UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16, LT-01112 Vilnius

Tel. (+370 5) 2526225 Faks. (+370 5) 2526226 El.p.: ekt@ekt.lt; http:// www.ekt.lt

LR Vyriausybės kanceliarijos

LIETUVOS INTEGRACIJOS Į ES POVEIKIO LIETUVOS EKONOMIKAI

2002–2006 METAIS (EX-POST) VERTINIMAS

2007 m. gruodžio 17 d.

Galutinė tyrimo ataskaita

Vykdytojas: UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“

Projekto vadovas: Edmundas Piesarskas

EKT GRUPĖ 2

Turinys ĮVADAS ................................................................................................................................ 6 

1.  PAGRINDINIŲ LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS RODIKLIŲ RAIDA 2000–2006 M. .................................................................................................................................. 8 

1.1.  BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS .............................................................................................. 8 1.2.  EKSPORTAS ................................................................................................................................. 9 1.3.  TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS ................................................................................... 10 1.4.  MIGRACIJA ................................................................................................................................ 11 1.5.  ES FONDŲ PARAMA .................................................................................................................. 13 1.6.  INFLIACIJA ................................................................................................................................. 14 1.7.  DARBO UŽMOKESTIS ............................................................................................................... 15 1.8.  APIBENDRINIMAS ..................................................................................................................... 15 

2.  IŠANKSTINIO INTEGRACIJOS POVEIKIO VERTINIMŲ APŽVALGA ............ 16 

2.1.  APŽVELGTOS STUDIJOS IR JŲ PROGNOZĖS ........................................................................... 18 2.1.1  Regioniniai ir kiti plataus masto tyrimai .................................................................................. 18 2.1.2  Poveikį Lietuvai nagrinėjančios studijos .................................................................................... 21 

2.2.  SVARBIAUSI INTEGRACIJOS POVEIKIO ŠALTINIAI ................................................................ 25 2.2.1  Prekyba ir bendroji rinka ......................................................................................................... 28 2.2.2  Darbo jėgos migracija ............................................................................................................... 31 2.2.3  Laisvas kapitalo judėjimas bei tiesioginės užsienio investicijos .................................................... 36 2.2.4  ES biudžetinės lėšos ................................................................................................................. 38 

2.3.  APŽVELGTŲ STUDIJŲ APIBENDRINIMAS ................................................................................ 42 

3.  TAIKOMA PASKESNIOJO VERTINIMO METODOLOGIJA .............................. 45 

3.1.  BENDRA TAIKOMOS METODOLOGIJOS APŽVALGA.............................................................. 45 3.2.  POVEIKIO APSKAIČIAVIMO IŠRAIŠKOS .................................................................................. 48 3.3.  APRIBOJIMAI IR SUSIJUSIOS RIZIKOS ...................................................................................... 50 

4.  INTEGRACIJOS POVEIKIUI VERTINTI NAUDOJAMI EKONOMETRINIAI MODELIAI ........................................................................................................................ 52 

4.1.  EKONOMIKOS AUGIMO MODELIS .......................................................................................... 52 4.2.  PREKIŲ EKSPORTO DALIES BVP MODELIS ........................................................................... 54 4.3.  TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ MODELIS .................................................................... 56 4.4.  MIGRACIJOS MODELIAI ........................................................................................................... 56 

4.4.1  Emigracijos modelis .................................................................................................................. 57 4.4.2  Imigracijos modelis ................................................................................................................... 58 

4.5.  INFLIACIJOS MODELIS .............................................................................................................. 59 4.6.  KOKYBINIO ŪKIO STRUKTŪROS PASIKEITIMO MODELIAI .................................................. 60 

4.6.1  Integracijos poveikio darbo našumui modelis.............................................................................. 60 4.6.2  Integracijos poveikio prekybos sąlygoms modelis ......................................................................... 61 

5.  INTEGRACIJOS Į ES POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI ......................... 62 

5.1.  ES FINANSINĖS PARAMOS POVEIKIO DYDIS BVP ................................................................ 62 5.2.  BENDROSIOS RINKOS BEI LAISVOSIOS PREKYBOS ĮTAKA BVP ......................................... 64 5.3.  LAISVO DARBO JĖGOS JUDĖJIMO POVEIKIS BVP ................................................................. 64 5.4.  INTEGRACIJOS POVEIKIS INFLIACIJAI .................................................................................... 65 5.5.  INTEGRACIJOS POVEIKIO LIETUVOS BVP IR JO ŠALTINIŲ REIKŠMĖS VERTINIMO APIBENDRINIMAS ................................................................................................................................... 65 

EKT GRUPĖ 3

5.6.  PAPILDOMAS INTEGRACIJOS Į ES POVEIKIO VERTINIMAS ................................................. 66 

6.  IŠVADOS .................................................................................................................... 69 

7.  INFORMACIJOS ŠALTINIAI .................................................................................. 72 

8.  PRIEDAI .................................................................................................................... 74 

Paveikslų sąrašas Pav. 1 Lietuvos BVP grandininio susiejimo apimtimi, mlrd. Lt .......................................................... 8 Pav. 2 Lietuvos BVP metiniai pokyčiai,% ............................................................................................... 9 Pav. 3 Lietuvos eksportas, mlrd. Lt .......................................................................................................... 9 Pav. 4 Lietuvos eksporto metiniai pokyčiai,% ...................................................................................... 10 Pav. 5 Sukauptos TUI metų pabaigoje, mlrd. Lt .................................................................................. 10 Pav. 6 Sukauptų TUI metiniai pokyčiai,% ............................................................................................ 11 Pav. 7 Tarptautinė migracija, tūkst. ......................................................................................................... 11 Pav. 8 Deklaruota ir nedeklaruota emigracija, tūkst. ............................................................................. 12 Pav. 9 Emigrantai iš Lietuvos, kurie deklaravo būsimą gyvenamąją vietą, tūkst. ............................. 12 Pav. 10 ES struktūrinės paramos pagal BPD įsisavinimo eiga, mln. Lt ............................................ 13 Pav. 11 Metinis vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksas, gruodžio mėn., palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėn., 2000 m.=100% .................................................................................. 14 Pav. 12 Metinė infliacija, gruodžio mėn., palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėn., 2000 m.=100 % ................................................................................................................................................... 14 Pav. 13 Šalies ūkio darbuotojų vidutinis darbo užmokestis, Lt ........................................................ 15 Pav. 14 ES integracijos poveikis ilguoju laikotarpiu ............................................................................ 22 Pav. 15 Faktinio ir makro modelių prognozuojamas BVP lyginant su hipotetiniu BVP be integracijos įtakos, mlrd. Lt ...................................................................................................................... 23 Pav. 16 Integracijos į ES įtakos Lietuvai įvertinimo schema .............................................................. 25 Pav. 17 Integracijos į ES pasekmės ........................................................................................................ 26 Pav. 18 Ilgalaikis narystės Europos Sąjungoje poveikis prekybai ...................................................... 29 Pav. 19 ES narystės poveikis Lietuvos eksportui į ES dėl bendrosios rinkos efekto 1995-2009 m. ...................................................................................................................................................................... 29 Pav. 20 Laukiami įmonių veiklos rezultatų pasikeitimai per artimiausius 2 metus (ekspertų vertinimai) ................................................................................................................................................... 31 Pav. 21 Darbo biržos migracijos prognozės ......................................................................................... 32 Pav. 22 Migracijos scenarijus stojančiosioms šalims: Bendras metinis emigracijos laipsnis (% bendro šalies gyventojų skaičiaus) ........................................................................................................... 33 Pav. 23 Darbuotojų skaičiaus kaita 2 metai po įstojimo į ES .............................................................. 34 Pav. 24 ES plėtra ir migracija: Poveikis šalies BVP (% metinio pokyčio) ......................................... 36 Pav. 25 Kaupiamasis BVP padidėjimas. Struktūrinių fondų įtaka (% BVP lyginant su scenarijumi be finansinės paramos) .............................................................................................................................. 40 Pav. 26 Bendra integracijos į ES poveikio vertinimo schema ............................................................ 47 Pav. 27. Lietuvos BVP augimo tempai 2004-2006 m. ir ES integracijos poveikio šaltinių indėlis . 65 

Lentelių sąrašas Lentelė 1 ES parama, mln. Lt ................................................................................................................... 13 Lentelė 2 ES plėtros statinis poveikis (BVP pokytis % ilguoju laikotarpiu) ...................................... 20 

EKT GRUPĖ 4

Lentelė 3 Apžvelgtų studijų BVP pokyčių dėl ES plėtros prognozių pritaikymas Lietuvai (BVP pokytis % ilguoju laikotarpiu) ................................................................................................................... 20 Lentelė 4 Apžvelgtose studijose prognozuojamų BVP pokyčių dėl ES plėtros prognozių pritaikymas Lietuvai (BVP pokytis % ilguoju laikotarpiu) ................................................................... 23 Lentelė 5 VREŠ-10 prisijungia prie ES 2005 m. ................................................................................... 27 Lentelė 6 ES narystės poveikis (impulsai) .............................................................................................. 27 Lentelė 7 Migracijos prognozės iki 2020 ................................................................................................ 33 Lentelė 8 ES migracijos mastai iki 2007 m. II ketvirčio., tūkst. gyventojų ....................................... 35 Lentelė 9 Finansinių srautų tarp Lietuvos ir ES biudžetų vertinimas pirmais narystės metais, mln. eurų .............................................................................................................................................................. 39 Lentelė 10 ES narystės poveikis (impulsai) ............................................................................................ 40 

EKT GRUPĖ 5

Sutrumpinimų sąrašas BPD Bendrasis programavimo dokumentas BPF Bendrasis veiksnių produktyvumas BGVP Bendrasis gamybos veiksnių produktyvumas BVP Bendrasis vidaus produktas d. diena, dienos EEB Europos ekonominė bendrija EKT UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ ELPA Europos laisvosios prekybos asociacija (EFTA – European Free Trade Association) EISC Europos integracijos studijų centras EK Europos Komisija EPS Ekonominė ir pinigų sąjunga ERPF Europos regioninės plėtros fondas ES Europos Sąjunga ESF Europos socialinis fondas EUR euras JK Jungtinė Karalystė kt. kiti LR Lietuvos Respublika LRV Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lt litas m. metai mėn. mėnuo mln. milijonas mlrd. milijardas nr. numeris NVS Nepriklausomų Valstybių Sandrauga NŠN Naujos šalys narės pan. Panašus, panašiai pps Purchasing Power Standards (perkamosios galios paritetas) Pvz. pavyzdžiui TSRS Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga TUI tiesioginės užsienio investicijos tūkst. tūkstančiai URM Užsienio reikalų ministerija VRE Vidurio ir Rytų Europa VREŠ Vidurio ir Rytų Europos šalys ŽŪ žemės ūkio

EKT GRUPĖ 6

Įvadas Lietuvos integracija į Europos Sąjungą (ES) šalies ekonomikai sukūrė spartesnės ūkio plėtros galimybes, tačiau taip pat buvo susijusi ir su tam tikromis rizikomis. Galima laukiama integracijos nauda bei susijusios grėsmės buvo išnagrinėtos 2002 metais (Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsakymu atliktoje studijoje Lietuvos integracijos į ES finansinių, ekonominių ir socialinių pasekmių susisteminimas ir analizė1). Tuo metu buvo nustatyta, kad didžiausios naudos iš Lietuvos integracijos į ES galima tikėtis iš bendrosios rinkos sukūrimo bei laisvo prekių judėjimo, o taip pat dėl ES finansinės paramos. Didžiausia rizika patirti neigiamą integracijos poveikį buvo siejama su laisvu asmenų judėjimu. Po faktinės visavertės Lietuvos integracijos į ES 2004 m. jau praėjo keletas metų ir 2004-2006 m. duomenys leidžia bent preliminariai įvertinti galimą integracijos faktinį poveikį. Šiuo metu daugiausia kalbama apie ES finansines lėšas bei jų teikiamą naudą, tačiau tai yra tik vienas integracijos komponentų. Vertinant integraciją reikia atsižvelgti ir į kitus integracijos poveikio šaltinius. Bendro Lietuvos integracijos poveikio vertinimo, kuris nagrinėtų faktinį pointegracinį laikotarpį, iki šiol nebuvo atlikta. Pateikiamas tyrimas parengtas siekiant apžvelgti ir kiekybiškai įvertinti integracijos poveikį Lietuvos ekonomikai, sietiną su visomis pagrindinėmis integracijos sąlygojamomis laisvėmis ir ES finansinės paramos efektais. Tokio pobūdžio analizė aktuali tiek vertinant praeities pasiekimus, tiek galvojant apie integracijos poveikį ateityje ir galimus ekonominės politikos pakeitimus (daugiausia kalbant apie ES finansines lėšas). Manome, kad ši studija yra aktuali daugeliui valstybės institucijų ir organizacijų (Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Ūkio ministerijai, Finansų ministerijai ir pan.); ji leidžia įvertinti, kokiomis galimybėmis Lietuva pasinaudojo ir kokiu lygiu, kas gali būti aktualu ateityje. Nors tam tikras Lietuvos integracijos į ES ekonominis poveikis jau pasireiškė anksčiau, nuo 1995 m., kai senosios Europos Sąjungos šalys vienašališkai panaikino tarifinius barjerus daliai Lietuvos pramonės prekių, tačiau ES senbuvės plačiai taikė netarifines priemones gindamosi nuo mūsų produkcijos. Kadangi 2004 m. žymi oficialią Lietuvos integracijos į ES datą, kai visos kliūtis visoms prekėms ir paslaugoms buvo panaikintos, šiame tyrime kiekybinį integracijos poveikio vertinimą apribojame 2004-2006 m. laikotarpiu, tačiau ekonominių rodiklių dinamiką apžvelgiame pradedami nuo 2002 bei ankstesnių metų. Remiantis tyrimo tikslais analizė yra suskirstyta į kelis etapus:

1. Integracijos poveikį atspindinčių Lietuvos ekonominių rodiklių dinamikos analizė. Atsižvelgiant į 2002 m. studijoje įvardintus integracijos poveikio Lietuvos ūkiui pagrindinius šaltinius, šioje tyrimo dalyje analizuojama atitinkamų Lietuvos ekonominių rodiklių kaita laike: jei 2004 m. integracija turėjo reikšmingą poveikį ūkiui, tai turėtų atsispindėti ir atitinkamų rodiklių pokyčiuose.

2. Atliktų integracijos poveikio vertinimo studijų apibendrinimas ir pagrindinių prielaidų apibrėžimas.

Šiame etape siekiama surinkti visas atliktas integracijos poveikio vertinimo studijas, remiantis šiomis studijomis identifikuoti pagrindinius prognozuotus rodiklius, formuluotas prielaidas ir numatytas galimybes bei grėsmes. Šiame etape siekiama apibendrinti ir kitose ES šalyse atliktas panašaus pobūdžio studijas bei pristatyti svarbiausius jose pateikiamus rodiklius.

1 E. Piesarskas ir kt. (2003). Lietuvos integracijos į ES finansinio, ekonominio ir socialinio povekio susisteminimas ir analizė. Vilnius: Eugrimas, 114 p.

EKT GRUPĖ 7

3. Makroekonominis modeliavimas ir bendras poveikio Lietuvos ūkiui vertinimas 2004–2006 m. (ex-post). Šioje darbo dalyje taikant ekonometrinius metodus kiekybiškai įvertinama pagrindinių integracijos poveikio šaltinių įtaka Lietuvos ūkiui dėl 2004 m. Lietuvos integracijos į ES: įvertinamas integracijos šaltinių indėlis formuojant Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempus, integracijos poveikis infliacijai bei įvairiems struktūriniams pasikeitimams.

Šiuo tyrimu siekiama įvertinti integracijos į ES naudą (dėl dalyvavimo vidaus rinkoje, naudojantis ES finansine parama ir pan.) 2004–2006 m. laikotarpiu, pateikiant ją kaip pagrindinių makroekonominių rodiklių reikšmių pokyčius, išskirti svarbiausias pokyčių sritis ir nustatyti šių pokyčių kiekybines išraiškas. Tyrimu siekiama įvertinti ir pasinaudojimo galimybėmis lygį. Taip pat šis tyrimas lygina faktinius integracijos į ES poveikio rezultatus su prognozuotais ankstesnėje 2002 m. studijoje. Tarp aktualiausių šio tyrimo uždavinių – atsakyti į klausimus: - Kokios bendros realios integracijos pasekmės Lietuvos ūkiui nagrinėjamu laikotarpiu? - Kokios galimybės (finansinės lėšos, laisvas prekių judėjimas ir pan.) padarė didžiausią įtaką ūkio plėtrai? - Koks atskirų galimybių poveikio mastas? - Kokius struktūrinius pokyčius lėmė integracija į ES? - Kokią įtaką integracija padarė kainoms?

EKT GRUPĖ 8

1. Pagrindinių Lietuvos makroekonomikos rodiklių raida 2000–2006 m.

1.1. Bendrasis vidaus produktas

Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra vienas iš svarbiausių makroekonomikos rodiklių, atspindintis šalies ekonomikos padėtį tiek šalies viduje, tiek ir lyginant su kitomis šalimis. Atsigavusios po 1998 m. Rusijos krizės, Lietuvos ekonomika ėmė sparčiai augti (žr. Pav. 1). Remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Statistikos departamentas) duomenimis, 2004 m. realus bendrasis vidaus produktas (grandininio susiejimo apimtimi, 1995 m. kainos bazinės) siekė 61,7 mlrd. Lt, o 2006 m. – 71,6 mlrd. Lt, taigi per 3 Lietuvos buvimo ES metus šalies BVP padidėjo 16,2%. Pav. 1 Lietuvos BVP grandininio susiejimo apimtimi, mlrd. Lt

Šaltinis: Statistikos departamentas Spartų Lietuvos ekonomikos augimą rodo BVP augimo tempai, realiojo BVP augimas nuo pat 2001-ųjų nebuvo mažesnis kaip 6,5 %, o 2003-iaisiais siekė net 10,3 % (žr. Pav. 2).

Lietuvos bendras vidaus produktas

45.7 48.6 52.0 56.8 62.6 71.481.9

45.7 48.7 52.1 57.561.7 66.5 71.6

0

25

50

75

100

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006

mlrd. Lt

BVP, to meto kainomisBVP grandininio susiejimo apimtimi

EKT GRUPĖ 9

Pav. 2 Lietuvos BVP metiniai pokyčiai,%

BVP metiniai pokyčiai

4.66.4

9.3 10.2

14.1 14.7

4.16.9 7.3 7.9 7.77.06.6

10.3

0

5

10

15

20

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006

%

BVP, to meto kainomis, metiniai pokyčiaiBVP grandininio susiejimo apimtimi metiniai pokyčiai

Šaltinis: Statistikos departamentas Nagrinėjant Lietuvos BVP pokyčius 3 metus prieš integraciją į ES (2001–2003 m.) ir 3 metus po integracijos (2004–2006 m.) matyti, kad vidutinio metinio realaus BVP augimo tempai kiek sulėtėjo (nuo 7,96% iki 7,64 %), tačiau tokį vidutinių augimo tempų elgesį nulėmė 2003 m. įvykęs labai didelis privataus vartojimo šuolis, kurį galėjo sąlygoti lūkesčiai apie integracijos naudą.

1.2. Eksportas

Lietuvos eksportas į ES 2006 m. sudarė 63,2% viso Lietuvos eksporto, tuo metu 2003 m. šis skaičius siekė 61,4 % (į ES-15 2003 m. 42,1% ir 2006 m. 38,0%).

Pav. 3 Lietuvos eksportas, mlrd. Lt

Eksportas

0

15

30

45

mlr

d.

Lt

Iš viso 15.2 18.3 20.3 22.1 25.8 32.8 38.9

ES-15 7.3 8.8 9.8 9.3 11.8 13.9 14.8

ES-25 11.0 13.0 13.8 13.6 17.3 21.4 24.6

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006

Šaltinis: Statistikos departamentas Iš grafikų galime pastebėti, kad Lietuvos integracija į ES suaktyvino užsienio prekybą. 2004 m. ypač padidėjo eksporto srautai į ES.

EKT GRUPĖ 10

Pav. 4 Lietuvos eksporto metiniai pokyčiai,%

Eksporto metiniai pokyčiai

-10

0

10

20

30

%

Iš viso 26.8 20.3 10.7 9.1 16.6 26.9 18.7

ES-15 21.2 20.0 12.2 -5.2 26.2 18.2 6.5

ES-25 28.6 18.2 5.8 -1.2 27.1 24.0 14.8

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006

Šaltinis: Statistikos departamentas Nagrinėjant eksporto pokyčius 3 metus prieš integraciją į ES (2001-2003 m.) ir 3 metus po integracijos (2004-2006 m.) galima pastebėti spartų bendro eksporto padidėjimą (2001-2003 m. eksportas augo vidutiniškai 13,4 % per metus, o 2004-2006 m. – net 20,7 % per metus). Ypač paspartėjo eksporto augimas į ES (į ES-15 padidėjo nuo 9,0 iki 17,0 % per metus, į ES-252 - beveik 3 kartus nuo 7,6 iki 22,0 % per metus).

1.3. Tiesioginės užsienio investicijos

Sukauptos tiesioginės užsienio investicijos (toliau - TUI) iš ES-15 šalių 2006 m. sudarė 51,3 % visų TUI, tuo metų TUI iš ES-25 sudarė 84,4 %. Pav. 5 Sukauptos TUI metų pabaigoje, mlrd. Lt

Sukauptos TUI

0

10

20

30

mlr

d.

Lt

Iš viso ES-15 ES-25

Iš viso 8.25 9.34 10.66 13.18 13.70 16.19 23.90 28.77

ES-15 5.21 6.01 6.84 7.84 8.63 10.31 12.91 14.77

ES-25 12.35 15.80 24.29

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006

Šaltinis: Lietuvos bankas Dinamika rodo, kad 2003 m. sukauptos TUI kiek sumažėjo. Tačiau po įstojimo į ES, TUI augimo tempai didėjo, dideliu augimu pasižymėjo TUI sukauptos iš ES-253.

2 Eksportas į ES-25 regioną yra pateikiamas be Lietuvos vidaus prekybos, todėl faktiškai tai yra eksportas į ES-24. 3 TUI iš ES-25 regiono neatspindi investicijų Lietuvos viduje, todėl faktiškai tai yra TUI iš ES-24.

EKT GRUPĖ 11

Pav. 6 Sukauptų TUI metiniai pokyčiai,%

Sukauptų TUI metiniai pokyčiai

13.1 14.2

3.9

47.6

20.415.3 14.7 14.4

27.9

53.8

18.223.7 25.2

10.113.8 19.4

0

20

40

60

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006

%

Iš viso ES-15 ES-25

Šaltinis: Lietuvos bankas Nagrinėjant TUI pokyčius 3 metus prieš integraciją į ES (2001–2003 m.) ir 3 metus po integracijos (2004–2006 m.) matyti, kad sukauptos TUI per šiuos metus vidutiniškai padidėjo atitinkamai nuo 13,9% iki 28,7%).

1.4. Migracija

Lietuva priklauso ES valstybių narių grupei, kurioje yra neigiamas migracijos saldo, o tai lemia gyventojų skaičiaus mažėjimą. 2007 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 3,4 mln. gyventojų, t. y. 0,1 mln., arba 3 % mažiau negu 2001 m. pradžioje. 2001–2006 m. dėl neigiamos natūralios kaitos gyventojų skaičius sumažėjo 68 tūkst., dėl neigiamo migracijos saldo – 34 tūkst. Pav. 7 Tarptautinė migracija, tūkst.

Migracijos pokyčiai

7.1

11.0

15.6

5.1 5.6

12.6

15.2

7.74.7

6.8

0

5

10

15

20

2002 2003 2004 2005 2006

tūks

t.

Emigravo Imigravo

Šaltinis: Statistikos departamentas Statistikos departamentas 2006 m. ir 2007 m. atliko nedeklaruotos emigracijos tyrimus. Tyrimo metu nustatyta, kad kas antras / trečias asmuo deklaruoja savo išvykimą iš Lietuvos. 2001–2006 m., įvertinus deklaruotus ir nedeklaruotus išvykimus, emigravo 168,7 tūkst. žmonių.

EKT GRUPĖ 12

Pav. 8 Deklaruota ir nedeklaruota emigracija, tūkst.

Deklaruota ir nedeklaruota emigracija

14.4 11.0 15.6

23.2

11.7

17.3

32.5

15.2

12.615.2

0

10

20

30

40

50

2001-2002 2003 2004 2005 2006

tūks

t.

Asmenys, deklaravę išvykimą Asmenys, nedeklaravę išvykimo

Šaltinis: Statistikos departamentas Lietuvos emigracijos dinamika, kai yra deklaruojama būsima gyvenamoji vieta, rodo, kad masinė migracija į kitas šalis paspartėjo 2004 m., o piką pasiekė 2005 m. Pav. 9 Emigrantai iš Lietuvos, kurie deklaravo būsimą gyvenamąją vietą, tūkst.

Emigracija

7,3 7,1

11,0

15,2 15,6

12,6

5,4 5,77,9

11,513,0

10,3

0

5

10

15

20

2001 2002 2003 2004 2005 2006

tūks

t.

Iš viso į ES

Šaltinis: Statistikos departamentas Nagrinėjant emigrantų skaičių iš viso, matyti, kad įstojus į ES didesnė dalis emigrantų išvyko į ES šalis. Taip pat verta paminėti, kad pastebimas emigracijos tempų lėtėjimas po 2005 m.

EKT GRUPĖ 13

1.5. ES fondų parama

Tarptautinio valiutos fondo atliktame tyrime4 pateikiami duomenis apie ES paramą Lietuvai: Lentelė 1 ES parama, mln. Lt

ES paramos išmokos, mln. Lt 2004 2005 2006 Visa parama 1646 2177 2429 Parama žemės ūkiui 217 938 1270 Struktūrinė parama 328 611 559 Parama vidaus politikai 393 493 500 Priešintegracinė parama 569 114 76

Šaltinis: Europos komisija, Tarptautinio valiutos fondo įverčiai Didžioji ES paramos dalis skirta žemės ūkiui (iki 1,3 mlrd. Lt), struktūrinei paramai bei vidaus politikai. Tuo tarpu ne visi paramai skirti pinigai yra sėkmingai įsisavinami. Europos Sąjungos struktūrinės paramos pateikiama informacija apie ES paramos įsisavinimo eigą: Pav. 10 ES struktūrinės paramos pagal BPD įsisavinimo eiga, mln. Lt

ES struktūrinės paramos pagal BPD įsisavinimo eiga

44 252

64197144

296937

1907

0

500

1000

1500

2000

2004 2005 2006 2007

mln

. L

t

Per metus Nuo BPD įgyvendinimo pradžios

Šaltinis: Finansų misterija Lyginant Europos komisijos planuotą paramą Lietuvai su įsisavintomis lėšomis, galima pastebėti, kad 2005 m. Lietuva įsisavino beveik perpus mažiau negu buvo tikimasi (252 mln. Lt iš numatytų 611 mln. Lt), tačiau 2006 ir 2007 m. Lietuva ne tik įsisavino tais metais numatytą paramą, bet ir kiek viršijo numatytą paramos įsisavinimo eigą (2006 m. buvo įsisavinta 641 mln. Lt struktūrinės paramos vietoje Europos komisijos numatytų 559 mln. Lt).

4 Rosenberg B. Ch. ir Sierhej R. (2007) Interpreting EU Funds Data for Macroeconomic Analysis in the New Member States

EKT GRUPĖ 14

1.6. Infliacija

Lietuvos Statistikos departamentas metinę infliaciją apibrėžia kaip vidutinio kainų lygio santykinį pokytį tarp ataskaitinio mėnesio ir praėjusių metų atitinkamo mėnesio. Šioje studijoje parinktas ataskaitinis mėnuo yra gruodis. Infliacijai išmatuoti Lietuvoje naudojamas vartotojų kainų indeksas (VKI). Tai yra pagrindinis vartotojų infliacijos rodiklis, rodantis vartojimo prekių ir paslaugų, kurias įsigyja, už kurias sumoka ir kurias namų ūkiai naudoja tiesiogiai patenkinti vartojimo poreikius, vidutinį kainų lygio pokytį per tam tikrą laikotarpį. Vartotojų kainų indeksas neapima prekių ir paslaugų, skirtų gamybai, pelno gavimui, kapitalo formavimui.

Nagrinėjant VKI (2000 m. kainas imant kaip bazines) galima pastebėti, kad 2001-2002 m. kainos pakilo vos keliais procentais, 2003 m. buvo užfiksuota defliacija. Tačiau pradedant 2004 m. kainų augimas greitėjo ir 2005-2006 m. vidutiniškai augo 3,5 % per metus lyginant su 2000 m. kainomis.

Pav. 11 Metinis vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksas, gruodžio mėn., palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėn., 2000 m.=100%

Vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksas

101.0100.0102.0

99.7102.6

105.6

110.4

90

95

100

105

110

115

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006

%

VKI (2000 m.= 100 %)

Šaltinis: Statistikos departamentas Galima pastebėti, kad po 2003 m. defliacijos vartojimo prekių ir paslaugų kainos įgavo pagreitį ir lyginant su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu augo 2,9, 3,0 ir net 4,5 % per metus. Pav. 12 Metinė infliacija, gruodžio mėn., palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėn., 2000 m.=100 %

1,42,0

-1,0 -1,3

2,9 3,0

4,5

-3

0

3

6

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006

%

Metinė infliacija

Šaltinis: Statistikos departamentas

EKT GRUPĖ 15

Metinė infliacija 2001-2003 m. yra daugiau nei trimis procentiniais punktais mažesnė už 2004-2006 m. metinę infliaciją (-0,1 % ir 3,5 %).

1.7. Darbo užmokestis

Nemažiau svarbus ekonominę ir socialinę ekonomikos būklę atspindintys rodiklis yra vidutinis darbo užmokestis. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, įskaitant individualias įmones, 2006 m. sudarė 1496 Lt ir, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 17 % Lyginant 2006 m. vidutinį bruto darbo užmokestį su 2000 m., pastebimas net 50 % augimas. Vidutiniškai per 2001 – 2006 m. bruto augo 7,6 % per metus, neto – po 8,1 % per metus. Pav. 13 Šalies ūkio darbuotojų vidutinis darbo užmokestis, Lt

Vidutinis darbo užmokestis

971 982 10731276

1496

692 728917

10931014 1149

786699 836

0

500

1000

1500

2000

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006

Lt

Bruto Neto

Šaltinis: Statistikos departamentas Nagrinėjant vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio pokyčius 3 metus prieš integraciją į ES (2001–2003 m.) ir 3 metus po integracijos (2004–2006 m.) matyti, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 3 metai iki įstojimo į ES augo vidutiniškai po 3,4 % į metus, tačiau 2004-2006 vidutinis augimas sudarė 11,8 %, neto darbo užmokestis 4,4 ir 11,7 % į metus.

1.8. Apibendrinimas

Apibendrinant aukščiau pateiktų rodiklių reikšmių kitimo laike tyrimą galima daryti išvadą, kad, lyginant su priešintegracine dinamika (iki 2003 m.), praktiškai visiems rodikliams pointegraciniame laikotarpyje (2004-2006 m.) yra būdingas išsiskiriantis elgesys. Kadangi esminis rodiklių elgesio pasikeitimas įvyko būtent po Lietuvos integracijos į ES, šiuos pasikeitimus norėtųsi sieti su integracijos efektais. Tačiau toks tiesmukiškas požiūris gali būti klaidingas dėl kelių priežasčių. Pirma, pereinamosiose ekonomikose vyksta daug struktūrinių pokyčių, kurie ir be integracijos galėjo sąlygoti tokį rodiklių pokytį. Antra, globalios pasaulinės ekonomikos sąlygos galėjo pasikeisti visoms šalims, t.y. ir toms, kurios integravosi, ir toms, kurios nesiintegravo: pavyzdžiui, iki 2003 m. pasauliniai tiesioginių užsienio investicijų srautai į kylančias rinkas smuko dėl ankstesnių finansinių ir valiutų rinkų krizių įvykusių kylančių rinkų šalyse, o nuo 2004 m. tiesioginių užsienio investicijų srautas į šias šalis ir vėl ūgtelėjo. Dėl šių priežasčių, integracijos pasekmių analizei papildomai pasitelkti panelinių duomenų ekonometriniai modeliai (žr. 3 skyrių), kuriuose ekonominiai procesai fiksuojami laiko ir erdvės (šalių) pjūviais, todėl galima tiksliau įvertinti, ar aktualių rodiklių reikšmių pasikeitimui įtakos turėjo būtent integraciją į ES, ar įvykę pokyčiai pasireiškia visose, o ne tik į ES įstojusiose šalyse.

EKT GRUPĖ 16

2. Išankstinio integracijos poveikio vertinimų apžvalga

1957 m. įkūrus Europos ekonominę bendriją prasidėjo narystės poveikio valstybėms narėms tyrimai. Iš pradžių EEB narės daugiausia analizavo narystės muitų sąjungoje pasekmes. Prieš sukuriant Europos Sąjungą paplito studijos, susijusios su bendrosios rinkos pasekmių analize ir su galimomis pinigų sąjungos pasekmėmis. Atliekant su paskutine ES plėtros banga susijusius tyrimus stengtasi jau holistiškai aprėpti galimą makroekonominį integracijos poveikį Europos Sąjungai. ES plėtra tai ne tik pasaulinės politikos projektas (taika Europoje, Rytų ir Vakarų sąjunga, ES transformacija į pasaulinio masto galią), bet ir toli siekianti ekonominė Europos integracija. Norint geriau suvokti ES plėtros poveikio tyrimų erdvę būtina įsisąmoninti, kad svarbiausios šių tyrimų užsakovės buvo ES valstybės narės bei Europos Sąjungos institucijos, kurios prieš galutinai apsispręsdamos dėl plėtros į Rytus ištyrė galimas ekonomines plėtros pasekmes savo šalių ūkiams bei ES apskritai. Daugelio tyrimų rezultatai buvo optimistiniai – nedidelis ekonominis prieaugis ES senbuvėms ir spartus augimas naujoms šalims. Šie rezultatai lėmė sklandų ES bendradarbiavimą padedant VRE šalims reformuotis ir rengtis integracijai į bendrąją Europos rinką. Galima būtų nuogąstauti, kad VRE šalys skyrė ne tiek daug dėmesio prognozuodamos makroekonomines integracijos pasekmes. Šią situaciją galima paaiškinti tuo, kad konvergencija taip pat turėjo svarių politinių motyvų ir tam tikrais atvejais suinteresuotoms šalims ekonominės integracijos pasekmės buvo mažiau svarbios už patį narystės ES faktą. Nors nemaža dalis ES-15 atliktų makroekonominio poveikio tyrimų koncentravosi į poveikį ES-15 šalių, Europoje buvo atlikti keli gerai žinomi tyrimai5, kurie įvertino, kokios pasekmės bus naujosioms ES narėms, ypač Vidurio ir Rytų Europos šalims. Lietuva pateko į daugumos studijų tiriamų šalių sąrašą. Kadangi tyrimų rezultatai dažnai buvo apibendrinti aptariant poveikį regionui arba didžiosioms VRE šalims, turime daugiausia makroekonominių prognozių regionams, kuriuose Lietuva figūruoja kaip to regiono dalis, o konkrečių prognozių Lietuvai aptinkame nedaug. Neteisinga būtų kalbėti apie VRE valstybes kaip visumą, tačiau galima atrasti esminių panašumų, kurie jungia šias šalis (žemės ūkio sektoriaus problemos, valstybės institucijų kokybė, postsovietinė ūkio sistema ir t. t.) . Remiantis šiais panašumais galima pritaikyti makroekonominių tyrimų rezultatus VRE regionui kaip prognozes konkrečiai regiono šaliai – šiuo atveju Lietuvai. Lietuva tyrimuose dažniausiai pateko į tris regionus:

1. buvusios TSRS šalys6; 2. VRE šalys7; 3. šalys kandidatės8.

1995 m. birželio 12 d. tarp Europos Sąjungos ir Lietuvos buvo pasirašyta Asociacijos (dar vadinama Europos) sutartis. Ši sutartis Lietuvai svarbi tuo, kad joje pirmą kartą buvo oficialiai pripažintas Lietuvos siekis tapti ES nare. Šiuo atveju galima būtų nuogąstauti, kad Lietuva link 5 Baldwin ir kt. (1997), Brown ir kt. (1997), A. M. Lejour ir kt (2001, 2002, 2006), Kohler W. (1999), Breuss (2001) ir t. t. 6 Valstybės, kurios buvo SRSS sudėtyje, tai Lietuva, Latvija, Estija ir kt. 7 ES kontekste tai buvo 10 šalių kandidačių, kur kartu su Lietuva pateko dar Estija, Latvija, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Čekija, Vengrija, Bulgarija ir Rumunija. Nors šių šalių ekonominė situacija skyrėsi atrandama daug esminių panašumų (didelis žemės ūkio sektorius, silpnai išvystyta aplinkosaugos politika ir t. t.). 8 Šiam sąrašui priklausė 10 VRE šalių, Kipras su Malta.

EKT GRUPĖ 17

integracijos į Europos Sąjungą judėjo be rimtesnio integracijos ekonominių pasekmių ir grėsmės įvertinimo. Pirmi tyrimai pradėti jau tik derinant konkrečias ES direktyvas ar kitus teisės aktus. Taigi šių tyrimų specifika lėmė, kad buvo vertinamas ES narystės poveikis, o ne keliami holistiniai klausimai: ar Lietuvai ekonomiškai naudinga narystė ES? Jei naudinga, tai kiek? Tais pačiais metais (1995) Užsienio reikalų ministerija ir Vilniaus universitetas įkūrė Europos integracijos studijų centrą (EISC). Pagal EISC įstatus svarbiausias Centro veiklos tikslas buvo prisidėti prie Lietuvos pasirengimo stoti į Europos Sąjungą, atliekant mokslinius tyrimus, rengiant Europos Sąjungos politikos, teisės ir ekonomikos specialistus, platinant informaciją ir inicijuojant viešas diskusijas apie Europos integraciją. Kartu su EISC steigimu prasidėjo galimų integracijos į ES pasekmių Lietuvai analizės ir tyrimai. Geras integracijos pasekmių Lietuvai įvadas buvo 1997 metais Europos integracijos studijų centro išleista knyga „Lietuvos integracija į Europos Sąjungą būklės, perspektyvų ir pasekmių studija“. Šis leidinys buvo daugiau šviečiamojo pobūdžio, Lietuvos visuomenei pristatantis Europos Sąjungos asociaciją, stojimo sąlygas ir galimus įsipareigojimus įstojus į ES. Vėliau PHARE SEIL9 prie Europos Komiteto pradėjo vykdyti projektą „Parama Lietuvos integracijos į ES poveikio analizei“. Pagal šią programą buvo atlikta įvairaus turinio poveikio Lietuvai analizių ir tyrimų. 1999–2003 m. laikotarpiu ES narystės poveikiui vertinti buvo skirta 938 tūkst. Lt valstybės biudžeto, 600 tūkst. Lt PHARE ir 106 tūkst. Lt Danijos Vyriausybės lėšų (iš viso – 1,64 mln. Lt). Prie ES poveikio vertinimo daugiausia prisidėjo Europos komitetas10 prie LRV, Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir kitos įstaigos. Lietuvos integracijos į ES socialinių ir ekonominių pokyčių tyrimų rezultatai skelbiami tinklalapyje www.euro.lt, kur yra sukaupta per 50 integracijos ar konkrečių teisės aktų poveikio tyrimų.

9 SEIL – Support for European Integration in Lithuania 10Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo Lietuvos Vyriausybei atsakinga institucija, įsteigta 1998 m. gegužes 22 d. Nuo 2004 m. sausio 1 d. po šio komiteto reorganizacijos dalį Europos komiteto funkcijų perėmė Vyriausybės kanceliarija.

EKT GRUPĖ 18

2.1. Apžvelgtos studijos ir jų prognozės

Atliekant šį tyrimą buvo apžvelgta didžioji dalis studijų, nagrinėjusių makroekonominį ES integracijos poveikį. Detalesnė analizė susitelkė į aiškiausias ir pagrįstas prognozes iškėlusius tyrimus. Regioniniai ir plataus masto tyrimai, įvertinantys stojimo į ES pasekmes, į kuriuos Lietuva pateko kaip tam tikras regionas:

• Baldwino ir kt. 1997 m. studija11; • Browno ir kt. 1997 m. studija12; • Hanssono ir kt. 1997 m. studija 13; • Europos Komisijos 2001 m. studija14; • Breusso 2001 m. studija15.

Studijos, vertinančios stojimo į ES pasekmes Lietuvai:

• Lejour ir kt. 2006 m. tyrimas16; • Bradley ir kt. 2007 m. studija17; • EKT 2002 m. studija18.

Studijų prognozuotas poveikis Lietuvai skaičiuojamas remiantis tuo, kad baziniai metai yra Lietuvos stojimo į ES metai (2004) bei ES įtaka vertinama pagal realų BVP.

2.1.1 Regioniniai ir kiti plataus masto tyrimai

Tiek Europos Sąjungos senbuvės, tiek ir naujos valstybės narės tikėjosi spartaus naujų ES narių ekonominio augimo. Prieš penktą19 Europos Sąjungos plėtrą vienas garsiausia keliamų klausimų – ar narystė ES iš tiesų padės naujokėms pasivyti ES-15 pagal ekonominio išsivystymo lygį20? Mokslinėje ekonomikos literatūroje nėra pateikta universalaus atsakymo dėl tiksliausio būdo apskaičiuoti integracijos į ES poveikį. Visos integracijos studijos rėmėsi skirtinga metodologija ir skirtingu veiksnių traktavimu. Vieni tyrimai analizavo poveikį visai Europai, kiti orientavosi į poveikį konkrečioms šalims, studijos skyrėsi ir pagal analizės turinį (sektoriniai tyrimai, bendro poveikio) bei pagal pasirinktas metodikas (bendrosios pusiausvyros modelis (angl. general equilibrium model) ar dalinė analizė (angl. partial anglysis) ir pan.). Esamas studijas galima būtų iš esmės suskirstyti į du tipus. Pirmos kategorijos studijos susitelkia ties tiesioginės ekonominės

11 Baldwin R., Francois J., Portes R. (1997). The Costs and Benefits of Eastern Enlargement: The Impact on the EU and Central Europe. Economic Policy. 12Brown, D., A. V. Deardorff, S. Djankov ir R. M. Stern, (1997). An Economic Assessment of the Integration of Czechoslovakia, Hungary and Poland into the European Union, Europe’s Economy looks East: Implications for Germany and the European Union. Cambridge University Press. 13Hansson, P., Henrekson, M., (1997). Catching Up, Social Capability, Government Size and Economic Growth. Government and Growth, Oxford: Clarendon Press, 61–126. 14Directorate-General for Economic and Financial Affairs (2001). The Economic Impact of Enlargement. 15 Breuss F. (2001). Macroeconomic Effects of EU Enlargement for Old and New Members. 16 Lejour Arjan M., Solanic V., Paul J. G. Tang (2006). EU Accession and Income Growth: An Empirical Approach. 17 Bradley, Untiedt G., Mitze T. (2007). Analysis of the Impact of Cohesion Policy: A Note Explaining the HERMIN-based Simulations. 18 Tyrimas „Lietuvos integracijos į ES finansinio, ekonominio ir socialinio poveikio susisteminimas ir analizė“ buvo atliktas Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsakymu, tyrimą atliko UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ 2002 metais. 19 Iki 2004 metų ES plėtros buvo įvykusios 4 plėtros (neįtraukiant 1990 m. Rytų Vokietijos prisijungimo): 1973 m. – Danija, Airija ir Jungtinės Karalystė, 1981 – Graikija, 1986 – Portugalija ir Ispanija, 1995 – Austrija, Suomija ir Švedija. 20 Dažniausia skaičiuojama pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, išreikštą perkamosios galios standartais.

EKT GRUPĖ 19

naudos simuliacijomis. Apskaičiuojama nauda dažniausia būna statinio21 pobūdžio. Kitos studijos naudoja regresinę analizę ir vertina bendrą ES narystės efektą. Šio tipo studijos plačiau apima ES integracijos aspektus ir jų makroekonominio modeliavimo rezultatai geriau atspindi galimą bendrą narystės ES poveikį. Deja, šių tyrimų rezultatai yra sunkiai patikrinami dėl tokio poveikio kaip netiesioginės pasekmės, kylančios iš struktūrinių ūkio pokyčių, modeliavimo. Didžioji dalis garsesnių tyrimų orientavosi į regionines prognozes atskirai modeliuojant poveikį tik didesnėms šalims. Vienas pirmųjų tyrimų, kuriuo globaliai įvertintos makroekonominės VRE šalių integracijos pasekmės į Europos Sąjungą, buvo R. Baldwino ir kt. (1997) tyrimas. Ši studija naudojo bendrosios pusiausvyros modelį ir ištyrė galimą integracijos poveikį (realiąsias pajamas ir biudžetines sąnaudas) tiek ES senbuvėms, tiek ir naujoms šalims. Baldwinas ir kt. Lietuvą įtraukė į buvusį TSRS regioną, kuriam buvo prognozuotas 0,3–0,6% bendras BVP padidėjimas ilguoju laikotarpiu, palyginti su bazinių metų BVP dydžiu. 0,3% BVP prieaugį prognozavo tyrimo „konservatyvus“ scenarijus, apskaičiavus tik bendrosios rinkos veiksnius (daugiausia tai bendri išorės muitai). Į kitą scenarijų, pagal kurį prognozuotas iki 0,6% BVP prieaugis, palyginti su baziniais metais, papildomai įtrauktos ES narystės skatinamos regioninės investicijos, jų poveikis šalies ūkiui, ekonominio ir politinio klimato stabilizavimas bei jo poveikis šalies investicinės rizikos lygio sumažėjimui. Remiantis abiem scenarijais, ES-15 turėjo patirti 10 mlrd. eurų realiųjų pajamų siekiančią naudą. Pagal konservatyvų scenarijų VRE šalys turėjo gauti 3 mlrd. eurų (1,5% VRE BVP) papildomų pajamų. Atsižvelgiant į geresnes investavimo sąlygas tapus ES narėmis, VRE šalys turėjo gauti 30 mlrd. eurų realiųjų pajamų, kurios sudarytų per 15% VRE BVP baziniais stojimo metais. Tuo pačiu metu, Baldwino, Francois ir Porteso prognozėmis, ES narystė turės teigiamą įtaką VRE šalių augimui ilguoju laikotarpiu. Tyrimas įtraukė tik tiesioginės paramos skaičiavimus ir rėmėsi prielaida, kad toliau esančios nuo ES-15 šalys patirs mažesnės naudos iš narystės, todėl matome didelį skirtumą tarp dinaminio poveikio prognozių TSRS ir VRE-7 šalims (0,6% ir 18,8% BVP pokyčio). Dar tais pačiais metais (1997) kitas gerai žinomas Browno ir kt. atliktas tyrimas prognozavo, kad konvergencija paspartins ES-15 BVP augimo tempus apie 0,1%, o VRE šalių 3,8–7,3% ilguoju laikotarpiu. Tiek Browno, tiek ir Baldwino skaičiavimai koncentravosi daugiausia į muitų sąjungos bei prekybos barjerų pašalinimo poveikį, todėl šių studijų rezultatai neprognozavo didelių ekonominių pokyčių. Hanssonas ir kt. (1997) panaudojo panelinius duomenis (angl. panel data) 23 OECD22 šalims 5 laikotarpiams tarp 1970 ir 1990, siekdami nustatyti ES ir ELPA narystės poveikį stojančiosios šalies ekonominiam augimui. Jų tyrimo rezultatas skelbė, kad narystė ES BVP augimo tempus papildomai kasmet padidina 0,6–0,8%. Vieną labiausia vertinamų ex-ante makroekonominio ES plėtros į Rytus poveikio studijų 2001 m. atliko Europos komisijos institucijos. Ši studija apskaičiavo, kad 1994–2009 m. laikotarpiu naujosios ES narės dėl integracijos į ES patirs papildomą 1,3–2,1% metinio BVP prieaugio. Ši studija apskaičiavo ne tik statines, bet ir dinamines integracijos pasekmes, tokias kaip TUI pokytis, migracija, bendrojo gamybos produktyvumo veiksnių (angl. total factor productivity) augimas ir t. t. Kaip ir daugelis kitų studijų, ši rėmėsi modeliu, lyginančiu prognozes su baziniu nesiintegravimo scenarijumi. Tyrimas atsižvelgė į jau pradėtas reformas ir modeliuodamas nesiintegravimo

21Modelio simuliacijos apskaičiuoja prekybos barjerų pašalinimą. Kai kurios studijos apima tik prekybos mokesčių pašalinimą. Kitos studijos įvertina ir netarifinius barjerus, kurie pašalinami jungiantis į bendrą ES rinką. Šių studijų rezultatai yra itin naudingi vertinant muitų sąjungos poveikį. Išskirtinis šių studijų bruožas – vertinamas tik tiesioginis, tiksliai apskaičiuojamas poveikis. Į šią kategoriją patenka ir tiesioginės ES finansinės paramos poveikio tyrimai. 22 OECD – Organisation for Economic Co-operation and Development (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija).

EKT GRUPĖ 20

scenarijų nepanaikino pradėtų reformų poveikio, tačiau prognozavo lėtesnę jų plėtrą. Pagal šias EK prognozes nesiintegravimo scenarijus leistų VRE šalims ir toliau mažinti atotrūkį nuo ES-15 pagal gyvenimo lygio vidurkį vienam gyventojui. Tyrimo autoriai spėjo, kad nesiintegravimo scenarijaus atveju VRE šalys 2000–2009 metais galėtų palaikyti 3% BVP metinį prieaugį, o tai galima palyginti su ES-15 2,5% prieaugiu. Taigi ir be integracijos į ES galimas lėtas, bet stabilus atotrūkio mažinimas pagal BVP vienam gyventojui tarp Vakarų ir Rytų Europos. Lyginant regioninius ir plataus masto tyrimus, galima matyti tendenciją, kad vėlesni tyrimai prognozuoja didesnę naudą naujoms ES narėms. Jei 1997 metais Baldwino prognozės skelbė, kad ilguoju laikotarpiu VRE šalys dėl integracijos į ES patirs tik 1,5% BVP padidėjimą, palyginti su baziniais metais, tai 2001 šios prognozės siekė jau per 7% bendrojo BVP prieaugio. Lentelė 2 ES plėtros statinis23 poveikis (BVP pokytis % ilguoju laikotarpiu)

Studijos ES-15 VRE šalys Baldwino ir kt. (1997) 0,2 0,324 Browno ir kt. (1997) 0,1 3,8 Europos Komisijos (2001) 0,2–0,4 nėra duomenų Breusso (2001) 0,2 7,2 Šaltinis: Lejour ir kt. (2006) tyrimas „EU accession and income growth: an empirical approach“ Pateiktoje lentelėje aiškiai matyti, kad garsiausios studijos konstatavo nedidelį ES integracijos poveikį iš tiesioginių prekybos barjerų pašalinimo. Vertinant ES integracijos rezultatus, paremtus ne tik prekybos, bet ir netiesioginių ES pasekmių poveikio prognozavimu, ES poveikis buvo ryškesnis. Hanssonas prognozavo, kad ES padidins naujų šalių BVP augimą papildomai 0,6–0,8% kasmet, o Europos Komisijos tyrimas VRE šalių augimą – 1,3–2,1%. Galima apibendrinti, kad apžvelgti regioninio ir kiti plataus masto tyrimai daugiausia koncentravosi į bendrą integracijos poveikį retai modeliuojant struktūrinių ir kitų pokyčių įtaką šalių ūkiams.

2.1.1.1 Lietuvai aktualaus poveikio įvertinimas Pirmiau apžvelgtos studijos vertino stojimo į ES pasekmes tam tikroms šalių grupėms (naujoms ES šalims, buvusioms TSRS šalims ir kt.), į kurias patenka ir Lietuva. Todėl tyrimų rezultatai gali būti pritaikyti Lietuvos BVP pokyčiui dėl integracijos į ES vertinti. Lentelė 3 Apžvelgtų studijų BVP pokyčių dėl ES plėtros prognozių pritaikymas Lietuvai (BVP pokytis % ilguoju laikotarpiu)

Studijos

Poveikis

Regionui (BVP procentinė išraiška)

Lietuvai (BVP absoliutiniais dydžiais)

Statinis poveikis (prekybos barjerų pašalinimas)

R. Baldwino ir kt. (1997)

Teigiamas prekybos poveikis buvusioms TSRS šalims sudarys 0,3% BVP prieaugio ilguoju laikotarpiu

Pagal šio tyrimo prognozes prekybos barjerų pašalinimas ilguoju laikotarpiu Lietuvos BVP turėjo padidinti 0,18 mlrd. Lt

Browno ir kt. VRE BVP padidėja Pagal šio tyrimo prognozes prekybos barjerų

23 Statinės ES pasekmės – prekybos barjerų pašalinimas tarp ES šalių. 24 Buvusioms TSRS šalims (Lietuva patenka), šio tyrimo prognozė VRE šalims sudaro 1,5%.

EKT GRUPĖ 21

(1997) 3,8% ilguoju laikotarpiu

pašalinimas ilguoju laikotarpiu Lietuvos BVP turėjo padidinti 2,34 mlrd. Lt

Breusso (2001) studija

VRE BVP pokytis ilguoju laikotarpiu +7,2%

Pagal šio tyrimo prognozes prekybos barjerų pašalinimas ilguoju laikotarpiu Lietuvos BVP turėjo padidinti 4,44 mlrd. Lt

Dinaminio poveikio modeliavimo studijos

Europos komisijos

(2001)

VRE BVP prieaugis kasmet padidėja 1,3–2,1%

Pagal prognozes, jei neįvyktų ES plėtra į Rytus, Lietuvos (kartu su kitomis VRE šalimis) BVP 2000–2009 m. augtų vidutiniškai 3% kasmet. Tokiu atveju Lietuvos BVP 2006 m. sudarytų 54,54 mlrd. Lt, o 2009 m. – 59,60 mlrd. Lt. Lyginant šiuos skaičius su optimistiniu integracijos variantu – 2006 m. – 60,51 mlrd. Lt ir 2009 m. – 69,65 mlrd. Lt – matyti gana didelis narystės ES poveikis: 2006 m. – 5,97 mlrd. Lt didesnis Lietuvos BVP ir 2009 m. – 10,06 mlrd. Lt. Bendras poveikis iki 2009 m., lyginant nesiintegravimo ir optimistinį variantą, siekia 45,55 mlrd. Lt

Hanssono ir kt. (1997)

BVP prieaugis kasmet padidėja 0,6–0,8 %

Daroma prielaida, kad Lietuvos BVP dėl narystės ES kasmet auga po 0,6–0,8%, tada pasireiškus šiam poveikiui nuo 2004 m. 2010-tais m. Lietuvos BVP bus papildomai didesnis 10,48–14,03 mlrd. Lt

Galima matyti, kad vėlesni prekybos apribojimų pašalinimo poveikio vertinimai buvo drąsesni ir 2001 metais viršijo 7% BVP dydį. Šiandien vienas aukščiausių statinio ES narystės poveikio prognozių yra pateikęs Lejour ir kt. (2006) – 7,8% BVP prieaugio ilguoju laikotarpiu. Matomas didelis skirtumas tarp statinio ir dinaminio poveikio rezultatų. Jei prekybos barjerų pašalinimas suteiktų Lietuvos ūkiui papildomus 4,44 mlrd. Lt, tai vien atsargus Hanssono (1997) vertinimas dėl 0,6–0,8% padidėjusio metinio BVP prieaugio 2004–2010 m. laikotarpiu sukurtų nuo 10,48 iki 14,03 mlrd. Lt. Remdamiesi šiuo rezultatu galime daryti išvadą, kad tikroji ES narystės vertė slypi būtent dinaminiame poveikyje, kuris pasireiškia geriau integruota kapitalo ir prekių rinka, struktūriniais šalies ūkio pokyčiais, netiesioginiu finansinės paramos poveikiu. Europos komisijos tyrimo prognozės rėmėsi statistiniais duomenimis iki 2001 m. Tuo metu Rytų Europa išgyveno ekonominę recesiją po Rusijos krizės, šalių ekonominiai rodikliai nebuvo itin įspūdingi. Šio tyrimo prognozes galime palyginti su realia situacija. Lietuvos BVP 2000–2006 m. augo ne lėčiau kaip 6% BVP metinio pokyčio. Be to, 2006 m. Lietuvos realus BVP sudaro 71,65 mlrd. Lt, o tai 11,14 mlrd. Lt didesnis BVP už optimistines Europos komisijos prognozes 2001 m. Tokį didelį skirtumą galima paaiškinti tuo, kad Europos komisija prognozavo metinį prieaugį visai Vidurio ir Rytų Europai, o įprasta, kad ne visų šalių ūkiai augo vienodu tempu. Tada norėdami įvertinti poveikį Lietuvos ūkiui galime atsižvelgti į prognozuotą būtent papildomą narystės ES poveikį BVP metiniam pokyčiui, kuris pagal tyrimą sudarė +1,8% (2000–2009 m.) papildomo poveikio šalies ūkio augimui. Apskaičiavę Lietuvos BVP be integracijos į ES iki 2006 m. gauname 62,59 mlrd. Lt Lietuvos 2006 m. BVP, kuris už esamą 2006 m. BVP yra mažesnis 9,06 mlrd. Lt.

2.1.2 Poveikį Lietuvai nagrinėjančios studijos

Lietuva yra suvokiama kaip vienas regioninis ES vienetas, kai, plg., kaimyninė Lenkija yra suskirstyta į 15 regionų. Toks administracinis padalijimas leidžia suvokti, kodėl nagrinėdami ex-ante ES plėtros poveikio studijas dažnai randame atskiras prognozes būtent Lenkijai ar kitoms didesnėms tiesioginėms ES-15 kaimynėms, o ne Lietuvai. Tik keli Vakarų šalyse atlikti tyrimai apskaičiavo ES narystės poveikį visoms ES-15 ir kandidatėms. Ši situacija parodo, kad norint

EKT GRUPĖ 22

gerai įvertinti Lietuvos integracijos poveikį yra būtinas Lietuvos tyrėjų indėlis nagrinėjant ES poveikį šalies ūkiui. Lejour ir kt. (2006) tyrimas prognozavo narystės poveikį visoms naujoms ES narėms. Šis tyrimas skelbia, kad apskaičiavus ES narystės netiesioginį poveikį naudojant regresines lygtis Lietuvos BVP prieaugis sudaro +54,48% ilguoju laikotarpiu25, palyginti su baziniais metais.

Šaltinis: Lejour (2006) Bradley ir kt. 2007 m. studija vertina struktūrinių fondų įtaką šalies biudžetui ir darbo rinkai, jos prognozės siekia nuo +10,7% bendro poveikio Kiprui iki apie +90% poveikio Baltijos šalims (iki 2020 m.). Tyrimas aprėpė 10 naujųjų ES narių iš Vidurio ir Rytų Europos, Maltą, Kiprą, Graikiją, Portugaliją, Ispaniją ir Rytų Vokietiją. Optimistinis scenarijus prognozavo 93,47% didesnį Latvijos BVP 2020 m., 91,51% didesnį Estijos BVP bei 90,86% didesnį Lietuvos BVP (palyginti su scenarijumi be ES paramos). Mažiau optimistinis scenarijus 2020 m. prognozavo 83,32% didesnį Lietuvos BVP. Kalbant apie Lietuvoje atliktas ex-ante makroekonominio integracijos į ES poveikio studijas geriausia žinomas šios srities tyrimas „Lietuvos integracijos į ES finansinio, ekonominio ir socialinio poveikio susisteminimas ir analizė“, kuris buvo atliktas Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsakymu. Tyrimą atliko UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ 2002 metais.

25 Autoriai nedetalizavo, iki kelintų metų pateiktos prognozės.

ES integracijos poveikis ilguoju laikotarpiu

(% BVP prieaugis)

32.737.5

44.8 42.2 43.554.5

30.4

81.469.6

83.3

46.7

23.2

94.0

0

20

40

60

80

100

Kipras

Čekija

Estija

Vengrija

Latvija

Lietuva

Malta

Lenkija

Slovakija

Slovėnija

Bulgarija

Rumunija

Turkija

Pav. 14 ES integracijos poveikis ilguoju laikotarpiu

EKT GRUPĖ 23

Pav. 15 Faktinio ir makro modelių prognozuojamas BVP lyginant su hipotetiniu BVP be integracijos įtakos, mlrd. Lt

Faktinio prognozuojamo BVP palyginimas su hipotetiniu (mlrd. Lt)

85.780.374.969.263.1

585450.34845.142.74338.331.624.1

74.369.164.259.4

54.951.749.346.745.343.241.342.137.8

31.324

0

25

50

75

100

1995

1996

1 997

1 998

1 999

2 000

200 1

200 2

200 3

200 4

2005

2006

2007

2008

2009

Faktinis BVP su integracija Hipotetinis BVP be integracijos

Šaltinis: EKT (2002) Tik keli nagrinėti užsienio tyrimai prognozavo konkretų narystės ES poveikį Lietuvai. Tai Lejour (2006) ir Bradley (2007) tyrimai. Šie tyrimai nuspėjo teigiamą ilgalaikį narystės poveikį. Lejour tyrimas orientavosi į bendrosios rinkos pokyčius ir produktyvumo padidėjimą, o Bradley tyrimas daugiausia prognozavo ES finansinės paramos poveikį. Lietuvoje atliktas EKT tyrimas savo ruožtu naudojant paklaidų korekcijos modelį įvertino kapitalo, prekių ir darbo jėgos rinkų pokyčius.

Lentelė 4 Apžvelgtose studijose prognozuojamų BVP pokyčių dėl ES plėtros prognozių pritaikymas Lietuvai (BVP pokytis % ilguoju laikotarpiu)

Studijos Poveikis

BVP pokytis procentine išraiška

BVP pokytis absoliutiniais dydžiais

Lejour ir kt. (2006) BVP prieaugis ilguoju laikotarpiu 54,48%

Pagal šias prognozes bendras narystės ES poveikis Lietuvai sudarytų 33,59 mlrd. Lt. Šios prognozės plačiai aprėpė įvairių veiksnių poveikį Lietuvos ūkiui, aplenkdamos tik detalesnę paramos fondų poveikio analizę

Bradley ir kt. (2007) 83,32–90,86% didesnis Lietuvos BVP 2020 m.

Iš ES paramos fondų gaunama nauda iki 2010 metų sudarytų 55,40 mlrd. Lt

EKT (2002)

2002–2009 m. metinis BVP prieaugis sudaro 1,14%. 2002–2006 m. metinis BVP prieaugis sudaro 1,37%. 2009 m. Lietuvos BVP yra 15,34% didesnis, palyginti integracijos į ES scenarijų su nesiintegravimo scenarijumi

Pagal EKT prognozes 2009 m. Lietuvos BVP sudarys 85,7 mlrd. Lt. Lyginant BVP su ir be integracijos, nauda iš narystės ES 2006 m. sudarytų 9,8 mlrd. Lt, 2009 m. – 11,4 mlrd. Lt

EKT GRUPĖ 24

Vertindami 2002 m. EKT tyrimo rezultatus galime sakyti, kad BVP prieaugio prognozės buvo žemesnės nei faktinis 2004–2006 m. realaus BVP prieaugis: 2004 m. prognozuotas BVP sudarė 58 mlrd. Lt, o realus BVP – 61,7 mlrd. Lt (skirtumas 3,7 mlrd. Lt), 2005 m. prognozuotas BVP – 63,1 mlrd. Lt, realus – 66,5 mlrd. Lt (skirtumas 3,4 mlrd. Lt), o 2006 m. prognozuotas BVP 69,2 mlrd. Lt, realus – 71,6 mlrd. Lt (skirtumas 2,4 mlrd. Lt). Galima teigti, kad tyrimo taikyti modeliai nepakankamai įvertino teigiamą tam tikrų ES narystės veiksnių poveikį. Apibendrinant galima teigti, kad konkretų poveikį nagrinėjančios studijos palyginti detaliai prognozavo integracijos į ES poveikį. Yra sunku vertinti ir lyginti šiuos tyrimus tarpusavyje, kadangi jie pateikia skirtingų laikotarpių prognozes ir remiasi skirtingais integracijos poveikio šaltiniais. Galima būtų tik apibendrinti, kad nagrinėti ES integracijos poveikio tyrimai prognozavo didesnį nei 1% BVP metinį prieaugį VRE šalyse ilguoju laikotarpiu dėl narystės Europos Sąjungoje.

EKT GRUPĖ 25

2.2. Svarbiausi integracijos poveikio šaltiniai

Kiekvienos šalies visuomenę labiausia domina integracijos į Europos Sąjungą poveikis tos šalies ūkiui. Valstybines institucijas ne mažiau domina ir integracijos prielaidos bei veiksniai, kurie lemia esminius šalies makroekonominius rodiklių pokyčius. Šis susidomėjimas aiškinamas valstybinių institucijų galimybėmis daryti įtaką valstybės ūkio raidos kryptims susitelkiant į didžiausią poveikį darančius ES plėtros veiksnius. Esant žinių apie šiuos veiksnius galima vykdyti efektyvią valstybės politiką mažinant neigiamų ir didinant teigiamų prielaidų poveikį. EKT 2002 m. tyrimas kaip svarbiausius modeliuojamo ES poveikio šaltinius išskyrė laisvą prekių ir paslaugų judėjimą, laisvą kapitalo judėjimą, biudžetinius srautus ir laisvą darbo jėgos judėjimą. Tyrimo autoriai, norėdami kompleksiškai įvertinti integracijos į ES ekonominį poveikį Lietuvai, rėmėsi ne tik bendru makroekonominiu modeliu, bet ir į skaičiavimus įtraukė sektorių, kurie turėjo būti labiausia paveikti integracijos, modelius: transporto, energetikos, žemės ūkio ir aplinkosaugos. Pav. 16 Integracijos į ES įtakos Lietuvai įvertinimo schema

Šaltinis: EKT (2002) Anksčiau atliktos Lejour ir kt. (2001) simuliacijos pateikė teigiamas ES integracijos pasekmes tuo metu dar stojančiosioms į ES šalims, taip pat nurodė dažniausia ir kitose tyrimuose minimus pranašumus iš prekybos masto prieaugio ir finansinės paramos. Pagal šio tyrimo rezultatus ES senbuvėms konvergencija turėjo nedaug kainuoti (tiesioginės išlaidos turėjo būti padengtos iš naujų eksporto galimybių ir pigesnės darbo jėgos). O jau 2006 m. Lejour ir kt. atliktas tyrimas „EU accession and income growth: an empirical approach“ akcentavo, kad institucinės permainos – vienas svarbiausių ES integracijos aspektų. Ši nuomonė buvo grindžiama 1990 m. Northo tyrimu, kuriame buvo iškeltos prielaidos, kad efektyviau veikiančios valstybinės institucijos (plačiąja prasme) mažina nestabilumą šalyje. To rezultatas – mažėja integracijos kaina šalies ūkiui ir teigiamai paveikiamas visos šalies ekonominis augimas.

EKT GRUPĖ 26

Įdomus keliamų prielaidų ir jų nulemtų rezultatų aspektas išryškėja lyginant Lejour ir kt.26 2002 m. tyrimo ir Baldwino 1997 m. tyrimo rezultatus. Lejour prognozavo ženkliai didesnes teigiamas pasekmes iš integracijos į ES nei Baldwinas. Tai paaiškinama tuo, kad Baldwinas naudojo Dixito-Stiglitzo makroekonominį modelį, kuris apskaičiuoja tik tiesiogines narystės ES pasekmes (aplenkdamas su padidėjusiu konkurencingumu susijusias pasekmes), o Lejour naudojamas Armingtono modelis aprėpė ir netiesiogines narystės ES pasekmes. Abiejų studijų autoriai spėjo, kad ES plėtra nedaug kainuos ES senbuvėms. Fritzas Breussas (2001) „Macroeconomic Effects of EU Enlargement for Old and New Members“ gana detaliai aprašė integracijos į ES impulsus ir poveikį.

Šaltinis: Breuss (2001) Papildydami Breusso apibūdintas narystės ES pasekmes Craftas ir Kaseris (2004) akcentavo dar teisės aktų efektyvumo svarbą VRE šalims. Autorių nuomone, narystė ES turėjo labai pagerinti situaciją šioje srityje, o teisės aktų efektyvumas paspartintų ūkio plėtrą. Mokslininkai įtraukė į savo regresinę lygtį teisės aktų efektyvumo indeksą.

26 Lejour A. M., and Nahuis R. (2002). EU Accession and the Catching Up of the CEEC Countries.

   ES-15

• Prekybos efektas • Bendrosios rinkos efektas

o Efektyvumas o „Cesella“ efektas o Kainų konkurencija

• Išteklių perskirstymas o TUI išplaukos o Imigracija

• ES plėtros kaina • Euro zonos plėtra

  VREŠ-10

• Poveikis+

Prekyba, darbo jėgos migracija

Prekyba, TUI, technologijų sklaida,

ES parama

Prekybos efektas Bendrosios rinkos efektas

Efektyvumas Kainų konkurencija Technologijų sklaida

Išteklių perskirstymas TUI įplaukos Emigracija

Biudžetinė parama Dalyvavimas euro zonoje

Jei manoma, kad didelėje šalyje veikiančios įmonės patiria mažesnes sąnaudas, tai ES plėtros nauda pasiskirstys neproporcingai mažų šalių naudai, nes naujų šalių įstojimas į Bendriją mažina vietinės rinkos reikšmingumą ir gerina mažų šalių santykinį konkurencingumą.

Pav. 17 Integracijos į ES pasekmės

EKT GRUPĖ 27

Europos Komisijos institucijų atliktas tyrimas savo prognozes grindė trimis integracijos aspektais: darbo užimtumo, pinigų rinkos ir BGVF pokyčiais. Tyrimo autoriams didesnių abejonių kėlė migracijos srautai Europoje dėl liberalių reformų stokos nacionalinėse darbo rinkose. Kaip viena palankesnių ES narystės pasekmių buvo įvardyta padidėjusi konkurencija prekių rinkoje27. Lentelė 5 VREŠ-10 prisijungia prie ES 2005 m.

VREŠ-10: ES indėlis į BVP augimą 2000–2009 m. (metinio pokyčio vidurkis) Bazinis scenarijus

Centrinis scenarijus Optimistinis

scenarijus Darbo užimtumas 0,4 0,6 0,7 Pinigų rinka 1,6 1,9 2 BGVF 1,0 1,5 2,1 Bendras BVP 3,0 4 4,8 Šaltinis: Europos Komisija Europos Komisija savo prognozes apskaičiavo remdamasi toliau pristatytais impulsais. Lentelė 6 ES narystės poveikis (impulsai)

Impulsai Įtaka BVP augimo tempui Po 1 metų

Po 5 metų

Po 10 metų

Kapitalo rinka Investicijų prieaugis 1% BVP dydžio

0,17 0,11 0,06

Viešojo sektoriaus reformos 1% sumažėja viešojo sektoriaus darbuotojų skaičius bendroje darbo rinkoje

0,77 0,64 0,43

ES narystės: tiesioginis finansinis efektas ES finansinė parama lygi 1% šalies BVP

0,14 0,08 0,05

Migracija 0,25 % migracijos srautų padidėjimas

-0,18 -0,20 -0,21

Struktūrinės reformos Darbo rinkos reforma – 1% dalyvavimo darbo rinkoje padidėjimas

1,04 0,03 0,02

Sektorinis poslinkis – 1% darbo jėgos perėjimas iš ŽŪ (žemės ūkio) į ne ŽŪ darbo rinką

1,03 0,98 0,84

Institucinės reformos – 1% grynojo BGVF padidėjimas 1,08 1,22 1,30 Šaltinis: Europos komisija Mortensenas ir Richteris (2000) apibūdino pagrindines sritis, kurias turėtų įvertinti visapusiškas integracijos poveikio tyrimas:

• muitų sąjungą; • nematerialių gėrybių laisvą judėjimą; • laisvą prekių judėjimą; • darbo jėgos migraciją; • laisvą kapitalo judėjimą; • prisijungimą prie pinigų sąjungos; • netarifinių barjerų panaikinimą, standartų ir teisių suderinimą; • prisitaikymą prie ES vidaus rinkos taisyklių; • ES biudžetinius srautus;

27 Šiame tyrime buvo iškelta tik labai atsargi bendros prekių rinkos poveikio dėl sunkumų vertinant prekybos pokyčius ex-ante prielaida.

EKT GRUPĖ 28

• ES bendrąją žemės ūkio politiką; • pokyčius pramonės struktūroje ir regionų plėtrą.

Visi integracijos poveikį vertinantys tyrimai kėlė prielaidas apie pirmiau pateiktų veiksnių pokyčių įtaką ES senbuvėms ir naujosioms narėms. Dažniausia minimi šaltiniai, kuriems autoriai priskiria didžiausią poveikį ir kuriuos įvardija kaip svarbiausius ES integracijos veiksnius, – tai prekybos pokyčiai (čia turima omenyje visi bendros rinkos poveikiai), pokyčiai darbo rinkoje (migracija į Vakarus) bei kapitalo rinkos transformacijos (TUI pokyčiai, ES parama naujosioms narėms).

2.2.1 Prekyba ir bendroji rinka

1950 m. gegužės 9 d. Prancūzija pasiūlė Vokietijai sujungti abiejų valstybių anglių ir plieno išteklius į vieną organizaciją, atvirą ir kitoms valstybėms. 1951 m. įkurta Europos anglių ir plieno bendrija tapo pagrindu tolesnei europinės integracijos plėtrai. Taigi pirmi klausimai, kuriuos sprendė Bendrija, buvo susiję su muitų sąjunga. Tai lėmė, kad iki septintojo dešimtmečio atliekamos integracijos įtakos studijos daugiausia vertino muitų sąjungos poveikį prekybos mastui28. Nors iki šiandienos prisidėjo daug kitų narystės Europos Sąjungoje aspektų (užtektų paminėti 4 laisves ir finansinę paramą), dažnas integracijos vertinimo studijų autorius kaip vieną iš pagrindinių poveikio prielaidų kelia būtent muitų sąjungą ir bendrąją rinką. Tai galima paaiškinti tyrėjų noru būti gana tiksliems ir sudaryti, sunkiai paneigiamas prognozes (skaičiavimai sudaromi remiantis žinomais duomenimis ir aiškiomis lygtimis). Kalbant apie paskutinę ES plėtrą Lejour ir kt. 2006 metų tyrimas29 prognozavo iki 7,8% BVP augimą ilguoju laikotarpiu VRE valstybėse įvertinus tik prekybos barjerų pašalinimą (ES muitų sąjunga). Naujų ES narių užsienio prekybos srautai ilguoju laikotarpiu turėjo padidėti daugiausia 33–55%. Rezultatas priklausė nuo to, kiek efektyviau pradės veikti šalių kandidačių institucijos, lemiančios prekybos mastas (muitinės departamentas ir kt.). Autoriai nustatė, kad prekybos poveikis labai skiriasi priklausomai nuo valstybės dydžio. Mažos šalys, pvz., Malta ir Bulgarija, yra atviresnės prekybai nei didžiosios šalys. Prognozuota, kad Malta turi potencialą padidinti prekybą daugiau nei 120%, kai Lenkija gali tikėtis tik 40% prieaugio, Lietuvai buvo prognozuojamas 70,51% eksporto prieaugis, palyginti su nesiintegravimo variantu.

28 Pvz., Balassa (1961). Trade Creation and Diversion in The European Common Market; Owen (1976). Scale Economies in the EEC: An Approach Based on intra-EEC Trade. 29 Lejour A. M., Solanic V., Paul J. G. Tang (2004) EU Accession and Income Growth: An Empirical Approach.

EKT GRUPĖ 29

Pav. 18 Ilgalaikis narystės Europos Sąjungoje poveikis prekybai

70,51

57,95 56,31

39,39

0

20

40

60

80

Liet

uva

Est

ija

Latv

ija

Lenk

ija

ES poveikis prekybai(%, prekybos apimčių prieaugis)

Šaltinis: Lejour (2004) Vertinant šį prieaugį absoliutiniais dydžiais pagal 2004 m. eksporto mastą, Lietuvos eksportas papildomai sudarytų 18,2 mlrd. Lt. Šios prognozės panašios į EKT (2002) gautus Lietuvos prekybos srauto padidėjimo rezultatus. Lietuvoje atliktos studijos išvados skelbė, kad eksportas į ES dėl integracijos, palyginti su hipotetine nesiintegravimo situacija, per 2002–2009 metus yra didesnis apie 1,9 karto. Pav. 19 ES narystės poveikis Lietuvos eksportui į ES dėl bendrosios rinkos efekto 1995-2009 m.

Šaltinis: EKT (2002) Lejour (2004) ir EKT (2002) tyrimo išvadas grindė tuo, kad prekybos prieaugis didžiąja dalimi priklauso nuo šalies atvirumo ir prekybos su Europos Sąjunga intensyvumo ir nuo prekybą reguliuojančių valstybinių institucijų darbo kokybės. Dar viena įdomi Lietuvai Lejour išvada – prekybos dalies padidėjimas 100% BVP struktūroje padidintų valstybės BVP metinį pokytį 0,53–0,77% tolesnėje ateityje.

Eksporto į ES pokytis dėl bendrosios rinkos efekto

0.11 0.280.52

0.791.05

1.381.76

2.142.61

3.11

3.67 3.89 4.08 4.28 4.51

0

1

2

3

4

5

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

mlrd. Lt

EKT GRUPĖ 30

Svarbus šių tyrimų papildymas būtų Rudzkio ir Kvedaro30(2003) prielaidos, kad didžiausią įtaką Lietuvos ūkiui turi būtent lietuviškos kilmės prekių eksportas. Autoriai skaičiavimais akcentavo, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas nuo 1999 m. nuosekliai didėja. Pasak tyrimo autorių, po Rusijos krizės svarbiausia rinka tapo ES. Užsienio studijos, analizuojančios prekybos srautų pokytį VRE šalims įstojus į ES, augimą grindė tarpusavio prekybos sąnaudų mažėjimu. Pvz., Baldwinas ir kt. (1997) apskaičiavo makroekonominę ES plėtros įtaką remdamasis hipoteze, kad prekyba tarp ES ir ne ES šalių patiria 10% papildomų sąnaudų daugiau nei tarp ES šalių. Šią prielaidą autorius argumentavo įvairių reguliacijų gausa. Lejour ir kt. (2001) prekybos masto pokytį įvertino naudodami gravitacinį modelį, kuriame palygino esamą prekybos mastą su prognozuojamu31. T. H. Edwardsas32 (2004) iškėlė prielaidas, kad lyginant 1997 ir 2004 metų prekybą tarp ES-15 ir VRE šalių sąnaudos sumažėjo 7–15%. Edwardsas rašė, kad esamų muitų panaikinimas ir prekybos sąlygų suderinimas atneštų tik nedidelį bendrą gerovės padidėjimą naujoms ES narėms. Priešingai, integracija į bendrą rinką turėtų stipriai paveikti prekybą tarp ES ir VRE šalių: po muitų sąjungos ir įėjimo į bendrąją rinką bendros prekybos mastas tarp ES ir VRE šalių turėjo padidėti 50–100%, gerovės padidėjimas tuo pačiu metu VRE šalyse galėtų sudaryti 11,5–20%. Šiuo atveju ši prognozė didžiąja dalimi sutampa su 2000 metais Lietuvos Respublikos užsienio ministerijos atlikto tyrimo33 išvadomis. Nors Lietuvoje atlikta studija turėjo didesnę galimybę tiksliai apskaičiuoti muitų sąjungos poveikį Lietuvai34, abiejų studijų autoriai sutiko, kad muitų suvienodinimas turės nedidelę įtaką Lietuvos ūkiui. Dikčius35 (2004) atliko ekspertų apklausą, kurioje klausė ir apie prekybos masto pokyčius. Absoliuti dauguma ekspertų teigiamai vertino Lietuvos prisijungimo prie ES poveikį Lietuvos pramonės įmonių produkcijos realizavimui per 2004–2006 laikotarpį. Lietuvoje atlikta ekspertų apklausa išryškino, kad tikimasi Lietuvos pramonės įmonių produkcijos pardavimo padidėjimo tiek ES šalyse, tiek ir už ES ribų. Optimistiškiausia įvertinta naujųjų ES narių rinka, Lietuvos ekspertai tikėjosi 11,4% pardavimo padidėjimo.

30 Rudzkis R., Kvedaras V. (2003). Lietuvos Eksporto Tendencijos ir Ekonometriniai Modeliai, „Pinigų studijos 2003-3“. 29–51 psl. 31 Tai buvo konkrečiai šiam tikslui sukurtas ekonominis modelis, kuris nuspėjo, kokiu mastu dvi šalys prekiaus tarpusavyje priklausomai nuo jų ūkių dydžio ir jas skiriančio atstumo. 32 Edwards T. H. (2004). An Economic Assessment of the Accession of the Central and Eastern European Countries to the EU Single Market. 33 Užsienio reikalų ministerija, J. Gustafsson (Phare/Seil) (2000). Prekybos režimo pokyčių, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, įtakos analizė ir įvertinimas. 34 Studijos išvados:

• Padidės bendras importo muitų lygis. Lietuvos importo muitai padidės 90,2 mln. Lt ir sumažės 10,8 mln. Lt. Tai reiškia, kad bendras muitų lygis išaugs, neigiamą poveikį patirs vartotojai ir importuotojai, sumažės bendra šalies gerovė. Kita vertus, padidės kai kurių vietinių gamintojų apsauga.

• Didžiausi pasikeitimai tikėtini prekyboje su Rusija, Japonija ir JAV. Skirtumas tarp importo muitų padidėjimo ir sumažėjimo prekybos su Rusija atveju yra 27,1 mln. Lt, Japonijos atveju – 15.9 mln. Lt, JAV atveju - 11 mln. Lt.

35 Dikčius V., EKT (2004). Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą poveikio Lietuvos pramonės įmonėms studija.

EKT GRUPĖ 31

Pav. 20 Laukiami įmonių veiklos rezultatų pasikeitimai per artimiausius 2 metus (ekspertų vertinimai)

Šaltinis: Dikčius (2004) „Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą poveikio Lietuvos pramonės įmonėms studija“ Vertinant EKT (2002) ir Lejour (2004) prognozes dėl ES narystės poveikio prekybos mastui, iškeliamos prognozės, kad prekyba ilguoju laikotarpiu padidės 70–90%. Šias prognozes galime palyginti su realiais Lietuvos eksporto masto pokyčiais 2001–2006 m.: 2001–2003 m. bendro eksporto metinis prieaugis sudarė 13,37%, o 2004–2006 m. – 20,73%. Gaunamas 7,36% bendrojo eksporto padidėjimas. Lyginant tų pačių laikotarpių eksportą į ES15 šalis, matyti, kad eksporto mastas padidėja nuo 9,0% iki 17,0%, o eksportas į ES25 pasikeitė nuo 7,6% iki 22,0% į metus (tris kartus padidėjo). Šie pokyčiai patvirtina prekybos su ES šalimis suaktyvėjimą dėl integracijos į ES. Tai prognozavo nagrinėti tyrimai. Prekybos masto pokyčiai yra dažniausia minimas integracijos į ES veiksnys. Apžvelgtuose tyrimuose yra įvardijami įvairaus dydžio prekybos masto pokyčiai, Lietuvos ekspertai teigiamai vertina eksporto galimybes į kitas ES šalis, tyrimuose patvirtinama, kad eksporto prieaugis didina šalies BVP prieaugį. Šios įžvalgos patvirtina naudą Lietuvai iš prekybos masto prieaugio dėl narystės ES.

2.2.2 Darbo jėgos migracija

Makroekonomikos ekspertai ES plėtros į Rytus poveikį grindė geresniu išteklių išsidėstymu prasiplėtusioje ekonominėje sistemoje. Teoriniu požiūriu šis poveikis buvo sutiktas teigiamai ir Europa iš to tikėjosi ilgalaikės naudos tiek ES senbuvėms, tiek ir ES naujokėms. Tačiau kalbant apie konkrečių išteklių pasiskirstymą (ypač darbo jėgos) ir jų galimą ekonominį ir socialinį poveikį (migracija) iškilo didelis pasipriešinimas iš ES visuomenės pusės. Darbo jėga – vienas svarbiausių ES ekonominės sistemos išteklių – dėl plėtros turėjo patirti didelių pokyčių. Moksliniai tyrimai prognozavo skirtingus migracijos mastus, tačiau visi sutarė dėl migracijos krypties: gyvenimo lygio skirtumas, kelis kartus didesnis darbo užmokestis turėjo sukelti darbuotojų migracijos srautus iš Rytų į Vakarus. Būtent darbo jėgos migracija buvo vienas iš rūpimų ES plėtros klausimų. Abejonių ES senbuvėms kilo dėl to, kad ši migracija galėjo sukelti darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio pokyčius Vakarų šalyse (ypač Vokietijoje ir Austrijoje). Kilęs nerimas dėl galimo migracijos antplūdžio lėmė tai, kad 2003 m. Europos Sąjunga suteikė galimybę šalims narėms skirti pereinamąjį laikotarpį iki 7 metų darbo jėgos srautų judėjimui. ES narės galėjo apriboti laisvą darbo jėgos judėjimą suvaržydami naujų ES narių36 gyventojų galimybes įsidarbinti ES-15. Per pirmus dvejus metus po ES plėtros tik Airija, Švedija ir Jungtinė

36 Išskyrus Kiprą ir Maltą.

EKT GRUPĖ 32

Karalystė nusprendė netaikyti protekcinių darbo rinkos priemonių (JK įgyvendino tik mandatų registravimo sistemą). Kitos ES-15 narės įgyvendino darbo leidimų schemą, paremtą kvotomis konkrečioms šalims. Per pirmąjį pereinamojo laikotarpio etapą visos naujosios ES narės atvėrė viena kitai savo darbo rinkas.

Migracijos mastai Kaip rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakytas ir „Sprinter“ atliktas 2001 m. tyrimas „Potencialaus laisvo darbo jėgos judėjimo į ES valstybes įvertinimas“, dar 2001 m. lapkritį ES valstybėse legaliai ir nelegaliai dirbančiųjų lietuvių buvo 118 tūkst. Tyrimas prognozavo, kad 2006 metais užsienyje dirbs tarp 284 tūkst. ir 314 tūkst. darbingų lietuvių, 2008 m. šis skaičius pasieks 320 tūkst. žmonių. Statistikos departamento paskelbtomis Lietuvos gyventojų skaičiaus kaitos prognozėmis, iki 2010 m. iš Lietuvos kasmet emigruos apie 15000 žmonių, vėliau emigruojančiųjų skaičius mažės, tačiau iki 2030 m. kasmet išvyks maždaug 2000–3000 žmonių daugiau negu atvyks. Įstojus į Europos Sąjungą emigracijos iš Lietuvos mastai po pirminio šuolio ilgainiui turėtų mažėti ir normalizuotis. Pav. 21 Darbo biržos migracijos prognozės

Šaltinis: Darbo birža (2004)

Apžvelgiant migracijos poveikio studijas ir prognozes prieš ES plėtrą į Rytus dauguma Vakarų Europos tyrėjų rėmėsi visų pirma Boeri ir kt.37 (2000) studija. Tyrimo autoriai pasinaudojo istoriniais regioninės imigracijos duomenimis Vokietijoje, kad sudarytų migracijos funkciją, susidedančią iš algos skirtumų, užimtumo skirtumų ir kitų kintamųjų. Tyrimas spėjo, kad jei 10 šalių kandidačių įstos į ES 2002 metais, konvergencija sukels 335 tūkst. migrantų srautą per pirmus narystės ES metus. Šis srautas per ateinančius metus palaipsniui mažės. Pagal šį tyrimą prognozuota, kad migrantų skaičius iki 2020 metų sieks 2,4 mln., tai apytikriai sudarys 2,5% viso VRE šalių gyventojų skaičiaus. Sudarydami konkrečias prognozes autoriai rėmėsi ne tik šalių gyventojų skaičiumi, bet ir gyventojų migracijos iniciatyvumu, algų ir užimtumo lygiais konkrečiose šalyse. Pagal Boeri skaičiavimus, iš Lietuvos iki 2020 m. turi emigruoti papildomai 120 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų, kurie išvyktų dirbti į Vakarų šalis.

37 Boeri, Martins (2000). Varieties, Jobs and EU Enlargement.

EKT GRUPĖ 33

Lentelė 7 Migracijos prognozės iki 2020

Mln. žm. gyventojų % VREŠ7 -2,4 -2,6 ES15 +2,4 +0,6 Šaltinis: Lejour, Nahuis (2004) skaičiavimai pagal Boeri ir kt. (2000) Europos komisija, atlikusi ES plėtros į Rytus poveikio tyrimą (2001), rašė apie migraciją iš Rytų į Vakarus. Šioje studijoje buvo apskaičiuota, kad migrantų srautas neviršys 1% numatomo 2009 m. darbingo ES-15 amžiaus gyventojų skaičiaus. Šie vertinimai atlikti iškėlus prielaidą, kad nebūtų taikomos pereinamojo laikotarpio darbo jėgos srautų ribojimo priemonės38. Makroekonominis modelis prognozavo, kad ES-15 dėl imigracijos iš Rytų patirs kapitalo persiskirstymą iš vietinių darbuotojų į kapitalo savininkų rankas (apie 2% BVP dydžio). Autoriai apskaičiavo migracijos mastus pagal prognozuotus migracijos srautus bei gyventojų skaičiaus pokyčius šalyse narėse. Metinis migracijos srautas iš naujų ES narių turėjo sudaryti nuo 120 tūkst. iki 215 tūkst. kasmet per ateinančius 3–4 metus po plėtros, migrantų srautas per 2005–2009 metų laikotarpį sudarytų 900 tūkst. žmonių. Tai siektų 1,2% imigraciją patiriančių šalių gyventojų skaičiaus. Pav. 22 Migracijos scenarijus stojančiosioms šalims: Bendras metinis emigracijos laipsnis (% bendro šalies gyventojų skaičiaus)

Šaltinis: Europos komisija (2001) Kita vertus, ekonometriniai tyrimai, besiremiantys migracijos srautų pajamų elastingumu, Europos regione (Barro ir Sala-iMartin, 1991) prognozavo daug didesnius migracijos srautus, pvz., Franzmeyeris ir Brueckeris (1997) metinį migracijos prieaugį įvertino tarp 340 ir 680 tūkstančių iš Lenkijos, Vengrijos, Čekijos, Slovakijos ir Slovėnijos į ES-15 po ES plėtros39.

Lietuvos darbo birža rėmėsi Vokietijos mokslininkų prognozėmis, kurios skelbė, kad per 10 metų iš Lietuvos ieškoti darbo svetur gali išvykti iki 2 % dirbančiųjų, o skaičiuojant su jų šeimos nariais – iki 4 % gyventojų. Taigi iš viso apie 140 tūkstančių žmonių.

Migracijos poveikis Nors Vakaruose ir vyravo nuomonė, kad emigracija gali stipriai paveikti algų lygį, tačiau makroekonominio modeliavimo skaičiavimai šių spėjimų nepatvirtina. Tiek kvalifikuotos, tiek ir nekvalifikuotos darbo jėgos algų lygis ilguoju laikotarpiu turėjo paaugti 0,5% Vokietijoje (Keuschnigg ir kt., 2001) ir 0,6% Austrijoje (Keuschnigg ir kt., 2002). Lejour ir kt. (2001) įvertino, kad darbo jėgos migracija gali turėti ilgalaikį poveikį ES BVP +0,6%. 38 Darbo jėgos judėjimo ribojimo priemonės buvo taikytos 12 ES narių. 39 Nėra prognozių Lietuvai ar regionui, kuriam Lietuva priklausytų.

EKT GRUPĖ 34

Fritzas Breussas40 (2001) tyrime sumodeliavo migracijos srautus po ES plėtros į Rytus remiantis Borjas (1995) teoriniu migracijos apibūdinimu. Simuliacijos rezultatai atskleidė migracijos kryptį Rytai Vakarai. Šio tyrimo migracijos poveikio prognozės iki 2010 metų: BVP prieaugis – didžiausias Vokietijoje +0,25% BVP kasmet, Austrijoje +0,15%. Rytų Europoje BVP krinta apie -0,15%. Breussas migracijos poveikį ekonomikos augimui grindė tuo, kad ES senbuvių įmonės pritrauktų pigesnę darbo jėgą ir galėtų pagaminti daugiau, o tai lemtų didesnį vidinį vartojimą ir BVP augimą. 2001 m. ex-ante plėtros į Rytus poveikio tyrime Europos Komisija pristatė impulsus, kuriais remiantis buvo paskelbtos ekonominės poveikio prognozės. Tyrimas skelbė, kad jei iš šalies emigruoja 0,25% šalies gyventojų, tai daro ilgalaikį poveikį šalies ūkiui (-0,18% BVP po 1 metų, -0,2% BVP po 5 metų ir -0,21 BVP po 10 metų). Atlikti ex-ante tyrimai tiek Lietuvoje tiek ir užsienyje vienareikšmiškai bylojo apie migracijos srautus į Vakarus, tačiau pažvelgus apie išankstinę Lietuvos verslininkų ir ekspertų apklausą, kurią atliko Dikčius 2004 metais, matyti, kad nors ekspertai įspėjo apie neigiamą ES narystės poveikį Lietuvos darbo rinkai, tik daugiau nei pusė ekspertų tikėjosi, kad sumažės darbuotojų skaičius. Pav. 23 Darbuotojų skaičiaus kaita 2 metai po įstojimo į ES

53%

27%20%

0%

20%

40%

60%

Sumažės Nepakis Išaugs

Darbuotojų skaičiaus kaita po įstojimo į ES

Šaltinis: Dikčius (2004) R. Barrellas, J. FitzGeraldas ir R. Riley (2007) tyrime „EU enlargement and migration: Assessing the macroeconomic impacts“ apibendrino oficialius ES migracijos srautus nuo 2004 m. gegužės mėn. iki 2007 m.:

40 Breuss F. (2001). Macroeconomic Effects of EU Enlargement for Old and New Members.

EKT GRUPĖ 35

Lentelė 8 ES migracijos mastai iki 2007 m. II ketvirčio., tūkst. gyventojų

Danija Airija Švedija JK Austrija Vokietija Italija Emigrantų skaičius

% šalies gyventojų

sk.

% darbingo amžiaus

gyventojų sk.

Čekija 0,2 2,5 0,1 13,5 0,3 6,1 2,2 24,8 0,24 0,34Estija 0,2 1,1 -0,1 3,0 0,0 0,8 0,3 5,2 0,39 0,57

Vengrija 0,3 1,9 -0,3 8,0 0,3 6,0 2,2 18,4 0,18 0,27Latvija 0,3 4,8 0,3 15,7 0,0 1,4 0,5 23,1 1,01 1,46

Lietuva 1,0 9,6 1,3 29,7 0,1 2,0 0,8 44,5 1,30 1,91Lenkija 3,2 37,9 6,3 167,5 6,0 62,0 30,9 313,8 0,82 1,19

Slovakija 0,1 5,1 0,2 27,3 1,6 3,2 1,2 38,8 0,72 1,00Slovėnija 0,0 0,0 0,1 0,3 1,1 1,2 0,4 3,1 0,16 0,22

Bendras iš NŠN 5,4 62,8 8,0 265,0 9,3 82,7 38,5 471,7

% šalies gyventojų

sk. 0,1 1,49 0,09 0,45 0,11 0,10 0,07

% darbingo amžiaus

gyventojų sk.

0,15 2,17 0,14 0,72 0,16 0,15 0,10

Šaltinis: R. Barrell, J. FitzGerald, R. Riley (2007) remiantis ES-15 šalių statistikos ir apklausų duomenimis. Pagal šiuos duomenis matyti, kad Lietuva užimą antrą vietą pagal emigravusių gyventojų skaičių tarp visų naujųjų ES narių41 – 44,5 tūkst. emigrantų. Vertinant emigracijos mastus, tiek pagal šalies gyventojų skaičių, tiek pagal šalies darbingo amžiaus gyventojų skaičių Lietuva pirmauja tarp ES šalių. Lietuva per ES narystės laikotarpį paliko 1,30% gyventojų, kurie sudarė 1,91% darbingo amžiaus gyventojų. Kartu skaičiai šioje lentelėje rodo sąlygiškai nedidelę emigraciją į dvi Skandinavijos šalis42 ir didelę emigraciją į šalis, kuriose kalbama angliškai. Tyrimo autoriams iškilo sunkumų aiškinantis, kodėl migrantai iš naujų ES šalių pasirinko būtent Airiją ir Jungtinę Karalystę, o ne Skandinavijos šalis, kurios kartu atvėrė savo darbo rinkas migrantams iš VRE šalių. Ekonominės sąlygos iš dalies paaiškina Airijos ir JK populiarumą, tačiau mažai tikėtina, kad tai vienintelis tokį migracijos mastų skirtumą lėmęs veiksnys. Barrelas ir kt. (2007) apskaičiavo potencialų migracijos poveikį šalies BVP, infliacijai, nedarbo lygiui, produktyvumo lygio pokyčiams. Šiame tyrime buvo remtasi NiGEM modeliu43. Autoriai modeliavo rezultatus nuo 2004 m. II ketvirčio.

41 Tik iš Lenkijos į Vakarų Europos šalis emigravo daugiau gyventojų – 313,8 tūkst. 42 Danija bei Švedija liberalizavo savo darbo rinkas darbo migracijos iš naujų ES valstybių narių požiūriu kartu su Airija bei Jungtine Karalyste. 43 NiGEM modelis tai ketvirtinis pasaulio ekonomikos modelis, kuris remiasi naująja Keinso ekonomikos teorija.

EKT GRUPĖ 36

Pav. 24 ES plėtra ir migracija: Poveikis šalies BVP (% metinio pokyčio)

Šaltinis: Barrel ir kt. (2007) Šio tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos BVP kasmet neteks dalies savo prieaugio dėl emigracijos į Vakarų šalis. Atliekant tyrimą apskaičiuota, kad Lietuva 2005 m. patyrė -0,19% metinio BVP pokyčio, 2006 m. -0,33%, 2007 m. -0,41%. Prognozės 2008 m. -0,48% BVP prieaugio, 2009 m. -0,56%, o jau 2015 m. -0,82%. Lietuvoje atlikti tyrimai pagal rezultatus dėl emigracijos masto didžiaja dalimi sutapo su užsienio prognozėmis. Nors Lietuvoje trūksta mokslinių studijų, kurios įvertintų būtent narystės ES poveikį migracijos mastui, bendros migracijos prognozės kaip esminį didelės migracijos veiksnį nurodo naujas darbo galimybes Vakarų šalyse, atsivėrusias įstojus į ES. Jei Boeri įvertino, kad dėl narystės ES ilguoju laikotarpiu iš Lietuvos gali išvykti iki 120 tūkstančių gyventojų, tai Lietuvos prognozės kalba daugiausia apie 140–196 tūkst. naujų darbo emigrantų. Šias prognozes sunku palyginti su esamais faktiniais duomenimis, nes Statistikos departamentas fiksuoja tik deklaravusius savo naują gyvenąmąją vietą emigrantus iš Lietuvos, o didžiąją šiandienos migracijos srauto dalį sudaro trumpalaikiai migrantai (iki 1 metų), kurie periodiškai grįžta į Lietuvą. Nagrinėjant Statistikos departamento pateiktus metinius emigracijos pokyčius galima atrasti panašias kaip Europos Komisijos 2001 m. tyrime tendencijas, kur prognozuotas didžiausias migrantų srautas yra 3–4 m. po prasidėjusios integracijos, vėliau emigracijos mastai lėtėja. Pagal emigrantų iš Lietuvos, kai deklaruojama būsima gyvenamoji vieta, pokyčius 2002 m. užfiksuotas -2,3% emigracijos metinis pokytis, 2003 m. +55,7% prieaugis, 2004 m. +37,5%, 2005 m. +2,7%, 2006 m. -19,7%. Taigi matyti tam tikros registruojamos migracijos masto mažėjimo tendencijos, kurias numatė Europos Komisijos (2001) tyrimas.

2.2.3 Laisvas kapitalo judėjimas bei tiesioginės užsienio investicijos

Laisvas kapitalo judėjimas – tai teisė investuoti, pirkti turtą ir vertybinius popierius, laisvai disponuoti pelnu bet kurioje iš bendroje rinkoje dalyvaujančių valstybių. Jei vertintume, kad ES integracija – tai Europos ekonominės sistemos plėtra į Rytus, galima tikėtis, kad siekiant efektyviausio išteklių panaudojimo įvyks išteklių persiskirstymas tarp naujų ir senų ES narių. Dalis kapitalo išteklių šiuo atveju keliaus iš Vakarų į Rytus, kur jie galės būti optimaliau panaudoti. Verta minėti, kad mažėjant investicinei rizikai (dėl narystės ES) labiau skatinama investuoti, didėja kapitalo pasiūla ir mažėja jo kaina (Baldwin, 1997). Pavyzdžiui, vienoje iš pirmųjų studijų,

EKT GRUPĖ 37

prognozavusių narystės ES poveikį įstojusioms šalims, teigiama, kad dėl sumažėjusios investicinės rizikos ir padidėjusių užsienio investicijų į ES įstojusių šalių BVP gali pakilti iki 19 %. TUI pokyčiai buvo plačiai nagrinėti įvairiuose studijose, ypač 9 dešimtmečio. Didelės permainos globalioje ekonominėje rinkoje, išryškėję globalizacijos procesai paskatino TUI pokyčių ir jų įtakos šalies klestėjimui tyrinėjimus. Borenszteinas, De Gregorio ir Lee (1998) tyrime44 analizavo TUI poveikį šalies ūkiui pagal TUI srautus iš išsivysčiusių šalių į 69 besivystančiąsias šalis 1970-tais ir 1980-taisiais metais. Šio tyrimo rezultatai atskleidė stiprią pozityvią koreliaciją tarp TUI įplaukų ir šalies BVP prieaugio. Tyrimo išvadose buvo teigta, kad TUI prisideda prie šalies prieaugio daugiausia per technologijų sklaidą, tiesioginėmis finansinėmis investicijomis. Borenszteino ir kt. tyrime teigta, kad technologinė įtaka labai priklauso nuo žmogiškojo šalies kapitalo potencialo, kuris užtikrino naujų technologijų panaudojimą šalyje. Kitaip tariant, TUI įtaka šalies BVP pasireiškia tik tuo atveju, jei šalis turi pakankamus aukštojo išsilavinimo žmogiškuosius išteklius naujoms technologijoms, atėjusioms su tiesioginėmis užsienio investicijomis, absorbuoti. Dohrnas, Miltonas ir Rademacher-Nottelmannas (2001) tyrime45 nagrinėjo TUI pokyčių reikšmę ES narėms. Šiame tyrime akcentuotas žymus TUI prieaugis dėl Europos bendrosios rinkos programos ir globalizacijos efekto. Tyrimo autoriai nustatė, kad nagrinėtu periodu ES vidinės prekybos mastas padidėjo mažiau nei TUI tarp ES valstybių narių. Autoriai iškėlė prielaidą, kad TUI yra svaresnis ES integracijos efektas už prekybos pokyčius. Autoriai teigė, kad TUI šalyje spartina naujų technologijų taikymą, ugdo naujus, konkurencingus įgūdžius, o tai ypač aktualu naujosioms ES narėms iš VRE. Tyrime buvo patvirtintos prognozės dėl teigiamos koreliacijos tarp ekonominio prieaugio ir TUI prieaugio šalyje. Europoje buvo atliktos kelios studijos, kurios nagrinėjo TUI įtaką technologinei sklaidai šalyje. Damijanas, Knellas, Majcenas ir Rojecas (2003) savo tyrime46 reziumavo, kad 5 iš 8 tyrinėtų Europos šalių tiesioginės užsienio investicijos buvo pats efektyviausias produktyvumo prieaugio būdas, palyginti su kitais technologinės plėtros kanalais, kaip vidinės sektoriaus investicijos bei įmonių nuosavos MTTP veikla. T. Borotos ir A. M Kutano (2005) studijos „European Integration, Foreign Direct Investment and Growth“ tikslas buvo išnagrinėti ES integracijos poveikį TUI srautams ir šių srautų pokyčių įtaką šalių ūkiams. Tyrime buvo atskirtas TUI poveikis skleidžiant naujas technologijas šalyje ir teikiant tiesiogines finansines investicijas. Tyrimo autoriai analizavo poveikį ES-15, naujosioms ES narėms (nuo 2004 m.) ir 4 kandidatėms į ES: Bulgarijai, Kroatijai, Rumunijai ir Turkijai. Studijos rezultatai rodo, kad TUI įplaukos daro įtaką tiek ES-15, tiek naujųjų ES narių BVP prieaugiui. Jei ES-15 šis poveikis sudarė 0,2981–0,3273% metinio BVP prieaugio, jei tiesioginės užsienio investicijos šalies BVP padidėja 1%, tai naujosioms ES narėms bei kandidatėms poveikio prognozės sudarė nuo 0,7282 iki 0,8064%. Šie rezultatai gauti naudojant ekonometrinį modeliavimą. Modelis buvo vertinamas dviem metodais (mažiausių kvadratų ir didžiausio tikėtinumo), buvo sudarytas Log tiesinis regresinis modelis, kuris aprašė TUI per kapitalo formavimą, BVP vienam gyventojui, darbo jėgos išsilavinimo lygį ir gyventojų skaičiaus augimą. Tyrimo autoriai skelbė, kad TUI srautai daro pozityvią įtaką technologinei šalies plėtrai. Pasak autorių, kadangi TUI prieaugis buvo sukeltas ES integracijos, tai technologinę naujų ES narių pažangą galima priskirti prie ES integracijos pasekmių. Taigi autoriai teigė, kad ES narystė prisideda prie naujų ES narių BVP prieaugio būtent per TUI įplaukas. Pasak Bevano ir Estrino

44 Borensztein E., DeGregorio, Lee (1998). How Does Foreign Direct Investment Affect Economic Growth. 45 Dohrn, Milton and Rademacher-Nottelmann, (2001). The Impact of Trade and FDI on Cohesion. 46 Damijan, Knell, Majcen ir Rojec (2003). The Role of FDI, R&D Accumulation and Trade in Transferring Technology to Transition Countries: Evidence from Firm Panel Data for Eight Transition Countries.

EKT GRUPĖ 38

(2004) tyrimo47, TUI prieaugį tranzitinėse VRE ekonomikose sukėlė ES paskelbimas apie tų šalių integracijos į ES proceso pradžią. Borota ir kt. palygino savo studijos rezultatus su kitų tyrimų išvadomis. Tyrime buvo rašoma, kad esant aukštesniam šalies ūkio išsivystymo lygiui (kuris yra daugumoje ES-15 šalių) TUI prieaugis mažiau prisideda prie šalies ūkio prieaugio. Aukštą ekonomikos išsivystymo lygį pasiekusi šalis gali tęsti spartų prieaugį jau tik nuosavo technologinio progreso sąskaita. ES „branduolį“ siekiančios pavyti šalys gali pagreitinti savo ūkio prieaugį TUI įplaukų sąskaita. Šiuo atveju Lietuva patenka į besivejančių ekonomikų grupę ir ES narystė turėjo atnešti Lietuvai naujų augimo galimybių. Dr. R. Vilpišauskas (2003) prognozavo, kad kapitalas Lietuvoje turėtų pigti plečiantis integracijai į ES. R. Vilpišauskas dar pabrėžė, kad dėl stabilios politikos, mažėjančios investicinės rizikos ir kitų priežasčių Lietuvoje labai smarkiai sumažėjo palūkanų normos. Tiesioginės užsienio investicijos sparčiai augti VRE šalyse pradėjo po 1994 m., kai ES pareiškė savo ketinimus dėl plėtros į Rytus. Šis įsipareigojimas paskatino pozityviau pažvelgti į Rytų Europos rinkų investicinį patrauklumą. 2004 metais A. M. Lejour ir R. Nahuis atliktas tyrimas „EU accession and the catching up of the CEEC countries“ apibūdino tris esminius ES plėtros veiksnius, kurie lems valstybių BVP augimą:

• laipsniškas dar likusių prekybos barjerų žemės ūkio ir maisto apdirbimo pramonėje pašalinimas bei bendrų išorinės prekybos muitų adaptacija;

• integracija į ES vidinę rinką; • laisvas darbo jėgos judėjimas.

Kartu tyrimo autoriai prognozavo, kad TUI ir prekybos padidėjimas turės didesnę ekonominę įtaką naujoms ES narėms nei finansinė parama iš ES. Autoriai savo prielaidas argumentavo tuo, kad netolimoji praeitis atskleidė tik nedidelę Sanglaudos paramos fondų įtaką šalies produktyvumo lygio augimui. Nepaisant didelių paramos sumų, kurios dažnai siekė 3–4% šalies BVP, ši priemonė padidindavo šalies produktyvumą tik apie 0,1–0,2% per metus. Autoriai iškėlė prielaidą, kad efektyviau būtų investuoti finansinius ir žmogiškuosius išteklius į sklandų bendros rinkos veikimą, o ne į tiesioginę finansinę paramą. Fritzas Breussas (2001), aprašydamas investicijų srautus iš Vakarų į Rytus, teigia, kad TUI srautai yra panašūs į migracijos, tik kitokios jų kryptys. Dėl TUI pokyčių Vakarų šalyse BVP pradžioje sumažėja apie 0,1%, vėliau iki 0,2% kasmet. VRE šalyse BVP papildomai auga nuo 0,5% iki 1%. Apibendrinant galima teigti, kad naujosios ES šalys narės dar ilgą laiką pritrauks investicijas dėl pigesnės darbo jėgos, potencialių rinkų ir nepanaudotų išteklių. Nors sunku įvertinti ES integracijos poveikį TUI srautams, tačiau tyrimuose vyrauja prognozės, kad TUI poveikis VRE šalims bus teigiamas. Žvelgiant į realius TUI pokyčius nuo 2001 m. matomas TUI metinio prieaugio suaktyvėjimas nuo 2003 m., jei 2001–2003 m. sukauptos TUI vidutiniškai per metus padidėjo 13,9%, tai 2004–2006 m. laikotarpiu TUI metinis prieaugis sudarė 23,0% (2006 m. bendras TUI prieaugis sudarė 20,4%, o į ES25 TUI prieaugis sudarė 53,8%). Šis pokytis rodo teigiamą ES narystės įtaką TUI prieaugiui, kuris savo ruožtu spartina BVP augimą.

2.2.4 ES biudžetinės lėšos

ES struktūriniai fondai atsirado 1989 metais kaip didelių ES regioninės politikos pokyčių rezultatas. Europa, baimindamasi, kad ne visos šalys narės galės lygiavertiškai pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamais pranašumais, inicijavo paramos priemones mažiau išsivysčiusioms

47 Bevan A. ir Estrin S. (2004). The determinants of FDI into European transition economies.

EKT GRUPĖ 39

šalims48. Paramos tikslas tapo padėti visiems ES regionams lygiavertiškai dalyvauti ES bendrojoje rinkoje. Tiesioginis ES plėtros poveikis apskaičiuojamas remiantis aiškiai apibrėžtais duomenimis. Biudžetinės perlaidos tarp Lietuvos ir ES biudžeto priklauso šiai kategorijai. Iki įstojimo į ES Lietuva tiksliai žinojo, kokius finansinius įsipareigojimus prisiima pirmaisiais ES narystės metais ir kokias finansines pasekmes patirs. Remiantis ES finansinės paramos duomenimis, Lietuvai integracija buvo itin palanki49. Dar 2000 metais Phare/Seil remiamas mokslinis tyrimas gana tiksliai prognozavo biudžetinius srautus tarp ES ir Lietuvos biudžeto. Šie skaičiavimai buvo grindžiami prielaida, kad pirmaisiais narystės ES metais (2004 m.) iš ES biudžeto naujoms valstybėms narėms bus skiriama mažiau lėšų, nei numatyta ES acquis communautaire. Lentelė 9 Finansinių srautų tarp Lietuvos ir ES biudžetų vertinimas pirmais narystės metais, mln. eurų

Pajamos į Lietuvos biudžetą

Lietuvos kofinansavimo

poreikis Žemės ūkis 248 104 Struktūriniai ir Sanglaudos fondai 179 119 Vidaus politikos kryptys 15 15 Iš viso: 447 238 Mokėjimai į ES

biudžetą

Tradiciniai nuosavi ištekliai 20 Pridėtinės vertės mokesčio mokėjimai 29 BNP grindžiami mokėjimai 110 Mokėjimai į Europos investicijų banką 9 Iš viso: 168 Grynasis likutis 179 nuo BVP (%) 2.0 Šaltinis: R. Lamsa, T. Hentila (2000) Parama nagrinėjant Lietuvos integracijos į ES poveikį biudžetui Šios studijos rezultatai parodė, kad įgyvendinus „realesnį variantą“ Lietuva per pirmuosius narystės metus iš ES biudžeto turės gauti apie 450 milijonų eurų (1700 mln. litų), o jos įmokos į ES biudžetą tuo pačiu metu būtų apie 170 milijonų eurų (640 mln. litų). Taip susidarytų apie 280 milijonų eurų (1060 mln. litų) teigiamas grynasis balansas. Šis 280 milijonų eurų teigiamas balansas prilygsta 2,0 % Lietuvos BVP. Tyrimo ekspertai įvertino ir nacionalinio bendrojo finansavimo poreikį: įgyvendinant „realesnį variantą“, pirmais metais reikės užtikrinti apie 240 milijonų eurų (900 mln. litų) nacionalinį bendrąjį finansavimą.

ES finansinės paramos poveikis Bendrai ES nuo 1989 metų iki 2004 skyrė apie 28 mlrd. eurų 10 naujų ES narių. Palyginimui ES išmokos 2004–2006 metais sudarė apie 40 mlrd. eurų. Labiausia apčiuopiama ir tikriausia dėl to

48 ES narė gali tikėtis paramos iš struktūrinių fondų, jei šalyje BVP vienam gyventojui (pagal pps) yra mažiau nei 75% ES vidurkio. 49 Buvo prognozuota, kad Lietuva taps ES biudžeto paramos gavėja. Skirtumas tarp įmokų į ES biudžetą ir išmokų Lietuvai pirmais narystės metais sudarė 2% Lietuvos BVP. Šios prognozės buvo itin tikslios, nes šis skirtumas 2004 metais sudarė 2,1% Lietuvos BVP. Pirmais narystės metais į Lietuvos biudžetą gauta 1390 mln. litų ES finansinės paramos, o Lietuvos įmokų į ES biudžetą sumokėta 412 mln. litų.

EKT GRUPĖ 40

dažniausia spaudoje minima narystės ES pasekmė yra finansinė Europos Sąjungos parama. Lietuvoje daug kalbama apie šios paramos teikiamą naudą ir biudžetus. Brožaitis, Dumčius ir Nakrošis (2002) atliko tyrimą50, kuris įvertino Lietuvos galimybes absorbuoti struktūrinių ir Sanglaudos fondų paramą. Tyrimo rezultatai skelbė, kad 2001–2003 m. išlaidos, kurios iš principo galėtų būti panaudotos bendrajam finansavimui, sudaro 5,38 mlrd. litų. Tyrimo išvados skelbė, kad Lietuvoje išlaidos bendram finansavimui yra pakankamos, jeigu šios išlaidos bus tinkamai panaudotos bendram finansavimui.

Lentelė 10 ES narystės poveikis (impulsai)

Impulsai Įtaka BVP augimo tempui Po 1 metų

Po 5 metų

Po 10 metų

ES narystė: tiesioginis finansinis efektas ES finansinė parama lygi 1% šalies BVP

0.14 0.08 0.05

Šaltinis: Europos komisija (2001) Vienas geriausia žinomų Europoje makroekonominių modelių, prognozuojančių ES finansinės paramos poveikį šalies ūkiui, yra HERMIN modelis (Bradley ir kt. 2007 m. studija). Šis modelis vertina struktūrinių fondų įtaką šalies biudžetui ir darbo rinkai. Tolesnėje lentelėje pateikti esami skaičiavimai dėl struktūrinių fondų poveikio Lietuvai. Šio tyrimo prognozės išsidėstė nuo +10,7% poveikio Kiprui iki apie +90% poveikio Baltijos šalims. Tyrimas aprėpė 10 naujųjų ES narių iš Vidurio ir Rytų Europos, Maltą, Kiprą, Graikiją, Portugaliją, Ispaniją ir Rytų Vokietiją. Optimistinis scenarijus prognozavo 93,47% didesnį Latvijos BVP 2020 m., 91,51% didesnį Estijos BVP bei 90,86% didesnį Lietuvos BVP (palyginti su scenarijumi be ES paramos). Mažiau optimistinis scenarijus prognozavo 2020 m. 83,32% didesnį Lietuvos BVP. Pav. 25 Kaupiamasis BVP padidėjimas. Struktūrinių fondų įtaka (% BVP lyginant su scenarijumi be finansinės paramos)

Kaupiamasis BVP padidėjimas. Struktūrinių fondų įtaka

(% BVP lyginant su scenarijumi be finansinės paramos)

0.0 0.6 1.6 2.89.5

17.524.5

32.040.1

48.858.0

63.368.4

73.377.9 82.4 86.7 90.9

0.0

25.0

50.0

75.0

100.0

2003

2004

2005

2 00 6

2 00 7

200 8

200 9

2010

2011

2 01 2

2 01 3

2014

201 5

2 016

2 017

2 01 8

2 01 9

2020

50 Brožaitis H., Dumčius R., Nakrošis V. (2002). Galimybių absorbuoti ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo paramą tyrimas.

EKT GRUPĖ 41

Šaltinis: Bradley, Untiedt G., Mitze T. (2007) Analysis of the Impact of Cohesion Policy: A note explaining the HERMIN-based simulations ES parama kaip narystės Europos Sąjungoje efektas moksliniuose tyrimuose vertinama nevienareikšmiškai. Vieni tyrimai apibūdina, kad jos ilgalaikis poveikis šalies konkurencingumui yra nedidelis, kitos studijos skaičiuoja milijardinę naudą iš finansinės paramos. Galima tik pabrėžti, kad beveik visi tyrimai išskyrė ES paramą kaip vieną svarbesnių narystės ES veiksnių. Kitas klausimas, kiek šis veiksnys veikia naujas ES nares.

EKT GRUPĖ 42

2.3. Apžvelgtų studijų apibendrinimas

1. Visi nagrinėti integracijos į ES poveikio tyrimai51 prognozavo Lietuvai tik teigiamą ekonominį įstojimo į ES poveikį. Lietuvos ir užsienio mokslinės studijos prognozavo didesnį Lietuvos metinį BVP prieaugį ilguoju laikotarpiu nuo 0,6 iki 2,1%. Dauguma mokslinių tyrimų skaičiavimų atskleidė, kad VRE šalys patiria didelę naudą iš integracijos į ES, kai ES-15 patiria tik nežymų gerovės padidėjimą.

Visi apžvelgti tyrimai skelbia teigiamą narystės ES poveikį Lietuvai. Tyrimuose prieinama bendros išvados, kad VRE šalims ES integracija padės paspartinti ekonominį augimą.

2. Pirmi ES plėtros į Rytus makroekonominio poveikio tyrimai daugiausia analizavo prekybos pokyčių įtaką. Mokslinės studijos skaičiavo prekybos barjerų pašalinimo poveikį Lietuvai bei prognozavo Lietuvos BVP padidėjimą nuo 0,18 iki 4,44 mlrd. Lt ilguoju laikotarpiu.

3. Bendrosios ES integracijos poveikio prognozės Lietuvos BVP:

a. Pagal Hanssono ir kt. prognozes Lietuvos BVP 2010 m. bus papildomai didesnis – nuo 10,48 iki 14,03 mlrd. Lt.

b. Kaip rodo Lejour ir kt. (2006) prognozės, bendras (ilguoju laikotarpiu) narystės ES poveikis Lietuvai 2004 m. BVP kainomis sudarys 34,079 mlrd. Lt. Šios prognozės plačiai aprėpė įvairių veiksnių įtaką Lietuvos ūkiui, aplenkdamos detalesnę ES paramos fondų poveikio analizę.

c. Europos Komisijos tyrimo prognozėse aptartas narystės ES poveikis iki 2009 m. siekė 45,55 mlrd. Lt.

d. EKT (2002) tyrimo rezultatai skelbė, kad Lietuvos BVP iki 2009 m. padidėja apie 65,9 milijardo Lt dėl Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą.

EKT 2002 m. tyrimas tiksliausiai52 iš visų nagrinėtų tyrimų prognozavo esamus Lietuvos BVP pokyčius. Ypač dideli prognozių skirtumai pastebimi lyginant su Europos Komisijos 2001 m. tyrimu, kuris Europoje yra vertinamas kaip vienas tiksliausių ex-ante integracijos tyrimų. Šis faktas patvirtina, kad vertinant makroekonominį poveikį konkrečiai šaliai yra itin svarbu atlikti nuosavus mokslinius tyrimus, kurių metu sudarant modelį maksimaliai atsižvelgiama į esamą tos šalies makroekonominę situaciją.

4. Apžvelgus geriausia žinomus integracijos į ES poveikio tyrimus galima apibendrinti, kurie

veiksniai daugiausia nagrinėti: o prekybos barjerų pašalinimas; o ES finansinė parama; o pokyčiai darbo rinkoje; o TUI pokyčiai; o struktūrinės reformos; o Bendrojo veiksnių produktyvumo pokyčiai.

5. Lejour (2001) akcentavo didžiausią naudą iš prekybos pokyčių ir finansinės paramos, o

2004 m. tyrime ES narystės poveikį grindė darbo rinkos, kapitalo rinkos ir BPF pokyčiais. Kalbėdamas apie BPF, Breussas (2001) prognozavo, kad šalių produktyvumo skirtumai sukels nedidelį šoką VRE šalyse, kuris teigiamai atsilieps 2005–2010 m. +1% metinio BVP prieaugio. Kartu kainų konkurencija iš VRE padidins šalių BVP +0,5%. Craftas ir Kaseris (2004) akcentavo teisės aktų efektyvumo svarbą VRE šalims.

51 Apžvelgti tyrimai, kuriuose buvo nagrinėta Lietuva ar regionas, kuriam Lietuva priklausė. 52 Didžiausias BVP prognozės skirtus nuo realybės sudarė tik 3,7 mlrd. Lt (2004 m.)

EKT GRUPĖ 43

6. Studijų išvadose Lietuvai buvo numatomas pakankamai didelis eksporto masto prieaugis53:

a. Vienas labiausia pagrįstų skaičiavimų (Lejour, 2006) rodė ilgalaikį +70,51% prekybos srautų padidėjimą dėl narystės ES. Remiantis 2004 m. eksporto apimtimis Lietuvos eksportas papildomai padidėtų 18,2 mlrd. Lt.

b. EKT (2002) prognozavo, kad per 2002–2009 metus dėl integracijos į ES eksportas bus didesnis apie 1,9 karto

7. Stojimo į ES poveikis migracijos mastui:

a. Kaip rodo 2001 m. „Sprinter“ atliktas tyrimas „Potencialaus laisvo darbo jėgos judėjimo į ES valstybes įvertinimas“ Lietuvos narystė turėjo sukelti 166–196 tūkst.54 Lietuvos darbuotojų migraciją nuo 2001 iki 2006 m.

b. Statistikos departamento paskelbtos Lietuvos gyventojų skaičiaus kaitos prognozės teigė, kad iki 2010 m. iš Lietuvos kasmet emigruos apie 15000 žmonių. Lietuvos narystė ES pagal šias prognozes nuo 2002 iki 2006 m. sukeltų apie 60 tūkst.55Lietuvos darbuotojų migraciją.

c. Lietuvos darbo birža rėmėsi Vokietijos mokslininkų prognozėmis, kurios skelbė, kad per 10 metų iš Lietuvos ieškoti darbo svetur gali išvykti iki 2 % dirbančiųjų, o skaičiuojant su jų šeimos nariais – iki 4 % gyventojų. Tai – apie 140 tūkstančių žmonių.

d. Pagal Boeri ir kt. (2000) skaičiavimus iš Lietuvos iki 2020 m. turėjo emigruoti papildomai 120 000 darbingo amžiaus gyventojų, kurie išvyktų dirbti į Vakarų šalis.

Svarbu pabrėžti, kad didelių migracijos mastų prognozės sunkiai patvirtinamos oficialiais šaltiniais. Pvz., nuo narystės ES pradžios iki 2007 m. II ketvirčio iš Lietuvos į Vakarų Europos šalis išvyko 44,5 tūkst. Lietuvos piliečių. Šie skaičiai neatspindi realius migracijos mastus. Siekiant tiksliau apibrėžti galimą migracijos poveikį Lietuvos ūkiui būtina rasti patikimų būdų įvertinti migracijos srautus.

8. Pasak Statistikos departamento, įstojus į Europos Sąjungą emigracijos iš Lietuvos mastai po pirminio šuolio ilgainiui turėtų mažėti ir normalizuotis. Šias tendencijas patvirtina emigrantų iš Lietuvos, kai deklaruojama būsima gyvenamoji vieta, metiniai pokyčiai: 2002 m. -2,3% emigracijos metinis pokytis, 2003 m. +55,7% prieaugis, 2004 m. +37,5%, 2005 m. +2,7%, 2006 m. -19.,7%. Taigi matyti tam tikros registruojamos migracijos masto mažėjimo tendencijos, kurias numatė Europos Komisijos (2001) tyrimas.

9. Migracijos poveikio prognozės:

a. Fritzas Breussas (2001) tyrime atskleidė migracijos kryptį: Rytai Vakarai. Šio tyrimo migracijos poveikio prognozės iki 2010 metų Rytų Europoje BVP metinis pokytis apie -0,15%.

b. 2001 m. ex-ante plėtros į Rytus poveikio tyrime Europos Komisija skelbė, kad jei iš šalies emigruoja 0,25% šalies gyventojų, tai palieka ilgalaikį poveikį šalies ūkiui (-0,18% BVP po 1 metų, -0,2% BVP po 5 metų ir -0,21% BVP po 10 metų).

c. Barell ir kt. 2007 m. tyrimas apskaičiavo, kad Lietuva dėl migracijos 2005 m. patyrė -0,19% metinio BVP pokyčio, 2006 m. -0,33%, 2007 m. -0,41%, o 2008 m . Lietuvos BVP bus -0,48% žemesnis. Prognozės 2009 m. -0,56% BVP prieaugio, o 2015 m. -0,82%.

53 2001–2003 m. Lietuvos bendro eksporto metinis prieaugis sudarė 13,37%, o 2004–2006 m. – 20,73%. Per narystės ES laikotarpį užfiksuotas nedidelis eksporto masto prieaugis (daugiausia eksporto į ES sąskaita). 54 Mūsų skaičiavimai: 341 tūkst. – 118 tūkst. = 196 tūkst., 284 – 118 = 166. 55 Mūsų skaičiavimai: 15 tūkst. x 4 metai = 60 tūkst.

EKT GRUPĖ 44

ES integracijos poveikis migracijai bei jos įtaka šalies ekonominiam augimui, turbūt vienas iš netiksliausiai įvertintų narystės ES šaltinių. Tai galima paaiškinti tuo, kad patys ex-ante migracijos tyrimai išprovokavo ES15 darbo jėgos judėjimo apribojimus ir tik 4 ES15 šalys ryžosi atverti savo darbo rinkas emigrantams iš VRE valstybių. Todėl tik po pirmos migracijos bangos paskelbtas tyrimas Barell ir kt. (2007) remiantis migracijos statistika nuo 2004 m. galėjo pasiekti gan tikslių migracijos poveikio prognozių. Pagal šias prognozes Lietuva patirs neigiamą BVP prieaugį, kuris jau 2008 m. sieks -0,48% BVP metinio prieaugio. Šį poveikį galima priskirti prie narystės ES pasekmių.

10. TUI poveikio prognozės: a. Fritz Breuss (2001) prognozavo, kad TUI padidėjimas VRE šalyse paspartins BVP

metinį prieaugį nuo 0.5% iki 1%. b. Borota T. (2005) ir kt. tyrimo rezultatai: jei TUI dalis šalies BVP sudėtyje padidėja

1%, tai naujosioms ES narėms bei kandidatėms BVP padidėja nuo 0,7282 iki 0,8064%.

Moksliniai tyrimai patvirtino, kad teigiamas TUI poveikis šalies ūkiui pasireiškia per naujų technologijų sklaidą šalyje. Kartu užsienio tyrimai bylojo, kad TUI įplaukos koreliuoja su šalies BVP prieaugiu tik tuo atveju, jei šalyje yra pakankamas žmogiškasis kapitalas, kuris sugeba panaudoti su TUI atkeliavusias technologijas. Šis poveikis pasireiškia tik toms šalims, kurios vejasi „ekonominį branduolį“. Šiuo atveju Lietuva patenka į šią grupę ir tikėtina, kad TUI poveikis gali prisidėti prie Lietuvos augimo per technologijų sklaidą. Tačiau TUI nėra vienintelis56 technologinės sklaidos šaltinis šalyje ir svarbu įvertinti ar tai pasitvirtina Lietuvoje.

11. ES biudžeto lėšų skiriamų per struktūrinius ir sanglaudos fondus poveikis: a. ES 2001 m. atliktame ex-ante plėtros į Rytus poveikio tyrime prognozavo, kad 1%

šalies BVP dydžio parama papildomai Lietuvos BVP po 1 metų lems 0,14%, po 5 metų – 0,08%, po 10 metų – 0,05%.

b. Vienas geriausia Europoje žinomų makroekonominių modelių, prognozuojančių ES paramos poveikį šalies ūkiui, yra HERMIN modelis. Ši studija prognozavo 2020 m. nuo 83,32% iki 90,86% didesnį Lietuvos BVP (palyginti su scenarijumi be ES paramos). Pavyzdžiui, skaičiuojant pagal 2004 metų BVP kainų mastą Sanglaudos fondų gaunama nauda iki 2010 metų sudarytų 55,4 mlrd. Lt.

Svarbu atsižvelgti, kad dauguma tyrimų bei prognozių neatsižvelgė į vėluojantį ES paramos lėšų poveikį, todėl jų rezultatai “paankstino” ES fondų poveikį. ES finansinė parama, panašiai kaip ir TUI labiausiai įtakoja šalies augimą ne per finansines perlaidas, o per naujas kompetencijas bei technologijas. Todėl svarbu įvertinti visas ES finansinės paramos pasekmes siekiant nustatyti, kiek ES fondai realiai prisidėjo prie Lietuvos ekonomikos prieaugio.

56 Japonijos ar Korėjos pavyzdžiai byloja, kad importas gali būti tiek pat efektyvus naujų technologijų sklaidos šaltinis, kiek TUI.

45

3. Taikoma paskesniojo vertinimo metodologija

3.1. Bendra taikomos metodologijos apžvalga

Pagrindinis šio vertinimo tikslas – nustatyti svarbiausių integracijos poveikio šaltinių (bendrosios rinkos ir laisvosios prekybos, ES finansinės paramos, laisvo kapitalo judėjimo, laisvo darbo jėgos judėjimo) faktinę įtaką Lietuvos ūkio augimui 2004-2006 m. Ligšioliniai Lietuvoje atlikti išankstiniai (ex-ante) integracijos bei (specializuoti) ES paramos poveikio vertinimai57 rėmėsi makroekonominiais Lietuvos ūkio modeliais. Šių modelių privalumas yra tas, kad jie leidžia atsižvelgti į bendrus makroekonominius apribojimus. Tačiau įvairiomis prielaidomis, metodologija ir pan. pagrįsti makroekonominiai modeliai duoda skirtingus rezultatus. Patikrinti jų korektiškumą praktiškai neįmanoma: nagrinėjant tik konkrečią šalį stebima tik viena iš vertinimui aktualių situacijų, su integracija arba be jos. Nors integracijos efektus iš dalies galima užčiuopti lyginant procesų panašumą iki ir po integracijos laike, tačiau atsiranda labai didelė rizika, kad kiti poveikiai bus priskirti ES integracijai. Atskirti integracijos poveikį nuo bendrų struktūrinių pokyčių (ir ypač pereinamosios ekonomikos šalyse) yra labai keblu. Be to, atskiros šalies makroekonominiu modeliu pagrįstas vertinimas neišvengia Lucas kritikos, t.y., ar galima tikėti, kad pats modelis (jo parametrai) iš principo nepasikeičia dėl integracijos? Net ir nesant šių problemų, labai trumpas pointegracinis laikotarpis neleidžia bent kiek patikimiau įvertinti ES poveikio Lietuvai pasinaudojant vien agreguotais Lietuvos laiko eilučių duomenis. Dėl visų šių priežasčių šioje studijoje integracijos į ES efektų analizei naudojame paskesniajam vertinimui labiau tinkantį metodologinį požiūrį. Integracijos efektai čia identifikuojami ne tik pagal pasireiškimo momentą (iki ir po integracijos), bet atsižvelgiant ir į tai, kaip reikšmingai skiriasi į ES besiintegruojančių ir nesiintegruojančių regionų (šalių) ekonomikos augimas, kai atsižvelgiama į bendruosius ekonomikos augimą lemiančius veiksnius, įvairius struktūrinius pasikeitimus ir pan. Tuo tikslu sudarytas (panelinių duomenų) ekonometrinis modelis leidžia patikrinti faktinį įvairių ES integracijos šaltinių statistinį reikšmingumą, taip pat įvertinti skirtingų veiksnių parametrų jautrumą integracijai. Tyrimo išplėtimas sektoriniu pjūviu padidina duomenų skaičių, kuriuo remiantis įvertinami modelių parametrai, todėl galima tikėtis, kad faktinis poveikis nustatomas tiksliau nei naudojant vien agreguotus vos poros metų Lietuvos duomenis (pasinaudojant oficialia Lietuvos narystės ES pradžios data, ekonometriniame integracijos poveikio vertinime pointegracinis laikotarpis apibrėžtas kaip laikotarpis nuo 2004 metų). Bendra vertinimo schema yra artima Lejour A.M., Solanic V., Tang, P.J.G. (2006)58 požiūriui, kuriame integracijos poveikis nustatomas etapiškai: pasinaudodami eksporto gravitacijos

57 Žr.: - Piesarskas E. ir kt. (2003). Lietuvos integracijos į ES finansinio, ekonominio ir socialinio povekio susisteminimas ir analizė. Vilnius: Eugrimas, 114 p.; - Ekonominių tyrimų ir konsultacijų (EKT) atliktas teminis vertinimas Būsimų Europos Sąjungos Struktūrinių fondų paramos sričių vertinimas; - Pilietinės visuomenės instituto studija Europos Sąjungos struktūrinių fondų 2007-2013 m. paramos poveikio Lietuvos ekonomikai vertinimas mikro ir makro aspektais. 58 Lejour A.M., Solanic V., Tang, P.J.G. (2006). EU Accession and Income Growth: An empirical approach. CPB Discussion Paper No72, CPB Netherlands Bureau for Economic Policy Analysis.

46

lygtimi šie autoriai pirmiausia įvertina bendrosios rinkos ir muitų sąjungos dalinį poveikį dėl integracijos(integracijos sąlygotą eksporto pasikeitimą); tada pasiremdami pajamų lygtimi, kurioje vienu iš veiksnių yra eksportas, gauna ir bendrą integracijos poveikį pajamoms dėl minėtų laisvosios prekybos efektų. Tačiau aptariamame darbe autoriai naudojo pseudo augimo lygtį, kurioje priklausomas kintamasis yra pajamų lygis, o ne BVP augimo tempai. Toks požiūris mums atrodo mažiau priimtinas nei tiesioginis augimo lygties naudojimas dėl didesnės pajamų lygio ir eksporto endogeniškumo rizikos. Greta to, mūsų studija išplėtoja bendrą Lejour ir kt. (2006) idėją integracijos poveikį vertinti ne tik tiesiogiai per augimo lygtį, bet ir nagrinėjant šios lygties veiksnių atsaką į integracijos procesus: šiame tyrime sudaromas ne tik eksporto gravitacijos modelis, kuriuo įvertinami laisvosios prekybos efektai, bet ir kitų laisvių poveikio vertinimui aktualūs ekonometriniai modeliai; taip pat papildomai atsižvelgiama ir į ES finansinės paramos įtaką. Bendra vertinimo metodologijos schema pavaizduota 24 paveiksle. Kiekvieno integracijos poveikio šaltinio atveju galutinis integracijos poveikis nustatomas etapiškai. Pirmiausia, naudojant atitinkamą įvertintą gravitacijos modelį (žr. kairiojoje skiltyje Pirminio poveikio šaltiniai pateiktus modelius) yra apskaičiuojamas konkretaus augimo lygties veiksnio pasikeitimas dėl integracijos. Tada galutinis poveikis dėl nagrinėjamo integracijos efekto gaunamas statant pirminį aktualaus veiksnio pasikeitimą į augimo lygtį. Taip nustatytų visų integracijos šaltinių galutinių poveikių suma duoda bendrąjį integracijos poveikį. Taikant šią skaičiavimų seką, integracijos poveikis apskaičiuojamas kiekvieniems nagrinėjamiems metams, t.y. 2004-2006 m. laikotarpiui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekonometriniai gravitacijos modeliai (1)-(3), kuriuos panaudojant nustatomas pirminis integracijos poveikis, yra sudaromi pagal Lietuvos eksporto, tiesioginių užsienio investicijų ir migracijos srautus į atitinkamas šalis ar iš jų. Todėl šie rezultatai, kitaip nei, pavyzdžiui, minėtame Lejour ir kt. (2006) ar kituose tyrimuose, parodo specifinį integracijos poveikį aktualų būtent Lietuvai. Šiuose modeliuose ES integracijos poveikių identifikavimas galimas dėl tos priežasties, kad Lietuvos (prekių) eksportas, tiesioginės užsienio investicijos į Lietuvą ir migracijos srautai iš Lietuvos, yra nagrinėjami pagal kilmės ar tikslines šalis, kurių dalis nestojo į ES, o dalis integravosi. Analogiško pobūdžio BVP augimo lygties, kuri būtų specifiška Lietuvai ir kartu leistų identifikuoti ES integracijos poveikį sudaryti negalima. Todėl integracijos efektams vertinti suformuotas BVP augimo ekonometrinis modelis remiasi ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių duomenimis. Tas pats galioja ir modeliams, sudarytiems vertinti integracijos poveikį infliacijai bei struktūriniams ūkio pokyčiams.

47

Pav. 26 Bendra integracijos į ES poveikio vertinimo schema

Pirminio poveikio šaltiniai (stilizuotos vertinimo lygtys):

- bendrosios rinkos sukūrimas ir laisvoji prekyba (eksporto modelis) ln(Xjt/Ylt) = cj(Dj) + β1ln(Yjt/Ylt) +β2t + δESjt + εjt, (1) kur: cj(Dj) – individualūs j-osios šalies efektai, priklausantys nuo atstumo iki j-osios šalies (Dj) ir kitų laike nekintančių charakteristikų EUjt – integracijos į ES fiktyvus kintamasis (lygus 1 nuo 2004 m. jei j-oji šalis yra ES narė, ir 0 kitu atveju) t – laiko kintamasis Xjt – Lietuvos prekių eksportas į j-ąją šalį Yjt – j-osios šalies BVP (Ylt – Lietuvos BVP) εjt – modelio paklaida

- laisvas kapitalo judėjimas (tiesioginių užsienio investicijų modelis)ln(Fjt/Ylt) = cj(Dj) + γ1 ln(Fout

jt/Ylt)+γ2 YNjt/YNlt + γ3Δ ln(Fjt-1/Ylt-1) + γ4ln(t) + λESjt + ujt, (2) kur: Fjt – tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje iš j-osios šales Fout

jt – bendra užsienio šalies TUI apimtis kitose šalyse YNjt – j-osios šalies gyventojui tenkantis BPV (JAV doleriais) ylt – Lietuvos BVP augimo tempai laiko momentu t ujt – modelio paklaida - laisvo darbo jėgos judėjimas (migracijos modelis) ln(Mjt/Nlt) = cj(Dj) + η1(YPCjt-1-YPClt-1) + η2ΔUlt +η3t +η4t2 + μESjt + vjt, (3) kur: Mjt – Lietuvos emigrantų į j-ąją šalį skaičiaus santykis su Lietuvos gyventojais YPCjt – j-osios šalies žmogui tenkančių pajamų perkamoji galia ΔUlt – nedarbo lygio pokytis Lietuvoje vjt – modelio paklaida

BVP augimo lygtis: yit = ci + α1Xit/Yit ⋅ ln(NUS/Ni)t-1+ α2Git/Yit + α3 nit-1 + α4Fit/Yit +α5(YPDE/YPj)t-1+ θESFit/Yit-1 + ξit (4) kur: ci – individualus nuo laiko nepriklausantis i-osios šalies augimo efektas ESFit – įsisavintos ES finansinės paramos apimtis i-ajai šaliai Git – valdžios išlaidų (be ESFit) apimtis i-ojoje šalyje Nit – i-osios šalies gyventojų skaičius (i=US – JAV) YPit – i-osios šalies pajamų perkamoji galia (i=DE – Vokietija) Xit – i-osios šalies nominalus eksportas Yit – i-osios šalies nominalus BVP yit – i-osios šalies BVP augimo tempai ξjit – modelio paklaida

ES integracijos poveikis (ESIP) dėl: pasinaudojama - laisvosios prekybos (LP): (1) ir (4); - laisvo kapitalo judėjimo (LKJ): (2) ir (4) - laisvo darbo jėgos judėjimo (LDJ): (3) ir (4) - ES finansinės paramos (ESF): (*) ir (4)

- Dėl ES finansinės paramos (įsisavintų lėšų apimtis - ESF) (*)

EKT GRUPĖ 48

3.2. Poveikio apskaičiavimo išraiškos

Bendras integracijos į ES poveikis Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimo tempams konkrečiais nagrinėjamais metais t (yt

ESIP) susideda iš keturių dalių, sietinų su atitinkamais pagrindiniais poveikio šaltiniais: bendrosios rinkos ir laisvosios prekybos (LP), laisvo kapitalo judėjimo (LKJ), laisvo darbo jėgos judėjimo (LDJ) bei ES finansinės paramos (ESF);

ytESIP = yt

INTEGRAC - ytNEINTEGRAC = yt

LP + ytLKJ + yt

LDJ + ytESF, (5)

kur ytINTEGRAC žymi BVP augimo tempus su integracijos poveikiu, o yt

NEINTEGRAC – BVP augimo tempus be integracijos poveikio. Paskutinį sumos dėmenį – finansinių srautų galutinį poveikį – tiesiogiai atitinka augimo lygtyje (4) esantis narys θESFjt/Yjt-1, t.y. yt

ESF = θESFjt/Yjt-1. Koeficientas θ čia parodo ES finansinės paramos koplimentarumą: jei θ≤0, tai ES lėšos neprisideda prie ekonomikos augimo šalyje visiškai išstumdamos/pakeisdamos kitus augimo šaltinius; jei 0<θ≤1, tai ES parama yra iš dalies komplimentari ir didina augimo tempus, bet ne didesne apimtimi nei jos dalis BVP; jei θ>1, ES finansinė parama yra visiškai komplimentari ir pasireiškia tam tikras multiplikatoriaus efektas. Kitų integracijos šaltinių galutinis poveikis apskaičiuojamas pasinaudojant (1)-(3) ir (4) lygčių (žr. 24 paveikslą) rezultatais. Galutinis laisvosios prekybos, laisvo kapitalo ir darbo jėgos judėjimo poveikis konkrečiais metais nustatomas pagal toliau apibrėžtas išraiškas. Bendrosios rinkos sukūrimo ir laisvosios prekybos poveikis Pasinaudojant (4) lygtimi, kai nagrinėjama Lietuva, t.y., i=l, gaunama:

ytLP = α1(Xlt/Ylt - Xlt/Ỹlt),

kur Xlt/Ỹlt žymi neintegracinio scenarijaus Lietuvos prekių eksporto dalį BVP. Xlt/Ylt yra apibrėžiamas faktiniais prekių eksporto ir BVP dydžiais, tad stebimas tiesiogiai. Norint nustatyti Xlt/Ỹlt yra nagrinėjamas Lietuvos eksporto suskaidymas pagal n prekybos partnerių, t.y. Xlt/Ỹlt = Σj=1

n Xjt/Ỹlt. Pasinaudojant (1) lygtimi galima nustatyti, kad eksporto į kiekvieną j-ąją šalį (prekybos partnerę) santykis su Lietuvos BVP neintegraciniame scenarijuje (jame∀j,t ESjt=0) yra susijęs su faktiniu santykiu tokiu sąryšiu:

Xjt/Ỹlt = Xjt/Ylt exp(-δ ESjt). Tada integracijos poveikis prekybai su atskira j-aja partnere nusakomas skirtumu

Xjt/Ylt -Xjt/Ỹlt = Xjt/Ylt [1 - exp(-δ ESjt)], o bendras galutinis laisvosios prekybos poveikis Lietuvos BVP augimo tempams yra apskaičiuojamas pagal šią išraišką:

ytLP = α1Σj=1

n Xjt/Ylt [1- exp(-δ ESjt)], (6)

kurioje visi nariai išreikšti per stebimus (faktinius) dydžius bei (1) ir (4) lygtyse vertintinus parametrus.

Laisvo kapitalo judėjimo poveikis Kapitalo judėjimo galutinio poveikio apskaičiavimo išraiškos nustatymo seka yra analogiška aukščiau aptartai, tik kitaip nei skaičiuojant laisvos prekybos poveikį, greta (4) lygties pasinaudojama ne (1), o (2) lygtimi. Galutinė laisvo kapitalo judėjimo poveikio įvertinimo išraiška yra tokia:

EKT GRUPĖ 49

ytLKJ = α4Σj=1

n Fjt[1-exp(-λESjt)] /Ylt, (7)

kur Fjt reprezentuoja tiesioginių užsienio investicijų apimtis Lietuvoje iš j-osios šalies momentu t. Laisvo darbo jėgos judėjimo (migracijos) poveikis Pasinaudojant (4) lygtimi, kai i=l, gaunama:

ytLDJ = α3(nlt - ñlt),

kur ñlt žymi gyventojų skaičiaus augimą Lietuvoje neintegraciniame scenarijuje. Taikant analogišką veiksmų seką, kuri buvo nagrinėjama aptariant laisvosios prekybos poveikio vertinimo atvejį, iš (3) lygties būtų gautas toks sąryšis:

M lt/Ñlt = Σj=1n M jt/Ñlt = Σj=1

n Mjtexp(-δESjt)/Nlt ≡ ht. Toliau darysime prielaidą, kad integracija į ES keičia tik migracijos dydį (Mlt), bet neturi poveikio likusiai gyventojų skaičiaus daliai, t.y.⎯Nlt = Nlt - Mlt laikysime tokiu pačiu ir integraciniame ir neintegraciniame variantuose. Atitinkamai gyventojų skaičius neintegraciniame scenarijuje nustatomas prie šios fiksuotos dalies pridedant atitinkamą migracijos apimtį: Nlt =⎯Nlt + M lt, kur M lt žymi nestebimą neintegracinio scenarijaus migraciją. Tada pasinaudojant M lt/Ñlt = ht, Nlt gali būti išreikštas Ñlt =⎯Nlt / (1 - ht). Galiausiai, pasinaudojant visais rezultatais ir augimo tempų apibrėžimu nlt = Nlt/Nlt-1-1 (atitinkamai ñlt = Ñlt/Ñlt-1-1) gaunama tokia galutinio integracijos poveikio vertinimo išraiška:

ytLDJ = α3(1+ nlt - Nlt / N1t-1 ⋅ (1- ht-1) /(1- ht)), (8)

kur ht yra apibrėžtas aukščiau. Integracijos poveikis infliacijai Laukiamos infliacijos modelis, pagal kurį skaičiuojamas netiesioginis integracijos poveikis, pasireiškiantis per integracijos sąlygotą spartesnį BVP augimą yra toks:

Δln Pt = c+βΔ2ln Pt-1+γΔyt-1 – αln Pt-1 + θ t⋅yt-1 , kur Pt žymi vartotojų kainų indeksą laiko momentu t. Šią lygtį perrašius į

Δln Pt = c+(β – α)ln Pt-1-2βln Pt-2 + βln Pt-3+(γ+θ t)yt-1 -γyt-2 ir atėmus neintegracinio laikotarpio infliacijos išraišką, kurioje visi neintegraciniai kintamieji žymimi bangele, gaunamas integracinio ir neintegracinio scenarijų infliacijų skirtumas:

ΔlnPt - ΔlnPt = (β –α)(lnPt-1- lnPt-1) -2β(lnPt-2- lnPt-2) +β(lnPt-3- lnPt-3)+(γ+θ t)(yt-1 – ỹt-1) - -γ(yt-2- ỹt-2). (9)

Turint integracijos sąlygotą BVP padidėjimą (yt – ỹt) kiekvienu laiko momentu, pasinaudojant (9) lygtimi nustatomas integracijos poveikis infliacijai.

EKT GRUPĖ 50

3.3. Apribojimai ir susijusios rizikos

Šioje studijoje taikoma integracijos poveikio vertinimo metodologija atsižvelgia į tai, kad kitaip nei išankstiniuose (ex ante) integracijos į ES vertinimuose, šiuo metu nuo formalios 2004-ųjų metų integracijos pradžios jau praėjo daugiau nei treji metai, todėl galima remtis bent preliminariais faktiniais ES lėšų panaudojimo, ūkio augimo ir kitais duomenimis. Tačiau tai ne visiškai išsprendžia integracijos poveikio identifikavimo klausimą. Pirma, dalis integracijos poveikio dar gali būti ne visiškai pasireiškę dėl įvairių vėluojančių efektų. Tai gali būti ypač aktualu vertinant ES finansinės paramos poveikį, kuriame be natūralaus ekonominio poveikio vėlavimo dar prisideda ir vėlesnis lėšų įsisavinimas lyginant su deklaruojamuoju laikotarpiu, kuriam lėšos skiriamos. Dėl tos pačios priežasties manytina, kad iki 2006 m. duomenimis pagrįstos analizės pagrindu daromos išvados apie ES finansinės paramos bei kitų integracijos efektų poveikį vėlesniems nei 2006 m. yra mažiau patikimos. Antra, greta ne visiškai pasireiškusio poveikio problemos egzistuoja ir jos priešybė, – kurią datą laikyti integracijos pradžia? Šiame tyrime integracijos poveikis matuojamas nuo 2004 m. Tačiau lūkesčiai apie integraciją galėjo taip pat lemti tam tikrus ekonominių procesų pasikeitimus ir kiek anksčiau. Nors pasiremdami ekonometriniais metodais tokią hipotezę mes taip pat tikrinome, tačiau dėl to, kad integracijos pradžios periodas tampa neapibrėžtu ir tenka išnagrinėti nemažą papildomų metų skaičių, labai išauga klaidingos išvados tikimybė (ypač šiuo metu, kai pointegracinio laikotarpio stebėjimų dar nedaug) surasti netikrą – atsitiktinumo sąlygotą – bet statistiškai reikšmingą poveikio pradžią. Dėl šios priežasties apsiribojome tyrimu, kuriame integracijos pradžia laikomi 2004 m. Trečia identifikavimą ribojanti problema yra susijusi su augimo lygtimi. Jei pirminiai integracijos efektai kituose modeliuose yra įvertinami būtent pagal Lietuvos duomenis, tai sudaryti integracijos efektus empiriškai leidžiančią identifikuoti augimo lygtį remiantis vien Lietuvos duomenimis jau negalima, – būtina nagrinėti ir kitas šalis, taip pat tas, kurios nesiintegravo į ES. Tačiau norint pagrįstai įvertinti integracijos efektus reikėtų, kad nagrinėjamos kitos šalys (jų ūkiai) būtų kiek įmanoma panašesnės į Lietuvą, o atsirandantys skirtumai būtų tinkamai modeliuojami. Problema ta, kad labiausiai į Lietuvą panašios šalys taip pat integravosi į ES ir negalima sudaryti labai panašią ūkio struktūrą bei problemas turinčių (nesiintegravusių) šalių kontrolinės grupės. Nors šiuolaikiniai panelinių duomenų ir kiti modeliai leidžia atsižvelgti į tam tikrus modeliuojamų subjektų skirtumus, tačiau norint maksimaliai gerų rezultatų būtina stengtis sudaryti kuo panašesnių šalių imtį. Todėl mes apsiribojome tik pereinamosios ekonomikos šalių grupe, papildomai dar atsižvelgdami į kai kurių šalių specifiką, pavyzdžiui, rezultatų jautrumą naftą ir dujas daug eksportuojančių šalių įtraukimui. Kai kurioms nagrinėjamos grupės šalims pavyko gauti ne visus duomenis, o dalies šalių duomenys yra mažiau patikimi ar/ir pagrįsti negalutiniais įverčiais (ypač 2006 metų rezultatai). Net ir kai kurių senesniųjų metų rodikliai skirtinguose informacijos šaltiniuose skiriasi (pavyzdžiui, Tarptautinio valiutos fondo bei Jungtinių tautų Statistikos departamento ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko duomenų bazėse). Ir skiriasi ne kurių nors mažiau svarbių rodiklių, o BVP augimo tempų duomenys. Taip pat, nors mes naudojame naujausius 2007 m. informacijos šaltinius apie ES finansinės paramos įsisavinimą59, Finansų ministerijos prie LRV skelbiamų skaičių palyginimas su šiuose šaltiniuose skelbiamais lėšų įsisavinimo rodikliais verčia manyti, kad ir kitų šalių rodikliai yra ne visiškai tikslūs. Tai didina gautų įverčių neapibrėžtumą.

59 Rosenberg C.B. ir R. Sierhej (2007). “Interpreting EU Funds Data for Macroeconomic Analysis in the New Member States”, IMF Working Paper WP/07/77

EKT GRUPĖ 51

Taip pat pastebėtina ir tai, kad integracijos poveikis Lietuvai atsiranda ne tik dėl tiesioginių Lietuvos stojimo sąlygotų priežasčių (netarifinių barjerų panaikinimas Lietuvai, Lietuvos gaunama ES finansinė parama ir pan.), bet ir dėl netiesioginio kitų šalių integracijos poveikio, kuris paveikia jų ūkius, o per tai ir Lietuvos ekonomiką (dėl prekybos ir kitų sąryšių). Šiame tyrime nustatytas poveikis apima tiek tiesioginę, tiek ir netiesioginę įtaką; identifikuoti kiekvieną atskirai nėra galima. Be to, nustatytas poveikis remiasi tokiu nesiintegravimo scenarijumi, kuriame visos dešimt naujųjų ES šalių nesiintegravo. Pastebėtina, kad tiesioginio ir netiesioginio poveikio kryptys nebūtinai sutampa. Pavyzdžiui, jei vien Lietuva būtų integravusis į ES, tai neabejotinai paskatintų imigraciją iš trečiųjų šalių į Lietuvą ar užsienio investicijas į Lietuvą; tačiau įstojus ir kitoms šalims atsiranda jų tarpusavio konkurencija: imigrantams gali būti tikslingiau emigruoti į turtingesnes naująsias šalis, o užsienio investuotojams – investuoti į jų požiūriu patogesnes rinkas. Galiausiai atliktas tyrimas rodo, jog dalies integracijos poveikio šaltinių gali nepavykti įvertinti (bent norimu tikslumu), kadangi jų empirinis statistinis reikšmingumas yra nepakankamas. Tikėtina, kad turint ilgesnes pointegracinio laikotarpio laiko eilutes, bus galima tiksliau įvertinti ir šių veiksnių poveikį.

EKT GRUPĖ 52

4. Integracijos poveikiui vertinti naudojami ekonometriniai modeliai

Toliau šiame skirsnyje aptariami 24 paveiksle pavaizduotoje schemoje apibūdintų stilizuotų modelių empiriniai atitikmenys, įvertinti pagal faktinius 1995-2006 m. laikotarpio duomenis (kai kuriais atvejais laikotarpis trumpesnis dėl duomenų trūkumo - vertinimui naudojamų duomenų specifika apibūdinama aptariant atitinkamų rodiklių modelius). Išsami informacija apie modelių ekonometrinio įvertinimo rezultatus, jų empirinį tikslumą bei individualius kiekvienos šalies efektus pateikta A priede. Visi toliau aptariami modeliai įvertinti taikant fiksuotų efektų panelinių duomenų modelį, kuris turi tokią stilizuotą išraišką:

Zjt = cj + α ′ Wjt + ujt, kur Zjt žymi priklausomą kintamąjį, stebimą pagal sektorinį (pavyzdžiui, šalis) ir laiko pjūvius, atitinkamai indeksuojamus j=1,…,N, ir t=1,…,T indeksais; cj yra nuo laiko nepriklausantys individualūs fiksuoti (neatsitiktiniai) sektoriniai efektai; Wjt žymi aiškinančiųjų veiksnių vektorių, o α - atitinkamos dimensijos parametrų vektorių (bendru atveju jis taip pat gali kisti tam tikru pjūviu, pavyzdžiui, jo dydis gali priklausyti nuo to, ar konkreti šalis priklauso specifinei šalių grupei); ujt yra su veiksniais nekoreliuotos modelio paklaidos, tenkinančios įprastus regresinio modelio paklaidų reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokio tipo modelyje nėra tikslo papildomai įtraukti geografinio atstumo tarp šalių rodiklio, kadangi jis nekinta laike: geografinio atstumo įtaka greta kitų laike nekintančių rodiklių (pavyzdžiui, pradinio pajamų lygio) yra reprezentuota individualaus šalies efekto parametru cj. Dėl šios priežasties, nors toliau pateikiamuose modeliuose nėra akivaizdžiai įtrauktas atstumo veiksnys, visi pirminio poveikio modeliai tiesiogiai atitinka ekonominiuose tyrimuose dažnai sutinkamą gravitacinio modelio sampratą.

4.1. Ekonomikos augimo modelis

Pastaruosius keletą dešimtmečių augimo lygčių ekonometrinė analizė buvo labai populiari taikomųjų ekonomikos tyrimų sritis. Apibendrinant įvairias šalis bei laikotarpius nagrinėjusių tyrimų rezultatus nustatyta, kad dažniausiai ekonomikos augimo faktoriais į augimo lygtis įtraukiami pradinis pajamų lygis, valdžios išlaidų dalis, gyventojų (arba užimtųjų) skaičiaus augimas, ekonomikos atvirumas, investicijų dalis BVP, išsilavinimo bei įvairūs technologinę pažangą reprezentuojantys rodikliai (60). Atsižvelgiant į tai iš pradžių buvo sudarytas daugelį veiksnių apimantis ekonometrinis BVP augimo modelis, kuriame be šių veiksnių (į pradinį pajamų lygį atsižvelgiama per individualaus šalies efekto parametrą) taip pat įtrauktas ir tiesioginių užsienio investicijų rodiklis, reikalingas norint įvertinti laisvo kapitalo judėjimo poveikį, pasireiškiantį per papildomas tiesioginių užsienio investicijų įplaukas. Tačiau dalis pradinio modelio veiksnių pasirodė statistiškai labai nereikšmingi. 6Šiame skirsnyje pateikiamas tik galutinis (4) lygtį 24 paveiksle atitinkantis modelis, kurio koeficientai naudojami integracijos poveikio skaičiavimuose, o modelio veiksniai yra reikšmingi (ar labai artimi reikšmingiems) vertinant 5 procentų statistinio reikšmingumo lygmenyje.

60 Žr., pavyzdžiui, Sala-i-Martin X., G. Doppelhofer ir R. Miller (2003). “Determinants of of Long-Term Growth: A Bayesian Averaging of Classical Estimates (BACE) Approach”. Columbia University.

EKT GRUPĖ 53

Augimo lygčių ekonometrinis modelis šiame darbe vertinamas naudojant šešiolikos pereinamosios ekonomikos šalių, iš kurių aštuonios 2004 m. įstojo į ES, duomenis: Albanijos, Baltarusijos, Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Gruzijos, Kirgizijos, Kroatijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Makedonijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos. Azerbaidžano, Kazachstano ir Rusijos duomenys panaudojami tik atliekant rezultatų jautrumo analizę. Į pagrindinių šalių sąrašą jos nepateko dėl labai didelės gamtinių išteklių eksporto reikšmės šiose ekonomikose. Iš viso stebėjimų, pagal kuriuos vertinti modelio parametrai, yra 160. Pagrindiniai makroekonominių duomenų šaltiniai: Tarptautinio valiutos fondo internetinė duomenų bazės International Financial Statistics (IFS) ir World Economic Outlook (WEO), Jungtinių tautų bendroji internetinė duomenų bazė ir Eurostat internetinė duomenų bazė. Įvertinus modelį pagal aptartų pereinamosios ekonomikos šalių duomenis gautas toks ekonomikos augimą apibūdinantis modelis (detalūs modelio ekonometrinio vertinimo rezultatai, šalių individualūs efektai, bei modelio tikslumą aprašant Lietuvos ūkio agumo tempus iliustruojantis liekanų grafikas pateikti A.1 priede):

yjt = -16.82 + 0.03 Xjt /Yjt ⋅ ln(NUS,t-1/Nj,t-1) + 3.50 njt-1 + 0.07 YPDEUt-1/YPjt-1 + 0.50 GNjt-1/Yjt-1 + (4.09) (0.01) (1.10) (0.02) (0.14)

+ 0.99 ESFjt/Yjt-1 + 0.06 Fjt-2/Yjt-2 + ujt, (0.45) (0.03)

R2 = 0.46, DW = 1.48.

kur:

• yjt – j-osios šalies BVP augimo tempai • Xjt /Yjt – prekių ir paslaugų eksporto dalis j-ojoje šalyje laiko momentu t • NUSA,t/Nj,t – JAV (USA) gyventojų skaičiaus santykis su j-osios šalies gyventojų skaičiumi • njt – gyventojų skaičiaus procentinis pokytis • YPDEUt/YPjt – Vokietijos (DEU) ir j-osios šalies pajamų pagal perkamosios galios paritetą

santykis • GNjt /Yjt – valdžios išlaidų be ES finansinės paramos dalis BVP • ESFjt/Yjt – įsisavintos ES finansinės paramos dalis lyginant su BVP • Fjt/Yjt – sukauptų tiesioginų užsienio investicijų dalis BVP • ujt – įvertinto modelio liekana (kartu su individualių efektų dalimi).

Skliaustuose po koeficientais pateiktos atitinkamos jų standartinės paklaidos. Išskyrus tiesiogines užsienio investicijas, kurių koeficientas statistiškai reikšmingas tik 10% reikšmingumo lygmenyje, visi kiti aktualūs veiksniai yra reikšmingi statistinę išvadą darant 5% reikšmingumo lygmenyje. Kaip matyti iš sudaryto modelio, šalies atvirumo didėjimas61 turi teigiamą poveikį ūkio augimo tempams, tačiau jo svarba mažėja santykinai didesnėse šalyse62. Gyventojų skaičiaus prieaugis šalyje tiesiogiai veikia darbo jėgos apimtis ir atitinkamai ekstensyvaus ekonomikos augimo, paremto darbo jėgos kiekiu, galimybes. Šis veiksnys taip pat yra statistiškai reikšmingas ir nagrinėjamų šalių grupėje. Greta šių tradiciškesnių veiksnių, į modelį taip pat įtrauktas pereinamosios ekonomikos šalims labiau specifiškas pajamų atotrūkio kintamasis: kuo didesnis (tačiau ne per didelis) yra atotrūkis tarp ES vidutinių (paprastumo dėlei naudojamas Vokietijos

61 Čia atvirumas matuojama eksporto dalimi BVP, kadangi šis rodiklis pasirodė reikšmingesniu už bendros užsienio prekybos apyvartos dalį BVP. Šis rodiklis taip pat patogesnis vertinant intergracijos poveikį. 62 Matuojant gyventojų skaičiumi.

EKT GRUPĖ 54

rodiklis) ir nagrinėjamų šalių pajamų, tuo greitesnio spartesnio konvergavimo pradžioje galima tikėtis dėl vadinamųjų technologijos kopimo efektų63. Valdžios išlaidų dalies BVP augimas (be ES paramos) taip pat turi teigiamą poveikį. Nors tyrimuose, kuriuose nagrinėjamas platus besivystančių ir išsivysčiusių šalių spektras, dažnai nustatoma, kad valdžios išlaidų didinimas turi neigiamą poveikį augimo tempams dėl mažesnio viešojo sektoriaus našumo, tačiau pereinamosios ekonomikos šalis nagrinėjančios studijos dažniau randa teigiamą valdžios išlaidų dalies poveikį BVP augimui (žr., pavyzdžiui, Campos N.F. ir Y. Kinoshita 2002). Tai sietina su vienu iš naujosios ekonomikos augimo teorijos teiginių, kad privataus sektoriaus produkcijos gamybos našumas tiesiogiai remiasi viešojo sektoriaus rezultatais64 (ypač švietimo, transporto ir kt. infrastruktūros srityse). Lyginant ES finansinės paramos dalies BVP poveikį parodančio parametro taškinį įvertį (0,99) su įprastinių valdžios išlaidų dalies BVP įtaką atskleidžiančiu koeficientu (0,5) galima manyti, kad ES paramos dalies augimo įtaka yra didesnė (efektyvesnė) už įprastinių valdžios išlaidų poveikį. Tačiau paramos poveikį parodančio koeficiento pasikliautiniai intervalai yra ganėtinai platūs, todėl 5% reikšmingumo lygmenyje negalima pasakyti, ar fondų poveikis reikšmingai skiriasi nuo įprastinių valdžios išlaidų poveikio bei tai, ar ES paramos poveikis buvo visiškai komplementarus (θ>1). Tačiau neabejotinai galima daryti išvadą, kad ES finansinė parama turėjo svarų poveikį nagrinėjamų į ES besiintegravusių šalių ūkio augimui (tame tarpe ir Lietuvos), t.y. θ>0. Analizuojant modelio jautrumą taip pat nustatyta, kad pavėlinus paramos poveikio kintamąjį gaunamas didesnis koeficientas nei naudojant vienalaikį. Tai rodytų, kad ilgu laikotarpiu struktūrinės paramos poveikis gali išaugti. Jei praėjęs laikotarpis būtų ilgesnis, tą iš dalies būtų galima priskirti pasiūlos efektams. Tačiau vienerių metų atotrūkis gali būti susijęs ir su paklausos mechanizmo “įsukimo” užtrukimu, o ilgesnio laikotarpio poveikio kol kas negalima įvertinti, nes praėjo tik keli metai nuo lėšų įsisavinimo pradžios. Kadangi ES paramos poveikis ir taip neatrodo mažas, prieš darant išvadą apie galutinį poveikį būtų tikslinga palaukti bent vienerių papildomų metų duomenų. Mažiausiai iš visų nagrinėjamų kintamųjų reikšmingas yra tiesioginių užsienio investicijų santykio su BVP kintamasis, kurio stipriausias ir, kiek įmanoma, statistiškai reikšmingiausias poveikis ekonomikos augimui pasireiškia po dvejų metų. Jei būtų naudojamas vienalaikis ar vieno vėlavimo pavėlinimas, tiesioginių užsienio investicijų veiksnys būtų labai nereikšmingas. Tiesioginis integracijos fiktyvus kintamasis sudarytoje augimo lygtyje nebuvo reikšmingas, todėl integracijos poveikis ūkio augimui pasireiškia tik per integracijos sąlygotą veiksnių pasikeitimą.

4.2. Prekių eksporto dalies BVP modelis

Prekių eksporto dalies BVP modelis sudaromas vadovaujantis gravitacinio modelio koncepcijos pagrindu ir eksporto apimtis iš Lietuvos į skirtingas šalis aiškinant užsienio šalies bei Lietuvos ekonomikų dydžio skirtumais (kuo užsienio šalis didesnė ir turtingesnė, lyginant su Lietuva, tuo labiau tikėtinas didesnis eksporto iš Lietuvos srautas). Didėjantis atstumas tarp šalių mažina polinkį eksportuoti, tačiau atstumas nekinta laike, todėl jo poveikis įvertinamas netiesiogiai per fiksuotų efektų individualiuosius parametrus.

63 Žr., pavyzdžiui, technologijos kaitos modelius Barro R.J. ir X. Sala-i-Martin (2004). Economic Growth. Cambridge: The MIT Press (7 skyrius). 64 Žr., pavyzdžiui, viešojo sektoriaus sąlygojamo endogeninio ekonomikos augimo modelį, pateiktą 4.4 skyrių Barro R.J. ir X. Sala-i-Martin (2004). Economic Growth. Cambridge: The MIT Press.

EKT GRUPĖ 55

Eksporto ekonometrinis modelis vertinamas naudojant duomenis apie Lietuvos prekių eksportą į 42 šalis65. Eksportas į šias šalis 2006 m. sudarė daugiau nei 95% viso Lietuvos prekių eksporto. Iš viso stebėjimų, pagal kuriuos vertinti modelio parametrai, yra 462. Detalus Lietuvos eksporto suskaidymas pagal šalis paimtas iš Tarptautinio valiutos fondo duomenų bazės Directions of Trade Statistics (DOT), o kiti rodikliai iš Tarptautinio valiutos fondo IFS ir WEO duomenų bazių. Įvertinus (1) lygtį atitinkantį modelį pagal aptartus duomenis gauti tokie rezultatai (detalūs ekonometrinio vertinimo rezultatai bei individualūs efektai pateikti A.2 priede):

ln(Xjt /Ylt) = -7.33 + 0.57 ln(Yjt-1 /Ylt-1) + 0.05 t + 0.33 ESjt + 0.11 NESjt + ujt. (0.42) (0.21) (0.02) (0.13) (0.13)

R2 = 0.90, DW = 0.94. kur:

• Xjt /Ylt – Lietuvos prekių eksporto į j-ąją šalį santykis su Lietuvos BVP laiko momentu t. • Yjt /Ylt – užsienio šalies ir Lietuvos BVP santykis • ESjt – integracijos į ES fiktyvus kintamasis, įgyjantis vieneto reikšmę nuo 2004 m. šalims

ES narėms ir nulį, - kitu atveju • NESjt – į ES nesiintegravusių šalių fiktyvus kintamasis, įgyjantis vieneto reikšmę nuo

2004 m. šalims ne ES narėms ir nulį kitu atveju. • ujt – įvertinto modelio liekana (kartu su individualių efektų dalimi).

Skliaustuose po koeficientais pateiktos atitinkamos jų standartinės paklaidos. Visi koeficientai (išskyrus vėliau aptariamo kintamojo neESjt) yra statistiškai reikšmingi vertinant 5% reikšmingumo lygmenyje. Modelio liekanos, kaip rodo santykinai nedidelė Durbin-Watson statistikos reikšmė yra autokoreliuotos. Norint įsitikinti, kad tai nėra klaidinga regresija atlikta kointegruotumo analizė. Pedroni (1994) kointegruotumo paneliniuose modeliuose testai66 aiškiai rodo (žr. A.2 priedą), kad nulinė hipotezė apie vienetinę šaknį regresinio modelio paklaidose yra atmetama; tad regresija nėra klaidinga, nes nagrinėjami kintamieji yra kointegruoti ir parametrų įverčiai yra (super)suderinti (laiko kryptimi). Kaip matyti, greta gravitaciniuose modeliuose naudojamo ekonomikų dydžio skirtumo svarbos aiškinant prekybos apimtis, reikšmingas yra ir egzogeninis trendas, parodantis Lietuvos prekių eksporto santykinio augimo BVP atžvilgiu tendenciją. Pagal gautus rezultatus taip pat matyti, jog integracijos į ES pirminis poveikis ekonomikos atvirumui yra neabejotinai teigiamas ir labai reikšmingas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis koeficientas prie integracijos į ES fiktyvaus kintamojo reprezentuoja bendrą (santykinį) prekybos sukūrimo (angl. trade creation) efektą. Statistiškai reikšmingo prekybos nukreipimo (angl. trade diversion) nenustatyta: norint tą patikrinti į aukščiau pateiktą lygtį įtrauktas fiktyvus kintamasis, kuris pointegraciniu laikotarpiu žymėjo valstybes - ne ES nares. Toks kintamasis nebuvo statistiškai reikšmingas (ir neigiamas), todėl hipotezė apie prekybos nukreipimą 5% reikšmingumo lygmenyje nepriimtina.

65Modelis įvertintas pagal Lietuvos prekių eksportą į šias šalis (naudojamas standartinis trijų raidžių šalių pavadinimų trumpinys): AUT, BLX, DNK, FIN, FRA, DEU, GRC, ISL, IRL, ITA, NLD, NOR, PRT, ESP, SWE, CHE, GBR, USA, ARM, AZE, BLR, BGR, HRV, CYP, CZE, EST, GEO, HUN, KAZ, KGZ, LVA, MDA, POL, ROU, RUS, SVK, SVN, TJK, TUR, TKM, UKR, UZB. 66 Pedroni, P. (1999). “Critical Values for Cointegration Tests in Heterogenous Panels with Multiple Regressors”, Oxford Bulleting of Economics and Statistics 61, 653-670.

EKT GRUPĖ 56

4.3. Tiesioginių užsienio investicijų modelis

Tiesioginės užsienio šalies investicijos (TUI) Lietuvoje modelyje aprašomos atsižvelgiant į bendrą tos užsienio šalies investicijų portfelio dydį (visose šalyse) bei į tos šalies ir Lietuvos vienam gyventojui tenkančio BVP skirtumus, kurie naudojami kaip darbo užmokesčio lygio skirtumų (bei atvirkštinių kapitalo gražų) skirtingose šalyse pakaitalas. Gravitaciniuose modeliuose dar paprastai įtraukiamas bendras užsienio šalies ir investicijas gaunančios šalies BVP santykio rodiklis statistiškai reikšmingas nebuvo. Vietoje pastarojo į modelį įtraukti statistiškai reikšmingas trendo kintamasis bei vėluojantis užsienio investicijų pokyčio rodiklis. Užsienio šalių Lietuvoje sukauptų tiesioginių užsienio investicijų ekonometrinis modelis vertinamas naudojant duomenis apie 30 šalių (didžiausių užsienio investuotojų67 Lietuvoje) rodiklius. Tiesioginių užsienio investicijų duomenų šaltinis – Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kitų rodiklių duomenys paimti iš Tarptautinio valiutos fondo IFS ir WEO duomenų bazių. Duomenys apie skirtingų šalių TUI Lietuvoje turimi tik nuo 1997 metų. Iš viso stebėjimų, pagal kuriuos vertinti modelio parametrai, yra 221, kadangi kai kurioms šalims turimi ne viso laikotarpio duomenys. Įvertinus (2) lygtį atitinkantį modelį pagal aptartus duomenis gauta (detalūs ekonometrinio vertinimo rezultatai bei individualūs efektai pateikti A.3 priede): ln(Fjt /Ylt) = -2.84 + 0.18 ln(Foutjt /Ylt) + 0.14(Yjt /Njt )/(Ylt/Nlt) + 0.81ln(t) + 0.36Δln(Fjt-1/Ylt-1) +0.03ESjt + ujt.

(0.71) (0.09) (0.05) (0.18) (0.07) (0.10)

R2 = 0.96, DW = 1.44. kur:

• Fjt /Ylt – sukauptų j-osios užsienio šalies TUI Lietuvoje santykis su Lietuvos BVP • Foutjt – bendras užsienio šalies sukauptų TUI portfelis (į visas šalis, milijonais litų) • Yjt /Njt – vienam gyventojui tenkantis BVP (milijonais JAV dolerių) • Δ – pirmos eilės skirtumas: ΔZt= Zt - Zt-1 • ESjt – integracijos į ES fiktyvus kintamasis, įgyjantis vieneto reikšmę nuo 2004 m. šalims

ES narėms ir nulį, - kitu atveju • ujt – įvertinto modelio liekana (kartu su individualių efektų dalimi).

Skliaustuose po koeficientais pateiktos atitinkamos jų standartinės paklaidos. Išskyrus integracijos fiktyvų kintamąjį, visi koeficientai statistiškai reikšmingi 5% reikšmingumo lygmenyje. Statistiškai nereikšmingas integracijos fiktyvus kintamasis rodo, jog užsienio investicijų portfelio formavimo procese žymių pasikeitimų po integracijos neįvyko.

4.4. Migracijos modeliai

Nors emigracijos procesas priklauso nuo daugelio faktorių, piniginės paskatos dažnai būna lemiamas veiksnys priimant sprendimą. Be to, nematerialines paskatas skirtingose šalyse lemiančių veiksnių reikšmės dažniausiai kinta lėčiau ar potencialių emigrantų galimybės susipažinti su jomis iš anksto (nenuvykus į svetimą šalį) yra ribotos. Atsižvelgiant į tai bei dėl duomenų apie nematerialiąsias paskatas stokos, Lietuvos emigracijos ir imigracijos srautų modeliai sudaryti

67Modelis įvertintas pagal Lietuvos prekių eksportą į šias šalis (naudojamas standartinis trijų raidžių šalių pavadinimų trumpinys): AUT, BEL, BLR, CAN, CYP, CZE, DNK, EST, FIN, FRA, DEU, HUN, ISL, IRL, ISR, ITA, LVA, LUX, MLT, NLD, NOR, POL, RUS, SAU, SVK, SWE, CHE, THA, GBR, USA.

EKT GRUPĖ 57

atsižvelgiant daugiausiai į materialiuosius motyvus. Pirmiausia, į modelius įtrauktas perkamosios galios skirtumų užsienio šalyje ir Lietuvoje rodiklis. Greta to dar buvo nagrinėti pajamų augimo tempų skirtumai bei nedarbo lygis ir jo pokyčiai (jų skirtumai). Tačiau dauguma šių rodiklių pasirodė statistiškai nereikšmingi ar net jų poveikio kryptis buvo prieštaringa. Tik nedarbo lygio pokytis šalyje, iš kurios emigruojama, buvo statistiškai reikšmingas. Galutiniame emigracijos modelyje statistiškai reikšmingas dar buvo ir netiesinis trendas. Po pradinio tyrimo į emigracijos modelį taip pat įtrauktas imigracijos vėluojantis kintamasis, o į imigracijos modelį – emigracijos vėluojantis kintamasis, kurie atitinkamai sietini su informacijos sklaidos bei reemigracijos procesais.

4.4.1 Emigracijos modelis

Ekonometrinis migracijos srautų modelis, atitinkantis (3) lentelėje 4.1 specifikuotą lygtį, sudarytas naudojant Lietuvos Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus metinius duomenis apie 2001-2006 m. iš Lietuvos oficialiai bei neoficialiai emigravusius žmones. Modelio parametrai vertinami panaudojant trisdešimties šalių68, į kurias per nagrinėjamą laikotarpį emigravo daugiausiai Lietuvos gyventojų, duomenis (iš viso turima 180 stebėjimų). Vertinant pagal 2006 m., emigravusiųjų į šias šalis dalis buvo didesnė nei 95% bendro emigrantų skaičiaus. Kitų modelio rodiklių duomenų šaltinis yra Tarptautinio valiutos fondo WEO duomenų bazė. Įvertinta lygtis atrodo taip (detalūs ekonometrinio vertinimo rezultatai bei individualūs efektai pateikti A.4.1 priede): ln(Mjt /Nlt) = -20.15 + 1.48(YPCjt-1 - YPClt-1)· 10-3 + 0.10 ΔUlt + 2.63t - 0.13t2 + 0.40 ESjt

O +

(2.07) (0.05⋅10-3) (0.03) (0.32) (0.02) (0.08)

+ 0.41 ln(IMjt-1 /Nlt-1) +ujt., (0.05)

R2 = 0.96, DW = 1.81 kur:

• Mjt /Nlt – iš Lietuvos į j-ąją šalį emigravusiųjų skaičiaus santykis su Lietuvos gyventojų skaičiumi

• IMjt /Nlt – į Lietuvą iš j-osios šalies imigravusiųjų skaičiaus santykis su Lietuvos gyventojų skaičiumi

• YPCjt - YPClt – užsienio šalyje j ir Lietuvoje vienam gyventojui tenkančių pajamų, vertinant pagal perkamosios galios paritetą, skirtumas

• ΔUlt – nedarbo lygio pokytis Lietuvoje • ESjt

O – integracijos į ES fiktyvus kintamasis, įgyjantis vieneto reikšmę nuo 2004 m. senosioms ES narėms ir nulį, - kitu atveju

• ujt – įvertinto modelio liekana (kartu su individualių efektų dalimi). Skliaustuose po koeficientais pateiktos atitinkamos jų standartinės paklaidos. Kaip matyti iš gautų rezultatų, emigraciją reikšmingai skatina didėjantis nedarbo lygis Lietuvoje bei perkamosios galios skirtumas, lyginant su tiksline emigranto šalimi, o taip pat imigrantų srautas ankstesniaisiais metais. Priešintegracinį ir pointegracinį laikotarpius atskiriantis fiktyvus kintamasis taip pat yra 68 Modelis apėmė tokisa šalis (naudojamas standartinis trijų raidžių šalių pavadinimų trumpinys): ARM, AUS, AUT, BEL, BLR, CAN, CHE, CHN, CZE, DEU, DNK, ESP, EST, FIN, FRA, GBR, IRL, ISR, ITA, KAZ, LBN, LVA, NLD, NOR, POL, PRT, RUS, SWE, UKR, USA.

EKT GRUPĖ 58

labai reikšmingas, tačiau integracija sąlygojo didesnę emigraciją tik į senąsias ES šalis. Emigracinių procesų į naująsias dešimt ES šalių (2004 m. plėtra) ar į trečiąsias šalis integracija nepakeitė (atitinkami fiktyvūs kintamieji nebuvo statistiškai reikšmingi ir galutiniame modelyje neparodyti). Tad įstojus į ES emigracijos banga reikšmingai sustiprėjo, bet tik į senąsias ES šalis. Greta šių veiksnių statistiškai reikšmingas yra ir netiesinis emigracijos trendas, kurio funkcinis pavidalas rodytų, jog, jei ateityje išliks panašios tendencijos kaip stebima 2001-2006 m., kitos (su trendu sietinos) emigracijos paskatos turėtų pradėti mažėti po 2010 m. ir visiškai sumenkti apie 2020 metus.

4.4.2 Imigracijos modelis

Duomenys apie imigraciją į Lietuvą iš 25 užsienio valstybių surinkti iš Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidžiamų leidinių Demografijos metraštis. Toliau aptariami modeliai įvertinti pagal 145 stebėjimus (detalius vertinimo rezultatus žiūrėkite A.4.2 priede). Vadovaujantis tais pačiai emigracijos motyvais pradinis imigracijos modelis sudarytas simetriškai aukščiau apibūdintam emigracijos modeliui (sukeičiant atitinkamas šalimis vietomis ir pašalinant egzogeninį trendą, kuris nebuvo statistiškai reikšmingas, bei, pradžioje, praleidžiant ir vėluojantį emigracijos kintamąjį): ln(IMjt /Njt) = -11.03 + 2.09ln(YPClt-1) - ln(YPCjt-1)+ 0.16 ΔUjt + 0.72 ESjtO + 0.17 ESjtN+ 0.11 NESjt + ujt,

(0.42) (0.57) (0.06) (0.18) (0.14) (0.12)

R2 = 0.86, DW = 0.69 kur:

• IMjt /Njt – į Lietuvą iš j-osios šalies imigravusiųjų skaičiaus santykis su tos šalies gyventojų skaičiumi

• YPClt - YPCjt – Lietuvoje ir užsienio šalyje vienam gyventojui tenkančių pajamų, vertinant pagal perkamosios galios paritetą, skirtumas

• ΔUjt – nedarbo lygio pokytis užsienio šalyje • ESjt

O – integracijos į ES fiktyvus kintamasis, įgyjantis vieneto reikšmę nuo 2004 m. senosioms ES narėms ir nulį, - kitu atveju

• ESjtN – integracijos į ES fiktyvus kintamasis, įgyjantis vieneto reikšmę nuo 2004 m.

naujosioms ES narėms ir nulį, - kitu atveju. • NESjt – į ES nesiintegravusių šalių fiktyvus kintamasis, įgyjantis vieneto reikšmę nuo

2004 m. šalims ne ES narėms ir nulį kitu atveju. • ujt – įvertinto modelio liekana (kartu su individualių efektų dalimi).

Kadangi modelio paklaidos yra autokoreliuotos, papildomai atlikta kointegruotumo analizė norint įsitikinti, kad tai nėra klaidinga regresija. Pedroni (1994) kointegruotumo paneliniuose modeliuose testai rodo (žr. A.4.2 priedą), kad nagrinėjami kintamieji yra kointegruoti. Todėl, nagrinėjama regresija nėra klaidinga, o jos parametrų įverčiai yra (super)suderinti (laiko kryptimi). Iš visų į modelį įtrauktų fiktyvių kintamųjų statistiškai reikšmingu pasirodė tik skirtas senosioms ES15 šalims. Tai rodo, jog Lietuvos integracija į ES suaktyvino imigraciją iš senųjų ES šalių, tačiau nesąlygojo reikšmingai didelio papildomo imigrantų srauto nei iš naujųjų 10 ES šalių, nei iš trečiųjų šalių: tikėtina, kad didesnis tokių imigrantų srautas po integracijos teko labiau turtingoms naujosioms ES šalims. Labiausiai tikėtina, kad imigracijos iš ES senbuvių išaugimas po 2004 m. integracijos yra susijęs su reemigracijos procesais, kai, pavyzdžiui, emigrantai nepritampa naujoje aplinkoje ir grįžta atgal.

EKT GRUPĖ 59

Norint patikrinti prielaidą apie reemigracijos svarbą imigraciniuose procesuose, papildomai sudarytas modelis, kuriame į aukščiau pateiktą modelį taip pat įtrauktos metais ankstesnės emigracijos apimtys (dvejais metais ankstesnė emigracija jau nebuvo statistiškai reikšminga). Tačiau tokiu atveju visi kiti kintamieji pasirodė visiškai nereikšmingi ir iš modelio buvo pašalinti taip gaunant šią lygtį:

ln(IMjt/Nlt) = -2.39 + 0.82 ln(EMjt-1/Nlt-1) + ujt, (0.57) (0.06)

R2 = 0.95, DW = 1.77 kur:

• IMjt – į Lietuvą iš j-osios šalies imigravusiųjų skaičius • EMjt – iš Lietuvos į j-ąją šalį emigravusiųjų skaičius • ujt – įvertinto modelio liekana (kartu su individualių efektų dalimi).

Kaip matyti, praėjusių metų emigracija paaiškina apie 0.95% imigracijos dispersijos. Vienu procentu paspartėjus emigracijai, imigracija po metų padidėja apie 0.8% . Kitaip nei aiškinant emigracijos procesą, įtraukus į imigracijos modelį emigracijos vėlavimą, likusieji veiksniai (taip pat ir integracijos fiktyvus kintamasis) nėra pakankamai reikšmingi. Sudarytos emigracijos ir imigracijos lygtys rodo, kad tarp šių procesų yra grįžtamasis ryšys. Todėl ankstesniame skirsnyje įvertintas integracijos sąlygotas emigracijos pasikeitimo parametras (0.40) parodo tik momentinį poveikį. Visas (dinaminis) poveikis būtų nustatomas pateiktąją paskutiniąją imigracijos lygtį statant į emigracijos lygtį. Integracijos poveikio parametras tada padidėtų nuo momentinio 0.4 iki galutinio (pusiausvyrinio) 0.6 (=0.4/(1 - 0.82 ⋅ 0.41)).

4.5. Infliacijos modelis

Infliacijos modelis sudarytas panaudojant adaptyvųjį Phillips sąryšį. Ilgu laikotarpiu infliacija priklauso nuo ekonomikos augimo tempų: kuo praėjusio laikotarpio ekonomikos augimo tempai didesni, tuo didesnė ir susijusi infliacija. Be to, jei infliacija didėja ar/ir ekonomikos augimo tempai spartėja, tai susiformuoja lūkesčiai apie didesnę infliaciją ir kitu laikotarpiu. Ekonometriniam infliacijos modeliui įvertinti naudojami duomenų šaltiniai yra analogiški kaip ir vertinant BVP augimo lygtį, tik iš šalių sąrašo pašalinta Baltarusija, kurioje infliaciniai procesai labai skiriasi nuo stebimų kitose modeliuojamose šalyse. Modelio parametrai įvertinti pagal 135 stebėjimus. Gauta tokia empirinė infliacijos lygtis:

Δln Pjt = 1.02 + 0.02Δ2ln Pjt-1 + 0.004Δyjt-1 – 0.21ln Pjt-1 + 0.42 t⋅yjt-1⋅10-3 + 0.006 ESjt + ujt,

(0.06) (0.01) (0.001) (0.01) (0.16⋅10-3) (0.01)

R2 = 0.87, DW = 1.73 kur:

• Pjt – vartotojų kainų indeksas • ΔPjt⋅100 – infliacija, Δ2Pjt⋅100 – infliacijos pokytis (paspartėjimas) • Δyjt – BVP augimo pokytis (paspartėjimas) • t – tiesinio trendo kintamasis • ESjt – integracijos į ES fiktyvus kintamasis, įgyjantis vieneto reikšmę nuo 2004 m. šalims

ES narėms ir nulį, - kitu atveju • ujt – įvertinto modelio liekana (kartu su individualių efektų dalimi).

EKT GRUPĖ 60

Išskyrus ES fiktyvų kintamąjį, visi kintamieji yra statistiškai reikšmingi bent 5% reikšmingumo lygmenyje. Kaip rodo sudarytas modelis, jei nebūtų pereinamųjų procesų, tai ilgalaikėje pusiausvyroje (kai infliacija ir BVP augimas yra pastovūs dydžiai) kiekvienas BVP augimo procentinis punktas “kainuoja” apie 0.2 procentinio punkto infliacijos. Tačiau pereinamuoju laikotarpiu kiekvienas BVP augimo paspartėjimo procentinis punktas dar sukelia apie 0.4 procentinio punkto infliacijos padidėjimą, kurį savo ruožtu dar sustiprina narys Δ2ln Pjt-1. Todėl trumpu laikotarpiu augimo pokyčiai gali sukelti žymius infliacijos svyravimus, kurie gali trukti iki maždaug penkerių metu (≈ 1/0.21). Statistiškai nereikšmingas integracijos į ES fiktyvus kintamasis rodo, kad infliacinių procesų integracija tiesiogiai nepaveikė. Visa jos įtaka infliacijai pasireiškia tik netiesiogiai per integracijos sąlygotą BVP augimo tempų paspartėjimą.

4.6. Kokybinio ūkio struktūros pasikeitimo modeliai

Aukščiau apibūdinti ekonometrinių modelių rezultatai leidžia daryti išvadą, kad integracija į ES turėjo reikšmingą poveikį Lietuvos prekių eksportui bei migracijai, o per tai ir BVP augimo tempams bei infliacijai. Tačiau aukščiau įvardintas poveikis ir BVP augimo tempų paspartėjimas gali skirtis kokybiškai: ar ES integracija sąlygojo tik ekstensyvaus pobūdžio Lietuvos ūkio plėtrą dėl atvertos bendrosios rinkos ir pan. efektų sąlygotos papildomos paklausos, ar turėjo reikšmingą poveikį ir kokybiniams (struktūriniams) ūkio pokyčiams? Norint atsakyti į šį bendrą klausimą toliau formuluojami du konkretūs klausimai: 1) ar integracija padidino darbo našumą; 2) ar integracija pagerino vadinamąsias prekybos sąlygas (eksportuojamų ir importuojamų produktų kainų santykį), kurių pagerėjimas paprastai siejamas su persiorientavimu į aukštesnės kokybės ir todėl brangesnės produkcijos gamybą. Teigiami atsakymas į abu klausimus reikštų, kad integracija pagerino darbo našumą tiek dėl proceso inovacijų (našesnė tų pačių produktų gamyba), tiek dėl produkto inovacijų (naujų didesnės pridėtinės vertės produktų gamyba). Teigiamas atsakymas tik į pirmąjį klausimą leistų manyti, kad integracija pagerino tik proceso inovacijas, bet nesąlygojo kuriamos produkcijos kopimo technologinėmis-produktų kokybės “kopėčiomis”, geresnio lietuviškų prekių vardo užsienio rinkose pripažinimo ir pan.. Norint atsakyti į šiuos klausimus toliau sudaromi atitinkami ekonometriniai modeliai.

4.6.1 Integracijos poveikio darbo našumui modelis

Remiantis standartine gamybos funkcijos išraiška darbo našumą iš principo lemia bedrasis gamybos veiksnių produktyvumas bei kapitalo intensyvumas. Pirmąjį mes aproksimuojame egzogeniniu trendu, o antrasis yra pakeičiamas investicijų dalies bendrojo vidaus produkto rodikliu. Naudojant tokių pat šalių duomenis iš tų pačių informacijos šaltinių kaip ir BVP augimo lygties vertinimui (iš viso – 169 stebėjimai), gautas toks darbo našumo modelio įvertis (detalūs modelio ekonometrinio įvertinimo rezultatai pateikti A.6.1 priede):

ln LPjt = 20.14 + 0.18 ln(t) + 1.23 Kjt-1/Yjt-1 + 0.06 Fjt/Yjt-1 + 0.005 ESjt + ujt, (0.04) (0.01) (0.18) (0.02) (0.05)

R2 = 0.99, DW = 0.81 kur:

• LPjt – darbo našumas j-ojoje šalyje • t – tiesinio trendo kintamasis • Kjt/Yjt – pagrindinio kapitalo formavimo dalis BVP • Fjt/Yjt-1 – ES finansinės paramos dalis BVP • ESjt – integracijos į ES fiktyvus kintamasis, įgyjantis vieneto reikšmę nuo 2004 m. šalims

ES narėms ir nulį, - kitu atveju

EKT GRUPĖ 61

• ujt – įvertinto modelio liekana (kartu su individualių efektų dalimi). Integracijos fiktyvus kintamasis nėra statistiškai reikšmingas, tačiau finansinė ES parama turi reikšmingos įtakos darbo našumui. Todėl galima daryti išvadą, kad ES integracija turi reikšmingą poveikį darbo našumui, tačiau darbo našumą padidinantys integracijos sąlygoti struktūriniai pokyčiai yra sietini tik su finansine ES parama, o kiti integracijos efektai statistiškai reikšmingais nebuvo.

4.6.2 Integracijos poveikio prekybos sąlygoms modelis

Prekybos sąlygas (eksporto ir importo kainų santykį) bendrai lemia technologija ir išorinė rinkos paklausa. Kadangi konkrečių rodiklių, kuriais būtų galima matuoti šiuos procesus neturime, o įvairūs aprašomų ekonomikų struktūriniai rodikliai (investicijų, eksporto dalis BVP ir pan.) nebuvo statistiškai reikšmingi, tai prekybos sąlygas aprašome tiesiog trendo funkcija (detalūs modelio ekonometrinio įvertinimo rezultatai pateikti A.6.2 priede):

ln TTjt = -0.06 + 0.04 ln(t) + 0.006 Fjt/Yjt-1 - 0.02 ESjt + ujt, (0.01) (0.01) (0.01) (0.02)

R2 = 0.98, DW = 1.16 kur:

• TTjt – eksporto ir importo kainų santykis j-ojoje šalyje (naudojamas atitinkamų defliatorių santykis)

• t – tiesinio trendo kintamasis • Fjt/Yjt-1 – ES finansinės paramos dalis BVP • ESjt – integracijos į ES fiktyvus kintamasis, įgyjantis vieneto reikšmę nuo 2004 m. šalims

ES narėms ir nulį, - kitu atveju • ujt – įvertinto modelio liekana (kartu su individualių efektų dalimi).

Nei integracijos fiktyvus kintamojo, nei finansinė ES paramos koeficientai nėra statistiškai reikšmingi. Todėl galima daryti išvadą, kad ES integracija neturi reikšmingo poveikio prekybos sąlygoms.

EKT GRUPĖ 62

5. Integracijos į ES poveikio vertinimo rezultatai Šiame skyriuje aptariami integracijos į ES poveikio vertinimo rezultatai gauti taikant 3 skyriuje išdėstytą metodologiją. 24 paveiksle esančių teorinių lygčių empiriniai analogai apibūdinti 4 skyriuje, naudojami nustant integracijos poveikio apimtį. Vertinant integracijos poveikio dydį, šioje ataskaitoje buvo nagrinėti keturi poveikio šaltiniai: bendroji rinka ir laisvas prekių bei paslaugų judėjimas, finansinių lėšų poveikis, laisvas kapitalo judėjimas bei laisvas darbo jėgos judėjimas. Kaip rodo sudarytos empirinės poveikio vertinimo lygtys (žr. 4 darbo skyrių), Šioje studijoje nepavyko nustatyti reikšmingų efektų dėl integracijos poveikio per tiesiogines užsienio investicijas, kurie būtų sietini su laisvo kapitalo judėjimo šaltiniu: tiesioginės užsienio investicijos buvo vėluojančios ir palyginti mažai reikšmingos empirinėje augimo lygtyje, o taip pat nenustatyta reikšmingo Lietuvos integracijos į ES poveikio tiesioginių užsienio investicijų pasikeitimui.. Atitinkamai, toliau pateikiamas tik trijų iš minėtų keturių poveikio šaltinių įtakos vertinimas. Tikslinga pastebėti ir tai, kad greta nagrinėtų keturių integracijos poveikio šaltinių gali būti ir kitų (žr. 2.2 skyrių). Jei kuris nors iš jų reikšmingai paveikė ūkio augimą, tikėtina, kad greta dabartinių nagrinėjamus šaltinius reprezentuojančių rodiklių empirinėje augimo lygtyje papildomai būtų reikšmingas priešintegracinius ir pointegracinius laikotarpius atskiriantis fiktyvus kintamasis. Tačiau papildžius augimo lygtį tokiu fiktyviu kintamuoju, kuris įgyja vieneto reikšmę nuo 2004 m. į ES įstojusiose šalyse, ir yra lygus nuliui kitais atvejais, ar net leidus jo poveikiu tiesiškai kisti laike, jis buvo statistiškai nereikšmingas:

yjt = -20.64 + 0.04 Xjt /Yjt ⋅ ln(NUS,t-1/Nj,t-1) + 3.40 njt-1 + 0.08 YPDEUt-1/YPjt-1 + 0.58 GNjt-1/Yjt-1 + (4.46) (0.01) (1.10) (0.02) (0.15)

+ 2.60 ESFjt/Yjt-1 + 0.07 Fjt-2/Yjt-2 - 0.61 ESjt - 0.32 t⋅ESjt + ujt, (0.93) (0.03) (7.68) (0.85)

R2 = 0.48, DW = 1.49.

Kintamųjų žymėjimai išlieka tokie patys kaip ankstesnėse lygtyse. Tai leidžia manyti, kad svarbiausias integracijos poveikis pasireiškė per nagrinėjamus tris šaltinius: bendrosios rinkos sukūrimą ir laisvą prekių bei paslaugų judėjimą, finansinių lėšų poveikį bei laisvą darbo jėgos judėjimą. Jei kiti efektai ir pasireiškė, tai labai koreliavo su šiais nagrinėjamaisiais ir šiuo metu galimybės identifikuoti jų poveikį nėra.

5.1. ES finansinės paramos poveikio dydis BVP

Remiantis 5.1 skirsnyje sudaryta augimo lygtimi, vidutinį 2004-2006 m. stebėtą momentinį finansinių lėšų poveikį augimui atskleidžia koeficientas (=0.99), esantis prieš ES įsisavintų fondų dalies BVP rodiklį (ESFjt/Yjt-1). Europos Sąjungos parama turėjo neabejotinai teigiamą ir reikšmingą poveikį nagrinėjamoms ekonomikoms: vidutiniškai, vienas procentas įsisavintos ES paramos lyginant su BVP, nagrinėjamose aštuoniose naujosiose Europos Sąjungos šalyse sąlygodavo apie 1 procentiniu punktu spartesnį BVP augimą jau pirmaisiais metais, o ilgalaikis (kiek apie tai galima spręsti turint poros metų duomenis) poveikis BVP augimo tempams buvo kiek didesnis (pastarasis įvertintas naudojant finansinių lėšų dalies BVP rodiklio pavėlinimą). Aptariamas ES fondų poveikio dydis yra vidutinis, konkreti jo reikšmė konkrečioje šalyje gali skirtis priklausomai nuo ES fondų struktūros, jei pastarųjų poveikis ekonomikai yra skirtingas.

EKT GRUPĖ 63

Siekiant įvertinti tokią galimybę vietoje bendro vieno ES fondų rodiklio į augimo lygtį įtraukti trys skirtingi jų tipai: struktūrinei paramai skirtų lėšų dalis BVP, sanglaudai skirtų lėšų dalis BVP bei žemės ūkiui skirtų lėšų dalis BVP:

yjt = -18.97 + 0.03 Xjt /Yjt ⋅ ln(NUS,t-1/Nj,t-1) + 3.53 njt-1 + 0.07 YPDEUt-1/YPjt-1 + 0.55 GNjt-1/Yjt-1 + (4.24) (0.01) (1.10) (0.02) (0.15)

+ 0.07 Fjt-2/Yjt-2 + 3.85 ESF_Sjt/Yjt-1 + 1.25 ESF_Pjt/Yjt-1 - 0.83 ESF_Ajt/Yjt-1 + ujt, (0.02) (1.99) (3.15) (1.89)

R2 = 0.47, DW = 1.48.

kur:

• ESF_Ajt/Yjt-1 – žemės ūkiui skirtos ES paramos dalis BVP • ESF_Sjt/Yjt-1 – strukturinei paramai skirta ES paramos dalis BVP • ESF_Pjt/Yjt-1 – sanglaudai skirta ES paramos dalis BVP

Kiti žymėjimai išlieka tokie patys kaip apibrėžta anksčiau. Kaip matyti, skirtingo tipo fondų poveikio stiprumas ir net ženklas labai skiriasi. Struktūrinei intervencijai skirtų lėšų grąža yra didžiausia ir turi teigiamą poveikį ekonomikos augimui; sanglaudai skirtų lėšų poveikis ūkio augimui yra teigiamas, tačiau mažesnis; kitaip nei aukščiau aptartų lėšų atveju, didėjant žemės ūkiui skirtoms lėšoms tai atsiliepia netgi neigiamai ūkio augimo tempams, ką galima sieti su šiomis lėšomis sukeliamomis kliūtimis ūkiui persitvarkyti ir darbo jėgos trūkumo kituose sektoriuose palaikymu. Tačiau šios išvados nebūtinai galios ir ateityje, kadangi nuo 2007 m. antros pusės žemės ūkio produktų konjunktūra pasaulyje iš esmės pasikeitė. Nepaisant to, dabartinė analizė rodo, jog būtina siekti didinti žemės ūkiui skiriamų lėšų panaudojimo efektyvumą. Nors gauti įverčiai yra neapibrėžti ir, išskyrus struktūrinės paramos veiksnį, statistiškai nereikšmingi (tai sąlygojo ganėtina aukšta skirtingų tipų išlaidų tarpusavio koreliacija), gauti rezultatai neleidžia griežtai teigti, kad žemės ūkiui skirtų lėšų bendras poveikis ūkio augimo tempams yra neigiamas (bent vienerių papildomų metų duomenys turėtų žymiai pagerinti galimybę duoti atsakymą į šį klausimą), tačiau tiriamų ES paramos tipų poveikio stiprumo rangavimas praktiškai nekelia abejonių ir galima daryti išvadą, kad žemės ūkiui skirtos lėšos mažiausiai prisidėjo prie ūkio augimo skatinimo. Atsižvelgus į faktinę Lietuvai tenkančios paramos struktūrą, 2004-2006 m. laikotarpiu ES finansinės paramos poveikis BVP atitinkamai sudaro apie 0,4, 0,5 ir 2,2 procentinio punkto. Greta nuo 2004 m. gautų fondų įtakos ūkio augimo tempams taip pat buvo nagrinėtas ir pasiruošimo stojimui fondų poveikis nuo 2002 m., tiksliau, nagrinėtas poveikis sumokėtų Phare lėšų apimčių, apie kurias pavyko surinkti reikiamą statistinę informaciją tiriamose šalyse. Nors tokių lėšų įtaką parodantis koeficientas daugumoje specifikacijų buvo teigiamas, tačiau nebuvo statistiškai reikšmingas. Iš dalies šių projektų, tikėtinai sąlygojusių įvairius struktūrinius pertvarkymus sietinus su suteikta įvairia technine ir kita pagalba, nereikšmingą poveikį galima paaiškinti maža koreliacija tarp piniginių sumų ir poveikio apimčių dėl poveikio įvairovės ir/ar nematerialumo. Greta to, nemaža dalis lėšų buvo skirta ir užsienio konsultantams, tad tiesioginis poveikis per paklausos paskatinimą taip pat galėjo būti nepakankamas. Kita vertus, tai gali būti ir statistinių duomenų patikimumo klausimas.

EKT GRUPĖ 64

5.2. Bendrosios rinkos bei laisvosios prekybos įtaka BVP

Su šiuo integracijos poveikio šaltiniu susijęs Lietuvos integracijos į ES procesas yra nevienalytis. Nuo 1995 m. senosios Europos Sąjungos šalys vienašališkai panaikino tarifinius barjerus Lietuvos pramonės prekėms (išskyrus žemės ūkio ir keletą kitų specifinių prekių kategorijų). Tačiau tik 2004 m. įstojus į ES buvo panaikinti visi tarifiniai ir netarifiniai barjerai ne tik prekėms, bet ir paslaugoms. Empiriškai nustatyti pirmojo etapo faktinį poveikį praktiškai neįmanoma, kadangi ankstesnių nei 1995 m. nacionalinių sąskaitų sistemos duomenų praktiškai nėra. Taip pat pastebėtina, kad paslaugų eksporto statistika pagal šalis neegzistuoja. Todėl pateikiamas vertinimas apima tik tą ES poveikio dėl bendrosios rinkos sukūrimo dalį, kuri susijusi su antruoju integracijos etapu ir pasireiškia per prekių eksporto pokyčius. Pirminis integracijos poveikis eksporto dalies pasikeitimui dėl bendrosios rinkos sukūrimo nustatomas panaudojant 4.2 skyriuje aptartą empirinį modelį, kuris rodo, jog Lietuvos prekių eksporto į atskiras ES šalis santykis su Lietuvos BVP, esant kitoms sąlygoms vienodoms, nuo 2004 m. vidutiniškai buvo didesnis apie 1,4 karto (exp(0.33)≈1.4). Pasinaudojant konkrečią Lietuvos prekių eksporto struktūrą kiekvienais metais pagal 3.2 skyriuje išdėstytą metodiką gaunamas ir atitinkamas bendras prekių eksporto dalies BVP padidėjimas dėl integracijos efektų. Pasinaudojant taip nustatytais eksporto dalies BVP pokyčiais ir augimo lygtyje turimu eksporto dalies įtakos BVP augimo tempams koeficientu padaugintu iš ekonomikų dydžio skirtumų rodiklio (žr. 4.2 skyrių) gaunamas galutinis bendrosios rinkos sukūrimo poveikio įvertis, kuris 2004-2006 m atitinkamai sudarė apie 1,7, 1,8 ir 1,9 procentinio punkto ir tiek prisidėjo prie “neintegracinių” BVP augimo tempų.

5.3. Laisvo darbo jėgos judėjimo poveikis BVP

Kaip ir vertinant bendrosios rinkos sukūrimo efektus, ES integracijos poveikis BVP augimo tempams dėl laisvo darbo jėgos judėjimo skaičiuojamas per du etapus. Pirmiausia, pasinaudojant 4.4 skyriuje pateikta empirine ES integracijos poveikio emigracijos apimtims lygtimi nustatyta, kad emigracija į ES šalis, matuojant nuo bendro Lietuvos gyventojų skaičiaus, nuo 2004 m., kitoms sąlygoms esant vienodoms, padidėjo apie 1.5 karto (exp(0.41)≈1.5). Tada remiantis prielaida apie tai, kad integracija į ES paveikė tik emigracijos srautą, bet ne natūraliuosius gimstamumo, mirtingumo ir kt. procesus, pagal 3.2 skyriuje išdėstytą metodiką nustatomas gyventojų skaičiaus mažėjimo tempų paspartėjimas, susijęs su ES integracija. Galiausiai, pasinaudojant augimo lygtyje nustatytu gyventojų skaičiaus procentinio pokyčio įtakos BVP augimo tempams koeficientu (žr. 4.1 skyrių) gaunamas emigracijos “indėlis” į BVP augimo tempus: 2004-2006 m. jis atitinkamai buvo -0,3, -0,1 bei 0,1 procentinio punkto. Kaip ir buvo prognozuota 2002 m. vertinimo studijoje, nustatytas poveikis dėl emigracijos yra ganėtinai nedidelis. Jei dar būtų atsižvelgta į emigrantų siunčiamas perlaidas, tai grynasis ekonominis integracijos paskatintos emigracijos poveikis galėtų būti ir teigiamas. Tačiau tokių statistinių duomenų neturime. Taip pat pastebėtina, kad pateiktame vertinime neatsižvelgta į tai, jog dalis šalių darbo jėgos judėjimo laisvei vienašališkai įvedė tam tikrus apribojimus (pereinamuosius laikotarpius). Skaičiuojant poveikį laikoma, kad laisvė suteikta nuo 2004 m. visose šalyse. Nors tai nėra visiškai korektiška, tačiau neaišku, ar taikyti oficialias pereinamojo laikotarpio pabaigas būtų tiksliau nei naudoti pirmuosius integracijos 2004-uosius metus: nors kai kurios šalys nenorėjo įteisinti neoficialios emigracijos legalizavimo, tačiau įvažiavimo į ES šalis suvaržymai nuo 2004 m. tapo minimalūs ir kliūčių neoficialiajai migracijai beveik neliko.

EKT GRUPĖ 65

5.4. Integracijos poveikis infliacijai

Sudarius empirinį integracijos poveikio vertinimo modelį (žr. 4.5 skirsnį) nustatyta, kad integracija neturėjo tiesioginės įtakos infliacinių procesų pasikeitimui. Tačiau integracijos sąlygotas spartesnis BVP augimas sukelia didesnę infliaciją, ypač pereinamuoju laikotarpiu (kuris trunka iki maždaug penkerių metų), kai ūkio augimo spartėjimas ar lėtėjimas sukelia atitinkamus infliacinius lūkesčius. Tad netiesioginės įtakos integracija turi ir dinaminėje nepusiausvyroje, t.y. pereinant nuo vieno BVP augimo tempų nulemto ilgalaikio infliacijos lygio prie kito, poveikis infliacijai gali būti žymus. Integracijos sąlygoto BVP paspartėjimo sukeltas infliacijos dydis nustatomas pagal 3.1 skirsnyje apibrėžtą apskaičiavimo schemą, pasinaudojant 4.5 skirsnyje pateikto empirinio infliacijos modelio parametrų įverčiais. Vidutiniškai per 2004-2006 m. laikotarpį su integracijos sąlygotu BVP paspartėjimu buvo susijusi apie 0,6 procentinio punkto infliacijos dalis. Tačiau jos dinamika labai netolygi: jei 2004 metais infliacijos padidėjimo praktiškai dar nebuvo, tai 2005 ir 2006 m. infliacija, lyginant su neintegraciniu scenarijumi buvo didesnė, atitinkamai 1 bei 0,8 procentinio punkto, o 2007 m. ji jau sudaro 1,9 procentinio punkto.

5.5. Integracijos poveikio Lietuvos BVP ir jo šaltinių reikšmės vertinimo apibendrinimas

Lyginant šioje ataskaitoje gautus rezultatus su 2002 metų integracijos į ES ekonominių ir kitų pasekmių vertinimo ataskaitoje prognozuotaisiais, galima daryti kelias išvadas. Kokybine prasme rezultatai abiem atvejais yra visiškai suderinami: didžiausi ES integracijos efektai yra susiję su bendrosios rinkos sukūrimu bei ES finansine parama; migracijos poveikis ūkio augimui yra labai ribotas; tačiau reikšmingo tiesioginių užsienio investicijų poveikio kol kas nepavyko nustatyti. Atliekant kitus integracijos poveikio tyrimus ateityje būtų tikslinga neapsiriboti literatūroje įprastu tiesioginių užsienio investicijų rodikliu ir nagrinėti integracijos poveikį bendrai užsienio finansinėms įplaukoms bei tirti pastarųjų įtaką ūkio augimo tempams: bent Lietuvoje nagrinėjamu laikotarpiu užsienio paskolų srautų dinamikos pokyčiai buvo žymiai didesni nei tiesioginių užsienio investicijų. Pav. 27. Lietuvos BVP augimo tempai 2004-2006 m. ir ES integracijos poveikio šaltinių indėlis

EKT GRUPĖ 66

Kiekybine prasme dabartinis vertinimas rodytų, kad integracijos nauda, vertinant pagal poveikį BVP augimo tempams, yra žymiai didesnė nei tikėtasi 2002 metais. Tuo metu prognozuota, kad dėl visų efektų 2004-2006 m. BVP augimo tempai viršys neintegracinio scenarijaus BVP augimo tempus apie 1,3 procentinio punkto. Dabartinis mūsų vertinimas rodytų, jog tikėtina, kad šiuo laikotarpiu vidutinis integracijos indėlis į BVP augimo tempus yra žymiai didesnis. Faktinio 2004-2006 m. BVP augimo tempai bei išskirtų ES poveikio šaltinių indėlis procentiniais punktais ir jų santykinė svarba iliustruota paveiksle.

5.6. Papildomas integracijos į ES poveikio vertinimas

Atliktas ekonometrinis tyrimas rėmėsi paneliniais duomenimis, todėl jo rezultatai didele dalimi atspindi vidutinį integracijos poveikį naujosioms ES narėms. Kiekybiškai juos patikslinti Lietuvos atžvilgiu vargu ar įmanoma dėl statistinių duomenų stokos (laiko eilučių trumpumo), tačiau ir kokybinio pobūdžio komentarai padeda geriau suvokti šalies ūkio raidos tendencijas pastaraisiais metais. Pirmiausia reikia pabrėžti, kad jau 2001-2003 m. laikotarpį, kai nebeliko abejonių dėl greito Lietuvos įstojimo į ES, buvo aiškiai juntama integravimosi nauda: paspartėjo eksporto į išsivysčiusias šalis plėtra, pakilo emigracijos lygis ir suaktyvėjo užsienio investuotojai, nors privatizacijos procesas jau buvo silpstantis (valstybėse, priklausiusiose vadinamai pirmosios bangos grupei – Čekijoje, Vengrijoje, Estijoje ir kt. – šie reiškiniai išryškėjo dar anksčiau). Ypač svarbus buvo strateginių užsienio investuotojų atėjimas į bankų sektorių, kardinaliai pakeitęs kreditavimo sąlygas ir sudaręs prielaidas gamybos modernizavimui bei vidaus vartojimo šuoliui. Apžvelgdami Lietuvos ekonomikos raidos 2004 – 2007 m. laikotarpiu pagrindinius bruožus matome stiprią integracijos įtaką: Ūkio struktūros pokyčiai. Pagerėję verslo ir namų ūkių lūkesčiai, smukusios banko paskolų palūkanos ir ES parama paskatino statybų plėtrą, todėl ši veikla tapo ypač dinamiška, o jos dalis BVP struktūroje išankstiniais duomenimis pernai viršijo 9 %, puikios perspektyvos ( neliko muitinių pasienyje su ES narėmis, gaunama svari finansinė parama) atsivėrė ir transporto sektoriui, kurio lyginamasis svoris Lietuvoje (apie 10 %) yra gerokai didesnis nei vidutiniškai ES. Parama žemės ūkiui ir eksporto į trečiąsias šalis subsidijos pristabdė pastarojo sektoriaus bei maisto pramonės dalies BVP mažėjimą, o 2007 m. ji jau ėmė augti. Dar neseniai žemės ūkio

Integracijos poveikis Lietuvos BVP

7.37.9 7.7

5.5 5.7

3.5

1.7 1.8 1.9

0.4 0.5

2.2

0.1 -0.1-0.3

-1

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9

2004 2005 2006

%

BVP augimo tempai Nesiintegracinis augimas

Eksporto indėlis ES paramos indėlis

Migracijos indėlis

EKT GRUPĖ 67

smukimas atrodė vos ne teigiamas reiškinys, skatinantis nukreipti darbo jėgą ir finansinius resursus į produktyvesnius sektorius. Tačiau pastaruoju metu pasaulyje ima ryškėti maisto trūkumas, todėl minėtoms veikloms atsiveria geros perspektyvos, ką patvirtina ir puikūs maisto pramonės praėjusiųjų metų rodikliai. Deja, kol kas nepasiteisino viltys, kad apdirbamoji pramonė evoliucionuos aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų (AVAT) sektoriaus stiprėjimo kryptimi – labai trūksta atitinkamų tiesioginių užsienio investicijų (TUI). Nepaisant skiriamos ES paramos, nepavyksta pilnai panaudoti ir turimą turizmo paslaugų teikimo potencialą (gražią gamtą, mažą gyventojų tankį ir pan.), tačiau padėtis turėtų pagerėti po prisijungimo prie Šengeno erdvės, ypač jei ir valstybė tam skirs reikiamą dėmesį. Užsienio investicijos. TUI srautai į Lietuvą, jai įstojus į ES, buvo gerokai mažesni, nei tikėjosi dauguma analitikų, ypač skurdžios pastarųjų metų TUI apimtys, nukreiptos į akcinį kapitalą (jei neįskaitysime lėšų, gautų Vyriausybei pardavus Mažeikių naftos akcijų paketą), o AVAT sektorius apskritai jų beveik nesulaukė. Pagrindinė priežastis – šalies ekonominė politika nebuvo orientuota į TUI pritraukimą. Tačiau visų užsienio investicijų srautas į Lietuvą paskutinius trejus metus sparčiai augo, o vis didesnę jo dalį sudarė paskolos. Pastarųjų apimtis 2006 m. priartėjo prie 10 mlrd. litų arba 12 % BVP, o išankstiniu vertinimu praėjusiais metais galėjo siekti ir 15 mlrd. litų. Šios lėšos suaktyvino vidaus vartojimą, nemaža jų dalis buvo panaudota gamybos modernizavimui ir darbo našumo kėlimui, kas buvo itin svarbu dėl atsiradusio darbo jėgos stygiaus. Netiesiogiai jos padidino šalies iždo pajamas ir tuo sudarė sąlygas viešojo sektoriaus stiprinimui. Užsienio investicijų apimties augimui integracijos poveikis buvo lemiamas ir pasireiškė per paskolų palūkanų kritimą, pagerėjusius lūkesčius, portfelinių investicijų gausėjimą. Emigracija. Svarstant, kokias neigiamas pasekmes sukėlė integracija, kaip taisyklė akcentuojamas gyventojų išvykimas užsienin, kuris labai suintensyvėjo 2004 m. Nors emigracijos procesas nėra pakankamai ištirtas, analitikai vieningai sutaria, kad jis jau įgavo grėsmingą mastą – vertinant ir laikinai uždarbiaujančių užsienyje, ir nuolatiniam gyvenimui į kitas į šalis išvykusių Lietuvos gyventojų bendrą skaičių dažniausiai minimas 400 tūkst. dydis. Taigi Lietuva prarado apie penktadalį darbo jėgos, tačiau ekonominiu požiūriu iki šiol šio reiškinio integruotas poveikis šalies ūkio raidai veikiausiai buvo labiau teigiamas nei neigiamas: buvęs labai aukštas nedarbo lygis sumažėjo kelis kartus; darbo pajamos ėmė sparčiai kilti ne tik didmiesčiuose, bet ir periferijoje, sumažėjo socialinis įtempimas; ūkio augimą skatino ir gyvenimo Lietuvoje lygį kėlė užsienyje uždirbtų pinigų srautai. Nors pastarieji į valstybinės statistikos akiratį beveik nepatenka, neabejojama, kad jie yra ženklūs. Lenkijos centrinio banko specialistai nustatė, kad šios šalies vienam emigrantui pernai vidutiniškai teko per 2 tūkst. eurų šalies mokėjimų balanse apskaitytų perlaidų, tačiau jie mano, kad tai tik ledkalnio viršūnė. Jei remtis prielaida, kad tikroji suma buvo bent dvigubai didesnė, ir pritaikyti šį įvertį Lietuvai, tai gautume išvadą, kad mūsų šalies emigrantai 2007 m. persiuntė 5-6 mlrd. litų arba gerokai daugiau nei visa gauta ES parama, o tikrasis einamosios sąskaitos deficito santykis su BVP yra maždaug 6 % punktais mažesnis nei skelbiama. Vis tik neigiama emigracijos įtaka kasmet stiprėja, ir šis reiškinys ima kelti rimtą grėsmę. Nors teigiama, kad išvykstančiųjų kiekį jau beveik kompensuoja grįžtantys, tačiau pastaruoju metu emigruoja daugiausia jaunimas – produktyviausia darbo jėgos dalis, be to intensyvėja protų nutekėjimas – vis daugiau lietuvių išvyksta studijuoti į užsienį ir baigę mokslus ten pasilieka. Infliacija. Tiesioginis integracijos poveikis vartotojų kainų indeksui (VKI) buvo nedidelis ir pasireiškė vienkartiniu impulsu 2004 m. gegužę dėl importo muitų pakeitimo bei vėlesniais nedideliais pokyčiais dėl akcizų didinimo. Tačiau mažai abejonių, kad netiesioginis poveikis buvo ženklus. Būtent Lietuvos integracija į ES lėmė staigų vartojimo šuolį, kurio pasėkoje pasiūla ėmė nespėti su paklausa ir tai leido gamintojams kelti kainas. O minėtas spartus atlyginimų augimas padidino gamybos kaštus, ypač paslaugų sferoje. Be to, dėl griežtų ES reikalavimų iš Lietuvos rinkos dingo dalis pigių prekių (rusiški vaistai ir pan.), ir nors tai VKI neatsispindėjo, gyventojai šį poveikį pajuto.

EKT GRUPĖ 68

Eksportas. Abejonių dėl ekonometriniais metodais gautų išvadų apie itin stiprų teigiamą integracijos poveikį šalies eksportui nekyla. Pateiksime tik keletą papildomų komentarų, akcentuojančių Lietuvos kaip tranzitinės šalies specifiką. Gal kiek netikėta, bet po Lietuvos įstojimo į ES ypač sparčiai ėmė augti prekių išvežimas rytų kryptimi. NVS regiono dalis bendrame prekių eksporte pernai beveik pasiekė ketvirtadalį, t.y. per tris metus padidėjo pusantro karto. Šį augimą skatino minėtos subsidijos bei susidariusios palankios sąlygos reeksportui (nelietuviškos kilmės prekių eksportui). Perparduodami ne tik naudoti automobiliai (su šiuo verslu susiję ištisi miesteliai), bet ir dideli kiekiai mašinų ir įrangos, maisto produktų, chemijos pramonės produkcijos. Tačiau pastaruoju metu sparčia plėtra pasižymi ir Lietuvos įmonių gaminių eksportas – pernai ženkliai išaugo visų pagrindinių prekių grupių rodikliai, išskyrus tekstilės gaminius ir mineralinius produktus. Pastarųjų eksporto smukimą iššaukė nutrauktas žalios naftos iš Rusijos tiekimas naftotiekiu Družba. Skaičiuojant be mineralinių produktų, lietuviškos kilmės prekių eksportas 2007m. išankstiniais duomenimis išaugo beveik ketvirtadaliu – puikus rezultatas.

EKT GRUPĖ 69

6. Išvados Pointegraciniame laikotarpyje (2004-2006 m.) pagrindinių Lietuvos makroekonominių rodiklių reikšmių kitimas pasikeitė. Kadangi 2004 m. žymi Lietuvos stojimą į ES, stebimą struktūrinį lūžį norėtųsi sieti su integracijos įtaka. Tačiau toks vienareikšmis priskyrimas nėra korektiškas dėl potencialių kitų su integracija nesusijusių struktūrinių pokyčių galimybės tiek Lietuvos viduje (pavyzdžiui, dėl rinkos monopolizavimo laipsnio pasikeitimo, įvykusių Seimo rinkimų ir pan.), tiek dėl galimos globalių sąlygų pasikeitimo įtakos (pavyzdžiui, iki 2003 m. pasauliniai tiesioginių užsienio investicijų srautai į kylančias rinkas smuko dėl ankstesnių finansinių ir valiutų rinkų krizių šiose šalyse, o nuo 2004 m. tiesioginių užsienio investicijų srautas ir vėl atsigavo). Nagrinėjant vien laiko dimensiją atskirti integracijos poveikį nuo bendrų struktūrinių pokyčių yra labai keblu, ypač pereinamosios ekonomikos šalyse. Norint tiksliau identifikuoti būtent integracijos poveikį, šiame tyrime pasitelkti panelinių duomenų69 modeliai, kuriuose integracijos efektai identifikuojami ne tik pagal pasireiškimo momentą (iki ir po integracijos), bet atsižvelgiant ir į tai, kaip reikšmingai skiriasi į ES besiintegruojančių ir nesiintegruojančių šalių ekonomikos augimas (bei kiti procesai), kai atsižvelgiama į bendruosius ekonomikos augimą lemiančius veiksnius, įvairius struktūrinius pasikeitimus ir pan. Ekonometrinio modeliavimo rezultatai rodo, jog integracijos poveikis Lietuvos ir kitų 2004 m. į ES įstojusių šalių ekonominiams rodikliams 2004-2006 m. laikotarpiu buvo reikšmingas. Pirmiausia, ES finansinė parama turėjo reikšmingą tiesioginį ir teigiamą poveikį BVP augimui bei ūkio darbo našumo struktūros pokyčiams. Integracija į ES taip pat padidino šalies atvirumą (eksporto dalis BVP išaugo) bei paskatino migraciją, tuo(netiesiogiai) paspartindama ir BVP augimą (migracijos įtaka nevienareikšmė). Tiesioginio poveikio infliaciniams procesams ES integracija neturėjo,(išskyrus vienkartinį impulsą dėl importo muitų pokyčio), tačiau turėjo netiesioginį, - per integracijos sąlygotą spartesnį ūkio augimą. Reikšmingo ES integracijos poveikio tiesioginėms užsienio investicijoms nenustatyta. Pastarųjų reikšmingumas BVP augimo lygtyje tarp nagrinėtų veiksnių taip pat yra mažiausias ir reikšmingas tik dešimties procentų reikšmingumo lygmenyje. Vertinant kiekybiškai, ES finansinė parama turėjo neabejotinai teigiamą poveikį: ES finansinės paramos daliai lyginant su BVP padidejus vienu procentiniu punktu, BVP augimo tempai nagrinėjamose aštuoniose naujosiose Europos Sąjungos šalyse vidutiniškai padidėdavo apie 1 procentinį punktą. Lietuvos BVP augimo tempai dėl ES finansinės paramos 2004-2006 m. laikotarpiu vidutiniškai buvo didesni apie 1 procentinį punktą, lyginant su tais, kurie būtų buvę be integracijos. Vertinant pagal turimo laikotarpio duomenis, didžiausią efektą duoda struktūrinių fondų lėšos, mažesnį – sanglaudai skirtos lėšos, o mažiausią – žemės ūkiui skirtos lėšos. ES parama ne tik sąlygojo BVP augimo paspartėjimą, bet ir darbo našumo padidėjimą. Tačiau, sprendžiant pagal integracijos įtaką darbo našumui ir prekybos sąlygoms, šis padidėjimas kol kas gali būti siejamas daugiau su proceso nei produkto inovacijomis, t.y. kol kas integracija paskatino tik tokių pačių produktų našesnę gamybą, bet nesąlygojo kuriamos produkcijos kopimo “technologinėmis kopėčiomis”, sietino su kokybiškesnių ir brangesnių produktų gamyba, geresniu lietuviškų prekių prekybinio vardo užsienio rinkose pripažinimu ir pan. Dėl įsiliejimo į ES bendrąją rinką ir laisvosios prekybos sukūrimo efektų Lietuvos eksporto į ES santykis su BVP, lyginant su neintegraciniu scenarijumi, išaugo apie 1,4 karto, o tai vidutiniškai paspartino Lietuvos BVP augimo tempus 2004-2006 m. laikotarpiu apie 1,8 procentinio punkto. Statistiškai reikšmingo prekybos nukreipimo nuo trečiųjų šalių efekto nenustatyta, tad šiuo aspektu integracija į ES laikytina labai sėkminga. 69 Tokia duomenų struktūra dar vadinama sekiniu.

EKT GRUPĖ 70

Integracija į ES 2004-2006 m. taip pat turėjo reikšmingos įtakos ir emigracijos procesui, kuris su vienerių metų vėlavimu paskatino ir imigracijos srautus. Įstojus į ES, emigracijos banga reikšmingai sustiprėjo, bet tik į senąsias ES šalis. Emigracinių procesų į naująsias dešimt ES šalių (2004 m. plėtra) ar į trečiąsias šalis integracija nepakeitė. Atsižvelgus į reemigracijos efektą, taip pat nenustatyta ir reikšmingo integracijos postūmio imigracijai iš trečiųjų šalių. Integracijos netiesioginis poveikis BVP augimui 2004-2006 m. laikotarpiu dėl pirminio poveikio migracijai vidutiniškai sudaro apie -0,1 procentinio punkto kasmet. Tačiau šis poveikis neapima emigrantų pinigų perlaidų efekto, todėl net ir integracijos sąlygoto emigracijos išaugimo grynasis poveikis gali būti teigiamas. Dėl statistinių duomenų trūkumo atsižvelgti į šį aspektą nepavyko. Gretinant šiame tyrime gautus ekonometrinio modeliavimo rezultatus su prognozuotaisiais 2002 metų ES integracijos pasekmių išankstinio vertinimo ataskaitoje, galima pateikti kelis apibendrinimus. Kokybine prasme išvados abiem atvejais yra beveik vienodos: didžiausi ES integracijos efektai yra susiję su bendrosios rinkos sukūrimu bei ES finansine parama, o migracijos poveikis ūkio augimui yra labai ribotas; tačiau reikšmingo tiesioginių užsienio investicijų poveikio kol kas nepavyko nustatyti. Kiekybine prasme dabartinis vertinimas rodytų, kad integracijos nauda, vertinant pagal poveikį BVP augimo tempams, yra žymiai didesnė nei tikėtasi 2002 metais. Tuo metu prognozuota, kad dėl visų efektų 2004-2006 m. BVP augimo tempai viršys neintegracinio scenarijaus BVP augimo tempus apie 1,3 procentinio punkto. Dabartinis mūsų tyrimas rodytų, jog šiuo laikotarpiu integracijos indėlis į BVP augimo tempus yra žymiai didesnis ir per 2004-2006 m. laikotarpį vidutiniškai integracija sąlygojo apie 2,7 procentinio punkto spartesnį BVP augimą. Atitinkamas ES integracijos šaltinių indėlis į metinius augimo tempus yra toks:

- bendrosios rinkos sukūrimas ir laisvoji prekyba – apie 1,8 procentinio punkto; - ES finansinė parama – apie 1 procentinį punktą; - laisvas žmonių judėjimas – apie -0,1 procentinio punkto.

Tokia spartesnė integracijos sąlygota ūkio plėtra taip pat sukėlė ir didesnę infliaciją: per 2004-2006 m. laikotarpį dėl papildomo integracijos impulso BVP augimui infliacija vidutiniškai buvo didesnė apie 0,6 procentinio punkto. Pabrėžtina, kad šis padidėjimas nėra specifinis integracijos efektas, o tik natūralus spartesnio ekonominio augimo rezultatas. Kaip rodo kitose šalyse atliktų studijų apžvalga, galima pastebėti bendrą tendenciją, jog vėlesnėse studijose minimas didesnis ES integracijos poveikis naujosioms narėms. Viena galimų to priežasčių, kuri galioja lyginant dabartinio tyrimo išvadas su pateiktomis 2002 metų studijos pagrindu, yra ta, kad 2002 m. vertinime Lietuvos integracija buvo nagrinėjama kaip vienos atskiros šalies atvejis. Tačiau faktiškai į ES įstojo net 10 naujųjų narių, iš kurių 8 yra pereinamosios ekonomikos šalys ir net 3 iš jų yra Lietuvos kaimyninės valstybės, su kuriomis Lietuva turi intensyvius prekybos bei finansų ryšius. Atitinkamai teigiamas ES integracijos efektas pasireiškė visose naujosiose narėse ir bendras efektas buvo didesnis, nei kuriai nors vienai kandidatei įsiliejant į ES atskirai. Kartu reikia pripažinti, kad pointegracinis laikotarpis yra labai trumpas. Nors atliekant tyrimą taikyti šiuolaikiniai maksimaliai informaciją išnaudojantys ekonometrinės analizės metodai, tačiau mažas duomenų skaičius nesuteikia galimybės gauti labai tikslius įverčius. Be to, dėl trumpo pointegracinio laikotarpio dar ne visi efektai gali būti pasireiškę, o dalis (ypač 2006 m.) oficialiojoje (ir ypač tarptautinėje) statistikoje skelbiamų duomenų dar yra negalutiniai. Todėl rezultatai vertintini kaip preliminarūs (orientaciniai). Nepaisant to, mažai tikėtina, kad šie netikslumai gali iš esmės pakeisti pagrindinę išvadą: Lietuvos integracija į ES 2004 -2006 m. sąlygojo reikšmingą ir didesnį postūmį Lietuvos ūkio augimui nei tikėtasi išankstiniame 2002 m. vertinime, o pagrindiniai ūkio augimo šaltiniai yra įsiliejimas į bendrąją rinką ir laisvoji prekyba bei ES finansinė parama.

EKT GRUPĖ 71

Siūlymai dėl tolimesnės analizės. Kadangi tyrime buvo remtasi daugelio šalių duomenimis ir gautos išvados atspindi didele dalimi suvidurkintą poveikį, papildomai reikėtų tirti ES paramos įtaką į tas šalies ūkio dalis ar ekonominius procesus, kurie Lietuvoje įgavo didesnę svarbą nei daugumoje nagrinėtų valstybių:

1. Žemės ūkis ir maisto pramonė. Siūlome išnagrinėti kartu žemės ūkio ir maisto pramonės sektorius. Šie sektoriai yra glaudžiai susiję ir juos vertinant kartu galima tikėtis tikslesnių ES paramos žemės ūkiui poveikio vertinimo.

2. Transporto sektorius. Transporto sektorius pastaraisiais metais patiria stiprų augimą. Šis prieaugis siejamas su integraciniais procesais. Svarbu būtų pagrįsti šiuos spėjimus detalesne analize.

3. Statybos sektorius. Statybos sektorius bene stipriausiai patyręs darbo jėgos trūkumo poveikį suaktyvėjo dėl išaugusio nekilnojamo turto poreikio. Šie procesai siejami su integracija į ES, todėl siūlome atlikti atskirą tyrimą vertinant statybų sektoriaus pokyčius ir šio sektoriaus poveikį.

4. Eksportas į NVS. Prognozės byloja, kad po įstojimo į ES Lietuvos eksportas sparčiausiai augs į ES šalis. Tuo tarpu gan ženklią konkurenciją pagal eksporto prieaugio mastus sudarė NVS šalis. Siūlome atlikti nuodugnesnį tyrimą, kuris pateiktų ženklaus eksporto prieaugio į NVS šalis vertinimą.

5. Migracijos procesas. Pastarųjų metų emigracija iš Lietuvos yra neginčijamai priskiriama prie ES narystės pasekmių. Yra tikslinga atskirai išnagrinėti migracijos proceso priežastis, pasekmes ir galimus emigracijos mažinimo veiksmus.

6. Kvalifikuotos darbo jėgos ištekliai. Gan ženklus pastarųjų metų pokyčiai Lietuvos darbo rinkoje turės vis didesnį poveikį Lietuvos ekonomikos plėtrai. Svarbu būtų identifikuoti kvalifikuotos darbo jėgos išteklių situaciją Lietuvoje bei galimas plėtros kryptis. Tyrimo autoriai siūlo tęsti ES narystės poveikio Lietuvos ekonomikai tyrimus. Apžvelgus kitų ES šalių tyrimus integracijos poveikio vertinimo srityje galima pastebėti, kad kitos ES šalys stengiasi išugdyti nuosavus gebėjimus vertinant ES narystės poveikį. Šis poreikis aiškinamas tuo, kad prognozuojant poveikį konkrečiai šaliai būtina maksimaliai atsižvelgti į tos šalies specifiką, ką geriausiai gali atlikti tos šalies tyrėjai. Siūlome periodiškai atlikti tiek ex-ante, tiek ir ex-post ES narystės poveikio tyrimus taip tiksliai nustatant ES narystės poveikį Lietuvos ekonomikai bei prisidedant prie Lietuvos makroekonominio vertinimo gebėjimų stiprinimo, kas leis ateityje tiksliai vertinti ir kitus makroekonominius Lietuvos plėtros aspektus.

EKT GRUPĖ 72

7. Informacijos šaltiniai

Užsienio literatūros šaltiniai

1. Edwards T. H. (2004). An Economic Assessment of the Accession of the Central and Eastern European Countries to the EU Single Market.

2. Balassa B. (1961). Trade Creation and Diversion in the European Common Market. 3. Balcerowicz E. (2007). The Impact of Poland’s EU Accession on its Economy. 4. Baldwin R., Francois J., Portes R. (1997). The Costs and Benefits of Eastern Enlargement: The

Impact on the EU And Central Europe. Economic Policy. 5. Bardsley, Brücker, Ederveen, Fidrmuc, ir kt. (2003). Analysing and Modelling Inter-regional

Migration. 6. Barrell R., FitzGerald J. and Riley R. (2007). EU enlargement and migration: Assessing the

macroeconomic impacts. 7. Barro R.J. ir X. Sala-i-Martin (2004). Economic Growth. Cambridge: The MIT Press. 8. Bevan A. ir Estrin S. (2004). The determinants of FDI into European transition economies. 9. Bevan A., Estrin S. and Grabbe H. (2001). The Impact of EU Accession Prospects on FDI

Inflows to Central and Eastern Europe. 10. Boeri, Brucker (2001). The Impact of Eastern Enlargement on Employment and Labour Markets in

the EU Member States. Brussels: European Commission. 11. Boeri, Martins (2000). Varieties, Jobs and EU Enlargement. 12. Borensztein E.,DeGregorio, Lee (1998). How Does Foreign Direct Investment Affect Economic

Growth. 13. Borota T. ir A.M Kutan (2005). European Integration, Foreign Direct Investment and Growth. 14. Bradley J., Zaleski J. (2003). Modeling EU Accession and Structural Fund Impacts Using The New

Polish HERMIN Model. 15. Bradley, Untiedt G., Mitze T. (2007). Analysis of the Impact of Cohesion Policy: A Note

Explaining the HERMIN-based Simulations. 16. Breuss F. (2001). Macroeconomic Effects of EU Enlargement for Old and New Members. 17. Brown D., Deardorff A.V., Djankov S. ir Stern R.M., (1997). An Economic Assessment of the

Integration of Czechoslovakia, Hungary and Poland into the European Union, Europe’s Economy looks East: Implications for Germany and the European Union. Cambridge University Press.

18. Bureau of European Policy Advisers and the Directorate-General for Economic and Financial Affairs (2006). Enlargement, Two Years After: An Economic Evaluation.

19. Campos N.F. ir Y. Kinoshita (2002). Foreign Direct Investment as Technology Transferred: Some Panel Evidence from the Transition Economies. The Manchester School, Vol. 70, No. 3, p. 398-419.

20. Damijan, Knell, Majcen ir Rojec (2003). The Role of FDI, R&D Accumulation and Trade in Transferring Technology to Transition Countries: Evidence from Firm Panel Data for Eight Transition Countries.

21. Directorate-General for Economic and Financial Affairs (2001). The Economic Impact of Enlargement.

22. Dohrn, Milton and Rademacher-Nottelmann, (2001). The Impact of Trade and FDI on Cohesion.

23. Hansson, P., Henrekson, M., (1997). Catching Up, Social Capability, Government Size and Economic Growth, Government and Growth. Oxford: Clarendon Press, 61–126.

24. Kohler, W. and Keusschnigg (1999). Eastern Enlargement to the EU: Economic Costs and Benefits for the EU Present Member States. Final report, Study XIX/B1/9801 for the EU Commission, September.

25. Kutan Ali M. and Pautola-Mol (2001). Integration of the Baltic States into the EU and Institutions of Fiscal Convergence: A Critical Evaluation of Key Issues and Empirical Evidence.

26. Lejour A. M. ir Nahuis R. (2004). EU Accession And The Catching Up of the CEEC Countries.

EKT GRUPĖ 73

27. Lejour A. M., Solanic V., Paul J.G. Tang (2006). EU Accession and Income Growth: An empirical approach. CPB Discussion Paper No72, CPB Netherlands Bureau for Economic Policy Analysis.

28. Owen (1976). Scale Economies in the EEC: An Approach Based on intra-EEC Trade. 29. Pedroni, P. (1999). Critical Values for Cointegration Tests in Heterogenous Panels with Multiple

Regressors. Oxford Bulleting of Economics and Statistics 61, 653-670. 30. Raig I. (2002). Impact of EU Accession to Estonia’s Development and The Necessity To Continue

Studies on the Consequences of Enlargement Of EU. 31. Rosenberg C.B. ir R. Sierhej (2007). Interpreting EU Funds Data for Macroeconomic Analysis in

the New Member States. IMF Working Paper WP/07/77.

Lietuvos literatūros šaltiniai

32. Brožaitis H., Dumčius R., Nakrošis V. (2002). Galimybių absorbuoti ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo paramą tyrimas.

33. Budreikaitė D., Europos komitetas prie LRV (2001). Lietuvos ekonominė integracija į Europos Sąjungos bendrąją rinką: patirtis ir strateginės kryptys. „Pinigų studijos 2001-2“. 15–33 psl.

34. Dikčius V., EKT (2004). Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą poveikio Lietuvos pramonės įmonėms studija.

35. EKT. Būsimų Europos Sąjungos Struktūrinių fondų paramos sričių vertinimas (http://www.esparama.lt/ES_Parama/bpd_2004_2006m._medis/administravimo_sistema/bpd_igyvendinimo_vertinimas/files/Busimu_paramos_sriciu_vertinimas.pdf)

36. Europos integracijos studijų centras (2002). Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: pasiekimai ir problemos.

37. Gliosaitė, K. (2004). Ekonominių emigracijos motyvų ir pasekmių vertinimas – šiuolaikinė Lietuvių emigracija: praradimai ir laimėjimai. Vytauto Didžiojo universitetas, Pilietinės Visuomenės institutas, Lietuvių išeivijos institutas.

38. Labanauskas L. (2006). „Protų nutekėjimo“ problema Lietuvoje: medikų emigracija. „Filosofija. Sociologija“ 2006-2, 27–34 psl.

39. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (2006). Migracija: pagrindinės priežastys ir gairės pokyčiams. 40. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Gustafsson J. (Phare/Seil) (2000).

Prekybos režimo pokyčių, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, įtakos analizė ir įvertinimas. 41. Piesarskas E. ir kt. (2003). Lietuvos integracijos į ES finansinio, ekonominio ir socialinio poveikio

susisteminimas ir analizė. Vilnius: Eugrimas, 114 p. 42. Pilietinės visuomenės institutas (2006). Europos Sąjungos struktūrinių fondų 2007–2013 m.

paramos poveikio Lietuvos ekonomikai vertinimas mikro ir makro aspektais. 43. Pilietinės visuomenės institutas, Lietuvos Respublikos Seimo Informacijos analizės skyrius

(2005). „Lietuvių emigracija: problema ir galimi sprendimo būdai“. 44. Rudzkis R., Kvedaras V. (2003). Lietuvos eksporto tendencijos ir ekonometriniai modeliai. „Pinigų

studijos“ 2003-3, 29–51 psl. 45. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (2001). Potencialaus laisvo darbo jėgos judėjimo į ES

valstybes įvertinimas. 46. Vilpišauskas R. (2003). Europos Sąjungos vidaus rinka ir Lietuva. Integracija ir jos ekonominis

poveikis. 47. Vilpišauskas R., LLRI (2000). Lietuvos integracija į Europos Sąjungą ir jos kaštai verslui. 48. Vilpišauskas R., LLRI (2001). Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą pasekmių analizė.

EKT GRUPĖ 74

8. Priedai A priedas. Terminų žodynėlis

Adekvatus modelis –modelis, kurio empirinio adekvatumo stebimiems duomenims negalima atmesti norimo reikšmingumo lygmenyje taikant atitinkamus statistinius testus.

Agreguoti duomenys – laike ar erdvėje agreguoti duomenys.

Bendroji rinka apima vidaus rinką ir bendrus ekonominių ryšių su išorės valstybėmis

ribojimus (t. y. bendrąją išorės prekybos politiką), o kartais – ir kitas ES lygiu suderintas ekonominės politikos sritis.

Egzogeninis (išorinis) kintamasis –kintamasis, kurio reikšmės suformuojamos sistemoje

išorėje.

Naudojant ekonometrinį modeliavimą nustatomi įvairių objektų ir procesų tarpusavio ryšiai, kurie išreiškiami matematiniais simboliais. Ryšiams aprašyti pagal pasirinktą metodiką yra sudaromas modelis.

Ekonominis darbo jėgos judėjimas remiasi prielaida, kad, panaikinus darbininkų judėjimo

kliūtis, darbo jėga migruos ten, kur yra darbo jėgos stygius ir todėl siūlomas darbo užmokestis yra didesnis. Bendrosios rinkos teritorijoje tai skatins našumą ir padės efektyviai pasiskirstyti ištekliams.

Ekonomiškai pagrįstas – toks modelis, kuris turi ekonominį pagrindimą, t. y. jo struktūra

ir koeficientų ženklai neprieštarauja ekonominei logikai arba net nusakyti formaliu ekonomikos teorijos modeliu.

Endogeninis (vidinis) kintamasis – toks kintamasis, kurio reikšmės determinuojamos

sistemos (modelio) viduje.

Fiktyvus kintamasis – indikatorinis kintamasis, kurio reikšmės suformuojamos pagal tam tikrus aprašomo proceso požymius.

Gravitacinis modelis – toks ekonometrinis modelis, į kurį greta kitų kintamųjų įtraukti

geografiniai elementai – atstumai. Šių modelių idėja analogiška Niutono gravitacijos dėsniui: artimesnės ekonomikos, kitoms sąlygoms esant vienodoms, yra labiau tarpusavyje susijusios, nei tolimesnės.

Identifikuotasis modelis – ekonometrinis modelis, kurio parametrai yra vienareikšmiškai

susiję su stebėjimais; parametrai įvertinti naudojant matematinius ir statistinius metodus.

Integracija – dalių, elementų jungimas(is) į visumą, ekon. gyvenimo internacionalizacijos forma, valstybių ekonomikos bendradarbiavimas pagal suderintą tarpvalstybinę ekonomikos politiką (šiuo atveju prisijungimas prie Europos Sąjungos).

EKT GRUPĖ 75

Laiko eilutė – statistinių duomenų seka, gauta matuojant kintamojo reikšmes reguliariais laiko intervalais.

Laisvas kapitalo judėjimas – viena iš keturių laisvių, sudarančių bendrosios rinkos

pagrindą. Laisvas kapitalo judėjimas yra grindžiamas argumentu, kad gamybos veiksniai turi būti panaudojami kuo efektyviau.

Laisvas paslaugų judėjimas – viena iš keturių laisvių, sudarančių bendrosios rinkos

pagrindą.

Laisvas prekių judėjimas – viena iš keturių laisvių (dažnai laikoma pagrindine), sudarančių bendrosios rinkos pagrindą. Norint sukurti bendrą prekių rinką, reikia pašalinti tarpusavio prekybos tarifus ir kvotas, kitus su reguliavimu susijusius apribojimus.

Modeliavimo procesas – tinkamiausio modelio paieška ir jo identifikavimas.

Paneliniai duomenys – statistiniai duomenys, jungiantys tam tikro ekonominio rodiklio

stebėjimus tam tikru laiku ir tam tikruose sektoriuose (kintamasis reguliariai stebimas tam tikruose panašiuose sektoriuose).

Panelinis modelis – ekonometrinis modelis, sudarytas remiantis panelinio modeliavimo

metodologija ir panelinę struktūrą turinčiais duomenimis.

Statistiškai nereikšmingas kintamasis – Kintamasis, kuriam norimo nominalaus reikšmingumo lygmenyje negalima atmesti nulinės hipotezės, kad jo poveikį priklausomam kintamajam parodantis parametras yra lygus nuliui.

Tam tikras reiškinys gali būti vertinamas prieš pasireiškiantis (išankstinis (ex-ante)

vertinimas), pasireiškimo metu (einamasis (on-going) vertinimas) ir pasibaigus pasireiškimui (galutinis (ex-post) vertinimas).

Vidaus rinka – tokia valstybių ekonominė integracija, kuriai būdingas laisvas prekių,

paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas.

EKT GRUPĖ 76

B priedas. Modelių ekonometrinio įvertinimo rezultatai A.1 BVP augimo modelio ekonometrinio įvertinimo rezultatai Dependent Variable: yjt Method: Pooled Least Squares Sample: 1997 2006 Included observations: 10 Cross-sections included: 16 Total pool (balanced) observations: 160

Variable Coefficient Std. Error t-Statistic Prob.

Const. -16.82378 4.089849 -4.113547 0.0001Xjt /Yjt ⋅ ln(NUS,t-1/Nj,t-1) 0.030487 0.013412 2.273092 0.0246

njt-1 3.498008 1.103232 3.170691 0.0019YPDEUt-1/YPjt-1 0.065524 0.021146 3.098703 0.0024

GNjt-1/Yjt-1 0.498967 0.143202 3.484353 0.0007ESFjt/Yjt-1 0.991574 0.445124 2.227636 0.0275Fjt-2/Yjt-2 0.055905 0.028768 1.943351 0.0540

Fixed Effects (Cross) – Individualūs efektai _ALB--C 1.381418 _BGR--C 5.295383 _BLR--C 6.298709 _CZE--C 0.087744 _EST--C -8.000393 _GEO--C 3.434268 _HRV--C 0.674063 _HUN--C 0.633575 _KGZ--C -15.93188 _LTU--C 2.455291 _LVA--C 1.548542 _MKD--C -11.05915 _POL--C 8.947299 _ROU--C 8.943575 _SVK--C -1.665273 _SVN--C -3.043161

Effects Specification

Cross-section fixed (dummy variables)

R-squared 0.460067 Mean dependent var 4.909375Adjusted R-squared 0.377903 S.D. dependent var 3.499592S.E. of regression 2.760237 Akaike info criterion 4.995590Sum squared resid 1051.410 Schwarz criterion 5.418427Log likelihood -377.6472 Hannan-Quinn criter. 5.167289F-statistic 5.599391 Durbin-Watson stat 1.477042Prob(F-statistic) 0.000000

Kadangi eksportas yra egzogeninis kintamasis, o visi kiti kintamieji yra vėluojantys, parametrų įverčiai modelyje apskaičiuoti mažiausių kvadratų metodu.

EKT GRUPĖ 77

Sudaryto modelio liekanos aprašant Lietuvos ūkio augimo tempus pavaizduotos A.1 paveiksle.

A.1 paveikslas. Daugiašalio augimo lygčių modelio paklaidos Lietuvai, % dalys

-8

-6

-4

-2

0

2

4

6

97 98 99 00 01 02 03 04 05 06

Modelio paklaidos prognozuojant Lietuvos BVP augimo tempus (u_LTU)

Daugiašalių duomenų pagrindu įvertintas modelis ganėtinai gerai aprašo Lietuvos BVP: tik 1999 Rusijos krizės sukeltas nuosmukis ir 2003 m. vartojimo išlaidų sąlygotas šuolis yra išsiskirantys. Kitais metais modelio prognozuojamo augimo ir faktinio augimo absoliutinė paklaida svyruoja apie vieną procentinį punktą.

EKT GRUPĖ 78

A.2 Lietuvos prekių eksporto modelio ekonometrinio įvertinimo rezultatai Dependent Variable: ln(Xjt /Ylt) Method: Pooled Least Squares Sample (adjusted): 1996 2006 Included observations: 11 after adjustments Cross-sections included: 42 Total pool (balanced) observations: 462

Variable Coefficient Std. Error t-Statistic Prob.

Const. -7.332408 0.417530 -17.56138 0.0000 ln(Yjt-1 /Ylt-1) 0.565315 0.206928 2.731948 0.0066

Trend 0.047920 0.021825 2.195632 0.0287 ESjt 0.333774 0.127390 2.620089 0.0091

ne ESjt 0.106013 0.132691 0.798944 0.4248 Fixed Effects (Cross)

AUT--C -1.217379 BLX--C 0.088811 DNK--C 1.320959 FIN--C 0.055611 FRA--C 0.009265 DEU--C 0.893091 GRC--C -2.538927 ISL--C -0.763211 IRL--C -0.588524 ITA--C -0.286673 NLD--C 0.606664 NOR--C 0.095714 PRT--C -1.576704 ESP--C -0.605357 SWE--C 0.920164 CHE--C 0.033355 GBR--C 0.402493 USA--C -1.166352 ARM--C -1.053744 AZE--C -0.799073 BLR--C 2.876910 BGR--C -0.634002 HRV--C -2.314912 CYP--C -0.733898 CZE--C -0.203276 EST--C 2.980490 GEO--C -0.507873 HUN--C -0.519769 KAZ--C 0.801141 KGZ--C 0.244797 LVA--C 3.999955 MDA--C 0.809874 POL--C 1.283603 ROM--C -1.783920 RUS--C 2.027953 SVK--C -1.307030 SVN--C -2.532047

EKT GRUPĖ 79

TJK--C 0.382166 TUR--C 0.051837 TKM--C -1.076937 UKR--C 2.049256 UZB--C 0.275497

Effects Specification

Cross-section fixed (dummy variables)

R-squared 0.899024 Mean dependent var -6.100203 Adjusted R-squared 0.888101 S.D. dependent var 1.943939 S.E. of regression 0.650272 Akaike info criterion 2.071402 Sum squared resid 175.9070 Schwarz criterion 2.483168 Log likelihood -432.4938 Hannan-Quinn criter. 2.233517 F-statistic 82.30668 Durbin-Watson stat 0.943587 Prob(F-statistic) 0.000000

Kadangi visi nariai vėluojantys arba egzogeniniai, modelio parmetrai įvertinti mažiausių kvadratų metodu. Sudaryto modelio kointegruotumo tikrinimo taikant Pedroni testą rezultatai: Pedroni Residual Cointegration Test Series: ln(Xjt /Ylt) ln(Yjt-1 /Ylt-1) Trend Sample: 1995 2006 Included observations: 12 Cross-sections included: 42 Null Hypothesis: No cointegration Trend assumption: No deterministic trend Lag selection: Automatic SIC with a max lag of 1 Newey-West bandwidth selection with Bartlett kernel

Alternative hypothesis: common AR coefs. (within-dimension) Weighted Statistic Prob. Statistic Prob.

Panel v-Statistic -3.186580 0.0025 -3.192634 0.0024 Panel rho-Statistic 2.248318 0.0319 1.977856 0.0564 Panel PP-Statistic -1.914480 0.0638 -5.351308 0.0000 Panel ADF-Statistic -2.540048 0.0158 -5.923035 0.0000

Alternative hypothesis: individual AR coefs. (between-dimension)

Statistic Prob.

Group rho-Statistic 4.880957 0.0000 Group PP-Statistic -6.828605 0.0000 Group ADF-Statistic -4.601663 0.0000

EKT GRUPĖ 80

A.3 Sukauptų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje modelio ekonometrinio įvertinimo rezultatai Dependent Variable: ln(Fjt /Ylt) Method: Pooled Least Squares Sample (adjusted): 1999 2006 Included observations: 8 after adjustments Cross-sections included: 30 Total pool (unbalanced) observations: 221

Variable Coefficient Std. Error t-Statistic Prob.

Const -2.841127 0.714431 -3.976769 0.0001ln(Fout

jt /Ylt) 0.184144 0.087461 2.105428 0.0366[(Yjt /Njt )/(Ylt/Nlt)] 0.137291 0.047233 2.906668 0.0041

ln(Trend) 0.807771 0.184283 4.383315 0.0000Δln(Fjt-1 /Ylt-1) 0.363629 0.071983 5.051630 0.0000

ESjt 0.033818 0.100260 0.337302 0.7363Fixed Effects (Cross)

_AUT--C -0.497288 _BLR--C -0.811299 _BEL--C -1.479557 _CAN--C -0.976368 _CYP--C 0.726408 _CZE--C -0.922970 _DNK--C 2.157819 _EST--C 3.193599 _FIN--C 1.691344 _FRA--C -0.474802 _DEU--C 1.583949 _HUN--C -2.059272 _ISL--C -1.420066 _IRL--C -0.923743 _ISR--C -2.853290 _ITA--C -1.151938 _LVA--C 1.782152 _LUX--C -0.206917 _MLT--C -6.171103 _NLD--C 0.111020 _NOR--C 0.375708 _POL--C 1.729987 _RUS--C 1.562395 _SAU--C -1.426205 _SVK--C -1.284883 _SWE--C 2.045961 _CHE--C 0.200680 _THA--C -4.370452 _GBR--C 0.691759 _USA--C 0.776912

Effects Specification

Cross-section fixed (dummy variables)

EKT GRUPĖ 81

R-squared 0.958114 Mean dependent var 0.787621Adjusted R-squared 0.950458 S.D. dependent var 2.003700S.E. of regression 0.445986 Akaike info criterion 1.367269Sum squared resid 36.99610 Schwarz criterion 1.905439Log likelihood -116.0832 Hannan-Quinn criter. 1.584572F-statistic 125.1363 Durbin-Watson stat 1.442569Prob(F-statistic) 0.000000

EKT GRUPĖ 82

A.4.1 Lietuvos emigracijos modelio ekonometrinio įvertinimo rezultatai Dependent Variable: ln(Mjt /Nlt) Method: Pooled Least Squares Sample: 2001 2006 Included observations: 6 Cross-sections included: 30 Total pool (balanced) observations: 180 White diagonal standard errors & covariance (no d.f. correction)

Variable Coefficient Std. Error t-Statistic Prob.

Const -22.81271 1.561022 -14.61396 0.0000 (YPCjt-1 - YPClt-1) 0.000347 4.65E-05 7.461186 0.0000

ΔUlt 0.098189 0.034352 2.858336 0.0049 Trend 1.790265 0.294196 6.085281 0.0000

Trend 2 -0.087424 0.014648 -5.968116 0.0000 ESjt

O 0.902615 0.103267 8.740576 0.0000 ESjt

N 0.171171 0.150006 1.141090 0.2557 Fixed Effects (Cross)

_ARM--C 5.116897 _AUS--C -3.393248 _AUT--C -4.675902 _BEL--C -4.027054 _BLR--C 7.448429 _CAN--C -2.913143 _CHE--C -4.852621 _CHN--C 5.391617 _CZE--C 0.266962 _DEU--C 0.083286 _DNK--C -3.389707 _ESP--C 0.256112 _EST--C 1.881646 _FIN--C -3.137578 _FRA--C -2.163911 _GBR--C -0.879083 _IRL--C -4.109766 _ISR--C -1.324151 _ITA--C -2.160992 _KAZ--C 4.015405 _LBN--C 5.411052 _LVA--C 4.350755 _NLD--C -4.022473 _NOR--C -5.325834 _POL--C 3.578716 _PRT--C -0.936572 _RUS--C 7.177063 _SWE--C -2.228140 _UKR--C 7.050084 _USA--C -2.487848

Effects Specification

Cross-section fixed (dummy variables)

EKT GRUPĖ 83

R-squared 0.916063 Mean dependent var -10.15589 Adjusted R-squared 0.895662 S.D. dependent var 1.371571 S.E. of regression 0.443036 Akaike info criterion 1.386526 Sum squared resid 28.26449 Schwarz criterion 2.025118 Log likelihood -88.78738 Hannan-Quinn criter. 1.645448 F-statistic 44.90228 Durbin-Watson stat 1.418300 Prob(F-statistic) 0.000000

A.4.2 Lietuvos imigracijos modelio ekonometrinio įvertinimo rezultatai Pradinis imigracijos modelis be emigracijos kintamojo Dependent Variable: ln(IMjt /Nlt) Method: Pooled Least Squares Date: 12/15/07 Time: 23:17 Sample: 2001 2006 Included observations: 6 Cross-sections included: 25 Total pool (unbalanced) observations: 145 White diagonal standard errors & covariance (no d.f. correction)

Variable Coefficient Std. Error t-Statistic Prob.

Const -11.03009 0.417271 -26.43388 0.0000ln(YPCjt-1) - ln (YPClt-1) 2.090021 0.569825 3.667831 0.0004

ΔUlt 0.158695 0.062519 2.538334 0.0125ESjt

O 0.720420 0.180398 3.993495 0.0001ESjt

N 0.187589 0.144922 1.294408 0.1981ESjt

R 0.112408 0.121414 0.925817 0.3565Fixed Effects (Cross)

_AUT--C -0.435755 _BEL--C -0.518809 _BLR--C 0.021519 _CAN--C -0.895766 _CHE--C -0.107784 _CZE--C -1.300743 _DEU--C 0.093251 _DNK--C 1.745689 _ESP--C -0.422026 _EST--C 0.736299 _FIN--C 1.085850 _FRA--C -1.230364 _GBR--C 0.486585 _IRL--C 1.972065 _ISR--C 1.601629 _ITA--C -1.195449 _LVA--C 1.457970 _NLD--C -0.310803 _NOR--C 2.141655 _POL--C -1.547998 _PRT--C -1.321367

EKT GRUPĖ 84

_RUS--C -1.182382 _SWE--C 0.895745 _UKR--C -1.972227 _USA--C -0.143513

Effects Specification

Cross-section fixed (dummy variables)

R-squared 0.862918 Mean dependent var -12.19351Adjusted R-squared 0.828349 S.D. dependent var 1.413872S.E. of regression 0.585778 Akaike info criterion 1.950239Sum squared resid 39.46059 Schwarz criterion 2.566115Log likelihood -111.3923 Hannan-Quinn criter. 2.200490F-statistic 24.96250 Durbin-Watson stat 0.693136Prob(F-statistic) 0.000000

Pedroni Residual Cointegration Test Sample: 1995 2006 Included observations: 12 Cross-sections included: 25 Null Hypothesis: No cointegration Trend assumption: No deterministic trend Lag selection: Automatic SIC with a max lag of 0 Newey-West bandwidth selection with Bartlett kernel

Alternative hypothesis: common AR coefs. (within-dimension) Weighted Statistic Prob. Statistic Prob.

Panel v-Statistic -1.854885 0.0714 -3.387274 0.0013 Panel rho-Statistic 3.652482 0.0005 3.946049 0.0002 Panel PP-Statistic -4.555497 0.0000 -3.772041 0.0003 Panel ADF-Statistic -2.357629 0.0248 -1.888203 0.0671

Alternative hypothesis: individual AR coefs. (between-dimension)

Statistic Prob.

Group rho-Statistic 6.502341 0.0000 Group PP-Statistic -6.549262 0.0000 Group ADF-Statistic -1.814195 0.0770

EKT GRUPĖ 85

Imigracijos modelis su vėluojančiu emigracijos kintamuoju Dependent Variable: ln(IMjt /Nlt) Method: Pooled Least Squares Sample (adjusted): 2002 2006 Included observations: 5 after adjustments Cross-sections included: 25 Total pool (unbalanced) observations: 121 White diagonal standard errors & covariance (no d.f. correction)

Variable Coefficient Std. Error t-Statistic Prob.

Const -2.391355 0.572962 -4.173672 0.0001 ln(EMjt /Nlt) 0.821646 0.058921 13.94479 0.0000

Fixed Effects (Cross) _AUT--C -0.487471 _BEL--C -0.242688 _BLR--C 0.717536 _CAN--C -0.749952 _CHE--C -0.647559 _CZE--C -0.284660 _DEU--C -0.030440 _DNK--C 0.028045 _ESP--C -0.045248 _EST--C 0.137528 _FIN--C -0.260899 _FRA--C -0.137337 _GBR--C 0.072989 _IRL--C -0.273255 _ISR--C 0.172475 _ITA--C -0.048944 _LVA--C 0.730770 _NLD--C -0.338239 _NOR--C -0.012181 _POL--C 0.568944 _PRT--C -0.028834 _RUS--C 0.706757 _SWE--C -0.196228 _UKR--C 0.795230 _USA--C -0.334504

Effects Specification

Cross-section fixed (dummy variables)

R-squared 0.948346 Mean dependent var -10.55651 Adjusted R-squared 0.934753 S.D. dependent var 1.363345 S.E. of regression 0.348246 Akaike info criterion 0.916025 Sum squared resid 11.52117 Schwarz criterion 1.516773 Log likelihood -29.41949 Hannan-Quinn criter. 1.160012 F-statistic 69.76644 Durbin-Watson stat 1.770329 Prob(F-statistic) 0.000000

EKT GRUPĖ 86

A.5 Infliacijos modelio ekonometrinio įvertinimo rezultatai Dependent Variable: Δln Pjt Method: Pooled Least Squares Sample (adjusted): 1998 2006 Included observations: 9 after adjustments Cross-sections included: 15 Total pool (balanced) observations: 135

Variable Coefficient Std. Error t-Statistic Prob.

Const 1.022172 0.062663 16.31229 0.0000 Δ2ln Pjt-1 0.023901 0.009837 2.429742 0.0167 Δyjt-1 0.003684 0.000870 4.236376 0.0000 ln Pjt-1 -0.210897 0.014201 -14.85132 0.0000

Trend ⋅ yjt-1 0.000422 0.000164 2.582044 0.0111 ESjt 0.006063 0.008830 0.686666 0.4937

Fixed Effects (Cross) _ALB--C -0.025128 _BGR--C 0.008766 _CZE--C -0.029592 _EST--C -0.027896 _GEO--C 0.006007 _HRV--C -0.026816 _HUN--C 0.014322 _KGZ--C 0.018984 _LTU--C -0.054219 _LVA--C -0.030252 _MKD--C -0.033327 _POL--C -0.018117 _ROU--C 0.185125 _SVK--C 0.008293 _SVN--C 0.003851

Effects Specification

Cross-section fixed (dummy variables)

R-squared 0.867281 Mean dependent var 0.062245 Adjusted R-squared 0.845354 S.D. dependent var 0.071991 S.E. of regression 0.028311 Akaike info criterion -4.155207 Sum squared resid 0.092171 Schwarz criterion -3.724795 Log likelihood 300.4764 Hannan-Quinn criter. -3.980300 F-statistic 39.55228 Durbin-Watson stat 1.730772 Prob(F-statistic) 0.000000

EKT GRUPĖ 87

A.6.1 Darbo našumo modelio ekonometrinio įvertinimo rezultatai Dependent Variable: ln LPjt Method: Pooled Least Squares Sample (adjusted): 1996 2006 Included observations: 11 after adjustments Cross-sections included: 16 Total pool (unbalanced) observations: 169

Variable Coefficient Std. Error t-Statistic Prob.

Const 20.13921 0.040409 498.3901 0.0000ln(Trend) 0.183543 0.014394 12.75116 0.0000Kjt-1/Yjt-1 1.231362 0.183263 6.719088 0.0000Fjt/Yjt-1 0.055334 0.020775 2.663450 0.0086

ESjt 0.000537 0.045685 0.011761 0.9906Fixed Effects (Cross)

_ALB--C 2.852266 _BGR--C -3.224320 _BLR--C -5.552649 _CZE--C 6.460644 _EST--C -0.379659 _GEO--C -12.02341 _HRV--C -1.405308 _HUN--C 7.830893 _KGZ--C -2.572863 _LTU--C -2.333647 _LVA--C -3.243644 _MKD--C -0.738900 _POL--C 4.472500 _ROU--C -2.440281 _SVK--C 5.693605 _SVN--C 5.422242

Effects Specification

Cross-section fixed (dummy variables)

R-squared 0.999768 Mean dependent var 20.77076Adjusted R-squared 0.999739 S.D. dependent var 5.050900S.E. of regression 0.081673 Akaike info criterion -2.061441Sum squared resid 0.993913 Schwarz criterion -1.691039Log likelihood 194.1918 Hannan-Quinn criter. -1.911125F-statistic 33808.86 Durbin-Watson stat 0.809022Prob(F-statistic) 0.000000

EKT GRUPĖ 88

A.6.1 Prekybos sąlygų modelio ekonometrinio įvertinimo rezultatai Dependent Variable: ln TTjt Method: Pooled Least Squares Sample: 1997 2006 Included observations: 10 Cross-sections included: 16 Total pool (balanced) observations: 160

Variable Coefficient Std. Error t-Statistic Prob.

Const -0.064248 0.014371 -4.470586 0.0000ln(Trend) 0.040654 0.008407 4.835605 0.0000Kjt-1/Yjt-1 0.008152 0.012010 0.678746 0.4984

ESjt -0.019708 0.017564 -1.122041 0.2638Fixed Effects (Cross)

_ALB--C -0.411910 _BGR--C -0.023136 _BLR--C -0.356957 _CZE--C -0.001287 _EST--C 0.334956 _GEO--C -0.006905 _HRV--C 0.062247 _HUN--C -0.006574 _KGZ--C 0.880336 _LTU--C 0.004077 _LVA--C -0.505341 _MKD--C 0.164184 _POL--C 0.020702 _ROU--C 0.053381 _SVK--C -0.281426 _SVN--C 0.073652

Effects Specification

Cross-section fixed (dummy variables)

R-squared 0.978945 Mean dependent var 0.005116Adjusted R-squared 0.976257 S.D. dependent var 0.317340S.E. of regression 0.048898 Akaike info criterion -3.087083Sum squared resid 0.337130 Schwarz criterion -2.721906Log likelihood 265.9666 Hannan-Quinn criter. -2.938797F-statistic 364.2128 Durbin-Watson stat 1.158906Prob(F-statistic) 0.000000