Balandþio 2 d. (ðeðtadiená) 10.30 val. Kauno águlos karininkø ramo-vëje (A.Mickevièiaus g.19, Kaune) ávyks Lietuvos politiniø kaliniø ir trem-tiniø sàjungos ataskaitinis rinkiminis suvaþiavimas.

Delegatus kvieèiame dalyvauti.

Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungosXXIII suvaþiavimo darbotvarkë

9–10.30 val. delegatø registracija,10.30 val. suvaþiavimo pradþia,10.55 val. suvaþiavimo sveèiø pasisakymai,11.15 val. LPKTS pirmininko, LPKTS valdybos veiklos ataskaita.

LPKTS metinë finansinë ataskaita, Revizijos, Etikos ir procedûrø komi-sijø ataskaitos,

11.55 val. pasisakymai dël ataskaitø, LPKTS suvaþiavimo nutarimø(Nr. 1, 2, 3) dël ataskaitø tvirtinimas,

12.20 val. LPKTS pirmininko, valdybos, Revizijos komisijos, Proce-dûrø ir etikos komisijos rinkimai,

12.20–12.50 val. pietø pertrauka (slaptas balsavimas),12.50 val. LPKTS Garbës pirmininko vardo suteikimas,13 val. politinës aktualijos,13.20 val. diskusijos,13.50 val. koncertas,14.20 val. balsø skaièiavimo komisijos protokolø paskelbimas,14.40 val. naujai iðrinkto LPKTS pirmininko kalba, LPKTS pirminin-

ko pavaduotojø tvirtinimas,15 val. vëliavø iðneðimas.

Minime 26-àsias Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo metines. SiekdamiLaisvës nuëjome ilgà ir sunkø kelià, bet niekada nepraradome Vilties, kad Lie-tuva bus laisva ir nepriklausoma.

Didþiuokimës ðia diena ir atkakliai kurkime geresnæ, teisingesnæ, moderniàLietuvà. Tegul Kovo 11-oji visada bûna dþiugi ðventë kiekvieno ðirdyje.

Linkime sveikatos ir iðtvermës, vienybës ir kûrybiðkumo.LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas,

LPKTS valdyba,„Tremtinio“ redakcija

Mielieji,Kovo 11-oji mûsø valstybei – istorinis þingsnis, kurá þengëme susitelkæ, vie-

ningi, kupini ryþto atkurti nepriklausomà Lietuvà.Sveikinu visus, prisidëjusius prie ðio kilnaus tikslo, ir nuoðirdþiai dëkoju Ne-

priklausomybës Akto signatarams, savo paraðais átvirtinusiems tautos laisvëssieká.

Laisvë neatsiejama nuo atsakomybës – kasdien stengtis kurti sëkmingà, kles-tinèià valstybæ, kurioje gerbiamas jaunas ir garbaus amþiaus þmogus, kurioje turiateitá visi, norintys gyventi iðsilavinusioje, modernioje Lietuvoje.

Sveikinu Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo dienos proga!Gabrielius Landsbergis,

TS-LKD pirmininkas

Kovo 11-oji – diena, kuri pasuko Lietuvos gyvenimà kita linkme, kuri lëmë21 amþiaus Lietuvos gimimà, atvërë kelià á Europos Sàjungà, NATO. Diena,kurios nesulaukë deðimtys tûkstanèiø partizanø, Laisvës kovotojø, Sibiro trem-tiniø. Jiems visada nulenksime galvas, jø aukà prisiminsime ir pagerbsime.

Nuoðirdþiai sveikinu visus, kurie ðvenèiate Laisvës paskelbimà – Lietuvosnepriklausomybës atkûrimo dienà. Dþiaukimës ðia diena ir savo darbais kur-kime vieningà, tvirtà ir graþià Lietuvà. Bûkime sveiki, mylimi ir laimingi!

Nuoðirdþiai Jûsø –Vincë Vaidevutë Margevièienë,

LR Seimo narë, TS-LKD PKT frakcijos pirmininkë

Sveikiname Lietuvos Nepriklausomybësatkûrimo dienos proga Mes nepamirðime ilgo ir sunkaus

kelio á Laisvæ. Ilgo ir skaudaus – perkruvinus broliø ir sesiø kûnus, per ðal-tas þiemos naktis prie lauþelio miðkear apipelijusiø bunkerio sienø. Nega-lime pamirðti, nes tai mûsø praeitis irateitis, gyvenimas, kurá kûrëme dëlsavo vaikø laimës, tos atminties, to ti-këjimo neiðtrynë ið mûsø nei tremtis,nei kalëjimø kameros ir lageriø bara-kai. Tà atmintá iðdeginti siekë mûsøprieðai ir savi, skaudþiau kandæ uþokupantø ðunis.

Atrodo, tai buvo seniai seniai. Tødienø kovotojai ir kankiniai þili, lyg obe-lys pavasará, sulinkæ, lyg þilvyèiai svy-ruokliai, tik neabejingi ir ðiø dienø gy-venimo tëkmei, primena apie savekviesdami sutelkti jëgas Amþinybën ið-ëjusio bendraþygio Antano Lukðos ðû-kiu: „Laikom frontà!“ Pasistengsime,kiek likæ jëgø, ir praeities nepamirðim!

Nepamirðime visø, kurie niûriojetamsoje tikëjo pavasariu, liko atminty

Nepamirðimejø nenuilstantis triûsas nors trupinëliu,nors maþa dalele priartinti Trispalvësplazdëjimà. Negalima pamirðti në vie-no, prisidëjusio prie Laisvës þiedo þy-dëjimo, kaip pamirðti ir besistengian-èius á purvà suminti tà þiedà. Yra jø irðiandien, norinèiø praeièiai, kuria di-dþiuojamës, pariðti akmená po kaklu.Vandens atras, jie moka uþtvenkti kiek-vienà gyvà srovelæ, kad tik nuskandin-tø Atmintá ir Atminimà, kad paliktø tiksavø stabø garbei statomus paminklus.Netikra iðdavikø garbë, kaip ir jø pa-sekëjø pûvanti praeitis.

Kiekvienas þingsnis á Laisvæ kaina-vo ir aukø, ir jëgø bei pasiaukojimo. At-minimo estafetæ priëmë jaunoji karta,nepamirðusi tëvø vargo, su priesaku iðSibiro parveþto Laisvës daigo: nepa-mirðkite, vaikai, tëvø gimtinës pamatø,iðardytø namø, statykite naujus. Sau-gokite Laisvæ ir nepamirðkite Dievo pa-ramos, kaip jà gindami jûsø tëvai.

(keliama á 2 psl.)

Noriu pasveikinti visus laisvos vals-tybës þmones. Gerai pamenu, kai prieðketvirtá amþiaus stovëjau prie tuometAukðèiausiàja Taryba vadinto pastatoir tarsi stebuklo laukiau stebuklingosiðtarmës, skelbianèios, jog prasidedalaisvës kelionë. Ðiandien sunku iðreikð-ti tai, kas ávyko tada, kaip neámanomaþodþiais iðsakyti meilës jausmo, kai ðir-dis nebetelpa krûtinëje ir pasaulis nu-ðvinta naujomis spalvomis. Pamenu tiktai, kad nei að, nei kiti susirinkusieji,manau, ir tie, kurie buvo prigludæ prieradijo imtuvø, nebandë paskaièiuoti, arsoèiau, iðtaigingiau gyvensime laisvëje,ar teks kæsti nepritekliø. Buvo akivaiz-du, kad laisvë neiðmatuojama kokiomisnors materialinëmis gërybëmis, ji yranatûrali þmogaus, valstybës gyvenimoterpë, kurià buvome ilgam praradæ.Gráþome á namus. Gráþome á Paþadë-tàjà þemæ. Taip, dar laukë sudëtingasdarbas sutvarkyti tai, kur pridergta,kas sugriauta. Pagaliau, reikëjo prisi-jaukinti atgautuosius namus.

Prieð ðeðerius metus, artëjant Ne-priklausomybës atkûrimo dvideðimt-meèiui, Lietuvos vyskupai paskelbëlaiðkà, primenantá, kad laisvë yra dididovana. Pacituosiu trumpà ðio laiðkoiðtraukà, kuri taikliai primena, kas dau-

Laisvë – didi dovanageliui pasimirðo: „Áþengæ á laisvæ, gyve-name visiðkai kitokioje tikrovëje, kuriosnet neámanu gretinti su sovietiniu slogu-èiu. Kaip gi lyginti priþiûrëtojo skirtà ka-linio daviná su laisvo þmogaus savaran-kiðkomis pastangomis pelnyta duona.“

Kai ðiandien klausausi dejoniø, jogesà gal geriau buvo likti vergovëje, nesteturime deformuotà, suþalotà laisvæ,nes esà kovota ne dël tokios Lietuvos,prisimenu anekdotà, kurá pirmà kartàiðgirdau dar sovietmeèiu: „Skambutisá duris. Uþ durø moteriðkë, kuri klau-sia: „Ar tai jûs vakar iðgelbëjote upëjeskæstantá mano sûnø?“ „Na, taip, betèia nieko tokio, kiekvienas mano vie-toje bûtø skubëjæs gelbëti berniuko“.Á ðiuos þodþius moteris tik nervingaimosteli ranka ir piktai sako: „Að norë-jau pareikalauti, kad gràþintumëte arkaip nors kompensuotumëte uþ manosûnaus kepuræ, kuri dingo per vaka-rykðtá ðurmulá.“

Nedëkingos moters þodþiai skambaabsurdiðkai, taèiau ar ne tiek pat absur-diðkos ðiandien atrodo mûsø iðpuiku-sios diskusijos apie valstybës gyvenimoydas, kurios paprastai baigiamos kal-tinimais kaþkam, esà sugadinusiammums laisvës kelionæ.

(keliama á 2 psl.)

* *

Nr. 10(1176)

2016 m. kovo 11 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt

22222 2016 m. kovo 11 d.Nr. 10 (1176) Tremtinys

(atkelta ið 1 psl.)Auðo 1988 metø rytas. Ið letargo

miego budo visa tauta. Su prisikëlusiaTrispalve gimë ir viltis, tikra, neuþge-sinama apgaulingais paþadais. O mestaip pasiilgæ teisybës, taip troðkomeLaisvës, kad nutiesëme vienybës tiltàper visà Baltijos kraðtà, parodëme pa-sauliui, kaip esame iðtroðkæ bûti laisvi.

Pasaulis liko abejingas mûsø Lais-vës siekiui, paliko mus paèius rûpintissavo likimu. Tautos valia, jos sûnø, pa-siðventusiø Tëvynës Atgimimui dëka,nuðvito 1990 metø kovo 11-osios die-na. Ðiandien negali be virpesio ðirdyskaityti: „Lietuvos Respublikos Aukð-èiausioji Taryba, reikðdama tautos va-lià, nutaria ir iðkilmingai skelbia, kad yraatstatomas 1940 metais svetimos jëgospanaikintas Lietuvos valstybës suvereni-niø galiø vykdymas ir nuo ðiol Lietuva vëlyra nepriklausoma valstybë“.

Po penkiø deðimèiø metø Lietuvavël tapo Lietuva, ne LTSR. Didþiuo-jamës savo ryþtu. Ðiandien tai dësnin-

Nepamirðimega Laisvës siekio pasekmë, bet jos sie-kta pusæ amþiaus. Skaudu, kad Kovo11-osios Aktà temdo jo kûrëjø menki-nimas, kovojusiø ir þuvusiø nepagarba,kerðtas uþ ðio akto þodþius, þeminamijø nuopelnai.

Tauta nepamirð Vytauto Landsber-gio nuopelnø, pasiaukojanèio ryþto ku-riant Atgimimo Lietuvà, Èeslovo Stan-kevièiaus, Kazimiero Motiekos ir kitøAktà pasiraðiusiø signatarø. Deja, nevisi jie verti signataro vardo, nepaisantsuraityto paraðo. Iðtikimybæ Lietuvaireikia árodyti darbais. Gerbkime prievalstybës lopðio stovëjusius jos sûnus,bet dar labiau savo darbais stiprinusiusLaisvæ suskambus pavojaus varpams.

Tikësimës, kad mûsø valstybës pi-lieèiai supras savo pareigà tautai ir nepa-mirð nei jos kûrëjø, nei parodyti vietosnuoðalëje nuo valstybës vairo nevertiems.

Sveikinu Kovo 11-osios, AtkurtosNepriklausomybës ðventës proga, mie-li geros valios þmonës!

Algirdas BLAÞYS

(atkelta ið 1 psl.)Jau áprasta, kad ðvenèiant

Nepriklausomybës ðventæ,tiek energijos iðliejama iðsa-kyti viskam, kà pastebimeblogo, pliûptelëti kaltinimø,átarimø ir atkakliai nenorëtipastebëti tai, kas gera.

Valstybës ir sodo puose-lëjimas turi daug kà bendra.Reikia daug kantrybës, lai-ko, pastangø, yra dalykø, ku-riø negalima pakeisti – pa-vyzdþiui, sausra ar vëtra, ta-èiau daug kas priklauso nuokasdienio atkaklaus darbo.Man sunku ásivaizduoti sodi-ninkà, kuris, papraðytas ap-rodyti priþiûrimà sodà, pul-tø piktdþiugiðkai demonst-ruoti piktþoles, kiekvienànulauþtà ðakelæ, nudþiûvusámedelá. Deja, kai kalbameapie mums padovanotà vals-tybæ, mes paprastai kalbameapie blogybes, bet ne apiegroþá, tyliai bræstantá ðalia mûsø.

Kitas paradoksas – apie savo vals-tybæ kalbame taip, tarsi bûtume ne so-dininkai, bet konkurso vertinimo ko-misijos nariai, tarsi ne mes jà puoselë-tume, bet tik fiksuotume, kà daro, tiks-liau, ko nepadaro kiti. Ar ne pernelygpripratome, pastebëjæ kokià nors pikt-þolæ, ne patys stengtis jà paðalinti, betvisà energijà skirti paieðkoms, kas kal-tas, jog ji veði. Tai virsta fantasmago-rija, kai þmonës peðasi, kad sode daugnetvarkos ir në pirðto nepajudina, kadjos sumaþëtø?

Kà gi, laisvë yra labai svarbi orausgyvenimo prielaida, taèiau ji neteikiagarantijø. Tai dovana, kurià galima ið-vaistyti, ji neatsiejama nuo atsakomy-bës. Nenuostabu, kad po penkiasde-ðimties nelaisvës metø ið sovietmeèioiðsiverþëme it paaugliai, kuriems betkokios taisyklës pradeda atrodyti kaiplaisvës sunaikinimas. Nenuostabu, kadðëliojimas netrukus tapo laisvës sino-

Laisvë – didi dovana

nimu ir ðiandien tenka gydyti skaus-mingus ðio ðëliojimo padarinius.

Taèiau ar tai, kad dar nesugebamegyventi kaip laisvi þmonës, kiek norssumenkina paèios laisvës svarbà? 26valstybës kûrimo metai – neákainojamapatirtis, kuria praturtëjome. Neiðven-gëme klaidø, taèiau, jei tik turime drà-sos jas pripaþinti ir iðtaisyti, jos nesu-griauna, bet tik sustiprina laisvæ. Atë-jo metas ryþtingam politiniam prover-þiui, „homo sovieticus“ iðvarymui vi-siems laikams, ir neabejoju, kad mes taisugebësime padaryti.

Vël ásimylëkime savo Tëvynæ, þmo-nes, iðbandymus, kuriuos Vieðpatsmums padovanojo, leiskime ðirdþiaiplakti laisvës varpo ritmu ir visos kliûtysbus áveikiamos, visos nuoskaudos teatro-dys menkniekiai, nes meilë viskà iðtveria,nes ji leidþia iðvysti pasaulá toká, koks ðisyra sutvertas, nes meilë ir laisvë yra du ávirðø mus keliantys sparnai.

Andrius NAVICKAS

Kovo 11-osios Aktà lietuviø tauta pa-skelbë amþiø glûdumoje, balsuodama ka-laviju, mokslu ir meile savo þemei, sukur-dama, prarasdama ir vël atkurdama sa-vo valstybæ, jos nepriklausomybæ ir pa-matines vertybes. Istorija lëmë, kadkiekvienai kartai teko nuolat kovoti. IrLietuva laimëdavo tiek, kiek kovodavo.

1940-aisiais prarasdama nepriklau-somybæ, kai ásiverþë raudonieji oku-pantai, Lietuva patyrë ypatingà þiauru-mà. Jie kankino, þudë ir trëmë tautie-èius, ðaukdami: „Lygybë, brolybë irlaisvë!“ Ið esmës tai buvo tos paèios im-perijos, tik pasivadinusios raudonàja,ið kurios Lietuva iðsiverþë 1918-aisiais,naujas uþkariavimas. Tai ávyko, nes ne-buvo tinkamai pasitelktos karinës pa-jëgos. Kiekvienas karys verkë, kad ne-gavo teisës ginti Tëvynës, nes tam bu-vo pasirengæs. Buvo galvojama, kad ne-siprieðinant blogio jëgai bus sulauktajos ðvelnumo. Bet tai tik suþadino oku-panto brutalumà. Ðimtai tûkstanèiømûsø tautieèiø buvo kankinami, þudo-mi, tremiami, tarp jø vaikai, kûdikiai irsenoliai. Kadangi kariai buvo nugink-luoti ir daþnas iðtremtas katorgon, su-kilo jaunimas prieð tai neapmokytaskautis ginklu. Þuvo 20 tûkstanèiø par-tizanø, taèiau ginkluota kova buvo pa-lauþta tik po deðimties metø. Ji priva-lëjo keisti savo formà, kaip áprasta ka-re, priklausomai nuo aplinkybiø.

Tauta pasiryþo dvasios stiprybe nuga-lëti prieðà. Jos pagrindiniai ginklai buvomokslas, kûryba, sportas ir kultûra. Pas-taroji okupanto buvo ypaè stekenama.Mokymo programose ir apskritai visurokupacijos sàvoka buvo diegiama vyres-niojo brolio meile. Vadovëliuose buvoteigiama, kad didieji iðradimai atlikti Ru-sijos, bet kokios iniciatyvos pateikiamosMaskvos ar Leningrado vardu.

Esant tokioms vidinëms raudono-sios imperijos sàlygoms jos paèiosmokslininkai suvokë ir iðdráso iðdësty-ti komunistinei partinei klikai, kad esa-ma tvarka veda á praþûtá, kad reikalin-ga pertvarka. Lietuvos mokslininkaibei þymûs kultûros veikëjai, panaudo-dami jà istorinei teisybei atkurti, atsi-liepë á pertvarkà. Ásikûrë Sàjûdis, pa-laipsniui þengiantis á Kovo 11-àjà, pat-raukdamas paskui save mases. Að nuopat pirmøjø Sàjûdþio dienø aktyviaiþengiau nepriklausomybës link. Ðiatematika skaièiau daug paskaitø „Þini-jos“ lektoriume ir kitur. Dþiaugiausi,kad dalyvauju tautos visuotiniame pa-kilime. Supratau, jei bûsime nublokð-ti, ði mûsø veikla pakraus laisvës troð-kimo energija ateities kartà. Juk kiek-viena karta bandë laisvæ atkurti. Opti-mistiðkai tikëjau nepriklausoma Tëvy-nës ateitimi. Dþiaugiausi galëdamasbalsuoti uþ nepriklausomà Lietuvà. Kaibuvo priimtas Nepriklausomybës Ak-tas, ðirdies dþiugesio dûþiai mane tar-tum pakëlë á aukðtybes, ið kuriø þvel-giau á Lietuvà, ðalá poetø, kûrëjø, atra-dëjø ir iðradëjø. Kartu þinojau, kadþengiame á sunkiai prognozuojamà klai-kià neþinià, á siaurà takà per ûkanotà mir-ties pelkæ. Save laikiau tik naujos kartos

Tëvynës laisvë – amþina vertybëKovo 11-osios Akto signataro Povilo VARANAUSKO kalba, Kovo11-osios proga pasakyta Panevëþio karinës águlos atstovams Vytauto

Didþiojo karo muziejujedalyviu, kurio likimas neþinomas, grums-tu, nuo kurio galbût atsispirs atëjæ po mû-sø á Laisvës kovà.

Kovo 10-àjà 21 valandà prasidëjonaujai iðrinktos LSSR AukðèiausiosiosTarybos pirmasis posëdis. IðrinktaMandatø ir Balsø skaièiavimo komisi-jos, posëdþio sekretoriatas. 22 valan-dà 30 minuèiø posëdis baigtas. 23 va-landà prasidëjo Sàjûdþio deputatø pa-sitarimas, pradëjo zuiti karinës maði-nos. AT prezidiumo salëje, dabar pa-vadintoje Konstitucijos, galutinai pri-tarta Sàjûdþio teiktai pirmininko – Vy-tauto Landsbergio kandidatûrai. Aptar-tos pavaduotojø kandidatûros. Niekamneuþkliuvo, kad visi pastarieji buvo ko-munistai. Pergalei buvo reikalingas vie-ningas frontas, uþ kà visada aktyviai agi-tavau, nors niekada nebuvau pionieriu-mi, komjaunuoliu ar komunistu. Kovo11-àjà 1 valandà 30 minuèiø buvo ga-lutinai nutarta skelbti Aktà „Dël Lie-tuvos Nepriklausomos Valstybës At-kûrimo“. Jis buvo priimtas Kovo 11-àjà 22 valandà 44 minutës, toliau zujantokupanto karinëms maðinoms. Balsa-vimas buvo vardinis, raðtu, su paraðubiuletenyje. „Uþ“ balsavo 124, „prieð“– në vieno, „susilaikë“ – 6. Nedalyva-vo – 3 SSRS liaudies deputatai.

Kità dienà ir vëliau kariniø maðinøir tankø zujimas intensyvëjo. Virð parla-mento rûmø ûþiantys malûnsparniaitrukdë darbà. Kovo 12-àjà LR AT pa-vedimu pirmininkas V. Landsbergisparaðë laiðkà SSRS AT pirmininkuiMichailui Gorbaèiovui ir praneðë, kadLietuva pasirengusi pradëti derybasdël sureguliavimo visø klausimø, susi-jusiø su ávykusiu nepriklausomos Lie-tuvos valstybës atkûrimu.

Kovo 15 dienà SSRS Liaudies depu-tatø suvaþiavimas paskelbë, kad Kovo11-osios nepriklausomybës atkûrimasyra neteisëtas ir negaliojantis. SSRSprezidentas M. Gorbaèiovas, reikalau-damas per dvi dienas paskelbti, kad Lie-tuvos Nepriklausomos Valstybës Ak-tas yra atðaukiamas, atsiuntë telegra-mà Vytautui Landsbergiui.

Nepaklusus ðiam reikalavimui didë-jo gàsdinantis okupacinës kariuomenësjudëjimas, plëtësi vadinamosios „Jedinst-vos“ aktyvumas, buvo vykdoma ekono-minë blokada. Jautësi imperijos siekis,kad tie, kurie skelbë Nepriklausomybæ,jà ir atðauktø. Kai tai nepavyko, ávyk-dë Sausio 13-osios þudynes. Á tai tautaatsakë vasario 9-osios plebiscitu, pa-skelbusiu: „Lietuvos valstybë yra Ne-priklausoma Demokratinë Respubli-ka. Jos gynimui bûrësi kariuomenëskûrëjai savanoriai. Reakcingieji impe-rijos vedliai rugpjûèio 17-àjà pakëlërankà prieð savo prezidentà MichailàGorbaèiovà ir ávykdë puèà paèiojeMaskvoje, bet nusisuko sprandà.

Raudonoji imperija þlugo, bet atgi-jo kitu pavidalu. Todël mûsø valstybëtoliau stiprina ginkluotàsias pajëgas,telkia ðauktinius, kurie su reguliariàjakariuomene gebëtø pasiprieðinti hibri-dinei kovai. Telaimina Dievas Lietuvàir jos karius, pasiryþusius ginti Tëvynæ.

333332016 m. kovo 11 d. Nr. 10 (1176)TremtinysÁvykiai, komentarai

Seimo opozicijos lyderis AndriusKubilius prabilo apie „baimës demok-ratijà“ ir „skæstanèiøjø radikalizmà“,ávardydamas ðiuos du terminus kaip ið-skirtiná ðiø dienø valdanèiosios daugu-mos vykdomos politikos bruoþà. Kal-bëdamas apie paskutiná bandymà suk-viesti neeilinæ Seimo sesijà, A. Kubiliussakë: „Ið vakaro, prieð ketvirtadienionesëkmingà sesijos pradþià, maèiau,kaip man atrodë, tokio bûsimo val-dþios elgesio þenklø ir tai këlë manooptimizmà. Deja, pasirodë, buvau nai-vus. Baimë yra tvirtai uþvaldþiusi da-bartinæ valdþià, todël valdanèioji dau-guma vieningai balsavo, kad opozici-jai nebûtø leista pateikti tokiø klau-simø. Valdþiai buvo nusispjauti á tai,kad tuo paèiu buvo ðiurkðèiai sulau-þyta Konstitucija, kurioje aiðkiaipasakyta, kad ne maþiau kaip treèda-lis Seimo nariø turi teisæ sukviesti ne-eilinæ Seimo sesijà ir joje privalo bûtisvarstomi sesijos iniciatoriø (ðiuo atve-ju – opozicijos) siûlomi klausimai.“

Vis dëlto Seimo opozicijos lyderisA. Kubilius ne visiðkai teisus, bet taipkalbëdamas á teisybæ ðiek tiek pataikë.Vis dëlto valdantieji në velnio nebijo!Ir ko gi jiems bijoti, kai jø rankose ab-soliuti valdþia? Tik dël vieno dalyko A.Kubilius teisus: „Valdþiai buvo nusi-spjauti á tai“. Bûtent tai ir yra pagrin-dinis dabartinës valdanèiosios daugu-mos bruoþas – „nusispjauti“. Nusispjautiá visus, kurie bando apeliuoti á jø sàþinæ,moralæ ir net teisingumà. Jie tikrai nema-to problemø dël veiksmø, kuriuos A. Ku-bilius pavadino „skæstanèiøjø radikaliz-mu“.

Tenka pripaþinti, kad vieðieji ryðiaiir retorika buvo ir liko silpna Seimoopozicijos lyderio vieta...

Kur kas átaigiau kalba Tëvynës sà-jungos-Lietuvos krikðèioniø demokra-tø pirmininkas Gabrielius Landsber-gis: praëjusios savaitës „Þiniø radijo“ lai-doje „Opozicija“ daugiausiai dëmesio jisskyrë Vyriausybæ kreèianèiø skandaløaptarimui ir paþymëjo, kad ðiuo metu ða-lyje vyksta apgailëtini procesai.

„Ðiuo metu iðryðkëja trys akivaizdûsdalykai: pirma, mes matome, kokiu bû-

Kà slepia skæstanèiøjø radikalizmas?du Vyriausybëje priimami sprendimai– trumposiomis SMS þinutëmis „Geràvakarà. Aèiû Jums labai“. Tai akivaiz-dus visø normø, taisykliø ir procedûrøapëjimas. Antra, mes matome, kad tryspareigûnai meluoja, du ið jø melavo ofi-cialioje institucijoje – Antikorupcijoskomisijoje. Premjeras melavo vieðai,kad jam nedaroma átaka. Galø gale tre-èias dalykas – kyla pagrindinis klausi-mas: kas bus toliau? Dël ministro K.Treèioko pasakëme aiðkiai – garbingasministras jau turëjo atsistatydinti, dëtisavo pareiðkimà ir pripaþinti melavæs,klydæs ar koká kità þodá jis ten parinktø,tebûnie jo sàþinës reikalas. Nors dar vie-nas klausimas man svarbus: kada prem-jeras ið esmës pradës prisiimti atsakomy-bæ uþ tai, kas dedasi jo aplinkoje?“. –klausë G. Landsbergis.

Vertindamas naujausius STT atlie-kamus tyrimus, susijusius su partijos„Tvarka ir teisingumas“ lyderiu, TS-LKD pirmininkas sakë, kad „istorijaprimena 2003–2004-uosius, kai taspats þmogus, R. Paksas, buvo centrekito skandalo, kurio metu lygiai taippat kalbëjome apie valstybës pamatus,jie apgriuvæ ar ne. Akivaizdu, kad ðisasmuo nepasimokë pirmà kartà“.

„Kita istorijos pusë, kuri susijusi su„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos Sei-me nariø piketu prie prokuroro namø,man primena mafijos ir „Vilniaus briga-dos“ metodus, kai mëginama ábaugintiprokurorà, dirbantá su korupcinëmis by-lomis, grasinama ðeimoms. Tai – nepa-teisinama“, – kalbëjo G. Landsbergis.

Ðioje laidoje TS-LKD vadovas uþ-siminë ir apie mokytojø streikus: „Pir-ma, ið kur paimti pinigai. Að norëèiau,kad Vyriausybë, premjeras arba ðvie-timo ministrë atsakytø skaidriai ir aið-kiai. Jei rastos lëðos, vadinasi nutrauk-tos kaþkokios programos, ir ádomukokios. Bûtent tai turi bûti skaidriaipasakoma. Á streikuojanèiø mokyto-jø reikalavimus turëjo bûti atsiþvelg-ta ir Vyriausybë turëjo ieðkoti pinigøir finansø. Akivaizdu, kad tai pada-rë, tik að norëèiau skaidrumo ir atsa-kymø, kokius projektus nutraukë“, –sakë G. Landsbergis.

Mokytojø streikas ið pat pradþiø ne-liko TS-LKD partijos dëmesio nuoða-lyje. Vasario 25 dienà G. Landsbergioiniciatyva buvo surengtas Seimo TS-LKD frakcijos atstovø susitikimas suðvietimo profesiniø sàjungø vadovais iratstovais. Pastarieji pabrëþë, kadpremjeras, skelbdamas apie pasiektussusitarimus su profsàjungomis, sakoneteisybæ, o reikalavimas didinti peda-gogø atlyginimus buvo tik vienas ið ke-liø profesiniø sàjungø reikalavimø.

„Atlyginimø padidinimas yra tik vie-nas ið reikalavimø ir atsiradæs tik todël,kad mokytojø atlyginimai greitai busmaþesni uþ minimalià mënesio algà. Opedagogø atlyginimø vidurká statistiko-je gerokai pakelia áskaièiuojami mo-kyklø vadovø atlyginimai“, – tvirtinosusitikime dalyvavæ Lietuvos ðvietimoástaigø profesinës sàjungos pirminin-kas Eugenijus Jesinas ir Lietuvos ðvie-timo darbuotojø profesinës sàjungospirmininkas Andrius Navickas.

Susitikime taip pat pabrëþta, kad vy-ko derybos dël pedagogø streiko atidë-jimo, nesprendþiant esminiø ðvietimosistemos problemø: ugdymo kokybëssàlygø gerinimo, finansavimo modeliokeitimo ir kitø. (Tuo tarpu Vyriausy-bë visuomenei nori árodyti, kad reika-laujama tik didesniø atlyginimø.) Be to,pedagogai atvirai piktinosi Ministropirmininko A. Butkevièiaus Vyriausy-bës elgesiu derybose, kai á derybas pa-skiriamas ministerijos vicekancleris,uþsiimantis provokacijomis, visuome-nës suprieðinimu bei vieðaisiais ryðiais.Profesiniø sàjungø atstovai vieðai parei-ðkë nepasitikëjimà Vyriausybës kancle-rio pavaduotoju Rimantu Vaitkumi.

Keista, bet mokytojø streikai nëkiek neiðjudino ðvietimo ir mokslo mi-nistrës Audronës Pitrënienës pozicijø.Neseniai nuskambëjæs jos atsakymas ákaltinimus, kodël á tarnybinæ kelionæveþësi savo sutuoktiná, buvo kur kas pa-vojingesnis politinei karjerai. Ar tik ne-bus èia „kaltas“ gelbëjimo ratà laikuministrei numetæs premjeras, pareikð-damas, kad uþ kai kuriø profesiniø sà-jungø vadovø kyðo Kremliaus ausys?O juk premjeras nemelavo – netrukus

paaiðkëjo, jog pats Artûras Èerniaus-kas pernai lankësi Rusijoje, kur bendra-vo su kolegomis rusais – profesiniø sà-jungø konfederatais, þinomais Putinopolitikos rëmëjais (ádomu, kokios pa-tirties ið jø pasisëmë A. Èerniauskas?)

Bet kur kas labiau intriguoja klau-simas (ir paradoksas), kad mokytojøstreikà suorganizavo patys socialde-mokratai. Kam jiems to prireikë? Jukesminiø ðvietimo sistemos problemønet nebandyta spræsti. Atsakymai ga-lëtø bûti ávairûs, bet remiantis romënið-ku posakiu: „Kam tai naudinga?“ ne-suklysiu teigdamas, jog tai daugiausianaudos atneðë A. Butkevièiui: moky-tojø streikas atitraukë visuomenës dë-mesá nuo skandalø, susijusiø su Darbopartijos bylos baigtimi, Druskininkømeru V. Malinausku, Vijûnëlës dvaru.Kas þino, gal dar prieð mokytojø strei-kà turëjo kilti skandalas ir dël profsà-jungø lyderiø kelioniø á Rusijà? Jukniekas rimtai dabar nevertina þiniosapie tai – na, nuvaþiavo, bendravo suputinistais, na ir kas? Belieka tikëtis,kad ðios kelionës mûsø specialiøjø tar-nybø neliko nepastebëtos...

Prieðrinkimine socialdemokratø re-klama galima pavadinti premjero dþiû-gavimus, kad rasta lëðø mokytojø al-goms pakelti – to, pasirodo, uþteko so-cialdemokratams priklausanèiø ðvieti-mo profesiniø sàjungø lyderiams, suti-kusiems nutraukti streikà. IðskyrusLietuvos ðvietimo darbuotojø profe-sinës sàjungos (LÐDPS) pirmininkàA. Navickà: kovo 3 dienà keturiø pro-fesiniø sàjungø ir valdþios atstovø pa-siraðytà susitarimà LÐDPS ávertino nei-giamai ir tæsë neterminuotà streikà.„Tai, kas vyksta jau visà savaitæ, verti-nu kaip neðvarius politinius þaidimus.Á ðios dienos susitikimà LÐDPS net ne-buvo oficialiai pakviesta“, – teigëLÐDPS pirmininkas Andrius Navic-kas, kalbëdamas apie kovo 3 dienos su-sitarimà. Deja, jam taip pat teko nu-traukti streikà, nes „vienas lauke ne ka-rys“. Taèiau liko daug pasakanti frazëapie socialdemokratø suþaistus „neð-varius politinius þaidimus“.

Parengë GintarasMARKEVIÈIUS

Atrodo, visuomenës dëmesio neianksèiau, nei dabar nesusilaukë prane-ðimai apie tai, kad Lietuvos kariuome-nës vadovybë pateikë teritorijø, kurio-se negalima vëjo jëgainiø plëtra, þemë-lapius. Pasirodo, vëjo jëgainiø, galinèiøgaminti elektrà, plëtra stabdoma dëlnacionalinio saugumo. Tai visai nepokðtas – kariuomenës vadovai jau se-niai kalba, kad vëjo malûnai trukdo ra-darams identifikuoti orlaivius! Kitaiptariant, prieðo aviacija gali pasinaudo-ti ðiais trikdþiais.

Na, kodël nestatome savo atominëselektrinës, tai aiðku – kad galëtø ato-minæ elektrinæ Astrave pastatytibaltarusai. O mes, pasirodo, turime al-ternatyviàjà energetikà – viena ið josformø yra vëjo jëgainës, kurias pasta-tyti kaþkodël reikia pasienyje su Rusi-ja ir Baltarusija... Koks nekaltas suta-

Ðis tas energetikos temapimas, tiesa? Jei kaþkam tai atrodo ner-imta, siûlau Dainiaus Kreivio sociali-niame tinkle „Facebook“ paskelbtàstraipsná apie rimtà diskusijà energeti-kos tema. Ðtai jis.

„TS-LKD organizuotoje parlamen-tiniø partijø diskusijoje apie AstravoAE KTU mokslininkai patvirtino nuo-gàstavimus, kad á Lietuvà pradëjus eks-portuoti Astravo AE elektrà, mûsøvalstybëje veikianti Ðiaurës ðaliø elekt-ros rinka „Nord Pool Spot“ gali þlugti.

KTU Elektros energetikos sistemøkatedros vedëjas prof. Saulius Gudþiusteigë, kad „á Lietuvà pradëjusi tekëtiAstrave pagaminta elektra ið esmës ap-ribotø komercinius elektros srautus iðÐvedijos ir kitø kaimyniniø valstybiø”.

Astrave statoma atominë jëgainëyra gerokai per galinga vienos Baltaru-sijos reikmëms. Ið ðiuo metu numaty-

to 2200 megavatø elektros generacijospajëgumø, Baltarusijai realiai reikalin-gi vos daugiau nei pusë – 1200 mega-vatø. Kur dëti likusius 1000 megavatø?Þinoma – per Lietuvos teritorijà eks-portuoti á Vakarus.

Per dabar veikianèias elektros jung-tis su Baltarusija Lietuvà uþtvindþiusiAstrave pagaminta elektra sukurs ne-áveikiamas kliûtis norint nusipirkti ki-tose nei Baltarusija ðalyse pagamintoselektros energijos. Tokiu bûdu Lietu-va prieð savo valià bus ne tik iðstumta iðÐiaurës ðaliø elektros rinkos, taèiau ir ne-begalës pasinaudoti neseniai pradëjusio-mis veikti jungtimis á Ðvedijà bei Lenki-jà. Ðias jungtis elek tros eksportui ið tie-sø naudos tik viena ðalis – Baltarusija.

Ðioje situacijoje ðiek tiek viltiesteikia tai, kad nors ir labai nenoromis,valdantieji pritaria partijø susitarimo

dël Astravo AE bûtinybei. Tiesa,kiek blogiau tai, kad opozicija ir val-danèiosios koalicijos partneriai, re-gis, skirtingai ásivaizduoja tokio su-sitarimo turiná.

Ðiandien vykusios diskusijos me-tu iðaiðkëjo, kad konservatoriams, li-beralams ir valstieèiams siûlant konk-retø planà Astravo AE statybomsstabdyti, valdantieji kalba apie porei-ká „ávertinti, kokiu bûdu Lietuvai veiktiapsimokëtø labiausiai“ ir pastangasAstravo jëgainæ „padaryti saugesne“.Nebeiðtvëræs tokiø valdanèiøjø iðve-dþiojimø, prof. Vytautas Landsber-gis mestelëjo: „Jeigu ðitaip bûtumesvarstæ, ar apsimoka nepriklausomy-bë, Lietuva, matyt, taip ir bûtø likusiSovietø sàjungoje”.

Parengë GintarasMARKEVIÈIUS

44444 2016 m. kovo 11 d.Nr. 10 (1176) Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikiname

Birutë – judri, gyvybingamoteris, gyvena Panevëþio ra-jono Þibartoniø kaime. Dþiau-giasi gyvenimu, sukdamasi sa-vo darbø ir rûpesèiø verpete.

Atrodo, kad taip buvo visàgyvenimà, taèiau Birutë susiaubu prisimena 1949 metøkovo 25 dienà:

,,Tà saulëtà pavasario rytàá namus ásiverþæ vadinamieji,,liaudies gynëjai“ liepë per 30minuèiø susiruoðti iðvykai vi-siems aðtuoniems ðeimos na-riams. Iðvaræ ið gimtøjø namø,susodino á sunkveþimá ir nuve-þë á geleþinkelio stotá, susodi-no á gyvulinius vagonus. Rytetraukinys ið Gustoniø stotiesvisu greièiu pajudëjo á Ðiauræ.Vagonø buvo daug. Mes vaþia-vome 97-uoju (tai buvo ne pas-kutinis vagonas). Sausakimða-me vagone dusome nuo pra-kaito ir tvaiko. Vaþiavome apietris savaites, nesuprasdami,kodël, uþ kà ir kur mus veþa.

Davë valgyti kartà per die-nà ðlapios duonos, vandens irkopûstø sriubos.

Po trijø savaièiø traukinyssustojo Rusijos rytuose Irkuts-ko srities Tulûno geleþinkeliostotyje. Irkutsko sritis – viena iðtragiðkiausiø vietø, èia tûkstan-èiai lietuviø buvo ákalinti, iðtremtiir dirbo paèius sunkiausius,juodþiausius darbus.

Nusipraususius pirtyje podviejø parø maðina nuveþë áGadalëjaus kaime esantá kolû-ká. Apgyvendino barake.“

Birutë prisiminë savo na-mus, paliktus gimtajame Þi-bartoniø kaime: tamsiai vyðni-nës spalvos dviejø galø namassu ryðkiai baltomis langinëmis,skardiniu stogu ir stikline ve-randa. Aplink namà didþiulis 7hektarø sodas. Á sodybà vedëakmenimis grástas keliukas, iðabiejø pusiø apsodintas eglë-mis, berþais, liepomis. Kaimy-nai sodybà vadino ,,rojumi“.

,,Atvykome balandþio më-nesá, Lietuvoje kaip tik Vely-kos. Valgyti nëra ko. Kaimynairusai atneðë raugintø kopûstø,pieno, bulviø kibirà. Taip at-ðventëme Velykas.

Nuo to laiko prasidëjo kitasgyvenimo etapas mûsø aðtuo-niø asmenø ðeimai: tëèiui, ma-mai, penkioms seserims ir bro-liui, kuriam buvo vos treji me-tukai. Kolûkyje gyvenome 67lietuviø ðeimos. Gerai, kad ma-ma buvo paëmusi laðiniø. Messu sesëmis nueidavome priepelkës, kurioje augo ajerai. Pri-siraudavome jø, mama spirgin-davo laðinius, mes, pamirkæajerus á taukus, èiulpdavomejuos. Taip ir maitinomës. Mið-kuose augo laukiniai svogûnaiir èesnakai. Priraudavome ir

Praeitis vis sugráþtaBuvusios tremtinës Birutës GAILIÛNAITËS-BANAITIENËS 80-osioms

gimimo metinëms ir 67-osioms tremties metinëmsjø, mama iðvirdavosriubos. Vëliau davëkiauliniø miltø. Nekiaulëms, o mums val-gyti. Po 16 kilogramøper mënesá. Tada prieþoliø, prirautø miðke,mama iðvirdavo koðës.

Davë þemës. Imk,dirbk kiek tik nori.Rusai davë du kibirusbulviø. Dirbti reikëjorankomis, bet juk lie-tuviai – darbðti tauta.

Tëtis dirbo lent-pjûvëje. Pjovë lentas iðsunkiø ràstø, statëkontorà. Vyresnes se-seris varë á Sajanø kal-nus miðkà kirsti. Atlygio jokio.Dirbome ir mes, vaikai: vasa-rà – kolûkyje, rudená uogauda-vome, uogas parduodavometurguje. Taip turëjome savø pi-nigø, kuriuos skyrëme mokslui(per metus reikëjo mokëti 750rubliø). Mokykla buvo uþ 30kilometrø nuo namø. Per savai-tæ gyvenome pas moèiutæ rusæuþ bulves, savaitës pabaigojepësti pareidavome á namus.Taip baigëme 10 klasiø.

Gyvenimiðkos stiprybës vi-siems teikë malda. Sekmadie-niais susirinkdavome á barakàmelstis. Geguþæ kiekvienà va-karà giedodavome giesmesMarijai ir vis galvojome apieTëvynæ Lietuvà, tikëjome, kadvël bûsime laisvi. Þinoma, ne-pamirðome ir graudþiø tremti-niø dainø apie Tëvynës ilgesá,sugráþimà á Lietuvà.

Mirus Stalinui, gyvenimasðiek tiek pagerëjo: ëmë mokëtiuþ darbà, buvo leidþiama susira-ðinëti su Lietuva, gauti siuntiniø.

Visko buvo. Ir sirgom, irsveikom, bet didþiausia ,,liga“buvo Tëvynës ilgesys. Pagaliauatëjo ilgai laukta diena: po að-tuoneriø kanèios metø Sibire1957 metø sausio 10 dienà pra-neðë, kad mes, tremtiniai, ga-lime gráþti á gimtàjà Lietuvà.Ðirdis dþiaugësi, akys spindë-jo ið laimës, pagaliau baigësimûsø kanèios. Gráþome á gim-tinæ Þibartonius. Taèiau Tëvy-nëje mûsø laukë þiauri ir sun-ki dalia: þmonës á mus þvelgëkaip á prieðus. Niekam nerûpë-jo iðgyventos kanèios.

Pirmininkas priëmë mus,tremtinius, ir leido apsigyven-ti savo namuose, kur jau gyve-no dvi svetimos ðeimos. Grau-du buvo þiûrëti á savo ir ne sa-vo namus, tai ne namai, o griau-èiai. Ið jø liko tik sienos ir sto-gas. Po kiemà ir namus ðeimi-ninkavo kiti. Koks gali bûtijausmas – savas tarp svetimø.

Nepaisant visø bëdø, pra-dëjome gyventi ið naujo.

Atëjo á kaimà melioracija –

sodybø naikinimo metas. Taibuvo dar vienas smûgis mûsøðeimai. Matëme, kaip per pus-valandá nuo þemës pavirðiausbuvo nuðluota mûsø sodyba:þiûrëjome, kaip traktoriai ið-kasë duobæ vidury kiemo ir vi-sus pastatus á tà duobæ nu-gramzdino. Maèiau, kaip bul-dozeriai sunaikino viskà, kasbuvo rankomis sodinta, augin-ta, priþiûrëta, puoselëta. Nie-kas ðito nesupras, reikia tai pa-tirti“, – verkdama prisiminëgarbaus amþiaus moteris.

Birutei vis nedavë ramybësklausimas, kodël jø ðeima bu-vo iðgabenta á Sibirà, uþ kà?..

,,Vëliau suþinojau, kodëlmus iðtrëmë: po pusmeèio pa-rodë bylà, kurioje buvo para-ðyta, jog mes – ,,buoþës“, nesðeima turëjo 30 hektarø þe-mës, todël bûtina iðtremti á Si-birà. Pikta buvo, kad tai pada-rë kaimynai, gyvenantys neto-li mûsø, su kuriais kalbëdavo-mës, bendraudavome, atrodo,nesipykdavome – pasiraðë jie,kad mus reikia iðtremti.

Praëjo daugiau nei pusë am-þiaus nuo tø siaubingø ávykiø.Maþai beliko to meto tremti-niø. Praeities uþmirðti negali-ma. Apie tai turi þinoti mûsøvaikai, vaikaièiai. Dabar að tu-riu vaikaitæ to paties amþiaus,kokio buvau að, tremiama iðLietuvos 1949-øjø pavasará.Trokðtu, kad mano mylimosvaikaitës ir visø Lietuvos vai-kø niekada neiðtiktø tokios ne-gandos, kokias teko patirtimûsø ðeimai ir man, trylikame-tei mergaitei“, – baigdama at-siminimus sakë Birutë.

Ðiandien Birutë Gailiûnai-të-Banaitienë, Sibiro sunkumøuþgrûdinta Lietuvos moteris,gyvendama tarp mûsø, sklei-dþia tvirtybës, vilties ir meilësgimtajai þemei ðviesà.Birutës GAILIÛNAITËS-

BANAITIENËSatsiminimus uþraðë

Joana DARGUÞYTË-PEREDNIENË

Garbingo jubiliejaus proga sveikiname buvusiustremtinius:

Vincæ VALACKAITÆ – 85-ojo,Vytautà VALENTUKEVIÈIØ – 80-ojo.Linkime stiprios sveikatos ir Dievo palaimos.

LPKTS Varënos filialas

Garbingo 75-ojo gimtadienio proga sveikiname buvusiàIrkutsko sr. Sibiro Usolës rajono tremtinæ Antaninà ZIN-KEVIÈIENÆ.

Tavo diena. Tad dþiaukis joje,Kokia ji bebûtø – tava.Palaimos minutëj, varge ar skausmeTavo diena su Tavim visada.

LPKTS Kauno filialas

Ðiais metais Kovo 11-àjà pa-sitinku ir jà ðvæsiu tvirtai stovë-dama ant savo Þemës ir ramiaiþiûrëdama á savo Dangø, nes jauþinau, kad A.M. Brazausko, jokurtos brandþios socialistinësLietuvos era baigësi. ÐiandienLietuva jau kitokia. Tikroji. To-kia, apie kokià galvojo dr. J. Ba-sanavièius, dr. Vincas Kudirkair jø bendraþygiai, tarpukarioLietuvos kûrëjai, Lietuvos par-tizanai, ëjæ kovoti ir þûti uþ Lie-tuvos nepriklausomybæ...

Iðgirdo mûsø jaunimas – jønet trys tûkstanèiai vaikinø irmergaièiø, daugelis kuriø jau gi-mæ Kovo 11-osios Lietuvoje –mûsø Prezidentës Dalios Gry-bauskaitës átaigø þodá, suvokëjo nuoðirdumà ir realø pavojø,gresiantá Lietuvai po Ukrainos,savanoriðkai stojo ginti Lietuvosnepriklausomybës. Jie ryþtin-gai, kaip ir pati Prezidentë, pa-suko valstybës vairà ið socialis-tinës brazauskinës á tikràjà mû-sø protëviø, seneliø ir tëvø sva-jotà ir kurtà Lietuvà.

Aèiû jaunuoliø tëvams irmokytojams, iðleidusiems á gy-venimà toká jaunimà, suvoku-sá svarbiausià þmogaus parei-gà – ginti savo Tëvynæ, jà kurtigraþià ir teisingà. Aèiû, vaiki-nai ir mergaitës, kad padova-nojote mums, jau iðeinanèiaivyriausiajai kartai, viltá, kadLietuva – patikimose rankose.

Dabar jau visiðkai nesvar-bu, kad kriminalinëmis tapu-sios praeities partijos, kuriøatstovai, turëdami daugumàdabartiniame Seime, linksmi-nasi... ávedæ daugumos politi-næ diktatûrà, naikinanèià Lie-tuvos Konstitucijos raidæ ir sie-kianèià sunaikinti mûsø di-dþiausià vertybæ – gimtàjà kal-bà, normintà ir puoselëtà di-dþiøjø tautos vyrø... O jø rëmë-jai kariauja... paèioje Lietuvo-je Rusijos organizuotame in-formaciniame kare prieð Lie-tuvà. Ðiandien kiekvienam, Vi-liaus Braþëno þodþiais tariant,neserganèiam trijø beþdþioniøsindromu – norinèiam matyti,

Ir vis dëlto...Lietuva jau kitokia!

girdëti ir suprasti – akivaizdu,kad uþ tuos 600 tûkstanèiø eu-rø, kasmet Rusijos siunèiamøá Lietuvà, reikia atidirbti. To-dël tie pinigëliai ir subyra... á„mûsiðkiø“ – „intelektualø“,„kovotojø uþ socialistinæ „tei-sybæ“, „raðtininkiø“, „televizi-jos þvaigþdþiø“ ir naujøjø lai-kø amazoniø, kovojanèiøprieð mûsø tautos vertybes irdidþiuosius vyrus, kiðenes.Todël jie ir gieda kaip skar-dþiabalsiai gaidþiai, pasilypë-jæ ant aukðèiausiø Lietuvossàvartynø...

Dþiugu, kad jaunimo idea-lizmo paakinti, pajutæs istori-jos dvelksmà, pradeda busti irmûsø tautos protas – raðytojai,mokslininkai, menininkai – áti-kinamai ir argumentuotai jauravi piktþoles ið mûsø kultûrosdarþeliø... Gal jø rankos netru-kus pasieks ir politikos piktþo-liø priþëlusius dirvonus... Á taisparèiai einama. Nepaisant rin-kimø. Jau girdisi jø þodis, „ku-ris, kaip Varpas, jau pradedagausti“, kurio taip pasigedo po-etas Kæstutis Genys.

Jau gráþta á Kovo 11-osiosLietuvà ginti idealø ir tautosvertybiø ir daugelis tø, kuriebuvo suklydæ... Sugráþta ir tar-nauja Lietuvai... Tai matomevisi, kurie mokame matyti ir su-prasti ðirdimi. Tai dþiuginan-tys laikotarpio þenklai.

Lietuvos Prezidentë DaliaGrybauskaitë á rinkimus antra-jai kadencijai ëjo su ðûkiu „Ti-kiu Lietuva“. Pasibaigus ðv.Miðioms Vilniaus Arkikated-roje, po Lietuvos RespublikosPrezidentës inauguracijos Sei-me 2014 metø liepos 12 dienà,þmonës Katedros aikðtëje pa-sitiko Prezidentæ ðûkiu: „Lie-tuva tiki Prezidente!“ Tai bu-vo atsakymas á rinkiminiø ðû-ká. Prezidentë Kovo 11-osiosLietuvos neapvylë. Tauta – josneapvylë taip pat. DaugumaLietuvos þmoniø savo nuoðir-dþiu darbu pasiaukojamai ku-ria Kovo 11-osios Lietuvà.

Prof. Ona VOVERIENË

555552016 m. kovo 11 d. Nr. 10 (1176)Tremtinys

Kovo 5 dienà LPKTS buveinës sa-lëje Kaune ávyko TS-LKD Politiniø ka-liniø ir tremtiniø frakcijos tarybos po-sëdis. Pradþioje susirinkusieji sugiedojoLietuvos valstybës himnà, tylos minutepagerbë iðëjusiuosius Amþinybën.

Dabartines politines aktualijas ap-þvelgë LR Seimo nariai: V.V. Marge-vièienë, A. Bilotaitë, A. Anuðauskas,V. Juozapaitis, M. Adomënas.

Agnë Bilotaitë, kalbëdama apie si-tuacijà Lietuvoje, citavo A. Kubiliø:„Lietuvoje ðiuo metu stebima demok-ratijos erozija“ – tarp þmoniø tvyro bai-më, nes kai kuriose savivaldybëse me-rai (Druskininkø, Ðirvintø) tvarkosikaip nuosavame UAB“, valdanèiojidauguma neteikia informacijos apievykstanèius ávairiø klausimø svarsty-mus, stengiasi trukdyti tyrimui arba pa-tys uþsako arba perka tyrimus bei nu-tarimus. LR Seimo narë pabrëþë, kadmes privalome iðvalyti Lietuvà nuo ðiøreiðkiniø, ir tikisi, kad visuomenë subræsir rinks politikus, á valdþià einanèius nedël savo ambicijø ar asmeniniø siekiø, betdël Lietuvos þmoniø gerovës.

LR Seimo narys Arvydas Anuðaus-kas kalbëjo apie telefoniniø pokalbiø(dël galimo neteisëto poveikio, ren-giant Vyriausybës nutarimà panaikin-

TS-LKD Politiniø kaliniø ir tremtiniø frakcijos tarybos posëdisti kurortines zonas) pavieðinimà, apgai-lestavo, kad dauguma þmoniø toleruojatokià valdþios veiklà, kurià mes smer-kiame. Piktinosi, kad á galimai nusikals-tamus sandërius niekas nekreipia dë-mesio; pastebëjo, kad savivaldybësetvyro baimës atmosfera dël nuomonësiðsakymo. Kvietë visus pagalvoti, kaipreikëtø paveikti þmones, kad savo vals-tybëje jaustøsi laisvi.

LR Seimo narys Mantas Adomënaskalbëjo apie tvyranèià baimës atmos-ferà, papirkinëjimus, sieká bet kokiakaina iðlikti valdþioje, daromà átakà pri-imamiems sprendimams. Seimo naryspasidalijo savo áþvalgomis apie moky-tojø streikà, pabrëþdamas, kad klestin-ti, stipri valstybë yra mûsø siekiamybë,bet be stiprios ðvietimo sistemos rezul-tatø nebus, todël ragino neuþmirðtiðvietimo reikalø, nes jaunosios kartosugdymas – mûsø valstybës ateitis.

LR Seimo narys Vytautas Juozapai-tis pritarë M. Adomëno iðsakytomsmintims apie ðvietimo sistemà ir jos va-dovus, iðsakë nuogàstavimus dël Lie-tuvoje vykdomos kultûros politikos,kritiðkai ávertino kultûros ministroÐ.Biruèio veiklà, atkreipë dëmesá, kadtrûksta dràsos, kompetencijos ir susi-klausymo paèios Tëvynës sàjungos-Lie-

tuvos krikðèioniø demokratø partijosviduje ir kvietë á problemas þvelgti pla-èiau, neiðskiriant menkø detaliø.

Monika Navickienë, TS-LKD vyk-danèioji sekretorë, kalbëjo apie proble-mas vieðajame sektoriuje, piktinosivalstybës tarnautojø nenoru padëti,kompetencijos stoka ástaigose. Taippat priminë saugesnës socialinës ap-linkos kûrimo, alkoholio vartojimo,demografines, ðeimos iðsaugojimoproblemas. Kvietë neprarasti viltiesir optimizmo rinkimuose.

TS-LKD PKTF tarybos pirmininkëR. Morkûnaitë-Mikulënienë pristatëTS-LKD prezidiumo siûlymà dël dau-giamandaèio sàraðo á LR Seimo rinki-mus sudarymo ir reitingavimo tvarkos,kurià dar tvirtins TS-LKD taryba, ta-èiau pabrëþë, kad tvarkoje numatyta,jog anksèiau iðkeltos kandidatûros (ikitvarkos patvirtinimo) bus priimamos,nebent pati tvarka keistøsi taryboje.Kvietë susirinkimo dalyvius siûlytituos þmones, kurie yra frakcijos na-riai. Taip pat kvietë pritarti PKTF na-riø, iðkeltø vienmandatëse apygardo-se, 11 þmoniø sàraðui.

TS-LKD PKTF valdybos pirminin-kas M. Adomënas pristatë PKTF na-riø kandidatûras á LR Seimà vienman-

datëse apygardose: Monikà Navickie-næ, Gabrieliø Landsbergá, Agnæ Bilo-taitæ, Arûnà Barbðá, Radvilæ Morkû-naitæ-Mikulënienæ, Arvydà Anuðaus-kà, Vytautà Juozapaitá, Irutæ Varzie-næ, Algá Kazulënà, Mantà Adomënà,Donatà Jankauskà. 2016 metø rinki-mams á LR Seimà pasiûlytos kandida-tûros ir á daugiamandatæ apygardà: vi-si 11 kandidatø vienmandatëje apygar-doje bei Gvidas Rutkauskas, VincëVaidevutë Margevièienë, Loreta Kal-nikaitë, R. Duobaitë-Bumbulienë, Ire-na Haase. M. Adomënas pabrëþë: no-rint laimëti rinkimus, svarbu, kad frak-cijos skyriuose bûtø suformuotos ko-mandos, mobilizuoti nariai, skleidþiamainformacija, numatyti atsakingi þmonës,bûtini ryðiai su kitomis organizacijomis,duomenø bazë, sutelkti savanoriai.

Diskusijoje dalyvavo V. V. Marge-vièienë ið Kauno, V. Haase ið Ðakiø,L.Kalnikaitë ið Ðilalës, R. Duobaitë-Bumbulienë ið Kauno, G. Rutkauskas iðKauno rajono, V. Linkevièius ið Birþø.

Po posëdþio dr. M. Adomënas pra-vedë mokymus apie pasiruoðimà LRSeimo rinkimams.

Ona TAMOÐAITIENË,TS-LKD PKTF atsakingoji

sekretorë

Naujos knygos

„Vis gráþtame ir gráþtame prie tø he-roizmu alsuojanèiø laikø, kuriuose glû-di dideli mûsø tautos dvasinio atsparu-mo ðaltiniai“, – raðoma naujos knygos„Kæstuèio apygardos vadai“ pratarmë-je. Leidinyje skaitytojas ras aðtuoniøKæstuèio apygardos partizanø vadø por-tretus ir atsakymà á klausimà: ar par-tizaninis karas buvo pats dramatiðkiau-sias ir didvyriðkiausias Lietuvos istori-jos laikotarpis?

Knygos sudarytojas Antanas Pocius.

Pirmoji poema – apie Juozà Kaspe-ravièiø-Ðilà

Ðio pasakojimo autorius EugenijusIgnatavièius.

Juozas Kasperavièius gimë pasitu-rinèioje ûkininkø ðeimoje Jokûbaièiøkaime, ðalia Girdþiø miestelio, netoliJurbarko. Vaikai ðeimoje buvo auklë-jami krikðèioniðkø vertybiø dvasia,mokomi graþaus elgesio, darbðtumo,skatinami mokytis ir dorai gyventi.

Baigæs aðtuonias Jurbarko gimnazi-jos klases Juozas Kasperavièius ástojomokytis á Kauno karo lakûnø mokyk-là. Ágijæs profesijà, gavæs aviacijos lei-tenanto laipsná, sukûræs ðeimà rengësitarnauti Lietuvos labui. Taèiau Antra-sis pasaulinis karas ið esmës pakeitë lei-tenanto J.Kasperavièiaus planus.

1945-øjø rudená jis ástojo á partiza-nø gretas ir buvo paskirtas Kæstuèioapygardos Operatyvinio skyriaus vir-ðininku. Lydþio rinktinë, ákurta 1945metais, vadovaujama gimnazijos mo-kytojo H.Danilevièiaus-Vidmanto, ta-po pagrindu kuriant Jungtinæ Kæstuèioapygardà. Jos nariai turëjo gerai sufor-muotà struktûrà. Veikë visoje Taura-gës apskrityje, Raseiniø apskrities Ne-makðèiø, Ðimkaièiø valsèiuose. 1946

Aðtuonios poemos apie didvyriusmetø balandþio 13 dienà Pavidaujo mið-ke vykusiame partizanø susirinkime,kuriame dalyvavo ir keturiø bûriø va-dai, buvo nutarta susijungti á darnesnávienetà. Tokiu bûdu gimë puikiai orga-nizuota Jungtinë Kæstuèio apygarda,apëmusi bene visà Þemaitijà. Apygar-dos ðtabo vadu iðrinktas Jonas Kaspe-ravièius-Angis, giliai suvokæs susiklos-èiusià Lietuvos padëtá, demokratijosprincipus, kovos siekius.

1947 metø balandþio 7 dienà eigu-lio J.Juknos sodyboje, ant Agluonosupelio kranto, Batakiø valsèiuje, þuvoapygardos vadas J.Kasperavièius-Vis-vydas ir já lydëjæs adjutantas Albinas Bi-liûnas-Dþiugas. Prasiverþti ið èekistø ap-suptos sodybos buvo neámanoma. Spë-jama, kad J.Kasperavièiaus palaikai bu-vo uþkasti Tauragës NKVD kieme.

LLKS prezidiumo tarybos nutarimuJ. Kasperavièius apdovanotas (po mir-ties) 1-ojo laipsnio Laisvës kovotojokryþiumi, suteikiant jam Karþygio var-dà, atkûrus nepriklausomybæ – VyèioKryþiaus 1-ojo laipsnio ordinu ir suteik-tas pulkininko laipsnis. J.Kasparavi-èiaus þûties ir buvusià gyvenamàjà vietàþymi garbingi atminimo þenklai.

Antroji poema – apie Jonà Þemaitá-Vytautà

Jonas Þemaitis gimë 1905 metø ko-vo 15 dienà Palangoje. Jono tëvas dir-bo Tiðkevièiaus dvaro pieninëje. Pir-masis pasaulinis karas Þemaièiø ðeimànubloðkë á Lenkijà. 1926 metais JonasÞamaitis, baigæs ðeðias gimnazijos kla-ses, ástojo á Kauno karo mokyklà. Jà bai-gæs 1929 metais kuopos vadu paskir-tas á 2-àjá artilerijos pulkà, dislokuotàKëdainiuose. Gabø ir sumanø kará Lie-tuvos vadovybë pasiuntë tobulintis á

Prancûzijos karo akademijà. Po dvejømetø J.Þemaitis gráþo á Lietuvà. Jamsuteiktas kapitono laipsnis ir paskirtas1-ojo artilerijos pulko vadu. 1939 me-tais vedë knygø rûmø darbuotojà Ele-nà Valionytæ.

Antrasis pasaulinis karas J.Þemai-tá uþklupo Varënos poligone. Gimussûnui, J.Þemaitis su þmona iðvyko á të-viðkæ – Raseiniø apskrities Ðiluvosvalsèiaus Kiaulininkø kaimà. Ásidarbi-næs Ðiluvos þemës ûkio kooperatyvovedëju, tuo paèiu metu ëmë vadovautivalsèiaus komitetui, su Ðiluvos ir Ra-seiniø rezistentais pradëjo leisti po-grindinius laikraðèius: „Á Laisvæ“, „Ne-priklausoma Lietuva“, organizuoti vy-rus stoti á Vietinæ rinktinæ.

1944 metø pavasará J.Þemaitis pa-skirtas Vietinës rinktinës 310-ojo ba-taliono vadu. Vokieèiams iðformavusVietinæ rinktinæ, J.Þemaitis pasitrau-kë á Bedanèiø miðke ásikûrusá P.Mor-kûno vadovaujamà partizanø bûrá irpaskirtas Þebenkðties rinktinës, veiku-sios Raseiniø apskrityje, ðtabo virðinin-ku. Ði rinktinë uþmezgë ryðius su Vy-riausiuoju ginkluotøjø pajëgø ðtabu.

Ákûrus Vakarø Lietuvos (Jûros) sri-tá, vadu iðrinktas J.Þemaitis. Vëliau ðiaspareigas jis perdavë Aleksandrui Mila-ðevièiui-Ruoniui, nes pats uþsiëmë visosLietuvos pogrindþio centro steigimu.

1949 metø vasario 1–22 dienomisJ.Þemaitis sukvietë visø apygardø va-dus, kuriems pasiûlë ákurti Lietuvoslaisvës kovos sàjûdá – LLKS. J.Þemai-tis iðrinktas LLKS tarybos prezidiu-mo pirmininku ir Vyriausiuoju gink-luotøjø pajëgø vadu, jam suteiktasgenerolo laipsnis.

Publikacijos autorius Eugenijus Ig-natavièius apraðo ðio þmogaus geleþi-

næ valià, áþvalgumà ir tvirtybæ, patekusá kagëbistø rankas. 1954 metø lapkri-èio 26 dienà J.Þemaièiui ávykdyta aukð-èiausia – mirties bausmë.

1997 metais J. Þemaitis apdovano-tas (po mirties) Vyèio Kryþiaus 1-ojolaipsnio ordinu, 1998 metais suteiktasdimisijos brigados generolo laipsnis,Lietuvos karo akademijai suteiktas ge-nerolo Jono Þemaièio vardas. Atideng-ti paminklai, memorialinës lentos.2009 metais LR Seimas priëmë dekla-racijà, kurioje pripaþino, kad nuo 1949metø vasario 16 dienos LLKS tarybosDeklaracijos priëmimo iki mirties –1954 metø lapkrièio 26 dienos, JonasÞemaitis buvo kovojanèios prieð oku-pacijà Lietuvos valstybës vadovas,faktiðkai vykdæs Respublikos Prezi-dento pareigas.

(keliama á 7 psl.)

66666 2016 m. kovo 11 d.Nr. 10 (1176) Tremtinys

Ðiauliø universitetas per deðimt me-tø (2005–2015) iðleido ðeðis knygos„Sibiro Alma Mater“ tomus. Leidiniosumanytojas, sudarytojas, medþiagosrinkëjas, buvæs tremtinys RomualdasBaltutis, tremtyje praëjæs kelià nuo vai-kystës iki aukðtojo mokslo, pasiryþosurinkti daugiau duomenø, atsiminimøapie tremtiniø ir kaliniø pastangas, ver-þimàsi iðlikti þmonëmis, lietuviais, puo-selëti viltá ir svajonæ apie ateitá Lietu-voje. Taip susikaupë gausus pluoðtasraðiniø, kuriø pagrindinë tema ir buvonepasiduoti vergo likimui, o pasiryþi-mu, mokslo, kûrybos galimybëmis áti-kinti save ir aplinkà ðviesesne ateitimi.Istorija árodë, kad ta veikla – nenuga-lima rezistencijos forma, kurià bûtinapaþinti ir vertinti ðiandien, tolstant taiokupacijø epochai, maþëjant jos daly-viø skaièiui, visai kartai.

Kiekviename leidinio tome, kiek-viename straipsnyje ir puslapyje yradaug informacijos apie ávykius, vieto-ves, dalyvius. Visà leidiná sieja pagrin-dinë mokslo siekio tema, taèiau esamair apskritai bendrosios tremties, repre-sijø ir problematikos apraðymø, nema-þai ir pasikartojimø. Toje medþiagosgausoje norint surasti koká nors faktà,

„Sibiro Alma Mater“Bûtinas septintasis tomas

vietovæ, asmená tenka perþiûrëti visustomus, praktiðkai kartais tai nebeáma-noma. Tuo labiau kad pora tomø yramaþo tiraþo, pilno leidinio tomø rinki-nio net dauguma bibliotekø neturi.Ðiam leidiniui yra bûtina papildomamedþiaga, mano nuomone, tai galëtøbûti septintasis tomas. Jame turëtøbûti iðsamus ávadas, supaþindinantissu bendra leidinio idëja, publikuojamosmedþiagos kryptingumu. Labai svar-bus asmenvardþiø sàraðas, kuris, regis,bûtø didþiulis. Vieni vardai yra visuo-se tomuose, bet yra ir tokiø, kurie vosvienintelá kartà slypi kaþkuriame iðpuslapiø. Reikalingas vietovardþiøsàraðas. Tai ne tik miestai, miesteliai,kaimai, bet ir maþos Sibiro gilumosbarakø, net vieno barako, palapinës,net jau iðnykusiø pavadinimai. Pateik-tini rusiðki ir lietuviðki ávardijimai, ga-limi jø variantai. Ðtai Irkutsko srityje,Alzamajaus rajone (ðiuo metu jau nerajonas, tik sumaþëjæs miestelis), Uz-kokoleikos, Vesiolos, Desiatos barakøgrupës, kuriose gyveno iki ðimto lietu-viø ðeimø. Rusiðkas pavadinimas bu-vo „Vesioloje“, lietuviai vadino „Ve-siola“. Joje buvo pradinë mokykla,kurioje mokësi, baigë nemaþai lietu-

viukø. Panaðiai buvo ir su „Desiata“-„Desiatka“-„Desiatoje“, tik ten jau bû-ta aðtuonmetës mokyklos. 2014 me-tais ten apsilankæ lietuviai, viena ið jøsu tø mokyklø baigimo paþymëjimais,gyvenvieèiø vietas sunkiai visureigiubepasiekë: pastatø në þenklo, uþpel-këjæs miðkas, krûmai. Lietuvos, Ru-sijos ir Sibiro vardø neverta á sàraðàtraukti, nes jie yra visuose puslapiuo-se. Pasinaudojant ir ávertinant leidiniopobûdá reikia pateikti ir mokyklø sà-raðà, kurio visuma ganëtinai ádomi.Sakysime, jau po lageriø ir tremtiesgráþusiesiems á Lietuvà sunku ir netneámanoma buvo patekti á aukðtàsiasmokyklas, tad nemaþai tokiø „prasi-kaltëliø“ ástojo ir baigë Leningrado,Maskvos, Irkutsko, Tomsko ir kitasmokyklas, pasitaikydavo ne tik truk-dymø, bet ir lengvatø.

Apie Lietuvà, lietuvius ir Lietuvosgyventojus 20 amþiaus okupacijø me-tais kaupiasi gausi literatûra, taèiau dardaugelis problemø tebelaukia tyrinëji-mø ir publikacijø. Ðtai kad ir mokslosiekiai: ðalia neabejotino teigiamumo,nors nedidele dalimi, bet jie prisidëjoir prie didþiosios imperinës rusifikaci-jos vizijos: mokslo metu padaþnëjo mið-

riø santuokø, dalis jø taip ir liko Rusi-jos kultûros ir statybos erdvëse. Bûti-na tyrinëti tremtiniø ekonominá ánaðàá Sibiro raidà, nepamirðti dël ávairiøprieþasèiø ten likusiøjø. Taigi proble-mø gausybë, o ðiaulietiðkoji „Sibiro Al-ma Mater“ – svarus ir þenklus þingsnisatminimo ir tø problemø iðkëlimo beisprendimo kelyje.

Vytenis RIMKUS

Nemaþà ðurmulá sukëlë pasirodþiu-si Rûtos Vanagaitës knyga „Mûsið-kiai“. Tai tema, kuria per septynis de-ðimtmeèius nesiryþta atvirai kalbëti neinukentëjusieji, nei kaltininkai. Knygaparaðyta nemokðiðkai, vienaðaliðkai, suiðkraipymais, kurie vietoj moksliniøstudijø naudos, pilstelëjo þibalo á ruse-nanèià ugná.

Beveik prieð pusantro tûkstanèiometø svetimðaliø uþkariauti ir þiauriaiterorizuojami þydai, palikæ savo Tëvy-næ, pasklido po pasaulá. Jø atsirado irLietuvoje. Carinës Rusijos þydus disk-riminuojantis ástatymas neleido jiemsbûti þemvaldþiais, tat jie apsigyvenomiestuose. Kai kuriuose Lietuvos mies-teliuose – Ðeduvoje ir kituose, þydai su-darë daugiau nei pusæ gyventojø. Dëlsavo keistø paproèiø daugelyje ðaliø jiebuvo nemëgstami. Ávairiose ðalyse ávai-riais laikais yra vykæ þydø „pogromø“– juos muðdavo, þudydavo. Saugiausiaðalis jiems buvo Lietuva. Vilniø vadi-no antràja Jeruzale.

Mano tëvas artimai bendravo sudaugeliu þydø, brolis – su þydaite. Ikiðiol menu daug jø pavardþiø ir vardø.

1941 metais prasidëjus þydø ðaudy-mui á mûsø namus atvyko Sankës Le-vinzono ðeima. Pas mus ir kaimynusGolðteinus palikæ vienà kità vertinges-ná daiktà, pas greta gyvenusià dëdienæ– maþus vaikus Leibukà ir Simukà, pa-tys dingo. Mûsø namuose slapstësi ki-tas ginkluotas þydas. Bûdavo, kai tikðuo suloja, jis èiumpa pistoletà ir bëgaprie lango. Turbût kaþkas áskundë. Pasmus atvykæs þiaurus vachmistras, svir-ne radæs paklotà lovà, paklausë: „Kasèia miega?“ Brolis atsakë: „Að“. Vach-mistras suriko: „Þydus slepiate. Nu-ðausiu!“ Pas dëdienæ, pamatæs du juod-bruvus berniukus, paklausë: „Kieno

Vietoj þydo nuðovë saviðkáðie vaikai?“ Dëdienæ atsakë: „Manomergaitës“. Dëdienë berniukus buvoapvilkusi suknutëmis. Po kiek laiko ma-no tëvas su dëdiene tuos vaikus nuveþëá sutartà vietà, kaþkur prie Eiðiðkiø.

Sankë Levinzonas ir Leibukas bu-vo suðaudyti. Maþasis Simukas buvonuðautas ant motinos rankø, kai ji bë-go nuo egzekutoriø. Levinzonienë ið-liko gyva. Gyveno Vilniuje, Komjauni-mo (Pylimo) gatvëje, virð gastronomo„Sakalas“, antrame aukðte.

Karo audrai praûþus á Vakarus, të-vas ir brolis Boleslovas buvo areðtuo-ti. Tëvas, be kitø iðgalvotø kaltinimø,buvo kaltinamas „tarpininkavimu tary-biniø þmoniø þudyme su tikslu pasisa-vinti jø turtà“ (turëjo omenyje þydus).Já nuteisë suðaudyti ir konfiskuoti tur-tà. Pas mus prisistatë þydø turto ieðko-tojai. Suraðinëjo pagalves ir kitokiàmantà. Radæ odekolono buteliukà,ðlakstë juodbruvà leitenantà, sakyda-mi: „Odekolonas þydiðkas. Èia mûsøgenerolas“. Á tai 18-metë sesuo Aldo-na replikavo: „Generolai nebûna va-gys“. Radæ paltá laðiniø kiðo po skver-nu. Á sesers pastabà: „Laðiniai tai ne þy-diðki“ – atëjûnas, parodæs pistoletà, pa-sakë: „Kà matai, tai nematyk“.

Brolis poetas Boleslovas uþ meilæTëvynei, iðreikðtà savo dainose, 15 me-tø vergavo GULAGe. Gráþæs skundë-si tardytojo þydo Levino þiaurumu.

Kas gi nutiko, kad likimo negandøpo pasaulá blaðkomø þydø uþuovëjà ra-dusiø draugiðkoje tautoje atsiradodaug þiauriø þydðaudþiø. To nepaminë-jo nei R. Vanagaitë savo knygoje, nei te-levizijos diskusijø laidoje „Diagnozë –valdþia“ susirinkæ politikai ir istorikai.

1940 metais sovietø okupantà Lie-tuvos miestuose þydai sutiko su gëlë-mis. Prasidëjus raudonajam terorui –

þiauriausiais budeliais buvo þydai. Rai-niø miðkelis, Panevëþys, Kretinga, Pra-vieniðkës, Vilkaviðkis ir daug kitø Lie-tuvos vietoviø tapo liudininkëmis iki tolnegirdëto þiaurumo: iðbadytos ar iðlup-tos akys, á galvà ákalta vinis, gyviemslupta oda, iðpjauti lieþuviai, nukapoto-mis plaðtakomis rankos sukiðtos á ðo-nuose iðpjautas skyles ir kitokiø protusunkiai ásivaizduojamø kankinimø þy-mës. Kaune, tremiant mokytojos ðei-mà, demonstratyviai dalyvavo ir ðaipësiþydukas, kuriam uþ neiðmoktà pamo-kà mokytoja buvo paraðiusi dvejetà.Saliamonui Lukoðevièiui á tarp lente-liø suspaustø rankø panages kiðant ada-tas, á akis þiûrëjo þydas. Kai kankinysnetekdavo sàmonës, iðvilkæ á koridoriøapipildavo ðaltu vandeniu, atgaivinda-vo ir vël kankindavo. Tai buvo ne pa-vieniai atvejai, o visoje Lietuvoje vyk-domas þiauriausias teroras. Èia ypaèpasiþymëjo þydai. Apie visai nekaltøþmoniø kankinimus galima pateikti il-giausià sàraðà. Apie tai raðë to metolaikraðèiai, buvo publikuojamos nu-kankintøjø nuotraukos.

Per anksti pastatytas paminklasKaune, prie Lietûkio garaþo. Dar yragyvø liudininkø, kurie þino teisybæ. Ta-da ið Kauno kalëjimo iðsivadavæ kali-niai, suþinojæ, kad jø kankintojai ruo-ðiasi bëgti, nutvëræ kas tvoros „ðtankie-tà“, kas lentgalá ar pagalá muðë teroris-tus, tarp kuriø buvo ne tik þydø. Tas þy-dø pastangomis pastatytas paminklas– akivaizdþiausias árodymas, kad rau-donojo teroro aktyviausi vykdytojaidaugiausia buvo þydai. Lietuvoje net irnedidelës tautinës maþumos: karaimai,totoriai, nesiskundë, kad juos kasskriaustø.

Paþinojau vienà þydðaudá, kuris supasimëgavimu ðaudë sugautus besi-

slapstanèius pavienius þydus. Jo ðeimà1941 metais iðtrëmë á Sibirà. Jis þuvokaro metu. Paþinojau ir kità átariamàjáþydø ðaudymu. Jis, buvæs Kauno kalë-jimo kalinys, po þydø ðaudymo Kaunepardavinëjo þydø brangenybes. Karuibaigiantis pasitraukë á Vakarus. Soviet-meèiu buvo atvykæs á Lietuvà aplanky-ti savøjø. Nuëjæs á Valstybës saugumoministerijà (MGB) apie tai praneðiau.Rusakalbis ministerijos darbuotojasabejingai mane iðklausë, nieko neuþsi-raðë ir nieko nesiëmë. Pavieðëjæs Lie-tuvoje sveèias ramiai iðvyko á JAV. Tairodo, kiek sovietams rûpëjo þydø ge-nocidas. Jie moka tik tautas pjudyti vie-nà prieð kità.

Aukðtuosiuose Paneriuose þydusðaudë ir neuþkastas duobes saugojo ða-lia esanèio Liudvinavos kaimo bernai.Liudvinave gyveno tik lenkai. Kartàauðtant rytui, kol niekas nemato, vie-nas ið jø álipo á duobæ pasirinkti ið su-ðaudytøjø brangenybiø. Bokðtelyje bu-dëjæs jo sëbras, pamatæs duobëje kaþ-kà judant, pagalvojo, kad keliasi vienasið vakar suðaudytøjø ir truktelëjo ið kul-kosvaidþio... Baigiantis karui tie bernaiiðvyko á Lenkijà.

Rûta Vanagaitë knygà „Mûsiðkiai“paraðë turbût atgailaudama uþ savo se-nelio nuodëmæ, kuris þudikams suda-rë Ðiauliø þydø sàraðà. JuodindamaKauno sukilëlius, autorë raðo, kad1941 metø birþelio 23 dienà Prisikëli-mo baþnyèios bokðte Trispalvæ iðkëlëþydðaudys Norkus. Vëliavà iðkëlëmoksleivis Romas Norkus, o prie IXforto dalyvavo Pranas Norkus.

Neduok Dieve, jeigu pasikartotø1941-øjø istorija, galbût ir vël atsiras-tø teroristø ir „þydðaudþiø“, o manobuto durys þydams bûtø uþdarytos...

Vytautas MAÈIONIS

777772016 m. kovo 11 d. Nr. 10 (1176)TremtinysILSËKITËS RAMYBËJE

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Adresas: Laisvës al. 39, 44309 Kaunas, tel. (8 37) 323 204el. paðtas: tremtinys.redakcija@gmail.com

Tremtinys

Kaina 0,60 euro

Leidëjas Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjunga

Projektà „Lietuvos Laisvës kovø,tremties ir tautos netekèiøatspindþiai“ remia

Ámonës kodas 300032645Ats. sàsk. Nr. LT18 7044 0600 0425 8365, AB „SEB“ bankas

2 spaudos lankaiTiraþas 1940 egz.

Spausdino spaustuvëUAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X Redaktorë Jolita NavickienëRedakcija: Dalia Maciukevièienë, Vesta MilerienëMaketavo Ignas Navickas

www.lpkts.lt

Skelbimai

Kovo 13 d. (sekmadiená) ávyks LPKTS Ðilalës filialo ataskai-tinë rinkiminë konferencija. 12 val. ðv. Miðios Ðilalës parapijosPranciðkaus Asyþieèio baþnyèioje. Po pamaldø – konferencijaKultûros centro maþojoje salëje (Basanavièiaus g. 12).

Maloniai kvieèiame dalyvauti.

Kovo 17 d. (ketvirtadiená) 15 val. LPKTS salëje (Laisvësal. 39, Kaune) ávyks knygos „Tremties vaikai. Antroji knyga“pristatymas.

Dalyvaus leidinio autorius Stanislovas Abromavièius,prisiminimais dalinsis knygos herojai, bus pagerbti paaukojusiejilëðø knygos leidybai.

Aukotojai ir knygos herojai galës atsiimti po jiems skirtàegzemplioriø. Bus galima ásigyti knygø.

Skelbimai

Uþjauèiame

Ona Budreikaitë-Lapeikienë1928–2016

Gimë Anykðèiø r. Troðkûnø valsè. Èiun-kiø k. ûkininkø ðeimoje. 1951 m. tëvai, sesuo irbrolis buvo iðtremti á Tomsko sr. Verchne Kets-kio r. Ona tuo laiku mokësi ir gyveno Panevëþyje.Po metø buvo surasta ir iðtremta á Krasnojarsko kr.Tomsko priemiestá. Vëliau buvo nuveþta prie ið-tremtos ðeimos. Dirbo sunkius miðko darbus. ÁLietuvà gráþo 1958 m. Apsigyveno Vieðintëliø k.,dirbo buhaltere. Sukûrë ðeimà, uþaugino dukteráVidà. Prasidëjus Atgimimui, subûrë buvusius Vie-

ðintø tremtinius, rinko atsiminimus. Buvo aktyvi LPKTS Anykðèiøfilialo narë.

Palaidota Vieðintø kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame dukterá Vidà, jos ðeimà ir gimines.

LPKTS Anykðèiø filialas

Valerijonas Grakauskas1929–2016

Gimë Telðiø r. Besèiø k. ûkininkø Mato ir Mar-cijonos ðeimoje. Augo su broliu Jonu ir seserimiAlbina. Baigë Gynteniø pradinæ mokyklà ir mo-kësi Luokës mokykloje. Ðeima iðtremta á Krasno-jarsko sr. Nyþnij Ingaðo r. Tugaðos k. Dirbo miðkopramonëje, sakino medþius. 1956 m. perkelti á Per-vamaikos k., kirto taigà ir statë gyvenamuosius na-mus. Susituokë su likimo drauge Julija Kulevièiû-te. Uþaugino dukterá Genovaitæ ir sûnø Stanislo-và, gyveno Pribylovo k. 1967 m. su ðeima gráþo á Lietuvà, apsigy-veno pas anksèiau gráþusià seserá Micaièiø k., ásidarbino Kurðë-nø medþio perdirbimo ámonëje staliumi. Persikëlë gyventi á Kur-ðënus. Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ su þmona ástojo á LPKTSKurðënø filialà.

Palaidotas senosiose Kurðënø parapijos kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame vaikus, vaikaièius ir artimuosius.

LPKTS Kurðënø filialas

Nuoðirdþiai uþjauèiameDalià Charûnienæ, mirus my-limam Tëveliui.

LPKTS Elektrënø irVievio filialai

Mirus atkurtos LLKS Þemaièiø apygardos vadui SteponuiGrybauskui, nuoðirdþiai uþjauèiame ðeimà ir artimuosius.

LPKS Maþeikiø skyrius

Dël buvusios politinës ka-linës, ryðininkës, rëmëjos Al-donos Mekðraitytës-Griga-levièienës mirties nuoðirdþiaiuþjauèiame artimuosius.

Lietuvos politiniøkaliniø sàjunga

Nuoðirdþiai uþjauèiame tremtyje gimusá Alá Daugelæ, vai-kus ir visus artimuosius dël þmonos Anelës mirties

LPKTS Rokiðkio filialas

Mirus atkurtos Þemaièiø apygardos vadui, pirmojo LLAÞemaièiø legiono ðtabo nariui, politiniam kaliniui Stepo-nui Grybauskui, nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà, sûnø ir ar-timuosius.

Lietuvos laisvës armijos kariø ir rëmëjø sàjunga

Kovo 20 d. (sekmadiená) 11 val. Palangos Stasio Vainiûnomeno mokyklos salëje (Maironio g. 8) ávyks LPKTS Palangosfilialo ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. Registracija nuo10.30 val. tik pateikus LPKTS Palangos filialo nario paþymë-jimà. Kvieèiame aktyviai dalyvauti.

LPKTS Palangos filialo valdyba

Aldona Birutë Mekðraitytë-Grigalevièienë

1927–2016

Gimë Kaune, tarnautojo ðeimoje. 1946 m. pe-rëjo á neakivaizdiná mokytojø seminarijos skyriø,pradëjo dirbti mokytoja Kudirkos Naumiesèio vi-durinëje mokykloje. Kai kurie bendraklasiai buvotapæ partizanais, su jais Aldona palaikë ryðius. Uþtai 1948 m. buvo suimta ir po ilgø tardymø Ypa-tingojo pasitarimo Maskvoje nuteista 8 m. lagerio.Kalëjo Mordovijos grieþtojo reþimo lageryje.1955 m. iðleista, gráþo á Lietuvà, sukûrë ðeimà. Uþ-augino dvi dukteris ir sûnø.

Palaidota Kauno r. Jonuèiø kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame artimuosius ir liûdime kartu.

LPKS Kauno skyriusKovo 21 d. (pirmadiená) 16 val. Kauno águlos karininkø ra-

movëje (A.Mickevièiaus g. 19) minësime kovo mënesá gimusius1918 m. Lietuvos Nepriklausomybës Akto ir 1949 m. LLKStarybos Deklaracijos signatarus: Adolfà Ramanauskà-Vanagà(1918-03-06), Donatà Malinauskà (1869-03-07), Jonà Þemaitá-Vytautà (1909-03-15), Juozà Ðibailà-Merainá, Diedukà (1905-03-18). Kartu paminësime ir 1949 m. kovo 25–28 d. trëmimà„Priboj“ („Bangø mûða“).

Organizatoriai – Kauno águlos karininkø ramovë, Lietuvospolitiniø kaliniø ir tremtiniø sàjunga, Kauno Politiniø kaliniøir tremtiniø frakcija.

Knygø tremties ir rezis-tencijos tematika galite ásigytiLPKTS knygynëlyje (Laisvësal. 39, Kaune) bei internetuwww.lpkts.lt.

Tuskulënø rimties parkomemorialinio komplekso kon-ferencijø salëje (Þirmûnø g.1F, Vilnius) iki geguþës 8 d.veikia Laisvës kovø ir tremtiesistorijos muziejaus kilnojamojiparoda „Niekas ir nei vienasnëra uþmirðtas“.

Paroda lankoma nuo 10 iki17 val.

(atkelta ið 5 psl.)Treèioji poema – apie JuozàÈeponá

Juozas Èeponis-Tauragispirmosios sovietø okupacijosmetais sëkmingai iðvengë bol-ðevikiniø gulagø ir visà toli-mesná savo gyvenimà paskyrëkovai uþ Lietuvos iðsivadavimàið okupantø jungo. Ðio didvy-rio gyvenimà ir kovas apraðoAntanas Pocius.

Ðèepavièiø ðeima gyvenoRaseiniø apskrities Kunkojøkaime. Joje augo penki vaikai:Petras, Juozas, Jadvyga, Bronëir Elena. Jonas Ðèepavièius mo-kësi Raseiniø gimnazijoje, po josbaigimo ástojo á Kauno karo mo-kyklà. Baigë pirmojo LietuvosPrezidento A. Smetonos karomokyklos 13 laidà. J. Ðèepavièiuisuteiktas leitenanto, vëliau – ka-pitono laipsnis. Uþ puikià tarny-bà apdovanotas Lietuvos nepri-klausomybës medaliu.

1938 metais Lietuvai pa-skelbus lenkø ásakmø ultima-tumà uþmegzti tarptautiniussantykius, kurie buvo nutrûkælenkams okupavus Vilniauskraðtà, Lietuvos karininkai,protestuodami prieð ðá agresy-

Aðtuonios poemos apie didvyriusvø tarptautiná aktà, susilietuvi-no pavardes. Tokiu bûduJ.Ðèepavièius tapo Èeponiu,Ðimakauskas – Ðimoniu.

Pirmosios sovietø okupaci-jos metais J.Èeponiui pavykosu grupe karininkø ir kareiviøpasitraukti ið „liaudies kariuo-menës“. Apsigyvenæs mamostëviðkëje Slabados kaime mo-kytojavo Minioniø pradinëjemokykloje. Mokytojaudamasnenutraukë patriotinës veik-los, dalyvavo LLA organizaci-jos kûrime, ástojo á P.Plechavi-èiaus Vietinæ rinktinæ. LLAvado K.Veverskio ásakymu ka-pitonas J. Èeponis paskirtasRaseiniø apskrities LLA kari-niø formuoèiø vadu. Visos tuometu veikusios patriotinës or-ganizacijos siekë skatinti tautossàmoningumà, prieðintis vokie-èiø pastangoms átraukti Lietuvàá karà su Rusija, kaupti ginklus,mokyti jaunimà jais naudotis,leisti ir platinti pogrindinæ spau-dà, rengti visuomenæ nepriklau-somybës atkûrimo akcijoms.

Masinis raudonasis teroras,prievartinë mobilizacija á so-vietø armijà skatino vyrusslapstytis arba su ginklu ranko-

se pasitraukti á miðkà. „Geriauþûti savo kraðte, negu taptiRaudonosios armijos rekrû-tu“, – tokia nuomonë vyravovisoje Lietuvoje. Ginkluotaskovos sàjûdis turëjo visus regu-liariajai kariuomenei bûdinguspoþymius, dëvëjo uniformà.

Raseiniø apskrityje Lau-mës, vëliau – Þebenkðties rink-tinës vadu tapo kapitonasJ.Èeponis-Budrys. Okupantoslaptosios tarnybos iðsiaiðki-no, kur slepiasi partizanai.1945 metø liepos 22 dienà gau-si NKVD kariuomenë keliaisþiedais apsupo partizanø sto-vyklà. Po kelias valandas tru-kusiø kautyniø J.Èeponio-Budrio ir J.Þemaièio-Dariausvadovaujamos partizanø gru-pës iðsiverþë ið apsupties. Ir poðio ánirtingo mûðio J.Èeponis-Budrys bei jo bendraminèiai ne-nutraukë pasiprieðinimo kovosir telkë pavienius partizanø bû-rius bei ryðiø sistemas á vieningàvisumà. Raseiniø èekistai siû-lë didelæ premijà uþ J.Èeponioiðdavimà. Buvo persekiojamijo artimieji ir giminës.

(bus daugiau)Auðra ÐUOPYTË

88888 2016 m. kovo 11 d.Nr. 10 (1176) Tremtinys

Kiaupiðkiø kaimelis yra Kretingosrajone, Darbënø seniûnijoje. Anksèiauseniûnijos vadinosi valsèiais. Kiaupið-kiø kaimelis „álindæs“ á didþiuliø mið-kø vidurá. Tà kaimà miðkai apsiautæ iðvisø pusiø. Jo þemës rubeþiuojasi ið ry-tø pusës su Plokðèiais, ið ðiaurës – suMedininkais, ið vakarø – su Piliakalnioir Darbënø þemëmis.

Nedaug gyvenamøjø sodybø yraKiaupiðkiuose. Praeityje buvo priskai-èiuojama iki 10 ðeimø. Ne daugiau gy-vena ir dabar.

Anksèiau vienas ið stambesniø ûki-ninkø Kiaupiðkiuose buvo AdomasÞelvys su ðeimyna: þmona Cholastika,keturiais sûnumis Alfonsu, Adomu,Vladu ir Vaclovu bei dukrele Valerija.Þemës turëjo 21 hektarà, miðko – pen-kis. Jo miðke po karo partizanai buvoásirengæ bunkerá. Kitas partizanø bûre-lis slapstësi Nausëdø girioje. Èia, bun-keryje, gyveno penki vyrai ir viena mo-teris. Taèiau enkavedistai bei stribaiapsupo visà bûrá ir suðaudë. Dabar to-je vietoje jø kautynes mena pastatytaskryþius bei paminklinis akmuo su þu-vusiø partizanø vardais bei pavardëmis.Gal bûtø jie prasiveþæ, bet nutarë ne-pasiduoti ir kovoti iki paskutinio ðovi-nio. Þmonës sakë, kad buvo didelis su-siðaudymas. Daug þuvo ir sovietø ka-reiviø. Ðnekëjo, kad jø „priðtabeliavo“pilnà sunkveþimá.

Nausëdø girios partizanai pri-klausë Kardo rinktinës bûriui, ku-riam vadovavo Kazys Kontrimas iðSmeltës kaimo. Tik per susiðaudymàjo bûryje nebuvo.

Toli nuo TëvynësÞelviai artimai bendravo su

Laisvës kovotojais. Ðelpë maistu,drabuþiais, avalyne. Teikë ir infor-macijà apie kaimuose siautëjan-èius stribus. Uþ ryðiø palaikymà supartizanais ûkininkams Þelviamsteko paragauti Sibiro duonos.

1948 metais, kai Þelvius trëmëá Sibirà, vaikø namuose nerado.Tik po keliø dienø buvo „suþvejo-ti“ ir vaikai, tad Sibiro „kurorte“atsidûrë visi.

Visus tremtinius apgyvendin-davo barakuose. Visi buvo ádar-binti. Tremtinius, kaip pavojingàelementà, priþiûrëjo sargyba.

Tëvas su vyresniuoju sûnumi Al-fonsu dirbo prie statybø. Statë trem-tiniams barakus. Vaikø neleido dy-kinëti, nors ir nepilnameèiai. Vie-ni prie lentpjûvës kasë pjuvenas,kiti neðë lentas ir krovë á krûvas,taigi dykai nemaitino në vieno. Jeinormos neávykdei, buvo sumaþin-tas ir maisto davinys. Per speigus vai-kai buvo apðalæ veidà, rankas bei kojøpirðtus. Ðaltis kartais spaudë ir iki 50laipsniø. Tik vëliau valdþia iðdavë ðil-tesnius drabuþius bei avalynæ. Kiekvie-nas gavo po vatinukà, vatines kelnes,veltinius bei pirðtines, kad ðiek tiek pa-sisaugotø nuo ðalèio.

Taip ir stûmë dienas vargðai tremti-niai Þelviai ið maþo Kiaupiðkiø kaimelio.Tokiø „kurortininkø“ buvo daug ið visøLietuvos kampeliø. Tremtiniø duonos ra-gavo ir daug vyskupø bei kunigø ið Lie-tuvos. „Kurorte“ pabuvojo monsinjorasAlfonsas Svarinskas, kunigas Sigitas

Tamkevièius, kunigas Antanas Bun-kus, Adomas Alminas ir daugelis kitø.Daug mokytø þmoniø buvo iðtremta:profesoriø, daktarø, teisëjø, advokatøir kitø inteligentø, kurie neprisidëjoprie „naujos“ tvarkos ávedimo.

Þmogaus kanèioms Dievas yra gai-lestingas. Tik viltis, tikëjimas ir maldaþmogui padeda áveikti visus sunkumus.

1953 metais, kai mirë Stalinas,tremtiniams pasidarë lengviau. Buvopanaikinti ir sustiprinto reþimo bara-kai. Buvo nuimta ir ginkluota sargybasu ðunimis. Perþiûrimos tremtiniø bylos.Pradëta leisti tremtiniams gráþti á gimtàjá

kraðtà. Tik daug lietuviø liko amþinai il-sëtis speiguotoje Sibiro þemëje.

Dabar Lietuvos jaunimas kasmetvasaromis vaþiuoja á „Misijà Sibiras“apþiûrëti ir aptvarkyti mirusiø tautie-èiø kapiniø, atstatyti sugriuvusius kry-þius, padaryti naujas tvoreles, ið kapi-naièiø paðalinti ðiukðles, kurios buvosusikaupusios per daugelá metø.

Aèiû Lietuvos jaunimui uþ ðá ðaunødarbà, kad neuþmirðtas tautieèiø beigiminiø atminimas.

Þelviai ið Kiaupiðkiø, kaip ir dauge-lis kitø tremtiniø, buvo iðveþti 1948metais. Gráþo 1956 metais visi: abu të-vai ir visi vaikai. Adomas Þelvys mirë1960 metais. Jo þmona Cholastika –1983 metais. Vaikai iðsilakstë, kas kur ið-manë. Tik vyriausias sûnus Alfonsas áþmonas pasiëmë Irenà Jokubauskaitæ iðBenaièiø kaimo ir apsigyveno tëvø ûkyjeKiaupiðkiuose. Prispyrus nepagydomailigai mirë 2000 metais. Ðeima uþaugi-no dvi dukteris. Dukterys iðtekëjusios,gyvena Klaipëdoje. Irena viena per va-saras begyvena Kiaupiðkiuose, þiemàiðvaþiuoja pas dukteris. Moteris sako,kad èia vasarà bûna smagu. Ðirdá pa-glosto giedoriai paukðteliai. Ir þiemà,ir vasarà siûbuoja ir þaliuoja didþiulëspuðys bei neaprëpiami eglynai.

Nors kaimas apsuptas paèiais di-dþiausiais miðkais, gyventojø jame neimaþëja, nei daugëja, kaip ir anksèiau,gyvena deðimt ûkininkø ðeimø. Miðkomylëtojai neleis Kiaupiðkiø kaimeliuiiðnykti ið Lietuvos þemëlapio.

Juozas BAUÞYSNuotrauka ið Þelviø giminës archyvo

Trys Þelviø vaikai: Vladas, Vaclovas ir Valerija

Kovo 4 dienà Alytu-je ávyko renginiai, skir-ti paminëti Lietuvospartizanø vado, briga-dos generolo AdolfoRamanausko-Vanago98-àsias gimimo meti-nes ir pagerbti Lietuvospartizanus.

Alytaus Putinø irAdolfo Ramanausko-Vanago gimnazijosemoksleiviams istorijospamokà „Partizaniniskaras Dzûkijoje“ vedëVarënos rajono savival-dybës meras, istorikasAlgis Kaðëta. Jis prista-të Dainavos apygardos partizanø va-dus, kovø prasmæ ir reikðmæ, pasako-jo apie þmoniø pasiryþimo ir apsispren-dimo svarbà. Europos istorijoje Lietu-vos partizanø kovos yra iðskirtinisreiðkinys, nes truko ilgai, tauta paty-rë dideliø nuostoliø, panaðiai vyko tikVakarø Ukrainoje. Dzûkijoje pasi-prieðinimas prasidëjo anksèiausiai –1944 metø ankstyvà rudená. Bûriaibuvo dideli, todël partizanai patirda-vo daug nuostoliø, nes nevengdavostoti á atviras kautynes su gausiomisprieðo pajëgomis. Nuo 1946 metø va-saros pradëta tausoti Laisvës kovo-tojø jëgas, vyko centralizacija. Uni-kalus reiðkinys – poþeminiai bunke-riai, vadavietës. Pradëta leisti parti-zanø spauda, boikotuojami sovieti-

Partizanø vado Adolfo Ramanausko-Vanago gimimo metiniø minëjimas

niai rinkimai. Partizanams labiausiaipakenkë NKVD ir MVD uþverbuotøðnipø ir MGB spec. grupiø veikla, par-tizanø rëmëjø iðtrëmimai, nes buvo pra-rasta parama ir þinios. Dainavos apy-gardoje þuvo apie du tûkstanèiai par-tizanø. Praneðëjas taip pat teigë, kaddabartinë geopolitinë situacija áparei-goja þinoti ir ávertinti iðorinës invazi-jos grësmæ.

Partizanas Juozas Jakavonis-Tigraspapasakojo apie pirmàjà paþintá suAdolfu Ramanausku-Vanagu 1945metais, pasidalijo iðlikusiais áspûdþiais,taip pat kalbëjo apie partizanø kovàMerkinës kraðte. Jaunimui linkëjo do-mëtis kraðto istorija, tapti gerais Tëvy-nës gynëjais.

„Patriotinis auklëjimas labai svar-

bus, todël dþiugu, kad partizanø vadoAdolfo Ramanausko-Vanago gimimometinëms paminëti Alytuje vyksta to-kie graþûs renginiai. Tuo pat metujaunimo ðirdyse tai uþdega patriotið-kumo ugnelæ, kaip reikia mylëti savomiestà, savo ðalá, savo artimuosius.Todël linkiu, kad Jûsø iðsakyti þo-dþiai mûsø mokiniø ðirdyse paliktøpëdsakà, liekantá visam gyvenimui“, –sutikæs sveèius Alytaus miesto savival-dybëje ir áteikdamas atminimo dova-nas sakë miesto vadovas VytautasGrigaravièius. Ðvietimo skyriaus ve-dëjas Vytuolis Valûnas supaþindinosveèius su Alytaus miesto savivaldy-bës mokyklose vykdomu tautiniu,patriotiniu ir pilietiniu mokiniø ugdy-mu, buvo rodomas dokumentinis fil-

Dainavos apygardos partizanø memorialas kapinëse (Daugø gat-vëje) prie simbolinio Lietuvos partizanø vado Adolfo Ramanaus-ko-Vanago kapo

mas „Dainavos apygardos partizanøtakais 2015-09-12”.

Vëliau aplankytas Dainavos apygar-dos partizanø memorialas kapinëse(Daugø gatvëje) ir simbolinis Lietuvospartizanø vado Adolfo Ramanausko-Vanago kapas. Po pagarbos ir susikau-pimo akimirkos padëta gëliø, savo kû-rybos eiles skaitë þuvusio savanorio Ar-tûro Sakalausko motina Genovaitë Sa-kalauskienë, padëkos þodá tarë Auksu-të Ramanauskaitë-Skokauskienë.

Svarbø minëjimà uþbaigë renginysAlytaus Adolfo Ramanausko-Vanagogimnazijoje. Gimnazijos mokiniai pri-statë meninæ kompozicijà „Diena, kaineskamba skambutis“. Sveèiai lankësigimnazijos muziejuje.

Gintaras LUÈINSKAS

Sveèiai apþiûri ekspozicijà Adolfo Ramanausko-Vanago gimna-zijos muziejuje