Nëra taip, kaip atrodo · 2013. 12. 16. · mitai, jie ið asmeninio gyvenimo. ... læs ið Indijos, – saksofono virtuozas, improvizacijos ir kompozicijos meistras Rudreshas Mahanthappa

7 meno dienos | 2012 m. geguþës 11 d. | Nr. 19 (987) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2012 m. geguþës 11 d., penktadienis Nr. 19 (987) | Kaina 2,50 Lt

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md2Po festivalio „Kaunas Jazz“

3Eimunto Nekroðiaus „Dieviðkoji komedija“

4„Naujosios dramos akcija ‘12“

5Paroda Domicelës Tarabildienës ðimtmeèiui

7Vilnius Andriaus Surgailio fotografijose

8Gdynës kino festivalis

Monika Krikðtopaitytë

Þygimanto Augustino tapyba lei-dþia gráþti á meno kritikos pradþios(Salonø) laikus, kur Diderot aistrin-gai rûðiavo grûdus nuo pelø (klestivertinamoji funkcija). Lyginimaisuþsiimti negalësiu, nes tai persona-linë paroda, taèiau Salonø kritikaibuvo aktualus tikroviðkumas. JeiAugustinas tiek „vargsta“ tyrinëda-mas griauèius, raumenø grupes irjø susijungimus bei modeliavimàspalvomis, tuomet galima patyrinë-ti, kaip jam pavyko. Nors nuogi kû-nai turi pamëkliðkai pilkø ðeðëliø,norisi kaip Tomui netikinèiajambesti pirðtu á drobæ ir ásitikinti, arkûnai neskleidþia ðilumos. Kitaiptariant, tikroviðkumo èia daug lygmimezës varþybose. Taèiau jei ási-jausèiau á manieringà ir reiklø Di-derot tonà, bûtinai pareikðèiau, kadpirmoje diptiko „Jie nusipjaudavosau galvas“ dalyje smaugiamas dir-þo kaklas, mano galva, atrodo kiekper didelis, o pateisinimas patini-mu nëra pakankamas. Mes su Di-derot dar bûtinai prikibtume priepilko fono, nes kokios uþgaidos ve-dinas tapytojas atsisakytø gilumosmagijos ir oro judëjimo efekto (!).Salono kontekste darbas bûtø ver-tinamas kaip neuþbaigtas. Taèiau jei

Nëra taip, kaip atrodoÞygimanto Augustino paroda „XX amþiuje“ VDA galerijoje

„Akademija“

parodà þiûrëtume su modernizmoesmæ aiðkinusiu Clementu Green-bergu, jam, ko gero, toji pilka fonoplokðtuma labiausiai ir patiktø. Juk,anot jo, trimatiðkumo atsisakymasir plokðtumos akcentavimas kaip tikir yra tapybos grynumo ir gyvumogarantas. Galø gale tokia tapyba ne-tenkintø në vieno jø. Pirmajam vaiz-duojamose scenose bûtø per maþaiaiðkumo, antrajam – per daug lite-ratûros. Galbût nebent portretusDiderot ávertintø kaip paveikius, þi-noma, patikëdamas, kad vaizduo-jamasis yra gana bjauraus charak-terio ir apykvailis ponulis.

Þ. Augustino kompozicijos tikprimena mitologines ar alegorinesscenas. Norint jas suprasti, reikia þi-noti ikonografijà. Tokie kûriniai yraskaitomi kaip kodai, mat figûros(veikëjai) ir daiktai (atributai) èiadëstomi kaip raidës ar þodþiai. Ne-þinant daiktø ir pozø reikðmiø, visasenovës tapyba su manieringais jau-nuoliais, stoviniuojanèiais prie krû-mø, ir merginomis ant milþiniðkøkriaukliø liktø nebyli ir juokinga. Uþtokiø kitkà nei realybë atstovaujan-èiø vaizdø visuomet stovi tekstas,lyg knygos iliustracijoms. Þ. Augus-tino figûriniai paveikslai irgi sura-ðyti kaip sakiniai, taèiau tai nëra vie-ðai þinomi antikos, religiniai ar TV

mitai, jie ið asmeninio gyvenimo.Bent jau ðioje parodoje. Tiesa, tasasmeninis gyvenimas apima ir ko-kià nors þmoniø grupæ – paskutinákartà tai buvo burlentininkai, ðákart –abstraktesnis telkinys – tie, kuriemëgsta piktnaudþiauti nostalgija irtam vartoja bûtàjá daþniná laikà: „Oanksèiau bûdavo taip ir taip“ (at-seit geriau).

Suprasdamas, kad þiûrovas bepagalbos gali daug ko ir nesupras-ti, menininkas pagrindines intenci-jas nupasakoja dar prieð atidarymàparengtame interviu „Lietuvos þi-nioms“ (kalbino Mindaugas Klusas)ir pakabina já vietoje anotacijos priegalerijos durø. Kaip uþuominos tal-kina kûriniø pavadinimai: „Jie nusi-pjaudavo sau galvas“, „Vyrai geisdavomoterø“, „Daiktai bûdavo vertinami“,„Veidai buvo dvasingi“, „Árankiaibuvo patikimi“, „Þmonës po darboilsëdavosi“, „Kanèia buvo prasmin-ga“, „Paveikslëliai bûdavo iðsaugo-mi“, „Pieðinys buvo toks pats“, „Þmo-nës tikëjo tvarka“. Tad ðie vaizdaituri uþ jo esantá tekstà. O ðis – aki-vaizdþiai (auto)ironiðkas.

Taigi Þ. Augustinas, puikiai ával-dæs tikrovës imitavimà ir figûraty-vo, kaip teksto, naudojimà, iðmoko

N U K E L T A Á 6 P S L .

Þygimantas Augustinas. „Jie nusipjaudavo sau galvas“. 2012 m.

„Va

kari

në s

ukne

lë“.

1930

m.

2 psl. 7 meno dienos | 2012 m. geguþës 11 d. | Nr. 19 (987)

M u z i k a

Algirdas Klova

Kartais net nepastebi, kaip grei-tai bëga laikas. Ðiemet atvykæs áXXII festivalio „Kaunas jazz“ kon-certus, nusipirkau DVD filmà suBobby McFerrino koncertu Kaunosporto halëje. Rodos, vos prieð po-rà savaièiø klausëmës ðio didþiomuziko, o pasirodo, metai prabë-go. Puikus áraðas, gal kam pasiro-dys keista, bet man jis net labiau pa-tiko nei pats koncertas gyvai. O galèia vëlgi kaltas laikas. Ðiø metø pa-grindinis koncertas Kauno „Þalgi-rio“ arenoje nesukëlë man dideliøemocijø ir nesuþavëjo. Taèiau pasi-kalbëjus su kolegomis kartais atro-do, kad nesi visiðkai teisus. Manau,tokiame festivalyje norëtøsi kiek dþia-ziðkesnio koncerto, o Lizz Wright galgeriau skambëtø kokiø miesto die-nø renginyje ar sporto ávykiø kultû-rinëje programoje. Ðiaip tikrai ge-ra dainininkë, neblogai valdo balsà,nors jo naudoja vos virð oktavos ri-bø. Popmuzika niekada per daugnesidomëjau, todël tikriausiai konors ir nesupratau. Taèiau gal su-prasiu po metø ar dvejø.

Kas mane festivalyje labiausianudþiugino? Pirmiausia, kad rimtasrenginys vyksta rimtose koncertøerdvëse, tokiose kaip Vilniaus arKauno filharmonijø salës. Tai pui-ku. Þinoma, yra ir kita pusë – ma-þiau publikos telpa, maþiau parduo-dama bilietø ir kitø gërybiø, bet irta publika graþiai atsisijoja. Nuosta-

bu, kad koncertai Vienybës aikðtë-je sutraukia vis daugiau þmoniø.Tiesa, tai nemokama erdvë, be to,ir oras buvo puikus. Nustebino irpradþiugino „dþiazuojanèio auto-buso“ idëja. Dþiugu, kad vël paste-bima Kæstuèio Luðo kûrybinë veik-la, puikiai festivalyje debiutavoDaiva Starinskaitë su grupe „Key-mono“, pagrindine þvaigþde, beabejonës, tapo kontrabosininkoChristiano McBride’o trio. Deja,negalëjau pamatyti visø ðiø metøfestivalio renginiø, todël trumpaipaminësiu tuos, kuriuos girdëjau irregëjau.

Man, suprantama, visada ádo-miausi muzikiniai pasirodymai, su-sijæ su liaudiðkø intonacijø, moty-vø, instrumentø, atlikëjø technikos

panaudojimu. Mane labiausiai su-þavëjo Kauno sinagogoje koncerta-væs Ori Dakari trio ið Izraelio. PatiesDakari grojimas ne tik techniðkai to-bulas, bet ir be galo jautrus, protin-gas formos atþvilgiu, gitaros tembrinisarsenalas nenuobodus ir iðraiðkingas.Ðis muzikantas labai originaliai nau-doja formos architektonikà, þinoma,remdamasis keliais ið anksto susikur-tais modusais ir architektûrinëmis de-talëmis, taèiau labai laisvai improvi-zuodamas ir skatindamas tai daryti dusavo pagalbininkus. Dakari repertu-are susipina gili pagarba dþiazui,meilë savo ir kitø ðaliø tradicinei irliaudies muzikai. Ne veltui pasau-lyje labai garsus muzikos eksperi-mentø meistras ir avangardo kûrë-jas Johnas Zornas atkreipë dëmesáá ðá puikø gitaristà ir savo studijojeáraðë, o 2009 m. iðleido jo albumà„Entrances“.

Kitas didis menininkas, gyvenan-tis Niujorke, gimæs Italijoje, nors ki-læs ið Indijos, – saksofono virtuozas,improvizacijos ir kompozicijosmeistras Rudreshas Mahanthappa.Jo muzikoje nesunku iðgirsti tradi-cinës indø muzikos tembrinius irderminius sàskambius, taèiau jietaip meistriðkai ápinti á dþiazo ir ki-tos naujosios muzikos darinius, kadnelavinta ausis iðgirs tik kaþkokiusnetradicinius derinëlius, perðanèiusmintá, kad èia esama delikaèiø eg-zotiðkø niuansø. Paanalizavæs ðágrojimà, pastebi ypatingà instru-mento pûtimo bûdà, charakteringà

indø ir kitiems Azijos muzikantams.Daug kas paaiðkëja suþinojus, kadðis muzikas tarp koncertiniø turø irdarbo su kolektyvais vaþiuoja á In-dijà semtis ákvëpimo kûrybai.

Muzikantai, su kuriais RudreshasMahanthappa atvyko á Kaunà, taippat ne ið kelmo spirti. Jø muzikoslaukas ir stilistinis spektras labaiplatûs ir aktyvûs. Gitaristas Davi-das Gilmore’as dþiazo muzikos ger-bëjams gali bûti girdëtas daugiaunei penkiasdeðimtyje ávairiø muzi-kantø plokðteliø, boso virtuozas Ri-chas Brownas ne veltui daþnai vadi-namas vienu geriausiø bosininkø, obûgnininko Gene’o Lake’o biogra-fijoje – áspûdingiausias scenos part-neriø bûrys. Projektas SAMDHI,kurá pademonstravo ðis kolektyvas,paliko didþiulá áspûdá.

Ðio festivalio smogikas – nepa-prastai áspûdinga asmenybë ið Suo-mijos, jaunas, bet labai talentingasmuzikantas, trimito ir fliugelhornovirtuozas, kompozitorius, aranþuo-tojas, prodiuseris, pedagogas, dai-nininkas Jorma Kalevi Louhivuori.Sunku ásivaizduoti muzikantà, ku-ris penktadienio naktá groja muziki-niame klube su savo ugninga grupe„The Northern Governors“, ðeðtadie-nio vakare su Kauno bigbendu at-lieka didþiulæ, originalià naujo, rim-to dþiazo programà kaip solistas, opaskui bëgte pasileidþia á Vienybësaikðtës scenà, kur su ta paèia þai-þaruojanèia savo grupe tiesiog iðrë-kia, iðdeklaruoja jaunimui stilistiðkai

Netrûko puikiø muzikøKelios mintys po festivalio „Kaunas Jazz“

Anonsai

Vilniaus festivalis: nuoðokio panoramos ikiEnnio Morricone’spremjeros

Birþelio 1–8 d. sostinëje vyks ðe-ðioliktasis Vilniaus festivalis. Jo pro-gramoje numatyti septyni ávairausþanro koncertai – nuo JAV ðiuolai-kinio ðokio panoramos iki orkestromuzikos vakarø, nuo klasikos auk-so fondo pristatymo iki kultinio ita-lø kompozitoriaus Ennio Morrico-ne’s naujos kompozicijos pasaulinëspremjeros. Festivalis ðiemet skiria-mas Europos festivaliø asociacijos(EFA) 60-meèiui.

Per 100 festivaliø visoje Europo-je ir Artimuosiuose bei Tolimuosiuo-se Rytuose vienijanèios Europos fes-tivaliø asociacijos pilnateisiu nariuVilniaus festivalis tapo 1999-aisiais,o 2009 m. surengæs EFA generali-næ asamblëjà Vilniaus festivalis ági-jo nemaþà svorá Europos kultûrospolitikos arenoje bei plëtojant kul-tûrinius ryðius su Azijos ðaliø festi-valiais. Deimantinio jubiliejaus pro-ga EFA generalinæ asamblëjà ðiemetketinama surengti Bergene, èia lau-kiama atvykstant beveik 200 festiva-liø vadovø, iðkilmingoje ceremoni-joje turëtø dalyvauti Norvegijoskaraliðkosios ðeimos atstovai, áasociacijos gretas ruoðiasi ástoti Af-rikos þemyno festivaliai. Vilniausfestivalis, suvokdamas narystës ðio-je asociacijoje svarbà, su dþiaugs-

mu prisijungia prie EFA 60-meèiominëjimo ir ðiømetá festivalá skiriaðiai progai.

Ðeðiolika metø gyvuojanèio Vil-niaus festivalio struktûra iðlieka tva-ri ir ðiemet, kaip ir pagrindinis sie-kis – dovanoti Lietuvos publikainekasdieniø potyriø. Nors dël ob-jektyviø aplinkybiø sumaþëjo festi-valio renginiø kiekis, koncertø ko-kybës kartelës neketinama nuleisti.Septyni koncertai ðiemet vyks konepadieniui, tad publikos laukia inten-syvi muzikos vakarø savaitë.

Po ilgokos pertraukos Vilniausfestivalyje vieðës JAV menininkai –tai þymiausios afroamerikieèiø mo-dernaus ðokio trupës „Alvin AileyDance Company“ jaunoji karta, pa-sivadinusi „Ailey II“ vardu, jungian-ti geriausiø jaunøjø ðalies ðokëjøentuziazmà ir talentingø choreo-grafø (Alvino Ailey’aus, Talley’ausBeatty, George’o Faisono, Laro Lu-bovitchiaus, Roberto Battle’o, Ky-le’o Abrahamo, Thang Dao ir kt.)kûrybines vizijas. Birþelio 1 d. Lietu-vos nacionaliniame operos ir baletoteatre trupë pristatys choreograføTroy’aus Powello, Thang Dao ir Al-

vino Ailey’aus ðokio spektaklius.Pirmàkart Lietuvoje koncertuos

Maskvos P. Èaikovskio simfoninisorkestras ir maestro Vladimiras Fe-dosejevas. Birþelio 2 d. Filharmoni-joje sveèiai su pianiste Mûza Rubac-kyte pakvies klausytojus pasiþvalgytipo rusø kompozitoriaus P. Èaikov-skio muzikos lobynà: pirmoje kon-certo dalyje numatytas vienas graþiau-siø ir bene populiariausiø romantiniøkoncertø fortepijonui (Nr. 1 b-moll),antroje dalyje – romantinio herojausManfredo, kurá dar XIX a. pradþio-je savo poemoje pavaizdavo lordasByronas, inspiruota monumentaliPiotro Èaikovskio simfonija „Man-fredas“.

Á Vilniø gráþta publikos pamëgtasnorvegø dþiazo ansamblis „BrazzBrothers“. Apie ðá kolektyvà raðoma,kad jo atliekamos spontaniðku hu-moru trykðtanèios interpretacijosprovokuoja naujà poþiûrá á variniusinstrumentus, kad virtuozø progra-moje harmoningai dera tradicinis irmodernusis dþiazas bei ávairiø pa-saulio tautø folkloro aranþuotës.Birþelio 3 d. koncerte Filharmoni-joje ansamblio scenos partneriais

bus á dþiazo pasaulá neriantys Lie-tuvos nacionalinio simfoninio or-kestro muzikantai ir dirigentasMartynas Staðkus.

Festivalio centre atsidurs pasau-linë premjera – tai italø kompozi-toriaus Ennio Morricone’s „Nok-tiurnas pasakalija“. Jà birþelio 4 d.Filharmonijoje atliks smuikininkoSergejaus Krylovo vadovaujamasLietuvos kamerinis orkestras ir ita-lø fleitistas, E. Morricone’s bièiulisir bendraþygis Massimo Mercelli.Virtuozø rengiamoje programojetaip pat numatyti Antonio Vivaldi irJohanno Sebastiano Bacho koncer-tai bei Giedriaus Kuprevièiaus þvilgs-nis á Niccolò Paganini kaprisus.

Senajai muzikai skirtà niðà ðie-met festivalyje uþpildys subtiliomissenosios muzikos interpretacijomisgarsëjantis ansamblis ið Prancûzijos„Venance Fortunat“. Tai vienas pir-møjø kolektyvø, XX a. atgaivinæs vi-duramþiø mistika dvelkianèios mu-zikos kûrinius. Ansamblio nariai netik profesionaliai gilinasi á ðimtmeèiøsenumo muzikos atlikimo tradicijas,bet ir prieð kiekvienà pasirodymà su-sipaþásta su bûsimos koncerto erdvësakustika, o artistø giedojimà lydi ið-raiðkingi judesiai, tarytum perkelti iðsenøjø paveikslø. Birþelio 5 d. pro-gramoje „Dainuojanti viduramþiøEuropa“ Vilniaus Ðv. Jonø baþny-èioje skambës senuose Prancûzijos,Ðveicarijos, Italijos, Ispanijos ran-kraðèiuose iðlikusios XII–XVI a.giesmës.

Festivalio reèitaliui ðiemet pa-kviestas Vokietijoje gyvenantis lie-tuviø solistas Almas Ðvilpa (bosas-baritonas). Ðio dainininko talentasbranginamas visose vokiðkai kal-banèiose ðalyse, ten já gerai paþástaklasikos mëgëjai. Birþelio 7 d. kon-certe Filharmonijoje A. Ðvilpai teksseptynis kartus persikûnyti, mat dai-nininkas atliks septyniø kompozito-riø kûrinius. Solistui talkins pianis-të Audronë Juozauskaitë.

Birþelio 8 d. festivalio pabaigoskoncerte Filharmonijoje numatytasáspûdingas susitikimas su violonèe-lës maestro Mischa Maiskiu. Lie-tuvoje paskutinákart jis vieðëjo prieðseptynerius metus, 2005-aisiais, irpaliko neiðdildomà áspûdá tuometi-nio Vilniaus festivalio publikai. Ðákartà su maestro Roberto Ðerveni-ko diriguojamu Lietuvos nacionali-niu simfoniniu orkestru M. Maiskisgrieð itin komplikuotà, ðmaikðèiosironijos ir kandaus humoro sklidinàDmitrijaus Ðostakovièiaus Pirmàjákoncertà violonèelei. Taip pat pro-gramoje skambës Johanneso BrahmsoTreèioji simfonija, neretai vadina-ma „bramsiðkiausia“ ið visø keturiøðio autoriaus simfonijø, bei JuozoPakalnio „Romantiðkoji uvertiûra“,skiriama lietuviø kompozitoriausgimimo 100-meèiui.

Visø festivalio koncertø pradþia –19 val. Daugiau informacijos rasiteinterneto svetainëje www.vilniusfes-tival.lt.

VF INF.

puikià muzikà. Ðio Suomijos muzi-kanto, Nomme Jazz konkurso laure-ato Jorma Kalevi Louhivuori koncer-tas Kauno filharmonijos salëje suKauno bigbendu, sujungæs profe-sionalø darbà ir jaunatviðkà impro-vizacijà, buvo tikrai didþiulis atra-dimas. Dar verta priminti, kad ðiamlaimës kûdikiui vos 27-eri. Beje, no-risi pasveikinti puikiai pasirodþiusáKauno orkestrà ir palinkëti visadaturëti toká solistà.

Na ir, be abejonës, didþiausiàáspûdá paliko ypatingà profesiona-lumà bei muzikiná sumanumà pa-demonstravæs „David Sanchezgroup“ ið JAV koncertas Vilniuje,Filharmonijos salëje. Festivalis„Kaunas Jazz“ vilnieèiams kasmetpadovanoja vienà labai aukðto lygiokoncertà. Ðá kartà jis pranoko visusbent jau mano lûkesèius. Nuosta-bus instrumentø skambesys, temb-rinis ir muzikinis „sukibimas“, cha-rakteringø elementø iðryðkinimas,puiki muzikinë visuma. Klasiðkaikantrus ir santûrus saksofonistasDavidas Sanchezas, protingai jaut-rus, minkðto tembro pianistas Ed-mondas Simonas ið Venesuelos irávairiabriaunis bosininkas RickyRodriguezas sukûrë nepaprastaivientisà dþiazinæ visumà. Tiesiogsuþavëjo muzikinës kompozicijosformos loginis konstravimas, nepa-prasta tvarka muzikoje, tobulas vi-sumos gausmas. Aèiû festivalio„Kaunas jazz“ rengëjams uþ gali-mybæ tai iðgirsti.

„David Sanchez group“


T e a t r a s

Alma Braðkytë

Komedija viduramþiø ir renesan-so vartosenoje nereiðkë kûrinio sce-nai. Negana to, sunku ásivaizduotiscenai maþiau patogø veikalà uþ ðápolifoniðkà sapniðkà gausmà, ku-riuo Dante’s Alighieri valia (ar tiks-liau, Dante’i paklusus diktuojanèia-jai Valiai), Anas pasaulis prabyla ámus, saugiai tebeinanèius (egzisten-ciniø) gûþyniø ðiapus. Padegamojilaiko virvutë nenumaldomai trum-pëja, bet neatðaukiamos pabaigos ið-tarmë, uþuot skambëjusi vis grës-mingiau, mums tolydþio menkiauprimena realø paðto dëþutëje lau-kiantá ðaukimà á teismà, o vis labiautampa vienu ið literatûrinio (ir teat-rinio) pasaulio motyvø. (Nes kà gireiðkia nebetikëti didþiaisiais pasa-kojimais, jei ne atsainiu labdarai au-kojanèiojo mostu padovanoti juos,kaip atitarnavusius, literatûrai ir me-nui?)

Eimuntas Nekroðius priima savo-jo laiko þaidimo taisykles ir statoteatriðkà „Dieviðkàjà komedijà“.Atsisako bet kokios „tikroviðkumo“sugestijos pastangos, neþengia nëþingsnio, kad „pragariðku“ garsu arvaizdiniu sukrëstø, iðtiktø spektak-lio þiûrovà (kà, leidþiu sau spëti, bû-tinai padarytø kad ir Oskaras Kor-ðunovas). Nekroðius kuria teatrinæstruktûrà literatûrinio siuþeto mo-tyvais. Knyga (konkretus, ið popie-riaus lapø susiûtas daiktas masyviuvirðeliu, iliustruotas) yra spektaklioaðis – du jos egzemplioriai guli antpiupitrø avanscenoje. PersonaþaiDantë (Rolandas Kazlas) ir Vergi-lijus (Vaidotas Vilius) fiksuoja ðiàaðá nukreipæ á knygas po didþiulá te-atriná proþektoriø. Vëliau, spektak-liui ásibëgëjus, berniukas Pasiunti-nys (Paulius Markevièius) tampaberniuku-iðnaða, kad praneðtø þiû-rovams tai, kà skaitytojai paprastairanda teksto komentaruose.

Mariaus Nekroðiaus scenovaizdisleidþia teatro scenai bûti tiesiogteatro scena. Jos gilumoje deðinëjekybo didþiulis juodas rutulys, kuriomasyvø tylos sklidinà nejudrumàprovokuoja ið virðaus nuleidþiamavario skritulyje iðpjauta iðtástantispiralë – á gelmæ nyranèiø pragaroratø simbolis, sykiu – ir ðaiþiai þvan-gantis muzikos instrumentas. Kai-rëje – bronzos spalvos draperija pri-dengta veidrodinë sienelë, o tarpe –pagalbinës spektaklio pajëgos: pia-ninas su taperiu ir garso pultas, priekurio á mikrofonà valiûkiðkas mer-ginos balsas skaito lietuviðkai italið-kà Dante’s teksto pynæ. Italø kalba(kiek vëliau ir Italijos tema) tampaNekroðiaus „Dieviðkosios komedi-jos“ substratu, kuriame skleidþiasi(panaðiai kaip „Metuose“ pagal Do-nelaitá – lietuviðkajame substrate)grupiniai ir individualûs jau anapu-sybës veikëjø portretai ir siuþetai.

Taèiau lemiamoji spektaklio sub-stancija – neprograminis, savaimin-gas ir santûrus reþisieriaus ðvelnu-mas, kuriuo persmelktas kiekvienasreþisûrinis pasirinkimas. Toks Be-

atrièës sceninis paveikslas, koká ma-tome kuriant aktoræ Ievà Triðkaus-kaitæ, gali gimti tik nekalèiausiojevaikystës vaizduotëje: mergaitë bal-tomis pëdkelnëmis ir beveik mo-kykline suknele, gumele suverþtaisplaukais. Pradedanèios gimnastësjudesiais suspaustomis pëdomis pa-duodanti vyno tauræ Dantei laimin-guoju þemiðkojo rojaus laiku arsmuiku grieþianti nevikrià melodijàjau anapus. Didelë paukðtë, tupiantiant Dantës krûtinës ir nerimastingaisjûrinio paukðèio garsais þadinanti. Iðnusiminimo, pasimetimo, sutrikimo?Jokiø dramø pavirðiuje: RolandoKazlo Dantë – kantrus sangvinikas,neuþtemdomai giedra siela. Ir tik ak-toriui Kazlui þinoma, ar sunku (irkiek sunku) tà giedrà iðlaikyti.

Kazlo Dantës ir Vaido ViliausVergilijaus poroje jaunesnysis, mo-kinys, vedamasis yra Vergilijus. Vi-sa Viliaus-Vergilijaus fizika, niekadneatslûgstanti átampa kûne, veide irypatingos, átemptos artikuliacijoskalbësenoje, su maudþianèiai á virðøkylanèiomis intonacijomis, liudijanebeiðsprendþiamà likimo neiðbaig-tumà, pakibimà nebeiðganysimamelaike. Miegas mëðlungiðkai áverþtaisraumenimis trumpam parvirtus antðono, suðalusio þvirblio judesiu pri-traukus vienà kojà – nebeatgaivi-nantis amþinam bûdravimui pa-smerktojo poilsis. Dantës-Kazlobuvimas, net ir priëjus lemtingàjàpusiaukelæ, yra lengvesnis, skaid-resnis. Jo áþanginiame monologenenuskamba në viena desperacijosgaida – atrodo, kad po jo plaèiai ið-þergtomis kojomis niekad neatsi-vers praraja, o neviltis dar niekadnëra jam pasirodþiusi savo juo-dþiausiu pavidalu. Nes jis dar gyvas?Nes yra iðgelbëtas krikðtu? Nes bu-vo Beatrièë?

Nevilties, juodosios pragaro ko-ordinatës, Nekroðiaus spektaklyjenëra. Ðvelnusis spektaklio demiur-gas nukenksmina jà iki beveik vai-kiðkø nusiminimo pavidalø, kuriekelia uþuojautà, bet ne ðiurpà. Kaiteatriðkais pragaro ratais laksto bû-relis dailiai sceniðkai skylëtas skrais-

tes dëvinèiø jaunuèiø aktoriø (kos-tiumus kûrë Nadeþda Gultiajeva),kruopðèiai ir entuziastingai atliekan-èiø kiekvienam skirtà etiudinæ uþ-duotá, aiðkiai þinai, kad ðito Reþisie-riaus pragare (o ypaè skaistykloje!)mielai pasiliktum. Jei tik bûtø leistarinktis. Bûrelis pasmerktøjø sielø ási-bëgëja, bloðkiasi á vaizdà atspindin-èià sienelæ, atsimuðæs lekia atgal irnepaaiðkinamo impulso genamasvël metasi ta paèia kryptim. Bet jøveidø ir kûnø plastikoje – jokio nu-sivylimo, nuovargio, tik neiðsibai-gianti viltis ir ryþtas pramuðti galvasienà. Dar ir dar kartà.

Ir trys didþiosios pagundos, Vil-kë (Godumas), Liûtas (Puikybë) irLûðis (Gaðlybë) tëra þaidybiðki stu-dentiðkø etiudø personaþai, iðsigan-dæ, apgailëtini. Kà jau kalbëti apieantrajame rate vargstanèius ásimy-lëjëlius Franèeskà (Beata Tiðkeviè)ir Paolo (Simonas Dovidauskas) –kas gali bûti simpatiðkiau uþ ðituosmeilës mokinukus, viena milþinið-ka liniuote kruopðèiai pasibraukian-èius knygos apie Tristanà ir Izoldàeilutes? Visi pragaro ir skaistyklospersonaþai maudosi reþisieriaus

uþuojautoje – ir mylimojo paliktaPija (Jurgita Jurkutë), ir narciziðka-sis dainius, ir zakristijà apðvarinæsvagis. O kartu su jais þiûrovai. Iðsi-rikiavusi poetø ir kitø talento di-dþiûnø eilë demonstruoja uoliai tre-niruojamus (dvasinius?) raumenisir visi sulaukia ið Dantës didþiau-sios pagarbos ir atsidavimo gesto –pabuèiavimo á kojas. Visuotinëjelinksmybëje nelieka nepabuèiuotair krëslo kojelë.

Tik á dvasininkus þiûrima be gai-lesèio – dorybës profesionalams jo-kiø nuolaidø? Remigijaus Vilkaièiomeistriðkai vaidinamo popieþiauskonvulsijos pragare, aukðtyn besi-verþianèiøjø ropðtimasis per varg-ðo popieþiaus Adriano galvà beichoreografiðka kardinolø mitrø iðraudonø poroloniniø „sëdyniø“fiesta skaistykloje, bejëgiðkai ant visaukðtëjanèio popieþiaus sosto besi-ropðèiantis senukas, kuriam Dantë,nebeapsikæsdamas graudaus vaiz-do, mëgina pagelbëti, – vieni giliau-siai á atmintá ásirëþianèiø spektak-lio vaizdiniø. Sarkazmas ásisiûbuojaiki beveik vaitkiðkø apimèiø, bet èiaVilkaitis-Adrianas, bejëgiðkai par-

Ðviesûs Jûsø pragarai, ReþisieriauEimunto Nekroðiaus „Dieviðkosios komedijos“ premjera

virtæs, Dantës netyèia sumindytaraudono popieriaus kepure, iðsiren-gia ið kandþiø sukapoto ðventiko rû-bo – iðsirengia visiðkai, iki sielos. Irði transformacija, puikiai aktoriuiVilkaièiui pavykusi, tampa vienujautriausiø spektaklio momentø.

Gal taip ir turëjo bûti – kur, jeine amþinybës akivaizdoje, laikiny-bës groþis ðvieèia ryðkiausiai? Galir neparadoksalu, kad Nekroðiaus„Dieviðkoji komedija“ tapo meilësiðpaþinimø arena: paprastuèiamvalso motyvui, jaunø aktoriø jaunys-tës groþiui, grakðèiam merginølankstumui, santûriai brandþiø ak-toriø brandai. Italijai. Baltiems josmiestø siluetams. Kûno ir sielos vie-nybës stebuklui, tverianèiam, regis,ir ten, kur sielos iðtrûksta ið savonarveliø, taèiau nepalieka jø kaipnebereikalingø kiautø, o meilingaineðiojasi su savim anapusybës mies-tuose. Meilei.

Beatrièës, anksti palikusios gyvø-jø pasaulá, galvutës, iðkirptos ið bal-to popieriaus, uþpildo visà scenà,paversdamos jà neiðbrendama vai-kiðkø prisiminimø giria. Jas suren-ka ir breigeliðkomis rogëmis iðsive-þa belaikis paðtininkas. Pirmasisatsisveikinimas ðvelnus, o iki antro-jo, finalinio, Beatrièë dar ne kartàpasirodys – þais, kvies, erzins, prie-kaiðtaus, – kol kelionei per skais-tyklà einant á pabaigà apsivilksskaisèiai raudonà suknelæ ir busDantës atspëta, atpaþinta ið vienin-telio prisilietimo. Ir tada avansce-noje prasidës ðokis, kurá teks suðoktiper nedidelá, bet neáveikiamà atstu-mà, kojoms neatplëðiamai áaugus ágrindis. Pasipils buèiniai, kuriuosteks skraidinti oru, siøsti per pa-siuntiná. Pasigirs juokas, kuris grei-tai virs rauda, ir Beatrièë turës iðei-ti. Ir þemës rutulys skils perpus, iratsivërusio raudonai þioruojanèioplyðio Dantë nebeástengs uþverti.Kaþkas atneð ir paduos jam knygà,kuri bus kaip tik tinkamo dydþio ski-limui uþtaisyti. Bet nuo tos akimir-kos pasaulis paslëps savo veidà pomilþiniðka kauke.

D . M A T V E J E V O N U O T R A U K O SScena ið spektaklio

Simonas Dovidauskas (Paolo), Rolandas Kazlas (Dantë) ir Beata Tiðkeviè (Franèeska)


Vienas pagrindiniø 14-ojotarptautinio teatro festivalio„Naujosios dramos akcija“renginiø – lietuviø publikaigerai paþástamo vengrø reþi-sieriaus Ãrpãdo Schillingovadovaujamo teatro„Krétakör“ (spektakliai„Balas“, „Juodoji ðalis“,„Þuvëdra“, „hamlet ws“)pasirodymas geguþës 18 d.Nacionaliniame dramosteatre.

Per pastaruosius trejetà metø„Krétakör“ iðgyveno svarbius poky-èius. Sukûræs didþiausià tarptautinápripaþinimà pelniusià ðiuolaikinævengrø teatro grupæ, Ã. Schillingasnetikëtai atsisakë visø savo spektak-liø, trupës ir pradëjo naujà ieðkoji-mø kelià. Pasak Ã. Schillingo, nau-jasis „Krétakör“ – tai ne tradicinisteatras, bet kultûrinë iniciatyva, ojos svarbiausias interesas – su ávai-riø srièiø menininkais kurti inova-tyvius „kûrybinës bendruomenësþaidimus“, kurie leidþia bendradar-biauti skirtingoms socialinëms gru-pëms. Naujà „Krétakör“ ideologijàákûnijo trejus metus kurtas projek-tas „Krizës trilogija“. NDA’12 pri-statys dvi trilogijos dalis – filmà„JP.CO.DE“ ir spektaklá „Dvasinin-kë“. Vakaras prasidës Ã. Schillingopaskaita apie naujas „Krétakör“ idë-jas ir ieðkojimus.

Pasak Ã. Schillingo, „projektas„Krizës trilogija“ pirmiausia aki-vaizdþiai árodo, kad „Krétakör“ðiandien, praëjus trejiems metamspo legendinio teatro iðirimo, yra no-vatoriðkos scenos meno dirbtuvës.Antra, „Krizës trilogija“ – naujopobûdþio struktûrinis modelis. Tre-èia – tai talentø ugdymo programa,jungianti ávairaus amþiaus jaunusþmones ir skatinanti juos bendra-darbiauti. Ketvirta – tai vieðas fo-rumas, per menà keliantis svarbiusklausimus ateinanèioms kartoms.

Naujos ÃÃÃÃÃrpãããããdo Schillingoteatro idëjos„Naujosios dramos akcija ’12“

T e a t r a s

Pagaliau „Krizës trilogija“ yra iðpa-þintis, iðreiðkianti mûsø asmeninesbaimes, patirtis, troðkimus ir ásiti-kinimus.“

„Krizës trilogijos“ kûrimas pra-sidëjo 2008 m., kai Prahos kvadrie-nalës kuratorë Sodja Lotker pasiû-lë „Krétakör“ ágyvendinti projektà2011-øjø kvadrienalës programai. Iðpradþiø Ã. Schillingas galvojo já pa-vadinti „Jëzaus projektu“. Kitas po-stûmis buvo Miunchene ásikûrusiosBavarijos operos intendanto Niko-lauso Bachlerio siûlymas reþisuotimuzikiná kûriná 2011-øjø Miunche-no operos festivaliui. Galiausiaiðiuolaikinio meno centro „Trafo“direktorius György Szabó pasiûlëpristatyti visà trilogijà Vengrijoje.

Pirmàja „Krizës trilogijos“ dalimitapo dokumentinis filmas – sociali-nis eksperimentas „JP.CO.DE“. JáÃ. Schillingas kartu su jaunu kinoreþisieriumi Péteriu Fancsikai sukû-rë ir pristatë Prahos kvadrienalëje.Pirmiausia buvusiame Èekoslovaki-jos komunistinio laikraðèio „RudéPrãvo“ pastate buvo atliktas socia-linis eksperimentas. Jame dalyvavodvylika savanoriø ið skirtingø ðaliø,sutikæ iðbûti apleistame pastate dvy-lika dienø stebimi kamerø. Jo pa-grindu sukurtas filmas pasakojaapie paauglio Balãzso Gãto pastan-

gas suburti naujà bendruomenæ.Balãzsas palieka savo ðeimà ir ðalá.Svetimame mieste jis pasikvieèia 12savanoriø norëdamas pradëti revo-liucijà...

„JP.CO.DE.“ – taip vadinasi þi-nomo vengrø profesoriaus MiklósoHadaso socialinë teorija. Ji skelbia,kad bendram tikslui susijungusiømaþiausiai dvylikos þmoniø stiprusvidinis ryðys gali sukurti simbolið-kà tryliktàjá asmená, per kurá pasi-reiðkia dieviðka paèios bendruome-nës prigimtis. Balãzso eksperimentasið esmës yra nesëkme pasibaigæsbandymas praktiðkai ákûnyti ðiàteorijà.

Dar prieð pradëdamas projektà„JP.CO.DE“, Ã. Schillingas paraðëscenarijø spektakliui „Dvasininkë“.Jame pasakojama aktorës LillosGãt (tikras spektaklyje vaidinanèiosvienos ið pagrindiniø buvusios„Krétakör“ trupës aktorës vardas)odisëja. Ji atsisako teatro dël dra-mos mokytojos darbo kaime tolinuo sostinës ir siekia pritaikyti nau-jà paaugliø ugdymo metodà, taèiaujos pastangos, panaðiai kaip ir sû-naus Balãzso, baigiasi katastrofa.Spektaklyje dalyvauja profesionalûsaktoriai ir 20 vengrø paaugliø ið Ru-munijos. „Dvasininkë“ buvo kuria-ma Transilvanijos kaime „Krétakör“

profesionaliø aktoriø bendruose se-minaruose su mokiniais. „Dvasinin-kë“ Ã. Schillingui tapo ðiuolaikineparabole: „Aktorës likimas ákûnijotà dvilypumà, kurá ðiandien jauèiuVengrijoje ir visoje Europoje tarp,viena vertus, bevaisio geranoriðku-mo ir þmogiðkumo stokojanèiø reg-lamentø.“ Projektas tapo vienu ádo-miausiø ir kontraversiðkiausiøðiuolaikinio socialinio teatro ekspe-rimentø. Á Vilniø jis atvyksta tiesiaiið prestiþinio tarptautinio teatro fes-tivalio Briuselyje.

Pradëjæ nuo aktorës istorijos,projekto kûrëjai nusprendë suteik-ti jai ðeimà, nes bûtent ðeimoje, kaipmaþiausioje ir svarbiausioje visuo-menës làstelëje, atsispindi tikrasisjos paveikslas. Taip atsirado sûnus,ieðkantis savo vietos gyvenime, irpsichologas vyras (treèiosios trilo-gijos dalies – eksperimentinës ope-ros „Nedëkingi ðunsnukiai“ – hero-jus). Pasak Ã. Schillingo, „vienaslabiausiai trikdanèiø mûsø atradi-mø buvo tai, kad ðeima, nors ir yradirbtinë bendruomenë, nepaklûstaapibrëþimui. Joje glûdi kaþkas, koneámanoma paaiðkinti. Mes tai pa-vadinome „siela“ ir padarëme iðva-dà, kad jos stinga ir mûsø visuome-niniame gyvenime.“

***

Ãrpãd Schilling: Kas yra kûrybinësbendruomenës þaidimas?

Demokratija yra europietiðkasprekës þenklas, be to, dar ir rinkoslyderis. Panaðu, kad diktatûros vys-tosi greièiau tada, kai jø produkty-vumas auga didþiuliais ðuoliais, bet,viena vertus, jos sparèiai iðeikvojasavo þmogiðkus iðteklius, kita ver-tus, kartu sunaikina ir savo gamti-næ aplinkà, kà jau kalbëti apie tai,kad jø agresyvi ekspansija priverèiakaimynus imtis tokiø pat agresyviøatsakomøjø veiksmø, kuriø galuti-nis rezultatas yra karas.

Kûrybinës bendruomenës þaidi-

mas – tai prekës þenklas, apimantisþmogaus veiklà, kuri uþtikrina svei-kos ir teisingos konkurencijos sàly-gas visiems dalyviams, vykdomaefektyviai bei þmogiðkai bendradar-biaujant ir patenkina pagrindiniusHomo Ludens poreikius. Menas,nereikalaujantis aktyviai dalyvautiir ásitraukti, negali bûti laikomas kû-rybinës bendruomenës þaidimu.

Kas yra „Krétakör“?„Krétakör“ – tai kultûrinë inicia-

tyva, kurios sëkmë labiausiai pri-klauso nuo naujø jos sukurtø kul-tûriniø produktø tipø, novatoriðkosvadybos ir ekonominës struktûrosbei plataus partneriø tinklo.

Svarbiausias „Krétakör“ intere-sas – kurti kûrybinës bendruomenësþaidimus, kurie dël savo ðiuolaikiniøestetiniø savybiø ir novatoriðkømetodologijø leidþia bendradar-biauti skirtingoms socialinëms gru-pëms, remti talentà nepriklausomainuo socialinio-ekonominio statusoir palaikyti socialiai sàmoningas beiatsakingas kultûrines iniciatyvas.

Kokie yra mûsø asmeniniai sie-kiai?

Mes norime gyventi ir auginti vai-kus visuomenëje, kurioje niekas ne-bando primesti savo poþiûriø ki-tiems, o ðvietimas siûlo ateinanèiaikartai daugybæ bûdø atrasti pasau-lá. Ið esmës mes norime skleisti de-ramo nuolankumo gamtos pasau-liui poþiûrá, taèiau be kvailumo arpopulizmo priemaiðos. Ryðys tarpþmoniø sukuriamos aplinkos este-tikos ir jø protinio pajëgumo yra ne-ginèijamas, ir bûtent todël mes beiðlygø remiame meno mokymà pra-dedant nuo vaikø lopðelio. Þmonës,neturintys tinkamo proporcijos po-jûèio, negali iðvengti nesaikingumobet kurioje gyvenimo srityje, jie net-gi gali sunaikinti vienas kità dël pa-prasèiausio neiðmanymo. Mokytisir mokyti visà gyvenimà – tai mûsøfilosofija.

NDA INF.

Anonsai

„Sugráþimuose“ – vargonøvirtuozas VirginijusBarkauskas

Prieð porà metø Lietuvoje kon-certavæs niujorkietis Virginijus Bar-kauskas nustebino net paèius reik-liausius vargonø muzikos þinovus.Beveik dvideðimt metø praleidæsJAV, muzikas gali jaustis daug kopasiekæs ir galintis tai pademonst-ruoti tëvynëje. Kasdienis atkaklusdarbas já augino kaip atlikëjà, juo-lab kad jautë netoliese gyvenanèiovargonø virtuozo Jono Þuko dëmesáir skatinimà. Ðiandieninis jo muzika-vimas prilygsta „aukðtam pilotaþui“,kuris buvo ávertintas koncertuojantVaðingtono, Èikagos, San Fransisko,Bostono, Baltimorës, Niujorko di-

dþiausiose katedrose, o ir NiujorkoLinkolno centre. Net paèius sudë-tingiausius Ch.M. Widoro, Ch. Tour-nemiro, J. Guillou opusus V. Bar-kauskas áveikia be jokiø techniðkøpastangø, puikiai perprasdamaskiekvieno instrumento galimybes.Ruoðdamasis ðiømeèiam koncertui,muzikas praëjusiais metais buvo at-vykæs á Vilniø „iðstudijuoti“ Lietuvosnacionalinës filharmonijos vargonø.

Virginijus Barkauskas studijavoÐv. Juozapo koledþe Indianos vals-tijoje pas JAV gerai þinomà vargo-nininkà ir kompozitoriø Ph. Geh-ringà ir ágijo magistro laipsná. Èiatinka prisiminti Bostone gyvenusiokompozitoriaus ir dirigento Jeroni-mo Kaèinsko, daugiau kaip prieðdeðimtmetá girdëjusio V. Barkaus-ko vargonavimà, vertinimà, kad su-

dëtingoje programoje „buvo puikiaiiðlaikyta stiliø ávairovës iliustracija,jø ámantri technika ir spalvø cha-rakteristika. O jau artikuliacija – ku-ri daugelio vargonø solistø ðlubuo-ja – fantastiðka!“

Stebint vargonininkø atliekamøkûriniø repertuarà, kuris visada at-spindi ir vargonininko galias, jo„ádëtà“ kasdiená triûsà rengiantiskoncertui, matome, kad V. Bar-kausko dëmesys nuolat krypsta á pa-èias ryðkiausias vertybes. Jis inter-pretuoja sudëtingiausius ávairiøðaliø ir epochø kompozitoriø kûri-nius. Jo dëmesys krypsta ir á Lietuvoskompozitoriø kûrybà. BûsimuoseV. Barkausko koncertuose skambësJ. Juzeliûno ir V. Striaupaitës-Beina-rienës opusai. Kompozitorës V. Striau-paitës-Beinarienës sonata obojui ir

vargonams „Sugráþimas“ sukurtakaip tik ðiai V. Barkausko koncerti-nei vieðnagei Lietuvoje ir nuskam-bës pirmà kartà. Beje, ir jau minë-tas kompozitorius J. Kaèinskas, netaip daþnai „svaidæsis“ pagiriamai-siais þodþiais atlikëjams, po bosto-niðkio koncerto ragino visus atsi-liepti á V. Barkausko koncertø afiðasir nepraleisti progos pasiklausyti netik retai skambanèios virtuoziðkosmuzikos, bet ir kerinèio paèiø ga-lingiausiø vargonø „suvaldymo“, jøgalimybes pritaikant kiekvieno kû-rinio savitai raiðkai. V. Barkauskovargonavimo technika – fenomena-li, meninis pojûtis – nepriekaiðtin-gas. Ðiuo metu V. Barkauskas yraÐv. Elþbietos baþnyèios Melvilyje,Niujorko valstija, muzikos direkto-rius, intensyviai darbuojasi ir savo

privaèioje fortepijono studijoje.Geguþës 13 d., sekmadiená,

16 val. Virginijus Barkauskas var-gonuos Marijampolës Ðv. Arkange-lo Mykolo maþojoje bazilikoje, iðkurios, gavæs JAV vyskupø konfe-rencijos stipendijà, iðvyko ten stu-dijuoti. Geguþës 15 d., antradiená,19 val. V. Barkausko koncertas Lie-tuvos nacionalinëje filharmonijojeuþbaigs XIV tarptautiná muzikosfestivalá „Sugráþimai“. SkambësJ.S. Bacho. J.L. Krebso, L. Vierne,Ch. Iveso ir kitø kompozitoriø kû-riniai, taip pat jau minëti lietuviøkompozitoriø opusai. Kaip ir prieðporà metø, vargonininko partne-riais bus operos solistas Liudas Nor-vaiðas ir obojininkas Robertas Bei-naris.

LMRF INF.

ÃÃÃÃÃrpãããããd Schilling


F o t o g r a f i j a

Lygiai prieð 10 metø iðtraukei ádienos ðviesà Domicelës Tarabildie-nës fotografijas. Su dailininkëssûnumi Rimtu Tarabilda rengei josfotografijø parodà 90-meèio pro-ga. Nedidelë parodëlë „Nematyta irnepaþástama Domicelë Tarabildie-në“ (tada tik artimieji þinojo apiejos fotografikà) sutraukë nemaþaismalsuoliø á Lietuvos dailininkøsàjungos parodø salæ. Paskui paro-da buvo rodoma NacionaliniameM.K. Èiurlionio dailës muziejujeKaune ir liko jo rinkiniuose. Ðikolekcija vëliau gerokai pakeliavone tik po Lietuvà, bet ir po pasaulá.Dabar paroda, tiesa, kiek kitokiu,iðplëstu, pavidalu vël gráþo á Vilniøir dailininkës 100-meèio progarodoma Fotomenininkø sàjungosgalerijoje Gedimino prospekte.Kaip manai, kiek toks pakartojimasprasmingas?

Na, sociologai sako, kad kartoskeièiasi kas septynerius metus. Tai-gi Vilniuje jau atsirado gana daugþmoniø, kuriems Tarabildienësnuotraukos bus naujiena. Be to, ki-ta vieta visada suteikia naujà kon-tekstà tiems patiems kûriniams.Apskritai manau, kad sumanymaspuikus, nes Lietuvos dailininkø fo-tografijos vis dar nesame pakanka-mai iðtyræ, o Tarabildienës paroda,nepaisant visiðko jos akontekstua-lumo, o gal kaip tik dël to, galëtøpaskatinti tokio tyrimo rimtai im-tis. Kita vertus, sutikèiau, kad ðian-dieniniam þiûrovui pristatyti ávai-riabriauná Tarabildienës talentàgeriausia bûtent per fotografijas.Juk grafika ir knygø iliustracijos –sritys, kuriose dailininkë dirbo dau-giausia, – reikalauja specialiai pa-siruoðusio þiûrovo. Tokiø þmoniøpas mus maþa. Vis dëlto að gal irfotosalone, fotografijø parodos fo-ne bûèiau pastaèiusi bent vienà vit-rinà su 7-ojo deðimtmeèio Tarabil-dienës vaikø knygø iliustracijomis,kurioms, greièiausiai paskatinta sû-naus Arûno kûrybos, ji taikë apli-kacijos technikà: pieðtinius ir iðspalvoto popieriaus gabaliukø su-komponuotus vaizdus derino sunuotraukø iðkarpomis. IliustracijosKosto Kubilinsko knygelei „Drau-gystës eglutë“ (1965), o dar labiauAnzelmo Matuèio „Miðko cirkui“(1969) rodo, kad jà intrigavo 7-ojodeðimtmeèio modernizmo idëjos, iratgaivinusios Tarabildienës susido-mëjimà fotografija. O gal tas susido-mëjimas net nebuvo dingæs, tik sàly-gos neleido jam skleistis? Kaiaplinkybës tapo vël palankios, Tara-bildienë, nors jau visiðkai kitais ke-liais, gráþo prie jaunystës eksperi-mentø su fotovaizdais. Atrodo, kadper daug ásileidau komentuoti tai, koparodoje nëra, o juk kalbame apiekonkretø renginá – ðiuo metu vei-kianèià parodà „Nosis laikui“. Paro-dos vardas perimtas perfrazuojantfotografijos „Nosis mënuliui“ pava-dinimà, kurá, kiek pamenu, bûtenttu davei vienam ið anoje parodoje ro-dytø Tarabildienës fotomontaþø.Nepamirðai tos fotografijos; prista-

Dar nepakankamai paþástamaApie Domicelës Tarabildienës fotografijø parodà „Prospekto“ galerijoje Giedræ Jankevièiûtæ kalbina Laima Kreivytë

tei jà vël, regis, praëjusiais metais pa-rodoje „Ásikûnijimai“ Vilniaus gra-fikos meno centro parodø salëje.

Dþiaugiuosi, kad pavadinimasprilipo ir kad sëkmingi anos paro-dos atradimai kaskart naujai pri-taikomi. O kà nauja tu atradaiTarabildienës 100-meèio fotografi-jø parodoje?

Pagrindinis dabartinës parodoskuratorius buvo dailininkës sûnusRimtas Tarabilda, kartu dirbau irað. Jis praplëtë pristatomà nuotrau-kø kolekcijà ðeimos istorijai svar-biais vaizdais ið Joèiûnø kaimo, ku-riame gyveno Tarabildienës tëvai,t.y. Rimto seneliai, ir kur Tarabil-dienë, tuomet dar Tarabildaitë, leis-davo vasaros atostogas. SuprantuRimto jausmus, taèiau, mano nuo-mone, ðis sumanymas nëra labai vy-kæs, nes ið Joèiûnø nuotraukø ne Ta-rabildø ðeimos nariui ádomios tiktos, kuriose uþfiksuota improvizuo-ta Tarabildienës fotostudija arbapats jos darbo procesas, leidþiantisnustatyti, kaip ji gaminosi fotogra-fikos þaliavà – vaizdus, kuriuos pas-kiau fragmentuodavo ir perkompo-nuodavo. Kitos nuotraukos bevaizdinio ar tekstinio komentaro„neveikia“ ir tai nëra gerai. Darman uþkliuvo keletas fotografijø iðKauno Vilijampolës. Matyt, norëtaparodyti, kad Tarabildienë pro sa-vo kameros objektyvà þvelgë á ap-linkà ir kraðtotyrininkës þvilgsniu,

traukos gaminimo procesas galëtøbûti pristatytas labiau artikuliuotai,paroda bûtø tik paveikesnë. Pavyz-dþiui, programinës „Nosies mënu-liui“ variantai galëjo atsidurti gre-ta. Man ðitie dalykai ið karto atrodëverti dëmesio, bet Rimtis, pats bû-damas dailininkas, laikësi kitos nuo-monës: vieðai rodytinas tik galutiniskûrinio variantas, o visi „juodraðèiai“lieka „uþ kadro“. Kitaip nepagarbu.Dabartinë jo pozicija liudija, kadkintanti mûsø parodø rengimo prak-

bildienës fotografijø unikalumas,bet niekas nekëlë klausimo, o kasdar dirbo panaðia linkme, kas galë-jo uþkrësti fotografavimo bacila jau-nutæ meno mokyklos mokinæ? Prieðdeðimtmetá mëginimai sieti Tarabil-dienës pomëgá su jos bendramoks-liø Vaclovo Kosciuðkos ir VeronikosÐleivytës fotografavimu, gretinti josdarbus su iðlikusiomis Olgos Dube-neckienës-Kalpokienës nuotrauko-mis, darytomis jos vyrø, skambëjohipotetiðkai, nes turima informaci-ja buvo pagrásta gandais ir minëtøautoriø palikimo nuotrupø paþini-mu. Taèiau per tà laikà paskelbtanemaþai naujø duomenø ið Lietu-vos fotografijos istorijos. Ðiuo atve-ju svarbu prisiminti, kad Kupiðkiomuziejuje tyrinëtas Veronikos Ðlei-vytës fotoarchyvas (Ieva Burbaitë,Agnë Naruðytë), Maironio lietuviøliteratûros muziejus parengë ir iðlei-do Petro Babicko archyvus, 2011 m.surengta ir dar tebeveikia OlgosDubeneckienës-Kalpokienës paro-da Lietuvos teatro, muzikos ir kinomuziejuje, o Lietuvos dailës muzie-juje eksponuoti Vaclovo Kosciuðkosfotografijø atspaudai, kuriø didþiojidalis reprodukuota parodos katalo-ge ir yra prieinami nemaèiusiemspaèios parodos. Pagaliau 2010 m.Nacionalinëje dailës galerijoje su-rengta didþiulë iðsami Vytauto Kai-riûkðèio ir jo meninës aplinkospalikimo apþvalga, pristaèiusi jofotomontaþus. Ðtai jums ir atsaky-mas, ið kokio lizdo pati didþiausiafotografavimo bacila pasiekë Tara-bildaitæ-Tarabildienæ.

Nenusiþengiant istorinei tiesaiTarabildienës fotografikà bûtø ga-lima eksponuoti Kairiûkðèio ir joaplinkos kûrybai skirtoje parodoje,nes Tarabildienës bièiulis ir fotogra-finiø seansø partneris VaclovasKosciuðka tikrai buvo vienas tøþmoniø, kurie jà sudomino fotogra-fijos raiðkos galimybëmis, manau,supaþindino ir su Kairiûkðèio aplin-kos meninëmis idëjomis. Gaila, kadDomicelës Tarabildienës 100-meèioparodos rengëjai tam tikra prasme

parodë „nosá“ laikui, ignoruodamiir andainykðtá, ir ðiuolaikiná Tarabil-dienës fotografijø kontekstà.

Man buvo ádomu parodoje pasi-þvalgyti po menininkës gimtàsiasvietas, jos kûrybos virtuvæ, taèiaukartu susidarë áspûdis, kad norëtaparodyti kuo daugiau kasdieniøkadrø, tarsi specialiai neiðskiriantmeniniø eksperimentø. Daug dë-mesio skirta kaimui, o miestokultûra (ypaè kelioniø po Italijà irPrancûzijà kadrai) á parodà nepa-tenka. Nors savo fotografikojeTarabildienë kaimo aplinkà moder-nizuoja – iðkerpa save ið ðeimyni-nës nuotraukos, vietoj sodybosfone nupieðia þvaigþdes ir lëktuvus.Ar toks romantizuotas tradicinioetnografinio þvilgsnio akcentavi-mas ðioje parodoje nenustelbiadràsiø modernizacijos idëjø, kon-ceptualaus vaizdo konstravimo,kuriuo pasiþymi geriausi Tarabil-dienës fotomontaþai?

Toks buvo parodos rengëjø pasi-rinkimas, iðreiðkiantis jø kartos san-tyká su XX a. kultûros paveldu, norsman, kaip ir tau, uþ apsilankymø pastëvus fiksavimà ádomesnës Tarabildie-nës pastangos atitrûkti nuo kaimorealijas perteikianèios fotografijos,jos mëginimai pagauti modernizmodvasià, iðmokti jo kalbà, pasijusti jeine Vakarø kultûros kûrëja, tai bentjos vartotoja. Tuo poþiûriu, be abe-jo, labai reikðmingos Paryþiaus ir Ita-lijos fotografijos, nors kelionëse poEuropà fotoaparato mygtukà, atro-do, daþniau spausdavo ne Domice-lë, o jos vyras Petras Tarabilda.

Puiku, kad spëjome pasikalbëtiiðkart po parodos atidarymo. Dabarmûsø skaitytojai turës laiko patysávertinti Tarabildienës fotografijasir kuratoriø pozicijà.

Paroda veikia iki geguþës 26 d.

„Prospekto“ galerija (Gedimino pr. 43)

Dirba antradiená–penktadiená 12–18 val.,

ðeðtadiená 12–16 val.

taèiau kai kurie atspaudai, pavyz-dþiui, viena ið dviejø nuotraukø sugatvës grindëjais, yra tiesiog nepa-vykæ kadrai, kuriuos fotografai pa-prastai naikina. Jokio meno juosenematau, tik nesëkmæ, kurios eks-ponuoti nëra jokios prasmës. Kitavertus, labai dþiaugiuosi, kad ðákartRimtis padarë tai, kam nepasidavëákalbamas mudviem bendradar-biaujant. Jis atspaudë kelias serijasfotografijø, kurios atskleidþia Tara-bildienës darbo „virtuvæ“: rodo,kaip ji rinkosi ir paþymëdavo rei-kalingà kadro fragmentà, paskiau jákomponuodavo derindama su kito-mis detalëmis ir pan. Tiesa, nuo-

tika, dailës kûrybos procesø tyrimaiir dëmesys fotografijos istorijai, ap-rëpiantis paèius ávairiausius jos as-pektus, formuoja naujà poþiûrá ir ámûsø dailës paveldo pristatymà.

Ar man pasigirdo, ar ið tikrøjø tavokomentare apie „visiðkà Tarabildie-nës parodos akontekstualumà“nuskambëjo priekaiðtinga gaida?

Parodoje nepaprastai trûksta in-formacijos ir apie paèià Tarabildie-næ, ir apie jos aplinkà, ir apie dailëskûrinio statusà turinèios, nerepor-taþinës ir nestudijinës fotografijoslietuviðkàjá kontekstà. Parodos ati-darymo kalbose akcentuotas Tara-

Domicelë Tarabildienë. „Laumþirgis“. 1931 m.

Domicelë Tarabildienë. Iliustracijos Anzelmo Matuèio knygelei „Miðko cirkas“. 1969 m.


D a i l ë

Kristina Stanèienë

Kai kuriuos savo drobiø herojustapytojas Alonas Ðtelmanas vadina„mënulþmogais“, nes jie yra su më-nulio pjautuvais vietoje galvø. Kitøgalvos atrodo kaip taisyklingi ap-skritimai. Senesniuose jo darbuoseaptinkame dar vienà panaðø tipaþà –savotiðkà „ðirdaþmogá“... Tai irgiantropomorfiðka bûtybë, prime-nanti vulgarias mokykliniø suolø,vieðø sienø ir patvoriø tepliones.Tik ji neperverta meilës strële, oprimena gyvà sutvërimà, piktà þmo-giûkðtá – agresyvi, kenèianti ir uþ-kreèianti savo kanèia ir ásiûèiu.

Èia kaip tik laikas tarti, kad Ðtel-mano tapyba – neblogas jaunesnëslietuviø tapytojø kartos pavyzdys taprasme, kad þvelgdami á jo darbus ga-lime raidæ po raidës sudëlioti XX a.

Didelio vaiko pasakosAlono Ðtelmano paroda „Auðros belaukiant“ Lietuvos dailininkø sàjungos „Pamënkalnio“ galerijoje

Taigi, savo „þmogiðkuosius“ vei-këjus Ðtelmanas keistai redukuoja,supaprastina – ið figûrø drobëse te-lieka pagaliukai, ðakaliukai, apskri-timai – visai kaip schematiðki at-vaizdai kelio þenkluose. Taèiau dëlto vaizdas jo darbuose netampa de-koratyvus. Greièiau – keistai neu-rotiðkas, psichodelinis, erzinanèiaivaikiðkas. Tiksliausia bûtø sakyti –infantilus. Juk ðitaip vadiname su-augusiojo, niekaip neiðauganèio iðvaikiðkos pasaulëjautos, bûsenà, ar-ba charakterio savybæ. Ðtelmanokûriniø nuotaikà sustiprina ir rie-biai tepamas daþas, tarsi ðvieþiai ið-artas laukas banguojantis paveiks-lø pavirðius, o ir aitrus, „nuodingas“koloritas – visi tie ávairaus intensy-vumo violetai, geltoniai, dràsiai te-pama begëdiðkai roþinë. Áspûdistoks, tarsi ant braðkiniø ledø ðliûkð-

telëtume buteliukà ricinos... Dar-niai èia veikia ir antropomorfizuotidaiktai (kaip pinkfloidiðkai þygiuo-jantys kirvukai, buteliai, elektroslemputës ir t.t.), t.y. artefaktai, at-sidûræ kvailose, absurdiðkose situ-acijose ir greièiausiai ákûnijantys as-menines patirtis ir nelabai maloniasegzistencines situacijas.

Ðtelmanas yra labai iðvystæs sa-votiðkà simboliø sistemà (kai ku-riuos þenklus èia galime tapatinti irsu visuotinai priimtais), arba auto-mitologijà. Ðtai, pavyzdþiui, mënu-lis (arba antropomorfiðko herojausásikûnijimas) èia daþniausiai yrajaunas. O juk ðia tema rastume iðti-sus talmudus liaudiðkos iðmintiesávairiausiø praktiðkø patarimø ir

bûti istoriniø stiliø miðrûnu. (Pana-ðø miðrumà bandþiau imituoti savomanieringa teksto pradþia.) Kamjam to reikia? Negi tik dël geropokðto? Nemanau.

Plika akimi matyti, kad Þ. Augus-tino darbuose yra daug neigimo(kurá imituoti irgi mëginsiu tolimes-nio teksto struktûra). Akivaizdþiau-siai tai regima autoportretuose –subjaurintas, deformuotas veidasvirsta grimasa. Nors net keliuose in-terviu menininkas tikina, kad savevaizduoti paprasèiausiai patogiau iruþ to niekas neslypi, kad ir kokiabûtø tokio pasirinkimo tiesa, jisprieð veidrodá ar atvaizdà praleidodaugybæ seansø. Valandø valandas.O savivaizdis, kad ir kaip þiûrësi,nëra tiesiog vaizdas. Kitaip tariant,tai Þ. Augustino savæs neigimo vi-dinis portretas. Taèiau ar taip jausvarbu menininkui iðreikðti savo vi-dinius kompleksus? Nemanau.

Sprendþiant ið gebëjimo labaitiksliai atkurti tikrovæ, menininkui,regis, turëtø rûpëti realybës tiesa,taèiau visi jo darbai tik stiprina jaus-mà, kad nëra taip, kaip atrodo. Taiatvirkðèia vaizdo kultui apskritai,kad ir kurià epochà paimtum. Pa-graþinti þmonës savo atvaizdu noriátikinti, kad tai yra tikrovë, o Þ. Au-gustinas pabjaurinæs atvaizdà ir pai-niodamas vaizdø sistemas atkerta,kad tai tik vaizdas, su juo galima da-ryti, kà tik nori, vaizdas tik atrodo(o ne yra), ir nieko daugiau. Kaipir toji parodoje kritikuojama nos-talgija, kurià menininkas vadinasavæs apgaule. Þ. Augustinas savochaotiðka tvarka sukonstruota vaiz-dinija sëja abejonæ atvaizdo galia.Jei norite – ideologija. Ir èia ávyks-ta dar vienas paradoksalus pokðtas:realizmas – vienas ið labiausiai pa-girtø ideologiniø reþimø priemo-

niø... Þ. Augustino realizmas atsi-suka prieð jo vertintojus. Ir neigë-jus. Paèiu tikroviðkiausiu stiliumi jisardo (pasi)tikëjimà vaizdu. Galbûtmenu ir vaizdu galima siekti vidi-nës ar kitokios tiesos, nuoðirdumo,gelmiø, bet juo lygiai taip pat galimair meluoti, þeminti(s), manipuliuoti.Mums bet koká realizmà smurtosmarve vis dar apkreèia sovietinisrealizmas . Taèiau Þ. Augustinui tasatspalvis kuo puikiausiai tinka joniekðingame dekonstrukcijos darbesiekiant (turbût) visuotinio iðblaivi-nimo.

Kad ir kitaip nusako savo inten-cijas menininkas, kritikas visuometturi teisæ vardinti savo áþvelgiamaskonotacijas (tai, kas pasisakë nety-èia). Manau, kad (pasi)tikëjimovaizdu griovimui labai praverèia irÞ. Augustino kûno traktuotë, ir„nugrotø“ personaþø (arba pozuo-tojø) pasirinkimas.

Visi jo vaizduojami kûnai turi ba-rokiðkai pritvinkusio mësingumo.Toji mësa atrodo maudþianti, skau-danti, su netolygiomis kraujagyslë-mis ir iðpurtusiais audiniais. Ji la-

bai arti maitos. Tokie ambivalentið-ki frankenðteinai – nei gyvi, nei mi-ræ – irgi klibina tikrovës supratimà.

Daþnas Þ. Augustino personaþas –buvæs boksininkas, jau deðimtá me-tø Vilniaus dailës akademijos po-zuotojas Vladimiras. Baigusiems

Nëra taip, kaip atrodoA T K E L T A I Ð 1 P S L .

Joks valdovas turbût nëra tiek kar-tø atvaizduotas, anei savo atvaizdobesotis Jonas Basanavièius. Vladi-miras yra tarsi iðsemtas eþeras, ið-vogtos sielos indënas beþadþio vei-do ir tuðèiø akiø. Jis yra gryniausiasárodymas, kad vaizdavimas nëra tie-sos vieta, o tik gaminama viena iðþiûrëjimo (ir pozavimo) versijø.

Þygimantas Augustinas savo kû-ryba griauna (pasi)tikëjimà ir paèiamenininko figûra. Ðiame konteks-te kûrëjas nebeatrodo kaip magasar iðminèius, pranaðas ar mediu-mas, o tik nuodëmingas manipulia-torius. Ir teisingai daro! Tikra tie-sa, kad kaip ir mene, taip ir antþemës, – visi ávairûs. Keista tik tai,kad susibjaurojimas paryðkina me-ninius ir asmeninius (moralinius)paties Þ. Augustino privalumus.


„Akademija“ (Pilies g. 44 / Latako g. 2)

Dirba pirmadiená–ðeðtadiená 12–18 val.

akademijà jis iki skausmo paþásta-mas. Buvæs karaliumi, vargeta arnesuskaièiuojamà kartø – tiesiog„vyro aktu“, èia jis vaizduojamasboksininko stovësena ir apvyniotaiskumðèiais, taèiau net vaikui aiðku,kad boksininkas ið jo jau nebe koks.

Þygimantas Augustinas. „Daiktai buvo vertinami“. 2012 m.

Þygimantas Augustinas. „Paveikslëliai bûdavo iðsaugomi“. 2010–2011 m.

N U K E L T A Á 7 P S L .

pradþios ekspresionizmo ir jau mû-sø laikams artimesnio naujøjø lau-kiniø judëjimo „abëcëlæ“: aitrus ko-loritas, gestiðka tapysena, „skurdi“

kompozicija, gëla, kartëlis, baimë,sumiðimas. Ji sukelia daug emocijø –nuo pasidygëjimo iki kreivos ðypse-nos – ir ilgai neuþsimirðta.

Alonas Ðtelmanas. „Kraujo broliai I“. 2011 m.J . L A P I E N I O N U O T R .


F o t o g r a f i j a , D a i l ë

Giedrë Nalivaikaitë

Tik uþkopus galerijos laiptais at-siveria 38 platesnës ar siauresnësVilniaus panoramos. Daugelis pa-rodos fotografijø leidþia paþvelgti ámiesto vaizdus nuo aukðtesniø kal-vø, staèiø Neries ðlaitø. Tai ne pir-mas kartas, kai Andrius Surgailis ámiestà þvelgia ið virðaus – ið paukð-èio skrydþio perspektyvos þiûrëtajau cikle „Vilnius nuo stogo“. Ta-èiau pirmasis, kai tiek dëmesio ski-riama sostinës parkams, arba mies-tui kaip parkui.

Parkas – paprastas ir, regis, kiek-vienam aiðkus reiðkinys, bet þinanttik parodos pavadinimà stereotipi-nës asociacijos gali bûti apgaulin-gos ir neatitikti to, kà dar pamaty-site. Pirmuose keturiuose sidabrobromo atspauduose – vaizdai ið Vil-niaus kapiniø. Apskritai visoje pa-rodoje kapines, baþnyèias ar jøðventorius matome kone kas antro-je fotografijoje. Darau iðvadà, jogfotografà itin masina sakralios erd-vës, o parkà jis mato ne tik parkuoficialiai pavadintose zonose, bet irten, kur á miestà ásiterpia gamta,kaip erdvæ, skirtà meditacijai, susi-kaupimui ir buvimui su savimi. Ste-bint A. Surgailio uþfiksuotus ne-spalvotus Vilniaus vaizdus pabûti susavimi pavyksta iðties nesunkiai. Irne vien dël to, kad man apþiûrinë-jant parodà draugijà palaiko tik vie-nas pilkðvas parodos lankytojas irplatus baltas saulës spindulys, besi-driekiantis per vienà sienà. Fotogra-fijose nëra gyvø personaþø. Naujaiatrasti parkai nurimæ, kapinës tuð-èios. Sunku pasakyti, kada A. Sur-gailiui pavyko aptikti toká tykumà,nors þiûrint net ir á nespalvotà dan-gø, atrodytø, kad tai tingus pavaka-rys. Neuþsësti suoleliai Vilniaus

Vingio parke, dykas (net be ðian-dieniniø buldozeriø) Sereikiðkiøparkas, sustingæs Ðvè. Mergelës Ma-rijos Ëmimo á Dangø baþnyèiosðventorius. Nuotraukose parkø erd-vës tartum praradusios tiesioginæsavo funkcijà: atrodo taip, lyg ne-bûtø skirtos þmonëms, pramogoms,pasivaikðèiojimams. Su impresio-nistø paveikslø ádiegta parkø vizijaðie vilnietiðkieji turi nedaug kà ben-dro. Gal tik laisvà kompozicijà irgrafiðkus, þolëje medþiø ðakø pie-ðiamus judrius paveikslus. Taigi par-kas èia veikia ne kaip socialinësàvoka.

Þvelgdama á kapiniø panoramas,mintimis nukeliauju á Rumunijoskapines, kuriose kartà teko lanky-tis. Jø kelias vedë tiesiai á didþiau-sià miesto parkà. Tà saulëtà dienàkapiniø takus mindë vaikai su spal-votais balionais rankose, vaþinëjodviratininkai ir vaikðtinëjo porelës.Kapinës tuomet buvo virtusios par-ko pratæsimu. Miestas – tai sudë-tingas darinys, o jo dalys nuolat su-sipina, perimdamos viena kitosfunkcijas, ir tai ne tik fotografo fan-tazija ar fikcija. Panaðiai yra ir suA. Surgailio „Vilniumi kaip parku“ –istoriniai miesto parkai, erdvës pana-ðios á parkus ir galiausiai pats Vil-nius dël fotografo atidaus þvilgsniopastangomis kinta tiesiog akyse irágyja naujas prasmes.

Maþas nuotraukø formatas ver-èia prieiti artyn, ásiþiûrëti. Tai suku-ria intymø þiûrovo santyká su foto-grafijomis. Ádomu, kodël maloniauið arti spoksoti á tuðèias Vilniaus pa-noramas, klaidþioti prisiminimaisáamþintuose kraðtovaizdþiuose artiesiog bandyti spëlioti, kuri tai Vil-niaus vieta. Turbût sàmoningai, iðlai-kant tà magiðko ir nedalomo miestovizijà, pavadinimø nuotraukos netu-

ri. Meditacijà nutraukia nebenterdvës poreikis, nes susiraizgiusiosmedþiø ðakos kai kur jà gerokai uþ-goþia.

Intencija dokumentuoti parkus ir„parkus“, juolab nespalvotai (kasprideda istoriðkumo atspalvio), yratartum siekis uþkonservuoti vaiz-dus. Atpaþástame tà patá nostalgið-kà þvilgsná, norëjusá iðsaugoti me-diná Vilniø, mediná Kaunà irmedinius Druskininkus (fotografi-jø ciklai iðleisti knygomis). Meni-ninkui pavyko iðsaugoti pastatø at-vaizdus, taèiau daugelis jø, deja, jauvirto istorija. Èia perðasi ironiðkaanalogija su senovës graikø mituapie karaliø Midà, kur viskas, prieko tik ðis prisiliesdavo, tapdavo auk-su. Jei „etatinis“ nykstanèiø objek-tø fotografas susirûpino Vilniausparkais, gal tai yra uþuomina irmums, kad neþiopsotume, jei nori-me, jog pastarieji nevirstø tik ker-ðais prisiminimais...

Parodos anotacija skelbia, kad„kartu su subjektyvia miesto kaipparko vizija A. Surgailis bando pri-kelti ir nykstanèià kalbà, siûlo su-gràþinti pamirðtus jos þodþius á ðiuo-laikinæ vartosenà“. Antra parodospavadinimo dalis – „Kerða fotogra-fija“ – þengia dar vienà þingsná tra-dicijos link ir archajiðkà kalbà jun-gia su analogine fotografija. Tai, kadvaizdai sukurti analogine technika, –didelis privalumas – ðvelni, kitokianei skaitmeniniame atvaizde ðvie-sa uþlaiko þvilgsná keletà akimirkøilgiau.

Taip klaidþiodama atsiduriu priepaskutiniø parodos nuotraukø. Jauápratusios prie glotniø miniatiûriniøvaizdø akys uþkliûna uþ grubaus au-tomobilio këbulo. Palinkstu dar ar-èiau – pirmame plane palikusios sa-vo egzistencijos pëdsakus, tolumoje

Vientiso Vilniaus vizijaAndriaus Surgailio paroda „Vilnius kaip parkas. Kerða fotografija“ VDA galerijoje „Akademija“

staèiais laiptais tiesiai á Jeruzalësbaþnyèià þingsniuoja gyvos (!) bû-tybës. Kaip skrybëlëtas detektyvasið nespalvoto filmo apsidairau ap-linkinëse fotografijose ir uþtinkudar keletà miglotø beveidþiø silue-tø. Jø tapatybës nustatyti nepavyks-ta. Nepavyksta pajausti ir gilesnioryðio su jais, atsukusiais nugaràdaiktiðkam pasauliui, tyliai artëjan-èiais prie sakralesnio. Pradedu abe-joti, ar fotografo Vilnius tikrai ne-dalomas. Gal kaip tik sakralumasir daiktiðkumas yra du jo poliai?

mistiniø prietarø... Jo herojai daþ-nai veikia poromis. Kartais – dides-nëmis grupëmis. Gana grieþtai irritmiðkai iðdëliotos drobëje, ðios fi-gûros ágauna ir ðiek tiek militaristi-nio agresyvumo, kartais primenamaþø berniukø þaidimus þaisliniaiskareivëliais ar suaugusiø vyrø kari-nes strategijas. Vieniðas mënulþmo-gis blaðkosi tik tose kompozicijose,kur veiksmas vyksta slogiame inter-jere. Veikëjø lytis nedetalizuojama,bet Jos ir Jo akistata iðkyla netie-siogiai – tarsi archetipinis vyriðkøbaimiø ásikûnijimas drobæ okupuo-ja ástriþi brûkðniai – ore sklendþian-èios raganos, iðnyra ir bjauri, neran-gi nuotaka, ásitvërusi puokðtæ rausvøbalionø.

Beveik visose jo drobëse stûksokeistas pastatas þioruojanèiais lan-gais ir aukðtu kaminu. Jis taip patyra simbolistiðkai „suþmogintas“,gyvas, tykantis, þiûrintis, liudijantis.Ne, ne Èiurlionio „Ramybë“ ir nejosios replika. Taèiau giluminis ry-ðys – kaip tikëjimas gyvojoje ir ne-gyvojoje gamtoje glûdinèiomis ga-

liomis – egzistuoja. Beje, beveik vi-sur veiksmo scena – atviras laukas.O veiksmo laikas – naktis, prieblan-da, sutemos. Mitinis, pasakiðkas irneaiðkus, ribinis metas, kai galimiávairiausi virsmai, kai á pavirðiø ið-

Miesto, kaip gyvo, daugiafunkcinioorganizmo? Nelieka abejoniø tikdël vieno dalyko – A. Surgailio par-kuose þmonëms vietos nëra. Tai tal-pi erdvë jø mintims, þvilgsniui, me-ditacijai ir prisiminimø pasauliui.Andriaus Surgailio Vilnius kaipparkas – susipynæs su kitomis ap-linkomis, bet vientisas ir sakralusmiestas.


„Akademija“ (Pilies g. 44 / Latako g. 2)

Dirba pirmadiená–ðeðtadiená 12–18 val.

Andrius Surgailis. Ið serijos „Vilnius kaip parkas. Kerða fotografija“

A T K E L T A I Ð 6 P S L .

lenda ðmëklos, vaiduokliai ir sielosdemonai.

Jei sakytume, kad pasaulinë eks-presionizmo istorija prasidëjo galdar nuo Matthiaso Grünewaldo arEl Greco, o Lietuvoje – nuo liau-

dies meno ir já jautriai perteikusio„Ars“, o vëliau iðsiplëtojo naujøjølaukiniø bangà atliepusios „Angies“kûryboje, Ðtelmano tapyba á lietu-viðkà kontekstà ásiterpia savaip. Jotapybai bûdinga didelë autentiðku-

mo, nuoðirdumo dozë, kartais – ri-binë átampa, kurià sudaro „nuodin-gas“ spalvynas ir sarkastiðka, vaikið-ka frustracija, patirtys, kuriassuaugæs nevalingai, o gal ir sàmo-ningai projektuoja „rimtame“ su-augusiøjø pasaulyje. Taip pat ir vei-këjai – Ðtelmano mënulþmogiaiman primena vaikiðkos animacijosir knyguèiø pieðinius. Juk èia më-nulis paprastai vaizduojamas kaipgeraðirdis ûsuotas dëdë. Tuo tar-pu Ðtelmano mënulþmogis grei-èiausiai „atneða“ ne saldø sapnelá,o tikrà, nesusapnuotà realybës koð-marà.

Rodos, ðioje tapyboje nëra nie-ko stulbinanèiai naujo, stebuklingo.Taèiau kartu yra gana daug – gyvasjausmas, sukreèiantis „nuogumas“prieð kitus ir save patá, gerai „èiuoþ-telëjusi“ fantazija ir atitinkami spal-vø deriniai. Arba – nuoðirdþios di-delio vaiko pasakos apie save irgyvenimà.


„Pamënkalnio“ galerija (Pamënkalnio g. 1/

13, Vilnius)

Dirba antradiená–penktadiená 10–18 val.,

ðeðtadiená 10–16 val.Ekspozicijos fragmentasJ . L A P I E N I O N U O T R .


K i n a s

Þivilë Pipinytë

Ðiemet Gdynëje ramiau – maþiaune tik filmø, bet ir þmoniø. Laikasnelabai patogus ir á Kanus susiren-gusiems kino profesionalams, iraukðtøjø ir ypaè kino mokyklø stu-dentams. Festivalis prasidëjo pirma-diená popiet ir, kai raðau ðias eilu-tes, ávyko tik kelios tikros premjeros.Pirmosiomis dienomis pamatyti fil-mai jau rodyti Lenkijos ekranuose,tad dauguma festivalio sveèiø juostaip pat matë. Lenkai mielai þiûrisavo filmus, tai liudija ir festivalioiðvakarëse paskelbta þinia – Agnies-zkos Holland filmà „Tamsoje“ Len-kijoje paþiûrëjo maþdaug 1,3 mln.þiûrovø – daugiau nei koká nors po-puliarø Holivudo filmà. „Tamsoje“iðlieka vienu ið pretendentu á „Auk-sinius liûtus“, kol kas dar nepama-èiau filmo, kuris jam galëtø prilygtiátaiga ar meniðkumu.

je“, sukûræs Leszekas Dawidas.Prieð tai jis dar suspëjo nufilmuotipernai Gdynëje apdovanotà savovaidybiná debiutà „Ki“, kurio hero-jë – naujos kartos, susiformavusiospaskutiniais deðimtmeèiais ir neap-sunkintos prisiminimais apie komu-nistinæ Lenkijà.

„Esi Dievas“ – ir gana tradicinisbiografinis filmas, kuriame kiti dugrupës nariai Rahimas ir Fokusasprisimena savo bendravimà su Ma-giku. Prie Magiko tarsi artëjama potruputá visà filmà. Ir kartu tai fil-mas apie 10-àjá deðimtmetá, tiksliau,apie kartà, kuri, kaip sakë pats re-þisierius, gimë maþdaug tais paèiaismetais kaip ir „Solidarumas“. 10-asisdeðimtmetis Lenkijoje – tai ir kapi-talizmo pradþia. Ji buvo itin skaus-minga Silezijos regione, kur gyvenogrupës nariai. Filmas buvo kuriamasautentiðkose vietose. Per paskuti-nius deðimt metø jos, matyt, nela-

masinës kultûros aspektà. Repaspadeda trims filmo personaþams ið-gyventi skurdà, jokiø perspektyvønebuvimà, pirmøjø vadybininkø ap-gavystes. Bet jautriausias ið trijødraugø Magikas galø gale nebeið-laiko skyrybø su þmona, vienatvës,gal ir priklausomybës nuo narkoti-kø. Spaudos konferencijoje dalyva-væ Rahimas ir Fokusas keliskart pa-brëþë, kad nereikia ieðkoti kaltø dëlMagiko mirties, kad saviþudybës at-veju niekad nebûna kaltø. Vienasdidþiausiø filmo pliusø – puikûs jau-nø aktoriø Marcino Kowalczyko,Dawido Ogródniko ir TomaszoSchuchardto vaidmenys. Lenkija se-niai garsëja savo aktoriø mokykla,bet tokio meistriðko jaunø debiu-tantø ansamblio seniai neteko ma-tyti, juolab kad jie filme ne tik vai-dina, bet ir puikiai repuoja.

Nauja Gdynës tradicija – prista-tyti restauruotus klasikinius filmus.Kazimierzo Kutzo 1960 m. sukur-tas „Niekas nekvieèia“ („Nikt niewoùa“), ko gero, estetiðkai radika-liausias garsiosios Lenkø mokyklosfilmas. Lenkø kino istorijoje jis daþ-nai apibûdinamas kaip AndrzejausWajdos „Pelenø ir deimanto“ anti-tezë. Filmo herojus – dar beveik pa-auglys, buvæs „Armia Krajowa“ ko-votojas – bëga á po karo Lenkijaiatiduotas þemes, priklausiusias Vo-kietijai. Nedideliame miestelyje jisbando pasislëpti, pradëti naujà gy-venimà, nes neávykdë ásakymo nu-þudyti komunistà, todël pagal AKnuostatas turi mirti pats. Mieste jissutinka repatriantæ ið Ukrainos Liu-

Maiðtininkai pralaimi?Pirmieji Gdynës kino festivalio áspûdþiai

cinà. Bogdanas karo metais subren-do per greit, kad sugebëtø suvoktisavo jausmus. Karas ið jo papras-èiausiai atëmë pirmàjà meilæ, jaus-mø ugdymà. Liucina bando já iðmo-kyti mylëti – filmas prisodrintaserotikos.

„Niekas nekvieèia“ sukurtas ta-da, kai, pasak lenkø kritiko Tadeu-szo Sobolewskio, „filmai buvo pro-tingesni uþ savo þiûrovus“. Betpaskutiniais metais á kino moder-nizmà ir jo estetikà græþiamasi visdaþniau (tai árodo kad ir Larso vonTriero „Melancholijos“ pavyzdys),tad jaunø þiûrovø pilnutëlë salë þiû-rëjo „Niekas nekvieèia“ labai ádë-miai. Jauni filmo herojai klaidþiojapo iðtuðtëjusá miestà (ir filmas, ir ja-me rodomas miestas primena maþ-daug tuo pat metu sukurtà Miche-langelo Antonioni „Nuotyká“), oaptrupëjusios senos miesto sienos,asketiðkos dekoracijos ar visai ðiuo-laikiðkai skambanti Wojciecho Ki-laro muzika pripildo kiekvienà kad-rà metaforiðkø prasmiø. Ko gero,ðiuolaikiniai reþisieriai iðsigàstø to-kio radikalaus estetizuoto vaizdo.Prieð seansà Kutzas kalbëjo, kad taibuvo antrasis jo filmas ir kad kartusu operatoriumi Jerzy Wójciku (ðiømetø „Platininiø liûtø“ laureatu) jiesiekë pasakoti pirmiausia vaizdais.Kutzas keliskart pabrëþë, kad kiek-vienas trisdeðimtmetis reþisierius(toks jis buvo kurdamas „Niekas ne-kvieèia“) privalo maiðtauti.

Pastaraisiais metais Gdynë pa-prastai itin atvira trisdeðimtme-èiams debiutantams. Lenkijoje pir-

mà vaidybiná pilno metraþo filmàdaþniausiai kuria trumpo metraþoar dokumentiniame kine jëgas jauiðbandæ jauni reþisieriai. FilipasMarczewskis gavo ne vienà tarptau-tiná apdovanojimà uþ savo trumpometraþo filmus, rodytus ir lietuvið-kuose festivaliuose. Spaudos kon-ferencijoje jis sakë, kad konkursepristatytas jo pilno metraþo debiu-tas „Be gëdos“ („Bez wstydu“) ið-plëtojo vieno trumpametraþio filmotemas. Tai padaryti já esà ákalbëjogarsus èekø reþisierius Janas Sve-rakas. Filmo herojus, kurá suvaidi-no „etatinis“ ðiø dienø lenkø kinomaiðtininkas Mateuszas Koúcius-zkiewiczius, gráþta á gimtàjá miestàpas seserá (Agnieszka Grochows-ka), po motinos mirties atidavusiàjá auklëti tetai. Vaikinas myli sese-rá, bet jis trokðta ir fizinio artumo.Sesuo vyresnë, ji suvokia, kas yra ta-bu. Ji bëga nuo jausmø taip, kaipbrolis jø siekia.

Paraleliai reþisierius rutulioja darkelias linijas: vaikinui neabejingagraþi èigonë Irmina, jis pats nuolatbando sugriauti sesers santykius suvedusiu neofaðistu. Bet èigonø ge-tas mieste ir á politikà vis labiau be-sibraunantys faðistai filmui greièiausuteikia naujosios festivalinës kon-junktûros atspalviø. Tikroji dramavyksta tarp dviejø atstumtøjø – bro-lio ir sesers, kurie pasmerkti pralai-mëti. Deja, tikslø psichologiná Gro-chowskos vaidmens pieðiná kartaissugriauna gana monotoniðkas arpernelyg egocentriðkas Koúciusz-kiewicius. Taèiau neabejoju, kad „Begëdos“ apkeliaus ne vienà tarptau-tiná festivalá – „draudþiamø jausmø“ir persekiojamø tautiniø maþumø te-mos dabar itin populiarios. Kita ver-tus, Marczewskis per spaudos kon-ferencijà keliskart pabrëþë, kad noribûti pralaiminèiøjø pusëje, kad „Begëdos“ jis norëjo pasakyti þiûro-vams, jog pernelyg lengvai teisiamekitus, nepanaðius á mus, tuos, ku-riuos daþnai uþgauliai pavadiname„iðkrypëliais“. Ko gero, ðita lenkøkino tradicija – ginti pavargusius irpralaimëjusius herojus – yra svar-biausia.

Gdynë, 2012 05 08

„Esi Dievas“

Taèiau ðiømetinio festivalio ati-darymo filmo – Leszeko Dawido„Esi Dievas“ („Jesteú Bogiem“),manau, taip pat laukia didelë sëkmë.Dawido filmo herojus – 2000-aisiaisnusiþudæs garsios lenkø repo gru-pës „Paktofonica“ kûrëjas PiotrasLuszczis, kurá visi þinojo Magikovardu. Gana ilgà filmo atsiradimoistorijà suþinojau per spaudos kon-ferencijà. Maþdaug prieð deðimtmetø „Gazeta Wyborcza“ pasirodëstraipsnis apie „Paktofonicà“, jisákvëpë Maciejø Pisukà paraðyti sce-narijø. Bet scenarijus pirma pasiro-dë kaip knyga. Perskaitæs jà, filmàpanoro kurti tada jau kelis doku-mentinius filmus, tarp jø ir Lietu-voje rodytà „Barà Viktorijos stoty-

bai pasikeitë. Kad Dawidas – pir-miausia dokumentininkas, „iðduo-da“ tiksliai atkurtas materialusis tolaikotarpio realijø sluoksnis – daik-tai, drabuþiai, televizijos laidø frag-mentai. Tai padeda geriau suprasti,kaip ið pirmo þvilgsnio eiliniai jau-nuoliai – amatø ar panaðiø mokyk-lø mokiniai, kuriuos gatvëje bandysikuo greièiau aplenkti, atranda tu-rintys talentà ne tik rimuoti þodþius,juos dainuoti, bet ir perteikti tikrà-jà laiko dvasià. Nelabai iðvaizdûs,nelabai plastiðki vaikinai, pasirodo,sugeba þodþiais ir muzika pasakytiir apie save, ir apie vertybes, kuriøjie ið tikrøjø ilgisi. Tas vertybiø ilge-sys, kurá savo tekstuose uþðifruojafilmo herojai, atskleidþia netikëtà

„Niekas nekvieèia“

Nauji filmai

„Velniø salos karalius“Nuo geguþës 10 d. á kino ekra-

nus iðleidþiamas vienas geriausiøpastarøjø metø skandinavø kino kû-riniø. Tikrais faktais paremta norve-gø reþisieriaus Mariuso Holsto juosta„Velniø salos karalius“ („Kongen avBast¸y“, 2010 m.) pelnë kritikø beiþiûrovø palankumà ir buvo pripaþin-tas geriausiu 2010 m. Norvegijos ki-no filmu. Jis bus rodomas „Skalvijos“kino centre, o vëliau kino teatre „Pa-saka“.

Filmas „Velniø salos karalius“ nu-kelia á 1915-uosius, á Norvegijos Bas-tiojà, dar kitaip Velniø salà. Èia vei-kia ðiurpus nepaklusniø berniukø

internatas – nuo visuomenës atskirtijaunuoliai auklëjami sadistiniais me-todais. Paaugliai baudþiami psicho-logiðkai ir fiziðkai, iðnaudojami kaipnemokama darbo jëga, taèiau situa-cija pasikeièia, kai vienà dienà á salàiðlaipinamas septyniolikmetis Erlingas.Jo dràsus bûdas kelia kitø berniukø pa-garbà, todël netrukus jis susibièiuliau-ja su kitais vaikinais. Saloje ima bræstipaaugliø maiðtas.

Filmo reþisierius pasakoja, kadpirmà kartà apie Velniø salà iðgirdodar augdamas. Vëliau jis nuvyko áNacionaliná archyvà, kur sklaidyda-mas senus dokumentus suprato, kadmedþiaga tinka dramatiðkam filmopasakojimui. Anot kino kûrëjo, fil-mas Norvegijoje sukëlë ðokà.

„Ðiandien mes didþiuojamës, kadesame malonûs ir mandagûs, kadstengiamës sukurti kitokias patai-sos ástaigas, ypaè skirtas ilgai kalin-tiems kaliniams. Todël þmonës bu-vo ðokiruoti, kai suþinojo, kad bûtakitaip. Filmas Norvegijoje sukëlëtikrà sprogimà. „Velniø salos kara-lius“ parodë, kas atsitinka uþdaroseinstitucijose, kai per daug galios ati-duodama á vos keliø þmoniø rankas.Tai vyksta ir ðiandien“, – ásitikinæs„Velniø salos karaliaus“ reþisierius.

Pasak „Skalvijos“ kino centro di-rektorës Vilmos Levickaitës, filmasbus ádomus þiûrovui, norinèiam pa-sigilinti á tai, kaip þmones keièia jëgair valdþia, kas juos priverèia kovotiuþ teisybæ, ið kur kyla vidinë stiprybë

ir atkaklumas, galiausiai, – apie jauni-mo auklëjimo metodus ir jø pasekmes.

„Velniø salos karalius“ turëtø su-dominti ir maèiusius ðvedø filmà„Blogis“ („Ondskan“, reþ. MikaelHafstrom, 2003 m.) – jaudinantá jë-gos panaudojimo ir jos funkciona-vimo visuomenëje paveikslà.

„Velniø salos karalius“ 2010 m.Norvegijos kino apdovanojimuose„Amanda“ gavo prizus ne tik kaipgeriausias filmas, bet ir uþ geriau-sià garso takelá, geriausià antraei-lio vyro vaidmens atlikëjà (StellanSkarsgård).

„ SKALV I JOS “ K INO CENTRO INF.


Per þinias rodë daugiavaikiø mo-tinø apdovanojimà Prezidentûroje.Salëje buvo daug moterø ir vaikø.Vyrø televizininkai nerodë. Gal jønebuvo, o gal, ásiþiûrëjæs á moteris,vyrø nepamaèiau. Bet reportaþekalbëjo tik moterys. Televizijos pa-rinktos citatos atitiko valdþios nuo-statas: reikia, kad vaikai liktø Lie-tuvoje ir dirbtø jos labui, reikiagimdyti kuo daugiau, jei ðeimojeaugs apie deðimt vaikø, netrukuslietuviø bus devyni milijonai. Pas-taràjá skaièiø iðtarusi garbaus am-þiaus þemaitë neabejojo savo teisu-mu. O að pabandþiau ásivaizduoti,kas bûtø, jei Lietuvoje gyventø de-vyni milijonai lietuviø. Pagalvojauir iðsigandau. Nes trys milijonai su-geba apðnerkðti Lietuvà taip, kadtalkose ðiukðles turi rinkti net Pre-zidentë, o devyni? Kaip juos iðmai-tinti, kur visus apgyvendinti? Ne-bent pas tautiðkai nusiteikusius irtuoktis tautieèius raginanèius sei-mûnus. Girdëjau, kad jie turi erd-vius namus.

Pasakysite, kad taip niekad ne-bus, todël nereikia kreipti dëmesioá tokias kalbas. Bet sovietmeèiu at-siradæs ir iki ðiol iðsaugotas daugia-vaikiø motinø kultas juk neatsitik-tinai rodomas þiniose kaip vienapagrindiniø naujienø. Akivaizdu,kad pagyvenusios moterys, kalban-èios apie tai, kad reikia gimdyti vals-tybei vaikus, neleisti jiems emigruo-ti á svetimas ðalis, nesupranta, kadne þmogus turi tarnauti valstybei, oatvirkðèiai. Bet apie tai, kad reikiaaukotis savo valstybei, jà mylëti irpan., vis daþniau iðgirstu ið paèiøaukðèiausiø politikø lûpø. Jie, ma-tyt, nemato skirtumo, kà mylëti, –tëvynæ ar valstybæ. Apdovanotø mo-tinø þodþiai – tik dar vienas taðkas ápopulistø krepðá rinkimø iðvakarë-se. Lietuvoje nebeliko cenzûros, betkolegos þurnalistai ir vël pasirengætiesti generalinæ ideologinæ linijà.Agituoti, þerti teigiamus pavyz-dþius, rodyti kaimo moèiutes ir se-nelius kaip neiðsenkantá liaudies ið-minties ðaltiná. Kaip ir prieð ðimtàmetø jie nori patriarchaliðkame kai-me ieðkoti tautos idealø, nors kai-mas vis labiau degraduoja, o dau-guma daugiavaikiø ðiuolaikiniømotinø nuo pat nëðèios paauglys-tës gyvena tik ið paðalpø.

Jau nebe pirmà ðimtmetá lietuviøinteligentø idealizuojamà kaimà ki-taip rodo Algimanto Puipos 1979 m.filmas „Velnio sëkla“ (LTV, ðiànakt,11 d. 23.45). Eugenijos Pleðkytës,Kosto Smorigino ir Inesos Saulitessuvaidintø herojø meilës trikampisfilme panardintas á anaiptol neðvie-sias ir nekilnias XX a. pradþios lie-tuviø kaimo realijas.

Lietuviø filmuose vaikai daþnaisiejami su poetiðkø fantazijø pasau-liu, bet komerciniame kine jie ne-retai tampa siaubo filmø persona-þais. Nicko Hammo 2004 m. filme

tà uþëmë klonai. Pagrindinius vaid-menis filme, kurio nerekomenduo-èiau daugiavaikëms motinoms (betsusirûpinusiems tautos iðlikimu galir bûtø sveika) sukûrë Robertas DeNiro, Gregas Kinnearas ir Rebec-ca Romijn.

Nors pats mieliau rinksiuosi Pe-terio Jacksono 2005 m. „King Kon-gà“ (LNK, ðávakar, 11 d. 21.15). Mil-þiniðka beþdþionë kine pasirodë4-ojo deðimtmeèio pradþioje. Taibuvo originalus, neperkeltas á kinàið literatûros personaþas. Klasikinio„King Kongo“ (já mëgstu labiausiai)

mylëjusá King Kongà. Jacksonà, re-gis, labiau þavi Tolkienas ir naujo-sios technologijos, jo „King Kongas“man pasirodë uþtæstas, dirbtinai per-nelyg graþus. Filme vaidina NaomiWatts ir Adrienas Brody.

Aktorius Edas Harrisas turi dauggerbëjø. Reþisierius Edas Harrisasjø turi maþiau. Bet 2008 m. jo reþi-suotas vesternas „Apalûza“ (LNK,13 d. 22 val.) tikrai vertas dëmesio.Apalûza – tai maþas miestelis Nau-jojoje Meksikoje, 1882 m. já valdo vi-sagalis Randalas Bregas su savogauja. Ábauginta bendruomenë nu-sprendþia nugalëti prievartà. Tai turipadaryti idealistas ðerifas VirdþinasKoulas (pats reþisierius) bei jo pa-dëjëjas Everetas Hièas (Viggo Mor-tensen). Netrukus Apalûza tampatikru gyvenimo teatru – èia susipinatiesos, iðdavystës, mirties istorijos, iðkuriø ir gimë laukiniø Vakarø legen-da. Jeremy Ironsas ir Renee Zellwe-ger buvo vesterno naujokai, neseniaidaktarà Freudà „Pavojingame me-tode“ suvaidinæs Mortensenas – be-veik. Prieð tai jis susitiko su Harri-su Cronenbergo filmo „Prievartosistorija“ aikðtelëje.

Didþiausias filmo malonumas –atpaþinimo dþiaugsmas ir noras ste-bëti, kaip Harrisas elgiasi su klasi-kinio vesterno kodais, kaip þaidþiasu jais: á miestà atjoja teisingumovykdytojas; vieðbutyje gaudþia saliû-nas; þiauriø indënø ataka; nimfo-manë naðlë... Vesternas – niekadnenusibostantis þaidimas. Harrisas,matyt, nenori atnaujinti þanro, grei-èiau siekia suþadinti nostalgijà.

Vesternà „iðrado“ amerikieèiai,kostiuminæ istorinæ dramà – anglai.Ketvirtajame deðimtmetyje pasiro-dæs Aleksandro Kordos „Asmeni-nis Henriko VIII gyvenimas“ buvopopuliarus visame pasaulyje. Jo for-mulë – vidutinio ðiuolaikinio þiûro-vo suvokimui pritaikytas istorinissiuþetas ir puoðnûs kostiumai bei in-terjerai – nepaseno. Tai suprato irdebiutantas Justinas Chadwickas,2008 m. sukûræs filmà „Karalienëssesuo“ (LNK, 13 d. 00.20). Populia-rios istoriniø romanø raðytojosPhilippos Gregory knygos pagrindusukurto filmo herojus – tas pats mer-giðius Henrikas VIII, negailestingaikirtæs savo þmonoms galvas. Jis at-siduria tarp dviejø tarpusavyje kon-

kuruojanèiø seserø Boleyn – Anosir Merës. Jas vaidina Natalie Port-man ir Scarlett Johansson. Kaip vie-name interviu paaiðkino karaliø su-vaidinæs Ericas Bana: „Jei bandytumeseseris apibûdinti ðiuolaikiðkai, Anabûtø ambicinga moteris ir karjeris-të, o Merë nori sukurti ðeimà ir pa-þinti meilæ.“ Kaip ið tikrøjø baigësiði istorija, manau, þinote. Pabaigatikrai nepaguos tø, kurie Lietuvosgatves nukabino santuokà rekla-muojanèiais plakatais.

Danø reþisierës Susanne Bier fil-mas „Geresniame pasaulyje“ pernaigavo „Oskarà“ geriausiam uþsieniofilmui. Pasiþiûrëjæs já supratau, kadBier labai rûpi ðiuolaikinës ðeimosproblemos. 2007 m. JAV ji sukûrë„Tai, kà mes praradome“ (TV3, 12 d.24 val.) – taip pat filmà apie ðeimà.Odrë (Halle Berry) ir Brajanas(David Duchovny) pora jau vienuo-lika metø, jie turi du vaikus, ramø,patogø gyvenimà ir, regis, numano-mà ateitá. Bet Brajanas tampa prie-vartos auka. Po jo mirties Odrë su-artëja su geriausiu vyro drauguDþeriu (Benicio Del Toro), narko-manu, kuriam prieð tai nejautë pa-lankumo. Prie Dþerio prisiriða irabu vaikai. Bier filmuose daug sen-timentalumo ir atviros didaktikos.(Matyt, todël jos taip nemëgsta ki-tas garsus danas Larsas von Trie-ras.) Tai – filmai þmonëms, kurielaukia, kad bûtø patvirtintos jø tra-dicinës vertybës. „Tai, kà prarado-me“ sulaukë JAV kritikø pagyrimø.

Sekmadienio vakarà LTV (13 d.21.15) tiesiogiai transliuos jau penk-tà „Sidabrinës gervës“ ceremonijà.Lietuviø kino akademijos nariaibaigia rinkti geriausius metø filmusir kûrëjus. Jei atvirai, nepavydþiujiems, nes dalis finaliniø nominaci-jø skamba kaip pasityèiojimas: rink-ti geriausià ið trijø blogø filmø tik-rai bjaurus uþdavinys. Kita vertus,tokia yra lietuviø kino realybë ir „Si-dabrinë gervë“ jà fiksuoja. Paverstitokià apgailëtinà situacijà spindinèiair masinanèia ðvente ne tik Nacio-nalinio dramos teatro salëje susirin-kusiems kino kûrëjams, lietuviðkamelitui ir seimûnams – tik televizijaipasiekiamas menas.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

Kà sugeba televizijaKrësle prie televizoriaus

„Apalûza“

Kronika

Oskaro Korðunovo teatromarðrutai – nuoVokietijos iki Sibiro

Rumunija, Vokietija, Kroatija,Lenkija, Ðvedija. Toká marðrutàOKT / Vilniaus miesto teatro trupëketina áveikti vos per mënesá. Gast-roliø maratonà pradëjæ aktoriai jauapkeliavo visà Rumunijà, kà tik ið-vyko ið Dresdeno, o jau rytoj sësprie ilgo „Dugne“ stalo Rijekos te-atro scenoje Kroatijoje.

Taèiau tai dar ne visos kelionës.Lëktuvuose ir tamsiose teatrø salë-se OKT trupë praleis visà vasarà irtik vëlyvà rudená galës atsipûsti, kai

gastroliuoti nebeleis Oskaro Korðu-novo spektakliø po atostogø iðsiilgu-si Lietuvos publika. Pats reþisieriusá gastroles vykti negali, nes ðiuo me-tu Oslo nacionaliniame teatre Nor-vegijoje stato spektaklá „Peras Giun-tas“ pagal Henriko Ibseno pjesæ.

Balandþio pabaigoje á RumunijàOKT iðvaþiavo pakilios nuotaikos:prieð mënesá aktoriai jau buvo ið-bandæ rumunø publikà nedideliameTransilvanijos mieste Sfintu Georgë-je, kur festivalyje „Reflex“ parody-tus spektaklius „Hamletas“ ir „Dug-ne“ þiûrovai sutiko labai palankiai.Ðákart Krajovoje ir Bukareðte rody-tas spektaklis „Ástabioji ir graudþiojiRomeo ir Dþuljetos istorija“, o Ka-

rakalyje – „Meistras ir Margarita“taip pat palydëti ovacijomis.

Ið karto po Rumunijos OKT ke-liai pasuko Vokietijos link – á „Hel-lerau“ teatrà Dresdene, kur buvoparodytas O. Korðunovo spektak-lis „Dugne“ pagal M. Gorkio pje-sæ. „Hellerau“ teatras skaièiuoja sa-vo ðimtametæ istorijà, kai buvouþsitarnavæs „modernizmo labora-torijos“ vardà. Europos intelektua-lai rinkdavosi á „Hellerau“ vykstan-èius vasaros festivalius, kur buvokuriami nauji bûdai sujungti gyve-nimà, darbà ir menà. Nors pasauli-niai karai buvo sustabdæ „Hellerau“veiklà, jis kartkartëmis atsinaujin-davo ir nuo 2009-øjø ðiame teatre

pasirodymai vyksta iðtisus metus.Dabar „Hellerau“ siekia vël at-

gauti svarbiausio Vokietijos ir Euro-pos ðiuolaikinio meno centro vardà,tad daugiausia dëmesio skiria ðiuo-laikiniam ðokiui ir muzikai bei nau-joms teatro formoms. OKT teatrasparodys savo spektaklá „Dugne“.

Pradþià padaræs Vokietijoje,„Dugne“ toliau bus rodomas Maþo-sios scenos festivalyje Rijekoje,Kroatijoje, bei „Kontakt“ festivalyjeTorûnëje, Lenkijoje. Po ðiø gastro-liø aktoriai galës porà savaièiø atsi-pûsti, nes á kelionæ iðvyks naujausiasO. Korðunovo spektaklis „Miranda“,kuriame vaidina tik du aktoriai: Ai-rida Gintautaitë ir Povilas Budrys.

„Klonuotasis“ (BTV, 12 d. 23.20) nu-þudyto aðtuoneriø metø berniukoAdamo tëvai kreipiasi á mokslinin-kà, kad ðis klonuotø jø sûnø. Betnaujasis Adamas laimingai gyvensiki kol jam sukaks aðtuoneri. Tadaprasidës tikrasis tëvø koðmaras.

Scenaristas Markas Bombackasyra prisipaþinæs, kad filmo sumany-mas gimë, kai jo þmona buvo nëð-èia. Siaubo kinas nuo pat pradþiøeksploatavo slaptø þmogaus baimiøtemà. Tik dabar frankenðteinø vie-

kûrëjai Merianas C. Cooperis ir Er-nestas B. Schoedsackas buvo spalvin-gos asmenybës. Cooperis 1919–1920 m. net tarnavo lenkø kariuome-nëje pilotu (todël toks svarbus finali-nis lëktuvø pasirodymas) ir dalyva-vo lenkø kare su bolðevikais.1920 m. Ukrainoje jis sutiko ðiltoir ðalto maèiusá karo operatoriøSchoedsackà. Kartu jie kûrë doku-mentinius filmus Artimuosiuose Ry-tuose ir Azijoje, bet iðgarsëjo 1933 m.papasakojæ liûdnà istorijà apie ási-

Jø pasirodymo laukiama Bergmanofestivalyje Stokholme, Ðvedijoje, Pla-tonovo festivalyje Voroneþe, Rusi-joje, ir Shakespeare’o festivalyjeNoise, Vokietijoje.

Turbût ádomiausia kelionë laukia„Vasarvidþio nakties sapno“ kûry-binës grupës. Jø gastroliø marðru-tas nusitæs net iki Sibiro platumø.Birþelio viduryje spektaklis bus ro-domas Krasnojarske, Aèinske irÞeleznogorske.

Tad OKT / Vilniaus miesto teatrolaukia karðta vasara, po kurios Vil-niaus vardas skambës visoje Euro-poje nuo Skandinavijos iki Sibiro.

OKT INF.

„Karalienës sesuo“


G e g u þ ë s 1 1 – 2 0

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

iki 20 d. — Dainiaus Liðkevièiaus paroda

„Muziejus“

Elenos Urbaitytës-Urbaitis paroda „Pasirinkimai“

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Paroda „Fecit ad vivum. Dailininkø portretai

XVI—XVIII amþiø Vakarø Europos graviûrose“

iki 20 d. — tarptautinë paroda „Kryþiai yra

dorybës þenklas, o Strëlë — pergalës...

Sapiegos — valstybininkai, meno mecenatai

ir kolekcininkai“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

Alfonso Motiejûno gimimo ðimtmeèiui

skirta paroda „Spalvø kelionës“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3 A

Paroda „Nuo mini iki maksi. Septintojo

deðimtmeèio mada“ (ið Aleksandro Vasiljevo

Paryþiaus kolekcijos)

„Du mados ðimtmeèiai“ ið Aleksandro

Vasiljevo kolekcijos

„Valdovø rûmø lobynas: Lietuvos ir Europos

paveldo klodai“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija

Lietuva carø valdþioje

Lietuvos valstieèiø buities kultûra

Kryþdirbystë

„Lietuvos diplomatinë tarnyba 1918—1940 m.“

„Algimanto Miðkinio dovana“

Paroda „Tautodailininkës Michalinos Stane-

vièiûtës-Poèiulpienës molinukai“

Paroda „Istoriniai Vrublevskiø bibliotekos

rinkiniai“, skirta Lietuvos mokslø akademijos

Vrublevskiø bibliotekos 100-meèiui

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Paroda „Vilniaus sakralinë auksakalystë“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

Dainiaus Liðkevièiaus „Muziejus: tæsinys“

iki 20 d. — paroda „Galimas modernizmas“

Akramo Zaatari paroda „Kompozicija dviem

erdvëms“

iki 16 d. — „Dviejø Vokietijø architektûra

1949—1989“

„Lietuvos aido“ galerijaTrakø g. 13

iki 19 d. — Klaudijaus Petrulio paroda

„Kabënakai ir kt.“

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

iki 12 d. — Lidos Dubauskienës kûrybos

paroda „Bûsena“

Marijos Marcelionytës-Paliukës kûrybos

paroda „Lygiai metai“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

Jurgos Barilaitës paroda „Parodyk“

Lauros Grybkauskaitës grafika

„Arkos“ galerijaAuðros Vartø g. 7

Paroda „Pro rakto skylutæ“

Paroda „Menas be sienø. Focus Europa

Lietuvoje“ (Vokietija)

Saadia Bahat (Izraelis) skulptûros paroda

„Po 69 metø“

Vilniaus fotografijos galerijaStikliø g. 4

Fotografijø paroda „Sukurta Nidoje“

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

Domicelës Tarabildienës (1912—1985)

fotografijø paroda „Nosis“ laikui“

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

iki 12 d. — Andriaus Mieþio tapyba

nuo 16 d. — Elvyros Katalinos Kriauèiûnaitës

paroda „Nesibaigiantis pasiansas“

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

iki 12 d. — Sigito Virpilaièio juvelyrika

LDS Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

iki 18 d. — Alono Ðtelmano tapyba

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

iki 15 d. — Vilniaus miesto gimnazijø ir

viduriniø mokyklø integruotas dailës ir

biologijos dalykø plakatø projektas-konkur-

sas „Gamta, þmogus ir etninë kultûra“

nuo 16 d. — Gintaro Znamierovskio ir

Donato Srogio paroda „Þmogus, kultûra,

poreikiai“

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

Danielos Caciagli (Italija) tapyba

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

Gisbert ir Rose Stach paroda „Tranzito zona“

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerijaVilniaus g. 39/6

Paroda „Tapybos pamoka“ ið ciklo „Mokytoja

ir mokinys“ (Eglë Velaniðkytë ir Povilas

Ramanauskas)

Valstybinio Vilniaus Gaono þydømuziejaus Tolerancijos centrasNaugarduko g. 10/2

Paroda „Laiðkai Salai: jaunos moters gyveni-

mas naciø darbo stovyklose“

Galerija „RA“Pranciðkonø g. 8

iki 16 d. — tapybos miniatiûrø paroda „Spieèius“

Salonas „La Forma“Basanavièiaus g. 19

Rûtos Indriûnaitës paroda „Ðvieèiantis“

VU Botanikos sodo GamtosmuziejusKairënø g. 43

Romualdo Radzevièiaus tapyba

KAUNAS

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Paroda „Mirãbile Visu / Nuostabu matyti“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

iki 20 d. — Egidijaus Rudinsko paroda

„Grafika 1982—2012“

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

Projekto „Jaunieji. Þalia sàmonë-2“ paroda

„Pasportas“

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

iki 13 d. — Baltijos ðaliø ðiuolaikinës kerami-

kos paroda „Pavasaris“

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

iki 13 d. — Ramûno Danisevièiaus fotoparoda

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

Vytatuto Povilaièio (1927—2009) tapybos

paroda ið ciklo „Duetai“

Tarptautinë dailës disciplinø dëstytojø

kûrybos paroda „Kvadratas 5“

VDU menø galerija „101“Laisvës al. 53

nuo 11 d. — paroda „Nebyli komuna: Kauno

pantomima 1966—1972“

K L A I P Ë D A

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

Kristinos Inèiûraitës projektas „Sekimas“

iki 13 d. — fotografijø projektas „Kiti 3“

nuo 18 d. — Rodion Petrov personalinë

tapybos paroda „Rebranding / Perþymëjimas“

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

Vilmanto Marcinkevièiaus tapybos darbø

paroda „Neliesk daugiau mano ðirdies“

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

Agnës Matulionytës skaitmeninës grafikos

paroda „Sapnai“

Ð I A U L I A I

Dailës galerijaVilniaus g. 245

Sigito Prancuièio tapybos, asambliaþø ir

objektø paroda „Prezumpcijos“

iki 19 d. — tarptautinë paroda „Vizuali Tiesa /

Visualised Truth“

Ðiauliø universiteto dailës galerijaVilniaus g. 141

Ingos Darguþytës ir Vaidoto Janulio grafikos

paroda „Invazija“

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras18, 19, 20 d. 18.30 — PREMJERA! P. Èaikovs-

kio „EUGENIJUS ONEGINAS“. Muzikos vad. ir

dir. — R. Ðervenikas, reþ. — V. Barchatovas

(Maskva), scenogr. — Z. Margolinas (Maskva)

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

11 d. 18 val. — W. Shakespeare‘o „HAM-

LETAS“. Reþ. — E. Nekroðius („Meno fortas“)

16 d.18.30 — A. Èechovo „DËDË VANIA“.

Reþ. — E. Lacascade’as (Prancûzija)

17 d. 18.30 — A. Schnitzlerio „10 DIALOGØ

APIE MEILÆ“. Reþ. — Y. Ross

20 d. 18.30 — H. Ibseno „VISUOMENËS

PRIEÐAS“. Reþ. — J. Vaitkus

Maþoji salë

11 d.16 val., 12 d. 21 val. — M. Myllyaho

„CHAOSAS“. Reþ. — Y. Ross

13 d. 16 val. — P. Süskindo „KONTRABOSAS“.

Reþ. — V. Masalskis

15, 16 d. 19 val. — M. Mayenburgo

„AKMUO“. Reþ. — A. Jankevièius

17, 18 d. 16 val. — J. Pommerat „ÐITAS

VAIKAS“. Spektaklio aut. — V. Kuodytë,

D. Gavenonis

Studija

13 d. 16 val. — „LIÛDNOS DAINOS IÐ

EUROPOS ÐIRDIES“ (pagal F. Dostojevskio

romanà „Nusikaltimas ir bausmë“).

Reþ. — K. Smedsas (Suomija)

Vilniaus maþasis teatrasDebiutø festivalis „Tylos!“

11 d. 18.30 — „LISISTRATË“. Reþ. — R. Cicënas

(Vilniaus kolegijos III vaidybos kurso studen-

tai, kurso vad. — E. Gabrënaitë)

12 d. 18 val. — D. Èepauskaitës ir V. Mazûro

„JÛRATË IR KASTAUTAS“. Reþ. — V. Mazûras

(Vilniaus teatras „Lëlë“)

Valstybinis jaunimo teatras11 d. 18 val. — P. Vaièiûno „PATRIOTAI“.

Reþ. — J. Vaitkus

12 d. 12 val. — J. Kelero, A. Jalianiausko „PAIKA

PELYTË“. Reþ. — A. Jalianiauskas (Salë 99)

12 d. 18 val. — H. Ibseno „ÐMËKLOS“.

Reþ. — A. Jankevièius (Salë 99)

13 d. 18 val. — „RONJA PLËÐIKO DUKTË“.

Reþ. — D. Jokubauskaitë

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Galerija „Akademija“Pilies g. 44/2

iki 12 d. — Þygimanto Augustino paroda

„XX amþiuje“

Andriaus Surgailio paroda „Vilnius kaip

parkas. Kerða fotografija“

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

iki 19 d. — Vladimiro Tarasovo videodarbø

paroda „Just games“

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

iki 19 d. — Paulinos Eglës Pukytës paroda

„Dialogas“ (I, II) ir „Metamorfozë“

Lino Jablonskio pieðiniø paroda „Iðsiriðæ

meilës siûlai“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija„Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX–XX a. pirmos pusës liaudies meno

rinkiniai

16 d. 18 val. — D. Wassermano „SKRYDIS

VIRÐ GEGUTËS LIZDO“. Reþ. — V. Griðko

17 d. 18 val. — P.E. Landi „STRIP MAN

SHOW — VISKAS APIE VYRUS“.

Reþ. — P.E. Landi

18, 23 d. 18 val. — PREMJERA! O. Bogajevo

„SLAPTOJI DVIRATININKØ DRAUGIJA“.

Reþ. — A. Latënas

Rusø dramos teatras11 d. 18 val. — N. Simono „PASKUTINYSIS

AISTRINGAS MEILUÞIS“. Reþ. — O. Lapina,

J. Bogdanoviè-Golubeva

12 d. 12 val. — J. Ðèiuckio „COLIUKË“.

Reþ. — J. Ðèiuckis

12 d. 18 val. — R. Cooney „NR. 13“.

Reþ. — E. Muraðovas

13 d. 11, 13 val. — Z. Hopp „STEBUKLINGOJI

KREIDELË“. Reþ. — O. Lapina

13 d. 18 val. — V. Klimo „VILTIES

KABARETAS“. Reþ. — D. Turèianinovas

Teatras „Lëlë“Didþioji salë

13 d. 12 val. — S. Siudikos „TRYS

PARÐIUKAI“. Reþ. — A. Mikutis

20 d. 12 val. — Just. Marcinkevièiaus

„GRYBØ KARAS“. Reþ. — A. Mikutis

Maþoji salë

12 d. 12, 14 val. — N. Indriûnaitës „SNIE-

GUOLË IR SEPTYNI NYKÐTUKAI“ (pagal broliø

Grimmø pasakà). Reþ. — N. Indriûnaitë

13 d. 14 val. — „AUKSO OBELËLË, VYNO

ÐULINËLIS“. Scen. aut. ir reþ. — R. Drieþis

„7md“ rekomenduoja

Geguþës 15 d. 18 val. „Menø spaustuvëje“ – NORVEGIJOS KELIAS –áþanga á „Nafta Menui“ programà. Projekto autorius – Amund Sj¸lieSveen (Norvegija)Geguþës 15 d. 20 val. „Menø spaustuvëje“ – Tatjanos Tolstajos „SONIA“.Reþ. – Alvis Hermanis (Naujasis Rygos teatras, Latvija)Geguþës 16 d. 16 val. LNDT, Maþojoje salëje, – Mariuso von Mayenburgo„AKMUO“. Reþ. – Agnius Jankevièius (LNDT)Geguþës 17 d. 16 val. LNDT, Maþojoje salëje, – Joelio Pommerat „ÐITASVAIKAS“. Autoriai – Viktorija Kuodytë, Dainius Gavenonis (LNDT)Geguþës 18 d. 18 val. LNDT – „JP.CO.DE“. Reþ. – Peter Francsikai(„Krétakör“, Vengrija)Geguþës 18 d. 20 val. LNDT – „DVASININKË“. Reþ. – Ãrpãd Schilling(„Krétakör“, Vengrija)Geguþës 19 d. 19 val. LNDT, Dekoratyvinëse dirbtuvëse, – premjera. Gab-rielës Labanauskaitës „RAUDONI BATRAIÐÈIAI“. Reþ. – Yana Ross(LNDT)Geguþës 20 d. 16 val. LNDT, Studijoje, – premjera. Teklës Kavtaradzës„NAMISËDA“. Reþ. – Gabrielë Tuminaitë (LNDT)Geguþës 21 d. 17 val. „Menø spaustuvëje“ – „(A)POLLONIA“. Spektak-lio videoáraðas. Reþ. – Krzysztof Warlikowski („Nowy Teatr“, Lenkija)Geguþës 21 d. 22 val. „Menø spaustuvëje“, – „KRZYSZTOFWARLIKOWSKI arba AUKOJIMOSI PALIKIMAS“. Reþ. – ManuelleBlanc („Zadig Productions“, Prancûzija)

Dailë

Vladimiras Tarasovas turi dvi publikas: muzikos ir kûriniø, kur vaizdasbendrauja su garsais. Naujoji jo videodarbø paroda „Just games“ Vil-niaus dailës akademijos „Titaniko“ II a. ekspozicijø salëje (Maironio g.3, Vilnius) veikia iki geguþës 19 d. „Titanikas“ dirba antradiená–ðeðtadie-ná 12–18 val.

Ieðkantiems aðtresniø (bet su humoru) pojûèiø, siûlome apsilankyti Ma-rijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejuje-name (Pilies g. 40, Vilnius) geguþës16–20 d. Èia vyks Muziejø nakèiai skirta akcija-paroda „Þmogus, kultû-ra, poreikiai“ – Gintaro Znamierovskio ir Donato Srogio tapyba, foto-grafijos. Kuratorius, kaip galima buvo nuspëti, – Kæstutis Ðapoka.

Teatras

Nepraleiskite galimybës pamatyti aibæ apdovanojimø pelniusá Alvio Her-manio spektaklá „Sonia“, reþisuotà Naujajame Rygos teatre. Ðis spektak-lis, geguþës 15 d. 18 val. „Menø spaustuvëje“ pradësiantis ðiømetæ „Nau-josios dramos akcijà“, iðsirinktas ne veltui – bûtent po „Sonios“ Hermanispateko á ðiuolaikinio teatro elità.


Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

MENAS . FOTOGRAF I JA

Mata Hari. Legendinë ðnipë : istorinë apybraiþa / Vudas Pekeris. – [Kaunas] : Vento [i.e.

Eupresa], 2012 ([Kaunas] : Spindulio sp.). – 176 p. : iliustr., portr. – (Istorinës sensacijos). –

Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-609-95311-6-8 (ár.)

Scenos riteris : atsiminimai apie [aktoriø] Pranà Piaulokà / sudarë Svajûnas Sabaliauskas. –

Vilnius : Dominicus Lituanus, 2011 (Vilnius : Facili-lit). – 247, [1] p., [16] iliustr. lap. : portr. + 1

garso diskas (CD). – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-9955-811-38-1

Ðiauliø dramos teatras : nuo 1931 m. rugsëjo 23 d. / sudarë Svajûnas Sabaliauskas. – Vilnius :

Dominicus Lituanus, 2011 (Vilnius : Facili-lit). – 199, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Tiraþas 1000

egz. – ISBN 978-9955-811-39-8

Teatras ir jauna siela : mokslo ir metodiniai darbai, inscenizacijos, publicistika / Zenonas

Buoþis ; [sudarë ir spaudai parengë Vida Kazragytë]. – Vilnius : Kronta, [2012]. – 302, [1] p.,

[9] iliustr. lap. : portr. – Santr. angl. – Tiraþas [1500] egz. – ISBN 978-609-401-096-5 (ár.)

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Dingæs visam laikui : [detektyvinis romanas] / Harlan Coben ; ið anglø kalbos vertë Vilma

Krinevièienë. – Kaunas : Jotema, [2012] (Kaunas : Auðra). – 367, [1] p. – Tiraþas [2000] egz. –

ISBN 978-9955-13-322-3 (ár.)

Donoras : [detektyvinis romanas] / Tess Gerritsen ; ið anglø kalbos vertë Jonas Èeponis. –

Kaunas : Jotema, [2012] (Kaunas : Auðra). – 397, [3] p. – Tiraþas [2500] egz. – ISBN 978-

9955-13-331-5 (ár.)

Eilëraðèiø rinktinë / Stasë Nedzinskienë ; [iliustracijos Rimos Leonienës]. – Alytus : Alytaus

spaustuvë, 2012 (Kaunas : Spindulio sp.). – 527, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Tiraþas [2000]

egz. – ISBN 978-9955-706-70-0 (ár.)

Ilgai ir laimingai : [romanas] / Nora Roberts ; ið anglø kalbos vertë Rasa Racevièiûtë. – Kaunas :

Jotema, [2012] (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). – 366, [1] p. – “Nuotakø kvarteto” 4-oji

knyga. – Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-9955-13-332-2

Kelioniniai batai : eilëraðèiø ciklas / Rita Pauliukaitienë ; [iliustravo Rimantë Pauliukaitytë]. –

[Garliava (Kauno r.) : R. Pauliukaitienë], 2012. – 32 p. : iliustr. – Tiraþas [100] egz. – ISBN 978-

609-408-270-2

Laukinis tango : poezija ir proza / Janina Butnorienë. – Kaiðiadorys : Printëja, 2012

(Kaiðiadorys : Printëja). – 99, [1] p. – Tiraþas 100 egz. – ISBN 978-609-445-084-6

Marcelijus Martinaitis : bibliografijos rodyklë / Vilniaus universitetas. Vilniaus universiteto

biblioteka, Lietuviø literatûros katedra ; [rengëjos Salomëja Peciulkienë, Rita Kivilðienë, Jûratë

Zvëgienë ; sudarytoja Saulë Matulevièienë]. – Vilnius : Akademinë leidyba, 2011 (Vilnius : Baltijos

spaudos ir prekybos b-vë). – 326, [1] p. : portr. – Tiraþas 200 egz. – ISBN 978-9955-33-665-5

Neþinomø metø pavasaris : jumoristiniai ir fantastiniai apsakymai / Andrius Almanis. –

[Radviliðkis : Litera], 2012 (Ðiauliai : Ðiauliø knygriðykla). – 177, [1] p. – Tiraþas 400 egz. –

ISBN 978-9955-928-67-6

Nuostabûs debesys : romanas / Franšoise Sagan ; ið prancûzø kalbos vertë Stefa Èepukënienë. –

Vilnius : “Baltø lankø” leidyba, [2012] (Kaunas : Spindulio sp.). – 118, [1] p. – (“Baltø lankø”

rinktinë proza, ISSN 1822-6930). – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-23-539-2 (ár.)

Odës plunksnai : eiliuota kûryba / Janina Butnorienë. – Kaiðiadorys : Printëja, 2012

(Kaiðiadorys : Printëja). – 71, [1] p. – Tiraþas 100 egz. – ISBN 978-609-445-090-7

Plunksnos godos : [straipsniø ið periodinës spaudos rinktinë] / Ona Jankevièiûtë-Striðkienë. –

Panevëþys : Reklamos forma, 2012 (Panevëþys : Reklamos forma). – 128 p. : iliustr., portr. –

Tiraþas 100 egz. – ISBN 978-609-95240-6-1

Regëjimai : [poezija] / Valentinas Vytautas Toloèka. – Vilnius : [Biznio maðinø kompanija],

2012 (Vilnius : BMK). – 59, [1] p. – Tiraþas 100 egz. – ISBN 978-9955-888-77-2

Ðventas atminimas : sovietinio teroro aukos : [leidinys kraðtieèiø atminimui / sudarë Ignas

Plioraitis]. – Bagotoji [i.e. Radviliðkis : Litera], 2011 (Ðiauliai : Ðiauliø knygriðykla). – 24 p. :

iliustr. – Tiraþas 150 egz. – ISBN 978-9955-928-65-2

Taip susiklostë aplinkybës : [detektyvinis romanas] / Aleksandra Marinina ; ið rusø kalbos

vertë Irena Rasimavièienë. – Kaunas : Jotema, [2012] (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). –

318, [1] p. – Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-9955-13-328-5

Tiek to, genijai : laisvo elgesio knyga : [satyriniai eilëraðèiai] / Gediminas Griðkevièius. – Klaipëda :

Druka, 2011 (Klaipëda : Druka). – 79, [1] p. – Tiraþas 300 egz. – ISBN 978-609-404-112-9

Tik mylëti… : [eilëraðèiai, dedikacijos, aforizmai] / Kazys Alminas. – Radviliðkis : Litera, 2011

(Ðiauliai : Ðiauliø knygriðykla). – 87, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-9955-928-

62-1

Treèioji pusë : [eilëraðèiai] / Jonas Katkevièius ; [iliustracijos ir virðelis autoriaus]. – Kaiðiadorys :

Printëja, 2012 (Kaiðiadorys : Printëja). – 63, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 200 egz. – ISBN 978-609-

445-088-4

Vienatvë neturi sparnø… : eilëraðèiai / Èeslova Endzelytë-Ðiaulienë ; [iliustracijø autorës

Justina Ðiaulytë ir Þivilë Minkutë]. – Vilnius : Knygiai, 2012 (Vilnius : Petro ofsetas). – 165, [1]

p. : iliustr. – Tiraþas [300] egz. – ISBN 978-9955-443-49-0 (ár.)

„Menø spaustuvë“11 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — C. Grauþinio

„VISKAS ARBA NIEKO“. Reþ. — C. Grauþinis

12 d. 19 val. Juodojoje salëje — „HERAKLIS

IR AUGËJO TVARTAI“. Reþ. — G. Liutkevièius

(LMTA diplominis darbas)

13 d. 14 val. Juodojoje salëje — „ZITA — PELYTË“.

Reþ. — A. Vidþiûnas (aktoriø ansamblis „Degam“)

13 d. 20 val. Kiðeninëje salëje — „NUTOLÆ

TOLIAI“ (pagal P. Ðirvá). Reþ. — C. Grauþinis

(teatras „cezario grupë“)

14 d. 12 val. — Kiðeninëje salëje — Pasakø

pirmadieniai maþyliams. Ch. Perrault pasakø

salonas. Pasakas seka S. Degutytë („Stalo teatras“)

KAUNAS

Kauno dramos teatras11 d. 18 val. Tavernos salëje — I. Hagerup

„STIKLINË ARBATOS SU CITRINA“.

Reþ. — D. Juronytë

11 d. 18 val. Penktojoje salëje — „MODERA-

TORIAI“. Reþ. — A. Kurienius

12 d. 18 val. Ilgojoje salëje — A.M. Sluckai-

tës „ANTIGONË SIBIRE“ (pagal J. Anouilh’aus

„Antigonæ“). Reþ. — J. Juraðas

12 d. 18 val. Penktojoje salëje — Y. Rezos

„ATSITIKTINIS ÞMOGUS“. Reþ. — J. Vaitkus

(„Mens publica“)

13 d. 18 val. Penktojoje salëje — D. Danis

„AKMENØ PELENAI“. Reþ. — A. Jankevièius

15 d. 18 val. Ilgojoje salëje — A. Èechovo

„PALATA“. Insc. aut. ir reþ. — R. Kazlas

15 d. 18 val. Rûtos salëje — „KETURIAIS

VËJAIS“ (pagal K. Binkio ir keturvëjininkø

kûrybà). Reþ. — T. Jaðinskas (Valstybinis

jaunimo teatras)

16 d. 18 val. Ilgojoje salëje — A. Èechovo

„PALATA“. Insc. aut. ir reþ. — R. Kazlas

16 d. 18 val. Rûtos salëje — R. Schimmelp-

fennigo „ARABIÐKA NAKTIS“.

Reþ. — C. Grauþinis (teatras „cezario grupë“)

17 d. 18 val. Parketinëje salëje — „NUTOLÆ

TOLIAI“ (pagal P. Ðirvio poezijà).

Reþ. — C. Grauþinis (teatras „cezario grupë“)

17 d. 19 val. Tavernos salëje — T. Guerra

„KETVIRTOJI KËDË“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

18 d. 18 val. Penktojoje salëje — PREMJERA!

Y. Reza „TRYS GYVENIMO VERSIJOS“. Reþ. —

A. Jankevièius (VDU teatras, „Mens publica“)

18 d. 19 val. Maþoje scenoje — M. von

Mayenburgo „BJAURUSIS. SKALPELIO

PJÛVIS“. Reþ. — V. Malinauskas

Kauno maþasis teatras11 d.19 val. — „KATYTË „P“ (pagal E. Ensler

pjesæ „Vaginos monologai“). Reþ. — V. Balsys

13 d. 18 val. — G. Burke’o „GAGARINO

GATVË“. Reþ. — V. Balsys

16 d. 19 val. — A. Dilytës „LAUROS

KOSMOSAS“. Reþ. — A. Dilytë

17 d. 19 val. — „MOKËK — DUOSIU“ (pagal

G. Gugevièiûtës pjesæ „Labas gyvenimas“).

Reþ. — V. Balsys

18 d. 19 val. — PREMJERA! A. Slapovskio

„NUO RAUDONOS ÞIURKËS IKI ÞALIOS

ÞVAIGÞDËS“. Reþ. — D. Rabaðauskas

Kauno kamerinis teatras11–13 d. — treèiasis tarptautinis vieno

aktoriaus teatro festivalis „Monobaltija“

16, 17 d. 10, 12 val. — D. Èepauskaitës–

Ch. Perrault „NEPAPRASTI BATUOTO KATINO

NUOTYKIAI“. Reþ. — S. Rubinovas

18 d. 18 val. — P.Lagerkvisto „NEÛÞAUGA“.

Reþ. — S. Rubinovas

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras13 d. 17 val. — koncertas, skirtas teatro

25 metø jubiliejui

17 d. 18.30 — koncertas „Debiutai“

Klaipëdos lëliø teatras12 d. 12 val. ir 14 val. — koncertas-koliaþas

„LËLIØ TEATRO ÞVAIGÞDËS“.

Reþ. — G. Radvilavièiûtë

13 d. 12 val. — „TRYS PARÐIUKAI“.

Reþ. — S. Bartulytë

17 d. 18 val. — susitikimø-pokalbiø ciklas

„Reveransas: Klaipëdos lëliø teatro þmonës“

(II). Vakaras su Klaipëdos lëliø teatro reþisieriais

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras11 d. 18 val. — A. Rappo „INERTIÐKOS

DUJOS“. Reþ. — T. Jaðinskas

12 d. 18 val. — B. Brechto „PONAS PUNTILA

IR JO TARNAS MATIS“. Reþ. — A. Pociûnas

13 d. 12 val. — „SAUSIO ÞIBUOKLËS“ (pagal

S. Marðako pasakà). Reþ. — N. Mironèikaitë

15 d. 16 val. — „DAKTARAS IR MANGARYTA“

(J. Basanavièiaus surinktø pasakø motyvais).

Pjesës aut. ir reþ. — V.V. Landsbergio

18 d. 18 val. — I. Vyrypajevo „VALENTINØ

DIENA“. Reþ. — L. Vaskova

P A N E V Ë Þ Y S

J. Miltinio dramos teatrasKlaipëdos dramos teatro spektakliai

11 d. 18 val. — E.E. Schmitto „OSKARAS IR

PONIA ROÞË“. Reþ. — P. Gaidys

12 d. 17 val. — E. Kiðono „EI, DÞULJETA!“

Reþ. — A. Vizgirda

13 d. 12 val. — S. Marðako „KATËS NAMAI“.

Reþ. — V. Mazûras

13 d. 17 val. — N. Gogolio „VEDYBOS“.

Reþ. — R. Augustinas A.

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija12 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje ,— orkestro muzikos koncertas

71-ojo sezono pabaigai. Lietuvos nacionali-

nis simfoninis orkestras. Solistë E. Rodrigues

(fortepijonas). Dir. — J. Domarkas. Progra-

moje S. Rachmaninovo, R. Strausso kûriniai

13 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — teatralizuotas koncertas

„Draugystës traukinys“, skiriamas Europos

dienai. Dalyvauja Vilniaus chorinio dainavi-

mo mokyklos „Liepaitës“ chorai; Vilniaus

kultûros centro teatro studija „Elemento-

rius“ (vad. — E. Storpirðtienë). Programoje

L. Abario, Z. Bruþaitës, O. Narbutaitës,

M. Urbaièio, R. Paulo kûriniai

13 d. 16 val. Vilniuje, Taikomosios dailës

muziejuje, — ansamblis „Musica humana

juventus“ (meno vad. ir dir. — A. Vizgirda),

choras „Jauna muzika“ (meno vad. ir dir. —

V. Augustinas). Solistas V. Giedraitis (klarne-

tas). Dalyvauja Lietuvos muzikos ir teatro

akademijos studentai. Programa „Mozartas

ir Viena“

13 d. 16 val. Trakø pilies Didþiojoje menëje —

Popietë su Mozartu. Valstybinis Vilniaus

kvartetas. M. Gecevièius ir V. Vidzbelis

(valtornos). Dalyvauja Vilniaus puèiamøjø

medþiokliniø ragø klubas

16 d. 18 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — Visai ðeimai. Tarptautinei

vaikø gynimo dienai. Koncertuoja Vilniaus

Karoliniðkiø muzikos mokyklos jaunieji

atlikëjai. Solistë R. Juzukonytë. Koncertà

veda G. Mikalauskas ir G. Kvedaraitë.

Programoje E. Balsio, J. Kalco, T. Makaèino,

E. Pilypaièio, V. Kernagio, M. Baranausko,

J. Derbenko, A. Piazzollos kûriniai

Lietuvos muzikø rëmimo fondasStasio Vainiûno namuose

11 d. 17 val. — V. Algirdo muzikos mokyklos

smuiko mokytojos metodininkës A. Dainie-

nës mokiniø koncertas „Vaikystës spalvos“

Tarptautinis muzikos festivalis

„Sugráþimai“

13 d. 14 val. Vilniaus arkikatedroje bazili-

koje — R. Lamsodis (vargonai), V. Gurstis

(fleita), S. Liamo (sopranas)

13 d. 16 val. Marijampolës Ðv. arkangelo

Mykolo baþnyèioje, 15 d. 19 val. Vilniuje,

Filharmonijos Didþiojoje salëje, —

V. Barkauskas (vargonai), L. Norvaišas

(bosas), R. Beinaris (obojus), V. Juodpusis

(muzikologas). Programoje J.S. Bacho,

G. Verdi, F. Schuberto ir kt. kûriniai

V I L N I U S

Kongresø rûmai13 d. 19 val. — tarptautinio rusø sakralinës

muzikos festivalio koncertas. Metropolito

Ilariono „Pasijos pagal Matà“ skaitovui,

solistams, chorui ir orkestrui. Dalyvauja

V. Seliavko (skaitovas), S. Januðaitë (sopra-

nas), N. Petroèenko (mecosopranas),

A. Janutas (tenoras), L. Mikalauskas (bosas),

Kauno valstybinis choras (vad. — P. Bingelis),

Valstybinis choras „Vilnius“ (vad. — P. Gylys),

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.

Dir. — G. Rinkevièius

Lietuvos muzikos ir teatroakademija17 d. 18 val. — B. Vainiûnaitës fortepijoninis

ansamblis „...4 3 2...“: R. Mikuèionytë,

L. Petkutë, I.M. Ubaitë, A. Vaitkutë. Progra-

moje B. Smetanos, A. Skriabino, S. Rachma-

ninovo, A. Piazzollos, V.V. Barkausko kûriniai

Ðv. Jonø baþnyèia11 d. 19 val. — Vilniaus universiteto choras

„Virgo“, Klaipëdos universiteto menø fakul-

teto merginø choras ir Liepojos universiteto

merginø choras „Atbalss“. Solistës V. Vadok-

lienë, A. Dromantaitë ir N. Urnikienë.

Akompanuoja VU kamerinis orkestras (vad. —

P.B. Koncë). Dir. — R. Gelgotienë. Programoje

J.M. Haidno „Ðv. Aloyzo miðios“

12 d. 18 val. — VU chorai „Gaudemus“ ir

„Pro musica“, valstybinis puèiamøjø orkest-

ras „Trimitas“. Dir. — J. Purinis (Latvija)

Ðv. Kotrynos baþnyèia11 d. 19 val. — „Metø ðvyturys“. Solistai

S. Stonytë (sopranas), J. Karnavièius (forte-

pijonas), Ðv. Kristoforo kamerinis orkestras.

Dir. — D. Katkus. Programoje G.F. Händelio,

W.A. Mozarto, G. Puccini, P. Èaikovskio

kûriniai

Piano.lt koncertø salë17 d. 19 val. — „Geringas ir draugai“.

D. Geringas (violonèelë), J. Karnavièius

(fortepijonas), A. Krikðèiûnaitë (sopranas),

E. Daunytë (violonèelë), J. Kulikauskas

(violonèelë), styginiø kvartetas „Art Vio“

Jaðos Heifeco salë15 d. 18 val. — susitikimas-koncertas su

D. Geringu. Renginyje dalyvauja profesorë

S. Sondeckienë, smuikininkas, dirigentas,

orkestrø vadovas, profesorius S. Sondeckis,

pedagogë, dëstytoja ir pianistë I. Baikðtytë

KAUNAS

Kauno paveikslø galerija16 d. 18 val. — Lotynø festivalio atidarymas.

Akordeonø trio „Chillout“: R. Morkûnas

(akordeonas), L. Salijus (akordeonas) ir

A. Pazniokas (bosinis akordeonas)

V a k a r a i

V I L N I U S

Raðytojø klubas11 d. 17 val. — poetø G. Bleizgio eilëraðèiø

knygos „Sodas“ ir R. Stankevièiaus eilëraðèiø

knygos „Ryðys su vadaviete“ sutiktuvës.

Dalyvauja poetai G. Blizgys, R. Stankevièius,

A. Marèënas, D. Razauskas

Vilniaus mokytojø namai14 d. 18 val. Svetainëje — vakaras ið ciklo

„Paþinkime Vilniø“. Tema: „Uþupio paslaptys“.

Sveèiuose S. Pilinkus

14 d. 18 val. 215 auditorijoje — lektoriaus

A. Þarskaus paskaita „Vestuvinio virsmo

grasa: laumës ir raganos, bubilas ir aitvaras“

15 d. 18 val. Svetainëje — istoriko

V. Almonaièio leidinio „Vël ðniokðèia rëvos“

pristatymas

17 d. 18 val. Didþiojoje salëje — tarptautinio

poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“

vakaras-koncertas — R. Skuèaitës poezija

muzikoje „Mes vël pasimatysim“.

Dalyvauja poetë R. Skuèaitë bei mergaièiø

choras „Liepaitës“

2012 m. Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas parëmësavaitraðèio projektà „Sostinës kultûros þenklai“ 112 tûkst. litø.


7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „Meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas [email protected]. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia LR Kultûros rëmimo fondas,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras – Milda BrukðtutëPublicistika – Laima Kreivytë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitëwww.7md.lt – Julijus Lozoraitis

G e g u þ ë s 1 1 – 1 7

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis11—13, 16, 17 d. — Nakties ðeðëliai (JAV) — 11,

13.45, 16.30, 18.15, 21.45; 14 d. — 11, 13.45,

16.30, 21.45; 15 d. — 11, 13.45, 18.15, 21.45

11—17 d. — Profas (JAV) — 11.45, 14, 16.15,

19, 21.30

11—14, 17 d. — Nelieèiamieji (Prancûzija) —

15.15, 19.15; 15 d. — 15.15; 16 d. — 19.15

17 d. — Diktatorius (JAV) — 12, 14.15, 16.45,

19.30, 22 val.

15 d. — Ko laukti, kai laukies (JAV) — 19 val.

14 d. — Dirigentas (Rusija) — 20 val.

11—17 d. — Kerðytojai (3D, JAV) — 11, 14.30,

17.45, 21.10

11, 14—17 d. — Geriausias egzotiðkas

„Marigold“ vieðbutis (D. Britanija) — 15.30,

18.50, 21.30; 12, 13 d. — 12.20, 15.30, 18.50,

21.30

Amþinai tavo (JAV) — 13.40, 16, 18.10, 20.30

Laivø mûðis (JAV) — 11.30, 14.45, 17.50, 21.15

11—16 d. — Veidrodëli, veidrodëli... Snieguo-

lës istorija (JAV) —14.30, 17 val.; 17 d. — 14.30,

17 val.

11, 14—17 d. — Piratai! Nevykëliø kompanija

(JAV) — 14, 16.20; 12, 13 d. — 11.40, 14, 16.20

11—16 d. — Prarasta kontrolë (JAV) — 18.30,

20.45; 17 d. — 20.45

11—17 d. — Varnas (Ispanija, JAV, Vengrija) —

19.30, 22 val.

11—13, 15, 17 d. — Titanikas (3D, JAV) — 11.15,

20.50; 14 d. — 11.15; 16 d. — 20.50

12, 13 d. — Alvinas ir burundukai 3 (JAV) — 11.20

11, 14—17 d. — Gatvës ðokiai (JAV) — 13.15,

15.45, 18.15, 20.15; 12, 13 d. — 11.10, 13.15,

15.45, 18.15, 20.15

11, 14—16 d. — Loraksas (JAV) — 13.30; 12,

13 d. — 11, 13.30

11—16 d. — Bado þaidynës (JAV) — 15.30, 18.30

11—16 d. — Amerikietiðkas pyragas: klasës

susitikimas (JAV) — 21.45

Forum Cinemas Akropolis11—16 d. — Nakties ðeðëliai (JAV) — 12, 15,

18.30, 21.30; 17 d. — 13.15, 16.15, 19.15

11—17 d. — Profas (JAV) — 11.45, 14, 16.30,

18.45, 21 val.

Pasimatymas (Rusija) — 17.30, 20 val.

13 d. — Nelieèiamieji (Prancûzija) — 17 val.

17 d. — Diktatorius (JAV) — 11.15, 13.45, 15.45,

18.30, 21.30

17 d. — Ko laukti, kai laukies (JAV) — 18.15

11—17 d. — Kerðytojai (3D, JAV) — 10.45,

14.15, 18.15, 21.45

11—16 d. — Amþinai tavo (JAV) — 13.30, 16,

20.45; 17 d. — 13.30, 16 val.

11—17 d. — Sumautos atostogos Meksikoje

(JAV) — 14.45, 16.45, 19, 21.15

11—16 d. — Gatvës ðokiai 2 (3D, JAV) — 11,

13.15, 19.45, 21.50; 17 d. — 11, 21.50

11—17 d. — Laivø mûðis (JAV) — 14.30, 17.15,

20.15

Veidrodëli, veidrodëli... Snieguolës istorija

(JAV) — 10.30, 13, 15.15


(JAV) — 12.30; 12, 13 d. — 10.15, 12.30

11—17 d. — Loraksas (JAV) — 11.15

11, 12, 14—16 d. — Titanikas (3D, JAV) — 15.30

11—17 d. — Alvinas ir burundukai 3 (JAV) —

12.15

„Skalvijos“ kino centras11 d. — Kivirèas (Prancûzija, Vokietija,

Lenkija, Ispanija) — 17.30; 12 d. — 19 val.;

13 d. — 17 val.; 14 d. — 15.20; 14 d. —

19.10; 15 d. — 17 val.

11 d. — Velniø salos karalius (Norvegija) —

21 val.; 12 d. — 16.40; 13 d. — 18.40; 14 d. —

20.40; 15 d. — 18.40; 16 d. — 21 val.; 17 d. —

21 val.

12 d. — Dar vieneri metai (D. Britanija) — 20.40;

15 d. — 20.50; 16 d. — 16.40

11 d. — specialus seansas: „Lithuanian

shorts“ — 19 val.

13 d. — Lietuvos kino ir televizinio kino

apdovanojimø „Sidabrinë gervë“ tiesioginë

transliacija — 21 val.

14 d. — Egzaminas. 1947 (Lenkija) — 17 val.

Afrikos kino dienos

16 d. — Viva Riva! (Kongo Demokratinë

Respublika, Prancûzija, Belgija, PAR) — 19 val.

17 d. — Iðvarykime velnià (dok. f., JAV) — 17 val.

17 d. — seansas, skirtas Tarptautinei dienai

prieð homofobijà paminëti. Du paradai, du

pasauliai... viena Europa? (dok. f., Belgija,

Estija, Lietuva), Baltic Pride — lygybës ðventë

(dok. f., Danija) — 19 val.

Ciklas „Karlsono kinas“

12 d. — Yp! (Nyderlandai) —15 val.

13 d. — Krokodila (Vokietija) — 15 val.

Pasaka11 d. — Pavojingas metodas (Prancûzija,

D. Britanija, Vokietija, Airija, Kanada) —

17.30; 12 d. — 21 val.; 13 d. — 18.30; 14 d. —

20.30; 15, 16, 17 d. — 19 val.

11 d. — Narcizas (reþ. D. Gasiûnaitë) — 19.30;

12 d. — 19.45; 13 d. — 17.30

11, 12 d. — Varnas (Ispanija, JAV, Vengrija) —

21.30; 14 d. — 18.15; 16 d. — 21.15; 17 d. —

20.45

11 d. — Mieganèiø drugeliø tvirtovë

(reþ. A. Puipa) — 17 val.

11 d. — Yves Saint Laurent. Beprotiðka meilë

(Prancûzija) — 19.15; 12 d. — 17 val.; 13 d. —

21.30; 14 d. — 17.30; 15, 16 d. — 17.15;

17 d. — 20.30

11, 17 d. — Meilë trunka trejus metus (Pran-

cûzija) — 21 val.; 12 d. — 19 val.; 13 d. — 16.30;

14 d. — 19.15; 15, 16 d. — 21 val.

11 d. — Laikinai (reþ. J. Samulionytë),

Draudþiami jausmai (reþ. D. Narkevièius),

Deðimt prieþasèiø (reþ. A. Blaþevièius) —

18 val.

11 d. — Specialistë (reþ. G. Beinoriûtë),

Dievas sukûrë viskà, iðskyrus kilimà (reþ.

M. Þukauskas), Naðlaitynas (reþ. A. Griniûtë) —

20 val.

11 d. — Ðefas (Prancûzija) — 21.15; 12 d. — 20.45;

13 d. — 21 val.; 14, 16 d. — 20 val.; 15 d. —

15, 16, 20 val.; 17 d. — 18.30

12 d. — Koko ir vaiduokliai (Kroatija) — 16 val.;

13 d. — 14.30

12 d. — Tadas Blinda. Pradþia (reþ. D. Ulvy-

das) — 17.45

12 d. — Paskutinë medaus mënesio diena

(reþ. R. Eltermanas), Ryba (reþ. V. Dambraus-

kas) — 16.30

12 d. — Anima Animus (reþ. J. Matulevièius),

Jo silikoninë siela (reþ. Dþ. Ðëma), Sugráþtant

(reþ. G. Tamoðevièius) — 17.30

12 d. — Raminas (reþ. A. Stonys) — 19.30

13 d. — Lietuvos kino ir televizinio kino

apdovanojimø „Sidabrinë gervë“ retranslia-

cija — 21.15

13 d. — Nepriklausomybës diena

(reþ. U. Budinaitë), Puntuko akmuo

(reþ. A. Skuèas), Vienos dalies fantazija

(reþ. G. Stanèiauskaitë) — 15.30

13 d. — Stebuklø laukas (reþ. M. Survila) —

16 val.

13, 16 d. — Fëja (Belgija, Prancûzija) — 19.30;

14 d. — 21.15; 15 d. — 20.30; 17 d. — 17.15

13 d. — UB Lama (reþ. E. Vertelytë) — 17 val.

13 d. — Kaip mes þaidëme revoliucijà

(reþ. K. Þickytë) — 19 val.

14, 15 d. — Artistas (Prancûzija) — 18 val.;

16 d. — 17.30; 17 d. — 18 val.

Ozo kino salë11 d. — Amaya (Honkongas, Latvija) — 16 val.;

12, 16 d. — 18 val.

11, 17 d. — Tadas Blinda. Pradþia (reþ.

D. Ulvydas) — 18 val.; 12, 16 d. — 16 val.

15 d. — Virtuvë sielai (Vokietija) — 16 val.

15 d. — Smulkus nusikaltimas (Graikija,

Kipras) — 18 val.

17 d. — Barzakh (reþ. M. Kvedaravièius) — 16.30

KAUNAS

Forum Cinemas11—17 d. — Nakties ðeðëliai (JAV) — 11.30,

14.15, 16.45, 19.30, 22 val.

11, 12 d. — Profas (JAV) — 14, 16.15, 18.30,

20.45, 23 val.; 13—17 d. — 14, 16.15, 18.30,

20.45

13 d. — Nelieèiamieji (Prancûzija) — 17.15

17 d. — Diktatorius (JAV) — 11.15, 15, 17.15,

19.45, 21.45; 16 d. — 21 val.

17 d. — Ko laukti, kai laukies (JAV) — 20.15

11 d. — Narcizas (reþ. D. Gasiûnaitë) — 18.30

17 d. — Diktatorius (JAV) — 21.30

11, 12 d. — Sumautos atostogos Meksikoje

(JAV) — 14.45, 17, 19.15, 21.15, 23.30; 13—

17 d. — 14.45, 17, 19.15, 21.15

11, 12 d. — Gatvës ðokiai 2 (3D, JAV) — 10.15,

12.30, 15, 21.30, 23.45; 13, 14 d. — 10.15,

12.30, 15, 21.30; 15 d. — 10.15, 12.30, 15 val.;

16 d. —12.30, 15, 21.30; 17 d. — 10.15,

12.30, 21.30

11—15 d. — Kerðytojai (3D, JAV) — 11.15, 14.30,

18, 21 val.; 16 d. — 11.15, 14.30, 18 val.; 17 d. —

14.30, 18 val.


lës istorija (JAV) — 10.45, 13, 15.15

11—14, 16, 17 d. — Amerikietiðkas pyragas:

klasës susitikimas (JAV) — 17.30, 20.15; 15 d. —

20.15; 17 d. — 17.30


(JAV) — 13.15; 12, 13 d. — 11, 13.15

11, 12 d. — Laivø mûðis (JAV) — 15.30, 23.15;

13—17 d. — 15.30; 11—17 d. — Loraksas

(JAV) — 10.30, 12.45; Amþinai tavo (JAV) —

18.15; Geriausias egzotiðkas „Marigold“

vieðbutis (D. Britanija) — 20.30; 11, 12 d. —

Varnas (Ispanija, JAV, Vengrija) — 22.45

12, 14—16 d. — Titanikas (3D, JAV) — 17.15

11—17 d. — Alvinas ir burundukai 3 (JAV) —

11.45

Cinamonas11—17 d. — Nakties ðeðëliai (JAV) — 12.15,

14.30, 16.45, 19.05, 21.30

12, 14, 16 d. — Profas (JAV) — 22.15

17 d. — Diktatorius (JAV) — 12, 14, 16, 18,

20, 22 val.

16 d. — Ko laukti, kai laukiesi (JAV) — 11 val.

12, 14, 16 d. — Kerðytojai (JAV) — 19.30, 22.15

12, 14, 16 d. — Sumautos atostogos Meksi-

koje (JAV) — 15.25

11—16 d. — Kung fu triuðis (JAV) — 11.15

11, 13, 15, 17 d. — Gatvës ðokiai 2 (3D, JAV) —

13.30, 15.25, 17.30; 12, 14, 16 d. — 13.30,

17.30

11—16 d. — Prarasta kontrolë (JAV) — 14.15,

20 val.

11—15, 17 d. — Amþinai tavo (JAV) — 16.30,

18.30, 20.45, 22.55; 16 d. — 16.30, 18.30, 20.45

11—16 d. — Laivø mûðis (JAV) — 15, 21 val.;

17 d. — 21 val.


lës istorija (JAV) — 11, 13.15, 17.45; 17 d. —

11, 13.15; 11—16 d. — Amerikietiðkas

pyragas: klasës susitikimas (JAV) — 18.45, 22

val.; 17 d. — 18.45

11—17 d. — Bado þaidynës (JAV) — 15.35

Piratai! Nevykëliø kompanija (3D, JAV) — 11.30

11—15, 17 d. — Piratai! Nevykëliø kompanija

(JAV) — 12.20; Loraksas (JAV) — 13 val.

Amþinai tavo **Jûrø pëstininkas Loganas sugebëjo likti gyvas po trijø kariniø misijø

Irake. Savo talismanu jis laiko nepaþástamos moters fotografijà, kurià vi-suomet neðiojosi su savimi. Gráþæs namo á Ðiaurës Karolinà, Loganas nu-sprendþia jà rasti... Scotto Hickso filmas sukurtas pagal 2008 metais pasi-rodþiusá Nicholaso Sparkso romanà. Tai – jau aðtuntas ðio autoriausromanas, nusipelnæs kino dëmesio. Lietuvoje taip pat gausu panaðaus po-bûdþio literatûros gerbëjø, tad filmas sulauks dëmesio, juolab kad pa-grindiná vaidmená sukûrë graþuolis Zacas Efronas. Taip pat vaidina Tay-lor Schilling, Blythe Danner (JAV, 2012). (Vilnius, Kaunas)

Dar vieneri metai *****Psichologë Dþerë pasikvieèia á namus vieniðà, juokingà, nelaimingà

bendradarbæ Meræ. Pas Dþeræ ir Tomà – porà, kuri kartu jau keliasdeðimtmetø, Merë pasijunta kaip savo namuose. Ji pradeda intriguoti, nors akivaizdu,kokia ji bejëgë. Vis dëlto Dþerë nusprendþia, kad Merë ima kelti pavojø...Mike’o Leigh filmø tema – gyvenimas. Kaip reikia gyventi, kad bûtumlaimingas? Ar laimë priklauso nuo mûsø, ar nuo likimo? Keturi metø laikai,praleisti kartu su Dþere ir Tomu, prabëga greit, bet filmas nepaliks darilgai. Pagrindinius vaidmenis sukûrë Lesley Manville, Jimas Broadbentas,Ruth Sheen (D. Britanija, 2010). (Vilnius)

Geriausias egzotiðkas „Marigold“ vieðbutis ***Johno Maddeno („Ásimylëjæs Ðekspyras“) herojais tapo pagyvenæ an-

glai, iðsirengæ pakeliauti po Indijà. Jiems buvo paþadëtos atostogos pra-bangiame vieðbutyje. Kai paaiðkëja, kad svajoniø vieðbutis labiau prime-na griuvësius, britai nusprendþia paimti situacijà á savo rankas. Tarpanksèiau nepaþástamø ir labai skirtingø þmoniø ima megztis draugystës, okai kurie filmo personaþai net pagaliau atranda, kas jie yra ið tikrøjø.Taèiau akivaizdu, kad filmas nusipelno dëmesio pirmiausia ypatingø ak-toriø dëka. Pagrindinius vaidmenis sukûrë „Oskarø“ laureatai Judi Dench,Tomas Wilkinsonas, Maggie Smith ir „Lûðnynø milijonieriuje“ iðgarsëjæsDevas Patelis (D. Britanija, 2012). (Vilnius, Kaunas)

Pasimatymas **Lietuviø platintojai pirmenybæ atiduota komerciniam, sachariniðkai sal-

dþiam rusø kinui apie meilæ, kuri ne seilë. Ne iðimtis ir ðis Jusupo Bachðijevofilmas. Jo herojus – jaunas, sëkmingas viengungis chirurgas Dmitrijus. Jispaskiria pasimatymà savo sesers draugei – þaviai mokytojai Anai. Taèiau mer-gina padaugina alkoholio ir iðkilmingi pietûs virsta koðmaru. Á Terminatoriøpanaðus Anos gerbëjas padarys taip, kad Dmitrijus neteks darbo, ðirdþiaibrangaus motociklo ir vos neatsidurs kalëjime. Pagrindinius vaidmenis filmesukûrë Vladimiras Kristovskis, Jekaterina Klimova, Sergejus Badiukas, AlionaBabenko, Aleksejus Murzenka (Rusija, 2012). (Vilnius)

Prarasta kontrolë ***Garsûs aktoriai Michaelas Douglasas, Ewanas McGregoras, Michae-

las Fassbenderis, Billas Paxtonas, Mathieu Kassovitzas, Chaningas Tatu-mas ir Antonio Banderasas filme vaidina antrojo plano personaþus. Jiedingsta ið kadro, kai tik atlieka savo funkcijas. Trumpai tariant, jie tikmaterija, kurios pasiprieðinimà turi nugalëti buvusi JAV jûrø pëstininkëMelori Kein. Ji dirba agente privaèioje saugos firmoje. Po sëkmingos ákaitoiðgelbëjimo operacijos Barselonoje ji vyksta á Dublinà, bet èia supranta,kad yra iðduota ir pasmerkta mirti. Ir nusprendþia surasti iðdavikà. Reþi-sierius Stevenas Soderberghas neslepia, kad svarbiausia filme – Melorisuvaidinusi miðriøjø kovø èempionë Gina Carano. Jis filmuoja (nes Pete-ris Andrews – tik dar vienas Soderbergho pseudonimas) savo herojës kungfu kovas ilgai trunkanèiais kadrais, kad kiekvienas suvoktø, jog tai – neámantriai sumontuoti triukai, o tikra kova. Vis dëlto áspûdis toks, kad So-derberghas nusprendë parodyti þiûrovams ðpygà. Norite nesudëtingo siu-þeto, muðtyniø ir þvaigþdþiø? Jums to uþtenka? Tai imkite ir þiûrëkite, betnenustebkite filmo pabaigoje iðgirdæ nuoðirdø Banderaso iðtiktukà „Shit!“(JAV, 2012). (Vilnius, Kaunas)

„Geriausias egzotiðkas „Marigold“ vieðbutis“

Documents

Nëra taip, kaip atrodo · 2013. 12. 16. · mitai, jie ið asmeninio gyvenimo. ... læs ið Indijos, – saksofono virtuozas, improvizacijos ir kompozicijos meistras Rudreshas Mahanthappa