LIETUVOS RESPUBLIKOS 6- N J TAUTŲ BENDROSIOS KLIM ESD... · 2018-10-31 · Lietuvos Respublikos 6-asis Nacionalinio JTBKKK įgyvendinimo pranešimas ir 1-oji dvimetė ataskaitaIleido

Lietuvos Respublikos 6-asis Nacionalinio JTBKKK įgyvendinimo pranešimas ir 1-oji dvimetė ataskaita

LIETUVOS RESPUBLIKOS 6-ASIS NACIONALINIS JUNGTINIŲ

TAUTŲ BENDROSIOS KLIMATO KAITOS KONVENCIJOS

ĮGYVENDINIMO PRANEŠIMAS IR 1-OJI DVIMETĖ ATASKAITA

2013 m. | Vilnius

http://en.wikipedia.org/wiki/File:Aplinkos_ministerija_(logotipas).jpg


Išleido Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Viršelio nuotraukos autorė – Diana Vedlugaitė. Nuotraukoje – Suviekas, Zarasų raj. savivaldybė. 2013

m. spalio mėn.


2

Santrumpos

AE Atominė elektrinė

AEI Atsinaujinantys energijos ištekliai

ATL Apyvartinis taršos leidimas

BĮP Bendrai įgyvendinamas projektas

BVP Bendras vidaus produktas

CH4 Metanas

CO2e CO2 ekvivalentas

CRF Bendras ataskaitų rengimo formatas

CTF Bendras lentelių formatas

EK Europos Komisija

EPKS Elektros perdavimo koordinavimo sąjunga

ES Europos Sąjunga

HFCs Hidrofluorangliavandeniliai

JTBKKK Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija

JTEEK Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija

KK Kokybės kontrolė

KN Klimato norma

KU Kokybės užtikrinimas

LHMT Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

LULUCF Žemės naudojimo keitimas ir miškininkystė

N2O Azoto suboksidas

NMLOJ Nemetaniniai lakieji organiniai junginiai

NNV Nustatytosios normos vienetas

NOX Azoto oksidai

NP Nacionalinis pranešimas

NTP Nacionalinių tyrimo programų sąrašas

PTMV Patvirtintas taršos mažinimo vienetas

SO2 Sieros dioksidas

ŠESD Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (CO2, CH4, N2O, HFCs, PFCs, SF6)

SGD Suskystintos gamtinės dujos

ŠPP Švarios plėtros projektas

TMV Taršos mažinimo vienetas

tne tonos naftos ekvivalento

TSŽ Tarptautinis sandorių žurnalas


3

TURINYS

PRATARMĖ ..................................................................................................................................................................... 8

1 SANTRAUKA ........................................................................................................................................................ 10

1.1 ĮVADAS ............................................................................................................................................................ 10

1.2 NACIONALINĖS SĄLYGOS ................................................................................................................................ 10

1.3 KLIMATO KAITOS VALDYMO POLITIKA ............................................................................................................ 13

1.4 NACIONALINĖ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO APSKAITA ....................................................... 14

1.5 POLITIKA IR PRIEMONĖS .................................................................................................................................. 15

1.6 IŠMETAMŲJŲ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO PROGNOZĖS ...................................................... 16

1.7 KLIMATO KAITOS POVEIKIS IR PRISITAIKYMO PRIE KLIMATO KAITOS PRIEMONĖS ........................................... 16

2 NACIONALINĖS SĄLYGOS .............................................................................................................................. 18

2.1 ADMINISTRACINĖ VALDYMO STRUKTŪRA ....................................................................................................... 18

2.2 GYVENTOJAI ................................................................................................................................................... 20

2.3 GEOGRAFINĖS SĄLYGOS .................................................................................................................................. 22

2.4 KLIMATINĖS SĄLYGOS .................................................................................................................................... 24

2.5 EKONOMINĖS SĄLYGOS ................................................................................................................................... 27

2.6 ENERGETIKA ................................................................................................................................................... 32

2.6.1 Pirminės energijos gamyba ir vartojimas .................................................................................................. 32

2.6.2 Galutinės energijos gamyba ir suvartojimas ............................................................................................. 34

2.6.3 Atsinaujinantys energijos ištekliai ............................................................................................................. 37

2.7 TRANSPORTAS ................................................................................................................................................. 38

2.8 PRAMONĖ ........................................................................................................................................................ 41

2.9 ATLIEKOS ........................................................................................................................................................ 43

2.10 BŪSTAS IR STATYBA ........................................................................................................................................ 45

2.11 ŽEMĖS ŪKIS IR MIŠKININKYSTĖ ....................................................................................................................... 46

3 NACIONALINĖ IŠMETAMŲJŲ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO APSKAITA . 51

3.1 SUVESTINĖS LENTELĖS .................................................................................................................................... 51

3.2 IŠMETAMŲJŲ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO TENDENCIJOS ................................................... 51

3.2.1 Bendrosios išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio tendencijos ........................................... 51

3.2.2 Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dinamika pagal dujas.............................................. 52

3.3 NACIONALINĖ SISTEMA ................................................................................................................................... 54

3.3.1 Nacionalinės išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos ataskaitos rengimo

institucinė sistema ................................................................................................................................................... 54

3.3.2 Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos ataskaitos rengimo procesas ir duomenų

kaupimas .................................................................................................................................................................. 58

3.3.3 Metodika ir duomenų šaltiniai ................................................................................................................... 59

3.3.4 Svarbiausios šaltinių kategorijos ............................................................................................................... 60

3.3.5 Perskaičiavimai ir tobulinimai................................................................................................................... 61

3.3.6 Kokybės užtikrinimas ir kokybės kontrolė .................................................................................................. 61

3.4 NACIONALINIS ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ REGISTRAS ................................................................ 64

3.4.1 Registro veiklą reglamentuojantys teisės aktai .......................................................................................... 65

3.4.2 Registro internetinis adresas ir registro tinklalapyje viešai prieinama informacija ................................. 65

4 POLITIKA IR PRIEMONĖS ............................................................................................................................... 67

4.1 BENDROJI POLITIKA......................................................................................................................................... 67

4.1.1 Tarptautinių teisės aktų nuostatų perkėlimas ............................................................................................ 67

4.1.2 Tarpsektorinės strategijos .......................................................................................................................... 68


4

4.1.3 Nacionalinės ir regioninės programos arba tarptautiniai susitarimai, jų vykdymo užtikrinimas ir

administracinės procedūros .................................................................................................................................... 70

4.2 ATSKIRŲ SEKTORIŲ POLITIKA IR PRIEMONĖS, JŲ POVEIKIS IŠMETAMŲJŲ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ

DUJŲ KIEKIUI ................................................................................................................................................................. 71

4.2.1 Esamos priemonės ..................................................................................................................................... 71

4.2.2 Papildomos priemonės ............................................................................................................................... 91

4.2.3 Įgyvendinta politika ir priemonės .............................................................................................................. 92

4.3 INFORMACIJA APIE NEIGIAMO POVEIKIO MAŽINIMĄ ........................................................................................ 93

5 IŠMETAMŲJŲ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO PROGNOZĖS .......................... 96

5.1 PROGNOZĖS ..................................................................................................................................................... 96

5.2 POLITIKOS IR PRIEMONIŲ BENDRO POVEIKIO ĮVERTINIMAS.............................................................................. 97

5.3 PAPILDOMA INFORMACIJA PAGAL KIOTO PROTOKOLO 6, 12 IR 17 STRAIPSNIUS .............................................. 99

5.3.1 Bendrai įgyvendinami projektai ................................................................................................................. 99

5.3.2 Švarios plėtros projektas ............................................................................................................................ 99

5.4 IŠMETAMŲJŲ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO PROGNOZIŲ RENGIMO METODIKA ..................... 99

5.4.1 Pagrindinės prielaidos energetikos sektoriuje ......................................................................................... 100

5.4.2 Pagrindinės prielaidos transporto sektoriuje .......................................................................................... 102

5.4.3 Pagrindinės prielaidos pramonės sektoriuje ........................................................................................... 103

5.4.4 Pagrindinės prielaidos žemės ūkio sektoriuje .......................................................................................... 103

5.4.5 Pagrindinės prielaidos žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje .......... 105

5.4.6 Pagrindinės prielaidos atliekų sektoriuje ................................................................................................ 105

5.4.1 5-ajame ir 6-ajame Nacionaliniuose pranešimuose pateiktų prognozių skirtumų analizė ...................... 106

6 KLIMATO KAITOS POVEIKIS, PAŽEIDŽIAMUMO ĮVERTINIMAS IR PRISITAIKYMO PRIE

KLIMATO KAITOS PRIEMONĖS ........................................................................................................................... 109

6.1 ESMINIAI POKYČIAI ....................................................................................................................................... 109

6.2 KLIMATO KAITOS POVEIKIS ........................................................................................................................... 109

6.2.1 Klimatas ................................................................................................................................................... 110

6.2.2 Poveikis žemės ūkiui ................................................................................................................................ 111

6.2.3 Poveikis miško ekosistemoms ................................................................................................................... 112

6.2.4 Poveikis biologinei įvairovei, ekosistemoms ir jų sudėtinėms dalims ...................................................... 112

6.2.5 Poveikis gruntinio vandens režimui ir cheminei sudėčiai, hidrologiniams ir hidrofiziniams Baltijos jūros,

Kuršių marių, ežerų ir upių rodikliams ................................................................................................................. 113

6.2.6 Poveikis geologinėms struktūroms ........................................................................................................... 114

6.2.7 Poveikis visuomenės sveikatai ................................................................................................................. 115

6.2.8 Poveikis atskiroms ūkio šakoms ............................................................................................................... 115

6.3 PAŽEIDŽIAMUMO ĮVERTINIMAS ..................................................................................................................... 116

6.4 PRISITAIKYMO PRIEMONĖS ............................................................................................................................ 118

7 FINANSINIAI IŠTEKLIAI IR TECHNOLOGIJŲ PLĖTRA ........................................................................ 124

8 TYRIMAI IR SISTEMINIAI STEBĖJIMAI .................................................................................................... 127

8.1 BENDROJI MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR SISTEMINIŲ STEBĖJIMŲ POLITIKA .............................................................. 127

8.2 TYRIMAI ........................................................................................................................................................ 129

8.2.1 Pagrindinės mokslo tiriamuosius darbus Lietuvoje vykdančios institucijos ir centrai ............................ 129

8.3 SISTEMINIAI STEBĖJIMAI ............................................................................................................................... 134

9 ŠVIETIMAS, MOKYMAS IR VISUOMENĖS SUINTERESUOTUMO DIDINIMAS ............................... 138

9.1 ŠVIETIMAS .................................................................................................................................................... 138

9.2 VISUOMENĖS DALYVAVIMAS IR INFORMAVIMAS ........................................................................................... 139

9.3 INFORMACIJOS PRIEINAMUMAS ..................................................................................................................... 141


5

9.4 DALYVAVIMAS TARPTAUTINĖSE PROGRAMOSE IR PROJEKTUOSE .................................................................. 141

PRIEDAI ....................................................................................................................................................................... 144

PRIEDAS: 1-OJI DVIMETĖ ATASKAITA PAGAL JUNGTINIŲ TAUTŲ BENDRĄJĄ KLIMATO KAITOS

KONVENCIJĄ ................................................................................................................................................................. 1

ĮVADAS ............................................................................................................................................................................. 4

1. IŠMETAMŲJŲ ŠESD KIEKIAI IR TENDENCIJOS ......................................................................................... 4

1.1 BENDRA INFORMACIJA APIE IŠMETAMŲJŲ ŠESD KIEKIUS IR TENDENCIJAS ............................................................... 4

1.2 NACIONALINĖS IŠMETAMŲJŲ ŠESD APSKAITOS ATASKAITOS RENGIMAS ................................................................. 6

2. KIEKYBINIS IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ MAŽINIMO TIKSLAS ŠALIES MASTU (QEERT) ..................... 24

3. QEERT PASIEKIMO PAŽANGA ........................................................................................................................... 25

3.1 KLIMATO KAITOS ŠVELNINIMO VEIKSMAI IR PAŽANGA SIEKIANT LIETUVOS QEERT.............................................. 25

3.2 VIDAUS INSTITUCINĖ SISTEMA, SUSIJUSI SU LIETUVOS QEERT .............................................................................. 28

3.3 IŠMETAMŲJŲ ŠESD KIEKIO MAŽINIMO IR PAŠALINIMO ABSORBENTAIS PROGNOZĖS IR VIENETŲ, SUGENERUOTŲ IŠ

RINKOS MECHANIZMŲ BEI ŽEMĖS NAUDOJIMO, ŽEMĖS NAUDOJIMO KEITIMO IR MIŠKININKYSTĖS VEIKLŲ

PANAUDOJIMAS ............................................................................................................................................................. 28

4. IŠMETAMŲJŲ ŠESD KIEKIO PROGNOZĖS ...................................................................................................... 29

5. FINANSINĖS, TECHNOLOGINĖS IR PAJĖGUMŲ STIPRINIMO PARAMOS TEIKIMAS

BESIVYSTANČIOMS ŠALIMS ................................................................................................................................... 31


6

Paveikslų sąrašas

1 pav. Išmetamųjų ŠESD kiekis 1990-2011 m. laikotarpiu, CO2e, pagal ŠESD [14] ........................................ 15

2 pav. Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės, Gg CO2e ........................................................................................ 16

3 pav. Lietuvos teritorinis administracinis suskirstymas [3] .............................................................................. 20

4 pav. Vidutinis metinis Lietuvos gyventojų skaičius 1996–2012 m. laikotarpiu, tūkst. gyventojų ................ 21

5 pav. Lietuvos gyventojų tankumo žemėlapis 2012 m. [20] .............................................................................. 21

6 pav. Tarptautinė migracija Lietuvoje per 2001–2012 m. ................................................................................. 22

7 pav. Saugomų teritorijų ploto pasiskirstymas pagal tipus [13] ....................................................................... 23

8 pav. Vidutinė metinė oro temperatūra [25] ...................................................................................................... 24

9 pav. Metinė oro temperatūra Vilniuje 1778–2012 m. laikotarpyje [15] ......................................................... 25

10 pav. Metiniai krituliai Vilniuje, 1887–2012 m. laikotarpis [15] ...................................................................... 25

11 pav. Saulėtų valandų skaičius [25] ..................................................................................................................... 26

12 pav. Maksimalus vėjo gūsių greitis per metus pajūryje 1961–1990 m. ir 1991–2010 m. laikotarpiais ir 2011

m. ...................................................................................................................................................................... 27

13 pav. Metiniai infliacijos pokyčiai, % [11] .......................................................................................................... 29

14 pav. Nedarbo lygis ............................................................................................................................................... 29

15 pav. Lietuvos eksporto ir importo apimtys [12] ............................................................................................... 31

16 pav. Išmetamųjų ŠESD kiekis energetikos sektoriuje (įskaitant transporto sektorių) [14] .......................... 32

17 pav. Lietuvos pirminės energijos balanso struktūra 2012 m. [20] .................................................................. 33

18 pav. Elektros gamybos struktūra 2008 ir 2011 m. [22] .................................................................................... 36

19 pav. Galutinis elektros suvartojimas pagal sektorius 2012 m. [20] ................................................................. 36

20 pav. Autotransportas ......................................................................................................................................... 40

21 pav. Kuro rūšių suvartojimas kelių transporto sektoriuje, TJ [14] ................................................................ 40

22 pav. ŠESD išmetimo tendencijos transporto sektoriuje [14] ........................................................................... 41

23 pav. Išmetamųjų ŠESD kiekio tendencijos pramonės gamybos procesuose [14]........................................... 42

24 pav. Bendros pramonės įmonių išlaidos aplinkos apsaugai per 2006–2011 m. laikotarpį [13] .................... 43

25 pav. Išmetamųjų ŠESD kiekio tendencija atliekų sektoriuje [14] ................................................................... 44

26 pav. Dujų dalys pagal kategorijas iš pagrindinių šaltinių sektoriuje, 2011 m. (%) [14] ............................... 47

27 pav. Išmetamųjų ŠESD kiekis žemės ūkio sektoriuje 1990–2011 laikotarpiu [14] ........................................ 48

28 pav. Išmetamųjų ŠESD kiekis 1990–2011 m. .................................................................................................... 52

29 pav. Išmetamųjų ŠESD kiekio dinamika pagal dujas 1990–2011 m. ............................................................. 52

30 pav. CO2 kiekio pasiskirstymas pagal sektorius 2011 m. ................................................................................. 53

31 pav. CH4 kiekio pasiskirstymas pagal sektorius 2011 m. ................................................................................. 53

32 pav. N2O kiekio pasiskirstymas pagal sektorius 2011 m. ................................................................................. 54

33 pav. Fluorintų dujų dinamika 1995–2011 m. (Gg CO2e) ................................................................................. 54

34 pav. Institucinė nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos rengimo ir teikimo sąranga [1]

...................................................................................................................................................................... 56

35 pav. Nuolatinės nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitą rengiančios ekspertų darbo

grupės sudėtis ......................................................................................................................................................... 57

36 pav. AAA išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos rengimo metu taikomos kokybės kontrolės

procedūros .............................................................................................................................................................. 64

37 pav. Sąsajos tarp skirtingų strategijų ir programų .......................................................................................... 68

38 pav. Skirtų ES struktūrinės paramos lėšų suma pagal programas iki 2013 m. spalio 30 d. ......................... 72

39 pav. ŠESD kiekis, kurį viršijo įrenginiai lyginant su jiems suteiktų nemokamų ATL kiekiu ...................... 73

40 pav. ŠESD išmetimo prognozės........................................................................................................................... 98

41 pav. Energetikos sektoriaus prognozių jautrumas suvartojamos energijos intensyvumui............................98

42 pav. Metinės oro temperatūros nuokrypiai nuo normos [26] ........................................................................ 111

43 pav. Lietuvos upių baseinų zonos ..................................................................................................................... 113


7

44 pav. Gipso cheminės denudacijos intensyvumo (m3/km

2 per metus) kaita Tatulos upės baseine 1963-2012

m. [32] ................................................................................................................................................................... 114

Lentelių sąrašas

1 lentelė Bendrasis vidaus produktas, BVP .......................................................................................................... 28

2 lentelė BPV pagal ūkinės veiklos rūšis ir BVP .................................................................................................. 30

3 lentelė Pirminės energijos gamyba ir suvartojimas 2005 – 2012 m. laikotarpiu, tūkst. tne [26] ................... 33

4 lentelė Šiluminės energijos balansas 2005 – 2012 m., GWh [20] ...................................................................... 34

5 lentelė Elektros energijos balansas per 2005 – 2012 m. laikotarpį, GWh [20] ............................................... 35

6 lentelė Pagrindiniai transporto paslaugų rodikliai [7] ...................................................................................... 39

7 lentelė Cemento gamyba Lietuvoje 2000–2012 m. [9] ....................................................................................... 45

8 lentelė Atliktų darbų rūšys [8, 9] ........................................................................................................................ 45

9 lentelė Darbų apimtys pagal statinių tipą [8, 9] ................................................................................................. 46

10 lentelė Gyvenamasis fondas 2000–2012 m. [9] ................................................................................................... 46

11 lentelė Įveista ir atkurta miško [11, 33, 34] ........................................................................................................ 48

12 lentelė Svarbiausi duomenų šaltiniai, naudojami nacionalinėje išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos

ataskaitoje .............................................................................................................................................................. 60

13 lentelė Finansavimas pagal Klimato kaitos specialiąją programą 2011–2012 m. ........................................... 75

14 lentelė Išmetamųjų teršalų kvotų skirtumas pagal 20 ir 30 % išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo

scenarijus, tūkst. tCO2e ......................................................................................................................................... 91

15 lentelė Prognozės be priemonių pagal sektorius, Gg CO2e .............................................................................. 96

16 lentelė Prognozės su esamomis priemonėmis pagal sektorius, Gg CO2e ......................................................... 96

17 lentelė Prognozės su esamomis priemonėmis pagal dujas, Gg CO2e ............................................................... 96

18 lentelė Prognozės su papildomomis priemonėmis pagal sektorius, GgCO2e .................................................. 97

19 lentelė Esamos politikos ir priemonių poveikis išmetamųjų ŠESD kiekiui, GgCO2e ..................................... 97

20 lentelė Papildomos politikos ir priemonių poveikis išmetamųjų ŠESD kiekiui, GgCO2e .............................. 97

21 lentelė Konversijos faktoriai (Lietuvos statistikos departamentas) ............................................................... 101

22 lentelė Specifinės grynosios šiluminės vertės (Lietuvos statistikos departamentas) ..................................... 101

23 lentelė Veiklos duomenų santrauka išmetamųjų ŠESD kiekio prognozavimui energetikos sektoriuje ..... 101

24 lentelė Specifinė grynoji šiluminė vertė (konversijos faktoriai) ..................................................................... 102

25 lentelė Veiklos duomenų santrauka transporto sektoriaus ŠESD išmetimo prognozei ............................... 103

26 lentelė Cemento ir kalkių gamybos prognozės ................................................................................................ 103

27 lentelė Azoto rūgšties ir amoniako gamybos prognozės ................................................................................. 103

28 lentelė Žemės ūkio sektoriaus veiklos duomenų santrauka ŠESD išmetimo prognozei .............................. 104

29 lentelė Prognozuojamas skylančių organinių medžiagų išmetimas ............................................................... 106

30 lentelė Veiklos duomenų santrauka KKA ŠESD kiekių prognozei ............................................................... 106

31 lentelė Klimato kaitos stebėsenos ir tinkamo prisitaikymo prie pokyčių priemonės ................................... 119

32 lentelė Kraštovaizdžio, ekosistemų ir biologinės įvairovės pažeidžiamumo vertinimo ir prisitaikymo

alternatyvų planavimo priemonės ...................................................................................................................... 120

33 lentelė Klimato kaitos poveikio mažinimo priemonės energetikos, pramonės, transporto, žemės ir miškų

ūkio sektoriuose ................................................................................................................................................... 121

34 lentelė Klimato kaitos poveikio žmonių sveikatai mažinimo, tyrimų atlikimo ir visuomenės informavimo

apie prisitaikymą prie klimato kaitos priemonės .............................................................................................. 121

35 lentelė Daugiašalė finansinė parama ................................................................................................................ 125

36 lentelė Dvišalė, regioninė ir kitokia parama (JAV doleriais) 2011 m. ........................................................... 125

37 lentelė Greito starto finansavimas 2010–2012 m.: projektai/fondai (Lietuvos skirtos lėšos) ...................... 125

38 lentelė Visuomenės informavimui ir švietimui numatytos priemonės ........................................................... 140


8

Pratarmė

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija parengė 6-ąjį Nacionalinį Jungtinių Tautų bendrosios klimato

kaitos konvencijos (toliau – JTBKKK) įgyvendinimo pranešimą ir jo priedą, 1-ąją dvimetę ataskaitą.

Nacionalinis JTBKKK pranešimas (toliau – NP) yra parengtas atsižvelgiant į JTBKKK ataskaitų teikimo

gaires (FCCC/CP1999/7) ir 15/CMP.1 sprendimą dėl papildomos informacijos teikimo, vadovaujantis Kioto

protokolo 7 straipsnio 2 dalies reikalavimais, taip pat – atsižvelgiant į peržiūros metu pateiktas ekspertų

pastabas, įvardintas 5-ojo NP išsamios peržiūros ataskaitoje (FCCC/IDR.5/LTU). Dvimetė ataskaita parengta

vadovaujantis JTBKKK dvimečių ataskaitų teikimo gairėmis išsivysčiusioms šalims (2/CP.17 sprendimas) ir

metodika, išdėstyta bendrame dvimečių ataskaitų teikimo formate (19/CP.18 sprendimas) bei 2013 m. kovo

18 d. JTBKKK sekretoriato ir Europos Komisijos parengtomis gairėmis dėl 6-ojo NP priedo, t.y. pirmosios

dvimetės ataskaitos parengimo.

1-asis, 2-asis, 3-asis ir 4-asis NP buvo pateikti atitinkamai 1996, 2003 ir 2005 metais. 5-asis NP pateiktas

2010 metais ir nuo to laiko Lietuvos Respublikos Vyriausybė ėmėsi ryžtingų veiksmų klimato kaitos

klausimams spręsti.

2012 m. lapkričio mėn. Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu Nr. XI-2375 patvirtino Nacionalinę klimato

kaitos valdymo politikos strategiją1 (Žin., 2012, Nr. 133-6762), kurioje pabrėžiama būtinybė imtis priemonių

išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) koncentracijai stabilizuoti iki lygio, užtikrinsiančio

2°C tikslo pasiekimą. Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos vizija numato, kad: 2050

metais Lietuvoje bus užtikrintas šalies ūkio sektorių prisitaikymas prie klimato kaitos keliamų aplinkos

pokyčių ir klimato kaitos švelninimas – išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio

sumažinimas, išplėtota mažo anglies dioksido kiekio konkurencinga ekonomika, įdiegtos ekoinovatyvios

technologijos, pasiektas energijos gamybos ir vartojimo efektyvumo padidėjimas ir atsinaujinančių

energijos šaltinių panaudojimas visuose šalies ūkio sektoriuose (energetika, pramonė, transportas, žemės

ūkis ir kt.).

Su klimato kaita ir energetikos politika susiję Lietuvos tikslai iki 2020 m. yra:

metinis ŠESD išmetamas kiekis ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais (toliau – ATL) sistemoje

dalyvaujančiuose sektoriuose neturi viršyti 8,53 mln. t CO2e;

metinis ŠESD išmetamas kiekis ES prekybos ATL sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose neturi

viršyti 18,338 mln. t CO2e (ES 20 % tikslo atveju) arba 16,584 mln. t CO2e (ES 30 % tikslo atveju);

atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – AEI) dalis galutiniame energijos vartojime sudarys bent

23 %;

1,5 % mažesnis metinis energijos vartojimas (2020 m. suvartotos energijos kiekis turėtų būti 17 %

mažesnis nei 2009-aisiais);

ne mažesnė nei 0,38 % BVP dalis skiriama klimato kaitos švelninimo priemonių įgyvendinimui

finansuoti.

Lietuva įsipareigojo prisidėti prie ES tikslų iki 2020 m. išmetamųjų ŠESD kiekį sumažinti 20 %, palyginti su

1990 m., ir pereiti prie 30 % išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslo tuo atveju, jei kitos išsivysčiusios

šalys taip pat įsipareigos imtis palyginamų išmetamųjų ŠESD mažinimo pastangų ir jei besivystančios šalys

adekvačiai prisidės pagal savo atsakomybę ir atitinkamas galimybes. Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą,

Lietuva įsipareigojo prisidėti prie ES veiksmų, kad, lyginant su 1990 m. lygiu, išmetamųjų ŠESD kiekis iki

2030 m. sumažėtų 40 %, iki 2040 m. – 60 %, o 2050 m. – jų sumažėjimas siektų 80 %.

Kitas svarbus pasiekimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 366

patvirtintas Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 2013–2020 m. tikslų ir uždavinių

įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas (Žin., 2013, Nr. 45-2218). Plane numatytos klimato kaitos

švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės ir lėšų poreikis šioms priemonėms įgyvendinti.

Plane nurodyta, kurios institucijos yra atsakingos už plano priemonių įgyvendinimą, taip pat planu siekiama

1 http://www.am.lt/VI/index.php#a/12869

http://www.am.lt/VI/files/File/Klimato%20kaita/NKKV%20strategija.doc

http://www.am.lt/VI/files/File/Klimato%20kaita/NKKV%20strategija.doc


9

užtikrinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, įgyvendinant Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos

strategijoje nustatytus tikslus ir uždavinius.

Lietuvai jau ėmėsi reikšmingų veiksmų, kuriais siekiama nustatyti ir suvaldyti klimato kaitos keliamą

neigiamą poveikį. Įgyvendintos priemonės nurodytos atitinkamuose šio NP skyriuose.


10

1 Santrauka

1.1 Įvadas

1992 m. birželį Rio de Žaneire surengtoje Jungtinių Tautų aplinkos ir vystymosi konferencijoje Lietuvos

Respublika kartu su kitomis 154 šalimis pasirašė JTBKKK. 1995 m. vasario 23 d. Konvenciją ratifikavo

Lietuvos Respublikos Seimas. Kioto protokolas buvo pasirašytas 1998 m., o ratifikuotas – 2002 m.

Ratifikuodama Kioto protokolą, Lietuva įsipareigojo per 2008–2012 m. laikotarpį išmetamųjų į atmosferą

ŠESD kiekį sumažinti 8 %, palyginti su Kioto protokole nurodytu 1990 m. išmestu šių dujų kiekiu. Ūkio

sektoriaus reorganizavimo dėka tikslą pavyko pasiekti ir jau 2011 m. išmetamųjų ŠESD kiekis, palyginus su

1990 m. lygiu, sumažėjo 56 % (neįskaitant žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės,

anglų k. LULUCF).

Kartu su kitomis ES valstybėmis narėmis Lietuva prisideda prie bendrosios politikos vystymo, kurios tikslas

yra užtikrinti, kad ES įvykdytų keliamus teršalų mažinimo tikslus ir iki 2020 m. išmetamųjų ŠESD kiekį

sumažintų bent 20 %, palyginus su 1990 m., arba pereiti prie 30 % mažinimo tikslo, jei kitos išsivysčiusios

šalys įsipareigos imtis palyginamų išmetamųjų ŠESD mažinimo pastangų.

Vadovaujantis JTBKKK 12 straipsnio, Kioto protokolo 7 straipsnio reikalavimais ir JTBKKK šalių

konferencijos 2/CP.17 sprendimu, pateikiamas Lietuvos Respublikos 6-asis NP ir 1-oji dvimetė ataskaita. Ši

ataskaita apima 2010–2012 m. laikotarpį, naudojama informacija, pateikta 2011 m. Nacionalinės ŠESD

apskaitos ataskaitoje (pateikimo data – 2013 m. balandžio 15 d.) ir CRF, t.y. bendrajame ŠESD apskaitos

ataskaitų rengimo formate (pateikimo data – 2013 m. spalio 28 d.).

1.2 Nacionalinės sąlygos

Po ilgametės Sovietų Sąjungos okupacijos, savo nepriklausomybę Lietuvos Respublika atkūrė 1990 m. kovo

11 d. Tuomet ir pradėta kurti dabartinė Lietuvos Respublikos valdymo ir administracinė struktūra. Valstybės

valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, teismai.

Lietuvos Respublikos teritorija užima 65 302 km² plotą. Lietuva ribojasi su Latvija, Baltarusija, Lenkija,

Rusijos Federacija ir Baltijos jūra. Lietuvos pajūrio ilgis – 90,7 km.

2012 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 3 003,6 tūkst. gyventojų. Nuo 1996-ųjų Lietuvos gyventojų skaičius

sumažėjo 643,3 tūkst. arba 17,8 %. Miestuose gyvena apie 66,8 % šalies gyventojų, kaimo gyvenamosiose

vietovėse – apie 33,2 %

Lietuva – lygumų kraštas, aukščiausios kalvos nesiekia 300 m. Žemės ūkio naudmenos užima apie 53,1 %

viso šalies žemės ploto, miško žemė Lietuvoje užima apie 33,3 %, saugomos teritorijos Lietuvoje sudaro

15,6 % šalies ploto. Pastaraisiais metais miškingumas didėjo, daugiausiai pelkių ir nenaudojamos žemės

ūkiui žemės, sąskaita.

Lietuvos klimatas – iš jūrinio pereinantis į žemyninį. Vidutinė daugiametė klimato norma (KN) yra 6,2°C.

2012 m. vidutinė oro temperatūra šalyje buvo 6,7°C.

Šalies ekonomika bei makroekonominiai rodikliai per pastarąjį dešimtmetį tolygiai didėjo. Šį augimą

sąlygojo šalyje įsitvirtinusi rinkos ekonomika. Įtakos augimui turėjo ir Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą

2004 m.

Sparčiausiai per laikotarpį nuo 2000 m., Lietuvos ekonomika vystėsi 2003 m. Vėlesniaisiais metais BVP

augimas buvo kiek lėtesnis, tačiau kasmet viršijo 7 %. 2007 m. BVP augimas vėl šoktelėjo ir pasiekė 9,8 %.

2008-ųjų pasaulinė finansų krizė palietė ir Lietuvą, kuomet BVP augimas tesiekė 3,0 % ir krito iki neigiamų

rodiklių 2009 m. Makroekonominių rodiklių skaičiavimai 2010 m. rodė ekonomikos atsigavimą – BVP

išaugo 1,6 %. Preliminarus metinių makroekonominių rodiklių įvertinimas Lietuvai 2011 m. rodė dar

spartesnį ekonomikos augimą nei 2010 m. – BVP padidėjo 6,0 %. 2012 m. nominali BVP vertė prilygo 113

734,70 mln. Lt, o BVP augimo tempas nusistovėjo ties 3,7 % riba.

Pridėtinė vertė 2011 m. sparčiausiai augo statybos, būsto ir maitinimo paslaugų srityje, didmeninės ir

mažmeninės prekybos įmonėse, gamybos sferoje bei gamtinių išteklių išgavimo srityse, o labiausiai smuko

elektros energijos, dujų, garo ir oro kondicionavimo pasiūlos srityse. 2012 m. pridėtinės vertės didėjimo


11

tempai sumenko. Didžiausias augimas tais metais stebėtas žemės ūkio, medžioklės, miškininkystės ir

žuvininkystės (11,8 %), administravimo ir paslaugų (9,8 %), didmeninės ir mažmeninės prekybos (7,6 %),

transporto ir sandėliavimo (6,7 %) sektoriuose [12].

Didėdama nuo 2010 m., prekių ir paslaugų eksporto ir importo apimtis augo ir 2012 m. Palyginus su 2011

m., eksporto ir importo mastas 2012 m. atitinkamai padidėjo 14,4 ir 9 %. Svarbiausios Lietuvos eksporto

partnerės 2012 m. buvo Rusija (18,9 %), Latvija (10,9 %), Vokietija (7,8 %) ir Estija (7,7 %). Svarbiausios

importo partnerės – Rusija (31,3 %), Vokietija (9,9 %), Lenkija (9,8 %) ir Latvija (6,1 %). [12]

Energetika

Palyginus su 1990 m. lygiu, 2011 m. išmetamųjų ŠESD kiekis energetikos sektoriuje sumažėjo 63,9 %.

Palyginus su 2000 m., 2012 m. bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos padidėjo 2,4 %. Lietuva turi

ribotus energijos išteklius, todėl yra priklausoma nuo šių išteklių importo. Lietuvos energetinė

priklausomybė nuo importo padidėjo nuo 46,9 % 2001 m. iki 79,1 % 2012 m. Šiuos pokyčius lėmė 1-ojo

Ignalinos AE bloko sustabdymas nuo 2004 m. gruodžio 31 d. ir 2-ojo bloko darbo nutraukimas nuo 2009 m.

gruodžio 31 d. bei augantis energijos vartojimas.

Viena iš svarbesnių priemonių, taikytų švelninant Ignalinos AE uždarymo įtaką, buvo kombinuoto ciklo dujų

turbinos įrengimas Lietuvos elektrinėje. Tam tikslui buvo sumontuotas 455 MW galios kombinuoto ciklo

dujų turbinos agregatas, 2012 m. pakeitęs Lietuvos elektrinėje iki tol dirbusius 3-ąjį ir 4-ąjį blokus.

Pagrindinės priemonės, skirtos ŠESD išmetimo mažinimui energetikos sektoriuje, apima atsinaujinančių

energijos išteklių vartojimo skatinimą, energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir atominės energetikos

plėtrą.

Svarbiausias instrumentas, taikytinas nustatant Lietuvos energetikos plėtros kryptis, yra Lietuvos

Respublikos Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo

nutarimu Nr. XI-2133 (Žin., 2012, Nr. 80-4149). Prioritetinis Nacionalinės energetinės nepriklausomybės

strategijos tikslas yra naujosios atominės jėgainės statyba iki 2020 m. Naują atominę elektrinę ketinama

statyti netoliese esamų Ignalinos AE blokų. Elektrinė jėgainės galia neturėtų viršyti 3 400 MW ir priklausys

nuo investuotojo pasirinktos technologijos. Bet po 2012 m. įvykusio referendumo, kurio metu piliečiai

prieštaravo naujos AE atsiradimui, būsimoji atominės energetikos plėtra Lietuvoje išlieka neaiški.

Esminis tikslas, nustatytas Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje, patvirtintoje

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. 789 (Žin., 2010, Nr. 73-3725), yra AEI dalies didinimas

galutiniame energijos suvartojimo balanse nuo 15,3 % 2008 m. iki 23 % 2020 m. AEI plėtra yra laikoma

vienu iš svarbiausių prioritetų Nacionalinėje energetikos politikoje. Šis dokumentas nubrėžia tarpinius

tikslus, užtikrinsiančius nuolatinį pažangos vertinimą. Ši strategija įgyvendinama pasitelkiant priemones,

numatytas Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių plane

(Žin., 2010, Nr. 78-4030).

Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės yra numatytos 2011 m. parengtame antrajame

efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plane. Planas parengtas vadovaujantis 2006 m. balandžio 5 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir

energetinių paslaugų, kuri keičia ankstesnę Tarybos direktyvą 93/76/EEB (OJ L 114, 27.4.2006, p. 64)

(toliau – Direktyva 2006/32/EB). Joje apibrėžiami su energijos taupymu susijusio nacionalinio tiesioginio

rodiklio (2010 m.) pasiekimo rezultatai. Nacionalinis energijos taupymo rodiklis 9 metų (2008–2016 m.)

laikotarpiui nustatomas pagal Direktyvos 2006/32/EB nuostatas ir prilygsta 9 % galutinio energijos

suvartojimo vidurkiui (2001–2005 m.).

Viena iš pagrindinių priemonių energijos vartojimo efektyvumui didinti yra Daugiabučių namų

modernizavimo programa, patvirtinta 2004 m. (su vėlesniais pakeitimais 2013 m.). 2009 m. atlikti esminiai

finansavimo tvarkos pakeitimai. Numatyta sutaupyti 1 000 GWh šilumos energijos, iki 2020 m.

modernizavus ne mažiau kaip 70 % daugiabučių namų, gavusių statybos leidimus iki 1993 m. Ši programa

finansuojama iš valstybės biudžeto, savivaldybių, ES struktūrinių fondų, gyventojų lėšų ir kitų finansinių

šaltinių.


12

Transportas

2011 m. išmetamųjų ŠESD kiekis transporto sektoriuje sumažėjo 40,7 %, lyginant su 1990 m.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme (Žin., 2011, Nr. 62-2936) numatyta iš atsinaujinančių šaltinių

vartotinos energijos dalį visų rūšių transportui padidinti bent 10 %, lyginant su galutiniu energijos

suvartojimu transporto sektoriuje. Šiame įstatyme numatyta, kad Energetikos ministerija parengs, o

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija patvirtins priemones, padėsiančias įgyvendinti šį transporto sektoriui

iškeltą uždavinį. Taip pat Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustatys leistiną ar privalomą transporto

priemonėse naudojamų biodegalų dalį, esančią iš mineralinių degalų pagamintuose transporto priemonėms

skirtuose degaluose.

Transporto sektoriui taikytinas priemones numato ir Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos

strategijos tikslų ir uždavinių 2013–2020 m. įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas. ŠESD išmetimo

mažinimui taikomos šios priemonės: efektyvesnis energijos vartojimas, patobulinta susisiekimo

infrastruktūra ir padidinta alternatyvių energijos išteklių naudojimo apimtis transporto sektoriaus energijos

balanse. 2013 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1253 patvirtino Nacionalinę

susisiekimo plėtros programą 2014–2022 m. laikotarpiui (Žin., 2013, Nr. 136-6918).

Pramonė

Palyginus su 1990 m. lygiu, pramonės išmetamųjų ŠESD kiekis 2011 m. sumažėjo 15 %.

Didžioji Lietuvoje sukuriamos pridėtinės vertės dalis tenka pramonės sektoriui. Per 2000–2011 m. laikotarpį

šalies ūkis išaugo 60 %, taip pat bendras pridėtinės vertės augimas gamyboje beveik padvigubėjo, t.y.

vidutiniškai per metus lyginamąja kaina padidėjo po 6,4 %. Apdirbamosios gamybos sektorius yra vienas iš

sparčiausiai atsitiesusių po finansinės krizės. 2012 m., palyginus su 2010 m., gamybos apimtys padidėjo 35

% (lyginant su 2011 m. – 7,8 %). Bendriesiems apdirbamosios gamybos parametrams įtakos itin turi

stambiausių Lietuvos įmonių veikla, pavyzdžiui, AB „ORLEN Lietuva“, AB „Akmenės cementas“ ir

Achemos grupės veikla. Tarp pagrindinių išmetamųjų ŠESD šaltinių pramonės sektoriuje yra azoto rūgšties,

amoniako, cemento ir kalkių gamyba.

Pagrindinės priemonės ŠESD išmetimo ribojimui pramonės sektoriuje yra Taršos integruotos prevencijos ir

kontrolės (toliau – TIPK) leidimai, geriausiai prieinamų gamybos būdų taikymas, energijos vartojimo

efektyvumo didinimas technologiniuose procesuose, aplinkos apsaugos vadybos sistemų diegimas pramonės

įmonėse, lakiųjų organinių junginių išmetimo ribojimas ir fluorintų dujų išmetimo ribojimas.

Atliekos

Palyginus su 1990 m., 2011 m. išmetamųjų ŠESD kiekis atliekų sektoriuje sumažėjo 11,8 %.

2011 m. vienam gyventojui tenkančių komunalinių atliekų kiekis pasiekė 448 kg ir, palyginus su 2010 m.,

vienam asmeniui sumažėjo 67 kg. Remiantis EUROSTAT pateiktais duomenimis 2010 m., vidutinis vienam

gyventojui tenkančių komunalinių atliekų kiekis ES buvo 502 kg. Lietuvoje vienam gyventojui tenkantis

komunalinių atliekų kiekis yra vienas mažiausių ES. Pagerėjo atliekų rūšiavimas, tačiau jis tebėra

nepatenkinamas. [4]

Remiantis 2012 m. duomenis, Lietuvoje įvairioms reikmėms buvo suvartota 2 925,6 mln. m3 vandens, iš šio

kiekio 132,3 mln. m3

sudarė požeminis vanduo, o likusius 2 793,3 mln. m3 – paviršinis vanduo. Lyginant su

2011 m., paviršinio vandens išgavimas iš aplinkos sumažėjo 3 %, o pagrindinė sumažėjimo priežastis –

tuometinis ūkio nuosmukis. Kaip įprasta, didžioji suvartojamo paviršinio vandens tenka energijos poreikiams

(97 %). Nurodomas buityje ir ūkio reikmėms suvartojamo požeminio vandens kiekis sudaro 67 %. [23]

2012 m. į paviršinio vandens telkinius išleistos valytos buitinės ir gamybinės (technologinės) nuotekos

sudarė 179,5 mln. m3, t.y. 1,8 mln. m

3 mažiau už 2011 m. išleistą nuotekų kiekį. Atitinkamai buvo pastebėtas

ir mažiau valytų nuotekų kiekio mažėjimas – 2012 m. jis buvo vos 2,75 %, o 2002 m. šis kiekis sudarė net 78

% viso išvalymui numatyto nuotekų kiekio. Labai sumažėjo nevalytų buitinių ir gamybinių (technologinių)

nuotekų išleidimas (2012 m. jis sudarė 0,02 %). [4]

Per 2007–2013 m. laikotarpį šalyje buvo vystoma nuotekų dumblo tvarkymo infrastruktūra.


13

Žemės ūkis ir miškininkystė

Palyginus su 1990 m., 2011 m. išmetamųjų ŠESD kiekis žemės ūkio sektoriuje sumažėjo 51,6 %.

Bendras žemės ūkio naudmenų plotas užima daugiau nei pusę šalies teritorijos, todėl istoriniu ir ekonominiu

požiūriu žemės ūkis yra vienas svarbiausių ūkio sektorių šalyje. Minėtas sektorius turi itin svarbios įtakos

kaimiškųjų teritorijų vystymui, kur gyvena trečdalis Lietuvos gyventojų [24].

2012-ieji tiek žemės ūkio sektoriui, tiek valstybės ekonomikai buvo sėkmingi metai. Žemės ūkio,

miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose sukurta bendroji pridėtinė vertė Lietuvos nacionaliniam ūkiui

sudarė apie 4 073 mln. Lt2, o didžiąją jos dalį lėmė itin išaugusi grūdų gamyba.

Žemės ūkis – tai vienas nuo hidrometeorologinių sąlygų poveikio ir jų kaitos ypač priklausantis sektorius.

Žemės ūkio kultūrų derliui labai svarbi oro temperatūra ir kritulių kiekiai bei jų režimai. Apskritai klimato

sąlygos žemės ūkio sektoriaus vystymui Lietuvoje yra palankios, tačiau derlius gali sumažėti dėl sausrų, itin

lietingų periodų ar kitų klimato kaitos nulemtų ekstremalių įvykių. Grūdinių kultūrų derlius pastaraisiais

metais padidėjo ne vien dėl klimato sąlygų, bet labiausiai dėl ekonominių priežasčių, tokių kaip –

struktūrinių fondų lėšų suteiktos finansinės paramos. Žemės ūkio produkcijos augimas susijęs su maisto

pramone, kurios apimtys per pastarąjį dešimtmetį tik didėja (dabartinėmis kainomis3).

Remiantis valstybinės miškų ūkio inventorizacijos duomenimis, 2012 m. sausio 1 d. miško žemės plotas

sudarė 33,3 % Lietuvos teritorijos. 2012 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.

569 patvirtinta Nacionalinė miškininkystės sektoriaus vystymo programa 2012–2020 metų laikotarpiui (Žin.,

2012, Nr. 61-3058). Programos tikslas – miško plotą šalyje iki 2020 m. padidinti iki 34,2 %, mišku

apželdinant dirvonuojančias žemes, netinkamas žemės ūkio veiklai.

1.3 Klimato kaitos valdymo politika

2009 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų

įstatymą (Žin., 2009, Nr. 87-3662, su vėlesniais jo pakeitimais). Šis įstatymas nustato asmenų, vykdančių

ūkinę veiklą, kurios metu į atmosferą išmetamos ŠESD, teises, pareigas ir atsakomybę bei valstybės

institucijų ir įstaigų kompetenciją.

2009 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1247 patvirtino atnaujintą Nacionalinę

darnaus vystymosi strategiją (Žin., 2003, Nr. 89- 4029; 2009, Nr. 121-5215; 2011, Nr. 41-1949). Strategijos

tikslams pasiekti sudarytas Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo priemonių planas.

Strategijoje didelis dėmesys skirtas aplinkos (atmosferos) apsaugai ir klimato kaitai.

2012 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XI-2015 patvirtinta Lietuvos pažangos

strategija „Lietuva 2030“. Strategijoje pabrėžiamas poreikis skatinti verslo sektoriaus investicijas į žaliąsias

technologijas, produktus ir paslaugas. Pagrindiniai 2014–2020 m. laikotarpio iššūkiai ir uždaviniai yra didinti

energijos efektyvumą ir AEI naudojimą galutiniame energijos suvartojime, kuriant ir diegiant mažo anglies

dioksido kiekio technologijas pramonės, žemės ūkio ir transporto sektoriuose. Reikalingas glaudesnis

bendradarbiavimas tarp mokslo ir pramonės, taip pat – bendradarbiavimas tarptautiniu mastu, siekiant

bendrų veiksmų prisitaikymo prie klimato kaitos srityje bei apsisaugoti ir suvaldyti riziką. 2012 m. lapkričio

28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1482 patvirtinta Nacionalinė pažangos programa

2014–2020 m. laikotarpiui, skirta strategijai įgyvendinti (Žin., 2012, Nr. 144-7430).

2012 m. lapkritį patvirtintas pagrindinis nacionalinės klimato kaitos strategijos dokumentas Nacionalinė

klimato kaitos valdymo politikos strategija laikotarpiui iki 2050 m., apimanti veiklos kryptis, tikslus ir

uždavinius, susijusias su prisitaikymu prie klimato kaitos ir klimato kaitos švelninimu tokiose viešojo

administravimo srityse, kaip aplinkos apsauga ir racionalus šalies išteklių naudojimas, energetika, mokslas,

pramonė, sveikatos apsauga, švietimas ir visuomenės informavimas, tarptautinis bendradarbiavimas, erdvinis

planavimas, transportas, būstas ir žemės ūkis. Strategija apibrėžia veiklos kryptis, tikslus ir uždavinius,

Lietuvai nustatytiems ES ir Kioto protokolo antrojo įsipareigojimų laikotarpio išmetamųjų ŠESD kiekio

mažinimo tikslams pasiekti. Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos tikslų ir uždavinių

2013–2020 m. įgyvendinimo tarpinstituciniame veiklos plane pateikiamos priemonės, susijusios su

2M2010254 iš [20] 3M2010254 iš [20]

http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=425608


14

išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimu, plėtojant konkurencingą mažo anglies dioksido kiekio ekonomiką

Lietuvoje, ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemones.

Siekiant užtikrinti nuoseklią, skaidrią ir išsamią ŠESD išmetimo apskaitą, informacijos teikimą, sustiprintą

nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos rengimo institucinė sistemą. Lietuvos Respublikos aplinkos

ministerijai pavaldžiai Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau – AAA) aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 22

d. įsakymu Nr. D1-1017 buvo pavestos nacionalinės išmetamų į atmosferą ŠESD apskaitos ataskaitos

rengimo funkcijos. AAA buvo įkurtas Klimato kaitos skyrius išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitai atlikti.

Skyriuje dirba 5 specialistai.

2011 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 683 (Žin., 2011, Nr. 73-3508; 2012, Nr. 39-1939)

sudaryta nuolatinė nacionalinės išmetamų į atmosferą ŠESD apskaitos ataskaitos rengimo ekspertų grupė.

2012 m. Aplinkos ministerijos Klimato kaitos ir hidrometeorologijos skyrius buvo restruktūrizuotas į

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyrių ir šiame

departamente įsteigtas naujas Klimato kaitos finansų ir projektų valdymo skyrius.

2013 m. sausį atnaujinta Nacionalinio klimato kaitos komiteto sudėtis.

Kaip numatyta Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatyme, papildomai klimato kaitos valdymo

priemonėms finansuoti nuo 2010 m. sudaryta Klimato kaitos specialioji programa. Įgyvendinant programą,

skiriamas finansavimas su klimato kaita susijusioms priemonėms. Programos lėšos kaupiamos atskiroje

Valstybės iždo sąskaitoje. Programos finansavimo pajamos ir išlaidos, vadovaujantis specialiųjų programų

finansavimo principais, planuojamos valstybės biudžete. Programos lėšos naudojamos įgyvendinti energijos

vartojimo efektyvumo didinimo, AEI panaudojimo projektams, Nacionalinės klimato kaitos valdymo

politikos strategijos tikslų ir uždavinių 2013–2020 m. įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano

priemonėms finansuoti, miškams atkurti ir įveisti, visuomenei informuoti ir šviesti, mokslo tiriamiesiems

darbams ir jų sklaidai bei vykdyti kitus su klimato kaita susijusius projektus. Įgyvendinti programos projektai

pateikiami 4.2.1.3 skyriuje.

1.4 Nacionalinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaita

Lietuva, kaip JTBKKK ir Kioto protokolą ratifikavusi šalis, yra įsipareigojusi kasmet teikti informaciją apie

visų šalyje absorbentais pašalinamų ir išmetamųjų ŠESD kiekį, kurių neapima Monrealio protokolas. Lietuva

privalo teikti informaciją Europos Komisijai pagal 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir

kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir

kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB nuostatas. Nacionalinė ŠESD apskaitos ataskaita, kurioje

pateikti Lietuvos Respublikos teritorijoje išmetamųjų ŠESD kiekio duomenys, kasmet teikiama JTBKKK

sekretoriatui pagal Šalių konferencijos 3/CP.5 ir 11/CP.4 sprendimus. Nacionalinė ŠESD apskaitos ataskaita

rengiama vadovaujantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (toliau – TKKK) patvirtintomis

metodikomis. Šiame NP pateikti 2013 m. JTBKKK sekretoriatui pateiktos Nacionalinės išmetamųjų ŠESD

kiekio apskaitos ataskaitos per 1990–2011 m. laikotarpį duomenys.

Toliau pateikiamos Lietuvos išmetamųjų ŠESD kiekio, išskyrus LULUCF, tendencijos.


15

1 pav. Išmetamųjų ŠESD kiekis 1990–2011 m. laikotarpiu, CO2e, pagal ŠESD [14]

Detalesnis šalies išmetamųjų ir absorbuojamų ŠESD kiekio duomenų ir kitimo tendencijų aprašymas

pateikiamas 3 skyriuje.

Sąjungos ŠESD registras

Lietuvos ŠESD registras veikė nuo 2005 m. iki 2012 m. birželio 20 d. kada ES valstybių narių nacionaliniai

ŠESD registrai buvo konsoliduoti į bendrą Europos Sąjungos registrą. Registro sistemoje naudojama

infrastruktūra, kuri yra analogiška kitiems 28 nacionaliniams registrams, sudarantiems bendrąją ES registrų

sistemos (CSEUR) platformą.

Nacionalinis ŠESD registras administruojamas laikantis 2013 m. gegužės 2 d. Komisijos Reglamento (ES)

Nr. 389/2013, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, Europos Parlamento ir

Tarybos sprendimus Nr. 280/2004/EB ir Nr. 406/2009/EB įsteigiamas Sąjungos registras ir panaikinami

Komisijos reglamentai (ES) Nr. 920/2010 ir Nr. 1193/2011 (OL 2013 L 122, p. 1) nuostatų

Aplinkos ministerija yra kompetentingoji ŠESD registro institucija. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų

fondui (LAAIF) pavestos nacionalinio ŠESD registro administratoriaus funkcijos, o centrinis registro

administratorius yra Europos Komisija.

Detalesnė informacija apie nacionalinį ŠESD registrą pateikiama 3 skyriuje.

Bendrai įgyvendinami projektai

Remiantis LAAIF pateikta informacija Lietuvoje per 2011–2012 m. laikotarpį registruoti 25 bendrai

įgyvendinami projektai, iš kurių 5 projektų veikla yra sustabdyta. Daugiausia bendrai įgyvendinamų projektų

Lietuvoje skirti AEI plėtrai.

Per 2008–2012 m. laikotarpį 14 bendrai įgyvendinamų projektų sugeneravo 8 531 314 taršos mažinimo

vienetų (TMV), kurie buvo patikrinti ir pervesti į nacionalinį ŠESD registrą. 888 297 TMV buvo sugeneruoti

AEI plėtros projektų. Detalesnė informacija apie bendrai įgyvendinamus projektus pateikta 5.3 skyriuje.

1.5 Politika ir priemonės

Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. patvirtino Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“. Joje

apibrėžiama valstybės vizija, veiklos vystymo ir įgyvendinimo prioritetai iki 2030 m. Nacionalinė pažangos

programa 2014–2020 m. laikotarpiui patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d.

nutarimu Nr. 1482. Jos tikslas – įgyvendinti strategiją ir nustatyti pagrindinius prioritetus ES lėšų

panaudojimui pagal daugiametę finansavimo programą 2014–2020 m. laikotarpiui. Siekiant įgyvendinti ES

strategiją „Europa 2020“ (sumanaus, darnaus ir apimančio augimo strategiją), patvirtinta Nacionalinė

reformų darbotvarkė 2020 m. (Žin., 2011, Nr. 54– 2596), nustatanti šalies vidutinės trukmės laikotarpio

tikslus ir pagrindines struktūrines reformas, kurias Lietuva ketina įgyvendinti, siekdama pašalinti ekonominį

augimą stabdančias kliūtis ir pasiekti į nacionalinę teisę perkeltus svarbiausius „Europa 2020“ strategijos

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

40000

19

90

19

91

19

92

19

93

19

94

19

95

19

96

19

97

19

98

19

99

20

00

20

01

20

02

20

03

20

04

20

05

20

06

20

07

20

08

20

09

20

10

20

11

Gg

CO

2e

CO2 CH4 N2O


16

tikslus. Nacionalinės reformų darbotvarkės 2020 m. įgyvendinimo, priemonės patvirtintos sektorinėse

strategijose.

2012 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Seime patvirtinta Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos

strategija laikotarpiui iki 2050 m. Tai pagrindinis strateginis dokumentas, apibrėžiantis Lietuvos klimato

kaitos valdymo politiką ir nustatantis trumpalaikius (iki 2020 m.), indikatyvius vidutinės trukmės (iki 2030 ir

iki 2040 m.) bei ilgalaikius (iki 2050 m.) tikslus ir uždavinius klimato kaitos sušvelninimo ir prisitaikymo

prie klimato kaitos srityje (plačiau apie tai – 4.1.2 skyriuje).

Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimas, energijos vartojimo efektyvumo didinimas, nitratų

kiekio mažinimas, į sąvartynus patenkančių biologiškai skaidžių ir komunalinių atliekų kiekių mažinimas,

miško plotų plėtimas ir kt. yra pagrindinės klimato kaitos švelninimo priemonės numatytos įvairiose

strategijose. Minėtiems tikslams įgyvendinti nustatytos įvairios finansinės paskatos, pvz., ES struktūrinių

fondų parama 2007–2013 m. laikotarpiui, ES prekybos ATL sistema, Specialioji klimato kaitos programa,

Daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo programa, supirkimo tarifų taikymas arba savanoriškos

iniciatyvos, pvz., Merų paktas, aplinkosaugos vadybos sistema. Informacija apie įvairiuose sektoriuose

įgyvendinamas priemones pateikta 4.2 skyriuje.

1.6 Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio prognozės

Paveiksle pateikiama informacija apie istorinį ŠESD kiekį, išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės su esamomis

priemonėmis (EP), be priemonių (BP) ir su papildomomis priemonėmis (PP). Išsamesnis išmetamųjų ŠESD

kiekio prognozių aprašymas pateiktas 5 skyriuje.

2 pav. Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės, Gg CO2e

1.7 Klimato kaitos poveikis ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės

Klimato kaitos sukeliamam poveikiui jautriausias yra Baltijos jūros regionas. Nuo klimato kaitos sukeltų

padarinių labiausiai nukenčia Lietuvos paplūdimiai, apsauginis kopagūbris ir kranto kopos, žemiausiai

esančios Klaipėdos miesto ir uosto dalys, Kuršių marių vandens kokybė, ekosistemos ir Nemuno delta.

2008 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-88 patvirtinta Pajūrio

juostos tvarkymo programa 2008–2013 m. (Žin., 2008, Nr. 17-612). Programa nustatė rekreacines zonas,

Palangos, Klaipėdos‚ Kuršių nerijos ir Šventosios uosto – Latvijos pasienio pakrantės ruožą, prioritetinėmis

teritorijomis ir numatė priemones pakrantės apsaugai ir tvarkymui. Programa finansuojama iš Europos

Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1-601 patvirtintas pakrantės

zonos kontinentinės (sausumos) dalies tvarkymo specialusis planas (Žin., 2011, Nr. 98-4628). Planas yra

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

19

90

19

95

20

00

20

05

20

06

20

07

20

08

20

09

20

10

20

11

20

12

20

13

20

14

20

15

20

16

20

17

20

18

20

19

20

20

20

21

20

22

20

23

20

24

20

25

20

26

20

27

20

28

20

29

20

30

Gg

CO

2e

Istoriniai išmetamųjų ŠESD kiekiai Scenarijus su esamomis priemonėmis Scenarijus su papildomomis priemonėmis


17

svarbus pakrantės zonos sausumos daliai – 70–850 m pločio priekrantės ruožui nuo Klaipėdos uosto molo iki

valstybinės sienos su Latvijos Respublika. Planas reglamentuoja kontinentinės dalies naudojimą ir priežiūrą,

kraštovaizdžio formavimo tendencijas, taikytinas priemones, taip pat jame numatoma teikti visuomenei

informaciją apie valstybės sprendimus dėl pakrantės zonos apsaugos tvarkymo ir naudojimo.

Siekiant užtikrinti prisitaikymą prie klimato kaitos ir sumažinti neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir

aplinkai, Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos strategijoje laikotarpiui iki 2050 m. taip pat jos

tikslų uždavinių 2013–2020 m. įgyvendinimo tarpinstituciniame veiklos plane nustatytos atitinkamos

priemonės, terminai ir apibrėžta atitinkamų institucijų atsakomybė.

Detalesnė informacija apie klimato kaitos poveikį ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemones pateikta 6

skyriuje.


18

2 Nacionalinės sąlygos

2.1 Administracinė valdymo struktūra

Lietuvos Respublika nepriklausomybę, po ilgametės Sovietų Sąjungos okupacijos, atkūrė 1990 m. kovo 11 d.

Tuomet ir pradėta kurti dabartinė Lietuvos Respublikos valdymo ir administracinė struktūra. Lietuvos

Respublikos Konstitucijoje (priimta Lietuvos Respublikos piliečių 1992 m. spalio 25 d. referendume)

pažymima, kad Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ir teismai.

Lietuvos Respublikos Seimo nariai renkami 4 metams 71 vienmandatėje ir vienoje daugiamandatėje rinkimų

apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose mišrios sistemos

rinkimuose. Iš viso renkamas 141 Seimo narys. Seimas kasmet renkasi į dvi eilines – pavasario ir rudens –

sesijas, Seimo posėdžiams vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas. Ši institucija yra atsakinga

už: svarstymą ir Konstitucijos pataisų priėmimą, įstatymų leidybą, nutarimų priėmimą dėl referendumų,

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų skyrimą, įstatymo numatytų valstybės institucijų steigimą,

institucijų vadovų skyrimą ir atleidimą, Respublikos Prezidento teikiamos Ministro Pirmininko kandidatūros

tvirtinimą. Seimas svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir jai pritaria ar nepritaria,

Vyriausybės siūlymu steigia ar panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas bei vykdo kitas funkcijas.

Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ar Vyriausybei.

Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi ir piliečiai, kada 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, teikia

Seimui įstatymo projektą. Įstatymai priimami Seime laikantis numatytų procedūrų. Numatyta galimybė

įstatymų nuostatas priimti referendumu. [1]

Šiuo metu veiklą vykdo 11-asis, 2012 m. lapkričio 16 d. išrinktas Seimas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kurią sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai, tvirtina Respublikos

Prezidentas. Vyriausybė tvarko krašto reikalus, vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų vykdymo,

koordinuoja ministerijų ir kitų valstybės įstaigų veiklą, rengia valstybės biudžeto projektą, vykdo biudžetą ir

teikia Seimui jo vykdymo apskaitą, rengia įstatymų projektus, užmezga diplomatinius ryšius su užsienio

valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, vykdo kitas pareigas, kurios Vyriausybei pavedamos

Konstitucija ir kitais įstatymais. [1]

2012 m. Lietuvos Respublikoje veikė 14 ministerijų:

• Žemės ūkio;

• Kultūros;

• Ūkio;

• Švietimo ir mokslo;

• Energetikos;

• Aplinkos;

• Finansų;

• Užsienio reikalų;

• Sveikatos apsaugos;

• Teisingumo;

• Krašto apsaugos;

• Socialinės apsaugos ir darbo;

• Vidaus reikalų;

• Susisiekimo. [2]

Seimui ratifikavus JTBKKK (1995 m.) ir Kioto protokolą (2002 m.), daugiausia įpareigojimų dėl tarptautinių

susitarimų vykdymo įgyvendinimo ir su juo susijusios politikos kūrimo buvo pavesta Aplinkos ministerijai,

pagal kompetenciją derinant planus ir teisės aktų projektus su Ūkio ministerija. Ūkio ministerija atsakinga už

http://www.socmin.lt/


19

Valstybės ilgalaikės raidos strategijos, Nacionalinės pažangos programos 2014–2020 m. laikotarpiui,

Nacionalinės reformų darbotvarkės 2020 m. ir Lietuvos inovacijų strategijos 2010–2020 m. parengimą, kur

nustatomos priemonės ekonomikos augimui spartinti, ūkio konkurencingumui bei užimtumui didinti ir

investicijoms į žmogiškąjį kapitalą skatinti.

2009 m. sausio 1 d. įsteigta Energetikos ministerija, kuriai perduotos Ūkio ministerijos vykdytos funkcijos

energetikos srityje, daugiausia turinčio įtakos išmetamųjų ŠESD kiekiui šalyje. Lietuvos Respublikos

aplinkos ministerija, svarbiausia valstybės institucija, kuri formuoja šalies politiką aplinkos apsaugos, miškų

ūkio, gamtos išteklių naudojimo, geologijos ir hidrogeologijos, teritorijų planavimo, statybos, aprūpinimo

būstu, komunalinio ir būsto ūkio srityse bei koordinuoja šios politikos įgyvendinimą, taip pat pagrindinė

institucija formuojanti klimato kaitos valdymo politiką šalyje. 2009 m. liepos 7 d. buvo priimtas Lietuvos

Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas. Įstatymo rengimą sąlygojo tai, kad

prieš tai viešieji ryšiai klimato kaitos valdymo srityje buvo reguliuojami žemesnio lygio teisės aktais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, esminės ūkinės veiklos sąlygos,

draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai, turėtų būti nustatyti įstatymuose. [5] Todėl

įstatymu siekiama sureguliuoti viešuosius ryšius klimato kaitos valdymo srityje, apibrėžti valstybės

institucijų ir įstaigų kompetenciją, numatyti priemones, skirtas valdyti klimato kaitą Lietuvoje, siekiant

įgyvendinti Lietuvos Respublikos įsipareigojimus pagal JTBKKK ir JTBKKK Kioto protokolą. Įstatyme yra

numatyta, kad klimato kaitos valdymo priemonėms papildomai finansuoti yra sudaroma Klimato kaitos

specialioji programa (detaliau politika ir priemonės aptariamos 4 skyriuje, Klimato kaitos valdymo finansinių

instrumentų įstatymas bei klimato kaitos specialioji programa – 4.2.1.3 skyriuje).

Vadovaujantis minėto įstatymo nuostatomis, 2012 m. lapkričio 6 d. patvirtinta Nacionalinė klimato kaitos

politikos valdymo strategija. Strategiją sudaro dvi dalys: klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie

klimato kaitos. Strategija nacionalinėje teisėje nustato trumpalaikius (iki 2020 m.), indikatyvius vidutinės

trukmės (iki 2030 ir 2040 m.) ir ilgalaikius (iki 2050 m.) išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslus. Taip

pat nustatyti su klimato kaitos švelninimu daugiausią susiję sektoriai, t.y. dėl kurių veiklos susidaro didžiausi

į atmosferą išmetami ŠESD kiekiai, tai: energetikos, pramonės, transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir

miškininkystės sektoriai. Sektoriai, kuriuose aktualus prisitaikymas prie klimato kaitos, yra šie: vandens

ištekliai, kraštovaizdis, ekosistemos, biologinė įvairovė, oro kokybė, visuomenės sveikata. Be to, Lietuvoje

vykdytų studijų rezultatai parodė, kad Baltijos jūros regionas yra jautriausias klimato kaitos sukeltiems

padariniams, tad prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių diegimas šiame regione yra ypatingai svarbus.

Kiti klimato kaitos politikos formavimui svarbūs sektoriai yra: švietimo ir visuomenės informavimo, mokslo,

tarptautinio bendradarbiavimo, erdvinio planavimo ir regioninės politikos sektoriai. Nacionalinė klimato

kaitos valdymo politikos strategija nustato šalies ūkio sektorių prisitaikymą prie klimato kaitos pokyčių, i

klimato kaitos švelninimą, konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos plėtojimą,

ekoinovatyvių technologijų diegimą, atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą bei energijos vartojimo

efektyvumo didinimą iki 2050 m.

Patvirtinus Nacionalinę klimato kaitos valdymo politikos strategiją, 2013 m. balandžio 23 d. buvo

patvirtintas 2013–2020 metų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas. Plane

numatytos klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės 2013–2016 m. Plane

įtvirtina, kad Aplinkos ministerija yra pagrindinė priemonių įgyvendinimą koordinuojanti institucija, kitos

ministerijos ir institucijos skatinamos prisidėti prie plano priemonių įgyvendinimo. Vadovaujantis

valstybinio lygmens finansinio planavimo principais, tarpinstituciniame veiklos plane numatomos

įgyvendinti priemonės ir paskirstomos lėšos ketverių metų laikotarpiui (įskaitant einamuosius metus) ir

koreguojama kiekvienais metais, siekiant įvertinti realų lėšų poreikį. Daugiau informacijos apie politiką ir

priemones pateikiama 4 skyriuje.

Taip pat svarbu paminėti, kad Lietuvoje prie klimato kaitos politikos įgyvendinimo prisideda atskiros

savivaldybės. Lietuvos Respublikos teritorija suskirstyta į apskritis (10) ir jas sudarančias savivaldybių

teritorijas (60) (žr. 3 pav. ). Tokį teritorijos administracinį suskirstymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos

teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 60-1183; 1999, Nr. 43-1362; 2005, Nr.

88-3284; 2009; Nr. 38-1445; 2010, Nr. 41-1934). Savivaldybė apibrėžiama kaip administracinis teritorinis

vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę. Ši teisė yra įgyvendinama per

valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą ir jos


20

sudarytas, jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas. Savivaldybių veiklą

reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 55-1049; aktuali redakcija nuo 2009-06-30) bei

Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas (Žin., 1994, Nr. 101–2015; aktuali redakcija nuo 2013 m.

liepos 2 d.). Apskritis apibrėžiama kaip Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis teritorinis, bet ne

administracinis vienetas, nuo tada, kai 2009 m. liepos 7 d. buvo priimtas apskrities valdymo įstatymo ir jį

keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymas (Žin., 2009, Nr. 87–3661). Dalis apskričių

vykdytų funkcijų perduota savivaldybėms, o valstybė pasilieka tas funkcijas, kurios būtinos nacionalinės

politikos įgyvendinimui konkrečiuose sektoriuose ir kurioms būtina užtikrinti valstybės priežiūrą.

3 pav. Lietuvos teritorinis administracinis suskirstymas [3]

2.2 Gyventojai

Gyventojų skaičiaus kitimas laikomas vienu iš faktorių, turinčių daugiausiai įtakos energijos vartojimui ir,

atitinkamai, ŠESD išmetimo dinamikai. Lietuvoje stebima gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija.

2011 m., vadovaujantis ES įstatymų reikalavimais, JTEEK ir Eurostato rekomendacijomis dėl 2010 m.

gyventojų ir būsto surašymo, vyko Lietuvos gyventojų ir būsto surašymas.

Surašymo duomenimis, 2011 m. Lietuvoje gyveno 3 043,4 tūkst. gyventojų. Statistiniai duomenys rodė

sumažėjimą 191,5 tūkst. gyventojų (arba 5,9 %). Per pastarąjį dešimtmetį (2001–2011 m.) buvo stebimas

šalies gyventojų sumažėjimas net 12,6 % (440,6 tūkst. asmenų). Gyventojų skaičiaus mažėjimą labiausiai

lėmė migracija (338,7 tūkst. arba 77 %): per minėtą laikotarpį 402,9 tūkst. išvyko, o 64,2 tūkst. atvyko. Dėl

natūralių priežasčių šalies gyventojų skaičius sumažėjo 101,9 tūkst. (fiksuota 324,1 tūkst. gimimų ir 426,0

tūkst. mirčių). Vien per aštuonis 2012 m. mėnesius gyventojų sumažėjo 19,3 tūkst. ir 2012 m. rugsėjo

pradžios duomenimis Lietuvoje gyveno 2,99 mln. žmonių. Kaip minėta anksčiau, gyventojų skaičius

labiausiai mažėjo dėl emigracijos – per 2012 m. sausio–rugpjūčio mėnesius iš Lietuvos emigravo 15,1 tūkst.

asmenų daugiau nei atvyko gyventi. [35]

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=5884&b=


21

2012 m. pradžioje, apskaičiuotas Lietuvos gyventojų skaičius siekė 3 003,6 tūkst. asmenų. Tarptautinė

migracija, kaip jau minėta, yra pagrindinė priežastis lėmusi gyventojų skaičiaus mažėjimą Lietuvoje (85,1

%). Per 1996–2012 m. laikotarpį šalies gyventojų sumažėjo 643,3 tūkst. arba 17,8 %4.

4 pav. Vidutinis metinis Lietuvos gyventojų skaičius 1996–2012 m. laikotarpiu, tūkst. gyventojų5

2012 m. pradžioje 2 005,6 tūkst. (66,8 %) asmenų gyveno miestuose, o 998 tūkst. (33,2 %) – kaimo

vietovėse. 1996–2012 m. laikotarpį miesto ir kaimo gyventojų dalis beveik nekito6. [9, 10]

Gyventojų tankumas turi mažėjimo tendenciją. Šalies gyventojų tankumo vidurkis 2012 m. buvo 46

gyventojai kvadratiniame kilometre (46,1 gyv./km2), o 1996 m. – 55,4 gyv./km

2. Tankiausiai apgyvendinti

miestai ir rajonai yra Kaunas, Panevėžys, Klaipėda, Alytus, Vilnius ir Šiauliai7.

5 pav. Lietuvos gyventojų tankumo žemėlapis 2012 m. [20]

4M3010201 iš [20] 5M3010214 iš [20] 6M3010201 iš [20] 7M3010211 iš [2022]

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

19

96

19

97

19

98

19

99

20

00

20

01

20

02

20

03

20

04

20

05

20

06

20

07

20

08

20

09

20

10

20

11

20

12

tūk

st.

gy

ven

tojų

Miesto ir kaimo Miesto Kaimo


22

Kalbant apie gyventojų pasiskirstymą pagal lytį, 2012 m. pradžioje Lietuvos gyventojų skaičius buvo:

1 383,5 tūkst. (46.1 %) vyrų ir 1 620,1 tūkst. (53,9 %) moterų8. Per 2000–2012 m. laikotarpį vyrų ir moterų

santykis pasikeitė: 2000 m. pradžioje 1000 vyrų teko 1136 moterys, 2008 m. pradžioje – 1000 vyrų ir 1148

moterys ir 2012 m. pradžioje – 1000 vyrų ir 1171 moteris [11].

Mažėjant gyventojų skaičiui, keičiasi ir gyventojų amžiaus struktūra. Dėl mažo gimstamumo mažėja vaikų

(0–15 metų amžiaus) skaičius. 2012 m. pradžioje vaikai sudarė 15 % šalies gyventojų (2000 m. pradžioje –

21,8 %). [9]

Per 2012 metus iš Lietuvos išvyko 41,1 tūkst. gyventojų, atvyko – 19,84 tūkst. asmenų. Emigrantų skaičius

viršijo imigrantų skaičių 21,26 tūkst.9.

6 pav. Tarptautinė migracija Lietuvoje per 2001–2012 m. 10

2.3 Geografinės sąlygos

Lietuva – Vidurio Europos šalis prie rytinės Baltijos jūros pakrantės. Teritorijos dydis – 65 302 km².

Dabartinės Lietuvos teritorijos kraštinės koordinatės: šiaurėje – 56°27' šiaurės platumos, pietuose – 53°54'

šiaurės platumos, vakaruose – 20°56' rytų ilgumos, rytuose – 26°51' rytų ilgumos. Iš rytų į vakarus Lietuvos

teritorija siekia 373 km, iš šiaurės į pietus – 276 km. Nuo Lietuvos geografinio vidurio iki Žemės pusiaujo

yra 6129 km, o iki Šiaurės ašigalio – 3 873 km. Lietuva ribojasi su penkiomis kaimyninėmis valstybėmis.

Šiaurėje Lietuva turi 588 km ilgio sieną su Latvija, rytuose ir pietuose – 660 km sieną su Baltarusija.

Pietvakariuose Lietuva ribojasi su Lenkija (sienos ilgis – 103 km) ir Rusijos Federacija (273 km). Daugiau

kaip ¾ Lietuvos sienų driekiasi upėmis ir ežerais. Baltijos jūroje Lietuvos ekonominė zona (apie 6400 km³)

pasiekia Švedijos vandenis. Lietuvos pajūrio ilgis – 90,7 km.

Lietuva – lygumų kraštas. Aukščiausios kalvos aukštis – 293,6 m virš jūros lygio. Geologijos ir geografijos

instituto duomenimis, aukščiausias kalvos Lietuvoje yra Aukštojos (293,8 m), Kruopinės (293,7 m) ir

Juozapinės (292,7 m). Panašaus aukščio yra Padvarionių, Nevaišių, Barsukynės ir kitos (nuo 292 iki 228 m).

[9]

8M3010201 iš [20] 9M3020102 iš [20] 10M3020102 iš [20]

0

5

10

15

20

25

30

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

80000

90000

20

01

20

02

20

03

20

04

20

05

20

06

20

07

20

08

20

09

20

10

20

11

20

12

Em

igra

ntų

ir

imig

ran

tų s

ka

ičiu

s, t

enk

an

tis

10

00

gy

ven

tojų

Em

igra

nta

i ir

im

igra

nta

i

Emigrantai Imigrantai

Emigrantų skaičius 1000 gyventojų Imigrantų skaičius 1000 gyventojų


23

Šalies teritoriją sudaro molingosios lygumos (55,2 % šalies teritorijos), smėlingosios lygumos (17,8 %),

kalvotosios moreninės aukštumos (21,2 %), pajūrio lygumos (2,2 %) ir upių slėniai (3,6 % šalies teritorijos).

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m. sausio 1 d. Lietuvos žemės fondas sudarė

6 530 tūkst. ha, daugiau kaip pusė – tinkama žemės ūkiui, t.y. tie žemės plotai, kurie naudojami žemės ūkio

produkcijos gamybai. Žemės ūkio naudmenos užima 53,1 % (3 465,3 tūkst. ha) viso šalies žemės ploto.

Miško žemė Lietuvoje užima 32,6 % (2 126,2 tūkst. ha), keliai – 2 % (131,8 tūkst. ha), užstatyta teritorija –

2,8 % (181,5 tūkst. ha), vandenys – 4 % (262, 5 tūkst. ha), kita žemė – 5,5 % (362,8 tūkst. ha). [13]

Saugomos teritorijos Lietuvoje sudaro 15,6 % šalies ploto (1 021,4 tūkst. ha). Saugomas teritorijas sudaro

šios kategorijos: valstybiniai rezervatai, draustiniai, valstybės saugomi gamtos paveldo objektai, atkuriamieji

sklypai, valstybiniai parkai, biosferos rezervatai, biosferos poligonai. [13]

7 pav. Saugomų teritorijų ploto pasiskirstymas pagal tipus [13]

Valstybinės miškų apskaitos duomenimis, nuo 2006 m. šalies miškingumas padidėjo 0,8 % (2012 m. sausio 1

d. miškingumas siekė 33,3 %). Miško žemės plotas daugiausia didėjo pelkių ir žemės, nenaudojamos žemės

ūkiui, sąskaita. Mišku apaugusios žemės (medynų) plotas plėtėsi ne taip sparčiai. Per tą pati laikotarpį (nuo

2006 m. sausio 1 d.) jis padidėjo 41,4 tūkst. ha. 2012 m. sausio 1 d. medynai užėmė 2 055,4 tūkst. ha plotą.

[13]

Upės Lietuvoje užima 332 km2, t.y. 0,5 % šalies ploto. Lietuvoje yra 22,2 tūkst. upių ir upelių (vandentakių),

kurių bendras ilgis – 76,8 tūkst. km. Ilgiausios upės – Nemunas (ilgis šalyje – 475 km), Neris (235 km),

Šešupė (209 km), Mūša (133 km) ir Merkys (190 km). Vien Lietuvoje tekančios didesnės upės: Nevėžis (209

km), Minija (202 km) ir Šventoji (146 km). Lietuvoje yra 2 830 ežerų, kurių plotas didesnis negu 0,5 ha.

Bendras jų plotas – 880 km2. Giliausio ežero Tauragno gylis – 62,5 m. [9]

Lietuvos Respublikos teritorijoje vyrauja nedidelės (iki 50 ha) pelkės. Tarp išlikusiųjų pelkių daugiausia yra

žemapelkių (71 %), o aukštapelkių geoekologiniu požiūriu ypač svarbių šlapynių – 22 %.

Šalyje surasta ir ištirta 17 rūšių naudingųjų iškasenų. 2012 m. pradžioje Lietuvoje registruoti šie naudingų

iškasenų ištekliai: nafta (2,3 mln. t), gydomosios durpės (1,6 mln. m3), durpės (218,1 mln. t), klintys (391,2

mln. t), dolomitas (112,5 mln. m³), opoka (33,7 mln. t), sapropelis (4,6 mln. m3), anhidritas (234,8 mln. t),

gipsas (38,3 mln. t), kreidos mergelis (14,7 mln. t), klinties tufas (0,6 mln. m³), molis (145 mln. m³), smėlis

ir žvyras (888,5 mln. m³). 2012 m. pradžioje iškasenų gavybą sudarė nafta, gydomosios durpės, durpės,

klintys, dolomitas, molis, smėlis ir žvyras. Ypač svarbūs yra gausūs statybinių medžiagų ir jų žaliavų

ištekliai. [13]

Valstybiniai

rezervatai;

1,8% Nacionaliniai

parkai; 14,1%

Regioniniai

parkai; 44,0%

Valstybiniai

draustiniai;

14,0%

Savivaldybių

draustiniai;

1,3%

Biosferos

rezervatas;

1,8%

Biosferos

poligonai;

22,9%

Atkuriamieji

sklypai; 0,1%


24

2.4 Klimatinės sąlygos

Lietuvos klimatas formuojasi veikiant globaliniams faktoriams bei vietinėms geografinėms sąlygoms.

Svarbiausi klimato bruožai priklauso nuo šalies geografinės padėties. Lietuva išsidėsčiusi šiaurinėje vidutinio

klimato juostoje. Antrasis pasaulinis faktorius yra vyraujantis vakarinis oro srautas. Lietuvos, kaip ir viso

Europos regiono teritorija, išsidėsčiusi Atlanto vandenyno ir vakarinio oro srauto įtakos zonoje, kur oro

temperatūrą, kritulius ir nuotėkį, jūros lygį ir kitus parametrus stipriai lemia Šiaurės Atlanto svyravimai.

Pagal B. Alisovo klimatų klasifikaciją Lietuva priklauso Atlanto kontinentinės miškų srities pietvakariniam

posričiui. Tik Baltijos pajūrio klimato rajonas artimesnis Vakarų Europos klimatui ir gali būti priskirtas

atskiram Pietinės Baltijos klimato posričiui. [5]

Temperatūra

Vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvos teritorijoje siekia 6,2°C. Vidutinė metų oro temperatūra Lietuvoje

1991–2006 m. lyginant su 1961–1990 m. pakilo 0,7–0,9°C, o per 2008–2012 metus – apie 1,04°C, kas rodo

klimato šiltėjimą. Temperatūros didėjimo tendencijos ryškiausios Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje. Nuo 1961 m.

patys šilčiausi buvo 2008 m. kai vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,3°C. 8 pav. pateiktos

absoliutinės minimalios ir maksimalios oro temperatūros vertės ir vidutinė metinė oro temperatūra.

8 pav. Vidutinė metinė oro temperatūra [25]


25

9 pav. Metinė oro temperatūra Vilniuje 1778–2012 m. laikotarpyje [15]

Metinę oro temperatūrą Vilniuje per 1778–2012 metų laikotarpį iliustruoja 9 pav.

Karščiausias mėnuo Lietuvoje yra liepa, o šalčiausias – sausis. Per laikotarpį nuo 1961 iki 1990 metų,

vidutinė liepos temperatūra buvo apie 16,7°C, o sausio – apie -5,1°C. 2006–2011 m. laikotarpyje vidutinė

temperatūra liepos mėnesį buvo apie 18,7°C, sausio mėnesį apie -3,6°C. [13]

XX a. pabaigoje pradėjo daugėti ekstremaliai karštų dienų, kai paros maksimali oro temperatūra lygi arba

viršija 30°C. Jų tikimybė 1991–2006 m., lyginant su 1961–1990 m., išaugo 2–2,5 karto ir dabar siekia 2–6

dienas per metus. Didžiausia jų tikimybė pietų ir pietvakarių Lietuvoje. Tačiau speiguotų dienų, kai paros

minimali oro temperatūra nukrinta iki -20°C ir žemiau, Lietuvoje pastebimai sumažėjo: jeigu 1961–1990 m.

Rytų Lietuvoje jų per žiemą pasitaikydavo vidutiniškai po 12–15, tai pastaraisiais metais – tik po 8–9 per

sezoną. Nustatyta, jog šie karščių ir speigų tikimybės pasikeitimai daugiausiai susiję su anticikloninių

procesų dažnesniu pasikartojimu vasarą ir retesniu žiemą. [5]

Krituliai

Normalus kritulių lietaus pavidalu kiekis per 1961–1990 m. buvo 675 mm [9]. Ypač lietingi buvo 2010

metai, kuomet iškrito 849 mm, t.y. 126 % klimatinės normos. Drėgniausias buvo šilčiausias 2011 metų

vasaros laikotarpis, kai vasaros liūtys Labai viršijo daugiametį vidurkį ir siekė 347 mm arba 155 %

klimatinės normos kritulių (kai klimatinė norma yra 223 mm).

10 pav. Metiniai krituliai Vilniuje, 1887–2012 m. laikotarpis [15]


26

10 pav. iliustruoja metinį kritulių kiekį Vilniuje per 1887–2012 metus.

Lietuvoje gausiai lyja, o vasarą pasitaikančių liūčių nuolat didėja (1992, 1994, 2002, 2006 metai). Klimato

kaita kritulių intensyvumą Lietuvos teritorijoje lemia nevienodai – jei vienur jų gausėja, tai kitur – mažėja

(nors šie pokyčiai nėra itin dideli). Vis tik Lietuvoje stebima kritulių kiekio didėjimo tendencija šaltuoju

metų laiku ir mažėjimo – šiltuoju. Kritulių lietaus pavidalu kiekis auga šaltuoju metų laiku. [15]

Saulės spinduliuotė

Saulėtų valandų skaičius per metus yra didžiausias Kuršių nerijoje ir pajūryje (apie 1 860 val.) ir mažėja rytų

link iki 1 690 val. Labiausiai saulėti yra gegužės–rugpjūčio mėnesiai (vidutiniškai po 230–270 val.), o

mažiausiai saulėtų valandų būna lapkritį–sausį (vidutiniškai po 30–45 val.).

Per 2011 m., lyginant su 2010 m., saulėtų valandų skaičius išaugo 12 %. Šiais metais saulėtas laikas truko 1

809,5 val. – 27,4 val. ilgiau už klimatinę normą, t.y. 1 782 val. [13]

Lietuva bendrosios saulės spinduliuotės į horizontalų paviršių per metus gauna vidutiniškai 3 600 MJ/m2 (tai

dvigubai mažiau nei pusiaujo srityse). Tačiau šis kiekis per metus pasiskirstęs labai netolygiai: birželį saulės

spinduliuotės gaunama 17 %, o gruodį – tik 1 % metinio kiekio. Didžiausiomis bendrosios saulės

spinduliuotės sumomis išsiskiria šalies pietvakariai (3 690 MJ/m2), o mažiausiomis – debesuotoji Žemaičių

aukštumos vakarinė dalis (apie 3 520 MJ/ m2). [5]

11 pav. Saulėtų valandų skaičius [25]

Bendroji saulės spinduliuotė tiek 2011, tiek 2010 m. beveik atitiko nuolatines normas.

Vėjas

Stipriausi vėjai pučia lapkritį–sausį (pajūryje 5–6 m/s, kitur 3–4 m/s), silpniausi – gegužės–rugsėjo mėnesiais

(pajūryje 3–4 m/s, kitur 2–3 m/s). Labiausiai, 0,5–1,1 m/s, vėjai susilpnėjo Klaipėdoje vasaros pabaigoje ir

rudenį. [5]


27

12 pav. Maksimalus vėjo gūsių greitis per metus pajūryje 1961–1990 m. ir 1991–2010 m. laikotarpiais ir 2011 m.

Vėjas, gūsiuose sustiprėjęs iki 15 m/s yra pavojingas meteorologinis reiškinys. 15 m/s ir stipresnis vėjas

pajūryje pučia vidutiniškai 40 dienų per metus. Lyginant su daugiamečiais duomenimis, 2011 m. buvo ramūs

metai – 15 m/s ir stipresnis vėjas pajūryje tepūtė 31 dieną. 2011 m. maksimalus vėjo greitis pajūryje visais

mėnesiais buvo mažesnis.

Maksimalus vėjo greitis gūsiuose prie Baltijos jūros gali pasiekti net 35–40 m/s, o kitur Lietuvoje 25–28 m/s.

Analizuojant maksimalius vėjo greičius per 1971–2012 m. reikšmingų ilgalaikių jų kaitos tendencijų

nenustatyta. Tačiau reikia pastebėti, jog pajūryje per 1999–2006 m. užfiksuota net trys stipresnio nei 30 m/s

vėjo atvejai. Iš viso per 1971–2012 m. pajūryje stipresnis nei 30 m/s vėjas buvo užfiksuotas penkis kartus.

Yra pagrindo manyti, jog šylant klimatui uraganinio stiprumo vėjų dažnumas gali ir toliau didėti. [5, 15]

Rudenį ir žiemą dažniausiai pučia pietų, pietvakarių ir vakarų vėjai, vasarą įsivyrauja vakarų ir šiaurės

vakarų vėjai. [5]

2.5 Ekonominės sąlygos

Šalies ekonomika bei makroekonominiai rodikliai per pastarąjį dešimtmetį tolygiai didėjo. Šį augimą

sąlygojo šalyje įsitvirtinusi rinkos ekonomika. Įtakos taip pat turėjo ir Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą

2004 m.

Per laikotarpį nuo 2000 m. sparčiausias Lietuvos ekonomikos vystymasis, atsigavus po Rusijos krizės (1999

m. BVP smuktelėjo 1,02 %), užfiksuotas 2003 m. (BVP, lyginant su praėjusių metų laikotarpiu, siekė 10,28

%). Vėlesniaisiais metais BVP augimas buvo kiek lėtesnis, tačiau kasmet buvo didesnis nei 7 %. 2007 m.

BVP augimas vėl šoktelėjo ir pasiekė 9,8 %, lyginant su 2006 m. Lietuva per šį laikotarpį buvo viena iš

sparčiausiai besivystančių šalių Europos Sąjungoje. 2008 m. pasaulio bankų krizė paveikė ir Lietuvą, BVP

augimą sumažindama net iki 2,9 %, o 2009 m. priversdama jį pasiekti neigiamą reikšmę (-14.8 %). Lietuvoje

sumažėjus užsienio investicijų grąžai, 2009 m. pirmą kartą per dešimtmetį BNP viršijo BVP. Metiniai

makroekonominių rodiklių skaičiavimai 2010 m. rodo ekonomikos atsigavimą: BVP išaugo 1,6 %, įprasta

BVP vertė pasiekė 95 675,98 mln. Lt11

.

Apytiksliai metiniai 2011 m. makroekonominių rodiklių vertinimai rodė netgi spartesnį Lietuvos

ekonomikos augimą nei 2010 m.: BVP išaugo 5,9 %, o nominali BVP vertė sudarė 106 369,9 mln. Lt. 2012

m. nominali BVP vertė 113 735 mln. Lt, o BVP augimo tampas nusistovėjo ties 3,66 %.12

Lentelėje pateiktas BVP kitimas per 1990–2012 m. laikotarpiu.

11M2010201 iš [20] 12M2010201 iš [20]


28

1 lentelė Bendrasis vidaus produktas, BVP 13

Metai

BVP to meto

kainomis, mln.

LT

BVP to meto

kainomis, mln.

EUR

BVP to meto

kainomis,

mln. USD

Indeksas

palyginimui su

ankstesniu

laikotarpiu, %

BVP to meto

kainomis, grandine

susieta apimtimis

(2005 m.), mln. LT14

1990 134,1 ,, ,, ,, ..

1991 414,7 ,, ,, 94,32 ..

1992 3405,8 ,, ,, 78,74 ..

1993 11 589,6 ,, 2834 83,77 ..

1994 16 904,2 ,, 4249 90,23 ..

1995 26 924,46 5 206,114 6 731,114 ,, 39 662,78

1996 33 706,35 6 725,398 8 426,588 105,239 41 653.17

1997 40 514,87 8 949,211 10 128,72 108,14 45 070,43

1998 45 016,22 10 020,53 11 254,06 107,623 48 548.17

1999 43 885,44 10 274,73 10 971,36 98,979 48 013,60

2000 46 002,52 12 436,48 11 500,63 103,621 49 737,61

2001 48 879,5 13 634,83 12 219,87 106,7 53 150,90

2002 52 351,05 15 128,17 14 251,78 106,838 56 771,73

2003 57 232,43 16 575,66 18 704,02 110,276 62 545,98

2004 62 997,37 18 245,3 22 654,41 107,369 66 987,30

2005 72 401,94 20 969,05 26 094,55 107,791 72 438,66

2006 83 227,15 24 104,25 30 250,12 107,809 78 145,63

2007 99 229,29 28 738,79 39 329,88 109,796 85 769,30

2008 111 920,1 32 414,31 47 486,17 102,912 88 016,33

2009 92 032,4 26 654,43 37 067,99 85,153 75 146,14

2010 95 675,98 27 709,68 36 703,87 101,597 76 293,07

2011 106 893,4 30 958,47 43 072,66 106,049 80 970,86

2012 113 734,7 32 939,85 42 332,49 103,659 83 783,25

Didelis išduodamų paskolų kiekis 2006–2007 m. laikotarpyje sukėlė vidaus vartojimo šuolį ir suaktyvino į

vidaus rinką nukreiptų ekonominių veiklų plėtrą, sudarė geras sąlygas kainų kilimui bei įmonių pelningumo

augimui. Per 2009–2011 m. ekonomikos augimui skolintos lėšos taip pat buvo svarbios, tačiau vienintelis

skirtumas – pagrindiniu besiskolinančiuoju tapo viešasis (valstybinis) sektorius. Šio sektoriaus skola 2009–

2011 m. išaugo 23 % (nuo 15,5 % iki 38,5 % BVP). Tuo pat metu privataus sektoriaus įsiskolinimas nuo

64,6 % sumažėjo iki 48,6 % Viešojo sektoriaus skolintos lėšos nebuvo nukreiptos ūkio skatinimui, bet

vartotos socialinėms išmokoms padengti, ir beveik visos lėšos išleistos Lietuvoje. [6]

Toliau pateiktas paveikslas iliustruoja metinę infliaciją (%) gruodžio mėn., palyginus ją su praėjusių metų

gruodžio mėn.

13M2010201 iš [20] 14 Šaltinis: Europos Komisijos (Eurostat) ir Europos Centrinio Banko skaičiavimai, remiantis Eurostat duomenimis.

http://sdw.ecb.europa.eu/quickview.do;jsessionid=1F694D639D8414201E590DBC50C507B5?node=bbn3110&SERIES_KEY=119.

ESA.Q.LT.Y.0000.B1QG00.1000.TTTT.L.N.A>


29

13 pav. Metiniai infliacijos pokyčiai, % [11]

Nuo 2002 m. atitinkamai didėjo darbo jėgos paklausa, kilo atlyginimai, tačiau tuo pačiu didėjo infliacijos

rodikliai (žr.14 pav.).

Situacija darbo rinkoje pablogėjo 2008 m. antrąjį ketvirtį, atsiradus pirmiesiems bankų krizės požymiams.

Nedarbo lygis 2009 m. šoktelėjo iki 13,7 %. Didžiausias nedarbas fiksuotas 2010 m. – 17,8 %, t.y. 4,1 %

daugiau už 2009 m. [10] Tiek 2009, tiek 2010 m. labiau spartėjo vyrų nedarbo lygis, manoma, kad

daugiausia tam įtakos turėjo statybos sektoriaus veiklos stabdymas. 2012 m. nedarbo lygis šalyje nusistovėjo

ir siekė 13,4 %, t.y. dviem procentiniais punktais mažesnis už 2011 m. lygį. 2012 m. ilgalaikio nedarbo lygis

nusistovėjo ir sudarė 6,6 % arba buvo 1,4 % mažesnis už 2011 m. lygį. [12]

2011 m., palyginus su 2010 m., stebimas svarbus pridėtinės vertės augimas statybos sektoriuje (19,1 %),

apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų tiekime (12,6 %), didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (11,2 %),

gamyboje (10,7 %), kasybos ir išgavimo veikloje (10,1 %). [12] Palyginus su 2010 m., toliau smuko

pridėtinė vertė elektros, dujų, garo ir oro kondicionavimo tiekimu (-13,7 %), informavimo ir komunikacijų (-

3,0 %), nekilnojamojo turto (-0,5 %) ir švietimo (-0,4 %) įstaigose. [12]

14 pav. Nedarbo lygis15

15M303922 iš [20]

2.9 3.0

4.5

8.1 8.5

1.3

3.8 3.4

2.8

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

6,0

7,0

8,0

9,0

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Infl

iaci

ja, %

0

5

10

15

20

25

19

98

19

99

20

00

20

01

20

02

20

03

20

04

20

05

20

06

20

07

20

08

20

09

20

10

20

11

20

12

Ned

arb

o l

yg

is,

%

Vyrai Moterys Vidurkis


30

2012-aisiais didžiausias pridėtinės vertės augimas stebėtas žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės

sektoriuose (11,8 %), administravimo ir paslaugų teikimo (9,8 %), didmeninės ir mažmeninės prekybos (7,6

%), transportavimo ir sandėliavimo (6,7 %) veikloje [12].

Toliau pateikiama bendroji pridėtinė vertė (BPV) pagal ekonominės veiklos rūšis. Pramonė apima kasybą,

išgavimą, gamybą, elektros, dujų ir vandens tiekimą.

2 lentelė BPV pagal ūkinės veiklos rūšis ir BVP16

2010 2011 2012

Žemės ūkis, medžioklė,

miškininkystė ir

žuvininkystė

To meto kainomis, mln. LT 2 815,35 3 658,23 4 073,62

Indeksas palyginimui su ankstesniu

laikotarpiu, % 93,2 108,2 111,8

Pramonė



laikotarpiu, % 106,6 107,1 103,7

Gamyba



laikotarpiu, % 108,9 110,1 105,1

Statyba



laikotarpiu, % 93,8 119,1 94,6

Didmeninė ir

mažmeninė prekyba;

transportas;

apgyvendinimas ir

maitinimo paslaugos



laikotarpiu, % 104,3 108,0 107,1

Informacija ir

susisiekimas (ryšiai)



laikotarpiu, % 101,9 95,7 103,9

Finansinė ir draudimo

veikla



laikotarpiu, % 109,9 109,7 97,6

Nekilnojamasis turtas



laikotarpiu, % 98,8 101,4 101,6

Profesinė, mokslinė ir

techninė veikla;

administracinė ir

paramos veikla



laikotarpiu, % 97,5 103,6 102,2

Viešasis

administravimas ir

apsauga; švietimas;

sveikata ir socialinis

darbas



laikotarpiu, % 97,6 100,2 100,6

Menai, pramogos ir

poilsis, namų apyvokos

reikmenų remontas ir

kitos paslaugos



laikotarpiu, % 93,9 104,2 104,0

Bendroji pridėtinė

vertė



laikotarpiu, % 101,6 106,0 103,7

Produktų

apmokestinimas



laikotarpiu, % 101,6 106,0 103,7

16M2010252 iš [20]


31

2010 2011 2012

Produktų

subsidijavimas (minus)



laikotarpiu, % 101,6 106,0 103,7

BVP bendrasis vidaus

produktas



laikotarpiu, % 101,6 106,0 103,7

2010 m., lyginant su 2009 m., prekių ir paslaugų eksporto ir importo apimtis padidėjo atitinkamai 32,7 ir

34,5 %. [10] 2011 m. augimas išliko, eksportas ir importas atitinkamai didėjo 28,8 ir 29,3 %. Tai buvo antri

iš eilės augimo metai po 2009 m. staigaus apimčių smukimo 36 %.

2012 m. eksporto ir importo augimas nebuvo toks intensyvus ir atitinkamai – 14,4 ir 9.0 %.17

.

Didžiąją 2012 m. eksporto dalį sudarė mineraliniai gaminiai (24,7 %), mašinos ir mechaniniai bei elektros

įrenginiai (11,4 %), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (8,8 %). Didžioji importo

dalis atiteko mineraliniams gaminiams (34,1 %), mašinoms ir mechaniniams bei elektros įrenginiams (12,5

%), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijai (10,3 %). [12]

Svarbiausiais eksporto partneriais 2012 m. buvo Rusija (18,9 %), Latvija (10,9 %), Vokietija (7,8 %) ir Estija

(7,7 %). Svarbiausi importo partneriai – Rusija (31,3 %), Vokietija (9,9 %), Lenkija (9,8 %) ir Latvija (6,1

%). [12]

II Daržovių gaminiai

IV Paruošti maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas

V Mineraliniai gaminiai

VI Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija

XI Tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai

XV Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų dirbiniai

XVI Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įrenginiai; televizijos vaizdo ir garso įrašymo bei atkūrimo aparatai

XVII Transporto priemonės ir pagalbiniai jų įrenginiai

15 pav. Lietuvos eksporto ir importo apimtys [12]

17 M2010252 of [20]


32

2.6 Energetika

Išmetamųjų ŠESD kiekio tendencijos energetikos sektoriuje priklauso nuo pokyčių energijos rinkoje ir jos

pateiktos 16 paveiksle.

16 pav. Išmetamųjų ŠESD kiekis energetikos sektoriuje (įskaitant transporto sektorių) [14]

2.6.1 Pirminės energijos gamyba ir vartojimas

Bendriesiems šalies kuro ir energijos sąnaudų poreikiams tenkinti naudojami tiek šalies, tiek importuoti

pirminės energijos ištekliai. Kadangi Lietuva turi ribotus energijos išteklius, ji yra priklausoma nuo šių

išteklių importo. Lietuvos energetinė priklausomybė nuo importo ypač padidėjo nuo 2001 m. Vis tik per

2010–2012 m. laikotarpį energetinė priklausomybė nuo kuro importo sumažėjo dėl vietinių ir atsinaujinančių

energijos išteklių naudojimo. Vykdant AEI naudojimo skatinimo politiką, šių išteklių naudojimas šalyje

auga.

Šalies pirminės energijos balansą sudaro gamtinės dujos, nafta ir naftos produktai, vietiniai ir atsinaujinantys

energijos ištekliai ir anglys. Gamtinių dujų dalis 2012 m. sudarė 35,9 % pirminės energijos išteklių, o 2001

m. – 26,0 %. Visos šalyje sunaudojamos gamtinės dujos išgaunamos Rusijoje ir dujotiekiais atkeliauja į

Lietuvą. 2012 m. importuota ir šalyje sunaudota 3,3 mlrd. m3 gamtinių dujų. Naftos produktai, įskaitant

orimulsiją, 2012 m. sudarė 34,2 % pirminės energijos išteklių, o 2011 m. – 33,7 %. Vietiniai naftos ištekliai

nėra gausūs, todėl naftos ir naftos produktų sektoriaus rodikliai priklauso nuo importo. Lietuva turi vienintelę

Baltijos šalių regione naftos perdirbimo gamyklą ir naftos importo bei eksporto per Baltijos jūrą terminalą

Klaipėdoje. [20]

Buvo numatyta, kad po Ignalinos AE antrojo bloko uždarymo nuo 2010 m. sausio 1 d., atominę energiją

šalies pirminės energijos balanso struktūroje pakeis gamtinės dujos ir vietiniai bei AEI, taigi tai turės įtakos

ŠESD kiekiui. Privalu pabrėžti, jog ŠESD kiekis iš sektoriaus 1.A.1.a. Elektros energijos ir šilumos gamyba

2010 m. buvo 22 % didesnis negu 2009 m., bet, palyginus su 2009 m., 2011 m. jie sumažėjo 6,2 %.

Sumažėjusį ŠESD kiekį sektoriuje sąlygojo išaugusios iškastinio kuro kainos ir didesnė elektros importo

kaina.

Po Ignalinos AE uždarymo Lietuvos elektrinė tapo didžiausia elektros energijos gamintoja. Elektros

gamybos kaštai šioje elektrinėje yra didesni, nes energijos gamybai deginamos gamtinės dujos. Taigi, šiuo

metu daugiau nei pusė elektros energijos poreikio yra importuojama iš kaimyninių šalių (daugiausiai iš

Rusijos).

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

40000

19

90

19

91

19

92

19

93

19

94

19

95

19

96

19

97

19

98

19

99

20

00

20

01

20

02

20

03

20

04

20

05

20

06

20

07

20

08

20

09

20

10

20

11

CO

2e,

Gg


33

17 pav. Lietuvos pirminės energijos balanso struktūra 2012 m. [20]

3 lentelė Pirminės energijos gamyba ir suvartojimas 2005 – 2012 m. laikotarpiu, tūkst. tne [26]

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Pirminės energijos

gamyba 3 879,8 3 443,9 3 758,7 3 811,1 4 346,3 1 522,6 1 537,5 1 558,5

Žalia nafta 220,2 184,4 157,5 130,6 117,5 117,3 116,9 104,6

Kietasis kuras 742,2 774,4 747,0 784,6 1 017,9 1 011,6 995,7 1 009,6

Atominė,

hidroenergija, vėjo,

geoterminė ir

cheminių procesų

energija

2 903,1 2 465,2 2 820,2 2 824,7 3 097,9 279,6 329,7 322,7

Atominė energija 2 694,0 2 254,5 2 562,4 2 578,3 2 828,2 - - -

Hidroenergija 38,8 34,2 36,2 34,6 36,5 46,4 41,3 36,3

Vėjo energija 0,2 1,2 9,1 11,3 13,5 19,3 40,9 46,5

Saulės energija - - - - - - - 0,2

Geoterminė energija 2,9 1,7 1,5 0,6 5,1 4,5 3,2 3,8

Cheminių procesų

energija 167,2 173,7 211,0 199,9 214,6 209,4 244,3 235,9

Skystasis biokuras ir

biodujos 14,3 19,9 34,0 71,2 113,0 114,1 95,2 121,6

Galutinis

sunaudojimas 4 491,3 4 766,2 5 015,8 4 903,3 4 588,4 4 767,8 4 715,3 4 837,1

Pramonėje 942,5 1002,7 1009,4 896,9 783,8 857,9 901,0 960,8

Statyboje 49,9 53,1 56,4 58,3 37,9 42,1 39,7 39,8

Transporte 1 438,1 1 550,8 1 842,8 1 847,9 1 506,4 1 557,9 1 544,1 1 574,5

Žemės ūkyje 103,0 110,0 117,3 114,2 102,2 109,1 109,2 108,7

Žvejyboje 2,3 4,4 3,1 2,9 2,4 1,9 2,0 2,1

Paslaugų sektoriuje 569,3 615,9 635,2 604,5 591,2 605,3 584,0 614,1

Namų ūkiuose 1 386,2 1 429,3 1 351,6 1 378,6 1 564,5 1 593,6 1 535,3 1 537,1

3%

35%

33%

19%

10%

Akmens anglys

Gamtinės dujos

Naftos produktai, žalia

nafta ir kiti pradiniai

produktai

Vietinių ir atsinaujinančių

išteklių energija

Elektros energijos importas


34

2.6.2 Galutinės energijos gamyba ir suvartojimas

Žemiau pateikiamas šilumos (šiluminės energijos) balansas. Daugiausia šiluminės energijos sunaudojama

namų ūkiuose ir paslaugų sektoriuje. Apie 50 % namų ūkiuose sunaudojamos šilumos yra tiekiama iš

centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemų.

4 lentelė Šiluminės energijos balansas 2005 – 2012 m., GWh [20]

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Bendroji gamyba 13 861,2 14 521,7 13 655,1 12 863,3 13 147,8 13 557,3 12 746,1 12 904,2

Bendroji gamyba

atominėje elektrinėje 536,1 553,7 535,4 521,5 540,3 - - -

Bendroji gamyba,

šiluminėse elektrinėse 6 337,4 6 869,2 5 583 5 569,9 5 684 6 226,3 5 445,8 5 390

Bendroji gamyba

elektrinėse (pagrind. veikla

– gaminti energiją)

92,1 52,8 41,6 6,1 47,2 47,3 8,1 43,5

Bendroji gamyba

katilinėse 4 301,9 4 515,5 4 612,1 4 030,3 3 896,7 4 374,5 4 036,6 4 280,3

Bendroji gamyba

katilinėse (pagrind. veikla

– gaminti šilumą)

415,9 389,3 397,3 399,8 317,7 353,7 324 352,8

Bendroji gamyba

geoterminiuose

įrenginiuose

234,1 121,5 32,4 10,8 166,9 120,5 91,6 93,9

Bendroji gamyba kituose

įrenginiuose,

vartojančiuose cheminių

procesų energiją

1 943,7 2 019,7 2 453,3 2 324,9 2 495 2 435 2 840,2 2 743,7

Bendrasis suvartojimas 13 861,2 14 521,7 13 655,1 12 863,3 13 147,8 13 557,3 12 746,1 12 904,2

Šiluma iš cheminių

procesų, skirtų elektrai

generuoti

532 540,1 719,5 733,8 859,3 770,3 794,6 703,9

Suvartojimas energetikos

sektoriuje, bendras 729,9 1 020,7 397,8 416,8 386,5 351,3 231,5 91,3

Durpių gavyboje 0,5 0,8 0,8 0,8 1 1,1 1,1 1,2

Suvartojimas rafinuotų

naftos produktų gamyboje 375,9 650,8 - - - - 0,3 0,5

Suvartojimas elektros,

dujų, garo ir oro

kondicionavimo tiekime

353,5 369,1 397 416 385,5 350,2 230,1 89,6

Skirstymo ir perdavimo

nuostoliai 2 071,4 1 981,8 1 837,5 1 680,7 1 606,2 1 718,3 1 612,6 1 585

Galutinis suvartojimas 10 527,9 10 979,1 10 700,3 10 032 10 295,8 10 717,4 10 107,4 10 524

Galutinis suvartojimas

pramonėje 1 983 2 086,5 2 277,1 1 898,4 1 914,8 2 080,3 2 381,3 2 449,6


statyboje 22,7 24,9 32,7 32,2 23,4 22 19,1 20,5


žemės ūkyje 120,2 110,6 104,9 115 106,1 93,7 75,5 62,8


prekybos ir viešojo

sektoriaus paslaugose

2 219,9 2 376,4 2 452,8 2 080,8 2 236,1 2 388 1 984,3 2 321,2


namų ūkiuose 6 182,1 6 380,7 5 832,8 5 905,6 6 015,4 6 133,4 5 647,2 5 669,9


35

Didelė finansinė parama skiriama iš ES struktūrinių fondų, siekiant didinti energijos gamybos, skirstymo ir

vartojimo efektyvumą bei skatinant AEI vartojimą centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms, savivaldybių ir

viešosioms organizacijoms. 2007–2013 m. laikotarpiui aplinkosauginiams ir darnus vystymo programos

projektams buvo numatyta 399 mln. eurų (iš šios sumos 359 mln. eurų iš ES fondų). Remiantis 2013 m.

spalio mėn. duomenimis, 390 mln. EUR buvo skirta projektų pagal šią programą įgyvendinimui, o iki 2013

m. pabaigos projektams turėjo būti paskirta likusi 9 mln. EUR suma, 2013 m. rugpjūtį–spalį įvertinus

pateiktas paraiškas. [21]

5 lentelė Elektros energijos balansas per 2005 – 2012 m. laikotarpį, GWh [20]

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Bendroji gamyba 14 784,3 12 481,9 14 007,6 13 911,7 15 357,6 5 748,6 4 821,6 5 042,4

Bendroji gamyba atominėje

elektrinėje 10 337,6 8 651,2 9 832,9 9 893,7 10 852,6 - - -

Bendroji gamyba,

šiluminėse elektrinėse 3 251,7 2 649,7 2 496,2 2 449,2 2 586,9 3 677,9 2 690,9 2 776,9

Bendroji gamyba

elektrinėse (pagrind. veikla

– gaminti energiją) 173,3 168 383,3 211,6 350,6 301,7 343 559,7

Suvartojimas energetikos

sektoriuje, bendras 2 599,6 2 522,6 2 652,3 2 889,3 3 080,2 2 413,7 2 106,2 1 854,5

Suvartojimas durpių

gavyboje 5,5 6,2 6,6 5,2 4,8 5,7 5,7 5,6

Suvartojimas žalios naftos

gavyboje 18,8 24,6 21,9 18,1 16,1 18,1 18,4 21,1

Suvartojimas rafinuotų

naftos produktų gamyboje 664,5 609,8 507 695,3 657,6 625,5 629 588,9

Suvartojimas elektros,

dujų, garo ir oro

kondicionavimo tiekime 1 910,8 1 882 2 116,8 2 170,7 2 401,7 1 764,4 1 453,1 1 238,9

Skirstymo ir perdavimo

nuostoliai 1 229,3 1 089,5 1 118,1 1 015,3 969,2 989,5 871,8 882,9

Taikymas elektra

mitinamuose garo

katiluose 11,8 10,1 6,5 6,3 5,3 3,7 3,2 2,9

Galutinis suvartojimas,

bendras 7 977,4 8 431,4 8 858,7 9 043,4 8 371 8 331,5 8 579,1 8 921


pramonėje 2 715,7 2 809,7 2 949,7 2 665,1 2 327,1 2 547,5 2 665,5 2 808,3


statyboje 117 123,4 130,9 129,6 103,2 106 101,5 85,2


transporte 103,5 90,8 70 82,6 77 76 74,3 75


žemės ūkyje 188,7 192,6 201,8 192,4 178,9 171,2 163,9 178,9


žvejyboje 3,9 4,8 4,8 4,2 4,5 1,8 3 2,9


prekybos ir viešojo

sektoriaus paslaugose 2 686 2 835,9 3 012,4 3 239,6 2 954,6 2 838,8 2 952,8 3 128,7


namų ūkiuose 2 162,6 2 374,2 2 489,1 2 729,9 2 725,7 2 590,2 2 618,1 2 642


36

Nuo 2010 m. ir toliau Lietuvoje maksimalių poreikių (apkrovų) metu yra galimas deficitinis galių balansas.

Deficitui padengti planuojama trūkstamą galią pirkti iš kaimyninių energetikos sistemų. Modernizuota

Lietuvos elektrinė – pastatytas 455 MW galios kombinuotojo ciklo dujų turbininis blokas, pakeisiantis

Lietuvos elektrinės 3-jo ir 4-to blokų darbą.

18 pav. Elektros gamybos struktūra 2008 ir 2011 m. [22]18

Nuo 2002 m. Lietuvoje pradėjo veikti elektros energijos rinka. Pirmaisiais elektros rinkos gyvavimo metais

elektros energiją laisvai rinkoje galėjo pirkti tik stambūs pramonės vartotojai. Iki 2009 m. pabaigos elektros

energijos rinkoje dominavo pigią elektros energiją rinkai tiekianti Ignalinos AE, kitos elektrinės užėmė tik

labai nedidelę dalį, dėl aukštų gamybos kaštų. Ignalinos AE rinkos dalis svyravo tarp 70–80 % [16].

Susidomėjimas elektros rinkos galimybėmis padidėjo 2009 m. ir buvo siejamas su Ignalinos AE uždarymu

nuo 2009 m. gruodžio 31 d. Nuo 2009 m. išduotos nepriklausomo tiekėjo licencijos 51-ai įmonei, o iš viso

įregistruotas 71 nepriklausomas elektros tiekėjas. [27]

19 pav. Galutinis elektros suvartojimas pagal sektorius 2012 m. [20]

2011 m. elektros energetikos sektoriaus reforma buvo tęsiama: iš ankstesniųjų elektros įmonių susiformavo 4

nauji padaliniai: perdavimo (AB „Litgrid“), gamybos (AB „Lietuvos energija“), skirstymo (AB „LESTO“) ir

aptarnavimo [16]. 2012 m. reforma buvo baigta.

18 Tiekimas, transformavimas, vartojimas – elektra – metiniai duomenys (nrg_105a) iš [39]

31,48%

0,96%

0,84%

2,01%

0,03%

35,07%

29,62%

Galutinis sunaudojimas pramonėje

Galutinis sunaudojimas statyboje

Galutinis sunaudojimas transporte

Galutinis sunaudojimas žemės ūkyje

Galutinis sunaudojimas žvejyboje

Galutinis sunaudojimas paslaugų

sektoriuje ir kitose veiklose

Galutinis sunaudojimas namų ūkiuose


37

2006 m. pabaigoje buvo atidaryta pirmoji elektros perdavimo jungtis tarp Baltijos šalių ir Šiaurės valstybių.

Povandeninis kabelis „Estlink“ yra 350 MW galios bei +/- 150 kV DC pastovios srovės įtampos ir jungia 330

kV keitiklio stotį „Harku“, esančią šalia Talino bei 440 kV keitiklio stotį „Espoo“ netoli Helsinkio. [16]

Siekiant integruotis į Europos elektros rinką, planuojamas Lietuvos ir Lenkijos energetikos sistemų

sujungimas per 1 000 MW galios nuolatinės srovės intarpą Alytus–Ełk. Sujungus Lietuvos elektros tinklus su

Lenkijos elektros tinklais, būtų sujungti Baltijos šalių elektros energetikos tinklai su Europos Sąjungos

elektros tinklais. Tokiu būdu būtų išplėsta maža Baltijos šalių elektros rinka, sukurtos palankios sąlygos

konkurencijai elektros energijos gamybos srityje, rinkos funkcionavimo efektyvumui užtikrinti. Iki 2012 m.

buvo parengtas specialusis planas ir atliktas poveikio aplinkai vertinimas, perkamos paslaugos projektuoti

330 kV orinę perdavimo liniją Alytus – Kruonis.

Elektros jungtis su Švedija NordBalt yra puiki galimybė prisijungti prie Šiaurės valstybių elektros energijos

sistemos, siekiant energetinio saugumo regione ir elektros perdavimo patikimumo. Ketinama nutiesti 300 kV

nuolatinės srovės kabelį iš 330/110/10kV Klaipėdos pastotės Lietuvoje iki 400 kV Nybro pastotės Švedijoje.

Jungties ilgis – 450 km. 2012 m. buvo parengti techniniai projektai ir patvirtintas specialusis planas.

2012 m. balandžio 30 d. trys elektros perdavimo operatoriai iš Baltijos šalių susitarė dėl galimybių studijos

pavadinimu „Baltijos valstybių elektros sistemų integravimas į ES vidaus energetikos rinką“ rengimo.

Studijoje buvo numatoma nustatyti Baltijos valstybių elektros sistemų prijungimo prie Europos žemyninės

dalies tinklų privalumus ir pateikti techniškai ir ekonomiškai pagrįstas prijungimo priemones.

Elektros energijos tiekimo patikimumui užtikrinti planuojama naujos AE statyba. Daugiau informacijos apie

planuojamą AE pateikta 4.2.2.1 skyriuje.

2.6.3 Atsinaujinantys energijos ištekliai

2012 m. iš viso Lietuvoje buvo pagaminta 1 156 GWh19

elektros energijos iš AEI. Didžiausia dalis švarios

elektros energijos yra pagaminama Kauno hidroelektrinėje, kuri yra didžiausia AEI naudojanti hidroelektrinė

Lietuvoje (100,8 MW). Pagrindinis 900 MW Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, kuri taip pat naudoja

Nemuno hidroresursus, uždavinys – palaikyti tinklo stabilumą.

2012 m. pabaigoje bendra instaliuota vėjo jėgainių galia siekė 291 MW20

. Iš viso AEI naudojančių įrenginių

instaliuota galia 2012 m. pab. sudarė 477 MW.

Remiantis 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo

naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, Lietuva privalo užtikrinti, jog atsinaujinančių išteklių energijos

dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime 2020 m. sudarytų ne mažiau nei 23 %.

Elektros energijos gamyba

2011 m. elektros energijos, pagamintos naudojant AEI, dalis bendrajame elektros energijos sunaudojime

sudarė 9,5 %, o 2012 m. – beveik 10 % (palyginus su 4,6 % 2008 m.). Akivaizdu, jog AEI naudojimo

skatinimui pasitelktos priemonės buvo efektyvios. 2012 m. „žalios“ elektros energijos, pagamintos

hidroelektrinėse, kiekis sudarė 36,4 %, vėjo elektrinėse – 46,5 %, biokuro elektrinėse – 10,55 %, o likusį

kiekį pagamino biodujų ir saulės fotoelektros jėgainės.

Iki 2013 m. sausio Lietuvoje veikė viena 100,8 MW įrengtosios galios hidroelektrinė ir 95 mažos

hidroelektrinės, kurių bendra įrengtoji galia sudarė 26 MW. Pagal galiojančią tvarką, reglamentuojančią

hidroelektrinių statybą ir eksploataciją, Lietuvoje galima tik mažųjų hidroelektrinių statyba. Įgyvendinus

numatomus statybų planus ir atnaujinus senų mažųjų hidroelektrinių įrangą, dabartinė galia ir elektros

energijos gamyba mažosios hidroelektrinėse iki 2020 m. galėtų padvigubėti.

Viena iš sparčiausiai besiplečiančių AEI naudojimo technologijų Lietuvoje yra vėjo elektrinės. Šiuo metu

bendra vėjo elektrinių instaliuotoji galia sudaro 278,57MW.

19 Ataskaita apie elektros energiją, kurios gamybai naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, 2012.

http://www.litgrid.eu/index.php/services/certification-of-origin/reports/583 20 Ataskaita apie elektros energiją, kurios gamybai naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, 2012.

http://www.litgrid.eu/index.php/services/certification-of-origin/reports/583




38

Sparčiai plečiasi ir saulės jėgainių naudojimas, nes dėl Lietuvoje galiojančios įstatyminės bazės privatiems

investuotojams patraukliausiais tapo nedidelės galios įrenginiai, nes Valstybinei kainų ir energetikos

kontrolės komisijai nustačius aukštus saulės energijos supirkimo tarifus 2011 ir 2012 m., mažos galios

(neviršijančios 30 kW) saulės jėgainių skaičius itin išaugo. Tačiau nuo 2013 m. šie tarifai sumažėjo, tad

atitinkamai atslūgo ir privačių investuotojų susidomėjimas šia energijos rūšimi.

Šilumos gamyba

Lietuvoje šilumos gamybai naudojami AEI yra biomasė, geoterminė ir saulės energija. Didžiąją dalį šių

sunaudojamų išteklių sudaro biokuras. Pagrindiniai šilumos gamybai naudojami biomasės ištekliai yra

mediena ir jos atliekos, žemės ūkio produktai ir biodujos.

AEI dalis šildymo sektoriuje Lietuvoje sudaro 27,2 %. [28] Siekiant sumažinti neigiamą gamtinių dujų įtaką

šalies šilumos ūkiui, sumažinti taršą ir pagerinti ekonominius rodiklius, taip pat – užsitikrinti energetinę

nepriklausomybę bei iki 2020 m. galutiniame energijos suvartojime pasiekti 23 % AEI, Lietuva privalo

padidinti biokuro vartojimo mastą energijos gamyboje. Skaičiavimai rodo, jog 2020 m. tikslams pasiekti AEI

panaudojimas, gaminant centralizuotai tiekiamą šilumą, turi sudaryti 60 %.

2.7 Transportas

Transportas yra svarbi Lietuvos Respublikos ekonominės ir socialinės infrastruktūros dalis, kuri jau atsigavo

po ekonominio nuosmukio. Transporto sektoriaus veikla remiasi transporto paslaugų eksportu ir palankiai

susiklosčiusios sąlygos jau nuo 2010 m. lėmė įspūdingą sektoriaus augimą.

Per pastarąjį dešimtmetį transporto sektorius augo kur kas sparčiau nei kiti šalies ūkio sektoriai, o jo

lyginamoji dalis bendrosios pridėtinės vertės sudėtyje nuo 8,5 % 2000 m. išaugo iki 12 % 2010 m. 2011m.

visų rūšių transportu gabenamų krovinių mastas padidėjo 11 % ir viršijo 2007–2008 m. lygį. [6]

2011 m. transporto sektoriaus įmonių veiklos rezultatai buvo puikūs. Parduotų paslaugų apyvarta padidėjo

penktadaliu iki 16 mlrd. Lt ir siekė 2008 m. lygį. 2011 m. net 36 % visų naujai sukurtų darbo vietų buvo

transporto sektoriuje (19 % pramonei). Be to, transporto sektorius buvo vienas iš tų sektorių, kuriuose

sparčiausiai didėjo atlyginimai.

2012 m. krovinių transportavimo mastas sumenko 0,7 %, keleivių gabenimas padidėjo 0,2 %, krovos darbų

apimtys Klaipėdos jūrų uoste sumažėjo 3,7 %, o oro uostų aptarnaujamų atvykstančių ir išvykstančių

keleivių srautai išaugo 17,6 %.

Transporto paslaugų balansas, kuris laikomas vienu pagrindinių ekonominių rodiklių transporto srityje, 2012

m. buvo teigiamas ir siekė 2,98 mlrd. Lt (eksportui teko – 9,54 mlrd. Lt, o importui – 6,48 mlrd. Lt). 60,2 %

visų eksporto paslaugų Lietuvoje tenka transporto sektoriui.

Transporto ir sandėliavimo paslaugos labai prisideda prie bendrosios nacionalinės pridėtinės vertės ir jų dalis

per laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo iki 2012 m. rugsėjo padidėjo nuo 8,1 mlrd. Lt (arba 11,4 %) iki 9,3 mlrd.

Lt (arba 12,4 %) (t.y. +14,6 %). [7]

2012 m. 49.4 mln. t krovinių gabenta geležinkelių transportu, o krovinių pervežimai buvo 5,6 % mažesni nei

2011 m. Palyginus su 2011 m., krovinių vežimų apyvarta sumažėjo 6,1 % ir sudarė 14,2 mlrd. t km. 2012 m.

Lietuvos prekybos su užsienio partneriais ekonominė plėtra buvo lėtesnė nei tikėtasi – tai tiesiogiai atspindi

transporto sektoriaus veiklos duomenys. Geležinkeliu vežamų krovinių kiekiai sumažėjo tiek vidaus, tiek

tarptautinėje rinkoje.

2012 m. bendroje krovinių gabenimo struktūroje tarptautiniai krovinių vežimai sudarė 34,5 mln. t (arba 69,8

%), o šalies viduje – 14,9 mln. t (arba 30,2 %). Daugiausiai krovinių srautų tenka Rusijos ir Baltarusijos

rinkoms, kur krovinių vežimo tarptautinėje rinkoje apyvarta atitinkamai sudarė 45,9 % ir 39,4 %. Vietiniais

maršrutais vežamų krovinių dalis išliko beveik stabili. Beveik 95,7 % šalies viduje vežamų krovinių sudarė

naftos produktai, trąšos, augalinės kilmės ir mineraliniai produktai.

Pastaraisiais metais augo geležinkelio transportu vežamų keleivių skaičius. 2012 m. vietiniais maršrutais

pervežta 3,78 mln. keleivių, t.y. 0,9 % daugiau nei 2011 m. Naujų transporto priemonių įsigijimas turėjo

teigiamos įtakos keleivių vežimo apimtims didėti. Praėjusiais metais 1,02 mln. keleivių vežta tarptautiniais

maršrutais, t.y. 12,5 % daugiau negu 2011 m. Šiam skaičiui ypač turi įtakos keleivių transportavimo veikloje


39

diegiamos efektyvinimo priemonės ir įgyvendinami numatyti transporto įmonių strateginiai veiklos planai.

[7]

6 lentelė Pagrindiniai transporto paslaugų rodikliai [7]

Mato vnt. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

Palyginus su

2011 m., % (+,-)

Krovinių vežimas tūkst. t 100 539,7 106 574,1 105 861,7 -0,7 %

Geležinkelių transportu tūkst. t 48 060,7 52 329,8 49 377,2 -5,6 %

Iš jų: tranzitu tūkst. t 26 398,5 28 762,3 26 165,4 -9,0

per Klaipėdos jūrų uostą tūkst. t 12 155,7 15 669,5 14 058,5 -10,3

Kaliningrado kryptimi tūkst. t 13 743,5 12 432,4 11 107,3 -10,7

Kelių transportu tūkst. t 44 716,3 46 019,1 48 427,3 5,2

Vidaus vandenų transportu tūkst. t 996,3 1 037,7 1 049,5 1,1

Jūrų transportu tūkst. t 6 763,5 7 184,0 7 006,3 -2,5

Oro transportu tūkst. t 2,9 3,48 1,10 -68,4

Keleivių vežimas tūkst. keleivių 387 755,4 394 231,7 394 998,1 0,2

Geležinkelių transportu tūkst. keleivių 4 363,0 4 655,2 4 802,1 3,2

Kelių transportu tūkst. keleivių 380 440,4 387 124,8 387 533,2 0,1

Iš jų: autobusais tūkst. keleivių 268 686,8 274 822,3 275 130,7 0,1

Vidaus vandenų transportu tūkst. keleivių 1 870,8 1 715,5 1 764,2 2,8

Jūrų transportu tūkst. keleivių 253,0 291,6 322,6 10,6

Oro transportu tūkst. keleivių 828,2 444,6 576,0 29,6

Atvykusių ir išvykusių keleivių

skaičius oro uostuose tūkst. keleivių 2 283,6 2 692,9 3 166,6 17,6

Krovinių krova į jūrų laivus ir iš

jų Klaipėdos uoste ir Būtingės

terminale

tūkst. t 40 295,2 45 526,6 43 761,9 -3,9

Iš jų: naftos produktų tūkst. t 17 784,5 18 071,1 16 778,6 -7,2

kitų krovinių tūkst. t 22 510,7 27 455,5 26 983,3 -1,7

Klaipėdos jūrų uoste tūkst. t 31 277,7 36 594,0 35 242,7 -3,7

Iš jų: kelių transporto

priemonių vnt. 223 910 256 036 261 605 2,2

vagonų vnt. 5 183 5 160 2 843 -44,9

konteinerių TEU21

295 225 382 185 381 278 -0,2

Atvykusių ir išvykusių jūrų

transportu keleivių skaičius tūkst. keleivių 250,6 280,9 286,5 2,0

2012 m. krovinių jūros transportu pervežta 2,5 % mažiau negu 2011 m. Per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir

Būtingės terminalą 2012 m. gabenta 43,76 mln. t krovinių ir daugiau nei 3,9 %, lyginant su 2011 m.

Pagrindiniai Klaipėdos uosto kroviniai yra trąšos (27,6 %), naftos produktai (23,4 %), ro-ro krovinių krova

(13,7 %) ir konteineriuose talpinami kroviniai (12,4 %).

Palyginus su 2011 m., labiausiai sumažėjo trąšų (16,2 %) ir naftos produktų (9,6 %) vežimo apimtys. Baltijos

jūros regione vyravęs trąšų transportavimo mastas sumažėjo dėl jų paklausos sumažėjimo užsienio rinkose.

2012 m. vidutinė trąšų krovos apyvarta sudarė 811,8 tūkst. t ir šis rodiklis išlieka pastovus, o Klaipėdos jūrų

uostas tebėra svarbiausias trąšų eksportuotojas rytinėje Baltijos jūros regiono pakrantėje. Pagrindinė

priežastis, lėmusi naftos produktų krovos sumažėjimą, buvo naftos perdirbimo gamyklos kapitalinis

remontas.

2012 m. vietiniai kroviniai sudarė 58,6 % visų per Klaipėdos jūrų uostą gabenamų krovinių ir siekė 20,6 mln.

t, arba 1,3 % daugiau nei 2011 m. Tranzitinių krovinių dalis buvo 41,4 % (14,6 mln. t) ir, palyginus su 2011

21 angl. twenty feet equivalent unit; lt. 20 pėdų ekvivalentinis vienetas.


40

m., sumažėjo 10 %. Didžioji tranzitinių krovinių dalis atvyksta iš Baltarusijos (10,76 mln. t arba 30,5 %) ir

Rusijos (2,77 mln. t arba 7,9 %). [7]

20 pav. Autotransportas

22

Palyginus su 2011 m., 2012 m. oro transportu atvykusių ir išvykusių keleivių skaičius išaugo 17,6 %. Tais

pačiais metais Vilniaus oro uostas tapo vienu tarp trijų šalies oro uostų, kurių aptarnaujamų keleivių skaičius

didėjo sparčiausiai: 2012 m. paslaugos suteiktos 2,2 mln. keleivių, t.y. 29,2 % daugiau negu 2011 m.

Atitinkamai krovinių vežimo ir pašto paslaugų apimtys oro uostuose padidėjo 8,3 % (14,3 tūkst. t).

Statistikos departamento duomenimis, daugiausia kelių transporto priemonių sudaro lengvieji automobiliai

(86,1 %). Kitos transporto priemonės – tai krovininiai, specialūs automobiliai, puspriekabių vilkikai,

motociklai, autobusai, troleibusai (13,9 %).

Kelių transportas yra viena pagrindinių transporto sektoriaus šakų. Kelių transportas sukuria daugiau nei

pusę pridėtinės vertės ir sudaro 45 % apyvartos. [6] 2012 m. kelių transportu pervežtas krovinių kiekis,

palyginus su 2011 m., padidėjo 5,2 % ir siekė 48,4 mln. t. Keleivių vežimas išliko beveik pastovus,

užfiksuotas tik nežymus 0,1 % augimas. [7]

Transporto sektorius yra vienas pagrindinių aplinkos teršėjų, todėl daug dėmesio skiriama atitinkamoms

priemonėms įgyvendinti, siekiant sumažinti taršą iš mobiliųjų taršos šaltinių. Priemonės aptariamos 4

skyriuje.

21 pav. Kuro rūšių suvartojimas kelių transporto sektoriuje, TJ [14]

22Lentelė M7030303 iš [20]

Lengvieji automob.

86,13%

Motociklai

3,16%

Autobusai

0,62%

Troleibusai

0,02%

Krovininiai

automob.

5,58%

Puspriekabės

3,76%

Specialusis

transportas

0,73%

Kiti

13,87%

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

80000

90000

19

90

19

91

19

92

19

93

19

94

19

95

19

96

19

97

19

98

19

99

20

00

20

01

20

02

20

03

20

04

20

05

20

06

20

07

20

08

20

09

20

10

20

11

TJ

Benzinas Dyzelinas Suskystintos dujos Bioetanolis Biodyzelinas


41

65 % kuro, sunaudojamo transporto sektoriuje, yra dyzelinis kuras. Kiek mažiau sunaudojama benzino ir

suskystintų naftos dujų (LPG), kurių kiekis atitinkamai sudaro 19 % ir 13 %.

22 pav. ŠESD išmetimo tendencijos transporto sektoriuje [14]

2.8 Pramonė

Lietuvos pramonės sektoriui tenka nemaža bendrosios pridėtinės vertės dalis šalies ekonomikoje. Šalies ūkį

skirstant pagal ekonominės veiklos klasifikatorių, pirmajame lygmenyje pramonė susideda iš keturių veiklų:

išgaunamosios pramonės (kasybos), gamybos (apdirbamosios pramonės) bei elektros, dujų ir garo bei

vandens, nuotekų tvarkymo, atliekų tvarkymo veiklos, kas iš viso 2012 m. sudarė 24,9 % pridėtinės vertės

šalyje (atitinkamai 0,8 %, 86,9 % ir 12,4 % pramonės bendrosios pridėtinės vertės). [8]

Ekonomikos augimas Lietuvoje, kaip ir visoje ES, itin sulėtėjo 2008 m. ir smuko 2009 m., paveiktas

pasaulinės finansų ir ekonominės krizės. Nuo 2010 m. augimo tempas lėtai kilo ir BVP pamažu atsistato.

2011 m., palyginus su 2005 m., Lietuvos pramonės pagamintos produkcijos apimtis padidėjo 12,5 %, o

palyginus su 2010 m. – 7,4 %. Padidėjimą lėmė išaugusi metalo produktų gamyba, išskyrus mašinas ir

įrengimus – palyginus 2005 ir 2010 m., gamyba atitinkamai išaugo 11,0 ir 38,4 %, baldų gamyba – 91,6 ir

33,8 %, bazinių metalų – 182,2 ir 28 %, tekstilės gaminių – 4,7 ir 25 %, mašinų ir įrengimų bei kitų, niekur

kitur nepriskirtų įrengimų – 125,8 ir 23,4 %, kitų gaminių – 101,9 ir 18,7 %, elektros įrengimų – 8 ir 15,5 %,

guminių ir plastikinių dirbinių – 18,9 ir 13,3 %, popieriaus ir popieriaus gaminių –105,6 ir 12,1 %, maisto

produktų – 19,1 ir 6,9 %, rafinuotų naftos produktų – 1,4 ir 5,4 %, chemikalų ir chemijos pramonės gaminių

gamyba – 106,1 ir 3,3 % [11]

2011 m keitėsi parduotos pramonės produkcijos struktūra. Chemikalų ir chemijos gaminių gamybos dalis

bendroje išgaunamojoje pramonėje (kasyboje) ir pramoninėje gamyboje nuo 5,4 % 2005 m. padidėjo iki 11,7

% 2011 m., rafinuotų naftos produktų – nuo 31,1 iki 34,9 %, baldų – nuo 4,1 iki 5,1 %, maisto produktų –

nuo 15,1 iki 15,6 %, mašinų ir įrengimų bei kitų, niekur kitur nepriskirtų įrengimų – nuo 1,1 iki 1,6 %,

popieriaus ir popieriaus gaminių – nuo 1,0 iki 1,5 % [9]

Medienos pramonė ir lengvoji pramonė bei maisto pramonė taip pat svariai prisideda prie apdirbamosios

pramonės vystymo. Medienos pramonėje gamybos apimtys padidėjo 10 %, plaušienos ir popieriaus – 12 % ir

baldų – 34 %. Vertėtų pabrėžti teigiamą struktūrinę gamybos dinamiką – sparčiau auga aukštesniojo lygio

produkcijos bendroji pridėtinė vertė. Nors maisto ir gėrimų gamybos augimas buvo nuosaikus, bendroji

pridėtinė vertė per 2000–2010 m. laikotarpį padidėjo 28 %. [6] Šis sektorius yra viena iš didžiausių

pramonės gamybos šakų – jo lyginamasis svoris bendroje pridėtinėje vertėje 2010 m. sudarė 24 % ir per

paskutinįjį dešimtmetį išliko stabilus. Per 2000–2010 m. laikotarpį sunkumų patyrė tekstilės gaminių

gamyba, nes išaugo Azijos gamintojų konkurencija, tačiau jau 2010 m., išaugus investicijoms, gamybos

0

1.000

2.000

3.000

4.000

5.000

6.000

7.000

8.000

9.000

19

90

19

91

19

92

19

93

19

94

19

95

19

96

19

97

19

98

19

99

20

00

20

01

20

02

20

03

20

04

20

05

20

06

20

07

20

08

20

09

20

10

20

11

CO

2e,

Gg


42

mastas padidėjo 20 % 2011 m., palyginus su 2010 m., tekstilės gaminių gamyba padidėjo 25 %, drabužių

buvo pasiūta 20 % daugiau, o odos apdorojimas išaugo 14 %.

Didesnioji šalies apdirbamosios gamybos įmonių produkcijos dalis parduodama užsienyje. Nuo 2005 m.

parduodamos pramoninės produkcijos rinkos struktūra taip pat labai pasikeitė. Eksporto dalis nuo 60,5 %

2005 m. išaugo iki 67,4 % 2011 m. Didžiąją ne Lietuvos rinkai skirtą pardavimų ir paslaugų dalį sudarė

pardavimai įmonių, gaminančių rafinuotus naftos produktus (39,6 %), chemikalus ir chemijos gaminius (14,2

%), maisto produktus (11,3 %), baldus (5 %), medieną ir medienos gaminius (išskyrus baldus) (3,9 %). [9]

Anot nacionalinės statistikos, 2012 m. užsienyje daugiausiai savo gaminių pardavė chemikalus ir chemijos

gaminius gaminančios įmonės – 82,5 %, radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros gamybos įmonės –

81,9 % visos gamybos, įrankius gaminančios įmonės – 85,2 %, tekstilės – 79,5 % ir rafinuotų naftos

produktų gamybos įmonės – 79,7 %. Pažymėtina, jog rafinuotų naftos produktų gamybos dalis nuo 20 % –

2010 m. padidėjo iki 34,5 % – 2012 m., o eksporto dalis išaugo nuo 65,8 % – 2010 m. iki 79,7 % – 2012 m.

Palyginus su 2010 m., 2012 m. šalies pramonės gamybos apimtys buvo 10,3 % didesnės, o palyginus su

2011 m. šis padidėjimas sudarė 3,7 %. Augimo priežastis – rafinuotų naftos produktų perdirbimo mastų

augimas atitinkamai 42,8 % ir 6,5 %, plaušienos ir popieriaus gamybos – 20,4 % ir 1,1 %, mašinų ir

įrengimų gamybos – 34,2 % ir 7,7 %, kitos transporto įrangos – 1 % ir 64,5 %, baldų ir kitos produkcijos –

60,9 % ir 18,7 %.

Vadovaujantis nacionalinės statistikos duomenimis, 2012 m., palyginus juos su 2011 m., maisto ir gėrimų

gamybos apimtys padidėjo 8,4 %, tekstilės, rūbų ir kailių pramonė išaugo 4,8 %, chemijos produkcija

padidėjo 6,5 %, o gumos ir plastiko gaminių gamyba buvo 9 % didesnė.

Pagrindinės ŠESD kiekis pramonės sektoriuje (gamybos procesuose) susidaro dėl azoto rūgšties, amoniako,

cemento, kalkių, mineralinės vatos, plytų, čerpių ir stiklo gamybos.

23 pav. Išmetamųjų ŠESD kiekio tendencijos pramonės gamybos procesuose [14]

Diegiant aplinkosauginius standartus, programas ir švaresnius technologinius procesus įmonėse, 2011 m.,

lyginant su 2006 m., kasmet didėjo pramonės įmonių išlaidos aplinkosaugai: nuo 768 mln. Lt 2006 m. iki

900 mln. Lt 2011 m. [13]

0

1.000

2.000

3.000

4.000

5.000

6.000

7.000

19

90

19

91

19

92

19

93

19

94

19

95

19

96

19

97

19

98

19

99

20

00

20

01

20

02

20

03

20

04

20

05

20

06

20

07

20

08

20

09

20

10

20

11

CO

2e

Gg


43

24 pav. Bendros pramonės įmonių išlaidos aplinkos apsaugai per 2006–2011 m. laikotarpį [13]

2012 m. pramonės įmonių išlaidos aplinkos apsaugai sumažėjo 9,3 % ir sudarė 816,7 mln. Lt. [12]

2.9 Atliekos

Atliekų ir nuotekų tvarkymas yra vienas iš svarbiausių Lietuvos nacionalinių aplinkos valdymo prioritetų.

Keliami tikslai šiame sektoriuje – sukurti aplinkosaugos ir ekonominiu požiūriu tinkamiausią nepavojingų ir

pavojingų atliekų tvarkymo sistemą, sumažinti atliekų srautus ir neigiamų atliekų poveikį aplinkai ir žmonių

sveikatai, užtikrinti racionalų jų naudojimą antriniam perdirbimui ir energijos gamybai.

Atliekų tvarkymo sistema buvo reorganizuota siekiant įgyvendinti ES atliekų sąvartynų direktyvos

reikalavimus. Buvo uždaryti aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos reikalavimus neatitinkantys 612

atliekų sąvartynai ir šiukšlynai. Iki 2013 m. pabaigos planuojama uždaryti dar 198 sąvartynus ir atliekų

sąvartos vietas. Nuo 2009 m. komunalinės atliekos šalinamos 11-oje regioninių nepavojingų atliekų

sąvartynų. [4]

Susidarančių atliekų kiekius lemia ekonominė padėtis, nors pastaraisiais metais susidarančių atliekų kiekiai

augo lėčiau nei ekonomika, t.y. palyginus su 2010 m. BVP ir atliekų kiekio santykis 2011 m. sumažėjo 8 %.

[4]

Valstybinės atliekų apskaitos duomenimis, Lietuvoje per 2011 m. susidarė apie 5,5 mln. t atliekų. Daugiau

nei puse šalyje susidarančių atliekų vis dar šalinama sąvartynuose. 2011 m. didžioji sutvarkytų atliekų dalis,

t.y. 62 % arba apie 3,3 mln. t pateko į sąvartynus, 22 % arba 1,2 mln. t buvo perdirbta arba kitaip

pakartotinai panaudota, 14 % arba 0,8 mln. t išgabenta į kitas šalis, o likusieji 2 % arba 80,8 tūkst. t atliekų

buvo apdorota. 2011 m. regioniniuose nepavojingų atliekų sąvartynuose buvo pašalinta 505 tūkst. t (apie 66

%) komunalinių biologiškai skaidžių atliekų, t.y. apie 116 tūkst. t mažiau už 2010 m. Valstybinės atliekų

apskaitos duomenimis, pramonėje 2011 m. susidarė daugiau kaip 450 tūkst. t biologiškai skaidžių atliekų, iš

kurių apie 93,2 tūkst. t sudarė žemės ūkio ir gyvulininkystės atliekos. Valstybinėje atliekų apskaitoje toliau

teigiama, jog 99 % šių atliekų buvo perdirbta arba kitaip panaudota. [4]

Komunalinės atliekos sudaro beveik 25 % visų Lietuvoje susidarančių atliekų kiekio. Valstybinės atliekų

apskaitos duomenimis, 2011 m. Lietuvoje surinkta apie 1,37 mln. t komunalinių atliekų (įskaitant pakuočių

atliekas), arba atitinkamai 448 kg vienam gyventojui. Remiantis Eurostato duomenimis, 2010 m. Europos

Sąjungoje vidutiniškai vienam gyventojui susidarė 502 kg komunalinių atliekų. [4]

2009 m. buvo pašalinta daugiau kaip 90 % susidariusių komunalinių atliekų, o 2011 m. – apie 75 % arba 337

kg vienam gyventojui. Remiantis Eurostato duomenimis, 2010 m. ES sąvartynuose pašalintos komunalinės

atliekos vidutiniškai vienam gyventojui sudarė 186 kg. [4]

Lietuvoje veikiantys deginimo įrenginiai yra šie: naudotų padangų (įrenginių pajėgumas 21 tūkst. t/metus),

medicininių atliekų (įrenginių pajėgumas 2 tūkst. t/metus, įrenginiai veikė iki 2011 m.) bei pavojingų atliekų

(įrenginių pajėgumas 8 tūkst. t/metus, įrenginiai dar neveikia, vykdyti tik bandomieji deginimai). 2013 m.


44

pradėta eksploatuoti pirmoji biokuro ir atliekų deginimo termofikacinė jėgainė (privataus kapitalo) Klaipėdos

mieste, kurios projektinis kuro poreikis – 245 tūkst. t/metus, iš jų leidžiama sudeginti 180 tūkst. t./metus

atliekų. Numatoma pastatyti mišrių komunalinių atliekų bei likusių po rūšiavimo, netinkamų perdirbti, tačiau

energetinę vertę turinčių atliekų, įskaitant kietąjį atgautą kurą, naudojimo energijai gauti įrenginius Kauno ir

Vilniaus regionuose, kuriuose planuojama bendrai sudeginti iki 360–500 tūkst. tonų atliekų per metus. [4]

2012 m. įvairioms reikmėms Lietuvoje suvartota 2 925,6 mln. m3 vandens: požeminio vandens suvartojimas

sudarė 132,3 mln. m3, o paviršinio – 2 793,3 mln. m

3. Palyginus su 2011 m. iš aplinkos paviršinio ir

gruntinio vandens buvo paimta 3 % mažiau. Didžiausia paimto paviršinio vandens dalis, kaip ir kiekvienais

metais, sunaudota energetikos reikmėms (97 %). Namų ūkių ir verslo reikmėms sunaudota 67 % požeminio

vandens. [23] Kasmetiniai iš viso paimto vandens kiekio svyravimai priklauso nuo kintančių energijos

gamybos mastų. Nuotekos Lietuvoje tvarkomos trejopai – mechaniniu, biologiniu būdais ir biologiniu būdu

su papildomu azoto ir fosforo atskyrimu.

2012 m. į paviršinius vandens telkinius buvo išleista 179,5 mln. m3 valytinų buitinių ir gamybinių nuotekų –

1,8 mln. m3 mažiau nei 2011 m. Visą dešimtmetį nuotekų išvalymo kokybė sparčiai gerėjo ir 2012 m. iki

nustatytų normų išvalytų nuotekų kiekis pasiekė labai aukštą – 97,23 % ribą, nors 2002 m. šis kiekis tesiekė

21 %. Nepakankamai išvalytų nuotekų kiekis atitinkamai sumažėjo – 2012 m. jis sudarė 2,75 %, o 2002 m. –

78 % viso valytinų nuotekų kiekio. Išleistų nevalytų buitinių ir gamybinių nuotekų 2012 m. – 0,02 %. Šias

tendencijas nulėmė per pastarąjį dešimtmetį pastatyti nauji nuotekų valymo įrenginiai ar senų įrenginių

rekonstrukcijos. [4]

Valstybinės atliekų apskaitos duomenimis, įvairiais metais susidarė šie komunalinių nuotekų tvarkymo

dumblo kiekiai – 2008 m. susidarė apie 54,21 tūkst. t, 2009 m. apie 50,16 tūkst. t., 2010 m. apie 51,31 tūkst.

t, o 2011 m. – apie 51,83 tūkst. t. 2011 m. buvo sutvarkyta tik apie 21,60 tūkst. t komunalinių nuotekų

valymo dumblo (iš jų apie 0,47 tūkst. t pašalinta, apie 0,54 tūkst. t eksportuota, apie 10,19 tūkst. t perdirbta ir

10,40 tūkst. t kitaip panaudota), todėl sukaupto dumblo kiekis toliau didėjo ir 2011 m. pabaigoje 172,69

tūkst. t. Per 2007–2013 metų laikotarpį Lietuvoje buvo kuriama nuotekų dumblo tvarkymo infrastruktūra,

kurios tikslas – pasitelkus modernias technologijas, kuriose dumblas tvarkomas pūdymo, džiovinimo ir

kompostavimo įrenginiuose, sutvarkyti apie 80 % Lietuvoje susidarančio nuotekų dumblo. Šiuo metu

statoma 21 dumblo tvarkymo įrenginys ir kuriami komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo pajėgumai,

sudarantys 115 527,47 ts/metus, t.y. beveik 2,5 karto daugiau nei susidarantis metinis komunalinių nuotekų

dumblo kiekis. [4]

25 pav. Išmetamųjų ŠESD kiekio tendencija atliekų sektoriuje [14]

Atliekų sektoriuje susidarančių išmetamųjų ŠESD kiekio 1990–2011 m. laikotarpiu tendencija atspindi

išmetimą iš šių subkategorijų: dėl kietų komunalinių atliekų šalinimo sąvartyne (įskaitant ir nuotekų

dumblą), nuotekų tvarkymo ir atliekų deginimo. Susidariusių atliekų kiekis per 1990–2011 m. laikotarpį

labai nepakito. Išmetamųjų ŠESD kiekio mažėjimą per pastarąjį dešimtmetį lėmė sumažėję susidarančių

atliekų kiekiai ir atliekų bei nuotekų tvarkymo sistemų vystymas.

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

19

90

19

91

19

92

19

93

19

94

19

95

19

96

19

97

19

98

19

99

20

00

20

01

20

02

20

03

20

04

20

05

20

06

20

07

20

08

20

09

20

10

20

11

CO

2e

Gg


45

2.10 Būstas ir statyba

Prieš krizę statybos ir nekilnojamojo turto sektorius įspūdingai vystėsi, tačiau po 2009 m., sprogus

nekilnojamojo turto paklausos burbului ir atitinkamai susitraukus materialinėms investicijoms, sektorius

patyrė itin skaudų nuopuolį, kuris buvo didžiausias iš visų kitų šalies ūkio sektorių patirtų nuosmukių.

Vis tik 2011 m. buvo kur kas palankesni būstui ir statybai, nes 19 % išaugo bendroji pridėtinė vertė. 2012 m.

pradžios rezultatai tapo dar geresni ir per 2012 m. Lietuvos statybos įmonės atliko darbų už 16 % daugiau,

palyginus su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu (pirmasis 2012 m. ketvirtis). 2012 m. pradžioje pardavimo

apimtys šalies rinkoje padidėjo 17 %, o rinkose už Lietuvos ribų – 2 % [6]. Vis tik 2012 m. rezultatai buvo 4

% žemesni 2011 m. rezultatus (8 lentelė).

Atskiri pavienių statybos darbų (gyvenamieji, negyvenamieji pastatai, inžinerinės konstrukcijos) tyrimai

rodo, didžiausius statybos dinamikos svyravimus per 2009–2012 m. laikotarpį patyrė būsto sektorius, kuris

2012 m. sudarė 8,4 % visų statybos darbų (negyvenamųjų pastatų statybai teko 34,3 % statybos darbų). 2010

m., palyginus su 2005 m. apimtimis, būsto statyba sumažėjo perpus, tačiau 2012 m. ji išaugo 38 %,

palyginus su 2010 m. mastais (atitinkamai negyvenamųjų pastatų statybai teko – 32,6 % 2010 m. ir 24,3 %

2012 m.). [8]

Pastaraisiais metais inžinerinių konstrukcijų (statinių) statybai teko daugiau negu pusė visos statybos darbų

apyvartos. Inžinerinių konstrukcijų (statinių) statyba glaudžiai siejasi su viešuoju sektoriumi ir didžiąją

viešojo sektoriaus pirkimų dalį sudaro kelių tinklų priežiūra ir plėtra. Pamažu mažėja viešasis finansavimas

inžinerinių konstrukcijų (statinių) statybai: 2011 m. finansavimas sumažėjo 15 %, o jo priežastis – mažesnis

ES fondų lėšų naudojimas. Vis tik inžinerinių konstrukcijų (statinių) statybos mastas išaugo

bendradarbiavimo su privačiu sektoriumi dėka. 2012 m. didžiausią šalyje atliktų statybos darbų dalį sudarė

nauja statyba – 40,4 %, rekonstrukcija – 30,2 %, remontas ir restauravimas – 26,2 % ir kiti darbai – 3,2 %

(2011 m. šie skaičiai atitinkamai buvo 41,9 %, 31,9 % o remontas, restauravimas ir kiti darbai – 26,2 %). [8]

2010 m. būsto statybos darbai sumažėjo perpus palyginus su 2005 m. apimtimis, bet 2012 m. jie vėl išaugo

38 %, palyginus su 2010 m. apimtimis (skaičiai negyvenamųjų pastatų statyboje yra atitinkamai – 32,6 %

2010 m. ir 24,3 % 2012 m.).

Cemento gamyba itin priklauso nuo statybos rinkos. Remiantis Lietuvos statistikos departamento

duomenimis, 2012 m. cemento gamyba Lietuvoje padidėjo 160 tūkst. t. ir siekė beveik 1 mln. t. Pagamintos

produkcijos didžioji dalis buvo sunaudota Lietuvoje (žr. lentelę žemiau).

7 lentelė Cemento gamyba Lietuvoje 2000–2012 m. [9]

Cementas, mln. t 2000 2005 2009 2010 2011 2012

0,57 0,83 0,58 0,83 0,99 1,0

Negyvenamųjų pastatų statyba 2011 m. pasiskirstė taip: pramoniniai pastatai ir sandėliai – 9,1 %, prekybos,

maitinimo įmonės ir viešbučiai – 3,9 %, žemės ūkio – 0,7 %, švietimo ir mokslo tyrimų, sveikatos, kultūros

ir sporto – 13 %, kitos paskirties – 6,4 %. [9]

Žemiau nurodytos per 2005–2012 m. atliktų darbų rūšys ir pagal statinių tipą vykdyti darbai.

8 lentelė Atliktų darbų rūšys [8, 9]

2005 2009 2010 2011 2012

mln. Lt % mln. Lt % mln. Lt % mln. Lt % mln. Lt %

Atlikta darbų

šalies

teritorijoje

5 925,6 100,0 5 775,8 100,0 5 142,8 100 6 553,2 100,0 6 287,8 100,0

Nauja statyba 2 723,3 46,0 2 569,1 44,5 2 114,6 41,1 2 747,0 41,9 2 540,3 40,4

Rekonstravimas 1 465,8 24,7 1 778,1 30,8 1 862,3 36,2 2 090,6 31,9 1 898,9 30,2

Remontas ir

restauravimas 1 574,2 26,6 1 231,8 12,3 988,7 19,2 1 491,4 22,8 1 647,4 26,2

Kiti darbai 162,3 2,7 196,8 3,4 177,2 3,5 224,2 3,4 201,2 3,2


46

9 lentelė Darbų apimtys pagal statinių tipą [8, 9]

2005 2009 2010 2011 2012

mln. Lt % mln. Lt % mln. Lt % mln. Lt % mln. Lt %

Inžineriniai

statiniai 2 323,3 39,2 2 688,0 46,5 2 879,3 56,0 3 571,6 54,5 3 418,8 54,4

Pastatai 3 602,3 60,8 3 087,8 53,5 2 263,5 44,0 2 981,5 45,5 2 869,1 45,6

Iš viso 5 925,6 100,0 5 775,8 100,0 5 142,8 100,0 6 553,2 100,0 6 287,8 100,0

10 lentelė Gyvenamasis fondas 2000–2012 m. [9]

2000 2005 2009 2010 2011 201223

Iš viso, mln. m2 79,5 80,8 82,9 83,7 84,8 85,8

Miesto gyvenamasis fondas, mln. m2 50,6 51,3 52,9 53,4 53,9 54,5

Kaimo gyvenamasis fondas, mln. m2 28,9 29,5 30,0 30,3 30,9 31,3

Vidutiniškai vienam gyventojui

tenkantis gyvenamasis plotas, m2

22,8 23,8 24,9 25,8 26,5 28,6

Efektyvus išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimas būsto sektoriuje numatomas tęsiant daugiabučių namų

modernizavimo programą. Šios programos lėšos gali būti skiriamos daugiabučiams namams, gavusiems

leidimus statybai ar pastatytiems iki 1993 m. Programa finansuojama iš valstybės paramos, savivaldybių, ES

struktūrinių fondų, gyventojų ir kitų lėšų. Vykdant modernizaciją, numatomas šilumos ir kuro sąnaudų

mažinimas bei kompleksinis gyvenamųjų kvartalų modernizavimas.

Duomenys apie gyvenamojo fondo pasiskirstymą šalyje pateikiami 10 lentelėje.

2.11 Žemės ūkis ir miškininkystė

Žemės ūkis yra ekonominės gerovės šaltinis, aprūpinantis maistu ir energija [24]. Šis sektorius turi svarbios

įtakos Lietuvos kaimiškųjų vietovių vystymuisi, nes kaimo vietovėse gyvena 33 %24

šalies gyventojų.

Pastaraisiais metais Lietuvos ūkyje įvyko daug struktūrinių pokyčių – sparčiai išaugo pramonės ir paslaugų

sektoriai, tačiau žemės ūkis išlieka vienu svarbiausių eksporto sektorių, juolab, kad iš jo pajamas gauna

dešimtadalis Lietuvos gyventojų [24].

Lietuvos statistikos departamento 2012 m. sausio 1 d. duomenimis, iš viso žemės ūkio paskirties žemė 2012

m. sudarė 3 949,1 tūkst. ha, žemės ūkio naudmenos – 3 465,3 tūkst. ha; ariama žemė – 2 928,9 tūkst. ha;

sodai ir uogynai – 59,2 tūkst. ha; pievos ir natūralios ganyklos – 477,2 tūkst. ha; miško žemė – 2 126,2 tūkst.

ha; keliai – 131,8 tūkst. ha; užstatyta teritorija – 181,5 tūkst. ha; vandenys – 262,4 tūkst. ha; kita žemė –

362,8 tūkst. ha. [13]

Nuo 2005 m. žemės ūkio paskirties ūkių sumažėjo 38 %, t.y. nuo 321 754 ūkių 2005 m. iki 199 242 ūkių

2012 m., o vidutinis ūkių dydis per tą patį laikotarpį išaugo daugiau nei 43 %, būtent nuo 9,9 ha iki 14,19 ha.

Netgi jei Lietuvoje dominuoja kiek mažesnio nei 10 ha ūkiai, sudarantys 77,48 % visų ūkių, jau pastebima

ūkių stambėjimo tendencija. Be to, mažėja galvijų skaičius, tačiau vidutinis bandų dydis didėja [32]. Ūkiai

stambėja, sudaromos sąlygos efektyvesniam jų valdymui.

2012 m. buvo vieni sėkmingiausių metų Lietuvos žemės ūkiui ir maisto pramonei [24]. Žemės ūkio,

miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus pridėtinė vertė prie šalies ekonomikos 2012 m. prisidėjo 4 073

mln. Lt [20], šis indėlis yra didžiausias nuo 1995 m. 2012 m. žemės ūkio pridėtinė sudarė beveik 4 %

bendrosios visų sektorių pridėtinės vertės. Tai tėra tik trečdalis, lyginant su šalies ūkio apimtimis 1996 m.,

kuomet žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus pridėtinė vertė siekė 12,1 %. Vis tik Lietuvai

tenkanti žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus pridėtinė vertė išlieka kur kas didesnė už ES

vidurkį [24].

Po ekonominio nuosmukio atsigaunant kitų sektorių eksportui, Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės

indėlis į šalies eksporto mastą išlieka svarus: 2010 m. jis sudarė 18 %, 2011 m. – 6,6 % ir 2012 m. – 18,4 %

23[20] 24M3010205 iš [20] (per 2001–2012 m. laikotarpį)


47

Jau nuo 2004 m., Lietuvai tapus ES nare, prekybos balansas nuolat išlieka teigiamas. Palyginus su 2011 m.,

2012 m. Lietuvos žemės ūkio sektorius ir maisto pramonė eksportą padidino 26,9 %. [24]

Klimato sąlygos šalyje žemės ūkio veiklai, o ypač javų auginimui, yra palankios. 2011 m. žemės ūkio

gamyba dabartinėmis kainomis siekė 8,1 mlrd. Lt ir, palyginus su 2010 m., jos apimtys išaugo 8 %

(augalininkystė padidėjo 15,5 %, o gyvulininkystė smuktelėjo 1 %). Augalininkystė produkcijos didėjimą

lėmė gausus daugelio žemės ūkio augalų derlius: daržovės (57,2 %), bulvės (23,2 %), cukriniai runkeliai

(21,5 %), rapsai (16,2 %) ir javai (15,5 %). Gyvulininkystės produkcijos apimtis sumažėjo, nes 13,4 %

sumažėjo kiaulių auginimas ir 6,7 % – kiaušinių surinkimas [11].

2012 m. žemės ūkio produkcija dabartinėmis kainomis sudarė 9,3 mlrd. Lt25

ir, palyginus su 2011 m.,

padidėjo 15 %. 2012 m. didžiausią žemės ūkio produkcijos augimą lėmė pieno gamyba – 17 %, o

gyvulininkystė sudarė 14,4 % (iš jų kiaulininkystė – 6,2 %) ir javai – 34,8 %26

.

2012 m. galvijų auginimo mastas sudarė 36 % visus žemės ūkio produkcijos27

. Lyginant su 2011 m., galvijų

auginimo apimtys išliko beveik stabilios, išskyrus pokyčius auginamų veislių struktūroje. 2012 m. itin išaugo

susidomėjimas avių ir ožkų auginimu (27,7 %), 24,2 % padidėjo ir auginamų kiaulių.

Iš šalies žemės ūkio sektoriaus išsiskiriančios ŠESD: CH4 kiekis dėl naminių gyvulių viduriuose vykstančios

fermentacijos; CH4 ir N2O išlakos dėl mėšlo tvarkymo; tiesioginis ir netiesioginis N2O kiekis iš dirvos.

Tiesiogines N2O išlakas iš dirvos sudaro išlakos iš dirvą tręšiančių sintetinių trąšų, mėšlo, augalus tręšiančio

biologinio azoto, augalų liekanų, organinėmis trąšomis tręštų dirvų kultivavimo ir nuotekų dumblo

naudojimo dirvai tręšti. Netiesioginiai N2O išmetimo šaltiniai yra dujų kiekis dėl atmosferinių iškritų, azoto

filtracijos ir nuotėkio.

2011 m. Lietuvos žemės ūkio sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekis sudarė 4 979,97 GgCO2e. Didžioji jo dalis

tenka išmetimui iš dirvos (26 pav. ). [14]

26 pav. Dujų dalys pagal kategorijas iš pagrindinių šaltinių sektoriuje, 2011 m. (%) [14]

2011 m. N2O išlakos sudarė 66,4 % viso ŠESD išmetimo žemės ūkio sektoriuje. Didžioji dalis CH4 išmetimo

žemės ūkio sektoriuje susidaro dėl puvimo procesų. Nuo 1990 iki 2011 m. išmetamųjų ŠESD kiekis iš žemės

ūkio sektoriaus sumažėjo 51,6 % (27 pav. ).

25M5010202 iš [20] 26M5010202 iš [20] 27M5010202 iš [20]

23,8%

9,7%

5,4% 38,2%

4,0%

18,9% Vidinė fermentacija

Mėšlo tvarkymas - CH4

Mėšlo tvarkymas - N2O

Tiesioginis išmetamųjų

ŠESD kiekis iš dirvožemio

Ganyklos, mėšlas

aptvaruose

Netiesioginis išmetamųjų

ŠESD kiekis iš dirvožemio


48

27 pav. Išmetamųjų ŠESD kiekis žemės ūkio sektoriuje 1990–2011 laikotarpiu [14]

Antroje XX a. pusėje miškų plotai Lietuvoje padidėjo 10 %. Miškingumas didėjo ne vien todėl, kad miškai

buvo sodinami dirbtinai, bet ir dėl to, kad miškai atžėlė natūraliai. Šis procesas ypač paspartėjo pastaraisiais

metais, kuomet kasmet natūraliai atžėlė 4–5 tūkst. hektarų nenaudojamos žemės ploto. Dažniausiai ši žemė

tai – nenaudojami dirvonuojantys plotai, ganyklos, šlapžemės ir durpynai, atsinaujinantys natūraliu būdu.

[29] 2013 m. sausio 1 d. duomenimis, remiantis Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenimis, miško

žemės plotas apima 2 184,8 tūkst. ha arba 33,5 % Lietuvos Respublikos teritorijos.

Remiantis Lietuvos nacionalinės miškų inventorizacijos ataskaitos duomenimis, atkurti miško plotai

(apželdinti ir atsodinti plotai) nuo 2000 m. nebuvo pastovūs. Miškais siekiama apsodinti apleistus

nederlingos žemės plotus, netinkamus intensyviai žemdirbystei. Statistikoje tokio tipo žemės priskiriamos

„kita žemė“ kategorijai.

11 lentelė Įveista ir atkurta miško [11, 33, 34]

2000 2005 2009 2010 2011 2012

Atkurta ir įveista miško, ha 5 674,1 7 533,1 3 494,3 8 521,1 7 456,6 10 946,5

Plotas, kuriame atlikti miško kultūrų priežiūros

darbai, ha 14 019 21 062 32 069 44 184 47 007 47 146

Paruošta dirvų dirbtiniam miško įveisimui ir

atkūrimui valstybiniuose miškuose, ha 6 549 7 830 6 142 6 748 7 902 7 213

Pasodinta sėjinukų medžių augynuose, tūkst. vnt. 132 500 219 264 159 963 147153 131 896 138 582

Paruošta medžių ir krūmų sėklų, kg 20 593 41 248 17 331 29 335 93 700 5 435

Lietuvoje dominuoja spygliuočiai medžiai, kurie užima 1 153 200 ha plotą ir sudaro 56,1 % visų šalies miškų

ploto. Kita didžiausia pagal užimamą plotą medžių rūšis – pušynai ir lapuočiai miškai (jų plotas – 818 500

ha, 39,8 %). Eglynai ir lapuočiai užima 83 800 ha plotą (4,1 %). Per pastaruosius 9 metus bendras pušynų ir

lapuočių miškų plotas padidėjo iki 120 100 ha. Eglynų ir lapuočių plotas sumažėjo 8 800 ha, o spygliuočių

miškų – 6 800 ha. Paprastieji pušynai užima didžiąją dalį Lietuvos miško plotų – 722 200 ha. Palyginus su

2003 m., pušynų plotas padidėjo 10 700 ha. Eglynai užima 428 400 ha plotą, jis sumažėjo 16 900 ha.

Beržynų tarp lapuočių medžių yra daugiausiai. Nuo 2003 m. jų plotas padidėjo 66 600 ha ir 2012 m. sausio 1

d. duomenimis siekė 458 800 ha. [31]

Didėjantis anglies dvideginio kiekis gali teigimai paveikti medienos gamybą. Kuo didesnė anglies dvideginio

koncentracija žemutiniame atmosferos sluoksnyje, tuo palankesnės sąlygos fotosintezei [30]. Nuo 2004 m.

medienos gamybos mastai nuolat didėjo ir iki 2012 m., lyginant su 2004 m., augimas pasiekė apie 12 %.

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

1990 1992 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010

CO

2e,

Gg

Vidinė fermentacija Mėšlo tvarkymas Žemės ūkio dirvos


49

Literatūra

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Constitution.htm

(prisijungimo laikas: 2013-10-01).

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės tinklalapyje skelbiami duomenys. Prieiga per internetą:

http://www.lrv.lt/lt/vyriausybe/apie-vyriausybe/ministerijos/ (prisijungimo laikas: 2013-10-01).

3. Lietuvos teritorinis administracinis suskirstymas. Duomenys iš Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės: http://web.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=2013&PHPSESSID=ae9eb5e0a8af89ea0d38725f436a3e72


4. Nacionalinė atliekų tvarkymo strategija (2014-2020 m. planavimo laikotarpis). Negalutinis 2013 m. spalio 6 d.

variantas.

5. Lietuvos gamtinė aplinka, būklė, procesai ir raida, 2008 m.

6. DnB Nord bankas, Lietuvos ekonomikos perspektyvos, 2012 m.

7. Lietuvos susisiekimo ministerija: http://www.transp.lt (prisijungimo laikas: 2013-10-30).

8. Statistikos departamentas. Lietuva skaičiais, 2013 m.

9. Statistikos departamentas. Lietuvos statistikos metraštis 2010 m.




13. Statistikos departamentas. Gamtiniai ištekliai ir aplinkos apsauga 2011 m.

14. 2013 m. ŠESD apskaitos ataskaitos (1990-2011) (pateikimo data: 2013 m. balandžio 15 d.) ir CRF (pateikimo data:

2013 m. spalio 28 d.).

15. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba: http://www.meteo.lt/klim_lt_klimatas.php (prisijungimo laikas: 2013-11-

15).

16. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, stebėsenos ataskaita „Tiekimo saugumas Lietuvos elektros energijos

rinkoje”, 2012 m.

17. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija AEI naudojimo prognozės 2010-2020 m. laikotarpiui.

18. Statistikos departamentas. Energetinė statistika, 2008 m.

19. Aplinkos ministerijos pranešimas „Klimato kaitos valdymas Lietuvoje“.

20. Lietuvos statistika. http://osp.stat.gov.lt (prisijungimo laikas: 2013-10-31).

21. ES struktūrinių fondų parama. http://www.esparama.lt/2007-2013/en/eu-assistance (prisijungimo laikas: 2013-10-

08).

22. Eurostato duomenų bazė http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/statistics/search_duomenų bazė


23. Aplinkos apsaugos agentūra. Aplinkos būklė 2011 m. Tik faktai.

24. Melnikienė, R., et al. 2013. Lietuvos žemės ir maisto ūkis 2012 [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvos agrarinės

ekonomikos institutas. 192 p. ISSN 2029-4980.

http://www.laei.lt/index.php?mt=leidiniai&straipsnis=626&metai=2013 (prisijungimo laikas: 2013-11-21).

25. Lietuvos nacionalinis atlasinis žemėlapis. https://www.geoportal.lt/map/#. LEI portalo dalis parengta projekto

„Lietuvos geografinės informacijos infrastruktūros vystymas“ bazėje, projektą finansavo Lietuvos Respublika ir

ES. Koncepcija ir vystymas: VĮ "GIS-Centras"; technologiniai sprendimai UAB "HNIT-BALTIC"; Nacionalinė

Žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, 2011 m.

26. Energetikos agentūra: http://www.ena.lt/Energijos_istekliai.htm(prisijungimo laikas: 2013-11-22).

27. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija: http://www.regula.lt/lt/elektra/licencijavimas/licenciju-

turetojai/nepriklausomo-tiekejo-licencijas.php (prisijungimo laikas: 2013-11-22).

http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Constitution.htm

http://www.lrv.lt/lt/vyriausybe/apie-vyriausybe/ministerijos/

http://web.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=2013&PHPSESSID=ae9eb5e0a8af89ea0d38725f436a3e72

http://www.transp.lt/

http://www.meteo.lt/klim_lt_klimatas.php

http://osp.stat.gov.lt/

http://www.esparama.lt/2007-2013/en/eu-assistance

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/statistics/search_database

http://www.laei.lt/index.php?mt=leidiniai&straipsnis=626&metai=2013

http://www.ena.lt/Energijos_istekliai.htm

http://www.regula.lt/lt/elektra/licencijavimas/licenciju-turetojai/nepriklausomo-tiekejo-licencijas.php

http://www.regula.lt/lt/elektra/licencijavimas/licenciju-turetojai/nepriklausomo-tiekejo-licencijas.php


50

28. Metinė šilumos tiekimo įmonių apžvalga. 2012 m. Statistika. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija.

http://www.lsta.lt/files/statistika/19493_LSTA_Ukines%20veiklos%20apzvalga_2012_WEB.pdf (prisijungimo

laikas: 2013-11-22).

29. Lietuvos valstybiniai miškai 2012-2013 m. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Generalinė valstybinių

miškų urėdija/direkcija:

ftp://195.182.70.69/incoming/www/Valstybiniai_miskai/Leidiniai/2013_Lietuvos_valstybiniai_miskai.pdf


30. ASTRA. Klimato kaita: prisitaikymas prie jos poveikio Lietuvos pajūryje.

http://www.hkk.gf.vu.lt/publikacijos/2007_Klimato_kaita_prisitaikymas_prie_jos_poveikio_Lietuvos_pajuryje.pdf


31. Valstybinė miškų tarnyba, 2012 m.

http://www.amvmt.lt/images/veikla/stat/miskustatistika/2012/01%20Misku%20ukio%20statistika%202012_m.pdf


32. Lietuvos žemės ūkis: faktai ir skaičiai. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. 2007, 2008, 2009, 2010,

2011, 2012, 2013 m. http://www.vic.lt/?mid=75 (prisijungimo laikas: 2013-12-06).

33. Lietuvos nacionalinio inventoriaus ataskaita 2013 m.. Valstybinė miškų tarnyba.

34. Lietuvos miškininkystės statistikos metraštis (2001, 2006, 2010, 2011, 2012, 2013).

35. Lietuvos gyventojų surašymas 2011 m. 2011. Duomenys iš Statistikos departamento

http://web.stat.gov.lt/uploads/Lietuvos_gyventojai_2011.pdf?PHPSESSID=twmjcujxideyz.

http://www.lsta.lt/files/statistika/19493_LSTA_Ukines%20veiklos%20apzvalga_2012_WEB.pdf


http://www.hkk.gf.vu.lt/publikacijos/2007_Klimato_kaita_prisitaikymas_prie_jos_poveikio_Lietuvos_pajuryje.pdf

http://www.amvmt.lt/images/veikla/stat/miskustatistika/2012/01%20Misku%20ukio%20statistika%202012_m.pdf

http://www.vic.lt/?mid=75


51

3 Nacionalinė išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio

apskaita

Nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos duomenis Lietuva pirmą kartą pateikė 1996 m. savo

pirmajame Nacionaliniame pranešime pagal JTBKKK. Nuo 2004 m. nacionalinė ŠESD apskaita yra

rengiama naudojant bendrą ataskaitų rengimo formatą CRF (angl. common reporting format, CRF), o nuo

2006 m. pradėta naudoti JTBKKK sekretoriato parengta kompiuterinė programa CRF Reporter. 2006 m.

pirmą kartą buvo parengta nacionalinė ŠESD apskaitos ataskaita per 1990–2004 m. laikotarpį, kuri buvo

pateikta Europos Komisijai ir JTBKKK sekretoriatui kartu su Lietuvos pradine ataskaita pagal Kioto

protokolą.

6-ajame NP naudojami duomenys atitinka naudotus nacionalinėje išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos

ataskaitoje, 2013 m. pateiktoje JTBKKK sekretoriatui vadovaujantis JTBKKK Šalių konferencijos 3/CP.5 ir

11/CP.4 sprendimais. Nacionalinė išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaita apima 1990–2011 m.

laikotarpį, kuri taip pat buvo teikta Europos Komisijai ir atitinka Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą

Nr. 280/2004/EB dėl taršos ŠESD Bendrijoje stebėsenos mechanizmo ir Kioto protokolo įgyvendinimo.

Pažymėtina, jog nuo 2013 m. ir vėliau ataskaitos bus rengiamos ir teikiamos pagal Europos Parlamento ir

Tarybos reglamentą (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei

ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo

mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB. Nacionalinė ŠESD apskaitos ataskaita

aprašyta metodika ir duomenų šaltiniai, kuriais remtasi apskaičiuojant išmetamus kiekius pagal šaltinius ir jų

pašalinimą (sugėrimą) absorbentais bei apžvelgtos jų tendencijos.

3.1 Suvestinės lentelės

Būdama JTBKKK nare ir vadovaudamasi Kioto protokolo 7 straipsnio 1 punktu, Lietuva privalo atlikti ir

kasmet naujinti nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos duomenis pagal šaltinius ir visų ŠESD

pašalinimą (sugėrimą) absorbentais.

Suvestinė nacionalinės ŠESD apskaitos lentelė pateikiama 6-ojo NP prieduose. Duomenys apima 1990–2011

m. laikotarpį.

3.2 Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio tendencijos

3.2.1 Bendrosios išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio tendencijos

Išmetamųjų ŠESD kiekis labai sumažėjo 1992 m. ir per pastaruosius 19 metų išliko nepakitęs – apie 22 tūkst.

Gg CO2e. Nedideli išmetamųjų ŠESD kiekio svyravimai 11 % ribose užfiksuoti 1992–2011 m. laikotarpyje.

Pagrindinė išmetamųjų ŠESD kiekio sumažėjimo 1992 m. priežastis – Sovietų Sąjungos ekonomikos griūtis,

po kurios sekė perėjimas nuo centralizuoto ekonomikos planavimo prie rinkos ekonomikos. Šiuo perėjimo

laikotarpiu vyko gamybinės pramonės, energetikos įmonių ir žemės ūkio restruktūrizavimas. 1990 m. po 50

metų trukusios Sovietų Sąjungos okupacijos atgavusi nepriklausomybę Lietuva paveldėjo didelio energetinio

intensyvumo ekonomiką. Sovietų Sąjungos taikyta išteklių blokada 1991–1993 m. lėmė staigų ūkinės veiklos

masto kritimą šalyje. Ekonominė padėtis ėmė gerėti paskutiniajame XX a. dešimtmetyje ir iki 1999 m. BVP

augo., 1999–2000 m. laikotarpiu dėl Rusijoje kilusios ekonominės krizės BVP vėl sumažėjo. Nuo 2001 iki

2008 m. buvo stebima BVP augimo tendencija. [14] Atsižvelgiant į ekspertų peržiūros grupės (toliau – EPG)

ataskaitoje pateiktas pastabas 5-ajam NP, buvo atlikta nuodugnesnė priežasčių, turėjusių įtakos išmetamųjų

ŠESD kiekio dinamikai, analizė.

XX a. devintajame dešimtmetyje gamybinės pramonės, energetikos ir žemės ūkio įmonėse intensyviausiai

buvo deginamas iškastinis kuras. Bendro metinio kuro balanso palyginimo 1990–2011 m. laikotarpiu

duomenys parodė, kad žymiai sumažėjo mazuto kuro (pvz., nuo maždaug 57 800 TJ metinio kiekio per

1990–1991 m. iki 19 307 TJ 1992 m., apie 17 200 TJ 1993–1994 m. ir 13 126 TJ 1995 m. ir mažiau nei 600

TJ nuo 2008 m.28

), taip pat anglies, benzino, gamtinių dujų naudojimas, tačiau išaugo medienos kuro

apimtys. Mazuto naudojimas sumažėjo pirmiausiai dėl aplinkosauginių reikalavimų: nuo 2004 m. sausio 1 d.

28 M8020305 iš [12]


52

sieringo mazuto naudojimas buvo uždraustas, vėliau šį draudimą sekė dar griežtesni reikalavimai nuo 2008

m. Sieros šalinimas iš mazuto įmonėms nebuvo ekonomiškai pagrįstas, tad reikalavimai paskatino įmones

pereiti prie kitų kuro rūšių (pvz., gamtinių dujų), todėl labai sumažėjo metinis ŠESD kiekis.

28 pav. Išmetamųjų ŠESD kiekis 1990–2011 m.

Paskutinis išmetamųjų ŠESD kiekio sumažėjimas 2009 m. yra siejamas su ekonominiu nuosmukiu Europoje,

o 2011 m. fiksuojama grįžimo prie ankstesnių išmetamųjų ŠESD kiekio lygių tendencija. Tokie svyravimai

atsispindi šalies išmetamųjų ŠESD kiekyje, kurie nurodyti išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitoje.

[1]

3.2.2 Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dinamika pagal dujas

Išmetamųjų ŠESD kiekio dinamika pagal dujas CO2e išraiška pateikiama 29 paveiksle ir atspindi pagrindines

išmetamųjų ŠESD kiekio tendencijas.

29 pav. Išmetamųjų ŠESD kiekio dinamika pagal dujas 1990–2011 m.

Pagrindinės ŠESD Lietuvoje yra anglies dioksidas. 2011 m. faktinis CO2 kiekis (išskyrus LULUCF) buvo 61

% mažesnis nei 1990 m., Palyginus su 2010 m., CO2 kiekis, įskaitant LULUCF, padidėjo 4,7 %, o be

LULUCF padidėjimas buvo 1,8 %. Energetikos sektorius yra didžiausias CO2 išmetimo šaltinis, kuriame

0

10000

20000

30000

40000

50000 1

99

0

19

91

19

92

19

93

19

94

19

95

19

96

19

97

19

98

19

99

20

00

20

01

20

02

20

03

20

04

20

05

20

06

20

07

20

08

20

09

20

10

20

11

Gg

CO

2e

Iš viso (be LULUCF) Iš viso (su LULUCF)

0

5.000

10.000

15.000

20.000

25.000

30.000

35.000

40.000

19

90

19

91

19

92

19

93

19

94

19

95

19

96

19

97

19

98

19

99

20

00

20

01

20

02

20

03

20

04

20

05

20

06

20

07

20

08

20

09

20

10

20

11

Gg

CO

2e

CO2 CH4 N2O


53

susidaro apie 80,6 % viso CO2. Palyginus su 2010 m., CO2 kiekis iš energetikos sektoriaus sumažėjo 7,3 %

CO2 kiekio pasiskirstymas 2011 m. pagrindiniuose sektoriuose pateiktas 30 pav.

30 pav. CO2 kiekio pasiskirstymas pagal sektorius 2011 m.

Didžiausi metano dujų šaltiniai fiksuojami žemės ūkio sektoriuje, kur 2011m. metano dujų kiekis siekė 54,9

%, atliekų sektoriuje – 26,5 %, o kitą dalį sudaro neorganizuotos išlakos iš įrenginių, naudojančių naftos

produktus ir gamtines dujas – 8,6 % (31 pav. ). Žemės ūkio sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekis susidaro dėl

vidurių turinio fermentacijos ir mėšlo tvarkymo, dėl kurių atitinkamai susidaro 38,9 % ir 15,9 % bendro CH4

kiekio (išskyrus LULUCF).

31 pav. CH4 kiekio pasiskirstymas pagal sektorius 2011 m.

Azoto suboksidas yra antros pagal svarbą ŠESD, kurių bendrame šalies išmetamųjų ŠESD kiekyje (išskyrus

LULUCF) susidaro 20,2 %. Žemės ūkis yra pagrindinis N2O šaltinis, kadangi jame 2011 m. susidarė 75,7 %

viso N2O kiekio. Palyginus su 2010 m., N2O iš žemės ūkio sektoriaus padidėjo 1,4 %. Pastebėtas N2O dujų

kiekio padidėjimas iš žemės ūkio veiklai naudojamos dirvos, kur nustatytas išmetamųjų ŠESD kiekis iš

dirvos tręšimui naudoto nuotekų dumblo.

Kitas svarbus N2O šaltinis yra azoto rūgšties gamyba. Dėl jos susidaro 20 % viso N2O kiekio. 32 pav.

pateiktas N2O kiekio pasiskirstymas 2011 m. pagal pagrindinius sektorius.

31.6%

31.7%

8.3%

9.0%

18.8% 0.6%

Energetika

Transportas

Apdirbamoji pramonė ir statybos

Kiti sektoriai (energetika)

Pramonės procesai

Kita

38,9%

15,9%

26,6%

3,3%

8,6% 5,5%

1,2% Vidinė fermentacija

Mėšlo tvarkymas

Atliekų tvarkymas

Nuotekų tvarkymas

Mazutas ir gamtinės dujos

Namų ūkiai (residential)

Kita


54

32 pav. N2O kiekio pasiskirstymas pagal sektorius 2011 m.

Fluorintos dujos sudaro 1 % viso šalies ŠESD išmetimo. Į atmosferą išmetamas fluorintų dujų kiekis per

1995–2011 m. laikotarpį išaugo. Pagrindinis veiksnys buvo ozoną ardančių medžiagų (ODS) pakeitimas

fluorintomis dujomis įvairiuose įrenginiuose. 33 pav. iliustruoja fluorintų dujų išmetimų tendenciją 1995–

2011 m. laikotarpiu.

33 pav. Fluorintų dujų dinamika 1995–2011 m. (Gg CO2e)

3.3 Nacionalinė sistema

3.3.1 Nacionalinės išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos

ataskaitos rengimo institucinė sistema

Detali nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos rengimo institucinė sistema aprašyta

nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos 2013 m. 1.2.1 skyriuje. Pagrindiniai jos elementai aptariami

toliau šiame skyriuje. 6-ojo NP rengimo laikotarpiu JTBKKK sekretoriato ekspertų vertinimo ataskaitoje dėl

2010 m. Lietuvos pateiktos Nacionalinės išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos

ataskaitos buvo iškeltas Lietuvos nacionalinės sistemos atitikimo JTBKKK Kioto protokolo sprendimų

reikalavimus klausimas, kuris sėkmingai išspręstas 2012 m. spalio mėn.

Nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos rengimo ir teikimo procese dalyvaujančios šalies

institucijos:

68,9%

20,1%

6,1% 1,7% 2,3% 1,0%

Dirvožemis

Chemijos pramonė

Mėšlo tvarkymas

Atliekos

Energetikos

Kita

0

50

100

150

200

250

19

95

19

96

19

97

19

98

19

99

20

00

20

01

20

02

20

03

20

04

20

05

20

06

20

07

20

08

20

09

20

10

20

11

Gg

CO

2e

Iš viso

HFCs

SF6


55

• Aplinkos ministerija

• Aplinkos apsaugos agentūra

• Nuolatinė ekspertų darbo grupė nacionalinei išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitai parengti

• Valstybinė miškų tarnyba

• Nacionalinis klimato kaitos komitetas

• Duomenų teikėjai

• Išorės konsultantai

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija yra pagrindinė institucija, atsakinga už Nacionalinės išmetamųjų

šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos ataskaitos pateikimą JTBKKK sekretoriatui. Aplinkos

ministerija, kaip pagrindinė valstybės institucija, koordinuoja nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio

apskaitos ataskaitos rengimo procesą. Aplinkos ministerija yra atsakinga už teisinės ir institucinės

nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos sistemos nustatymą. Aplinkos ministerijos

Klimato kaitos politikos skyrius yra atsakingas už nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos

institucinės sistemos funkcionavimą ir jos tobulinimą. Klimato kaitos politikos skyrius prižiūri ir koordinuoja

nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos rengimo procesą. Aplinkos ministerija yra

atsakinga už:

• nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos koordinavimą;

• teisės aktų, reikalingų nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos sistemos veikimui, rengimą;

• nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos svarstymą, derinimą ir tvirtinimą;

• kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės (KU/KK) plano ir procedūrų tvirtinimą;

• nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos pateikimą JTBKKK sekretoriatui ir

Europos Komisijai laiku;

• nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos peržiūros ir tikrinimo procesų

koordinavimą Lietuvoje;

• nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos duomenų, pateiktų JTBKKK sekretoriatui

ir Europos Komisijai saugojimą;

• nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos rengėjų informavimą apie nacionalinės

sistemos reikalavimus ir jų pasikeitimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu, nuo 2011 m.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūrai (AAA) nustatytos išmetamųjų

ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos rengimo funkcijos ir ji paskirta atsakinga institucija už KU ir KK. AAA

atsako už aplinkos kokybės stebėseną, duomenų bei informacijos apie aplinkosaugą rinkimą ir kaupimą bei

aplinkos kokybės vertinimą.

AAA, nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos rengėjai, tenka šios funkcijos ir

atsakomybės sritys:

• parengti ir įgyvendinti KU ir KK planą ir atitinkamas KU ir KK procedūras;

• identifikuoti duomenų teikėjus, galinčius pateikti konkrečią informaciją ir surinkti duomenis apie

ūkinę veiklą ir jos išmetimų faktorius, naudotinus išmetimui paskaičiuoti;

• bendradarbiauti su sektorių ekspertais renkantis metodus, atitinkančius TKKK geros praktikos

vadovo teršalų skaičiavimo metodiką, pirmumą suteikiant pagrindinėms kategorijoms ir toms

kategorijoms, kurioms būdingas aukštas neapibrėžties lygis;

• tikrinti ir archyvuoti įvesties duomenis, parengtą ŠESD apskaitos ataskaitą ir pasitelktą medžiagą;

• analizuoti pagrindines kategorijas;


56

• įvertinti bendras neapibrėžtis;

• parengti bendros ataskaitų rengimo formos (CRF) lenteles ir paruošti nacionalinės išmetamųjų ŠESD

kiekio apskaitos ataskaitos aprašymą;

• palaikyti nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos duomenų bazę;

• pateikti galutinę nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitą Aplinkos ministerijai;

• vertinti reikalavimus naujiems duomenims pagal centralizuotų ir šalyje vykusių ekspertų peržiūrų

metu pateiktas pastabas ir pasiūlymus;

• kita veikla.

AAA yra atsakinga už galutinės ataskaitos parengimą pagal ekspertų pateiktus duomenis ir informaciją apie

išmetamųjų ŠESD kiekį atskiruose sektoriuose. Ekspertai atlieka išmetamųjų ŠESD kiekio paskaičiavimus

pagal duomenų teikėjų pateiktus pradinius atskirų sektorių duomenis. Prieš teikiant ekspertams, iš duomenų

teikėjų gauti neapdoroti duomenys talpinami duomenų bazėje. Apdoroti duomenys ir išmetamųjų ŠESD

kiekio paskaičiavimai laikomi AAA tvarkomame archyve. Nuolatinės ekspertų darbo grupės sudėtis

nurodyta 35 pav.

AAA sudaro ir tvarko nacionalinę išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos duomenų bazę ir archyvą, kuriame

laikomos nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos ir visa susijusi medžiaga. Vadovaujantis

AAA informacijos tvarkymo procedūromis, nuolat rengiamos ir atsarginės medžiagos kopijos. Archyvas

tvarkomas vadovaujantis 2012 m. birželio 26 d. AAA direktoriaus įsakymu Nr. AV-152 „Dėl Nacionalinės

išmetamų į atmosferą ŠESD apskaitos ataskaitos dokumentų archyvavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Pagrindinės AAA žinioje esančios KU ir KK procedūros vykdomos pagal 2012 m. liepos 23 d. AAA

direktoriaus įsakymą Nr. AV-191 „Dėl Nacionalinės išmetamų į atmosferą ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos

duomenų kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo”.

Institucinė nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos rengimo ir teikimo tvarka nurodyta 34

pav.

34 pav. Institucinė nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos rengimo ir teikimo sąranga [1]


57

2012 m. buvo sudaryta nuolatinė ekspertų darbo grupė nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos

ataskaitai parengti. Grupę sudaro ekspertai iš Lietuvos energetikos instituto, Fizikos mokslų ir technologijos

centro Fizikos instituto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto, VšĮ Aplinkos

apsaugos politikos centro, Valstybinės miškų tarnybos (VMT) ir VšĮ Vilniaus kolegijos. Darbo grupė

išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos rengimo metu gali pasitelkti išorės ekspertus bei

nepriklausomus specialistus, kurie teikia duomenis nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos

ataskaitai parengti.

Nuolatinės nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos rengimo ekspertų darbo grupės

funkcijos ir atsakomybė apibrėžiamos:

• vertinti naujiems duomenims keliamus reikalavimus pagal centralizuotų ir šalyje vykusių peržiūrų

metu ekspertų pateiktas pastabas ir pasiūlymus;

• nustatyti, kas (kokie duomenų teikėjai) galėtų pateikti konkrečius reikiamus duomenis;

• parengti prašymus reikiamų duomenų pateikimui;

• laikantis TKKK geros praktikos vadovo parinkti išmetamųjų ŠESD kiekio skaičiavimo metodiką,

pirmumą suteikiant pagrindinėms kategorijoms ir kategorijoms, kurioms būdingas aukštas

neapibrėžties lygis;

• apibrėžti veiklos duomenis;

• nustatyti tinkamus išmetimo faktorius;

• apskaičiuoti išmetamųjų ŠESD kiekį;

• kontroliuoti duomenų kokybę;

• pildyti atitinkamų sektorių CRF lenteles, rengti atitinkamų sektorių nacionalinės išmetamųjų ŠESD

kiekio apskaitos ataskaitos skyrius;

• teikti pastabas, atsakyti į EK ir JTBKKK ekspertų peržiūros metu užduotus klausimus ir pateiktas

pastabas;

• kita veikla.

35 pav. Nuolatinės nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitą rengiančios

ekspertų darbo grupės sudėtis

Energetika

•Lietuvos Energetikos institutas (Stacionarūs šaltiniai ir išskaidytieji išmetamieji teršalai)

•Fizinių ir technologijos mokslų centras (Transportas)

Pramonės procesai

•Aplinkos apsaugos agentūra

Atliekos •Aplinkos apsaugos politikos centras

Žemės ūkis

•Gyvulininkystės institutas

LULUCF

•VšĮ Vilniaus kolegija

•Valstybinė miškų tarnyba

KP LULUCF

•Valstybinė miškų tarnyba


58

Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos vykdo nacionalinę miškų inventorizaciją, valstybinę

miškų inventorizaciją, koordinuoja ir vykdo miškų būklės stebėseną, renka ir tvarko statistinius duomenis ir

kt. Nuo 2010 m. Valstybinė miškų tarnyba vykdo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 29

d. įsakymu Nr. D1-666 nustatytas funkcijas ir yra atsakinga už absorbuojamų ir išmetamųjų ŠESD kiekio

skaičiavimą LULUCF sektoriuje ir Kioto protokolo 3 straipsnio 3 ir 4 punktuose nurodytas miškų nykimo ir

atsodinimo veiklas. Valstybinės miškų tarnybos atstovas yra Nuolatinės nacionalinės išmetamųjų ŠESD

kiekio apskaitos ataskaitos rengimo ekspertų darbo grupės narys (Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimas Nr. 683). Valstybinė miškų tarnyba yra atsakinga už:

• veiklos duomenų rinkimą ir teršalų faktorių, kurie naudojami absorbuojamų ir išmetamųjų ŠESD

kiekio LULUCF sektoriuje pagal JTBKKK ir Kioto protokolo miškų nykimo ir atsodinimo

skaičiavimuose, nustatymą;

• metodikų pasirinkimą (atsižvelgiant į TKKK gerosios praktikas gaires skaičiavimams atlikti

LULUCF sektoriuje) absorbuojamų ir išmetamųjų ŠESD kiekio skaičiavimams, atsižvelgiant į

pagrindines kategorijas ir kategorijas su aukšta neapibrėžtimi, atlikti;

• absorbuojamų ir išmetamųjų ŠESD kiekio LULUCF sektoriuje pagal JTBKKK ir Kioto protokolo,

miškų nykimo ir atsodinimo skaičiavimus;

• neapibrėžties įvertinimą LULUCF sektoriuje pagal JTBKKK ir Kioto protokolo, miškų nykimo ir

atsodinimo;

• naudojamų duomenų patikrinimą ir saugojimą, skaičiavimų parengimą ir naudotą informaciją;

• CRF lentelių užpildymą ir nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos dalis,

susijusias su LULUCF pagal JTBKKK ir Kioto protokolo, miškų nykimo ir atsodinimo sektoriais;

• KU/KK plano ir specifinių KU/KK procedūrų, susijusių su LULUCF pagal JTBKKK ir Kioto

protokolo, miškų nykimo ir atsodinimo sektoriais, įgyvendinimą;

• galutinių skaičiavimų (CRF lentelių ir nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos

dalių) pateikimą AAA;

• reikalavimų naujiems duomenims vertinimas, atsižvelgiant į gautas centralizuotų ir šalyje vykusių

ekspertų peržiūrų metu pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

Prieš ataskaitų pateikimą JTBKKK sekretoriatui jos yra teikiamos Nacionalinio klimato kaitos komiteto

tvirtinimui. 2001 m. įsteigtas komitetas yra periodiškai atnaujinamas (paskutinį kartą jo sudėtis buvo

atnaujinta 2013 m. sausio mėn.). Komiteto sudėtyje yra mokslo įstaigų, vyriausybės ir savivaldybių

institucijų ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai. Komitetas atlieka patariamąjį vaidmenį, jo

veiklos pagrindinis tikslas – patarti nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos formavimo ir

įgyvendinimo klausimais. Komiteto pagrindinis uždavinys – padėti užtikrinti veiksmingą JTBKKK, Kioto

protokole ir su JTBKKK susijusiuose ES teisės aktuose nustatytų išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslų

ir priemonių šiems tikslams pasiekti įgyvendinimą.

3.3.2 Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos ataskaitos rengimo

procesas ir duomenų kaupimas

Iki 2011 m. nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos rengimas vyko viešųjų pirkimų

konkurso būdu vienerių metų laikotarpiui atrenkant rengėją. Siekiant stiprinti nacionalinės išmetamųjų ŠESD

kiekio apskaitos ataskaitos institucinius pajėgumus ir užtikrinti šios ataskaitos rengimo ekspertinį tęstinumą,

atsižvelgiant į Nacionalinės sistemos metodines rekomendacijas pagal Kioto protokolo 5 straipsnio 1 punktą

(19/CMP.1 sprendimas), Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

patvirtino teisės aktus ir paskyrė institucijas, atsakingas už nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos

ataskaitos rengimą. Detalesnė informacija apie institucijas, kurios atsakingos už nacionalinės išmetamųjų

ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos rengimo procesą bei jų funkcijos nurodytos 3.3.1 skyriuje.

Kasmetinė nacionalinė išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaita rengiama pagal ataskaitų rengimo

grafiką. 2013 m. nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos rengimo ir teikimo grafikas

nurodytas 1–2 lentelėje. Lietuva privalo kasmet iki sausio 15 d. pateikti nacionalinės išmetamųjų ŠESD


59

kiekio apskaitos ataskaitą Europos Komisijai ir iki kovo 15 d. atnaujinti skaičiavimus. Nacionalinė

išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaita iki kiekvienų metų balandžio 15 d. privalo būti pateikta

JTBKKK sekretoriatui

Duomenų rinkimas yra vienas iš išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos rengimo procesų. Jis

pradedamas oficialių užklausų siuntimu duomenų teikėjams (pvz., pramonės įmonėms) ir duomenų rinkimu

iš oficialių statistikos duomenų šaltinių. Šis procesas taip pat apima KK procedūrų taikymą (vykdo AAA,

teikdama KK protokolus) tam, kad būtų surinkta visa medžiaga ir įvertinta veiklos duomenų neapibrėžtis.

Plačiau apie pagrindinius duomenų teikėjus aprašoma 2013 m. nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio

apskaitos ataskaitoje (1.2.1 skyrius, p. 27).

Išoriniai ekspertai, nepriklausomi specialistai (duomenų teikėjai), teikiantys duomenis nacionalinės

išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos rengimui, taip pat gali būti įtraukti į šios ataskaitos rengimą

svarstant ir atnaujinant metodikas, vykdant duomenų peržiūrą ir įvertinimą arba atliekant visos ataskaitos ar

atskirų jos dalių įvertinimą. Ekspertus iš išorės pagal metams sudaromas sutartis galima pasitelkti toms

sritims, kur reikalinga atitinkama patirtis ir kur nepakanka darbo grupės narių turimos patirties ar žinių.

3.3.3 Metodika ir duomenų šaltiniai

Nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitoje pateikiama informacija apie tiesiogiai (CO2,

CH4, N2O, HFCs ir SF6) ir netiesiogiai (CO, NOx, NMLOJ, SO2,) išmetamas antropogenines ŠESD pagal

šaltinius ir sugėrimą absorbentais. Nacionalinė išmetamųjų ŠESD kiekio apskaita apima 1990–2011 m.

laikotarpį.

Nacionalinė išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaita rengiama atsižvelgiant į TKKK metodikas,

pateiktas papildytame 1996 m. nacionalinių išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitų rengimo gairių

(angl. Guidelines for National Greenhouse gas Inventories) dokumente (TKKK, 1996 m. gairės), Geros

praktikos ir neapibrėžčių valdymo rengiant nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitas

vadove (angl. Good Practice Guidance and Uncertainty Management in National Greenhouse Gas

Inventories) (TKKK, 2000) ir Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės veiklos geros

praktikos vadove (angl. Good Practice Guidance for Land Use, Land-Use Change and Forestry) (TKKK,

2003). Naudojami arba šaliai būdingi teršalų faktoriai (pvz., naudojami energetikos sektoriuje, išskyrus

valymo sistemų nesugaudomus teršalus), arba tarptautiniu mastu rekomenduojami numatytieji faktoriai

(angl. default factors) – daugiausiai tie, kurie pateikti TKKK geros praktikos vadove ir EMEP/CORINAIR

teršalų apskaitos ataskaitos rengimo vadove (angl. EMEP/CORINAIR Emission Inventory Guidebook).

Lietuvos nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitoje apžvelgti visi pagrindiniai TKKK geros

praktikos vadove nurodyti išmetamų teršalų šaltiniai su tam tikromis išimtimis, kurios, kaip manoma, turi

labai nedidelį poveikį bendram ŠESD kiekiui. Į nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitą

įtrauktos visoje Lietuvos teritorijoje išmetamos ŠESD.

Išmetamųjų ŠESD kiekiams apskaičiuoti reikalingi veiklos duomenys renkami iš publikuotų leidinių ir

oficialių nacionalinių bei tarptautinių duomenų bazių. Neskelbti duomenys renkami iš atitinkamų institucijų

(institutų, pramonės įmonių, kt.) AAA prašymu.

Pagrindiniai nacionalinės išmetamųjų ŠESD apskaitos ataskaitos rengimui reikalingų duomenų teikėjai yra:

• Lietuvos statistikos departamentas, Vyriausybės įstaiga (leidžia Lietuvos metinius statistinius

leidinius, metinius statistinius duomenis apie energijos balansą, žemės ūkį, prekes, gamtos

išteklius ir aplinkos apsaugą pagal atskirus sektorius);

• Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (skelbia statistinius metinius duomenis apie

miškininkystę);

• Aplinkos apsaugos agentūra (teikia duomenis apie nuotekas ir atliekas).

Lietuvos statistikos departamentas nustatyta tvarka kasmet skelbia pagrindinius darnios plėtros rodiklius

metiniuose Lietuvos statistikos leidiniuose, o specifiniai rodikliai yra skelbiami kituose leidiniuose.


60

Valstybinė miškų tarnyba vykdo nacionalinę miškų inventorizaciją, valstybinę miškų inventorizaciją,

koordinuoja ir vykdo miškų būklės stebėseną, renka ir tvarko statistinius duomenis ir pan. Valstybinė miškų

tarnyba yra įstaiga prie Aplinkos ministerijos.

Daugiau informacijos apie Aplinkos apsaugos agentūros funkcijas pateikta 3.1 skyriuje.

12 lentelėje apibendrinti svarbiausi duomenų šaltiniai reikalingi nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio

apskaitos ataskaitos atskirų sektorių skaičiavimų parengimui.

12 lentelė Svarbiausi duomenų šaltiniai, naudojami nacionalinėje išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitoje

Sektorius Svarbiausi duomenų šaltiniai

1.A Energetika: deginamas kuras Energetikos statistinė duomenų bazė (Lietuvos statistikos departamentas)

ES prekybos ATL sistemos duomenys

1.B Energetika: išsklaidytieji

išmetamieji teršalai

Energetikos statistinė duomenų bazė (Lietuvos statistikos departamentas)

Lietuvos geologijos tarnyba

Pavienės įmonės

2. Pramonės procesai

Individualios gamybos įmonės

ES prekybos ATL sistemos duomenys

Pramonės statistinė duomenų bazė (Lietuvos statistikos departamentas)

Fluorintų dujų duomenų bazė (AAA)

3. Tirpiklių ir kt. priemonių

naudojimas

Lietuvos statistikos departamento duomenų bazė

Publikuota medžiaga

4. Žemės ūkis Žemės ūkio informacijos registras ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo

centras prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Žemės ūkio statistinė duomenų bazė (Lietuvos statistikos departamentas)


5. LULUCF NMI (Nacionalinis miškų inventorius)

Sklypinių miškų inventorius

Statistiniai metiniai duomenys apie miškininkystę


6. Atliekos Atliekų duomenų bazė (AAA)

Regioniniai atliekų tvarkymo centrai

3.3.4 Svarbiausios šaltinių kategorijos

Svarbiausi 1990–2011 m. laikotarpio šaltiniai buvo išanalizuoti vadovaujantis TKKK geros praktikos vadovu

(2000 m.). Atlikta svarbiausių šaltinių lygio vertinimo analizė, taikant 1 pakopos ir 2 pakopos metodiką su

paklaida bei apskaičiuotas kiekvienos šaltinių kategorijos indėlis į bendrą šalies išmetamųjų ŠESD kiekį,

įskaičiuojant ir neįskaičiuojant LULUCF kiekvieniems metams, kuriems atlikti nacionalinės išmetamųjų

ŠESD kiekio apskaitos skaičiavimai. 2 pakopos analizės metodika buvo taikyta pirmą kartą. Visos šaltinių

grupės, atitikusios 95 % slenkstinę vertę, buvo vertintos kaip svarbiausios kategorijos.

Lyginant 1 ir 2 pakopų vertinimą, 2013 m. ataskaitoje nustatytos kelios naujos svarbiausios šaltinių

kategorijos:

1.AA.3 Transportas, N2O

1.AA.4 Kiti sektoriai, N2O

3. Tirpiklių ir kitų priemonių naudojimas, CO2

3. Tirpiklių ir kitų priemonių naudojimas, N2O

4.D.1.3. Tiesioginis dujų kiekis iš dirvos dėl N-trąšų naudojimo pasėliams, N2O

5.A.1. Miško žemė, miško liekanos, N2O

5.D. Šlapžemės, CO2

6.B. Nuotekų tvarkymas, CH4

6.B. Nuotekų tvarkymas, N2O

6.B. Nuotekų tvarkymas, N2O


61

6-ojo NP priede „Pagrindinių šaltinių kategorijų analizė pagal lygį ir kryptį (1990, 2011, 1990–2011

metai)” pateikta lentelė su pagrindinėmis šaltinių kategorijomis pagal naudojamą metodikos lygį ir

kryptį.

3.3.5 Perskaičiavimai ir tobulinimai

Išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos duomenys periodiškai perskaičiuojami dėl kelių priežasčių,

tarp kurių išvestų galutinių vidurkių serijų daroma įtaka, svarbiausių išorinių šaltinių koregavimas ir

duomenų koregavimas labiau patikslinus bei atnaujinus skaičiavimų metodiką ir įtraukus papildomus

šaltinius. Perskaičiavimai atliekami atsižvelgiant į TKKK geros praktikos vadove nurodytą metodiką ir

pateikiami rengiamos nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos kiekviename sektoriuje.

Skaičiavimų tikslumui užtikrinti ir nuoseklumui palaikyti laiko eilutėse, buvusieji išmetamųjų ŠESD kiekiai

perskaičiuojami kiekvieniems praėjusiems metams tam, kad būtų galima nustatyti konkretų skirtumą.

Nuodugnus perskaičiavimų aprašymas 1990–2011 m. laikotarpiui pateiktas 2013 m. nacionalinės

išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitoje (10.1 skyrius).

Tobulinimų planavimo imamasi stokojant duomenų apie veiklą, iškilus poreikiui tobulinti esamus veiklos

duomenis arba siekiant parengti šaliai būdingus teršalų faktorius ar kitus parametrus, naudojamus

išmetamųjų ŠESD kiekiui įvertinti (paskaičiuoti). Šiuo tikslu vykdomi įvairūs projektai, rengiamos studijos

ir seminarai. Pastaruoju metu veiklos duomenų ir išmetamųjų teršalų faktorių tikslumui padidinti buvo

vykdytos šios studijos: Nacionalinių teršalų faktorių energetikos sektoriuje parengimo studija; Lietuvoje

naudojamų fluorintų dujų (HFCs, PFCs ir SF6) kiekio nustatymo, teršalų skaičiavimo metodų parengimo ir

rekomendacijų kaip pagerinti duomenų surinkimą apie fluorintas dujas studija; CH4 ir N2O susidarymo

masto mėšlo tvarkymo sistemose Lietuvoje tyrimų ir vertinimų studija; Metano dujų iš nuotekų ir dumblo

tyrimų ir analizės studija.

Siekiant tobulinti bendrą nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos rengimo procesą bei kai

kurias specifines ŠESD vertinimo sritis, 2014 m. planuojama įgyvendinti iš Europos ekonominės erdvės

finansavimo mechanizmo lėšų 2009–2014 m. laikotarpiui finansuojamą projektą „Partnerystės projektas dėl

šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos“ (Norvegijos partnerystės programos Nr. 25 „Gebėjimų

stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietos ir regioninės

valdžios bendradarbiavimas“). Šios programos partneriu numatoma Norvegijos klimato ir taršos agentūra

(„Klif“), kuri atsakinga už nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos rengimą Norvegijoje.

Pagal projektą numatomas ekspertų mokymas, KU ir KK procedūrų rengimas ir tobulinimas, kelių studijų,

padėsiančių surinkti papildomus duomenis, reikalingus nacionalinei išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos

ataskaitai rengti, įgyvendinimas.

Be minėtų projektų ir studijų, kitai nacionalinei išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitai tobulinti

planuojama ir kitų atnaujinimų, kurių dauguma siejami su atskirų sektorių ekspertų turimų duomenų

detalesne analize, taikomos metodikos tobulinimu ar galimybės naudoti aukštesnio lygio pakopos metodą.

Išsamus 2014 m. nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos tobulinimų aprašymas

pateikiamas 2013 m. nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitoje (10.2 skyrius).

3.3.6 Kokybės užtikrinimas ir kokybės kontrolė

Siekiant, kad ateityje duomenys būtų kuo nuoseklesni, teisingesni ir išsamesni, kas dveji metai rengiamas

Kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės (toliau – KU/KK) planas. Planas apima 1 pakopos bendrąsias

išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos lygio KK procedūras (angl. Tier 1 General Inventory Level QC

Procedures), išdėstytas TKKK geros praktikos vadovo 8.1 lentelėje, ir ataskaitos skaičiavimų vertinimą, kurį

pateikė ekspertai peržiūros metu.

KU/KK plane yra nustatyti geros praktikos principai, atitinkantys TKKK geros praktikos vadove nurodytus

principus ir skirti pagerinti nacionalinėje ataskaitoje pateiktų išmetamųjų teršalų kiekių skaičiavimų

skaidrumą, nuoseklumą, palyginamumą bei patikimumą. KU/KK planas buvo atnaujintas 2012 m. Lietuvos

Respublikos aplinkos ministerijai ir AAA nustatyta atsakomybė už KU/KK plano atnaujinimą. AAA atsako

už plano koordinavimą ir įgyvendinimą, o priežiūros funkcijas vykdo Lietuvos Respublikos aplinkos

ministerijai.


62

KU/KK plane pateikti nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos kokybės tikslai,

nacionalinė išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos rengimo sistema, užduotys ir atsakomybė.

Pateikiamas planuojamų ir įgyvendintų, rengiant ir tobulinant nacionalinę išmetamųjų ŠESD kiekio

apskaitos ataskaitą, procedūrų aprašymas.

3.3.6.1 Kokybės užtikrinimas

Kokybės užtikrinimo veikla apima suplanuotų peržiūros procedūrų, kurias atlieka asmenys, tiesiogiai

nedalyvaujantys sudarant ar rengiant išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitą, sistemą, skirta patikrinti,

ar buvo įvykdyti duomenų kokybės tikslai; užtikrinti, kad išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaita

atspindėtų kuo geresnį išmetamųjų teršalų kiekių ir pašalinimo absorbentais vertinimą, atsižvelgiant į turimas

mokslines žinias ir duomenis; bei remti kokybės kontrolės programos efektyvumą.

Kokybės užtikrinimas apima objektyvią peržiūrą, kuria siekiama įvertinti išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos

ataskaitos kokybę ir nustatyti sritis, kuriose vertėtų atlikti patobulinimus. KU tikslas yra įtraukti tokius

peržiūrą vykdančius asmenis, kurie ŠESD apskaitos ataskaitos peržiūrą atliktų nešališkai. Lietuvoje kokybės

užtikrinimo procedūroms atlikti kviečiami vertintojai, nedalyvavę išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos

ataskaitos rengime. Tokiais vertintojais yra nepriklausomi ekspertai iš kitų agentūrų arba šalies ar užsienio

ekspertai ar jų grupės, artimai nesusiję su nacionalinio išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos

sudarymu.

Kasmet Europos Komisija atlieka ES valstybių narių parengtų nacionalinių išmetamųjų ŠESD kiekio

apskaitos ataskaitų kokybės patikrinimus. 2012 m. Lietuvos nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos

ataskaitos techninė peržiūra buvo atlikta siekiant nustatyti metinių kvotų paskirstymus pagal ES sprendimą

406/2009/EB. 2012 m. Lietuvos nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos techninę peržiūrą

vykdė Europos aplinkos agentūros techninė ekspertų peržiūros grupė (TEPG), pagal su Europos Komisijos

Klimato politikos generaliniu direktoratu pasirašyta paslaugų sutartį. Atsižvelgdama į ES patikros rezultatus

ir pateiktas pastabas, Lietuva atliko ataskaitos pataisymus.

Objektyvų ir nepriklausomą nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos vertinimą EPG

atlieka kasmet. Atsižvelgiant į griežtus reikalavimus ataskaitos kokybei manoma, jog EPG vykdomos

išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitų peržiūros užtikrina KU reikalavimus.

Paskutinė peržiūra šalyje vyko 2012 m., o centralizuota – 2013 m. Ekspertų grupės pateiktos pastabos

apibendrinamos peržiūros ataskaitoje, pateiktoje 2012 m. Į EPG rekomendacijas atsižvelgta, atlikus

perskaičiavimus 2012 m. nacionalinėje išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitoje. 2014 m.

nacionalinėje išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitoje bus atsižvelgta į 2013 m. EPG pateiktas

rekomendacijas, kai tik šios bus pateiktos 2013 m. peržiūros ataskaitoje.

3.3.6.2 Kokybės kontrolė

Kokybės kontrolė (KK) yra kasdieninės techninės veiklos sistema, sukurta matuoti ir kontroliuoti rengiamos

nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos kokybę. KK veikla apima bendruosius metodus,

tokius kaip duomenų gavimo ir apskaičiavimo tikslumo patikra bei išmetamųjų teršalų kiekių skaičiavimo,

matavimo, neapibrėžčių vertinimo, informacijos archyvavimo ir ataskaitų teikimo patvirtintas standartizuotas

procedūras.

Kokybės kontrolė apima:

• Duomenų rinkimo procedūros vertinimą siekiant nustatyti, ar:

o buvo taikyti reikiami (t.y. atitinkantys TKKK geros praktikos vadovą) metodai, veiklos

duomenys ir taršos faktoriai;

o teisingai atlikti skaičiavimai;

o buvo pateikti ir paskaičiuoti visi laiko eilučių duomenys;

o einamųjų metų duomenys ir rezultatai buvo sulyginti su praėjusiųjų metų duomenimis

ir rezultatais;


63

o pastabose ir komentaruose yra visa reikalinga informacija apie duomenų šaltinius,

skaičiavimo metodus ir t.t.

• Išmetamų teršalų apskaičiavimo tvarką, kai tikrinama ar:

o nuosekliai naudojami taršos faktoriai;

o teisingi išmetamųjų teršalų parametrai, vienetai, perskaičiavimo koeficientai;

o teisingai perkelti visi duomenys iš lentelių skaičiuoklių į CRF lenteles;

o teisingai atlikti pakartotini skaičiavimai.

• Nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos atitinkamų skyrių rengimo tvarką, kai

tikrinama ar:

o vientisos nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos duomenų

struktūros;

o nacionalinė išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaita yra išbaigta;

o nuoseklios laiko eilutės;

o palyginti išmetamų teršalų įverčiai su ankstesniais įverčiais;

o nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos duomenų lentelės atitinka

tekstą;

o pateikta visa nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitai reikalinga

informacija apie duomenų šaltinius, prielaidų ir skaičiavimų metodologiją.

• Būdama nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos koordinatore ir sudarytoja

AAA atsako už KU/KK procedūras, tokias kaip:

o su nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos rengimu visos susijusios

informacijos ir veiklos duomenų tikrinimą ir archyvavimą;

o įvesties duomenų ir nuorodų CRF ir skaičiavimų failuose tikrinimą;

o duomenų nuoseklumo šaltinių kategorijose tikrinimą;

o prielaidų tikrinimą ir tinkamo dokumentų pildymo užtikrinimą;

o duomenų kaupimo ir įrašymo (įvedimo) tikrinimą;

o KK veiksmų koordinavimą rengiant kokybės kontrolės protokolus, dokumentacijos

kokybės kontrolės protokolus, perskaičiavimo protokolus ir kontrolinius sąrašus;

o galutinių išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos dokumentų (CRF lentelių ir

nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos) pateikimą Lietuvos

Respublikos aplinkos ministerijai.

Patikros rezultatai fiksuojami kontroliniame sąraše, skirtame pirminiam sektorių ekspertų pateiktos

informacijos patikrinimui. Išsamesnė informacija apie nustatytas klaidas įrašoma kokybės kontrolės

protokoluose. Po patikros protokolai grąžinami sektorių ekspertams, kad pastarieji sureaguotų į KK vadovo

pastabas (komentarus) ir, jei būtina, atitinkamai pataisytų duomenis, skaičiavimo metodiką ar nacionalinės

išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos aprašomąją dalį. Esmines taikomas KK procedūras iliustruoja

36 paveikslas.

Be įprastų kokybės patikrinimų (pagal 1 pakopą), taikomos ir specifinės kokybės kontrolės procedūros,

kurios telkiasi į pagrindines kategorijas bei į tas kategorijas, kurioms būdingos didžiausios neapibrėžtys.

Konkrečiam šaltiniui būdingos KU/KK detalės aptariamos atitinkamuose nacionalinės išmetamųjų ŠESD

kiekio apskaitos ataskaitos skyriuose (energetika, pramonės procesai, žemės ūkis ir atliekos). [1]


64

36 pav. AAA išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos rengimo metu taikomos kokybės kontrolės

procedūros

Visos AAA atsakomybėn pavestos KU/KK procedūros vykdomos vadovaujantis AAA direktoriaus 2012 m.

liepos 23 d. įsakymu Nr. AV-191 „Dėl Nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos duomenų

kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės procedūrų patvirtinimo“. Šiame įsakyme nurodomi ir kontrolinių

sąrašų, KK protokolų ir KU dokumentacijos protokolų šablonai.

3.4 Nacionalinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų registras

Nacionalinio ŠESD registro bendrasis aprašymas ir ištakos buvo pateikti Lietuvos pradinėje ataskaitoje,

pateiktoje JTBKKK 2006 m. Lietuvos ŠESD registras veikė nuo 2005 iki 2012 m. birželio 20 d., iki visi ES

valstybių narių nacionaliniai registrai buvo sujungti į bendrą Sąjungos registrą.

Lietuvos registras veikia konsoliduotoje IT platformoje ir bendrai su vieningomis infrastruktūros

technologijomis, naudojamomis kuriant kitų 28 šalių nacionalinius registrus konsoliduotoje ES registrų

sistemos (CSEUR/KESRS) platformoje (plačiau apie technines Sąjungos registro savybes aprašyta 6-ajame

ES NP). 2011 m gruodžio 21 d. Kioto protokolo suderinamumo komitetas nustatė dalinį Lietuvos

nacionalinio ŠESD registro funkcijų apribojimą dėl pažeidimų nurodytų 2010 m. nacionalinės išmetamųjų

ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos JTBKKK ekspertų pateiktoje peržiūros ataskaitoje. Tačiau ataskaitos

rengimo institucinės sistemos klausimas buvo išspręstas ir 2012 m. spalio 24 d. buvo atnaujintas įprastas

registro funkcionavimas.

Siekiant užtikrinti registre esančios informacijos saugumą, registruojantis registro naudotoju, taikoma

identifikacija įvedant unikalų naudotojo prisijungimo vardą ir slaptažodį. Kelis kartus įvedant klaidingą

naudotojo vardą ir slaptažodį, prieiga prie registro blokuojama. Veiksmus su registro objektais (ATL ir Kioto

vienetais) registro saugiojoje zonoje gali atlikti tik prisiregistravęs naudotojas.

2011 m. balandį buvo įdiegtas vadinamasis „keturių akių“ duomenų patikros mechanizmas, kuris veikia kaip

priemonė prieš melagingų duomenų perdavimą ar perdavimo laiko užgrobimą kitiems tikslams. Papildymas

„keturių akių“ patikros mechanizmu reiškia, kad kiekvienam vidiniam ar išoriniam vienetų perdavimui

reikalaujama patvirtinimo bent iš dviejų įgaliotųjų sąskaitos turėtojo atstovų. Kiekvienas atstovas atskiram

pervedimui gauna trumpąją žinutę (SMS) su asmeniniu slaptažodžiu. Registracija vyksta per Europos

Komisijos Autentifikavimo tarnybos (ECAS) sistemą, kuri tarnauja kaip apsaugos vartai patekimui į

Komisijos informacinę aplinką.


65

3.4.1 Registro veiklą reglamentuojantys teisės aktai

Nacionalinis ŠESD registras tvarkomas bendrai su Sąjungos registru, vadovaujantis 2013 m. gegužės 2 d.

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 389/2013, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą

2003/87/EB taip pat Europos Parlamento ir Tarybos sprendimus Nr. 280/2004/EB ir Nr. 406/2009/EB

įsteigiamas Sąjungos registras ir panaikinami Komisijos reglamentai (ES) Nr. 920/2010 ir Nr. 1193/2011.

Vadovaujantis Komisijos reglamentu Nr. 389/2013, Sąjungos registrą administruoja centrinis

administratorius (Europos Komisija), bendradarbiaujant su valstybių narių nacionaliniais administratoriais.

Centrinis administratorius užtikrina Sąjungos registro atitiktį funkcinėms ir techninėms duomenų apsikeitimų

standartų specifikacijoms. Be to, centrinis administratorius tvarko ir palaiko ES sandorių žurnalą (toliau –

EUTL/ESSŽ, angl. the EU Transaction Log) pagal reglamento nuostatas.

Siekiant įgyvendinti Komisijos reglamento Nr. 389/2013 nuostatas, 2013 m. gegužės 9 d. buvo papildytas

Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas (Žin., 2013, Nr. 54–2691). Įstatyme

reglamentuotos nuostatos dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių sąskaitų tvarkymo ir valdymo

konsoliduotame Sąjungos registre.

2013 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-817 buvo patvirtintos

Sąjungos registro naudojimosi taisyklės (Žin., 2013, Nr. 116–5823). Taisyklės nustato nacionalinio

administratoriaus – Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) funkcijas, sąskaitų Sąjungos

registre valdymą, ES ATL prekybos sistemoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų teises ir atsakomybes,

sąskaitų duomenų naudojimo ir perdavimo nuostatas.

3.4.2 Registro internetinis adresas ir registro tinklalapyje viešai prieinama informacija

Sąjungos registro internetinis adresas pasikeitė 2012 m. ir dabar jis pasiekiamas per:

https://ets-registry.webgate.ec.europa.eu/euregistry/LT/index.xhtml.

Įgyvendinant Komisijos reglamentą (ES) Nr. 389/2013 ir pirmumą teikiant 2003 m. sausio 28 d. Europos

Parlamento ir Tarybos direktyvai 2003/4/EB dėl aplinkosauginės informacijos prieinamumo visuomenei

pagal JTBKKK šalių konferencijos sprendimą Nr. 13/CMP.1, informacija apie disponavimą sąskaitomis,

sąskaitų sąrašą, pervedimų informaciją, projektų sąrašus ir konsultavimo įkainius yra teikiama registro

viešojoje zonoje. Konfidencialia informacija laikoma informacija, nurodyta Komisijos reglamento (ES) Nr.

389/2013 110 straipsnyje „Konfidencialumas“:

“Informacija, įskaitant visas turimas sąskaitas, visus atliktus pervedimus, turimą ar su pervedimu susijusį

unikalų taršos leidimų identifikavimo kodą ir unikalų Kioto vienetų vieneto serijos numerio skaičių,

disponuojamą EUTL/ESSŽ, Sąjungos registre ir bet kuriame kitame KP registre, laikoma konfidencialia,

nebent Sąjungos įstatymais arba lygiaverčio nacionalinio įstatymo nuostatomis būtų reikalaujama kitaip.”

Vadovaujantis 2013 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-817

patvirtintomis Sąjungos registro naudojimosi taisyklėmis, Sąjungos registro duomenys ir informacija

teikiami kaip nurodyta Komisijos reglamento (ES) Nr. 389/2013 109 ir 110 straipsniuose, nacionaliniuose

įstatymuose, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose taip pat tarptautiniuose susitarimuose.

https://ets-registry.webgate.ec.europa.eu/euregistry/LT/index.xhtml


66

Literatūra

1. 1990–2011 m. nacionalinė išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaita (pateikta 2013 m. balandžio 15 d.) ir CRF

versija 2.1 (pateikta 2013 m. spalio 28 d.).

2. Lietuvos metinės ataskaitos (pateiktos 2012 m., JTBKKK/ARR/2012/LTU, 2013 m. kovo 8 d.) peržiūros ataskaita.

3. Lietuvos 5 Nacionalinio pranešimo CC/ERT/2011/18, 2011 m. rugsėjo 22 d. detalios peržiūros ataskaita.

4. 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti prekybą išmetamų šiltnamio

efektą sukeliančių dujų leidimais Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB, su paskutiniais

pakeitimais, padarytais direktyva 2009/29/EB.

5. 2013 m. gegužės 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 389/2013, nustatantis Sąjungos registrą pagal Europos

Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimus Nr. 280/2004/EC ir Nr.

406/2009/EC ir panaikinami Komisijos reglamentai (ES) Nr. 920/2010 ir Nr. 1193/2011.

6. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų

mažinti savo šiltnamio dujų išlakas, kad būtų pasiekti Bendrijos įsipareigojimai iki 2020 metų sumažinti išmetamus

šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius.

8. Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas (Žin., 2009, Nr. 87-3662) su paskesniais pakeitimais.

9. LR Aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-817 „Dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registro naudojimo

taisyklių patvirtinimo ir kai kurių LR aplinkos ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ (Žin., 2013, Nr.

116-5823).

10. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas: http://www.laaif.lt (prisijungimo laikas: 2013-11-15).

11. Sąjungos ŠESD registro tinklalapis: https://etsregistry.webgate.ec.europa.eu/euregistry/LT/index.xhtml


12. Lietuvos statistikos departamentas: http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1366 (prisijungimo laikas: 2013-

11-20).

http://www.laaif.lt/

https://etsregistry.webgate.ec.europa.eu/euregistry/LT/index.xhtml

http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1366


67

4 Politika ir priemonės

4.1 Bendroji politika

Šiame skyriuje pateikiama informacija apie klimato kaitos vykdymo politikos procesą (įskaitant vietinių

savivaldos institucijų vaidmenį klimato kaitos politikos kontekste), nacionalinius ŠESD tikslus, darnaus

vystymosi strategiją, taip pat aprašoma politikos ir priemonių poveikio stebėsenos ir vertinimo sistema tam

tikram laikotarpiui. Skyriuje daugiausiai dėmesio skiriama tarpsektorinei politikai ir priemonėms. Sektorinė

politika ir planai pateikti 4,2 skyriuje.

Atsižvelgiant į 5-ojo NP peržiūros ekspertų grupės pateiktas rekomendacijas, šiame skyriuje taip pat

pateikiama informacija apie skirtingų strategijų ir programų sąsajas ir ryšius.

2012 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo politikos

strategiją laikotarpiui iki 2050 m. Strategijos tikslas – formuoti ir įgyvendinti Lietuvos klimato kaitos

valdymo politiką. Strategija nustato trumpalaikius (iki 2020 m.), indikatyvius vidutinės trukmės (iki 2030 ir

2040 m.) ir ilgalaikius (iki 2050 m.) tikslus ir uždavinius klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie

klimato kaitos padarinių srityse (plačiau apie tai žr. 4.1.2 skyriuje). Strategijos įgyvendinimą organizuoja ir

koordinuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Šios strategijos tikslų ir uždavinių įgyvendinime

dalyvauja Aplinkos, Energetikos, Finansų, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Ūkio ir

Žemės ūkio ministerijos bei kitos institucijos.

Strategijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimui Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Nacionalinės

klimato kaitos valdymo politikos strategijos tikslų ir uždavinių 2013–2020 m. įgyvendinimo tarpinstitucinį

veiklos planą.

Pastaraisiais metais buvo sustiprinti instituciniai pajėgumai klimato kaitos srityje. 2011 m. Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-1017 Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) paskirta atsakinga

už nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos rengimą. Tais pačiais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimu Nr. 683 suformuota nuolatinė 5 ekspertų nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos

ataskaitos rengimo darbo grupė. 2012 m. AAA įsteigtas Klimato kaitos skyrius, kuris atsakingas už

nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos rengimą. Lietuvos Respublikos aplinkos

ministerijos Klimato kaitos ir hidrometeorologijos skyrius buvo restruktūrizuotas į Klimato kaitos politikos

skyrių ir Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamente įsteigtas naujas Klimato kaitos finansų ir

projektų valdymo skyrius. 2013 m. sausio mėn. atnaujinta Nacionalinio klimato kaitos komiteto sudėtis.

4.1.1 Tarptautinių teisės aktų nuostatų perkėlimas

Nacionaliniai su Kioto protokolu tikslų įgyvendinimu susiję nacionaliniai teisės aktai yra rengiami

atsižvelgiant į JTBKKK, Kioto protokolo nuostatas ir ES su klimato kaita susijusius teisės aktus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsniu, tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo

Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Pagal Lietuvos

Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1948; 2005, Nr. 88-3295) 11 straipsnio 2 dalį,

kai įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos

Respublikos įstatymai, kitiems teisės aktams, galiojantiems šios sutarties sudarymo metu arba įsigaliojusiems

po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos.

Nacionalinių teisės aktų nuostatos turi būti derinamos su ES teisės aktų nuostatomis.

1992 m. liepą Rio de Žaneire surengtoje Jungtinių Tautų aplinkos ir vystymosi konferencijoje Lietuvos

Respublika kartu su kitomis 154 šalimis pasirašė Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją

(JTBKKK), kurią Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1995 m. vasario 23 d. Kioto protokolas buvo

pasirašytas 1998 m., o ratifikuotas – 2002 m. Ratifikuodama Kioto protokolą, Lietuva įsipareigojo per 2008–

2012 m. laikotarpį sumažinti išmetamųjų į atmosferą ŠESD kiekį 8 %, palyginus su 1990 m. lygiu.

2009 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų

įstatymą. Išsamus šio įstatymo aprašymas pateikiamas 5-ojo NP 4.1.4 skyriuje. Įstatymo pakeitimai

patvirtinti 2011 ir 2012 m., kada buvo vykdomi Nacionalinio registro pakeitimai (Nacionalinis ŠESD


68

registras tapo neatsiejama Sąjungos registro dalimi, plačiau apie tai žr. 3.4 skyriuje ir kituose

dokumentuose).

4.1.2 Tarpsektorinės strategijos

37 pav. iliustruojamos sąsajos tarp atskirų strategijų ir programų. Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva

2030“ Lietuvos Respublikos Seimas patvirtinto 2012 m. Joje apibrėžiama valstybės vizija ir veiklos vystymo

ir įgyvendinimo prioritetai iki 2030 m. Tai yra pagrindinis planavimo dokumentas naudojamas rengiant ir

vystant kitus planus ar programas.

Nacionalinė reformų darbotvarkė 2020 m. – dokumentas, apibrėžiantis valstybės tikslus vidutinės trukmės

laikotarpiui. Nacionalinė reformų darbotvarkė apibrėžia pagrindines struktūrines reformas, kurias ketina

įgyvendinti Lietuva siekdama pašalinti ekonominį augimą stabdančias kliūtis ir pasiekti nacionalinius

„Europa 2020“ strategijos tikslus. Darbotvarkėje nustatyti kiekybiniai sektorių tikslai, pateikiamos prognozės

2015 ir 2020 m. ir prioritetiniai veiksmai, siekiant įgyvendinti šalies mastu nustatytus uždavinius. Pažanga

vertinama pagal penkis kiekybinius tikslus, kurių vienas yra susijęs su energetika ir klimato kaita.

Pagrindinės energetikos ir klimato kaitos politikos kryptys AEI naudojimo skatinimas, energijos efektyvumo

didinimas ir išmetamųjų ŠESD kiekio ribojimas.

Nacionalinės reformų darbotvarkės 2020 m. įgyvendinimo priemonės išdėstytos atskirų sektorių strategijose

(žr. 37 pav. ). Strategijos yra derinamos tarpusavyje, pvz., energetinio efektyvumo tikslai vienoje strategijoje

yra analogiški kitos strategijos tikslams, tačiau priklausomai nuo konkrečios strategijos analizuojamos temos

skiriasi jų detalizavimo lygis. Kadangi strategijos įgyvendinime dalyvauja atskiros institucijos, sudaromas

tarpinstitucinis veiklos planas apibrėžiantis veiksmus, kurių reikėtų imtis įgyvendinant konkrečios strategijos

tikslus ir uždavinius. Pažangos stebėsenoje ir vertinime dalyvaujančios institucijos turi kasmet teikti

ataskaitas apie per praėjusius metus nuveiktus darbus.

Siekdama įgyvendinti Lietuvos pažangos strategiją iki 2030 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m.

lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 patvirtino Nacionalinę reformų darbotvarkę 2014–2020 m. laikotarpiui,

nustatydama pagrindinius prioritetus ES lėšų panaudojimui pagal ES daugiametę finansavimo programą

2014–2020 m. laikotarpiui.

37 pav. Sąsajos tarp skirtingų strategijų ir programų


69

Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija parengta 2013–2050 m. laikotarpiui. Strategija

įgyvendina ES teisės aktus klimato kaitos srityje ir trečiąjį energetikos paketą, taip pat pakeičia Jungtinių

Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo iki 2012 metų nacionalinę strategiją.

Strategijos tikslas – formuoti ir įgyvendinti Lietuvos klimato kaitos valdymo politiką. Strategija nustato

trumpalaikius (iki 2020 m.), indikatyvius vidutinės trukmės (iki 2030 ir 2040 m.) ir ilgalaikius (iki 2050 m.)

tikslus ir uždavinius klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių.

Strategijos I skyriuje pateikiamos bendrosios nuostatos; II skyriuje – sektorių analizės išvados: su

išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimu susijusių sektorių, su prisitaikymu prie klimato kaitos padarinių susijusių

sektorių ir klimato kaitos valdymo politikos formavimui svarbių sektorių analizė; III skyriuje pristatyta

klimato kaitos valdymo politikos vizija; IV skyriuje – klimato kaitos švelninimo tikslai ir uždaviniai,

išskiriant specialiuosius klimato kaitos švelninimo tikslus ir uždavinius atskirai ES prekybos ATL sistemoje

dalyvaujančiuose ir nedalyvaujančiuose sektoriuose; V skyriuje – specialieji prisitaikymo prie klimato kaitos

tikslai ir uždaviniai; VI skyriuje pateikti bendrieji prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato kaitos

švelninimo tikslai ir uždaviniai; VII skyriuje apibrėžiamas Strategijos įgyvendinimas ir atskaitomybė.

Strategijos 1 priede pateikta Strategijos struktūra, 2 priede pateikti ES ir nacionaliniai strateginiai

dokumentai, kuriais remiantis suformuluoti specialieji ir bendrieji klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo

prie klimato kaitos tikslai ir uždaviniai.

2012 m. Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis narėmis, Kroatija ir Islandija, prisiėmė įsipareigojimą iki

20–30 % sumažinti 1990 m. lygio išmetamą ŠESD kiekį per antrąjį Kioto Protokolo įsipareigojimų laikotarpį

nuo 2013 iki 2020 m. Šis įsipareigojimas buvo perkeltas į strategiją, kurioje nustatomi kiekybiniai metiniai

ŠESD išmetimo mažinimo tikslai ES prekybos ATL sistemoje dalyvaujančiuose ir nedalyvaujančiuose

sektoriuose 2013–2020 m. laikotarpiu. ES prekybos ATL sistemoje nedalyvaujantiems sektoriams nustatyti

tikslai leidžia išmetamųjų ŠESD kiekio padidėjimą 15 % 20 % tikslo atveju ir padidėjimą 4 % 30 % tikslo

atveju, palyginti su 2005 m. lygiu. Be to, ES prekybos ATL sistemoje nedalyvaujantiems konkretiems

sektoriams (žemės ūkis, transportas, pramonė, atliekų tvarkymas ir kt.) nustatyta metinė ŠESD išmetimo

kvota pagal 20 % ir 30 % ŠESD išmetimo mažinimo scenarijus iki 2020 m.

Strategijoje nustatyti sektorių tikslai ir uždaviniai atitinka skirtingose sektorinėse strategijose nustatytus

tikslus ir uždavinius (pvz., Strategijoje ir Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje nustatyta

AEI dalis bendrame kuro sunaudojimo balanse). Kiekvieno sektoriaus tikslai aprašyti tolesniuose skyriuose,

kuriuose pateikiamos atskirų sektorių analizės.

Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 2013–2020 m. tikslams ir uždaviniams įgyvendinti

patvirtintas Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 2013–2020 m. tikslų ir uždavinių

įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas. Plane numatytos klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie

klimato kaitos priemonės ir lėšų poreikis šioms priemonėms įgyvendinti. Planu siekiama įgyvendinti

Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos strategijoje nustatytus tikslus ir uždavinius ir užtikrinti

tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

2009 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1247 patvirtino atnaujintą

Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją. Plačiau ši strategija aprašyta 5 NP 4.1.6 skyriuje.

2002 m. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Valstybės ilgalaikės raidos strategiją (Žin., 2002, Nr.

113-5029), kurioje aplinkos apsauga yra numatyta kaip vienas iš pagrindinių uždavinių, užtikrinančių saugų

Lietuvos visuomenės vystymąsi. Aplinkos apsaugos politikos uždaviniai nustatyti vandenų, oro, dirvožemio,

atliekų ir kituose sektoriuose.

Tais pačiais metais šalies Vyriausybė patvirtino Lietuvos ilgalaikę ekonominio vystymosi strategiją iki

2015 m. (Žin., 2002, Nr. 60-2424), kuri yra neatskiriama Valstybės ilgalaikės raidos strategijos dalis ir

nustato ilgalaikes ekonominės politikos raidos tendencijas.

2012 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1482 patvirtinta Nacionalinė

pažangos programa 2014–2020 m. laikotarpiui, skirta „Lietuva 2030“ strategijai įgyvendinti.

Programoje ne tik apibrėžtos nacionalinės ilgalaikio strateginio dokumento „Lietuva 2030“ politikos

nuostatos, bet nurodytos ir ES strategijos „Europa 2020“ esminės ES politikos nuostatos, skirtos sumaniam,


70

darniam ir viską apimančiam augimui. Programos rengimas buvo derinamas prie ES daugiametės finansinės

programos 2014–2020 m. laikotarpio. Pagrindinių nacionalinių (Nacionalinė reformų darbotvarkė),

regioninių ir ES strateginių dokumentų (pvz., ES Baltijos jūros regiono strategija, Baltijos jūros regiono

prisitaikymo prie klimato kaitos strategija ir kt.) nuostatos taip pat atsispindi programoje. Pagal ES

daugiametę finansinę programą 2014–2020 m. laikotarpiui prioritetas skyriams aplinkos ir klimato kaitos

tikslų integravimui į visus ES finansavimo instrumentus, siekiant valstybėms narėms suteikti galimybę

pasiekti užsibrėžtus uždavinius ir padidinti su klimato kaitos priemonių finansavimu susijusią išlaidų dalį

bent iki 20 % viso biudžeto.

Europos Parlamentui ir Tarybai priėmus Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius ES struktūrinių

fondų naudojimą, programa bus atitinkamai pakoreguota, siekiant, kad ji atitiktų teminius reikalavimus.

4.1.3 Nacionalinės ir regioninės programos arba tarptautiniai susitarimai, jų vykdymo

užtikrinimas ir administracinės procedūros

Šiame skyriuje pateikiama informacija apie teisinius susitarimus, įgyvendinimo užtikrinimą ir

administracines procedūras, susijusias su Kioto protokolo lanksčiaisiais mechanizmais.

Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas reglamentuoja bendrai įgyvendinamų (toliau – BĮ)

ir švarios plėtros (toliau – ŠP) projektų vykdymo ir jų administravimo pagrindines nuostatas.

Toliau nurodomos Kioto protokolo lanksčiųjų mechanizmų administravime dalyvaujančių įvairių institucijų

funkcijos.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija:

1. administruoja BĮ ir ŠP projektus kartu su kitomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotomis

institucijomis;

2. nustato BĮ ir ŠP projektų vykdymo tvarką;

4. priima, nagrinėja, vertina paraiškas ir kitus projektų vykdymo dokumentus;

5. leidžia vykdyti projektus arba atsisako leisti juos vykdyti (išduoda pritarimo raštus bei patvirtinimo raštus

projektų įgyvendinimui);

6. atlieka projektų vykdymo kontrolę;

7. teikia JTBKKK ir Kioto protokolo sekretoriatui informaciją apie institucijas ir veiksmus, susijusius su

Kioto protokolo lanksčiųjų mechanizmų įgyvendinimu.

Energetikos, Susisiekimo, Ūkio ir Žemės ūkio ministerijos:

1. pagal kompetenciją kartu su Aplinkos ministerija administruoja BĮ ir ŠP projektus;

2. pagal kompetenciją teikia Aplinkos ministerijai išvadas dėl numatomų vykdyti BĮ projektų koncepcijų

priimtinumo ir tolesnio jų vystymo tikslingumo;

3. dalyvauja rengiant teisės aktų projektus, reglamentuojančius BĮ ir ŠP projektų administravimą bei

vykdymą.

Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas:

1. vykdo BĮ projektų paraiškų vertinimą;

2. vykdo funkcijas, susijusias su Kioto vienetų registravimu ŠESD registre.

Regionų aplinkos apsaugos departamentai:

1. vykdo aplinkos apsaugos kontrolės funkcijas, dalyvauja atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras

pagal Poveikio aplinkai vertinimo įstatymą (Žin., 2005, Nr.84-3105 su vėlesniais pakeitimais);

2. iki 2014 m. liepos mėn. išduoda TIPK leidimą BĮ projekto vykdytojui, vadovaudamiesi Taršos integruotos

prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklėmis (Žin., 2005, Nr.103-3829

su vėlesniais pakeitimais).


71

4.2 Atskirų sektorių politika ir priemonės, jų poveikis išmetamųjų šiltnamio

efektą sukeliančių dujų kiekiui

4.2.1 Esamos priemonės

Šiame skyriuje pateikiamos esamos priemonės (įgyvendinamos ar patvirtintos). Pirmiausiai aprašomos

sektoriams bendros priemonės, o po to apžvelgiamos atskirų sektorių priemonės.

Siekiant įgyvendinti sektorių strategijose iškeltus tikslus, taikomi šie finansiniai instrumentai: ES struktūrinė

parama 2007–2013 m., ES prekybos ATL sistema, Klimato kaitos specialioji programa, Europos Žemės ūkio

fondas kaimo plėtrai per Kaimo plėtros programą Lietuvai 2007–2013 m. laikotarpiu, JESSICA paramos

fondas.

4.2.1.1 ES struktūrinė parama 2007–2013 m. laikotarpiu

Iš viso Lietuvai iš ES struktūrinės paramos per 2007–2013 m. laikotarpį skirtos lėšos sudaro daugiau nei 23

mlrd. Lt ir yra naudojamos finansuoti projektams pagal toliau išvardintas programas ir prioritetus.

1. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa (EK patvirtinta 2009 m. gegužės 18 d., paskutinis

pakeitimas – 2012 m. lapkričio 21 d.) skirta visų darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų mobilizavimui, nes

investicijos į Lietuvos žmonių žinias, gebėjimus, aktyvumą, verslumą užtikrina ilgalaikį ūkio augimą. Šiai

veiksmų programai skirta 13,8 % ES struktūrinės paramos (arba 3,2 mlrd. Lt). Investavimo kryptys:

1.1. žmonių pritraukimas į darbo rinką ir išlaikymas joje;

1.2. mokymasis ir profesinis tobulėjimas, mokymosi visą gyvenimą sistemos plėtra;

1.3. tyrėjų ir mokslininkų galimybių (pajėgumų) stiprinimas;

1.4. viešojo administravimo galimybių (pajėgumų) skatinimas;

1.5. techninė pagalba.

2. Ekonomikos augimo veiksmų programai (EK patvirtinta 2009 m. gegužės 14 d., paskutinis pakeitimas –

2012 m. liepos 8 d.) buvo numatyta skirti didžiausią paramos lėšų dalį – 45,72 % arba 10,7 mlrd. Lt 2007–

2013 m. laikotarpiu. Labai svarbu, kad net 10 % lėšų numatyta skirti ūkio konkurencingumui ir ekonomikos

augimui skirtiems moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai. Investavimo kryptys:

2.1. tiesioginė ir netiesioginė parama tyrimams ir plėtrai bei inovacijoms ir investicijų skatinimui;

2.2. palankios sąlygos verslui ir inovacijoms;

2.3. informacinė visuomenė visiems;

2.4. esminė ūkio infrastruktūra;

2.5. transporto tinklas;


3. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa (EK patvirtinta 2009 m. gegužės 14 d., paskutinis pakeitimas –

2011 m. liepos 8 d.) skirta įgyvendinti darnesnės visuomenės viziją. Gyvenimo aplinkos ir kokybės

gerinimui, mažinant atskirų regionų skirtumus, skiriama 39,08 % arba 9,2 mlrd. Lt visos 2007–2013 m. ES

struktūrinės paramos. Investavimo kryptys:

3.1. savivaldybėms skirta miesto teritorijų infrastruktūra; veiklos diversifikavimas kaimo vietovėse;

paveldas, turizmas;

3.2. viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas;

3.3. aplinka ir tvari plėtra;



72

4. Techninės paramos veiksmų programa (EK patvirtinta 2007 m. gruodžio 18 d.; paskutinis pakeitimas –

2012 m. spalio 21 d.) – specialioji, papildoma veiksmų programa, skirta administruoti teminėms veiksmų

programoms. Šiai veiksmų programai skirta 1,4 % arba 0,3 mlrd. Lt ES struktūrinės paramos lėšų.

Bendra ES struktūrinės paramos lėšų, skirtų pagal minėtąsias programas suma, sudaro daugiau nei 97 %, o

lėšų pasiskirstymą pagal atskiras programas iliustruoja 38 pav.

38 pav. Skirtų ES struktūrinės paramos lėšų suma pagal programas iki 2013 m. spalio 30 d.

Kalbant apie klimato kaitos švelninimą, ES struktūrinių fondų parama nukreipta centralizuotai tiekiamos

šilumos gamyboje naudojamo kuro pakeitimui biomase (skirta 306 427 982 Lt, iš kurių 77,07 % lėšų jau

paskirstyta ir šiuo metu vyksta paraiškų svarstymas 26,21 % sumai), visuomeninių pastatų atnaujinimui

(skirta 906 709 358 Lt) ir efektyvesniam energijos vartojimui, kuris labiausiai siejamas su centralizuotai

tiekiamos šilumos tinklų modernizavimu (skirta 200 978 902 Lt, iš kurių 79,63 % jau paskirstyta ir šiuo metu

vyksta paraiškų svarstymas 39,15 % sumai).

4.2.1.2 ES prekybos ATL sistema 2008–2012 m. ir 2013–2020 m. laikotarpiais

2007 m. Lietuvos Respublikos aplinkos ir ūkio ministrų įsakymu patvirtintas Nacionalinis apyvartinių taršos

leidimų (ATL) paskirstymo planas. Pagal jį antrajame laikotarpyje paskirstytas bendras 44 179 066 ATL

skaičius, o BĮ projektų rezervui buvo skirta 1 292 186 ATL, naujiems įrenginiams atidėta 7 216 955 ATL.

Per antrąjį prekybos ATL laikotarpį nuo 2008 iki 2012 m. iš viso paskirstyti 39 715 628 nemokami ATL, iš

kurių 35 669 925 buvo skirti esamiems įrenginiams ir 4 045 703 naujiems padidinto galingumo įrenginiams.

Nepanaudotas ATL kiekis iš naujų įrenginių rezervo – 3 299 413 ATL ir iš BĮ projektų rezervo – 31 112

ATL (iš viso 3 330 500 ATL) buvo parduoti aukcionuose.

Per antrąjį prekybos ATL laikotarpį kasmet atsirasdavo įrenginių, kurių patikrintas išmetamas ŠESD kiekis

viršijo nemokamai skirtų ATL kiekius (39 pav. ). Palyginus su kai kurių įrenginių turimais ATL, patikrintas

išmetamųjų ŠESD kiekis energetikos sektoriuje išaugo 2010 m., dėl 2-ojo Ignalinos AE bloko eksploatacijos

nutraukimo ir šalyje suintensyvėjusios elektros energijos gamybos Lietuvos elektrinėje. Ši elektrinė degina

iškastinį kurą (gamtines dujas ir mazutą). Antras padidėjimas užfiksuotas 2012 m. Viena iš svarbiausių

priežasčių lėmusių antrą išmetamųjų ŠESD kiekio padidėjimą buvo trikdžiai tarptautiniuose elektros

perdavimo tinkluose. Tuo metu Lietuvos elektros energijos tinklui trūko importuojamos elektros dėl Rusijoje

vykdomų elektros tinklo techninio aptarnavimo darbų. Lietuvai ekonomiškai labiau apsimokėjo gaminti

elektros energiją šalyje veikiančiuose įrenginiuose (būtent Lietuvos elektrinėje), kadangi tuo metu rinkos

kainos buvo ganėtinai didelės.

99,10% 96,39% 98,05%

70,42%

97,12%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

1 veiksmų

programa

2 veiksmų

programa

3 veiksmų

programa

4 veiksmų

programa

Visos

programos


73

39 pav. ŠESD kiekis, kurį viršijo įrenginiai lyginant su jiems suteiktų nemokamų ATL kiekiu

Per 2008–2012 m. laikotarpį ES ATL perteklius iš viso siekė apie 10 mln. Bendras kasmetinis patikrintų

išmetimų kiekis per 2008–2012 m. laikotarpį neviršijo nemokamai paskirto ATL kiekio.

Antrajame laikotarpyje (2008–2012 m.) ES prekybos ATL sistemoje dalyvavo 101 įrenginys. Nuo 2013 m.

sausio 1 d. šioje sistemoje dalyvauja 90 įrenginių. Iš sistemos pasitraukę įrenginiai arba nutraukė savo veiklą,

arba sumažino pajėgumus žemiau ES prekybos ATL sistemoje dalyvaujantiems įrenginiams nustatytos

slenkstinės ribos.

Trečiasis prekybos ATL laikotarpis prasidėjo nuo 2013 m. sausio 1 d. ir tęsis iki 2020 m. pabaigos.

Nemokamų ATL paskirstymas valstybėms narėms ir įrenginiams 6-ojo NP rengimo metu dar nebuvo įvykęs,

nors preliminariai nustatyti nemokamų ATL kiekiai Lietuvai sudarė apie 45 mln. ATL visam laikotarpiui.

Vienas pagrindinių trečiojo laikotarpio skirtumų, kad nebus skiriama nemokamų ATL elektros energijos

gamybai. Nors tai yra viena esminių trečiojo laikotarpio nuostatų, kai kurioms šalims, tarp jų ir Lietuvai,

buvo padaryta išimtis, kai pereinamojo laikotarpio ATL skirti elektrą generuojantiems įrenginiams.

Nemokamai skirti ATL pagal išimtį (Direktyvos 2003/87/EB 10c straipsnis) turi būti atimami iš valstybei

narei skirto aukcionuojamų ATL kiekio, todėl bendras pramonei skiriamas ATL kiekis nesikeis. Pereinamojo

laikotarpio ATL gali būti skiriami elektros gamintojams 2013–2019 m. laikotarpiu. Jei tam tikras numatytas

paskirstyti ATL kiekis neskirtas, tas kiekis grąžinamas į valstybės narės aukcionuojamą dalį. Bendras

elektros gamintojams galimas skirti ATL kiekis 2013–2019 m. laikotarpiui sudaro 2 853 628 ATL.

Pagal pusiausvyros mechanizmą elektros energijos gamintojai gali gauti jiems skirtą ATL dalį tik tada, kai

jie atliko Lietuvos nacionaliniame investicijų plane numatytas investicijas. Investicijų suma turi prilygti

nemokamų ATL rinkos vertei. ATL vertę yra nustačiusi Europos Komisija ir 2010–2014 m. laikotarpiu ji yra

14,5 EUR/ATL, o 2015–2019 m. laikotarpiu – 20,0 EUR/ATL. Nacionaliniame investicijų plane įvardintos

investicijos atitinka šiuos principus:

1. investicijos turi būti atliktos tiesiogiai (t.y. įrenginyje) arba netiesiogiai (t.y. perinant prie našesnių

elektrą generuojančių įrengimų kitam veiklos vykdytojui priklausančiuose įrenginiuose) prisidėti

prie išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo, o šį sumažinimą turi būti galima įvertinti ir jis turi būti

pakankamai reikšmingas. Vienintelė taisyklės išimtis – investicijos į nacionalinio elektros tinklo

prijungimą prie Elektros perdavimo koordinavimo sąjungos (UCTE/EPKS) sistemos, kur

nereikalaujama skaičiuoti ŠESD išmetimo sumažėjimo;

2

4

6

8

10

12

14

16

18

0

100000

200000

300000

400000

500000

600000

700000

800000

2008 2009 2010 2011 2012

Įren

gin

ių s

kaič

ius

t C

O2e

Įrenginių, kurių patikrintas išmetamųjų ŠESD kiekis viršijo nemokamai skirtų ATL kiekį,

bendras perviršis

Įrenginių, kurių patikrintas išmetamųjų ŠESD kiekis viršijo nemokamai skirtų ATL kiekį,

skaičius


74

2. investicijos turėtų sietis tik su elektros gamybos, perdavimo, paskirstymo ir vartojimo įrengimų

modernizavimu;

3. investicijos turėtų būti papildomos tomis investicijoms, kurias valstybės narės turi finansuoti

siekdamos atitikti ES teisės aktais nustatytus tikslus ar reikalavimus.

Nacionaliniame investicijų plane numatytų investicijų vertė – 934 mln. EUR, o ATL rinkos vertė – 51 mln.

EUR.

4.2.1.3 Klimato kaitos specialioji programa

Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatyme nustatyta, kad klimato kaitos valdymo priemonėms

papildomai finansuoti sudaroma Klimato kaitos specialioji programa. Programos lėšos kaupiamos atskiroje

Valstybės iždo sąskaitoje.

Įstatyme numatyta, kad programos finansavimo šaltiniai yra šie:

1) lėšos, gautos už perleistus nustatytosios normos vienetus;

2) lėšos, gautos už aukcione parduotus ATL;

3) lėšos, gautos šio įstatymo šeštajame skirsnyje nustatyta tvarka;

4) savanoriškos fizinių ir juridinių asmenų lėšos, skirtos klimato kaitos poveikio mažinimo priemonėms

įgyvendinti;

5) kitos teisėtai gautos lėšos.

Programos lėšos naudojamos:

1) energijos vartojimo ir gamybos efektyvumo didinimo projektams: gyvenamiesiems namams ir

visuomeninės paskirties pastatams modernizuoti, kitiems projektams, kurie leidžia efektyviausiai

sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį energetikos, pramonės, statybos, transporto, žemės ūkio, atliekų

tvarkymo ir kitose srityse, įgyvendinti – ne mažiau kaip 40 %;

2) AEI panaudojimui skatinti, aplinkai palankioms technologijoms, tarp jų efektyvios energijos

gamybos kogeneracijos būdu, diegti – ne mažiau kaip 40 %;

3) Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos įgyvendinimo priemonių planui vykdyti;

4) miškams atkurti ir įveisti;

5) visuomenei informuoti ir šviesti, mokslo tiriamiesiems darbams ir jų sklaidai, veiklos vykdytojams ir

kitiems asmenims konsultuoti ir mokyti aktualiausiais klimato kaitos politikos valdymo ir

įgyvendinimo, energijos vartojimo efektyvumo didinimo, atsinaujinančių energijos išteklių

panaudojimo ir aplinkai palankių technologijų diegimo klausimais;

6) pagal Europos Sąjungos teisės aktus, Klimato kaitos konvenciją, Kioto protokolą ir kitus

tarptautinius susitarimus nustatytoms prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių ir klimato kaitos

padarinių švelninimo priemonėms įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir trečiosiose

valstybėse;

7) kitoms klimato kaitos politikos veiksmingo valdymo priemonėms, kurios naudojantis valstybės

pagalba leistų veiklos vykdytojams ir kitiems ūkio subjektams, kurių vykdoma veikla nepatenka į šio

įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą, sumažinti ŠESD išmetimo mažinimo įsipareigojimų

finansinę ir ekonominę naštą, įgyvendinti;

8) programos administravimui ir Sąjungos ŠESD registro tvarkymui.

Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:

1) būtina rengti metines programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas, o Aplinkos ministerijai

pavedamas programos lėšų administravimas;


75

2) būtina rengti metines sąmatas, o Aplinkos ministerijai pavedamas ataskaitų, susijusių su lėšų

panaudojimu, tvirtinimas po jų svarstymo Nacionaliniame klimato kaitos komitete ir Seimo

Aplinkos apsaugos komitete;

3) programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, naudojamos kitiems metams

numatytoms priemonėms arba kitoms šio straipsnio 3 dalies 3–7 punktuose numatytoms priemonėms

finansuoti.

Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo taisyklės patvirtintos Aplinkos ministro 2010 m.

balandžio 6 d. įsakymu (Žin., 2010, Nr. 42-2040; su paskesniais pakeitimais).

13 lentelė Finansavimas pagal Klimato kaitos specialiąją programą 2011–2012 m.

Kvietimo teikti paraiškas pavadinimas Metai Subsidijuotų

projektų skaičius

Subsidijos,

EUR

Viešojo transporto pakeitimas mažai taršiais autobusais ir

autobusų parko atnaujinimas

2011 93 autobusai (iš kurių

10 – hibridiniai)

25 978 575

Švietimo ir mokslo paskirties pastatų atnaujinimas sumažinant

energijos suvartojimo sąnaudas

2011 14 projektų 7 131 796

Biomase kūrenamų 500 kW – 5 MW galios katilų montavimas

savivaldybių, kurių gyventojų skaičius neviršija 100 000 asmenų,

centrinio šildymo sistemose

2011 31 projektas 11 584 111

Biomase kūrenamų iki 500 kW galios katilų montavimas

visuomeninės paskirties pastatuose

2011 80 projektų 7 418 399

Iš viso 2011 m. 52 112 881

Keltų įtraukimas į viešojo transporto sistemą siekiant mažinti

miesto autotransporto srauto taršą

2012 1 projektas 1 737 720

Švietimo ir mokslo paskirties pastatų atnaujinimas sumažinant

energijos suvartojimo sąnaudas

2012 16 projektų 6 762 627

Atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas individualiuose

gyvenamuosiuose namuose, pastatytuose pagal statybos

techninius normatyvus, galiojusius iki 1993 m.

2012 39 projektai 78 228

Individualių vienos ar dviejų šeimų gyvenamųjų namų, pastatytų

pagal statybos techninius normatyvus, galiojusius iki 1993 m.,

modernizavimas energetinio efektyvumo padidinimui iki C klasės

ir energijos sąnaudų sumažinimui ne mažiau 20 %

2012 62 projektai 293 359

Iš viso 2012 m. 8 871 934

4.2.1.4 Merų paktas

Merų paktas – tai plataus masto Europos judėjimas, kuriame dalyvauja vietos ir regionų valdžios institucijos,

savanoriškai įsipareigojusios savo teritorijose didinti energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų

energijos išteklių naudojimą. Vykdydama šį įsipareigojimą, Merų paktą pasirašiusi savivaldybė užsibrėžia ne

tik pasiekti, bet ir viršyti ES nustatytą tikslą – iki 2020 m. sumažinti CO2 kiekį 20 %. Iki 2013 m. lapkričio 1

d. paktą pasirašė 14 Lietuvos savivaldybių (iš 60-ties savivaldos institucijų).

Kiekviena Merų paktą pasirašiusi savivaldybė įvertina tiesioginį ir netiesioginį (dėl elektros vartojimo)

išmetamą ŠESD kiekį savo teritorijoje (Lietuvos atveju savivaldybių teritorijos), kad nustatytų bazinį lygį.

Bazinio lygio nustatymui dažniausiai įvertinamas išmetamųjų ŠESD kiekis energetikos sektoriuje ir

apskaitomos tik CO2 dujos. Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse į bazinio lygio nustatymą įtraukiamas atliekų

sektorius, todėl fiksuojamos ir CH4 kiekis. Į apskaitą nepatenka kuro deginimo pramonės įmonėse ir elektros

generavimo įrenginiuose, dalyvaujančiuose ES prekybos ATL sistemoje, išmetamųjų ŠESD kiekis.

Merų paktą pasirašiusiai savivaldybei rekomenduojama pasirinkti 1990 m. atskaitos metais, nors tai nėra

privalomas reikalavimas ir dauguma Merų paktą pasirašiusių savivaldybių pasirenka vėlesnius metus,

įvertindamos kokių metų duomenis turi (nes regiono lygiu duomenys gali būti nerenkami). Lietuvos atveju

regionų lygiu duomenys yra prieinami nuo 2000–2003 m. laikotarpio.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Atsinaujinantieji_energijos_i%C5%A1tekliai

http://lt.wikipedia.org/wiki/Atsinaujinantieji_energijos_i%C5%A1tekliai

http://lt.wikipedia.org/wiki/Europos_S%C4%85junga


76

Merų paktą pasirašiusios savivaldybės nustačiusios atskaitos metus, toliau imasi darnios plėtros veiksmų

plano, kuriame nustatytos priemonės skirtos išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimui ir visuomenės

informavimui klimato kaitos klausimais. Merų paktą pasirašiusios savivaldybės turi parengti tokį veiksmų

planą, kad jame nurodytų priemonių įgyvendinimas prisidėtų prie išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo iki

2020 m. bent iki 20 %, palyginus su atskaitos metais. 2013 m. lapkričio 1 d. duomenimis 8 iš 14 Merų paktą

pasirašiusių savivaldybių Lietuvoje pateikė parengtus darnios plėtros veiksmų planus (informacija pateikta

Merų pakto tinklapyje gimtąja kalba adresu: http://www.covenantofmayors.eu).

Merų paktą pasirašiusios savivaldybės praneša apie pažangą (atsiskaito už išmetamųjų ŠESD kiekio

sumažinimą ir įgyvendintas priemones) kartą per dvejus metus ir peržiūri darnios plėtros veiksmų planus,

kad pastarieji atitiktų prisiimtus įsipareigojimus.

4.2.1.5 Energijos efektyvumo didinimo stebėsena

Siekdama nustatyti suderintą metodiką energijos efektyvumo didinimo priemonių veiksmingumui įvertinti,

2008 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo

stebėsenos taisykles (Žin., 2008, Nr. 83-3296 Nr. 7-296). Šios taisyklės nustato stebėsenos atlikimo

reikalavimus pastatų, technologinių procesų, įrenginių ar transporto paslaugų, kuriuose įdiegtos energijos

vartojimo efektyvumo didinimo priemonės, pagal valstybės institucijų įgyvendinamų energijos vartojimo

efektyvumo didinimo programų šių priemonių įdiegimui skirta finansinę paramą. Objekto rodiklių

vertinimas, atlikus stebėseną, svarbus nustatant objektuose sutaupytiems energijos kiekiams, užtikrinant

efektyvų energijos išteklių ir energijos vartojimą valstybės mastu, kitoms energijos vartojimo efektyvumo

didinimo programoms rengti, energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo mechanizmams kurti. Pati

savaime priemonė neturi įtakos ŠESD išmetimui, bet ateityje leis įvertinti atskirų priemonių įtaką energijos

išteklių sunaudojimui ir tuo pačiu – išmetamųjų ŠESD kiekiui.

4.2.1.6 Energetika

Energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2224, su vėlesniais pakeitimais) yra pagrindinis teisės aktas,

nustatantis funkcijas ir atsakomybes energetikos sektoriuje. Detaliau atskirus energetikos sektorius

reglamentuoja sektoriniai įstatymai: Elektros energetikos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 66-1984, su vėlesniais

pakeitimais), Šilumos ūkio įstatymas (Žin., 2003, Nr. 51-2254, su vėlesniais pakeitimais), Gamtinių dujų

įstatymas (Žin., 2000, Nr. 89-2743, su vėlesniais pakeitimais), Branduolinės energijos įstatymas (Žin., 1996,

Nr. 119-2771, su vėlesniais pakeitimais), Atominės elektrinės įstatymas (reglamentuoja naujos atominės

elektrinės įgyvendinimo nuostatas) (Žin., 2007, Nr. 76-3004, su vėlesniais pakeitimais), Statybos įstatymas

(Žin., 1996, Nr. 32-788, su vėlesniais pakeitimais), Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymas (Žin., 2011,

Nr. 62-2936, su vėlesniais pakeitimais).

2007 m. Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą Nacionalinę energetikos strategiją (Žin., 2007, Nr. 11-430)

pakeitė Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, kurią Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m.

birželio 26 d. patvirtino potvarkiu Nr. XI-2133 (Žin., 2012, Nr. 80-4149).

Parengtos šios pagrindinės programos ir planai, numatantys konkrečias priemones energetikos sektoriui

iškeltiems tikslams pasiekti: Šilumos ūkio plėtros kryptys (Žin., 2008, Nr. 82-3244), Energijos vartojimo

efektyvumo didinimo veiksmų planas (Žin., 2009, Nr. 2-38), Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių

vystymo strategija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789 (Žin., 2010,

Nr. 73 – 3725).

Kogeneracijos plėtros planas (Žin., 2008, Nr. 130-5002) nuo 2010 m. lapkričio 17 d. nebegalioja, bet

energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra vienas iš tikslų, užsibrėžtų Nacionalinėje energetinės

nepriklausomybės strategijoje.

Daugiabučių namų modernizavimo programa patvirtinta 2004 m. Esminiai programos pakeitimai atlikti 2009

m., kurie keitė finansavimo tvarką. Todėl 2009 m. laikotarpiu modernizavimo procesas sulėtėjo, daugiabučių

namų savininkams laukiant, kol bus suformuotos aiškios finansavimo sąlygos. Vis tik 2012 m. daugiabučių

namų modernizavimo programoje vėl buvo padaryta pakeitimų, kurie šįkart buvo susiję su konkrečių

modernizavimo projektų įgyvendinimo skatinimu (plačiau apie tai žr. 4.2.1.6.2 skyriuje).

Toliau įvardijami minėtose programose pateikti konkretūs tikslai ir priemonės.

http://www.covenantofmayors.eu/


77

4.2.1.6.1 Atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo skatinimas

Anksčiau minėtose strategijose keliami šie su AEI susiję tikslai:

AEI dalis bendrame elektros energijos gamybos balanse 2010 m. sudarys daugiau kaip 7 %

(pasiekta);

iki 2020 m. energija iš AEI sudarys 23 % šalies bendro galutinės energijos suvartojimo;

iki 2020m. bent 20 % elektros energijos bus pagaminta naudojant AEI;

2020 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarys ne mažiau nei 60 % centralizuotame šilumos

ūkyje gaminamos šilumos;

AEI dalis bendrame šalies pirminės energijos balanse 2025 m. padidės 20 % (įskaitant ir biodegalus).

Tikslams pasiekti numatomos šios priemonės: subsidijos iš ES struktūrinių fondų, Klimato kaitos specialioji

programa, supirkimo tarifai, nuolaidos prisijungimui prie elektros tinklo, atleidimas nuo akcizo mokesčio už

AEI pagaminant elektros energiją ir atleidimas nuo akcizo mokėjimo už energijos gaminimą iš medžiagų

turinčių biologinės kilmės. Prievolę biodegalams dėl įprasto kuro maišymo su biodegalais nustato įstatymas.

AEI politikos poveikis išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimui buvo vertintas bendram numatytam panaudoti

AEI kiekiui, todėl išsamus atskirų priemonių poveikis nebuvo atliekamas.

Sąraše antruoju punktu pažymėtas tikslas (iki 2020 m. energija iš AEI sudarys 23 % šalies bendro galutinės

energijos suvartojimo) apima kitus atsinaujinančių išteklių energetikos tikslus, taip pat – ir transporto.

4.2.1.6.2 Daugiabučių namų modernizavimas

Daugiabučių namų renovacija numatoma visose energetinį efektyvumą skatinančiose programose.

Numatoma, kad bus modernizuota ne mažiau kaip 70 % daugiabučių namų (24 000 vnt.). Šiluminės

energijos ir kuro sąnaudos turėtų būti sumažintos modernizuotų daugiabučių namų naudingojo ploto vienetui

ne mažiau kaip 30 %, palyginus su 2004 m. Planuojami sutaupymai 2010 m. – 150 GWh (vėluojama), 2016

m. – 1 700 GWh. Įgyvendinimo pradžia – 2005 m., įgyvendinimo pabaiga – 2020 m.

Daugiabučių namų modernizavimą subsidijuoja JESSICA fondas. Lietuvos Vyriausybė įsteigė JESSICA

fondą, siūlydama patrauklią finansavimo schemą, padėsiančią efektyviau vartoti energiją iki 1993 m.

pastatytuose daugiabučiuose namuose. Vėliau schema buvo išplėsta, kad apimtų studentų bendrabučius ir

kitus Mokslo ir švietimo ministerijos žinioje esančius pastatus.

JESSICA fondo paskola (grąžinama per laikotarpį iki 20 m. pastoviai palūkanų normai esant 3 %) siūloma

butų ir kitų patalpų daugiabučiuose namuose savininkams, jei pastarieji pasižada įgyvendinti efektyvesnį

energijos vartojimą užtikrinsiančias priemones, dėl kurių (i) bus pasiekti bent 20 % energijos sutaupymai,

palyginus su buvusiu suvartojimu ir (ii) bus įgyvendinti bent D klasės energetinio efektyvumo reikalavimai.

Pasiekus minėtuosius tikslus naudos gavėjai gali tikėtis „premijos“ – nuolaidos palūkanoms iki 15 %

pagrindinės paskolos. Besibaigiant 2011 m., Lietuvos Respublikos Seimas nustatė dar vieną paskatą –

papildomai kompensuoti dar 15 % investicijų, jei bendras energijos sutaupymas sudarytų bent 30 %,

palyginus su buvusiu laikotarpiu (2011 m. spalio 11 d. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir

daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisos).

Neseniai programa buvo dar kartą atnaujinta. Vadovaujantis 2013 m. sausio 17 d. priimtomis paramos būstui

įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo pataisomis, savivaldybėms suteikiamas

didesnis vaidmuo dalyvaujant daugiabučių namų renovavimo procese. Savivaldybė galės skirti bendrojo

naudojimo objektų valdytoją, galėsiantį lengvatinėmis sąlygomis imti paskolą renovacijai.

2012 m. JESSICA fondo paskolos buvo suteiktos 44 daugiabučiams namams renovavimo projektams

įgyvendinti. Bendra renovacijų suma – 6,3 mln. EUR. Iš viso pasirašytos 78 kredito (paskolos) sutartys 9,6

mln. EUR paskolos sumai.

Papildomas finansavimas daugiabučių namų modernizavimui skiriamas iš Klimato kaitos specialiosios

programos.


78

4.2.1.6.3 Visuomeninių pastatų modernizavimas

Visuomeninių pastatų modernizavimą subsidijuoja įvairios programos:

2007–2013 m. laikotarpio ES struktūriniai fondai (energijos vartojimui sumažinti visuomeniniuose

pastatuose), planuojami sutaupymai 2010 m. – 30 GWh, 2016 m. – 100 GWh, įgyvendinimo pradžia

– 2007 m., įgyvendinimo pabaiga – 2015 m.;

bibliotekų renovavimo ir modernizavimo 2003–2013 m. programa, planuojami energijos sutaupymai

2010 m. – 3 GWh, 2016 m. – 5 GWh, įgyvendinimo pradžia – 2003 m., įgyvendinimo pabaiga –

2013 m.;

kultūros centrų modernizavimo 2007–2020 m. programa, planuojami energijos sutaupymai 2010 m.

– 2 GWh, 2016 m. – 8 GWh, įgyvendinimo pradžia – 2007 m., įgyvendinimo pabaiga – 2020 m.;

muziejų modernizavimo 2007–2015 m. programa, planuojami energijos sutaupymai 2010 m. – 4

GWh, 2016 m. – 14 GWh, įgyvendinimo pradžia – 2007 m., įgyvendinimo pabaiga – 2015 m.;

Klimato kaitos specialioji programa.

4.2.1.6.4 Energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Daugiabučių ir visuomeninių pastatų renovacija iš esmės yra vienos iš svarbiausių priemonių skirtų

galutiniam energijos vartojimo efektyvumo didinimui, tačiau taip pat yra numatyta nemažai papildomų

programų ir priemonių.

Įgyvendinant Energijos efektyvumo veiksmų planą (Žin., 2007, Nr. 76-3024; 2009, Nr. 2-38), numatomas

metinis energijos sutaupymas 2010 m. – 1 092 GWh/metus (726 GWh/metus be ankstyvųjų veiksmų) ir 4

725 GWh/metus iki 2016 m. Šis tikslas atitinka Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje

numatytą 9 % energijos taupymo tikslą, per 9 metų laikotarpį, lyginant su 2005 m. suvartotu energijos

kiekiu. Pastatų modernizavimas taip pat prisideda prie šio tikslo įgyvendinimo.

Kitos taikomos energijos vartojimo efektyvumą didinančios priemonės:

savanoriški susitarimai su energetikos įmonėmis. Planuojami energijos sutaupymai 2010 m. – 110

GWh, 2016 m. – 740 GWh. Įgyvendinimo pradžia – 2009 m., įgyvendinimo pabaiga – 2016 m.;

Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo parama priemonėms, mažinančioms neigiamą ūkinės

veiklos įtaką aplinkai;

reikalavimas pirkti energetiškai efektyvias prekes ir Nacionalinė žaliųjų pirkimų įgyvendinimo

programa;

ekologinio projektavimo reikalavimai energiją vartojantiems gaminiams, efektyvios biuro įrangos

žymėjimas ženklu Energy Star, energijos vartojimo efektyvumo ženklinimas buitiniams prietaisams;

esamų centralizuoto šilumos tiekimo sistemų (tinklų ir šilumos punktų) atnaujinimas ir plėtra

naudojant ES struktūrinių fondų lėšas.

2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo

efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES ir kuria panaikinamos

direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB. Daugumą direktyvos nuostatų valstybės narės privalės įgyvendinti iki

2014 m. birželio 5 d.

Ši direktyva nustato bendrą priemonių, skirtų skatinti energijos efektyvumą ES mastu, sistemą, užtikrinant

ES tikslo – iki 2020 m. padidinti 20 % energijos efektyvumą – pasiekimą ir padėti pamatus tolesniems

energijos efektyvumą didinantiems veiksmams po nurodytosios datos. Be to, direktyvoje apibrėžiamos

taisyklės, padėsiančios pašalinti kliūtis energetikos rinkoje ir įveikti rinkoje pasitaikysiančias nesėkmes,

kurios trukdo efektyviam energijos tiekimui ir vartojimui. Taisyklės leis pasiekti užsibrėžtus 2020 m.

nacionalinės energetikos efektyvumo tikslus. Pagal šią direktyvą privalu pakoreguoti su energijos

efektyvumu susijusius Lietuvos Respublikos teisės aktus ir skirti daugiau dėmesio energijos efektyvumo

priemonių taikymui.


79

Su išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimu tiesiogiai susijusios naujosios Direktyvos 2012/27/ES priemonės yra

šios:

ES energijos efektyvumo tikslo teisinis apibrėžimas ir kiekybinis vertinimas apima ES bendrąjį

2020 m. energijos suvartojimą, kuris turėtų neviršyti 1 474 Mtoe pirminės energijos kiekio arba ne

daugiau nei 1 078 Mtoe galutinės energijos kiekio. Prie ES prisijungus Kroatijai, tikslas buvo

pakoreguotas – neviršyti 1 483 Mtoe pirminės energijos kiekio ir ne daugiau nei 1 086 Mtoe

galutinės energijos kiekio.

Kiekviena valstybė narė privalo užsibrėžti orientacinį nacionalinį energijos efektyvumo tikslą sau

tinkama forma (pvz., pirminiai/galutiniai sutaupymai, intensyvumas, suvartojimas) ir iki 2013 m.

balandžio 30 d. pranešti apie jį kartu su jo „vertimu“ į absoliutų pirminės energijos suvartojimo lygį

ir galutinį energijos suvartojimą 2020 m. Lietuvos atveju šis tikslas atitinka ankstesniuosius

orientacinius tikslus, užsibrėžtus Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje (žr.

4.2.1.6.7 skyrių).

Valstybių narių įsipareigojimas per įsipareigojimų laikotarpį (per 2014 m. sausio 1 d. – 2020 m.

gruodžio 31 d. laikotarpį) pasiekti tam tikrų galutinės energijos sutaupymų pasitelkus energijos

efektyvumo įsipareigojimų schemas ar kita tikslines politikos priemones, kurios skatins energijos

efektyvumo didėjimą namų ūkių, pramonės ir transporto sektoriuose. Lietuva kol kas nėra numačiusi

aiškaus būdo energijos efektyvumo įsipareigojimų schemai sudaryti. Tačiau sutaupytas energijos

kiekis yra minėto tikslo dalis, tad sutaupymai papildomos įtakos išmetamam ŠESD kiekiui neturės.

Sekdamas pavyzdžiu, nuo 2014 m. sausio 1 d., viešasis sektorius privalės renovuoti 3 % pastatų,

kurių savininkais ar nuomininkais yra centrinės valdžios institucijos ir įtraukti energijos efektyvumą

į viešuosius pirkimus, jei išpildomos atitinkamos sąlygos (pvz., ekonomiškumas, tvarumas) dėl

energetiškai efektyvių pastatų, produktų ir paslaugų pirkimo. Tačiau sutaupytas energijos kiekis yra

minėto nacionalinio tikslo dalis, todėl sutaupymai papildomos įtakos išmetamųjų ŠESD kiekio

mažinimui neturės.

Efektyvus energijos generavimas: naujų energijos generavimo pajėgumų efektyvumo lygių

stebėsena, kogeneracijos ir šilumos ūkio potencialo vertinimas nacionaliniu lygiu ir įsisavinimo

priemonių parengimas iki 2015 m. gruodžio 31 d., įskaitant atliekų panaudojimą energijos gamybai

ir papildomų išteklių vartojimo skatinimą. Tačiau Lietuva dar nėra nustačiusi konkrečių priemonių

energijos efektyvumui kogeneracijoje skatinti (žr. 4.2.1.6.5 skyrių), tad kol kas neįmanoma nustatyti,

ar priemonės bus papildančios aukščiau minėtąjį nacionalinį orientacinį tikslą.

4.2.1.6.5 Kogeneracijos skatinimas

Kogeneracijos skatinimui ir energijos efektyvumo didinimui nustatyti keli tikslai, tačiau priėmus Nacionalinę

energetinės nepriklausomybės strategiją, elektros dalies gamybos didinimo kogeneracijos įrenginiuose tikslai

tampa labai neaiškūs.

Gamtinėmis dujomis kūrenamas kogeneracinis blokas buvo įrengtas Lietuvos elektrinėje kaip viena iš

priemonių, skirtų pasiekti 5-ajame NP išvardintiems tikslams. Lietuvos elektrinė buvo traktuojama kaip

pagrindinė jėgainė pakeisianti Ignalinos AE po jos uždarymo 2009 m.

Anksčiau Energijos efektyvumo veiksmų plane numatyti energijos sutaupymai galėjo siekti nuo 0 GWh 2010

m. iki 370 GWh 2016 m. Būtent šie skaičiai buvo nurodyti 5 NP. Tačiau pastaruoju metu (kalbama apie 2013

m.) nesama finansinių paskatų kogeneracijai skatinti, todėl neaišku, ar numatytieji tikslai bus pasiekti.

Atitinkamai, ši priemonė nebepateikiama 4.2.1.6.7 skyriaus lentelėje „Energetikos sektoriaus politikos įtaka

išmetamųjų ŠESD kiekiui“.

4.2.1.6.6 Bendrai įgyvendinami projektai energetikos sektoriuje

Dauguma šalyje vykdomų energetikos sektoriaus BĮ projektų yra susiję su AEI panaudojimu. 2013 m. spalio

mėn. duomenimis iš 24 projektų, kuriems išduoti pritarimo raštai, buvo 16 vėjo elektrinių projektų.

Planuojamas ŠESD išmetimo sumažinimas 2008–2012 m. laikotarpiu – 1 247 576 tCO2e. Remiantis

Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo duomenimis, šiuo metu taip pat vykdomi 3 BĮ projektai

pramonės įmonėse, 1 LULUCF sektoriuje, o 2 biodegalų projektai ir 1 vėjo energetikos buvo sustabdyti.


80

Visi šalyje vykdyti BĮ projektai aprašyti 5.3 skyriuje.

4.2.1.6.7 Energetikos sektoriaus politikos įtaka išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių

dujų kiekiui

Politika

arba

priemonė

Tikslas ir (arba) paveikta

veikla

Įtaka

ŠESD

Priemonės

tipas

Būklė Įgyvendinanti

institucija (-os)

Švelninimo poveikio

vertinimas pagal dujas CO2e

Gg

2010 2015 2020

AEI

naudojimo

skatinimas *

• AEI dalis bendrame elektros

energijos gamybos balanse

2010 m. sudarys daugiau kaip

7 % (pasiekta);

• iki 2020 m. energija iš AEI

sudarys 23 % bendro galutinės

energijos suvartojimo;

• AEI dalis bendrame šalies

pirminės energijos balanse

2025 m. padidės 20 %

(įskaitant ir biodegalus).

Daugiausiai

CO2

Įvairios

priemonės

Įgyvendi-

nama

Energetikos,

Aplinkos ir

Susisiekimo

ministerijos

310 479 747

Energijos

efektyvumo

didinimas

Pradedant nuo 2008 m. sausio

1 d. pasiekti 9 % galutinės

energijos sutaupymų per 9

metų laikotarpį, lyginant su

2005 m. energijos suvartojimo

lygiu ir kasmet iki 2020 m.

didinti energijos efektyvumą

1,5 %, palyginus su 2009 m.

lygiu.

Daugiausiai

CO2

Įvairios

priemonės

Įgyvendi-

nama

Energetikos,

Aplinkos ir

Susisiekimo

ministerijos

145** 815*** 1 496***

455 1 294 2 243

* Neįtraukta biodegalų naudojimo įtaka, nes pateikta transporto sektoriuje.

** Faktiniai energijos sutapymai 2010 m. buvo 780 GWh.

*** Vadovaujantis Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje užsibrėžtais tikslais, numatomi energijos

sutapymai 2015 ir 2020 m. yra atitinkamai 4 661 GWh ir 8 548 GWh.

Pagrindinė ŠESD išmetimo mažėjimo dėl efektyvesnio energijos vartojimo prielaida – galutinio energijos

vartojimo intensyvumo (įskaitant transportavimo ir paskirstymo nuostolius bei suvartojimą energetikos

pramonės įmonėse) sumažėjimas. Pagal 2010 m. nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos

duomenis – 0,0515 GgCO2e/TJ, o pagal 2011 m. ir vėliau – 0,0486 GgCO2e/TJ ( 2011 m. nacionalinės

išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos duomenys).

Išmetamųjų ŠESD kiekio sumažėjimui dėl didesnio atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo vertinimui

naudoti prognozuojami atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimo duomenys, pateikti ataskaitoje

„Politika, priemonės ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio prognozės Lietuvoje“.

Prognozuojami atsinaujinančių energijos išteklių kiekiai dauginami iš ŠESD išmetimo intensyvumo, kuris

apskaičiuotas – ŠESD išmetamą kiekį iš energetikos (1.A.1) sektoriaus padalinus iš agreguotų veiklos

duomenų. Kadangi agreguoti veiklos duomenys yra pirminė energija, o planuojamas atsinaujinančių išteklių

energijos vartojimas galutiniame energijos suvartojimo balanse, todėl šis skaičius buvo perskaičiuotas į

pirminį energijos suvartojimą taikant konversijos faktorius (2,5 numatytasis faktorius taikomas elektros ir 1,0

kitos energijos vartojimui [33]). Taikytas ŠESD intensyvumas – 191,34 GgCO2e/TWh (0,00532

GgCO2e/TJ).

Kadangi prognozės rengtos, atsižvelgiant į energijos efektyvumo didinimo priemones, sumažėjimas dėl

didesnės AEI naudojimo dalies nepersidengia.

4.2.1.7 Transportas

Pagrindiniai Lietuvos Respublikos teisės aktai ir programos, reglamentuojančios su klimato kaita susijusias

priemones transporto sektoriuje – Nacionalinę susisiekimo plėtros programą 2014–2022 m. laikotarpiui,


81

patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1253, kuri pakeitė

ilgalaikę (iki 2025 m.) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2005 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 692 (Žin., 2005, Nr. 79-2860) (5 NP verčiama kaip Lietuvos

transporto sistemos vystymo strategija), Mokesčio už aplinkos teršimą statymas (Žin., 1999, Nr. 47-1469;

2002; Nr. 13-474; su vėlesniais pakeitimais), Biodegalų gamybos plėtros finansavimo taisyklės (Žin., 2009,

Nr. 153-6938; 2011, Nr. 78-3848).

Biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymą (Žin., 2004, Nr. 28-870) pakeitė Atsinaujinančių išteklių energetikos

įstatymas (Žin., 2011, Nr. 62-2936, su vėlesniais pakeitimais).

4.2.1.7.1 Biodegalų gamybos ir vartojimo skatinimas

5-ajame NP teigiama, jog vienas iš numatomų tikslų yra biodegalų naudojimo dalies didinimas transporto

sektoriuje 5,75 % iki 2010 m. ir 15 % (450 tne) iki 2025 m., kaip buvo numatyta Ilgalaikėje (iki 2025 m.)

Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijoje. 2010 m. tikslas įgyvendintas įvedus privalomą reikalavimą

šalyje parduoti kuro mišinį.

Pagal Akcizų įstatymą (Žin., 2010, Nr. 45-2174, su vėlesniais pakeitimais), nulinis tarifas nustatomas etilo

alkoholiui, skirtam bioetiltretbutileterio gamybai.

Remiantis parengtomis Biodegalų gamybos plėtros finansavimo taisyklėmis (Žin., 2009, Nr. 153-6938;

2011, Nr. 78-3848), kompensuojama kainos dalis mokėtina už žaliavą rapso metilo (etilo) esterio (RME)

gamybai.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme (Žin., 1999, Nr. 47-1469 ir 2002, Nr. 13-474) numatyta, kad fiziniai

ir juridiniai asmenys, teršiantys iš transporto priemonių, naudojančių nustatytus standartus atitinkančius

biodegalus, ir pateikę biodegalų sunaudojimą patvirtinančius dokumentus, atleidžiami nuo mokesčio už

aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių.

4.2.1.7.2 Suskystintų gamtinių dujų (SGD) naudojimo skatinimas

Iš Klimato kaitos specialiosios programos skirtos lėšos įsigyti SGD varomus autobusus viešojo transporto

reikmėms. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose 2011 m. nupirkti 93 tokie autobusai.

Be to, akcizas netaikomas už gamtines dujas, kurios naudojamos kaip vietinio (miesto ir priemiestinio)

reguliaraus susisiekimo autobusų variklių degalai (Akcizų įstatymo pakeitimas 581 straipsnio 1 dalis (Žin.,

2010, Nr. 148-7560).

4.2.1.7.3 Susisiekimo infrastuktūros gerinimas

Susisiekimo infrastruktūros gerinimui numatomos įvairios priemonės, įtvirtintos pagrindiniuose transporto

sektoriaus plėtrą reglamentuojančiuose teisės aktuose bei šalies ir atskirų savivaldybių bendruosiuose

planuose. Numatytos priemonės skirtos gerinti miesto gatvių tinklų karkasus, modernizuoti eismo

reguliavimo ir valdymo sistemas, Vilniuje ir Klaipėdoje formuoti modernius tramvajų tinklus. Taip pat

didžiuosiuose miestuose, kur išvystyta troleibusų infrastruktūra, plėsti jų kontaktinius tinklus, gerinti

geležinkelių tinklų infrastruktūrą mažinant kelių (gatvių) apkrautumą sunkiuoju transportu ir kartu mažinant

taršą.

4.2.1.7.4 Efektyvesnis kuro naudojimas

2011 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymas Nr. 3-100 „Dėl energijos

vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų, taikomų įsigyjant kelių transporto priemones,

nustatymo ir atvejų, kada juos privaloma taikyti, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 23 -1110)

įgyvendina ir į nacionalinę teisę perkelia 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą

2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones

taikymo (OL, L 120, 2009, p. 5).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Nacionalinė žaliųjų pirkimų įgyvendinimo programa (Žin.,

2007, Nr. 90–3573) numato, kad įsigyjant keleivines transporto priemones (lengvuosius automobilius,

autobusus), su jų priežiūra susijusias paslaugas, keleivių vežimo paslaugas perkančiosios organizacijos turi

taikyti aplinkosauginius kriterijus pagal patvirtintą sąrašą.


82

2000 m. patvirtintame ir 2011 m. pakoreguotame Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo bei Susisiekimo

ministrų įsakyme „Dėl Mobiliųjų talpyklų, skirtų pavojingoms medžiagoms ir preparatams vežti keliais,

priežiūros laikinųjų taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 108–3470, su vėlesniais pakeitimais) nustatyti

lakiųjų organinių junginių (toliau – LOJ) išmetimo iš modernių benzino sandėliavimo, paskirstymo ir

transportavimo įrengimų ribojimai.

4.2.1.7.5 Transporto sektoriaus politikos įtaka išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių

dujų kiekiui

Politika arba

priemonė

Tikslas ir (arba) paveikta

veikla

Įtaka ŠESD Priemonės

tipas

Būklė Įgyvendinan

ti institucija

(-os)


vertinimas pagal dujas

CO2 e Gg

2010 2015 2020

Biodegalų

gamybos ir

vartojimo

skatinimas

Biodegalų naudojimo dalies

didinimas visame šlies rinkoje

disponuojamo benzino ir

dyzelinio kuro kiekyje, skirtame

transporto sektoriui 5,75 % iki

2010 m. ir 15 % (450 tne) iki

2025 m.

Daugiausiai

CO2

Įvairios

priemonės

Įgyvendi-

nama

Energetikos

ir

Susisiekimo

ministerijos 215 278 423

Pagrindinės prielaidos: išmetimo santykis pagal naujausius nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos

ataskaitos duomenis nuo 0,0705 GgCO2/TJ energijos kiekio, pakeitus biodegalais, sudaro 3 048, 3 948 ir 6

006 TJ (pagal istorinius ŠESD išmetimo duomenis ir prognozę, kaip pateikta ataskaitoje „Politika, priemonės

ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio prognozės Lietuvoje“) atitinkamai pagal 2010, 2015 ir

2025 m., pirminės energijos konversijos faktorius yra 1,0.

4.2.1.8 Pramonė

4.2.1.8.1 TIPK leidimai ir taršos leidimai

2010 m. lapkričio 24 d. patvirtinus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių

išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės), nuo 2014 m. sausio 7 d. 2008 m. sausio 15 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/1EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK)

neteko galios. Direktyva 2010/75/ES nustato taisykles integruotai prevencijai ir kontrolei dėl pramoninės

veiklos susidarančios taršos. Direktyvoje, siekiant aukšto aplinkos apsaugos lygio, taip pat nustatomos

taisyklės skirtos išmetamųjų teršalų į orą, vandenį ir dirvą prevencijai, taip pat ji taikoma atliekų mažinimui

bei jų susidarymo prevencijai.

Direktyva 2010/75/ES yra perkelta į nacionalinę teisę šiais teisiniais aktais: Aplinkos apsaugos įstatymu

(Žin., 1992, Nr. 5-75; 2013, Nr. 55-2727) ir Aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528

„Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių

patvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr. 77-3901). Aplinkos apsaugos įstatymas nustato nuostatas dėl TIPK leidimų ir

taršos leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo. Pereinamuoju laikotarpiu TIPK išdavimo, atnaujinimo

ir panaikinimo taisyklės (Žin., 2002, Nr. 85-3684, su vėlesniais pakeitimais) galios leidimams,

išduodamiems veiklai, kurios neapima direktyva 2010/75/ES, kol nuo 2014 m. liepos 1 d. įsigalios Taršos

leidimų išdavimo taisyklės.

Pramonės įmonės privalo pateikti paraišką TIPK leidimui gauti, siekiant užtikrinti aplinkos kokybę dėl taršos

prevencijos ir švaresnių technologijų taikymo. Gamtos išteklius būtina naudoti racionaliai ir taupiai, energija

turi būti naudojama efektyviai, o stebėseną ir kontrolę būtina vykdyti medžiagoms ir žaliavoms, kuro ir

energijos naudojimui gamybos procesuose. Pramonės veikloje skatinama naudoti mažiau pavojingas

medžiagas.

Be to, privalu skatinti aplinkosauginės vadybos sistemos taikymą pramonės įmonėse. Įmonės, kurioms

suteiktas ISO 14001:2005 sertifikatas, neturi rengti gamtos išteklių apsaugos ir atliekų kiekio mažinimo

plano.


83

ES prekybos ATL sistemoje dalyvaujantiems įrenginiams išduodami leidimai išmesti ŠESD yra sudėtinė

TIPK arba artimiausiu metu įsigaliosiančių Taršos leidimų dalis.

4.2.1.8.2 Geriausių prieinamų gamybos būdų taikymas

Iki 2013 m. sausio 7 d. (2011 m. sausio 6 d. Direktyva 2010/75/ES ir valstybėse narėse turėjo būti perkelta į

nacionalinę teisę iki 2013 m. sausio 7 d.) išmetamųjų teršalų lygiai TIPK leidime buvo nustatomi pagal

Europos geriausių prieinamų gamybos būdų (toliau – GPGB) informacinį dokumentą (angl. Best Available

Techniques reference documents (BREF)), parengtą atitinkamoms pramonės veikloms. Šiuo atveju

nereikalaujama taikyti konkrečių gamybos metodų ar technologijų, bet, atsižvelgiant į ūkinės veiklos

vykdytojo technines ir ekonomines galimybes, ūkinės veiklos vietos padėtį ir aplinkos sąlygas, nustatytos

išmetamų teršalų ribinės vertės turi būti palyginamos ir, pagal galimybę, atitikti išmetamų teršalų ribines

vertes nurodytas ES GPGB informaciniuose dokumentuose.

Veiklos vykdytojai turi laikytis specialiųjų TIPK leidimų išdavimo reikalavimų – atlikti ūkinės veiklos

objekte naudojamų technologijų, veiklos metodų ir priemonių atitikimo GPGB palyginamąjį įvertinimą.

Vadovaujantis ES GPGB informaciniais dokumentais, jų santraukomis, anotacijomis nustatomi

palyginamieji parametrai (pvz., į orą išmetamų teršalų kiekis, energijos sąnaudos produkcijos vienetui ar kt.).

Kai įrenginio veiklos rodikliai neatitinka GPGB lygio, veiklos vykdytojas turi parengti aplinkosauginių

veiksmų planą, numatydamas pakeitimus, kurie garantuos aukštesnį aplinkos apsaugos lygį.

Po Direktyvos 2010/75/ES įsigaliojimo 2013 m. sausio 7 d. TIPK sąlygos konkrečiam įrenginiui nustatomos

pagal GPGB išvadas, kaip pagal informacinį dokumentą.

Kaip nurodyta Direktyvoje 2010/75/ES, išmetamųjų teršalų ribines vertes privalu grįsti GPGB, užuot

nurodžius taikyti kokią nors ar net konkrečią technologiją. Terminas „geriausi prieinami gamybos būdai“

apima tiek taikomą technologiją, tiek įrenginio projektavimo ir aptarnavimo būdą. Pateikiami gamybos būdai

yra išplėtoti taip, kad būtų siekiama aukščiausio bendrojo aplinkos apsaugos lygio ekonomiškai ir techniškai

tvariomis sąlygomis taip pat efektyviausiomis technologijomis.

GPGB privalo būti nurodomi GPGB informaciniuose dokumentuose, rengiamuose konkrečioms veikloms ir

aprašančiuose taikytinus gamybos būdus, išmetamuosius teršalus ir energijos suvartojimo lygius, t.y. būdus,

laikytinus geriausiais prieinamais gamybos būdais ir išvadas apie GPGB bei atsirandančius naujus gamybos

būdus. GPGB išvados tai dokumentas, nurodantis tas GPGB informacinio dokumento dalis, kurios pateikia

išvadas apie geriausius prieinamus gamybos būdus, jų aprašymą, informaciją apie jų pritaikomumo

įvertinimą bei išmetamųjų teršalų lygius, konkrečiai susijusius su minimais GPGB, taip pat – būtiną vykdyti

stebėseną, energijos suvartojimo lygius ir, kur taikytina, būtinas objekto (vietos) sutvarkymo priemones.

Kompetentinga institucija gali nustatyti ir griežtesnes sąlygas leidimui išduoti nei nurodyta GPGB išvadose.

Griežtesnių išvadų taikymo taisykles privalo nustatyti ES valstybės narės. Jei įrenginių vykdoma veikla ar

gamybos proceso tipas nepatenka į išvardintuosius GPGB išvadose arba jei tos išvados neapima visų veiklos

ar proceso keliamo potencialaus poveikio aplinkai aspektų, iš pradžių, pasikonsultavusi su susijusios veiklos

vykdytoju, kompetentinga institucija gali nustatyti leidimo išdavimo sąlygas pagal kompetentingos

institucijos minėtai veiklai ar procesui nustatytus GPGB, deramai atsižvelgus į kriterijus (geriausio

prieinamo gamybos būdo nustatymo kriterijus):

1. taikyti mažą atliekinę technologiją;

2. naudoti mažiau pavojingas medžiagas;

3. kur tinkama, skatinti procese susidariusių ar jame naudotų medžiagų pakartotinį naudojimą ir

perdirbimą, įskaitant atliekas;

4. naudoti panašius eksploatacijos procesus, įrenginiu ar metodus, kurie buvo sėkmingai išbandyti

pramoniniu mastu;

5. siekti technologinės pažangos ir pokyčių mokslinėse žiniose ir sampratoje;

6. išmetamųjų teršalų pobūdį, poveikį ir kiekį;

7. naujų ir esamų įrenginių paleidimo laiką;


84

8. atsižvelgti į laiko trukmę, reikalingą GPGB įdiegimui;

9. procesuose naudojamų žaliavų (įskaitant vandenį) kiekį ir kilmę bei efektyvų energijos vartojimą;

10. siekti bendro neigiamo išmetamųjų teršalų poveikio aplinkai ir rizikos prevencijos ar sumažinimo iki

minimalaus lygio;

11. imtis nelaimingų atsitikimų prevencijos ir pasekmių aplinkai minimizavimo;

12. sekti visuomeninių tarptautinių organizacijų skelbiamą informaciją.

Teikdama pagalbą leidimus išduodančioms institucijoms ir įmonėms darant sprendimus dėl GPGB, Europos

Komisija organizuoja renginius pasikeitimui informacija tarp ES valstybių narių ekspertų iš pramonės

įmonių ir aplinkosauginių organizacijų. Šią veiklą koordinuoja Europos Perspektyvių technologijų studijų

instituto TIPK Biuras prie ES jungtinio tyrimų centro Sevilijoje (Ispanija). Tokiu būdu Komisija priima ir

publikuoja GPGB išvadas ir GPGB informacinius dokumentus (angl. BREF).

Pramonėje didelė ŠESD išmetimo dalis tenka CO2, susidarančioms cemento gamyboje. Lietuvoje vienintelis

cemento gamintojas yra AB „Akmenės cementas“, kur cemento gamyba vykdoma vadinamuoju šlapiuoju

būdu. Dėl šios priežasties ŠESD išmetimas yra net 30 % didesnis nei naudojant sausąjį gamybos būdą. Taigi,

didelį išmetamųjų ŠESD kiekio sumažinimą galima pasiekti pakeitus technologiją. Tokiu būdu AB

„Akmenės cementas“ sumažintų ŠESD kiekį 500 GgCO2e/metus [3]. Projektas baigtas įgyvendinti 2013 m.

spalio 16 d. [35], nors buvo planuota, kad naujoji technologija bus įdiegta anksčiau, 5 NP „Pramonės

sektoriaus politikos poveikis ŠESD išmetimui“ lentelėje teršalų sumažinimas buvo nurodytas įvyksiantis nuo

2010 m.

4.2.1.8.3 Aplinkos apsaugos vadybos sistemos pramonės įmonėse

Šiuo metu Europos Sąjungoje pripažintos dviejų tipų aplinkos vadybos sistemos: sertifikuota aplinkosaugos

vadybos sistema pagal Tarptautinės standartizacijos organizacijos standarte ISO 14001 „Aplinkosaugos

vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės“ (toliau ISO 14001) nustatytus reikalavimus ir 2001 m.

kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško

dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) nustatyta sistema.

2007 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Nacionalinėje žaliųjų pirkimų įgyvendinimo

programoje (Žin., 2007, Nr. 90-3573) vienas iš viešųjų pirkimų kriterijų yra reikalavimas, kad paslaugos

teikėjas būtų įdiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą.

Aplinkos apsaugos vadybos sistemos įdiegimą pramonės įmonėse iš dalies skatina ir TIPK leidimų išdavimo

tvarka (Žin., 2002, Nr. 85-3684). Įmonėms, kurios turi ISO 14001:2005, yra netaikomas reikalavimas

pateikti gamtos išteklių taupymo ir atliekų kiekio mažinimo planą. Tačiau nuo 2013 m. liepos 19 d.

įsigaliojus naujai TIPK leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių redakcijai (Žin., 2013, Nr.

77-3901), išimtys gamtos išteklių taupymo ir atliekų kiekio mažinimo plano rengimui daugiau nebus

taikomos.

4.2.1.8.4 Bendrai įgyvendinami projektai pramonės įmonėse

Jau yra įgyvendinti trys BĮ projektai chemijos pramonės įmonėje: AB „Achema“ N2O mažinimas UKL-7

įrenginiuose, N2O mažinimas GP agregate ir N2O mažinimas 9 UKL-7 įrenginyje. Planuojamas išmetamųjų

ŠESD kiekio sumažinimas 2008–2012 m. laikotarpiu įgyvendinus pirmąjį projektą siekė 4 732 541 t CO2e,

antrąjį projektą – iki 2 603 560 t CO2e ir trečiąjį – iki 89 900 t CO2e. Faktinis išmetamųjų ŠESD kiekio i

sumažėjimas, pasiektas per 2008–2012 m. laikotarpį įgyvendinimus minėtus projektus sudarė 7 643 017 t

CO2e.

Informacija apie šalyje vykdytus BĮ projektus pateikta 5.3 skyriuje.

4.2.1.8.5 Lakiųjų organinių junginių išmetamųjų teršalų ribojimas

Nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojo ir veikia Lakiųjų organinių junginių (LOJ), susidarančių naudojant

tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimų ribojimo tvarka (Žin., 2003, Nr. 15-634). Šia tvarka

siekiama sumažinti tiesioginį ir netiesioginį LOJ (išsiskiriančių iš dažų, tirpiklių, klijų ir kitų preparatų)

poveikį aplinkai, dažniausiai aplinkos orui, bei galimą riziką žmogaus sveikatai, numatant priemones ir


85

procedūras, kurias reikia įgyvendinti vykdant šio normatyvinio dokumento nurodytas veiklos rūšis, jeigu

veikla vykdoma viršijant šio normatyvinio dokumento nurodytus tirpiklių sunaudojimo slenkstinius kiekius.

Taršos mažinimo planas yra procedūros, skirtos riboti LOJ, susidarančių naudojant tirpiklius tam tikrų

veiklos rūšių įrenginiuose išmetamųjų teršalų kiekį, dalis. Taršos mažinimo plano tikslas – suteikti veiklos

vykdytojui galimybę kitomis priemonėmis sumažinti į aplinką išmetamų LOJ kiekį tuo pačiu laipsniu, kaip

jis sumažėtų, jeigu LOJ teršalų kiekis tenkintų ribines vertes. Tuo tikslu veiklos vykdytojas gali taikyti bet

kokį taršos mažinimo planą, sudarytą specialiai jo įrenginiams, jeigu galiausiai bus gautas lygiavertis į

aplinką išmetamų LOJ kiekio sumažėjimas.

4.2.1.8.6 Fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ribojimas

2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino reglamentą (EB) Nr. 842/2006 dėl tam tikrų

fluorintų ŠESD (OL 2006 L 161, p. 1). Šio reglamento tikslas – riboti fluorintų ŠESD, kurioms taikomas

Kioto protokolas, išmetimą bei sumažinti šių dujų kiekį Pagal Reglamento (EB) Nr. 842/2006 reikalavimus

kiekvienais metais fluorintų ŠESD gamintojai, importuotojai ir eksportuotojai teikia ataskaitas EK apie

praėjusių kalendorinių metų duomenis, tą pačią informaciją persiųsdami ir atitinkamos valstybės narės

kompetentingai institucijai. Visi fluorintų dujų naudotojai, tiekėjai (asmenys ir įmonės, įvežančios fluorintas

dujas į Lietuvą, išvežančios iš Lietuvos, perkančios ir parduodančios fluorintas dujas Lietuvos rinkoje) bei

tvarkytojai (asmenys ir įmonės, surenkančios, regeneruojančios ir nukenksminančios fluorintas dujas) turi

registruotis Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka [2].

2007 m. birželio 29 d. ūkio ir aplinkos ministrai patvirtino įsakymą Nr. D1-369/4-263 "Dėl 2006 m. gegužės

17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 842/2006 dėl tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą

sukeliančių dujų įgyvendinimo užtikrinimo", pagal kurį Lietuvos institucijoms nustatyta atsakomybė už 2006

m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 842/2006 dėl tam tikrų fluorintų

ŠESD nuostatų įgyvendinimą. Įmonių, tvarkančių fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, atestavimo

tvarka, patvirtinta 2009 m. liepos 20 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras priėmė įsakymu Nr. D1-420

(Žin., 2009, Nr. 88–3778).

2013 m. gruodį Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino Reglamento (EB) Nr. 842/2006 dėl tam tikrų

fluorintų ŠESD pakeitimą. Naujojo reglamento pagrindiniai tikslai – mažiausiais kaštais siekti ES klimato

tikslų mažinant didelį neigiamą poveikį klimatui sukeliančių fluorintų dujų naudojimą, vietoj jų naudojant

energetiniu efektyvumu ir saugumu pasižyminčias pakaitalus. Taip pat siekiama toliau tobulinti fluorintų

dujų sudėtyje turinčių produktų ir įrengimų tinkamą laikymą ir galutinį sutvarkymą bei pasiekti tarptautinį

susitarimą dėl svarbiausios fluorintų dujų grupės hidrofluorangliavandenilių (HFCs) nenaudojimo pagal

Monrealio protokolą.

4.2.1.8.7 Pramonės sektoriaus politikos įtaka išmetamųjų ŠESD kiekiui

Politika arba

priemonė

Tikslas ir (arba)

paveikta veikla

Įtaka

ŠESD

Priemonės

tipas


institucija (-os)

Švelninimo poveikio vertinimas

pagal dujas CO2e Gg

2010 2015 2020

GPGB ŠESD išmetimo

mažinimas

pakeitus cemento

gamybos

technologiją

CO2 Reglamentuo-

janti

Įgyvendinama Cemento

gamybos įmonė

500 500

BĮ projektai N2O mažinimas

azoto trąšų ir

cheminių

produktų

gamyboje

N2O Ekonominė Įgyvendinama Trąšų gamybos

įmonė

1 513* 1 467** 1 467**

1 513 1 967 1 967

* Faktinis sumažėjimas 2010 m. pagal informaciją tinklalapyje http://www.laaif.lt/index.php?437052674

** Penktadalis planuoto ŠESD išmetimo sumažinimo 2008–2012 m. laikotarpiui pagal duomenis, pateiktus projektų

informacinėse formose ir publikuojamus tinklapyje www.laaif.lt

http://www.laaif.lt/index.php?437052674



86

4.2.1.9 Žemės ūkis

Pagrindiniai Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys žemės ūkio veiklą yra Žemės ūkio ir kaimo

plėtros įstatymas (Žin., 2008, Nr. 81-3174), Žemės įstatymas (Žin., 2004, Nr. 28-868), Žuvininkystės

įstatymas (Žin., 2004, Nr. 73-2527), Gyvulių veislininkystės įstatymas (Žin., 1998, Nr. 110-3023), Augalų

sėklininkystės įstatymas (Žin., 2004, Nr. 156-5687).

Parengtoje Nacionalinėje 2007–2013 m. kaimo plėtros strategijoje didelis dėmesys yra skiriamas aplinkos

apsaugai, klimato kaitos poveikio mažinimui, bioįvairovės išsaugojimui, verslo plėtrai kaime ir kt. Pagal

parengtą kaimo plėtros strategiją yra parengta ir įgyvendinama 2007–2013 m. kaimo plėtros programa

(kituose dokumentuose verčiama kaip Nacionalinis strateginis 2007–2013 m. kaimo plėtros planas).

Šiuo metu rengiama 2014–2020 m. kaimo plėtros programa, kurios pirminį projektą EK ketinama pateikti

2014 m. sausį. Naujajam laikotarpiui rengiama programa toliau skatins gamtos išteklių darnaus naudojimo

politiką, klimato kaitos švelninimą, padidins atsparumą vykstantiems klimato kaitos pokyčiams ir gebėjimą

ūkininkauti nesukeliant neigiamos įtakos klimato kaitai.

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programoje, kurios tikslas – gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse

didinant užimtumą, remiant perėjimą iš žemės ūkio veiklos į ne žemės ūkio veiklą, skatinant pagrindinių

paslaugų kaimo gyventojams ir amatų plėtrą, numatyta finansinė parama iš Europos Žemės ūkio fondo

kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) pagal šias kryptis: žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus

konkurencingumo didinimas, aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas, gyvenimo kokybės gerinimas ir kitos

priemonės. 7,8 mlrd. Lt suma skirta pirmajai krypčiai, kuri apima 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos

dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių įgyvendinimą (91/676/EEB). Miškų

ekonominės vertės didinimui skirta 3,2 mlrd. Lt. Antrajai krypčiai, kuriai priskiriamos ekologinio

ūkininkavimo (2012 m. 2594 sertifikuoti ekologiniai ūkiai užėmė 163,3 tūkst. ha arba 5,7 % visų žemės ūkio

naudmenų), žemės apželdinimas mišku, rizikos vandenų telkinių būklės gerinimas, skirta 2,8 mlrd. Lt.

Iš ES subsidijos gautos keliems šiuo metu statomiems biodujų įrenginiams [36].

Informacija apie ekologinį ūkininkavimą, aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą, tiesioginių išmokų

ūkininkavimui skyrimą, dirvožemio anglies kaupimo žemės ūkyje stiprinimą, nederlingos žemės apželdinimą

mišku ir direktyvų 92/43/EEB ir 79/409/EEB (Natura 2000) įgyvendinimą buvo pateikta 5-ajame NP ir per

atsiskaitomąjį laikotarpį jokių esminių pokyčių neįvyko.

4.2.1.9.1 Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos įgyvendinimas

Patvirtinus 2013 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 366 „Dėl Nacionalinės

klimato kaitos valdymo politikos strategijos 2013–2020 metų tikslų ir uždavinių tarpinstitucinio veiklos

plano patvirtinimo“, įsigaliojo veiksmų planas, nustatantis klimato kaitos politikos įgyvendinimo priemones,

tarp kurių žemės ūkio sektoriuje numatytos šios:

1. skatinti biodujų surinkimo ir panaudojimo energijos gamybai investicinių projektų kaimo

vietovėse įgyvendinimą, siekiant mažinti metano išsiskyrimą iš gyvulininkystės kompleksų;

2. atlikti azoto trąšų tausaus naudojimo tyrimus ir rengti rekomendacijas;

3. įgyvendinti agrarinės aplinkosaugos programas;

4. parengti žemės ūkio augalų adaptyvių rūšių ir gyvulininkystės veislių atrankos ir naujų rūšių ir

veislių, prisitaikiusių prie besikeičiančių klimato sąlygų ir atsparių ligoms, tyrimų mokslo

programą;

5. sukurti žemės ūkio augalų ligų ir kenkėjų prognozavimo sistemą.

4.2.1.9.2 Nitratų direktyvos (91/676/EEB) įgyvendinimas

1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos (91/676/EEB) dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės

ūkio šaltinių ir ją iš dalies keičiančio 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)

Nr. 1137/2008 (toliau – Nitratų direktyva) įgyvendinimas skirtas mažinti gruntinių vandenų taršą nitratais.

Remiamos veiklos modernių mėšlidžių įrengimui ir kitoms priemonėms, kurios leidžia kontroliuoti mėšlo

patekimą į aplinką. Vien pakeičiant mėšlo tvarkymo sistemas iš tiršto ar sauso laikymo vietų į skystąsias


87

galima sumažinti azoto junginių išsiskyrimą į aplinką iki 20 kartų. Šalis įsipareigojo, kad nitratų direktyva

bus įgyvendinta dviem etapais.

Lietuvos Respublikos aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2012 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. D1-490/3D-39

(Žin., 2012, Nr. 66-3374) patvirtinta Žemės ūkio veiklos keliamos vandens taršos mažinimo programa.

Įsakyme keliami reikalavimai atitinka Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos

nitratais iš žemės ūkio šaltinių nuostatas:

1. per metus į dirvą įterpiamo azoto kiekis neturi viršyti 170 kg/ha (tręšimas ganomų galvijų mėšlu ar

srutomis);

2. mažiau nei 10 galvijų laikantys ūkiai mėšlą ir srutas turi laikyti saugančiu būdu nuo jų patekimo į

paviršinius ir požeminius vandenis;

3. nuo lapkričio 15 iki balandžio 1 d. (šaltuoju metų laiku) draudžiamas tręšimas mėšlu ir srutomis ant

įšalusios, šlapios, patvindytos arba užsnigtos dirvos;

4. nuo birželio 15 iki rugpjūčio 1 d. draudžiamas tręšimas mėšlu ir srutomis, išskyrus atvejus, kai

tręšiamas pūdymas, ganyklos ar žiemkenčių auginimui skirti plotai.

Lietuvos Respublikos aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342

„Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 92-3434, su

vėlesniais pakeitimais), patvirtinti reikalavimai atitinka Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų

apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių nuostatas, o ypač – aplinkosauginius reikalavimus dėl

mėšlo naudojimo pasėlių plotams tręšti. Be to, daugiau nei 10 galvijų laikantys ūkiai mėšlą ir srutas turi

laikyti tam skirtose talpose, atitinkančiose aplinkos apsaugos reikalavimus.

Pažangaus ūkininkavimo taisyklių ir reikalavimų laikymasis taip pat priskiriamas prie Nitratų direktyvos

įgyvendinimo veiklos, nes tokiu būdu yra propaguojamas darnus ūkininkavimas ir į dirvą prasiskverbiančių

medžiagų (ypač azoto junginių) kiekio optimizavimas.

4.2.1.9.3 Žemės ūkio sektoriaus politikos įtaka išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių

dujų kiekiui

Politika arba

priemonė

Tikslas ir (arba)

paveikta veikla

Įtaka

ŠESD

Priemonės

tipas


institucija (-os)


pagal dujas CO2e Gg

2010 2015 2020

Nitratų

direktyvos

įgyvendinimas

Požeminio

vandens taršos

nitratais

minimizavimas ir

išmetimo

mažinimas

N2O Reglamentuo-

janti

Įgyvendinama Žemės ūkio

ministerija

700 1200 1700

4.2.1.10 Miškininkystė

Pagrindinis Lietuvos Respublikos teisės aktas, reglamentuojantis su miškų ūkiu susijusią veiklą, yra Miškų

įstatymas (Žin., 2001, Nr. 35-1161).

Lietuvos miškų ūkio politika ir jos įgyvendinimo strategija (Žin., 2002, Nr. 93-4029) nustato ilgalaikę miškų

ūkio politiką bei jos kryptis, miškų ūkio plėtros strateginius tikslus iki 2020 m. Viena iš miškų ūkio politikos

krypčių – ekologinė kryptis, kuri numato miško ekosistemų tvarumo užtikrinimą, biologinės įvairovės

išsaugojimą bei miškų sveikatingumo gerinimą. Lietuvos miškingumo didinimo programoje ir Lietuvos

miškų ūkio politikoje bei jos įgyvendinimo strategijoje užsibrėžtas tikslas – iki 2020 m. padidinti šalies

miškingumą 3 %. 2006 m. miškai užėmė 2 121 tūkst. ha žemės plotą arba tai sudarė 32,5 %, todėl iki 2020

m. miškų bendras plotas turėtų sudaryti apie 2 317 tūkst. ha arba 196 tūkst. ha daugiau. 2012 m. sausio 1 d.

duomenimis miškų žemės plotas sudarė 2 173 tūkst. ha arba 33,3 % šalies teritorijos.

Remiantis Valstybinės miškų apskaitos, kurią atlieka Valstybinė miškų tarnyba, duomenimis, kasmet mišku

savaime apželia apie 4–5 tūkst. ha ne miško žemių (dažniausiai tai būna, nenaudojamos ilgai dirvonavusios

žemės, ganyklos, šlapžemės ir natūraliai atsistatantys durpynai), todėl iki 2021 m. mišku savaime gali


88

apaugti apie 70–90 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės. Todėl dirbtinai mišką įveisti reikėtų apie 100–120

tūkst. ha plote, kasmet vidutiniškai po 6–7 tūkst. ha. Miškus turėtų sudaryti 45 % lapuočiai ir 55 %

spygliuočiai medžiai.

Iki 2012 m. pabaigos Lietuvos miškų ūkio politikos strategiją įgyvendino Lietuvos miškingumo didinimo

programa (Žin., 2003, Nr. 1-10; 2004, Nr. 188-7039, kuri nustojo galioti nuo 2012 m. spalio 14 d.). Šiuo

metu strategiją įgyvendinama 2012 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 569

patvirtinta Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 metų programa (Žin., 2012, Nr. 61-3058).

Programos tikslas – įgyvendinti ilgalaikę miškų ūkio politiką, derančią su kitų sektorių politika ir pagrįstą

šalies tradicijomis, ES reglamentais, tarptautinėmis konvencijomis, sprendimais ir susitarimais bei

programomis, nustatančią miškininkystės sektoriaus vystymo tikslus ir uždavinius iki 2020 m. Programa

kelia strateginį miškininkystės vystymo tikslą, kitus susijusius tikslus ir uždavinius bei vertinimo kriterijus

jiems pasiekti. Programos dokumento priede įvardijami vertinimo kriterijai 2011, 2015 ir 2020 m. numatytų

tikslų įgyvendinimui. Programoje numatytas miškų ploto šalies mastu padidinimas 34,2 % iki 2020 m., šio

tikslo pasiekiant per nenaudojamų ir žemės ūkio veiklai netinkamų žemės plotų apsodinimą mišku ir

gyventojų finansinį skatinimą sodinti mišką privačioje ir valstybinėje žemėje, plėtoti miško atsodinimą

genetiniu – ekologiniu pagrindu, selektyviai didinant vertingą ir kokybišką miško augmeniją. Pagal šią

programą buvo imtasi kompensuojamojo apželdinimo mišku, kai kitos paskirties žemė keičiama mišku.

Informacija apie miškininkystės potencialo atstatymą ir prevencines priemones, išmokų miško aplinkos

apsaugai ir išmokų dėl ribojamos ūkinės veiklos „Natura 2000“ teritorijoje, pirmąjį žemės ūkio ir ne žemės

ūkio paskirties bei apleistų teritorijų apsodinimą mišku, buvo pateikta 5-ajame NP ir per atsiskaitomąjį

laikotarpį esminių pokyčių neįvyko.

4.2.1.10.1 Kirtimų ribojimas

Miškai turi būti tvarkomi nepertraukiamo naudojimo principu, kad mediena bei kiti miško ištekliai būtų

nuolat teikiami ir būtų išlaikyta metinė ar periodinė pusiausvyra tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo

masto. Metinę pagrindinių miško kirtimų normą valstybiniuose miškuose tvirtina Lietuvos Respublikos

Vyriausybė. Miško iškirstas plotas negali būti didesnis nei nustatyta metinė pagrindinių miško kirtimų

norma, išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai šalies mastu išdžiūvusių, išverstų, išlaužytų, išdegusių arba

kitaip pažeistų medynų tūris sudaro daugiau kaip vieną ketvirtąją metinės kirtimo normos dalį. Bendra visų

rūšių metinė miško kirtimų norma šalyje negali būti didesnė nei metinis medienos prieaugis.

Miško valdytojai, turintys daugiau kaip 500 hektarų miško, privalo neviršyti metinės pagrindinės miško

kirtimų normos. Kiti miško valdytojai ir savininkai nepažeisdami Miško kirtimo taisyklių reikalavimų gali

nukrypti nuo metinės miško kirtimų normos, bet privalo laikytis dešimtmečio miško kirtimų normos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1178 „Dėl metinės valstybinių miškų

pagrindinių kirtimų 2009–2013 m. normos patvirtinimo“ nustatyta metinė valstybinių miškų pagrindinių

kirtimų 2009–2013 metų norma – 2 800 tūkst. kietmetrių medienos. 2010 m. spalio 17 d. Vyriausybės

nutarimu Nr. 1621 priimtas ankstesniojo nutarimo (Nr. 1178) dalinis pakeitimas, patvirtinantis metinę

valstybinių miškų pagrindinių kirtimų 2009–2013 metų normą – 10 500 ha plynojo miško kirtimo ploto

ekvivalento leidžiant iškirsti iki 2 800 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos. 2011–2013 m. nustatyta

papildoma perbrendusių minkštųjų lapuočių medynuose norma – 1 500 ha plynojo miško kirtimo ploto

ekvivalento, kuriame galima iškirsti iki 420 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos. Vadovaujantis Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 304 „Dėl metinės valstybinių miškų

pagrindinių kirtimų 2014–2018 m. normos patvirtinimo“, yra patvirtinta metinė valstybinių miškų

pagrindinių kirtimų norma – 11 168 ha plynojo miško kirtimo ploto ekvivalento, jame leidžiama iškirsti iki 3

145 tūkst. kietmetrių medienos. Toliau aprašomos priemonės, numatytos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013

m. programoje miškų vertei ir kiekiui didinti.

4.2.1.10.2 Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos įgyvendinimas

Patvirtinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 366 „Dėl Nacionalinės

klimato kaitos valdymo politikos strategijos 2013–2020 metų tikslų ir uždavinių tarpinstitucinio veiklos

plano patvirtinimo“, įsigaliojo veiksmų planas, nustatantis klimato kaitos politikos įgyvendinimo priemones,

tarp kurių miškininkystės sektoriuje numatytos šios priemonės:


89

1. Įveisti naujus ūkiškai vertingus, našius, biologiškai atsparius miškus valstybės įmonėms miškų

urėdijoms perduotoje valstybei nuosavybės teise priklausančioje nenaudojamoje žemėje ir skatinti veisti

tokius naujus miškus privačioje žemėje, tam panaudojant Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skiriamą

finansinę paramą.

2. Valstybės įmonėms miškų urėdijoms valdyti patikėjimo teise valstybinės reikšmės miškų schemose

pažymėtus miškus. Valstybės įmonėms miškų urėdijoms tvarkyti žemėtvarkos projektuose valstybiniams

miškams įveisti suformuotus žemės sklypus.

3. Sukurti ir įdiegti medienos biokuro gamybai mobilizavimo iš miškų sistemą, pagrįstą finansinio

skatinimo mechanizmais.

4. Įgyvendinti miško kirtimo atliekų paėmimo biokuro gamybai investicinius projektus.

5. Diegti privačių miško savininkų neplynųjų miško kirtimų skatinimo priemones.

6. Kontroliuoti, kad valstybinių miškų plotas, kuriame panaudotos miško sanitarinės apsaugos nuo ligų,

kenkėjų ir nepageidaujamos augalijos cheminės priemonės, neviršytų 3 500 hektarų per metus, išskyrus

integruotoje miškų apsaugoje būtiną miško kenkėjų masinio dauginimosi židinių naikinimą.

7. Atlikti inventorizaciją ir parengti rekomendacijas dėl nykstančių ar degradavusių miško ekosistemų

tvarkymo ir atkūrimo.

Veiksmų plane nustatyta, kad minimalūs metiniai pašalinimai (sugėrimai) absorbentais LULUCF turėtų

siekti 3,7 mln. tCO2e. Naujas miškų plotas (nuo 2011 m. imtinai) iki 2013 m. turėtų būti 11 tūkst. ha (miškas

turėtų sudaryti 33,5 % visos šalies teritorijos); iki 2014 m. – 13 tūkst. ha (33,6 % visos šalies teritorijos);

2015 m. – 15 tūkst. ha (33,7 % šalies teritorijos) ir 2016 m. –18 tūkst. ha (33,8 % šalies teritorijos).

4.2.1.10.3 Miškininkystės sektoriaus politikos įtaka išmetamųjų šiltnamio efektą

sukeliančių dujų kiekiui

Politika arba

priemonė

Tikslas ir (arba)

paveikta veikla

Įtaka

ŠESD

Priemonės

tipas


institucija (-os)


pagal dujas CO2e Gg

2015 2020

Mažai derlingų

žemių

apsodinimas

mišku

Iki 2020 m. miško

plotą šalyje

padidinti 3 %

Daugiausiai

CO2

Įvairios

priemonės

Įgyvendi-

nama

Aplinkos ir

Žemės ūkio

ministerijos 840 1 680

4.2.1.11 Atliekų tvarkymas

Pagrindiniai Lietuvos Respublikos teisės aktai ir programos, reglamentuojantys atliekų tvarkymo veiklą yra

Atliekų tvarkymo įstatymas (Žin. 1998, Nr. 61-1726 ir 2002, Nr. 72-3016), Pakuočių ir pakuočių atliekų

tvarkymo įstatymas (Žin. 2002, Nr. 81-3503 su vėlesniais pakeitimais), Mokesčio už aplinkos teršimą

įstatymas (Žin. 2002, Nr. 13-474 su vėlesniais pakeitimais), Atliekų tvarkymo taisyklės (Žin. 1999, Nr. 63-

2065 su vėlesniais pakeitimais) ir Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas (Žin. 2007, Nr. 122-5003

su vėlesniais pakeitimais). Nuotekų ir dumblo tvarkymą reglamentuoja Geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo įstatymas (Žin. 2006, Nr. 82-3261 su vėlesniais pakeitimais) bei Geriamojo vandens

tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 m. plėtros strategija (Žin. 2008, Nr. 104-3975 su vėlesniais

pakeitimais).

Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas 2007–2013 m. apibrėžia strateginius atliekų tvarkymo

uždavinius, atsižvelgiant į Lietuvos aplinkos apsaugos politiką, numatomą ekonomikos plėtrą ir tarptautinius

įsipareigojimus. Šis planas apima administracines ir ekonomines priemones skirtas įgyvendinti atliekų

apdorojimo ir saugaus šalinimo reikalavimus. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas 2007–2013 m.

apima sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių atliekų kiekio ir komunalinių atliekų kiekio mažinimą.

Šiai priemonei įgyvendinti imamasi atliekų rūšiavimo, perdirbimo ir antrinio panaudojimo.

Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane keliami su ŠESD išmetimo mažinimu atliekų sektoriuje

tiesiogiai susiję uždaviniai:


90

sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos iki 2013 m. sudarytų ne daugiau

kaip 50 %, o iki 2020 m. – ne daugiau kaip 35 % 2000 m. biologiškai skaidžių komunalinių atliekų

kiekio;

iki 2013 m. šalinamų sąvartynuose komunalinių atliekų kiekis turi neviršyti 50 % savivaldybės

teritorijoje per metus susidariusio komunalinių atliekų kiekio. Kitos susidariusios komunalinės

atliekos turi būti perdirbtos ar kitaip panaudotos. Energetinę vertę turinčios atliekos turi būti

panaudojamos energijai gauti.

2013 m. parengtas Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 2014–2020 m. projektas. Plano projekte

apibrėžti strateginiai atliekų tvarkymo tikslai, uždaviniai ir instrumentai 2014–2020 m. laikotarpiui,

administracinės ir ekonominės priemonės ir kt.

Tikslai, tiesiogiai susiję su išmetamųjų ŠESD kiekio atliekų sektoriuje mažinimu, išlieka tie patys, kokie

pateikti aukščiau, tačiau nustatyti griežtesni reikalavimai, siekiant užtikrinti šių tikslų pasiekimą. Pavyzdžiui,

sąvartyno mokesčio įvedimas nuo 2016 m., reikalavimai virtuvės ir maisto atliekų tvarkymui, biologiškai

skaidžių atliekų ir atliekų, turinčių energetinės vertės, šalinimo sąvartynuose draudimas nuo 2030 m. Iki

2020 m. atliekų paruošimas pakartotiniam naudojimui ir atliekų, pavyzdžiui, popieriaus, metalo, plastiko ir

stiklo iš namų ūkių ir panašių šaltinių perdirbimas turėtų padidėti mažiausiai 50 % (vertinant svorį). Taip pat

iki 2020 m. nepavojingų statybos ir griovimo atliekų paruošimas pakartotiniam naudojimui, perdirbimas ir

kitoks medžiagų regeneravimas, įskaitant atliekų užkasimą, tačiau neįskaitant natūralias medžiagas, kaip

apibrėžta atliekų sąrašo kategorijoje 17 05 04, turėtų padidėti mažiausiai iki 70 % (vertinant svorį).

Planuojama pastatyti 1 mechaninio rūšiavimo įrenginį Klaipėdos regione ir 8 mechaninio rūšiavimo ir

biologinio valymo įrenginius (4 biologinio nuotekų valymo įrenginius biodujų gamybai Alytaus, Panevėžio,

Telšių ir Utenos regionuose, 1 biologiškai skaidžių atliekų biologinio džiovinimo įrenginys su pasirengimu

deginimui Vilniaus regione, 4 kompostavimo įrenginiai Kauno, Marijampolės, Šiaulių ir Tauragė

regionuose) iki 2015 m. pabaigos. 9 projektai jau yra patvirtinti.

Keli nauji biodujų įrenginiai pastatyti nuotekų valyklose [36].

2013 m. Lietuvoje pradėjo veikti pirmoji atliekų deginimo gamykla.

4.2.1.11.1 Atliekų sektoriaus politikos įtaka išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų

kiekiui

Politika arba

priemonė

Tikslas ir (arba)

paveikta veikla

Įtaka

ŠESD

Priemonės

tipas


institucija (-os)


vertinimas pagal dujas CO2e

Gg

2010 2015 2020

Biologiškai

skaidžių

komunalinių

atliekų

tvarkymas

Mažesni sąvartynuose

šalinamų biologiškai

skaidžių komunalinių

atliekų kiekiai

užtikrinant, kad iki 2013

m. šių atliekų kiekis bus

ne didesnis nei 50 %, o

iki 2020 m. neviršys 35 %

2000 m. sąvartynuose

šalinamų biologiškai

skaidžių atliekų kiekio.

CH4 Reglamentuo–

janti

Įgyvendinama Energetikos ir

Aplinkos

ministerijos

251* 359* 538*

Biologiškai

skaidžių

komunalinių

atliekų

tvarkymas

Metano iš visų esančių ir

naujų sąvartynų

surinkimas ir

panaudojimas

CH4 Reglamentuo–

janti

Įgyvendinama Energetikos ir

Aplinkos

ministerijos 940[41] 1 440[41] 1 940[41]

1 191 1 799 2 478

* Buvo vertintas tik metano išmetimo sumažėjimas dėl mažesnių sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių atliekų

kiekių. CO2 išmetimo didėjimas dėl išaugusio atliekų deginimo apimčių neskaičiuotas.


91

4.2.2 Papildomos priemonės

4.2.2.1 Energetika

Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje yra iškeltas tikslas pastatyti naują regioninę AE

Visagine. Vis dėlto, 2012 m. spalio 14 d. Lietuvoje įvyko patariamasis referendumas dėl naujos atominės

elektrinės statybos ir siūlymui ją statyti nepritarė 65 % balsavusiųjų. Taigi, kol kas klausimas dėl naujosios

atominės statybos lieka neaiškus. Daugiau informacijos apie naująją AE galima rasti tinklapyje adresu

www.vae.lt.

Vertinant papildomų priemonių įtaką išmetamųjų ŠESD kiekiui daroma prielaida, kad nauja AE Lietuvoje

gali pradėti veiklą nuo 2020 m., tais pačiais metais išmetamųjų ŠESD kiekį šalyje sumažinant 2 300

GgCO2e.

2013 m. Klaipėdoje pradėta eksploatuoti atliekų deginimo gamykla, pirmoji tokio tipo gamykla Lietuvoje.

Gamyklos pajėgumai – 50 MW šilumos ir 20 MW elektros energijos. Pagaminta šiluma tiekiama Klaipėdos

šilumos tiekimo sistemai, o elektros energija – į valstybinį elektros tinklą. Nauja atliekų deginimo jėgainė

numatoma Vilniuje, tačiau 2013 m. lapkritį dar vyko diskusijos dėl statybos procedūrų ir leidimo statyti

teisėtumo. Pagal vertinimo rezultatus numatoma, kad atliekų deginimas su energijos gamyba turėtų 330 kt/m

pajėgumą, o kasmet nuo 2015 m. sutaupytų iki 183,9 Gg CO2e išmetamųjų ŠESD kiekio.

4.2.2.2 Transporto ir kiti sektoriai

Geležinkelio elektrifikacija turės teigiamos įtakos išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimui transporto sektoriuje.

Lietuva ketina investuoti apie 300 mln. EUR sumą geležinkelių koridorių elektrifikavimui iki 2020 m. Kol

kas tik 122 km ilgio geležinkelio ruožas Naujoji Vilnia – Kaunas (7 % geležinkelių tinklo) elektrifikuotas.

Per 2012–2014 m. laikotarpį bus elektrifikuotas geležinkelio ruožas Naujoji Vilnia – Kena – valstybinė

siena, besiribojanti su Baltarusijos Respublika. Per 2014–2018 m. planuojama pabaigti Vilniaus aplinkkelio

elektrifikaciją. Be to, 2016–2020 m. numatoma elektrifikuoti dar du geležinkelio ruožus. Sėkmingai

įgyvendinus visus planuotus projektus, iki 2020 m. būtų elektrifikuotas 459,3 km ilgio Lietuvos teritorija

besidriekiančio geležinkelio ruožas (26 % geležinkelių tinklo).

Lietuva įgyvendina Transeuropinio transporto tinklo (angl. TEN–T) infrastruktūros projektą – „Rail Baltica“.

„Rail Baltica“ yra strateginis ir darnus geležinkelio linijos projektas, sujungsiantis penkias ES Valstybes

nares – Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Suomiją. Taip pat, tai vienintelė geležinkelių jungtis tarp pačių

Baltijos šalių, su Lenkija ir likusia Europa. „Rail Baltica“ projektas leis perkelti svarbų krovinių pervežimą

regionuose iš kelių į geležinkelius, nes dabar kroviniai transportuojami į Rusiją ir tik keliauja į šiaurės šalis

sunkvežimiais. Šis projektas finansuojamas Šalių narių ir Europos Sąjungos TEN–T biudžeto. Lietuva savo

projekto dalį turi baigti iki 2015 m.

Kaip minėta anksčiau, pagal išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo 20 % ir 30 % scenarijus iki 2020 m., ES

prekybos ATL sistemoje nedalyvaujantiems sektoriams (žemės ūkis, transportas, pramonė ir kiti sektoriai)

nustatytos metinės išmetamųjų ŠESD kiekio kvotos. Išmetamųjų teršalų kiekio kvotos atskiriems sektoriams

laikoma papildoma priemone (14 lentelė).

14 lentelė Išmetamųjų teršalų kvotų skirtumas pagal 20 ir 30 % išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo scenarijus,

tūkst. tCO2e

Sektorius 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Transportas 243 291 339 388 437 486 534

Žemės ūkis 255 305 356 407 458 508 560

Pramonė 122 146 171 195 219 245 269

Atliekos 79 94 110 126 141 157 173

Kiti sektoriai 100 119 139 159 179 199 219

Iš viso 797 956 1 116 1 275 1 435 1 594 1 754

http://www.vae.lt/


92

4.2.3 Įgyvendinta politika ir priemonės

Energetika

Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo programa 2004–2010 m. (Žin., 2004, Nr. 133-4786, versija

anglų kalba galima rasti tinklalapyje adresu

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=265232)

Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa 2006–2010 m.

Prekybos ATL sistema pirmajam 2005–2007 m. ir antrajam 2008–2012 m. laikotarpiams

2005–2007 m. laikotarpiu ES prekybos ATL sistemoje dalyvavo 103 įrenginiai, o jų išmetamųjų ŠESD

kiekis sudarė 19 119 524 t CO2.

2008–2012 m. laikotarpiu ES prekybos ATL sistemoje dalyvavo 101 įrenginys, o išmetamųjų ŠESD kiekis

sudarė 29 608 875t CO2.(šaltinis: http://ec.europa.eu/environment/climat/emission/pdf/fin_lt.xls).

Nuo 2013 m. prasidėjo trečiasis 2013–2020 m. ES prekybos ATL sistemos laikotarpis.

Daugiabučių modernizavimas

Siekiant įrodyti daugiabučių modernizavimo efektyvumą, buvo įgyvendintas energijos taupymo (būsto)

demonstracinis projektas (1998–2003 m.). Įgyvendinti 626 daugiabučių modernizavimo projektai, kuriais

vidutiniškai sutaupoma 20–30 % šilumos.

Visuomeninių pastatų modernizavimas

2004–2006 m. ES struktūrinių fondų parama (energijos vartojimo efektyvumas visuomeniniuose

pastatuose), tiksliniai energijos sutaupymai 2010 m. – 40 GWh ir 2016 m. – 40 GWh. Programa įgyvendinta,

pradėta –2005 m. ir baigta – 2007 m.

Mokyklų tobulinimo programa, tiksliniai energijos sutaupymai 2010 m. – 12 GWh, 2016 m. – 12 GWh.

Programa yra įgyvendinta, pradėta – 2002 m. ir baigta – 2005 m.

Specialioji programa „Energijos taupymo projektų įgyvendinimas“, planuoti energijos sutaupymai 2010

m. – 6 GWh, 2016 m. – 6 GWh. Programa yra įgyvendinta, pradėta – 2004 m. ir baigta – 2008 m.

Valstybės institucijų pastatų energijos taupymo investicijų programa, tiksliniai energijos sutaupymai

2010 m. – 4 GWh, 2016 m. – 4 GWh. Programa yra įgyvendinta, pradėta – 2003 m. ir baigta – 2005 m.

2003, 2004, 2005, 2006, 2007, 2008 m. savivaldybių švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, socialinės ir

kitos paskirties statinių statybos, rekonstravimo, remonto ir materialinio aprūpinimo programos,

planuojami energijos sutaupymai 2010 m. – 5 GWh, 2016 m. – 5 GWh. 2003–2007 m. programos

įgyvendintos.

Universitetų studentų bendrabučių renovavimo programa; planuoti energijos sutaupymai 2010 m. – 6

GWh ir 2016 m. – 6 GWh; Programa pradėta įgyvendinti 2006 m. ir baigta 2009 m.

Bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo ir švietimo įstaigų renovavimo ir aprūpinimo mokomosiomis

priemonėmis programa 2006–2008 m. laikotarpiui; planuoti energijos sutaupymai 2010 m. – 7 GWh ir

2016 m. – 7 GWh. Programa pradėta įgyvendinti 2006 m. ir baigta 2008 m.

Įkalinimo įstaigų renovavimo ir įkalinimo sąlygų humanizavimo programa 2004–2009 m. laikotarpiui;

planuoti energijos sutaupymai 2010 m. – 5 GWh ir 2016 m. – 5 GWh. Programa pradėta įgyvendinti 2004 m.

ir baigta 2009 m.

Mokslo ir studijų įstaigų renovavimo ir rekonstrukcijos programa 2007–2009 m. laikotarpiui; planuoti

energijos sutaupymai 2010 m. – 17 GWh ir 2016 m. – 17 GWh. Programa pradėta įgyvendinti 2007 m. ir

baigta 2009 m.

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=265232

http://ec.europa.eu/environment/climat/emission/pdf/fin_lt.xls


93

Transportas

Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo programa 2004–2010 m. laikotarpiui užtikrino, jog iki 2010 m.

gruodžio 31 d. biokuras sudarytų ne mažiau 5,75 % bendro transportui naudojamo ir šalies rinkoje turimo

benzino ir dyzelinio kuro kiekio.

Ilgalaikė (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija, patvirtinta Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 692 (Žin., 2005, Nr. 79–2860).

4.3 Informacija apie neigiamo poveikio mažinimą

Lietuva toliau finansuoja projektus, skirtus mažinti neigiamą socialinį, aplinkos ir ekonominį poveikį

besivystančiose šalyse. Tęsiamas Greito starto finansavimas (angl. Fast Start Financing). Per 2010–2012 m.

laikotarpį Lietuva savo indėliu taip pat prisidėjo prie klimato poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie

klimato kaitos projektų finansavimo besivystančiose šalyse. Bendras Lietuvos įnašas į Greito starto

finansavimą sudarė 26 711,44 JAV dolerių ir buvo skirtas Energetikos sektoriaus valdymo paramos

programai (ESMAP), finansuojamai per Pasaulio banką 2010 m. Lietuva tęsė lėšų skyrimą šiam fondui, dar

prisidėdama 30 000 JAV dolerių ir 31 173 JAV dolerių sumomis 2011 m. Tais pačiais metais 37 461,6 JAV

dolerių buvo pervesta į Rytų Europos energetinio efektyvumo ir aplinkosauginės partnerystės (E5P) fondą,

finansuojamą per Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (ERPB). Kita 44 953,92 JAV dolerių suma buvo

skirta dvišaliams projektams įgyvendinti Rytų Europos valstybėse pagal 2011 m. Oficialios paramos

vystymuisi programą. 2012 m. Energetikos sektoriaus valdymo paramos programai (ESMAP) skirta 37 965,7

JAV dolerių (plačiau 7 skyriuje).

2012 m. Lietuva patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo politikos strategiją iki 2050 m. ir 2013 m.

Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 2013–2020 metų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo

tarpinstitucinį veiklos planą. Šiuose dokumentuose numatyta parama besivystančių šalių paramai projektų

finansavimui iki 2020 m.

Šiuo metu Lietuva numato padidinti paramą dvišaliams projektams per Oficialios paramos vystymuisi

programą ir teikti papildomą finansavimą iš Klimato kaitos specialiosios programos. Klimato kaita yra

vienas iš 2014 m. Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai gairių, kurias tvirtina Užsienio

reikalų ministras, prioritetų. Gairėse apibrėžti besivystančiose šalyse finansuojamų projektų prioritetai.


94

Literatūra

1. Tarptautinių sutarčių įstatymas (Žin., 1999, Nr. 60-1948),

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=265678 (prisijungimo laikas: 2013-10-31).

2. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dėl JTBKKK ratifikavimo (Žin., 1995, Nr. 18-413, 23-521),

‘http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=19849&p_tr2=2’ ir

‘http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=15244&p_tr2=2’ (prisijungimo laikas: 2013-11-25).

3. Kioto protokolo ratifikavimo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 126-5728)

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=196640&p_tr2=2 (prisijungimo laikas: 2013-11-25).

4. Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas (Žin., 2009, Nr. 87-3662),


5. Lietuvos Pažangos Strategija 2030 m. (Žin., 2012, Nr. 61-3050),

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=425517&p_query=&p_tr2=2 (prisijungimo laikas: 2013-

10-31).

6. Nacionalinė reformų darbotvarkė 2020 m. (Žin., 2011, Nr. 54– 2596),


7. Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija iki 2050 m. (Žin., 2012, Nr. 133-6762),


8. Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 2013–2020 m tikslų ir uždavinių įgyvendinimo

tarpinstitucinis veiklos planas. (Žin., 2013, Nr. 45-2218),

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=447537&p_tr2=2, (prisijungimo laikas: 2013-11-25).

9. Valstybės ilgalaikės raidos strategija (Žin., 2002, Nr. 113-5029),

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.susije_l?p_id=193888&p_rys_id=14, (prisijungimo laikas: 2013-11-25).

10. Valstybės ilgalaikio ekonominio vystymosi strategija iki 2015 m. (Žin., 2002, Nr. 60-2424),


11. Lietuvos nacionalinės pažangos programa 2014-2020 m. laikotarpiui, (Žin., 2012, Nr. 144-7430),


12. Poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 2005, Nr. 84-3105, su vėlesniais pakeitimais),


13. TIPK leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės (Žin., 2005, Nr. 103-3829, su vėlesniais pakeitimais),

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=261077, (prisijungimo laikas: 2013-11-25).

14. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programa

15. Paramos žuvininkystės sektoriui 2007–2013 m. programa. Paramos apskaitos sektoriui 2008–2010 m. programa

(Žin., 2007, Nr. 108-4437).

16. 2003 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1433/2003, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB)

Nr. 2200/96 taikymo taisykles dėl veiklos fondų, veiksmų programų ir finansinės pagalbos,


17. 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų

pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies

pakeičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB)

Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr.

2529/2001. http://www3.lrs.lt/pls/inter1/dokpaieska.showdoc_l?p_id=40249 (prisijungimo laikas: 2013-11-20).

18. Paramos už energetinius augalus, skirtus biokuro gamybai, administravimo ir kontrolės taisyklės.

19. 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 318/2006 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo

(OL 2006 L58, p. 1). http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/site/lt/oj/2006/l_058/l_05820060228lt00010031.pdf


20. Atsiskaitymo už baltą cukrų taisyklės (Žin., 2006, Nr. 50-1812).

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=275176&p_query=&p_tr2= (prisijungimo laikas: 2013-

11-20).


http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=19849&p_tr2=2


http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=425517&p_query=&p_tr2=2




http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.susije_l?p_id=193888&p_rys_id=14






http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/site/lt/oj/2006/l_058/l_05820060228lt00010031.pdf

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=275176&p_query=&p_tr2


95

21. Nacionalinė 2007–2013 m. kaimo plėtros strategija, http://www.zum.lt/min/failai/2006-08-17_Strategija.pdf


22. Lietuvos statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, http://www.stat.gov.lt (prisijungimo

laikas: 2013-11-20).

23. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo informacija:

http://ec.europa.eu/environment/climat/emission/pdf/fin_lt.xls (prisijungimo laikas: 2013-11-20).

24. http://www.covenantofmayors.eu (prisijungimo laikas 2013-11-05).

25. Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, (Žin., 2012, Nr. 80-4149),


26. Europos Komisijos interneto tinklapis, http://ec.europa.eu/energy/efficiency/eed/eed_en.htm(prisijungimo laikas:

2013-12-17).

27. Energijos efektyvaus naudojimo veiksmų planas (Žin., 2009, Nr. 2-38),


28. Nacionalinė atsinaujinančių išteklių plėtros strategija, (Žin., 2010, Nr. 73 – 3725),


29. Kogeneracijos vystymo planas (Žin., 2008, Nr. 130-5002),


30. Daugiabučių namų modernizavimo programa,


31. http://www.betalt.lt/lt/apie-programa, (prisijungimo laikas: 2013-11-25).

32. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Politika, priemonės ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų

kiekio prognozės Lietuvoje, 2013.

33. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, iš

dalies keičianti direktyvas 2009/125/EK ir 2010/30/ES, ir panaikinanti direktyvas 2004/8/EC ir

2006/32/EChttp://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2012:315:0001:0056:EN:PDF,


34. Lietuvos transporto sistemos ilgalaikės plėtros (iki 2025 m.) strategija, (Žin., 2005, Nr. 79-2860)

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.susije_l?p_id=258496&p_rys_id=14, (prisijungimo laikas: 2013-11-25).

35. AB „Akmenės cementas“ tinklapis, http://www.cementas.lt/index.php?id=292 (prisijungimo laikas: 2013-10-31).

36. Kilmės garantijų registras, http://www.litgrid.eu/index.php/paslaugos/kilmes-garantiju-suteikimas/kilmes-garantiju-

registras-/562 (prisijungimo laikas: 2013-10-31).

37. Aplinkosauginiai reikalavimai mėšlui tvarkyti (Žin., 2005, Nr. 92-3434, su vėlesniais pakeitimais),

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=301106, (prisijungimo laikas: 2013-10-31).

38. Miškų įstatymas, (Žin., 2001, Nr. 35-1161),


39. Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros programa 2012–2020 m. (Žin., 2012, Nr. 61-3058),

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=425608&p_tr2=2, 2013-10-31).

40. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas (Žin. 2007, Nr. 122-5003, su vėlesniais pakeitimais).


41. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos politikos centras. Lietuvos pažangos ataskaita pagal

JTBKKK ir Kioto protokolą, 2008 m.;

42. Visagino AE tinklapis, www.vae.lt.

http://www.zum.lt/min/failai/2006-08-17_Strategija.pdf

http://www.stat.gov.lt/

http://ec.europa.eu/environment/climat/emission/pdf/fin_lt.xls

http://www.covenantofmayors.eu/

http://ec.europa.eu/energy/efficiency/eed/eed_en.htm




http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.susije_l?p_id=258496&p_rys_id=14

http://www.cementas.lt/index.php?id=292




http://www.vae.lt/


96

5 Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio prognozės

5.1 Prognozės

Lentelėse pateiktos išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės skirtingų scenarijų atveju: su esamomis

priemonėmis (TP), be priemonių (BP) ir su papildomomis priemonėmis (PP). Detali prognozavimo metodika

ir prielaidos aprašomos 5.3 skyriuje.

15 lentelė Prognozės be priemonių pagal sektorius, Gg CO2e

Sektorius / metai 1990 2010 2011 2015 2020 2025 2030

Energetika (išskyrus transportą) 25 185,15 8 648,89 8 927,26 10 040,75 11 453,27 13 310,62 15 167,97

Transportas 7 559,80 4 778,90 4 933,64 5 552,60 5 944,98 6 404,69 6 797,18

Pramonės procesai, įskaitant

tirpiklių ir kitų produktų naudojimą 4 594,32 3 830,41 4 354,74 6 452,07 6 396,48 6 396,48 6 396,48

Žemės ūkis 10 292,09 5 684,65 5 898,39 6 753,33 7 369,14 7 500,42 7 638,17

Atliekos 1 122,51 2 253,74 2 336,44 2 667,23 3 179,74 3 100,65 3 058,92

LULUCF -4 286,58 -10 397,49 -10 647,99 -11 650,00 -12 000,00 -12 350,00 -12 500,00

Iš viso, išskyrus LULUCF 48 753,87 25 196,60 26 450,47 31 465,98 34 343,62 36 712,87 39 058,72

Iš viso 44 467,29 14 799,11 15 802,48 19 815,98 22 343,62 24 362,87 26 558,72

16 lentelė Prognozės su esamomis priemonėmis pagal sektorius, Gg CO2e

Sektorius / metai 1990 2010 2011 2015 2020 2025 2030


Transportas 7 559,80 4 563,90 4 481,71 5 274,60 5 521,98 5 981,69 6 374,18



Žemės ūkis 10 292,09 4 984,65 4 979,97 5 553,33 5 669,14 5 800,42 5 938,17

Atliekos 1 122,51 1 062,74 990,31 868,23 701,74 622,65 580,92

LULUCF -4 286,58 -10 397,49 -10 483,49 -11 650,00 -12 000,00 -12 350,00 -12 500,00


Iš viso 44 467,29 10 725,11 11 130,74 13 277,98 13 532,62 15 551,87 17 747,72

Tarptautiniu mastu sandėliuojamas

kuras 706,06 593,34 622,55 662,93 733,82 804,71 875,60

17 lentelė Prognozės su esamomis priemonėmis pagal dujas, Gg CO2e

Dujos / metai 1990 2010 2011 2015 2020 2025 2030

CO2 kiekis 35 815,45 13 725,06 13 970,47 16 609,73 17 246,48 18 858,39 20 454,37

CH4 kiekis 5 749,67 3 177,09 3 045,57 3 135,94 3 031,50 3 314,83 3595,36

N2O kiekis 7 188,74 4 022,40 4 370,88 4 999,33 5 071,66 5 545,67 6 015,00

HFCs kiekis NA,NO 192,20 219,19 172,28 172,28 172,28 172,28

PFCs kiekis NA,NO NA,NO NA,NO NA,NO NA,NO NA,NO NA,NO

SF6 kiekis NA,NO 5,85 8,12 10,70 10,70 10,70 10,70



97

18 lentelė Prognozės su papildomomis priemonėmis pagal sektorius, GgCO2e

Sektorius / metai 1990 2010 2011 2015 2020 2025 2030


Transportas 7 559,80 4 563,90 4 481,71 4 983,60 4 987,98 5 981,69 6 374,18



Žemės ūkis 10 292,09 4 984,65 4 979,97 5 248,33 5 109,14 5 240,42 5 378,17

Atliekos 1 122,51 1 062,74 990,31 590,33 344,84 265,75 224,02

LULUCF -4 286,58 -10 397,49 -10 483,49 -11 650,00 -12 000,00 -12 350,00 -12 500,00


Iš viso 44 467,29 10 725,11 11 130,74 12 139,08 9 293,72 9 296,09 10 027,08

5.2 Politikos ir priemonių bendro poveikio įvertinimas

Esamomis priemonėmis vadinamos jau į patvirtintus nacionalinius teisės aktus ar programas įtrauktos

priemonės. 15 lentelėje pateikiamas esamų priemonių galimas poveikis išmetamųjų ŠESD kiekio

sumažinimui atskiruose sektoriuose.

2011 m. Europos Komisija, siekdama inicijuoti diskusiją dėl Europos klimato ir energetikos politikos

ilgalaikės struktūros, parengė tris planus: a) "Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų

ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas" (KOM (2011) 112 galutinis variantas); b) "Bendros Europos

transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto

sistemos kūrimas" (KOM (2011) 144 galutinis variantas) ir c) "Energetikos veiksmų planas iki 2050 m."

(KOM(2011) 885/2). Pirmas planas remiasi ekonominiu modeliavimu ir scenarijų analize svarstant Europos

galimybes pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ekonomikos. Siekiant ekonomiškai

efektyvaus išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslų iki 2050 m. įgyvendinimo, būtina iki 2020 m.

sumažinti 25 % iki 2020 m., - 40 % iki 2030 m. ir - 60 % iki 2040 m., palyginus su 1990 m. lygiu.

Nors ES išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo trajektorija numatyta, tačiau dar nenumatyti įsipareigojimai

atskiroms ES valstybėms narėms, todėl nėra įtraukta ir pateikiama priemonių poveikio suvestinę.

19 lentelė Esamos politikos ir priemonių poveikis išmetamųjų ŠESD kiekiui, GgCO2e

Sektorius / metai 2010 2015 2020 2030

Energetika (išskyrus transportą) 666 1 294 2 243 2 243

Transportas 215 278 423 423

Pramonės procesai, įskaitant tirpiklių ir

kitų produktų naudojimą 1 513 1 967 1 967 1 967

Žemės ūkis 700 1 200 1 700 1 700

Atliekos 1 191 1 799 2 478 2 478

LULUCF 0 840 1 680 1 680

Iš viso, neįskaitant LULUCF 4 285 6 538 8 811 8 811

Iš viso, įskaitant LULUCF 4 285 7 378 10 491 10 491

20 lentelė Papildomos politikos ir priemonių poveikis išmetamųjų ŠESD kiekiui, GgCO2e

Sektorius / metai 2014 2015 2020 2030

Energetika (išskyrus transportą) 100 119 2 519 2 519

Transportas 243 291 534 534

Pramonės procesai, įskaitant tirpiklių ir

kitų produktų naudojimą 122 146 269 269

Žemės ūkis 255 305 560 560

Atliekos 79 278 357 357

Iš viso, išskyrus LULUCF 799 1 139 4 239 4 239


98

40 pav. ŠESD išmetimo prognozės

Kaip minėta, Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m.

plane nubrėžiamas ekonomiškai efektyvus kelias siekiant 2050 m. tikslo. Energetikos veiksmų planas iki

2050 m. aiškiai nurodo, kad energetinio efektyvumo didinimas yra tarp svarbiausių priemonių išmetamųjų

ŠESD kiekiui mažinti. Lietuva, vertinama kaip šalis, kurios didelis energetinio efektyvumo didinimo

potencialas, taip pat šalyje vienam gyventojui tenkantis energijos suvartojimas – mažiau nei 2,5

tne/gyventojui, palyginus su 28 ES valstybių narių vidurkiu – 4,3 tne/gyventojui, yra ypač žemas. Todėl

rengiant išmetamųjų ŠESD kiekio prognozę iki 2030 m. daryta prielaida, kad energijos efektyvumo didinimo

priemonės kompensuos augantį energijos suvartojimą dėl besikeičiančių įpročių ar gerėjančių ekonomikos

sąlygų. Vis dėlto, gali būti, kad energijos efektyvesnį vartojimą skatinančios priemonės bus diegiamos lėčiau

nei augs energijos suvartojimas, todėl buvo atlikta energetikos sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekio jautrumo

energijos vartojimo intensyvumui analizė (ES-28 vidurkis, sudarantis 4,3 tne/gyventojui, imtas kaip

maksimali vertė, o minimali vertė atitinka šalies energijos suvartojimą, t.y. 2,5 tne/gyventojui).

41 pav. Energetikos sektoriaus prognozių jautrumas suvartojamos energijos intensyvumui

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

19

90

19

95

20

00

20

05

20

06

20

07

20

08

20

09

20

10

20

11

20

12

20

13

20

14

20

15

20

16

20

17

20

18

20

19

20

20

20

21

20

22

20

23

20

24

20

25

20

26

20

27

20

28

20

29

20

30

Gg

CO

2e

Istoriniai ŠESD išmetimai Scenarijus su esamomis priemonėmis

Scenarijus su papildomomis priemonėmis Scenarijus be priemonių

0

5000

10000

15000

20000

25000

2020 2021 2022 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 2030

t C

O2e

Energetikos sektoriaus ŠESD prognozės jei energijos vartojimo

intensyvumas lygus 2,5 tne/gyventojui

Energetikos sektoriaus ŠESD prognozės jei energijos vartojimo

intensyvumas lygus 4,5 tne/gyventojui


99

5.3 Papildoma informacija pagal Kioto protokolo 6, 12 ir 17 straipsnius

2009 m. liepos 7 d. patvirtinus Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymą sukurtos teisinės

sąlygos Lietuvos institucijoms perleisti nustatytosios šiltnamio efektą sukeliančių dujų normos vienetus

(toliau – NNV). Taip pat, įstatyme nustatyta, kad visos pajamos, gautos už perleistus NNV, skiriamos

išmetamųjų ŠESD kiekį mažinančių projektų įgyvendinimui.

2013 m. birželio 25 d. Lietuvos nacionalinėse sąskaitose buvo 147 142 903 NNV, 3 497 359 TMV ir 785

732 PTMV. Pasibaigusio vienetų galiojimo sąskaitoje buvo 19 519 889 NNV, 1 810 374 TMV ir 2 562 399

PTMV.

Pagal 3 straipsnio 7 ir 8 punktus nustatytosios normos vienetų NNV sugeneruota nebuvo. Per 2012 m. iš

NNV konvertuota 2 346 649 TMV.

2012 m. Lietuvos veiklos vykdytojai už išmetamųjų ŠESD kiekį nurašė 3 263 364 ATL, 1 667 611 TMV ir

785 732 PTMV, kurie buvo pervesti į Nacionalinę pasibaigusio galiojimo sąskaitą.

5.3.1 Bendrai įgyvendinami projektai

Lietuva BĮ projektų veikloje dalyvauja kaip priimančioji šalis. Lietuvoje 2008 iki 2012 m. laikotarpiu

įgyvendinti 25 BĮ projektai. [6]

Dauguma BĮ projektų buvo skirti vėjo jėgainių parkų statybai ir plėtrai, 3 BĮ projektai buvo susiję su

biodegalų gamybą, 1 projektas – su atliekinių dujų, susidarančių naftos gavybos metu, panaudojimu

automobilinių dujų ir elektros energijos gamybai, taip pat 1 projektas – su Lapių sąvartyno biodujų

panaudojimu kombinuotai elektros ir šilumos gamybai, 3 projektais siekta mažinti N2O išmetimų AB

„Achema“ gamykloje ir 1 projektas skirtas miško želdinimui. Biodegalų gamybos, atliekinių dujų,

susidarančių naftos gavybos metu, panaudojimo ir vieno vėjo energijos BĮ projektų vykdymas yra

sustabdytas. Vienam miško želdinimo projektui nebuvo išduotas pritarimo raštas.

Visi įgyvendinti BĮ projektai per 2008–2012 m. laikotarpį sumažino 8 531 314 tCO2e. Išmetamųjų ŠESD

kiekio sumažėjo 7 643 017 tCO2e, dėl 3 įgyvendintų N2O taršos mažinimo projektų chemijos pramonėje.

2011 m. gegužę priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas panaikino buvusias kliūtis AEI

naudojimo plėtrai (prisijungimui prie elektros tinklo ir kt.). Dėl to iki 2013 m. spalio mėn. prie elektros tinklo

prisijungė 94 vėjo jėgainės (ar vėjo jėgainių parkai). 73 vėjo jėgainių galingumas prilygsta ar yra kiek

mažesnis už 250 kW (bendras instaliuotas galingumas – 16,69 MW), 5 vėjo jėgainių (ar vėjo jėgainių parkų)

galingumas svyruoja tarp 250 kW ir 2 MW (bendras instaliuotas jų galingumas – 21,52 MW), o kitų 16 vėjo

jėgainių (ar vėjo jėgainių parkų) galingumas – daugiau negu 2 MW (bendras – 256,33 MW).

Siekiant išvengti dvigubos apskaitos BĮ projektuose, kurie turi įtakos išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimui

ES prekybos ATL sistemoje dalyvaujančiuose įrenginiuose (pvz., vėjo jėgainės), buvo nustatytas 1 292 186

TMV rezervas, iš kurio 646 835 TMV buvo paskirti BĮ projektų įgyvendinimui, 31 120 TMV parduoti

aukciono būdu, o likę – nurašyti. TMV iš BĮ projektų rezervo buvo rezervuoti tiems BĮ projektams, kuriems

Aplinkos ministerija išdavė patvirtinimo raštą.

5.3.2 Švarios plėtros projektas

Šiuo metu Lietuvos valstybinės įstaigos ar privačios įmonės nedalyvauja švarios plėtros projektų

įgyvendinime.

5.4 Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio prognozių rengimo

metodika

Siekiant sustiprinti išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių rengimo procesą ir bendradarbiavimą tarp skirtingų

institucijų, Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos strategijoje ir Nacionalinės klimato kaitos

valdymo politikos strategijos tikslų ir uždavinių 2013–2020 m. įgyvendinimo tarpinstituciniame veiklos

plane nustatyti konkretūs uždaviniai ir priemonės ir numatytas šių priemonių finansavimas:

1. Uždavinys – užtikrinti išmetamųjų į atmosferą ŠESD stebėseną ir ataskaitų rengimą.


100

Priemonė – sukurti nacionalinę išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos, prognozių, strateginių dokumentų

įgyvendinimo, klimato kaitos priemonių finansavimo duomenų surinkimo, ataskaitų parengimo ir

informacijos teikimo sistemą, atsižvelgiant į naujus ES išmetamų į atmosferą ŠESD kiekio apskaitos

ataskaitų teikimo reikalavimus.

2. Uždavinys – užtikrinti išmetamųjų į atmosferą ŠESD kiekio prognozavimą.

Įgyvendinant šias priemones:

a) kaupti duomenis, kurie reikalingi išmetamųjų ir absorbuojamųjų ŠESD kiekio prognozėms, atsižvelgiant į

naujus ES išmetamų į atmosferą ŠESD kiekio apskaitos ataskaitų teikimo reikalavimus, parengti;

b) rengti išmetamųjų į atmosferą ir absorbuojamųjų ŠESD kiekių prognozes.

Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės parengtos tokia eiga:

1. Pirmiausiai veiklos duomenų prognozės sudarytos remiantis pateikta informacija iš skirtingų

ministerijų, atsakingų už atitinkamus sektorius. Veiklos duomenų (angl. activity data) prognozės

atliekamos pagal scenarijų su esamomis priemonėmis (pvz., energijos suvartojimas 2020 m.

prognozuotas jau įskaičiavus energijos efektyvumo priemones). Veiklos duomenys suskirstyti į

subkategorijas, tokias pat kaip ir išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitoje (pagal duomenis

pateiktus CRF lentelėse). Taikant tuos pačius išmetimo faktorius, kurie buvo taikyti ir nacionalinės

išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos metu, buvo apskaičiuojami prognozuojami išmetamųjų ŠESD

prognozuojami kiekiai skirtingose kategorijose/sektoriuose.

Veiklos duomenys, skaičiavimai ir prielaidos išmetamųjų ŠESD kiekio prognozėms su esamomis

priemonėmis pateikiami toliau šiame skyriuje bei ataskaitoje „Politika, priemonės ir išmetamųjų

šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio prognozės Lietuvoje“. [7]

2. Antra, apskaičiuotas atskirų išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo priemonių poveikis. 4.2.1 skyriuje

pateikiama metodika pagal konkrečią priemonę ir atskirų priemonių sąveika. Išmetamųjų ŠESD

kiekio prognozių su esamomis priemonėmis suma ir išmetamųjų ŠESD kiekio skirtingų priemonių

mažinimo rezultatai suformuoja scenarijų be priemonių. Tie patys principai taikyti ir išmetamųjų

ŠESD kiekio scenarijui su papildomomis priemonėmis įvertinti. Papildomų priemonių poveikio

skaičiavimo metodologija pateikta 4.2.2 skyriuje.

Kai kurie išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių rengimo trūkumai pristatyti žemiau, taip pat pristatant galimus

patobulinimus.

Išmetamųjų ŠESD kiekiui ar veiklos duomenims prognozuoti jokie specifiniai modeliai netaikyti.

Skaičiavimai atlikti naudojantis Microsoft Office Excel programa bei remiantis TKKK gairėmis.

Veiklos duomenis prognozuoja įvairios ministerijos, pvz., transporto degalų prognozes atliko Susisiekimo

ministerija, energijos poreikio prognozes – Energetikos ministerija, o žemės ūkio duomenis prognozavo

Žemės ūkio ministerija. Toks prognozavimo būdas yra tiksliausias, nes už konkretų sektorių atsakingos

ministerijos sudaro prognozes, ketindamos parengti savo planus ir įvertinti savo sektorius. Vis dėlto, atskiros

institucijos, prognozuodamos ilgalaikius veiklos duomenis, naudoja tam tikrus rodiklius, pvz., kuro kainas,

gyventojų skaičių, BVP rodiklį, kurie nėra suvienodinti. Trumpalaikės perspektyvos (iki 2016 m.)

makroekonominius rodiklius rengia Finansų ministerija ir skelbia savo tinklapyje

(http://www.finmin.lt/web/finmin/aktualus_duomenys/makroekonomika).

5.4.1 Pagrindinės prielaidos energetikos sektoriuje

Prognozuojant išmetamųjų ŠESD kiekį su esamomis priemonėmis energetikos sektoriuje buvo

vadovaujamasi šiomis pagrindinėmis prielaidomis:

bus pasiekti energetinio efektyvumo tikslai (žr. 4.2.1.6 skyrių);

atsinaujinanti energija galutiniame energijos vartojime pasieks procentą, nustatytą susijusiuose šalies

teisės aktuose (žr. 4.2.1.6 skyrių);


101

ŠESD išmetimas iš energetikos subsektoriaus „1.B Išsklaidytieji išmetamieji teršalai iš degalų“ išliks

tame pačiame 2010 m. lygyje;

išmetamųjų teršalų faktoriai, taikyti skaičiuojant išmetamųjų ŠESD kiekį iš degalų, yra tie patys,

kaip ir nurodyti 2013 m. nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitoje (žr. 3.2 skyrių);

Lietuvoje itin žemas vienam gyventojui tenkantis energijos suvartojimas, t.y. mažiau negu 2,5

tne/gyventojui, palyginus su 28 ES valstybių narių vidurkiu – 4,3 tne/ gyventojui. Daroma

prielaida, kad įgyvendintos energijos efektyvinimo priemonės kompensuos augantį energijos

suvartojimą gyventojui ir 2030 m. energijos suvartojimo intensyvumas išliks 2,5 tne/gyv.

Lietuvos gyventojų skaičiaus prognozė 2030 m. – 3,079 mln. asmenų.

Grynosios šiluminės vertės (toliau – GŠV), taikytos paversti kuro suvartojimo natūrinius vienetus energijos

vienetais, nurodytos pateikiamose lentelėse.

21 lentelė Konversijos faktoriai (Lietuvos statistikos departamentas)

Faktorius TNE GJ Gcal MWh

TNE 1,000 41,861 10,000 11,628

GJ 0,024 1,000 0,239 0,278

Gcal 0,100 4,186 1,000 1,163

MWh 0,086 3,600 0,860 1,000

22 lentelė Specifinės grynosios šiluminės vertės (Lietuvos statistikos departamentas)

Kuro rūšis Tonos TNE TJ/tona

Anglis (antracitas) 1,0 0,600 0,02512

Koksas 1,0 0,700 0,02930

Durpės 1,0 0,280 0,01172

Durpių briketai 1,0 0,360 0,01500

Malkos (m3) 1,0 0,196 0,00820

Biodujos (1000 m3) 1,0 0,480 0,02000

Gamtinės dujos (1000 m3) 1,0 0,800 0,03349

Suskystintos naftos dujos 1,0 1,109 0,04642

Automobilinis benzinas 1,0 1,070 0,04479

Benzino tipo reaktyviniai degalai 1,0 1,070 0,04479

Žibalo tipo reaktyviniai degalai 1,0 1,031 0,04316

Dyzelinas 1,0 1,029 0,04307

Šildymo ir kiti gazoliai 1,0 1,029 0,04307

Krosnių kuras 1,0 0,957 0,04006

Žalia nafta 1,0 1,022 0,04278

Bioetanolis 1,0 0,645 0,02700

Biodyzelinas (metilo esteris) 1,0 0,884 0,03700

23 lentelė Veiklos duomenų santrauka išmetamųjų ŠESD kiekio prognozavimui energetikos sektoriuje

Veikla energetikos sektoriuje Vienetai Istorinės vertės

Scenarijus su esamomis

priemonėmis

2000 2005 2010 2015 2020

Iš viso vidaus suvartojimas

275,52 234,11 226,62 246,98 259,51

Skystasis kuras (iškastinis) Petadžaulis (PJ) 88,14 100,26 94,47 102,95 108,00

Kietasis kuras (iškastinis) Petadžaulis (PJ) 4,08 8,42 8,58 9,35 10,00

Dujinis kuras Petadžaulis (PJ) 63,20 78,45 82,01 89,38 94,00

Biomasė Petadžaulis (PJ) 27,01 35,63 41,56 45,30 48,00

Branduolinis (IEA apibrėžimas energijai

skaičiuoti) Petadžaulis (PJ) 93,09 11,36 0,00 0,00 0,00


102

5.4.2 Pagrindinės prielaidos transporto sektoriuje

Išmetamųjų ŠESD kiekis ir kuro suvartojimas transporto sektoriuje skirstomas į pagrindinius 5 subsektorius:

1. Civilinė aviacija. Tai šalies aviacijoje naudojami turboventiliatorinės ir turbosraigtinės varomųjų

sistemų orlaiviai (turbininių variklių orlaivių parkas) ir orlaiviai su stūmokliniu varikliu.

2. Kelių transportas. Tai kelių transporto priemonės su degimo varikliais: keleiviniai automobiliai,

lengvieji automobiliai, sunkiasvorės transporto priemonės bei autobusai, mopedai ir motociklai.

3. Geležinkeliai. Tai geležinkelio transportas, varomas dyzeliniais lokomotyvais.

4. Vandens navigacija. Tai prekybiniai, keleiviniai, konteineriniai, krovininiai, techniniai, turistiniai

laivai ir kitos vidaus vandenų vandens transporto priemonės.

5. Kita. Tai transportavimas dujotiekiu, karinės technikos veiksmai ir bekelės transportas.

Kuro suvartojimo prognozė rengta pagal tuos pačius sektorius. CO2 kiekis iš kelių transporto yra pagrindinis

transporto sektoriaus teršalų šaltinių kategorijoje.

Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės, su esamomis priemonėmis, parengtos remiantis šiomis pagrindinėmis

prielaidomis:

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pateikė reikiamus veiklos duomenis kelių transporto

sektoriaus prognozėms atlikti penkerių metų laikotarpiais. Konkretiems laikotarpio metams skirti

duomenys linijiniu būdu interpoliuoti remiantis prielaida, kad kuro suvartojimas didės. Atskaitiniai

statistiniai kuro suvartojimo duomenys buvo imami 2010 m.;

atsinaujinanti energija galutiniame energijos balanse pasieks tokią procentinę išraišką, kokia

nustatyta susijusiuose šalies teisės aktuose (žr. 4.2.1.7 skyrių);

tarptautinėse saugyklose laikomo kuro išmetamųjų ŠESD kiekis (ŠESD išmetimo prognozės yra

susijusios su tarptautiniame transporte dalyvaujantiems laivams ir orlaiviams parduodamu kuru)

prognozuojamas pagal istorinio išmetamųjų ŠESD kiekio linijinę tendenciją. Tarptautinėse

saugyklose laikomo kuro išmetamųjų ŠESD kiekis į bendrą šalies išmetamųjų ŠESD kiekį

energetikos sektoriuje neįtraukiamas;

išmetamųjų teršalų faktoriai yra tie patys, kaip ir naudoti rengiant 2013 m. nacionalinėje išmetamųjų

ŠESD kiekio apskaitos ataskaitoje (žr. 3.4 skyrių).

Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijoje nurodoma, kad 2050 m. visas išmetamųjų

ŠESD kiekis iš vandens navigacijos subsektoriaus turėtų sumažėti 40 %, palyginus su išmetamųjų

ŠESD kiekiu 2005 m. Taigi, šiuo atveju taikoma prielaida, kad šis sumažėjimas bus pasiektas (nuo

16,9 GgCO2e 2005 m. iki 10,1 GgCO2e 2050 m.). Minimo subsektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekis iš

esmės atitinka gazolių naudojimo tendenciją, nes tai yra pagrindinis šio subsektoriaus naudojamas

kuras. Todėl duomenys tarp 2010 m. ir 2050 m. buvo tiesiškai interpoliuoti pagal minėtą išmetamųjų

ŠESD kiekio mažinimo tikslą;

daroma prielaida, kad siekiant užtikrinti pagrindinį Lietuvos dujų poreikį, prireiks stabilaus

aprūpinimo gamtinėmis dujomis, kurių 2020 m. reikalingas kiekis sudarys 0,9–1,5 mlrd. m3.

Išmetamųjų ŠESD prognozės gamtinių dujų transportavimo sektoriuje parengtos atlikus linijinę

interpoliaciją tarp faktinių ŠESD kiekių 2010 m. ir numatomo jų poreikio 2020 m.

GŠV, taikytos paversti kuro suvartojimo natūrinius vienetus energijos vienetais, nurodytos 24 lentelėje.

24 lentelė Specifinė grynoji šiluminė vertė (konversijos faktoriai)

Kuro rūšis Tonos TNE TJ/tona

Gazolio tipo orlaivių kuras 1,0 1,070 0,04479

Žibalo tipo orlaivių kuras 1,0 1,031 0,04316


103

25 lentelė Veiklos duomenų santrauka transporto sektoriaus ŠESD išmetimo prognozei

Veikla transporto sektoriuje Vienetai

Istorinės vertės Scenarijus su esamomis

priemonėmis

2000 2005 2010 2015 2020

Iš viso

47 60 63 72 76

Degalai Petadžaulis (PJ) 16,337 14,686 12,396 14 15

Iš jų biokuras Petadžaulis (PJ) 0,000 0,035 0,436 0,976 1,515

Dyzelinas Petadžaulis (PJ) 24,245 35,032 41,342 47,246 49,438

Iš jų biokuras Petadžaulis (PJ) 0,000 0,119 1,454 2,973 4,491

Orlaivių žibalas Petadžaulis (PJ) 0,062 0,012 0,005 0,007 0,095

Kitas skystas kuras Petadžaulis (PJ) 5,426 10,008 7,900 9,223 9,609

Dujos (išgaunamas/iškastinis) Petadžaulis (PJ) 0,694 0,647 1,028 1,211 1,393

5.4.3 Pagrindinės prielaidos pramonės sektoriuje

Pagrindiniai daugiausiai ŠESD išmetantys pramonės sektoriaus procesai yra: azoto rūgšties gamyba (N2O),

amoniako gamyba (CO2), taip pat – cemento ir kalkių gamyba (CO2).

Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozėms pramonės sektoriuje su esamomis priemonėmis buvo taikomos šios

pagrindinės prielaidos:

CO2 kiekio iš cemento ir kalkių gamybos prognozės buvo grindžiamos veiklos duomenimis, kuriuos

pateikė AB „Akmenės cementas“ vadovybė (žr. 26 lentelė). CO2 kiekio iš kalkių gamybos

prognozės buvo rengiamos taikant išmetamųjų teršalų faktorių iš 2012 m. pateiktos Nacionalinės

išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos – 0,5 t CO2/t cemento ir 0,8 t CO2/t kalkių gamybai;

N2O kiekio prognozės dėl azoto rūgšties ir amoniako gamybos procesų pagrįstos AB „Achema“

pateiktais duomenimis. Tai yra vienintelis šių produktų gamintojas Lietuvoje (žr. 27 lentelė).

Išmetamųjų teršalų faktoriai atitinka naudotus 2013 m. nacionalinėje išmetamųjų ŠESD kiekio

apskaitos ataskaitoje, aprašytus konkrečiuose šios ataskaitos skyriuose (žr. 2013 m. Nacionalinės

išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos 3.4 skyrių);

veiklos duomenų prognozės parengtos tik pagrindiniams teršėjams, t.y. azoto rūgšties gamybai

(N2O), amoniako gamybai (CO2) taip pat cemento ir kalkių gamybai (CO2). Prognozuojama, kad kitų

sektorių išmetamųjų ŠESD kiekis, taip pat kaip išmetamųjų ŠESD kiekis iš halogenintų anglies

produktų ir SF6, prilygs 2010 m. išmetimo lygiui.

26 lentelė Cemento ir kalkių gamybos prognozės

Nr. Gamybos apimtis 2015 2020

1 Cemento gamyba, kt 1 650 1 650

2 Kalkių gamyba, kt 80 80

1 Klintys, kt 2 001 2 001

2 Molis, kt 313 313

3 Smėlis, kt 77,2 77,2

4 Šlakai, kt 2,52 2,52

5 Gipsas, kt 80 80

27 lentelė Azoto rūgšties ir amoniako gamybos prognozės

Nr. Planuojama gamyba 2015 2020

1 Amoniako gamyba, kt 1 130 1 130

2 Gamtinės dujos, mln. m3

1 190 1 160

3 Azoto rūgšties gamyba, kt 1 400 1 400

5.4.4 Pagrindinės prielaidos žemės ūkio sektoriuje

Pagrindinis išmetamųjų ŠESD kiekio šaltinis Lietuvos žemės ūkio sektoriuje yra iš šių subsektorių: žarnyne

vykstanti fermentacija, mėšlo tvarkymas ir žemės ūkio dirvožemiai. Šiuose subsektoriuose susidaro metanas


104

(CH4) ir azoto suboksidas (N2O). Didžiausi CH4 kiekiai išmetami žarnyne vykstančios fermentacijos metu ir

tvarkant mėšlą; N2O pagrindiniai šaltiniai yra mėšlo tvarkymas ir žemės ūkio dirvožemiai. N2O iš žemės

ūkio dirvožemių gali būti išmetamas tiesiogiai (dėl naudojamų sintetinių N trąšų, gyvulių mėšlo, biologinio

azoto įterpimo į pasėlius, ražienų ir organinių dirvų kultivavimo) ir netiesiogiai (atmosferos nuosėdos ir

azoto filtracija bei nuotėkis). Netiesioginis išmesto N2O kiekis yra glaudžiai susijęs su aplinkybėmis, kurios

sąlygoja tiesioginį N2O išmetimą.

72 % žemės ūkio sektoriaus CH4 susidaro dėl gyvulių žarnyne vykstančios fermentacijos, o 28 % – tvarkant

mėšlą. 2010 m. N2O kiekis žemės ūkyje sudarė beveik 82 % viso išmesto N2O kiekio šalyje (neįskaitant

LULUCF). Didžioji išmesto N2O kiekio dalis teko žemės ūkio dirvožemių subsektoriui – beveik 92 % viso

išmesto N2O kiekio iš žemės ūkio sektoriaus. Likusi išmesto N2O dalis susidarė tvarkant mėšlą (8 %).

Išmetamųjų ŠESD kiekio su esamomis priemonėmis žemės ūkio sektoriuje prognozei parengti buvo daromos

šios pagrindinės prielaidos:

Remiantis Žemės ūkio ministerijos informacija, tikėtinas nedidelis pieninių galvijų populiacijos

mažėjimas: -1,6 % tarp 2010 ir 2015 m. bei -2 % nuo 2015 iki 2020 m. Remiantis šiomis

prognozėmis, daroma prielaida, kad pieninių galvijų populiacijos mažėjimo tendencija išliks iki 2030

m., kasmet mažėjant po 0,4 %.

28 lentelė Žemės ūkio sektoriaus veiklos duomenų santrauka ŠESD išmetimo prognozei

Veikla žemės ūkio sektoriuje Vienetai Istorinės vertės

Scenarijus su

esamomis

priemonėm

2000 2005 2010 2015 2020

Iš viso galvijų 1 000 galvų 748,3 800,3 707,678 859,2 892,6

Pieniniai galvijai 1 000 galvų 438,4 416,5 354,7 349,0 342,0

Nepieniniai (mėsiniai) galvijai 1 000 galvų 309,9 383,8 353,0 510,2 550,6

Avys 1 000 galvų 11,5 29,21 55,75 NE NE

Kiaulės 1 000 galvų 867,6 1 114,7 929,4 1 067,0 1 127,0

Paukščiai 1 000 galvų 5 576,5 9 397 9 466 NE NE

Naudojama trąša (sintetinė ir mėšlas) kt N 125,4 151,5 175,3 179,5 183,3

Fermentacija žarnyne – pieniniai galvijai t CO2e/1 000 galvų 1 894,3 2 027,2 2 155,2 2 140,7 2 140,7

Fermentacija žarnyne – nepieniniai

galvijai t CO2e/1 000 galvų 998,3 995,3 1 069,7 1 061,2 1 061,2

Mėšlo tvarkymas – pieniniai galvijai t CO2e/1 000 galvų 336,6 393,6 439,8 436,8 436,8

Mėšlo tvarkymas – nepieniniai galvijai t CO2e/1 000 galvų 151,7 162,6 185,2 183,2 183,2

Mėšlo tvarkymas – kiaulės t CO2e/1 000 galvų 258,2 246,8 242,8 242,8 242,8

Numatomas didelis mėsinių galvijų populiacijos augimas – iki 44,5 % per 2010–2015 m. laikotarpį

ir 8 % augimas per 2015–2020 m. Iki 2020 m. prognozuojamas jautienos ir veršienos kainų augimas.

Tokio pobūdžio ryšys numatomas dėl padidėjusio mėsinių jaučių auginimo apimčių bendroje galvijų

populiacijos struktūroje, o tai gerina mėsos kokybę.

Per 2010–2015 m. laikotarpį 15 % išaugs kiaulių skaičius, vidutiniškai po 3 % kasmet. Kitam 2015–

2020 m. laikotarpiui numatomas kiaulių skaičiaus augimas 5,5 %, t.y. apie 1 % kasmet. Remiantis

šia prielaida, buvo numatytas kasmetinis kiaulių populiacijos augimas po 1 % 2020–2030 m.

laikotarpiu.

Prognozuojant galvijų ir kiaulių žarnynuose vykstančios fermentacijos metu CH4 išsiskyrimą,

buvo taikytas 2007–2010 m. laikotarpio vidutinis išmetamų teršalų faktorius (kg/galvai/metus). Šis

laikotarpis pasirinktas, nes būtent nuo 2007 m. Žemės ūkio informacijos ir kaimo reikalų centro

(ŽUIKRC/AIRBC) registras pradėjo teikti veiklos duomenis apie galvijų populiaciją, o išmetamųjų

teršalų faktorius pagal galvijus ir kiaules buvo perskaičiuotas naudojant šaliai būdingas bendras

energetines vertes (gyvulių mitybos ir kitus šaliai būdingus parametrus).


105

Išsiskiriančio CH4, tvarkant mėšlą, kiekiui skaičiuoti buvo naudojama tokia pati dalis tenkanti

GKATS (angl. AWMS) kaip ir 2010 m., apskaičiavus išmetamųjų teršalų faktorių imant vidutinę

bendrą energetinę vertę 2007–2010 m. laikotarpiui. CH4 kiekio prognozės apskaičiuotos galvijams ir

kiaulėms, nes pastariesiems tenka beveik 97 % viso CH4 išmetamo kiekio mėšlo tvarkymo

subsektoriuje. CH4 kiekis iš kitų gyvulių buvo prilygintos 2010 m. lygiui.

Išsiskiriančio N2O kiekiui tvarkant mėšlą skaičiuoti buvo naudojamos tik prognozuojamos vertės

pagal galvijus ir kiaules. Parametrai ir išmetamųjų ŠESD kiekis iš kitų gyvulių buvo prilygintos

2010 m. lygiui, nes jos atitinka nedidelę ŠESD išmetimo dalį iš GKATS sistemų (apie 6 %).

Išmetamųjų teršalų faktoriai yra tie patys, kaip ir nurodytieji 2013 m. nacionalinėje išmetamųjų

ŠESD kiekio apskaitos ataskaitoje (žr. 6 skyrių).

5.4.5 Pagrindinės prielaidos žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės

sektoriuje

LULUCF sektoriuje pagrindinės kategorijos yra: miško žemė, likusioji miško žemė, miško žeme paversta

žemė, pasėlių žemė, pievos ir šlapžemės.

Išmetamųjų ŠESD kiekiui su esamomis priemonėmis prognozuoti LULUCF sektoriuje buvo taikomos

šios pagrindinės prielaidos:

Padidės miškų plotas beveik 3 %, t.y. 15 tūkst. ha iki 2015 m. ir 30 tūkst. ha iki 2020 m., o po 2020

m. miškų žemės plotas išliks stabilus;

Miško įveisimo žemės per 2013–2020 m. laikotarpį padidės beveik po 3 tūkst. ha kasmet, mišku

apsodinant apleistas ir žemės ūkio veiklai netinkamas žemes;

Pasėlių, pievų ir šlapžemių plotai išliks pastovūs ir savo dydžiu prilygs 2012 m. plotams.

5.4.6 Pagrindinės prielaidos atliekų sektoriuje

Lietuvoje išmetamųjų ŠESD kiekis atliekų sektoriuje susidaro šiuose šaltiniuose: dėl kietųjų komunalinių

atliekų šalinimo žemės paviršiuje (įskaitant nuotekų dumblą), atliekų deginimo, nuotekų tvarkymo

(pramonėje ir namų ūkiuose bei prekyboje susidarančios nuotekos) ir nuotekos dėl žmonių kasdieninės

veiklos.

Išmetamųjų ŠESD kiekiui su esamomis priemonėmis prognozuoti buvo taikomos šios pagrindinės

prielaidos:

Bus pasiekti Atliekų tvarkymo strateginiame plane iškelti tikslai (žr. 4.2.1.11 skyrių);

Kietų komunalinių atliekų (KKA, angl. MSW) kiekis sudaręs 2010 m. – 387 kg/gyv./metus, iki 2020

m. pasieks 464 kg/gyv./metus ir iki 2050 m. sieks. 600 kg/gyv. Atliekų susidarymo per 2011–2030

m. laikotarpį kiekiai buvo interpoliuoti naudojant Monte Karlo simuliacijos modelį;

Daroma prielaida, kad 35 % (544 kt) biologiškai skaidžių atliekų 2020 m. bus kompostuojamos;

2012 m. Lietuvos nacionalinėje išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitoje išmetamas ŠESD

kiekis dėl dumblo šalinimo nurodomas kartu su žemės paviršiuje šalinamų kietų atliekų kategorija.

Informaciją apie prognozuojamą dumblo tvarkymą pateikė Aplinkos ministerijos Vandenų

departamentas. Iki 2015 m. planuojama apdoroti 50 % dumblo, o iki 2020 ir 2030 m. – 90 %.

Numatomas metinis dumblo susidarymas vertintas pagal gyventojų skaičiaus prognozes ir vienam

asmeniui tenkantį susidarančio dumblo kiekį;

Sąvartynų ir nuotekų dumblo CH4 kiekis 2012–2030 m. laikotarpiui prilygs 2011 m. kiekiui (4,9

Gg);


106

Išmetamųjų ŠESD kiekis iš KKA ir nuotekų dumblo skaičiuotas naudojant 2 pakopos iš sąvartynų

ŠESD išmetimo vertinimo metodą, pateiktą 2006 m. TKKK gairėse (metodo paaiškinimas – 2013 m.

nacionalinėje išmetamųjų ŠESD kiekis apskaitos ataskaitos 8.2.3 skyriuje);

Remiantis Aplinkos ministerijos Vandenų departamento informacija, planuojama, kad iki 2030 m.

100 % Lietuvos gyventojų bus prisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų. Ankstesnių metų

gyventojų prisijungimo prie centralizuotų nuotekų tinklų procentinė dalis buvo interpoliuota

pasitelkus Monte Karlo simuliacijos modelį;

Išmetamųjų ŠESD kiekis dėl nuotekų buvo apskaičiuotas pagal numatomus skylančių organinių

medžiagų išmetimus, kuriuos nurodė Aplinkos ministerijos Vandenų departamentas. Daroma

prielaida, kad 2020 m. bus pasiektas 75 Gg biocheminio deguonies suvartojimas (BDS, angl. BOD)

2020 m. (metodikos paaiškinimas – 2013 m. nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos

ataskaitos 8.3.2 skyriuje).

29 lentelė Prognozuojamas skylančių organinių medžiagų išmetimas

Metai 2011 2015 2020

Gg BDS 71,7 73,0 75,0

30 lentelė Veiklos duomenų santrauka KKA ŠESD kiekių prognozei

Veikla vandens sektoriuje Vienetai Istorinės vertės

Scenarijus su esamomis

priemonėmis

2000 2005 2010 2015 2020

Kietųjų komunalinių atliekų

susidarymas kt 1 197,35 1 088,29 1 287,14 1 379,55 1 475,52

Organinė frakcija (angl. DOC)

kietosiose komunalinėse atliekose % 0,22 0,22 0,18 0,22 0,22

Sąvartynuose šalinamos kietosios

komunalinės atliekos % 1,00 1,00 1,00 0,41 0,37

Sudegintos pašalintos kietosios

komunalinės atliekos % 0,001 0,003 0,001 0,24 0,22

Kompostuotos pašalintos kietosios

komunalinės atliekos %

0,26 0,32

Sąvartynuose pašalintos kietosios

komunalinės atliekos kt 1 197,35 1 088,29 1 287,14 561,41 539,95

5.4.1 5-ajame ir 6-ajame Nacionaliniuose pranešimuose pateiktų prognozių skirtumų

analizė

Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozėse pastebimi esminiai verčių pateiktų 5-ajame ir 6-ajame NP skirtumai,

ypač jie ryškūs energetikos ir LULUCF sektoriuose. Pagrindine šių skirtumų priežastimi yra nacionalinėje

išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitoje įvykę perskaičiavimai. Šie perskaičiavimai buvo atlikti patikslinus

veiklos duomenis ir išmetamųjų teršalų faktorius, iniciavus papildomų analitinių studijų parengimą, siekiant

pereiti prie aukštesnės pakopos skaičiavimų.

Perskaičiavimai lėmė, kad, pavyzdžiui, pateiktas 5-ajame NP faktinis išmetamųjų ŠESD kiekis 2008 m. buvo

pateiktas 24 390,72 Gg (be LULUCF) ir 10 700,54 Gg (su LULUCF), o naujausioje nacionalinėje

išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitoje (2013 m.) faktinis išmetamųjų ŠESD kiekis 2008 m. yra lygus

24 919,27 Gg (be LULUCF) ir 16 483,76 Gg (su LULUCF). Perskaičiavimai buvo atlikti daugumoje

sektorių. Specifiniai (šaltinių) perskaičiavimai pateikti nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos

ataskaitos 10 skyriuje ir kituose susijusiuose nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos

skyriuose (žr. 3.2.6.5; 3.2.7.5; 3.2.8.5; 3.3.3.5; 3.3.4.5; 3.3.5.5; 3.3.6.5; 3.4.1.5 ir kitus skyrius). [4]

Iš pradžių, skaičiuojant dėl kuro deginimo susidariusius išmetamųjų ŠESD kiekius, išmetamųjų teršalų

faktoriai buvo grindžiami 1997 m. atliktos studijos rezultatais, paremti tyrimų duomenimis iš Lietuvos naftos

perdirbimo gamyklos ir nustatytomis TKKK vertėmis. Siekiant patikslinti išmetamųjų ŠESD kiekio

skaičiavimus energetikos sektoriuje, 2012 m. parengta studija nacionaliniams išmetamųjų teršalų faktoriams

energetikos sektoriuje nustatyti. Remiantis studijos rezultatais, nustatytos tikslesnės anglies kiekį ir kitas


107

fizines suvartojamo šalyje iškastinio kuro savybes atspindinčios vertės. Nauji išmetamųjų teršalų faktoriai

taikyti rengiant 2013 m. pateiktą nacionalinę išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitą, taigi ir 6-ajame

NP.

Kitas faktorius turėjęs įtakos prognozių skirtumams – importuojamos ir Lietuvos elektrinėse gaminamos

elektros energijos santykis. 5-ajame NP išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės parengtos 2009 m., tuo metu

atominės energijos dalis pirminiame energijos balanse (galutinio Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo

metais) sudarė 31,6 %. 2011 m. visose Lietuvos elektrinėse generuojamos elektros energijos dalis bendrame

suvartojimo balanse sudarė apie 42 %, o 58 % visos būtinos šalies vidaus elektros energijos poreikiams

tenkinti, sudarė elektros energijos importas (daugiausiai iš Rusijos). Rengiant 5-ojo NP prognozes, tikėtasi,

kad elektros energijos poreikį patenkins gamtines dujas naudojanti jėgainė Elektrėnuose – Lietuvos elektrinė.

Taip pat, vadovaujantis tyrimų duomenimis gautais iš Lietuvos naftos perdirbimo gamyklos, 2010 m. buvo

perskaičiuoti šaliai būdingi CO2 išmetamųjų teršalų faktoriai taikomi kelių transportui.

Kitas svarbus veiksnys turėjęs įtakos išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių skirtumams yra pramonės

sektoriaus nestabilumas. 2011 m. išmetamųjų ŠESD kiekis iš pramoninių procesų sudarė iki 17,3 % viso

ŠESD išmetimo (be LULUCF). Pagrindinės kategorijos: amoniako gamyba, azoto rūgšties gamyba ir

cemento gamyba. 2011 m. amoniako gamyba buvo didžiausias ŠESD išmetimo šaltinis pramonės sektoriuje,

sudarantis 10,3 % viso šalies CO2 kiekio (be LULUCF), o azoto rūgšties gamyba sudarė 20 % viso šalyje

išmesto N2O kiekio (be LULUCF) 2011 m. išmetamųjų ŠESD kiekis iš pramonės procesų 2011 m.,

palyginus su 2010 m. lygiu, išaugo 67,6 %. Išmetamųjų ŠESD kiekio pramonės procesuose išaugimą 2011

m. iš esmės lėmė smarkiai išaugusios amoniako ir azoto rūgšties gamybos apimtys.

Taip pat siekiant visapusiškai pagerinti išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos tikslumą buvo rengiamos

papildomos studijos skirtos patikslinti duomenis žemės ūkio ir atliekų (nuotekų ir dumblo tvarkymo)

tvarkymo sektoriuose. Studija „Metano ir azoto oksido susidarymo mėšlo tvarkymo sistemose Lietuvoje

tyrimas ir vertinimas“ atlikta 2012 m. ir jos rezultatai panaudoti 2013 m. išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos

teikiamoje ataskaitoje. Kita studija skirta atliekų tvarkymo sektoriaus duomenų kokybės gerinimui –

„Metano kiekių iš nuotekų ir dumblo tyrimas ir vertinimas“. Šios studijos prireikė dėl duomenų

nepakankamumo tinkamai apskaičiuoti išmetamųjų ŠESD kiekį atliekų sektoriuje. Studija taip pat parengta

2012 m. ir jos rezultatai naudojami išmetamųjų ŠESD kiekio skaičiavimams 2013 m. pateiktoje

nacionalinėje išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitoje.


108

Literatūra

1. Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas (Žin., 2009, Nr. 87-3662). Prieiga internete:

<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=353938> (prisijungimo laikas: 2013-10-31).

2. Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos iki 2050 m. strategija (Žin., 2012, Nr. 133-6762), Prieiga internete:

<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=437284&p_tr2=2> (prisijungimo laikas: 2013-11-25).

3. Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 2013–2020 metų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo

tarpinstitucinis veiklos planas (Žin., 2013, Nr. 45-2218). Prieiga internete:

<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=447537&p_tr2=2> (prisijungimo laikas: 2013-11-25).

4. Nacionalinė išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaita, 2013 m. Prieiga internete:

<http://www.am.lt/VI/index.php#a/12844> (prisijungimo laikas: 2013-11-25).

5. Standartinio elektroninio formato (SEF) lentelės, pateiktos 2013 m.

6. Lietuvos aplinkos apsaugos investicinio fondo viešoji informacija, skelbiama www.laaif.lt.

7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Politika, priemonės ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų

kiekio prognozės Lietuvoje, 2013 m.



http://www.am.lt/VI/index.php#a/12844



109

6 Klimato kaitos poveikis, pažeidžiamumo įvertinimas ir

prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės

6.1 Esminiai pokyčiai

Nuo 5-ojo NP parengimo daugiau dėmesio skirta prisitaikymui prie klimato kaitos šalies lygmeniu. 2012 m.

lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XI-2375 patvirtintoje Nacionalinę klimato kaitos

valdymo politikos strategijoje iki 2050 m. nustatytas strateginis tikslas Lietuvos prisitaikymui prie klimato

kaitos – sumažinti gamtinių ekosistemų ir šalies ūkio (ekonomikos) sektorių pažeidžiamumą, diegiant

priemones, leidžiančias išlaikyti ir padidinti jų atsparumą klimato kaitos pokyčiams, ir užtikrinant palankias

visuomenės gyvenimo ir ūkinės veiklos sąlygas. Šio strateginio tikslo įgyvendinimas bus vertinamas pagal

specialiųjų prisitaikymo prie klimato kaitos tikslų jautriausiuose šalies ūkio (ekonomikos) sektoriuose

(žemės ūkis, miškininkystė ir biologinės įvairovės apsauga, vandens išteklių valdymas, energetika,

transportas, pramonė, visuomenės sveikata ir kt.) pasiekimą.

Strateginis tikslas bus įgyvendinamas laikantis pagrindinių krypčių:

1. Integruotas požiūris į klimato kaitos poveikį konkrečiose teritorijose regioniniu lygiu. Toks požiūris

skatina kompromisinius sprendimus tarp įvairių poreikių, įtraukia kitus regioninius pokyčių procesus

(pvz., demografinius pokyčius) ir gali optimizuoti sektorinių ir tarpsektorinių prisitaikymo

priemonių, tinkamų tam regionui, sąveiką.

2. Klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių sinergija ir jų konflikto

vengimas. Pasirenkamos klimato kaitos prisitaikymo priemonės neturėtų prieštarauti klimato kaitos

švelninimo pastangoms, o atvirkščiai – prisidėti prie jų.

3. Valstybės mokslinių tyrimų indėlis į prisitaikymą prie klimato kaitos. Turi būti skatinamas abipusiai

naudingas valstybės, savivaldybių ir finansinių institucijų, fondų, universitetų, kitų šalių ir ES

projektų bendradarbiavimas klimato tyrimų srityje. Prisitaikymas prie klimato kaitos turi tapti atskira

klimato tyrimų sudedamąja dalimi.

4. Tvirtas žinių apie klimato kaitos poveikį ir padarinius pagrindas, kurį sudaro nuolatinis ir sisteminis

mokslinių tyrimų metodų ir rezultatų, duomenų, prognozių, patirties ir informacijos kaupimas,

perdavimas ir keitimasis tarp šalių.

Be to, 2013 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 366 patvirtintame

Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 2013–2020 metų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo

tarpinstituciniame veiklos plane numatytos priemonės, skirtos klimato kaitos poveikiui sumažinti ir

asignavimai šioms priemonėms įgyvendinti. Plane nurodytos atsakingos institucijos ir siekiama užtikrinti

tarpinstitucinį bendradarbiavimą, įgyvendinant Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos strategijoje

nustatytus tikslus ir uždavinius.

Toliau šiame skyriuje aprašomas klimato kaitos poveikis, pažeidžiamumo įvertinimas ir aptariamos

prisitaikymo priemonės Lietuvoje. 7 skyriuje aprašomi bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis

prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai.

6.2 Klimato kaitos poveikis

Dėl klimato kaitos vyksta sudėtingi ir, manoma, tęstiniai pokyčiai, kurie turi įtakos geologinėms,

biologinėms, tiek ekologinėms sistemoms. Pasaulyje jau stebimos pirmosios klimato kaitos pasekmės,

manoma, kad laikui bėgant jų poveikis tik intensyvės. Klimato kaitos poveikio pasekmėms ir rizikoms

suvaldyti, įskaitant aplinkos, socio-ekonomines, technologines ir pan., prireiks bendrų pastangų

Pasauliniai klimato kaitos procesai neišvengiamai paveiks ir Lietuvos klimatą. Atsižvelgiant į Europos

aplinkos apsaugo agentūros parengtą ir pristatytą ataskaitą [34], Lietuva yra toje Centrinės ir Rytų Europos

dalyje, kuriai dėl klimato kaitos gresia ekstremaliai aukštos temperatūros, vandens temperatūros pokyčiai,

miškų gaisrų pavojai, kritulių sumažėjimas vasarą ir ekonominės miško vertės sumažėjimas.

Siekiant užtikrinti savalaikį ir tinkamą atsaką klimato kaitos daromam poveikiui, priklausomai nuo vietovės,

ypatingai svarbūs nuolatiniai pažeidžiamumo pasekmių apimčių stebėjimai ir tyrimai. 8.3. skyriuje aprašytos


110

Lietuvoje veikiančios sisteminės stebėsenos sistemas. Pagrindiniai tyrimų centrai – Lietuvos Respublikos

aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centras, Gamtos tyrimų centras, Geologijos tarnyba, Klaipėdos ir

Vilniaus universitetai. Vykdomi tyrimai aprašyti 8.2. skyriuje.

Su JTBKKK įgyvendinimo klausimas susiję tyrimai labiausiai koncentruojami į Lietuvos klimato analizę ir

prognozes, rengiami klimato kaitos poveikio scenarijai įvairioms ūkio šakoms. Vis dėlto Lietuvoje

nepakanka tyrimų, susijusių su klimato kaitos poveikiu ekosistemoms, biologinei įvairovei, žemės ūkiui,

miškininkystei ar visuomenės sveikatai.

Pagal sutartį su Aplinkos ministerija Vilniaus universiteto Ekologijos institutas (dabar Gamtos tyrimų

centras) atliko studiją pavadinimu „Klimato kaitos poveikio šalies ekosistemoms, bioįvairovei, vandens

ištekliams, žemės ir miškų ūkiui ir žmonių sveikatai įvertinimo studija ir pasekmių švelninimo strateginis

planas“ (2007 m.). Iki šiol tai viena svarbiausių studijų, kompleksiškai tyrusių klimato kaitos poveikį

Lietuvos ekosistemoms, bioįvairovei, vandens ištekliams, žemės ir miškų ūkiui taip pat žmonių sveikatai.

Regiono lygiu vienas iš svarbiausių vykdytų ir klimato kaitos poveikį vertinusių projektų yra BaltCICA

projektas (pavadinimas „BaltCICA: klimato kaitos poveikis, kaštai ir prisitaikymas Baltijos jūros regione“),

skirtas identifikuoti neišvengiamas problemas, kurias Baltijos jūros regione gali lemti klimato kaita,

susitelkti į jas ir parengti tinkamiausias ir ekonomiškai naudingas strategijas, nukreiptas į teritorinį

planavimą. BaltCICA projektas grindžiamas dviejų projektų rezultatais, BSR Interreg IIIB projektais

ASTRA (Prisitaikymo prie klimato kaitos politikos ir strategijų rengimas Baltijos jūros regione projektas) ir

SEAREG (Jūros lygio pasikeitimas darantis įtaką teritorinei raidai Baltijos jūros regione). [36] BaltCICA

projektas vadovaujasi TKKK klimato kaitos scenarijais (A1B – labiau integruoto pasaulio pagal scenarijų su

subalansuotais energijos šaltiniais ir B1 – ekologiškai palankaus integruoto pasaulio scenarijus) ir siekia

aptarti bei parengti prisitaikymo prie klimato kaitos priemones kartu su planuojančiomis institucijomis ir

suinteresuotomis visuomenės grupėmis [1]. Šio projekto išvados aptariamos 6.3 skyriuje. BaltCICA projektą

iš dalies finansavo ES Baltijos jūros regiono programa 2007–2013m. Projektas tęsėsi nuo 2009 m. vasario iki

2012 m. sausio mėn. (galutinė ataskaita išleista 2012 m. gegužės mėn.).

Lietuva aktyviai dalyvauja rengiant ir įgyvendinant Baltadapt strategiją ir veiksmų planą, skirtą prisitaikyti

prie klimato kaitos Baltijos jūros regione pagal Baltadapt projektą.

Toliau aprašomas klimato kaitos poveikis atskiriems subsektoriams. Kadangi esminių pakeitimų ar

patobulinimų nustatytame poveikyje neįvyko, toliau pateikiama 5-ajame NP teikta informacija su tam tikrais

patikslinimais.

6.2.1 Klimatas

Klimatą Lietuvoje galima laikyti vidutiniškai šaltu, su sniegingomis žiemomis. Visais metų laikais iškrenta

kritulių, ypač – šiltuoju metų laiku. Vidutinė šalčiausio mėnesio temperatūra būna žemesnė nei -4 °C, o

šilčiausią mėnesį ji nedidesnė nei 20 °C. Bent 4 mėnesius metuose vidutinė temperatūra perkopia 10 °C.

Toks klimatas yra būdingas rytinei Europos daliai.

Per pastaruosius penkis dešimtmečius vidutinė oro temperatūra Lietuvoje padidėjo 0,7–1,0 °C: per 1991–

2006 m. laikotarpį ji išaugo 0,7–0,9 °C, palyginus su 1961–1990 m. laikotarpiu. Tokie faktai byloja apie

klimato šilimą. Aiškios klimato šilimo tendencijos matomos vakarinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyse. Per

pastarąjį 20-metį (1991–2011) vidutinė metinė temperatūra perkopė 6 °C ribą visoje Lietuvos teritorijoje ir

pasiekė 6,3–8,3 °C. 2008 m. buvo šilčiausi nuo 1961-ųjų ir vidutinė metinė temperatūra siekė 8,3 °C, tad

nuokrypis nuo normos sudarė net 2,1 °C. Pastaruoju metu šilčiausiais registruoti 2011 m., kuriais vidutinė

metinė temperatūra siekė 7,7 °C.

Ryškiausias temperatūros augimas fiksuojamas sausį, vasarį, balandį, liepą ir rugpjūtį (1,3–2,8 °C). Didėja

ypač karštų dienų skaičius (30 °C ir daugiau) bei mažėja žemų temperatūrų atvejų (-20 °C ir žemiau).


111

42 pav. Metinės oro temperatūros nuokrypiai nuo normos [26]

Numatomi pagrindinių klimato rodiklių pokyčiai Lietuvoje XXI amžiuje [2]:

• stipriai didės oro temperatūra. Pokyčiai šaltuoju laikotarpiu bus didesni (augimas priklausomai nuo

scenarijaus gal siekti iki 4–8 °C). Didės paros oro temperatūros svyravimai;

• dauguma klimato modelių prognozuoja gana nedidelį metinio kritulių kiekio didėjimą dėl stipraus

kritulių kiekio padidėjimo šaltuoju metų laikotarpiu. Šiltuoju metų laikotarpiu ir ypač antroje vasaros

pusėje, numatomas kritulių kiekio mažėjimas;

• vidutinis vėjo greitis keisis nežymiai. Didesni vėjo greičio svyravimai yra susiję su dažnesniu audrų

pasikartojimu;

• didės teritorijos vėjuotumas (audringumas), augs pasikartojimas ypač stiprių liūčių, perkūnijų ir

krušų skaičius. Labai padidės sausringumas, ypač liepos – rugsėjo mėnesiais. Galimi vis dažnesni

trumpalaikio stipraus žiemos šalčio įsiveržimai į sniegu nepadengtą teritoriją;

• kaip ir kritulių kiekis, oro drėgnumas išaugs šaltuoju metų laikotarpiu, o šiltuoju periodu ryškiai

sumažės. Ypač dideli neigiami pokyčiai numatomi antroje vasaros pusėje bei rudens pradžioje;

• sniego storis ir dienų su sniego danga skaičius itin sumažės (ypač vakarinėje Lietuvos dalyje).

Kitų klimato rodiklių pokyčiai aprašyti 2.4 skyriuje.

6.2.2 Poveikis žemės ūkiui

Temperatūros ir kritulių kiekis ir jų režimas turi ypatingą reikšmę žemės ūkio kultūrų derliui. Šalyje atliktų

tyrimų duomenys rodo fitomasės išteklių, CO2 šalinimo, žemės ūkio kultūrų derlingumo, jų kenkėjų

gausumo ir ligų plitimo priklausomybę nuo klimato kaitos. Temperatūrų ir kritulių režimo kaita toliau darys

įtaką žemės ūkio kultūrų derlingumui, produkcijos kokybei, reikalaus didesnių finansinių investicijų į žemės

ūkį ir jo atskiras sritis. Žemės ūkyje toliau išliks poreikis derinti auginamas veisles, keisti ir modifikuoti

kultūrų auginimo technologijas, pritaikyti kultūras ar jų išdėstymą šalies teritorijoje prie besikeičiančio šalies

klimato [2].

Šylant klimatui, o vegetacinio laikotarpio aktyviai temperatūrai ore ir dirvoje išliekant augančiai,

manoma, kad ilgės ir vegetacijos periodas, tai neišvengiamai atsilieps augalų vegetacijos sąlygoms ir

drėgmės ištekliams dirvožemyje.

Dėl šylančio klimato ir ekstremalių reiškinių, ŠESD išmetimas iš dirvos augs, dėl to organinių

medžiagų dirvožemyje mažės. Atitinkamai gali toliau vykti ir spartėti dirvožemio degradacija.

Dėl šiltėjančių žiemų gali atsirasti nuostolių dėl augalų žiemojimo sąlygų pakitimo. Dabartinės

veislės klimato kaitai nepritaikytos.


112

Stichinių sausrų tikimybė ypač gali išaugti šalies pietų ir pietryčių smėlingose žemėse, todėl šio

pobūdžio neigiamam poveikiui sušvelninti reikalingos efektyvios ne tik sausinimo, bet ir drėkinimo

sistemos.

Klimato kaita ir dažni ekstremalūs reiškiniai (karščio bangos ir užsitęsusios sausros) paveiks gyvulių

sveikatingumą, lėtins jų augimą bei mažins produktyvumą ir neigiamai veiks reprodukciją. Kyla

žinomų ir naujų ligų protrūkių grėsmė, galinti turėti rimtų pasekmių gyvulininkystės šakai. Gali

pasireikšti ir netiesioginė įtaka: keistis pašarų ištekliai pasikeitus ganyklų ir pašarinių kultūrų

derlingumui, didės maisto, biodegalų, žemės poreikis, sumažės ekosistemų atsparumas, padidės

sausrų, vandens trūkumo, mažo derliaus tikimybės.

Dėl stiprėjančio klimato ekstremalumo didės žemdirbių patiriami nuostoliai, kurie gali mažinti

kaimo gyventojų suinteresuotumą užsiimti tradicine žemės ūkio veikla.

6.2.3 Poveikis miško ekosistemoms

Lietuvos žemės ūkio universitetas ir Miškų institutas nuo 1987 m. nuolat stebi miškų būklę Lietuvoje.

Stebimi ar tikėtini šie poveikio aspektai:

dažnėja įvairaus intensyvumo sausrų apraiškos [4], lemiančios dirvos drėgnumo mažėjimą, dėl kurio

labai padidėjo vidutinė medžių defoliacija. Dažnos sausros taip pat turi įtakos dirvožemio cheminės

sudėties pokyčiui ir mikroorganizmų kiekiui jame, dėl to nuskursta gyvoji (ypač samanų) dirvožemio

danga, didėja kritusių medžių kiekis. Dėl geografinės padėties, meteorologinių faktorių, medienos

struktūros, miškai Lietuvoje pasižymi aukštesniu nei vidutinis gaisringumu, todėl kasmet didėja

miško gaisrų, kuriuos malšina organizuotos priešgaisrinės apsaugos sistemos;

per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvoje užregistruotos klimato atšilimo pasekmės miškams buvo

šios: eglynų nusilpimas ir džiūvimas, padidėjusi medžių defoliacija, miškų produktyvumo kitimas ir

kt.;

padidėjęs audrų, škvalų skaičius didins vėjovartų mastus, ypač vakarinėje Lietuvos teritorijos dalyje;

labai problemiškas lieka klimato kaitos poveikis genetinei įvairovei. Tikėtina, kad klimato šiltėjimo

poveikis miško ekosistemoms diferencijuotas, t.y. į tą patį poveikį skirtingos medžių rūšys reaguos

skirtingai [2]. Kai kurios rūšys per sėklų sklaidą gali emigruoti į vėsesnio klimato kraštus. Reakcija

gali būti ir atvirkštinė – rūšys gali likti savo teritorijoje, tačiau šiltesnis klimatas paspartins miškų

gyvavimo ciklą;

pakitusios klimato sąlygos (ypač šiltesnės žiemos) lems naujų ligų ir kenkėjų atsiradimą, kurie gali

padaryti didelę žalą Lietuvos miškuose augančioms 126 medžių rūšims. Naujų ligų ir kenkėjų

plitimas didins investicines sąnaudas sanitarinei miškų apsaugai.

6.2.4 Poveikis biologinei įvairovei, ekosistemoms ir jų sudėtinėms dalims

Dėl globalinio atšilimo vyks tolesnis ekosistemų ir buveinių degradavimas, rūšių pasitraukimas iš Lietuvos

teritorijos ar nykimas, naujų invazinių rūšių atsiradimas. Ne visos naujai atsiradusios rūšys bus pageidautinos

– tai naujos ligos ir nauji kenkėjai, nauji pasikeitę ryšiai ekosistemose, dėl kurių pasekmės miškams kartais

gali būti sunkiai prognozuojamos [2]. Paskutiniai dešimtmečiai parodė galimai su klimato kaita susijusią tam

tikrų gyvūnijos rūšių sezoninės dinamikos, migracijos laiko ir krypties pokytį.

Poveikis ekosistemoms pasireikš per jų eutrofikaciją, sausėjimą, buveinių kaitą, natūralios sukcesijos

pokyčių greitėjimą, ekosistemų vidinių ryšių (pačios ekosistemos) išbalansavimą. Pastaraisiais metais atlikti

tyrimai rodo, kad globalinis atšilimas Lietuvoje šiaurines rūšis (kurių Lietuvoje gyvenančios populiacijos yra

pietinėje rūšies arealo periferijoje) gali veikti stipriau nei tiesioginis antropogeninis poveikis.

Globali klimato kaita turi poveikį ir Lietuvoje perinčioms paukščių rūšims. Gamtos tyrimų centro Paukščių

ekologijos laboratorijos vadovo habil. dr. M. Žalakevičius parengtuose straipsniuose pateikiama medžiaga,

įrodanti globalinės klimato kaitos poveikį įvairioms į Lietuvos Raudonąją knygą įtrauktoms ir neįtrauktoms

Lietuvos paukščių rūšims, šis poveikis turi įtakos: jų arealų kaitai, populiacijų būklei, migracijų

charakteristikų kaitai. Vienas iš naujausių jo straipsnių, parašytų su kitais mokslininkais ir publikuotas 2012


113

m., „Galimo klimato kaitos poveikio paukščių rūšinei sudėčiai svarba kuriant efektyvius paukščių apsaugos

ir paukščių rūšių reguliavimo būdus: atvejo analizė iš rytinio Baltijos regiono“ [37]. Pateikiami sąrašai rūšių,

kurios dėl klimato šiltėjimo Baltijos regione traukiasi šiaurės–rytų kryptimi. Nustatyta, kad klimato pokytis

svarbesnis sausumos ir šlapumų komplekso paukščiams bei mažiau – vandens ir pelkių paukščiams [2].

6.2.5 Poveikis gruntinio vandens režimui ir cheminei sudėčiai, hidrologiniams ir

hidrofiziniams Baltijos jūros, Kuršių marių, ežerų ir upių rodikliams

Prognozuojamas didesnis dažnis ekstremalių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių, kuris pasireikš ypač

stipriomis liūtimis, staigiais atlydžiais ir speigais, ilgalaikėmis sausromis ar dideliais karščiais ir turės įtakos

vandens masių apykaita tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių, vandens išteklių (ypač paviršinių) kokybės

svyravimams [3, 9].

Didžiausią neigiamą įtaką Lietuvos krantams šiuo metu sukelia: stiprių vėjų pasikartojimas ir dažnėjimas,

oro bei vandens temperatūros didėjimas žiemą, taip pat šių faktorių sąlygotas dienų su priešalu pakrantėje bei

sniego danga krante mažėjimas [7, 11, 12]. Neigiamą poveikį pakrantės linijai taip pat turi bangavimas,

sukeliantis vandens lygio kilimą ir vandens srautus, jūros lygio svyravimai, taip pat – žmonių veikla. Baltijos

jūros vandens lygio kilimas labiausiai paveiktų Lietuvos kranto atkarpas ties Nida, Pervalka-Juodkrante,

Palanga-Būtinge [2].

Dėl kranto linijos nuolatinio kitimo Lietuva netenka teritorijos. Vis dažniau pastebima, kad žemyniniame

Lietuvos Baltijos jūros krante audrų metu jūros vanduo užlieja priekrantės lygumą. Paskutinius 30 metų

vyksta aktyvus krantų ardymas [3, 4].

Kylantis jūros lygis bei dažnesnės žiemos audros lems ir dažnesnius potvynius pamario regione, toliau

stiprės Baltijos krantų ardymas ir kopų degradacija, didės vidutinis bangų aukštis. Keisis jūrinio vandens

masių invazijų į Kuršių marias dažnis ir intensyvumas, o didėjanti marių vandens mineralizacija tiesiogiai

paveiks žuvų išteklius šiame telkinyje [9, 16].

2008–2010 m. laikotarpiu Aplinkos apsaugos agentūra parengė upių baseinų zonų tvarkymo planus.

Planuose buvo apžvelgtas klimato kaitos poveikis paviršiniam ir požeminiam vandenims.

43 pav. Lietuvos upių baseinų zonos


114

Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų maitinimą itin paveikė kritulių režimas, todėl

besikeičiančių hidrometeorologinių sąlygų poveikis yra neišvengiamas. Per paskutiniuosius 50–80 metų

pastebėtos ypač žalingos upių ištakos pavasarį, vasarą, rudenį ir upių pritekėjimai žiemos metu.

Apskaičiuota, kad maksimalios paros kritulių kiekis didėja, be to, modeliavimo rezultatai rodo dažnesnius

gausius kritulius ateityje. Dėl didėjančio kritulių kiekio numatomas bendras upių ištakų masto augimas, kurį

dar skatina ir aukštesnė oro temperatūra, sutrumpėjęs žiemos sezonas, plonesnė sniego paklotė ir trumpesnis

sniego dangos buvimo laikas, sumažėję pavasariniai potvyniai ir pasislinkusios metų laikų pradžios ir

pabaigos datos. Be to, didesniam žiemos pritekėjimui įtakos turi staigus ir gausus sniego tirpsmas, taip pat

turintis įtakos potvynių trukmei. Taigi, gali padidėti upių pritekėjimų ir potvynių tikimybė žiemą, o sumažėti

pavasarį, su tendencija mažėti po 2025 m.

2010 m. įgyvendinto projekto pavadinimu „Baseininis valdymas ir prisitaikymas prie klimato pokyčių

Nemuno upės baseine“, kuriame dalyvavo Vilniaus universitetas, rezultatai patvirtino statistiškai patikimą

metinės, žiemos ir vasaros temperatūros, taip pat žiemos metu kritulių padidėjimą, maksimalaus pavasario

potvynių apimties mažėjimą ir minimalaus pritekėjimo žiemos metu datas. Vandens būsimojo balanso

modeliavimo rezultatai rodo galimus ryškius nuotėkio režimo pokyčius Nemuno upės baseine. Numatomas

metinis nuotėkis 2021–2050 m. bus mažesnis nei 1961–2009 m. nustatytas Baltarusijoje tekančioje Nemuno

dalyje, tačiau Lietuvoje tikėtinas metinio nuotėkio didėjimas. Apibrėžta, jog klimato kaitos įtaka nuotėkiui

Nemuno upės baseine bus svarbesnė Baltarusijos teritorijoje, palyginus su prognozuojamu poveikiu vandens

naudojimo pokyčiams. [43] Povandeninio vandens išteklių priklausomybės nuo klimato kaitos tyrimus

1999–2003 m. vykdė Lietuvos geologijos tarnyba, įgyvendindama projektą „Klimato kaitos poveikis

požeminio vandens išteklių formavimuisi“.

6.2.6 Poveikis geologinėms struktūroms

Lietuvos geologijos tarnyba kartu su Geologijos ir geografijos instituto Klimato ir vandens sistemų skyriumi

atlieka karstinio rajono gipso tirpimo (cheminės denudacijos) stebėseną [3, 15]. Gipso cheminė denudacija

suintensyvėjo praeito šimtmečio aštuntajame dešimtmetyje ir XXI amžiuje jos intensyvumas išlieka didelis.

44 pav. Gipso cheminės denudacijos intensyvumo (m3/km

2 per metus) kaita Tatulos upės

baseine 1963–2012 m. [32]29

2006 m. dėl ypatingai mažo nuotėkio, gipso cheminė denudacija sumažėjo iki 85 m3/km

2 ir buvo panaši į

cheminę denudaciją 7−8 dešimtmetyje, tačiau 2007 m. buvo artima vidurkiui ir siekė 136 m³/km², o 2008 m.

− kiek padidėjo ir siekė 142 m³/km² [21]. Palyginus su 2009 m., 2010-ųjų gipso cheminė denudacija padidėjo

nuo 156 iki 167 m³/km². Toks intensyvumas yra 9 % mažesnis už 1994–2010 m. vidurkį, bet vis dėlto 44 %

viršija 1963–1979 m. laikotarpio intensyvumą. 2012 m. išmatuota gipso cheminė denudacija nuo 2007 m.

yra pati mažiausia ir tesiekia 118 m³/km² [32].

29

Translation: išmatuota - measured; apskaičiuota - estimated


115

Gipso tirpimą daugiausia lemia vandens balansas, kurio kaita priklauso nuo meteorologinių sąlygų,

daugiausiai nuo kritulių kiekio ir vandens garavimo intensyvumo. Per pastaruosius dešimtmečius dėl klimato

kaitos pasikeitė požeminio vandens režimas. Anksčiau požeminio vandens rezervai buvo pildomi tik pavasarį

ir rudenį. Pastaruoju metu dėl šiltesnių žiemų ir gausesnių kritulių sumažėjo vandens garavimas, tad vandens

rezervai pildomi ištisus metus. Šis pasikeitimas turi įtakos didėjančiai gipso denudacijai [21]. Todėl tolesnis

gipso denudacijos intensyvumas iš esmės priklausys nuo Lietuvoje fiksuojamų klimato kaitos proceso

padarinių.

6.2.7 Poveikis visuomenės sveikatai

Žmonių sveikatai turi įtakos juos supanti aplinka, oras ir klimato sąlygos, o besikeičiant klimatui naujų

iššūkių spektras visuomenės sveikatai tik didėja. Klimato kaitos ir žmogaus sveikatos sąveika sudėtinga ir

priklauso nuo: kitų gyvenamojoje teritorijoje veikiančių veiksnių, demografinės padėties, sąlygų gyventojų

sveikatingumui ir sveikatinimo paslaugų pasiūlos. Jautriausi šiems pokyčiams yra pagyvenę žmonės, vaikai,

sergantieji lėtinėmis ligomis taip pat socialiai izoliuoti žmonės. Net jei klimato kaitos poveikis jaučiamas

globaliai, jo įtakos lygis skiriasi priklausomai nuo regiono.

Klimato kaita turės įtakos žmogaus sveikatai ir visuomenės gerbūviui ir jos pasekmėms, dėl tiesioginio ir

netiesioginio, poveikio likviduoti prireiks papildomų išlaidų. Dėl tiesioginio klimato kaitos poveikio, t.y.

padažnėjusių ir sustiprėjusių gamtinių stichijų, kaip padidėjusio karščio ir šalčio bangų atvejų skaičiaus ir

sustiprėjusio ultravioletinės spinduliuotės lygio, gali padidėti susirgimų ir mirčių atvejų, susižalojimų,

psichikos sutrikimų skaičius. Taip pat dėl tiesioginio klimato kaitos poveikio gali sparčiau plisti

užkrečiamosios ligos, to priežastimi gali būti ligų pernešėjų veisimosi ir jų paplitimo didesnėje teritorijoje,

nes ligų sukėlėjai lengviau plis vandeniu ir maistu. Be to, gali padidėti susirgimų ir mirčių atvejų dėl oro

taršos cheminėmis bei biologinėmis medžiagomis; žiedadulkių sezoniškumo, kraujasiurbių vabzdžių ir erkių

platinamų ligų (erkinis encefalitas, Laimo liga) pokyčių visoje Lietuvoje. [23]

Vieni iš svarbiausių klimato kaitos Lietuvoje padarinių yra: kietųjų dalelių sezoniškumo dinamika, dažnesnės

karščio bangos ir padidėjęs sergamumas erkių platinamomis ligomis. Dėl klimato kaitos tikėtinas didesnis

gamtinių oru plintančių alergenų kiekis, nes pailgės augalo vegetacijos trukmė, padidės augalų

produktyvumas, sustiprės grybelių dauginimasis ar jų alerginis poveikis ir dėl tolimų pernešimų oru

plintantys alergenai išliks aktyvūs ištisus metus. Karščio bangos gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, kaip

organizmo dehidrataciją (skysčių netekimas) ir hiponatremiją (natrio netekimas), gali apsunkti kvėpavimas ir

kraujo apytaka. Vis dėlto neįmanoma vienareikšmiškai įvertinti kintančios temperatūros grėsmės žmogaus

organizmui [23]. Pastaraisiais metais aštrėja visus metus aktyvių erkių sukeliamų ligų problema. Lietuva

patenka į teritoriją, priskiriamą prie padidėjusio pavojaus zonos susirgti encefalitu, todėl šios rizikos ir kitų

rizikos faktorių tyrimai ir stebėjimai išlieka svarbiausi, siekiant tinkamai pasirengti ir operatyviai reaguoti į

atitinkamas pasekmes.

6.2.8 Poveikis atskiroms ūkio šakoms

Turizmas. Turizmas kaip ūkio šaka yra svarbi Lietuvai, ypač kaimo turizmas. Su klimato kaita susijęs

kraujasiurbių vabzdžių ir erkių platinamų ligų (erkinis encefalitas, Laimo liga) plitimas gali turėti neigiamos

įtakos kaimo turizmo verslui. Keičiasi turizmo epicentrai. Sumažėjęs sniegingumas žiemos laikotarpiu

stipriai paveikė žiemos turizmą, t.y. eliminavo žiemos sporto šakų vystymo galimybes šalyje. Vis dėlto,

ilgėja vasaros sezonas Baltijos jūros kurortuose.

Energetika. Dėl šiltėjančio klimato mažėja poreikis šildymui, tačiau gali padidėti poreikis vėsinimui.

Trumpėja šildymo sezono trukmė miestuose ir gyvenvietėse, todėl sutaupoma kuro, mažėja išmetamųjų į

atmosferą ŠESD kiekis. Vis dėlto, augantis ekstremalių reiškinių dažnumas (kyla vandens lygis, padidėja

uraganų ir audrų dažnumas) gali turėti neigiamos įtakos infrastruktūros objektams, ypač orinėms elektros

linijoms ir jūros pakrantės zonai.

Transportas. Kylantis vandens lygis dėl klimato kaitos gali turėti rimtų pasekmių transporto sektoriui.

Šaltuoju metų laiku kai kuriose vietovėse gali būti užtvindyti keliai ir jos gali būti sunkiai pasiekiamos. Be

to, augantis ekstremalių reiškinių dažnumas gali neigiamai paveikti susisiekimo paslaugas.

Žvejyba. Keičiasi žuvų ištekliai Kuršių mariose. Vandens temperatūros faktorius vandens ekosistemose yra

svarbus žuvų ištekliams. Neršimo sąlygų pasikeitimai gali sukelti neišvengiamus atskirų populiacijų


116

praradimus ir žuvies išteklių sumažėjimą. Įvairių jūros organizmų migracija gali lemti vietinių rūšių

išnykimą ir naujų rūšių paplitimą.

Klimato kaitos poveikis nuodugniai neištirtas šiems ar kitiems sektoriams.

6.3 Pažeidžiamumo įvertinimas

Klimato kaita paveiks visus aplinkos komponentus, tačiau galima išskirti sritis, kurios yra pažeidžiamiausios

klimato kaitai. Pavyzdžiui, Baltijos jūra ir jos drenažinis baseinas sudaro ypatingą ekoregioną su ribota

vandens apykaita ir numatomu šiltėjimu, kuris yra aukštesnis nei pasaulinis vidurkis [33]. Nacionalinė

klimato kaitos valdymo politikos strategijoje Baltijos jūros regionas išskirtas vienu pažeidžiamiausiu regionu

klimato kaitos poveikiui. Nuo 5-ojo NP nebuvo nustatyta papildomų komponentų, kurie būtų pažeidžiami dėl

klimato kaitos poveikio.

Jautriausi klimato kaitos poveikiui yra: Lietuvos paplūdimiai, apsauginis kopagūbris ir kranto kopos,

žemiausiai esančios Klaipėdos miesto ir uosto dalys, Kuršių marių vandens kokybė ir ekosistemos, Nemuno

delta.

Atsižvelgiant į dabartines kranto ruožų dinamikos tendencijas ir įvertinus ateityje Lietuvos Baltijos jūros

kranto raidai turėsiančius įtakos veiksnius ir tikėtiną jų kaitą, išskirti labiausiai problemų turintys kranto

ruožai Lietuvos pajūryje [2, 11, 12].

Palangos rekreacinė zona yra daugiausiai problemų turintis Lietuvos pajūrio ruožas. Kasmet didėja

rekreacinė kranto apkrova, intensyvėja urbanizuotų teritorijų plėtra. Be to, pietinėje, labiausiai poilsiautojų

pamėgtoje, Palangos pusėje paplūdimiai ir kopagūbris sparčiai ardomi. Dėl sąnašų trūkumo krante bei

priekrantėje šis kranto ruožas jautriai reaguoja ir į klimato kaitos pokyčius. Pažymėtina, kad šiaurinėje

Palangos pusėje, tarp gelbėjimo stoties ir Kunigiškių, šiuo metu kranto būklė gera. Tačiau intensyviai

blogėjant kranto būklei pietinėje pusėje būtina siekti išlaikyti kuo geresnę kranto būklę šiaurinėje, t. y.

rekreacinės erdvės mažėjimą pietinėje pusėje būtina kompensuoti jos didėjimu šiaurinėje pusėje. [38]

Klaipėdos rekreacinė zona. Apsilankančiųjų Klaipėdos rekreacinėje zonoje poilsiautojų skaičius, sparčiai

plečiantis urbanizacijai, kasmet vis didėja. Numatoma giliavandenio uosto statyba ne tik labai sumažins

dalies Klaipėdos rekreacinės zonos patrauklumą, bet ir tikėtina, kad pablogins šios zonos morfologinę būklę.

Be to, II Melnragės–Girulių kranto ruožo būklę itin neigiamai veikia klimato kaitos pasekmės, o ateityje ši

įtaka gali dar labiau sustiprėti.

Šventosios uosto–sienos su Latvija kranto ruožas. Rekreacinės apkrovos didėjimas ir urbanizacijos plėtra

stebima pietinėje šio ruožo dalyje. Tačiau kranto geodinaminės tendencijos nepatenkinamos visame ruože.

Ypač šiam ruožui didelės neigiamos įtakos turės atstatytas Šventosios uostas (statyba numatoma nuo 2015

m.). Be to, šio ruožo kranto būklę lemia klimato kaitos poveikio pasekmės, o ateityje ši įtaka dar labiau

sustiprės.

Tarptautinio projekto „BaltCICA: klimato kaitos poveikis, kaštai ir prisitaikymas Baltijos jūros regione“

bazėje pažymimas Lietuvos Baltijos jūros pakrantės ruožo palei Karklės gyvenvietę pažeidžiamumas. Jo ilgis

tėra 1,4 km, tačiau šiame ruože vyksta sudėtingi geologiniai procesai. Be klimato kaitos nulemtų faktorių

Karklės priekrantė nuolat kenčia dėl žmogaus veiklos (pvz., Klaipėdos prieplaukos kasybos darbai), o

pastarasis faktorius tapo esminiu veiksniu, veikiančiu priekrantės formavimosi procesus. Analizės rezultatai

rodo ciklišką Karklės priekrantės raidą – erozijos periodą keitė papildymo periodas. Didelį priekrantės

sektorių ar individualių profilių skirtumą gali lemti vietinės geologinės sąlygos, morfolitologinė įvairovė ir

antropogeninės apkrovos. Tikėtina, kad dėl klimato kaitos Karklės priekrantė atsitrauks nuo 3,9 iki 4,9

metro. [1]

Kuršių nerijos krante Kopgalio kranto ruožas susiduria su didžiausiomis problemomis. Nors rekreacinė

apkrova jame maža (čia dažniausiai apsilanko tik jūros muziejaus lankytojai), tačiau prasta šio ruožo

dabartinė geodinaminė būklė ir didelis uosto molų pailginimas (statant giliavandenį uostą) galimas ardos

procesų sustiprėjimas šiam kranto ruožui kelia didelę grėsmę. Ją dar labiau didina dėl klimato kaitos

dažnėjantys ir stiprėjantys pietvakarių vėjai, kurie sukelia patvanką intensyviai ardančią šio kranto ruožą.

Blogiausia tai, kad intensyvaus išplovimo procesai, vykstantys šiame ruože, veikia ir gretimai esančios I


117

Smiltynės intensyvios rekreacinės zonos būklę. Ilgą laiką I Smiltynėje vyravusias akumuliacines tendencijas

jau pakeitė kranto arda.

Daugiametės kranto ruožo dinamikos tendencijos rodo, kad kranto ruožas yra ardomas (kasmet vis mažėja

kranto zonos sąnašų atsargos ties Lietuvos krantais, ypač žemyninio kranto zonoje). Labiausiai tikėtina, kad

tokiuose ruožuose kranto degradacijos procesai plėsis, bendras išplaunamų kranto ruožų ilgis per 15 metų

padidės nuo 25 km (2008 m.) iki 32 km (2023 m.).

Prognozuojamas ekstremalių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių padažnėjimas gali lemti šių reiškinių

sudėtingesnį svyravimų numatymą ir juos kontroliuoti bus daug sunkiau. Ypač pažeidžiamomis dėl klimato

kaitos taps Lietuvos upės vasarą (keisis ir kiekis, ir kokybė), o itin jautriai reaguos Vakarų Lietuvos upės ir

upeliai (jei klimato kaitos scenarijai pildysis, labai pasikeis rudens poplūdžių ir pavasario potvynių rodikliai).

Ežeruose, šylant klimatui, kils vasaros temperatūrų maksimumai, todėl spartės eutrofikacijos procesai.

Natūralūs daugiamečiai ir dažnai besikartojantys ekstremalūs trumpalaikiai gruntinio vandens lygio

svyravimai, užfiksuoti hidrogeologų, ypač augalų vegetacijos laikotarpiu, gali sukelti tam tikrus

kraštovaizdžio, augalijos bendrijų ir biologinės įvairovės pokyčius, paveikti miškus, žemės kultūrų

derlingumą ir pan. [2]

Klimato kaitos poveikis Lietuvos biologinei įvairovei pradėtas tyrinėti vos prieš keliolika metų.

Vadovaujantis valstybinės aplinkos apsaugos stebėsenos rezultatais, stebima besikeičianti biologinės

įvairovės ir gamtinių ekosistemų būklė ir dideli pokyčiai fiksuojami konkrečiuose kraštovaizdžio ir gamtinių

buveinių tipuose, kur vyksta renatūralizacijos ir urbanizacijos procesai [39].

Ilgainiui biologinė įvairovė bus esminė sveikatos, aukšto gyvenimo lygio ir užimtumo sąlyga. Manoma, kad

ateityje Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, biologinė įvairovė (rūšių ir buveinių lygmenyse) neišvengiamai

mažės. Keisis tiek kiekybinė, tiek kokybinė jos sudėtis. Neišvengiamai didės invazinių rūšių, kurios keis ir

pačių buveinių sanklodas. Tai siejama ir su vykstančia klimato kaita, ir su globalios antropogeninės veiklos

pasekmėmis. [2]

Biologinė įvairovė yra pagrindinis veiksnys, skatinantis gamtinių sistemų produktyvumą, gamtinės aplinkos

funkcinę įvairovę, palaiko jos atsparumą, prisitaikymą ir gebėjimą atsinaujinti. Kita vertus, biologinė

įvairovė yra kraštovaizdžio formuotoja ir palaikytoja. Viso to pagrindas – gamtinis karkasas, kurį sudaro

hidrologinis tinklas ir geomorfologinio paviršiaus ypatumai su augalinės dangos visuma: natūralios ar pusiau

natūralios – miškai, pelkės, pievos; vandenų – upės, ežerai; jūrų – Kuršių marios, Baltijos jūra bei žmogaus

paveiktos (antropogeninės) žemės ūkio (agro) ir miestų (urbo) ekosistemos. Biologinės įvairovės, kaip ir

kraštovaizdžio, jautrumas ūkinei veiklai gali būti įvairus. Jautriausios vietos yra upių slėniai, Nemuno

žemupys, ežeringas Rytų Lietuvos kraštas ir Šiaurės Lietuvos karstinis regionas. Nors ir kintanti, tiek

biologinė įvairovė, tiek ir kraštovaizdis yra neatsiejamos regiono atskirų rajonų savitumo dalys, nuo jų

priklauso gyvenimo ir sveikatos kokybė, laisvalaikio veiklos ir turizmo vystymas, taip pat regioninių

produktų gamyba ir regioninių paslaugų teikimas. Pavyzdžiui, Aukštaitijos nacionalinio parko augalų

įvairovė pralenkia bet kurį Lietuvos draustinį ar rezervatą.

Išlieka aktuali Šiaurės Lietuvos regionui būdinga problema, kur dėl klimato kaitos ir antropogeninės veiklos

suintensyvėjo karstinių procesų laipsnio didėjimui, blogėja teritorijos naudojimo sąlygos ir požeminės

hidrosferos gamtinė sauga (žr. 6.2.6. skyrių). [15].

Temperatūrų ir kritulių režimo kaita toliau darys įtaką žemės ūkio kultūrų derlingumui, produkcijos kokybei,

reikalaus didesnių finansinių investicijų į žemės ūkį ir jo atskiras sritis. Žemės ūkyje toliau išliks poreikis

derinti auginamas veisles, keisti ir modifikuoti kultūrų auginimo technologijas, pritaikyti kultūras ar jų

išdėstymą šalies teritorijoje prie besikeičiančio šalies klimato. Miškininkystėje paaštrės poveikis miškų

produktyvumui, ypač saugomų teritorijų miškams.

Šiuo metu Lietuvos miškų sanitarinė būklė yra ganėtinai gera. Nuo 2000 m. ėmė didėti pažeistos medienos

plotai, o ateityje naujos ligos ir kenkėjai gali stipriai neigiamai paveikti miškų ekosistemas. Ligų ir kenkėjų

plitimą teks stabdyti daugiau lėšų ir priemonių pareikalausiančiais būdais, taip užkertant kelią naujų rūšių

plitimui ir dominavimui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 569

patvirtinta Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 m. programa nustato miškų teikiamos

daugialypės naudos didinimą, atsižvelgiant į ilgą miškų augimo trukmę, skirtingas miško nuosavybės formas


118

ir jų sąveiką bei į tvaraus miškininkystės sektoriaus principų visuose šalies miškuose įgyvendinimo

užtikrinimą. Iki 2020 m. programa siekiama didinti šalies miškingumą iki 34,2 % [39]. Tuo atveju, jei išliks

dabartinis miškininkystės vystymosi tempas, miškingumo didinimo tikslas 2020 m. gali būti netgi viršytas

[40]. Įgyvendinant programą taip pat numatoma įveisti 25,7 tūkst. ha naujų miškų, nuo 2 iki 2,4 % didinti

ąžuolynus bei miško kirtimo atliekų kiekių panaudojimą biokuro ruošimui nuo 155 iki 500 tūkst. m3. Be to,

šia programa siekia užtikrinti racionalų Lietuvos miškų išteklių naudojimą ir padidinti medienos gamybos

mastą. Iki 2020 m. miškų kirtimo ir medienos kiekio didinimo proporcija neturi būti mažesnė nei 50 % [42].

Jau 25 metai Lietuvoje stebima medžių defoliacija [40]. Nuo 2007 m. ėmė didėti vidutinis visų medžių rūšių

defoliacijos tempas, bet nuo 2010 m. prasidėjo mažėjimo tendencija. Medžių defoliaciją stipriai veikia

pasikartojantys sausrų periodai taip pat dėl sausros padidėjęs miškų gaisringumas, taigi šylantis klimatas

šiam procesui turės didelės įtakos. Jei tokios sąlygos Lietuvoje dažnės, gali padidėti Lietuvos miškų ūkio

pažeidžiamumo laipsnis.

Šylantis klimatas turi tiesioginės ir netiesioginės įtakos žmogaus sveikatai. Didžiausia tikėtina visuomenės

sveikatai kylanti grėsmė yra dažnėjančios karšto oro bangos, ypač neigiamai veikiančios senyvo amžiaus

žmones ir vaikus. Riziką ir padidėjusį pavojų kelia ir erkių bei kraujasiurbių mašalų sukeliami negalavimai,

naujų ligų plitimas ir augantis staigių mirčių skaičius. Deja, tikslesnės prognozės neįmanoma pateikti dėl

tyrimų stokos. Kitų šalių patirtis ne visada gali būti pritaikoma konkrečiam regionui ar šaliai [2].

Prastėjančiai vandens kokybei įtakos turės kintantis požeminio vandens lygis ir potvyniai. Dėl to gali išaugti

sergamumas ir kilti epidemijų pavojus.

Tikėtinas tolesnis kraujasiurbių vabzdžių kiekio didėjimas, erkių pernešamo encefalito ir Laimo ligos

plitimas šalies teritorijoje, parazitų bei ligų protrūkiai paveiks žmonių sveikatingumą, atsilieps visuomenės

sveikatai bei jos gerovei. Žiedadulkių plitimo laiko kaita sukelia naujų problemų alerginių ligų profilaktikai

ir gydymui. Ekstremalių orų reiškinių dažnėjimas sukelia naujų problemų ir nuostolių visuomenei.

Ekstremalių klimato reiškinių apraiškos kels naujų problemų visuomenei. Sumažėjęs sniegingumas ir jo

trukmės periodas dar labiau paveiks žiemos poilsio ir sporto turizmą šalyje.

6.4 Prisitaikymo priemonės

Pastaraisiais metais atlikti krantų tvarkymo darbai (Melnragės – Girulių priekrantės ir Palangos paplūdimių

pamaitinimas smėliu, pakrantės ruožo ties Palangos tiltu atstatymas, kopagūbrio sutvirtinimas) davė

teigiamus rezultatus, tačiau juos būtina tęsti. Tuo tikslu parengta ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-88 patvirtinta nauja Pajūrio juostos tvarkymo programa 2008–2013 m.

Tarp programoje iškeltų tikslų nurodomi šie tikslai: krantų erozijos mažinimas, Lietuvos paplūdimių

tvirtinimas, kopagūbrio apsauga. Kopų papildymas smėlio atsargomis labai svarbus siekiant apsaugoti kopas.

Įgyvendinant šią programą paplūdimiai buvo papildyti 300 tūkst. m3 smėlio, kuris, manoma, blokuos bangas

net ir audrų metu.

2011 m. liepos 28 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-601 patvirtintas Pajūrio juostos

žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas (Žin., 2011, Nr. 98-4628). Tai – vienas svarbiausių

dokumentų, nustatančių žemės naudojimo režimą pajūrio juostos žemyninėje dalyje. Plano sprendiniai apima

pajūrio juostos žemyninės dalies sausumos teritoriją – 70–850 metrų pločio žemyninio kranto juostą nuo

Klaipėdos uosto šiaurinio molo iki valstybės sienos su Latvijos Respublika, į kurią patenka kopagūbris,

prieškopė, skardis, paplūdimys ir priekrantės zona. Plane išskirtos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, numatytos

jų tvarkymo priemonės, nustatytos inžinerinės, rekreacinės infrastruktūros, uostų ir prieplaukų įrengimo

kryptys, nustatyti žemės naudojimo ir statybų reglamentai. Tai pagrindinis planavimo dokumentas,

reglamentuojantis pajūrio juostos žemyninės dalies teritorijos naudojimą ir tvarkymą, kraštovaizdžio

formavimo kryptis, tvarkymo priemones ir informuojantis visuomenę apie valstybės priimtus sprendimus dėl

pajūrio juostos apsaugos, tvarkymo ir naudojimo [22]. Plane pabrėžiama pakrantės, paplūdimių ir žemyninės

dalies stebėsena. 2013 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu (Žin., 2013, Nr. 95-

4730) patvirtinta Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano sprendinių įgyvendinimo

programa, numatanti atitinkamų institucijų atsakomybę už konkrečių su pakrantės tvarkymu, biologinės

įvairovės apsauga, infrastruktūros įrengimu ir kt. susijusių priemonių įgyvendinimą.


119

BaltCICA projekto apimtyje tyrėjai įvertino klimato kaitos pasekmes Klaipėdos miesto teritorijai ir pateikė

keletą scenarijų suinteresuotoms šalims. Seminaras pirmajam scenarijui aptarti įvyko Klaipėdoje 2010 m.

balandžio 16 d. Renginio pagrindinis tikslas – aptarti Klaipėdos pietinėje dalyje potvynius sukeliančias

priežastis ir ieškoti galimų prisitaikymo variantų. Svarbiausias seminaro rezultatas – parengtas pritarimo

procedūrai atrinktų prisitaikymo priemonių sąrašas. Vėlesniame etape buvo parengta, vietinėms

suinteresuotoms šalims pateikta ir su jomis aptarta pasirinktų prisitaikymo priemonių galimybių studija. Visa

tai vyko antrojo seminaro metu Klaipėdoje, 2010 m. gruodžio 13 d. Galiausiai pasirinktame scenarijuje

siūloma įrengti nuo potvynių apsaugančius pylimus palei upę. Sprendimui vėliau pritarė Klaipėdos miesto

savivaldybės Taryba. [1]

Atskirų sektorių politika ir priemonės, skirtos klimato kaitos švelninimui, aptariamos 4 skyriuje. Šiame

skyriuje aptariamos specifinės prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių priemonės. Jos numatytos

Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 2013–2020 m. tikslų ir uždavinių

tarpinstituciniame veiklos plane.

31 lentelė Klimato kaitos stebėsenos ir tinkamo prisitaikymo prie pokyčių priemonės

Priemonės Įgyvendinimo

laikotarpis Įgyvendinanti institucija

Didinti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos stebėjimų tinklo

techninius pajėgumus – įrengti meteorologinį radiolokatorių Rytų

Lietuvoje, skirtą ekstremaliems reiškiniams tiksliau prognozuoti

2013–2014 Aplinkos ministerija

Atnaujinti automatinių agrometeorologijos stočių tinklo matavimo įrangą

(43 stotys)


Atnaujinti ultravioletinės saulės spinduliuotės matavimo įrangą (3 stotys) 2013–2016 Aplinkos ministerija

Analizuoti ir sisteminti Europos meteorologinių palydovų eksploatavimo

organizacijos (EUMETSAT) informaciją, tobulinti klimato duomenų

bazę

2015 Aplinkos ministerija

Tobulinti paviršinio ir požeminio vandens stebėseną – papildyti ją

klimato kaitos poveikio tyrimų rodikliais

2015–2016 Lietuvos

hidrometeorologijos tarnyba

Plėtoti palydovinę klimatologiją – pradėti naudoti palydovinius

duomenis sausringumo ir vegetacijos indeksams sniego dangai ir

sausroms nustatyti

2013 Lietuvos


Parengti ir paskelbti naują Lietuvos klimato rajonavimą, remiantis 1961–

1990 metų standartine klimato norma ir 1980–2010 metų duomenimis

2013–2014 Lietuvos


Palaikyti ir tobulinti agrometeorologinių stebėjimų sistemą 2013–2016 Lietuvos


Parengti Lietuvos klimato stebėjimo duomenų skaitmeninį archyvą 2014–2016 Lietuvos


Sukurti žemės ūkio augalų ligų ir kenkėjų prognozavimo sistemą 2015 Žemės ūkio ministerija

Įdiegti potvynių prognozavimo modelį, leidžiantį sudaryti hidrologines

prognozes

2013 Lietuvos



120

32 lentelė Kraštovaizdžio, ekosistemų ir biologinės įvairovės pažeidžiamumo vertinimo ir prisitaikymo alternatyvų

planavimo priemonės



Įvertinti skirtingų Lietuvos regionų jautrumą ir svarbiausias grėsmes

klimato kaitos požiūriu


Įvertinti, kaip įgyvendinama Pajūrio juostos tvarkymo programa 2008–

2013 m., parengti ir patvirtinti Pajūrio juostos tvarkymo programą 2014–

2020 m.


Koordinuoti krantotvarkos priemonių, patvirtintų Pajūrio juostos

tvarkymo 2008–2013 m. programoje, įgyvendinimą


Tęsti klimato kaitos poveikio biologinei įvairovei mokslinius tyrimus ir

parengti atskirų reguliavimo sričių (saugomų teritorijų, gamtinio karkaso,

kraštovaizdžio, miškininkystės, žemės ūkio, žuvininkystės ir kitų)

prisitaikymo (biologinės įvairovės apsaugos) priemonių planavimo

dokumentus


Taikyti ligų ir kenkėjų, atsiradusių dėl klimato kaitos įtakos, masinio

dauginimosi židinių naikinimo priemones


Parengti buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų, kuriose

aptinkamos klimato kaitai jautriausios ir pažeidžiamiausios Europos

Sąjungos svarbos rūšys ir natūralios buveinės, gamtotvarkos planus


Sukurti veiksmingesnę biologinės įvairovės ir gamtos išteklių apsaugos

valdymo sistemą: parengti Biologinės įvairovės išsaugojimo programą ir

numatyti kompleksinį biologinės įvairovės išsaugojimo aspektų

integravimą į kitus sektorius


Organizuoti Nacionalinės mokslo programos „Lietuvos ekosistemos:

klimato kaita ir žmogaus poveikis“, patvirtintos Švietimo ir mokslo

Ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu (Žin., 2010, Nr. 75-3849),

mokslinių tyrimų projektų vykdymą ir patvirtinti programos baigiamąją

ataskaitą, kurioje apibendrinti mokslinių tyrimų rezultatai

2013–2014 Lietuvos mokslo taryba

Parengti tilto ar kelio tiesimo per užliejamas teritorijas techninius

sprendinius

2013 Susisiekimo ministerija

Parengti šalies kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą, tarp kitų aspektų

numatyti neigiamų klimato kaitos padarinių mažinimo priemones ir

nustatyti galimų paveikti rizikos teritorijų prevencines kraštovaizdžio

priemones


Parengti Kuršių marių krantų apsaugos ir naudojimo studiją 2013–2014 Aplinkos ministerija

Parengti Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos planą 2013 Aplinkos ministerija

Atnaujinant Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų rajonų

valdymo planus, įvertinti klimato kaitos poveikį vandens telkiniams ir

prireikus numatyti prisitaikymo prie klimato kaitos poveikio ar šio

poveikio mažinimo priemones


Parengti miestų paviršinių nuotekų tvarkymo finansavimo studiją 2013 Aplinkos ministerija

Įgyvendinti paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros ir

modernizavimo projektus


Parengti ir pateikti tvirtinti Baltijos jūros, Kuršių marių ir upių potvynių

grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapius, taip pat potvynių rizikos valdymo

planus

2015 Aplinkos apsaugos agentūra

Nustatyti teritorijas, kurios gali būti užliejamos potvynių, ir įvertinti

galimą neigiamą potvynių poveikį šiose teritorijose

2013–2014 Aplinkos apsaugos agentūra

Organizuoti tyrimus, skirtus melioracijos sistemų efektyvumui pagerinti

padidėjusio nuotėkio sąlygomis

2015 Žemės ūkio ministerija

http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=376881


121

33 lentelė Klimato kaitos poveikio mažinimo priemonės energetikos, pramonės, transporto, žemės ir miškų ūkio

sektoriuose



Parengti mokslo programą arba atlikti atskirų sektorių (teritorijų

planavimo, transporto, energetikos, atliekų, pramonės, žemės ūkio,

žuvininkystės, miškininkystės, turizmo ir kitų) jautrumo klimato kaitos

poveikiui ir galimybių prisitaikyti prie klimato kaitos studijas, numatyti

veiksmingiausias prisitaikymo prie klimato kaitos priemones ir pasiūlyti

vertinimo kriterijus


Įgyvendinti agrarinės aplinkosaugos programas 2013 Žemės ūkio ministerija

Parengti žemės ūkio augalų adaptyvių rūšių ir gyvulininkystės veislių

atrankos ir naujų rūšių ir veislių, prisitaikiusių prie besikeičiančių klimato

sąlygų ir atsparių ligoms, tyrimų mokslo programą


Parengti kelių ir geležinkelių kraštovaizdžio gaires ir numatyti jose kelių

ir geležinkelių erdvinių parametrų nustatymo priemones, skirtas

prisitaikyti prie klimato kaitos pokyčių


Diegti privačių miško savininkų neplynųjų miško kirtimų skatinimo

priemones


Numatyti priemones, kurios leistų integruoti artimos gamtai

miškininkystės II–III grupių miškuose elementus ir pagal augavietes

diferencijuotą miško kirtimų amžių


Kontroliuoti, kad valstybiniuose miškuose taikomos augalijos apsaugos

cheminės priemonės neviršytų 3 500 hektarų per metus, išskyrus

integruotoje miškų apsaugoje būtiną miško kenkėjų masinio dauginimosi

židinių naikinimą


Atlikti inventorizaciją ir parengti rekomendacijas dėl nykstančių ar

degradavusių miško ekosistemų tvarkymo ir atkūrimo


34 lentelė Klimato kaitos poveikio žmonių sveikatai mažinimo, tyrimų atlikimo ir visuomenės informavimo apie

prisitaikymą prie klimato kaitos priemonės



Numatyti Lietuvos sveikatos programoje prisitaikymo prie neigiamo

klimato kaitos poveikio visuomenės sveikatai gaires ir veiksmų kryptis 2013 Sveikatos apsaugos

ministerija

Parengti studiją, nustatančią klimato kaitos keliamas grėsmes žmonių

sveikatai ir pateikiančią rekomendacijas 2013 Sveikatos apsaugos

ministerija

Parengti nacionalinį visuomenės sveikatos ir karščio prevencijos planą ir

kartu su savivaldybėmis jį įgyvendinti 2014 Sveikatos apsaugos

ministerija, savivaldybės

Parengti ir patvirtinti klimato kaitos ir sveikatos rodiklių sąrašą ir

informacijos rinkimo tvarkos ir šių rodiklių apskaičiavimo metodikų

aprašą, vykdyti klimato kaitos ir sveikatos rodiklių stebėseną

2014–2016 Sveikatos apsaugos

ministerija

Gerinti Lietuvos sveikatos apsaugos institucijų ir tarptautinių organizacijų

bendradarbiavimą prisitaikymo prie klimato pokyčių srityje 2013–2016 Sveikatos apsaugos

ministerija

Didinti gyventojų ir sveikatos priežiūros specialistų informavimą apie

klimato kaitos grėsmes žmonių sveikatai ir prisitaikymo priemones 2013–2016 Sveikatos apsaugos

ministerija

Įdiegti nukentėjusių nuo klimato kaitos veiksnių (susirgusiųjų ir

mirusiųjų) registravimo sistemą 2015–2016 Sveikatos apsaugos

ministerija

Parengti su klimato kaita susijusių ligų (alerginių ir infekcinių)

profilaktikos programą 2014 Sveikatos apsaugos

ministerija


122

Literatūra

1. BaltCICA projektas. Tinklalapis: http://www.baltcica.org/ (prisijungimo laikas: 2013-10-04).

2. Klimato kaitos poveikio šalies ekosistemoms, bioįvairovei, vandens ištekliams, žemės ir miškų ūkiui ir žmonių

sveikatai įvertinimo studija ir pasekmių švelninimo strateginis planas, 2007 VU Ekologijos institutas (lietuvių

kalba)

3. Lietuvos gamtinė aplinka, būklė, procesai ir raida 2008 (lietuvių kalba)

4. Lietuvos miškų instituto 2008 m. veiklos apžvalga (lietuvių kalba)

5. AM Jūrinių tyrimų centras. Aktualiausių tarpinių ir pakrantės vandenų valdymo ir apsaugos problemų apžvalga,

Klaipėda (lietuvių kalba)

6. Tarpinių ir pakrantės vandenų būklė. 2007. Klaipėda: JTC archyvas (lietuvių kalba)

7. AM Jūrinių tyrimų centras. 2005, 2006, 2007 m. Baltijos jūros ir Kuršių marių monitoringo ataskaitos. Klaipėda

(lietuvių kalba)

8. Balevičius A., Bukantis A., Bukelskis E., Ignatavičius G., Kutorga E., Mierauskas P., Rimkus E., Rukšėnienė J.,

Sinkevičius S., Stankūnavičius G., Valiuškevičius G., Zemlys P., Žaromskis R., 2007. Globali aplinkos kaita.

Vilnius (lietuvių kalba)

9. Aplinkos būklė 2006, 2007, 2008. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Vilnius (lietuvių kalba)

10. Aplinkos būklė 2011. Tik faktai. Aplinkos apsaugos agentūra. Vilnius (lietuvių kalba). Tinklapis:

http://gamta.lt/files/AAA_leidinys_Aplinkos_bukle_2011.pdf (prisijungimo laikas: 2013-10-04)

11. Dubra J., 2007. Baltijos jūros krantų pokyčiai // priimta monografijai Baltijos jūra ir jos problemos (lietuvių kalba)

12. Dubra J., 2007. Kuršių marių krantai // priimta monografijai Baltijos jūra ir jos problemos (lietuvių kalba).

13. Environmental Signals/Aplinkos siunčiami signalai 2008. Kopenhaga: Aplinkos apsaugos agentūra.

14. Gamtos išteklių tausojimo ir apsaugos programa 2007–2010 metams. Valstybės žinios, 2007, Nr. 69–2728 (lietuvių

k.)

15. Giedraitienė J., Karmazinas B., 2003. Požeminio vandens lygio režimas karstiniame regione. Geologijos akiračiai,

Nr. 3-4. Vilnius. 27-29 (lietuvių kalba)

16. Klimato kaita: prisitaikymas prie jos poveikio Lietuvos pajūryje, 2007, Vilnius (lietuvių kalba)

17. Lietuvos Baltijos jūros krantų tvarkymo programa 2008–2013 m., 2007. Vilnius: Geologijos ir geografijos

institutas

(lietuvių kalba)

18. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. nacionalinis strateginis planas. Valstybės žinios, 2007, Nr. 76–

3014. (lietuvių kalba)

19. Gamtos ištekliai ir aplinkos apsauga, 2007, Statistikos departamentas (lietuvių kalba)

20. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės: www.stat.gov.lt(prisijungimo laikas: 2013-11-

13).

21. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: www.am.lt (prisijungimo laikas: 2013-11-13).

22. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija: www.sam.lt (prisijungimo laikas: 2013-11-13).

23. Klimato kaita ir sveikata. Valstybinis aplinkos sveikatos centras.

http://smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Aplinkos_sveikata/Klimatas_ir_sveikata/Klimato_kaita_ir_sveikata.pdf


24. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija: www.zum.lt (prisijungimo laikas: 2013-11-13).

25. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija: www.transp.lt (prisijungimo laikas: 2013-11-13).

26. Aplinkos apsaugos agentūra: http://aaa.am.lt (prisijungimo laikas: 2013-11-13).

27. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie LR aplinkos ministerijos: http://www.meteo.lt (prisijungimo laikas:

2013-11-13).

28. Valstybinė miškotvarkos tarnyba: www.lvmi.lt (prisijungimo laikas: 2013-11-13).

29. Vilniaus universiteto Ekologijos institutas: http://www.ekoi.lt/ (prisijungimo laikas: 2013-11-13).

30. Botanikos institutas: http://www.botanika.lt (prisijungimo laikas: 2013-11-13).

31. Europos Komisija: http://ec.europa.eu/index_lt.htm (prisijungimo laikas: 2013-11-13).

32. Metinės ataskaitos 2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012 m. Geologijos tarnyba. Vilnius

33. Baltadapt Strategija prisitaikymui prie klimato kaitos Baltijos jūros regione. Baltadapt projekto rezultatai.

http://www.baltcica.org/

http://gamta.lt/files/AAA_leidinys_Aplinkos_bukle_2011.pdf

http://www.stat.gov.lt/

http://www.am.lt/

http://www.sam.lt/

http://sena.sam.lt/lt/main/pav_kontaktai/valstybinis_aplinkos

http://smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Aplinkos_sveikata/Klimatas_ir_sveikata/Klimato_kaita_ir_sveikata.pdf

http://www.zum.lt/

http://www.transp.lt/

http://aaa.am.lt/

http://www.meteo.lt/

http://www.lvmi.lt/

http://www.ekoi.lt/

http://www.botanika.lt/

http://ec.europa.eu/index_lt.htm


123

34. EEA – Europos aplinkos agentūra (2012): Klimato kaita, poveikis ir pažeidžiamumas Europoje 2012. Rodikliais

pagrįsta ataskaita. EEA Report Nr. 12/2012, Kopenhaga. http://www.eea.europa.eu/publications/climate-impacts-

and-vulnerability-2012 (prisijungimo laikas: 2013-11-13).

35. Sveikatos ir klimato atlasas. PASAULIO SVEIKATOS ORGANIZACIJA IR Pasaulio meteorologijos organizacija.

2012. ISBN 978 92 4 156452 6 (WHO; NLM classification: WA 30.5); 978-92-63-11098-5 (WMO).

http://www.who.int/globalchange/publications/atlas/report/en/index.html (prisijungimo laikas: 2013-11-13)

36. Europos aplinkos politikos institutas: http://www.ieep.eu/assets/901/GI_Case_Analysis_3_-_Coastal_Areas.pdf


37. Gamtos tyrimų centras. Publikacijos:

http://www.gamtostyrimai.lt/lt/publications2/listingcategory/category.0/page.6/ (prisijungimo laikas: 2013-11-20).

38. Specialusis pajūrio zonos tvarkymo planas: http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=10615 (prisijungimo

laikas: 2013-11-20).

39. Aplinkos būklė, tik faktai, 2010. Aplinkos apsaugos agentūra, 2011.

http://gamta.lt/files/aplinkaproc.20tikproc.20faktaiproc.202010.pdf (prisijungimo laikas: 2013-11-25).

40. Aplinkos būklė, tik faktai, 2011. Aplinkos apsaugos agentūra, 2012.

http://gamta.lt/files/AAA_leidinys_Aplinkos_bukle_2011.pdf (prisijungimo laikas: 2013-11-25).

41. Lietuvos valstybiniai miškai 2012–2013. Generalinė miškų urėdija prie LR aplinkos ministerijos:



42. Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus vystymo programa 2012–2020 m., patvirtinta Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 569 (Žin., 2012, Nr. 61-3058).

43. Nemuno upės baseino tvarkymas siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos. Centrinis kompleksinių vandens išteklių

tyrimų institutas (CRICUWR).

https://www2.unece.org/ehlm/platform/download/attachments/25690609/1.proc.20KorneevNiemen_Projektas_Rou

nd_Lentelė_Rome_27proc.20Novemberproc.202012.pdf?api=v2 (prisijungimo laikas: 2013-11-25).

http://www.eea.europa.eu/publications/climate-impacts-and-vulnerability-2012

http://www.eea.europa.eu/publications/climate-impacts-and-vulnerability-2012

http://www.who.int/globalchange/publications/atlas/report/en/index.html

http://www.ieep.eu/assets/901/GI_Case_Analysis_3_-_Coastal_Areas.pdf

http://www.gamtostyrimai.lt/lt/publications2/listingcategory/category.0/page.6/

http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=10615

http://gamta.lt/files/aplinka%20tik%20faktai%202010.pdf

http://gamta.lt/files/AAA_leidinys_Aplinkos_bukle_2011.pdf


https://www2.unece.org/ehlm/platform/download/attachments/25690609/1.%20KorneevNiemen_Project_Round_Table_Rome_27%20November%202012.pdf?api=v2

https://www2.unece.org/ehlm/platform/download/attachments/25690609/1.%20KorneevNiemen_Project_Round_Table_Rome_27%20November%202012.pdf?api=v2


124

7 Finansiniai ištekliai ir technologijų plėtra

JTBKKK 4 (1) straipsnyje numatyta, kad visos šalys privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus

atsižvelgdamos į bendrą, bet diferencijuotą atsakomybę. Vykdydamos įsipareigojimus, šalys turi įvertinti

specifinius nacionalinius ir regioninio vystymo prioritetus, tikslus ir aplinkybes. Lietuva yra JTBKKK I

priedo šalis, su žyma, kad pereinamojoje stadijoje į rinkos ekonomiką.

JTBKKK 4 straipsnio 3 punktas (nustato įpareigojimus skirti naujas ir papildomas lėšas besivystančioms

šalims jų įsipareigojimams vykdyti pagal 12 straipsnio 1 punktą), 4 straipsnio 4 punktas (nustato

įpareigojimą skirti lėšas besivystančių šalių, kurios ypač pažeidžiamos neigiamo poveikio, prisitaikymo

išlaidoms padengti) ir 4 skyriaus 5 punktas (nustatantis įpareigojimą skatinti, perduoti ir finansuoti aplinkai

palankių technologijų perdavimą ir plėtrą) taikomi išsivysčiusioms šalims ir šalims, nurodytoms JTBKKK II

priede. Lietuva nėra JTBKKK II priedo šalis, todėl jai netaikomi išvardinti įsipareigojimai.

JTBKKK I priedo šalys teikia informaciją apie Vyriausybės bendradarbiavimo švarių technologijų plėtros,

naujausių žinių, patirties pasidalijimo programas, susijusiais su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu

prie klimato kaitos. 2009 m. spalio mėn. vykusioje Europos Vadovų Taryboje, siekiant tarptautinio

susitarimo dėl išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslų po 2012 m., kai baigs galioti pirmasis 2008–2012

m. Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpis, kartu su kitomis ES 27 valstybėmis narėmis Lietuva

įsipareigojo teikti finansinę pagalbą besivystančioms šalims. 2013 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimu Nr. 366 patvirtino Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 2013–

2020 metų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinį veiklos planą. Plane įtraukta priemonė – nustatyti

galimus viešojo ir privataus sektorių finansavimo šaltinius (įskaitant alternatyvius – pavyzdžiui, lankstieji

mechanizmai) ir prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių

finansavimo ir įgyvendinimo trečiosiose valstybėse nuo 2013 m. ir vėliau (iki 2016 m.). Už priemonės

įgyvendinimą atsakinga Aplinkos ministerija.

Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 13 d. direktyvos 2003/87/EB, nustatančios ŠESD išmetimo

leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 96/61/EB (OJ L 275, 2003, p. 32) 10

(3) straipsnyje pabrėžiama, jog bent 50 % pajamų, gautų už aukcionuose perleistus ATL privalo būti

skiriamos klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėms įgyvendinti ne tik šalyje,

bet ir šių priemonių įgyvendinimui besivystančiose šalyse.

Atsižvelgiant į Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 10 straipsnis nustato Klimato kaitos

specialiąją programą klimato kaitos valdymo priemonėms finansuoti. Programos finansavimo šaltiniai yra

lėšos gautos už perleistus nustatytosios normos vienetus ir lėšos gautos už aukcione parduotus ATL,

sumokėtos ekonominės baudos, savanoriškos fizinių ir juridinių asmenų lėšos, skirtos klimato kaitos

poveikio mažinimo priemonėms įgyvendinti, kitos teisėtai gautos lėšos. Programos lėšos naudojamos: 1)

energijos vartojimo ir gamybos efektyvumo didinimo projektams: gyvenamiesiems namams ir visuomeninės

paskirties pastatams modernizuoti, kitiems projektams, kurie leidžia efektyviausiai sumažinti išmetamų

šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energetikos, pramonės, statybos, transporto, žemės ūkio, atliekų

tvarkymo ir kitose srityse, įgyvendinti – ne mažiau kaip 40 %; 2) atsinaujinančių energijos išteklių

panaudojimui skatinti, aplinkai palankioms technologijoms, tarp jų efektyvios energijos gamybos

kogeneracijos būdu, diegti – ne mažiau kaip 40 %; 3) Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos

strategijos įgyvendinimo priemonių planui vykdyti; 4) miškams atkurti ir įveisti; 5) visuomenei informuoti ir

šviesti, mokslo tiriamiesiems darbams ir jų sklaidai, veiklos vykdytojams ir kitiems asmenims konsultuoti ir

mokyti aktualiausiais klimato kaitos politikos valdymo ir įgyvendinimo, energijos vartojimo efektyvumo

didinimo, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo ir aplinkai palankių technologijų diegimo

klausimais; 6) pagal Europos Sąjungos teisės aktus, JTBKKK, Kioto protokolą ir kitus tarptautinius

susitarimus nustatytoms prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių ir klimato kaitos padarinių švelninimo

priemonėms įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir trečiosiose valstybėse; 7) kitoms klimato kaitos

politikos veiksmingo valdymo priemonėms, kurios, naudojantis valstybės pagalba, leistų veiklos

vykdytojams ir kitiems ūkio subjektams, kurių vykdoma veikla nepatenka į šio įstatymo 1 priede nurodytą

veiklos rūšių sąrašą, sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo įsipareigojimų

finansinę ir ekonominę naštą, įgyvendinti. Taigi šios programos pajamų dalis skiriama švelninimo ir

prisitaikymo priemonių įgyvendinimui besivystančiose šalyse.


125

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 525/2013 dėl ŠESD išmetimo

stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos

teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (OJ L 165, 2013, p.13) nuostatas,

Lietuva pateikė informaciją apie besivystančioms šalims Lietuvos suteiktą finansinę paramą per 2011–2012

m. laikotarpį, įskaitant oficialią informaciją apie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo projektų

finansavimą 2011–2012 m. pagal Greito starto finansavimą („Fast Start Finance“), kuri buvo pateikta

JTBKKK sekretoriatui. 2012 m. iš dvišalei ar regioniniai finansinei paramai lėšų neskirta.

35 lentelė Daugiašalė finansinė parama

Programai lėšų skirianti institucija Parama, JAV doleriais

2011 m. 2012 m.

Daugiašalės institucijos:

1. Pasaulio bankas

2. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas

33 173

37 461,6

37 965,07

Iš viso: 70 634,6 37 965,07

Daugiašalės mokslinės, technologijų ir mokymo

programos:

1. Energetikos sektoriaus valdymo paramos

programa (ESMAP), finansuojama Pasaulio

banko lėšomis

2. E5P fondas, finansuojamas per ERPB

33 173

37 461,6

37 965,07

Iš viso: 70 634,6 37 965,07

36 lentelė Dvišalė, regioninė ir kitokia parama (JAV doleriais) 2011 m.

2011 m. Švelninimo priemonėms Prisitaikymo priemonėms

Priimanti šalis

(regionas) Energetika

Kita (visuomenės

informavimas)

Pajėgumų

stiprinimas

Pajūrio zonos

tvarkymas

Kiti pažeidžiamumo

vertinimai

Moldova 11 238,48

Gruzija 26 223,12 7 492,32

Iš viso: 26 223,12 7 492,32 11 238,48

37 lentelė Greito starto finansavimas 2010–2012 m.: projektai/fondai (Lietuvos skirtos lėšos)

Gavėjas Sritis Projektas/lėšos Įgyvendinimo

laikotarpis Poveikis (rezultatai)

Moldova Prisitaikymas Ekologinio žemės ūkio

(gyvulininkystės)

sertifikavimas

2011 Administracinių pajėgumų ir kompetencijos

stiprinimas

Gruzija Švelninimas Alternatyvių energijos

šaltinių skatinimas

tiekiant šilumą

kaimiškosioms Adžaros

vietovėms

2011 Dėka vietinės NVO sėkmingo projekto

įgyvendinimo Adžaros savivaldos institucija

pripažino alternatyvių energijos šaltinių

naudą regionui ir ketina skirti lėšų vykdyti

panašius projektus.

Gruzija Švelninimas „Žaliasis kapitalas“

(Green capital)

2011 Atkreiptas jaunimo dėmesys į kasdieninio

vartojimo įpročius ir kokią įtaką tai daro

išmetamųjų ŠESD kiekiui

Ukraina Švelninimas E5P – Rytų Europos

energetinio efektyvumo

ir aplinkosauginės

partnerystės fondas

2011 Finansuoti strateginių sektorių, t.y. vandens

tiekimo, vandenvalos įrenginių ir šilumos

tiekimo sistemų renovacijos projektai

Pasaulinio

mastu

Prisitaikymas ESMAP – Energetikos

sektoriaus valdymo

pramos programa –

fondas

2010–2012 Parama mažų ir vidutinių pajamų šalims

skatinant aplinkosauginiu požiūriu darniems

energetikos sprendimams, mažinantiems

skurdą ir skatinantiems ekonomikos augimą


126

Visos 2011 ir 2012 m. skirtos lėšos buvo naujas ir papildomas finansavimas, kadangi Oficialios paramos

vystymuisi programa (angl. Official Development Assistance, ODA) apibrėžta kaip su klimatu susijusi ir kiti

oficialūs lėšų šaltiniai (angl. other official flows, OOF) skirti iš šiam tikslui numatytos Klimato kaitos

specialiosios programos fondą (abi programos remia besivystančias šalis pagal JTBKKK, kaip įsipareigota

COP15, Kopenhagoje).

Privatus sektorius tiesiogiai dalyvauja švarių technologijų vystymo procese. Kaip netiesioginę paramą švarių

technologijų vystymui Lietuvoje galima įvardinti specialią tarifų sistemą, numatytą atsinaujinančiai energijai

plėtoti. Verslas atsiliepia į švarių technologijų paklausą rinkoje. Nuolatinio tobulėjimo reikalauja pastovus

poreikis išlaikyti konkurencingumą. Tai tiesiogiai susiję su šalies intelektualinio potencialo pritraukimu į šią

sritį, su naujausiomis žiniomis ir specialių įgūdžių lavinimu. Privačiame sektoriuje technologijų vystymas ir

pajėgumų stiprinimas vyksta rinkos sąlygomis su netiesioginės paramos galimybėmis: ES prekybos ATL

sistema ir teikiama ES parama. ES paramos atveju prie technologijų vystymo prisideda vietinės institucijos,

teikdamos dalinį finansavimą.


127

8 Tyrimai ir sisteminiai stebėjimai

8.1 Bendroji mokslinių tyrimų ir sisteminių stebėjimų politika

Aukščiausiu lygiu Lietuvos mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką nustato Lietuvos Respublikos Seimas ir

Vyriausybė. Lietuvos mokslų tarybai (toliau – Mokslų taryba) atlieka patariamąją funkciją Seimui ir

Vyriausybei.

Lietuvos mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos valdymo struktūra grindžiama dvigubos ministerijos

modeliu, kur Ūkio ministerija atsako už inovacijas ir pramoninių mokslinių tyrimų politiką, o Mokslo ir

švietimo ministerija – už aukštąjį išsilavinimą ir viešojo sektoriaus tyrimų politiką. Ūkio ministerija – tai

svarbiausia institucija, kuri formuoja politiką inovacijų ir vystymosi skatinimui mažose ir vidutinio dydžio

įmonėse. Mokslo ir švietimo ministerija užsiima mokslinių tyrimų kompetencijų skatinimu valstybiniame

sektoriuje ir atsako už aukštos kvalifikacijos žmogiškųjų išteklių parengimą moksliniams tyrimams ir

inovacijoms. Be to, Finansų ministerija atlieka svarbų vaidmenį skiriant lėšas šalyje vykdomų tyrimų

programoms.

Lietuvos mokslinių tyrimų sistemą sudaro 14 universitetų. 2012 m. veikė 14 valstybinių ir 9 nevalstybiniai

universitetai, 14 valstybinių ir 11 nevalstybinių kolegijų, 3 valstybiniai ir 7 nevalstybiniai mokslo tyrimų

institutai. Universiteto mokslo institutas mokslinių tyrimų įstaiga, atliekanti universiteto iškeltus tikslus ir

misiją atitinkančios (atitinkančių) tam tikros krypties (tam tikrų krypčių) mokslinius tyrimus ir

eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, suteikianti mokslinę bazę universiteto studentų studijoms ir

mokslininkams rengti, dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti.

Nuo įstojimo į Europos Sąjungą sparčiai didėjo šalyje vykdomų mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų

svarba. Lūžis įvyko po Vyriausybės pritarimo 10 % visos ES struktūrinių fondų paramos 2007–2013 m.

skirti tiriamiesiems darbams. Buvo suplanuota naujų politinių priemonių įvairovė ir konkuruojančios tyrimų

programos. Daugiausiai investicijų pradėta skirti per 2009–2010 m. laikotarpį. ES lėšomis finansuojamos

tiriamosios ir eksperimentinės politikos stebėsena vykdoma per ERAWATCH tinklą.

Per 2009–2013 m. laikotarpį Lietuvos tiriamosios veiklos institucinė bazė radikaliai pasikeitė. 2010 m.

Vyriausybė daugiausiai dėmesio skyrė sąsajoms žinių trikampio politikoje ir patvirtino visapusę Lietuvos

inovacijų strategiją 2010–2020 m. ir įsteigė Mokslo, inovacijų, technologijų ir tyrimų agentūrą, kuri veikia

kaip Mokslo ir švietimo bei Ūkio ministerijų patariamoji institucija. Buvo įsteigtas Aukštojo mokslo

stebėsenos ir tyrimų centras, veikiantis kaip Mokslo ir švietimo ministerijos patariamoji institucija. 2009 m.

buvo įsteigta dar viena patariamoji institucija – Aukštojo mokslo taryba. Dauguma šalies mokslinių institutų

buvo integruoti į universitetus arba reorganizuoti į nepriklausomus mokslo centrus. Pradėjo vystytis ir

privačios mokslinių tyrimų struktūros. [2]

Tiriamosios ir eksperimentinės veiklos finansavimo pagrindą Lietuvoje sudaro bazinis ir nebazinis

finansavimas. Pradėjus finansuoti į rezultatus sutelktą mokslo tiriamąją veiklą, finansavimo institucijoms

atsirado daugiau iššūkių, susijusių su tų rezultatų kokybės ir patikimumo įvertinimu. [2]

Šiuo metu pagrindinės už mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą bei šios srities reguliavimą ir (ar)

konkrečių paslaugų teikimą atsakingos institucijos yra [1]:

1. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) nuo 2010 m. tai pagrindinė institucija, atsakanti

už inovacijų politikos įgyvendinimą Lietuvoje. Dabar ji administruoja dalį priemonių ir programų

skirtų inovacijoms ir bendradarbiavimui vykdant mokslinius tyrimus;

2. Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) administruoja inovacijas ir tyrimus verslo sektoriuje;

3. Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) administruoja Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas

ir įgyvendina priskiriamas Švietimo ir mokslo ministerijos kompetencijai priskiriamas priemones,

kaip žmogiškųjų išteklių plėtra moksle, technologijose ir pramonėje;

4. Mokslinių tyrimų taryba nuo 2008 m. yra centrinė finansavimo agentūra, vykdanti fundamentaliųjų

tyrimų ir tyrėjų mobilumo finansavimą ir papildanti pagrindinių mokslinių tyrimų institucinį

finansavimą per projektus;


128

5. Centrinė projektų valdymo agentūra prie Finansų ministerijos (CPVA) administruoja plataus masto

investicijas, skiriamas infrastruktūrų tyrimams skatinti;

6. Lietuvos aukštojo mokslo kokybės vertinimo centras atsakingas už kokybės užtikrinimo ir aukštojo

mokslo standartų klausimus;

7. „Investuok Lietuvoje“ yra tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra, kuri siekia didinti

Lietuvos ekonomikos konkurencingumą, investicinį patrauklumą ir šalies žinomumą pasaulyje.

Valstybės investicijų prioritetai ir biudžeto sudarymui moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir

inovacijoms finansuoti skirtos teisinės nuostatos yra įtvirtintos dviejuose strateginiuose dokumentuose:

Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“, parengtoje 2012 m., ir Lietuvos inovacijų strategijoje 2010–

2020 m., parengtoje 2010 m. (Žin., 2010, Nr. 23–1075). Lietuvos pažangos strategija iki 2030 m. yra ilgos

trukmės strategija, skirta stiprinti fundamentaliuosius visuomenės pajėgumus ir užtikrinti harmoningą

valstybės raidą, taip pat – padėti tinkamai reaguoti į globalius ekonomikos ir aplinkos pokyčius ir į

pasaulinės konkurencijos spaudimą. Strategijos tikslas – sukurti aukštus gyvenimo standartus visiems, tad ji

siekia skatinti fundamentalius pokyčius visuomenėje ir formuoti kūrybingą, atsakingą ir atvirą asmenybę.

Lietuvos inovacijų strategija 2010–2020 m. yra ilgalaikis strateginis planavimo dokumentas, formuojantis

2020 m. siektiną viziją, tikslus ir rezultatus inovacijų politikos srityje. Strategijos siekis – efektyviai

mobilizuoti ir valdyti valstybės išteklius: pasitelkus naujausias technologijas ir kvalifikuotus žmogiškuosius

išteklius sukurti konkurencingą žinių ekonomiką.

Siekiant realizuoti Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ ir projektus pagal ES tyrimų ir inovacijų

programą pavadinimu „Horizon 2020“, Lietuvos inovacijų plėtros programos 2014–2020 m. projektas

parengtas ir aptartas Lietuvos Respublikos Vyriausybėje 2013 m. gruodžio mėn. Programos projektas skirtas

sujungti valstybės išteklius inovacijų ir konkurencingos ekonomikos vystymui skatinti, pasitelkus aukštesnio

lygio žinias, inovatyvias technologijas, kvalifikuotus žmogiškuosius išteklius ir išmaniąją specializaciją. Šios

programos strateginis tikslas – didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą, kurti efektyvią inovacijų sistemą,

kuri skatintų ūkio inovatyvumą. Programoje įtvirtinti „Europa 2020“ strategijoje nustatyti prioritetai ir

tikslai. Lietuvos inovacijų plėtros programai 2014–2020 m. įgyvendinti bus parengti veiksmų planai, 2014–

2017 ir 2018–2020 m. laikotarpiams ir patvirtinti Ūkio ministro. Numatoma, kad Ūkio ministerija bus

paskirta atsakinga institucija už šių planų įgyvendinimą.

Teminių tyrimų prioritetai

2008 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino nutarimą dėl penkių integruotų centrų (slėnių) mokslo,

studijų ir verslo srityse įsteigimo. Jais siekiama konsoliduoti ir efektyviai panaudoti mokslinių tyrimų,

studijų ir verslumą skatinančių žinių potencialą, kaip nurodyta Integruotoje mokslo, studijų ir verslo centrų

(slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijoje (Žin., 2007, Nr. 40-1489; 2012, Nr. 129-6484). Švietimo ir mokslo

ministerija ketina skirti iki 400 mln. EUR, pagal Nacionalinę kompleksinę ir Bendrąją nacionalinę mokslinių

tyrimų, mokslo ir verslo bendradarbiavimo programas, projektų įgyvendinimui. Nuspręsta parengti

bendrąsias mokslinių tyrimų programas, kurios koordinuotų minėtų projektų įgyvendinimą. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė patvirtino bendrąsias mokslinių tyrimų programas šiose srityse: gamtos išteklių ir

žemės ūkio, biomedicinos ir biotechnologijų, medžiagų mokslo, fizinių ir chemijos technologijų, inžinerijos

ir informacinių technologijų.

Gvildenant svarbius mokslinės ir technologinės raidos klausimus bei siekiant skatinti valstybinių ir

akademinių institucijų bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje, viešojo ir privataus sektorių partnerystę,

dėmesys sutelktas į mokslinių tyrimų ir verslo bendradarbiavimo programų kūrimą. Tokios programos

vadinamos nacionalinėmis kompleksinėmis programomis (toliau – NKP). NKP – tai grupė projektų,

orientuotų į aukšto lygio specialistų lavinimą, mokslinių tyrimų vykdymą ir eksperimentinių užduočių

vystymą, bendros infrastruktūros sukūrimą ir mokslo bei verslo ryšio stiprinimą atitinkamame šalies ūkio

sektoriuje. Patvirtintos 12 NKP šiose srityse: biotechnologija ir biofarmacija; lazeriai, naujos medžiagos,

elektronika, nanotechnologijos ir taikomieji fizikiniai mokslai; tvari chemija; informacijos ir komunikacijų

technologija; medicinos mokslai; subalansuota aplinka; mechatronika; statybos inžinerija ir transportas;

kultūros ir kūrybinė industrijos; jūrinis sektorius; žemės ūkis, miškininkystė ir maisto pramonė. 34 tiriamieji

projektai pagal NKP bus finansuojami nuo 2010 m. pabaigos, bendras skirtas biudžetas – 51 mln. EUR. [15]


129

Lietuvos mokslo taryba 2008 m. taip pat patvirtino Nacionalinių tyrimo programų sąrašą (toliau – NTP):

Energetika ateityje; Lėtinės neinfekcinės ligos; Lietuvos ekosistemos: klimato kaita ir žmogaus poveikis;

Sveikas ir saugus maistas; Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas.

2013 m. birželį Lietuvos mokslų taryba pasiūlė naujas NTP. Pasiūlytos NTP išsiskiria naujoviškumu ir

svarba Lietuvai, finansavimo tikslingumu ir šalies geriausių mokslininkų ištekliais bei potencialu pasiekti

NTP tikslus. Naujų NTP įgyvendinimui siūlomas 6–7 metų laikotarpis. Siūlomomis programomis būtų

finansuojami didesnės apimties moksliniai tyrimai, kurie tęstų esamas NTP.

8.2 Tyrimai

Vienai iš šešių 2008 m. Lietuvos mokslo tarybos patvirtintų nacionalinių mokslinių tyrimų ir vystymo

programų skiriamas finansavimas klimato kaitos moksliniams tyrimams. NTP pavadinimu „Ekosistemos

Lietuvoje: klimato kaita ir žmogaus poveikis“, kurią patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Žin.,

2010, Nr. 75-3849 su vėlesniais pakeitimais), pradėta vykdyti 2010 m. (numatoma pabaigti 2014 m.).

Bendras programos biudžetas – 5,7 mln. EUR. Programa pakeitė anksčiau vykdytąją programą „Parama

prioritetinėms mokslinių tyrimų ir eksperimentinio vystymo kryptims Lietuvoje“.

Įgyvendinant programą siekiama įgyti naujų mokslinių žinių apie esamą ir buvusį biologinių invazinių

apraiškų poveikį biologinių sistemų struktūrai, jų funkcionavimui ir evoliucijai, tokiu būdu bandant

išsiaiškinti esminius ekosistemų ir jų komponentų prisitaikymo modelius globalių pokyčių kontekste. Kitas

programos siekis yra įgyvendinti esamos ekosistemų būklės kompleksinį vertinimą, jų biologinę įvairovę ir

disponavimą ištekliais, globalių biologinių invazinių apraiškų poveikį joms bei nustatyti įprasčiausias

prisitaikymo ir poveikio mažinimo priemones.

Šios NTP bazėje 2010–2012 m. vykdytų tiriamųjų projektų rezultatai apėmė ištirtas dabartines ir senovines

biologinės invazijos apraiškas ir rūšių pasiskirstymo teritorijose pasikeitimus. Buvo aptarti ištirtų projektų

esminių aspektų moksliniai pasiekimai ir įvertinta jų svarba. Per tą laikotarpį pradėti vykdyti 38 projektai.

Projektus įgyvendino Lietuvos valstybiniai tyrimų institutai ir universitetai: Gamtos tyrimo centras, Vytauto

Didžiojo universitetas, Vilniaus universitetas, Lietuvos žemės ir miškų ūkio tyrimo centro Miškininkystės

institutas, Klaipėdos universitetas, Kauno technologijos universitetas.

Kita su klimato kaita susijusi NTP vadinama „Subalansuotas naudojimasis gamtine aplinka“ ir jos bazėje

šiuo metu vykdomi 4 projektai, kurių įgyvendinimui skirta beveik 5 mln. EUR [15].

8.2.1 Pagrindinės mokslo tiriamuosius darbus Lietuvoje vykdančios institucijos ir centrai

Aplinkos apsaugos agentūra užtikrina nuolatinę ir kompleksišką informacijos apie aplinkos kokybę ir

gamtinių išteklių naudojimą stebėseną, vertinimą ir prognozes. Ji organizuoja cheminius, biologinius ir

radiologinius aplinkos ir taršos šaltinių tyrimus, koordinuoja mokslinių aplinkos tyrimų, programų ir

projektų taikymą [9].

AAA dalyvavo šiuose projektuose:

Projektas pavadinimu „My Ocean“ (Mano vandenynas) įgyvendinamas per Septintąją bendrąją

programą. Pagrindinis projekto tikslas – sukurti vieningą ir konsoliduotą Europos vandenų

stebėsenos ir prognozavimo sistemą, kuri apimtų jūrų saugumą, jūrų išteklių valdymą, jūros ir

pajūrio zonos stebėseną, vandens kokybę ir taršą, klimato ir sezonines prognozes. Šio projekto

bazėje konsoliduojasi 5 skirtingi stebėsenos ir prognozavimo centrai: pasaulinis "Global GOOS",

Europos "EuroGOOS", Arkties vandenyno "ArcticGOOS", Viduržemio jūros "MOON/MedGOOS"

ir Juodosios jūros "BlackSea GOOS". Projektą vykdė 18 darbo grupių: 5 teminiai centrai, 7

stebėsenos ir prognozių centrai ir 6 paslaugų valdymo darbo grupės. Projekto pradžia - 2009 m.

sausio 1 d., o pabaiga – 2012 kovo 31 d.

„MyOcean2“ (Mano vandenynas 2) projektas – tai projekto „My Ocean“ tąsa. Trukmė – 30 mėnesių,

finansavimui lėšas skyrė Europos Komisija per Pasaulinę aplinkos stebėsenos ir saugumo programą

(GMES). Esminis tikslas pabaigti, išvystyti ir patobulinti GMES sistemos teikiamas paslaugas bei

paruošti sistemą veikiančiam režimui. MyOcean2 rūpinsis sistemos teikiamų paslaugų tvarumu po

2014 m. Šiam tikslui ketinama įsteigti nuolatinę Europos struktūrą, Europos vandenų stebėsenos ir

prognozavimo centrą (ECOMF) [16].

http://www.gmes.info/


130

„Potvynių pavojaus Lietuvos teritorijoje preliminarus įvertinimas“ – projektas įgyvendinamas

finansavimą skiriant pagal priemonės „Vandens apsaugos ir valdymo priemonių nustatymas“

prioritetinę kryptį „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldas ir gamtosauga ir pritaikymas

turizmo vystymui“ iš 2007–2013 n. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos. Pagrindinis projekto

tikslas – įvertinti potvynių pavojų upių (Nemuno, Ventos, Lielupės, Dauguvos) baseinų zonoje.

Daugiau informacijos apie projekto rezultatus pateikta 6.2.5. skyriuje. Be to, AAA įgyvendina

projektą „Potvynių pavojaus ir potvynių grėsmės Lietuvos teritorijoje žemėlapio parengimas“,

kuriuo ketinama sudaryti potvynių pavojaus ir potvynių grėsmės žemėlapį Nemuno, Ventos,

Lielupės ir Dauguvos upių baseinams.

Nuo 2010 m. Lietuva dalyvauja demonstraciniame Nemuno upės baseino tvarkymo ir prisitaikymo

prie klimato kaitos projekte. Šio projekto bazėje atliekamas tyrimas, kuriuo siekiama įvertinti

klimato kaitos poveikį Nemuno baseinui.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Lietuvos žemės ūkio institutas,

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas ir Lietuvos miškų institutas susijungė į vieną Lietuvos

valstybinį agrarinių ir miškų mokslų centrą (toliau – LVAMMC). [12] Savo veiklos perspektyvoje

LVAMMC sutelkia dėmesį į pasaulinės klimato kaitos poveikio žemės ūkiui ir aplinkai stebėseną ir tyrimą,

kadangi dėl šiltesnio klimato ir dažnesnių sausrų, augalų ir gyvūnų dauginimasis gali būti perspektyvesnis

šiauriniuose Europos regionuose. [13] Daugiau dėmesio LVAMMC skiria klimato kaitos pasekmių ir

pakankamos genetinės miško medžių įvairovės išlaikymo tyrimams, miško kenkėjų populiacijos sklaidos

prevencijai bei miškų tvarkymui, tokiu būdu didinat trumpos rotacijos miškų augmenijos vertę ir

analizuojant našaus miškų tvarkymo modelius. LVAMMC – intensyvus su klimato kaita susijusių projektų

dalyvis.

LVAMMC kartu su Vilniaus universitetu, Aleksandro Stulginskio universitetu, Klaipėdos universitetu ir

Kauno technologijos universitetu dalyvauja nacionalinės tyrimų programos „Lietuvos ekosistemos: klimato

kaita ir žmogaus poveikis“ projekte. LVAMMC dalyvauja projekte KLIMSEGVA, kuris koncentruojasi į

augmenijos pokyčius, agrarinio kraštovaizdžio besikeičiančiame klimate valdymo priemones, biologines

invazijos rūšis miškininkystėje ir jos prisitaikymą prie klimato kaitos, vietinių medžių rūšių ir jų populiacijų

besikeičiančio klimato sąlygomis jautrumo analizę. [3]

Naujausi LVAMMC vykdyti ir vykdomi tyrimai:

Daugiamečių augalų atsparumo sausrai ir šalčiui tyrimas. Tyrimo tikslas – ištirti daugiametės svidrės

atsparumo sausrai ir šalčiui genus. Projektas pradėtas vykdyti 2012 m., o pabaigti numatoma 2014

m. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

Žemės ūkio sausros įvertinimo pagrindimas ir metodikos Lietuvos sąlygomis parengimas. Projektas

vykdytas 2012–2013 m. kartu su Aleksandro Stulginskio universitetu. Lėšas skyrė Lietuvos

Respublikos žemės ūkio ministerija.

Darni miškininkystė ir globalūs pokyčiai. Programos tikslas – gauti ir susisteminti naujas mokslo

žinias, reikalingas darniam miškų ūkiui vystyti globalių gamtinių, ekonominių ir socialinių pokyčių

kontekste. Projektas pradėtas vykdyti 2012 m., o pabaigti jį ketinama 2016 m. Projektas

finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis.

Lietuvos miškų rūšinės sudėties prognozės ir invazinių miško medžių imigracijos bei auginimo

Lietuvoje galimybės klimato kaitos kontekste. Projektas vykdytas 2012–2013 m. Lėšas skyrė

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Masiškai medžius niokojančių vabzdžių ir su jais susijusių mikroorganizmų tarpusavio sąveikos

ekologija klimato kaitos kontekste. Projekto tyrimų tikslas yra kompleksiškai rinkti fundamentalias

ir taikomojo pobūdžio žinias apie esamų ir naujai pasireiškiančių bei masiškai medžius niokojančių

vabzdžių ir su jais susijusių mikroorganizmų tarpusavio sąveiką bei ją apsprendžiančius veiksnius.

Projekto trukmė – 2012–2015 m. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba.


131

COST veikla ES0805 „Sausumos biosfera Žemės sistemoje (TERRABITES)“. Projektas pradėtas

vykdyti 2009 m., lėšas skyrė ES. Jo tikslas – nustatyti Žemės sistemos stabilumo ateities metmenis

klimato–biosferos kintamumo perspektyvoje.

Augalų fenologinių dėsningumų tyrimai, kurių tikslas tirti Lietuvos bioklimato ypatybes, gamtoje

sezoniški vykstančių reiškinių eiliškumo bei ritmiškumo dėsningumus ir kt., rezultatus pritaikant

žemės ūkyje ir kitose ir gamtos mokslų srityse. Projektas finansuotas valstybės biudžeto lėšomis.

Projektas vykdytas – 2009–2013 m.

Miško ekosistemų tvarumo ir jį lemiančių veiksnių tyrimai klimato kaitos kontekste. Vykdant

tyrimus siekiama išsiaiškinti, kaip klimato kaita veikia miško ekosistemų tvarumą. Dabartiniai

klimato pokyčiai sudaro geresnes sąlygas Lietuvos miško ekosistemų vystymuisi. Klimato sąlygų

pokyčiai keičia natūralias rūšių ar bendrijų pasiskirstymo ribas. Projektas finansuotas valstybės

biudžeto lėšomis. Projektas vykdytas – 2009–2012 m.

Dirvožemių dekarbonizacijos ir erozinių procesų bei jų stabilizavimo priemonių tyrimai. Tikslas –

įvertinti dirvožemio rūgštėjimo, erozijos procesų intensyvumą dėl gamtinių ir antropogeninių

veiksnių. Tai – ilgalaikis projektas, finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Projektas pradėtas

vykdyti 2008 m., o pabaigti numatoma 2016 m.

Klimatinių, biotinių bei antropogeninių veiksnių įtaka pelkinių miškų fitocenozėms ir vandens

apytakai. Projektas finansuotas valstybės biudžeto lėšomis. Projektas vykdytas – 2003–2010 m.

Lietuvos energetikos institutas yra dar vienas svarbus mokslinių tyrimų centras Lietuvoje. Pagrindinis šio

instituto tikslas yra vykdyti fundamentaliuosius ir taikomojo pobūdžio mokslinius tyrimus keliomis

kryptimis, būtent, šiluminės fizikos, hidrodinamikos, metrologijos, energetikos objektų saugumo ir

patikimumo, medžiagų inžinerijos, hidrologijos, procesų valdymo, klimato kaitos, taip pat – paruošti

energetikos sektoriaus planavimo koncepcinę ir metodinę bazę pagal valstybės politiką ir parengti

aukščiausios klasės energetikos specialistus energetikos srities ir su ja susijusių mokslinių tyrimų vykdymui.

[4] Energetikos instituto bazėje veikia kompleksinių tyrimų laboratorija. Laboratorijos disponuojama su

klimato kaitos projektų vykdymu susijusi patirtis pasitelkiama tarptautiniu mastu rengiant ataskaitas

tarpvyriausybiniams pasitarimams klimato kaitos klausimais bei aptariant klimato kaitos priemones, vykdant

studijas, pvz., „Energetika ir klimato kaita“ pagal Pasaulinės energetikos tarybos planą ar atliekant

Tarptautinio energetikos ir aplinkos politikos centro remiamus tyrimus kartu su vidurio ar rytų Europos

valstybių ekspertais. [4] Naujausi vykdyti ir vykdomi projektai:

2012 m. parengta studija Nacionalinių energetikos sektoriaus ŠESD išmetimo rodiklių įvertinimas,

kuria siekta užtikrinti tikslią ir patikimą ŠESD apskaitą nacionaliniame ŠESD išmetimo apskaitoje.

Studiją finansavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

2007–2010 m. vykdytas projektas „Klimatas ir energetikos sistemos“. Projekto bazėje pagal

vieningąją metodiką nagrinėti vandens išteklių pasikeitimai Šiaurės ir Baltijos regionų valstybių

upėse. Kartu su Lietuva projekte dalyvavo Švedija, Norvegija, Danija, Suomija, Islandija, Estija ir

Latvija. Lėšas projektui skyrė Šiaurės energetikos tyrimų institucija.

COST veikla ES0901 „Europinės procedūros potvynių dažnumui įvertinti“. Projekto trukmė – 2009–

2013 m. Projekte analizuoti potvynių prognozavimo metodai ir nustatoma geriausia pasitelktina

praktika. Projekte dalyvavo 25 ES valstybės narės, veiklą iš dalies finansavo ES.

„2010–2012 m. hidrologinio režimo pokyčių dėl antropogeninių veiksnių Kuršių mariose gamtinis

tyrimas“. Buvo vertintas Kuršių marių vandens balansas ir atlikta vandens balansui turinčių įtakos

elementų prognozė naudojant scenarijų analizę.

2013–2015 m. laikotarpyje Lietuvos energetikos institutas ketina dalyvauti ekstremalių hidrologinių

reiškinių Lietuvos upėse tyrime. Tyrimas telksis į naujausius klimato kaitos scenarijus. Šį projektą

finansuos valstybė dotacijų lėšomis.


132

2009 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1800 Vilniaus universiteto

Ekologijos institutas, Geologijos ir geografijos institutas bei Botanikos institutas buvo sujungti ir

reorganizuoti į valstybinį mokslinių tyrimų institutą Gamtos tyrimų centras.

Gamtos tyrimų centras svariai prisideda prie nacionalinės ekologinės stebėsenos įgyvendinimo, teikia

išvadas ir pasiūlymus aplinkos kokybės gerinimo, neigiamo žmogaus veiklos poveikio gamtai ir globalios

klimato kaitos poveikio švelninimo klausimais. Gamtos tyrimų centras dalyvauja šiuose projektuose:

Biologinės įvairovės tyrimai ir prognozės globalios kaitos ir antropogeninio poveikio sąlygomis

pradėti vykdyti 2012 m. Rezultatai bus svarbūs nustatant Baltijos šalių regiono biotos stabilumo

mechanizmus. Gautos fundamentinės žinios pagilins sampratą apie Baltijos šalių ekosistemų

formavimąsi ir funkcionavimą, padės vykdyti tikslines gamtosaugos programas bei prognozuoti

galimus pokyčius. Projektą ketinama pabaigti vykdyti 2016 m. Projektą finansuoja Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

CLIMPEAT projektas yra skirtas išsiaiškinti ryšius tarp durpynų ekosistemų ir klimato pokyčių bei

tarp antropogeninės veiklos ir užkonservuotos anglies išmetimų. Projektas pradėtas vykdyti 2013 m.,

o pabaigti jį ketinama 2016 m. Projektas vykdomas bendradarbiaujant Berno ir Vilniaus

universitetams. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

BIOCOLD projektas – biotos reakcija į klimato kaitą šalto klimato kraštuose. Projekto tikslas suburti

mokslininkus tyrimui, siekiant išsiaiškinti floros ir faunos reakciją į gamtos pokyčius. Projektą

finansuoja Šiaurės šalių ministrų taryba (NordForsk). Projektas vykdytas 2011–2013 m.

COST veikla ES0907 – ledynų, jūrų ir sausumos rekordų prieš 60 000 – 8 000 metų laikotarpį

integravimas (INTIMATE). COST veiklos tikslas yra parengti bendras priemones ir metodus

globaliame tyrimų tinkle rekonstruojant staigius ir ekstremalius klimato pokyčius įvairiose aplinkose

(ledynų, jūrų ir sausumos) Europoje per laikotarpį nuo 60 000 iki 8 000 metų, apjungti mokslininkus,

ir siekti geriau suprasti pokyčių poveikį ir mechanizmus ir taip sumažinant ateities prognozių

neapibrėžtumą. Projekto trukmė – 2010–2014 m. Projektą finansuoja ES.

PALEOAUGALIJA – tai projektas, siekiantis įvertinti klimatinių sąlygų kaitą ir jos poveikį

augalijos istorijai. Projekto trukmė – 2012–2014 m. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

2012 m. Lietuvos geologijos tarnyba vykdė tarptautinį projektą „Klimato kaita. Poveikis, kaštai ir

prisitaikymas Baltijos jūros regione (BaltCICA)“ (trukmė – 2009–2012 m.). Iš Lietuvos pusės partneriais

buvo Vilniaus universitetas, Aplinkos apsaugos administravimo ir technologijos centras, Klaipėdos miesto

savivaldybė ir Klaipėdos rajono savivaldybė. BaltCICA projekto veikla Lietuvoje buvo vykdoma rengiant

dvi studijas Klaipėdos apskrities teritorijoms buvo tiriama klimato kaitos numanoma įtaka požeminiam

vandeniui ir klimato kaitos galimas poveikis Karklės paplūdimiui [6]. Detalesnė informacija apie projektą

pateikta 6.2, 6.3 ir 6.4 skyriuose.

Nuo 2010 m. Vilnius universitetas išleido 32 publikacijas su klimato kaita susijusiais įvairiais klausimais.

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedra aktyviai dalyvauja mokslo tiriamojoje

veikloje klimato kaitos srityje. Vėliausieji tyrimai apima klimato svyravimus ir kiekybinius bei kokybinius

Lietuvos vandens išteklių pasikeitimus [17]. VU dalyvauja ir BaltCICA projekte „Klimato kaitos poveikis,

susiję kaštai ir prisitaikymas Baltijos jūros regione“, kuris buvo aprašytas 6.2 skyriuje.

Be to, Vilniaus universitetas yra CLIMPEAT projekto dalyvis ir kartu su Gamtos tyrimų centru vykdo

projektą „Klimato ir hidrosferos pokyčiai Nemuno baseine bei jų prognozė. Adaptacijos priemonių

parinkimas ir vertinimas. Efektyvus vandens resursų valdymas“, kurį finansuoja UNECE. Projekto bazėje

vertinimui pasirenkamos atitinkamos prisitaikymo priemonės. Kartu su Vilniaus universitetu projekte

dalyvavo ir Minsko centrinis tyrimų institutas kompleksiniam vandens išteklių naudojimui (CRICUWR,

Minskas, Baltarusija). Įgyvendinant šį projektą pirmą kartą atlikta bendras vandens išteklių ir klimato kaitos

poveikio įvertinimas Nemuno baseinui ir tokiu būdu atsirado galimybė atnaujinti ekspertų iš pakrančių

valstybių, besidalijančių upės baseinu, bendradarbiavimą. Projektas prisideda prie Lietuvos siekių mokyti

besivystančių šalių ekspertus. Vertinimui buvo pasirinktos prisitaikymo priemonės. Išsamus rezultatų

aprašymas pateiktas 6.2.5. skyriuje.


133

Vytauto Didžiojo universitete nuo 2008 m. steigiasi mokslo ir tiriamosios veiklos klasteriai, t.y.

susibūrusios tyrėjų grupės bendrų mokslinių tyrimų vykdymui. Vienas klasteris užsiima tyrimais, susijusiais

su antropogeninių aplinkos ir klimato pokyčių poveikiu ekosistemoms. Pagrindinis šio klasterio tikslas –

ištirti miškų ir agro-ekosistemų augalijos augimo, produktyvumo, sezoninio vystymosi, struktūros,

biologinės įvairovės ir būklės pokyčius kintant aplinkos ir klimato sąlygoms, įvertinti antropogeninį poveikį

įvairiems aplinkos komponentams ir klimatui bei poveikio mažinimo galimybes didinant gamybos ir

vartojimo ekologinį veiksmingumą. Kitas klasteris imasi inovatyvių technologijų taikymo klausimų tiriant

neigiamą klimato kaitos ir aplinkos taršos poveikį sveikatai. Klasteris siekia įvertinti pokyčius žmonių

genetinėje sandaroje, kurie vyksta dėl besikeičiančių aplinkos sąlygų. Kitas klasterio siekis – tobulinti

aplinkos lemiamų ligų ankstyvoje stadijoje atpažinimo technologiją. Mėginama pasiūlyti modernią priemonę

aplinkos kokybės stebėsenai nustatant ekosistemų pokyčius. [14]

Vilniaus Gedimino technikos universitetas dalyvauja technologijų vystymo projektuose. Drauge su

partneriais, Vilniaus Gedimino technikos universitetas vykdo biodujų tyrimus, tiria jų sandarą, kietąsias

frakcijas, naujų technologijų taikymą, galimybes kurti ir gaminti tinkamų parametrų įrenginius, kurie labai

prisidėtų prie išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo.

Nuo 2011 m. lapkričio Šiaulių universitetas dalyvauja projekte „Atsinaujinančių energijos išteklių bazės

išplėtimas ir aplinkos būklės gerinimas”. Projekto pagrindinis tikslas – sukurti palankias sąlygas vystyti

energetinio miško auginimo verslą ir gerinti su tuo susijusią aplinkos būklę Lietuvos ir Latvijos pasienio

regione. Projekto finansavimo šaltinis – Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa.

Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) vykdė įvairius tiriamojo pobūdžio projektus klimato kaitos

poveikiui žemės ūkiui įvertinti. Universitetas aktyviai dalyvauja demonstraciniuose projektuose, tiriančiuose

augalų prisitaikymą prie besikeičiančio klimato ir naujų, klimato kaitai atsparių augalų veislių vystymą.

2010–2011 m. vykdytoje NTP „Lietuvos ekosistemos: klimato kaita ir žmogaus poveikis“ ASU tyrinėjo

invazinių medžių rūšių įtaką miško bendruomenės biologinei įvairovei, jos sandarai ir tvarumui.

2010 m. ASU vykdė kompleksinį ekosistemų tyrimą, tyrė ilgalaikio ūkininkavimo įtaką aplinkos (vandens,

dirvožemio) ir produkcijos kokybei, vertino išmetamųjų ŠESD kiekius, sudarančius auginant žemės ūkio

žaliavas biodegalams ir skystiems bioproduktams gaminti bei rengė pasiūlymus subalansuotam žemės ūkio

žaliavų biodegalams paruošimui. 2011 m. ASU dalyvavo vertinant tolimųjų oro teršalų pernašų iš kitų

valstybių poveikio bendram Lietuvos oro baseino užterštumo lygiui, jų kaitos pagrindiniuose Lietuvos

kraštovaizdžio tipuose, teršalų transformacijos ir poveikio sąlygiškai natūralių ekosistemų būklei įvertinime

pagal ICP IM programą ir parengė leidinio apie sąlygiškai natūralių ekosistemų tyrimų 1993–2010 m. ir

2055–2010 m. laikotarpiu rezultatus ir perspektyvas.

Universiteto specialistai dalyvavo ir tarptautiniuose projektuose, kuriančiuose tinklą bendrai integruotai

ekosistemų stebėsenai „EnvEuropa“, kurie patobulintų esamą integruotą informacinę sistemą (SEIS).

Projektas pradėtas įgyvendinti per 2010–2013 m. laikotarpį. 2011–2012 m. ASU dar dalyvavo projekto

BERAS įgyvendinime. Projekto tikslas – spręsti Baltijos jūros užterštumo problemą, diegiant ekologinį

ūkininkavimą ir visuomenės švietimą visose Baltijos jūros regiono valstybėse.

Nuo 2012 m. Aleksandro Stulginskio universitetas dalyvauja projekte, susijusiame su vertinimu kriterijų,

skirtų nustatyti tolimųjų oro teršalų pernašų poveikį vandens telkiniams bei agrosistemoms Lietuvoje. Šis

projektas prisideda prie kitų projektų, kurių tikslas – identifikuoti vandens šaltinius energijos gamybai ir jo

bazėje pateikiamos praktinės rekomendacijos hidroenergijai plėtoti. Projekto įgyvendinimo metu yra

vykdomi dirvą, aplinką ir energiją tausojančių žemės dirbimo mašinų technologinių procesų tyrimai ir yra

dedamos pastangos vertinant įtaką dirvos savybėms, ŠESD išmetimui ir energijos sąnaudoms. Projekte

tiriama paprastosios pušies bendrijų rūšinę ir genetinę įvairovė bei jų tvarų naudojimą klimato kaitos ir

žmogaus poveikio sąlygomis.

Kauno technologijos universitetas (KTU) telkiasi į inovatyvių technologijų plėtojimą klimato kaitos

poveikiui sumažinti. KTU dalyvavo energijos poligeneravimo iš nuotekų dumblo ir žaliųjų (sodo) atliekų

technologijos vystymo projekte (ENERCOM), kurio tikslas – vystyti inovatyvias aukšto efektyvumo

technologijas. Rezultatai turėjo itin didelės teigiamos įtakos našiai energijos, kuro ir trąšų gamybai naudojant

biomasės liekanas.


134

KTU dalyvavo tiriant klimato kaitos poveikį mokyklose ir mokinių sveikatos būklę. Tai – tarptautinis

projektas SINPHONIE, kurį finansuoja Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų generalinis direktoratas.

KTU prisidėjo prie praktinio upių baseinų tvarkymo plano įgyvendinimo („Nuo teorijos link ekoefektyvios

praktikos Baltijos jūros būklei gerinti (WATERPRAXIS)“). Projektą iš dalies finansuoja Baltijos jūros

regiono programa 2007–2013 m.). Kitas projektas – komunalinių atliekų susidarymo ir sudėties

sezoniškumas bei nuo jo priklausomi atliekų tvarkymo ir apdorojimo įmonių aplinkosauginių rodiklių

svyravimų tyrimas (SWC–ENV-IND, finansavo Šveicarijos nacionalinis mokslinis fondas). Projekto

įgyvendinimo metu buvo nustatytas komunalinių atliekų sudėties sezoninis kitimas šalyse – projekto

partnerėse, ir jo įtaka atliekų tvarkymo objektų poveikis (įskaitant ŠESD išsiskyrimą iš sąvartynų) aplinkai.

Kitą projektą, apimantį energijos efektyvumo didinimo tyrimą būstuose ir įtaką vidaus mikroklimatui bei

visuomenės sveikatai, Europos mastu finansavo Švedijos institutas (projektas INSULAtE) ir iš dalies

finansuotas LIFE+ fondo lėšomis.

Klaipėdos universitetas vykdo su jūros tyrimais, krantų apsauga, išteklių saugojimu, biologinės įvairovės

saugojimu ir akvakultūrų technologijų vystymu susijusius projektus. Be to, jo vaidmuo svarbus formuojant

pagrindą tvarios plėtros aplinkosauginiams tyrimams vykdyti, sisteminiams tyrimams dėl Baltijos zonos

architektūros, urbanistinės aplinkos, jūros ir kultūrinio landšafto atlikti, tendencijoms modeliuoti bei

identitetui stiprinti.

8.3 Sisteminiai stebėjimai

Atsižvelgiant į EPG pastabas pateiktas 5-ajame NP, šiame poskyryje pateikiama išsamesnė informacija apie

Globalinę klimato stebėjimo sistemą (GCOS) ir informaciją apie pagalbą siekiant didinti pajėgumus

besivystančiose šalyse.

Globalinė klimato stebėsenos sistema

Lietuvoje su GCOS susijusią veiklą koordinuoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Lietuvos

Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – LHMT). Ji vykdo klimato stebėjimus, analizuoja klimato

pasikeitimus, teikia informaciją, aktyviai dalyvauja Rytų ir Centrinės Europos darbo grupių veikloje.

Vilniaus meteorologijos stotis yra įtraukta į GCOS paviršiaus tinklą (GSN), užsiimantį esminių paviršinių

atmosferinių klimato kintamųjų (EKK) stebėjimu. Vykdomas nuodugnus planavimas, šiuo užtikrinant

tinkamą koreliaciją tarp šalies ir tarptautinio masto poreikių bei kauptinų duomenų.

Lietuvos mokslininkai aktyviai bendradarbiauja tarptautiniu mastu klimato kaitos tyrimų srityse. Lietuva

prisidėjo prie pajėgumų stiprinimo projekto, padėsiančio besivystančioms šalims prisitaikyti prie klimato

kaitos. Plačiau – 7 ir 8.2. skyriuose.

LHMT yra sudariusi dvišales sutartis su atitinkamomis Baltarusijos institucijomis (t.y., Baltarusijos

Respublikos gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministerija), Rusijos (t.y. Rusijos Federacijos

hidrometeorologijos ir aplinkos stebėsenos tarnyba ir kt.), Lenkijos ir kitų šalių institucijomis, kurių dėka

gerėja tarpusavyje perduodamos informacijos kokybė ir perdavimo sparta. Tokiu būdu suformuota

partnerystė skatina kitų šalių darnų vystymąsi ir padeda priimti su aplinkosaugos principais paremto ūkio

vystymu, klimato kaita ir kitomis sritimis susijusius sprendimus.

Lietuvos hidrometeorologiniai stebėjimai

LHMT buvo įkurta 1921 m. LHMT vykdo meteorologinius, hidrologinius ir agrometeorologinius stebėjimus

ir rengia prognozes. Šiuo metu meteorologinių stebėjimų tinklas apima visą šalies teritoriją. Tinklą sudaro 18

meteorologijos stočių, 3 aviacijos meteorologijos stotys, 9 automatinės meteorologijos stotys, 43 automatinės

agrometeorologijos stotys. Vandens matavimų tinklas apima 93 stotis. LHMT vykdo nuolatinius

hidrometeorologinius stebėjimus šalies teritorijoje, formuoja šių stebėjimų duomenų banką, vertina vandens

išteklius ir būklę, rengia orų prognozes, skelbia išankstinius įspėjimus apie pavojingas hidrometeorologines

sąlygas, teikia hidrometeorologinę informaciją Lietuvos institucijoms ir organizacijoms, kasmet rengia ir

publikuoja metraščius, metinius informacinius leidinius ir apžvalgas.

LHMT dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir programose:

Priklauso EUMETNET, nacionalinių Europos hidrometeorologijos tarnybų organizacijai ir dalyvauja

nuotolinėje meteorologijos mokslų studijų programoje pavadinimu EUMETCAL. Taip pat dalyvauja


135

programos WWIS (Pasaulinė orų informacinė tarnyba) vykdomame projekte „Pasaulio miestų oras“,

teikdama kasdienos informaciją WWIS apie 5 artimiausių dienų laikotarpiui prognozuojamus orus 3

Lietuvos miestams ir klimatinius duomenis.

Dalyvauja HIRLAM vystomame projekte (aukštos raiškos modeliavimas ribotoje teritorijoje) ir

pritaiko skaitmeninį orų prognozavimo modelį Lietuvai, dalyvauja pasitarimuose ir vykdo kitas

projekto veiklas. LHMT bendradarbiauja vykdomoje jungtinėje potvynių programoje, kurią

Centrinei ir Rytų Europai inicijavo Pasaulinė meteorologijos organizacija (toliau – PMO), dalyvauja

seminaruose, rengia informaciją apie neįprasčiausius potvynius Lietuvoje.

Dalyvauja programoje, skirtoje klimato informacijai ir prognozei, pavadinimu CLIPS (Klimato

informacijos ir prognozavimo paslaugos). Bendradarbiauja dalindamasi informacija apie klimatą,

vystydama klimato prognozavimo sistemą ir dalyvauja klimato kaitos tyrimuose.

LHMT yra aktyvi dalyvė programos, skirtos užtikrinti saugią navigaciją jūrose ir vandenynuose, kuri

vadinasi NAVTEX. Dukart per parą ji perduoda prognozes ir įspėjimus apie numatomus pavojingus

hidrometeorologinius reiškinius pietrytinėje Baltijos jūros dalyje. Ši informacija perduodama

laivams per NAVTEX sistemą, esančią Pasaulinės jūrų nelaimių ir saugos sistemos dalimi.

Bendradarbiauja su PMO Pasauliniu ozono ir ultravioletinės spinduliuotės duomenų centru

(WOUDC). LHMT nuolat teikia ozono ir ultravioletinės spinduliuotės matavimų duomenis bei turi

prieigą prie bendrosios WOUDC duomenų bazės.

Su Čekijos meteorologijos institutu dalyvauja bendradarbiavimo programoje, skirtoje instaliuoti ir

palaikyti klimato duomenų valdymo sistemą CLIDATA (Klimatologijos duomenų bazė). Klimato

duomenų bazė instaliuota ir joje laikomi, struktūrizuojami bei analizuojami iš meteorologijos stočių

gauti stebėjimų duomenys. Duomenų teikimui naudojama geografinė informacijos sistema (GIS).

Bendradarbiauja kuriant duomenų bazę apie pasaulio upių ištekius. Teikia hidrologinių stebėjimų

duomenis ir informaciją apie Lietuvos upes. Turi prieigą prie pasaulinės Global Runoff Data Centre

– GRDC duomenų bazės.

Dalyvauja tarptautiniame mokymų projekte (EUMeTrain), finansuojamame EUMETSAT lėšomis.

Jis skirtas palaikyti ir tobulinti meteorologinių palydovų duomenų panaudojimą. LHMT dalyvauja

nuotolinių meteorologinių mokymų paskaitose ir paskaitų cikluose. [7]

LHMT yra sudariusi keitimosi informacija ir patirtimi sutartis su Baltarusija, Lenkija, Rusija, Latvija, Estija

ir Čekija.

Narystė PMO, EUMETSAT ir ECMWF, dvišalės ir daugiašalės sutartys su kitų šalių hidrometeorologijos

tarnybomis ir tarptautinėmis organizacijomis įgalina geriau ir kokybiškiau keistis hidrometeorologine

informacija. Įgyvendindama tarptautinio bendradarbiavimo sutartis, LHMT su kitomis šalimis keičiasi

hidrometeorologinių stebėjimų duomenimis ir įspėjimais apie neigiamą poveikį turėsiančias

hidrometeorologines sąlygas. LHMT specialistai dalyvauja tarptautinių programų ir projektų įgyvendinime.

Kitų klimato parametrų sisteminiai stebėjimai

Kaip minėta anksčiau, AAA pavesta atsakomybė už oro kokybės stebėseną, aplinkos apsaugos duomenų ir

informacijos rinkimą bei kaupimą, aplinkos kokybės vertinimą ir prognozavimą. Lietuvoje yra vykdoma

atmosferos, vandens, dirvos, gyvosios gamtos, ekosistemų ir kraštovaizdžio stebėsena.

Valstybinė aplinkos monitoringo programa. Valstybinės aplinkos monitoringo programos (toliau –

programos) tikslas 2011–2017 m. laikotarpiui – vadovaujantis dabartiniais tarptautiniais

įsipareigojimais ir nacionaliniais poreikiais teikti atsakingoms valstybinėms ir tarptautinėms

institucijoms patikimą informaciją apie gamtinės aplinkos būklę ir gamtinės aplinkos pasikeitimus,

sąlygotus antropogeninio poveikio. Įgyvendinus šios programos uždavinius, bus lengviau rinkti

teisingus duomenis ir kitą informaciją, reikalingą teisingam gamtinės aplinkos Lietuvoje įvertinimui,

duomenų apie ją nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu tvarkymui ir prognozavimui bei aplinkos kokybės

ir visuomenės sveiktos institucijų aprūpinimui visų lygių informacija apie aplinkos būklę, kas yra

itin svarbu tinkamiems sprendimams priimti. Be to, tai sudarys sąlygas spręsti gamtinės aplinkos,


136

taip pat – klimato kaitos pasekmių grėsmių visuomenės sveikatai ir ekosistemoms, tolimųjų oro

teršalų pernašų, suintensyvėjusio smegduobių atsiradimo, blogėjančių grunto sąlygų dėl teritorijų

naudojimo smegduobių regione šiaurinėje Lietuvos dalyje problemas.

Aplinkos apsaugos tikslai ir uždaviniai jau nustatyti, o jų įgyvendinimui reikės atlikti sistemingus gamtinės

aplinkos būklės stebėjimus šalies mastu, todėl tam reikalingos priemonės, atsakingos institucijos,

finansavimo schema, lėšų poreikis ir asignavimai yra numatomi būtent šioje programoje iki 2017 m.

Ekosistemų stebėsena. Pastaruoju metu pirmumas teikiamas kompleksinio oro teršalų ir klimato

kaitos poveikio miškų ekosistemoms tyrimams ne vien dėl išaugusio žalingo poveikio miškams

masto, bet ir dėl būtinybės stebėti globalinės taršos poveikį įvairių šalių ir regionų gamtinėms

ekosistemoms.

Lietuva dalyvauja ICP IM programoje, skirtoje įgyvendinti konvenciją, nustatyti, įvertinti ir prognozuoti

sąlygiškai natūralių ekosistemų būklę ir ilgalaikius jos pokyčius atsižvelgiant į tolimųjų oro teršalų (ypač

sieros ir azoto junginių) pernašų, ozono ir sunkiųjų metalų poveikį, regioninius ypatumus ir klimato

pokyčius. ICP IM programos rezultatai taip pat sudarė sąlygas įgyvendinti Tarpvalstybinių vandentakių ir

ežerų apsaugos bei naudojimo, JTBKKK, Biologinės įvairovės konvencijos, Vienos konvencijos dėl ozono

sluoksnio apsaugos ir Kioto protokolo reikalavimus. Sąlygiškai natūralių ekosistemų būklės stebėjimai

nacionaliniu mastu teikia informaciją apie teršalų pernašas iš Vakarų ir Centrinės Europos šalių į Lietuvą ir

parodo klimato kaitos poveikį vandens ir dirvos kokybei antropogeninėse teritorijose, biologinę įvairovė ir

miškų būklę. [10]

Oro stebėsena. Aplinkos apsaugos politikos prioritetai oro kokybės stebėjimo srityje atitinka darnaus

Lietuvos vystymosi prioritetus: pagrindinių šalies ūkio sektorių neigiamo poveikio aplinkai ir

žmogus sveikatai mažinimas, pasaulinės klimato kaitos ir jos pasekmių švelninimas.

Vandens stebėsena. Programoje 2011–2017 m. laikotarpiui nustatyti pagrindiniai tikslai apima

atitinkamų vandens telkinių būklės ir taikomų priemonių poveikio stebėseną, upių baseinų tvarkymo

planų įgyvendinimo bei duomenų ir informacijos teikimo stebėseną.

Gyvosios gamtos stebėsena. Didžioji dalis programos priemonių, numatytų gyvosios gamtos būklei

įvertinti, susideda iš rūšių būklės stebėjimų (rūšių, kurios svarbios EB, buveinių ir migruojančių

paukščių susitelkimo vietų). Privalu užtikinti surinkimą informacijos, kuri padės identifikuoti

jautriausias biologinės įvairovės sritis ir sustabdyti padėties blogėjimą.

Kraštovaizdžio stebėsena. Programoje, nustatytoje 2005–2010 m. laikotarpiui, toliau vystoma svari

kraštovaizdžio stebėsenos sistema: fiksuojami ir analizuojami struktūriniai kraštovaizdžio

pasikeitimai, nacionaliniu, regiono ir vietos lygmeniu nustatomas kraštovaizdžio poliarizacijos

laipsnis ir numatomi konkretūs parametrai pajūrio zonos, smegduobių zonos ir saugomų teritorijų

stebėsenai.

Radiologinė stebėsena. Radiologinė stebėsena Lietuvoje vyksta daugiau nei 40 metų, ją vykdo AAA.

Vadovaujantis pagal Europos Komisijos, Tarptautinės atominės energijos agentūros (IAEA) ir

Helsinkio komisijos rekomendacijas parengta programa, vykdoma radiologinė gama spinduliuotės

dozės galios, oro aerozolių, paviršinių vandenų ir dugno sąnašų upėse, ežeruose, Baltijos jūroje ir

Kuršių mariose stebėsena. AAA funkcijos apima ir Ignalinos AE kontrolę.


137

Literatūra

1. Mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos ir sistemų platforma: http://erawatch.jrc.ec.europa.eu (prisijungimo laikas:

2013-11-15)

2. Lietuvos mokslo valstybinė apžvalga, 2013. Tyrimų ir aukštojo mokslo stebėsenos ir analizės centras. Vilnius.

http://www.mosta.lt/images/documents/stebesena/bukles_apzvalga/Mokslo_būklės_apžvalga.pdf (prisijungimo

laikas: 2013-11-15).

3. Lietuvos žemės ir miškų ūkio tyrimų centras: http://www.lammc.lt/ (prisijungimo laikas: 2013-11-15).

4. Lietuvos energetikos institutas: http://www.lei.lt (prisijungimo laikas: 2013-11-15).

5. Gamtos tyrimų centras: http://www.gamtostyrimai.lt/lt/pages/view/?id=2 (prisijungimo laikas: 2013-11-15).

6. Metinė 2012 m. ataskaita. Lietuvos geologijos tarnyba prie LR aplinkos ministerijos.

http://www.lgt.lt/images/LGT_leidiniai/LGTataskaitaproc.202012proc.20internetui.pdf (prisijungimo laikas: 2013-

11-15)

7. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie LR aplinkos ministerijos: http://www.meteo.lt/ (prisijungimo laikas:

2013-11-15)

8. Komisijos pranešimas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir

Regionų komitetui „ES tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas ir koncentravimasis į mokslinius tyrimus ir

inovacijas: strateginis požiūris“. COM(2012) 497 galutinis variantas.

http://ec.europa.eu/research/iscp/pdf/com_2012_497_communication_from_commission_to_inst_lt.pdf#view=fit&

pagemode=none (prisijungimo laikas: 2013-11-15).

9. Aplinkos apsaugos agentūra: www.gamta.lt (prisijungimo laikas: 2013-11-15).

10. Ekosistemų stebėsena. Aplinkos apsaugos agentūra. http://gamta.lt/cms/index?rubricId=ac17d4b8-f498-4f3d-bf9e-

bd35f168618b (prisijungimo laikas: 2013-11-15).

11. Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas: http://www.ekoi.lt/lt/pages/view/?id=2 (prisijungimo laikas: 2013-11-

15).

12. Reorganizuoti turimų institutai tampa tyrimų centrais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

http://www.vyriausybe.lt/naujienos/posedziu-sprendimai/?nid=5899 (prisijungimo laikas: 2013-11-15).

13. Lietuvos žemės ir miškų ūkio tyrimų centro Žemės ūkio institutas: http://www.lzi.lt/ (prisijungimo laikas: 2013-11-

15).

14. Vytauto Didžiojo universitetas: www.vdu.lt (prisijungimo laikas: 2013-11-15).

15. Nacionalinės kompleksinės programos. LR švietimo ir mokslo ministerija:

http://www.smm.lt/web/lt/mokslas/mokslo_ir_verslo_bendradarbiavimas/nacional_kompleks_program


16. MyOcean2: http://www.myocean.eu/web/2-the-projektas.php (prisijungimo laikas: 2013-11-15).

17. Vilniaus universiteto Hidrologijos ir meteorologijos katedra: http://www.hkk.gf.vu.lt/?page_id=22 (prisijungimo

laikas: 2013-11-15).

http://erawatch.jrc.ec.europa.eu/

http://www.mosta.lt/images/documents/stebesena/bukles_apzvalga/Mokslo_būklės_apžvalga.pdf

http://www.lammc.lt/

http://www.lei.lt/

http://www.gamtostyrimai.lt/lt/pages/view/?id=2

http://www.lgt.lt/images/LGT_leidiniai/LGTataskaita%202012%20internetui.pdf

http://www.meteo.lt/

http://ec.europa.eu/research/iscp/pdf/com_2012_497_communication_from_commission_to_inst_lt.pdf#view=fit&pagemode=none

http://ec.europa.eu/research/iscp/pdf/com_2012_497_communication_from_commission_to_inst_lt.pdf#view=fit&pagemode=none

http://www.gamta.lt/

http://gamta.lt/cms/index?rubricId=ac17d4b8-f498-4f3d-bf9e-bd35f168618b

http://gamta.lt/cms/index?rubricId=ac17d4b8-f498-4f3d-bf9e-bd35f168618b

http://www.vyriausybe.lt/naujienos/posedziu-sprendimai/?nid=5899

http://www.lzi.lt/

http://www.vdu.lt/

http://www.smm.lt/web/lt/mokslas/mokslo_ir_verslo_bendradarbiavimas/nacional_kompleks_program

http://www.myocean.eu/web/2-the-project.php

http://www.hkk.gf.vu.lt/?page_id=22


138

9 Švietimas, mokymas ir visuomenės suinteresuotumo didinimas

Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos strategijoje laikotarpiui nuo 2013 iki 2050 m. mokymas ir

švietimas įvardijami kaip sritys, susijusios tiek su klimato kaitos švelninimo, tiek su prisitaikymo prie

klimato kaitos politikos formavimu. Visuomenės informavimo ir švietimo veikla labai svarbi formuojant

suvokimą apie klimato kaitą, palaikant klimato kaitos valdymo politiką ir kitas veiklas, susijusias su

JTBKKK klausimais, skatinant visuomenę rinktis darnų gyvenimo būdą ir įpročius, prisidedančius prie

išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo. Kitu atveju, stokojant suvokimo apie klimato kaitą ir jos poveikį

įvairiems sektoriams, gali būti laikomasi neigiamo požiūrio į klimato kaitos politikos formavimą ir savalaikį

priemonių taikymą vietovėse, kuriose su klimato kaita susijusios problemos ypač aktualios. Tokiu būdu,

visuomenės aplinkosauginis suinteresuotumas ir domėjimąsi klimato kaitos klausimais turi būti skatinamas.

9.2 skyriuje aprašomos visuomenės švietimui ir suinteresuotumui skatinti numatytos priemonės.

Lietuva siekia vystyti tarptautinį bendradarbiavimą. Šalies institucijos dalyvauja tarptautiniuose institucijų

pajėgumų stiprinimo projektuose, kuriuose vykdomas ir šalies bei užsienio ekspertų mokymas (tobulinimas).

Plačiau apie šiuos projektus aprašyta 8.2 ir 8.3 skyriuose.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritaria, kad socialinis švietimas, taip pat aplinkosauginis švietimas ir

aplinkai palankaus gyvenimo būdo skatinimas, yra viena prioritetinių krypčių siekiant darnaus vystymosi, ir

šis prioritetas numatytas atnaujintoje Darnaus vystymosi strategijoje, kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybė

patvirtino 2009 m. rugsėjo 16 d. Strategijoje ypatingas dėmesys skiriamas atmosferos apsaugai ir klimato

kaitai. Prisiimti įsipareigojimai atitinka ES darnaus vystymosi strategijos nuostatas ir formuoja naują šalies

prioritetą, susijusį su taupiu vartojimu.

Vienas šios srities pasiekimų yra Visuomenės informavimo apie klimato pokyčius, jų keliamas grėsmes

žmonių sveikatai sistemos, patvirtintos LR aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrų 2012 m. gegužės 3 d.

priimtame įsakymu Nr. V-386/D1-391 (Žin., 2012, Nr. 54-2689), sukūrimas. Įsakymas reglamentuoja

informacijos apie klimato pokyčius ir jų keliamas grėsmes žmonių sveikatai rinkimo tvarką, analizę,

ataskaitų rengimo ir informacijos visuomenei teikimo organizavimą, vykdymą bei nustato atsakingus

vykdytojus. Klimato kaitos keliamų grėsmių koncepcija apima saulės spinduliuotę, karščio bangas, šalčius,

kraujasiurbių vabzdžių populiacijos didėjimą ir kt. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras yra

pagrindinė institucija atsakinga už visuomenės švietimo klimato kaitos ir jos neigiamo poveikio visuomenės

sveikatai klausimais sistemos valdymą.

9.1 Švietimas

Bendrojo lavinimo mokyklos. Pagal Bendrąją pradinio ir vidurinio ugdymo programą, patvirtintą 2008 m.

rugpjūčio 26 d. LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848), darnaus

vystymosi principas yra vienas svarbiausių bendrųjų programų rengimo procese. Ugdymo turinys yra

pagrįstas darnaus visuomenės vystymosi nuostatomis. Mokyklos skatinamos įgyvendinti darnaus vystymosi

idėjas, kadangi tai – sudedamoji jų bendruomenių gyvenimo dalis.

Vadovaujantis atnaujintomis bendrosioms Vidurinio ugdymo programomis, patvirtintomis 2011 m. vasario

21 d. LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283), aplinkosauginį ugdymą

papildė aktualios ir kompleksinės globalios aplinkosaugos problemos, jų analizė platesniu mastu. Biologijos,

chemijos, fizikos, tiriamųjų darbų pamokose ir projektuose yra analizuojami klimato kaitos, iškastinio kuro

deginimo, rūgščiųjų lietų, ozono sluoksnio retėjimo, paviršinio vandens, dirvos, oro taršos ir kt. priežastys

bei sprendimai.

Šiais aktualiais klausimais Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras organizuoja neformalaus

švietimo renginius. Lietuvos mokyklos toliau dalyvauja Programoje „Mokymasis ir stebėjimai aplinkos

labui“ (GLOBE). Pastaruoju metu 30 šalies mokyklų prisijungė prie tarptautinės mokslinės –

eksperimentinės ugdymo programos [6]. Mokyklos dalyvauja ir tarptautiniuose projektuose, kaip – „Mūsų

auksas – ŽALIAS“ (pagrindinis tikslas yra skatinti moksleivių domėjimąsi tvaraus gamtos išteklių

naudojimo kultūra), „Baltijos jūros“ (siekiama suvienyti Baltijos jūros regiono mokyklų pastangas ieškoti

bendrų ir būtent šiam regionui būdingų sprendimų aplinkos problemoms spręsti), „U4energy“ (projekto


139

tikslas – pakviesti mokytojus ir moksleivius siekti ambicingų klimato kaitos švelninimo tikslų), taip pat –

konkursų, seminarų organizavimas moksleiviams ir mokytojams.

Europos Komisija ir LR aplinkos ministerija savo internetinėse svetainėse pateikia daugybę ugdymo

priemonių ir vykdo informacijos sklaidą (tekstai ir vaizdinė informacija, pranešimai ir kt.).

Profesinio lavinimo mokyklos. Aplinkosauginis švietimas vykdomas keliose profesinio ugdymo įstaigose.

Studijų programos, į kurias įtraukta klimato kaitos problematika, yra siūlomos Panevėžio kolegijoje, Utenos

kolegijoje ir kitose profesinio lavinimo mokyklose.

Aukštojo lavinimo mokyklos. Aplinkosaugos, ypač klimato kaitos, sritis yra įtraukta į daugelio Lietuvos

aukštųjų mokyklų studijų programas.

Įvairūs klimato kaitos aspektai sėkmingai integruoti studijų programose, kurias siūlo Vilniaus universitetas,

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos

universitetas, Klaipėdos universitetas, Šiaulių universitetas ir Lietuvos žemės ūkio universitetas. Studentai

turi galimybę įgyti bakalauro ir magistro laipsnius biologijos, ekologijos, aplinkos inžinerijos, hidrologijos ir

meteorologijos, aplinkos valdymo ir švariosios gamybos, geografijos, geologijos ir kt. mokslų srityse bei

gilinti savo žinias aplinkosauginio projektavimo, tvarios pramonės vystymo, ekosistemų jautrumo analizės,

išteklių valdymo, ekoprojektavimo, aplinkosauginio vertinimo ir kt. srityse.

9.2 Visuomenės dalyvavimas ir informavimas

Visuomenės dalyvavimas ir jos informavimas apie aplinkos apsaugą ir klimato kaitą yra įgyvendinamas per

rengiamas periodines konferencijas, TV laidas ir radijo diskusijas, kuriuose pristatomi ir propaguojami

darnios plėtros principai. Viešomis diskusijomis siekiamas dvejopas tikslas: tai – aplinkosauginio

sąmoningumo didinimas įmonėse ir bendras visuomenės švietimas. Pagrindiniai tokių renginių organizatoriai

yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, švietimo įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos (NVO).

Klimato kaitos politikos vystyme labai svarbus vaidmuo tenka visuomeninių ir nevyriausybinių organizacijų

dalyvavimui. NVO Lietuvoje yra aktyvios, jos organizuoja visuomenės švietimui skirtus renginius,

bendradarbiauja dalijantis patirtimi klimato kaitos klausimais, dalyvauja rengiant šalies ir tarptautinius teisės

aktus. Be to, jos rengia publikacijas apie besikeičiantį klimatą, jo kaitos pasekmes ir prevencijos priemones,

taip pat dalyvauja kituose švietėjiško pobūdžio projektuose. Pvz., aktyviausios nepriklausomos ir pelno

nesiekiančios nevyriausybinės organizacijos, dirbančios klimato kaitos srityje Lietuvoje, yra Baltijos

aplinkosaugos forumas, VšĮ „DVI– Darnaus vystymo iniciatyvos“ ir kitos, kurios aktyviai dalyvavo ruošiant

Nacionalinę klimato kaitos politikos valdymo strategiją ir jos veiksmų planą (teikė pastabas, dalyvavo

posėdžiuose), kartu su partneriais rengė ir publikavo knygas, brošiūras ir kitus leidinius apie klimato kaitą.

Pagrindinė politinė institucija, priimanti sprendimus ir valdanti finansavimo priemones, yra šalies

Vyriausybė, tačiau NVO nušviečia gvildenamos problemos svarbą ir mastą.

Svarbų vaidmenį informacijos sklaidos veikloje atlieka Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos

Visuomenės informavimo skyrius. Aplinkos ministerijos internetinėje svetainėje pateikiami su klimato kaita

susiję teisės aktai, pranešimai ir kita informacija. Neseniai Visuomenės informavimo skyrius išleido

publikaciją – informacinę knygą visuomenei, pavadinimu „Jūsų teisė į švarią aplinką“, – apie visuomenės

teisę gauti informaciją, dalyvauti priimant sprendimus ir įtraukiant juos į įstatymus pagal Orhuso konvenciją.

Kita visuomenės švietimu užsiimanti institucija yra Lietuvos gamtos fondas (LGF). Tai – nevyriausybinė

organizacija, kurios veikla susijusi su gyvosios gamtos išsaugojimu. Viena naujausių LGF publikacijų,

susijusių su klimato kaitos problema, yra 2011 m. leidinys „Atsakingos miškininkystės principai“.

Aleksandro Stulginskio universitete surengtos šios visuomenės švietimo apie klimato kaitą konferencijos:

Tarptautinė mokslinė taikomoji konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga“, organizuojama kasmet;

Tarptautinė mokslinė konferencija „Žemės ūkio inžinerija ir aplinka 2011 m.“;

Tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2011 m. – globalūs pokyčiai“;

Tarptautinė mokslinė konferencija „Miško ekosistemų reakcija į oro taršą ir besikeičiantį klimatą“;

Respublikinė konferencija „Dirva ir aplinka“, organizuojama kasmet.


140

Lėšos visuomenės informavimo apie aplinką programoms yra skiriamos iš 2007–2013 m. ES struktūrinės

paramos fondų pagal patvirtintą 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą. Numatyta parama

pagal 3.1. prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas

turizmo plėtrai“ priemones „VP3-1.4-AM-08-V Visuomenės informavimo apie aplinką sistemos sukūrimas

ir plėtra“ bei „VP3-1.4-AM-09-K Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių

įgyvendinimas“. Iš viso iki šiol pirmai priemonei skirta beveik 5 mln. eurų, antrai – 3,95 mln. eurų ES fondų

lėšų [7].

Pagal pirmąją priemonę finansuoti 7 projektai, kurių vienas – Kaune įkurto Tado Ivanausko zoologijos

muziejaus ekspozicijos atnaujinimas – jau baigtas įgyvendinti. Projekto dėka sumontuotos naujoviškos

skaitmeninės technologijos, padedančios vizualizuoti ekspoziciją. Pagal antrąją priemonę finansuoti 48

projektai, iš kurių 34 jau baigti, tai – kampanijos ("Labas EKO", "PRADĖK NUO SAVĘS", "Atgal į

gamtą!", "Keliaukime kitaip!"), seminarai ("Taupyk, tausodamas aplinką"), renginiai, TV ir radijo laidos

("EKO biuras"), interneto puslapiai (www.natura2000.lt), straipsniai ir kt.

Nuo 2012 m. spalio 8 d. Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis narėmis dalyvauja Europos Komisijos

klimato kaitos kampanijoje „A world you like. With a climate you like” (http://world-you-like.europa.eu/en/;

http://www.am.lt/VI/index.php#r/713). Kampanija siekia parodyti visos ES gyventojų, verslo įmonių ir

valdžios institucijų sprendimus ir geriausią praktiką. Kampanija apima penkias sritis: keliones ir transportą,

gamybą ir inovacijas, pastatus ir būstą, prekybą ir maistą bei pakartotinį naudojimą ir perdirbimą.

Visuomenės informavimui ir švietimui skirtos priemonės, numatytos Nacionalinės klimato kaitos valdymo

politikos strategijos 2013–2020 m. tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstituciniame veiklos plane,

pateiktos lentelėje.

38 lentelė Visuomenės informavimui ir švietimui numatytos priemonės



Organizuoti visuomenės švietimo ir edukacijos iniciatyvas, siekiant

daryti įtaką energijos vartojimo įpročiams ir skatinti energiją

taupančios ir racionaliai vartojančios visuomenės kūrimą, įgyvendinti

priemones, mažinančias neigiamą energetikos objektų įtaką žmonėms

ir aplinkai, propaguoti aplinką tausojančių įrenginių montavimą, taršą

mažinančių darbo priemonių naudojimą ir aktyvų darbuotojų

savanorių įsitraukimą į šią veiklą

2013–2016 AB "LESTO"

Išleisti Lietuvos klimato atlasą (lietuvių ir anglų kalbomis) 2013 Lietuvos hidrometeorologijos

tarnyba

Rengti informaciją, skaityti paskaitas apie klimato kaitą, jos

padarinius ir galimą prisitaikymą prie jos Lietuvos visuomenei,

moksleiviams, studentams, dalyvauti susitikimuose su Lietuvos

miestų ir rajonų visuomene

2014 Lietuvos hidrometeorologijos

tarnyba

Organizuoti pagrindinės ir konkretiems regionams skirtos

informacijos apie prisitaikymą prie klimato kaitos platinimą


Plėsti konsultavimo ūkio valdymo klausimais paslaugų teikimą ir

institucijas, aktyvinti jų veiklą


Parengti Visuomenės švietimo ir informavimo apie klimatą ir klimato

kaitą programą ir ją įgyvendinti


Parengti rekomendacijas dėl individualių aplinkosaugos instrukcijų

(pavyzdžiui, plakatas ar ženklas darbo vietoje, kišeninė kortelė

atmintinė, sąrašas pasitikrinti, ekologiško vairavimo rekomendacijos

ir kita) klimato kaitos srityje rengimo


Ši informacija teikiama atsižvelgus į EPG pastabą dėl ataskaitų apie organizuojamas visuomenės

informavimo kampanijas 2007–2013 m. laikotarpiu ir planus po 2013 m. teikimo.

http://world-you-like.europa.eu/en/


141

9.3 Informacijos prieinamumas

Teisės aktai, ataskaitos ir kiti dokumentai, susiję su klimato kaita, yra skelbiami Lietuvos Respublikos

aplinkos ministerijos (www.am.lt), Aplinkos apsaugos agentūros http://klimatas.gamta.lt/cms/index),

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (http://www.meteo.lt/klim_kaita.php) ir Lietuvos aplinkos apsaugos

investicijų fondo (www.laaif.lt) internetiniuose tinklapiuose. Teisės aktus galima rasti Lietuvos Respublikos

Seimo puslapyje (www.lrs.lt). Informacija apie Lietuvos prisitaikymą prie klimato kaitos politikos ir jos

įgyvendinimą talpinama Europos Komisijos CLIMATE–ADAPT portale: http://climate-

adapt.eea.europa.eu/web/guest/countries/lithuania. Kituose šaltiniuose pateikiama sektorinė ir fragmentiška

informacija.

9.4 Dalyvavimas tarptautinėse programose ir projektuose

2010 m. balandžio 6 d. Aplinkos ministras pasirašė įsakymą dėl Žaliosios investavimo sistemos (ŽIS)

sukūrimo Lietuvoje. Pagal šią sistemą, siekiant užtikrinti programos tvarumą, subsidijų, lengvatinių paskolų

ir kapitalo investicijų forma finansuojami klimato kaitos projektai lėšomis, kurios gautos iš prekybos

Vyriausybės disponuojamais nustatytosios ŠESD normos vienetais. Žalioji investavimo sistema

įgyvendinama pagal Klimato kaitos specialiąją programą, kuri yra plačiau aprašyta 4.2.1.3 skyriuje.

Lietuva dalyvauja Europos mobilumo savaitės renginiuose, organizuojamuose Europos Komisijos Aplinkos

apsaugos ir Transporto generalinių direktoratų. „Diena be automobilio“ savaitės renginius, kurie tiesiogiai

siejasi su klimato kaitos tematika, organizuoja LR aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyrius.

Lietuva dalyvavo tarptautiniame projekte ECOWILL, kuris skirtas besimokančių ir teisę vairuoti turinčių

vairuotojų ekovairavimo mokymui. Projekto koordinatorė – Austrijos energetikos agentūra, o projekto

vykdytoja Lietuvoje – UAB „COWI Lietuva“. ECOWILL projekto pagrindiniai aspektai:

Minimalių turinio standartų suformulavimas, ekovairavimo kursų rengimas ir seminarų

instruktoriams organizavimas.

Trumpos trukmės ekovairavimo mokymai teisę vairuoti turintiems asmenims;

Ekovairavimo pagrindų įtraukimas į vairavimo kursus ir vairavimo egzaminus besimokantiesiems

vairuoti, kokybės kontrolė ir vairavimo mokymą bei egzaminavimo procedūrų derinimas pagal

ekovairavimo principus.

Vairavimo instruktorių kvalifikacijos kėlimas ir sertifikavimas, įgalinant juos vesti ekovairavimo

pamokas naujokams bei rengti trumpos trukmės ekovairavimo mokymą teisę vairuoti turintiems

asmenims.

Ekovairavimo infrastruktūros sukūrimas šiai sričiai palaikyti po to, kai pasibaigs projektas [8].

Projekto įgyvendinimui sudarytas konsorciumas apėmė 15 šioje srityje patirties turinčių organizacijų, iš

kurių 13 – nacionaliniai partneriai iš 13 valstybių bei 2 tarptautiniai partneriai. Projekto įgyvendinimą rėmė

Europos Komisijos Europos išmaniosios energetikos programa. ECOWILL projektas pradėtas vykdyti 2010

m. gegužės mėn., o pabaigtas – 2013 m. balandžio mėn.

2010 m. buvo pradėtas vykdyti su klimato kaita susijęs projektas „ECO-Life. Gyvenimo kokybės gerinimas

ES vystant darnius CO2 neutralius EKO miestus“. Šis projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos 7-ąją

bendrąją tyrimų programos priemonę CONCERTO. ECO-Life projektas numato sukurti nulinės CO2 taršos

teritorijas trijose Europos Sąjungos bendruomenėse, kurių viena būtų įkurta Birštono mieste. Šis

demonstracinis projektas svariai prisideda prie visuomenės švietimo apie naujų, mažai energijos

suvartojančių namų statybą arba esamų namų renovavimą ir atsinaujinančios energijos gamybos skatinimą.

Numatoma projekto pabaiga – 2016 m. sausio mėn.

Lietuva dalyvavo projekte BERAS, kuriuo siekiama įgyvendinti tvarią ir klestinčią ekologinę alternatyvą

Baltijos jūros regione. Projektu siekiama rasti sprendimą Baltijos jūros užterštumui mažinti diegiant

ekologinio ūkininkavimo ir visuomenės švietimo visose Baltijos jūros regiono valstybėse principus. Projekto

pradžia – 2011 m. kovo mėn., pabaiga – 2012 m. vasario mėn. Projekto vadovaujantis partneris – Sodertorno

universitetas (Švedija), o Lietuvą projekte atstovavo Aleksandro Stulginskio universitetas.

http://www.am.lt/

http://klimatas.gamta.lt/cms/index

http://www.meteo.lt/klim_kaita.php


http://www.lrs.lt/

http://climate-adapt.eea.europa.eu/web/guest/countries/lithuania

http://climate-adapt.eea.europa.eu/web/guest/countries/lithuania


142

2011–2014 m. laikotarpiu Lietuva dalyvauja projekte „Regioninės strategijos bendruomenėms,

sąmoningai sprendžiančioms energetikos problemas“ (RENERGY), kurį iš dalies finansuoja INTERREG

IVC. Projekto tikslas – plėtoti vietos bendruomenių energijos efektyvumo didinimo bei ekonominio

modernizavimo politiką ir tuo pačiu spręsti energijos sąnaudų mažinimo klausimus aplinkai palankiais

metodais. Projektu siekiama sukurti naujas inovatyvias energijos tausojimo strategijas ir sprendimus vietos

bei regioninėms bendruomenėms taikant efektyvius ir aplinkosauginiu požiūriu pažangius metodus bei

atsinaujinančius energijos išteklius. Projektas yra pagrįstas regionų bendradarbiavimu, skatinant pasikeitimą

patirtimi, žiniomis ir gerąja praktika. Projektas, be abejonės, turi teigiamos įtakos visuomenės švietimui.

Lietuvoje projekto valdymo veikla pavesta Kauno technologijos universitetui.

2010–2013 m. laikotarpiu Vilnius Gedimino technikos universitetas dalyvavo projekte CO2OL BRICKS –

„Klimato kaita, kultūros paveldas ir efektyvus energijos vartojimas paveldiniuose objektuose“. Projektui

lėšos skirtos pagal prioritetinę kryptį Nr. 1: Naujovių skatinimas Baltijos jūros regiono programoje 2007–

2013 m., kurioje dalyvauja 18 partnerių iš 9 nacionalines kalbas turinčių šalių [10]. Pagrindinis projekto

tikslas – mažinti energijos vartojimą istoriškai vertinguose pastatuose nepakenkiant jų vertei ir identiškumui.

Projektas įgyvendina 3 programas: politikos vystymą, techninių sprendimų plėtojimą ir švietimą. Švietimo

programa siekiama geresnio architektų, statybos inžinierių ir jų meistriškumo lavinimo, kad įgyvendinami

projektai padėtų taupyti energiją istoriniuose pastatuose ir kad juos būtų galima modernizuoti, o programas

derinti prie istorinės reikšmės pastatų tiesioginių rinkos poreikių.

NLRCAF projektai, susiję su informacijos keitimusi, buvo šie: 2011 m. projektas „Pažangių aplinkosaugos

tyrimų centro CAR–ES“, kuriuo siekta rinkti duomenis apie miškininkystės poveikį biologinei įvairovei ir

anglies bei azoto kaupimąsi dirvoje ir vandenyje, sudaryti duomenų bazes ir pritaikyti modeliavimo sistemas

prognozavimui. Toks centras padės kaupti informaciją apie klimato kaitą. Projektą finansuoja Šiaurės šalių

vystymo fondas, numatoma projekto pabaigos data – 2015-ieji. 2008–2012 m. vykdytas ES lėšomis

finansuotas projektas „Numanoma klimato kaita ir Europos miškininkystės sprendimai“. Pagrindinis projekto

tikslas – miškininkams ir politikos formuotojams skirtų žinių mobilizavimas ir integravimas, taip siekiant

juos informuoti apie prisitaikymą prie klimato kaitos ir jos neigiamo poveikio mažinimą.

Vilniaus universitetas dalyvavo 2009–2011 m. vykdytame projekte „Baltic Climate“, susijusiame su Baltijos

jūros klimato kaitos iššūkiais ir vietos bendruomenės bei regiono vystymosi galimybėmis. Projekto metu

buvo vertintas klimato kaitos poveikis savivaldybių ir regionų raidai, integruojama informacija apie klimato

kaitą ilgalaikėse strategijose ir planuose. Projektą finansavo Baltijos jūros regiono programa 2007–2013 m.

laikotarpiui.


143

Literatūra

1. Informacinis pranešimas „2008 m. spalio 22 d. „Krištolinį kaminą“ už taršos mažinimą pelnė Tauragės šilumos

tinklai. Prieiga internete: http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=8107 (prisijungimo laikas: 2013-11-15)

2. Informacija apie paramą iš ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo 2007–2013 m. Prieiga internete:

http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/fm/teises_aktai/Stebesenos_komiteto_nutarimai/VP3-2009-05-

14.pdf (prisijungimo laikas: 2013-11-15)


http://www.esparama.lt/2007-2013/lt/gaires/priemones/priemone?priem_id=000bdd5380003dc1 (prisijungimo

laikas: 2013-11-15)


http://www.esparama.lt/2007-2013/lt/gaires/priemones/priemone?priem_id=000bdd5380003dbf (prisijungimo

laikas: 2013-11-15)

5. Merų paktas: Įsipareigojimas tvariai vartoti energiją vietos lygmeniu. Prieiga internete:

http://www.merupaktas.eu/index_lt.html (prisijungimo laikas: 2013-11-25)

6. GLOBE programa: http://www.gamtininkai.lt/globe/ (prisijungimo laikas: 2013-11-15)

7. ES struktūrinė parama: http://www.esparama.lt/gautos-ir-vertinamos-paraiskos (prisijungimo laikas: 2013-11-15)

8. ECOWILL projektas. Patirtis ir rezultatai. ECODRIVING – trumpalaikiai patyrusių vairuotojų mokymai

integravimas į pradedančių vairuotojų mokymus. 2013 m. birželis.

http://www.cieca.eu/template_subpage.asp?pag_id=49&spa_id=580&lng_iso=DE (prisijungimo laikas: 2013-11-

15).

9. Europos mobilioji savaitė: http://www.mobilityweek.eu/join-us/about/ (prisijungimo laikas: 2013-11-15).

10. Projektas "Co2olBricks": http://www.co2olbricks.eu/ (prisijungimo laikas: 2013-11-15)

http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=8107

http://www.esparama.lt/2007-2013/lt/gaires/priemones/priemone?priem_id=000bdd5380003dc1

http://www.esparama.lt/2007-2013/lt/gaires/priemones/priemone?priem_id=000bdd5380003dbf

http://www.merupaktas.eu/index_lt.html

http://www.gamtininkai.lt/globe/

http://www.esparama.lt/gautos-ir-vertinamos-paraiskos

http://www.cieca.eu/template_subpage.asp?pag_id=49&spa_id=580&lng_iso=DE

http://www.mobilityweek.eu/join-us/about/

http://www.co2olbricks.eu/


Priedai

A-1 lentelė Išmetamųjų ŠESD kiekių tendencijos: suvestinė

Inventoriaus

2011

teikimas 2013

v2.1

(1 dalis iš 3)

LIETUVA

Išmetamųjų ŠESD

kiekis

Baziniai

metai

(1990)

1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999

CO2e (Gg) CO2e (Gg) CO2e (Gg) CO2e (Gg) CO2e (Gg) CO2e (Gg) CO2e (Gg) CO2e (Gg) CO2e (Gg) CO2e

(Gg)

CO2 kiekis įskaitant

CO2 iš LULUCF 31478.45 33651.72 16995.82 10813.11 11388.73 11624.42 17478.76 15261.91 8208.99 5694.82

CO2 kiekiai neįskaitant

CO2 iš LULUCF 35815.45 37906.77 21218.11 16387.05 15799.12 15053.53 15702.75 15104.27 15923.09 13455.67

CH4 kiekiai įskaitant

CH4 iš LULUCF 5751.98 5530.97 4459.26 4011.60 3718.06 3624.27 3618.07 3726.05 3501.61 3356.74

CH4 kiekiai neįskaitant

CH4 iš LULUCF 5749.67 5528.90 4454.15 4008.55 3715.02 3621.23 3615.03 3723.01 3499.57 3353.74

N2O kiekiai įskaitant

N2O iš LULUCF 7236.86 6735.41 4589.87 3982.22 3445.96 3433.78 4067.60 4250.74 4424.99 4493.26

N2O kiekiai neįskaitant

N2O iš LULUCF 7188.74 6686.83 4539.65 3934.54 3394.26 3383.40 4023.47 4204.19 4372.14 4435.36

HFCs NA,NO NA,NO NA,NO 0.10 0.27 2.76 3.68 5.44 8.17 10.66

PFCs NA,NO NA,NO NA,NO NA,NO NA,NO NA,NO NA,NO NA,NO NA,NO NA,NO

SF6 NA,NO NA,NO NA,NO NA,NO NA,NO 0.05 0.05 0.08 0.10 0.14

Iš viso (įskaitant

LULUCF) 44467.29 45918.10 26044.95 18807.03 18553.01 18685.27 25168.16 23244.23 16143.86 13555.61

Iš viso (neįskaitant

LULUCF) 48753.87 50122.50 30211.91 24330.24 22908.66 22060.97 23344.98 23036.99 23803.07 21255.56


145

Išmetamųjų ŠESD

šaltiniai ir sugėrimo

kategorijos

Baziniai

metai

(1990)

1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999

CO2e (Gg) CO2e (Gg) CO2e (Gg) CO2e (Gg) CO2e (Gg) CO2e (Gg) CO2e (Gg) CO2e (Gg) CO2e (Gg) CO2e

(Gg)

1 Energetika 32744.95 34883.84 19646.13 15789.18 14849.86 13903.45 14407.93 13963.72 14676.63 12331.85

2 Pramonės procesai 4396.79 4434.17 2561.62 1642.78 1827.47 2111.51 2525.85 2484.37 2910.33 2856.13

3 Tirpiklių ir kitų

produktų naudojimas 197.52 195.83 193.87 191.53 188.98 186.36 183.75 181.17 178.61 176.07

4 Žemės ūkis 10292.09 9464.70 6651.94 5530.83 4866.13 4680.76 5046.05 5221.04 4848.59 4704.95

5 LULUCF(5) -4286.58 -4204.40 -4166.96 -5523.22 -4355.65 -3375.69 1823.18 207.24 -7659.21 -7699.94

6 Atliekos 1122.51 1143.96 1158.36 1175.92 1176.21 1178.88 1181.41 1186.69 1188.91 1186.56

7 Kita NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA


LULUCF)(5) 44467.29 45918.10 26044.95 18807.03 18553.01 18685.27 25168.16 23244.23 16143.86 13555.61


146


Inventoriaus

2011

teikimas

2013 v2.1

(2 dalis iš 3)

LIETUVA

Išmetamųjų ŠESD

kiekis

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

CO2e (Gg) CO2e (Gg) CO2e (Gg) CO2e (Gg) CO2e (Gg) CO2e (Gg) CO2e (Gg) CO2e (Gg) CO2e (Gg) CO2e (Gg)

CO2 kiekiai įskaitant

CO2 iš LULUCF 2551.81 -213.39 7276.24 2857.52 6594.97 9228.57 9610.62 12198.03 6595.52 2224.00

CO2 kiekiai neįskaitant

CO2 iš LULUCF 11853.19 12558.01 12676.10 12661.14 13244.24 14017.63 14408.34 15769.66 15103.94 12920.15


CH4 iš LULUCF 3160.98 3284.89 3359.11 3413.83 3364.75 3373.81 3414.29 3379.19 3326.25 3229.45

CH4 kiekiai neįskaitant

CH4 iš LULUCF 3158.03 3282.66 3354.76 3410.52 3361.68 3372.95 3404.68 3378.51 3324.99 3226.32


N2O iš LULUCF 4681.01 4909.54 5245.10 5388.22 5632.26 5925.60 5916.43 6951.87 6406.13 4169.99

N2O kiekiai neįskaitant

N2O iš LULUCF 4622.59 4854.25 5192.90 5343.63 5584.65 5882.97 5841.24 6885.67 6334.48 4106.78

HFCs 13.66 18.17 24.27 33.93 50.25 68.48 92.66 122.81 152.81 167.27

PFCs NA,NO NA,NO NA,NO NA,NO NA,NO NA,NO NA,NO NA,NO NA,NO NA,NO

SF6 0.33 0.26 0.35 2.03 0.78 1.35 1.18 0.88 3.21 2.77


LULUCF) 10407.79 7999.46 15905.07 11695.53 15643.01 18597.80 19035.18 22652.78 16483.93 9793.47


LULUCF) 19647.80 20713.34 21248.38 21451.26 22241.60 23343.38 23748.09 26157.53 24919.43 20423.30


147

Išmetamųjų ŠESD

šaltiniai ir sugėrimo

kategorijos

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

CO2e (Gg) CO2e (Gg) CO2e (Gg) CO2e (Gg) CO2e (Gg) CO2e (Gg) CO2e (Gg) CO2e (Gg) CO2e (Gg) CO2e (Gg)

1 Energetika 10807.37 11461.38 11551.44 11544.79 12164.11 12858.95 13049.23 13283.25 13132.81 11861.22

2 Pramonės procesai 3019.01 3265.70 3445.08 3528.74 3724.18 4089.04 4341.13 6195.31 5525.37 2367.35

3 Tirpiklių ir kitų

produktų naudojimas 173.54 170.87 168.22 165.58 162.64 159.22 127.72 117.56 90.95 95.38

4 Žemės ūkis 4457.30 4599.14 4862.90 4987.46 4993.67 5062.77 5086.29 5439.91 5057.12 5008.98

5 LULUCF(5) -9240.01 -12713.88 -5343.31 -9755.72 -6598.59 -4745.58 -4712.91 -3504.75 -8435.51 -10629.82

6 Atliekos 1190.58 1216.25 1220.74 1224.69 1196.99 1173.40 1143.73 1121.50 1113.19 1090.37

7 Kita NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA


LULUCF)(5) 10407.79 7999.46 15905.07 11695.53 15643.01 18597.80 19035.18 22652.78 16483.93 9793.47


148


Inventoriaus 2011

teikimas 2013 v2.1

(3 dalis iš 3) LIETUVA

Išmetamųjų ŠESD kiekis

2010 2011 Pokytis nuo bazinių iki

ataskaitinių metų

CO2e (Gg) CO2e (Gg) (%)

CO2 kiekiai įskaitant CO2 iš LULUCF 3287.76 3443.42 -89.06

CO2 kiekiai neįskaitant CO2 iš LULUCF 13725.06 13970.47 -60.99

CH4 kiekiai įskaitant CH4 iš LULUCF 3178.14 3047.53 -47.02

CH4 kiekiai neįskaitant CH4 iš LULUCF 3177.09 3045.57 -47.03

N2O kiekiai įskaitant N2O iš LULUCF 4061.15 4412.49 -39.03

N2O kiekiai neįskaitant N2O iš LULUCF 4022.40 4370.88 -39.20

HFCs 192.20 219.19 100.00

PFCs NA,NO NA,NO 0.00

SF6 5.85 8.12 100.00

Iš viso (įskaitant LULUCF) 10725.11 11130.74 -74.97

Iš viso (neįskaitant LULUCF) 21122.60 21614.23 -55.67

Išmetamųjų ŠESD šaltiniai ir sugėrimo kategorijos 2010 2011

Pokytis nuo bazinių iki

ataskaitinių metų

CO2e (Gg) CO2e (Gg) (%)

1 Energetika 12757.79 11820.46 -63.90

2 Pramonės procesai 2230.00 3737.55 -14.99

3 Tirpiklių ir kitų produktų naudojimas 87.41 85.95 -56.49

4 Žemės ūkis 4984.65 4979.97 -51.61

5 LULUCF(5) -10397.49 -10483.49 144.57

6 Atliekos 1062.74 990.31 -11.78

7 Kita NA NA 0.00

Iš viso (įskaitant LULUCF)(5) 10725.11 11130.74 -74.97

(5) Įskaičiuoti CO2, CH4 ir N2O iš LULUCF.


A-2 lentelė Pagrindinių šaltinių kategorijų analizė pagal lygį ir kryptį (1990, 2011, 1990–2011 metai)

Pagrindinė kategorija ŠESD

Lygis be

LULUCF

1990

Lygis su

LULUCF

1990

Lygis be

LULUCF

2011

Lygis su

LULUCF

2011

Kryptis

(1990-2011)

be

LULUCF

Kryptis

(1990-2011)

su

LULUCF

Taikytas

metodas

1.AA.1.A Valstybinė

elektros ir šilumos

gamyba, dujinis kuras

CO2 X X X X X X Tier 1

Tier 2

1.AA.1.A Valstybinė

elektros ir šilumos

gamyba, skystas kuras


Tier 2

1.AA.1.B Naftos

perdirbimas, skystas

kuras


Tier 2

1.AA.2 Gamybos

pramonė ir statyba,

dujinis kuras


Tier 2

1.AA.2 Gamybos


skystas kuras

CO2 X X X X Tier 1

Tier 2

1.AA.2 Gamybos


kietas kuras

CO2 X X X X Tier 1

Tier 2

1.AA.3 Transportas N2O X X Tier 2

1.AA.3.B Kelių

transportas, dyzelinis

kuras


Tier 2

1.AA.3.B Kelių

transportas, benzinas CO2 X X X X X X

Tier 1

Tier 2

1.AA.3.B Kelių

transportas, LPG CO2 X X X X Tier 1

1.AA.3.C Geležinkeliai CO2 X

X

Tier 1

Tier 2

1.AA.3.E Bekelės

transp. priemonės ir

technika

CO2 X X X

X X Tier 1

Tier 2

1.AA.4 Kiti sektoriai,

biomasė CH4 X X X X

Tier 1

Tier 2

1.AA.4 Kiti sektoriai N2O X Tier 2

1.AA.4.A

Prekybos/valdžios inst. CO2 X X X X X X

Tier 1

Tier 2

1.AA.4.B Gyvenamasis CO2 X X X X X X Tier 1

Tier 2

1.AA.4.C Žemės

ūkis/miškų

ūkis/žuvininkystė

CO2 X

Tier 1

1.B Trumpalaikės

išlakos iš kuro CH4 X X X X X X

Tier 1

Tier 2

2.A.1 Cemento gamyba CO2 X X X X X X Tier 1

Tier 2

2.A.7 Plytos ir čerpės CO2 X

Tier 1

2.B.1 Amoniako

gamyba CO2 X X X X X X

Tier 1

Tier 2

2.B.2 Azoto rūgšties

gamyba N2O X X X X X X

Tier 1

Tier 2

2.F.1 Šaldymo ir oro

kondic. įranga HFC X X X X

Tier 1

Tier 2

3. Tirpiklių ir kt.

produktų naudojimas CO2 X X X X Tier 2

3. Tirpiklių ir kt.

produktų naudojimas N2O X X X Tier 2

4.A Vidurių

fermentacija, galvijai CH4 X X X X X X

Tier 1

Tier 2


150

Pagrindinė kategorija ŠESD

Lygis be

LULUCF

1990

Lygis su

LULUCF

1990

Lygis be

LULUCF

2011

Lygis su

LULUCF

2011

Kryptis

(1990-2011)

be

LULUCF

Kryptis

(1990-2011)

su

LULUCF

Taikytas

metodas

4.B Mėšlo tvarkymas N2O X X X X X X Tier 1

Tier 2

4.B Mėšlo tvarkymas,

galvijai CH4 X X X X X

Tier 1

Tier 2

4.B Mėšlo tvarkymas,

kiaulės CH4 X X X X X X

Tier 1

Tier 2

4.D.1.1 Tiesiog. dirvos

išlakos, sintetinės N2O X X X X X

Tier 1

Tier 2


išlakos, mėšlo trąšos N2O X X X X X X

Tier 1

Tier 2


išlakos, N augalams N2O X X X X X X Tier 2


išlakos, derliaus

liekanos

N2O X X X X X X Tier 1

Tier 2

4.D.1.5. Tiesiog. dirvos

išlakos, kultivavimas N2O X X X X X X

Tier 1

Tier 2

4.D.2 Ganyklos ir

aptvarų mėšlas N2O X X X X X X

Tier 1

Tier 2

4.D.3 Netiesioginės

išlakos N2O X X X X X X

Tier 1

Tier 2

5.A.1 Miško žemė,

miško liekanos CO2

X

X

X Tier 1

Tier 2

5.A.1 Miško žemė,

miško liekanos N2O X Tier 2

5.A.2 Žemė pakeista

miško žeme CO2 X X X

Tier 1

Tier 2

5.B Žemės ūkio

naudmenos CO2 X

X X

Tier 1

Tier 2

5.C Pievų žemė CO2 X

X

X Tier 1

Tier 2

5.D Šlapžemės CO2 X X Tier 2

6.A Kietų atliekų

šalinimas ant žemės CH4 X X X X X X

Tier 1

Tier 2

6.B Nuotekų tvarkymas CH4 X X X X X Tier 2

6.B Nuotekų tvarkymas N2O X X X X X Tier 2

Priedas: 1-oji dvimetė ataskaita pagal Jungtinių Tautų bendrąją

klimato kaitos konvenciją

Aplinkos ministerija

Vilnius

2013 m.


2

TURINYS

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 4

1. IŠMETAMŲJŲ ŠESD KIEKIAI IR TENDENCIJOS ........................................................... 4

1.1 BENDRA INFORMACIJA APIE IŠMETAMŲJŲ ŠESD KIEKIUS IR TENDENCIJAS ................................. 4

1.2 NACIONALINĖS IŠMETAMŲJŲ ŠESD APSKAITOS ATASKAITOS RENGIMAS .................................... 6

2. KIEKYBINIS IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ MAŽINIMO TIKSLAS ŠALIES MASTU

(QEERT) ........................................................................................................................................... 24

3. QEERT PASIEKIMO PAŽANGA............................................................................................. 25

3.1 KLIMATO KAITOS ŠVELNINIMO VEIKSMAI IR PAŽANGA SIEKIANT LIETUVOS QEERT ................ 25

3.2 VIDAUS INSTITUCINĖ SISTEMA, SUSIJUSI SU LIETUVOS QEERT ................................................ 28

3.3 IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ MAŽINIMO IR PAŠALINIMO ABSORBENTAIS PROGNOZĖS IR VIENETŲ,

SUGENERUOTŲ IŠ RINKOS MECHANIZMŲ BEI ŽEMĖS NAUDOJIMO, ŽEMĖS NAUDOJIMO KEITIMO IR

MIŠKININKYSTĖS VEIKLŲ PANAUDOJIMAS ....................................................................................... 28

4. IŠMETAMŲJŲ ŠESD KIEKIO PROGNOZĖS ....................................................................... 29

5. FINANSINĖS, TECHNOLOGINĖS IR PAJĖGUMŲ STIPRINIMO PARAMOS

TEIKIMAS BESIVYSTANČIOMS ŠALIMS ............................................................................... 31


3

Santrumpos

AE Atominė elektrinė

AEI Atsinaujinantys energijos ištekliai

ATL Apyvartinis taršos leidimas

BĮP Bendrai įgyvendinamas projektas

BVP Bendras vidaus produktas

CH4 Metanas

CO2e CO2 ekvivalentas

CRF Bendras ataskaitų rengimo formatas

CTF Bendras lentelių formatas

EK Europos Komisija

ES Europos Sąjunga

HFCs Hidrofluorangliavandeniliai

JTBKKK Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija

JTEEK Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija

KK Kokybės kontrolė

KN Klimato norma

KU Kokybės užtikrinimas

LULUCF Žemės naudojimas, žemės naudojimo keitimas ir miškininkystė

N2O Azoto suboksidas

NIA Nacionalinė išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaita

NMLOJ Nemetaniniai lakieji organiniai junginiai

NNV Nustatytosios šiltnamio efektą sukeliančių dujų normos vienetas

NOX Azoto oksidai

NP Nacionalinis pranešimas

PTMV Patvirtintas taršos mažinimo vienetas

SO2 Sieros dioksidas

ŠESD Šiltnamio efektą sukeliančios dujos: (CO2, CH4, N2O, HFCs, PFCs, SF6)

SGD Suskystintos gamtinės dujos

ŠPP Švarios plėtros projektai

TMV Taršos mažinimo vienetas

tne tonos naftos ekvivalento

TSŽ Tarptautinis sandorių žurnalas


4

Įvadas

Lietuva teikia 1-ąją dvimetę ataskaitą kaip 1-ąjį priedą prie Lietuvos Respublikos 6-ojo Nacionalinio

JTBKKK įgyvendinimo pranešimo. Dvimetė ataskaita yra parengta vadovaujantis JTBKKK dvimečių

ataskaitų teikimo gairėmis išsivysčiusioms šalims (JTBKKK konferencijos šalių 2/CP.17 sprendimas). Kaip

nurodyta gairėse, ataskaitos struktūrą sudaro:

išmetamųjų ŠESD kiekiai ir tendencijos;

kiekybinis išmetamųjų teršalų mažinimo tikslas visos šalies mastu;

kiekybinio išmetamųjų teršalų mažinimo tikslo visos šalies mastu vykdymo pažanga;

išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės;

finansinės, technologinės ir pajėgumų stiprinimo paramos teikimas besivystančioms šalims.

Europos Sąjunga ir valstybės narės yra įsipareigojusios sumažinti bendrą išmetamųjų teršalų kiekį 20 proc.

2020 m. palyginus su 1990 m. išmetamųjų teršalų kiekiais. Detalesnė informacija apie bendrą ES tikslą yra

pateikta JTBKKK dokumente FCCC/SB/2011/INF.1/Rev.1 "Papildoma informacija, susijusi su kiekybiniais

išmetamųjų teršalų mažinimo tikslais" (FCCC/AWGLCA/2012/MISC.1).

Šioje dvimetėje ataskaitoje pateikiama 1990–2011 m. nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos

ataskaitos apibendrinta informacija, informacija apie Lietuvos pažangą, padarytą atsižvelgiant į Lietuvos

indėlį bendram ES išmetamųjų teršalų mažinimui. Taip pat pateikiama apibendrinta informacija apie

prognozes iki 2030 m. Pateikiami išmetamųjų ŠESD faktiniai duomenys ir prognozės atitinka 2013 m.

nacionalinėje išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitoje pateiktą informaciją.

Informacija 1-ajame priede pateikiama bendru lentelių formatu (CTF) pagal JTBKKK dvimečių ataskaitų

gaires išsivysčiusioms šalims (19/CP.18 sprendimas). Ši informacija yra pateikta JTBKKK, naudojant CTF

programinę įrangą ir pristatoma susijusiuose šios ataskaitos skyriuose.

1. Išmetamųjų ŠESD kiekiai ir tendencijos

Lietuvos pastangos stebėti esamą ir prognozuoti būsimą išmetamųjų ŠESD lygį suteikia galimybę sekti

išmetamųjų teršalų kiekį nacionaliniu lygmeniu skirtinguose sektoriuose ir pagal skirtingas dujas.

Nacionalinė sistema, skirta nacionalinei išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitai rengti, sudaro sąlygas

išsamios, palyginamos, skaidrios informacijos, kuri yra labai svarbi vykdant išmetamųjų teršalų mažinimo

įsipareigojimus, rinkimo organizavimui, rengimui ir pateikimui.

Šiame skyriuje yra pateikiama bendra informacija apie išmetamųjų ŠESD kiekius ir tendencijas 1990–2011

m. Pristatomi išmetamųjų ŠESD duomenys atitinka 2013 m. nacionalinėje išmetamųjų ŠESD kiekio

apskaitos ataskaitoje pateiktą informaciją. Suminių išmetamųjų ŠESD kiekių lentelės yra pateiktos CTF 1

lentelėje. Daugiau informacijos pateikiama 3-ajame 6-ojo NP skyriuje.

Šiame skyriuje pateikiami duomenys apie tiesiogines išmetamąsias ŠESD: anglies dioksidą (CO2), metaną

(CH4), azoto suboksidą (N2O), hidrofluorangliavandenilius (HFCs), perfluorangliavandenilius (PFCs), sieros

heksafluoridą (SF6).

1.1 Bendra informacija apie išmetamųjų ŠESD kiekius ir tendencijas

2011 m. Lietuvos išmetamųjų ŠESD kiekiai, išskyrus žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir

miškininkystės (LULUCF) sektorių, buvo 21,6 mln. GgCO2e. Lietuvos Kioto protokolo tikslas – 8 %

sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekius 2008–2012 m., palyginus su 1990 m. kiekiais. Išmetamųjų ŠESD

kiekiai sumažėjo 55,7 %, palyginus su baziniais metais. 1990 m. yra baziniai CO2, CH4, N2O dujoms, o 1995

m. – HFC, PFC ir SF6. Išmetamųjų ŠESD kiekių tendencijos pagal sektorius ir Kioto protokolo tikslas

pavaizduoti 1 pav.


5

1 pav. Lietuvos išmetamųjų ŠESD kiekiai pagal sektorius 1990–2011 m. ir Kioto protokolo tikslas, GgCO2e

Pats reikšmingiausias išmetamųjų ŠESD šaltinis Lietuvoje yra energetikos sektorius, kuriame 2011 m. buvo

išmetama 54,7 % visų išmetamųjų teršalų. Žemės ūkis yra antras pagal reikšmingumą šaltinis, kuris

generuoja 23 % visų išmetamųjų teršalų. Pramonės procesuose susidarantis išmetamųjų teršalų kiekis sudarė

17,3 %, o atliekų sektoriuje – 4,6 %.

2 pav. Išmetamųjų ŠESD kiekiai pagal sektorius 2011 m., %

LULUCF sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekius ir šalinimus (-10 Mt) įtraukus į bendrą sumą, Lietuvos

išmetamųjų ŠESD kiekiai sumažėja iki 11,1 Mt CO2e. Su LULUCF sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekiais ir

pašalinimu absorbentais, Lietuvos išmetamųjų ŠESD kiekiai 2011 m. sumažėjo 75 %, palyginus su 1990 m.

kiekiais.

Lietuvoje svarbiausios ŠESD yra anglies dioksidas (CO2). 2011 m. jis sudarė 64,6 % visų išmetamųjų ŠESD

kiekių, išreikštų CO2e. Kitos pagal svarbą yra N2O (20,2 %) ir CH4 (14,1 %). PFCs, HFCs ir SF6 kartu sudarė

1 % visų Lietuvoje išmetamųjų ŠESD kiekių (išskyrus LULUCF).

Trijų svarbiausių ŠESD – CO2, CH4 ir N2O – kitimas nuo 1990 m. pavaizduotas 3 pav.

-20000

-10000

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

19

90

19

91

19

92

19

93

19

94

19

95

19

96

19

97

19

98

19

99

20

00

20

01

20

02

20

03

20

04

20

05

20

06

20

07

20

08

20

09

20

10

20

11

Gg

CO

2e

Energetika Pramonės procesai

Tirpiklių ir kitų produktų naudojimas Žemės ūkis

LULUCF Atliekos

Kioto tikslas

54.7 %

17.3 % 0.4 %

23.0 %

4.6 % Energetika

Pramonės procesai

Tirpiklių ir kitų

produktų naudojimas

Žemės ūkis

Atliekos


6

3 pav. Išmetamųjų CO2, CH4 ir N2O dujų, išskyrus LULUCF, santykinė plėtra, palyginus su 1990 m. lygiu, %

1990–2011 m. laikotarpiu išmetamųjų CO₂ dujų kiekiai sumažėjo 61 % dėl sumažėjusių išmetamųjų CO2

kiekių energetikos sektoriuje, kuris yra pagrindinis CO2 šaltinis Lietuvoje. Išmetamųjų CH4 dujų kiekiai

sumažėjo 47 %, palyginus su 1990 m. lygiu, tai įvyko daugiausiai dėl žarnų fermentacijos procese

susidarančių dujų sumažėjimo žemės ūkio sektoriuje. N2O kiekiai sumažėjo 39,2 %, daugiausiai žemės ūkio

paskirties dirvožemyje. Prie išmetamųjų N2O dujų kiekio sumažėjimo taip pat prisidėjo naujos azoto rūgšties

gamybos technologijos, naudojančios mažesnį N2O kiekį.

1.2 Nacionalinės išmetamųjų ŠESD apskaitos ataskaitos rengimas

Vadovaujantis JTBKKK, Kioto protokolu ir 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos

reglamentu (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir

kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir

kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EC, Lietuva kasmet rengia Nacionalinę išmetamųjų ŠESD

kiekio apskaitos ataskaitą ir CRF lenteles. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija yra pagrindinė Lietuvos

Respublikos Vyriausybės institucija, kuri formuoja aplinkos apsaugos, miškininkystės, žemės išteklių

naudojimo, geologijos ir hidrometereologijos, teritorijų planavimo, statybos, gyventojų aprūpinimo būstu

valstybės politiką, taip pat koordinuoja jos įgyvendinimą. Aplinkos ministerija yra pagrindinė koordinuojanti

institucija, atsakinga už nacionalinio lygmens klimato kaitos valdymo politiką, kurios tikslas – siekti

nacionalinių išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslų bei uždavinių.

Aplinkos ministerija yra vienintelė valstybės institucija, atsakinga už nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio

apskaitos ataskaitos rengimą. Ji taip pat atsako už nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos

nacionalinės sistemos funkcionavimą, jos teisinę, institucinę ir procedūrinę tvarką ir strateginę plėtrą.

Atsakingas asmuo Aplinkos ministerijoje:

Jolanta Merkelienė

Klimato kaitos politikos skyrius

Vyriausioji specialistė

Tel. +370 706 63672

Fax +370 5 266 3663

[email protected]

0%

20%

40%

60%

80%

100%

120%

Išmetamieji CO2 dujų kiekiai Išmetamieji CH4 dujų kiekiai

Išmetamieji N2O dujų kiekiai Iš viso

mailto:[email protected]


7

Aplinkos ministerija yra atsakinga už:

nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos rengimo proceso koordinavimą;

teisinės bazės, reikalingos užtikrinti nacionalinės sistemos veiklą, parengimą;

nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos svarstymą ir tvirtinimą;

kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės plano bei tvarkos tvirtinimą;

savalaikį nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos pateikimą JTBKKK sekretoriatui

ir Europos Komisijai;

JTBKKK sekretoriato vykdomos nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos peržiūros

koordinavimą Lietuvoje;

oficialiai JTBKKK sekretoriatui ir Europos Komisijai pateiktų ataskaitų saugojimą archyve.

Nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos rengėjų informavimas apie aktualius

reikalavimus nacionalinei sistemai. 2013 m. nacionalinė išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaita buvo

sudaryta bendradarbiaujant Aplinkos ministerijai, Aplinkos apsaugos agentūrai, Valstybės miškų tarnybai,

Nacionaliniam klimato kaitos komitetui, nuolatinei nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos

ataskaitos ekspertų darbo grupei, duomenų teikėjams, išoriniams konsultantams.

Pagal LR aplinkos ministro įsakymą 2010 m. gruodžio 22 d. Nr. D1-1017, Lietuvos Aplinkos apsaugos

agentūra (AAA) prie Aplinkos ministerijos nuo 2011 m. buvo paskirta institucija, atsakinga už nacionalinės

išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos rengimą, kokybės užtikrinimą ir kokybės kontrolę. Pagal

kompetenciją AAA užtikrina nuolatinį ir kompleksinį stebėjimą, vertinimą, prognozes ir informacijos apie

aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimą teikimą. AAA dalyvauja rengiant nacionalinę išmetamųjų

ŠESD kiekio apskaitos ataskaitą: užtikrina kokybę ir kontrolę, tvarko archyvus, renka duomenis, kurie yra

būtini išmetamųjų ŠESD kiekio skaičiavimui ir prognozėms, taip pat rengia išmetamųjų ŠESD kiekio

prognozes.

Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas yra atsakingas už ES ŠESD ir nacionalinio Kioto protokolo

registrų administravimą. Taip pat jis yra atsakingas už projektų, susijusių su išmetamųjų ŠESD kiekio

mažinimo įgyvendinimu, atranką ir priežiūrą. Šie projektai yra finansuojami iš Klimato kaitos specialiosios

programos, plačiau aprašytos 4.2.1.3 6-ojo NP skyriuje.

Nuo 5-ojo Nacionalinio pranešimo apie klimato kaitą Lietuva turi:

tikslesnius ir išsamesnius išmetamųjų teršalų kiekius, gautus pritaikius naujus duomenis, metodus ir

šaltinių bei absorbentų grupes;

baigtinius ir patikimesnius duomenis, kurie yra renkami vadovaujantis Vyriausybės nutarimu Nr.

683, kuriuo skiriami ekspertai, patyrę išmetamųjų ŠESD kiekio skaičiavimuose;

patobulintą nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos sistemą, stipresnius

institucinius pajėgumus ir kokybės kontrolės sistemą.

Detali informacija apie Lietuvos nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos rengimo procesą

ir pokyčius nuo Lietuvos 5-ojo NP yra aprašoma 3-iame 6-ojo NP skyriuje. Išmetamųjų ŠESD kiekių

prognozės pateiktos 5-ajame 6-ojo NP skyriuje. Daugiau informacijos apie nacionalinės išmetamųjų ŠESD

kiekio apskaitos ataskaitos rengimą galite rasti 2013 metais JTBKKK sekretoriatui pateiktoje nacionalinės

išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitoje. Daugiau informacijos pateikta 3-iame 6-ojo NP skyriuje ir

CTF 1-oje lentelėje.

1 CTF lentelė. Išmetamųjų ŠESD kiekių tendencijos: suvestinė

Baziniai

metai (kt

CO2e)

1991 (kt

CO2e)

1992 (kt

CO2e)

1993 (kt

CO2e)

1994 (kt

CO2e)

1995 (kt

CO2e)

1996 (kt

CO2e)

1997 (kt

CO2e)

1998 (kt

CO2e)

1999 (kt

CO2e)

Išmetamųjų ŠESD kiekiai

CO2 kiekiai įskaitant CO2 iš

LULUCF 31478,45 33651,72 16995,82 10813,11 11388,73 11624,42 17478,76 15261,91 8208,99 5694,82

CO2 kiekiai neįskaitant CO2 iš

LULUCF 35815,45 37906,77 21218,11 16387,05 15799,12 15053,53 15702,75 15104,27 15923,09 13455,67

CH4 kiekiai įskaitant CH4 iš

LULUCF 5751,98 5530,97 4459,26 4011,60 3718,06 3624,27 3618,07 3726,05 3501,61 3356,74

CH4 kiekiai neįskaitant CH4 iš

LULUCF 5749,67 5528,90 4454,15 4008,55 3715,02 3621,23 3615,03 3723,01 3499,57 3353,74

N2O kiekiai įskaitant N2O iš

LULUCF 7236,86 6735,41 4589,87 3982,22 3445,96 3433,78 4067,60 4250,74 4424,99 4493,26

N2O kiekiai neįskaitant N2O iš

LULUCF 7188,74 6686,83 4539,65 3934,54 3394,26 3383,40 4023,47 4204,19 4372,14 4435,36

HFCs NA, NO NA, NO NA, NO 0,10 0,27 2,76 3,68 5,44 8,17 10,66

PFCs NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO

SF6 NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO 0,05 0,05 0,08 0,10 0,14

Iš viso (įskaitant LULUCF) 44467,29 45918,10 26044,95 18807,03 18553,01 18685,27 25168,16 23244,23 16143,86 13555,61

Iš viso (neįskaitant LULUCF) 48753,87 50122,50 30211,91 24330,24 22908,66 22060,97 23344,98 23036,99 23803,07 21255,56

Išmetamųjų ŠESD šaltiniai ir sugėrimo kategorijos

1. Energetika 32744,95 34883,84 19646,13 15789,18 14849,86 13903,45 14407,93 13963,72 14676,63 12331,85

2. Pramonės procesai 4396,79 4434,17 2561,62 1642,78 1827,47 2111,51 2525,85 2484,37 2910,33 2856,13

3. Tirpiklių ir kitų produktų

naudojimas 197,52 195,83 193,87 191,53 188,98 186,36 183,75 181,17 178,61 176,07

4. Žemės ūkis 10292,09 9464,70 6651,94 5530,83 4866,13 4680,76 5046,05 5221,04 4848,59 4704,95

5. LULUCFb -4286,58 -4204,40 -4166,96 -5523,22 -4355,65 -3375,69 1823,18 207,24 -7659,21 -7699,94

6. Atliekos 1122,51 1143,96 1158,36 1175,92 1176,21 1178,88 1181,41 1186,69 1188,91 1186,56

7. Kita NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA

Iš viso (įskaitant LULUCF) 44467,29 45918,10 26044,95 18807,03 18553,01 18685,27 25168,16 23244,23 16143,86 13555,61

https://process.unfccc.int/sites/br-ctf/Pages/untable1a.aspx


9

1 CTF lentelės tęsinys. Išmetamųjų ŠESD kiekių tendencijos: suvestinė

2000 (kt

CO2e)

2001 (kt

CO2e)

2002 (kt

CO2e)

2003 (kt

CO2e)

2004 (kt

CO2e)

2005 (kt

CO2e)

2006 (kt

CO2e)

2007 (kt

CO2e)

2008 (kt

CO2e)

2009 (kt

CO2e)

2010 (kt

CO2e)

2011 (kt

CO2e)

Pokytis nuo

bazinių iki

ataskaitinių

metų (%)

Išmetamųjų ŠESD kiekiai

CO2 kiekiai įskaitant

CO2 iš LULUCF 2551,81 -213,39 7276,24 2857,52 6594,97 9228,57 9610,62 12198,03 6595,52 2224,00 3287,76 3443,42 -89,06

CO2 kiekiai

neįskaitant CO2 iš

LULUCF

11853,19 12558,01 12676,10 12661,14 13244,24 14017,63 14408,34 15769,66 15103,94 12920,15 13725,06 13970,47 -60,99


CH4 iš LULUCF 3160,98 3284,89 3359,11 3413,83 3364,75 3373,81 3414,29 3379,19 3326,25 3229,45 3178,14 3047,53 -47,02

CH4 kiekiai

neįskaitant CH4 iš

LULUCF

3158,03 3282,66 3354,76 3410,52 3361,68 3372,95 3404,68 3378,51 3324,99 3226,32 3177,09 3045,57 -47,03


N2O iš LULUCF 4681,01 4909,54 5245,10 5388,22 5632,26 5925,60 5916,43 6951,87 6406,13 4169,99 4061,15 4412,49 -39,03

N2O kiekiai

neįskaitant N2O iš

LULUCF

4622,59 4854,25 5192,90 5343,63 5584,65 5882,97 5841,24 6885,67 6334,48 4106,78 4022,40 4370,88 -39,20

HFCs 13,66 18,17 24,27 33,93 50,25 68,48 92,66 122,81 152,81 167,27 192,20 219,19 100,00

PFCs NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO 0,00

SF6 0,33 0,26 0,35 2,03 0,78 1,35 1,18 0,88 3,21 2,77 5,85 8,12 100,00


LULUCF) 10407,79 7999,46 15905,07 11695,53 15643,01 18597,80 19035,18 22652,78 16483,93 9793,47 10725,11 11130,74 -74,97


LULUCF) 19647,80 20713,34 21248,38 21451,26 22241,60 23343,38 23748,09 26157,53 24919,43 20423,30 21122,60 21614,23 -55,67

Išmetamųjų ŠESD šaltiniai ir sugėrimo kategorijos

1. Energetika 10807,37 11461,38 11551,44 11544,79 12164,11 12858,95 13049,23 13283,25 13132,81 11861,22 12757,79 11820,46 -63,90

2. Pramonės procesai 3019,01 3265,70 3445,08 3528,74 3724,18 4089,04 4341,13 6195,31 5525,37 2367,35 2230,00 3737,55 -14,99

3. Tirpiklių ir kitų

produktų naudojimas 173,54 170,87 168,22 165,58 162,64 159,22 127,72 117,56 90,95 95,38 87,41 85,95 -56,49

4. Žemės ūkis 4457,30 4599,14 4862,90 4987,46 4993,67 5062,77 5086,29 5439,91 5057,12 5008,98 4984,65 4979,97 -51,61

5. LULUCFb -9240,01 -

12713,88 -5343,31 -9755,72 -6598,59 -4745,58 -4712,91 -3504,75 -8435,51

-

10629,82 -10397,49 -10483,49 144,57

6. Atliekos 1190,58 1216,25 1220,74 1224,69 1196,99 1173,40 1143,73 1121,50 1113,19 1090,37 1062,74 990,31 -11,78

7. Kita NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA 0,00


LULUCF) 10407,79 7999,46 15905,07 11695,53 15643,01 18597,80 19035,18 22,652,78 16,483,93 9,793,47 10,725,11 11,130,74 -74,97


10

1 CTF lentelė. Išmetamųjų CO₂ kiekių tendencijos

Baziniai

metaia (kt) 1991 (kt) 1992 (kt) 1993 (kt) 1994 (kt) 1995 (kt) 1996 (kt) 1997 (kt) 1998 (kt) 1999 (kt) 2000 (kt)

1. Energetika 32246,74 34346,77 19268,91 15389,42 14456,96 13494,43 13975,41 13514,11 14198,39 11856,10 10327,61

A. Kuro deginimas (pagal sektorius) 32245,71 34344,10 19263,88 15383,60 14449,57 13484,29 13963,13 13497,33 14176,48 11837,75 10302,58

1. Energetikos pramonė 13517,78 14583,52 8580,29 7254,95 7210,82 6355,29 7034,93 6477,76 7280,51 5897,29 5038,29

2. Gamybos pramonė ir statyba 5739,06 5855,94 2787,62 1783,02 1808,04 1510,48 1391,72 1385,28 1371,28 1055,47 985,39

3. Transportas 7475,06 7631,17 5135,54 4020,35 3305,75 3828,83 3869,59 4204,21 4331,16 3796,46 3361,24

4. Kiti sektoriai 5513,82 6273,47 2760,43 2325,28 2124,95 1789,69 1666,89 1430,07 1193,52 1088,52 917,66

5. Kita IE, NE, NO IE, NE, NO IE, NE, NO IE, NE, NO IE, NE, NO IE, NE, NO IE, NE, NO IE, NE, NO IE, NE, NO IE, NE, NO IE, NE, NO

B. Lakiųjų organinių junginių išmetamųjų

teršalų kiekiai iš kuro 1,03 2,67 5,03 5,82 7,40 10,14 12,28 16,78 21,91 18,35 25,03

1. Kietasis kuras NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO

2. Nafta ir gamtinės dujos 1,03 2,67 5,03 5,82 7,40 10,14 12,28 16,78 21,91 18,35 25,03

2. Pramonės procesai 3463,97 3455,09 1847,51 894,04 1241,73 1456,47 1628,16 1491,71 1626,88 1503,25 1428,71

A. Mineralinių produktų gamyba 2141,74 2021,37 1082,46 500,62 483,13 424,93 405,01 441,49 508,86 419,80 357,34

B. Chemijos pramonė 1291,50 1407,23 747,22 377,90 743,50 1017,25 1208,38 1034,94 1102,14 1067,12 1055,46

C. Metalo gamyba 21,41 17,17 8,50 6,21 5,79 4,97 5,45 5,96 6,56 7,00 7,47

D. Kita gamyba 9,32 9,32 9,32 9,32 9,32 9,32 9,32 9,32 9,32 9,32 8,44

E. Halogenintų angliavandenilių ir SF6

gamyba

F. Halogenintų angliavandenilių ir SF6

suvartojimas

G. Kita NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA

3. Tirpiklių ir kitų produktų naudojimas 100,42 100,59 100,48 100,00 99,31 98,55 97,80 97,09 96,38 95,70 95,03

4. Žemės ūkis

A. Žarnyno fermentacija

B. Mėšlo tvarkymas

C. Ryžių kultivavimas

D. Žemės ūkio dirvožemiai

E. Nustatytas savanų deginimas

F. Žemės ūkio naudmenų likučių deginimas

laukuose

G. Kita

5. LULUCF -4337,00 -4255,04 -4222,29 -5573,94 -4410,39 -3429,12 1776,01 157,64 -7714,10 -7760,85 -9,301,39

A. Miško paskirties žemė -7819,47 -7757,27 -7622,56 -8219,24 -7672,26 -5476,52 372,81 -1063,38 -8437,55 -8239,64 -9,617,52

B. Pasėliai 5772,10 5211,77 5042,86 4855,18 4682,01 4494,04 4326,35 4211,87 4052,16 3891,01 3619,64

C. Pievos -2362,36 -2531,35 -2699,37 -2837,69 -3057,70 -3150,97 -2997,85 -3307,42 -3750,98 -4017,87 -4,333,64

D. Pelkės 72,73 72,73 72,73 63,31 75,27 74,85 74,70 67,08 67,96 211,14 71,14


11

Baziniai


E. Gyvenvietės NE NO 749,08 774,13 354,57 1313,93 524,65 NE NO 249,49 249,49 394,51 958,99

F. Kita žemė NE NO NE NO 209,92 209,92 248,36 104,83 NE NO NE NO 104,83 NE NO NE, NO

G. Kita NE NE NE NE NE NE NE NE NE NE NE

6. Atliekos 4,33 4,33 1,21 3,59 1,11 4,08 1,38 1,37 1,44 0,62 1,84

A. Kietųjų atliekų šalinimas ant žemės NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA

B. Nuotekų tvarkymas

C. Atliekų deginimas 4,33 4,33 1,21 3,59 1,11 4,08 1,38 1,37 1,44 0,62 1,84

D. Kita NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA

7. Kita (kaip nurodyta suvestinėje CRF

lentelėje) NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA

Iš viso išmetamųjų CO2 kiekiai įskaitant

CO2 iš LULUCF 31478,45 33651,72 16995,82 10813,11 11388,73 11624,42 17478,76 15261,91 8208,99 5694,82 2551,81

Iš viso išmetamųjų CO2 kiekiai

neįskaitant CO2 iš LULUCF 35815,45 37906,77 21218,11 16387,05 15799,12 15053,53 15702,75 15104,27 15923,09 13455,67 11853,19

Specialios kategorijos:

Tarptautiniai bunkeriai 701,44 978,89 1119,76 618,77 597,40 566,57 514,07 283,10 239,94 305,54 366,01

Aviacija 399,27 480,54 194,69 107,93 114,57 118,04 96,66 90,81 81,85 76,07 73,40

Laivynas 302,17 498,35 925,07 510,84 482,83 448,53 417,41 192,29 158,09 229,47 292,62

Daugiašalės operacijos NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO

Išmetamieji CO2 kiekiai iš biomasės 1309,57 1309,57 1310,56 1956,99 2023,26 2122,39 2325,26 2379,88 2623,75 2719,70 2968,07

1 CTF lentelės tęsinys. Išmetamųjų CO₂ kiekių tendencijos

2001 (kt) 2002 (kt) 2003 (kt) 2004 (kt) 2005 (kt) 2006 (kt) 2007 (kt) 2008 (kt) 2009 (kt) 2010 (kt) 2011 (kt)

Pokytis

nuo

bazinių

iki

ataskaiti

nių metų

(%)

1. Energetika 10953,69 11041,00 11028,23 11643,97 12318,14 12491,17 12723,67 12556,63 11293,49 12185,18 11255,97 -65,09

A. Kuro deginimas (pagal

sektorius) 10916,42 11006,68 10997,98 11620,08 12300,98 12476,79 12711,44 12546,48 11284,35 12176,06 11246,87 -65,12

1. Energetikos pramonė 5510,08 5324,72 5198,12 5371,04 5627,07 5173,95 4712,82 4809,94 4783,13 5288,21 4419,06 -67,31

2. Gamybos pramonės

įmonės ir statyba 961,52 1047,38 1064,41 1154,93 1250,79 1468,62 1441,80 1276,93 1014,11 1114,95 1155,56 -79,87

3. Transportas 3556,94 3678,13 3724,83 4060,01 4320,64 4587,18 5344,20 5322,52 4368,40 4510,12 4430,26 -40,73

4. Kiti sektoriai 887,17 955,37 1007,15 1024,78 1090,06 1234,98 1196,81 1124,81 1107,44 1246,89 1229,21 -77,71

5. Kita 0,72 1,08 3,47 9,32 12,42 12,06 15,82 12,28 11,27 15,89 12,79 100,00


12


Pokytis

nuo

bazinių

iki

ataskaiti

nių metų

(%)

B. Lakiųjų junginių

išmetamųjų teršalų kiekiai iš

kuro

37,27 34,32 30,25 23,89 17,15 14,38 12,23 10,15 9,15 9,12 9,10 786,23

1. Kietasis kuras NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO 0,00

2. Nafta ir gamtinės dujos 37,27 34,32 30,25 23,89 17,15 14,38 12,23 10,15 9,15 9,12 9,10 786,23

2. Pramonės procesai 1507,66 1539,43 1534,24 1505,61 1603,79 1823,42 2957,79 2460,10 1540,29 1453,91 2625,22 -24,21

A. Mineralinių produktų

gamyba 359,90 354,06 363,00 425,95 444,71 598,18 599,68 520,73 304,57 326,28 381,60 -82,18

B. Chemijos pramonė 1131,61 1168,86 1155,48 1063,09 1141,83 1208,06 2339,83 1925,12 1223,12 1115,27 2231,08 72,75

C. Metalo gamyba 7,80 7,51 6,96 7,05 7,19 6,87 6,54 4,78 4,03 4,11 3,72 -82,61

D. Kita gamyba 8,35 9,00 8,81 9,52 10,05 10,31 11,74 9,47 8,58 8,25 8,82 -5,41

E. Halogenintų

angliavandenilių ir SF6

gamyba

F. Halogenintų


suvartojimas

G. Kita NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA 0,00


naudojimas 94,22 93,43 92,65 91,57 90,01 88,52 87,47 86,61 85,72 84,04 82,29 -18,05

4. Žemės ūkis


B. Mėšlo tvarkymas

C. Ryžių kultivavimas

D. Žemės ūkio paskirties

dirvožemiai

E. Nustatytas savanų

deginimas

F. Žemės ūkio naudmenų

likučių deginimas laukuose

G. Kita

5. LULUCF -12771,40 -5399,86 -9803,62 -6649,27 -4789,06 -4797,72 -3571,63 -8508,42 -10696,16 -10437,29 -10527,05 142,73

A. Miško žemė -11969,98 -4035,96 -8243,52 -4836,21 -3065,58 -4639,47 -3196,54 -9295,30 -11868,19 -10854,54 -11143,80 42,51

B. Pasėliai 3199,58 3046,18 2661,07 2575,64 2449,87 3147,14 3346,45 3792,27 3953,31 3669,41 3700,05 -35,90


13


Pokytis

nuo

bazinių

iki

ataskaiti

nių metų

(%)

C. Pievos -4565,78 -4678,15 -4699,25 -4690,89 -4687,94 -4370,44 -4067,69 -3734,50 -3441,59 -3308,62 -3138,86 32,87

D. Pelkės 71,36 58,16 194,31 197,37 55,78 57,60 56,47 56,06 126,70 56,47 55,57 -23,59

E. Gyvenvietės 249,49 209,91 144,66 104,82 458,80 723,86 289,69 394,51 394,51 NE NO NE NO 0,00

F. Kita žemė 243,93 NE NO 139,10 NE NO NE NO 283,59 NE NO 278,54 139,10 NE NO NE NO 0,00

G. Kita NE NE NE NE NE NE NE NE NE NE NE 0,00

6. Atliekos 2,44 2,24 6,02 3,09 5,69 5,23 0,73 0,61 0,64 1,93 6,99 61,54

A. Kietųjų atliekų šalinimas

ant žemės NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA 0,00

B. Nuotekų tvarkymas

C. Atliekų deginimas 2,44 2,24 6,02 3,09 5,69 5,23 0,73 0,61 0,64 1,93 6,99 61,54

D. Kita NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA 0,00

7. Kita (kaip nurodyta

suvestinėje CRF lentelėje) NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA 0,00

Iš viso išmetamųjų CO2

kiekiai įskaitant CO2 iš

LULUCF

-213,39 7276,24 2857,52 6594,97 9228,57 9610,62 12198,03 6595,52 2224,00 3287,76 3443,42 -89,06


kiekiai neįskaitant CO2 iš

LULUCF

12558,01 12676,10 12661,14 13244,24 14017,63 14408,34 15769,66 15103,94 12920,15 13725,06 13970,47 -60,99


Tarptautiniai bunkeriai 413,13 432,37 441,65 465,96 595,91 595,98 578,83 515,36 516,80 590,39 619,38 -11,70

Aviacija 98,25 83,44 93,48 105,90 139,13 158,13 198,08 229,43 109,95 145,35 166,95 -58,19

Laivynas 314,88 348,93 348,17 360,05 456,77 437,85 380,75 285,92 406,85 445,04 452,44 49,73

Daugiašalės operacijos NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO 0,00

Išmetamieji CO2 kiekiai iš

biomasės 3228,97 3487,01 3682,47 3862,30 3905,53 4091,57 4113,09 4354,90 4493,86 4480,39 4372,16 233,86


14

1 CTF lentelė. Išmetamųjų CH4 kiekių tendencijos

Baziniai


1. Energetika 18,45 19,42 14,10 15,48 15,48 16,09 17,07 17,77 18,83 18,92 19,32



2. Gamybos pramonės įmonės ir

statyba 0,31 0,32 0,18 0,11 0,12 0,10 0,10 0,11 0,12 0,10 0,10

3. Transportas 1,84 2,14 1,38 1,06 0,88 1,05 1,04 1,15 1,11 0,99 0,77

4. Kiti sektoriai 8,76 9,01 4,87 6,30 6,14 6,08 6,78 6,86 7,03 7,44 7,60

5. Kita IE, NE, NO IE, NE,

NO

IE, NE,

NO

IE, NE,

NO

IE, NE,

NO

IE, NE,

NO

IE, NE,

NO

IE, NE,

NO

IE, NE,

NO

IE, NE,

NO

IE, NE,

NO

B. Lakiųjų junginių išmetamųjų teršalų

kiekiai iš kuro 7,11 7,46 7,37 7,74 8,08 8,65 8,91 9,42 10,30 10,19 10,66



2. Pramonės procesai 0,18 0,20 0,11 0,01 0,06 0,08 0,04 0,05 0,02 NA, NE,

NO 0,02

A. Mineralinių produktų gamyba NA, NE, NO NA, NE,

NO

NA, NE,

NO

NA, NE,

NO

NA, NE,

NO

NA, NE,

NO

NA, NE,

NO

NA, NE,

NO

NA, NE,

NO

NA, NE,

NO

NA, NE,

NO

B. Chemijos pramonė 0,18 0,20 0,11 0,01 0,06 0,08 0,04 0,05 0,02 NO 0,02

C. Metalo gamyba NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO

D. Kita gamyba

E. Halogenintų angliavandenilių ir SF6

gamyba

F. Halogenintų angliavandenilių ir SF6

suvartojimas

G. Kita NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA


naudojimas

4. Žemės ūkis 205,73 193,23 146,62 123,39 109,21 104,11 102,60 106,77 94,97 88,01 78,13

A. Žarnyno fermentacija 153,65 144,79 112,86 93,89 80,47 75,63 75,61 77,90 68,31 64,25 56,58

B. Mėšlo tvarkymas 52,08 48,44 33,76 29,50 28,74 28,48 27,00 28,87 26,66 23,76 21,55

C. Ryžių kultivavimas NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO

D. Žemės ūkio paskirties dirvožemiai NA, NE NA, NE NA, NE NA, NE NA, NE NA, NE NA, NE NA, NE NA, NE NA, NE NA, NE

E. Nustatytas savanų deginimas NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO

F. Žemės ūkio naudmenų likučių

deginimas laukuose NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO

G. Kita NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO


15

Baziniai


5. LULUCF 0,11 0,10 0,24 0,14 0,14 0,14 0,14 0,14 0,10 0,14 0,14

A. Miško žemė 0,02 0,01 0,15 0,06 0,06 0,06 0,06 0,06 0,01 0,05 0,05

B. Pasėliai 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00

C. Pievos 0,08 0,08 0,08 0,08 0,08 0,08 0,08 0,08 0,08 0,08 0,08

D. Pelkės NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO

E. Gyvenvietės NE NE NE NE NE NE NE NE NE NE NE

F. Kita žemė NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO


6. Atliekos 49,43 50,44 51,27 52,00 52,16 52,16 52,43 52,70 52,82 52,77 52,92

A. Kietųjų atliekų šalinimas ant žemės 41,15 42,15 43,04 43,82 44,04 44,11 44,44 44,76 44,93 45,04 45,44

B. Nuotekų tvarkymas 8,28 8,29 8,23 8,18 8,11 8,05 7,99 7,94 7,90 7,73 7,48

C. Atliekų deginimas NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA


7. Kita (kaip nurodyta suvestinėje

CRF lentelėje) NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA


įskaitant CO2 iš LULUCF 273,90 263,38 212,35 191,03 177,05 172,58 172,29 177,43 166,74 159,84 150,52





Aviacija 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00

Laivynas 0,02 0,03 0,06 0,03 0,03 0,03 0,03 0,01 0,01 0,02 0,02


Išmetamieji CO2 kiekiai iš biomasės

1 CTF lentelės tęsinys. Išmetamųjų CH4 kiekių tendencijos

2001

(kt)

2002

(kt)

2003

(kt)

2004

(kt)

2005

(kt)

2006

(kt)

2007

(kt)

2008

(kt)

2009

(kt)

2010

(kt)

2011

(kt)


ataskaitinių metų (%)

1. Energetika 20,35 20,29 20,44 20,37 21,18 21,61 21,25 21,86 22,26 22,39 22,14 19,99


sektorius) 8,92 8,97 9,15 9,21 9,48 9,86 9,55 9,87 9,87 9,97 9,72 -14,25


2. Gamybos pramonės

įmonės ir statyba 0,12 0,18 0,22 0,23 0,23 0,25 0,25 0,22 0,17 0,20 0,21 -33,28


16

2001

(kt)

2002

(kt)

2003

(kt)

2004

(kt)

2005

(kt)

2006

(kt)

2007

(kt)

2008

(kt)

2009

(kt)

2010

(kt)

2011

(kt)



3. Transportas 0,78 0,77 0,79 0,81 0,85 0,81 0,74 0,74 0,65 0,62 0,55 -69,92

4. Kiti sektoriai 7,77 7,73 7,84 7,83 8,05 8,44 8,21 8,50 8,60 8,69 8,54 -2,53

5. Kita 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 100,00

B. Lakiųjų junginių išmetamųjų

teršalų kiekiai iš kuro 11,43 11,32 11,29 11,16 11,70 11,75 11,70 11,99 12,38 12,41 12,41 74,59



2. Pramonės procesai 0,06 0,06 0,08 0,09 0,08 0,10 0,10 0,11 NA, NE,

NO

NA, NE,

NO

NA, NE,

NO -100,00

A. Mineralinių produktų

gamyba

NA, NE,

NO

NA, NE,

NO

NA, NE,

NO

NA, NE,

NO

NA, NE,

NO

NA, NE,

NO

NA, NE,

NO

NA, NE,

NO

NA, NE,

NO

NA, NE,

NO

NA, NE,

NO 0,00

B. Chemijos pramonė 0,06 0,06 0,08 0,09 0,08 0,10 0,10 0,11 NO NO NO -100,00

C. Metalo gamyba NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO 0,00

D. Kita gamyba

E. Halogenintų

angliavandenilių ir SF6 gamyba

F. Halogenintų


suvartojimas



naudojimas

4. Žemės ūkis 81,77 85,02 87,51 86,42 87,37 89,80 89,74 86,95 83,06 81,92 79,57 -61,33

A. Žarnyno fermentacija 57,86 59,66 61,66 60,80 61,03 63,02 64,47 62,12 58,96 57,17 56,46 -63,26

B. Mėšlo tvarkymas 23,92 25,37 25,85 25,62 26,35 26,78 25,26 24,83 24,10 24,75 23,11 -55,63

C. Ryžių kultivavimas NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO 0,00

D. Žemės ūkio paskirties

dirvožemiai NA, NE NA, NE NA, NE NA, NE NA, NE NA, NE NA, NE NA, NE NA, NE NA, NE NA, NE 0,00

E. Nustatytas savanų deginimas NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO 0,00

F. Žemės ūkio naudmenų

likučių deginimas laukuose NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO 0,00

G. Kita NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO 0,00


17

2001

(kt)

2002

(kt)

2003

(kt)

2004

(kt)

2005

(kt)

2006

(kt)

2007

(kt)

2008

(kt)

2009

(kt)

2010

(kt)

2011

(kt)



5. LULUCF 0,11 0,21 0,16 0,15 0,04 0,46 0,03 0,06 0,15 0,05 0,09 -15,21

A. Miško žemė 0,02 0,12 0,07 0,04 0,01 0,19 0,01 0,02 0,05 0,00 0,05 118,51

B. Pasėliai 0,00 0,00 0,00 0,00 0,01 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 -43,87

C. Pievos 0,08 0,08 0,08 0,10 0,02 0,26 0,02 0,04 0,09 0,04 0,04 -47,70

D. Pelkės NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO 0,00

E. Gyvenvietės NE NE NE NE NE NE NE NE NE NE NE 0,00

F. Kita žemė NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO 0,00


6. Atliekos 54,13 54,38 54,37 53,21 51,98 50,62 49,79 49,41 48,32 46,98 43,32 -12,36

A. Kietųjų atliekų šalinimas ant

žemės 46,92 47,38 47,82 46,96 46,07 45,29 44,56 43,78 43,03 42,09 38,46 -6,53

B. Nuotekų tvarkymas 7,22 7,00 6,56 6,25 5,91 5,33 5,23 5,62 5,29 4,89 4,86 -41,31

C. Atliekų deginimas NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA 0,00


7. Kita (kaip nurodyta

suvestinėje CRF lentelėje) NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA 0,00


kiekiai įskaitant CO2 iš

LULUCF

156,42 159,96 162,56 160,23 160,66 162,59 160,91 158,39 153,78 151,34 145,12 -47,02


kiekiai neįskaitant CO2 iš

LULUCF

156,32 159,75 162,41 160,08 160,62 162,13 160,88 158,33 153,63 151,29 145,03 -47,03


Tarptautiniai bunkeriai 0,02 0,02 0,02 0,02 0,03 0,03 0,03 0,02 0,03 0,03 0,03 37,50

Aviacija 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 -58,19

Laivynas 0,02 0,02 0,02 0,02 0,03 0,03 0,02 0,02 0,03 0,03 0,03 51,08



biomasės


18

1 CTF lentelė. Išmetamųjų N2O kiekių tendencijos

Baziniai


1. Energetika 0,36 0,42 0,26 0,24 0,22 0,23 0,24 0,25 0,27 0,25 0,24



2. Gamybos pramonės įmonės ir statyba 0,04 0,04 0,02 0,02 0,02 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01

3. Transportas 0,15 0,19 0,12 0,09 0,07 0,09 0,09 0,10 0,11 0,10 0,09

4. Kiti sektoriai 0,10 0,10 0,07 0,09 0,09 0,09 0,09 0,09 0,10 0,10 0,10

5. Kita IE, NE, NO IE, NE,

NO

IE, NE,

NO

IE, NE,

NO

IE, NE,

NO

IE, NE,

NO

IE, NE,

NO

IE, NE,

NO

IE, NE,

NO

IE, NE,

NO

IE, NE,

NO

B. Lakiųjų junginių išmetamųjų teršalų

kiekiai iš kuro 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00



2. Pramonės procesai 3,00 3,14 2,30 2,41 1,88 2,10 2,88 3,18 4,11 4,33 5,08

A. Mineralinių produktų gamyba NA, NE, NO NA, NE,

NO

NA, NE,

NO

NA, NE,

NO

NA, NE,

NO

NA, NE,

NO

NA, NE,

NO

NA, NE,

NO

NA, NE,

NO

NA, NE,

NO

NA, NE,

NO

B. Chemijos pramonė 3,00 3,14 2,30 2,41 1,88 2,10 2,88 3,18 4,11 4,33 5,08

C. Metalo gamyba NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO

D. Kita gamyba E. Halogenintų angliavandenilių ir SF6

gamyba F. Halogenintų angliavandenilių ir SF6

suvartojimas G. Kita NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA

3. Tirpiklių ir kitų produktų naudojimas 0,31 0,31 0,30 0,30 0,29 0,28 0,28 0,27 0,27 0,26 0,25

4. Žemės ūkis 19,26 17,44 11,53 9,48 8,30 8,05 9,33 9,61 9,21 9,22 9,09


B. Mėšlo tvarkymas 2,86 2,64 1,96 1,60 1,36 1,26 1,24 1,27 1,10 1,02 0,90

C. Ryžių kultivavimas D. Žemės ūkio paskirties dirvožemiai 16,41 14,80 9,57 7,88 6,94 6,79 8,09 8,34 8,11 8,19 8,18

E. Nustatytas savanų deginimas NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO


deginimas laukuose NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO

G. Kita NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO


19

Baziniai


5. LULUCF 0,16 0,16 0,16 0,15 0,17 0,16 0,14 0,15 0,17 0,19 0,19

A. Miško žemė 0,07 0,07 0,07 0,07 0,07 0,07 0,07 0,07 0,07 0,07 0,07

B. Pasėliai 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,01 0,02 0,04 0,06 0,06

C. Pievos 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01

D. Pelkės 0,05 0,05 0,05 0,04 0,05 0,05 0,05 0,05 0,05 0,05 0,05

E. Gyvenvietės NE NE NE NE NE NE NE NE NE NE NE

F. Kita žemė NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO


6. Atliekos 0,26 0,26 0,26 0,26 0,26 0,26 0,25 0,25 0,25 0,25 0,25

A. Kietųjų atliekų šalinimas ant žemės B. Nuotekų tvarkymas 0,26 0,26 0,26 0,26 0,26 0,26 0,25 0,25 0,25 0,25 0,25

C. Atliekų deginimas 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00


7. Kita (kaip nurodyta suvestinėje CRF

lentelėje) NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA

Iš viso išmetamųjų CO2 kiekiai įskaitant

CO2 iš LULUCF 23,34 21,73 14,81 12,85 11,12 11,08 13,12 13,71 14,27 14,49 15,10





Aviacija 0,01 0,01 0,01 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00

Laivynas 0,00 0,00 0,01 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00


Išmetamieji CO2 kiekiai iš biomasės


20

1 CTF lentelės tęsinys. Išmetamųjų N2O kiekių tendencijos

2001

(kt)

2002

(kt)

2003

(kt)

2004

(kt)

2005

(kt)

2006

(kt)

2007

(kt)

2008

(kt)

2009

(kt)

2010

(kt)

2011

(kt)



1. Energetika 0,26 0,27 0,28 0,30 0,31 0,34 0,37 0,38 0,32 0,33 0,32 -10,10


sektorius) 0,26 0,27 0,28 0,30 0,31 0,34 0,37 0,38 0,32 0,33 0,32 -10,12


2. Gamybos pramonės įmonės ir

statyba 0,01 0,02 0,02 0,02 0,03 0,03 0,03 0,02 0,02 0,02 0,02 -39,10

3. Transportas 0,10 0,10 0,11 0,12 0,12 0,14 0,18 0,18 0,13 0,13 0,13 -13,48

4. Kiti sektoriai 0,10 0,10 0,10 0,10 0,11 0,11 0,11 0,11 0,11 0,11 0,11 13,00

5. Kita 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 100,00

B. Lakiųjų junginių išmetamųjų

teršalų kiekiai iš kuro 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 814,17



2. Pramonės procesai 5,61 6,06 6,31 6,99 7,79 7,81 10,04 9,38 2,12 1,86 2,85 -4,73

A. Mineralinių produktų gamyba

NA,

NE, NO

NA,

NE, NO

NA,

NE, NO

NA,

NE, NO

NA,

NE, NO

NA,

NE, NO

NA,

NE, NO

NA,

NE, NO

NA,

NE, NO

NA,

NE, NO

NA,

NE, NO 0,00

B. Chemijos pramonė 5,61 6,06 6,31 6,99 7,79 7,81 10,04 9,38 2,12 1,86 2,85 -4,73

C. Metalo gamyba NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO 0,00

D. Kita gamyba

E. Halogenintų angliavandenilių ir

SF6 gamyba

F. Halogenintų angliavandenilių ir

SF6 suvartojimas



naudojimas 0,25 0,24 0,24 0,23 0,22 0,13 0,10 0,01 0,03 0,01 0,01 -96,23

4. Žemės ūkis 9,30 9,93 10,16 10,25 10,41 10,32 11,47 10,42 10,53 10,53 10,67 -44,59


B. Mėšlo tvarkymas 0,92 0,94 0,98 0,97 0,98 1,01 1,01 0,96 0,90 0,89 0,87 -69,72

C. Ryžių kultivavimas D. Žemės ūkio paskirties

dirvožemiai 8,38 8,98 9,18 9,29 9,43 9,32 10,46 9,46 9,63 9,64 9,81 -40,21

E. Nustatytas savanų deginimas NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO 0,00


deginimas laukuose NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO 0,00


21

2001

(kt)

2002

(kt)

2003

(kt)

2004

(kt)

2005

(kt)

2006

(kt)

2007

(kt)

2008

(kt)

2009

(kt)

2010

(kt)

2011

(kt)



G. Kita NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO NO 0,00

5. LULUCF 0,18 0,17 0,14 0,15 0,14 0,24 0,21 0,23 0,20 0,13 0,13 -13,54

A. Miško žemė 0,07 0,07 0,07 0,07 0,07 0,08 0,07 0,07 0,07 0,07 0,08 5,89

B. Pasėliai 0,05 0,05 0,03 0,03 0,02 0,10 0,10 0,11 0,08 0,01 0,02 -37,52

C. Pievos 0,01 0,01 0,01 0,01 0,00 0,02 0,00 0,00 0,01 0,00 0,00 -47,70

D. Pelkės 0,05 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 -23,59

E. Gyvenvietės NE NE NE NE NE NE NE NE NE NE NE 0,00

F. Kita žemė NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO NE, NO 0,00


6. Atliekos 0,25 0,25 0,25 0,25 0,25 0,24 0,24 0,24 0,24 0,24 0,24 -8,19

A. Kietųjų atliekų šalinimas ant

žemės

B. Nuotekų tvarkymas 0,25 0,25 0,25 0,25 0,24 0,24 0,24 0,24 0,24 0,24 0,24 -8,36

C. Atliekų deginimas 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 67,67


7. Kita (kaip nurodyta suvestinėje

CRF lentelėje) NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA NA 0,00


įskaitant CO2 iš LULUCF 15,84 16,92 17,38 18,17 19,11 19,09 22,43 20,66 13,45 13,10 14,23 -39,03


neįskaitant CO2 iš LULUCF 15,66 16,75 17,24 18,02 18,98 18,84 22,21 20,43 13,25 12,98 14,10 -39,20


Tarptautiniai bunkeriai 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 -39,12

Aviacija 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,01 0,01 0,00 0,00 0,00 -58,19

Laivynas 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 51,08



biomasės


22

1 CTF lentelė. Išmetamųjų HFCs, PFCs ir SF6 kiekių tendencijos

Baziniai

metaia

(kt)

1991 (kt) 1992 (kt) 1993 (kt) 1994 (kt) 1995 (kt) 1996 (kt) 1997 (kt) 1998 (kt) 1999 (kt) 2000 (kt)

Išmetamųjų HFCsc kiekiai (kt CO2e) NA, NO NA, NO NA, NO 0,10 0,27 2,76 3,68 5,44 8,17 10,66 13,66

HFC-23 NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO

HFC-32 NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00


HFC-43-10mee NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO

HFC-125 NA, NO NA, NO NA, NO 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00


HFC-134a NA, NO NA, NO NA, NO 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00

HFC-152a NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00


HFC-143a NA, NO NA, NO NA, NO 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00

HFC-227ea NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00

HFC-236fa NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO

HFC-245ca NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO

Nenurodytas HFCsd mišinys (kt CO2e) NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO

Išmetamųjų PFCsc kiekiai (kt CO2e) NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO

CF4 NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO

C2F6 NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO

C 3F8 NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO


c-C4F8 NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO



Nenurodytas PFCs(4) mišinys (Gg CO2e) NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO

Išmetamųjų SF6(3) kiekiai (Gg CO2e) NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO 0,05 0,05 0,08 0,10 0,14 0,33

SF6 NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00


23

1 CTF lentelės tęsinys. Išmetamųjų HFCs, PFCs ir SF6 kiekių tendencijos

2001

(kt)

2002

(kt)

2003

(kt)

2004

(kt)

2005

(kt)

2006

(kt)

2007

(kt)

2008

(kt)

2009

(kt)

2010

(kt)

2011

(kt)

Pokytis nuo

bazinių iki

ataskaitinių

metų (%)

Išmetamieji HFCsc kiekiai (kt CO2e) 18,17 24,27 33,93 50,25 68,48 92,66 122,81 152,81 167,27 192,20 219,19 100,00

HFC-23 NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO 0,00

HFC-32 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 100,00


HFC-43-10mee NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO 0,00

HFC-125 0,00 0,00 0,00 0,00 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,02 100,00


HFC-134a 0,01 0,01 0,01 0,02 0,02 0,03 0,05 0,06 0,06 0,07 0,08 100,00

HFC-152a 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 100,00


HFC-143a 0,00 0,00 0,00 0,00 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,02 100,00

HFC-227ea 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 100,00

HFC-236fa NA, NO 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 100,00

HFC-245ca NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO 0,00

Nenurodytas HFCsd mišinys (kt CO2e) NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO 0,00

Išmetamieji PFCsc kiekiai (kt CO2e) NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO 0,00

CF4 NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO 0,00

C2F6 NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO 0,00

C 3F8 NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO 0,00


c-C4F8 NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO 0,00



Nenurodytas PFCs(4) mišinys (Gg

CO2e) NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO 0,00

Išmetamieji SF6(3) kiekiai (Gg CO2e) 0,26 0,35 2,03 0,78 1,35 1,18 0,88 3,21 2,77 5,85 8,12 100,00

SF6 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 100,00

2. Kiekybinis išmetamųjų teršalų mažinimo tikslas šalies mastu

(QEERT)

6-ojo NP 4-ame skyriuje pateikta informacija apie politiką ir priemones, kurios padeda Lietuvai siekti

kiekybinių išmetamųjų teršalų mažinimo tikslų.

Lietuva, Kioto protokolo ir JTBKKK šalis, vadovaudamasi ES klimato ir energijos paketo (2009)

nuostatomis, kartu su kitomis ES šalimis besąlygiškai įsipareigojo 20 % sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį

2020 m., palyginus su 1990 m. (pereiti prie 30 % išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslo tuo atveju, jei

kitos išsivysčiusios šalys taip pat įsipareigos imtis palyginamų išmetamųjų ŠESD mažinimo pastangų ir jei

besivystančios šalys adekvačiai prisidės pagal savo atsakomybę ir atitinkamas galimybes).

Informacija apie Lietuvos kiekybinį išmetamųjų teršalų mažinimo tikslą buvo pateikta JTBKKK ir nurodyta

dokumentuose FCCC/SB/2011/INF.1/Rev.130

ir FCCC/AWGLCA/2012/MISC.131

. Lietuvai nenustatytas

jokio individualaus tikslo išskyrus anksčiau minėtą 20 % bendrą ES tikslą.

Be to, ES klimato ir energijos paketas taip pat įpareigoja Lietuvą 23 % padidinti atsinaujinančių energijos

išteklių naudojimą 2020 m. galutiniame energijos suvartojime ir 10 % padidinti biodegalų dalį benzine ir

dyzeliniame kure 2020 m.

ES prekybos ATL sistemos direktyva (Direktyva 2003/87/EC ir atitinkami pakeitimai) ir Pastangų

pasidalijimo sprendimas (Sprendimas Nr. 406/2009/EB) yra pagrindiniai ES teisės aktai, kurie nustato tikslo

įgyvendinimo reikalavimus. Bendras kiekybinis 20 % išmetamųjų teršalų mažinimo tikslas ES mastu yra

apskaičiuotas darant prielaidą, kad 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekis iš sektorių, kuriems taikoma ES

prekybos ATL sistema, bus 21 % mažesnis už 2005 m. kiekį.

Bendri ES klimato politikos tikslai turi būti suskirstyti pagal valstybių narių pajėgumus ir jų vystymąsi. 2013

m. kovo 28 d. Europos Komisija patvirtino sprendimą, kuriuo valstybėms narėms nustatyti metiniai

išmetamųjų teršalų kiekiai 2013–2020 metams pagal Europos Parlamento ir Tarybos (OJ L 90, p. 106)

sprendimą Nr. 406/2009/EB. Pagal sprendimą Nr. 406/2009/EB nacionaliniai išmetamųjų ŠESD kiekio

tikslai 2020 metams buvo nustatyti remiantis valstybių narių BVP vienam gyventojui ir išmetamųjų dujų

kiekiais 2005 m. Jie svyruoja nuo 20 % išmetamųjų dujų kiekio sumažinimo 2020 m. (pagal 2005 m.

kiekius) turtingiausioms iki 20 % padidėjimo mažiau turtingoms valstybėms narėms (4 pav.). Tokiu būdu

Lietuvai leista 15 % padidinti išmetamųjų ŠESD kiekį 2020 m., palyginus su 2005 m., sektoriuose, kuriems

netaikoma ES prekybos ATL sistema.

Lietuvos kiekybinio išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslo aprašymas pateiktas 2 CTF lentelėje.

4 pav. Valstybių narių išmetamųjų ŠESD kiekių limitai 2020 m., palyginus su 2005 m. kiekiais

32

30 http://unfccc.int/resource/docs/2011/sb/eng/inf01r01.pdf 31 http://unfccc.int/resource/docs/2012/awglca15/eng/misc01.pdf 32 Šaltinis: http://ec.europa.eu/clima/policies/effort/index_en.htm

http://unfccc.int/resource/docs/2011/sb/eng/inf01r01.pdf

http://unfccc.int/resource/docs/2012/awglca15/eng/misc01.pdf

http://ec.europa.eu/clima/policies/effort/index_en.htm


25

3. QEERT pasiekimo pažanga

3.1 Klimato kaitos švelninimo veiksmai ir pažanga siekiant Lietuvos QEERT

Siekiant Lietuvai atitikti nacionalinius išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslus, Lietuvos kuro deginimo

įrenginiai, kurių galia viršija 20 MW, dalyvauja ES prekybos ATL sistemoje, o ES prekybos ATL sistemoje

nedalyvaujančiuose sektoriuose (žemės ūkis, transportas, namų ūkiai ir kt.) įgyvendinamos išmetamųjų

ŠESD kiekio mažinimo priemonės. Detalesnė informacija apie ES prekybos ATL sistemą yra pateikta 6-ojo

NP 4.2.1.2. ir 3.4 skyriuose.

Daugiau informacijos apie klimato kaitos švelninimo veiksmus ir jų rezultatus yra pateikta CTF 3 lentelėje.

Smulkesnė informacija apie šias politikos sritis ir priemones aprašyta 6-ojo NP 4-ame skyriuje.

Daugiau informacijos apie pažangą siekiant Lietuvai nustatyto tikslo yra pateikta 6-ojo NP 4-ame ir 5-ame

skyriuose.

2 CTF lentelė. Kiekybinio išmetamųjų teršalų mažinimo tikslo aprašymas

Išmetamųjų teršalų mažinimo tikslas: baziniai metai ir tikslas

Baziniai metai/ bazinis laikotarpis 1990

Išmetamųjų teršalų mažinimo

tikslas (% bazinių metų/ bazinio

laikotarpio)

20,00

20 % tikslas bus bendrai pasiektas ES ir LT. Teisiškai privalomi tikslo 2013–2020 m. laikotarpiui reikalavimai įtvirtinti ES prekybos ATL

sistemos direktyvoje (Direktyva 2003/87/EB ir atitinkami pakeitimai) ir Pastangų pasidalijimo sprendime (Sprendimas Nr. 406/2009/EB). Šios

teisiškai privalomos nuostatos ne tik apibrėžia 20 % išmetamųjų ŠESD kiekio sumažinimą 2020 m., palyginus su 1990 m., bet taip pat nustato

metinius ES tikslus mažinti išmetamųjų ŠESD kiekius nuo 2013 m. iki 2020 m. Pastangų pasidalijimo sprendimas nustato metinius nacionalinius

išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslus, visoms valstybėms narėms 2013–2020 m. ES prekybos ATL sistemoje nedalyvaujantiems sektoriams,

lyginant su joms nustatytu procentiniu dydžiu nuo 2005 m. 2013 m. kovo mėn. EK sprendimu kiekvienai valstybei narei patvirtino nacionalinius

metinius išmetamųjų ŠESD kiekio limitus visam laikotarpiui. Įgyvendinus 2020 m. nacionalinius išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslus, bus

sumažinta apie 10 % visų ES išmetamųjų teršalų kiekio ES prekybos ATL sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose, palyginus su 2005 m.

kiekiais.

Siekiamo tikslo laikotarpis 2020

Dujos ir susiję sektoriai. BVP vertės

Dujos Apima Baziniai metai BVPc šaltinio nuoroda

CO2 Taip 2020 4 AR

CH4 Taip 2020 4 AR

N2O Taip 2020 4 AR

HFCs Taip 2020 4 AR

PFCs Taip 2020 4 AR

SF6 Taip 2020 4 AR

NF3 Taip 1995/2000-2020 4 AR

Susiję sektoriai e Apima

Energetika Taip

Transportas Taip

Pramonės procesai Taip

Žemdirbystė Taip

LULUCF Taip

Atliekos Taip

LULUCF sektoriaus vaidmuo

LULUCF bazinių metų lygyje ir tikslas Neįtrauktas

LULUCF pagalba yra paskaičiuota

naudojantis

Žemės

požiūriu

Kaip ir visos I priedo šalys, Lietuva nacionaliniame išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitoje pagal JTBKKK pateikė informaciją

apie LULUCF sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekius ir pašalinimus absorbentais remiantis žemės plotų analizės ir stebėjimo būdu.

Tačiau pateikdama papildomą informaciją apie LULUCF sektorių kasmetinėje nacionalinėje išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos

ataskaitoje pagal Kioto protokolą, Lietuva naudoja veikla pagristą apskaitos būdą..

3 CTF lentelė. Kiekybinio išmetamųjų teršalų mažinimo tikslo pasiekimo pažanga: informacija apie klimato kaitos švelninimo veiksmus ir jų poveikis

Klimato kaitos

švelninimo

veiksmo

pavadinimas

Įtraukta į

WEM

ŠESD

projekcijų

scenarijų

Susiję

sektoriai

Susiju-

sios

ŠESD

Susijęs tikslas

ir/arba veikla

Priemo-

nės rūšis

Įgyvendi-

nimo

statusas

Trumpas aprašymas

Įgyven-

dinimo

pradžios

metai

Įgyvendinan-

ti institucija

ar

institucijos

Švelninimo

poveikis Komentarai 2015,

kt

CO2e

2020,

kt

CO2e

AEI naudojimo

didinimas

Taip Energetikos CO2 Kuro balansas Kitos

(įvairios

priemonės)

Įgyvendinta • 2010 m. 7 % visos suvartotos

elektros energijos Lietuvoje turi

būti pagaminta iš AEI (pasiekta);

• 2020 m. energija iš AEI turi

sudaryti 23 % visos galutinės

energijos balanso;

• 2025 m. AEI (įskaitant

biodegalus) sudarys 20 % visos

pirminės energijos.

2007 Energetikos ir

Aplinkos

ministerijos

479 747 AEI tikslai buvo nustatyti

Nacionalinėje energetikos

strategijoje, patvirtintoje

Lietuvos Respublikos Seimo

2007 m. (Žin., 2007, Nr.11-

430).

Energijos

efektyvumo

didinimas

Taip Energetikos CO2 Kuro suvartojimas Kitos

(įvairios

priemonės)

Įgyvendinta Pradedant 2008 m. sausio 1 d. 9

metų laikotarpyje planuojama

išsaugoti 9% galutinės energijos

palyginus su 2005 m. galutinės

energijos suvartojimu.

2007 Energetikos ir

Aplinkos

ministerijos

815 1496 Energijos efektyvumo tikslas

nustatytas Nacionalinėje

energetikos strategijoje,

patvirtintoje Lietuvos

Respublikos Seimo 2007 m.

(Žin., 2007, Nr.11-430)

Biodegalų

gamyba ir

vartojimas

Taip Transporto CO2 Kuro balansas Kitos

(įvairios

priemonės)

Įgyvendinta Biodegalų dalies padidėjimas

bendrame benzino ir dyzelinio

kuro kiekyje skirto transporto

sektoriui ir nacionalinei rinkai

5,75% iki 2010 m. ir 15% iki

2025 m.

2007 Energetikos ir

Susisiekimo

ministerijos

278 423 Tikslai nustatyti Nacionalinėje

energetikos strategijoje,

patvirtintoje Lietuvos

Respublikos Seimo 2007 m.

(Žin., 2007, Nr.11-430)

Geriausios

prieinamos

technologijos

įgyvendinimas

Taip Pramonės/pra

monės

procesai

CO2 Geriausia prieinama

technologija

cemento gamybos

įmonėje

Reguliavi

mo

Įgyvendinta Išmetamųjų ŠESD kiekio

sumažėjimas, dėl cemento

gamybos technologijos

pasikeitimo.

2013 Cemento

gamybos įmonė

500 500 -

Gamybos

technologijos

pasikeitimas

Taip Pramonės/pra

monės

procesai

N2O Išmetamųjų N2O

dujų sumažėjimas iš

azoto trąšų ir

chemijos produktų

gamybos.

Ekonomin

ės

Įgyvendinta 2009 Trąšų gamybos

įmonė

1467 1467 Dėl pirmo bendro

įgyvendinimo projekto, trąšų

gamybos įmonė, gavo galutinį

sprendimą iš JTBKKK

sekretoriato 2009 m.

Nitratų direktyvos

(91/676/EEC)

įgyvendinimas

Taip Žemdirbystės N2O Požeminio vandens

užterštumo nitratais

ir išmetamųjų teršalų

kiekių mažinimas.

Reguliavi

mo

Įgyvendinta 2004 Žemės ūkio

ministerija.

1200 1700 -

Žemo derlingumo

dirvožemių

apmiškinimas

Taip Miškininkyst

ės/LULUCF

CO2 Valstybės miškų

ploto padidėjimas.

Kitos

(įvairios

priemonės)

Įgyvendinta 2020 m. 3 % padidėjęs valstybės

miškų plotas.

2002 Aplinkos ir

Žemės ūkio

ministerijos.

840 1680 Lietuvos miškingumo didinimo

programa (Žin., 2003, Nr.1-10;

2004, Nr.188-7039; panaikinta

nuo 2012 m. spalio 14 d.).

Biologiškai

skaidomų

komunalinių

atliekų kiekio

sąvartynuose

mažinimas

Taip Atliekų

tvarkymo/

Atliekų

CH4 Biologiškai

skaidomų

komunalinių atliekų

tvarkymas.

Reguliavi

mo

Įgyvendinta Sumažintas biologiškai skaidomų

komunalinių atliekų kiekis

sąvartynuose

2007 Energetikos ir

Aplinkos

ministerijos.

359 538 Valstybinis strateginis atliekų

tvarkymo planas (Žin., 2007,

Nr.122-5003, su vėlesniais

pakitimais).

Metano

surinkimas ir

naudojimas iš

visų naujų ir

esamų sąvartynų.

Taip Atliekų

tvarkymo/

Atliekų

CH4 Biologiškai

skaidomų

komunalinių atliekų

tvarkymas.

Reguliavi

mo

Įgyvendinta 2007 Energetikos ir

Aplinkos

ministerijos.

1440 1940 Valstybinis strateginis atliekų

tvarkymo planas (Žin., 2007,

Nr.122-5003, su vėlesniais

pakitimais).

3.2 Vidaus institucinė sistema, susijusi su Lietuvos QEERT

Papildoma informacija, susijusi su šalies institucine sistema ir jos pakeitimais, įskaitant institucines, teisines,

administracines ir procedūrines, priemones, susijusias su atitiktimi, stebėsena, ataskaitomis, informacijos

archyvavimu ir kiekybinio išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslo pažangos vertinimu, yra pateikiama 6-

ojo NP 3.3 ir 4 skyriuose.

3.3 Išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo ir pašalinimo absorbentais prognozės ir

vienetų, sugeneruotų iš rinkos mechanizmų bei žemės naudojimo, žemės

naudojimo keitimo ir miškininkystės veiklų panaudojimas

Informacija yra pateikta CTF 4 ir 4(a)II lentelėse.

4 CTF lentelė. Pažangos ataskaita

Vienetai Baziniai metai (1990) 2010 2011 2012

Iš viso (neįskaitant LULUCF) kt CO2e 48753.87 21122.60 21614.23

Įnašas iš LULUCF kt CO2e -4286.58 -10397.49 -10483.49

Rinkos mechanizmai pagal

konvenciją

Vienetų

skaičius

kt CO2e 6394.44 5605.26

Kiti rinkos mechanizmai Vienetų

skaičius

kt CO2e

4(a) II CTF lentelė. Kiekybinių išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslų šalies mastu pasiekimo pažanga –

papildoma informacija apie klimato kaitos švelninimo veiksmus, susijusius su išmetamųjų ŠESD kiekio

skaičiavimu ir pašalinimu absorbentais LULUCF sektoriuje, atsižvelgiant į veiklas pagal Kioto protokolo 3

straipsnio 3 ir 4 dalis

Išmetamųjų ŠESD kiekio

šaltinis ir absorbavimo

veiklos

Bazi-

niai

metai

Grynieji išmetamųjų teršalų kiekiai/pašalinimai absorbentais Apskaitos

parametrai

Apskai-

tos kiekis 2008 2009 2010 2011 Iš viso

(kt CO2e)

A. Straipsnio 3.3 veiklos

A.1. Miškų atkūrimas ir

įveisimas -426.30

A.1.1. Nuo įsipareigojimų

laikotarpio pradžios žemės ūkio

veiklai nenaudojami žemės

plotai

-89.32 -107.78 -109.11 -120.09 -426.30 -426.30

A.1.2. Nuo įsipareigojimų

laikotarpio pradžios žemės ūkio

veiklai naudojami žemės plotai NA,NO

A.2. Miškų kirtimas 9.00 8.61 26.31 10.48 54.39 54,39

B. Straipsnio 3.4 veiklos

B.1. Miško tvarkymas (jei

išrinkta) -9023.53 -11642.34 -10592.08 -10849.56 -42107.50 -5133,33

3.3 Kompensavimo

mechanizmai 0 0

Miškų ūkio veiklos riba 5133,33

-5133,33

B.2. Pasėlių tvarkymas (jei

išrinkta) 0 NA NA NA NA NA 0 0

B.3. Ganymo žemės tvarkymas

(jei išrinkta) 0 NA NA NA NA NA 0 0

B.4. Revegetacija (jei išrinkta) 0 NA NA NA NA NA 0 0


29

4. Išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės

Prognozės pateiktos 6-ojo NP 5-ame skyriuje rodo, kad tikslas nebus pasiektas be priemonių. Tačiau

Lietuvos esamų politikos priemonių paketas, įskaitant atsinaujinančios energijos tikslą ir energijos

efektyvumo priemones, yra suderintas su Lietuvos įsipareigojimais.

Veiklos duomenys prognozuojami atsižvelgiant į informaciją, kurią pateikė įvairios ministerijos, atsakingos

už konkrečius sektorius. Prognozės sudaromos priklausomai nuo politikos sričių ir priemonių, kurios

apibrėžtos politikos dokumentuose. Buvo apskaičiuotas atskirų išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo

priemonių poveikis. Išmetamųjų ŠESD kiekių prognozės su esamomis priemonėmis ir esamų priemonių

išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo rezultatas suformavo scenarijų be priemonių.

Esminių pakeitimų modeliavimo sistemoje, kurią Lietuva naudoja prognozėms nuo 5-ojo NP, nebuvo atlikta.

Informaciją apie šias metodikas pateikta 6-ojo NP 5-ame skyriuje.

5 CTF lentelė. Pagrindinių kintamųjų ir prielaidų, naudotų prognozių analizėje, santrauka

* Šaltinis: 1. Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Duomenys (2013 01 14):

http://www.finmin.lt/web/finmin/fm_2012rugsejis_projekcijos_issamiau 2. Rekomendacijos dėl prognozių ataskaitų 2013 m.

pristatyta EK 2012 08 14.

Norėtume pabrėžti, kad Lietuvoje pastebima gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija. Detalesnė informacija pateikta 2.2. skyriuje.

Taigi prognozuojamas gyventojų skaičius turi būti perskaičiuojamas būsimame išmetamųjų ŠESD kiekio prognozių vertinimo

procese.

Pagrindinės

prielaidos Vienetai

Istoriniai Prognozuojami

1990 1995 2000 2005 2010 2011 2015 2020 2025 2030

BVP

augimas* % -3.30 3.30 4.10 7.80 1.50 6.00 4.30 1.60 NE NE

Gyventojų

skaičius**

tūkst. 3697.8 3629.1 3499.5 3314.7 3094.8 3030.2 3246.0 3180.0 3115.0 3079.0

**Čia pateikti istoriniai duomenys atnaujinti remiantis 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, šie duomenys taip pat buvo

naudojami rengiant 2013 m. nacionalinę išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitą.

Tačiau išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės buvo parengtos 2012 m. ir grindžiamos gyventojų duomenimis, kurie buvo naudojami

2012 m. nacionalinėje išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitoje.

http://www.finmin.lt/web/finmin/fm_2012rugsejis_projekcijos_issamiau

6 CTF lentelė. Informacija apie atnaujintas išmetamųjų ŠESD kiekio prognozes

Išmetamųjų ŠESD kiekio

prognozės

Viene-

tai

Išmetamųjų ŠESD kiekiai ir šalinimai Išmetamųjų ŠESD tendencijos – scenarijai

Baziniai

metai 1990 1995 2000 2005 2010 2011

Su priemonėmis Be priemonių Su papildomomis

priemonėmis

2020 2030 2020 2030 2020 2030

Sektorius

Energetikos kt CO2e 25185,15 25185,15 10024,78 7401,11 8482,07 8193,89 7338,74 9210,27 6390,23 11453,27 8633,23 6691,27 6390,23

Transporto kt CO2e 7559,80 7559,80 3878,67 3406,26 4376,88 4563,90 4481,71 5521,98 6374,18 5944,98 6797,18 4987,98 6374,18

Pramonės/pramonės procesai kt CO2e 4594,32 4594,32 2297,87 3192,55 4248,26 2317,41 3823,50 4429,48 4429,48 6396,48 6396,48 4160,48 4160,48

Žemės ūkio kt CO2e 10292,09 10292,09 4680,76 4457,30 5062,77 4984,65 4979,97 5669,14 5938,17 7369,14 7638,17 5109,14 5378,17

Miškininkystės/LULUCF kt CO2e -4286,58 -4286,58 -3375,69 -9240,01 -4745,58 -10397,49 -10483,49 -12000 -12500 -12000 -12500 -12000 -12500

Atliekų tvarkymo/atliekos kt CO2e 1122,51 1122,51 1178,88 1190,58 1173,40 1062,74 990,31 701,74 580,92 3179,74 3058,92 344,84 224,02

Kitas (nurodyti) kt CO2e

Dujos

CO2 kiekiai įtraukus grynąjį

CO2 iš LULUCF kt CO2e 31478,45 31478,45 11624,42 2551,81 9228,57 3287,76 3443,42 NE NE NE NE NE NE

CO2 kiekiai neįtraukus

grynojo CO2 iš LULUCF kt CO2e 35815,45 35815,45 15053,53 11853,19 14017,63 13725,06 13970,47 17246,48 20454,37 NE NE NE NE-

CH4 kiekiai įtraukus CH4 iš

LULUCF kt CO2e 5751,98 5751,98 3624,27 3160,98 3373,81 3178,14 3047,53 NE NE NE NE NE NE

CH4 kiekiai neįtraukus CH4 iš

LULUCF kt CO2e 5749,67 5749,67 3621,23 3158,03 3372,95 3177,09 3045,57 3031,50 3595,36 NE NE NE NE

N2O kiekiai įtraukus N2O iš

LULUCF kt CO2e 7236,86 7236,86 3433,78 4681,01 5925,60 4061,15 4412,49 NE NE NE NE NE NE

N2O kiekiai neįtraukus N2O

iš LULUCF kt CO2e 7188,74 7188,74 3383,40 4622,59 5882,97 4022,40 4370,88 5071,66 6015,00 NE NE NE NE

HFCs kt CO2e NA, NO NA, NO 2,76 13,66 68,48 192,20 219,19 172,28 172,28 NE NE NE NE

PFCs kt CO2e NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO NA, NO

SF6 kt CO2e NA, NO NA, NO 0,05 0,33 1,35 5,85 8,12 10,70 10,70 NE NE NE NE

Kitos (nurodyti) kt CO2e

Iš viso su LULUCF kt CO2e 44467,29 44467,29 18685,28 10407,79 18597,81 10725,10 11130,75 NE, NA,

NO

NE, NA,

NO

NE, NA,

NO

NE, NA,

NO

NE, NA,

NO

NE, NA,

NO

Iš viso be LULUCF kt CO2e 48753,86 48753,86 22060,97 19647,80 23343,38 21122,60 21614,23 25532,62 30247,71 NE, NA, NO

NE, NA, NO

NE, NA, NO

NE, NA, NO

5. Finansinės, technologinės ir pajėgumų stiprinimo paramos teikimas

besivystančioms šalims

Lietuva kaip pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalis nėra JTBKKK II priedo šalis, todėl 2/CP 17

sprendimo, I priedo „JTBKKK dvimečių ataskaitų gairės išsivysčiusioms šalims“ 6 skyriaus (A, B, C)

nuostatos nėra taikomos.

Tačiau 2009 m. spalio mėn. vykusiame Europos Vadovų aukščiausiojo lygio susitikime, siekiant tarptautinio

susitarimo dėl išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslų po 2012 m., pirmojo Kioto įsipareigojimų 2008–

2012 m. pabaigoje, Lietuva, kartu su kitomis 27 ES valstybėmis narėmis, įsipareigojo teikti finansinę paramą

besivystančioms šalims.

2013 m. balandžio 23 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 366 buvo patvirtintas Nacionalinės klimato kaitos

valdymo politikos strategijos 2013–2050 m. tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinis veiksmų

planas. Tarpinstituciniame veiksmų plane 2013–2016 m. laikotarpiui numatyta priemonė, kuria siekiama

nustatyti galimus viešojo ir privataus sektorių finansavimo šaltinius bei prisidėti prie klimato kaitos

švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių finansavimo ir įgyvendinimo trečiosiose šalyse.

Numatyta, kad šią priemonę įgyvendins Aplinkos ministerija, bendradarbiaujant su Užsienio reikalų

ministerija.

Lietuva 7 CTF lentelėje pateikė informaciją apie finansinę paramą besivystančioms šalims 2011–2012 m.,

kuri sudarė oficialią informaciją apie Greito starto finansavimo (angl. Fast Start Finance) įmokas, kurios

pateiktos JTBKKK sekretoriatui 2011 ir 2012 m. 2012 m. dvišalei ar regioninei finansinei paramai lėšų

neskirta.

Detalesnė informacijos pateikta 6-ojo NP 7-ame skyriuje.


32

7 CTF lentelė. Valstybinės finansinės paramos teikimas: sutrumpinta informacija

Paskirstymo kanalai

Lietuvos litas – LTL USDb

Susijęs su klimatu d Susijęs su klimatu d

Esminis/

pagrindinis

Sušvelnini-

mas

Pritaiky-

mas

Tarpsektori-

nis Kita

Esminis/

pagrindinis

Sušvelnini-

mas

Pritaiky-

mas

Tarpsektori-

nis Kita

2011

Iš viso įnašų per daugiašalius

kanalus 100 000 88 847,25 37 461,60 33 173,00

Daugiašaliai klimato kaitos

fondaig

Kiti daugiašaliai klimato kaitos

fondaih

Daugiašalės finansinės

institucijos, įskaitant regioninius

plėtros bankus 100 000 88 847,25 37 461,60 33 173,00

Specializuotos Jungtinių Tautų

įstaigos

Iš viso įnašų per dvišalius,

regioninius ir kitus kanalus 90 000 30 000 33 715,44 11 238,48

Iš viso 190 000 118 847,25 71 177,04 44 411,48

2012

Iš viso įnašų per daugiašalius

kanalus 100 000 37 965.07

Daugiašaliai klimato kaitos

fondaig

Kiti daugiašaliai klimato kaitos

fondaih

Daugiašalės finansinės

institucijos, įskaitant regioninius

plėtros bankus 100 000 37 965.07

Specializuotos Jungtinių Tautų

įstaigos

Iš viso įnašų per dvišalius,

regioninius ir kitus kanalus

Iš viso 100 000 37 965.07

Documents

LIETUVOS RESPUBLIKOS 6- N J TAUTŲ BENDROSIOS KLIM ESD... · 2018-10-31 · Lietuvos Respublikos 6-asis Nacionalinio JTBKKK įgyvendinimo pranešimas ir 1-oji dvimetė ataskaitaIleido