LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖS 2011 METŲ VEIKLOS

ATASKAITA

2012 M. VASARIS VILNIUS

2

TURINYS

I. LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖ 4 VIZIJA MISIJA KOKYBĖS POLITIKA

II. LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖS 2011 M. SAUSIO-GRUODŽIO MĖNESIŲ VEIKLOS ATASKAITOS SANTRAUKA 5 III. LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖS 2011 METAIS VYKDYTOS PROGRAMOS 7 IV. LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖS VEIKLOS PROGRAMA 7

1. Kova su kontrabanda, organizuotu nusikalstamumu bei terorizmu 7 1.1. Kontrabandos tendencijos 1.2. Rizikos valdymas 1.3. Nustatyti pažeidimai 1.4. Prekių sulaikymai 1.5. Mobiliųjų grupių veikla 1.6. Ikiteisminiai tyrimai 1.7. Administracinė tarpusavio pagalba

2. Tarptautinės prekybos reguliavimo priemonių taikymo priežiūra 11 2.1. Ekstrastato sistema 2.2. Intrastato sistema 2.3. Muitinio tranzito sistema 2.4. Netarifinių priemonių taikymas 2.5. Prekių muitinės vertės tikrinimai 2.6. Lietuvos Respublikos integruotas tarifas (LITAR sistema) ir Mokesčių apskaičiavimo ir patikros sistema (MAPS) 2.7. Tarifinių kvotų administravimas 2.8. Tarifinio reguliavimo priemonių taikymo stebėsena 2.9. Muitinės spaudų ir kitų žymų sistema SMS 2.10. Tarifinis prekių klasifikavimas 2.11. Prekių kilmė 3. Finansinių interesų apsauga 14

3.1. Mokesčių indėlis į valstybės biudžetą 3.2. Mokesčių surinkimo užduotis 3.3. Mokesčių surinkimo užduoties vykdymas

3.4. Pagrindinės mokesčių surinkimo aplinkybės 3.4.1. importo mokesčių apskaičiavimas 3.4.2. mokesčių sumokėjimo kontrolės perdavimas VMI 3.4.3. atleidimas nuo importo PVM sumokėjimo

3.5. LR muitinės administruojamų mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą užduočių vykdymas pagal mokesčių rūšis 3.5.1. muitinės įplaukų struktūra

3.5.2. muitai 3.5.3. pridėtinės vertės mokestis 3.5.4. akcizai

3.6. Muitinės mokestinė nepriemoka 3.7. Lietuvos Respublikos muitinės papildomai priskaičiuoti mokesčiai 3.8. Įgaliotojo ekonominio operatoriaus statuso suteikimas 3.9. Asmenų ūkinės ir komercinės veiklos tikrinimai

3

3.10. Muitinės interesų atstovavimas teismuose administracinėse ir civilinėse bylose 3. 11. Muitinės departamente gauti ir išnagrinėti skundai

3.12. Ryšiai su verslo organizacijomis 4. Muitinės valdymas 20 4.1. LR muitinės struktūriniai pokyčiai 4.2. Personalo valdymas 4.3. Mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas 4.4. Kandidatų į tarnybą muitinėje tikrinimai 4.5. Prašymų, pareiškimų ir skundų nagrinėjimas 4.6. Tarnybinių tyrimų ir patikrinimų atlikimas 4.7. Korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų išaiškinimas 4.8. Muitinės sandėlių, importo ir eksporto terminalų veiklos priežiūra 4.9. Muitinės tarpininkų veiklos priežiūra 4.10. Muitinės postai 5. Kita svarbi Lietuvos Respublikos muitinės veikla 22 5.1. Muitinės laboratorijos veikla

5.1.1. tyrimai muitinės įstaigoms 5.1.2. tyrimai juridiniams asmenims ir valstybės institucijoms

5.2. Tarptautinis bendradarbiavimas 5.2.1. dalyvavimas ES institucijų veikloje 5.2.2. ES programa „Muitinė 2013“ 5.2.3. Lietuvos Respublikos muitinės teikiama techninė pagalba kitų valstybių institucijoms 5.2.4. Lietuvos Respublikos muitinės atstovų dalyvavimas tarptautinėse misijose 5.2.5. Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektai

6. Papildomų paslaugų juridiniams ir fiziniams asmenims teikimas 24 V. LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINĖS MUITINĖS INFORMACINIŲ SISTEMŲ KŪRIMO IR PRIEŽIŪROS PROGRAMA 24

4

I. LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖ

Didėjanti prekybos globalizacija daro didelę įtaką valstybių mokesčių administravimui. Būdama globalizacijos procesų centre muitinė dalyvauja prekybos reguliavimo ir kontrolės veikloje, nes privalo apsaugoti Europos Sąjungos (ES) vidaus rinką ir visuomenę, užkirsdama kelią neteisėtam draudžiamųjų ir ribojamųjų prekių gabenimui, kovodama su muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais, atlikdama baudžiamąjį persekiojimą. Europos Komisijos parengtoje ES Muitų sąjungos srities strategijoje iškelti pagrindiniai strateginiai tikslai, kurių turi siekti ir Lietuvos Respublikos muitinė, kontroliuodama išorines Europos Bendrijos muitų teritorijos sienas, užtikrindama visos ES piliečių saugą ir saugumą, privalo įgyvendinti Europos Bendrijoje taikomą muitų ir tarptautinės prekybos politiką.

Modernizuotas Bendrijos muitinės kodeksas – tai teisinė prielaida sukurti nepopierinę muitinės aplinką ir įgyvendinti visuomenės saugos ir saugumo iniciatyvas. Lietuvos Respublikos muitinė šiems laiko padiktuotiems uždaviniams rengėsi labai atsakingai: Lietuvos Respublikos muitinėje veikia Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema, Muitinės kriminalinė tarnyba efektyviai valdo centrinį rizikos profilį.

2011 metais viešojo administravimo institucijų veiklos efektyvumo didinimo pastangos buvo nukreiptos į viešųjų paslaugų kokybės, kaip svarbaus modernaus valstybės valdymo rodiklio, gerinimą – optimizuota ir pertvarkyta Lietuvos Respublikos muitinės struktūra bei veiklos procesai. Reikšmingų pokyčių vidaus administravimo, veiklos valdymo procesų tobulinimo srityse turėtų duoti ES lėšomis finansuojamų projektų – „Lietuvos Respublikos muitinės kokybės vadybos sistemos pagal Lietuvos standartą LST EN ISO 9001:2008 diegimas, sertifikavimas ir priežiūra“, „Lietuvos Respublikos muitinės efektyvumo rodiklių sistemos kūrimas ir diegimas (MERS kūrimas)“ ir „Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų kvalifikacijos tobulinimas“ – įgyvendinimas.

Kokybės vadybos sistemos diegimas suteikia galimybę surasti neišnaudotų būdų bei galimybių patobulinti muitinės veiklą.

Taikant viešojo administravimo tobulinimo priemones, siekiama gerinti muitinės sistemos valdymą, stiprinti muitinės pareigūnų administracinius gebėjimus, teikti kokybiškas, visuomenės poreikius atitinkančias paslaugas, laiku reaguoti į besikeičiančias sąlygas, gebėti priimti reikalingus efektyvius sprendimus, būti atvira naujovėms, siekianti tobulėti, stiprinti partnerystę su verslo visuomene, veiksmingiau naudoti išteklius, įgyvendinti priemones, mažinančias administracinę naštą. Šiandien muitinės pareigūnų galima sutikti įvairiuose tarptautinių organizacijų renginiuose, Europos Komisijos komitetų posėdžiuose, jie aktyviai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose. Esame pirmaujanti valstybės institucija pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų skaičių – tokių Lietuvos Respublikos muitinėje 95 procentai. Muitinės pareigūnų patirtis ir turima kvalifikacija sudaro visas prielaidas kurti modernią, efektyviai ir geranoriškai su verslu bendradarbiaujančią muitinę. Džiugu, kad akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ pirmajai Lietuvoje suteiktas įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusas, liudijantis, kad ši įmonė yra patikimas muitinės partneris, pripažįstamas visoje ES. Šiandien įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusas suteiktas dvidešimt vienai Lietuvos įmonei. Prisidėdami prie Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo, prie taupymo ir efektyvaus mokesčių mokėtojų lėšų naudojimo, esame pasirengę didinti darbo našumą ir įgyvendinti iškeltus uždavinius minimaliomis sąnaudomis. Siekdami užsibrėžtų tikslų toliau diegiame moderniausiomis technologijomis pagrįstus prekių tikrinimo metodus ir standartus, taip apsaugodami Lietuvos ir ES piliečių interesus.

VIZIJA

Lietuvos Respublikos muitinė – lanksti, skaidri, efektyvi ir patikima valstybės institucija, prisidedanti prie tarptautinės prekybos grandinės saugumo užtikrinimo, išlaikanti deramą pusiausvyrą tarp muitinio tikrinimo ir teisėtos prekybos palengvinimo ir taikanti moderniausius darbo metodus, grindžiamus partnerystės ir verslo skatinimo principais.

5

MISIJA

Saugoti Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių visuomenę, rinką, aplinką ir finansinius interesus nuo neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos, sudarant palankias sąlygas teisėtam verslui.

KOKYBĖS POLITIKA

Lietuvos Respublikos muitinė, siekdama įgyvendinti Lietuvos Respublikos muitinės veiklos strategiją 2011–2015 metams ir tobulinti organizacijos vadybos sistemą, atsižvelgiant į muitinės veikla suinteresuotų šalių poreikius bei lūkesčius, nustatė šias veiklos kryptis, susijusias su kokybe:

Maksimalus suinteresuotų šalių teisėtų poreikių ir lūkesčių tenkinimas; Užtikrinama rinkos ir visuomenės apsauga vykdant prekybą su trečiosiomis šalimis; Institucijų bendradarbiavimo gerinimas; Tinkamas deleguotų funkcijų vykdymas; Inovacijų ir modernių darbo metodų taikymas; Nuolatinis dėmesys darbuotojams; Ėjimas veiklos rezultatyvumo didinimo link.

Muitinės departamento, teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų vadovybė: � asmeniniu pavyzdžiu skatina kokybės gerinimą Lietuvos Respublikos muitinėje; � užtikrina kokybės vadybos sistemos, atitinkančios Lietuvos standarto

LST EN ISO 9001:2008 reikalavimus, funkcionavimą, tobulinimą ir nuolatinį jos rezultatyvumo gerinimą;

� tiesiogiai taiko Lietuvos Respublikos muitinės kokybės politikos nuostatas, vertindama savo ir muitinės pareigūnų tarnybinį elgesį;

� skiria reikiamų išteklių kokybės tikslams pasiekti. Lietuvos Respublikos muitinės kokybės politika patvirtinta Muitinės departamento generalinio

direktoriaus 2008 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1B-5.

II. LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖS 2011 M. SAUSIO-GRUODŽIO MĖNESIŲ VEIKLOS ATASKAITOS SANTRAUKA

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – tai institucija, įgyvendinanti Bendrijos muitinės kodekse bei Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme numatytas funkcijas.

Lietuvos Respublikos muitinės sistemą sudaro Muitinės departamentas, Muitinės kriminalinė tarnyba, Muitinės informacinių sistemų centras, Muitinės laboratorija, Muitinės mokymo centras, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos teritorinės muitinės ir 38 muitinės postai.

2011 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Lietuvos muitinėje dirbo 2 212 pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį (toliau – darbuotojai), iš jų 2 079 pareigūnai ir 133 darbuotojai. Muitinės sistemoje 95 proc. pareigūnų turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 1,5 proc. – aukštąjį neuniversitetinį, 3,4 proc. – aukštesnįjį ir 0,1 proc. – vidurinį išsilavinimą.

Muitinės departamento strateginis tikslas – siekti patikimos Lietuvos Respublikos ir ES visuomenės, rinkos, aplinkos ir finansinių interesų apsaugos tarptautinės prekybos srityje, įgyvendinti ES muitų ir bendrąją prekybos ir kitas su prekyba susijusias bendrąsias Bendrijos politikas.

Lietuvos Respublikos muitinė, vykdydama Bendrijos tarptautinės prekybos priežiūrą, prisideda prie sąžiningos ir atviros prekybos skatinimo, Lietuvos Respublikos vidaus rinkos apsaugos, visos tiekimo grandinės saugumo užtikrinimo. Glaudžiai bendradarbiaudama su kitomis Europos Sąjungos institucijomis, muitinė atlieka itin svarbų vaidmenį:

• remiant teisėtą prekybą ir stiprinant konkurencingumą; • užtikrinant teisingą muitų ir mokesčių mokėjimą; • kovojant su klastotėmis ir piratavimu;

6

• apdorojant informaciją, vertinant prekybos pobūdžio pokyčius ir atliekant rizikos vertinimą, kad būtų atskleistos finansinės apgaulės, teroristinė ir nusikalstama veikla, ir taip prisidedant prie kovos su kitų rūšių sukčiavimu, organizuotu nusikalstamumu, narkotikais ir terorizmu;

• saugant aplinką ir piliečius nuo visų rūšių pavojingų prekių. Siekdamas pirmiau minėtų tikslų, Muitinės departamentas 2011 metais vykdė šias programas: 1. Lietuvos Respublikos muitinės veikla. 2. Lietuvos Respublikos elektroninės muitinės informacinių sistemų kūrimas ir priežiūra.

2011 m. sausio–gruodžio mėn. Lietuvos Respublikos muitinė administravo muitus, akcizus ir pridėtinės vertės mokestį už išleidžiamas į laisvą apyvartą importuotas prekes. Per šį laikotarpį į valstybės biudžetą surinkta 2 mlrd. 253 mln. 586 tūkst. litų muitų, akcizų ir PVM (14 proc. valstybės biudžeto pajamų). 2011 m. sausio–gruodžio mėn. mokesčių surinkimo planas – 2 mlrd. 83 mln. 351 tūkst. litų. Mokesčių surinkimo planas įvykdytas 108 proc. (surinkta 170 mln. 235 tūkst. litų daugiau nei planuota).

Kontroliuojant importuojamų prekių muitinį įvertinimą ir vykdant tarifinio reguliavimo priemonių taikymo kontrolę bei atlikus LR asmenų ūkinės komercinės veiklos patikrinimus papildomai priskaičiuota 51,1 mln. litų mokesčių.

2011 m. sausio–gruodžio mėn. Lietuvos Respublikos muitinė juridiniams ir fiziniams asmenims suteikė papildomų paslaugų už 444,3 tūkst. Lt.

Kovojant su oficialiai neapskaityta ekonomika, 2011 m. sausio–gruodžio mėn. buvo vykdomos prevencinės priemonės muitų ir mokesčių administravimo srityje, taip pat priemonės siekiant sustiprinti akcizais apmokestinamų ir plataus vartojimo prekių kontrolę.

2011 m. sausio–gruodžio mėn. Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnai surašė 4 694 administracinės teisės pažeidimo protokolus. Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai 2011 m. sausio–gruodžio mėn. pradėjo 218 ikiteisminių tyrimų.

Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnai 2011 m. sausio–gruodžio mėn. dėl muitų teisės aktų pažeidimų sulaikė prekių, kurių preliminari vertė – 67 mln. 010 tūkst. litų.

Iki 2011 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos muitinė 21 asmeniui suteikė įgaliotojo ekonominio operatoriaus vykdytojo statusą ir išdavė AEO sertifikatus. Dėl šio statuso suteikimo atliekami dvejų asmenų atitikimo nustatytiems reikalavimams veiklos vertinimai.

Lietuvos Respublikos muitinė toliau dirbo įgyvendindama Europos Komisijos Elektroninės muitinės iniciatyvą – sukurti elektroninę muitinę, t. y. pereiti į nepopierinę technologiją.

2011 metais Muitinės departamento strateginio tikslo pasiekimai vertinami pagal šiuos efekto kriterijus:

Efekto kriterijai 2011 m. planas 2011 m. rezultatas 1. Gautų ir planuotų įplaukų (muitai, PVM, akcizai) santykis (proc.) 2011 m.

100 108

2. Mokesčių mokėtojų pasitikėjimo Muitinės departamentu pokytis (procentiniais punktais), palyginti su 2010 m.

1 -*

3. Užkardytos žalos valstybei dydžio (nesumokėtų privalomųjų mokesčių nuo sulaikytų prekių) pokytis (mln. litų.), palyginti su 2010 m.

3 -**

* 2011 m. mokesčių mokėtojų pasitikėjimas Muitinės departamentu siekė 59 proc. 2010 m. mokesčių mokėtojų pasitikėjimas Muitinės departamentu siekė 61 proc. Planuota 2011 m. reikšmė nepasiekta. Iš dalyvavusių apklausose komentarų darytina išvada, kad tam įtakos turėjo eilės pasienyje, muitinės postų ir muitinės pareigūnų darbas bei kuro įvežimo iš trečiųjų šalių apribojimai. ** 2011 m. užkardytos žalos valstybei dydis siekė 43,89 mln. Lt. 2010 m. užkardytos žalos valstybei dydis siekė 53,3 mln. Lt. 2011 m. planuota reikšmė nepasiekta.

7

III. LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖS 2011 M. VYKDYTOS PROGRAMOS

2011 m. iš valstybės biudžeto lėšų vykdytos 2 programos: 1. Lietuvos Respublikos muitinės veikla. 2. Lietuvos Respublikos elektroninės muitinės informacinių sistemų kūrimas ir priežiūra.

IV. LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖS VEIKLOS PROGRAMA

Programos tikslai: 1. Užtikrinti efektyvią Lietuvos Respublikos muitinės veiklą rinkos, visuomenės bei finansinių interesų

apsaugos ir santykių su muitinės aplinka srityse. 2. Didinti Lietuvos Respublikos muitinės veiklos efektyvumą. 3. Užtikrinti efektyvią Lietuvos Respublikos muitinės veiklą rinkos, visuomenės bei finansinių interesų

apsaugos ir santykių su muitinės aplinka srityse. Lietuvos Respublikos muitinės veiklos organizavimo programos lėšos skiriamos Muitinės departamento,

teritorinių muitinių, Muitinės kriminalinės tarnybos, Muitinės informacinių sistemų centro, Muitinės mokymo centro ir Muitinės laboratorijos darbuotojams išlaikyti bei išlaidoms, reikalingoms Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme numatytų funkcijų vykdymui užtikrinti.

Programa yra tęstinė, kintanti, priklausomai nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedamų funkcijų pasikeitimų.

Lietuvos Respublikos muitinės veiklos programa 2011 m. vykdyta įgyvendinant šešis uždavinius: 1. Sustiprinti pastangas kovoje su kontrabanda, organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu išaugus saugos ir

saugumo prie išorinių Bendrijos sienų užtikrinimo poreikiams. 2. Užtikrinti efektyvią tarptautinės prekybos reguliavimo priemonių taikymo priežiūrą išlaikant deramą

pusiausvyrą tarp muitinio tikrinimo ir teisėtos prekybos palengvinimo. 3. Stiprinti finansinių interesų apsaugą. 4. Modernizuoti muitinės valdymą, taikant efektyvius valdymo metodus, didinti konkurencingumą ir

veiklos rezultatyvumą. 5. Koncentruoti Lietuvos Respublikos muitinės veiklą moderniose, gerai įrengtose ir aprūpintose

šiuolaikine kompiuterių, ryšio bei muitinio tikrinimo technika muitinės įstaigose. 6. Efektyviau vykdyti muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją, tobulinti muitinės formalumų atlikimą ir

surinkti pajamas už teikiamas paslaugas.

1. KOVA SU KONTRABANDA, ORGANIZUOTU NUSIKALSTAMUMU BEI TERORIZMU

1.1. Kontrabandos tendencijos

Tabako gaminiai 2011 m. LR muitinė sulaikė daugiau negu 112 mln. vnt. cigarečių, t. y. 1,8 karto mažiau, palyginti su

2010 m. tuo pačiu laikotarpiu (211 mln. vnt.), tai lėmė keletas priežasčių: 2011 m. MKT užkardė dviejų stambių nusikalstamų grupuočių, užsiėmusių kontrabanda, neteisėtu

akcizinių prekių, narkotinių medžiagų disponavimu bei kitais sunkiais nusikaltimais, veiklą, o tai turėjo reikšmingos įtakos sulaikytų prekių kiekio ir vertės mažėjimui, palyginti su ankstesniais metais, bei oficialiai realizuotų tabako gaminių kiekio ir už juos surinktų akcizo mokesčių padidėjimui (VMI duomenimis, 2011 m., palyginti su 2010 m. minėti parametrai išaugo atitinkamai 13 bei 16 proc.).

Iš visų LR muitinės sulaikytų cigarečių, 91,35 mln. vnt. cigarečių, arba 82 proc., sulaikyta ikiteisminiuose tyrimuose. Iš ikiteisminiuose tyrimuose nustatytų atvejų 53 proc. atvejų, kai nelegaliai gabentos cigaretės buvo aptiktos specialiai įrengtose slėptuvėse.

2011 m. daugiausia (52 proc.) tabako gaminių sulaikyta Lietuvos – Baltarusijos pasienyje, 31 proc. – pasienyje su Rusijos Federacija, 16 proc. – šalies vidaus rinkoje ir po mažiau negu 1 proc. Lenkijos–Lietuvos, Latvijos–Lietuvos pasieniuose, jūros ir oro uostuose.

Vis daugiau sulaikoma Lietuvos nelegaliai rinkai skirtų cigarečių. Šią tendenciją patvirtina LR muitinės sulaikytų cigarečių, skirtų Lietuvos ir Vakarų bei Šiaurės Europos šalių rinkoms, santykio kitimas, t. y. 2008 m. Lietuvos rinkai buvo skirta 10 proc., 2010 m. – iki 22 proc., o 2011 m.– iki 40 proc. Tai siejama su ekonominiu sunkmečiu bei nelegalių tabako gaminių vartojimo padidėjimu Lietuvoje.

Kaip ir 2010 m., 2011 m. pastebėta, kad vis daugiau sulaikoma cigarečių, pažymėtų Baltarusijos Respublikos nustatyto pavyzdžio banderolėmis, kurios, skirtingai nei rusiški kontrabandiniai rūkalai, skirtos Lietuvos juodajai rinkai. Tarp sulaikytų kontrabandos būdu gabentų baltarusiškų cigarečių vyrauja Gardino tabako fabrike „Neman“ gaminamos „Premier“, „Minsk“, „NZ8“, „Queen“, „Fest 7“ cigaretės (2011 m. šių pavadinimų

8

cigaretės sudaro 36 proc. muitinės sulaikytų cigarečių kiekio, 2010 m. – 10 proc.). Jos priklauso ketvirtajam kainų segmentui, kuriam taip pat priskiriamos „Saint George” ir „Jin Ling“.

Lietuvos geografinė padėtis lemia tai, kad Lietuva yra nelegalių tabako gaminių tranzito, perkrovimo, laikino sandėliavimo ar pasirengimo tolesniam gabenimui į Vakarų Europos valstybes šalis.

2011 m. LR muitinė daugiausia (40 proc.) sulaikė Kaliningrado srityje veikiančios tabako bendrovės OOO „Baltiskaya tabačnaya fabrika“ gaminamų cigarečių „Jin Ling“, kurios šiame regione gaminamos legaliai, tačiau nėra skirtos vartojimui Rusijos vidaus rinkoje. Jos gabenamos iš Rusijos Federacijos per Baltarusiją, Lietuvą ir yra skirtos Vakarų Europos, ypač Vokietijos ir Jungtinės Karalystės, šalių rinkoms.

Turimais duomenimis, didžioji dalis „Jin Ling“ cigarečių iš Kaliningrado regiono jūros transportu legaliai gabenama į Sankt Peterburgo jūrų uostą, kur šias cigaretes perkrovus į autotransporto priemones (dažniausiai – po priedangos kroviniu) jau kontrabandos būdu iš Rusijos Federacijos per Latvijos arba Baltarusijos teritoriją gabenama į Lietuvą ir toliau per Lenkiją į Vakarų Europos valstybes.

2011 m. padidėjo sulaikymų, kai cigaretės nelegaliai gabenamos geležinkelio transportu. 2011 m. daugiau nei 11 proc. muitinės sulaikytų cigarečių kiekio sulaikyta gabenant jas šios rūšies transportu.

Alkoholis

2011 m. dėl neteisėto disponavimo alkoholio produktais pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai. Palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu (11 ikiteisminių tyrimų), pradėta 2,2 karto mažiau. Tokiam rezultatui turėjo įtakos ir toliau išliekanti nustatyta tendencija, kad alkoholio produktai gabenami iš kaimyninių ES valstybių (Lenkijos ir Latvijos). Dėl šiose valstybėse nustatytų pakankamai liberalių etilo alkoholio denatūravimo formulių, legaliai pagaminti produktai, turintys etilo alkoholio, arba iš trečiųjų šalių įvežtas nedenatūruotas alkoholis į Lietuvos Respubliką nelegaliai perdirbamas namų sąlygomis, naudojant nesudėtingą technologinę įrangą ir vidaus rinkoje realizuojamas kaip „pilstukas“. Taip pat pastebėta, kad į „pilstuką“ įdėjus jį dažomųjų medžiagų, falsifikuojami rusiški ir baltarusiški alkoholiniai gėrimai.

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos

2011 m. LR muitinė pradėjo 61 ikiteisminį tyrimą dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandos ir neteisėto jų disponavimo. Palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu (43), ikiteisminių tyrimų pradėta 1,4 karto daugiau.

2011 m. pradėti 44 ikiteisminiai tyrimai, kuomet narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo sulaikytos, kai jos buvo siunčiamos paštu arba gabenamos kurjerių tarnybomis. Pastebėta, kad išliko labai populiaru siųsti marihuanos tipo rūkalus, vadinamus „Spice“, įsigytus internetu arba specializuotose parduotuvėse. Šių medžiagų kilmės šalys yra Kinija, JAV, Didžioji Britanija. Taip pat pašto siuntose randama smulkintų kanapių ir jų sėklų, hašišo. 2011 m. užfiksuota 10 atvejų, kai paštu buvo bandoma parsisiųsti Psilocybe cubensis (glotniagalvių) grybų ir substrato su jų grybiena (micelis). 2011 m. balandžio mėn., patikrinus pašto siuntą iš Maroko, joje rasta ir sulaikyta 379 g hašišo. Hašišas taip pat siunčiamas iš Ispanijos, kanapės ir jų dalys bei psichotropiniai grybai – iš Olandijos.

2011 m. buvo užfiksuoti 2 bandymai iš Venesuelos (50 kg) ir Ekvadoro (16 kg) į Lietuvą jūros keliu įvežti narkotinę medžiagą kokainą. Tai leidžia daryti prielaidą, kad organizuotos grupuotės ir toliau bandys iš Pietų Amerikos valstybių gabenti šios rūšies narkotikus, todėl būtina ir toliau visus konteinerius, atvykusius iš rizikos šalių, nuodugniai patikrinti.

Narkotikų gamintojai nuolat ieško naujų, lengviau prieinamų ar nekontroliuojamų medžiagų. 2011 m. rugpjūčio 10 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-776 patvirtintas naujas psichoaktyvių medžiagų darinių aprašas, kuris labai padidino kontroliuojamų medžiagų spektrą. 2011 m. rastos ir sulaikytos naujos psichotropinės medžiagos, tokios kaip 4-metil-N-etilkatinonas, 4-metiletkatinonas, 3,4-dimetilmetkatinonas. Šių medžiagų kilmės šalis – Kinija.

2011 m. užfiksuoti 2 psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido AM-2201 (1-(5-fluorpentyl)-3-1-naphtoyl)indole) – siuntimo atvejai. AM-2201 yra sintetinio kanabinoido JWH-018 darinys, kuris priskiriamas prie narkotinių medžiagų ir jam yra taikomas toks pat kontrolės režimas kaip ir narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms. Taip pat naujai rasti ir sulaikyti iš Australijos siųsti tropinio krūmo (Psychotria spp.l.) lapai, kuriuose yra psichotropinės medžiagos – dimetiltriptamino (DMT), iš Olandijos siųstos gyslotojo vyklio ir harmalinio pegano, savo sudėtyje turinčio psichotropinės medžiagos šarmino, sėklos.

2011 m. vasario mėn. muitinės pareigūnai kelyje Trakai–Rūdiškės patikrinę sustabdytą automobilį „VW Multivan“, jame rado maišelį su 793,952 g šviesios spalvos milteliais. Nustatyta, kad gabenta psichotropinė medžiaga – katinono darinys 4-metil-N-etilkatinonas.

2011 m. gruodžio mėn. muitinės pareigūnai kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, vykdydami kontrolės veiksmus dėl rizikos, susijusios su narkotikų gabenimu iš Nyderlandų, muitiniam tikrinimui sustabdė krovininį automobilį, kuris iš Nyderlandų į Lietuvą gabeno eglučių sodinukus. Atliekant muitinį tikrinimą, vairuotojo kabinoje rasti 3 krepšiai su 52,3 kg hašišo (kanapių dervos) ir 10,85 kg marihuanos.

9

Analizuojant narkotinių medžiagų kontrabandos kelius, pagrindinės kontrabandos kryptys liko kaip ir ankstesniais metais. Amfetaminas ir metamfetaminas, pagamintas Lietuvoje, gabenamas į Skandinaviją (Norvegiją, Švediją, Suomiją, Islandiją). Minėtosios narkotinės medžiagos gabenamos per Lenkiją, Vokietiją, Daniją arba Latviją ir Estiją. Taip pat amfetaminas iš Lietuvos gabenamas į Baltarusiją, Rusiją, Ukrainą.

Lietuva ir toliau išlieka viena iš pagrindinių tranzitinių sausumos kelių gabenant narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą iš Vakarų į Rytų šalis (sintetines medžiagas ir kokainą), iš Centrinės Azijos valstybių į Vakarų šalis (heroiną), iš Pietų į Šiaurės šalis (hašišą), iš Rytų ir Pietų Azijos į Vakarų šalis (sintetines medžiagas).

Kalbant apie naujas narkotikų gabenimo tendencijas pasaulyje, reikėtų paminėti tokias šalis kaip Nigeriją, Beniną, Gana (Vakarų Afrika), Iraną ir Tailandą, kurios pastaruoju laikotarpiu minimos kaip amfetamino tipo ar narkotikų pirmtakų (prekursorių) siuntėjos. Kalbant apie narkotikus, tokius kaip kokainą ar metamfetaminą, pastarieji vis dažniau gabenami skysčio pavidalu. Jūrų ir oro transportas išlieka pagrindinis kokaino konfiskavimo atvejų ir kiekio atžvilgiu.

1.2. Rizikos valdymas Siekiant nustatyti galimus pažeidimus, tačiau netrukdyti teisėtiems prekių gabenimams muitinėje veikia

rizikos valdymo sistema. Informacija apie riziką gaunama iš OLAF, ES valstybių narių muitinių (RIF), VMI, muitinės struktūrinių padalinių, taip pat kitais kanalais. Iš viso per ataskaitinį laikotarpį išanalizuoti 886 pranešimai.

Valdant riziką sulaikyti dideli kiekiai cigarečių. Sulaikyti 5 prabangūs lengvieji automobiliai (2 galimai vogti ir 3 dėl nesumokėtų mokesčių), 78 dėžės žaislų su prekių ženklais Bakugan, Spiderman, Disney, Barbie, Chicco, Transformer, Simpson, Hammer, BMW, Mercedes Benz, Audi, Land Rover, senoviniai kardai, peiliai ir monetos, 32 000 kg herbicido glifosato, automobilinių grotuvų ir automobilinių garso kolonėlių, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises ir pažymėtų prekių ženklais Sony, Pioneer ir JVS, 120 diktofonų, 50 baterijų, 286 baterijos su medžiaginiais dėkliukais, pažymėtų Sony prekės ženklu.

Siekiant užkardyti muitinės taisyklių pažeidimus ir vengimą mokėti priklausančius mokesčius, sukurta 3216 naujų rizikos profilių, 1275 iš jų įdiegti RIKS. Iš viso ataskaitinio laikotarpio pabaigoje veikė 797 rizikos profiliai, iš jų RIKS – 315.

1.3. Nustatyti pažeidimai

2011 m. muitinės pareigūnai surašė 4 694 administracinių teisės pažeidimų protokolus (ATPP). Surašytų ATPP skaičius, palyginti su 2010 m., sumažėjo 2,1 procento.

Bendras 2011 m. nustatytų pažeidimų skaičius, palyginti su 2010 m., padidėjo 1,4 procento. 2011 m. liepos–gruodžio mėn. pastebimas nustatytų pažeidimų skaičiaus mažėjimas. Tam įtakos turėjo

2011 m. birželio mėnesį Baltarusijos Respublikoje pradėtos taikyti sugriežtinto tikrinimo priemonės bei nustatyti išvežamų prekių apribojimai. Tokiu būdu sumažėjo iš Baltarusijos Respublikos kontrabanda prekes gabenančių asmenų skaičius.

2010 m. ir 2011 m. Lietuvos Respublikos muitinėje nustatyti pažeidimai

Pažeidimai 2010 m. 2011 m. Pokytis

(+/ -) Administracinės teisės pažeidimo protokolai 4 793 4 694 -2,1 Prekių sulaikymo protokolai 841 1 370 +62,9 Ikiteisminiai tyrimai 179 218 +21,8 Kiti* 3 458 3 115 -9,9

Iš viso 9 271 9 397 +1,4

* Kiti pažeidimai – muitų teisės aktų pažeidimai, nustatyti atliekant muitinius tikrinimus, mokestinius patikrinimus, mokestinius tyrimus bei atvejai, kai mokesčių administratorius priima sprendimą priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką (MD generalinio direktoriaus 2006-01-09 įsakymas Nr. 1B-7„Dėl nacionalinės bylų valdymo ir žvalgybos sistemos“).

1.4. Prekių sulaikymai

2011 m. dėl muitų teisės aktų pažeidimų muitinės pareigūnai sulaikė prekių, kurių preliminari vertė – daugiau nei 67 mln. 10 tūkst. litų. Vidutinė prekių vertė vieno sulaikymo metu – 15 tūkst. 65 litai (2010 m. – 16 tūkst. 731 litas). Palyginti su 2010 m., šis rodiklis sumažėjo 10 procentų.

Sulaikytų akcizais apmokestinamų prekių vertė 2011 m. – daugiau nei 64 mln. 575 tūkst. litų. Palyginti su 2010 m. (70 mln. 163 tūkst. litų), šis rodiklis sumažėjo 8 procentais.

10

2010 m. ir 2011 m. sulaikytos prekės

Prekės Sulaikymo atvejai Kiekis Preliminari vertė, Lt*

2010 m. 2011 m. 2010 m 2011 m. 2010 m. 2011 m. Cigaretės ir tabakas

3 691 3 763 211 082 504 vnt.

10 281 kg 111 839 679 vnt.

69 121 kg 69 304 674 64 563 261

Alkoholis 101 91 20 567 664 855 605 7 085 Naftos produktai

22 14 1 195 2 774 3 472 5 357

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos**

33 59 14 750 g

7 vnt.

98 384 g 6 075 vnt.

8 ml - -

Kitos prekės*** 649 521

69 866 kg 125 167 vnt. 7 335 poros

600 m 44 m3

27 439 l

212 505 kg 111 453 vnt.

39 poros 31 m2

32 m3 0,6 l

25 900 EUR

5 059 662 2 434 739

Iš viso 4 496 4 448 75 223 413 67 010 442

* cigarečių preliminari vertė 2011 m. skaičiuojama 7 Lt už pakelį. ** ikiteisminių tyrimų duomenys. *** ginklai, šaudmenys, sprogmenys, grynieji pinigai, metalai, transporto priemonės, technika, cukrus ir jo produktai,

maisto produktai, vaistai, chemijos pramonės produktai, plataus vartojimo prekės, saugomi gyvūnai ir augalai, kultūros vertybės ir kitos prekės.

1.5. Mobiliųjų grupių veikla 2011 m. muitinės mobiliosios grupės (MMG) nustatė 2 082 pažeidimus, iš jų 681 atvejis dėl kontrabandos,

245 – dėl akcizinių prekių laikymo, gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką. 35 atvejais, nustačius pažeidimą, informacija buvo perduota ikiteisminiam tyrimui pradėti.

2011 m. nustatytų pažeidimų skaičius, palyginti su 2010 m. (2 549 nustatyti pažeidimai), sumažėjo 18,3 procento. Tokį MMG nustatytų pažeidimų šalies viduje skaičiaus sumažėjimą lėmė tai, kad MMG pareigūnai buvo nukreipti darbui pasienio postuose.

Dėl muitų teisės aktų pažeidimų MMG pareigūnai 2011 m. sulaikė prekių, kurių bendra vertė – daugiau kaip 15 mln. 194 tūkst. litų (2010 m. – 17 mln. 212 tūkst. litų).

2011 m. vidutinė prekių vertė vieno sulaikymo metu – 9 tūkst. 592 litai (2010 m. – 13 tūkst. 770 litų). MMG tikrinimų rezultatyvumas 2011 m. – 6 procentai (2010 m. – 8 procentai).

1.6. Ikiteisminiai tyrimai

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

200

220

2009 M.–2011 M. LIETUVOS MUITINĖJE PRADĖTI IKITEISMINIAI TYRIMAI

IT skaičius 149 179 218

2009 m. 2010 m. 2011 m.

11

1.7. Administracinė tarpusavio pagalba

Siekdama užtikrinti tinkamą teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, laikymąsi, užkirsti kelią muitinės įstatymų pažeidimams, vykdyti tokių pažeidimų tyrimą, užtikrinti muitinės rinkliavų, muitų ir kitų mokesčių surinkimą, normų, susijusių su prekių tikrinimu ir gabenimu, taikymą, Lietuvos Respublikos muitinė glaudžiai bendradarbiauja su užsienio valstybių, ypač kaimyninių šalių (t. y. Lenkijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Baltarusijos Respublikos, Rusijos Federacijos, Ukrainos) muitinių administracijomis.

Administracinės tarpusavio pagalbos srityje taip pat bendradarbiaujama su Lietuvos Respublikos teisėsaugos ir kitomis valstybės institucijomis; nagrinėjami gauti paklausimai ir prašymai iš Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų.

Vadovaujantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 515/97 dėl EB valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitų ir žemės ūkio teisės aktų taikymą bei dvišaliais susitarimais, dažniausiai bendradarbiaujama atliekant tyrimus dėl nebaigtų tranzito procedūrų, teikiama informacija prekių įvežimo į Lietuvos ir kaimyninių valstybių teritorijas ar prekių neišvežimo iš jų, taip pat muitinės vertės nustatymo ir mokesčių apskaičiavimo, muitinio įforminimo metu pateiktų duomenų tikrumo klausimais. Per 2011 m. gauti 1 086 tokio pobūdžio paklausimai. Lietuvos Respublikos muitinė įvairiais muitų teisės pažeidimų klausimais į kitų šalių muitines kreipėsi 461 kartą.

Administracinės tarpusavio pagalbos srityje bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos teisėsaugos ir kitomis valstybės institucijomis 2011 m. buvo gauti 88, o išsiųsti 22 paklausimai.

2. TARPTAUTINĖS PREKYBOS REGULIAVIMO PRIEMONIŲ TAIKYMO PRIEŽIŪRA

2.1. Ekstrastato sistema (importo ir eksporto procedūroms įformintos deklaracijos (bendrieji

administraciniai dokumentai) Importo procedūroms įforminta 195 226 muitinės deklaracijos, iš jų elektroniniu būdu pateikta 98,5 proc.

muitinės deklaracijų, atitinkamai eksporto procedūroms – 446 945 ir 99,4 proc. muitinės deklaracijų. 1 lentelė

Muitinės deklaracijos

Importas Eksportas

Įprastinės procedūros Supaprastintos

procedūros Įprastinės procedūros

Supaprastintos procedūros

Bendras skaičius Elektroniniu būdu

pateikta Bendras skaičius

Elektroniniu būdu pateikta

Bendras skaičius Elektroniniu būdu

pateikta Bendras skaičius

Elektroniniu būdu pateikta

Deklaracijų skaičius

Prekių skaičius

Deklaracijų skaičius

Prekių skaičius

Prekių skaičius

Prekių skaičius

Deklaracijų skaičius

Prekių skaičius

Deklaracijų skaičius

Prekių skaičius

Prekių skaičius

Prekių skaičius

1 ketv. 45 560 95 971 44 719 93 742 3 766 3 766 115 294 291 705 113 890 287 896 16 117 16 011

2 ketv. 51 061 107 572 50 538 105 028 4 320 4 320 143 146 315 462 142 931 314 969 24 116 24 111

3 ketv. 48 859 103 324 48 294 101 896 5 121 5 102 87 779 255 378 87 597 253 851 20 803 20 801

4 ketv. 49 756 104 408 48 837 101 833 6 468 6 462 100 919 311 579 100 095 309 268 20 320 20 318

2011 m. 195 226 411 415 192 377 403 624 19 681 19 656 446 945 1 173 547 444 319 1 165 406 81 336 82 224

2.2. Intrastato sistema

Duomenys apie 2011 m. sausio–gruodžio mėn. nustatytą Intrastato prievolininkų skaičių, patvirtintas Intrastato ataskaitas bei Intrastato ataskaitų surinkimo efektyvumą pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė

Rodiklis Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis

Intrastato prievolininkų skaičius

6 279 5 133 5 079 5146 5243 5316 5386 5531 5600 5787 5934 5947

Patvirtintų Intrastato ataskaitų skaičius

9 365 8 178 8 240 7779 8027 8059 7905 8184 8484 8368 8527 8755

Neįvykdytų prievolių skaičius

1 601 1 538 1 371 1341 1186 1188 1217 1015 792 874 911 1015

Intrastato ataskaitų surinkimo efektyvumas (proc.)

96,9 96,3 97,3 97.3 96.9 96.7 96 96 96.3 97,0 96,8 96,0

2011 m. pasikeitė Intrastato ataskaitų teikimo ir statistinės ribos (padidėjo), atitinkamai pasikeitė ir prievolę

teikti Intrastato ataskaitas turinčių PVM mokėtojų skaičius – kiekvienų metų pradžioje jis mažėja, tačiau metų pabaigoje išauga.

12

Intrastato prievolininkų pasiskirstymas pagal TM

LTM19%

VTM48%

KTM33%

2.3. Muitinio tranzito sistema Per ataskaitinį laikotarpį Lietuvos Respublikos muitinėje įforminta apie 552 tūkst. Bendrijos / bendrojo

tranzito procedūrų, atlikta 216 tyrimų dėl nebaigtų Bendrijos / bendrojo tranzito procedūrų. Centrinė tranzito įstaiga per savaitę vidutiniškai gauna ir išsiunčia apie 100 dokumentų.

Per ataskaitinį laikotarpį į TIR sistemą priimtos 49 įmonės, pašalintos 78 įmonės. Iš viso TIR sistemoje yra 849 vežėjų įmonės. Nuolat atnaujinami duomenys Lietuvos Respublikoje registruotų TIR procedūros vykdytojų sąraše. Visa minėta informacija pateikta TIR vykdomajai tarybai. Atnaujintas TIR procedūros vykdytojo leidimų išdavimo ir panaikinimo komitetas.

Per ataskaitinį laikotarpį Lietuvos Respublikos muitinėje įforminta per 582 tūkst. TIR procedūrų.

2.4. Netarifinių priemonių taikymas Per ataskaitinį laikotarpį dėl intelektinės nuosavybės objektų apsaugos išnagrinėti 102 nacionaliniai

prašymai, o iš kitų valstybių narių minėtu klausimu gautas 701 prašymas. Parengta ataskaita apie veiklos rezultatus intelektinės nuosavybės teisių (INT) apsaugos srityje bei ataskaitos apie nustatytus intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus Vyriausybei ir Europos Komisijai. Informacija apie minėtus pažeidimus pateikta CEN (Customs

Enforcement Network). Nustatyti 388 atvejai, kai prekės buvo sulaikytos dėl INT pažeidimų. Nustatyti 13 atvejų, kai prekės buvo sulaikytos dėl CITES pažeidimų.

2.5. Prekių muitinės vertės tikrinimai Kontroliuodama importuojamų prekių muitinį įvertinimą, Lietuvos Respublikos muitinė priėmė 2 311

sprendimų dėl ūkio subjektų importuotų prekių muitinės vertės nustatymo, iš jų 675 sprendimais (29 proc.) buvo įregistruota mokestinė prievolė muitinei. Vykdant importuojamų prekių muitinės vertės tikrinimus papildomai apskaičiuota 34 mln. 502 tūkst. litų mokesčių. Importo procedūroms buvo deklaruota 328 011 prekių. Kontroliuojant muitinę vertę buvo patikrinta 17 350 prekių (5,3 proc.).

Vykdant importuojamų prekių muitinės vertės tikrinimus įforminimo metu 11 447 prekėms (4,6 proc.) buvo taikyti kiti, išskyrus sandorio, muitinio įvertinimo metodai ir papildomai apskaičiuota 15 mln. 177 tūkst. litų. Tikrinant prekes muitinio įforminimo metu, vienai patikrintai prekei buvo priskaičiuojama vidutiniškai 1 326 litai importo mokesčių.

Teritorinė muitinė Atlikta prekių

tikrinimų Papildomai priskaičiuota

mokesčių, tūkst. Lt Vidutiniškai priskaičiuota

mokesčių vieno tikrinimo metu, Lt Vilniaus 2 649 1 166 440 Kauno 3 645 5 485 1 505

Klaipėdos 5 153 8 526 1 655

Iš viso 11 447 15 177 1 326

Veikla, susijusi su prekių muitinės vertės tikrinimais Parengta ir pateikta informacija LR finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamentui (10 pranešimų)

dėl vidutinės vertinės mažmeninės cigarečių pardavimo kainos nustatymo.

13

Pateikta informacija Europos Komisijos Muitinės kodekso komiteto Muitinio įvertinimo pakomitečiui dėl muitinio įvertinimo metodų taikymo, importuojant Komisijos reglamento Nr. 2454/93 26 priede nurodytas prekes.

Parengta informacija apie cigarečių muitines vertes ir privalomus sumokėti mokesčius pagal Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) prašymą.

Parengtos išvados ir informacija (56 pranešimai) teisėsaugos institucijoms (teismams, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Lietuvos kriminalinės policijos biurui, Policijos departamentui, policijos komisariatams) dėl nelegaliai gabentų sulaikytų prekių muitinės vertės nustatymo.

Vykdant bendradarbiavimą su VMI, perduota informacija apie įmones, įtariant vengimu valstybei mokėti mokesčius.

Bendradarbiaujant su VMI, Policijos departamentu bei FNTT ir atsižvelgus į šių institucijų siūlymus dėl Akcizų administravimo gerinimo komisijos veiklos, sausio 28 d. organizuotas Akcizų administravimo gerinimo komisijos posėdis, kurio metu svarstyta tabako neturinčių produktų, bet skirtų rūkyti, ir kitų akcizais apmokestinamų prekių kontrolės bei informacinių sistemų tarp VMI ir MD diegimo klausimai.

Vykdant bendradarbiavimą su Transporto moksliniu-tiriamuoju centru, organizuoti Transporto priemonių kainų žinynuose (kataloguose) aprobavimo komisijos posėdžiai, kurių metu apsvarstytos Transporto priemonių rinkos kainų žinyne pateiktos kainos, atlikta analizė ir jų įvertinimas ir parengti MD generalinio direktoriaus įsakymų, kuriais patvirtintos Transporto priemonių rinkos kainų žinyne pateiktos kainos, kurios taikomos importuojamų naudotų transporto priemonių muitiniam įvertinimui, projektai. Parengtas Priemonių planas importuojamų (eksportuojamų) naudotų transporto priemonių kontrolei sustiprinti.

Atlikus importuotų prekių deklaruotų verčių analizę ir nustačius, kad įmonės deklaruoja prekes ypač mažomis vertėmis, inicijuoti tyrimai dėl importuotų prekių muitinės vertės teisingumo, papildomai priskaičiuota 5,1 mln. Lt mokesčių.

2.6. Lietuvos Respublikos integruotas tarifas (LITAR sistema) ir Mokesčių apskaičiavimo ir patikros

sistema (MAPS)

LITAR saugomi Europos bendrijos integruoto tarifo sistemos TARIC duomenys apie ES muitus, draudimus ir apribojimus, kurie kinta kiekvieną dieną, bei Lietuvos Respublikos nacionaliniai duomenys (akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifai). Juos naudoja muitinės deklaracijų apdorojimo sistema (MDAS) ir tuo būdu užtikrinamas nepertraukiamas deklaravimo muitinei ir muitinio įforminimo procesas.

Pagrindinis būdas tinkamai surinkti EB nuosavus išteklius – teisingai juos apskaičiuoti. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema automatiškai apskaičiuoja mokesčius Mokesčių apskaičiavimo ir patikros sistemos (MAPS) priemonėmis. Taip pat MAPS atlieka daugelio užsienio prekybos priemonių taikymo kompiuterizuotą patikrą. Ataskaitiniu laikotarpiu vykdyti MAPS ir LITAR sistemos funkcinės priežiūros darbai.

2.7. Tarifinių kvotų administravimas Per ataskaitinį laikotarpį Europos Komisijai perduoti asmenų pateikti 4 795 tarifinių kvotų prašymai.

5 iš pateiktų prašymų nepatenkinti, nes kvotos buvo išnaudotos. Pakeistos Tarifinių kvotų administravimo muitinėje taisyklės.

2.8. Tarifinio reguliavimo priemonių taikymo stebėsena Tarifinės priežiūros (surveillance) sistemos TSS paskirtis – vykdant ES teisės aktų reikalavimus informuoti

EK apie importo ir eksporto apimtis. Kriterijai, pagal kuriuos atrenkami duomenys, yra LITAR sistemoje. Per ataskaitinį laikotarpį EK pateikta 201 tarifinės priežiūros ataskaita.

2.9. Muitinės spaudų ir kitų žymų sistema SMS

SMS skirta naudoti muitiniam tikrinimui pateikiamų dokumentų (sertifikatų, leidimų, licencijų ir pan.), parašų, spaudų ir kitų žymų (prekių kilmės, garantų ir pan.), atvaizdų (pavyzdžių) bei su jais susijusių duomenų paieškai ir peržiūrai. Muitinės pareigūnai gali naudotis SMS muitinės intranetu.

Per ataskaitinį laikotarpį SMS sistemoje įkelti/pakeisti/atnaujinti 93 nacionaliniai atvaizdai bei su jais susijusi informacija, iš DG TAXUD SMS sistemos perkelti 148 su kilmės tvirtinimu susijusių spaudų ir parašų atvaizdai bei 234 su kilmės tvirtinimu susijusių spaudų ir parašų atvaizdai.

2.10. Tarifinis prekių klasifikavimas Pagrindinė EB muitų ir prekybos politikos įgyvendinimo sąlyga yra tarifinis prekių klasifikavimas. Nuo to,

ar teisingai suklasifikuota prekė, priklauso, ar teisingai pritaikyti (apskaičiuoti) muito ir kiti mokesčiai, ar taikytini netarifiniai draudimai ir apribojimai, ar prekė laikytina muitinės rizikos ar kitokios muitinės kontrolės objektu. Didžioji dalis užsienio prekybos reikalavimų taikymo ir fiskalinės muitinės rizikos valdymo taisyklių informacinėse sistemose sukurtos taip, kad viso ko pagrindas yra prekės kodas, priemonės integruojamos (susiejamos) su prekės kodu.

14

Tarifinio prekių klasifikavimo svarbą ir sudėtingumą atspindi tai, kad jau kelinti metai iš eilės asmenų užklausų muitinei sąraše klausimai dėl prekių klasifikavimo bei muitų tarifų taikymo užima vieną iš pirmųjų vietų. Per ataskaitinį laikotarpį:

• asmenims pateiktos 1 144 rekomendacijos dėl tarifinio prekių klasifikavimo (54 – raštu, 476 – elektroniniu paštu, 614 – telefonu);

• gauta 40 prašymų išduoti Privalomosios tarifinės informacijos dokumentus, išduoti 33 Privalomosios tarifinės informacijos dokumentai; Vienas iš prekių klasifikavimo kontrolės būdų – prekių pavyzdžių (mėginių) ėmimas muitinio įforminimo

metu, siekiant patikrinti, ar deklaracijoje nurodytas prekės kodas yra teisingas. Per ataskaitinį laikotarpį muitinio įforminimo metu paimti 1 572 prekių pavyzdžiai tarifinio prekių klasifikavimo patikrinimui. Informacijai apie muitinio įforminimo metu paimtus mėginius tvarkyti naudojama Darbo su prekių mėginiais (pavyzdžiais) informacinė sistema MĖGIS.

2.11. Prekių kilmė Viena iš pagrindinių EB muitų ir prekybos politikos įgyvendinimo sąlygų yra prekių kilmės nustatymas, o

tai sąlygoja tinkamą preferencijų (preferencinių muitų tarifų) taikymą. Vadovaujantis preferencinių susitarimų nuostatomis išsiųsta 181 užklausa patikrinti 426 lengvatinę prekių

kilmę patvirtinančius dokumentus, gauti 8 prašymai patikrinti 14 kilmės dokumentų. Pabaigtas 2010 m. pradėtas svarbus importuotų prekių lengvatinės kilmė tyrimas – Rusijos įgaliotos institucijos sojų aliejui išduotų A formos kilmės sertifikatų patikrinimas. Iš Rusijos Federacijos gauti neigiami atsakymai dėl 29 kilmės dokumentų patikrinimo. Vadovaujantis tyrimo rezultatais papildomai apskaičiuota apie 475 tūkst. litų.

Pateikti 56 išaiškinimai/konsultacijos (raštu – 10, elektroniniu paštu – 46) dėl lengvatinių susitarimų kilmės protokolų nuostatų taikymo, lengvatinių susitarimų įsigaliojimo.

Viena iš TM veiklos sričių, kurią galima laikyti parama verslui, yra prekių kilmės dokumentų (EUR.1, EUR-MED, A.TR judėjimo sertifikatų ir pakaitinių A formos kilmės sertifikatų) išdavimas. Per ataskaitinį laikotarpį išduota 4 240 EUR.1/EUR-MED prekių judėjimo sertifikatų, 5 010 A formos kilmės sertifikatų, 129 A.TR judėjimo sertifikatai ir 46 leidimai pateikti ilgalaikį A formos kilmės sertifikatą.

3. FINANSINIŲ INTERESŲ APSAUGA

3.1. Mokesčių indėlis į valstybės biudžetą 2011 m. sausio–gruodžio mėn. Lietuvos Respublikos muitinė administravo muitus, akcizus ir pridėtinės

vertės mokestį (PVM) už išleidžiamas į laisvą apyvartą importuotas prekes. Per šį laikotarpį surinkta į valstybės biudžetą bei perduota VMI administruoti 6 mlrd. 963 mln. 2 tūkst. litų mokesčių, iš jų:

• į valstybės biudžetą surinkta 2 mlrd. 253 mln. 586 tūkst. litų muitų, akcizų ir PVM (14 proc. valstybės biudžeto pajamų);

• VMI perduota administruoti 4 mlrd. 709 mln. 416 tūkst. litų akcizų ir PVM (29 proc. valstybės biudžeto pajamų).

11%

16%

11%

16%

11%

19%

10%

17% 14%

29%

0

5000

10000

15000

20000

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.

LIETUVOS MUITINĖS ADMINISTRUOJAMŲ MOKESČIŲ INDĖLISĮ VALSTYBĖS BIUDŽETĄ 2007–2011 M., MLN. LT

valstybės biudžetopajamos (be ES lėšų),tarp jų:

muitinėsadministruojamosbiudžeto įplaukos

muitinės apskaičiuotosmokesčių sumos,perduotos administruotiVMI

15

3.2. Mokesčių surinkimo užduotis

2011 metams Lietuvos muitinei nustatytas 2 mlrd. 83 mln. 351 tūkst. litų muitų, akcizų ir PVM įmokų į valstybės biudžetą surinkimo planas.

3.3. Mokesčių surinkimo užduoties vykdymas

Per ataskaitinį laikotarpį Lietuvos muitinė į valstybės biudžetą surinko 2 mlrd. 253 mln. 586 tūkst. litų muitų, akcizų ir PVM. Mokesčių surinkimo planas įvykdytas 108 proc. (surinkta 170 mln. 235 tūkst. litų daugiau nei planuota).

Muitinės administruojamų mokesčių surinkimas į valstybės biudžetą 2010 m. ir 2011 m.

(tūkst. Lt)

Laikotarpis 2010 m. surinkta

(įskaityta) 2011 m. planuota surinkti (įskaityti)

2011 m. surinkta (įskaityta)

2011 m. pokytis, palyginti su 2010 m.

2011 m. plano vykdymas

+/– proc. +/– proc. Sausis 128 804 151 891 170 633 41 828 32 18 742 112 Vasaris 129 704 150 160 154 202 24 498 19 4 042 103 Kovas 139 576 161 580 165 116 25 539 18 3 536 102 Balandis 149 273 169 830 189 575 40 301 27 19 745 112 Gegužė 130 668 155 590 181 691 51 024 39 26 101 117 Birželis 148 410 167 360 192 795 44 385 30 25 435 115 Liepa 162 097 185 560 190 153 28 056 17 4 593 102 Rugpjūtis 168 335 176 900 181 892 13 556 8 4 992 103 Rugsėjis 168 365 177 410 213 595 45 230 27 36 185 120 Spalis 165 829 190 910 191 709 25 880 16 -799 100 Lapkritis 168 255 200 680 206 771 38 516 23 6 091 103 Gruodis 191 794 195 480 215 456 23 662 12 19 976 110

Iš viso 1 851 109 2 083 351 2 253 586 402 477 22 170 235 108

I ketvirtis 398 085 463 631 489 950 91 865 23 26 319 106

II ketvirtis 428 351 492 780 564 061 135 710 32 71 281 114

III ketvirtis 498 797 539 870 585 640 86 843 17 45 770 108

IV ketvirtis 443 026 587 070 613 936 88 058 17 26 866 105

2011 m. sausio–gruodžio mėn. mokesčių surinkta 22 proc. (402 mln. 477 tūkst. Lt) daugiau negu buvo surinkta 2010 m. sausio–gruodžio mėnesiais.

3.4. Pagrindinės mokesčių surinkimo aplinkybės

3.4.1. Importo mokesčių apskaičiavimas 2011 m. sausio–gruodžio mėn. muitinės administruojamų mokesčių surinkimą didžiąja dalimi lėmė

2010 m. gruodžio mėn.–2011 m. lapkričio mėn. muitinio įforminimo metu apskaičiuoti prekių importo mokesčiai, kurie (remiantis preliminariais MAKIS duomenų saugyklos duomenimis) sudarė 7 mlrd. 292 mln. 465 tūkst. litų. Per minėtą laikotarpį šių mokesčių apimtys padidėjo 1 mlrd. 943 mln. 608 tūkst. litų, arba 36 proc., iš jų:

• VMI mokesčių sumokėjimo kontrolei perduodamų prekių mokesčių apimtys padidėjo 1 mlrd. 435 mln. 692 tūkst. litų, arba 41 procentu;

• kitų prekių (už kurias didžiąją dalį apskaičiuotų importo mokesčių sumokėjimo kontrolę ir mokesčių surinkimą vykdo Lietuvos Respublikos muitinė) mokesčių apimtys padidėjo 507 mln. 916 tūkst. litų, arba 28 procentais.

3.4.2. Mokesčių sumokėjimo kontrolės perdavimas VMI

Per ataskaitinį laikotarpį muitinė perdavė VMI sumokėjimo kontrolei 4 mlrd. 709 mln. 416 tūkst. litų mokesčių (apie 1 mlrd. 267 mln. litų, arba 37 proc., daugiau negu 2010 m. sausio–gruodžio mėn.), iš jų:

• PVM už energijos išteklius ir ilgalaikį gamybinės paskirties turtą – 3 mlrd. 996 mln. 46 tūkst. litų, arba apie 1 mlrd. 34 mln. litų (35 proc.) daugiau negu 2010 m. sausio–gruodžio mėnesiais;

• akcizų ir PVM dėl akcizinių prekių laikymo akciziniuose sandėliuose – 713 mln. 370 tūkst. litų, arba apie 233 mln. litų (49 proc.) daugiau negu 2010 m. sausio–gruodžio mėnesiais.

16

3.4.3. Atleidimas nuo importo PVM sumokėjimo

Ūkio subjektai naudojasi prekių importo galimybe, kai pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 35 straipsnį atleidžiama nuo importo PVM, įforminus 42-ąją importo procedūrą. Importo PVM sumokamas ne toje ES šalyje, kurioje įforminama importo procedūra, bet toje ES šalyje narėje, į kurią faktiškai tiekiamos prekės galutiniam vartojimui. Šiuo atveju importo PVM apskaičiuoja ir sumokėjimą kontroliuoja atitinkami ES šalių mokesčių administratoriai.

2011 m. sausio–gruodžio mėn. prekėms, kurioms Lietuvoje buvo įforminta 42-oji importo procedūra, apskaičiuotas importo PVM sudarytų apie 257 mln. litų. Šių prekių importo PVM apimtys, palyginti su 2010 m. sausio–gruodžio mėn., padidėjo apie 113 procentų.

3.5. LR muitinės administruojamų mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą užduočių vykdymas pagal

mokesčių rūšis

3.5.1. Muitinės įplaukų struktūra Didžiausią muitinės administruojamų mokesčių įplaukų dalį 2011 m. sausio–rugsėjo mėn. sudarė PVM – 87

proc., muitai sudarė 9 proc., akcizai – 4 proc. muitinės įplaukų (2010 m. sausio–rugsėjo mėn. PVM – 85 proc., muitai – 10 proc. ir akcizai – 5 proc.).

Muitinės administruojamų mokesčių surinkimas į valstybės biudžetą pagal mokesčių rūšis

2010 ir 2011 m. sausio–gruodžio mėn.

Mokesčių rūšis

2010 m. surinkta

(įskaityta)

2011 m. planuota surinkti

(įskaityti)

2011 m. surinkta

(įskaityta)

2011 m. pokytis, palyginti su 2010 m.

Plano vykdymas

+/– proc. +/– proc. sausio–kovo mėn.

Muitai 181 596 220 518 204 835 23 238 13 -15 684 93

Akcizai 99 125 114 863 85 559 -13 566 -14 -29 304 74

PVM 1 570 389 1 747 970 1 963 193 392 804 25 215 223 112

Iš viso 1 851 109 2 083 351 2 253 586 402 477 22 170 235 108

3.5.2. Muitai 2011 m. sausio–gruodžio mėn. Lietuvos Respublikos muitinė į valstybės biudžetą surinko 204 mln. 835 tūkst. litų

muitų, arba 13 proc. (23 mln. 238 tūkst. litų) daugiau negu 2010 m. sausio–gruodžio mėnesiais. Patvirtintas muitų surinkimo planas įvykdytas 93 proc. (surinkta 15 mln. 684 tūkst. litų mažiau nei

planuota). Muitų surinkimą lemia muitais apmokestinamų prekių importo apimtys ir už jas apskaičiuoti importo

muitai. 2010 m. gruodžio mėn.–2011 m. lapkričio mėn., palyginti su atitinkamu praėjusiu laikotarpiu, išleistoms į laisvą apyvartą apmokestintoms prekėms muitinio įforminimo metu apskaičiuoti importo muitai padidėjo apie 21 mln. litų (11 proc.).

Muitinės kompetencijai priklausantys tradiciniai nuosavi ištekliai,

įtraukti į „A“ sąskaitos ataskaitą 2011 m. sausio–lapkričio mėn.

Rodikliai 2010 m. sausio–rugpjūčio mėn.

2011 m. sausio–rugpjūčio mėn.

Kaita tūkst. Lt proc.

Muitų suma, mokėtina EK 122 785 140 862 18 077

15 Administravimo išlaidoms Lietuvos Respublikai liekanti suma

40 928 46 954 6 026

Iš viso 163 713 187 816 24 103

3.5.3. Pridėtinės vertės mokestis 2011 m. sausio–gruodžio mėn. Lietuvos muitinė į valstybės biudžetą surinko 1 mlrd. 963 mln. 193 tūkst. litų

PVM, arba 25 proc. (392 mln. 804 tūkst. litų) daugiau negu 2010 m. sausio–gruodžio mėnesiais. Patvirtintas PVM surinkimo planas įvykdytas 112 proc. (surinkta 215 mln. 223 tūkst. litų daugiau nei

planuota). PVM surinkimą lemia PVM apmokestinamų prekių importo apimtys ir už jas apskaičiuotas importo PVM.

2010 m. gruodžio–2011 m. lapkričio mėn., palyginti su atitinkamu praėjusiu laikotarpiu, išleistų į laisvą apyvartą apmokestintų prekių (išskyrus žalią naftą, gamtines dujas ir perdirbimui skirtus gazolius) muitinio įforminimo metu apskaičiuotas PVM padidėjo apie 464 mln. litų (29 proc.).

Lietuvos Respublikos muitinė administruoja pridėtinės vertės mokestį už išleidžiamas į laisvą apyvartą prekes, tačiau viso apskaičiuoto už šias prekes PVM muitinė negauna: ūkio subjektui pateikus pažymą, kad

17

energijos išteklių (naftos, branduolinio kuro, suskystintų ir gamtinių dujų), ilgalaikio gamybinės paskirties turto (vientiso technologinio komplekto, linijos, vienos paskirties įrenginių ar energijos išteklių, įvežamų pagal vieną sutartį) vertė didesnė kaip 100 tūkst. litų, PVM sumokėjimo kontrolė perduodama VMI.

Per ataskaitinį laikotarpį už energijos išteklius ir ilgalaikį gamybinės paskirties turtą VMI sumokėjimo kontrolei perduota 3 mlrd. 996 mln. 46 tūkst. litų PVM, arba 1 mlrd. 34 mln. litų (35 proc.) daugiau negu 2010 m. sausio–gruodžio mėnesiais.

Už importuojamas akcizais apmokestinamas prekes, kurios nugabenamos į akcizais apmokestinamų prekių sandėlius, Lietuvos Respublikos muitinė akcizų ir dalies PVM sumokėjimo kontrolę perduoda VMI. Per ataskaitinį laikotarpį, ūkio subjektui pateikus pažymą apie akcizinių prekių laikymą akciziniuose sandėliuose, VMI perduota kontroliuoti 84 mln. 316 tūkst. litų PVM, arba 6 mln. litų (7 proc.) daugiau negu 2010 m. sausio–gruodžio mėnesiais.

2011 m. sausio–gruodžio mėn. importuotoms prekėms, kurioms įforminta 42-oji importo procedūra, nebuvo apskaičiuota ir surinkta apie 257 mln. litų importo PVM (importo PVM neapmokestintos prekės pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 35 straipsnį).

3.5.4. Akcizai

2011 m. sausio–gruodžio mėn. Lietuvos Respublikos muitinė į valstybės biudžetą surinko 85 mln. 559 tūkst. litų akcizų, arba 14 proc. (13 mln. 566 tūkst. litų) mažiau negu 2010 m. sausio–gruodžio mėnesiais.

Patvirtintas akcizų surinkimo planas įvykdytas 74 proc. (mokesčių surinkta 29 mln. 304 tūkst. litų mažiau nei planuota).

2011 m. sausio–gruodžio mėn. didžiausią dalį muitinės renkamų akcizų sudaro už energetinius produktus sumokėti akcizai – 53 proc. (45 mln. 24 tūkst. litų) ir už etilo alkoholį ir alkoholinius gėrimus sumokėti akcizai – 43 proc. (36 mln. 635 tūkst. litų). Už apdorotą tabaką surinkta akcizų dalis sudarė 4 proc. (3 mln. 901 tūkst. litų).

Akcizų surinkimo plano vykdymui reikšmingos įtakos turi akciziniuose sandėliuose laikomos importuotos prekės, už kurias apskaičiuotų akcizų ir dalies PVM sumokėjimo kontrolė perduodama VMI. 2011 m. sausio–gruodžio mėn. VMI perduota kontroliuoti 629 mln. 53 tūkst. litų akcizų, arba 228 mln. litų (57 proc.) daugiau negu 2010 m. sausio–gruodžio mėn., iš jų:

• už importuotą kurą, kuris laikomas akciziniuose sandėliuose, VMI perduota kontroliuoti 387 mln. 356 tūkst. litų akcizų, arba 33 proc. (96 mln. 34 tūkst. litų) daugiau negu 2010 m. sausio–gruodžio mėnesiais;

• už importuotą etilo alkoholį ir alkoholinius gėrimus, kurie laikomi akciziniuose sandėliuose, VMI perduota kontroliuoti 220 mln. 534 tūkst. litų akcizų, o už apdorotą tabaką – 21 mln. 163 tūkst. litų.

3.6. Muitinės mokestinė nepriemoka 2012 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos muitinėje mokesčių nepriemokos suma sudarė 429 mln.

596 tūkst. litų.

Muitinės mokestinės nepriemokos kaita sausio 1 d.

Rodikliai 2010 m. 2011 m. Kaita

tūkst. Lt proc.

Mokestinė nepriemoka, tūkst. Lt 82 841 429 596 346 756 419

Mokestinės nepriemokos pokytis per IV ketv., tūkst. Lt 5 344 8 636 3 292 62

Mokestinės nepriemokos pokytis per laikotarpį nuo metų pradžios, tūkst. Lt

12 559 346 756 328 853 1 837

Mokestinės nepriemokos pokytis per laikotarpį nuo metų pradžios, proc.

18 419

Mokestinė nepriemoka nuo metų pradžios padidėjo 346 mln. 756 tūkst. litais, arba 419 procentų. Per IV

ketv. mokestinė nepriemoka padidėjo 8 mln. 636 tūkst. litais. Nepriemokos padidėjimas nuo metų pradžios susijęs su tarptautinės operacijos „HOPE“ metu pradėtu ikiteisminiu tyrimu dėl stambaus masto kontrabandos.

Mokestinės nepriemokos struktūra pagal mokesčių rūšis 2011 m. sausio 1 d.

Mokesčių rūšis Suma, tūkst. Lt Lyg. svoris, % Muitai 61 306 14,3 Akcizai 124 721 29,0 PVM 73 654 17,1 Kitos įmokos 111 659 26,0 Delspinigiai 58 257 13,6

Iš viso 429 596 100,0

18

Didžiausią muitinės nepriemokų dalį sudaro akcizų nepriemokos, t. y. 124 mln. 721 tūkst. litų (29 proc.),

kitų įmokų nepriemokos – 111 mln. 659 tūkst. litų (26 proc.), PVM nepriemokos – 72 mln. 654 tūkst. litų (17 proc.).

3.7. Lietuvos Respublikos muitinės papildomai priskaičiuoti mokesčiai

Papildomai priskaičiuoti mokesčiai po muitinio įforminimo

Tikrinimai

2010 m. sausio–gruodžio mėn. 2011 m. sausio–gruodžio mėn.

Patikrintų prekių skaičius

Papildomai priskaičiuota

mokesčių, tūkst. Lt

Patikrintų prekių skaičius

Papildomai priskaičiuota

mokesčių, tūkst. Lt Dėl muitinės vertės 5 066 6 232 5 903 19 325 Dėl klasifikavimo teisingumo 3 259 8 538 3 673 3 770 Dėl kilmės 5 567 2 683 2 779 821 Dėl taikomų mokesčių tarifų 1 431 1 391 890 3 245

Iš viso 15 323 18 844 13 245 27 161 2011 m. sausio–gruodžio mėn. didžiausią papildomai priskaičiuotų mokesčių dalį sudarė mokesčiai

(71 proc.), apskaičiuoti patikslinus deklaruotą prekių muitinę vertę. (2010 m. sausio–gruodžio mėn. – 45 proc. sudarė mokesčiai, apskaičiuoti atlikus tarifinio prekių klasifikavimo kontrolės veiksmus.).

LR asmenų ūkinės komercinės veiklos, susijusios su muitų ir kitų teisės aktų taikymu, patikrinimai, ir papildomai priskaičiuoti mokesčiai

Ataskaitinis laikotarpis

Atlikta patikrinimų

Patikrinimai, kurių metu nustatyti

pažeidimai

Pagal patikrinimų metu nustatytus pažeidimus papildomai priskaičiuota

mokesčių ir su jais susijusių sumų, tūkst. Lt 2010 m. sausio–gruodžio mėn. 336 265 40 125 2011 m. sausio–gruodžio mėn. 279 234 23 987

3.8. Įgaliotojo ekonominio operatoriaus statuso suteikimas

Per ataskaitinį laikotarpį įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusas suteiktas ir AEO sertifikatai išduoti 5 asmenims: UAB „Maxima LT“, UAB „DPD Lietuva“, UAB „DHL Lietuva“, UAB „Baltic Air Logistics Terminal“, UAB „Globay“. Dėl įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statuso suteikimo atliekami 2 asmenų (UAB „Bretalita“, UAB „Altolėkis“) atitikimo nustatytiems reikalavimams veiklos vertinimai.

Galiojančius AEO sertifikatus šiuo metu turi 21 Lietuvos Respublikos asmuo.

3.9. Asmenų ūkinės ir komercinės veiklos tikrinimai Atlikta 279 LR asmenų ūkinės ir komercinės veiklos, susijusios su muitų ir kitų teisės aktų taikymu,

mokestinių patikrinimų ir papildomai priskaičiuota 23 987 tūkst. litų muitų bei mokesčių (2010 m. – 336 LR asmenų patikrinimai ir 40 122 tūkst. litų). Per ataskaitinį laikotarpį didžiausią papildomai priskaičiuotų mokesčių dalį – 67 proc. – sudarė importo PVM mokesčiai.

LR asmenų ūkinės komercinės veiklos mokestiniai tikrinimai pagal teritorines muitines ir mokesčių rūšis 2011 m. I-IV ketv.

Muitinė Patikrinta

įmonių

Papildomai priskaičiuota, Lt Muitinės išieškota

ir asmenų sumokėta

priskaičiuotų mokesčių, Lt

Muitų Akcizų PVM Delspinigių Baudų Iš viso

Vilniaus 89 215 852 14 981 414 717 64 646 80 095 790 291 562 598

Kauno 88 277 482 0 2 161 733 285 015 733 853 3 458 083 876 341

Klaipėdos 102 169 273 0 13 544 524 3 079 342 471 19 738 610 1 109 599

Iš viso 279 662 607 14 981 16 120 974 3 429 003 3 759 419 23 986 984 2 548 538

Taip pat atlikta 20 patikrinimų, susijusių su ES Bendrosios žemės ūkio politikos priemonių įgyvendinimu,

4 tiksliniai muitiniai patikrinimai, susiję su AEO sertifikatų išdavimu, 61 tikslinis muitinis patikrinimas, susijęs su asmenų tikrinimais prieš išduodant leidimus, garantijas ir pan., ir 38 kiti tiksliniai muitiniai patikrinimai.

19

3.10. Muitinės interesų atstovavimas teismuose administracinėse ir civilinėse bylose

62 Muitinės departamento sprendimai apskųsti Mokestinių ginčų komisijai prie LR Vyriausybės, 8 – Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, 57 – pirmos instancijos teismams ir 43 – Lietuvos Vyriausiajam Administraciniam Teismui.

Dalyvauta 249 posėdžiuose teismuose, Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje ir Mokestinių ginčų komisijoje prie LR Vyriausybės.

Sprendimai priimti 210 bylų. Pirmos instancijos teismuose (apygardų, apygardų administraciniuose teismuose) išnagrinėtos 75 bylos, iš

jų 71 byla laimėta (bendra suma – 20 087 175 Lt), 2 bylos pralaimėtos (bendra mokesčių suma – 565 579 Lt), 2 bylos grąžintos Muitinės departamentui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos Vyriausiajame Administraciniame Teisme išnagrinėtos 57 bylos, iš jų 49 administracinės bylos laimėtos (bendra suma – 16 298 880 Lt), 6 administracinės bylos gražintos nagrinėti iš naujo Muitinės departamentui (bendra suma – 1 470 104 Lt), 2 administracinės bylos pralaimėtos (bendra mokesčių suma – 2 250 227 Lt).

Mokestinių ginčų komisijoje prie LR Vyriausybės išnagrinėtos 68 bylos, iš jų 52 bylose patvirtinti MD sprendimai (mokesčių suma – 3 226 796 Lt), 11 bylų grąžinta Muitinės departamentui nagrinėti iš naujo (bendra mokesčių suma – 2 419 803 Lt) ir 5 bylos pralaimėtos (bendra mokesčių suma – 1 269 313 Lt).

Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje išnagrinėtos ir laimėta 10 bylų. 3. 11. Muitinės departamente gauti ir išnagrinėti skundai

Gauti 297 skundai, priimti 436 sprendimai (bendra mokesčių suma – 137 395 246 Lt), iš jų: • patvirtinti teritorinės muitinės sprendimą arba skundą atmesti kaip nepagrįstą – 175 (bendra suma – 12 446

465 Lt); • pavesti teritorinei muitinei atlikti kartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą arba grąžinti teritorinei

muitinei nagrinėti iš naujo – 47 (bendra suma – 17 715 741 Lt); • skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį mokesčių mokėtojui arba palikti skundą nenagrinėtu – 14 (bendra

suma – 3 078 210 Lt); • pakeisti teritorinės muitinės sprendimą – 43 (bendra suma – 1 044 255 Lt); • panaikinti teritorinės muitinės sprendimą arba patenkinti skundą – 22 (bendra suma – 921 677 Lt); • iš dalies panaikinti arba iš dalies patvirtinti teritorinės muitinės sprendimą – 14 (bendra suma – 2 189 438

Lt); • kiti (dėl skundo trūkumų pašalinimo, termino skundui paduoti atnaujinimo, skundo nagrinėjimo arba

mokesčių išieškojimo sustabdymo) – 120.

3.12. Ryšiai su verslo organizacijomis Koordinuojama Muitinės konsultacinio komiteto (MKK) ir jo regioninių pakomitečių veikla. MKK –

svarbus muitinės vykdomos politikos instrumentas perteikiant ir derinant ją su verslo organizacijomis. 2011 m. įvyko 13 MKK ir MKK pakomitečių posėdžiai: 4 – MKK, 3 – Vilniaus TM, 2 – Kauno TM, 4 –

Klaipėdos TM MKK pakomitečių posėdžiai. Sausio mėnesį surengtas MKK išplėstinis posėdis, kuriame Rusijos muitinės pareigūnai verslo atstovus

supažindino su muitinės procedūrų pokyčiais įkūrus Rusijos–Baltarusijos–Kazachstano muitų sąjungą; Baltarusijos muitinės pareigūnai informavo pasitarimo dalyvius apie išankstinį informacijos pateikimą Baltarusijos muitinei.

Birželio mėnesį surengtame MKK posėdyje verslo asociacijų atstovams buvo pristatyta korupcijos prevencija ir kontrolė Lietuvos muitinėje, kalbėta apie muitinės konfiskuotų prekių administravimą bei artimiausius Lietuvos muitinės struktūros optimizavimo planus.

Spalio mėnesį MKK posėdyje muitinės specialistai informavo apie deklaracijų forminimo ir prekių tikrinimo pokyčius Lietuvos muitinėje, buvo pristatomi atliktų studijų „Europos Parlamento ir Tarybos reglamento nuostatų įgyvendinimo poreikių muitinės ir verslo atžvilgiu nustatymas“ ir „Elektroninės muitinės ir naujojo Europos Bendrijos muitinės kodekso įtaka verslui“ rezultatai.

Gruodį su verslo ir akademinės visuomenės atstovais buvo diskutuota apie muitinės veiklos studijas ir mokymus įgyjant naujų kompetencijų, studijų ir praktikos santykį siekiant norimos kvalifikacijos, muitinės teikiamas mokymo paslaugas verslui bei viešojo sektoriaus efektyvumą ir verslo poreikius.

Regioniniuose MKK pakomitečiuose diskutuojama konkretesnėmis temomis: dėl prekių sandorio vertės ir jos patikslinimo („Incoterms 2010“), dėl importuotų ir tiekiamų į kitą valstybę prekių neapmokestinimo PVM, dėl laikinojo įvežimo muitinės procedūros taikymo transporto priemonėms, laikinojo įvežimo perdirbti procedūros užbaigimo taikant reeksporto sankcionuotą veiksmą, neįforminant tranzito procedūros, bei apie reeksporto sankcionuoto veiksmo įforminimą, kai automobiliai išgabenami iš Bendrijos muitų teritorijos pagal vieną vežimo sutartį taikant SMGS važtaraščius. Pakomitečiuose taip pat buvo nagrinėjamos supaprastintų muitinės procedūrų taikymo problemos, aptariama vidutinė importo ir eksporto deklaracijų įforminimo trukmė, pristatytos muitinės

20

veiklos naujovės, diskutuota dėl geresnių verslo subjektų ir muitinės bendradarbiavimo formų, pristatyti muitinės deklaracijų forminimo ir prekių tikrinimo pokyčiai Lietuvos muitinėje ir pan. Klaipėdos TM MKK pakomitečio posėdyje buvo kalbama apie saugos ir saugumo duomenų pateikimo reikalavimų vykdymą, verslininkams pateikta bandomojo projekto, atliekant laikinojo saugojimo duomenų pateikimą KIPIS, rezultatų apžvalga, aptariamos Šiaulių regiono plėtros perspektyvos.

Visuose MKK pakomitečiuose verslininkams buvo pristatomi Lietuvos muitinės struktūros optimizavimo planai.

Plėtojant ryšius su verslo organizacijomis siekiama, kad verslo asociacijos aktyviai dalyvautų derinant Lietuvos pozicijas dėl ES muitų teisės aktų projektų, teiktų pasiūlymus dėl perteklinių teisės aktų ir pan. 2011 m. buvo pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai su skubių siuntų gabentojais, Lietuvos dviračių verslo asociacija, Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija.

2011 m. prasidėjo MKK vidinė reforma: nuo pranešimų skaitymo ir informacijos perteikimo pereinama prie diskusijų, bendrų pozicijų tarp muitinės ir verslo atstovų derinimo siekiant palengvinti prekybos sąlygas teisėtam verslui.

Informacija muitinės klientams

Informavimo grupė teikia kvalifikuotą informaciją žodžiu ir elektroniniu paštu fiziniams ir juridiniams asmenims apie Muitinės kodekso ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, taikymą.

Į Informavimo grupę konkrečios informacijos kreipiasi interesantai, kurių veikla tiesiogiai susijusi su muitine ir jos vykdomomis procedūromis: kasdien telefonu kreipiasi vidutiniškai apie 50–60 klientų, dar vidutiniškai 1–2 interesantai aptarnaujami jiems atėjus į Muitinės departamentą, elektroniniu paštu kasdien gaunama ir atsakoma vidutiniškai į 13–14 klausimų.

Per 2011 metus atsakyta į 2 501 elektroninį paklausimą (2010 m. – į 2 384 paklausimus). Daugiausia klausimų buvo užduota apie pašto siuntomis gabenamų prekių apmokestinimą, prekių importą

iš trečiųjų šalių, prekių gabenimą į kitas ES šalis nares, keleivių įvežamų prekių normas ir apmokestinimo tvarką. Šiemet ypač buvo aktualus kuro, gabenamo automobilių bakuose, atleidimo nuo muitų ir kitų mokesčių klausimas. Vis dažniau klausimų gaunama anglų kalba ir rusų kalbomis.

4. MUITINĖS VALDYMAS

4.1. LR muitinės struktūriniai pokyčiai

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos muitinės veiklos strategiją 2011–2015 metams, Lietuvos Respublikos muitinės teikiamų paslaugų, vykdomų funkcijų ir kontrolės paskirstymo tarp muitinės įstaigų centralizavimo ir decentralizavimo koncepciją ir siekdamas didinti Lietuvos Respublikos muitinės veiklos efektyvumą, gerinti vidaus administravimą ir išteklių valdymą, gerinti teikiamų paslaugų kokybę ir stiprinti išorinės Europos Sąjungos sienos apsaugą Muitinės departamentas įgyvendino struktūrinius pokyčius ir nuo 2012 m. sausio 1 d. Muitinės departamentas centralizavo Dokumentų valdymo, Finansų, Personalo administravimo, Turto valdymo, Investicijų ir viešųjų pirkimų ir Statistikos analizės skyrius. Be to, atlikus vykdomų funkcijų peržiūrą ir perskirstymą nuo 2012 m. sausio 1 d. Muitinės departamentas pertvarkė ir (arba) įsteigė Mobiliųjų grupių (teritorinėse muitinėse), Muitinės kontrolės organizavimo, Muitų politikos, Sulaikytų prekių administravimo ir Veiklos planavimo ir pokyčių valdymo skyrius, taip pat perėmė Centralizuoto F tipo muitinės sandėlio veiklos organizavimą.

Įgyvendinus LR muitinės struktūrinius pokyčius nuo 2012 m. sausio 1 d. Muitinės departamento pareigybių skaičius padidėjo 214 pareigybių, o muitinės įstaigų pareigybių skaičius sumažėjo 226 pareigybėmis. Nuo 2012 m. sausio 1 d. Muitinės departamente ir muitinės įstaigose yra 2300 pareigybių.

4.2. Personalo valdymas 2011 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Lietuvos muitinėje dirbo 2 212 pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių

pagal darbo sutartį, iš jų 2 079 pareigūnai ir 133 darbuotojai. Muitinės sistemoje 95 proc. pareigūnų turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 1,5 proc. – aukštąjį

neuniversitetinį, 3,4 proc. – aukštesnįjį ir 0,1 proc. – vidurinį išsilavinimą. Šiuo metu muitinės sistemoje dirba 1 113 vyrų ir 1 099 moterys. Per ataskaitinį laikotarpį iš pareigų atleisti arba perkelti 502 pareigūnai ir darbuotojai (87 pareigūnai ir 1

valstybės tarnautojas atsistatydino savo noru, 113 pareigūnų perkelti į kitas pareigas, 25 atleisti pasibaigus tarnybos laikui, 2 išbraukti iš sąrašų mirus, 68 – panaikinus pareigybę, 11 – pagal medicininės ekspertizės komisijos išvadą, 4 – pasibaigus priėmimo į pakaitinius terminui, 1 – dėl sunkaus tarnybinio nusižengimo 2 – įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, 3 – tarnybinės nuobaudos-atleidimai; 83 darbo sutartys nutrauktos darbdavio iniciatyva, 8 – pasibaigus darbo sutarties terminui, 84 darbo sutartys nutrauktos šalių susitarimu, o 10 – darbuotojo pareiškimu).

21

4.3. Mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas

Muitinės pareigūnai kvalifikaciją tobulino Muitinės mokymo centre, dalyvaudami ES finansuojamuose projektuose ir mokymuose užsienyje. Dėl sumažinto finansavimo kvalifikacijos tobulinimui diegiami efektyvesni mokymo būdai, mažinantys Kauno ir Klaipėdos muitinių išlaidas mokymams ir komandiruotėms. Muitinės mokymo centro pareigūnai mokymus vedė Klaipėdos ir Kauno teritorinėse muitinėse, 787 pareigūnai ir darbuotojai mokėsi nuotolinio mokymo kursuose. Mokymo nuotoliniu būdu ir organizuojant mokymus darbo vietose dalyvių skaičius sudarė 33 procentus mokymų. Pradėtas diegti kombinuotas mokymo būdas. Įgyvendinant Europos socialinio fondo finansuojamo projekto „Kombinuoto mokymo modulių sistemingam muitinės pareigūnų specialiųjų gebėjimų ugdymui parengimas ir įdiegimas“ organizuoti mokymai Muitinės mokymo centro lektoriams „Darbas su nuotolinių mokymų sistema Oracle iLearning“, organizuoti mokymai pagal LR muitinės finansinių išteklių, jų apskaitos ir kontrolės sistemos kūrimo, įdiegimo bei priežiūros ir palaikymo paslaugų pirkimo 2007 m. lapkričio 21 d. sutarties Nr. 11B-224/ERP2007/1421 3.1.1.8 punktą. Įgyvendinant Europos socialinio fondo pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonės VP1-4.1-VRM-03-03-V „Valstybės institucijų ir įstaigų dirbančiųjų kvalifikacijos tobulinimas“ finansuojamą projektą „Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų kvalifikacijos tobulinimas“ antrąją sesiją (30 akademinių valandų) anglų kalbos mokymus baigė 280, įvairių lygių anglų kalbos (40 akademinių valandų) intensyvaus mokymo išvažiuojamame seminare mokėsi ir baigė 275, IT Europos Socialinio fondo mokymuose pagal atskiras programas dalyvavo 50 Muitinės informacinių sistemų centro pareigūnų, integruotos muitinės informacinės sistemos mokymus baigė 196 pareigūnai ir darbuotojai.

Daugiausia dėmesio buvo skirta pareigūnų specialiųjų profesinių žinių ir įgūdžių lavinimui ir užsienio kalbų mokymui. Įvadiniuose mokymuose dalyvavo 11 administracijos pareigūnų, 16 muitinės pareigūnų dalyvavo perkvalifikavimo kursuose, Muitinės mokymo centre užsienio kalbų mokėsi 36 pareigūnai ir darbuotojai MD skiriamomis biudžeto lėšomis, ES „Dvynių“ projektų rengimo ir administravimo programos mokymuose Lietuvos viešojo administravimo institute dalyvavo 39 pareigūnai. Kursuose vadovaujantiems postų pareigūnams dalyvavo 41 pareigūnas, mokymuose, susijusiuose su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų nustatytų prioritetinių valstybės tarnautojų mokymo tikslų įgyvendinimu, mokėsi 1 092 pareigūnai, profesinės etikos ir korupcijos prevencijos mokymuose – 155. Vykdant MMC projektą Nr. VP1-4.1-VRM-03-V-01-005, finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis, kombinuoto mokymo modulio kursus baigė 532 pareigūnai. Vykdant MD projektą Nr. VP1-4.1-VRM-03-V-01-27 anglų kalbos kursus baigė 280 pareigūnų ir darbuotojų, kompiuterinio raštingumo įgūdžių stiprinimo mokymuose dalyvavo 27 pareigūnai ir darbuotojai. Fizinio pasirengimo kursuose dalyvavo 57 muitinės pareigūnai, integruotos muitinės informacinės sistemos mokymuose – 184 pareigūnai. Bendradarbiaujant su Vilniaus automechanikų ir verslo mokykla organizuoti mokymai 20 muitinės pareigūnų (apie importuojamų transporto priemonių konstrukcijas, mazgus, detales ir sužalojimus, turinčius įtakos teisingam muitų ir kitų mokesčių apskaičiavimui). Kiekvienam Lietuvos muitinės pareigūnui ir darbuotojui per ataskaitinį laikotarpį vidutiniškai teko 36 mokymosi valandos, Muitinės departamento pareigūnui ir darbuotojui – po 55 mokymosi valandas. Užsienyje mokėsi 103 pareigūnai pagal Europos socialinio fondo ir LR biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos valstybės tarnautojų, atstovaujančių Lietuvos interesams ES, kvalifikacijos tobulinimas“ mokymuose dalyvavo 57 Muitinės departamento pareigūnai.

Muitinės mokymo centro organizuotuose mokymuose dalyvavo ir naujausia profesine praktika bei patirtimi su mokymo dalyviais pasidalijo 15 muitinės pareigūnų-praktikų. Kvalifikacijai kelti skiriamų biudžetinių išlaidų dalis nuo darbo užmokesčiui skiriamų lėšų, palyginti su 2010 m., sumažėjo nuo 1,5 proc. iki 0,7 proc. (su MMC mokymams skirtomis išlaidomis), pareigūnų dalyvavimas mokymuose sumažėjo nuo 83 iki 78 procentų.

4.4. Kandidatų į tarnybą muitinėje tikrinimai Atlikti 46 kandidatų, siekiančių eiti pareigas muitinėje, tikrinimai. Neigiamų išvadų ataskaitiniu laikotarpiu

nepatvirtinta.

4.5. Prašymų, pareiškimų ir skundų nagrinėjimas

Per ataskaitinį laikotarpį gauti 59 skundai ir pranešimai pasitikėjimo telefonu dėl muitinės pareigūnų galimų muitinės pareigūnų vardo diskreditavimo, piktnaudžiavimo ir korupcijos atvejų. Išnagrinėjus šiuos skundus ir pranešimus nustatyti 3 pažeidimai.

4.6. Tarnybinių tyrimų ir patikrinimų atlikimas Iš viso ataskaitiniu laikotarpiu muitinės sistemoje atlikti 85 tarnybiniai patikrinimai, po jų 62 muitinės

pareigūnams buvo siūloma skirti tarnybines nuobaudas. Paskirtos 54 tarnybinės nuobaudos: 28 pastabos, 18 papeikimų, 4 griežti papeikimai, 1 perkėlimas į žemesnės kategorijos pareigas ir 3 atleidimai iš tarnybos. Inicijuota 17 tarnybinių patikrinimų, paskirta 11 tarnybinių nuobaudų.

22

4.7. Korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų išaiškinimas Per ataskaitinį laikotarpį iš viso muitinėje nustatyta 19 korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų atvejų,

įtarimai pareikšti 40 muitinės pareigūnų. Korupcijos atvejų nustatymo muitinėje lygis ataskaitiniu laikotarpiu – 0,85 procento.

4.8. Muitinės sandėlių, importo ir eksporto terminalų veiklos priežiūra Parengti Prekių saugojimo vietos (teritorijos) tinkamumo F tipo muitinės sandėlio veiklai reikalavimai. Siekiant užtikrinti sulaikytų prekių apsaugą ir nustatyti atsakomybę, parengta Muitinės sulaikytų prekių

perdavimo į laikinojo saugojimo vietą ir pristatymo į centralizuotą F tipo muitinės sandėlį instrukcija. Parengtas Tarpusavio supratimo memorandumo tarp Muitinės departamento ir tabako gamintojų bendrovių

projektas lietuvių ir anglų kalbomis, kuriuo reglamentuotas tabako gaminių mėginių ėmimas ir inspektavimas. Ataskaitiniu laikotarpiu pradėjo veiklą 14 naujų muitinės sandėlių, panaikinti 7 leidimai steigti muitinės

sandėlį, 1 muitinės sandėlio veikla sustabdyta.

4.9. Muitinės tarpininkų veiklos priežiūra

Patvirtinta Muitinės tarpininkų registravimo ir veiklos taisyklių nauja redakcija (įsigaliojo nuo 2011 m. liepos 1 d.)

5 muitinės tarpininkų įmonėms panaikinta muitinės tarpininkų registracija. Iš viso 2011 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje veiklą vykdė 381 muitinės

tarpininkų įmonė, kuriose muitinės tarpininko vardu teikė muitinės tarpininko paslaugas 1 149 muitinės tarpininko atstovai.

4.10. Muitinės postai

Didinant Lietuvos Respublikos muitinės veiklos efektyvumą ir siekiant koncentruoti Lietuvos Respublikos muitinės veiklą moderniose, gerai įrengtose ir aprūpintose šiuolaikine kompiuterių, ryšio bei muitinio tikrinimo technika muitinės įstaigose, nuo 2011 m. gruodžio 30 d. panaikinti Kauno TM Rokiškio ir Klaipėdos TM Plungės krovinių postai. Iš viso nuo 2012 m. sausio 1 d. veikia 38 muitinės postai.

5. KITA SVARBI LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖS VEIKLA

5.1. Muitinės laboratorijos veikla Muitinės laboratorijoje (Laboratorija) atliekami tyrimai, būtini prekės kodui pagal muitinės naudojamas

nomenklatūras (nomenklatūras) nustatyti, draudžiamoms įvežti (išvežti) ar kitaip reglamentuojamoms, nuodingoms ar pavojingoms medžiagoms identifikuoti.

Per ataskaitinį laikotarpį laboratorija gavo 4 025 mėginius. Tai 88 mėginiais mažiau negu per tą patį 2010 m. laikotarpį.

Buvo ištirti 4 008 mėginiai, išduotas 3 231 tyrimo dokumentas. Palyginti su 2010 m., ištirtų mėginių skaičius padidėjo 44.

Laboratorija veiklos efektyvumo rodiklis (mėginių, ištirtų per 30 darbo dienų, dalis) per ataskaitinį laikotarpį sudarė 92 procentus. Tai 9 proc. daugiau negu 2010 metais. 2011 metams planuotas Laboratorijos veiklos efektyvumo rodiklis (90 proc.) įvykdytas.

5.1.1. Tyrimai muitinės įstaigoms

Laboratorija muitinės įstaigoms pateikė 1 604 Tyrimo protokolus bei 29 Specialisto išvadas. Tai sudarė 50,5 proc. Laboratorijos išduotų tyrimo dokumentų (2010 metais – 45,6 proc.).

Klaipėdos teritorinei muitinei surašyti 614, Vilniaus – 569, Kauno – 406 tyrimo dokumentai.

5.1.2. Tyrimai juridiniams asmenims ir valstybinėms institucijoms Į Laboratoriją, prašydami atlikti tyrimus ir (arba) nustatyti prekių muitinės naudojamos nomenklatūros

kodus, kreipėsi apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI), Valstybinė sienos apsaugos tarnyba ir kitos institucijos bei juridiniai asmenys.

Per ataskaitinį laikotarpį minėtoms institucijoms parengti 1 598 dokumentai dėl prekių klasifikavimo. Tai sudaro 49,5 proc. Laboratorijoje per ataskaitinį laikotarpį išduotų tyrimo dokumentų. Didžiausią dalį (76,2 proc.) sudarė AVMI pateikti akcizinių prekių tyrimo dokumentai.Iš VMI ir kitų valstybės institucijų buvo gautas 1 901 mėginys; ištirti 759 denatūruoto ir nedenatūruoto etilo alkoholio bei 792 naftos produktų mėginiai.

23

5.2. Tarptautinis bendradarbiavimas

Per ataskaitinį laikotarpį dalyvauta 11 susitikimų bendradarbiaujant su ES valstybėmis narėmis, 11 susitikimų bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, 4 PMO renginiuose. Taip pat dalyvauta ESBO ir Baltijos jūros valstybių tarybos veikloje.

5.2.1. Dalyvavimas ES institucijų veikloje

Pagal LR Ministro Pirmininko tarnybos ir kitų institucijų prašymus ir nustatytais terminais per ataskaitinį laikotarpį parengta, suderinta ir pateikta 11 Lietuvos pozicijų dėl muitinės kompetencijai priklausančių ES teisės aktų projektų, 10 pozicijų COREPER posėdžiams ir 50 pozicijų EK komitetų posėdžiams, taip pat pateikti 138 pozicijų derinimo įrašai pagal kitų institucijų prašymus.

Koordinuotas muitinės atstovų dalyvavimas ES Tarybos, Europos Komisijos darbo organų veikloje: • dalyvauta 28 ES Tarybos Muitų sąjungos darbo grupės posėdžiuose, 2 Nuolatinių atstovybių muitinės atašė

posėdžiuose, 2 jungtiniuose Muitų sąjungos ir Muitinių bendradarbiavimo darbo grupių posėdžiuose, 7 ekspertų ir 12 plenarinių Muitinių bendradarbiavimo darbo grupės posėdžių, 2 Operatyvinio bendradarbiavimo vidaus saugumo srityje nuolatinio komiteto (COSI) darbo grupės posėdžiuose, 1 Policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose koordinavimo komiteto (CATS) posėdyje, 1 Teisėsaugos darbo grupės posėdyje, 2 ES Tarybos Muitinių bendradarbiavimo darbo grupės „Penktojo veiksmų plano siekiant įgyvendinti muitinių bendradarbiavimo strategiją nuo 2011-07-01 iki 2012-12-31“ projekto grupės posėdžiuose; 1 ekspertų grupės, skirtos kovos su organizuotu nusikalstamumu, 2011–2013 m. prioriteto „Nutraukti neteisėtą nelegalių prekių, įskaitant kokainą, heroiną, kanapes, suklastotas prekes ir cigaretes, visų pirma konteineriais, gabenimą į ES“ susitikime.

• dalyvauta 33 Europos Komisijos Muitinės kodekso komiteto pakomitečių posėdžiuose, 1 Bendrosios žemės ūkio rinkos vadybos komiteto posėdyje, 1 Antidempingo ir antisubsidijų komiteto posėdyje, 2 Bendrijos nuosavų išteklių patariamojo komiteto (ACOR) posėdžiuose.

• dalyvauta 2 Muitų politikos (pavaduotojų) grupės susitikimuose ir 2 Muitų politikos (tikrųjų narių) grupės susitikimuose (dalyvavo generalinis direktorius). Inicijuotas dalyvavimas bendroje muitinių operacijoje „Barrel“.

5.2.2. ES programa „Muitinė 2013“ 231 muitinės pareigūnas dalyvavo pagal ES programą „Muitinė 2013“ organizuojamuose renginiuose: 110

darbo grupių posėdžių, 14 darbo vizitų, 18 seminarų, 4 stebėsenos vizituose ir 3 mokymų sesijose. Surengti 7 darbo vizitai Lietuvoje, kurių metu 1 Vokietijos, 18 Latvijos ir 16 Estijos muitinių pareigūnų

buvo supažindinti su ES rytiniame pasienyje veikiančių muitinės kelio ir geležinkelio postų, mobiliųjų grupių, kinologų veikla, su Lietuvos muitinėje naudojamomis rizikos valdymo ir rentgeno kontrolės sistemomis, muitinės postų Klaipėdos jūrų uoste bei Vilniaus oro uoste darbo organizavimu.

5.2.3. Lietuvos Respublikos muitinės teikiama techninė pagalba kitų valstybių institucijoms Koordinuotas techninės pagalbos projekto „Integruoto sienų valdymo stiprinimas Vakarų Balkanuose ir

Turkijoje“ įgyvendinimas. 2011 m. gruodžio mėn. projektas baigtas įgyvendinti. Koordinuotas bendras Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos techninės pagalbos „Ukrainos valstybinės

muitinės tarnybos tinklo plėtros“ projekto įgyvendinimas. Parengtas ir kovo 18 d. nacionaliniam „Dvynių“ koordinatoriui pateiktas Lietuvos muitinės ir Suomijos

muitinės konsorciumo ES „Dvynių“ projektinis pasiūlymas Armėnijos muitinei. Koordinuotas projekto vadovo ir nuolatinio „Dvynių“ patarėjo vykimas į atrankos posėdį Jerevane,

Armėnijoje, balandžio 20 d. Gegužės 17 d. iš nacionalinio „Dvynių“ koordinatoriaus gautas pranešimas, kad Lietuvos ir Suomijos muitinių konsorciumo projektinis pasiūlymas yra atrinktas įgyvendinti ES „Dvynių“ projektą AM10/ENP-PCA/FI/07 „Pagalba Armėnijos valstybiniam mokesčių komitetui stiprinant muitinės kontrolės procedūras ir jų įgyvendinimą Armėnijos Respublikoje, remiantis geriausia Europos Sąjungos valstybių narių patirtimi“. Muitinės departamento 2011 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 1B-313 sudaryta projekto sutarties rengimo darbo grupė. Birželio 17 d. įvyko darbinis susitikimas su Suomijos muitinės atstovais projekto sutarties derinimo klausimais. Liepos 13–15 d. organizuotas Armėnijos muitinės pareigūnų vizitas į Muitinės departamentą. Parengtas ir rugpjūčio 10 d. Europos Sąjungos delegacijai Armėnijoje pateiktas su Suomijos bei Armėnijos muitinėmis suderintas „Dvynių“ projekto sutarties projektas. Rugsėjo 26 d. iš ES delegacijos Armėnijoje gautos pastabos sutarties projektui. Spalio 2–7 d. ir lapkričio 7–10 d. organizuotas projekto vadovo (vyko tik spalio 2–7 d.) ir nuolatinio „Dvynių“ patarėjo vykimas į Jerevaną derinti projekto sutarties. Lapkričio 30 d. ES delegacijai Armėnijoje pateiktas naujas sutarties projektas.

Kovo 28 d. LR užsienio reikalų ministerijai pateiktos užpildytos paraiškos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos projektams „Techninės pagalbos teikimas Ukrainos muitinės pareigūnams muitinio įvertinimo srityje“ ir „Techninės pagalbos teikimas Moldovos muitinės pareigūnams muitinio įvertinimo

24

srityje“. Birželio 30 d. pasirašytos projektų įgyvendinimo sutartys. Rugsėjo mėnesį atlikti organizaciniai darbai Lietuvos muitinės ekspertų vizitams į Ukrainą ir Moldovą bei Moldovos ir Ukrainos muitininkų vizitams į Vilnių.

Vasario mėnesį buvo atrinkti ekspertai, kurie vykdys mokymus pagal Tarptautinio migracijos politikos plėtros centro vykdomą „Rytų partnerystės pavyzdinės iniciatyvos Integruoto sienų valdymo klausimams skirtų mokymų“ projektą Rytų partnerystės valstybių pasienio ir muitinės pareigūnams.

Balandžio 12–14 d. Lietuvos muitinės ekspertas dalyvavo seminare, skirtame identifikuoti „Rytų partnerystės pavyzdinės iniciatyvos Integruoto sienų valdymo klausimams skirtų mokymų“ projekto dalyvių poreikius intelektinės nuosavybės apsaugos ir kovos su kontrabanda srityse. Lapkričio ir gruodžio mėn. Lietuvos muitinės ekspertai vedė seminarus integruoto sienų valdymo, kovos su kontrabanda, muitinės veiksmų kovojant su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais klausimais.

Koordinuotas Lietuvos muitinės dalyvavimas rengiant Tadžikistano ir Afganistano pareigūnų mokomąjį vizitą Lietuvoje 2011 m. lapkričio 10–13 d.

5.2.4. Lietuvos Respublikos muitinės atstovų dalyvavimas tarptautinėse misijose

Iki vasario 28 d. Muitinės departamento pareigūnas atliko Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio (EUSR) Pietų Kaukazui Pasienio komandos Tbilisyje vadovo pavaduotojo pareigas.

Iki birželio 21 d. Europos Sąjungos sienos apsaugos misijoje (EUBAM) Ukrainos ir Moldovos pasienyje (Padniestrėje) dalyvavo 2 pareigūnai, o nuo birželio 21 d. dalyvauja 1 pareigūnas.

Nuo birželio 13 d. iki spalio 15 d. vienas muitinės pareigūnas dalyvavo Europos Sąjungos teisės viršenybės misijoje Kosove.

Nuo rugsėjo 13 d. vienas muitinės pareigūnas atlieka stebėtojo pareigas Europos Sąjungos stebėsenos misijoje Gruzijoje (EUMM).

5.2.5. Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektai 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų

stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ VP1-4.3-VRM-01-V „Viešųjų paslaugų kokybės iniciatyvos“ priemonės projektas „Lietuvos Respublikos muitinės kokybės vadybos sistemos pagal

LST EN ISO 9001:2008 diegimas, sertifikavimas ir priežiūra“. 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir

viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ VP1-4.1-VRM-03-V „Valstybės institucijų ir įstaigų dirbančiųjų

kvalifikacijos tobulinimas“ priemonės projektas „Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų kvalifikacijos

tobulinimas“. 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų

stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ VP1-4.2-VRM-03-V „Viešojo administravimo

subjektų sistemos tobulinimas“ priemonės projektas „Lietuvos Respublikos muitinės efektyvumo rodiklių sistemos

kūrimas ir diegimas“.

6. PAPILDOMŲ PASLAUGŲ JURIDINIAMS IR FIZINIAMS ASMENIMS TEIKIMAS

Veikla vykdoma, vadovaujantis Muitinės departamento direktoriaus 2001 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 62 ,,Dėl mokėjimo už muitinės teikiamas papildomas paslaugas“.

Per ataskaitinį laikotarpį LR muitinė juridiniams ir fiziniams asmenims suteikė papildomų paslaugų už 444,3 tūkst. Lt

V. LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINĖS MUITINĖS INFORMACINIŲ SISTEMŲ

KŪRIMO IR PRIEŽIŪROS PROGRAMA Programos tikslai: 1 programos tikslas – iki 2016 metų sukurti naują integruotos Muitinės informacinės sistemos versiją,

atitinkančią elektroninės muitinės reikalavimus. 2 programos tikslas – efektyviai valdant integruotą Muitinės informacinę sistemą, užtikrinti nepertraukiamą

jos darbą bei pasiekti, kad ji tenkintų muitinės ir verslo poreikius.

Lietuvos Respublikos elektroninės muitinės diegimas ir ją aptarnaujančių informacinių sistemų priežiūros programa 2010 m. vykdyta įgyvendinant penkis uždavinius:

1. Vykdyti priemones, susijusias su Elektroninės muitinės iniciatyvos įgyvendinimu, t. y. tobulinti muitinės teikiamas elektronines paslaugas.

2. Tobulinti muitinės kontrolės priemones. 3. Tobulinti Muitinės finansinių išteklių bei Mokesčių apskaitos ir kontrolės sistemas. 4. Užtikrinti informacinių sistemų patikimumą ir saugumą.

25

5. Užtikrinti integruotos Muitinės informacinės sistemos taikomosios programinės įrangos priežiūrą. Ši programa yra tęstinė ir daugiametė. 1. ELEKTRONINĖS MUITINĖS INICIATYVOS ĮGYVENDINIMAS, MUITINĖS TEIKIAMŲ

ELEKTRONINIŲ PASLAUGŲ TOBULINIMAS Įgyvendinant valstybės kapitalo investicijų projektą „Elektroninių muitinės paslaugų tobulinimas“: 1.1. Vykdoma 2008 m. vasario 29 d. paslaugų teikimo sutartis dėl Lietuvos Respublikos muitinės portalo bei

Lietuvos Respublikos muitinės vidinės komunikacijos ir visuomenės informavimo sistemos kūrimo ir diegimo. Ataskaitiniu laikotarpiu vykdytas Vidinės komunikacijos sistemos elektroninių dokumentų posistemio (VKS el. DVS) ir interneto portalo (Portalas) pastebėtų klaidų ir neatitikimų šalinimas ir pakeitimų programavimas, pademonstruotas pakoreguotų VKS el. DVS modulių veikimas. Parengti ir suderinti Projektinės aplinkos modulio Detalios funkcinės specifikacijos ir Detalaus projektavimo dokumentai. Sėkmingai įvykdytas VKS Projektinės aplinkos modulio ir Kalendoriaus funkcionalumo priėmimo testavimas. Vykdytas VKS integracijos su kitais Integruotos muitinės informacinės sistemos posistemiais derinimas ir suderintų dalių programavimas, įvykdytas šios integracijos priėmimo testavimas. Pakartotinai įvykdyti darbo su naujosios Lietuvos Respublikos muitinės išorinės svetainės Turinio valdymo sistema naudotojų mokymai, publikuota išorinė bei vidinė svetainės. Įvykdyti VKS naudotojų, Portalo administratorių bei VKS ir Portalo programuotojų mokymai. Parengtas Garantinės priežiūros reglamentas, Galutinė projekto ataskaita. Vykdoma Aplinkos analizės, Konferencijų ir Kalendoriaus modulių bei VKS el. DVS bandomoji eksploatacija Muitinės departamente ir MISC. Sudaryta Portalo ir VKS priežiūros koordinavimo grupė. Vykdoma garantinė vienerių metų VKS ir Portalo priežiūra.

1.2. Vykdoma 2008 m. kovo 28 d. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (MDAS) atnaujinimo, vystymo ir įdiegimo bei priežiūros ir palaikymo paslaugų pirkimo sutartis. Sausio mėnesį įvyko muitinės pareigūnų mokymai pagal principą „mokyk mokytoją“, kurių metu buvo mokoma dirbti su perprojektuotu tikrinimo, atliekamo muitinio įforminimo metu, įgyvendinimo sprendimu, atskiriant dokumentinio ir fizinio tikrinimo procesus sistemoje. Parengta ir vasario 1 d. į gamybinę aplinką įdiegta MDAS 3.00 versija. Sukurtas Laikinojo saugojimo funkcionalumas, pakoreguotas importo ir eksporto deklaracijų taisymo po muitinio įforminimo funkcionalumas, parengtas įvykių registravimo žurnalų kaupimo ir tvarkymo funkcionalumas bei sukurtas funkcionalumas, leidžiantis pateikti Europos Komisijai importo ir eksporto kontrolės statistinės informacijos ataskaitą automatiniu būdu. Atnaujinti MDAS dokumentai: detalios funkcinės specifikacijos, Diegimo planas, naudotojo vadovas, parengtas MDAS priežiūros ir palaikymo reglamentas, parengti sistemos naudojimo vadovai, skirti MDAS priežiūrą atliekantiems specialistams. Gegužės mėnesį sėkmingai užbaigtas galutinis MDAS priėmimo testavimas, įvyko mokymai sistemų administratoriams, Informacinių technologijų paslaugų centro darbuotojams bei MDAS taikomosios programinės įrangos priežiūrą vykdysiantiems pareigūnams. Nuo birželio 1 d. prasidėjo MDAS priežiūros ir palaikymo paslaugų teikimo etapas. Birželio mėnesį sėkmingai atliktas Europos Komisijai skirto importo ir eksporto kontrolės statistinės informacijos elektroninio pranešimo IE411 pateikimo atitikties testavimas (conformance testing). Liepos mėnesį buvo organizuoti muitinės deklaracijų taisymo po muitinio įforminimo funkcionalumo mokymai muitinės pareigūnams. Atnaujinama Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamos Akcizų informacinės sistemos ir MDAS sąsajos techninė specifikacija. Muitinės departamento iniciatyva 2011 m. rugpjūčio 1–31 d. ir spalio 1–31 d. MDAS priežiūros ir palaikymo paslaugų teikimas buvo sustabdytas. Parengtos ir į gamybinę aplinką įdiegtos atnaujintos MDAS, Veiklos taisyklių paslaugos, Organizacijos elektroninių ir žiniatinklio paslaugų magistralės (ESB), MDAS elektroninių dokumentų saugyklos (repozitoriaus) bei Verslininko portalo programinės įrangos versijos.

1.3. Vykdoma 2010 m. lapkričio 30 d. Integruotos muitinės informacinės sistemos posistemių ir išorinių sistemų integravimo sąsajų kūrimo ir diegimo paslaugų pirkimo sutartis. Parengtas Projekto kokybės planas, specifikuoti, sukurti ir sėkmingai ištestuoti šie rezultatai: sąsaja duomenų apsikeitimui tarp VMI ir Muitinės departamento dėl siūlymo inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir pranešimo apie juridinio asmens atsiskaitymą su biudžetais, Valiutų kursų istorinių duomenų įkėlimo iš Importo ir eksporto deklaracijų apdorojimo sistemos ASYCUDA į MDAS sąsaja, Vieninga grafinė naudotojo sąsaja, leidžianti stebėti ir valdyti duomenų mainus, Integracinės terpės rodiklių stebėjimo priemonė, sąsaja informacijos mainams su VMI Mokesčių apskaitos informacine sistema mokestinių permokų duomenims apsikeisti, Europos Sąjungos normatyvinės informacijos sistemos (CS/RD) ir Normatyvinės informacijos valdymo sistemos (NOVIS) sąsaja, CS/RD–LITAR sąsaja, Naudotojo sąsajos autentifikavimo modulis, ESB maršrutizuojamų pranešimų statistikos stebėjimo priemonė, sąsaja su Lietuvos Respublikos ginklų fondo informacine sistema, sąsaja su Nacionalinės mokėjimo agentūros informacine sistema, Muitinės sandėlių ir terminalų veiklos apskaitos ir kontrolės posistemio bei Muitinės tarpininkų ir muitinės tarpininkų atstovų administravimo posistemio ir NOVIS sąsaja, Tranzito pranešimų gavimo iš verslininkų ir pateikimo Nacionalinei tranzito kontrolės sistemai sąsaja, LITAR duomenų pakrovimo į MDAS sąsajos modifikavimas, Muitinės prievolininkų registro (MPR) sąsajos modifikavimas laikinų ūkio subjektams suteiktų identifikavimo numerių (TIN) naudojimo kontrolei vykdyti, ESB posistemės tiesioginės sąsajos su verslininko informacine sistema (DTI) būdu gaunamos naudotojų ir verslininkų informacijos sinchronizavimo su išoriniais šaltiniais priemonė ir Tinklinių paslaugų registras. Pradėtos teikti garantinės priežiūros paslaugos.

1.4. Įvykdyta 2008 m. lapkričio 10 d. Europos Komisijos užsakymu centralizuotai sukurtos NCTS ir Eksporto kontrolės sistemos programinės įrangos (CDTA/NO) priežiūros ir palaikymo paslaugų teikimo sutartis (žr. 5.3 punkto vystymo darbų aprašymą).

26

1.5. Įgyvendinant valstybės kapitalo investicijų projektą „Lietuvos Respublikos muitinės duomenų saugyklos (LMDS) tobulinimas“, parengta ir patvirtinta techninė specifikacija ir paraiška LMDS tobulinimo paslaugoms įsigyti, paskelbtas viešojo pirkimo skelbimas (viešasis pirkimas nutrauktas).

1.6. Pertvarkant MPR pagal Ekonominių operacijų vykdytojų registravimo ir identifikavimo registro bei Įgaliotųjų ekonominių operacijų vykdytojų informacinės sistemos reikalavimus, parengta, patvirtinta ir Informacinės visuomenės plėtros komitete užregistruota MPR specifikacija. Parengtas ir patvirtintas MPR priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktas.

1.7. Dalyvauta rengiant Integruoto tarifų valdymo sistemos (ITVS) vystymo techninę specifikaciją ir vystymo paslaugų viešojo pirkimo komisijos darbe. Pirkimas įvykdytas, 2011 m. lapkričio 29 d. pasirašyta ITVS vystymo paslaugų teikimo sutartis. Sudaryta ITVS vystymo projekto darbo grupė. Suderintas ir patvirtintas ITVS Projekto kokybės planas.

2. MUITINĖS KONTROLĖS PRIEMONIŲ TOBULINIMAS

2.1. Įgyvendinant valstybės kapitalo investicijų projektą „Elektroninės muitinės kontrolės įgyvendinimas“, vykdoma 2008 m. lapkričio 20 d. pirkimo sutartis dėl Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemos autorinės priežiūros ir palaikymo bei vystymo ir garantinio aptarnavimo (RIKS). Nuo 2011 m. vasario 1 d. gamybinėje aplinkoje veikia atnaujinta MDAS-RIKS sąsaja. Atlikti RIKS Įforminimo dalies RATIS (Rizikos informacijos, įvertinimo, duomenų atrankos ir patikrinimų valdymas) programavimo darbai bei sėkmingai įvykdytas priėmimo testavimas. Parengtas RIKS posistemės RATIS naudotojo vadovo projektas, parengtas RATIS mokymų planas, surengti RATIS mokymai 36 postų pareigūnams. Parengta RIKS Asmenų patikrinimų dalies Veiklos analizės ataskaita, parengta RIKS Asmenų patikrinimų dalies Detali funkcinė specifikacija, pradėtas rengti Detalaus projektavimo dokumentas. Vykdyta RIKS priežiūra. Vykdant Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 1B-637 „Dėl Rekomendacijų, pateiktų Muitinės departamento Vidaus audito tarnybos ataskaitoje Nr. 9.9-10/4 „Muitinės informacinių sistemų centro bei Informacinių technologijų paslaugų centro veikla, užtikrinant įdiegtų muitinės informacinių sistemų veikimo patikimumą ir funkcionavimą bei teikiant kitas IT palaikymo bei priežiūros paslaugas“, įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ patvirtinto priemonių plano (VAT rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planas) 8 priemonę, atnaujintas RIKS autorinės priežiūros ir palaikymo bei atnaujintos RIKS garantinio aptarnavimo reglamentas. Muitinės departamento iniciatyva nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki spalio 31 d. buvo sustabdytas RIKS priežiūros ir palaikymo paslaugų teikimas. 2.2. Pagal pateiktas poreikių formas atlikti Nacionalinės bylų valdymo ir žvalgybos informacinės sistemos funkcionalumo tobulinimo darbai.

3. MUITINĖS FINANSINIŲ IŠTEKLIŲ BEI MOKESČIŲ APSKAITOS IR KONTROLĖS SISTEMŲ

TOBULINIMAS Įgyvendinant valstybės kapitalo investicijų projektą „Muitinės finansinių išteklių, mokesčių ir jų apskaitos

sistemų tobulinimas“: Vykdoma 2007 m. lapkričio 21 d. Muitinės finansinių išteklių apskaitos ir kontrolės informacinės sistemos

(FAS) kūrimo, įdiegimo bei priežiūros ir palaikymo sutartis. Užbaigtas strateginio planavimo funkcionalumo kūrimas/papildymas pagal Lietuvos Respublikos muitinės išsakytas pastabas. Atlikti dimensijų priskyrimo dokumento įrašui (pozicijai) modelio pertvarkymo sprendimo kūrimo darbai. Taip pat atlikti Darbo užmokesčio (DU) apskaitos modulio sukūrimo ir įdiegimo darbai: įvykdyta DU bandomoji eksploatacija ir įtraukti į apskaitą 2010 m. balandžio ir gegužės mėnesių DU duomenys, išbandytas DU ir Finansų apskaitos modulio sąsajos veikimas su Muitinės mokymo centro 2010 m. gegužės mėnesio duomenimis. Parengta ir įdiegta DU versija 1.6.5 bei šios versijos pataisymai, pašalinantys profsąjungų darbuotojų sąrašo formavimo, vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo, atsiskaitymo lapelio formavimo, skaičiavimo (priskaitymų ir atskaitymų) darbuotojams, dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą ir kuriems skaičiuojamo mėnesio eigoje keitėsi priedas už stažą, buvo rotuojami, problemas.

Parengta ir pristatyta detalios integracijos tarp FAS ir elektroninių komercinių bankų informacinių sistemų programų funkcinė specifikacija. Personalo valdymo modulio funkcionalumas parengtas reorganizacijos duomenų įvedimui. Atnaujinti bei pateikti DU posistemės Personalo darbuotojų atliekamų veiksmų DU posistemėje, Ilgalaikio turto apskaitos, Pardavimų apskaitos, FAS sistemų bei duomenų bazių administratoriaus, Darbo užmokesčio skaičiavimo modulio ir Personalo valdymo naudotojų vadovai. Taip pat buvo suderintos Darbo priemonių bandomosios eksploatacijos ir priėmimo testų ataskaitos. Pakoreguoti FAS integracijos su VBAMS ir bankais bei DU ir Finansų apskaitos modulio integracijos sprendimai. Parengta ir suderinta FAS kūrimo, įdiegimo paslaugų Galutinė ataskaita. Buvo teikiamos FAS stebėsenos, sutrikimų šalinimo, sistemos funkcionalumo papildymo/pataisymo ir naudotojų konsultavimo paslaugos.

27

4. INFORMACINIŲ SISTEMŲ PATIKIMUMO IR SAUGUMO UŽTIKRINIMAS 4.1. Parengta ir patvirtinta techninė specifikacija ir paraiška personaliniams kompiuteriams įsigyti. Pirkimas

įvykdytas ir įsigyti personaliniai kompiuteriai. 4.2. Parengta ir patvirtinta techninė specifikacija ir paraiška serveriams įsigyti. Pirkimas įvykdytas ir įsigyti

serveriai. 4.3. Parengtas investicijų projektas (galimybių studija) ir paraiška projektui „Lietuvos Respublikos muitinės

informacinių technologijų sauga“ finansuoti iš ES struktūrinių fondų. 5. INTEGRUOTOS MUITINĖS INFORMACINĖS SISTEMOS TAIKOMOSIOS PROGRAMINĖS

ĮRANGOS PRIEŽIŪROS UŽTIKRINIMAS Vykdomos paslaugų teikimo sutartys Integruotos muitinės informacinės sistemos posistemiams prižiūrėti: 5.1. 2009 m. gruodžio 7 d. ITVS priežiūros ir palaikymo paslaugų teikimo sutartis, kurią įgyvendinant buvo

sprendžiami incidentai/problemos ir pagalbos prašymai. Vykdant VAT rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plano 8 priemonę, atnaujintas ITVS priežiūros ir palaikymo reglamentas. Išspręsti užregistruoti sistemos sutrikimai, atlikti sistemos funkcionalumo papildymai bei pataisymai. Tęsiami paruošiamieji perėjimo nuo LITAR2 prie LITAR3 sistemos darbai, kuriamos LITAR3 sąsajos su kitais Integruotos muitinės informacinės sistemos posistemiais. Muitinės departamento iniciatyva nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki spalio 31 d. buvo sustabdytas ITVS priežiūros ir palaikymo paslaugų teikimas.

5.2. 2009 m. gruodžio 18 d. Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos, suderintos su NCTS, nacionalinės programinės įrangos modulių priežiūros ir palaikymo sutartis. Vykdant VAT rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plano 8 punktą, atnaujintas NCTS priežiūros ir palaikymo reglamentas. Teiktos priežiūros ir palaikymo paslaugos: spręsti incidentai/problemos bei pagalbos prašymai. Muitinės departamento iniciatyva nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki spalio 31 d. buvo sustabdytas NTKS priežiūros ir palaikymo paslaugų teikimas.

5.3. 2008 m. lapkričio 10 d. Europos Komisijos užsakymu centralizuotai sukurtos NCTS ir Eksporto kontrolės sistemos programinės įrangos (CDTA/NO) priežiūros ir palaikymo paslaugų teikimo sutartys. Parengtos ir suderintos techninės specifikacijos dėl naujos IE013 žinutės sukūrimo bei IE411 žinutės struktūros pakeitimo, atliekami programavimo darbai pagal suderintus dokumentus. Suderinta ECN ir NOVIS sąsajos normatyvinių duomenų pranešimų (IE32, IE932 ir kt.) žiniatinklio paslaugų pagalba gavimui techninė specifikacija, papildytas MCC programinės įrangos funkcionalumas nauja IE013 elektronine žinute „Deklaracijos pataisymas“ (Declaration amendment), pagal kurią bus vertinama rizika pagal pakeistus deklaracijos duomenis. Taip pat pagal suderintą techninę specifikaciją atnaujinta NCTS veiklos statistikos elektroninė žinutė IE411, vadovaujantis Žinomų klaidų sąrašo (KEL#248) reikalavimais. Suderinta techninė specifikacija dėl MCC pakeitimo dėl elektroninių žinučių IE004/IE005 regeneravimo; atliktas šio funkcionalumo testavimas, suderinta techninė specifikacija dėl MCC aplikacijos pakeitimo dėl pasikeitusio Pirminių (Previous) ir Pateiktųjų (Produced) dokumentų tipų klasifikatoriaus; atliktas šio pakeitimo testavimas. Ištestuotos ir įdiegtos į gamybinę aplinką MCC ir ECN naujos versijos, kuriose įgyvendinti pakeitimai pagal žinomų klaidų sąrašą (KEL v0.23); sukurtas ir ištestuotas išorinės srities (External domain) pranešimų persiuntimo per ESB į dokumentų saugyklą (repozitorių) funkcionalumas. Vykdant pirmiau minėtą sutartį atliekami Europos Komisijos užsakymu centralizuotai sukurtos NCTS papildymai, pataisymai, užtikrintas sistemos nepertraukiamas veikimas.

5.4. 2009 m. gruodžio 15 d. Mokesčių apskaitos ir kontrolės informacinės sistemos priežiūros ir palaikymo paslaugų teikimo sutartis (MAKIS), kurią įgyvendinant atliekami MAKIS papildymai, pataisymai, užtikrintas MAKIS nepertraukiamas veikimas. Buvo teikiama pagalba sistemos naudotojams priežiūros klausimais, taip pat atliekama MAKIS stebėsena. Vykdant VAT rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plano 8 priemonę, atnaujintas MAKIS priežiūros ir palaikymo reglamentas. Muitinės departamento iniciatyva nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 30 d. imtinai buvo sustabdytas MAKIS priežiūros ir palaikymo paslaugų teikimas.

5.5. Parengta ir patvirtinta techninė specifikacija ir paraiška antivirusinės programinės įrangos licencijoms įsigyti. Viešasis pirkimas įvykdytas, sudaryta antivirusinės programinės įrangos Kaspersky BusinesSpace Security

licencijų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis. 5.6. Parengtas Muitinės sandėlių ir terminalų apskaitos ir kontrolės informacinės sistemos techninės

specifikacijos projektas. 5.7. Parengtas Informacijos apie eiles ir pasienio kelio postų laidumą įvedimo ir kaupimo programinės įrangos

techninės specifikacijos projektas. 5.8. Parengtas Kelių transporto priemonių, skirtų kroviniams gabenti su muitinės plombomis, tinkamumo

liudijimų pildymo bei registravimo programinės įrangos (TILIU) techninės specifikacijos projektas. Atlikti TILIU programinės įrangos programavimo darbai.

5.9. Parengta ir patvirtinta techninė specifikacija ir paraiška Valstybinių transporto numerių atpažinimo sistemos (NAS) priežiūros ir palaikymo paslaugoms įsigyti. Viešasis pirkimas įvykdytas, sudaryta priežiūros paslaugų teikimo sutartis. Vykdant šią sutartį sudaryta NAS priežiūros koordinavimo grupė, parengtas NAS priežiūros ir palaikymo reglamentas.

5.10. Sudaryta pirkimo komisija patalpų antrajam Lietuvos muitinės duomenų centrui nuomos paslaugų pirkimui organizuoti ir atlikti. Vykdomos pirkimo procedūros.