Embed Size (px)
Citation preview
1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
Visuomenės sveikatos fakultetas
Profilaktinės medicinos katedra
Modestas Žalnieraitis
MOKINIŲ MITYBOS ORGANIZAVIMO YPATUMAI IR VISUOMENĖS SVEIKATOS
SPECIALISTŲ VYKDOMA SVEIKATINIMO VEIKLA KAUNO MIESTO MOKYKLOSE
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikata ir mityba)
Mokslinis vadovas
dr. Vilma Kriaučionienė
KAUNAS, 2015
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)
MOKINIŲ MITYBOS ORGANIZAVIMO YPATUMAI IR VISUOMENĖS SVEIKATOS
SPECIALISTŲ VYKDOMA SVEIKATINIMO VEIKLA KAUNO MIESTO MOKYKLOSE
Modestas Žalnieraitis
Mokslinė vadovė doc. dr. Vilma Kriaučionienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos
fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas, 2015. – 93 p.
Darbo tikslas – Įvertinti mokinių maitinimo organizavimo ypatumus Kauno miesto
mokyklose (atsakingų už maitinimą asmenų požiūriu) ir visuomenės sveikatos specialistų
vykdomas veiklas (sveikos mitybos tematika) mokyklose.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti moksleivių mitybos organizavimo ypatumus Kauno miesto mokyklose: viešojo
maitinimo darbuotojų požiūriu.
2. Išsiaiškinti mokyklų valgyklose valgančių mokinių dalį, teikiamo maisto asortimento ir
maisto pasirinkimo motyvus.
3. Įvertinti visuomenės sveikatos specialistų vykdomas veiklas (sveikos mitybos tematika),
mokyklose.
Tyrimo metodika. Anketinė vienmomentinė anoniminė viešojo maitinimo darbuotojų ir
visuomenės specialistų apklausa buvo vykdoma 2014 m. gruodžio – 2015 m. kovo mėn.
Tyrimo metu priklausomai nuo profesijos (viešojo maitinimo sektoriaus darbuotojas ar
visuomenės sveikatos speicialistas) naudoti skirtingi klausimynai. Iš viso buvo išdalinta 224
klausimynai viešojo maitinimo darbuotojams ir 78 - mokyklų visuomenės sveikatos
specialistams, atitinkamai sugrįžo 217 ir 76 klausimynai (atsako dažnis –91,1 proc. ir 96,8
proc.). Statistinėje duomenų analizėje naudoti 215 viešojo maitinimo darbuotojų ir 66 –
visuomenės sveikatos specialistų klausimynų duomenys. Statistinė duomenų analizė atlikta
naudojant SPSS 20.0 for Windows programa.
Rezultatai ir išvados. Daugumoje ugdymo įstaigų mokiniai maitinami mokyklų valgyklose
ruošiamu maistu. Maitinimo paslaugas stengiamasi teikti kokybiškas.Respondentų nuomone,
visose ugdymo įstaigų valgyklose sudarytos geros sąlygos mokiniams pietauti. Tačiau tik 57,4
proc. respondentų nurodė, kad mokykloje kasdien pietus valgo bent pusė mokinių, kurių
dauguma pradinių mokyklų mokiniai. Respondentų nuomone, pagrindinės priežastys,
lemiančios mokinių maisto pasirinkimą, yra kaina ir skonis, patiekalų išvaizda ir porcijos
dydis. Dažniausiai paminėtos nepietavimo mokykloje priežastys yra tokios: mokyklose
negalima įsigyti greito maisto, mokiniai nešasi maistą iš namų, mokykloje maistas per
brangus. Visuomenės sveikatos specialistai ne tik gana aktyviai vykdo
veiklas/projektus/renginius, sveikos mitybos tematikomis, taip pat nemaža dalis jų
konsultuoja mokyklos bendruomenės narius: mitybos, svorio reguliavimo klausimais.
Raktiniai žodžiai. Maitinimo organizavimas, mokykla, valgiaraštis, visuomenės sveikatos
specialistai, viešojo maitinimo darbuotojai
3
SUMMARY
Public Health (Public Health and Nutrition)
SCHOOL CHILDREN’S NUTRITION PLANNING FEATURES AND PUBLIC HEALTH
SPECIALISTS’ HEALTH PROMOTION ACTIVITY IN SCHOOLS OF KAUNAS CITY
Modestas Žalnieraitis
Supervisor : Dr. Sc. Assoc. Professor. Vilma Kriaučionienė
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health,
Department of Preventive Medicine. Kaunas, 2015. – 93 p.
Aim of the study: to assess school children’s nutrition planning in Kaunas city schools (from
a viewpoint of people responsible for nutrition supply) and public health specialists’ activities
(in healthy dietary themes) conducted in schools.
Objectives:1. To analyze school children’s nutrition planning features in Kaunas city schools:
from a viewpoint of public catering staff.
2. To determine the proportion of students who eat in school canteens, to investigate the
motives of provided food assortment and food choice.
3. To assess public health specialists’ activities (in healthy dietary themes) conducted in
schools.
Research methods. An anonymous cross-sectional questionnaire survey of public catering
staff and public health professionals was conducted in December, 2014 – March, 2015. In the
study, depending on the profession (public catering sector employee or public health
specialist), different questionnaires were used. In total, 224 questionnaires were given to the
public catering staff and 78 – to the school public health professionals; respectively, 217 and
76 questionnaires were returned (the response rate was 91.1% and 96.8%). The data of 215
questionnaires of public catering workers and 66 questionnaires of public health specialists
were used in statistical analysis. IBM SPSS Statistics 20.0 was used in data analysis, and
visual presentation of the results was performed with MS Excel 2007.
Results and conclusions. In most educational institutions school children are fed with meal
prepared in school canteens. It is striven to provide high-quality nutrition services. According
to the respondents, all canteens of educational institutions create good conditions for students
to have lunch. However, only 57.4% of respondents indicated that at least half of the students,
mostly primary school students, eat lunch at school every day. According to the respondents,
the main causes of students’ food choices are the price and the taste, appearance of dishes and
portion size. In most common reasons why school children do not have lunch at school were
as follows: they cannot buy fast food at school, students carry food from home, school food is
too expensive. Public health specialists are quite active not only in carrying out various
activities/projects/events related with healthy dietary, but also a significant part of them
consults the members of the school community in nutrition, weight management issues.
Key words. Catering, nutrition, school menu, public health specialists, public catering
workers.
4
SANTRUMPOS
ES –Europos Sąjunga
g. - gramai
LR - Lietuvos Respublika
m. - metai
proc. -procentai
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
SAM - Sveikatos apsaugos ministerija
SN- Standartinis nuokrypis
VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
ŽŪM - Žemės ūkio ministerija
5
TURINYS
ĮVADAS......................................................................................................................................6
1. DARBO TIKSLAS IRUŽDAVINIAI....................................................................................7
2. LITERATŪROS APŽVALGA..............................................................................................8
2.1. Mokinių mitybą sąlygojantys veiksniai ir jos svarba mokinių sveikatai.........................8
2.2. Sveikos mitybos samprata ir pagrindiniai principai.......................................................10
2.3. Mokykloje tiekiamo maitinimo organizavimo teisinis reglamentavimas......................16
2.4. Lietuvos mokyklose vykdomos mokinių maitinimo programos....................................22
2.5. Mokykloms tiekiamo maitinimo įvertinimas: VMVT požiūriu.....................................26
2.6. Mokyklos bendruomenės narių vaidmuo mokinių maitinimo
organizavime......................................................................................................................31
3. TYRIMO METODIKA IR TIRIAMŲJŲ KONTINGENTAS............................................34
3.1. Tiriamieji ir tyrimo eiga, statistinės duomenų analizės metodai...................................34
3.2. Tiriamosios imties charakteristikos...............................................................................35
4. REZULTATAI.....................................................................................................................37
4.1. Mitybos organizavimo mokyklose ypatumai: viešojo maitinimo darbuotojų požiūriu.37
4.2. Mokyklų valgyklose valgančių mokinių dalies, teikiamo maisto asortimento ir maisto
pasirinkimo motyvų vertinimas.........................................................................................52
4.3. Visuomenės sveikatos specialistų vykdomų veiklų mokyklose, skatinant mokinius
sveikai maitintis, įvertinimas...........................................................................................58
5. REZULTATŲ APTARIMAS..............................................................................................64
IŠVADOS................................................................................................................................68
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS......................................................................................69
LITERATŪRA........................................................................................................................70
PRIEDAI.................................................................................................................................78
6
ĮVADAS
Sveikata, kaip teigiama 1946 m. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO)
apibrėžime, yra visapusė fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligų ar negalių
nebuvimas. Sveikatą lemiantys veiksniai yra: paveldimumas (20 proc.), aplinka (fizinė ir
socialinė) (20 proc.), žmogaus gyvenimo būdas (50 proc.), medicinos pagalbos lygis ir
prieinamumas (10 proc.). Kadangi sveikatos būklė priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo,
vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių gerą sveikatą – tinkama mityba. Jau seniai žinoma,
kad sveika ir visavertė mityba daro poveikį fizinei ir protinei vaiko raidai, darbingumui ir
gyvenimo trukmei. Sveika mityba ypač svarbus sveikos gyvensenos komponentas.
Pilnavertė, reguliari mokinio mityba yra viena svarbiausių besivystančio sveiko
organizmo šaltinių. Dėl nesveikos ir neracionalios mitybos augančiam vaiko organizmui gali
trūkti įvairių maisto medžiagų. Netinkama mityba neigiamai veikia augimą, kaulų vystymąsi,
mažina atsparumą ligoms. Tyrimais nustatyta, kad vaiko požiūrį į maistą reikėtų pradėti
formuoti nuo pat vaikystės, kadangi šiuo amžiaus laikotarpiu įdiegti įgūdžiai išlieka visą
gyvenimą (2), todėl sveikos mitybos įgūdžių ugdymas turi būti vykdomas ne tik šeimose, bet
ir ugdymo įstaigose. Sprendžiant šią aktualią visuomenei problemą, svarbus vaidmuo tenka
ugdymo įstaigoms, įmonėms atsakingoms už mokinių maitinimo tiekimą, kadangi mokykla
yra ta vieta, kur vaikai praleidžia didžiąją dalį dienos ir ne visada patys sugeba tisingai pasi-
rinkti ir nuspręsti kaip maitintis.
Siekiant užtikrinti kokybišką maitinimą, pagerinti mitybos organizavimą
patenkinant mokinių maisto medžiagų fiziologinius poreikius, bei užtikrinti geriausią maisto
saugą ir kokybę Lietuvoje mokinių maitinimas reglamentuojamas LR teisės aktais ir higienos
normomis. Įstatymai įpareigoja, jog visose ugdymo įstaigose turi būti sudarytos tinkamos
sąlygos mokinių maitinimui organizuoti ir kad bendrojo lavinimo mokyklose maitinimo
paslaugos būtų kokybiškos.
7
1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
Įvertinti mokinių maitinimo organizavimo ypatumus Kauno miesto mokyklose (atsakingų už
maitinimą asmenų požiūriu) ir visuomenės sveikatos specialistų vykdomą sveikatinimo veiklą
mokyklose.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti mokinių mitybos organizavimo ypatumus Kauno miesto mokyklose: viešojo
maitinimo darbuotojų požiūriu.
2. Išsiaiškinti mokyklų valgyklose valgančių mokinių dalį, teikiamo maisto asortimento ir
maisto pasirinkimo motyvus.
3. Įvertinti visuomenės sveikatos specialistų vykdomas veiklas (sveikos mitybos tematika),
mokyklose.
8
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. Mokinių mitybą sąlygojantys veiksniai ir jos svarba mokinių
sveikatai
Mokinių mitybos problema aktuali visame pasaulyje (17). Šiai problemai būtina
skirti ypač didelį dėmesį, nes mokiniai ne visada patys sugeba teisingai pasirinkti ir nuspręsti
kaip maitintis, todėl yra labai pažeidžiami. Jau nekyla abejonių, kad vaiko požiūrį į maistą
reikėtų pradėti formuoti nuo pat vaikystės, kadangi šiuo amžiaus laikotarpiu įdiegti įgūdžiai
išlieka visą gyvenimą (71).
Analizuojant veiksnius, sąlygojančius mokinių mitybą, matyti, kad mokinių
maitinimosi elgseną, įtakoja daug veiksnių. Ypatinga reikšmė tenka šeimai ir jos aplinkai,
kadangi maitinimosi patirtis ir įgūdžiai pradeda formuotis artimiausioje vaiko aplinkoje –
šeimoje (10,70), vaikui augant, vis svarbesnė tampa bendraamžių ir draugų įtaka, taip pat
sveiko ar netinkamo maisto pasirinkimą įtakoja masinės informavimo priemonės
(žiniasklaida, įvairios televizijos laidos, kino filmai ir t.t.), sveikatos būklė bei gyvenimo
sąlygos (14), socialiniai-ekonominiai veiksniai (67), kurie lemia žymius mokinių iš neturtingų
šeimų ir turtingų šeimų mitybos skirtumus (62). Mokiniams iš socialiai remtinų šeimų augti
sveikiems yra dar sudėtingiau, nes dėl lėšų stygiaus suaugusieji šeimos nariai negali
garantuoti tinkamos vaikų mitybos. Daugelis tokių šeimų vaikų, renkasi menkaverčius
mitybiniu požiūriu maisto produktus ir patiekalus, kuriuose yra padidintas riebalų ir greitai
įsisavinamų angliavandenių kiekis, o tai neigiamai veikia jų sveikatą (88). Mokinių mitybos
įpročiams susiformuoti įtakos turi ir žinios apie sveiką mitybą, maisto produktų pasirinkimo
galimybės ir t.t. (30). Mokykla ir jos aplinka taip pat yra laikoma vienu iš svarbiausių
veiksnių, kurios įtaka mokinių mitybai yra pagrindžiama daugelyje tyrimų (68). Mokykla yra
ta vieta, kur vaikai praleidžia didžiąją dalį dienos, todėl ši institucija tampa svarbi ne tik kaip
mokymo, bet ir kaip ugdymo institucija. Mokyklinio amžiaus periodo vaikams būdingas
specifinis fiziologinių ir fizinių procesų vystymasis (17), todėl ypač svarbus tampa tinkamo
maitinimo mokiniams užtikrinimas. Labai svarbu, kad mokinio mityba, atitiktų fiziologinius
poreikius, būtų grindžiama mokslo įrodytomis rekomendacijosmis: sveikos mitybos
taisyklėmis, piramidės rekomendacijomis, mitybos režimo laikymųsi. Deja, Lietuvoje atlikti
mokyklinio amžiaus vaikų mitybos tyrimai atskleidė, kad mokinių mityba nėra sveika -
9
pažymima, kad padaugėjo užkandžiaujančių „greitu maistu”. Taip pat nurodoma, jog kasdien
vaisius valgo tik trečdalis mokinių, šviežias daržoves – du trečdaliai mokinių (34).
Lietuvos mokslininkai yra nustatę dažniausiais mokinių mitybos problemas:
mokiniai nevalgo pusryčių; užkandžiauja daug riebalų ar cukraus turinčiais maisto produktais
(valgomi bulvių traškučiai, bandelės, įvairūs saldainiai ir t.t.); dažnai valgo maistą, kuris
priskiriamas „greito maisto“ kategorijai; geria daug saldžių gėrimų; vartoja mažai daržovių ir
t.t. (34). Taip pat teigiama, jog mokiniai vis dažniau renkasi patrauklios išvaizdos, pigų,
greitai pagaminamą menkavertį mitybiniu požiūriu maistą (9). Visos šios aukščiau paminėtos
problemos lemia netinkamų mitybos įpročių formavimąsi (18). Mokyklinio amžiaus vaikų
netinkamus mitybos įpročius, manytina, jog dar įtakoja tai, kad šio periodo vaikų pagrindinė
maitinimosi vieta iš jų namų persikelia į mokyklą bei kitas visuomeninio maitinimo įstaigas,
kuriose mokiniai patys savarankiškai sprendžia kaip dažnai ir kokius patiekalus valgyti (73).
Literatūroje teigiama, kad mokyklose vykdoma politika gali padėti įtvirtinti
(arba pakeisti) šeimoje susiformavusius gyvensenos įpročius, kadangi mokyklos mitybos
strategija ir taisyklės, darbuotojų bei mokytojų nuostatos yra labai reikšmingos mokinių
mitybos įpročiams formuoti ir ugdyti (10,11,85). Autoriai vieningai teigia, jog mokyklose
gaminami patiekalai naudingi ir būtini mokiniams, tačiau labai svarbu iš maisto rinkos
pašalinti vaikams ir jaunimui patrauklius, tačiau didelės energetinės vertės ir menkaverčius
mitybiniu požiūriu maisto produktus: saldumynus, gazuotus saldžiuosius gėrimus, traškučius
ir kt., vietoj jų tiekti gerai subalansuotą, mokiniams patrauklų, priimtiną ir prieinamą maistą
(30).
Šiai dienai yra pakankamai moksliškai pagrįstų įrodymų, jog nesveika,
netinkama mityba daro neigiamą įtaką sveikatai. PSO ekspertų pagrindimais, mitybos
veiksniai lemia 60-70 proc. lėtinių neinfekcinių ligų išsivystymą, ypač kraujotakos sistemos ir
onkologinių ligų (63). Racionali mityba svarbi mokyklinio amžiaus periodo vaikų sveikatos
būklei: tiek fiziniam, tiek ir protiniam vystymuisi, jų aktyvumui, susikaupimui, darbingumui
ir t.t. (83). Kai mityba yra sveika ir subalansuota, ji tampa apsaugančiu veiksniu nuo įvairių
ligų (66), ir atvirkščiai - gali būti ligų rizikos veiksnys (22,89).
Lietuvoje ir Europoje yra atlikta nemažai tyrimų, kuriais buvo vertinami vaikų
mitybos įpročiai. Pastaruoju laikotarpiu šia tema ypač didelis mokslininkų susidomėjimas
(mokinių mitybos įpročiais), dėl masiškai plintančio antsvorio mokinių tarpe (24), kitų su
netinkama mitybą, susijusių lėtinių ligų rizikos veiksnių plitimo (pvz. padidėjusio arterinio
kraujo spaudimo, cholesterolio koncentracijos kraujyje, II tipo cukrinio diabeto ir t.t.) (68).
Nustatyta, jog mokiniai, kurie neracionaliai maitinasi, dažniau būna mažesni už
10
bendraamžius, dažniau serga, prasčiau mokosi. To pasekoje, jie neatskleidžia savo potencialių
galimybių, teigiama, kad nekokybiška mityba vaikystės ir paauglystės laikotarpiu turi įtakos
brendimo procesams, darbingumui, sergamumui ir bendrai sveikatos būklei. Nesveika mityba
vaikystėje susijusi su didesne krūties, kiaušidžių, gimdos, inkstų ar žarnyno vėžinių susirgimų
rizika vyresniame amžiuje, prastesnėmis jaunuolių pažintinėmis funkcijomis, blogesniais
pasiekimais mokykloje, mažesnėmis išsilavinimo galimybėmis ir pajamomis jiems suaugus
(68). Dėl nesveikos mitybos ilgesnį laiką nepatenkinus vienos arba daugiau organizumui
būtinų maisto medžiagų poreikio gali pasireikšti įvairūs organizmo sutrikimai ar negalavimai:
esant jodo nepakankamumui gali sutrikti skydliaukės funkcija, sumažėti darbingumas,
dėmesio koncentravimas; esant fluoro nepakankamumui – gali sutrikti dantų noralus
vystymasis, atsirasti ėduonis; trūkstant geležies vystosi anemija, pasireiškianti mažesniu
fizinio ir protinio pajėgumu (87). Kiti autoriai taip pat teigia, kad dėl nesveikos mitybos taip
pat atsiranda įvairių virškinimo problemų, išeminė širdies liga, didėja cholesterolis, vystosi
osteoporozė, anemija ir t.t. Ir žinoma, nesveika mityba siejama su kūno svorio problemomis,
kurios savo ruožtu yra reikšmingos kitoms sveikatos problemoms (8,50,54).
Apibendrinant galima teigti, jog jau dabar būtina susirūpinti mokinių mityba,
įvertinti nesveikos mitybos problemas ir jas šalinti. Siekiant pagerinti mokinių mitybą ir
apsaugoti nuo galimų sveikatos sutrikimų ateityje, būtina didesnį dėmesį skirti ne tik į tėvų ir
šeimos, bet ir bendraamžių, socialinės aplinkos – mokyklos įtaką mokinių mitybos gerinimui.
2.2. Sveikos mitybos samprata ir pagrindiniai principai
Kalbant apie sveikos mitybos pagrindinius principus būtina supažindinti su
dažniausiai literatūroje vartojamomis sąvokomis (maistas, sveika mityba). LR maisto
įstatymuose pateikiama, kad „Maistas – kiekviena medžiaga ar produktas, apdorotas, pusiau
apdorotas, ar žaliava (neapdorotas produktas), skirti žmogaus mitybai. Maistui taip pat
priskiriamas geriamasis vanduo, alkoholiniai gėrimai, kramtomoji guma ir kitos medžiagos
bei produktai, skirti žmogui praryti, kramtyti ar vartoti, išskyrus vaistus ir kitus medicinos
gaminius, narkotines bei psichotropines medžiagas, tabako gaminius“ (35).
Šiuolaikinėje literatūroje kalbant apie mitybą vis dažniau vartojama ir sveikos
mitybos sąvoka, svarbu suprasti ir skirti šias sąvokas (mityba ir sveika mityba), nes tai nėra
vienas ir tas pats. Pažymėtina, kad priešingai, nei maisto sąvoka, kuri aiškiai apibrėžta LR
įstatymuose, šiai dienai Lietuvoje vis dar nėra vieno patvirtinto sveikos mitybos sąvokos
11
apibrėžimo, tai leidžia mokslininkams, tyrėjams, sveikos mitybos apibrėžimą įvardyti savitai.
Vieni teigia, kad sveika mityba - moksliškai pagrįstas valgomo maisto kiekis, baltymų,
riebalų bei angliavandenių santykis jame, kuris lemia mažiausią lėtinių neinfekcinių ligų
atsirasdimo riziką, padeda stiprinti sveikatą. Kiti autoriai teigia, kad sveika mityba - tai maisto
ir maitinimosi strategijos, maisto garantijos, saugumas, mikropriedų pakankamumas, sveiko
maisto pasirinkimas. Paprasčiau tariant, sveika mityba yra tokia, kuri aprūpina žmogaus
organizmą reikalinga energija ir maisto medžiagomis, užtikrinančiomis normalų jo vystymąsi,
augimą ir nuolatinį ląstelių atsinaujinimą (74). Tokiu atveju ji ne tik užtikrina fiziologinius
organizmo poreikius, bet ir stiprina žmogaus sveikatą.
Sveika mityba yra būtina kiekvienam, tačiau mokiniui, tai ypač aktualu.
Svarbiausia, kad maistas būtų įvairus, nes iš jo žmogaus organizmas turi gauti reikiamą
maisto medžiagų kiekį. Maisto medžiagos skirstomos į: angliavandenius, riebalus, baltymus,
vitaminus, mineralines medžiagas, vandenį (59). Palankiausias gaunamų medžiagų santykis
maiste: baltymų, riebalų ir angliavandenių, turi būti 1:1:4 (55,65).
Sveikos mitybos taisyklės. Pastaruoju laikotarpiu vis dažniau (Lietuvoje ir pasaulyje)
akcentuojama sveikos mitybos svarba sveikatai. Mokslininkų nuomone, tinkama mityba -
vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių (stiprinančių, išsaugančių) gerą sveikatą. Dauguma
šalių, vadovaujasi PSO rekomendacijomis (parengtomis pagal CINDI programą). Remiantis
jomis rekomenduojama: a) valgyti įvairius maistingus maisto produktus, geriau gautus iš
augalinių produktų nei gyvulinės kilmės; b) valgyti duoną, makaronus, ryžius, grūdinių
kultūrų produktus keletą kartų dienoje; c) valgyti įvairius vaisius ir daržoves, pageidautina
šviežius ir vietinius, keletą kartų dienoje (ne mažiau, kaip 400 g); d) išlaikyti kūno masės
indeksą artimą normos riboms (KMI 20-25 kg/m2), įtraukiant fizinį aktyvumą, pageidautina
kasdien; e) kontroliuoti riebalų kiekį (ne daugiau 30 proc. visos dienos energijos kiekio),
keičiant sočiąsias riebalų rūgštis į nesočiąsias, augalų aliejų ar minkštą margariną; f) keisti
riebią mėsą ir mėsos produktus į pupeles, ankštinius produktus, lęšius, žuvį, paukštieną ar kitą
liesą mėsą; g) valgyti pieno produktus (pieną, kefyrą, jogurtą, sūrį, rūgpienį), kurie turi
mažiau riebalų ir druskos; h) rinktis maisto produktus, kurie turi mažiau cukraus, riboti
saldžius gėrimus ir saldumynus; i) pasirinkti produktus su mažesniu kiekiu druskos, bendras
druskos kiekis per dieną neturėtų viršyti arbatinio šaukštelio (5 g), įskaitant druską duonoje
bei paruoštuose produktuose; j) neviršyti daugiau dviejų alkoholinių gėrimų per dieną (t.y. 20
g gryno alkoholio); k) ruošti maistą saugiai pagal higienos reikalavimus, verdant, kepant
12
mikrobangų krosnelėje, ant garų ar troškinant galima išvengti papildomų riebalų pridėjimo; l)
skatinti žindymą iki 6 mėnesių, o vėliau saugų ir tinkamą maitinimą (72).
Šiuolaikinės sveikos mitybos rekomendacijas, parengtas PSO ekspertų grupės,
ypač gerai atspindi pagrindiniai sveikos mitybos principai: Nuosaikumas – tai vienas iš
pagrindinių sveikos mitybos principų. Svarbu suprasti, jog net ir organizmui būtina maisto
medžiaga, tačiau jeigu ji vartojama netinkamai (per mažais ar per dideliais kiekiais), gali
veikti jį neigiamai; Įvairumas – nei vienas maisto produktas neturi absoliučiai visų maisto
medžiagų, jos gaunamos valgant įvairų maistą; Subalansuotumas - tai tinkamas maistinių
medžiagų santykis (baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų).
Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, atliekamo darbo sunkumas
(33).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dalis specialiųjų rekomendacijų kievienoje šalyje
gali skirtis dėl susiformavusios maisto vartojimo kultūros, jo prieinamumo ir t.t. Mitybos
rekomendacijos turėtų skatinti žmogų rinktis maisto produktus be dirbtinių maisto
priedų/konservantų, kuo natūralesnius, ekologiškus, produktai turi būti prieinami ir įperkami.
Taip pat siekiant užtikrinti, kad rekomendacijos būtų veiksmingos, rekomenduotina
atsižvelgti į visuomenės narių maitimosi ypatumus ir kitus su mityba susijusius veiksnius.
Įvairios šalys savaip pavaizduoja mitybos rekomendacijas tam, kad žmonės jas galėtų
lengviau įsiminti, tačiau šiai dienai populiariausia jų - sveikos mitybos piramidė– pagrindinių
tinkamos mitybos principų iliustracija, kurioje atvaizduotas rekomenduojamas suvartojamų
maisto produktų grupių santykis.
Sveikos mitybos piramidė. Lietuvos sveikos mitybos piramidėje (LR SAM patvirtinta 2011
m.) maisto produktai suskirstyti į šešias grupes, kurios patalpintos įvairiuose piramidės
aukštuose, atsižvelgiant į tai, kiek jų sutartinių porcijų patartina suvalgyti per parą (1 priedas).
LR sveikatos apsaugos ministerijos puslapyje grindžiama, kad ankstesnė sveikos mitybos
piramidė pakoreguota atsižvelgus į tai, kad Lietuvos gyventojai labai mažai vartoja daržovių
bei vaisių. Todėl naujoje jos redakcijoje (2011 m.) apatinis piramidės aukštas suskaldytas į
dvi dalis/sektorius: viename liko grūdiniai produktai, kitame – daržovės ir vaisiai. Piramidės
pagrindo maisto produktų grupės – augalinės kilmės. Jų žmogus turi valgyti kiekvieną dieną.
Daržovių ir vaisių paros norma: 5 - 14 metų asmenims – 480 g. Antrame piramidės aukšte
liko mėsos ir pieno produktai, mažesnę šio aukšto dalį sudaro aliejus bei riešutai. Šių
produktų reikia vartoti kasdien arba rečiau, bet saikingai. Kuo aukščiau piramidės viršūnės,
tuo mažiau ir rečiau tos grupės produktų reikėtų vartoti. Tokie produktai yra saldainiai,
13
sviestas, pyragaičiai, cukrus ir druska. Trys piramidės aukštai pažymėti skirtingomis
spalvomis – apatinis žalias, vidurinis geltonas, viršutinis raudonas. Tai atitinka šviesoforo
spalvų reikšmę. Piramidės apačioje taip pat yra 8 stiklinės vandens, o aplink piramidę –
fizinio aktyvumo figūros (1 priedas) (56).
Mokslininkai vieningai teigia, jog nėra nei sveikų, nei nesveikų maisto
produktų, tokiais juos padaro vartojimo dažnis ir kiekis (1,5), ir norint, kad asmenų sveikata
būtų gera, reikia rinktis daugiau maisto produktų, sudarančių piramidės pagrindą, o kuo
aukščiau piramidės viršūnės išdėstyti maisto produktai, tuo mažiau tos grupės produktų
reikėtų vartoti (31).
Mitybos režimas. Daugelis autorių sutinka, ka norint būti sveikiems svarbu laikytis ne tik
tinkamų mitybos taisyklių, bet kartu paisyti vaikų mitybos režimo (4,65,95). Mitybos režimas,
tai valgymų skaičius per parą ir maisto kiekybinis paskirstymas valgymo metu (19), kitaip
sakant, tai maitinimasis nustatyta tvarka (58). Mitybos režimą veikia alkio jausmas (72). Kaip
ir suaugusiųjų, taip ir mokyklinio amžiaus periodo vaikų mitybos rėžimas turėtų atitikti jų
darbo ir poilsio rėžimą. Maitinimosi rėžimą kiekvienas asmuo gali susireguliuoti
individualiai, pagal savo gyvenimo būdą, tačiau rekomenduojama tarp paros pagrindinių
valgymų būtų išlaikomas tam tikras laiko tarpas, vakarieniauti rekomenduojama ne mažiau
nei prieš dvi valandas iki nakties miego. Kitas labai svarbus mitybos aspektas - valgymas
kasdien tuo pačiu metu, nes taip organizmas pasiruošia priimti maistą, išskiria virškinimo
sultis, atsiranda apetitas, noras valgyti. Laikantis šio režimo, virškinimo sultys išsiskiria vos
pradėjus valgyti, to pasekoje maistas lengviau ir greičiau pasisavinamas. Nereguliarus
valgymas, kaip ir dažnas valgymas - kenkia sveikatai (95). Nustatyta, jog valgant retai, valgio
metu suvartojamas maisto kiekis neracionaliai didelis, to pasekoje sutrinka skrandžio veikla.
Be to, valgant retai, skubama, maistas blogai sukramtomas (95).
Vaiko sveikatos enciklopedijoje nurodoma, jog mokinys turi pusryčiauti nuo 8
iki 8.30 val. Praėjus trims ar keturioms valandoms, būtina pavalgyti antrą kartą per dieną
priešpiečius ar pietus. Po to, kai praeina dar apytiksliai keturios valandos, mokinys turi valgyti
trečią kartą per dieną pietus ar pavakarius. Galiausiai ateina metas nuo 19 val. iki 19.30 val.
valgyti paskutinį kartą vakarienę, t.y. likus dviem valandoms iki einant miegoti (5). Taip pat
vaiko sveikatos enciklopedijoje, nurodoma, kad pirmoje dienos pusėje vaikams patartina duoti
daugiau baltyminės sudėties maisto produktus, pvz., mėsą, pupeles/žirnius, nes baltymų
turintys maisto produktai prisideda prie medžiagų apykaitos gerinimo ir nervų sistemos
jaudrumo. Tačiau popiet patiekalų iš šių produktų grupės nerekomenduojama valgyti (5). Taip
14
pat pažymima, jog labai svarbu laikytis rėžimo, valgyti reguliariai, nediferencijuoti maisto
pagal skonį - skanus ar neskanus, patiekalo estetinį vaizdą ir t.t. (19).
Taip pat mitybos ekspertai rekomenduoja, skirtingų valgymų metu - gauti ne
vienodą kiekį energijos. Jei valgoma 4 kartus per dieną: pusryčiai turi sudaryti 25 proc.;
pietūs - 35 proc.; pavakariai (priešpiečiai)-15 proc.; vakarienė-25 proc. paros energinės vertės.
Jei valgoma 3 kartus per dieną: rekomaneduotina, kad pusryčiai sudarytų - 30 proc.; pietūs-
40-45 proc.; vakarienė-25-30 proc. paros energinės vertės (5).
Vis tik, nepaisant aiškiai išdėstytų ir daugumai prieinamų sveikos mitybos
rekomendacijų, mitybos rėžimo, vaikų ir paauglių mitybos tyrimai atskleidžia, jog jų mitybos
įpročiai nėra geri ir mityba nėra tinkama jų sveikatai.
Vieno iš naujausių mokyklinio amžiaus vaikų mitybos tyrimo autorė darbo
išvadose teigia, kad didelės Lietuvos 11–18 m. amžiaus mokinių dalies mityba nėra sveika:
kasdien vaisius ir daržoves valgo tik apie 30 proc., o reguliariai pusryčiauja apie 50 proc.
paauglių. Taip pat pažymi, jog mokinių mityba skiriasi priklausomai nuo lyties ir amžiaus
(68). Kiti Lietuvoje vykdytų tyrimų autoriai teigia, kad mokiniai maitinasi nereguliariai - 11-
17 proc. tirtųjų kasdien nevalgo pusryčių, 37-51 proc. mokykloje visai nevalgo ir
neužkandžiauja (93), kasdien tuo pačiu laiku valgo tik 22,6 proc. mokinkių (81).
2009-2010 m. ištyrus pradinukų mitybą nustatyta, kad didžioji jų dalis valgo 3
kartus per dieną, 8,5 proc. tik 2 kartus per dieną. 39,5 proc. apklaustųjų nepusryčiauja kasdien
darbo dienomis, penktadalis – ir poilsio dienomis. 23,3 proc. pradinukų nepietauja kasdien.
Daugiau nei pusė apklaustųjų valgo nereguliariai (58). 2009 m. atliktame vyresnių klasių
mokinių, tyrime nustatyta, kad valgė 3 kartus per dieną valgė dauguma mokinių, o 65,3 proc.
beveik kasdien pusryčiavo namuose. Panašios tendencijos nustatytos ir kitame (5 - 12 klasių
vaikų ir paauglių iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių mokyklų) tyrime: kasdien pusryčiavo
68,5 proc. 5 - 8 klasių vaikų, o pusryčių niekada nevalgė net 7,9 proc. 5 - 8 klasių vaikų. 37
proc. 5 - 8 klasių vaikų valgė keturis ir daugiau kartų per dieną, o tris kartus per dieną
maitinosi 49,9 proc. 5 - 8 klasių vaikų. 2009–2010 m. tarptautinio HBSC (Health Behaviour
in School-aged Children survey) tyrimo duomenimis, darbo dienomis reguliariai pusryčiavo
71 proc. - 11 m., 61 proc. - 13 m. ir 55 proc. - 15 m. amžiaus mokinių, berniukai dažniau nei
mergaitės (9). Panašus, tik nežymiai retesnis pusryčiavimas nustatytas ir kitų Lietuvos autorių
tyrimuose, kur nustatyta, kad pusryčius kasdien valgė apie pusė mokinių (6,76). Tyrimais
įrodyta, kad pusryčiai labai svarbūs vaikų sveikatai, jų metu vaikas yra aprūpinamas
reikiamomis maisto medžiagomis protiniam bei fiziniam darbui atlikti (49,86).
15
Nepusryčiaujančių vaikų mityba prastesnė, kadangi prarastas maisto medžiagas sunku atgauti
kitų maitinimųsi metu (6,64). Mokslininkai taip pat nustatė, kad mokiniai, kurie nevalgo
pusryčių, yra mažiau aktyvus, ilgiau žiūri televizorių, vėliau eina miegoti, yra blogesnės
nuotaikos (49), o vaikai, valgantys pusryčius - dažniau linkę vartoti vaisius ir daržoves, rečiau
geria saldžiuosius gazuotus gėrimus (57).
Nors įrodyta neigiamos sąsajos su sveikata dėl nesveikų maisto produktų
(greitasis maistas (picos, įvairūs mėsainiai, dešrainiai, spurgos ir kt.), traškučiai, įvairūs
gazuoti saldieji gėrimai ir kt. (15,28,69)) vartojimo, tačiau šie produktai mokinių tarpe vis tiek
yra paplitę (68). 2006 m. HBSC tyrimo duomenimis greitąjį maistą kasdien valgė 13 proc.
mergaičių ir 16 proc. berniukų, o bulvių traškučių, atitinkamai, 10 ir 15 proc. (91). Kiti
Lietuvoje atlikti tyrimai taip pat atskleidė panašius rezultatus (6,10). Vis tik galima pastebėti,
jog gazuotų gėrimų ir greito maisto vartojimo mastas tarp 5 - 8 klasių mokinių nėra toks
didelis, kaip tarkim JAV, tačiau vis tik kiek daugiau negu pusė 5 - 8 klasių vaikų (56 proc.) 1-
2 dienas per savaitę valgo greito maisto produktų (mėsainių, dešrainių, bulvių traškučių ir kt.)
(68).
Lietuvos tyrėjai pažymi, jog nemaža dalis mokinių gana dažnai užkandžiams
renkasi kaloringus, saldžius, turinčius labai didelę energinę vertę, nerekomenduojamus,
maisto produktus. Mokiniai užkandžių metu dažnai valgo saldainius arba šokoladą,
traškučius, geria saldžiuosius gazuotus gėrimus (15,51,77). 2010 m. HBSC tyrimo rezultatai
atskleidė, kad vaikams būdingas beveik nuolatinis užkandžių kramsnojimas: pavalgius ir
pusryčius, ir pietus, ir vakarienę. Kiekvieną dieną užkandžius perka 10,2 proc. mokinių,
keliskart per savaitę juos perka 28,8 proc., o niekada neperka 39,1 proc. apklaustųjų. Kaip
svarbiausią užkandžių valgymo priežastį tiriamieji minėjo alkį (64,2 proc.) (77).
Nors daugiausia dėmesio literatūroje, kalbant apie mokinių sveiką mitybą,
skiriama reguliariam vaisių ir daržovių vartojimui, kuris siejamas su geresne sveikata (2,90).
Tačiau daugelyje tyrimų nustatyta, kad nepaisant vaisių ir daržovių teikiamos naudos
sveikatai, jaunuoliai šių maisto produktų vartoja nepakankamai (12,26). Tokias tendencijas
atskleidžia moksliniai tyrimai tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse (13).
Apibendrinant galima teigti, kad norint išsaugoti vaikų sveikatą, labai svarbu
laikytis visų šių sveikos mitybos rekomendacijų, taip pat būtina nepamiršti, kad būtų
laikomasi ne vienos ar kelių taisyklių, bet atsižvelgiama į jas visas. Nepaisant aiškiai išdėstytų
sveikos mitybos principų deja, Lietuvos mokinių mityba nėra sveika.
16
2.3. Mokykloje tiekiamo maitinimo organizavimo teisinis
reglamentavimas
Maitinimo mokykloje organizavimo teisinis reglamentavimas. Lietuvos mokyklose
maitinimas organizuojamas vadovaujantis LR SAM įsakymu (2005 m. birželio 9 d. Nr.V-476)
patvirtinta Lietuvos HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos
reikalavimai“ (40), LR Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nustatoma, kad
maitinimo paslaugų teikimas ikimokyklinio ugdymo bei bendrojo lavinimo įstaigose yra
savarankiška savivaldybių funkcija (47), o detalus maitinimo organizavimas
reglamentuojamas LR SAM įsakymu (2011 m. lapkričio 11 d. Nr. V-964) patvirtintame „Dėl
maitinimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo mokyklose ir vaikų socialinės globos
įstaigose tvarkos apraše“ (toliau - Tvarkos aprašas) (39). Tvarkos apraše nurodoma, kad turi
būti vaikų maitinimas organizuojamas valgyklose ir kitose vaikams maitinti pritaikytose
patalpose ar vietose laikantis nustatytų maisto saugos ir maisto tvarkymo reikalavimų ir
sudarant sąlygas kiekvienam vaikui pavalgyti prie stalo. Maitinimo paslauga privalo būti
kokybiška, labai svarbu geros higienos praktikos reikalavimų taikymas mokyklų valgyklose.
Šie reikalavimai apima visą maisto gamybos procesą pradedant žaliavos gavimu ir baigiant
produkto realizavimu (45).
Tvarkos aprašo tikslas (sudaryti sąlygas sveikatai palankiai vaikų mitybai,
užtikrinti geriausią maisto saugą ir kokybę, patenkinti vaikų maisto medžiagų fiziologinius
poreikius, ugdyti sveikos mitybos įgūdžius) (39) labai svarbus dėl daugelio aspektų: 1) –
įteisinus jį ženkliai buvo pakoreguotas mokyklose teikiamo maisto asortimentas; 2) pašalintas
menkavertis mitybiniu požiūru maistas, kuris buvo tiekiamas, siekiant didesnio pelno, kai
privatizavuotų mokyklų valgyklose buvo įrengti automatai. Privatūs maitinimo tiekėjai
mokyklose buvo įrengę maisto prekybos automatus, kuriuose vyravo lengvai prieinami, ne
patys sveikausi maisto produktai: saldumynai, traškučiai, vaisvandeniai. Šviežių vaisių,
daržovių, pieno produktų juose nebuvo, nes jų realizacijos laikas yra labai trumpas ir jie
nebuvo paklausūs.
Nustatyta, kad tuo metu maisto prekybos automatų siūlomais produktais kasdien
naudojosi 15,5 proc., o kiek rečiau - 49,9 proc. mokinių. Šia paslauga nesinaudojo tik kas
trečias mokinys ir tik maža dalis (4,2 proc.) respondentų pareiškė, kad jų įstaigoje maisto
prekybos automatų nebuvo (80). Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai nustatė, kad
daugiausia vidurinės mokyklos mokinių perka maistą smulkių prekių automatuose, kur
17
maistas būna nesveikas. Taip pat nustatė, kad kai vaikai pereina į aukštesnes klases mokyklos
maistas tampa nesveikesnis, smulkių prekių automatų buvo 17,0 proc., 82,0 proc., 97,0 proc.
atitinkamai pradinėse, vidurinėse ir aukštosiose mokyklose (76). Atkreiptinas dėmesys į tai,
jog 2011 m. Tvarkos apraše nėra draudžiama mokyklose įrengti maitinimo automatus, tačiau
juose draudžiama prekiauti šiuo metu populiariais, tačiau įtrauktais į Netiekiamų į mokyklas
maisto produktų sąrašą gaminiais.
Siekiant pagerinti mokinių maitinimą LR SAM įsakymu (2014 m. liepos 4 d.
Nr. V-769) buvo dar kartą patvirtinti „Dėl maitinimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo
lavinimo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo“ pakeitimai (toliau-
pakeistas Tvarkos aprašas) (45). Toliau šiame darbe nagrinėsiu pakeisto Tvarkos aprašo
pokyčius. Pakeistame Tvarkos apraše dar labiau sugriežtėjo sąlygos maisto tiekėjams,
papildytame 10 punkte nurodoma, kad „sutartyje turi būti numatyta atsakomybė už maitinimo
organizavimo patalpų higienos reikalavimų užtikrinimą. Sutartys nesudaromos su į
„Nesąžiningų maisto tvarkymo įmonių sąrašą“, skelbiamą Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos internetinėje svetainėje, įtrauktais maitinimo paslaugų teikėjais ir maisto produktų
tiekėjais. Sutartys, pasirašytos iki šio Tvarkos aprašo įsigaliojimo, turi būti peržiūrėtos ir, jei
reikia, pakeistos, kad atitiktų šio Tvarkos aprašo reikalavimus nuo šio Tvarkos aprašo
įsigaliojimo pradžios)“; 10.1 papunktyje, teigiama, kad „dėl maisto produktų tiekimo sutartyje
turi būti numatyta atsakomybė už maisto produktų, neatitinkančių Tvarkos aprašo
reikalavimų, tiekimą. Prieš pasirašant Maisto produktų tiekimo sutartį rekomenduojama
sudaryti maisto produktų sąrašą su konkrečiais tiekiamų maisto produktų pavadinimais,
maisto produktų sudėtimi, fasuotės grynuoju kiekiu“ (45).
Taip pat pakeistame Tvarkos apraše, sveikos mitybos linkme, pakoreguoti ir
draudžiamųjų ir rekomenduojamųjų produktų grupių aprašai. „Vaikų maitinimui mokyklose
draudžiamos tiekti šios maisto produktų grupės: bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučiai, kiti
riebaluose virti, skrudinti ar spraginti gaminiai; saldainiai; šokoladas ir šokolado gaminiai;
konditerijos gaminiai su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu; sūrūs gaminiai (kuriuose
druskos daugiau kaip 1 g/100 g); maisto produktai bei kramtomoji guma su maisto priedais;
gazuoti gėrimai; energiniai gėrimai; gėrimai ir maisto produktai, pagaminti iš (arba kurių
sudėtyje yra) kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto; cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai
(kavos pakaitalai); kisieliai; sultinių, padažų koncentratai; rūkyta žuvis; konservuoti mėsos ir
žuvies gaminiai (jie leidžiami bendrojo ugdymo įstaigose organizuojamų vasaros stovyklų
metu ar sudarant maisto paketus į namus); nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai;
žlėgtainiai; mechaniškai atskirta mėsa ir jos gaminiai; subproduktai ir jų gaminiai (išskyrus
18
liežuvius ir kepenis); maisto papildai; maistas, pagamintas iš genetiškai modifikuotų
organizmų (toliau – GMO), arba maistas, į kurio sudėtį įeina GMO; maisto produktai,
neatitinkantys šio Tvarkos aprašo nustatytų kokybės reikalavimų.“ (45).
„Vaikams maitinti rekomenduojami šie maisto produktai: daržovės, bulvės,
vaisiai, uogos ir jų patiekalai, sultys, išskyrus citrusinių vaisių ir vynuogių (pageidautina
šviežiai spaustos); grūdiniai (duonos gaminiai, kruopų produktai) ir ankštiniai produktai;
pienas ir pieno produktai (rauginti pieno gaminiai, po rauginimo termiškai neapdoroti);
nemalta liesa mėsa, liesos mėsos produktai (neužšaldyti); žuvis ir jos produktai (neužšaldyti);
aliejus (turi būti mažiau vartojama gyvūninės kilmės riebalų: riebi mėsa ir mėsos produktai
turi būti keičiami liesa mėsa, paukštiena, žuvimi ar ankštinėmis daržovėmis; gyvūninės
kilmės riebalai ir margarinas, kur įmanoma, keičiami aliejais); kiaušiniai; geriamasis vanduo
ir natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo (negazuoti). Maisto produktus rekomenduojama
tiekti iš ekologinės gamybos ūkių ar išskirtinės kokybės produktų gamintojų, paženklintus
simboliu „Rakto skylutė“ (45).
„Vaisiai, daržovės, uogos, bulvės gali būti perkami iš fizinių asmenų, kurie turi
laikytis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatytų reikalavimų ir
išduoda atitikties deklaraciją, vadovaudamiesi žemės ūkio ministro įsakymu. Šie reikalavimai
netaikomi, jeigu vaisius, daržoves, uogas ir bulves augina pati mokykla, tačiau visi vaisiai,
uogos, daržovės, bulvės, skirti maistui, turi atitikti kokybės ir saugos reikalavimus“ (90).
Mokyklinio amžiaus vaikams labai svarbus kokybiškas, subalansuotas maistas,
todėl labai svarbu, kad maisto paruošimas ir patiekalų įvairumas atitiktų vaikų amžių ir
sveikos mitybos rekomendacijas. Įvertinus visa tai, buvo atlikti Tvarkos aprašo pakeitimai:
koreguoti (aiškiau apibrėžti) patiekalų gaminimo ir patiekimo reikalavimai (papildyti 3
punktai ir 2 naujai parengti). Pakeistame Tvarkos apraše nurodoma, kad patiekiamas maistas
turi būti gaminamas ir patiekiamas tą pačią kalendorinę dieną. Šaldytus pusgaminius ar
atvėsintą maistą patiekti per 24 valandas kaip šiltą maistą leidžiama bendrojo ugdymo
mokyklose, kurių virtuvėse yra galimybės tik pašildyti maistą; patiekiamas maistas turi būti
kokybiškas, įvairus ir atitikti saugos reikalavimus; pirmenybė teikiama maistines savybes
tausojantiems patiekalų gamybos būdams; gaminant maistą neturi būti naudojami prieskonių
mišiniai, kurių sudėtyje yra maisto priedų; gaminant maistą turi būti naudojama kuo mažiau
druskos ir cukraus; rūkyti mėsos gaminiai tiekiami ne dažniau kaip kartą per savaitę,
ikimokyklinio ugdymo mokyklose rūkyti mėsos gaminiai vaikų maitinimui neturi būti
tiekiami; jei patiekalui gaminti naudojama malta mėsa ar žuvis ir virtuvėje yra sąlygos ją
sumalti, ji turi būti malama patiekalo gaminimo dieną; kiekvieną dieną turi būti patiekta
19
daržovių ir vaisių, rekomenduotina, sezoninių, šviežių; tas pats patiekalas neturi būti
tiekiamas dažniau nei kartą per savaitę, išskyrus gėrimus ir užkandžius (reikalavimas
netaikomas pritaikyto maitinimo valgiaraščiams); karštas pietų patiekalas turi būti iš daug
baltymų turinčių produktų (mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai augalai, pienas ir
pieno produktai) ir angliavandenių turinčių produktų. Su karštu patiekalu turi būti patiekiama
daržovių, vaisių arba jų salotų; valgymo metu ant stalų neturi būti padėta druskos, pipirų,
garstyčių; jei tiekiama arbata, turi būti sudaryta galimybė atsigerti nesaldintos arbatos; pienas
ir kiti gėrimai vaikams neteikiami šalti, rekomenduojama temperatūra ne žemesnė kaip 15oC;
rekomenduojama, atsižvelgiant į sezoniškumą keisti patiekalus (pvz. raugintų kopūstų sriubą į
šviežių kopūstų sriubą, burokėlių sriubą į šaltibarščius ir pan.)“ (45).
Taip pat atsirado reikalavimas, vaikams nemokamai tiekti geriamąjį vandenį.
„Mokyklose ar vaikų socialinės globos įstaigose turi būti sudarytos higieniškos sąlygos
nemokamai atsigerti geriamojo vandens (rekomenduotina, kambario temperatūros, pvz.,
pilstomo iš geriamajam vandeniui skirtų indų, talpų, automatų ir pan.), net jei vaikai
nemaitinami. Rekomenduojama sudaryti galimybę vaikams gauti ir karšto virinto geriamojo
vandens. Ikimokyklinio ugdymo mokyklose vandeniui atsigerti turi būti naudojami asmeninio
naudojimo arba vienkartiniai stiklinaitės ar puodukai“ (45).
Maitinimo valgiaraščių sudarymo reikalavimai. Siekiant užtikrinti vaikų kokybišką
maitinimą, turi būti sudaromi tokie valgiaraščiai, kurie labiausiai atitiktų mitybos ypatumus,
amžių, sveikatos būklę, maisto produktų mitybos vertę (40), rekomenduojamų maistinių
medžiagų ir energijos poreikio normas (45). Valgiaraščių sudarymas reglamentuojamas šiais
teisės aktais: LR SAM ministro įsakymas (2011 m. Lapkričio 11 d. Nr. V-694) „Dėl
maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų
socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (39), LR SAM ministro įsakymas
(2014 m. liepos 4 d. Nr. V-769) „Dėl maitinimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo
mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo“ pakeitimo (45), LR SAM
ministro įsakymas (1999 m. lapkričio 25 d. Nr.510) „Dėl Rekomenduojamų paros maistinių
medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“ , LR SAM ministro įsakymas (2010 m. spalio 4 d.
Nr.V-877 „Dėl Pusryčių, pietų ir pavakarių patiekalų gamybai reikalingų produktų rinkinių
sąrašo pagal mokinių amžiaus grupes patvirtinimo“ (43), LR SAM įsakymas (2005 m birželio
9 d. Nr. V-476) Lietuvos HN 21: 2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos
saugos reikalavimai“ (40), LR SAM ministro įsakymas (2003 m. liepos 23 d. Nr. V-455) „Dėl
20
Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos irkokybės reikalavimai“
patvirtinimo (41) ir kitais.
Toliau savo darbe apžvelgsiu šiai dienai aktualius vaikų maitinimo
organizavimo bendrojo ugdymo mokyklose ir maitinimo valgiaraščių sudarymo pagrindinius
reikalavimus, kurie yra pateikiami pagrindiniame dokumente (LR SAM įsakymu
patvirtintame (2011 m. Lapkričio 11 d. Nr. V-694) „Dėl maitinimo organizavimo
ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose
tvarkos apraše“ (39) ir LR SAM įsakymu (2014 m. liepos 4 d. Nr. V-769) atliktus Tvarkos
aprašo pakeitime (45)). Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Pakeistame Tvarkos apraše (45) dalis
aprašo punktų sugriežtinti, t.y. pakeisti į griežtesnius arba papildyti naujais rekomendacinio
pobūdžio reikalavimais. Daug pakeitimų nustatyta valgiaraščių sudarymo reikalavimų dalyje.
Pažymėtina, kad įsigaliojus naujajai įstatymo redakcijai valgiaraščių sudarymo reikalavimai
tapo konkretesni, taip pat detalesnė derinimo ir sudarymo tvarka, reikalavimai (45).
Tvarkos aprašo dalyje, kurioje pateikiami maitinimo organizavimo bendrojo
ugdymo mokyklose reikalavimai, nurodoma, kad „bendrojo ugdymo mokyklose kasdien turi
būti organizuojami pietūs, kurių metu turi būti sudarytos sąlygos vaikams pavalgyti šilto
maisto. Patiekalai pietums turi būti patiekiami pagal valgiaraštį. Rekomenduojama sudaryti
galimybę pasirinkti iš kelių karštųjų pietų patiekalų ir kelių garnyrų“ (39). Pakeistame
Tvarkos apraše greta punkto „Pietų metu vienas iš patiekiamų karštųjų pietų patiekalų
(išskyrus bendrojo ugdymo mokyklas, į kurias maistas pristatomas termosuose) turi būti
tausojantis patiekalas. Valgiaraščiuose toks patiekalas pažymimas žodžiu „Tausojantis“,
atsirado griežtesniu prierašas, t.y. „Jei pietų metu tiekiamas tik vienas karštasis pietų
patiekalas, ne mažiau kaip pusė į pietų valgiaraščius (15 dienų) įtrauktų karštųjų pietų
patiekalų turi būti tausojantys patiekalai“ (45). Pakeistame Tvarkos apraše taip pat
rekomenduojama, jog bendrojo ugdymo mokykloje taip pat gali būti: ne tik laisvai
pasirenkami šalti ir/ar šilti užkandžiai, bet ir papildomas mokinių maitinimas (pusryčiai,
pavakariai, vakarienė). Jei bendrojo ugdymo mokykloje yra numatyta galimybė laisvai
pasirinkti užkandžius, jie turi būti tiekiami pagal užkandžių asortimento sąrašą. Užkandžių
asortimento sąraše turi būti nurodytas maisto produkto ar patiekalo pavadinimas, gamintojas
bei etiketėje ar receptūros ir gamybos technologiniuose aprašymuose nurodytos sudedamosios
dalys“ (45).
Kalbant apie vaikų maitinimo valgiaraščių sudarymo reikalavimus, Tvarkos
apraše nurodoma, kad „vaikų maitinimo valgiaraščiai turi būti sudaromi atsižvelgiant į
rekomenduojamas paros energijos ir maistinių medžiagų normas vaikams bei į vaikų buvimo
21
mokykloje ar vaikų socialinės globos įstaigoje trukmę. Valgiaraščių paros energinė ir maistinė
vertė gali nukrypti nuo normos iki dešimt procentų. Mokyklose valgiaraščiai sudaromi ne
mažiau kaip 15 dienų laikotarpiui. Bendrojo ugdymo mokyklų valgiaraščiuose prie kiekvieno
patiekalo turi būti nurodytas jo kiekis (g). Valgiaraščiuose nurodytų patiekalų receptūros ir
gamybos technologiniuose aprašymuose turi būti nurodyti naudojami maisto produktai, jų
sudėtis, bruto ir neto kiekiai (g), gamybos būdas (virimas vandenyje ar garuose, kepimas ir
pan.). Keičiant vieną produktą kitu negali nukentėti cheminė maisto davinio sudėtis, ypač
baltymų kiekis ir energinė vertė. Svarbu, kad per savaitę produktų suvartoto kiekio vienos
dienos vidurkis atitiktų rekomenduojamą maistinių medžiagų ir energijos poreikio normą
(39). Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. (įsigaliojus Tvarkos aprašo pakeitimo įstatymui) bendrojo
ugdymo įstaigose valgiaraščiai turi būti sudaromi (pasirinktinai):
1. Pagal patiekalų receptūrų pavyzdžiais, pateiktais interneto svetainėje:
www.smlpc.lt/lt/mityba_ir_fizinis_aktyvumas/mityba;
2. Pagal juridinių ar fizinių asmenų parengtus ir su Sveikatos apsaugos ministerija raštu
suderintus patiekalų receptūrų rinkinius (rinkinyje turi būti pateiktas Sveikatos apsaugos
ministerijos suderinimo raštas) ar jų ir šio Tvarkos aprašo 44.1 papunktyje pateiktų receptūrų
kombinacijas;“.
3. savarankiškai maitinimo paslaugos teikėjo, vadovaujantis šio Tvarkos aprašo reikalavimais;
4. pagal gydytojo raštiškas rekomendacijas (pritaikyto maitinimo) (45).
Pakeistame Tvarkos apraše taip pat nurodoma, kad „vadovas, jo įgaliotas asmuo
ar maitinimo paslaugos teikėjo įgaliotas asmuo iki maitinimo paslaugos teikimo pradžios
pateikia valgiaraščius derinti visuomenės sveikatos centrui apskrityje. Valgiaraščiuose
nurodomos savaitės ir savaitės dienos, mokyklos darbo laikas, kiekvieno vaikų maitinimo
laikas. Visi valgiaraščio lapai turi būti sunumeruoti. Visuomenės sveikatos centrai apskrityse
valgiaraščius, parengtus savarankiškai pačios maitinimo paslaugos teikėjo ar pagal gydytojo
raštiškas rekomendacijas), įvertina per dvidešimt darbo dienų nuo jų gavimo. Esant poreikiui,
visuomenės sveikatos centras apskrityje gali paprašyti išsamesnės informacijos, kurios reikia
valgiaraščiams įvertinti. Vertinimo rezultatai surašomi Valgiaraščio vertinimo pažymoje.
Kiekvienas suderintų valgiaraščių lapas turi būti pažymėtas visuomenės sveikatos centro
apskrityje žyma.“ Jei valgiaraščiai sudaryti savarankiškai maitinimo paslaugos teikėjo; ar
pagal gydytojo raštiškas rekomendacijas, kurie nebuvo keisti iki maitinimo paslaugos teikimo
atnaujinimo (naujų mokslo metų), pakartotinai derinti nereikia. Pasikeitus valgiaraščiams, jie
turi būti pakartotinai derinami su visuomenės sveikatos centru apskrityje. Atliekant
nereikšmingus keitimus, t. y. pakeitus vieną maisto produktą ar patiekalą tos pačios maisto
22
produktų grupės kitu maisto produktu ar patiekalu, kai maistinė vertė nepablogėja, o energinė
vertė pasikeičia ne daugiau kaip dešimt procentų, valgiaraščių pakartotinai derinti su
visuomenės sveikatos centru apskrityje nereikia. Taip pat pžymima, kad mokyklos
visuomenės sveikatos priežiūros specialistas (jo nesant − kitas Vadovo įgaliotas asmuo) pagal
kompetenciją prižiūri, kad vaikų maitinimas būtų organizuojamas pagal Tvarkos aprašo
reikalavimus. Maitinimo paslaugos teikėjas atsako už tai, kad nustatyti vaikų maitinimo
organizavimo trūkumai būtų pašalinti nedelsiant. Mokyklose, kuriose maitinimo paslaugas
teikia pati Mokykla, Valgiaraščių ir vaikų maitinimo atitikties patikrinimo žurnalo pildyti
nereikia“ (45).
Kaip matyti iš aukščiau pateiktos medžiagos, mokinių maitinimas Lietuvoje
reglamentuojamas LR teisės aktais ir Lietuvos HN. LR įstatymai įpareigoja, kad bendrojo
lavinimo mokyklos mokiniams maitinimo paslaugas teikiančios viešojo maitinimo įmonės
teiktų paslaugas kokybiškai. Lietuvių mokslininkų, 2008 m. atlikto tyrimo duomenimis,
daugiau nei pusė mokyklos mokinių (61,2 proc.) buvo nepatenkinti patiekalų asortimentu.
Net septyni iš dešimties nurodė, kad dėl menko asortimento ir laiko stokos mokykloje dažnai
maitinosi šaltais užkandžiais (23). Kitų autorių duomenimis nustatyta, kad mokiniai
rinkdamiesi patiekalą labiausiai dėmesį kreipė į skonį. Kas penktas tyrimo dalyvis teigė, kad
pavalgęs mokyklos valgykloje, jaučia alkio jausmą; Kas dešimtas teigė, kad pagamintas
maistas mokyklos valgykloje neskanus (23).
Palyginus kaimo ir miesto mokyklų valgiaraščius nustatyta, kad miesto
mokykloje maitinimas visavertiškesnis. Mokslininkų nuomone, maitinimas miesto mokykloje
labiau atitiko rekomenduojamas maistinių ir mineralinių medžiagų normas bei energinę vertę
(88). Nustatyta, kad daugelyje Jungtinių Amerikos Valstijų mokykloms maistą tiekia greitojo
maisto restoranai; mokyklose įrengti maisto automatai (20).
2.4. Lietuvos mokyklose vykdomos mokinių maitinimo programos
PSO ekspertų nuomone – mokyklos, labai svarbūs centrai, kuriuose turėtų būti
ugdomas tinkamas požiūris į sveiką maistą, formuojami tinkami sveikos mitybos įpročiai ir
t.t. Rekomenduotina, kad padedant suinteresuotiems subjektams, pedagogams bei visai
bendruomenei mokyklose būtų rengiamos akcijos, kuriamos įvairios tikslinės programos.
Lietuvos tyrėjai 2011 m. išanalizavo skirtingose šalyse vykdytas sveikos mitybos programas
(iš viso 15 programų) ir atliko jų veiksmingumo vertinimą. Tyrėjų nuomone, po programų
23
įgyvendinimo stebimas teigiamas rezultatas: daugiau nei pusė analizuojamų programų buvo
nustatytas didesnis vaisių vartojimas. Taip pat teigiama, kad vykdant net 3 iš 4 profilaktinių
programų, pasireiškė reikšmingai didesnis šių produktų vartojimas, ir atitinkamai 2 iš 4
programų - daržovių didesnis vartojimas (32).
Skatininant efektyvesnį ir globalesnį sveikos gyvensenos ugdymą, ES yra
sukūrusi ir remia specialias programas: „Pienas vaikams“ bei „Vaisių vartojimo skatinimas
mokyklose“. Lietuvoje šios programos jau įgyvendinamos (atitinkamai 2004 ir 2009 m.) , jas
mūsų šalyje koordinuoja ŽŪM (59,78).
Žemiau trumpai darbe aptarsiu šias Lietuvos mokyklose vykdomas programas
bei jų įgyvendinimo ypatumus.
„Pienas vaikams“ programa. Pieno produktų vartojimo vaikų ir švietimo įstaigose paramos
programa „Pienas vaikams“ Lietuvoje taikoma nuo 2004 m. Programa parengta siekiant
pagerinti vaikų ir mokinių mitybą, ugdyti pieno produktų vartojimo įpročius, skatinti pieno
produktų vartojimą, sumažinti disbalansą pieno produktų rinkoje. Programoje gali dalyvauti
vaikų ugdymo ir švietimo įstaigos, taip pat pieno tiekėjai, gamintojai, kurie tiekia remiamus
pieno produktus vaikų ugdymo ir švietimo įstaigoms. Įstatyme nurodyta, kad parama gali
naudotis asmenys, organizuojantys vaikų maitinimą bendrojo lavinimo mokyklose (48,60).
Parama „Pienas vaikams“ vykdoma remiantis ES ir ŽŪM teisės aktais (2 priedas).
ES paramoje „Pienas vaikams“ per tiekėjus arba savarankiškai dalyvauja 930
Lietuvos mokyklų, 586 darželiai, 16 vaikų globos namų (2015 m. duomenys). Aktyviausiai
paramoje dalyvauja Lazdijų rajono, Neringos, Panevėžio rajono, Panevėžio miesto, Anykščių
rajono, Ignalinos rajono, Alytaus miesto, Biržų rajono, Šiaulių miesto, Mažeikių rajono,
Telšių rajono savivaldybės. Pieno programoje dalyvauja visos vaikų amžiaus grupės.
Vaikai šioje programoje gauna įvairius pieno produktus iš LR rinkos
reguliavimo tarnybos pateikto sąrašo. Populiariausi produktai yra įvairaus riebumo geriamas
pienas, kefyras, švieži varškės sūriai, sūrio lazdelės, fermentiniai sūriai, natūralūs jogurtai.
Pieno produktai dalijami visomis darbo dienomis. Porcijos dydis yra 1 stiklinė pieno arba
kefyro, arba kitų pieno produktų porcijos dydį perskaičiavus pieno kiekine išraiška. Sūrelių
porcija 86 g. fermentinių sūrių 34 g. Iki 2014 m. sausio mėn. 1 d. mokyklose teikiami
produktai buvo pateikiami iš įvairesnio asortimento. Nuo minėtos datos įsigaliojo LR ŽŪM
(2013 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. 3D-798) „Dėl paramos už pieną vaikams
administravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimas, kuriame numatoma, kad remiamiems
pieno gaminiams, kuriems skirta nacionalinė parama, privalo atitikti ekologinei žemės ūkio ir
24
maisto produktų gamybai keliamus teisės aktų reikalavimus. Pateikiami produktai turi atitikti
ekologinius reikalavimus ir būti ekologiški. Nuo 2014 m. sausio mėn. 1 d. pateikiamų
rekomenduojamų produktų sąrašas pakeistas, todėl teikiamų produktų reguliarumas ir kiekis
atitinkamoje programoje mažėja (48,60). Žemiau 1 lentelėje pateikiami suvartotų remiamų
pieno produktų kiekiai (1 lentelė).
1 lentelė. Suvartotų remiamų pieno produktų kiekiai (tonomis) 2004-2014 05 31 laikotarpiu
Pieno
produktai
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014
05 31
Geriamas
pienas
1,7 237,1 654,2 527,5 540,5 820,88 885,2 1055,0 1275 650,5 130,00
Pagardintas
pienas
- - - - 0,17 1,04 0,85 0,67 2,12 0,252 -
Kefyras - - - - 2,78 48,09 77,53 125,0 201 90,3 1,6
Jogurtas - - - - 1,21 4,23 9,03 51,5 567 444,67 85,00
Švieži sūriai - - - - 4,96 15,58 82,76 162,63 559 416,03 37,00
Varškė - - - - 0,61 9,48 41,30 161,43 286 122,1 5,00
Fermentiniai
sūriai
- - - - 0,88 0,89 1,4 1,51 0,77 0,414 0,04
Statistinė paramos "Pienas vaikams" informacija, 2015 (48).
Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa. Vaisių vartojimo skatinimo vaikų ugdymo
įstaigose programa įgyvendinama siekiant paskatinti vaikus vertinti vaisius ir daržoves,
pratinti jų vartojimą ir ateityje. Lietuvoje programa pradėta vykdyti 2009 m. PSO
rekomenduojama vaisių ir daržovių dienos norma vienam asmeniui yra 400 g, tačiau dauguma
vaikų vaisių bei daržovių vartoja mažiau. ES finansuojamas „Pro-Children“ projektas atliko
tyrimą apie vaikų vaisių ir daržovių vartojimą keliose ES valstybėse ir nustatė, kad
vidutiniškai tik 17,6 proc. 11 metų vaikų pasiekia rekomenduotiną 400 g per dieną normą
(79). Lietuvoje atlikti tyrimai, taip pat atskleidė, kad vaisių ir daržovių suvartojimas tiek
vaikų, tiek suaugusių grupėse yra žymiai mažesnis nei rekomenduojama. Įrodyta, kad daug
vaisių ir daržovių vaikystėje valgę asmenys ir toliau jų vartoja pakankamai, o gerus įpročius
perduoda savo vaikams (6,23,68,73).
Pagrindinis ir esminis šios programos tikslas įdiegti vaikams supratimą apie
vaisių ir daržovių vartojimo teigiamą poveikį sveikatai. Įgyvendinant šį tikslą, keliamas
uždavinys – padidinti vaisių ir daržovių dalį vaikų mityboje jų mitybos įpročių formavimosi
metu. Šios programos vykdymas reglamentuotas ES ir ŽŪM teisės aktais, bei Rinkos
reguliavimo agentūros generalinio direktoriaus įsakymais (3 priedas). Priešingai, nei „Pienas
vaikams“ programoje, pastarajai „Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programai“
Lietuvoje 2011 m. rugsėjo–spalio mėn. buvo atliktas pirmas Programos įgyvendinimo ir
25
veiksmingumo vertinimas. Buvo siekiama nustatyti Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose
programos poveikį vaikų sveikatai ir mitybos įpročiams. Apibendrinančiose išvadose
teigiama, kad pirmo vaisių vartojimo skatinimo Lietuvos mokyklose programos įgyvendinimo
ir veiksmingumo vertinimo, apimančio 2010 m. rugpjūčio 1 d.–2011 m. liepos 31 d.
laikotarpį, duomenis, galima pažymėti, kad ši programa mokyklose vyksta sėkmingai.
Daugumos programoje dalyvaujančių mokytojų ir visuomenės sveikatos specialistų nuomone,
vaikai mokyklose noriai valgo dalijamus vaisius ir daržoves (79).
Įgyvendinant strategijos tikslus norinčioms dalyvauti programoje ugdymo
įstaigoms pradinių klasių mokiniams nemokamai dalinami vaisiai ir daržovės. Mokiniui
skiriama viena porcija per dieną. Porciją sudaro vienas iš produktų: obuolys – iki 200 g,
kriaušė – iki 200 g, bananas – iki 200 g, apelsinas - iki 200 g, morka – iki 200 g. Nuo 2011 m.
praplėstos gaunančių paramą vaikų amžiaus grupės įtraukiant darželinukus bei
ikimokyklinukus. Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programoje 2014 m. programoje
dalyvavo – 1387 mokyklos ir vaikų darželiai, produktai išdalyti 192 454 vaikams ir tai sudaro
87 proc. nemokamai pagal programą galinčių gauti produktus vaikų (79). Paramos gavėjų
skaičius ir išdalintų vaisių ir daržovių kiekis, atitinkamais metais pavaizduotas 2 lentelėje.
2 lentelė. Paramos gavėjų skaičius ir išdalintų vaisių ir daržovių kiekis (2010-2014 m.)
Rodikliai 2010 2011 2012 2013 2014
Ugdymo įstaigų,
dalyvaujančių programoje,
skaičius
171 603 1363 1367 1387
Vaikams išdalytų vaisiu ir
daržovių kiekis, kg 40 491 1 975 2477 2665
Statistinė " Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa" informacija, 2015 (79)
Kitos maitinimo programos. Svarbu pažymėti, jog siekiant užtikrinti mokinių maitinimą,
pagerinti esamą jų mitybą Lietuvos mokyklose, 2008 m. gegužės 15 d. buvo priimtas LR
„Socialinės paramos mokiniams įstatymo“ pakeitimo įstatymas Nr. X-1544, kuris patvirtino
lengvatą, kad nuo 2009 m. liepos 1 d. visi mokiniai, kurie mokosi pradinėse klasėsė (1-4 kl)
įgija teisę į nemokamus pietus mokykloje (36). Iš valstybės biudžeto buvo skirtos tikslinės
dotacijos produktams įsigyti ir nemokamam maistui administruoti, o iš savivaldybės biudžeto
buvo finansuojamos patiekalų gamybos išlaidos (37). Visiems pradinukams nemokamam
maitinimui reikėjo maždaug 60 - 70 mln. Lt (3). Tačiau po kelių mėnesių, nemokamas visų
pradinių klasių mokinių maitinimas buvo nutrauktas. Šiai dienai, visų klasių mokiniai moka
už pietus, išskyrus mokinius, kurie turi teisę į nemokamą maitinimą, kuris teikiamas bendrojo
26
lavinimo mokyklose ir reglamentuojamas LR „Socialinės paramos mokiniams įstatymu“
(2006 m. birželio 13 d. Nr. X-686) (36). Nemokamas maitinimas skiriamas, jeigu vidutinės
pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį
yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (153 Eur) (37).
Apibendrinant galima teigti, nors moksliniai tyrimai ir rodo, kad viena iš
efektyvesnių sveikos mitybos ugdymo prielaidų yra sveikos mitybos programų įgyvendinimas
mokyklose, deja jų Lietuvoje nėra įgyvendinama, išskyrus ES finansuojamas programas.
Svarbu pažymėti ir tai, kad šiose ES finansuojamose programose Lietuvos mokyklos
dalyvauja aktyviai, kasmet jų skaičius tik didėja. Taigi, tikėtina, jog vaisių ir daržovių, bei
pieno produktų vartojimo skatinamas mokyklose paskatins mokinius vartoti šiuos produktus ir
padėti vaikams ugdyti atitinkamus savo mitybos įpročius.
2.5. Mokykloms tiekiamo maitinimo įvertinimas: VMVT požiūriu
Lietuvos mokinių maitinimas reglamentuojamas LR teisės aktais ir Lietuvos
higienos normomis. LR įstatymai įpareigoja, kad bendrojo lavinimo mokyklose maitinimo
paslaugos būtų kokybiškos, o mokyklos maitinimo organizavimo kontrolės funkcija, pagal
veiklos planą arba esant būtinumui, priskirta atlikti valstybinei maisto veterinarijos tarnybai
(toliau-VMVT). VMVT yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga, kurios misija –
įgyvendinti rinkai tiekiamo maisto saugos ir kokybės, ženklinimo ir registravimo sričių
valstybės politiką, saugoti ir ginti vartotojų teises maisto ir su maistu susijusių paslaugų
teikimo srityse. VMVT dirbantys maisto produktų inspektoriai, įstatymu numatyta tvarka turi
teisę mokykloje atlikti fizinius patikrinimus (tikrinti maisto produktus, patiekalų laikymo
sąlygas, tinkamumo vartoti terminus, vertinti virtuvės atitiktį HN reikalavimams ir t.t.), paimti
mokykloje gaminamų patiekalų laboratorinius tyrimus, atlikti jų analizę, vertinti patiekalų
energetines vertes ir t.t., atlikti personalo higienos tikrinimą; raštiškos medžiagos ir
dokumentų tikrinimą. Patikrinimų metu maisto produktų inspektoriai taip pat naudoja vidine
tvarka pagal įstatymus parengtus specializuotus klausimynus.
VMVT duomenimis, 2014 m. Lietuvoje buvo registruoti 1223 bendrojo ugdymo
mokyklų maisto tvarkymo skyriai, ir tai sudaro apie 13-15 proc. viešojo maitinimo įmonių
struktūros.
LR Seimui paskelbus 2014 m. vaikų sveikatos metais, todėl tuo laikotarpiu
(2014 m.) VMVT prioritetine sritimi tapo– vaikų maitinimo organizavimas viešojo maitinimo
27
įmonėse. Buvo kreipiamas ypatingas dėmesys vaikų bendrojo ugdymo mokyklų ir
ikimokyklinių įstaigų bei socialinės globos ir rūpybos, maisto tvarkymo skyrių patikrinimams
(84). Žemiau 3 lentelėje pateikiama patikrintų bendrojo ugdymo mokyklų maisto tvarkymo
skyrių ir juose nustatytų pažeidimų statistika (3 lentelė).
3 lentelė. Patikrintų bendrojo ugdymo mokyklų maisto tvarkymo skyriai ir juose nustatytų
pažeidimų dalis (proc.)
Metai Patikrinti bendrojo
ugdymo mokyklų
maisto tvarkymo
skyriai
n/proc.
Nenustatyta
pažeidimų
(proc.)
Nustatyti pažeidimai
(proc.)
2014 1035/85 58 42
2013 1035/85) 60 40
2012 1060/82 52 48
Statistinė VMVT ataskaitų informacija (84)
VMVT duomenimis dažniausiai vartotojai skundžiasi: dėl patiekalų kokybės,
pateikiamų produktų, kurių galiojimo terminas yra pasibaigęs, taip pat dėl sanitarinių
reikalavimų neatitikimų, ilgų eilių, pavalgymo vietų stygiaus ir t.t., tačiau VMVT pateiktose
ataskaitose dažniausiai nustatomi pažeidimai ne dėl mokykloje tiekiamo viešojo maitinimo
patiekalų kokybės, o dėl patalpų higienos reikalavimų pažeidimų t.y. reikalingas virtuvės
sienų, lubų, grindų remontas, daugelyje skyrių susidėvėjęs inventorius, sena įranga ir t.t.
VMVT duomenimis net 10 proc. Lietuvos miestų ir rajonų mokyklų reikalingas kapitalinis
patalpų remontas, pavyzdžiui Raseinių (15 iš 17), Klaipėdos (11 iš 41), Vilniaus (17 iš 114),
Varėnos (7 iš 13), Radviliškio (7 iš 20), Šilutės (5 iš 27), Vilkaviškio (5 iš 21), Šiaulių (6 iš
48), Kupiškio (4 iš 14), Alytaus (5 iš 28). Kitose 15-oje miestų ir rajonų mokyklų remonto
laukia 1–3 mokyklos (84).
Kalbant apie inventoriaus atsinaujinimą svarbu pažymėti, kad šiai dienai bendra
valgyklų būklė šalies mokyklose kas metai gerėja –mokyklų skaičius, turinčių moderniai
įrengtas, suremontuotas virtuves nuolat auga – nuo 15 proc. 2012 m. iki 23 proc. 2014 m.,
patalpos remontuojamos, įsigyjami nauji įrenginiai, mažėja ir užfiksuojamų higienos
pažeidimų, apsinuodijimo maistu protrūkių skaičius. Tiriant VMVT tarnybai pateiktus
skundus (kasmet pateikiama apie 250-300 skundų) dėl netinkamos maitinimo kokybės,
paaiškėjo, kad dauguma skundų pateikta, dėl mažo patiekalų asortimento, patiekalų ruošimui
dažnai naudojamų pigiausių žaliavų, kaip matyti, šiuo metu daugiausia problemų kyla ne dėl
maisto patiekalų saugos, o dėl maisto patiekalų kokybės, t.y. dėl netinkamai organizuojamų
28
viešųjų pirkimų procedūrų, kai neįvertinat žaliavų kokybės, orientuojamasi vien tik į
žemiausios kainos kriterijų (84).
2014 m. sausio mėn. - 2015 m. vasario mėn. atsitiktine tvarka atrinktose
Lietuvoje bendrojo lavinimo mokyklose, atliekant planinius patikrinimus, VMVT maisto
produktų inspektoriai paėmė ir ištyrė gaminamus patiekalus faktiniam kaloringumui nustatyti
(83). Pagal gautus tyrimų rezultatus matyti, kad 25 proc. paimtų mėginių deklaruota
energetinė vertė neatitiko, mokyklų valgyklose patiekalų mėginių. Dažniausiai energinė vertė
buvo daugiau kaip 10 proc. mažesnė, nei nurodyta gamintojo valgiaraštyje. Taip pat matyti,
kad dažniau pietų davinių energinė vertė neatitiko gamintojo nurodyto kaloringumo
privatizuotose valgyklose (84). Siekdamas išlaikyti įmonių anonimiškumą, žemiau 4 lentelėje
pateiksiu tik vietovių pavadinimus, kuriose mokyklų valgyklose pietų davinių energinė vertė
neatitinko gamintojo nurodyto kaloringumo (4 lentelė).
4 lentelė. Vietovės, kurių mokyklų valgyklose pietų davinių energinė vertė neatitinka gamintojo
nurodyto kaloringumo
Vietovės, kuriose
tikrintos mokyklos,
pavadinimas
Įmonės tipas, kuriose pietų davinių
energinė vertė neatitiko gamintojo
nurodyto kaloringumo
Tirto mėginio rezultatai
Vilniaus miestas
ir rajonas 7 (privatizuotos)
6-iuose mėginiuose
energinė vertė mažesnė ir
1-ame-didesnė
Kauno miestas
2 (privatizuotos)
2-uose mėginiuose energinė
vertė mažesnė
Klaipėdos miestas ir
rajonas
5 (3-mokyklos valgyklos ir 2-privatizuotos)
Mokyklos valgyklos: 1-ame
mėginyje energinė vertė
mažesnė; 2-uose- didesnė
Privatizuotose: 2-uose
mėginiuose energinė vertė
mažesnė
Tauragės miestas 1 (privatizuota)
1-ame mėginyje energinė
vertė mažesnė
Šiaulių miestas ir
rajonas
3 (2 – m-klos valgyklos ir 1- privatizuota)
Mokyklos valgyklos:2-uose
mėginiuose energinė vertė
mažesnė
Privatizuotose: 1-ame-
mėginyje energinė vertė
didesnė Patikslinimas:
2014 m. sausio-2015 m. vasario mėn. duomenys (mėginiai imti atsitiktine atranka atrinktose mokyklose)
Statistinė VMVT ataskaitų informacija (84).
Mokykloms tiekiamo maitinimo įvertinimas Kauno mieste ir rajone. Analizuojant 2013 m.
rugsėjo mėn.-2014 m. rugsėjo mėn. VMVT specialistų patikrinimų (surašytų aktų) duomenis
matyti, kad Kauno mieste ir rajone buvo įregistruoti 111 mokyklų maisto tvarkymo skyriai, iš
29
jų 104 - skyriai buvo patikrinti. Nustatyta, kad 97 skyriai (iš patikrintų 104) turi maisto
tvarkymo skyrius, kuriuose gaminamas maistas, likusiai daliai (14 skyrių) - maitinimo
paslaugas teikia kitos įmonės, moksleivių maitinami atvežtiniu maistu. Paprastai būna
atvežami tik vieno pavadinimo karšti patiekalai, todėl vaikams nebūna galimybės pasirinkti
(27).
Įvertinus maitinimui skirtus valgiaraščius nustatyta, kad daugumai mokyklų (85
maisto tvarkymo skyriams) valgiaraščiai buvo parengti pačių maistą tiekiančių įmonių ir
įstatymu tvarka suderinti su visuomenės sveikato centru, o 19-oje mokyklų nustatyta, kad jos
vadovaujasi valgiaraščiais, kurie sudaryti pagal receptūrų rinkinius ir/ar receptūrų pavyzdžius,
skelbiamus internete (27).
Žemiau 5 lentelėje pateikiama mokyklų, maisto tvarkymo skyriuose, tiekiamo
maitinimo įvertinimas, 2013 m. rugsėjo mėn. - 2014 m. rugsėjo mėn., laikotarpiu (5 lentelė).
Išanalizavus ataskaitą matyti, kad Kauno mokykloms tiekiamas maitinimas yra saugus. Tik
keliose mokyklose nustatyti pažeidimai: dėl patiekalų kokybės, technologinių aprašymų,
receptūrų pažeidimai (3 mokyklose), dėl tiekiamo draudžiamų maisto produktų (2 mokyklose)
ir dėl tiekimo draudžiamų maisto priedų (2 mokyklose). Nei vienoje mokykloje nebuvo
užregistruotas pažeidimas dėl maisto produktų ir žaliavų tinkamumo vartoti terminų
pasibaigimo, dėl mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialisto netinkamos priežiūros
organizuojant mokinių maitinimą, taip pat nustatyta, kad nei vienoje mokykloje nėra nei
prekybos automatų, kuriuose prekiaujama mokinių maitinimui draudžiamais produktais, nei
prekybos automatų, taip pat paaiškėjo kad visose mokyklose yra sudarytos sąlygos mokiniams
atsigerti kambario temperatūros geriamojo vandens. Iš atliktų patikrinimų aktų matyti, kad
beveik 2/3 patikrintų mokyklų, dalyvauja ES finansuojamosiose programose, kas penktai
mokyklai, tiekiamos ūkininkų ūkyje užaugintos daržovės.
Kaip ir kituose Lietuvos miestuose, Kauno VMVT specialistų dažniausiai
nustatomi pažeidimai dėl patalpų higienos reikalavimų pažeidimų, t.y. virtuvės dangų
nusidėvėjimo, susidėvėjusio inventoriaus ar senos įrangos. Vertinant pateiktus skundus dėl
netinkamo mokinių maitinimo pastebima, kad pranešimų dėl patiekalų kokybės skaičius
nekinta, t.y. 4-10 kasmet, dažniausia šiuos pranešimus pateikia mokiniai ir jų tėvai, tačiau tik
dalis nusiskundimų pasitvirtina (27).
30
5 lentelė. Mokyklų, maisto tvarkymo skyriuose, tiekiamo maitinimo įvertinimas, 2013 m.
rugsėjo mėn. - 2014 m. rugsėjo mėn., laikotarpiu
Kriterijai Pažeidimų
skaičius
(n)
Tiekiami draudžiami maisto priedai 2
Nesudarytos sąlygos mokiniams atsigerti kambario temperatūros geriamojo vandens 0
Tiekiami draudžiami maisto produktai 2
Patiekalų kokybės, technologinių aprašymų, receptūrų pažeidimai 3
Mokyklos, kurioms tiekiamos ūkininkų ūkyje užaugintos daržovės 28
Prekybos automatai mokyklose 0
Prekybos automatai, kuriuose prekiaujama mokinių maitinimui draudžiamais
produktais
0
Mokyklos, dalyvaujančios ES finansuojamosiose programose
Pieno produktų vartojimo „Pienas vaikams“ 63
Vaisių, daržovių vartojimo skatinimo 63
Mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistas netinkamai prižiūri mokinių
maitinimą (pagal SAM Tvarkos aprašą)
0
Maisto produktų ir žaliavų tinkamumo vartoti terminų kontrolė 0
Pietų davinių energinė vertė neatitiko gamintojo nurodyto kaloringumo 2
(energinė
vertė
mažesnė)
Statistinė VMVT ataskaitų informacija (27).
Kalbant apie VMVT veiklą, svarbu pažymėti, kad ši įstaiga ne tik kontroliuoja
mokyklų maitinimo organizavimą, bet aktyviai dalyvauja švietėjiškoje veikloje.VMVT
specialistai 2014 m. lapkričio 19 d. suorganizavo bei pravedė tarptautinę konferenciją „Vaikų
mityba ir sveikata“, kurios metu pasidalino vaikų mitybos ir sveikatos aktualijomis ir sukaupta
patirtimi ne tik Lietuvos, bet ir Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Suomijos, Latvijos ir
Švedijos specialistai (83).
Apibendrinant galima teigti, kad dauguma mokyklų valgyklų yra privatizuotos, t.y.
maitinimą tiekia viešojo maitinimo įstaigos, kurios užtikrina pakankamai saugų mokinių
maitinimą, kasmet mažėja higienos pažeidimų, tačiau kaip pastebi VMVT specialistai šiai dienai
daugiausia problemų kyla dėl mokinių maitinimo kokybės, t.y. daugiausia problemų kyla kai
neįvertinama žaliavų kokybė, o orientuojamasi vien tik į žemiausios kainos kriterijų.
31
2.6. Mokyklos bendruomenės narių vaidmuo mokinių maitinimo
organizavime
Pagal LR švietimo įstatymą mokyklos bendruomenė - tai vienos mokyklos
mokytojai, mokiniai, jų tėvai ir kiti asmenys, siejami mokymosi toje mokykloje santykių ir
bendrų švietimo tikslų (46). Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas - vienas iš
mokyklos benduomenės narių, kuris atsakingas už sveikatos priežiūros vykdymą mokykloje
(52). LR švietimo įstatymo 23 straipsnyje apibrėžiama, kad sveikatos priežiūros mokykloje
paskirtis – padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą (46). Pagrindinis dokumentas, kuriuo
remiantis vykdoma sveikatos priežiūra mokykloje, yra LR SAM ir ŠMM įsakymu (2005 m.
gruodžio 30 d. Nr. v-1035/isak-2680) patvirtintas „Sveikatos priežiūros mokykloje tvarkos
aprašas“ (42). Šiame apraše nurodyta, kad visuomenės sveikatos priežiūros specialistai
bendrojo lavinimo mokyklose be kitų jam priskirtų funkcijų, taip pat atlieka dar vieną labai
svarbią funkciją - kontroliuoja moksleivių mitybos organizavimą mokykloje (42). Ta pati
fukncija pažymima ir LR SAM įsakymu (2014 m. liepos 4 d. Nr. V-769) patvirtintame
„Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų
socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitime, kuris įsigaliojo nuo 2014
m. lapkričio 1 d. (45), jame nurodoma, kad mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros
specialistas pagal kompetenciją prižiūri, kad vaikų maitinimas būtų organizuojamas pagal
reikalavimus. Šalia visuomenės sveikatos specialisto funkcijos maitinimo organizavimo
kontekste yra prižiūrėti, kaip organizuojamas maitinimas, teikti pagalbą specialistams,
dalyvauti švietėjiškoje veikloje. Visuomenės sveikatos specialistas taip pat turi teikti
konsultacijas mokytojams, mokiniams, jų tėvams/globėjams, t.y. dirbti su visuomene (45).
Mokykla turi sudaryti galimybę skatinti sveiko maisto pasirinkimą: tai gali būti pasiekta
padarant sveiko maisto produktus prieinamus, ribojant galimybę įsigyti saldumynus ir
pikantiškus užkandžius, tam reikalingos strategijos, kuriomis būtų išspręstos su maistu
susijusios problemos (86).
Siekiant organizuoti kokybišką, subalansuotą maitinimą, maisto tiekimo
organizavimo procese būtinas bendradarbiavimas (partnerystė), t.y. turi dalyvauti visos
grandys: nuo tiekėjo, maisto ruošimo darbuotojo iki valgytojo. Suinteresuotos pusės, visos
kartu (visuomenės sveikatos specialistas, virtuvės darbuotojai, produktų tiekėjai, tėvai ir t.t.)
turėtų nusistatyti prioritetus, planuoti maisto organizavimo veiklą, ją įgyvendinti ir vertinti.
Mokslininiuose tyrimuose įrodyta, kad kartu su mokyklos administracija galima pagerinti
32
maistą mokyklose (16). Kiti autoriai pažymi, kad ir tik veikdamos kartu (visos grandys), gali
pasiekti geresnių rezultatų. Dar kiti teigia, kad sveikos mitybos principus turi propaguoti visas
ugdymo įstaigos personalas, taip pat prisidėti prie aktyvios švietimo politikos apie sveiką
mitybą skatinimo ir apskritai viso meniu planavimą ir t.t.(25). Iš tiesų yra labai svarbu, kad tai
būtų ne prievarta, o patys mokiniai, jų tėvai ir pedagogai paisytų nustatytų sveikos mitybos
reikalavimų ir būtų motyvuoti sveikai maitintis. Pasikonsultavus su visuomenės sveikatos
specialistais, kurie pagal savo kompetenciją turi mokslu pagrįstų žinių, apie subalansuotą ir
sveiką mitybą, galima būtų iš jų tikėtis kokybiškų patarimų/rekomendacijų ne tik virtuvės
darbuotojams, bet ir mokyklos vadovui, mokinių tėvams. Deja, šiuo metu visuomenės
sveikatos specialistai dažniausiai dirba vieni ir nesulaukia palaikymo iš kitų mokyklų
bendruomenės narių. Lietuvių atliktame tyrime (2008 m.) nustatyta, kad visuomenės
sveikatos specialistų sudėtingas bendravimas su pedagogais, taip pat sveikatos specialistai
nejaučia, kad jų darbu domėtųsi mokyklos valdžia (53).
Labai svarbu prieš pradedant kokius nors mokinių maitinimo organizavimo
sistemos pokyčius, išanalizuoti savo šalies bei kitų šalių patirtį. Pavyzdžiui, Lietuvoje jau
daugiau nei dešimtmetį visuomenės sveikatos specialistai dirba mokyklose, o Lietuvos
mokyklų valgyklos yra privatizuotos, tačiau lauktas mokyklų maitinimo įstaigų
privatizavimas vis dar norimų rezultatų nedavė. Nepaisant šių pokyčių, maitinimas mokykloje
ne visada turi gerą reputaciją. Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad teikiamų paslaugų
kokybė ir prieinamumas daugeliu aspektų privatizuotose maitinimo įstaigose nepagerėjo, o
netgi turi daugiau „minusų nei pliusų“ (92). Tyrimais nustatyta, kad privatizuotose mokyklose
mokiniai dažniau susiduria su ilgomis eilėmis, vietų, skirtų pavalgyti, stoka ir nekokybišku
personalo aptarnavimu (94). Vienu laikotarpiu, pablogėjus ekonominiams rodikliams, buvo
ieškoma išeičių mokinių sveikatos sąskaita, t.y. buvo pastatydami mokyklose gėrimų ir
užkandžių automatai, kuriuose vyravo ir lengvai prieinami, ne patys sveikausi maisto
produktai: saldumynai, traškučiai, vaisvandeniai. Šviežių vaisių, daržovių, pieno produktų
juose nebuvo, nes jie nebuvo paklausūs. Visuomenės sveikatos specialistams vieniems spręsti
šią problemą buvo sunku, tačiau nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus LR SAM įsakymui (2011
m. lapkričio 11 d. Nr. V-964) ”Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo
ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo” (45),
tokio tipo maistas mokykloms uždraustas tiekti. Šiai dienai Lietuvoje mokykloms tiekiamas
maistas pagal suderintus valgiaraščius, kurie turi atitikti griežtus LR teisės aktus ir higienos
normas. Tačiau valgiaraščių sudarymo procese gali dalyvauti visi suinteresuoti maitinimu
asmenys, tačiau visgi galutinis suderinimas turi atitikti įstatyminius aktus.
33
Tačiau kiekvienoje šalyje gali skirtis atsakingas asmuo, kuris sprendžia kokiu
maistu prekiauti mokykloje ir t.t. Pavyzdžiui, tik valgyklos vadovas sprendžia Belgijoje,
Prancūzijoje, Graikijoje, Islandijoje. Visa mokyklos vadovybė sprendžia - Airijoje,
Olandijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Anglijoje, Škotijoje. Savivaldybė –
Suomijoje, Švietimo ministerija – Vokietijoje., Tėvų asociacija – Austrijoje. Jungtinėje
Karalystėje vietos švietimo skyriai sudaro 4 metų kontraktus su maitinimo įmonėmis.
Kontraktuose nurodyta detali patiekalų specifikacija (23).
Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvoje mokykloms tiekiamas maistas pagal
suderintus valgiaraščius, kurie atitinka teisinius aktus, tačiau norint užtikrinti mokinių
kokybišką maitinimą, šiame procese labai svarbus visos mokyklos bendruomenės narių
bendradarbiavimas.
34
3. TYRIMO METODIKA IR TIRIAMŲJŲ KONTINGENTAS
3.1. Tiriamieji ir tyrimo eiga, statistinės duomenų analizės metodai
Siekiant įvertinti mokyklų maitinimo organizavimo ypatumus tyrimo objektu
pasirinkti Kauno miesto bendrojo ugdymo įstaigose dirbantys viešojo maitinimo darbuotojai
ir juose dirbantys visuomenės sveikatos specialistai.
Vadovaujantis Kauno VMVT duomenimis visose mokyklose buvo įregistruoti
maisto tvarkymo skyriai (t.y. 87 skyriai). Tiriamąjį kontingentą sudarė visi tyrimo laikotarpiu
mokyklose dirbantys viešojo maitinimo darbuotojai ir jose dirbantys visuomenės sveikatos
specialistai. Kauno VMVT duomenimis juose dirbo - 262 viešojo maitinimo įstaigų
darbuotojai; Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro duomenimis 2014 m.
bendrojo lavinimo mokyklose dirbo 52 visuomenės sveikatos specialistai, daugiau nei pusė jų
dirbo dvejose mokyklose. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimu siekiama įvertinti mokyklų
maitinimo organizavimo ypatumus, visuomenės sveikatos specialistams buvo pateiktas
klausimynų skaičius, priklausomai nuo to, keliose mokyklose jie dirbo (dirbant –vienoje
ugdymo įstaigoje-vienas, dvejose-du ir t.t.). Į tyrimą nebuvo įtraukti atostogose, vaiko
auginimo atostogose ar nedarbingumo pažymėjimą turintys darbuotojai.
Tyrimo organizavimas. Tyrimui atlikti gautas Bioetikos centro leidimas (4 priedas). Tyrimas
buvo vykdomas gavus žodinį arba raštinį bendrojo lavinimo mokyklų vadovų sutikimą
(sutikimai gauti iš 82 bendrojo ugdymo įstaigų). Anketinė vienmomentinė anoniminė viešojo
maitinimo darbuotojų ir visuomenės specialistų apklausa buvo vykdoma 2014 m. gruodžio -
2015 m. kovo mėn. Siekiant užtikrinti tiriamųjų nuomonės anonimiškumą, apklausos metu
kartu su klausimynais buvo įteikiami ir vokai, į juos tiriamieji turėjo dėti užpildytus
klausimynus. Klausimynai buvo išdalinti mokyklos administracijos paskirtam asmeniui, kuris
paprašytas klausimynus perduoti visiems tyrimo dieną jų įstaigoje dirbusiems viešojo
maitinimo darbuotojams ir visuomenės sveikatos specialistams. Siekiant apklausti kuo didesnį
skaičių visuomenės sveikatos specialistų, pakartotinė apklausa vykdyta (apklausti tie, kurie
nepildė klausimyno darbo vietose) per jų visuotinį Kauno miesto Visuomenės sveikatos biuro
darbuotojų susirinkimą (apklausą vykdyti padėjo skyriaus vadovas). Iš viso buvo išdalinta 224
klausimynai viešojo maitinimo darbuotojams, ir 78 - mokyklų visuomenės sveikatos
specialistams, atitinkamai sugrįžo 217 ir 76 klausimynai (atsako dažnis – 91,1 proc. ir 96,8
proc.). Tačiau dalis klausimynų iš tolimesnės duomenų analizės pašalinti, kadangi buvo
35
neteisingai užpildyti, t.y. užpildyta mažiau nei pusė klausimų. Atliekant statistinę duomenų
analizę buvo naudoti 215 viešojo maitinimo darbuotojų ir 66-visuomenės sveikatos specialistų
klausimynų duomenys.
Tyrimo instrumentas. Tyrimo metu, priklausomai nuo profesijos (viešojo maitinimo
sektoriaus darbuotojas ar visuomenės sveikatos speicialistas), naudoti skirtingi klausimynai.
Abu klausimynai parengti šio darbo autoriaus pagal lietuvių ir užsienio autorių mokslinės
literatūros analizę bei vadovaujantis Lietuvos mokslininkų atliktu Lietuvos suaugusių žmonių
gyvensenos tyrimu. Abiejų klausimynų pradžioje respondentams buvo pateikiama informacija
apie tyrimo tikslą, klausimyno pildymo tvarką. Detalesniam susipažinimui - klausimynai
pridedami šio darbo prieduose (5, 6 priedas).
Klausimynuose dauguma klausimų buvo uždaro tipo, pateikti kartu su galimais
atsakymų variantais. Siekiant palyginti visuomenės sveikatos specialistų ir viešojo maitinimo
darbuotojų nuomonę, dalis ta pačia formuluote klausimų buvo pateikta abejuose
klausimynuose.
Statistinės duomenų analizės metodai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS
20.0 ir MS Excel programą. Ryšiai tarp požymių buvo vertinami taikant tradicinius statistikos
metodus: Pearsono Chi kvadrato (χ2) testas naudotas nustatyti, ar yra ryšys tarp tiriamų
kokybinių nominalinių dydžių, o Bonferroni z testas-nustatyti kurios lyginamos grupės
skiriasi reikšmingai, jei rastas patikimas ryšys tarp nagrinėjamų dydžių. Reikšmingumo
lygmuo: skirtumas laikytas statistiškai patikimu, kai statistinis reikšmingumas p<0,05.
Lyginant ranginio požymio pasiskirstymą dviejose nepriklausomose grupėse naudotas
neparametrinis ranginis Mano-Vitnio kriterijus. Kiekybiniams požymiams vertinti skaičiuotas
aritmetinis vidurkis ir standartinė paklaida, kuri pažymėta skliausteliuose greta vidurkio.
Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelėse ir grafikuose.
3.2. Tiriamosios imties charakteristikos
Tyrimo duomenų analizė atlikta naudojant naudojant 281 klausimynų duomenis:
215 viešojo maitinimo darbuotojų ir 66–visuomenės sveikatos specialistų. Vertinant
respondentų atsakymus pagal sociodemografinius duomenis, tolimesnėje analizėje įstaigos,
darbo stažas, išsilavinimas buvo sugrupuoti į grupes. Bendrojo lavinimo įstaigos sugrupuotos
36
į tris grupes: 1 gr. priskirtos pradinės mokyklos ir mokyklos-darželiai, 2 gr. - pagrindinės/pro-
gimnazijos/vidurinės ir 3 gr. - gimnazijos/menų gimnazijos/konservatorijos; Viešojo
maitinimo darbuotojų išsilavinimas- taip pat į tris grupes: atitinkamai 1 gr. - vidurinis/spec.
vidurinis, 2 gr.-aukštesnysis/aukštasis neuniversitetinis ir 3 gr.-aukštasis universitetinis;
Viešojo maitinimo darbuotojų darbo stažas sugrupuotas sekančiai: 1 gr.- 0-6 m.; 2 gr.-7-14 m.
ir 3 gr.-15 m. ir daugiau). Visuomenės sveikatos specialistų darbo stažas suskirstytas į dvi
grupes 1 gr.-0-5 m. ir 2 gr.-6 m. ir didesnis. 6 lentelėje matyti, kaip tyrimo dalyviai yra
pasiskirstę pagal sociodemografines charakteristikas.
6 lentelė. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal sociodemografines charakteristikas
Požymiai
Respondentai (n-281)
Viešojo maitinimo
darbuotojai
(n-215)
n/proc.
Visuomenės
sveikatos
specialistai
(n-66)
n/proc.
Imtis 215/76,5 66/23,5
Išsilavinimas
Viešojo maitinimo darbuotojai
Vidurinis/ spec. vidurinis 115/55,3 -
Aukštesnysis/aukštasis neuniversitetinis 48/23,1 -
Aukštasis universitetinis 45/21,6 -
Visuomenės sveikatos specialistai
Visuomenės sveikatos specialistas - 44/67,7
Bendrosios praktikos slaugytojas/med. felčeris - 21/32,3
Darbo stažas dabartinėse pareigose (m.)
Vidurkis (SN)* 13,33(10,8) 8,49(7,7)
Viešojo maitinimo darbuotojai
0-6 m. 80/38,3 -
7-14 m. 64/30,6 -
15 m. ir daugiau 65/31,1 -
Visuomenės sveikatos specialistai
0-5 m. - 36/55,4
6 m. ir daugiau - 29/54,4
Amžius (m.)
Vidurkis (SN)* 49,28 (10,3) 47,06 (15,1)
Ugdymo įstaigos
Pradinės mokyklos/mokyklos-darželiai 40/19,3 15/22,7
Pagrindinės/progimnazijos/vidurinės 90/43,5 34/51,5
Gimnazijos/menų gimnazijos/konservatorijos 77/37,2 17/25,7
SN* - standartinė paklaida
37
4. REZULTATAI
4.1. Mitybos organizavimo mokyklose ypatumai: viešojo
maitinimo darbuotojų požiūriu
Šiame skyriuje siekiama išanalizuoti mokinių maitinimo organizavimo ypatumus
viešojo maitinimo darbuotojų požiūriu ir kartu atsižvelgiant į ugdymo įstaigos tipą (pradinė
mokykla/mokykla-darželis (toliau-pradinės mokyklos), pagrindinė/vidurinėmokykla/progim-
nazija ar gimnazija/menų gimnazija/konservatorija (toliau-gimnazijos)) bei viešo maitinimo
darbuotojų darbo stažą dabartinėse pareigose bei išsilavinimą. Kadangi dalis maitinimo
organizavimo klausimų buvo pateikta ir bendrojo ugdymo įstaigose dirbantiems visuomenės
sveikatos specialistams, todėl šie klausimai bus lyginami ir pagal profesijas, t.y. bus
vertinamas viešojo maitinimo darbuotojų ir visuomenės sveikatos specialistų požiūris.
Tyrimo duomenimis, dauguma respondentų (iš viešojo maitinimo sektoriaus)
nurodė, kad jų ugdymo įstaigoje mokiniai maitinami vietoje gaminamu maistu, t.y. maistas
gaminamas mokykloje įrengtuose maisto tvarkymo skyriuose, ir tik mažiau nei dešimtadalis
nurodė, kad jų mokiniai maitinami maistu, atvežamu iš kitų viešojo maitinimo įmonių
(atitinkamai 90,7 proc. ir 9,4 proc.). Kauno VMVT 2014-2015 m. duomenimis, 80-yje Kauno
miesto bendrojo ugdymo įstaigų mokiniams maistas gaminamas vietoje įrengtuose maisto
skyriuose, o 7–ioms bendrojo ugdymo įstaigoms atvežamas iš kitų viešo maitinimo įmonių.
Statistiškai patikimai dažniau mokiniams iš pagrindinių/vidurinių
mokyklų/progimnazijų bei gimnazijų lyginant su pradinių mokyklų mokiniais maistas
ruošiamas vietoje įrengtuose maisto tvarkymo skyriuose (atitinkamai 90,3 proc., 95,2 proc. ir
68,6 proc., χ2= 16,027, lls=2, p=0,000), pradinių mokyklų mokiniams dažniau nei kitoms
ugdymo įstaigoms maistas yra atvežamas (1 pav.).
38
*- p<0,05, lyginant su pradinėmis mokyklomis; χ2=16,027, lls=2, p=0,000
1 paveikslas. Respondentų nuomonė, apie mokiniams tiekiamo maisto pagaminimo vietą,
atsižvelgiant į ugdymo įstaigą (proc.)
Vertinant maisto tvarkymo skyrių valgiaraščių sudarymo ypatumus, nustatyta,
jog gaminant maistą, dažniausiai vadovaujamasi pačių maistą tiekiančių įmonių parengtais
valgiaraščiais ir įstatymu tvarka suderintais su visuomenės sveikato centru, likusi dalis -
vadovaujasi valgiaraščiais, kurie sudaryti pagal receptūrų rinkinius ir/ar receptūrų pavyzdžius,
skelbiamus internete (atitinkamai 81,5 proc. ir 18,5) (2 pav.). Dažniau pačių parengtais ir
suderintais su visuomenės centru valgiaraščiais vadovaujasi maisto tvarkymo skyriai,
kuriuose dirba mažesnį darbo stažą (0-6 m.) turintys darbuotojai lyginant su 7-14 m. ir 15 m.
ir didesnį darbo stažą turinčiais darbuotojais (atitinkamai 94,4 proc. ir 75,8 proc., 79,7 proc.,
χ2=9,458, lls=2, p=0,009). Kitų reikšmingų sąsajų (nei tarp ugdymo įstaigos tipo, nei
išsilavinimo) nenustatyta.
68,6
90,3*
95,2*
88,0
31,4
9,7
4,8
12,0
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Pradinės
Pagrindinės/progimnazijos/vidurinės
Gimnazijos
Iš viso
Mokyklos valgykloje gaminamu maistu Atvežamu iš kitų viešojo maitinimo įmonių
39
2 paveikslas. Respondentų skirstymas pagal maitinimui naudojamo valgiaraščio rengimo
būdą (proc.)
Vertinant valgiaraštį, už mokinių maitinimą mokykloje atsakingiems asmenims,
t.y. ir viešojo maitinimo darbuotojams, ir visuomenės sveikatos specialistams, buvo pateiktas
atviras klausimas „kaip vertinate vagiaraštį, kurį siūlo šios mokyklos valgykla?“.
Apibendrinus rezultatus nustatyta, jog šiuo klausimu nuomonę išreiškė 2/3 (65,1 proc.)
respondentų iš viešojo maitinimo sektoriaus, iš jų - dauguma (89,0 proc.) mokyklos siūlomą
valgiaraštį vertino teigiamai (l.gerai, gerai, puikiai, teigiamai ir t.t.), ir kas dešimtas (11,0
proc.) - valgiaraštį vertino patenkinamai.
Vertinant visuomenės sveikatos specialistų nuomonę, pastebėtas žymiai didesnis
aktyvumas, t.y. nuomonę šiuo klausimu išreiškė beveik visi tyrimo dalyviai (95,1 proc.).
Pastebėta, kad vertinime nustatytos panašios tendencijos: dauguma atsakiusių (88,0 proc.)
mokyklos siūlomą valgiaraštį vertina teigiamai, o 12,0 proc. respondentų valgiaraštį įvertino
patenkinamai arba neigiamai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nebuvo nė vieno viešojo
maitinimo darbuotojo, kuris mokyklos valgiaraštį vertintų neigiamai.
Siekiant užtikrinti kokybišką mokinių maitinimą ir pasitenkinimą mokykloje
tiekiamu maistu, sudarant valgiaraštį rekomenduotinas suinteresuotų pusių bendradarbiavimas
(viešojo maitinimo įmonės atstovas, visuomenės sveikatos specialistas, virtuvės darbuotojai,
produktų tiekėjai, mokytojai ir t.t.). Analizuojant viešojo maitinimo sektoriaus darbuotojų
tyrimo duomenis nustatyta, kad valgiaraščio sudarymo procese dažniausiai dalyvauja
maitinimo įmonės darbuotojai (73,3 proc.), mažiau nei pusė respondentų teigė, kad į
valgiaraščio sudarymo procesą taip pat įtraukiamas ir visuomenės sveikatos specialistas bei
mokyklos administracija (47,3 proc. ir 33,3 proc.). Mažiausiai respondentų nurodė, kad
Pagal pačių parengtą ir
suderintą su visuomenės
sveikatos centru; 81,5
Pagal internete patvirtintą
valgiaraštį; 18,5
40
valgiaraščių sudarymo procese įtraukiami mokiniai ir mokytojai (17,1 proc. ir 14,3 proc.), o
beveik dešimtadalis pažymėjo, jog dalyvauja kitos suinteresuotos pusės (gamybos vadovai,
tėvai, mokinių globėjai, tėvų komitetai ir t.t.). Taip pat analizuojant šios profesijos grupės
respondentų atsakymus (apie valgiaraščio sudaryme procese dalyvaujančius asmenis)
atsižvelgiant į ugdymo įstaigos tipą, nustatyta, kad sudarant pradinių mokyklų valgiaraštį
dalyvauja daugiau mokyklos bendruomenės grupių nei kitose ugdymo įstaigose
(progimnazijoje/vidurinėje mokykloje ar gimnazijoje) (7 lentelė).
7 lentelė. Valgiaraščio rengimo procese dalyvaujančių grupių vidurkis, atsižvelgiant į ugdy-
mo įstaigos tipą (proc.)
Ugdymo įstaigos
Imties charakteristikos
Vidurkis
(SN*)
Mažiausia – didžiausia
reikšmė
Pradinės mokyklos 2,69 (1,6) 1-5
Pagrindinės/progimnazijos/vidurinės 1,65 (0,8) 1-4
Gimnazijos 1,65 (1,2) 1-6
Iš viso 1,84 (1,2) 1-6 SN-standartinis nuokrypis
Viešojo maitinimo darbuotojai taip pat dažniau teigė, jog mokytojai, mokiniai ir
kiti asmenys reikšmingai dažniau dalyvauja sudarant maitinimo valgiaraštį pradinėse
mokyklose nei kitose ugdymo įstaigose, o visuomenės sveikatos specialistai reikšmingai
dažniau dalyvauja gimnazijos nei pagrindinių/progimnazijų/vidurinių mokyklų mokinių
maitinimo valgiaraščių sudarymo procese. Pastarojo tipo ugdymo įstaigose reikšmingai
dažniau nei gimnazijose valgiaraščių sudarymo procese dalyvauja mokyklos administracija
(8 lentelė).
8 lentelė. Mokyklos bendruomenės narių, dalyvaujančių valgiaraščio sudaryme, dalis,
atsižvelgiant į mokymo įstaigos tipą (proc.)
Mokyklos bendruomenės nariai
Ugdymo įstaigos
Reikšmingumo lygmuo Pradinės
mokyklos
Pagrindinės/
progimnazijos/
vidurinės
Gimnazijos
Maitinimo įmonės darbuotojai 70,0 66,3 73,2 χ2=0,280, lls=2, p=0,869
Visuomenės sveikatos
specialistas 56,7 42,1 64,3**
χ2=8,029, lls=2, p=0,018
Mokytojai 40,0* 8,4 10,7 χ2=21,759, lls=2, p=0,000
Mokiniai 50,0** 10,5 8,9 χ2=25,723, lls=2, p=0,000
Mokyklos administracija 40,0 28,4 5,4** χ2=13,064, lls=2, p=0,001
41
Kita 27,3* 6,1 8,9 χ2=12,823, lls=2, p=0,002
*-p<0,05, lyginant su pagrindinėmis/progimnazijomis/vidurinėmis ar gimnazijomis
**-p<0,05, lyginant su pagrindinėmis/progimnazijomis/vidurinėmis
Vertinant apklaustų visuomenės sveikatos specialistų nuomonę, paaiškėjo, kad
valgiaraščio sudarymo procese dažniausiai dalyvauja maitinimo įmonės darbuotojai (83,3
proc.) ir mokyklos administracija (57,6 proc.), ir tik trečdalis nurodė, kad sudarant
valgiaraščis dalyvauja ir visuomenės sveikatos specialistas (37,9 proc.). Žemiau paveiksle
pateikiama tyrime dalyvavusių viešojo maitinimo sektoriaus darbuotojų ir mokyklose
dirbančių visuomenės sveikatos specialistų nuomonė apie valgiaraščių sudaryme
dalyvaujančius atstovus (9 lentelė).
9 lentelė. Mokyklos bendruomenės nariai dalyvaujančių valgiaraščio sudaryme dalis,
atsižvelgiant į viešo maitinimo darbuotojų ir visuomenės sveikatos specialistų pateiktą
nuomonę (proc.)
Mokyklos bendruomenės nariai
Viešojo
maitinimo
darbuotojai
Visuomenės
sveikatos
specialistai Reikšmingumo lygmuo
Maitinimo įmonės darbuotojai 69,3 83,3*
χ2=4,913 lls=1, p=0,027
Visuomenės sveikatos specialistas 50,5 37,9* χ2=3,149, lls=1, p=0,051
Mokytojai 14,6 13,6 χ2=0,036, lls=1, p=0,850
Mokiniai 15,6 19,7 χ2=0,586, lls=1, p=0,444
Mokyklos administracija 24,5 57,6* χ2=24,354, lls=1, p=0,000
Kita 9,1 3,2
χ2=2,287, lls=1, p=0,130
*-p<0,05, lyginant su viešojo maitinimo darbuotojais
Daugiau nei pusė, apklausoje dalyvavusiųjų viešojo maitinimo darbuotojų,
nurodė, kad sudarant valgiaraštį visada/dažniausiai atsižvelgiama į jų rekomendacijas, 20,3
proc. teigė, kad tai vyksta tik kartais ir likusi dalis (22,5 proc.) pažymėjo, kad į jų
rekomendacijas atsižvelgiama labai retai arba niekada. Nustatyta, kad į viešojo maitinimo
darbuotojų nuomonę dažniau atsižvelgiama pagrindinėse/progimnazijose/vidurinėse
mokyklose nei gimnazijose (72,4 proc. ir 50,0 proc., p<0,05), ir rečiau į jų nuomonę
atsižvelgiama, sudarant pradinių mokyklų ar gimnazijų valgiaraščius lyginant su
pagrindinių/progimnazijų/vidurinių mokyklų valgiaraščiais (atitinkamai 28,0 proc., 38,5 proc.
ir 2,3 proc., p<0,05) (3 pav.).
42
*-p<0,05, lyginant su pradinėmis, **-p<0,05, lyginant su pradinėmis ir gimnazijomis, χ2=14,235, lls=4,
p=0,007
3 paveikslas. Respondentų skirstymas pagal tai, kaip dažnai valgiaraščio sudarymo metu yra
atsižvelgiama į jų nuomonę ir pateiktas rekomendacijas pagal mokyklos tipą (proc.)
Taip pat nustatyti reikšmingi skirtumai pagal tai, kaip dažnai valgiaraščio
sudarymo metu yra atsižvelgiama į šios profesinės darbuotojų grupės nuomonę ir pateiktas
rekomendacijas bei jų darbo stažą: visada/dažniausiai reikšmingai dažniau atsižvelgiama, jei
rekomendacijas siūlo 7-14 m. nei 0-6 m. darbo stažą turintys respondentai. Respondentai,
kurių darbo stažas 0-6 m. lyginant su didesnį darbo stažą turinčiais (7-14 m. ir 15 m. ir
didesnį) dažniau nurodė, kad į jų rekomendacijas sudarant valgiaraštį atsižvelgiama labai
retai/niekada (atitinkamai 29,5 proc., 9,8 proc. ir 9,1 proc., χ2=14,387, lls=4, p=0,006).
Palyginus atsakymus, skirtingų profesijų respondentų apie tai, ar atsižvelgiama į
siūlomas rekomendacijas sudarant valgiaraštį, paaiškėjo, kad reikšmingai dažniau
atsižvelgiama į viešojo maitinimo sektoriaus darbuotojų rekomendacijas nei į visuomenės
sveikatos specialistų (atitinkamai 63,4 proc. ir 38,2 proc., p<0,05), tuo tarpu net 2 k. dažniau
visuomenės sveikatos specialistų lyginant su viešojo maitinimo respondentais, nurodė, kad į
jų nuomonę/rekomendacijas atsižvelgiama labai retai arba niekada (atitinkamai 38,2 proc. ir
17,4 proc., p<0,05), χ2= 13,853, lls=2, p=0,001 (4 pav.).
60,0
12,0
28,0
72,4*
25,3
2,3**
50,0
11,5
38,5
0
10
20
30
40
50
60
70
80
Visada/dažniausiai Kartais Labai retai/niekada
Procentai
Pradinės Pagrindinės/progimnazijos/vidurinės Gimnazijos
43
*-p<0,05, lyginant su visuomenės sveikatos specialistais, χ2= 13,853, lls=2, p=0,001
4 paveikslas. Respondentų skirstymas pagal tai, kaip dažnai valgiaraščio sudarymo metu yra
atsižvelgiama į jų nuomonę ir pateiktas rekomendacijas pagal profesijas (proc.)
Siekiant užtikrinti efektyvų sveiko maitinimo ugdymą institucijose, ES yra
sukurtos ir jau dešimtmečius gyvuoja specialios sveiką mitybą skatinančios programos, tokios
kaip „Pienas vaikams“ bei Vaisių vartojimo skatinimas mokyklose, siekiančios ugdyti
vaikams sveikos mitybos įpročius, Lietuvoje pradėtos įgyvendinti 2004 ir 2009 m. Kauno
VMVT duomenimis 2014 m. - 2015 m. mokslo metams sutartis dalyvauti programoje Vaisių
vartojimo skatinimo mokyklose pasirašiusios 45 bendrojo ugdymo įstaigos: 8 pradinės
mokyklos, 23-vidurinės mokyklos, 6-pagrindinės, 6-progimnazijos, 2-gimnazijos. Programoje
„Pienas vaikams“ dalyvauja-9 pagrindinės mokyklos, 26-vidurinės mokyklos, 4-pagrindinės
mokyklos, 3-progimnazijos ir 3-gimnazijos.
Vertinant viešojo maitinimo sektoriaus respondentų nuomonę, apie mokykloje
tiekiamą maistą, nustatyta, kad dauguma jų mokiniams teikiamą maistą vertina gana gerai.
Dažniausiai respondentai sutiko su teiginiais: “mokykloje tiekiamas maistas visada šiltas“ ir
“tenkina porcijos dydis” (atitinkamai 100 proc. ir 88,2 proc.), mažiausiai pritarė teiginiui
„tenkina maisto kaina“ (79,4 proc.). Žemiau pateiktoje 10 lentelėje pateikta sugretinta
respondentų iš viešojo maitinimo sektoriaus ir mokykloje dirbančių visuomenės sveikatos
specialistų nuomonė. Lentelėje matyti, kad respondentų nuomonė reikšmingai skyrėsi
vertinant: „maisto skonį“, „patiekiamų patiekalų estetiškumą“, taip pat vertinant „maisto
63,4*
19,2 17,4*
38,2
23,6
38,2
0
10
20
30
40
50
60
70
Visada/dažniausiai Kartais Labai retai/niekada
Procentai
Viešojo maitinimo darbuotojai Visuomenės sveikatos specialistai
44
kainą“ ir „patiekalų šiltumą“. Pastaruosius teiginius visuomenės sveikatos specialistai įvertino
žymiai kritiškiau ir reikšmingai rečiau šiems teiginiams pritarė lyginant su respondentais iš
viešojo maitinimo sektoriaus. Respondentų nuomonė vertinant mokykloje tiekiamą maistą
pagal ugdymo įstaigos tipą, darbo stažą ir išsilavinimą pasiskirstė panašiai ir reikšmingai
nesiskyrė.
10 lentelė. Respondentų skirstymas pagal tai, kaip jie vertina mokykloje tiekiamą maistą
atsižvelgiant į profesijas (proc.)
Teiginiai
Sutinku Iš dalies sutinku Nesutinku
Viešojo mait.
darbuotojas
Visuomenės
sveikatos
spec.
Viešojo
mait.
darbuotojas
Visuomenės
sveikatos
spec.
Viešojo
mait.
darbuotojas
Visuomenės
sveikatos
spec.
Maistas
skanus 85,9 70,9* 14,1 29,1* - -
χ2= 6,187, lls=1, p=0,013 Patiekalai
pateikiami
estetiškai
83,9 52,5* 16,1 45,8* 0,0 1,7
χ2= 24,056, lls=2, p=0,000 Tiekiamas
maistas
visada šiltas
100 78,7* 0,0 14,8* 0,0 6,6*
χ2= 40,548, lls=2, p=0,000 Tenkina
patiekalo
porcija
88,2 78,3 11,8 15,0 0,0 6,7*
χ2= 12,209, lls=2, p=0,002 Tenkina
maisto kaina 79,4 45,9* 15,8 49,2* 4,8 4,9
χ2= 27,179, lls=2, p=0,000 Yra galimybė
rinktis iš
kelių karštų
patiekalų
87,6 77,0 6,2 11,5 6,2 11,5
χ2= 3,633, lls=2, p=1,163
Daugumos, viešojo maitinimo darbuotojų nuomone, jų mokyklos valgykloje
pirmenybė teikiama maistines savybes tausojantiems patiekalų gamybos būdams (virimui
vandenyje, ar garuose, troškinimui): 37,2 proc. nurodė, kad visada taip ruošiamas maistas ir
47,3 proc.- dažniausiai, likusi dalis nurodė kartais arba niekada (atitinkamai 14,2 proc. ir 1,3
proc.). Statistiškai reikšmingai respondentų nuomonės išsiskyrė atsižvelgiant į ugdymo
įstaigos tipą. Kad visada jų mokyklos valgykloje pirmenybė teikiama maistines savybes
tausojantiems patiekalų gamybos būdams reikšmingai dažniau teigė, viešojo maitinimo
darbuotojai, dirbantys gimnazijoje nei pagrindinėje/progimnazijoje/vidurinėje mokykloje
(atitinkamai 62,5 proc. ir 32,1 proc., p<0,05), tuo tarpu atsakymą – dažniausiai – pasirinko
didesnė dalis respondentų, dirbančių pradinėje mokykloje ir pagrindinėje/
45
progimnazijoje/vidurinėje nei gimnazijoje (atitinkamai 54,5 proc., 50,0 proc. ir 27,1 proc.,
p<0,05), χ2= 9,432, lls=4, p=0,050 (5 pav.).
*-p<0,05, lyginant su pagrindinėmis/progimnazijomis/vidurinėmis mokyklomis, **-p<0,05, lyginant su
gimnazijomis, χ2= 9,432, lls=4, p=0,050
5 paveikslas. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kaip dažnai mokyklos valgykloje
pirmenybė teikiama maistines savybes tausojantiems gaminimo būdams, atsižvelgiant į
ugdymo įstaigas (proc.)
Literatūroje yra nemažai tyrimų, pagrindžiančių bendradarbiavimo naudą
maitinimo organizavimo paslaugų srityje. Įrodyta, kad kartu su mokyklos bendruomene
galima pagerinti maisto kokybę mokyklose (16). Kiti autoriai pažymi, kad ir tik veikdamos
kartu (visos grandys), gali pasiekti geresnių rezultatų. Labai svarbu nusistatyti prioritetus,
planuoti maisto organizavimo veiklą, ją įgyvendinti ir vertinti. Deja, mūsų tyrimo
duomenimis, tik šiek tiek daugiau nei pusė viešojo maitinimo sektoriaus respondentų teigė
visada (38,1 proc.) arba dažniausiai (27,6 proc.) bendradarbiaujantys su mokykloje
dirbančiais visuomenės sveikatos specialistais (6 pav.).
Tyrimo metu taip pat nustatyta sąsaja tarp bendradarbiavimo dažnumo ir viešojo
maitinimo sektoriaus darbuotojų išsilavinimo grupių. Kad visada bendradarbiauja su
visuomenės sveikatos specialistais reikšmingai daugiau teigė aukštąjį universitetinį išsilavinimą
įgiję viešojo maitinimo sektoriaus respondentai lyginant su vidurinį ar aukštesnįjį/aukštąjį
neuniversitetinį turinčiais respondentais (atitinkamai 62,3 proc. ir 39,3 proc., 40,0 proc.,
36,4
54,5**
9,1
32,1
50,0**
17,9
62,5*
27,1
10,4
41,8 44,2
13,9
0
10
20
30
40
50
60
70
Visada Dažniausiai Kartais
Procentai
Pradinės Pagrindinės/progimnazijos/vidurinės Gimnazijos Iš viso
46
p<0,05), ir atvirkščiais- pastarieji dažniau nurodė bendradarbiaujantys tik kartais (atitinkamai
42,7 proc., 43,0 proc. ir 27,2 proc., p<0,05), χ2= 12,593, lls=6, p=0,050. Taip pat paaiškėjo, kad
visada bendradarbiauja (maisto organizavimo klausimais) su mokyklos visuomenės sveikatos
specialistu pradinėse ir pagrindinėse/progimnazijose vidurinėse mokyklose dirbantys viešojo
maitinimo sektoriaus respondentai lyginant su dirbančiais gimnazijose (atitinkamai 40,0 proc.,
46,3 proc. ir 32,7 proc., χ2= 13,303, lls=3, p=0,038).
Vertinant tyrime dalyvavusiųjų visuomenės sveikatos specialistų nuomonę pagal tai,
kaip dažnai bendradarbiaujama (maisto organizavimo klausimais) su mokyklos valgyklos
darbuotojais, gauti atsakymai skyrėsi nuo viešojo maitinimo darbuotojų pateiktų atsakymų: kad
visada bendradarbiauja teigė - 29,2 proc., visuomenės sveikatos specialistų, dažniausiai – 44,6
proc., kartais - 21,5 proc. ir labai retai-4,6 proc. Palyginus abiejų grupių atsakymus, nustatyti
statistiškai reikšmingi skirtumai tarp bendradarbiavimo dažnumo ir profesijos, χ2= 17,881,
lls=3, p=0,000. Nors 41,4 proc. mokyklos viešojo maitinimo darbuotojų teigė, kad visada
bendradarbiauja su visuomenės sveikatos specialistais, tačiau tam pritarė tik kas trečias
visuomenės sveikatos specialistas. Didžioji dalis visuomenės sveikatos specialistų nurodė
dažniausiai bendradarbiaujantys su virtuvės darbuotojais (6 pav.).
*-p<0,05, lyginant su viešojo maitinimo darbuotojais, χ2= 17,881, lls=3, p=0,000
6 paveikslas. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kaip dažnai tarpusavyje bendradar-
biaujama (maisto organizavimo klausimais), atsižvelgiant į profesijas (proc.)
41,4
20,7
36,8
1,1
29,2
44,6*
21,5*
4,6
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
Visada Dažniausiai Kartais Labai retai
Procentai
Viešojo maitinimo darbuotojai Visuomenės sveikatos specialistai
47
Siekiant geriau suprasti mokinių maitinimo organizavimo problemas, abiejų
profesijų respondentams buvo pateikti atviri klausimai („Kokias mokinių maitinimo
organizavimo problemas įžvelgiate?“, taip pat buvo paprašytą išreikšti savo nuomonę ir šiuo
klausimu: „ką reiktų daryti, kad paskatinti daugiau mokinių valgyti mokykloje?“) ir paprašyta
išreikšti savo nuomonę.
Nustatyta, kad į klausimą „kokias mokinių maitinimo organizavimo problemas
įžvelgiate?“ atsakė tik kas ketvirtas viešojo sektoriaus darbuotojas (t.y. 25,1 proc.).
Apibendrinus nuomones nustatyta, kad dažniausiai minimos maitinimo organizavimo
problemos yra: „vaikai mieliau renkasi nesveiką, greitą maistą iš šalia esančių kioskų,
užkandinių, parduotuvių“, „mokiniams netinkami valgiaraščiai, nes siūlomas maistas
neskanus“, „jiems neskanus maistas, jie mėgsta traškučius, bandeles, kebabus“ ir t.t.), taip pat
kelios nuomonės buvo išreikštos ir dėl mažo patiekalų asortimento ir nemodernių,
nepatrauklių valgyklų.
Visuomenės sveikatos specialistų aktyvumas atsakant į šį klausimą buvo 2 k.
dažnesnis, t.y. atsakė kas antras respondentas (53,0 proc.). Visuomenės sveikatos specialistų
nurodytos pagrindinės maitinimo organizavimo problemos skyrėsi nuo viešojo maitinimo
darbuotojų, dažniausiai buvo nurodoma, kad „maistas per brangus“, „ne visi mokiniai įperka“,
„kaina neatitinka kokybės“, „maistas neskanus“, „per siauras asortimentas“, „pasikartojantis
maistas“ ir tik du respondentai pažymėjo problemą dėl mokinių apsipirkimo kioskuose ir
parduotuvėse.
Vertinant respondentų nuomonę apie tai, ką reiktų daryti, kad paskatinti daugiau
mokinių valgyti mokykloje, paaiškėjo, kad šiuo klausimu nuomonę išreiškė dar mažiau
viešojo sektoriaus darbuotojų (t.y. 14,6 proc.). Siekiant paskatinti mokinius valgyti
valgykloje, daugumos nuomone, „reiktų praplėsti parduodamų prekių asortimentą“ ir „leisti
prekiauti prekėmis, kurios šiai dienai yra uždraustos, o vaikai jas laisvai gali nusipirkti
parduotuvėje, kioske“, taip pat minima buvo apie „draudimus steigti kepyklėles, greito maisto
kioskus šalia mokyklų“, keli respondentai paminėjo griežtesnius būdus-„pertraukų metu
užrakinti mokyklos duris“, taip pat buvo nuomonė apie tai, jog „galėtų mokiniai turėti savo
vietas ir valgyti kartu su mokytojais“.
Visuomenės specialistai šiuo klausimu buvo labai aktyvūs, nuomonę išreiškė 9
iš 10 (87,9 proc.). Apibendrinus jų nuomones nustatyta, kad norint paskatinti mokinius valgyti
valgykloje, daugumos nuomone reikėtų: „piginti maistą“, „plėsti asortimentą“, „gerinti
kokybę, nes dabartinės kainos neatitinka kokybės“, „didinti porcijas“, „estetiškiau patiekti
48
maistą“. Taip pat buvo pasiūlymai tėvams „vietoj kišenpinigių užsakyti pietus“, „uždaryti
šalia esančius greito maisto kioskus“ ir „pertraukų metu rakinti mokyklos duris“.
Vertinant kriterijus, pagal kuriuos mokyklos viešojo maitinimo sektoriaus
darbuotojai atsirenka maisto produktus ir žaliavas paaiškėjo, kad dažniausiai buvo minimi šie
pasirinkimo kriterijai - rekomendacijos (52,0 proc.) ir kokybė (37,4 proc.), mažiausiai -
produktų išvaizda (15,8 proc.). Nustatyta, kad kainą, kaip vieną iš kriterijų (atsirenkant maisto
produktus ir žaliavas) reikšmingai dažniau nurodė aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgiję
respondentai lyginant su žemesnį (vidurinį ar aukštesnįjį/aukštąjį neuniversitetinį)
išsilavinimą įgijusiais respondentais (atitinkamai 51,5 proc.ir 45,2 proc., 29,8 proc., χ2=
5,701, lls=2, p=0,050), kitą kriterijų –išvaizdą reikšmingai dažniau nurodė 0-6 m. lyginant su
15 m. ir didesnį darbo stažą turintys respondentai (atitinkamai 24,6 proc. ir 6,3 proc., χ2=
6,649, lls=2, p=0,036). Taip pat nustatyti skirtumai tarp nurodytų kriterijų ir ugdymo įstaigos
tipo. Paaiškėjo, kad pagal rekomendacijas maisto produktus ir žaliavas atsirenka reikšmingai
daugiau iš pradinių mokyklų ir pagrindinių/progimnazijų/vidurinių mokyklų lyginant su
gimnazijose dirbančiais viešojo maitinimo sektoriaus darbuotojais (atitinkamai 40,0 proc.,
37,6 proc. ir 26,9 proc., χ2= 3,092, lls=2, p=0,213). Detalesnis respondentų pasiskirstymas
pagal jų nuomonę atsižvelgiant į ugdymo įstaigų tipą pateiktas 7 pav.
*-p<0,05, lyginant su pradinėmis ir pagrindinėmis/progimnazijomis/ vidurinėmis mokyklomis, χ2= 3,092, lls=2,
p=0,0213
7 paveikslas. Respondentų nurodyti kriterijai, kuriais vadovaujamasi atrenkant maisto
produktus ir žaliavas, atsižvelgiant į ugdymo įstaigas (proc.)
40,0
76,9
42,3 88,0
26,9
37,6
71,8
25,9 0,0
14,1
26,9*
76,9
19,2 19,2 11,5
37,4
73,7
26,3 26,3
15,8
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
Pagalrekomendacijas
Kainą Kokybe Skonį Produktų išvaizdą
Procentai
Pradinės Pagrindinės/progimnazijos/vidurinės Gimnazijos Iš viso
49
Tyrimo duomenimis, net ¾ respondentų nurodė, kad jų mokykloje gaminant
maistą visada/dažniausiai teikiamas prioritetas ekologiškai produkcijai, kas ketvirtas (24,4
proc.) pažymėjo, kad kartais, ir likusi dalis-nurodė, kad labai retai/niekada (3,7 proc.).
Prioritetas gaminant maistą pasirinkti ekologišką produkciją nuo ugdymo įstaigos tipo,
darbuotojų išsilavinimo ar darbo stažo nepriklausė.
Vertinant kokie riebalai dažniausiai naudojami maisto gamyboje, paaiškėjo, jog
dažniausiai naudojamas sviestas, grietinė ir aliejus (8 pav.). Respondentai, iš vienos vidurinės
mokyklos, nurodė labai dažnai mokinių maisto gamyboje naudojantys kokosų aliejų.
Dažniausiai vartojimų riebalų maisto gamyboje tipas visose ugdymo įstaigose buvo panašus ir
reikšmingai nesiskyrė. Darbuotojų darbo stažas buvo susijęs su vartojamo aliejaus rūšimi:
įprastą aliejų maisto gamyboje reikšmingai dažniau naudojo mažesnį (0-6 m.) darbo stažą
turintys respondentai lyginant su dirbusiais 7-14 m. (atitinkamai 86,9 proc. ir 66,7 proc., χ2=
6,486, lls=2, p=0,039), tuo tarpu 7-14 m. ir 15 m. ir didesnį darbo stažą turintys respondentai
dažniau naudojo palmių riebalus lyginant su mažesnį darbo stažą turinčiais (atitinkamai 22,9
proc., 26,3 proc. ir 4,9 proc., χ2= 10,747, lls=2, p=0,005).
8 paveikslas. Respondentų pasiskirstymas pagal dažniausiai maisto gamyboje naudojamą
riebalų rūšį (proc.)
Vertinant naudojamą mėsą patiekalų gamyboje pastebėta, kad dažniausiai
patiekalų gamyboje naudojama paukštiena ir kiauliena (atitinkamai 95,6 proc. ir 78,9 proc.).
85,4 81,3
77,8
88,0 14,0
1,2 0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
Grietinė Sviestas Aliejus (rapsų,saulegrąžų,alyvuogių)
Palmių riebalai Margarinas Kiti
Procentai
50
Taip pat nustatyta, kad kiaulienos vartojimas patiekalų ruošimui susijęs su darbuotojų
išsilavinimu ir ugdymo įstaigos tipu. Kiaulieną patiekalų gamybai dažniau naudojo vidurinį
nei aukštesnį/aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą turintys respondentai (atitinkamai 92,0
proc. ir 73,2 proc., χ2=10,347, lls=1, p=0,051), taip pat didesnė dalis viešojo maitinimo
darbuotojų, dirbančių pagrindinių/progimnazijų/vidurinių mokyklų lyginant su gimnazijų
valgyklose (atitinkamai 85,4 proc. ir 67,3 proc., χ2= 10,192, lls=1, p=0,016) (9 pav.).
*-p<0,05, lyginant su gimnazijomis, χ2= 10,192, lls=1, p=0,016
9 paveikslas. Respondentų pasiskirstymas pagal dažniausiai mokinių maisto gamyboje
naudojamas mėsos rūšis, atsižvelgiant įstaigos tipą (proc.)
2/3 respondentų nurodė, kad užšaldytą mėsą maisto gamyboje naudoja 1 k./sav.
ar rečiau, beveik trečdalis - 2-3 k./sav., likusi dalis (3,2 proc.) nurodė, kad užšaldytą mėsą
maisto gamyboje naudoja praktiškai kasdien, t.y.4-5 k./sav. (10 pav.). Didžioji dauguma
respondentų (91,1 proc.) nurodė, kad kiekvieną kartą gaudomos maisto žaliavas ir maisto
produktus tikrina jų ženklinimą ir sudėtį, likusioji dalis - nurodė, tikrinantys pasirinktinai.
Šiuo klausimu respondentų nuomonės pasiskirstymas nuo ugdymo įstaigos tipo, darbuotojų
išsilavinimo ar darbo stažo nepriklausė.
74,2
96,9
25,0
85,4*
94,2
17,4
67,3
96,2
9,4
78,9
95,6
15,8
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Kiauliena Paukštiena Jautiena
Procentai
Pradinės Pagrindinės/progimnazijos/vidurinės Gimnazijos Iš viso
51
10 paveikslas. Respondentų skirstinys pagal tai kaip dažnai maisto gamyboje naudojama
užšaldyta mėsa (proc.).
Tyrimo metu, taip pat buvo siekiama įvertinti ir viešojo maitinimo darbuotojų
požiūrį į sveiką mitybą. Nustatyta, kad beveik visi tyrimo dalyviai nurodė, kad sveikai
maitintis jiems yra svarbu (labai svarbu- 33,9 proc. ir 64,1 proc.- svarbu). Kas penktas
respondentas teigė, kad turimų žinių apie sveiką mitybą jiems tik dalinai pakanka, likusi dalis
(78,1 proc.)- teigė turintys jų pakankamai, tačiau savo žinias sveikos mitybos srityje tobulinti
norėtų beveik visi, t.y. 89,8 proc. Apibendrinus respondentų nuomonę, taip pat nustatyta, kad
dauguma ( ¾ ) respondentų teigė turintys galimybę tobulintis maisto gaminimo ir sveikos
mitybos srityje (11 pav.).
11 paveikslas. Respondentų skirstinys pagal tai ar jie turi galimybę tobulintis maisto
gaminimo ir sveikos mitybos srityje (proc.)
4-5 k./sav.; 3,2
2-3 k./sav.; 31,4
1 k./sav. ar rečiau; 65,4
Turi; 72,3
Neturi; 27,7
52
Apibendrinant mokinių maitinimo organizavimo ypatumus galima teigti, kad
daugumoje ugdymo įstaigų mokiniai maitinami mokyklų valgyklose ruošiamu maistu.
Dažniausiai gaminant maistą vadovaujamasi pačių parengtais valgiaraščiais, kuriuos
sudarant dalyvauja tik dalis visuomenės sveikatos specialistų. Maitinimo paslaugas
stengiamasi teikti kokybiškas: maisto produktai ir žaliavos atrenkamos pagal kokybę ir
rekomendacijas, mažiausiai įtakos turi kaina ir produktų išvaizda. Nors visi respondentai
mokykloje tiekiamą maistą įvertino palankiai, tačiau visuomenės sveikatos specialistai maisto
skonį, patiekiamų patiekalų estetiškumą, maisto kainą ir patiekalų šiltumą įvertino žymiai
kritiškiau nei viešojo maitinimo darbuotojai. Skyrėsi ir įvardintos maitinimo organizavimo
problemos: virtuvės darbuotojai dažniau įvardijo „išorines problemas“, o visuomenės
sveikatos specialistai – „vidines“.
4.2. Mokyklų valgyklose valgančių mokinių dalies, teikiamo maisto
asortimento ir maisto pasirinkimo motyvų vertinimas
Šioje dalyje siekiama įvertinti mokyklose valgančių mokinių dalį ir maisto
pasirinkimo motyvus atsakingų už maitinimą darbuotojų požiūriu bei atsižvelgiant į ugdymo
įstaigos tipą (pradinė mokykla, pagrindinė/progimnazija/vidurinė mokykla ar gimnazija).
Kadangi dauguma klausimų buvo pateikta abiems, už mokinių maitinimą atsakingoms,
pusėms, todėl šie nuomonės bus gretinamos pagal profesijas, t.y. bus vertinamas viešojo
maitinimo darbuotojų ir visuomenės sveikatos specialistų požiūris.
Kauno miesto Visuomenės sveikatos biuro duomenimis, 2015 m. Kauno mieste
bendrojo ugdymo įstaigose besimokančių mokinių vidurkis - 440 mokiniai. Mūsų tyrimo
duomenimis nustatyta, kad kasdien ugdymo įstaigose valgo nuo 19 iki 800 mokinių (vidurkis
- 206 mokiniai, iš jų socialiai remtinų vaikų (kasdien valgantys) vidurkis-75 mokiniai).
Žemiau 11 lentelėje pateikiamas kasdien valgykloje valgančių pietus mokinių skaičius pagal
įstaigos tipą.
53
11 lentelė. Kasdien valgykloje pietus valgančių mokinių vidurkis pagal ugdymo įstaigą
Ugdymo įstaigos Imties
charakteristikos
Kasdien valgančių
mokinių skaičius
Kasdien
valgančių
socialiai
remtinų
mokinių
skaičius
Pradinės mokyklos Vidurkis (SN) 151,0 (86,7) 42,82 (35,3)
min.- max. reikšmė 19-300 30-120
Pagrindinės/progimnazijos/
vidurinės mokyklos
Vidurkis (SN) 193,40 (138,2) 81,96 (38,7)
min.- max. reikšmė 19-750 15-160
Gimnazijos Vidurkis (SN) 259,50 (176,9) 83,35 (60,1)
min.- max. reikšmė 50-800 14-170
Iš viso Vidurkis (SN) 206,69(147,7) 75,02 (48,6)
min.- max. reikšmė 19-800 6-170 min.- max. reikšmė- mažiausia-didžiausia reikšmė
Tyrimo duomenimis, tik trys iš dešimties viešojo maitinimo darbuotojai
respondentai nurodė, kad jų mo1kyklos valgykloje kasdien valgo dauguma mokinių, t.y.
kasdien valgo >75 proc. mokinių, ir net kas dešimtas respondentas teigė, kad jų valgykloje
kasdien valgo tik iki 25 proc. mokyklos mokinių (12 pav.). Statistiškai reikšmingi skirtumai
nustatyti vertinant respondentų nuomonę, apie kasdien valgančių pietus mokinių dalį pagal
ugdymo įstaigos tipą: didesnė mokinių dalis kasdien valgančių pietus (75 proc. ir daugiau)
dažniau buvo nustatyta pradinėse mokyklose nei vidurinėse/progimnazijose ar gimnazijose
(atitinkamai 40,0 proc. ir 28,2 proc., 24,1 proc., χ2=10,377, lls=6, p=0,051).
12 paveikslas. Kasdien mokyklos pietus valgančių mokinių skirstinys (proc.)
1
29,1 28,3 30,7
11,8
0,0
5,0
10,0
15,0
20,0
25,0
30,0
35,0
Dauguma mokinių (>75proc.)
50-75 proc. mokinių 25-49 proc. mokinių Iki 25 proc. mokinių
Procentai
54
Vertinant viešojo maitinimo sektoriaus respondentų nuomonę, apie tai ką
mokiniai dažniausiai valgo pietų metu (mokyklos valgykloje), nustatyta, kad dažniausiai
mokiniai valgo pilnus pietus, t.y. (sriubą ir antrą patiekalą) (53,5), taip pat kas trečias teigė,
kad mokiniai dažniausiai renkasi tik antrą patiekalą (28,9 proc.) ir net 16,2 proc. respondentų
teigė, kad dažniausiai jų mokykloje mokiniai renkasi kitą maistą. Taip pat, paaiškėjo, kad
pilnus pietus valgo dažniau pradinės mokyklos lyginant su pagrindinės/
progimnazijos/vidurininės mokyklos ar gimnazijos mokiniai, tuo tarpu respondentai dirbantys
gimnazijose dažniau teigė, kad jų mokiniai dažniausiai pietums renkasi tik antrąjį patiekalą
(χ2=18,058, lls=8, p=0,021) (12 lentelė). Vertinant visuomenės sveikatos specialistų
atsakymus (apie tai, ką dažniausiai mokiniai pietų metu valgo valgykloje) matyti, kad jų
atsakymai lyginant su viešojo maitinimo darbuotojais skyrėsi: kad mokiniai dažniausiai
pietums renkasi pilnus pietus teigė beveik 2 k. mažiau visuomenės sveikatos specialistų nei
viešojo maitinimo darbuotojų (atitinkamai 27,0 proc. ir 53,5 proc., χ2=18,659, lls=4,
p=0,001).
12 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ką dažniausiai renkasi mokiniai pietų metu
mokyklos valgykloje, pagal profesiją ir ugdymo įstaigą (proc.)
Požymiai
Pilnus
pietus
Tik antrą
patiekalą
Užkandžius
Tik
sriubą
Kita
Profesija
Viešojo maitinimo darbuotojai
53,5
28,9
1,4
0,0
16,2
Visuomenės sveikatos specialistai 27,0* 50,8* 6,3 1,6 14,3
χ2=18,659, lls=4, p=0,001
Ugdymo
įstaiga
Pradinės mokyklos
71,1** 18,4** 0,0 0,0 10,5
Pagrindinės/progimnazijos/vidurinės
mokyklos
43,0 32,6 3,5 1,2 19,8
Gimnazijos 34,7 47,2 4,2 0,0 13,9
χ2=18,058, lls=8, p=0,021 *-p<0,05, lyginant su viešojo maitinimo darbuotojais, **- -p<0,05, lyginant su pradinėmis mokyklomis
Analizuojant kokius patiekalus dažniausiai renkasi mokiniai pietų metu, taip pat
nustatyti reikšmingi nuomonių skirtumai profesijos atžvilgiu: visuomenės sveikatos
specialistai dažniau nei viešojo maitinimo darbuotojai teigė, kad pietų metu mokiniai
dažniausiai renkasi varškės/pieno produktų ir žuvies patiekalus (atitinkamai 32,9 proc. ir 13,6
proc., p<0,05; 14,8 proc. ir 1,5 proc., p<0,05), o daugiau viešojo maitinimo darbuotojų
nurodė, kad pietų metu mokiniai dažniausiai renkasi patiekalus iš mėsos arba paukštienos
(atitinkamai 77,3 proc. ir 49,5 proc., p<0,05) (13 lentelė).
55
13 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kokius patiekalus dažniausiai renkasi
mokiniai pietų metu ir pagal profesijas (proc.)
Patiekalų rūšis Viešojo mait.
darbuotojai
Visuomenės sveikatos
specialistai Reikšmingumo lygmuo
Mėsos/paukštienos 77,3* 49,5 χ2= 20,903, lls=1, p=0,000
Žuvies 1,5* 14,8 χ2= 7,064, lls=1, p=0,008
Varškės/pieno produktų 13,6* 32,9 χ2= 5,654, lls=1, p=0,017
Miltinius 16,7 21,8 χ2= 0,142, lls=1, p=0,707
Neturi nuomonės 4,3 0,9 χ2= 2,639, lls=1, p=0,080
*-p<0,05, lyginant su visuomenės sveikatos specialistais
Siekiant įvertinti dažniausiai naudojamas daržoves patiekalų gamybai, viešojo
maitinimo darbuotojams buvo pateiktas sąrašas su daržovių pavadinimais. Apibendrinus
rezultatus nustatyta, kad patiekalai dažniausiai gaminami naudojant šias daržoves: kopūstus
(92,9 proc.), burokėlius (79,1 proc.), morkas (67,8 proc.), bulves (52,7 proc.) šiek tiek
mažesnė respondentų dalis nurodė maisto gamyboje naudojantys agurkus, pomidorus, salotas
(atitinkamai 44,8 proc., 42,3 proc., 9,6 proc.) (13 pav.).
13 paveikslas. Dažniausiai naudojamų daržovių patiekalų gamybai skirstinys (proc.)
Paaiškėjo, kad pradinių mokyklų mokiniams patiekalų gamybai naudojamos
įvairesnės daržovės (vidurkis 4,36 (1,8)) lyginant su pagrindinių/progimnazijų/vidurinių ar
gimnazijų mokiniais (atitinkamai vidurkis - 3,5 (1,9) ir 3,78 (2,0)). Taip pat paaiškėjo, kad
statistiškai reikšmingai skyrėsi patiekalų gamybai dažniausiai naudojamos daržovės pagal
92,9
79,1
67,8
44,8 42,3
52,7
9,6
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Kopūstai Burokėliai Morkos Agurkai Pomidorai Bulves Salotos
Procentai
56
įstaigos tipą: burokėlius ir morkas ir pomidorus reikšmingai dažniau naudojo respondentai
gaminantys patiekalus pradinių mokyklų nei pagrindinių/progimnazijų/vidurinių mokyklų ar
gimnazijų mokiniams (atitinkamai 95,8 proc. ir 73,9 proc., 75,9 proc., χ2=12,108, lls=2,
p=0,017; 86,4 proc. ir 64,0 proc., 65,0 proc., χ2=9,877, lls=2, p=0,043; 56,8 proc. ir 32,7
proc.,45,6 proc., χ2=9,934, lls=2, p=0,042) (14 lentelė.).
14 lentelė. Dažniausiai naudojamų daržovių patiekalų gamybai pasiskirstymas pagal ugdymo
įstaigą (proc.)
Daržovės
Ugdymo įstaigos
Pradinės
Pagrindinės/
progimnazijos/
vidurinės
Gimnazijos Reikšmingumo lygmuo
Kopūstai 93,8 91,0 94,0 χ2=0,737, lls=2, p=0,692
Burokėliai 95,8* 73,9 75,9 χ2=12,108, lls=2, p=0,017
Morkas 86,4* 64,0 65,0 χ2=9,877, lls=2, p=0,043
Agurkai 54,5 38,3 48,1 χ2=3,856, lls=2, p=0,145
Pomidorai 56,8* 32,7 45,6 χ2=9,934, lls=2, p=0,042
Bulvės 63,6 45,9 54,4 χ2=6,017, lls=2, p=0,198
Salotos 8,6 10,0 9,5 χ2= 2,639, lls=2, p=0,080
*-p<0,05, lyginant su pradinėmis ir pagrindinėmis/progimnazijomis/ vidurinėmis mokyklomis ir gimnazijomis
Vertinant veiksnius, kurie turi įtakos mokinių apsisprendimui pasirenkant
maistą, pastebėta, kad viešojo maitinimo darbuotojų dažniausiai buvo minimi veiksniai –
„kaina“ ir „skonis“ (atitinkamai 63,2 proc. ir 62,3 proc.), kiek mažiau „patiekalų išvaizda“
(45,3 proc.), „porcijos dydis“ ir „šiltas maistas“ ( 37,6 proc. ir 29,6 proc.) (14 pav.). Veiksnys
- „porcijos dydis“ – net 3 kartus dažniau buvo nurodytas tarp visuomenės sveikatos
specialistų nei viešojo maitinimo darbuotojų (atitinkamai 45,0 proc. ir 16,4 proc., χ2=17,303,
lls=1, p=0,000). Kitų reikšmingų sąsajų šiuo klausimu nei tarp profesijų nei tarp ugdymo
įstaigų tipo nenustatyta.
57
14 paveikslas. Respondentų nurodyti maisto pasirinkimą labiausiai įtakojantys veiksniai
(proc.)
Daugiau nei pusė (61,5 proc.) viešojo maitinimo darbuotojų teigė, kad mokiniai
nevalgo valgykloje, nes mokyklose negalima įsigyti „greito“ maisto, kurį gali įsigyti šalia
mokyklų esančiose parduotuvėse, kioskuose, kas trečias teigė, kad mokiniai nešasi maistą iš
namų arba (35,3 proc.), arba mano, kad išvis mokiniai nevalgo pietų (34,7 proc.), kiek
mažesnė dalis teigė, kad mokykloje mokiniams gaminamas maistas jiems per brangus (28,9
proc.), kas penkto respondento nuomone – pavalgyti per trumpos pertraukos arba mažos
valgyklos patalpos (atitinkamai 21,2 proc. ir 21,8 proc.), ir tik 6,3 proc. įvardijo priežastį-
maistas neskanus, taip pat net 16,1 proc. respondentų įvardijo ir kitas priežastis (“per siauras
asortimentas”, “mokiniai mėgsta ir perka tik “greitą maistą”, “mokiniai taupo pinigus”,
“mokiniai laikosi dietų”, “nevalgūs vaikai” ir t.t.).
Visuomenės sveikatos specialistų ir viešojo darbuotojų nuomonės skyrėsi:
reikšmingai dažniau priežastys-neskanus, per brangus maistas ir tai, kad mokiniai atsineša
maistą iš namų - buvo įvardijamos visuomenės sveikatos specialistų nei viešojo maitinimo
darbuotojų grupėje (atitinkamai 43,1 proc. ir 28,9 proc., χ2=9,243, lls=2, p=0,002 ; 19,7 proc.
ir 6,3 proc., χ2=7,190, lls=2, p=0,007 ; 39,0 proc. ir 21,8 proc., χ2=15,562, lls=1, p=0,00) (15
pav.). Taip pat nevalgymo valgykloje priežastis - neskanus maistas - reikšmingai dažniau
buvo nurodytas respondentų, dirbančių pagrindinėje/progimnazijoje/vidurinėje mokykloje ir
gimnazijoje lyginant su dirbančiais pradinėje mokykloje (38,0 proc., 30,1 proc. ir 10 proc.,
χ2=9,688, lls=2, p=0,008).
63,2 62,3
45,3
88,0
29,6
0
10
20
30
40
50
60
70
Kaina Skonis Patiekalo išvaizda Porcijos dydis Šiltas maistas
Procentai
58
*-p<0,05, lyginant su viešojo maitinimo darbuotojais
15 paveikslas. Priežasčių, dėl kurių mokiniai nevalgo mokyklos valgykloje, pasiskirstymas
pagal profesijas (proc.)
Apibendrinant respondentų nuomone galima teigti, kad visose ugdymo įstaigų
valgyklose sudarytos geros sąlygos mokiniams pietauti, tačiau mokykloje kasdien pietus
valgo tik pusė mokinių, kurių dauguma pradinių mokyklų mokiniai. Dažnai mokiniai renkasi
tik antrą patiekalą. Respondentų nuomone, pagrindinės priežastys, lemiančios mokinių maisto
pasirinkimą, yra kaina ir skonis. Dažniausiai paminėtos nepietavimo mokykloje priežastys yra
tokios: mokyklose negalima įsigyti greito maisto, mokiniai nešasi maistą iš namų, mokykloje
maistas per brangus.
4.3. Visuomenės sveikatos specialistų vykdomų veiklų mokyklose, skatinant
mokinius sveikai maitintis, įvertinimas
Šiame skyriuje bus analizuojama visuomenės sveikatos specialistų vykdoma
veikla mokyklose skatinant mokinius sveikai maitintis. Skyriuje bus apžvelgti vykdomi
19,7*
43,1*
18,2
16,7
56,0
63,6*
30,3
16,1
6,3
28,9
21,2
21,8
61,5
35,3 34,7
14,2
0
10
20
30
40
50
60
70
Neskanu Brangu Trumpospertraukos
Mažosvalgyklospatalpos
Nėra „greito“
maisto, kurį gali įsigyti
kitur
Atsinešamaistą iš
namų
Nevalgopietų
Kitos
Procentai
Visuomenės sveikatos specialistai Viešojo maitinimo darbuotojai
59
projektai, įvertintos suteiktos konsultacijas sveikos mitybos tema, skiriamo darbo valandos
sveikos gyvensenos ugdymui ir t.t .
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas - atsakingas už sveikatos priežiūrą
vykdymą mokykloje Šalia visuomenės sveikatos specialisto funkcijos maitinimo
organizavimo kontekste yra prižiūrėti, kaip organizuojamas maitinimas, teikti pagalbą
specialistams, dalyvauti švietėjiškoje veikloje. Visuomenės sveikatos specialistas taip pat turi
teikti konsultacijas mokytojams, mokiniams, jų tėvams/globėjams, t.y. dirbti su visuomene
(45). Mokykla turi sudaryti galimybę skatinti sveiko maisto pasirinkimą: tai gali būti pasiekta
padarant sveiko maisto produktus prieinamus, ribojant galimybę įsigyti saldumynus ir
pikantiškus užkandžius, tam reikalingos strategijos, kuriomis būtų išspręstos su maistu
susijusios problemos (86).
Tyrimo duomenimis, dauguma apklausoje dalyvavusių visuomenės sveikatos
specialistų pažymėjo, kad sveikai maitintis jiems yra svarbu (labai svarbu - 55,4 proc., svarbu
- 43,1 proc.). Taip pat, dauguma jų nurodė, kad turimų žinių apie sveiką mitybą jiems
pakanka (87,7 proc.), tik kas dešimtas nurodė, kad turimų žinių pakanka tik dalinai (12,3
proc.). Taip pat paaiškėjo, kad savo žinias sveikos mitybos srityje tobulinti norėtų beveik ¾
respondentų, t.y. 73,8 proc.; žinias sveikos mitybos srityje norėtų tobulinti didesnė dalis
pagrindinėse/progimnazijose/vidurinėse mokyklose ir gimnazijose lyginant su pradinėse
mokyklose dirbančiais visuomenės sveikatos specialistais (atitinkamai 80,6 proc., 90,5 proc.
ir 30,0 proc., χ2=14,032, lls=2, p=0,001).
Absoliuti dauguma (98,4 proc.) respondentų teigė, kad ugdymo įstaigos
vadovybė palaiko jų iniciatyvas skatinant sveiką vaikų mitybą, tačiau, tik 2/3 respondentų
nurodė, kad mokyklos vadovybė skatina juos dalyvauti sveikos gyvensenos projektuose (pvz.
Nerūkanti klasė, Sveikatiada ir t.t). Net 75,4 proc. respondentų nurodė, kad neatsižvelgiant į
tai ar mokyklos vadovybės skatina/neskatina dalyvauti projektuose, mokykloje (per praėjusius
šiuos metus) jie vykdė mokymus, įgyvendino projektus ar kitokius renginius sveikos mitybos
tematika (16 pav.). Statistiškai reikšmingų skirtumų nei tarp mokyklos vadovybės
palaikymo/skatinimo dalyvauti projektuose ir įstaigos tipo, nei respondentų įgyto išsilavinimo
nenustatyta. Respondentų vykdyti projektai/programos: „Sveikatos savaitė“, „Sveiko maisto
savaitė“, „Sveikatiada“, „Daržovių savaitė“, „Sveikos mitybos pamokos“, „Sveika mityba ir
fizinis aktyvumas“, lankstinukų ir plakatų sveikos mitybos tematika gamyba ir t.t.
Deja, mūsų tyrimas, tik patvirtina 2008 m. lietuvių atlikto tyrimo rezultatus,
kuriuose teigiama, kad visuomenės sveikatos speicialistai dažniausiai dirba vieni ir nesulaukia
60
palaikymo iš kitų mokyklų bendruomenės narių, visuomenės sveikatos specialistų vis dar
nejaučia, kad jų darbu domėtųsi mokyklos valdžia (53).
16 paveikslas. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar buvo vykdomi (per praėjusius metus)
jų ugdymo įstaigoje mokymai, projektai ar renginiai sveikos mitybos tema (proc.)
Respondentų taip pat buvo prašoma nurodyti, ar per praėjusiuosius mokslo
metus mokyklos bendruomenės nariai (mokiniai, jų tėvai, mokytojai) kreipėsi mitybos, svorio
klausimais. Apibendrinus pateiktą nuomonę nustatyta, kad mokytojus mitybos, svorio
klausimais reikšmingai dažniau konsultavo visuomenės sveikatos studijas nei bendros
praktikos slaugos studijas baigę respondentai (atitinkamai 45,0 proc. ir 19,0 proc., χ2=4,023,
lls=1, p=0,045). Kitų reikšmingų sąsajų nei pagal ugdymo įstaigos tipą, nei pagal darbo stažą
nenustatyta.
Gauti duomenys parodė, kad per praėjusius mokslo metus mitybos bei svorio
klausimais mokinius konsultavo kas antras respondentas, o tėvus ir mokytojus kas trečias.
vidutiniškai konsultavo. Vienas visuomenės sveikatos specialistas vidutiniškai konsultavo
7,64 (8,6) mokyklos mokinių; mokinių tėvų - 7,65 (16,2) ir mažesnę dalį mokytojų
vidutiniškai - 2,84 (3,2) (15 lentelė).
Buvo vykdomi; 75,4
Nebuvo vykdomi; 24,6
61
15 lentelė. Visuomenės sveikatos specialistų vidutiniškai suteiktų konsultacijų skaičius
mokyklos mokiniams, mokinių tėvams, mokytojams
Charakteristikos Mokiniai Tėvai Mokytojai
Vidurkis (SN) 7,64 (8,7) 7,65 (16,2) 2,84 (3,2)
Mažiausia–didžiausia reikšmė 1-30 1-70 1-20
Siekiant išsiaiškinti temas, kuriomis visuomenės sveikatos specialistai teikė
konsultacijas mokyklos bendruomenės nariams, paaiškėjo, kad mokiniai dažniausiai kreipėsi
dėl svorio augimo ir jo reguliavimo klausimų, valgymo sutrikimų šiek tiek mažiau dėl dietų,
taip pat dėl nepatinkančio tiekiamo maisto asortimento ir t.t. Mokytojai dažniau konsultavosi
antsvorio, alkio reguliavimo, mitybos ir svorio reguliavimo klausimais, taip pat dėl meniu
pakoregavimo. Tėvai dažniausiai kreipėsi konsultuodamiesi dėl vaikų mitybos bei tiekiamo
mokinių maitinimo organizavimo, jo gerinimo klausimais.
Vertinant kiek procentų visuomenės sveikatos specialisto darbo valandų
respondentai skiria sveikos gyvensenos ugdymui, paaiškėjo, kad rūkymo, alkoholio ir
narkotikų vartojimo prevencijai vidutiniškai skiriama 22,46 (12,1) procentų darbo valandų,
Sveikos mitybos skatinimui ir nutukimo prevencijai 21,97 (11,9) procentų darbo valandų
fizinio aktyvumo skatinimui -19,84 (8,6) procentų darbo valandų. Kiek mažiau respondentai
skyrė Nelaimingų atsitikimų ir sužalojimų prevencijai ir Sveikos aplinkos kūrimui (18,11
(10,1) ir 16,08 (14,9) procentų darbo valandų). Detalesnis visuomenės sveikatos specialisto
darbo valandų išdėstymas (procentine išraiška) sveikos gyvensenos ugdymui pagal ugdymo
įstaigos tipą pateikiama 16 lentelėje.
16 lentelė. Visuomenės sveikatos specialistų mokinių sveikatinimui skiriamų procentų nuo
darbo valandų vidurkiai, standartiniai nuokrypiai
Tematika
Ugdymo įstaigos, imties charakteristikos
Pradinės
mokyklos
Pagrindinės
/progimnazijos/
Vidurinės
Gimnazijos Iš viso
Vidurkis
(SN)
min–
max.
reikšmė
Vidurkis
(SN)
min–
max.
reikšmė
Vidurkis
(SN)
min–
max.
reikšmė
Vidurkis
(SN)
min–
max.
reikšmė
Sveikos
mitybos
skatinimui ir
nutukimo
prevencija
20,5
(5,4) 15-30
20,67
(6,1) 10-30
23,57
(18,9) 10-100
21,97
(11,9) 10-100
62
Net penktadalis respondentų nurodė, kad jiems nepakanka turimų priemonių
pasiruošti užsiėmimams (20,6 proc). Dažniausiai nurodė, jog trūksta metodinės medžiagos,
modelių, plakatų, taip pat buvo minimos ir pagrindinės darbui reikalingos priemonės-
spausdintuvai, kopijuokliai ir t.t. Dalis respondenčių nurodė, kad dalį būtinų priemonių tenka
pirkti savo lėšomis.
Mokslininkai teigia, kad norint mokinius paskatinti sveikai maitinti, sveikos
mitybos principus turi propaguoti visas ugdymo įstaigos personalas (25). Tyrimo metu
paaiškėjo, kad tik 2/3 (64,1 proc.) visuomenės sveikatos specialistų valgo mokyklos
valgykloje, likusi dalis nurodė nevalganti mokykloje. Mokyklos valgykloje valgė reikšmingai
didesnė dalis respondentų dirbančių pradinėse mokyklose ir pagrindinėse/
progimnazijose/vidurinėse nei gimnazijose (atitinkamai 66,7 proc., 77,4 proc., 45,0 proc.,
χ2=5,629, lls=2, p=0,049).
Vertinant, ar visuomenės sveikatos specialistus tenkina virtuvės darbuotojų
darbo kokybė, paaiškėjo, kad dauguma jų buvo patenkinti (visada tenkina-22,0 proc.,
dažniausiai- 69,5 proc.), likusi dalis teigė, kad juos virtuvės darbuotojų darbo kokybė tenkina
tik kartais. Kad tik kartais virtuvės darbuotojų darbo kokybė tenkina teigė reikšmingai
didesnė dalis mažesnį darbo stažą (0-5 m.) turinčių respondentų, lyginant su 6 m. ir didesnį
darbo stažą turinčiais respondentais (atitinkamai 23,5 proc., ir 2,4 proc., χ2=7,481, lls=2,
p=0,024).
Apibendrinant galima teigti, jog per praėjusius metus trys ketvirtadaliai
visuomenės sveikatos respondentų vykdė mokymus, projektus ar kitokius renginius sveikos
mitybos tematika, dalis jų konsultavo mokyklos bendruomenės narius mitybos, svorio
reguliavimo klausimais. Mokiniams konsultacijas teikė kas antras respondentas, ir net kas
Fizinio
aktyvumo
skatinimui
20,00
(6,7) 10-30
18,50
(6,9) 10-30
21,67
(11,1) 10-50
19,84
(8,6) 10-50
Rūkymo,
alkoholio ir
narkotikų
vartojimo
prevencijai
18,50
(8,2) 5-30
21,17
(7,2) 10-40
26,19
(17,7) 10-60
22,46
(12,1) 5-80
Nelaimingų
atsitikimų ir
sužalojimų
prevencijai
19,00
(8,4) 10-35
20,33
(11,8) 10-60
14,52
(6,9)
5-35
18,11
(10,1) 5-60
Sveikos
aplinkos
kūrimui
15,5
(5,9) 5-20
16,39
(13,3) 10-60
15,95
(19,7)
5-100
16,08
(14,9) 2-100
Patikslinimas: SN- Standartinis nuokrypis; min.- max. reikšmė- mažiausia-didžiausia reikšmė
63
trečias teigė konsultavęs tėvus ir mokytojus. Visuomenės sveikatos specialistas per mokslo
metus vidutiniškai konsultavo aštuonis mokyklos mokinius; aštuonis procentus mokinių tėvų ir
tris mokytojus. Sveikos mitybos skatinimui ir nutukimo prevencijai vidutiniškai buvo skiriama
dvidešimt du procentai darbo valandų. Panašus valandų skaičius buvo skirtas rūkymo,
alkoholio ir narkotikų vartojimo prevencijai bei fizinio aktyvumo skatinimui.
64
5. REZULTATŲ APTARIMAS
Vertinant mokinių maitinimo ypatumus, pirmiausia reikia apžvelgti mokiniams
tiekiamo maitinimo organizacinę pusę. Mokinių maitinimo organizavimas – šiai dienai labai
aktuali tema, kuriai būtina skirti ypatingą dėmesį, nes mokiniai ne visada gali patys rinktis ir
spręsti, kuo ir kaip maitintis. Vaiko augimo ir brendimo laikotarpiu labai svarbu laikytis
sveikos mitybos rekomendacijų. Sveika mityba daro teigiamą įtaką vaikų fiziniam vystymuisi,
stiprina jų fizinę gerovę.
Apibendrinant šių tyrimų rezultatus, nustatyta, kad daugumoje ugdymo įstaigoje
mokiniai maitinami vietoje gaminamu maistu. Kalbant apie atvežamą iš kitų įmonių maistą,
pastebėta, kad dažniau toks maistas tiekiamas pradinės mokyklos mokiniams. Viena iš tokio
tiekimo pasirinkimo priežasčių, gali būti ta, kad pradinėse mokyklose mokinių skaičius yra
nedidelis ir viešojo maitinimo įmonėms finansiškai naudingiau maistą atvežti nei gaminti
maistą vietoje (nuomotis patalpas, įdarbinti virtuvės darbuotojus ir t.t.), todėl pasirenkamas
paprastesnis variantas - maistas atvežamas iš pagrindinės įmonės bazės. Siekiant užtikrinti
vaikų kokybišką maitinimą, turi būti sudaromi valgiaraščiai pagal LR teisės aktus, higienos
normas (turi atitikti vaikų mitybos ypatumus, amžių, sveikatos būklę, maisto produktų
mitybos vertę) ir suderinti su visuomenės sveikatos centru. Mūsų tyrimo duomenimis,
dauguma ugdymų įstaigų gaminant maistą vadovaujasi valgiaraščiais parengtais pačių maistą
tiekiančių įmonių ir įstatymu tvarka suderintais su visuomenės sveikato centru. Vertinant
valgiaraštį paaiškėjo, kad už maitinimą atsakingi asmenys, nepriklausomai nuo profesijos,
mokyklos siūlomą valgiaraštį vertino teigiamai (l.gerai, gerai, puikiai, teigiamai ir t.t.).
Mokslininiuose tyrimuose įrodyta, kad kartu su mokyklos administracija galima pagerinti
maistą mokyklose (16). Siekiant organizuoti kokybišką, subalansuotą maitinimą, maisto
tiekimo organizavimo procese būtinas bendradarbiavimas (partnerystė), t.y. turi dalyvauti
visos grandys: nuo tiekėjo, maisto ruošimo darbuotojo iki valgytojo. Suinteresuotos pusės,
visos kartu (visuomenės sveikatos specialistas, virtuvės darbuotojai, produktų tiekėjai, tėvai ir
t.t.) turėtų nusistatyti prioritetus, planuoti maisto organizavimo veiklą, ją įgyvendinti ir
vertinti. Mūsų tyrimo duomenimis, valgiaraščio sudarymo procese dažniausiai dalyvauja
maitinimo įmonės darbuotojai, šiek tiek rečiau visuomenės sveikatos specialistai bei
mokyklos administracija, mažiausiai į valgiaraščų sudarymą įtraukiami mokiniai ir mokytojai.
Pastebėta, kad sudarant pradinių mokyklų valgiaraštį dalyvauja daugiau mokyklos
bendruomenės grupių nei kitose ugdymo įstaigose, aktyviau dalyvauja tėvai, tėvų komitetai.
65
Tiekiant maitinimą mokiniams, labai svarbu, kad paslauga būtų kokybiška.
Nepaisant to, kad daugumai ugdymo įstaigų maistą tiekia privačios maitinimo įmonės, kurių
teikiama maitinimo paslauga kainuoja, ji turi nešti pelną paslaugos teikėjui. Tačiau mūsų
tyrimo duomenimis, paaiškėjo, kad maisto produktus ir žaliavas maitinimo paslaugas
teikiančios įmonės atsirenka ne pagal žemiausios kainos kriterijų, o pagal kokybę ir
rekomendacijos (daugiau iš pradinės mokyklos), rečiausiai pasirinkimui įtakos turi produktų
išvaizdą, taip pat daugumoje mokyklų gaminant maistą teikiamas prioritetas ekologiškai
produkcijai, gaminant patiekalus pirmenybė teikiama tausojančiam maistines savybes
gamybos būdams, užšaldytą mėsą maisto gamyboje naudoja 1 k./sav. ar rečiau.
Vertinant respondentų (iš viešojo maitinimo sektoriaus) nuomonę, apie
mokykloje tiekiamą maistą, nustatyta, kad dauguma jų mokiniams teikiamą maistą vertina
gana gerai, tačiau vertinant: „maisto skonį“, „patiekiamų patiekalų estetiškumą“, taip pat
vertinant „maisto kainą“ ir „patiekalų šiltumą“ visuomenės sveikatos specialistai įvertino
žymiai kritiškiau ir reikšmingai rečiau šiems teiginiams pritarė.
Nors visose ugdymo įstaigų valgyklose sudarytos sąlygos mokiniams pietauti
(mokyklos salėje užtenka vietos ir laiko pertraukų metu, tiekiamas šiltas maistas ir t.t.), tačiau
tik nedidelė dalis responentų nurodė, kad jų ugdymo įstaigoje kasdien pietus valgo dauguma
(daugiau nei >70 proc.) mokinių, iš jų dažniau valgo pradinėse mokyklose. Taip pat
išsiaiškinome, kad pilnus pietus kasdien valgo ne visi mokiniai (dažniau valgo pradinėse
mokyklose), dažnai mokiniai valgo tik antrą patiekalą, ypač gimnazijose. Nepaisant to, kad
galioja Tvarkos aprašas, kuriame aiškiai išskiriamas draudžiamų produktų mokykloms tiekti
produktų asortimentas – mokiniai visgi randa išeitį- apsiperka ir užkandžiauja „greitu
maistu“, bandelėmis, saldumynais, bulvių traškučiais, atsigaivina gazuotais vaisvandeniais
šalia mokyklų esančiose parduotuvėse, kioskuose, užkandinėse. Taip pat nustatyta, kad kitos
nevalgymo mokyklos valgykloje priežastys ne tik greitas maistas, bet ir, tai, kad nemaža dalis
mokinių nešasi maistą iš namų, ar gaminamas maistas jiems per brangus ir t.t. Nevalgymo
priežastys-neskanus, per brangus maistas ir tai, kad mokiniai atsineša maistą iš namų - buvo
dažniau įvardijamos visuomenės sveikatos specialistų nei viešojo maitinimo darbuotojų
grupėje.
Mokslininkai teigia, kad lėkštėje gražiai patiektas maistas gali sužadinti apetitą
ir sukelti norą paragauti ar net suvalgyti visą porciją. Mūsų tyrimo duomenimis pastebėta, kad
mokinių maisto pasirinkimą lemia - „kaina“ ir „skonis“, kiek mažiau „patiekalų išvaizda“,
„porcijos dydis“ ar „šiltas maistas“. Veiksnys - „porcijos dydis“ – net 3 kartus dažniau buvo
nurodytas tarp visuomenės sveikatos specialistų nei viešojo maitinimo darbuotojų.
66
Tyrimo metu paaiškėjo, kad maitinimo organizavimo problemos ir jų sprendimo
būdai viešojo maitinimo darbuotojų ir visuomenės sveikatos specialistų požiūriu skiriasi. Jei
viešojo maitinimo darbuotojai dažniausiai įvardijo „išorines problemas“ tokias kaip: „vaikai
mieliau renkasi nesveiką, greitą maistą iš šalia esančių kioskų, užkandinių, parduotuvių“,
„mokiniams netinkami valgiaraščiai, nes siūlomas maistas neskanu“, „jiems neskanus
maistas, jie mėgsta traškučius, bandeles, kebabus“ ir t.t.; tai visuomenės sveikatos specialistai
dažniau į problemas žiūrėjo kita kryptimi ir pažymėjo šias problemas: „maistas per brangus“,
„nevisi mokiniai įperka“, „kaina neatitinka kokybės“, „maistas neskanus“, „per siauras
asortimentas“, „pasikartojantis maistas“ ir tik keli pažymėjo problemą dėl mokinių
apsipirkimo kioskuose ir parduotuvėse.
Viešojo maitinimo darbuotojų nuomone, norint paskatinti daugiau mokinių
valgyti mokykloje, „reiktų praplėsti parduodamų prekių asortimentą“ ir „leisti prekiauti
prekėmis, kurios šiai dienai yra uždraustos, o vaikai jas laisvai gali nusipirkti parduotuveje,
kioske“, taip pat minimi ir griežtesni būdai „draudimus steigti kepyklėles, greito maisto
kioskus šalia mokyklų“, „pertraukų metu užrakinti mokyklos duris“. Visuomenės sveikatos
specialistų nuomone reikėtų: „piginti maistą“, „plėsti asortimentą“, „gerinti kokybę, nes
dabartinės kainos neatitinka kokybės“, „didinti porcijas“, „estetiškiau patiekti maistą“. Taip
pat buvo pasiūlymai tėvams „vietoj kišenpinigių užsakyti pietus“, „uždaryti šalia esančius
greito maisto kioskus“ ir „pertraukų metu rakinti mokyklos duris“.
Kalbant apie visuomenės sveikatos specialistams priskirtas funkcijas, matyti,
kad šalia kitų priskiriamų funkcijų, yra ir funkcija - prižiūrėti, kaip organizuojamas
maitinimas, teikti pagalbą specialistams, dalyvauti švietėjiškoje veikloje, tai reiškia, kad
visuomenės sveikatos specialistas taip pat turi teikti konsultacijas mokytojams, mokiniams, jų
tėvams/globėjams, t.y. dirbti su visuomene (45). Lietuvių atlikto tyrimo rezultatai skelbia, kad
šiai dienai visuomenės sveikatos specialistai dažniausiai dirba vieni ir nesulaukia palaikymo
iš kitų mokyklų bendruomenės narių, visuomenės sveikatos specialistų vis dar nejaučia, kad
jų darbu domėtųsi mokyklos valdžia (53). Mūsų tyrimo duomenimis, net 75,4 proc.
respondentų nurodė, kad neatsižvelgiant į tai ar mokyklos vadovybės skatina/neskatina
dalyvauti projektuose, mokykloje (per praėjusius šiuos metus) jie vykdė mokymus,
įgyvendino projektus ar kitokius renginius sveikos mitybos tematika.
Sveikos gyvensenos propagavimui yra reikšmingi ne tik trumpalaikiai ar
ilgalaikės projektai, bet ir pokalbiai. Kalbant apie konsultacijų temas, kuriomis visuomenės
sveikatos specilistai konsultavo mokyklos bendruomenės nariams, paaiškėjo, kad mokiniai
dažniausiai kreipėsi dėl svorio augimo ir jo reguliavimo klausimų, valgymo sutrikimų šiek
67
tiek mažiau dėl dietų, taip pat dėl nepatinkančio tiekiamo maisto asortimento ir t.t. Mokytojai
dažniau konsultavosi antsvorio, alkio reguliavimo, mitybos ir svorio reguliavimo klausimais,
taip pat dėl meniu pakoregavimo. Tėvai dažniausiai kreipėsi konsultuodamiesi dėl vaikų
mitybos bei tiekiamo mokinių maitinimo organizavimo, jo gerinimo klausimais.
Vertinant kiek procentų visuomenės sveikatos specialisto darbo valandų
respondentai skiria sveikos gyvensenos ugdymui, paaiškėjo, kad rūkymo, alkoholio ir
narkotikų vartojimo prevencijai vidutiniškai skiriama 22,5 procentai nuo visų darbo valandų,
Sveikos mitybos skatinimui ir nutukimo prevencijai vidutiniškai skiriama 21,9 procentai nuo
visų darbo valandų; Fizinio aktyvumo skatinimui -19,8 procentų nuo visų darbo valandų per
mokslo metus. Kiek mažiau respondentės skyrė Nelaimingų atsitikimų ir sužalojimų
prevencijai ir Sveikos aplinkos kūrimui (vidutiniškai 18,11 ir 16,08 procentai nuo visų darbo
valandų). Mokslininkai teigia, kad norint mokinius paskatinti sveikai maitinti, sveikos
mitybos principus turi propaguoti visas ugdymo įstaigos personalas (25). Tyrimo metu
paaiškėjo, kad tik 2/3 visuomenės sveikatos specialistų valgo mokyklos valgykloje, didesnė
dalis respondentų dirbančių pradinėse mokyklose.
68
IŠVADOS
1. Daugumoje ugdymo įstaigų mokiniai maitinami mokyklų valgyklose ruošiamu maistu.
Dažniausiai gaminant maistą vadovaujamasi pačių parengtais valgiaraščiais, kuriuos sudarant
dalyvauja tik dalis visuomenės sveikatos specialistų. Nors 41,4 proc. mokyklos valgyklos
darbuotojų teigė, kad visada bendradarbiauja su visuomenės sveikatos specialistais, tačiau tam
pritarė tik kas trečias visuomenės sveikatos specialistais.
Maitinimo paslaugas stengiamasi teikti kokybiškas: maisto produktai ir žaliavos
atrenkamos pagal kokybę ir rekomendacijas, mažiausiai įtakos turi kaina ir produktų
išvaizda. Nors visi respondentai mokykloje tiekiamą maistą įvertino palankiai, tačiau
visuomenės sveikatos specialistai maisto skonį, patiekiamų patiekalų estetiškumą, maisto
kainą ir patiekalų šiltumą įvertino žymiai kritiškiau nei viešojo maitinimo darbuotojai. Skyrėsi
ir įvardintos maitinimo organizavimo problemos: virtuvės darbuotojai dažniau įvardijo
„išorines problemas“, o visuomenės sveikatos specialistai – „vidines“.
2. Respondentų nuomone, visose ugdymo įstaigų valgyklose sudarytos geros sąlygos
mokiniams pietauti. Tačiau tik 57,4 proc. respondentų nurodė, kad mokykloje kasdien pietus
valgo bent pusė mokinių, kurių dauguma pradinių mokyklų mokiniai. Trečdalis mokinių
dažniausiai renkasi tik antrą patiekalą.
Respondentų nuomone, pagrindinės priežastys, lemiančios mokinių maisto pasirinkimą,
yra kaina ir skonis, patiekalų išvaizda ir porcijos dydis. Dažniausiai paminėtos nepietavimo
mokykloje priežastys yra tokios: mokyklose negalima įsigyti greito maisto, mokiniai nešasi
maistą iš namų, mokykloje maistas per brangus.
3. Per praėjusius metus trys ketvirtadaliai visuomenės sveikatos respondentų vykdė
mokymus, projektus ar kitokius renginius sveikos mitybos tematika, dalis jų konsultavo
mokyklos bendruomenės narius mitybos, svorio reguliavimo klausimais. Vienas visuomenės
sveikatos specialistas per mokslo metus vidutiniškai konsultavo aštuonis mokyklos mokinius;
aštuonis mokinių tėvų ir tris mokytojus.
Sveikos mitybos skatinimui ir nutukimo prevencijai vidutiniškai buvo skiriama
dvidešimt du procentai darbo valandų. Panašus valandų skaičius buvo skirtas rūkymo,
alkoholio ir narkotikų vartojimo prevencijai bei fizinio aktyvumo skatinimui.
69
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Viešojo maitinimo sektoriui:
Ieškoti pigesnių, bet geros kokybės maisto produktų (pvz., perkant produktus iš Lietuvos
ūkininkų), paįvairinti valgiaraštį pageidautinais ir leistinais prekiauti patiekalais.
Daugiau dėmėsio skirti mokyklos bendruomenės poreikiams, norams. Būtų gerai
organizuoti reaguliarius susitikimus su mokyklos bendruomenės nariais ir aptarti mokinių
maitinimo klausimus, poreikius, ir t.t.
Labai svarbu tiekti gerai subalansuotą maistą. Maistas turi buti patrauklus, priimtinas ir
prieinamas.
Teikti prioritetą laimėti konkursus (tiekti maitinimo paslaugas mokyklose), toms
privačioms įmonėms, kurios įsipareigotų dalį gaunamų pajamų, skirti mokyklos valgyklų
patalpų atnaujinimui, modernizavimui..
Valstybės/savivaldybiu lygmeniu:
Rekomenduojama, kad būtų subsidijuomamas mitybiniu požiūriu vertingų maisto produktų
ir žaliavų pirkimas mokyklų maisto tvarkymo skyriams.
Visuomenės sveikatos specialistams:
Rodyti iniciatyvą dalyvauti sudarinėjant valgiaraščius, derinant patiekalų asortimentą.
Tartis su viešojo maitinimo įmonių savininkais/vadovais ir kitais atsakingais asmenimis,
kad valgyklose būtų prekiaujama tik maistiniu požiūriu vertingi produktai, kurie būtų
patrauklūs ir mokiniams.
Visuomenės sveikatos specialistui rekomenduotina organizuoti sveikos mitybos pamokėles
mokyklos bendruomenės nariams: mokytojams, mokiniams bei mokinių tėvams, jų metu
išsiaiškinti maitinimo organizavimo poreikius, lūkesčius, kuriuos būtų galima derinti su
viešojo sektoriaus darbuotojais, tiekiančiais maitinimo paslaugas.
Rekomenduotina didesnį dėmesį skirti bendravimui su mokyklos vadovybe, viešojo
sektoriaus darbuotojais, tiekiančiais maitinimo paslaugas mokykloje.
70
LITERATŪRA
1. Abaravičius A., Astrauskienė A., Bartkevičiūtė R., Barzda A., Bulotaitė L., Klumbienė
J. ir kt. Sveikos gyvensenos rekomendacijos. Metodinės rekomendacijos. Mokomoji
knyga. Vilnius, 2010.
2. Anderson JW., Baird P., Davis RH Jr., Ferreri S., Knudtson M., Koraym A et al. Health
benefits of dietary fiber. Nutr Rev. 2009;67(4):188-205.
3. Ar nemokami pietūs pradinukams sumažins socialinę atskirtį mokyklose? Prieiga per
internetą:http://www.ziniur.lt/programa/archyvas/programa/programa/archyvas/program
a/archyvas?cat=45&pg=7.
4. Astrauskienė A., Bartkevičiūtė R. Sveika mityba. Jodo trūkumas. Vilnius, 2000.
5. Bartkevičiūtė R., Barzda A., Stukas R., Abaravičius A., Petkevičienė J., Klumbienė J. ir
kt. Sveikos gyvensenos rekomendacijos. Metodinės rekomendacijos. Mokomoji knyga.
Vilnius, 2010.
6. Butkevičiūtė R. Kauno miesto ir rajono moksleivių mitybos ryšiai su socialiniais
veiksniais: magistro diplominis darbas. Kaunas: LSMU: 2013.
7. Chris R., Currie C., Samdal O.,Currie D., Smith R. Measuring the health and health
behaviours of adolescents through cross-national survey research: recent developments
in the Health Behav iour in School-aged Children (HBSC) study. Journal of Public
Health. 2007; 15(3):179-86.
8. Cordeiro LS., Wilde PE., Semu H., Levinson FJ. Household food security is inversely
associated with undernutrition among adolescents from Kilosa. Tanzania. J Nutr.
2012;142(9):1741-7.
9. Currie C. Zanotti C. Morgan A. Currie D. de Looze M. Roberts C et al (eds). Social
determinants of health and well-being among young people. Health Behaviour in
School-aged Children (HBSC) study: international report from the 2009/2010 survey.
Copenhagen: World Health Organization Regional Office for Europe; 2012. (Health
Policy for Children and Adolescents. No. 6).
10. de Coen V., De Bourdeaudhuij I., Vereecken C., Verbestel V., Haerens L., Huybrechts I
et al. Effects of a 2-year healthy eating and physical activity intervention for 3-6-year-
olds in communities of high and low socio-economic status: the POP (Prevention of
Overweight among Pre-school and school children) project. Public Health Nutr.
2012;15(9):1737-45.
71
11. de Sa J., Lock K. Will European agricultural policy for school fruit and vegetables
improve public health? A review of school fruit and vegetable programs. Eur J Public
Health. 2008;18:558-68.
12. Di Noia J., Contento IR. Fruit and vegetable availability enables adolescent
consumption that exceeds national average. Nutr Res. 2010;30(6):396-402.
13. Diethelm K., Jankovic N., Moreno LA., Huybrechts I., de Henauw S., de Vriendt T et
al. Food intake of European adolescents in the light of different food-based dietary
guidelines: results of the HELENA (Healthy Lifestyle in Europe by Nutrition in
Adolescence) Study. Public Health Nutr. 2012;15(3):386-98.
14. Dregval L., Petrauskienė A., Petkutė A. "Šeimų, auginančių ikimokyklinio amžiaus
vaikus, kai kurie gyvensenos ypatumai." Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas. 2007;4(67):
12-19.
15. Duffey KJ., Pereira RA., Popkin BM. Prevalence and energy intake from snacking in
Brazil: analysis of the first nationwide individual survey. Eur J Clin Nutr.
2013;67(8):868-74.
16. Finkelstein DM., Hill. EL, Whitaker RC. School Food Environments and Policies in
USPublic Schools. Pediatrics. 2008 Jul; 122(1):251-9.
17. Garmienė A. Jaunesniųjų paauglių gyvensenos sąsajos su šeimos psichologiniais ir
socialiniais veiksniais: daktaro disertacija. Kaunas: Kauno medicinos universitetas;
2007.
18. Grinienė E. Kauno miesto moksleivių maitinimosi ypatumai. Visuomenės sveikata.
2005/2 (29).
19. Gutauskas A., Kvėdaras R. Vaiko sveikatos enciklopedija. Kaunas: Šviesa, 2010.
20. Harvey J. Health Education Trust. Food Standards Agency. A feasibility study into
healthier drinks vending in schools. 2004.
21. Hauner H., Bechthold A., Boeing H., Brönstrup A., Buyken A., Leschik-Bonnet E et al.
Evidence-based guideline of the German Nutrition Society: carbohydrate intake and
prevention of nutrition-related diseases. Ann Nutr Metab. 2012;60 Suppl 1:1-58.
22. Iždonaitė I. Mokinių maitinimo Šiaulių apskrities bendrojo lavinimo mokyklose
organizavimo vertinimas. Magistro diplominis darbas :LSMU, 2011.
23. Jansen E., Mulkens S., Jansen A. How to promote fruit consumption in children. Visual
appeal versus restriction. Appetite. 2010;54(3):599-602.
24. Jennings A., McEvoy S., Corish C. Nutritional practices in full-day-care preschools.
Journal of Human Nutrition & Dietetics. 2011; 24 (3):245–259.
72
25. Jones LR., Steer CD., Rogers IS., Emmett PM. Influences on child fruit and vegetable
intake: sociodemographic. parental and child factors in a longitudinal cohort study.
Public Health Nutr. 2010;13:1122-1130.
26. Kauno miesto maisto ir veterinarijos tarnybos statistinė informacija.
27. Keast DR., Nicklas TA., O'Neil CE. Snacking is associated with reduced risk of
overweight and reduced abdominal obesity in adolescents: National Health and
Nutrition Examination Survey (NHANES) 1999-2004. Am J Clin Nutr. 2010;92(2):428-
35.
28. Knai C., Pomerleau J., Lock K., McKee M.. Getting children to eat more fruit and
vegetables: a systematic review. Prev Med. 2006,42(2): 85-95.
29. Kristjansson EA., Robinson V., Petticrew M. et. al. School feeding for improving the
physical and psychosocial health of disadvantaged students. Cochrane Database Syst
Rev. 2007 Jan 24;(1).
30. Labanauskas L., Rokaitė R., Kučinskienė R. Sveiko vaiko maitinimas. Kaunas: Vilniaus
kolegija, 2008.
31. Lagūnaitė R., Zaborskis A., Ar vaikų mitybos gerinimo programos yra veiksmingos:
sisteminė straipsnsių apžvalga. Visuomenės sveikata. 2011/4(55).
32. Lažauskas R. Mityba ir sveikata. Kaunas: KMU leidykla, 2005.
33. Lietuvos moksleivių gyvensena. Vilnius: Nacionalinė sveikatos tarybos ataskaita.
Prieiga per internetą: http://www3.Irs.lt./home/ ivairus/ataskaitos/Ataskaita
34. Lietuvos Respublikos maisto įsakymas (Žin., 2000, Nr. 32-893)
35. Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas (Žin., 2006, Nr. 73-
2755)
36. Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimo įstatymas
(Žin., 2006, Nr. 73-2755; 2008, Nr. 63-2755)
37. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas „Rekomenduojamos
paros maistinių medžiagų ir energijos normos“ rekomendacijomis (Žin., 1999, Nr. 102-
2936)
38. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl maitinimo
ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo mokyklose ir vaikų socialinės globos
įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“(Žin., 2011, Nr. 140-6573)
39. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos higienos
norma HN 21: 2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos
reikalavimai“ (Žin., 2005, Nr. 76-2770)
73
40. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos higienos
normos HN 24:2003 „Dėl maitinimo saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo
(Žin., 2003, Nr. 79-3606)
41. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Sveikatos priežiūros
mokykloje tvarkos aprašas (2005-12-31, Nr. 153-5657)
42. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl pusryčių,pietų ir
pavakarių,patiekalų gamybai reikalingų produktų rinkinių sąrašo pagal mokinių amžiaus
grupes patvirtinimo“ ( Žin.,. 2008, Nr. 100-3868)
43. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Bendrojo lavinimo
mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Žin., 2005, Nr. 76-2770)
44. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos 2011 m. lapkrčio 11 d. įsakymo Nr.. V-964 „Dėl
maitinimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo mokyklose ir vaikų socialinės
globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (2014, Nr. 2014-10242)
45. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 23-593)
46. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos istatymas (Žin., 1994, Nr. 55-1049)
47. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas „Dėl pieno produktų vartojimo
vaikų ugdymo ir švietimo įstaigose paramos programos Pienas vaikams patvirtinimo“
(Žin.,2003, Nr. 98-4419)
48. Lietuvos žmonių sveikata ir lėtinių neinfekcinių ligų kontrolė. Nacionalinės sveikatos
tarybos metinis pranešimas 2008. Prieiga per internetą:
http://www3.lrs.lt/docs2/YBAMVWBG.PDF
49. Lopez-Guimera G., Neumark-Sztainer D., Hannan P., Fauquet J., Loth K., Sanchez
Carracedo D. Unhealthy Weight-control Behaviours. Dieting and Weight Status: A
Cross-cultural Comparison between North American and Spanish Adolescents. Eur Eat
Disord Rev. 2013;21(4):276-83.
50. Macdiarmid J., Loe J., Craig LC., Masson LF., Holmes B., McNeill G. Meal and
snacking patterns of school-aged children in Scotland. Eur J Clin Nutr.
2009;63(11):1297-304.
51. Mačiūnas E., Mikulskienė R., Mačiūnienė R. Sveikatos priežiūros specialisto, dirbančio
mokykloje, darbo planavimas Metodinės rekomendacijos.Vilnius, 2006.
52. Mačiūnas E., Šurkienė G., Žeromskienė D., Namajūnaitė G., Aleksejevaitė D. Sveikatos
priežiūra mokykloje. Prieiga per internetą: http://vasc.sam.lt/darbo_planav.pdf.
74
53. Mellor D., Fuller-Tyszkiewicz M., McCabe MP et al. A test of the resource security and
the body mass index reference point hypotheses of body dissatisfaction amongst
adolescents in eight countries. Ethn Health. 2014;19(5):548-64.
54. Miškinienė M. Mityba: medžiagų apykaita, maisto medžiagos, vitaminai, mineralinės
medžiagos ir vanduo. Vilnius: VPU leidykla, 2006.
55. Mityba ir fizinis aktyvumas. Prieiga per internetą: http://www.smlpc.lt/media/file/
Skyriu_info/Mityba_ir_fizinis_aktyvumas/Literatura/PSO_2010_fizinio_aktyvumo_rek
omendacijos.pdf.
56. Murphy SP., Yaktine AL., West Suitor C., Moats S. Child and Adult Care Food
Program: Aligning Dietary Guidance for All. National Academies Press (US);
Washington, 2011.
57. Pacevičiūtė A., Buračienė A., Jucienė N., Narvilas M., Šiaulienė V., Vaitkevičienė R.
Mityba. Tekstilė. Vilnius: Standartų spaustuvė, 2008.
58. Petrauskienė A., Zaborskis A. Aukime sveiki. Kaunas: Farmacija, 2000.
59. Pienas vaikams. Prieiga per internetą: http://www.litfood.lt/documents/Pienas
%20vaikams/Statistin%C4%97%20paramos%20%20Pienas%20vaikams%20%20infor
macija%202013%2009%2001%20dienai.pdf>.
60. Piernas C., Popkin BM. Increased portion sizes from energy-dense foods affect total
energy intake at eating occasions in US children and adolescents: patterns and trends by
age group and sociodemographic characteristics, 1977-2006. Am J Clin Nutr.
2011;94(5):1324-32.
61. Pitel L., Madarasová Gecková A., Reijneveld SA., van Dijk JP. Socio-economic
differences in adolescent health-related behavior differ by gender. J Epidemiol.
2013;23(3):211-8.
62. Pomerleau J., Lock K., McKee M. The burden of cardiovascular disease and cancer
attributable to low fruit and vegetable intake in the European Union: differences
between old and new Member States. Public Health Nutrition. 2005;9(5):575-83.
63. Potvin Kent M., Dubois L., Girard M., Farmer A., Tatone-Tokuda F. Breakfast skipping
is associated with differences in meal patterns, macronutrient intakes and overweight
among pre-school children.Public Health Nutr. No. 12(1):19-28. Canada; 2008.
64. Proškuvienė R. Mityba. Judėjimas. Vilnius: VPU leidykla, 2006.
65. Rao M., Afshin A., Singh G., Mozaffarian D. Do healthier foods and diet patterns cost
more than less healthy options? A systematic review and meta-analysis. BMJ Open.
2013;3(12).
75
66. Raphael D. Social Determinants of Health. Canadian Perspectives 2nd edition. Toronto:
Canadian Scholars’ Press, 2009.
67. Reda Mocevičienė. Lietuvos moksleivių mityba ir jos socialiniai-ekonominiai
netolygumai. Daktaro disertacija. Kaunas: LSMU, 2015.
68. Rouhani MH., Mirseifinezhad M., Omrani N., Esmaillzadeh A., Azadbakht L. Fast
Food Consumption. Quality of Diet. and Obesity among Isfahanian Adolescent Girls. J
Obes. 2012;2012(12):597-602.
69. Salvy SJ., Elmo A., Nitecki LA., Kluczynski MA., Roemmich JN. Influence of parents
and friends on children's and adolescents' food intake and food selection. Am J Clin
Nutr. 2011;93(1):87-92.
70. Strazdienė N. Vaikų sveikos mitybos įpročių ugdymas pradinėje mokykloje: mokytojų
nuomonė. Tiltai. 2014/1 (1).
71. Stukas R., Šurkienė G. Mityba ir jos vertinimas. Vilnius: VU leidykla, 2009.
72. Stukčinskienė B., Griškonis S., Raistenskis J. Lietuvos miestų vyreniųjų klasių mokinių
mitybos ypatumai. Sveikatos mokslai. 2011/21 (4).
73. Sveikos mitybos rekomendacijos (metodinės rekomendacijos). Prieiga per internetą:
http://www.sam.lt/go.php/lit/ Sveikos_mitybos_rekomendacijos/ 1344.
74. Škėmienė L. Studentų medikų mitybos ypatybės.Medicina. 2007;43(2), 145-152.
75. Škėmienė L., Ustinavičienė R., Radišauskas R., Kirvaitienė J., Lažauskas R.,
Sabonaitytė S. Kauno miesto ir Raseinių rajono vidurinio mokyklinio amžiaus
moksleivių mitybos įpročiai. Medicina (Kaunas) 2009;45(4): 301-311.
76. Umbrasienė N, Varvuolienė R, Krupskienė A, Narkauskaitė L, Beržanskytė A,
Kranauskas A.
77. Mokinių mitybos įpročiai. Visuomenės sveikata. 2011; 2(53).
78. Vaisiai mokykloms. Prieiga per internetą: http://www.litfood.lt/paramos-
priemones/vaisiai-mokykloms/
79. Vaitkevičius J., Miliūnienė L., Vaitkevičienė A. Šiaulių apskrities moksleivių mitybos
įpročiai ir savijauta.Visuomenės sveikata. 2008/1(40): 37-42.
80. Vaitkevičius JV., Vaitkevičienė A. Maisto sauga ir savikontrole ugdymo įstaigose.
Šiauliai:Šiaurės Lietuva, 2005.
81. Vallejo-Torres L., Hale D., Morris S., Viner RM. Income-related inequality in health
and health-related behaviour: exploring the equalisation hypothesis. J Epidemiol
Community Health. 2014;68(7):615-21.
76
82. Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos 2014 m. veiklos ataskaita. Prieiga per
internetą:
http://vmvt.lt/uploads/file/doc3/VMVT%202014%20m_%20VEIKLOS%20AT
ASKAITA.pdf
83. Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos veiklos ataskaitos. Prieiga per internetą:
http://vmvt.lt/lt/maisto.sauga.ir.kokybe/valstybine.maisto.kontrole/viesojo.maitinimo.im
oniu.kontrole
84. van Ansem WJ. Schrijvers CT. Rodenburg G. Schuit AJ. van de Mheen D. School food
policy at Dutch primary schools: room for improvement? Cross-sectional findings from
the INPACT study. BMC Public Health. 2013; 13:339.
85. Vereechen CA., Bobelijn K., Maes L. School food policy at primary and secondary
schools in Belgium-Flanders: does it influence young people‘s food habits? Eur J
ClinNutr. 2005 Feb; 59(2):271-7.
86. Vereecken CA., Inchley J., Subramanian SV., Hublet A., Maes L. The relative influence
of individual and contextual socio-economic status on consumption of fruit and soft
drinks among adolescents in Europe. The European Journal of Public Health. 2005;
15(3): 224-232.
87. Vingras A., Stukas R., Jakavonytė A. Nemokamų pietų valgiaraščių įvertinimas
bendrojo lavinimo mokyklose. Visuomenės sveikata. 2008/4(43): 12-19.
88. World Health Organization. Global status report on noncommunicable diseases 2010.
Geneva. April 2011. Available at: http://whqlibdoc.who.int/ publications/
2011/9789240686458_eng.pdf.
89. World Health Organization. Health statistics and information systems. Global health
risks. Mortality and burden of disease attributable to selected major risks. 2009. Prieiga
per internetą: http://www.who.int/healthinfo/global_ burden_disease/
global_health_risks/en/.
90. Zaborskis A, Lagunaite R, Busha R, Lubiene J. Trend in eating habits among
Lithuanian school-aged children in context of social inequality: three cross-sectional
surveys 2002. 2006 and 2010. BMC Public Health. 2012;12:52.
91. Zaborskis A, Vaičiūnas T. Mokinių sveikatos stiprinimo prielaidos ir veiklos Lietuvos
mokyklose. Mokslinė praktinė konferencija "Vaikų sveikata – šalies sveikatos politikos
prioritetas": 2014 m. spalio10 d., Kelmė/Pasaulio sveikatos organizacija, Nacionalinė
sveikatos taryba.
77
92. Zaborskis A., Petronytė G., Buitvydaitė R., Lubienė J., Monkauskaitė
A.,Ambrazevičienė I., Kuzmarskiene G. Lietuvos vyresniųjų klasių moksleivių mitybos
įpročių netolygumai. Visuomenės sveikata. 2006/1(32).
93. Zaborskis A., Petronytė G., Lubienė J. Moksleivių nuomonė apie maitinimo paslaugų
kokybę. Visuomenės sveikata. 2006/4(35).
94. Žilinskienė E., Gudžinskienė V. Gyvensena ir sveikata. Vilnius: VPU leidykla, 2003.
78
PRIEDAI
1 priedas. Maisto pasirinkimo piramidė
Šaltinis: http://www.sam.lt/go.php/lit/Vaikams-apie-sveikata
79
2 priedas Paramą „Pienas vaikams“ reglamentuojantys ES ir ŽŪM teisės aktai
ES teisės aktai
2008 m. liepos 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 657/2008, kuriuo nustatomos
išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo taisyklės, susijusios su Bendrijos
pagalba aprūpinant pienu ir tam tikrais pieno produktais švietimo įstaigų moksleivius
2013 m. gruodžio 17 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013,
kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos
reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007
Žemės ūkio ministro įsakymai
2011 m. vasario 8 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-93 „Dėl
paramos už pieną vaikams administravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
2012 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-203 „Dėl
paramos už pieną vaikams administravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
2013 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-84 „Dėl
paramos už pieną vaikams administravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
o Priedas Nr.1
o Priedas Nr.2
2013 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-798 „Dėl
paramos už pieną vaikams administravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
2014 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-462 Dėl
paramos už pieną vaikams administravimo taisyklių patvirtinimo pakeitimo
2014 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-832 „Dėl
paramos už pieną vaikams administravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
80
3 priedas Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programą reglamentuojantys ES ir ŽŪM
teisės aktai
ES teisės aktai
2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013,
kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos
reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007
2009 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 288/2009 kuriuo nustatomos išsamios
Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo taisyklės dėl Bendrijos pagalbos tiekiant
vaisius ir daržoves, perdirbtų vaisių ir daržovių bei bananų produktus vaikams į švietimo
įstaigas įgyvendinant vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programą
2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 13/2009, iš dalies keičiantis
Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo ir
Reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir
konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės
ūkio rinkų organizavimo reglamentas), siekiant nustatyti vaisių vartojimo skatinimo
mokyklose programą
Žemės ūkio ministro įsakymai
2014 m. lapkričio 27 d.Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-910 „Dėl
žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. 3D-836 „Dėl vaisių vartojimo
skatinimo vaikų ugdymo įstaigose 2014-2017 mokslo metų programos administravimo
taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“
2014 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-836 „Dėl
vaisių vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose 2014-2017 mokslo metų programos
administravimo taisyklių patvirtinimo“
2014 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-835 „Dėl
Žemės ūkio ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 3D-250 „Dėl vaisių vartojimo
skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programos 2014-2017 mokslo metų strategijos
patvirtinimo“ pakeitimo“
2014 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-250 „Dėl
vaisių vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programos 2014-2017 mokslo metų
strategijos patvirtinimo“
81
Rinkos reguliavimo agentūros generalinio direktoriaus įsakymai
2015 m. kovo 30 d. Rinkos reguliavimo agentūros generalinio direktoriaus įsakymu Nr. VĮ-
(1.1)-042 nuo 2015 m. balandžio mėn. patvirtintas 2014-2015 mokslo metų vaisių vartojimo
skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programos lėšų limitas vienam vaikui 2,20 Eur (be
pridėtinės vertės mokesčio).
2014 m. lapkričio 7 d. Rinkos reguliavimo agentūros generalinio direktoriaus įsakymu Nr. VĮ-
(1.1)-238 patvirtintas 2014-2015 mokslo metų vaisių vartojimo skatinimo vaikų ugdymo
įstaigose programos lėšų limitas vienam vaikui per mėnesį – 3,94 Lt (1,14 Eur) be pridėtinės
vertės mokesčio.
82
4 priedas Bioetikos centro leidimo kopija
83
5 priedas. Klausimynas (visuomenės sveikatos specialistams)
Klausimynas
Jau seniai žinoma, kad sveika ir visavertė mityba daro poveikį fizinei ir protinei vaiko raidai,
darbingumui ir gyvenimo trukmei. Įvairių atliktų tyrimų duomenimis, mitybos įpročiai 25 – 30 proc. Įtakoja
mūsų sveikatą. Norėdami sužinoti kokie yra moksleivių mitybos organizavimo ypatumai nuoširdžiai prašome
atsakyti į mūsų pateikiamus klausimus.
Klausimynas yra anoniminis, visi duomenys bus panaudoti tik tyrimo tikslams. Tinkamą atsakymo
varianto langelį pažymėkite X arba savo nuomonę įrašykite nurodytoje vietoje.
Iš anksto dėkojame už bendradarbiavimą.
Pagarbiai,
Modestas Žalnieraitis,
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto magistrantas
Bendroji dalis
1. Gimimo data (metai, mėnuo).............................................................................................
Įrašykite
2. Jūsų darbo stažas šiose pareigose (metais) .....................................................................
Įrašykite metus
3. Jūsų svoris? .................................... kg
Įrašykite
4. Jūsų ūgis? ..................................... cm
Įrašykite
5. Jūsų išsilavinimas:
□ Visuomenės sveikatos specialistas
□ Bendrosios praktikos slaugytojas, medicinos felčeris
□ Kita....................................................................................................................... .............
Įrašykite
6. Jūs dirbate:
□ Vienoje mokykloje
□ Dvejose mokyklose
□ Trejose ir daugiau mokyklų
Specialioji dalis (mokinių mitybos organizavimas)
1. Mokyklos pavadinimas........................................................................................................
Įrašykite mokyklos pavadinimą
2. Jūsų mokykloje mokiniai maitinami:
□ Mokyklos valgykloje gaminamu maistu
□ Atvežamu iš kitų viešojo maitinimo įmonių
3. Kokiu valgiaraščiu vadovaujamasi gaminant maistą Jūsų mokykloje?
□ Pagal pačių parengtą ir suderintą su visuomenės sveikatos centru
□ Pagal internete patvirtintą valgiaraštį www.smlpc.lt/lt/mityba_ir_fizinis_ aktyvumas/mi tyba
84
4. Pateikite savo nuomonę, kaip vertinate vagiaraštį, kurį siūlo šios mokyklos valgykla
...................................................................................................................................................
Įrašykite
...................................................................................................................................................
5. Sudarant mokyklos valgiaraštį dalyvauja (pažymėkite visus Jums tinkančius variantus):
□ Viešojo maitinimo įmonės darbuotojai
□ Visuomenės sveikatos specialistas
□ Mokytojai
□ Mokiniai
□ Mokyklos administracija
□ Kita.........................................................................................................................................
Įrašykite
6. Jeigu Jūs dalyvaujate sudarant valgiaraštį ar visada atsižvelgiama į Jūsų rekomendacijas? □ Visada
□ Dažniausiai
□ Kartais
□ Labai retai
□ Niekada...................................……………………………..…………………………........
Nurodykite priežastis
...................................................................................................................................................
7. Ar Jūsų mokykla dalyvauja ES vykdomose programose:
□“Pienas vaikams” programoje
□“Vaisių ir daržovių skatinimo vartoti” programoje
□ Nedalyvauja nei vienoje iš jų
□ Kitose programose..............................................................................................................
Įrašykite
...............................................................................................................................................
8. Ar šalia mokyklos (100 m. spinduliu) yra greito maisto užkandinių, kioskų prekiaujančiu
maistu?
□ Taip
□ Ne
□ Nežinau
9. Kokia dalis mokinių kasdien valgo pietus mokyklos valgykloje?
□ Dauguma mokinių (>75 proc.)
□ 50-75 proc. mokinių
□ 25-49 proc. mokinių
□ Iki 25 proc. mokinių
10. Ką dažniausiai mokiniai valgo pietų metu mokyklos valgykloje (pasirinkite tik vieną iš pateiktų
variantų):
□ Pilnus pietus (sriuba ir antras patiekalas)
□ Tik sriubą
□ Tik antrą patiekalą
□ Užkandžius
□ Kita................................................................................ ........................................................
Įrašykite
11. Jūsų nuomone, kokius patiekalus mokiniai dažniausiai renkasi pietų metu (pasirinkite tik
vieną iš pateiktų variantų):
□ Patiekalus iš mėsos/paukštienos
□ Patiekalus iš žuvies
□ Patiekalus iš varškės/pieno produktų
□ Miltinius patiekalus
□ Kita....................................................................................................................... ..................
85
Įrašykite
12. Jūsų nuomone, kas įtakoja mokinių maisto pasirinkimą? (pažymėkite visus Jums tinkančius
variantus)
□ Porcijos dydis
□ Kaina
□ Skonis
□ Patiekalo išvaizda
□ Šiltas maistas
□ Kita....................................................................................................................... ..................
Įrašykite
13. Kaip vertinate mokykloje tiekiamą maistą?Pažymėkite kryželiu [X] visus Jums tinkančius
atsakymus
Sutinku Iš dalies sutinku Nesutinku
Maistas skanus
Patiekalai pateikiami
estetiškai
Tiekiamas maistas visada
šiltas
Tenkina patiekalo porcija
Tenkina maisto kaina
Yra galimybė rinktis iš
kelių karštų patiekalų
14. Kokias daržoves dažniausiai naudojate gamindami patiekalus šios mokyklos mokiniams?
(prašome pažymėti visus Jums tinkančius atsakymus)
□ Kopūstus
□ Burokėlius
□ Morkas
□ Agurkus
□ Pomidorus
□ Salotas
□ Kita....................................................................................................................... ..................
Įrašykite
15. Kaip dažnai mokyklos valgykloje pirmenybė teikiama maistines savybes tausojantiems
patiekalų gamybos būdams (virimui vandenyje, ar garuose, troškinimui)?
□ Visada
□ Dažniausiai
□ Kartais
□ Niekada
16. Ar be mitybos piramidės mokyklos valgykloje yra kita sveiką mitybą skatinanti informaciją?
□ Yra tik mitybos piramidė
□ Yra kita informacija apie sveiką mitybą (pvz. plakatai, brošiūros).....................................
..................................................................................................................................................
Įrašykite
17. Jūsų nuomone, dėl kokių priežaščių mokiniai nevalgo mokyklos valgykloje?
□ Neskanu
□ Brangu
□ Trumpos pertraukos
□ Mažos valgyklos patalpos
□ Šalia yra kita greito maisto įstaiga kurioje valgo
□ Perka maistą netoliese eančiose parduotuvėse
□ Atsineša maistą iš namų
□ Nevalgo pietų
86
□ Kita....................................................................................................................... ..................
Įrašykite
18. Ar užtenka mokiniams laiko pavalgyti pertraukų metu?
□ Visada
□ Dažniausiai
□ Kartais
□ Labai retai
□ Niekada……………………………………………………........................…..................
Nurodykite priežastis
19. Ar mokyklos valgyklos salėje užtenka vietos pavalgyti mokiniams?
□ Visada
□ Dažniausiai
□ Kartais
□ Labai retai
□ Niekada.……………………...................…………………………………...................
Nurodykite priežastis
20. Kaip dažnai bendradarbiaujate (maisto organizavimo klausimais) su mokyklos valgyklos
darbuotojais?
□ Visada
□ Dažniausiai
□ Kartais
□ Labai retai
□ Niekada....................………………………………………………………..................
Nurodykite priežastis
21. Kokias mokinių maitinimo organizavimo problemas įžvelgiate?......................................
........................................................................................................................................................
Įrašykite
22. Jūsų nuomone, ką reiktų daryti, kad paskatinti daugiau mokinių valgyti mokykloje?
.........................................................................................................................................................
Įrašykite
.........................................................................................................................................................
23. Ar jums patiems svarbu sveikai maitintis?
□ Labai svarbu
□ Svarbu
□ Nei svarbu nei nesvarbu
□ Nelabai svarbu
□ Visai nesvarbu
24. Ar Jums pakanka žinių apie sveiką mitybą?
□ Taip, pakanka
□ Dalinai pakanka
□ Ne, nepakanka
...................................................................................................................................................
25. Ar norėtumėte tobulinti žinias sveikos mitybos srityje?
□ Norėčiau
□ Nenorėčiau
26. Per praėjusius šiuos metus ar Jūsų mokykloje (per pastaruosius metus) buvo vykdomi
mokymai, projektai ar kitokie renginiai sveikos mitybos tematika?
□ Nebuvo
□ Buvo....................................................................................................................... .............
87
Įrašykite
.................................................................................................................................................
27. Ar per praėjusius metus mokiniai ar jų tėvai kreipėsi į jus dėl mitybos, svorio klausimų
(skaičių įrašykite procentais)?
37.1. Mokiniai:
□ Nesikreipė
□ Jei kreipėsi, kiek ..................procentų. Nurodykite dėl kokių priežasčių...........................
.......................................................................................................................................................
Įrašykite
...................................................................................................................................................
37.2. Tėvai:
□ Nesikreipė
□ Jei kreipėsi, kiek ..................procentų. Nurodykite dėl kokių priežasčių...........................
.......................................................................................................................................................
Įrašykite
...................................................................................................................................................
37.3. Mokytojai:
□ Nesikreipė
□ Jei kreipėsi, kiek ..................procentų. Nurodykite dėl kokių priežasčių...........................
................................................................................................................... ....................................
Įrašykite
...................................................................................................................................................
28. Ar mokyklos vadovybė palaiko Jūsų iniciatyvas skatinant sveiką mitybą?
□ Taip
□ Ne......................................................................................................................... ............
Įrašykite priežastį
29. Kiek procentų visuomenės specialisto darbo valandų skiriate išvardintom veiklom?
39.1 Sveikos mitybos skatinimui ir nutukimo prevencijai................................................proc.
Įrašykite procentus
39.2. Fizinio aktyvumo skatinimui....................................................................................proc.
Įrašykite procentus
39.3. Rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo prevencijai............................................proc.
Įrašykite procentus
39.4. Nelaimingų atsitikimų ir sužalojimų prevencijai....................................................proc.
Įrašykite procentus
39.5. Sveikos aplinkos kūrimui.........................................................................................proc.
Įrašykite procentus
30. Ar mokyklos vadovybė skatinu Jus dalyvauti sveikos gyvensenos projektuose (pvz. Nerūkanti
klasė, sveikatiadoje?
□ Taip
□ Ne .................................................................................................... .................................
Įrašykite priežastį
31. Ar Jums pakanka priemonių pasiruošti užsiėmimams?
□ Taip
□ Ne......................................................................................................................... ...............
Įrašykite kokių priemonių trūksta
.................................................................................................................................................
32. Kiek mokykloje yra mokinių?................................................................................................
Įrašykite mokinių skaičių
88
33. Ar Jūs valgote mokyklos valgykloje?
□ Taip
□ Ne
34. Ar Jus tenkina virtuvės darbuotojų darbo kokybė?
□ Visada
□ Dažniausiai
□ Kartais
□ Labai retai
□ Niekada.....................………………………………………………………..................
Nurodykite priežastis
Dėkoju už atsakymus!
89
6 priedas. Klausimynas (viešojo maitinimo darbuotojams)
Klausimynas
Jau seniai žinoma, kad sveika ir visavertė mityba daro poveikį fizinei ir protinei vaiko raidai,
darbingumui ir gyvenimo trukmei. Įvairių atliktų tyrimų duomenimis, mitybos įpročiai 25 – 30 proc. Įtakoja
mūsų sveikatą. Norėdami sužinoti kokie yra moksleivių mitybos organizavimo ypatumai nuoširdžiai prašome
atsakyti į mūsų pateikiamus klausimus.
Klausimynas yra anoniminis, visi duomenys bus panaudoti tik tyrimo tikslams. Tinkamą atsakymo
varianto langelį pažymėkite X arba savo nuomonę įrašykite nurodytoje vietoje.
Iš anksto dėkojame už bendradarbiavimą.
Pagarbiai,
Modestas Žalnieraitis
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto magistrantas
Bendroji dalis
1. Gimimo data (metai, mėnuo)...........................................................................................................
Įrašykite
2. Jūsų išsilavinimas:
□ Vidurinis
□ Spec. vidurinis
□ Aukštesnysis (technikumas, aukštesnioji mokykla, kolegija)
□ Aukštasis (universitetinis)
3. Jūsų specialybė: □ Susijusi su viešuoju maitinimu (virėja, technologė, maisto gaminimo specialistė)
□ Nesusijusi su viešuoju maitinimu
4. Jūsų pareigos valgykloje..................................................................................................................
Įrašykite
5. Jūsų darbo stažas šiose pareigose (metais) ....................................................................................
Įrašykite
6. Jūsų svoris? .................................... kg
Įrašykite
7. Jūsų ūgis? ..................................... cm
Įrašykite
Specialioji dalis (mokinių mitybos organizavimas)
8. Mokyklos pavadinimas.....................................................................................................................
Įrašykite
9. Jūsų mokykloje mokiniai maitinami:
□ Mokyklos valgykloje gaminamu maistu
□ Atvežamu iš kitų viešojo maitinimo įmonių
10. Pagal kokius kriterijus mokyklos valgykla atrenka maisto produktus ir žaliavas ( pažymėkite visus
Jums tinkančius variantus):
□ Pagal rekomendacijas
□ Kainą
□ Kokybę
90
□ Tiekiamo maisto skonį
□ Produktų išvaizdą
□ Kita...............................................................................................................................................
Įrašykite
11. Ar mokykloje gaminant maistą teikiamas prioritetas ekologiškai produkcijai?
□ Visada
□ Dažniausiai
□ Kartais
□ Labai retai
□ Niekada…................................................................................................................................................
Nurodykite priežastis
..........................................................................................................................................................
12. Kokiu valgiaraščiu vadovaujamasi gaminant maistą Jūsų mokykloje?
□ Pagal pačių parengtą ir suderintą su visuomenės sveikatos centru
□ Pagal internete patvirtintą valgiaraštį www.smlpc.lt/lt/mityba_ir_fizinis_aktyvumas/mityba
13. Pateikite savo nuomonę, kaip vertinate vagiaraštį, pagal kurį dirbate
.........................................................................................................................................................
Įrašykite
.........................................................................................................................................................
14. Sudarant mokyklo valgiaraštį dalyvauja (pažymėkite visus Jums tinkančius variantus):
□ Viešojo maitinimo įmonės darbuotojai
□ Visuomenės sveikatos specialistas
□ Mokytojai
□ Mokiniai
□ Mokyklos administracija
□ Kita.............................................................................................................................................
Įrašykite
15. Jeigu Jūs dalyvaujate sudarant valgiaraštį ar visada atsižvelgiama į Jūsų rekomendacijas? □ Visada
□ Dažniausiai
□ Kartais
□ Labai retai
□ Niekada...................................……………………………..…………………………............
Nurodykite priežastis
......................................................................................................................................................
16. Ar Jūsų mokykla dalyvauja ES vykdomose programose:
□“Pienas vaikams” programoje
□“Vaisių ir daržovių skatinimo vartoti” programoje
□ Nedalyvauja nei vienoje iš jų
□ Kitose programose................................................................................................... .................
Įrašykite
............................................................................................................................. .........................
17. Ar šalia mokyklos (100 m. spinduliu) yra greito maisto užkandinių, kioskų prekiaujančiu
maistu?
□ Taip
□ Ne
□ Nežinau
18. Kokia dalis mokinių kasdien valgo pietus mokyklos valgykloje?
□ Dauguma mokinių (>75 proc.)
□ 50-75 proc. mokinių
□ 25-49 proc. mokinių
□ Iki 25 proc. mokinių
91
19. Ką dažniausiai mokiniai valgo pietų metu mokyklos valgykloje (pasirinkite tik vieną iš pateiktų
variantų):
□ Pilnus pietus (sriuba ir antras patiekalas)
□ Tik sriubą
□ Tik antrą patiekalą
□ Užkandžius
□ Kita........................................................................................... ...................................................
Įrašykite
20. Jūsų nuomone, kokius patiekalus mokiniai dažniausiai renkasi pietų metu (pasirinkite tik vieną iš
pateiktų variantų):
□ Patiekalai iš mėsos/paukštienos
□ Patiekalai iš žuvies
□ Patiekalai iš varškės/pieno produktų
□ Miltiniai patiekalai
□ Kita………………………………………………………………………………………..............
Įrašykite
21. Jūsų nuomone, kas įtakoja mokinių maisto pasirinkimą? (prašome pažymėti visus Jums tinkančius
variantus)
□ Porcijos dydis
□ Kaina
□ Skonis
□ Patiekalo išvaizda
□ Šiltas maistas
□ Kita………………………………………………………………………………………............
Įrašykite
22. Kaip vertinate mokykloje tiekiamą maistą?Pažymėkite kryželiu [X] visus Jums tinkančius atsakymus
Sutinku Iš dalies sutinku Nesutinku
Maistas skanus
Patiekalai pateikiami
estetiškai
Tiekiamas maistas visada
šiltas
Tenkina patiekalo porcija
Tenkina maisto kaina
Yra galimybė rinktis iš kelių
karštų patiekalų
23. Kokias daržoves dažniausiai naudojate gamindami patiekalus šios mokyklos mokiniams? (prašome
pažymėti visus Jums tinkančius atsakymus)
□ Kopūstus
□ Burokėlius
□ Morkas
□ Agurkus
□ Pomidorus
□ Salotas
□ Kita............................................................................................................................................... .....
Įrašykite
24. Kokius riebalus dažniausiai naudojate maisto gamyboje? (prašome pažymėti visus Jums tinkančius
variantus)
□ Sviestą
□ Grietinę
□ Aliejų (Rapsų, saulėgrąžų,alyvuogių)
□ Margariną
92
□ Palmių riebalus
□ Kita....................................................................................................................... ..............................
Įrašykite
25. Ar turite pakankamai įrangos maisto gaminimui?
□ Taip, pakankamai
□ Vidutiniškai
□ Ne, nepakankamai........................................................................................................... ....................
Įrašykite kokios įrangos trūksta
26. Kokią dažniausiai mėsą naudojate patiekalų gamyboje?
□ Kiaulieną
□ Jautieną
□ Paukštieną
□ Kita....................................................................................................................... ..............................
Įrašykite
27. Kaip dažnai maisto gamyboje naudojate užšaldytą mėsą?
□ 4-5 kartus per savaitę
□ 2-3 kartus per savaitę
□ 1 kartą per savaitę ar rečiau
28. Kaip dažnai mokyklos valgykloje pirmenybė teikiama maistines savybes tausojantiems patiekalų
gamybos būdams (virimui vandenyje, ar garuose, troškinimui)?
□ Visada
□ Dažniausiai
□ Kartais
□ Niekada
29. Ar be mitybos piramidės mokyklos valgykloje yra kita sveiką mitybą skatinanti informaciją?
□ Yra tik mitybos piramidė
□ Yra kita informacija apie sveiką mitybą (pvz. plakatai, brošiūros)................................................
........................................................................................................................................................
Įrašykite
30. Ar gaudami maisto žaliavas ir maisto prododuktus tikrinate jų ženklinimą ir sudėtį?
□ Tikriname kiekvieną kartą
□ Tikriname pasirinktinai
□ Pasitikime tiekėjais ir netikriname ženklinimo
31. Jūsų nuomone, dėl kokių priežaščių mokiniai nevalgo mokyklos valgykloje?
□ Neskanu
□ Brangu
□ Trumpo pertraukos
□ Mažos valgyklos patalpos
□ Šalia yra kita greito maisto įstaiga kurioje valgo
□ Perka maistą netoliese eančiose parduotuvėse
□ Atsineša maistą iš namų
□ Nevalgo pietų
□ Kita....................................................................................................................... ..........................
Įrašykite
33. Ar užtenka mokiniams laiko pavalgyti pertraukų metu?
□ Visada
□ Dažniausiai
□ Kartais
□ Labai retai
□ Niekada……………………………………………………….......................................................
Nurodykite priežastis
93
34. Ar mokyklos valgyklos salėje užtenka vietos pavalgyti mokiniams?
□ Visada
□ Dažniausiai
□ Kartais
□ Labai retai
□ Niekada……………………………………………………….......................................................
Nurodykite priežastis
35. Kaip dažnai bendradarbiaujate (maisto organizavimo klausimais) su mokyklos visuomenės sveikatos
specialistu? □ Visada
□ Dažniausiai
□ Kartais
□ Labai retai
□ Niekada....................………………………………………………………......................................
Nurodykite priežastis
36. Kiek mokinių valgo Jūsų mokykloje? .............................................................................................
Įrašykite skaičių
37. Kiek socialiai remtinų vaikų valgo Jūsų mokykloje?......................................................................
Įrašykite skaičių
38. Kokias mokinių maitinimo organizavimo problemas įžvelgiate?..................................................
.....................................................................................................................................................................
Įrašykite
39. Jūsų nuomone, ką reiktų daryti, kad paskatinti daugiau mokinių valgyti mokykloje?.................
.......................................................................................................................................................................
Įrašykite
.......................................................................................................................................................................
40. Ar Jums patiems svarbu sveikai maitintis?
□ Labai svarbu
□ Svarbu
□ Nei svarbu nei nesvarbu
□ Nelabai svarbu
□ Visai nesvarbu
41. Ar Jums pakanka žinių apie sveiką mitybą?
□ Taip, pakanka
□ Dalinai pakanka
□ Ne, nepakanka
42. Ar norėtumėte tobulinti žinias sveikos mitybos srityje?
□ Norėčiau
□ Nenorėčiau
43.Ar turite galimybę tobulintis maisto gaminimo ir sveikatos mitybos srityje?
□ Turiu
□ Neturiu
