LIETUVOS UÞSIENIO PREKYBOS POLITIKA IR JOS …...dºl tarifł ir prekybos, angl. Œ GATT) ir su tuo susijæ Æsipareigojimai uþsienio prekybos, þemºs ßkio politikos, konkurencijos

45R. Vilpiðauskas. Lietuvos uþsienio prekybos politika ir jos raida: veiksniø analizë

Ramûnas Vilpiðauskas*

Lietuvos laisvosios rinkos institutasBirutës g. 56, LT-2004, VilniusEl. paðtas: [email protected]

Straipsnyje analizuojama Lietuvos uþsienio prekybos politikos raida, apibûdinamas daugiaðaliøir regioniniø prekybos susitarimø vaidmuo Lietuvos uþsienio prekybos reþimui. Detaliau aptariamaLietuvos derybø dël narystës Pasaulio prekybos organizacijoje raida ir daræ jai átakà veiksniai,laisvosios prekybos susitarimø su Europos Sàjungos ir Baltijos ðalimis vaidmuo liberalizuojantLietuvos uþsienio prekybos politikà. Analizuojamas potencialus narystës Europos Sàjungojepoveikis Lietuvos uþsienio prekybai, ypaè prekybos santykiams su Rusija. Ávertinami Lietuvos vidauspolitikos veiksniai, darantys átakà �gráþimui� prie protekcionizmo ir Lietuvos Vyriausybës atsakuiá 1998 m. ekonominæ krizæ Rusijoje. Straipsnio pabaigoje apibendrinamos tolesnës Lietuvos ûkiuinaudingos uþsienio prekybos raidos kryptys.Pagrindiniai þodþiai: uþsienio prekybos politika; ekonominës reformos; politinë ekonomija; Lietuva;Pasaulio prekybos organizacija; Europos Sàjunga; regionalizmas; interesø grupës; institucinëekonominës politikos struktûra.

Ávadas

Atkûrus nepriklausomybæ, 1990 m. Lietuvoje pradëtos esminës politinës irekonominës reformos. Jø tikslas � sukurti demokratinæ tvarkà ir sàlygas rinkos eko-nomikai. Viena ið pagrindiniø ekonominës reformos priemoniø buvo uþsienio prekybosliberalizavimas ir institucijø ðalies uþsienio prekybos politikai kurti bei vykdyti sukûrimas.Buvo priimta daug vienaðaliø ir sutartiniø sprendimø, kuriais remiantis sukurtas dabartinisLietuvos uþsienio prekybos reþimas ir prekybos politikos formavimo struktûra. Derybosdël stojimo á Pasaulio prekybos organizacijà (PPO) (buvusià BSTP � Bendràjà sutartádël tarifø ir prekybos, angl. � GATT) ir su tuo susijæ ásipareigojimai uþsienio prekybos,þemës ûkio politikos, konkurencijos politikos, mokesèiø, vieðøjø pirkimø ir kitose srityseatliko svarbø vaidmená kuriant Lietuvos ekonominæ politikà ir uþsienio prekybos politikosreþimà. Dviðaliai ir regioniniai laisvosios prekybos susitarimai, ypaè su Europos Sàjunga(ES) ir kitomis dviem Baltijos ðalimis, buvo kitas svarbus veiksnys kuriant Lietuvosuþsienio prekybos politikà.

Ðiame straipsnyje nagrinëjamas Lietuvos uþsienio prekybos politikos reþimas,daugiausia dëmesio skiriant daugiaðalëms taisyklëms, susijusioms su stojimu á PPO,ágyvendinti ir preferenciniam prekybos liberalizavimui. Ðios analizës tikslas � nustatytimotyvus, slypinèius uþ ðiø politiniø iniciatyvø, ir Lietuvos dabartinæ uþsienio prekybospolitikà kurianèius veiksnius. Straipsnyje teigiama, kad pirminis uþsienio prekybosliberalizavimas daugiausia buvo ðalies elito vykdytø sisteminiø ekonominiø reformø irdël ekonominës bei politinës tvarkos kaitos susilpnëjusiø interesø grupiø átakos suma-þëjimo padarinys. Nepaprastosios politikos laikotarpio pabaiga ir ekonominës aplinkosstabilizavimas sudarë sàlygas vykdyti áprastà politikà ir didëti atskirø sektoriniø interesøgrupiø átakai dël jø glaudþiø santykiø su politikos formuotojais, jø organizuotumo irdidelio ðiø grupiø nariø skaièiaus. Interesø grupiø átakos didëjimas, prekybos politikoskûrimo institucinë struktûra ir politinio elito vyraujantys ásitikinimai prisidëjo prie pasta-ruoju metu didëjanèio protekcionizmo, pasireiðkianèio vis daþnesniu netarifiniø preky-

LIETUVOS UÞSIENIO PREKYBOS POLITIKA IR JOS RAIDA:VEIKSNIØ ANALIZË

*Straipsnis grindþiamas stu-dija �Trade Policy Reformsin Lithuania: Participation inMultilateral and RegionalTrade Arrangements�. Jà au-torius atliko Ekonominiobendradarbiavimo ir plëtrosorganizacijos (EBPO; angl. �OECD) uþsakymu ir pristatëapvalaus stalo diskusijoje�Ten Years of Trade Liberali-zation in Transition Econo-mies� Paryþiuje 2000 m. lie-pos 10�11 d. Autorius dëkojauþ duomenis ir komentarusLietuvos uþsienio reikaløministerijos darbuotojams,prof. J. Èièinskui bei EBPOBendradarbiavimo su ðalimisne narëmis centro Prekybosdirektorato sekretoriatui.

n Ramûnas Vilpiðauskas � Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas, Vilniaus universiteto Tarptautiniø santykiø ir politikosmokslø instituto dëstytojas.Veiklos sritys: regioninë ekonominë integracija ir integracijos politika, tarptautiniai ekonominiai ryðiai ir tarptautinës institucijos,politikos analizë, reformø politinë ekonomija.

46Pinigø studijos 2000 n 3 Integracijos aspektai

bos ribojimo priemoniø taikymu. Ðie vidaus veiksniai darë tiesioginæ átakà ir stojimo áPPO derybø procesui, ir dviðaliø bei regioniniø ásipareigojimø vykdymui.

Iðorës veiksniai atliko svarbø vaidmená ið pradþiø liberalizuojant uþsienio prekybà,o vëliau daþnai neleidþiant gráþti prie protekcionizmo. Pasirengimo stojimui á PPOprocesas nulëmë tai, kad buvo panaikinti tokie netarifiniai barjerai prekybai, kaip mini-malios importo kainos ar diskriminaciniai mokesèiø reþimai kai kuriø alkoholiniø, cukrausir naftos gaminiø importui. Vis dëlto galima teigti, kad bûsimoji narystë PPO ir su tuosusijæ Lietuvos institucijø ásipareigojimai liberalizuoti prekybà buvo ne tokie reikðmingiðalinant kliûtis prekybai kaip regioniniai susitarimai, ypaè susitarimai su ES.

Taèiau ES poveikis Lietuvos uþsienio prekybos liberalizavimui nëra vienareikðmis.Viena vertus, ES ir Lietuvos susitarimas dël laisvosios prekybos ir su ja susijusiødalykø (vëliau inkorporuotas á Asociacijos (Europos) sutartá) prisidëjo prie didelës daliesprekybos liberalizavimo (o netiesiogiai � ir prie prekybos su kitomis ðalimis ES kandi-datëmis, ypaè su Baltijos ðalimis, liberalizavimo), taip pat ne kartà padëjo iðvengtiimporto muito mokesèiø ávedimo ar jø padidinimo. Kita vertus, per keletà pastarøjømetø interesø grupiø reikalavimai ir valstybës institucijø teikiama rinkos apsauga visdaþniau yra grindþiama prekybos apsaugos priemonëmis bei uþsienio prekybos politikosir kitø ekonominiø politikø priemoniø susiejimu. Tuo daþnai naudojasi ES ribodamaimportà ið treèiøjø ðaliø. Ið ðiø apsaugos priemoniø vis labiau pabrëþiamos tokios netari-finës apsaugos priemonës, kaip antidempingo muitai, kokybës standartai ir sertifikavimoprocedûros. Lietuvai ástojus á ES ir ágyvendinus Bendrosios prekybos politikos nuostatas,bendras importo muitø lygis ðiek tiek padidës, o ðis pokytis skirsis priklausomai nuokonkreèiø prekiø grupiø (pavyzdþiui, tikëtina, jog labiausiai padidës prekybos þemësûkio produktais apsauga).

Ðiuo metu Lietuvos uþsienio prekybos reþimui daro prieðtaringà poveiká ávairûsvidaus ir iðorës veiksniai. Kai kurios gamintojø grupës (daugiausia importuojamø pro-duktø perdirbëjai) ir kai kurios nevyriausybinës organizacijos pasisako uþ laisvosiosprekybos reþimà ir tolesná jos liberalizavimà. Taèiau kai kurios gerai organizuotosinteresø grupës, atstovaujanèios vietinës pramonës ðakoms, kai kurie uþsienio investuo-tojai, kuriems privatizacijos metu suteikta monopolinë padëtis rinkoje, ir didelë dalisûkininkø reikalauja apsaugoti vietos rinkà nuo uþsienio konkurencijos. Daugelis politinioelito atstovø taip pat pasisako uþ ðalies pramonës ðakø ir þemës ûkio apsaugà nuoimportuojamø prekiø, ypaè jei panaðios prekës gaminamos Lietuvoje. Ðiame konteksteásipareigojimai PPO ir preferencinës prekybos ðalims galiojo ir galioja kaip veiksnys,daþnai apsaugantis nuo manipuliavimo importo muitais ar kitomis prekybos ribojimopriemonëmis sprendþiant ðalies ámoniø konkurencingumo problemas. Taèiau ES inici-juotos antidempingo bylos keliems Lietuvos gamintojams ir netarifiniø prekybos apribo-jimø taikymas ne tik apribojo Lietuvos eksportà á ES, bet ir netiesiogiai atliko vaidmenámodelio, kurá vis daþniau mëgina kopijuoti Lietuvos prekybos politikos kûrëjai siekdamiapsaugoti Lietuvos rinkà nuo gaminiø, importuojamø ið NVS.

Lietuvos uþsienio prekybos politikos reforma nebuvo kryptinga. Po pirminio libera-lizavimo 1993�1994 m. daug kartø buvo didinami importo muitai þemës ûkio produk-tams. Ðiame straipsnyje aptariamas vienas ið paskutiniøjø reikðmingø protekcionizmoatvejø, t. y. 1998 m. rudená prasidëjus ekonominei krizei Rusijoje, padidinta Lietuvosvidaus rinkos apsauga. Lietuvos Vyriausybës institucijos, atsiliepdamos á interesø grupiøreikalavimus, nustatë nemaþai prekybos apsaugos priemoniø, áskaitant importo muitøpadidinimà kai kuriems (daugiausia þemës ûkio) produktams ir diskriminacinius netari-finius barjerus importuojamoms prekëms. Nors tokio pobûdþio priemonës atitinkatipinius prekybos sutartyse ávardijamus ypatingus atvejus, kada ðalis turi teisæ, pablogëjusekonominei padëèiai, padidinti rinkos apsaugos lygá, jø buvo imtasi ne tik neatsiþvelgiantá neigiamà jø poveiká ðalies ûkio raidai, bet ir nepaisant ES ir kitø tarptautiniø orga-nizacijø, áskaitant ir TVF, kritikos. Protekcionistinë politika netrukus �persiliejo� ir á


preferencinius prekybos santykius su Baltijos ðalimis ir kai kuriomis Centrinës Europoslaisvosios prekybos asociacijos (CELPA) narëmis. Dël to kai kurios ðalys ëmësi atsa-komøjø apsaugos priemoniø. 1998 m. pabaigoje ir 1999 m. pradþioje tarp Baltijosðaliø kilæs �kiauliø karas� buvo ðios politikos tàsa. Ðiø protekcionistiniø priemoniøtaikymas rodo, jog neapibrëþtumo ir ekonominio smukimo sàlygomis suaktyvëjusiosðalies interesø grupës gali tikëtis stipresnio atsako ið valstybës institucijø, linkusiøpanaudoti prekybos politikos priemones ðalies ámoniø konkurencingumo problemomsspræsti, net jei ðios priemonës paþeidþia tarptautinius ásipareigojimus ir kelia grësmæ,kad prekybos partneriai imsis atsakomøjø veiksmø.

1. Lietuvos prekybos politikos raida

Lietuvoje, kaip ir kitose Vidurio ir Rytø Europos (VRE) ðalyse, uþsienio prekybosliberalizavimas buvo svarbi perëjimo á rinkos ekonomikà proceso dalis. Jis buvo susijæssu kainø liberalizavimu ir lûkesèiais, kad importuojamø prekiø konkurencija darysátakà kainø ðalies viduje maþëjimui, tarptautiniu darbo pasidalijimu grindþiamaispecializacijai ir technologinio gamybos lygio didëjimui, efektyvumo ir gerovës kilimui,o vartotojams ir gamintojams uþtikrins didesná prekiø pasirinkimà. Uþsienio prekybosperorientavimas ið buvusios SSRS á Vakarø ðalis ir jos reintegracija á pasaulio ekonomikàne tik sudarë esminá ðalies perëjimo á rinkos ekonomikà elementà, bet ir buvo siejamasu Lietuvai svarbiais politiniais ir saugumo aspektais [þr. 4].

Iki ekonominiø reformø pradþios Lietuvos uþsienio prekybà vykdë valstybinësástaigos, ji buvo grieþtai reguliuojama kvotomis ir licencijomis. Dël to reikëjo ið naujokurti visà uþsienio prekybos sistemà. Kadangi �centrinis planavimas pats savaime buvopagrindinis netarifinis prekybà slopinantis barjeras, tai jo panaikinimas buvo didelisþingsnis atviros ekonomikos link� [9, p. 5]. Dël ðio sisteminio pasikeitimo po keletometø uþsienio prekyba buvo liberalizuota ir prasidëjo prekybos srautø persiorientavimas,atspindintis ðalies santykinius pranaðumus.

Lietuvos uþsienio prekybos politika buvo liberalizuojama ágyvendinant tiekvienaðales, tiek ir sutartines priemones. 1993 m. priimtas naujas prekybos ástatymas irpanaikinti dar likæ kiekybiniai eksporto apribojimai. Ribotam laikui buvo palikti eksportomuitai kai kuriems vietiniams þaliavø produktams (kailiams ir medienai). Importo srityjebuvo nustatyti beveik vienodi ir santykinai nedideli muitai. Buvo panaikinti specifiniai10 procentø dydþio muito mokesèiai uþ importà tvirta valiuta ir statistinës prekybosrinkliavos, kurios buvo nustatytos informacijai apie prekybos srautus registruoti. Kartupamaþu buvo ðalinami mokëjimø apribojimai. Daugelio netarifiniø prekybos barjerøpaðalinimas ir santykinai nedideli importo muitai prisidëjo prie spartaus uþsienio prekybosapimties didëjimo. Lietuvos uþsienio prekybos dinamika nuo 1993 m. atvaizduota1 ir 2 pav.

Sparèiai didëjantis eksportas ir importas buvo tiesioginis Lietuvos ekonomikosatvërimo ir kliûèiø mainams su kitomis ðalimis ðalinimo rezultatas. Pavyzdþiui, 1997 m.Lietuvos eksportas daugiau kaip 40 procentø buvo didesnis uþ ðalies BVP, o importassudarë apie 59 procentus BVP. Nors 1999 m. eksportas ir importas atitinkamai sumaþëjoiki 28 ir 45 procentø Lietuvos BVP, ði tendencija tikriausiai yra laikina dël sumaþëjusioeksporto á NVS. Kitos tendencijos, apibûdinanèios Lietuvos prekybos srautø raidà, �tai ES ir Baltijos ðaliø dalies didëjimas ir NVS dalies maþëjimas Lietuvos uþsienioprekybos apyvartoje. Nors NVS santykinë reikðmë Lietuvos eksporte sumaþëjo, NVS,ypaè Rusija, ir toliau lieka svarbus importo ðaltinis � 1999 m. importas ið jos sudarëbeveik 20 procentø bendro Lietuvos importo. Apie pusæ importo ið Rusijos sudarëmineralinës þaliavos, naudojamos Lietuvos naftos perdirbimo pramonës.

Pateiktos diagramos rodo, jog nuo 1998 m. Lietuvos eksportas ir importassumaþëjo. Kartu, nors JAV dolerio, su kuriuo susietas litas, vertë euro atþvilgiu ir kilo,


1999 m. Lietuvos eksportas á ES ir toliau didëjo. Lietuvos eksporto maþëjimui didþiausiàátakà darë Rusijos krizë ir sumaþëjusi paklausa, nes Lietuvos eksportas á Rusijà nuo1998 m. rugpjûèio mën. sumaþëjo beveik 70 procentø. Susidûræ su pardavimøsumaþëjimu ir didëjanèiu prisitaikymo spaudimu, Lietuvos gamintojai pradëjo aktyviaureikalauti suteikti apsaugà nuo uþsienio konkurencijos. Apie Vyriausybës atsakà á ðiuosreikalavimus bus raðoma paskutiniame straipsnio skyriuje.

Uþsienio prekybos struktûros pasikeitimai liberalizavus iðorës ekonominius ryðiusbuvo susijæ ne tik su pardavimø geografija, t. y. su prekybos partneriø kaita, bet ir sugaminiø struktûros pokyèiais. Kaip parodë neseniai EBPO atlikti Baltijos ðaliø ûkiøtyrimai, 1998 m. Lietuvos santykinis pranaðumas buvo gaminant gamtos iðtekliams irdarbo jëgai imlià produkcijà � drabuþius, mineralines tràðas, naftos produktus, elektrossrovæ, medienà ir baldus [13, p. 179�180]. Nors tai paskatina studijos autorius darytiiðvadà, kad �vël iðryðkëjo prieðkario prekybos specializacijos bruoþai�, prekybosstruktûrai ne maþiau svarbi yra ir paskutiniøjø 50 metø ûkio raida. Bûtent dël pastarosiosprieþasties ðiuo metu, pavyzdþiui, naftos perdirbimo ir mineraliniø tràðø pramonësgamyklø svarba eksportui ir visos ðalies ekonomikos augimui yra santykinai didelë.

Lietuvos uþsienio prekybos reþimo spartus liberalizavimas atliko svarbø vaidmenásukuriant sàlygas rinkos ekonomikai ir ðalies ekonomikos plëtrai. Kaip paþymi kaikurie uþsienio analitikai, �liberalus Lietuvos prekybos reþimas buvo esminis ekonominioðalies atsigavimo veiksnys<...>� [7, p. 25]. Kaip jau minëta anksèiau, tikëtina, kadsisteminiai pokyèiai ðalyje buvo pagrindinis veiksnys ágyvendinant liberalø uþsienioprekybos reþimà ir atveriant Lietuvos ekonomikà.

1 pav. Lietuvos eksportas 1993�1999 m.

0

500

1 000

1 500

2 000

2 500

3 000

3 500

4 000

1999199819971996199519941993

Baltijos øalys

NVS (Nepriklausomû Valstybiû Sandrauga)

ELPA (Europos laisvosios prekybos asociacija)

ES (Europos Sãjunga)

Mln. JAV dol.

Kitos øalys

Ðaltinis: Lietuvos statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës (toliau � Lietuvosstatistikos departamentas).


2 pav. Lietuvos importas 1993�1999 m.

0

1 000

2 000

3 000

4 000

5 000

6 000

1999199819971996199519941993

Baltijos øalys

NVS

ELPA

ES

Mln. JAV dol.

Kitos øalys

Situacija, susidariusi pirmaisiais sisteminiø ekonominiø ir politiniø reformø metais,kartais vadinama nepaprastosios politikos laikotarpiu, kuriam buvo bûdinga stiprivisuomenës parama ekonominës reformos priemonëms [þr. 1, p. 153]. Pradiniø reformøLietuvoje ir kitose Baltijos ðalyse laikotarpis buvo dar nepaprastesnis nei kitose VREðalyse, kadangi visuomenë paramà sàlygoms rinkos ekonomikai sudaryti ið esmës siejosu parama valstybingumo atkûrimui [þr. 12]. Visuomenës parama sukûrë galimybæpolitikams ignoruoti siaurø grupiø interesus ir ágyvendinti radikalias ekonomikos reformas.Tiesa, ðia galimybe nevienodai pasinaudojo kiekvienos ið trijø Baltijos ðaliø vyriausybës.

Be to, reformø pradþioje keièiamos �þaidimo� taisyklës ir institucinë ekonominëspolitikos formavimo ir ágyvendinimo struktûra sumaþino anksèiau buvusiø átakingøekonominiø grupiø átakà. Kaip teigia kai kurie analitikai, apþvelgdami perëjimo á rinkosekonomikà VRE ðalyse padarinius, �naujojoje ekonominëje ir politinëje aplinkoje visosinteresø grupës susidûrë su galios praradimo pavojumi� [2, p. 21]. Ðios galios netekimomastas Lietuvoje priklausë nuo ekonominiø reformø eigos, ypaè nuo privatizacijos irnuo valstybës dalyvavimo ámoniø veikloje maþinimo tiek perduodant nuosavybës teisæprivatiems asmenims, tiek atsisakant reguliavimo, finansinës paramos ir kitokiøintervencijos á ûkinæ veiklà priemoniø.

Ámoniø ir valstybës institucijø ryðiai iðliko stiprûs ten, kur reformos vyko palygintilëtai. Viena vertus, tai sukûrë daugiau galimybiø ekonominiø interesø grupëms darytispaudimà siekiant apsaugos nuo konkurencijos, kita vertus, tai sustiprino politikø paskatasreguliuoti ekonomikos funkcionavimà. Tai iliustruoja visà deðimtmetá ávairiomisformomis teikta valstybës parama þemdirbiams ir kai kurioms maisto pramonësámonëms. Kai kuriais atvejais importo apsauga buvo suteikiama kaip sudedamojiprivatizavimo sandoriø dalis parduodant stambiø valstybiniø ámoniø akcijas uþsienio

Ðaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.


investuotojams. Cukraus fabrikams ir Maþeikiø naftos ámonei suteikta rinkos apsaugarodo, kaip privatizacijos metodas ir politikos kûrëjø polinkis reguliuoti prekybà galipadidinti protekcionizmo lygá ðalyje, tenkinant vadinamøjø strateginiø investuotojøreikalavimus.

2. Lietuvos stojimas á PPO

Narystë PPO (iki 1995 m. � BSTP) buvo svarbus prekybos politikos reformø irekonomikos atvërimo elementas. Kitaip negu kai kurios VRE ðalys, Lietuva ir kitosdvi Baltijos ðalys nebuvo BSTP narës. Todël joms teko derëtis dël prisijungimo prieðios daugiaðalës prekybos sutarties, kuri XX a. antroje pusëje tapo tarptautinës prekybospagrindu.

1992 m. rugsëjo mën. Lietuvai buvo suteiktas BSTP stebëtojos statusas, kuris1995 m. pakeistas PPO stebëtojos statusu. Stojimo derybos prasidëjo 1994 m., o1994 m. spalio mën. Lietuva pateikë memorandumà dël uþsienio prekybos politikosreþimo. 1995 m. PPO sudarë darbo grupæ, kuri pirmàjá susitikimà su Lietuvos delegacijasurengë 1995 m. antroje pusëje. Nuo tada stojimo derybos vyko lygiagreèiai dviemlygiais � daugiaðaliu ir dviðaliu, derantis su atskiromis PPO ðalimis (daþniausiai viena iðdeðimties PPO nariø). Iki 2000 m. birþelio mën. ávyko 10 daugiaðaliø ir 15 dviðaliøderybø raundø bei 7 daugiaðaliai susitikimai þemës ûkio subsidijavimo klausimais.

Lietuvos stojimo á PPO procesas uþsitæsë gerokai ilgiau, negu buvo tikëtasi.Nepaisant to, kad visos viena kità pakeitusios Lietuvos Vyriausybës narystæ PPOpaskelbdavo prioritetiniu uþsienio ekonominës politikos tikslu, po ðeðeriø derybø metøLietuva liko vienintele ðalimi, kuri yra sudariusi Asociacijos sutartá su ES, taèiau nëraPPO narë. Tai nulëmë daugelis veiksniø, susijusiø su vidaus ir iðorës aplinka: Lietuvosvidaus politika, ypaè interesø grupiø átaka, ir ekonominiø reformø eiga, dariusios átakàjos derybø strategijai, bei derybinës kai kuriø PPO nariø pozicijos.

Pirmiausia, teisës normoms suderinti su PPO nuostatomis, iðeinanèiomis uþ �susienos kirtimu� susijusiø uþsienio prekybos politikos reikalø, bendrai pertvarkantekonomikà, reikëjo nemaþai iðtekliø, o ypaè patirties ðiose srityse. Viena vertus, poUrugvajaus derybø raundo gana smarkiai padidëjo daugiaðaliø prekybos taisykliøpaketas, apimdamas ne tik tolesná importo muitø maþinimà, bet ir tokias sritis, kaip suprekyba susijusios paslaugos, intelektinës nuosavybës teisës, su investicijomis susijæklausimai, þemës ûkio politika ir t. t. Kita vertus, Lietuvos institucijos turëjo maþaipatirties tose srityse, kurias reikëjo reformuoti kartu su kitomis ekonominëmis iradministracinëmis sritimis. Bendrøjø daugiaðaliø prekybos principø perëmimas buvopalyginti paprastas ir visiðkai atitiko ekonominiø reformø principus. Taèiau viso PPOtaisykliø paketo perkëlimas ir ágyvendinimas vykstanèiø ekonomikos reformø sàlygomisbuvo objektyvus, nemaþai laiko reikalaujantis veiksnys ne tik Lietuvai, bet ir visomssàlygas rinkos ekonomikai sudaranèioms ðalims, stojanèioms á PPO.

Antra, tikriausiai svarbiausios uþsitæsusios ir sunkios stojimo á PPO derybøprieþastys yra Lietuvos vidaus politika ir jos nulemta Lietuvos derybininkø pasirinktaderybø strategija. Jau paèioje derybø pradþioje paaiðkëjo, kad vienas ið sunkiausiøklausimø bus paramos þemës ûkio sektoriui priemonës, áskaitant importo muitus irvidaus rëmimo politikos priemones. Svarbø vaidmená èia atliko interesø grupiø spaudimas(þemës ûkyje dirba daugiau kaip 20 % ðalies darbo jëgos), þemës ûkio interesø grupiøglaudûs ryðiai su Þemës ûkio ministerija, paveldëta pastarosios tendencija intensyviaireguliuoti ðià ûkio ðakà, galiausiai koordinavimo problemos, iðkilusios tarp Þemës ûkioir Uþsienio reikalø ministerijø koordinuojant patá derybø procesà. Pagrindiniais ginèytinaisderybø klausimais tapo valstybës paramos þemës ûkiui lygis, parama cukraus pramonei,eksporto subsidijø panaikinimas ir importo muitø þemës ûkio produktams áðaldymas.

Treèia, procesà komplikavo ir kai kuriø þemës ûkio produkcijà eksportuojanèiøPPO nariø, ypaè JAV, nelanksti derybø pozicija. Derybø metu ypaè daug dëmesio


susilaukë Lietuvos þemës ûkio politikos priemonës. Jas kritikavo JAV, taip pat Australija,Kanada ir kitos ðalys, priklausanèios Cairns grupei. Viso derybø proceso metu josreikalavo panaikinti þemës ûkio produktø eksporto subsidijas ir sumaþinti paramà jøgamybai Lietuvoje. Tuo tarpu Lietuvos pusë, sutikusi sumaþinti kai kurias paramospriemones, ilgà laikà primygtinai reikalavo leisti eksportà subsidijuoti dar ketveriusmetus po ástojimo á PPO. Ðio reikalavimo Lietuvos derybininkai galiausiai atsisakë2000 m. pirmoje pusëje.

Viena ið galimø JAV ir ðaliø, priklausanèiø Cairns grupei, bekompromisinës pozicijosprieþasèiø gali bûti susijusi su vykstanèiomis derybomis dël narystës PPO su Rusijabei kitomis stojanèiomis ðalimis ir su nenoru sukurti precedentà ðioms ðalims. Kitagalima tokio JAV jautrumo Lietuvos ásipareigojimams prieþastis gali bûti susijusi subûsima Lietuvos naryste ES ir prognozuojamu bendros prekybos politikos taikymoprekybai su treèiosiomis ðalimis poveikiu. Toká susirûpinimà ES nepriklausanèios PPOðalys iðsakë per derybas su Latvija ir Estija. Pastaruoju metu susirûpinimas dël neigiamøBaltijos ðaliø narystës ES padariniø treèiosioms ðalims iðsakomas ir kituose ekonomikosforumuose. Ið tikrøjø Lietuva derybas dël stojimo á PPO glaudþiai koordinuoja suEuropos Komisija. Pavyzdþiui, kai kurie narystës PPO ásipareigojimai audiovizualiniøpaslaugø srityje, kuriuos anksèiau prisiëmë Latvija, buvo tiesiogiai derinami su ES irsu JAV. Galiausiai kitus aiðkinimus galima sieti su ðitø þemës ûkio produkcijàeksportuojanèiø ðaliø tiesioginiu komerciniu suinteresuotumu sukurti geresnes sàlygasjø paèiø kompanijø þemës ûkio produktø eksportui ir ideologinis ásipareigojimas laikytisliberalaus prekybos reþimo bei ðalinti prekybà iðkraipanèias priemones.

Ketvirta, tai, kad nebuvo aiðkiai apibrëþtø priëmimo á PPO taisykliø, taip patpadidino neapibrëþtumà ir apsunkino derybas. Pavyzdþiui, Kanada ir Australija reikalavo20 procentø sumaþinti vidaus paramos þemës ûkiui lygá Lietuvoje, nes, jø atstovøtvirtinimais, taip buvo numatyta Urugvajaus derybø raundo metu suderintoje sutartyje.Tuo tarpu Lietuvos pusës teigimu, ásipareigojimas maþinti paramà þemës ûkiui yrataikomas tik tuo metu buvusioms BSTP narëms, todël yra neprivalomas ðiuo metustojanèioms á PPO ðalims, be to, jame nenurodomi konkretûs skaièiai. Nors tokiopobûdþio argumentai patys savaime yra sudedamoji derybø proceso dalis, jie rodo,kad nëra ir aiðkiai apibrëþtø stojimo reikalavimø. Tokiu atveju imama derëtis dël�þaidimo� taisykliø, o ne dël konkreèiø politiniø ásipareigojimø, tai savo ruoþtu apsunkinaderybø eigà. Kartu, kada nëra aiðkiai apibrëþtø stojimo reikalavimø, stojanti ðalis galisavo nuoþiûra pasirinkti apsaugos lygio �áðaldymo� strategijà ir jo maþinimo grafikà.Dël vidaus politikos prieþasèiø Lietuva pasirinko merkantilistinæ strategijà � aukðtàpradiná apsaugos lygá ir laipsniðkà jo maþinimà.

Anksèiau iðvardyti veiksniai apribojo Lietuvos derybininkø manevro laisvæ mëginantsuderinti ðalies vidaus veikëjø reikalavimus su uþsienio partneriø reikalavimais, ir dëlto stojimo á PPO procesas uþsitæsë. Derybø procesas ir jo rezultatø pateikimas Lietuvosvisuomenei taip pat rodo, jog, kad ir kaip bûtø paradoksalu, aukðtesnio rinkos apsaugoslygio iðsaugojimas pateikiamas kaip siektinas rezultatas stojant á organizacijà, kuriospagrindinis tikslas yra liberalizuoti pasaulio prekybà. Tikëtina, jog taip siekiama paramosPPO narystei uþsitikrinimo ðalies viduje. Taèiau tai daþnai iliustruoja merkantilistiniopoþiûrio populiarumà tarp politikos kûrëjø Lietuvoje ir þiniø apie laisvosios prekybosnaudà trûkumà.

Nors, pasibaigus 2000 m. pirmam pusmeèiui, dar buvo kelios neiðspræstosproblemos, daugiausia dël paramos þemës ûkiui priemoniø, Lietuva jau taiko visasPPO taisykles arba yra ásipareigojusi priimti jas ástojusi á ðià organizacijà. Ðios taisyklësapima prekybà paslaugomis, muitinës ávertinimà, komercines apsaugos priemones,intelektinës nuosavybës teisiø apsaugà, techninius barjerus prekybai, sanitarines irfitosanitarines priemones, vieðøjø pirkimø taisykles ir t. t. Narystë PPO reiðkia, kadLietuva naudosis didþiausio palankumo ðalies statusu (angl. � MFN) ir nacionaliniureþimu (nediskriminavimo principu) prekiaudama su kitomis PPO narëmis, netaikys


kiekybiniø prekybos apribojimø, áðaldys importo muitø lygius ir vidaus paramos þemësûkiui lygá, nebesubsidijuos þemës ûkio produktø eksporto. Lietuvos derybininkamspastaruosius punktus suderinti su kai kuriomis PPO narëmis buvo sunkiausia.

Stojimo á PPO procesas jau suteikë naudos ðalies ekonomikai, paskatindamasLietuvos institucijas panaikinti priemones, ribojanèias prekybà ir diskriminuojanèias iðuþsienio áveþamus produktus. Buvo panaikintos minimalios importo kainos, suvienodintiþyminiai mokesèiai uþ licencijas importuoti ir uþsiiminëti didmenine prekyba alkoholiniaisgërimais bei naftos produktais, panaikintas abipusiðkumo principas teikiant kai kurias,pavyzdþiui, draudimo paslaugas, panaikintos vietos ámonëms teiktos lengvatos atleidþiantjas nuo akcizo mokesèio. Pradëjus taikyti nediskriminavimo principà Lietuvoje, pradëtastabilizuoti ekonominæ aplinkà ir padidintas ekonominës politikos skaidrumas. NarystëPPO turëtø padëti greièiau sukurti stabilià ir atvirà verslo aplinkà, kadangi derybømetu Lietuvos institucijos ásipareigoja áðaldyti ir vëliau maþinti muitø apsaugos lygá irvidaus paramà. Nors sunku tikëtis, kad tai smarkiai pakeistø esamà prekybos politikà,taèiau ðie su naryste susijæ ásipareigojimai yra svarbûs tuo, kad ateityje jie apribosgalimybes didinti importo muitus, vykdyti diskriminacinæ politikà netarifinëmis apsaugospriemonëmis ir mëginti reguliuoti prekybà kaip, pavyzdþiui, 1998 m. rudená. Taèiau ikiðiol dviðaliai ir regioniniai prekybos susitarimai buvo santykinai svarbesni uþásipareigojimus PPO liberalizuojant Lietuvos uþsienio prekybà bei ribojant galimybesnustatyti naujus importo muitus ar juos didinti. Kitame skyriuje aptariamas tokiøprekybos susitarimø su Europos ðalimis vaidmuo.

3. Dalyvavimas regioniniuose prekybos susitarimuose

Nors Lietuva jau beveik ðeðerius metus derasi dël stojimo á PPO sàlygø, per tàlaikà buvo pasiraðyta nemaþai dviðaliø laisvosios prekybos sutarèiø ir sukurta ganagiliai integruota trijø Baltijos ðaliø laisvosios prekybos erdvë. Aktyvus dalyvavimasdviðaliuose ir regioniniuose prekybos susitarimuose tapo pagrindine Lietuvos uþsienioprekybos politikos reþimo tendencija, kuri galiausiai turëtø bûti átvirtinta ástojus ádidþiausià pasaulyje regioniná dariná � Europos Sàjungà. Ðiuo metu Lietuva yra pasiraðiusilaisvosios prekybos sutartis su 27 ðalimis. Pirmosios laisvosios prekybos sutartyspasiraðytos 1992�1993 m. su kai kuriomis ELPA ðalimis. Politiðkai svarbiausia buvo1994 m. pasiraðyta laisvosios prekybos sutartis su ES ir ásigaliojusi 1995 m. pradþioje.Ji vëliau buvo inkorporuota á Asociacijos sutartá, galiojanèià nuo 1998 m. vasario mën.Integracija á ES ir narystës joje perspektyva tapo lemiamu veiksniu, paskatinusiu triðaliøsusitarimø, liberalizavusiø prekybà tarp Baltijos ðaliø, sudarymà ir dviðaliø susitarimøsu dauguma CELPA nariø pasiraðymà [þr. 16].

Stiprëjantá preferenciná uþsienio prekybos reþimo pobûdá rodo Lietuvos uþsienioprekybos struktûra. Ðiuo metu maþdaug 75 procentai Lietuvos uþsienio prekybos vykstasu ðalimis, turinèiomis preferenciná statusà.

Kaip rodo 3 ir 4 pav., ES jau tapo didþiausia prekybos partnere, kuriai tenka apiepusë Lietuvos eksporto ir importo. Sudëjus esamø ir bûsimø ES nariø dalis, prekybasu ðiomis ðalimis sudarytø 70 procentø Lietuvos uþsienio prekybos bendros apyvartos.Ið ES kilusi ir didþioji dalis (daugiau kaip 60 %) tiesioginiø uþsienio investicijø Lietuvoje.

Taèiau, kaip rodo ðie duomenys, importas ið NVS ðaliø (ypaè Rusijos) sudaromaþdaug ketvirtadalá viso Lietuvos importo. Ðiai importo daliai tiesioginæ átakà darysLietuvos narystë Europos Sàjungoje (þr. priedà).

Lietuvos integracija á ES. ES diplomatiniø santykiø su Lietuva pradþia laikoma1991 m. rugpjûèio 27 d., kai ES pripaþino Baltijos ðaliø nepriklausomybæ. NetrukusBaltijos ðalys buvo átrauktos á PHARE programà, o maþdaug po pusmeèio ES pasiraðësu jomis dviðales prekybos ir bendradarbiavimo sutartis (þr. 1 lentelæ).


3 pav. Lietuvos eksportas á ðalis pagrindines prekybos partneres 1999 m.

Baltijos øalysNVS

CELPA (Centrinés ir Rytû Europos

laisvosios prekybos asociacija)

ES

Kitos øalys

ELPA

8,2%

50,1%

18,0%

6,0%

2,7%

15,0%


1 lentelë

Pagrindinës Lietuvos ir ES dviðalës prekybos sutartys

Sutartis Pasiraðyta Ásigaliojo Pagrindinës nuostatos

Prekybos ir bendradarbiavimo 1992 05 11 1993 02 01sutartis

Sutartis dël laisvosios 1994 07 18 1995 01 01prekybos ir su ja susijusiøreikalø (Laisvosios prekybossutartis)

Asociacijos (Europos) sutartis 1995 06 12 1998 02 01

Ðaltinis: atitinkamos sutartys.

Didþiausio palankumo statusas prekyboje,nediskriminavimas; ES bendrosios preferen-cijø sistemos taikymas Lietuvai; ekonominisbendradarbiavimas kai kuriose srityse.

Prekybos liberalizavimas remiantis BSTPprincipais; laisva prekyba pramoninëmisprekëmis (KN 25-97); Lietuvai suteiktas6 metø pereinamasis laikotarpis laipsniðkamimporto ið ES liberalizavimui; standartinësapsaugos nuostatos; Jungtinis komitetaspriþiûrëti, kaip ágyvendinama sutartis.

Pripaþintas Lietuvos siekis tapti ES nare;átrauktos laisvosios prekybos sutartiesnuostatos; politinis dialogas; ekonominisbendradarbiavimas tokiose srityse kaipkonkurencijos politika (ES taisykliø ágyven-dinimas), paslaugø, kapitalo ir darbo jëgosjudëjimas, laisvë steigti ámones, intelektinësnuosavybës teisiø apsauga, vartotojø apsauga,ástatymø derinimas, bendradarbiavimas kitosesrityse, tokiose kaip pramonës politika,mokslas ir technologija, energetika, aplinkosapsauga ir t. t.; Asociacijos taryba irAsociacijos komitetas.


Per pusæ deðimtmeèio ekonominiai santykiai tarp Lietuvos ir ES pastebimaisuintensyvëjo. Pasiraðius Asociacijos sutartá ir pradëjus ágyvendinti Baltàjà knygà dëlVRE ðaliø integracijos á vidaus rinkà bei priëmus Nacionalinæ acquis derinimo programàLietuvoje, bendradarbiauti su ES pradëta daugelyje ekonominës politikos srièiø. Taèiaukol kas tiek oficialiu, tiek neformaliu lygiu buvo integruojamasi daugiausia prekybospramoninëmis prekëmis srityje. Lietuva ásipareigojusi visiðkai panaikinti importo muitusið ES importuojamiems pramonës gaminiams 2001 m. pradþioje. Ðiuo metu daugelismuitø, taikomø importui ið ES, ne didesni kaip 5 procentai, tik kai kuriø prekiø (degtukø,ðaldytuvø ir baldø) gamintojai yra apsaugoti 12,5 procento dydþio importo muitais.

Taèiau Lietuvos eksportà á ES ðiuo metu labiausiai trikdo netarifiniai barjerai �kokybës standartai ir antidempingo mokesèiai (ar jø taikymo grësmë). Prekybos apri-bojimai, atsirandantys dël Lietuvoje gaminamø pramonës produktø sertifikatønepripaþinimo, tikriausiai bus panaikinti daugumai gaminiø, kai Lietuva ir ES susiderësdël Protokolo dël Europos atitikties ávertinimo. Iki ðiol ES iðkëlë antidempingo bylastrims Lietuvos gamintojams ir dviem atvejais buvo pritaikyti antidempingo muitai. Ðiøpriemoniø neigiamas poveikis neapsiriboja vien neigiamu ekonominiu poveikiu eksportuiir gerovës kilimui. Tai galima vertinti ir kaip �pavyzdiná modelá�, kuriuo Lietuvosinstitucijos vis daþniau grindþia prekybos su NVS ðalimis apribojimus. Per porà pastarøjømetø Lietuvos institucijos priëmë ástatymus dël antidempingo, protekciniø ir kompen-saciniø muitø ir iðkëlë antidempingo bylas Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos gamintojams.Vis daþniau pasigirsta vietos gamintojø raginimø taikyti komercines apsaugos priemonesir gaminiø kokybës standartus pigesniø produktø importui ið NVS apriboti, daþnaimotyvuojant nuorodomis á ES praktikà.

Lietuvos prekyba su ES þemës ûkio produktais ðiuo metu ribojama muitais irnetarifinëmis apsaugos priemonëmis, tokiomis kaip importo kvotos ir kokybës standartai.Po keletà mënesiø trukusiø derybø 2000 m. geguþës mën. pasiraðytas susitarimo dëlprekybos iki Lietuvos ástojimo á ES sutarties protokolas. Jame numatyta nuo2001 m. didinti importo kvotas ið Lietuvos á ES eksportuojamiems pieno produktams.

4 pav. Lietuvos importas ið ðaliø pagrindiniø prekybos partneriø 1999 m.

Baltijos øalysNVS

CELPA

ES

Kitos øalys

ELPA

13,6%

46,5%

24,6%

9,7%

2,1%

3,5%



Tiesa, kvotomis galës pasinaudoti tik ES sertifikatus turinèios Lietuvos ámonës. Norsjau 17 Lietuvos pieno produktø ámoniø yra gavusios sertifikatus, sudaranèius galimybæeksportuoti á ES, ðis netarifinis barjeras kol kas riboja prekybà kitomis maisto prekëmis,pavyzdþiui, mësos gaminiais.

Nors anksèiau iðvardytos prekybà tarp Lietuvos ir ES iðkraipanèios priemonësbus panaikintos Lietuvai ástojus á ES bendràjà rinkà, narystë Europos Sàjungoje reiðkia�seniausios ir sëkmingiausiai integruotos� ES politikos srities � Bendrosios prekybospolitikos (BPP) ágyvendinimà [10, p. 477]. Integracijos procesas, pradëjus taikyti ESprincipus ir teisës normas, galiausiai nulems tai, kad bus visiðkai panaikinti barjeraiprekybai tarp Lietuvos ir ES bei pradëtas taikyti ES uþsienio prekybos reþimas. Vadinasi,viena vertus, Lietuva taps didþiausio pasaulyje regioninio darinio, tarp kurio nariølaisvai juda prekës, asmenys, paslaugos ir kapitalas, dalimi, kita vertus, tai reikð, kadLietuvoje taikomas ES diferencijuotas prekybos reþimas treèiøjø ðaliø atþvilgiu.

BPP taikymas, be kitø priemoniø, reiðkia, kad taikomi bendri ES iðorës muitai,vienodos prekybos reguliavimo priemonës visose ES ðalyse, sudaromi bendri prekybossusitarimai su treèiosiomis ðalimis. Ðie pokyèiai tiesiogiai paveiks Lietuvos uþsienioprekybos reþimà ir institucinæ sàrangà, nes kompetencija kurti uþsienio prekybos politikospriemones, kurias apima ES sutarties 113 straipsnis, derëtis dël jø ir jas ágyvendinti busperduota ES institucijoms, tokioms kaip Europos Komisija bei vadinamasis 113 straipsnioKomitetas, atstovaujantis ES ðalims narëms.

Vertinant bendrai, BPP principø perëmimas santykinai nedaug padidins bendràimporto muitø lygá Lietuvoje, o didesni pokyèiai galimi tik kai kuriø konkreèiøimportuojamø prekiø grupiø atvejais. 1995 m. ES taikomas vidutinis svertinis muitomokestis sudarë apie 4,5 procento, o pagal Urugvajaus raundo ásipareigojimus jispramonës gaminiams turëtø bûti sumaþintas iki 3,6 procento [20, p. 127]. 1999 m.vidutinis importo muito mokestis, kurá Lietuva taikë didþiausio palankumo statusàturinèioms valstybëms, sudarë apie 2,5 procento (neskaitant importo muitø þemësûkio produktams). Tai rodo, kad, Lietuvai ástojus á ES, vidutinis konvencinis importomuito mokestis truputá padidës, t. y. gali bûti iðkreipta Lietuvos prekyba ir padarytaneigiama átaka iðtekliø pasiskirstymui. Be to, Europos Sàjungai yra bûdinga komplikuotaþemës ûkio apsaugos sistema, pasiþyminti aukðtu �jautriø� produktø apsaugos lygiu.Jei ES bendra þemës ûkio politika nebus reformuota ir naujoms narëms bus taikomostokios paèios taisyklës kaip ir esamoms ES narëms, þemës ûkio apsaugos lygis Lietuvojepadidës. Taèiau, vertinant narystës ES padarinius Lietuvos uþsienio prekybos politikai,bûtina atsiþvelgti á tai, kad narystë ES nulems daug ávairiapusiø pokyèiø, todël reikiavertinti jø visumà. Pavyzdþiui, padidëjusios iðorinës apsaugos neigiamà átakà galikompensuoti konkurencijos, tapus Bendrosios rinkos dalimi, padidëjimas.

ES konvenciniø ir preferenciniø prekybos priemoniø, t. y. susitarimø su treèiosiomisðalimis, taikymas apima laisvosios prekybos pramoninëmis prekëmis su Ukrainapanaikinimà. Taip pat tai reiðkia, kad plaèiai bus ágyvendinama ES preferenciniø sutarèiøsu treèiosiomis ðalimis sistema. Ið tokiø sutarèiø galima paminëti susitarimà dël Europosekonominës erdvës, ES laisvosios prekybos sutartis su Vidurþemio jûros baseino ðalimisir Pietø Afrika, Bendràjà preferencijø sistemà, kurià ES taiko Lome konvencijos ðalims.PPO duomenimis, ðiuo metu ES taiko didþiausio palankumo statusà tik aðtuoniomsvalstybëms � JAV, Kanadai, Japonijai, Australijai, Naujajai Zelandijai, Honkongui,Singapûrui ir Pietø Korëjai. Kitos PPO narës naudojasi vienokios ar kitokios formosES preferencijomis. Ágyvendinus ES sutartines prekybos priemones, bus apribotaLietuvos prekyba su Ukraina ir suteikta naujø galimybiø prekiauti su ðalimis, turinèiomispreferenciná reþimà prekiaujant su ES. Vienas ið pirmøjø Lietuvos derybø delegacijossiûlymø dël pereinamøjø laikotarpiø, ástojus á ES, taikymo � iðsaugoti dabartiná laisvosiosprekybos pramoninëmis prekëmis reþimà prekybai su Ukraina dar 5 metus ástojus áES. Taèiau sunku tikëtis, kad ES sutiktø su bet kokiomis laikinomis iðimtimis ið BPP.


ES taikomos komercinës apsaugos priemonës gali padidinti Lietuvos uþsienioprekybos apsaugos lygá, vadinasi, ir potencialiai iðkreipti prekybà. Paþymëtina, jog ESgarsëja tuo, kad ji yra viena ið daþniausiai antidempingo muitus taikanèiø PPO nariø.1990�1995 m. tokiø atvejø buvo apie 150 kasmet [6, p. 59]. Ástojusi á ES, Lietuvaturës taikyti antidempingo muitus, kuriuos ES taiko treèiosioms ðalims. Kartupaþymëtina, kad ES taikomi antidempingo muitai neturëjo didelio poveikio 1995 m. áES ástojusioms ðalims, pavyzdþiui, Suomijai. Didesná poveiká gali turëti gaminiø kokybësir kitø standartø bei sertifikavimo procedûrø, taikomø bendrojoje rinkoje, perëmimas,galintis apriboti kai kuriø prekiø importà á Lietuvà ið treèiøjø ðaliø. Daugelis ðiø pokyèiøgali turëti átakos Lietuvos prekybai su Rusija (þr. priedà).

Paþymëtina, kad, perdavus Europos Sàjungai kompetencijà uþsienio prekybospolitikos srityje, pasikeis politikos formavimo institucinë aplinka. Tai savo ruoþtu galisumaþinti Lietuvos interesø grupiø galimybes daryti átakà uþsienio prekybos politikospriemonëms, pakeisti jëgø pusiausvyrà politikà formuojanèiose institucijose liberaliosprekybos naudai. Apskritai nëra bendros nuomonës dël Europos Sàjungos plëtojimosikrypties, t. y. ar liberalizuojama ES uþsienio prekybos politika, ar ES virsta Europostvirtove, vis labiau diskriminuojanèia treèiàsias ðalis (ávairiø nuomoniø pateikta [6 ir12]). Taèiau dabartinës tendencijos rodo, jog ES vyrauja uþsienio prekybosliberalizavimo ðalininkai, ir kad laikomasi atviros rinkos ekonomikos su laisvakonkurencija principo, kuriuo grindþiama ES prekybos politika (þr. ES sutarties 3astraipsná). Kartu stiprëjanèios kai kuriø PPO ðaliø, tiksliau � vidaus interesø grupiø �pastangos susieti prekybos politikà su socialinës ar aplinkos apsaugos politikos klausimaiskomplikuoja pasaulinës prekybos liberalizavimà ir gali sukelti sunkumø Lietuvai irkitoms Vidurio ir Rytø Europos ðalims sklandþiai ástoti á ES.

Triðalës Baltijos ðaliø prekybos sutartys. Triðalës Baltijos laisvosios prekyboserdvës idëja buvo svarstoma nuo pat nepriklausomos uþsienio politikos vykdymopradþios. Kaip ir daugelá kitø siûlymø dël Baltijos ðaliø ekonominio bendradarbiavimo,ðià koncepcijà, grindþiamà nuorodomis á Beniliukso ðalis ir kitus regioniniobendradarbiavimo pavyzdþius, ne kartà këlë trijø valstybiø politikai ir ekspertai, taèiauilgà laikà nepavyko sutarti dël jos turinio, formos ir ágyvendinimo. Triðalës prekybàtarp Baltijos ðaliø liberalizuojanèios sutartys buvo tiesioginis ES politikos rezultatas[þr. 16]. ES suteikë konkretø turiná triðalëms sutartims, iðspræsdama Baltijos ðaliøbendradarbiavimo kolektyvinio veiksmo problemà, ir sustiprino paskatas plëtoti triðalábendradarbiavimà, susiedama já su Baltijos ðaliø integracijos á ES raida. Laisvosiosprekybos erdvës idëja susilaukë didelës politinës paramos per Baltijos ðaliø vadovøsusitikimus 1993 m. rugpjûèio mën., t. y. po to, kai ES aiðkiai pritarë Baltijos ðaliølaisvosios prekybos sutarties idëjai. 1993 m. rugsëjo mën. Taline Laisvosios prekybossutarties projektui pritarë visø trijø ðaliø ministrai pirmininkai, o 1993 m. rugsëjo 13 d.pasiraðë �svarbiausià ið visø kada nors tarp Baltijos ðaliø pasiraðytø sutarèiø� � triðalæBaltijos ðaliø laisvosios prekybos sutartá [5, p. 39].

Laisvosios prekybos sutartis, pasiraðyta 1993 m. rugsëjo mën., neapëmë prekybosþemës ûkio produktais. Susitarti dël prekybos barjerø ðioje srityje panaikinimo buvosunkiau pirmiausia dël þemës ûkio interesø grupiø spaudimo Lietuvoje ir Latvijoje. Pokeliø intensyviø derybø raundø, sutartis pasiraðyta 1996 m. birþelio mën. ir ásigaliojo1997 m. sausio mën.

Kaip matyti ið 2 lentelës, sutartyje dël netarifiniø barjerø prekybai panaikinimotarp trijø Baltijos ðaliø yra tiesioginës nuorodos á ES taisykles ir integracijos á ESbendruosius principus. Visos trys sutartys tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos pasiraðytospo to, kai tiesiogiai joms pritarë ES. Visos trys ðalys ástojimà á jà laiko prioritetiniuuþsienio politikos tikslu. Taèiau bûsimos narystës Europos Sàjungoje vaidmuo vëliaupradëjo riboti triðalá bendradarbiavimà. Tai sutrukdë ágyvendinti ilgai svarstytus gilesnëstriðalës integracijos projektus, tokius kaip Baltijos ðaliø muitø sàjunga. Kai 1997 m.


Estija kartu su kitomis pirmosios grupës ðalimis buvo pakviesta pradëti derybas dëlnarystës ES, buvo átvirtintas diferenciacijos tarp ðaliø kandidaèiø principas. Kartu suma-

2 lentelë

Triðalës Baltijos ðaliø rinkø integracijos sutartys

Susitarimas Pasiraðyta Ásigaliojo Pagrindinës nuostatos Nuorodos á ES

Laisvosios 1993 09 13 1994 04 01prekybossutartis

Sutartis dël 1996 06 16 1997 01 01laisvosiosprekybosþemës ûkioproduktais

Sutartis dël 1997 11 20 1998 07 01netarifiniøbarjerøpaðalinimo

Ðaltinis: atitinkamos triðalës prekybos sutartys.

Sutarties ðaliønuomone, sutartislaikoma priemonesustiprinti jødalyvavimàEuropos ekono-minëje integraci-joje (preambulë).

Tikslai: laisvosios prekybos pramoninëmisprekëmis (HS 25-97) zonos ákûrimas;triðalës prekybos, naðumo ir ekonominioaugimo skatinimas; prekybos Baltijosjûros zonoje skatinimas; ekonominiobendradarbiavimo kitose srityse skatini-mas. Priemonës: visø eksporto ir importomuitø, iðskyrus kelias iðimtis, panaikini-mas; kiekybiniø eksporto ir importoapribojimø, iðskyrus kai kurias iðimtis,panaikinimas; nediskriminacijos irnacionalinio statuso principai; specialiosnuostatos dël restruktûrizavimo. Prekiøkilmës taisyklës ir apsaugos priemonës:Europinës kilmës kumuliacijos taisyklës;bendros BSTP (angl. � GATT) apsaugostaisyklës. Ginèø sprendimo mechanizmas:Jungtinis komitetas priþiûri, kaip ágyven-dinama sutartis, sprendþia ginèus, jamekeièiamasi informacija ir vykstakonsultacijos.

Sutarties ðalysdeklaruojapasiryþimàdalyvauti Europosekonominësintegracijosprocesuose, o ðisutartis turiprisidëti prie ðiotikslo ágyvendini-mo (preambulë).

Tikslai: laisvosios prekybos þemës ûkio,maisto ir þuvininkystës produktais(HS 01-24) zonos ákûrimas; triðalësprekybos ir sàþiningos konkurencijosskatinimas. Priemonës: eksporto irimporto muitø bei kiekybiniø apribojimøpaðalinimas; nediskriminacijos ir naciona-linio statuso principai. Prekiø kilmëstaisyklës ir apsaugos priemonës: Baltijoskumuliacijos taisyklës; bendros BSTPapsaugos taisyklës. Ginèø sprendimomechanizmas: Jungtinis komitetas,sukurtas pagal ankstesnæ sutartá.

Tikslai: netarifiniø barjerø prekybaipaðalinimas; laisvosios prekybos zonosplëtra. Priemonës: sanitariniø, fitosanita-riniø ir techniniø standartø, taikomøproduktams ir gamybos procesams(HS 01-97), abipusis pripaþinimas; ES irkitø tarptautiniø organizacijø normasatitinkantis derinimas; nediskriminacijosir nacionalinio statuso principai; Informa-cijos centro ákûrimas. Prekiø kilmëstaisyklës: Baltijos kumuliacijos taisyklës.Ginèø sprendimo mechanizmas: Jungtiniskomitetas priþiûri, kaip ágyvendinamasutartis, sprendþia ginèus, jamekeièiamasi informacija ir vykstakonsultacijos.

Pripaþástamasnarystës ESsiekis; triðalisBaltijos ðaliøbendradarbiavi-mas ir integracijaá ES turi vyktilygiagreèiai(preambulë).Abipusis pripa-þinimas ir vietiniøsertifikavimoagentûrø veiklagrindþiama EStaikomais prekiøir procesøstandartais.


þëjo triðalio bendradarbiavimo nauda individualiai kiekvienos ið ðiø ðaliø integracijai áES. Ðiuo metu visos trys Baltijos ðalys derasi dël narystës ES sàlygø. Jei á ES pirmiausiabûtø priimta viena ar dvi ið jø, tai turbût nulemtø ir naujus prekybos apribojimus, tarpjø ir ðaliai, priklausanèiai antrajai stojanèiøjø á ES ðaliø grupei, o kartu iðkreiptø prekybàir investicijas. Taèiau stojimo á ES scenarijus priklauso nuo individualios paþangosrengiantis narystei Europos Sàjungoje, reformø paèioje ES ir strateginës aplinkos regione.Tikëtina, jog tiek dël politiniø, tiek dël praktiniø prieþasèiø visos trys Baltijos ðalys á ESástos vienu metu. Tuo tarpu toliau kliûtys mainams tarp Baltijos ðaliø tikriausiai busðalinamos ne triðaliø iniciatyvø dëka, o taps netiesioginiu ðiø ðaliø teisës sistemosderinimo su ES bendrosios rinkos normomis rezultatu.

4. Protekcionizmo didëjimas: politinis atsakas á Rusijos krizæ

Iðorës ásipareigojimai, susijæ su prekybos liberalizavimu, yra ágyvendinamikonkreèioje ðalies vidaus politinëje ir institucinëje aplinkoje, o jø ágyvendinimui paprastaituri átakos ðalies vidaus veiksniai. Todël paskutiniame skyriuje detaliau aptariami vidauspolitikos kintamieji, sudaræ tarptautiniø ásipareigojimø ágyvendinimo kontekstà irpaskatinæ polinkio á protekcionizmà stiprëjimà, kurá ypaè gerai iliustruoja politinis atsakasá 1998 m. rugpjûèio mën. Rusijos krizës padarinius. Nors krizës poveikis atitinkatipinio �prekybos ðoko� atvejá, o atsako á já priemonës taip pat gali bûti laikomosklasikinëmis, kurias numato ir tipinës laisvosios prekybos sutartys, Lietuvojeágyvendinamos rinkos apsaugos priemonës gerai iliustruoja vidaus politikos veiksniøátakà uþsienio prekybos politikai.

1998 m. rugpjûèio 17 d. prasidëjus Rusijos ekonominei krizei ir devalvavus Rusijosrublá, Lietuvos eksportas pradëjo sparèiai maþëti. Lietuvos ámonës susidûrë su sunkumaisparduodamos savo gaminius NVS rinkose, sutriko atsiskaitymai ir sustiprëjo prisitaikymospaudimas bei poreikis perorientuoti pardavimus. Paþymëtina, jog ekonominës krizës�gali á þaidimà átraukti naujø þaidëjø� ar suteikti galimybæ anksèiau neiðgirstoms grupëmssëkmingiau siekti, kad bûtø patenkinti jø interesai [11, p. 17]. Nemaþai Lietuvos ámoniøá ðiuos pasikeitimus reagavo reikalaudamos, kad Vyriausybë sustiprintø vidaus rinkosapsaugà ir ðitokiu bûdu suðvelnintø prisitaikymo spaudimà. Kai kurios ámonëspasinaudojo ðia galimybe, kad dar labiau padidintø apsaugos nuo importuojamø prekiøkonkurencijos lygá. Lietuvos Vyriausybë atsakë priimdama nutarimà, kuriuo nustatëkeliolika apsaugos priemoniø ir Ûkio ministerijoje ásteigë Kriziø stebëjimo centrà. 1998 m.rugsëjo 17 d. priimtas nutarimas �Dël laikinø priemoniø Lietuvos prekiø eksportuipalengvinti, vidaus rinkai apsaugoti ir Lietuvos ámoniø padëèiai joje sustiprinti�. Ðiospriemonës apëmë mokesèiø lengvatas vietos ámonëms, garantijø teikimà, prekybosapsaugos priemones (importo muitø padidinimà þemës ûkio ir maisto prekëms,netarifinius barjerus, tokius kaip muitinës ávertinimas, gaminiø kokybës standartai,privalomas sertifikavimas, antidempingo ir kompensacinës priemonës), diskriminacinæpolitikà vidaus rinkoje uþsienio ámoniø atþvilgiu (preferencinës valstybiniø pirkimøtaisyklës).

Ðios rinkos apsaugos priemonës, palyginti su kitomis kaimyninëmis rinkomis, tiklaikinai suðvelnino krizës poveiká Lietuvos ekonomikai. Taèiau ðis aktyvesnis negukitose ðalyse Vyriausybës atsakas á situacijà Rusijoje turëjo Lietuvos ûkiui neigiamøpadariniø. Bûdamos selektyvios, ðios priemonës garantavo tik kai kuriø ámoniø, kuriøparinkimas nebuvo pagrástas skaidriais kriterijais, laikinà apsaugà. Apsaugodamos vietosámones ir apribodamos konkurencijà vidaus rinkoje, ðios priemonës atitolinorestruktûrizacijà, kuri kai kuriais atvejais jau ir taip vëlavo, sukûrë nepagrástus lûkesèiusir sumaþino paskatas apsaugotoms ámonëms didinti naðumà ir konkurencingumà. Norsir buvo numatytos finansinës paskatos ir garantijos, taèiau dël to tapo dar sunkiauvykdyti biudþetà. Dël ekonomikos smukimo sumaþëjusios áplaukos visa tai dar labiaukomplikavo.


Galiausiai dël diskriminacinio pobûdþio ðios apsaugos priemonës sukëlë kitøprekybos partneriø (pvz., Latvijos, Estijos, Èekijos) ir tarptautiniø institucijø (ES,TVF) neigiamà reakcijà ir apsunkino derybas dël stojimo á PPO. Protekcionistinëspriemonës dar labiau sustiprino Baltijos ðaliø nesutarimus dël triðalës laisvosios prekybosir þalingo jos ribojimo. Paþymëtina, jog prisitaikymo spaudimas, sukeltas paklausosmaþëjimo vienoje rinkoje, gali nulemti reikalavimø apsaugoti nuo importo ið kitø rinkøpadidëjimà [18, p. 2]. Prekybos politikos priemoniø taikymas tiesiogiai palietë Baltijosðaliø ekonominá bendradarbiavimà. Buvo imtasi atsakomøjø veiksmø manipuliuojantnetarifiniais barjerais � prekiø kokybës standartais ir administracinëmis taisyklëmis,siekiant patenkinti vietos gamintojø, daugiausia þemës ûkio grupiø, reikalavimus. 1998 m.rudená ir 1999 m. pirmàjá pusmetá Baltijos ðalys apsikeitë prekybà ribojanèiomis apsaugospriemonëmis (ar grasinimais pradëti jas taikyti), paþeisdamos triðales laisvosios prekybossutartis. Vadinamieji kiauliø ir kiauðiniø karai kilo dël tokiø netarifiniø barjerø, kaipveterinarijos standartai, minimalios importo kainos ir kilmës sertifikatai, taikymo, ribojantimportà ið kitø laisvosios prekybos erdvës ðaliø. 1999 m. pradþioje Lietuva taip patpadidino importo muitus ið ES áveþamiems þemës ûkio produktams.

Konvenciniø ir autonominiø importo muitø kai kuriems þemës ûkio ir maistoproduktams (pienui, mësai, cukrui, kvieèiams ir jø produktams) padidinimà kritikavoPPO ir pagrindiniai derybø partneriai. Tos priemonës dar labiau apsunkino ir taipkomplikuotà stojimo á PPO derybø procesà. Nepaisant jø laikino pobûdþio ir neigiamopoveikio prekybos santykiams su kaimyninëmis ðalimis bei ðalies ekonominei plëtrai,daugelis 1998 m. rudená nustatytø prekybos apribojimø galioja jau daugiau kaip1,5 metø. Paþymëtina, kad Lietuvos Vyriausybë 2000 m. kovo mën. pasiraðytameEkonomikos memorandume ásipareigojo galutinai panaikinti ðias apsaugos priemones2000 m. rudená, taèiau gali bûti, jog dël interesø grupiø spaudimo ir politinës situacijosðalyje ðie ásipareigojimai bus neávykdyti. Apie tokius ketinimus 2000 m. pradþiojekalbëjo ir Lietuvos þemës ûkio ministras.

Tikëtina, kad ðià pastarøjø metø protekcionizmo tendencijà skatina trys vidauspolitikos veiksniai: 1) vis stiprëjantys interesø grupiø protekcionistiniai reikalavimai,kuriø pakankamai neatsveria uþ laisvàjà prekybà pasisakanèios grupës, tokios kaipvartotojai ir áveþtus produktus perdirbanèios pramonës ðakos; 2) vyraujantys politinioelito ásitikinimai, jog tinkamiausias bûdas skatinti vietiniø pramonës ðakø konkuren-cingumà � tai suteikti apsaugà nuo uþsienio konkurencijos; 3) uþsienio prekybos politikosinstitucinë struktûra, palanki status quo palaikymui arba rinkos apsaugos didinimui.

Interesø grupës. Kaip teigia vienas ið þinomø uþsienio prekybos ekspertø,�nedaugeliui ekonominës politikos srièiø interesø grupës daro tokià didelæ átakà kaipprekybos politikai� [14, p. 207]. Lietuva nëra iðimtis ið ðios taisyklës, nors pirmaisiaisekonomikos reformø metais protekcionistiniø interesø grupiø galia buvo susilpnëjusi.Paprastai labiausiai á protekcionizmà yra linkusi Þemës ûkio ministerija. Tai gali bûtivienas ið veiksniø, dël kuriø importo muitai þemës ûkio produkcijai jau senokaividutiniðkai yra kelis kartus didesni negu pramoninëms prekëms. (Uþsienio reikaløministerijos duomenimis, importo muitø vidutinis dydis 1999 m. pavasará, iðskyrusprekybà þemës ûkio prekëmis, buvo apie 2,5 procento, o áskaitant juos � daugiau kaip5,3 procento, nes importo muitø þemës ûkio produktams vidurkis sudarë 14,4 procento.)Kaip jau minëta anksèiau, þemës ûkio apsaugos ðalininkø reikalavimai buvo pagrindinisderybø dël narystës PPO trukdys. Kai kuriø ðios ðakos atstovø koncentracija padidinajø galimybes gauti apsaugà; tai iliustruoja didesnë uþ vidutinæ cukraus ar tràðø gamintojøapsauga. Ûkio ministerijos duomenimis, apie 2,7 procento konvenciniø importo muitøyra didesni kaip 40 procentø. Uþsienio prekybos politikos skaidrumo stoka taip patpalengvino nustatyti prekybos barjerus.

Politinio elito ásitikinimai. Dauguma valstybës institucijø vadovø, kurianèiøLietuvos uþsienio prekybos politikà, vieðai deklaruoja ásitikinimà, kad geriausias bûdas


sudaryti sàlygas ðalies ámoniø konkurencingumui didinti ir darbo vietoms kurti � taisuteikti joms apsaugà nuo uþsienio konkurencijos, o ne paðalinti visus uþsienio prekybosapribojimus. Vienas ið iliustratyviø tokio poþiûrio pavyzdþiø yra 2000 m. pradþiojeþemës ûkio ministro teigiamai ávertinti padidinti importo muitai ir iðsakyti ketinimaiieðkoti kitø rinkos apsaugos priemoniø, kurios kompensuotø laikinai padidintø muitøsumaþinimà [BNS, 2000 02 17]. Dël tokios màstysenos didinami prekybos barjeraitose ûkio ðakose, kuriose veikia vietos gamintojai, susiduriantys su prisitaikymosunkumais ir kuriose daþnai valstybë turi interesø dël pirminiø investicijø, pavyzdþiui,á kai kuriø þemës ûkio produktø perdirbimà. Kadangi importo muitø taikymas apribotastarptautiniø ásipareigojimø laisvosios prekybos sutartimis ir ásipareigojimais PPO, politikosformuotojai vis daþniau pasisako uþ netarifiniø barjerø taikymà. Kaip minëta,antidempingo ástatymas jau buvo taikomas tràðoms, importuojamoms ið Rusijos, irbuvo grasinama taikyti já ir importui ið Baltarusijos, Ukrainos bei Latvijos. Gana daþnitapo ir raginimai taikyti kokybës standartus bei sertifikavimo procedûras su nuorodomisá ES praktikà, apsisaugant nuo importo ið NVS. Paplitæs poþiûris, kad jei dël iðorësásipareigojimø reikia paðalinti kokius nors barjerus prekybai (pvz., minimalias importokainas, diskriminacinius þyminius mokesèius ar licencijavimo taisykles, panaikintasstojant á PPO), tai juos reikia pakeisti kitomis, tarptautinëje praktikoje priimtomispriemonëmis, siekiant iðlaikyti toká patá vidaus rinkos apsaugos lygá.

Institucinë struktûra. Ðiuo metu uþsienio prekybos ekspertai sutaria, kad �tinkamainstitucinë sàranga yra dar vienas bûdas [be tarptautiniø ásipareigojimø] átvirtinti liberaliàprekybos politikà� [18, p. 3]. Lietuvoje uþ prekybos politikos sprendimø formulavimàir ágyvendinimà yra atsakinga vykdomoji valdþia. Esama institucinë struktûra suteikiainteresø grupëms nemaþai galimybiø reikalauti apsaugoti nuo importuojamø produktø.Siûlymus dël uþsienio prekybos politikos ir jos ribojimo ar liberalizavimo, ypaè ámoniøreikalavimus, prieð jiems patenkant á Vyriausybës darbotvarkæ, svarsto Prekiø eksportoir importo tarifinio ir netarifinio reguliavimo bei muitø tarifø nustatymo ir keitimokomisija prie Ûkio ministerijos. Á ðià komisijà áeina pagrindiniø ðakiniø ministerijø,Uþsienio reikalø ministerijos, Finansø ministerijos, Muitinës departamento, Veterinarijostarnybos ir Konkurencijos tarybos atstovai bei stambiausiø organizuotø interesø grupiø,tokiø kaip Lietuvos pramonininkø konfederacija, atstovai. Nors formaliai sprendimaipriimami balsø dauguma, taèiau paprastai linkstama protekcionizmo didinimo link arstatus quo iðsaugojimo, nes protekcionizmo ðalininkai daþniausiai yra geriau organizuotiir girdimi, nei uþ laisvàjà prekybà ir atviràjà konkurencijà pasisakanèiø institucijø (pvz.,Konkurencijos tarybos) atstovai. Komisijai patvirtinus, Vyriausybës kabinetas paprastaipriima nutarimus visuotinio sutarimo principu. Kadangi laisvosios prekybos ðalininkaipaprastai neatsveria biudþeto ir ðakiniams interesams atstovaujanèiøjø kabineto nariø,uþsienio prekybos politika sistemingai teikia pirmenybæ didesnei rinkos apsaugai.Paprastai, tik jei palieèiamas ðalies tarptautinis prestiþas, ar jei iðkyla atsakomøjø veiksmøið prekybos partneriø tikimybë, Uþsienio reikalø ministerija yra linkusi remti liberaliàprekybos politikà. Taèiau ir tokiais atvejais, kaip rodo derybø su PPO patirtis, ðakiniusinteresus gali bûti sunku áveikti.

Iðvados

Lietuvos ekonomikos raida ir gerovës kilimas tiesiogiai priklauso nuo atviro irstabilaus uþsienio prekybos politikos reþimo taikymo. Narystë PPO turëtø tapti svarbiuliberalios prekybos politikos Lietuvoje stabilizavimo ir jos palaikymo priemone.Ásipareigojimai PPO jau atliko teigiamà vaidmená ðalinant prekybos barjerus ir priemones,diskriminuojanèias uþsienio gaminius ir paslaugas. Pagrindinës sritys, kurias ðiuo metureikia toliau liberalizuoti ðalinant tiek tarifinius, tiek netarifinius barjerus, ribojanèiusprekybà ir áëjimà á rinkà, yra þemës ûkis ir infrastruktûra.


Nors dalyvavimas daugiaðaliuose, dviðaliuose ir regioniniuose prekybossusitarimuose padëjo Lietuvoje átvirtinti liberalø prekybos reþimà, kai kuriais atvejais,ypaè ekonomikos nuosmukio metu po 1998 m. krizës Rusijoje, darant átakà vidauspolitikos veiksniams, padidëjo rinkos apsauga nuo importuojamø produktø. Ðiø vidauspolitikos veiksniø neigiamà poveiká galima sumaþinti padidinus uþsienio prekybosskaidrumà, politikà formuojanèiø institucijø atskaitomybæ, apribojus ðakiniø ministerijøbalso teisæ priimant su jø atstovaujamos srities apsauga susijusius prekybos politikossprendimus bei suteikiant daugiau galios tokioms institucijoms kaip Konkurencijostaryba. Taip pat svarbus yra ðvietimo apie laisvosios prekybos naudà vaidmuo, kadangiðiuo metu daugelis prekybos politikos formuotojø nesuvokia pagrindiniø tarptautinësprekybos naudà grindþianèiø principø (pvz., santykinio pranaðumo dësnio).

Ateityje narystë ES taps svarbiausiu veiksniu, daranèiu átakà Lietuvos uþsienioprekybos politikos reþimui. Pastaraisiais metais integracija á ES buvo svarbiausiasveiksnys liberalizuojant Lietuvos prekybà su daugeliu Europos ðaliø. Bendras narystësES ekonominis poveikis Lietuvos prekybiniams santykiams su treèiosiomis ðalimistikriausiai nebus didelis. Lietuva, kaip ir ES, taiko santykinai maþus konvenciniusmuitus, nors ir tikëtinas tam tikras prekybos iðkreipimas dël apsaugos lygio padidëjimo,ypaè prekiaujant ES �jautriais� laikomais þemës ûkio produktais ar tekstilës prekëmis.Ekonominis narystës ES poveikis Lietuvos prekybai su Rusija, kuri ir toliau yra palygintisvarbus importo ðaltinis, taip pat neturëtø bûti didelis. Didesniø pasikeitimø gali bûtikonkreèiø gaminiø atþvilgiu. Ateityje Lietuvos institucijos prekybos su Rusija srityjeturëtø bûti suinteresuotos laisvosios prekybos zonos tarp ES ir Rusijos sukûrimu irRusijos naryste PPO. Lietuvai narystë ES suteiks potencialià galimybæ sustiprintiderybinæ galià Rusijos ir kitø treèiøjø ðaliø atþvilgiu bei sumaþins treèiøjø ðaliø galimybesmanipuliuoti prekybos priemonëmis siekiant politiniø tikslø Lietuvos atþvilgiu.

Kol kas sunku prognozuoti ES bendrosios rinkos taisykliø, susijusiø su gaminiøkokybës standartais, sertifikavimo procedûromis ir t. t., taikymo Lietuvoje poveikáprekybai su treèiosiomis ðalimis. Ðios taisyklës gali atlikti netarifiniø barjerø vaidmenáLietuvai prisijungus prie bendrosios rinkos. Ðioje srityje Lietuvai bûtø naudingas abipusioprekiø kokybës standartø pripaþinimo susitarimø tarp ES ir Rusijos, numatytøPartnerystës ir bendradarbiavimo sutartyje, ágyvendinimas. Tuo tarpu �keturiø laisviø�tarp ES ir Lietuvos ágyvendinimo procesà gali apsunkinti kai kuriø bendrosios rinkosteisës normø, pavyzdþiui, ES acquis aplinkos apsaugos ir socialinës politikos srityse,taikymas Lietuvoje.

ES bendrosios prekybos politikos ágyvendinimas darys átakà prekybos apsaugospriemoniø naudojimui ir preferenciniø prekybos nuostatø taikymui. Lietuvai teksatsisakyti laisvosios prekybos reþimo prekiaujant pramoninëmis prekëmis su Ukraina.Kartu ji prisijungs prie preferenciniø sutarèiø, kurias ES yra sudariusi su daugeliuprekybos partneriø. Tai sukurs papildomø galimybiø Lietuvos ámonëms. Lietuvos narystëEuropos Sàjungoje taip pat pakeis uþsienio prekybos politikos institucinæ struktûrà.Atsakomybë uþ uþsienio prekybos politikos kûrimà ir ágyvendinimà bus perduota ESinstitucijoms. Tai tikriausiai paveiks ðalies interesø grupiø galimybes daryti átakà prekybospolitikai, nors tokio pasikeitimo padariniai kol kas sunkiai prognozuojami. DalyvavimasES institucijø darbe ir socializacija su ES ðaliø politiniu elitu turbût taip pat turës átakosLietuvos prekybos politikos formuotojø ásitikinimams.

Apibendrinant paþymëtina, jog tokie iðorës veiksniai, kaip narystë PPO ir ES,ateityje turës didþiausià átakà uþsienio prekybos politikos procesui Lietuvoje. Taèiaupolitiniai sprendimai, ypaè tokiose su prekyba susijusiose srityse, kaip konkurencija,produktø ir procesø standartø reguliavimas, bus ágyvendinami valstybës lygiu irpriklausys nuo vidaus politikos ir institucinës struktûros.


Priedas

Narystës Europos Sàjungoje poveikis Lietuvos prekybai su Rusija*

Bet kokie Lietuvos narystës Europos Sàjungoje galimo poveikio Lietuvos prekybaisu Rusija vertinimai priklauso bent nuo keliø kintamøjø � ES prekybos reþimo Rusijosatþvilgiu, Lietuvos prekybos reþimo Rusijos atþvilgiu ir prekybos srautø tarp Lietuvosir Rusijos. Nors tolesnë analizë pagrásta dabartine situacija, paþymëtina, kad bet kokstokio pobûdþio vertinimas yra statiðkas, o kai kurie kintamieji ateityje tikriausiai pasikeis.Pavyzdþiui, tikëtina, kad Lietuvos eksportas á Rusijà gali laipsniðkai didëti. ES politikaRusijos atþvilgiu gali plëtotis priklausomai nuo vidaus padëties Rusijoje ir nuo josekonominës politikos priemoniø.

Kaip jau minëta, ástojusi á ES, Lietuva ágyvendins ES Bendrosios prekybos politikosnuostatas. Ekonominiø santykiø su Rusija poþiûriu svarbûs keli aspektai: 1) Bendrojoiðorës muito priëmimas, 2) prisijungimas prie ES sutarèiø su Rusija, 3) ES vienaðaliøprekybos politikos priemoniø priëmimas ir 4) dalyvavimas bendrojoje rinkoje (tai visiðkasprekiø ir paslaugø standartø suderinimas arba abipusio pripaþinimo principo taikymas;tai taip pat gali turëti átakos Lietuvos prekybai su Rusija).

1. Bendrojo iðorës muito (BIM) priëmimas. BIM taikymas paveiks tik Lietuvosimportà ið Rusijos, nes tiek ið ES, tiek ið Lietuvos á Rusijà eksportuojamoms prekëmstaikomas didþiausio palankumo statuso reþimas. Remiantis kai kuriais vertinimais,vidutinis svertinis importo ið Rusijos á ES muitas yra maþesnis kaip 1 procentas. Maþdaug83 procentai ið Rusijos á ES importuojamø prekiø neapmokestinamos muitu, be to, ESdaugeliui prekiø taiko Apibendrintà preferencijø sistemà.

Nors nëra palyginamø skaièiø apie Lietuvos importo ið Rusijos vidutiná muitø lygá,galima spëti, jog jie yra panaðaus dydþio. Todël tikëtina, jog bendras makroekonominispoveikis Lietuvai nebûtø didelis, nors poveikis prekybai gali skirtis priklausomai nuokonkreèiø importuojamø prekiø grupiø. Tiek ES, tiek ir Lietuvoje yra tendencija labiauapsaugoti vadinamøjø jautriø produktø importà, ir kai kuriais atvejais tos grupës galibûti skirtingos priklausomai nuo jø gamintojø konkurencingumo ir lobistinës veiklos.Apytikrá vaizdà galima susidaryti ávertinus pagrindines importo ið Rusijos á Lietuvàgrupes ir palyginus joms ðiuo metu taikomus konvencinius muitus ES ir Lietuvoje(kaip minëta, tai pateikia tik statiná galimo poveikio vaizdà).

Lentelëje (p. 63) pateiktos pagrindinës importuojamø produktø kombinuotos no-menklatûros grupës. Kiekviena ið jø sudaro daugiau kaip 1 procentà Lietuvos importoið Rusijos. Visos kartu ðios prekiø grupës sudaro beveik 80 procentø bendro Lietuvosimporto ið Rusijos. Kaip rodo lentelës duomenys, nafta ir su ja susijæ produktai sudarobeveik pusæ Lietuvos importo ið Rusijos. Ðiems produktams nei ES, nei Lietuva netaikokonvenciniø muito mokesèiø, todël poveikio prekybai neturëtø bûti. Taèiau kai kuriomsprekiø grupëms, ðiuo metu laisvai áveþamoms ið Rusijos á Lietuvà, ES taiko importomuitø mokesèius. Svarbiausi ið jø yra gamtinës dujos, nors ES taikomas ðio produktokonvencinis importo mokestis yra palyginti maþas. Importo muitø padidëjimas ir tamtikras prekybos iðkreipimas galimas kai kuriø chemijos produktø atveju ir importuojantkurà, skirtà Ignalinos atominei elektrinei.

2. Prisijungimas prie ES sutarèiø su Rusija. Ástojusi á ES, Lietuva prisijungs prieES prekybos sutarèiø su treèiosiomis ðalimis. Taigi ji prisijungs prie ES ir RusijosPartnerystës ir bendradarbiavimo sutarties bei ES politiniø iniciatyvø Rusijos atþvilgiu,pavyzdþiui, Ðiaurës dimensijos. Prekybos srityje Lietuvai tai nereiðkia jokiøreikðmingesniø permainø, nes Lietuva, kaip ir ES, prekybai su Rusija taiko didþiausiopalankumo statusà. Ateityje naudingiausia Lietuvai ðiuo atþvilgiu bûtø sukurti laisvosiosprekybos zonà tarp ES ir Rusijos. Tai palengvintø Lietuvos prekybà su Rusija, tranzitàir ekonominæ plëtrà. Taèiau ðiuo metu tai tik tolima galimybë, priklausanti nuo ávairiøveiksniø, ypaè nuo Rusijos vidaus politinës ir ekonominës raidos. Prisijungdama prie*Pagal 17, p. 16�18.


ES politiniø iniciatyvø Rusijos atþvilgiu, Lietuva galëtø geriau panaudoti bendra-darbiavimo galimybes ir sukurti sàlygas, palankias stabilumui, netrikdomiems mainamsir ekonominiam augimui. Geras tokios iniciatyvos pavyzdys yra 2000 m. pradþiojepaskelbtas Lietuvos ir Rusijos bendras Ðiaurës dimensijos pasiûlymas. Tai projektai,susijæ su Kaliningrado sritimi, paskelbti abiejø ðaliø uþsienio reikalø ministerijø pareigûnø.Taèiau Kaliningrado srities statuso problemà tikriausiai reikës iðspræsti visoms ðalimspriimtinu bûdu dar iki Lietuvos stojimo á ES.

3. ES vienaðaliø prekybos politikos priemoniø priëmimas. Ðiuo metu anti-dempingo muitai yra ES daþniausiai naudojama prekybos apsaugos priemonë, kuriaribojamas gerokai pigesniø prekiø importas ið Rusijos. Ðiuo metu daugiau kaip deðimèiaiið Rusijos á ES importuojamø prekiø taikomas antidempingo muitas. Ðiø priemoniøtaikymas importui ið Rusijos á Lietuvà galëtø turëti neigiamø padariniø Lietuvos prekybaisu Rusija. Nors pagrindas taikyti antidempingo muitus gali iðnykti liberalizavus Rusijosekonomikà ir sumaþinus valstybës kiðimàsi á jà, ES prekybos politika Pietø Azijos irkitø PPO nariø atþvilgiu rodo, kad antidempingo bylos nebûtinai iðnyks.

4. Dalyvavimas bendrojoje rinkoje. Kokybës standartø ir sertifikavimo problemanëra tiesiogiai susijusi su BPP taikymu. Taèiau ES standartø taikymas gali tapti netarifiniubarjeru importui ið Rusijos. Ðis klausimas jau senokai yra átrauktas á darbotvarkæ dëlES ir Rusijos santykiø. Nevienodø standartø prekëms ir paslaugoms taikymo poveikispriklausys nuo taikomø abipusio pripaþinimo nuostatø bei kitø susijusiø ES ir Rusijossantykiø srièiø. Rusijos narystë PPO galëtø tapti vienu ið veiksniø, palengvinanèiøabipusio pripaþinimo, numatyto ES ir Rusijos Partnerystës ir bendradarbiavimosutartyje, ágyvendinimà. Lietuva turëtø bûti suinteresuota ágyvendinti ES ir Rusijosabipusio pripaþinimo susitarimus, nes jie palengvintø prekybos santykius su Rusija.

Ðie vertinimai nepretenduoja á detalià analizæ ar iðsamø narystës Europos Sàjungojegalimø padariniø Lietuvos prekybai su Rusija sàraðà. Svarstant konkreèias narystësES problemas ir padarinius, visada egzistuoja pavojus nepastebëti platesnio integracijosir kitø átakà turinèiø procesø konteksto. Pavyzdþiui, Lietuvos narystë ES pati savaimegali stabilizuoti Lietuvos prekybà su Rusija, sumaþindama Rusijos galimybes prekybossantykius ir kai kuriø produktø tiekimà panaudoti siekiant politiniø tikslø ðiame regione.

Lietuvos svarbiausios importuojamos ið Rusijos prekës ir Lietuvoje bei ES taikomikonvenciniai muito mokesèiai 1999 m. sausio�lapkrièio mën.

Grupë, kodas ir pavadinimas Lt % bendrojo Lietuvos ES konvencinisLietuvos konvencinis importoimporto ið importo muitas muitas

Rusijos

Ið viso 3 507 643 100 � �

V skyrius, 251020 Natûralûs kalciofosfatai, natûralûs aliuminio kalciofosfatai ir fosfatinës klintys: Malti 205 268 5,85 0 0

V skyrius, 270900 Nafta natûrali iriðgauta ið bitumingø uolienø, þaliavinë 1 718 193 48,98 0 0

V skyrius, 271121 Gamtinës dujos 494 827 14,11 0 0,7

VII skyrius, 390110 Polietilenas,kurio lyginamasis svoris maþesnisuþ 0,94 55 726 1,59 0 8,9

IX skyrius, 440710 Spygliuoèiai 54 755 1,56 0 0

XVI skyrius, 840130 Kuro elementai(kasetës), neapðvitintos (Euratom) 176 775 5,04 0 3,7

Ðaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Ûkio ministerija, Europos Komisijos reglamentas (EC)Nr. 2204/1999.


Narystë Europos Sàjungoje taip pat gali padidinti konkurencijà, specializacijà irefektyvumà, kuris galëtø padidinti Lietuvos ámoniø gebëjimà konkuruoti ir prekiautiRusijos rinkoje, panaudojant kitus pranaðumus � artumà, rinkos paþinimà ir t. t. PlëtojantEuropos Sàjungà ir á jà ástojus Baltijos ðalims, visos ES poreikis vykdyti Rusijos atþvilgiustabilià ir atvirà prekybos politikà tikriausiai padidës, nes 27 ar daugiau nariø turinèiosES derybinë galia tikriausiai bus didesnë uþ Lietuvos, o ilgà sienà su Rusija turinti ESbus labiau suinteresuota ekonominiø ryðiø su Rusija liberalizavimu.

Literatûra

1. Balcerowicz L. The interplay between economic and political transition//Zecchini S. (ed.) Lessonsfrom the Economic Transition. Central and Eastern Europe in the 1990 s. Dordrecht: KluwerAcademic Publishers, 1997, p. 149�160.2. Bofinger P. The political economy of the Eastern enlargement of the EU. London: CEPR, No.1234, 1995.3. Buraèas A. (ed.) Lithuanian Economic Reforms: Practice and Perspectives. Vilnius: Margi raðtai,1997.4. Èièinskas J., Cornelius P. K., Treigienë D. Trade policies and Lithuania�s reintegration into theglobal economy//Buraèas A. (ed.) Lithuanian Economic Reforms: Practice and Perspectives. Vilnius:Margi raðtai, 1997, p. 347�385.5. Gricius A. The Baltic countries: Partners, Competitors or going their own way?//Joenniemi P.,Prikulis J. (eds.) The Foreign Policies of the Baltic countries: Basic Issues. Riga: Centre of Baltic-Nordic History and Political Studies, 1994, p. 23�48.6. Hanson B. T. What happened to fortress Europe?: External trade policy liberalization in theEuropean Union//International Organization, Winter 1998, Vol. 52, No. 1, p. 55�83.7. International Monetary Fund, Republic of Lithuania: Staff Report for the 1999, Article IVConsultation. Washington, D. C.: IMF Staff Country Report, No. 99/73, August 1999.8. Joenniemi P., Prikulis J. (eds.) The Foreign Policies of the Baltic countries: Basic Issues. Riga:Centre of Baltic-Nordic History and Political Studies, 1994.9. Kaminski B. The EU Factor in Trade Policies of Central European Countries. Washington,D. C.: The World Bank, draft paper, November 1999.10. Meunier S., Nicolaidis K. Who speaks for Europe? The delegation of trade authority in theEU//Journal of the Common Market Studies, Vol. 37, No. 3, p. 477�501.11. Nello S. S. Applying the New Political Economy Approach to Agricultural Policy Formation inthe European Union. Florence: EUI Robert Schuman Centre, Working Paper, No. 97/21, 1997.12. Norgaard O. The Baltic States after Independence. Cheltenham: Edward Elgar, 1996.13. Organization for Economic Cooperation and development, OECD Surveys 1999�2000, BalticStates, A regional economic assessment. Paris: OECD, draft, 2000.14. Pelkmans J. European Integration. Methods and Economic Analysis. New York: Longman,1997.15. Schott J. J. (ed.) The World Trading System: Challenges Ahead. Washington, D. C.: Institutefor International Economics.16. Vilpiðauskas R. Regional integration in Europe: analysing intra-Baltic economic cooperation.Florence: EUI Robert Schuman Centre, Working Paper, draft, 1999.17. Vilpiðauskas R. Lithuanian-Russian economic relations in the context of Lithuania�s EU-membership process, draft paper, April 2000.18. Winters A. L. (ed.) Foundations of an Open Economy. Trade Laws and Institutions for EasternEurope. London: CEPR, 1995.19. Wolf M. The Resistable Appeal of Fortress Europe. London: Centre for Policy Studies, April1994.20. Wolf M. H. The dog that failed to bark: the climate for trade policy in the European Union//Schott J. J. (ed.) The World Trading System: Challenges Ahead, Washington, D. C.: Institute forInternational Economics, p. 125�140.21. Zecchini S. (ed.) Lessons from the Economic Transition. Central and Eastern Europe in the1990 s. Dordrecht: Kluwer Academic Publishers, 1997.

Straipsnis gautas 2000 m. liepos mën.Priimtas spaudai 2000 m. spalio mën.


Summary

Ramûnas Vilpiðauskas

After the re-establishment of independence in 1990, Lithuanian authoritiesintroduced comprehensive political and economic reforms aimed at establishingdemocratic governance and conditions for market economy. Among others, economicreform measures included the liberalization of external transactions and the creation ofinstitutional structures to form and conduct foreign trade policy of this independentcountry. A number of unilateral and contractual decisions have been taken to developwhat now constitutes Lithuania�s foreign trade policy regime. Accession negotiationsto become a member of the World Trade Organization (WTO) (formerly the GATT)and related commitments in the area of foreign trade, agricultural policy, competitionpolicy, taxation, government procurement, etc., have been playing a significant role inshaping Lithuania�s economic reforms and foreign trade policy regime. Signing bilateraland regional free trade agreements, in particular the ones with the European Union(EU) and the other two Baltic states, has been another significant factor in shapingLithuania�s external trade policy.

This paper examines the development of Lithuania�s foreign trade policy regime,with particular emphasis on the adoption of multilateral rules by acceeding to theWTO, and the preferential liberalization of trade. This analysis aims to identify themotives behind these policy initiatives and the factors shaping the current foreign tradepolicy of Lithuania. It argues that the initial liberalization of external transactions hasmainly been a result of systemic economic reforms conducted by domestic elite andthe initial weakening of interest groups. The end of the �extraordinary politics� and thestabilization of economic environment have created conditions for politics �as usual�and the increasing influence of sectoral interest groups, either by exploiting their closerelations with policy-makers or �playing by numbers�, i. e. exerting pressure by virtueof size. The growing influence of interest groups, the institutional structure of tradepolicy-making and the dominant beliefs of the policy elites have all been contributingto the recent increase in protectionism characterized by the increasing use of non-tariffbarriers to trade. These internal factors have also influenced the process of WTOaccession negotiations and implementation of bilateral and regional committments.

External actors have played an important role in first liberalizing foreign trade andlater often preventing a reversion back to protectionism. The process of accession tothe WTO has resulted in abolishing non-tarrif measures such as minimum importprices, discriminatory tax regimes for the import and wholesale of some alcohol, sugarand oil products. It seems, though, that prospective membership of the WTO andrelated commitments by Lithuanian authorities in terms of liberalizing trade have beenless significant than regional arrangements, in particular agreements with the EU.

However, the impact of the EU has not been so clear cut. On the one hand, theAgreement on Free Trade and trade-related matters between the EC and Lithuania(later incorporated into the Europe Agreement) has contributed to the liberalization ofa significant share of trade (and indirectly to liberalizing trade with other EU candidatecountries, in particular the Baltic states), as well as repeatedly prevented thereintroduction or raising of import duties. On the other hand, during recent years, thedemands of interest groups and the supply of protection by the authorities haveincreasingly relied on the commercial protection instruments and linkages between theexternal trade policy and other economic policies often exploited by the EU towards

FOREIGN TRADE POLICY AND ITS DEVELOPMENT IN LITHUANIA: ANALYSIS OFTHE MAIN FACTORS


imports from the third countries. These have included a growing emphasis on suchnon-tarrif measures as antidumping, quality standards and certification procedures.The adoption of the EU Common Commercial Policy will also increase averageconventional import duties, in particular for imports of agricultural products, althoughthe general average level of import tarrifs applied by Lithuania is not significantlylower than the one applied by the EU.

Currently, there are domestic and external factors influencing Lithuania�s foreigntrade regime in opposing directions. There are some producer groups, mainly theusers of imported products for further processing, and some non-governmentalinstitutions, which favor a free trade regime and further liberalization. However, thereare also well-organized interest groups representing domestic industries, some foreigninvestors that have been granted exclusive positions in the market, and a large groupof farmers demanding protection from foreign competition. Most policy-makers alsofavor the protection of domestic industries. The commitments to the WTO andpreferential trade partners have been acting as a factor often preventing the use ofimport tariffs to deal with the adjustment problems of domestic enterprises. However,the initiation of antidumping cases by the EU against several Lithuanian producers aswell as application of non-tariff barriers such as different quality standards andcertification procedures not only have limited Lithuania�s exports to the EU, but alsoseem to play the role of a model to be copied in protecting the Lithuanian market fromproducts imported from the CIS.

The development of Lithuania�s foreign trade regime has not been a linear process.After initial liberalization in 1993�1994, import tarrifs for agriculture have been raisedmany times. The paper presents the most recent significant instance of protectionism,which took place in the autumn of 1998 as a result of the Russian crisis of August1998. Lithuanian authorities have reacted to the demands of domestic interest groupsand introduced a number of protective measures, including the raising of import tariffson some products, mainly agricultural, and introducing a number of non-tarrif barriersdiscriminating against imported goods. These measures were introduced despite criticismfrom the EU and other international organizations including the IMF. They also spilled-over into preferential trade relations with the Baltic countries and some CEFTAmembers, resulting in retaliatory measures and a �pig war� between the Baltic states atthe end of 1998 continuing into early 1999. These measures of protectionism showthat under conditions of uncertainty and economic slowdown, domestic interest groupsmight receive protection from authorities prone to using trade policy measures to dealwith competitiveness problems of domestic enterprises even if these measures violateinternational commitments and involve a threat of retaliatory measures from the tradingpartners.

Documents

LIETUVOS UÞSIENIO PREKYBOS POLITIKA IR JOS …...dºl tarifł ir prekybos, angl. Œ GATT) ir su tuo susijæ Æsipareigojimai uþsienio prekybos, þemºs ßkio politikos, konkurencijos