Civilin teis. Daiktin teis. 5 seminaras

Privaios nuosavybs teis

Privati nuosavyb ir privaios nuosavybs teis;

Taip pat, kaip ir objektyvioji ir subjektyvioji NT, tik privataus asmens teis. Nuosavyb suprantama pirmiausia kaip teisinis santykis. Taip pat suprantama nuosavyb kaip pats objektas, k asmuo gyvendinina tas teises.

Privaios nuosavybs teiss svoka ir jos ypatumai;

Ypatumai privaios NT Fizinis ar Juridinis asmuo gali gyvendinti (tikslas tenkinti privataus asmens interesus) savininko nuoira kaip tinkamas, kad nepaeist statym ar kit asmen interes pagal paskirt. Privai nuosavyb galima perduoti tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, kokiomis slygom, u koki kain, panaiai. Yra mokesiai nuo turto verts, todl danai privats asmenys maina sandorio vert, kad maiau mokt mokesi.Privaios nuosavybs teiss gyvendinimas;

Privaios NT gyvendinimui gali bti nustatytos beveik bet kokios, maiau reglamentuojamos slygos. Galima viskas, kas nedraudiama.Asmen daugeto privaios nuosavybs teis;

Fizinis asmuo ne visada yra vienas savininkas. Bna bendroji nuosavyb (kalbs vliau). Yra bendroji jungtin (pvz., sutuoktini); bendroji dalin (gali bti keli fizini, keli juridini, arba ir miri juridini ir fizini asmen) privati nuosavyb.Privaios nuosavybs teiss gijimo ir praradimo pagrindai;

Pasitarnauja skirstymas CK 4.47 str. I ito skirstymo (bendrieji ir specialieji) atrinkti, ar tik kai kurie spec. subjektai gali gyti, ar tik fiziniams ar juridiniams asmenims.Vieosios nuosavybs teis

Vieoji nuosavyb kaip ekonomin kategorija;

Valstybs (savivaldybs) nuosavyb. Paimti t pai nuosavybs svok, pridti subjekt: TN sistema...

Subjekto, kaip teiss turtojo, savininko supratimas: laikomas Juridiniu asmeniu, nors ie subjektai turi itin daug ypatum, tiesiogiai taikomi tik 5 str. Paprastai valstyb gyvendindama savo teiss, gali naudoti savo prievartos aparat. Valstyb (savivaldyb) kaip savininkas gali suvokti per teiss gyvendinim. Turt valdo, kontroliuoja, priiri, iri, kad nebt paeisto jo teiss, jas gina, lygiai taip, kaip bet kuris kitas savininkas. Veikia per atitinkamas institucijas, priklausomai nuo to, kaip veikia, taip yra kuriamos (finans (mokesi surinkimas) VMI, (turto naudojimas) Valstybs kontrol). Sprendim dl disponavimo priima tas, kas yra savininkas: Seimas, savivaldybs Taryba (pvz. pagal Valstybs turto privatizavimo statym), kitos institucijos kontroliuoja, priiri. Pagal kai kuriuos autorius: valstyb gali suvokti kaip savinink teritoriniam lygmen: valstyb kaip juridinis savininkas ir kaip ekonominis savininkas. statymuose to parayta nerasite, tai tik suvokimui: kiek ir koki teisi asmenys turi, kiek j gyja. Valstyb gyja i biudeto l, gali gyti per valstybs mones (tiek vieas, tiek privaias). Valstybs turtas yra visos visuomens, vis. Kaip Seimas idalino privatizuojamus objektus: kas dirbo bent kiek, galjo nusipirkti valstybs privatizuojam turt. Nors turtas vis, bet jis visiems nedalomas. Teiss gyvendinimo mechanizmas: jei sukr turt, turi sprsti, k su juo daryt. Per renkamus atstovus, jie turi geriausiai inot, k daryt su bendru turtu. Biudetas surenkamas per atitinkamas institucijas, kontroliuoja finans ministerija, paskirstomas, kai institucijos teikia savo poreikius, finans ministerija surenka, paskirsto, Seimas tvirtina. Bet dal materialaus turto valstyb neg ir nenaudoja tiesiogiai. Kita dalis turto reikalinga gyvendint visuomens poreikiams (bdinga vieajai NT). Dalis valstybs turto perduodama turto patikjimo teise atitinkamoms monms, staigoms, kurios gyvendina tas f-jas (vietimo, kultros, sveikatos, pan.).

Objektyvioji vieosios nuosavybs teis;

Objektyvija prasme vieosios nuosavybs teis apibdinama kaip visuma teiss norm, reguliuojani ekonominius santykius dl daikt valdymo, naudojimosi jais bei disponavimo. Tik dl objektyviosios teiss norm egzistuoja galimyb subjektyviajai vieosios teisei atsirasti bei jos turiniui tvirtinti. Todl vieosios nuosavybs teiss objektyvija prasme kaip teiss instituto udavinys ir yra reguliuoti visuomenje egzistuojanius vieosios nuosavybs santykius.Subjektin vieosios nuosavybs teis ir jos ypatumai;

Subjektyvija prasme nuosavybs teis suprantama kaip savininko teis savo nuoira, bet nepaeidiant statym ir kit asmen teisi ir interes, valdyti, naudoti daikt bei juo disponuoti. Savininko teises turt valdyti, naudotis juo ir disponuoti atitinka vis kit asmen pasyvi pareiga susilaikyti nuo veiksm, kliudani savininkui ias teises gyvendinti. Vieosios nuosavybs teiss subjektai;

Valstybs institucijos, seimas, vyriausyb, finans ministerija. CK 97 str. Vieosios nuosavybs teiss subjektai Lietuvos Respublikoje yra valstyb ir savivaldybs.Valstybs subjektins nuosavybs teiss turinys;

Tai yra kokias teises valstyb turi kaip savininkas ir kaip jas gyvendina. Valstyb turi lygiai tokias paias teises kaip ir bet koks kitas savininkas (valdymo, paveldjimo, disponavimo sudtis). Valstyb tam tikras prasme yra saviniko fikcija.Vieosios nuosavybs teiss gijimo ir praradimo pagrindai, j ypatumai;Vieosios nuosavybs teiss objektai ir j klasifikavimas;

CK 98 str. Vieosios nuosavybs teiss objektai Lietuvos Respublikoje yra:1) em, gamtos itekliai, iskyrus tuos atvejus, kai ie objektai nuosavybs teise priklauso kitiems nuosavybs teiss subjektams;2) materialiniai itekliai, skirti Lietuvos Respublikos aukiausiosios valstybins valdios ir vietins valdios funkcijoms bei vykdomosioms - tvarkomosioms funkcijoms gyvendinti;3) turto dalis, priklausanti Lietuvos Respublikai ar savivaldybei bendrosios nuosavybs teise su kitais nuosavybs teiss subjektais;4) valstybini (savivaldybi) moni, staig ir organizacij turtas;5) valstybs (savivaldybi) bankai bei finansiniai biudet itekliai.CK 98-1 str. Lietuvos valstybei nuosavybs teise gali priklausyti visas 98 straipsnyje ivardytas turtas.Atskir vieosios nuosavybs ri teisinis reimas;

LRK 47 str. Iimtins valstybs teis nuosavyb.Lietuvos Respublikos iimtin nuosavybs teis;

Gelms, taip pat valstybins reikms vidaus vandenys, mikai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultros objektai.Lietuvos Respublikai priklauso iimtins teiss oro erdv vir jos teritorijos, jos kontinentin elf bei ekonomin zon Baltijos jroje.CK 98-2str. Savivaldybs nuosavybe gali bti bet koks turtas, kuris reikalingas Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniam vienetui ir pagal statymus priskiriamas savivaldybi nuosavybn.Vieosios nuosavybs teiss gyvendinimas;Nuosavybs teiss santykiuose valstyb veikia per tam tikras institucijas, pagrindinius sprendimus turi teis priimti aukiausioji atstovaujamoji insitucija Seimas, Savivaldybi tarybos. Nuosavyb gyjama daugiausia i vasiri mokesi, rinkliav, i principo is turtas sukuriamas pai moni.

Turto patikjimo teis

Patikjimo teis kaip ekonomin kategorija. Jos reglamentacij;

Anksiau patiktiniais galjo bti tik valstybs ir savivaldybs mons, staigos ir organizacijos, dabar ne tik valstybs ir savivaldybs mons, staigos ir organizacijos, bet ir kitos privaios mons. 4.106 straipsnis. Turto patikjimo teiss svoka ir tikslas. 1. Turto patikjimo teis tai patiktinio teis patiktojo nustatyta tvarka ir slygomis valdyti, naudoti perduot turt bei juo disponuoti. 2. Patikjimo teis nustatoma asmeniniais tikslais, privaiai ar visuomeninei naudai.

Subjektin patikjimo teis;

Jei NT apibriama savo nuoira, tai ia patiktojo nustatyta tvarka ir slygomis. i teis yra siauresn.

4.108 straipsnis. Turto patikjimo teiss atsiradimo pagrindai. Turto patikjimo teiss atsiradimo pagrindas gali bti: statymas, administracinis aktas, sutartis, testamentas, teismo sprendimas.

Patikjimo teis kaip valstybini, savivaldybi organizacij teisinis turtinio savarankikumo pagrindas;

Kartais turto patiktiniams leidiama tuo turtu disponuoti tiek, kiek leidia patiktojas. Pvz. j nurayt, parduot ar kitaip sunaikint prajus naudojimo laikotarpiui. Nustato vairs statymai ar vyriausybs nutarimai (tvarkos).

Jei patikjimo teises organizacijos neturt to turto, nebt jokio savarankikumo.

Patikjimo teiss turinys;

4.109 straipsnis. Turto patikjimo teiss turinys. 1. Valstybs ar savivaldybs mons, staigos, organizacijos valdo, naudoja atitinkamai valstybs ar savivaldybs joms perduot turt, juo disponuoja savo statuose (nuostatuose), taip pat valstybs ar savivaldybi moni, staig, organizacij veikl reglamentuojaniuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei slygomis, nepaeisdamos statym ir kit asmen teisi bei interes. 2. Kiti juridiniai ir fiziniai asmenys valdo, naudoja patiktojo jiems perduot turt bei disponuoja juo tiek, tokia tvarka bei slygomis, kaip nustatyta turto perdavimo patikjimo teise sutartyje, testamente, teismo sprendime ar statyme.

4.110 straipsnis. Turto patikjimo teiss gynimas. Turto patikjimo teiss subjektas, gindamas turim turt, turi teises, nustatytas io kodekso 4.954.99 straipsniuose

Patikjimo teiss ir vieosios nuosavybs teiss santykis;

Biudetas ir kitas turtas gyvendinamas per patikjimo teis. Vieosios NT, dalis jos gyvendinama per turto patikjimo teis.

Patikjimo teiss subjektai;

4.107 straipsnis. Turto patikjimo teiss subjektai. 1. Turto patikjimo teiss subjektai (patiktiniai) Lietuvos Respublikoje yra valstybs ar savivaldybi mons, staigos ir organizacijos, taip pat gali bti kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. 2. Patiktojas ar keli patiktojai gali skirti vien ar kelet patiktini, nustatyti j skyrimo ar keitimo tvark. Gali bti ir privaiai naudai, ne vien vieai. Tam yra speciali sutartis tarp patiktojo ir privataus patiktinio dl ios teiss gyvendinimo (6 knyga).

Patikjimo teiss objektas;

Privaios nuosavybs teiss gyvendinimo patikjimo teise ypatumai;

Reglamentuoja per sutartinius santykius. 6 knygaPatikjimo teiss pasibaigima;.Savininko valia (kaip ir atsiranda). Taip pat bendri pagrindai. Patikjimo teis yra ivestin.

Teism praktika

1. 2001 m. gegus 21 d. LAT civilin byla Nr. 3K-3-596/2001;Teisj kolegija nustat: Pareikjas D.J.Kopelmanas kreipsi teism, nurodydamas, kad 1967 m. notarikai patirtinta sutartimi jis i S.Kubos nusipirko gyvenamj nam su kiniais pastatais ir kiemo renginiais, kuriuos pastarasis paveldjo i savo sesers M.Dzerviniens kaip ir vis kit jos turt. Palangos m. apylinks teismo sprendimu buvo nustatytas juridin reikm turintis faktas, kad Kubait (Gervien) Margeta (ta pati Dzervinien) nuosavybs teise vald ems sklyp Ukanavs km., sklypo Nr. 61 4,52 ha. Sprendim paliko nepakeist.

2. 2002 m. rugsjo 23 d. LAT civiline byla 3K-3-959/2002;Iekov Klaipdos m. savivaldyb nurod, jog 1998 m. spalio 22 d. savivaldybs taryba sprendimu Nr. 184 nusprend i Jros g. 3, Klaipdoje esanio namo gyventoj ipirkti jiems nuosavybs teise priklausanius butus. 2001 m. birelio 21 d. savivaldybs taryba nusprend paimti visuomens poreikiams atsakovei nuosavybs teise Jros g. 3 priklausani gyvenamojo ploto dal, viso 76,96 kv.m., kompensuojant jai turto vert. Turto vertintojai buvo nustat 218 000 Lt turto vert. Taiau su atsakove susitarti nepavyko, pagal 2001 m. gegus mn. turto vertinimo ataskait gino turto vert - 82000 Lt. Kadangi su atsakove geruoju nebuvo susitarta, iekovas pra teismo paimti visuomens poreikiams turt, kompensuojant iekovei jo vert 82 000 Lt. Nutar Klaipdos apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2002 m. sausio 18 d. nutart panaikinti ir palikti galioti Klaipdos miesto apylinks teismo 2001 m. lapkriio 6 d. sprendim, padidinant Danutei Lisauskienei priteist kompensacij iki 311615,52 Lt. (trij imt vienuolikos tkstani ei imt penkiolikos lit ir 52 ct.).

3. 2008 m. spalio mn. 29 d. LAT civiline byla Nr. 3K-3-514/2008;Pareikjas prao nustatyti nuosavybs teiss pastat gijimo pagal gyjamj senat fakt. Jis teigia, kad 1991 m. suremontavo, perstat ir pritaik arklidms apleist ir niekieno nenaudojam pastat-sandliuk, esant duomenys neskelbtini, ir valdo pastat siningai, teistai, atvirai ir nepertraukiamai jau daugiau kaip deimt met. V Registr centre nra duomen, kad is pastatas bt registruotas kaip kieno nors nuosavyb. Vilniaus miesto savivaldybs administracijos Ras seninija sutiko, kad pareikjas naudotsi iuo pastatu, taip pat leido jam naudotis prie pastato esaniu ems sklypu. Per vis valdymo laikotarp niekas kitas negyvendino savo teisi pastat. Palikti nepakeistus ir priteisti i pareikjos O. L. suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybs biudetinei staigai Pavilni ir Verki regionini park direkcijai 1000 (vien tkstant) Lt advokato pagalbai kasacins instancijos teisme apmokti.

4. 2000 m. gegus 22 d. LAT civiline byla Nr. 3K-3-579/2000;AB Lietuvos ems kio bankas 1998 m. birelio 10 d. paskolos sutartimi Nr. 1 suteik treiajam asmeniui UAB Rida 2000000 Lt paskol iki 1999 m. gegus 1 d. U savalaik paskolos grinim 1998 m. birelio 10 d. laidavimo sutartimi Nr. 1 laidavo venioni rajono savivaldybs taryba. Iekovas pra teismo pripainti negaliojania 1998 m. birelio 10 d. laidavimo sutart. Nurod, kad ia sutartimi paeistas vieosios teiss principas draudiama viskas, kas tiesiogiai neleista, t.y. vietins valdios ir valdymo institucijos gali veikti tik savo kompetencijos ribose pagal normini akt reikalavimus. Iekovo nuomone, sutartis neatitinka CK 47 str. 1 d., Lietuvos Respublikos biudetins sandaros statymo, 1991 m. gruodio 9 d. Vyriausybs nutarimu Nr. 536 patvirtint Lietuvos Respublikos valstybs biudeto ir savivaldybi biudet sudarymo bei vykdymo bendrj taisykli reikalavim, prietarauja venioni rajono savivaldybs tarybos tikslams (CK 49 str. 1 d.). Sprendimo nepakeit

5. 2007 m. lapkriio 26 d. LAT civiline byla Nr. 3K-7-345/2007.Iekovas nurod, kad Maeiki rajono apylinks teismas 2004m. kovo 12d. siteisjusiu sprendimu nustat, kad atsakovas UABTeli ilumos tinklai 2001 metais neteistai idav Daugiabuio namo savinink bendrijai (toliau DNSB)Medvgalis technines slygas atsijungti daugiabuiui namui (duomenys neskelbtini) nuo Teli centralizuoto ilumos ir karto vandens tiekimo tinkl, o atsakovas DNSBMedvgalis neteistai atjung nam nuo Teli centralizuoto ildymo ir karto vandens tiekimo tinkl. iais neteistais veiksmais iekovui buvo padaryta turtin ir neturtin ala, kurias pagal CK 6.251 straipsn turi visikai atlyginti al padar asmenys. Turtins alos dydio patvirtinimui iekovas pateik UABRaika smat; ABLietuvos dujos iauli filialo paym. Iekovas paymjo, kad dl atsakov neteist veiksm pablogjo jo sveikata, pamjo snari, stuburo ligos, kartojasi peralimai, kno skausmai; iekovas igyveno dl to, jog atjungtas ildymas paveiks monos ir jo sveikat ateityje, todl pra priteisti 8000Lt neturtinei alai atlyginti. Iekovas, remdamasis Lietuvos nacionaline teise, patikslintu iekinio pareikimu pra teismo priteisti solidariai i atsakov DNSBMedvgalis ir UABTeli ilumos tinklai 20997,23Lt turtinei alai, 8000Lt neturtinei alai atlyginti, 5procent dydio metines palkanas nuo priteistinos sumos, skaiiuojamas nuo bylos iklimo teisme iki teismo sprendimo visiko vykdymo dienos. Panaikinti iauli rajono apylinks teismo 2006 m. spalio 31 d. sprendim ir iauli apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. vasario20d. nutart ir perduoti byl pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo. Marius Matiukas, Civilin teis II, 2012