Upload
others
View
6
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
EUROPOS SĄJUNGAEuropos Socialinis Fondas
Medicinos studijų programa
MODULIS
ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ
IV kursasVII -VIII semestras
Medicinos fakultetasKauno medicinos universitetas
2009 –2010 m
Turinys
1. Bendroji informacija…………………………………………………………………
2. Bendrasis modulio turinys…………………………………………………………...
3. Modulio tikslas ir uždaviniai.......................................................................................
4. Tutoriniai užsiėmimai................................................................................................
4.1. Pirmoji problema. Išeminė širdies liga - ūminis ir lėtinis širdies skausmas...........................................................................................................................
4.2. Antroji problema. Širdies disfunkcija ir aritmijos - dusulys ir tinimai, netvarkinga širdies veikla.................................................................................................
4.3. Trečioji problema. Uždegiminės širdies ligos ir ydos - karščiavimas kardiologijoje ir ūžesiai....................................................................................................
4.4. Ketvirtoji problema. Išeminės širdies ligos chirurginis gydymas ir pooperacinė eiga...................................................................................................................................
4.5. Penktoji problema. Ūminės aortos ligos ..............................................................
4.6. Šeštoji problema. Periferinių kraujagyslių ligos ir jų gydymas............................
4.7. Septintoji problema. Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis reabilitacija.....
5. Paskaitos......................................................................................................................
5.1. Stabilioji krūtinės angina (2 val.)………………………………………………..
5.2. Nestabilioji krūtinės angina (2 val.)……………………………….....................
5.3. Ūminis miokardo infarktas (2 val.)………………………………………………
5.4. Širdies funkcijos sutrikimai ( 2 val.)…………………………………………….
5.5. Arterinė hipertenzija (1 val.) .................................................................................
5.6. Miokardo ligos (2 val.).........................................................................................
5.7. Širdies ritmo sutrikimai (2 val.).............................................................................
5.8. Širdies laidumo sutrikimai (2 val.).........................................................................
5.9. Reumatas ir infekcinis endokarditas (2 val.)..........................................................
5.10. Miokarditas ir perikarditas (2
val.)........................................................................
5.11. Aortos vožtuvo ydos (2
val.).................................................................................
5.12. Mitralinio ir triburio vožtuvo ydos (2 val.).........................................................
5.13. Įgimtos širdies ydos (2 val.).................................................................................
5.14. Dirbtinės kraujo apytakos ypatumai ir miokardo protekcija kardiochirurgijos
operacijų metu ( 2 val.)....................................................................................................
5.15.Įgytų širdies vožtuvų ydų chirurginis gydymas val. (2 val.) .................................
5.16. Perikardo ligos, širdies augliai ir aortos ligų chirurginis gydymas ( 2 val.) .........
5.17. Įgimtų širdies ydų radikalios ir paliatyvinės operacijos (2 val.)............................
5.18. Širdies nepakankamumo chirurginis gydymas - širdies skilvelius pavaduojančios
sistemos (1 val.)...............................................................................................................
5.19. Širdies transplantacijos chirurginiai aspektai ( 2 val.)............................................
5.20. Išeminės širdies ligos chirurginis gydymas (2 val.)................................................
5.21. Chirurginė flebologija (1
val.)..................................................................................
5.22. Ūminis arterinis nepratekamumas (2 val.).............................................................
5.23.Endokardito,miokardito ir perikardito etiologija, laboratorinė diagnostika, tyrimo
rezultatų interpretavimas, racionalaus antibakterinio gydymo pasirinkimas (2val.)
5.24. Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. Aterosklerozės..............................
biochemija.Ūminės fazės baltymai.Miokardo pažeidimo žymenys (2 val.)...........
5.25. Išemijos ir širdies nepakankamumo biochemija. Miokardo pažeidos žymenys
(2 val.)
5.26. Hipertenzijų etiologijos ir korekcijos biochemija (1 val.)
5.27. Antioksidacinė sistema. Lipoproteinai, jų sudėtis, apykaita ir jos sutrikimų
diagnostika (1val.)
5.28. Radiologinė širdies ligų diagnostika (1val)
5.29. Reabilitacijos sistema (1
val.) .................................................................................
5.30. Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis reabilitacija (2 val)
5.31. Neįgalumo ir darbingumo bei specialiųjų poreikių nustatymo principai.
Profesinė reabilitacija (2val.)................................................................................
6. Praktikos darbai............................................................................................................
6.1. Stabili krūtinės angina (1 val.)…………………………………………………....
6.2. Nestabilioji krūtinės angina (2 val.)………………………………….................
6.3. Ūminis miokardo infarktas (2 val.)……………………………………………...
6.4. Širdies nepakankamumas (2 val.)..........................................................................
6.5. Arterinė hipertenzija ir kardiomiopatijos (2 val.)...................................................
6.6. Ekstrasistolija, paroksizminės tachikardijos, WPW sindromas (2 val.)................
6.7. Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas (2val.)………………………………….....
6.8. Širdies laidumo sutrikimai (2 val.)
6.9. Uždegiminės širdies ligos (1 val.).........................................................................
6.10. Aortos ir mitralinio vožtuvų ydos ( 2 val.)..........................................................
6.11. Įgimtos širdies ydos ir triburio vožtuvo ydos (2 val.).........................................
6.12. Perikardo,aortos ligų ir širdies auglių chirurginis gydymas(1 val.).
6.13. Ekstrakorporinė membraninė oksigenacija ir intraaortinė balioninė
kontrapulsacija (1 val.)
7. Seminarai......................................................................................................................
7.1. Krūvio mėginių reikšmė IŠL diagnostikai (1 val.)...............................................
7.2. VA angiografijos reikšmė diagnostikai ir gydymui (1 val.)..................................
7.3. 2 D echokardiografijos reikšmė IŠL diagnostika (1
val.)......................................
7.4. Širdies ydų echokardiografinė diagnostika (1 val.).............................................
7.5. Elektrofiziologinė aritmijų diagnostika ir gydymas (1 val.).................................
7.6. Ūminio miokardo infarkto ir vainikinės kraujotakos sutrikimų laboratorinė
diagnostika (1 val.)
7.7. Elektrolitų apykaita ir jos sutrikimų įtaka širdies aritmijų išsivystymui (1 val.)
7.8. Širdies radionuklidiniai tyrimai (1 val.)…………………………………...........
7.9. Širdies kraujagyslių ligų pasekmių įvertinimas ir individualių reabilitacijos
programų sudarymas (3 val.)
7.10. Ankstyvosios ir vėlyvosios komplikacijos po širdies operacijų (1 val.).
7.11.IŠL chirurginio gydymo indikacijos, rezultatai. Išeminis mitralinis
nesandarumas, vožtuvą išsaugojančios operacijos (1 val.).
8. Modulio egzamino klausimai.......................................................................................
8.1. Kardiologijos klausimai.........................................................................................
8.2. Kardiochirurgijos klausimai...........................................................................
8.3. Klinikinės laboratorinės diagnostikos klausimai........................................
8.4. Klinikinės biochemijos klausimai................................................................
8.5. Reabilitacijos klausimai
9. Priedai..........................................................................................................................
1. Bendroji informacija
1.1. Modulio vadovė: doc. R. Jonkaitienė, KMU Kardiologijos klinika
([email protected] ), tel. 32 69 76
1.2. Modulio koordinatorius: prof. J. Sakalauskas, KMU Širdies, krūtinės ir
kraujagyslių chirurgijos klinika ([email protected] ), 326391, 869873028
1.3. Modulio trukmė: 6 savaitės 6 kreditai
Kardiologijos klinika 3 kreditai
Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika 1,6 kredito
Reabilitacija 0,8 kredito
Klinikinė biochemija 0,3 kredito
Klinikinė laboratorinė diagnostika 0,2 kredito
Radiologijos klinika 0,1 kredito
1.4. Padaliniai ir praktikos darbų darbo dienų skaičius:
27 dienos (24 dienos + 2 dienos pasiruošimui + 1 diena egzaminas)
Kardiologijos klinika ( 14d.)
Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika ( 6d.)
Klinikinė biochemija (1,5 d.)
Klinikinė laboratorinė diagnostika + radiologija (1d.)
Reabilitacijos klinika ( 2d.)
1.5. Dėstomi dalykai ir atsakingi asmenys:
Kardiologija
Atsakingas asmuo: doc. Regina Jonkaitienė ([email protected])
Širdies ir kraujagyslių chirurgija
Atsakingas asmuo: prof. Juozas Sakalauskas ([email protected] )
Klinikinė biochemija
Atsakingas asmuo: doc. Aušra Mongirdienė ([email protected] )
Klinikinė laboratorinė diagnostika
Atsakingas asmuo: M.D. Astra Vitkauskienė ([email protected] )
Klinikinė radiologija
Atsakingi asmenys: Dr. Ilona Kulakienė, ( [email protected]) tel. 327010 J Zavedckienė ([email protected]) tel. 327062Reabilitacija
Atsakingas asmuo: doc. Jūratė Samėnienė ([email protected] )
2. Bendrasis modulio turinys
Nagrinėdami šio modulio problemas, studentai įgyja naujų žinių ir jas pritaiko šiose
srityse:
Kardiologijoje – nagrinėja aterosklerozės, dislipidemijos, išeminės širdies
ligos(krūtinės anginos, ūminių išeminių sindromų), pirminės arterinės
hipertenzijos, reumato įgytų ir įgimtų širdies ydų, infekcinio endokardito,
miokarditų, perikarditų, kardiomiopatijų, širdies ritmo ir laidumo sutrikimų,
širdies nepakankamumo etiologiją, patogenezę, klinikinę simptomatiką,
diagnostikos metodus, kriterijus, medikamentinio, intervencinio, chirurginio
gydymo principus, indikacijas, prevencijos principus.
Kardiochirurgijoje – nagrinėja kardiologijos dalyje nurodytų problemų
chirurginio gydymo indikacijas, operacijos metodus, pooperacinės priežiūros
ypatumus, indikacijas širdies transplantacijai, dirbtinės kraujotakos ypatumus
ir miokardo protekciją operacijų metu, širdi pavaduojančius prietaisus.
Klinikinėje laboratorinėje diagnostikoje – nagrinėja pagrindinių širdies ligų
laboratorinės diagnostikos galimybes ir tyrimų interpretaciją.
Klinikinėje biochemijoje – nagrinėja biocheminius širdies ligų, sindromų
aspektus, remiantis keturiomis pagrindinėmis problemomis.
Radiologijoje – nagrinėja širdies ligų radiologinės diagnostikos bei
radionuklidinių tyrimų galimybes.
Reabilitacijoje – nagrinėja širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų
reabilitaciją, apimdami išeminės širdies ligos, širdies disfunkcijos, aritmijų ir
širdies ydų individualias reabilitacijos schemas po medikamentinio,
intervencinio ir kardiochirurginio gydymo.
3. Modulio tikslas ir uždaviniaiBaigdami šį modulį, studentai turi mokėti apibrėžti, analizuoti, paaiškinti ir
susieti reiškinius, nagrinėjamus modulio problemose. Siekiant šio tikslo studentai turi:
1. įsisavinti žinias apie dažniausiai pasitaikančių širdies ligų išplitimą,
priežastis, patogenezę, diagnostiką, gydymo ir prevencijos principus bei metodus.
2. įgyti įgūdžius savarankiškai ištirti pacientą: išklausyti ir atskirti sistolinį nuo
diastolinio ūžesio; išmatuoti arterinį kraujospūdį pagal PSO metodiką; EKG nustatyti
ūminį miokardo infarktą, prieširdžių virpėjimą, plazdėjimą, skilvelinę tachikardiją,
visišką atrioventrikulinę blokadą, įvertinti aprašytus echokardiografinius rodmenis,
įvertinti laboratorinius, rentgeninius, veloergometrijos, vainikinių arterijų
angiografijos duomenis, sudaryti tyrimo ir gydymo planą preliminariai širdies
susirgimo diagnozei pagrįsti, apibendrinti tyrimų rezultatus.
3. įgyti gebėjimus:suformuluoti klinikinę diagnozę šioms širdies ligoms:
ūminiam miokardo infarktui, nestabiliajai ir stabiliajai krūtinės anginai, širdies
ydoms(aortos stenozei, aortos nesandarumui, mitraliniam nesandarumui, prieširdžių
pertvaros defektui) arterinei hipertenzijai, širdies nepakankamumui, skirti gydymą,
nustatyti indikacijas intervenciniam ir chirurginiam gydymui, stebėti pacientus po
vainikinių arterijų ir širdies vožtuvo protezavimo operacijos, skirti individualias
reabilitacijos priemones, parašyti ligos istoriją.
4. TUTORINIAI UŽSIĖMIMAI
4.1 Pirma problema - Išeminė širdies liga
Tutorinis įvadinis užsiėmimas – bazinės žinios apie širdies vainikinę kraujotaką,
jos regulavimą, aterosklerozinių plokštelių sandarą, progresavimą, miokardo išemijos
patofiziologijos mechanizmus,organizmo pakitimus ūminio miokardo infarkto metu.
TUTORINIS UŽSIĖMIMAS - ŪMINIS IR LĖTINIS ŠIRDIES SKAUSMAS
(4val.)
Pirmas žingsnis - Stabilioji krūtinės angina
Nusiskundimai:
- Spaudžiamojo pobūdžio vidutinio intensyvumo priepuoliniai skausmai
krūtinėje,kurie užeina mažo fizinio krūvio metu ar susinervinus, plinta į kairiąją
ranką, du rankos pirštus ir apatinį žandikaulį.
- Skaudant išpila prakaitas, atsiranda silpnumas.
- Skausmas praeina nutraukus krūvį ar pavartojus glicerilio trinitrato per 3−5
minutes.
Ligos anamnezė. 55 m. amžiaus vyras, tarnautojas. Skausmų trukmė virš vienerių
metų. Jie atsirado fizinio krūvio metu. Ramybės tarpsniu skausmų krūtinėje nejaučia.
Objektyvi būklė - Taisyklingas kūno sudėjimas, svoris 76 kg, ūgis 174 cm, KMI –24,
liemens apimtis - 90 cm, odos ir gleivinės pokyčių nenustatyta. Širdies veikla
ritmiška, I° sistolinis užesys ties širdies viršūne, širdies susitraukimo dažnis 74
k./min., AKS 136/84 mmHg. K=D.Plaučiuose vezikulinis alsavimas, be karkalų.
Pilvo organų pokyčių nėra. Kojose edemų nėra. Pulsas ant pėdos nugarinės arterijos
(a. dorsalis pedis) abiejose kojose čiuopiamas gerai.
EKG – Pridedamas pav. ramybės metu ir atsiradus angininiam skausmui
2D-echokardiografija: kairiojo skilvelio galinis diastolinis dydis - 44,0 mm,
tarpskilvelinė pertvara- 10,0 mm, užpakalinė kairiojo skilvelio sienelė - 9,0 mm,
miokardo masės indeksas - 88,0 g/m², kairiojo skilvelio IF- 45,0 %, aortos plotis
20/28 mm, kairiojo prieširdžio dydis 49 x 38 mm, dešiniojo prieširdžio dydis 45 x 37
mm. Išvados: sumažėjusi kairiojo skilvelio sistolinė funkcija, hipokinetiški viršūniniai
segmentai (2 balai), viduriniai priekinės, šoninės sienos, tarpskilvelinės pertvaros
segmentai (1,5−2 balai). Sutrikęs kairiojo skilvelio išsiplėtimas (relaksacija).Aortos
žiedo, burių fibrozė, I laipsnio aortos vožtuvų nepakankamumas. Dviburio vožtuvo
burių fibrozė, I laipsnio priekinės burės prolapsas. Veloergometrinis mėginys –
Pasiektas krūvis 7 MET. Didžiausiojo krūvio metu jautė skausmą krūtinėje,
žandikaulio „rakinimą“. EKG – nustatyta krūtinės derivacijų S−T tarpo
pasislinkimas žemyn (dislokacija) daugiau kaip 2 mm.
Laboratoriniai tyrimai
Hb – 144 g/l, leukocitai – 8,45 x 109/l, eritrocitai – 4,74 x 1012/l, trombocitai –243 x
109/l, kalis – 4,9 mmol/l, natris – 143 mmol/l, kreatininas – 107 μmol/l, gliukozė – 5,5
mmol/l, troponinas I – < 0,2 μg/l, bendrasis cholesterolis – 7,53 mmol/l, mažo tankio
cholesterolis –4,05 mmol/l, didelio tankio cholesterolis – 1,06 mmol/l, trigliceridai –
3,4 mmol/l, aterogeniškumo koeficientas – 5,6 , alaninė transaminazė – 19 U/l,
asparaginė transaminazė –48 U/l, kreatinkinazė – 76 U/l.
Vainikinių arterijų angiografija: išvada- S5 segmento 99 % stenozė
Klausimai :
Kokia išankstinė (preliminari) diagnozė?
Kokį tyrimų planą rekomenduosite?
Ar tipiški KA klinikiniai požymiai?
Ar yra pokyčių ramybės EKG ir EKG skausmo metu ?
Ar ligoniui nustatytas patologinis fizinio krūvio mėginys?
Kuriais kriterijais remdamiesi vertinsite sistolinę kairiojo skilvelio funkciją?
Kokie lipidų apykaitos sutrikimai nustatyti šiam ligoniui?
Kokiais neinvaziniais tyrimais diagnozuota stabilioji KA šiuo atveju?
Koks krūtinės anginos rizikos laipsnis?
Kokiais kriterijais remiantis nustatytomas stabiliosios KA rizikos laipsnis?
Koks gydymas rekomenduojamas nustačius kairiosios vainikinės arterijos kamieno
didelę stenozę ?
Prašau suformuluoti klinikinę diagnozę lotynų kalba.
Kokius vaistus rekomenduosite po aortos ir vainikinių arterijų jungčių suformavimo
operacijos?
Antras žingsnis – Nestabilioji krūtinės angina
Nusiskundimai:
- Staigus, prieš 40 min. prasidėjęs kairiojo peties ir kaklo skausmas, atsiradęs
bedirbant sodo darbus.
Ligos anamnezė. 60 metų pensininkė mokytoja keleri metai serga arterine
hipertenzija ir artritu. Vartoja 50 mg metoprololio du kartus per dieną, 200 mg
celebrekso vieną kartą per dieną. Pastaruosius du mėnesius įprastinio fizinio krūvio
metu nuolat vargina panašaus pobūdžio skausmas, kurį pacientė sieja su anksčiau
diagnozuotu artritu. Išgėrus 200 mg celebrekso ir skausmo intensyvumui
nesumažėjus, kreipėsi į šeimos gydytoją ir buvo GPM atvežta į kardiologijos
priėmimo kambarį.
Gyvenimo anamnezė.Vartoja pakaitinę terapiją dėl menopauzės (0,625 mg
konjuguotų estrogenų ir 2,5 mg medroksiprogesterono acetato per parą).Tėvas 50
metų amžiuje persirgo miokardo infarktu. Žalingų įpročių neturi.
Objektyvi būklė. Ūgis - 160 cm, kūno svoris - 58 kg, KMI -23, asteniška. Oda ir
matomos gleivinės nepakitusios, skydliaukė nepadidėjusi. Širdies tonai aiškūs,
sinusinė tachikardija, ŠSD – 100 k./min., širdies ūžesių negirdėti. AKS – 150/98 mm
Hg k=d. Kitų sistemų duomenys be pakitimų.
EKG – sinusinė tachikardija, V4 – V6 derivacijų 2 mm ST segmentas horizontaliai
nusileidęs/
Klausimai:
Kokias dvi ligas ar sindromus pirmiausia įtarsite?
Kokius pakitimus matote elektrokardiogramoje?
Kokius papildomus tyrimus reikia atlikti pacientei?
Tyrimų duomenys
Laboratoriniai: bendrasis kraujo tyrimas – norma; troponinas T – < 0,01 μg/ml;
lipidograma – norma, skydliaukės hormonų tyrimas – norma;
2D echokardiografija – kairiojo skilvelio hipertrofija, sistolinė funkcija normali.
Širdies ertmės ir vožtuvai normalūs.
Vainikinių arterijų angiografija – kairiosios vainikinės arterijos S 6 segmento
susiaurėjimas > 75 %
Kokią ligą ar sindromą nustatysite pacientei?
Paskirkite nustatytos ligos gydymą
Ar galima tęsti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo ( išskyrus aspiriną) ir
pakaitininę hormonų terapiją?
Trečias žingsnis – Ūminis miokardo infarktas
Nusiskundimai:
- Staigus spaudimas pakrūtinyje, vidurių pūtimas.
Ligos anamnezė. 52 metų didelės įmonės direktorius, iki šiol nesirgęs jokiomis
ligomis, daug rūkantis. Dėl minėto skausmo išgėrė vieną tabletę ranitidino ir savijauta
pagerėjo. Po 4 val. nemalonūs pojūčiai pakrūtinyje pasikartojo ir išplito į krūtinę. Vėl
pavartojus ranitidino savijauta nepagerėjo. Nurodyti sutrikimai kartojosi dar keletą
kartų. Nakties metu atsirado bendras silpnumas, pylė prakaitas. Kitos dienos rytą
pacientas kreipėsi į šeimos gydytoją ir buvo atsiųstas į kardiologijos priėmimo skyrių.
Objektyvi būklė. Ūgis -178 cm, svoris - 96 kg, KMI – 30, ŠSD – 78 k./min., AKS –
150/100 mmHg k =d. Širdies tonai duslūs, be ūžesių. Plaučiuose alsavimas
vezikulinis, be karkalų. Čiuopiant pilvas jautresnis pakrūtinyje, pilvaplėvės dirginimo
reiškinių nėra. Kepenys nepadidėjusios, kojose edemų nėra.
Laboratoriniai tyrimai. Bendras kraujo vaizdas: leuk. – 17,84 × 109/l; eritr. – 4,4 ×
1012/l; Hb – 144 g/l. Troponinas I – 2,5 μg/l.
Dvimatė echokardiografija: KS – 44 mm. IF –40 %, hipoakinetiška apatinė ir
užpakalinė kairiojo skilvelio sienelės, diastolinė kairiojo skilvelio disfunkcija, kairiojo
skilvelio hipertrofija, I° regurgitacija pro dviburį vožtuvą;
Vainikinių arterijų angiografija: S1 – 40 %, S3 – 100 %, S7 – 25 %
Atlikta perkutaninė transliuminalinė S3 segmento angioplastika.
Fibrogastroduodenoskopija- Gastroduodenitis erosiva.
EKG: pridedama
Klausimai:
Ką galima įtarti iš paciento nusiskundimų?
Ar yra išeminės širdies ligos rizikos veiksnių? Jei yra, nurodykite.
Ar buvo būtina užrašyti EKG ir kokie požymiai, tyrimų duomenys paskatino tai
padaryti?
Kokius pokyčius galima matyti EKG?
Kokiai patologijai būdingi šios EKG pokyčiai?
Kokius papildomus tyrimus reikia atlikti diagnozei patikslinti?
Kokią neatidėliotiną medicinos pagalbą reiktų suteikti šiam pacientui?
Suformuluokite klinikinę diagnozę
Koks šio paciento gydymo planas?
Problemos esmė – tipinis lėtinis krūtinės skausmas ir ūminiai tipiniai ir netipiški
krūtinės skausmai, savalaikės diagnostikos svarba, pavėluoto kreipimosi į gydytoją
priežastys
Klinikiniai požymiai – tipiniai ir netipiniai ūminiai ir lėtiniai skausmai krūtinėje,
EKG išemijos požymiai, patologinė ST segmento dislokacija.
Tikslas – išmokyti pažinti įvairius angininius skausmus, įtarti ūminį koronarinį
sindromą, visada registruoti EKG, jei yra rizikos veiksniai ar neaiški diagnozė ir
teisingai ją įvertinti. Laiku nukreipti kardiologo konsultacijai. Atkreipti dėmesį į
moterų išeminės ligos eigą.
Mokymosi uždaviniai ir turinys.
Baigdami šią problemą, studentai turi mokėti:
1.nustatyti ūminio ir lėtinio skausmo krūtinėje priežastį : stabiliąją ir nestabiliąją
krūtinės anginą, ūminį miokardo infarktą
2.įvertinti išemijos ir pakenkimo bei nekrozės požymius požymius EKG
3.įvertinti neinvazinius diagnostikos metodus
4.žinoti biocheminius miokardo pažeidos tyrimus
5.sudaryti tyrimo ir gydymo planą ūmino ir lėtinio išeminio sindromo atveju
6.nustatyti intervencinio ir chirurginio gydymo indikacijas.
7.įvertinti moterų IŠL ypatumus
Pagrindinė literatūra:
1.“ Širdies ligos“ – R. Žaliūnas, red. P. Zabiela. Kaunas, 2009 p. 5 - 69
Papildoma literatūra:
1. Žr. papildomos literatūros sarašą pagrindinėje literatūroje p.69.
4.2. Antra problema. Širdies disfunkcija ir aritmijos
Įvadinis tutorinis užsiėmimas (1 val.) - bazinės žinios apie širdies disfunkciją ir
patofiziologiją, arterinio kraujospūdžio reguliavimo mechanizmus, reguliacijos
sutrikimų patofiziologiją, sisteminės arteriolių pažeidos ypatumus.
TUTORINIS UŽSIĖMIMAS - DUSULYS IR TINIMAI (4 val.)
Pirmas žingsnis - Dūstantis pacientas
Nusiskundimai:
- Dusulys, kuris atsiranda nedidelio fizinio krūvio metu, o pastarosiomis
dienomis ir ramybės tarpsniu, suintensyvėja naktį.
- Sausas kosulys, bendras silpnumas, pykinimas, maudimas dešinėje pašonėje.
Ligos anamnezė. 29 metų vyras vairuotojas greitą nuovargį, oro stoką fizinės
įtampos metu pradėjo jausti prieš pusmetį. Prieš kelis mėnesius sirgo plaučių
uždegimu, kurį išgydžius dusulys išliko ir progresavo, atsirado patinimai. GMP
į kardiologijos klinikos priėmimo skyrių atvežė dėl progresuojančio dusulio.
Objektyviai. Oda ir matomos gleivinės blyškios. Perkusinės širdies ribos
išplitusios į abi puses. Širdies veikla ritmiška, ŠSD 108 k./min.; suminis
galopas; ties širdies viršūne – III laipsnio sistolinis ūžesys, plintantis į pažastį;
AKS 90/70 mm Hg. Plaučiuose alsavimas vezikulinis, jungo venos
išsiplėtusios, kepenų apimtis 12 cm, ryškūs patinimai kojose ir juosmens
srityje.
Ligonių priėmimo skyriuje užrašyta EKG, atlikta krūtinės ląstos
rentgenograma, dvimatė kardioechoskopija (pav. pridedami)
Klausimai:
Kokias ligas daugiausia įtarsite?
Kurią Niujorko širdies nepakankamumo funkcinę klasę nustatysite šiam
pacientui?
Kokius tyrimus pirmiausia atliksite?
Kokie pagrindiniai kardioechoskopiniai dilatacinės kardiomiopatijos
kriterijai:
Kaip gydysite, siekdami greitai palengvinti dusulį?
Kokių neurohormonų blokatorių skirsite nuolatos vartot?
Koks tinkamiausias ligos chirurginio gydymo metodas, jei gydymas vaistais
neveiksmingas?
Problemos esmė: dusulio nustatymas, priežasčių išaiškinimas ir diferencijavimas,
skubi pagalba ir gydymo plano sudarymas, prognozės įvertinimas.
Tikslas: įgyti žinias, praktinius įgūdžius ir gebėjimus apie širdies nepakankamumo
priežastis, provokuojančius ir palaikančius veiksnius, patofiziologiją, diagnostiką,
diferencijavimo principus ir šiuolaikinio gydymo galimybes.
Antras žingsnis - Arterinė hipertenzija ir hipertenzinė širdies liga
Nusiskundimai:
- Galvos skausmas, veržimas pakaušyje,oro trūkumas, ilgalaikis maudimas kairėje
krūtinės ląstos pusėje, darbingumo sumažėjimas ir nemiga
Ligos anamnezė. 48 m. mokytoja, apie 10 m. nustatytas antsvoris, prieš metus buvo
diagnozuotas padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolio kiekis, valgo riebų maistą,
nesportuoja.
Motina, sulaukusi 52 metų, sirgo miokardo infarktu, seseriai nustatyta arterinė
hipertenzija.
Nealergiška, retkarčiais vartoja migdomuosius.
Objektyviai:Ūgis -160 cm, svoris- 72 kg, kūno masės indeksas 28 kg/m2, juosmens
apimtis -90 cm. Krūtinės ląsta neskausminga. AKS dešinėje rankoje 164/102 mmHg,
kairėje – 152/96 mmHg. ŠSD-84 k./min. II tono akcentas ties aorta, širdies viršūnės
plote II laipsnio sistolinis ūžesys. Plaučių alsavimas vezikulinis, nėra karkalų. Pilvas
minkštas, neskausmingas. Kojose edemų nėra.
Laboratoriniai tyrimai – bendrasis kraujo bei šlapimo tyrimai be patologinių
pokyčių. Mikroalbuminurijos tyrimas juostele 1+. Lipidograma: BCh 6,4 mmol/l,
MTL-C 4,2 mmol/l, DTL-C 0,98 mmol/l, TG 2,4 mmol/l. Glikemija 6,4 mmol/l.
Kalio kiekis 4,4 mmol/l. Urea 6,8 mmol/l. Kreatininas 86 mikromol/l.
EKG – sinusinis ritmas, levograma.
Dvimatė echokardioskopija - kairiojo skilvelio galinis diastolinis skersmuo 46 mm,:
tarpskilvelinės pertvaros storis 11 mm, užpakalinės sienelės storis 10 mm, miokardo
masė 163 g, miokardo masės indeksas 96,5 g/m2, santykinis sienelių storis 0,43-
koncentrinė kairiojo širdies skilvelio hipertrofija. Sutrikusi kairiojo skilvelio
relaksacija: E 0,55 m/sek., A 0,77 m/sek., DT 186 m/sek.
Klausimai:
Ką galima įtarti iš ligonės nusiskundimų?
Ar yra duomenų, rodančių galimą antrinę arterinę hipertenziją?
Kokia pacientės širdies ir kraujagyslių ligų rizika?
Kodėl atlikta lipidograma?
Kokius laboratorinius tyrimus rekomenduosite pacientei?
Kokius instrumentinius tyrimus rekomenduosite pacientei?
Kuriuos gydymo metodus siūlytumėte pacientei?
Kokius vaistus skirsite pacientei?
Mokymosi uždaviniai ir turinys:
Baigdami šią problemą, studentai turi mokėti:
· nustatyti ŠN ir AH priežastis, sukeliančius ir palaikančiuosius ŠN
veiksnius, įvertinti neurohormonų pokyčius, atsiradus ŠN, žinoti
natriurezinių peptidų svarba patvirtinant ŠN diagnozę.
· ŠN ir AH klasifikaciją, atsižvelgiant į sunkumą ir progresavimą,
metabolinio sindromo kriterijus
· kliniškai atpažinti dusulį, padidėjusio arterinio kraujo spaudimo
simptomus ir požymius, teisingai išmatuoti kraujospūdį, nustatyti
klinikinius kairiojo skilvelio bei dešiniojo skilvelio ŠN simptomus ir
požymius, atskirti nuo plaučių ligų, anemijos, inkstų ligų, įtarti kitas
arterinės hipertenzijos priežastis;
· pasirinkti pirmaeilius tyrimus diagnozei pagrįsti:
įvertinti krūtinės ląstos rentgeninį tyrimą, nustatant veninę hipertenziją,
spiroergometriją, nustatant ŠN sunkumą, dvimatės echokardioskopijos
kriterijus, rodančius kairiojo skilvelio sistolinę ir diastolinę disfunkciją,
KSH, atskirti ŠN su išlikusia sistolinė funkcija; nustatyti organų
taikinių pažeidą, jei yra arterinė hipertenzija;
· sudaryti gydymo planą, paskirti nemedikamentinį ir medikamentinį
ŠN ir AH gydymą. Nustatyti indikacijas intervenciniam ir chirurginiam
ŠN gydymui. Įvertinti artimąją ir 1m. prognozę.
Dalykas – Kardiologija
Padalinys - Kardiologijos klinika
Pagrindinė literatūra:
1.Širdies ligos, red. R. Žaliūnas, P. Zabiela, Kaunas –2009. R.
Žaliūnas, G. Šakalytė - Pirminė arterinė hipertenzija
p.70-85; A. Kavoliūnienė, L. Jankauskienė - Širdies
nepakankamumas p. 318-341.
Papildoma literatūra:
1.Europos kardiologų draugijos interneto svetainės adresas:
www.escardio.org/guidelines
2. Žr. pagrindinę literatūrą p.85
Antra problema (tęsinys): Aritmijos
Įvadinis tutorinis užsiėmimas - aritmijų elektrofiziologija (1 val.) – Miocitų ir
laidžiosios sistemos ląstelių elektrofiziologija, normalios širdies veiklos elektrinė
genezė, ląstelės membranos funkcija, jonų judėjimas, širdies ląstelių veikimo
potencialai, jų skirtumai miocituose ir širdies laidžiosios sistemos ląstelėse.
Fiziologiniai širdies susitraukimų dažnio svyravimai ir hemodinaminių parametrų
kitimai. Neadekvačiai reto ir neadekvačiai dažno širdies ritmo įtaka hemodinamikai.
TUTORINIS UŽSIĖMIMAS – Netvarkinga širdies veikla (4 val.)
Pirmas žingsnis -prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas
Nusiskundimai:
- Silpnumas, dusulys, dažnas ir neritmiškas širdies plakimas.
Ligos anamnezė. 55 metų moteris po sunkaus fizinio krūvio pirmą kartą pajuto
silpnumą, dusulį, dažną ir neritmišką širdies plakimą. Apie 10 metų serga pirmine
arterine hipertenzija, nuolat vartoja antihipertenzinius vaistus (ramiprilio 2,5 mg ir
modifikuoto veikimo metoprololio 50 mg). Blogai jaučiasi apie 14 valandų.
Gyvenimo anamnezė. Kitomis ligomis nesirgusi. Jautrumo vaistams ir maisto
produktams nenurodo.
Objektyviai. Bendra būklė patenkinama. Plaučių alsavimas vezikulinis. Pulsas 100
k./min., netolygus. Širdies susitraukimų dažnis 110 k./min., veikla neritmiška,
išklausomas III laipsnio sistolinis ūžesys ties širdies viršūne, plintantis į kairiąją
pažastį. AKS abiejose rankose 168/100 mm Hg. Kitos sistemos nepakitusios.
EKG: pridedama
Laboratorinių tyrimų duomenys: kalis - 3,5 mmol/l, troponinas I - 0,01 mkg/l,
kreatininas -86 mikromol/l, bendrasis kraujo vaizdas – norma.
Dvimatė echokardioskopija: KS – 45 mm, tarpskilvelinės pertvaros ir užpakalinės
sienelės storis po 13 mm, išstūmimo frakcija 55 %, sutrikusi diastolinė
funkcija( relaksacija), vožtuvai be pakitimų, hipokinezių nėra.
Krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas: plaučiai nepakitę, širdies nepakankamumo
požymių nėra.
Klausimai:
Kokią įtartumėte patologiją?
Kas gali būti minėtos pacientės PV priežastis?
Koks ritmas pateiktoje EKG?
Kokie dar pokyčiai užrašomi EKG?
Kokia prieširdžių virpėjimo diagnozė atsižvelgiant į klasifikaciją?
Kokia yra tromboembolinių komplikacijų rizika?
Kokia gydymo taktika?
Kokių vaistų skirsite koreguodami hipokalemiją ir hipertenziją?
Kokiais metodais bandysite grąžinti sinusinį ritmą?
Kokį gydymą skirsite pacientei po sinusinio ritmo grąžinimo?
Problemos esmė – tachisistolinis širdies ritmo sutrikimas, diagnostika ir gydymo
taktika, etiopatogenetinių veiksnių nustatymas ir jų šalinimas, prognozė.
Klinikiniai požymiai: tachikardija, neritmiška širdies veikla, pulso deficitas
Tikslas: išmokyti įtarti ir atpažinti prieširdžių virpėjimą, žinoti jo klinikinę, EKG ir
instrumentinę diagnostiką, parinkti teisingą gydymą pagal ritmo sutrikimo trukmę,
parinkti reikalingą antitrombozinį gydymą.
Antras žingsnis - Paroksizminės tachikardijos
Nusiskundimai:
- 23 metų vyras skundžiasi 1 - 2 kartus per mėnesį staiga užeinančiais dažno ir
ritmiško širdies plakimo priepuoliais. Priepuolio metu jaučia didelį bendrą silpnumą.
Priepuolis nutrūksta po 20 - 30 minučių savaime arba giliai įkvėpus ir sulaikius
kvėpavimą.
Ligos anamnezė: Priepuoliai nuo vaikystės. Turi vieną EKG priepuolio metu.
užrašytą greitosios medicinos pagalbos brigados.
Objektyviai: Bendra būklė gera., širdies tonai aiškūs, be ūžesių. Pulsas ritmiškas -72
k./min. AKS abiejose rankose 168/100 mm Hg. Plaučių alsavimas vezikulinis. Kitos
sistemos nepakitusios.
EKG 1- ne priepuolio metu pridedama
EKG 2 -užrašyta prieš 1 mėn. priepuolio metu pridedama
Laboratorinių tyrimų duomenys: kalis - 4,3 mmol/l, troponinas - I 0,01 mkg/l,
kreatininas - 86 mikromol/l, bendrasis kraujo vaizdas – nepakitęs.
Dvimatė echokardioskopija: širdies ertmių dydžiai ir sienelių storiai normalūs,
kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija 55 %, vožtuvai nepakitę, hipokinezių nėra.
Krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas: plaučiai be pakitimų, veninės stazės nėra.
Klausimai:
Kokius pokyčius matote anksčiau pateiktoje EKG?
Kokie EKG kriterijai būdingi VPV sindromui?
Ar teisingas teiginys, kad norint diagnozuoti VPV sindromą reikia, kad būtų
paroksizminės tachikardijos priepuoliai?
Kokie ritmo sutrikimai pavojingiausi pacientui, turinčiam VPV sindromą?
Kokį intervencinį gydymo metodą taikysite gydydami pacientą, kurio tyrimų
duomenys pateikti anksčiau?
Problemos esmė: priepuolinės tachikardijos, įgimti papildomi širdies laidumo
pluoštai, širdies elektrofiziologinio tyrimo panaudojimas, indikacijos intervenciniam
gydymui.
Klinikiniai požymiai: staiga prasidedantys ir staiga nutrūkstantys dažno ir ritmiško
širdies plakimo priepuoliai, jokių ligos požymių tarp priepuolių.
Tikslas: suprasti paroksizminių tachikardijų elektrofiziologinę kilmę, žinoti
papildomų laidumo pluoštų požymius, elektrofiziologinio tyrimo ir gydymo būdus.
Trečias žingsnis - Trečio laipsnio AV blokada
Nusiskundimai: 64 metų ūkininkas, pastebėjo, kad jau 1 savaitė kaip pradėjo blogiau
pakelti fizinį krūvį: greitai pavargsta, nuolatos trūksta oro, visą dieną jaučia silpnumą,
galvos svaigimą.
Ligos anamnezė: Pastarąsias dvi naktis blogai miegojo dėl progresuojančio dusulio.
Skausmo krūtinėje nejaučia. Per minėtą laikotarpį kelis kartus buvo trumpam netekęs
sąmonės, vienos iš sinkopių metu griūdamas stipriai prasikirto kaktą.
Gyvenimo anamnezė: Paciento teigimu, visą gyvenimą buvęs sveikas, į gydytoją
niekuomet nesikreipęs, jokių vaistų nevartoja.
Objekyviai: kaktoje apie 2 cm ilgio muštinė-kirstinė žaizda, plaučių apatinėse dalyse
girdima nedaug drėgnų stazinių karkalų, kepenys nepadidėjusios, kojose neryškios
simetriškos edemos. Arterinis pulsas ritmiškas, 42 k./min. Širdies tonai aiškūs, I tonas
ties viršūne protarpiais akcentuotas, ten girdimas IIº sistolinis ūžesys.
EKG pridedama.
Klausimai:
Kokį bradikardijos mechanizmą rodo pateikta EKG?
Kokie EKG požymiai pagrindžia laidumo sutrikimo tipą?
Kokias žinote galimas sinkopių priežastis?
Ar reikalingi papildomi tyrimai norint parinkti teisingą gydymo taktiką?
Ar keistųsi gydymo taktika, jei paaiškėtų, kad pacientui prieš 1 mėnesį arterinei
hipertenzijai gydyti buvo paskirta modifikuoto veikimo metoprololio, kurį jis vartoja
kasdien po 100 mg?
Koks gydymas indikuotinas šiam pacientui, jei nebūtų rasta ūminio miokardo infarkto
požymių?
Ar keistųsi gydymo taktika, jei pacientui būtų diagnozuotas ūminis apatinis miokardo
infarktas?
Problemos esmė: atrioventrikulinio laidumo sutrikimai, jų klinikinė ir kardiografinė
diagnostika, indikacijų elektrinei širdies stimuliacijai nustatymas.
Klinikiniai požymiai: dusulys, reta širdies veikla, galvos svaigimas, sąmonės
netekimo epizodai.
Tikslas: išmokti klinikinę ir instrumentinę sinusinio mazgo disfunkcijos ir
atrioventrikulinių blokadų diagnostiką, mokėti pasirinkti tinkamą gydymo metodą,
nustatyti indikacijas elektrinio širdies stimuliatoriaus implantacijai.
Mokymosi uždaviniai ir turinys
Baigdami šią problemą, studentai turi mokėti:
- elektrofiziologinius tachiaritmijų ir bradiaritmijų mechanizmus
- sinusinio mazgo disfunkcijos ir AV laidumo sutrikimų klinikinius ir EKG požymius
- nustatyti indikacijas elektrinio širdies stimuliatoriaus implantacijai
- ekstrasistolijos, paroksizminių tachikardijų, preeksitacinių sindromų (VPV) EKG ir
elektrofiziologinę diagnostiką
- nustatyti indikacijas perstempliniam ir intrakardiniam širdies elektrofiziologiniam
tyrimui ir intervenciniam tachiaritmijų gydymui
- atpažinti ir diferencijuoti tarpusavyje ir su kitomis tachiaritmijomis prieširdžių
virpėjimą ir prieširdžių plazdėjimą
- parinkti antitrombozinį gydymą sergant prieširdžių virpėjimu
-parinkti medikamentinį gydyma, tachikardijos paroksizmų nutraukimui ir prevencijai
Dalykas - Kardiologija
Padalinys – Kardiologijos klinika
Pagrindinė literatūra:
1. “ Širdies ligos“ – R. Žaliūnas, red. P. Zabiela. Kaunas, 2009 p. 256-317,
386-408, 481-484, 487-488, 502-504
Papildoma literatūra:
1.Braunwald‘s Heart Disease: a Textbook of Cardiovascular Medicine. 8th edition,
Elsevier Saunders 2008: Chapter 31,32,33,34,35, p. 727 - 932.
4.3 Trečia problema. Uždegiminės širdies ligos ir įgytos bei įgimtos
širdies ydos
Įvadinis tutorinis užsiėmimas (1 val.) – uždegimo fiziologija, patomorfologija,
vožtuvų anatomija, funkcija, širdies hemodinamika, oksigenacija.
TUTORINIS UŽSIĖMIMAS - Karščiavimas kardiologijoje ir ūžesiai
(4 val.)
Pirmas žingsnis – Karščiavimas kardiologijoje
Nusiskundimai:
- Šaltkrėtis, karščiavimas, raumenų skausmai, protarpiais didelis širdies plakimas ir
skausmas krūtinėje.
Ligos anamnezė. 44 m. amžiaus vyras, dirbantis operatoriumi gamykloje, praėjus
trims savaitėms po danties traukimo, 7 dienas karščiavo iki 38 o C, jautė šaltkrėtį. Jį
vargino skausmai kojose, apetito stoka. Dvi dienas gydytas ospamoksu, būklė šiek
tiek pagerėjo. Po 1 sav. vėl atsirado subfebrili temperatūra, raumenų skausmai,
protarpiais didelis širdies plakimas ir skausmas krūtinėje.
Gyvenimo anamnezė.Vaikystėje diagnozuotas dviburio vožtuvo prolapsas ir
dviburio vožtuvo nesandarumas.
Objektyviai:Temperatūra 38 o C, pulsas 90 k./min., AKS 130/80 mmHg. Širdies
trinksnis neišplitęs, III tonas. Ties širdies viršūne girdėti IIIo sistolinis ūžesys,
plintantis į kairiąją pažastį. Plaučiuose vezikulinis alsavimas, nėra karkalų, kaklo
venos neišsipūtusios. Kojose žymės po buvusių odos sužeidimų.
Krūtinės ląstos rentgenograma ir EKG nepakitusios.
Laboratorinių tyrimų duomenys: Hb- 114g/l, leu -15 x 10 9/l; CRB - 93 mg/l, Na-
140 mmol/l, K- 4,17 mmol/l. Šlapimo tyr.– pH 6.6, 1(+) baltymo, leu (-), er 2–3 r.l.
Paimti 3 kraujo pasėliai. Išaugo Streptococcus beta hemolyticus jautrus penicilinui,
atsparus eritromicinui.
Dvimatė echokardioskopija: kairiojo skilvelio diastolinis dydis – 74 mm.
Tarpskilvelinė pertvara ir užpakalinė sienelė po 8 mm. Išstūmimo frakcija (IF) 60 %.
Dviburio vožtuvo užpakalinė burė miksoidinė, ilga – 3.0 cm, užpakalinės burės
antrojo segmento prolapsas, IIIo regurgitacija pro mitralinį vožtuvą. Regurgitacija pro
triburį vožtuvą III°. 3 – 5 mm vegetacijos ant mitralinio vožtuvo užpakalinės burės.
Klausimai:
Kokius veiksmus ir tyrimus atliksite pirmiausiai?
Kuris iš šių tyrimų duomenų nebūdingas IE?
Kuris iš šių tyrimų duomenų būdingas IE?
Kokia diagnozė labiausiai tikėtina šiam pacientui?
Koks turėtų būti teisingas medikamentinis gydymas?
Kokios indikacijos chirurginiam infekcinio endokardito gydymui?
Problemos esmė – karščiavimas ir ūžesiai širdyje, diagnostika ir gydymo taktika,
prognozė.
Klinikiniai požymiai: karščiavimas, šaltkrėtis, mialgijos, ūžesiai,
Tikslas: išmokyti įtarti ir atpažinti infekcinį endokarditą, žinoti jo klinikinę,
laboratorinę ir instrumentinę diagnostiką, parinkti teisingą gydymą pagal nustatytą
arba labiausiai tikėtiną sukėlėją, nustatyti indikacijas chirurginiam infekcinio
endokardtito gydymui.
Antras žingsnis – Įgyti širdies ūžesiai
Nusiskundimai:
- Dusulys fizinio krūvio metu, varginantis galvos svaigimas.
Ligos anamnezė.78 metų vyras prieš savaitę dirbdamas sode pirmą kartą gyvenime
trumpam buvo praradęs sąmonę. Dusulys vargino keletą metų, pastaruoju metu
suintensyvėjo, dūsta lipdamas į antrą aukštą. Vaistų nevartojo.
Objektyviai: Ūgis – 176 cm, svoris – 80 kg, KMI – 27. Širdies susitraukimų dažnis
– 68 k./min., veikla ritmiška. Visuose klausymo taškuose, bet ryškiausiai ties aorta
girdėti V laipsnio sistolinis ūžesys, plintantis į kaklo arterijas simetriškai abipus, tik
čia girdimas silpniau. Arterinis kraujospūdis abiejose rankose vienodas – 130/80 mm
Hg. Plaučiuose girdėti vezikulinis alsavimas apatinėse dalyse šiek tiek mažų drėgnų
karkalų. Kojose edemų nėra.
Atlikti tyrimai:
EKG –pav.pridedamas.
Krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas – pav. pridedamas
2D echokardiografinis tyrimas: kairiojo skilvelio diastolinis dydis – 48 mm,
tarpskilvelinė pertvara ir užpakalinė sienelė po 13 mm, miokardo masės indeksas –
142 g/m². Segmentinė kontrakcija nesutrikusi. Išstūmimo frakcija – 55%. Diastolinės
funkcijos rodikliai: E/A – 100/70, deceleracijos laikas – 140 msek.. Sistolinis
spaudimas plaučių arterijoje – 30 mmHg.
Aortos žiedo ir burių fibrokalcinozė, sumažėjęs burių judrumas. Didžiausias greitis
pro aortos vožtuvą – 5 m/sek., didžiausias spaudimo gradientas – 110 mm Hg,
vidutinis spaudimų gradientas – 56 mm Hg. Aortos vožtuvo anga – 0,8 cm².
Laboratoriniai rodikliai:bendrasis kraujo vaizdas nepakitęs. Kalis – 4,4 mmol/l,
kreatininas – 115 mikromol/l, bendrasis cholesterolis – 6,8 mmol/l, MTL – 4,3 mmol/
l, DTL – 0,8 mmol/l, trigliceridai – 1,7 mmol /l.
Klausimai:
Kokią ligą galima įtarti?
Kaip vertinate EKG pokyčius?
Kaip vertinate priekinę krūtinės ląstos rentgenogramą?
Kokia paciento dusulio priežastis?
Kokia širdies yda gali būti nustatyta įvertinus echokardiografinius
parametrus?
Kokį gydymo metodą pasirinktumėte konkrečiu atveju?
Kokie vaistai gali būti skiriami šiam pacientui?
Ar yra indikcijos chirurginiam ydos gydymui ir kokios?
Ar indikuotina prieš širdies operaciją atlikti vainikinių arterijų angiografiją?
Kokio pobūdžio aortos vožtuvo operacija indikuotina šiam pacientui?
Problemos esmė: simptominė degeneracinė aortos stenozė, diagnostika, gydymo
taktikos nustatymas, indikacijos chirurginiam gydymui.
Klinikiniai požymiai: dusulys, galvos svaigimas, alpimas po fizinio krūvio, išvarymo
tipo sistolinis ūžesys.
Tikslas: išmokti aortos stenozės etiologiją, žinoti jos klinikinės ir instrumentinės
diagnostikos kriterijus, gydymo principus, indikacijas chirurginiam gydymui.
Trečias žingsnis –įgimti širdies ūžesiai
Nusiskundimai
- Dusulys, netvarkingas širdies plakimas.
Ligos anamnezė. 21 metų vyras, dirbantis automobilių remonto dirbtuvėse, po
įtemptos darbo dienos pajuto dažną netvarkingą širdies plakimą, pasidarė silpna.
Namuose išgėrė širdies lašų, tačiau savijauta nepagerėjo. GMP atvežtas į priėmimo
skyrių. Keleri metai atsirado dusulys didesnio fizinio krūvio metu, tačiau į gydytojus
nesikreipė. Širdies ritmo sutrikimas – pirmą kartą gyvenime.
Gyvenimo anamnezė. Nuo vaikystės dažnai sirgo bronchitu, plaučių uždegimu.
Objektyviai. Ūgis – 172 cm, svoris – 56 kg., KMI – 19. Pablyškęs. ŠSD – 124
k./min, veikla aritmiška, pulso stoka (deficitas) – 16 k./min. Išklausant ties plaučių
arterija girdimas III laipsnio sistolinis ūžesys, nekintamas II tono skilimas. AKS –
100/60 mm Hg. Plaučiuose alsavimas vezikulinis be karkalų.
EKG – pavyzdys pridedamas.
Rentgeninis krūtinės ląstos tyrimas – pavyzdys pridedamas.
Laboratoriniai rodikliai – Hb – 142 g/l, leu – 5 x 109/l, K – 3,6 mmol/l, kreatininas
– 102 mikromol/l.
2D echokardiografija: kairiojo skilvelio diastolinis dydis– 40 mm, tarpskilvelinė
pertvara – 10 mm, užpakalinė sienelė – 9 mm. Segmentinė kontrakcija gera. IF – 55
%. Kairysis prieširdis – 38 mm. Dešinysis skilvelis – 39 mm, dešinysis prieširdis – 48
mm. I–II laipsnio triburio vožtuvo nesandarumas. Sistolinis spaudimas plaučių
arterijoje – 45 mm Hg. I° dviburio vožtuvo nesandarumas. Tarpprieširdinėje
pertvaroje foramen ovale srityje stebimas 18 mm defektas ir nuosrūvis iš kairiojo į
dešinįjį prieširdį, Qp: Qs – 1,7.
Klausimai:
Kuris pagrindinis klinikinis požymis rodo galimą PPD ?.
Kaip vertinate paciento EKG pokyčius?
Kaip vertinate priekinę krūtinės ląstos rentgenogramą?
Kokia širdies ritmo sutrikimo priežastis?
Kokios dešiniųjų širdies dalių išsiplėtimo priežastys, esant PPD?
Kodėl nustatoma plautinė hipertenzija, sergant PPD?
Ar PPD šiuo atveju yra hemodinamiškai reikšmingas?.
Kodėl PPD hemodinamiškai reikšmingas?
Kokį papildomą tyrimą būtinai atliksite?
Kokį gydymą skirsite šiam pacientui?
Kokie galimi kiti gydymo metodai šiam pacientui ir kodėl?
Problemos esmė: prieširdžių pertvaros defektas, klinikiniai, instrumentiniai
diagnostikos kriterijai, medikamentinis, intervencinis gydymas, indikacijos
chirurginiam gydymui.
Klinikiniai požymiai: dusulys, aritmijos, bazinis širdies ūžesys.
Tikslas: išmokti klinikinę ir instrumentinę įgimtos širdies ydos - prieširdžių
pertvaros defekto diagnostiką, mokėti pasirinkti tinkamą gydymo metodą.
Mokymosi uždaviniai ir turinys
Baigdami šią problemą, studentai turi mokėti:
- reumato ir infekcinio endokardito klinikinę, instrumentinę bei mikrobiologinę
diagnostiką.
- įgytų širdies ydų: aortos stenozės, aortos vožtuvo nesandarumo, mitralinės
stenozės, mitralinio vožtuvo nesandarumo, triburio vožtuvo nesandarumo klinikinę
bei instrumentinę diagnostiką.
- įgimtų širdies ydų: prieširdžių pertvaros defekto, skilvelių pertvaros defekto,
plaučių arterijos stenozės, aortos koarktacijos klinikinę bei instrumentinę
diagnostiką.
-vertinti EKG širdies dalių hipertrofijos požymius, rentgeninius ir
echokardiografinius įgytų bei įgimtų širdies ydų požymius.
-paskirti reumato, infekcinio endokardito,įgytų bei įgimtų širdies ydų
medikamentinį gydymą, nustatyti indikacijas intervenciniam ir chirurginiam
gydymui.
- pirminę ir antrinę reumato profilaktiką, didelės ir vidutinės rizikos infekcinio
endokardito profilaktiką.
Dalykas - Kardiologija
Padalinys – Kardiologijos klinika
Pagrindinė literatūra:
1.“ Širdies ligos“ – R. Žaliūnas, red. P. Zabiela. Kaunas, 2009 p. 86-150,194-217
Papildoma literatūra:
1. Braunwald E. Braunwald‘s Heart Disease: a Text book of Cardiovascular
Medicine /7 th edition/. –Philadelphia: W.B. Saunders 2005 ; Chapter 57 :
Valvular heart disease p. 1553-1632, Chapter 56. Congenital heart disease
p.1489 - 1552.
2. Echokardiografija klinikinėje praktikoje. Red. J. Vaškelytė, J.
Jurkevičius. . III,IV, V, IX skyriai. Kaunas 2008: p.45-103, p.161 –
187.
4.4. Ketvirtoji problema. Išeminės širdies ligos chirurginis gydymas
ir pooperacinė eiga (2 val.)
Pirmas žingsnis – Po širdies operacijos gilėja šokas
Vyras 70 m., kuriam atlikta keturių vainikinių jungčių suformavimo operacija
dirbtinės kraujo apytakos sąlygomis, pervežtas po operacijos į kardioanesteziologijos-
intensyviosios terapijos skyrių. Ligonio bendra būklė valandos laikotarpiu blogėja
(vystosi tachikardija, mažėja arterinis kraujo spaudimas, didėja vazopresorių dozės).
Apie ką jūs galvojate?
Kokios papildomos informacijos norėtumėte?
Antras žingsnis - galimos gilėjančio šoko priežastys:
Situacija 1
Ligonis iki operacijos vartojo krešumo sistemą įtakojančius medikamentus.
Pooperaciniu laikotarpiu pirmų 2 val. laikotarpiu per drenus išsiskyrė 800 ml.skysčių.
Apie ką jūs galvojate?
Kokius tyrimus norėtumėte atlikti?
Ką jūs darytumėte?
Situacija 2
EKG atsirado miokardo išemijos požymiai, kurių anksčiau nebuvo. Operacijos
protokole atžymėta, kad vainikinės arterijos smulkios, su daugybiniais susiaurėjimais,
o šalčio-kristaloidinę kardioplegiją operacijos metu teko kartoti kas 10-15 min.
Apie ką jūs galvojate?
Kokius tyrimus norėtumėte atlikti?
Ką jūs darytumėte?
Studentams pasiūlius tyrimus, dėstytojas suteikia informaciją apie pakitimus kraujo
tyrimuose, EKG, miokardo pažeidos žymenis, šuntografijos duomenis.
Bendras problemos turinys:
Klinikinė problema Komplikacijos po miokardo revaskulizacijos DKA
sąkygomisDiagnozė Stabili krūtinės anginaNozologinis vienetas Išeminė širdies ligaSvarbiausi
(pirmenybiniai) aspektai
Klinikiniai simptomai
Problemos aplinka Kardioanesteziologijos ir intensyviosios terapijos
skyrius
Mokymosi uždaviniai ir turinys
Baigdami nagrinėti šią problemą, studentai turi mokėti:
- mokėti surinkti anamnezę tikslingai ir įvertinti ligonio tyrimus, reikalingus
perioperacinio miokardo infarkto diagnozavimui;
- mokėti surinkti anamnezę tikslingai ir įvertinti ligonio tyrimus,
reikalingus kraujavimo (chirurginio ar dėl krešumo sutrikimų
diagnozavimui;
- mokėti pasirinkti šių komplikacijų teisingą gydymą;
- žinoti skubios pagalbos poreikį šių komplikacijų atvejais;
- žinoti galimas komplikacijas po operacijų, atliktų dirbtinės kraujo
apytakos sąlygomis.
Dalykas – Širdies chirurgija
Padalinys – Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika
Pagrindinė literatūra:
1. Širdies ligos. Kauno medicinos universiteto vadovėlis. Kaunas, 2008.
2. E.Širvinskas, Š.Kinduris, L.Ralienė. Anestezija, dirbtinė kraujo apytaka ir
miokardo apsauga kardiochirurginių operacijų metu. Kaunas, 2001.
3. L. M. Cohn, MD, H. Edmund., Cardiac Surgery In the Adult.2008
Papildoma literatūra:
1. G.P.Gravlee. Cardiopulmonary bypass. Lippincott Williams & Wilkins, 2000.
4.5. Penktoji problema. Ūminės aortos ligos (2 val.)
Pirmas žingsnis - Koks pažeidimas ir kaip jį gydyti?
Ligonių priėmimo poskyris
67 m vyras apie pusę metų jautė spaudžiančio pobūdžio skausmus krūtinėje, dusulį
fizinio krūvio metu. AKS padidėjęs jau apie 10 metų, pastoviai vartoja perindoprilį
bei lacidipiną. Prieš 3 val. staiga prasidėjo labai stiprūs skausmai krūtinėje, išpylė
šaltas prakaitas, pradėjo trūkti oro. Nitroglicerinas žymesnio efekto nedavė. GMP
atvežtas į skubios pagalbos skyrių. EKG – sin. tachikardija, ST ↑ II,III, aVF, V5 – V6
derivacijose.
Ką jūs darytumėte?
Antras žingsnis - ligonį kardiochirurgas konsultuoja kardiologijos intensyvios
terapijos poskyryje.Ligoniui išlieka minėti EKG pakitimai, skausmas krūtinėje tęsiasi.
AKS 110/80 mmHg, ŠSD 100 k/min. Atlikus transtorakalinę širdies echoskopiją,
perikarde stebima iki 8 mm skysčio apie širdį be tamponados reiškinių, pablogėjusi
kontrakcija apatinėje- šoninėje kairio skilvelio sienelėje.
Kaip jūs galvojate toliau tirti šį pacientą?
Bendras problemos turinys:
Klinikinė problema Skausmas krūtinėje su EKG pokyčiaisDiagnozės Apatinis šoninis miokardo infarktas
Aortos atsisluoksniavimas
Nozologiniai vienetai Išeminė širdies liga
Aortos atsisluoksniavimas (disekacija)Svarbiausi (pirmenybiniai) aspektai Papildomų klinikinių duomenų ieškojimas
Papildomų tyrimų planavimasProblemos aplinka Ligonių priėmimo poskyris
Kardiologijos intensyvios terapijos poskyrisMokymosi uždaviniai ir turinys
Baigdami nagrinėti šitą problemą, studentai turi mokėti:
- Išeminės širdies ligos patogenezę, diagnostiką ir gydymą
- aortos atsisluoksniavimų patogenezę, diagnostiką ir gydymą.
Dalykas - Kardiologija, Širdies chirurgija
Padalinys- Kardiologija, Širdies chirurgija
Pagrindinė literatūra:
1.Širdies ligos. Kaunas 2008.
2.Cohn, Lawrence H. Cardiac surgery in the adult. 2008.
Papildoma literatūra:
1. Braunwald's Heart Disease: A Textbook of Cardiovascular Medicine , 2004
4.6. Šeštoji problema. Periferinių kraujagyslių ligos ir jų gydymas
(2val.)
Pirmas žingsnis
54 metų vairuotojas B. J., ūgis - 168 cm, svoris - 92 kg, skundžiasi abiejų šlaunų ir
blauzdų, daugiau kairiosios, skausmais einant apie 100 metrų. Serga 6 mėnesius.
Gydytas ambulatoriškai perindopriliu ir pentoksifilinu. Kairėje kojoje nečiuopiama a.
femoralis pulsacija, dešinėje – nėra a. poplitea pulsacijos, KŽI kairėje kojoje 0,4,
dešinėje – 0,6. Aortografijoje – kairės klubinės arterijos segmentiniai susiaurėjimai
60-70 proc. 6 cm atkarpoje, dešinė šlaunies arterija užakusi 20 cm atkarpoje, distaliau
arterijos preinamos. Iki šiol B. J. buvo visiškai sveikas ir jo šeimoje niekas nesirgo
kraujagyslių ligomis. B. J. rūko 25 metus, alkoholio nenaudoja.
Apie kokią ligą galvotumėte, su kuo diferencijuotumėte?
Ko ieškosite angiologinės apžiūros metu?
Kokie būtų reikalingi papildomi tyrimai?
Antras žingsnis
Paciento nusiskundimai aiškūs. Vyrauja protarpinio šlubumo (claudicatio
intermittens) klinika, kuri pagal R. Fontane klasifikaciją atitiktų II-III°. Kryptingai
gydytas ambulatoriškai 6 mėnesius kraujagysles plečiančiais medikamentais be
žymesnio efekto. Pacientas daug metų rūko,nutukęs.
Apžiūrint abiejose pėdose trofikos sutrikimų nėra, tačiau abiejose kojose nečiuopiama
pagrindinių arterijų pulsacija: kairėje – a. femoralis, dešinėje – a. poplitea.
Angiografijoje dideli kairės klubinės arterijos ir dešinės šlaunies arterijos pakenkimai.
Labai svarbu, kad abiejose kojose distaliniai arterijų segmentai praeinami iki pat
pėdos.
Kokia Jūsų diagnozė ir kokį gydymą skirsite pacientui?
Trečias žingsnis
Po 5 metų. Pacientui B. J. 59 metai. Nepaisant naudojamų orfarino ir pentoksifilino jis
vėl pradėjo skųstis tik kairės kojos protarpiniu šlubavimu 100 m. Abi pėdos be
trofikos sutrikimų. Kairėje kojoje vėl nėra a. femoralis pulsacijos. Dešinėje kojoje po
rekonstrukcinės operacijos čiuopiama a. dorsalis pėdis pulsacija.
Kokią diagnozę nustatysite?
Kokius tyrimus būtina atlikti?
Bendras problemos turinys:
Klinikinė problema • Lėtinis arterinis nepratekamumasDiagnozė • Arterijų užakimas ir susiaurėjimasNozologinis vienetas • Ateroskleroziniai pakenkimaiSvarbiausi aspektai • Aterosklerozinių užakimų diferencinė
diagnostika ir gydymasProblemos aplinka • Specializuotas kraujagyslių chirurgijos skyrius
Mokymosi uždaviniai ir turinys
Baigdami nagrinėti šią problemą, studentai turi mokėti:
- aterosklerozinių arterijų užakimų ir segmentinių susiaurėjimų diagnostikos ir
gydymo principus;
- lėtinių arterijų ligų ypatybes.
Dalykas – kraujagyslių chirurgija
Padalinys – Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika
Pagrindinė literatūra:
1. Antuševas A., Inčiūra D. Lėtinė pilvo aortos ir apatinių galūnių arterijų
chirurginės ligos, 2009, 1-36.
2. Rutherford R. Vascular surgery, 2005, Elsevier Saunders. P.1-1512.
4.7. Septintoji problema - Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis reabilitacija (2val.)
Nusiskundimai
• Dusulys, greitas nuovargis vargina vidutinio fizinio krūvio metu;
• Angininis skausmas krūtinėje, atsirandantis lipant laiptais į IIa.;
• Kojų skausmai, varginantys einant apie 100m.- 200m;
• Kojų patinimas vakarais.
Ligos anamnezė.
Ligonį nedidelio intensyvumo skausmai širdies plote vargina apie porą metų.
Skausmus išprovokuoja fizinis krūvis, ėjimas,skausmas praeina sustojus,nutraukus
krūvį. Prieš metus laiko diagnozuota I laipsnio arterinė hipertenzija, vaistus vartoja
nepastoviai. Prieš 2 dienas po didesnio fizinio krūvio ligonis pajuto stiprų, deginantį
skausmą krūtinėje, plintantį į kairį petį, lydymą prakaitavimo bei silpnumo.
Skausmui nemažėjant, sučiulpus nitrogliceriną, ligonis iškvietė greitąją medicines
pagalbą. Gydytojui diagnozavus ūmų miokardo infarktą, paguldytas į kardiologinės
reanimacijos skyrių. Ligoniui atlikta koronarografija, rasti pakitimai:stenozė S7- 99%,
S8- 100%, S9-90%, S1-50%,S3-70%. Sėkmingai plėsti ir stentuoti vainikinių arterijų
segmentai S7, S8. Šiuo metu tęsiamas gydymas kardiologiniame skyriuje.
Gyvenimo anamnezė. 50 m vyras gydomas kardiologiniame skyriuje.Apie 30 metų
rūko po 1,5 pokelio cigarečių per dieną. Prieš 5 metus nustatyta II tipo cukraligė.
Brolis 55 m.amžiuje ir tėvas 70m.amžiuje mirę nuo miokardo infarkto. 20 m. dirba
tolimųjų reisų vairuotoju.
Objektyvi būklė
Ligonio būklė patenkinama. Svoris- 130kg, ūgis -178cm. Širdies veikla
ritmiška. ŠSD 94 k/min. AKS - 150/90 mmHg. Plaučiuose alsavimas vezikulinis,
abipus apatinėse dalyse išklausomi pavieniai drėgni staziniai karkalai. Kitose
sistemose be pakitimų.
Laboratorinai tyrimai: BCH-7mmol/l, MTL – 4,7 mmol/l, DTL – 0,94,7 mmol/l,
TG -3,84 mmol/l, glikemija 8,5 mmol/l.
EKG : ST pakilimas 1mm , T neigiamas V2-V6.
Dvimatė echokardioskopija : KS - 55 mm IF - 38%, sienelių judėjimo indeksas 1,8.
Koncentrinė kairiojo skilvelio hipertrofija. Sklerotiniai Ao žiedo ir burių pakitimai.
Maža plautinė hipertenzija. Maksimalus sistolinis spaudimas plaučių arterijoje -
40mm Hg. Sumažėjusi sistolinė bei sutrikusi diastolinė KS funkcija
( relaksacija).
Endokrinologo k-ja : Diabetes mellitus t II Syndromum metabolicum. Adipositas
alimentaris III.
VEM: krūvis -75W 3 min . Nutrauktas krūvis dėl krūtinės anginos 2 laipsnio ir ST –
segmento nusileidimo 2mm.bei T neigiamo pagilėjimo. Duke indeksas -12. ŠSD
ramybės 90 k/min, nutrauktas esant ŠSD 120 k/min. AKS ramybės 150/90,
nutrauktas esant170/100mmHg
Klinikinė diagnozė: Mic.IM Q undae anteroseptalis apicalis v.s. Stenosis S7-
99%,S8- 100%,S9-90%,S1-50%,S3-70%. Balonisatio et implantatio stenti S7,S8. IC
Cf.III. Hypertensio primaria II(R-4). Cardiomyopathia hypertensiva. Dyslipidaemia.
Syndromum metabolicum.Adipositas alimentaris.III.Diabetes mellitus t. II
Klausimai:
Koks šio ligonio reabilitacijos tikslas ir planas?
Kokie specialistai sudarys šio ligonio reabilitacijos komanda skirtinguose
reabilitacijos etapuose?
Kokie reabilitacijos metodai ir priemonės bus taikomi skirtinguose
reabilitacijos etapuose?
Kokie yra simptomai arba sindromai, kuriuos reikia įvertinti ir šalinti
reabilitacijoje?
Kokie yra rizikos veiksniai, kuriuos reikia koreguoti reabilitacijoje?
Kaip nustatyti ligoniui fizinio treniravimo programas, įvertinus rizikos laipsnį
?
Kaip nustatyti saugų treniravimo ŠSD bei treniravimo intensyvumą
reabilitacijoje( atsižvelgiant į ŠSD rezervą, funkcinį pajėgumą, MET, Borgo
skalę)?
Ką reikia mokyti ligonį sergant šia liga?
Kaip dozuoti šiam ligoniui kasdienės, darbinės ir rekreacinės veiklos
intensyvumą ( MET) ?.
Kokie yra darbinės veiklos sunkumai ir kaip juos koreguoti?
Problemos esmė: Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis biopsichosocialinių
funkcijų sutrikimų vertinimas, sudarant individualias reabilitacijos programas bei
rekomenduojant tolesnę kasdienės, darbinės ir rekreacinės veiklos intensyvumą.
Tikslas: įgyti žinias, praktinius įgūdžius ir gebėjimus apie kardiologinių ligonių
stacionarinę ir ambulatorinę reabilitaciją bei taikomus metodus (kineziterapiją,
fizioterapiją, psichoterapiją, dietoterapiją ir kitus metodus).
Mokymosi uždaviniai ir turinys
Baigdami nagrinėti šią problemą, studentai turi mokėti:
● įvertinus sergančiojo širdies kraujagyslių ligomis biopsichosocialinių funkcijų
sutrikimus sudaryti individualų reabilitacijos planą, suformuoti reabilitacijos
komandą;
● atlikti ir įvertinti tolerancijos fiziniam krūviui mėginius;
● nustatyti ligoniui saugų treniravimo ŠSD bei treniravimo intensyvumą
reabilitacijoje;
● įvertinti reabilitacijos efektyvumą;
● rekomenduoti ligoniui kaip dozuoti kasdienės, darbinės ir rekreacinės veiklos
intensyvumą.
● nustatyti įvairaus amžiaus asmenims sergantiems širdies kraujagyslių ligomis
neįgalumo lygį, išlikusi darbingumą ir specialiuosius poreikius.
Pagrindinė literatūra:
1. A.Kriščiūnas, A.Kimtys, R.Savickas ir kt. Reabilitacija. UAB „Vitae
Litera“, 2008. -398 p.
2. A.Kriščiūnas, R.Kerpė, A.Kimtys ir kt. Ergoterapija. UAB „Vitae
Litera“, 2008.- 270 p.
3. A.Kriščiūnas, A.Kimtys, I.Rimdeikienė ir kt. Kineziterapija. UAB „Vitae
Litera“, 2008.- 257 p.
4. D.M.Žemaitytė, J.Brožaitienė, G.Žiliukas ir kt. Kardiovaskulinė
reabilitacija: Universiteto vadovėlis / .KMU Spaudos ir leidybos centro
leidykla,2001
5. D.Vasiliauskas, V.Grižas, I.Milvidaitė ir kt.Sergančiųjų širdies
kraujagyslių ligomis fizinio krūvio mėginiai: Metodinės rekomendacijos/ KMU
leidykla ,2004.-21p.
Papildoma literatūra:
1. Clinical Cardiac Rehabilitation A Cardiologist’s :Quide:/ .J.Pashkow,W.A.Dafoe
Williams Wilkins 1999
2. Advancing the frontiers of cardio pulmonary rehabilitation:/Jean Jobin,Francois
Maltais and others Human Kinetics 2002
3. Susan B.O’Sullivan, Thomas J.Schmitz. Physycal rehabilitation. E.A.Davys
Company, Philadelphia, 2007.
5. PASKAITOS
5.1. Stabilioji krūtinės angina (2 val.)
Padalinys – Kardiologijos klinika
Atsakingi asmenys – Prof. R. Babarskienė, doc. G. Jaruševičius, doc. R.Unikas
Aprašas – Stabiliosios krūtinės anginos etiologija ir rizikos veiksniai, patogenezė,
diagnostikos kriterijai, diferencinė diagnostika, rizikos grupės, gydymo
principai /medikamentinis intervencinis, chirurginis/, pirminė ir antrinė
profilaktika, prognozė.
5.2. Nestabilioji krūtinės angina (2 val.)
Padalinys – Kardiologijos klinika
Atsakingi asmenys – prof. R. Žaliūnas, doc. G. Jaruševičius, doc. R.Unikas
Aprašas – Nestabiliosios krūtinės anginos etiologija ir rizikos veiksniai,
patogenezė, diagnostikos kriterijai, diferencinė diagnostika, rizikos grupės,
gydymo principai /medikamentinis intervencinis, chirurginis/, pirminė ir antrinė
profilaktika, prognozė.
5.3. Ūminis miokardo infarktas (2 val.)
Padalinys – Kardiologijos klinika
Atsakingi asmenys –doc. A. Statkevičienė, doc. G. Jaruševičius, doc. R.Unikas
Aprašas – Ūminio miokardo infarkto etiologija ir rizikos veiksniai, patogenezė,
hemodinamika, morfologiniai bruožai, diagnostikos kriterijai, diferencinė
diagnostika, gydymo principai /medikamentinis intervencinis, chirurginis/,
pirminė ir antrinė profilaktika, prognozė.
Ūminio miokardo infarkto komplikacijos: skilveliniai ir supraventrikuliniai
ritmo sutrikimai, laidumo sutrikimai, hemodinamikos sutrikimai, mechaninės
komplikacijos, kairiojo skilvelio remodeliavimas, širdies aneurizma, dešiniojo
skilvelio infarktas, autoimuninės komplikacijos, diagnostikos kriterijai, gydymo
principai, prognozė.
5.4. Miokardo ligos (2 val.)
Padalinys – Kardiologijos klinika
Atsakingi asmenys: doc. A. Kavoliūnienė, doc. N. Stoškutė, doc. E.
Ereminienė
Aprašas - miokardo ligų etiologija, patogenezė, klasifikacija, kiekvienos
išskirtos kardiomiopatijos diagnostikos kriterijai, gydymo principai, pirminė ir
antrinė profilaktika, ypatumai nėščiosioms
5.5. Arterinė hipertenzija (1 val.)
Padalinys – Kardiologijos klinika
Atsakingi asmenys: doc. G. Šakalytė, doc. A. Kavoliūnienė
Aprašas- arterinės hipertenzijos etiologija, patogenezė, klasifikacija,
diagnostikos kriterijai, gydymo principai, pirminė ir antrinė profilaktika,
ypatumai nėščiosioms.
5.6. Širdies funkcijos sutrikimai (2 val.)
Padalinys – Kardiologijos klinika
Atsakingi asmenys: doc. A. Kavoliūnienė, MD. L. Jankauskienė, doc. N
Stoškutė
Aprašas- širdies disfunkcijos samprata etiologija, patogenezė, klasifikacija,
sistolinio ir diastolinio širdies nepakankamumo diagnostikos kriterijai, gydymo
principai, pirminė ir antrinė profilaktika, ypatumai nėščiosioms.
5.7. Širdies ritmo sutrikimai (2 val.)
Padalinys - Kardiologijos klinika
Atsakingi asmenys – doc. A.Puodžiukynas, lektorius V.Zabiela
Aprašas – Miocitų ir laidžiosios sistemos ląstelių elektrofiziologija, normalios
širdies veiklos elektrinė genezė, širdies ritmo sutrikimų klasifikacija,
bradiaritmijų ir tachiaritmijų elektrofiziologiniai mechanizmai,
elektrokardiografinė diagnostika ir gydymas.
5.8. Širdies laidumo sutrikimai (2 val.)
Padalinys – Kardiologijos klinika
Atsakingi asmenys – prof. R.Žaliūnas, doc. A.Puodžiukynas, lektorius V.Zabiela
Aprašas – Sinusinio mazgo disfunkcijos priežastys, išraiškos formos, diagnostika,
EKG ypatumai. Atrioventrikulinių blokadų priežastys, laipsniai ir tipai,
diagnostika, EKG ypatumai. Morganio, Adamso ir Stokso sindromas.
Bradiaritmijų gydymas: indikacijos elektrinei širdies stimuliacijai.
5.9. Reumatas ir infekcinis endokarditas (2 val.)
Padalinys - Kardiologijos klinika
Atsakingi asmenys – doc. R. Jonkaitienė, doc. E. Ereminienė, prof. J. Vašlelytė,
Aprašas – Reumato etiologija, patogenezė, diagnostikos kriterijai, gydymo
principai, pirminė ir antrinė profilaktika. Infekcinio endokardito etiologija,
patogenezė, didelio įtarimo ir ligos diagnostikos kriterijai,
medikamentiniogydymo principai, indikacijos chirurginiam gydymui, vidutinės
ir didelės rizikos infekcinio endokardito profilaktika.
5.10. Miokarditas ir perikarditas (2 val.)
Padalinys – Kardiologijos klinika
Atsakingi asmenys – doc. A. Kavoliūnienė, doc. E. Ereminienė
Aprašas – Miokardito etiologija, patogenezė, klinikinė ir instrumentinė
diagnostika, gydymo principai. Perikardito klasifikacija, etiologija, patogenezė,
klinikinė ir instrumentinė diagnostika, gydymo principai, prognozė.
5.11. Aortos vožtuvo ydos (2 val.)
Padalinys – Kardiologijos klinika
Atsakingi asmenys – doc. R. Jonkaitienė, prof. J. Vašlelytė, doc. E. Ereminienė
Aprašas – Aortos stenozės ir aortos vožtuvo nesandarumo etiologija,
patofiziologija, klinikinė ir instrumentinė diagnostika, klasifikacija, gydymo
principai, indikacijos chirurginiam gydymui.
5.12. Mitralinio ir triburio vožtuvo ydos (2 val.)
Padalinys – Kardiologijos klinika
Atsakingi asmenys – doc. R. Jonkaitienė, prof. J. Vašlelytė, doc. E. Ereminienė
Aprašas – Mitralinės stenozės ir mitralinio vožtuvo nesandarumo, mitralinio
vožtuvo prolapso etiologija, patofiziologija, klinikinė ir instrumentinė
diagnostika, klasifikacija, gydymo principai, indikacijos chirurginiam gydymui.
5.13. Įgimtos širdies ydos (2 val.)
Padalinys – Kardiologijos klinika
Atsakingi asmenys – doc. R. Jonkaitienė, prof. J. Vašlelytė, doc. E. Ereminienė
Aprašas – Įgimtų širdies ydų etiologija, paplitimas suaugusiems. Prieširdžių
pertvaros defekto, skilvelių pertvaros defekto, plaučių arterijos stenozės, aortos
koarktacijos patofiziologija, klinikinė ir instrumentinė diagnostika, klasifikacija,
medikamentinio gydymo principai,intervencinis gydymas, indikacijos
chirurginiam gydymui. Eisenmengerio sindromo diagnostikos ir gydymo
ypatumai.
5.14. Dirbtinės kraujo apytakos ypatumai, miokardo protekcija
kardiochirurginių operacijų metu ( 2 val.)
Padalinys – Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika
Atsakingi asmenys – doc. Š.Kinduris, prof. J. Sakalauskas, prof. R. Benetis, lekt.
A. Siudikas, A. Budrikis, P. Jakuška, R. Bolys, S. Giedraitis,
Aprašas - susipažinimas su dirbtinės kraujo apytakos (DKA) atsiradimo ir
vystymosi aspektais, oksigenatoriaus veikimo principu, įvairių siurblių (ritininių,
centrifuginių, rotorinių) veikimo principais ir kraujo forminių elementų
žalojimo juose supratimas, DKA pajungimo įvairių kardiochirurgijos operacijų
metu ypatumų įsisavinimas, visiška ir dalinė DKA, širdies ertmių ventavimo
reikmė.
Miokardo protekcijos esmė ir reikmė kardiochirurgijos operacijų metu,
kardioplegijos metodai (šalčio kristaloidinis ir kraujinis) ir jų taikymas,
miokardo metabolizmo kitimas išemijos metu, miokardo reperfuzija po
kardioplegijos, širdies ritmo atstatymas, miokardo pažeidos įvertinimas.
5.15. Įgytų širdies vožtuvų ydų chirurginis gydymas ( 2 val.)
Padalinys – Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika
Atsakingi asmenys – prof. R. Benetis, prof. J. Sakalauskas, doc. Š. Kinduris,
lekt. A. Siudikas, A. Budrikis, P. Jakuška, R. Bolys, S. Giedraitis.
Aprašas- Įgytų širdies ydų chirurginė anatomija. Indikacijos vožtuvų ydų
operacijoms, vožtuvų protezai, jų parinkimo kriterijai, chirurginio gydymo
technika. Aortos, mitralinio, triburio vožtuvus išsaugančios operacijos, plastikos
būdai. Ligonių parinkimas aortos plastikos operacijoms pagal funkcinę aortos
vožtuvo anatomiją ir patofiziologiją. chirurginės technikos ir rezultatai.
AVJSO ir vožtuvų operacijų skirtumai. Kompleksinės širdies operacijos.
Chirurginės technikos: įprastinė sternotomija, minimaliai invazinė operacija,
torakotomija. Komplikacijos, artimieji rezultatai ir vėlyvieji rezultatai. Rizikos
veiksniai aortos, mitralinio, ir triburio vožtuvo pakartotinoms operacijoms.
5.16. Perikardo ligų, aortos ligų ir širdies auglių chirurginis gydymas ( 2 val.)
Padalinys – Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika
Atsakingi asmenys – prof. J. Sakalauskas, prof. R. Benetis, doc. Š. Kinduris,
lekt. A.Siudikas A. Budrikis, P. Jakuška, R. Bolys, S. Giedraitis.
Aprašas –Širdies chirurgija ir perikardas, poperikardiotominis sindromas,
širdies tamponada, poinfarktinis perikarditas. Perikardo punkcija. Indikacijos
operaciniam gydymui: mediastinotomija, perikardektomija. Artimieji ir atokūs
rezultatai.
Širdies augliai, pirminiai gerybiniai: chirurgino gydymo indikacijos, rezultatai.
Pirminiai piktybiniai ir antriniai metastaziniai augliai: chirurginio gydymo
indikacijos, metodai, rezultatai.
Ūminė ir lėtinė aortos disekcija: indikacijos operaciniam gydymui, operacinė
technika. Atviro, uždaro bei mišraus tipo operacijos. Kylančiosios aortos
aneurizmos chirurginio gydymo indikacijos: simptomai, dydis ir augimo greitis,
etiologijos įtaka. Ikioperacinis paruošimas, operacijų technikos pasirinkimas
pagal klinikinę situaciją: jei yra kylančiosios aortos aneurizma, aortos sienelės
atsisluoksniavimas, aortos anulioektazija, gretutinė patologija. Komplikacijos ir
jų gydymas. Operacijų rezultatai, ilgalaikio stebėjimo taktika, vėlyvasis
išgyvenamumas.
5.17. Įgimtų širdies ydų radikalios ir paliatyvinės operacijos ( 2 val.)
Padalinys – širdies, krūtinės ir krauujagyslių chirurgijos klinika
Atsakingi asmenys – prof. J.Sakalauskas, prof. R.Benetis, doc. Š.Kinduris, lekt.
S.Giedraitis, A.Budrikis, R.Bolys, P.Jakuška, A.Siudikas,
Aprašas – studentai supažindinami su pagrindiniais radikalių operacijų
skirtumais, operuojant sergančiuosius baltomis šuntinėmis įgimtomis ydomis
(PPD, AAL, plaučių arterijos stenozė,anomalinis plaučių venų įtekėjimas ir kt.)
bei operuojant mėlynasias įgimtas ydas (Fallot ydos, magistralinių kraujagyslių
transpozicija ir kt.). Indikacijos ĮŠY operacijoms be DKA ( aortos koarktacija,
atviras arterinis latakas, PPD, anomalinis plaučių venų įtekėjimas).
Aptariamos įgimtų širdies ydų keturių tipų paliatyvinių operacijų indikacijos, jų
atlikimo technika bei galimos komplikacijos.
5.18. Širdies nepakankamumo chirurginis gydymas - skilvelius pavaduojančios sistemos ( 1 val.)
Padalinys: Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika.
Atsakingi asmenys: lekt. R. Bolys, K. Laurušonis, prof. R. Benetis, prof. J.
Sakalauskas, lekt. S. Giedraitis, A. Siudikas, doc. Š. Kinduris, P. Jakuška, A.
Budrikis.
Aprašas: Širdies skilvelius pavaduojančių sistemų klasifikacijų apžvalga,
panaudojimo galimybės, SPP vieta širdies nepakankamumo gydyme, indikacijos,
tikslai, savalaikiškumo kriterijai ir kontraindikacijos SPP panaudojimui,
intravaskuliniai siurbliai, aksialinių, centrifuginių ir pneumatinių siurblių
veikimo principai. Implantacijos metodikos, rezultatai, poimplantacinio periodo
ypatumai, pooperacinis monitoravimas. Su SPP panaudojimu susijusios
komplikacijos.
5.19. Širdies transplantacijos chirurginiai aspektai ( 2 val.)
Padalinys: Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika.
Atsakingi asmenys: prof. R. Benetis, prof. J. Sakalauskas, doc. Š. Kinduris, lekt.
S. Giedraitis, A. Siudikas, P. Jakuška, A. Budrikis, R. Bolys, K. Laurušonis.
Aprašas: Indikacijos ir kontraindikacijos širdies transplantacijai, širdies
transplantacijos vieta lėtinio širdies nepakankamumo gydyme, reikalavimai
širdies donorui, donoro operacija, donorinės širdies saugojimo ypatumai,
recipiento operacija, širdies transplantacijos tipai, ankstyvojo pooperacinio
periodo ypatumai. Vėlyvos komplikacijos.
5.20. Išeminės širdies ligos chirurginis gydymas (2 val.)
Padalinys – Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika
Atsakingi asmenys – prof. R. Benetis, prof. J. Sakalauskas, lekt. S. Giedraitis, A.
Siudikas, A. Budrikis, P. Jakuška
Aprašas – Aortos vainikinių jungčių suformavimo operacijų (AVJSO) rūšys,
operacijų metodika, jungčių suformavimo būdai, naudojami nuosrūviai.
Išeminės širdies ligos komplikacijų (tarpskilvelinės pertvaros, laisvos sienos
plyšimo, išeminio mitralinio vožtuvo nesandarumo, kairiojo sklivelio aneurizmų)
chirurginio gydymo principai.
5.21. Chirurginė flebologija (1val.)
Padalinys- širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika
Atsakingas asmuo- prof.A.Antuševas.
Aprašas- Giliųjų venų trombozės etiologija, patofiziologija, klinikinė ir
intrumentinė diagnostika, klasifikacija, gydymo principai, indikacijos
chirurginiam gydymui. Priešemboliniai v.cava inferior filtrai, implantacijos
technika. Kateterinė trombolizė.
5.22. Ūminis arterinis nepratekamumas (2val.)
Padalinys- širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika
Atsakingas asmuo- prof.A.Antuševas.
Aprašas- Galūnių arterijų embolijų ir trombozių etiologija, patofiziologija,
klinikinė ir intrumentinė diagnostika, klasifikacija, gydymo principai,
indikacijos chirurginiam gydymui.
5.23. Endokardito, miokardito ir perikardito etiologija, laboratorinė diagnostika, tyrimo rezultatų interpretavimas, racionalaus antibakterinio gydymo pasirinkimas (2 val.)
Padalinys- klinikinė laboratorinė diagnostika
Atsakingas asmuo – lektorė A.Vitkauskienė
Aprašas. Uždegiminių širdies ligų sukėlėjų - bakterijų, virusų ir grybų
nustatymas mikrobiologinio pasėlio, serologiniais ir molekuliniais metodais.
Tiriamosios medžiagos paėmimo ir pristatymo svarba etiologinio agento
verifikavimui ir rezultatų interpretavimui. Racionalaus antibakterinio gydymo
parinkimas, atsižvelgiant į išskirtąjį sukėlėją.
5.24. Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. Aterosklerozės
biochemija.Ūminės fazės baltymai.Miokardo pažeidimo žymenys (2 val.)
Padalinys- klinikinės biochemijos katedra
Atsakingas asmuo - doc. Aušra Mongirdienė
Aprašas. Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, jų biocheminė
charakteristika ir tiriami rodmenys rizikos veiksniams įvertinti. Sveikos
gyvensenos biocheminis pagrindimas. Endotelio disfunkcijos, uždegiminio atsako
žymenys. Aterosklerozės vystymosi ir korekcijos molekuliniai pagrindai.
Neutrofilų, monocitų, limfocitų ir trombocitų išskiriami junginiai.
Antioksidacinės sistemos svarba koreguojant aterosklerozės progresavimą.
Ūminės fazės baltymai, jų funkcijos ir svarba širdies ir kraujagyslių ligų
diagnostikai. Priešišeminio gydymo biocheminiai pokyčiai.
5.25. Išemijos ir širdies nepakankamumo biochemija. Miokardo pažeidos žymenys (2 val.)
Padalinys- klinikinės biochemijos katedra
Atsakingas asmuo – doc. A. Mongirdienė
Aprašas. Širdies raumeniui būdingų struktūrų biocheminė charakteristika
(fermentų, baltymų). Širdies medžiagų apykaitos ypatybės. Išemijos etapų kaitos
molekuliniai pagrindai. Miokardo pažeidimo žymenų pokyčių ypatumai
miokardo išemijos metu. Miokardo infarkto žymenys ( troponinai,
kreatinfosfokinazė, laktatdehidrogenazė ir kt.), jų aktyvumo tyrimas ir klinikinė
interpretacija. Lėtinio širdies nepakankamumo laboratoriniai žymenys ( BNP,
NT proBNP) . Kraujo krešėjimo sistemos aktyvacija.
5.26. Hipertenzijų etiologijos ir korekcijos biochemija (1val.)
Padalinys- klinikinės biochemijos katedra
Atsakingas asmuo- doc. Aušra Mongirdienė
Aprašas. Arterinio kraujospūdžio biocheminio reguliavimo būdai. Vietinėje ir
sisteminėje reguliacijoje dalyvaujančių junginių biocheminė charakteristika ir
poveikio molekuliniai pagrindai. Renino-angiotenzino-aldosterono sistemos,
vazopresino, atriopeptino poveikio biochemija. Endokrininės sistemos ir inkstų
įtaka reguliuojant arterinį kraujospūdį. Per aukšto arterinio kraujospūdžio
priežasčių ir rizikos veiksnių biocheminė charakteristika. Vaistų, galinčių sukelti
arterinę hipertenziją ir naudojamų jai gydyti poveikio molekuliniai pagrindai.
5.27. Antioksidacinė sistema. Lipoproteinai, jų sudėtis, apykaita ir jos sutrikimų diagnostika.(1 val)
Padalinys- klinikinės biochemijos katedra
Atsakingas asmuo – doc. A. Mongirdienė
Aprašas. Laisvieji radikalai ir jų susidarymas žmogaus organizme.
Antioksidacinė sistema. Laisvųjų radikalų susidarymo ir antioksidacinės
sistemos pusiausvyra, antioksidatorių tyrimas, disbalanso korekcija.
Lipoproteinų sandara, nomenklatūra ir klasifikacija. Pagrindiniai kraujo
plazmos lipidai ir jų funkcijos. Pagrindiniai lipoproteinų apykaitoje
dalyvaujantys fermentai. Apolipoproteinai ir jų funkcijos. Lipoproteinų
apykaita. Dislipidemijų tipavimas. Pagrindinių diagnostinių kriterijų įvertinimas
ir korekcijos galimybės. Dislipoproteinemijos ir jų gydymo biocheminiai
aspektai. Uždegimo biochemija, įtaka širdies užegiminėms ligoms, ydų
vystymuisi.
5.28. Radiologijos metodų galimybės širdies ligų diagnostikai (1 val.)
Padalinys – radiologijos klinika
Atsakingas asmuo – J. Zavedckienė
Aprašas. Širdies ir stambiųjų kraujagyslių radiologinai tyrimai: rentgenografija,
kompiuterinė tomografija be ir su EKG sinchronizacija, kompiuterinės
tomografijos angiografija, magnetinio rezonanso tomografija. Skirtingų
radiologinių tyrimų galimybės, privalumai ir trūkumai. Jų vertė išeminės širdies
ligos, įgimtų ir įgytų širdies ydų diagnostikai, morfologinių pakitimų ir funkcinių
parametrų vertinimo galimybės. Ūminio ir lėtinio širdies nepakankamumo
radiologiniai požymiai ir jų vertinimas skirtingais metodais.
5.29. Reabilitacijos sistema (2 val.)
Padalinys-reabilitacijos klinika
Atsakingas asmuo- prof.A.Kiščiūnas
Aprašas. Studentai supažindinami su reabilitacijos sistemos sudėtinėmis
dalimis, reabilitacijos veiklos principais, tikslais ir uždaviniais. Suteikiama žinių
apie pacientų atrankos būdus, taikomus reabilitacijoje, reabilitacijos specialistų
komandos formavimą bei reabilitacijoje taikomus metodus ir priemones,
pacientų būklės vertinimo kriterijus.
5.30.Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis reabilitacija (2 val.)
Padalinys-reabilitacijos klinika
Atsakingas asmuo – doc.J.Samėnienė.
Aprašas. Paskaitoje studentai supažindinami su sergančiųjų širdies kraujagyslių
ligomis ( IŠL,širdies disfunkcija, aritmijomis, ydomis, uždegiminėmis ligomis bei
po kardiochirurginių operacijų) stacionarine ir ambulatorine reabilitacija
Lietuvoje, siuntimo į reabilitacijos etapus tvarka, indikacijomis ir
kontraindikacijomis bei reabilitacijos principais ir taikomais metodais
(kineziterapija, fizioterapija, psichoterapija,dietoterapija ir kitais metodais).
5.31. Neįgalumo ir darbingumo bei specialiųjų poreikių nustatymo
principai. Profesinė reabilitacija. (2val.).
Padalinys-reabilitacijos klinika
Atsakingas asmuo – doc. J.Samėnienė.
Aprašas. Paskaitoje studentai supažindinami su Neįgalumo ir darbingumo
nustatymo tarnyba (NDNT), jos struktūra, veikla, pacientų nukreipimo į NDNT
tvarka. Sergančiųjų širdies kraujagyslių ligomis neįgalumo ir išlikusio
darbingumo įvertinimas darbingo amžiaus žmonėms bei specialiųjų poreikių
nustatymas pensijinio amžiaus žmonėms. Profesinės reabilitacijos principai,
atrankos kriterijai naujos profesijos įsigijimui, profesinės reabilitacijos centrai.
Tarptautinė patirtis profesinėje reabilitacijoje.
6. PRAKTIKOS DARBAI
6.1. Stabilioji krūtinės angina (1val.)
Padalinys – Kardiologijos klinika
Aprašas - Stabiliosios krūtinės anginos, tyliosios išemijos, spastinės krūtinės
anginos klinikinių atvejų nagrinėjimas: klinikinių, instrumentinių duomenų
analizė, diagnostinių kriterijų nustatymas, rizikos grupės nustatymas,
medikamentinio gydymo principai, indikacijų intervenciniam ir chirurginiam
gydymui nustatymas, darbingumas ir prognozė.
Pagrindinė literatūra:
1.“ Širdies ligos“ – R. Žaliūnas, red. P. Zabiela. Kaunas, 2009 p. 6.-45
Papildoma literatūra:
1. Žr. pagrindinės literatūros p.45
6. 2. Nestabilioji krūtinės angina (2 val.)
Padalinys – Kardiologijos klinika
Aprašas – Nestabiliosios krūtinės anginos klinikinių atvejų nagrinėjimas :
klinikinių ir instrumentinių duomenų analizė,rizikos grupės nustatymas,
individualaus medikamentinio gydymo principai, indikacijų intervenciniam ir
chirurginiam gydymui nustatymas, darbingumas ir prognozė.
Pagrindinė literatūra:
1.“ Širdies ligos“ – R. Žaliūnas, red. P. Zabiela. Kaunas, 2009 p. 46 -51
Papildoma literatūra:
1.Žr. pagrindinės literatūros p. 51
6. 3. Ūminis miokardo infarktas (2 val.)
Padalinys – Kardiologijos klinika
Aprašas – Ūminio miokardo infarkto klinikinių atvejų nagrinėjimas : klinikinių,
EKG, laboratorinių ir instrumentinių duomenų analizė,tipinės ir atipinės
klinikinės formos, diagnostiniai kriterijai, indikacijos ūminei revaskularizacijai:
trombolizei, perkutaninei angioplastikai ir stentų implantavimui, individualaus
medikamentinio gydymo paskyrimas, indikacijų chirurginiam gydymui
nustatymas, darbingumas ir prognozė.
Pagrindinė literatūra:
1.“ Širdies ligos“ – R. Žaliūnas, red. P. Zabiela. Kaunas, 2009 p. 52 -69
Papildoma literatūra:
1. Žr. pagrindinės literatūros p. 69
6.4. Širdies nepakankamumas (2 val.)
Padalinys – Kardiologijos klinika
Aprašas - Studentai susipažįsta su dėstytojo parinktu pacientu, sergančiu A
stadijos, B stadijos, C stadijos ir Dstadijos širdies nepakankamumu, surašo
anamnestinius duomenis, kliniškai ištiria pacientus, surašo tyrimų ir teorinio
gydymo planą, tada kartu su dėstytoju nagrinėja atliktų tyrimų duomenis,
nustato diagnostinius ligos kriterijus, susipažįsta su paskirtu medikamentiniu
gydymu, vaistų veikimo mechanizmu, galimomis šalutinėmis reakcijomis,
planuoja intervencinį, chirurginį gydymą, apskaičiuoja artimąją prognozę.
Pagrindinė literatūra:
1. A. Kavoliūnienė, L. Jankauskienė. Širdies nepakankamumas R.
Žaliūnas, red. P. Zabiela. Širdies ligos Kaunas –2009. 318-340.
Papildoma literatūra:
1.Žr. pagrindinę literatūrą, p. 340
6.5. Arterinė hipertenzija ir kardiomiopatijos ( 2 val.)
Padalinys – Kardiologijos klinika
Aprašas - Studentai susipažįsta su dėstytojo parinktu pacientu, sergančiu
arterine hipertenzija arba hipertenzine širdies liga, idiopatine dilatacine ar
hipertrofine kardiomiopatija, surašo anamnestinius duomenis, kliniškai ištiria
pacientus, surašo tyrimų ir teorinio gydymo planą, tada kartu su dėstytoju
nagrinėja atliktų tyrimų duomenis, nustato diagnostinius ligos kriterijus,
susipažįsta su paskirtu medikamentiniu gydymu, vaistų veikimo mechanizmu,
galimomis nepageidaujamomis reakcijomis, planuoja intervencinį, chirurginį
gydymą, apskaičiuoja artimąją prognozę.
Pagrindinė literatūra:
1. “Širdies ligos” R. Žaliūnas, red. P. Zabiela, Kaunas –2009. p.
70-86, 172 –202.
Papildoma literatūra:
1. Europos kardiologų draugijos interneto svetainės adresas:
www.escardio.org/guidelines
6.6. Ekstrasistolija, paroksizminės tachikardijos, WPW sindromas (2 val.)Padalinys – Kardiologijos klinika
Aprašas - Ekstrasistolijos, paroksizminių tachikardijų, WPW sindromo
klinikinių atvejų nagrinėjimas: pacientų apklausa ir objektyvus tyrimas,
klinikinių, EKG, širdies elektrofiziologinių tyrimų duomenų analizė,
diagnostinių kriterijų nustatymas, medikamentinio gydymo principai, indikacijų
intervenciniam gydymui nustatymas.
Pagrindinė literatūra:
1.“ Širdies ligos“ – R. Žaliūnas, red. P. Zabiela. Kaunas, 2009 p.256-285.
Papildoma literatūra:
1. Braunwald‘s Heart Disease: a Textbook of Cardiovascular Medicine. 8th edition,
Elsevier Saunders 2008: Chapter 31,32,33,35 , p. 727 – 830, 863 – 932.
6.7. Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas ( 2 val.)Padalinys – Kardiologijos klinika
Aprašas - Prieširdžių virpėjimo ir plazdėjimo skirtumų nagrinėjimas, šių
skirtingų širdies ritmo sutrikimų apibrėžimas. Klinikinių atvejų nagrinėjimas:
klinikinių, instrumentinių duomenų, EKG analizė, parodant prieširdžių
virpėjimo ir prieširdžių plazdėjimo skirtumus, medikamentinio gydymo
principai, indikacijų intervenciniam gydymui nustatymas.
Pagrindinė literatūra:
1.“ Širdies ligos“ – R. Žaliūnas, red. P. Zabiela. Kaunas, 2009 p. 286-304.
Papildoma literatūra:
2. Braunwald‘s Heart Disease: a Textbook of Cardiovascular Medicine. 8th edition,
Elsevier Saunders 2008: Chapter 31,32,33,35 , p. 727 – 830, 863 – 932.
6.8. Širdies laidumo sutrikimai (1 val.)
Padalinys – Kardiologijos klinika
Aprašas - Širdies laidumo sutrikimų: sinusinio mazgo disfunkcijos, įvairaus
laipsnio atrioventrikulinių blokadų klinikinių atvejų nagrinėjimas: klinikinių,
instrumentinių, EKG duomenų analizė, diagnostinių kriterijų nustatymas,
medikamentinio gydymo principai, indikacijų elektrinei širdes stimuliacijai
nustatymas.
Pagrindinė literatūra:
1.“ Širdies ligos“ – R. Žaliūnas, red. P. Zabiela. Kaunas, 2009 p. 305-317, 396-408.
Papildoma literatūra:
1. Braunwald‘s Heart Disease: a Textbook of Cardiovascular Medicine. 8th edition,
Elsevier Saunders 2008: Chapter 31,32,33,35 , p. 727 – 830, 863 – 932.
6.9. Uždegiminės širdies ligos (1 val.)
Padalinys – Kardiologijos klinika
Aprašas - Uždegiminių širdies ligų : reumato, infekcinio endokardito,
miokardito ar perikardito klinikinių atvejų nagrinėjimas: klinikinių,
instrumentinių duomenų analizė, diagnostinių kriterijų nustatymas,
medikamentinio gydymo principai, indikacijų chirurginiam gydymui
nustatymas.
Pagrindinė literatūra:
1.“ Širdies ligos“ – R. Žaliūnas, red. P. Zabiela. Kaunas, 2009 p.86-108,194-217
Papildoma literatūra:
1. Braunwald‘s Heart Disease: a Textbook of Cardiovascular Medicine. 7 th edition
Elsevier Saunders 2005: p.2093 -2100. Chapter 81 Rheumatic fever.
2. Braunwald‘s Heart Disease: a Textbook of Cardiovascular Medicine. 7 th edition
Elsevier Saunders 2005: p p.1633-1658.Chapter 58 Infective Endocarditis.
3. Aržanauskienė R., Ereminienė E., Janėnaitė J.Echokardiografija klinikinėje
praktikoje. III,IV, V skyriai. Kaunas 2008: p.45-103.
6.10. Aortos ir mitralinio vožtuvų ydos ( 2 val.)
Padalinys – Kardiologijos klinika
Aprašas - Aortos ydų - įvairios etiologijos aortos stenozės, aortos vožtuvo
nesandarumo klinikinių atvejų nagrinėjimas: klinikinių, instrumentinių
duomenų analizė, diagnostinių kriterijų nustatymas, medikamentinio gydymo
principai, indikacijų chirurginiam gydymui nustatymas.
Mitralinių ydų – mitralinės stenozės, mitralinio vožtuvo prolapso ar kitos
etiologijos mitralinio vožtuvo nesandarumo klinikinių, instrumentinių duomenų
analizė, diagnostinių kriterijų nustatymas, medikamentinio gydymo principai,
indikacijų chirurginiam gydymui nustatymas.
Pagrindinė literatūra:
1.“ Širdies ligos“ – R. Žaliūnas, red. P. Zabiela. Kaunas, 2009 p.108-150
Papildoma literatūra:
1. Braunwald E. Braunwald‘s Heart Disease: a Text book of Cardiovascular Medicine
/7 th edition/. –Philadelphia: W.B. Saunders 2005 ; Chapter 57 : Valvular heart
disease p. 1553-1632.
2. Aržanauskienė R., Ereminienė E., Janėnaitė J.Echokardiografija klinikinėje
praktikoje. III,IV, V skyriai. Kaunas 2008: p.45-103.
6.11. Įgimtos širdies ydos ir triburio vožtuvo ydos (2 val.)
Padalinys – Kardiologijos klinika
Aprašas - Įgimtų širdies ydų : prieširdžių pertvaros defekto, skilvelių pertvaros
defekto, aortos koarktacijos ar plaučių arterijos stenozės klinikinių atvejų
nagrinėjimas: klinikinių, instrumentinių duomenų analizė, diagnostinių kriterijų
nustatymas, medikamentinio gydymo principai, intervencinio gydymo
indikacijos, indikacijų chirurginiam gydymui nustatymas.
Triburio vožtuvo ydų – triburio vožtuvo stenozės ir triburio vožtuvo
nesandarumo klinikinių, instrumentinių duomenų analizė, diagnostinių kriterijų
nustatymas, medikamentinio gydymo principai, indikacijų chirurginiam
gydymui nustatymas.
Pagrindinė literatūra:
1.“ Širdies ligos“ – R. Žaliūnas, red. P. Zabiela. Kaunas, 2009 p.150-172.
Papildoma literatūra:
1. Braunwald E. Braunwald‘s Heart Disease: a Text book of Cardiovascular Medicine
/7 th edition/. –Philadelphia: W.B. Saunders 2005 ; Chapter 57 : Valvular heart
disease p. 1553-1632
2. Braunwald‘s Heart Disease: A Textbook of Cardiovascular Medicine 7 th
edition – Philadelphia: W.B. Saunders Co.,Chapter 56. Congenital heart
disease 2005; p.1489 - 1552.
3.Echokardiografija klinikinėje praktikoje. Red. J. Vaškelytė, J. Jurkevičius. XI
skyrius Įgimtos ydos. Kaunas, 2008: p.161 – 187.
6.12. Perikardo, aortos ligų ir širdies auglių chirurginis gydymas
( 1 val.)
Padalinys – Širdies , krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika
Aprašas – Perikardo ligų, širdies auglių chirurginės technikos metodų
aptarimas, klinikinių atvejų nagrinėjimas, operacijų stebėjimas.
Mediastinotomijos, perikardo punkcijos, perikardektomijos operacijų
demonstravimas. Aortos disekcijos ir aneurizmos operacinių gydymo metodų
demonstravimas. Klinikinių atvejų nagrinėjimas ir aptarimas.
Pagrindinė literatūra:
1. Cohn, Lawrence H. Cardiac surgery in the Adult, 2007
6.13. Ekstrakorporinė membraninė oksigenacija (ECMO) ir
intraaortinė balioninė kontrapulsacija (IABK, 1 val.)
Padalinys: Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika.
Aprašas: ECMO sudedamosios dalys, indikacijos ir galimybės esant lėtiniam ir
ūminiam širdies nepakankamumui, kvėpavimo funkcijos nepakankamumui,
variantai : veno-veninis ECMO, veno-arterinis ECMO.
Indikacijos, tikslai ir kontraindikacijos IABK, įvedimo būdai, sinchronizavimo
ypatybės, monitoravimas, fiziologiniai IABK aspektai, efektai.
Pagrindinė literatūra:
1.„Širdies ligos" - R. Žaliūnas, red. P. Zabiela. Kaunas, 2009
2. http://www.abiomed.com
3. http://www.maquet.com
7. SEMINARAI
7.1. Krūvio mėginių reikšmė IŠL diagnostikai (1 val.)
Padalinys – Kardiologijos klinika
Atsakingi asmenys – doc. G. Jaruševičius, doc. R. Unikas
Aprašas - Supažindinama su krūvio mėginio atlikimo indikacijomis, mėginių
atlikimo būdais - veloergometrija, bėgimo takelis /tredmilo/ mėginys, krūvio
echokardiografija, perfuzine miokardo scintigrafija, mėginių vertinimu.
Pagrindinė literatūra:
1.“ Širdies ligos“ – R. Žaliūnas, red. P. Zabiela. Kaunas, 2009 p. 30-45.
Papildoma literatūra:
1. Žr. pagrindinę literatūrą p.45
7.2. Vainikinių arterijų angiografijos reikšmė IŠL diagnostikai ir
gydymui (1 val.)
Padalinys – Kardiologijos klinika
Atsakingi asmenys - doc. G. Jaruševičius, doc. R. Unikas
Aprašas - Supažindinama su vainikinės kraujotakos anatomija, vainikinių
arterijų koronarografijos atlikimu, pakitimų diagnostika ir intervencinėmis
procedūromis – angioplastika ir stentavimu. Aptariamos šių procedūrų
indikacijos ir prieš procedūrą bei atlikus procedūrą –medikamentinio gydymo
taktika.
Pagrindinė literatūra:
1.“ Širdies ligos“ – R. Žaliūnas, red. P. Zabiela. Kaunas, 2009 p. 370-385.
Papildoma literatūra:
1.Žr. pagrindinę literatūrą p.385
7.3. Dvimatės echokardiografijos reikšmė IŠL diagnostikai (1 val.)
Padalinys – Kardiologijos klinika
Atsakingi asmenys – prof. R. Jurkevičius, prof. J. Vaškelytė, doc. N. Stoškutė,
doc. V. Medzevičienė.
Aprašas – Echokardiografiniai IŠL diagnostikos kriterijai, įvairių
echokardiografinių metodų svarba. Dvimatės echokardiografijos metodu
nustatomi tiesioginiai miokardo išemijos požymiai – segmentinės miokardo
kontrakcijos sutrikimai, kairiojo skilvelio bendrosios kontrakcijos sumažėjimas,
išemijos padariniai: kairiojo skilvelio geometrijos ir tūrio pokyčiai,
kontraktilinis rezervas, išeminis mitarlinio vožtuvo nesandarumas.
Pagrindinė literatūra:
1. Echokardiografija klinikinėje praktikoje. Red. J. Vaškelytė, J.
Jurkevičius. I skyrius Išeminė liga ir jos komplikacijos Kaunas,
2008.p.8-27
2. Aržanauskienė R, Ereminienė E, Janėnaitė J. ir kt. Echokardiografijos vaizdų
atlasas. Kaunas; 2008.
7.4. Įgytų ir įgimtų širdies ydų echokardiografinė diagnostika (1 val.)
Padalinys – Kardiologijos klinika
Atsakingi asmenys- prof. J. Vaškelytė, doc. E. Ereminienė , doc. V. Medzevičienė
Aprašas – Įgytų širdies ydų – aortos stenozės, aortos vožtuvo nesandarumo,
mitralinės stenozės, mitralinio vožtuvo nesandarumo, triburio vožtuvo
nesandarumo echokardiografiniai diagnostikos, etiologijos nustatymo galimybės.
Infekcinio endokardito echokardiografinės diagnostikos kriterijai. Įgimtų širdies
ydų – prieširdžių pertvaros defekto, skilvelių pertvaros defekto, plaučių arterijos
stenozės, aortos koarktacijos echokardiografinės diagnostikos galimybės.
Pagrindinė literatūra:
1.Aržanauskienė R., Ereminienė E., Janėnaitė J. Echokardiografija klinikinėje
praktikoje. III,IV, V, IX skyriai. Kaunas 2008: p.45-103, p.161 – 187.
7.5. Elektrofiziologinė aritmijų diagnostika ir gydymas (1 val.)
Padalinys – Kardiologijos klinika
Atsakingi asmenys – doc. A.Puodžiukynas, dr. V.Zabiela
Aprašas – Perstemplinio širdies elektrofiziologinio tyrimo metodika,
diagnostinės galimybės, indikacijos, tyrimo duomenų interpretacija.
Intrakardinio širdies elektrofiziologinio tyrimo metodika, diagnostinės
galimybės, indikacijos, tyrimo duomenų interpretacija. Perkateterinės aritmijų
abliacijos: indikacijos, efektyvumas, galimos komplikacijos.
Pagrindinė literatūra:
1.“ Širdies ligos“ – R. Žaliūnas, red. P. Zabiela. Kaunas, 2009 386-395.
7.6.Ūminio miokardo infarkto ir vainikinės kraujotakos
nepakankamumo laboratorinė diferencinė diagnostika (1val.)
Padalinys - Klinikinė laboratorinė diagnostika
Atsakingi asmenys – doc. S.Jančiauskienė, asistentė R. Steponavičiūtė
Aprašas. Lipidų apykaitos vertinimo žymenys, ūminio miokardo infarkto ir
vainikinės kraujotakos nepakankamumo laboratorinių tyrimų klinikinis
interpretavimas, išorinių bei vidinių veiksnių įtaka rezultatų vertinimui.
7.7.Elektrolitų apykaita ir jos sutrikimų įtaka širdies aritmijų
išsivystymui (1 val.)
Padalinys - Klinikinė laboratorinė diagnostika
Atsakingi asmenys – doc. S.Jančiauskienė, asistentė R. Steponavičiūtė
Aprašas. Elektrolitų apykaitos ir skydliaukės funkcijos sutrikimų įtaka širdies
aritmijų išsivystymui. K, Na, Mg, Ca, FT3, FT4, TSH nustatymas, tyrimų
rezultatų vertinimas, galimos paklaidos dėl išorinių bei vidinių veiksnių įtakos.
7.8. Širdies radionuklidiniai tyrimai (1 val.)
Padalinys - Radiologijos klinika
Atsakingi asmenys – MD. I. Kulakienė
Aprašas. Širdies radionuklidiniai tyrimai: ventrikulografija, miokardo infarkto
zonų vizualizavimas, miokardo perfuzijos tyrimas,r adionuklidinė kompiuterinė
tomografija (RKT) sinchronizuota su EKG. Naudojami radiofarmaciniai
preparatai, indikacijos, privalumai ir trūkumai. Kairiojo skilvelio regioninių
išeminių zonų ir regioninės kontrakcijos įvertinimas. Miokardo gyvybingumo
vertinimas prieš numatomą miokardo revaskulizaciją. Pacientų tyrimas prieš
aortos-vainikinių jungčių suformavimo operaciją, tyrimo schema po operacijos.
Literatūra:
1. Robert E.Henkin RE, editor. Nuclear Medicine. Philadelphia: Elsevier; 2006.
2. Heller GV, Hendel RC, editors. Nuclear Cardiology: Practical Applications. USA: McGraw-Hill; 2004, p. 591-787.
3. Pennell DJ, Prvulovich E. Nuclear Cardiology. London: British NuclearMedicine Society; 1995.
4. Kaminek M, Lang O, Husak V, Myslivecek M. Atlas of Nuclear Cardiology, Prague: Lacomed; 2003.
7.9. Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis tolerancijos fiziniam
krūviui įvertinimas reabilitacijoje (1 val.)
Padalinys – Reabilitacijos klinika
Atsakingas asmuo – doc. A.Kimtys.
Aprašas. Seminaro metu studentai supažindinami su reabilitacijoje taikomais
sergantiems širdies kraujagyslių ligomis fizinio krūvio mėginiais (orientaciniais,
dozuoto ėjimo, 6 minučių, slenkančio takelio,veloergometrijos), jų vertinimu bei
saugaus širdies susitraukimo dažnio nustatymu. Taip pat supažindinami su
adekvačios ligonio funkcinei būklei tolimesnės darbinės bei fizinės veiklos
apimties nustatymu.
Pagrindinė literatūra:
1. A.Kriščiūnas, A.Kimtys, R.Savickas ir kt. Reabilitacija. UAB „Vitae Litera“,
2008. -398 p.
2. D.Vasiliauskas, V.Grižas, I.Milvidaitė ir kt.Sergančiųjų širdies kraujagyslių
ligomis fizinio krūvio mėginiai: Metodinės rekomendacijos/ KMU leidykla ,
2004.-21p.
Papildoma literatūra:
1.Clinical Cardiac Rehabilitation Cardiologist’s :Quide:/ .J.Pashkow,W.A.Dafoe
Williams Wilkins 1999
2. Advancing the frontiers of cardio pulmonary rehabilitation:/Jean Jobin,Francois
Maltais and others Human Kinetics 2002
3.Susan B.O’Sullivan, Thomas J.Schmitz. Physycal rehabilitation. E.A.Davys
Company, Philadelphia, 2007.
7.10. Širdies kraujagyslių ligų pasekmių įvertinimas ir
individualių reabilitacijos programų sudarymas (2 val.)
Padalinys – Reabilitacijos klinika
Atsakingas asmuo – doc. J.Samėnienė.
Aprašas. Seminaro metu studentai mokomi, įvertinus kardiologinių ligonių
funkcinę būklę t.y. krūtinės anginos laipsnį, širdies nepakankamumo funkcinę
klasę, elektrokardiografijos, fizinio krūvio, koronarografijos, echokardiografijos
duomenis, rizikos veiksnius bei gretutines ligas, nustatyti ligonių rizikos grupę
fiziniam treniravimui. Sudaryti individualią reabilitacijos programą ir
suformuoti reabilitacijos komandą skirtinguose atstatomojo gydymo etapuose.
Pagrindinė literatūra:
1. A.Kriščiūnas, A.Kimtys, R.Savickas ir kt. Reabilitacija. UAB „Vitae Litera“,
2008. -398 p.
2. A.Kriščiūnas, R.Kerpė, A.Kimtys ir kt. Ergoterapija. UAB „Vitae Litera“,
2008.- 270 p.
3. A.Kriščiūnas, A.Kimtys, I.Rimdeikienė ir kt. Kineziterapija. UAB „Vitae
Litera“, 2008.- 257 p.
4. D.M.Žemaitytė, J.Brožaitienė, G.Žiliukas ir kt. Kardiovaskulinė reabilitacija:
Universiteto vadovėlis / .KMU Spaudos ir leidybos centro leidykla, 2001
5. D.Vasiliauskas, V.Grižas, I.Milvidaitė ir kt.Sergančiųjų širdies kraujagyslių
ligomis fizinio krūvio mėginiai: Metodinės rekomendacijos/ KMU leidykla ,
2004.-21p.
Papildoma literatūra:
1.Clinical Cardiac Rehabilitation A Cardiologist’s :Quide:/ .J.Pashkow,W.A.Dafoe
Williams Wilkins 1999
2. Advancing the frontiers of cardio pulmonary rehabilitation:/Jean Jobin,Francois
Maltais and others Human Kinetics 2002
3.Susan B.O’Sullivan, Thomas J.Schmitz. Physycal rehabilitation. E.A.Davys
Company, Philadelphia, 2007.
7.11. Ankstyvosios, vėlyvosios komplikacijos po širdies operacijų
(1 val.)
Padalinys – Širdies , krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika
Atsakingi asmenys – prof. J. Sakalauskas, prof. R. Benetis, lekt. A. Siudikas, A.
Budrikis, P. Jakuška, R. Bolys, S. Giedraitis
Aprašas- Širdies operacijų komplikacijos: miokardo išemija, ritmo sutrikimai,
plaučių, inkstų, virškinamojo, trakto, neurologinės. Žaizdų komplikacijos:
paviršiniai supūliavimai, mediastinitai. Gyvenimo kokybė po širdies operacijų.
Pagrindinė literatūra: Cohn, Lawrence H. Cardiac surgery in the Adult, 2007
7.12. IŠL chirurginio gydymo indikacijos, rezultatai ir pooperacinės
komplikacijos (2 val.)
Padalinys – Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika
Atsakingi asmenys – prof. J. Sakalauskas, lekt. A. Siudikas, A. Budrikis, P.
Jakuška, R. Bolys, S. Giedraitis, doc. Š.Kinduris.
Aprašas. Indikacijos IŠL chirurginiam gydymui. Indikacijos skubiai ir planinei
AVJSO. Revaskuliarizavimo metodai ir jų palyginamoji charakteristika.
Priešoperacinis paruošimas. Paruošimas operacinėje. Operacijos strategija bei
taktika. Veninių ir arterinių nuosruvių paėmimas, jų funkcionalumo
palyginimas. Operacija su DKA ir be jos. Minimaliai invazyvi AVJSO. Distalinės
ir proksimalinė jungtys.
Gydymo ypatumai po AVJSO. Ankstyvieji bei vėlyvieji rezultatai.
Intrahospitalinis mirštamumas, rizikos veiksniai. Perioperacinis miokardo
infarktas. Vėlyvieji rezultatai, juos įtakojantys faktoriai. Įvairių gydymo metodų
rezultatų palyginimas, įtaka gydymo metodo parinkimui.
IŠL komplikacijos bei jų gydymas. Ūminis miokardo infarktas ir jo
gydymo taktika bei strategija. Kairiojo skilvelio aneurizma, klinika, diagnostika.
Hemodinamikos ypatumai, esant kairiojo skilvelio aneurizmai. Tarpskilvelinės
pertvaros plyšimas, klinika diagnostika, gydymo taktika. Laisvosios kairiojo
skilvelio sienelės plyšimas ir jo gydymas. Natūrali eiga. Indikacijos poeracijai.
Operacijų metodikos. Ankstyvieji ir vėlyvieji rezultatai.
Išeminis mitralinio vožtuvo nesandarumas (IMVN): ūminio miokardo infarkto
pasėkmė, lėtinės išemijos sąlygotas. Indikacijos operaciniam gydymui. Mitralinį
vožtuvą išsaugančios operacijos, jų ypatumai ir palyginimas su protezavimu.
Rezultatai.
Pagrindinė literatūra:
1. " Širdies ligos" - R. Žaliūnas, red. P. Zabiela. Kaunas, 2009
2. L. M. Cohn, MD, H. Edmund., Cardiac Surgery In the Adult.2008
3. John W. Kirklin, Cardiac Surgery. 2000
8. ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ MODULIO EGZAMINO
KLAUSIMAI
8.1. KARDIOLOGIJOS KLAUSIMAI
1. Išeminės širdies ligos pirminė ir antrinė profilaktika.
2. Krūtinės anginos klinika ir klasifikacija pagal Kanados funkcines klases.
3. Krūtinės anginos instrumentinė diagnostika, rizikos įvertinimas.
4. Stabiliosios krūtinės anginos gydymo principai.
5. Nestabiliosios krūtinės anginos klinika, diagnostika, rizikos įvertinimas.
6. Nestabiliosios krūtinės anginos gydymo taktika.
7. Miokardo infarkto apibrėžimas, etiologija, patogenezė.
8. Miokardo infarkto tipinė klinika ir diagnostika.
10. Nekomplikuoto miokardo infarkto gydymo principai.
11. Pirminės arterinės hipertenzijos klasifikacija, rizikos nustatymas.
12. Pirminės arterinės hipertenzijos gydymo principai.
13. Reumato klinika, diagnostiniai kriterijai.
14. Reumato gydymo principai, profilaktika (pirminė, antrinė).
15. Mitralinio vožtuvo nesandarumo etiologija, hemodinamika, diagnostika.
16. Mitralinio vožtuvo nesandarumo gydymo principai.
17. Mitralinės stenozės etiologija, hemodinamika, diagnostika.
18. Mitralinės stenozės gydymo principai.
19. Mitralinio vožtuvo burių prolapso diagnostika, gydymo principai.
20. Aortos vožtuvo nesandarumo etiologija, hemodinamika, diagnostika.
21. Aortos vožtuvo nesandarumo gydymo principai.
22. Aortos stenozės etiologija, hemodinamika, diagnostika.
23. Aortos stenozės gydymo principai.
24.Trivarčio vožtuvo reliatyvaus ir organinio nesandarumo hemodinamika,
diagnostika.
25. Tarpprieširdinės pertvaros defekto hemodinamika, diagnostika, gydymo
principai.
26. Tarpskilvelinės pertvaros defekto hemodinamika, diagnostika, gydymo
principai.
28. Plaučių arterijos stenozės hemodinamika, diagnostika, gydymo principai.
29. Aortos koarktacijos hemodinamika, diagnostika, gydymo principai.
30. Infekcinio endokardito klinika, diagnostiniai kriterijai.
31. Infekcinio endokardito gydymo ir profilaktikos principai.
32. Kardiomiopatijų etiologija, klasifikacija, patogenezė.
33. Dilatacinės kardiomiopatijos diagnostika, gydymo principai.
34. Hipertrofinės kardiomiopatijos diagnostika, gydymo principai.
35. Sausojo perikardito etiologija, klinika, diagnostika, gydymo principai.
36. Šlapiojo perikardito etiologija, diagnostika, gydymo principai.
37. Konstrikcinio perikardito diagnostika, gydymo principai.
39. Miokarditų etiologija, patogenezė, klinika.
40. Miokarditų instrumentinė diagnostika, gydymo principai.
41. Supraventrikulinės paroksizminės tachikardijos klasifikacija,
elektrokardiografinė diagnostika.
42. Supraventrikulinės paroksizminės tachikardijos gydymo principai.
43.Skilvelių ekstrasistolių ir skilvelių paroksizminės tachikardijos klinika,
elektrokardiografinė diagnostika.
44. Skilvelių paroksizminės tachikardijos ir skilvelių ekstrasistolių gydymo
principai.
45. Prieširdžių virpėjimo etiologija, EKG diagnostika ir gydymo principai.
47.Prieširdžių plazdėjimo elektrokardiografinė ir elektrofiziologinė diagnostika,
gydymo principai.
48.Atrioventrikulinių blokadų etiologija, klasifikacija, elektrokardiografinė
diagnostika.
50. Indikacijos laikinai ir pastoviai elektrinei širdies stimuliacijai.
51. Lėtinio širdies nepakankamumo etiologija, klasifikacija, klinika.
52. Lėtinio širdies nepakankamumo instrumentinė diagnostika.
53. Lėtinio širdies nepakankamumo gydymo ir profilaktikos principai, prognozė.
8.2. KARDIOCHIRURGIJOS KlAUSIMAI1.Dirbtinės kraujo apytakos pajungimo įvairių kardiochirurgijos operacijų metu
ypatumai (aortos ar mitralinio vožtuvų protezavimo metu), visiška ir dalinė DKA
2.Miokardo protekcija kardiochirurgijos operacijų metu - principai ir metodai
3.Komplikacijos po operacijų, atliktų DKA sąlygomis
4.Indikacijos IŠL chirurginiam gydymui.
5.Chirurginiai miokardo revaskulizacijos metodai ( jungčių suformavimas, lazerinė
revaskulizacija)
6.Kompleksinių operacijų ypatumai.
7.Aortos vožtuvo ydų chirurginio gydymo metodai, rezultatai.
8.Mitralinės stenozės chirurginio gydymo metodai, rezultatai.
9..Mitralinio vožtuvo nesandarumo chirurginio gydymo metodai, rezultatai.
10.Aortos aneurizmų chirurginio gydymo indikacijos,metodai, rezultatai.
11.Aortos disekcijos: priežastys, klasifikacija, diagnostika, chirurginio gydymo
indikacijos,metodai, rezultatai.
12.Ankstyvos komplikacijos po širdies operacijų: priežastys, diagnostika, gydymas.
13.Vėlyvos komplikacijos po širdies operacijų (AVJSO, vožtuvų protezavimo,
plastikos) priežastys, diagnostika, gydymas.
14. Perikarditų chirurginis gydymas: indikacijos punkcijai, biopsijai, perikardo
drenažui.
15. Prieširdžių pertvaros defekto chirurginis gydymas.
16. Skilvelių pertvaros defekto chirurginis gydymas.
17. Aortos koarktacijos chirurginis gydymas.
18. Indikacijos AVJSO be dirbtinės kraujo apytakos, jų būdai
19. Nuosrūvių suformavimas, jų rūšys AVJSO metu.
20. Kairiojo skilvelio aneurizmų chirurginio gydymo principai.
21. Širdies vožtuvų protezavimo ir plastikos operacijų ypatumai,lyginant AVJSO.
22. Širdies vožtuvų protezų rūšys, hemodinamika, implantavimo indikacijos.
23. Širdies vožtuvų protezavimo ir plastikos privalumai ir tūkumai.
24. Širdį pavaduojančių sistemų klasifikacija, panaudojimo indikacijos
25. Intraaortinė balioninė kontrapulsacija. Indikacijos, kontraindikacijos, metodika,
galimos komplikacijos.
26.Ekstrakorporinė membraninė oksigenacija. Sudedamosios dalys, panaudojimo
principai.
27. Centrifuginiai ir aksialiniai kraujo siurbliai, jų veikimo principas, panaudojimo
indikacijos
28. Pneumatinės širdies skilvelius pavaduojančios sistemos, jų veikimo principas,
panaudojimo indikacijos.
29. Širdies transplantacija, indikacijos, kontraindikacijos.
30. Donorinių organų (širdies, plaučių) transportavimo principai, išeminio pakenkimo
mažinimas donoriniuose organuose.
31. Širdies ir plaučių transplantacija; indikacijos, kontraindikacijos.
32. Priešemboliniai v. cava inferior skiečiai: indikacijos, technika, pooperacinė
priežiūra.
33. Giliųjų venų trombozės gydymas kateterine trombolize: indikacijos, technika,
kontraindikacijos, pooperacinis medikamentinis gydymas.
34.Ūminės galūnės išemijos laipsniai. Chirurginio gydymo metodai.
35.Lėtinės galūnės išemijos klasifikacija pagal R. Fontaine, indikacijos
rekonstrukcinėms operacijoms.
36.Pilvo aortos ir kojų arterijų nuosrūvių suformavimo operacijų metodai, technika ir
atokūs rezultatai.
37.Endarterektomijos operacijos indikacijos, technika, rezultatai.
38.Indikacijos arterijų perkutaninei transliuminalinei angioplastikai, technika,
rezultatai, pooperacinis gydymas.
39. Pilvo aortos aneurizmų klasifikacija, diagnostika ir chirurginis gydymas.
8.3. KLINIKINĖS LABORATORINĖS DIAGNOSTIKOS
EGZAMINO KLAUSIMAI
1. Infekcinio endokardito sukėlėjų mikrobiologinė laboratorinė diagnostika,
racionalaus etiologinio gydymopasirinkimas.
2. Perikardito sukėlėjai. Etiologijos nustatymui taikytini laboratoriniai metodai,
etiotropinis gydymas.
3. Miokardito sukėlėjai, laboratorinės diagnostikos galimybės ir įtaka gydymo
pasirinkimui.
4. Laboratoriniai metodai uždegiminių širdies ligų sukėlėjų nustatymui. Galimos
tyrimų rezultatų paklaidos ir jų priežastys.
5. Lipidogramos nustatymo klinikinė vertė ir rezultatų vertinimas.
6. Laboratoriniai kriterijai lėtiniam širdies nepakankamumui nustatyti.
7. Ūminio miokardo infarkto ir vainikinės kraujotakos nepakankamumo laboratoriniai
kriterijai.
8. Laboratorinės diagnostikos reikšmė širdies aritmijų priežasties nustatymui.
8.4. KLINIKINĖS BIOCHEMIJOS EGZAMINO KLAUSIMAI
1. Aterosklerozės rizikos veiksnių biocheminis pagrindas.
2. Ūminės fazės baltymai, jų funkcijos ir svarba širdies ir kraujagyslių ligų
diagnostikai.
3. Arterinio kraujospūdžio reguliavimo būdai žmogaus organizme.
4. Vaistų, galinčių sukelti arterinę hipertenziją ir vaistų, naudojamų arterinei
hipertenzijai gydyti poveikio molekuliniai pagrindai.
5. Širdies raumens struktūros ir medžiagų apykaitos ypatumai.
6. Miokardo infarkto žymenys ir jų pokyčiai ligos eigoje.
7. Endokrininės sistemos įtaka reguliuojant arterinį kraujospūdį.
8. Pagrindiniai kraujo plazmos lipidai ir jų funkcijos bei apykaita.
9. Apolipoproteinai ir jų funkcijos.
10. Dislipoproteinemijos, jų gydymo molekuliniai pagrindai.
11. Antioksidacinė sistema ir širdies bei kraujagyslių ligos.
8.5. REABILITACIJOS EGZAMINO KLAUSIMAI
1. Reabilitacijos sistemos sudėtinės dalys,reabilitacijos veiklos principai,tikslai ir
uždaviniai.
2. Reabilitacijos etapai taikomi sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis
reabilitacijoje. Bendros kontraindikacijos reabilitacijai.
3. Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis biopsichosocialinių funkcijų sutrikimai
komplikuojantys reabilitacijos eigą.
4. Reabilitacijos metodai ir priemonės taikomi sergantiesiems širdies ir kraujagyslių
ligomis skirtinguose reabilitacijos etapuose.
5. Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis reabilitacijos komandos sudėtis
skirtinguose reabilitacijos etapuose.
6. Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis fizinio treniravimo programų parengimo
metodika, atsižvelgiant į rizikos laipsnį .
7. Tolerancijos fiziniam krūviui mėginiai, taikomi sergančiųjų širdies kraujagyslių
ligomis reabilitacijoje.
8. Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis saugaus treniravimo ŠSD bei treniravimo
intensyvumo nustatymo metodika reabilitacijoje.
9. Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis kasdienės, darbinės ir rekreacinės veiklos
intensyvumo dozavimas.
10. Įvairaus amžiaus asmenų sergančiųjų širdies kraujagyslių ligomis neįgalumo ir
išlikusio darbingumo bei specialiųjų poreikių nustatymo metodika.
8.PRIEDAI ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ MODULIO PROBLEMINIO MOKYMO PASKAITOS IR PRAKTIKOS DARBAI
Atsakingas padalinys: KMU Kardiologijos klinikaIV kursasTrukmė – 27 d.
Darbo diena
PaskaitosTutoriniai užsiėmimai Praktikos darbai
Val. Padalinys
Atsakingi asmenys
1 Problema – Išeminė širdies liga (IŠL)
2 Problema – Širdies disfunkcija ir aritmijos
5 diena
Tutorinis užsiėmimas (įvadinis) - bazinės
žinios apie širdies raumens funkciją ir
morfologiją, AH
Širdies nepakankamumas- praktikos darbai
Širdies funkcijos sutrikimai – paskaita
Konsultacija
1
22
1
Kardiologijos klinika
doc. A. Kavoliūnienė,
doc. G. Šakalytė,
doc.N. Stoškutė
lektorė L. Jankauskienė
6 diena
Arterinė hipertenzija ir kardiomiopatijos – praktikos darbai Arterinė hipertenzija – paskaita
Miokardo ligos – paskaita
2
1
2
Kardiologijos klinika
doc. A. Kavoliūnienė,
doc. G. Šakalytė,
lektorė L. Jankauskienė
1 diena
Tutorinis užsiėmimas (įvadinis) 1 val. –
bazinės žinios apie aterosklerozę, IŠL
Stabili krūtinės angina – praktikos darbai
Krūvio mėginių reikšmė IŠL diagnostikai –
seminaras
Stabili krūtinės angina – paskaita
konsultacija
1
1
1
2
1
Kardiologijosklinika
prof. R. Babarskienė,
prof. R. Žaliūnas
doc. G. Jaruševičius,
doc. A. Statkevičienė
2 diena
Nestabilioji krūtinės angina – praktikos darbai
VA angiografijos reikšmė diagnostikai ir
gydymui – seminaras
Nestabilioji krūtinės angina - paskaita
konsultacija
2
1
21
Kardiologijosklinika
prof. R. Žaliūnas
doc. G. Jaruševičiusdoc. R. Unikas
3 diena
Ūminis miokardo infarktas– praktikos darbai
2 D echokardiografijos reikšmė IŠL diagnostika – seminaras
Ūminis miokardo infarktas – paskaita
konsultacija
2
1
2
1
Kardiologijosklinika
prof. R. Babarskienė
doc. G. Jaruševičius
doc. A. Statkevičienė
Prof. R. JurkevičiusDoc. V. Medzevičienė
4 diena
Tutorinis užsiėmimas – Ūminis ir lėtinis
širdies skausmas
3 klinikinių atvejų analizė:
1– Stabili krūtinės angina;
1 – Nestabilioji krūtinės angina;
1 – Ūminis miokardo infarktas
Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomistolerancijos fiziniam krūviui įvertinimas - seminaras
Konsultacija
4
1
1
KardiologijosKlinika
Reabilitacijos klinika
prof. R. Babarskienė,
prof. R. Žaliūnas
doc. G. Jaruševičius, doc. A. Statkevičienė
Doc. A. Kimtys
Konsultacija 1
7 diena
Tutorinis užsiėmimas – Dusulys ir tinimai
2 klinikinių atvejų analizė
1 – Dilatacinė kardiomiopatija
1 - Hipertenzinė širdies liga
konsultacija
4
2
Kardiologijos klinika
doc. A. Kavoliūnienė,
doc. G. Šakalytė,
doc.N. Stoškutė
lektorė L. Jankauskienė
8 diena
Tutorinis užsiėmimas (įvadinis) – aritmijų
elektrofiziologija – bazinės žinios
Ekstrasistolija, paroksizminės tachikardijos,
WPW sindromas – praktikos darbai
Elektrofiziologinė aritmijų diagnostika ir
gydymas – seminaras
Širdies ritmo sutrikimai - paskaita
1
2
1
2
Kardiologijos klinika
Doc. A. Puodžiukynas, Doc. V. ZabielaLek. V. Barauskienė
9 diena
Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas -
praktikos darbai
Širdies laidumo sutrikimai - praktikos darbai
Širdies laidumo sutrikimai - paskaita
konsultacija
2
1
21
Kardiologijos klinika
Doc. A. Puodžiukynas, Doc.. V. ZabielaLek. V. Barauskienė
10 diena
Tutorinis užsiėmimas – Netvarkinga
širdies veikla
3 klinikinių atvejų analizė
1 – Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas;
1 – Paroksizminės tachikardijos;
1 – Trečio laipsnio AV blokada.
konsultacija
4
2
Kardiologijos klinika
Doc. A. Puodžiukynas, Doc. V. ZabielaLek. V. Barauskienė
3 problema. Uždegiminės širdies ligos ir ydos - karščiavimas kardiologijoje ir ūžesiai
11 diena
Tutorinis užsiėmimas (įvadinis) –
Uždegimo fiziologija,patomorfologija,
vožtuvų anatomija, funkcija
Uždegiminės širdies ligos - praktikos darbai
Reumatas ir IE - paskaita
Miokarditas ir perikarditas - paskaita
1
1
2
2
Kardiologijos
klinika
prof. J. Vaškelytė,
doc. R. Jonkaitienė,
doc. E. Ereminienė
doc. A. Kavoliūnienė
12 diena
Aortos ir mitralinio vožtuvų ydos - praktikos
darbai
Aortos vožtuvų ydos - paskaita
Mitralinio ir triburio vožtuvų ydos - paskaita
2
2
2
Kardiologijos
klinika
prof. J. Vaškelytė,
doc. R. Jonkaitienė,
doc. E. Ereminienė
13 diena
Įgimtos širdies ir triburio vožtuvo ydos -
praktikos darbai
Širdies ydų echokardiografinė diagnostika –
seminaras
Įgimtos širdies ydos – paskaita
konsultacija
2
1
2
1
Kardiologijos
klinika
prof. J. Vaškelytė,
doc. R. Jonkaitienė,
doc. E. Ereminienė
14 diena
Tutorinis užsiėmimas – Karščiavimas
kardiologijoje ir ūžesiai
3 klinikinių atvejų analizė
1 - Infekcinis endokarditas;
1 - Aortos stenozė;
1 - Prieširdžių pertvaros defektas.
konsultacija
4
2
Kardiologijos
klinika
prof. J. Vaškelytė,
doc. R. Jonkaitienė,
doc. E. Ereminienė
15 diena
Klinikinė laboratorinė širdies ligų diagnostika
– paskaita
ŪMI ir VA kraujotakos sutrikimų
laboratorinė diagnostika- seminaras
Elektrolitų apykaitos sutrikimai, įtaka
aritmijoms - seminaras
Radiologinė širdies ligų diagnostika –
paskaita
Širdies radionuklidiniai tyrimai -seminaras
2
1
1
1
1
Klinikinė laboratorinė diagnostika
Radiologijos klinika
M.D. A. VitkauskienėDoc. S. JančiauskienėAsist. R. Steponavičiūtė
MD.J. Zavedckienė
MD. I Kulakienė16 diena
Klinikinė biochemijos 2 paskaitos po 2 val.
konsultacija
4
2Klinikinė biochemija
Doc. A. Mongirdienė
17 diena
Klinikinė biochemijos 2 paskaitos po 1 val.
Dirbtinės kraujo apytakos (DKA) ypatumai ir
miokardo protekcija kardiochirurginių
operacijų metu –paskaita
Konsultacija
2
2
2
Klinikinė biochemija
Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika
Doc. A. Mongirdienė
Prof. J. SakalauskasDoc. Š. KindurisLektoriai: A. Siudikas,A. Budrikis, P. Jakuška,R. Bolys, S. Giedraitis
20 diena
Įgytų širdies vožtuvų ydų chirurginis
gydymas - paskaita
Įgimtų širdies ydų radikalios ir paliatyvinės
operacijos – paskaita
Ekstrakorporinė membraninė oksigenacija ir
intraaortinė baloninė kontrapulsacija –
praktikos darbai
Ansktyvos ir vėlyvos komplikacijos po širdies
operacijų -seminaras
2
2
1
1
Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika
Prof. J. SakalauskasDoc. Š. KindurisLektoriai: A. Siudikas,A. Budrikis, P. Jakuška,R. Bolys, S. Giedraitis
21 diena
Tutorinis užsiėmimas –
3 problema- išeminės širdies ligos
chirurginis gydymas, pooperacinė
eiga
4 problema –ūminės aortos ligos
konsultacija
4
2
2
2
Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika
Prof. J. SakalauskasDoc. Š. Kinduris
22 diena
Chirurginė flrbologija – paskaita
Ūminis arterinis nepratekamumas- paskaita
Tutorinis užsiėmimas: 6 problema -
periferinių kraujagyslių ligos ir jų
gydymas
Kraujagyslių ir venų ligos –konsultacija
1
2
2
1
Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika
Prof. AntuševasDoc. Velička
23 diena
Reabilitacijos sistema -paskaita
Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis
reabilitacija - paskaita
Neįgalumo ir darbingumo bei specialiųjų
poreikių nustatymo principai. Profesinė
1
2
2
Reabilitacijos
klinika
Doc. J. SamėnienėProf. A KriščiūnasDoc.f. A. Kimtys
18 diena
Širdies nepakankamumo chirurginis
gydymas- skilvelius pavaduojančios sistemos-
paskaita
ECMO ir IABK – praktikos darbai
Širdies transplantacijos chirurginiai aspektai-
paskaita
konsultacija
1
1
2
2
Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika
Prof. J. SakalauskasProf.R. BenetisLektoriai: A. Siudikas,A. Budrikis, P. Jakuška,R. Bolys, S. Giedraitis
19 diena
IŠL hirurginis gydymas-paskaita
IŠL chirurginio gydymo indikacijos
rezultatai, IŠMVN - seminaras
Perikardo, aortos ligų, širdies auglių
chirurginis gydymas – paskaita
Perikardo, aortos ligų, širdies auglių
chirurginis gydymas – praktikos darbai
2
1
2
1
Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika
Prof. J. SakalauskasDoc. Š. KindurisLektoriai: A. Siudikas,A. Budrikis, P. Jakuška,R. Bolys, S. Giedraitis
reabilitacija - paskaita
konsultacija1
24 diena
Širdies kraujagyslių ligų pasekmių
įvertinimas ir individualių reabilitacijos
programų sudarymas –seminaras
Tutorinis užsiėmimas: - 7 problema
-Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis
reabilitacija
konsultacija
3
2
1
Reabilitacijos
klinika
Doc. J. SamėnienėProf. A KriščiūnasDoc.f. A. Kimtys
25 diena
Pasiruošimas egzqaminui
26 diena
Pasiruošimas egzaminui
27 diena
EGZAMINAS
Konsultacijos – 17 val.
Širdies ir kraujagyslių modulio žinių kontrolė
1. Tutoriniai užsiėmimai2. Ligos istorijos parašymas kardiologijoje3. Egzaminas
3.1 Egzamino įvertinimo sandara (galutinis pažymys- vidurkis 10 pažymių):
• 3 kardiologijos klausimai, po vieną iš kiekvienos problemos• 2 kardiochirurgijos klausimai• 1 reabilitacijos klausimas• 1 klinikinės biochemijos klausimas• 1 klinikinės laboratorinės diagnostikos klausimas• Tutorinių užsiėmimų vidurkis• Ligos istorijos pažymys
Modulio praktikos darbų tvarka kardiologijos klinikoje
8 – 9 val. 30 min. – vainikinių arterijų angiografijų analizė, dalyvavimas bendruose pacientų aptarimuose su kardiochirurgias, intervenciniais kardiologais,klinikiniais fiziologais9.30 – 10.30 - seminarai, darbas specializuotuose kabinetuose.10.30 -11.45 - darbas palatose, klinikinių atvejų analizė.11.45 – 12 val. pertrauka.12 -14 val – paskaitos2 budėjimai kardiologijos skyriuose nuo 16 iki 20 val.