Š. m. rugsėjo 2-4 dienomis Anykščiuose vyko tradicinis Baltijos šalių (Estijos, Latvijos ir Lietuvos) jūrinių administracijų atstovų susitikimas, kurio metu šalių delegacijų atstovai pasidalino naujausia informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais sprendžiant laivybos saugumo, jūros aplinkos apsaugos, geresnio jūrininkų parengimo problemas.

Šio susitikimo metu ypatingas dėmesys buvo skiriamas hidrografinės veiklos užtikrinimo minėtose šalyse klausimams spręsti. Estijos ir Latvijos sukaupta patirtis šioje srityje neabejotinai padės Lietuvos įgaliotoms institucijoms priimti geresnius sprendimus, susijusius su hidrografijos sritimi.

Tai jau 20–asis tokio pobūdžio susitikimas, organizuojamas kasmet paeiliui vienoje iš valstybių.

Susitikimo metu Administracijų vadovai pripažino neabejotiną šių susitikimų naudą siekiant bendrų Baltijos valstybių tikslų, susijusių su saugia laivyba, ir pažadėjo siekti, kad ši tradicija būtų tęsiama toliau.

Kitąmet susitikimas vyks Estijoje.

Vyko Baltijos šalių jūrinių administracijų

susitikimas

Lietuvos saugios laivybos administracija

2015 m. spalis Nr. 23

Jūros vartai

Idomu:

• Vyko Baltijos šalių jūrinių administracijų susitikimas

• NLESIS modernizavimas

• Pažintis su švyturiais

• Administracija aktyvi e.pristatymo nau-dotoja

• Pasikeitimai dėl jūrin-inkų uniformų

• Susitikimas su Turki-jos delegacija

• Jūrų transporto garbės ženklo suteikimas

Numeryje skaitykite:

Pasitarimas su laivy-bos kompanijų at-stovais

2

NLESIS naujienos 2

Švyturių tema 3-4

Ministras pasveikino aktyviausius e. pristatymo sistemos naudotojus

4

5

6

Lietuvos Respublikos jūrų transporto darbuotojo garbės ženklas

6

Latvijos, Lietuvos ir Estijos delegacijų vadovai

Pasikeitė jūrininkų uniformos dėvėjimo tvarka

Susitikimas su Turkijos delegacija

2015 m. liepos 14 d. Administracijoje įvyko AB „Limarko laivininkystės kompanijos“, DFDS Seaways, UAB „Baltnautic Shipping Ltd“, UAB „Afalita Shipping“ ir Administracijos atstovų pasitarimas, susijęs su Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumo (Paris MoU) organizuojamu sugriežtintos laivų kontrolės režimu (CIC kampanija), kurio metu bus tikrinama, kaip laivų įgulos yra pasirengusios vykdyti darbus arba gelbėjimo operacijas uždarose laivų patalpose, kuriose gali kauptis pavojingos gyvybei dujos arba nebūti pakankamai deguonies. Susitikimo metu buvo aptartos galimos problemos ir jų sprendimo būdai. Šis kontrolės režimas prasidėjo visuose Europos uostuose nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. ir tęsis iki 2015 m. lapkričio 30 d.

Liepos 15 d. Lenkijos bendrovės „SPRINT S.A.“ atstovai Lietuvos saugios laivybos administracijoje pristatė modernizuotos Nacionalinės laivų eismo stebėsenos informacinės sistemos (NLESIS) naujoves ir pademonstravo sistemos funkcijas pagal techninės specifikacijos reikalavimus. Pristatyme dalyvavo Laivų eismo stebėsenos skyriaus specialistai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) atstovas ir KVJUD rangovų bendrovės, kuri modernizavo Klaipėdos laivų uoste valdymo informacinę sistemą LUVIS, atstovas. Bendru pristatyme dalyvaujančių šalių sutarimu modernizuotos NLESIS 3 versijos eksploatacija pradėta 2015 m. liepos 22 d.

Liepos 16 d. bendrovės „SPRINT S.A.“ atstovai apmokė NLESIS sistemos operatorius ir administratorius, kaip naudotis modernizuota NLESIS.

Pasitarimas su laivybos kompanijų atstovais

NLESIS modernizavimas

Page 2

Jūros vartai

Modernizuotos NLESIS pristatymas

“Bendru pristatyme dalyvaujančių šalių sutarimu modernizuotos NLESIS 3 versijos eksploatacija pradėta 2015 m. liepos 22 d.”

Šių metų rugpjūčio 15–16 d. – Tarptautinį švyturių savaitgalį (International Lighthouse Lightship weekend) – Klaipėdos ir Šventosios švyturiai buvo atviri visuomenei.

Švyturių savaitgalis buvo organizuotas ir pernai, tačiau šiais metais savo pobūdžiu visiškai atitiko šio gražaus tarptautinio renginio formą.

Pagrindinis šventės akcentas – švyturiai atviri lankytojams. Praėjusiais metais ši šventė paminėta tik Klaipėdos švyturyje, o šiemet prisijungė ir Šventosios švyturys.

Renginio metu norintieji galėjo susipažinti su kranto navigaciniais įrenginiais (švyturiais) ne tik iš tolo, bet ir iš visai arti – pačiupinėti, paliesti, sužinoti jo paskirtį ir istoriją.

švyturio sukakties minėjimo dalis: Nidos prieplaukoje prisišvartavusiame kurėne buvo skaitoma poezija apie švyturius ir uostus, aikštėje greta Neringos savivaldybės pastato veikė dirbtuvės, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ buvo mokomasi rišti mazgus ir gaminti atšvaitus.

Smagaus šurmulio netrūko ir aplink Nidos švyturį. Su gražia sukaktimi jį sveikino Klaipėdos jaunimo teatras „Triukšmas”, tarptautinės kūrybinės tapytojų stovyklos dalyviai, surengta šventinė viktorina „Ar viską žinome apie švyturius?”.

Saulei slepiantis už horizonto Klaipėdos jaunimo teatras „Agiloje” pristatė spektaklį „Kopėčios“. Visai sutemus Neringa nušvto keturiolikos švyturių šviesomis – specialiai sukakčiai sukurtą instaliaciją grojant muzikinėms kompozicijoms pristatė Linas Kutavičius, mistiškas nuotaikas sustiprino Kauno šokio teatras „Aura”.

Neringą apgaubus nakčiai nušvito ir Nidos

švyturys.

Ryškiu Nidos simboliu laikomas švyturys buvo atstatytas prieš 70 metų – 1945-aisiais. Jis pakeitė prieš tai stovėjusį, baigiantis Antrajam pasauliniui karui besitraukiančių vokiečių kareivių susprogdintą, švyturį. Nors nuo švyturio atstatymo praėjo 7 dešimtmečiai, pirmieji signalai laivams nuo Urbo kalno Nidoje pradėti siųsti prieš 141-erius metus. Nuo 2002 metų Nidos švyturį prižiūri ir kaip navigacinį ženklą eksploatuoja Lietuvos saugios laivybos administracija.

Renginių ciklą Nidos švyturio atstatymo 70-mečiui pažymėti pradėjo rugsėjo 18-ąją, penktadienį, Viktoro Miliūno viešojoje bibliotekoje vykęs Aido Jurkšto knygos „Anno 1684. Klaipėdos švyturys. Memel“ pristatymas.

Rugsėjo 19-ąją, šeštadienį, Nidos švyturio kelią per istorijos epochas Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ pristatė dr. Nijolė Strakauskaitė, pranešimą apie šviesos ženklų reikšmę skaitė Lietuvos jūrų muziejaus vyr. istorikas-muziejininkas Romaldas Adomavičius. Po istorikų pranešimų prasidėjo edukacinė-pramoginė

Klaipėdoje ir Šventojoje – Tarptautinis švyturių savaitgalis

Atstatytam Nidos švyturiui - 70 metų

Page 3

Nr. 23

Šventosios švyturys

Nebijantiems aukščio buvo sudaryta galimybė trumpam pakilti į švyturio viršų ir pasigrožėti miesto bei jūros panorama.

Šventosios švyturys — šiaurinis Lietuvos teritorijoje esantis Baltijos jūros pakrantės švyturys – buvo pastatytas 1957 metais ir nuo tada į jį dar nebuvo patekęs nė vienas pašalinis asmuo. Šventės metu dėl techninių apribojimų buvo galimybė pakilti tik į apytiksliai 20 metrų aukštį.

Renginio metu veikė pagrindinio Tarptautinio švyturių savaitgalio paminėjimo iniciatoriaus Aido Jurkšto švyturių paroda-ekspozicija „Šviesos namai“, buvo galima įsigyti suvenyrų švyturių tematika, koncertavo dainininkai Paulius Stalionis ir Kęstutis Jablonskis.

Renginio rėmėjai: Lietuvos saugios laivybos administracija, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Palangos savivaldybė.

Nidos švyturys

Rugsėjį, prasidėjus naujiems mokslo metams ir minint pasaulinę Jūrų dieną Klaipėdos švyturyje tradiciškai lankėsi Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (toliau - LAJM) Uosto ir laivybos valdymo bei Uosto ir laivybos įmonių finansų pirmo kurso studentai.

Šiais metais Pasaulinė Jūrų diena paminėta rugsėjo 24 dieną, o jos šūkis „Jūrinis išsilavinimas ir praktika" („Maritime Education and Training") Šia proga Lietuvos saugios laivybos administracija (toliau — LSLA) kartu su LAJM dėstytoju Kęstučiu Oginsku pirmo kurso studentus supažindino su Navigacinių įrenginių istorija ir paskirtimi ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Taip pat studentai buvo supažindinti su LSLA istorija ir veikla.

„E. pristatymo projektu Lietuvoje žengtas dar vienas reikšmingas žingsnis informacinių ir ryšių technologijų srityje. Šios sistemos paslaugos turi daug privalumų. Jos patogios ir naudingos tiek gyventojams, tiek visai valstybei. Elektroninius dokumentus ir pranešimus fiziniams ir juridiniams asmenims Lietuvoje ši sistema leidžia pristatyti „vieno langelio“ principu ir taip kurti pridėtinę vertę valstybei“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Pasak ministro, šia sistema jau naudojasi keli šimtai valstybės įmonių, institucijų ir šalies organizacijų. Pačios aktyviausios e. pristatymo sistemos naudotojos – VĮ Lietuvos oro uostai, Lietuvos saugios laivybos administracija, Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga bei naujai prie sistemos prisijungę Policijos departamentas prie VRM ir Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM.

E. pristatymo sistemos valdytojas – LR susisiekimo ministerija, tvarkytojas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Projektas iš dalies finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis.

Minima Pasaulinė Jūrų diena - Kaipėdos švyturyje mokėsi studentai

Susisiekimo ministras pasveikino aktyviausius e. pristatymo sistemos naudotojus

Page 4

Nr. 23

Klaipėdos švyturys

Susisiekimo ministras ir renginio dalyviai

Kapitono laivų, kurių BT 500 ir

daugiau, specialus skiriamasis ženklas

Vyriausiojo mechaniko laivų, kurių variklių galia 750 kW ir daugiau, specialus skiriamasis ženklas

Pasikeitė jūrininkų uniformos dėvėjimo tvarka ir skiriamieji ženklai

Page 5

Nr. 23

2015 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui priėmus įsakymą Nr. 3-353(1.5E) „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio jūrų laivyno uniformos dėvėjimo taisyklių patvirtinimo“, pasikeitė beveik 20 metų galiojusi civilinio laivyno uniformos dėvėjimo tvarka.

Nuo įsakymo įsigaliojimo laivų, kurių BT 500 ir daugiau, kapitonai ir laivų, kurių variklių galia 750 kW ir daugiau, vyriausieji mechanikai turi teisę tvirtinti prie kasdienės ir išeiginės uniformos specialiuosius skiriamuosius ženklus.

Kita naujovė - laivo įgulos laivo denio tarnybos vadovaujančiųjų specialistų antpečių movos turi skiriamąjį ženklą inkarą, o mašinų skyriaus vadovaujančiųjų specialistų antpečių movos – sraigtą.

Kepurę su aukso spalvos dirželiu ir emblema, kurioje yra šešių ąžuolo lapų vainikas, turi teisę nešioti laivų kapitonai, vyresnieji kapitonų padėjėjai, vyriausieji mechanikai ir antrieji mechanikai, o kepurę su juodos spalvos dirželiu ir emblema, kurioje yra keturių ąžuolo lapų vainikas, turi teisę nešioti visi kiti vadovaujantieji specialistai. Vadovaujantieji specialistai, dėvėdami uniformas, taip pat turi teisę nešioti diržą su sagtimi.

Laivo įgulos laivo denio tarnybos ar mašinų skyriaus eiliniams jūrininkams jūrinė uniforma nenumatoma.

Lietuvos saugios laivybos administracijos, valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, laivybos srityje dirbančių juridinių asmenų vadovaujantieji pareigūnai turi teisę dėvėti darbinę uniformą su įmonės valdymo organo patvirtintu savo įmonės, įstaigos firminiu ženklu, kuris turėtų būti tvirtinamas ant uniformos kairės rankovės.

Lietuvos Respublikos civilinio jūrų laivyno uniformos dėvėjimo taisykles galite rasti čia.

Š. m. liepos 25 dieną Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos organizuotame Jūrininkų vakare Lietuvos saugios laivybos administracijos (toliau – Administracija) Laivybos kontrolės skyriaus patarėjas Povilas Juozapavičius apdovanotas 2003-iaisiais metais Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsteigtu Lietuvos Respublikos jūrų transporto darbuotojo garbės ženklu.

Povilas Juozapavičius 47 metus dirbo jūriniame sektoriuje, turi didelę patirtį siekiant užtikrinti saugią laivybą. Svarus jo indėlis kuriant Administracijos gebėjimus, steigiant valstybės vėliavos ir uosto kontrolės tarnybą, atstovaujant Lietuvai Tarptautinės jūrų organizacijos, Europos Sąjungos institucijų, Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumo susitikimuose, sesijose, posėdžiuose, darbo grupėse saugios laivybos ir taršos iš laivų prevencijos klausimais, teikiant kvalifikuotą pagalbą ir konsultacijas Lietuvos laivybos bendrovėms.

Lietuvos Respublikos jūrų transporto darbuotojo garbės ženklas

Susitikimas su Turkijos delegacija

Rugpjūčio 16-22 dienomis Lietuvoje pagal vykdomą Europos Sąjungos finansuojamą Dvynių projektą lankėsi Turkijos susisiekimo, ryšių ir jūrinių reikalų ministerijos atstovai bei Stambulo, Samsuno ir Kocaelio uostų kapitonai.

Svečiai lankėsi Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje, suskystintų gamtinių dujų terminale, įskaitant plaukiojančiąją suskystintų gamtinių dujų saugyklą-laivą „Independence“.

Rugpjūčio 20 dieną Turkijos delegacija viešėjo Lietuvos saugios laivybos administracijoje. Susitikimo metu delegacijos atstovai buvo supažindinti su Administracijos veikla, jiems pristatyta modernizuota Nacionalinės laivų eismo stebėsenos informacinės sistema (NLESIS), pasikeista patirtimi dėl pavojingų krovinių gabenimo reikalavimų taikymo.

Rugpjūčio 21 d. delegacija susitiko su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovais.

Page 6

Nr. 23

Povilas Juozapavičius

Susitikimo akimirka

J. Janonio g. 24,

LT-92251 Klaipėda

Tel. (+370 46) 469 602

Faks. (+370 46) 469 600

El. paštas msa@msa.lt

Administracija kaip savarankiška institucija gyvuoja nuo 2002 m. Jau

daugiau kaip dešimtmetį joje puoselėjamos tokios vertybės kaip atsakingas

požiūris į darbą, žmogų, šeimą, valstybę, pasaulį.

Mūsų misija – užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos ir tarptautiniai teisės

aktai saugios laivybos bei taršos prevencijos srityse būtų tinkamai

įgyvendinti ir vykdyti tokių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo valstybinę

priežiūrą.

Mūsų vizija — būti nuolat tobulėjančia, kokybiškai vykdančia savo veiklą ir

profesionaliai teikiančia paslaugas vandens transporto verslui ir visuomenei

organizacija.

Jeigu domitės Administracijos veikla, pasiekimais ir joje vykstančiais

įvykiais, rašykite el. paštu: remigijus.budginas@msa.lt arba skambinkite tel.

+370 620 16776.

Lietuvos saugios laivybos administracija

Saugiai pasiekite krantus!

Mus rasite internete:

www.msa.lt