Nuotolinio mokymo(si) turinio kokybėsfailai.liedm.net/olarex/Curriculum_Designing_OLAREX...Sąvokos •Mokymo(-si) kokybė – tinkamos sąlygos plėtoti besimokančiojo asmenybės

Volungevičienė, A., Teresevičienė, M. (2008). Quality Assessment Dimensions of Distance Teaching/

Learning Curriculum Designing. In K.Pukelis et al. (Eds.) Quality of Higher Education, vol. 6, p.p. 32-53.

Nuotolinio mokymo(si) turinio kokybės vertinimas

Dr. Airina Volungevičienė

Vytauto Didţiojo universitetas

Sąvokos

• Mokymo(-si) kokybė – tinkamos sąlygos plėtoti besimokančiojo asmenybės saviugdą, įvertinant nu(si)statytus kokybės reikalavimus, institucijos tikslus ir vartotojų poreikius, kai sukurtos mokymo(-si) galimybės ir situacijos turi visus mokymo(-si) dalyvių poreikius tenkinančius bruoţus (Lauţackas, 2005)

• Kokybės vertinimas – tai procesas, kurio metu tikslingai renkama informacija apie vertinamąjį objektą, priimamas sprendimas, ar vertinamasis objektas turi visus reikiamus bruoţus, ir įvardijamos galimybės šį objektą tobulinti

Sąvokos

• Kokybės vertinimo dimensija – sritis, kuri yra reikšminga vertinamojo objekto kokybei ir daugiau arba maţiau lemia vertinamo objekto kokybei reikalingų bruoţų egzistavimą

• Mokymo(-si) turinys – pagrindinių mokymo(-si) proceso parametrų (tikslų, mokymo(-si) organizavimo būdų, mokymo priemonių, vertinimo strategijos) dermė ir sąveika nuolatinio tobulinimo procese. Ši sąvoka apibūdina mokymo(-si) visumą, kurioje kiekvienas mokymo(-si) elementas yra orientuotas į tikslą, nulemtas sąveikos su kitais elementais ir turi joje tam tikrą vietą ir prasmę (Lauţackas 2005)

Sąvokos

• Mokymo(-si)/ ugdymo turinio projektavimas – tai nuolatinis į perspektyvą orientuotų mokymo programos parametrų tobulinimas: esamų procesų tobulinimas atsiţvelgiant į mokymo poreikių pasikeitimus, naujų mokymo programų parengimą ir kt. (Lauţackas 2005)

• Nuotolinis mokymas(-is) – mokymo(-si) forma, kai besimokantysis nepalaiko betarpiško kontakto su mokytoju. Bendravimas ir komunikavimas yra uţtikrinimas IKT priemonėmis (Lauţackas, 2005)

Problema

• Mokymasis visą gyvenimą yra neišvengiamas

• Visuomenės senėjimas kelia naujus iššūkius – ţinių, gebėjimų ir įgūdţių tobulinimą ir plėtojimą

• Atskiri sprendimai neuţtikrina kokybiško mokymo ir mokymosi paslaugų teikimo

• Kokybiškas mokymas ir mokymasis – tai daugiafunkciinės sistemos objektas, lemiantis naujus ir skirtingus mokymo(si) ir ugdymo turinio projektavimo metodus, naują mokymo ir mokymosi proceso organizavimą švietimo institucijose

NM (nuotolinis mokymas) sprendţia problemą

• NM padeda įgyvendinti strateginius švietimo sistemos siekius:

– Sukurti mokymosi galimybes visiems visuomenės nariams

– Sukurti efektyvesnį mokymo ir mokymosi procesą

– Uţtikrinti lankstesnius mokymo veiklų organizavimo būdus

• Informacinių komunikacinių technologijų (IKT) panaudojimas švietime leidţia kurti skirtingus NM scenarijus ir naują mokymosi procesą virtualioje mokymosi aplinkoje (VMA)

NB: taigi kaip ir galima išspręsti problemą, bet kaip?

Problemos sprendimas kelia naujas problemas...

• Staigus technologijų vystymasis neretai kelia per didelį susiţavėjimą

• NM ar ugdymo turinio projektavimas, pasitelkiant naujausias technologijas, daţnai praranda didaktinę idėją

• Daţnai pagrindinis dėmesys skiriamas technologijų panaudojimui ir sąveikos efektams pasiekti

• Naujos NM formos turi būti nuolat perţiūrimos, taikant nuoseklias kokybės vertinimo metodikas, kokybės kriterijus ir rodiklius

• NM turinio kokybė turi būti vertinama prieš kiekvieną NM organizavimo procesą

• Ugdymo turinio autoriai neįvertina klasėje dirbančių mokytojų/ dėstytojų galimybių:

– Kai NM organizavimo veiksniai nėra įvertinami, vertinimo metu prarandamas nuoseklumas ir objektyvumas

– Daţnai neįvertinama, ar mokytojai ir dėstytojai galės savarankiškai priimti sprendimus nenumatytose situacijose, organizuojant ugdymą nuotoliniu būdu


• NM turinio projektavimo procesas nėra iki galo aiškus ir aprašytas dėl technologijų kaitos

• NM turinio kokybės dimensijos yra aprašytos ir taikomos, taip pat atnaujinamos

• Labiausiai trūksta dėstytojų reflektyvaus savęs – vertinimo, parengus NM pritaikytus dalykus


Paskaitos tikslas

• nustatyti nuotolinio mokymo(-si) turinio projektavimo kokybės vertinimo dimensijas

Struktūra

1. NUOTOLINIO MOKYMO(-SI) TURINIO PROJEKTAVIMAS

2. MOKYMO(SI) TURINIO PROJEKTAVIMO KOKYBĖS SĄVOKA

3. TURINIO PROJEKTAVIMO KOKYBĖS VERTINIMAS IR TOBULINIMAS

4. NUOTOLINIO MOKYMO(-SI) TURINIO PROJEKTAVIMO KOKYBĖS VERTINIMO DIMENSIJOS

5. IŠVADOS

Struktūra





5. IŠVADOS


Svarbiausi MVG uţdaviniai • Sukurti ir pritaikyti mokymosi galimybes kiekvienam

visuomenės nariui • Uţtikrinti ugdymo turinio kokybę ir išpildyti

besimokančiųjų poreikius NM vaidmuo • NM įgyvendina kompleksiškus scenarijus,

apjungdama skeletą mokslo sričių • NM uţtikrina mokymosi galimybių sukūrimą

šiuolaikiniam besimokančiajam, pasiūlant individualų tempą, vietą ir laiką, visišką mokymosi turinio pasiekiamumą ir autonomišką mokymąsi


Bendros nuostatos

• NM turinio projektavimas yra edukologijos mokslo objektas (Anderson, 1997; Atkins, 1993; Kozman, 1991)

• NM planavimas, realizavimas ir efektyvus mokymas ir mokymasis priklauso nuo NM turinio parengimo


“Atsargiai - slidu”

• NM – tai ir mokymo forma ir metodas, sukuriantis kontekstą, kuriame išskirtinai dominuoja besimokantysis

• Ši perspektyva negali kelti pavojaus kokybės uţtikrinimo sprendimams

• Būtina aptarti NM turinio parametrus ir tuomet nustatyti jiems kokybės kriterijus


Kuriant mokymosi galimybes turi būti įvertinti :

– Švietimo politikos ir vadybos aspektai (Paul, 1990; Simonaitienė, 2001; Ţelvys, 1999)

– Naujų technologijų panaudojimo atvejai (Anderson, Elloumi, 2004; Bates, 1990; Mason, 1994)

– besimokančiųjų poreikiai ir jų išsiaiškinimo būdai (Gibson, 1990; Morgan, 1992; Olgren, 1991; Thorpe, 2002)

– Besimokančiųjų pasirengimas NM

– Sąlygos, kuriomis mokymas(is) vyks ir jų įtaka mokymosi procesui ir jo rezultatams (de Burge, 1994)

NM = tradicinis mokymas(is)?

J. Bourdeau ir A. Bates (1996) teigia, jog NM turinys yra tiesiogiai grindţiamas tradicinio mokymo turinio projektavimo idėjomis ir teorijomis

1. NUOTOLINIO MOKYMO(-SI) TURINIO PROJEKTAVIMAS SPECIFINIAI NM BRUOŢAI

NM turinio specifiniai bruoţai:

• Individualus mokymasis ir individualus mokymo monitoringas

• Sinchroninis ir asinchroninis bendravimas ir sąveika (Mizoguchi,

Bourdeau, 2000)

• macro ir micro mokymosi kontekstai (Mizoguchi, Bourdeau,

2000)

• Paramos sistema, tiesiogiai įtakojanti NM. M. Thorp (2002) teigia,

jog besimokančiųjų tarpusavio sąveikia ir pasiekiamumas, o taip

pat dėstytojo pasiekiamumas uţtikrina NM kaip individualizuoto

mokymosi realizavimą

• Visi mokymosi proceso dalyviai dalijasi ta pačia virtualia

mokymosi aplinka (Mizoguchi, Bourdeau, 2000)


Vadovaujantis R. Mizoguchi ir J. Bourdeau (2000) nuomone, mokymo(-si) turinio projektavimo objektą sudaro keturi kintamieji:

• Mokymo situacija (angl. instructional situation)

• Mokymo(-si) dalykas (angl. subject-matter).

• Mokymo pasiekimai (angl. instructional outcomes)

• Mokymo strategijos kintamieji (angl. instructional strategy variables) (Reigeluth, Buderson, Merrill 1994, cituota , Mizoguchi, Bourdeau 2000)

Šie mokslininkai teigia, jog mokymo(-si) turinio projektavimo paradigma yra nepriklausoma nuo mokymo(-si) dalyko srities, ji laikoma bendrine

1. NUOTOLINIO MOKYMO(-SI) TURINIO PROJEKTAVIMAS Design models and templates

R. Gagne (1985) mokymo(-si) turinio projektavimo teorijoje išskiria tris pagrindinius turinio planavimo elementus:

1) mokymosi tikslų taksonomijos panaudojimą mokymo(-si) turiniui projektuoti ir mokymosi pasiekimų klasifikaciją;

2) vidinių ir išorinių sąlygų mokymosi rezultatams pasiekti sudarymą; ir

3) devynis mokymo(-si) organizavimo būdus, kurie, pasak mokslininko, gali tapti šablonu kuriant mokymo(-si) turinį ir organizuojant mokymą(-si)


M. Knowles siūlo suaugusiųjų mokymo(-si) turinį projektuoti padedant suaugusiesiems:

1) suvokti prieţastis, kodėl jiems reikia mokytis;

2) mokytis patirtinio mokymosi principu (Kolb, Boyatzis ir kt 1999);

3) mokant naudoti problemų sprendimo būdą;

4) tuojau pat mokymosi pasiekimus pritaikyti praktiškai.

1. NUOTOLINIO MOKYMO(-SI) TURINIO PROJEKTAVIMAS – NECOMERER modelis

Regulation R

Experimentation E

Realization R

Evaluation E

Methods M

Objectives O

Consistency C

Existing E

Needs N D. Verpoorten, D.

Leclercq et al (2006)

1. NUOTOLINIO MOKYMO(-SI) TURINIO PROJEKTAVIMAS Design models and templates

C. M. Reigeluth (1999) savo analitinio modelio ir mokymo(-si) turinio projektavimo teorijoje siūlo taikyti dviejų komponentų mokymo(-si) turinio projektavimą, apimantį:

• mokymo organizavimo būdus, susijusius su mokymosi kontekstu;

• mokymosi situaciją, lemiančią mokymo organizavimo efektą

M. Knowles (1984), C. M. Reigeluth (1999) ir D. Verpoorten, D. Leclercq ir kt. (2006) modeliai siejami atvirumo ir diskusijos, jiems būdingas dinamiškumas ir praktinis pritaikomumas, analizė ir komponentų išsamumas

Struktūra





5. IŠVADOS


• Kaip teigia U. D. Ehlers (2004), kokybė gali būti analizuojama keliais skirtingais lygmenimis, ji gali turėti keletą skirtingų reikšmių, taip pat ją galima vertinti keliais skirtingais poţiūriais

• Vyraujanti perspektyva, anot mokslininko, – tai besimokančiojo perspektyva, nes tai taip pat atitinka nuostatas dėl vyraujančio besimokančiojo vaidmenį mokymo(-si) procese

• autorius siūlo apibrėţti kokybę kaip proceso poţymį arba galutinį rezultatą, kuris atitiktų tikslą


Šiame darbe nuotolinio mokymo(-si) turinio projektavimas laikomas kokybišku tuomet, kai jo metu sukurtas mokymo(-si) turinys turi būtinus reikiamus bruoţus (ISO 2006) ir poţymius, kai juo remiantis sudaromos sąlygos, tinkamos plėtoti besimokančiojo saviugdą, o nuotolinio mokymo(-si) organizavimo metu sukurtos mokymo(-si) situacijos turi visus mokymo(-si) proceso dalyvių poreikius (taip pat ir institucijos) tenkinančius bruoţus

The structure of research presentation





5. IŠVADOS


• nuotolinio mokymo(-si) turinio projektavimo kokybės vertinimo procesą patogu organizuoti atsiţvelgiant į laiko perspektyvą

• turinio projektavimo sprendimai sąlygoja mokymo(-si) organizavimą

• Kaip teigia Ch. Argyris (1997, cituota Smith, 2001), prasidėjus mokymo(-si) organizavimo procesui, svarbiausią vaidmenį atlieka profesionalus praktikas – dėstytojas, kurio mintys, jausmai ir veiksmai (Argyris 1997, cituota Smith 2001) teorinį modelį paverčia praktiniu, patobulintu, mokymo(-si) turinio projektavimo modeliu, atitinkančiu kokybei reikalingus poţymiu

• Pasak P. Jarvis (1999), tai dėstytojo veiklos profesionalumo aspektas


Ch. Argyris ir D. Shon (1974, cituota Smith, 2001) siūlo tokią veiksmų seką


• Kaip teigia L. Anderson (1997), tokio reflektyvaus proceso pasekmes gali jausti ir pats reflektuojantis ţmogus, ir kitas nesusijęs su refleksijos procesu dalyvis

• Mokymo(-si) turinio projektavimo vertinimas vyksta susiejant dėstytojo ir mokymo(-si) turinio autoriaus patirtį su mokymo(-si) procesu ir mokymosi pasiekimais

• D. Van Damme (2000) akcentuoja būtinybę uţtikrinti atskirų turinio segmentų tarpusavio dermę ir kokybę


• D. Leclercq ir M. Poumay (2003) pasiūlyti nuotolinio mokymo(-si) turinio projektavimo vertinimo kriterijai klasifikuojami į keturias grupes:

• Turinio ir informacijos aspektas.

• Techniniai aspektai.

• Moksliniai aspektai.

• Pritaikymo klausimai


McNaught (2001) pateikia šiuos nuotolinio mokymo(-si) kokybės vertinimo kriterijus:

• skirtingais mokymosi stiliais studijuojančių besimokančiųjų poreikių patenkinimas;

• efektyvaus mokymo(-si) skatinimas;

• atsakingas komandinis darbas mokymo(-si) turinio projektavimo metu;

• bendradarbiavimo ir problemų sprendimo planai bei veikla mokymo(-si) organizavimo metu;

• modulinis, segmentinis mokymo(-si) turinio projektavimo modelis, kai ?besimokantieji turi įrodyti kiekvieno modelio išmanymą (McNaught, 2001).

Struktūra





5. IŠVADOS


T. Reeves (1997) pateikia dimensijas, svarbias sėkmingam nuotolinio mokymo(-si) turinio projektavimui:

• epistemologija (nuo instruktuojamojo iki konstruktyvaus mokymo(-si) (Thorndike 1913, cituota Reeves 1997));

• pedagoginė filosofija;

• psichologija (Skinner, 1967, cituota Reeves 1997), mokymo(-si) procesas pirmiausia turi būti grindţiamas tinkamo elgesio formavimu (bihevioristine, kognityvine samprata ir kt.);

• projekcija orientuota į tikslų pasiekiamumą (Cole 1992, cituota Reeves 1997);

• eksperimentinis tinkamumas – t. y. situacijų ir kontekstų, kuriuose besimokantieji tiesiogiai pritaiko naujas ţinias ir įgūdţius, atradimas ir sukūrimas;

• dėstytojo vaidmuo ir poveikis mokymosi kokybei;

4NUOTOLINIO MOKYMO(-SI) TURINIO PROJEKTAVIMO KOKYBĖS VERTINIMO DIMENSIJOS

• lankstumas, kai mokymo(-si) proceso metu galima nesudėtingai keisti mokymo(-si) organizavimui skirtus mokymo(-si) turinio realizavimo aplinkoje esančius mokymo(-si) išteklius pagal kontekstinius poreikius ar pokyčius;

• mokymasis iš klaidų;

• motyvacijos kilmė;

• mokymosi kontrolės mechanizmas;

• besimokančiojo aktyvumo skatinimas sukuriant aktyvaus mokymosi galimybes;

• mokymas(-is) bendradarbiaujant;

• kultūrinis aspektas.

4. NUOTOLINIO MOKYMO(-SI) TURINIO PROJEKTAVIMO KOKYBĖS VERTINIMO DIMENSIJOS Sintezė

Epistemiologija

Švietimo filosofija

Psichologija

Motyvacijos kilmė

Kultūriniai aspekta

4. NUOTOLINIO MOKYMO(-SI) TURINIO PROJEKTAVIMO KOKYBĖS VERTINIMO DIMENSIJOS Synthezė

Epistemiologija

Švietimo filosofija

Psichologija

Mokytojo vaidmuo

Lankstumas

Motyvacijos kilmė

Mokymosi kotrolės mechanizmai

Kultūriniai aspektai


Mokymosi tikslų siekimas

Eksperimentinis validumas

Mokymasis iš klaidų

Aktyvaus mokymosi kūrimas

Mokymasis bendradarbiaujant


Mokymosi tikslų siekimas

Eksperimentinis validumas

Mokymasis iš klaidų

Aktyvaus mokymosi kūrimas

Mokymasis bendradarbiaujant

Detaliau išanalizavus autoriaus siūlomas dimensijas, galima išskirti tas, kurios siejamos su:

• ugdymo ar mokymo(si) epistemiologija, filosofija, psichologija ir kultūriniu aspektu,

• mokymo(-si) strategijos nuoseklumu (tikslų pasiekiamumo projekcija, mokymosi organizavimo būdai, mokymosi kontrolės mechanizmas, mokymo(-si) strategijos, t.y. mokymasis iš klaidų, mokymasis bendradarbiaujant)

• metakognityvine dimensija, kuriai galima priskirti mokymąsi iš klaidų, dėstytojo vaidmenį ir poveikį mokymosi kokybei, mokymosi kontrolės mechanizmui ir pan.

4. NUOTOLINIO MOKYMO(-SI) TURINIO PROJEKTAVIMO KOKYBĖS VERTINIMO DIMENSIJOS Metakognicija

• Gebėjimas atsakyti uţ savo paties mokymąsi yra būtinas įgūdis

• Metakognityvinio sumanumo aktyvinimo būtinybę akcentavo savo darbuose daugelis mokslininkų (Teresevičienė 2001, Lauţackas 2001, Teresevičienė 2007 ir kt.)

• Savarankiškas besimokantysis, kokį ir siekiama išugdyti mokymo(-si) proceso metu, įsitraukia į metakognityvistinę refleksiją apie savo paties mokymosi patirtį

• Kaip teigia V. Šernas (1997), specialistai, neišmokę universitetuose savarankiškai mokytis, vargu ar galės spręsti Lietuvai aktualias problemas.


T. Reeves (1997) pritaria M. Pearn ir P. Downs (1991), apibūdinantiems įgudusius, autonomiškus besimokančiuosius kaip ţmones, kurie:

• ţino, koks modelis padeda jiems sėkmingai siekti mokymosi tikslų;

• laukia informacijos apie savo pačių mokymosi veiklą, norėdami pagerinti šios veiklos efektyvumą;

• prisiima atsakomybę uţ savo mokymosi procesą;

• ţino savo mokymosi poreikius ir nuolat juos įsivertina;

• išbando įvairius mokymosi metodus;

• tyrinėja kokybiškus šaltinius ir pritaiko naujas idėjas;

• mokosi iš klaidų, siekdami ţinių ir norėdami išsiugdyti geresnį dalyko supratimą;

• siekia išsiugdyti atvirą, pasitikėjimu grindţiamą poţiūrį į kitus, o ne savigynos strategiją;

• tampa savaiminio mokymosi ekspertais, t. y. sugeba mokytis iš kasdienių situacijų;

• investuoja į savo mokymąsi ir tobulėjimą.

4. NUOTOLINIO MOKYMO(-SI) TURINIO PROJEKTAVIMO KOKYBĖS VERTINIMO DIMENSIJOS Metacognitive approach

D. Schön (1994) teigia, kad reikia parengti besimokančiuosius būsimoms profesijoms ir nusako reflektyvaus praktiko sąvoką. Autorius apibūdina reflektyv praktiką kaip asmenį, kuris didesnę laiko dalį veikia pagal nusistovėjusią tvarką, bet sugeba apmąstyti savo veiksmus ir tuo pat metu veikti, siekdamas priimti tinkamiausią sprendimą tam tikroje situacijoje

4. NUOTOLINIO MOKYMO(-SI) TURINIO PROJEKTAVIMO KOKYBĖS VERTINIMO DIMENSIJOS Kaţkas liko nepaminėta…

• Nuotolinio mokymo(-si) turinio autoriai daţnai neturi būtinų kompetencijų pasirinkti technologinius sprendimus turiniui realizuoti

• sparčiai tobulinant naujosios kartos interneto priemones tikimasi, jog būtent mokymo(-si) turinio autoriai gebės valdyti vartotojui palankias aplinkas, gebės rinktis būdus ir tinkamiausias priemones jo turiniui realizuoti ir nuotoliniam mokymui(-si) organizuoti

Nediskutuotina, bet būtina pabrėţti, jog reikalinga įvertinti technologinę dimensiją, kuri privalo būti priskirta nuotolinio mokymo(-si) turinio projektavimo kokybės vertinimo dimensijų modeliui


Nuotolinio mokymo(-si) turinio projektavimo eigoje, galima aiškiai išsiskirti tris nuotolinio mokymo(-si) turinio projektavimo komponentus:

1. mokymo(-si) dalyką (arba studijų dalyką)

2. mokymo(-si) situaciją (vidines ir išorines sąlygas, veikiančias mokymosi sėkmę ir nuolat kintančias) ir

3. mokymo(-si) organizavimą, kuriam keliamas lankstumo kriterijus, nes jis tiesiogiai priklauso nuo kintančios mokymo(-si) situacijos.

Kokybę siūloma vertinti pagal šias nuotolinio mokymo(-si) turinio projektavimo kokybės vertinimo dimensijas: - mokymo(-si) strategijos nuoseklumo dimensiją - ekspertimentinio tinkamumo dimensiją - epistemiologinę, kultūrinę, filosofinę ir psichologinę dimensijas - metakognityviąją ir - technologinę dimensijas

The structure of research presentation





5. IŠVADOS

IŠVADOS

atlikus mokslinės literatūros analizę, buvo:

• apibrėţtos NM turinio projektavimo sąvokos ir išskirti NM turinio projektavimo komponentai;

• išskirtos NM turinio projektavimo kokybės vertinimo dimensijos;

• nustatyti mokymo(-si) turinio projektavimo kokybės vertinimo proceso etapai (mokymosi tikslų formulavimas, mokymo(-si) organizavimo ir vertinimo strategijos projektavimas) ir

• NM turinio projektavimo komponentai (mokymo(-si) dalykas, mokymo(-si) situacija ir mokymo(-si) organizavimas), jų abipusės sąsajos ir

• jų sąsaja su NM turinio projektavimo kokybės vertinimo dimensijomis

Documents

Nuotolinio mokymo(si) turinio kokybėsfailai.liedm.net/olarex/Curriculum_Designing_OLAREX...Sąvokos •Mokymo(-si) kokybė – tinkamos sąlygos plėtoti besimokančiojo asmenybės