Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2015 m. Nr. 5 (349)

1

Švietimo panoramaInformacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2015 m. Nr. 5 (349)

Mo­ky­mo­ver­tė­–­mo­ki­nys­kū­rė­jas ...........2

Mo­ty­va­ci­jos­ska­ti­ni­mas­dai­lės­pa­mo­ko­se Ma­žei­kių­ra­jo­no­ug­dy­mo­įstai­go­se .........2

Mo­ki­nių­pro­fe­si­nis­veik­li­ni­mas­–­svar­bus­ in­stru­men­tas­pla­nuo­jant­kar­je­rą .............4

Pro­fe­si­jų­die­na­„Šok­į­tė­vų­klum­pes“ ......5

In­teg­ruo­tas­da­ly­kų­ir­už­sie­nio­kal­bų­ mo­ky­mas­–­tai­at­ei­tis ............................10

100­ro­dik­lių,­skir­tų­įver­tin­ti­dvi­kal­bio­ in­teg­ruo­to­mo­ky­mo­ko­ky­bę ..................10

Už­sklęs­ta­14-oji­„Pir­mo­ji­už­dan­ga“ .......11

Drau­ge­su­ro­mais .................................13

Jau­nų­jų­ty­rė­jų­prak­ti­niai­mo­ky­mai­ sta­cio­na­rio­je­moks­li­nė­je­la­bo­ra­to­ri­jo­je ...14

MokykloseSėk­min­ga­už­sie­nio­kal­bų­ mo­ky­mo(si)­pa­tir­tis ...............................16

Apie­iš­min­tį­ir­džiaugs­mą,­ sly­pin­čius­vi­sai­ša­lia .............................17

Po­zi­ty­vus­mo­ky­to­jų,­mo­ki­nių­ir­jų­tė­vų­ dia­lo­gas­–­ar­tai­(ne)įma­no­ma? ............17

Kaip­už­si­au­gin­ti­žie­dą ...........................18

Su­kvie­tė­tė­viš­kės­dai­nos ......................19

Aukš­tai­čių­ker­mo­šius ............................19

Dai nuo ju Lie tu vai ..................................20

Specialiosiose mokyklose„Esa­me­skir­tin­gi,­bet­vie­nas­ ki­tam­rei­ka­lin­gi“ ....................................21

Ino­va­ci­jos­tech­no­lo­gi­jų­pa­mo­ko­se ........21

Spe­cia­lių­jų­po­rei­kių­mo­ki­nių­ pro­fe­si­nis­veik­li­ni­mas ...........................22

„Bū­ki­me­drau­gais“ ................................23

Lopšeliuose-darželiuoseMa­žais­žings­ne­liais­į­gra­žios­ kal­bos­ša­lį .............................................24

Ry­šys­tarp­ben­dro­sios­mo­to­ri­kos­ la­vi­ni­mo­ir­kal­bos­vys­ty­mo­si .................26

Vai­kai­kar­po­–­la­vė­ja­vaiz­duo­tė,­ kū­ry­biš­ku­mas,­smul­kio­ji­mo­to­ri­ka .........27

Veik la su mo liu .....................................29

Pa tvir tin ta nau ja tvar ka

Į ko mi si jos, at rink sian čios pre ten den tus mo kyk lų va do vų pa rei goms ei ti, na rių su­dė tį pa teks po vie ną mo kyk los ta ry bos at sto vą. Pre ten den tai kon kre čios mo kyk los ben druo me nei tu rės įro dy ti sa vo kom pe ten ci jas va do vau ti. Tai nu ma ty ta nau ja me Kon kur so vals ty bi nių ir sa vi val dy bių švie ti mo įstai gų (iš sky rus aukš tą sias mo kyk las) va do vų pa rei goms ei ti tvar kos ap ra še ir Kva li fi ka ci nių rei ka la vi mų vals ty bi nių ir sa­vi val dy bių švie ti mo įstai gų (iš sky rus aukš tą sias mo kyk las) va do vams ap ra še. Šiuos do ku men tus pa tvir ti no švie ti mo ir moks lo mi nist ras Dai nius Pa val kis. Vie­nas­ svar­biau­sių­mo­kyk­lų­ va­do­vų­pa­rei­goms­ei­ti­ kon­kur­so­pa­kei­ti­mų­

yra­šis: pre ten den tai į va do vus pri va lės su si pa žin ti su švie ti mo įstai gos, ku riai no ri va do vau ti, si tu a ci ja ir pri sta ty ti sa vo pa reng tas gai res ben druo me nei. Jie ga lės lan­ky tis švie ti mo įstai go je (ne il giau kaip 3 dar bo die nas), ben drau ti su dar buo to jais (da ly vau jant mo ky to jams ar švie ti mo pa gal bos spe cia lis tams) ir su mo ki niais, ste bė ti pa mo kas ir pan.

Ap ra še nu ma ty ta, kad pre ten den tas ga li ap skųs ti pre ten den to kom pe ten ci jų įver­ti ni mą.

Nau ja ir tai, kad ver ti nant pre ten den tus sva res nį bal są tu rės kon kur so ko mi si jos, su da ry tos iš 4–6 na rių. Šiuos na rius de le guos kon kur so or ga ni za to rius, ati tin ka mo švie ti mo įstai gos ti po ar va do vų aso cia ci ja, vie ną na rį – mo kyk los ta ry ba, Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja (jei gu ji ne bus kon kur so or ga ni za to rė) ir kt.

Įve da mi ste bė to jų tei sė mis da ly vau jan tys as me nys. Ko mi si jos po sė dy je ga lės da­ly vau ti švie ti mo įstai gos pro fe si nių są jun gų ar dar bo ta ry bos at sto vas.

Nu sta to ma, kad pre ten den tų į va do vus kom pe ten ci jos bus ver ti na mos ke liais eta­pais. Na cio na li nė je mo kyk lų ver ti ni mo agen tū ro je jie bus ver ti na mi dvi gu bai trum piau nei iki šiol – ne 8 val., kaip da bar, o iki 4 val. Da lis jų kom pe ten ci jų, sie ja mų su va­do va vi mu kon kre čiai švie ti mo įstai gai, bus ver ti na mos per ant rą jį eta pą – kon kur są sa vi val dy bė je. Kog ni ty vi nio mąs ty mo tes tą pre ten den tai ga lės at lik ti pa si rink dami vie tą ir lai ką.

Su pap ras ti na mas ir pre ten den tų ga lu ti nio ba lo skai čia vi mas. Ko mi si jos na riai pre­ten den tus ver tins nu sta ty to je 5 ba lų ska lė je.

Ši tvar ka įsi ga lios nuo bir že lio 29 d.ŠMM­Ko­mu­ni­ka­ci­jos­sky­riaus­inf.

Pa tvir tin ti Ben drie ji ug dy mo pla nai

Švie ti mo ir moks lo mi nist ras Dai nius Pa val kis pa tvir ti no ben druo sius ug dy mo pla nus, ku riais dve jus at ei nan čius moks lo me tus va do vau sis mo kyk los. Pa grin di nės nau jo vės: ma žiau pa mo kų penk ta die niais, to ly giau pa skirs ty tas mo ky mo si krū vis, dau giau va lan dų so cia li nei veik lai.

Penk ta die niais siū lo ma pla nuo ti ma žiau pa mo kų, o il gą ją per trau ką pa vers ti fi ziš kai ak ty via. So cia li nei veik lai ski ria mų va lan dų skai čius iš au ga nuo 5 val. per me tus iki 20­ies val. Taip pat mo kyk los dau giau dė me sio skirs pi lie ti nei veik lai.

Do ku men te pa tei kia mos iš sa mios re ko men da ci jos, kaip iš ra din giau pa nau do ti pa pil do mas 3 sa vai ti nes va lan das mo ky mo si pa gal bai teik ti, taip ma ži nant ko re pe­ti to rių pa slau gų pa klau są.

Pla nuo se taip pat nu ma ty ta to ly giau pa skirs ty ti mo ky mo si krū vį per me tus, ke lio­mis die no mis pa vė li nant moks lo me tų pa bai gą. 2016 m. 1–4 kla sių mo ki niai mo ky­tų si iki bir že lio 3 d. (da bar – iki ge gu žės 31 d.), 5–10 kla sių mo ki niai – iki bir že lio 10 d. (da bar – iki bir že lio 5 d.). 2017 m. pra di nu kai mo kyk lą lan ky tų iki bir že lio 9 d., 5–10 kla sių mo ki niai – iki bir že lio 16 d.

Taip bū tų iš da lies at sta ty ta iki 2008 m. Lie tu vo je bu vu si moks lo me tų truk mė (bu­vo mo ko ma si iki bir že lio 19 d.) ir ar tė ja ma prie Eu ro pos ša lių moks lo me tų truk mės. Dau ge ly je Eu ro pos ša lių mo ki niai, moks lo me tus pra dė ję rug pjū tį ar rug sė jį, mo ko si iki bir že lio pa bai gos– lie pos pra džios.

Nau jos re dak ci jos Ben druo siuo se ug dy mo pla nuo se at krei pia mas di des nis dė­me sys į mo ki nių, at vy ku sių mo ky tis iš už sie nio, adap ta ci ją nau jo je mo kyk lo je, tė vų ak ty ves nį įtrau ki mą į mo kyk los gy ve ni mą.

Pa reng ta pa gal ŠMM­Ko­mu­ni­ka­ci­jos­sky­riaus­in­f.

2

Šian dien daug kal ba me apie švie ti mo re for mas, svars to me ga li my bes, kaip veiksmingiau or ga ni zuo ti ug dy mo pro ce są. Nuo mo nių yra įvai rių, bet liūd niau sia, kad daž nai mes, mo ky­to jai, kal ti na me šei mą, ne mo ty vuo tus mo ki nius ir pa mirš ta me sa vo, kaip mo ky to jo, vaid me nį ir jo svar bą ug dy mo pro ce se. Kū ry biš kas, drą siai pri iman tis iš šū kius ir pats juos ku rian tis, lanks tus, ge ban tis su do min ti ir įtrauk ti į veik las mo ky to jas yra lau kia mas kiek vie no je kla sė je, kiek vie no je mo kyk lo je. To kiu, ma nau, no ri me ir sva jo ja me tap ti kiek vie nas.

For muo tis nau ją kū ry biš ką po žiū rį į ug dy mo pro ce są ir po zi­ty vų po žiū rį į kiek vie ną vai ką, ug dy tis ge bė ji mus to kį pro ce są kur ti ir or ga ni zuo ti, lau žy ti nu si sto vė ju sius ste re o ti pus pa de da da ly va vi mas „Kū ry bi nių part ne rys čių“ pro jek te. Šio pro jek to veik la ini ci juo ja kū ry biš ko ug dy mo idė jas kas die nė je mo ky to jo veik lo je. Veik los orien tuo tos į vi są mo kyk lą ap iman čius tva­rius po ky čius. Mū sų Prie nų r. Stak liš kių gim na zi jos mo ki niai ir mo ky to jai pro jek to įgy ven di ni mo veik lo se da ly vau ja ant rus me tus. Prak ti kų at ėji mas į mo kyk lą pa de da kur ti nau ją jos kul­tū rą, mo kyk la tam pa at vi res nė, ieš kan ti sa vo kryp ties ir vei do.

Pa ta ri mų da li ji mas jau ne ten ki na dau ge lio iš mū sų. Ta čiau kai tas te ori nes tie sas pa ma tai re a liai įgy ven din tas, vei kian čias ir aki vaiz džiai nau din gas mo ki niams, imi da ry ti iš va das. To kią pa tir tį ir ga li my bę tu rė jo me sta žuo tė je Šve di jo je, Stok hol me. Esa me dė kin gi „Kū ry bi nių part ne rys čių“ pro jek tui, nes apie Šve di jos švie ti mo sis te mą ga lė jo me su ži no ti ne tik iš pa sa­ko ji mų, bet ir ap lan ky ti ne vie ną švie ti mo įstai gą. Įsi ti ki no me, kad į ug dy mo pro ce so or ga ni za vi mą, į ug do mą sias tiks lin gas veik las yra įsi trau kę vi si, pra de dant mo kyk los va do vu, bai giant vai ko tė ve liu. Pa mo kos vyks ta ra miai, nie ko ne trik do, kai į kla sę ty liai įei na 19 žmo nių gru pė (tai mes, „Kū ry bi nių part ne rys čių“ pro jek to žmo nės). Kiek vie nas mo ki nys už si ė męs sa vo dar bu. Tik ma žie ji ret kar čiais nu si šyp so sve čiams, pa mo juo ja ran ke le. Vai kai vi sur yra vai kai, to dėl ir el gia si vai kiš kai, na tū ra liai. Tai ypač džiu gi na.

Mo­ky­mo­ver­tė­–­mo­ki­nys­kū­rė­jas

Tai gi vėl klau sia me sa vęs: kas mo ty vuo ja mo ki nius mo ky tis at sa kin gai, mo ky tis sau, o ne pa žy miui, ne tė ve liams? At sa­ky mas pa pras tas: mo ki nio ir mo ky to jo bu vi mas kar tu, sie kiant vie no ir to pa ties tiks lo. Mo ki nys į mo kyk lą at ei na iš mok ti, o mo­ky to jas – pa dė ti jam tai pa da ry ti. Tai gi – ne tik mo ky ti ir mo ky tis, bet ir iš mok ti. O tarp šių sie kių yra ne ma žas skir tu mas. To dėl kiek vie na pa mo ka pra si de da ir bai gia si re flek si ja. Be ben drų su si ta ri mų daug pa siek ti ne įma no ma. Ste bė jo me tą pa mo kos da lį, ku rią va di na me re flek si ja ir ku riai dar dau gu mai mū sų mo ky to jų gai la lai ko. Vis kas vyks ta na tū ra liai, be pa ra di nio su reikš mi ni mo. Gal to dėl kal bin ti mo ky to jai ir ne su pra to mū sų klau si mo „Kaip mo ty vuo ja te mo ki nius?“ Jie at sa kė: „Vai kas – ne pro ble ma. Tai mo ky to jui rei kia su si mąs ty ti ir pa ieš ko ti me to dų, bū dų, nau din gų mo ki niams.“

Pa ska tin ta po ke lio nės su stip rė ju sio ti kė ji mo, kad ir mes ga li me daug ką nu veik ti, pa siū liau ko le goms šių moks lo me tų kon fe ren ci ją or ga ni zuo ti ne tra di ciš kai, t. y. pa ra gin ti da ly vau ti ne tik mo ky to jus, bet ir mo ki nius. Be je, pa kvie tė me ir mū sų mo kyk los tė ve lių at sto vus (da ly va vo vie na ma my tė, ku ri ti ki­no, kad ren gi nys ne pa bo do, nes bu vo įdo mus ir nau din gas). Džiu gu, kad su sa vo mo kyk lų mo ki nių at sto vais į kon fe ren ci ją „Mo ky mo ver tė – mo ki nys kū rė jas“ at vy ko net aš tuo nių skir tin gų res pub li kos mies tų ir ra jo nų mo ky to jai.

Bu vo sma gu ste bė ti dir ban čių mo ki nių en tu ziaz mą dis ku tuo­jant. O dis ku ta vo jie to mis pa čio mis te mo mis kaip ir mo ky to jai: „Ta len tin gas vai kas – džiaugs mas ar rū pes tis?“, „Mo ky ma sis kaip ma lo nu mas“, „Mo ko me ir mo ko mės ki taip“, „Sėk mės is­to ri ja“, „Mo ky mo ver tė – mo ki nys kū rė jas“. Tie sa, jie vi sa tai da rė gim na zis tų gru pė se, nes toks bu vo su ma ny mas. Bu vo įdo mu ir smal su su ži no ti, kaip tuos pa čius da ly kus ma to me mes ir ko no ri vai kai.

Vi sos gru pės pri sta tė sa vo su kur tus žur na lo pus la pius pa­si rink to mis te mo mis, nes dir bo me pa gal „žur na lo re dak ci jos“ me to dą. Su ži no jo me mo ki nių po žiū rį į mo ky mą bei mo ky mą si

„Aš ne ga liu pa keis ti vė jo kryp ties, ta čiau ga liu pa kreip ti bu res, kad vi sa da pa siek čiau tiks lą.“ Jim my De a nas

Ma žei kių r. dai lės mo ky to jai me to di niuo se už si ė mi muo se ana li zuo ja švie ti mo nau jo ves, ap ta ria pa mo kų or ga ni za vi mą, ruo ši mą si mo kyk li niam me nų eg za mi nui, to dėl jau se no kai pa­ste bė ta, kad su kaup ta ne ma žai pa tir ties, susijusios su mo ky mo­si mo ty va ci ja. Įvai rios me to di kos,dėl ku rių dai lės pa mo kos mo­ki niams tam pa pa trauk les nės, įvai rio mis for mo mis nau do ja mos ir ne for ma lia jame ug dy me. Nu tar ta su reng ti pa tir ties sklai dos kon fe ren ci ją „Mo ty va ci jos ska ti ni mas dai lės pa mo ko se Ma žei­kių ra jo no ug dy mo įstai go se“. Rei kė tų pri min ti, kad prie idė jos su bran di ni mo pri si dė jo ir 2013 m. Skuo de įvy kęs se mi na ras „Mo ki nių ini cia ty vu mo ir kū ry biš ku mo kom pe ten ci jų ug dy mas dai lės pa mo ko se“, ku ria me da ly va vo ir ma žei kiš kiai. Lan kan tis įvai rio se Skuo do r. ug dy mo įstai go se bu vo ne tik da ly ta si pa­tir ti mi, bet ir nu tar ta kai my ni nių ra jo nų dai lės mo ky to jams tęs ti ben dra dar bia vi mą. Tad mes, Ma žei kių dai lės mo ky to jai, pa si­kvie tė me skuo diš kius ko le gas at vyk ti į ne tra di ci nę kon fe ren ci ją.

Ren gi nys pra si dė jo Ma žei kių r. Ži di kų Ma ri jos Peč kaus kai tės gim na zi jo je. Mo ky to jus šil tai pa si ti ko di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui Lai ma Bart ku vie nė, pui kiai nu tei kė gra ži mo ky to jų ir gim na zis tų mu zi ki nė im pro vi za ci ja. Dai lės mo ky to ja me to di­nin kė In ga Ši lins kai tė skai tė pra ne ši mą „Mo ki nių mo ty va ci jos

Mo­ty­va­ci­jos­ska­ti­ni­mas­dai­lės­pa­mo­ko­seMa­žei­kių­ra­jo­no­ug­dy­mo­įstai­go­se

ska ti ni mas dai lės sto vyk lo je „At ga ja“. Iš šio pra ne ši mo pa aiš kė­jo, kad jau 18 me tų vai kų va sa ros po il siu ir už im tu mu rū pi na si Ži di kų Ma ri jos Peč kaus kai tės vi du ri nė mo kyk la. Stu di ją re mia Šve di jos Kris tians ta do mies to lie tu vių ben druo me nė.

Kon fe ren ci jos da ly viai ap si lan kė ir Ma žei kių dai lės mo kyk lo­je. Juos su ti ko mo kyk los di rek to rius Ze no nas Ste po na vi čius. Dai lės mo ky to ja Gied rė Ber no ta vi čie nė skai tė pra ne ši mą „Mo ki nių mo ty va ci jos ska ti ni mas Ma žei kių dai lės mo kyk lo­je“. Pasak jos, „vai kus lan ky ti dai lės mo kyk lą mo ty vuo ja dvi pa grin di nės pa ska tos: dai lė (vai kai sie kia pa ten kin ti kū ry bi nį smal su mą, įgy ti nau jų ži nių, įgū džių, juos įtvir tin ti prak tiš kai) ir ben dra min čių – drau gų – ben druo me nė. Ge riau sia, kai šios abi pa ska tos vei kia kar tu.“

Ma žei kių moks lei vių na mų di rek to rė Bi ru tė Jur kie nė kon­fe ren ci jos da ly vius su pa žin di no su sa vo įstai gos dar bu. Ap si­lan kiu sie ji pa si džiau gė dai lės ir di zai no stu di jų mo ki nių dar bų pa ro do mis. Di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui Ai da Alek se je vie­nė skaitė pra ne ši mą „Me ni nis ug dy mas moks lei vių na muo se“, o dai lės stu di jos va do vės Ge nės Bra sie nės iš sa ky tos min tys pra ne ši me „Mo ty va ci jos ir kū ry biš ku mo ska ti ni mas dai lės pa mo ko se nau do jant įvai rias vaiz da vi mo prie mo nes“ įkvė pė su si mąs ty ti, kaip šiais lai kais sun ku su do min ti vai kus.

Nu vy ko me ir į Ma žei kių Ga bi jos gim na zi ją, kur sėk mės kon fe­ren ci jos da ly viams pa lin kė jo ir dai lės mo ky to jų veik los re zul ta­

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2015 m. Nr. 5 (349)

3

ir pa da rė me iš va dą: mo ky to jai su pran ta šiuo lai ki nio jau ni mo no rus ir po rei kius, nes mo ki nių iš sa ky tos min tys tai pa tvir ti no. Ži nia, ku rią skel bė ir mo ky to jai, ir mo ki niai, bu vo ta pa ti: mo ki niai ge riau mo ko si, kai ga li pa tys ieš ko ti at sa ky mų, kai mo ky ma sis vyks ta „be sie nų“ (pa mo kos ne tra di ci nė se erd vė se), kai ga li įgy tas ži nias pri tai ky ti prak tiš kai, kai pa mo kas ve da sve čiai. Vi si be iš im ties mo ki niai ver ti na mo ky to ją, tu rin tį hu mo ro jaus mą, su pran tan tį jau nus žmo nes, ne bi jan tį nau jo vių ir tai kan tį jas sa vo pa mo ko se. Toks pe da go gas pa de da at si skleis ti mo ki nio ge bė ji mams, ta len tams, kū ry biš ku mui, skatina bū ti lais vam, ieš ko ti ir at ras ti.

Šio je kon fe ren ci jo je iš ban dė me dar vie ną nau jo vę – pa­grin di nius pra ne ši mus skai tė ne vien švie ti mo ben druo me nės at sto vai, bet ir me no bei ver slo žmo nės. Tai Ope ros ir ba le to te at ro cho re og ra fė, ba le ri na, Vil niaus ko le gi jos Sce nos me no ir šo kio pe da go gi kos ka ted ros Mu zi ki nio te at ro stu di jų pro gra mos ku ra to rė Jū ra tė So dy tė­Bra daus kie nė ir UAB „Biz nio ma ši nų kom pa ni ja“ in te rak ty vių jų pro duk tų va do vas Ri man tas Ma čer­

tais pa si džiau gė gim na zi jos di rek to riaus pa va duo to ja ug dy mui Ži vi lė Na gie nė. Dai lės mo ky to ja eks per tė Aud ro nė Ma žei kie nė ir dai lės mo ky to ja me to di nin kė In gri da Mu tu rė skaitė ben drą pra ne ši mą „Įvai rios mo ty va ci jos ska ti ni mo for mos“. Mo ky to ja A. Ma žei kie nė jau dau ge lį me tų or ga ni zuo ja mo ki nių iš vy kas ne tik į at vi rų du rų die nas aukš to sio se me nų mo kyk lo se, bet ir į ki tus ren gi nius. Tai mo ki nius mo ty vuo ja, pa de da ap si spręs ti ren kan tis pro fe si ją. Mo ky to ja I. Mu tu rė aptarė dai lės šven čių įta ką keliant mo ki nių mo ty va ci ją. Pa aiš kė jo, kad mo ki niai įtrau­kia mi ir į gim na zi jos šven čių api pa vi da li ni mo veiklas. Pra ne ši me pabrėžta, kad ne vi sus mo ki nius mo ty vuo ja pa žy miai, kad rei kia ir ki tų pa ska ti ni mų, pri vi le gi jų ar ba do va nų. La bai svar bu mes ti iš šū kį ir ras ti bū dų, kad mo ki niai ga lė tų ug dy ti sa vo ga bu mus ir juos vys ty ti.

Ma žei kių Pa va sa rio pa grin di nė je mo kyk lo je kon fe ren ci jos da ly vius pa si ti ko mo kyk los di rek to rius Sta nis lo vas Ja ku čins kas ir pa va duo to jas po pa mo ki nei veik lai Edu ar das Vai čiu lis. Di rek­to rius pa pasakojo apie dai lės mo ky to jo Alek san dro No va ko pla čią kū ry bi nę veik lą, pa ro dų or ga ni za vi mą. Mo ky to jas skai tė pra ne ši mą „Su au gu sių jų dai lės stu di jos kū ry bi niai va ka rai“. Jis ak cen ta vo: „Kiek vie nas mo ky to jas pa pil do mo ug dy mo tu ri nį įgy­ven di na įvai riai. Ma no pe da go gi nė je veik lo je at si ra do dar vie na kryp tis – kū ry bi nis dar bas su mo ki nių te ve liais.“ Iš ties mo ki nio po žiū rį į dai lės da ly ką for muo ja ir šei ma – tė vai mo kyk lo je po dar bo mo ko si dai lės pa slap čių. Kon fe ren ci jos da ly viai tu rė jo progą pa ma ty ti ir jų dar bus.

Kon fe ren ci ja bai gė si Ma žei kių Mer ke lio Rač kaus ko gim na­zi jos me nų ir tech no lo gi jų cen tre. Sve čius pa si ti ko di rek to rė As ta Žu kaus kie nė ir pa va duo to jas ug dy mui Lai mo nas Te ra sius. Kaip vi sa da, da ly vius ma lo niai nu tei kė mer gi nų an sam blis

„In can to“, va do vau ja mas mu zi kos mo ky to jos me to di nin kės Na ta li jos Dap šie nės. Di rek to rė A. Žu kaus kie nė, svei kin da ma kon fe re ci jos da ly vius, pa ste bė jo, kad dai lės mo ky to jai kar tu ap ta ria mo ky mo si pro ble mas, ieš ko spren di mų, kaip mo ty vuo ti mo ki nius. Ji pa si džiau gė gim na zi jos dai lės mo ky to jų dar bu ir pa kvie tė sve čius į me nų ir tech no lo gi jų cen trą. Ko le gos įsti ki no, kad gim na zi jo je su da ry tos puikios sąlygos mo ky ti ir mo ky tis dai lės. Aš, šio straips nio au to rė, dai lės mo ky to ja me to di nin kė As ta Mi lėš kie nė, skai čiau pra ne ši mą „Ak ty vių mo ky mo me to dų tai ky mas dai lės pa mo ko se“ ir pa žy mė jau, kad me to dų įvai ro vė mo ki nius ska ti na aktyviai dirb ti ne tik pa mo ko se, bet ir ren gian tis olim pia doms, kon kur sams, tarp tau ti niams pro jek tams.

Pa si bai gus kon fe ren ci jai ir skuo diš kiai, ir ma žei kiš kiai džiau­gė si tu rė ję progą ne tik pa bū ti kar tu, pa si do mė ti ko le gų pa sie ki­mais, bet ir pa dis ku tuo ti – juk to kie ren gi niai ska ti na me to di kų įvai ro vę, įkve pia to bu lė ti. Ma lo niai nu tei kė tai, kad kiek vie nas dai lės pe da go gas nuo šir džiai pri sta tė sa vo ug dy ti nių pie ši nius, de monst ra vo kū ry bi nių pro jek tų fo to nuot rau kas, vaiz do me­džia gą. Kaip pa ste bė jo Ma žei kių moks lei vių na mų pa va duo­to ja ug dy mui A. Alek se je vie nė, „mies to ne for ma laus ug dy mo įstai gos tu rė jo pro gą iš ar čiau pa ma ty ti, kaip se ka si ben dro jo ug dy mo mo kyk lo se skleis tis vai kų kū ry biš ku mui, su si pa žin ti su dai lės mo ky to jų dar bo me to di ko mis, pa si sem ti nau jo vių ir be ga li nio nuo šir du mo dirbant pa vyz džių“. O mes, kon fe ren ci jos or ga ni za ci nio ko mi te to na riai – mo ky to jai Rai mon das Mi lėš­ka, A. No va kas, Ma žei kių švie ti mo cen tro me to di nin kė Lai ma Ži lins kie nė ir aš – iš ties pa si džiau gė me sa vo dar bo vai siu mi. Juk tiks las pa siek tas.

As­ta­MI­LĖŠ­KIE­NĖMa­žei­kių­Mer­ke­lio­Rač­kaus­ko­g-jos­dai­lės­mo­ky­to­ja­me­to­di­nin­kė

nis. Dau ge lis pra ne šė jų įžval gų ne pa pras tai svar bios ir mo ky to jams. Ypač pa ti ko J. So dy tės­Bra daus kie nės pa da ry tos iš va dos: „Pe da go gas, ge ban tis iš mo ky ti mo ki nius ste bė ji mo ir su vo ki mo me no, iš ug do tik rai kū­ry bingas ir mo ty vuo tas as me ny bes, ge ban čias su kur ti tik rą sias ver ty bes. O tai ir yra tik ro ji mo ky mo ver tė.“ Ne ma žiau svar bios ir R. Ma čer nio iš sa ky tos min tys, kad dau ge lis vai kų yra be ga lo kū ry bin gi, ne sto ko jan tys fan ta zi jos. Ta čiau kar tais jiems rei kia pa ska ti ni mo ar įkvė pi mo. Bū tent to kia pa ska ta ar įkvė pi mo šal ti niu ga li tap ti nau jau sių tech no lo gi jų, to kių kaip 3D spaus­din tu vai, in te rak ty vios len tos nau do ji mas mo ky mo si pro ce se. Taip dirb da mi mo ki niams ga li me su teik ti pro gą spręs ti re a lias pro ble mas fi zi nia me pa sau ly je.

Pir ma sis pra ne ši mas, ku rį skai tė Na cio na li nio eg­za mi nų cen tro Eu ro pos Są jun gos struk tū ri nių fon dų pro jek to „Stan dar ti zuo tų mo ki nių pa sie ki mų ver ti ni mo ir įsi ver ti ni mo įran kių ben dro jo la vi ni mo mo kyk loms kū ri mas“ va do vė Eg lė Mel ni kė, pa ska ti no dis ku tuo ti. Aki vaiz du, kad mums rei kia dėl daug ko su si tar ti. Juk

daž nai tes tų re zul ta tus pri ima me tik kaip faktą, ku rio ne ga li me pa keis ti. De ja, tai ne tei sin gas po žiū ris. Svars tė me, ką da ry ti ki taip, kad šie re zul ta tai tap tų svar bia diag nos ti ka, taip pat įvar­di jo me ga li my bes, kaip juos pa nau do ti atliekant for muo ja mąjį ver ti ni mą kaip pa gal bą mo kan tis.

Gim na zis tai da ly va vo prak ti nia me se mi na re „Pie ši nys kaip prie mo nė me nui su kur ti“, ku rį ve dė Re mi gi jus ir Al gir das Ga ta­vec kai, dai li nin kai, pro fe sio na lūs brei ko šo kė jai. Šie ta len tin gi jau ni žmo nės – tai gy vas pa vyz dys vi so to, apie ką kal bė jo me.

Kon fe ren ci ją pa gy vi no kon cer tas, ku rį at ve žė Vil niaus ko le­gi jos Me nų ir kū ry bi nių tech no lo gi jų fa kul te to dai na vi mo dės­ty to jas, ope ros so lis tas Aud rius Ru be žius su Mu zi ki nio te at ro stu di jų pro gra mos stu den tais. Die na pra bė go grei tai, vis ko ap tar ti ne spė jo me, bet gi mė daug nau jų idė jų. To dėl iš si skir da mi drau giš kai su ta rė me, kad po kal bį ir dis ku si jas pra tę si me ki tais me tais, dirb da mi kar tu su mo ki niais.

Lo­re­ta­ŠER­NIE­NĖStak­liš­kių­g-jos­di­rek­to­rė

4

„Kuo bū si, kai už aug si?“ – klau si mas, ku rį vai kys tė je, ko ge ro, iš girs ta kiek vie nas. Kaip pa si rink ti tin ka mą pro fe si ją, ypač tu rint gal vo je, kad kar je ros sėk mė – tai ne tik pro fe si niai pa sie ki mai, bet ir ge bė ji mas de rin ti dar bą, lais va lai kį, as me ni nį gy ve ni­mą? Kad bū tų leng viau pa si rink ti ir pla nuo ti bū si mą pro fe si nę veik lą, mo kyk lo se vyk do mas mo ki nių pro fe si nis orien ta vi mas (ki taip – ug dy mas kar je rai). Daug dė me sio ski ria ma mo ki nių ga li my bei įsi ver tin ti ge bė ji mus ir pa si tik rin ti sa vo pro fe si nį pa­si rin ki mą re a lio je dar bo vie to je už mo kyk los ri bų – da ly vau jant pro fe si nia me veik li ni me. Pro fe si nio veik li ni mo tiks las – pa dė ti mo ki niams ak ty viai pa žin ti įvai rias už im tu mo sri tis, pro fe si jų ypa tu mus ir kar je ros ga li my bes, kaup ti dar bo pa tir tį, ug dy tis pro fe si nę mo ty va ci ją ir pla nuo ti bū si mą kar je rą.

Ba lan džio 16 d. vy ko Lie tu vos mo ki nių ne for ma lio jo švie ti mo cen tro (LMNŠC) įgy ven di na mo pro jek to „Ug dy mo kar je rai ir ste bė se nos mo de lių su kū ri mas ir plėt ra ben dra ja me la vi ni me ir pro fe si nia me mo ky me“ bai gia mo ji kon fe ren ci ja „Pro fe si nis orien ta vi mas švie ti mo ir dar bo rin kos part ne rys tės kon teks te“. Ypatingas dė me sys skir tas bū tent pro fe si niam veik li ni mui. Ren­gi ny je da ly ta si ge rą ja pa tir ti mi, ap tar tos švie ti mo sek to riaus ir dar bo rin kos part ne rys tės stip ri ni mo ga li my bės.

Kon fe ren ci jo je da ly va vo Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos, aukš tų jų mo kyk lų at sto vai, įmo nių, įstai gų, or ga ni za ci jų va do vai, pro fe si nio veik li ni mo or ga ni za to riai, mo ki­niai. Ren gi nio da ly vius svei ki no Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos kanc le ris Dai nius Num gau dis. Jis pa si džiau gė, kad įgy ven di­nant ug dy mo kar je rai veik las, or ga ni zuo jant pro fe si nį veik li ni mą pa siek ta ge rų re zul ta tų ir nemažai mo ki nių, prieš pa si rink da mi gy ve ni mo ke lią, ga lė jo su si pa žin ti su re a lia dar bo ap lin ka.

LMNŠC di rek to rius Al gir das Sa ke vi čius aptarė įgyvendintas veik las ir pa siek tus re zul ta tus. Vyk dant pro jek tą, re a lio je dar bo ap lin ko je su pro fe si jų sub ti ly bė mis su si pa ži no dau giau kaip 84 tūkst. ben dro jo ug dy mo mo kyk lų mo ki nių. Jų pro fe si niu veik li ni mu, įmo nių, įstai gų pa ieš ka rū pi no si 123 or ga ni za to­riai, ku rie bu vo įdar bin ti kiek vie no je sa vi val dy bė je. Į mo ki nių pro fe si nį veik li ni mą įsi trau kė be veik 900 įmo nių, įstai gų ir or ga ni za ci jų, iš jų su dau giau kaip 800 LMNŠC pa si ra šė ben dra dar bia vi mo su tar tis. Part ne riai rengė ne tik pa žin ti nius pro fe si nio veik li ni mo vi zi tus, bet ir lei do mo ki niams ste bė ti jų pro fe si jos sub ti ly bes. Su kur ta mo ki nių pro fe si nio veik li ni­mo me to di ka (dau giau in for ma ci jos – in ter ne to sve tai nė je www.mu kis.lt), LRT te le vi zi jos lai da „Pa si ma tuok pro fe si ją“ (vi­sas lai das ga li ma ras ti LRT me dia te ko je), ini ci juo ta vi suo ti nė at vi rų du rų die na tė vų dar bo vie tė se „Šok į tė vų klum pes“, ku rio je da ly va vo 282 ša lies mo kyk los. Sie kiant pa dė ti pa žin ti įvai rias už im tu mo sri tis, pro fe si jų ypa tu mus ir kar je ros ga li my bes la biau nuo sa vi val dy bių cen trų nu to lu sių mo kyk lų mo ki niams, pro jek to me tu bu vo su teik ta ne mo ka ma trans por to pa slau ga – Eu ro pos Są jun gos lė šo mis į įmo nes, įstai gas bei or ga ni za ci jas nu vež ta dau giau kaip 21 tūkst. mo ki nių.

„Sėk min gas pro fe si jos pa si rin ki mas ir as mens kar je ra yra ne tik mo ki nio, bet ir jį su pan čios ap lin kos – tė vų, mo ky to jų, kar je ros spe cia lis tų ar bū si mų su in te re suo tų darb da vių – rū­pes tis, to dėl ypač reikš min gas vi sų da ly vių ben dra vi mas ir ben dra dar bia vi mas, pa de dan tis for muo ti mo ty vuo tus gy ve ni mo bei prak ti nės veik los tiks lus ir jų įgy ven di ni mo bū dus“, – kon fe­ren ci jos da ly viams kal bė jo A. Sa ke vi čius.

Pra ne ši mą „Aukš to jo moks lo tiks las – mo ty vuo tas ir ži nan tis

sa vo sie kius pir ma kur sis“ skai tęs Kau no tech no lo gi jos uni­ver si te to Rin ko da ros ir stu di jų in for ma ci jos cen tro va do vas Ge di mi nas Dap kus pri mi nė, kad ug dant per spek ty vius dar bo rin kos da ly vius svarbus vaid muo ten ka uni ver si te tams, ku rie, de ja, sa vo funk ci jų daž nai ne at lie ka. „Di džiau sia pro ble ma ta,

Mo­ki­nių­pro­fe­si­nis­veik­li­ni­mas­–­svar­bus­in­stru­men­tas­pla­nuo­jant­kar­je­rą

kad aukš to jo moks lo įstai gos orien tuo ja si į kuo di des nį stu den­tų skai čių, o ne į sto jan čių jų mo ty va ci ją. Taip pat uni ver si te tai tu rė tų in for muo ti ne apie stu di jų pro gra mos ypa ty bes, bet apie kar je ros ga li my bes, ku rios lau kia jau no žmo gaus, bai gu sio kon kre čias stu di jas“, – sa kė G. Dap kus.

Kaip į pro fe si nį veik li ni mą įsi trau kia DNB ban kas, pa sa ko jo ban ko at sto vė Da lia Ber čiū nai tė. Jos teigimu, DNB ban kas no riai da ly vau ja šio je veik lo je, nes įžvel gia dve jo pą nau dą: ir mo ki niams, ir pa čiai or ga ni za ci jai. „Džiau gia mės ga lė da mi su­teik ti ga li my bę mo ki niams ug dy tis pro fe si nę mo ty va ci ją ir gal būt pla nuo ti bū si mą kar je rą, pa žin ti už im tu mo sri tis ir ban ko pro fe­si jų ypa tu mus. „Ma tuo da mie si“ pro fe si ją mo ki niai su si pa žįs ta su ban ko kar je ros ga li my bė mis, pa si gi li na į dar buo to jų dar bo pa tir tį, o svar biau sia – ge riau įsi ver ti na sa vo as me ni nes sa vy­bes. Pro fe si nis veik li ni mas nau din gas ir ban kui. Mes ga li me pri sta ty ti or ga ni za ci ją ir jos veik los sri tį, pa siek ti pla čią mo ki nių au di to ri ją ir, ži no ma, pa ste bė ti nau jus ta len tus“, – kal bė jo DNB ban ko at sto vė.

Klai pė dos uni ver si te ti nės li go ni nės vyr. gy dy to jo pa va duo to­jas Vir gi li jus Va na gas papasakojo apie li go ni nė je or ga ni zuo tą pro fe si nio veik li ni mo pro ce są. Anot jo, no rin čių jų „pa si ma tuo ti“ gy dy to jo pro fe si ją – la bai daug, o pa te ki mas į re a lią dar bo ap­lin ką, ga li my bė pa ben drau ti su gy dy to jais, ste bė ti jų kas die nę veik lą mo ki niui lei džia su pras ti, kas vyks ta, pa vyz džiui, už ope ra ci nės du rų, ir, kas la bai svar bu, pa de da at sa ky ti į es mi nį klau si mą – ar jis tu ri tam rei ka lin gų sa vy bių, nes me di ci na, vi sų pir ma, yra dar bas su žmo nė mis.

Ge rą ja pa tir ti mi da li jo si ak ty viai su mo ki niais dir ban tis UAB „Elin ta“ di rek to rius Vy tau tas Jo ku žis ir UAB „Fresh me dia“ di rek to rius Min dau gas Taut kus. „Mo ki niai, ku rie pas mus ap si­lan kė – be si do min tys, smal sūs, drą sūs, gal vo jan tys apie at ei tį. Pa ste bė jau, kad jiems trūks ta ži nių, kaip pa si rink ti uni ver si te tą, stu di jų sri tį, spe cia ly bę, taip pat dau gu ma la bai su reikš mi na bai gia mų jų eg za mi nų re zul ta tus. No rė čiau pri min ti, kad abi­tū ros eg za mi nai – tik vie nas iš eta pų. Rei kia ne pa mirš ti, kad kar je ra – il ga lai kis, kin tan tis pro ce sas“, – kal bė jo M. Taut kus.

Sa vo įspū džiais da li jo si UAB „Fresh me dia“ IT spe cia lis to pro fe si ją „pa si ma ta vu si“ Vil niaus Že my nos gim na zi jos abi tu­rien tė Vai va Jan kū nai tė. Šio je įmo nė je mer gi na pra lei do tris die nas ir su si pa ži no su tin kla raš čio di zai ne rių ir pro gra muo to jų dar bu. „Ge riau sias da ly kas, ku rį su tei kia pro fe si jos „pa si ma ta­vi mas“ – ga li my bė įver tin ti, kiek vi zi jos apie bū si mą pro fe si ją ati tin ka re a ly bę. Bai gu si mo kyk lą pla na vau rink tis in for ma ci nių tech no lo gi jų stu di jas, o įmo nė je pra leis tos die nos šį ma no pa­si rin ki mą tik su stip ri no“, – ti ki no mo ki nė.

Kon fe ren ci jo je da ly va vo ir lai dos „Pa si ma tuok pro fe si ją“ he­ro jai – LRT žur na lis tas Ed mun das Ja ki lai tis ir Vil niaus Vy tau to Di džio jo gim na zi jos mo ki nė Ūla Vi lū nai tė. Pats sa vo pro fe si ją ne iš pir mo kar to at ra dęs E. Ja ki lai tis tvirtino, kad pro fe si nis veik li ni mas – la bai pra smin gas, nes svar bu leis ti jau nam žmo­gui iš ban dy ti no ri mą specialybę. „Rei kia pa jus ti dar bo emo ci nį krū vį, pa si tik rin ti, ar tai, apie ką sva jo ji, tik rai tau tin ka. Gy ve­ni mas daug ge res nis, kai sa vo dar bą my li. Sa vo sios veik los aš ne skirs tau į dar bą ir lais va lai kį, nes da rau tai, ką iš tie sų mėgs tu. Kas le mia sėk min gą kar je rą? Ma nau, kad pa grin di nis va rik lis – no ras bū ti ge riau siam sa vo sri ty je ir su kur ti tai, kas dar ne su kur ta, at ras ti, kas ne at ras ta“, – min ti mis da li jo si E. Ja­ki lai tis. Ū. Vi lū nai tė ti ki no, kad ga li my bė „pa si ma tuo ti“ sva jo ja mą žur na lis tės pro fe si ją su stip ri no jos pa si rin ki mą: „Tai bu vo la bai įdo mi pa tir tis, nes pa bu vau ten, kur no rė jau bū ti vi są gy ve ni­

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2015 m. Nr. 5 (349)

5

mą. Džiau giuo si, kad man pa dė jo vie nas ge riau sių žur na lis tų Lie tu vo je“, – apie die ną, pra leis tą LRT, kal bė jo gim na zis tė.

Sa vo pa tir ti mi apie ra jo nų sa vi val dy bė se ir mo kyk lo se įgy­ven di na mą pro fe si nį veik li ni mą ir ki tas ug dy mo kar je rai veik las da li jo si pro fe si nio veik li ni mo or ga ni za to riai iš Kel mės, Ute nos, Prie nų, Tel šių, Laz di jų r. Elek trė nų „Ąžuo ly no“ pa grin di nės mo kyk los ug dy mo kar je rai veik lų ko or di na to rė Al do na Ku čins­kie nė pa sa ko jo, kaip jos mo kyk la įsi trau kė į at vi rų du rų die ną „Šok į tė vų klum pes“. Pa sak A. Ku čins kie nės, mo ki niai at vi rų du rų die ną įver ti no la bai ge rai – ak ci jo je da ly va vo vi si mo kyk­los mo ki niai – iš vi so apie 500 vai kų. Negalėjusiems nu vyk ti į tė vų, ki tų ar ti mų jų ar drau gų tė vų dar bo vie tes bu vo pa siū ly ta ap si lan ky ti prieš gais ri nės ap sau gos tar ny bo je, po li ci jos ko mi sa­ria te ir pro fe si nio mo ky mo cen tre. Ak ci jos „Šok į tė vų klum pes“ me tu mo ki niai ap si lan kė Elek trė nų sa vi val dy bė je, įvai rio se

mo ky mo įstai go se, Ūkio ir Ap lin kos mi nis te ri jo se, Kie ta viš kio šilt na miuo se, „Vil niaus ener gi jo je“, pre ky bos cen truo se ir ki to se dar bo vie tė se. Pe da go gė įsi ti ki nu si, kad ini cia ty va „Šok į tė vų klum pes“ – pui ki idė ja: „Tai tu ri nin ga ir ver ta dė me sio ne tra di­ci nė veik la, ku rią, iš spren dus kai ku riuos klau si mus, no rė tų si tęs ti ir ki tais me tais.“

Mo ki nių pro fe si nis veik li ni mas – veiksminga priemonė pla­nuo jant bū si mą kar je rą, to dėl ypač svar bu už tik rin ti šios ir ki tų ug dy mo kar je rai veik lų tęs ti nu mą, per im ti mo kyk lų bei įmo nių su kaup tą ir prak ti ko je tai ko mą pa tir tį, ja dalytis. Sėk min gai ben dra dar biau jant mo ki niams ir jų tė vams, švie ti mo įstai goms ir įmo nėms bei or ga ni za ci joms, ga li ma ug dy ti mo ty vuo tus mo­ki nius, ge ban čius pla nuo ti kar je rą ir vė liau sėk min gai įsi lie ti į dar bo rin ką.

Vik­to­ri­ja­KA­LAI­MAI­TĖ

Ba lan dį Šiau lių r. Kur šė nų Sta sio An glic kio mo kyk lo je bu vo su reng ta ne tra di ci nio ug dy mo die na. Ug dy mo kar je rai ko or di­na to rė Ra mu tė Zo rie nė kar tu su kar je ros ug dy mo ko man da (so cia li ne pe da go ge Vio le ta Ba niu lie ne, psi cho lo ge Jur gi na Si mo na vi čie ne, mo ky to jais Ri ta Per mi nai te­Kra saus kie ne, Ro­ber tu Ma tu čiu ir Al ma Bal tu tie ne) suor ga ni za vo di džiu lį, vi sos mo kyk los ben druo me nės na rių dė me sį pa trau ku sį ren gi nį. Į mo kyk lą pri gu žė jo daug sve čių: tai bu vo ir stu den tai iš Šiau rės Lie tu vos ko le gi jos (ŠLK), ir įvai rių pro fe si jų at sto vai.

Pro­fe­si­jų­die­na­„Šok­į­tė­vų­klum­pes“

sa vo pa gal bi nin ką – šu nį Kip šą, kuris pa de monst ra vo sa vo ge­bė ji mus. Ki no lo gė Iri na Gend vi lie nė pa aiš ki no, kaip dre suo ja mi ir mo ko mi mui ti nin kams pa de dan tys šu nys. Vir gi ni ja Šid laus­kie nė, mui ti nės kon tro lės or ga ni za vi mo sky riaus vy riau sio ji ins pek to rė, pa ro dė fil muo tą me džia gą apie mui ti nės pa rei gū nų dar bą ir Nyks tan čių lau ki nės fau nos ir flo ros rū šių tarp tau ti nės pre ky bos kon ven ci ją (CI TES). Di zai ne rė, Šiau lių uni ver si te to Me nų fa kul te to Di zai no ka ted ros lek to rė Ie va Ka va liaus kai tė su pa žin di no su sa vo pro fe si jos ypa tu mais. Fo to gra fė Gre ta

Mo ki nius ypač do mi no mo kyk los kie me su si rin ku si šau lių kuo pa (va do vas Ar vy das Su ku ris), ku ri de monst ra vo šau liams bū din gą fi zi nį pa si ren gi mą, pri sta tė jiems ke lia mus rei ka la vi­mus. „Sod ros“ at sto vai (Le o nas Straz daus kas ir Dan guo lė Moc­kū nie nė) pa pa sa ko jo apie šios įstai gos funk ci jas, rei ka lin gu mą, dar buo to jų veik lą, pa do va no jo mo kyk lai kny ge lių, ku rio se, pa si­tel kus pa sa kos žan rą, atskleidžiama vals ty bės su kur ta so cia li nė sis te ma. Tra di ciš kai į mū sų mo kyk lo je or ga ni zuo ja mus pro fe si jų die nos ren gi nius at vyks ta Kur šė nų kū ry bos na mų ir VšĮ Kur šė nų po li tech ni kos mo kyk los at sto vai, supažindinantys su kir pė jo, au to me cha ni ko, par da vė jo pro fe si jomis. Di de lio ber niu kų su­si do mė ji mo su lau kė ka riai sa va no riai, ku rių ka pi to nas Arū nas Sin ke vi čius įtai giai pa pa sa ko jo apie sa va no rių mo ky mus, ap­ro dė gin klus. Jo ko man dos na riai pa aiš ki no gin klų nau do ji mo ypa tu mus. El my ros Da mons kie nės, ŠLK dės ty to jos, kar je ros kon sul tan tės, ini cia ty va pas mus šie met sve čia vo si ren gi nių ver slo va dy bą, kom piu te rių tin klų ad mi nist ra vi mą, tei sę stu­di juo jan tys stu den tai. Klai pė dos te ri to ri nės mui ti nės kon tro lės or ga ni za vi mo sky riaus Šiau liuo se dar buo to jai ne tik vaiz din gai pa sa ko jo apie mui ti nin ko dar bo spe ci fi ką, bet at si ve žė pui kų

Gel ži ny tė pa aiš ki no fo to gra fo dar bo spe ci fi ką, o Kur šė nų po li­ci jos nuo va dos at sto vės Ai da Ta ra se vi čie nė ir Ie va Ves tar tai tė pa pa sa ko jo apie po li ci nin ko dar bą.

Šią die ną da lis mo ki nių ga lė jo prak tiš kai pa ban dy ti dirb ti tam tik rą dar bą. 8b kla sės mo ki niai su auk lė to ja Lai ma Ta ma šaus­kie ne lan kė si ten, kur dir ba auk lė ti nių ma mos: Kur šė nų mies to po li kli ni kos pri ėmi mo sky riaus re gist ra tū ro je, akių li gų ka bi ne te, pra mo ni nių pre kių par duo tu vė je, kir pyk lo je. 7a kla sės mer gai tės su auk lė to ja Li na Dov tar tie ne ap lan kė Dau gė lių vai kų dar že lį.

Mo ki niai džiau gė si įdo miai ir tu ri nin gai pra lei dę die ną. Jie tei gė su si pa ži nę su to kio mis pro fe si jo mis, apie ku rias net ne­bu vo gir dė ję. O tie, ku rie tu rė jo progą pa tys pa ban dy ti pa dir bė ti, ga lė jo su vok ti, ar ši veik la jiems tin ka ma. Su ŠLK stu den tais ben dra vę mo ki niai tei gė su pra tę, kad bū ti na daugiau dė me sio skir ti už sie nio kal boms, suprasti sa vo ga li my bes ir lū kes čius, sa va ran kiš kai ieš ko ti in for ma ci jos apie pa tin kan čią pro fe si ją. Juk žmo gus bū na lai min gas ta da, kai dir ba mėgs ta mą dar bą.

Ali­na­ŠIM­KE­VI­ČIE­NĖLie­tu­vių­kal­bos­mo­ky­to­ja

Šaulių­pasirodymas Šuo­Kip­šas­­de­monst­uoja­sa­vo­ge­bė­ji­mus

6

Vil niaus lie tu vių na mai – gim na zi ja, ta čiau iš skir ti nė. Šian dien jo je mo ko si mo ki niai iš 30­ies pa sau lio ša lių. Į tė vų ir pro tė vių že mę jie at vy ko no rė da mi pa žin ti Lie tu vos is to ri ją, kul tū rą, pa pro čius, mo ky tis gim to sios lie tu vių kal bos, gau ti bran dos ates ta tą ir tęs ti stu di jas Lie tu vo je. Šios mo kyk los mo ki nių įvai ro vė ska ti na kur ti ki to kią mo ki nių sa vi val dą, to dėl Vil niaus lie tu vių na muo se nuo 2007 m. veikia Jau nų jų kon su lų klu bas. Jų darbas tar si tik rų kon su lų – pri sta ty ti mo kyk lą už sie nio lie tu viš koms ben druo me nėms ir mo kyk lė lėms, kvies ti sve tur gy ve nan čius lie tu vai čius čia mo ky tis, pa dė ti at vy ku sie siems pri pras ti prie mo kyk los rit mo ir gy ve ni mo ben dra bu ty je. Jau nie ji kon su lai sa vo kas me ti nia me pla ne nu ma to ir vie ną tarp tau ti nę mo ki nių kon fe ren ci ją.

Mums tik rai la­bai­svar­bi­šei­ma­ir­jos­ver­ty­bės

Šių me tų kon fe ren ci jos te ma – „Jau no žmo gaus po žiū ris į šiuo lai ki nes šei mos ver ty bes“. Į ren gi nį at vy ko dau giau kaip 50 už sie nio lie tu viš kų mo kyk lų ir res pub li kos vy res nių jų kla sių mo ki nių, dau giau kaip 30 pra ne šė jų iš dvy li kos ug dy mo įstai gų. Pa reng ta ir per skai ty ta 19 pra ne ši mų.

Vil niaus lie tu vių na mų di rek to rius Gin tau tas Ru dzins kas, pra dė da mas kon fe ren ci ją, sa kė: „Šian dien, kai vi suo me nė je daug dis ku tuo ja ma apie šei mos ins ti tu ci ją, šei mos ver ty bių sau go ji mą ir per da vi mą at ei ties kar toms, la bai svar bu kal bė ti jau no žmo gaus lū po mis.“ Lais vos vi suo me nės ins ti tu to va do vė To ma Bru žai tė pro vo ka vo mo ki nius mąs ty ti: „Šiuo lai ki nės ar tra di ci nės šei mos ver ty bės iš gel bės pa sau lį?“ Toks klau si mas

Ba lan dį Vil niaus lie tu vių na mų Už sie nio lie tu vių švie ti mo sky rius surengė se mi na rą už sie nio lie tu vių for ma lio jo švie ti mo mo kyk lų mo ky­to jams.

Se mi na ro te ma bu vo pa si rink ta at­lie piant šių die nų pe da go go kas die nę di le mą: kas mo ki niui la biau pa de da mo ky tis – nau jų tech no lo gi jų mo ky mo prie mo nės ar mo ky to jo kom pe ten­ci ja, ge bė ji mai ir pa tir tis? Ži no ma, pu siau svy ra tarp mo ky to jo žo džio ir kom piu te rio pa siū ly tų pro gra mų – bū­ti na. Dėl to su ta rė vi sos se mi na ro da­ly vės. Jos mi nė jo, kad prie mo nės pir miau sia tu ri bū ti pri tai ky tos tiems mo ki niams, su ku riais šian dien dir ba me, o toks kas die nis pa si rengi mas at ima as me ni nį mo ky to jo lai ką. Ki ta ver tus, kla­sė je pa mo kos me tu nė ra daug lai ko žais ti su tech no lo gi jo mis, nes į vie ną aka de mi nę va lan dą tu ri tilp ti mo ki nių in di vi du a lus dar bas ir at si skai ty mai, dės ty mas, mo ky to jo pa ste bė ji mai, pa mo kos įtvir ti ni mas, api ben dri ni mas. Lie tu vos edu ko lo gi jos uni ver si te to dės ty to ja lek to rė Vil ma Le o na vi čie nė kal bė jo, kad stu den tai vis daž niau ren ka si dės ty to ją, ku ris iš sa miai išdėsto me džia gą pats, o ne sle pia si už mul ti me di jų. Net gi mo ki nių at si skai ty mus, ku riuos da bar ne re tai pa tei kia me pa si tel kę in­for ma ci nes tech no lo gi jas, rei kė tų keis ti į pri sta ty mą žo džiu, kad mo ki niai mo ky tų si re to ri nio me no, kal bė ti ir įti kin ti klau sy to jus, dis ku tuo ti, ar gu men tuo ti. Vil niaus lie tu vių na mų lie tu vių kal bos mo ky to ja me to di nin kė Vil ma Vil ky tė­Že mai tai tie nė tei gė daž nai nau do jan ti šiuo lai ki nes ben dra vi mo prie mo nes. Ji su mo ki niais ne re tai su si sie kia, tik ri na jų at lik tus dar bus elek tro ni niu pa štu ar ba kon sul tuo ja „Fa ce bo ok“ su si kur to je gru pė je. Tiek ji, tiek Vil niaus r. Pa gi rių gim na zi jos lo go pe dė Jus ti na Val te rė se mi­na ro da ly vėms pa tei kė daug prak ti nės me džia gos, ku rią jos ga lės nau do ti sa vo pa mo ko se. Su si rin ku sie ji ste bė jo Vil niaus lie tu vių na mų vy res nių jų mo ky to jų Kris ti nos Nu ga rie nės ir Rū­tos Za kar kai tės at vi ras lie tu vių kal bos pa mo kas, ku rio se ma tė iniciatyvius, kūrybiškai mąstančius ir individualiai dirbančius mokinius. Mo ky to ja K. Nu ga rie nė, su ren gu si vik to ri ną penk­tos kla sės mo ki niams, ge bė jo ne tra di ciš kai pa kar to ti ir įtvir tin ti veiks ma žo džio są vo ką. Mo ky to ja R. Za kar kai tė su de vin to kais, pa ly gin da mi pra ėju sias epo chas, iš si aiš ki no ro man tiz mui bū din­gus bruo žus, vi suo me nė je ki lu sią nu si vy li mo ir ne pa si ten ki ni mo ban gą, taip pat ap žvel gė to me to au to rius bei jų kū ri nius. Dirb­da mi gru pė mis de vin to kai su kū rė ro man tiz mui bū din gos kny gos ano ta ci ją. Šiau lių uni ver si te to dės ty to jos prof. Auš ra Kaz laus­kie nė ir dr. Ra mu tė Gau čai tė se mi na ro da ly vėms pa tei kė ži nių

Ar­kas­pa­keis­mo­ky­to­jo­žo­dį,­ži­nias­ir­pa­tir­tį?

apie mo kė ji mo mo ky tis in teg ra vi mo ga li my bes lie tu vių kal bos pa mo ko je. Jų nuo mo ne, šian dien svar biau sia mo ki nį nu ste bin ti, keis ti pa ra dig mi nį po slin kį, o tam tin ka mos vi sos mo­ky mo prie mo nės (tiek šiuo lai ki nės, tiek tra di ci nės): eks pe ri men tai, pro­vo ka ci jos, ne ti kė tos erd vės. Lie tu vos edu ko lo gi jos uni ver si te to Lie tu vių kal bos ir li te ra tū ros di dak ti kos ka ted­ros asis ten tė, Vil niaus r. Fer di nan do Ruš ci co lie tu vių kal bos mo ky to ja Gre ta Bo ty riū tė pa si da li jo as me ni ne pa tir ti mi apie dar bą su įvai ria kal bė je

ap lin ko je au gan čiais mo ki niais ir apžvelgė mo ky mo prie mo nes.

Po pir mos die nos pa skai tų lie tu viš kų mo kyk lų mo ky to jų lau­kė eks kur si ja po li te ra tū ri nį Vil nių. Gi das, po etas ir eseis tas Ju lius Žė kas pa ro dė to kius Vil niaus kam pe lius, apie ku riuos ma žai kas ži no.

Api ben drin da mos se mi na ro pa tir tį, da ly vės dis ku ta vo apie mo ky mo prie mo nių tai ky mą už sie nio lie tu viš ko se mo kyk lo se, ku rio se jos dir ba jau dau ge lį me tų. Rim džiū nų vi du ri nės mo­kyk los mo ky to jos pa brė žė, kad Bal ta ru si jo je ky la sun ku mų dėl in ter ne to. Vi du gi rių pa grin di nės mo kyk los Len ki jo je mo ky to ja Gra ži na Ki bi šie nė mi nė jo, kad jų mo kyk lo je mo ki niai pa ra le liai mo ko si lie tu vių ir len kų kal bų, to dėl tik nuo šei mos pri klau so, ku ri kal ba jiems at ei ty je taps ar ti mes nė. Mo ky to ja Bi ru tė Au­gus ta na vi čiū tė pa si da li jo min ti mis apie lie tu vių kal bos mo ky mą Va sa rio 16­osios gim na zi jo je Vo kie ti jo je. Pa ste bė tina, kad šios gim na zi jos mo ki niai lie tu vių kal bos olim pia do se lai mi pri zi nes vie tas, gra žiai pa si ro do Lie tu vo je or ga ni zuo ja mo se mo ki nių kon fe ren ci jo se ir raiš kio jo skai ty mo kon kur suo se. At sa ky da mos į pa teik tos an ke tos klau si mus, da ly vės pa žy mė jo, kad se mi na re pa to bu li no pro fe si nes kom pe ten ci jas, o lek to rių ir or ga ni za to rių dar bą įver ti no la bai ge rai.

Se mi na ras „Mo ky mo prie mo nės XXI a. – kū ri mas ir tai ky mas“ bu vo pro duk ty vus ir ati ti ko su si rin ku sių mo ky to jų po rei kius. Šiais me tais Už sie nio lie tu vių švie ti mo cen tras yra nu ma tęs reng ti kon kre čius, vie no ar ke lių mo ky to jų da ly ki nin kų po rei­kius ati tin kan čius se mi na rus. To dėl sa ko me: „Iki su si ti ki mų tu ri nin guo se ir drau giš kuo se edu ka ci niuo se už si ė mi muo se!“

Iri­na­MIC­KU­TĖVil­niaus­lie­tu­vių­na­mų­Už­sie­nio­lie­tu­vių­švie­ti­mo­sky­riaus­

vy­resn.­me­to­di­nin­kė

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2015 m. Nr. 5 (349)

7

ky la, nes mū sų as me ni niai gy ve ni mai tam pa vie šes ni, iš aukš­ti na ma as me ni nė lais vė ir in di vi du a lu mas, au ga nu si vy li mas sta ba rė jan čio mis tra di ci jo mis. Anot pra ne šė jos, tik ro sios ver ty­bės – mei lė, pa gar ba, sau gu mas, pa si ti kė ji mas – puo se lė ja mos tiek šiuo lai ki nė je, tiek tra di ci nė je šei mo je. Vė liau mo ki nių pra­ne ši mai tai tik pa tvir ti no. Ste bi no jau nuo lių ge bė ji mas ras ti kuo įvai res nių pra ne ši mų pateikimo for mų: at lik tos ir api ben drin tos ap klau sos, su kur ti ar ba in ter ne te tiks lin gai pa rink ti fil mu kai, iš­mąs ty ti dis ku si niai klau si mai, pri sta ty tos mi zans ce nos, šei mos nuo trau kų al bu mai, ge ne a lo gi niai me džiai.

Pe le sos vi du ri nės mo kyk los lie tu vių mo ko mą ja kal ba (Bal ta­ru si ja) mo ki niai Ju li ja Ši me le vič ir Vy tau tas Ma tiu le vi čius at li kę ap klau są iš si aiš ki no ar ti mo sios ap lin kos po žiū rį į šian die ni nę šei mą: tai tra di ci nė, ka ta li kiš ka, su si tuo ku sių as me nų šei ma. Jiems pri ta rė Ag nė Bal tu lio ny tė, Vik to ri ja Ok sai tė, Ais tė Ve ri kai­tė, Kot ry na Pal šaus kai tė, Ka ro li na Šach ver di je vai tė iš Kau no „Var po“ gim na zi jos, sa vo pra ne ši me aiš kiai įvar di ju sios, kad šei mos ge ro vė – vi suo me nės ge ro vė: „Siek da mi svei kos vi­suo me nės, tu ri me siek ti šei mos dar nos ir, svar biau sia, už tik rin ti vai kų ge ro vę.“

Puns ko Da riaus ir Gi rė no pa grin di nės mo kyk los (Len ki ja) mo ki niai svar biau sia ver ty be įvar di jo mei lę. Jų nuo mo ne, šei mą pa de da iš sau go ti ben dra vi mas, bu vi mas kar tu, o pa gar ba ma­žė ja dėl tech no lo gi jų įta kos (kom piu te riai, te le vi zo riai, te le fo nai).

Vil niaus r. Pa ber žės „Ver de nės“ gim na zi jos mo ki niai To mas Šnei de ris, Auk sė Bu kaus kai tė ir Ka ri na Kli ma šev ska pa ren gė pra ne ši mą „Ma no šei ma ir aš“. Jie sa vo gim na zi jos 7–12 kla sių mo ki niams pa tei kė klau si mus: „Ar tau svar bi tė vų nuo mo nė?“, „Ar įsi klau sai į tė vų pa da ry tas pa sta bas?“, „Ar daug lai ko lei di su sa vo šei ma?“, „Ar no rė tum, kad tė vai tau skir tų dau giau dė me sio?“ Pa si ro do, 92 proc. mo ki nių svar bi tė vų nuo mo nė, 85 proc. įsi klau so į ją, 70 proc. daug lai ko pra lei džia su tė vais ir jiems ne trūks ta jų dė me sio.

Ap klau sų re zul ta tus kon fe ren ci jo je taip pat aptarė Va sa rio 16­osios gim na zi jos (Vo kie ti ja), Vil niaus r. Ru da mi nos Fer di­nan do Ruš či co gim na zi jos ir Vil niaus lie tu vių na mų mo ki niai. Vi si ti ria mo jo po bū džio pra ne ši mai ro do, kad dau gu ma ap klaus­tų jų pri pa žįs ta tra di ci nę su si tuo ku sių vy ro ir mo ters šei mą su vai kais. Šei mo je svar biau sia – mei lė, at si da vi mas, to le ran ci ja, pa gal ba vie ni ki tiems. Mo ki niai ne igia mai ver ti no anks ty vą san tuo ką, gy ve ni mą kar tu ne su si tuo kus, skirs ty mą si šei mos ly de rio vaid me ni mis.

Da lis pra ne šė jų pasakojo apie sa vo as me ni nę pa tir tį šei mo­je. Kau no „Var po“ gim na zi jos mo ki nė džiau gė si ide a lia šei ma,

ko kią ji tu ri da bar. Jos nuo mo ne, dar ną ku ria ben dri pro jek tai, po kal biai, ke lio nės, po mė giai. Kai šia do rių Al gir do Bra zaus ko gim na zi jos mo ki nė Ie va Ri mai tė kė lė klau si mą, ar šei ma yra ver ty bė. Jos kur tas fil mas at spin dė jo ke lių kar tų pa tir tį. Ki ta šios mo kyk los mo ki nė Mo ni ka Ma si ko ny tė nu ste bi no bran džiu po­žiū riu į ne su si tuo ku sias šei mas ir gy ve ni mą kar tu iki san tuo kos. Mo ni ka ma no, kad to kie san ty kiai daž niau siai nie kur ne ve da, nes ne pri si i ma ma at sa ko my bė už ša lia esan tį žmo gų, o ne re­tai – ir už pa si bel du sią gy vy bę.

„Tai ma no ma mos gi mi nės ge ne a lo gi nis me dis“, – taip sa vo pra ne ši mą pra dė jo Mil da Kriau čiū nai tė, iš sklei du si po pie riaus la pus su si rin ku sie siems. Mer gi na pa sa ko jo, kad do mė tis ir pil dy­ti sa vo šei mos ge ne a lo gi nį me dį ją pa ska ti no se nos nuo trau kos, ma mos ir mo čiu tės pri si mi ni mai. Vil niaus ra jo no Pa ber žės „Ver­de nės“ gim na zi jos mo ki niai taip pat su rin ko šei mos is to ri jas bei nuo trau kas ir jo mis pa si da li jo su kon fe ren ci jos da ly viais. Ad ria­na Lu šai tė iš Rim džiū nų vi du ri nės mo kyk los (Bal ta ru si ja) gi mė ir au ga miš rio je lie tu vio ir bal ta ru sės šei mo je, to dėl kal bė jo apie jų šei mo je de ri na mas tra di ci jas ir pa pro čius. Mo ki nės Eva Ma ri ja Bu rav lio va, Aga ta Kar po vič, Dia na Kur mel, Kor ne li ja Oku ne­vič iš Fer di nan do Ruš či co gim na zi jos ly gi no įvai rių Lie tu vo je gy ve nan čių ben dri jų – ru sų, len kų, žy dų, lie tu vių – šei mos ver ty bes. Pra ne šė jos pa ste bė jo, kad kiek vie na tau ta tu ri skir­tin gą po žiū rį į san tuo ką, vai kų auk lė ji mą ir tai per duo da ma iš kar tos į kar tą.

Kon fe ren ci jos pa bai go je su si rin ku sie ji bal sa vo už la biau siai pa ti ku sį pra ne ši mą. Dau giau sia bal sų su rin ko Guo da Eve li na Ar ma na vi čiū tė iš Kau no „Var po“ gim na zi jos, pa sa ko ju si apie sa vo šei mą, tė vus, apie tai, kas pa de da jiems jau dvi de šimt me tų jaus tis lai min giems ir įsi my lė ju siems (pra ne ši mas „Ide a­lios šei mos mo de lis“).

Kon fe ren ci jos da ly viai kal bė jo: „Ga li me drą siai teig ti, kad to kios mo ki nių bū ri mo si ir dis ku ta vi mo for mos yra bū ti nos. Mo ki niai įgau na ge bė ji mų rengti pra ne ši mus, for muo ti ar gu­men tus dis ku si jai, kel ti pro ble mas ir ieš ko ti iš ei čių. Be to, čia jie su si pa žįs ta, ben drau ja, ge rai pra lei džia lai ką ben dra am žių bū ry je. Dė ko ja me vi siems ir ne kan triai lau kia me ki tų me tų – juo la biau, kad šių me tų pra ne šė jai jau pa siū lė ir te mą.“

Iri­na­MIC­KU­TĖVil­niaus­lie­tu­vių­na­mų­Už­sie­nio­lie­tu­vių­švie­ti­mo­sky­riaus­

vy­resn.­me­to­di­nin­kėRi­man­tas­LE­O­NA­VI­ČIUS

Vil­niaus­lie­tu­vių­na­mų­Jau­nų­jų­kon­su­lų­klu­bo­pir­mi­nin­kas

Geriausiai Nacionalinį diktantą parašiusieji mokiniai šalies Prezidentūroje apdovanoti Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) prizais.

Laimėtojais tapo: Druskininkų „Ryto“ gimnazijos mokinė Eglė Šalengaitė (mokytoja Lina Dudulienė), Vilniaus licėjaus mokinė Milda Jundulaitė (mokytoja Rima Mackevičienė), vienintelė diktantą rašiusi Brailio raštu Brigita Narmontaitė (mokytoja Janina Puriuškytė).

Diktanto konkurse aktyviausiai dalyvavusiai, raštingiausiai Lietuvos mokyklos klasei – Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos 2a (mokytoja Nijolė Globienė) – ŠMM dovanojo dviejų dienų kelionę po Lietuvos etnografinį regioną – Dzūkiją.

Aktyviai diktanto konkurse dalyvavo ir bendrojo ugdymo bei lituanistinės mokyklos užsienyje: Vokietijos Vasario 16­osios gimnazija, Pelesos vidurinė mokykla, Punsko Kovo 11­osios bendrojo lavinimo licėjus, Maskvos Jurgio Baltrušaičio vidurinė mokykla, Bostono ir Kaliningrado lituanistinės mokyklos. ŠMM penkiems mažiausiai klaidų diktante padariusiems mokiniams dovanos edukacinę kelionę į Lietuvą.

Ministerijos­dovanos­–­raštingiausiems­mokiniams

Pasak ministerijos kanclerio Dainiaus Numgaudžio, ministe­rija šiemet, kaip ir pernai, kvietė Lietuvos ir užsienyje veikiančių mokyklų bendruomenes – mokinius, tėvus, mokytojus – aktyviai dalyvauti aštuntą kartą vykstančiame Nacionalinio diktanto kon­kurse, nes tai skatina mokytis ir siekti kalbėti, rašyti taisyklingai, didžiuotis lietuvių kalba, ją puoselėti.

Iš viso diktantą rašė daugiau kaip 3 tūkst. mokinių iš daugiau kaip 150­ies šalies mokyklų. Aktyviausiai konkurse dalyvavo Klaipėdos Vytauto Didžiojo, „Aukuro“, Pasvalio Petro Vileišio, Tauragės „Versmės“, Šiaulių Saulėtekio, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijų, Vilniaus licėjaus mokiniai.

Diktanto kategorijoje „Lietuvos įmonės – už pagarbą lietuvių kalbai“, kaip ir pernai, vieni iš aktyviausių buvo ŠMM atstovai.

ŠMM yra Nacionalinio diktanto konkurso partnerė, jo orga­nizatorius – VšĮ Pilietinės minties institutas.

ŠMM­Komunikacijos­skyriaus­inf.

8

Į Vil niaus tech no lo gi jų ir ver slo pro fe si nio mo ky mo cen tre surengtą kon fe ren ci ją su gu žė jo 27 sa vi val dy bių pro fe si nių mo kyk lų so cia li niai pe da go gai. Ini cia ty vos su vie ny ti šios sri ties spe cia lis tus ėmiau si aš, šio Cen tro vyr. so cia li nis pe da go gas ir in for ma ci jos au to rius, To mas Mor kū nas. Kon fe ren ci jos tiks­las – ap žvelg ti ak tu a liau sias pro ble mas ir ap gal vo ti jų spren­di mo bū dus.

Esu kon fe ren ci jos idė ji nis va das ir or ga ni za to rius, tai gi ga liu teig ti, kad tai bu vo eks pe ri men ti nis su si bū ri mas, pa tik ri nęs, ar pa gal bos vai kui spe cia lis tai jau yra pa si ren gę kar tu, ko lek ty­viai ana li zuo ti pro fe si nius ir kas die nius iš šū kius sa vo dar be. Ini cia ty vai bu vo ak ty viai pri tar ta – su si do mė jo ir at vy ko net 57 so cia li niai pe da go gai. Tai lei džia ti kė tis, kad Lie tu vo je įre­gist ruo tų 69 pro fe si nio mo ky mo mo kyk lų, ku rio se mo ko si apie 46 tūkst. mo ki nių, lau kia po zi ty vūs po ky čiai.

Kon fe ren ci jo je da ly va vo ir skai tė pra ne ši mus gar būs sve čiai: so cia li nių moks lų dak ta rė, pro fe so rė, so cia li nės pe da go gi kos

pra di nin kė ir va do vė lių au to rė Ire na Le liū gie nė, Lie tu vos so­cia li nių pe da go gų aso cia ci jos di rek to rė Auk sė Pet ruš ke vi čiū tė, Vil niaus mies to psi cho lo gi nės­pe da go gi nės tar ny bos psi cho­lo gė Vil ma Voiš nie nė, so cia li nių pe da go gų ver tin to ja­eks per tė Vir gi ni ja Mac ko nie nė, Lie tu vos tė vų fo ru mo val dy bos na rė Jo lan ta Lip ke vi čie nė, Vil niaus vy riau sio jo po li ci jos ko mi sa ria to spe cia lis tė Rū ta Jo na vi čie nė ir kt.

Vyks tant at vi roms dis ku si joms iš ryš kė jo opios, įsi se nė ju sios so cia li nių pe da go gų dar bo pro ble mos. Pro fe si nių mo kyk lų pa­gal bos mo ki niui spe cia lis tai paste bi, kad nuo lat gausėja pro­ble miš kų mo ki nių. Jie su da ro be veik vi są pro fe si nės mo kyk los kon tin gen tą. Dėl di dė jan čio emo ci jų, el ge sio, pri klau so my bių tu rin čių mo ki nių skai čiaus pro fe si nė se mo kyk lo se sunkiau užtikrinti veiksmingą so cia li nių pe da go gų dar bą, ku rio ti ki si mo kyk lų va do vai. Taip pat di džio ji da lis spe cia lis tų guo dė si pa pil do mų dar bų ak tu a li jo mis, už krau na mo mis ne tie sio gi nė mis pa rei go mis, ku rios vi siš kai ne su si ju sios su so cia li ne­pe da go­gi ne pa gal ba ug dy ti niui.

Ryš kė jan ti ten den ci ja pro fe si nė se mo kyk lo se yra spe cia lių­jų ug dy mo si po rei kių tu rin čių mo ki nių pri ėmi mas to ne ži nant mo kyk los ad mi nist ra ci jai. Pa pras čiau kal bant, tė vai, at ve dę sa vo vai ką į pro fe si nės mo kyk los 9–10 kla sę, nu sle pia anks­tes nė je ug dy mo įstai go je nu sta ty tus spe cia liuo sius po rei kius.

So­cia­li­nius­pe­da­go­gus­vie­ni­jan­ti­kon­fe­ren­ci­ja

Toks mo ki nys pa mo ko se truk do ki tiems, griau na nu­si sto vė ju sį mo kyk los mik­ro kli ma tą, nors pri ėmi mo do ku men tuo se (by lo je) in­ for ma ci ja pa teik ta kaip nor ma lius ug dy mo si po rei­kius ati tin kan čio jau nuo lio.

Ki ta ak tu a li, ne duo dan ti ra my bės so cia li niams pe­da go gams pro ble ma yra pa pil do mi dar bai. Mo kyk lų va do vai įpa rei go ja juos pri­žiū rė ti pro fe si nių mo kyk lų ben dra bu čius, tvar ky ti ad­mi nist ra ci jos do ku men tus, ren gi pa žy mas, raš tus, re ko men da ci jas. Kar tais – or ga ni zuo ti mo ki nių pa vė­žė ji mą kai mo vie to vė se, tvar ky ti ne mo ka mo mai ti­ni mo do ku men tus, reng ti

jų ata skai tas, su da ry ti val gia raš čius, skai čiuo ti por ci jas.

Ter mi ną „gais rų ge sin to jas“ tik riau siai gir dė jo kiek vie nas spe cia lis tas. Tai daž no so cia li nio pe da go go funk ci ja, nors šio spe cia lis to pa rei ga yra gin ti vai ko in te re sus, kon sul tuo ti mo ky­to jus ir mo kyk los va do vy bę, o ne at lik ti bau dė jo funk ci ją.

Kon fe ren ci jos da ly viai la bai no rė tų, kad šias min tis iš girs tų mo kyk lų va do vai, ad mi nist ra ci ja. To dėl at ei ties pla nuo se su jais nu ma to mos prak ti nės kon fe ren ci jos.

Vi si su si rin ku sie ji ga vo ty ri mo an ke tas. Pla nuo ju jas api­ben drin ti ir, ben dra dar biau da mas su pro fe so re I. Le liū gie ne, pa reng ti moks li nį straips nį apie so cia li nių pe da go gų dar bo veiksmingumą ir sun ku mus, su ku riais šie spe cia lis tai su si du ria tie sio gi nia me sa vo dar be.

Kon fe ren ci jos da ly viai dė ko jo už iš skir ti nę idė ją, to dėl tiks­li nės dar bi nės kon fe ren ci jos pro fe si nių mo kyk lų so cia li niams pe da go gams, psi cho lo gams, ki tiems pa gal bos mo ki niams spe cia lis tams pla nuo ja mos ir at ei ty je.

Džiau giuo si ko le gų pa ra ma ir nuo šir džiai dė ko ju vi siems pa dė ju siems bei pa lai kiu siems.

To­mas­MOR­KŪ­NASVil­niaus­tech­no­lo­gi­jų­ir­ver­slo­pro­fe­si­nio­mo­ky­mo­cen­tro­

so­cia­li­nis­pe­da­go­gas

Vi­są­teks­tą­ras­ite­ad­re­su:­http://vtvpmc.lt/in­dex.php/lt/nau­jie­nos/648-cen­tre-ivy­ko-lie­tu­vos-pro­fe­si­niu-mo­kyk­lu-so­cia­li­nius-pe­da­go­gus-vie­ni­jan­ti-kon­fe­ren­ci­ja.

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2015 m. Nr. 5 (349)

9

Lie tu vo je kas met 6,5 proc. ben dro jo ug dy mo ir 15 proc. pro fe si nio ren gi mo mo kyk lų moks lei vių ne bai gia moks lų. Treč da lis to kių moks lei vių nie kur ne įsi dar bi na. Kaip įtrauk ti ver slo or ga ni za ci jas, darb da vius į pre ven ci nę veik lą, vyk­do mą mo kyk lo se dėl anks ty vo jo pa si trau ki mo iš švie ti mo sis te mos, ko kio mis prie mo nė mis ug dy ti moks lei vių ver slu­mo dva sią, kaip jiems pa dė ti pa si rink ti pro fe si ją pa gal sa vo po lin kius ir ge bė ji mus – at sa ky mų į šiuos klau si mus ieš ko ES pro gra mos Eras mus+ pro jek tas „Mo kyk la ir dar bas“.

Pa sa ko ja pro jek to ko or di na to rė, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Pro fe si nių kom pe ten ci jų to bu li ni mo ins­ti tu to Kal bų mo ky mo cen tro ve dė ja Ire na Na­vic­kie­Nė.

„Tai ky da mi vien mo kyk lo je įpras tas prie mo nes ne lan ky mo ir anks ty vo jo pa si trau ki mo iš ug dy mo įstai gos pro ble mos iš spręs ti ne ga li me. To dėl pro jek to veik lo mis siek si me pa dė ti pe da go­gams – kvie si me ben dra dar biau ti ver slo įstai gų dar buo to jus, darb da vius. Nors dau ge lis mo ky to jų tin ka mai kon sul tuo ja moks lei vius dėl kar je ros pla na vi mo, tu ri įvai rių pro fe si jų ap ra­šų, ta čiau darb da vys, ver sli nin kas ži no, ko kių sa vy bių, įgū džių, ži nių rei kia vie nai ar ki tai pro fe si jai. Tai gi jis ga lės pa si da ly ti pa tir ti mi apie tai, su ko kiais sun ku mais su si dū rė siek da mas tiks lo, kas jam pa dė jo iš siug dy ti rei kia mus cha rak te rio bruo žus ar įgū džius, at ne šu sius sėk mę, pa dės mo ty vuo ti moks lei vius, ypač esan čius so cia li nės ri zi kos gru pė se, tęs ti mo ky mą si vi du­ri nė je ar pro fe si nio ren gi mo mo kyk lo je“, – kalba I. Navickienė.

Pa si tei ra vus, ko kie dar bai at lie ka mi da bar, pa šne ko vė at sa­ko, kad šiuo me tu vi si pro jek to part ne riai ir Lie tu vos mo kyk los, da ly vau jan čios pro jek te, per žiū ri (ana li zuo ja) esa mą in ter ne te klau si my nų ba zę, mo kyk lo se nau do ja mus tes tus, ku riais nu­sta to mi moks lei vių ge bė ji mai ir įgū džiai. Taip pat ku ria nau jus – in te rak ty vius – tes tus, pa rem tus mo ki nio ir mo ky to jo dia lo gu. Ti ki ma si, kad jie pa dės moks lei viui gi liau pa žin ti sa ve, at skleis ti pa slėp tus ta len tus, ge bė ji mus. Mo ky to jas, iš ana li za vęs tes to re zul ta tus, ga lės mo ki niui pa tar ti pla nuo jant to les nę kar je rą, ren kan tis pro fe si ją. 12 in te rak ty vių tes tų, su kur tų ben dro mis vi­sų pro jek to part ne rių jė go mis, bus paskelbti pro jek to „Mo kyk la ir dar bas“ por ta le „Scho ol and Work“ (http://scho o land work.pi xel­on li ne.org). Tes tus pir miau sia iš ban dys pro jek te da ly vau jan čios mo kyk los, pro fe si nio ren gi mo cen trai. Iki 2016 m. rug sė jo bus su kur tas dau gia ša lis mo kyk lų tin klas, su da ry tas pa klau siau­sių ir rei ka lin giau sių pro fe si jų (dar bo pro fi lių) ES dar bo rin ko je są ra šas, pa reng ti in te rak ty vūs tes tai, pa dė sian tys nu sta ty ti moks lei vių įgū džius, ga bu mus, ska tin ti ver slu mą. Veiks vaiz do ga le ri ja, ku rio je moks lei viai ga lės iš girs ti sėk min gų ver sli nin­kų ir įvai rių pro fe si jų žmo nių pa ta ri mus ren kan tis pro fe si ją, jų sėk mės is to ri jas. Taip pat bus su kur ta kva li fi ka ci jos to bu li ni mo pro gra ma mo ky to jams ir kar je ros ug dy mo kon sul tan tams. Ją pa dės reng ti ver slo įstai gų at sto vai, darb da viai.In­te­rak­ty­vių­ tes­tų­ kū­ri­mo­pro­ce­se­ ir­ ki­to­se­ pro­jek­to­

Ver slas ir mo kyk la: vie no tiks lo sie kis

veik­lo­se­jau­da­ly­vau­ja­8­Lie­tu­vos­švie­ti­mo­įstai­gos,­390­moks­lei­vių,­187­ri­zi­kos­gru­pės­moks­lei­viai,­17­mo­ky­to­jų­ir­10­kar­je­ros­ug­dy­mo­kon­sul­tan­tų.­I. Na vic kie nė pa sa ko ja apie jau įvy ku sius po kal bius, su si ti ki mus su pro jek to da ly viais, džiau gia si jų ak ty vu mu, kar je ros ug dy mo ren gi niais, ati tin kan­čiais pro jek to „Mo kyk la ir dar bas“ tiks lus bei sie kia mus re zul­ta tus. Ko vą įvy kę kar je ros ug dy mo die nų ren gi niai Klai pė dos „Že my nos“ gim na zi jo je ir Kau no Jur gio Dob ke vi čiaus vi du ri nė je mo kyk lo je pa tvir ti no, kad Lie tu vos ver slo įstai gų va do vai, sėk­min gi ver sli nin kai (ypač bu vę šių mo kyk lų auk lė ti niai) su vo kia ir vyk do sa vo mi si ją – pa dė ti pe da go gams mo ty vuo ti moks lei­vius ge rai mo ky tis, pa tar ti, kaip at ras ti sa vo gy ve ni mo ke lią, pa si rink ti pro fe si ją pa gal sa vo ge bė ji mus ir po lin kius, ug dy ti ver slu mo dva sią mo kyk lo se. Pro jek tas ne abe jo ti nai tu rės įta kos Lie tu vos moks lei vių kar je ros ug dy mo sis te mos bei pre ven ci nio dar bo sėk mei, pa dės su ma žin ti anks ty vą jį moks lei vių pa si trau­ki mą iš mo kyk los.

Pro­jek­to­va­do­vai:­Ita li jos pro fe si nio ren gi mo ins ti tu ci jų kon­sor ciu mas (CI PAT) ir Ita li jos edu ka ci nė, kva li fi ka ci jos to bu li ni mo ins ti tu ci ja (PI XEL).Part­ne­riai: LEU, Bel gi jos in for ma ci nių tech no lo gi jų mo ky to jų

ir eks per tų aso cia ci ja (IN FO REF); Is pa ni jos Ara go no re gio no ver sli nin kų kon fe de ra ci ja (CREA), Pran cū zi jos ka ta li kiš kų švie­ti mo įstai gų aso cia ci ja (RE NA SUP); Ru mu ni jos kva li fi ka ci jos to bu li ni mo ins ti tu ci ja (Eu ro Ed).

Ko mi si ja at rin ko ke tu ris ge riau sius dar bus, ku rie rug sė jo pa bai go je bus pri sta ty ti Mi la ne. Tuo me tu čia vyks ir pa sau li nė pa ro da „EX PO 2015“, to dėl šiais me tais ge riau sių dar bų, su si ju­sių su pa ro dos te ma „Pla ne tos mai ti ni mas – ener gi ja gy vy bei“, au to riams įsteig ta pa pil do mų pri zų.

Post­Scrip­tumPa šne ko vė pa sa ko ja, kaip gi mė šio pro jek to idė ja. Prieš

ke le tą me tų, ga vus Švie ti mo mai nų pa ra mos fon do fi nan sa vi­mą, I. Na vic kie nei te ko to bu lin tis Ita li jo je, Flo ren ci jo je, PI XEL su reng tuo se kur suo se „Pro jek tų pla na vi mas ir val dy mas“. Tarp tau ti nė je kon fe ren ci jo je Flo ren ci jo je ji skai tė pra ne ši mą „At ei ties švie ti mas“ – apie pe da go gų tarp kul tū ri nės kom pe­ten ci jos ug dy mą ir jos va do vau ja mo Kal bų mo ky mo cen tro 20­ies me tų tarp kul tū ri nio ben dra dar bia vi mo pa tir tį. Kon fe ren­ci jo je ap ta riant ES ša lių švie ti mo pro ble mas I. Na vic kie nė bu vo pa kvies ta dalyvauti tarp tau ti nėje ko man doje ir kar tu pa reng ti pro jek tą „Mo kyk la ir dar bas“. Ji džiau gia si, kad, stu di juo da ma ISM Va dy bos ir eko no mi kos uni ver si te te pa gal Švie ti mo ly de­rys tės pro gra mą, ku rią vyk do na cio na li nis Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos ini ci juo tas pro jek tas „Ly de rių lai kas 2“, su ti ko daug ben dra min čių ir su bū rė gru pę, ku ri pla nuo ja ir ren gia nau jus Eras mus+ pro gra mos pro jek tus.

Pa ren gė­Juo­zas­SKOMS­KIS

Ge gu žės 8 d. Lie tu vos vai kų ir jau ni mo cen tre vy ko nau jas ren gi nys pe da go gams – me­to­dų­mu­gė­„Žai­di­mų­vai­vo­rykš­tė“. Mo ky to jai, dar že lių auk lė to jai, bū re lių ar sto vyk lų va do vai ga lė jo iš ban dy ti šim tus kū ry bi nių, ak ty vių žai di mų, ga lin čių pa dė ti su do min ti mo ki nius pa mo kų me tu.

Sep ty nio se skir tin go se erd vė se pri sta ty ta šim tai ak ty vių jų me to dų bei prie mo nių, la vi nan čių mo ki nių mąs ty mą ir at min tį,

Metodų­mugė­pedagogams

at sklei džian čių pa žin ti nius ir kū ry bi nius ge bė ji mus, ug dan čių kal bą ir vaiz duo tę.

„Dau ge lis pe da go gų pa mo ko se vis dar tai ko ma žai ak ty vių jų me to dų, nors jie ug do mo ki nių kri ti nį mąs ty mą, kū ry biš ku­mą, sa va ran kiš ku mą ir at lie pia Lie tu vos pa žan gos stra te gi ją 2030“, – ti ki na Me to dų mu gės or ga ni za to rė Re na ta Damb­raus kai tė­Pė že lie nė.

Mū­sų­inf.

10

Su Pran cū zi jos am ba sa dos Lie tu vo je kal bos ata šė Lu cu Aub ry kal ba mės po Tarp tau ti nio pe da go gi nių stu di jų cen­tro (Cul tu re and In ten si ve En glish Pro gram, CIEP) Eks per ti zių ir pro jek tų sky riaus va do vo Pier re­Yves Roux vi zi to Lie tu vo je. Ata šė tei gia, kad vie nas iš in teg ruo to mo ky mo pa grin di nių tiks lų – su teik ti vai kams tarp kul tū ri nį iš si la vi ni mą. Lie tu va, įver ti nu si to kio mo ky mo tei kia mą nau dą, ga li pa siek ti pui­kių re zul ta tų, bet pir miau sia tu rė tų pra dė ti tiks lin gai dieg ti dvi kal bį in teg ruo tą mo ky mą.

Ko­dėl­bū­tent­da­bar­pa­kvie­tė­te­eks­per­tą­iš­CIEP?Pa kvie tė me at vyk ti in teg ruo to mo ky mo eks per tą, nes Lie tu vo­

je rei kė jo iš tir ti „Emi le“ tin klą, ku ris, pa ly gin ti su ki tų ša lių tin klais, yra ypač jau nas. No rė jo me įver tin ti, kaip ga li ma bū tų pa to giai jį su val dy ti, ir nu ma ty ti kri te ri jus, pa gal ku riuos ga lė tu me nuo­sek liai kel ti mo ky to jų kva li fi ka ci ją. Da bar tai da ry ti su dė tin ga, nes bu vo pa si rink ta daug skir tin gų ne kal bi nių da ly kų ir tin klą ta po sun ku su val dy ti. Pa grin di nis mū sų sie kis – ko ky bė, o ne kie ky bė, to dėl rei kės op ti mi zuo ti ir tin klą, ir ne kal bi nių da ly kų kie kį.

Ne­kal­bi­nių­da­ly­kų­pe­da­go­gams­pa­kan­ka­pran­cū­zų­kal­bos­ži­nių,­ati­tin­kan­čių­B1­ly­gį­pa­gal­Ben­druo­sius­Eu­ro­pos­kal­bų­met­me­nis,­ta­čiau­spe­cia­lis­tų­vis­tiek­trūks­ta?

Taip, tai di de lė pro ble ma. Uni ver si te tuo se ir ko le gi jo se ne ruo­šia mi ne kal bi nių da ly kų mo ky to jai, mo kan tys pran cū zų kal bą, ne dės to ma in teg ruo ta mo ky mo me to di ka ir nė ra kva li fi ka ci jos kė li mo sis te mos. Trūks ta kom pe ten ci jų ap ra šo, ku riuo re mian­

In­teg­ruo­tas­da­ly­kų­ir­už­sie­nio­kal­bų­mo­ky­mas­–­tai­at­ei­tis

tis jie ga lė tų bū ti įdar bi na mi. Kuo aukš tes nis kal bos mo kė ji mo ly gis, tuo ge riau, nes vai kai mo ko si pa gal su stip rin to mo ky mo pro gra mą. „Emi le“ va do vė lio nė ra, to dėl kiek vie nas pe da go gas tu ri su si kur ti sa vi tą mo ky mo sis te mą. Pa ste bė jau, kad, iš ban dę to kį mo ky mo me to dą, dau ge lis juo dar la biau su si do mi, o tai iš kart mo ty vuo ja mo ki nius.

Ko­kią­nau­dą­mo­ki­niams­tei­kia­in­teg­ruo­tas­kal­bų­mo­ky­mas?­Ko­kia­ki­tų­ša­lių,­ku­rio­se­yra­„Emi­le“­tin­klo­mo­kyk­los,­pa­tir­tis?­

Ty rė jai tei gia, kad už sie nio kal bos ne kal bi nio da ly ko pa mo­ko je tei gia mai vei kia vai ko sme ge nis. Jos dir ba daug ak ty­viau, vai kas iš lie ka bud res nis, dė me sin ges nis, jau čia di des nę mo ty va ci ją mo ky tis. Per nuo ro das į skir tin gas kul tū ras ir ki tos ša lies pa ži ni mą su ža di na mas vai ko pro tas. Ver ti nant ki tų ša lių pa sie ki mus, „Emi le“ kla sių re zul ta tai yra ge res ni nei tų, ku rie mo ko si ne kal bi nį da ly ką gim tą ja kal ba. Tu rė ti in teg ruo to kal­bų mo ky mo kla sę – ko ky bės žen klas. Eu ro po je vai kai, bai gę pres ti ži nes mo kyk las, be gim to sios pui kiai mo ka dar tris kal bas.

Ko­rei­kia­sėk­min­gam­dvi­kal­biam­mo­ky­mui­si?In teg ruo tas mo ky mas tu ri vyk ti nuo sek liai, to dėl kiek vie na

mo kyk la jį sa vaip fi nan suo ja. Bū ti na ben drau ti su tė vais, sa vi val­dy be, ži niask lai da, ki taip ta riant, pa lai ky ti ry šius su vi suo me ne. Taip pat rei kia iš ma ny ti rin ko da rą, kad mo kyk la, pri klau san ti „Emi le“ tin klui, bū tų ati tin ka mai įver tin ta.

Svar bu, kad mo kyk los va do vas ti kė tų in teg ruo tu mo ky mu ir su da ry tų jam tin ka mas są ly gas. Tu ri bū ti glau dus ko man dos ben dra dar bia vi mas, ypač tarp pran cū zų kal bos ir ne kal bi nio da ly ko mo ky to jo.

100­ro­dik­lių,­skir­tų­įver­tin­ti­dvi­kal­bio­in­teg­ruo­to­mo­ky­mo­ko­ky­bę

Dar bo skel bi muo se jau ku ris lai kas pa ste bi mas pa gei­da vi mas mo kė ti bent dvi už sie nio kal bas. Il gai niui šis rei­ka la vi mas taps vis svar bes nis. Lie tu vo je pran cū zų kal bos kom pe ten ci jos ug do mos pa si tel kiant in teg ruo to dvi kal bio pran cū zų kal bos mo ky mo si me to di ką „Emi le“. Pa sau ly je ji vie ni ja 42 ša lis, o Lie tu vo je – 20 mo kyk lų ir be veik 1200 mo ki nių, 60 pran cū zų kal bos ir ne kal bi nių da ly kų mo ky to jų. LR švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jo je Tarp tau ti nio pe da go gi nių stu di jų cen tro (CIEP) Eks per ti zių ir pro jek tų sky riaus va do­vas Pier re­Yves Roux pri sta tė prie mo nę, skir tą dvi kal bio in teg ruo to mo ky mo ko ky bei įver tin ti. Vė liau, vie šė da mas Lie tu vo je, jis ty rė dvi mo kyk las sa va no res – Vil niaus Pet ro Vi lei šio ir Kau no Jur gio Dob ke vi čiaus pro gim na zi jas.

KAL­boS­Mo­Ky­MAS­tu­rI­bū­tI­nuo­SeK­LuS

Lie tu vos mo kyk lų at sto vams pri sta ty tą prie mo nę, skir tą dvi kal bio in teg ruo to mo ky mo ko ky bei įver tin ti, su da ro net 100 ro dik lių, ku rie ap ima vi są mo kyk los ir kal bos mo ky mo struk tū rą. Eks per tas P. Y. Roux pabrėžė, kad į kal bos mo ky mą rei kė tų žvelg ti kaip į nuo sek lią mo ky mo ir mo ky mo si sis te mą, ne tik kel ti pa grįs tus rei ka la vi mus, bet ir adek va čiai įver tin ti sa vo ga li my bes. „Di džiau sias pa vo jus – už si brėž ti ne re a lius tiks lus ar ba jų tu rė ti per daug ir nė vie no ne įgy ven din ti“, – kal bė jo jis.

Pa sak eks per to, diag no za vus trū ku mus svar bu ieš ko ti iš ei čių, kaip juos pa ša lin ti, o „Emi le“ me to di ka tai ky ti na kiek vie nai ša­

liai in di vi du a liai. Ki taip ta riant, ša lis tu ri ne ak lai per im ti mi nė tą me to di ką, o pritaikyti ją pa gal sa vo po rei kius.

Vie na iš pro ble mų, su ku ria su si du ria prie „Emi le“ tin klo pri­si jun gu sios Lie tu vos mo kyk los, yra ta, kad trūks ta ne kal bi nių da ly kų mo ky to jų, mo kan čių pran cū zų kal bą. Į tai dė me sį at krei­pė ir P. Y. Roux, sa ky da mas, kad svar bu tiek mo kyk los, tiek ins ti tu ci jos ly giu su si tar ti dėl žmo giš kų jų iš tek lių pa skirs ty mo ir spe cia lis tų ren gi mo. Kal bų eks per to ma ny mu, šios mo kyk los yra iš skir ti nės, to dėl tu rė tų su tuo supažindinti vi suo me nę. Rei kia, kad moks lei viai ži no tų, kur at ei na ir ko ga li ti kė tis.

PrAn­cū­zų­KAL­bA­PA­de­dA­Su­PrAS­tI­ne­KAL­bI­nį­dA­Ly­Ką

„Emi le“ me to di ka pa grįs ta pran cū zų kal bos ir ne kal bi nio da­ly ko (pvz., ge og ra fi jos) mo ky to jų ben dra dar bia vi mu. Anot eks­per to, in teg ruo ta dvi kal bė lie tu vių ir pran cū zų ne kal bi nio da ly ko pa mo ka tu rė tų bū ti pa kan ka mai di na miš ka. Pran cū zų kal ba tap tų ne pa grin di niu pa mo kos ak cen tu, o įran kiu, pa de dan čiu ge riau su pras ti ne kal bi nį da ly ką. „Mo ki niams pran cū zų kal ba ne tu ri kel ti sun ku mų“, – tvirtino P. Y. Roux. Pa sak jo, mo kyk la tu ri su da ry ti tin ka mas są ly gas, kad pro gra ma ati tik tų mokymosi stan dar tą, o svar biau sias at spir ties taš kas – ko man di nis dar bas.

Pa ti ki nęs, kad kal bi nės ži nios yra la bai svar bios, eks per tas pra ne ši me aptarė ir tar pu sa vio ben dra vi mą: „Ne kal bi nio da ly ko mo ky to jo pran cū zų kal bos ly gis pa gal Ben druo sius Eu ro pos kal bų met me nis pri va lo bū ti ne ma žes nis kaip B1. No rė da mas iš dės ty ti te mą, pa mo kos pa tei ki mą jis tu rė tų su de rin ti su pran­

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2015 m. Nr. 5 (349)

11

Rei kia aiš kiai su vok ti šio mo ky mo pri dė ti nę ver tę ir tiks lin gai ją kur ti, ben drau ti su ki tų ša lių tin klais, da ly tis ge rą ja pa tir ti mi.

Ar­Lie­tu­vo­je­pa­gal­„Emi­le“­pro­gra­mą­mo­kę­si­mo­ki­niai­gau­na­ser­ti­fi­ka­tus?

Dirb da mas Lie tu vo je pa ste bė jau, kad vi siems vi so se sri ty se tu ri bū ti aiš ku, ko iš jų ti ki ma si. Kal bant apie „Emi le“, na tū ra lu, kad bus taip pat. Mo kyk loms rei kia aiš ku mo – jos no ri ži no ti, ar tai nau din ga, ką tuo pa sieks, ar ap skri tai to rei kia. Vai kams iš duo ti pa žy mė ji mai tu ri bū ti aiš kūs ir pa dė ti, sa ky ki me, sto­jant į aukš tą ją mo kyk lą. Ta čiau kol „Emi le“ mo ky mo pro gra ma ne bus nuo sek liai die gia ma, pa dė tis ne si keis. Eks per tas pa­žy mė jo, kad sun ku su pras ti, ko dėl vie no se ša ly se mo kyk los, tei kian čios in teg ruo tą mo ky mą, yra kaip ži bu riai, su si da ro ei lės no rin čių jų į jas pa tek ti, o ki to se kves tio nuo ja ma, ar ap skri tai to kio mo ky mo rei kia.

Jei gu Lie tu va nu spręs, kad jai rei kia in teg ruo to mo ky mo, jai at si ras ga li my bė pri si jung ti prie ko ky biš ko mo ky mo mo kyk lų tin klo. Įver ti nu si ki tų ša lių pa tir tį, ji ga lės su kur ti sa vo in teg ruo to mo ky mo stra te gi ją.

Daug­kal­ba­me­apie­mo­ky­to­jus,­ sa­vi­val­dy­bes­ ir­ pa­na­šius­da­ly­kus,­o­kaip­pa­tys­mo­ki­niai?­Ar­ jie­sa­vo­to­les­nį­gy­ve­ni­mą­sie­ja­su­pran­cū­zų­kal­ba,­ar­jiems­pa­tiems­įdo­mu­mo­ky­tis­pa­gal­„Emi­le“­pro­gra­mą?

Ne se niai vie na stu den tė iš Aly taus, bai gu si 12 kla sių ir iš va žia vu si stu di juo ti į Pran cū zi ją, sa kė, kad, jei gu ne „Emi­le“ pa mo kos, bū tų ne ži no ju si, kaip nu vy kus elg tis. Pa na ši ir ki tų jau nuo lių, pa kliu vu sių į to kias si tu a ci jas, pa tir tis. Jau nus žmo nes trau kia ir ma si na tarp kul tū riš ku mas, jie no riai da ly­vau ja įvai riuo se tarp tau ti niuo se ir na cio na li niuo se ren gi niuo se. Svar bu su teik ti jiems pa si ti kė ji mą sa vi mi ir lais vę ben drau­ti. Vai kai ver ti na „Emi le“ pa mo kas ir jų at mos fe rą – ji iš ties ki to kia.

cū zų kal bos mo ky to ju, nes ne pa kan ka var to ti tik tam tik rus da ly ko ter mi nus, rei kia ir spe cia lių kal bos ži nių.“

Moks lei vio, ku ris mo kė si pa gal šią pro gra mą, pran cū zų kal­bos ly gis pa gal Ben druo sius Eu ro pos kal bų met me nis tu rė tų siek ti B2. „O ne kal bi nį da ly ką jis iš ma nys taip pat, kaip ir ki ti moks lei viai, bet bus daug at vi res nis ki tai kul tū rai ir lanks čiau žiū­rės į mo ky mą si ap skri tai“, – api ben dri no ty rė jas iš Pran cū zi jos.

to­Le­rAn­tIŠ­KeS­nI­Ir­At­vI­reS­nI­Pe­dA­go­gAI

Aly taus Dzū ki jos pa grin di nės mo kyk los di rek to rė Vi li ja Su­šins kie nė ga lė tų bū ti pa grįs tai lai ko ma in teg ruo to dvi kal bio pran cū zų kal bos mo ky mo pra di nin ke Lie tu vo je. Mo kyk la jau iš lei do pen kias šią pro gra mą bai gu sias moks lei vių lai das. Kai ku rie iš jų ir to liau sie ja sa vo gy ve ni mą su pran cū zų kal ba. „Ver ta dieg ti šią pro gra mą, nes ne tik mo kyk la įgy ja iš skir ti nį vei dą, bet ir pe da go gai tam pa at vi res ni ir to le ran tiš kes ni“, – pa tir ti mi da li jo si V. Su šins kie nė.

Vil niaus Pet ro Vi lei šio pro gim na zi jo je tė vai pa tys krei pia si, pra šy da mi, kad jų vai kai bū tų pri im ti į vie ną ar ki tą kal bos kla sę. „Kal bos rei ka lin gos, pri si jun gė me prie ket vir to kal bų pro jek to ir ne ke ti na me su sto ti, – ti ki no mo kyk los di rek to rė Da nu tė Ka­za ke vi čie nė. – Džiau gia mės, kad at vy kęs eks per tas iš tirs, ar mū sų mo kyk los pran cū zų kal bos ug dy mo me to di ka ati tin ka „Emi le“ mo ky mo stan dar tą.“

Tie, ku rie die gia in teg ruo tą pran cū zų kal bos mo ky mą Eu­ro po je, ak tu a lios in for ma ci jos ga li ras ti spe cia li zuo to je CIEP in ter ne to sve tai nė je http://le­fil­du­bi­lin­gue.org/.

„eMI­Le“­AnyKŠ­čIuo­Se

Anykš čių r. sa vi val dy bės Švie ti mo, kul tū ros, spor to ir tu riz mo sky­riaus vy riau sio ji spe cia lis tė Ni­jo­lė­Pranc­ke­vi­čie­nė pa si da li jo pa tir ti mi apie „Emi le“ mo ky mą.

„Emi le“ mo ky mo pro gra mą įgy ven din da me jau daug me tų, tai gi įgi jo me pa tir ties. Ta čiau vyk dy da mi mo kyk lų tin klo per tvar­ką bai mi no mės, ar vi sos mo kyk los tar pu sa vy je ben dra dar biaus, kad už tik rin tų pro gra mos tęs ti nu mą. Vis dėl to šią pro ble mą bendromis pastangomis pa vy ko iš spręs ti: aš tuo nias ar de šimt kla sių bai gę mo ki niai, iš An ta no Vie nuo lio pro gim na zi jos ar ba An ta no Ba ra naus ko pa grin di nės mo kyk los per ei da mi į Jo no Bi liū no ke tur me tę gim na zi ją, ga li to liau mo ky tis pa gal „Emi­le“ pro gra mą. Pri rei kus vie nos mo kyk los da ly kų mo ky to jai (pvz., ge og ra fi jos) kvie čia mi dirb ti ki tos mo kyk los „Emi le“ gru­pė je.

Ko­kio­se­mo­kyk­lo­se­Anykš­čiuo­se­mo­ko­ma­si­pa­gal­„Emi­le“­pro­gra­mą?

Šiais moks lo me tais „Emi le“ vyk do ma An ta no Vie nuo lio pro­gim na zi jo je, An ta no Ba ra naus ko pa grin di nė je mo kyk lo je ir Jo no Bi liū no gim na zi jo je. Troš kū nų gim na zi jo je pra dė jo me anks ty vą jį pran cū zų kal bos mo ky mą prieš mo kyk li nio ug dy mo gru pė je ir pir mo je kla sė je, Trau pio pa grin di nė je mo kyk lo je – prieš mo­kyk li nė je gru pė je. Šios dvi mo kyk los taip pat ren gia si „Emi le“ mo ky mui. Anks ty vą jį pran cū zų kal bos mo ky mą pla nuo ja me pra dė ti ir Anykš čių mies to mo kyk lo se.

Su­ko­kio­mis­kliū­ti­mis­su­si­dū­rė­te,­ kai­pra­dė­jo­te­dieg­ti­mi­nė­tą­mo­ky­mą?­

Vis dar iš lie ka da ly kų mo ky to jų pran cū zų kal bos kva li fi ka ci jos pro ble ma, nes to bu li ni mui si rei kia ne ma žų lė šų. Dau gu ma da­ly kų mo ky to jų yra 50­ies me tų ir vy res ni, to dėl mo ky tis už sie nio kal bos nė ra leng va. Sie kiant po pu lia rin ti pran cū zų kal bą svar bu, kad „Emi le“ kla sė je dirb tų mo ki nių my li mi, ki taip ta riant, po pu­lia rūs mo ky to jai. Ta čiau jie pa pras tai tu ri ir ne ma žus pa mo kų krū vius, tai gi su si du ria su lai ko sty giu mi.

Ag­nė­PA­TAC­KAI­TĖ

už­sklęs­ta­14-oji­„Pir­mo­ji­už­dan­ga“

Aly tu je ke tu rio lik tą kar tą įvy ko tra di ci ja ta pęs fran ko fo­niš kų te at rų fes ti va lis „Pir mo ji už dan ga“. Šie met į Aly taus mies to te at rą su va žia vo net 14 tru pių, tarp ku rių bu vo ir bel gų de le ga ci ja.

Visą­tekstą­skaitykite­–­www.sac.smm.lt („Švietimo­naujienos“­–­Redakcijos­paštas)

12

Vil niu je vy ko tarp tau ti nė kon fe ren ci ja „Me dia ci jos prak­ti nio tai ko mu mo ga li my bės mo kyk lo je“. Kon fe ren ci jos ren gė ja – VšĮ „Pa gal bos pa aug liams ini cia ty va“ (PPI). Da­ly viai – so cia li niai pe da go gai, psi cho lo gai, ug dy mo įstai gų va do vai, pro jek to part ne riai iš Vo kie ti jos ir Lat vi jos.

Kai ren gi nio pa va di ni me ma to me žo džius „mo kyk la“, „ug dy mas“, „švie ti mas“, su klūs ta me, nes su vo kia me, kad mo kyk lai stin ga įvai ria pu sės pa ra mos. Pro jek tų, skir tų keis ti, to bu lin ti mo kyk los sub jek tų ben dra vi mo ir ben dra­dar bia vi mo kul tū rą, tra di ci jas, ug dy mo me to dus, ne per dau giau sia. Iš pir mo žvilgs nio, me dia ci ja (lot. me dia tio – tar pi nin ka vi mas) – ele men ta ri są vo ka. Mo ky to jas nuo se no ma to mas kaip įvai raus ly gio gin čų, ky lan čių mo kyk lo je, tar pi nin kas. Ta čiau PPI pro jek to „So cia li nių pe da go gų pro­fe si nės kva li fi ka ci jos ge ri ni mas per me dia ci jos įgy ven di­ni mą“ su ma ny to jų svar biau sias sie kis – tar pi nin ka vi mo pro fe sio na li za ci ja.

Lū­KeS­čIAI­Ir­už­duo­tyS

PPI di rek to riaus, pro­jek to va do vo Zig­mo­Gied­ ri­mo pra ne ši mo te ma – „Nuo idė jos iki pro jek to re­zul ta tų“. Pir miau sia di rek­to rius api bū di no pro jek to prie lai das. „Daž nai mums ky la klau si mų, – kal bė jo pra ne šė jas. – Ko kie vai kų tar pu sa vio san ty kiai mo­kyk lo je? Ko kius kon flik to val dy mo įgū džius ir pa tir tį įgy ja mo ki niai ug dy mo įstai go je? Ko kia ug dy mo ko ky bė glo bos na muo se

ir die nos cen truo se? Ko kie vi suo me nės lū kes čiai ir ko kios už duo tys for mu luo ja mos pe da go gams, psi cho lo gams? Vo kie­ti jo je pla čiai tai ko mas tar pi nin ka vi mas (me dia ci ja). Pa ma nė me, kad ir Lie tu vo je tai ga lė tų bū ti vie nas iš bū dų mo ky ti vai kus ir su au gu siuo sius spręs ti kon flik tus.“ PPI 2013 m. pa tei kė pa­raiš ką Švie ti mo mai nų pa ra mos fon dui gau ti Le o nar do da Vin ci nau jo vių per kė li mo pro gra mos pa ra mą. Fi nan sa vi mas bu vo skir tas. Pa grin di nis pro jek to tiks las, anot pranešėjo, – per kel ti me dia to riaus (tar pi nin ko) mo ky mo ir me to di nės me džia gos pa ke tą į Lie tu vą. Siek da mi šio tiks lo pro jek to vyk dy to jai pri va­lė jo įgy ven din ti ke le tą už da vi nių, kaip an tai: pa reng ti me to di nę prie mo nę „Me dia ci jos va do vas so cia li niams pe da go gams“, pa reng ti ir adap tuo ti tar pi nin ko ge bė ji mams ug dy ti mo ky mo pro gra mą, su bur ti me dia to rių tin klą. Pro jek to ob jek tas, pa sak Z. Gied ri mo, – me dia ci jos tai ky mas spren džiant mo ki nių tar­pu sa vio, pe da go gų ir mo ki nių kon flik tus mo kyk lo je. Vo kie ti jo je ir Lie tu vo je pra de da ma var to ti są vo ka „mo kyk li nė me dia ci ja“. Šios sri ties spe cia lis tams rū pi, kaip val do mi kon flik tai tarp vai kų mo kyk lo je, ko kių kon flik to val dy mo įgū džių ir pa tir ties gau na vai kas ug dy mo įstai go je.

Me­dIA­cI­jA­LIe­tu­vo­je:­Po­žIū­rIS­ne­džIu­gI­nA

Me dia ci ja Lie tu vo je, prie šin gai nei Vo kie ti jo je ir Lat vi jo je, nė ra api brėž ta įsta ty mo. Eu ro pos Są jun go je 2002 m. iš leis ta „Me dia ci jos ža lio ji kny ga“, o 2004 m. pa skelb tas „Eu ro pos me­dia ci jos eti kos ko dek sas“.

„Mū sų ša lies mo kyk lo se vy rau ja me dia ci jos me to do ele men­

Mo­kyk­li­nė­me­dia­ci­ja­–­kas­tai?

tai. Mo kyk la – ug dy mo(si) ir pa aug lių su si bū ri mo vie ta, ku rio je ky la ir spren džia mi kon flik tai, pa te kę iš ki tos ap lin kos, – tei­gė Z. Gied ri mas. – Spręs ti kon flik tus yra vie nas svar biau sių mo kyk los mi si jos ele men tų. Kur spren džia mi kva li fi ka ci jos, so cia li za ci jos, at ran kos už da vi niai, ten jau čia mas ne tik ru mas, nu si vy li mas, ne re tai ir be jė giš ku mas.“ Dėl to ky la stip rių emo­ci jų, atsiranda prie ši ni ma sis ir prieš gy nia vi mas. Mo ki niai die na iš die nos su si tin ka su gru pė mis žmo nių, ku rių ne ga li iš veng ti ar sa va ran kiš kai pa si rink ti. Šis ne iš ven gia mas ben dra vi mas tarp skir tin gos gy ven se nos as me nų ke lia įtam pą, ska ti na gin­čus. Jau ni žmo nės itin daug lai ko pra lei džia mo kyk lo je. To dėl mo kyk la yra ta vie ta, ku rio je iš ki tos ap lin kos pa te kę kon flik tai (pvz., iš šei mos, ki tų ben dra am žių gru pių) ru tu lio ja mi to liau („Me dia ci jos va do vas so cia li niams pe da go gams“). Me dia ci ja per kon flik tų val dy mo ge bė ji mus ir kom pe ten ci jas ug dy mo įstai­goms pa de da įgy ven din ti šiuos tiks lus: ge ri na mas psi cho lo gi nis mo kyk los kli ma tas, spren džia mi smur to pre ven ci jos, so cia li nio ir as me ny bės ug dy mo at sa kin gi už da vi niai. Šie tiks lai ben dri ir ak tu a lūs vi sai mo kyk los ben druo me nei: ir mo ki niams, ir mo ky­to jams, ir tė vams. De ja, Vil niaus My ko lo Ro me rio uni ver si te to (MRU) at lik tas ty ri mas „Mo kyk lų ben druo me nės po žiū ris į mo­kyk lų me di a ci ją“ ne džiu gi na – mo kyk los ben druo me nė ne ži no, kas yra me dia ci ja. Net 82 proc. mo ki nių, 71 proc. mo ky to jų ir 83 proc. tė vų apie šį reiš ki nį nie ko ne bu vo gir dė ję. MRU į so­cia li nių pe da go gų ba ka lau ro pro gra mą yra įtrau kęs me dia ci jos me to dą. Z. Gied ri mas kon sta ta vo, kad so cia li nių pe da go gų ren gi mo pro gra mo se sto ko ja ma kon flik tų val dy mo ir spren di­mų me to dų. Teik da mas šiuos duo me nis, pra ne šė jas rė mė si so cia li nių pe da go gų pro gra mų Lie tu vos edu ko lo gi jos uni ver­si te te ir Vil niaus ko le gi jo je ana li ze. Taip pat nė ra aiš ku, ko kios truk mės ir tu ri nio tu rė tų bū ti me dia to riaus pro fe si nio ren gi mo pro gra ma.

Me­dIA­cI­jA­–­bAuS­MIų­AL­ter­nA­ty­vA

Lie tu vo je me dia ci ja daž niau tai ko ma spren džiant ci vi li nius su au gu sių jų gin čus. Per spek ty vos al ter na ty va – gin čus spręs ti ne teis me, bet pasitelkus me dia ci ją.

Me dia ci ja, pra ne šė jo nuo mo ne, aiš kiai struk tū ruo tas me to­das, kai kon flik tai spren džia mi kal ban tis. Ji skirs to ma į pen kias fa zes: įva das, kon flik tuo jan čių ša lių po žiū riai, kon flik to es mės iš si aiš ki ni mas, pro ble mos spren di mas, su si ta ri mas ir su si tai ky­mas. Me dia ci jos pro ce se tai ko mos šios po kal bių ben dra vi mo tech ni kos (bū dai): veid ro džio efek tas ir ak ty vu sis klau sy ma sis, dvi gu bi ni mas, po zi ci jų pa si kei ti mas, ki toks kon flik to es mės in­ter pre ta vi mas (šias ben dra vi mo tech ni kas skai ty to jas ras PPI lei di niuo se). Pro ce so tar pi nin kas – neut ra lus, nie ko ne ver ti na ir ne tei sia, lai ko si kon fi den cia lu mo, sie kia pa dė ti pa šne ko vams ras ti spren di mą. Jis ne tei kia jo kių pa siū ly mų, hi po te zių, iš ei čių, kon cen truo ja si ne į kon flik to tu ri nį, o į bū dus, kaip jį iš spręs ti. To dėl me dia to rius tu ri mo kė ti ben dra vi mo tech ni kas, at pa žin ti ne įvar dy tus pa šne ko vų po rei kius, lai ky tis po kal bio fa zių nuo­sek lu mo.

Z. Giedrimas pri pa ži no, kad me dia ci jos me to das ne vi suo met pa kan ka mai veiks min gas. Me dia ci ja ne reiš kia ga li my bės vi sa da tei gia mai iš spręs ti kon flik tą. Tai ky mo ri bo tu mas pri klau so nuo kon flik to plė to tės. Taip pat jis ne at ski ria mas nuo ben druo me nės pa si ren gi mo ir me to do su vo ki mo.

Tar pi nin ka vi mas nė ra ski ria mas, o re ko men duo ja mas, siū­lo mas. Pro ce sui bū din gas di na miš ku mas – grįž ta ma at gal į pir mi nes fa zes. Po kal bio da ly viai mo ko si at pa žin ti ir su vok ti ki to žmo gaus jaus mus, po rei kius. Me dia ci ja yra baus mių al­ter na ty va.

PPI di rek to rius pa brė žė, kad šis me to das tu ri kon flik tams pre ven ty vių po žy mių. Mo kyk lo je tar pi nin ka vi mo idė ja la biau siai ati tin ka so cia li nio pe da go go, ku ris yra tar si jung tis tarp vi suo­me nės, mo kyk los ir mo ki nių in te re sų, vaid me nį.

Autoriaus nuotr.

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2015 m. Nr. 5 (349)

13

tuo­PA­čIu­Ke­LIu...

Prof. dr.­Han­sas­Die­te­ris­Wil­lis­(„Ar beit und Le ben“, Tiu­rin gi ja, Vo kie ti ja) pa si džiau gė bu vi mu Vil niu je ir kon fe ren ci ja. Pas ku ti nį kar tą jis čia lan kė si prieš pus me tį, kai vy ko mo ky­mai – pro fe so rius per tei kė prak ti nius me dia ci jos da ly kus. Šio vi zi to tiks las – api brėž ti, kaip me dia ci jos pro fe si ja yra ver ti na­ma ir ko kia jos es mė. „Mū sų sie kis, – tei gė sve čias, – „at ves ti“ me dia ci ją į Lie tu vą ir Lat vi ją. Jūs esa te ne mo ki niai, o mū sų ben dra žy giai, ei nan tys tuo pa čiu ke liu. Me dia ci jos ap raiš kų ir me dia ci jos kon flik tų fak tiš kai tu ri me vi so se ša ly se. Vo kie ti jo je vie na svar biau sių sri čių, kur daž niau siai vyk do ma me dia ci ja, – tai švie ti mas ir ug dy mas. Vo kie ti ja – dau gia kul tū rė ša lis, to dėl daug kon flik tų spren džia ma tarp kul tū ri niu pa grin du.“ Kal bė da­mas apie švie ti mo sri tį pro fe so rius pa brė žė, kad Vo kie ti ja tu ri daug ga li my bių iš ug dy ti mo kyk los me dia to rius. Įves tas net gi spe cia lus stu di jų kur sas aukš tų jų mo kyk lų stu den tams, o vai­kai ren gia mi mo kyk los me dia to rių gru pė se. Ša ly je rengiami spe cia lūs se mi na rai sie kiant, kad me dia ci ja bū tų in teg ruo ja ma įvai rio se mo ky mo įstai go se, jau ni mo tar ny bo se. Ta čiau yra ir to­kių mo kyk lų, ku rioms me dia to rių prak tiš kai ne rei kia. Pro fe so rius įsi ti ki nęs, kad la bai svar bus da ly kas yra vie ši ni mas. Vo kie ti jos te le vi zi ja tran sliuo ja net tris lai das, ku rio se me dia to riai su pa­žin di na vi suo me nę su įvai riais tar pi nin ka vi mo at ve jais. Bir že lį šven čia ma Me dia to rių die na. Me dia to riai dir ba li go ni nė se ir kli ni ko se, teis muo se, ki to se or ga ni za ci jo se. Me dia ci ja vyk do ma ir Baž ny čio je. Su pran ta ma, ir šei mo se, ypač ta da, kai part ne riai ski ria si ir spren džia mi sky ry bų kon flik tai. Nau ja ša ka – sen jo rų ir spor to me dia ci ja. Taip pat tai ko mi tar pi nin ka vi mo spren di mai po li ti ko je. Vo kie ti jos už sie nio rei ka lų mi nis te ri ja yra įdar bi nu si 50 pro fe sio na liai pa reng tų me dia ci jos spe cia lis tų. Skai čiuo ja ma, kad Vo kie ti jo je pa reng ta apie 40–50 tūkst. me dia to rių.

nuo­SMur­to­PrIe­Su­SI­tAI­Ky­Mo

Vieš nia iš Lat vi jos doc. dr. Svet­la­na­Us­ca pa brė žė, kad tar pi nin ka vi mo idė ja – nau jo vė tik mo kyk loms ir so cia li niams pe da go gams. Ap skri tai Lat vi jo je me dia ci ja tai ko ma jau se niai.

Pra ėju siais me tais Lat vi ja pri ėmė Me dia ci jos įsta ty mą. Tačiau kol kas šis įsta ty mas men kai sie ja mas su mo kyk lo mis. Įgy­ven din da mi pro jek tą Lat vi jos spe cia lis tai nu sta tė, su ko kiais kon flik tais mo kyk lų so cia li niai pe da go gai su si du ria daž niau siai, kaip spren džia mi ki lę triukš min gi mo ki nių vai dai, ne su ta ri mai, mo ky to jų ir mo ki nių prieš prie ša (bal so kė li mas, įžei di nė ji mai, gra si ni mai ir kt.). Ap klau so je da ly va vo 50 so cia li nių pe da go gų iš įvai rių Lat vi jos re gio nų. So cia li niai pe da go gai, spręs da mi kon flik tus, daž niau siai tai ko to kias prie mo nes: in di vi du a lūs po kal biai, dar bas su vi sai ma žo mis ir vi du ti nė mis mo ki nių gru­pė mis. Ši taip dir ba ma ir su mo ky to jais, mo ki nių tė vais. Ty ri mo me tu spe cia lis tai iš si aiš ki no, jog mo ki niams, mo ky to jams, vai kų tė vams mo ky mai apie me dia ci jos me to dą yra bū ti ni, kad spren­džiant ki lu sius kon flik tus ne bū tų nau do ja ma jė ga, že mi na mas ki tas as muo ir pan.

Kon fe ren ci jo je „Me dia ci jos prak ti nio tai ko mu mo ga li my bės mo kyk lo je“ bu vo itin pa brė žia mas me dia to riaus vaid muo ug­dy mo įstai go je. Tai la bai jaut riai ver ti na mas reiš ki nys, kai rei kia pro fe sio na laus so cia li nio pe da go go pa si ren gi mo. Me dia to rius yra ne pri klau so mas, neut ra lus as muo be iš anks ti nės nuo sta­tos, ly din tis žmo nes per vi są me dia ci jos pro ce są. Svar biau sia nuo sta ta – me dia to rius nė ra tei sė jas ir jis ne pri ima spren di mų. Me dia to rius api ben dri na pa žan gą ir pa de da iš si aiš kin ti tie są. Jis pa si ža da ty lė ti apie tai, kas bu vo kal ba ma abie jų kon flik tuo jan­čių pu sių, lai ko si neut ra lu mo, sie kia, kad vi sų kon flik tuo jan čių ša lių nuo mo nės su tap tų. Mo kyk li nės me dia ci jos spe cia lis tas turi vie no dai skir ti dė me sio vi soms kon flik to ša lims. Me dia to rius pri va lo įgyti spe cia lų iš si la vi ni mą.

Su si do mė ju siuosius tar pi nin ka vi mo idė ja in for muo ja me: pa­reng tas ir adap tuo tas Lie tu vai bei Lat vi jai lei di nys „Me dia ci jos va do vas so cia li niams pe da go gams“ lie tu vių, lat vių ir vo kie čių kal bo mis (el. ver si ja ir spaus din tas), mo ky mo pro gra ma „Įva das į me dia ci ją“ (lie tu vių, lat vių, an glų ir vo kie čių kal bo mis), taip pat – pro gra mos dės ty mo me to di kos lie tu vių, lat vių, an glų ir vo kie čių kal bo mis (www.ppi.lt/pro jek to­pro duk tai).

Juo­zas­ŽI­NE­LIS

Šal tą šių me tų pa va sa rį Pa ne vė žio su au gu sių jų mo ky mo cen tro ben druo me nė sten gė si su šil dy ti pro jek tu „Či go nai – pa­va sa rio šven čių per so na žai ir da ly viai“. Šios mo ky mo įstai gos Pa tai sos na mų sky riu je apie 30 proc. mo ki nių su da ro ro mų tau ty bės mo te rys. Dėl sa vo et ni nio sa vi tu mo ir vi suo me nė je nu si sto vė ju sių ste re o ti pų ro mams – tiek vai kams, tiek su au­gu siesiems – be ap lin ki nių pa gal bos sun ku in teg ruo tis į bet ko kią ben druo me nę. Pro jek to or ga ni za to riai, puo se lė da mi lie­tu vių tau ti nes tra di ci jas, sie kė pa dė ti ro mų mo te rims įsi trauk ti į ben druo me nės veik lą.

Pa va sa rį vai kai, reng da mi Už ga vė nes, mėgs ta vai din ti či go­nus, ne sun kiai įžvelg da mi jų tau ti nius skir tu mus. Pa tai sos na mų ben druo me nė je či go nų per so na žų Už ga vė nių šven tėms il gai ieš ko ti ne rei kė jo. Ro mų mo te rys ap si gau bė di de lė mis spal vo­to mis ska ro mis, pa si puo šė ries tai nių vir ti nėm. Tarš ky nė mis, barš ku čiais, šaukš tais kvie tė vi sus iš kie mo va ry ti žie mą. Pa čios siu vo, pie šė Mo rę ir ne gai les tin gai ją su de gi no, ti kė da mos, kad at si kra tė per žie mą su si kau pu sio blo gio.

Pir mą kar tą ben druo me nė je bu vo or ga ni zuo ja ma Ka ziu ko mu gė. Vi są mė ne sį jau tė si ma lo nus su ju di mas. Mo te rys mez gė, siu vi nė jo, pie šė at vi ru kus, ke pė ban de les, py ra gus. Pri si mi nė­me na tū ra liuo sius mai nus. Ro mų mo te rys įsi ti ki no, kad sa vo ran ko mis pa darytus daik tus ga li ma iš mai ny ti.

Pro jek to part ne riai – Pa ne vė žio Vy tau to Mi ka laus ko me nų gim na zi jos mo ki niai ir dai lės mo ky to jai – su ren gė pie ši nių pa­

ro dą „Ma žų jų Lie tu vos tau tų et ni nis pa vel das“. Dai lės kla sės mo ki niai pie šė či go nus su jų na cio na li niais dra bu žiais. Ro mų mo te rys ne tik pa ty rė ma lo nių emo ci jų, ban dy da mos pie ši niuo­se at pa žin ti sa ve, bet ir pa ju to su si do mė ji mą jų tau tos et ni niu pa vel du. Že mės die nai skir tai pa ro dai „Au gi na me me dį“ jos kar tu su me nų gim na zi jos mo ki niais sa vo pie ši niuo se „už au­gi no“ me džius.

Bai gia ma jai šven tei ro mų mo te rys pa čios siu vo spal vin gus dau gias luoks nius si jo nus, šo ko, dai na vo. Me nų gim na zi jos mo­ki niai pa dė jo kur ti tra di ci nius či go nų pa puo ša lus – skam ban čius ka ro lius ir bliz gan čias apy ran kes iš pi ni gų.

Ba lan dį Pa ne vė žio su au gu sių jų mo ky mo cen tro Pa tai sos na mų sky rius surengė Tarp tau ti nės ro mų die nos šven tę. Pa­si žiū rė ti ro mų mo te rų rank dar bių, pa si klau sy ti či go nų fol klo ro, su si pa žin ti su įdo mia tau tos is to ri ja (žiū rė jo me fil mą „Či go nai ar ro mai?“) su si rin ko vi sa Pa tai sos na mų ben druo me nė. Ne li ko abe jin gų či go nų ro man sams ir ug nin giems šo kiams. Mo kyk los di rek to rius Min dau gas Li bi kas už da ly va vi mą pro jek te vi sas ro mų mo te ris ap do va no jo „Eu ro pi ni gi nė mis“.

Pra di nių kla sių mo ky to ja Vi ta li ja Ja ku to nie nė da li jo si pa tir ti mi res pub li ki nė je kon fe ren ci jo je Vil niu je. Mo ky to ja skai tė pra ne­ši mą „Ro mų mo ky mas – žings ne lis in teg ra ci jos į vi suo me nę link“. Pa tai sos na mų ad mi nist ra ci jos di rek to riaus pa va duo to ja Re gi na Stan ku vie nė pa si rū pi no la bai rei ka lin ga pa ra ma ro mų mo te rų mo ky mo prie mo nėms įsi gy ti.

Sma gu, kad puo se lė da mi tra di ci jas mo ko mės bū ti to le ran­tiš ki.

Vi­ta­li­ja­JA­KU­TO­NIE­NĖPa­ne­vė­žio­su­au­gu­sių­jų­mo­ky­mo­cen­tro­Pa­tai­sos­na­mų­sky­riaus­mo­ky­to­ja­

drau­ge­su­ro­mais

14

Moks li nin kai tei gia, kad įgū džiai, rei ka lin­gi XXI a. žmo gui, yra ben dra dar bia vi mas, kri ti nis mąs ty mas, so cia li nė at sa ko my bė, ty ri mas, pro ble mų spren di mas ir skait me­ni nis raš tin gu mas. Da bar ti niai mo ki niai yra pui kiai įval dę mo der ni ą sias tech no lo gi jas, to dėl be jų ne įsi vaiz duo ja pa sau lio pa ži ni mo. Ka dan gi jie pra tę gau ti at sa ky mus iškart, mo ky to jai su si du ria su iš šū kiu, kaip at pa žin ti ga biuo sius mo ki nius ir veiksmingai ten ki nant jų po rei kius nu kreip ti tin ka ma lin kme. Veik la tu ri bū ti įdo mi ir ak ty vi, ska ti nan ti ge riau pa­žin ti su pan čią ap lin ką, pri tai ky ti įgy tas ži nias ir ge bė ji mus spren džiant įvai rias pro ble mas. Vie nas iš sėk min giau sių me to dų, ug dant mo ki nių ge bė ji mus ir kom pe ten ci jas, yra prak­ti nis ty ri mas.

Šiau lių „Sau lė te kio“ gim­na zi jo je, at si žvel giant į in­di vi du a lius mo ki nių po rei­kius, 1–2 kla sių gim na zis­tams siū lo ma rink tis bio­me di ci nos moks lų kryp tį. Pa mo ko se įgy tas te ori nes ži nias jie ga li prak tiš kai pri tai ky ti mies to ir res pub­li kos uni ver si te tų, ko le gi jų bei ne for ma lio jo švie ti mo cen trų la bo ra to ri jo se. Lie­tu vos mo ki nių ne for ma lio jo švie ti mo cen tras, vyk dy da mas pro jek tą „Mo ki nių jau nų jų ty rė jų at sklei di mo ir ug dy mo sis te mos su kū ri mas – II eta pas“, šių me tų va sa rio– ko vo mė ne siais rengė prak ti nius mo ky mus sta cio na rio­je moks li nė je la bo ra to ri jo je Vil niu je. Mo ki niai įgi jo te ori nių ži nių ir at li ko prak ti nius ty ri mus mik ro bio lo gi jos, bio fi zi kos, bio che mi jos ir na no tech no lo gi jų la bo ra to ri jo se. Mik ro bio lo gi jos la bo ra to ri jo je (ty ri mų ku ra to rius – Po vi las Ka va liaus kas) mo ki niai at li ko eks­pe ri men tą „Kli ni ki nis at ve jis“ – tu rė jo at pa žin ti li gą su ke lian čius mik ro or ga niz mus ir pa rink ti tin ka mus an ti bio ti kus tiks lin gam gy dy mui pa gal at spa ru mo zo ną mi li met rais. Bio fi zi kos už si ė­mi mo „Mik ro sko pi jos ir spek tros ko pi jos“ (ty ri mų ku ra to rė – Li na Ste po na vi čie nė) me tu gim na zis tams bu vo sudarytos sąlygos iš tir ti dru ge lio, mu sės, gry bo che mi nę su dė tį ato mi nės jė gos mik ro sko pu, Fou rier spek tros ko pu (FTIR) bei ske nuo jan čiu elek tro ni niu mik ro sko pu (SEM). Mo ki niams la biau siai įsi mi nė bio che mi jos sri ties ty ri mas – „Gli ko ge no iš sky ri mas iš ke pe nų ir bal ty mo nu sta ty mas“ (ty ri mo ku ra to rė – Liud mi la Bul ko­Li gio­nie nė). Na no tech no lo gi jų už si ė mi mui va do va vu si la bo ra to ri jos ve dė ja Ju li ja Ba niu ke vič pa tei kė už duo tį – su kur ti „kap su lę“ te ma „Tiks lin ga vais tų per na ša“. Pa ga mi nę kap su lę, jau nie ji ty rė jai ją nu da žė rau do na ar ba mė ly na spal vo mis ir po kiek lai ko įlei do į vi dų vais tų, taip jai „su teik da mi gy vy bę“. Mo ky mų pa bai go je gim na zis tai at li ko kiek vie nos mo ky mų sri ties ži nių pa tik ri ni mo tes tus, aptarė sa vo bū si mas moks li nes idė jas ir jų įgy ven di ni mo ga li my bes. Tris sa vai tes jau nie ji ty rė jai elek tro ni­nė je erd vė je kon sul ta vo si su sa vo moks li nių dar bų ku ra to riais, pla na vo ti ria muo sius dar bus.

Ko vą prak ti nių mo ky mų me tu jau nie ji ty rė jai at li ko devynis ty ri mus. Jie dir bo in di vi du a liai ar ba po ro mis. At lik ti trys mik­ro bio lo gi jos sri ties ty ri mai. Ty ri mo „Mie lių pro duk ci nė nau da“ me tu skir tin gų tem pe ra tū rų veik to se ter pė se au gin tos mie lės, ku rios skai dė gliu ko zę, fruk to zę ir krak mo lą. Gau tos me džia gos

tir tos re a gen tais, re gist ruo ta, ku rių su skai dy tų me džia gų bu vo dau giau ar ma žiau. „Mik ro bų per ne ši mas“ – tur būt la biau siai vi sus su do mi nęs ty ri mas. Ne įpras tas jis bu vo tuo, kad rei kė jo skros ti du in sek ta riu me au gin tus ir ty ri mui už mig dy tus ta ra ko­nus. Jų virš ki ni mo trak te bu vo ras ta E.co li ir Sal mo nel la bak­te ri jų. Tre čia sis šios sri ties eks pe ri men tas – „Del nų te pi nė lių ty ri mas pa nau do jus skir tin gas dez in fe kuo jan čias prie mo nes“. Bu vo at lik ti du bio che mi jos sri ties ty ri mai. Ty ri me „Au ga li nių alie jų ana li zė. Tria cig li ce ro lių hid ro li zė“ vyk dy ta au ga li nių alie jų hid ro li zė su KOH, taip pat iš aiš kin ta au ga li nio alie jaus su dė­tis – ko kios me džia gos jį su da ro ir į ką jis skai do mas, pa te kęs į žmo gaus or ga niz mą. Atlikdamos eks pe ri men tą „Bal ty mų kie kis so de au gi na mų ir par duo tu vė se par duo da mų obuo lių ty ri mas“ gim na zis tės iš ty rė, ar šiuo se vai siuo se yra bal ty mų ir bak te ri jų, aiš ki no si, ko kius obuo lius ver ta ir svei ka var to ti. Bio fi zi kos sri tį pasirinkęs mo ki nys iš „Le go Mind storms“ de ta lių su konst ra vo ran ką, ku ri pa gal spal vas tu rė jo at skir ti daik tus. Ro bo tu kas mo kė jo pa im ti duo da mą ka muo liu ką ir, jei jis rau do nas – pa si­lik ti, jei mė ly nas – at mes ti. Ty ri mo „Žmo gaus ir gy vū no plau kų struk tū ros pa ki ti mai skir tin gos kon cen tra ci jos rūgš ty se“ me tu pa si nau do jus FTIR ir SEM nustatyta, kaip re a guo ja žmo gaus, ka tės ir šuns plau kai į skir tin gų kon cen tra ci jų ac to ir drus kos rūgš tis, at lik tos spek tri nė, taš ki nė, li ni ji nė ana li zės. At lik ti du na no tech no lo gi jų sri ties ty ri mai. Atliekant ty ri mą „Plau kų pa vei ki mas tin ka mo se tem pe ra tū ro se“ bu vo atlikti da žy to ir ne da žy to, vi rin to ir ne vi rin to plau kų mė gi niai, aiš kin ta si, kaip aukš ta tem pe ra tū ra vei kia skir tin gus plau kus. Eks pe ri men to „Me džia gų pa vir šių ty ri mas“ me tu iš tir ti įvai rių me džia gų pa­vir šiai, pa deng ti skir tin go mis che mi nė mis me džia go mis, bei pa ga min ti hid ro fo bi niai pluoš tai iš me džio ir teks ti lės.

Gim na zis tai apie sa vo ty ri mų re zul ta tus ir iš va das papasa­kojo vie ni ki tiems bei į prak ti nius mo ky mus at vy ku siems ki tų Lie tu vos gim na zi jų bio lo gi jos, fi zi kos ir che mi jos mo ky to jams. Kiek vie nas dar bas bu vo skir tin gas ir įdo mus. Atliekant eks pe ri­men tus rei kėjo daug at sa kin gu mo, nestokoti ryž to ir smal su mo.

Mū sų nuo mo ne, prak ti niai ty ri mai sta cio na rio je moks li nė je la bo ra to ri jo je – vie na iš efek ty viau sių veik lų, pa de dan čių for­muo ti moks li nę pa sau lė žiū rą, su tei kian čių sa vi raiš kos ga li my­bių ga biems ir ta len tin giems mo ki niams. To kie pro jek tai ug do hi po te zių for mu la vi mo įgū džius, ska ti na veiksmingai nau do tis įvai riais in for ma ci jos šal ti niais, mo ko kri tiš kai mąs ty ti, ap do ro ti ir ana li zuo ti gau tus re zul ta tus, pa teik ti iš va das.

Kris­ti­na­UR­BO­NIE­NĖŠiau­lių­„Sau­lė­te­kio“­g-jos­an­glų­kal­bos­mo­ky­to­ja

Dan­guo­lė­VAI­ČE­KAUS­KIE­NĖBio­lo­gi­jos­mo­ky­to­ja­

jau­nų­jų­ty­rė­jų­prak­ti­niai­mo­ky­mai­sta­cio­na­rio­je­moks­li­nė­je­la bo ra to ri jo je

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2015 m. Nr. 5 (349)

15

MokykloseDžiau gia mės vis di dė jan čiu laiš kų srau tu iš Jū sų mo kyk lų

ir lop še lių­dar že lių. Ta čiau ne vis kas, kas pa ra šy ta, ga li bū ti iš spaus din ta – ir dėl gau na mų straips nių gau sos, ir dėl tuo me tu jau ne ak tu a lių te mų (juk ne įdo mu prieš Ve ly kas skai ty ti apie Ka lė das), ir dėl to, kad ra ši ny je ma ža in for ma ci jos, ku ri bū tų įdo mi ne tik pa čiam laiš ko au to riui. Ne ga na pa ra šy ti, kas ir ka da įvy ko. Dar svar bu at sa ky ti į klau si mus, ko dėl ir kas iš to. Kas iš to mo ki niui, mo ky to jui, tė vams? Mū sų ug dy mo įstai­go se, taip spren džia at si tik ti nis „Švie ti mo nau jie nų“ skai ty to jas, vi sos die nos at ro do kaip šven tė, ku rias ap ra šo me vie no dais sa ki niais. Ir tai ne bū tų blo gai, jei ki tą kar tą pa ra šy tu me apie tai, kaip gy ve na me, kai šven tė pra ei na, ko kia kas die ny bė lop­še ly je­dar že ly je, pa grin di nė je pe ri fe ri jos mo kyk lo je, ži no mo je Kau no gim na zi jo je. Ko dėl ne sa me lin kę da ly tis tuo, kas yra bran džio ji ug dy mo įstai gos pa tir tis? Šiais me tais la bai lauk tu­me to kių ra ši nių.

No ri me pri min ti, kad ne per spaus di na me straips nių, jau pub­li kuo tų re gio ni nė je spau do je ar skelb tų in ter ne to sve tai nė se. Jei gu taip at si ti ko, pra šo me nu ro dy ti sve tai nės ad re są, ku rį pa skelb si me kartu su straips nio iš trau ka. Dė ko ja me už su pra­tin gu mą. Be si mo ky da mi ga lė tu me aug ti drau ge.

Zi­na­RIM­GAI­LIE­NĖ„Švie­ti­mo­nau­jie­nų“­vy­riau­sio­ji­re­dak­to­rė

Sma gu bū tų gau ti tvar kin gus laiš kus, be gra ma ti nių klai dų, su tei sin gai pa ra šy tais vie to vių pa va di ni mais ir be ci ta tų an glų, pran cū zų ar kt. kal bo mis – jas rei kė tų iš vers ti į lie tu vių kal bą ir iš skir ti lie tu viš ko mis ka bu tė mis (lie tu viš kas ka bu tes ga li ma su rink ti kla via tū ra: Alt + 0132 ir Alt + 0147). Laiš kai, siun čia mi re dak ci jai, tu ri bū ti pa si ra šy ti, po kiek vie nu teks tu pri va lo bū ti nu ro dy tas jo au to rius. Ne pa si ra šy tų laiš kų spau dai ne reng si me ir au to rių nei eš ko si me.

Tik riau siai pa ste bė jo te, kad bent kar tą teks te ra šo me pil nus mi ni mų žmo nių var dus. Teks tus, ku riuo se prie pa var džių ne­nu ro dy ti var dai, o tik san trum pos, siun čia me at gal ir ti ki mės gau ti jau pa tai sy tus. Ne lie tu viš kus as men var džius pra šo me ra šy ti ori gi na lo kal ba – taip iš veng si me ne tei sin gų in ter pre ta ci jų.

Mo­ni­ka­GRI­GŪ­NIE­NĖ„Švie­ti­mo­nau­jie­nų“­kal­bos­re­dak­to­rė

Iliust ra ci ja – nuo trau ka, pie ši nys – yra va di na ma teks to aki­mis. Ji be ga lo svar bi, nes tin ka mai pa rink ta pa tvir ti na ir pa­pil do teks te mi ni mus fak tus, su do mi na, pa trau kia dė me sį, ga li api ben drin ti in for ma ci ją ir pa puoš ti lei di nio pus la pį. Nuotrauka, kurioje išsirikiavę visi renginio dalyviai, nėra informatyvi.

Negalėsime­panaudoti­nuotraukų,­jeigu­jos:­ � įkeltos į teks tą (reikia pridėti laiške); � įterptos laiško fone; � su ma žin tos (tokios tinka tik in ter ne tui); � pateiktos kaip ko lia žas.

Taip pat ne siųs kite nuotraukų nuorodų, 10­ies ar dau giau nuo trau kų, iliust ruo jan čių vie ną te mą – rei kė tų at rink ti tai, kas, Jū sų ma ny mu, yra svar biau sia.

Taip pat pa ra šykite, kas nuotraukose vaiz duo ja ma.

Eg­lė­LES­NIAUS­KIE­NĖ„Švie­ti­mo­nau­jie­nų“­ma­ke­tuo­to­ja

Kau no Pa ne mu nės pra di nė je mo kyk lo je įvy ko Lie tu vos pra di nio ug dy mo mo kyk lų aso cia ci jos (LPU MA) stei gia ma sis su va žia vi mas­kon fe ren ci ja.

Po me ni nės raiš kos stu di jos „Nuo jau ta“ vai kų pa ro dy to pa­va sa ri nio vaiz de lio su va žia vi mo da ly vius pa svei ki no Lie tu vos Res pub li kos Sei mo na rys Me čis lo vas Zas čiu rins kas, švie ti mo ir moks lo vi ce mi nist rė Ge no vei ta Kra saus kie nė, Kau no mies­to sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos Švie ti mo, kul tū ros ir tu riz mo plėt ros rei ka lų val dy bos Švie ti mo ir ug dy mo sky riaus ve dė jas dr. An ta nas Bag do nas, pa va duo to ja dr. Ona Vi soc kie nė, vy­riau sio ji spe cia lis tė Di le ta Tin džiu lie nė.

Su va žia vi me pra ne ši mus skai tė Kau no mies to sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos Švie ti mo, kul tū ros ir tu riz mo plėt ros rei ka lų val­dy bos Švie ti mo ir ug dy mo sky riaus For ma lio jo švie ti mo po sky rio ve dė ja dr. Vi li ja Adaš ke vi čie nė, Lie tu vos mo kyk lų va do vų aso­cia ci jos pre zi den tė Ra mu tė Meč kaus kie nė, Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos Ug dy mo plė to tės cen tro Iki mo kyk li nio ir pra di nio ug dy mo po sky rio ve dė ja As ta Ru die nė, pro jek to „Stan dar ti zuo­tų mo ki nių pa sie ki mų ver ti ni mo ir įsi ver ti ni mo įran kių ben dro jo la vi ni mo mo kyk loms kū ri mas“ II eta po va do vė Eg lė Mel ni kė.

LPU MA pre zi den te iš rink ta Kau no Pra no Ma šio to pra di nės mo kyk los di rek to rė Auš ra Bur bie nė. Iš rink to ji aso cia ci jos ta ry­ba at sto vau ja vi soms Lie tu vos ap skri tims. Aso cia ci jos mo to: „Nuo ma žo vai ko – iki di de lio žmo gaus“.

Dr. Vir­gi­ni­ja­RU­PAI­NIE­NĖKau­no­Pa­ne­mu­nės­prad.­m-klos­di­rek­to­rė

Stei gia ma sis su­va­žia­vi­mas-kon­fe­ren­ci­ja

Kai šia do rių r. Pa par čių pa grin di nė je mo kyk lo je su reng tas se mi na ras „Mo ki nių pa žan gos ma ta vi mas ir fik sa vi mas pa mo­ko je“, ku rį ve dė Pa ne vė žio „Vy tu rio“ pro gim na zi jos di rek to rė Vi ta li ja Dziu ri čie nė.

Lek to rė se mi na rą pra dė jo klaus da ma, „kas yra gy ve ni mo sėk mė?“, o at sa kė Al ber to Eins tei no žo džiais: „Gy ve ni mo sėk mė – tai dar bas, žai di mai ir už čiaup ta bur na.“ Ji apžvelgė Joh no Hat tie kny gą „Ma to mas mo ky ma sis“, ku rio je pa ta ria ma, kaip per prak ti nę veik lą už tik rin ti kuo di des nį po vei kį mo ki nių mo ky mo si pa sie ki mams. V. Dziu ri čie nė siū lė mo ky to jams pa­bū ti mo ki nių kai ly je, pa žiū rė ti į pa mo ką jų aki mis. Svar biau sia, kad kiek vie na mo kyk lo je vyk do ma veik la tu rė tų grįž ta mą jį ry šį. Kar tais mo kyk lo se or ga ni zuo ja ma daug veik lų, bet ne vi sa da pa si do mi ma, ar tai nau din ga mo ki niui, ar pa ge rė jo jo pa sie ki­mai. Mo ky to jo dar bo es mė – nuo la ti nė są vei ka tarp jo ir mo ki nio. Lek to rė se mi na re pa tei kė prak ti nių už duo čių. Ji rė mė si ne tik nau jai iš leis ta kny ga, bet ir sa vo pa tir ti mi. „Svar biau sia, kad kiek vie nas mo ki nys bręs tų kaip as me ny bė pa gal sa vo po rei kius ir iš ga les, įgy tų kom pe ten ci jų, bū tų pa si ruo šęs gy ve ni mui ir dar­bui šiuo lai ki nė je vi suo me nė je“, – tei gė pro gim na zi jos di rek to rė.

Jo­a­na­PE­RED­NIE­NĖPa­par­čių­pagr.­m-klos­bib­lio­te­ki­nin­kė

Šiuo­lai­ki­nė­pa­mo­ka­pa­gal­j.­Hat­tie

16

Kal bi nis są mo nin gu mas ini ci juo ja tei gia mus po ky čius dau­ge ly je sri čių. Įvai ria kal bis ben dra dar bia vi mas le mia sėk min gą veik lą. Šiau lių „Ro mu vos“ pro gim na zi jos pe da go gai su kvie tė res pub li kos už sie nio kal bų mo ky to jus ir jų mo ki nius į kon fe­ren ci ją „Sėk min gas už sie nio kal bų mo ky mas(is) įgy ven di nant pra di nio ir pa grin di nio ug dy mo pro gra mą“ pa si da ly ti sėk min gos veik los pa tir ti mi mo kant ir mo kan tis už sie nio kal bų.

Pa grin di nio ug dy mo sky riaus ve dė ja Ire na Ak mens kie nė, ku ruo jan ti už sie nio kal bų mo ky to jų me to di nės gru pės veik­lą „Ro mu vos“ pro gim na zi jo je, pa svei ki no 60 mo ky to jų ir 30 mo ki nių, at vy ku sių iš Jur bar ko, Bir žų, Ma žei kių, Pa kruo jo, Nau jo sios Ak me nės, Rad vi liš kio, Jo niš kio ir Šiau lių pra di nių mo kyk lų, pro gim na zi jų ir gim na zi jų. Kon fe ren ci jos me tu bu vo sie kia ma ak ty vin ti pra di nio ir pa grin di nio ug dy mo pro gra mas įgy ven di nan čių mo kyk lų ben dra dar bia vi mą bei mo ky to jų ir mo ki nių kū ry biš ku mą mo kant ir mo kan tis už sie nio kal bų, pa­si da ly ti mo ky to jų ir mo ki nių kū ry bi nė mis idė jo mis, jų įgy ven di­ni mo pa tir ti mi, apžvelgti vy ku sias sėk mės pa mo kas, pro jek tus, ren gi nius ir ki tą veik lą, ku rio je at si skleis tų už sie nio kal bų mo ky mą si mo ty vuo jan čių me to dų der mė. Ap tar tos so cia li nės kom pe ten ci jos plė to ji mo ga li my bės, la vi nant vie šo kal bė ji mo ge bė ji mus, su da rant sąlygas mo ki niams ben drau ti ir ben dra­dar biau ti ne tra di ci nė je ap lin ko je. Ple na ri nio po sė džio dalyvius Šiau lių uni ver si te to Hu ma ni ta ri nio fa kul te to hu ma ni ta ri nių moks­lų dak ta rė, Ru sų kal bos ir kul tū ros cen tro di rek to rė Svet la na Ka ra va je va su pa žin di no su fon do „Rus skij mir“ pro gra mo mis ir pro jek tais. Šiau lių uni ver si te to Hu ma ni ta ri nio fa kul te to Už sie­

Sėk­min­ga­už­sie­nio­kal­bų­mo­ky­mo(si)­pa­tir­tis

nio kal bų stu di jų ka ted ros lek to rė Vio le ta Jo ciu vie nė apžvelgė veiksmingo dar bo „Ro bo tel“ kal bų mo ky mo la bo ra to ri jo je ga li­my bes. Šiau lių ap skri ties Po vi lo Vi šins kio vie šo sios bib lio te kos Ame ri kos skai tyk los ko or di na to rė, vy riau sio ji bib lio te ki nin kė Ro ma Ba ris tai tė da ly vius su do mi no skai tyk lo je vyks tan čio mis ne tra di ci nė mis an glų kal bos pa mo ko mis.

Mo ky to jai ir mo ki niai dirb da mi gru pė mis dis ku ta vo apie efek ty vias, įtrau kian čias, mo ty vuo jan čias ir į skir tin gus mo ki nių ge bė ji mus nu kreip tas už sie nio kal bų mo ky mo(si) stra te gi jas bei me to dus, ver ti ni mą ir įsi ver ti ni mą kaip mo ky mo si pa tir ties da lį, pasakojo apie įgy ven di na mus tarp tau ti nius, na cio na li nius bei mo kyk li nius pro jek tus – sėk min gą ir ak ty vią veik lą. Kon fe ren­ci jos da ly vius do mi no už sie nio kal bų sėk min go mo ky mo(si) ir kū ry biš ku mo ug dy mo, pa si tel kiant in for ma ci nių ir ko mu ni ka ci nių tech no lo gi jų (IKT) nau jo ves, da ly va vi mas mo kyk los gy ve ni me to bu li nant mo ki nių ko mu ni ka ci ją už sie nio kal ba bei ug dy mo in teg ra lu mas mo kant(is) už sie nio kal bų. Jei no ri me, kad mo­ky to jai pa tir tų sėk mę mo ky da mi kal bų, o mo ki niai – be si mo ky­da mi, tu ri me pa si da ly ti tuo, kuo džiau gia mės ir di džiuo ja mės.

Kon fe ren ci jos da ly viai pabrėžė prak ti nių ži nių apie ak ty viuo­sius mo ky mo(si) me to dus pa si da li ji mo nau dą, pa si džiau gė, kad ren gi nio tu ri nys bu vo pra smin gas, o te mos – su si ju sios su šiuo lai ki nių mo ky to jų ir mo ki nių po rei kiais.

Gi­ta­na­PET­RU­ŠIE­NĖŠiau­lių­„Ro­mu­vos“­prog-jos­an­glų­kal­bos­mo­ky­to­ja­me­to­di­nin­kė,­

už­sie­nio­kal­bų­mo­ky­to­jų­me­to­di­nės­gru­pės­va­do­vė­

Rai dos dės nin gu mai le mia, kad reikš min­gos žmo giš ko sios pa tir tys da ro įta ką mū sų veik lai, mąs ty mui, ver čia keis ti pa žiū ras ir per kai no ti ver ty bes. Ga li ma drą siai teig ti, kad nuo la ti nė kai ta yra žmo gaus ir žmo giš ko sios kul tū ros lem tis. Įvy ko Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos (ŠMM) ir Švie ti mo ap rū pi ni mo cen tro (ŠAC) vyk do mo pro jek to „Al ter na ty­vu sis ug dy mas“ bai gia mo ji kon fe ren ci ja te ma „Ko dėl ver ta keis tis ir keis ti?“ Pro jek to idė ja – at ver ti ke lius ug dy mo įvai ro vei ku riant al ter­na ty vas esa moms ug dy mo for moms, pai sant mo ki nių skir tin gu mo, at lie piant jų po rei kius ir plė to jant pa si rin ki mo ga li my bes mo kyk lo je.

Pro jek tas skir tas be si kei čian čiai mo kyk lai, ku rio je ga li my bę mo ky tis at ran da KIEK VIE­NAS, net ir KI TOKS, vai kas.

Kon fe ren ci joje kar je ros kon sul tan tas, ben­drovės „Sco op“ mo ky mo si plėt ros di rek to rius iš Suo mi jos Ju ha Lah ti ne nas pa žy mė jo, kad svar bu ap mąs ty ti ir per ei ti nuo to, ko mo­ky ti, iki – kaip mo ky ti. Tu ri bū ti mo ko ma si vi sur, ne tik mo kyk lo je, ir tą ap lin ką rei kia plės ti kuo anks čiau.

Kė dai nių su au gu sių jų ir jau ni mo mo ky mo cen tras 2012–2015 m. iš ban dė pro jek to „Al ter na ty vu sis ug dy mas“ mo­de lį „Pro duk ty vu sis mo ky ma sis“. Tai mo ky ma sis mo kyk lo je (tris die nas per sa vai tę), in di vi du a li zuo jant ir in teg ruo jant ug­dy mo tu ri nį, ir mo ky ma sis prak ti nio mo ky mo si vie to se (dvi die­nas per sa vai tę): vals ty bi nė se, pri va čio se įmo nė se, įstai go se, ūki nin kų ūkiuo se ir pan. Mo ki niai su si pa žįs ta su skir tin go mis pro fe si jo mis ir sie kia prak tiš kai pri tai ky ti aka de mi nes ži nias, įgy tas Cen tre, ir at virkš čiai – re a lias gy ve ni mo si tu a ci jas pa­vers ti te ori nė mis ži nio mis. Pa gal šį „Pro duk ty vio jo mo ky mo si“ mo de lį 2014 m. Kė dai nių su au gu sių jų ir jau ni mo mo ky mo cen tre

Pir­mo­ji­pro­duk­ty­vio­jo­mo­ky­mo­si­mo­ki­nių­lai­da­kar­tu­su­pro­duk­ty­vio­jo­mo­ky­mo­si­mo­ky­to­jo­mis­Lau­ra­Pau­laus­kie­ne­(an­tra­iš­de­ši­nės)­ir­Vio­le­ta­Ra­ma­naus­kai­te­(ket­vir­ta­iš­de­ši­nės)

Pro­jek­tas­bai­gė­si,­ta­čiau­veik­los­sėk­min­gai­tę­sia­mos

moks lus bai gė pir mo ji mo ki nių lai da. At ei ty je mo ki niams tai tu­rė tų pa dė ti mo ty vuo tai ir tiks lin gai pa si rink ti bū si mą pro fe si ją. Pro jek tas „Al ter na ty vu sis ug dy mas“ su tei kė ga li my bę kai tai, ku rią rei kia kur ti pa tiems, keis ti sa vo prak ti ką taip, kad po ky čiai ne gąs din tų ir var gin tų, o virs tų sa vas ti mi. Tad, nors pro jek tas „Al ter na ty vu sis ug dy mas“ bai gia si, ta čiau Kė dai nių su au gu sių jų ir jau ni mo mo ky mo cen tre veik los sėk min gai tę sia mos.

Lau­ra­PAU­LAUS­KIE­NĖPro duk ty vio jo mo ky mo si mo ky to ja

Gi­ta­na­STA­SY­TIE­NĖJau­ni­mo­sky­riaus­ve­dė­ja

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2015 m. Nr. 5 (349)

17

Kiek vie nas esa me su si dū rę su reiš ki niu, ku rį, rem da mie si liau dies iš min ti mi, ga li me pa va din ti dvie jų zui kių su me­džio ji mu vie nu šū viu. Tačiau net ir tie, ku rie ne me džio ja, pa sa kys, kad tai ma žai ti kė ti nas da ly kas. O štai Tau ra gės „Šal ti nio“ pro gim na zi jos mo ky to jai jums be užuo lan kų pa­tvir tins, kad jiems pa vy ko. Tie są sa kant, jo kios me džiok lės ne bu vo... bet apie vis ką iš pra džių.

Pro gim na zi jos me to di nė ta ry ba už si mo jo surengti me to­di nę die ną, į ku rią nu ta rė pa kvies ti ir mo kyk las part ne res iš vi sos Lie tu vos. Tai gi į Tau ra gę at vy ko ko le gos iš Aly taus, Ma ri jam po lės, Pa ne vė žio, Ra sei nių. Vi sas šias mo kyk las vie ni ja „Šal ti nio“ var das. Tau ra gės pro gim na zi jos di rek to rė Jū ra tė Laz daus kie nė, svei kin da ma sve čius, at sklei dė ir me­to di nės die nos „Mo ky mas tu ri ne tik in fo muo ti, bet ir įkvėp ti“ pa grin di nius tiks lus – ko le gos tu rė tų su si drau gau ti, pa si mo ky ti vie ni iš ki tų, pa si da ly ti ge rą ja pa tir ti mi, su si pa žin ti su Tau ra gės mies tu, apy lin kė mis, is to ri ja ir t. t. Vi si tiks lai ir pla nai bu vo įgy ven din ti. Su for muo ta dešimt da ly ki nių gru pių (lie tu vių ir už­sie nio kal bų, tiks lių jų moks lų ir kt.), ku rio se buvo aktyviai mo­komasi ir da li jama si pa tir ti mi, skai tomi pra ne ši mai ak tu a lio mis mo kyk lai te mo mis. Ant ro ji me to di nės die nos da lis bu vo pra­

Apie­iš­min­tį­ir­džiaugs­mą,­sly­pin­čius­vi­sai­ša­lia

mo gi nė­pa žin ti nė, to dėl pavadinta kū ry bi nėmis dirb tu vėmis. Nors toks pa va di ni mas šiek tiek gąs di no mū sų sve čius, ta čiau su ži no ję, kad ko le gos tau ra giš kiai jiems pasiūlė iš mok ti nau jos mar gu čių mar gi ni mo tech ni kos, su si pa žin ti su Tau ra gės kraš tu, pa si siū ti lė lių, ku rias bū tų ga li ma pra kal bin ti, mie lai pa si nė rė į veik lą. Mū sų ko le gos bu vo su ža vė ti ir įspū din go kon cer to, ku ria me pro gim na zi jos mo ki niai la bai iš ra din gai pri sta tė X, Y, Z kar tas. Pa si vaikš čio ji mai po mo kyk los ka bi ne tus ir erd ves at sklei dė dar vie ną svar bų da ly ką – Tau ra gės „Šal ti nio“ pro­gim na zi ja tik rai ta mo kyk la, ku rią drą siai ga li ma va din ti šiuo­lai kiš ka, ino va ty via, ir čia dir ba mo ky to jai, ver ti pa čių ge riau sių ir šil čiau sių žo džių.

Ir dar kar tą apie iš min tį. At si svei kin da ma su sve čiais di rek to rė už mi nė mįs lę­gal vo sū kį: „Šei mi nin kas, lauk da mas sve čių, tu ri idė ją, kaip juos nu ste bin ti, o at vy kę sve čiai šei mi nin kui pa lie ka bent po ne di de lę da le lę sa vo min čių, idė jų, šir dies. Tai gi, kas lai mi?“ Mū sų pro gim na zi jo je vy ku si me to di nė die na pa li ko tiek ge rų emo ci jų, idė jų, kad ne abe jo ja me, jog šis ren gi nys taps tra di ci niu ir vyks vis ki to je „Šal ti nio“ mo kyk lo je.

Li­na­TE­KO­RIE­NĖMe­to­di­nės­ta­ry­bos­pir­mi­nin­kė

Pa ne vė žio „Že my nos“ pro gim na zi jos Mo kyk los ta ry bos na riai su ma nė su bur ti tė ve lius, mo ki nius ir mo ky to jus į ben drą ap skri to jo sta lo dia lo gą. Su si ti ki mo tiks las – stip rin ti mo ky to jų ir mo ki nių tar pu sa vio san ty kius, pa dė ti mo ky to­jams ge riau su pras ti mo ki nių po rei kius, įver tin ti jų ge bė ji­mus ir ga li my bes, ap tar ti veiksmingiausias tė vų ir mo kyk los ben dra dar bia vi mo for mas.

Dar prieš dia lo gą pro gim na zi jos prie sa ly je vi si da ly viai ga lėjo raš tu iš reikš ti sa vo lū kes čius.

Ren gi nį ve dančios mo ky to jos me to di nin kės Aud ro nė Bal čiū­nie nė ir Ni jo lė Vai čiu ly tė su si rin ku sie siems priminė: „Be dia lo go mū sų gy ve ni mas – ne įma no mas. Kiek vie na die na pra si de da dia lo gu: su sa vi mi, su gam ta ir, ži no ma, su vai kais, tė vais, ko­le go mis...“ Bu vo apžvelgtos mo ki nio, mo ky to jo ir tė vų aki mis daž niau siai pa si tai kan čios pro ble mos: daug na mų dar bų, triukš­mas kla sė je, mo ki nio el ge sys ir kul tū ra pa mo kų ir ne pa mo kų me tu, sun kios mo ky mo pro gra mos, vai ko ir mo ky to jo pa teik tos in for ma ci jos tė vams skir tu mai ir pan.

Siek da mi ge riau vie ni ki tus iš girs ti, su pras ti, vi si žiū rė jo me Li di jos Lau rin čiu kie nės fil mo iš trau ką apie ke tu rias skir tin gas žmo nių kar tas ir joms bū din gus ypa tu mus. Ap ta rę fil mą, ki bo me į dar bą. Mo ki nių ap skri to jo sta lo gru pė tu rė jo pa ruoš ti at sa ky­mus į klau si mą „Ką duo da vai kui tė vų ir mo ky to jų ben dra dar­bia vi mas?“ Mo ki niai tei gė, kad „la biau pa si ti ki ma mo ky to jais“, „ne bi jo ma ap tar ti įvai rių įvy kių su tė vais ir mo ky to jais“. Tė vų bu vo pra šo ma iš sa ky ti sa vo lū kes čius. Jie pa brė žė no rin tys, kad vai kas mo ky tų si sau gio je ap lin ko je, bū tų tai ko mos šiuo­lai ki nės pro gra mos ir ma ži na mi krū viai, pabrėžė ly gia ver čius mo ky to jų ir vai kų san ty kius. Mo ky to jai, at sa ky da mi į klau si mą „Ko kios ben dra dar bia vi mo su tė vais pro ble mos?“, tei gė, kad ne vi sa da su tam pa po žiū ris į vai kų auk lė ji mą, kar tais tė vams trūks ta po zi ty vu mo bei to le ran ci jos ver ti nant mo ky to jo dar bą, be to, abiem pusėms stin ga tar pu sa vio pa si ti kė ji mo.

Ren gi nį ve dančios mo ky to jos su si rin ku sių jų klau sė: „Ką rei kia

Po­zi­ty­vus­mo­ky­to­jų,­mo­ki­nių­ir­jų­tė­vų­dia­lo­gas­–­ar­tai­(ne)įma­no­ma?

da ry ti, kad ne tik ben drau tu me, bet ir ben dra dar biau tu me?“ Mo­ki nių gru pė su šyp se no mis vei duo se išsakė sa vo ben drą min tį – pra šy mą, kad vi si su au gu sie ji mo ky tų si nau do tis iš ma nio sio mis tech no lo gi jo mis – ben drau tų „Fa ce bo ok“, „Sky pe“, „Twit ter“, „Ma no die ny nas“, „Go og le+“ ir ki tuo se so cia li niuo se tin kluo se. Vai kai sa vo no rą pa grin dė tuo, kad jie yra Z kar tos atstovai ir su au gu sie ji tu rė tų prie jų pri si tai ky ti. Vy res nių jų kar ta – tė vai – siū lė, kad vyktų dau giau ben drų spor ti nių ir ki tų te mi nių ren gi nių, iš vy kų, at vi rų mo ki nių pa mo kų tė vams. Mo ky to jų gru pė kal bė jo, kad rei ka lin gas tė vų sa va no ria vi mas or ga ni zuo jant ir ve dant įvai rius ne for ma laus ug dy mo už si ė mi mus, be to, tė vai ga lė tų ak ty viau da ly vau ti spren džiant iš ki lu sias pro ble mas.

Api ben dri nau mo ki nių, tė vų ir mo ky to jų lū kes čius. Vi sos trys dia lo go da ly vių gru pės daž niau siai kal bė jo apie po zi ty­vių tar pas me ni nių san ty kių po rei kį – iš klau sy mą, gir dė ji mą, su pra ti mą, pa si ti kė ji mą, to le ran ci ją ki to kiai nuo mo nei, ben dro vi sos mo kyk los ben druo me nės tiks lo sie ki mą. Ren gi nio ve dė jai pa tei kė 2009–2013 m. Lie tu vo je at lik tą „Po zi ty vaus dia lo go, ben dra dar bia vi mo tarp vai kų ir su au gu sių jų nau da“ ty ri mą. Re­zul ta tai pa ro dė, kad Lie tu vos mo kyk lų ir tė vų ben dra vi mas kol kas ne tam pa ben dra dar bia vi mu. Ren gi nį ve dančios mo ky to jos vi siems pri mi nė, kad tai bu vo po zi ty vaus dia lo go pra džia. Apie tai kal bė ti tu ri mo ky to jai pa mo ko se, auk lė to jai – tė vų su si rin­ki muo se, mo ky to jai ir tė vai – įvai rių kon sul ta ci jų me tu. Apie tai tu ri me kal bė ti sa vo šei mo se kas dien.

Nors Lie tu vos ty ri mo re zul ta tai ir nė ra pa tys ge riau si, vis gi šio ren gi nio da ly viai vie nin gai pri ta rė, kad po zi ty vus mo ky to jų, mo ki nių ir jų tė vų dia lo gas įma no mas.

Su si ti ki mo pa bai go je ren gi nio da ly viai lanks tė lėk tu vė lius, už ra šė ant jų lin kė ji mus ir pa siun tė vie ni ki tiems. Vi sų nuo tai ka bu vo pui ki – va di na si, iš si kal bė jo me, pa si sten gė me su pras ti ša lia esan tį jį, su si drau ga vo me. To ir bu vo siek ta.

Dai­va­ŠID­LAUS­KIE­NĖPa­ne­vė­žio­„Že­my­nos“­prog-jos­psi­cho­lo­gė

18

Idė jų ir jų raiš kos bū dų bei for mų ieš ko ji mas tar si na tū ra­liai tam pa ryš kiu ak cen tu kas die nė je mo kyk li nė je veik lo je. O tai, lyg ste buk lin ga laz de le mos te lė jus, vi sus su vie ni ja ben dram darbui, ža di na kū ry bi nę vaiz duo tę, su tei kia nau­jų ga li my bių sa ve iš ban dy ti, atskleisti ge bė ji mus ir slap tus ta len tus.

Be bai mės su klys ti. Tai už au gi na spar nus.

An tu a nas de Sent Eg ziu pe ri yra pa sa kęs: „...ir ma lo nu mas su­krau­ti­žie dą, nu­ga­lė­ti­aud rą, pa­sta­ty­ti šven to vę ski ria si nuo ma lo nu mo tu­rė­ti su krau tą žie dą, nu ga lė tą aud rą, sto vin­čią šven to vę...“

Ma no krau na mas „žie das“ ir sta to ma „šven to vė“ – jau de šim tą kar tą Pa sva lio Lė vens pa grin di nė je mo kyk lo je įvy ku si an gliš kos dai nos šven tė­kon kur sas. Šiais me tais jis bu vo tarp tau ti nis, su kvie tęs dau giau kaip šim tą sve čių ne tik iš Pa sva lio, Pa ne­vė žio, Ku piš kio, Šiau lių, Vil niaus, Kau no, bet ir iš kai my ni nės Lat vi jos.

Pa ti pir mo ji an gliš kos dai nos šven tė bu vo tik mū sų – Lė vens mo kyk los – ren gi nys, nors jau ta da nu skam bė jo net 21 dai na. Šis kon kur sas per au go į ra jo no ren gi nį, į ku rį su si rink da vo 2–12 kla sių dai ni nin kai iš dvylikos Pa sva lio r. mo kyk lų. Vė liau pa si kvie tė me sve čių iš Ku piš kio Po vi lo Ma tu lio nio pa grin di nės mo kyk los, Bir žų Auš ros vi du ri nės mo kyk los, o šiais me tais – ir iš Baus kės pa grin di nės mo kyk los (Lat vi ja).

Vie na iš ren gi nio sie kia my bių – so cio kul tū ri nė edu ka ci ja. No ri me, kad kiek vie na an gliš kos dai nos šven tė­kon kur sas at si neš tų sa vo kul tū ri nį lau ką, pa teik tų kul tū ri nį siu že tą, į ku rį pa tek tų vi si ren gi nio da ly viai. Reng da mi vis ki to kių pa va di ni mų („A­te as ket a­tas ket, my red song in the bas ket“, „Pic ca dil ly Cir cus“, „Yellow Sub ma ri ne“, „Wel co me to Hol ly wo od“, „Shi ning Stars“) šven tes, kvie čia me ap si lan ky ti ir ati tin ka mo je ta ria mo je ge og ra fi nė je, so cio kul tū ri nė je ap lin ko je. Kad vis kas at ro dy tų kuo spal vin giau, pa trauk liau bei au ten tiš kiau, pa si tel kia me pa čių pa si ga min tas de ko ra ci jas, erd vi nius pro jek tus – itin tiks­lias tik ro vė je esan čių ob jek tų ko pi jas (Pi ka di lio aikš tės ne oni nį re kla mų kam pą, fon ta no ma ke tą, Tro ka de ro pa sta to re kla mą, Big Be no laik ro džio dū žių įra šus, Ho li vu do gar siau sių ki no bendrovių re kla mų ko pi jas, net žvaigž džių alė jos sim bo lius su da ly vau jan čių mo kyk lų pa va di ni mais, rau do ną ta ką ir pan.). De ko ra ci jos bei cha rak te rin gos, ren gi nio dva sią at spin din čios de ta lės, su kur da mos ir pa skleis da mos šven ti nę nuo tai ką, pa­si tin ka sve čius jau nuo pat mo kyk los du rų. Vie na iš ren gi nio tai syk lių – ap ran gos ko das (Ma ri ne, Black Tie, Su per Star ir pan.). Šios te at ra li zuo tos aki mir kos jau de šimt pa va sa rių mo­

Kaip­už­si­au­gin­ti­žie­dą kyk lą trum pam pa ver čia spal vin gais, pa trauk liais ir kiek vie ną kar tą vis ki tais pa sau lio kam pe liais.

Ta čiau svar biau sia, kad il gi pa si ruo šia mų jų dar bų eta pai – pui ki ter pė at si skleis ti kiek vie no no rin čio pri si dė ti mo ki nio ge bė ji mams ir sa vi raiš kai, ras ti sau ar ti mą, pa tin kan čią veik lą.

At­sa­kin­gi­ir­ben­drau­jan­tys Da­ly­vių­ir­sve­čių­re­gist­ra­to­riai

Mu­zi­kuo­jan­tys­ir­šo­kan­tys Mu­zi­ki­nių­per­trau­kė­lių­da­ly­viai

Drą­sūs­ir­ar­tis­tiš­ki,­mėgs­tan­tys­bū­ti­dė­me­sio­cen­tre Ren­gi­nio­ve­dė­jai

Dė­me­sin­gi­ir­rū­pes­tin­gi At­vyks­tan­čių­da­ly­vių­ku­ra­to­riai

Tu­rin­tys­me­ni­nių­ge­bė­ji­mų De­ko­ra­ci­jų­kū­rė­jai,­pla­ka­tų­dai li nin kai

Ak­ty­vūs­ir­mėgs­tan­tys­ko­lek­ty­vi­nį­dar­bą

Asis­ten­tai,­pa­dė­jė­jų­ko­man­dų­na­riai

Mėgs­tan­tys­dirb­ti­kom­piu­te­riu Skra­ju­čių­ir­lanks­ti­nu­kų­ma ke tuo to jai

Ne­mėgs­tan­tys­dė­me­sio,­„ste­bė­to­jai“

As­mens­sar­gy­bi­niai,­tvar­kos­ser­gė­to­jai

Pa ti kon kur so es mė – an gliš ka dai na. Kiek vie na dai na tu ri sa vo kul tū ri nį, pra smi nį ir pa žin ti nį lau ką, yra pui kus me to das, ap do va no jan tis ypa tin ga nuo tai ka bei emo ci jo mis. (Be šio me­to do ap skri tai ne įsi vaiz duo ju už sie nio kal bos ug dy mo pro ce so, ypač pra di nė se kla sė se. Skai čiai, spal vos, rai dės, gy vū nė liai, žais lai, šven tės, ki tos vai kų re a liam gy ve ni mui ar ti mos te mos žais min gai ir veiksmingai išmokstamos dai nuo jant.)

Kiek vie nos dai nos mo ky ma sis su ku ria pla tes nį kon teks tą, prie šis to rę, veiks mo vys ty mą si dai nai pa si bai gus, įvai rias siu že ti nes in ter pre tuo tes. Taip mo ky ma sis virs ta ma žu spek­tak liu ku, la vi nan čiu fan ta zi ją, kū ry biš ku mą ir ar tis tiš ku mą, ug­dan čiu sa vi raiš ką, drą są bei pa si ti kė ji mą sa vi mi, ska ti nan čiu tei gia mas emo ci jas ir ne bi jo ji mą klys ti, mo kan čiu kū ry bin gai reikš ti sa vo idė jas ki taip. Kur da mi mes pa si tel kia me dia lo gus, kū no bei pirš tu kų kal bą, šo kį, pie šia me ir ga mi na me de ko ra ci­jas, siu va mės ap da rus. Toks mo ky ma sis ne tik leidžia įsiminti nau jų žo džių, po sa kių ir la vi na at min tį, bet ir pa tei kia be ga lę nau jų po ty rių, emo ci jų, ga li my bę kū ry biš kai ben dra dar biau ti, at si skleis ti. Dai na pra ple čia kul tū ri nį aki ra tį, ska ti na es te ti kos po rei kį ir ug do sce ni nę kul tū rą. To dėl dai nos, ypač at lie ka mos ma žų jų dai ni nin kų, virs ta spal vin gais, il gam įsi me nan čiais spek tak liu kais.

Į de šim tą jį – ju bi lie ji nį – ren gi nį „Shi ning Stars“ pa kvie tė me vi­sus nuo pat pir mų jų kar tų šią mu zi ki nę is to ri ją kū ru sius da ly vius: dai ni nin kus, jų mo ky to jus, mo kyk lų di rek to rius, ko mi si jų na rius, ve dė jus, asis ten tus, šo kė jus, rė mė jus, spau dos at sto vus... Bu vo ne pa pras tai sma gu įsi ti kin ti, kad bu vę mū sų kon kur sų da ly viai te bed rau gau ja su mu zi ka ir dai na; kai ku rie iš jų į sce­ną pa ki lo kar tu su sa vo mo ki niais. Šven ti niai vaiz do lin kė ji mai at skrie jo net iš to li mo sios Aust ra li jos ir Lon do no, kur šiuo me tu stu di juo ja bu vę mū sų ren gi nių da ly viai. Bu vo džiu gu ma ty ti, kaip vi si, žais min gai pa klu sę ap ran gos ko dui „Black Tie“, rin ko si į žva kių švie so mis už lie tą sa lę, žen gė rau do nu ki li mu, sė do si prie bal to mis stal tie sė mis ir auk si nė mis žvaigž dė mis pa da bin tų sta liu kų. Ta čiau, ko ge ro, svar biau sia ne tai, o su vo ki mas, jog tik rų ste buk lų ne rei kia ieš ko ti kur nors to li, ne bū ti na iš vyk ti už jū rų ma rių, kad juos pa ma ty tum. Pats di džiau sias ste buk las yra tai, kad ta pa ti ap lin ka, ku rio je mes dir ba me, mo ko mės, vie ną die ną nu švin ta vi sai ki tomis spal vomis ir virs ta pa sa kos erd ve. Pa sa kos, ku rią su si ku ria me pa tys. Rei kia tik ti kė ji mo, vaiz duo­tės ir darbš čių ran kų. Kaip ir tam gė lės žie dui, ku ris po kan traus puo se lė ji mo bū ti nai pra žys ta, kad juo pa si džiaug tų vi si.

Jo­lan­ta­RAS­TAUS­KIE­NĖPa­sva­lio­Lė­vens­pagr.­m-klos­an­glų­kal­bos­mo­ky­to­ja

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2015 m. Nr. 5 (349)

19

Mi nė da ma Lie tu vos et no gra fi nių re gio nų me tus, Pa ne vė žio „Šal ti­nio“ pro gim na zi jos ben druo me nė su ren gė spal vin gą pa va sa rio mu­gę „Aukš tai čių ker mo šius“, skir tą Aukš tai ti jos re gio nui. Ka dan gi ren gi nys bu vo or ga ni zuo tas Že­mės die ną, prieš mu gę ry te mo­ki niai rin ko si mo kyk los kie me ir ste bė jo iš kil min gą Že mės vė lia vos pa kė li mą.

Po šven ti nio di rek to rės pa va­duo to jos ug dy mui Da lios Va šė­tie nės svei ki ni mo žiū ro vai iš vy do trum pą, bet įspū din gą spek tak lį. Sce na vir to aukš tai čių so dy ba, po jos kie mą iš di džiai vaikš čio jo gas pa do rius ir gas pa di nė, bė gio­jo ir žai dė pul kas vai ku čių, mei lės žo de lius mer ge lei kaip rū te lei Ve­ro ni kai kuž dė jo ber ne lis Jo nas, prie vė jo ma lū no ar mo ni ka gro jo ir dai na vo tau ti niais kos tiu mais pa si puo šę kai my nai (an sam blis „Šal ti nė lis“). Sce no je bu vo ga li ma iš vys ti ne tik aukš tai tiš kus kos tiu­mus, iš girs ti, kaip skam ba aukš tai tiš ka šnek ta, bet ir pa ma ty ti, kaip links mai aukš tai čiai šo ka „Ma lū nė lį“.

Pa ben dra vę ir pa šo kę so die čiai iš sku bė jo į ker mo šių, o kar tu su jais po mo kyk lą pa skli do ir vi si žiū ro vai, šven tės da ly viai. Pre kiau to jai jų lau kė Ker mo šiaus aikš tė je, Sve te lių, Ra gai šių ir Meist re lių ūly čio se. Pre kys ta liai, nu si drie kę iš pir mo į tre čią aukš tą, bu vo ap krau ti įvai riau siais dir bi niais iš me džio, šiau dų, po pie riaus, mo lio, vil nos, li no ir net gin ta ro. Troš ku lį ir al kį bu vo ga li ma nu mal šin ti 8a kla sės jau ni mė lio įkur to je už ei go je „Ža­ga rė lis“, pa si links min ti Špo sų aikš tė je. Ker mo šiaus aikš tė je 8b kla sės mo ki niai siū lė pa si mankš tin ti, iš ban dy ti akies taik lu mą ir ran kos mik lu mą žai džiant liau dies žai di mus.

7b kla sės jau nuo liai kvie tė už suk ti į Aukš tai čių sek ly čią. Čia bu vo ga li ma pa ma ty ti mo ki nių šei mo se sau go mus ir iš kar tos į kar tą per duo da mus XIX a. pa bai gos–XX a. pir mos pu sės daik­tus: ran ko mis aus tus ir iš siu vi nė tus rankš luos čius, stal tie ses, me di nes ir me ta li nes dė žu tes pa puo ša lams ir do ku men tams lai ky ti, ko čė lus, rie šu tų gliau dyk les, gel das, an gli nius ly gin tu­vus, ži ba li nes lem pas, pin ti nes, pjūk lus, svars tyk les, žva ki des... Sek ly čios šei mi nin kės vaiz din gai pa sa ko jo apie se nuo sius eks po na tus, mo kė ly gin ti skal bi nius me di niu ko čė lu, ro dė, kaip ga li ma su sva re liais nu si vy ti vir vu tę­apy ran kę, iš sku du rė lių pa si da ry ti lė ly tę.

O ko kia mu gė be sve čių? Mo kyk la su lau kė ma žų jų drau gų iš

Aukš­tai­čių­ker­mo­šius

lop še lių­dar že lių. Ap si lan kę jie la bai pa gy vi no mu gės šur mu lį. Pa si vaikš čio ję po tur gų, vai ku čiai ap žiū rė jo Aukš tai čių sek ly­čią, rū pes tin gai pri žiū ri mi 7a kla sės mo ki nių sma giai pa žai dė Špo sų aikš tė je: mė tė „bul ves“ į krep šį, už riš to mis aki mis ban­dė su duo ti pa ga liu į pa ka bin tą mai šą, mė tė lan kus ant kuo lo, sma giai pa si su po sū py nė se.

Sa vo dar bais džiu gi no vieš nios ir mo kyk los dar buo to jos tau­to dai li nin kės. Pre kių gau sa ste bi no Vai kų gru pi nio gy ve ni mo na mų auk lė to jų ir vai kų pre kys ta lis.

Ruo šian tis šven tei įdė ta daug pa stan gų – už tat bu vo kur akis pa ga ny ti, ko jas pa mankš tin ti, no ri mų pre kių įsi gy ti. Mo ki niai kūrė įvai riau sius dir bi nius, siu vo si ir ly gi no tau ti nius aukš tai čių kos tiu mus, ma ke ta vo ir ga mi no iš ka bas, ke pė py ra gus. Vai kai sten gė si, kad jų pre kys ta liai bū tų tvar kin gi, gra žūs, pre kės dai liai su pa kuo tos, kad akį pa trauk tų spal vin ga re kla ma, ori­gi na lūs pa va di ni mai. Jiems pa dė jo tė ve liai, mo ky to jai. Vi sos kla sės nu si pel nė ren gi nio or ga ni za to rių pa gy ri mų, pa dė kos raš tų. Pa svei kin ti ir įvai rių no mi na ci jų lai mė to jai.

Ren gi nio tiks las – puo se lė jant sa vo tau tos ir kraš to et no kul tū­ri nes tra di ci jas au gin ti jau nuo sius ver sli nin kus. To kios ver slu mo ug dy mo šven tės mo kyk los ben druo me nei or ga ni zuo ja mos jau se niai ir ta po tra di ci nės.

Al­do­na­BA­NIE­NĖPanevėžio­„Šal­ti­nio“­prog-jos­skai­tyk­los­bib­lio­te­ki­nin­kė­

Ba lan dį Šiau lių r. Kur šė nų me no mo kyk lo je vy ko Šiau lių re gio no vai kų ir jau ni mo vo ka li nės mu zi kos fes ti va lis „Tė viš kės dai nos“, skir tas Et no gra fi nių re gio nų me tams pa mi nė ti. Tai pir ma sis toks fes ti va lis, ku rį or ga ni za vo mo kyk la ir Šiau lių r. švie ti mo cen tras. Sie kia ma ska tin ti jau ni mą dai nuo ti gim tą ja kal ba, do mė tis lie tu vių kom po zi to rių kū ry ba, ug dy ti kū ry biš ku mą. Be to, tai pui ki pro ga da ly tis ge rą ja pa tir ti mi mu zi kos, me no ir ben dro jo ug dy mo mo kyk lų mo ky to jams.

Fes ti va lis su kvie tė so lis tus, vo ka li nius an sam blius, cho rus. Da ly viai at li ko 1–2 lais vai pa si ren ka mus lie tu vių kom po zi to rių ar lie tu vių liau dies kū ri nius. Ren gi­ny je, be mu zi kos ir me no mo kyk lų, da ly va vo Meš kui čių gim na zi jos, Ver bū nų mo kyk los, Kur šė nų lop še lio­dar že lio „Nykš tu kas“ ko lek ty vai.

At li kė jai ir juos ruo šę mo ky to jai li ko pa ten kin ti, o or ga ni za to riai ti ki si, kad apie fes ti va lį sklei džia ma ži nia ki tais me tais su kvies dau giau da ly vių.

Ilo­na­VAI­ČIU­LIE­NĖDi­rek­to­rė­

Su­kvie­tė­tė­viš­kės­dai­nos

20

ren­ka­me­įdo­miau­sią­šia­me­sky­riu­je­pa­skelb­tą­teks­tą.­ra­šy­ki­te,­kas­ir­ko­dėl­jus­su­do­mi­no­(zi­na.rim­gai­lie­ne@sac.smm.lt).­

bai­gian­tis­me­tams­tu­rė­si­me­pro­gą­ap­tar­ti­ir­įver­tin­ti­ge­riau­sius­jū­sų­ra­ši­nius.

Ko­kių­straips­nių­mū­sų­lei­di­ny­je­jūs­ne­skai­to­te?­Apie­ką,­jū­sų­ma­ny­mu,­ra­šo­me­per­daž­nai?

Vil niaus Že my nos pro gim na zi jo je su reng tas V mo kyk li nis pa trio ti nės dai nos cho ri nio dai na vi mo kon kur sas „Dai nuo ju Lie tu vai“.

Ge bė ji mas dai nuo ti – vie na nuo sta biau sių žmo gaus sa vy bių. Dai nos – lyg vi suo me nės mu zi ki nio iš pru si mo veid ro dis. Joks aiš ki ni mas apie tė vy nę, pa gar bą ki toms tau toms, joks to kio tu ri nio kū ri nių klau sy ma sis žmo gaus taip ne pa veiks, kaip įsi­jau ti mas, at si da vi mas pa čiam dai nuo jant šias dai nas.

Lai min gi tie, ku rie aug da mi iš moks ta daug skam bių liau dies ir au to ri nių dai nų. Mū sų ša lies dai na vi mo tra di ci jas pa tvir ti na įvai rūs vai kų ir su au gu sių jų cho rų są skry džiai, fes ti va liai, kon­kur sai. Ta čiau vis kas pra si de da mo kyk lo je.

2011 m. Vil niaus Že my nos pro gim na zi jo je su reng tas I mo­kyk li nis pa trio ti nės dai nos kon kur sas, ku riuo siek ta puo se lė ti mo ki nių aka de mi nio, cho ri nio dai na vi mo tra di ci jas, ug dy ti pi lie tiš ku mą. Kon kur sas skir tas Lie tu vos vals ty bi nėms šven­tėms – Va sa rio 16­ajai ir Ko vo 11­ajai – pa mi nė ti.

Šie met, mi nint 25­ąsias Ne pri klau so my bės me ti nes, kon kur­sas vy ko jau penk tą kar tą. Ja me da ly va vo 5–8 kla sių mo ki niai (mu zi kos mo ky to jos – Švie suo lė Ve ri kie nė ir Al do na Šva bo­vič). Ren gi nio idė jai pri ta rė pro gim na zi jos di rek to rė Eu ge ni ja Sur mi la vi čie nė ir pa grin di nio ug dy mo sky riaus ve dė ja Jur gi ta Miš ki ny tė.

Kon kur se da ly va vo 28 cho rai. Jie at li ko pa čių pa si rink tą (at­si žvel gus į am žių ir bal so ypa tu mus) pa trio ti nę dai ną. Cho rui

dai­nuo­ju­Lie­tu­vai akom pa na vo mo ky to jas ar ba moks lei viai ir įvai rios su dė ties in stru men ti niai an sam bliai, bu vo ga li ma nau do tis fo nog ra ma. Už sce ni nį įvaiz dį bu vo at sa kin gi kla sių va do vai ir moks lei vių tė vai. Kiek vie nais me tais kla sės cho rai ren ka vis nau ją dai nų, pa ža di nan čių šir dy je tau tiš ku mą, re per tu a rą. Kon kur so or ga­ni za to rių pa tvir tin ta ko mi si ja ver ti no me ni nį dai nos at li ki mą, in to na ci ją, mu zi ki nį pri ta ri mą, cho ro sce ni nį įvaiz dį, ar tis tiš ku­mą ir sce ni nę kul tū rą. Ypač at si žvelg ta į kū ri nio pi lie tiš ku mą.

Kon kur sas vy ko ke liais eta pais. Fi na le da ly va vo tik aš tuo ni ge riau si 7–8 kla sių cho rai.

Vil niaus Že my nos pro gim na zi ja tu ri pui kią cho ri nio dai na vi­mo tra di ci ją. Šil ta ren gi nio at mos fe ra pa tvir ti no, kad kon kur so tiks las įgy ven din tas – pa trio ti nės dai nos skam bė jo tiek at li kė jų, tiek žiū ro vų lū po se, pa ža din da mos šir dy se tau tiš ku mą. Ren­gi nys bai gė si ai dint vi sų su si rin ku sių jų at lie ka mai dai nai „Aš my liu Lie tu vą“.

Pa trio tiš ku mas yra ug do mas. No ras su reng ti mo kyk lo je pa­trio ti nės dai nos kon kur są, skir tą Lie tu vos ne pri klau so my bės ko vų ir pa si prie ši ni mo is to ri jai, – la bai svar bus. Sie kiant iš ug­dy ti pui kią, sa vo ša lį my lin čią jau ną ją kar tą, bū ti na mo ki niams su teik ti kuo dau giau ži nių apie tai, kaip bu vo gi na ma Lie tu vos lais vė.

Bū tų pra smin ga, jei kiek vie no je mo kyk lo je pro pa guo tu me tik rą sias mu zi kos ver ty bes, steng tu mės vai kų šir de lė se įskie py ti ly ri kos, il ge sio, o gal ir skaid raus liū de sio po jū tį – tai, kas mū sų po ezi jai, dai noms – ypač liau dies – bu vo bū din ga per am žius. Bal su, me lo di ja ga li me iš reikš ti pa čius gi liau sius jaus mus.

Mi­ra­JA­KU­BOV­SKA­JAMu­zi­kos­mo­ky­to­ja­eks­per­tė­

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2015 m. Nr. 5 (349)

21

Specialiosiose mokyklose

Prieš me tus mū sų Pa sva lio spe cia lio sios mo­kyk los pe da go gai lan kė si Kel mės spe cia lio jo je mo kyk lo je. Per pa žin ti nį vi zi tą Kel mės spe cia lio­sios mo kyk los tech no lo gi jų mo ky to jas Egi di jus Vi soc kas pa pa sa ko jo, kaip ki lo min tis pra dė ti lieti žva kes, o mo ky to ją Jo lan tą Kas pe ra vi čiū tę su do mi no žva kių at si ra di mo is to ri ja, jų de ko ra vi­mas ir pa nau do ji mas in ter je re. Vė liau mo kyk lo je vy ko prak ti nis se mi na ras. Kel mės spe cia lio sios mo kyk los tech no lo gi jų mo ky to jas trum pam ta po Pa sva lio spe cia lio sios mo kyk los ko le gų mo ky­to ju. Sve čiai į mo kyk lą at si ve žė žva kėms lieti rei ka lin gų prie mo nių (įvai rių for mų, kva pų ir kt.). Bu vo su reng ta Kel mės spe cia lio sios mo kyk los mo ki nių sukurtų žva kių pa ro da.

Kol mo ky to jas ruo šė si pa mo kai, pa pa sa ko­jau (aš, šio straips nio au to rė, Ri ta Vaikš no­rie nė) mo kyk los is to ri ją, skai čiau pra ne ši mą „Spe cia lių jų po rei kių mo ki nių tech no lo gi nio mo ky mo ga li my bės ir sėk mės, ug dant kar je ros kom pe ten ci jas Pa sva lio spe cia lio jo je mo kyk­lo je“. So cia li nė pe da go gė me to di nin kė Lo re ta Pet raus kie nė pa ren gė pra ne ši mus „Kar je ros ug dy mo in teg ra vi mas į mo ko muo sius da ly kus ir ne for ma lio­jo ug dy mo už si ė mi mus“ ir „Pro fe si nis veik li ni mas spe cia lių jų po rei kių mo ki niams, kaip sėk min gas pro fe si jos įga li ni mas, for­muo jant to li mes nį mo ky mo si pa si rin ki mą“. Pra ne ši muo se bu vo pabrėžiama, kad mo kyk lai ten ka svar bus vaid muo: pa dė ti mo­ki niui, tu rin čiam spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių, su de rin ti sa vo sie kius su ga li my bė mis, mo ky ti pri tai ky ti juos prie di na miš kos vi suo me nės po rei kių. Ko le goms pa ro dė me mo kyk lo je įkur tą me to di nį ka bi ne tą, mu zie jų, žai di mų kam ba rius, ka bi ne tus. Tech no lo gi jų mo ky to jai su pa žin di no su sa vo veik lo mis, kū ry ba. Sve čiai ge rė jo si mū sų mo kyk los mo ki nių su kur tais gam ti nių me džia gų dar bais, dro ži nė tais ir rai žy tais me džio, mo lio, vel­ti nio dir bi niais.

Ko le gos do mė jo si so cia li nės glo bos pa da li nio veik la. Jiems ki lo daug įvai rių klau si mų, į ku riuos mie lai at sa kė me.

Ino­va­ci­jos­tech­no­lo­gi­jų­pa­mo­ko­se

Su grį žę į tech no lo gi jų ka bi ne tą vi si klau sė mės ko le gos nu ro dy mų ir pa ta ri mų, liejome įvai rių for mų, dy džių kvap nias žva kes. Tai veik la, su tei kian ti lais vę im pro vi zuo ti, kur ti, ska ti­nan ti iš ban dy ti ir pri tai ky ti kuo įvai res nes tech ni kas pa mo ko se ir ne for ma lio jo ug dy mo veik lo se. Ben dra vi mas ir ben dra dar­bia vi mas pa de da to bu lė ti, plės ti ir gi lin ti da ly ki nes, pro fe si nes kom pe ten ci jas.

Po prak ti nio už si ė mi mo vai ši no mės ka va ir žiū rė jo me mo­kyk lų fil mus, nuo trau kas, ku rio se at si spin dė jo įvai rios ben druo­me nių gy ve ni mo aki mir kos. Be to, pa si ra šė me abie jų mo kyk lų ben dra dar bia vi mo su tar tį.

Gin­tė­JA­NUŠ­KE­VI­ČIE­NĖMo­kyk­los­di­rek­to­rė

Ri­ta­VAIKŠ­NO­RIE­NĖDi­rek­to­rės­pa­va­duo­to­ja­ug­dy­mui­

Mi nint Pa sau li nę au tiz mo su pra ti mo die ną, 2015 m. ba lan džio 15 d. Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tre (KPKC) su reng ta res pub li ki nė kon fe ren ci ja „Esa me skir tin gi, bet vie nas ki tam rei ka lin gi“. (2007 m. gruo džio 18 d. Jung ti nių Tau tų Ge ne ra li nės Asam blė jos III ko mi te tas ba lan džio 2­ąją pa skel bė Pa sau li ne au tiz mo su pra ti mo die na, ku ri vie ni ja vi sus, su si ju sius su šiuo su tri ki mu – vai kus, tė vus, ar ti muo sius, spe cia lis tus ir ki tus šiems žmo nėms ne abe jin gus vi suo me nės na rius.)

Kon fe ren ci jos or ga ni za to riai – Kau no mies to sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos Švie ti mo ir ug dy mo sky rius, Pe da go gų kva li fi­ka ci jos, vai kų re a bi li ta ci jos cen trai. Ren gi nio tiks las – su teik ti ga li my bę spe cia lis tams, dir ban tiems su vai kais, tu rin čiais au tiz­mo spek tro su tri ki mų, pa si da ly ti su kaup tu pa ty ri mu ir nau jo mis idė jo mis, re flek tuo ti tu ri mą pa gal bos tei ki mo pa tir tį bei plėt ros ga li my bes, api ben drin ti tai ko mų ug dy mo ir svei ka ti ni mo prie­mo nių po vei kį.

„esa­me­skir­tin­gi,­bet­vie­nas­ki­tam­rei­ka­lin­gi“

Dis ku si jų me tu bu vo įvar dy tos pro ble mos, pabrėžta, kad au tiz mo su tri ki mą tu rin čių žmo nių pa sau ly je dau gė ja, to dėl ši pro ble ma tam pa vis ak tu a les nė. Sie kiant su lauk ti tam tik rų ins ti tu ci jų dė me sio, bū ti na vie šin ti au tiz mo su tri ki mo te ra pi nio gy dy mo per spek ty vas, plė to ti part ne rys tės ir ben dra dar bia vi mo ry šius tarp ins ti tu ci jų, ku rios diag no zuo ja, ug do ir tei kia ki tas pa slau gas au tiz mo spek tro su tri ki mų tu rin tiems vai kams. Rei kia gi lin ti pe da go gų, spe cia lis tų, va do vų pro fe si nes ir spe cia li ą sias kom pe ten ci jas, už tik rin ti au tiz mo spek tro su tri ki mų tu rin čių vai kų ug dy mą jau anks ty va ja me am žiu je (pri tai ky ti ap lin ką, mo ky ti struk tū ruo tais mo ky mo me to dais, tai ky ti al ter na ty vi ą ją ko mu ni ka ci ją). Reng ti mo ky mus tė vams ir spe cia lis tams, skelbti straips nius spau do je, teik ti me to di nes re ko men da ci jas.

Pa reng ta pa gal KPKC­in­f.

Vi­sas­teks­tas­skel­bia­mas­–­www.kpkc.lt/in­dex.php?start=6.

22

Veiks mo sa vai tės BE PA TY ČIŲ me tu Pa ne vė žio „Švie sos“ spe cia lio jo ug dy mo cen tre įvai rio mis veik lo mis ir už si ė mi mais ben druo me nė bu vo ska ti na ma pa gal vo ti: „Ką aš ga liu pa da ry ti, kad pa ty čių bū tų ma žiau?“ Cen tras kiek vie nais me tais ak ty viai įsi trau kia į ak ci ją, skirtą užkirsti kelią patyčioms.

Įvai rių veik lų me tu bu vo ana li zuo ja ma, ką mo ki niai lai ko pa ty čio mis ir ko dėl tai yra ne tin ka mas el ge sys. Sie kiant pa ska­tin ti ben dra dar bia vi mą, pa gal bą vie nas ki tam ir dar bo gru pė je ge bė ji mus, Cen tro ben dra bu ty je gy ve nan tys mo ki niai ke pė drau gys tės sau sai nius. Kiek vie nas vai kas su kū rė iš skir ti nį ir sa vi tą drau gys tės sau sai nį – pats jį for ma vo ir puo šė. Pa ne­vė žio ap skri ties Gab rie lės Pet ke vi čai tės­Bi tės vie šo sios bib lio­te kos Vai kų ir jau ni mo li te ra tū ros cen tre vai kai dis ku ta vo apie sa vo el ge sį so cia li niuo se tin kluo se, da li jo si pa tir ti mi ir ieš ko jo spren di mų, kaip ne ska tin ti pa ty čių sklai dos in ter ne te ir prie to ne pri si dė ti. Sa vo ne pri ta ri mą elek tro ni nėms pa ty čioms Cen tro mo ki nių gru pė iš reiš kė su kū ru si spal vin gą pla ka tą „Mes prieš elek tro ni nes pa ty čias“.

ne­pa­si­duo­da­me­pa­ty­čių­vi­ru­sui

Pa ne vė žio „Švie sos“ spe cia lio jo ug dy mo cen tro spe cia lis tai nuo lat ieš ko veiksmingiausių dar bo su pa ty čio mis me to dų, to­dėl veiks mo sa vai tės me tu bu vo or ga ni zuo ta vik to ri na „Ma no tei sės ir pa rei gos“, su reng ta fil mų per žiū ra. Šios veik los padėjo suprasti, kad kiek vie nam yra ri zi ka pa tir ti pa ty čias, to dėl mū sų pa rei ga – ne bū ti abe jin giems, pa ma ty ti skriau džia mus moki­nius, jiems pa dė ti ir in for muo ti su au gu siuo sius apie pa ste bė tą fi zi nį ar psi cho lo gi nį smur tą.

Vi lia mės, kad da ly vau da mi Veiks mo sa vai tės veik lo se Cen­tro mo ki niai įsitikino, jog vi si žmo nės tu ri sa vi tų bruo žų ir šis skir tin gu mas yra gerb ti nas. Pa ne vė žio „Švie sos“ spe cia lio jo ug dy mo cen tro ben druo me nė ti ki si su stab dy ti pa ty čių vi ru są.

Do­vi­lė­JUO­ZAI­TY­TĖPsi­cho­lo­gė

In­gri­da­AN­TA­NAI­TIE­NĖSo­cia­li­nė­pe­da­go­gė­

Lie tu vos mo ki nių ne for ma lio jo švie ti mo cen tras pir mą kar tą ini ci ja vo vi suo ti nę at vi rų du rų die ną tė vų dar bo vie tė se. Sėk­min gas dar bo vie tės pa si rin ki mas ir as mens kar je ra yra ne tik mo ki nio, bet ir jį su pan čios ap lin kos rū pes tis.

Ba lan džio 10 d. Pa sva lio spe cia lio sios mo kyk los mo ki niai pri ėmė iš šū kį ir da ly va vo vi suo ti nė je at vi rų du rų die no je tė vų dar bo vie tė je. De šimt mo ki nių, ly di mi mo ky to jų, lan kė si Pa­sva lio Lė vens pa grin di nė je mo kyk lo je, ku rio je su si pa ži no su bib lio te kos ir skai tyk los ve dė jų dar bu. Mus nuo šir džiai pri ėmė skai tyk los ve dė ja Dai va Sa ka laus kie nė ir bib lio te kos ve dė ja Bi ru tė Ka zė nai tė. Jos pa pa sa ko jo, ko kią švie tė jiš ką veik lą at­lie ka, pri mi nė, ko dėl ver ta skai ty ti kny gas. Mo ki niai pa ža dė jo steng tis skai ty ti kuo dau giau.

Kiek vie nas žmo gus tu ri ne at skleis tų ir ne pa nau do tų ga li­my bių, ne įgy ven din tų tiks lų ir sie kių. Ta čiau dau giau pa siek ti su ge ba tik ge rai ži nan tie ji, ko no ri, tu rin tie ji kon kre čių tiks lų. Per­ėji mas iš mo kyk los į dar bo rin ką yra ne ma žas iš šū kis vi siems jau niems žmo nėms, ta čiau mo ki niams, tu rin tiems spe cia lių jų po rei kių, šis pro ce sas daž nai yra kom pli kuo tas. Sa la man kos veiks mų pro gra mo je (UNES CO, 1994) tei gia ma: „Jau nuo liams,

Spe­cia­lių­jų­po­rei­kių­mo­ki­nių­pro­fe­si­nis­veik­li­ni­mas

tu rin tiems spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių, tu rė tų bū ti tei kia ma pa gal ba, už tik ri nan ti jų per ėji mo iš mo kyk los į dar bo rin ką sklan­du mą. Mo kyk la, su da ry da ma są ly gas mo ky mui si, pri va lo jiems pa dė ti tap ti eko no miš kai ak ty viais pi lie čiais, tu rin čiais pro fe si nį pa si ren gi mą ir įgū džių, ati tin kan čių su au gu sių jų gy ve ni me ke­lia mus rei ka la vi mus.“ Mo kyk lai ten ka svar bus vaid muo: pa dė ti mo ki niui su de rin ti sa vo sie kius su ga li my bė mis, mo ky ti pri tai ky ti juos prie di na miš kos vi suo me nės po rei kių.

Kar je ros ug dy mas spe cia lio jo je mo kyk lo je tu ri bū ti sis te min­gai ir nuo sek liai in teg ruo ja mas į įvai rių da ly kų pa mo kas. Vie nas iš sėk min gos pro fe si jos pa si rin ki mo ga li my bių – pro fe si nis veik li ni mas, ku ris mo ki niui pa de da įgy ti re a lios dar bo pa tir ties, ska ti na tir ti pro fe si nio pa si rin ki mo ga li my bes, stip rin ti tei gia mą mo ky mo si vi są gy ve ni mą nuo sta tą.

Pro fe si nis veik li ni mas Pa sva lio spe cia lio jo je mo kyk lo je vyks ta jau ne pir mus me tus. Mo ki niai yra ap lan kę dau ge lį įstai gų, su­si pa ži nę su įvai rio mis pro fe si jo mis: kir pė jos, vi rė jos, bib lio te ki­nin kės, au to me cha ni ko, au to šal kal vio, au to elek tri ko, bat siu vio, siu vė jos, par da vė jos ir kt. Pro fe si nį veik li ni mą mo kyk lo je at lie ka mo ky to jai, pa gal bos mo ki niui spe cia lis tai.

Lo­re­ta­PET­RAUS­KIE­NĖSo­cia­li­nė­pe­da­go­gė

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2015 m. Nr. 5 (349)

23

Sau lė tą At ve ly kio sek ma die nį Pa ne vė žio kur čių jų ir ne pri­gir din čių jų pa grin di nė je mo kyk lo je vy ko tik ra dai nų, šo kių ir žai di mų šventė: skam bė jo Jū ros aka de mi jos cho ro iš Šče ci no (Len ki ja) dai nos, šo kio sū ku ry je sma giai su ko si Pa ne vė žio kur čių jų re a bi li ta ci jos cen tro at li kė jai (va do vė Ge no vai tė Si pa­vi čie nė), mo der nius šo kius at li ko Pa ne vė žio kur čių jų ir ne pri gir­din čių jų pa grin di nės mo kyk los (PKNPM) šo kių gru pė „Lieps na“ bei Pa ne vė žio moks lei vių na mų šo kių gru pė „Se le vy“ (va do vė Re gi na Liut ke vi čie nė).

PKNPM, ben drau jan ti su Kė dai nių len kų ben druo me ne ir jos pir mi nin ke Ire na Du chov ska, jau penk tus me tus su lau kia sve čių iš Len ki jos. „Tai bū na la bai pro fe sio na lūs at li kė jai bei ko lek ty­vai, ku riais ga li me ir pa si džiaug ti, ir iš jų pa si mo ky ti“, – kal bė jo PKNPM di rek to rė Da nu tė Kriš čiū nie nė.

Šiais me tais pa ne vė žie čiai ir mo kyk los ben druo me nė tu rė jo iš skir ti nę pro gą klau sy tis Jū ros aka de mi jos cho ro iš Len ki jos, ku ris iš va ka rė se Kau ne, cho rų fes ti va ly je­kon kur se iš ko vo jo aukš čiau si ą ją vie tą. Su si rin ku siuo sius džiu gi no pla tus ir įvai­rus cho ro re per tu a ras: nuo kla si ki nės iki šiuo lai ki nės mu zi kos. Cho ris tai į sa vo pa si ro dy mą žais min gai įtrau kė vi sus žiū ro vus, ne sti go di na mi kos ir ne ti kė tų nuo tai kin gų si tu a ci jų. Ypač vi sus su jau di no cho ro at lik tas lie tu viš kas kū ri nys. Pen kias de šim ties as me nų cho rui en tu zias tin gai di ri ga vo jau na di ri gen tė Syl vi ja Fa bi jan čyk­Ma kuch. Sve čiai iš Len ki jos ne li ko abe jin gi pa ne vė­žie čių pa si ro dy mui. Jie gro žė jo si Pa ne vė žio kur čių jų re a bi li ta ci­jos cen tro pa reng ta nau ja me ni ne pro gra ma, mo kė si lie tu viš kų ges tų. Su si ža vė ji mo ne slė pė ste bė da mi PKNPM ir Moks lei vių na mų jau nų jų at li kė jų šo kius.

Kon cer to pa bai go je PKNPM di rek to rė D. Kriš čiū nie nė papa­

jū­ros­aka­de­mi­jos­cho­ro­ai­dai­Pa­ne­vė­žy­je

sakojo apie Lie tu vos kur čių jų drau gi jos mėn raš tį „Aki ra tis“, pa­brė žė jo svar bą Lie tu vos kur čių jų ben druo me nei. Pa mi nė jo, kad šie me tai yra ypa tin gi – lie tu vių ges tų kal bai su kan ka 20 me tų.

Sve čius iš Len ki jos ma lo niai nu tei kė ne tik mo ki nių iš siu vi nė­tas Lie tu vos že mė la pis, bet ir sim bo li nis kur čių jų ko mu ni ka ci jos žen klas – „kal ban čios ran ky tės“.

„To kie ren gi niai tie sio giai at ve ria lan gą į ki tos tau tos kul tū rą ir leidžia su pa žin din ti su sa vą ja,“ – kal bė jo D. Kriš čiū nie nė.

Lai­ma­LA­PĖ­NIE­NĖ

Pa grin di nė mis in kliu zi nio ug dy mo nuo sta to mis sie kia ma kur ti to le ran ci ja skir ty bėms pa grįs tas ben druo me nes, dar nią vi suo­me nę. At si žvel giant į tai, bu vo su ma ny tas Pa ne vė žio „Švie sos“ spe cia lio jo ug dy mo cen tro ir Pa ne vė žio Ka zi mie ro Pal ta ro ko gim na zi jos ben dras pro jek tas „Bū ki me drau gais“. Jį ini ci ja vo me mes, šio straips nio au to rės, – Cen tro lo go pe dė me to di nin kė Lai mu tė Taut ke vi čie nė ir Pa ne vė žio Ka zi mie ro Pal ta ro ko gim­na zi jos an glų kal bos vyr. mo ky to ja Edi ta Dau ge la vi čie nė.

Pro jek to idė ja – at vi ru mas ben dra vi mui ir ben dra dar bia vi mui. Gim na zis tai ir spe cia lių jų po rei kių tu rin tys mo ki niai mo ko si bū ti to le ran tiš ki ir yra smal sūs, to dėl pro jek tu bu vo norima su kur­ti ap lin ky bes ir ga li my bes įgy ti įvai res nės pa tir ties, at vi rai ir nuoširdžiai bendradarbiauti įvai rių ge bė ji mų mo ki niams, siekti ka ta li kiš ko sios ta pa ty bės.

Pro jek te da ly va vo cen tro la vi na mų jų ir spe cia lių jų kla sių mo ki niai bei IA gim na zi jos kla sės auk lė ti niai. Pro jek tas vy ko ke liais eta pais. Pir ma sis su si ti ki mas bu vo nu ma ty tas „Švie sos“ spe cia lio jo ug dy mo cen tre. Ug dy mo sky riaus ve dė ja Bi ru tė Kra­suc kie nė gim na zis tams pa pa sa ko jo Cen tro is to ri ją, su pa žin di no su čia be si mo kan čiais vai kais ir jų iš skir ti nu mu, mo ky mo si bei ug dy mo si ga li my bė mis. Vė liau vy ko mu zi ki nė po pie tė „Dai nuo­ja me kar tu“. Cen tro auk lė ti nės pa ro dė auk lė to jos Ine tos Šu kie­nės su kur tą kom po zi ci ją, o gim na zis tai, va do vau ja mi mu zi kos mo ky to jos Zi tos Pil kaus kie nės, pa do va no jo šil tą kon cer tą.

Po sa vai tės mo ki niai rin ko si į spor to šven tę. Cen tro kū no kul tū ros mo ky to jas Ar tū ras Ma žei ka su pa žin di no su spor ti niu žai di mu „Bo čia“. Bu vo su reng tos drau giš kos var žy bos. Ki tas su si ti ki mas vy ko jau Ka zi mie ro Pal ta ro ko gim na zi jo je. Di rek­to rės pa va duo to ja Vio le ta Dumb rie nė ap ro dė gim na zi ją, an glų kal bos mo ky to ja E. Dau ge la vi čie nė ir gim na zis tai ve dė an glų kal bos pa mo ką „Spal vos“.

„bū­ki­me­drau­gais“

Pas ku ti nę pro jek to sa vai tę Cen tre su reng ta kū ry bi nė po pie tė. Gim na zis tai, pa si skirs tę į tris ko man das, va do vau ja mi mo ky to jų Ra sos As mi na vi čie nės, Si gi tos In drie kie nės ir Dai vos Ku bi­liū tės, pa dė jo Cen tro mo ki niams kurti ve ly ki nes de ko ra ci jas, ku rio mis vai kai pa puo šė savo ug dy mo įstaigos fo jė.

Ak ty viai da ly vau ti pro jek to veik lo se, ug dan čio se pi lie tiš ku mą ir at sa kin gu mą, pa si ti kė ji mą sa vo jė go mis, ga lė jo vi si mo ki niai.

„Nė ra jo kių įro dy mų, kad žmo nės gims ta tu rė da mi mo ra­li nių, so cia li nių ar de mok ra ti nių ver ty bių sis te mą. Žmo gaus oru mo, lais vės, ly gių tei sių, <...> to le ran ci jos skir ty bėms, sa vi tar pio pa gal bos, pi lie ti nės at sa ko my bės, sa vi kon tro lės ir sa vi gar bos – ši to rei kia mo ky ti, ši to rei kia iš mok ti ir tai tai ky ti prak ti ko je.“ (Hall Kock)

Lai­mu­tė­TAUT­KE­VI­ČIE­NĖPa­ne­vė­žio­„Švie­sos“­spe­cia­lio­jo­ug­dy­mo­cen­tro­lo­go­pe­dė

Edi­ta­DAU­GE­LA­VI­ČIE­NĖPa­ne­vė­žio­Ka­zi­mie­ro­Pal­ta­ro­ko­g-jos­mo­ky­to­ja­

24

Lopšeliuose-darželiuose

Pa ne vė žio r. Vel žio lop še ly je­dar že ly je su reng ta Aukš­tai ti jos re gio no moks li nė­prak ti nė kon fe ren ci ja „Ma žais žings ne liais į gra žios kal bos ša lį“. Or ga ni za to riai – Vel žio lop še lis­dar že lis ir Pa ne vė žio r. švie ti mo cen tras.

Kon fe ren ci jos tiks las – su si pa žin ti su spe cia lų jį iki mo kyk li nį ug dy mą reg la men tuo jan čių tei sės ak tų nau jo vė mis, pa si da­ly ti iki mo kyk li nio ir prieš mo kyk li nio ug dy mo pe da go gų bei švie ti mo pa gal bos spe cia lis tų ben dra dar bia vi mo pa tir ti mi. Kon fe ren ci jo je da ly va vo pe da go gai, lo go pe dai, švie ti mo pa­gal bos mo ki niui spe cia lis tai iš Ro kiš kio, Anykš čių, Ute nos, Pa ne vė žio mies to ir ra jo no švie ti mo įstai gų. Da ly vius svei ki no lop še lio­dar že lio di rek to rė Pal ma But ku vie nė, ra jo no vi ce me ras An ta nas Po cius, Švie ti mo cen tro di rek to rė Jur gi ta Vai tie kū­nie nė.

Pra ne ši mą „Tar pins ti tu ci nis ben dra dar bia vi mas – veiks min go įtrau kio jo iki mo kyk li nio ir prieš mo kyk li nio am žiaus vai kų ug­dy mo są ly ga“ skai tė Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos Mo ky mo si vi są gy ve ni mą de par ta men to vy riau sio ji spe cia lis tė Te re sa Ai du kie nė. Ji pabrėžė, kad kal bos ug dy mui la bai svar būs pa tys pir mie ji vai ko me tai, to dėl rei kia stip rin ti anks ty vo jo ug dy mo sis te mas: in ves tuo ti kuo anks čiau, kad už tik rin tu me veiks min gą mo ky mą si. So cia li nių moks lų dak ta rė Dai va Kai rie nė pra ne ši me „Ben dra dar bia vi mas su šei ma: re a­ly bė ar sie kia my bė?“ tei gė, kad dia lo gą su šei ma, tė vais rei kia pra dė ti nuo įsi klau sy mo į jų po rei kius ir lū kes čius.

Kon fe ren ci jo je dirb ta gru pė mis pa gal pa si rink tas te mas.

I gru pė Ben­dra­dar­bia­vi­mo­su­tė­vais­bū­dai Vel žio lop še lio­dar že lio prieš mo kyk li nio ug dy mo pe da go gė

me to di nin kė Pra nė Ada kaus kie nė sėk mės is to ri jo je „Tė vų ir pe da go gų part ne rys tė – til tas į vai ko sklan džią kal bą“ ap ta rė, kaip lanks čios tė vų in for ma vi mo, įtrau ki mo į įstai gos gy ve ni mą for mos stip ri na abi pu sį su pra ti mą, pa leng vi na pe da go go dar­bą, su tei kia abiem pu sėms nau din gų ži nių. Vel žio gim na zi jos lo go pe dė eks per tė Ri ma Juš kie nė, pa sa ko da ma sa vo sėk mės is to ri ją „Leng vu žings ne liu iš dar že lio į mo kyk lą“, tei gė, kad, vai­kui žen giant dar vie ną gy ve ni me svar bų žings nį, la bai svar bus pa si ti kė ji mas tarp tė vų ir nau jos ug dy mo įstai gos.

Ute nos vai kų lop še lio­dar že lio „Žel me nė lis“ auk lė to ja Vai­da Juš kie nė pra ne ši me „Tė vų įtrau ki mas į gru pės ug do mą­ją veik lą“ pabrėžė, kad kuo anks čiau tė vai įsi trau kia į vai ko ug dy mo(si) pro ce są, tuo ge res nių re zul ta tų ga li ma ti kė tis. Kre ke na vos lop še lio­dar že lio „Si gu tė“ lo go pe dė me to di nin kė Li na Gir la ky tė skai tė pra ne ši mą „Ben dra dar bia vi mo su tė vais ga li my bės ug dant vai kų kal bą“. Ji pa brė žė, kad dar bas kar tu su vie ni ja: pa de da su si pa žin ti, įgy ti abi pu sį pa si ti kė ji mą, la biau su pras ti vai kus ir grei čiau pa siek ti no ri mus ug dy mo(si) re zul­ta tus.

II gru pė Lo­go­pe­do,­pe­da­go­gų,­ki­tų­spe­cia­lis­tų­pa­gal­ba­vai­kamsPa ne vė žio lop še lio­dar že lio „Kas ty tis“ lo go pe dė Jus ti na Ke­

dy tė skai tė pra ne ši mą „Reg gio Emi lia ug dy mo me to do tai ky mas lo go pe do dar be“ ir dar kar tą pa tvir ti no sėk mės for mu lę: idė ja + kū ry biš ku mas + dar bas = lai min gas vai kas, ke liau jan tis į gra­

Ma­žais­žings­ne­liais­į­gra­žios­kal­bos­ša­lį

žios kal bos ša lį. Vel žio lop še lio­dar že lio vyr. lo go pe dė Si gi ta Ge dy mi nie nė ap ta rė vyk do mą il ga lai kį pro jek tą „Žais ki me, kad au se lės ge riau iš girs tų, lie žu vė lis gra žiau kal bė tų, o pirš tu kai jiems pa dė tų“, skir tą 3–6 me tų vai kų anks ty vai kal bos su tri ki­mų pre ven ci jai. Ro kiš kio lop še lio­dar že lio „Var pe lis“ pe da go gų ko man da (lo go pe dė As ta Še ve ko vie nė, vyr. spec. pe da go gė Vir gi ni ja Ži lė nie nė, vyr. lo go pe dė Liud mi la Pe čiū rie nė) skai tė pra ne ši mą „Pe da go gų ge bė ji mų įvai ro vė ug dant kal bos kom­pe ten ci ją“, ku ria me ap ta rė nau do ja mas ne tra di ci nes dar bo for mas, skir tas kal bos su tri ki mų pro fi lak ti kai ir ko rek ci jai. Ute­nos vai kų lop še lio­dar že lio „Žel me nė lis“ vyr. lo go pe dė Ri ta Ara mi nie nė pra ne ši me „Smė lio pa nau do ji mo ga li my bės ug dant vai kų kal bą iki mo kyk li nia me am žiu je“ apžvelgė ne tra di ci nio dar bo me to do pranašumus ir ga li my bes, ug dant iki mo kyk li nio am žiaus vai kų kal bą.

III gru pė Kom­plek­siš­kai­tei­kia­mos­pa­gal­bos­vai­kui,­tė­vams­for­mos Pa ne vė žio lop še lio­dar že lio „Drau gys tė“ pe da go gų ko man da

(lo go pe dė me to di nin kė Jur gi ta Pa kšy tė, vyr. lo go pe dė Ine sa Vie tie nė, lo go pe dė me to di nin kė Vio le ta Ne vie rie nė, vyr. me ni­nio ug dy mo pe da go gė Si gi ta Pa ške vi čie nė) skai tė pra ne ši mą „Ko man di nis dar bas, ieš kant po zi ty vių kal bos ug dy mo bū dų“ ir ve dė in te rak ty vią vik to ri ną „Me nu mįs lę ke tur gys lę“. Vel žio lop še lio­dar že lio pe da go gės (auk lė to ja me to di nin kė Dai va Ig­na ta vi čie nė ir me ni nio ug dy mo pe da go gė me to di nin kė Da nu tė Ples kie nė) pa si da li jo sa vo pa tir ti mi, kaip ben dra dar biau jant lo­go pe dui, auk lė to jui ir me ni nio ug dy mo pe da go gui pa dė ti vai kui kuo anks čiau la vin ti kal bos įgū džius. Pa ne vė žio r. Dem ba vos lop še lio­dar že lio „Smal su tis“ lo go pe dė me to di nin kė Eve li na Sut kie nė pa sa ko da ma sėk mės is to ri ją „Kom plek siš ka pa gal ba vai kui ir jo šei mai per ben dra dar bia vi mą“ priminė, kad pir miau­sia rei kė tų žiū rė ti, ko kia nau da vai kui, ko kią pa tir tį jis įgis, kaip tai ga li pa dė ti jam to bu lė ti. Pra ne ši me „Įstai gos spe cia lis tų ben dra dar bia vi mo svar ba tei kiant kom plek siš ką pa gal bą vai kui, šei mai“ Ra gu vos gim na zi jos lo go pe dė, spec. pe da go gė me­to di nin kė Vi da Va liu kie nė pa brė žė, kad tei kiant kom plek siš ką pa gal bą vai kui, šei mai ypač svar bus tar pins ti tu ci nės ko man dos, įstai gos spe cia lis tų ir auk lė to jos ben dra dar bia vi mas, veiks mų de ri ni mas.

Kon fe ren ci jo je bu vo pri sta ty ti sten di niai pra ne ši mai. Pa ne­vė žio r. Ra my ga los lop še lio­dar že lio „Gan driu kas“ lo go pe dė me to di nin kė Gi ta na Dū die nė su pa žin di no da ly vius su pa reng ta me to di ne prie mo ne „Gan driu kas“, skir ta kal bos pa dar gams la vi nti. Pa ne vė žio r. Nau ja mies čio lop še lio­dar že lio „Bi tu tė“ lo go pe dė Kris ti na Ra čins kie nė ap ta rė me to di nes prie mo nes „Žo džių kor te lės sa ky ti nės kal bos ug dy mui“ ir „Rai dės 3D“. Pa ne vė žio r. Vel žio lop še lio­dar že lio vyr. lo go pe dė S. Ge dy mi­nie nė supažindino su me to di ne prie mo ne „Links mie ji vei du kai“, skir ta ar ti ku lia ci niam apa ra tui la vi nti.

Vi si kon fe ren ci jos da ly viai ga vo da li ja mą ją kon fe ren ci jos me­džia gą, ku rią pa ren gė Pa ne vė žio r. švie ti mo cen tras.

Api ben drin da ma kon fe ren ci jos da ly vių min tis, Vel žio lop še­lio­dar že lio di rek to rė P. But ku vie nė pa lin kė jo vi siems – pe da­go gams, švie ti mo pa gal bos mo ki niui spe cia lis tams, tė vams – pra dė ti ben dra dar biau ti kuo anks čiau ir pa si steng ti su kur ti vai kų kal bi niams įgū džiams la vin ti pa lan kias są ly gas.

Re­na­ta­LU­KO­ŠE­VI­ČIE­NĖPa­ne­vė­žio­r.­Vel­žio­l.-d.­di­rek­to­rės­pa­va­duo­to­ja­ug­dy­mui

„Ge riau sių ir nuo sta biau sių da ly kų pa sau ly je ne ga li ma pa ma ty ti... ta čiau jie jun ta mi šir di mi.“ He le na Kel ler

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2015 m. Nr. 5 (349)

25

Vai kų, tu rin čių kal bė ji mo ir kal­bos su tri ki mų, dau gė ja. Kal bos vys ty mą si le mia so cia li nė ap lin ka, ben dra vi mas šei mo je, psi chi nė vai ko rai da. Pro ble ma ta, kad ne­pa kan ka mai lai ko ski ria ma kal bos la vi ni mui šei mo je. Ki ta su tri ki mų priežastis – vai ko kal bė ji mo apa­ra to trū ku mai.

Dau gė ja at ve jų, kai emig ra­vu sios šei mos grįž ta ir no ri, kad vai kai lan ky tų lie tu viš kas ug dy mo įstai gas. Ta čiau šių vai kų kal ba ne pa kan ka mai iš la vė ju si, nes tuo me tu, kai ji aktyviausiai vys tė si, ne­bu vo tin ka mos kal bi nės ap lin kos.

Ste bint kal bos su tri ki mų gau sė ji­mo ten den ci ją, bū ti na su da ry ti pa­lan kias są ly gas anks ty va jai (1,5–4 me tų) vai kų kal bos su tri ki mų pre ­ ven ci jai: sis te min gai mankš tin ti jų pirš tus; mo ky ti tai syk lin gai kvėpuo ­ ti; nuo lat at lik ti žais min gą ar ti ku lia­ci nę mankš tą; la vin ti gir di mą jį su­vo ki mą, ben drą ją mo to ri ką; ska tin ti žo di nę raiš ką žai džiant.

Šį kal bos ug dy mo mo de lį Gargž­dų lop še lis­dar že lis „Ąžuo liu kas“ nuo 2014 m. ge gu žės įgy ven di na vyk dy da mas il ga lai kį tarp tau ti nį pre ven ci nį pro jek tą „Vai ko ke lias į gra žią kal bą“. Pro jek to ko or di na to­rė – Klai pė dos m. lop še lio­dar že lio „Pu rie na“ lo go pe dė eks per tė Lau­re ta Chan ke vič.

Pa grin di nis pro jek to tiks las – or­ga ni zuo ja ma veik la tu ri bū ti ma lo ni vai kams ir pa tiems su au gu sie­siems, pa rem ta vai kų tu ri mo mis ži nio mis, ge bė ji mais ir ati tik ti vai kų kal bos ly gį, jų po rei kius ir in te re­sus. Šiais moks lo me tais pro jek tą vyk do 6 gru pės, ug dan čios ma žy­lius nuo 2 iki 5 me tų. Auk lė to jos no riai įsi traukia į pro jek ti nę veik lą. Jos ku ria me to di nes prie mo nes, ke lia pro fe si nę kom pe ten ci ją se mi na ruo se ir kon fe ren ci jo se, pa nau do ja per ket ve rius me tus įgy tą pa tir tį, ja da li ja si su ra jo no, ša lies ir už sie nio (Lat vi jos, Ru si jos) ko le go mis.

Sten gia mės į gra žią kal bą ves ti ir vai ką. Su si ti kę su tė vais aptarėme pro jek to idė jas ir pa ra gi no me ak ty viai ben dra dar biau­ti. Tė vai pri pa žįs ta, kad pro jek tas yra la bai rei ka lin gas, su tei kia ži nių apie tai, kaip la vin ti ir puo se lė ti vai ko kal bą. Jie pa ste bi, kad taikant ino va ty vius ir kū ry biš kus me to dus mo ky mą si vi sa da ga li ma pa vers ti žai di mu.

Vi sų pro jek te da ly vau jan čių gru pių auk lė to jos at li ko vai kų kal bos ge bė ji mų įver ti ni mą. La biau siai su ne rim ti ver čia pa čių ma žiau sių jų, šį ru de nį lop še lį­dar že lį pra dė ju sių lan ky ti dvi me čių vai ku čių kal bi nė pa tir tis: 44 proc. dvi me čių ne ge bė jo pa sa ky­ti tri skie me nių žo džių, 40 proc. – tai syk lin gai iš tar ti dau ge lio gim to sios kal bos gar sų, net 80 proc. ma žy lių ne ga lė jo pa dek­la muo ti jo kio ei lė raš tu ko. Skur dus vai kų žo dy nas, ypač trūks ta būd var džių ir veiks ma žo džių. Tik 4 proc. ge bė jo 2–4 sa ki niais riš liai pa pa sa ko ti apie ma ty tą įvy kį ar api bū din ti tai, kas pa vaiz­duo ta pa veiks lė ly je. La bai ma žai vai ku čių do mi si spau di niais, kny ge lė mis. Tik 4 proc. mė gi no ra šy ti, ke ver zo ti po pie riu je.

į­gra­žią­kal­bą­–­kar­tu­su­vai­ku

Ga li ma da ry ti iš va dą, kad ne re tai tė ve liams pri trūks ta lai ko ar no ro pa skai ty ti arba pa si mo ky ti sek ti su vai ku pa pras čiau sias pa sa kė les, de kla muo ti ei lė raš tu kus. Tik rai ne per anks ti dvi me čiam ma žy liui im ti į ran kas pieš tu ką ar pra dė ti ty ri nė ti ki tų pie ši mo prie mo nių (krei de­lių, flo mas te rių, da žų) ga li my bes. Ver ta su si mąs ty ti, ar pa kan ka mai ski ria me lai ko pa pras čiau siems kas die niams po kal biams su vai­ku, ap lin kos ty ri nė ji mui? Ma žy lių kal bo je la bai grei tai „ap si gy ve na“ sve ti my bės, ypač an gliš ki žo džiai iš fil mu kų, kom piu te ri nių žai di mų. Pa ste bė jau kad sve ti miems leng­ves nės struk tū ros žo džiams ypač im lūs tie vai kai, ku riems nu sta ty ta ne iš si vys čiusi kalba.

Ver ti ni mo re zul ta tai pa tvir ti na, kad dau gu mos vai kų kal bi niai ge­bė ji mai ne ati tin ka jų am žiaus kal­bos nor mų, rei ka lin gas nuo sek lus ug dy mas. Lo go pe do pa gal bos dėl di de lio vai kų skai čiaus daž niau siai su lau kia pen ke rių me tų dar že li­nu kai (su dė tin ges niais at ve jais – tre jų–ket ve rių me tų). Iki to lai ko „Ąžuo liu ko“ auk lė to jos vyk do ma no pa reng tą pro jek to „Vai ko ke lias į gra žią kal bą“ pro gra mą.

Ma žy liai kas dien links mai la­vi na kal bos pa dar gus: vai kams juo kin ga, kai jų lie žu vė lis tam pa „ar kliu ku“, „dū de le“, „laik ro du ku“ ar „da žy to ju“, sma gu lie žu viu „žais ti fut bo lą“ ar lai žy ti me dų nuo šaukš te lio. Kal bi nis kvė pa vi mas, rei ka lin gas ir tiks liai gar sų ar ti ku lia­ci jai, la vi na mas pu čiant mui lo bur­bu lus, ple ve nant žva kės lieps ne lę, bu te liu ke „šok di nant ka muo liu kus“ ar ke liant pū gą iš va tos snai gių,

iš ban do me ir jo gos ele men tus. Gir di ma sis su vo ki mas la vė ja mo kan tis pa žin ti ir pa mėg džio ti ap lin kos bei gy vū nų gar sus, klau san tis įra šų, žai džiant pa slap tin gus gar so kryp ties ir šal ti nio nu sta ty mo žai di mus. Pirš te lių mik lu mą, rie šo ju de sius ma žy liai la vi na spal vin da mi, var ty da mi kny ge les, at lik da mi bui ties dar­bus (lup da mi man da ri ną ar ba na ną, at suk da mi ir už suk da mi dang te lius, mankš tin da mi pirš te lius ma sa ži niais ka muo liu kais, žais da mi pirš tu kų žai di mus, pieš da mi pirš tais, žais da mi su smul kiais daik tais). Kas die nės pra ty bos ir spe cia lūs žai di mai ski ria mi ir ben dra jai (vi so kū no) mo to ri kai la vin ti. Svar būs ir žo di nės raiš kos ug dy mo pra ti mai. Pro jek to me džia ga lanks­ti nu kų ar re ko men da ci jų for ma par ke liau ja į vai ku čių na mus. Tai gi dar bą tę sia tė ve liai.

Ver tin da mi ug dy ti nių kal bą pa kar to ti nai, ma ty si me, ko kį krai tį ben dro mis pe da go gių ir tė ve lių pa stan go mis su kro vė me į vai kų kal bos skry ne lę. Juk net ir pa ti ma žiau sia pa žan ga – tai mū sų dar bo įver ti ni mas ir mo ty va ci ja to liau ves ti vai ką ke liu į gra žią kal bą.

Jur­ga­LU­KAUS­KIE­NĖGargž­dų­l.-d.­„Ąžuo­liu­kas“­lo­go­pe­dė

26

Vi si kū no ju de siai yra pri klau so mi nuo ju dė ji mo ir pu siau­svy ros po jū čių bei jų iš la vė ji mo. Ypač su tuo su si jęs kal bos ir mąs ty mo vys ty ma sis. Šių po jū čių ug dy mas la bai svar bus pir muo sius sep ty ne rius vai ko gy ve ni mo me tus (Stei ner, 1995, 2005; Gliok ler, 2004).

Ju de sio ko rek ci jos už si ė mi mai da ro įta ką kal bos la vė ji mui, stip ri na griau čius, rau me nis, ner vų sis te mą ir kt. Vai ko vys ty ma­sis pra si de da nuo mė gi ni mo iš si ties ti, sto vė ti ir ban dy mo kal­bė ti – tik vė liau įsi jun gia mąs ty mo pro ce sas (Cher berg, 2006).

Kar tu su kal bos su tri ki mais daž nai ap tin ka mi įvai rūs stam­bio sios ir smul kio sios mo to ri kos su tri ki mai. Mo to ri ne ala li ja ser gan tiems vai kams bū din gas mo to ri nis ne vik ru mas, ne gra­bu mas, nu ro do mas ry šys tarp ce reb ri nio pa ra ly žiaus sun ku mo ir di zar tri jos sun ku mo laips nio. Iš ana li za vu sios ke le tą at ve jų sa vo dar be taip pat ga li me teig ti, kad ko rek ci niai už si ė mi mai, į ku riuos įtrau kia mi rit mi niai pra ti mai, dai na vi mas, įvai rių gar sų ta ri mas, fo ne mi nės klau sos la vi ni mas, dė me sio ir at min ties la­vi ni mo žai di mai, tei gia mai vei kia vai kų rai dą. Ste bė jo me vai kus,

Ry šys tarp ben dro sios mo to ri kos la vi ni mo ir kal bos vys ty mo si

ku riems dėl su lė tė ju sios rai dos nu sta ty ti mo ky mo si su tri ki mai, di de li spe cia lie ji ug dy mo(si) po rei kiai. Jiems bu vo tai ky ti ju de sio ko rek ci jos ir lo go pe do už si ė mi mai. Ko re guo ja mie ji žai dy bi niai pra ti mai lai ky se nai, pu siau svy rai ge rin ti, smul kio sios mo to ri kos la vi na mie ji pra ti mai bu vo de ri na mi su lo go pe do už si ė mi mais. Po jų iš ryš kė jo vai kų fi zi nių ga lių po ky čiai, pa ge rė jo ko or di na ci ja ir pu siau svy ra, orien ta vi ma sis erd vė je, kū no lai ky se na. Už duo tis svar bu pa rink ti taip, kad jos ati tik tų vai kų am žių ir su ge bė ji mus (ne bū tų per sun kios ar ne su pran ta mos).

Po ju de sio ko rek ci jos už si ė mi mų dirb da mi su lo go pe du vai kai jaus da vo si ra mes ni, drą siau tar da vo gar sus, žo džius, ban dy­da vo at lik ti nau jas, su dė tin ges nes už duo tis. Įgi ję pa si ti kė ji mo sa vo jė go mis per ju de sio ko rek ci jos už si ė mi mus, vai kai grei čiau pa sie kia tei gia mų re zul ta tų, lais viau ben drau ja su ben dra am­žiais, o svar biau sia – tai syk lin giau ju da ir kal ba.

Ri­ta­MI­LA­ŠIŪ­TĖŠi­lu­tės­l.-d.­„Ži­bu­tė“­ju­de­sio­ko­rek­ci­jos­mo­ky­to­ja

Rū­ta­PA­PLAUS­KAI­TĖLo­go­pe­dė­

Vai kų, turinčių kal bos ir ko mu ni ka ci jos su tri ki mų, ne ma žė ja, be to, pro ble mos da ro si vis su dė tin ges nės – at si ran da įvai rių pa žin ti nių, kal bi nės mo to ri kos, smul kio sios ir ben dro sios mo to ri kos su­tri ki mų, gir di mo jo su vo ki mo ne sklan du mų ir mo ky mo si bei adap ta ci jos sun ku mų. Klai pė dos r. Prie ku lės vai kų lop še ly je­ dar že ly je vi sus 2013–2014 m. m. vyk­dė me tarp tau ti nį tė ve lių ir pe da go gų kal­bos, kal bė ji mo ir ko mu ni ka ci jos ug dy mo pro jek tą „Mik lūs pirš te liai – gra ži kal ba“, ti kė da mie si už kirs ti ke lią tam tik riems su­tri ki mams ar bent su ma žin ti jų ti ki my bę.

Pro jek to tiks las – la vi nant smul ki ą­ją ir ben drą ją mo to ri ką, mo kant vai kus tai syk lin go kal bi nio kvė pa vi mo pa dė ti ge riau ar ti ku liuo ti gar sus, mankš tin ti ran kų pirš tu kus, lie žu vė lį, la vin ti gir di mą jį su vo ki mą. Ben dra dar biau da mi su vai kų tė ve liais įsi gi jo me me to di nių prie mo nių, žai di mų, pa dedančių sėk min gai vyk dy ti kal bi nio ug dy mo veik las. „Bo ru žė lių“ gru­pė je bu vo įreng tas kam pe lis smul kio sios mo to ri kos la vi ni mui. Vai kai iš ban dė įvai rius žai di mus su gam ti ne me džia ga (kan ko rė žiais, kaš to nais, ak me nė liais ir kt.), pie šė pirš tais, da rė ko jų at spau dus, at li ko pū ti mo pra ti mus su šiau de­liais, plunks ne lė mis, po pie ri niais lai ve liais van de ny je, ba lio nais, te ni so ka muo liu kais, vė jo ma lū nė liais.

Kar tu su ki tais įstai gos pe da go gais or ga ni za vo me at vi rą veik­lą „Ap lin kos pa ži ni mas, iš reiš kiant vai kų kū ry bi nį džiaugs mą“, vy ko kal bos pa dar gų mankš tos, li te ra tū ri nės pra mo gos, im pro­vi za ci nės va lan dė lės, kū ry bi niai žai di mai. Tai kant in for ma ci nių ko mu ni ka ci nių tech no lo gi jų nau jo ves ir nau do jan tis in te rak ty via len ta pa va sa rį tė ve liams bu vo pa ro dy ta fil muo ta me džia ga „Ap­lin kos pa ži ni mas, iš reiš kiant vai kų kū ry bi nį džiaugs mą“. Tė vai su ži no jo, ką vai kai vei kė, ko iš mo ko, ko kių tei gia mų emo ci jų pa ty rė. Džiau gė mės, kad jie do mė jo si šiuo pro jek tu, pa tei kė sa vo idė jų, pa siū ly mų, no riai at li ko na mų dar bus. Bu vo tir ta ir 4–5 me tų vai kų smul kio ji mo to ri ka. Nu sta ty ta, kad dau ge lio ge bė ji mai ati tin ka am žiaus nor mas. Tai gi ga li ma teig ti, kad

Iki­mo­kyk­li­nu­kų­ke­lias­į­gra­žią­kal­bą

smul kio sios mo to ri kos ge bė ji mų ug dy mas tai kant la vi ni mo pro gra mą bu vo veiks min gas.

Pro jek tas su tel kė pe da go gus ben drai veik lai. Vy ko ren gi nys „Šal tas žie mos al sa vi mas“. Vai kus sa lė je pa si ti ko Žie mos ka­ra lie nė su dviem pa si kly du siomis bi tu tėmis (mer gai tės Ame li ja ir Jus tė iš „Bo ru žė lių“ gru pės), ku rios no rė jo su ži no ti, ką vai kai vei kia žie mą, kai bi tu tės mie ga. Ug dy ti nius nu ste bi no iš raiš kin­gas var nos bal sas (lo go pe dė K. Gu maus kie nė). No rė da mi grįž ti į sa vo gru pę, vai kai tu rė jo at lik ti įvai rias už duo tis: pri si min da mi ar ti ku lia ci jos pra ti mus šo ki nė ti per le dą, pūs da mi šiau de lį pieš ti bi tu tėms gė ly čių pie vą ir rink ti po pie ri nius snie ge lius.

Šven tės pa bai go je ma žuo sius pra džiu gi no bi tu čių do va no tas me dus su ar ba ta ir var ne lės sau lėg rą žos. Vai kai pa ty rė ge rų emo ci jų, įga vo pa si ti kė ji mo sa vi mi. To bu lė jo ir jų kal bi niai ge­bė ji mai, ben dra vi mo įgū džiai.

Dai­no­ra­STRU­MY­LIE­NĖ,­Kris­ti­na­GU­MAUS­KIE­NĖ

Vir gi ni jos Oli šaus kai tės­Nor ku vie nės nuotr.

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2015 m. Nr. 5 (349)

27

„Kū ry ba at ve ria vai ko sie lo je tas slap tas ker te­les, ku rio se glū di ge rų jaus mų iš ta kos. Pa dė da mas vai kui jaus ti ap lin ki nio pa sau lio gro žį, pe da go gas ne pa ste bi mai lie čia šias ker te les.“

Vasilijus Su chom lins kis

Ir iš tie sų darbš čio je, kū ry biško je ap­lin ko je au ga kū ry bin gi vai kai. Ne už ten ka pa sa ky ti, kad kiek vie nas vai kas yra me ni­nin kas. Vai kus rei kia mo ky ti kur ti − ug dy ti vi di nį jų po rei kį, la vin ti ran ką, re gė ji mą, mąs ty mą. Per me ną vai kai su si pa žįs ta su ap lin ka, at sklei džia sa vo vi di nį pa sau lį, pa­ro do, ką ir kaip jie tuo me tu gal vo ja, jau čia, ma to, su ge ba. Kar pi niai iš po pie riaus yra sa vi ta me no ša ka, tu rin ti se nas tra di ci jas, ku rias pa ban džiau įdieg ti ir Klai pė dos r. Prie ku lės vai kų lop še lio­dar že lio dar že li­nu kų gru pė se.

Mū sų dar že ly je puo se lė ja mas gro žis. Dirb da ma „Bo ru žė lių“ gru pė je jau ke le tą me tų pa ti kar pau, puo šiu sten dus, api pa vi­da li nu skel bi mus. Kar pi niai – ma no lais va lai kio po mė gis. Vai kų kū ry bi nius ge bė ji mus, es te ti nį sko nį ug dau ne tik per me ni nės veik los už si ė mi mus, bet ir lais va lai kiu, po pie ti nės veik los me­tu. Sie kiu at skleis ti šios me no ša kos pa slap tis, spe ci fi ką, kad rem da mie si įgy tais įgū džiais ir ži nio mis vai kai ga lė tų lais vai kur ti ir tai pri tai ky tų prak tiš kai. Sten giuo si per teik ti ži nias apie rank dar bių rū šis, at li ki mo tech ni ką. Su pa žin di nu su Lie tu vos tau to dai le, ska ti nu nuo la ti nį vai kų do mė ji mą si liau dies me no pa li ki mu.

Kai vai kams sukanka tre ji me tai, jie iš lop še lio at ei na į dar že lio gru pes, ta da ir pra de da me kar py ti. Vai kai kar po žur na lus, po pie­rių, kad iš mok tų lai ky ti tai syk lin gai žir klu tes. Vė liau pra de da me kirp ti pa gal li ni ją, ne su dė tin gas for mas – ru tu liu kus, tri kam pius ir pan. Ži no ma, at si ra do ir skep ti kų, sa kan čių: „Ir ką tos auk­lė to jos ga li, juk jos – ne liau dies me ni nin kės, o iki mo kyk li nio am žiaus vai kai dar ne ge ba il giau nu lai ky ti žir klu čių, ne jau gi jie ga li ką nors dai laus iš kirp ti?“ Pa si ro do, ne tik ga li, bet ir no ri, jei ša lia ma to tin ka mą pa vyz dį ir daž nai prie kar pi nių pa lin ku sią auk lė to ją. To kiu pa vyz džiu − sa vo po mė giu kar py ti − už krė čiau ir vi sus sa vo gru pės vai kus. Auk lė ti niai gra žiais kar pi niais pa­puo šė gru pes, sten dus, džiu gin da mi ir ste bin da mi at ei nan čius į dar že lį tė ve lius ir sve čius.

Šiuo me tu „Bo ru žė lių“ gru pės, ku rio je dir bu, vai kams jau 4−5 me tai. Ste bė da ma žir klu tė mis kar pan čius ma žuo sius, at krei piau dė me sį į jų kū ry biš ku mą ir kruopš tu mą: kaip ati džiai jie sten gia si kirp ti, lenk ti po pie riaus la pą pu siau, kaip nuo šir džiai džiau gia si sa vo dar bo re zul ta tais. Ypač vai kus džiu gi na ne ti kė tu mas – juk ne įma no ma nu spė ti, ką, iš lanks čius po pie rių, ga li iš vys ti. Re­zul ta tas vi sa da nu ste bi na: ar tai bū tų sau lu tė, ar me de lis, ar tie siog mie la ir pa pras ta šir du tės for ma.

Džiaug da ma si sa vo su ma ny mu nu ta riau pa si da ly ti sa vo ge rą ja pa tir ti mi ir su ko le gė mis. Pa kvie čiau jas į „Pe lė džiu kų“ gru pę, ku rią lan ko 5–6 me tų vai kai, ste bė ti po pie tės, ku rio je su auk lė ti niais su kū rė me ne su dė tin gus kar pi nu kus mei lės die­nai. Kar pė ir vai kai, ir auk lė to jos. Ma no tiks las bu vo iš mo ky ti gro žė tis sa vo ir ki tų su kur tu vaiz du, iš reikš ti nuo tai ką, min tis kar pi nių kal ba. Svar bu ska tin ti vai kus kur ti es te tiš ką ap lin ką, nau jas for mas, vaiz dus, kū ry biš kai in ter pre tuo ti tik ro vę, puoš ti ap lin ką. Vi sa tai pa deda la vin ti dė me sį, pa sta bu mą, mąs ty mą,

vai­kai­kar­po­–­la­vė­ja­vaiz­duo­tė,­kū­ry­biš­ku­mas,­smul kio ji mo to ri ka

smul kiuo sius pirš tų rau me nis. Ne tru kus gru pę pa puo šė pe da­go gų ir ug dy ti nių pa ro dė lė „Kar pi nių ste buk lai vai kų ran ko se“.

Prie ku lės vai kų lop še lis­dar že lis jau dau ge lį me tų ben dra dar­biau ja su Ie vos Si mo nai ty tės gim na zi ja, kar tu vyk do pro jek tą „Kaip pa leng vin ti vai ko per ėji mą iš dar že lio į mo kyk lą“. Šia me pro jek te da ly vau ja dar že lio vy res niųjų gru pių auk lė to jos, vai kai ir gim na zi jos prieš mo kyk li nių gru pių pe da go gai, ug dy ti niai. Pa­grin di nis tiks las − siek ti dar že li nu ko ug dy mo tęs ti nu mo mo kyk­lo je, ska tin ti no rą tap ti mo ki niu, in teg ruo jant et ni nes ver ty bes, ug dy ti kū ry biš ku mą ir sa vi raiš ką. Prieš Ve ly kas prieš mo kyk li nio ug dy mo pe da go gė Ži vi lė Žmi jaus kie nė pa kvie tė ma ne pa si­da ly ti sa vo ge rą ja pa tir ti mi apie kar pi nių tech ni ką. Lan kiau si gim na zi jos „Bo ru žė lių“ gru pė je. Dir bo me kar tu su gru pės prieš mo kyk li nu kais ir prieš mo kyk li nio ug dy mo pe da go gė mis, veik lą ste bė jo gim na zi jos di rek to riaus pa va duo to ja ug dy mui Lo re ta Kal taus kie nė.

Prie ku lės vai kų lop še lio­dar že lio di rek to rės Ire nos Skra bie­nės ska ti na ma pa puo šiau įstai gos sten dus, ku riuo se at si spin di Prie ku lės mies te lio ar chi tek tū ra, su ka bin tos įvai rių pra mo gų, eks kur si jų, šven čių nuo trau kos. Pa va sa rio ir en tu ziaz mo įkvėp ti, su ren gė me pa ro dė lę mies te lio bib lio te ko je. Tai bu vo spal vo ti Prie ku lės vai kų lop še lio­dar že lio „Bo ru žė lių“ gru pės vai kų kar pi niai. Auk lė ti niai jais pa puo šė mies te lio bib lio te kos ap lin ką, džiu gin da mi ir ste bin da mi at ei nan čius skai ty to jus, tė­ve lius, se ne lius. Sau lės nu švies ti kar pi niai pri mi nė ne di de lius vit ra žus, ku rie ta ry tum su gė rė spal vin gą ir skais tų pa va sa rį už lan go, do va no da mi jį iš nau jo. O tuos, ku rie šio je pa ro do je dar ne si lan kė, kvie tė me at ei ti ir pa si sem ti kū ry bi nių idė jų, įsi leis ti į šir dis nuo šir du mo, gai vu mo, jau ku mo, plūs tan čių iš kiek vie no kar pi nio.

Ska tin da ma vai kus kar py ti, ug dau pa gar bą pra ei čiai, tau tos kul tū rai, do ro vi nėms nor moms, la vi nu gro žio po jū tį ir vaiz duo­tę, mei lę gam tai ir pa gar bą gy vy bei. Sie kiu at skleis ti kar py mo me no pa slap tis, spe ci fi ką. Per tei kiu ži nias apie rank dar bių rū­šis, at li ki mo tech ni ką. Ug dau vai kų es te ti nę ir me ni nę kul tū rą, in di vi du a lu mą ir kū ry bi nes ga lias, sten giuo si dieg ti mei lę gro žiui, pa dė ti pa žin ti sa vi raiš kos ir kū ry bos po rei kį.

Dai­no­ra­STRU­MY­LIE­NĖKlai­pė­dos­r.­Prie­ku­lės­vai­kų­l.-d.­vyr.­auk­lė­to­ja­

28

Lie tu viai nuo se nų lai kų garbino gam tą, rū pi no si ja. Ko vo pa­bai go je se no liai pri min da vo vai kams, kad jau žval gy tų si gan dro. Lie tu vo je gan dras vi sa da bu vo laikomas ypatingu paukščiu, ne šančiu lai mę na mams.

Kė dai nių mo kyk lo je­dar že ly je „Pu rie na“ vy ko gra ži šven tė „Gan drai vi sa da grįž ta na mo“. Vai kai džiaugs min gai su ti ko „gan drą“, de kla ma vo ei les, su ko ra te lius, dai na vo. Auk lė to jos skai tė tė ve lių su kur tas pa sa kai tes apie paukš te lius. Ajus ir jo ma my tė Vil ma Švel ni kie nė pa ra šė ei les: „Tau, var ly te, ries ta bus / Vaikš to gan dras po lau kus. / Sa vo sna pą jau ga lan da, / Ruo šias gnyb ti tau į žan dą...“

Kar tu su auk lė to ja Vio le ta Bu zi lie ne, auk lė to jos pa dė jė ja Zi ta Ma tu se vi čie ne ir „Bi tu čių“ gru pės ug dy ti niais iš si ruo šė me į Ge­gu čių par ką. Čia ste bė jo me paukš čius, klau sė mės jų gies mių, ban dė me pa kal bin ti lie taus la šus, ty lin tį me dį, au gan čią žo lę, gu lin tį ak me nį, ža lią sa ma nė lę.

Links mai pa bė gio jo me po par ką, slė pė mės už au ga lo tų me­džių ka mie nų. Smal siai lie tė me sto rą jų žie vę, se kė me va ba lė lių

ta ke liu, iš kė lę gal vas skai čia vo me paukš čius. Ant vai kų no sy čių spur dė jo lie taus la še liai. Ko kia nuo sta bi bun dan ti gam ta! Taip ge ra įkvėp ti gai vaus pa va sa ri nio oro.

Ir aš ten bu vau, paukš te lių klau siau…Gra­ži­na­ŽIUŽ­NIE­NĖ

Kė­dai­nių­m-klos-dar­že­lio­„Pu­rie­na“­vy­resn.­auk­lė­to­ja

Apie­lie­tų,­par­ką,­paukš­čius­ir­pa­va­sa­rį

Vaikai darželio kieme gali ne tik smagiai leisti laiką, bet ir susi­pažinti su jame esančiais augalais: medžiais, krūmais, gėlėmis.

Kupiškio vaikų lopšelio­darželio „Obelėlė“ direktorė prieš porą metų pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Latvijos Respublikos Saulkrastės vaikų lopšeliu­darželiu „Nykštukas“. Kolegės pasiūlė dalyvauti projekte „Miškas“. Mes džiaugiamės gyvendami gražiame Kraštiečių mikrorajone. Netoliese yra Ąžuolų parkas, teka Kupos upelis. Tai mūsų nuolatos lanko­mos vietos. Norėdami geriau pažinti medžius, turime atidžiau įsižiūrėti. Vaikai juos skaičiavo, rinko įvairiausią informaciją iš kitų šaltinių. Sunku atpažinti medžius anksti pavasarį, kol dar net pumpurėlių nematyti. Tačiau šalia visada yra auklėtojos.

Vėliau ugdytiniai kūrė darželio teritorijos maketus iš po­pieriaus, plastilino, kartono. Maketai visą mėnesį eksponuoti

Medžiai­artimiausioje­aplinkoje

darželyje – su jais susipažino tėveliai, svečiai. Priešmokyklinės grupės vaikai sugalvojo kitaip parodyti darželyje augančių me­džių įvairovę. Jie nuskynė po keletą šakelių, pamerkė į pačių sukurtas vazeles, surašė pavadinimus. Lapeliai pradėjo sprogti ir džiugino aplinkinius.

Paskutinę projekto dieną susirinkome į salę ir aptarėme, kaip mums sekėsi. Auklėtojos Regina Petrikienė ir Rasa Jurikienė minė mįsles apie medžius, priminė susirinkimo tikslą. Vaikai dar kartą apžiūrėjo, lygino savo ir kitų maketus.

Smagu stebėti medį nuo pabudimo – pavasario. Svajojame, kad kiekvienas vaikas surastų savo medį.

Valerija­KUPRIENĖKupiškio­vaikų­l.-d.­„Obelėlė“­direktorės­pavaduotoja­ugdymui

Ilgai laukta nauja vaikų kūrybiško ugdymo(si) priemonė – šviesos stalas – pagaliau atkeliavo į Nemenčinės vaikų lop­šelį­darželį. Ši ugdymo(si) priemonė sukurta remiantis Reggio Emilia’os ankstyvojo ugdymo filosofija. Šviesos staliukai suteiks naujų galimybių ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo, judesio

Lavinamasis­šviesos­žaidimų­staliukas­jau­nemenčinėje!

korekcijos auklėtojams, logopedui, socialiniam pedagogui. Taip pat paskatins mažylius kurti, žaisti ir mokytis vienu metu, pagelbės lavinant vaikų smulkiąją motoriką.

Naujai ugdymo(si) priemonei atkeliauti padėjo rėmėjas – jis pagamino ir padovanojo lopšeliui­darželiui du šviesos staliukus. Iš pirmo žvilgsnio tai paprastas stalas su matinio stiklo pagrindu, bet paspaudus jungiklį po stiklu įsižiebia šviesa.

Pirmoji 3–4 metų vaikų ugdymo(si) veikla prie šviesos staliukų labai pradžiugino ir nustebino „Viščiukų“ grupės auklėtinius. Vaikai apsilankė „Smėlio šalyje“, susipažino su jos gyventoju Krokoziablu, sužinojo, kaip reikia elgtis su smėliu. Vaikai kartu su auklėtoja atliko daug įdomių pratimų: užsimerkę pilstė smėlį iš kumštelio į delniuką, paliko savo delniukų ir pirštukų antspaudus, iš karoliukų dėliojo spalvotas gyvatėles. Dabar tokių užsiėmimų laukia ir visi kiti mūsų lopšelio­darželio vaikai.

Gavome originalią ir labai naudingą dovaną, kuri pažadino lopšelio­darželio pedagogių vaizduotę, suteikė kitokių vaiko ugdymo(si) galimybių. Beliko kūrybingai visa tai panaudoti.

Lena­ŠILINGIENĖJudesio­korekcijos­auklėtoja­metodininkė

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2015 m. Nr. 5 (349)

29

Ar­skai­to­te­ko­le­gų­ra­ši­nius­apie­šven­tes­ir­pra­mo­gas­jų­dar­že­liuo­se?­Ar­esa­te­ka­da­pa­si­nau­do­ję­jų­pa­tir­ti­mi?

no­rė­tu­me,­kad­at­si­ras­tų­auk­lė­to­ja,­ku­ri­im­tų­si­ap­ra­šy­ti­vie­ną­ei­li­nę­sa­vo­dar­bo­die­ną­ug­dy­mo­įstai­go­je.­ne­šven­tę.­

„Liau dies me nas tu ri bū ti mū sų me no pa ma tas. Iš jo tu ri iš kil ti sa vo tiš kas lie tu vių sti lius, ku ris yra mū sų pa si di džia vi mas, nes tas gra žu mas, ku rį tu ri sa vy je, yra gry nas, sa vo tiš kas ir iš im ti nai lie tu­viš kas.“ M. K. Čiur lio nis

Koks ma lo nu mas lies ti že mės grums te lį – mo lį, ban dant iš jo ką nors nu lip dy ti! Mo lis pa de da for muo ti min tis, at ve ria vai kui nau ją ke lią, ku riuo ženg da mas jis pa žįs ta pa sau lį. Pa­grin di nis įran kis žai džiant su mo liu yra ran kos, bet pa pil do mos prie mo nės lei džia dar be lį pa da ry ti gra žes nį, spal vin ges nį. Įgi ję pa tir ties vai kai eks pe ri men tuo ja, o mes, juos ste bė da mi, ga li me nu ma ty ti to les nę veik lą, pa de dan čią bran din ti kū ry bin gu mą. Džiu gu ma ty ti, kaip la vė jant įgū džiams vai kai da ro si iš ra din­ges ni. Įvai rių for mų lip dy mas ir su jun gi mas ug do mąs ty mą ir skatina su si kau pti.

No ri me pa si da ly ti veik los su mo liu pa tir ti mi. Mo lio kam ba rė­ly je vai kams sten gia mės per teik ti mū sų tau tos me ni nį pa vel dą ir ska ti na me kur ti. Že mės ga ba lė liai vai kų ran ko se virs ta gra­žiau siais dar bais, de ko ruo tais sa gu tė mis ir ki to mis for me lė mis, at ras to mis ma mos ar mo čiu tės spin to je.

Ug do me ir plė to ja me vai kų kū ry bi nes ga lias, ves da mos juos į me no pa sau lį. Sten gia mės, kad lip dy da mi ma žie ji pa jus tų pa tį pro ce so ma lo nu mą, ne at im da mos iš jų sa vi to pa sau lio su vo ki mo, at ra di mo pa ži ni mo jaus mo. Kur da mi vai kai aktyvina vaiz duo tę, la vė ja jų sa va ran kiš ku mas, pa sta bu mas. Ska ti na me juos fan ta zuo ti, ne si ki ša me į kū ry bos pro ce są. Ta da ir dar be liai bū na ne vie no di, iš skir ti niai, gra žūs.

Vai kai nau do ja lip dy mo prie mo nes: pri juos tes, ko čė lus, len­te les mo liui ko čio ti. De ko ra vi mo ir puo šy bos prie mo nės yra la bai bui tiš kos ir pa pras tos: įvai rių for mų sa gos, skir tin go sto rio kok tei lių laz de lės, sau sai nių for me lės. Dar be liai ga li bū ti puo­šia mi ir įvai rių au di nių ant spau dais. Svar bu ži no ti, kad pa rin kus de ko ra vi mo bū dą lip do mas pa vir šius tu ri bū ti pa šiau šia mas – jį rei kia su brai žy ti dan tų krapš tu ku ar ki tu smai liu daik tu ir nu tep ti

Veik la su mo liu skys tu mo liu. De ko ra vi mo ir puo šy bos ele men tai (pvz., duo bu­tės, įvai rūs raš tai, li ni jos) įspau džia mi į minkš to mo lio pa vir šių. Tam nau do ja mi dan tų krapš tu kai, šu kos, šiau de liai ir kt.

Mo lio dar be lius puo šia me pa čių susimaišytais da žais. Į in de lį įpi la me li pa lo ir įmai šo me ket vir tį ar ba ti nio šaukš te lio pa si rink tos spal vos gu a šo. To kie da žai at spa rūs van de niui, grei tai džiūs ta. Jei ne lei si me da žams pri džiū ti, ran kas ir tep tu kus ne sun kiai nu plau si me van de niu. La bai svar bu, kad vai kas lip dy da mas dar be lį jo ne per džio vin tų, nes tuo met mo lis pra dės ski li nė ti.

Klai pė dos lop še ly je­dar že ly je „Vo lun gė lė“ vie nas iš svar biau­sių ug do mo sios veik los in teg ra ci nių ele men tų – et ni nė kul tū ra. Vai kai ug do mi in teg ra liai, ska ti nant et ni nio me no pa ži ni mą, ty ri nė jant, puo se lė jant tra di ci jas. Veik los su mo liu te ma ti ka yra nu ma ty ta įstai gos et no kul tū ri nio ug dy mo pro gra mo je. Vai­kai su pa žin di na mi su kos mo lo gi niais, ar ba Gy vy bės me džio, žen klais, sim bo liais ir ska ti na mi juos nau do ti sa vo dar be liuo se.

Že mės žen klai: kvad ra tas, rom bas, py nė, ka sa, šu li nio žen­klas, pa sau lio me dis, paukš čiai, eg lė, spi ra lė.

Dan gaus žen klai: ap skri ti mas (skri tu lys), ra tas, mė nu lis.

Ug nies žen klai: kry žius, pa svi ręs kry­žius, kry žius ap skri ti me.

Van dens žen klai: taš kas, daug taš kų, tri kam pis, zig za gas, spi ra lė.

Ska ti na me ug dy ti nių kū ry biš ku mą, nes tai ge bė ji mas ori gi na liai mąs ty ti, kur ti, iš reikš ti sa ve. Ma to me, kaip lip dy da mi vai kai vis la biau pa žįs ta pa sau lį, įgy ja dau giau ži nių ir pa tir ties. Ke liau ja me nuo ne ži no mo prie ži no mo, nuo ne pa tir to prie nau jų at ra di mų.

Ant sie nos se nas laik ro dis skai čiuo ja lai ką, o se no vi niuo se rė me liuo se – ne se ni lai kai ir žmo nės, o da bar ti nis mū sų dar že lio gy ve ni mas.

Vi­da­KUR­ŠAI­TIE­NĖ­Re­da­KAR­ČI­KIE­NĖ

Klai­pė­dos­l.-d.­„Vo­lun­gė­lė“­auk­lė­to­jos­

30

Balandžio pabaigoje VšĮ Leidybos idėjų centro išleistas autobiografinių apybraižų rinkinys „Kas bus kas. Lietuvos ateitis“ yra unikali, Lietuvoje pirmą kartą pasirodžiusi tokio pobūdžio knyga, skirta jauniesiems talentams suburti. Joje – vaikų, apdovanotų įvairiose mokslo ir meno olimpiadose bei konkursuose, pelniusių prizus sporto var­žybose, tų, kuriais didžiuojasi ne tik tėvai, mokytojai, draugai, bet ir visa Lietuva, pa­sakojimai apie save. Esame tikri, kad apie juos po 20­ies ar 50­ies metų skaitysime vadovėliuose ir enciklopedijose, o ši knyga taps unikaliu dokumentu, kuriame įamžinta iškilių Lietuvos kūrėjų kelio pradžia. Džiugu, kad dauguma knygos herojų savo ateitį nori kurti Lietuvoje, o planuojantys studijuoti užsienyje, pasisėmę patirties, žada grįžti į tėvynę. Daugelis šių mokinių yra socialiai atsakingi, juos jaudina emigracijos problema – ir jie pasiryžę ją spręsti. Visiems labai svarbi šeima, ji – viena pagrindinių vertybių ir gyvenimo orientyrų. Dažnas knygos herojus, paklaustas, ką laiko auto­ritetu, įvardija tėtį ar mamą. Kai kurie vaikai, pasakodami apie savo šeimą, užsimena, kad kitoje tokio pobūdžio knygoje tikisi pamatyti ir jaunesniojo brolio ar sesės biografiją.

„Ši knyga yra įsipareigojimas. Lietuvos ateities lyderių ugdy­mas – tai ne tik pilietiškų tėvų, atsidavusių mokytojų ir trenerių atsakomybė. Mes visi privalome padėti vaikams atsiskleisti, tobulinti savo sugebėjimus. Turime sudaryti sąlygas jaunuo­liams tapti daug darančiais Lietuvos lyderiais“, – specialiai knygai „Kas bus kas. Lietuvos ateitis“ rašo Prezidentė­Dalia­Grybauskaitė.

Didžiąją knygos dalį sudaro autentiškos gabiausių Lietuvos mokinių autobiografinės apybraižos – jų net 569. Pasak Lei­dybos idėjų centro projektų direktorės Vidos­Laumenskai­tės­Dauderienės, knygoje aprašyti kiekvieno šalies miesto ir daugelio miestelių mokyklų gabiausi mokiniai ir jų pasiekimai. Nepamiršti ir besimokantieji Lenkijos, Baltarusijos, Jungtinės

Kas­bus­kas? Karalystės, Prancūzijos, Ispanijos mokyklo­se. „Tikriausiai natūralu, kad daugiausia mo­kinių – iš didžiųjų šalies miestų. Pagal gabiau­sių vaikų skaičių pirmauja Kauno apskritis. Iš 550­ies Lietuvos mokinių net 147 mokosi Kauno (41 mokykla), 137 – Vilniaus (34), 64 – Klaipėdos (22), 31 – Šiaulių (13), 14 – Aly­taus (7), 13 – Panevėžio (4) miestų ir rajonų mokyklose. Vilniuje daugiausia gabiausių vaikų (55) mokosi Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje (55), Vilniaus licėjuje (14), Ozo gimnazijoje (8); Kaune – Kauno technologijos universiteto (14), Jėzuitų (11), Stepono Dariaus ir Stasio Girėno (10), Kauno „Santaros“ (9) gimnazijo­se; Klaipėdoje – Klaipėdos Eduardo Balsio menų (14), „Ąžuolyno“ (13) gimnazijose, Simono Dacho progimnazijoje (6).

Apybraižose vaikai kalba apie savo šeimas, mėgstamas pamokas, pasiekimus, autoritetus, dalijasi svajonėmis. Jų pasakojimai įdomūs, spalvingi, kupini ryžto.

Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos auklėtinis Mindaugas Dvylaitis gabus ne tik muzikai (vaikinas studijuoja vokalą ir groja akordeonu), bet ir lanko plaukimo bei aklųjų teniso treniruotes, jo pasiekimų sąraše – laimėjimai šalies ir tarptautiniuose akor­deonistų konkursuose, moksleivių spartakiadose, lengvosios atletikos ir plaukimo čempionatuose, aklųjų teniso varžybose. Gabus jaunuolis teigia: „Didžiuojuosi, kad pagerinau visus Lietuvos aklųjų plaukimo rekordus – iš viso 24. <...> Aš visa­da siekiau tapti visų laikų pačiu geriausiu aklųjų ir silpnaregių plaukiku ir manau, kad savo tikslą pasiekiau.“

„Aš jaučiuosi išskirtinis, nes tėvai mane rado ne kopūstų lauke, o paparčio žiede – gimiau Joninių naktį, dėl to ir esu Jonas“, – pasakojimą apie save pradeda Klaipėdos licėjaus mokinys Jonas Viršila. Po pamokų šis vaikinas nesėdi rankų sudėjęs: 10 metų šoko sportinių šokių klube „Žuvėdra“, mokosi itin gabių mokinių papildomo ugdymo mokykloje „Fizikos olim­pas“, neakivaizdinėje jaunųjų chemikų mokykloje „Pažinimas“, Nacionalinės moksleivių akademijos chemijos sekcijoje ir kt. 2012 m. jis dalyvavo Tarptautinėje jaunimo gamtos mokslų

Tai yra nau jo Lie tu vo je kor tų pa vi da lu iš leis to žai di mo – sub ti lios me to di nės prie mo nės – šū kis.

„Dau giau nei vie na is to ri ja“ – at si tik ti ne tvar ka už duo da mų ne at si tik ti nių klau si mų žai di mas, ku ris pa de da „su si tik ti“ skir tin giems žmo nėms. Ši prie mo nė ne rei ka lau ja spe cia laus pa si ren gi mo. Ją ga li nau do ti tiek su ki tais žmo nė mis dir ban­tys pro fe sio na lai (įvai rių or ga ni za ci jų va do vai, so cia li niai ir jau ni mo dar buo to jai, pe da go gai, kla sių auk lė to jai, ne for ma lio jo ug dy mo spe cia lis­tai, ben druo me nių ly de riai), tiek įvai rios gru pės (ko lek ty vai, ko man dos, šei mos, ben drak la siai).

Pa te kęs į tei sin gas ug dy to jo ran kas, žai di mas ga li stip riai pri si dė ti prie mo ki nių, kla sės ar bū re lio mik ro kli ma to ge ri ni mo. Žai di mui rei kia tam tik ros at mos fe ros ir ati tin ka mo lai ko. Pa ty rę pe da go gai, kla sės auk lė to jai, ne for ma lio jo ug dy mo spe cia­lis tai vi sa tai su pran ta. Gi les nis vie nas ki to pa ži ni mas vei kia kaip pa ty čių pre ven ci ja, nes mo ki niai tam pa jaut res ni vie nas ki to is to ri jai, pra de da ver tin ti ne pa gal el ge sį, bet pa gal po juo sly pin čią pa tir tį. Tai – tik vie nas po vei kio as pek tas. „Dau giau nei vie na is to ri ja“ ska ti na at ver ti šir dis ir pro tus, pri im ti ki to niš­ku mą, at ras ti, ko kie esa me skir tin gi ir įvai rūs, pa de da per ženg ti

Kiek­vie­nas­žmo­gus­yra­dau­giau­nei­vie­na­is­to­ri­ja...

at si ri bo ji mą, tirp dy ti su sve ti mė ji mą. Žai džiant ža­di na ma em pa ti ja, at jau ta, su pra ti mas ir pa gar ba uni ka liai kiek vie no žmo gaus pa tir čiai.

At si žvel giant į Lie tu vo je eg zis tuo jan čius tau­ti nių ma žu mų ir do mi nuo jan čių kal bų as pek tus, žai di mas iš leis tas ke tu rio mis kal bo mis – lie tu vių, ru sų, len kų ir an glų. Tai gi žai di mą, kaip me to di nę prie mo nę, ga li nau do ti ir kal bų mo ky to jai.

Per nai žai di mas ga vo Jung ti nių Tau tų Ci vi li­za ci jų al jan so ap do va no ji mą tarp kul tū ri nės ino­va ci jos ka te go ri jo je. Žai di mo au to rys tė pri klau so Šve di jos Sim ris ham no ben druo me nės kul tū ros ir lais va lai kio de par ta men tui (www.sim ris hamn.se/mtos). Už mez gus tva rų ben dra dar bia vi mą, kon­sul ta ci nė įmo nė „Ki to kie pro jek tai“ ta po ofi cia lia šio pro jek to part ne re Lie tu vo je.

Kar tu su žai di mo au to riais mes sie kia me, kad jis jung tų kuo dau giau žmo nių, pa dė tų stip rin ti vi sa pu sį su pra­ti mą. Kvie čia me prie to pri si dė ti ir jus.

Dau giau apie žai di mą: http://ki to kiep ro jek tai.net/in dex.php/lt/ nau jie nos.

Arū­nas­MA­LI­NAUS­KAS

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2015 m. Nr. 5 (349)

31

Vil niaus mo ky to jų na muo se iš kil min gai pri sta ty tas Lie tu­vos ne pri klau so mų jų ra šy to jų są jun gos (LNRS) al ma na chas „Tarp Vil ne lės ir Ne ries“ (su da ry to jas Ro mas Ado mas Vo re­vi čius, re dak to riai Le o pol das Sta ne vi čius, Alek san dras Šid­laus kas).

Tai pir ma sis per 20 LNRS Vil niaus sky riaus gy va vi mo me tų ben dras lei di nys, ku ria me spaus di na ma be veik 40­ies au to rių kū ry ba. Dau ge lis iš jų yra mo ky to jai, ra šan tys tė vy nės, trem ties, mei lės te mo mis. Ne ma žai kū ri nių ski ria ma Kris ti jo no Do ne lai čio 300­ųjų gi mi mo me ti nių su kak čiai.

Kny gos su tik tu vė se kon cer ta vo Ba lio Dva rio no de šimt me tės mo kyk los po stfol klo ri nis an sam blis „Ši lo paukš čiai“ (va do vai Ir ma Asi na vi čie nė ir Žil vi nas Ru kas).

LNRS­inf.

Al ma na cho „tarp­vil­ne­lės­ir­ne­ries“­

su­tik­tu­vės

olimpiadoje Irane, o 2013 m. olimpiadoje Indijoje buvo apdo­vanotas sidabro medaliu.

Dar vienas talentas – Alytaus r. Krokialaukio Tomo Noraus­Naruševičiaus vidurinės mokyklos auklėtinė Rūta Maižiešiūtė. Rūta dalyvauja įvairiuose projektuose ir konkursuose – nuo kraštotyros ekspedicijų iki krepšinio varžybų. Tačiau mergina išskiria laimėjimą, pasiektą rašinių konkurse: „Labiausiai įsiminė respublikinis konkursas „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“, nes, kai kūriau rašinį, man teko daug bendrauti su žmonėmis, užrašyti jų atsiminimus ir iš pirmų lūpų išgirsti pokario Lietuvos žmonių skaudžius likimus. Be to, įsiminė labai puiki laureatų apdovanojimo dienos programa ir Europos Parlamento nario Algirdo Saudargo prizas – kelionė į Briuselį (Belgija).“ 2013 m. R. Maižiešiūtė buvo išrinkta pilietiškiausia Alytaus rajono gyventoja.

Knygoje pateikiamos Lietuvos mokinių pasiekimų naciona­linėse mokslo ir meno olimpiadose bei tarptautinėse sporto varžybose apžvalgos. Taip pat supažindinama su mokymo įstaigomis ir organizacijomis, užtikrinančiomis, kad jaunieji Lietuvos talentai galėtų atskleisti ir tobulinti savo gabumus. Knygoje dėmesys skiriamas ir talentų arenai – svarbiausiems moksleivių konkursams ir organizacijoms, kuriose savo išskir­tinius gebėjimus mokiniai gali parodyti jau dabar. Pasakojama apie Nacionalinį Balio Dvariono pianistų ir stygininkų konkursą, Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkursą „Dainų daine­lė“, televizijos viktoriną „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ ir kt.

Nepamiršti ir talentų draugai, padedantys jaunuoliams siekti pačių didžiausių aukštumų. Tai – Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Klaipėdos universitetas, profesinės savanorystės iniciatyva „Kam to reikia?!“ ir kt. Knygos pabaigoje – savotiška Lietuvos gimnazijų garbės lenta, kurioje skelbiami geriausių mokinių penketukai ir šių mokinių mokytojai.

Jaunuosius Lietuvos sportininkus, kūrėjus, visuomenininkus ir mokslininkus rekomendavo Lietuvos bendrojo lavinimo ir meno mokyklos, sporto centrai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, mokinių organizacijos, užsienyje esančios lietuvių mokyklos, kitos įstaigos. Biografijos spausdintos gavus tėvų leidimą.

Vaiva­MARKEVIČIŪTĖ

Kvie čia me ug dy mo įstai gas 2015–2016 m. m. da ly vau­ti pre ven ci nė se pro gra mo se: tarp­tau­ti­nė­je­pro­gra­mo­je­ „Zi­pio­drau­gai“­ir­jos­ant­ro­jo­je­da­ly­je­„Obuo­lio­drau­gai“­bei­pro­gra­mo­je­„Įvei­kia­me­kar­tu“.

Šios anks ty vo sios pre ven ci jos pro gra mos skir tos ug dy ti vai kų so cia li nius ir emo ci nių sun ku mų įvei ki mo ge bė ji mus: jos mo ko su vok ti ir kal bė ti apie jaus mus, įdė miai iš klau sy ti, su si drau gau ti ir iš sau go ti drau gys tę, kreip tis pa gal bos ir pa dė ti ap lin ki niams, įveik ti vie ni šu mą, at stū mi mą, pa ty čias ar prie ka bia vi mą, spręs ti kon flik tus, leng viau iš gy ven ti pa si kei ti mus bei ne tek tis. Pro gra­mos pa de da už kirs ti ke lią įvai rių pri klau so my bių, pa ty čių, (au to)de struk ty vaus el ge sio at si ra di mui ir ge rin ti ben drą emo ci nę vai ko sa vi jau tą. Kiek vie na pro gra ma įgy ven di na ma ug dy mo įstai go je vie nus moks lo me tus.

Tarp­tau­ti­nė­pro­gra­ma­„Zi­pio­drau­gai“ skir­ta­5–7­me­tų vai­kams­ir vyk do ma iki mo kyk li nio ir ben dro jo ug dy mo mo kyk­lų iki mo kyk li nė se bei prieš mo kyk li nė se gru pė se ir pir mo sio se kla sė se lie tu vių, len kų ar ru sų kal bo mis. Pro gra ma taip pat ga li bū ti įgy ven di na ma pra il gin tos die nos gru pė se, vai kų die nos cen truo se ir glo bos na muo se.

Pro gra ma „Zi pio drau gai“ Lie tu vo je vyk do ma nuo 2000 m., pri ta rus Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jai bei pa si ra šius ben dra­dar bia vi mo su tar tį. Jo je jau yra da ly va vę be veik 150 tūkst. vai kų, pa ruoš ta dau giau kaip 3,9 tūkst. pe da go gų iš vi sų ap­skri čių.

Tarp­tau­ti­nė­pro­gra­ma­„Obuo­lio­drau­gai“ yra pro gra mos „Zi pio drau gai“ tę si nys (ant ro ji da lis). Ji skir­ta­7–9­me­tų­vai­kams ir Lie tu­vo je re ko men duo ja ma įgy ven din ti ben dro jo ug dy mo mo kyk lų 2–3 kla sė se. Pro gra ma taip pat ga li bū ti vyk do ma pa il gin tos die nos gru pė se, vai kų die nos cen truo se ar glo bos na muo se. Pro gra ma „Obuo lio drau gai“ Lie tu vo je pir mą

kar tą iš ban dy ta 2012–2013 m. m. ir vyk do ma tik lie tu vių kal­ba. At ei nan čiais moks lo me tais pro gra ma bus įgy ven di na ma Aly­taus,­Kau­no,­Klai­pė­dos,­Ma­ri­jam­po­lės,­Pa­ne­vė­žio,­Šiau­lių­­ir­Vil­niaus­ap­skri­ty­se.

Pro­gra­ma­„Įvei­kia­me­kar­tu“ skir­ta­7–9­me­tų­vai­kams ir ga li bū ti vyk do ma ben dro jo ug dy mo mo kyk lų pra di nė se kla sė­se, pa il gin to se die nos gru pė se, vai kų glo bos na muo se ir vai kų die nos cen truo se lie tu vių kal ba. Pro gra ma ap ro buo ta Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos ir Lie tu vo je įgy ven di na ma nuo 2006 m. Be veik 2 tūkst. pe da go gų iš vi sų ap skri čių yra įgi ję pro gra mos „Įvei kia me kar tu“ pe da go go kva li fi ka ci ją.

Ug dy mo įstai gos, pa gei dau jan čios 2015–2016 m. m. pri si jung ti prie pro­gra mų „Zi pio drau gai“, „Obuo lio drau gai“ ar / ir „Įvei kia me kar tu“ veik lų, tu ri iki 2015 m. ge gu žės 29 d. at siųs ti už pil dy­tas da ly vio pa raiš kos for mas VšĮ „Vai ko la bui“ pa štu, fak su ar ba el. pa štu.

Pa raiš kos for mas ra si te in ter ne to sve tai nė je ad re su www.vai­ko­la­bui.lt,dau giau in for ma ci jos su teiks Au re li ja Oku naus kie nė.

Kvie­čia­me­da­ly­vau­ti­pre­ven­ci­nė­se­pro­gra­mo­se

32