9

Posovietinės Lietuvos problemos

Romualdo Lanko byla, veikiau kova prieš Lietuvos politinės kultūros mišrainę ir teisinę stagnaciją, verta ypatingo dėmesio. Valstybėje – Europos Sąjungos narėje – daug dalykų turėtų būti matomi skaidriau, tačiau vargstame su jais po senovei. Tiesa, šioje knygelėje pristatoma byla vyko dar prieš Lietuvos galutinį priėmimą į Europos Sąjungą. Ir vis dėlto Sovietų Sąjungos turė-jome ir tebeturime Lietuvoj dar gerokai.

Pilietis R.Lankas norėjo teisingumo vienu klausimu: dėl tar-nybos sovietų kariuomenėje. Susidūrusiam su atkurtos Lietuvos valstybės pareigūnų abuojumu neskiriant kariuomenės statuso ir karinės tarnybos nepriklausomoje ar okupuotoje valstybėje, – kai antruoju atveju šaukimas reiškė okupacinės jėgos prievartą ir pasireikšdavo dažniausiai šauktinio išvežimu prieš jo valią toli į okupuojančią valstybę, – buvusiam Sąjūdžio aktyvistui ir kovo-tojui už Nepriklausomybę turėjo kilti pasipiktinimo ir protesto jausmų. R.Lankas nuėjo teisinės kovos keliu ir padarė, galų gale, gerą darbą valstybei bei daugeliui to paties likimo sovietinių re-krūtų.

Nauda valstybei būtų pati didžiausia, jeigu ir piliečiai tei-sininkai persvarstytų savo mąstymo klaidas. Daug jų atsispindi formaliuose, biurokratiškai surašomuose, atsakymuose piliečiui R.Lankui. Ne sykį juose matome ir pilietinės bei juridinės sa-vivokos stoką, tiesą sakant, kylančią ir iš įstatymų spragų, ir iš nenoro pasitikrinti jų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitu-cijai.

Štai būdingas nesusipratimas, o gal ir tyčinis problemos persukimas neteisinga kryptimi. R.Lankas visai pagrįstai teigia, jog tarnauti sovietinėje armijoje (nors į ją šaukti okupuotos ša-lies teritorijoje draudė 1949 m. Ženevos konvencija, ratifikuota pačios SSRS) vertė baudžiamasis persekiojimas, neišvengiama

10

okupacinės valdžios represija. Tuo tarpu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003-05-05 nutartyje „darytina išva-da, kad tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpio, vertinant to laikmečio aspektais, negalima buvo traktuoti kaip akivaizdžios represinės priemonės taikymo…“ Reiktų pasakyti, kad tokia išvada „nedarytina“ apskritai, o ypač dabar, nepriklausomoje Lietuvoje, turinčioje savo Konstituciją ir įstatymus, kurie jau išaiškino ano laikmečio situacijas bei „aspektus“. Tačiau ir pa-reiškėjas kreipėsi ne dėl to, kad kai kuriuos jaunuolius būtent už bausmę imdavo į kariuomenę (R.Lankas tik pamini „strojba-tus“, kuriuose buvo tiesioginis priverčiamasis darbas), o dėl to, kad šaukimas ir paklusnumas buvo grindžiami represijų baime, svetimos jėgos teroru. Jam nepaklusę drąsuoliai išeidavo į miš-ką. Bet kuriuo atveju, pareiškėjo logika aiški: ne pats savaime, juolab kiekvienas, šaukimas į svetimą kariuomenę yra represija, bet nepaklusęs asmuo bus represuojamas. Kadangi okupanto, tai ir neteisėtai. Grėsmė taipgi neteisėta. Teismui visa tai buvo pernelyg sudėtinga.

Pastebėkime, kad svarstydamas R.Lanko skundą, teismas rėmėsi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu, kuriame, tarp kitų, teikiamos tokios nuomonės bei kiti svarbūs dalykai.

„Tarnyba sovietinėje armijoje buvo laikoma konstitucine kiekvieno piliečio priederme“.

Žinome, kad pasitraukusieji į mišką rezistentai taip „nelai-kė“ – nemanė, tai gal jie buvo neteisūs ir pagrįstai persekioti? Ar vis dėlto neteisūs buvo okupantai ir persekiotojai? Kaip re-gis, jei posovietinėse galvose neaiškumas, tai galima atsiversti įstatymus apie okupaciją ir pasipriešinimą. Gaila, žinoma, kad ir įstatymuose turim spragų.

Pagal 1997 m. Nukentėjusiųjų teisinio statuso įstatymą, ci-tuojamą ministerijos rašte, toks statusas „suteikiamas asmenims,

11

kurie prarado sveikatą /.../ priverstinės karinės tarnybos ar kari-nių mokymų metu /../ ir prievarta paimti į karines formuotes“. Todėl daroma išvada, kad „asmenys, kurie tarnavo sovietinėje armijoje, bet netapo invalidais“, nedisponuoja teise gauti nuken-tėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją.

Priminsiu, kad pareiškėjas ir neprašė valstybinės pensi-jos, tiktai kad priverstinė karinė tarnyba sovietų armijoje būtų įskaitoma į darbo stažą. O šiaip čia galime matyti ir konstitucinę įstatymo spragą: ar tiesiog tuo būdu netekę 2-3 gyvenimo metų (galimo mokymosi arba normalios tarnybos su socialinėmis pa-sekmėmis pensijai) nėra niekaip nukentėję nuo svetimos jėgos prievartos?

Bet ir su ta spraga manymas, kad jų teisės nepažeistos nei okupavusios valstybės veiksmais, nei atkurtos Lietuvos valsty-bės vis dar sovietiškai mąstančių institucijų veiksmais, nebūtų teisingas.

R.Lankas bent keletą sykių prašė teismų atsakyti į jo kelia-mus konstitucinius klausimus. Matome negražų atsirašinėjimą, nelyginant kokių biurokratų, kadangi pilietis štai netiksliai su-rašė. Tuos klausimus svarsto tik Konstitucinis Teismas – ir vis-kas, atmetam; teismams nekyla minčių, kad būtent jie turi teisę perduoti tuos klausimus ten, kur reikia. Eik tu, žmogeli, nuo mūsų galvos. Galų gale, pareiškėjas surašo tiesioginį prašymą apygardos teismui, kad šis kreiptųsi į Konstitucinį Teismą. Pir-mosios instancijos teismui ir pačiam galėjo būti svarbu bei įdo-mu pasitikrinti Konstituciniame Teisme, tačiau jis neieško tiesos ir nusprendžia ten nesikreipti. Pareiškėjas mėgina apskųsti tokį abejingumą aukštesnei instancijai: kodėl, kuo remdamasis apy-gardos teismas atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą? Iš ten, iš Vyriausiojo Administracinio teismo gauna išsamų išaiškinimą, kad prašymas apygardos administraciniam teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra jo, pareiškėjo, grindžiamas „juridinę

12

reikšmę turinčiomis aplinkybėmis“ (?!). Nutartyje primenama, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, „jeigu yra pagrindas manyti“, kad esamas įstatymas (taikomas konkrečioje byloje) prieštarauja Konstitucijai – ir tada kreipiasi į Konstitucinį Teis-mą su prašymu spręsti apie atitikimą Konstitucijai. Tačiau tai tik teismo teisė, nesusijusi su proceso dalyvių prašymais, ir ja pasinaudoti palikta paties teismo nuožiūrai. Formuluotė „yra pagrindas manyti“ sakanti, kad sprendimas ar kreiptis į Konsti-tucinį Teismą, ar ne, „yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas“. Nesutikęs su pareiškėjo prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą, analizavęs ir pats sau išaiškinęs teismas neprivalo to argumentuotai motyvuoti, juolab raštu nurodyti. Nutarėm nesikreipti, ir viskas. Autoritarizmo ir biurokratizmo hibridas. Teisine (?) kalba pasakyčiau taip: R.Lanko byloje Vy-riausiasis Administracinis teismas nustatė, kad yra pagrindo manyti, jog apygardos administracinis teismas turėjo pagrindo manyti…, todėl Vyriausiasis Administracinis teismas neturi pa-grindo manyti, kad žemesnės instancijos teismas neturėjo pa-grindo manyti. Lieka nuoroda į apygardos teismo (turbūt) at-liktą įstatymo analizę ir išaiškinimą. Žvilgsnis į bylos archyvinę medžiagą galutinai atsakytų, kaip išsamiai ir atsakingai apygar-dos teismas atliko R.Lanko rodomo, jo nuomone, neatitinkančio Konstitucijos, įstatymo analizę ir išaiškinimą. Apeliantui nepri-valėjo motyvuoti ir nurodyti, bet sau – galbūt nors motyvavo.

Vis dėlto, kodėl administraciniai teismai taip atkakliai ven-gė perduoti problemą Konstituciniam Teismui? Galvoju, jie nu-manė, koks būtų Konstitucinio Teismo sprendimas ir jo neno-rėjo. Šis sprendimas būtų galėjęs sustiprinti valstybę ir apginti žmonių teises. Tokio negerumo išvengta.

Galų gale, atkakliam teisybės ieškotojui nesiliaujant, pra-dėjus dairytis kelių į Strasbūrą, krustelėjo Lietuvos Respublikos Seimas. Priėmė svarstymui mano teiktą įstatymo pataisą, ir nė

13

metams neprabėgus panaši, politiškai apredaguota, pataisa buvo priimta. Palyginamieji tekstai nušviečia įstatymų leidėjo – kai-riosios daugumos Seimo – mąstyseną.

Jokiu būdu nesutiko išskirti dviejų nesuderinamų teisinių situacijų, kad okupuotoje Lietuvoje primesti svetimi įstatymai tik faktiškai „veikia“ (taikomi), o neteisėtų įstatymų „galiojimo“ geriau išvengti, nes galiojimas tinka suverenios valstybės įstaty-mams jos teritorijoje.

Jokiu būdu nesutiko išskirti prievartinės karinės tarnybos svetimoje okupacinėje kariuomenėje ir privalomosios tarnybos savo šalies kariuomenėje. Abiem atvejams paliko sovietinę „bū-tinąją“ tarnybą.

Besisukiodamas tarp tokių terminologinių politinių pro-blemų kolektyvinis įstatymų leidėjas, nors buvo debatuose per-spėtas, paliko to 52 straipsnio antroje dalyje sumaištį, tartum nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje būtų kokie sovietinių naikintojų būriai ir batalionai...

Tačiau praktinio socialinio teisingumo prasme pažengėme į priekį. Buvę sovietiniai rekrūtai gavo į pensinį stažą įskaitomo laikotarpio pripažinimą. Kuris nors būsimas Seimas, laisvesnis nuo senųjų ideologinių apnašų, gal paredaguos ir žodyną, ir lo-giką.

Savo ruožtu, Lietuvos piliečio R.Lanko kreipimasis į Euro-pos žmogaus teisių teismą Strasbūre atskleidė dalykų, taisytinų ir Europos mastu. Apie tai – šio leidinio pabaigoje.

O už galimybę skelbti Lietuvoje šią visą medžiagą, reikalin-gą mūsų europietiškai pažangai, būsime dėkingi leidinį parėmu-siai Europos liaudies partijai – Europos demokratams.

Vytautas LandsbergisEuropos Parlamento narys

14

tarnyba iš pareigos, būtinybės ar priverstinė?

2002-11-07 Seimo posėdis. Iš stenogramos

PirMininKas Č.Juršėnas. /.../ Einam pagal darbo-tvarkę toliau. 8 punktas – Įstatymo „Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovie-tinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms (1945-07-22 – 1991-12-31) pakeitimų ir papildymų įstatymo“ projektas Nr. IXP-1631. Pranešėjas – kolega Seimo narys V.Landsbergis. Pra-šom į tribūną. Pateikimo stadija.

v.LanDsbergis. Gerbiamieji kolegos, jūsų dėmesiui yra pateikiami reikalingo ir gero įstatymo patikslinimai. Patikslini-mai, kurie liečia sąvokų lygmenį, bet ir jis kai kada būna svarbus. Kalbama apie žodžių prasmę, ir žodžiai „būtinoji karinė tarny-ba“ yra atėję iš kitos epochos ir neatitinka tikrovės. Yra siūlo-mas labai paprastas patikslinimas – „priverstinė karinė tarnyba“. Kodėl? Todėl, kad buvo tokios sąlygos. /.../ Grįžtu prie žodžių. Jeigu kas nors būtina, suprask, tai už antgamtinę būtinybę nėra nei atsakomybės, nei kokios nors atsakingos struktūros. Čia tie-siog įrašytas tam tikras prieštaravimas. Jeigu tai pasidarė būtina ar privaloma dėl sovietinės okupacijos – tarnauti svetimos vals-tybės armijoje, – tai čia nėra antgamtinė būtinybė, o primestas dalykas. Pati okupacija yra prievarta primesta tvarka ir svetimi įstatymai. Žmonės pagal tai ėjo į tą tarnybą, ir tie, kurie nuken-tėjo ar žuvo, žuvo dėl tam tikro priverstinio dalyko, priversti-nės tvarkos. Todėl čia yra patikslinimas, kuris mums paaiškina: kodėl mes matome, jog tai nėra kažkur kažkokia „tarnyba“, juk įstatymas ir sako „sovietinė armija“. Tai sovietinėje armijoje ne-buvo būtinos tarnybos. Būtina todėl, kad priverstinė.

Su tuo susijusi dar viena pataisa dėl kompensacijų. Lietu-vos valstybė išmoka kompensacijas, nors ne ji padarė tą žalą ar

15

skriaudą. Bet galima priminti, kad kompensacijos, kol Rusijos Federacija priims atitinkamą sprendimą, išmokamos iš Lietu-vos valstybės biudžeto už iš tikrųjų patirtas skriaudas, nuosto-lius ar žūtis sovietinėje armijoje. Sovietų Sąjungos paveldėtoja Rusijos Federacija, be abejo, turi atsakyti ir turėtų mokėti. Tai būtų visiškai natūralu ir žmoniška. Gal kol kas dar nesupran-ta. Kol kas Lietuvos Respublika imasi avansu padėti savo žmo-nėms, bet reikia priminti šį faktą, kad kompensacijas mokam iš valstybės biudžeto, kol Rusijos Federacija priims atitinkamą sprendimą.

Labai prašau paremti, čia tiktai teisingumas ir paprasta lo-gika.

PirMininKas. Ačiū. Keturi Seimo nariai norėtų paklaus-ti. Pirmasis – J.Veselka. Prašom, kolega.

J.veseLKa. Gerbiamasis Seimo nary, kai jūs įvardijate, kad tarnyba tarybinėje armijoje buvo priverstinė, jūs traktuo-jate tuos visus vyrus, kurie buvo pašaukti į tarybinę armiją, lyg vergus, lyg jie prievarta… Aš išėjau į kariuomenę, trejus metus tarnavau. Taip, buvau pašauktas, kaip ir dabar šaukia į Lietu-vos kariuomenę prievarta, bet jeigu žmogus nenori, jis turi ga-limybių…, bet ten – prievarta. Todėl man labai keista, kad jūs norite suversti kaltę [!] tiems, kurie paveldėjo Lietuvos 1940 metų išdavystę ir elgėsi pagal tų karininkų, generolų, prezi-dentų, pirmininkų išdavystės principus. Mes elgėmės taip, nes buvo įstatymai, mes turėjome taip elgtis. Jūs galbūt netarnavote kariuomenėje ir nežinote, kad turėjome eiti į kariuomenę. Aš nemanau, kad mūsų vyrus, kurie tarnavo tarybinėje kariuome-nėje, galima vertinti kaip vergus, kurie buvo imami prievarta. Jie turėjo atlikti pareigą, nes buvo toje valstybėje.

v.LanDsbergis. Taip, pone Veselka, jūs kaip tik ir pa-tvirtinote šią nuostatą, kad turėjote eiti, jūsų niekas neklausė, jūsų nekvietė eiti savanoriu… /.../ Yra valstybės, kurios gyvena

16

pagal savo įstatymus, kuriuos jos priėmė niekieno neverčiamos. Jūs dabar, matyt, kai ko nežinote. Gal nežinote, kad Lietuva buvo okupuota, gal nežinote apie 1949 metų Ženevos konven-ciją, kuri draudžia imti į okupuojančios kariuomenės eiles oku-puotos šalies žmones. Draudžia. Sovietų Sąjunga yra pasirašiusi tą konvenciją. Čia nėra ko ginčytis. Taip neturėjo būti daroma, o darė prievarta.

PirMininKas. S.Burbienė. Prašom, kolege.s.burbienė. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo

mažų mažiausiai neprotinga šiandien ieškoti vakarykščios die-nos, o gal net pernykščio sniego? Negi jūs nežinote, kad šis įsta-tymas, pagal kurį yra mokamos išmokos, iš esmės jau baigė savo veiksmingą gyvavimą, nes išmokos jau išmokėtos? Tas įstatymas liko kaip tuomet reikalingas, jis buvo pratęstas dvejiems me-tams, bet dabar iš jo nekyla jokių veiksmų. Todėl jūsų siūlymai yra tiktai politinė deklaracija. Ar jūs manote, kad tokiu būdu iš tiesų realiai galite ką nors pakeisti?

v.LanDsbergis. Gerbiamoji kolege, šis įstatymas buvo iš naujo svarstomas, pratęsiamas ar kas jame taisoma prieš pusę metų. Tada aš pateikiau ir šį redakcinį patikslinimą. Prieš pusę metų. Jūsų valioje buvo priimti tą patikslinimą, jūsų valioje buvo tempti pusę metų ar dar metus. Na, dabar yra proga priminti. /.../ Tada, kai įstatymo pakeitimas buvo svarstomas, pastebėjau tokį keistą žodyną ir pasiūliau šiek tiek paredaguoti.

PirMininKas. Ačiū. Kolega J.Sabatauskas.J.sabatausKas. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis prane-

šėjau, jūs teisingai atkreipėte dėmesį savo aiškinamajame rašte, kad turime problemą dėl kompensacijų nukentėjusiesiems bei žuvusiųjų šeimoms, nes Rusija niekaip nekompensuoja. Taip pat norėčiau paklausti: kaip jūs manote, ar nekils teisinių problemų dėl tokios sąvokos pakeitimo ir kiek dar teisės aktų reikėtų keis-ti, nes aiškinamajame rašte jūs to nenurodėte?

17

v.LanDsbergis. Manau, jeigu galima ką nors pasakyti aiškiau ir teisingiau, tai galima ir pasakyti. Kokių didesnių pro-blemų turi kilti, jeigu pasakoma aiškiau ir vienareikšmiškai?

PirMininKas. J.Karosas. Prašom, kolega.J.Karosas. Gerbiamasis kolega, manau, jog Seimo

tribūna nėra ta vieta, kurioje būtų galima mėginti mus įtraukti į semantinių sąvokų prasmės aiškinimąsi. Noriu jūsų paklausti: ar jums iš tiesų atrodo, kad sąvoka „priverstinis“ neturi būtinumo aspekto?

v.LanDsbergis. Force majeure – ar būtinumo aspektas, ar ypatingos aplinkybės, pagal kurias kas nors turi paklusti di-desnei jėgai, paklusti prievartai? Nežinau, ką jūs čia norite iš-laužti iš piršto.

J.Karosas. Tai jūs norite išlaužti, o ne aš.v.LanDsbergis. Aš noriu patikslinti. Aš seniai pasiū-

liau. Užsiliko tas projektas, ir aš jį primenu. Siūlau patikslinti są-voką. Ponas J.Sabatauskas teisingai pripažino: yra ta problema, kad Rusija atsisako kompensuoti nukentėjusiems jos kariuome-nėje. Nežinau, kodėl jūs juokiatės iš tų nukentėjusiųjų Rusijos kariuomenėje ar iš žuvusiųjų šeimų. Kodėl jūs juokiatės? Man tai nesuprantama.

PirMininKas. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, dabar kal-bos dėl balsavimo motyvų. Ačiū. J.Veselka – nuomonė prieš. J.Veselka. Prašom.

J.veseLKa. Gerbiamieji kolegos, pranešėjas, mano galva, painioja du dalykus, net daugiau galbūt, bet nesvarbu. Pirma, jis sutapatina Rusiją ir komunizmą. Komunizmo teorija gimė Vakarų Europoje, į kurią dabar pranešėjas labai sparčiai mus tempia. Rusija tapo Vakarų Europos komunistinės ideologijos auka. Todėl negalima Rusijos ir komunizmo tapatinti.

Antra. Lietuvą 1940 m. išdavė ne tokie kaip aš eiliniai žmo-geliai, o tie, kurie gavo didelius atlyginimus, kūrėsi dvarus, ir po

18

to, kai iškilo realus pavojus, išdavė Lietuvą. Nereikia mūsų, eili-nių, atlikusių tarnybą Tarybinėje armijoje… /.../ Aš siūlau kate-goriškai atmesti šį įstatymo projektą, kaip įžeidžiantį pirmiausia Lietuvos vyrus, tarnavusius Tarybinėje armijoje.

PirMininKas. Nuomonė už. Kolega A.Kubilius. Pra-šom.

a.KubiLius. Gerbiamieji kolegos, man yra tekę kalbėti ir rašyti apie būdingą šiandieninei valdančiai daugumai bruo-žą, kurio nėra kaip pavadinti, kaip tik kinkadrebyste. Mandriau kalbant, tai yra rusofobija. Nes iš tiesų, ką dabar girdime, tai di-delė baimė. Ko? Kad Rusija įsižeis dėl šio svarstomo įstatymo – kad jos kariuomenė, tai yra, Sovietų Sąjungos kariuomenė, kuri buvo okupavusi Lietuvą ir stovėjo Lietuvoje, priverstine tvarka imdavo lietuvius į šitą kariuomenę tarnauti. Kai kurie iš vadinamųjų lietuvių tuo metu gal ir buvo patenkinti, kaip po-nas J.Veselka, bet tai buvo priverstinė tarnyba. Tai štai: žodžio „būtinoji“ pakeitimas į „priverstinė“ daug kam atrodo, aš taip suprantu mentalitetą, kaip didžiulis įžeidimas didžiai gerbiamai Rusijai. Kas tai yra? Tai rusofobija arba, lietuviškai tariant, kin-kadrebystė. Aš esu prieš tokią kinkadrebystę, nes ji niekur toli nenuveda, ir siūlau balsuoti už šį įstatymą.

PirMininKas. Kolegos, dėmesio! Balsuojame, ar prita-riame po pateikimo. Registruojamės ir balsuojame.

Už – 12, prieš – 35, susilaikė 8. Nepritarta. /.../ Gerbiamieji kolegos, čia demonstracija? /.../ Ačiū. Tada

V.Einoris. v.einoris. Leiskite truputį atitrūkti ir „pašposyti“. Ger-

biamasis profesoriau, jūs paminėjote, kad prieštaravo priimtai tarptautinei konvencijai, nes vyrai buvo prievarta imami į ka-riuomenę. Aš noriu pasakyti, kodėl jūs tada neprieštaravote, ko-dėl nepadarėte jokio pareiškimo. Reikėjo padaryti pareiškimą, prieštarauti. Aš buvau eilinis sraigtelis toje visoje makalynėje, o

19

jūs buvote profesorius. Jūs turėjote galimybę padaryti pareiški-mą, kad iš tikrųjų vyrai imami prieštaraujant konvencijai, kuri priimta, kad prievartos naudoti negalima.

PirMininKas. Ačiū. V.Landsbergis. Atsakomasis žodis. Prašom.

v.LanDsbergis. Aš noriu priminti ponui V.Einoriui, kad toje valstybėje, toje santvarkoje, kuri buvo tobuliausia vi-same pasaulyje, kiekvienas tarybinis pilietis turėjo tokį patį bal-są – ir profesorius, ir eilinis varžtelis. Ir eilinis varžtelis galėjo būti labai drąsus, ir nėra ko čia dabar mums makaronus kabinti. Ponas J.Veselka prieš tai yra kalbėjęs, bandęs lyg ir įsižeisti, ne-jaugi jis buvo imamas prievarta. Sistema buvo tokia. Gal ponas J.Veselka laimingas jautėsi, didvyris pakliuvęs į tarybinę kariuo-menę, tai asmeninis dalykas, bet sistema buvo prievartinė. To negalima paneigti. Ta prasme ir ponas J.Veselka yra nukentėjęs. Jeigu jis ten būtų žuvęs ar sužalotas – jis būtų dėl tos prievartos nukentėjęs. Jis, matyt, nukentėjo kitokiu būdu, ką padarysi. Jam [nuo tarnybos] pasikeitė mąstymas, smegenys, bet tai sunku svarstyti.

/.../

Lietuvos Respublikos Seimo 32 (308) posėdis, įstatymo „Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusių-jų šeimoms (1945 07 22 – 1991 12 31)“ pakeitimų ir papildymų įstatymo projektas Nr. IXP-1631 (pateikimas), 2002-11-07. Ste-nogramos, 2002-11-18, Nr. 171.

20

b.Zaboro kreipimasis į Lr seimo pirmininko pavaduotoją v.P.andriukaitį

2002-12-27

2002-12-27

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko PavaduotojuiPonui Vyteniui Povilui Andriukaičiui

Dar kartą kreipiuosi į Jus prašydamas, kad savo autoriteto bei įstatymų suteiktomis galiomis įtakotumėte VSD [Valstybės socialinio draudimo] 1994-07-18 pensijų įstatymo Nr. I-549 52 str. pataisą, kad būtinosios tarnybos kariams jų tarnybos laiko-tarpis būtų prilygintas VSD draudimo stažui.

Nežinau, niekas iš kalbintų LR piliečių (vyrų ir moterų) ne-mato skirtumo taip karių, išėjusių senatvės pensijon iki 1995 m. (pagal senesnį pensijų įstatymą) ir vėliau, išskyrus ... Seimo na-rius.

Manau, kad jau įsibėgėjusią 2003 m. pensijų įstatymo pakei-timų programą, kurią pateikė ministrė V.Blinkevičiutė ir apro-bavo Vyriausybė, būtina papildyti mano keliamu opiu daugeliui šalies gyventojų klausimu.

Atidėti jo svarstymą vėlesniam laikui būtų nesolidu: pirma, būtų neišgyvendinta socialinė įtampa, antra, sumažėtų pensi-ninkų ratas, kuriuos liestų ministrės numatytos mažų pensijų didinimo priemonės.

Todėl 101 asmens vardu kviečiu Jus, kaip vieną įtakingiau-sios ir gausiausios partijos vadovų, artimiausiose ikirinkiminėse kalbose per Lietuvos radiją ir televiziją tūkstančiams tuo suin-teresuotų šalies piliečių išsakyti savo poziciją buvusių karių at-žvilgiu bei sukonkretinti Seimo bei Vyriausybės žingsnius šiuo klausimu.

21

Gaila, ir šių dienų karių socialinės garantijos menkos (jie draudžiami tik bazinei pensijai – 147 litams), o tai – kas ir nie-kas, nors daugumos nuomone lėšų krašto apsaugai skiriama pa-kankamai.

Priedai (16 lapų su 101 buvusių karių parašų prisegti prie analogiško turinio laiško, adresuoto LR Seimo Pirmininkui).

Pagarbiai,B.Zaboras1

1 B. Zaboras, Lietuvos pilietis, išgirdęs apie svarstymus Seime savo iniciatyva surinko buvusių karių parašus.

22

v.blinkevičiūtės pasisakymas vyriausybės valandoje 2003-03-13

v.baravyKas. Mano klausimas bus socialinės apsaugos ministrei. Gerbiamoji ministre, kaip suprantu, Valstybinių soci-alinio draudimo pensijų įstatymas, įsigaliojęs nuo 1995 m. sausio 1 dienos, vyrams, sulaukusiems pensinio amžiaus, po šios datos atėmė galimybę gauti papildomą pensijos dalį už darbo stažą dėl privalomosios karinės tarnybos tarybinėje armijoje. Motyvas lyg ir nekaltas – karinės tarnybos metu nebuvo mokamos socialinio draudimo įmokos. Pavyzdžiui, ir tremtiniai socialinių draudimo įmokų taip pat nemokėjo. Privalomosios karinės tarnybos stažą tarybinėje armijoje vyrams, sulaukusiems pensinio amžiaus po 1995 m., prilygino darbui savarankiškai, t.y. tinkamą tik bazinei pensijai gauti. Kadangi rinkėjai neduoda ramybės, sakykite, ar galvojama spręsti klausimą dėl papildomos pensijos dalies už šį stažą? Ačiū.

v.bLinKeviČiŪtė. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų kol kas negalvojama, ir aš pasakysiu argumentus, kuriuos jūs labai gerai išdėstėte. Socialinio draudimo pensija yra skiriama kiekvienam žmogui, kuris draudėsi, mokėjo draudimo įmo-kas arba už jį buvo mokamos draudimo įmokos. Tarnaujant sovietinėje armijoje, žinoma, niekas jokių draudimo įmokų nemokėjo. Taigi svarstant šį Socialinio draudimo įstatymą no-rima kiek galima labiau išgryninti, už ką yra skiriama “Sodros” pensija. Tai ne valstybinė pensija, o “Sodros” pensija. Siekiant nenuskriausti tų žmonių, šiuo atveju vyrų, kurie dar tarnavo sovietinėje armijoje, jeigu jiems trūksta stažo bazinei pensijai gauti, kaip mes sakome, tarnybos sovietinėje armijoje laiko-tarpis įskaitomas. Tačiau jis neįskaitomas visais kitais atvejais. Jeigu žmogus dirbo, draudėsi, jis turi 35, 30 ar 25 metus stažo, tokiu atveju jam pakanka tai pensijai gauti, todėl tie prilygina-

23

mi laikotarpiai, už kuriuos nebuvo mokamos įmokos, ir neį-skaičiuojami.

Aš suprantu, kodėl dabar kyla tas klausimas. Matyt, susi-tikdami su rinkėjais dažnai išgirstate tokį klausimą, dėl mažų pensijų padidinimo už turimą stažą. Kadangi dabar skaičiuoja-mas kiekvienas mėnuo, kiekvienas laikotarpis, žmonės iš visur bando atnešti įvairių pažymų, kur jie dirbo, tarnavo, mokėsi. Jeigu jūs prisimenate, buvo toks laikotarpis, kai pagal seną 1956 m. Pensijų įstatymą įskaitydavo į darbo stažą ir mokymosi lai-kotarpį, pavyzdžiui, aukštojoje mokykloje. Dabar tokie dalykai nėra įskaičiuojami. Jeigu eisime tokiu keliu, turėsime skaičiuoti viską, ką žmogus kada veikė. O kaip žinote, sovietmečiu mes visi ką nors veikėme, nebuvome nieko neveikdami. Tokiu atveju vi-sus laikotarpius turėtume įskaičiuoti ir didinti pensijas. Bet mes kalbame apie draudimo dalykus: kai draudimo nėra, tai ir į stažą neįskaičiuojami šie dalykai.

Lietuvos Respublikos Seimo 3 (349) posėdis, Vyriausybės va-landa, 2003-03-13. Stenogramos, 2003-03-24, Nr. 195.

24

teisMŲ Maratonas

romualdo Lanko skundas vilniaus apygardos administraciniam teismui 2003-01-20

Vilnius2003 m. sausio 20 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos, priimtos Lietuvos Res-publikos piliečių 1992 m. spalio 25 d. referendume, 5 straips-nis skelbia: „Valdžios galias riboja Konstitucija“, 29 straipsnis – „Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų“, 48 straipsnis – „Priverčiamas darbas draudžiamas. Priverčiamuoju darbu nelaikoma tarnyba kariuomenėje“.

Mano nuomone, piliečiai balsuodami už Konstituciją tu-rėjo omenyje Nepriklausomos Lietuvos Konstituciją ir tarnybą Nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje, o ne SSRS okupacinio režimo priverčiamą tarnybą kariuomenėje.

Lietuvos Respublikos Seimas 1994 m. liepos 18 d. priim-damas Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą Nr. I-549 į pensijų draudimo stažą neįskaitė tikrosios, buvusios SSRS, karinės tarnybos prievolininkų (būti-nosios tarnybos karių) tarnybos laiko, bet sugebėjo pripažinti Sovietų laikotarpio KGB darbuotojų stažą, reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių kalinimo ir tremties faktinį laiką, asmenų išvežtų Antrojo pasaulinio karo metais priverstiniams darbams už buvusios SSRS ribų faktinį laiką, ko pasėkoje buvo pažeistas Konstitucijos 29 straipsnis, kur skelbiama „Įstatymui (...) visi as-menys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam pri-vilegijų (...)“.

Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pen-sijų įstatymo 52 straipsnis skelbia:

25

„Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrin-du, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo buvę šie laikotarpiai: (...)

5) faktinės karinės, pasienio bei vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose), neįskaitant tikrosios karinės tarnybos prievolininkų (būtinosios tarnybos karių) tarnybos laikas;

6) prisiekusių Lietuvos Respublikai (perėjusių tarnauti Lie-tuvos Respublikai) valstybės saugumo pareigūnų tarnybos lai-kotarpiai;

7) reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių kalinimo ir tremties faktinis laikas;

8) asmenų, išvežtų Antrojo pasaulinio karo metais privers-tiniams darbams už buvusios SSRS ribų, darbo laikas, taip pat buvimo getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose Antrojo pasaulinio karo metais laikas“.

Toliau šio įstatymo 52 straipsnyje rašoma: „Asmens vals-tybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant sa-varankiškai, prilyginami iki šio įstatymo įsigaliojimo buvę šie laikotarpiai:

3) tikrosios karinės tarnybos prievolininkų (būtinosios tar-nybos karių) tarnybos laikas (...) jei už juos asmuo negauna ki-tos valstybės pensijos“.

Noriu paaiškinti, kad daugelis jaunuolių po karo vengė tarnauti okupantų kariuomenėje, jie slėpdavosi miškuose nuo NKVD bei NKGB represinių struktūrų. Mano nuomone, tai rodo, kad sovietinė karinė tarnyba buvo priverčiamas darbas.

Kad tarnyba sovietinėje armijoje buvo priverčiamas darbas pateikiu faktą.

Pasakoja šiuo metu Trakuose gyvenantis Dainavos apygar-dos Kazimieraičio rinktinės „Geležinio vilko“ Lietuvos Laisvės

26

Kovų Sąjūdžio dalyvis Kuzmickas Alfonsas Jurgio, slapyvardis Medžiotojas, kuris 1948 m. atžymėtas Dainavos apygardos Lais-vės Kovos 3-iojo laipsnio Kryžiumi ir šiemet vasario 16 dieną LR Prezidentas įteiks jam valstybinį apdovanojimą – Laisvės Kovos 3-iojo laipsnio Kryžių su ąžuolo lapais1.

„Jautėm, kad ims į kariuomenę. Šaukė į kariuomenę. Mes nėjom ir pradėjom slapstytis miške. Atšalus orui kluone pasida-rėm bunkerį. Tai buvo 1945 metais. Buvau pas kaimyną Ažikaus-ką Joną. Pastebėję stribus ir rusus kartu pradėjom bėgti į mišką. Tai buvo Alytaus apskrityje Alovės valsčiaus Straičionių kaime. Jie su padvada dasivijo mane ir pradėjo šaudyti. Aš nukritau ant sniego ir gulėjau. Apie mane kulkos čiksėjo. Atsikėliau, iškėliau rankas pasiduoti. Pasodino į Alytaus kalėjimą. Tardė. Sumušė. Vėliau gyvuliniais vagonais išvežė į Sibirą, į Vorkutos anglies ka-syklą“.

Tai vienas faktas, kad pokario laikotarpiu jaunuoliai buvo priverstinai šaukiami karinei tarnybai sovietų armijoje, neskai-tant, kiek žuvo miškuose.

Nereikia užmiršti ir 1990 metų, kai buvo paskelbta Lietuvos Nepriklausomybė. Ir tada jaunuoliai vengdami tarnauti sovietų armijoje slėpėsi nuo priverčiamos karinės tarnybos psichiatri-nėje ligoninėje. Jums yra gerai žinomi faktai bei pasekmės, kai jie buvo sumušti ir išvežti prievarta į Rusiją.

Reikia tik apgailestauti, kad pagal šio įstatymo 5 ir 6 punk-tą represinėms struktūroms, Sovietų Sąjungos KGB darbuoto-jams yra įskaitomas visas asmens valstybinio socialinio pensijos draudimo stažas.

1 Alfonsas Kuzmickas, 2003-02-10 Prezidento dekretu Nr. 2050 jam buvo su-teiktas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius (3-iojo laipsnio ordinas). Kryžiaus priekinės pusės viduryje baltas Vytis raudoname skyde. Už skydo sukryžiuoti aukso kalavijai. Kitoje pusėje įrašas „Už narsumą” ir Vyčio Kry-žiaus ordino įsteigimo metai „1919“ (R. Lanko paaiškinimas).

27

Gaunasi paradoksas. KGB darbuotojams, kurie savo noru ėjo tarnauti SSRS okupacinėse represinėse struktūrose, darbo stažas įskaitomas, o tiems, kuriuos privertė tarnauti sovietų armijoje, pasinaudojant Nepriklausomos Lietuvos Respublikos Konstitu-cijos 48 straipsnio 4 dalimi – „priverčiamuoju darbu nelaikoma tarnyba kariuomenėje“ – darbo stažas neįskaitomas.

Šiuo aspektu Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punk-tai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi as-menys lygūs“.

Kas liečia šio įstatymo 52 straipsnį: „Asmens (...) draudi-mo stažui, (...) prilyginami (...) buvę šie laikotarpiai“, 2 dalies 4 punkte nėra įrašyti žodžiai „Amatų mokykla“, kuri pokario laikotarpiu priklausė Darbo rezervų vyriausiajai valdybai prie SSRS Ministrų Tarybos. Jame aiškiai matosi, kad tai buvo darbi-ninkų kvalifikacijos kėlimo kursai, kuriuose didesnį mokymosi laiką moksleiviai dirbo. (Pavyzdys: Klaipėdos amatų mokykla Nr. 12). Pridedama kopija.

Kyla neaiškumas. Kodėl 52 straipsnio 2 dalies 4 punkto „mokymosi laikas kvalifikacijos kėlimo kursuose (...)“ prilygi-namas darbo stažui, bet ne mokymosi laikas Amatų mokykloje? Mano nuomone, tai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio pir-mai daliai.

Prašau Vilniaus apygardos administracinio teismo parei-kalauti iš valstybės pareigūnų „SODROS“ įtraukti mano mo-kymosi laiką Klaipėdos amatų mokykloje Nr. 12 nuo 1956 m. balandžio 2 d. iki 1958 m. balandžio 25 d. į bendrą valstybinio socialinio pensijos draudimo stažą, kad valstybės pareigūnai lai-kytųsi Konstitucijos 29 straipsnio.

Prašau išaiškinti ar Valstybinių socialinio pensijų įstatymo 52 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui.

28

Prašau paaiškinti, ar okupuotoje Lietuvoje būtinoji karinė tarnyba sovietų armijoje nebuvo laikoma priverčiamuoju darbu?

Remdamasis LR Konstitucijos 6 straipsnio 2 dalimi, prašau išaiškinti, ar Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktams [dėl sovietų kariuomenės] galima pritaikyti Konstitucijos 48 straipsnio 4 dalį „Priverčia-muoju darbu nelaikoma tarnyba kariuomenėje“?

Prašau Vilniaus apygardos administracinio teismo LR Sei-mo priimto Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnio 2 dalies 5 punkto žodžius „neįskaitant tikrosios ka-rinės tarnybos prievolininkų (būtinosios tarnybos karių) tarny-bos laiką“ pripažinti negaliojančiais ir išbraukti iš šio įstatymo.

Prašau pripažinti mano tikrosios karinės tarnybos prievo-lininko (būtinosios tarnybos kario) nuo 1961 m. lapkričio 19 d. iki 1963 m. birželio 10 d. tarnybos laiką sovietinėje armijoje, įskaityti kaip priverčiamąjį darbą į bendrą valstybinį socialinį draudimo pensijos stažą, kaip įskaitomas reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių kalinimo ir tremties laikas bei asmenų, iš-vežtų Antrojo pasaulinio karo metais priverstiniams darbams už SSRS ribų, darbo laikas, laikantis Konstitucijos 29 straipsnio.

Prašau išaiškinti, ar Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 1156 „Dėl valstybinių socialinio draudimo pensi-jų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ 5 punktas, ku-riame nurodoma, kad apdraustojo asmens stažas nustatomas ir apskaičiuojamas pagal Pensijų įstatymo 52 straipsnį bei 9 punk-tas, kuriame nurodoma, kad Pensijų įstatymo 52 straipsnyje nu-rodytieji stažui prilyginami laikotarpiai iki 1995 m. sausio 1 d. įskaitomi į stažą pagal faktinę jų trukmę, neprieštarauja Konsti-tucijos 29 ir 48 straipsniams.

Prašau išaiškinti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 612 „Dėl Lietuvos Respublikos Vy-riausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 83 „Dėl LR vidaus

29

reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių pensijų įstatymo“ dalinio pakeitimo“ (...) 1.1 punktas „faktinis tarnybos laikas visų valstybių įvairių rūšių ginkluotosiose pajėgose, SSRS valstybės saugumo sistemoje iki 1990 m. kovo 11 d. LR Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje ir kitose tarnybose, kuriuose tarnyba organizuota statutiniais pagrindais. Šiame punkte nurodyti lai-kotarpiai įskaitomi tik tuo atveju, jeigu už juos asmuo negauna kitos valstybės pensijos“ neprieštarauja Konstitucijos 29 ir 48 straipsniams.

Prašau pakviesti dalyvauti teismo byloje liudininką Kuz-micką Alfonsą, Jurgio – Medžiotoją, gyvenantį Trakuose /.../.

Pridedu dokumentų kopijas:1. Klaipėdos amatų mokyklos Nr. 12 atestato Nr. 9, išduoto

1958 m. vasario 25 d., kopiją.2. Karinio bilieto HP Nr. 0690445, išduoto 1963 m. birželio

14 d., kopiją.

vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis1 atsisakyti priimti skundą 2003-01-22

Vilnius2003 m. sausio 22 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas D.Vanse-vičius, susipažinęs su Romualdo Lanko skundu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

nustatė:

1 Šis ir visi kiti teisminių institucijų dokumentai neredaguoti.

30

R.Lankas 2003-01-21 kreipėsi į teismą prašydamas:1. Seimo priimtą LR valstybinių socialinio draudimo pensi-

jų įstatymo 52 straipsnio 2 dalies 5 punkto žodžius „neįskaitant tikrosios karinės tarnybos prievolininkų (būtinosios tarnybos karių) tarnybos laiką“ pripažinti negaliojančiu ir išbraukti iš šio įstatymo.

2. Pripažinti jo tikrosios tarnybos prievolininko (būtinosios tarnybos kario) nuo 1961-11-19 iki 1963-06-10 tarnybos laiką sovietinėje armijoje, įskaityti jam šį laikotarpį, kaip priverčia-mąjį darbą, į bendrą valstybinį socialinį draudimo pensijos sta-žą, kaip ir reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių kalinimo ir tremties laiką bei asmenų išvežtų Antrojo pasaulinio karo me-tais priverstiniams darbams už SSRS ribų darbo laiką, laikantis Konstitucijos 29 straipsnio.

3. Išaiškinti, ar Vyriausybės nutarimas 1994-11-18 Nr.1156 „Dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėji-mo nuostatų patvirtinimo „Stažas“ 5 dalys. Apdraustojo asmens stažas nustatomas ir apskaičiuojamas pagal Pensijų įstatymo 52 straipsnį nei 9 daliai. Pensijų įstatymo 52 straipsnyje nurodytieji stažui prilyginami laikotarpį iki 1995m. sausio l d. įskaitomi į stažą pagal faktinę jų trukmę neprieštarauja Konstitucijos 29 ir 48 straipsniams.

4. Išaiškinti, ar LR Vyriausybės nutarimas 2001-05-25 Nr.612 Dėl LR Vyriausybės 1995-01-20 nutarimo Nr.83 „Dėl LR vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių pensijų įstaty-mo“ dalinio pakeitimo (...) procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti 1.1 punktą „faktinis tarnybos laikas visų valstybių įvairių rūšių ginkluotosiose pajėgose, SSRS valstybės saugumo sistemoje iki 1990-03-11 LR Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje ir kitose tarnybose, kuriuose tarnyba organizuota statu-

31

tiniais pagrindais. Šiame punkte nurodyti laikotarpiai įskaitomi tik tuo atveju, jeigu už juos asmuo negauna kitos valstybės pen-sijos“ neprieštarauja Konstitucijos 29 ir 48 straipsniams.

Skundą priimti atsisakytina.Pareiškėjas pirmu reikalavimu prašo pripažinti dalį įstaty-

mo negaliojančiu, trečiu ir ketvirtu reikalavimu prašo išaiškinti, ar Vyriausybės nutarimai neprieštarauja Konstitucijai. Pagal LR Konstitucinio teismo įstatymo l str., ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams, sprendžia Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas. Lietuvos Respublikos Administracinių bylų (LR ABTĮ) 16 str. 1 d. nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio teismo kompetencijai, todėl skundą šiose dalyje atsisakytina priimti. Antru reikalavimu pareiškėjas prašo įskaityti jo tarnybos laiką į bendrą valstybinį socialinį draudimo pensijos stažą. Tai nepriklauso administra-cinio teismo kompetencijai (LR ABTĮ 18str., 19str.), be to, prie skundo nepridėti dokumentai patvirtinantys, kad pareiškėjas kreipėsi į VSDF ir jam atsisakyta stažą įskaityti, todėl ginčo dėl stažo įskaitymo nėra, ir skundą priimti atsisakytina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.,nutarė:Atsisakyti priimti Romualdo Lanko skundą.Įsiteisėjus nutarčiai skundą grąžinti pareiškėjui.Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti

duodamas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administra-ciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjasD.Vansevičius

32

romualdo Lanko pareiškimas – kreipimasis į valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos

trakų skyrių 2003-01-27

Trakai2003 m. sausio 27 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos priimtos Lietuvos Res-publikos piliečių 1992 m. spalio 25 d. referendume 5 straipsnis skelbia: [toliau kartojamas ankstesnio 2003-01-20 skundo Vil-niaus apygardos administraciniam teismui (žr. šios knygos 24 psl.) tekstas iki sakinio „Mano nuomone, tai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio pirmai daliai“].

Atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos Administracinio teis-mo išaiškinimą „kreiptis į VSDF valdybą“ ir naudodamasis Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalimi „Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai“, prašau VSDF valdybą įtraukti mano mokymosi laiką Klaipėdos amatų mokykloje Nr. 12 nuo 1956 m. balandžio 2 d. iki 1958 m. balandžio 25d. į ben-drą valstybinio socialinio pensijos draudimo stažą.

Prašau pripažinti mano tikrosios karinės tarnybos prievo-lininko (būtinosios tarnybos kario) nuo 1961 m. lapkričio 19 d. iki 1963 m. birželio 10 d. tarnybos laiką sovietinėje armijoje.

Prašau įskaityti man šį laikotarpį kaip priverčiamąjį darbą į bendrą valstybinį socialinį draudimo pensijos stažą, kaip ir rea-bilituotų politinių kalinių ir tremtinių kalinimo ir tremties laiką bei asmenų išvežtų Antrojo pasaulinio karo metais priversti-niams darbams už SSRS ribų darbo laiką, laikantis Konstitucijos 29 straipsnio.

Pridedu dokumentų kopijas:1. Klaipėdos amatų mokyklos Nr. 12 atestato Nr. 9, išduoto

1958 m. vasario 25 d., kopiją.2. Karinio bilieto HP Nr. 0690445, išduoto 1963 m. birželio

14 d., kopiją.

33

valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos trakų rajono skyriaus atsakymas romualdui Lankui

2003-02-24

Trakai2003-02-24 Nr. PP-1652

Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 str. 3 d. 3 p. tikroji (būtinoji) karinė tarnyba įskaitoma į asmens valstybinio socialinio draudimo stažą, įgytą dirbant savarankiš-kai. Pagal minėto įstatymo 29 straipsnio nuostatas šios rūšies sta-žas (kartu su stažu, įgytu dirbant pagal darbo sutartį) įskaitomas tik nustatant pagrindinės invalidumo pensijos dalies dydį: kai asmuo turi būtinąjį invalidumo pensijai paskirti stažą. II grupės invalidumo pagrindinė pensijos dalis lygi bazinei pensijai, o kai neturi būtinojo stažo, pagrindinė pensijos dalis yra proporcin-gai mažesnė. Papildomai pensijos daliai apskaičiuoti (remiantis to paties įstatymo 29 straipsniu) įskaitomas tik stažas, įgytas dir-bant pagal darbo sutartį. Jums II grupės invalidumo pensija jau nuo 1999 m. rugpjūčio mėn. paskirta turint būtinąjį invalidumo pensijai stažą, t.y. Jūsų invalidumo pensijos pagrindinė dalis, nuo pensijos paskyrimo dienos yra lygi bazinei pensijai. Todėl būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpis nuo 1961-11-19 iki 1963-06-10, apie kurį pateikėte duomenis, jokios įtakos Jūsų pensijos dydžiui neturi. Įtraukti tarnybos sovietinėje armijoje trukmę į asmens stažą, už kurį skaičiuojama pensijos papildoma dalis, nėra teisinio pagrindo.

Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį iki 1995-01-01, prilyginami tik mokymo-si laikas kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, dok-torantūroje ir klinikinėje ordinatūroje. Mokymosi aukštosio-

34

se, aukštesniosiose ar kitose mokyklose laikas į stažą pensijai neįskaitomas.

Teritorinio skyriaus vedėja Danutė Kuralavičiūtė

Pakartotinis r.Lanko 2003-02-26 skundas vilniaus apygardos administraciniam teismui

dėl pensinio stažo grąžinimo

Vilnius2003-02-26

2003m. sausio 20 d. kreipiausi dėl Konstitucijos pažeidimų bei prašydamas įskaityti sovietinės okupacijos laikotarpio tarnybos laiką sovietinėje armijoje į bendrą valstybinį socialinį draudimo pensijos stažą. Jūs savo atsakyme parašėte, kad nesikreipiau į VSDF (Sodra), kad įskaitytų stažą.

Atsižvelgdamas į Jūsų pastabas 2003-01-27 šiuo klausimu, kreipiausi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų rajono skyrių.

Savo atsakyme jie atsisakė „įtraukti tarnybos laiką sovietinėje armijoje trukmę į asmens stažą, už kuri skaičiuojama pensijos papildoma dalis, nėra teisinio pagrindo“.(...), „Mokymosi (...) kitose mokyklose laikas į stažą pensijai neįskaitomas“.

Kadangi tik 2003-02-24 gavau VSDF raštišką atsakymą, pa-kartotinai prašau administracinį teismą, kad VSDF laikydamasis Konstitucijos įskaitytų į pensijos stažą mano tarnybą sovietinėje armijoje kaip prievartinį darbą buvusios Lietuvos Respublikos sovietinės okupacijos laikotarpyje 1944 – 1990 metais bei An-trojo pasaulinio karo 1941 – 1944 metais.

35

Priedas:Pirmas skundas Vilniaus apygardos administraciniam teis-

mui (2003-01-20) Nutartis Vilniaus apygardos administracinio teismo (2003-

01-22 Nr. 545) Pareiškimas VSDF Trakų rajono skyriui (2003-01-27) Atsakymas VSDF Trakų rajono skyriaus (2003-02-24)

vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, nustatanti terminą skundo trūkumams pašalinti

2003-02-27

Vilnius2003 m. vasario 27d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas D.Vansevičius, susipažinęs su Romualdo Lanko skundu dėl tar-nybos laiko sovietinėje armijoje įskaitymo į pensijos stažą

nustatė:R. Lankas kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti VSDFV

įskaityti į jo pensijos stažą tarnybos laiką sovietinėje armijoje.Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 5str.

1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nu-statyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar gin-čijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 23 str. nustatė skundo (prašymo) formos ir turinio reikalavimus, t.y. skunde turi būti nurodytas pareiškėjas; tarnautojo, kurio veiksmai skundžiami, vardas, pavardė, pareigos arba institucijos pavadinimas, buveinė; konkretus skundžiamas veiksmas (nevei-kimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data; aplinkybės, ku-riomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą ir tai patvirtinantys

36

įrodymai; konkretus pareiškėjo reikalavimas. Prie skundo turi būti pridėtas skundžiamas aktas, dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus (24str. 1 d.).

Skunde nenurodytas pareiškėjas, atsakovas, iš skundo tu-rinio neaišku, kokią instituciją pareiškėjas teismui skundžia (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą ar jos Trakų rajono skyrių) ir kokį tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpį prašo įskaityti į pensijos stažą. Todėl R.Lankas turėtų patikslinti skundą ir atsakovu nurodyti instituciją, kurią teismui skundžia, Romualdą Lanką – pareiškėju, suformuluoti reikalavimą, kokį konkretų tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpį prašo įskaityti į pensijos stažą bei nurodyti į kokios pensijos – invalidumo, se-natvės ir pan., stažą prašo įskaityti, nurodyti aplinkybes, pagrin-džiančias reikalavimą.

Pagal ABTĮ 39 str. 1 d., administracinėse bylose už kiekvieną skundą nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas įstatymo 40 ir 41 str. Skundai dėl pensijos stažo nėra įtraukti į neapmo-kestinamų skundų sąrašą, todėl paduodant šį skundą turi būti sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis.

Be to, pareiškėjas teismui turi pateikti VSDFV Trakų rajono skyriaus 2003-02-24 rašto Nr.PP-1652 originalą arba tinkamai patvirtintą kopiją, o rusų kalba surašytą karinį bilietą išversti į lietuvių kalbą ir tinkamai patvirtinti (ABTĮ 9str. 2d.).

R.Lankui nustatytinas terminas išvardintiems skundo trū-kumams pašalinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 37str.ld.;

nutarė:Nustatyti Romualdui Lankui terminą iki 2003-03-14 skun-

do trūkumams pašalinti: pateikti 2 egzempliorius patikslinto skundo, kuriame atsakovu būtų nurodyta skundžiama instituci-

37

ja, Romualdas Lankas – pareiškėju, suformuluotas reikalavimas kokį konkretų tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpį prašo įskaityti į pensijos stažą (ir nurodyta į kokios pensijos – invali-dumo, senatvės ir pan.), bei nurodyti aplinkybes, pagrindžian-čias reikalavimą; sumokėti 100 Lt žyminį mokestį ir kvito ori-ginalą pateikti teismui. Taip pat pridėti VSDFV Trakų rajono skyriaus 2003-02-24 rašto Nr.PP-1652 originalą arba tinkamai patvirtintą kopiją, rusų kalba surašytą karinį bilietą išversti į lie-tuvių kalbą ir tinkamai patvirtinti.

Nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui.

Ši nutartis neskundžiama. Teisėjas

D.Vansevičius

r.Lanko skundas pašalinus trūkumus vilniaus apygardos administraciniam teismui 2003-03-12

Pareiškėjas: Romualdas Lankas

atsakovė: LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Adresas. A. Vivulskio g. 11

PAREIŠKIMAS2003-03-12

„Dėl tikrosios karinės tarnybos prievolininko (būtinosios tarnybos kario) tarnybos laiko sovietinėje armijoje pripažinimo, kaip priverčiamojo darbo, ir šio laikotarpio tarnybą armijoje prilyginti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui.“

Lietuvos Respublikos Konstitucijos priimtos Lietuvos Res-publikos piliečių 1992 m. spalio 25 d. referendume 5 straipsnis

38

skelbia: [toliau kartojamas ankstesnio 2003-01-20 skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui (žr. šios knygos 24 psl.) tekstas iki sakinio „asmenų, išvežtų Antrojo pasaulinio karo metais...“].

Kad pažeista Nepriklausomos Lietuvos Konstitucija rodo priimto LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnio 5), 6), 7), 8) punktai.

Noriu pabrėžti, tai yra, galima teigti, kad Nepriklausomos Valstybės Seimas, priimdamas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, pripažino, kad nebuvo jokios sovietinės oku-pacijos, kad tarnyba sovietinėje armijoje nebuvo priverstinis darbas ir būtinosios tarnybos kariai nebuvo išvežti už Lietuvos ribų, tuo pačiu pripažindami tik SSRS ribas.

Tačiau Seimas politiniams kaliniams bei tremtiniams pri-verstiniams darbams išvežtiems už Lietuvos ribų bei Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijos okupacinio režimo prievar-tinėse stovyklose buvimo laikotarpį prilygino draudimo stažui, tai yra, įskaitė. Kur logika, teisingumas?

Mano nuomone, Seimas pažeidė Nepriklausomos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį: „Įstatymui, teismui ir ki-toms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų (...)“ bei Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai „Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai“.

Noriu paaiškinti, kad : [toliau kartojamas ankstesnio 2003-01-20 skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui tekstas iki sakinio „KGB darbuotojams, kurie savo noru ...“].

Šiuo aspektu Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnio 4), 5), 6), 7), 8) punk-tai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybes institucijoms ar pareigūnams visi as-menys lygūs“ ir Konstitucijos 7 straipsniui „Negalioja joks įsta-tymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai“.

39

Kas liečia šio įstatymo 52 straipsnio 2 dalies 4 punktą pa-stebėjau, kad nėra įrašyti žodžiai „Amatų mokykloje“, kuri po-kario laikotarpyje priklausė Vyriausiajai darbo rezervų valdybai. Tai aiškiai rodo, kad tai buvo darbininkų kalvė, kurioje didesnį mokymosi laiką moksleiviai dirbo. Pavyzdys: Klaipėdos amatų mokykla Nr. 12. (Amatų mokyklos atestatas Nr.9).

Noriu paaiškinti, kad aspirantūroje, doktorantūroje moky-mosi laikotarpis prasidėjo ne nuo gamybinės veiklos, bet nuo studento, kuris irgi nebuvo apdraustas socialinėmis garantijo-mis. To negalima net prilyginti amatų mokyklai, kuri buvo dar-bininkų kalvė.

Reikia tik apgailestauti, kad Seimas neprilygino amatų mo-kyklos mokymosi laikotarpio bendram pensijų draudimo sta-žui, o aukštesnės studentų kategorijos aspirantams bei ordina-toriams, kurie iš viso nedirbo, prilygino mokymosi laikotarpį bendram socialinių pensijų draudimo stažui.

2003 m. sausio 27 d. kreipiausi į Valstybinio socialinio drau-dimo fondo valdybos Trakų skyrių, kad pripažintų mano tikro-sios karinės tarnybos prievolininko (būtinosios tarnybos kario) nuo 1961m. lapkričio 19 d. iki 1963 m. birželio 10 d. tarnybos laiką sovietinėje armijoje kaip priverčiamąjį darbą ir įskaitytų šį laikotarpį į bendrą valstybinį socialinį draudimo stažą, kaip ir reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių kalinimo ir tremties laiką bei asmenų išvežtų Antrojo pasaulinio karo metais privers-tiniams darbams už SSRS ribų darbo laiką, laikantis Konstituci-jos 29 ir 7 straipsnių.

2003 m. vasario 24 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyrius raštu Nr. PP-1652 atsakydamas į mano raštą pareiškė:

„Būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikotar-pis nuo 1961-11-19 iki 1963-06-10, apie kurį pateikėte duome-nis, jokios įtakos Jūsų pensijos dydžiui neturi. Įtraukti tarnybos

40

sovietinėje armijoje trukmę į asmens stažą, už kurį skaičiuojama pensijos papildoma dalis, nėra teisinio pagrindo“.

Noriu pareikšti, kad principinis klausimas keliamas ne dėl pensijai gauti apskaičiuoto asmens darbo stažo laiko, bet dėl tarnybos laiko sovietinėje armijoje laikotarpio prilyginimo ben-dram valstybinio socialinio pensijos draudimo stažui. Tai liečia visus piliečius, kurie tarnavo sovietinėje armijoje, kurie dar išeis į pensiją.

Kadangi nuo šių metų mažas pensijas gaunantiems pilie-čiams bus skaičiuojamas priedas nuo bendro išdirbto laiko, at-sirado teisinis pagrindas reikalauti tikrosios karinės tarnybos prievolininkų (būtinosios tarnybos karių) tarnybos laiko sovie-tinėje armijoje, šios tarnybos laikotarpį prilyginti valstybiniam socialinio pensijų draudimo stažui.

Prašymas:1) Prašau Klaipėdos amatų mokyklos mokymosi laikotarpį

nuo 1956 m. balandžio 2 d. iki 1958 m. balandžio 25 d. prily-ginti bendram valstybinio socialinio pensijos draudimo stažui, atitinkamai kaip mokymosi laiką aspirantūroje bei ordinatūroje (Atestatas Nr.9).

2) Prašau mano tikrosios karinės tarnybos prievolininko (būtinosios tarnybos kario) tarnybos laiką sovietinėje armijoje nuo 1961 m. lapkričio 19 d. iki 1963 m. birželio 10 d., pripažinti kaip priverčiamąjį darbą okupuotoje valstybėje.

3) Prašau mano tikrosios karinės tarnybos prievolininko (būtinosios tarnybos kario) tarnybos sovietinėje armijoje nuo 1961 m. lapkričio 19 d. iki 1963 m. birželio 10 d. laikotarpį pri-lyginti bendram valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, kaip šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punkto „Rašytojų są-jungos, dailininkų sąjungos (...), kūrybinės veiklos laikas neat-sižvelgiant į socialinio draudimo įmokų mokėjimą“, 7 punkto, kaip ir „reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių kalinimo ir

41

tremties laiką išvežtų priverstiniams darbams už Lietuvos ribų“ bei 8 punkto „asmenų išvežtų Antrojo pasaulinio karo metais priverstiniams darbams už Lietuvos ribų, už SSRS ribų darbo laiką“, laikantis Konstitucijos 29 ir 7 straipsnių

4) Prašau padengti teismo išlaidas.

Priedai:LR Konstitucija, 1992-10-25.LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas 1994-

07-18 Nr. I-549.„Lietuvos žinios“, straipsnis. „Atviras laiškas Seimui“, 2002-

02-01.Trakų laikraščio „Galvė“ straipsnis. „Nepriklausomybės

kaina“, 2003-02-15.Atsakymas, VSDF Trakų rajono skyriaus (2003-02-24), ori-

ginalas.Atsakymas, Vilniaus apygardos administracinio teismo

2003-02-27, Nr. 796.Rusų kalba surašytas karinis bilietas bei Klaipėdos amatų

mokyklos Nr. 12 atestatas, išversti į lietuvių kalbą.Žyminis mokestis.

valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos trakų rajono skyriaus atsiliepimas teismui

į 2003-03-18 r.Lanko skundą (be datos)

VSDF valdybos teritoriniai skyriai skiria ir moka valstybi-nio socialinio draudimo pensijas vadovaudamiesi LR Valstybi-nių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau Pensijų įsta-tymas) ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

42

Pensijų įstatymo 8 straipsnyje yra nustatyta, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo (toliau – draudimo) stažą sudaro asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant savarankiškai.

Pensiją sudaro dvi dalys:– pagrindinė, lygi bazinei pensijai (turintiems būtinąjį drau-

dimo stažą) ar jos daliai (turintiems minimalų, bet neturintiems būtinojo draudimo stažo);

– papildoma, kurios dydis priklauso nuo asmens turimo draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu.

Pensijų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad asmens drau-dimo stažas apskaičiuojamas sudedant šio asmens kiekvienų metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dir-bant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir as-mens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dir-bant savarankiškai.

Asmuo įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, jeigu turi minimalų draudimo stažą, nustatytą atitinka-mos rūšies pensijai.

Taigi į draudimo stažą, įgytą dirbant savarankiškai, atsi-žvelgiama tik nustatant asmens teisę į pensiją ir apskaičiuojant pagrindinės pensijos dalies dydį. Jeigu asmuo ir be savarankiš-kai dirbant įgyto stažo turi būtinąjį stažą pensijai, tai jo pensi-jos dydžiui savarankiškai dirbant įgytas draudimo stažas įtakos neturi.

Pensijų įstatymo 52 straipsnyje yra nurodyti laikotarpiai, prilyginami draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo su-tartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir laikotarpiai, prilyginami draudimo stažui, įgytam dirbant savarankiškai.

43

Pagal šį straipsnį mokymosi amatų mokykloje laikas nėra įskaitomas į draudimo stažą, o būtinosios karinės tarnybos lai-kas prilyginamas draudimo stažui, įgytam dirbant savarankiškai (3 dalies 3 punktas).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, VSDFV Trakų rajono skyrius neturi teisinio pagrindo pareiškėjo mokymosi amatų mokykloje laiką įskaityti į draudimo stažą, o būtinosios karinės tarnybos laiką prilyginti draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo su-tartį, narystės ar tarnybos pagrindu.

Teritorinio skyriaus vedėjaDanutė Kuralavičiūtė

socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimas teismui į romualdo Lanko skundą (be datos)

Romualdas Lankas pareiškime prašo prilyginti bendram valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui jo mokymosi Klaipėdos amatų mokykloje laiką ir tarnybos sovietinėje armi-joje laiką bei pastarąją tarnybą pripažinti priverčiamuoju darbu okupuotoje valstybėje.

Romualdo Lanko pareiškime keliama problema yra Lietu-voje iki 1995-01-01 galiojusios pensinio aprūpinimo sistemos, gausios amžiaus ir stažo lengvatomis įvairioms asmenų gru-pėms, reformos pasekmė. Pereiti iš socialinio aprūpinimo prie valstybinio socialinio draudimo sistemos buvo apsispręsta pir-maisiais Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metais. Tuo tiks-lu pirmiausia buvo parengtas ir priimtas Valstybinio socialinio draudimo įstatymas (toliau – Draudimo įstatymas, Žin. 1991, Nr.17-447, įsigaliojo nuo 1991-06-01). Šio įstatymo 5 straipsnyje apibrėžta valstybinio socialinio draudimo stažo (toliau – stažas)

44

sąvoka. Stažas – lai laikas, kai asmuo pats mokėjo ar už tą asme-nį buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos (to-liau – įmokos), taip pat kiti laikotarpiai, kuriuos stažui prilygina galiojantys įstatymai. Vėliau buvo parengti ir priimti kiti pensijų sferą reglamentuojantys teisės aktai, tarp jų ir Valstybinių soci-alinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – Pensijų įstatymas, Žin., 1994, Nr.59-1153, įsigaliojo nuo 1995-01-01). Šis įstatymas asmens teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją bei šios pensijos dydį susiejo su asmens įgytu valstybinio socialinio pensijų draudimo stažu ir asmens gautomis draudžiamosiomis pajamomis, nuo kurių buvo mokėtos įmokos. Siekiant išgry-ninti draudimo stažą ir diferencijuoti pensijos dydį priklauso-mai nuo mokėtų įmokų dydžio buvo suformuluotos dvi stažo sąvokos (Pensijų įstatymo 8-10 straipsniai): stažas, įgytas dir-bant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (toliau – pirmasis stažas), ir stažas, įgytas dirbant savarankiškai (toliau – antrasis stažas). Skirtumas tarp šių stažų toks, kad antrasis stažas įskaičiuojamas tik į būtinąjį stažą, teikiantį teisę į pagrin-dinę pensijos dalį (bazinę pensiją). Papildoma pensijos dalis už šį stažą neskaičiuojama. Siekiant išvengti tam tikrų pereinamo-jo laikotarpio problemų, Pensijų įstatymo 52 straipsnyje buvo išvardyti pirmajam ir antrajam stažui prilyginami laikotarpiai, buvę iki Draudimo ir Pensijų įstatymų įsigaliojimo. Pirmajam stažui prilyginti tie buvę iki Draudimo įstatymo įsigaliojimo (iki 1991-06-01) darbo laikotarpiai, kai asmenys buvo draudžiami ar turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. Šiam stažui taip pat prilyginti tie buvę asmens darbo ar tolygios darbui veiklos laikotarpiai, kurie pagal anksčiau galiojusius įstatymus buvo įskaičiuojami į atitinkamų asmenų stažą (Pensijų įstatymo 52 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kita su darbo ar tarnybos santykiais nesusijusi asmens veikla (būtinoji karinė tarnyba, vaikų invalidų auginimas ir slauga namuose, šeimos nario – I grupės invalido

45

slauga namuose), buvusi iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, pri-lyginta antrajam stažui (Pensijų įstatymo 52 straipsnio 3 dalis). Mokymosi įvairiose mokyklose laikas, išskyrus Pensijų įstaty-mo 52 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą mokymosi laiką kvalifikacijos kėlinio kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje, stažui neprilygintas.

Faktinis karinės, pasienio bei vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose), neįskai-tant tikrosios karinės tarnybos prievolininkų (būtinosios tarny-bos karių) tarnybos laiko (Pensijų įstatymo 52 straipsnio 2 da-lies 5 punktas) pirmajam stažui prilygintas todėl, kad nurodytoji tarnyba traktuotina kaip asmens veiklos, tolygios darbui, rūšis. Pensijų įstatymo 52 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose nurodyti laikotarpiai (kalinimo ir tremties laikas bei asmenų, išvežtų pri-verstiniams darbams, laikas) pirmajam stažui prilyginti todėl, kad prieš nurodytuosius asmenis buvo taikytos akivaizdžios re-presinės priemonės. To negalima pasakyti apie būtinąją tarnybą sovietinėje armijoje.

Tarnyba sovietinėje armijoje buvo laikoma konstitucine kie-kvieno piliečio priederme. Ją atliekantys asmenys nebuvo drau-džiami valstybiniu socialiniu draudimu. Tačiau nurodytosios tar-nybos laikas sovietinių pensijų teisės aktų nustatyta tvarka buvo įskaičiuojamas į pensijai skirti reikalingą bendrąjį stažą ir, esant tam tikroms sąlygoms, į nepertrauktąjį stažą. Dėl to pereina-muoju iš senos socialinio aprūpinimo sistemos į naują socialinio draudimo sistemą laikotarpiu tarnyba sovietinėje armijoje buvo prilyginta antrajam stažui, tai yra, įgytam dirbant savarankiškai. Juolab, kad Nepriklausomos Lietuvos kareivių, kurie valstybiniu socialiniu draudimu valstybės lėšomis yra draudžiami bazinei pensijai (Pensijų įstatymo 2 straipsnio I dalies 10 punktas), tarny-bos laikas taip pat įskaičiuojamas į būtinąjį stažą bazinei pensijai gauti. Todėl tarnybos sovietinėje armijoje ir Lietuvos Respublikos

46

armijoje trukmė šiuo metu Pensijų įstatyme traktuojama vieno-dai ir sukelia vienodas pasekmes. Mokymosi laikas profesinėse technikos, aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose, buvęs iki ir po Pensijų įstatymo įsigaliojimo, skiriant pensijas nuo 1995-01-01 stažui neprilyginamas. Tokiu būdu mokymosi nurodytose moky-klose trukmė sovietiniais metais ir Nepriklausomos Lietuvos me-tais taip pat traktuojama vienodai. Jeigu tarnyba sovietinėje armi-joje ir mokymosi amatų mokyklose, kurios veikė pokario metais, laikas būtų prilyginimas asmens stažui, įgytam dirbant pagal dar-bo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, visų valstybinio socia-linio draudimo įmokų mokėtojų sąskaita tam tikriems asmenims būtų sudarytos palankesnės stažo apskaičiavimo sąlygos.

Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (Žin., 1997, Nr-66-1609, įsigaliojo nuo 1997-07-11) 7 straipsnio „Kiti nuo okupacijų nukentėję asmenys“ nuostatas nukentėjusiojo asmens statusas suteikiamas asmenims, kurie prarado sveikatą ar tapo invalidais okupacijų laikotarpiu: priverstinės karinės tarnybos ar karinių mokymų metu (7 straipsnio 2 dalies 6 punkto „a“ pa-punktis) ir prievarta paimti į karines formuotes (7 straipsnio 2 dalies 6 punkto „b“ papunktis). Būtinosios armijos kariams, ku-rie neprarado sveikatos tarnybos metu, nukentėjusiojo asmens statusas nesuteikiamas.

Asmenų teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensi-jas, mokamas iš valstybės biudžeto, reglamentuoja Valstybi-nių pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 101-2018, įsigaliojo nuo 1995-01-01). Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje tarp kitų teisės į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją subjektų įrašyti asme-nys, kurie Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose (11 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir asmenys, kurie tapo invalidais būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų

47

sovietinėje armijoje (1945-07-22 -1991-12– 31) metu arba vė-liau buvo pripažinti invalidais dėl ligų, susijusių su karine tar-nyba (11 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Asmenys, kurie tarnavo sovietinėje armijoje, bet netapo invalidais, nedisponuoja teise gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją.

Apsispręsdama dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų įvedimo, Lietuvos valstybė pagal finansines galimybes prisiėmė įsipareigojimus atlyginti žalą Valstybinių pensijų įsta-tyme nustatytoms nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 metų okupaci-jų Lietuvos gyventojų grupėms. Pagal bendras teisės aktų nuos-tatas atlyginti žalą turėtų ją padaręs fizinis ar juridinis asmuo. Pavyzdžiui. Vokietija jau pradėjo mokėti kompensacijas asme-nims, kurie vokiečių okupacijos metais buvo išvežti priversti-niams darbams. Darytina išvada, kad kompensacijas nukentė-jusiems nuo SSRS okupacijos Lietuvos gyventojams, tarp jų ir atlikusiems tarnybą sovietinėje armijoje, turėtų mokėti Rusijos Federacija, kaip buvusios SSRS teisių ir pareigų perėmėja.

Ministerijos nuomone, Romualdo Lanko pareiškimas ne-tenkintinas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė Audronė Morkūnienė

Patikslintas r.Lanko skundas vilniaus apygardos administraciniam teismui 2003-04-231

Vilnius2003-04-23

Lietuvos Respublikos Seimas 1994 m. liepos 18 d., LDDP valdymo laikais, priimdamas Nepriklausomos Lietuvos Res-1 Belaukdamas, kol bus paskirtas teismo posėdis, R.Lankas patikslino savo skundą.

48

publikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą Nr. I-549 į pensijų draudimo stažą neįskaitė buvusios SSRS okupa-cinio režimo tikrosios karinės tarnybos prievolininkų (būtino-sios tarnybos karių) faktinio tarnybos laiko sovietinėje armijoje. Tačiau pripažino stažą okupacinio režimo aršiausios represinės struktūros KGB darbuotojams, reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių išvežtų už Lietuvos ribų kalinimo ir tremties faktinį laiką, asmenų išvežtų Antrojo pasaulinio karo metais priversti-niams darbams už buvusios SSRS ribų faktinį laiką.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos, priimtos Lietuvos Respu-blikos piliečių 1992 m. spalio 25 d. referendume 48 straipsnis skel-bia: „Priverčiamuoju darbu nelaikoma tarnyba kariuomenėje“.

Suprantu šio įstatymo pritaikymą jaunuoliams tarnau-jantiems Nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje. Bet niekaip negaliu sutikti su šio įstatymo pritaikymu jaunuoliams, kurie tarnavo sovietų kariuomenėje okupacinio režimo laikotarpyje. Niekaip nesutinku su traktuote, kad tarnyba sovietinėje armijo-je nebuvo priverstinis darbas. Tuo metu, kurie atsisakė tarnybos sovietinėje kariuomenėje, iš karto atsidūrė lageryje arba „štraf-noj batalion“. Noriu pridurti, kad dalis jaunuolių tarnavo „stroi-batuose“ – darbo batalionuose. Tai ką – jie irgi nebuvo išsiųsti už Lietuvos ribų priverstiniams darbams?

Reikia tik apgailestauti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė Audronė Morkūnienė valstybės vardu apeliuodama SSRS konstitucijos įstatymais savo atsiliepime rašo „Tarnyba sovietinėje armijoje buvo laikoma konstitucine (?) kiekvieno piliečio priederme“. Deja, tiek SSRS, tiek LSSR kons-titucijoje tarnyba kariuomenėje yra rašoma ne priedermė, bet pareiga. Mano supratimu tik savo Nepriklausomos Lietuvos Tė-vynės gynimas yra priedermė, bet ne okupacinio SSRS valstybės režimo prievartinis gynimas.

Čia vėl iškyla dviprasmybė. Jei Seimas pritaiko SSRS kons-tituciją, kad tarnyba sovietinėje kariuomenėje buvo priedermė,

49

kurioje bendras stažas be jokių išlygų buvo įskaitomas, tai išei-na, kad pagal ministerijos teiktą pensijos įstatymą turėtų būti įskaitomas bendras darbo stažas Pensijų įstatyme.

Be to, Seimas politiniams kaliniams bei tremtiniams, išvež-tiems priverstiniams darbams už Lietuvos ribų, pensijų draudi-mo stažą įskaitė. Kur logika, kur teisingumas? Tai yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio pažeidimas, kuriame rašoma: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“. Juk Lietuvos jaunuoliai irgi buvo vežami tarnauti kariuomenėje už Lietuvos ribų tam tikrą laiką. Aš pats asmeniškai tarnavau Ukrainoje, kur nukentėjau, grįžau namo invalidu.

Reikia tik apgailestauti, kad tuometinė valdžia nepašykštė-jo paremti buvusių represinių struktūrų, Sovietų Sąjungos KGB darbuotojų, kurie savo noru ėjo tarnauti SSRS okupacinės struk-tūrose, kurie išžudė šimtus tūkstančių Lietuvos gyventojų. Vien tik partizano Adolfo Ramanausko – Vanago suėmime dalyvavo 49 KGB darbuotojų. Jiems įskaitė visą „ištarnautą“ laiką į bendrą asmens valstybinio socialinio pensijos draudimo stažą, o būti-nosios tarnybos sovietinėje armijoje karių, kurie priverstinai buvo siunčiami, laikas į bendrą darbo stažą neįskaitomas.

Dar didesnį akibrokštą, antausį visuomenei skėlė Seimas bei Prezidentas Rolandas Paksas, kurie šių metų balandžio l d. (melagių dieną) parūpino privilegijas išskirtiesiems, priimdami įstatymą Nr. IX-1412 dėl teisės pareigūnams ir kariams gauti valstybinę pensiją. Tiems, kurie įtraukti į Vidaus reikalų minis-terijos, Krašto apsaugos ministerijos kadrų, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigų rezervą; dirbantiems kitose Lietuvos Respublikos ministerijose, depar-tamentuose, įstaigose ir organizacijose. Reiškia, dirbant seniū-nijos sekretore, garantuojama išskirtinė valstybinė pensija, nes esi kadrų rezerve.

50

Dar keisčiau atrodo ministerijos aiškinimas, kad „tarnybos sovietinėje armijoje ir Lietuvos Respublikoje trukmė šiuo metu Pensijų įstatyme traktuojama vienodai ir sukelia vienodas pase-kmes“. Apie kokias vienodas pasekmes galima kalbėti, jei tarny-ba sovietinėje armijoje į dabartinį pensijos stažą neįskaitoma, o tarnyba Lietuvos kariuomenėje įskaitoma. Gaunasi paradoksas. Prieštaravimai vienas kitam.

Toliau aiškinamajame rašte tvirtinama, kad „laikotarpiai (ka-linimo ir tremties laikas bei asmenų, išvežtų priverstiniams dar-bams, laikas) pirmajam stažui prilyginti todėl, kad prieš nurody-tuosius asmenys buvo taikytos akivaizdžios represinės priemonės. To negalima pasakyti apie būtinąją tarnybą sovietinėje armijoje“.

Noriu pasakyti, kad šitokia traktuotė yra įžeidimas tų as-menų, kurie pokario laikotarpiu, vengdami priverstinės mo-bilizacijos žuvo miškuose. Daugelis šeimų, kurių vaikai vengė tarnauti okupacinei kariuomenei, buvo išvežtos į Sibiro lagerius. Po tokios taikytos akivaizdžios represinės priemonės daugelis jaunuolių buvo priversti „savo noru“ už Lietuvos ribų tarnauti sovietinėje armijoje. Buvo naudojamos ne tik fizinės, bet ir „aiš-kinimo“, gąsdinimo priemonės. Ar jaunuolio ir jo šeimos narių baimės jausmas atsidurti lageriuose nėra prievarta? Taip. Tai yra prievarta. Tai buvo priverčiamas darbas. Tai ne argumentas, ar buvo akivaizdžios represinės priemonės ar ne, neįskaityti tarny-bos sovietinėje armijoje į bendrą pensijų stažą. Be to, kas nustatė, akivaizdžios ar neakivaizdžios represinės priemonės buvo taiko-mos okupacinio režimo? Pagal kokį testą ir kas nustatinėja?

Nereikia užmiršti ir 1990 m. kovo 27-osios nakties po Lietu-vos nepriklausomybės paskelbimo. Tada 38 jaunuoliai vengdami prievartinės mobilizacijos tarnauti okupacinėje kariuomenėje slėpėsi nuo priverčiamos karinės tarnybos psichiatrinėje ligoni-nėje, Jums gerai yra žinomi faktai bei pasekmės, kai jaunuoliai buvo sumušti ir išvežti prievarta į Rusijos gilumą.

51

Tai rodo, kad SSRS okupacinio režimo laikotarpyje tarnyba sovietinėje kariuomenėje buvo priverčiamas darbas. Tai negin-čijamas faktas.

Pirmiausia noriu priminti tiems, kurie labai greitai „užmir-šo“ Lietuvos istoriją, kad Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 11 d. „reikšdama Tautos valią“, nutarė ir paskelbė, „kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė“.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Dalia Kuodytė tarptautinėje konferencijo-je „Molotovo – Ribbentropo paktas: Baltijos valstybių dabartis ir ateitis“ savo pranešime 1999-10-28 įrodo, kad „1940 metais Lietuva tapo nusikalstamo 1939 m. rugpjūčio – rugsėjo mėne-siais realizuoto nacistinės Vokietijos bei komunistinės Sovietų Sąjungos sandėrio įkaitais. Po karo, 1945 – 47 m., kasmet buvo vykdomas (...) besislapstančiųjų nuo mobilizacijos (taip pasipil-dydavo ir partizanų gretos) gaudymas. 1944 m., grįžus sovietų kariuomenei, prasidėjo vyrų mobilizacija pažeidžiant tarptau-tinės teisės normas“. Tai rodo, kad šis suokalbis, sąmokslas yra neteisės veiksmas, pagal kurį mes buvome priversti gyventi.

Jungtinių Tautų 1949 metų Ženevos Konvencijos 51 straips-nyje rašoma: „Okupuojanti valstybė negali versti Konvencijos saugomų asmenų tarnauti savo ginkluotosiose pajėgose ar pa-galbinėse jos dalyse. Draudžiamas bet koks spaudimas ar propa-ganda, agituojanti savanoriškai stoti į karo tarnybą.

Okupuojanti valstybė gali priversti dirbti tik 18 metų sulau-kusius Konvencijos saugomus asmenis ir tik darbą, būtiną oku-pacinės armijos poreikiams tenkinti arba susijusį su komunalinių paslaugų teikimu ar okupuotos šalies gyventojų maitinimu, būs-tu, apsirengimu, transportavimu bei sveikata. Konvencijos sau-gomi asmenys negali būti verčiami dirbti darbo, įpareigojančio

52

juos dalyvauti karinės e operacijose. Okupuojanti valstybė negali versti Konvencijos saugomus asmenis vartoti jėgą užtikrinti įren-ginių saugumą toje vietoje, kur jie dirba priverstinį darbą.

Asmenys, kurie buvo paimti dirbti priverstinai, dirba tik toje okupuotoje teritorijoje, kurioje jie yra. Kiekvieną tokį as-menį reikia kiek įmanoma išlaikyti įprastinėje darbo vieto-je. Dirbantiems asmenims mokamas teisingas atlyginimas, o darbas turi atitikti fizinius ir intelektualinius jų sugebėjimus. Okupuotoje šalyje galiojantys darbo sąlygų ir apsaugos įstaty-mai, ypač reglamentuojantys tokius dalykus kaip užmokestis, darbo laikas, įranga, pirminis mokymas ir kompensacijos dėl nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų, taikomi Kon-vencijos saugomiems asmenims, kuriems buvo patikėtas šiame straipsnyje nurodytas darbas. Priverstinių darbų dirbti paimti asmenys nemobilizuojami į karines ar pusiau karines organi-zacijas“.

Noriu pareikšti, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, priimta Romoje 1950 m. lapkričio 4 d., atsižvelgdama į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1948 m. gruodžio 10 d. paskelbtą Visuotinę žmogaus teisių de-klaraciją, ketvirto straipsnio 2 dalyje skelbia: „Niekas negali būti verčiamas dirbti priverčiamąjį ar privalomąjį darbą“.

Galima teigti, kad Socialinių reikalų ir darbo ministerija nežino Lietuvos istorijos, jeigu pripažįsta Nepriklausomos Lie-tuvos 1992 m. konstituciją kaip teisėtą teisės LTSR konstitucijos perėmėją, nes sugebėjo SSRS konstitucijos įstatymą pritaikyti Nepriklausomos valstybės pensijos įstatymams. Pagal juos ne-buvo Nepriklausomos Lietuvos valstybės, Suvienytųjų Nacijų organizacijos narės, okupacijos.

Taip pat galima teigti, kad tuometinis LR Prezidentas, LR Seimas bei LR Vyriausybė, pasirašydami Pensijų įstatymą pripa-žino, kad Lietuva nebuvo inkorporuota į SSRS sudėtį, pripažįsta

53

SSRS režimą kaip ne okupacinį režimą, tuo pačiu pripažindama ir LTSR konstituciją, kurioje rašoma: „LTSR jos liaudies laisvo apsisprendimo pagrindu savanoriškai įstojo į TSR Sąjungą“, ka-dangi „tarnyba sovietinėje armijoje buvo laikoma konstitucine kiekvieno piliečio priederme“.

Reikia tik apgailestauti, kad Socialinio apsaugos ir darbo ministerija daro tokią išvadą ir „kad kompensacijas nukentėju-siems nuo SSRS okupacijos Lietuvos gyventojams, tarp jų ir atli-kusiems tarnybą sovietinėje armijoje, turėtų mokėti Rusijos Fe-deracija, kaip buvusios SSRS teisių ir pareigų perėmėja“. Nieko sau pasakyta. Vienoje vietoje pati ministerija prisiima įsiparei-gojimą tremtiniams, kitoje vietoje, priešingai, siūlo sovietiniams kariams kreiptis į Rusiją. Tai kaip tik patvirtina Lietuvos Kons-titucijos 29 straipsnio pažeidimą, kuriame rašoma: „Įstatymui (...) visi asmenys lygūs“.

Noriu pridurti, kad daugelis jaunuolių [toliau kartojamas ankstesnio 2003-01-20 skundo Vilniaus apygardos administraci-niam teismui (žr. šios knygos 24 psl.) tekstas iki sakinio „Vėliau gyvuliniais vagonais...“].

Štai kitas faktas. Straipsnyje „Toks mano gyvenimas“ liu-dininkas Vytas Svinkūnas rašo: „Neėjo į sovietų kariuomenę ir sesers vyras Juozas Marčiukaitis. Jis kluone po šienu įsitaisė bunkerį ir dienomis ten būdavo. Aš į bunkerį lįsdavau tik tada, kai rusų žaliakepuriai organizuodavo gaudynes. Svainis iškart – šmurkšt į slėptuvę. Vieni jauni vyrai išėjo į kariuomenę, kiti į mišką. Tarp išėjusių į mišką gyvų neliko beveik nei vieno“. (Lie-tuvos žinios 2003-01-21) Galima pateikti daug faktų, kad mobi-lizacija į kariuomenę buvo prievarta.

Prisimenant dabartinius laikus, toli nereikia eiti. 1990 m. gruodžio l d. paskelbiamas SSRS prezidento įsakas dėl karinių dalinių panaudojimo sąjunginėse respublikose vaikinų šauki-mui į ginkluotąsias pajėgas užtikrinti.

54

1991 m. sausio 7 d. Pabaltijo apygardos vadas generolas lei-tenantas F.Kuzminas telefonu praneša Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui V.Landsbergiui, kad SSRS gynybos ministro D.Jazovo įsakymu bus įvesta specialiosios paskirties desantininkų divizija jaunuolių prievartiniam ėmimui į Tarybinę Armiją.

Štai ką rašo žurnale „Trimitas“ (2003/3) tuometinis Aukščiau-siosios Tarybos pirmininkas V.Landsbergis, kuris tvirtina: „(...) nė vienas pilietis daugiau negali būti išvežtas „už Uralo“. Tai lietė ir jaunuolius, o kaip tik artėjo eilinis prievartinis vaikinų šaukimas i svetimą kariuomenę. Anksčiau paimtieji jau bėgo namo. Taip ir jaunuolių grobimas į sovietinę kariuomenę, paskutinį kartą juo pagrasinus prieš Sausio žudynes, po to jau nebuvo skelbiamas. Taip tie, kurie nepakluso šaukimams į okupanto karinę tarnybą ir tie, kurie ją metę traukė namo, buvo gaudomi ir vėl grobiami. SSRS grasė bylomis dėl tariamo „dezertyravimo“, o Lietuva kėlė bylas dėl žmonių pagrobimo. Tarptautinė teisė buvo Lietuvos pusėje“.

Noriu paklausti, gal ir dabar po pateiktų konkrečių faktų pateikimo valdžios struktūros įrodinės, kad būtinajai tarnybai sovietinėje armijoje nebuvo taikytos akivaizdžios represinės priemonės?

Todėl skaitau, kad tarnyba sovietinėje armijoje buvo pri-verstinis darbas. Kas liečia šio įstatymo 52 straipsnio 2 dalies 4 punktą, pastebėjau, kad nėra įrašyti žodžiai „Amatų mokykloje“, kuri pokario laikotarpyje priklausė Vyriausiajai darbo rezervų valdybai. Tai aiškiai rodo, kad tai buvo darbininkų kalvė, kurioje didesnį mokymosi laiką moksleiviai dirbo. Pavyzdžiui, Klaipė-dos amatų mokykla Nr. 12, kurioje esu mokęsis nuo 1956 m. balandžio 2 d. iki 1958 m. balandžio 25 d.

Savo atsakyme ministerija nieko nekalba apie amatų moky-klas. Yra kalbama apie profesines technikos mokyklas. Tai labai didelis skirtumas. Pokario laikotarpyje buvo ruošiami darbinin-kai atstatyti pokarinį sugriautą ūkį.

55

Aš asmeniškai patekau į Klaipėdos amatų mokyklą Nr. 12 prievarta iš vaikų namų. Niekas manęs neklausė, ar tu nori ar nenori. Tai buvo pokario ūkio atstatymo laikotarpis.

Toliau ministerija apgailestauja, kad „jeigu tarnyba sovieti-nėje armijoje ir mokymosi amatų mokyklose, kurios veikė po-kario metais, laikas būtų prilyginamas asmens stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, visų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėtojų sąskaita tam ti-kriems asmenims būtų sudarytos palankesnės stažo apskaičiavi-mo sąlygos“. Čia pastebėjau pagrindinį motyvą. Pensininkų sąs-kaita sutaupyti SODROS lėšas savo gigantinių rūmų statyboms, kas vėliau pasitvirtino, kad reikės padengti mokėtojų sąskaita.

Noriu pasakyti, kad pati ministerija įtraukdama į privilegi-juotųjų sąrašą mokymosi laiką aspirantūroje bei ordinatūroje, tuo pačiu pripažindama, kad jie irgi nemokėjo draudimo įmo-kų, kaip tik sudarė palankesnes stažo apskaičiavimo sąlygas.

Tarp ir norisi paklaust: o kur teisingumas, apie kurį per vi-sus ruporus šaukia valdžia? Čia vėl matau, kad yra pažeidžiamas Lietuvos Konstitucijos 29 straipsnis, prieš įstatymus vieni yra lygesni už kitus.

Mano nuomone, palankumas tai ne argumentas. Juk pats Seimas kaip tik sudarė privilegijas KGB darbuotojams, kurie naikino Lietuvos tautą, vedė genocidą, išskyrė politinius kali-nius ir tremtinius, išskyrė mokymosi laiką kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatū-roje, kurie irgi nemokėjo draudimo įmokų. Dar kartą noriu pa-brėžti, kad mokymosi laikas amatų mokykloje buvo darbininkų ruošimo kalvė: priklausė ne švietimo ministerijai, o Vyriausiajai darbo rezervų valdybai, ir buvo draudžiami valstybės. Tai rodo, kad mokymosi laikas Klaipėdos amatų mokykloje Nr. 12 buvo apdraudžiamas ir turi būti įtrauktas į asmens bendrą valstybinio socialinio draudimo pensijos stažą.

56

Turi būti atkurtas socialinis teisingumas, pasitikėjimas vals-tybe.

Kadangi nuo šių metų mažai gaunantiems pensijas pilie-čiams bus skaičiuojamas priedas (koeficientas) nuo bendro iš-dirbto laiko, štai

PrašyMas:1) Prašau Klaipėdos amatų mokyklos Nr. 12 mokymosi lai-

kotarpį nuo 1956 m. balandžio 2 d. iki 1958 m. balandžio 25 d. įskaityti į bendrą valstybinių socialinio pensijos draudimo stažą, kaip mokymosi laiką aspirantūroje bei ordinatūroje.

2) Prašau pripažinti mano tikrosios karinės tarnybos prie-volininko (būtinosios tarnybos kario) tarnybos laiką sovietų armijoje, iš kurios išėjau invalidu, nuo 1961 m. lapkričio 19 d. iki 1963 m. birželio 10 d., kaip priverčiamąjį dirbą okupuotoje Lietuvos valstybėje.

3) Prašau įskaityti mano tikrosios karinės tarnybos sovie-tinėje armijoje laikotarpį nuo 1961 m. lapkričio 19 d. iki 1963 m. birželio l0 d. į bendrą valstybinį socialinį draudimo pensijos stažą, kaip šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punkto „Rašy-tojų sąjungos, dailininkų sąjungos (...), kūrybinės veiklos laikas neatsižvelgiant į socialinio draudimo įmokų mokėjimą“, kaip ir reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių kalinimo ir tremties laiką, išvežtų jų prievartiniams darbams už Lietuvos ribų, už SSRS ribų darbo laiką, laikantis Konstitucijos 29 ir 7 straipsnių.

4) Prašau padengti teismo nuostolius.5) Prašau iš atsakovo man atlyginti moralinei žalai 1000000

centų (vardan milijono nukentėjusių, pokario laikotarpio žuvu-siųjų bei pasipriešinimo okupacijai dalyvių vardu, tremtinių bei politinių kalinių vardu, 1990 m. kovo 27 d. nukentėjusių jau-nuolių psichiatrinėje ligoninėje vardu). Prašau nedaug. Morali-nei žalai atlyginti po vieną centą už nukentėjusį.

57

vilniaus apygardos administracinio teismo 2003-05-05 sprendimas

Adm. byla Nr. I10-796-2003

SPRENDIMASLietuvos resPubLiKos varDu

2003 m. gegužės 05 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš L. Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), kolegijos teisėjų L. Alechnavičiaus, L. Baltrūnaitės, sekretoriau-jant K. Česynaitei,

dalyvaujant pareiškėjui R. Lankui, atsakovo atstovei O. Dirsienei,viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Romualdo

Lanko skundą atsakovams – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų rajono skyriui, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl socialinio draudimo stažo pensijai gauti, įskaitymo bei moralinės žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, –n u s t a t ė:Pareiškėjas kreipėsi