Saldus šokoladas: karti tarptautinės šokolado pramonės tiesa

Turinys 1. Nuo kakavos iki šokolado: tik faktai ..................................................................................................... 3

2. Kakavos tiekimo grandinės ekonomika: nauda nedaugeliui ................................................................ 6

3. Socialiniai ir aplinkosauginiai iššūkiai kakavos sektoriuje .................................................................... 7

4. Ką jūs galite padaryti, būdamas vartotoju arba piliečiu ..................................................................... 10

5. Reikalavimai prekybos tinklams ......................................................................................................... 10

Leidėjas: Südwind, Laudongasse 40, 1080 Wien Išleista: Insbruke, 2016 Turinys: Caroline Sommeregger (Südwind), Martin Wildenberg (GLOBAL 2000) Nuotraukos ©: Martin Wildenberg/GLOBAL 2000 ; Caroline Sommeregger/Südwind; Samuel Boateng; laif/picturedesk.com; Daniel Rosenthal/laif/picturedesk.com Kontaktai: caroline.sommeregger@suedwind.at, martin.wildenberg@global2000.at

Santrauka: atsisiųsti originalią ataskaitą iš interneto tinklalapio www.supplychainge.org.

Šis leidinys buvo parengtas naudojantis Europos Sąjungos finansine parama pagal projektą „Supply Cha!nge – Make Supermarkets fair“. Už šio leidinio turinį atsako tik Südwind bei Global 2000 ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad šis leidinys atspindi Europos Sąjungos poziciją.

Šioje ataskaitoje nagrinėjami tarptautinės šokolado pramonės užkulisiai, atskleidžiami didžiuliai neatitikimai

sektoriuje ir supažindinama su socialiniais bei aplinkosauginiais iššūkiais, su kuriais susiduria kakavos gamintojai.

Daugiausiai dėmesio skiriama Vakarų Afrikai – Ganai, Dramblio Kaulo Krantui ir Kamerūnui, nes didžiausia Europoje

perdirbamos kakavos dalis gaunama iš šių šalių. Ataskaita apima šokolado tiekimo grandinės svarbiausius etapus,

sutelkiant dėmesį tiek į galinguosius prekybos tinklus, tiek į labiausiai pažeidžiamos grupės dalyvius: kakavos

ūkininkus, migruojančius ūkių darbuotojus, vaikus ir ypač moteris. Ataskaitos pabaigoje pateikiami reikalavimai

atskirti veikėjus nuo politikos kūrėjų bei rekomendacijos šokolado vartotojams, įskaitant etiketės patikrą.

Ši ataskaita remiasi kampanijos Make-Chocolate-Fair! Faktų lapu, 2012 ir 2015 m. Kakavos barometru, Tarptautinio

darbo teisės forumo „Sąžiningumo spragų ataskaita“ (angl. The fairness gap report) (2014 m.) ir kita paskelbta

moksline literatūra.

Ataskaitoje pateikiami naujausi duomenys ir išvados, paremti tebevykstančiu kokybiniu ir kiekybiniu tyrimu, kurį

2015 ir 2016 m. Ganoje ir Kamerūne atliko / atlieka Aplinkosaugos žurnalistų sąjunga (Gana) ir Dschang universiteto

Agronomijos ir žemės ūkio mokslų fakultetas (Kamerūnas) – projekto „Supply Cha!nge – Make Supermarkets Fair”

partneriai. Be to, 2015 m. lapkritį, mokslinių tyrimų kelionės į Ganą ir Kamerūną metu, Südwind ir Global 2000 atliko

lauko tyrimą.

1. Nuo kakavos iki šokolado: tik faktai

Augantis potraukis saldumynams: paklausa ir pasiūla

Šokoladas yra vienas iš populiariausių ir plačiai vartojamų konditerijos gaminių pasaulyje. Tai masinio vartojimo

produktas: Europos ir Amerikos (JAV) gyventojas vidutiniškai suvartoja 5,2 kg šokolado per metus! Europai ir JAV

tenka atitinkamai daugiau kaip 47 proc. ir 20 proc. pasaulinio pardavimo. Pagal šokolado suvartojimą Europoje

pirmauja austrai ir vokiečiai – vienas asmuo per metus suvalgo apie 9 kg šokolado.

Daugiausiai kakavos suvartojama šiaurinėje pasaulio dalyje, todėl kakava auginama atogrąžų regionuose aplink

pusiaują. Kiekvienais metais iš viso pagaminama apie 4,2 mln. t kakavos pupelių.

70 proc. pasaulio kakavos pupelių atkeliauja iš keturių Vakarų Afrikos šalių: Dramblio Kaulo Kranto, Ganos,

Nigerijos ir Kamerūno (žr. 1 pav.). Dramblio Kaulo Krantas yra didžiausia kakavą gaminanti šalis, tiekianti daugiau

nei trečdalį kakavos pasaulyje. Gana, antra pagal dydį kakavos gamybos šalis, tenkina 21 proc. pasaulinės pasiūlos.

Indonezija, Nigerija, Kamerūnas, Brazilija ir Ekvadoras yra kiti pagrindiniai kakavos tiekėjai.

1 pav. Pagrindinės kakavą gaminančios šalys Dramblio Kaulo Krantas: 37,1 % Gana: 21,9 % Indonezija: 11,2 % Nigerija: 5,9 % Brazilija: 5,5 % Kamerūnas: 5,2 %

Ekvadoras: 4,8 % Šaltinis: Tarptautinė kakavos organizacija (2013 m.).Ketvirtinis žurnalas apie kakavos statistiką, XXXIX tomas Nr. 2, Kakava, 2012/2013 m., III lentelė.

Kakavmedžių auginimas: actekų dievų medis

Kakavmedžiai buvo auginami Pietų ir Centrinės Amerikos atogrąžų miškuose dar prieš atvykstant europiečiams.

Kakava buvo prabangos maistas, kuris, pasak legendų, siunčiamas dievų. Tai vis dar atsispindi kakavmedžio rūšies

pavadinime: Theobroma reiškia „dievų maistą“. Kai europiečiai pamėgo kakavą, jie ėmė ieškoti būdų, kaip padidinti

šios naujos kultūros gamybą ir ja pasinaudoti. XIX a. Europos kolonizatoriai kakavos atvežė į Afrikos šalis. Čia buvo

palankios sąlygos kakavmedžiams auginti. Po kelių dešimtmečių Vakarų Afrika tapo pirmaujančiu kakavos gamybos

regionu. Ankstyvaisiais prekybos kakava laikais tiekimo grandinės buvo charakterizuojamos pusiau monopolijomis,

susijusiomis su didelėmis prekybos įmonėmis.

Kakavmedžių auginimas labai priklausomas nuo intensyvaus fizinio darbo. Ne visos kakavos ankštys sunoksta vienu

metu, todėl būtina nuolat jas stebėti, prižiūrėti ir nuimti derlių. Viename medyje vienu metu išsiskleidžia žiedai ir

ankštys skirtingais brendimo etapais. Be to, kakavmedžiai yra labai pažeidžiami ligų, kurios gali greitai plisti tankiose

medžių eilėse. Taigi kakavmedžių auginimo ir priežiūros išlaidos yra labai didelės. Kai tik kakavos ankštys sunoksta ir

rankomis nupjaunamos nuo medžių, pupelės pereina fermentacijos, džiovinimo, valymo ir pakavimo procesus. Visi

šie pirmieji esminiai perdirbimo darbai atliekami ūkiuose. Jie yra labai svarbūs, nustatant pupelių, vadinasi, ir

gaunamo šokolado, kokybę.

Ūkininkai parduoda maišus išdžiovintų pupelių tarpininkams, kurie juos perparduoda eksportuotojams. Neapdorota

kakava, skirta kepti, smulkinti ir malti į šokoladą, vežama į kakavos produkciją gaminančias šalis šiaurinėje pasaulio

dalyje.

1. 2.

3. 4.

5.

6.

7. 8.

2 pav. Kakavos pupelių apdorojimas. Nuėmus ankščių derlių (1 ), jos yra susmulkinamos su peiliu, vadinamuoju kardu

( 2), o minkšta masė su pupelėmis pereina fermentaciją, kuri Ganoje atliekama ant bananų arba gysločio lapų 5–7

dienas (3 ). Fermentacijos proceso metu kakava įgauna savo išskirtinį šokolado skonį ir kvapą. Paskui pupelės

džiovinamos: arba saulėje (4 ), vadinamosiose saulės krosnyse (5), arba įprastose krosnyse, kūrenamose malkomis

(6). Išdžiovintos pupelės supakuojamos. Kitas svarbus etapas – pupelių kokybės patikra (7 ). Galų gale pupelės yra

paruoštos parduoti prekybininkams, tačiau gabenimas į sandėlius gali būti labai sudėtingas dėl atokių ūkių ir blogų

eismo sąlygų (8 ).

Šokolado vertės grandinė yra labai sudėtinga ir neaiški dėl didelio neatitikimo rinkoje. Kakavos smulkiųjų ūkininkų

skurdas, darbuotojų išnaudojimas, vaikų darbas ir aplinka daro poveikį šiandienos šokolado pramonės pagrindinėms

charakteristikoms.

2. Kakavos tiekimo grandinės ekonomika: nauda nedaugeliui Kakava yra pagrindinis pajamų šaltinis 5,5 mln. smulkiųjų ūkininkų ir užtikrina pragyvenimą daugiau kaip 14 mln.

kaimo darbuotojų bei jų šeimų. Kai kuriose Vakarų Afrikos šalyse, tokiose kaip Dramblio Kaulo Krantas, Gana ir

Kamerūnas, beveik 90 proc. ūkininkų pirminės pajamos priklauso nuo kakavos.

Kakavmedžių auginimas jau nebėra pelningas verslas: dauguma kakavos ūkininkų skursta ir gauna mažiau nei 1,25

JAV dolerio per dieną, t. y. gyvena žemiau absoliutaus skurdo ribos. Ganoje kakavos ūkininko pajamos sudaro 0,84

JAV dolerio per dieną, Dramblio Kaulo Krante jos yra dar mažesnės – nesiekia nė 0,50 JAV dolerio per dieną.

Atkakli konkurencija su nevykėliais

Labai konkurencingoje prekybos ir šokolado konditerijos gaminių rinkoje yra tik kelios stambios įmonės. Kol jos

varžosi dėl vis didesnės rinkos dalies ir gausesnio pelno, milijonai kakavos ūkininkų kenčia nuo didėjančių išlaidų,

gaudami vis mažesnę pajamų dalį.

Kakavos malimo ir prekybos srityse dominuoja penkios didelės įmonės, besidalijančios daugiau kaip pusę pasaulio

rinkos: Cargill (JAV), Barry Callebaut (Šveicarija), ADM (JAV), Petra Foods (Singapūras) ir Blommer (JAV). Turinčios

galią rinkoje, jos daro didelę įtaką kainoms, mokamoms už kakavą. Šokolado gamyboje padėtis yra panaši: daugiau

nei du trečdaliai rinkos priklauso tik penkioms įmonėms: Mars, Mondelez, Nestlé, Hershey ir Ferrero (žr. 2 pav.).

Iki 2012 m. pasaulinėje šokolado konditerijos gaminių rinkoje grynasis pardavimas siekė maždaug 80 mlrd. JAV

dolerių. Prognozuojama, kad 2016 m. jis išaugs iki 100 mlrd. JAV dolerių.

3 pav. Šokolado ir konditerijos gaminių rinkos pardavimo visame pasaulyje dalis 2015 m., proc.

Didžiulis neatitikimas vertės grandinėje

Kaip ir parduodant kitas tarptautinės prekybos prekes, pasaulio šiaurėje įmonės apima didžiausią dalį vertės

grandinėje. Milijonai kakavos ūkininkų pasaulio pietuose sudaro tik labai mažą dalį – 6,6 proc. – šokolado vertės

grandinėje (žr. 3 pav.). Be to, ūkininko pajamos negali būti vertinamos kaip grynasis pelnas, bet turi būti

skaičiuojamos kaip pajamos, gautos iš darbo, žemės ir investicinė grąža. Nedidelis ūkio mastas ir santykinai mažas

derlius reiškia, kad metinės pajamos išlieka labai mažos. Net jeigu ūkininkas gali padvigubinti savo derlių ir gauti

priemoką už patvirtintos kakavos gamybą, jo grynosios pajamos dažnai nesiekia kraštutinės skurdo ribos.

4 pav.: Šokolado gamybos vertės grandinėje dalis (100 g pardavimo kaina – 0,79 €)

Mažmenininkas – 44,2 %

Šokolado gamintojas – 35,2 % Perdirbėjai ir malimo darbuotojai – 7,6 % Kakavos ūkininkai – 6,6 % (1980 m. – 16 %) Mokesčiai / rinkodaros valdyba – 4,3 % Gabenimas ir prekybininkai – 2,1 % Šaltinis: Kakavos barometras, 2015 m., 34–35 p.

Labai konkurencinga kakavos ir šokolado rinka bei pagrindinės galios nelygybės tarp smulkiųjų ūkininkų ir

daugianacionalinių įmonių yra pagrindinė rimto kainų nuosmukio priežastis. Kai 1950–2010 m. daugianacionalinių

šokolado įmonių pelnas augo, kakavos pupelių kaina buvo sumažinta perpus.

Kakavos ūkininkai yra prastai organizuoti ir jiems trūksta įžvalgų apie kakavos kainų augimą pasaulinėje rinkoje. Jie

priversti parduoti savo derlių tarpininkų diktuojamomis sąlygomis. Milijonai smulkiųjų ūkininkų stoja prieš

prekybininkus ir šokolado įmones, veikiančius nesąžiningai. Be to, priklausomai nuo vietinės prekybos struktūros,

mokesčių, pupelių kokybės arba sandėliavimo pajėgumų stokos, kakavos ūkininkai gauna tik dalį dabartinės rinkos

kainos. Pvz., Dramblio Kaulo Kranto ir Ganos ūkininkai gauna atitinkamai 40–50 proc. ir 70 proc. pasaulinės rinkos

kainos.

3. Socialiniai ir aplinkosauginiai iššūkiai kakavos sektoriuje

Mažos ir nepatikimos pajamos sukelia rimtų socialinių ir aplinkosauginių problemų. Kakavos ūkininkų pajamos dažnai

priklauso tik nuo kakavos auginimo. Ši vienintelė priklausomybė nuo kakavos kaip prekinės kultūros padidina

kintamų kakavos kainų poveikį ir sukuria situaciją, kuri yra pražūtinga ūkininkų, jų bendruomenės ir juos supančios

aplinkos pragyvenimui. Be to, kakavos ūkininkams dažnai trūksta mokymų ir prieigos prie ekspertų patarimų dėl

tvaraus žemės ūkio, siekiant pagerinti produktyvumą ir savo kakavos pupelių kokybę. Svarbiausios aplinkosaugos

problemos, kylančios dėl neteisingo ir netvaraus ūkininkavimo, yra miškų naikinimas, lemiantis dirvožemio

degradaciją, vandens ir dirvožemio taršą dėl naudojamų pesticidų bei trąšų ir susijusios biologinės įvairovės

netekimo.

Darbuotojų išnaudojimas ir vaikų darbas

Ganos ir Dramblio Kaulo Kranto kakavos ūkiuose dirba apie 2 mln. vaikų, daugiau kaip 500 tūkst. vaikų įtraukti į

pavojingą darbą.

Nepakankami finansiniai ištekliai yra taip pat svari ūkių darbuotojų ir vaikų išnaudojimo priežastis, pažeidžianti

tarptautiniu mastu pripažintus principus, kuriuos apibrėžia Visuotinė žmogaus teisių deklaracija ir Tarptautinė darbo

organizacija (TDO).

Viena vertus, dėl žemų ir svyruojančių kakavos kainų ūkininkams sunku mokėti samdiniams įstatymiškai reikalaujamą

minimalų darbo užmokestį ir teikti tinkamą apgyvendinimą bei priežiūrą. Daugeliu atvejų darbuotojai yra priversti

dirbti viršvalandžius ir susidurti su pavojingomis sąlygomis, dirbdami su cheminėmis medžiagomis ir pavojingais

įrankiais.

Kita vertus, ūkininkai skundžiasi dėl darbo jėgos trūkumo ir / arba didelių išlaidų darbuotojams. Tai yra viena iš

pagrindinių priežasčių, kodėl vaikai turi dirbti kakavos ūkiuose. Šiuo metu vien tik Ganos ir Dramblio Kaulo Kranto

kakavos ūkiuose dirba iki 2 mln. vaikų, daugiau kaip 500 tūkst. jų įtraukti į pavojingą darbą, kuris rimtai kenkia vaikų

fizinei ir psichinei sveikatai bei atima iš jų teisę siekti išsilavinimo.

Moterys kakavos sektoriuje

Kakavos ūkininkės, dirbdamos kakavos sektoriuje, patiria didelę diskriminaciją ir nelygybę. Vakarų Afrikoje kakava

daugiausiai gaminama tradiciškai struktūrizuotoje visuomenėje, kurioje moterys patiria didelių sunkumų dėl teisinės

žemės nuosavybės netgi tais atvejais, jei miršta jų vyrai ir jos nori valdyti ūkį pačios. Neturėdamos žemės

nuosavybės, jos dažnai būna neįtraukiamos į taupymo ir kredito sistemas, taip pat neturi prieigos prie mokymų ir

sertifikavimo programos.

Vis tik jau dažniau moterys valdo kakavos ūkius. Tai vyksta daugiausiai dėl vyrų ir žmonų amžiaus skirtumo, ŽIV/AIDS,

socialinių konfliktų ir kaimo bei miesto vyrų migracijos. Vis dėlto moterys mažiau dalyvauja sprendimų priėmimo

procesuose, yra mažiau informuotos apie rinkos pokyčius bei efektyvius ūkio valdymo būdus ir turi dar mažiau

galimybių investuoti į savo ūkius nei vyrai. Moterys, kurios valdo ūkį kartu su savo vyrais, dažnai laikomos ne kakavos

ūkininkėmis, o kakavos ūkininko sutuoktinėmis.

Kamerūno kakavos ūkininkė savo ūkyje. Moterys vaidina pagrindinį vaidmenį kakavos gavybos procese, bet susiduria su didele

diskriminacija dėl žemės nuosavybės arba sprendimų priėmimo.

Miškų naikinimas

Kakava yra ne tik žemės naudojimo paskirties keitimo paskata, ją taip pat veikia žemės naudojimo paskirties

keitimas. Abiem atvejais daromas žalingas poveikis aplinkai ir abiem atvejais nepatvari ūkininkų ekonominė situacija

skatina pokyčius.

Prastai tvarkomose kakavmedžių plantacijose dėl dirvožemio degradacijos dirva gali tapti nederlinga ir dėl to mažėja

jos našumas. Be to, atogrąžų dirvožemių charakteristika padeda lengviau sukurti naują plantaciją nei atnaujinti seną.

Tai verčia kakavos ūkininkus iškirsti miškus, siekiant sukurti naujų plantacijų. Problemos mastas gali skirtis

kiekvienoje šalyje, priklausomai nuo galimybės naudotis kita ariama žeme, nuo to, kaip yra tvarkomos teisės į žemę ir

kaip laikomasi gamtos apsaugos reikalavimų.

Pesticidai

Kakava gali būti auginama nenaudojant cheminių pesticidų – tai labai sėkmingai daroma pagal ekologinės gamybos

sistemas. Tokie metodai kaip genėjimas, ataugų nupjovimas arba skliauto tankumo tvarkymas gali būti panaudoti

siekiant sustiprinti augalus ir skatinti jų atsparumą. Simbiotiniai organizmai (skruzdės arba termitai) gali būti laikomi,

kad apsaugotų medžius nuo blakių ir padėtų sumažinti kenkėjų atakas. Daugelis ūkininkų, kurie nenaudoja pesticidų,

jų nenaudoja tik todėl, kad negali jų įpirkti. Jeigu jie gali nusipirkti pesticidų, tai dažnai juos ir naudoja, net

nežinodami apie galimus pavojus.

Fungicidai ir insekticidai yra pagrindinės pesticidų rūšys, naudojamos kakavos gamyboje. Atlikdami tyrimą dėl

pesticidų naudojimo Kamerūne autoriai apklausė 251 ūkininką ir 20 prekybininkų derliumi apie pesticidų naudojimo

praktiką. Rezultatai parodė, kad iš 26 pesticidų, naudojamų kakavos gamyboje, 8 yra uždrausti ES kaip ir Kamerūne (1

lentelė). Dažniausiai naudojamas insekticidas (naudoja 23 proc. ūkininkų) yra endosulfanas – medžiaga, uždrausta

daugelyje pasaulio šalių dėl toksiškumo. 56 proc. apklaustų ūkininkų visiškai nenaudoja insekticidų – daugiausiai dėl

to, kad negali jų įpirkti. Aliuminio fosfidas yra naudojamas sandėliams dezinsekuoti bent kartą per metus. Panašiai

kaip ir atliekant tyrimą, kurio metu buvo nustatomas pesticidų naudojimas Ganoje, autoriai išsiaiškino, kad dauguma

ūkininkų nesilaikė rekomenduojamų dozių naudojimo, nežinojo arba neturėjo prieigos prie saugių įrenginių.

4. Ką jūs galite padaryti, būdamas vartotoju arba piliečiu

Kaip vartotojas jūs galite priimti sprendimą dėl pirkimo. Kaip pilietis jūs galite surengti akistatą su įmonėmis ir

reikalauti teisingų bei tvarių politinių pagrindų sąlygų.

Suvokite savo pasirinkimą – pirkite sąmoningai!

Pirkdami šokoladą arba perdirbtus produktus, kurių sudėtyje yra šokolado, ieškokite FAIRTRADE ženklu pažymėtų ir

ekologiškų produktų arba pirkite produktus iš įmonių, gaminančių produktus pagal Pasaulio sąžiningos prekybos

organizacijos (WFTO) standartus. Kuo geresnė kaina yra siūloma ūkininkams ir / ar darbuotojams, tuo labiau

laikomasi aukščiausių aplinkosaugos standartų!

Parašykite savo mažmenininkui!

Jeigu nesate patenkintas sertifikuoto šokolado pasirinkimu prekybos centre, parašykite jiems pranešimą arba

paskelbkite savo nuomonę jų socialinės žiniasklaidos paskyrose. Paklauskite, iš kur jie gauna šokoladą, ar rūpinasi,

kaip jis gaminamas, ar garantuoja, kad kakavos ūkiuose nedirbo vaikai.

Žinokite ir paremkite mūsų kampaniją!

Mūsų interneto tinklalapyje www.supplychainge.org galite rasti informacijos apie įvairių prekybos tinklų prekės

ženklus ir jų produktų gamybą. Apsilankykite mūsų renginiuose, imkitės veiksmų ir paremkite mūsų peticijas, kad

prekės ženklai taptų teisingesni ir tvaresni.

5. Reikalavimai prekybos tinklams

Naudokite 100 proc. nepriklausomų trečiųjų šalių patvirtintą kakavą prekės ženklams, užtikrindami čia

nurodytus būtiniausius socialinius standartus, ir stenkitės naudoti daugiau ekologiškos kakavos.

Užtikrinkite sąžiningą atlygį ūkininkams ir jų darbuotojams jūsų tiekimo grandinėje.

Tvirtai laikykitės žmogaus ir darbo teisių visoje kakavos tiekimo grandinėje bei priešinkitės pavojingam vaikų

darbui.

Didinkite kakavos ūkininkų pajėgumą, siekdami tvaraus ir diversifikuoto ūkininkavimo.

Užtikrinkite skaidrumą visose kakavos tiekimo grandinėse.

Patvirtinkite elgesio kodeksus, įskaitant visas TDO konvencijas ir teisę į pragyvenimo lygį, galiojančią

tiekėjams tiekimo grandinėje.

Parenkite įvairių suinteresuotų šalių patikimų iniciatyvų patvirtintam elgesio kodeksui įgyvendinti,

nepriklausomai stebėsenai ir patikrai atlikti.

Įgyvendinkite priemones, mažinančias neigiamą poveikį aplinkai visoje kakavos tiekimo grandinėje.

Paremkite ūkininkus, skatindami tvaraus žemės ūkio praktiką, ir naudokite alternatyvias cheminiams

pesticidams ir trąšoms medžiagas, kurios palaipsniui leistų pereiti prie ekologinės žemdirbystės.

Uždrauskite pavojingiausių pesticidų naudojimą kakavos tiekimo grandinėje.

Sustabdykite manipuliavimą ir nesąžiningą prekybą.

LAIKAS KEISTIS !

Ši aprašyta situacija dėl kakavos gamybos Vakarų Afrikoje rodo, kad įmonės nepakankamai atsižvelgia į savo

įsipareigojimus. Supply Cha!nge projektas nori tai pakeisti.

Mes, projekto nariai, esame pilietinės visuomenės organizacijų grupė, veikianti visoje Europoje ir pasaulio pietuose.

Mūsų pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad prekybos tinklų prekės ženklai būtų teisingi ir tvarūs. Mes žinome, kad iki

šiol prekybos tinklai nepakankamai sprendžia šias problemas. Palyginti su jų didžiule įtaka, prekybos tinklų

pastangos, siekiant užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams ir sumažinti žalą aplinkai visose jų produktų tiekimo

grandinėse, dažnai nuvilia. Štai kodėl reikalaujame prekybos tinklų, nacionalinių vyriausybių ir Europos Sąjungos

institucijų konkrečių veiksmų, siekiant pagerinti darbo sąlygas pasaulio pietų šalyse ir sumažinti žalą aplinkai visoje

tiekimo grandinėje. Prekybos tinklai turi prisiimti atsakomybę už sąlygas, kuriomis gaminami jų nuosavi prekės

ženklai. Tiek gaminančių, tiek vartojančių šalių vyriausybės turi priimti teisės aktus, kurie prekybos tinklus įpareigotų

gerbti žmogaus ir darbuotojo teises jų tiekimo grandinėse, skatintų veikti atsakingai, sprendžiant aplinkosaugos

klausimus.