šeštadienio laikrastis

2013 m. vasario 23 d.

aikðtëRinkos

2013 m. vasario 23 d.Ðeðtadienis

Kaina 1,20 LtNr. 22 (2 535)Këdainiø rajono laikraðtis

18-ieji leidimo metai

/Nukelta á 2 psl./

Vasario mënesá uþsakæmuzikiná sveikinimà

Këdainiø kraðtotelevizijos laidoje

„Sveikinimø koncertas“, galësitelaimëti bendrovës „Këdainiø

duona“ ásteigtà prizà.Daugiau informacijos tel. 52 717.

Laukiame Jûsø adresu:J. Basanavièiaus g. 95.

Pacientø patogumuiVðÁ Këdainiø pirminis

sveikatos prieþiûros centras(PSPC) informuoja, kad nuoðiol pacientai uþ mokamas pa-slaugas, teikiamas ðioje gydymoástaigoje, jau gali sumokëti ka-soje, esanèioje ðio centro regist-ratûroje.

„Rinkos aikðtës“ inf.

VVVVVasario viduryje ëmë nuosekliai maþëti sergamumas gripu irasario viduryje ëmë nuosekliai maþëti sergamumas gripu irasario viduryje ëmë nuosekliai maþëti sergamumas gripu irasario viduryje ëmë nuosekliai maþëti sergamumas gripu irasario viduryje ëmë nuosekliai maþëti sergamumas gripu irûmiomis virðutiniø kvëpavimo takø (ÛVKT) infekcijomis, todël nuoûmiomis virðutiniø kvëpavimo takø (ÛVKT) infekcijomis, todël nuoûmiomis virðutiniø kvëpavimo takø (ÛVKT) infekcijomis, todël nuoûmiomis virðutiniø kvëpavimo takø (ÛVKT) infekcijomis, todël nuoûmiomis virðutiniø kvëpavimo takø (ÛVKT) infekcijomis, todël nuovasario 18 dienos rajono savivaldybëje atðaukta gripo epidemija.vasario 18 dienos rajono savivaldybëje atðaukta gripo epidemija.vasario 18 dienos rajono savivaldybëje atðaukta gripo epidemija.vasario 18 dienos rajono savivaldybëje atðaukta gripo epidemija.vasario 18 dienos rajono savivaldybëje atðaukta gripo epidemija.

Didþiausio tiraþo rajono laikraðtis

Verta skaityti ir suþinoti daugiau!

Sergamumas gripu maþëja

Mûsø rajone septintàjà metøsavaitæ – vasario 11–17 dienomis,sergamumas gripu ir ÛVKT infek-cijomis nebesiekia epideminio ly-gio.

Këdainiø visuomenës svei-katos centras informuoja, kadpraëjusià savaitæ gripo ir ÛVKTinfekcijø rodiklis yra 53,69 atvejo10 000 gyventojø per savaitæ.

Vaikai iki 17 metø sudaro69,5 procentø serganèiøjø. Gripoatvejø skaièius – 44, tai yra 15,6proc. nuo bendro susirgimø gripuir ÛVKT ligomis atvejø skaièiaus.Lyginant sergamumo gripu rodik-lius su 6-àja ðiø metø savaite, ste-bimas gripo atvejø skaièiaus su-maþëjimas 3,18 karto.


Auðra MALINAUSKIENË

VVVVVasario 24 dienà Dotnuvoje prie uþtvankos vyks þiemos ðventë,asario 24 dienà Dotnuvoje prie uþtvankos vyks þiemos ðventë,asario 24 dienà Dotnuvoje prie uþtvankos vyks þiemos ðventë,asario 24 dienà Dotnuvoje prie uþtvankos vyks þiemos ðventë,asario 24 dienà Dotnuvoje prie uþtvankos vyks þiemos ðventë,kurios programoje – þvejø varþybos, atrakcijos, þuvienë antkurios programoje – þvejø varþybos, atrakcijos, þuvienë antkurios programoje – þvejø varþybos, atrakcijos, þuvienë antkurios programoje – þvejø varþybos, atrakcijos, þuvienë antkurios programoje – þvejø varþybos, atrakcijos, þuvienë antlauþo ir bendravimas.lauþo ir bendravimas.lauþo ir bendravimas.lauþo ir bendravimas.lauþo ir bendravimas.

Dotnuvoje vyksþiemos ðventë

Registracija á Këdainiø me-dþiotojø ir þvejø draugijos beiDotnuvos bendruomenës mëgë-jiðkos þûklës varþybas, kuriose ga-li dalyvauti vaikai, moterys ir vy-rai – visi rajono þvejai, turintysKëdainiø medþiotojø ir þvejødraugijos leidimus þvejoti, – 8–8.30 val. prie uþtvankos.

Neturintys tokio dokumentogalës ásigyti vienkartiná leidimà,kaina – 5 Lt, startinio mokesèionëra.

Varþybø pradþia – 9 val. Pa-baiga – 12 val.

Geriausi þvejai bus apdovano-

ti taurëmis, medaliais ir diplomais.Þiemos ðventëje netrûks at-

rakcijø, nes atëjusieji galës varþy-tis slidinëjimo slidëmis ir vaþiavi-mo rogutëmis rungtyse.

11 val. – ðiaurietiðko ëjimopraktikumas.

Prie lauþo ðventës dalyviaivaiðinsis þuviene, bendraus ir ap-tars ðventæ.

Á dotnuviðkiø renginá kvieèia-mi visi norintys.

Rengëjai – Dotnuvos ben-druomenës centras, Këdainiø me-dþiotojø ir þvejø draugija, rajonoVisuomenës sveikatos biuras.

Vëlø ketvirtadienio vakarà á KëdainiøVëlø ketvirtadienio vakarà á KëdainiøVëlø ketvirtadienio vakarà á KëdainiøVëlø ketvirtadienio vakarà á KëdainiøVëlø ketvirtadienio vakarà á Këdainiøligoninæ buvo atveþtas sunkios bûklësligoninæ buvo atveþtas sunkios bûklësligoninæ buvo atveþtas sunkios bûklësligoninæ buvo atveþtas sunkios bûklësligoninæ buvo atveþtas sunkios bûklësjaunuolis. Jis buvo skubiai iðgabentasjaunuolis. Jis buvo skubiai iðgabentasjaunuolis. Jis buvo skubiai iðgabentasjaunuolis. Jis buvo skubiai iðgabentasjaunuolis. Jis buvo skubiai iðgabentasá Kaunà.á Kaunà.á Kaunà.á Kaunà.á Kaunà.

Apie 23 valandà atveþto Krakiøseniûnijos Ðmotiðkiø kaimo gyventojo I. S.,gimusio 1991 metais, galvoje Këdainiømedikai rado kirstinæ þaizdà ir nustatëkaukolës lûþá. Pirminiais duomenimis,jaunuolis buvo suþalotas per Màstautøkaime vykusias iðgertuves.


TTTTTreèiadienio pavakare á J. Basanavi-reèiadienio pavakare á J. Basanavi-reèiadienio pavakare á J. Basanavi-reèiadienio pavakare á J. Basanavi-reèiadienio pavakare á J. Basanavi-èiaus gatvës 130-àjá namà Këdainiuo-èiaus gatvës 130-àjá namà Këdainiuo-èiaus gatvës 130-àjá namà Këdainiuo-èiaus gatvës 130-àjá namà Këdainiuo-èiaus gatvës 130-àjá namà Këdainiuo-se buvo suvaþiavusios visos rajonose buvo suvaþiavusios visos rajonose buvo suvaþiavusios visos rajonose buvo suvaþiavusios visos rajonose buvo suvaþiavusios visos rajonospecialiosios tarnybos, nes prie vienospecialiosios tarnybos, nes prie vienospecialiosios tarnybos, nes prie vienospecialiosios tarnybos, nes prie vienospecialiosios tarnybos, nes prie vienobuto durø buvo rasta milteliø.buto durø buvo rasta milteliø.buto durø buvo rasta milteliø.buto durø buvo rasta milteliø.buto durø buvo rasta milteliø.

Ðiame name gyvenanti moteris Ben-drojo pagalbos centro telefonu praneðë,kad prie jos buto durø papilta neaiðkioskilmës milteliø, o ji pati jauèiasi nelabaigerai.

Atvykæ ugniagesiai gelbëtojai surin-ko á specialø indà apie ðimtà gramø baltømilteliø ir perdavë juos policijai. Medi-kai apþiûrëjo moterá, bet sveikatos sutri-kimø nediagnozavo.

Moterá iðgàsdinomilteliai prie durø

Per iðgertuvessulauþë kaukolæ

Irma BAJORÛNË

Penktadiená po ilgø diskusijø rajono savivaldybës taryba nutarë prijungti Jaunimo mokyklà prie Suaugusiøjø mokymo centro.Penktadiená po ilgø diskusijø rajono savivaldybës taryba nutarë prijungti Jaunimo mokyklà prie Suaugusiøjø mokymo centro.Penktadiená po ilgø diskusijø rajono savivaldybës taryba nutarë prijungti Jaunimo mokyklà prie Suaugusiøjø mokymo centro.Penktadiená po ilgø diskusijø rajono savivaldybës taryba nutarë prijungti Jaunimo mokyklà prie Suaugusiøjø mokymo centro.Penktadiená po ilgø diskusijø rajono savivaldybës taryba nutarë prijungti Jaunimo mokyklà prie Suaugusiøjø mokymo centro.Suaugusiøjø ir jaunimo mokykla, kurioje mokysis kitose ugdymo ástaigose nepritapæ jaunuoliai ir brandos atestato siekiantysSuaugusiøjø ir jaunimo mokykla, kurioje mokysis kitose ugdymo ástaigose nepritapæ jaunuoliai ir brandos atestato siekiantysSuaugusiøjø ir jaunimo mokykla, kurioje mokysis kitose ugdymo ástaigose nepritapæ jaunuoliai ir brandos atestato siekiantysSuaugusiøjø ir jaunimo mokykla, kurioje mokysis kitose ugdymo ástaigose nepritapæ jaunuoliai ir brandos atestato siekiantysSuaugusiøjø ir jaunimo mokykla, kurioje mokysis kitose ugdymo ástaigose nepritapæ jaunuoliai ir brandos atestato siekiantyssuaugusiejisuaugusiejisuaugusiejisuaugusiejisuaugusieji, dirbs dabartinëse M. Daukðos pagrindinës mokyklos patalpose., dirbs dabartinëse M. Daukðos pagrindinës mokyklos patalpose., dirbs dabartinëse M. Daukðos pagrindinës mokyklos patalpose., dirbs dabartinëse M. Daukðos pagrindinës mokyklos patalpose., dirbs dabartinëse M. Daukðos pagrindinës mokyklos patalpose.

Rajono taryba pritarë Jaunimomokyklos reorganizacijai

Rajono tarybos nariams nebuvo paprasta priimti sprendimà dël Jaunimo mokyklos prijungimo prieSuaugusiøjø mokymo centro. Iðklausyta ir ávertinta daug argumentø.

2013 m. vasario 23 d.2

INFORMACIJAapie UAB „Dotnuvos projek-

tai“ „Dël prekybos þemës ûkiotechnika ir jos techninio aptarna-vimo, sëklø apdorojimo ir preky-bos, ir kitos veiklos, susijusios suþemës ûkio aptarnavimu Dotnu-vos mstl., Këdainiø r. poveikio ap-linkai vertinimo atrankos iðvados“rengiant „Aðtuoniø kitos paskir-ties þemës sklypø Dotnuvos sen.Dotnuvos mstl., Tilto g., kadastri-niai Nr. 5317/0001:524, Nr. 5317/0001:122, Nr. 5317/0001:92, Nr.5317/0001:126, Nr. 5317/0001:94,Nr. 5317/0001:91, Nr. 5317/0001:95 ir Nr. 5317/0001:494, su-jungimo á vienà sklypà bei terito-rijos naudojimo ir tvarkymo reþi-mo nustatymo detaløjá planà“.

1. Planuojamos ûkinës veik-los uþsakovas – UAB „Dotnuvosprojektai“, Parko g. 6, Akademi-ja, Dotnuvos sen., Këdainiø r. sav.,LT-58350, mob. tel. 8 698 53 277,el. p. [email protected]

2. Planuojamos ûkinës veik-los pavadinimas – prekyba þemësûkio technika ir jos techninis ap-tarnavimas, sëklø apdorojimas irprekyba bei kita veikla, susijusi suþemës ûkio aptarnavimu Dotnu-vos mstl., Këdainiø r.

3. Planuojamos ûkinës veiklosvieta – Tilto g., Dotnuvos mstl., Dot-nuvos sen., Këdainiø r. þemës skly-pø kadastriniai Nr. 5317/0001:524,Nr. 5317/0001:122, Nr. 5317/0001:92, Nr. 5317/0001:126, Nr.5317/0001:94, Nr. 5317/0001:91, Nr.5317/0001:95 ir Nr. 5317/0001:494.

4. Atsakingos institucijos(Kauno regiono aplinkos apsau-gos departamento) priimta atran-kos iðvada – poveikio aplinkai ver-tinimas neprivalomas.

5. Iðsamiau susipaþinti su in-formacija apie planuojamà ûkinæveiklà galima UAB „Dotnuvosprojektai“, Parko g. 6, Akademi-ja, Dotnuvos sen. Këdainiø r. sav.,LT-58350, mob. tel. 8 620 35 574,el. p. [email protected]

6. Motyvuotus pasiûlymus dëlatrankos iðvados persvarstymo ga-lima teikti Kauno regiono aplinkosapsaugos departamentui, (Rotuðësa. 12, LT 44279, Kaunas, tel. (8 37)32 07 04, faks. (8 37) 32 08 54, el.p. [email protected]); taip patUAB „Dotnuvos projektai“, Par-ko g. 6, Akademija, Dotnuvos sen.,Këdainiø r. sav., LT-58350, mob. tel.8 620 35 574, el. p. [email protected] per 20 darbo dienø nuoðio skelbimo iðspausdinimo.

7. Iðsamiau susipaþinti su at-rankos iðvada ir atrankos doku-mentais galima darbo dienomisKauno regiono aplinkos apsaugosdepartamente, (Rotuðës a. 12, LT44279 Kaunas, tel. (8 37) 32 07 04,faks. (8 37) 32 08 54, el. p. [email protected]); taip pat UAB„Dotnuvos projektai“, Parko g. 6,Akademija, Dotnuvos sen. Këdai-niø r. sav., LT-58350, mob. tel. 8620 35 574, el. p. [email protected] per 20 darbo dienø nuoðio skelbimo iðspausdinimo.

PARDUODA 1 a. blokinánamà su mansarda Këdainiøraj., Krakiø miestelyje. Ðalianamo yra sodas, ûkinispastatas, 40 a þemës. Kaina –80 000 Lt. Tel. 8 658 81 663.

Skubiai

Visus rajono ûkininkus kvieèiame á Këdainiørajono þemdirbiø asociacijos ir Kraðto

ûkininkø sàjungos atvirà visuotiná susirinkimàSusirinkimo data – kovo 5 d.Susirinkimo vieta – LÞÛKT mokymø centro „Agroakademija“ kon-

ferencijø salë (Stoties g. 9, Akademija, Këdainiø r.)Pradþia – 10 val. (registracija: 9.30–10 val.)Susirinkime dalyvaus savivaldybës meras Rimantas Diliûnas, LR

þemës ûkio ministras Vigilijus Jukna, LR þemës ûkio rûmø pirmi-ninkas Andriejus Stanèikas, Lietuvos ûkininkø sàjungos pirminin-kas Jonas Talmantas, Lietuvos þemës ûkio konsultavimo tarnybosdirektorius Edvardas Makelis, atstovai ið kitø valstybiniø ir visuome-niniø organizacijø. Á susirinkimà kvieèiami LR Seimo aplinkos ap-saugos komiteto ir LR Aplinkos ministerijos atstovai.

Bus pristatyti Jums, ûkininkai, aktualûs klausimai: dël Tiesioginiø ið-mokø reglamento ir Kaimo plëtros programos; dël þemës pardavimouþsienieèiams; dël þalinimo priemoniø ágyvendinimo; dël mokesèiø pa-keitimø ûkininkams; dël selekcinio mokesèio administravimo; dël stumb-rø bandø iðkëlimo; dël visuotinio Lietuvos þemdirbiø suvaþiavimo.

Kvieèiu visus Këdainiø rajono ûkininkus bûti aktyviais ir pasinau-doti proga susitikti su þemës ûkio ministru, ÞÛM tarnybø vadovaisbei uþduoti Jums rûpimus klausimus tiesiogiai!

Virmantas IVANAUSKAS, Këdainiø kraðto ûkininkø sàjungos irKëdainiø rajono þemdirbiø asociacijos pirmininkas

Darbotvarkë:

9.30–10 val. – dalyviø registracija;10 val. – susirinkimo atidarymas. Këdainiø kraðto ûkininkø sàjun-

gos ir Këdainiø rajono þemdirbiø asociacijos pirmininkas VirmantasIvanauskas.

10.05 val. – susirinkimo darbo komisijø tvirtinimas:- pirmininkaujanèio tvirtinimas;- sekretoriaujanèio tvirtinimas;- balsø skaièiavimo komisijos rinkimas ir tvirtinimas.10.10 val. – susirinkimo darbotvarkës tvirtinimas.10.15–12.10 val. – valstybiniø ir visuomeniniø organizacijø atstovø

pasisakymai.12.10 val. – dël dalyvavimo Visuotiniame þemdirbiø suvaþiavime.12.20 val. – organizacijø atstovø pasisakymai.12.40 val. – Këdainiø kraðto ûkininkø sàjungos ir Këdainiø r. þem-

dirbiø asociacijos pirmininko Virmanto Ivanausko praëjusiø ataskai-tiniø 2012 metø veiklos ataskaita. Ataskaitos tvirtinimas.

12.50 val. – 2012 m. finansinës veiklos ataskaita. Ataskaitos tvirti-nimas (administratorë Jûratë Jodeikienë).

13 val. – dël kasmetinës Ûkininkø ðventës organizavimo (pirmi-ninkas Virmantas Ivanauskas, administratorë Jûratë Jodeikienë).

13.05 val. – dël nario mokesèio.13.10 val. – dël narystës LR þemës ûkio rûmuose.13.15 val. – 2013 m. Këdainiø kraðto ûkininkø sàjungos ir Këdainiø

r. þemdirbiø asociacijos veiklos strategija (pasiûlymai, tvirtinimas).13.20 val. – Këdainiø kraðto ûkininkø sàjungos ir Këdainiø r. þemdir-

biø asociacijos pirmininko baigiamasis þodis. Susirinkimo uþdarymas. 13.25 val. – diskusijos prie kavos puodelio.

Tame paèiame pastate liksmokytis pradinukai, tik jø klasësbus „Auðros“ sveikatinimo ir spor-to pagrindinës mokyklos skyrius.

Mokyklos bendruomenënenori sujungimo

Apie Jaunimo mokyklos su-jungimà ir perkëlimà á kitas pa-talpas dvi savaites buvo audrin-gai diskutuojama ávairiais lygme-nimis. Prieð penktadiená vykusárajono tarybos posëdá Këdainiøcentrinëje aikðtëje piketà suren-gæ Jaunimo mokyklos mokiniøtëvai, laikydami plakatus, reika-lavo palikti vaikus mokytis Skon-galio gatvëje, kur Jaunimo mo-kykla dirba nuo 2006 metø.

Apie tai mokiniø tëvai kal-bëjo ir tarybos posëdþio metu.Vieno ið mokiniø tëtis Stanislo-vas Miniauskas minëjo, kad da-bartinës mokyklos patalpos –strategiðkai patogi, jauki ir saugivieta.

Kito mokinio mama pripaþi-no, jog në viena ðeima nenori,kad jø vaikai nepritaptø kitosemokyklose. Taèiau paaugliai ne-

retai klysta, o su sunkesnio elge-sio vaikais didelëse kitø mokyk-lø klasëse mokytojai neturi gali-mybiø atskirai dirbti.

Tëvai praðë palikti galimybæmokymosi motyvacijos neturin-tiems vaikams, kuriems reikalin-gas iðskirtinis pedagogø dëmesys,mokytis nedidelëje erdvëje ir ma-þesniame kolektyve.

Nustatyta paþeidimø

Jaunimo mokyklos mokiniøtëvai kalbëjo taip, lyg ðià ástaigàkas nors ruoðtøsi uþdaryti. Betsavivaldybës administracija tonesiûlë. Siûloma dvi nedidelespanaðø mokiniø kontingentà tu-rinèias mokyklas sujungti á vienàástaigà ir perkelti á bendras pa-talpas.

Pristatydamas sprendimoprojektà Ðvietimo skyriaus vedë-jas Julius Lukoðevièius pastebë-jo, kad Jaunimo mokykloje at-skleista nemaþai teisiniø aktø pa-þeidimø. Á mokyklà priimamimokiniai paþeidþiant nustatytàpriëmimo tvarkà. Ástaigoje, ku-rioje turëtø mokytis 12–16 metøjaunuoliai, ðiuo metu jauniau-siam mokiniui yra 11 metø, vy-riausiam – 23.

Dabartinës Jaunimo mo-

kyklos patalpos neatitinka higie-nos reikalavimø, kurie bûtø visið-kai uþtikrinti mokyklai persikëlusá laisvas M. Daukðos mokyklos pa-talpas.

Reorganizacija neiðvengiama

Rajono mokyklø direktoriøasociacijos vadovas Gintaras Pet-rulis, M. Daukðos pagrindinës mo-kyklos direktorius Linas Butkuspabrëþë, kad kaltø dël reorgani-zacijos nëra – tai tik negailestin-gos demografinës situacijos at-spindys.

G. Petrulis sakë neabejojan-tis, kad Jaunimo mokyklos moki-niams naujose erdvesnëse patal-pose bus sudarytos geresnës sàly-gos, o svarbiausia – liks visi mo-kytojai, kurie ir dabar dirba su taispaèiais mokiniais.

„Persikëlimo diskomfortasbus, bet tikiu, kad patyræ Jauni-mo mokyklos mokytojai padës sa-vo mokiniams áprasti naujose pa-talpose“, – sklandþios reorganiza-cijos eigos tikisi rajono savivaldy-bës mero pavaduotoja NijolëNaujokienë.

Jaunimo mokykla ir Suaugu-siøjø mokymo centras á vienà ástai-gà turi bûti sujungti nuo ðiø metørugsëjo 1-osios.

/Atkelta ið 1 psl./

Jaunimomokyklosmokiniø tëvaiprieð rajonotarybosposëdásurengëpiketà.

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Rajono taryba pritarë Jaunimomokyklos reorganizacijai

2013 m. vasario 23 d. 3

ÞÛKB „Krekenavos mësa“siûlo darbà kiauliø ir galvijø

skerdimo skyriuje Këdainiuose.Mes siûlome:

· laiku mokamà konkurencingà bei darbo rezultatusatspindintá darbo uþmokestá;· geras darbo sàlygas (pigø maitinimà, darbo drabuþius);· apmokymà darbo vietoje;· dirbama pagal slankøjá grafikà.

Darbo pobûdis:kiauliø ir galvijø skerdimas, apdorojimas.

Reikalavimai:· mokëti saugiai dirbti su mechaniniais árenginiais;· mokëti dirbti atsakingai, savarankiðkai, greitai ir organizuotai.Registruotis pokalbio dël darbo galite tel. (8 347) 77 236.

PERSIL (MILTELIAI) 10 KG – 55 LTKoncentruoti vokiðki skalbiamieji milteliai „PERSIL Professional“. Ypatingai aukðtos

kokybës,sertifikuoti Lietuvoje ir ávertinti aukðèiausiais balais. Skir ti visø rûðiø spalvotiems ir

baltiems audiniams skalbti, iðskyrus vilnà ir ðilkà. Tinka skalbti visø tipø skalbimo maðinomisir rankomis, esant vandens temperatûrai nuo 20oC iki 95oC. Maþa iðeiga 60 ml – 5 kg skalbiniø.

PERSIL SENSITIVE (skystas) 10 l – 60 Lt„Persil Sensitive“ koncentruotas, universalus skalbiklis, skirtas jautriai, alergiðkai odai,

tinka vaikams. Speciali formulë neturi dirginanèiø medþiagø,daþikliø, sintetiniø kvapø, taèiauiðlaiko geriausias „Persil“ savybes.

PERSIL COLOR (skystas) 10 l – 60 Lt. Spalvotiems drabuþiams.PERSIL BLACK (skystas) 5 l – 30Lt. Juodiems drabuþiams. PERSIL WHITE ALOE VERA (skystas) 5l – 30 Lt. Baltiems drabuþiams. Minkðtiklis VERNEL (koncentratas) 10 l – 50 Lt.Ne tik minkðtina jûsø skalbiamus drabuþiums, bet ir suteikia jiems ilgalaiká aromatà.Indø ploviklis „Professional PUR“ 10 l – 55 Lt.Indø ploviklis „Fairy Lemon“ 10 l – 55 Lt.Indaploviø tabletës „TABS“ 10 kg (480 vnt.) – 70 Lt.Aukðtos kokybës tabletës, kuriose yra ploviklio, blizgiklio, minkðtinimo druskos ir stiklà

nuo korozijos sauganèiø medþiagø. Saugo nuo kalkiø apnaðø. Perkant 5 vnt. – 5 litø nuolaidavienetui, perkant 10 vnt. – 10 litø nuolaida vienetui. Pagaminta Vokietijoje. Pramoninisápakavimas. Pristatymas nemokamas. TTTTTel. 8 646 42 687.el. 8 646 42 687.el. 8 646 42 687.el. 8 646 42 687.el. 8 646 42 687.

Reikalingi:BARMENË (-as)–PADAVËJA (-as)Reikalavimai:reprezentatyvi iðvaizda;komunikabilumas, iniciatyvumas,atsakingumas.Uþsienio kalbø mokëjimas – privalumas.VIRËJA (-as)

Reikalavimai: noras dirbti irtobulëti, kûrybingumas, gebëjimasdirbti komandoje, sàþiningumas.Mes jums siûlome: laiku mokamàatlyginimà, apmokymus darbovietoje, socialines garantijas.Telefonas pasiteirauti 8 600 25 768El. p. [email protected]

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Praëjusio treèiadienio rytàPraëjusio treèiadienio rytàPraëjusio treèiadienio rytàPraëjusio treèiadienio rytàPraëjusio treèiadienio rytàKëdainiuose lengvasisKëdainiuose lengvasisKëdainiuose lengvasisKëdainiuose lengvasisKëdainiuose lengvasisautomobilis susidûrë suautomobilis susidûrë suautomobilis susidûrë suautomobilis susidûrë suautomobilis susidûrë sumarðrutiniu autobusu. Tmarðrutiniu autobusu. Tmarðrutiniu autobusu. Tmarðrutiniu autobusu. Tmarðrutiniu autobusu. Taiaiaiaiaiatsitiko dël klaidos, kuriàatsitiko dël klaidos, kuriàatsitiko dël klaidos, kuriàatsitiko dël klaidos, kuriàatsitiko dël klaidos, kuriàmanevruodama padarë jaunamanevruodama padarë jaunamanevruodama padarë jaunamanevruodama padarë jaunamanevruodama padarë jaunaautomobilio vairuotoja.automobilio vairuotoja.automobilio vairuotoja.automobilio vairuotoja.automobilio vairuotoja.Patikrinæ jos blaivumà, policijosPatikrinæ jos blaivumà, policijosPatikrinæ jos blaivumà, policijosPatikrinæ jos blaivumà, policijosPatikrinæ jos blaivumà, policijospareigûnai ásitikino, kadpareigûnai ásitikino, kadpareigûnai ásitikino, kadpareigûnai ásitikino, kadpareigûnai ásitikino, kadvairuotoja blaivivairuotoja blaivivairuotoja blaivivairuotoja blaivivairuotoja blaivi. Jeigu bûtø. Jeigu bûtø. Jeigu bûtø. Jeigu bûtø. Jeigu bûtøbuvæ prieðingaibuvæ prieðingaibuvæ prieðingaibuvæ prieðingaibuvæ prieðingai, policininkai, policininkai, policininkai, policininkai, policininkaitikriausiai nebûtø nustebæ, nestikriausiai nebûtø nustebæ, nestikriausiai nebûtø nustebæ, nestikriausiai nebûtø nustebæ, nestikriausiai nebûtø nustebæ, nesaptikti neblaivø vairuotojà –aptikti neblaivø vairuotojà –aptikti neblaivø vairuotojà –aptikti neblaivø vairuotojà –aptikti neblaivø vairuotojà –ne retenybë.ne retenybë.ne retenybë.ne retenybë.ne retenybë.

Autobusas vaþiavo iðAþytënø

Bendrovës „Këdbusas“ marð-rutinis autobusas „Van Hool“, vai-ruojamas 1950 metais gimusio kë-dainieèio V. J., treèiadienio rytà,apie 8 val. 30 min., Gedimino gat-ve vaþiavo Këdainiø autobusø sto-ties link jau beveik áveikæs visà sa-vo priemiestiná marðrutà Aþytënai–Këdainiai.

Prie sankryþos su A. Kana-pinsko gatve autobuso vairuotojaspamatë ið deðinës á pagrindiná keliànetikëtai ásukantá lengvàjá automo-bilá „Chrysler Town Country“.

„Vairuotojas staigiai stabdëautobusà, bet iðvengti susidûrimonepavyko, nes buvo per maþas at-stumas, be to, ir kelias buvo sli-dokas“, – „Rinkos aikðtei“ sakë„Këdbuso“ laikinasis direktoriusSaulius Radavièius.

Blaivi, bet labai sutrikusi

Laikinasis bendrovës vado-vas apgailestauja, kad susidûrimometu galvà smarkiai susitrenkëviena ið autobuso keleiviø – 1995metais gimusi Krakiø miesteliogyventoja, kuri po ávykio buvo ið-veþta á ligoninæ, taèiau yra ásitiki-næs, kad autobuso vairuotojasavarinëje situacijoje viskà atlikoteisingai.

Á ávykio vietà atskubëjusiamS. Radavièiui teko bendrauti ir su„Chrysler Town Country“ vairuo-toja – 1987 metais gimusia klai-pëdiete M. P. Manevravimo klai-dà padariusi moteris buvo labaisutrikusi.

S. Radavièius sako, kad ben-drovës autobusai retai patenka áeismo ávykius. Paskutiná atvejá jisprisimena buvus gal prieð penke-rius ar net septynerius metus.Ypaè reti áskaitiniai eismo ávykiai.

Pernai suþaloti 56 þmonës

Á eismo saugumo rodikliusþiûrint ne ið „Këdbuso“ patirties,situacija Këdainiø rajone – ne-dþiuginanti.

Pernai policijoje ið viso uþre-gistruoti 374 eismo ávykiai, ið ku-riø 51 buvo áskaitinis. Pastaruo-siuose þuvo 12 þmoniø, o 56 buvosuþeisti. Suþeistøjø skaièius tokspat, kaip ir 2011-aisiais, o likusie-ji – didesni: uþpernai bendras eis-

Kai prie vairo trenkia alkoholiu, lauk bëdos

mo ávykiø skaièius buvo 357, áskai-tiniø – 37, þuvusiøjø – 6.

Tiesa, uþpernai buvo sulaiky-ti 275 neblaivûs vairuotojai, o per-nai maþiau – 221, taèiau nubaus-tøjø uþ greièio virðijimà skaièiussmarkiai ûgtelëjo – nuo 986 uþper-nai iki 1 tûkst. 322 pernai.

Skundësi prarasiàs darbà

Pernykðèiame neblaiviø vai-ruotojø pulke – ne vienas, jau ið-girdæs teismo sprendimà, spëjæs jáapskøsti aukðtesnës instancijosteismui ir net sulaukti jo iðvados.

Antai vasario 11-àjà Kaunoapygardos teismas iðnagrinëjo kë-dainieèio T. Ð. apeliaciná skundà,kuriame vyriðkis praðë pakeistipernai gruodá Këdainiø rajonoapylinkës teismo priimtà nutari-mà uþ vairavimà neblaiviam nu-bausti já 1 tûkst. litø bauda ir vie-neriems metams atimti teisæ vai-ruoti.

Nors vyriðkis skundësi, kaddirba vairuotoju-ekspeditoriumi,todël netekæs teisës vairuoti ne-teks ir darbo, be to, sakësi paëmæspaskolà bûstui ásigyti, o praradæsdarbà negalës mokëti ánaðø, Kau-no teisëjø ðirdies tai nesuminkðti-no.

Uþklupo persëdantá kitur

Kauno apygardos teismas ne-tenkino ir R. G. apeliacinio skun-do, nors vyriðkis tikëjosi, kad buspanaikintas Këdainiø rajono apy-linkës teismo nutarimas nubaustijá 2 tûkst. litø bauda ir dvejiemsmetams atimti teisæ vairuoti.

R. G. nepripaþino pernai spa-lio 14-àjà kelyje Jonava–Këdainiai–Ðeduva vairavæs automobilá neblai-vus ir tikino, kad Mantviliðkio kai-mo ribose policijos sulaikytameekipaþe jis buvæs tik keleivis.

Taigi vyriðkis praðë minëtànutarimà visai panaikinti, o admi-nistracinæ bylà nutraukti, taèiauapygardos teismas nesuabejojobyloje surinktais árodymais, kadpolicijos stabdomas pasatas nesto-jo, o paskui ásuko á ðoniná keliukà,kur pareigûnai uþklupo R. G. per-sëdantá ant uþpakalinës sëdynës.

Nagrinëjant apeliaciná skun-dà buvo atkreiptas dëmesys, kadR. G. atsisakë pasitikrinti blaivu-mà, o jau vien tai sukelia vairuo-

tojo atsakomybæ.

Praðë sutrumpinti terminà

Sau palankiø nutarimø nesu-laukë ir apeliacinius skundus pa-teikæ kiti du vyriðkiai – R. I. ir R.K. Abu jie buvo nepatenkinti tuo,kad Këdainiø rajono apylinkësteismas atmetë jø praðymà su-trumpinti teisës vairuoti atëmimoterminà.

Girtas vairavæs traktoriø R.I. ðià teisæ metams buvo prara-dæs pernai balandþio pabaigojeir tikëjosi, kad praëjus daugiaukaip pusei ðio termino teismasbus jam gailestingas, taèiau tei-sëjai buvo ásitikinæ, kad neblai-viam vairuoti traktoriø – ypaèðiurkðtus administracinis teisëspaþeidimas.

Tokio pat poþiûrio susilaukëir R. K., kuris teisæ vairuoti yrapraradæs dvejiems metams. Jisbuvo vairavæs automobilá tiek pri-sivaiðinæs, kad jo girtumas dau-giau nei penkeriopai virðijo di-dþiausià leistinà promiliø skaièiø.

Be to, pro teismo akis nepra-slydo ir tai, kad vyriðkis ir anks-èiau jau ne kartà baustas uþ Ke-liø eismo taisykliø paþeidimus.

Lëkë moèiutës pirktu pasatu

Tai, kà pernai balandá girtaspridirbo tuomet dar 17-metis bû-damas krakiðkis, virðija visas ðiasistorijas.

Pelëdnagiø seniûnijos Me-dekðiø kaime jis, á moèiutës prieðsavaitæ jam nupirktà pasatà susi-sodinæs gausià draugø kompani-jà, apie 70 kilometrø per valandàgreièiu trenkësi á buvusio kolûkiokontoros pastato laiptus, ant ku-riø sëdëjo 15-metë këdainietë.

Mergaitë, stebëjusi, kaipaikðtelëje krepðiná þaidþia josdraugas ir kiti paaugliai, buvo la-bai sunkiai suþalota, o krakiðkisir kartu su juo vaþiavusieji iðsi-lakstë á visas puses. Liudytojø tei-gimu, pasatu vaþiavo ðeðiese arseptyniese, tad keleiviø buvo netik salone, bet ir bagaþinëje.

Sportui ir ðokiams – sudie

Mergaitei buvo patemptikaklo raiðèiai, taèiau tai – smul-kmena palyginus su tuo, kas atsi-tiko kojai.

Kauno klinikose, kur paaug-lë iðgulëjo apie tris mënesius, bu-vo stengiamasi iðsaugoti sutraið-kytus kaulus ir audinius, atliktoskelios operacijos, bet buvusiossveikatos atgauti nepavyksta.

Gruodþio pabaigoje ávyku-siame Këdainiø rajono apylinkësteismo posëdyje këdainietës tëvaiteigë, kad iki tol sportavusi ir ðo-kusi jø dukra dabar liko neágali,negalinti vaikðèioti be ramentø,praradusi savarankiðkumà ir vi-siðkai priklausoma nuo tëvø, ku-rie jà turi veþioti ir á mokyklà, irtolesniam intensyviam gydymuiklinikose.

Bëda ir daugiavaikei ðeimai

Ávykis Medekðiuose buvosmûgis ir daugiavaikei krakiðkioðeimai, kurioje tuo metu ið ðeðiøvaikø pilnametis buvo tik vienas.

Teisme kaltinamojo tëvaiteisinosi paëmæ kredità, kad ga-lëtø suþalotos mergaitës tëvamsbent 500 litø kompensuoti jø ið-laidas.

Þinoma, tokioje bëdoje to-kia suma buvo pernelyg maþa.Teismas nusprendë, kad krakiðkisturi atlyginti daugiau 2,3 tûkst. li-tø turtinës ir 60 tûkst. litø netur-tinës þalos, taip pat daugiau kaip1,5 tûkst. litø, iðleistø advokatopaslaugoms.

Be viso to, kaltinamajamskirta laisvës atëmimo trejiemsmetams bausmë, jos vykdymà ati-dedant pustreèiø metø laikotar-piui ir vieneriems metams apribo-jant elgesá.

Be kitø apribojimø, uþdraus-ta vairuoti bet kokià motorinætransporto priemonæ.

Gedimino ir A. Kanapinsko gatviø sankryþa –tikrai ne ta Këdainiø vieta, kurioje vis pasikar-

totø eismo ávykiai, taèiau treèiadiená èianetikëtai susidûrë lengvasis automobilis su

autobusu./Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Tebeieðkomas

Policija dar kartà kreipiasi á gy-ventojus praðydama padëti rastidingusá þmogø. Krakiø seniûnijosMeironiðkiø kaimo gyventojas Ser-gejus Zverevas, gimæs 1955 metais,ið namø iðëjo vasario 6-osios rytà, 8val., ir iki ðiol negráþo. Vyriðkis –apie 165 centimetrø ûgio, liesas,tamsiai rusvø trumpø plaukø.

Visø, þinanèiø apie vyriðkiobuvimo vietà, praðoma praneðtiPolicijos komisariato Kriminali-nës policijos skyriaus tyrëjai Jur-gitai Januðauskienei (Këdainiai,A. Mickevièiaus g. 23, 100 kab.,tel. 68 725) ar tel. 112 arba ano-niminiu pasitikëjimo tel. 53 342.


Giedrûna GIRDENYTË

Ðiuo metu Lietuvoje jis toks –Ðiuo metu Lietuvoje jis toks –Ðiuo metu Lietuvoje jis toks –Ðiuo metu Lietuvoje jis toks –Ðiuo metu Lietuvoje jis toks –vienintelis. Tvienintelis. Tvienintelis. Tvienintelis. Tvienintelis. Toks politikas, kuráoks politikas, kuráoks politikas, kuráoks politikas, kuráoks politikas, kurádidelë visuomenës dalisdidelë visuomenës dalisdidelë visuomenës dalisdidelë visuomenës dalisdidelë visuomenës dalisvertina. Laiko geriausiai atsto-vertina. Laiko geriausiai atsto-vertina. Laiko geriausiai atsto-vertina. Laiko geriausiai atsto-vertina. Laiko geriausiai atsto-vaujanèiu jos interesams.vaujanèiu jos interesams.vaujanèiu jos interesams.vaujanèiu jos interesams.vaujanèiu jos interesams.Kuriam simpatizuoja. KuráKuriam simpatizuoja. KuráKuriam simpatizuoja. KuráKuriam simpatizuoja. KuráKuriam simpatizuoja. Kurápaprasèiausiai mylipaprasèiausiai mylipaprasèiausiai mylipaprasèiausiai mylipaprasèiausiai myli. O kita. O kita. O kita. O kita. O kitavisuomenës dalis, prieðingaivisuomenës dalis, prieðingaivisuomenës dalis, prieðingaivisuomenës dalis, prieðingaivisuomenës dalis, prieðingai, jo, jo, jo, jo, jonemëgsta. Nemylinemëgsta. Nemylinemëgsta. Nemylinemëgsta. Nemylinemëgsta. Nemyli. O kai kas. O kai kas. O kai kas. O kai kas. O kai kasnetgi nekenèia. Tnetgi nekenèia. Tnetgi nekenèia. Tnetgi nekenèia. Tnetgi nekenèia. Todël jau daugodël jau daugodël jau daugodël jau daugodël jau daugmetø jis gyvena tarp vienømetø jis gyvena tarp vienømetø jis gyvena tarp vienømetø jis gyvena tarp vienømetø jis gyvena tarp vienømeilës ir kitø neapykantos.meilës ir kitø neapykantos.meilës ir kitø neapykantos.meilës ir kitø neapykantos.meilës ir kitø neapykantos.

Lietuvoje nebuvo ir nëra daugiaupolitikø, kurie bûtø taip mylimi ir po-puliarûs, bet tuo pat metu ir taip nuoþ-miai puolami ir persekiojami, kaip Vik-toras Uspaskich.

Ðiuo atþvilgiu á vienà gretà su juogalima bûtø pastatyti nebent AlgirdàBrazauskà. Kuris taip pat buvo þmo-niø karðtai mylimas. Ir kuriam taippat teko iki paskutinio laðo iðgertikarèià nedëkingumo ir neapykantostauræ. Bet Algirdo Brazausko nebë-ra tarp mûsø. Ir Viktoras – vienastoks. Gyvenantis tarp beribës meilësir tokios pat beribës neapykantos.

Uþ kà þmonës já myli – akivaizdu.Paprastas, savas vaikinas. Kuris, apsi-lankæs gamykloje, rankà paduos kiek-vienam, neaplenkdamas nei sargo, neivalytojos. Kuris ðiandien – tarsi pasku-tinis mohikanas, per kaþkoká stebuklàuþsilikæs ið tos prieðkariniø valstybinin-kø kohortos, apie kurià kalbëjo vasa-rio 2 dienà transliuotos LTR laidos „7Kauno dienos“ vienas ið dalyviø.

Jis priminë du anos, prieðkari-nës nepriklausomos Lietuvos prezi-dentus – Kazá Griniø ir AleksandràStulginská. K. Grinius gyveno Laisvësalëjos gale, prie soboro. Kas rytà á pre-zidentûrà Kauno sena-miestyje jis per visà Lais-vës alëjà eidavo pësèias.Sveikindamasis su taippat skubanèiais á darbàkaunieèiais. A. Stulgins-kis taip pat daþnai þings-niuodavo per miestà pës-tute. Ir, aiðku, be skrybë-lës. Nes nebûtø spëjæs jos kilnoti. At-sakinëdamas á kaunieèiø pasisveikini-mus.

Anie valdþios vyrai tarp Lietuvosþmoniø jautësi – ir buvo! – savi tarpsavø. Lyg kraujo saitais susieti su tau-ta bendrais tikslais ir bendrais rûpes-èiais.

O apie kurá Lietuvos politikà araukðtà valdþios pareigûnà galëtumëmðiandien taip pasakyti? Kad jis tarpmûsø – savas tarp savø? Në apie vie-nà! Nebent iðskyrus Viktorà.

Savas tarp savø

Lietuvos þmonës Viktorà myli uþtai, kad jis jiems savas. Kad gali lais-vai ir draugiðkai bendrauti su kiekvie-nu: ir senu draugu, ir pirmà kartà su-

tiktu. Kad, pats sau pritardamas gita-ra ar akordeonu, jis gali padainuoti sa-vo sukurtà dainà. Kad jis, nuo mokyk-los suolo þavëdamasis rusø aktorium,poetu ir dainininku Vladimiru Vysoc-kiu, nemaþiau þavisi ir neuþ-mirðtamu lietuviø tautos po-etu Justinu Marcinkevièiumi.Kurá mëgsta cituoti. Kuriokûriniuose regi tautos dvasiàir viltá. Ir didþiuojasi, galëda-mas já, daþnai buvodavusáLabûnavoje, laikyti savokraðtieèiu. „Beveik këdainie-èiu“, anot jo.

Lietuvos þmonës, o ypaè këdai-nieèiai, myli Viktorà uþ jo meilæ ðvie-saus atminimo Tëvui Stanislovui. Ir uþilgà jødviejø dvasinæ draugystæ. Uþ vi-sokeriopà paramà visiems Tëvo Stanis-lovo darbams. Uþ tai, kad, laimindamassavo numylëtus varguolius „grytelnin-kus“, Tëvas Stanislovas lygiai taip patlaimindavo ir milijonieriø Viktorà – uþjo norà dalintis su stokojanèiais.

Dëka Viktoro noro dalintis bu-vo uþdengtas Dotnuvos baþnyèios sto-gas ir iðpuoðtas jos vidus, baigta Trus-kavos baþnyèios statyba bei sutvarky-ta jos aplinka, kapitaliðkai suremon-tuota cerkvë Këdainiø miesto centre,kuri ðimtà metø nematë remonto, pa-statyti nuostabaus groþio maldos na-mai Soèyje bei Viktoro gimtinëje – Ru-sijos Ðiaurëje, kur ðimtus metø nebu-vo jokios cerkvës. O dabar varpai su-kvieèia þmones ið tolimø apylinkiø irjie iðmoko melstis, krikðtyti ðventyk-loje savo vaikus.

O kuris ið këdainieèiø negirdëjoapie Viktoro ir jo þmonos Jolantosprieð 17 metø ásteigtà labdaros ir pa-ramos fondà „Viltis–Vikonda“? Tei-kiantá pagalbà pirmiausia vaikams –naðlaièiams, sergantiems, stokojan-tiems tëvø rûpinimosi ir globos, augan-tiems nepasiturinèiose ðeimose. Pir-miausia vaikams, bet neiðsiþadant ir vi-sø kitø – patekusiø á bëdà ir pagalbosbei paramos reikalingø þmoniø. Pra-

dþioje fondas veiklà plëtojo tik Këdai-niø kraðte, o dabar jis plaèiai þinomasvisoje Lietuvoje. Atplaukia á fondà pa-galbos praðymo laiðkai net su uþsieniopaðto þenklais...

O kà jau kalbëti apie Viktoro ry-ðius su jaunimu, jo pagalbà mokyk-loms, studijuojanèiam jaunimui. Dartada, kai kompiuteris mokykloje buvoretenybë, jis „Atþalyno“ mokyklojeákûrë visà kompiuteriø klasæ, padova-nojæs visà reikalingà árangà.

O kaip nepaminëti jo sukurtosdaugiametës Ledø ðventës tradicijos,kasmet sukvieèianèios á Këdainius netik mûsø kraðto, bet ir kitø miestø beitolimø rajonø þmones!

O kaip nepaminëti... Ne, viskà

suminëti, iðvardinti tikrai sunku. Betir reikalo nëra. Þmonës patys þino.Ypaè këdainieèiai. Ar atsirastø Lie-tuvoje dar nors vienas politikas, kuristaip dosniai dalintøsi su þmonëmis?!

Bent að kito tokio neþinau.

Niekada neiðduoda, norspats buvo iðduotas ne kartà

Lietuvos þmonës myli Viktorà iruþ jo ðiek tiek atlapaðirdiðkà atvirumà.Uþ ágimtà savybæ visiems rëþti tiesà áakis. Neþiûrint rango ir uþimamos pa-dëties. Nors dël ðios savybës nukentë-ti daugiausiai tenka jam paèiam. Ogerbia Viktorà uþ tai, kad jis niekadaneiðduoda draugø. Ir partneriø. Norsdaugybæ kartø pats buvo iðduotas...

Didysis renesanso auðros poetasDantë patá baisiausià savo „Pragaro“ratà skyrë iðdavikams. Bet Viktoras,prieðingai nei daugelis jo bu-vusiø draugø, kerðto akmenøuþantyje nesineðioja. Ir ne-prarado giedro þvilgsnio á gy-venimà ir þmones. „Neási-vaizduoju, kaip bûtø galimagyventi, totaliai nepasitikintþmonëmis“, – ne kartà yra sa-kæs jis.

Viktoras, bûdamas þmonëms sa-vas, visada gyveno ne tik savo, bet irjø rûpesèiais. Ir Darbo partijà ákûrëtam, kad ji, atstovaudama Lietuvosþmonëms, dalá jø rûpesèiø pasiimtøant savo peèiø. Ir pakeltø tuos rûpes-èius á valstybës interesø lygá.

Uþtenka paþvelgti á Darbo parti-jos programà, kad ásitikintum – kitostokios programos neturi në viena par-

tija.Programos, kuri

bûtø paèiø þmoniø „pa-sufleruota“ – per dauge-lá metø lankantis regio-nuose, susitikinëjant sumiesto ir kaimo þmonë-mis, akumuliuojant jø ið-sakytas problemas ir lû-

kesèius.Belieka tik apgailestauti, kad bu-

vimas daugiapartinëje koalicijoje irbûtinybë eiti á kompromisus su koali-cijos partneriais gerokai apriboja dar-bieèiø galimybes ágyvendinti savo pro-gramà visa apimtimi.

Kas á kà spjaudo ið aukðtomedþio?

O dabar priëjome prie antroklausimo. Kas ir uþ kà jo nekenèia?Tai kai kurie partijø ir verslo veikëjai.Konservatoriai, susispietæ apie An-driaus Kubiliaus ir Vytauto Landsber-gio vëliavà. Liberalai ir jø atplaiðos.Didieji verslo rykliai. Vardan pelno pa-

siryþæ bet kam. Diktuojantieji kainas,varanèias mus á neviltá. Ir milijardaisnusëdanèias jø sàskaitose uþsieniobankuose.

Tai veikëjai, kuriems deramà at-kirtá davë vienas ið autori-tetingiausiø mûsø filosoføKrescencijus Stoðkus. Ku-ris sako: „Parengtos pro-gramos, daugiau surinktamokesèiø á biudþetà, iðlai-kytas fiksuotas lito kursas,pritraukta uþsienio inves-ticijø, paspartëjo ekono-

mikos augimas ir t.t. Bet kokia tøveiksmø prasmë? Kiek jie pagerinoþmoniø iðgyvenimo galimybes? Kaipðioje ðalyje jauèiasi paprasti þmonës?“

O tai minëtiems ponams visai ne-ádomu! Nei kaip mes pragyvename,nei kaip jauèiamës. Pasakysiu dar dau-giau. Jiems neádomûs ne tik mes, ðio-je valstybëje gyvenantys þmonës. Jiemsneádomi ir pati valstybë. Jiems nusi-spjaut ið aukðto medþio ne tik á mûsø,bet ir á valstybës interesus.

Todël jie, uþvaldæ valstybæ, irtvarkësi joje kaip savo kieme. Vado-vaudamiesi tik savo asmeniniais, gru-piniais, partiniais interesais. Todël irvyko mûsø valstybëje tai, apie kà ðian-dien kalba Krescencijus Stoðkus:

„Tai buvo visai ne privatizacija,o prichvatizacija. Nuostolingiausi vals-tybei sprendimai. Stipriausiø pramo-nës ámoniø likvidavimas (këdainie-èiams uþtektø prisiminti Elektros apa-ratûros gamyklos suþlugdymà ir 1 800jos darbuotojø iðmetimà á gatvæ – aut.pastaba), naftos resursø perleidimasuþsienio kompanijoms, staigus þemësûkio iðparceliavimas, be galo áþûlios„Williams“ bei „Leo LT“ aferos, Lie-tuvos laivininkystës suþlugdymas, nie-kaip neiðaiðkinamas VEKSo biznis irkiti dar iki galo neiðvieðinti nusiþengi-mai. Buvo sudarytos paèios palankiau-sios sàlygos suveðëti grobimo instink-tams, politinei, administracinei ir ûki-nei korupcijai, visagalës oligarchijosvieðpatavimui, nusikaltëliø grupiøbendradarbiavimui su verslu ir val-dþios struktûromis. Tauta kûrë valsty-bæ sau, o ji tapo klanø grobiu.“

Kaulas ryklio gerklëje

Tà grobá dorojantiems klanamsvienintelis Viktoras Uspaskich buvokaip kaulas gerklëje. Atëjæs á politikàið verslo, gamtos apdovanotas aðtriuanalitiniu protu, jis puikiai permatë vi-sas jø gudrybes, siekiant pasipelnyti iðvalstybës. Taip pat puikiai suprato irjø nekompetencijà, tiesiog elementa-rø nemokðiðkumà, sprendþiant daugelávalstybës reikalø.

To, kà pamatë ir suprato, Vikto-ras neslëpë. Prieðingai, energingaistengësi sutrukdyti pusvelèiui iðparda-

Viktoras Uspaskich: tarp meilës ir neapykantosvinëti, iðgrobstyti ir iðvogti valstybæ.

Ðiandien visi, neiðskiriant në patiespremjero Algirdo Butkevièiaus, dejuo-jame dël ðiurpinanèiø ðildymo kainø. Betne vien tik monopolininkas „Gazpro-mas“ dël to kaltas. Storà riekæ nuo dujøpyrago atsiriekia ir tarpininkai.

Visokios „Dujotekanos“ ar „Lie-tuvos dujos“. O kas tada garsiai pro-testavo prieð „Lietuvos dujø“ perda-vimà á privaèias rankas? Vienas Vik-toras rëkte rëkë: „Palikite „Lietuvosdujas“ valstybës rankose!“ Bet argi kaspaklausë? Argi ásiklausë á jo argumen-tus? Kur tau!

Panaðius pavyzdþius galima var-dinti ir vardinti. Ir kiekvienà kartà Vik-toras galø gale pasirodydavo esàs tei-sus. Bet kas ið to? Juodas darbas jaubûdavo padarytas. O klanai medþio-davo naujà grobá. Grieþdami dantá antViktoro. Kuris nuolat kaiðiodavo jiemspagalius á ratus. Vadindamas daiktustikraisiais jø vardais. Jis pirmasis vals-tybæ iðgrobstanèius veikëjus vieðai pa-vadino tikruoju jø vardu. Vagimis. Kadir kokià aukðtà padëtá jie beuþimtø.

Viktoro neámanoma buvo sutvar-kyti taip, kaip klanai susitvarkydavo sukitais „iðsiðokëliais“. Neámanoma pa-pirkti. Suvilioti kokiomis nors privile-gijomis, ðilta vieta ar didele alga. Ne-

ámanoma iðgàsdinti arábauginti. Neámanomauþèiaupti jam burnos.

Taigi klanø poþiû-riu jis buvo ir yra neval-domas. Vadinasi, mir-tinai jiems pavojingas.

Kadangi trukdëjiems daryti juodus darbus. Atverdamasvisuomenei akis. Ir pirðtu rodydamas –kas ir kodël kenkia valstybei, apvaginë-ja jà ir puèia þmonëms miglà á akis.

Norëjo muðti – suradolazdà

Subûræs Darbo partijà ir atvedæsá politikà didelá bûrá savo vienminèiø,Viktoras pasidarë dar pavojingesnis.Jo juodinimas, ðmeiþimas ir paðalini-mas pasidarë kone svarbiausias joprieðininkø tikslas.

Bet prieð tai reikëjo surasti prie-þastá. Tokià, kuria patikëtø visuome-në. Bent maþiau iðranki jos dalis. To-kios prieþasties paieðkoms buvo mes-tos didþiulës pastangos. Ir tai buvo irtebëra daroma. Visais ámanomais irneámanomais bûdais.

Mobilizavus tam tikslui VSD,prokuratûrà ir teismus. Mobilizavusþiniasklaidà. Kuri tik vaizduoja esantinepriklausoma. O ið tikrøjø labai pri-klausoma. Nuo pinigø. Ir valdþios.

Tos pastangos atsispindi MeèioLaurinkaus (kuris anaiptol nëraViktorui palankus) straipsnyje „Bekaukës“, kuris buvo iðspausdintasdienraðtyje „Lietuvos rytas“ ð.m. sau-sio 26 dienà. Jis taip ir pradeda straips-ná: „Kuo Lietuvai pavojinga Darbopartija?“ Iðnagrinëjæs visus ámanomusir neámanomus klanø iðgalvotus va-riantus – kuo bloga Darbo partija irjos ákûrëjas – autorius buvo priverstasvienà po kito juos atmesti. Kaip visið-kai nerealius, ið fantazijos pasaulio.

Galø gale ið didelës visokiausiøátarinëjimø ir priekaiðtø puokðtës ne-liko nieko. Iðskyrus priekaiðtà, kadcharizmatiðkasis Viktoras galás prisi-dëti formuojant jeigu ne palankià, taibent neutralià visuomenës nuomonæRusijos ir rusø atþvilgiu.

Bet uþ tai á teisiamøjø suolànepasodinsi. Ir net nepabarsi vieðai.Todël reikëjo sukurpti kriminalà. Ku-ris bûtø prieþastis. Nutempti Viktoràá prokuratûrà ir teismà. Kurie ið anks-to uþprogramuoti apkaltinti. Ir krimi-nalas buvo klano inspiruotas. Ir su-kurptas.

Aukðèiau minëtø ir nepaminëtøinstitucijø pastangomis.

Lietuvoje nebuvo ir nëra daugiau politikø,Lietuvoje nebuvo ir nëra daugiau politikø,Lietuvoje nebuvo ir nëra daugiau politikø,Lietuvoje nebuvo ir nëra daugiau politikø,Lietuvoje nebuvo ir nëra daugiau politikø,kurie bûtø taip mylimi ir populiarûs, bet tuo pat metukurie bûtø taip mylimi ir populiarûs, bet tuo pat metukurie bûtø taip mylimi ir populiarûs, bet tuo pat metukurie bûtø taip mylimi ir populiarûs, bet tuo pat metukurie bûtø taip mylimi ir populiarûs, bet tuo pat metu

ir taip nuoþmiai puolami ir persekiojamiir taip nuoþmiai puolami ir persekiojamiir taip nuoþmiai puolami ir persekiojamiir taip nuoþmiai puolami ir persekiojamiir taip nuoþmiai puolami ir persekiojami,,,,,kaip Vkaip Vkaip Vkaip Vkaip Viktoras Uspaskichiktoras Uspaskichiktoras Uspaskichiktoras Uspaskichiktoras Uspaskich.....

O apie kurá Lietuvos politikà ar aukðtà valdþiosO apie kurá Lietuvos politikà ar aukðtà valdþiosO apie kurá Lietuvos politikà ar aukðtà valdþiosO apie kurá Lietuvos politikà ar aukðtà valdþiosO apie kurá Lietuvos politikà ar aukðtà valdþiospareigûnà galëtumëm ðiandien taip pasakyti?pareigûnà galëtumëm ðiandien taip pasakyti?pareigûnà galëtumëm ðiandien taip pasakyti?pareigûnà galëtumëm ðiandien taip pasakyti?pareigûnà galëtumëm ðiandien taip pasakyti?Kad jis tarp mûsø – savas tarp savø? Në apieKad jis tarp mûsø – savas tarp savø? Në apieKad jis tarp mûsø – savas tarp savø? Në apieKad jis tarp mûsø – savas tarp savø? Në apieKad jis tarp mûsø – savas tarp savø? Në apie

vienà! Nebent iðskyrus Vvienà! Nebent iðskyrus Vvienà! Nebent iðskyrus Vvienà! Nebent iðskyrus Vvienà! Nebent iðskyrus Viktorà.iktorà.iktorà.iktorà.iktorà.

T T T T Todël reikëjo sukurpti kriminalà. Kuris bûtøodël reikëjo sukurpti kriminalà. Kuris bûtøodël reikëjo sukurpti kriminalà. Kuris bûtøodël reikëjo sukurpti kriminalà. Kuris bûtøodël reikëjo sukurpti kriminalà. Kuris bûtøprieþastis. Nutempti Vprieþastis. Nutempti Vprieþastis. Nutempti Vprieþastis. Nutempti Vprieþastis. Nutempti Viktorà á prokuratûrà iriktorà á prokuratûrà iriktorà á prokuratûrà iriktorà á prokuratûrà iriktorà á prokuratûrà ir

teismà. Kurie ið anksto uþprogramuoti apkaltintiteismà. Kurie ið anksto uþprogramuoti apkaltintiteismà. Kurie ið anksto uþprogramuoti apkaltintiteismà. Kurie ið anksto uþprogramuoti apkaltintiteismà. Kurie ið anksto uþprogramuoti apkaltinti.....

Adresas: J. Basanavièiaus g. 87A, tel.: 55 360, 8 676 18 766.

egzaminøautomobiliais

KAVA GEROMIS KAINOMISMALTA KAVA CAFE GRANDE STRONG 500 g – 13 LtTipas: Arabica ir RobustaGamintojo ðalis: ItalijaTai Arabica kavos ir aukðtos kokybës Robustamiðinys, kuris yra intensyvaus ir ilgai iðliekanèio,pakankamai stipraus, bet ne kartaus skonio.

MALTA KAVA MOVENPICK 500 g – 17 LtTipas: 100% ArabicaGamintojo ðalis: VokietijaTai Mövenpick specialus kavos miðinys ið aukðèiausios kokybës kavos pupeliø su iðskirtinai sodriuaromatu. Mövenpick kava skrudinama naudojant originalià Ðveicarijos receptûrà. Kruopðèiaiparinkta temperatûra skrudinant, specialus ðlifavimo procesas suteikia ðiai kavai savo unikaløaromatà. Daugiau nei 20 metø Mövenpick kava yra tarp Vokietijos kavos lyderiø.

KAVOS PUPELËS MOVENPICK 500 g – 18 LtAukðèiausios kokybës Arabica kavos pupeliø miðiny

Perkant 10 vnt – 1 Lt nuolaida vienetu. Pristatymas nemokamas min. 3 vnt.Telefonas uþsakymams 8 646 42 687.

2013 m. vasario 23 d. 5


Neseniai rajono savivaldybësNeseniai rajono savivaldybësNeseniai rajono savivaldybësNeseniai rajono savivaldybësNeseniai rajono savivaldybësTTTTTarybos posëdþiø salëje rinkosiarybos posëdþiø salëje rinkosiarybos posëdþiø salëje rinkosiarybos posëdþiø salëje rinkosiarybos posëdþiø salëje rinkosijaunimas, savivaldybës atstovaijaunimas, savivaldybës atstovaijaunimas, savivaldybës atstovaijaunimas, savivaldybës atstovaijaunimas, savivaldybës atstovai,,,,,politikaipolitikaipolitikaipolitikaipolitikai. Èia vyko bendra diskusija. Èia vyko bendra diskusija. Èia vyko bendra diskusija. Èia vyko bendra diskusija. Èia vyko bendra diskusijaapie jaunimo socialinæ átrauktá irapie jaunimo socialinæ átrauktá irapie jaunimo socialinæ átrauktá irapie jaunimo socialinæ átrauktá irapie jaunimo socialinæ átrauktá irkokybiðkà darbà su jaunimu.kokybiðkà darbà su jaunimu.kokybiðkà darbà su jaunimu.kokybiðkà darbà su jaunimu.kokybiðkà darbà su jaunimu.

Pristatë temà

Susirinkusiesiems renginiotemà ir sveèius pristatë rajono sa-vivaldybës Jaunimo reikalø tary-bos pirmininkas Paulius Kalina.

„Ðiandien vyksta antrasis nacio-nalinës jaunimo konsultacijos etapas– konsultacija-diskusija „Socialinësátraukties ir kokybiðko darbo su jau-nimu“ tema. Pirmojo etapo metujauni þmonës buvo kvieèiami iðreikðtisavo nuomonæ atsakant á neilgà in-ternetinæ anketà. Nacionalinës kon-sultacijos vykdymà Lietuvoje koor-dinuoja Nacionalinë darbo grupë,kuri apibendrins konsultacijos rezul-tatus ir parengs nacionalinæ ataskai-tà“, – aiðkino P. Kalina.

Vyksta vis kitur

Pasak P. Kalinos, be naciona-liniø konsultacijø, taip pat vykstaEuropos Sàjungos (ES) lygmensjaunimo susitikimai, vadinamosiosES jaunimo konferencijos, rengia-mos kartà per pusmetá vis kitojeðalyje, priklausomai nuo to, kurivalstybë narë tuo metu pirminin-kauja ES Tarybai.

„Konferencijø metu yra ap-þvelgiami per nacionalines konsul-tacijas su jaunimu surinkti duome-nys, ið kuriø jaunimo ir nacionali-

niø vyriausybiø atstovai formuo-ja galutinius pasiûlymus tam tik-ra tema“, – sakë P. Kalina.

Pasveikino dalyvius

Renginyje dalyvavusá jauni-mà pasveikino rajono savivaldy-bës mero pavaduotoja, Ðvietimoir kultûros komiteto pirmininkëir savivaldybës jaunimo reikaløtarybos narë Nijolë Naujokienë.

„Ðiandien dþiaugiuosi maty-dama jus, taip gausiai susirinku-sius á diskusijà. Tai rodo, kad no-rite bendrauti, o bûdami kartumatote tam tikrø pozityviø poslin-kiø tiek savo veikloje, tiek vietosbendruomenës gyvenime. Vertinujûsø, jaunimo ið skirtingø ugdymoástaigø ir organizacijø, aktyvo dar-

bà ir norà ásitraukti visiems kartudiskutuoti bei teikti pasiûlymus netik savo bendruomenei, bet ðiuo at-veju Lietuvai ir net galbût Euro-pos Sàjungos mastu daryti átakà ge-rosioms jaunimo veiklos kryp-tims“, – kalbëjo N. Naujokienë.

Dalyvavo Seimo narys

Diskusijoje, kurià vedë rajonosavivaldybës administracijos Ðvieti-mo skyriaus vyriausioji specialistë(jaunimo reikalø koordinatorë)Audronë Stadalnykienë, savo nuo-mones numatyta tema iðsakë rajo-no savivaldybës Jaunimo reikalø ta-rybos nariai, jaunimo organizacijøatstovai, bendrojo ugdymo mokyk-lø mokiniø savivaldø nariai, Lietu-vos mokiniø parlamento Këdainiørajono atstovas Povilas Budrys.

Diskusijoje dalyvavo ir á jàaktyviai ásitraukë ir Seimo narysViktoras Fiodorovas.

Parengë ataskaità

Ðvietimo skyriaus vyriausiojispecialistë (jaunimo reikalø koor-dinatorë) A. Stadalnykienë sakë,kad ðios konsultacijos-diskusijostikslas – suþinoti jaunø þmoniønuomonæ apie jaunimo socialinæátrauktá ir gerosios praktikos pa-vyzdþius, siekiant pagerinti jaunøþmoniø socialinæ átrauktá; page-rinti darbo su jaunimu ir kitø jau-niems þmonëms skirtø iniciatyvøkokybæ, siekiant uþtikrinti jaunøþmoniø tobulëjimà ir jø gyvenimokokybæ.

„Diskusijos apibendrinimuiparengta ataskaita iðsiøsta Jauni-mo reikalø departamentui prieSocialinës apsaugos ir darbo mi-nisterijos. Po konsultacijø-disku-sijø su jaunais þmonëmis atsakin-ga Nacionalinë darbo grupë jau-nø þmoniø nuomonæ siunèia Eu-

Jaunimas diskutavo apie kokybiðkà darbàropos Komisijai, kur tø konsulta-cijø pagrindu yra organizuojamosES konferencijos, o jø rezultatai– priimti sprendimai vëliau yraátvirtinami ES Tarybos dokumen-te – rezoliucijoje. Rezoliucijas tu-ri ágyvendinti visos ES ðalys na-rës, tarp jø ir Lietuva“, – aiðkinoA. Stadalnykienë.

Pirmininkaus sàjungai

A. Stadalnykienës teigimu,2013 metø II pusmetá ES Tarybaipirmininkaus Lietuva, kurios tema– „Socialinë átrauktis ir niekur ne-simokantis, nedirbantis ir moky-muose nedalyvaujantis jaunimas“.

Nacionalinës konsultacijosvykdymà Lietuvoje koordinuojaNacionalinë darbo grupë, sudary-ta ið Lietuvos jaunimo organiza-cijø tarybos, Socialinës apsaugosir darbo ministerijos (SADM),Jaunimo reikalø departamentoprie SADM, Jaunimo tarptautiniobendradarbiavimo agentûros at-stovø ir kitø svarbiø jaunimo po-litikos institucijø bei jø atstovø.

Jaunimo konferencijoje dalyvavo (ið kairës) rajono vicemerë N. Naujokienë ir Jaunimo reikalø tarybos pirmininkasP. Kalina, taip pat Seimo narys V. Fiodorovas (antras ið deðinës).

Ðvietimo skyriaus vyriausiojispecialistë A. Stadalnykienëpapasakojo kaip vyksta jaunimokonsultacijos-diskusijos.

/Nuotr. autorës/

VVVVVisø atëjusiøjø á Këdainiø PRCisø atëjusiøjø á Këdainiø PRCisø atëjusiøjø á Këdainiø PRCisø atëjusiøjø á Këdainiø PRCisø atëjusiøjø á Këdainiø PRCPramonës ir paslaugø skyriøPramonës ir paslaugø skyriøPramonës ir paslaugø skyriøPramonës ir paslaugø skyriøPramonës ir paslaugø skyriødëmesá traukë spalvingas stendasdëmesá traukë spalvingas stendasdëmesá traukë spalvingas stendasdëmesá traukë spalvingas stendasdëmesá traukë spalvingas stendas„V„V„V„V„Vasario 5-oji – ðvasario 5-oji – ðvasario 5-oji – ðvasario 5-oji – ðvasario 5-oji – ðv. Agotos –. Agotos –. Agotos –. Agotos –. Agotos –Duonos diena“. Maisto pramonësDuonos diena“. Maisto pramonësDuonos diena“. Maisto pramonësDuonos diena“. Maisto pramonësDuonos diena“. Maisto pramonësdarbuotojo specialybës profesijosdarbuotojo specialybës profesijosdarbuotojo specialybës profesijosdarbuotojo specialybës profesijosdarbuotojo specialybës profesijosmokytojos Imokytojos Imokytojos Imokytojos Imokytojos Irena Merkelienë irrena Merkelienë irrena Merkelienë irrena Merkelienë irrena Merkelienë irZofija TZofija TZofija TZofija TZofija Trumpickienë sumanërumpickienë sumanërumpickienë sumanërumpickienë sumanërumpickienë sumanëskyriaus bendruomenei primintiskyriaus bendruomenei primintiskyriaus bendruomenei primintiskyriaus bendruomenei primintiskyriaus bendruomenei priminti,,,,,kuo lietuviams svarbikuo lietuviams svarbikuo lietuviams svarbikuo lietuviams svarbikuo lietuviams svarbiðvðvðvðvðv. Agotos diena.. Agotos diena.. Agotos diena.. Agotos diena.. Agotos diena.

Ðià dienà buvo kepama duo-na, atliekamos aukojimo apeigosÞemynai ir Þemëpaèiui. Ðv. Ago-tos dienà þmonës neða á baþnyèiàðventinti duonà. Tikëta, kad pa-ðventinta duona pagelbsti kilusgaisrui, apsaugo nuo ligø ir kitø

Priminë, kuo svarbi Duonos dienaJaunimo mokyklos mokiniaiJaunimo mokyklos mokiniaiJaunimo mokyklos mokiniaiJaunimo mokyklos mokiniaiJaunimo mokyklos mokiniaipasiryþo pirmàkart dalyvautipasiryþo pirmàkart dalyvautipasiryþo pirmàkart dalyvautipasiryþo pirmàkart dalyvautipasiryþo pirmàkart dalyvautijubiliejiniame ðauniame konkursejubiliejiniame ðauniame konkursejubiliejiniame ðauniame konkursejubiliejiniame ðauniame konkursejubiliejiniame ðauniame konkurse„Bravo mokiniai 2013“. Á konkursà„Bravo mokiniai 2013“. Á konkursà„Bravo mokiniai 2013“. Á konkursà„Bravo mokiniai 2013“. Á konkursà„Bravo mokiniai 2013“. Á konkursàlabai aktyviai ásitraukë ir mokiniailabai aktyviai ásitraukë ir mokiniailabai aktyviai ásitraukë ir mokiniailabai aktyviai ásitraukë ir mokiniailabai aktyviai ásitraukë ir mokiniai,,,,,ir mokytojaiir mokytojaiir mokytojaiir mokytojaiir mokytojai.....

Buvo atrinkti patys origina-liausi nominacijø „ðeimininkai“ –stilingiausiais tapo Samanta Ðim-kutë ir Armandas Meðletys.Linksmiausiais pripaþinti Ernes-ta Amulytë ir Airidas Vancevièius,sportiðkiausi – Vika Serpauskaitëir vël Airidas Vancevièius. Balsin-giausiøjø titulus laimëjo Vika Ser-pauskaitë ir Saulius Vertelis. Pi-lietiðkiausiais tapti burtai lëmë vëlErnestai Amulytei ir BenediktuiFiodorovui. Mokyklos porele pri-

paþintas Monikos Bieliauskaitës irAugusto Valantino duetas. Ðau-niausiais mokytojais iðrinkti angløkalbos vyresnioji mokytoja IndrëMilaðiutë ir istorijos mokytojasDainius Remeikis.

Á mokyklà atvykæ „Bravo mo-kiniai 2013“ organizatoriai susiti-ko su nominantais, diskutavo, fil-mavo ir kartu pasidþiaugë mokyk-los sëkme. Rajono konkurse tiki-mës puikiø rezultatø, nes visi mo-kiniai labai iniciatyvûs, kovojan-tys uþ mokyklos gerà vardà ir at-eitá, labai aktyviai rengiasi ben-dram jaunimo sambûriui rajone.

Airidas VANCEVIÈIUS,Jaunimo mokyklos mokiniø tarybos

pirmininkas, 10A klasës mokinys

nelaimiø. Tad ir mûsø profesijosmokytojos nuneðë á Ðv. Jurgio baþ-nyèià duonos kepaliukà, kuris perMiðias buvo paðventintas. Gráþusiosið baþnyèios, mokytojos duonos ke-paliukà suraikë, o maisto pramonësdarbuotojo specialybës mokiniaidalino po gabalëlá visai mokyklosbendruomenei, kad parsineðtø á na-mus ir, padëjæ á saugià vietà, laiky-tø visus metus, þinodami, kad ðv.Agota – namø sergëtoja.

Raminta BATÛRAITË,Këdainiø PRC Pramonës ir paslaugø

skyriaus MPD8 grupës mokinë

Rengiasi jaunimo sambûriui

Á Jaunimomokyklà

atvykæ„Bravo

mokiniai2013“

organizato-riai susitiko

su nominan-tais, diskuta-vo, filmavo.

Ðv. Agotosduona – namøsergëtoja.

Visø dëmesá traukë spalvingas stendas.


Projekto „Kraðto ðviesa“ rubrikà„Lietuvos vidury“ remia


VVVVVasario 12 dienà Nociûnøasario 12 dienà Nociûnøasario 12 dienà Nociûnøasario 12 dienà Nociûnøasario 12 dienà Nociûnøkaime ðurmuliavo Uþgavëniøkaime ðurmuliavo Uþgavëniøkaime ðurmuliavo Uþgavëniøkaime ðurmuliavo Uþgavëniøkaime ðurmuliavo Uþgavëniøpersirengëliaipersirengëliaipersirengëliaipersirengëliaipersirengëliai, kurie, susirinkæ, kurie, susirinkæ, kurie, susirinkæ, kurie, susirinkæ, kurie, susirinkæprie lauþo, varë þiemà ið kiemo,prie lauþo, varë þiemà ið kiemo,prie lauþo, varë þiemà ið kiemo,prie lauþo, varë þiemà ið kiemo,prie lauþo, varë þiemà ið kiemo,stebëjo Èiuèelos ðoká lauþostebëjo Èiuèelos ðoká lauþostebëjo Èiuèelos ðoká lauþostebëjo Èiuèelos ðoká lauþostebëjo Èiuèelos ðoká lauþoliepsnoje.liepsnoje.liepsnoje.liepsnoje.liepsnoje.

Prie ðventës organizatoriøKëdainiø kultûros centro Nociû-nø skyriaus darbuotojø prisijun-gë kaimo bendruomenë, parduo-tuvës „Aibë“ pardavëjos, kuriosvirto graþiomis Uþgavëniø èigonë-lëmis.

„Visi kartu ðoko, dainavo,þaidë, voliojosi sniege, triukðma-

Veronika KURÐEVIÈIENË

„Ið maþos gilës didelis medis„Ið maþos gilës didelis medis„Ið maþos gilës didelis medis„Ið maþos gilës didelis medis„Ið maþos gilës didelis medisuþauga“. Ði liaudies patarlë iruþauga“. Ði liaudies patarlë iruþauga“. Ði liaudies patarlë iruþauga“. Ði liaudies patarlë iruþauga“. Ði liaudies patarlë irbuvo leitmotyvas, skambëjæsbuvo leitmotyvas, skambëjæsbuvo leitmotyvas, skambëjæsbuvo leitmotyvas, skambëjæsbuvo leitmotyvas, skambëjæsKauno tautinës kultûros centroKauno tautinës kultûros centroKauno tautinës kultûros centroKauno tautinës kultûros centroKauno tautinës kultûros centroorganizuotose respublikinëseorganizuotose respublikinëseorganizuotose respublikinëseorganizuotose respublikinëseorganizuotose respublikinësevarþytuvëse, á kurias, susipaþinævarþytuvëse, á kurias, susipaþinævarþytuvëse, á kurias, susipaþinævarþytuvëse, á kurias, susipaþinævarþytuvëse, á kurias, susipaþinæsu nuostatais ir konkurso sàlygo-su nuostatais ir konkurso sàlygo-su nuostatais ir konkurso sàlygo-su nuostatais ir konkurso sàlygo-su nuostatais ir konkurso sàlygo-mis, panoro vykti ir Surviliðkiomis, panoro vykti ir Surviliðkiomis, panoro vykti ir Surviliðkiomis, panoro vykti ir Surviliðkiomis, panoro vykti ir SurviliðkioVVVVVinco Svirskio pagrindinësinco Svirskio pagrindinësinco Svirskio pagrindinësinco Svirskio pagrindinësinco Svirskio pagrindinësmokyklos etnokultûros klubasmokyklos etnokultûros klubasmokyklos etnokultûros klubasmokyklos etnokultûros klubasmokyklos etnokultûros klubas„Ainiai“.„Ainiai“.„Ainiai“.„Ainiai“.„Ainiai“.

Prisilietë prie V. Svirskiokûrybos

Savo programos aðimi jie nu-sprendë dar kartà prisiliesti prieVinco Svirskio kûrybos lobiø, jokuklios asmenybës, savo kraðto pa-proèiø ir tarmës bei 19–20 amþiujeLietuvoje klestëjusiø amatø. Pa-màstæ, kad visa tai klubui áveikiama– suskato ruoðtis. Vasario 6-oji at-ëjo greit – metas vykti á varþytuves.

„Ðios respublikinës varþytu-vës buvo renginys, kurio metu tik-rai praplëtëme þinias apie protë-viø paproèius, tradicijas, liaudieskûrybà ávairiuose regionuose,smagiai bendravome. Girdëjomeiðradingai pritaikytà dainuojamà-jà, pasakojamàjà ir smulkiàjà tau-tosakà, renginio metu skambëjolietuviø liaudies instrumentinëmuzika, nuostabios sutartinës. Ávarþytuves susirinko respublikosmokyklø, neformaliojo ugdymoástaigø mokiniai. Komandø turë-jo bûti 12, bet gripas, matyt, paki-

Kraðtieèio meilë gimtinei ákvepia

Nociûnø bendruomenëje – Uþgavëniø ðëlsmas

ðo kojà, nes susirinko tik septy-nios. Mûsø klubui tai buvo puikigalimybë ið arèiau paþinti lietuviøetninæ kultûrà, ið profesionalø ið-girsti motyvuotus patarimus. Kar-tu su mumis Kauno tautinës kul-tûros centre varþësi Dzûkijos mo-kiniai“, – pasakojo etnokultûrosklubo „Ainiai“ nariai.

Prisistatë savo tarme

Kol tautosakos malûnas ûþë,kol tarmiø miltai byrëjo, visi turëjoprogos ðnektelt apie tarmes ir ama-tus. Ir ne bet kokius, o apie XIX–XX amþiaus Lietuvoje vyravusius.

Pirmiausiai visos komandosprisistatë savo tarme ir pristatë sa-vo mokyklà meninës iðraiðkos prie-monëmis: surviliðkieèiai ðoko au-tentiðkà ratelá ir skaidrëse pristatëmokyklos veiklà, susijusià su me-

dþio droþyba. Skaidres komentavosava tarme, o kadangi tarmë nëralabai ryðki, pasinaudojo rytø aukð-taièiø panevëþiðkiø patarme (ðio ra-jono ribos 2 km nuo Surviliðkio). Poto sekë viktorina „Tarmës“, kur tu-rëjo atsakyti á 12 klausimø.

Tapo prizininkais

„Po pertraukos ásisukome áamatus, nes vël turëjome prista-tyti savo propaguojamà amatà,pasirinkdami laisvà kompozicijà.Mes rinkomës Juozo Kondroto vi-zijà „Atspeikëk, Vinculi“. Po to se-kë antra viktorina „Amatai“. Per-traukos metu autentiðkas Aukðtai-tijos kraðto dainas atliko pats ko-misijos pirmininkas Algirdas Svi-dinskas – Kauno tautinës kultûroscentro mokytojas, Rytø aukðtaièiøsambûrio seniûnas, tekstø ir dai-

vo, taip varydami þiemà iðkiemo. Uþgavëniø medikëvisiems susirinkusiems bu-vo paruoðusi gydomosiosmikstûros nuo gripo, kuristaip pat neaplenkë nociûnið-kiø. Ðio stebuklingo vaisto uþ-teko ir maþiems, ir dideliems.Na, o stebëdami Laðininio irKanapinio kovà labai pergy-veno, kuris nugalës.

Dþiaugdamiesi Kana-pinio pergale, visi balsu su-riko, kad þiemai laikas iðke-liauti ir kad visi labai lau-kia pavasario“, – pasakojoNociûnø bendruomenëspirmininkë Vaida Stanevi-èienë.

nø autorius.Didþiausia staigmena laukë

tada, kai komisija ëmë skelbti re-zultatus. Netikëjome nei mes, neimus atlydëjusi palaikymo koman-da, kad iðkovosime prizinæ vietà.Ir staiga – klubas „Ainiai“ – IIvieta. Glëbys dovanø kiekvienamdalyviui, diplomas ir kulinariniopaveldo milþiniðkas duonos kepa-las klubui, kvietimas visiems ge-guþës mënesá á respublikiná fol-kloro festivalá „Atataria lamz-dþiai 2013“. Kas gali bûti geriauir smagiau“, – dþiaugësi survilið-kieèiai.

Smagiai praleido laikà

Dþiaugsmà pratæsë boulingoklube, kur smagiai praleido laikà,ir picerijoje, skanaudami savo më-giamas picas. Mokiniai dar sykágráþo prie varþytuviø akimirkø, kaijau savoje mokykloje valgë sëk-mës tortà, skanavo patys ir vaiði-no kitus laimëta duonute.

Dëkoja uþ palaikymà

„Ðiame konkurse turëjomegalimybæ parodyti saviraiðkà ir

savivertæ – supratome, dirbta neveltui, esame ðio to verti. Tai ska-tina judëti á prieká ir realizuotinaujas idëjas.

Mes, mokiniai, be pagalbosnegalëtumëme niekur iðvykti, to-dël esame nuoðirdþiai dëkingi:mokyklos direktorei uþ sudarytàgalimybæ ir paskatinimà vykti ávarþytuves, mokytojui Rolandui –uþ leidimà pasinaudoti savo su-kurtø droþiniø kolekcija, vairuo-tojui Rimvydui – uþ saugià kelio-næ ir kantrybæ, mokytojai VydaiMarijai – uþ buvimà su mumis irpalaikymà varþytuvëse, mokyto-jai Raselei – uþ autentiðko rate-lio „Boba sake gaidá pjausim“idëjà, muzikos mokytojai Audro-nei – uþ konsultacijas ir patari-mus ir visiems tëveliams, kuriesudarë sàlygas, kad vaikai, nevar-þydami savæs, galëtø iðbandytiboulingo klubo malonumus, ska-niai pasivaiðinti, apsirûpinti lauk-tuvëmis.

Paþadame ir ateityje Jûsønenuvilti ir gráþti namo, parodæviskà, kà galime geriausio“, – dë-koja uþ pagalbà „Ainiø“ klubonariai.

Nociûniðkiaivisi kartu ðoko,dainavo, þaidë,voliojosisniege,triukðmavo,taip varydamiþiemà iðkiemo.

SurviliðkioVinco Svirskio

pagrindinësmokyklos

etnokultûrosklubas „Ainiai“

respublikinësevarþytuvëse

uþëmë antràvietà.

Kol tautosakos malûnas ûþë, kol tarmiø miltai byrëjo, visi turëjoprogos ðnektelt apie tarmes ir amatus.

2013 m. vasario 23 d. 7


VVVVVisà savaitæ keturios Kaunoisà savaitæ keturios Kaunoisà savaitæ keturios Kaunoisà savaitæ keturios Kaunoisà savaitæ keturios Kaunokolegijos Këdainiø J. Radkolegijos Këdainiø J. Radkolegijos Këdainiø J. Radkolegijos Këdainiø J. Radkolegijos Këdainiø J. Radvilosvilosvilosvilosvilosfakulteto studentës dirbo sufakulteto studentës dirbo sufakulteto studentës dirbo sufakulteto studentës dirbo sufakulteto studentës dirbo suvaikais: vedë popietes, skaitëvaikais: vedë popietes, skaitëvaikais: vedë popietes, skaitëvaikais: vedë popietes, skaitëvaikais: vedë popietes, skaitëpaskaitas, formavo bendravimo irpaskaitas, formavo bendravimo irpaskaitas, formavo bendravimo irpaskaitas, formavo bendravimo irpaskaitas, formavo bendravimo irbendradarbiavimo ágûdþius, mokëbendradarbiavimo ágûdþius, mokëbendradarbiavimo ágûdþius, mokëbendradarbiavimo ágûdþius, mokëbendradarbiavimo ágûdþius, mokëkaip iðvengti þalingø áproèiø irkaip iðvengti þalingø áproèiø irkaip iðvengti þalingø áproèiø irkaip iðvengti þalingø áproèiø irkaip iðvengti þalingø áproèiø irsveikai gyventi bei kartu vaidinosveikai gyventi bei kartu vaidinosveikai gyventi bei kartu vaidinosveikai gyventi bei kartu vaidinosveikai gyventi bei kartu vaidinosudëtingas situacijas. Studentëssudëtingas situacijas. Studentëssudëtingas situacijas. Studentëssudëtingas situacijas. Studentëssudëtingas situacijas. Studentësásitikinusios, kad jø atlikti projektaiásitikinusios, kad jø atlikti projektaiásitikinusios, kad jø atlikti projektaiásitikinusios, kad jø atlikti projektaiásitikinusios, kad jø atlikti projektaidavë naudos ne tik vaikams, bet irdavë naudos ne tik vaikams, bet irdavë naudos ne tik vaikams, bet irdavë naudos ne tik vaikams, bet irdavë naudos ne tik vaikams, bet irjoms paèioms.joms paèioms.joms paèioms.joms paèioms.joms paèioms.

Ágyvendino projektus

Praëjusiø metø gruodþio më-nesá Kauno kolegijos Këdainiø J.Radvilos fakulteto Filologijos iredukologijos katedros Socialinëspedagogikos ketvirto kurso stu-dentës Vida Dorochinienë, ErikaBelousovienë, Inga Mikusievièie-në ir Angelë Gabnienë, vadovau-jamos darbo vadovo Nerijaus Lei-kaus, sëkmingai baigë ágyvendin-ti þalingø áproèiø projektà.

Jo metu atliktø veiklø dëkajos ne tik pagilino savo þinias irpraturtino patirtá, bet ir daug nau-dingø dalykø iðmokë tikslinæ að-tuoneriø trylikos metø vaikø gru-pæ.

Pasirinko temas

Kiekviena studentë buvo pa-sirinkusi savo temà ir sritá, kuriaiskyrë visà savo dëmesá ir laikà.

Tad V. Dorochinienë suren-gë popietæ „Alkoholio vartojimoprieþastys bei neigiamas poveikisþmogaus organizmui, vartojimopasekmës“, kurios metu vaikai su-paþindinti su alkoholio vartojimoprieþastimis, neigiamu poveikiuþmogaus organizmui, vartojimopasekmëmis.

D. Grunskienë kalbëjo tema„Rûkymo þala þmogaus organiz-mui ir numatyti baudþiamieji ásta-tymai dël nepilnameèiø rûkymo“.Tad vaikai gilino savo þinias apierûkymo þalà, suþinojo baudþia-muosius ástatymus dël nepilname-èiø rûkymo.

Ðios studentës valandëlëjebuvo parodytas vaidinimas apiecigaretes. Vaikams buvo smagumatyti vaidinanèias mamas ir kar-tu gauti reikalingà informacijàapie cigareèiø þalingà poveiká or-ganizmui.

Surengë popietes

E. Belousovienë su jaunai-siais projekto dalyviais surengëpopietæ „Atsisakymo ágûdþio for-mavimas“. Vaikai suþinojo apieatsisakymo ágûdá, jiems buvo for-muojama neigiama nuostata á ta-bako, alkoholio vartojimà ir tei-giamas poþiûris á atsisakymà.

I. Mikusievièienë su vaikaisdalyvavo uþsiëmime „Supaþindi-nimas su pagalbos ieðkojimo bû-dais“, kuriame suteiktos þiniosapie galimus pagalbos ieðkojimobûdus ir ugdomi pagalbos ieðko-jimo gebëjimai. A. Gabnienë or-ganizavo popietæ „Turiningas lais-

J. Radvilos fakulteto bendruomenës gyvenimas ið arti

valaikio praleidimas. Sveikos gy-vensenos propagavimas, þiniø irágûdþiø átvirtinimas“.

Ugdo atsparumà

Studenèiø manymu, ðiameprojekte taikytos priemonës irmetodai padëjo vaikams formuo-ti teigiamas nuostatas, pagerinotarpusavio santykius su tëvais irbendraamþiais bei ugdë socialináatsparumà didinanèius ágûdþius.

Jos pastebëjo, kad atlikdamiávairias uþduotis vaikai sugeba ið-sakyti savo nuomonæ, pasakyti„ne“ – atlaikant bendraamþiøspaudimà, taip pat iðmoko sava-rankiðkai nuspræsti ir atsakyti uþsavo pasirinkimà, susivokti savojausmuose, rasti iðeitis kebliose si-tuacijose ir kt.

Ávykdþiusios programà, stu-dentës paskutinëje veikloje þaidi-mø bûdu atliko vaikø apklausà irpatikrino jø þinias. Jos ásitikinu-sios, jeigu vaikø poþiûris á tà patáreiðkiná ir þinios apie já pakito, va-dinasi, programa buvo efektyvi.

Mokë atsisakyti

E. Belousovienë surengë so-cialinio ágûdþio formavimo valandë-læ. Uþsiëmimo metu vaikams buvoformuojamas atsisakymo ágûdis.

„Mano projekto tikslas –suteikti þiniø: kas yra atsisakymoágûdis, kodël jis reikalingas, kaipreikia atsisakyti ir formuoti atsisa-kymo ágûdá. Taip pat lavinome at-mintá, gilinome þinias apie alkoho-lio ir rûkymo neigiamas pasekmes,

formavome neigiamà nuostatà á ta-bako, alkoholio vartojimà ir teigia-mà poþiûrá á jø atsisakymà“, – pa-sakojo E. Belousovienë.

Popietës metu studentë suvaikais ne tik dalyvavo pokalbyjeir diskutavo, bet ir demonstravotam tikras su rûkymu ir alkoholiovartojimu susijusias vaidybines si-tuacijas, taip pat pasiûlë iðmoktàatsisakymo ágûdá pabandyti taiky-ti savo kasdieninëje veikloje – na-muose, kieme, mokykloje, ben-draujant ir þaidþiant su draugais,leidþiant laikà su artimaisiais.

Buvo keli tikslai

Tuo tarpu kita socialinës pe-dagogikos studentë I. Mikusievi-èienë atliko savarankiðkà darbàtema „Supaþindinimas su pagal-bos ieðkojimo bûdais“. Ji su 8–13metø vaikais atliko kûrybiniusdarbus, surengë praktiná mokymà.

„Ágûdþio ugdymo popietëstikslai buvo keli: mokomasis – su-teikti vaikams informacijà, kodël,kur ir kaip reikia ieðkoti pagalbos;lavinamasis – lavinti vaikø kûry-biðkumà, bendravimo ágûdþius, irauklëjimasis – formuoti nuostatà,kad pagalbos ieðkoti bûtina, ugdy-ti pagalbos ieðkojimo gebëjimà“,– aiðkino I. Mikusievièienë.

Su jaunaisiais projekto daly-viais ji kalbëjo apie tai, kur ir kaipgalima kreiptis pagalbos, jei jiemsákyriai siûloma ar net verèiama rû-kyti ir vartoti alkoholá.

„Vëliau kartu aptarëme tai, kàvaikai suþinojo, pamatë, vaidino irsuprato“, – sakë I. Mikusievièienë.

Atliko bandymà

Studentë V. Dorochinienëvaikus supaþindino su alkoholiovartojimo prieþastimis, neigiamupoveikiu þmogaus organizmui irjo vartojimo pasekmëmis. Kartujie dalyvavo pokalbyje ir daug dis-kutavo. Be to, vaikai kartu su stu-dentëmis atliko bandymà su þel-menukais, kuriuos sodino á atski-rus indelius ir laistë su alkoholiuir nuorûkomis bei ðvariu vande-niu, kiekvienà dienà, stebëdami,kaip jie dygsta ir lygindami þelme-nis tarpusavyje.

„Paaiðkinau vaikams, kodël al-koholiniø gërimø vartojimas kenkiajø sveikatai, kokios prieþastys skati-na juos vartoti ir kokiø dël to kylaproblemø. Kalbëjomës apie toleran-tiðkumà vienas kitam, neigiamà po-þiûrá á alkoholio vartojimà ir pasek-mes“, – kalbëjo V. Dorochinienë.

Gali padëti

Studentë pasakojo vaikams,kad ne visais suaugusiais asmeni-mis galima pasitikëti.

„Vaikai turi þinoti, kad pa-prastai suaugusieji yra geri, linkivaikams gero, gali padëti iðtikusbëdai. Taèiau yra suaugusiøjø, ku-rie gali nuskriausti, pakenkti vai-kams. Kadangi sunku perprastinepaþástamø asmenø ketinimus,

geriau ið viso su jais nebendrauti,jei ðalia nëra tëvø ar pedagogø“,– aiðkino V. Dorochinienë.

Pakartojo þinias

Tuo tarpu A. Gabnienë suor-ganizavo sportiná renginá, kuriometu vaikai ne tik turiningai pra-leido laisvalaiká, bet ir suþinojoapie sveikà gyvensenà bei átvirti-no savo þinias ir ágûdþius.

„Su vaikais ne tik pakartojo-me þinias apie bendravimà, alko-holio ir rûkymo þalà bei pasekmes,taip pat prisiminëme atsisakymoir pagalbos ieðkojimo ágûdá, bet irformavome garbingo rungtyniavi-mo, bendravimo komandoje nuo-statas bei elgesá, teigiamà nuosta-tà á atsisakymà ir pagalbos ieðko-jimà“, – dëstë A. Gabnienë.

Vaikø atsiliepimai

Pasibaigus projektui studen-tës iðklausë ir vaikø atsiliepimusapie dalyvavimà jame.

Ðtai Matas suþinojo, kad ci-garetëje yra kenksmingo nikotino.Benui labiausiai patiko sodintikvieèius ir juos stebëti, o Augusti-nui – vaidinti ávairias situacijas.

Vaikai ne tik iðmoko atsisaky-ti, bet ir daug suþinojo apie þalin-gus áproèius, sveikà mitybà ir kurkreiptis pagalbos esant reikalui.

Kauno kolegijos Këdainiø J. Radvilos fakulteto studentës (ið kairës) E. Belousovienë ir I. Mikusievièienë vaikus mokë ávairiø naudingø dalykø.


Jaunieji projekto dalyviai ne tik stebëjo studenèiø V. Dorochinienës irD. Grunskienës (deðinëje) vaidinimus, bet ir patys suvaidino tam tikrassituacijas.

Vaikams patiko sodinti þelmenis ir atlikti kitas uþduotis.

/Nuotr. ið V. Dorochinienës asmeninio archyvo/



Nuo senø laikø þmonës ðventëNuo senø laikø þmonës ðventëNuo senø laikø þmonës ðventëNuo senø laikø þmonës ðventëNuo senø laikø þmonës ðventëUþgavënes, pagal tos dienos oràUþgavënes, pagal tos dienos oràUþgavënes, pagal tos dienos oràUþgavënes, pagal tos dienos oràUþgavënes, pagal tos dienos oràspëdavo, koks bus derlius, kokiaspëdavo, koks bus derlius, kokiaspëdavo, koks bus derlius, kokiaspëdavo, koks bus derlius, kokiaspëdavo, koks bus derlius, kokiavasara. Uþgavëniø ðventëvasara. Uþgavëniø ðventëvasara. Uþgavëniø ðventëvasara. Uþgavëniø ðventëvasara. Uþgavëniø ðventëneaplenkë ir Ðëtos seniûnijos.neaplenkë ir Ðëtos seniûnijos.neaplenkë ir Ðëtos seniûnijos.neaplenkë ir Ðëtos seniûnijos.neaplenkë ir Ðëtos seniûnijos.Ðëtos socialiniame ir ugdymoÐëtos socialiniame ir ugdymoÐëtos socialiniame ir ugdymoÐëtos socialiniame ir ugdymoÐëtos socialiniame ir ugdymocentre þiemà ið kiemo varëcentre þiemà ið kiemo varëcentre þiemà ið kiemo varëcentre þiemà ið kiemo varëcentre þiemà ið kiemo varëmaþieji darþelinukaimaþieji darþelinukaimaþieji darþelinukaimaþieji darþelinukaimaþieji darþelinukai, o Pagiriuose, o Pagiriuose, o Pagiriuose, o Pagiriuose, o Pagiriuose– bendruomenës nariai– bendruomenës nariai– bendruomenës nariai– bendruomenës nariai– bendruomenës nariai.....

Kaukes pasigamino patys

Socialiniame ir ugdymo cen-tre surengtos ðventës tikslas – su-paþindinti vaikus su Uþgavëniøtradicijomis, paproèiais, suþino-ti, kaip ðventë senoliai ir kokiostradicijos liko iki mûsø dienø.

Vaikai su tëveliais patys ga-mino Uþgavëniø kaukes, padëjosukurti ðiaudinæ Moræ. Ðiemetvaikai patys pamatë, kaip ji atsi-

Ðëtoje ir Pagiriuose puoselëjamos tradicijos

randa. Ikimokyklinukai kiðo ðiau-dus á maiðà, rengë „moteriðkæ“,guaðu margino jos aprëdà.

Ruoðësi atsakingai

Vaikai turëjo galimybæ su-prasti, kad ne þmogus degs antlauþo, o tik jo blogø darbø, min-èiø atvaizdas.

„Darþelinukai atsakingairuoðësi ðventei: patys maiðë bly-nø teðlà, dalyvavo varþybose, va-þinëjo rogutëmis. Ðventë suteikëdaug dþiaugsmo, juoko pramogø.Dëkojame tëveliams, padëju-siems surengti nuostabià ðventæ“,– pasakojo Ðëtos socialinio ir ug-dymo centro vyr. auklëtoja Gra-þina Dranseikienë.

Persirengëliams buvodosnûs

Uþgavënës Pagiriuose pra-ûþë su vëjo gûsiais, sniego dribs-

niais, persirengëliø eitynëmis irMorës deginimu. Visi kiemø ðei-mininkai buvo svetingi ir dosnûspersirengëliams: jauniesiems, èi-gonëms, meðkai, Kanapiniui ir La-ðininiui bei visame bûryje besi-blaðkanèiai giltinei.

Pagelbëjo bendruomenei

Tiek Uþgavënëms, tiek ki-toms ðventëms pagirieèiai praðoûkininkø bei verslininkø pagalbos.Ir ðiais metais neliko be jos. Vla-das Pribuðauskas ne tik davë mal-kø, bet ir mielai talkino krauda-mas lauþà. Ûkininkai Vitalija irBronius Paulauskai prie lauþo vi-sus vaiðino ekologiðka þirniø koðesu spirguèiais bei raudonëlio ar-bata, o kad bûtø soèiau, visi raga-vo gardþiø blynø.

Prie ðurmulio rengimo akty-viai prisidëjo ir Pagiriø bendruo-menës valdyba. Bendruomenëspirmininkë Daiva Noreikienë kar-

Ðventëje visiems pakako darbo ir linksmybiø.

Blynai kepë èia pat, ant lauþo.


tu su Pagiriø seniûnaite Rita Bag-doniene sëdo á persirengëliø ve-þimà. Jau treèius metus ið eilës sa-vo automobiliu persirengëlius á to-limiausius kiemus veþa ÈeslovasBurevièius.

Labiausiai dþiaugësi vaikai

Lauþu ir visomis kitomis at-rakcijomis labiausiai dþiaugësi


Uþgavëniø ðventë JaunimoUþgavëniø ðventë JaunimoUþgavëniø ðventë JaunimoUþgavëniø ðventë JaunimoUþgavëniø ðventë Jaunimomokykloje tradiciðkai ðvenèiamamokykloje tradiciðkai ðvenèiamamokykloje tradiciðkai ðvenèiamamokykloje tradiciðkai ðvenèiamamokykloje tradiciðkai ðvenèiamakasmet. Á jos organizavimàkasmet. Á jos organizavimàkasmet. Á jos organizavimàkasmet. Á jos organizavimàkasmet. Á jos organizavimàásitraukia mokiniaiásitraukia mokiniaiásitraukia mokiniaiásitraukia mokiniaiásitraukia mokiniai, jø tëvai, jø tëvai, jø tëvai, jø tëvai, jø tëvai,,,,,mokytojaimokytojaimokytojaimokytojaimokytojai. Uþgavënës neásivaiz-. Uþgavënës neásivaiz-. Uþgavënës neásivaiz-. Uþgavënës neásivaiz-. Uþgavënës neásivaiz-duojamos be kaukiø ir þaidimø,duojamos be kaukiø ir þaidimø,duojamos be kaukiø ir þaidimø,duojamos be kaukiø ir þaidimø,duojamos be kaukiø ir þaidimø,tai savotiðkas karnavalas, kuriotai savotiðkas karnavalas, kuriotai savotiðkas karnavalas, kuriotai savotiðkas karnavalas, kuriotai savotiðkas karnavalas, kuriometu siautëja þydaimetu siautëja þydaimetu siautëja þydaimetu siautëja þydaimetu siautëja þydai, èigonai, èigonai, èigonai, èigonai, èigonai,,,,,daktaraidaktaraidaktaraidaktaraidaktarai, raganos, v, raganos, v, raganos, v, raganos, v, raganos, velniaielniaielniaielniaielniai,,,,,giltinës, oþiaigiltinës, oþiaigiltinës, oþiaigiltinës, oþiaigiltinës, oþiai, gervës., gervës., gervës., gervës., gervës.

Ðventës dienà á siautulá ak-tyviai ásitraukë 9B produktyviojomokymosi klasës mokiniai ir pe-dagogës Violeta Ramanauskaitë,Laura Paulauskienë bei muzikos

mokytojas Vidmantas Golcas.Tà dienà mokyklos bendruo-

menæ pasitiko persirengëliai – La-ðininis, Kanapinis, èigonës ir dak-tarai.

Moksleiviø keptø blynø kva-pas viliojo ið tolo. Popietës metumokinukai susipaþino su Uþgavë-niø tradicijomis: kokie valgiai val-gomi, kaip gaminamos kaukës, ko-dël sudeginama Morë, dël ko kau-nasi Laðininis su Kanapiniu. O kadþiema iðsigàstø, mokykloje ben-druomenë triukðmavo, siautë, ðoko,trypë. Po renginio vaikai, uþsidëjækaukes, linksmi patraukë namo.

„Uþgavëniø tradicija – tai dë-mesys etnokultûrai ir paproèiams.Domëjimasis jais, jø propagavi-mas brangus jauniems þmonëms,viltingai þiûrintiems á ateitá“, –sakë Jaunimo mokyklos produk-tyviojo mokymosi 9B klasës mo-kiniai.

Dëmesys etnokultûrai ir paproèiams

vaikai. „Be abejo, norëtøsi, kadvisi pagirieèiai, ne tik vaikai, kuogreièiau pasijustø esà viena ben-druomenë, vienas kumðtis, irdaug aktyviau dalyvautø visoseðventëse.

Tad visø lauksime Kaziukoðurmulynëje“, – sakë Ðëtos kul-tûros centro Pagiriø skyriaus va-dovë Dalia Railienë.

Kad þiema iðsigàstø, pagirieèiai ðoko, trypë, siautë, triukðmavo.

Ðventës dienà á siautulá aktyviai ásitraukë ir mokiniai, ir mokytojai.


ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

Kraðto ðviesuoliai

/Nukelta á 3 psl./

/Nukelta á 2 psl./

Rubrikoje „Kraðto ðviesuoliai“ supaþindiname su iðkiliais Këdainiø kraðto þmonëmis, dabartinës kultûrossergëtojais, gerø idëjø, pilietinës iniciatyvos skleidëjais, þymiais mûsø kraðto þmonëmis, visuomenëje ir bendruo-menëse gerbiamais ðviesuoliais. Tikime, kad visuose rajono kampeliuose dar yra þmoniø, kuriø gyvenimas ir dar-bai verti ðviesuolio vardo.

Skambinkite, raðykite ir papasakokite mumsapie Këdainiø kraðto ðviesuolius.

Norime, kad apie tokius þmones þinotø,vertintø ir ið jø dvasinës stiprybës

semtøsi tiek jaunuomenë,tiek vyresnieji laikraðèio skaitytojai.

Lauksime Jûsø laiðkø ir skambuèiøel. paðtu [email protected]

Teirautis redakcijos tel. 56 511

Këdainiø kraðto ðviesuoliai – 2013

Per maþytá langelá atsiveriaplatus pasaulis

V. Valatka laiko save truputá konservatyviu þmogumi, nes skaitmeniniai fotoaparatai jam ne tokie mieli, kaipsenasis mielasis „Zenit“.

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Kas uþauga ið pokario metaisKas uþauga ið pokario metaisKas uþauga ið pokario metaisKas uþauga ið pokario metaisKas uþauga ið pokario metaisgimusio berniûkðèio, kuris uþuotgimusio berniûkðèio, kuris uþuotgimusio berniûkðèio, kuris uþuotgimusio berniûkðèio, kuris uþuotgimusio berniûkðèio, kuris uþuotgeidæs dgeidæs dgeidæs dgeidæs dgeidæs dviraèio taupo pinigusviraèio taupo pinigusviraèio taupo pinigusviraèio taupo pinigusviraèio taupo pinigusfotoaparatui? Matyt, neiðvengia-fotoaparatui? Matyt, neiðvengia-fotoaparatui? Matyt, neiðvengia-fotoaparatui? Matyt, neiðvengia-fotoaparatui? Matyt, neiðvengia-mai turi uþaugti fotografas. Bentmai turi uþaugti fotografas. Bentmai turi uþaugti fotografas. Bentmai turi uþaugti fotografas. Bentmai turi uþaugti fotografas. Bentjau Këdainiø fotografø draugijosjau Këdainiø fotografø draugijosjau Këdainiø fotografø draugijosjau Këdainiø fotografø draugijosjau Këdainiø fotografø draugijosnario Vnario Vnario Vnario Vnario Vytauto ytauto ytauto ytauto ytauto VALAVALAVALAVALAVALATKOSTKOSTKOSTKOSTKOS atveju atveju atveju atveju atvejuið tikrøjø taip ir buvo. Tið tikrøjø taip ir buvo. Tið tikrøjø taip ir buvo. Tið tikrøjø taip ir buvo. Tið tikrøjø taip ir buvo. Tiesa,iesa,iesa,iesa,iesa,fotografija jam – tik pomëgis, ofotografija jam – tik pomëgis, ofotografija jam – tik pomëgis, ofotografija jam – tik pomëgis, ofotografija jam – tik pomëgis, omaitintoja buvo ðaltkalvio profesija,maitintoja buvo ðaltkalvio profesija,maitintoja buvo ðaltkalvio profesija,maitintoja buvo ðaltkalvio profesija,maitintoja buvo ðaltkalvio profesija,tttttaèiau 63-ejø metø këdainietisaèiau 63-ejø metø këdainietisaèiau 63-ejø metø këdainietisaèiau 63-ejø metø këdainietisaèiau 63-ejø metø këdainietismano, kad fotografavimas jammano, kad fotografavimas jammano, kad fotografavimas jammano, kad fotografavimas jammano, kad fotografavimas jampadëjo stiebtis ir nenuslystipadëjo stiebtis ir nenuslystipadëjo stiebtis ir nenuslystipadëjo stiebtis ir nenuslystipadëjo stiebtis ir nenuslysti.....

Vaiko noras – fotografuoti

– Nuo kada fotografuojate?– Pradëjau nuo dvylikos metø,

kai ásigijau pirmà fotoaparatà. Tokápaprastà, „Vesna“, uþ deðimt rubliø,kuriuos pats susitaupiau.

Tëvai nesitaðkë pinigais, nespatys kûrësi, kaip sakoma, nuo nu-lio, bet mama retkarèiais duodavokoká rubliukà uþ pagalbà darþe.

– Neátikëtina, kad anos epo-chos dvylikametis berniûkðtis tau-pë ne dviraèiui, o fotoaparatui!

– Oi, dviratá gavau bûdamas jauaðtuoniolikos. Já padovanojo tëvas.O ið kur tas vaiko noras turëti foto-aparatà? Neþinau.

Gal tai buvo epocha, kai Lie-tuvoje ëmë formuotis domëjimasisfotografija?

Mano bendraamþiai irgi norë-jo fotografuoti.

Vienas bendraklasis, kurio ðei-ma buvo ðiek tiek labiau pasiturinti,pavogë ið savo tëvø pinigø ir keliemssavo draugams nupirko ne kà kita,o po fotoaparatà „Smena“. Ar gali-te ásivaizduoti?

2013 m. vasario 23 d.2 popietei

Uþgavëniø rytà KëdainiøUþgavëniø rytà KëdainiøUþgavëniø rytà KëdainiøUþgavëniø rytà KëdainiøUþgavëniø rytà Këdainiøpolicijos darbuotojai buvopolicijos darbuotojai buvopolicijos darbuotojai buvopolicijos darbuotojai buvopolicijos darbuotojai buvoryþtingai ryþtingai ryþtingai ryþtingai ryþtingai nusiteikæ pakviestinusiteikæ pakviestinusiteikæ pakviestinusiteikæ pakviestinusiteikæ pakviestivisø laukiamà pavasará. O kasvisø laukiamà pavasará. O kasvisø laukiamà pavasará. O kasvisø laukiamà pavasará. O kasvisø laukiamà pavasará. O kasgali þiemà ið kiemo iðvarytigali þiemà ið kiemo iðvarytigali þiemà ið kiemo iðvarytigali þiemà ið kiemo iðvarytigali þiemà ið kiemo iðvarytigreièiau negreièiau negreièiau negreièiau negreièiau negu linksmasgu linksmasgu linksmasgu linksmasgu linksmaskolektyvas?kolektyvas?kolektyvas?kolektyvas?kolektyvas?

Uþgavëniø pusryèiø stalas,nuklotas paèiø ruoðtomis vaiðë-mis, viliojo kvapais, ir nematytais,ir pamëgtais valgiais, garuojanèiaarbata...

O kokios Uþgavënës be links-mybiø?! Su trenksmu ir muzika á

Komisariate esanèiame Policijos centre moksleiviams buvoKomisariate esanèiame Policijos centre moksleiviams buvoKomisariate esanèiame Policijos centre moksleiviams buvoKomisariate esanèiame Policijos centre moksleiviams buvoKomisariate esanèiame Policijos centre moksleiviams buvoskaitoma prevencinë paskaita „Narkotikø vartojimo prieþastys irskaitoma prevencinë paskaita „Narkotikø vartojimo prieþastys irskaitoma prevencinë paskaita „Narkotikø vartojimo prieþastys irskaitoma prevencinë paskaita „Narkotikø vartojimo prieþastys irskaitoma prevencinë paskaita „Narkotikø vartojimo prieþastys irpasekmës“. Daugumà moksleiviø sudarë jaunieji policijos rëmëjaipasekmës“. Daugumà moksleiviø sudarë jaunieji policijos rëmëjaipasekmës“. Daugumà moksleiviø sudarë jaunieji policijos rëmëjaipasekmës“. Daugumà moksleiviø sudarë jaunieji policijos rëmëjaipasekmës“. Daugumà moksleiviø sudarë jaunieji policijos rëmëjaiir centrà lankantys vaikaiir centrà lankantys vaikaiir centrà lankantys vaikaiir centrà lankantys vaikaiir centrà lankantys vaikai.....

Pokalbio dalyviø veidai labai rimti, nes labai rimta irpokalbio tema.

Á vaikus prabilo savitai

Policijos pareigûnai norëjonetradiciðkai pateikti informacijàapie narkotikø þalà, todël á Polici-jos centrà buvo pakviestas socia-linës reabilitacijos centro „Viltiesðvyturys“ psichologas Donatas L.bei jo kolega Eligijus U.

Psichologo paskaita suteikëdaug naudingos informacijos.Moksleiviai iðsakë savo poþiûrá ánarkotikus, kitus þalingus ápro-èius.

Pareigûnai tikisi, kad tokierenginiai maþins neigiamà socia-linës aplinkos átakà moksleiviams,

Atvërë duris pavasariui

Stalas nukrautas paèiø darbuotojø suneðtais valgiais, o ðmaikðtumo„dozæ“ atneðë persirengëliai.

komisariatà suguþëjo bûrys links-mintojø. Jie, „iðgirdæ apie komi-sariate siauèianèià epidemijà“, at-veþë „skiepø“.

„Daktarytë“ su didþiuliuðvirkðtu „paskiepijo“ darbuotojus,o á bendrà ratelá juos ásuko Kana-pinis, Laðininis ir kiti linksmuoliai.

Komisariato kolektyvas likodëkingas Këdainiø kultûros cen-trui, Reginos Lukminienës vado-vaujamam folkloro kolektyvui„Jorija“ uþ atneðtà gerà nuotaikàatveriant duris pavasariui.

Auðra PUPKUTËPolicijos komisariato Organizacinio

poskyrio specialistë

átvirtins nuostatas apie neigiamànarkotikø poveiká, apsaugos vai-kus nuo narkotikø vartojimo ir ri-zikingo elgesio, gerins tarpusaviosantykius, suteiks informacijosapie psichotropiniø medþiagø, al-koholio bei tabako þalà.

„Bendradarbiaudami, dalin-damiesi prevencinio darbo patir-timi, idëjomis, mintimis norimepadaryti kaþkà naujo, ádomaus irtikimës, kad vaikams tokie susiti-kimai naudingi“, – sako komisa-riato Prevencijos poskyrio specia-listë Gintarë Ivaðkevièienë.

Irma BAJORÛNË

Janinos Monkutës-Marks galerijoje veikianèioje parodojeJaninos Monkutës-Marks galerijoje veikianèioje parodojeJaninos Monkutës-Marks galerijoje veikianèioje parodojeJaninos Monkutës-Marks galerijoje veikianèioje parodojeJaninos Monkutës-Marks galerijoje veikianèioje parodoje„Manipuliacijos“ – penkiø jaunø autoriø tekstilës darbai„Manipuliacijos“ – penkiø jaunø autoriø tekstilës darbai„Manipuliacijos“ – penkiø jaunø autoriø tekstilës darbai„Manipuliacijos“ – penkiø jaunø autoriø tekstilës darbai„Manipuliacijos“ – penkiø jaunø autoriø tekstilës darbai. Juos vienija. Juos vienija. Juos vienija. Juos vienija. Juos vienijanetradicinis poþiûris á naudojamas medþiagas, naujos idëjos.netradicinis poþiûris á naudojamas medþiagas, naujos idëjos.netradicinis poþiûris á naudojamas medþiagas, naujos idëjos.netradicinis poþiûris á naudojamas medþiagas, naujos idëjos.netradicinis poþiûris á naudojamas medþiagas, naujos idëjos.

Këdainiø profesinio rengimoKëdainiø profesinio rengimoKëdainiø profesinio rengimoKëdainiø profesinio rengimoKëdainiø profesinio rengimocentro Pramonës ir paslaugøcentro Pramonës ir paslaugøcentro Pramonës ir paslaugøcentro Pramonës ir paslaugøcentro Pramonës ir paslaugøskyriaus mokiniai kartu su savoskyriaus mokiniai kartu su savoskyriaus mokiniai kartu su savoskyriaus mokiniai kartu su savoskyriaus mokiniai kartu su savomokytojais vieðëjo Jonavosmokytojais vieðëjo Jonavosmokytojais vieðëjo Jonavosmokytojais vieðëjo Jonavosmokytojais vieðëjo Jonavospolitechnikos mokykloje, kurpolitechnikos mokykloje, kurpolitechnikos mokykloje, kurpolitechnikos mokykloje, kurpolitechnikos mokykloje, kurvyko kultûrinis edukacinisvyko kultûrinis edukacinisvyko kultûrinis edukacinisvyko kultûrinis edukacinisvyko kultûrinis edukacinisrenginys „Lietuviðko sodorenginys „Lietuviðko sodorenginys „Lietuviðko sodorenginys „Lietuviðko sodorenginys „Lietuviðko sodovitaminai þiemà“.vitaminai þiemà“.vitaminai þiemà“.vitaminai þiemà“.vitaminai þiemà“.

Këdainieèiai bûsimieji virë-jai Dovilë Atkoèiûnienë, SimonaKulieðauskaitë, padavëjai-bar-menai Santa Ðikðniûtë, Dominy-kas Pimpë, Martynas Borovièiusbei jø mokytojai apþiûrëjo jona-viðkiø surengtà darþoviø ir vaisiøparodà, vaiðinosi ðvieþiai spaus-tomis sultimis bei darþoviø ir vai-siø pyragais.

Ðaltà þiemos dienà renginiodalyvius ir sveèius ðildë karðta þi-niø viktorina bei Ritos Pilipienësðokiø grupë.

Ingrida ÐLIKIENË,Këdainiø PRC Pramonës ir

paslaugø skyrius profesijos mokytojametodininkë

Tekstilë: nuo ðvelnios vilnos ikiðiurkðtaus ðvitrinio popieriaus

Pasak galerijos direktorës Da-lios Minkevièienës–Jazdauskienës,ieðkota naujo, nematyto, moder-naus poþiûrio. Penkis autorius ga-lerija atsirinko internete perþvel-gusi daugybës Lietuvos jaunøjømenininkø darbus.

Viena ið autoriø Greta Gri-tënaitë – këdainietë. Vilniaus dai-lës akademijos ketvirtakursë siu-

Dailës akademijos studentëprisipaþino, kad mokslai Këdainiødailës mokykloje jai davë geruspagrindus. Ten mergina paþinoávairias meno technikas, gavo te-orinius pagrindus.

Monikos Kreivës darbuose –pasakojimas apie jos senelio gyve-nimà. Renatos Vinckevièiûtës pa-mëgta medþiaga – ðvitrinis popie-rius. Ið jo menininkë kuria viskà:drabuþius, seilinukus, sukûrë visàkambará su dekoruotomis sieno-mis, baldais ir ðviestuvu.

Manto Televièiaus darbas „Okas tu“ – ilgiausias galerijoje eks-ponuotas kûrinys. Tai 32 metrø il-gio austa SMS þinutë.

Aleksandros Gruðinaitës vel-ti darbai minkðti, ðvelnûs, bet „kie-tos“ minties.

Tautodailininkë L. Mockienë parodos atidaryme apstulbo: vienas kûrinysatkartojo jos paèios megztà tàdien vilkëtà sijonà.

G. Gritënaitë pirmà kartà eksponuo-ja savo nebe moksleiviðkus darbusgimtajame mieste.

/Nuotr. autorës/

vinëja, velia vilnà.Greta baigë Këdainiø dailës

mokyklà. Mokykloje jai labiausiaipatiko tapyba, bet á ðios meno ða-kos studijas ji neástojo, pasirinkotekstilæ.

„Reikëjo laiko, kol susidrau-gavau su tekstile, supratau, kasman joje patinka“, – parodos ati-darymo metu prisipaþino Greta.

/Policijos komisariato nuotr./

/Policijos komisariato nuotr./

Lietuviðko sodo vitaminai þiemà

Këdainiø PRC mokiniai dalyvavo kultûriniame edukaciniamerenginyje Jonavoje.

Darþoviø irvaisiø paroda.


popietei3

/Atkelta ið 1 psl./

Projekto „Kraðto ðviesa“ rubrikà„Kraðto ðviesuoliai“ remia

Per maþytá langelá atsiveria platus pasaulisTëvams tai atrodë paika

– Tai kas jus, vaikus, taip uþ-krëtë? Tëvai? Mokytojai?

– Mano tëvai su fotografijaneturëjo visai nieko bendra. Kaipir daugelis to meto vyresniø þmo-niø, jie laikë, kad fotografija – pai-kas dalykas. Tiesa, fotografuotisjie mëgo, bûdavo patenkinti, kaiparodydavau pavykusià jø nuo-traukà.

Mano mama jaunystëje, ka-ro metais, buvo iðveþta darbamsAustrijoje, tai ið ten atsiveþë ne-maþai nuotraukø, vadinasi, verti-no jas. Nors dalá tø nuotraukø iðjos atëmë rusø karininkai, bet li-kusià dalá pavyko iðsaugoti.

Taèiau fotografuoti paskati-no ne ðeima. Mano ir mano drau-gø „mokytojas“ buvo knyga „25fotografijos pamokos“. Jà susira-dæ skaitëme, kaip patiems pasida-ryti ryðkalus, kaip ryðkinti nega-tyvus bei nuotraukas, mokëmëskitokiø gudrybiø.

Tais laikais foto medþiagosnebuvo brangios, o ir ðeima ko-kiais 1964–1965 metais jau buvokiek prakutusi, tëvai galëjo manskirti ðiek tiek pinigø.

Motina iðgyveno didájábadà

– Jûsø tëvai buvo këdainie-èiai?

– Gimiau ir augau Këdai-niuose, dabartinës Gedimino gat-vës gale. Tëvas buvo kilæs ið Ðëtoskraðto, o mama – ukrainietë. Jiesusipaþino Austrijoje, kur buvopriversti dirbti reichui.

Mamos gyvenimas buvo ypaèdramatiðkas, nes jos ðeimai tekopatirti vadinamojo holodomoro –1932–1933 metais sovietø dirbti-nai sukelto didþiojo bado Ukrai-noje – siaubà.

Jos tëvas, mano senelis, ið ba-do mirë 1933 metais, o motina,mano senelë, iðsekusi ir visa suti-nusi ið bado, visaip bandë iðgelbëtivaikus. Kartà neturëdama jëgøpasmaugti katino apraizgë já vir-ve, gyvà ámetë á krosná ir vaikuspavalgydino pusþale jo mësa.

Matydama, kad nepajëgs ið-gelbëti vaikø, senelë paliko sep-tyneriø metø mano mamà ir ket-veriø metø jaunëlæ jos seserá tur-guje vildamasi, kad galbût jas kasnors priglobs ir iðgelbës nuo badomirties. Taip ir atsitiko.

Paèiai senelei irgi pavyko ið-gyventi, bet ji pasakojo, kaip rau-donieji komisarai ðaudë bent sau-jelës grûdø troðkusius þmones,kaip ji valgë nugaiðusá ðuná, kaipmirë jos pusseserë, kaip pussese-rës vyras tikriausiai nuþudë savovaikà, kad iðgyventø, bet vis tiekmirë badu...

Ðaknys èia, kur gimë iraugo

– Ar esate lankæsis savo ma-mos gimtinëje ir ten fotografa-væs?

– Ukrainoje teko lankytis tik1968 metais. Visa giminë ten ið-mirusi, vos vienas kitas belikæs.Su pusseserës dukra susiraðinë-ju, ji domisi Lietuva, norëtø at-vaþiuoti.

Ukrainà laikau savo antràjatëvyne, bet mano ðaknys vis dël-to èia. Taigi ir mano nuotraukose– ðito kraðto þmonës. Esu repor-terio tipo fotografas. Mane labiautraukia ne vaizdai, o þmonës, jøiðraiðkos, situacijos.

– Akivaizdu, kad labai mëgs-tate gamybines temas, tiesa?

– Negalëèiau pasakyti, kadmane domina vien gamyba, betkadangi ávairiose darbovietësedirbau ðaltkalviu, man buvo pa-togiausia fotografuoti kolegas –kaip jie susikaupæ dirba, kaip pertrumpas pertraukëles ðnekasi,kaip kartu pietauja.

Bet fotografijai reikia ðvie-sos, o cechuose jos trûkdavo, to-dël bûdavo gana sunku padarytigerø nuotraukø. Dauguma nega-tyvø – nevykæ, o gal tada ir ne-mokëjau gerai jø iðryðkinti.

Teisybë – galbût uþ kadro

– Ar fotografuojami kolegosnepykdavo? Juk ceche þmogus iriðsitepæs bûna, ir susivëlæs, irnedailiai apsirengæs.

– Jie buvo prie manæs pripra-tæ ir ðalin nevydavo. Jausdavau,kuriam labai nemalonu bûti fo-tografuojamam, tai prie to ir ne-siartindavau.

– O imdavotës bent kaþkiekreþisûros?

– Ne, niekada. Visada gau-dau tikrà momentà, tikrà þmo-gaus iðraiðkà, judesá, fiksuoju nëkiek nepadailintà situacijà, kuriman kaþkuo ádomi, patraukli arinformatyvi.

– Kiek paþástu, esate kibusvyrukas, teisybës ieðkotojas. Okas yra teisybë nuotraukoje?

– Jeigu sakyèiau, kad nuo-traukoje pagautas momentas yrateisybë, vargu ar bûèiau teisus. Tai– tik momentas. O teisybë galbûtkaþkur uþ kadro. Ir tai kaþin ar jiyra, ar apskritai egzistuoja.

Kiekvieno þmogaus sava tei-sybë – pagal jo gyvenamàjà aplin-

kà, gyvenimo principus, iðsiauklë-jimà, nuovokà, taigi kiekvienas sa-vaip jà priima ir savaip supranta.

Padëjo perprasti þmones

– Ar ásivaizduojate, koks bû-tø Jûsø laisvalaikis ir koks bûtu-mët þmogus, jeigu ne pomëgis fo-tografuoti?

– Manau, kad fotografijaman padarë didelæ átakà. Ji sutei-kë galimybæ kitaip paþiûrëti á þmo-gø, padëjo já perprasti, keitë ir for-mavo mane patá. Kas þino, galbûtir að, kaip dalis mano kartos, bû-èiau prasigëræs, jei manæs nebûtøá save átraukusi fotografija. Su fo-toaparatu sukinëjausi ir tarp to-kiø þmoniø, kurie buvo labiau ið-silavinæ, inteligentiðkesni ir iki ku-riø norëjosi stiebtis.

– Ir niekada nesijautëte ne-jaukiai, nevisavertiðkai?

– Ne. Tikrai ne. Þmogus ne-gali visko mokëti ir þinoti. Svar-biausia – jausti, kad eini á prieká irkiek esi paþengæs. Kiekvienasþmogus savo srityje gali bûti tamtikra prasme profesorius. Ir nevien apie specialybæ èia ðneku.

Labiausiai patinka dvispalvos

– Fotografui neretai tenkalaukti – tinkamai krintanèio sau-lës spindulio, ðeðëlio ar net metø

laiko. Ákyru?– Ilgai laukti – ne man. Bet

vis dëlto kartais reikia sulaukti,kol saulë pasisuks kitu kampu ar-ba kol susiklostys ádomi situacija.

– Egzistuoja nuomonë, kadtikra meninë nuotrauka – juodaibalta. Kà apie tai manote?

– Man juodai balta nuotrau-ka labiausiai patinka. Joje þaidþiadvi konkuruojanèios spalvos – jøderiniai, kontrastai, pustoniai…Ávairiaspalvë fotografija akiai –graþu, bet kad ji bûtø tikrai meni-në – labai nelengva atlikti.

– Periodas, kai ëmë atsirastiskaitmeninë fotoaparatûra irskaitmeninë nuotrauka, Jums bu-vo sunkus?

– Nelengvas, nes esu truputákonservatyvus. Mano senieji me-chaniniai aparatai tebeguli. Neið-metu jø ir dar galëèiau jais foto-grafuoti. Bet esu ásigijæs ir skait-meniná.

Kadre – kas paèiamsvarbiausia

– Ar yra buvæ taip: ðitoks pui-kus bûtø buvæs kadras, o fotoapa-rato po ranka nëra?

– Bûna. Neseniai lankëmësMaljorkoje. Einame su þmona iðpaplûdimio, o ant paaukðtinimo,sumûryto ið akmenø, sëdi jaunajuodaodë. Þmona sako: þiûrëk,kokia puiki bûtø nuotrauka! Ir tik-rai. Toji mergina tarsi ið ketaus ið-lieta – visa juoda, daili, graþios lai-kysenos. Bet fotoaparatas, deja,vieðbutyje…

– Kai pagalvoji… Fotoapa-rato objektyvas – maþutis lange-lis, bet kiek pasaulio per já gali-ma pamatyti, tiesa?

– Taip, èia – ir visa paslaptis,visas unikalumas. Þiûri per maþàlangelá, o kadre sukoncentruojitai, kas tau paèiam atrodo svar-biausia. Kartais draugai pasako:tai að bûèiau fotografavæs taip, oðità – ðitaip. Bet jie, tai – jie, o að,tai – að. Esame skirtingi, nors irartimi, ir negalime vienodai ma-tyti pasaulio.

– O tai koks tas pasaulis Jû-sø akimis?

– Ávairus. Visoks. Kartais –graþus, o kartais – atstumiantis.

– Ar vertas jis mûsø?– Ar mes jo verti – ðtai kas

svarbiausia. Bet atsakyti nesiryþ-èiau.

Meninëse V. Valatkos fotografijose dominuoja bendradarbiai, bet yra irðeimos nariø. Ðioje nuotraukoje – sûnus Andrius, kai jam buvo penkerimetai.

Juodos ir baltos spalvø konkurencija, apie kurià kalba V. Valatka, ypaèakivaizdi ðioje nuotraukoje, kurioje áamþinta Simno miestelio gyventoja.

Kopos GranKanarijoje –jau skaitme-

niniufotoaparatuV. Valatkosuþfiksuotas

vaizdas,kuriame

iðraiðkingaiþaidþia ðviesa

ir ðeðëliai.

Documents

šeštadienio laikrastis