2013 m. balandþio 13 d.

aikðtëRinkos

2013 m. balandþio 13 d.Ðeðtadienis

Kaina 1, 20 LtNr. 41 (2 554)Këdainiø rajono laikraðtis

18-ieji leidimo metai

/Nukelta á 2 psl./

Uþsakymai priimami darbo dienomis nuo 10 iki 15 val., tel. 8 630 08 600.

Ðventiniai patiekalai – á Jûsø pobûvio vietà!Ðventiniai patiekalai – á Jûsø pobûvio vietà!Ðventiniai patiekalai – á Jûsø pobûvio vietà!Ðventiniai patiekalai – á Jûsø pobûvio vietà!Ðventiniai patiekalai – á Jûsø pobûvio vietà!

Tel. 8 630 01 106, www.svenciucentras.lt.Draugaukime socialiniame tinkle http://www.facebook.com/

MaistasBanketamsFursetamsPobuviamsVestuvems

UþsisakykiteKOMPLEKSINIUS PIETUS

(kaina – 10 Lt) – atveþimas nemokamas!

Atveðime maistà á Jûsø ðventës vietà – namus, biurus, pobûviø sales, kaimoAtveðime maistà á Jûsø ðventës vietà – namus, biurus, pobûviø sales, kaimoAtveðime maistà á Jûsø ðventës vietà – namus, biurus, pobûviø sales, kaimoAtveðime maistà á Jûsø ðventës vietà – namus, biurus, pobûviø sales, kaimoAtveðime maistà á Jûsø ðventës vietà – namus, biurus, pobûviø sales, kaimoturizmo sodybas ar tiesiog á gamtà. Dekoruosime stalus, aptarnausime. Yraturizmo sodybas ar tiesiog á gamtà. Dekoruosime stalus, aptarnausime. Yraturizmo sodybas ar tiesiog á gamtà. Dekoruosime stalus, aptarnausime. Yraturizmo sodybas ar tiesiog á gamtà. Dekoruosime stalus, aptarnausime. Yraturizmo sodybas ar tiesiog á gamtà. Dekoruosime stalus, aptarnausime. Yra

galimybë pasiimti patiems. Suderinsime kainà pagal Jûsø finansines galimybes.galimybë pasiimti patiems. Suderinsime kainà pagal Jûsø finansines galimybes.galimybë pasiimti patiems. Suderinsime kainà pagal Jûsø finansines galimybes.galimybë pasiimti patiems. Suderinsime kainà pagal Jûsø finansines galimybes.galimybë pasiimti patiems. Suderinsime kainà pagal Jûsø finansines galimybes.

Didþiausio tiraþo rajono laikraðtis

Irma BAJORÛNË

Gyventojø skola uþdarajai akcinei bendrovei „Këdainiø vande-Gyventojø skola uþdarajai akcinei bendrovei „Këdainiø vande-Gyventojø skola uþdarajai akcinei bendrovei „Këdainiø vande-Gyventojø skola uþdarajai akcinei bendrovei „Këdainiø vande-Gyventojø skola uþdarajai akcinei bendrovei „Këdainiø vande-nys“ sausio 1 dienà buvo apie 320 tûkst. litø. Bendrovës direkto-nys“ sausio 1 dienà buvo apie 320 tûkst. litø. Bendrovës direkto-nys“ sausio 1 dienà buvo apie 320 tûkst. litø. Bendrovës direkto-nys“ sausio 1 dienà buvo apie 320 tûkst. litø. Bendrovës direkto-nys“ sausio 1 dienà buvo apie 320 tûkst. litø. Bendrovës direkto-rius Kæstutis Vrius Kæstutis Vrius Kæstutis Vrius Kæstutis Vrius Kæstutis Vaitkevièius skaièiuoja, kad metø pradþioje ámoniøaitkevièius skaièiuoja, kad metø pradþioje ámoniøaitkevièius skaièiuoja, kad metø pradþioje ámoniøaitkevièius skaièiuoja, kad metø pradþioje ámoniøaitkevièius skaièiuoja, kad metø pradþioje ámoniøir gyventojø skolos vandens tiekëjams siekë 2,6 mln. litø (dalisir gyventojø skolos vandens tiekëjams siekë 2,6 mln. litø (dalisir gyventojø skolos vandens tiekëjams siekë 2,6 mln. litø (dalisir gyventojø skolos vandens tiekëjams siekë 2,6 mln. litø (dalisir gyventojø skolos vandens tiekëjams siekë 2,6 mln. litø (dalisðios skolos – einamojo mënesio mokëjimai). Per metus skolosðios skolos – einamojo mënesio mokëjimai). Per metus skolosðios skolos – einamojo mënesio mokëjimai). Per metus skolosðios skolos – einamojo mënesio mokëjimai). Per metus skolosðios skolos – einamojo mënesio mokëjimai). Per metus skolossumaþëjo 6 procentais.sumaþëjo 6 procentais.sumaþëjo 6 procentais.sumaþëjo 6 procentais.sumaþëjo 6 procentais.

Sniegas tirpsta,skolos – ne

„Këdainiøvandenø“

skolininkøsàraðe – daug

vartotojø iðÐëtos g. 91-ojo

bendrabuèio.Èia gyventojai

sunaudojabeveik

dvigubaidaugiau

vandens negukituose

namuose.

Irma BAJORÛNË

Situacija darbo rinkoje perSituacija darbo rinkoje perSituacija darbo rinkoje perSituacija darbo rinkoje perSituacija darbo rinkoje permënesá beveik nepasikeitë.mënesá beveik nepasikeitë.mënesá beveik nepasikeitë.mënesá beveik nepasikeitë.mënesá beveik nepasikeitë.Balandþio pradþioje darboBalandþio pradþioje darboBalandþio pradþioje darboBalandþio pradþioje darboBalandþio pradþioje darboneturëjo 1neturëjo 1neturëjo 1neturëjo 1neturëjo 11,6 proc. darbingo1,6 proc. darbingo1,6 proc. darbingo1,6 proc. darbingo1,6 proc. darbingoamþiaus rajono gyventojø. Prieðamþiaus rajono gyventojø. Prieðamþiaus rajono gyventojø. Prieðamþiaus rajono gyventojø. Prieðamþiaus rajono gyventojø. Prieðmënesá nedarbas buvo 0,1mënesá nedarbas buvo 0,1mënesá nedarbas buvo 0,1mënesá nedarbas buvo 0,1mënesá nedarbas buvo 0,1proc. didesnis.proc. didesnis.proc. didesnis.proc. didesnis.proc. didesnis.

Vieni ásidarbina, kitiregistruojasi

Kauno teritorinës darbo bir-þos Këdainiø skyriuje per mënesááregistruoti 385 nauji bedarbiai,darbà rado 263 þmonës.

Kol kas neprasidëjæ vasarossezono darbai, laisvø darbo vietøskaièius maþëjo: kovà uþregistruo-tos 204 laisvos darbo vietos, vasa-rá jø buvo 212.

Bedarbiø laukia vieðieji darbai

Jovita ÞEBRAUSKAITË

TTTTTruskavos seniûnijos Paeþeriø kaimo gyventoja, tyèia sudeginusi kaimynø turtà, vienerius metus irruskavos seniûnijos Paeþeriø kaimo gyventoja, tyèia sudeginusi kaimynø turtà, vienerius metus irruskavos seniûnijos Paeþeriø kaimo gyventoja, tyèia sudeginusi kaimynø turtà, vienerius metus irruskavos seniûnijos Paeþeriø kaimo gyventoja, tyèia sudeginusi kaimynø turtà, vienerius metus irruskavos seniûnijos Paeþeriø kaimo gyventoja, tyèia sudeginusi kaimynø turtà, vienerius metus irdevynis mënesius turës praleisti pataisos namuose. Tdevynis mënesius turës praleisti pataisos namuose. Tdevynis mënesius turës praleisti pataisos namuose. Tdevynis mënesius turës praleisti pataisos namuose. Tdevynis mënesius turës praleisti pataisos namuose. Taip neseniai nusprendë Këdainiø rajonoaip neseniai nusprendë Këdainiø rajonoaip neseniai nusprendë Këdainiø rajonoaip neseniai nusprendë Këdainiø rajonoaip neseniai nusprendë Këdainiø rajonoapylinkës teismas. Jo nuosprendis jau ásiteisëjæs ir turës bûti vykdomas.apylinkës teismas. Jo nuosprendis jau ásiteisëjæs ir turës bûti vykdomas.apylinkës teismas. Jo nuosprendis jau ásiteisëjæs ir turës bûti vykdomas.apylinkës teismas. Jo nuosprendis jau ásiteisëjæs ir turës bûti vykdomas.apylinkës teismas. Jo nuosprendis jau ásiteisëjæs ir turës bûti vykdomas.

Kaimynams uþ pamokymusatsilygino gaisru

/Nukelta á 3 psl./

/Nukelta á 2 psl./

Padegto ûkinio pastato savininkas vidurnaktá pats pro langà pamatë, kad jo sodyboje – gaisras.

Vieðuosius darbus dirbantys Pelëdnagiøseniûnijos gyventojai remontuoja

patalpas./Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Balandþio 24 d. 10 val. Këdainiø r. Truskavos sen. Gaisø k. bus atliekamimiðko þemës sklypø proj. Nr. 601 ir 602 kadastriniai matavimai, kvieèiamegretimo sklypo Nr. 5390/0002:270 bendrasavininkæ Sandrà Liepinienæ arágaliotus asmenis dalyvauti kadastriniuose matavimuose dël bendros þemëssklypo ribos suderinimo. Matavimus atliks Rimo Skirmanto ámonë. Ám.kodas 135127072, Savanoriø pr. 302-25, LT-49001 Kaunas, Tel. 8 698 26 051el. p. rimasskirmantas9@gmail.com.

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

2013 m. balandþio 13 d.2

DëkojameNuoðirdþiai dëkojame kaimynams, draugams, giminëms, ben-

dradarbiams, giesmininkams ir visiems, kurie uþjautë, padëjo ir bu-vo ðalia begalinio skausmo, liûdesio ir netekties valandà, palydint ápaskutinæ kelionæ brangià þmonà ir mamà Angelæ Þvikienæ.

Vyras Antanas ir sûnûs Vytenis ir Aurimas su ðeima

Kronika

Ðalto vandens tiekimas –daugeliui gyventojø gyvybiðkai bû-tina paslauga, taèiau ne visi su-pranta, kad ji nëra nemokama.Gamta ðvarø gelmiø vandená lie-tuviams dovanojo dosniai, taèiaukad jis pasiektø èiaupus, reikia ne-maþai padirbëti.

Skaièiuoja skolininkus

2012 metais laiku uþ ðaltàvandená nesumokëjusiems varto-tojams iðsiøstos 99 pretenzijos, pa-siraðytos 103 skolos gràþinimo su-tartys. Teismui pateikta 85 ieðki-niai ir pareiðkimai. Teismas pritei-së ið skolininkø vandens tiekimoámonës naudai 64 tûkst. litø, ant-stoliai iðieðkojo 37 tûkst. litø.

Pernai nuraðyta 460 tûkstan-èiø litø beviltiðkø skolø. Tai ban-krutavusiø, jau neegzistuojanèiøámoniø skolos.

Laukia teismo raginimo

Bendrovë turi kelis vartoto-jus, kurie geranoriðkai nesumokauþ gautà paslaugà, atsiskaito tikgavæ teismo praneðimà.

„Nesulaukus suvartoto van-dens deklaracijos pas vartotojà va-þiuoja darbuotojas nuraðyti skai-

tiklio rodmenø, siunèiame ragini-mà atsiskaityti, nesulaukæapmokëjimo kreipiamës á teismàir tik tada gauname pinigus“, –apie porà kartø per metus pasi-taikanèià situacijà pasakoja K.Vaitkevièius.

Taip su vandens tiekëjais„þaidþia“ viena kita þemës ûkio,vieðojo maitinimo ámonë.

„Þmonës dirba, gaiðtamaslaikas, mes papildomø pinigø uþtai neuþdirbame, tik atsiimametai, kà esame uþdirbæ“, – aiðkinaK. Vaitkevièius.

Ar laiko bûtina paslauga?

Jei tiek nemaþai skolininkø –gal þmonës vandens tiekimo ne-laiko rimta paslauga, uþ kurià bû-tina mokëti?

„Këdainiø vandenø“ direk-torius nelinksmai juokauja, kadgyventojai tik atsiskaitydami ne-laiko rimta paslauga, bet kai tie-kimas dël avarijos ar planiniø re-monto darbø nutrûksta, visi pri-simena, kad be ðvaraus vandensneámanoma në dienos iðgyventi.

Kai kuriø maþesniø kaimøvartotojai neturi áproèio regulia-riai kiekvienà mënesá sumokëti uþvandená.

Tais mënesiais, kai jø skaitik-

MOKOSI BÛSIMIEJIMEDÞIOTOJAI

Këdainiø medþiotojø ir þve-jø draugijoje vyksta naujai stojan-èiø á medþiotojus mokymas. No-rà tapti medþiotojais pareiðkë 35gyventojai.

Jie kiekvienà savaitæ renka-si iðklausyti mokymo programos,kurioje pateikiamos þinios apiedraugijos veiklà ir pobûdá, me-dþiojamøjø gyvûnø ávairovæ, jøgyvenimo bûdà ir selekcijà. Bûsi-mieji medþiotojai supaþindinami

Aðtuntoke, mokykis

,,Atþalyno“gimnazijoje!

Tai konkurencinga gimnazija,kurioje sudaromos galimybës pa-sirinkti mokymosi kryptis ir, sëk-mingai jà baigus, studijuoti aukð-tosiose mokyklose.

Kvieèiame aðtuntokø tëveliusbalandþio 19 d. 17 val. atvykti ágimnazijà susipaþinti su jos veik-la, o aðtuntokus 19 val. á renginá„Atþalynieèiø balsas – 2013“.

„Atþalyno“ gimnazijos bendruomenë

/Atkelta ið 1 psl./ liø niekas netikrina, vartotojai de-klaruoja kelis kartus maþesniusskaièius negu suvartojo vandens.Kaime apsilankius apeiviams van-dens suvartojimas staiga „iðauga“– vartotojai deklaruoja ir sumokauþ anksèiau suvartotà vandená.

Socialinis bûstas –bedugnis ðulinys

Daugiausia skolininkø – tarpsocialinio bûsto gyventojø. AnotK. Vaitkevièiaus, tai ne tik jo va-dovaujamos ámonës, bet ir visosLietuvos komunaliniø paslaugøteikëjø problema. Socialiniuosebutuose gyvena apie 5 procentaivisø gyventojø, o jø skolos uþ ko-munalines paslaugas siekia 40procentø visø gyventojø skolø.

Teismo priteistos tokiø skoli-ninkø skolos retai gráþta, nes so-cialinio bûsto gyventojai daþnaineturi nei pajamø (neskaitant so-cialiniø paðalpø), nei turto.

„Jei socialiai remiamiems þmo-nëms privalome teikti paslaugà, uþkurià jie daþnai nemoka, ámonei tu-rëtø bûti mokama dotacija, bet mesjos negauname“, – tvirtina UAB„Këdainiø vandenys“ vadovas.

Jei skolininkai turi galimybæpagerinti gyvenimo sàlygas, jie at-skuba pasiraðyti skolos gràþinimo

sutarties, mat turëdami skolø ne-turëtø teisës pretenduoti á geres-ná bûstà.

„Pasiraðome tokias sutartis,taèiau ið patirties þinome, kaddaþniausiai jø laikomasi kelis më-nesius, vëliau mokëjimai vël su-stoja“, – optimizmo nesijauèia K.Vaitkevièiaus balse.

Vandens tiekëjai gali nu-traukti paslaugos teikimà skoli-ninkams. Tik ástatymas numatodaug iðlygø: negalima netiektivandens, jei ðeimoje yra neágaliø-jø, maþameèiø vaikø ir pan.

Didþiulës bendrabuèiø gy-ventojø skolos. Jiems iðjungtivandens tiekimo negalima, nesprausyklos, tualetai, virtuvëskiekviename aukðte bendri.Kiekviename aukðte tarp besi-naudojanèiøjø patogumais atsirasvaikø ir neágaliøjø.

Beje, bendrais patogumaisbesinaudojantys gyventojai suvar-toja beveik du kartus daugiau van-dens negu kiti rajono gyventojai.

Mokëjimai bendrabuèiø gy-ventojams skaièiuojami pagal na-mo ávadiná skaitiklá. Jo suskaièiuo-tas vandens kiekis padalijamaskiekvienam gyventojui po lygiai.

Lanko kasmet

Kiekvienas vandens vartoto-jas apeivio turi bûti aplankytasbent kartà per metus. Mieste dir-

bantys apeiviai aptarnauja tris ke-turis tûkstanèius abonentø, kaime– maþiau.

Gyventojai ávairiai sutinkaapeivius. Kartais reikalauja, kadið anksto bûtø paskelbta apie ap-silankymà, yra nenorinèiø ásileis-ti atsakingo darbuotojo patikrin-ti skaitikliø duomenis. Vis dëltodidþioji dauguma gyventojø neda-ro kliûèiø apeiviams patikrintivandens skaitiklio duomenø irtvarkingumo.

Pasak direktoriaus K. Vaitke-vièiaus, vandens vagysèiø atvejødabar jau maþiau negu prieð de-ðimtmetá.

Neseniai vieno Këdainiødaugiabuèio gyventojo bute buvonustatytas skaitiklio sugadinimas,tekëjo neapskaitomas ir neapmo-kamas vanduo. Tokiam vartotojuiuþ tris mënesius teks sumokëti pa-gal nustatytas vandens suvartoji-mo normas – po 7 kubinius met-rus vienam gyventojui per mëne-sá. Be to, vartotojas turi apmokë-ti sugadinto skaitiklio pakeitimoar patikros iðlaidas.

Vandens tiekimo ámonës va-dovas neabejoja, kad toks mokes-tis – pakankama drausminë prie-monë bandantiems sukèiauti.

Skaitikliai turi bûti tikrinamikartà per ketverius metus.K. Vait-kevièiaus teigimu, toks ritmas sunedidelëmis iðimtimis iðlaikomas.

Ásigijæ verslo liudijimus ásidar-bino 69 rajono gyventojai, tai yra 30procentø daugiau nei prieð mënesá.

Þiemà nereikia vieðøjø darbø

Vëluojantis pavasaris turi áta-kos ir vieðiesiems darbams, kuriøvieni bedarbiai laukia, kiti krato-si. Kovà tik du rajono gyventojai

Bedarbiø laukia vieðieji darbai

buvo ádarbinti pagal vieðøjø dar-bø programà. Vasará rajono seniû-nijose vieðuosius darbus dirbo 36darbo ieðkantys þmonës.

Pasak Pelëdnagiø seniûnoValentino Tamulio, daugelis se-niûnijø kovà neturëjo poreikiovieðiesiems darbams, mat aplin-kos tvarkymo darbams pakako uþsocialines paðalpas dirbanèiø þmo-niø rankø.

su aplinkosaugos reikalavimais,veterinarijos þiniomis, saugiu el-gesiu medþioklëse, ðaunamaisiaisginklais, jø ásigijimo bei laikymoreikalavimais.

Stojamasis egzaminas vyksgeguþës 2 dienà Kaune.

TIES VANDENTIEKÁ

Vandentiekio ir buitiniø nuo-tekø tinklus Alyvø gatvëje Këdai-niuose árengs uþdaroji akcinë ben-drovë „Kedmela“.

Ði bendrovë laimëjo rajonosavivaldybës skelbtà vieðøjø pirki-mø konkursà, pasiûliusi atliktidarbus uþ 98,3 tûkst. litø.

Nuo ðiø metø balandþio 1 d. þemës ûkio ir miðkininkystës paslaugasNuo ðiø metø balandþio 1 d. þemës ûkio ir miðkininkystës paslaugasNuo ðiø metø balandþio 1 d. þemës ûkio ir miðkininkystës paslaugasNuo ðiø metø balandþio 1 d. þemës ûkio ir miðkininkystës paslaugasNuo ðiø metø balandþio 1 d. þemës ûkio ir miðkininkystës paslaugaspagal Vpagal Vpagal Vpagal Vpagal Vyriausybës patvirtintà sàraðà, kurios yra laikinos arba vienkarti-yriausybës patvirtintà sàraðà, kurios yra laikinos arba vienkarti-yriausybës patvirtintà sàraðà, kurios yra laikinos arba vienkarti-yriausybës patvirtintà sàraðà, kurios yra laikinos arba vienkarti-yriausybës patvirtintà sàraðà, kurios yra laikinos arba vienkarti-nës ir kurioms teikti nereikalingi specialûs ágûdþiainës ir kurioms teikti nereikalingi specialûs ágûdþiainës ir kurioms teikti nereikalingi specialûs ágûdþiainës ir kurioms teikti nereikalingi specialûs ágûdþiainës ir kurioms teikti nereikalingi specialûs ágûdþiai, kvalifikacija,, kvalifikacija,, kvalifikacija,, kvalifikacija,, kvalifikacija,leidimaileidimaileidimaileidimaileidimai, paþymëjimai, paþymëjimai, paþymëjimai, paþymëjimai, paþymëjimai, gyventojai gali teikti naudodami þemës ûkio bei, gyventojai gali teikti naudodami þemës ûkio bei, gyventojai gali teikti naudodami þemës ûkio bei, gyventojai gali teikti naudodami þemës ûkio bei, gyventojai gali teikti naudodami þemës ûkio beimiðkininkystës paslaugø kvitus. Asmenys, gaunantys paslaugas pagalmiðkininkystës paslaugø kvitus. Asmenys, gaunantys paslaugas pagalmiðkininkystës paslaugø kvitus. Asmenys, gaunantys paslaugas pagalmiðkininkystës paslaugø kvitus. Asmenys, gaunantys paslaugas pagalmiðkininkystës paslaugø kvitus. Asmenys, gaunantys paslaugas pagalkvitus, turi ásigyti paslaugø kvitø knygeles.kvitus, turi ásigyti paslaugø kvitø knygeles.kvitus, turi ásigyti paslaugø kvitø knygeles.kvitus, turi ásigyti paslaugø kvitø knygeles.kvitus, turi ásigyti paslaugø kvitø knygeles.

Nuoðirdþiai uþjauèiame Lionæ Palevièienæ ir jos sûnøArtûrà su ðeima dël vyro ir tëvo Alberto mirties.

Janina ir Algimantas Juknevièiai

Labai nuoðirdþiai dëkojame kaimynams, giminëms, draugams,bendradarbiams ir visiems, kurie buvo ðalia, uþjautë ir padëjopalaidoti mûsø brangià mamytæ Adëlæ Blandienæ.

Dukros Vida, Kristina, Elytë su ðeimomis

Paslaugø kvitø knygelesgalima ásigyti „Sodroje“

Ásidëmëtina – knygeles galimaásigyti tik „Sodros“ teritoriniuoseskyriuose. Paslaugø kvitø knygelësasmenims iðduodamos pagal pateik-tus apmokëjimà árodanèius doku-mentus (bankinius pavedimus, mo-këjimo nurodymus) su kredito ástai-gos arba mokëjimo ástaigos þyma,kvitus ar kitus dokumentus, árodan-èius ávykdytà apmokëjimà. Gavæsknygelæ, asmuo pasiraðo Paslaugøkvitø knygelës iðdavimo þurnale.

Uþ Paslaugø kvitø knygelesapmokama á Valstybinio socialiniodraudimo fondo valdybos veiklos

finansavimo sàskaità AB DNBbanke LT824010042400093865,nurodant mokëjimo kodà 400.Knygelës kaina – 5,75 Lt.

Norintieji Paslaugø kvitøknygeles ásigyti „Sodros“ Kaunoskyriuje ir jo padaliniuose, turikreiptis ðiais adresais: A. Micke-vièiaus g. 42, Kaunas, Kauno g.20/Taikos g. 10, Jonava, Baþny-èios g. 4, Kaiðiadorys ir KnypavosRinkos aikðtë 1, Këdainiai.

Iðsamesnë informacija vi-sais socialinio draudimo klausi-mais teikiama telefonu 1883.

„Sodros“ Kauno skyriaus inf.

/Atkelta ið 1 psl./

Pradëjo dirbti

Balandá situacija jau kitokia:Pelëdnagiø seniûnijoje nuo balan-dþio 2 dienos vieðuosius darbusdirba septyni gyventojai, Krakësedu, Vilainiuose keturi, Josvainiuo-se du.

Pelëdnagiuose vyrai remon-tuoja patalpas, moterys gyvenvie-tëse rûpinasi tvarka.

„Daugiausia þmoniø priima-me dirbti vieðuosius darbus vasa-rà, – aiðkino V. Tamulis. – Mûsøseniûnijoje kartais vienu metudarbuojasi 15–16 þmoniø.“

Ðiais metais Pelëdnagiø se-niûnija á vieðuosius darbus pla-nuoja priimti penkiasdeðimt dar-bo neturinèiø gyventojø. Su kiek-vienu pasiraðoma dviejø mënesiødarbo sutartis. Taèiau seniûno V. Ta-mulio teigimu, ne visi darbo birþosatsiøsti ásidarbinti þmonës „iðken-èia“ du mënesius – neretai sutar-tis tenka nutraukti dël darbodrausmës paþeidimø.

Sniegas tirpsta, skolos – ne

PelëdnagiøseniûnasV. Tamulis jauplanuoja, kaipvieðøjø darbødarbininkaitvarkys gyven-vietës aplinkà.

2013 m. balandþio 13 d. 3

TTTTTreèiadienio rytà Këdainiø miestoreèiadienio rytà Këdainiø miestoreèiadienio rytà Këdainiø miestoreèiadienio rytà Këdainiø miestoreèiadienio rytà Këdainiø miestoAkacijø gatvëje uþsidegë ðiltna-Akacijø gatvëje uþsidegë ðiltna-Akacijø gatvëje uþsidegë ðiltna-Akacijø gatvëje uþsidegë ðiltna-Akacijø gatvëje uþsidegë ðiltna-mis. Gaisras pastebëtas apiemis. Gaisras pastebëtas apiemis. Gaisras pastebëtas apiemis. Gaisras pastebëtas apiemis. Gaisras pastebëtas apieðeðtà valandà.ðeðtà valandà.ðeðtà valandà.ðeðtà valandà.ðeðtà valandà.

Ið mediniø konstrukcijø pa-statytas ir polietileno plëvele ap-trauktas apie deðimties metrø il-

Këdainietis, ðiemet jau du kartusKëdainietis, ðiemet jau du kartusKëdainietis, ðiemet jau du kartusKëdainietis, ðiemet jau du kartusKëdainietis, ðiemet jau du kartusnukentëjæs nuo vagiø, likonukentëjæs nuo vagiø, likonukentëjæs nuo vagiø, likonukentëjæs nuo vagiø, likonukentëjæs nuo vagiø, likodëkingas policijai uþ sëkmingai irdëkingas policijai uþ sëkmingai irdëkingas policijai uþ sëkmingai irdëkingas policijai uþ sëkmingai irdëkingas policijai uþ sëkmingai irgreitai iðaiðkintas vagystes.greitai iðaiðkintas vagystes.greitai iðaiðkintas vagystes.greitai iðaiðkintas vagystes.greitai iðaiðkintas vagystes.

Á „Rinkos aikðtës“ redakcijàpaskambinæs Ðëtos gatvës gyven-tojas Vytautas Grybauskas sakë,kad balandþio 7-àjà ið jo ûkiniopastato buvo pavogtos viðtos, o va-sario pradþioje pagrobtas auto-mobilio „Renault Trafic“ akumu-liatorius.

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Motinos sumuðta penkiolikametëMotinos sumuðta penkiolikametëMotinos sumuðta penkiolikametëMotinos sumuðta penkiolikametëMotinos sumuðta penkiolikametëkreipësi á savo seniûnijos sociali-kreipësi á savo seniûnijos sociali-kreipësi á savo seniûnijos sociali-kreipësi á savo seniûnijos sociali-kreipësi á savo seniûnijos sociali-nius darbuotojus, ir dabar motinainius darbuotojus, ir dabar motinainius darbuotojus, ir dabar motinainius darbuotojus, ir dabar motinainius darbuotojus, ir dabar motinaigresia baudþiamoji atsakomybë.gresia baudþiamoji atsakomybë.gresia baudþiamoji atsakomybë.gresia baudþiamoji atsakomybë.gresia baudþiamoji atsakomybë.Ikiteisminá tyrimà dël ðio ávykioIkiteisminá tyrimà dël ðio ávykioIkiteisminá tyrimà dël ðio ávykioIkiteisminá tyrimà dël ðio ávykioIkiteisminá tyrimà dël ðio ávykiopolicija pradëjo praëjusá treèiadiená.policija pradëjo praëjusá treèiadiená.policija pradëjo praëjusá treèiadiená.policija pradëjo praëjusá treèiadiená.policija pradëjo praëjusá treèiadiená.

Á policijà atlydëjo specialistë

Á Policijos komisariatà paaug-lë, gimusi 1997 metais, buvo atlydë-ta rajono savivaldybës administraci-jos Vaiko teisiø apsaugos skyriausvyr. specialistës, o á ðá skyriø mergai-të atvaþiavo kartu su Vilainiø seniû-nijos socialine darbuotoja.

Ir minëtø ástaigø darbuoto-joms, ir komisariato pareigûnamspaauglë papasakojo, kad praëju-sio antradienio vakare, apie 18val., namuose, esanèiuose Vilai-niø kaime, jà laidu sumuðë moti-na I. S., gimusi 1980 metais.

Policijos komisariate pradë-tas ikiteisminis tyrimas, o paaug-lë paguldyta á Këdainiø ligoninæ.

Paguldë ne dël sumuðimø

Vaiko teisiø apsaugos sky-riaus vedëja Vilima Jucevièiûtë„Rinkos aikðtei“ paaiðkino, kadmergaitë á ligoninæ paguldyta nedël sumuðimø, o todël, kad vyks-tant ikiteisminiam tyrimui moti-nai negalima artintis prie dukters.

Vadovaujantis Apsaugos nuo

Vidurnaktá pamatë degant

1937 metais gimæs Paeþeriøkaimo gyventojas J. K. degantá sa-vo ûkiná pastatà pamatë praëju-siø metø spalio 2-osios vidurnak-tá. Ðiek tiek jaudindamasis dëllaukianèio vizito pas gydytojus vy-riðkis prastai miegojo, todël pir-mas ir pamatë lauke sklindanèiàátartinà ðviesà.

Nuëjæs prie lango ir pama-tæs nuo kaimynø pusës deganèiàsavo malkinæ, sodybos ðeiminin-kas pats iðkvietë ugniagesius, betnetrukus ugnis persimetë ir á dar-þinæ, o paskui – ir á tvartà.

Savininko akivaizdoje ugnissurijo malkinæ su deðimèia kubi-niø metrø malkø, darþinæ su tri-mis tonomis ðieno, tona aviþø,maþdaug dviem tonomis kitokiøgrûdø, ávairiais padargais ir duk-ters automobiliu „Nissan Micra“,taip pat smarkiai apniokojo tvar-tà, kuriame þuvo maþdaug 26viðtos.

Paauklëdavo girtaujanèià

Tiesà pasakius, raðyti, kad J.K. pirmas pastebëjo gaisrà, nela-bai tikslu, nes ðitoje istorijoje bu-vo þmogus, kuris gaisrà matë nuopat pirmos jo akimirkos. Tas þmo-gus – kartu su savo tëvais ir nepil-nameèiu sûnumi gyvenanti kaimy-në K. P., kuri ir padegë pastatus.

smurto artimoje aplinkoje ástatymu,smurtautojai daþniausiai laikinai ið-keldinti ið namø, kuriuose gyvenajø smurto aukos, taèiau ðiuo atvejuto padaryti neámanoma, nes moti-na privalo rûpintis kitu savo vaiku.

Taigi nebeliko nieko kita,kaip tik paimti ið namø paèià nu-kentëjusiàjà.

Negalës gráþti á namus

V. Jucevièiûtës teigimu, ligo-ninëje mergaitë praleis tik keliasdienas, kol bus iðtirta jos sveikatair paruoðti visi dokumentai, reika-lingi laikinam apgyvendinimuivaikø globos ástaigoje.

„Kol vyks tyrimas, mergaitënegalës gráþti á savo namus. Vëliau,iðaiðkëjus visoms ávykio aplinky-bëms, spræsime, ar turëtume palik-ti jà globos namuose, ar galima grà-þinti á ðeimà“, – sako Vaiko teisiøapsaugos skyriaus vedëja.

Jos þiniomis, vilainieèiø ðei-ma, kurioje atsitiko toks dalykas,nëra socialinës rizikos ðeimø sàra-ðe. Sumuðtos mergaitës tëvai iðsi-skyræ, ir dukra gyvena su savo mo-tina, kuri yra sukûrusi antrà ðeimà.

Dël kokiø prieþasèiø motinagriebësi smurto, paaiðkës ikiteis-minio tyrimo metu.

Nuosprendis jau ásiteisëjo

Smurtas prieð vaikus ðeimo-se – ne retenybë, taèiau ir kreipi-masis dël jo á policijà irgi jau ne-bestebina visuomenës.

Ðtai neseniai ásiteisëjo Këdai-niø rajono apylinkës teismo nuosp-rendis, kuriuo 1964 metais gimæsG. J. nuteistas laisvës atëmimobausme uþ tai, kad sumuðë maþa-metæ sugyventinës dukterá.

Teismu pasibaigæs konfliktasávyko praëjusiø metø spalio 21-osiosvakare, kai Ðëtos gatvëje esanèiamebute girtas vyriðkis piniginëje pasi-gedo pinigø ir dël to uþsipuolë ma-þametæ sugyventinës dukterá.

Nors mergaitë neigë ëmusi pi-nigus, G. J. tuo netikëjo ir bene ðe-ðis kartus trenkë jai ranka per vei-dà, pamuðë aká ir prakirto lûpà.

Laikinai globoja pusseserë

Iðgàsdinta mergaitës motinanubëgo pas kaimynus ir papraðëiðkvieti policijà.

Po ávykio ði mergaitë irgi bu-vo paimta ið ðeimos ir apgyvendin-ta vaikø globos namuose. Suþino-jusi apie tai, suaugusi jos pussese-rë parsiveþë giminaitæ á savo na-mus ir dabar yra laikinoji globëja.

O telefono þinute mergaitësatsipraðæs G. J. po kiek laiko sto-jo prieð teismà, per posëdá irgi at-sipraðinëjo nuskriaustosios ir dëlsavo poelgio gailëjosi.

Vyriðkis buvo nubaustas sep-tyniø mënesiø nelaisve, taèiaubausmës vykdymas buvo atidëtaspusantrø metø laikotarpiui. DarG. J. gavo keletà ápareigojimø, beto, turës mergaitei atlyginti 2tûkst. litø dydþio neturtinæ þalà.

Kartà jau teista K. P. polici-jos pareigûnams ir teismui prisi-paþino, kad bûdama kaip reikiantgirta ji þiebtuvëliu uþdegë kuokð-tà ðiaudø ir ákiðo já á kaimynø mal-kinæ.

Nors ir padegëja, ir nukentë-jusysis su þmona teigë, kad su kai-mynais gerai sutarë, nesipyko, ta-èiau K. P. prisipaþino, kad jai pra-dëjus girtauti kaimynai jà paauk-lëdavo, o tai jai nepatiko, ypaè dëlto, kad neprigirdinti kaimynë kal-ba pernelyg garsiai ir jos pamoky-mus girdëdavo aplinkiniai.

Padegusi vël sëdo prie stalo

Mintis uþ pamokymus kaimy-nams atsilyginti gaisru K. P. kilonetikëtai, kai visà dienà girtavusisu buvusiu draugu ir seserimi ar-tëjant vidurnakèiui nuëjo á laukotualetà.

Moteris sakë, kad padegusimalkinæ iðkart dël to pasigailëjo irbandë gesinti, taèiau ugnis buvogreitesnë uþ jà, todël parëjusi iðlauko vël sëdo prie stalo ir elgësitaip, tarsi nieko nebûtø ávykæ.

O paskui, kai pastatai kaimy-

nystëje jau liepsnojo ir gaisro ge-sinti sulëkë ugniagesiai ið Okai-niø, Ðëtos, Pagiriø ir Këdainiø, ágirtà K. P. galvà toptelëjo mintis,kad átarimai vis dëlto kris ant jos,todël nusprendë, kad reikia pa-degti ir savo tëvo ûkiná pastatà,tada atrodys, jog tai – svetimøþmoniø darbas.

Sumëtyti pëdø nepavyko

Nuëjusi á savo tëvo ûkiná pa-statà, K. P. padegë jame ðienà irgráþusi vël lyg niekur nieko vai-ðinosi, o kas buvo toliau, sako,dël girtumo nebeprisimenanti.

Nieko ypatinga ir nebuvo,nes ðalimais darbavæsi ugniage-siai netrukus uþgesino naujai pa-degtà pastatà. Tiesa, ðis vis dël-to spëjo nukentëti: nudegë dalisstogo, niekais nuëjo apie dvi to-nos ðieno.

Nors ir kaip K. P. stengësisumëtyti pëdas, padegimu visdëlto buvo átarta jinai. Demas-kuota ji gailëjosi ir dievagojosi,kad blaivi bûdama to nebûtø da-riusi. Tarp kitko, spalio 2-osiosparyèiais, apie ðeðtà valandà, pa-tikrinus padegëjos girtumà, ðissiekë 2,03 promilës.

Priteisë kompensuoti þalà

2007-øjø lapkritá K. P. buvonuteista uþ plëðimà, ir jos teistu-mas dar buvo neiðnykæs, kai ðie-met kovà ji stojo prieð teismà dël

Kaimynams uþ pamokymus atsilygino gaisrudviejø naujø nusikaltimø.

Tai, kad padegë kaimynø pa-statà, teisine kalba vadinama tur-to sugadinimu visuotinai pavojin-gu bûdu, o savo tëvø pastato pa-degimas – pasikësinimas sugadin-ti turtà tokiu pat bûdu, siekiantnuslëpti pirmojo nusikaltimo ap-linkybes.

Uþ abu nusikaltimus teismasskyrë subendrintà galutinæ bausmæ– laisvës atëmimà metams ir devy-niems mënesiams. Be to, nuteistojiturës atlyginti kaimynams visà pa-darytà turtinæ þalà, kompensuotiadvokatams iðleistus pinigus ir daratlyginti po 1 tûkst. litø neturtinësþalos.

Labai padëjo bendrovë

Kai „Rinkos aikðtës“ þurna-listai apsilankë Paeþeriuose, nuogaisro jau buvo praëjæs pusmetis,ir akivaizdþiø gaisro pëdsakø J. K.sodyboje nebebuvo matyti.

Sodybos ðeimininkas pasako-jo, kad po gaisro jo ðeimai labaipagelbëjo Okainiø þemës ûkiobendrovë, kuriai vadovauja ViliusSamuolis. Bendrovë padëjo su-tvarkyti degësius, naujai uþdeng-ti ûkinio pastato stogà, skyrë irtechnikos, ir statybiniø medþiagø,ir darbo rankø.

Paklaustas, ar po gaisro labaisugedo santykiai su kaimynais, ku-riø dukra padegë jo ûkiná pasta-tà, J. K. atsakë, kad su K. P. tëvaisbendravimas nenutrûko.

Neþinodamas në neátartum, kad ûkinis pastatas buvo nukentëjæs nuogaisro, taèiau dabar jis – maþesnis nei buvo prieð tai.

Motinos sumuðta paauglë – ligoninëje Apvogtas këdainietis policijanenusivylë „Ir viena, ir kita vagystës bu-

vo iðaiðkintos per tris dienas.Abiem atvejais ávykius tyrë tie pa-tys pareigûnai“, – sakë këdainietis.

Jis paminëjo Policijos komi-sariato Kriminalinës policijos sky-riaus vyresnájá tyrëjà MindaugàYlà ir vyriausiàjà postiná FeliksàJurgelioná.

V. Grybauskas sakë esàs nuo-ðirdþiai dëkingas abiem pareigû-nams ir apibendrino: „Policija ga-lime pasitikëti. Akivaizdu, kad di-desnæ darbo patirtá turintys parei-gûnai sugeba sëkmingai iðaiðkintinusikaltimus.“

Akacijø gatvëje degë ðiltnamisgio ir ðeðiø metrø ploèio ðiltnamisbuvo ðildomas, jame buvo augina-mi daigai. Gaisras kilo nuo netin-kamai árengtos ar netinkamainaudojamos krosnies ir savinin-kams padarë dideliø nuostoliø –buvo sugadinta apie 700 daigø,nukentëjo pats ðiltnamis.

/Atkelta ið 1 psl./

Krakiðkë, naktá liepusi ið jos namøKrakiðkë, naktá liepusi ið jos namøKrakiðkë, naktá liepusi ið jos namøKrakiðkë, naktá liepusi ið jos namøKrakiðkë, naktá liepusi ið jos namøiðeiti nepraðytiems sveèiams,iðeiti nepraðytiems sveèiams,iðeiti nepraðytiems sveèiams,iðeiti nepraðytiems sveèiams,iðeiti nepraðytiems sveèiams,buvo jø iðkoneveikta ir sumuðtabuvo jø iðkoneveikta ir sumuðtabuvo jø iðkoneveikta ir sumuðtabuvo jø iðkoneveikta ir sumuðtabuvo jø iðkoneveikta ir sumuðta.....

Ketvirtadienio naktá, apie 3val., pro nerakintas duris áëjæ á sve-timus namus, 1985 metais gimæsJ. R., 1987 metais gimæs M. S. ir „Rinkos aikðtës“ inf.

Trijulë sotinosi svetimu maistu1988 metais gimæs E. T. nuëjo á vir-tuvæ ir pradëjo valgyti, o kai kra-kiðkë D. J. liepë jiems iðeiti, vie-nas jø puolë keiktis ir trenkë beiáspyrë á galvà. Trijulë pabëgo á vir-tuvæ atëjus sumuðtosios tëvams.

2013 m. balandþio 13 d.4

Giedrûna GIRDENYTË

Per visà ðalies þiniasklaidàPer visà ðalies þiniasklaidàPer visà ðalies þiniasklaidàPer visà ðalies þiniasklaidàPer visà ðalies þiniasklaidànuvilnijo prezidentës Daliosnuvilnijo prezidentës Daliosnuvilnijo prezidentës Daliosnuvilnijo prezidentës Daliosnuvilnijo prezidentës DaliosGrybauskaitës replika. Atsakant áGrybauskaitës replika. Atsakant áGrybauskaitës replika. Atsakant áGrybauskaitës replika. Atsakant áGrybauskaitës replika. Atsakant áþurnalistø klausimà. Kaip jiþurnalistø klausimà. Kaip jiþurnalistø klausimà. Kaip jiþurnalistø klausimà. Kaip jiþurnalistø klausimà. Kaip jivertinanti naujos Vvertinanti naujos Vvertinanti naujos Vvertinanti naujos Vvertinanti naujos Vyriausybës 100yriausybës 100yriausybës 100yriausybës 100yriausybës 100dienø darbà. Prezidentë atsakë,dienø darbà. Prezidentë atsakë,dienø darbà. Prezidentë atsakë,dienø darbà. Prezidentë atsakë,dienø darbà. Prezidentë atsakë,kad vertins tada, kai bus kàkad vertins tada, kai bus kàkad vertins tada, kai bus kàkad vertins tada, kai bus kàkad vertins tada, kai bus kàvertintivertintivertintivertintivertinti. Atseit, V. Atseit, V. Atseit, V. Atseit, V. Atseit, Vyriausybë daryriausybë daryriausybë daryriausybë daryriausybë darnenuveikë nieko. Kà galima bûtønenuveikë nieko. Kà galima bûtønenuveikë nieko. Kà galima bûtønenuveikë nieko. Kà galima bûtønenuveikë nieko. Kà galima bûtøávertinti ið prezidentûros aukðtybiø.ávertinti ið prezidentûros aukðtybiø.ávertinti ið prezidentûros aukðtybiø.ávertinti ið prezidentûros aukðtybiø.ávertinti ið prezidentûros aukðtybiø.

Kurèias tas, kuris nenorigirdëti?

Daugiabuèiø renovacijos srity-je ði Vyriausybë per 100 dienø pa-darë daugiau, nei buvusi AndriausKubiliaus Vyriausybë per visus ket-verius savo kadencijos metus!

Po ketveriø metø tuðèio bu-vusios Vyriausybës kalbëjimo, da-bartinë Vyriausybë þengë konkre-èius þingsnius. Ávertintos galimy-bës. Visoms savivaldybëms pateik-ti konkretûs skaièiai. Kiek daugia-buèiø jose bus renovuota. Ðtai kë-dainieèiai jau þino, kuriuos dau-giabuèius rajono savivaldybë jauátraukë á renovuotinø sàraðà. At-liekami skaièiavimai, rengiamiprojektai, ruoðiamos sàlygos kon-kursams, telkiami statybininkai.

Pastarasis uþdavinys – vienasið sunkiausiø. Kadangi per pasta-ruosius ketverius metus, staty-boms susitraukus, daugiau kaip100 000 statybininkø iðëjo á darbobirþà. Arba emigravo. Á uþsiená –darbo ir duonos ieðkoti. Tad dabarreikia vienus susigràþinti, kitus –ið naujo paruoðti. Ir ði veikla jauvyksta sparèiais tempais.

Atrodytø, nematyti, negirdë-ti viso to – neámanoma. Bet, ma-tyt, neveltui vienas màstytojas pa-sakë: „Nëra labiau kurèio uþ tà,kuris nenori girdëti.“

Ledynmeèio eros pabaiga

Sveikatos apsaugos ministroVytenio Andriukaièio pradëtà svei-katos apsaugos reformà kai kas ly-gina su þemës drebëjimu sveikatosapsaugos srityje. Bent jau lyginantsu praëjusiais ketveriais metais vyk-dyta reforma. Kuri buvo ne refor-ma, o tik elementarus maþinimas.Ligoniniø ir jø skyriø. Lovø. Eta-tø. Lëðø. Ir visko, kà tik galima su-maþinti. Susiaurinti. Nukirpti. Ap-riboti. Áskaitant ir patá gydymà. Tuopaèiu metu já centralizuojant irkoncentruojant.

Këdainieèiai dar gali dþiaug-tis, kad vietos savivaldybei ir me-dikams pavyko atsilaikyti prieð li-beralkonservatoriø „reformos“buldozerá. Susiruoðusioms gimdy-ti këdainietëms dar nereikia kra-tytis kelias deðimtis kilometrø.Kaip gimdyvëms ið daugelio kitørajonø. Kurioms tenka belstis ka-þin kur, kol prisibeldþia medicinospagalbos. Mûsø ligoninëje dar pa-liktas gimdymo skyrius. Ir reani-macinis. Todël galime „kaifuoti“.

Ir uþjausti tuos rajonus, kuriemsne taip pasisekë.

Dabar sveikatos apsauga poilgos pertraukos vël lyg ir mëginagráþti prie paprasto þmogaus. Tailyg ledynmeèio eros pabaiga svei-katos apsaugos srityje. Ir, kaip irkiekvienà kataklizmà, jà lydi di-dþiausias triukðmas. Sukeltas nau-jø projektø ir naujø pertvarkosplanø. Bei pirmøjø jos þingsniø.

Nepastebëti, nematyti ir ne-girdëti jø – neámanoma. Nebentreziduotum kaþkur aukðtybëse. Iðkuriø þiûrint, kaip ið kokio Eife-lio bokðto, ir mes, ir mûsø darbaibei problemos – tik smulkûs aguo-nos grûdeliai...

Bet pats svarbiausias naujo-sios valdanèios koalicijos nuopel-nas – kad ji atsigræþë veidu á þmo-nes. Á jø problemas ir rûpesèius.Anot Meèislovo Laurinkaus, bu-vusioji A. Kubiliaus Vyriausybëakcentavo tik finansines proble-mas. Ir apsiribojo vienu labai siau-ru krizës áveikimo aspektu. O da-bartinë Vyriausybë iðplëtë savo in-teresø laukà. Ir jo centre bandopastatyti þmogø. Ir jo gerovæ.

Vieni lygûs, kiti lygesni?

Ðtai pavyzdys. Visi þinome, ko-kia sunkia naðta ant mûsø peèiø gu-la ðildymo kaina. Ypaè ásiaitrinusimums per ðià ðaltà ir ilgà þiemà.

Ði naðta atrodo dar sunkesnë,kai þinai, kad kitose valstybëse ðil-dymas þmonëms kainuoja daugmaþiau. Ðtai kokià informacijàpraneðë Europos Parlamento na-rys Juozas Imbrasas: Helsinkyje,kur þiema iki pusantro mënesio il-gesnë, o jos temperatûra 5 laips-niais þemesnë nei Vilniuje, ðildy-mas kainuoja kone perpus ma-þiau, nei pas mus. Nors suomiaiirgi perka dujas ið Rusijos...

Naujoji valdanèioji koalicijapateikë ástatymo pataisà – dar me-tams, iki 2014-øjø gruodþio 31 die-nos, pratæsti 9 proc. PVM lengva-tà ðilumos energijai, tiekiamai gy-venamosioms patalpoms ðildyti irkarðtam vandeniui ruoðti.

Ði lengvata – geras dalykas.Lengvinantis mokëjimø naðtàþmonëms. Bet tik kai kuriems.Kadangi dabar pagal ástatymàlengvatinis 9 proc. PVM tarifastaikomas tik centralizuotai besiðil-dantiems gyventojams. Juk iki ðiolskirtingi ðildymo bûdai lemia skir-tingà PVM dydá. Nes individualiønamø savininkams bei tiems dau-giabuèiø gyventojams, kurie ðildy-mui naudoja malkas, anglá, elek-tros energijà ar gamtines dujas,taikomas kelis kartus didesnisPVM tarifas. Taigi ir mokëti uþ ðil-dymà jiems tenka daug daugiau.

Tokiu bûdu ði gyventojø gru-pë atsiduria nelygiavertëje, daugblogesnëje padëtyje uþ tuos, ku-rie gyvena bûstuose, kuriuose yraárengta centralizuoto ðildymo sis-tema. Nors pastarøjø yra maþiaunegu pusë.

Todël Viktoro Uspaskich ini-ciatyva Seimo Darbo partijos frak-

cija uþregistravo Pridëtinës vertësmokesèio pakeitimo projektà.Ðiuo projektu siekiama, kad vals-tybë nediskriminuotø në vienos gy-ventojø grupës. Ir visi pilieèiai ga-lëtø mokëti uþ ðilumà maþiau. Tai– siûlymas visiems gyventojams tai-kyti vienodas ðildymo lengvatas.

Kaip tarë, taip padarë

Na, pagaliau prisiminkimepatá pirmàjá naujosios Vyriausybëssprendimà – iki 1 000 litø padidintiminimalø mënesio atlyginimà. Irdar prisiminkime, kaip ilgai derë-josi buvusi Vyriausybë. Kol paga-liau iðdráso pridëti prie tada bu-vusios minimalios 800 litø algosdar 50 litø (beje, tuo paèiu metuitin dosniai dalijusi priedus prieatlyginimø savo ministerijø ir de-partamentø klerkams).

Taigi jau paèiomis pirmosio-mis valdymo savaitëmis, pirmai-siais naujos Vyriausybës sprendi-mais buvo pradëti vykdyti rinkë-jams duoti Darbo partijos paþadai.

Opozicijoje atsidûræ buvævaldantieji liberalkonservatoriaipakëlë didþiausià triukðmà. Gàs-dindami Lietuvos þmones naujaApokalipse. Kurià atseit sukelsminimalios algos padidinimas. To-kie graudûs verksmai kilo, lyg vals-tybei bûtø atëjæs galas.

Tarp didþiausiø raudotojøbuvo liberaliojo Laisvosios rinkosinstituto atstovë Rûta Vainienë,buvæs premjeras A. Kubilius ir vi-sa jo komanda. Áskaitant ir buvusásusisiekimo ministrà liberalà Eli-gijø Masiulá. Taip, taip, tà patá, ku-ris dar neseniai aiðkino Lietuvai,kad uþ maþesná kaip 5 000 litø at-lyginimà gali dirbti tiktai debilai.

Graþu buvo klausytis, kaip tievalstybës patriotai dëjo naujàjà val-dþià á ðuns dienas uþ tà iki 1 000 litøpadidintà minimalià algà. Kurià gau-na beveik treèdalis visø ðalies dirban-èiø þmoniø. Nors patys patriotai triû-sia anaiptol ne ið pliko patriotizmo,bet uþ labai soèius atlyginimus. O darsotesniø, ðimtatûkstantiniø ir milijo-niniø nepagailëjo visokiems konsul-tantams ið uþsienio.

* * *Ir kà gi? Þadëtoji Apokalip-

së taip ir neprasidëjo. Valstybë ne-sugriuvo. Në viena ponø A. Kubi-liaus, E. Masiulio ir kt. juodojipranaðystë neiðsipildë. Norom ne-norom teko pripaþinti, kad mini-malios algos padidinimas iki 1 000litø buvo laiku þengtas teisingasþingsnis. O kas nenori to pripaþin-ti, tie tyli, kaip uþkandæ þadà.

Kartu su jais tyli ir preziden-të. O jeigu ir prabyla, tai tik tam,kad pasakytø, jog kalbëti nëra apiekà. Jog vertinti nesà ko. Galbût to-dël, kad dirbanèiø þmoniø gyve-nimo sàlygø gerinimas preziden-tei nesvarbus? Paties darbo pres-tiþo ûgtelëjimas nieko nevertas?Taèiau neturëtumëm tuo stebëtis.Nes atrodo, kad S. Daukanto aikð-tës rûmø gyventojams svarbi netautieèiø, o tik Europos Sàjungospolitikø nuomonë...

„Tarp J. Basa-navièiaus gatvës 15-ojo ir 11A daugiabu-èiø namø, „Techa-so“ prekybos centrobei kitø pastatø plytididelë aikðtë. Jos vi-duryje árengta kom-paktiðka þaidimøaikðtelë patiems ma-þiesiems vaikams,viename pakraðtëly-je yra nedidelis ap-tvaras – ten dujøsaugykla. Ir viskas. Oðiaip visa didelë aikð-të – tuðèia. Vasaràapauga þole ir piktþolëmis. Pakrað-èiuose automobiliø savininkai su-stato savo maðinas, todël pavasaráir rudená tie aikðtës pakraðèiai labaiiðklampoti. Niûrus vaizdas, kurákasdien matome pro langà...

Apie 1997-uosius ar 1998-uo-sius metus kreipiausi á miesto se-niûnijà. Klausiau, ar galiu pati pra-dëti apþeldinti apleistà aikðtæ, pa-sodinti dekoratyviniø krûmø ir me-deliø. Seniûnijos darbuotoja manatsakë, kad ði aikðtë bus tvarkomapagal specialistø parengtà planà.Þadëjo, kad netrukus bus pradëtitie darbai. O jeigu pavieniai gyven-tojai uþsiims saviveikla sodindamiþeldinius, tai paskui greièiausiai rei-kës juos persodinti ið naujo, arbavisai paðalinti.

Praëjo 15 metø, bet mûsø kie-me niekas nepasikeitë. Aikðtë tarpnamø kaip buvo, taip ir liko apleis-ta dykvietë. Niekas net nebandë jostvarkyti. Ar tai dar áeina á seniûni-jos darbo planus, o gal jau iðbrauk-ta?“ – raðo këdainietë, J. Basana-vièiaus g. gyventoja, prisistaèiusi

Ninos vardu.Pakomentuoti J. Basanavi-

èiaus gatvës gyventojos laiðkà pa-praðëme Këdainiø miesto seniû-nijos seniûnà Alvydà KLEIVÀ:

„Prieð 15 metø seniûnijoje ne-dirbau, taigi apie to meto seniûnijosplanus dël J. Basanavièiaus gatvëjeesanèios aikðtelës tarp 15-ojo, 11Air kitø daugiabuèiø namø sutvarky-mo nieko negaliu pasakyti. Dabarti-në ðio kvartalo gyventojø iniciatyvagraþiau sutvarkyti ir apþeldinti ðá tuð-èià plotà yra sveikintina. Taèiau gy-ventojai negali to daryti savo inicia-tyva. Po aikðte yra poþeminis inþine-riniø trasø tinklas. Tiek sodinant me-delius, tiek jiems augant ir giliau ási-ðaknijant, ðios trasos gali bûti apar-dytos, uþkimðtos ar kitaip joms pa-kenkta. Prieð pradedant kokius norsdarbus ðiame plote, ties juo turi pa-dirbëti specialistai, turi bûti pareng-tas detalusis planas.

Todël patarèiau gyventojamspirmiausia raðtu kreiptis á rajono sa-vivaldybës Architektûros ir urbanis-tikos skyriaus landðafto architektæbei iðdëstyti savo pageidavimus.“

Norime graþaus kiemoKarðtoji linijaKo neávertino prezidentë,

ávertins þmonës

Kai skaitiklá pakeièia nauju„Mano bute UAB „Këdainiø

vandenys“ neseniai pakeitë ðaltovandens skaitiklá. Viskas bûtø ge-rai, jei tas skaitiklis bûtø naujas.Taèiau pavyko áþiûrëti, kad jis pa-gamintas 1995 metais. Ir jau nau-dotas – skaitiklio skaièiukai perðimtà persivertæ.

Atsiskaitymo knygelëje skai-tiklá pastatæs meistras paþymëjo,nuo kokio rodmens turime mokë-ti, dël to problemø lyg ir nebûtø.Taèiau að nepasitikiu tokiu senuskaitikliu. Jei „Këdainiø vande-nys“ negali nupirkti ir árengti nau-jo, að pati galëèiau nusipirkti!“ –su tokiu priekaiðtu vandens tie-kimo ámonei á laikraðèio redak-cijà kreipësi J. Basanavièiausgatvës gyventoja.

UAB „Këdainiø vandenys“direktorius Kæstutis VAITKE-VIÈIUS paaiðkino, kad ðaltovandens skaitikliai vartotojø bu-tuose turi bûti keièiami kartà perketverius metus.

Nuimtus naudotus skaitik-lius vandens tiekëjai veþa á Kau-nà, kur atliekama metrologinëpatikra, jei reikia – remontas.

Atsakingoje ámonëje patik-rintas, metrologinës patikros lip-dukà ir aktà turintis skaitiklistekantá vandená skaièiuoja visiðkaipatikimai.

Patikrinti ir patikimai vei-kiantys skaitikliai montuojami bu-tuose, kuriø skaitiklius reikia pa-imti planinei patikrai. Nenauji, jaunaudoti skaitikliai „migruoja“, betsvarbiausia, kad jie tiksliai skai-èiuoja suvartotà vandená.

Beje, senesni skaitikliai nëralabai jautrûs ir menko vandens la-ðëjimo neskaièiuoja. Kuo naujesnëskartos vandens skaitiklis, tuo tiks-liau jis skaièiuoja. Paprastai naujes-ni skaitikliai priskaièiuoja ðiek tiekdaugiau vandens negu senesni.

„Jei gyventojas átaria, kad van-dens skaitiklis netiksliai skaièiuoja,gali papraðyti neplaninës patikros,– tvarkà paaiðkino K. Vaitkevièius.– Mes nuimsime átarimà keliantáskaitiklá, vietoj jo pastatysime laiki-nà. Nuimtam skaitikliui bus atlik-ta patikra. Jei skaitiklis veikia ge-rai, gyventojo papraðysime pa-dengti patikros ir pastatymo iðlai-das – apie 30 litø.“

2013 m. balandþio 13 d. 5

2013-ieji paskelbti Sveikatingumo2013-ieji paskelbti Sveikatingumo2013-ieji paskelbti Sveikatingumo2013-ieji paskelbti Sveikatingumo2013-ieji paskelbti Sveikatingumometais. Tmetais. Tmetais. Tmetais. Tmetais. Tokiu bûdu þmonësokiu bûdu þmonësokiu bûdu þmonësokiu bûdu þmonësokiu bûdu þmonësraginami atkreipti dëmesá á ligøraginami atkreipti dëmesá á ligøraginami atkreipti dëmesá á ligøraginami atkreipti dëmesá á ligøraginami atkreipti dëmesá á ligøprevencijà bei gyvenimo bûdà,prevencijà bei gyvenimo bûdà,prevencijà bei gyvenimo bûdà,prevencijà bei gyvenimo bûdà,prevencijà bei gyvenimo bûdà,rûpintis savo sveikata.rûpintis savo sveikata.rûpintis savo sveikata.rûpintis savo sveikata.rûpintis savo sveikata.

Plataus atgarsio tarp Këdai-niø kraðto gyventojø sulaukëASU VÛÞF Vandens iðtekliø in-þinerijos instituto Cheminës ana-litinës laboratorijos darbuotojø irmokslo darbuotojø kvietimas Pa-saulinës vandens dienos proga ið-sitirti nitritø ir nitratø kieká geria-majame vandenyje. Nuo pat rytoneðini spalvingais indais ávairausamþiaus këdainieèiai skubëjo ámokslo ástaigà, ásikûrusià Vilai-niuose, ant Nevëþio kranto. Ðuli-nio vandens kokybe buvo susirû-pinæ ne tik nuosavø namø gyven-tojai, bet ir sodininkai. Aktyviau-si buvo Këdainiø, Pelëdnagiø, Vi-lainiø ir Dotnuvos seniûnijø gy-ventojai, maþesnio susidomëjimosulaukta ið Josvainiø, Krakiø, Ðë-tos, Surviliðkio ir Gudþiûnø se-niûnijø. Dþiugu, kad þmonës rû-pinasi vandens kokybe, domisi ðu-liniø prieþiûra ir apsauga, mattaip galima sumaþinti ar netgi ið-vengti tarðos.

Iðtyrus 241 ðulinio (gylis svy-ravo nuo 4–12 m) vandená nusta-tyta, kad nitratais uþterðti 48 proc.ðuliniø, daug ið jø yra Këdainiømieste. Didþiausia koncentracija417 mg/l (leidþiama 50,0 mg/l ri-ba) uþfiksuota Vilainiø seniûnijo-je. Nitritø geriamajame vandeny-je buvo nedaug. Tyrimø rezulta-tai rodo, kad vis dar aktuali ðuli-niø vandens tarða nitratais, norsdaugelis vandená tyrusiø gyvento-jø teigë, kad valo ir priþiûri ðuli-nius. Tarðos atsiradimà galëjo nu-lemti individualios aplinkybës irprieþastys.

Vandens sudëties poveikissveikatai

Yra susiformavusi neteisin-ga nuostata, kad geriamasis van-duo ið ðuliniø bei vandentiekio yraper kietas ir kenkia sveikatai. Mi-tybos specialistø teigimu, su ðiuovandeniu gauname vos pusæ rei-kiamos mineraliniø medþiagø pa-ros normos. Kraujagyslës „kalkë-ja“ ne nuo kieto vandens, atvirkð-èiai, þmoniø, vartojanèiø toká van-dená, mirtingumas nuo ðirdies irkraujagysliø ligø yra maþesnis. Ne-patariama gerti tik virintà vande-ná, nes ant arbatinuko sieneliø nu-sëda naudingø þmogui minerali-niø druskø. Inkstø ir tulþies ak-menligës prieþastis – taip pat nekietas vanduo, o medþiagø apykai-tos sutrikimai ar netinkamas mais-to papildø vartojimas. Nereikëtølabai daþnai gerti mineralinio van-dens, nes organizme gali padidëtimineraliniø druskø kiekis.

Dirbtinai minkðtinant geria-màjá vandená buitiniais vandensfiltrais, jame esantis jonø keitik-lis suriða kalcio ir magnio jonus,o á minkðtinamà vandená iðstumianatrio jonus. Natris nepageidau-jamas vandenyje, skirtame kûdi-

kiø maistui, taip pat esant padi-dëjusiam kraujo spaudimui ir ser-gant inkstø ligomis.

Organizmas blogai pasisavi-na distiliuotà, elektrolitø neturintávandená, su juo ið organizmo pa-ðalinamos mineralinës medþiagos.

Þmoniø sveikatai ar netgi gy-vybei yra pavojinga cheminë (nit-ritø, nitratø, amonio kiekis) irmikrobinë (þarninës lazdelës, þar-niniø enterokokø kiekis) tarða.

Su maisto produktais ar ge-riamuoju vandeniu á organizmàpatekæ nitratai ir nitritai veikiakaip kraujo nuodai – sukelia met-hemoglobinemijà, kai organizmesutrinka deguonies perneðimas áaudinius. Nitratais uþterðtas van-duo, kai jis panaudojamas miði-niams ruoðti, yra ypaè pavojingaskûdikiams – apsinuodijimas galibûti mirtinas. Toká vandená pavo-jinga vartoti nëðèiosioms, senyvoamþiaus þmonëms, sergantiesiemsðirdies ir kraujagysliø bei kvëpa-vimo takø ligomis. Suaugusiøþmoniø organizmui nitratai pavo-jingesni dël nitritø transformaci-jos (jungimosi su aminais) á kan-cerogeniðkus nitrozaminus.

Nustaèius vandenyje mikro-binæ tarðà, atsiranda pavojus su-sirgti infekcinëmis ligomis. Mik-robinës tarðos galima iðvengti van-dená virinant, taèiau nitratø kon-centracija padidëja, kai dalis van-dens iðgaruoja. Nitratais uþterðtàvandená pavojinga gerti, taèiau jágalima naudoti skalbimui arpraustis.

Tarðos ðaltiniai

Ðuliniø vanduo yra arèiausiaiþemës pavirðiaus esantis gruntinisvanduo (daþniausiai – 5–15 m gy-lyje), kuris labiausiai reaguoja áterðiamà ûkinæ aplinkà. Terðalai áðuliná patenka ne tik ið paèios ar-timiausios aplinkos. Uþterðtogruntinio vandens plotas gali su-siformuoti apie 145 m spinduliu,priklausomai nuo geologiniø beihidrogeologiniø sàlygø ir ûkinësveiklos intensyvumo.

Pagrindiniai terðalø (organi-

niø baltyminiø medþiagø) ðalti-niai yra tràðos, mëðlas, ið tvarto irlauko tualetø besisunkianèios sru-tos, pûvanèios augalinës liekanos.Dirvoþemyje ar vandenyje oksi-duojantis organinëms medþia-goms, susidaro azoto junginiai(amonis, nitritai ir nitratai). Jøperteklius dirvoþemyje, intensy-vios tarðos vietose, iðplaunamas ágruntiná vandená ir já uþterðia.

Ðuliniø vandens kokybei bû-dingas sezoniðkumas. Ypaè jie uþ-siterðia pavasario polaidþio, po-tvyniø metu ir vasarà po liûèiø,kai pavirðinë tarða intensyviaiskverbiasi á gruntà ir taip uþter-ðia negiliø ðuliniø vandená. Saus-meèiu, nuslûgus ðulinio vandenslygiui, tarða padidëja dël dugnesusikaupusio dumblo.

Nuo pavirðinës tarðos labiauapsaugoti gilûs (daugiau kaip 20m), græþtiniai ðuliniai, jø vandenskokybë panaði á vandentiekio.

Kaip þinoti, ar vanduouþterðtas

Nitratais ir nitritais uþterðtasvanduo neturi specifinio skonio,kvapo bei spalvos. Todël juslinisvandens savybiø vertinimas galibûti apgaulingas. Objektyviausiàinformacijà apie vandens kokybægalima suþinoti atlikus tyrimusakredituotose, atestuotose labo-ratorijose.

Vartojamo vandens sauga irkokybe turi rûpintis patys ðuliniøsavininkai. Pasitikrinti vandenscheminæ ir mikrobiologinæ bûklæreikia ne reèiau kaip vienà kartàmetuose (geriau 2 kartus – pava-sará ir rudená). Papildomai tyri-mus bûtina atlikti pastebëjus, jogpasikeitë geriamojo vandens sko-nis, kvapas ar spalva.

Ðuliniø árengimas irapsauga

Norint vartoti saugø ir koky-biðkà vandená, reikia tinkamai pa-sirinkti ðulinio vietà, já árengti irpriþiûrëti. Ðulinio aplinka turi bûtiðvari, kad á já nepatektø terðalai, po-

laidþio, krituliø vanduo, prie jo ne-sikauptø pavirðinis vanduo. Atsi-þvelgiant á poþeminio vandens tëk-mës kryptá, galimos tarðos ðaltiniai(atstumas ne maþesnis kaip 50 m)turëtø bûti þemiau negu ðulinys.

Ðulinys iki gyvenamojo namoturëtø bûti ne arèiau kaip 7 m, ikigaraþo, ûkinio pastato ar ðiltna-mio – 10 m, iki tvarto, mëðlidës irkompostavimo aikðtelës, iðgriebi-mo duobës – 25 m, iki lauko nuo-takyno – 15 m. Ðulinio rentiniuo-se ir jø tarpuose neturi bûti plyðiøbei kiaurymiø, virðutinis rentinyspakeltas virð þemës pavirðiaus 0,8m. Dugne árengiamas 0,4–0,6 mstorio smëlio ir þvyro filtras.

Aplink ðuliná árengiama 1,5 mgylio ir 0,7–0,8 m ploèio plûktinëmolio arba priemolio uþtûra, kuriuþpilama 20 cm storio þvyrosluoksniu.

Ðulinys turi turëti stogelá ar-ba dangtá, ventiliacijos angà, ovandená geriausia pumpuoti siur-bliu, jeigu tokios galimybës nëra– semti tam skirtu kibiru.

20 m spinduliu aplink ðulinádraudþiama træðti, plauti automo-bilius, girdyti gyvulius, plauti irskalauti skalbinius, vykdyti kitàveiklà, kuri gali bûti vandens uþ-terðimo prieþastimi.

Prieþiûra, valymas irdezinfekavimas

Nutirpus sniegui ir pasibaiguspolaidþiui reikëtø iðsitirti ðulinio

vandená. Jeigu vanduo uþterðtas,iðvalyti ðuliná.

Prieð já valant, iðpumpuoja-mas ar iðsemiamas vanduo, tadasutvarkomi rentinio sudûrimai beisienelës, jos nuvalomos. Iðvalo-mas dugnas ir suformuojamasnaujas filtracinis sluoksnis.

Iðvalytas ðulinys dezinfekuoja-mas, kai vandens mikrobiologiniairodikliai neatitinka kokybës reika-lavimø ir profilaktiðkai – esant uþ-kreèiamøjø ligø sukëlëjø, plintan-èiø per vandená, rizikai, árengusnaujà ðuliná ar já suremontavus.

Ðuliniø dezinfekcijà gali atlik-ti visuomenës sveikatos prieþiûrosástaigø arba ámoniø, turinèiø licen-cijà aplinkos kenksmingumui pa-ðalinti.

Norint, kad ðulinio vanduobûtø ðvarus, pirmiausia reikëtø nu-statyti ir paðalinti tarðos þidinius,be to, galima ásirengti gilesná græþ-tiná ðuliná, jeigu yra galimybë nau-doti vieðojo vandentiekio vandená.Vanduo visada bus uþterðtas, jeigujis suteka ið terðiamo kiemo, tvar-to, træðiamø darþø ar laukø, jeigunebus tvarkingas ar valomas ðuli-nys, nesilaikoma saugiø atstumø.Vanduo á ðuliná patenka ið palygin-ti didelio ploto, todël esame atsa-kingi ne tik uþ savo, bet ir kaimynoðulinio vandens kokybæ.

Aurelija RUDZIANSKAITË,Stefanija MISEVIÈIENË,

Lina ÐMAKOVIENË,ASU VÛÞF Vandens iðtekliø

inþinerijos institutas

UAB „Këdainiø vandenys“ valdybos iniciatyva ir 2013 04 10sprendimu ðaukiamas eilinis visuotinis UAB „Këdainiø

vandenys“ (registruota Dotnuvos g. 5, LT-57177 Këdainiai,ámonës kodas 161186428) akcininkø susirinkimas, kuris ávyks

2013 m. geguþës 14 d. 10 val. Këdainiuose, Dotnuvos g. 5.Susirinkimo darbotvarkë:1. Dël 2012 metø UAB „Këdainiø vandenys“ metiniø

finansiniø ataskaitø rinkinio tvirtinimo.2. Dël 2012 metø pelno (nuostoliø) paskirstymo.Informacija teikiama darbo dienomis nuo 7.30 iki 16 val., tel.

(8 347) 51 341, adresu Dotnuvos g. 5, Këdainiai arba el. paðtujurist@kedainiuvandenys.lt.

Ar rajono ðachtiniø ðuliniø vanduo ðvarus?

Norint vartoti saugø ir kokybiðkà vandená, reikia tinkamai pasirinktiðulinio vietà, já árengti ir priþiûrëti.

spaustuve@rinkosaikste.lt

2013 m. balandþio 13 d.6

Liepø alëja 3,tel.: 55 790, 8 686 76 431.

I. ÞEMINIENËS ámonëI. ÞEMINIENËS ámonëI. ÞEMINIENËS ámonëI. ÞEMINIENËS ámonëI. ÞEMINIENËS ámonë – Tvarko ámoniø ir ûkininkø buhalterinæ apskaità.– Ruoðia ámoniø áregistravimo dokumentus

(bûsimiems klientams – nemokamai).

BUHALBUHALBUHALBUHALBUHALTERINËS PTERINËS PTERINËS PTERINËS PTERINËS PAAAAASLSLSLSLSLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

Tel.: 8 687 47 529,8 620 57 749.

Verslo ir buhalterinës apskaitos paslaugos– tvarko smulkiø ir vidutiniø ámoniø, ûkininkø ir individualios veiklosbuhalterinæ apskaità,– ruoðia ámoniø áregistravimo dokumentus.

UAB „Finarta“, Josvainiø g. 24 (áëjimas ið kiemo pusës).Tel.: 55 971, 8 611 52 850; finarta@gmail.com

Kompiuteriai ir jø komponentai (neðiojamieji kompiuteriai – nuo 1 100 Lt),daþai spausdintuvams, kompiuteriniø vaizdo þaidimø „Xbox“ bei „Playstation“

áranga. Mobilieji telefonai ir jø priedai, detalës. GPS navigacinës sistemos. Prekyba, taisymas, nuoma (GPS). Parduoda naujus skystøjø kristalø bei LED

televizorius, taip pat montuoja ir parduoda skaitmeninës palydovinës beiantþeminës televizijos árangà (kaina – nuo 95 Lt). Parduoda automobilio garso

aparatûrà. Dirbame: I–V – nuo 9 iki 18 val., VI – nuo 10 iki 14 val.Þemaitës g. 17A, tel.: 8 603 32 518, 8 687 57 811.

Arûno Miliaus IÁ „ENRIKË“Arûno Miliaus IÁ „ENRIKË“Arûno Miliaus IÁ „ENRIKË“Arûno Miliaus IÁ „ENRIKË“Arûno Miliaus IÁ „ENRIKË“

LAMINUOTOS GRINDYS.Lauko ir vidaus durys.

Plastikinës lauko

dailylentës. Atveþa á namus.

Mus galite rasti JMus galite rasti JMus galite rasti JMus galite rasti JMus galite rasti J. Basanavièiaus g. 91, prekyvietëje,. Basanavièiaus g. 91, prekyvietëje,. Basanavièiaus g. 91, prekyvietëje,. Basanavièiaus g. 91, prekyvietëje,. Basanavièiaus g. 91, prekyvietëje,tel.: 8 610 67 872, 8 618 44 113.tel.: 8 610 67 872, 8 618 44 113.tel.: 8 610 67 872, 8 618 44 113.tel.: 8 610 67 872, 8 618 44 113.tel.: 8 610 67 872, 8 618 44 113.

Balandþio 17 d. rajonoBalandþio 17 d. rajonoBalandþio 17 d. rajonoBalandþio 17 d. rajonoBalandþio 17 d. rajonosavivaldybëje organizuojamasavivaldybëje organizuojamasavivaldybëje organizuojamasavivaldybëje organizuojamasavivaldybëje organizuojamagaminiø atliekø surinkimogaminiø atliekø surinkimogaminiø atliekø surinkimogaminiø atliekø surinkimogaminiø atliekø surinkimoakcija.akcija.akcija.akcija.akcija.

Rajono savivaldybës admi-nistracija, Gamintojø ir importuo-tojø asociacija, VðÁ Elektronikosgamintojø ir importuotojø orga-nizacija ir UAB Atliekø tvarkymocentras kvieèia rajono gyventojusnelikti abejingiems ir tinkamai pa-sirûpinti atliekomis.

Akcijos metu ið gyventojø,ámoniø, ástaigø ir organizacijø ne-mokamai bus surenkama:

• elektros ir elektroninësárangos atliekos;

Bûk atsakingas – pasirûpinkatliekomis tinkamai!

• dienos ðviesos lempø atliekos;• neðiojamøjø baterijø ir

akumuliatoriø atliekos.Sumokant atliekø turëtojui

bus surenkamos:• alyvø atliekos;• vidaus degimo varikliø te-

palo, kuro ir oro filtrø atliekos;• automobiliø hidrauliniø

(tepaliniø) amortizatoriø atliekos;• automobiliniø ir pramoni-

niø akumuliatoriø atliekos;• eksploatuoti netinkamos

transporto priemonës.Taip pat ið uþsiregistravusiø

gyventojø bus nemokamai suren-kamos netinkamos naudoti pa-dangos (ne daugiau kaip po 2 vnt.

ið gyventojo (bûtina pateikti as-mens tapatybæ tvirtinantá doku-mentà).

Jeigu Jûsø ámonë, ástaiga arorganizacija bei Jûsø ámonës,ástaigos ar organizacijos darbuo-tojai arba gyventojai turi aukðèiauiðvardintø atliekø, praðome iki ba-landþio 15 d. registruotis el. pað-tu atliekos@atc1.lt arba telefonu(8 5) 206 09 01.

Daugiau informacijos apieekologinæ akcijà, atliekø tvarky-mà, atliekø rûðiavimà, atliekø su-rinkimo vietas, netinkamo atlie-kø tvarkymo þalà aplinkai beiþmoniø sveikatai – www.gia.lt;www.eei.lt.

Këdainiø specialioji mokykla jauKëdainiø specialioji mokykla jauKëdainiø specialioji mokykla jauKëdainiø specialioji mokykla jauKëdainiø specialioji mokykla jauvienuolika metø bendradarbiau-vienuolika metø bendradarbiau-vienuolika metø bendradarbiau-vienuolika metø bendradarbiau-vienuolika metø bendradarbiau-ja su Ðvedijos Nassjo komunosja su Ðvedijos Nassjo komunosja su Ðvedijos Nassjo komunosja su Ðvedijos Nassjo komunosja su Ðvedijos Nassjo komunosBrinell gimnazijos bendruome-Brinell gimnazijos bendruome-Brinell gimnazijos bendruome-Brinell gimnazijos bendruome-Brinell gimnazijos bendruome-ne ir kasmet mielai priimane ir kasmet mielai priimane ir kasmet mielai priimane ir kasmet mielai priimane ir kasmet mielai priimagimnazistus praktikaigimnazistus praktikaigimnazistus praktikaigimnazistus praktikaigimnazistus praktikai.....

Vykdydama vienà ið studijøprogramø – „Vaikas ir rekreacija“,Brinell gimnazija rengia mokslei-vius darbui socialinëje sferoje.Programos dëmesio centre – vai-kø su negalia uþimtumo organiza-vimas, kitø kultûrø þmoniø paþi-nimas akcentuojant tarptautinákontaktà.

Taigi Specialioji mokykla vëlsulaukë ðios bendruomenës gru-pës vadovo Eriko ir trijø mokslei-viø – Siri, Signe ir Havar, kurie at-liko keturiø savaièiø praktikà.Praktikos vadovas Erikas Ejermoteigiamai vertina gimnazistø ágy-jamà patirtá Këdainiø specialiojo-je mokykloje. Jis dþiaugiasi, kadpraktinë veikla Lietuvoje mokojaunuolius savarankiðkumo, tobu-lina bendravimo ágûdþius, stipri-na moksleiviø pasiruoðimà darbuisu neágaliaisiais.

Pirmàjà praktikos savaitæ Sig-ne, Siri ir Havar stebëjo mokyto-jø darbà su vaikais, mokiniø veik-là pamokose, itin domëjosi uþsië-mimø organizavimu su ugdyti-niais, turinèiais sunkià negalià.

Nuo antrosios savaitës gim-nazistai pradëjo dirbti savarankið-

kai. Pamokose jie mokë vaikusávairiø meniniø darbeliø, ðvedið-kø þaidimø, dainø bei ðokiø.Praktikantai puikiai áveikë iðkilu-sius sunkumus, bei, nemokëdamilietuviø kalbos, atrado alternaty-vius bendravimo su mokiniais bû-dus. Jie suprato, kad kalbos bar-jeras nëra kliûtis nuoðirdiemssantykiams.

Gimnazistai dëkojo uþ mo-kyklos darbuotojø rûpestá, nuo-ðirdumà, pagalbà dirbant su mo-kiniais pamokose ir dþiaugësi tu-riningomis paþintinëmis kelionë-mis po Lietuvà.

„Norime padëkoti uþ tai,kad galëjome atlikti praktikà Kë-dainiø specialiojoje mokykloje irsusipaþinti su visais nuostabiais

ðios ástaigos vaikais ir mokytojais.Tai buvo tikrai ádomi ir gera pa-tirtis kiekvienam ið mûsø. Ilgamiðsaugosime prisiminimus apieKëdainiuose praleistà laikà, o kaikuriø ávykiø nepamirðime nieka-da“, – atsisveikindami sakë moks-leiviai ið Ðvedijos.

Neágaliems vaikams bendra-vimas su ðvedø gimnazistais taippat paliko neiðdildomà áspûdá:mokiniai noriai dalyvavo gimna-zistø organizuojamuose rengi-niuose, su dideliu dþiaugsmu kar-tu leido laisvalaiká. Specialiosiosmokyklos ugdytiniai kasmet ne-kantriai laukia atvykstanèios nau-jos praktikantø grupës.

Oksana NEÈAJEVA,Specialiosios mokyklos mokytoja

konsultantë

Praktinës patirties sëmësi Këdainiøspecialiojoje mokykloje

„Geri sendaikèiai“

Prekiauja baldais, interjero detalëmis,indais, laikrodþiais, dviraèiais.

Pradëjo veikti komisas.Yra didelis dviraèiø pasirinkimas.

Gedimino g. 42, prie sekmadieninio turgaus.Tel.: 53 784, 8 612 07 782, 8 615 53 841.

Darbo laikas: I–V nuo 9 iki 18 val., VI ir VII – nuo 9 iki13.30 val. www.gerisendaikciai.lt

Parduotuvë

Atidaryta nauja moderniveterinarijos klinika

JJJJJonavos onavos onavos onavos onavos veterinarijos centrasveterinarijos centrasveterinarijos centrasveterinarijos centrasveterinarijos centrasNaujai ásigyta áranga atliekame tyrimus (kraujo morfologiniusir biocheminius, ðlapimo, mikroskopinius ir kt.), gydome bei

atliekame chirurgines operacijas.Profesionaliai ir iðsamiai konsultuojame ávairiø susirgimø,

auginimo, mitybos klausimais. Þenkliname bei ruoðiame dokumentus vykstant á uþsiená.

Prekiaujame paðarais, vitaminø papildais ir kt.Mus rasite: Sodø g. 19, Jonava, tel. 8 600 34 409, www.vetpet.lt.

Specialiojoje mokykloje praktikà atliko mokiniai ið Ðvedijos.

Kvieèia akcija „Atsisakyk greituko“VðÁ „Kooperacijos sprendimai“VðÁ „Kooperacijos sprendimai“VðÁ „Kooperacijos sprendimai“VðÁ „Kooperacijos sprendimai“VðÁ „Kooperacijos sprendimai“balandþio 18 dienà 17 val. Këdainiøbalandþio 18 dienà 17 val. Këdainiøbalandþio 18 dienà 17 val. Këdainiøbalandþio 18 dienà 17 val. Këdainiøbalandþio 18 dienà 17 val. Këdainiørajono savivaldybës M. Daukðosrajono savivaldybës M. Daukðosrajono savivaldybës M. Daukðosrajono savivaldybës M. Daukðosrajono savivaldybës M. Daukðosvieðojoje bibliotekoje organizuojavieðojoje bibliotekoje organizuojavieðojoje bibliotekoje organizuojavieðojoje bibliotekoje organizuojavieðojoje bibliotekoje organizuojasusitikimà su miesto bei rajonosusitikimà su miesto bei rajonosusitikimà su miesto bei rajonosusitikimà su miesto bei rajonosusitikimà su miesto bei rajonobendruomenëmis, kurio metubendruomenëmis, kurio metubendruomenëmis, kurio metubendruomenëmis, kurio metubendruomenëmis, kurio metupristatys akcijà „Atsisakyk greituko“.pristatys akcijà „Atsisakyk greituko“.pristatys akcijà „Atsisakyk greituko“.pristatys akcijà „Atsisakyk greituko“.pristatys akcijà „Atsisakyk greituko“.

Pirmuoju etapu siekiama á akci-jà átraukti kuo daugiau socialiniø part-neriø, kurie padëtø vieðinti su greitai-

siais kreditais susijusias problemas irvienyti greitøjø kreditø vartotojus, tu-rinèius pernelyg sunkiø ir neretai net-gi neávykdomø finansiniø ásipareigo-jimø. Lietuvos banko duomenimis,net 14 proc. visø vartojimo kreditø ið-duoda greitøjø kreditø bendrovës.

Atlikto tyrimo metu ásiskolini-mai, áskaitant delspinigius, netesybasir kitas pagal sutartis mokëtinas su-mas, siekë 76,5 mln. Lt. Skaudþiau-sia yra tai, kad ðiuo metu labiausiai

prasiskolinusi grupë, net 36 proc., yrajaunimas iki 25 metø.

Dauguma greitàjá kredità tu-rinèiø þmoniø neturi pastoviø paja-mø arba jø pajamos yra labai ma-þos, todël besaikis greitøjø kreditønaudojimas tampa vis didesne socia-line problema.

Maloniai kvieèiame dalyvauti.Aurelija ÐATAITË,

VðÁ „Kooperacijos sprendimai“direktorë

2013 m. balandþio 13 d. 11

mire

Këdainiø profesinio rengimo centro komanda dalyvavo PanevëþioKëdainiø profesinio rengimo centro komanda dalyvavo PanevëþioKëdainiø profesinio rengimo centro komanda dalyvavo PanevëþioKëdainiø profesinio rengimo centro komanda dalyvavo PanevëþioKëdainiø profesinio rengimo centro komanda dalyvavo PanevëþioMargaritos Rimkevièaitës technologinëje mokykloje vykusiameMargaritos Rimkevièaitës technologinëje mokykloje vykusiameMargaritos Rimkevièaitës technologinëje mokykloje vykusiameMargaritos Rimkevièaitës technologinëje mokykloje vykusiameMargaritos Rimkevièaitës technologinëje mokykloje vykusiamerespublikiniame profesinio meistriðkumo konkurse „Keksø irrespublikiniame profesinio meistriðkumo konkurse „Keksø irrespublikiniame profesinio meistriðkumo konkurse „Keksø irrespublikiniame profesinio meistriðkumo konkurse „Keksø irrespublikiniame profesinio meistriðkumo konkurse „Keksø irkeksiukø ávairovë ðvkeksiukø ávairovë ðvkeksiukø ávairovë ðvkeksiukø ávairovë ðvkeksiukø ávairovë ðv. V. V. V. V. Velykø stalui“, kurio tikslai – ryðiø tarpelykø stalui“, kurio tikslai – ryðiø tarpelykø stalui“, kurio tikslai – ryðiø tarpelykø stalui“, kurio tikslai – ryðiø tarpelykø stalui“, kurio tikslai – ryðiø tarpprofesiniø mokyklø plëtojimas, profesinio mokymo ávaizdþioprofesiniø mokyklø plëtojimas, profesinio mokymo ávaizdþioprofesiniø mokyklø plëtojimas, profesinio mokymo ávaizdþioprofesiniø mokyklø plëtojimas, profesinio mokymo ávaizdþioprofesiniø mokyklø plëtojimas, profesinio mokymo ávaizdþiogerinimas, profesijø propagavimas, kûrybiðkumo, etninës kultûrosgerinimas, profesijø propagavimas, kûrybiðkumo, etninës kultûrosgerinimas, profesijø propagavimas, kûrybiðkumo, etninës kultûrosgerinimas, profesijø propagavimas, kûrybiðkumo, etninës kultûrosgerinimas, profesijø propagavimas, kûrybiðkumo, etninës kultûrosugdymas.ugdymas.ugdymas.ugdymas.ugdymas.

Respublikiniame konkurse – treèioji vieta

Be këdainieèiø ir panevëþie-èiø, konkurse dalyvavo Ukmergëstechnologijø ir verslo bei Kupið-kio technologijos verslo mokykløkomandos.

Visi dalyviai, pasitelkæ iðmonæir fantazijà, kepë ir puoðë ávairiøformø keksus ir keksiukus, o pabai-goje buvo surengta jø paroda, ku-rios metu mokiniai galëjo artimiaususipaþinti, pasidalinti profesiniomeistriðkumo patirtimi.

Këdainiø PRC atstovavusios

virëjo mokymo programos treèiokurso mokinës Dovilë Atkoèiûnie-në ir Ërika Jaðinskienë uþëmë tre-èiàjà vietà ir buvo apdovanotosdiplomais bei atminimo dovanomis.

Konkursui mokines ruoðë Pra-monës ir paslaugø skyriaus profesi-jos mokytoja metodininkë IngridaÐlikienë ir vyresnioji profesijos mo-kytoja Audronë Alminienë.

Ingrida ÐLIKIENË,Këdainiø PRC Pramonës ir paslaugø

skyrius profesijos mokytojametodininkë

„Ulonø“ sporto klube vyko seminaras „Þirgininkystës pradmenys“. Nors„Ulonø“ sporto klube vyko seminaras „Þirgininkystës pradmenys“. Nors„Ulonø“ sporto klube vyko seminaras „Þirgininkystës pradmenys“. Nors„Ulonø“ sporto klube vyko seminaras „Þirgininkystës pradmenys“. Nors„Ulonø“ sporto klube vyko seminaras „Þirgininkystës pradmenys“. Norsseminaras buvo skirtas visiems þirgais besidomintiems þmonëms, taèiau áseminaras buvo skirtas visiems þirgais besidomintiems þmonëms, taèiau áseminaras buvo skirtas visiems þirgais besidomintiems þmonëms, taèiau áseminaras buvo skirtas visiems þirgais besidomintiems þmonëms, taèiau áseminaras buvo skirtas visiems þirgais besidomintiems þmonëms, taèiau áðiuos teoriðiuos teoriðiuos teoriðiuos teoriðiuos teorinininininius ir praktinius mokymus susirinko tik „Ulonø“ sporto klubo nariaius ir praktinius mokymus susirinko tik „Ulonø“ sporto klubo nariaius ir praktinius mokymus susirinko tik „Ulonø“ sporto klubo nariaius ir praktinius mokymus susirinko tik „Ulonø“ sporto klubo nariaius ir praktinius mokymus susirinko tik „Ulonø“ sporto klubo nariai.....

Þirgø sporto entuziastams – seminaras

Mokymus vedë garsus ristûnølaikytojas ir sportininkas Kazimie-ras Trota. Seminaro metu buvo ve-dama ne tik teorinë paskaita, betir gyvai rodoma bei pasakojamaapie þirgo sudëjimà, prieþiûrà, pa-grindines ligas, virðkinimà, anato-

mijos ypatybes ir pan. Lektorius su-laukë daug sportininkø klausimøjiems rûpimomis temomis.

Þirgø sportas tuo ir yra ypa-tingas, kad pasportavus neuþten-ka uþdaryti þirgà á gardà laukti ki-tos treniruotës. Þirgà reikia tinka-

mai priþiûrëti: ðerti, valyti jo gar-dà, graþinti ir puoselëti iðvaizdà. Beto, þirgas privalo kiekvienà dienàbûti iðvedamas ið gardo, jei ne tre-niruotei, tai palakstyti ar bent pa-sivaikðèioti. Viso ðito sportininkaiyra mokomi tik pradëjæ treniruo-tis, taèiau tokie seminarai padedajojikams gilinti þinias apie þirgus irsiekti dar didesnës jø gerovës. Olaimingas ir sveikas þirgas yra pui-kus jojimo partneris. Reikia pami-nëti ir tai, kad þirgus ðeria ir pri-þiûri patys klubo vadovai, o jiemskiek galëdami talkina kiti klubo na-riai. Darbo labai daug, taèiau spor-tininkams optimizmo nestinga.

Ðiuo metu klube yra laikoma15 sportiniø þirgø, þirgyne sportuo-ja apie 20 ávairaus amþiaus klubonariø. Þirgø sportas – itin brangus,tad klubas su kitais þymiais Lietu-vos þirgynais sugeba konkuruoti tiklabai kukliai. Taèiau darniu kolek-tyvu, didþiuliu darbu, noru beimeile þirgams lenkia visus.

Jojikai dëkoja þirgyno rëmë-jams: UAB Dotnuvos eksperi-mentiniam ûkiui ir ûkininkui Je-ronimui Karosui.

„Rinkos aikðtës“ inf.

Josvainiø gimnazijoje tæsiamasJosvainiø gimnazijoje tæsiamasJosvainiø gimnazijoje tæsiamasJosvainiø gimnazijoje tæsiamasJosvainiø gimnazijoje tæsiamasppppprojektas „Aukðtosios kultûrosrojektas „Aukðtosios kultûrosrojektas „Aukðtosios kultûrosrojektas „Aukðtosios kultûrosrojektas „Aukðtosios kultûrosimpulsai mokykloms“ (AKIM).impulsai mokykloms“ (AKIM).impulsai mokykloms“ (AKIM).impulsai mokykloms“ (AKIM).impulsai mokykloms“ (AKIM).Pagal ðá projektà mokyklojePagal ðá projektà mokyklojePagal ðá projektà mokyklojePagal ðá projektà mokyklojePagal ðá projektà mokyklojevieðëjo radijo stoties „Laisvojivieðëjo radijo stoties „Laisvojivieðëjo radijo stoties „Laisvojivieðëjo radijo stoties „Laisvojivieðëjo radijo stoties „Laisvojibanga“ þurnalistas Audrysbanga“ þurnalistas Audrysbanga“ þurnalistas Audrysbanga“ þurnalistas Audrysbanga“ þurnalistas AudrysAntanaitis. Jis skaitë paskaitàAntanaitis. Jis skaitë paskaitàAntanaitis. Jis skaitë paskaitàAntanaitis. Jis skaitë paskaitàAntanaitis. Jis skaitë paskaitàapie apie apie apie apie þiniasklaidà bei þurnalistøþiniasklaidà bei þurnalistøþiniasklaidà bei þurnalistøþiniasklaidà bei þurnalistøþiniasklaidà bei þurnalistødarbà.darbà.darbà.darbà.darbà.

Sveèio teigimu, ðá darbà dir-bantys þmonës turi mokëti iðklau-syti kelias nuomones.

Taip pat bûtina sekti naujie-nas, kad diskusijos tema bûtø ak-tuali.

Paklaustas apie þurnalistikosprivalumus, A. Antanaitis atsakë,jog tai „atveria visas duris“, be to,ádomu iðgirsti kitø þmoniø nuo-

monæ apie tam tikrusdalykus. Jo teigimu, beþiniasklaidos visuome-në „subyrëtø“, taèiaureikia iðmokti gauna-mà informacijà vertin-ti kritiðkai ir neieðkotijoje tiesos.

Na, o norint situa-cijà vertinti objektyviau,reikia lyginti ið ávairiøðaltiniø gaunamà infor-macijà. Paskaita, kaip vi-suomet, baigta bendrasveèio, paskaitoje daly-vavusiø mokytojø beimokiniø nuotrauka.Miglë GUDELEVIÈIÛTË,

Josvainiø gimnazijos 3Gklasës mokinë

Amþinybën iðëjæ...Kovo mënesá

Këdainiø miesteZita Aksinavièienë 1953-03-09 2013-03-28Vytautas Antanas Babenskas 1935-08-15 2013-03-09Ona Balèiûnienë 1952-07-26 2013-03-01Èeslovas Bivilis 1922-12-15 2013-03-25Veronika Burneikienë 1918-12-13 2013-03-21Regina Butkienë 1948-09-03 2013-03-19Juozefa Èiulkevièienë 1917-12-15 2013-03-05Vanda Dambrauskienë 1926-07-26 2013-03-12Arûnas Draukðas 1981-01-13 2013-03-19Kazimiera Kamilë Korsakova 1932-05-06 2013-03-18Vadimas Korsakovas 1922-02-16 2013-03-09Anëlë Kralikienë 1916-01-23 2013-03-01Ana Lukaðèuk 1917-12-21 2013-03-13Sofija Macianskienë 1943-01-27 2013-03-29Aleksas Martusevièius 1940-02-27 2013-03-06Sigitas Mozeris 1963-01-21 2013-03-27Romas Neimantas 1953-05-03 2013-03-29Elena Nemanienë 1933-10-26 2013-03-26Nikolajus Nistirenko 1943-07-18 2013-03-18Vladislovas Podþedckas 1932-07-06 2013-03-21Janina Pupkuvienë 1925-01-04 2013-03-18Juozas Racevièius 1945-10-20 2013-03-16Vladas Rimavièius 1936-02-15 2013-03-27Ona Ðilkaitienë 1916-07-16 2013-03-04Veronika Valatkienë 1921-08-10 2013-03-15Vytautas Vanagas 1927-12-28 2013-03-22Otilija Vasiliauskienë 1925-04-25 2013-02-28Vanda Elena Vitkauskienë 1944-09-29 2013-03-08Èeslovas Zulonas 1945-01-15 2013-03-27

Dotnuvos seniûnijojeAntanas Goðtautas 1935-04-20 2013-03-24Marijona Gudeikienë 1926-09-09 2013-03-26Janina Petrauskienë 1941-01-28 2013-03-29Aldona Pikðrienë 1942-04-14 2013-03-23Alfonsas Pikðrys 1912-10-28 2013-03-09Edmundas Simanavièius 1950-07-22 2013-03-18Zofija Sugakovienë 1925-03-10 2013-03-08

Gudþiûnø seniûnijojeAurimas Anèeriavièius 1990-02-17 2013-03-01Bronë Èeidienë 1936-10-25 2013-02-28Sergejus Zverevas 1955-12-10 2013-03-07

Josvainiø seniûnijojeGenë Dzikienë 1926-05-09 2013-03-05Stanislovas Jankauskas 1930-06-03 2013-03-02Marija Jankauskienë 1921-07-21 2013-03-21

Krakiø seniûnijojeMagdë Jakðtienë 1928-12-30 2013-03-10Ona Vadauskienë 1924-02-02 2013-03-03

Pelëdnagiø seniûnijojeRobertas Butkevièius 1977-08-02 2013-03-14Kæstutis Rupðys 1969-10-10 2013-03-02Stasys Utkevièius 1951-03-18 2013-03-22

Pernaravos seniûnijojeAntanas Skiparis 1922-09-22 2013-03-11

Ðëtos seniûnijojeAntanas Èeslovas Bladikis 1944-06-22 2013-03-12Stanislovas Grabauskas 1934-08-08 2013-03-05Monika Riaubienë 1933-08-24 2013-03-08Kirikas Simovièius 1920-06-10 2013-03-28Pranas Stankûnas 1921-03-22 2013-03-26

Surviliðkio seniûnijojeAntanas Maliauka 1925-09-09 2013-03-03Ona Sereikienë 1943-08-01 2013-03-04

Truskavos seniûnijojeStasë Èekamiraitë 1926-01-15 2013-03-28Juozas Stasikonis 1949-03-01 2013-03-02

Vilainiø seniûnijojeBronislovas Abraitis 1945-11-01 2013-03-01Laura Dziakonaitë 2005-11-22 2013-03-26Feliksas Gudaitis 1936-05-09 2013-03-21Petronëlë Lankelienë 1928-02-19 2013-03-14Vanda Puklevièienë 1921-02-21 2013-03-16Kazimieras Virbickas 1933-03-12 2013-03-09

Dalyviai, pasitelkæ iðmonæ irfantazijà, kepë ir puoðë ávairiøformø keksus ir keksiukus.

Seminaro metu buvo vedama ne tik teorinë paskaita, bet ir gyvai rodoma beipasakojama apie þirgo sudëjimà, prieþiûrà, pagrindines ligas, virðkinimà,anatomijos ypatybes ir pan.

Josvainiø gimnazijoje vieðëjo radijo stoties„Laisvoji banga“ þurnalistas A. Antanaitis.

Skaitë paskaità apie þurnalistikà

2013 m. balandþio 13 d.

2013 m. balandþio 13 d.

2013 m. balandþio 13 d.

2013 m. balandþio 13 d.

2013 m. balandþio 13 d.

2013 m. balandþio 13 d.

2013 m. balandþio 13 d.

2013 m. balandþio 13 d.

2013 m. balandþio 13 d.