VASARA I 2013 (1)Žurnalas sėkmingam verslui!

Kai kurių darbų didybęlemia ne tiek mastas, kiek savalaikiškumas. /Seneka/

TURI

NYS

INFRASTRUKTŪRA

Palangos aplinkkelis leis pajūriui kvėpuoti pilnais plaučiais 67

Techniškosios studijos siekiantiesiems pažangos 72

Pavojingųjų krovinių gabenimas geležinkeliais: taisyklės ir skaičiai 74

SUmmARY 78

STATYbABirštono „Eglė“: po pirmojo rekonstrukcijos etapo 26

Mineraliniai dažai 37

„Knauf Klinkermörtel“ – mišinys kokybiškam mūrui ir estetiškai apdailai 40

Išorinių termoizoliacinių sistemų ilgalaikiškumo priklausomybė nuo tinko patvarumo 42

Polistireninio putplasčio naudojimas pastatų atitvaroms apšiltinti 46

VGTU ir verslininkų bendradarbiavimas – papildoma nauda studentams 52

Efektyvi šiluminė izoliacija 53

ARCHITEKTŪRA

Muziejus ant Viduržemio jūros kranto 04

Penthauzo interjeras, pakeitęs Vienos architektų požiūrį 12

Vonios kambario interjero konkursas 18

Dubingių piliavietė. Radvilų rūmų liekanų eksponavimas in situ 20

INŽINERIJA

Fantazijos neribojanti dušo naujovė – tECEdrainline latakas 54

„NordBalt“ jungties darbai žengia į aktyviąją fazę 56

Įmonė, kurios paslaugos būtinos kaip oras 60

Produkcija – mūsų darbingumui ir komfortui 61

Pastato gyvavimo ciklo analizė: pasyvusis turi būti darnus 62

04 26

62745612

REdAKCIJoSŽodIS

ŽurnalasSTRUCTUmISSN 2335-2116

LEIdėJASUAB „S MEDIA GRoUP“A. Mickevičiaus g. 7LT-08119 VilniusTelefonas +370 5 265 3733Faksas +370 5 272 4241

dIREKToRėIGNė DAUSEVIčIūTė

VYR.REdAKToRėDALIA ZILINSKIENėEl. paštas dalia@smediagroup.lt

TEKSTųAUToRIAI:AISTė GALAUNyTėRIMAS ANUSEVIčIUSRoBERTAS ZILINSKASEGLė KAjAUSKAITėjULIUS jUSTINAVIčIUSGINTARė GRIcIUTėDr. SIGITAS VėjELISDr. VIoLETA MoTUZIENėDr. joLANTA TAMošAITIENė

NUoTRAUKųAUToRIUSMATAS KAZLAUSKAS

KALboSSTILIUSIRKoREKTŪRAVšĮ KALBoS IR KoMUNIKAcIjoS cENTRASwww.kkc.lt

PARENgImASSPAUdAIUAB „S MEDIA GRoUP“

REKLAmoSSKYRIUSVIKToRIjA LIPšIcTelefonas +370 611 10125El. paštas viktorija@structum.lt

SPAUSdINoUAB „BALTo PRINT“

Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama.

© UAB „S Media Group“, 2013© STRUcTUM, 2013

ŽURNALAS PLATINAMAS NEMoKAMAI

vasara2013 (1)

Dabar kam atostogos, o kam – pats darbymetis. Sostinės gatvės dūsta nuo transporto kamščių – visur perkasos, statomi viadukai, tiesiami aplinkkeliai, remontuojamos dangos. Ir dieną, ir naktį rengiamasi ES šalių atstovų priėmimui. Tačiau integruojamės į Europą ne vien politine prasme. Galima teigti, kad mūsų kasdienio gyvenimo samprata visiškai atitin-ka labiausiai išsivysčiusių ES šalių lygį. Tai patvirtina ir užsienyje liaupsių sulaukiantys lietu-vių architektų darbai. Vienas tokių – Vienos senamiestyje įgyvendintas penthauzo interjero projektas.

Architektūrai skirtuose puslapiuose kaip puikų šiuolaikinės architektūros pavyzdį pristato-me ką tik funkcionuoti pradėjusį Viduržemio jūros ir Europos civilizacijų muziejaus pastatą Marselyje. O kokiuose senovės rūmuose nuo anytos slėpėsi į Dubingius pabėgusi Barbora Radvilaitė, geriau galima bus įsivaizduoti paskaičius apie restauratorių išsaugotas Dubin-gių pilies liekanas, liudijančias jau tuomečių jos statytojų pagarbos Lietuvai siekį.

Vasarą norisi pailsėti, pasisemti naujų jėgų – geriausia gamtos prieglobstyje. Pats laikas atsigręžti į puikiai įrengtas Lietuvos poilsiavietes, teikiančias daugybę sveikatingumo pas-laugų. Kaip tik Birštone duris atvėrė naujas sanatorijos korpusas. Daug įmonių dalyvavo įgyvendinant šį projektą. Statė, dažė, šiltino, tinkavo, rengė specialių reikalavimų procedū-rines patalpas, komunikacijų tinklus, dailino fasadus ir interjerus. Visko net neįmanoma paminėti. Bet apie dažus, tinkus ir šiltinimą pasidomėkime plačiau, juolab kad straipsnius, grįstus tyrimais, žurnalui pateikė mokslo įstaigų darbuotojai.

Suprantama, nepriekaištingai pastačius net ir puikiausios kokybės pastatą, visas statybinin-kų darbas bus niekinis, jei pastato patalpos nebus tinkamai vėdinamos ir šildomos. Įreng-ti tiek naujuose, tiek senesnės statybos objektuose tinkamas vėdinimo ir šildymo sistemas nėra visai paprasta. Šia tema žurnalas domėjosi neseniai kelių pirmaujančių savo srityje Lietuvos įmonių suorganizuotoje konferencijoje. Beje, konferencijos metu kilusias diskusijas galima būtų įdomiai pratęsti perskaičius čia publikuojamą mokslinį straipsnį apie pastato gyvavimo ciklo analizę. Ji turėtų būti itin įdomi dėl nagrinėjamų energinio pastatų efekty-vumo niuansų, nes verčia pažvelgti į juos neįprastu rakursu.

Plačiau žvelgti į techninių problemų sprendimą išmokstama aukštojoje mokykloje, ypač to-kioje, kurios tarptautinis reitingas yra gana aukštas – pavyzdžiui, VGTU. Planuojantiesiems studijuoti siūlome atkreipti dėmesį, kokių specialybių ir kokiomis sąlygomis galima įgyti VGTU Statybos fakultete.

Šiltasis sezonas – intensyvaus eismo metas. Blogai, kai krovininio transporto srautai kenkia net pagrindiniam šalies pajūrio kurortui Palangai. Ar ilgai jie kels diskomfortą – atsakymas infrastruktūros puslapiuose. Ten pat pravartu sužinoti, kokios priemonės turi užtikrinti, kad ir pavojingų krovinių gabenimas geležinkeliais būtų saugus. Maloniai tikimės – skaityti žur-nalą laiko suras ne tik atostogaujantieji.

�

A r c h i t e k t ū r A

mUZIEJUSANTVIdURŽEmIoJŪRoSKRANTo

�

�

A r c h i t e k t ū r A

AISTĖ GALAUNYTĖ, architektė

Šiais2013metaisEuroposkultūrossostinetapomarselis.Istorijomis,legen-domis ir netgi filmų scenarijais apipintas senasis miestas gali didžiuotis irįspūdingais,neeiliniaisarchitektūrosobjektais.garsiojoLeCorbusierkūri-nysUnité d’Habitation įmarselįsutraukiaarchitektūros„piligrimus“išvisopasaulio, o bizantiškų motyvų kupinos bažnyčios ir fortai stebina savo iš-skirtiniudydžiu.NaujasisViduržemiojūrosirEuroposcivilizacijųmuziejus(„muCEm“)taippatstipriaiirilgamįsirašėįistorinėmislegendomisapipin-to, vieno pagrindinio Prancūzijos uosto miestovaizdį. Jo formų išraiškojedarniai tarpusavyje susivienijo modernios irViduržemio jūros architektū-rostradicijos.„muCEm“yraEuroposkultūrossostinėsrenginiųpagrindinisir svarbiausias objektas.Tai – trijų statinių kompleksas, reprezentuojantismarseliomiestą.Pristatomelabiausiaiišskirtinėsarchitektūroskompleksodalį–ViduržemiojūrosirEuroposcivilizacijųmuziejų,šiųmetųbirželiomė-nesįplačiaiatvėrusįdurismiestiečiamsirturistams.

nuotraukų autorė Lisa Ricciotti.

�

�

A r c h i t e k t ū r A

modERNUSXXIA.mUZIEJUSTarp miesto ir jūros, senosios prieplaukos uosto j4 vietoje, įkurtas naujasis muziejus užima 15 500 m² plotą, iš kurių 3 600 m² yra skirta dviejuose lygiuose išsidėsčiusioms parodų salėms. „MucEM“ prezi-dentas Bruno Suzzarelli pabrėžia, kad XXI a. muziejus – tai ne tik di-

Šviesos žaismas terasoje.

ARCHITEKTAIRudy Ricciotti kartu su Roland carta

bENdRASISPLoTAS 15 510 m2

PRoJEKTASįgYVENdINTAS2013 m.

Pastato fasado fragmentas statybų metu – medžio šakelės pavidalo laikančioji konstrukcija.

Kolonos konstravimas kaip medžio šakelės – 3D vaizdas ir skerspjūviai.

�

A r c h i t e k t ū r A

džiulė meno darbų ekspozicija. Tai – susitikimų ir patirčių vieta, kurioje susilieja spektakliai, konferencijos, kinas – įvairūs menų renginiai, papildantys tiesiogines muzie-jaus funkcijas. šiame Viduržemio jūros ir Europos civili-zacijų muziejuje yra įrengta 335 vietų auditorija, taip pat

erdvė, skirta vaikų užsiėmimams, biblioteka, restoranas su patrauklia stogo terasa. Naujajame objekte yra ir ne-mažas skaičius moderniam muziejui eksploatuoti būtinų techninių patalpų su specialiais inžineriniais įrenginiais. Pagrindinė šio menų muziejaus ekspozicija yra dedikuo-

tiltas – tarsi didžiulė metalinė sija.

PASTAToIŠILgINISPJŪVIS

�

A r c h i t e k t ū r A

PIRmoAUKŠToPLANAS

�

A r c h i t e k t ū r A

ta Viduržemio jūros kultūrai, kuri visų pirma siejasi su mokslu, menais, modernios valstybės kūrimu. jo parodų salėse eksponatai atskleidžia svarbiausius civilizacijos is-torijos momentus, reikšmingus visai žmonijai atradimus, keliones, kasdienį gyvenimą, religiją, politinius įvykius.

YPATINgąATmoSFERąKURIANčIoSERdVėSAtsiveriančios aplinkos panoramos, jūra, saulė, minera-lai – šie įvaizdžiai tapo architektų instrumentais, mąs-tant apie muziejaus architektūros koncepciją. Muzie-jaus planas – didžiulis 72 m kraštinės kvadratas, į kurį integruotas dar vienas mažesnis, turintis 52 m kraštinę. Tai vėlgi nuoroda į Viduržemio jūros kultūrą, toks planas sietinas su lotynišku klasikiniu planu ir Pitagoro geome-trija. Mažesnysis tūris – tarsi muziejaus širdis, kurioje įsi-kūrusios ekspozicijų salės ir kitos lankytojams skirtos er-dvės. o didesnysis apgaubia mažąjį tūrį kaip kiautas, ir tuščia erdvė tarp jų tampa pagalbinėmis komunikacijų

ANTRoAUKŠToPLANAS

Muziejus naktį, kairėje – sen Žano fortas.

10

A r c h i t e k t ū r A

erdvėmis. Keliaudamas iš vienos salės į kitą muziejaus lankytojas gali stebėti besikeičiančius vaizdus: muziejų supa jūra, matosi išlikę miesto forto įtvirtinimai, uostas. Architektai siekė sukurti ne tik atraktyvias ekspozicijų erdves, tačiau ir lankytojams kelionę nuo vienos prie kitos vietos paversti nuotykiu – kildamas rampomis gali pasijausti tarsi koptum į Babelio bokštą ar suktum ratus į pačią zikurato viršūnę. Užkopus iki pat viršaus, ant stogo įrengtos terasos. jos – tai tiltas, ekspresyviai jungiantis muziejų ir kitą šio komplekso statinį – isto-rinį Sen Žano fortą. Su stambiu ir monumentaliu mu-ziejaus pagrindiniu tūriu kontrastuojantis tiltelis tampa muziejaus išskirtinumo ženklu. Kaip teigia architektai, tai – elementas, priverčiantis trumpam užmiršti muzie-jų kaip uždarą patalpą. Muziejaus lankytojas, užuodęs gryname ore jodo kvapą iš jūros ir matydamas aplink

10

tekančius vandenis, gali trumpam sustoti bei dar kartą apmąstyti gausią įvairių įvykių Viduržemio jūros civiliza-cijų istoriją.

FASAdAIIŠŠVIESoSIRbEToNoVienas didžiausių Marselio muziejaus išskirtinumų – šviesos žaismas. jį sukūręs apšvietimo menininkas yannas Kersalé buvo įsitikinęs, kad šio muziejaus šviesų koncepcija turi būti paremta Viduržemio jū-ros mėliu. originalus apšvietimas muziejų paverčia objektu signalu, puikiai matomu tiek nuo jūros, tiek nuo kranto pusės. Naktį pulsuojanti mėlyna šviesa priverčia virpėti nėriniuotus ažūrinius fasadus – ka-dangi tamsiu paros metu jūros beveik nesimato, mė-lynuojantis iš tolo muziejaus fasadas tarytum kviečia ir sako: „ji čia, ir ji čia svarbiausia“.

11

A r c h i t e k t ū r A

Pasirinkimas muziejaus statybai naudoti betoną (ažū-rinis betonas yra ir muziejaus išorinis kiautas) buvo grįstas naujausiais Prancūzijos inžinierių atradimais šios medžiagos pritaikymo srityje. Muziejaus betoni-nių konstrukcijų storis dabar yra toks nedidelis, kad, galima pasakyti, tai – tik pastato oda ir kaulai. Beto-nas puikiai tiko statiniui istorinėje aplinkoje dėl savo specifinio saulėje nublukintų dulkių kolorito – visiškai kitokio nei blizgančių, sintetinių medžiagų priedai. „MucEM“ harmoningai susilieja su akmeninio Marse-lio senamiesčio vaizdais ir savo fasadų šešėlių žaismu perteikia orientalistinę jo dvasią

Parengta pagal Rudy Ricciotti ir „MuCEM“ informaciją

stogo terasa – lietaus vanduo taip pat sukuria savotišką atmosferą.Betoniniai stogo „nėriniai“.Atvirai eksponuojamos pastato vidaus konstrukcijos.

11

12

A r c h i t e k t ū r A

12

13

A r c h i t e k t ū r A

Architektas RImAS ANUSevIčIUS, projekto autorius

VienaryškiausiųsenosiosEuropospra-bangiąpraeitįmenančiųirkomfortopil-ną dabartinį gyvenimą liudijanti sosti-nė–žaviojiViena.Jojemoderniosman-sardos–įvairūsnamųantstataiišstikloirplienokonstrukcijų,yraįprastasšian-dienosreiškinys.Pažvelgusįviršų,tokiųantstatųVienoscentreirjossenamies-tyjegalimaišvystiganadaug.įrengiantmansardas bandoma iš dalies išspręstinekilnojamojo turto grąžinimo proble-mąprieškariumiestegyvenusiemsirčiašokolado,kepyklėliųarkitokįverslątu-rėjusiemsžydams.Reikiapastebėti,kadAustrijojerekonstruodamassenąnamąprojektovystytojasprivaloužtikrintinetiknormalųpastatofunkcionavimą,betir su požeminių automobilių stovėjimoaikštelių įrengimu susijusių problemųsprendimą.dažniausiaisenosiosVienospastatųpožeminiaiaukštaiyrasudėtin-go plano, todėl neretai neatrandamageresnės išeities, kaip įrengti patogius,tačiaubrangiaikainuojančiuskeltuvus.

PEntHaUzoINTERJERAS,PAKEITęSVIENoSARCHITEKTųPoŽIŪRį

Biuro interjeras apatiniame pastato, kuriame įrengtas penthauzas, aukšte.

1�

A r c h i t e k t ū r A

Ne taip seniai viename iš panašių Vienos senamiestyje re-konstruotų pastatų teko įrengti modernų apartamentą – vadinamąjį penthauzą. 280 m2 ploto apartamento patalpos išsidėsčiusios per du viršutinius – 5-ąjį ir 6-ąjį – pastato aukš-tus. Nuo įrengtos ant stogo paskutiniajame šio namo aukšte terasos plačiai atsiveria panoraminis vaizdas ir galima mė-gautis puikiu Austrijos sostinės senamiesčiu. Beje, Lietuvos projektuotojams buvo patikėtas ir 1-ajame bei cokoliniame šio pastato aukštuose tam pačiam užsakovui priklausančio 190 m2 ploto biuro patalpų įrengimas.

Pirmą kartą išvydus būsimojo apartamento patalpas, ne-buvo aptikta kažko ypatinga – tokių vaizdų ir buvo galima tikėtis. Buvo matomos metalo ir medžio sijos, centre kiurk-sojo aprūkusių, iš apatinių aukštų pravestų mūrinių kami-nų sistemos, visu perimetru švietė įkypai įstatyti mansardi-niai langai. Tačiau pro langus matėsi ir gotikinė katedra, ir senoviniai kaimyninių namų karnizų lipdiniai.

Užsakovas pageidavo modernaus interjero vizijos. Tai re-čiau pasitaikantis ir architektų laukiamas pageidavimas, nes kur kas dažniau prabangių būstų savininkų norai apsi-riboja vadinamąja „modernia klasika“. šiuo atveju nebuvo tikslo įrengti patalpas modernaus minimalizmo stiliumi, nes pačios vietos aplinka skatino sukurti išskirtinius inter-jerus, būdingus Vienos senamiesčiui. Interjerams sukurti idėją padiktavo pro langus matomi karnizų lipdiniai ir tie patys problemų keliantys masyvūs kaminai, sumūryti per abiejų pastato aukštų centrą.

Buvo nutarta kaminų plokštumas ir laiptinės sieną pa-dengti baltu stiklu, o stiklo plokštumos kraštą ties lubomis užbaigti stilizuotu karnizu.

Vienoje surastas vietinis meistras apsiėmė išlieti šio karnizo detales. Norint akcentuoti tokio sprendimo šiuolaikiškumą, tarp karnizo fragmentų buvo sugalvota

1�

1�

A r c h i t e k t ū r A

įmontuoti halogeninius šviestuvus. jų kontrastuojan-ti su baltu stiklu šviesa sukūrė pageidaujamą efektą. Reikia pripažinti, kad sukurtame būsto interjere buvo skirta nemažai dėmesio Vienos senamiesčio fragmento improvizacijai. ją išvydę patyrę Vienos architektai net žadėjo šį sprendimą už pagarbą senamiesčiui pristatyti UNESco premijai gauti.

Toliau, siekiant kontrasto tarp interjero elementų, buvo nuspręsta grindų dangai pasirinkti tamsios spalvos grindų lentas. Greta jų išryškėjo dominuojanti balta bal-dų spalva su priderintais raudonais ir juodais akcentais 1-ajame aukšte bei violetinės spalvos akcentais 2-ajame

1�

2-ojo aukšto svetainės interjero fragmentai.

Virtuvėje dominuoja šviesios spalvos.

1�

A r c h i t e k t ū r A

aukšte. Prie sienų su stiklo plokštumomis apdailos ati-tinkamai buvo parinkti ir baldai, kurių nemaža dalis plokštumų taip pat yra iš stiklo. ypač įspūdingai atrodo valgomojo stalas, kurio masyvus raudono stiklo stalvir-šis sudaro aiškų kontrastą greta pastatytoms baltoms kėdėms. Valgomojo zonoje ant sienos panaudoti šir-mos skydai, ant kurių balto emalio išryškėja senamies-čio vaizdų grafika. Norint tarpusavyje apjungti interjero sprendimus ir pasiekti jų vienovę, pagal užsakymą buvo nuaustas ir atitinkamų spalvinių derinių dekoratyvinis kilimas – jame suderintos balta, juoda ir raudonų šer-mukšnių uogų spalvos. ypač ryškus kontrasto žaismas pasiektas 1-ojo aukšto miegamajame kambaryje, kur juoda oda aptraukta lova kontrastuoja su baltais bal-dais ir raudonos spalvos tapetais.

Svarbu pastebėti, kad baldai, dveji sudėtingos konfi-gūracijos laiptai, kilimai, stiklo sienos ir dekoruotos sti-klo pertvaros, sieninės spintos, du virtuvių baldų kom-plektai – visa tai buvo užsakyta iš Lietuvos gamintojų ar tiekėjų. Beje, laiptai, virtuvės įranga, kilimai, stiklo pertvaros sulaukė teigiamo austrų architektų įvertini-mo ir komplimentų.

2-ojo penthauzo aukšto interjeruose dominuoja baltos ir violetinės spalvos deriniai – tai lietuviško graviruoto stiklo sieninė spinta, graviruotos stiklo pertvaros, Lie-tuvoje austo kilimo violetinė „gerbera“, sraigtiniai laip-tai į apžvalgos terasą. Į 2-ojo aukšto svetainės erdvę įdomiai įsikomponavo baras su... labai elegantiškų for-mų burbuline vonia. Be to, iš šios zonos malonu atverti duris tiesiai į lauko terasą, kur stovi poilsio baldai. Kaip ir įprasta Vienoje, terasa yra gausiai apželdinta auga-lais, joje veikia automatinė augalų drėkinimo sistema.

1�

Atvira valgomojo zona.

1�

A r c h i t e k t ū r A

Daug dėmesio buvo skirta ir patalpų apšvietimo idė-joms. Pavyzdžiui, modernioji burbulinė vonia turi net integruotą programuojamą diskotekinį apšvietimą. Vienos apartamento interjeruose populiariam deri-niui, kai prie modernių šiuolaikinių baldų pakabinama juodo stiklo „liustra“, vietos neatsirado. Tačiau biuro patalpose, išlaikant žaidimo „modernus senamiestis“ idėją, vis tik buvo sugalvotas piešto ant stiklo „siety-no“ akcentas.

Pradėjus dirbti Austrijos sostinėje, galima buvo jausti vietinių architektų skeptišką požiūrį į lietuvių architektų darbus. Tačiau, visiškai užbaigus įgyvendinti projekto idėjas, buvo išreikšta nuomonė, kad šiuo metu Vienoje tikriausiai negalima būtų rasti dar vieno apartamento ar buto, kuriame būtų realizuota tiek daug kūrybinių idė-jų, įdiegta tiek itin kokybiškos įrangos ir kurio interjero išraišką architektai būtų taip originaliai suvaldę.

1�

Raudonai dekoruotas miegamasis.

Vonios kambarys.

1�

A r c h i t e k t ū r A

dėmESIo!UAB TEcE BALTIKUM ir žurnalas STRUcTUM skelbia

VONIOS KAMBARIO INTERJEROKONKURSĄ.

Naujausias inžinerines sistemas propaguojantis ir diegiantis Vokietijos vidaus inžinerijos įrangos kon-cerno „TEcE GmbH“ prekybinis padalinys UAB „TEcE Baltikum“ – tai socialiai atsakinga įmonė, veikianti visose Baltijos šalyse. ši pažangi įmonė skatina pro-jektuotojus tobulėti ir siekti, kad jie ateityje galėtų savo darbais pirmauti, jais garsintų Lietuvą, nurung-tų geriausių Italijos dizainerių interjero sprendimus ir net kurtų Europos interjero mados tendencijas. Viena iš svarbiausių ekskliuzyviniais gaminiais pre-kiaujančios bendrovės veiklos krypčių – kelti vonios kambario įrangos specialistų profesinį lygį, taip pat visiškai patenkinti profesionalių dizainerių, projek-tuotojų estetinius bei vonios kambario vartotojų eksploatacinius komforto poreikius.

KoNKURSo TIKSLAS – viešinti ir populiarinti dizainerių bei architektų darbus, stiprinti ryšį tarp projektuotojų ir pa-žangias technologijas diegiančių įmonių.

KoNKURSo dALYVIAI. Maloniai kviečiami dalyvauti visi ar-chitektai, interjero dizaineriai, projektavimo įmonės, dizaino studijos, statybinės organizacijos – visi, kas turi interjerų kūrimo ir įrengimo patirties. Taip pat konkurse gali dalyvauti ir visi kūry-bingi architektūros bei dizaino specialybių studentai, pageidau-jantys pristatyti visuomenei savo sukurtą vonios kambarį.

dARbųVERTINImoKomISIJA.Konkursantų pristatytus vonios kambario interjerus vertins kompetentingi specia-listai: Regina Žemgulienė – Vilniaus technologijų ir dizai-no kolegijos Dizaino fakulteto Interjero dizaino katedros

vedėja, architektė Raminta Žigunienė –UAB „jungtinių pa-jėgų namai“ direktorė ir Darius Martinkėnas – UAB „Eikos statyba“ statybos direktorius.

PAgRINdINIAI KoNKURSo PRIZAI – pirmosios (profe-sionalų) kategorijos prizai – savaitgalis dviem pasirinkto-je Europos sostinėje (kelionės organizatorius – kelionių agentūra „Sofa Travel“) ir UAB „TEcE Baltikum“ ekskliu-zyvinis „TEcELux“ terminalas vonios kambariui. Taip pat konkurso nugalėtojams bus įteiktas geriausią konkursui pateiktą darbą liudijantis diplomas.

ANTRoSIoS (STUdIJUoJANčIųJų) KATEgoRIJoS KoN-KURSo LAImėToJų PRIZAI – trys UAB „TEcE Baltikum“ įsteigtos paskatinamosios stipendijos šešiems mėnesiams.

1�

A r c h i t e k t ū r A

KoNKURSoAKCENTAI

Žurnalas STRUcTUM konkurso vertinimo komisijos narių paprašė atsakyti į keletą klausimų.

1.Kodėl,Jūsųnuomone,Lietuvojeyrareikalingasto-kiopobūdžiokonkursas?

2.Armoderniosvoniosįrangosdiegimasmūsųšalyjeneatsiliekanuopažangiausiųužsieniošaliųtechno-logijųirnuokotaipriklauso?

Publikuojame jų atsakymus į šiuos klausimus.

1. Manau, kad tokio pobūdžio kon-kursas Lietuvai reikalingas. Architek-tai ir dizaineriai galės parodyti savo šios srities darbus. su darbais galės susipažinti ne tik specialistai, bet ir inžinieriai bei vartotojai. toks kon-kursas suteikia galimybių ne tik pa-demonstruoti savo pasiekimus, bet ir pasisemti idėjų, sužinoti naujovių, galbūt net ir įžvelgti vonios kamba-rio įrengimo tendencijų.

2. sunku pasakyti. Vonios kam-barys – privati erdvė, ir ne kiekvienas nori ją demonstruoti. tačiau, manau, kad šiandien Lietuvos vartotojui modernios technologijos yra pasiekiamos. Jų įdiegimas priklauso nuo užsakovo norų ir finansinių galimybių.

1. Mano nuomone, dauguma nau-jakurių vonios kambarį įsivaizduoja kaip utilitarią, funkcinę patalpą ir nėra pakankamai susipažinę su jos interjero sprendimais. Manau, kad toks konkursas galėtų padėti projek-tų užsakovams suvokti ne tik funkci-nius, bet ir komforto, estetikos niuan-sus, paskatintų kreipti didesnį dėmesį į vonios kambario interjerą.

2. Manau, kad atsiliekama būtent dėl projekto užsakovo požiūrio, jo finan-sinių galimybių ir turimos informaci-jos – vidutines pajamas gaunantys klientai į vonios patalpą žiūri daugiau iš funkcinės pusės. tačiau tokį požiūrį iš dalies sąlygoja jo turima informacija apie interjero sprendimus ir gaminius. Be to, daugelis vartotojų pirmiausia yra pragmatiški – jei žmogus negauna aiškios ir motyvuotos informacijos, kokią pridėtinę vertę jam gali suteikti pažangūs vonios kambario sprendimai, kai jis į estetiką žiūri pro pirštus? todėl konkursas turėtų teikti žmogui aiškią žinią apie modernios vonios pranašumus ir este-tiką, kartu stipriai akcentuoti eksploatacinį patikimumą.

1. Kiekvieno konkurso tikslas – tai pirmiausia naujas iššūkis kasdie-niam mąstymui, taip pat ir gera proga atsiskleisti kūrybiškumui. Pažiūrėkim į vonios kambarį ki-taip – gal moderniai, gal šiek tiek pasvajokime...

2. Moderni vonios įranga – bran-gus, kartais ir labai brangus malo-numas. Dėl to išvada aiški.

REgina ŽEMgUliEnė

RaMinta ŽigUniEnė

DaRiUs MaRtinkėnas

1�

PAgRINdINėSKoNKURSoTAISYKLėS

1. Konkursui galima pateikti dviejų kategorijų darbus:

a) jau įgyvendintų, originalių technologinių sprendimų, ra-cionaliai išnaudojančių vonios kambario erdvę, interjero projektus;

b) vonios kambario interjero vizijas ir originalių idėjų neį-gyvendintus projektus.

2. Dalyvauti konkurse paraiškos priimamos nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. spalio 20 d.

3. Konkursas vyks dviem etapais:

a) visi konkursui pateikti darbai pirmajame etape vertinami bendru balsavimu. šio etapo metu, nuo liepos 1 d. iki spa-lio 20 d., tiesioginiu balsavimu internetu kiekvieną mė-nesį išrenkamas vienas geriausias kiekvienos kategorijos darbas. Darbai, surinkę daugiausia balsų „Facebook“ ir www.structum.lt tinklalapiuose, patenka į antrąjį etapą. Pirmojo etapo nugalėtojai skelbiami žurnalo STRUcTUM lapkričio mėnesio numeryje ir jo interneto svetainėje;

b) antrajame etape gali dalyvauti dešimt pirmojo etapo nugalėtojų – po penkis kiekvienoje kategorijoje geriau-sius darbus pateikusių autorių. Bendru komisijos narių ir tiesioginiu balsavimu internetu išrenkami konkurso nugalėtojai – vienas iš pirmosios kategorijos ir trys – iš antrosios.

Pastaba. Balsuoti gali bet kas – nesvarbu, ar yra konkurso dalyvis, tačiau tik vieną kartą.

4. Prizai į pinigus nekeičiami.

5. Konkurso nugalėtojai apie prizų laimėjimą informuoja-mi asmeniškai.

6. Konkurso nugalėtojų apdovanojimų ceremonijos ren-ginys įvyks 2013 m. gruodžio mėnesį. Data ir laikas bus patikslinti interneto svetainėje www.structum.lt ir „Facebook“ tinklalapyje.

Išsamesnės informacijos apie konkursą galima rasti interne-to svetainėje www.structum.lt ir tinklalapyje „Facebook“.

Žurnalas STRUcTUM visiems, nusprendusiesiems dalyvauti vonios kambario interjero konkurse, nuoširdžiai linki viso-keriopos sėkmės.

20

A r c h i t e k t ū r A

DUBINGIŲ PILIAVIETĖ.RADVILŲ RŪMŲ LIEKANŲ EKSPONAVIMASIN SITU

20

21

A r c h i t e k t ū r A

Šiandiendubingiųpiliavietėje,beRadvilųrūmų,yrairRa-dvilųstatytosreformatųbažnyčiosliekanos.Josbuvoužkon-servuotosireksponuotospagal2008m.R.Zilinskoprojektą.bažnyčiojebuvoatrastiiridentifikuotišešiųsvarbiųRadvilųgiminės atstovų palaikai, kuriuos ištyrus visais įmanomaisbūdais, jie buvo iškilmingai perlaidoti specialiai įrengtojekriptoje, buvusios giminės kriptos vietoje. Tąsyk laikytasikonservavimokrypties–tiknedidelėdalisautentiškomūro,kyšančioaukščiaužemėslygio,buvopateiktaeksponuoti.

ir Irenos Kliobavičiūtės pasiū-lytas variantas yra tinkamiau-sias, nes jame numatyta rūmų liekanas apsaugantį denginį iškelti virš vietovės vos 4 m ir jį visą, išskyrus vieną pietų fasa-dą, užpilti gruntu ir apželdinti žole – šitaip projektuojamą naujadarą padarant mažiausiai pastebimą gamtinėje aplin-koje. Techniškai tai pasiekti nėra paprasta, nes tuo metu archeologų išaiškinta rūmų dalis, pridėjus aplink ją iš visų pusių taką, buvo 20 m pločio. Į projektą pakviestas inžinie-rius konstruktorius Vytautas ščerbavičius (projekto dalies vadovas) pasiūlė denginiui naudoti metalines sijas, virš jų kaip klojinį – papildomą armatūrą ir lubų dangą – profi-liuoto metalo lakštus.

Nors projektą rengę architektai R. Zilinskas (proj. vadovas), I. Kliobavičiūtė, I. Gečienė, I. jasevičienė, G. jankauskas, V. Zilinskas, kad nebūtų įtarti senovės formų imitavimu, vienintelio liekanų antstato fasado ir sienų vidaus pavir-šiams pasirinko neapdorotą monolitinį betoną, išmanan-tis stebėtojas gali antstate įžvelgti užuominų į renesanso laikotarpio kompozicijos principus. Greta grūdinto stiklo langų fasade rūmai natūraliai apšviečiami per stoglangius. Stoge įrengtas ir bendras bei akcentinis dirbtinis apšvie-timas, kurį, esant uždarytai ekspozicijai, galima trumpam įjungti iš lauko. Įdomu, kad elektra – vienintelė ekspozici-jon per pusę salos atvesta inžinerinė komunikacija. Žodis „sala“ čia ne atsitiktinis, nes piliavietė tik XX a., vietoj vieno iš tiltų įrengus pylimą, buvo paversta pusiasaliu.

Kitų inžinerinių komunikacijų atsisakyta, nes tikimasi, kad ekspozicijos lankymai bus trumpalaikiai, atvedant ekskur-sijas iš netoliese esančio Asvejos regioninio parko direkci-jos pastato – buvusioje smuklėje įkurto lankytojų centro. Ekspozicijos patalpa nešildoma ir natūraliai vėdinama. Buvo rūpintasi, ar mūrų būklei nepakenks pasyvus vėdini-mas. Vėliau paaiškėjo, kad ne visai be pagrindo nerimauta – ant mūrų ėmė veistis dumbliai. Tačiau regioninio parko

o 2009 m., imantis pilies rūmų liekanų tvarkybos, projekta-vimo užduotyje buvo nurodyta numatyti priemones eks-ponuoti in situ visų atkastų rūmų liekanas, t. y. jų radimo vietoje. Kad užduotis būtų įvykdyta, prireikė trapias rūmų liekanas uždengti denginiu, apsaugančiu jas nuo aplinkos poveikio ir vandalizmo, be tarpinių atramų.

Įgyvendindama Europos Sąjungos finansiškai remiamą projektą Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplin-kos ministerijos, kuriai tiesiogiai pavaldus projekto užsako-vas – Asvejos regioninio parko direkcija, pareikalavo iš pro-jekto rengėjo UAB „Senojo miesto architektai“ papildomai

surengti projektinių pasiūlymų konkursą, kad galėtų at-rinkti labiausiai Asvejos regioniniam parkui tinka-

mą projekto variantą bei jį galutinai detalizuoti ir įgyvendinti.

Buvo nuspręsta, kad architektų R. Zilinsko

RobERtas zilinskasArchitektas, Vilniaus savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkas, ga-vęs Lietuvos restauratorių sąjungos, Vilniaus mero, Kultūros vertybių apsaugos departamento direkto-riaus, LR ministro pirmininko apdo-vanojimų ir pažymėjimų už archi-tektūros paveldo išsaugojimą.

Pilies rūmų virtuvė.

22

A r c h i t e k t ū r A

biologai paaiškino, kad tai tos pačios rūšies ekstremofilai, kurie pergyveno visus mūsų planetos ledynmečius. Natū-ralu, kad pakartotiniai bandymai juos išnaikinti pačiomis nuožmiausiomis priemonėmis buvo neefektyvūs.

Per griežtai nustatytą terminą techninis projektas buvo pa-rengtas, patvirtintas ir gautas leidimas jį įgyvendinti. Ta-

čiau praėjus vos kelioms dienoms po jo patvirtinimo prasidėjo Vilniaus universiteto archeologijos studen-tų praktika, ir jie, vadovaujami nuo 2002 m. Dubin-gius tyrinėjančio profesoriaus Albino Kuncevičiaus ir jo grupės, atkasė likusią šiaurinio rūmų priestato dalį. Archeologams to nesitikint, priestatas buvęs didelis ir po 20 m pločio denginiu niekaip nega-lėjo tilpti.

Archeologai po kalvele, priešingoje rūmų pusėje, labiau tikėjosi atrasti Napoleono ordos 1878 m. graviūroje pavaizduoto

bokšto liekanas, tačiau rado tik natū-ralų gruntą. Bokšto, taip pat minimo

ir rašytiniuose šaltiniuose, liekanos greičiausiai kaip tik ir yra masyvus šiaurinis priestatas. Gal dailininkas,

tiesiog apvertęs klišę, gavo veidro-dinį pilies griuvėsių atvaizdą, bet

jos aplinka su tiltu pirmajame pla-ne pavaizduoti panašiai kaip dabar,

arba jam taip atrodė gražiau.

Todėl projektuotojams teko rengti projekto korektūrą taip, kad nesi-

keistų bendrieji rodikliai, o svar-biausia, kaina. Trūkumus pavyko paversti pranašumais: denginį

sumanyta daryti ne stačiakampio formos, bet netaisyklingos formos,

22

PILIAVIETėSVIEToVėSPLANAS

23

A r c h i t e k t ū r A

PILIESRŪmųAPSAUgINIogAUbTobRėŽINIAI

Pilies rūmų liekanų apsauginio gaubto pietų fasadas.

napoleono Ordos 1878 m. pilies griuvėsių graviūra.

atkartojančios rūmų ir kartu bokšto planą. šitaip sijos su-trumpėjo iki 18 m ilgio, o, kai kurios – iki 15 metrų. Dėl to jos pažemėjo, palengvėjo ir atpigo. Papildomai suprojek-tuota techninė patalpa ir evakuacijos koridorius.

Rūmų lankytojų taką sumanyta pravesti taip, kad iš arčiau būtų matomos autentiškos rūmų liekanos. Einant taku, virš išlikusio priebučio grindinio, pakabinto prie denginio sijų, geriau galima apžvelgti ir pačių rūmų rūsius – viena-me jų buvo pilies iždinė, virtuvė, ją ir menes jungusios suk-tos laiptinės pamatas, latrina (nuotekų kaupyklė). Kitame rūsyje buvo ir rašytiniuose šaltiniuose minimas vienos ka-meros kalėjimas – išliko jo cilindrinio skliauto pėdos.

Nuo pietinės tako dalies gerai apžvelgiami XVII a. pradž. pri-statyto priestato be rūsio grindiniai, židinio ir krosnies lieka-nos. čia birios dangos takas suformuotas priestato statybos metu buvusio išorinio grunto lygyje, o pirminių rūmų, statytų ne mažiau nei prieš šimtą metų, rytinis kampas eksponuoja-mas giliau, nes buvo gaila slėpti įspūdingą gotišką mūrą.

Nežiūrint kruopščių istorijos tyrimų, nepavyko išaiškinti tikslios rūmų statybos datos. Gotiškai sumūrytas pastatas su dviem cilindriniais skliautais perdengtais rūsiais galėjo būti pastatytas iškart po to, kai pilį iš didžiojo kunigaikščio Aleksandro perėmė LDK lauko etmonas jurgis Radvila. šias pareigas jis užėmė nuo 1508 m., todėl spėliojama, kad bū-

tent tada jis perėmė piliavietę ir ėmėsi statybos. Aleksan-drui buvo būdinga aukoti nuo seno didiesiems kunigaikš-čiams priklausiusias valdas dėl intensyvių statybų Vilniuje, bet jis valdė nuo 1492 iki 1506 metų. Taigi vadovaujantis prielaida, kad Dubingių atsisakė būtent šis valdovas, 1508 m. datavimo versija netinka. Be to, susidaro prielaidos, kad rūmus galėjo pradėti mūryti dar XV amžiuje. Tam neprieš-tarauja nei archeologiniai tyrimai, nei aiškiai gotiška pirmi-nių rūmų stilistika.

Architektūros istorijos autoriteto Stasio Abramausko teigi-mu, nauja mūrinė pilis pradėta statyti XVI a. pradž., galbūt Dubingius nuo 1541 m. valdant jurgio sūnui Mikalojui

2�

A r c h i t e k t ū r A

PILIESRŪmų

RAIdoS

KARTogRAmA

Pilies iždinė. Rūsio laiptinė.

2�

A r c h i t e k t ū r A

2�

Latrina – nuotekų kaupyklė.;XVii a. pradžios pilies rūmų priestatas su židinio ir krosnies liekanomis.

Kalėjimas.

Radvilai Rudajam. 1547 11 19 mūriniai rūmai tikrai jau stovėjo, nes detaliai aprašyta, kaip juose iki 1548 04 14 nuo piktos any-tos slapstėsi Barbora Radvilaitė. Kažin ar jie buvo pastatyti ką tik prieš Barboros atvykimą, nes gotiką Lietuvoje kaip tik tuo metu ėmė keisti renesansas, ypač pamėgtas reformatų bendruome-nės, kurios lyderė kaip tik ir buvo Radvilų giminė.

Prieš tai, nuo XIV a., kryžiuočių kronikose minima didiesiems ku-nigaikščiams priklausiusi pilis buvo medinė. Pirmojo Lietuvos istoriko jano Dlugošo teigimu, pilį 1412–1413 m. statėsi Vytau-tas. Kitur rašoma, kad 1415 m. naujoje Vytauto statytoje Dubin-gių pilyje svečiavosi jogaila, o 1420 02 08 būdamas Dubingiuo-se Vytautas rašė laišką didžiajam ordino magistrui. šį ankstyvą piliavietės raidos etapą aiškinosi archeologai. Ir jiems pavyko – nors medinės pilies liekanų nerado, bet aptiko Vytauto laikų kultūrinį sluoksnį. ypač jis yra išraiškingas po kontraforsu, prie pietrytinės rūmų sienos. Kontraforsas mažai įgilintas į gruntą, nes yra vėlyvesnis – tikriausiai Barboros Radvilaitės laikotarpio. yra aprašyta, kad jai čia žiemojant įgriuvo rūsio skliautas, atsta-tytas jis, matyt, ir buvo paremtas kontraforsu. Įgriuvimo faktas komentuojamas tuo, kad pastatas XVI a. vid. jau buvo nenaujas, vadinasi, jo datavimas gali būti artinamas XV a. galo ar pačios XVI a. pradž. link. Visą grunto daugiasluoksniškumą po kontra-forsu ir šalia jo archeologai pareikalavo išsaugoti ir eksponuoti. Virš šios vietos įrengtas tiltelis.

Projektą baigta vykdyti, ir rūmai 2012 07 06 buvo iškilmingai atidaryti Radvilų giminės jubiliejaus proga. Beje, projekto daly-viams buvo įteikti LR ministro pirmininko padėkos raštai.

2�

S t A t y b A

bIRŠToNo„EgLė“:PoPIRmoJoREKoNSTRUKCIJoSETAPo

2�

2�

S t A t y b A

eGLĖ KAJAUSKAITĖ

gegužės pabaigoje birštone duris atvėrė gerokai pasikeitusi ir atnaujin-tabirštonosveikatingumooazė–„Eglės“sanatorija–čiabaigtaspirmasisrekonstrukcijos etapas. Planuojama, kad po šių džiuginančių atnaujinimų„Eglės“sanatorijatapsitinpatraukliupoilsiautojamstraukoscentru.Jauda-bar poilsiui ar gydymui vienu metu į birštono„Eglės“ sanatoriją gali atvykti320žmonių.Užsuktiįšįkurortąvertanetikdėlto,kadvisąšimtmetįnuoXVa.viduriopoilsįbirštonerinkdavosiLietuvosdidiejikunigaikščiaiirLenkijoskara-liai.Ištiesųpajusti,kąreiškiakarališkaspoilsis,labiausiaiprisidėjoprieatnau-jintųgydyklųplušėjęsvisaspulkasįmoniųspecialistų,dariusiųviską,kadčiabūtųgalimaramiai,patogiaiirkomfortiškaipailsėti.

2�

2�

S t A t y b A

Naujajame gyvenamajame „Eglės“ sanatorijos Birštone komplekse bei gydymo centre poilsiautojams planuoja-ma pasiūlyti kelias dešimtis procedūrų ir paslaugų. Visa tai įmanoma tik dėl to, kad po visiškai atnaujinto šešių aukštų sanatorijos pastato stogu tilpo 142 modernūs dviviečiai kambariai, 68 vienviečiai, žmonėms su negalia pritaikyti penki triviečiai reabilitaciniai kambariai bei viršutiniuose aukštuose puikiai įrengti šeši liukso klasės apartamentai. Na, o tam, kad poilsis būtų tikrai nepamirštamas, lanky-tojai galės pasilepinti naujajame gydymo centre įrengtais šiuolaikiškais kineziterapijos, ergoterapijos, fizioterapijos, masažo kabinetais, taip pat mineralinio vandens vonio-mis, povandeniniu masažu, baltojo purvo procedūromis. Po visų šių procedūrų atsipalaiduoti bus galima ant šešia-aukščio pastato stogo įkurtoje pergolėje su saulės terasa, nuo kurios atsiveria nepakartojamas vaizdas į Nemuną. čia jau netrukus duris atvers sveiko maisto kavinė. „Kai pradė-jome statybas, dar nežinojau, kad tai – viena didžiausių sanatorijų, – tvirtina atnaujinimo darbus Birštono „Eglės“ sanatorijoje prižiūrėjusios įmonės techninės priežiūros va-dovas Gintaras Nevulis. – Tai buvo labai senas pastatas, iš kurio liko tik sienos, visa kitą darėme naujai. Visiškai iš nau-jo atstatėme ne tik seną pastatą, bet ir pastatėme priesta-tą bei galeriją. Darbuotojams teko iš naujo kloti pamatus, gręžti polius, statyti sienas.“

birštono – nemuno kilpose įsikūręs lietuvos ku-rortas: iš 13 km, kuriuos užima pats miestas, 82 % teritorijos yra nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje. birštono savivaldybėje gyvena per 5 300 gyventojų, kurių didžioji dalis gyvena mieste, o kiti – birštono seniūnijos kaimuose. no-rėdamas tapti ekologišku ir darniu miestu, birš-tonas pirmasis mūsų šalyje pasitvirtino koncepci-ją „Eko miestas“ ir ėmėsi įgyvendinti tarptautinį demonstracinį projektą „ECo-life“.

2�

2�

S t A t y b A

Kalbant apie Birštono „Eglės“ sanatorijos interjerą, reikia paminėti, kad čia stengtasi, jog ir sanatorijos išorė, ir vi-dus harmoningai derėtų, todėl viduje vyrauja šalia sana-torijos ošiančio Vytauto parko spalvos.

„Kambarių kiliminės dangos yra skirtingų atspalvių: vy-raujanti spalva ruda su augaliniais motyvais (lapų pie-šiniais). Skirtumas tarp kambarių tik tas, kad tamsesnė danga buvo naudojama vienviečiuose kambariuose, o šviesesnė – dviviečių kambarių interjere, – vardija UAB „Iris“ projektų vadovas A. Ruminas. – Koridoriuose bei liukso klasės apartamentuose parinkome klasikinio raš-to vyšnių spalvos kiliminę dangą. Koridoriuose ši dan-ga su klasikiniu piešiniu, o vienspalvės šoninės juostos (borderiai) atskiria pagrindinį dangos raštą nuo sienų.“

KLASIKINIS,ARTImASgAmTAIINTERJERASKitaip nei statant gyvenamuosius namus, įrengiant Birš-tono „Eglės“ sanatoriją gerokai daugiau dėmesio skirta išskirtinei apdailai su visa medicinine įranga, neįgalie-siems pritaikytiems specialiems kiemeliams, todėl teko nemažai paplušėti, kad projektuotojai laiku pateiktų brė-žinius, užtikrintų tinkamus sprendimus, teko paieškoti ir rangovų, kurie greitai, laiku ir kokybiškai atliktų visus darbus, tačiau, pasak G. Nevulio, įdėtas triūsas tikrai at-sipirko su kaupu, Birštono „Eglės“ sanatorija pastatyta greitai ir kokybiškai. Prie išskirtinio „Eglės“ sanatorijos Birštone interjero nemažai prisidėjo ir jau daugiau kaip du dešimtmečius dirbančios bendrovės „Iris“ darbuoto-jai. Pasak bendrovės projektų vadovo Antano Rumino, specialiai „Eglės“ sanatorijai Birštone parinktiems produk-tams buvo keliami aukšti kokybės ir saugos reikalavimai, tačiau iškeltus uždavinius jų bendrovė įveikė nesunkiai. „ypatingų problemų, atlikdami visus su Birštono „Eglės“ sanatorijos įrengimu susijusius darbus, neturėjome, – tvirtina A. Ruminas. – Tiesa, gal kiek daugiau skyrėme dė-mesio darbo grafikui, nes užsakovams buvo labai svarbūs objekto atidavimo eksploatuoti terminai. Tačiau nuspren-dėme darbus organizuoti etapais (aukštais ar net atskirais korpusais), preciziškai derindami darbų eiliškumą su ki-tais projekto rangovais.“

... baseinų erdvėje bus įrengtos ne tik burbulinės ir vertikaliosios vonios, bet ir hidromasažų įrenginiai bei vandens kaskados, taip pat didelis pirčių kompleksas.

30

S t A t y b A

Siekiant išsaugoti vientisą, tarsi iš gamtos išplaukiantį stilių ir sanatorijos patalpose patiestas parketas pasi-rinktas klasikinės ąžuolo spalvos. Gamtos atspalviai ir nemari klasika išlaikyta ir įrengiant gyvenamųjų zonų vonios kambarius. „Vonios kambariuose trys sienos buvo klijuojamos baltomis plytelėmis, o viena siena – išskirta akcentine spalva. Akcentinė spalva parinkta, atsižvelgiant į kambario dydį ir paskirtį, – tikina A. Ru-minas. – Vienuose kambariuose vonios plytelės žalios, kituose – geltonos arba rudos.“

Klasikinio stiliaus nepamiršo ir prie sanatorijos „graniti-nės“ dalies plušėjusi UAB „Arsenalas“. Parinkdami medžia-gas, o vėliau ir atlikdami darbus įmonės darbuotojai už-tikrino, kad būtų išlaikytas vientisas stilius, o sanatorijos gyventojai ir svečiai jaustųsi kuo jaukiau. „Plytelėms, laip-tų pakopoms, palangėms pagaminti granitą mes naudo-jome ne veltui. Tai natūralus akmuo, ne tik išsiskiriantis geromis eksploatacinėmis savybėmis, bet ir natūraliu grožiu, – tvirtina UAB „Arsenalas“ vadybininkas, projektų vadovas Gintaras Butavičius. – Siekdami dar malonesnio

30

31

S t A t y b A

akiai estetinio vaizdo ir iš anksto žinodami laiptų pakopų matmenis, laiptų pakopų viršų ir priešpakopius įrengė-me iš vientiso akmens gabalo. Taip išvengėme akiai ne-malonių jungčių, laiptai tapo vientisi. Gaila, kad tokio pa-ties efekto nesugebėjome pasiekti su palangėmis, sunku rasti tokio dydžio akmenų. Tačiau visus darbus atlikome taip, kad palangių jungtys taptų kuo mažiau matomomis. Manau, mums pavyko.“

NEįgALIESIEmSPRITAIKYTAAPLINKAUAB „Iris“ būdingo preciziškumo prireikė ir parenkant sana-torijos gyvenamosioms zonoms bei gydytojų kabinetams skirtas medžiagas. „ypatingesni reikalavimai buvo keliami kiliminių dangų atsparumui trinčiai ir degumui, taip pat plytelių dušuose atsparumui slydimui, – vardija UAB „Iris“ atstovas. – Taip pat teko parinkti parketą, itin atsparų dili-mui, nes jis buvo klojamas bendrose erdvėse netoli durų iš lauko. Natūralu, kad tokioje vietoje grindys dėvisi labiau-siai, todėl mes parinkome „BoEN“ parketą su 5,5 mm viršu-tiniu dėvimuoju sluoksniu.“ Dar daugiau reikalavimų buvo keliama medicininėms sanatorijos patalpoms, tačiau ben-drovė ir čia greitai rado sprendinius kiekvienam iškeltam uždaviniui. „Gydytojų kabinetams parinkome „Gerflor“ firmos PVc dangą iš „Accord“ kolekcijos, – pasakoja UAB „Iris“ projektų vadovas A. Ruminas. – ši danga padengta specialiu patentuotu apsauginiu sluoksniu „Evercare“, kuris yra ypač atsparus įvairioms medicininėms ir chemi-nėms medžiagoms, lengvai valomas, jam nereikia jokios specialios priežiūros (pavyzdžiui, vaškavimo) per visą dangos eksploatacijos laikotarpį.“ Analogiška PVc danga buvo paklota ir neįgaliesiems skirtuose kambariuose. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog PVc dangos paviršiumi vežimėliu judėti yra žymiai paprasčiau negu kilimine danga.

Sanatorijoje laiką leisiančių neįgaliųjų žmonių saugu-mu pasirūpino ir čia dirbusi jau minėta bendrovė „Ar-senalas“. ji užtikrino, kad pagrindiniams sanatorijos laip-tams pagal matmenis būtų pagamintos specialios pako-pos, pritaikytos ir sunkiau vaikščiojantiems ligoniams. Beje, iš viso įmonė sanatorijoje sumontavo 136 pako-pas. Be šio specifinio užsakymo, UAB „Arsenalas“ teko pasirūpinti ir Birštono „Eglės“ sanatorijos aikštelių ply-telėmis bei cokolinio aukšto galerijos granito plytelė-mis, taip pat įrengti saugias ir patogias cokolinio aukš-to galerijos ir šešto aukšto kavinės granitines palanges. „Tokie užsakymai mums – ne naujiena, todėl visus iš-keltus uždavinius įgyvendiname nesunkiai. Vienintelė

31

32

S t A t y b A

problema, kurią teko spręsti, buvo tai, kad pastatas da-linai pastatytas naujai, dalinai rekonstruojamas, dėl to atsirado daug nenumatytų sprendimų, daug ką reikėjo spręsti vietoje pagal susidariusias situacijas, – prisime-na UAB „Arsenalas“ vadybininkas, projektų vadovas G. Butavičius. – Stengdamiesi kuo labiau palengvinti gyvenimą sanatorijoje apsistosiantiems žmonėms su negalia bei apskritai visų „Eglės“ klientų patogumui granito dangas sumontavome pagal zonas. Pavyzdžiui, pagrindinio įėjimo zonoje panaudotas neslidus, degin-tu paviršiumi granitas, laiptų pakopoms išpjautos sli-dumą mažinančios juostos, pagal reikalavimus sumon-tuoti specialūs iškilimai laiptų aikštelėse.“

ŠIUoLAIKINėSTECHNoLogIJoSKiekvienos sanatorijos patrauklumas priklauso ne tik nuo joje stovinčių baldų ar sienų spalvos, bet ir nuo to, kiek ji patogi šiuolaikiniam žmogui. Mažai beliko žmonių, galin-čių laiką leisti be kompiuterio, interneto ar televizoriaus. Inžinerinius darbus šioje sanatorijoje atlikusios bendro-vės „Teleneda“ vadovas jonas Maždžierius tvirtina, kad jų specialistai pasistengė, kad visos svarbiausios techno-logijos čia veiktų puikiai ir būtų prieinamos visiems, o kiekvienas sanatorijoje besiilsintis ar besilankantis žmo-gus jaustųsi saugiai. Tuo tikslu įmonei teko imtis visų va-dinamųjų „silpnų srovių sistemų“ darbų, kuriems sunau-dota apie 30 km kabelio, tai yra maždaug tiek, kiek turi nuvažiuoti Birštone norintis pailsėti kaunietis. Pastato priešgaisrinė sistema čia buvo sujungta su elektros, ven-

tiliacijos, durų, vandens ir kt. sistemomis, kurios gaisro atveju būtų valdomos: įjungiamos ar atjungiamos, atsi-žvelgiant į poreikius. Būtent ši bendrovė turėjo užtikrinti ir vidinį telefoninį ryšį, kiekviename kambaryje įrengti telefonus, taip pat šiuolaikinę ir gyventojams itin pato-gią slaugių iškvietimo sistemą ne tik procedūriniuose kabinetuose, bet ir kambariuose, kuriuose gyvens spe-cialiųjų poreikių turintys žmonės. Ne mažesnis UAB „Te-leneda“ dėmesys buvo skirtas ir šiuolaikiniam žmogui itin svarbiems kompiuteriniams tinklams bei belaidžiam internetui. „Išvedžiojome laidus, įrengėme darbo vietas, pasirūpinome šiuolaikiška įranga. Darbuotojai naudo-jasi „HP“ kompiuteriais, spausdintuvais, – pasakoja UAB „Teleneda“ vadovas j. Maždžierius. – Kalbant apie inter-

... kad poilsis būtų nepamirštamas, lankytojai galės pasilepinti naujajame gydymo centre įrengtais šiuolaikiškais kineziterapijos, ergoterapijos, fizioterapijos, masažo kabinetais, taip pat mineralinio vandens voniomis, povandeniniu masažu, baltojo purvo procedūromis.

32

33

S t A t y b A

netą, džiugi žinia poilsiautojams ta, kad visame šiame sanatorijos komplekse veikia belaidžio interneto zonos. Beje, internetas įrengtas iš karto visame komplekse, o ne atskirose zonose, kaip daro dauguma kitų bendro-vių. Tokiu būdu jis prieinamas visur, kad ir kur eitumėte.“ Lygiai taip pat patogiai vartotojui bendrovės darbuoto-jai įdiegė ir televizinį tinklą. Pasirūpinta ne tik tuo, kad kiekvienas kambarys turėtų nuosavą šiuolaikinį televi-zorių, bet ir per jį, be jau įprastų per kabelinę televiziją rodomų kanalų, poilsiautojai galės matyti vieną išskir-tinai jiems skirtą programą. „Tai vietinis skaitmeniniu principu, todėl itin kokybiškai rodomas informacinis kanalas, kuriuo transliuojama sanatorijos paruošta me-džiaga apie Birštono „Eglėje“ teikiamas paslaugas ir pro-

33

3�

S t A t y b A

cedūras, – pasakoja j. Maždžierius. – Tai yra patogu sa-natorijos gyventojams, kurie apie siūlomas procedūras gali sužinoti ne tik iš jau kiek pabodusių lankstinukų, bet ir gyvai. T. y. tiesiogiai pamatyti, kas ta purvo vonia, kaip atliekamos kitos jiems siūlomos procedūros.“

Birštono „Eglės“ apšvietimu rūpinosi kita didelę tokių darbų patirtį turinti šiaulių bendrovė „Elektropolis ESA“, atlikusi visus su sanatorija susijusius vidaus ir lauko elektros instaliacijos montavimo darbus. UAB „Elektro-polis ESA“ darbų vadovas Henrikas Kablys tvirtina, kad čia dirbant jokių nesklandumų nekilo, gal darbus kiek sulėtino tik tai, kad parko medžių ir takelių apšvietimą teko derinti su miesto architektu. Tačiau tai buvo vienin-

3�

3�

S t A t y b A

telis nedidelis trukdys, tikrai nesukliudęs įrengti koky-bišką ir gyventojams patogų apšvietimą. Beje, kaip jau tapo įprasta, įrengiant apšvietimo sistemą, nepamiršta pasirūpinti ir gamtos tausojimu. „Galerijoje įrengėme modernų, tačiau ekonomišką šviesos diodų apšvietimą, padedantį taupyti energijos resursus, – pasakoja UAB „Elektropolis ESA“ darbų vadovas. – Ne tik apie gro-žį, bet ir apie gamtos resursų tausojimą pamąstėme ir apšviesdami gyvenamuosius kambarius. Ekonomišką šviesos diodų apšvietimą įrengėme ir vienviečiuose, dviviečiuose bei triviečiuose kambariuose, pakabino-me gražaus dizaino šviestuvus. Analogiškas, tačiau kiek prabangesnis apšvietimas įrengtas ir liukso klasės apar-tamentuose. Na, o priimamajame, į kurį žmonės užsuka pirmiausia ir kuris padeda susidaryti pirmąjį įspūdį apie pačią sanatoriją, pakabinome prie čia vyraujančio kla-sikinio interjero puikiai derantį prabangų ir gražaus di-zaino sietyną.“ H. Kablys priduria, kad visos jų naudotos medžiagos – ne tik kokybiškos, bet ir jas parenkant va-dovautasi taisykle „pirk prekę lietuvišką“, todėl darbams jie naudojo daugiausia Lietuvoje pagamintus elektros instaliacijos prietaisus. Apšvietę pačią sanatoriją, ben-drovės darbuotojai pasirūpino ir tuo, kad patogiai, jau-kiai ir saugiai sanatorijos gyventojai jaustųsi ne tik vi-duje, bet ir lauke, todėl vakariniams pasivaikščiojimams įrengė specialų ekonomišką ir modernų parko medžių, takelių ir fontano apšvietimą, pastatė gražius ir stilingus ispaniškus parko šviestuvus.

ATEITIESdARbAIPabaigę vienus darbus Birštono „Eglės“ sanatorijos vadovai nežada sustoti ir naujojo korpuso įkurtuves vadina tik pradžia. jau netrukus, po metų, planuoja-ma atidaryti dar vieną atnaujintą korpusą, kuriame

įsikurs konferencijų centras ir nauja valgykla. Taip pat papildomai bus įrengta apie 150 naujų gyvenamųjų vietų. Na, o iki 2016 m. ketinama rekonstruoti ir tre-čiąjį korpusą. čia veiks naujos gydyklos, baseinai, bus teikiamos įvairios sanatorinio gydymo ir poilsio pa-slaugos. Planuojama, kad dviejų šimtų vietų baseinų erdvėje bus įrengtos ne tik burbulinės ir vertikaliosios vonios, bet ir hidromasažų įrenginiai bei vandens kas-kados, taip pat didelis pirčių kompleksas. Numatoma, kad baigus visus projektus Birštono „Eglės“ sanatorija galės priimti daugiau nei 700 žmonių, dar 300 žmonių bus sukurtos naujos darbo vietos.

Beje, kalbant apie sanatorijos patrauklumą, būtina pasi-rūpinti, kad žmonės ne tik patogiai jaustųsi viduje, bet ir turėtų galimybę ne ką mažiau įdomiai ir turiningai laiką praleisti lauke. Tuo tikslu šalia sanatorijos planuojama įrengti mineralinio vandens garintuvą, todėl vaikštinė-jant parku ar prisėdus ant netoliese esančių suoliukų bus galima pajusti druskų kambario efektą. Visiškai šalia Birš-tono „Eglės“ sanatorijos įsikūręs centrinis Vytauto parkas poilsiautojams suteiks ir daugiau pranašumų: parke jau įrengtos vaikų žaidimų aikštelės po atviru dangumi, o per artimiausius dvejus metus planuojama atnaujinti pėsčiųjų takus, suremontuoti suoliukus, įrengti poilsio zonas. Beje, kurorte plečiamas ir dviračių takų tinklas, jį ketinama pailginti nuo 7 iki 12 km. Naujosios sanatori-jos įkurtuvėmis Birštono kurorte ypač džiaugiasi vietos gyventojai, mat planuojama, kad „Eglės“ sanatorija taps ir didžiausiu darbdaviu mieste: iš viso čia bus įdarbinta apie 300 įvairių sričių specialistų, kurie užtikrins, kad pui-kiai pastatytame ir šiuolaikiškai įrengtame pastate būtų suteikiamos aukščiausios rūšies gydymo ir sveikatinimo paslaugos.

3�

S t A t y b A

Įvairių spalvų ir raštų, kokybiš-kos, kartu puikiai derančios, len-gvai valomos keraminės plytelės iš „IRIS“ asortimento – optimalus pasirinkimas naujojo „Eglės“ sa-natorijos korpuso Birštone patal-pų apdailai.

Svečiųvonioskambariuose žaliųsienųplytelių „HortensjaVerde“ derinys su baltomis „Hortensja bianco“ plytelėmis primena gamtos žalumą, sutei-kia patalpai išskirtinumo ir jaukumo. jį sustiprina augalinių motyvų dekora-tyvinės juostelės„HortensjabiancoListwa“. Sienų apdailos autentiškumą paryškina ir „Zawilec beige“ grindų plytelės. Toks interjero sprendimas, panaudojant didžiausio Lenkijos keraminių plytelių gamintojo „ceramika Paradyż“ produkciją, vonios kambario erdvę paverčia unikalia.

Liukso apartamentų vonios kambariuose sienų apdailai pasirinktos ru-dos spalvos blizgios „Ambrozja brown“ plytelės. Ruda spalva primena kavą, žadėdama puikų rytmetį ir gerą nuotaiką. šios plytelės dera su „bian-co“ plytelėmisiš„Vivian“kolekcijos, kuri išsiskiria spalvų gausa: balta, rau-dona, ryškiai mėlyna ir žalia, net violetinė. Komforto pojūtį papildo matinio paviršiaus „Vividobianco“ atsparios slidumui grindų plytelės. Visa tai – iš „ceramika Paradyż“ kolekcijų.

Procedūriniųpatalpų sienoms parinktas „Hortensja bianco“ plytelių de-rinyssu„magnoliaochra“ plytelėmisyra malonus akims ir nuteikia rami-namai procedūrų metu. jį papildo ir „ceramika Paradyż“ gaminamos nesli-džios grindų plytelės iš „Arkesia“ kolekcijos. ši kolekcija suteikia galimybę pasirinkti švelnų ar faktūrinį jų paviršių, be to, platus – nuo švelnios smėlinės iki ryškaus grafito – subtilių jos spalvų spektras, papildytas dekoratyvinėmis detalėmis, leidžia įgyvendinti kūrybiškas idėjas.

www.iris.lt

internetinės parduotuvės adresas www.iris.lt/e-parduotuveiRis PREKYBOs sALOnAi VisOJE LiEtuVOJE: VilniUJE – Švitrigailos g. 33, savanorių pr. 176 („norfos“ bazė), Verkių g. 44, („Medžio centras“), kaUnE – savanorių pr. 288, klaiPėDoJE – nemuno g. 13, ŠiaUliUosE – tilžės g. 9 C, PanEVėŽYJE – Klaipėdos g. 63 ir alYtUJE – naujoji g. 50 B.

3�

S t A t y b A

Įvairių spalvų ir raštų, kokybiš-kos, kartu puikiai derančios, len-gvai valomos keraminės plytelės iš „IRIS“ asortimento – optimalus pasirinkimas naujojo „Eglės“ sa-natorijos korpuso Birštone patal-pų apdailai.

Svečiųvonioskambariuose žaliųsienųplytelių „HortensjaVerde“ derinys su baltomis „Hortensja bianco“ plytelėmis primena gamtos žalumą, sutei-kia patalpai išskirtinumo ir jaukumo. jį sustiprina augalinių motyvų dekora-tyvinės juostelės„HortensjabiancoListwa“. Sienų apdailos autentiškumą paryškina ir „Zawilec beige“ grindų plytelės. Toks interjero sprendimas, panaudojant didžiausio Lenkijos keraminių plytelių gamintojo „ceramika Paradyż“ produkciją, vonios kambario erdvę paverčia unikalia.

Liukso apartamentų vonios kambariuose sienų apdailai pasirinktos ru-dos spalvos blizgios „Ambrozja brown“ plytelės. Ruda spalva primena kavą, žadėdama puikų rytmetį ir gerą nuotaiką. šios plytelės dera su „bian-co“ plytelėmisiš„Vivian“kolekcijos, kuri išsiskiria spalvų gausa: balta, rau-dona, ryškiai mėlyna ir žalia, net violetinė. Komforto pojūtį papildo matinio paviršiaus „Vividobianco“ atsparios slidumui grindų plytelės. Visa tai – iš „ceramika Paradyż“ kolekcijų.

Procedūriniųpatalpų sienoms parinktas „Hortensja bianco“ plytelių de-rinyssu„magnoliaochra“ plytelėmisyra malonus akims ir nuteikia rami-namai procedūrų metu. jį papildo ir „ceramika Paradyż“ gaminamos nesli-džios grindų plytelės iš „Arkesia“ kolekcijos. ši kolekcija suteikia galimybę pasirinkti švelnų ar faktūrinį jų paviršių, be to, platus – nuo švelnios smėlinės iki ryškaus grafito – subtilių jos spalvų spektras, papildytas dekoratyvinėmis detalėmis, leidžia įgyvendinti kūrybiškas idėjas.

www.iris.lt

internetinės parduotuvės adresas www.iris.lt/e-parduotuveiRis PREKYBOs sALOnAi VisOJE LiEtuVOJE: VilniUJE – Švitrigailos g. 33, savanorių pr. 176 („norfos“ bazė), Verkių g. 44, („Medžio centras“), kaUnE – savanorių pr. 288, klaiPėDoJE – nemuno g. 13, ŠiaUliUosE – tilžės g. 9 C, PanEVėŽYJE – Klaipėdos g. 63 ir alYtUJE – naujoji g. 50 B.

JULIUS JUSTINAvIčIUS

mineraliniaisdažaisvadinamedviejųartri-jųatmainųdažus,kuriepaprastainudažy-topagrindopaviršiujenesudarovientisosplėvelės, o pagrindiniu jų komponentu –rišikliu,darįvardijamuplėvėdariu,–daž-niausiaibūnadaugeliuistatybininkųge-rai žinomos rišamosios medžiagos – ge-sintos kalkės, baltasis arba rečiau įpras-tinis pilkasis portlandcementis. Kartaisšiaidažųgrupeipriskiriamosirsilikatiniųdažų, kuriuose kaip plėvėdaris naudoja-mas skystasis stiklas, receptūros. bet kolkas aptarsime tik„grynuosius“ minerali-niusdažus.

Paradoksas, kad šie dažai, išsiski-riantyskaikuriomisnepaprastaigeromis eksploatacinėmis sa-vybėmis, šiandienos statybosenaudojami palyginti retai. Pa-bandykime į šiuos dažus pa-žvelgtiatidžiau.

KALKINIAIdAŽAIKalkiniai dažai – tikėtina, viena iš pirmųjų žmonijos istorijoje ir iki šiol restauravimo darbams naudojamų pastatų vidaus ir išo-rės atitvarų paviršiams skirtų dažų atmainų. Nesuklysime konstatavę, kad jie naudo-jami jau kelis tūkstantmečius. jų sudėties pagrindą sudaro vandenyje tolygiai pa-skirstytos, rūpestingai išmaišytos gesintų kalkių (kalcio hidroksido) dalelės, todėl iš-oriškai jie yra panašūs į tirštoką kalkių pie-nelį. jie nesudaro vientisos plėvelės, todėl išsiskiria labai geru vandens garų laidumu. Deja, su paviršiumi (nudažytu pagrindu) kalkiniai dažai sukimba bene silpniausiai

MINERALINIAI DAŽAI

3�

3�

S t A t y b A

iš visų žinomų dažų atmainų. jų džiūvimo ir kietėjimo procesą inicijuoja ore esančios ir / ar vandens garuose ar paviršinėse jo plėvelėse ištirpusios anglies dioksido du-jos – vyksta reakcija tarp jų ir kalcio hidroksido, susidaro vandenyje netirpus, palyginti tvarus kalcio karbonatas. Todėl senuosiuose dažymo technologijų vadovėliuose, prieš dažant paviršius šiais dažais, rekomenduojama pa-viršių sudrėkinti vandeniu, kuriame visada bus ištirpusio anglies dioksido. Galima sakyti, kad šie dažai yra vieni iš nedaugelio, kuriais galima dažyti drėgną paviršių.

Kalkiniai dažai gali būti spalvinami natūraliais (ochra, umbra ir pan.) ar sintetiniais mineraliniais pigmentais, ta-čiau istoriškai dažniausiai naudojami be jų – kaip papras-čiausi paviršiaus baltalai. Kol nebuvo didelio kitokių dažų pasirinkimo, jais dažyti labai įvairūs pastatų vidaus ir išo-rės paviršiai – tinkas, keraminių plytų ir akmenų mūras, mediena (lentos, sijos, net stogo malksnų vidinė pusė ir pan.). Nuo XX a. pradžios kalkinių dažų pritaikymo sritys siaurėja ir dėl to, kad imta gausiai naudoti kitų atmainų

dažus, su kuriais kalkiniai dažai nesukimba, – aliejiniai, alkidiniai, polimeriniai ir kt.

Pigmentų kiekis kalkiniuose dažuose negali būti itin didelis – jie silpnina dažų sluoksnelio sukibimą su pa-grindu. Todėl kalkiniais dažais nuspalvinti paviršiai dažniausiai būna švelnių pastelinių spalvų. Kalcio hi-droksidui, pagrindiniam šių dažų komponentui, gana stipriam šarmui, būdingos dezinfekcinės savybės, todėl mūsų seneliai ir proseneliai tokius dažus naudodavo trobose, žemės ūkio produktų saugyklose, palėpėse, o stengdamiesi išvengti gaisrų, laiku pastebėti įtrūkusius dūmtakius, suodžių sankaupas, balindavo dūmtraukius. Tokie dažai greitai įmirksta, dėl drėgmės tamsėja, todėl netinkuoto mūro sienose, po stogų konstrukcijomis, rūsiuose jie „įspėdavo“ apie drėgmės skverbimąsi, kons-trukcijų įmirkimą.

Kalkiniai dažai gali būti naudojami plytų, keraminių, ke-ramzitbetonio ar betoninių blokelių, taisyklingos ar gru-besnės formos akmenų mūrui, beveik visiems mineralinio (kalkinio, sudėtinio, cementinio) tinko paviršiams dažyti voleliu, teptuku bei purkštuvu. Dažniausiai purkštuvas naudojamas lubų, kitų paviršių baltinimo darbams, tačiau gruntuojant ir didesniam dažų sluoksnio tvarumui pasiek-ti rekomenduojama naudoti teptukus – jais skysti dažai įtrinami į paviršiaus poras. Patyrę dažytojai pasakoja, kad takesnį, didesniu vandens kiekiu atskiestą kalkinių dažų gruntą (kalkinį pienelį) į paviršių reikėtų įtrinti teptuku, braukiant tik viena kuria kryptimi, pavyzdžiui, horizonta-liai, o štai pagrindinį (dengiamąjį) dažų sluoksnį rekomen-duojama tepti statmenais (vertikaliais) teptuko judesiais. Vis dėlto geriausiai kalkinių dažų sluoksnelis prisitvirtina prie kalkinio tinko, porėtų paviršių, prasčiau – prie tankių, lygių paviršių (lygaus glaisto, gipsinio tinko, sutankinto be-tono, mažai įgeriančio akmens).

šiuo metu tokie dažai dažniausiai naudojami istoriniuose (restauruojamuose) pastatuose. Ribotą jų rinką sudaro ir ekologiškų statybinių medžiagų propaguotojai. Tiesa, mūsų statybinių medžiagų parduotuvėse tokių dažų jūs

tikriausiai nerasite – sunku užtikrinti, kad kalkių dale-lės vandenyje ilgainiui nenusėstų, todėl jų galiojimo

trukmė yra palyginti trumpa. Be to, šiems dažams saugoti reikalinga specifinė tara (sandari ir

pakankamai tvirta vakuuminė arba su plū-driuoju dangteliu, kuris kalkių „tirpalą“

apsaugo nuo karbonatizacijos – negrįž-tamo paviršinės plėvelės susidarymo). Tikėtina, kad atkakliems pirkėjams su-manesnis pardavėjas konsultantas pa-tars įsigyti gesintų kalkių, pigmentų ir,

juos sumaišius bei atskiedus vandeniu, norimos atmainos dažus pasigaminti pa-

tiems.

Paradoksas, kad šie dažai, išsiskiriantys kai kuriomis nepaprastai geromis eksploatacinėmis savybėmis, šiandienos statybose naudojami palyginti retai.

3�

3�

S t A t y b A

Cementinius dažus lengva modifikuoti polimeriniais priedais. Pastarieji pagerina sukibtį su pagrindu, padidina dažų sluoksnelio deformatyvumą, sumažina jau paruoštų dažų dalelių sedimentaciją, prailgina panaudos laikotarpį...

3�

Kalkiniais dažais dažyti rekomenduojama apsiniaukusią, tačiau ne lietingą dieną, patariama vengti saulės spindulių, saulėkaitoje įkaitusių paviršių. Aišku, kad jų nepanaudosite ir šaltyje, esant neigiamai aplinkos ar pagrindo temperatū-rai. Technologiniu požiūriu jie nepatogūs ir dėl kitko – no-rėdami perdažyti šiais dažais kartą jau padengtą paviršių, jį pirma turėsite nuplauti, pašalinti pirmąjį kalkinių dažų sluoksnį. Kadangi gesintos kalkės kaip stiprus šarmas stiklo ir aliuminio paviršiuje gali palikti dėmes, tai dažymo metu teks saugoti (apdengti) langus, jų rėmus, fasado apdailos detales. Dažymo kalkiniais da-žais metu darbo nerekomen-duotina nutraukti, kol nebus nudažytas visas paviršius, o jei reikia daryti pertraukas, tai ge-riausia pertraukti dažymą pas-tato kampuose, prie deforma-cinių siūlių.

Daugelyje žinynų nurodoma, kad niekuo nemodifikuotais kalkiniais dažais nudažyti pa-viršiai užmiesčių vietovėse iš-liks nepakitę iki 4–5 metų, di-dmiesčiuose – dar trumpiau. Kalkiniams dažams gali būti būdingas laipsniškas, palyginti tolygus ir nepastebimas irimas tarsi byrant, nusiplaunant dangos milteliams arba ištisų jos fragmentų atsiskyrimas nuo pagrindo. Netva-rūs šie dažai ir išsikišusiose pastatų fasadų dalyse, lietaus plaunamose atbrailose. Todėl nei žema šių dažų kaina, nei puikus vandens garų laidumas, nei ekologiškumas nelemia jų populiarumo.

Žinoma, šiuolaikinius kalkinius dažus stengiamasi modifi-kuoti, į jų sudėtį įtraukti dar vieną rišiklį plėvėdarį. Kalkiniai dažai tampa patvaresni, į juos įmaišius pokosto – plėve-lę sudarančio gamtinio ar sintetinio aliejaus su priedais: tirpikliais, skiedikliais, džiūvimą spartinančiais sikatyvais. Senųjų receptūrų su pokostu kalkiniai dažai gali būti eks-ploatuojami 1,5–2 kartus ilgiau. Panašiai ar dar efektyviau veikia ir įvairūs su vandeniu susimaišantys polimeriniai plėvėdariai – polimerinės (akrilinės, stireno-butadieno ir pan.) dispersijos, tačiau šiose naujosiose modifikuotų kal-kinių dažų receptūrose yra labai svarbu tinkamai parinkti kalkių ir polimerinio priedo santykį, kitaip modifikuojanti medžiaga užgoš gerąsias tokių dažų savybes.

Dažnai restauraciniams darbams naudojamus kalkinius dažus stengiamasi papildyti itin smulkiai pagesintų kal-kių dalelėmis. jų suspensija vandenyje stabilizuojama specialiais priedais, pridedamas papildomas kiekis bio-loginę dažytų paviršių taršą stabdančių ir dažų tvarumą pakuotėje didinančių priedų, be to, dažų receptūra mo-difikuojama rūpestingai subalansuotu polimerų priedu.

Aišku, kad dėl to didėja kalkiniais dažais padengtų pavir-šių ilgalaikiškumas, bet jie praranda kitą vartotojui svar-bią savybę – patrauklią kainą.

CEmENTINIAIdAŽAIšie dažai taip pat nepriklauso populiariausiųjų dažų gru-pei. Statybose jie pradėti naudoti XIX a. pabaigoje. juose pagrindinis rišiklis dažniausiai yra baltasis portlandcemen-tis, nors tam tikromis sąlygomis tamsių atspalvių dažų, specialios paskirties dangų gamybai gali būti panaudotas

ir įprastinis pilkasis portlandce-mentis. Kitaip nei kalkinių dažų, šių dažų receptūroms naudoja-mi ir užpildai – smulkiai sumal-tas marmuras, klintis, dolomi-tas, kvarcinio smėlio grūdeliai ir pan.). Dėl to dažų plėvelės storis, paviršiaus šiurkštumas priklausys nuo jų konsistenci-jos. Kai receptūrose naudojami grubesni užpildai, tuomet te-pami dažai yra tirštesnės kon-sistencijos ir jais galima išgauti reljefinius paviršius (jie kartais įvardijami faktūriniais) arba pa-

sitenkinti lygiu paviršiumi (daugiau atskiestais dažais).

Kartais cementinių dažų trūkumu įvardijama tai, kad su jais išgaunamas ne itin ryškus, pastelinis, ribotos spalvų gamos paviršius. Mat jų pigmentu tegali būti šarmams atsparių atmainų spalvikliai, dažniausiai naudojami tie patys sintetiniai ar gamtiniai geležies oksidų, hidroksidų, chromo, mangano junginių milteliai kaip ir kalkiniams dažams. Tiesa, cementiniai dažai yra gerokai tvaresni už kalkinius, pavyzdžiui, ant betoninio paviršiaus jie gali iš-likti 10–14 metų. Vis dėlto šiuo metu kaip dekoratyviniai cementiniai dažai naudojami rečiau.

cementinius dažus lengva modifikuoti polimeriniais prie-dais. Pastarieji pagerina šių dažų sukibtį su pagrindu, padi-dina dažų sluoksnelio deformatyvumą, sumažina jau pa-ruoštų dažų dalelių sedimentaciją, prailgina panaudos lai-kotarpį ir pan. Pavyzdžiui, toks priedas gali būti daugeliui žinoma polivinilacetatinė (PVA) emulsija, nors praktiškai naudojami dar geresnės kokybės modifikuojantys prie-dai. Todėl komercinių atmainų šiuolaikinius cementinius dažus derėtų vadinti cementiniais polimeriniais arba poli-mercementiniais dažais. Kartais jų sudėtyje būna net orga-ninių tirpiklių – tada šiuos dažus galima naudoti ir žemo-je (neigiamoje) temperatūroje. šiuo metu cementiniai ar polimercementiniai dažai dažniausiai naudojami remonto darbams – jais galima padengti aižėjantį, drėgmę įgeriantį mūrą ar tinką, taip pat kitus ne itin tvirtus paviršius.

straipsnių ciklo apie dažus tęsinį skaitykite kitame numeryje.

�0

S t A t y b A / P A S i r i n k i m A S

„Knauf Klinkermörtel“ – mišinys kokybiškam mūrui ir estetiškai apdailai

NeretaididžiulėLietuvosstatybiniųmedžiagųrinkospasiūlaverčiageraipa-galvoti,kokiasfasadųapdailosmedžiagasgeriausiaipasirinkti.Juknorima,kadnetikbūtųdailipastatoarchitektūrinėišraiška,betirvėliaunereikėtųpa-pildomaiskirtilėšųfasadųremontui.Nereikiaįrodinėti,kadvienipatvariau-siųmūsųšaliesklimatosąlygomisyrakeraminiaigaminiai.Pastaruojumetutiekarchitektai,tiekpastatųsavininkaivisdažniaurenkasiapdailinesklinke-rioplytas.didelėjųformų,tekstūrųirdydžiųįvairovėleidžiasukurtielegan-tiškus ir derančius su aplinka šiuolaikinius fasadus, kuriems vėliau nereikiaypatingospriežiūrosirkuriųišvaizdalaikuibėgantbeveiknesikeičia.

mŪRomIŠINIųPASIRINKImASSvarbu nepamiršti ir to, kad pasirinkus klinkerio plytų apdailą, mūro mišinys sudarys apie 15 % sienos ploto. Todėl nuo pasirinktos skiedinio spalvos priklausys ir pas-tato eksterjero vaizdas. Netinkama skiedinio spalva gali nepataisomai sugadinti net ir išskirtinį, brangiomis rankų darbo plytomis apdailintą fasadą. Dažniausiai statytojai pasirenka pilką skiedinio spalvą, išryškinančią plytų spal-vos sodrumą, tekstūrą ir faktūrą. Svarbiausia, kad bėgant laikui ši spalva paprastai neatsibosta.

SPALVoSPASIRINKImoKRITERIJAIRenkantis mūro skiedinio spalvą, reikėtų atkreipti dėme-sį į kelis esminius dalykus: spalvos intensyvumą; mūro margumą; plytų atspalvį; kitų statybinių medžiagų spalvinę gamą.

Tačiau nereikia pamiršti, kad klinkerio plytų apdailos ilgalaikiškumas priklauso ne tik nuo pačių plytų ko-kybės, bet ir nuo mūro skiedinio. Tad jam reikia skirti ypatingą dėmesį. Pageidaujantiesiems ateityje netu-rėti rūpesčių dėl fasadų reikėtų rinktis ypač aukštos kokybės mūrijimo ir siūlėms užpildyti skirtą „Knauf Klinkermörtel“ skiedinį.

„Knauf Klinkermörtel“ mišinį rekomenduojama nau-doti apdailiniam ir klinkerio mūrui iš silpnai įgerian-čių drėgmę (nuo 7 iki 15 %) plytų. šį skiedinį lengva paruošti, jis neišskysta, yra labai atsparus cheminiam ir mechaniniam poveikiams, iš jo nesunku dailiai su-formuoti dekoratyvines mūro siūles. Be to, jis neleidžia į sienas įsigerti drėgmei, todėl užtikrina fasadų patva-rumą ir atsparumą permainingų orų poveikiui, taip pat padeda sudaryti komfortiško mikroklimato sąlygas pastato viduje.

PAgALVARToToJųPoREIKIUS„KNAUF“SIŪLoKETURIųSPALVųmŪRomIŠINIUS:

ŠVIESIAIPILKą,PILKą,TAmSIAIPILKąIRRUdą.

�1

P A S i r i n k i m A S / S t A t y b A

Pasirinkus kontrastinę skiedinio spalvą, siūlės bus ryškesnės už plytas.

PAVYZdŽIAI,KAIPSKIEdINIoSPALVA

KEIčIAbENdRąSIENoSVAIZdą

jei klinkerio plytos yra margos, patartina rinktis neutra-lių ar pilkų atspalvių mišinius, pasirenkant mažiausiai su plytų spalva kontrastuojantį variantą. Patartina laikytis principo – kuo šviesesnės plytos, tuo šviesesnė ir miši-nio spalva. Taip parinktas mišinys sudarys plytoms puikų foną, pabrėš jų grožį ir spalvą bei išskirtinumą. Parinkus kontrastuojančią skiedinio spalvą, ji konkuruos su plytų spalva ir siena bus per marga.

Pasirinkus vienspalves apdailos plytas, skiediniu galima sukurti tiek kontrastingą, tiek ramių spalvų fasadą. Pir-muoju atveju šviesesnėms – baltoms, gelsvoms, šviesios smėlio spalvos – plytoms reikėtų taikyti tamsiai pilką skiedinį, o tamsesnėms plytoms, atvirkščiai, – šviesiai pilkos spalvos. Tuomet fasade ryškesnis bus siūlių raštas, o ne pačios plytos. šį variantą reikėtų rinktis, kai norima, kad mūrijama iš vienspalvių plytų siena atrodytų mar-gesnė. Taip pat toks būdas tinka tuomet, kai vienspalvės plytos sudaro labai didelę fasado dalį, ir norima pagyvinti eksterjerą, suteikti jam originalumo. Tik svarbu, kad skie-dinio spalva derėtų su kitų fasado elementų, pavyzdžiui, stogo, cokolio, durų ar turėklų spalvomis.

jei pageidaujama išgauti vienspalvės sienos efektą, tuo-met reikia tokios skiedinio spalvos, kuri yra artimiausia plytų spalvai. Taip galima sukurti minimalistinį fasado sti-lių arba išryškinti kitus architektūrinius elementus. Pavyz-džiui, priderintas prie rudų klinkerio plytų rudos spalvos „Knauf“ mūro skiedinys sudarys vientisos sienos vaizdą.

jei prieš pradedant darbus vis dar abejojama, kokią miši-nio spalvą pasirinkti, verta pasikonsultuoti su architektu, interjero dizaineriu arba paprašyti mūrijimo darbus atlie-kančių specialistų paruošti bandomųjų pavyzdžių. Taip pat rekomenduojama iškart įsigyti visą reikalingą skiedi-nio kiekį – tai užtikrins vienos medžiagos partijos spalvos tolygumą.

Uab „knauf“Švitrigailos g. 11B, Vilniustel. +370 5 213 2222El. p. info@knauf.ltwww.knauf.lt

naudojant margas plytas, geriau rinktis pilkų atspalvių „Knauf“ mūro skiedinius.

„KNAUFKLINKERmöRTEL“mIŠINIoPRANAŠUmAI cementinis mišinys;

didesnis atsparumas mechaniniam poveikiui;

neleidžia atsirasti dėmėms;

nedidelis vandens įgeriamumas;

nekintanti aukšta kokybė;

tinka išorės ir vidaus darbams,

patogus naudoti.

�2

S t A t y b A

Pagal apdailinį apsaugos sluoksnį pastatų išorinio šiltini-mo sistemas galima sugrupuoti į dvi pagrindines grupes:pirmajai priklauso išorinė apdaila iš surenkamųjų elemen-tųsuvėdinamuojuorotarpu(1 pav.),antrajai–išorinėster-moizoliacinėssudėtinėstinkuojamossistemos(toliauITSTS)bevėdinamojoorotarpo(2 pav.).Pastatosienaspapildomaiapšiltinus vėdinamąja arba tinkuojamąja sistema su mine-ralinevatagalimasutaupytinemažaipastatoeksploatacijaireikalingosšiluminėsenergijos.

Išorinių termoizoliacinių sistemųilgalaikiškumo priklausomybėnuo tinko patvarumo

gintaRė gRiCiUtė,Ktu statybos ir architektūros fakulteto statybinių medžiagų katedra

�2

�3

S t A t y b A

Sienos šiltinimas iš išorės pagal pirmąjį variantą, kai tarp apdailos ir termoizoliacinės medžiagos įrengiamas oro tarpas, leidžia turėti racionaliai vėdinamas sienas. Tokiu atveju oro tarpas užtikrina optimalią sienos konstrukcijos drėgminę būseną, nes sudaro geras sąlygas sienai džiūti ir apsaugo termoizoliacinę medžiagą – mineralinę vatą, nuo prasiskverbusių pro apdailą kritulių ir dėl tempera-tūrų kitimo susidarančio kondensato.

Vėdinamojo fasado išorės apdailai dažniausiai taikomos klinkerinės plytelės, fibrocementinės ar aliuminio kompo-zicinės plokštės, natūralios medienos apdaila. Kiekvienai iš šių rūšių apdailos medžiagų būdingos savitos charakte-ristikos: plytelės išsiskiria plačia spalvine gama ir skirtingo-mis faktūromis, fibrocementinės plokštės – ilgalaikiškumu, aliuminio kompozicinė apdaila – standumu, atsparumu smūgiams, laužimui, slėgiui, o natūralios medienos gami-niai – ekologiškumu. šioje sistemoje oro tarpas užtikrina ne tik geras vėdinimo sąlygas, bet ir atlieka papildomo barjero, apsaugančio nuo aplinkos sukeliamo triukšmo, funkcijas. Bet natūralu, kad tiek pranašumų turinti sistema santykinai kainuoja kiek daugiau ir jos įrengimo technologija nėra vi-sai paprasta – reikia sekti, kad per metalines jungtis ar tvir-tinimo detales nesusidarytų šilumos nuostolių. šioje siste-moje apdailos sluoksnis tvirtinamas prie plieninių karkaso elementų, kurį sudaro iš plieno lakštų suformuoti Z arba c pjūvio horizontalūs profiliuočiai su standumo briaunomis. Visa tai yra tvirtinama prie šiltinamos sienos kas 60 cm. Per šias metalines jungtis padidėja šilumos laidumas, o tai turi įtakos išorinės sienos šiluminiam efektyvumui.

Todėl neretai pastatų sienoms apšiltinti pasirenkamos ITST sistemos. Tai tokia sistema, kai prie išorinės esamos sienos konstrukcijos, pavyzdžiui, plytų ar blokelių mūro ir pan., klijuojamos ar / ir smeigėmis tvirtinamos termoizoliacinės medžiagos. Toliau padengiamas armuojamasis cementi-nis sluoksnis sustiprinamas stiklo pluošto tinkleliu ir visa tai padengiama plonu išoriniu apdailos sluoksniu.

ITST sistemos pagrindiniais pranašumais laikomi palygin-ti lengva, neapkraunanti pamato konstrukcija ir nesudė-tingas apšiltinimo įrengimas. šių sistemų apdailai naudo-jamos įvairiaspalvės „samanėlės“ arba „lietučio“ tekstūros išorinės dangos, nuo kurių priklauso visos sistemos fizi-kinės ir mechaninės savybės bei eksploatavimo trukmė. Išorinė apdaila yra labiausiai pažeidžiama sistemos dalis, nes jai tenka atlaikyti temperatūros kaitos sukeliamas de-formacijas, lietaus, šalčio ir ultravioletinės spinduliuotės poveikį. Dangos atsparumas šiems poveikiams priklauso nuo rišamųjų medžiagų ir pageidaujamas savybes sutei-kiančių priedų. Taip pat tokios sistemos ilgalaikiškumas priklauso nuo jos komponentų ir jų tarpusavio sąveikos. Prieš nusprendžiant, kokios rūšies tinką pasirinkti šilti-namosioms sistemoms, svarbu įvertinti naudojamų pro-duktų kokybę ir patvarumą.

Dekoratyviniai tinkai pagal rišamosios medžiagos tipą gali būti mineraliniai ir polimeriniai. Mineralinių tinkų grupei priskiriamos mineralinės ir silikatinės išorinės dangos. Mineralinio tinko rišamajai medžiagai dažniausiai nau-dojamas hidraulinis rišiklis, t. y. įprastinis portlandcemen-

2 PAV. IŠoRINėTINKUoJAmoJISUdėTINė

TERmoIZoLIACINėSISTEmA

1 PAV. bLoKELIųmŪRoSIENASUVėdINAmUoJU

oRoTARPUIRIŠoRINEAPdAILA

1 – išorinė apdaila; 2 – oro tarpas; 3 – vėjo izoliacija; 4 – termoizoliacija – mineralinė vata; 5 – 4 mediniai vertikalūs ir horizontalūs tvirtinimo ta-šai; 6 – tvirtinimo detalės; 7 – mūro siena; 8 – vidaus tinkas.

1 – išorinė apdaila; 2 – armuojamasis sluoksnis; 3 – stiklo pluošto tin-klelis; 4 – termoizoliacija – mineralinė vata; 5 – klijai; 6 – tvirtinimo detalė (smeigė); 7 – mūro siena; 8 – vidaus tinkas.

��

S t A t y b A

tis arba kalkės, o silikatinio – kalio natrio silikatas. Kad ir kokios rūšies būtų rišamoji medžiaga, abiejų rūšių tinkas išsiskiria atviru poringumu, vandens garų pralaidumu (3 pav.). Todėl tai yra didelis mineralinio ir silikatinio tinkų pranašumas, ypač jei apšiltinimo medžiaga yra minerali-nė arba akmens vata, nes per tokius tinkus termoizoliacija gali lengvai išdžiūti.

Polimeriniais tinkais vadinamos tokios išorinės dangos, kurių pagrindinė rišamoji medžiaga yra sintetinių dervų (polimero) vandens dispersija. Vieni iš tokių yra akrilinis ir silikoninis tinkai. Dėl sintetinių dervų tinkai gerai su-kimba su pagrindu, palengvėja įrengimo technologija, sumažėja nešvarumų prilipimas. Pastaroji savybė aktuali estetinei pastatų sienų išvaizdai. Polimerinės medžiagos išsiskiria elastingumu, todėl yra atsparios įvairiems tem-peratūros pokyčiams. Išorinio tinko daugkartinis išsiplė-timas ir susitraukimas būdingas ypač vasaros ir žiemos periodu, kai atsiranda didžiausi temperatūriniai svyravi-mai, sukeliami šiluminės saulės spinduliuotės. Toks elas-tingas tinkas mažiau pleišėja ir leidžia išvengti paviršiuje pūslių atsiradimo. Vienas iš svarbiausių akrilinio ir siliko-ninio tinkų pranašumų yra mažas vandens įgėris, nuo kurio priklauso tinko patvarumas. Sukietėjus akriliniam ir silikoniniam tinkams, jų paviršiuje susidaro polimerinė plėvelė, kuri uždengia tinko poras ir kapiliarus, todėl tin-kas įgauna hidrofobiškumo savybę (4 pav.). Pagrindinis šių tinkų minusas – vandens garų pralaidumas yra kur kas mažesnis negu mineralinių grupių tinko.

Siekiant užtikrinti tinko atsparumą trinčiai, padidinti mechaninį jo stiprumą, atsparumą smūgiams ir, sukie-tėjus skiediniui, užkirsti kelią plyšių atsiradimui, į tinko sudėtį dedama tokių pluoštinių priedų kaip metilce-liuliozė, karboksimetilceliuliozė. Sausuose statybiniuo-se mišiniuose metilceliuliozė taip pat naudojama kaip tirštiklis ir vandenį skiedinyje sulaikantis priedas. jos paprastai dedama 0,02–0,7 % visos mišinio masės. Pas-taroji savybė yra svarbi tinkavimo proceso metu, nes šie priedai mišinyje sulaiko vandenį, kol vyksta rišimosi reakcija. Būtent metilceliuliozės naudojimas nulemia didelį vandens laikomumo rodiklį. Laikui bėgant, ITST sistemų tinkai dėl vykstančių cheminių procesų, tokių kaip karbonizacija ar cemento hidratacija, tik tvirtėja ir įgyja didesnį mechaninį stiprumą.

Tyrimais buvo nustatyta, kad tokios sistemos, padengtos išoriniais tinkais, vandens įgėris sumažėja po 1 metų eks-ploatacijos (5 pav.). Vandens įgėris apibūdina sistemos il-galaikiškumą ir patvarumą.

Kuo vandens įgėris didesnis, tuo sistema tampa labiau pa-žeidžiama šaltojo sezono metu. Tinkas į savo poras ir kapilia-rus įgeria išorinius kritulius ir kondensatą. Išorinio sluoksnio porose esančiai drėgmei užšąlant ir atšylant, susidaro dide-lės tinko sluoksnį ardančios jėgos. Tokiais atvejais jau po 1–4

3 PAV. SILIKATINIoIRmINERALINIoTINKų mIKRoPAVIRŠIAUSSTRUKTŪRoS PoRėTUmASUŽTIKRINAPALANKIAS SąLYgASVANdENSgARųPRALAIdUmUI

4 PAV. TINKUoSEPANAUdoToSPoLImERINėS mEdŽIAgoSRIŠAmoSIoSdERVoSSUKIETėJUS TINKAmSSUdARoVIENTISąPLėVELę, APSAUgANčIąNUoVANdENSPoVEIKIo

��

S t A t y b A

metų eksploatacijos ITST sistemos paviršiuje gali atsirasti defektų – plyšių, įtrūkių, pūslelių. Taip lietaus ir šalčio vargi-namas tinkas palaipsniui ima atitrūkti nuo pagrindo ir byrė-ti – vyksta intensyvus sienos ardymas. Be to, ultravioletinė saulės spinduliuotė sienos paviršiuje gali sukelti fotochemi-nius pokyčius, todėl išorinis tinkas sensta, palaipsniui kinta ir jo spalva. Pagrindinis saulės spinduliuotės polimerinių tinkų dangoms sukeliamas neigiamas efektas – suardomos polimerinės grandys, kurios praranda vandens įgėrio ap-saugines funkcijas. Taip susidaro sąlygos praleisti daugiau lietaus į gilesnius tinko sluoksnius, o žiemos metu esantis porose ir kapiliaruose vanduo kristalizuojasi ir plečiasi, taip vėl ardydamas tinką.

Siekiant padidinti tinko patvarumą, t. y. suteikti atsparumo vandeniui savybę, į išorinių dangų sudėtį dedama modi-fikuotųjų priedų. šiais priedais užkertamas kelias lietaus ar kondensato drėgmei patekti į gilesnius tinko (o kartu ir armuojamojo sluoksnio) sluoksnius. Paprastai šių priedų kiekis mišiniuose svyruoja nuo 0,1 iki 10 % visos jų masės. Nors priedų kiekis nedidelis, tačiau jis užtikrina didelį tinkų temperatūrinių deformacijų diapazoną, padidina jų me-chaninį stiprį, vandens garų pralaidumą ir kt. Priedai gali būti įvairūs – organiniai, polimeriniai, cheminiai.

Apibendrinant galima teigti, kad ITSTS išorinio tinko ilga-laikiškumas daugiausia priklauso nuo tinko rišamosios me-džiagos rūšies ir tinke panaudotų modifikuotųjų priedų. šių dviejų komponentų suderinamumas lemia išorinio sluoks-nio patvarumą.

5 PAV. VANdENSįgėRISWkg/m2PER24VAL.

sistema padengta: 1 – akriliniu tinku; 2 – silikatiniu tinku; 3 – mineraliniu tinku; 4 – silikoniniu tinku.

��

S t A t y b A

Lietuvojepastatamsapšiltintiplačiainaudojamoskeliųrūšiųtermoizoliacinėsmedžiagos–mineralinėvata(mW),pūstasispolistireninis putplastis (EPS), ekstruzinis polistireninis put-plastis (XPS), biri celiuliozinė vata (LFCI), putų poliuretanas(PUR) ir kt. Termoizoliacinių medžiagų naudojimą lemia jųsavybės irkaina,betdažnaikyla irklausimas,kuriątermoi-zoliacinęmedžiagąnaudotipastatųatitvaromsapšiltinti.Vie-nareikšmiškaiįšįklausimąatsakytinegalima.Konkrečioster-moizoliacinėsmedžiagosnaudojimassusijęssukonkrečiujosnaudojimupastatųatitvarojeirdaugybekitųsavybių.

Straipsnyje trumpai aptarsime pagrindines polistireninioputplasčio eksploatacines savybes, naudojimą ir galimąstatybųbroką.

PoLISTIRENINIoPUTPLASčIoNAUdoJImASPASTATųATITVARomSAPŠILTINTI

DR. sigitas VėJElis, VGtu termoizoliacijos mokslo ins-tituto termoizoliacinių medžiagų laboratorijos vedėjas

��

��

S t A t y b A

Polistireninis putplastis (EPS) – uždaraporė akytojo plasti-ko termoizoliacinė medžiaga, gaunama išputinant užda-roje talpoje žaliavines granules. Iš kitų medžiagų EPS išsi-skiria labai paprasta gamyba, nedidelėmis jos sąnaudomis ir geromis fizikinėmis bei mechaninėmis savybėmis. Po-listireninis putplastis chemiškai yra ta pati medžiaga kaip ir ekstruzinis polistireninis putplastis (XPS), tačiau paga-mintas naudojant iš esmės kitokią technologiją, todėl šių medžiagų savybės skirtingos. Dažniausiai polistireninis putplastis naudojamas kaip efektyvi šilumą izoliuojančioji medžiaga. šalyje plačiausiai yra naudojamos polistireninio putplasčio plokštės – tiek iš EPS, tiek iš XPS. šiuo metu Lie-tuvoje gaminamos įvairios paskirties plokštės ir blokeliai, o kai kuriose kitose pasaulio šalyse – dar ir blokai.

Stipruminės polistireninio putplasčio charakteristikos pagal apkrovos lygį lemia jo naudojimą pastatų atitvarose ir kitose konstrukcijose. Polistireninio putplasčio klasifikavimas yra nustatytas šio gaminio standarte LST EN 13163:2013 „Staty-biniai termoizoliaciniai gaminiai. Gamykliniai polistireninio putplasčio (EPS) gaminiai. Specifikacija“. Pagrindinis EPS stiprumo rodiklis yra gniuždymo įtempis, esant 10 % defor-macijai. Tai sutartinis rodiklis, kuris naudojamas tik produk-to sertifikavimo ir atitikties įvertinimo tikslais. Projektavimo tikslais turi būti naudojami projektiniai dydžiai.

Naudojimo rekomendacijos ir nurodytos konkrečiam naudojimui savybės yra pateiktos statybos taisyklėse ST 124555837.01:2005 „Atitvarų šiltinimas polistireniniu putplasčiu“. Nustatant polistireninio putplasčio naudo-jimo galimybes didelę reikšmę turi daugelis jo savybių: šilumos laidumas, trumpalaikis įmirkis, ilgalaikis įmirkis, garų laidumas, degumas, matmenų tolerancija, matme-nų stabilumas ir kt.

Šilumos laidumas. Polistireninį putplastį 99–97 % su-daro oras ir tik 1–3 % – polistirenas. oras yra uždarytas 0,2–0,5 mm skersmens akutėse, kurių sienelių storis sie-kia 0,001 mm. oras – blogas šilumos laidininkas, todėl jis užtikrina puikias medžiagos termoizoliacines savybes. Kadangi oras iš akučių nesisklaido, termoizoliacinis po-veikis išlieka pastovus. Fizikine prasme tai reiškia, kad smulkiose akutėse nevyksta masės pernaša, tai yra oras nejuda ir neperduoda šilumos konvekcijos būdu.

Medžiagos termoizoliacines savybes nusako šilumos lai-dumo koeficientas. Polistireninio putplasčio gaminiams paprastai būdingas 0,030–0,045 W/(m · K) deklaruoja-masis šilumos laidumo koeficientas. Kuo medžiagos šilu-mos laidumas mažesnis, tuo plonesnio termoizoliacinio sluoksnio reikia atitvarai apšiltinti.

stipris. Svarbi polistireninio putplasčio savybė yra mecha-ninis stipris, veikiant apkrovai. EPS būdingas gniuždymo įtempis, lenkimo stipris, statmenas paviršiui tempimo

PoLISTIRENINIoPUTPLASčIoKLASIFIKAVImASTipas gniuždymoįtempis,kaigami-

nysdeformuojamas10%,kPaLenkimo

stipris,kPa

EPS S – 50

EPS 30 30 50

EPS 50 50 75

EPS 60 60 100

EPS 70 70 115

EPS 80 80 125

EPS 90 90 135

EPS 100 100 150

EPS 120 120 170

EPS 150 150 200

EPS 200 200 250

EPS 250 250 350

EPS 300 300 450

EPS 350 350 525

EPS 400 400 600

EPS 500 500 750

Polistireninio putplasčio makrostruktūra ir mikrostruktūra.

nuotrauka iš uAB „Kauno šilas“ archyvo.

��

S t A t y b A

EPSNAUdoJImoATITVARomSAPŠILTINTIgALImYbėS

Atitvaros AtitvarųapibūdinimasNaudotinas

EPStipas

SIENoS

Rūsio išorinė siena su šilumos izoliacija išorėje, apsaugota nuo mechaninių pažeidimų; šilumos izoliacijos apkrova vidutinė.

EPS 100

Rūsio išorinė siena su šilumos izoliacija išorėje, apsaugota nuo mechaninių pažeidimų; šilumos izoliacijos apkrova didelė (transporto priemonių eismas netoli rūsio).

EPS 150

Fasadų šiltinimas – išorinė siena su šilumos izoliacija išorėje, padengta tinku. EPS 70

Išorinė siena su šilumos izoliacija išorėje, padengta lakštiniais elementais, dailylentė-mis, skarda ir pan.

EPS 50

Išorinė sluoksniuota siena su šilumos izoliacija viduje. EPS 50

Išorinė siena, apšiltinta patalpoje (iš vidaus). EPS 50

Išorinė siena karkasiniame pastate, skydinė siena. EPS 50

STogAI

Stogas su šilumos izoliacija virš gegnių ar kitokių laikančiųjų konstrukcijų. Standi arba kieta danga virš šilumos izoliacijos (čerpės, betonas, profiliuota skarda ir pan.).

EPS 80

Stogas su šilumos izoliacija tarp gegnių. EPS 50

Stogas su šilumos izoliacija po gegnėmis, apšiltintas patalpoje (iš vidaus). EPS 50

Sutapdintas stogas, apšiltintas dviem skirtingais polistireninio putplasčio sluoksniais. Viršutinis EPS sluoksnis užtikrina stogo mechaninį stiprį, apatinis – pakankamą šilu-mos izoliavimą.

EPS 100EPS 80

Stogas su šilumos izoliacija, apsaugota ritinine danga nuo atmosferos kritulių; stogo apkrova vidutinė.

EPS 100

Stogas su šilumos izoliacija, apsaugota ritinine danga nuo atmosferos kritulių; stogo apkrova didelė (terasos, apželdinti stogai ir pan.).

EPS 150

Stogas su šilumos izoliacija, neapsaugota nuo atmosferos kritulių – „atvirkštinis“ sto-gas.

EPS 200

gRINdYS

Grindys su šilumos izoliacija po išlyginamuoju betono sluoksniu, be garso izoliacijos reikalavimų; grindų paviršiaus apkrova maža (gyvenamuosiuose, administraciniuose, poilsio ir pan. pastatuose).

EPS 70

Grindys su šilumos izoliacija po išlyginamuoju betono sluoksniu; gali būti sąlytis su gruntu; be garso izoliacijos reikalavimų; grindų paviršiaus apkrova vidutinė (salėse, kavinėse, restoranuose ir pan.).

EPS 100

Grindys su šilumos izoliacija po išlyginamuoju betono sluoksniu; gali būti sąlytis su gruntu; be garso izoliacijos reikalavimų; grindų paviršiaus apkrova didelė (knygų sau-gyklose, archyvuose, pramonės įmonėse, automobilių stovėjimo aikštelėse, baseinuo-se ir pan.).

EPS 200

šildomosios grindys gyvenamuosiuose ir viešosios paskirties pastatuose. EPS 80

Grindys šaldytuvuose, vaisių, daržovių, mėsos bei kitų maisto produktų saugyklose. EPS 200

gARSą

IZoLIUoJANčIoS

ATITVARoS

Garsą izoliuojančios atitvaros su nedideliu spūdumu. EPS T

Garsą izoliuojančios atitvaros su vidutiniu spūdumu. EPS T

Garsą izoliuojančios atitvaros su didesniu spūdumu. EPS T

stipris, šliejimo stipris ir kt. Svarbiausias yra gniuždymo įtempis, nes naudojant polistireninį putplastį dažniau tenka susidurti su gniuždomąja apkrova, pavyzdžiui, grindyse, plokščiuose stoguose, pamatuose ir t. t.

Gaminių kontrolės tikslais pasirinktas sutartinis rodiklis – gniuždymo įtempis, esant 10 % deformacijai, nors praktiš-kai polistireninio putplasčio deformacija apkrovos sąlygo-mis būna daug mažesnė. Gniuždymo įtempis dažniausiai priklauso nuo tankio, bet kartais įtakos taip pat gali turėti ir technologiniai veiksniai, bandymo temperatūra ir kt.

Didelis polistireninio putplasčio pranašumas yra statme-nas paviršiui tempimo stipris. ši savybė aktuali, kai pas-tato fasadai su EPS izoliaciniu sluoksniu yra tinkuojami ir turi atlaikyti papildomą apkrovą. Natūriniai fasadų tyri-mai Vokietijoje parodė, kad, kintant oro drėgmei ir tem-peratūrai, ši polistireninio putplasčio savybė nekinta.

Matmenų kitimas dėl temperatūros poveikio. Polistire-ninio putplasčio terminio plėtimosi koeficientas yra 0,05–0,07 mm vienam metrui kas vieną laipsnį celsijaus. Tai reiškia, kad maždaug 17 °c temperatūros pokytis su-

��

S t A t y b A

kelia 0,1 % (1 mm/m) dydžio grįžtamą matmenų pokytį. 400 mm ilgio plokštė, esanti 20 °c temperatūroje ir atšal-dyta iki –20 °c temperatūros, susitraukia 1 mm.

Matmenų kitimas dėl susitraukties. Ką tik pagamintas polistireninis putplastis per pirmąsias 24 valandas auš-damas, nepaisant gamybos sąlygų ir tankio, susitraukia 0,3–0,5 %.

Vėlesnis traukimasis vadinamas vėlyvąja susitrauktimi. Vė-lyvoji susitrauktis sparčiausiai vyksta per pirmąsias keletą dienų, kai putplastis laikomas gamykloje. Po keleto dienų vėlyvoji susitrauktis smarkiai sulėtėja. Ribinė vertė sudaro 1,5–2,0 mm/m (0,15–0,2 %). šie pokyčiai negrįžtami.

Įmirkis, visiškai panardinus vandenyje. Polistireninio put-plasčio įmirkis visiškai panardinus į vandenį – itin nedide-lis. 15–30 kg/m3 tankio polistireninis putplastis vandens paprastai įgeria:

per 7 dienas – 0,5–1,5 % tūrio; per 28 dienas – 1,0–3,0 % tūrio.

nuostovusis drėgnis. Polistireninio putplasčio gaminiai įvairiomis aplinkos oro drėgnio sąlygomis nevienodai absorbuoja vandens garus iš aplinkos. Dauguma sorbci-nės drėgmės sugeriama, kai ϕ > 80 %, kas būdinga kapi-liariniam sorbcijos mechanizmui.

1 – laikrodinio tipo indikatorius; 2 – apkrovos pakaba; 3 – paslanki plokš-telė, skirta apkrovai tolygiai paskirstyti; 4 – bandinys; 5 – atraminė sija su atramine plokšte; 6 – pastovi apkrova.

įRENgINIo PoLISTIRENINIo PUTPLASčIo VALKŠNUmUI

TIRTISCHEmAIRbENdRASbANdYmųįRENgINIoVAIZdAS

Elgsena esant aukštoms temperatūroms. Polistireninio putplas-čio elgsena, esant aukštoms temperatūroms, priklauso nuo poveikio veiksnių trukmės ir dydžio. Nesant apkrovos, polisti-

�0

S t A t y b A

Nuolat brangstant energiniams ištekliams, svarbu labai efektyviai apšiltinti pastatus.

Sėkmingai veiklą plėtojanti Lietuvos įmonė UAb„ŠILPUTA“gamina Europos kokybės standartus atitinkantį polistireninį putplastį (EPS) – vieną iš XXI a. reikalingiausių šilumą izoliuojančių statybinių medžiagų. jis itin dažnai naudojamas apšiltinti įvairiems pamatams, perdangoms, fasadams, grindims, stogams, terasoms, automobilių stovėjimo aikštelių konstrukcijoms ir pan.

UAb„ŠILPUTA“ gaminamas naujoviškas polistireninis putplastis – pilkasis neoporas, garantuojantis ypač didelę šiluminę varžą, jau tapo paklausus ne tik Lietuvoje, bet ir beveik visoje Europoje.

Ilgamete patirtimi ir kokybiška produkcija garsėjanti UAb„ŠILPUTA“ visada nepriekaištingai įvykdo visus klientų užsakymus.

Uab „ŠilPUta“, sodų g. 14, Lt-13270 skaidiškių k., Vilniaus r.tel. +370 5 235 0109 , faks. +370 5 235 0104 , el. p. info@silputa.lt www.silputa.lt

reninis putplastis gali trumpai atlaikyti aukštesnės negu 100 °c temperatūros poveikį (pavyzdžiui, tvirtinant karš-tu bitumu). Esant 5 000 N/m2 ir 20 000 N/m2 apkrovai, polistireninis putplastis gali ilgą laiką atlaikyti 75 °c tem-peratūros poveikį. Polistireninio putplasčio taikymo be-veik neriboja jokia žemutinė temperatūros riba. jo struk-tūra esmingiau nekinta iki –180 °c. Gniuždymo įtempio, esant 10 % deformacijai, sumažėjimas po 300 šaldymo ciklų būna mažesnis kaip 10 %.

Degumas. Polistireninis putplastis yra degus. Veikiamas di-desnės nei 100 °c temperatūros, jis ima minkštėti, trauktis ir pagaliau lydytis. Bandymai rodo, kad polistireninio putplas-čio su degumą slopinančiais priedais degumo temperatūra yra 374 °c. Žemesnėje nei ši temperatūra degiųjų dujų iš be-silydančio polistireninio putplasčio nesusidaro. Terminio iri-mo produktai užsidega tik tiesiogiai susilietę su paviršiais ar erdvėmis, kurių temperatūra yra 450–500 °c. Polistireninis putplastis savaime neužsidega esant žemesnei negu 450 °c temperatūrai. Statybinį polistireninį putplastį be degumą slopinančių priedų naudoti draudžiama.

saulės spinduliavimo poveikis. Ilgiau veikiamas tiesio-ginių UV spindulių, polistireninis putplastis pagelsta ir tampa trapus. Todėl dėl lietaus ir vėjo gali prasidėti erozi-ja. Nuo tokio poveikio apsaugo dažymas, tinkavimas, la-minavimas ir pan. Pastato viduje UV spinduliavimas toks menkas, kad putplasčiui nedaro jokio poveikio.

Valkšnumas. Valkšnumas – tai atsparumas ilgalaikėms gniuždomosioms apkrovoms. Valkšnumas nustatomas esant tam tikram gniuždymo įtempio lygiui. Veikiant 0,30 σ10 dydžio gniuždymo įtempiui, polistireninio put-plasčio gaminiai po 50 metų turės ne didesnę kaip 2 % valkšnumo deformaciją. Valkšnumo rodiklio gali prireikti konstrukcijose, kuriose polistireninį putplastį veikia nuo-latinės ilgalaikės didelės apkrovos – po pastatų pamatais, šaltų maisto produktų saugyklų grindimis ir t. t.

Kai veikia itin didelės apkrovos, tuomet geriau naudoti ekstruzinį polistireninį putplastį (XPS), kurio gniuždymo įtempis, kai tankis kinta nuo 25 kg/m3 iki 45 kg/m3, būna nuo 200 kPa iki 700 kPa. Taip pat, kai termoizoliacinę me-džiagą ilgą laiką veikia gruntiniai vandenys, reikėtų nau-doti XPS, nes dėl smulkios uždarų porų struktūros ekstru-zinis polistireninis putplastis išsiskiria itin mažu įmirkiu vandenyje. Be to, drąsiai galima teigti, kad XPS, palyginti su kitų atmainų polistireniniu putplasčiu, yra labai univer-sali šilumos izoliacija, kuri išlaiko savo šilumos izoliacines savybes netgi esant nepalankioms eksploatacinėms sąly-goms. XPS efektyvu naudoti ne tik visoms įvairiausių pas-tatų konstrukcijoms (pamatams, sienoms, perdangoms, net „atvirkštiniams“ apželdintiems stogams) apšiltinti. Dėl atsparumo didelėms apkrovoms ir vandens nepralaidu-mo XPS taip pat tinka naudoti, kai norima nuo įšalo (taip pat ir nuo iškilnojimo) apsaugoti įvairias kelių dangas ar užtikrinti įrengiamų teritorijų paviršių stabilumą sezo-nams keičiantis. Todėl XPS yra naudojamas, pavyzdžiui, ir tiesiant geležinkelius, ir įrengiant kiemus. Be to, XPS pui-

Ekstruzinio polistireninio putplasčio (XPs) struktūra (iliustracija iš uAB „Finnfoam“ archyvo).

�1

S t A t y b A

kiai apsaugo nuo peršalimo komunikacijų vamzdynus ir sumažina per juos prarandamos šilumos nuostolius.

Reikėtų nepamiršti, kad naudojant polistireninį putplastį atitvarose dažnai daromas brokas. Broką reikėtų išskirti į dvi grupes. Pirmąją broko grupę sudaro dėl nesąžinin-gų statybininkų ar tiekėjų į atitvarą montuojamas že-mesnio tipo polistireninis putplastis. Toks brokas mažina atitvaros ilgalaikiškumą, o vartotojai patiria ir papildomų eksploatacinių išlaidų – paprastai žemesnio tipo putplas-čiams būdingas didesnis šilumos laidumas, didesnės de-formacijos dėl apkrovos, temperatūros ir pan.

Antroji broko grupė susijusi su šiluminių tiltelių atsira-dimu. Kadangi polistireninis putplastis yra standi me-džiaga, tai jį montuojant atitvarų paviršiai turi būti labai lygūs, kad putplastis gerai prisispaustų prie pagrindo. jei putplastis blogai bus prispaustas prie apšiltinamo pagrindo, tai šiluma konvekcijos būdu bus lengvai per-duodama per oro tarpus ir, suradusi atitvaroje kitų ne-sandarių vietų, lengvai pasišalins į išorę. Panašūs šilumi-

niai tilteliai susidarys, jei putplasčio plokštės tarpusavyje bus blogai sujungtos ir tarp jų susidarys nors ir nedideli tarpeliai, tačiau šilumos nuostoliai bus didžiuliai. Tarpe-lių tarp plokščių atsiradimą gali sukelti neleistini gaminio matmenų nuokrypiai, nelygūs atitvarų paviršiai, netinka-mas plokščių montavimas ir kt. Toks brokas turėtų būti ištaisomas naudojant sandarinimo putas.

Sunkiau užsandarinti oro ertmes, kai polistireninis put-plastis montuojamas tarp metalinių profilių, ant kurių tvirtinamos apdailinės plokštės. Tokiose vėdinamųjų fa-sadų sistemose gali atsirasti oro tarpų tiek tarp metalinių profilių, tiek po EPS plokštėmis dėl išsikišusių metalinių elementų tvirtinimo detalių. Sąžiningai atliekant apšilti-nimo darbus tokiose sistemose didėja darbo sąnaudos ir statybų trukmė. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad daž-nai net vizualiai nematomos jungties vietoje vyksta šilu-mos perdavimas, kuris jaučiamas tiesiog pridėjus ranką arba nustatomas matuojant termovizoriumi.

dVIEJųTIPųPoLIURETANoPUTųNAUdoJImASPAgALPoREIKį

Pirmasistipas – atvirų porų poliuretanas, leidžiantis pavir-šiams kvėpuoti, naudojamas karkasiniams pastatams, mūro sienoms ir stogo konstrukcijoms šiltinti.

Antrasistipas – didesnės šiluminės varžos uždarų porų po-liuretanas, skirtas pasyvių, daugiabučių ir kitokių pastatų fa-sadams, taip pat stogams ir perdangų plokštėms šiltinti.

PRANAŠUmAI: idealiai užpildo ertmes ir nepalieka šalčio tiltų; puikiai sulaiko šilumą; sutaupo iki 50 % pastatų energijos sąnaudų; šiltinimo darbams naudojamos Europos gamintojų

medžiagos; laboratoriniais tyrimų rezultatais ir atikties sertifika-

tais patvirtinta kokybė.

–efektyvusšiuolaikiškaspastatųšiltinimas

Uab „Unipuras“, Draugystės g. 19, Lt-51230 Kaunastel./faks. +370 37 37 05 05, www.unipuras.lt

Nuolat brangstant energiniams ištekliams, svarbu labai efektyviai apšiltinti pastatus.

Sėkmingai veiklą plėtojanti Lietuvos įmonė UAb„ŠILPUTA“gamina Europos kokybės standartus atitinkantį polistireninį putplastį (EPS) – vieną iš XXI a. reikalingiausių šilumą izoliuojančių statybinių medžiagų. jis itin dažnai naudojamas apšiltinti įvairiems pamatams, perdangoms, fasadams, grindims, stogams, terasoms, automobilių stovėjimo aikštelių konstrukcijoms ir pan.

UAb„ŠILPUTA“ gaminamas naujoviškas polistireninis putplastis – pilkasis neoporas, garantuojantis ypač didelę šiluminę varžą, jau tapo paklausus ne tik Lietuvoje, bet ir beveik visoje Europoje.

Ilgamete patirtimi ir kokybiška produkcija garsėjanti UAb„ŠILPUTA“ visada nepriekaištingai įvykdo visus klientų užsakymus.

Uab „ŠilPUta“, sodų g. 14, Lt-13270 skaidiškių k., Vilniaus r.tel. +370 5 235 0109 , faks. +370 5 235 0104 , el. p. info@silputa.lt www.silputa.lt

nuotraukos iš uAB „Kauno šilas“ archyvo.

�2

S t A t y b A

VGTU ir verslininkų bendradarbiavimas – papildoma nauda studentams

VGTU rektoriaus A. Daniūno teigimu, universiteto ir aso-ciacijos bendradarbiavimas labai dėsningas, nes abi šias organizacijas vienija bendri tikslai – statybų, technologijų, pramonės, žinių puoselėjimas ir plėtra, tad VGTU studen-tai ir ateityje būsimi statybų ekspertai iš savo naujojo par-tnerio galės pasisemti itin naudingų ir specifinių žinių.

„Rinką reikia plėsti ir ugdyti, todėl labai džiaugiamės, kad pavyko sutarti dėl bendradarbiavimo su Polistireninio putplasčio asociacija. Tikimės, kad jos nariai, dalydamiesi savo sukauptomis žiniomis ir patirtimi, prisidės prie uni-versiteto darbo ir kokybiško specialistų rengimo“, – po sutarties pasirašymo tikino VGTU rektorius A. Daniūnas.

Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis naudinga ir versli-ninkams, nes VGTU ja įsipareigojo teikti pagalbą ieškant jaunų specialistų, o rengdamas studijų programas atsi-žvelgti į asociacijos teikiamus siūlymus. Taip pat universi-tetas planuoja kviesti asociacijos narius į organizuojamas mokslines konferencijas, Karjeros dienų renginius ir teikti visokeriopą informaciją apie vykdomas studijų progra-mas bei mokslinių tyrimų kryptis.

Pačiame gegužės gale Vilniaus Gedimino technikos uni-versitetas (VGTU) su Polistireninio putplasčio asociacija sukirto rankomis ir pasirašė bendradarbiavimo sutar-tį, kuri padės ne tik tobulinti studijų programas, rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, bet ir išplės bendrų mokslinių tyrimų programas.

Tiek studentams, tiek Lietuvos verslo rinkai naudingą sutartį pasirašė VGTU atstovavęs rektorius Alfonsas Da-niūnas ir Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas dr. česlovas Ignatavičius. Keturias verslo įmones Lietu-voje vienijanti Polistireninio putplasčio asociacija įsipar-eigojo informuoti universitetą apie specialistų poreikį, organizuoti studentų praktikas, stažuotes asociacijos įmonėse, esant poreikiui, skaityti paskaitas universiteto studentams aktualiais klausimais ir vadovauti jų akade-miniams darbams – kursiniams ir baigiamiesiems.

„Į mūsų asociaciją susibūrusių įmonių veikla yra glaudžiai susijusi su įvairių pastatų renovacija ir šiltinimu. Nėra jokių abejonių, kad renovacija – vienas aktualiausių šių dienų statybos klausimų. Tad mes esame labai patenkinti mūsų bendradarbiavimu su universitetu ir tikimės, kad jis ilgai nenutrūks bei duos visokeriopos abipusės naudos“, – po sutarties pasirašymo tvirtino Polistireninio putplasčio aso-ciacijos prezidentas dr. č. Ignatavičius.

�2

�3

S t A t y b A

Toks publikacijos pavadinimas nėra vien šūkis. jis išreiškia esminę informaciją, kurią turėtų žinoti visi, kurie rūpinasi įvairių statybinių objektų šiltinimu. Plačiau apie tai, kokia prasmė sudėta į šio teiginio žodžius, žurnalas STRUcTUM sužinojo iš AB „Ukmergės gelžbetonis“ pirkimo ir rinkodaros vadovo Tado Larino.

JAUbEVEIK17mETųgAmINATETERmoIZoLIACINęmEdŽIAgą–PoLISTIRENINįPUTPLASTį.VIENAIŠJoSATmAINųYRANEoPoRAS.KoKIomISSAVYbėmISJISIŠSISKIRIA?Neoporas yra patobulintas pilkos spalvos baltojo polistireni-nio putplasčio analogas, kurio termoizoliacinės savybės yra pagerintos sudėtyje esančiu grafitu. Mažos grafito dalelės atspindi ir absorbuoja IR spindulius ir gerokai sumažina šilu-mos nuostolius. Palyginti su baltuoju polistireniniu putplas-čiu, šiluminė neoporo varža yra 20 % geresnė. Pavyzdžiui, fasadinių apšiltinimo plokščių „Neoporas“EPS70 šilumos laidumo koeficientas yra 0,032 W/(m·K), o palyginti su tos pačios klasės baltojo polistireninio putplasčio „Termoporas“ EPS 70, – tik 0,039 W/(m·K).

IŠKoKIųŽALIAVųgAmINAmASNEoPoRAS?Fasadinės plokštės „Neoporas“ EPS 70 yra gaminamos iš Vokietijos chemijos koncerno „BASF“ gaunamos žaliavos „Neopor“. „BASF“ sukėlė perversmą termoizoliacinių gami-nių rinkoje, kai 1995 m. užpatentavo šią medžiagą, skirtą pilkajam polistireniniam putplasčiui gaminti. AB „Ukmergės gelžbetonis“ naudoja vien tik šio gamintojo žaliavą ir turi leidimą savo gaminius vadinti „Neoporu“.

KoKSYRAgAmINIųIŠNEoPoRoASoRTImENTASIRKAmJIETAIKomI?Geriausias fizinių, mechaninių ir termoizoliacinių savybių derinys išgaunamas gaminant apytiksliai 15 kg/m3 pilkąjį polistireninį putplastį. Dėl šios priežasties AB „Ukmergės gelžbetonis“ gamina „Neoporas“EPS70, skirtą fasadams šiltinti iš išorės. Dėl itin gerų termoizoliacinių savybių pilka-sis polistireninis putplastis gali būti taikomas projektuojant vadinamuosius „3 litrų“ ir pasyviuosius namus.

Koncerno „BASF“ patirtis rodo, kad naudojant pastatams šiltinti pilkąjį polistireninį putplastį galima pasiekti įspū-dingų rezultatų. Neseniai buvo baigti atitinkančio pa-syviajam namui keliamus reikalavimus 1 100 m2 ploto administracinių patalpų komplekso statybos darbai. Ne mažiau ambicingas projektas yra Vokietijoje pastatyti 46 vadinamieji „1 litro“ namai. Toks pavadinimas reiškia, kad per metus 1 kvadratiniam metrui šio pastato šildymui bus sunaudota vos 1 litras naftos produktų. „Neopor®“ plokš-tės puikiai tinka tiek seniems pastatams modernizuoti, tiek aukšto energinio efektyvumo pastatų statybai.

EFEKTYVI ŠILUMINĖ IZOLIACIJA

ab „Ukmergės gelžbetonis“Antakalnio g. 60, ukmergėtel. 8 340 64 616Faks. 8 340 64 749El. p. info@ug.ltwww.ukmergesgelzbetonis.lt

KoKIE,PALYgINTISUPANAŠIAIS,JŪSųgAmINIųIŠNEoPoRoPRANAŠUmAI?Ekoefektyvumas – tai yra geriausias sutaupomos pastato energijos ir termoizoliacinės medžiagos gamybai sunaudo-jamos energijos santykis. Tuo pačiu yra mažinami co2 išme-timai, kas leidžia kovoti su klimato kaita.

KodėLUŽSAKoVAmSYRANAUdINgAPASIRINKTIbŪTENTNEoPoRogAmINIUS?Griežtėjant naujai statomų pastatų energinio efektyvumo reikalavimams (nuo 2014 m. bus privaloma ne žemesnė kaip B pastato energinio efektyvumo klasė, nuo 2016 m. – ne že-mesnė kaip A, nuo 2018 m. – A+, o nuo 2021 m. – A++) priva-lu rinktis modernias šiuolaikines termoizoliacines medžiagas. „Neoporas“EPS70 plokščių naudojimas fasadams apšiltinti sudaro sąlygas jau šiandien pasiekti geriausių rezultatų. Neo-poro naudojimas renovacijai ir naujų pastatų statybai leidžia sutaupyti termoizoliacinės medžiagos kiekį (reikalingas paly-ginti nedidelio storio šiltinamasis sluoksnis), transportavimo išlaidas, be to, pastato apšiltinimo sluoksniui įrengti galima naudoti trumpesnes smeiges, lietvamzdžių laikiklius ir siau-resnius cokolinius profiliuočius.

ARPRodUKCIJAIŠNEoPoRoYRASERTIFIKUoTA?Taip. Neoporo plokštės yra sertifikuotos EB sertifikatu ir ati-tinka visus standarto EN 13163:2009 reikalavimus.

NUoLATINVESTUoJATEįNAUJASTECHNoLogIJAS.ARNUmAToTEPLėSTITERmoIZoLIACINIųgAmINIųASoR-TImENTą,ARNUmAToTETobULINTIESAmųgAmYbą?Siekiant išlaikyti aukštą gaminių kokybę neseniai sumontuota vieno pažangiausių polistireninio putplasčio gamybos įrangos gamintojo „Nuova Idropress S.p.A“ (Italija) visiškai automati-zuota polistireninio putplasčio blokų gamybos forma. Fasadi-nio polistireninio putplasčio matmenų stabilumui yra keliami specialūs reikalavimai, todėl statybų rinkoje augant neoporo poreikiui šiemet buvo išplėsti ir blokų sandėliai. Greitai Lietu-voje pilkasis polistireninis putplastis bus pradėtas naudoti ir pastato stogams bei grindims apšiltinti, todėl AB „Ukmergės gelžbetonis“ planuoja plėsti neoporo gaminių asortimentą.

��

i n ž i n e r i j A

Tieknaujų,tiekrenovuojamųbūstųsavininkaineretainusimena,kaijiemstenkasuvoktinemaloniątiesą–pageidaujamąvonioskambariointerjerągalisudarky-tivisokiausiųtechnologiniųįrenginių,užtikrinančiųšiospatalposeksploataciją,išorinėsdalys.dažniausiaijųneįmanomapaslėpti.minimalistiniostiliausinterje-ruosejoslendaįakiskaipnereikalingielementai,oimituojančiuosesenovę–ne-maloniaikontrastuojaitsvetimkūniai.blogiausiatai,kadbekaikuriųišjųvonioskambarionetnegalimabūtųpagalpaskirtįnaudoti.ojukbūstosavininkailinkępraleidžiamąvonioskambaryjelaikąsietisukomfortiškasavijauta.

FANTAZIJoSNERIboJANTIdUŠoNAUJoVė–tECEdrainlineLATAKAS

��

��

i n ž i n e r i j A

šiandien jau daugelis suvokia, kad gerą savijautą vonios kambaryje gali užtikrinti ne tik patogi naudoti ir leidžian-ti saugiai jaustis aukštos kokybės inžinerinė įranga, bet ir nepriekaištingas jos dizainas, skatinantis mėgautis akis džiuginančiu interjeru. Tobulai įrengtame vonios kamba-ryje nekils grėsmės paslysti ar užkliūti už įprastos kons-trukcijos dušo kabinos padėklo, o basų kojų pėdų neer-zins grindyse įrengto trapo grotelių šiurkštumas.

Pastaruoju metu vis daugiau vartotojų pageidauja įsireng-ti savo vonios kambaryje dušą be padėklo. Tai pakankamai racionalus ir estetiškas šios patalpos interjero sprendimas. Atsisakius dušo padėklo, vonios kambarys nesuskaidomas optiškai ir atrodo didesnis, virsta vieninga bendra erdve. Prausiantis po dušu, tai suteikia ir daugiau judėjimo lais-vės, nes nebelieka nereikalingo judesių apribojimo padė-klo sienelėmis. Tačiau tokio pasirinkimo atveju, kai trapas dušo viduryje jau nebetenka prasmės, labai svarbu įrengti tinkamą vandens nuvedimo sistemą.

„TEcE“ koncernas pristato Lietuvos vartotojams montuo-jamą į grindis „TEcEdrainline“ dušo lataką, kuris tiesiog at-skleidžia naujas vonios kambario įrengimo galimybes. šis naujoviškas, išskirtinio dizaino inžinierių kūrinys yra skirtas būtent reikliems, subtilaus skonio naujakuriams, pageidau-jantiems savo būste įdiegti pačią moderniausią įrangą. šio latako dizainas yra toks pažangus, kad, kitaip nei įprastas trapas, jis gali tapti moderniu ir subtiliu vonios kambario akcentu. Be to, pasirinkus „TEcEdrainline“ dušo lataką, ne-bus suskaidyta vonios kambario erdvė grindų reljefu, nes užteks minimalaus, akimis sunkiai pastebimo nuolydžio vandeniui nubėgti.

Iš tiesų „TEcEdrainline“ dušo latakas turi dar daugiau svarių pranašumų. Pavyzdžiui, jį galima dengti įvairia danga. yra sudaryta galimybė pagal pageidavimą pasirinkti, ar jį už-dengti grūdinto stiklo plokšte, ar numatytos dušo grindų apdailos plytelėmis. Padengtas plytelėmis „TEcEdrainline“ dušo latakas organiškai susilieja su patalpos apdaila ir tam-pa beveik nematomu. o jei tai netenkina, galima pasirinkti kurias nors iš kelių rūšių specialių nerūdijančio plieno gro-telių, kurios gali tapti modernaus dizaino akcentu. Be to, jų glotnus paviršius tikrai bus malonus pėdoms ir visada leis basomis komfortiškai jaustis. „TEcEdrainline“ dušo latako trapo kokybė užtikrina, kad visas vanduo per jį nuteka tie-siai į kanalizaciją. jis puikiai atskiria drėgną grindų zoną nuo sausos ir nesudaro galimybių netikėtai apsitaškyti.

„TEcEdrainline“ dušo latakas – tai pelnytai Lietuvos rinką užkariaujantis „subrandintas“ gaminys, kurio kokybė ga-rantuojama plačiai visame pasaulyje žinomo „TEcE“ kon-cerno ilgamete darbo patirtimi. šio koncerno gaminama vonios kambario įranga atitinka visus šiuolaikinius reika-lavimus, yra sertifikuota ir lengvai montuojama – juk ne veltui Vakarų Europoje „TEcE“ latakai sudaro daugiau nei 70 % rinkos pasiūlos.

UAB „TECE Baltikum“, terminalo g. 10, Biruliškių km., Lt-54469 Kauno r., tel. +370 373 14 078, faks. +370 373 13 084, el. p. info@tece.lt, www.tece.lt.

DanUtė anDRiUkaitiEnė,uAB „sanistal“ vadybininkė

„tECE“ suteikia mums galimybę pasiūlyti klientams platų įvai-raus dizaino dušo latakų grotelių asortimentą. tai labai palengvi-na dušo latako priderinimą prie bet kokio vonios kambario dizai-no. Laisva erdvė vonios kambary-je itin svarbu – tam ir yra sukurti „tECEdrainline“ dušo latakai.

Tad belieka pasveikinti vartotojus, jau pasirinkusius „TEcEdrainline“ dušo lataką, o visiems kitiems priminti, kad šie latakai tinka tiek naujos statybos namuose, tiek ir renovuojamuose, bei palinkėti duoti laisvę fantazijai ir įsi-rengti sau originalų vonios kambario interjerą.

��

i n ž i n e r i j A

„NoRdbALT“JUNgTIESdARbAIŽENgIAįAKTYVIąJąFAZę

��

��

i n ž i n e r i j A

Lietuvosnacionalinėjeenergetinėsnepriklausomybėsstrategijojeteigiama,kadmūsųšaliesenergetinėnepriklausomybėikišiolnėraužtikrintairener-gijosvartotojaivisdarneturigalimybiųpirktienergijąužkonkurencingą,laisvosrinkosprincipaisvadovaujantisnustatomąkainą.Siekiant,kadLie-tuvaištikrųjųbūtųvisavertėEuroposSąjungosvalstybėnarė,šaliesener-getika turi būti visiškai integruota į Europos kraštų energetines sistemas,opatišalis–turėtipakankamaivietiniųpajėgumų,kuriegalėtųužtikrintaipatenkintivisusmūsųenergijosporeikiusirbūtipajėgidalyvautiirkonku-ruotibendroseESenergijosrinkose,taippatefektyviaibendradarbiautisukitomisvalstybėmisbenesvarbiausioješiuometuenergetikossrityje.

Pagal tokią strategiją šiuos siekius užtikrinti turi Lietu-vos integracija į ES energetikos sistemas, paremta stra-teginių energetikos projektų ir pažangių iniciatyvų įgy-vendinimu. šios iniciatyvos ir projektai privalo garan-tuoti ne tik konkurencija grindžiamus santykius, bet ir sumažinti galimas energetines, ekonomines ir politines grėsmes Lietuvai.

Vienas iš tokių strateginių mūsų šalies projektų yra elek-tros jungtis su švedija „NordBalt“. ši jungtis yra būtina sąlyga, norint sukurti bendrą Baltijos valstybių ir Skan-dinavijos šalių elektros rinką. Būsimasis elektros tiltas sudarys sąlygas Lietuvai perspektyvoje pirkti elektros energiją iš šiaurės Europos šalių.

Kitaip nei Visagino atominė elektrinė ar nemažai gy-ventojų emocijų sukėlę skalūnų dujų gavybos projek-

tai, jungčių su švedija ir Lenkija projektų reikalin-gumu Lietuvoje, regis, niekas nedrįsta abejoti. šiandien jau visi supranta, kad alternatyvaus elektros energijos importo ir eksporto kanalo

turėjimas padės išvengti priklausymo nuo vienintelio elektros energijos tiekėjo Ry-

tuose.

Kai kurių mokslininkų atliktų skaičiavimų duomenimis, Lietuva ir pati turi pakanka-

mai elektros energiją generuojančių galių. Tačiau daugumos jų techninės bazės – pasenusios ir fiziškai susidėvėjusios. Be to, pagrindinis jėgainėse naudojamas kuras yra gamtinės dujos, kurių kainos pastarai-siais metais šoktelėjo į iki šiol sunkiai įsi-vaizduojamas aukštumas. Dėl to šiuos ga-mybos šaltinius tapo nerentabilu naudoti elektros energijai gaminti. Importuojama

elektros energija jau tapo ge-rokai pigesnė už tą, kurią mūsų

šalis sugeba pasigaminti. Be to, ir jau minėtas pagrindinis jėgainių

kuras – gamtinės dujos – atkeliauja taip pat iš to paties vienintelio, savo sąlygas diktuojančio tiekėjo. Ir kas bus, jei tam vieninteliam tiekėjui staiga kils noras daugiau nebetiekti kuro ar pačios elektros energijos?

Geriau nereikia turėti jokių iliuzijų ir suprasti, kaip yra svarbu turėti alternatyvią galimybę importuoti elektros energiją iš kitų šaltinių. Be abejo, techninių specialybių žmonės pasakytų, kad tai – emocinis požiūris, nes tech-niniai dalykai yra daug sudėtingesni. Tačiau visai neseni su dujų tiekimu į Vakarų Europą per Ukrainą susiję atve-jai yra geri pavyzdžiai, kurie norom nenorom verčia mus susimąstyti.

Kalbant apie elektros energijos tiekimo patikimumą (tai iš esmės yra bene pats svarbiausias dalykas, spren-džiant energijos tiekimo problemas apskritai), naujoji „NordBalt“ jungtis turėtų būti naudinga jam padidinti. Nutrūkus esamam tiekimui iš Rytų ar išsijungus kuriam

KAIKURIETECHNINIAIJUNgTIES

„NoRdbALT“dUomENYS

Aukštosios įtampos nuolatinės srovės (HVDc) povandeninis kabelis. Kabelio ilgis – apie 400 km.

Aukštosios įtampos nuolatinės srovės (HVDc) požeminis kabelis (Lietuvos pusėje). Kabelio ilgis – 13 km.

Aukštosios įtampos nuolatinės srovės (HVDc) požeminis kabelis (švedijos pusėje). Kabelio ilgis – 40 km.

jungties galia – 700 MW.

jungties įtampa – 300 kV.

Technologija – VSc.

Numatoma jungties naudojimo trukmė – 30 metų.

Preliminari projekto kaina – 1,9 mlrd. litų.

Prijungimo vieta Lietuvoje – Klaipėdos 330 kV pastotė. Prijungimo vieta švedijoje – Nybru 400 kV pastotė.

��

i n ž i n e r i j A

��

nors stambiam Lietuvos generatoriui, tarpsisteminės jungtys su švedija ir Lenkija būtų tas kanalas, kuriuo būtų užtikrintas elektros energijos importavimas į mūsų šalį. Tačiau čia jau įžiūrima ir tam tikrų niuansų. šios jungtys vargu ar galės užtikrinti viso Lietuvai trūks-tamo elektros energijos kiekio tiekimą. Pasak ekspertų, kol kas tai padaryti yra pajėgi tik galinga Rusijos elek-tros energijos tiekimo sistema. Tačiau tuo metu, pavyz-džiui, praėjus keletui minučių nuo incidento, trūkstamą elektros energijos kiekį vis dėlto būtų galima gauti per planuojamas statyti tarpsistemines jungtis.

Planuojamos nutiesti „NordBalt“ jungties ilgis – apie 450 km, o galia – 700 MW. šią jungtį sudarys aukštosios įtampos nuolatinės srovės povandeninis ir požeminis kabeliai bei keitiklių stotys ir Lietuvoje, ir švedijoje. Nu-matoma, kad statybos prasidės jau 2014 m. pavasarį, o ją eksploatuoti planuojama pradėti 2015-ųjų gruodį. šį strateginės reikšmės elektros energetikos projektą įgy-vendina Lietuvos elektros perdavimo sistemos operato-rius AB „Litgrid“ ir švedijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Svenska Kraftnät“. šalių bendradarbiavi-mas apima „NordBalt“ jungties planavimo ir statybos etapus, o statybos metu sukurta infrastruktūra šalims priklausys atskirai – AB „Lietuvos energijai“ priklausys elektros srovės keitiklis Klaipėdos pastotėje, kabelis nuo Klaipėdos pastotės iki jūros ir 50 % viso jūrinio kabelio. Aišku, atitinkama kabelio dalis ir jungties infrastruktūra švedijos pusėje priklausys „Svenska Kraftnät“.

Iki šio laiko, pagal gaunamus informacinius pranešimus, jau yra atlikti Baltijos jūros dugno tyrimai, pagaminta apie 100 km ilgio jūrinio kabelio, taip pat pabaigtas reng-ti Klaipėdos keitiklių pastotės techninis projektas, pradė-ti kabelio instaliavimo Lietuvoje projektavimo, esamų pastočių ir elektros linijų rekonstrukcijos bei kiti darbai.

Mažiau nei prieš mėnesį bendrovė „Litgrid“ pranešė, kad gavo visus reikiamus leidimus jungties „NordBalt“ staty-bai pradėti. Buvo paskleista informacija, kad įmonė jau užbaigė ilgiausiai užtrukusį projekto etapą – teritorijų planavimą, techninių sprendinių projektavimą ir privalo-mas leidimų gavimo procedūras.

Leidimus Lietuvos teritorijoje ir Baltijos jūroje ties-ti „NordBalt“ aukštosios įtampos elektros energijos perdavimo kabelį suteikė Klaipėdos rajono ir miesto savivaldybės bei Valstybinė teritorijų planavimo ir sta-tybos inspekcija. Projektinių sprendinių derinimo pro-cese taip pat dalyvavo Neringos savivaldybės, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Valstybinės sau-gomų teritorijų tarnybos, Kultūros paveldo departa-mento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Klaipėdos regioninio aplinkos apsaugos departamento ir įmonių, eksploatuojančių infrastruktūros objektus Klaipėdos regione, specialistai.

��

i n ž i n e r i j A

šiais metais pagal parengtus planus, prieš pradedant kloti kabelį, bus atlikti parengiamieji statybos darbai – nuo Kuršių marių iki Baltijos jūros bus įrengtas laikinas kelias, skirtas pravažiuoti sunkiasvorei technikai, taip pat bus atlikti nelengvi horizontaliojo gręžimo darbai Kuršių nerijoje bei po Kuršių marių dugnu.

Šios iniciatyvos ir projektai privalo garantuoti ne tik konkurencija grindžiamus santykius, bet ir sumažinti galimas energetines, ekonomines ir politines grėsmes Lietuvai.

į jai skirtą vagą, kurią jūros dugne stipria vandens srove išplaus du laive esantys robotai.

„NordBalt“ jungtis bus pirmoji jūrinė jungtis Lietuvos energetikos istorijoje. Įdomu, kad ši jungtis bus trečia pagal ilgį povandeninė jungtis pasaulyje.

��

Rekonstruojamoje Klaipėdos transformato-rių pastotėje 2014 m. pradžioje bus pradėta nuolatinės elektros srovės keitiklio staty-ba. Prie šio keitiklio prijungtas aukštosios įtampos kabelis bus tiesiamas Baltijos jū-ros dugnu iki pat Nybru pastotės švedi-jos teritorijoje. Nuolatinės elektros sro-vės keitiklis yra reikalingas perduoti elektros energijai tarp dviejų skirtingų Lietuvos ir švedijos elektros sistemų.

šiuo metu tiesiama nauja elektros perdavimo linija nuo Klaipėdos į Tel-šius. ši linija bus prijungta prie šiuo metu rekonstruojamos Klaipėdos transformatorių pastotės. Bendrovė praneša, kad didžioji dalis šios linijos atramų Plungės ir Telšių rajonų ruože jau pastatyta, o per šiuos metus pla-nuojama pastatyti ir kitas suprojek-tuotas Klaipėdos rajone atramas. Linijos tiesimo darbus planuoja-ma užbaigti 2014 m. pabaigoje, o pradėjus veikti tarpsisteminei „NordBalt“ jungčiai, per šią liniją į Lietuvą ir Latviją jau bus galima perduoti elektros energiją, siun-čiamą iš Skandinavijos.

Baltijos jūroje „NordBalt“ jungties kabelį klos specialiai tokiems dar-bams pastatytas laivas, atitinkamai pavadintas „AMc connector“. Tai – 9 000 t keliamosios galios kom-piuterizuotas ir robotizuotas milži-nas, kuris yra pajėgus per keletą rei-sų paguldyti visą jūrinę kabelio dalį

�0

i n ž i n e r i j A

Dažnai miestuose oro užterštumas yra gana didelis, todėl kai kurie miestiečiai ne visada gali atsidaryti langus ir išvė-dinti patalpas. Be to, neretai kyla problemų ir dėl to, kad apšiltinus namų sienas ir įstačius sandarius langus suma-žėja pastatų galimybė „kvėpuoti“. Tuomet kankina tvankus patalpų oras, nemaloniai nuteikia pelijančios sienos, raso-jantys langai, sveikatą gadina padidėjusi įvairių alergenų koncentracija. Tokiu atveju išgelbėti gali tik gera ventilia-cija, tad tenka ieškoti patikimų šios srities specialistų, ga-linčių užtikrinti gaivų orą ir jo kaitą, aišku, atsižvelgiant į esančių patalpose žmonių skaičių, jų veiklos pobūdį ir pa-talpų tūrį.

oro vėdinimo ir kondicionavimo sistemų projektavimo, jų pardavimo ir priežiūros įmonė UAB „Saldos prekyba“, dirbanti nuo 2006 m., teikia paslaugas ir produktus tiek didelėms pramonės įmonėms ir visuomeninėms įstai-goms, tiek privačių būstų savininkams. Įmonės specialis-tai stengiasi nepriekaištingai atlikti visus užsakymus, kad bet kuris užsakovas liktų patenkintas jų darbo rezultatais. Pagrindiniai UAB „Saldos prekyba“ veiklos principai – kul-tūringas aptarnavimas, aukšta gami-nių kokybė, kvalifikuotas profe-sionalų darbas ir konsultacijos, laiku vykdomi įsipareigojimai ir klientų poreikių patenkinimas už adekvačias kainas. Tai įmo-nei padeda plėstis ir siekti tapti realia savo srities lydere.

UAB „Saldos prekyba“ paslaugų spektras iš tiesų yra la-bai platus, o teikiami sprendimai – lanks-tūs ir ekonomiški. jie visada paremti tiks-liais projektiniais skai-čiavimais. Pavyzdžiui, šios įmonės specialis-tai parenka klientams rekuperatorius tik pagal

įmoNė,KURIoSPASLAUgoSbŪTINoSKAIPoRAS

apskaičiuotą reikiamą oro kiekį, sistemos slėgio nuostolius, patalpos tūrį ir kitus parametrus. jie pataria, kokio tipo šilu-mokaitis tiktų konkrečiu atveju: rotacinis – RIRS ar plokšte-linis – RIS. Be to, jie padeda išsirinkti rekuperatorių pagal ra-cionaliausią montavimo ir lengviausią jo priežiūros būdą – po lubomis (P), vertikalų (V) ir horizontalų (H). jiems svar-bu parinkti klientams ir tinkamą rekuperatoriaus šildytuvą: vandeninį ir elektrinį arba, tais atvejais, kai jis nebūtinas, patarti visiškai jo atsisakyti. Beje, nereikia ignoruoti net rei-kiamo tipo pultelio parinkimo – jis gali būti liečiamas arba ne, taip pat užprogramuotas visai savaitei.

UAB „Saldos prekyba“ rekuperatoriai yra paklausūs, nes turi daugybę pranašumų. Visų pirma tai yra itin patikimi įrenginiai su garantija. jų ilgalaikį veikimą užtikrina aukš-ta importuojamų iš ES šalių sudedamųjų dalių kokybė. šių rekuperatorių Ec ventiliatoriai dirba tyliai ir ekonomiškai, todėl sutaupo energijos. jos sutaupo ir sumontuoti juose aukšto efektyvumo šilumokaičiai bei valdymo automatika, veikianti energijos taupymo režimu (EKo). Be to, tokius re-kuperatorius visai nesunku sumontuoti, patogu ir lengva prižiūrėti bei valdyti. jų unikali konstrukcija patraukli ir es-tetikos mėgėjams, kuriems yra svarbūs dailus dizainas bei kompaktiškumas, derantys su tvirtu ir lengvu korpusu.

Visi išvardyti pranašumai patvirtina, kad UAB „Saldos pre-kyba“ rekuperatoriai yra projektuojami pagal aukščiausius Vakarų bei Skandinavijos standartus. Be to, jie yra išban-dyti šveicarijos laboratorijose ir praktiškai pritaikyti veikti net esant kritinėms Lietuvos klimato sąlygoms. Belieka pridurti, kad UAB „Saldos prekyba“ pati gamina vėdinimo ortakius ir visada gali pasiūlyti didelį vėdinimo sistemų įrangos pasirinkimą. Įmonė iš tikrųjų rūpinasi, kad oras, ku-riuo kvėpuoja jos klientai, būtų švarus ir tyras. Tam praver-čia per ilgus darbo metus įgyta patirtis, leidžianti pasiūlyti užtikrintus ir patikrintus sprendimus.

UAB „Saldos prekyba“ klientai gali neabe-joti, kad jiems bus suteiktos profesionalių

specialistų konsultaci-jos bei pateiktas ko-kybiškų produktų už patrauklią kainą pasi-rinkimas. Tuo galima įsitikinti UAB „Saldos prekyba“ centriniame biure šiauliuose arba apsilankius Vilniuje, Klaipėdoje ir Pane-vėžyje veikiančiuose padaliniuose.

Uab „saldos prekyba“, išradėjų g. 13B, Lt-78149 Šiauliai tel. +370 415 40 213, faks. +370 415 96 176El. p. info@saldosprekyba.lt

www.saldosprekyba.lt

�1

i n ž i n e r i j A

šviežias oras – tai mūsų geros nuotaikos ir darbingų dienų garantas. jau seniai moksliniais tyrimais įrodyta gryno oro mus supančioje aplinkoje reikšmė ir svarba. šiais modernių technolo-gijų laikais sukurti sveiką aplinką užtenka vos kelių mygtukų pa-spaudimų, kuriais galima valdyti įvairiausius procesus. šiandien patalpų vėdinimas naudojant rekuperacines sistemas – tai ne tik sveikesnė aplinka, bet ir efek-tyvus mažesnių išlaidų šildymui užtikrinimas. Pažangi šiaulių

įmonė UAB „Ventmatika“, įvaldžiusi oro vėdinimo automati-nių sistemų subtilybes, turi ką pasiūlyti tiek mūsų, tiek užsie-nio šalių rinkoms.

PRoJEKTAVImAS,gAmYbAIRPREKYbAUAB „Ventmatika“, kurianti komfortišką ir visiškai automati-zuotą pastatų oro valdymo sistemų visumą, savo sėkmingą veiklą pradėjo 2003 m. jau visą dešimtmetį šios įmonės spe-cializacija – elektronikos, elektrotechnikos bei valdymo au-tomatikos gaminių ar atskirų komponentų projektavimas, gamyba ir prekyba. jos rinkai tiekiamų sertifikuotų gaminių ir atskirų jų komponentų pasiūla labai plati, o kokybė atitin-ka visus nustatytus standartus, nors kainos – tikrai konku-rencingos.

„Įmonėje dirba aukštos kvalifikacijos, jaunatviškas, atviras naujovėms ir imlus profesionaliai patirčiai kolektyvas. Todėl galime kokybiškai išpildyti savo klientų užsakymus, visiškai atitikti jų lūkesčius bei pasiekti puikių rezultatų“, – sako įmo-nės darbuotojų profesionalumu įsitikinusi administracijos direktorė Dovilė Laužikienė.

UAB „Ventmatika“ specialistai visada projektuoja ir konsul-tuoja atsakingai. jie ne tik parenka vėdinimo, kondiciona-vimo ir šildymo automatikos sistemas, bet ir derina jas eks-

ploatacijai. šioje įmonėje gaminamai valdymo automatikai užtikrinama garantinė priežiūra. Be to, specialistai yra įpratę nepriekaištingai atlikti užsakymus ir pagal individualiai su-formuotas nestandartines technines užduotis.

PRodUKCIJąTobULINAPRoFESIoNALAIšiandieniame pasaulyje mokslo ir technikos pasiekimai nuolat keičia tiek žmonių poreikius, tiek galimybes juos patenkinti. Įmonių, siekiančių užimti lyderio poziciją ir ga-minti konkurencingą produkciją, specialistai nuolat priva-lo plėsti žinias ir tobulinti gebėjimus. „Dažnai savo darbuo-tojus siunčiame į įvairias stažuotes, mokymus, techninių žinių seminarus. Grįžę jie konsultuoja ne tik šalies klientus, bet ir apmoko partnerius iš užsienio šalių. Specialistų su-kaupta patirtis ir įgytos išsamios žinios bei siekis tobulinti savo produkciją leidžia mūsų įmonei aktyviai konkuruoti rinkoje“, – komentuoja D. Laužikienė.

SVARbIAUSIA–KLIENTųPASITIKėJImASUAB „Ventmatika“ didžiuojasi, kad per dešimtmetį spėjo įgyti klientų pasitikėjimą ir lojalumą, laiko tai reikšmingu pasiekimu. Pirmaujančios Europos ir NVS šalių vėdinimo įrangos kompanijos pasitiki aukšta jos produktų kokybe ir sėkmingai naudoja juos savo gamybai bei jais prekiauja. šiuo metu įmonė savo produkciją eksportuoja į Lenkiją, Latviją, Suomiją, olandiją, Baltarusiją, Rusiją. Bendradar-biavimas su užsienio šalių partneriais vyksta sklandžiai ir sparčiai plečiasi. Bendrovės vadovai įsitikinę, jog tai lemia paklausūs ir kokybiški produktai, trumpi jų tiekimo termi-nai, techninis palaikymas, lankstūs sprendimai ir lojalumas klientams. Įmonėje akcentuojama kliento poreikių paten-kinimo naujausiais ir racionaliausiais techniniais sprendi-mais svarba.

UAB „Ventmatika“ misiją išreiškia kolektyvo šūkis – „Komfor-tiško klimato kontrolė!“ (Comfort climate control!). jis atspin-di įmonės tikslą nuolatos rūpintis, kad gaminama produkci-ja atitiktų klientų poreikius ir suteiktų jiems pageidaujamą komfortą. juk tik kokybiškas ir šviežias oras leidžia gerai jaustis bei produktyviai dirbti.

Akimirkos iš neseniai „Karpynėje“ uAB „Ventmatika“ ir uAB „saldos prekyba“ suorganizuotos konferencijos tema „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas – platus žingsnis į gyvenimo kokybę. nestandartiniai sprendimai“.

DoVilė laUŽikiEnė,uAB „Ventmatika“ administracijos direktorė

Uab „Ventmatika“, išradėjų g. 13B, Lt-78149 Šiauliaitel./faks. +370 415 40 255El. p. sales@ventmatika.ltwww.ventmatika.lt

PRodUKCIJA–mŪSųdARbINgUmUIIRKomFoRTUI

�2

i n ž i n e r i j A

�2

�3

i n ž i n e r i j A

PASTATogYVAVImoCIKLoANALIZė:PASYVUSISTURIbŪTIdARNUSPastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas yravienas iš esminių Europos Sąjungos energetikos politikostikslų.Vienas iš pagrindinių instrumentų, siekiant šio tiks-lo, yra atnaujinta pastatų energinio naudingumo direkty-va2010/31/ES,kuriįpareigojavalstybesnaresnuo2020m.pradėtistatytitikbeveiknulinėsenergijospastatus.Kitane-seniaipriimtadirektyva2012/27/ESdėlenergijosvartojimoefektyvumotaippatturėtųpadėtididintienergijosvartoji-moefektyvumąpastatuose.

gamybos procesų daromą įta-ką aplinkai. šiandien šis meto-das taip pat yra naudojamas kaip priemonė analizuoti, vertinti pastatus ir jų inžinerines sistemas bei mažinti jų daromą neigiamą įtaką.

Gyvavimo ciklo analizė (angl. life-cycle analysis – LcA) apibrėžiama kaip produkto ar sistemos tiesioginių ir netiesioginių veiksnių aplinkai ir visuomenei nusta-tymas per visas jo gyvavimo fazes: gamybą, įrengimą, naudojimą ir sunaikinimą, taip pat įvertinant ir trans-portavimą įvairių fazių metu. 1 paveiksle pavaizduota gyvavimo ciklo analizės metodo koncepcija: visų pirma apsibrėžiamas analizės tikslas ir apimtis, tada atliekama inventorinė analizė, t. y. suskaičiuojami pastatą suda-rančių medžiagų kiekiai, kuriais remiantis įvertinamas įvairių medžiagų ar elementų daromas aplinkosauginis poveikis ir atliekamas duomenų interpretavimas, o tai leidžia priimti galutinius sprendimus ir / ar patobulinti produktą, pavyzdžiui, pastatą.

Projektuojant pastatą, gyvavimo ciklo analizė yra naudinga tuo, kad leidžia priimti sprendimus, susijusius su projekto alternatyvomis, parinkti konstrukcines medžiagas, nusta-tyti, kurie iš pastato elementų ir kurioje pastato gyvavimo ciklo fazėje daro didžiausią aplinkosauginį poveikį. Taigi kyla klausimas: kodėl gyvavimo ciklo analizė vis dar nėra plačiai naudojama praktiškai architektų bei kitų pastato projektavimo proceso dalyvių? Pagrindinės to priežastys yra tos, kad tai procesas, kuriam reikia daug laiko ir surink-ti daugybę duomenų, kyla duomenų patikimumo pro-blemų, poveikio vertinimo metodo ir svorio skirtingiems įtakos faktoriams suteikimo problemų, tačiau jas didžiąja dalimi leidžia išspręsti tam tikslui sukurtos kompiuterinės programos.

Doc. dr. ViolEta MotUziEnė,VGtu Aplinkos inžinerijos fakultetas, Pastatų energetikos katedra

šios abi direktyvos yra nukreiptos į pastatų energijos po-reikių mažinimą jų eksploatavimo metu neatsižvelgiant į energijos kiekį, reikalingą pastatui sukurti. Tai yra supran-tama, kai kalbame apie standartinius pastatus, kuriems sukurti (pagaminti statybines medžiagas ir pastatyti) rei-kiamas energijos kiekis sudaro maždaug 10 %, palyginti su energijos kiekiu, sunaudotu per visą pastato gyvavimo lai-ką. Tačiau, gerinant pastatų energines charakteristikas, juos geriau izoliuojant bei diegiant papildomas alternatyvias energijos gamybos sistemas (saulės kolektorius, saulės ele-mentus ir pan.) – pastatui sukurti reikia didesnio medžiagų kiekio. šis kiekis pasyviajame name sudaro maždaug 1/3 vi-sos per pastato gyvavimo laiką suvartotos energijos. Tampa aišku, norint sukurti energiškai efektyvų ir darnų pastatą, neužtenka remtis tik jo metiniu energijos poreikiu, būtina atsižvelgti ir į medžiagas, kurios naudojamos jam sukurti, ir jų daromą įtaką aplinkai. Būtina vertinti pastatą per visą jo gyvavimo laikotarpį – nuo sukūrimo iki nugriovimo, t. y. taikyti gyvavimo ciklo analizę.

šiame straipsnyje teoriniu pavyzdžiu iliustruojama, kaip Lietuvos klimato sąlygomis per pastato gyvavimo ciklą (100 metų) pastate vartojama energija ir išskiriamos kli-mato šiltėjimą bei ozono sluoksnio plonėjimą sukeliančios dujos.

KASYRAgYVAVImoCIKLoANALIZė?Gyvavimo ciklo analizė – tai įrankis, kurį galima taikyti įvairiose srityse, taip pat ir statyboje. jo paskirtis – ne tiek pateikti tikslias absoliutines vertes, kiek padėti priimti sprendimus, kuriems reikia mažiau išteklių ir jie yra mažiau kenksmingi aplinkai. šis metodas nėra naujas, jis pradėtas vystyti dar 1969 m., kai amerikiečių kompanija „coca cola“ nusprendė atlikti produkcijos pakuočių analizę. šis meto-das ir toliau buvo vystomas, siekiant suprasti ir sumažinti

nuotrauka iš uAB „inreal“ archyvo.

��

i n ž i n e r i j A

gYVAVImoCIKLoANALIZėSPRITAIKYmoPAVYZdYSKaip pavyzdį panagrinėkime gyvenamąjį vieno aukšto namą, kurio plotas 81 m2, konstrukcijos, sandarumas ir vė-dinimo sistema atitinka STR 2.01.09:2012 „Pastatų energi-nis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ A+ klasės pastatams (pasyviesiems) keliamus reikalavimus.

Visų pirma atlikdami gyvavimo ciklo analizę, apsibrėžiame nagrinėjamos sistemos ribas arba, kitaip tariant, kokio de-talumo bus analizė, kokias gyvavimo ciklo fazes ji apims. Taigi priimama, kad bus nagrinėjamos šios gyvavimo ciklo fazės: pastato elementų gamyba ir statyba, pastato nau-dojimas ir priežiūra, nugriovimas ir medžiagų perdirbimas, transportavimas visų fazių metu. Vertinamas pastato gyva-vimo laikas – 100 metų, per kuriuos tiek pastato atitvaros, tiek inžinerinių sistemų elementai turės būti atnaujinti, at-sižvelgiant į jų gyvavimo laiką.

Atliekant pastato gyvavimo ciklo analizę, kaip jau buvo minėta, labai svarbu žinoti, iš kokių medžiagų pagamintas pastatas ir jo inžinerinės sistemos, suskaičiuoti jų kiekius (atlikti inventorinę analizę). Tai analizės dalis, kuriai prirei-kia daugiausia laiko.

Taip pat nagrinėjamos pastato inžinerinės sistemos: apšvie-timas šviesos diodų (LED) lempomis, signalizacijos sistema, mechaninis vėdinimas su šilumos atgavimu, grindinė šildy-mo sistema, medžio granulių katilas su saulės kolektoriais šilumai ir karštam vandeniui gaminti, šalto ir karšto van-dentiekio bei nuotekų sistemos. Pastato energijos poreikiai bei emisijos naudojimo fazėje yra nustatomi atlikus pastato dinaminį (metų laikotarpiui valandos žingsniu) ir energinį modeliavimą su programa „DesignBuilder“ (2 pav.).

Atlikta gyvavimo ciklo analizė rodo, kad pastato, pastatyto pagal pasyviajam pastatui keliamus reikalavimus, sukūri-mui ir priežiūrai (elementų keitimui) per visą jo gyvavimo

2 PAV. PASTATomodELIS,SUKURTASdINAmINIo

ENERgINIomodELIAVImoPRogRAmA

„dESIgNbUILdER“

3 PAV. PASYVIoJoPASTAToAPLINKoSAUgINIS

PoVEIKISPERJogYVAVImoCIKLą

1 PAV. gYVAVImoCIKLoANALIZėSATLIKImoPRINCIPAS

Šaltinis: isO 14040.

��

i n ž i n e r i j A

4 PAV. KoNSTRUKCIJųįTAKAPASTATo

APLINKoSAUgINIAmEFEKTYVUmUI

PERJogYVAVImoCIKLą

laiką didžiausią įtaką energijos vartojimui turės naudoji-mo fazė, taip pat ši fazė esminę įtaką turi ozono sluoksnio plonėjimui įtaką darančių dujų emisijoms. Tačiau matome (3 pav.), kad įkūnytoji energija (energija, reikalinga pasta-tui sukurti ir prižiūrėti) sudaro 1/3 visos suvartojamos energijos, o įkūnytosios klimato šiltėjimą sukeliančių dujų emisijos sudaro 2/3 emisijų per pastato gyvavimo laiką. Taigi įkūnytosios energijos kiekis yra trigubai didesnis nei standartinių pastatų dėl to, kad pasyviajam pastatui su-kurti reikalingi didesni šiluminės izoliacijos kiekiai, didesni medžiagų kiekiai langams, daugiau medžiagų suvartoja-ma diegiant kombinuotąsias šilumos gamybos sistemas, įdiegiant privalomą mechaninį vėdinimą su šilumos atga-vimu. Visgi visos šios priemonės leidžia žymiai sumažinti energijos poreikius bei emisijas naudojimo fazės metu.

Iš grafikų (4 pav.) matome, kad didžiausią įtaką pastato aplinkosauginiam efektyvumui daro jo konstrukcijos, ypač sienos, grindys ir stogas. o visoms inžinerinėms sis-temoms kartu sudėjus reikia tik 15 % visos įkūnytosios energijos. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl pastato konstrukcijoms reikia tiek energijos ir jos išskiria dau-giausia klimato šiltėjimą sukeliančių emisijų, tai didelis konstrukcijoms apšiltinti reikalingas termoizoliacinės medžiagos kiekis.

Taigi projektuojant pasyvųjį pastatą reikalinga ne tik daug dėmesio skirti eksploatacinėms savybėms gerinti, bet ne mažiau svarbu yra parinkti mažiausią neigiamą įtaką aplinkai darančias konstrukcines medžiagas. Pavyzdžiui, įvertinus visas galimas alternatyvas ir parinkus tinkamas medžiagas, įmanoma net 42 % sumažinti ozono sluoks-nio plonėjimą sukeliančių dujų emisijas. Tyrimai patvir-tina kai kurių mokslininkų teiginius, kad mažai energijos vartojančiam pastatui sukurti reikia kelis kartus daugiau energijos nei standartiniam pastatui. Todėl aplinkosau-giniam poveikiui sumažinti ypač daug dėmesio būtina skirti pastato konstrukcinių medžiagų parinkimui.

Nors iki šiol praktiškai buvo apsieinama ir be gyvavimo ciklo analizės, tačiau šis metodas jau skinasi sau kelią, ir ateityje gali tapti plačiai naudojamas vertinant pastatų efektyvumą (ne tik energinį). Pavyzdžiui, pastatų sertifikavimo sistemos, tokios kaip plačiai pasaulyje žinoma LEED (jAV), BREEAM (jungtinė Karalystė), DGNB (Vokietija), „ASHRAE/USGBc/IESDNA Standard 189“ (jAV) pradeda naudoti arba jau nau-doja šį vertinimo metodą. Taigi tik laiko klausimas, kada jis taps privalomas naudoti visoje Europos Sąjungoje.

Išsamesnių žinių apie gyvavimo ciklo metodą, pastatų energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančius ener-gijos išteklius ir mikroklimato sistemas galima gauti stu-dijuojant VGTU Pastatų energetikos katedros vykdomose bakalauro bei magistrantūros studijose. Nuo šių metų jau bus siūlomos išlyginamosios studijos kolegijų studen-tams bei nuotolinės bakalauro studijos.

Klimatošiltėjimas,Co2eq,%

ozosluoksnįardančiosdujos,CFC-11eq,%

Neatsinaujinantienergija,%

��

i n ž i n e r i j A

��

I n f r a s t r u k t ū r a

��

eGLĖ KAJAUSKAITĖ

Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijo-jevalstybėsuprivačiusektoriumipasirašėinf-rastruktūrossritiespartnerystėssutartį,pagalkuriąužprivačiaslėšasšaliaPalangosbusnu-tiestas, o vėliau daugiau kaip 20-metį prižiū-rimas naujas plentas. Istorinę sutartį pasirašėLietuvosautomobiliųkeliųdirekcijaprieSusi-siekimo ministerijos, viešosios ir privačiosiospartnerystėsprojektųvaldymoįmonė„Plėtrosinvesticijos“irspecialiosiospaskirtiesbendro-vė „Palangos aplinkkelis“. Planuojama, kadpagal šią sutartį nutiestas kelias padės sure-guliuoti transporto srautus ir vien vasarą nuoPalangosmiestonukreiptimaždaug100tūkst.automobilių. Taip ketinama ne tik išsaugotišiosvarbiausioLietuvoskurortogatves,betirleistiPalangosmiestogyventojamsirsvečiamslengviaukvėpuoti–nutiesuskelią,orasPalan-gojebusšvaresnis,nesgerokaisumažėsjotar-šosparametrai.

PALANgoSAPLINKKELISLEISPAJŪRIUIKVėPUoTI PILNAISPLAUčIAIS

��

I n f r a s t r u k t ū r a

NAUJUoJUAPLINKKELIU

VAIRUoToJAIgALėS

PRAdėTINAUdoTIS2015m.Daugiau kaip 123,5 mln. litų vertės Palangos aplinkkelį ties, o vėliau ir prižiūrės spe-cialiosios paskirties įmonė „Palangos aplinkkelis“, kurios akcininkai ir rangovai yra pa-kankamai tokį projektą įgy-vendinti pajėgios bendrovės „Kauno tiltai“ ir „šiaulių plen-tas“. „Planuojama, kad Palan-gos aplinkkelis bus svarbaus visam Baltijos šalių regionui magistralinio kelio A13 Klai-

pėda–Liepoja dalis, – tvirtina bendrovės „Kauno tiltai“ atstovė spaudai Rimantė jablonskytė. – Tokiu būdu nuo Palangos bus nukreiptas tranzitinis transportas, važiuo-jantis šventosios, Liepojos, Klaipėdos ir šiaulių krypti-mis.“ Manoma, kad naujuoju keliu labiausiai džiaugsis tiek aplinkinių vietovių gyventojai ar į pajūrį vykstantys poilsiautojai, tiek tranzitinio transporto priemonių vai-ruotojai, kuriems darbas šiame kelio ruože dėl projekte numatyto didesnio jo pralaidumo turėtų tapti gerokai lengvesnis ir spartesnis.

šiuo metu Lietuvos pajūriu nusidriekę keliai A13 Klai-pėda–Liepoja ir A11 šiauliai–Palanga sutampa su Pa-langos miesto Klaipėdos plento ir Kretingos gatvėmis, todėl dėl vasarą padidėjusių transporto srautų ir ne-pakankamo pralaidumo kurorto teritorijoje keliamas triukšmas ir drumsčiama dalies poilsiautojų ramybė. čia į orą patenka dideli teršalų kiekiai, susidaro visus erzinančios transporto spūstys. Be to, dėl tos pačios priežasties išauga transporto išlaidos ir pailgėja kelio-nės trukmė.

Nutiesus naująjį kelią iš šiaulių, Klaipėdos kryptimi vykstantys ne tik lengvųjų, bet ir sunkiasvorių automo-bilių, vežančių tranzitu prekes iš Klaipėdos jūrų uosto į Latviją, vairuotojai savo kelionės tikslą galės pasiekti tiesiogiai, nes jiems nereikės daryti nereikalingo lanko siauromis Palangos gatvelėmis. „Apskaičiuota, kad per kurortą į Palangos oro uostą, šventąją ir Latviją per va-sarą važiuoja gana daug – apie 100 tūkst. įvairių trans-porto priemonių, – tikina R. jablonskytė. – Įgyvendinus projektą, kurortinio miesto gyventojai ir svečiai bus išvaduoti nuo minėtų transporto priemonių srauto, su-mažės dažnai susidarančios transporto spūstys, puose-lėjamos kurortinės aplinkos tarša.“

Nors sutartis dėl naujojo aplinkkelio pasirašyta dar šių metų balandžio mėnesį, pirmieji statybos darbai prasidės tik kitų metų pavasarį. Planuose numatyta,

RiMantas sinkEVičiUs, susisiekimo ministras

kad išbandyti naująjį kelią automobiliams bus gali-ma tik 2015 m. vasarą. Tiesa, 8,25 km nusidrieksiančio aplinkkelio pietinę dalį nuo Klaipėdos iki magistra-linio kelio A11 šiauliai–Palanga Vydmantų sankry-žos kelininkai jau yra nutiesę. Tačiau, įgyvendinus aplinkkelio tiesimo projektą, tranzitinis transportas į aplinkkelį bus nukreiptas nuo Vydmantų sankryžos, ji taip pat bus rekonstruojama. Kaip numatoma pro-jekte, Palangos miesto aplinkkelis bus tiesiamas kaip magistralinio kelio A13 tąsa nuo Vydmantų sankryžos per Palangos mišką, išnaudojant esamus miško kelius, ir ties Palangos oro uostu įsilies į esamą A13 kelią jo 34,25 kilometre. „Tiesiant aplinkkelį, bus rekonstruota netoli Palangos esanti dviejų lygių Vydmantų sankryža, taip pat bus įrengtos dar dvi vieno lygio sankryžos, – vardija bendrovės „Kauno tiltai“ atstovė. – Nuo Vydman-tų viaduko per laukus ir mišką nutiestas aplinkkelis už Palangos oro uosto įsilies į Palangos–Liepojos kelią.“ 2 km naujo kelio bus nutiesta Kretingos rajono savival-dybės teritorijoje, kita dalis priklausys Palangos savi-valdybės teritorijai.

PLANUoJAmASdVIEJų

JUoSTųKELIASNaujasis kelias galėjo būti nuties-tas ir anksčiau, tačiau tam sukliu-dė ankstesnės kadencijos Seimo nariai. jie pernai viename iš po-sėdžių, vykusiame prieš pat Sei-

��

I n f r a s t r u k t ū r a

mo rinkimus, nusprendė atsisakyti aplinkkelio projekto. Tuo metu buvo mėginimų užginčyti ir rangovų pasiūly-tas kainas. Tačiau buvo įrodyta, kad kaina po pirminio projekto išaugo visiškai pagrįstai, nes laikui bėgant ge-rokai brango statybinės medžiagos, be to, turėjo būti padidintos ir darbo užmokes-čių sąnaudos.

„Palangos aplinkkelis bus kiek siauresnis nei esamas keturių eismo juostų plentas, nutiestas nuo Klaipėdos iki Vydmantų sankryžos. Projektuojamo naujo magistra-linio kelio ruožo plotis su kelkraščiais sieks apie 30 m ir bus dviejų eismo juostų, – perspėja bendrovės „Kauno tiltai“ atstovė spaudai R. jablonskytė. – Sutaupyti pinigų juostoms įrengti buvo nuspręsta paskaičiavus, kad vidutiniškai per parą naujuoju aplinkkeliu turėtų pasinaudoti maž-daug 3 tūkst. transporto priemonių vairuotojų. o tokiam srautui visiškai pakanka ir dviejų priešpriešinių eis-mo juostų. jeigu naujas kelias būtų tiesiamas tokio paties pločio kaip nuo Klaipėdos, projekto įgyvendinimas pa-brangtų dvigubai.“

Pagal pasirašytą sutartį specialiosios paskirties įmonė „Palangos aplinkkelis“ įsipareigojo naująjį Palangos aplinkkelį

nutiesti per dvejus metus, o vėliau – dar 23-ejus metus jį eksploatuoti ir prižiūrėti. Taip pat per tą laiką ji du kartus turės atlikti aplinkkelio rekonstrukciją. Beveik 123,6 mln. litų kainuosiančio aplinkkelio tiesimo darbai atsieis apie

41,6 mln. litų, likusi suma bus skirta kelio priežiūrai ir remonto darbams. Partnerys-tės sutartyje numa-tyta, kad 25-ųjų metų pabaigoje projektą valdysianti įmonė privalės užtikrinti, kad Palangos aplink-kelio skaičiuojamasis

naudojimo laikotarpis būtų ne mažesnis kaip 10 metų. šiam projektui įgyvendinti reikalingų lėšų „Palangos aplinkkelio“ įmonė skolinsis iš banko. Valstybė už atliktus

��

Apskaičiuota, kad per kurortą į Palangos oro uostą, Šventąją ir Latviją per vasarą važiuoja gana daug – apie 100 tūkst. įvairių transporto priemonių...

�0

I n f r a s t r u k t ū r a

darbus ir paslaugas pradės mokėti nuo trečių metų ir at-lygį išmokės per 23 metus.

„Džiaugiuosi, kad Susisiekimo ministerijos įstaiga yra pir-moji Lietuvoje, pasirašiusi labai svarbią, valstybei ekono-miškai naudingą kelių statybos sektoriaus sutartį, – ne-trukus po naujosios sutarties pasirašymo pareiškė susi-siekimo ministras Rimantas Sinkevičius. – Tai bus gera, ateičiai reikalinga patirtis Lietuvoje įgyvendinamiems viešosios ir privačios partnerystės projektams kelių inf-rastruktūrai tinkamai plėtoti.“

Naujojo projekto nauda neabejoja ir specialiosios paskirties įmonės „Palangos aplinkkelis“ vadovas bei bendrovės „Kau-no tiltai“ plėtros direktorius Vitoldas Sapožnikovas: „Pasibai-gus sutarties terminui, valstybės nuosavybėn bus perduotas kokybiškas, visus normatyvinius reikalavimus atitinkantis kelias. Pasaulinė praktika rodo, kad įgyvendinant viešosios ir privačiosios partnerystės projektus pasiekiamas geriausias kainos ir kokybės santykis. Tai yra didžiausias tokiu būdu vykdomų projektų pranašumas“, – tvirtina jis.

Lieka tikėtis, kad tokių projektų Lietuvoje kasmet daugės.

Palangos pagrindinė Vytauto gatvė.

�1

I n f r a s t r u k t ū r a

UAb„dokaLietuva“–taibetko-kiosbetonokonstrukcijosklojiniųspren-dimai:nuoprojektavimoikivisiškoįgy-vendinimo, nuo gyvenamojo namo ikisudėtingoinfrastruktūrosobjekto.

UAb„dokaLietuva“,Visorių g. 27, LT-08300 Vilnius, Lietuva. Tel. +370 5 278 0678, faks. +370 5 267 5295, el. p. lietuva@doka.com

www.doka.lt

Sostinės Žirnių gatvės Viaduko statybai naudojami UAB „Doka Lietuva“ klojiniai, suprojektuoti pasitelkus 3D modeliavimo technologiją. ši naujoviška klojinių mo-deliavimo technologija leido parinkti patį tinkamiausią sudėtingų tilto mazgų sprendimą. Įmonės pateiktas pa-siūlymas tapo prielaida pastatyti viaduką per rekordiškai trumpą laiką – pirmieji klojiniai buvo pristatyti gegužės 1 d., o jau spalio mėnesį numatytas atidavimas eksplo-atuoti. Tokiu tempu Lietuvoje dar nebuvo pastatytas nė vienas panašus objektas. Įvykdyti per tiek laiko užduotį

realu, nes UAB „Doka Lietuva“ turi platų sandėlių tin-klą Europoje ir kitose pasaulio šalyse, todėl gali opera-tyviai sukomplektuoti statyboms reikalingus klojinius.

Naudojant UAB „Doka Lietuva“ klojinius buvo sumon-tuotos laikinos tunelio konstrukcijos, kurios sudarė są-lygas nepertraukiamam transporto srautui intensyviai judėti. Projektą laiku įgyvendinti padeda tarptautinę darbo patirtį turinčių UAB „Doka Lietuva“ inžinierių pa-teikti sprendimai.

�2

I n f r a s t r u k t ū r a

Doc. dr. JoLANTA TAmošAITIeNĖ,vGTU Statybos fakulteto prodekanė Po prestižinio pasaulio universitetų reitingo „QS World Universities Ranking“ paskelbto 2012–2013 m. geriausių universitetų 700-uko paaiškėjo, kad vienintelis į jį pa-tekęs Baltijos šalių technikos universitetas yra Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Atlikus tarp-tautinį „QS Stars“ aukštojo mokslo kokybės auditą, VGTU net trijose veiklos srityse – studijų, infrastruktūros ir ino-vacijų – buvo įvertintas aukščiausiu penkių žvaigždučių įvertinimu.

VGTU organizuojamos studijos orientuotos į technišką-sias specialybes, kurių pradžia siejama su Statybos fakul-tetu. Istoriškai susiklostė, kad būtent šis fakultetas tapo VGTU pagrindu – tai ne tik vienas seniausių ir didžiau-sių universiteto padalinių, bet ir antras pagal dydį tokios krypties fakultetas Europoje. Statybos fakultetas pripa-žintas tarptautiniu lygmeniu ir yra daugelio tarptautinių organizacijų narys, pavyzdžiui: „European civil Enginee-ring Education and Training (EUcEET) Association“, „The Association of European civil Engineering (AEcEF)“, „The International council for Research and Innovation in Building and construction (cIB)“ ir kt. šiame fakultete or-ganizuojamos trijų lygių studijos – bakalauro, magistro ir doktorantūros, jose kasmet studijuoja apie 2 000 studen-tų. Specialybės dalykus dėsto aukščiausios kvalifikacijos akademinis personalas.

Statybos fakultete organizuojamų studijų pagrindinės kryp-tys: statybos inžinerija ir bendroji inžinerija, technologijos ir

statybų technologijos bei vadyba. Bakalauro studijas siūlo-ma rinktis iš šešių studijų programų. (Žr. lentelę.)

STATYboS TECHNoLogIJoS IR VALdYmo studijų pro-grama, specializacijos – statybos technologijos ir vadyba, statybos ekonomika ir verslas, statybinių medžiagų technolo-gijos. Studijų programą pasirinkę studentai, kaip ir statybos inžinerijos studentai, bet mažesne apimtimi mokosi pastatų konstrukcijų projektavimo pagrindų. ypatingas dėmesys skiriamas šiuolaikinės statybos organizavimo, ekonomikos ir valdymo problematikai. Bakalaurai, sėkmingai baigę sta-tybos technologijos ir vadybos, statybos ekonomikos ir verslo specializacijų studijas, gali pradėti praktinę veiklą statybos organizacijose bei firmose kaip vadybininkai ir ekonomis-tai, statybviečių meistrai. jie gali padėti rengti technolo-ginius projektus, dirbti darbų vadovais, kartu su užsako-vais organizuoti ar prižiūrėti statybas. statybinių medžiagų technologijos specializacija skirta būsimiems statybos me-džiagų gamintojams ir gyvenamųjų namų modernizavimo specialistams. jų studijų programoje didelis dėmesys skiria-mas inovatyvių statybinių medžiagų ir technologijų klausi-mams, naujų savybių medžiagų kūrimui, Lietuvos ir tarptau-tinės rinkos poreikiams statybos medžiagoms ir dirbiniams bei jų kokybei vertinti. Baigę šias studijas bakalaurai gebės dirbti medžiagų gamybos ir statybos įmonėse.

gAISRINėSSAUgoSSTUdIJųPRogRAmA. Gaisrinės sau-gos specialistų darbas – žmonių gyvybės, sveikatos ir visų nuosavybės formų turto apsauga nuo gaisrų, avarijų bei sti-chinių nelaimių, jų padarinių likvidavimas. Lietuvai reikalingi specialistai, turintys žinių ir būtinų įgūdžių gaisrinės saugos bei gelbėjimo darbų srityje, išmanantys gaisrų, avarijų, stichi-nių nelaimių padarinių likvidavimo organizavimą, įgiję prakti-niam darbui reikiamų kompetencijų ir gebantys veiksmingai bendradarbiauti su gretutinių sričių specialistais. Lietuvoje gaisrinės saugos programą galima studijuoti tik VGTU.

TRANSPoRToIRSPECIALIųJųSTATINIųstudijų progra-mos specializacija – specialieji statiniai, transporto statiniai. Pagrindinis dėmesys skiriamas specialiųjų ir transporto statinių – tiltų, viadukų, bokštų, stiebų, elektros energijos tiekimo linijų, talpyklų – konstrukcijų projektavimo ir staty-bos studijoms. Absolventai turės praktinei veiklai reikalin-gų žinių ir galės realizuoti savo gebėjimus projektuodami, tirdami, statydami ir eksploatuodami ne tik įvairius specia-liuosius bei transporto statinius, bet ir pastatus. jie pradės karjerą kaip projektuotojai, statybos projektų vykdytojai, statybų priežiūros inžinieriai, o įgiję būtiną kompetenciją, galės tapti projektų ar statybos vadovais.

STATYboSFAKULTETobAKALAURoSTUdIJųKRYPTYSTechnologijos,statybųtechnologijų Statybosinžinerijos,bendrosiosinžinerijos VadybosStatybostechnologijosirvaldymas

Statybos technologijos ir vadyba Statybos ekonomika ir verslas Statybinių medžiagų technologijos

Transportoirspecialiejistatiniai

Nekilnojamojoturtovadyba

StatybosinžinerijaStatybos konstrukcijos ir projektavimo vadybaGeotechnika

gaisrinėsauga Architektūrosinžinerijos

TEChNIŠKOSIOS STUDIJOS SIEKIANTIESIEMSPAŽANGOS

�3

I n f r a s t r u k t ū r a

Pasirinkę STATYboS INŽINERIJoS studijų programą būsimieji studentai išsamiai studijuoja statybinę mecha-niką, pastatų ir konstrukcijų projektavimą, konstravimą. Trečiame kurse galima pasirinkti specializaciją – statybos konstrukcijų ir projektavimo vadybą arba geotechniką. šią studijų programą galima studijuoti anglų kalba. Progra-ma skirta norintiesiems projektuoti statinius ir pastatus, taikant naujausius skaičiavimo ir konstravimo principus, modernias statybos technologijas, atlikti gruntų inžine-rinius tyrimus, organizuoti ir valdyti statinių bei pastatų projektavimą, vertinti gruntų tyrimų rezultatus bei atrinkti techninius sprendimus.

ARCHITEKTŪRoS INŽINERIJoS studijų programą bai-gę bakalaurai yra pasirengę modeliuoti architektūrinę, planinę ir konstrukcinę statinių sandarą, skaičiuoti stati-nių konstrukcijas, rengti statinio projekto architektūros ir konstrukcijų dalis.

NEKILNoJAmoJo TURTo VAdYboS studijų programa yra skirta abiturientams, norintiems išmokti nekilnojamojo turto (NT) vertinimo ir valdymo metodų, sužinoti apie NT plėtrą, finansus bei investicijas, Lietuvos ir tarptautinės NT rinkos ypatumus. šios programos absolventai galės dirbti licencijas turinčių ekspertų padėjėjais NT agentūrose, ban-kuose, draudimo kompanijose, savivaldybėse, inventori-zacijos ar žemėtvarkos organizacijose ir administravimo tarnybose.

STATYboS FAKULTETE YRA 11 mAgISTRANTŪRoSSTUdIJųPRogRAmų.Antros pakopos studijose įgauna-ma aukštesnė akademinė kvalifikacija, tad pirmiausia gi-linamos studijuojamos programos dalykų žinios. Tokios studijos orientuotos į mokslinius tyrimus, ugdomas bū-simųjų specialistų gebėjimas atlikti eksperimentus, tirti ir sisteminti tyrimų rezultatus bei juos viešinti mokslinėse konferencijose. Nuo 2010 m. Statybos fakultetas suteikia galimybę studijuoti vadybos studijų kryptį – dARNųNE-KILNoJAmoJoTURToVALdYmąarba NEKILNoJAmo-JoTURToVAdYbą.Tuomet metus studijuojama VGTU, o kitus metus – užsienio universitete. Po studijų absolventai gauna dviejų universitetų diplomus.

Statybos fakultetas pirmauja VGTU pagal „ERASMUS“ mai-nų programą į užsienį išsiunčiamų studentų skaičių – jis kasmet viršija 500. Fakultetas turi apie 40 partnerinių insti-tucijų: universitetų ir gamybos įmonių Europoje, Amerikoje, Australijoje ir Azijoje. Tai puiki galimybė studentams, norin-tiems įgauti tarptautinės patirties. Studijuojantieji Statybos fakultete gali išvykti 3–12 mėnesių laikotarpiui studijuoti arba atlikti praktiką pagal akademinių mainų programą arba dvišales bendradarbiavimo sutartis.

Norintiesiems derinti studijas su praktine veikla siūloma NAUJASTUdIJųFoRmA–IŠTęSTINėSNUoToLINėSSTU-dIJoS. Tai ypač aktualu dirbantiems ar emigracijoje esan-tiems studentams. Aukštojo išsilavinimo jie gali siekti nau-dodamiesi informacinėmis komunikacinėmis technologijo-mis. Studijų procesui valdyti ir administruoti taikoma virtuali studijų aplinka „Moodle“, kuri pripažinta viena lanksčiausių ir populiariausių pasaulyje. joje studijoms reikalinga medžia-ga pateikta įvairiomis formomis – vaizdo, garso, tekstine ir kt. Tokios priemonės suteikia išskirtinių galimybių studijuoti pasirinktu intensyvumu ir laiku pageidaujamoje vietoje. šiuo metu nuotoliniu būdu galima studijuoti dvi populiariausias bakalauro studijų programas: statybos technologijas ir valdy-mą bei statybos inžineriją, magistrantai gali pasirinkti staty-bos technologijas ir valdymą.

2008 m. buvo įsteigtas Statybos fakulteto ALUMNI klubas. Kartu su socialiniais partneriais inicijuojamas sutarčių su stambiausiomis statybinėmis įmonėmis pasirašymas, taip pat – įvairūs užsakomieji darbai, kartu su verslui atstovau-jančiomis asociacijomis, pavyzdžiui, LSA, LNTPA ir kt. ben-dradarbiaujama nacionaliniuose ir tarptautiniuose projek-tuose. Bendradarbiavimas su socialiniais partneriais suteikia studentams galimybių pasirinkti gamybinės praktikos vietas. Statybos fakulteto absolventai, įgiję pakankamai patirties tam tikroje statybos srityje, gali būti atestuoti bendrųjų ar specia-lizuotų statybos darbų vadovais, statinio projekto ar projekto dalies vadovais, statybos techninės priežiūros vadovais bei statinio projekto ar projekto dalies ekspertizės vadovais.

Geriausi VGTU studentai po magistrantūros studijų gali tęsti mokslus III pakopos studijose – doktorantūroje.

STATYboSFAKULTETASoRgANIZUoJATRIJųPAKoPųIRTRIJųKRYPčIųSTUdIJAS:INŽINERIJoSTECHNoLogIJoSVAdYboS

6bakalaurostudijųprogramos11magistrantūrosstudijųprogramųTaip pat dvi jungtinės studijų programos su užsienio universitetaisStudijosanglųkalbaIštęstinėsnuotolinėsstudijosdirbantiesiemsdoktorantūrosstudijosgalimybėstažuotisužsieniouniversitetuose(apie 40 institucijų)

STUdIJoSINFRASTRUKTŪRAIRINoVACIJoS

TARPTAUTIŠKUmAS

��

I n f r a s t r u k t ū r a

Pavojingųjų krovinių gabenimą ge-ležinkeliaisLietuvojereglamentuoja171 teisės aktas. bene svarbiausi išjų, tiesiogiai reglamentuojantys šiąūkinę veiklą yra Pavojingųjų krovi-niųvežimoautomobilių,geležinkeliųir vidaus vandenų keliais įstatymas(2001 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-636),Tarptautinių vežimų geležinkeliaissutartiestaisyklės(CoTIF),Pavojingųkrovinių tarptautinio vežimo gele-žinkeliais taisyklės (RId) ir Pavojin-gųjųkroviniųvežimoautomobilių irgeležinkeliųkeliaispatikrinimųtvar-kos aprašas (2002 m. lapkričio 13 d.Nr. 1778). bene svarbiausias„darbi-nis“ dokumentas, reglamentuojan-tis pavojingųjų krovinių vežimą ge-ležinkeliais, yra Pavojingų kroviniųtarptautinio vežimo geležinkeliaistaisyklės(RId),kuriospateikiaįvairiųtipų pavojingųjų krovinių, vežamųįarperkitąšalį,saugiospakuotėsirriedmenųstandartus.

PAVoJINgųJųKRoVINIųgAbENImASgELEŽINKELIAIS:TAISYKLėSIRSKAIčIAI

��

I n f r a s t r u k t ū r a

��

��

I n f r a s t r u k t ū r a

Pavojingieji kroviniai pagal įstatymą – tai klasifikuotos draudžiamos vežti ar leidžiamos vežti tik pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamen-tuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, nustatytas są-lygas medžiagos ar gaminiai, taip pat medžiagos ar ga-miniai, klasifikuotini pagal šias sutartis. Pagal Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisykles (RID) pavojingieji kroviniai – tai medžiagos ir gaminiai, kuriuos vežti yra draudžiama arba leidžiama tik laikantis jose nu-statytų sąlygų. Pagal šiuos dokumentus laikoma, kad pa-vojingi yra kroviniai, kurie vežimo arba saugojimo metu gali tapti ligų, apsinuodijimų, žmonių ir gyvulių apde-gimų, sprogimo, gaisro priežastimi, taip pat sukelti kitų krovinių, riedmenų, statinių ir įrenginių gedimą, užteršti aplinką. Vežant ir saugant tokius krovinius, reikalaujama laikytis atitinkamų atsargumo priemonių.

Pavojingosios medžiagos – tai sprogstamosios medžiagos ir gaminiai, dujos, degieji skysčiai, degiosios kietos medžia-gos, savaime užsidegančios medžiagos, medžiagos, susilie-tusios su vandeniu išskiriančios degiąsias dujas, oksiduojan-čios medžiagos, organiniai peroksidai, toksiškos medžiagos, infekcinės ir radioaktyviosios medžiagos, ėdžiosios medžia-gos, kitos pavojingosios medžiagos ir gaminiai.

Atsižvelgiant į rūšį ir pavojingumo savybes, šie kroviniai vežami specializuotomis cisternomis, dengtaisiais vago-nais ir konteineriais. Geležinkelio cisternos, skirtos pavo-jingiesiems kroviniams vežti, yra atitinkamai ženklinamos. Ant jų užrašomi atitinkami užrašai: per visą cisternos ilgį iš abiejų pusių geltonos spalvos juosta, 500 mm pločio, o galuose – tos pačios spalvos 1 x 1 m kvadratas. Geltonų juostų ir kvadratų viduje juoda spalva užrašomi įspėjimai apie krovinio pavojingumą: „Atsargiai su ugnimi“ arba „At-sargiai – nuodai“, arba „Atsargiai – gailus skystis“.

Tiksliai apibūdinti pavojingąjį krovinį gali tik jo siuntėjas. Todėl krovinio dokumentuose jis privalo nurodyti tikslų jo pavadinimą, nurodyti pavojingumą („Atsargiai“, „Nuodai“, „Suslėgtos dujos“, „Suskystintos dujos“, „Savaime užsidega“,

„Sudaro sprogstantį mišinį“, „Užsidega nuo vandens“) ir ki-tus svarbius duomenis. Tačiau vien nurodyti duomenis ne-pakanka. Bene svarbiausia sąlyga, užtikrinanti pavojingųjų krovinių gabenimo saugumą, yra taros stiprumas ir tvarkin-gumas. Krovinių pakuotė turi būti tanki, stipri, visiškai sveika ir neturėti ištekėjimo pėdsakų. Pagal rūšį, formą, talpumą ir kokybę tara turi atitikti standartų reikalavimus arba krovinio savininko parengtas technines sąlygas. Visi pavojingieji kro-viniai, įpakuoti į tarą, vežami dengtuosiuose vagonuose. Pa-vojingieji kroviniai įpakuojami tokiu būdu, kad būtų galima išvengti nutekėjimo ir sužadinimo, kurie gali įvykti vežant, pasikeitus temperatūrai, drėgnumui arba slėgiui.

Vagonai ir konteineriai, skirti pavojingiesiems kroviniams vežti, turi būti tvarkingi ir išvalyti po anksčiau vežtų krovinių. Pavojingieji kroviniai turi būti pakrauti į vagoną ar konteine-rį ir pritvirtinti taip, kad, atsižvelgiant į transportavimo reika-lavimus, būtų išvengta jų judėjimo, nukritimo, nuvirtimo.

Krovinio gavėjas arba krovinio siuntėjas po vagonų arba cisternų iškrovimo turi išvalyti iš jų vidaus krovinio likučius, laikydamasis saugumo priemonių, numatytų atitinkamoms klasėms. Veždamas nuodingas ir ėdžias medžiagas, krovi-nio siuntėjas privalo po iškrovimo išvalyti iš vagono krovi-nio likučius, išplauti jį karštu vandeniu ir, esant būtinybei, nukenksminti jį ekologiškai saugiais metodais. Pasak vienos iš įmonių, atliekančių potencialiai pavojingų įrenginių (cis-ternų) techninį tikrinimą, Kontrolės įstaigos vadovo Vaido Mugausko, Lietuvos įmonės, užsakančios krovinių perveži-mą cisternomis, tai daro gana gerai. Anot p. V. Mugausko, cisternos yra pritaikytos vežti įvairios sudėties skysčius ir, pa-vyzdžiui, vieną dieną vežus cisterna benziną, ją išplovus, jau faktiškai iškart galima vežti, pavyzdžiui, dyzeliną.

KRoVINIųKIEKIAIIRPobŪdIS2012mETAISAB „Lietuvos geležinkeliai“ savo 2012 m. ataskaitoje nuro-do, kad praėjusiais metais ji daugiausia vežė naftos ir jos produktų. Iš viso, pasak bendrovės, šie produktai sudarė 17,7 mln. tonų, arba 35,8 % visų geležinkeliais vežamų krovinių kiekio. cheminių ir mineralinių trąšų bendrovė pervežė 12,6 mln. tonų, arba 25,5 % viso krovinių kiekio. Kadangi šie produktai priskiriami pavojingųjų krovinių grupei, jau vien iš jų susidaro daugiau nei pusė visų Lietu-vos geležinkeliais pervežtų krovinių kiekio.

Pagrindiniai šių produktų gamintojai – tai didžio-sios Lietuvos įmonės AB „orlen Lietuva“, AB „Achema“, AB „Lifosa“ ir kitos.

Tarptautiniais maršrutais vežamų krovinių kiekis bendro-je krovinių vežimo struktūroje 2012 m. sudarė 34,5 mln. tonų, arba 69,8 %, vietiniais maršrutais – 14,9 mln. tonų, arba 30,2 %.

Vietiniais maršrutais, pasak bendrovės, daugiausia vežta naftos, trąšų, augalinės kilmės ir mineralinių produktų,

��

I n f r a s t r u k t ū r a

t. y. 95,7 % visų vietiniais maršrutais vežtų krovinių kie-kio. Esminės įtakos apimties sumažėjimui turėjo 2012 m. II ketv. vykdytas AB „orlen Lietuva“ gamyklos kapitali-nis remontas. Dėl šios priežasties naftos vežimai sudarė 5,9 mln. tonų, arba 4 % mažiau nei 2011 metais. Mažiau nei pernai vežė AB „Dolomitas“ ir AB „Lifosa“ – mineralinių produktų vežta 2,1 mln. tonų, arba 19 % mažiau, cheminių ir mineralinių trąšų – 4,1 mln. tonų, arba 2,4 % mažiau.

Didžiausius krovinių srautus tarptautinių vežimų rinkoje formuoja Rusijos ir Baltarusijos kroviniai, kurių apyvar-ta analizuojamu laikotarpiu sudarė atitinkamai 45,9 % ir 39,4 % visų tarptautiniais maršrutais vežtų krovinių kiekio. 2012 m. tarptautinių krovinių vežta 2,8 mln. tonų, arba 7,5 % mažiau nei pernai. Baltarusijos krovinių kiekis su-mažėjo nedaug, t. y. 0,5 mln. tonų, arba 3,6 % (sumažėjo tranzitas per Klaipėdos uostą). o Rusijos krovinių vežta 2,4 mln. tonų, arba 13,1 % mažiau (sumažėjo tranzitas per Klaipėdos uostą ir Kaliningrado srities kryptimi).

įRENgINIųTIKRINImASPAdEdA

UŽTIKRINIPATIKImUmąPavojingųjų krovinių pervežimo srityje labai svarbu, kad vagonai, konteineriai ar cisternos būtų patikimi. šį patikimumą padeda užtikrinti periodiniai tikrinimai, ku-riuos atlieka specializuotos įmonės. Pasak V. Mugausko, galima tik pasidžiaugti, kad Lietuvoje didžiosios pavo-jingųjų medžiagų gamintojos – AB „Achema“, AB „Lifo-sa“, AB „orlen Lietuva“ – labai griežtai žiūri į saugą ir ati-

tiktį reikalavimams. Netgi po kiekvieno išvalymo pačios įmonės papildomai dar tikrina jų būklę.

Pasak p. V. Mugausko, reikalavimų neatitikimų kartais pasitaiko. Dažniausia tai būna sienelių įtrūkimai, vožtuvų užsikirtimai, riedmenų ar platformų defektai. Patikrinus šie trūkumai nurodomi gamintojui tikrinimo ataskaitoje, o įmonės reaguoja ir visus šiuos trūkumus šalina. Po trū-kumų pašalinimo vykdomas pakartotinis patikrinimas ir, jeigu viskas gerai, cisterna važiuoja toliau. Tačiau, pasak p. V. Mugausko, cisternų įtrūkimai nėra dažnas reiškinys. Dažniausiai, anot pašnekovo, cisterna gali įtrūkti veikia-ma dinaminių apkrovų. Pavyzdžiui, ypač pavojingas yra skystos medžiagos transportavimas, kai cisterna užpildo-ma nepilnai. Kai ji įsibėgėja ir būna stabdoma, pati cister-na sustoja, o skystis, veikiamas inercijos, dar juda. Atsi-randa dinaminė apkrova, kuri gali nulemti sienelės trūkį. Be to, kitaip nei automobiliniai benzovežiai ir dujovežiai, geležinkelio cisternos dar patiria ir šoninių smūgių. Visos šios apkrovos ir sudaro prielaidas trūkiams atsirasti.

Kiti galimi defektai – tai važiuoklės ar bėgių defektai. jie dažniausiai atsiranda nuo vibracijų. Be abejo, defektų at-siradimui įtakos turi ir cisternos amžius. cisterna, kaip ir kiekvienas potencialiai pavojingas įrenginys, yra skaičiuoja-ma tam tikram resursui. „Ir jeigu, pavyzdžiui, paskaičiuota, kad metalas nepatirs nuovargio ir galės dirbti 30 metų, tai mes norėtume būti ta šalis, kuri galėtų sau leisti pakeisti ją visiškai nauja. Tačiau, deja...“ – sako ponas V. Mugauskas.

��

��

S u m m e r 2 0 1 3 ( 1 ) / S u m m A r y

ARCHITECTURE

AmUSEUmoNTHESHoREoFTHEmEdITERRANEANSEA

For many years to come, the new Museum of Europe-an and Mediterranean civilizations (‘MucEM’) is going to be interwoven in the cityscape of Marseille, the French port that brims with legends. The expression of its forms harmoniously blends traditions of the mo-dern and the Mediterranean sea architecture. ‘MucEM’ is the main and most important object of the events of the European capital of culture. It’s a complex of three buildings representing the city of Marseille. We introduce the part of the complex that distinguishes itself with the most extraordinary architecture: the Museum of European and Mediterranean civilizations, which warmly opened its door to citizens and tourists

in june this year.

Prepared using information from Rudy Ricciotti and ‘MuCEM’.Photos by Lisa Ricciotti

PENTHoUSEINTERIoRTHATCHANgEdTHEAPPRoACHoFVIENNA’SARCHITECTS

ARchITecT RImAS ANUSevIčIUS, author of the project

I once had to set up a modern apartment, a penthouse, in the old Town of Vienna. Its areas of the size of 280 m2 were scattered over two floors of the building. Apart from that, designers from Lithuania were also entrusted with the task of establishing an office on the 1st floor and the ground floor of the building. The idea for the penthouse was prompted by the cornices that could be seen through the windows and the massive chim-neys bricked in through the building’s centre. Furnitu-re, stairs, carpets, glass partitions, wall wardrobes and kitchen furniture sets were ordered from Lithuania and received positive feedback from the Austrian architects. According to them, it would be a challenge to find a si-milar apartment in Vienna with a design encompassing realisation of so many creative ideas, implantation of innovative equipment and such unique management of interior expression.

summer 2013 (1)

dUbINgIAICASTLESITEEXbITIoNoFTHEREmAINSoFRAdVILAImANSIoNINSITUARchITecT RobeRTAS ZILINSKAS, chairman of the council for evaluation of Immovable cultural heritage at vilnius municipality.

Dubingiai castle site features not only Radvila castle but also remains of the reformat church built by the Radvi-la family. The design task foresaw exhibiting all the re-mains of the excavated castle in situ. In order to do that, the remains of the castle were covered with an over-lay (no intermediate poles used). 14 century onwards, Dubingiai castle mentioned in the crusader chronicles was wooden. Unfortunately, the exact data of the cons-truction of the castle was never clarified. The building, bricked in a Gothic manner, was built right after the castle was taken over by hetman jurgis Radvila in 1508. The exposition of the remains of Dubingiai castle was opened on the occasion of the anniversary of the Radvi-la family. The authors of the project were awarded with letters of appreciation.

CoNSTRUCTIoN

‘EgLė’INbIRŠToNAS:THEFIRSTSTAgEoFTHERECoNSTRUCTIoNComPLETEd

At the end of May ‘Eglė’ sanatorium, a new renovated health oasis, opened its door in Birštonas. The first sta-ge of the reconstruction process is now completed. It is believed that visitors will find that the new sanatorium is an extremely attractive centre. At the moment ‘Eglė’ in Birštonas can receive 320 people coming to the sa-natorium for the purposes of recreation or rehabilita-tion. The completely renovated six-storey building of the sanatorium features 142 modern double rooms, 68 single rooms, 5 triple rehabilitation rooms adapted for disabled people, the upper floors also have 6 lux apartments. Specialists from different building com-panies did their best to ensure flawless functioning of the technologies most crucial for the exploitation of the building.

mINERALPAINT

What we call mineral paint is paint of two or three variati-ons that usually does not form a solid film on the surface of the painted base and is bound by slaked lime, white or, more rarely, common gray Portland cement. Silicate paint, in which liquid glass is used as a film holder, is also attributed to this group of paint It’s a paradox that the paint that distinguishes itself with certain extremely be-neficial exploitation properties is used relatively rarely in construction nowadays. We highly recommend paying a closer look to the paint.

��

S u m m A r y / S u m m e r 2 0 1 3 ( 1 )

INFRASTRUCTURE

PALANgAbYPASSWILLALLoWTHESEASIdETobREATHWITHFULLFoRCE

eGLĖ KAJAUSKAITĖ

For the first time in the history of independent Lithuania, the Government has signed an infrastructure partnership contract with the private sector. Following the contract, a new highway will be constructed near Palanga and subsequently maintained from private funds for 20 more years. It is estimated that the new highway will help to regulate traffic flows and divert at least 100,000 cars off Palanga in the summer time alone. That is believed not only to help to preserve the streets of the most impor-tant Lithuanian resort but also to allow the inhabitants and guests of Palanga to breath easier: once the highway is built, the air in Palanga will become clearer. The new highway will be open for drivers starting from 2015.

INTERNATIoNALTRANSPoRToFdANgERIoUSgoodSbYRAIL:REgULATIoNSANdNUmbERSAs Regulations concerning the international transport of dangerous goods (RID) define, dangerous goods are materials and products transport of which is prohibited or can only be executed observing the requirements set forth in RID. It is held that dangerous goods are those goods that during the stages of transport and storage may become a cause for diseases, poisoning, burns of people and animals, an explosion and a fire, could cause malfunction of other goods, rolling stocks, buildings and equipment or pollute the environment. When transpor-ting and storing such goods, respective safety precauti-ons must be followed. Perhaps the most important con-dition ensuring safety of transportation of dangerous goods is the strength and good state of the tare.

ENgINEERINgLIFECYCLEANALYSIS:THEPASSIVEmUSTbESUSTAINAbLE

If one wants to project an energy-efficient and sustaina-ble building, relying on the energy demand is not eno-ugh: one also needs to take into account the construction materials and the impact they have on the environment. What is important is evaluating the building in terms of its whole lifetime from creation to demolition, i.e. to apply the life cycle analysis. By using a theoretical example, the publication illustrates how energy circles in the building and how ozone–depleting and greenhouse gasses are emitted in one life cycle of a building (100 years) under the climate conditions of Lithuania. Life cycle analysis is a tool applicable in all spheres, construction included. dEPENdENCYoFTHERmALINSULATIoNSYSTEmSoNTHEENdURANCEoFTHEPLASTER

GINTARĖ GRIcIUTĖ,

Deparment of building materials, Faculty of civil enginee-ring and Architecture of Kaunas University of Technology

Seeking to increase the endurance of plaster, i.e., to provide water resistance, modified supplements are added to the constitution of the coatings of the façades. They prevent the moisture of the rain or the condensate from penetrating into the deeper layers of the plaster. The amount of these supple-ments varies from 0.1 to 10% of the weight of the mixture. The supplements ensure a wide range of temperature de-formations and increase mechanical strength, water vapor permeability, etc. They may be organic, polymeric or che-mical. one may claim that the endurance of the plaster of an external thermal insulation composite plastered system depends on the type of its binding agent and the modified supplements added. The compatibility of these two compo-nents determines the endurance of the external layer.

Nuoma palaNkiomis sąlygomis, kai reikia:fasadinių pastolių, mobilių aliuminio bokštelių, perdangos ir pamatų klo-jinių, mūro darbams skirtų stelažų, elektrinių keltuvų, vamzdžių statybi-niam laužui nuleisti.

IĮ „ARVĖRIVA“ – TAI 15 METŲ STATYBINIŲ ĮRENGINIŲ NUOMOS IR PARDAVIMO PATIRTIS!

IĮ „Arvėriva“, gamybos g. 8, lT-76128 Šiauliai, tel./faks. +370 415 45 188, el. p. arveriva@takas.lt, www.arveriva.lt

Be to,iĮ „arvėriva“ teikia naujas paslaugas lais-valaikiui po darbo maloniai paįvairinti. Tai – mini golfo klubas, skirtas leisti laiką su šeima, draugais, kolegomis. kviečiame varžytis mini golfo takuose, stalo teniso salėje, virtualaus golfo aikštelėje, taip pat švęsti gimtadienius ir kitas šventes. Daugiau informacijos – www.mgclub.lt.

iĮ „arvėriva“ dirba tam, kad statybose darbai vyktų sparčiau, be kliūčių, kad visi planai būtų įvykdyti laiku. Įmo-nės specialistai pastolių montavimo klausimais teikia išsamias konsulta-cijas, dalijasi su užsakovais ilgamete patirtimi ir visada suranda klientams geriausią išeitį, sprendžiant įvairias problemas.

iĮ „arvėriva“ – tai nestandartinių sprendimų įmonė, turinti tai, ko negali pasiū-lyti kiti. Jos plačiame specialiosios paskirties statybos įrenginių asortimente rasite:• laiptų liejimo klojinių;• pakabinamų konsolinių pastolių, skirtų darbui viršutiniuose pastatų aukštuose;• pastolių tiltelių tiems atvejams, kai statyti trukdo esamos iškabos ar stogeliai;• šakinių krautuvų (nuoma ir pardavimas).

�

A r c h i t e k t ū r A