MAGISTRO IR LABORATORINI DARB

RATO DARB RENGIMO, VERTINIMO IR SAUGOJIMO

FILOSOFIJOS FAKULTETE TVARKA

P A T V I R T I N T AFilosofijos fakulteto tarybos nutarimu2005 m. lapkriio 16 d., Nr. 16I. Bendrosios nuostatosi tvarka nustato minimalius rato darb reikalavimus visiems Filosofijos fakulteto studentams. Tvarkos tikslas suvienodinti formos reikalavimus, keliamus Filosofijos fakultete rengiamiems referatams, kursiniams, bakalauro ir magistro darbams. Nuodugnesnius ir iai tvarkai neprietaraujanius reikalavimus aprao katedr parengti metodiniai nurodymai.

Netinkamai arba pavluotai parengtas rato darbas nepriimamas ir nevertinamas.

Tvarkos gyvendinim kontroliuoja dekanas (studij prodekanas) ir katedr vedjai. II. Rato darbai, j pateikimas ir saugojimas

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto studentai studij metu rengia referatus, kursinius, bakalauro ir magistro darbus.

Referatas tai rato darbas, kurio esm sudaro mokslinje literatroje egzistuojani koncepcij ar poiri tam tikru klausimu idstymas. Jo tikslas gilesns atskir studijuojamo dalyko tem studijos, gebjimo tinkamai dirbti su moksline literatra ugdymas, mokslini klausim suvokimo ir analizs pltot, loginio mstymo ugdymas. Referato raymas padeda imokti mokslo kalb (pagrindines svokas, kategorijas, dsnius ir t.t.), valdyti mokslin kalbos stili, imokti apipavidalinti mokslin tekst, teisingai cituoti, sudaryti literatros sra. Referato apimt nurodo dalyko dstytojas. Referatas pristatomas dalyko dstytojui iki jo nurodyto termino ir saugomas pagal VU studij nuostat reikalavimus (du mnesius nuo vertinimo dienos). Kursinis darbas analitinio pobdio, mokslo darbams keliamus reikalavimus atitinkantis rato darbas (3040 tkst. spaudos enkl)*. Juo siekiama praplsti ir pagilinti studijuojamo dalyko inias, formuoti mokslinio darbo gdius. io darbo parengimui skiriama 80 studento darbo valand, arba 2 kreditai. Kursinis darbas pristatomas darbo vadovui iki pavasario semestro sesijos pradios. Dstytojas arba katedra j saugo iki autoriaus atitinkamos pakopos studij pabaigos.Bakalauro darbas analitinio pobdio, mokslo darbams keliamus reikalavimus atitinkantis pagrindini universitetini studij baigiamasis darbas. Bakalauro darbo tikslas suteikti galimyb studentui rodyti, jog jis geba analizuoti pasirinkt tem, vertinti kit tyrintoj atliktus atitinkamos krypties darbus, skmingai atlikti tos krypties tyrimus, aikiai bei pagrstai formuluoti tyrim ivadas. Jo apimtis yra 7080 tkst. spaudos enkl. io darbo parengimui vidutinikai skiriama 200320 studento darbo valand, arba 58 kreditai.

Magistro darbas analitinio pobdio, mokslo darbams keliamus reikalavimus atitinkantis antrosios pakopos studij baigiamasis darbas, kuriame magistrantai atskleidia tiriamojo darbo gebjimus. Magistrantas turi gebti ne tik analizuoti pasirinkt tem, vertinti kit tyrintoj atliktus atitinkamos krypties darbus, skmingai atlikti tos krypties tyrimus, aikiai bei pagrstai formuluoti tyrim ivadas, bet ir sprsti tiek teorinio, tiek praktinio pobdio mokslines problemas. Magistro darbo apimtis yra 100120 tkst. spaudos enkl. Jo parengimui skiriama ne maiau kaip 25 proc. studij programos apimties. Bakalauro ir magistro darb temos lietuvi ir angl kalba derinamos katedroje ir tvirtinamos dekano sakymu lapkriio 3 d., j papildant gegus 15 d. Pagal i tvark parengti bakalauro ir magistro darbai su segtu ir upildytu pateikties lapu (1 priedas) pateikiami katedrai, laikantis Vilniaus universiteto Baigiamj darb rengimo, gynimo ir saugojimo tvarkos (ne vliau kaip prie 5 darbo dienas iki baigiamj darb gynimo sesijos pradios). Magistro darbas ir atskirai jo santrauka katedrai jos nurodytu formatu pateikiami ir elektroninje laikmenoje.

_____________________

* 40 000 spaudos enkl, arba 20 lap teksto, kompiuteriu ispausdinto pagal i nurodym reikalavimus, sudaro 1 spaudos lank.

Katedros vedjas skiria bakalauro ir magistro darb recenzent, kuriam studentas ne vliau kaip prie 5 darbo dienas iki baigiamj darb gynimo sesijos pradios pristato ginam darb.

Bakalauro ir magistro darbai yra saugomi katedroje pagal VU ratvedybos taisykles.

III. Rato darbo struktra

Filosofijos fakultete privalomos rato darbo dalys yra ios: antratinis lapas, pateikties lapas (bakalauro ir magistro darbuose), turinys, santraukos, vadas, dstymas, ivados, literatra. Kitos rato darbo dalys gali kisti priklausomai nuo jo tipo ir studij programos. Antratiniame lape nurodomas universitetas, fakultetas, darbo vadovo katedra, studij programos pavadinimas, darbo tipas ir pavadinimas, autoriaus ir darbo vadovo pavard bei darbo raymo vieta ir metai (2 priedas).

Pateikties lapas skirtas kontroliuoti rato darbo savarankikum ir jo pateikim katedrai. Pateikiant darb, jame privalo bti studento ir vadovo paraai. Turinys. Tai darbo dali antrai sraas su j puslapi nuoroda. Kai pagrindins rato darbo dalys skirstomos smulkiau ir pavadinamos, btina jas paymti turinyje. Santraukos. Darbo santraukose lietuvi ir atskirai angl kalba trumpai apibdinama nagrinta tyrimo problema, kintamieji ir tyrimo metodika (empiriniame darbe) ir svarbiausi rezultatai. J apimtis ne maiau nei 2000 spaudos enkl. Santrauk viruje visada raomas darbo pavadinimas. Referatui santraukos neraomos. vadas. ia dstomi darbo temos pasirinkimo motyvai, nurodomas bendras darbo kontekstas, jo aktualumas, nauda. Pratarmje taip pat gali bti vardyta tyrimo metodologija bei pateiktos darbe ginam tezi formuluots.Dstymas ikeliama tyrimo problema, pristatomi tikslai ir hipotezs (idstomos tezs ir argumentai). Problema turi bti keliama analizuojant kit autori tos srities tyrimus, apibriant pagrindines svokas, argumentuotai atskleidiant tyrinjimo tikslus. Tai kryptinga literatros tam tikra tema analiz, padedanti autoriui formuluoti tikslus ir hipotezes (idstyti tezes ir argumentus).

Tyrimo metodika. Tai btina ir visada vienodai vadinama empirinio darbo dalis. Jos paskirtis tiksliai ir detaliai aprayti tyrimo eig, atsakyti vade keliamus klausimus. i dalis skirstoma smulkesnius skirsnius tokia tvarka: tiriamieji, tyrimo metodai, tyrimo eiga, duomen tvarkymas.Rezultatai ir j aptarimas. ioje dalyje pateikiami, aptariami ir paaikinami tyrimo rezultatai. Studentas turi vadovautis nuostata kuo aikiau ir informatyviau idstyti duomenis, kad jie padt atsakyti vade keliamus klausimus ir pasiekti tikslus. Aptarti duomenys analizuojami detaliau: aikinama j reikm, jie interpretuojami, silomos rekomendacijos.Ivados. Tai trumpi ir apibendrinti svarbiausi atsakymai vade keliamus klausimus bei glaustas vertinimas, ar pasiekti jame formuluojami tyrimo tikslai. Ivados neturt bti pernelyg konkreios, kartojanios gautus duomenis, operuojanios konkreiais rodikliais, arba labai abstrakios, nesusijusios su atliktu tyrimu.Literatra literatros sra traukiami tik t autori darbai, su kuriais raantysis tiesiogiai susipains, kuriuos skaits ir analizavs ar bent minjs darbe. Kai apie tam tikr darb suinota i antrinio altinio, neleistina sudarom sra perkelti pirminio altinio bibliografini duomen. Tokiu atveju tekste nurodoma, kad remiamasi antriniu altiniu, ir jis traukiamas literatros sra.

Sraas sudaromas pagal autori pavardes abcls tvarka, o traukiant kelet to paties autoriaus darb pagal chronologij. Srae i lotyniku riftu ir kirilica spausdint darb patartina pirma pateikti leidinius lotyniku riftu, po to nurodyti kirilica skelbtus darbus. Kai i leidini maai, galima transkribuoti lotynikomis raidmis ir traukti bendr sra su leidiniais lietuvi, angl, vokiei ir kitomis kalbomis.

literatros sra traukiam neautorini leidini (odyn, inyn ir pan.) vieta bendrame srae nustatoma pagal pirmj antrats raid.

Kiekvienas srao raas turt atitikti tam tikrus visiems Lietuvos mokslo darbams taikomus reikalavimus. Kadangi Lietuvoje nra patvirtint literatros citavimo ir literatros srao standart, laikomasi Vilniaus universiteto parengt rekomendacij (D. Kastanauskait. Bibliografinis mokslo darbo apipavidalinimas. Vilnius: VU leidykla, 1998). Pagal jas btini rao elementai yra ie: autoriaus pavard su vardo (-) inicialais, antrat, leidimo kartojimo duomenys, leidimo vieta, metai, puslapi skaiius; traukiant straipsn i rinkinio ar periodinio leidinio, nurodomas pavadinimas, tomas, numeris, puslapiai.

Pavyzdiui:

Lukas D. Informacin kultra: perspektyva Lietuvai // Tarp knyg, 1996, Nr. 3, p. 79.

Elektronini dokument aprao pateikimo tvarkaPastaraisiais metais itin isiplt galimybs naudotis elektroniniais literatros altiniais. Kitaip nei paprastai manoma, elektronini dokument apraas yra sudtingesnis u spaudinio apra. Jame greta prast spaudinio apraui teikini nurodomas periros laikas ir interneto prieigos adresas. Pavyzdiui:Milius V. emaii etnologijos bibliografija. Vilnius: emaii kultros draugijos redakcija, 2001 [irta 2005m. lapkriio 9d.]. Prieiga per internet: http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/etnologija.lt.htm.

Price-Wilkin J. Using the World-Wide Web to Deliver Complex Electronic Documents: Implications for Libraries // The Public-Access Computer Systems Review, 1994, vol.5, no.3, p.51. [irta 2005m. vasario 15d.]. Prieiga per internet: gopher://info.lib.uh.edu:70/00/articles/e-journals/ uhlibrary/pacsreview/v5/n3/pricewil.5n3. Priedai. ioje darbo dalyje pateikiama konkrei sudtingesns tyrimo metodikos pavyzdi (tiriamiesiems pateikiam uduoi, klausimyn ir pan.), tiriamj atsakym, sudtingesns statistins analizs duomen ir kitos papildomos mediagos.

IV. Bendrieji teksto reikalavimai Teksto apipavidalinimas ir skaidymas

Rato darbas turi bti paraytas taisyklinga lietuvi kalba. Terminai, usienio asmen pavards, pavadinimai raomi pagal galiojanius Valstybins lietuvi kalbos komisijos nutarimus. Esant btinybei alia lietuvik termin lenktiniuose skliaustuose nurodomi atitikmenys usienio kalba.Tekstas raomas ant balto neliniuoto popieriaus A4 formato lapuose Times New Roman 12 pt riftu ir 1,5 intervalu tarp eilui. Antratiniame puslapyje autoriaus pavard ir darbo pavadinimas raomas Times New Roman 14 pt riftu, pavadinimas parykinamas (2 priedas).Teksto puslapyje i krat paliekamos tuios parats: kairje pusje 30mm, deinje 10mm, viruje 20mm, apaioje 20mm. Naudojamos lietuvikos kabuts ( ). Reikia teisingai rayti trumpuosius ir ilguosius brknius. Tekste atskirus odius galima parykinti.Teksto lapai numeruojami itisai, pradedant antratiniu (antratinio lapo numeris neraomas) ir baigiant priedais. Puslapio numeris raomas teksto apaioje tuios parats deinje pusje arabikais skaitmenimis, nededant nei tako, nei brkneli.

Darbo pagrindins dalies tekstas skaidomas skyrius ir paragrafus, o jei reikia, punktus. ios teksto dalys numeruojamos arabikais skaitmenimis (prie smulkesnij priraomi nauji skaitmenys i deins), pavyzdiui: 1.1., 1.2., 1.2.1., 1.2.2.Kiekvienas skyrius (darbo dalis) pradedamas naujame lape. Skyri pavadinimai nenumeruojami, nekeliami, raomi didiosiomis raidmis, simetrikai idstomi lapo platumu. Po j takas nededamas. Paragraf ir smulkesni padalini pavadinimai raomi maosiomis raidmis, iskyrus pirmj, ir simetrikai idstomi lapo platumu.

Skyri pavadinimai (taip pat odiai TURINYS, IVADOS, LITERATRA) raomi viena eilute emiau, nei prasideda lapo parat, o paragraf ir kit padalini pavadinimai iskiriami i prie juos ir po jo einanio teksto vienos eiluts tarpeliais.

Priedai vardijami ir spausdinami ant atskir lap.

Rato darbai privalo bti kokybikai ispausdinti ir riti, turti vok. Lentels, grafikai ir kita iliustracin mediaga

Visos lentels, grafikai, pieiniai, schemos ir priedai turi turti numerius ir pavadinimus. J numeracija atskira. Numeruojant raoma: 1 lentel, 3 schema, 5 priedas ir t.t.

Lentels pavadinimas raomas maosiomis raidmis, pradedant didija, vir lentels per lapo vidur. Numeris traukiamas pavadinim. Jei tekste yra tik viena lentel, numeris vis tiek raomas. Vis lentels eilui tekstas pradedamas didija raide. Skaitmenys lenteli grafose idstomi taip, kad skaii grups visoje grafoje bt tiksliai viena po kitos. Lentelse neturi bti toki graf kaip Eils numeris ir Matavimo vienetai (3 priedas). Matavimo vienetai nurodomi skliausteliuose lentels skili pavadinimuose. Iliustracijos numeris ir pavadinimas raomas po iliustracija per lapo vidur (4 priedas).

Lentels ir iliustracijos gali uimti dal lapo, vis, du ar daugiau lap. Prireikus lentel galima perkelti kit lap, antrame lape paraius odius 1 lentels tsinys.

Naudojant kit autori lenteles ar paveiksllius, btina nurodyti j altin.

Citatos ir nuorodos Darbe btina nurodyti, kurios minimos, analizuojamos arba paodiui pateikiamos mintys yra kit autori. Tekste minint autori skliausteliuose nurodomi leidinio, kuriame jis paskelb pateikiamus dalykus, leidimo metai, puslapis. Paodiui pateikiama (cituojama) kito autoriaus mintis tekste ymima kabutmis. Pavyzdiui:

Wolcott nurodo, kad nemanoma pradti tyrim, neturint idjos, ko iekoti, ir nelabai protinga, jei klausimas aikiai nesuformuluojamas (1982, p. 157). Kartais tiesiog nurodoma, jog nemanoma ar net nelabai protinga pradti tyrim, neturint idjos, ko iekoti (Wolcott, 1982, p. 157). Cituojant ne i pirminio altinio, nurodomas tas, i kurio citata pateikiama, pavyzdiui: (Wundt, cit. pg. Sokolov, 2004, p. 34).

V. Rato darb vertinimasRato darbai vertinami vadovaujantis VU studij rezultat vertinimo tvarka atsivelgiant iuos kriterijus: darbo objektas, tyrimo problema, tikslai ir udaviniai, hipotezs, kintamieji, tyrimo bdas ir metodai (objekto, tyrimo problemos, tiksl ir udavini, tiriamj klausim, hipotezi, kintamj aikumas, tinkamumas ar manomumas, atitikimas tarp problemos, klausim, kintamj, darbo naujovikumas ir aktualumas); tiriamoji dalis (tiriamosios dalies atitikimas dstymui, tyrimo analitinis gilumas, literatros srao platumas ir gilumas, naujausios literatros naudojimas, empirini duomen platumas ir gilumas, teigini pagrstumas, tyrimo rezultat aikumas ir pagrstumas ir t. t.); ivados (ir rekomendacijos) (ivad aikumas, j atitikimas tyrimo rezultatams, darbo teorins ir/arba empirins reikms vertinimas, silym ir rekomendacij pateikimas, klausim ateities tyrimams pateikimas, t. t.); darbo gynimas (studento gebjimai trumpai apibdinti darbo esm, ikelti problem, paaikinti rezultatus, atsakyti klausimus, pastabas ir t. t.); atitikimas formos reikalavimams (darbo apimties tinkamumas, atitikimas darbo struktros reikalavimams, struktrini dali subalansuotumas, dali pavadinim atitikimas tekstui, naudingas lenteli ir paveikslli naudojimas, anket, statistini duomen pateikimas, kalbos mokslikumas ir taisyklingumas ir t. t.).Vertinimo sistemos apibdinimas puikiai (deimt) originalus, iskirtinis mokslinis tyrinjimas, neturintis nei dalykini, nei formos trkum;

labai gerai (devyni) originalus mokslinis tyrinjimas, turintis tik formos (korektros, bibliografinio apipavidalinimo ir pan.) trkum;

gerai (atuoni) analitinis darbas, kuriame esama neesmini dalykini ir formos trkum;

vidutinikai (septyni) darbas, stokojantis analizs, kuriame yra esmini dalykini ir formos trkum; patenkinamai (ei) iki galo tinkamai neparengtas, stokojantis analizs darbas, kuriame yra esmini dalykini ir formos trkum; silpnai (penki) iki galo tinkamai neparengtas darbas, turintis esmini dalykini ir formos trkum, taiau dar tenkinantis minimalius reikalavimus;

blogai (keturi) darbas, kuriame yra akivaizdi dalykini klaid.

Nustaius, jog darbas parengtas nesavarankikai, jo ginti neleidiama, darbas nevertinamas ir apie fakt ratu informuojamas fakulteto dekanas.

VI. Rato darb savarankikumas

Rato darbai rengiami savarankikai. Nustaius, kad rato darbas atliktas nesavarankikai, studentas alinamas i Vilniaus universiteto remiantis Studij nuostat 7.4.2. punktu (dl nesiningumo studij rezultat vertinimo metu).

Nesavarankiku rato darbas laikomas tada, jei jis:

visas arba i dalies paraytas kito autoriaus;

rato darbe yra paeistos autori asmenins neturtins ir turtins teiss;

visas arba i dalies buvo panaudotas kitam kursui iame ar kituose universitetuose.Pareng doc. R. Bliumas

1 priedas

Baigiamj darb ................................................................................................................................................., patvirtint Filosofijos fakulteto dekano sakymu Nr. ........, parengiau savarankikai, galutinai suredagavau ir teikiau vadovui.

.............................

.....................................................................

(Data)

(Absolvento paraas)

Baigiamasis darbas atitinka (neatitinka) BA (MA)

darbams keliamus reikalavimus ir gali bti ginamas

..........................

.................................................................

(Data)

(Vadovo paraas)

Baigiamj darb su vadovo tarpininkavimu katedra gavo

...................... ...................................................

(Data) (Katedros reikal tvarkytojos paraas)

2 priedasVilniaus universitetas

Filosofijos fakultetas

Filosofijos istorijos ir logikos katedra

Vardenis PavardenisFilosofijos studij programaMagistro darbasSuvokiamumo argumentai iuolaikinje

smons filosofijoje

Darbo vadovas: doc. dr. Vardenis Pavardenis

Konsultantas: dokt. Vardenis PavardenisVilnius 2007PAGE 9