6 / 2012 m. balandžio 21 d. 2012 m. balandžio 21 d. / 7 rinkos gidas rinkos gidas

UAB „Sėkluva“ bendradarbiauja su Olandijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Čekijos ir Lenkijos � rmomis, iš kurių perka daržovių, gėlių ir kitų augalų sėklas. Daržovių sėklų asorti-mentą sudaro apie 400 veislių. Čia pa-minėsime tik naujas arba labai geras veisles.

Agurkų sėklų siūlome 37 veislių. Labai vertingos hibridinės olandiškos veislės, kurių vaisiai užsimezga be bičių pagalbos ir nebūna kartūs net ir tada, kai trūksta drėgmės. Jas tinka auginti nešildomuose šiltnamiuose, lysvėse po danga, o atšilus orams ge-rai dera ir atvirame grunte. Veislių ‘Ca-baret’, ‘Gravina’, ‘Karaoke’, ‘Kybria’, ‘Mandy’, ‘Mirabel-le’ ir ‘Wagner’ vaisiai tinka raugti ir marinuoti. Vartoti šviežius ir marinuoti augi-namos veislės ‘Dirigent’ ir ‘Melody’.

Hibridai iš Prancūzijos ‘Regal’ ir ‘Cross Country’ gerai dera ir vėsesnę vasarą, jų vaisiai išlaiko gražią formą, tinka raugti ir marinuoti. Če-kiška veislė ‘Dalila’ skoniu ir spalva panaši į gerai žinomą veislę ‘Rodničiok’. Prancūziškos hi-bridinės cukinijos ‘Elite’ ir ‘Cora’ labai derlingos, jų vaisiai žali, taisyklingi ir gražūs, o geltonų cukinijų veislė ‘Orelia’ derlinga ir nereikli auginimo sąlygoms.

Olandiški ridikėliai ‘Ron-deel’ atsparūs ligoms, gerai auga nuo ankstyvo pavasario iki rudens, jų šakniavaisiai išauga iki 5 cm skersmens. Prancūziški ridikėliai ‘Jolly’ - ankstyvi, gerai auga visą sezoną lau-ke ir šiltnamyje. Dar anks-tyvesnė hibridinė veislė ‘Apache’, jos šakniavaisiai pailgi (4-5 cm) su baltu ga-liuku, vidus baltas, malo-naus skonio. Labai anksty-va ir derlinga čekiška veislė ‘Faraon’, augintina šiltnamiuose ir po danga. Labai vertingos veislės ‘Carmen’, ‘Es-ter’, ‘Forum’, ‘Lada’, ‘Parat’ ir ‘Rodos’.

Dar ne vėlu sėti rauginti skirtą hi-bridinę kopūstų veislę ‘Brigadier’, kurios gūžės išauga iki 6-8 kg. Mūsų sąlygomis gerai dera žiediniai ko-

pūstai ‘Gipsy’ ir ‘Nautilus’, brokoliai ‘Rumba’, ropiniai kopūstai ‘Erika’.

Ledinės olandiškos salotos ‘Frilli-ce’ nesuka gūžių, jų lapai karpyti, labai dekoratyvūs ir skanūs. Atsparumu ligoms pasižymi olandiškos lapi-nės salotos ‘A� cion’. Salo-tos ‘Balmoral’, ‘Mirette’ ir ‘Tarzan’ susuka stambias gūžes, jų lapai traškūs ir sultingi. Kasmet vis daugiau auginama špinatų. Darži-ninkams mėgėjams siūlo-me vertingų hibridų ‘Puma’ ir ‘Early Hybrid’, o profesionalams

dar ir olandiško hibrido ‘Boa’ sėklų.

Naujos žirnių veislės ‘Lincoln’ ir ‘Progress N. 9’ labai derlingos, jų ankštys 9-10 cm ilgio. Žirnių ‘Pro-tor’ ankštys ir žirneliai be-veik dvigubai stambesni už kitų veislių, o ‘Markana’ turi mažai lapų ir sukimba ūsais,

todėl auginama be atramų. Žemaūgės šparaginės pu-pelės ‘Berggold’ ir ‘Blon-dor’ ankstyvos, jų ankštys geltonos ir skanios. Dar ankstyvesnė ‘Ferrari’ veislė, jos ankštys tamsiai

žalios, tinka šaldyti ir ma-rinuoti. Kininės pupuolės ‘Un metro’ panašios į špa-ragines pupeles, tik jos vė-lyvesnės, jų ankštys žalios ir ilgos, net iki 60 cm.

Raudonųjų burokėlių ‘Bikores’ šakniavaisiai ap-valūs, tamsios sodrios spal-vos, tinka ne tik ilgai laikyti ir perdirbti, bet ir natūra-liems dažikliams gaminti. Po keleto metų pertraukos vėl parduodame populia-

rios lietuviškos veislės burokėlių ‘Ka-muoliai’ sėklas.

Paplitusi nuomonė, kad svogūnų sėjinukus geriausia sodinti gegužės pradžioje, tačiau tai daryti galima jau dabar. Svogūnų sėjinukai, kurių skers-muo neviršija 21 mm, neformuoja žy-duolių ir tinka ropelėms auginti, o

stambesni svogūnėliai tinka auginti tik laiškams, kurie skinami arba pjau-nami iki žyduolių susiformavimo.

Be gerai žinomų ‘Stutt-garter Riesen’ ir ‘Centu-rion’ svogūnų sėjinukų, siūlome ir naujas veisles. ‘Troy’ - ankstyvas ir der-lingas olandiškas hibri-das, ypač atsparus žyduo-lių formavimuisi. Rope-lės vienodo dydžio, stam-bios, apvalios arba plokš-čiai apvalios. Svogūnai la-bai greitai auga, anksti su-

siformuoja ropelės. Vidutiniškai anks-tyva olandiška veislė ‘Setton’ atspari paprastajai miltligei. Jos vidutinio dy-džio, apvalios, su gerai prigludusiais lukštais, švelnaus (neaitraus) skonio, gerai išsilaiko per žiemą.

Dar galima sudaiginti ankstyvąsias bulves. Siūlome pirkti ir au-ginti derlingas, atsparias ligoms ir labai ankstyvas olandiškas ‘Adora’ veislės bulves. Gumbai stambūs, ovalūs, balta luobele, švie-siai kreminiu minkštimu. Bulvės labai skanios (9 ba-lai iš 9 galimų), verdant ne-sukrinta. Kita labai anksty-va olandiška bulvių veislė ‘Red Scarlett’ gerai auga

ir sunkios mechaninės sudėties dir-vožemiuose, atspari sumušimams. Stiebagumbiai pailgai ovalūs, raudo-nai violetine luobele ir šviesiai gels-vu minkštimu. Bulvės skanios, išvir-tos nesukrinta. Vėlyvesniam derliui ir ilgiau laikyti tinka olandiška veislė ‘Saline’.

Daugiau informacijos galima rasti UAB „Sėkluva“ svetainėje

www.sekluva.lt DIDMENINĖ PREKYBA SĖKLOMIS:

Vievyje, Vilniaus g. 37, tel. :• (8 528) 27 017

KAUNE SĖKLŲ GALIMA NUSIPIRKTI: UAB „Sėkluva“ � rminėje • parduotuvėje, V. Krėvės pr. 81, tel. 35 25 72; UAB „Sėklų versmė“ • parduotuvėje Kalvarijų g. 38, tel. 39 00 15.

Ieškantiems geriausių daržovių veislių

BIKORESRaudonieji burokòliai. (Beta vulgaris)

LT:

RUS:

BIKORES Burokòliai

3

3

4779018392785

SE

RIJA

SO

DÎ

IUS

BERGGOLDÎemagòs darÏinòs pupelòs (Phaseolus vulgaris) LT:

RUS:

BERGGOLDPupelòs

Naujas hibridas i‰ Olandijos, pasiÏymintis labai gausiu derlingumu ir auk‰ta koky-

be, auginant ir lauke, ir ‰iltnamiuose. Vaisiai labai graÏs, vienodo dydÏio, j˜

ilgio ir skersmens santykis 3,1:1, tamsiai Ïali, stambiais kauburòliais. Labai tinka

rauginti, konservuoti bei vartoti ‰vieÏius.

N 1700431 U

Kategorija ST

EB taisyklòs ir standartai

VII-IX 80x30 cm V2-3 cm

V2-3 cmIV-V

UAB „Sòkluva“ Vilniaus g. 37, LT-21058 Vievis

tel. (528) 2 70 17 tel./faksas (528) 2 74 14

e-mail: prekyba@sekluva.lt www.sekluva.lt

04/1

1

Labai ankstyvas Pranczijos firmos „Clause Tezier“ hibridas. Tinka auginti

lauke nuo pavasario iki rudens ir ‰iltnamyje anksti pavasar∞ ir vòlai

ruden∞. Gumbeliai 4-5 cm ilgio, intensyviai raudoni su baltu galiuku.

Vidus baltas, malonaus skonio. Lapija stipri.

NV 70 85 30

Kategorija ST

EB taisyklòs ir standartai

III-X 10x15 cm -2 cm

IV-VIII2 cm

II-IV, VIII-IX

UAB „Sòkluva“ Vilniaus g. 37, LT-21058 Vievis

tel. (528) 2 70 17 tel./faksas (528) 2 74 14

e-mail: prekyba@sekluva.lt

04/1

1

Su meile išpuoselėta žemė atsilygina grožiu ir derlumuAr iš tiesų mūsų protėviai valgė ne oranžines, o violetines morkas? Ar verta kliautis Mėnulio kalen-doriumi? Ką metas sėti, o ką – genėti? Apie tai pa-pasakojo mokslininkai ir sodininkai praktikai.

Rasa MASIOKAITĖLS korespondentė

Mokslininkų seniai apskaičiuo-ta, kiek kokių vaismedžių ir vais-krūmių reikėtų pasisodinti vie-nos šeimos poreikiams.

Tačiau naujųjų kvartalų skly-pai nebeskirti sodininkauti iš-sijuosus.

Kaip pasirinkti tinkamiau-sius želdinius, kokie darbai lau-kia artėjant balandžio 23-iąją minimoms Jurginėms – simbo-linei pavasarinių lauko darbų pradžiai?

Kad obuolių nepristigtų

„Kai tiktai pagerėja laikai, so-dinama daugiau dekoratyvinių augalų, o sunkmečiu labiausiai ieškoma vaismedžių.

Ir daržininkai patvirtins: kai tik krizė – daugiau daržų, dau-giau parduodama mulčiaus ir sė-klų“, – pastarojo meto sodininkys-tės ir daržininkystės tendencijas

pakaunėje įvertino Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Agronomijos fakulteto dekanas Viktoras Pranckietis.

Mokslininkas ir ilgametis so-dininkas patarė sodui prie na-mų atsirinkti skirtingu laiku su-nokstančias augalų veisles, kad vis būtų ką nusiskinti.

Nevertėtų aklai pasikliauti pas mus neištirtomis veislėmis: dalis jų mūsų klimato sąlygomis neiš-lieka arba nesunokina vaisių.

„Kad paskui nebūtų tokios bė-dos, jog po trejų metų neliko sodo, ir neaišku, kas pasidarė. O pa-sidarė tai, kad tie medeliai gali augti tūkstančiu kilometrų pie-čiau, bet ne čia“, – įvertino Agro-nomijos fakulteto dekanas.

Sodinti reikia kuo anksčiau

V.Pranckiečio vertinimu, ge-riausias metas sodinti medžius – kuo anksčiau pavasarį, vos iš-ėjus įšalui. Kiekviena po Jurgi-nių pražiopsota diena sodinti tiks vis mažiau.

„Gerai padarė tie, kurie rude-nį nesodino kaulavaisių – vyšnių, trešnių, slyvų, abrikosų, persikų ir pirmamečių kriaušaičių, nes jos per pirmuosius augimo metus nelabai turi galimybių sumedėti, dėl to žiemą nušąla“, – teigė pats sodą auginęs pašnekovas.

Plikomis šaknimis, ne vazone įgytą vaismedį pasodinus reikia išsyk apgenėti. Jau prigijusiems medžiams tinkamiausias genėji-mo laikas yra gegužės pradžia. Išsprogus pumpurams, matyti, kurios šakos nušalusios.

Ar violetinė morka – naujovė?

Sodininkystės ir daržininkystės katedros docentė daktarė Audro-nė Žebrauskienė priminė: kaip tik metas pridengti plėvele braš-kių lysves – tada uogos užderės bent 10 dienų anksčiau.

Po Jurginių jau reikėtų sėti sa-lotas, ridikėlius, krapus, morkas, svogūnus, česnakus. Auginti šil-tnamiuose reikėtų turėti pomi-dorų, paprikų daigelių.

Ar tikrai svogūnus reikia sodin-ti tik per Stasines, gegužės pra-džioje? Ar verta kliautis Mėnu-lio kalendoriumi? „Mokslas šių klausimo niekaip nepagrindė“, – šyptelėjo pašnekovė.

A.Žebrauskienė juokavo, kad lietuviai, ypač vyresnio amžiaus, baidosi bet kokių naujovių. Jei agurkai – tai „Libella“, arba „Ro-dničiok“ veislių, jei morkos – „Nan-to“. Tada ir violetinės morkos, pastarnokas ar salieras atrodo kaip naujiena.

O juk pirmosios pas mus au-gintos morkos ir buvo violetinės, ir žmonės valgė pastarnokus pir-miau, nei paragavo morkų.

Tinka į puokštę ir į salotas

Todėl Agronomijos fakulteto mokslininkai jau ne pirmus me-tus lietuvius pratina prie retes-nių daržovių.

Norint gauti ankstyvą ir gau-sų moliūgų derlių, reikėtų so-dinti iš anksto išaugintus dai-gus, bet gerokai vėliau, dirvai įšilus. Dar ne vėlu pasidaigin-ti ir ilgai augančių pastarnokų bei salierų.

Dabar mokslininkai populiari-na smidrą. Iki šiol daugelio kaip dekoratyvinį pažinotą augalą ga-lima vartoti ir kaip daržovę.

„Daugiamečius augalus: rūgš-tynes, narcizalapius svogūnus, laiškinius česnakus, kiaulpie-nių ir garšvų lapus šiuo metu jau galima valgyti“, – pasakojo Sodi-ninkystės ir daržininkystės ka-tedros docentė daktarė Laimu-tė Štuopytė.

Įvairovė – vienoje lysvėje

„Nors pagirtinas pomėgis pa-tiems apsirūpinti žalumynais plinta, vis tiek žmonės juos vis dar perka, nes ne viską moka už-siauginti“, – šypsojosi ūkininkė Dalia Abukauskienė.

Pagynėje pramoniniu būdu au-ginanti krapus bei salotas ūki-ninkė savo reikmėms kasmet puoselėja turtingą daugiametį prieskoninių augalų darželį. Ja-me auga Lietuvoje nuo seno ver-tinti žolynai: juozažolė, pelynas, medetkos, čiobreliai, dašis, rau-donėlis. Dauguma – ne tik pries-koniniai, bet ir vaistiniai.

Augintoja įsitikinusi: visą asor-timentą žalumynų galima užsi-

www.galaprodukt.ltTel. 8 611 12 300

Vokiška kokybė už lietuvišką kainą

Ekologiški aplinkos tvarkymo

ElEmEntai

www. PARKUTECHN IKA .lt

auginti kad ir vienoje lysvėje, sė-klų dabar yra visokiausių. Pries-koniniai augalai nėra labai rei-klūs žemei – svarbu, kad nebūtų per drėgna ar per kieta.

Gėlės nemėgsta skubėjimo

Ruošiant gėlyną naujoje vietoje, svarbu neskubėti. Praleisti me-tus, paruošti žemę, pasirūpinti, kad nebūtų jokių daugiamečių gėlių liekanų. Gėlininkams mė-gėjams, kurie sode lankosi nepa-stoviai, mokslininkė patarė au-ginti daugiametes gėles. Tokias kaip bijūnas.

Jau kuris laikas grįžtama prie senųjų tradicinių gėlių. Pakau-nės sodybas vis dažniau puošia piliarožės, šluoteliniai flioksai, senovėje vadinti katiliukais.

Balandžio vidurys ir pabaiga – metas paruošti sodinti jurgi-nus, išlukštenti kardelių svogū-nėlius, sudėti į dėžutes, laikyti šiltai ir šviesiai. Tuo tarpu aci-danteras ir montbretes jau ga-lima sodinti. Dar nevėlu tiesiai į dirvą pasėti nasturtų, kurių lapus ir žiedus galima vartoti maistui, serenčių.

Jurginus galima sodinti tada, kai nebebus šalnų pavojaus.

Kauno gėlininkų draugijos „So-dyba“ pirmininkė Danutė Svi-derskenė pasakojo, kad pernai populiariausia gėlė buvo būtent jurginai, o dažniausiai ieškota baltažiedžių.

Nepatyrusiems augintojams ne-vertėtų susižavėti egzotiškomis, ne Lietuvoje augančių gėlių veis-lėmis. Sodinti tinkamų gėlių pa-vasarį galima nemažai įsigyti tie-siai iš augintojų: jie bent patars, kokiomis sąlygomis auginti.

Perkant sėklas savo nuožiū-ra, reikėtų atidžiai skaityti už-rašus ant pakuočių. Prekyboje šiuo metu pasitaiko netgi tul-pių svogūnėlių, tačiau tulpės, narcizai sodinami ne pavasa-rį, o rudenį.

Akmuo ir želmuo „draugauja“

D.Sviderskienė pastebėjo, jog gėlynus pakaunės sodybose la-biau puoselėja vyresnio amžiaus žmonės. Naujų kvartalų kiemai ištisai išgrįsti trinkelėmis.

„Pusiausvyrą tarp kraštutinu-mų – vien trinkelėmis grįstos er-

Iš atliekų – kompostasDarius PauliukaitisBendrovės „Greenlita“ vadovas

„Kompostavimas – vienas iš būdų perdirbti atliekas ir svarbiausia atsikratyti šiukš-lių. Maisto likučius, mėsos ir žuvies atliekas, suvytusias daržoves, pasenusius duonos gaminius, kavos tirščius ir ar-batžoles, nuvytusias gėles ar piktžoles esame įpratę mesti į šiukšlių konteinerį, tačiau šias atliekas galima perdirbti.Švedijos kompanija JoraforM aB sukūrė organinių atliekų kompostavimo įrenginius ver-tingam kompostui gauti per trumpą laiką. Šie įrenginiai unikalūs – dėl maišymo, vė-dinimo ir izoliacijos užtikri-namas šilumos paskirstymas ir aktyvus atliekų irimas, kompostavimas trunka apie 6 savaites. Procesas įrenginiuo-se nenutrūksta, nes jie turi dvi kameras.Įrenginiai pagaminti iš koky-biškų medžiagų, yra ilgaam-žiai, patogūs naudoti. Dėl su-sidarančios aukštos tempera-tūros proceso metu tinka sau-giai kompostuoti visas virtuvės atliekas. Jos virsta vertingu kompostu, kuris beriamas ant gėlyno, vejos, į jį sodinami kambariniai augalai.Kompostas – natūrali trąša, kurios per daug nebūna nei dirvai, nei augalams. reko-menduojama kasmet į 1 kv. m vejos išberti 7–10 kg kompos-to (sunkioms dirvoms – 12–20 kg/1 kv. m, lengvoms – 2–4 kg/kv. m). Daržovėms re-komenduojamas komposto kiekis yra 2–3 kg į 1 kv. m kas 2–3 metus.“

dvės ir daržovių lysvėmis pavers-tos vejos – įmanoma rasti.

Prieš imantis želdinimo darbų pirmiau turi būti sutvarkyta ar-chitektūrinė sodybos dalis.

Pagyvinti landšaftą galima ne tik augalais, bet ir medžio bei akmens kompozicijomis, dekora-tyviniais takeliais, terasomis, ba-seinais, upeliais. ,“ – teigė Kraš-totvarkos architektė Sigita Sa-pieškienė.

Bene didžiausias plotų puo-šybos ir želdinimo elementas – tvarkinga ir estetiška veja, ku-ri gali tapti fonu kokiam įspū-dingam augalui.

ASU mokslininkai – prie studentų skiepytų medelių (iš kairės): docentės A.Žebrauskienė ir L.Štuopytė, dekanas V.Pranckietis.

JORAKOMPOST – ekologinė revoliucija jūsų namuose

Mėgaukitės ma tydami, kaip vir-tuvės ir sodo at liekos per trumpą

laiką virsta vertingu kompostu. Kompostą naudokite vejoms,

augalams ir gėlynams puoselėti.

JK270Apie 270 l

25–30 l / sav.10–12 asm.

ModelisTalpa

Atliekų kiekisSkirtas

JK125Apie 125 l

10–15 l / sav.2–6 asm.

JK400Apie 400 l

50–80 l / sav.20–30 asm.

Tel. 8 610 32 320 www.greenlita.lt

• Dėl maišymo ir vėdinimo kompostavimas trunka tik 6 savaites• Izoliuoti, lengvai sukami įrenginiai užtikrina šilumos paskirs­

tymą ir aktyvų atliekų irimą• Kompostavimo metu pasiekiama iki 70oC temperatūra, todėl

galutinis produktas saugus• Kompostavimas nenutrūksta, nes įrenginiai turi 2 ka meras• Įrenginiai ilga amžiai, nes pagaminti iš patvarių medžiagų

Oficiali Švedijos kompanijos JORAFORM AB atstovė Lietuvoje

Nauda ir malonumasJonas PlentaPrekybos miestelio „Urmas“ rinkodaros vadovas

„Jau keletą metų kauniečių susidomėjimas sodininkyste ir daržininkyste pastebimai didėja. Tai lemia ne tik noras užsiau-ginti savų vaisių, daržovių bei uogų, bet ir kūrybiško, turi-ningo poilsio sode ar sody-boje poreikis.rinkdamiesi sodo ir daržo augalus kauniečiai daug do-misi ir klausinėja: apie veis-lių atsparumą klimatui ir li-goms, augalų ypatybes. Dar-žovių jau pasisodinama netgi nedideliuose daugiabučių balkonuose. Sodininkystė ir daržininkystė daugeliui teikia ne tik nau-dos, bet ir daug malonumo.Nors po Jurginių soduose – pats darbų įkarštis, balandžio 28 – 29 dienomis kauniečius pakviesime į pavasarinę au-galų mugę, kurioje bus proga apsirūpinti trūkstamais au-galais, sodinukais, trąšomis, sodo ir daržo inventoriumi.“