VALSTYBINĖ DARBO INSPEKCIJA

STATYBŲ KOORDINATORIAITrečiasis atnaujintas leidimas

Prancūzijos patirtis

© Prancūzijos Socialinių reikalų, darbo ir solidarumo ministerija, Paryžius, 2003 m.

ISBN: 2-11-005478-6

2

ĮvadasPo daugelio metų įdėta nemažai pastangų į statybą ir civilinę

inžineriją, tačiau šie sektoriai Prancūzijoje ir Europos Sąjungos valstybėse ir šiandien išlieka ta veiklos sfera, kurioje nelaimingų atsitikimų gausa ir sunkumas reikalauja visų, kurie susiję su profesinės rizikos dalyku, susitelkimo. Taigi naujų apsaugos taisyklių, nukreiptų į saugos ir sveikatos priežiūros gerinimą, patvirtinimas laikytinas pa-grindine nacionalinių politikų ir Europos politikos gaire.

Europos Direktyva Nr. 92-57, perkelta į Prancūzijos teisę 1993 m. gruodžio 31 d. išleistu įstatymu�, nurodė tendencijas, pritaikytas daugeliui šių sektorių ypatumų. Štai šių tekstų taikymo sferos:

• Koordinacija organizuojama visose statybose, kur iškyla rizika, susijusi su bent dviejų įmonių bendra veikla.

• Saugos ir sveikatos priežiūros koordinatorius yra centrinė šio organizavimo figūra. Vienas potvarkis neseniai užbaigė anksčiau minėtos direktyvos suderinimą su Prancūzijos teise.

• Koordinatorių paruošimas yra pritaikomas kiekvienam kompe-tencijos lygmeniui ir nuolatos atnaujinamas. Šio paruošimo trukmė minėtame potvarkyje buvo pailginta.

Šis serijos Transparences tomas - tai teisinis ir praktinis statybų koordinatoriaus pareigybės parengimo vadovas. Koordinatoriaus apibrėžimas, paskyrimas, paruošimas, tikslai ir priemonės - šios te-mos išsamiai nagrinėjamos šioje publikacijoje.

Šį vadovą papildo techninės kortelės. Tokios nuorodos kaip žr. 1 kortelę” suteikia galimybę nagrinėjant kiekvieną temą susieti dvi in-formacijos rūšis.

1Šis įstatymas kodifikuotas L. 235-1 ir tolesniems Darbo kodekso straipsniams.

3

Lietuvoje Europos Sąjungos Direktyva 92/57/EEB perimta ir įteisinta 1998 m. gruodžio 24 d. socialinės apsaugos ir darbo bei aplinkos ministrų įsakymu Nr. 184/282 patvirtintais “Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatais” (Žin., 1999, Nr.7-155).Šis leidinys suteikia galimybę susipažinti su Prancūzijos patirtimi įgyvendinant minėtą ES Direktyvą bei statybų koordinatorių skyrimo, mokymo, darbo praktika, jų pagrindinėmis funkcijomis bei veikla ir gali pasitarnauti kaip metodinė medžiaga gerinant saugą ir sveikatos apsaugą statybų sektoriuje ir Lietuvoje.

4

Turinys

I. STATYBŲ KOORDINATORIAI 4Kas yra statybų koordinatorius? 4 II. STATYBŲ KOORDINATORIAUS PASKYRIMAS 8Kokiomis aplinkybėmis skiriamas koordinatorius? 8Kas skiria koordinatorių? 10Ką galima skirti į šias pareigas? 12Kada skiriamas koordinatorius? 13 III. STATYBŲ KOORDINATORIAUS MOKYMAS 13Kokia turi būti profesinė patirtis? 14Kokiomis aplinkybėmis atliekamas pradinis mokymas ir patirties atnaujinimo stažuotės? 15Kur kreiptis dėl mokymo? 17Kokia kompetencija turi pasižymėti koordinatorių mokymo institucija? 18Kur kreiptis, jei atsisakoma suteikti mokymą? 19

IV. STATYBŲ KOORDINATORIAUS FUNKCIJOS 20Į kokius pagrindinius prevencijos principus turi atsižvelgti koordinatorius? 20Kokios yra koordinatoriaus funkcijos pastato koncepcijos etape? 22Kokios yra koordinatoriaus funkcijos darbo vykdymo etapu? 24Kokios būna ypatingos funkcijos kelių pagrindinių darbo vadovų vadovaujamų darbų toje pačioje vietovėje interferencijos atveju? 25Kokias priemones turi koordinatorius? 26

V. STATYBŲ KOORDINATORIAUS STATUSAS 28Koks yra samdomo koordinatoriaus statusas? 29Koks yra laisvai samdomo koordinatoriaus statusas? 30

5

Koks yra sutarties arba pavedimo turinys? 32

VI. STATYBŲ KOORDINATORIAUS ATSAKOMYBĖS AMPLITUDĖ 32Kokia yra civilinė atsakomybė? 34Kokia yra baudžiamoji atsakomybė? 34

1 KORTELĖYPATINGĄ RIZIKĄ SUKELIANČIŲ DARBŲ SĄRAŠAS 37

2 KORTELĖKOORDINAVIMO REGISTRACIJOS ŽURNALAS 38

3 KORTELĖBENDRASIS SAUGOS IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS KOORDINACIJOS PLANAS (BSSPKP): 1 IR 2 KATEGORIJOS DARBAI 41

4 KORTELĖATSKIRAS SAUGOS IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PLANAS (ASSPP): 1 IR 2 KATEGORIJOS DARBAI 45

5 KORTELĖSUPAPRASTINTAS BENDRASIS IR ATSKIRAS PLANAS: 3 KATEGORIJOS DARBAI 48

6 KORTELĖPLANAI IR YPATINGASIS DOKUMENTAS 51

7 KORTELĖDOKUMENTŲ APIE VĖLESNĘ PASTATO PRIEŽIŪRĄ RINKINYS (DVPPR) 53

6

8 KORTELĖĮMONIŲ SAUGOS, SVEIKATOS IR DARBO SĄLYGŲ KOMITETAS (ĮSSDSK) 57

9 KORTELĖDAR KARTĄ APIE PAGRINDINIUS SLENKSČIUS IR KOORDINACIJOS ĮSIPAREIGOJIMUS 61

10 KORTELĖPAGRINDINIAI REIKALAVIMAI STATYBŲ AR CIVILINĖS INŽINERIJOS DARBŲ DALYVIAMS 64

KUR IEŠKOTI IŠSAMESNĖS INFORMACIJOS? 68

7

I. STATYBŲ KOORDINATORIAI

KAS YRA STATYBŲ KOORDINATORIUS?

Prevencijos specialistas

Saugos koordinatoriaus pareigybė – tai naujovė, įvesta 1993 m. gruodžio 31 d. įstatymu.

Koordinatorius – už dialogą, bendravimą ir susitarimą atsakingas asmuo įvairiais sąveikos atžvilgiais – yra vienas iš statybos ir civilinės inžinerijos „saugos specialistų”.

Savo kompetencijos dėka jis gali patobulinti saugą bendradarbi-avimo požiūriu.

Koordinatorius yra atsakingas už bendrųjų prevencijos principų pritaikymą praktikoje visais lygmenimis – nuo darbo parengimo iki jo įgyvendinimo, įskaitant ir su vėlesne priežiūra susijusius apribojimus.

Jo prevencinė misija, susijusi su sauga ir sveikata, yra plati: būdamas stebėtojo iš šalies vaidmenyje, koordinatorius analizuoja rizikos rūšis, užbėga joms už akių ir siūlo adaptuotas prevencijos priemones. Jis prisideda prie statybų vykdymo sąlygų gerinimo.

Koordinatorius nėra nei kontrolierius, nei prižiūrėtojas. Jis nėra įmonės samdomas saugos darbuotojas, atsakingas už vidinę saugą. Jis nėra ir darbo inspektorius, kuriam suteikti valstybės tarnautojo įgaliojimai.

Koordinatorius turi motyvuoti teorinę ir praktinę patirtį, kurią pagrindžia specifinis paruošimas.

Koordinatorius veikia vadovaujamas pagrindinio darbo vadovo (užsakovo), kuris jam suteikia įgaliojimus ir priemones savo užduočiai atlikti bei apmoka jo darbą.

8

Organizatorius

Rengdamas darbą ir remdamasis įvairiais dokumentais (pvz., re-gistracijos žurnalu, informavimo ir koordinavimo priemone), koordina-torius užtikrina statybos ar civilinės inžinerijos procesų priežiūrą.

Jis gauna informaciją, ją skleidžia ir privalo imtis iniciatyvos perspėti visus darbuotojus, iškilus prevencijos problemai.

Šis organizatoriaus vaidmuo yra dar svarbesnis didelės apimties veiklos procesuose – šiuo atveju koordinatoriui tenka įmonių saugos, sveikatos ir darbo sąlygų komiteto (įSSDSK), tikros konsultacinės in-stitucijos, kurios funkcionavimą jis užtikrina, pirmininko atsakomybė.

II. STATYBŲ KOORDINATORIAUS PASKYRIMASKoordinatorių skiria pagrindinis darbo vadovas aiškiai apibrėžtomis

aplinkybėmis – jei bent dvi įmonės, nepriklausomi darbininkai arba subrangovai, kviečiamos dalyvauti statybose ar civilinės inžinerijos darbuose ir jei jų dalyvavimas kelia riziką, susijusią su bendru darbu.

KOKIOMIS APLINKYBĖMIS SKIRIAMAS KOORDINATORIUS?

1993 m. gruodžio 31 d. išleistame įstatyme numatyta, jog privaloma skirti koordinatorių, jei, remiantis preliminaria rizikos analize, kurią at-lieka pagrindinis darbo vadovas, įvykdomos šios trys sąlygos.

Mažiausiai dvi įmonės dalyvauja statybose ar civilinės inžinerijos darbuose ir jų dalyvavimas, vienalaikis ir nuoseklus, kelia riziką, susijusią su bendru darbu.

Visuose statybų ar civilinės inžinerijos darbuose, kur reikalingas vienalaikis ar nuoseklus bent dviejų įmonių nepriklausomų darbininkų arba subrangovų, dalyvavimas, būtina organizuoti darbininkų sau-

9

gos ir sveikatos priežiūros koordinaciją. Kita vertus, ši išlyga nesaisto paprastųjų tiekėjų.

Dviejų įmonių sambūvis vienoje vietoje yra reikalinga, tačiau nepa-kankama koordinatoriaus paskyrimo sąlyga – iš tiesų būtina įvertinti su bendru darbu susijusią riziką.

Statybos aikštelėje vykdomi darbai yra apriboti erdvėje ir laike

Laikini ar kilnojami statybų ar civilinės inžinerijos darbai yra siejami su koordinacija. Kitaip tariant, tai liečia „bet kurią vietą kurioje vykdomi statybų ar civilinės inžinerijos darbai siekiant įgyvendinti tą patį tikslą, ir kurioje egzistuoja su bendru darbu susijusi rizika.”

Net jei su bendru darbu susijusi rizika iš tiesų liečia statybų projektą ir vykdymą, koordinacija yra neatsiejama ir nuo vėlesnės šio pastato priežiūros.

Tuo atveju procesas suskaidomas į du etapus: darbo koncepcija, apimanti visus paruošiamuosius darbus, ir vykdymas, žymintis darbų pradžią.

Numatytieji veiksmai yra susiję su esminiais elementais

Koordinacija orientuojama į vadinamuosius „struktūrinius” darbus, t. y. tokius, kurie yra susiję su esminiais struktūriniais elementais, taip pat ir tokius kaip žemės, griovimo, naujo išplėtimo ar stambūs per-tvarkymo darbai.

Taigi paprastiesiems priežiūros darbams koordinavimas netaiko-mas.

Vis dėlto eksploatuojamose aikštelėse atliekami veiksmai, kuriems taikomas 1992 m. vasario 20 d. dekretas, kuriuo numatoma, kad bendrąjį koordinavimą skiria įmonės naudotojos vadovas, nėra susiję su saugos ir sveikatos priežiūros (SSP) koordinatoriaus skyrimu.

Akivaizdu, jog praktiškai turimi omenyje tie veiksmai ar darbai, ku-riems svarbiausia yra iš eksploatacijos išplaukianti rizika, o iš bend-

10

radarbiavimo visuomeninių statybų darbuose (VSD) kylanti rizika yra antraeilė.

Šios specifinės sąlygos netaikomos atskiroms ir savarankiškoms statyboms.

KAS SKIRIA KOORDINATORIŲ?Pagrindinis darbo vadovas...

Pagrindinis darbo vadovas gali skirti koordinatorių kiekvienam statybos darbų etapui atskirai (koncepcijos koordinatorių ir vykdymo koordinatorių) arba vieną koordinatorių visam statybų koordinavimo projektui.

Vadovas skiria 1 – 2 arba 3 lygio koordinatorių, atsižvelgdamas į koordinuojamų darbų kategoriją (žr. tolesnę lentelę).

... arba įgaliotasis darbo vadovas

Darbams, kuriuos atlieka 5 tūkst. žmonių bendrija ar bendrijų grupės, pagrindinis darbo vadovas gali skirti įgaliotąjį darbo vadovą, kuris savo ruožtu skirtų koordinatorių.

��

Trys koordinatoriaus lygiai trims darbų kategorijoms

Ribos Koordinato-riaus lygis

�kategorijos

darbai

Apimtis: > 10 tūkst. val/dienai* (80 tūkst. valandų).

Bent 10 statybos arba 5 civilinės inžinerijos įmonių dalyvavimas. Tokia darbų apimtis

įpareigoja sukurti visoms įmonėms bendrą saugos ir darbo sąlygų komitetą.

Sąmata: > 3,9 mln. eurų, įskaitant visus mokesčius.**

l

2kategorijos

darbai

Apimtis: nuo 500 (4 tūkst. valandų) iki 10 tūkst. val/dienai*.Trukmė: > 30 d.

Tokią darbų apimtį saisto išankstinė deklara-cija.

Sąmata: nuo 310 tūkst. iki 3,9 mln. eurų, įskaitant visus mokesčius.**

I arba II

3kategorijos

darbai

Darbai, nulemiantys ypatingas rizikos rūšis, nurodomas sąraše, kuris tvirtinamas pot-varkiu, ir įpareigojantys sudaryti bendrąjį

supaprastintą koordinacijos planą, taip pat darbai, nepriklausantys 1 ir 2 kategorijai

(apimtis: < 500 val/dienai*). Sąmata: < 310 tūkst. eurų, įskaitant visus mokesčius.**

I, II arba III

* Val/dienai (Valandos per dieną): vertė, naudojama darbų kategorijoms nustatyti, kurią sudaro kiekvieną dieną dirbančių darbininkų skaičius (skaičiuojant po 8 val. per dieną) per visą statybų laikotarpį. Pavyzdžiui, vienam 4 mėn. trukmės darbui samdoma 10 darbininkų. Jų skaičius dauginamas iš darbo dienų skaičiaus: 10x22,5 (darbo dienų skaičius) x 4 (mėnesių skaičius).

** Darbų kaštai pateikiami tik informaciniais tikslais: įvertinimas pagrįstas apyvarta, kurią generuoja darbo statybose valanda (nuo 30 iki 76 eurų be mokesčių, išskyrus honorarus ir žemės mokesčius).

12

KĄ GALIMA SKIRTI į ŠIAS PAREIGAS?Fizinį asmenį – nepriklausomą ar įmonės samdomą

darbuotoją arba moralųjį asmenį...

Pareigūnai arba valstybės įgalioti valdžios institucijų, teritoriniai ir sveikatos apsaugos tarnautojai taip pat gali būti skiriami koordina-toriais.

Jei kalbama apie moralųjį asmenį2 (visuomenėje ir pan.), jis turi galėti į koordinatoriaus pareigas paskirti kompetentingą fizinį asmenį, kad būtų užtikrinamas koordinavimas.

... kuris turi reikalingos kompetencijos atitinkančios koordinuojamųjų darbų svarbą...

Asmuo, paskirtas į koordinatoriaus pareigas, turi motyvuoti profesinę patirtį ir specifinį apmokymą, kuris atitiktų koordinuojamųjų darbų kategoriją(žr. III skyrių „Statybų koordinatoriaus mokymas”).

► Koordinatoriams (darbo ar pagrindinės įmonės vadovams), kurie dirba privačiam asmeniui, netaikomos šios profesinės patirties ir apmokymo sąlygos.

... kuris pateiktų savo kompetencijos įvertinimo pažymėjimą

Tokios kompetencijos įvertinimo pažymėjimas kartais suteikia koor-dinatoriui galimybę motyvuoti reikalaujamą profesinę patirtį ir specia-liai pritaikytą mokymą.

Mokymų pabaigoje, po kompetencijos patikrinimo, atitinkama in-stitucija suteikia šį pažymėjimą.

2 Moralusis asmuo (personne morale) – Prancūzijos teisinėje sistemoje juridinis sub-jektas, turintis juridinio asmens savybių bei, remiantis kai kuriomis iš jų, tapatinamas ir su fiziniu asmeniu. Bendroji moraliojo asmens steigtis yra pagrįsta fizinių asmenų susitelkimu bendram tikslui (vert. past.)

13

Verta žinoti:

► Techninio kontrolieriaus pareigybė, numatyta statybos ir būsto kodekso L. 111-23 straipsnyje, negali būti jungiama su koordinato-riaus pareigybe ir priskirta vykdyti tam pačiam fiziniam asmeniui to paties darbo ribose.

Tačiau moralusis asmuo gali tam pačiam darbui paskirti vieną samdomą darbuotoją koordinatoriumi ir kitą – techniniu kontrolieriumi.

Pagaliau statybų ar civilinės inžinerijos darbų, kurių sąmata viršija 760 tūkst. eurų, koordinatoriui, kaip fiziniam asmeniui, to paties darbo ribose negali būti skiriamos kitos pareigos, išskyrus atvejį, kai darbus atlieka mažiausiai 5 tūkst. žmonių bendrija ar bendrijų grupės. Tokiu atveju pagrindinių prevencijos principų įgyvendinimas yra patikimas pagrindinio darbo vadovo įgaliotam darbo vadovui.

Verta žinoti:

► Ši išlyga taikoma tiems statybų ir civilinės inžinerijos darbams, kurių koncepcijos, tyrimo ir parengiamasis etapas prasidėjo po 2003 metų spalio 1 dienos.

KADA SKIRIAMAS KOORDINATORIUS? Kaip įmanoma anksčiau

Nepaisant to, kokie darbai numatomi, koordinatorius turi būti skiriamas pačioje preliminaraus projekto (ar jo atitikmens, jei dar-bams netaikomi tokie dideli pasirengimo kriterijai) parengimo etapo pradžioje, kad jis galėtų pateikti savo nuomonę apie šį dokumentą, kai privačiosios teisės specialistai imsis veiksmų.

Jei pagrindinis darbo vadovas darbų vykdymo ir projekto koncepci-jos, tyrimo bei parengimo etapui skiria skirtingus koordinatorius, jie turi būti paskirti vėliausiai prieš įmonių konsultavimosi etapo pradžią.

14

III. STATYBŲ KOORDINATORIAUS MOKYMASKoordinatoriumi paskirtas asmuo turi motyvuoti profesinę patirtį ir

specifinį apmokymą, kuris atitiktų koordinuojamųjų darbų kategoriją.

Nuolatos atnaujinamas koordinatorių mokymas gali įgauti tęstinės arba integruotais moduliais organizuojamos 6 mėnesių trukmės stažuotės pavidalą.

Tik šios institucijos gali užtikrinti koordinatorių mokymą:

• Profesinė statybų ir viešųjų darbų prevencijos organizacija.

• Socialinės saugos organizacijos, kompetentingos profesinės rizikos prevencijos srityje.

• Specialiai valstybės patvirtintos organizacijos.

Be mokymo, šios institucijos atlieka dar dvi labai svarbias funkcijas:

• Koordinatoriaus, kuris pageidauja įgyti apmokymą, profesinės patirties patikrinimas.

• Individualios koordinatoriaus kompetencijos pripažinimas speci-finio mokymo pabaigoje.

15

KOKIA TURI BŪTI PROFESINĖ PATIRTIS?

Koordinatorius turi motyvuoti profesinę patirtį, kurios trukmė ir tu-rinys priklauso nuo atliekamų darbų pobūdžio.Koordinatoriaus

lygisProfesinė patirtis

I ir II • 5 metai architektūros, inžinerijos ar vadovavimo dar-bams srityje (koncepcijos etape)• 5 metai bendrosios darbų kontrolės (vykdymo kontrolės, valdymo ar vadovavimo), vadovavimo staty-boms srityje arba techninio koordinatoriaus pareigose (vykdymo etape)

III • Mažiausiai 3 metai architektūros, inžinerijos ar vadovavimo darbams, bendrosios darbų kontrolės, vadovavimo statyboms srityje arba koordinato-riaus ar saugos darbuotojo pareigose

Pagrindinis darbo vadovas turi galėti motyvuoti šiuos paskirtojo koordinatoriaus įgūdžius.

16

KOKIOMIS APLINKYBĖMIS ATLIEKAMAS PRADINIS MOKYMAS IR PATIRTIES ATNAUJINIMO STAŽUOTĖS?

Trukmė

Be profesinės patirties, koordinatorius turi gauti periodiškai atnaujinamą specifinį mokymą, kad galėtų atlikti savo užduotis.

Šis apmokymas gali būti organizuojamas kaip tęstinės stažuotės arba kaip integruojami, daugiausia 6 mėnesių trukmės moduliai.

Koordinato-riaus lygis

Mokymas (patirties atnaujinimo stažuotės)

I 15 veiksmingo mokymo dienų*.Vėliau 5 dienų trukmės patirties atnaujinimas kas penkerius metus**.

II 2 mokymo dienų*.Vėliau 5 dienų trukmės patirties atnaujinimas kas penkerius metus**.

III 5 mokymo dienos*.Vėliau 3 dienų trukmės patirties atnaujinimas kas penkerius metus**.Koordinatoriai, gavę kompetencijos įvertinimo pažymėjimus iki 2003 m. kovo 8 d., turi išklausyti 5 dienų mokymo atnaujinimą pagal bendrojo supaprastinto saugos ir sveika-tos priežiūros koordinacijos plano redakciją.

* Gavusių kompetencijos įvertinimo pažymėjimus iki 2003 m. kovo 8 d. ir išklausiusių trumpesnį mokymo kursą koordinatorių pradinis mokymas užskaitomas iki patirties atnaujinimo.

** Kursas, kurį privaloma išklausyti per kalendorinius metus, skaičiuojant nuo paskuti-nio įgūdžių įvertinimo pažymėjimo. Nesant galimybės pateikti tokio mokymo įrodymų, koordinatoriaus įgūdžių įvertinimo pažymėjimas užskaitomas daugiausia 18 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2003 m. sausio 26 d., jei tik jis įrodo, kad yra įtrauktas į mokymo kursus.

17

Mokymo turinys

III lygio koordinatorių mokymo objektas:

• Paprastųjų įformintų projektų koncepcijos įvaldymas – turimi omenyje privačių arba mažų daugiabučių namų, mažų pramoninių ar žemės ūkio pastatų statybos ar įrengimo projektai, taip pat pa-prastieji civilinės inžinerijos darbai.

• Bendrojo supaprastinto saugos ir sveikatos priežiūros koordinaci-jos plano sudarymas, remiantis preliminaria rizikos analize.

• Dokumentų apie vėlesnę pastato priežiūrą rinkinio sudarymas.

• Darbų vykdymo etapo įvaldymas, įskaitant ir tuos darbus, kurie nenumatyti įformintame projekte, (remontas, einamoji priežiūra, įrengimas).

(žr. 1 KORTELĘ)

I ir II lygio mokymas ir jo atnaujinimas atitinka koncepcijos koordi-natoriaus ir darbų vykdymo koordinatoriaus apmokymą.

Mokymo atnaujinimo organizavimas ir turinys

Mokymo atnaujinimo stažuotės organizuojamos kiekvienam kom-petencijos lygiui atskirai.

Į šias stažuotes būtinai įeina modulis, skirtas preliminariai rizikos rūšių, kurios valdomos pasirengimo ir pastato projekto sudarymo etape, analizei. Tikslas – suteikti koordinatoriui galimybę, remiantis šio dalyko tyrinėjimais, suvokti numatomus atvejus, tuo pačiu metu taikomus ir statybų etapui, ir vėlesnei pastato priežiūrai.

(žr. 1 KORTELĘ)

Lygiai taip pat traktuojama ir su sveikata susijusios rizikos, ypač tos, kuri yra aktualiausia VSD statybose, prevencija:

18

• Cheminė rizika, ypač ta, kuri yra susijusi su kancerogenų, mutagenų ir toksinių medžiagų poveikiu bei reprodukcija (asbesto, medžio dulkių įkvėpimas, švino poveikis ir pan.).

• Rizika, susijusi su biologinių patogeninių reagentų, ypač tų, kurie gali sukelti legioneliozę, poveikiu.

Verta žinoti:

► Jei koordinatorius eina pareigas laikinai, jo pradinis apmoky-mas užskaitomas daugiausia 18 mėnesių laikotarpiui.

KUR KREIPTIS DĖL MOKYMO?Koordinatoriaus mokymą gali užtikrinti trijų kategorijų institucijos,

suteikiančios skirtingą apmokymą. Profesinė statybų ir viešųjų darbų prevencijos organizacija (OPPBTP).

OPPBTP3, specializacijos institucija, informuoja ir konsultuoja pre-vencijos klausimais bei dalyvauja ruošiant įmonių narių samdomus saugos specialistus.

Verta žinoti:

► OPPBTP ar INRS (Nacionalinio tyrimų ir saugos instituto) da-lyvavimo, atliekant mokymą ar patirties atnaujinimo stažuotes, sąlygas reglamentuoja konvencija tarp šių organizacijų ir organizacijų, aprobuotų remiantis konvencijos pavyzdžiu, pat-virtintu atsakingojo darbo ministro.

Socialinės saugos organizacijos, kompetentingos rizikos prevenci-jos srityje.

Socialinės saugos organizacijos, kompetentingos profesinės rizikos prevencijos srityje, – tai Nacionalinis tyrimų ir saugos institutas (INRS) ir Regioninių ligonių kasų (CRAM) prevencijos skyriai.

3 Suderinamumo sumetimais čia ir toliau nurodomos originalios valstybinių institucijų santrumpos (vert. past.).

19

Mokymo institucijos, preliminariai patvirtintos atsakingųjų darbo ir žemės ūkio ministrų.

Tik tos institucijos, kurių patvirtinimas galioja, gali užtikrinti pradinį mokymą ar mokymo atnaujinimą.

Verta žinoti:

► Patvirtinimas gali būti bet kada atšauktas, jei organizacija ne-atitinka galiojančiuose reglamentuose numatytų sąlygų arba neat-lieka savo funkcijos. Taip užtikrinama nuolatinė kontrolė, atliekama valdžios institucijų. Prieš priimant sprendimą atšaukti patvirtinimą, mokymo institucija kviečiama pateikti savo pastabas.

KOKIA KOMPETENCIJA TURI PASIŽYMĖTI KOORDINATORIŲ MOKYMO INSTITUCIJA?

Mažiausias kompetencijos lygmuo

Koordinatorių mokymo institucija turi motyvuoti bent jau tą patį kompetencijos lygį, kuri reikalaujama iš pačių koordinatorių. Ši sąlyga nebūtina, jei mokymo įstaiga yra prevencijos organizacijų (pvz., OPPBTP ar INRS) kvalifikuoto personalo dalis.

Specifinis mokymas

Mokymo įstaiga privalo pati būti gavusi paruošimą OPPBTP arba INRS. Šis mokymas įstaigai suteikia galimybę patikrinti įgūdžius stažuotės pabaigoje ir išduoti atitinkamą kompetencijos įvertinimo pažymėjimą.

Verta žinoti:

► Jei turimos omenyje specifinės kompetencijos reikalaujančios sritys (ypač teisė, komunikacija ir pan.), mokymo institucijos turi pakviesti kitus atitinkamai kvalifikuotus asmenis su išlyga, kad jiems paskirstytų valandų kiekis neviršytų viso mokymo ciklo valandų kieko dalies.

20

KUR KREIPTIS, JEI ATSISAKOMA SUTEIKTI MOKYMĄ?

Visi pageidaujantys įgyti koordinatoriaus apmokymą turi kreiptis į vieną iš mokymo institucijų, turinčių teisę atlikti šią funkciją.

Priėmimas

Priėmimas skelbiamas mokymo institucijai patikrinus reikalaujamos būsimojo stažuotojo profesinės patirties sąlygas. Šis patikrinimas at-liekamas atsižvelgiant į visas priemones: pažymėjimą, diplomus, gy-venimo aprašymą (CV) ir pan.

Atsisakymas suteikti mokymą turi būti motyvuotas

Mokymo institucija, kuri po profesinės patirties sąlygų patikrinimo atsisako priimti stažuotoją, privalo šį sprendimą motyvuoti (pvz., nepa-kankama profesinė patirtis, trūksta pateisinamųjų dokumentų ir t. t.).

Skundas

Asmuo, kurį atsisakyta priimti į stažuotę, gali šioms instancijoms pateikti skundą registruotame laiške su kvitu:

• Regioniniam darbo, įdarbinimo ir profesinio parengimo reikalų viršininkui;

• Darbo reguliavimo kontrolės pareigūnui, atsakingam už veiklos sritis, kurios yra susijusios su transporto ir žemės ūkio ministrų tar-pusavio kompetencija darbo reguliavimo kontrolės srityje.

IV. STATYBŲ KOORDINATORIAUS FUNKCIJOSŠiame skyriuje nagrinėjami pagrindiniai prevencijos principai, taiko-

mi renkantis architektūrinius bei techninius sprendimus ir organizuo-jant statybų darbus iš įvairių darbų arba vienalaikio ar nuoseklaus darbo etapų planavimo ir šių etapų trukmės numatymo bei vėlesnės

21

pastato priežiūros perspektyvos.

Koordinatorius atlieka savo funkciją kartu su kitais asmenimis, ku-rie dalyvauja statybų ar civilinės inžinerijos darbuose.

Statybų ir civilinės inžinerijos darbuose pagrindinį darbo vadovą, darbo vadovą, dalyvaujančias įmones, nepriklausomus darbininkus, taip pat ir koordinatorius, saisto sveikatos priežiūros ir saugos reika-lavimai (žr. 10 kortelę „Pagrindiniai reikalavimai statybų ar civilinės inžinerijos darbų dalyviams”).

į KOKIUS PAGRINDINIUS PREVENCIJOS PRINCIPUS TURI ATSIŽVELGTI KOORDINATORIUS?

Koordinatorius prižiūri pagrindinių prevencijos principų įgyvendinimą ir pastato projekto koncepcijas tyrimo bei parengiamuoju etapu ir darbo vykdymo etape.

Pagrindiniai įgyvendintini prevencijos principai

• Išvengti rizikos.

Pavyzdžiui, pasiūlyti techninių sprendimų, kurie leistų užkirsti kelią rizikai arba ją suvaldyti, išvengti rizikos naudojant pastatą ateityje, įskaitant jo eksploataciją ir eksploatacinę priežiūrą.

• Įvertinti riziką, kurios neįmanoma išvengti.

Sudaryti tokių rizikos rūšių sąrašą, atsižvelgti į jų egzistavimą koncepcijos etapu, įvertinti jų pavojingumą ir pasiūlyti prevencijos sprendimus.

• Įveikti riziką ten, kur ji kyla.

Pavyzdžiui, norint užkirsti kelią kritimo rizikai aukštai vykdomų darbų metu, pasiūlyti atitinkamų į darbą integruotų įrenginių.

• Atsižvelgti į technikos išsivystymo lygį.

22

• Keisti tai, kas pavojinga, tuo, kas nepavojinga arba mažiau pavo-jinga.

Pasiūlyti technikos ar produktų, kurie pateikia kaip įmanoma mažesnį pavojingumo laipsnį.

• Planuoti prevenciją į bendrą visumą sujungiant techniką, darbo organizavimą, socialinius santykius ir aplinkos veiksnių įtaką.

Integruoti prevenciją į visas sritis, aprašant veiksmus ir priemo-nes bei nurodant dalyvius. Suderinti šią integraciją bendrajame sau-gos ir sveikatos priežiūros koordinacijos plane. Patikrinti, kad darbų pradžios terminai būtų suderinti su nepriekaištingu prevencijos įgyvendinimu. Iš naujo įvertinti vienalaikių ar nuoseklių darbo etapų trukmę ir palengvinti vėlesnę pastato priežiūrą.

• Pasiūlyti kolektyvinės saugos priemonių, kaip aukštesnių už asmeninės saugos priemones.

Bendradarbiaujant įvairiems dalyviams, ištirti bendrosios kolektyvinės saugos priemonių pritaikymą darbe.

Įgaliojimų panaudojimas 5 tūkst. žmonių bendrijose ar bendrijų grupėse

Bendrųjų prevencijos principų įgyvendinimą galima pavesti dar-bo vadovui, jei kalbama apie statybų ar civilinės inžinerijos darbus, vykdomus bent 5 tūkst. žmonių bendrijose ar bendrijų grupėse. Šiuo atveju būtent pagrindinio darbo vadovo įgaliotas darbo vadovas turi prižiūrėti šių principų taikymą.

23

KOKIOS YRA KOORDINATORIAUS FUNKCIJOS PASTATO KONCEPCIJOS ETAPE?

Bendrosios funkcijos, taikomos visoms darbų kategorijoms

1, 2 ar 3 kategorijos darbų projekto koncepcijos, tyrimo bei parengi-mo metu koordinatorius privalo:

• Apibrėžti priklausomybę, susijusią su kolektyvinės saugos priemonių, skirtų kėlimo įrenginiams, laikinoms prieigoms ir svarbiau-sioms instaliacijoms, ypač elektros, įdiegimu ir naudojimu, taip pat pažymėti atitinkamuose dokumentuose jų pasiskirstymą tarp įvairių darbo grupių ar darbininkų, kurie dalyvaus statybų darbuose.

• Dalyvauti susirinkimuose, kuriuose svarstomos išankstinių projektų koncepcijos ir projektų analizė bei planuojami darbai. Koordinatorius yra susijęs su visais koncepcijos etapais, gali dalyvauti visuose su-sirinkimuose ir turi prieigą prie visų tyrimų, kuriems vadovauja darbo vadovas.

• Pradėti ir prižiūrėti registracijos žumalą (žr. 2 KORTELĘ).

• Sudaryti dokumentų apie vėlesnę pastato priežiūrą rinkinį (DVPPR).

• Dalyvauti nagrinėjant pasiūlymus pasirengimo statyboms etape (žr. 7 KORTELĘ).

• Užtikrinti instrukcijų ir pirmiau minėtų dokumentų perdavimą vykdymo koordinatoriui (jei yra paskirtas kitas), įskaitan registracijos žurnalą.

Specifinės funkcijos, taikomos 1 ir 2 kategorijų darbams

1 ir 2 kategorijų darbuose prie šių užduočių prijungiamas ir ben-drojo saugos ir sveikatos priežiūros koordinacijos plano (BSSPKP) sudarymas.

24

Nuo pat koncepcijos etapo pradžios koordinatoriaus rengiamas BSSPKP yra dokumentų, kuriuos pagrindinis darbo vadovas per-duoda rangovams po kvietimo pateikti siūlymus, dalis. Šis planas apima būtent koordinatoriaus nurodytas koordinavimo priemones (žr. 3 KORTELĘ). BSSPKP yra reikalingas koordinatoriui kaip gairės at-skiriems, rangovų pateiktiems saugos ir sveikatos priežiūros planams suderinti.

Pagaliau įmonių saugos, sveikatos ir darbo sąlygų komiteto (ĮSSDSK) reglamentuotą projektą rengia koncepcijos koordinatorius ir prideda jį prie dokumentų rinkinio, skirto įmoniųkonsultacijoms (žr. 8 KORTELĘ).

3 kategorijos darbams taikomos funkcijos, įskaitant darbus, susijusius su ypatinga rizika

Kalbant apie 3 kategorijos darbus, kur vykdomi vienas ar daugiau su ypatinga rizika susijusių darbų, nurodytų potvarkiu patvirtintame sąraše koordinatorius turi raštu parengti bendrąjį saugos ir sveikatos priežiūros koordinacijos planą (BSSPKP). Tai yra bendrasis supa-prastintas planas, palyginti su tuo, kuris reikalaujamas 1 ir 2 kategorijų veiksmams.

Planą reikia parengti iki įmonių konsultacijų etapo, kad būtų aps-varstytos tinkamos rizikos, kurios kyla iš šių darbų ir kitos statybų veiklos ar darbų sekos abipusio poveikio, prevencijos priemonės, kai dalyvavimas darbuose po plano parengimo palieka konkrečių sąraše nurodytų rizikos rūšių egzistavimo galimybę. (žr. 11 ir 5 KORTELES).

25

KOKIOS YRA KOORDINATORIAUS FUNKCIJOS DARBO VYKDYMO ETAPE?

Bendrosios funkcijos, taikomos visoms darbų kategorijoms

1, 2 ir 3 kategorijos darbų vykdymo metu koordinatorius privalo:

• Organizuoti skirtingų įmonių (įskaitant ir subrangovus), kurios statybose veikia kartu arba atskirai, vienalaikių ar nuoseklių veiksmų koordinavimą, jų bendrą naudojimąsi instaliacijomis ir įranga, vertikalų bei horizontalų judėjimą, keitimąsi tarpusavyje informacija ir saugos bei sveikatos priežiūros taisyklėmis.

• Atlikti bendrąjį kiekvienos įmonės, įskaitant ir subrangovus, patikrinimą (iki joms dalyvaujant darbuose), kurio metu turi būti ypač aiškiai nurodytos taisyklės, kurių būtina laikytis ar kurias reikia per-duoti, atitinkamai pagal darbų, kuriems taikomas patikrinimas, cha-rakteristikas, taip pat su sauga ir sveikata susiję atskiri pastebėjimai, taikomi visiems darbams.

Šis bendrasis patikrinimas atliekamas prieš atskiro saugos ir sveika-tos priežiūros plano (ASSPP) sudarymą, kai įmonė yra įpareigota jį redaguoti. (žr. 4 KORTELĘ).

Taigi koordinatorius privalo:

• Pasitikti įmones ir drauge aplankyti statybų aikštelę.

• Nuolatos atnaujinti koordinavimo registracijos žurnalą.

• Prižiūrėti tinkamą nurodytų koordinavimo priemonių ir įvairių dar-bo procedūrų taikymą.

• Pildyti (kiek tai reikalinga) dokumentų apie vėlesnę pastato priežiūrą rinkinį.

• Turėti omenyje interferenciją su vietovės, kurioje ar šalia kurios įrengta statybų aikštelė, eksploatacijos veikla.

• Tinkamai prižiūrėti, kad į statybų aikštelę galėtų patekti tik as-menys su leidimais.

26

Specifinės funkcijos pagal darbų kategorijas

1 ir 2 kategorijų darbams priklauso šios funkcijos:

• Atskirų saugos ir sveikatos priežiūros planų, kuriuos sudaro įmonės, derinimas.

• Bendrojo saugos ir sveikatos priežiūros koordinacijos plano at-naujinimas ir pritaikymas.

Be to, koordinatorius prižiūri šio plano taikymą.

1 darbų kategorija: būtina sudaryti įmonių saugos, sveikatos ir darbo sąlygų komitetą (ĮSSDSK), vadovaujamą vykdymo koordinato-riaus. (žr. 8 KORTELĘ).

3 darbų kategorija: koordinatorius turi surašyti bendrąjį supaprastintą koordinacijos planą, jei prasidėjus darbams turi informacijos apie vieną ar kelis darbus, keliančius ypatingą riziką, nurodytą potvarkiu patvirtintame sąraše. Tokiu atveju planas keičiamas prieš tęsiant bet kokius darbus.

Priklausomybė, kylanti dėl šio plano laikymosi, yra nustatoma pa-gal įvairiose su įmonėmis, kurios yra atsakingos už darbų vykdymą, pasirašytose sutartyse numatytas sąlygas.

KOKIOS BŪNA YPATINGOS FUNKCIJOS KELIŲ PAGRINDINIŲ DARBO VADOVŲ VADOVAUJAMŲ DARBŲ

TOJE PAČIOJE VIETOVĖJE INTERFERENCIJOS ATVEJU?

Susitarimas keliais lygiais

Jei toje pačioje vietovėje vienu metu keliems darbams vadovauja keli pagrindiniai darbo vadovai, jie yra įpareigoti susitarti tarpusavyje, kad užkirstų kelią rizikai, kylančiai iš įvairaus pobūdžio dalyvavimo darbuose.

Jei toje pačioje vietovėje dirba ir keli koordinatoriai, jie privalo:

27

• Įtraukti numatytą strategiją ir priemones įkoordinavimo registraci-jos žurnalą;

• Prireikus papildyti bendrąjį saugos ir sveikatos priežiūros koordi-nacijos planą;

• Prižiūrėti ASSPP derinimą.

Tai turi būti atliekama susitarus su pagrindiniu darbo vadovu ar va-dovais.

KOKIAS PRIEMONES TURI KOORDINATORIUS?

Registracijos žurnalas – informacinė koordinavimo priemonė

Registracijos žurnalas – tai tikras koordinacijos valdymo skydas, pirmasis dokumentas, kurį koordinatorius turi sudaryti dar koncepci-jos etape, kitaip tariant, tuojau po koordinavimo sutarties pasirašymo su pagrindiniu darbo vadovu.

Koordinatorius užveda ir pildo koordinavimo registracijos žurnalą, kuris tiksliai atspindi statybų gyvavimą saugos požiūriu. Jame fiksuo-jami visi svarbūs statybų aikštelės įvykiai ir priemonės, kurių imtasi saugai užtikrinti ir sutiktoms kliūtims pašalinti. (žr. 2 KORTELĘ).

Koordinatorius yra sutrumpintų ir galutinių išankstinių darbų projektų adresatas, dalyvaujantis taip pat ir jų rengimo procese. Jis raštu pateikia savo požiūrį į šiuos projektus, įtraukdamas jį ir į regis-tracijos žurnalą. Be to, jis išdėsto savo požiūrį į darbų dienotvarkę irgali pasiūlyti ją keisti. Galimus prieštaravimus koordinatorius pažymi registracijos žurnale.

Registracijos žurnalas yra prieštaringas dokumentas – visos koordi-natoriaus atliekamos kontrolės, stebėjimai, nuomonės ar pranešimai, adresuoti statybų dalyviui, turi būti datuojami, patvirtinami suin-teresuoto asmens parašu ir lydimi raštiško atsakymo.

28

Jei suinteresuotas asmuo nusprendžia į tai neatsižvelgti, jis privalo:

• Pateikti bent lygiaverčių sprendimų, susijusių su sveikata ir sauga,

• arba motyvuoti savo sprendimą.

Jei yra paskirti du koordinatoriai (vienas darbų koncepcijos, o kitas - vykdymo etapui), instrukcijų perdavimo protokolas turi būti pridėtas prie registracijos žurnalo.

Dokumentų apie vėlesnę pastato priežiūrą rinkinys – pastato priežiūros vadovas

Dokumentų apie vėlesnę pastato priežiūrą rinkinys (DVPPR), kurį koordinatorius rengia nuo pat koncepcijos etapo, yra tarsi pastato „naudotojo vadovas” po statybų, kad ir kokia būtų atliekamų darbų svarba.

Iš tiesų koordinatorius numato ir prižiūri saugos sąlygas tų asmenų, kurie turės užtikrinti priežiūrą, atlikdami darbus, paprastai numatomus pastato gerai būklei išlaikyti.

DVPPR sujungia dokumentus, kuriuos priežiūros personalui bus lengva surasti ir naudoti. Tai yra visų planų, pastabų aprašų, susijusių su konstrukcija ir elementais, kurie suteikia galimybę eksploatuoti pastatą, rinkinys (pvz., pritvirtinimo vieta, privažiavimo kelias ir pan.).

Bendrasis saugos ir sveikatos priežiūros koordinacijos planas – konkretaus koordinacijos taikymo žinynas

Koordinatorius sudaro bendrąjį saugos ir sveikatos priežiūros koordinacijos planą (BSSPKP), kai preliminariai paskelbiama darbų seka.

Jei kalbama apie 3 kategorijos darbus, susijusius su ypatinga rizika, koordinatorius turi surašyti bendrąjį supaprastintą saugos ir sveikatos priežiūros koordinacijos planą.Bendrasis planas yra svarbi dokumentų rinkinio, skirto įmonių ar

29

nepriklausomų darbininkų konsultacijoms, dalis. (žr. 2 KORTELĘ). Šį planą, sudarytą prieš pradedant darbus, sudaro nuostatos, kuriomis remdamasis koordinatorius gali organizuoti ir planuoti darbus. Jo turi-nys padeda įmonėms sudaryti ASSPP. (žr. 11 ir 5 KORTELES).Vėliau koordinatorius papildo ir pritaiko BSSPKP, priklausomai nuo statybų eigos bei prižiūri atskirų saugos ir sveikatos priežiūros planų integravimą (žr. 4 ir 5 KORTELES).

Įmonių saugos, sveikatos ir darbo sąlygų komitetas – sudėtingų darbų derinimo priemonė

Už darbų vykdymo etapą atsakingas koordinatorius vadovauja įmonių saugos, sveikatos ir darbo sąlygų komitetui (ĮSSDSK) – ins-titucijai, kuri skirta 1 kategorijos darbų koordinavimui derinti – bei or-ganizuoja jo darbą.

Koordinatorius turi statybose paskelbti ir nuolatos atnaujinti komiteto narių sąrašą.

Komiteto nariai – pagrindinis darbo vadovas, darbo vadovas, ran-govai ir statybose samdomi darbuotojai.

Koordinatorius turi imtis iniciatyvos, kad pakviestų dalyvauti įmonių darbo medikai galėtų dalyvauti į SSDSK veikloje. (žr. 8 KORTELĘ)

V. STATYBŲ KOORDINATORIAUS STATUSASPagrindinio darbo vadovo skiriamas koordinatorius atlieka savo

funkcijas, aprašytas darbo sutartyje arba laikinojoje darbo sutartyje.

Todėl koordinatoriaus funkcija turi du skirtingus juridinius statusus:

• Samdomas koordinatorius jau yra saistomas darbo sutarties, pasirašytos su pagrindiniu darbo vadovu arba koordinatoriumi, paskirtu moraliuoju asmeniu.

• Koordinatorius, kaip laisvai samdomas nepriklausomas darbuoto-

30

jas, sudaro terminuotą darbo sutartį su pagrindiniu darbo vadovu.

Jei pagrindinis darbo vadovas koordinatoriumi skiria moralųjį asmenį, šis turi galėti į koordinatoriaus pareigas paskirti kompetentingą fizinį asmenį. Taigi darbo sutartis saisto koordinatorių, kuris yra iš esmės atsakingas už koordinavimą ir paskirtą moralųjį asmenį. Be to, terminuota darbo sutartis sudaroma tarp koordinatoriumi paskirto moraliojo asmens ir pagrindinio darbo vadovo.

Jei koordinatorius yra pareigūnas arba valstybės įgaliotas valdžios institucijos ar teritorinis tarnautojas, darbo sutartis yra atitinkamai pri-taikoma, kad būtų įmanoma ją perkelti į administracinę teisę.

Negali būti numatoma jokia koordinatoriaus pareigybės subranga.

KOKS YRA SAMDOMO KOORDINATORIAUS STATUSAS?Darbo sutartis

Koordinatorius gali būti saistomas terminuotos arba neterminuotos darbo sutarties, pasirašytos su pagrindiniu darbo vadovu arba paskir-tu moraliuoju asmeniu koordinavimui užtikrinti.

Norėdamas individualizuoti kiekvieną koordinavimo užduotį, darbdavys (pagrindinis darbo vadovas) turi sudaryti tokį raštišką dokumentą kaip pavedimas.

Atlyginimas

Atlikdamas koordinavimo užduotį, koordinatorius gauna savo dar-bo sutartyje numatytą atlyginimą. Todėl specialus atsiskaitymo lape-lis, susijęs su koordinavimo užduoties vykdymu, nereikalingas.

Mokymas

Samdomas koordinatorius gali būti mokomas darbdavio iniciatyva pagal bendrą įmonės darbuotojų mokymo planą. Tokiu būdu įgyjamas apmokymas implikuoja darbo sutarties vykdymo pokyčius:

31

• Mokymas yra neišvengiamai taikomas koordinatoriui, kuris negali jo atsisakyti.

• Stažuotėje praleistas laikas traktuojamas kaip atitinkamai apmoka-mas darbo laikas.

• Darbdavys įpareigojamas padengti su koordinatoriaus moky-mu susijusias išlaidas. Darbdavys finansuoja koordinatoriaus apmokymą lėšomis, skirtomis darbuotojų mokymo planui.

KOKS YRA LAISVAI SAMDOMO KOORDINATORIAUS STATUSAS?

Pavedimo sutartis

Jei koordinatorius yra laisvai samdomas arba nepriklausomas dar-buotojas, jis tiesiogiai su pagrindiniu darbo vadovu sudaro laikinąją darbo sutartį (arba darbo nuomos sutartį), dažnai vadinamą „pavedi-mo” arba „koordinavimo” sutartimi tiesiogiai su pagrindiniu darbo va-dovu.

Šią sutartį sudaro abipusiai įsipareigojimai, taikomi susitariančioms šalims. Koordinatorius įsipareigoja vykdyti savo koordinavimo parei-gas, o pagrindinis darbo vadovas – apmokėti koordinatoriaus darbą ir suteikti priemones užduočiai įvykdyti.Verta žinoti:

► Jei pagrindinis darbo vadovas, kuris koordinatoriui, kaip privačiosios teisės subjektui, patiki koordinavimą atstovauja viešosios teisės institucijai, tai nėra sutartis, sudaroma tarp pa-grindinio darbo vadovo ir koordinatoriaus, tačiau viešasis sandoris, paremtas bendrųjų administracinių straipsnių, taikomų intelektinėms paslaugoms, rinkiniu.

32

Atlyginimas

Laikinojoje sutartyje tiksliai nurodoma koordinatoriaus atlyginimo suma.

Šį pagrindinio darbo vadovo mokamą atlyginimą sudaro laikas, kurį koordinatorius praleidžia statybose, įmonių sutikimas, įprastiniai patikrinimai, dalyvavimas statybų susitikimuose ir, atsiradus reikalui, išlaidos, susijusios su darbu, įkuriant įmonių saugos, sveikatos ir dar-bo sąlygų komitetą (ĮSSDSK), ir ypač su sekretoriaus darbu.

Kalbant apie vykdymo koordinatoriaus atlyginimą, reikia turėti omenyje darbų svarbą, rizikos kilmę, koordinuojamų įmonių kiekį, įskaitant subrangovus ir nepriklausomus darbininkus.

Galima sumokėti atlyginimo priedus, jei jie aiškiai numatyti laikino-joje sutartyje.

Dalyvavimas profesinio paruošimo stažuotėse

Koordinatorius, kaip nepriklausomas darbuotojas, už dalyvavimą profesinio paruošimo stažuotėse perveda socialinio draudimo mokesčių ir valstybinių pašalpų daugiavaikėms šeimoms surinki-mo asociacijai (URSSAF) mažiausią 0,15 proc. sumą nuo ribinės kasmetinės mokesčių sumos už praėjusių metų (skaičiuojant nuo mokesčių surinkimo) socialinę apsaugą.

Institucija, kuri surenka pagrindines lėšas už mokymą, nuo ku-rio ji priklauso, finansuoja koordinatoriaus apmokymo projektą kaip kompensaciją. Be to, gali būti finansuojamas specifinis koordinato-riaus mokymas – kvalifikacijos kėlimas ar apmokymo atnaujinimas.

Socialinė apsauga

Laisvai samdomi darbuotojai ir nepriklausomi darbininkai nau-dojasi specialia socialinės apsaugos sistema, kuri apima sveikatos

33

ir motinystės draudimo, senatvės pensijų ir pašalpų daugiavaikėms šeimoms sritis.

KOKS YRA SUTARTIES ARBA PAVEDIMO TURINYS?

Privalomi punktai

Laikinąją darbo sutartį, sudarytą tarp koordinatoriaus ir pagrindinio darbo vadovo, ar raštišką dokumentą, kurį sudaro samdomo koordi-natoriaus darbdavys (pavedimą, pasiūlymą ar pan.) sudaro šie priva-lomi punktai:

• Koordinatorių (koncepcijos ir vykdymo koordinatoriaus), atsakingų už pavedamą atlikti užduotį (užduotis), pavardės bei pareigos ir galbūt pavaduotojai (darbams, kurių trukmė viršija 6 mėnesius).

• Koordinatoriui patikėta užduotis.

• Užduoties pradžios ir pabaigos datos.

• Vieta, kurioje įrengta statybųaikštelė.

• Papildoma praktinė informacija apie koordinatoriaus dalyvavimą projekto koncepcijos, tyrimo ir parengiamojo etapo susirinkimuose ir statybų susirinkimuose darbų vykdymo etape.

• Priemonės (ypač finansai), kurias pagrindinis darbo vadovas per-duoda koordinatoriaus dispozicijon.

• Galios, kurias pagrindinis darbo vadovas suteikia koordinatoriui kitų darbų dalyvių visumos atžvilgiu.

• Koordinatoriaus atlyginimas.

Neprivalomi punktai

Sutartyje gali būti įrašomi ir pasirinktiniai punktai.

Pateikiami pavyzdžiai:

34

Originalą atitinkanti ir patvirtinta registracijos žurnalo kopija įteikiama pagrindiniam darbo vadovui pastato priėmimo metu.

Atlyginimas už papildomas koordinatoriaus atliktas užduotis.

Dėmesio!

► Neįtraukiami tam tikri punktai, pvz., kuriuose nurodoma, kad koordinatorius prisiima atsakomybę už finansines pasekmes, susijusias su teismo sprendimu, kuris užtrauktų baudžiamąją atsakomybę pagrindiniam darbo vadovui.

VI. STATYBŲ KOORDINATORIAUS ATSAKOMYBĖS AMPLITUDĖ

Koordinatorius, statybų specialistas greta kitų profesionalų, prižiūri pagrindinių prevencijos principų laikymąsi.

Tačiau pagrindinis darbo vadovas, darbo vadovas ir, žvelgiant plačiau, darbuotojai taip pat privalo laikytis jiems taikomo reglamento, susijusio su higiena, sveikata ir sauga.

Koordinatorius nekeičia nei atsakomybės, kuri tenka kiekvienam statybos ir civilinės inžinerijos darbų dalyviui, rūšies, nei amplitudės.

Koordinatorius veikia būdamas tiesiogiai atsakingas pagrindiniam darbo vadovui.

Vis dėlto tam tikrose konkrečiose situacijose koordinatoriui gali būti užtraukta ir civilinė, ir baudžiamoji atsakomybė.

35

KOKIA YRA CIVILINĖ ATSAKOMYBĖ?

Koordinatoriaus civilinė atsakomybė priklauso nuo jo statuso – samdomas ar laisvai samdomas

Laisvai samdomas koordinatorius, arba nepriklausomas dar-buotojas, privalo atstatyti bet kokią savo ar ne savo valia kitiems padarytą žalą.

Taigi koordinatoriui gali būti užtraukta civilinė atsakomybė už asmeninį nusižengimą arba už aplaidumą vykdant savo funkcijas.

Iš šios žalos kylančias finansines pasekmes padengia civilinės atsakomybės draudimas, kurio sutartį koordinatorius sudaro su drau-dimo bendrove.

Verta žinoti:

► Valstybės taryba pateikė savo išvadą, kurioje pabrėžiama, jog statybų koordinatoriai nėra saistomi statybininkams taikomos dešimties metų atsakomybės prezumpcijos ir iš jos išplaukiančios draudimo atsakomybės (1998 m. birželio 16 d. išvada).

Samdomas koordinatorius yra juridiškai pavaldus savo darbdaviui koordinatoriaus užduoties vykdymo laikotarpiu.

Tik sunkus samdomo koordinatoriaus nusižengimas gali užtraukti civilinę atsakomybę ir būti darbdavio teisminio ieškinio prieš samdomą darbuotoją pagrindu

KOKIA YRA BAUDŽIAMOJI ATSAKOMYBĖ?

Baudžiamoji atsakomybė higienos ir saugos srityje gali kilti pritaikant Darbo ir Baudžiamąjį kodeksus

Atsakomybė koordinatoriui jo pareigų ribose negali būti užtraukiama Darbo kodekso pagrindu.

Įstatymų leidžiamasis organas nenumatė jokių specialių baudžia-

36

mųjų sankcijų, taikomų atliekančiam savo funkcijas koordinatoriui.

Pagrindiniam darbo vadovui tenka baudžiamoji atsakomybė už nusižengimus, susijusius su įsipareigojimu koordinuoti, kurie aprašyti Darbo kodekse.

Be to, jam gali būti užtraukiama atsakomybė, jei jis:

• Neatlieka preliminarios registracijos 1 ir 2 kategorijų darbams.

• Neskiria koordinatoriaus.

• Nesuteikia koordinatoriui galios ir būtinų priemonių savo užduotims atlikti.

• Skiria nekompetentingą koordinatorių (pvz., koordinatorius neturi profesinės patirties arba reikalaujamo apmokymo).

• Nepavedė sudaryti bendrojo saugos ir sveikatos priežiūros koor-dinacijos plano.

• Nepavedė sudaryti dokumentų apie vėlesnę pastato priežiūrą rinkinio.

Jei pagrindinis darbo vadovas neskiria koordinatoriaus, nesutei-kia jam galios ir būtinų priemonių savo užduotims atlikti, o skiria nepatyrusį arba negavusį atitinkamo apmokymo koordinatorių, jam skiriama 9 tūkst. eurų bauda. Recidyvo atveju jam skiriama 15 tūkst.eurų bauda ir vienerių metų laisvės atėmimo bausmė arba tik viena iš šių sankcijų.

Baudžiamoji atsakomybė koordinatoriui gali būti užtraukiama, taikant bendrąsias baudžiamojo kodekso nuostatas.

Jei kitam asmeniui iškyla tiesioginis mirties ar sužalojimo rizikos pavojus, šiam faktui taikomos baudžiamosios sankcijos net jei žala realiai nepatiriama.

Koordinatoriui, kuris dėl savo nerangumo, neišmanymo, nepa-stabumo, aplaidumo, saugos ar atsargumo įsipareigojimų aprašytų

37

įstatyme ar reglamentuose, nevykdymo sukelia kito asmens mirtį arba visišką nedarbingumą didesniam negu c mėnesių laikotarpiui, taiko-mos baudžiamosios sankcijos, skiriamos už nusikaltimus.

Jei dėl tų pačių priežasčių koordinatorius tampa atsakingas už visišką nedarbingumą mažesniam negu 3 mėnesių arba c mėnesių laikotarpiui arba už sužalojimus, nesukeliančius visiško nedarbingumo, jam taikomos baudžiamosios sankcijos skiriamos už pažeidimus.

Sunkesnės sankcijos yra numatytos už sąmoningą saugos įsipareigojimų nevykdymą.

Baudžiamoji moraliųjų asmenų atsakomybė yra numatyta šio pažeidimo atveju: nusikaltimas, įvykdytas sukeliant rizika kitiems asmenims, iš tiesų laikomas nelaimingų atsitikimų darbe (kurių svarbiausia priežastis yra ta, kad įmonės darbuotojai sąmoningai nesi-laiko išleistų higienos ir saugos taisyklių) prevencijos objektu.

Numatytos nuo 30 iki 75 tūkst. eurų baudos, kurias gali pakeisti laisvės atėmimo nuo 2 iki 5 metų bausmės.

Moraliesiems asmenims taikomos piniginės baudos yra daugina-mos iš penkių.

38

1 KORTELĖYPATINGĄ RIZIKĄ SUKELIANČIŲ DARBŲ SĄRAŠAS

3 kategorijos darbų vykdymas įpareigoja sudaryti bendrąjį supaprastintą koordinacijos planą, jei atliekamas tam tikras kiekis darbų, sukeliančių ypatingą riziką.

Tokią riziką sukeliančių darbų sąrašas yra patvirtintas 2003 m. vasario 25 d. potvarkiu, taikomu visiems III lygio darbams, kurių kon-cepcijos etapas pradėtas vėliausiai 2003 m. spalio 1 d.:

1. Darbai, sukeliantys ypatingą riziką dėl veiklos rūšies ar pasitelkiamų priemonių, dėl darbo vietos aplinkos ar pastato, kuris sukelia darbuotojams riziką nukristi iš aukščiau negu 3 m ir (arba) būti užverstiems ar įklimpti.

2. Darbai, susiję su cheminių medžiagų ar biologinių reagentų po-veikiu, dėl kurio prireiktų ypatingos medicininės priežiūros.

3. Asbesto plaušelių šalinimo ar izoliavimo darbai.

4. Darbai, susiję su jonizuojančia radiacija kontroliuojamoje ar prižiūrimoje zonoje.

5. Darbai, vykdomi kontaktuojant su atviromis detalėmis, kurias gali paveikti žema įtampa (ŽĮ), ir darbai, vykdomi šalia aukštosios įtampos (AĮ) oro arba požeminių linijų.

6. Darbai, sukeliantys darbuotojams riziką nuskęsti.

7. Darbai, vykdomi šuliniuose, po žeme, tuneliuose, rūsiuose.

8. Darbai, atliekami panirus su specialia įranga.

9. Darbai aukšto slėgio aplinkoje.

10. Griovimo, išardymo ar atstatymo darbai, susiję su laikančiomis pastato ar pastato dalies konstrukcijomis, kurių pirminis tūris didesnis negu 200 m3, išskyrus pastatą.

39

11. Darbai, atliekami naudojant sprogstamąsias medžiagas.

12. Stambiųjų montuojamų elementų surinkimas ar išrinkimas.

13. Darbai, atliekami naudojantis kėlimo įranga, kurios keliamoji galia didesnė negu 60 tonų, pvz., mobilieji ar bokštiniai kranai.

2 KORTELĖ

KOORDINAVIMO REGISTRACIJOS ŽURNALAS

Pasirašęs sutartį ar sutarties pakeitimą, susijusį su koordinavimo užduotimi, koordinatorius sudaro koordinavimo registracijos žurnalą, kurį nuolatos tvarko ir papildo projekto įgyvendinimo metu.

Šią registracijos knygą sudaro tiksliai nurodytos statybų ar civilinės inžinerijos darbų koordinavimo priemonės.

Tikslai

Koordinavimo registracijos žurnalo tikslas – informuoti ir sudary-ti sąlygas keistis informacija tarp įvairių statybų proceso dalyvių. Registracijos žurnalą, kaip patikimą ir sukomplektuotą informacinį dokumentą, statybų metu gali naudoti visi darbų dalyviai kaip konsultacinę priemonę.

Šis žurnalas – tai kontroliavimo priemonė, suteikianti galimybę bet kuriuo momentu patikrinti bendrųjų prevencijos ir kitų įsipareigojimų principų, kurių įgyvendinimas yra koordinatoriaus ir įvairių statybų proceso dalyvių pareiga, taikymą.

Registracijos žurnalas yra itin svarbus teismo bylos atveju.

40

Turinys

Statybų ar civilinės inžinerijos darbų proceso metu koordinavimo registracijos žurnale koordinatorius įrašo:

• Įprastinių statybų patikrinimų ataskaitas, įvairiems statybų daly-viams skirtas instrukcijas ir specialias pastabas, susijusias su sauga ir sveikata ir taikomas visiems darbams.

Įprastiniai patikrinimai suburia įvairius statybų dalyvius ir koordinatorių. Jie yra privalomi ir turi vykti dalyvaujant rangovui arba jam atstovaujančiam darbuotojui.

• Savo pastabas ar pranešimus, kuriuos koordinatorius mano es-ant reikalinga pateikti pagrindiniam darbo vadovui, darbo vadovui ar bet kuriam kitam statybų dalyviui. Kiekvienu atveju šie pranešimai yra tvirtinami suinteresuoto asmens ar suinteresuotų asmenų parašu ir lydimi raštiško atsakymo.

Koordinavimo registracijos žurnalas yra abipusis dokumentas:

• Koordinatorius raštu pažymi visas pastabas ar pranešimus, adresuojamus įvairiems statybų dalyviams.

• Adresatas (pagrindinis darbo vadovas, darbo vadovas ar įmonė) šiuos pranešimus datuoja, tvirtina savo parašu ir įrašo savo atsakymą;

Įsakymai, skirti subrangovui, taip pat turi būti adresuoti pagrindi-niam rangovui.

• Rangovų, su kuriais sudaryta sutartis, kurie yra sutarties dalyviai ar subrangovai, pavardes ir adresus (kai tik ši informacija žinoma koordina-toriui), apytikslę kiekvieno iš jų dalyvavimo statybose datą ir numatomą kiekvienos įmonės skiriamų darbininkų skaičių bei darbų trukmę.

Jei reikalinga, šis sąrašas yra tikslinamas ir atnaujinamas statybų metu.

41

• Koordinatorių pasikeitimo atveju – instrukcijų perdavimo jį pakeisiančiam koordinatoriui protokolą.

Koordinatorių pasikeitimas gali būti iš anksto numatytas, jei, pavyzdžiui, vykdymo koordinatorius keičia koncepcijos koordinatorių. Be to, koordinatorių pasikeitimą gali lemti nenugalima jėga (force majeure) ar didelė darbų vykdymo trukmė (pvz., koordinatoriaus ato-stogos ar liga).

Koordinatorių pasikeitimo atveju po apsilankymo statybų aikštelėje turi būti surašomas protokolas, kaip įgaliojimų perdavimo dokumentas.

Prie registracijos žurnalo pridedama dokumentų apie vėlesnę pastato priežiūrą rinkinio (DVPPR) perdavimo pagrindiniam darbo va-dovui protokolo kopija.

Adresatai

Pagrindinis darbo vadovas, darbo vadovas, įmonės ir nepriklauso-mi darbininkai, dalyvaujantys statybose, turi turėti priėjimo galimybę prie šio registravimo.

Darbo inspektorius, socialinės apsaugos organizacijos prevenci-jos skyriaus darbuotojas, taip pat profesinės statybų ir viešųjų darbų prevencijos organizacijos (OPPBTP) darbuotojas bei įmonių saugos, sveikatos ir darbo sąlygų komiteto (jei jis įkurtas) nariai, pareikalavę tiesiog žodžiu, gali bet kuriuo metu patikrinti registracijos žurnalą.

Koordinatorius nebūna visą laiką statybų aikštelėje, todėl paprastai jis palieka ten registracijos žurnalo kopiją, jei, pavyzdžiui, statybų aikštelėje yra uždara vieta (pagrindinės įmonės statybų vadovo kabi-netas), periodiškai siunčia kopiją darbo inspektoriui per visą statybų laikotarpį arba suderina su darbo inspektoriumi kitą priimtiną būdą kopijai perduoti.

42

Registracijos žurnalo saugojimo trukmė

Koordinavimo registracijos žurnalas turi būti saugojamas 5 metus, skaičiuojant nuo datos, kai esamasis koordinatorius priima pastatą. Čia turimas omenyje koordinatorius, koordinavęs visą projektą, arba vykdymo koordinatorius (jei buvo paskirti du koordinatoriai).

Pagrindinis darbo vadovas gali, jei pageidauja, turėti patvirtintą registracinio žurnalo kopiją su sąlyga, kad ši galimybė būtų aiškiai numatyta su koordinatoriumi pasirašytoje sutartyje.

3 KORTELĖ

BENDRASIS SAUGOS IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS KOORDINACIJOS PLANAS (BSSPKP):

1 IR 2 KATEGORIJOS DARBAI

Kas yra bendrasis saugos ir sveikatos priežiūros koordinacijos planas?

BSSPKP – tai raštiškas dokumentas, kuriame aprašytos visos su bendru darbu susijusios rizikos prevencijos priemonės, t. y. rizikos, kuri kyla dėl įvairių statybų dalyvių atliekamų veiksmų interferencijos arba dėl veiksmų sekos, jei dėl vėlesnio dalyvavimo darbe (jį užbaigus) rizika išlieka kitoms įmonėms.

Taip BSSPKP suteikia galimybę organizuoti ir planuoti numatytus statybų ar civilinės inžinerijos darbus bei derinti įvairias procedūras.

Kokiomis aplinkybėmis turi būti rengiamas BSSPKP?

BSSPKP yra rengiamas, jei statybų ar civilinės inžinerijos darbuo-se, kuriuos saisto išankstinė deklaracija, dalyvauja dvi ar daugiau įmonių–turimi omenyje 1 ir 2 kategorijos darbai.

43

Kas rengia šį planą?

Pagrindinio darbo vadovo pavedimu ir su jo atsakomybe koordi-natorius rengia BSSPKP nuo pat koncepcijos (darbų tyrimo) etapo pradžios. BSSPKP yra įmonėms skirto dokumentų, susijusiųsu kvie-timu pateikti siūlymus, rinkinio dalis.

Jei pagrindinis darbo vadovas nenurodo parengti BSSPKP, jam gresia baudžiamosios sankcijos (9 tūkst. eurų bauda, recidyvo atveju pakylanti iki 15 tūkst. eurų ir atskirais atvejais lydima vienerių metų laisvės atėmimo bausmės).

Ypatingai skubių darbų atveju, kurie reikalingi sunkių ir neišvengiamų nelaimingų atsitikimų prevencijai įgyvendinti ar gelbėjimo priemonėms organizuoti, koordinatorius neįpareigojamas parengti BSSPKP.

Turinys

BSSPKP turinys yra tiksliai apibrėžtas, kad būtų galima labai konkrečiai įgyvendinti koordinaciją, pritaikytą prie planuojamų darbų. Taigi BSSPKP išdėstomi šie dalykai:

• Informacija, susijusi su administracine tvarka, liečiančia statybas, ir ypač ta, kuri papildo išankstinę deklaraciją.

• Bendrosios statybų organizacijos priemonės, nustatytos darbo vadovo, susitarus su koordinatoriumi;

Taip suponuojamas bent vienas darbo vadovo susitikimas su koordinatoriumi prieš bet kokį BSSPKP perdavimą.

• Saugos ir sveikatos koordinavimo priemonės, kurių imasi koordi-natorius, ir iš jų išplaukiančios priklausomybės, susijusios su:

■ Vertikalaus arba horizontalaus judėjimo keliais arba zonomis.

■ Įvairių statybinių medžiagų ir įrankių, ypač tų, kurie susiję su kėlimo įranga statybų aikštelėje ar netoli jos, naudojimo sąlygomis,

44

taip pat rankinio naudojimosi minėtais objektais apribojimu.

■ Įvairių statybinių medžiagų sandėliavimo ir laikymo zonų nustatymu ir įrengimu, ypač jei turimos omenyje pavojingos medžiagos.

■ Sandėliavimo sąlygomis, šiukšlių ir statybinių atliekų pašalinimu ar išvalymu.

■ Naudojamų pavojingų medžiagų pašalinimo sąlygomis.

■ Kolektyvinių saugos priemonių taikymu, numatytomis prieigo-mis ir bendrąja elektros instaliacija.

■ Bendravimo priemonėmis, kurių imamasi vietovėje.

• Iš eksploatacijos veiksmų vietovės, kurioje įrengta statybų aikštelė, viduje ar išorėje išplaukiančios priklausomybės.

• Bendrosios priemonės, kurių imtasi gerai statybų aikštelės būklei ir patenkinamoms higienos sąlygoms joje išlaikyti.

• Naudinga praktinė informacija, susijusi su vieta, kur vykdomi darbai, apie atsarginius išėjimus personalui, taip pat bendrosios organizacinės priemonės, kurių imtasi.

• Rangovų, darbuotojų ir nepriklausomų darbuotojų bendradarbia-vimo būdai.

• BSSPKP informuoja apie įmonių saugos, sveikatos ir darbo sąlygų komiteto misiją, jei šis komitetas įkurtas, t. y., jei turimi omenyje 1 kategorijos darbai.

Nuolatos vystomas dokumentas

BSSPKP yra pildomas ir pritaikomas atitinkamai pagal statybų eigą ir veiksmingą įvairių darbų rūšių ar etapų trukmę.

Šie pakeitimai įvedami su įmonių žinia.

45

Atskirų saugos ir sveikatos priežiūros planų integravimas ir derinimas

BSSPKP integruojami atskiri saugos ir sveikatos priežiūros planai, juos sudarant ir derinant, taip pat kiti Darbo kodekse numatyti preven-cijos planai, jei jie reikalingi.

Platinimas

Pagrindinis darbo vadovas įteikia BSSPKP rangovams, kurių daly-vavimas numatytas darbų vykdymo procese.

• Rangovų konsultavimosi etapo pradžioje jų prašymu BSSPKP siunčiamas darbo inspektoriui, socialinės apsaugos organizacijos darbuotojui, atsakingam už profesinės rizikos prevenciją, ir profesinės statybų ir viešųjų darbų prevencijos organizacijos (OPPBTP) dar-buotojui.

• BSSPKP, kuris yra laikomas statybų aikštelėje, gali peržiūrėti darbo gydytojas, higienos, saugos ir darbo sąlygų komiteto (HSDSK) nariai (jei jų nėra – personalas, įgaliotas dalyvauti statybose), taip pat įmonių saugos, sveikatos ir darbe sąlygų komiteto (ĮSSDSK) jei jis įkurtas, nariai.

Saugojimo trukmė

Pagrindinis darbo vadovas turi saugoti bendrąjį saugos ir sveika-tos priežiūros koordinacijos planą 5 metus, skaičiuojant nuo statinio priėmimo datos.

46

4 KORTELĖ

ATSKIRAS SAUGOS IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PLANAS (ASSPP): 1 IR 2 KATEGORIJOS DARBAI

Kokiomis aplinkybėmis turi būti rengiamas ASSPP?

Prieš prasidedant darbams, kiekviena įmonė, pakviesta dalyvauti statybose, kurias saisto išankstinė deklaracija, siunčia koordinatoriui atskirą saugos ir sveikatos priežiūros planą (ASSPP), rizikos preven-cijos priemones. Koordinatorius yra įpareigotas sudaryti bendrąjį sau-gos ir sveikatos priežiūros koordinacijos planą, kuriame suderinami skirtingi ASSPP.

Kas rengia ASSPP?

Prieš prasidedant statyboms, kiekvienai įmonei, įskaitant ir sub-rangovus, skiriama 30 dienų atskiram saugos ir sveikatos priežiūros planui parengti, skaičiuojant nuo sutarties pasirašymo su pagrindiniu darbo vadovu datos. Šis laikotarpis prailginamas 8 dienomis, jei tu-rimas omenyje subrangovas, kuris atlieka pastato vidaus įrangos ar papildomus darbus, neįtrauktus į potvarkiu patvirtintą ypatingą riziką sukeliančių darbų sąrašą (žr. 1 kortelę).

Rangovui, kuris koordinatoriui neįteikia ASSPP, gresia 9 tūkst. eurų bauda.

Įmonė, atliekanti ypatingai skubius darbus, kurie reikalingi sunkių ir neišvengiamų nelaimingų atsitikimų prevencijai įgyvendinti ar gelbėjimo priemonėms organizuoti, neįpareigojama parengti ASSPP.

Turinys

Įmonė sudaro ASSPP, remdamasi pagrindinio darbo vadovo pateik-tais dokumentais, organizavimo priemonėmis, patarimais, nuro-

47

dytais bendrajame saugos ir sveikatos priežiūros koordinacijos plane (BSSPKP), bei pavieniais atvejais kitų įmonių, kurios jau dalyvauja statybose, parengtais atskirais saugos ir sveikatos priežiūros planais (pvz., įmonės atsakingos už paties pastato ar pagrindinės jo dalies statybą, planu).

Be administracinės informacijos ir planų, susijusių su pagalba bei apgyvendinimu, ASSPP sudaro:

• Priemonės, kurių imamasi, rizikos, kurią sukelia kitos įmonės, pre-vencijai.

• Prevencijos priemonės, susijusios su darbų vykdymu, jei jos vei-kia kitų statybų dalyvių sveikatą ir saugą.

• Prevencijos priemonės, susijusios su darbų vykdymu, jei šie dar-bai gali sukelti ypatingą riziką įmonės samdomiems darbininkams.

Kam reikia perduoti ASSPP?

ASSPP yra siunčiamas pagrindinio darbo vadovo paskirtam koor-dinatoriui. ASSPP, parengtas įmonės, atsakingos už paties pastato ar pagrindinės jo dalies statybą, prieš įmonių dalyvavimo statybose pradžią turi būti siunčiamas:

• Darbo inspektoriui.

• Socialinės apsaugos organizacijų prevencijos skyrių viršininkams, kompetentingiems profesinės rizikos prevencijos srityje (CRAM pre-vencijos skyriai).

• OPPBTP regioniniam komitetui.

Darbo gydytojo bei higienos, saugos ir darbo sąlygų komiteto narių (jei jų nėra - personalo įgaliotų asmenų) pastabos turi būti pridėtos prie šio plano.

Jei kokios nors prevencijos priemonės, numatytos pirminiame

48

ASSPP, neįmanoma įgyvendinti, ji turi būti pakeičiama kita bent jau to paties veiksmingumo priemone su koordinatoriaus, darbo inspekto-riaus, socialinės apsaugos organizacijų prevencijos skyrių, OPPBTP ir asmenų, su kuriais konsultuotasi, žinia.

Kas gali naudotis šiuo planu? Atnaujintas ASSPP egzempliorius yra visuomet prieinamas statybų aikštelėje.

Prieš prasidedant bet kokiems statybų darbams, konsultavimosi sumetimais ASSPP gali naudotis darbo gydytojas bei higienos, sau-gos ir darbo sąlygų komiteto nariai arba (jei jų trūksta) visų įmonių, pakviestų dalyvauti statybose, personalo įgalioti asmenys.

ASSPP ir prie jo pridėtomis darbo gydytojo bei higienos, sau-gos ir darbo sąlygų komiteto narių arba personalo įgaliotų asmenų pastabomis gali naudotis:

• Įmonių saugos, sveikatos irdarbo sąlygų komiteto (ĮSSDSK) nariai.

• Higienos, saugos ir darbo sąlygų komiteto (HSDSK) nariai.

• Darbo gydytojas.

• Socialinės apsaugos organizacijų prevencijos skyrių viršininkų atstovai, kompetentingi profesinės rizikos prevencijos srityje.

• OPPBTP komiteto darbuotojas.

• Darbo inspektorius arba panašus tarnautojas.

Saugojimo trukmė

Rangovas turi saugoti atskirą saugos ir sveikatos priežiūros planą 5 metus, skaičiuojant nuo pastato priėmimo datos.

49

5 KORTELĖ

SUPAPRASTINTAS BENDRASIS IR ATSKIRAS PLANAS: 3 KATEGORIJOS DARBAI

Kas ir kokiomis aplinkybėmis turi parengti supaprastintą bendrąjį koordinacijos planą?

Jei kalbama apie 3 kategorijos darbus, koordinatorius raštu paren-gia supaprastintą bendrąjį koordinacijos planą dviem atvejais:

• Prieš įmonių konsultacijas, jei numatoma vykdyti darbus, sukeliančius ypatingą riziką ir įtrauktus į specialų sąrašą.

• Jau prasidėjus ir prieš tęsiant bet kokius darbus, jei jis turi infor-macijos, kad yra vienas ar daugiau darbų, įtrauktų į šį sąrašą.

Bendrojo plano redagavimas suteikia galimybę atkreipti dėmesį į atitinkamas rizikos, kuri kyla dėl sąraše nurodytų darbų, kurie laikomi pavojingais, interferencijos su kitais statybų darbais ar jų seka, preven-cijos priemones (žr. 1 kortelę). Planas redaguojamas, jei dalyvaujant statybų darbuose išlieka bent viena iš sąraše nurodytų rizikos rūšių.

Verta žinoti

Pagrindinis darbo vadovas turi saugoti supaprastintą bendrąjį planą 5 metus, skaičiuojant nuo pastato priėmimo.

Nuolatos papildomas...

Bendrasis supaprastintas planas yra pildomas ir pritaikomas atitinkamai pagal statybų eigą ir veiksmingą įvairių darbų rūšių ar etapų trukmę.

Šie pakeitimai įrašomi su įmonių žinia.

Šiame plane integruojami atskiri saugos ir sveikatos priežiūros pla-nai, juos sudarant ir derinant, taip pat kiti Darbo kodekse numatyti

50

prevencijos planai, jei jie reikalingi.

... ir plačiai skleidžiamas dokumentas

Pagrindinis darbo vadovas įteikia bendrąjį supaprastintą planą ran-govams, kurių dalyvavimas numatytas darbų vykdymo procese.

• Rangovų konsultavimosi etapo pradžioje jų prašymu bendrasis supaprastintas planas siunčiamas darbo inspektoriui, socialinės apsaugos organizacijos darbuotojui, kompetentingam profesinės rizikos prevencijos srityje ir profesinės statybų ir viešųjų darbų pre-vencijos organizacijos (OPPBTP) regioninio komiteto darbuotojui.

• Bendrąjį supaprastintą planą, kuris yra laikomas statybų aikštelėje, gali peržiūrėti darbo gydytojas, higienos, saugos ir darbo sąlygų komiteto (HSDSK) nariai (jei jų nėra – personalas, įgaliotas dalyvauti statybose).

Kokiomis aplinkybėmis sudaromi atskiri supaprastinti saugos ir sveikatos priežiūros planai?

3 kategorijos statybose, kurioms sudaromas bendrasis supa-prastintas koordinacijos planas, kiekvienas rangovas, pakviestas at-likti vieną iš darbų, sukeliančių ypatingą riziką, kurios rūšys nurody-tos potvarkiu patvirtintame sąraše, turi sudaryti atskirą supaprastintą planą, preliminariai prieš prasidedant arba jau vykstant darbams (žr. 1 kortelę). Plane analizuojamos šios rizikos rūšys.

Priemonių, nurodytų bendrajame plane, ribose šis planas aprašo:

• Instrukcijas, kurių reikia laikytis ar kurias reikia perduoti sam-domiems darbuotojams, pakviestiems dalyvauti statybose.

• Saugos ir sveikatos priežiūros sąlygas, kuriomis bus vykdomi darbai.

Prieš prasidedant darbams, rangovas (rangovai) perduoda šį planą koordinatoriui.

51

Verta žinoti

Rangovas turi saugoti atskirą supaprastintą planą 5 metus, skaičiuojant nuo pastato priėmimo datos.

Plano platinimas

Atskiras supaprastintas planas, parengtas įmonės, atsakingos už ypatingą riziką sukeliančių darbų vykdymą, prieš įmonių dalyvavimo statybose pradžią turi būti siunčiamas:

• Darbo inspektoriui.

• Socialinės apsaugos organizacijų prevencijos skyrių viršininkams, kompetentingiems profesinės rizikos prevencijos srityje (CRAM pre-vencijos skyriai).

• OPPBTP regioniniam komitetui.

Darbo gydytojo bei higienos, saugos ir darbo sąlygų komiteto narių (jei jųnėra – personalo įgaliotų asmenų) pastabos turi būti pridėtos prie šio plano.

Jei kokios nors prevencijos priemonės, numatytos pirminiame AS-SPP, neįmanoma įgyvendinti, ji turi būti pakeičiama kita bent jau to paties veiksmingumo priemone su koordinatoriaus, darbo inspekto-riaus, socialinės apsaugos organizacijų prevencijos skyrių, OPPBTP ir asmenų, su kuriais konsultuotasi, žinia.

Kas gali naudotis šiuo planu?

Atnaujintas atskiro plano egzempliorius yra visuomet prieinamas statybų aikštelėje.

Prieš prasidedant bet kokiems statybų darbams, konsultavimosi sumetimais atskirais planais gali naudotis darbo gydytojas bei hi-gienos, saugos ir darbo sąlygų komiteto nariai arba (jei jų nėra) visų

52

įmonių, pakviestų dalyvauti statybose, personalo įgalioti asmenys.

Atskiru planu ir prie jo pridėtomis darbo gydytojo bei higienos, sau-gos ir darbo sąlygų komiteto narių arba personalo įgaliotų asmenų pastabomis gali naudotis.

• Higienos, saugos ir darbo sąlygų komiteto (HSDSK) nariai.

• Darbo gydytojas.

• Socialinės apsaugos organizacijų prevencijos skyrių viršininkų atstovai, kompetentingi profesinės rizikos prevencijos srityje.

• OPPBTP komiteto darbuotojas.

• Darbo inspektorius arba panašus tarnautojas.

6 KORTELĖ

PLANAI IR YPATINGASIS DOKUMENTAS

Kas yra ypatingasis dokumentas?

Visi darbdaviai privalo perrašyti samdomų darbuotojų saugai ir sveikatai kylančios rizikos įvertinimo rezultatus į ypatingąjį dokumentą. Šį nuolatos atnaujinamą ypatingąjį dokumentą sudaro kiekvienoje sudedamojoje darbo ar įstaigos dalyje identifikuojamų rizikos rūšių inventorius.

Statybų ir viešųjų darbų sektoriuje ypatingąjį dokumentą sudaro rizikos, susijusios su profesija (pvz., dažytojas, mūrininkas, stogdengys, kranininkas ir t. t.) ir su įmonės veikla (pvz., paviljonų statyba, statybos infrastruktūra ir t. t.), įvertinimo rezultatai. Be to, šis dokumentas sudaromas kiekvienoje įmonėje, dalyvaujančioje statybų ar civilinės inžinerijos darbuose, tačiau jį reikia sudaryti ne kiekvie-noms statyboms.

53

Verta žinoti

Visuomeninės statybos darbų (VSD) įmonėms OPPBTP yra sukūrusi analizės ir rizikos įvertinimo metodą, kuris vadinamas „Maeva” ir yra prieinamas internete. Į duomenų bazę, kurios ga-lutinis tikslas – sukurti bendrą metodiką ypatingojo dokumento sudarymui palengvinti, yra įtrauktos visuomeninės statybos darbų rizikos rūšys pagal veiklą.

Koks ypatingo dokumento ryšys su ASSPP ir BSSPKP?

ASSPP turi būti aprašytos prevencijos priemonės, susijusios su statybų rizika. Ypatinguoju dokumentu pagrįstos prevencijos priemonės, kurių reikia imtis, prisideda prie ASSPP įgyvendinimo.

Patirtis, įgyta vykdant ASSPP, taip pat gali praturtinti ypatingąjį dokumentą, kurį įgyvendina kiekviena įmonė, dalyvaujanti statybų ar civilinės inžinerijos darbuose. Be to, šia patirtimi galima pasinaudoti, kuriant bendrojo koordinacijos plano (BKP) koncepciją vėlesnėms statyboms.

Veiksmų programąsudaro ypatinguoju

dokumentu pagrįstosprevencijos priemonės, kurių

reikia imtis

Ypatingąjį dokumentąsudaro rizikos įvertinimo

rezultatai

BKP aprašoma statyboms taikomų priemonių visuma

ASSPP kartais įtraukiamosBKP pasiūlytos priemonės ir

priemonės, atitinkančiosįmonės veiklą

54

7 KORTELĖ

DOKUMENTŲ APIE VĖLESNĘ PASTATO PRIEŽIŪRĄ RINKINYS (DVPPR)

Kas yra DVPPR?

Šiame dokumente sutelkti visi duomenys, kurie bus naudingi atei-tyje pastatyto pastato priežiūrai ir (arba) eksploatacijai. Šio dokumen-to sudarymo tikslas – geriau integruoti pakviestų dalyvauti statybose asmenų saugos sąlygas nuo pat koncepcijos etapo ir darbų vykdymo metu bei vėliau užtikrinti pastato priežiūrą ir eksploataciją.

Kas ir kada sudaro šį dokumentų rinkinį?

Pagrindinis darbo vadovas įpareigoja koordinatorių sudaryti DVP-PR pačioje koncepcijos etapo pradžioje.

Priklausomai nuo darbų eigos, koordinatorius papildo DVPPR, būtinai nuolatos vystomą dokumentą, nuo darbų vykdymo etapo pradžios iki pat pastato priėmimo, kai dokumentas perduodamas pa-grindiniam darbo vadovui.

Jei buvo paskirti du koordinatoriai (vienas koncepcijos, o kitas – darbų vykdymo etapui), koncepcijos koordinatorius turi perduoti DVP-PR vykdymo koordinatoriui, o perdavimo protokolas turi būti pridėtas prie dokumentų rinkinio.

Turinys

DVPPR aprašo pavidalu yra surenkami visi tokie dokumentai, kaip prieigos planai ir techninės pastabos, skirtos vėlesnei pastato priežiūrai palengvinti.

Jei darbai vykdomi vienoje darbo vietoje (pvz., gamykloje, biuruose ar pan.), DVPPR apima dokumentai, susiję su atitinkamomis darbo

55

vietomis.

DVPPR papildo šie dokumentai, kurių reikalauja specialus regla-mentas, taikomas darbo vietoms:

• Dokumentai, reikalingi apšvietimo instaliacijų, automatinių durų ir pagrindinių įėjimų bei priešduminių vėdinimo sistemų priežiūrai.

• Elektros instaliacijos techninių dokumentų rinkinys, kuris suteiktų galimybę atlikti pirminį instaliacijos patikrinimą.

• Ventiliacijos ir kanalizacijos instaliacijų instrukcijų rinkinys, leidžiantis prižiūrėti šias instaliacijas, kontroliuoti jų veiksmingumą ir sudaryti naudojimosi instrukcijas.

• Techninė specifikacija, nurodanti pastato pritaikymo neįgaliesiems struktūrines ypatybes ir informaciją, susijusią su aukštais, pa-slaugomis ir prieinama įranga.

Be to, dokumentų rinkinyje turi būti nurodyta informacija, susijusi su šiais struktūriniais aspektais:

• Stiklinių paviršių valymas pasikėlus arba nuo stogo.

• Pastato prieiga per stogą ir ypač prisitvirtinimo priemonės (nedidelės trukmės priežiūros darbams), galimybės sparčiai įrengti parapetus ar apsauginius tinklus (stambesniems priežiūros darbams) ir nuolatinio judėjimo takai (įprastiems priežiūros darbams);

• Galimybės palengvinti fasadų priežiūrą, ypač prisitvirtinimo ir priemonės pastolių arba kėlimo įrangos stabilumui užtikrinti;

• Galimybės palengvinti pastato vidaus priežiūros darbus, ypač tuos, kurie susiję su labai aukštų salių tinkavimu, prieiga prie liftų, mašinų skyriaus ir prie kanalizacijos techninių ar sanitarinių mazgų.

56

Adresatai

Asmuo, einantis koordinatoriaus pareigas, perduoda DVPPR pa-grindiniam darbo vadovui, priimant pastatą.

Jei įsigyjama dar nebaigta statyti nuosavybė4, pardavėjas išsaugo pagrindinio darbo vadovo teises iki pat darbų priėmimo. Šiuo atve-ju DVPPR perduodamas pardavėjui (pagrindiniam darbo vadovui), o perdavimo protokolas turi būti pridėtas prie dokumentų rinkinio. DVPPR perduodamas su notaro patvirtintais aktais, kurie sudaromi kiekvienąsyk perduodant pastatą.

Bendrosios nuosavybės atveju vienas dokumentų rinkinio egzem-pliorius perduodamas pastato valdytojui ir dokumentų rinkinys atid-uodamas saugoti notarui, kuris atsakingas už pastato perdavimą. Jei visas nekilnojamasis turtas yra padalytas į individualiai prižiūrimas da-lis, kiekviename pardavimo akte turi būti nurodoma, kad dokumentų rinkinys atiduodamas saugoti notarui, kuris įregistravo pardavimą, kad tokiu būdu kiekvienas savininkas galėtų turėti dokumentų rinkinio dalies, susijusios su jo dalimi, egzempliorių.

Atnaujinimo aplinkybės

Jei pastate atliekami nauji darbai, dėl kurių sudaromas DVPPR ir skiriamas koordinatorius, dokumentų rinkinio egzempliorius perduo-damas pagrindinio darbo vadovo paskirtam koordinatoriui.

Visiems vėlesniems pastato priežiūros darbams paskirtas koordi-natorius atitinkamai pildo arba keičia DVPPR.

4Teisinis terminas prancūzų kalboje: vente en l’ėtat futur d’achėvement (VEFA). (vert. past.)

57

8 KORTELĖ

įMONIŲ SAUGOS, SVEIKATOS IR DARBO SĄLYGŲ KOMITETAS (įSSDSK)

ĮSSDSK – tai susitarimo ir konsultacijų struktūra, prie kurios veiklos prisideda ir darbininkai, pakviesti dalyvauti statybose.

Šio komiteto, kuriam vadovauja vykdymo koordinatorius, įkūrimas būtinas, jei atliekami 1 kategorijos statybų ar civilinės inžinerijos darbai.

ĮSSDSK nėra personalui atstovaujanti institucija. Tai veikiančioji struktūra, kurios tikslai pateikiami toliau:

• Priimti komiteto reglamentą, kurį sudaro koordinatorius.

• Nustatyti bendrąsias taisykles, skirtas saugos ir sveikatos priežiūros priemonių, kurios taikomos statyboms, laikymuisi užtikrinti (samdomų darbuotojų informavimas ir paruošimas).

• Patikrinti priemonių, kurias pasiūlo pagrindinis darbo vadovas arba koordinatorius, taikymą.

• Periodiškai tikrinti statybųaikštelę.

• Suteikti galimybę pildyti koordinatoriaus sudarytą bendrąjį sau-gos ir sveikatos priežiūros koordinacijos planą (BSSPKP).

Verta žinoti

ĮSSDSK pakeičia įmonių higienos ir saugos komitetą (ĮHSK) ir atskiruosius higienos ir saugos komitetus (AHSK).

Kada įkuriamas šis komitetas?

Pagrindinis darbo vadovas turi įkurti ĮSSDSK, jei statybos apimtys viršija daugiau negu 10 tūkst. žmogaus/dienų ir jei įmonių, įskaitant

58

subrangovus ir nepriklausomus darbininkus, skaičius viršija 10 (statybų darbams) arba 5 (civilinės inžinerijos darbams). Turi būti įgyvendintos abi šios sąlygos.

Komitetas turi būti įkurtas vėliausiai likus 21 dienai iki darbų pradžios.

Įmonės informuojamos apie ĮSSDSK įkūrimą komiteto reglamento projektu, kuris pridedamas arba prie informacinių dokumentų rinkinio, kurį joms perduoda pagrindinis darbo vadovas, arba prie kiekvieno sandorio ar sutarties, pasirašytos atliekamų darbų ribose.

Kas sudaro komitetą?

ĮSSDSK vadovauja koordinatorius, paskirtas darbų vykdymo eta-pui. Kiekvienai įmonei jos dalyvavimo statybose metu komitete at-stovauja:

• Įmonės vadovas arba jo atstovas.

• Samdomas darbuotojas, atliekantis patariamąją funkciją ir paskirtas higienos, saugos ir darbo sąlygų komiteto (HSDSK), o jei jo narių nėra – personalo, įgalioto dalyvauti statybose arba pasirinktas brigados, pakviestos dalyvauti statybose, narių.

• Šiame komitete taip pat dalyvauja saugos ir sveikatos priežiūros koordinatorius (koordinatoriai), darbo inspektorius, kuris atlieka patariamąją funkciją, CRAM ir OPPBTP darbuotojai ir įmonių, pakviestų dalyvauti statybose, darbo gydytojas.

Komiteto veikla

Periodiškai organizuojami posėdžiai

Komiteto darbe nedalyvauja įmonės, kurių samdomų darbuotojų kiekis statybose mažesnis negu 10 mažiau kaip per keturias savaites,

59

jei jos neturės vykdyti darbų, įrašytų į sukeliančių ypatingą riziką darbų sąrašą (žr. 1 kortelę).

Koordinatoriaus sušaukiamas ĮSSDSK susirenka pirmą kartą, kai bent dvi įmonės iš tiesų yra darbo aikštelėje, vėliau – mažiausiai kas trejus mėnesius.

Be to, komitetas susirenka, kai to pageidauja dauguma jo narių arba trečdalis samdomiems darbuotojams atstovaujančių narių, arba įvykus nelaimingam atsitikimui, kuris turėjo arba galėjo turėti sunkių padarinių.

Posėdžiai vyksta statybų aikštelėje po statybų patikrinimo darbo metu, išskyrus ypatingus ir neatidėliotinus atvejus.

Posėdžių dienotvarkę sudaro koordinatorius, tačiau kiekvienas komiteto narys gali paprašyti įtraukti į dienotvarkę bet kurį su jo kom-petencija susijusį klausimą, kuris išlieka komiteto misijos ribose ir yra susijęs ypač su samdomų darbuotojų apmokymu ir informavimu.

Komiteto reglamentas

Komiteto veiklos taisykles apibrėžia reglamentas, kuriame numatyti toliau išvardijami dalykai, kad komitetas galėtų tinkamai atlikti savo funkciją:

• Posėdžių dažnumas.

• Atitinkamos procedūros, skirtos bendrųjų taisyklių, susijusių su sauga, sveikata ir darbo sąlygomis, laikymuisi užtikrinti.

• Priemonių, kurių imasi koordinatorius arba komitetas, taikymo pa-tikrinimo sąlygos.

• Problemų, kurios gali iškilti tarp komiteto narių, reglamento procedūra. Šiame reglamente apibrėžiamos koordinatoriaus, kaip komiteto vadovo, funkcijos.

Koordinatoriaus, kaip komiteto vadovo, vaidmuo

60

Koordinatorius, atsakingas už projekto koncepcijos ir tyrimo etapą, sudaro komiteto reglamento projektą ir būtent vykdymo koordinato-rius yra tas asmuo, kuris vadovauja ĮSSDSK, ir eidamas šias pareigas atlieka lemiamą organizatoriaus vaidmenį ĮSSDSK veikloje.

Vykdymo koordinatorius atnaujina ir statybų aikštelėje skelbia įmonėms atstovaujančių asmenų, kitų ĮSSDSK narių ir asmenų, kurie gali dalyvauti komiteto posėdžiuose su patariamuoju balsu, sąrašą.

Koordinatorius sušaukia ĮSSDSK narius į posėdžius ir sudaro jų dienotvarkę.

Šaukimas ir posėdžio dienotvarkė turi būti išsiunčiami mažiausiai prieš 15 dienų iki komiteto posėdžio datos šiems asmenims:

• ĮSSDSK nariams.

• Darbo inspektoriui.

• OPPBTP regioniniam prevencijos komitetui.

• Socialinės apsaugos institucijai, kompetentingai profesinės rizikos prevencijos srityje.

• Įmonių, pakviestų dalyvauti statybose, darbo gydytojams.

Prie minėtųjų dokumentų pridedamas ankstesnio posėdžio protokolas.

Koordinatorius, kaip komiteto vadovas, sukviečia ĮSSDSK regla-mento priėmimo tikslams. Jis perduoda jau patvirtintą reglamentą darbo inspektoriui arba panašiam tarnautojui, OPPBTP regioniniam komitetui ir kompetentingai socialinės apsaugos institucijai.

Koordinatorius, kaip komiteto vadovas, saugo ĮSSDSK posėdžių protokolų registrą, kuris yra prieinamas darbo inspektoriui, OPPBTP regioniniam komitetui, socialinės apsaugos institucijai, kompeten-tingai profesinės rizikos prevencijos srityje, ir ĮSSDSK nariams. Hi-gienos, saugos ir darbo sąlygų komiteto (HSDSK) nariai (jei jų nėra

61

– įmonių, pakviestų dalyvauti statybose, personalas) gauna protokolų kopijas. Koordinatorius saugo šį registrą 5 metus, skaičiuojant nuo pastato priėmimo datos.

Koordinatorius, kaip komiteto vadovas, turi raštu atsakyti į HSDSK narių ar įgaliotų asmenų pastabas ir apie tai tinkamu metu informuoti ĮSSDSK vėliausiai po posėdžio, kuris vyksta po suinteresuotų asmenų užklausos.

Personalo atstovų informavimas

HSDSK arba įmonių, pakviestų dalyvauti statybose, personalas gauna protokolų kopijas ir gali raštu kreiptis į koordinatorių visais klausimais, susijusiais su jo kompetencija.

62

9 K

OR

TELĖ

DA

R K

AR

TĄ A

PIE

PAG

RIN

DIN

ES R

IBA

S IR

KO

OR

DIN

AC

IJO

S PR

IEVO

LES

1 K

ATEG

OR

IJO

S D

AR

BA

I2

KAT

EGO

RIJ

OS

DA

RB

AI

3 K

ATEG

OR

IJO

S D

AR

BA

IR

IBO

SA

pim

tis: >

10

tūks

t. va

l./

dien

ai*

(80

tūks

t. va

land

ų)

ir be

nt 1

0 st

atyb

os a

rba

5 ci

vilin

ės in

žine

rijos

įmon

ių

daly

vavi

mas

. Sąm

ata:

> 3

,9

mln

. eur

ų, įs

kaita

nt v

isus

m

okes

čius

.**

Api

mtis

: nuo

500

(4 tū

kst.

vala

ndų)

iki 1

0 tū

kst.

val./

di

enai

*.Tr

ukm

ė: >

30

d. ir

dau

giau

ne

gu 2

0 da

rbin

inkų

dal

yvav

i-m

as d

arbu

ose

bet k

uriu

o m

etu.

Sąm

ata:

nuo

310

tūks

t. ik

i 3,

9 m

ln. e

urų,

įska

itant

vis

us

mok

esči

us.*

*

Dar

bai,

lem

iant

ys y

patin

gas

rizik

os rū

šis

(žr.

1 le

ntel

ę) ir

ki

ti da

rbai

, nep

rikla

usan

tys

1 ir

2 ka

tego

rijai

. Są

mat

a: <

310

tūks

t. eu

rų,

įska

itant

vis

us m

okes

čius

.**

KO

OR

DIN

ATO

RIA

US

LYG

ISI

IIIII

KO

OR

DIN

AC

IJO

S PR

IEVO

LĖS

Koo

rdin

ator

ius

prad

eda

ir nu

olat

os p

apild

o re

gist

raci

jos

žurn

alą

bei D

VP

PR

Koo

rdin

ator

ius

reng

ia b

endr

ąjį s

augo

s ir

svei

kato

s pr

ieži

ūros

ko

ordi

naci

jos

plan

ą (B

SS

PK

P).

Įmon

ės s

udar

o at

skirą

sau

gos

ir sv

eika

tos

prie

žiūr

os p

laną

(įm

onė,

kur

i atli

eka

darb

us il

giau

neg

u 1

met

us ir

kur

i sam

do

daug

iau

negu

50

darb

uoto

jų il

giau

neg

u 10

die

nų iš

eilė

s).

Šis

pla

nas

turi

būti

perd

uota

s ko

ordi

nato

riui p

er 3

0 di

enų

nuo

suta

rties

pas

irašy

mo

su p

agrin

dini

u da

rbo

vado

vu.

Jei v

ykdo

mi d

arba

i, su

kelia

n-ty

s yp

atin

gą r

izik

ą, s

udar

omi

šie

plan

ai:

• S

upap

rast

inta

s B

SS

PK

P,

kurį

suda

ro k

oord

inat

oriu

s;•

Sup

apra

stin

ti A

SS

PP,

kur

iu-

os s

udar

o ra

ngov

ai.

Įkur

iam

as įm

onių

sau

gos

ir sv

eika

tos

kom

iteta

s, k

uria

m

vado

vauj

a ko

ordi

nato

rius,

pa

skirt

as d

arbų

vyk

dym

o et

apui

.* V

al/d

iena

i: ve

rtė, n

audo

jam

a da

rbų

kate

gorij

oms

nust

atyt

i, ku

rią s

udar

o ki

ekvi

eną

dien

ą di

rban

čių

darb

inin

kų s

kaič

ius

(ska

ičiu

ojan

t po

8 v

al. p

er d

ieną

) per

vis

ą st

atyb

ų la

ikot

arpį

. Pav

yzdž

iui,

vien

am 4

mėn

. tru

kmės

dar

bui s

amdo

ma

10 d

arbi

nink

ų. J

ų sk

aiči

us

daug

inam

as iš

dar

bo d

ienų

ska

ičia

us: 1

0x22

,5 (d

arbo

die

nų s

kaič

ius)

x 4

(mėn

esių

ska

ičiu

s).

** D

arbų

kaš

tai p

atei

kiam

i tik

info

rmac

inia

is ti

ksla

is: į

verti

nim

as p

agrįs

tas

apyv

arta

, kur

ią g

ener

uoja

dar

bo s

taty

bose

val

anda

(nuo

63

30 ik

i 76

eurų

be

mok

esči

ų, iš

skyr

us h

onor

arus

ir ž

emės

mok

esči

us).

Pat

irtie

s ir

prof

esin

io m

okym

o re

ikal

avim

aiK

OO

RD

INAT

OR

IAU

S LY

GIS

PRO

FESI

NĖ

PATI

RTI

SPR

OFE

SIN

IS M

OK

YMA

SI

• 5 m

etai

arc

hite

ktūr

os, i

nžin

erijo

s ar

va

dova

vim

o da

rbam

s sr

ityje

(kon

cepc

i-jo

s et

apu)

.• 5

met

ai b

endr

osio

s da

rbų

kont

rolė

s (v

ykdy

mo

kont

rolė

s, v

aldy

mo

ar

vado

vavi

mo)

, vad

ovav

imo

stat

ybom

s sr

ityje

arb

a te

chni

nio

koor

dina

toria

us

pare

igos

e (v

ykdy

mo

etap

u).

15 v

eiks

min

go m

okym

o di

enų*

.V

ėlia

u 5

dien

ų tru

kmės

pat

irtie

s at

nau-

jinim

as k

as p

enke

rius

met

us.*

*II

12 m

okym

o di

enų.

*V

ėlia

u 5

dien

ų tru

kmės

pat

irtie

s at

nau-

jinim

as k

as p

enke

rius

met

us.*

*

III• M

ažia

usia

i 3 m

etai

arc

hite

ktūr

os,

inži

nerij

os a

r vad

ovav

imo

darb

ams,

be

ndro

sios

dar

bų k

ontro

lės,

vad

ovav

imo

stat

ybom

s sr

ityje

arb

a ko

ordi

nato

riaus

ar

sau

gos

darb

uoto

jo p

arei

gose

.

5 m

okym

o di

enos

.*V

ėlia

u 3

dien

ų tru

kmės

pat

irtie

s at

nau-

jinim

as k

as p

enke

riusm

etus

.**

Koo

rdin

ator

iai,

gavę

kom

pete

ncijo

s įv

ertin

imo

pažy

mėj

imus

iki 2

003

m. k

ovo

8 d.

, tur

i išk

laus

yti 5

die

nų m

okym

o at

nauj

inim

ą pa

gal b

endr

ojo

supa

-pr

astin

to s

augo

s ir

svei

kato

s pr

ieži

ūros

ko

ordi

naci

jos

plan

o re

dakc

iją.

*Gav

usių

kom

pete

ncijo

s įv

ertin

imo

pažy

mėj

imus

iki 2

003

m. k

ovo

8 d.

ir iš

klau

sius

ių tr

umpe

snį m

okym

o ku

rsą

koor

dina

torių

pra

di-

nis

mok

ymas

užs

kaito

mas

iki p

atirt

ies

atna

ujin

imo.

** K

ursa

s, k

urį p

rival

oma

iškl

ausy

ti pe

r kal

endo

riniu

s m

etus

, ska

ičiu

ojan

t nuo

pas

kutin

io įg

ūdži

ų įv

ertin

imo

pažy

mėj

imo.

64

10

KO

RTE

LĖPA

GR

IND

INIA

I REI

KA

LAVI

MA

I STA

TYB

Ų A

R C

IVIL

INĖS

INŽI

NER

IJO

S D

AR

BŲ

DA

LYVI

AM

S P

agrin

dini

ai re

ikal

avim

ai p

agrin

dini

am d

arbo

vad

ovui

NU

OR

OD

OS

į DA

RB

O K

OD

EKSĄ

LR

KĄ

TU

RI D

AR

YTI

PA

GR

IND

INIS

D

AR

BO

VA

DO

-VA

S ?

• Tai

kyti

bend

ruos

ius

prev

enci

jos

prin

cipu

sL.

235

-1R

. 238

-1• D

ekla

ruot

i I ir

II ly

gio

darb

usL.

235

-2R

. 238

-2• P

aski

rti k

ompe

tent

ingą

koo

rdin

ator

ių ir

sut

eikt

i jam

gal

ios

bei

prie

mon

ių s

avo

uždu

očia

i įvy

kdyt

iL.

235

-4(1

) L.

235

-5R

. 238

-4

R. 2

38-1

6 R

. 238

-17

R. 2

38-1

8• Į

gyve

ndin

ti įv

airiu

s pi

rmin

ius

keliu

s ir

tinkl

us s

taty

bom

s, k

urių

ve

rtė d

ides

nė n

egu

760

tūks

t. eu

rųL.

235

-16

nuo

R. 2

38-4

0 ik

i R. 2

38-4

5• O

rgan

izuo

ti ry

šius

tarp

dar

bo v

adov

o, įm

onių

ir k

oord

inat

oria

usL.

235

-5R

. 238

-16

R. 2

38-1

7 R

. 238

-19

• Sau

goti

BS

SP

KP

ir be

ndrą

jį su

papr

astin

tą p

laną

5 m

etus

nuo

pa

stat

o pr

iėm

imo

R. 2

38-2

5

• Sau

goti

ir pe

rduo

ti D

VP

PR

L. 2

35-1

5R

. 238

-38

• Įku

rti ĮS

SD

SK

nuo

L. 2

35-1

1 ik

i L.

235

-14

nuo

R.

238-

46

iki R

. 238

-56

• Der

inti

savo

vei

ksm

us s

u ki

tais

pag

rindi

niai

s da

rbo

vado

vais

, jei

vy

kdom

a da

ug d

arbų

su

inte

rfere

ncijo

s riz

ika

L. 2

35-1

0

65

KĄ

TU

RI D

AR

YTI

K

ITI J

O

PAV

ED

IMU

?

• Pag

rindi

nis

darb

o va

dova

s tu

ri pr

ižiū

rėti

bend

rųjų

sau

gos

prin

cipų

ta

ikym

ąL.

235

-1

L. 2

35-1

8R

. 238

-18

• P

agrin

dini

s da

rbo

vado

vas

turi

pave

sti

koor

dina

toriu

i su

dary

ti B

SS

PK

P ar

ben

drąj

į sup

apra

stin

tą p

laną

L. 2

35-6

nuo

R.

238-

20

iki R

. 238

-25-

2• P

agrin

dini

s da

rbo

vado

vas

turi

pave

sti k

oord

inat

oriu

i pra

dėti

koor

-di

navi

mo

regi

stra

cijo

s žu

rnal

ąR

. 238

-18

• P

agrin

dini

s da

rbo

vado

vas

turi

pave

sti

koor

dina

toriu

i su

dary

ti D

VP

PR

L. 2

35-1

5nu

o R

. 23

8-37

ik

i R. 2

38-3

9

Pag

rindi

niai

reik

alav

imai

koo

rdin

ator

iui

NU

OR

OD

OS

į DA

RB

O K

OD

EKSĄ

LL

• Tur

ėti p

atirt

ies

ir ko

mpe

tenc

ijos

L. 2

35-4

nuo

R. 2

38-5

iki R

. 238

-11

• Pra

dėti

ir pi

ldyt

i koo

rdin

avim

o re

gist

raci

jos

žurn

alą

R. 2

38-1

9• T

aiky

ti be

ndru

osiu

s pr

even

cijo

s pr

inci

pus

L. 2

35-1

R. 2

38-1

8•

Dal

yvau

ti su

sirin

kim

uose

, yp

ač t

uose

, ku

riuos

org

aniz

uoja

pag

rindi

nis

darb

o va

dova

sL.

235

-4R

. 238

-17

• Par

engt

i ir a

tnau

jinti

bend

rąjį

saug

os ir

sve

ikat

os p

rieži

ūros

koo

rdin

acijo

s pl

aną

(BS

SP

KP

) (1

ir 2

kate

gorij

os d

arba

i)L.

235

-6R

. 238

-18

R. 2

38-2

2

• Pat

virti

nti b

endr

ąsia

s pr

iem

ones

, sus

itaria

nt s

u da

rbo

vado

vuL.

235

-4R

. 238

-18

• D

erin

ti A

SS

PP

bend

raja

me

saug

os ir

sve

ikat

os p

rieži

ūros

koo

rdin

acijo

s pl

ane

(BS

SP

KP

)R

. 238

-23

• N

usta

tyti

prik

laus

omyb

es,

susi

jusi

as s

u ko

lekt

yvin

ių s

augo

s pr

iem

onių

, kė

limo

įrang

os ir

laik

inųj

ų pr

ieig

ų įre

ngim

u ir

naud

ojim

uR

. 238

-18

66

• Užt

ikrin

ti in

stru

kcijų

per

davi

mą

per v

ykdy

mo

koor

dina

torių

• Org

aniz

uoti

skirt

ingų

įmon

ių k

oord

inav

imą

• Sud

aryt

i ir p

ildyt

i DV

PP

R• T

urėt

i om

enyj

e in

terfe

renc

iją s

taty

bų a

ikšt

elėj

e• L

anky

tis s

taty

bose

kar

tu s

u įm

onėm

is• S

udar

yti Į

SS

DS

K re

glam

ento

pro

jekt

ą

R. 2

38-1

8

• Vad

ovau

ti ĮS

SD

SK

nuo

L. 2

35-1

1 ik

i L.

235

-14

R. 2

38-4

8

• Su

koor

dina

toria

us ž

inia

prii

mam

as ĮS

SD

SK

regl

amen

tas

R.2

38-5

4• S

augo

ti ko

ordi

navi

mo

regi

stra

cijo

s žu

rnal

ą 5

met

us n

uo p

asta

to p

riėm

imo

R. 2

38-1

9• S

udar

yti ir

atn

aujin

ti be

ndrą

jį sup

apra

stin

tą p

laną

, jei

yra

dar

bų, s

ukel

ianč

ių

ypat

ingą

rizi

ką (3

kat

egor

ijos

darb

ai) (

žr. 1

kor

telę

)R

. 238

-25-

1 R

. 238

-25-

2

P

agrin

dini

ai re

ikal

avim

ai d

arbo

vad

ovui

NU

OR

OD

OS

į DA

RB

O K

OD

EKSĄ

LL

• Tai

kyti

bend

ruos

ius

prev

enci

jos

prin

cipu

sL.

235

-1nu

o R

. 238

-46

iki R

.238

-56

• Dal

yvau

ti ĮS

SD

SK

vei

kloj

enu

o L.

235

-11

iki

L. 2

35-1

4•

Taik

yti t

aisy

kles

, nu

stat

ytas

stra

ipsn

iuos

e L.

235

-1,

L. 2

35-2

, L.

235

-4,

L. 2

35-5

, L. 2

35-6

, L. 2

35-7

, L. 2

35-1

0, L

. 235

-11,

L. 2

35-1

2 ir

L. 2

35-1

5 va

ldom

iem

s da

rbam

s, k

uriu

os a

tliek

a be

nt 5

tūk

st.

žmon

ių b

endr

ijos

ar

bend

rijų

grup

ės

Paž

eidi

mai

L.

235

-1

67

• B

endr

adar

biau

ti su

koo

rdin

ator

ium

i kon

cepc

ijos

ir vy

kdym

o et

apų

met

u,

reng

iant

sus

irink

imus

ir ja

m p

erdu

odan

t sav

o ty

rimus

L. 2

35-5

nuo

R. 2

38-1

7 ik

i R. 2

38-1

8

• Tvi

rtint

i sav

o pa

rašu

koo

rdin

ator

iaus

pas

taba

s ko

ordi

navi

mo

regi

stra

cijo

s žu

rnal

e ir,

ats

iradu

s ga

limyb

ei, p

atei

kti s

avo

atsa

kym

ąR

. 238

-19

• P

atvi

rtint

i be

ndrą

sias

prie

mon

es,

susi

taria

nt s

u sa

ugos

ir

svei

kato

s pr

ieži

ūros

koo

rdin

ator

ium

iR

. 238

-22

Pagr

indi

niai

reik

alav

imai

rang

ovui

, nep

rikla

usom

am d

arbi

nink

ui a

rba

subr

ango

vui

NU

OR

OD

OS

į DA

RB

O K

OD

EKSĄ

LL

• Lai

kytis

ir ta

ikyt

i ben

druo

sius

pre

venc

ijos

prin

cipu

sL.

230

-2

L. 2

35-1

L.

235

-18

• R

edag

uoti

ir at

nauj

inti

AS

SP

P, p

erdu

oti j

uos

ofici

alio

siom

s in

stitu

cijo

ms

(Dar

bo i

nspe

kcija

i, C

RA

M i

r O

PP

BTP

), ko

ordi

nato

riui

arba

pag

rindi

niam

da

rbo

vado

vui i

r sau

goti

5 m

etus

nuo

pas

tato

priė

mim

o

L. 2

35-7

nuo

R. 2

38-2

6 ik

i R. 2

38-3

6 R

. 238

-36

ir R

. 238

-36-

2

• Dal

yvau

ti ir

leis

ti da

lyva

uti s

amdo

mie

ms

darb

uoto

jam

s ĮS

SD

SK

vei

kloj

e nu

oL.

235

-11

iki

L. 2

35-1

4•

Vykd

yti

bend

rojo

sau

gos

ir sv

eika

tos

prie

žiūr

os k

oord

inac

ijos

plan

o (B

SS

PK

P) a

r ben

droj

o su

papr

astin

to p

lano

reik

alav

imus

• Vyk

dyti

II D

arbo

kod

ekso

dal

ies,

ypa

č di

džių

jų te

chni

nių

dekr

etų

(196

5 m

. sa

usio

8 d

. ir 1

.1.)

reik

alav

imus

nuo

L. 2

35-1

iki

L.

235-

18I d

alis

irne

kodi

fikuo

tide

kret

ai

• Tv

irtin

ti sa

vo p

araš

u ko

ordi

navi

mo

regi

stra

cijo

s žu

rnal

ą ir

pate

ikti

savo

at

saky

mą

į koo

rdin

ator

iaus

pas

taba

s ar

pra

neši

mus

R. 2

38-1

9

68

KUR IEŠKOTI IŠSAMESNĖS INFORMACIJOS?

Tekstai, susiję su koordinacija

• 1992 m. birželio 24 d. direktyva 92/57 CEE, susijusi su minimaliai-siais saugos ir sveikatos priežiūros nurodymais, taikytinais laikinosio-se ar mobiliosiose statybose (1992-08-26 JOCE).

• 1993 m. gruodžio 31 d. įstatymas 93-1418, susijęs su statybų ir civilinės inžinerijos darbais (1994-01-01 JO).

• 1994 m. gruodžio 26 d. dekretas 94-1159, susijęs su saugos inte-gravimu ir su saugos ir sveikatos priežiūros koordinavimo organiza-vimu statybų ir civilinės inžinerijos darbuose (1994-12-29 JO), modi-fikuotas 2003 m. sausio 24 d. dekretu 2003-68, kuriame pakeisti tam tikri punktai, susiję su kai kuriais statybų ir civilinės inžinerijos darbais (2003-01-26 JO).

• 1995 m. gegužės 4 d. dekretas 95-543, susijęs su įmonių sau-gos, sveikatos ir darbo sąlygų komitetu bei modifikuojantis darbo kodeksą(1995-05-06 JO).

• 1995 m. gegužės 6 d. dekretas 95-607, kuriame nustatomas reglamentuotų nurodymų, kurių turi laikytis nepriklausomi darbuotojai ir darbdaviai, jei jie užsiima tiesiogine statybų ar civilinės inžinerijos veikla, sąrašas (1995-05-07 JO).

• 1995 m. gegužės 6 d. dekretas 95-608, modifikuojantis darbo kodeksą ir įvairius reglamentuotus tekstus jų pritaikymo nepriklau-somiems darbuotojams ir darbdaviams, jei jie užsiima tiesiogine statybų ar civilinės inžinerijos veikla, sumetimais (1995-05-07 JO).

• 1995 m. kovo 7 d. potvarkis, susijęs su koordinatorių mokymu ir su saugos ir sveikatos priežiūros koordinatorių mokymo institucijomis, taip pat su paruošimo institucijų patvirtinimu (Darbo kodekso straip-snis R. 238-15) (1995-03-26 JO), modifikuotas 2003 m. vasario 25 d. potvarkiu (2003-03-06 JO).

69

• 1995 m. kovo 7 d. potvarkis, kuriame nustatomas išankstinės dek-laracijos, kuria saistomi tam tikri statybų ar civilinės inžinerijos darbai, turinys ir kuris laikomas Darbo kodekso straipsnio L. 235-2 pritaikymu (1995-03-18 JO).

• 2003 m. vasario 25 d. potvarkis, kuris laikomas Darbo kodekso straip-snio L. 235-6, kuriame nustatytas darbų, sukeliančių ypatingą riziką (dėl jos reikia redaguoti bendrąjį supaprastintą saugos ir sveikatos priežiūros koordinavimo planą), sąrašas, pritaikymu (2003-03-06 JO).

• 1996 m. balandžio 10 d. aplinkraštis DRT Nr. 96-5, susijęs su statybų ir civilinės inžinerijos koordinacija (išleistas „BO” Nr. 96-10, 1996 m. birželio 5 d. ir „Moniteur des travaux publics cahier spėcial/Textes officiels” Nr. 4821, pakartotinis 1996 m. balandžio 19 d. leidi-mas).

Kiti tekstai

• 1992 m. vasario 20 d. dekretas 92-158, papildantis Darbo kodeksą ir nustatantis ypatingus higienos ir saugos nurodymus, taikomus dar-bams, kuriuos įstaigoje atlieka užsienio įmonė (1992-02-22 JO);

• 2001 m. lapkričio 5 d. dekretas Nr. 2001 -1016, kuriame aprašomas dokumento, susijusio su rizika darbuotojų saugai ir sveikatai įvertinimu, sudarymas (2001-11-07 JO).

• 2002 m. balandžio 18 d. aplinkraštis DRT Nr. 6, laikomas pirmiau minėto 2001 m. lapkričio 5 d.