Tarptautin ė ir Europos Sąjungos darbo teisė

Tarptautinė ir Europos Sąjungos

darbo teisė

Prof. Dr. Tomas Davulis, LL.M.

Vilniaus universiteto

Teisės fakultetas

Prof. Dr. Tomas Davulis

Turinys (I)

1. Tarptautinė darbo teisė1. Tarptautinė viešoji darbo teisė

1. Dvišalės, trišalės tarptautinės sutartys2. Pasaulinės tarptautinės organizacijos

1. Jungtinės tautos2. Tarptautinė darbo organizacija TDO (angl. ILO)3. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (angl. OECD)

3. Regioninės tarptautinės organizacijos1. Europos taryba

1. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (1950) 2. Europos socialinė chartija (1961, 1996)

2. Europos Sąjunga?

2. Tarptautinė privatinė darbo teisė1. Taikytina teisė2. Teismingumas


Turinys (II)

2. Europos Sąjungos darbo teisė1. Bendroji dalis

1. Darbo teisės atsiradimas Europos (ekonominėje) Bendrijoje, Sąjungoje2. ES kompetencija darbo teisės srityje ir jos įgyvendinimas3. ES darbo teisės šaltiniai (teisės formos)

2. Specialioji dalis 1. Laisvas darbuotojų judėjimas2. Nediskriminavimo teisė3. Darbo sutarties turinys4. Sveikata ir sauga darbe. Atskirų darbuotojų grupių apsauga5. Kolektyvinė darbo teisė


Tarptautinė viešoji darbo teisė IPasaulinės tarptautinės organizacijos

1. Jungtinės Tautos1. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (20, 23, 34 str.)2. 1966 m. politinių ir pilietinių teisių paktas (8, 22 str.)3. 1966 m. ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas4. Specialios konvencijos pvz.

Visų formų diskriminacijos prieš moteris panaikinimo konvencija, (11 str.)

2. Tarptautinė darbo organizacija1. TDO Konstitucija n2. TDO deklaracijos, pvz., e.g. TDO deklaracija dėl pagrindinių darbo principų (

1998), TDO deklaracija dėl socialinio teisingumo sąžiningoje globalizacijoje (2008)3. TDO darbo standartaiTDO Konvencijos , Tekstai TDO Rekomendacijos

Naudingos nuorodos: NATLEXFreedom of Association komiteto bylosCommittee of Experts on the Application of Conventions and Recommendations1987

- 2010

http://www.un.org/en/documents/udhr/

http://www2.ohchr.org/english/law/ccpr.htm

http://www2.ohchr.org/english/law/cescr.htm

http://www2.ohchr.org/english/law/cescr.htm

http://www.un.org/womenwatch/daw/cedaw/

http://www.ilo.org/ilolex/english/constq.htm

http://www.ilo.org/public/english/bureau/leg/declarations.htm

http://www.ilo.org/declaration/thedeclaration/textdeclaration/lang--en/index.htm

http://www.ilo.org/declaration/thedeclaration/textdeclaration/lang--en/index.htm

http://www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/---dgreports/---cabinet/documents/publication/wcms_099766.pdf

http://www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/---dgreports/---cabinet/documents/publication/wcms_099766.pdf

http://www.ilo.org/ilolex/english/subjectE.htm

http://www.ilo.org/global/standards/subjects-covered-by-international-labour-standards/lang--en/index.htm

http://www.ilo.org/ilolex/english/newratframeE.htm

http://www.ilo.org/ilolex/english/recdisp1.htm

http://www.ilo.org/public/english/support/lib/resource/%20/dyn/natlex/natlex_browse.home?p_lang=en

http://www.ilo.org/ilolex/english/caseframeE.htm

http://www.ilo.org/ilolex/english/caseframeE.htm

http://www.ilo.org/ilolex/english/ceacrrepsq.htm






Tarptautinė viešoji darbo teisė II

3. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (angl. OECD) www.oecd.org Rekomendacijos daugiašalėms įmonėms (Guidelines for Multinational Enterprises)

Regioninės tarptautinės organizacijos

1. Europos Taryba (Council of Europe) www.coe.int1. Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencija (1950) Art. 4, Art. 11, Art. 14 +

Protokolas Nr. 12Naudingos nuorodos: ECHR, duomenų bazėHUDOC

2. Europos socialinė chartija (Tekstas 1961, Tekstas 1996) Chartijos garantuojamos teisės Procedūros: Pranešimų procedūra, Kolektyvinių skundų procedūra Naudngos nuorodos: Europos socialinių teisių komitetas

Dvišalės sutartys, pvz. Lietuvos ir Lenkijos sutartis dėl dvišalės teisinės pagalbos, 45 str.

Klausimai: tarptautinių sutarčių normų vieta nacionalinėje teisinėje sistemoje- viršenybė- tiesioginis veikimas ir tiesioginis taikymas- teisių gynimas pažeidimo atveju

http://www.oecd.org/

http://www.coe.int/

http://conventions.coe.int/Treaty/en/Treaties/Html/005.htm



http://www.echr.coe.int/ECHR/EN/Header/Case-Law/Decisions+and+judgments/HUDOC+database/

http://cmiskp.echr.coe.int/tkp197/search.asp?skin=hudoc-en

http://www.coe.int/T/DGHL/Monitoring/SocialCharter/





http://www.coe.int/t/dghl/monitoring/socialcharter/Presentation/AboutCharter_en.asp%23Les_droits_garantis_par_la_Charte

http://www.coe.int/t/dghl/monitoring/socialcharter/Reporting/StateReports/Reports_en.asp

http://www.coe.int/t/dghl/monitoring/socialcharter/Presentation/AboutCharter_en.asp%23Une_proc%C3%A9dure_de_r%C3%A9clamations_collectives

http://hudoc.esc.coe.int/esc2008/query.asp?language=en

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=22656&p_query=&p_tr2=


Tarptautinė privatinė darbo teisė

Taikytina teisė1. Tarptautinės ir ES kolizijų sprendimo taisyklės2. Nacionalinės kolizinės normos

1980 m. Romos konvencija dėl sutartiniams įsipareigojimams taikytinos teisės, 6 str. ES reglamentas Nr. 593/2008 , 8 str. (Rome I Reglamentas)

Šalių pasirinkimas lex voluntatisJei nėra pasirinkimo:

lex loci laborislex loci delegationisbet labiausiai susijusi teisinė sistema

Išimtys: Public ordre lex forum Imperatyvios nuostatos, nuo kurių negalima nukrypti susitarimu

Direktyva 1996/71/EB

Transport sektorius = lex flagii

Diplomatinės ir konsulinės įstaigos

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:41980A0934:EN:NOT

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:41980A0934:EN:NOT

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2008:177:0006:0016:En:PDF




International private labour law Jurisdiction

Regulation 44/2001 (EC) = Brussels Convention 1968

The employee may sue his/her employer domicile usual place of work

if no usual place of work - place of businesss The employer may sue his/her employee

domicile of employee

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2001:012:0001:0023:en:PDF


1. ES darbo teisės atsiradimas ir raida

Europos anglies ir plieno bendrija (1951) Europos atominės energetikos bendrija (1957) Europos (ekonominė) bendrija (1957)

Europos Bendrijos steigimo sutartis (EBS) Socialinės politikos principai (EBS buv. 117 str.):

sutarimas gerinti darbuotojų gyvenimo ir darbo sąlygas, kad būtų galima jas suvienodinti vis aukštesniu lygiu, tačiau tik teisės koordinuoti valstybių narių bendradarbiavimą, be kompetencijos Bendrijai leisti teisės normas šioje srityje

Bendrosios rinkos laisvės - darbuotojų judėjimo laisvės užtikrinimas: Darbuotojų judėjimo laisvė Bendrijos viduje (EBS buv. 48 str.; Tarybos ir Komisijos kompetencija leisti teisės normas darbuotojų judėjimo laisvei įgyvendinti (EBS buv.

49 str.) ir šia laisve besinaudojančių darbuotojų socialinei apsaugai užtikrinti (EBS buv. 51 str.) Europos socialinio fondo įsteigimas (EBS buv. 123–125 str.)

Vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principas (EBS buv. 119 str.)


Išvados:Nėra kompetencijos darbo teisės normų kūrimui,

išskyrus darbuotojų judėjimo laisvę, o ir ta pati – ekonominiais tikslais, o ne socialiniais tikslais

Darbo teisė lieka valstybių narių kompetencijojeAntspaudas tolimesnei raidai

darbo teisė – ekonominio determinizmo įkaitė sistemos trūkumas fragmentizmas


ES darbo teisės raida I

Vystymosi etapai (pagal turimą kompetenciją ir teisėkūros aktyvumą): 1958 – 1974 “Tik ekonomika” – laisvas darbuotojų judėjimas 1974 – 1980 - “Auksinis” harmonizavimo amžius

Išleistų normų pagrindas – ekonominio-politinio pobūdžio kompetencija (EBS

buv. 100 (dabar 114) str. “Tarybos teisė vienbalsiai leisti direktyvas derinant nacionalines normas, turinčais tiesioginį poveikį bendrosios rinkos funkcionavimui”

Papildomoji kompetencija (EBS buv. 235 (dabar 352 str.) “Tarybos teisė vienbalsiai imtis priemonių, būtinų Bendrijos tikslui pasiekti, kai sutartis nenumato reikalingų įgaliojimų”


ES darbo teisės raida II 1981 – 1987 “Stagnacija” 1987 – 1993 “Minimalus judėjimas” link socialinių reikalų

1987 m. Suvestinis Europos aktas EBS buv. 118 a str.: min standartai darbo saugos ir sveikatos klausimais ES lygmens socialinis dialogas

1989 m. Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartija

1993 – 1999 “Proveržis” 1993 m. Mastrichtas:

Socialiniai tikslai Socialinė politinė kompetencija – teisė leisti darbo teisės normas et “Dviejų greičių Europa” – be JK

1997 m. Amsterdamas Vieningumas – su JK Užimtumo politika – nauja sritis (EBS 125-130 str.) Antidiskriminacinė politika (EBS 13 (dabar 19) str., 141 (dabar 157) str. 3 d.)

2001-2010 “Konsolidavimas” 2000 m. ES pagrindinių teisių chartija 2001 m. Nicos sutartis (2001 02 26) 2005 m. Sutartis dėl Konstitucijos Europai (nepavykusi) 2009 m. Lisabonos (Reformų) sutartis


ES darbo teisės šaltiniai ir jų taikymo ypatybės

1. “Europos Sąjungos teisė” ar “Europos Bendrijos teisė”?2. Nacionalinių teismų vaidmuo taikant ES teisę

Nacionaliniai teismai – Europos Sąjungos teismai ETT 6/64 1964 17 15 “Costa/ENEL” : “skirtingai, nei įprastos tarptautinės sutartys, Europos Bendrijos steigimo

sutartis sukūrė atskirą teisinę sistemą, kuri tapo neatsiejama valstybių narių teisinių sistemų dalimi ir kurią nacionaliniai teismai privalo taikyti

ES sutarties 4 str. (buv. EBS 10) str.: Kad užtikrintų šios Sutarties ir Sąjungos institucijų nustatytų pareigų vykdymą, valstybės narės imasi visų atitinkamų bendrų ar specialių priemonių. Jos padeda atlikti Sąjungos uždavinius.

3. Taikymo specifika (pagal ES teisės nustatytas taisykles) Norminių aktų rūšys Teisės aiškinimo būdai Pažeidimo teisinės pasekmės

4. Norminių aktų (aquis communaitaire) gausa: Internetas (www.lrs.lt; http://eur-lex.europa.eu/lt/index.htm) Oficialusis leidinys; specializuoti rinkiniai

5. Norminių aktų formuluočių ir vertimo problema Teleologinis ES teisės aiškinimo metodas (reguliavimo tikslai

(preambulės) ETT praktika (prejudiciniai sprendimai) www.curia.eu

http://www.lrs.lt/

http://www.curia.eu/


ES teisės prigimtis - supranacionalinė teisė

Europos Sąjungos teisės viršenybė: ETT 6/64 1964 17 15 “Costa/ENEL” : Bendrijos steigimo sutarties viršenybė prieš nacionalinę teisę ETT 11/70 1970 12 17 “Internationale Handelsgesellschaft”: Bendrijos institucijų sukurtos teisės (antrinės

teisės) viršenybė prieš nacionalinę teisę; Bendrijos teisės viršenybė prieš nac. konstitucinę teisę ETT 106/77 “Simmenthal II”: Prieštaraujanti teisė negali būti taikoma; neleidžiama priimti prieštaraujančių teisės

normų Tiesioginis ES teisės veikimas (teisių ir pareigų sukūrimas individams):

ETT 26/62 1963 02 05 “Van Gend&Loos”:Bendrijos teisės adresatai ne tik valstybės, bet ir individai; gali būti suteikiamos pareigos ir teisės individams

Tiesioginis vertikalus veikimas: ETT 43/75 1976 04 08 “Defrenne II”: “Nacionaliniai valstybių teismai turi tirti, ar norminiuose teisės aktuose,

kolektyvinėje sutartyje nėra įtvirtinta atvira ar paslėpta diskriminacija apmokant už darbą. Šiose situacijose EB sutarties buv. 119 straipsnis turi būti tiesiogiai taikomas darbo santykiuose ir teismai privalo apginti individualių subjektų pažeistas teises. “

Tiesioginis horizontalus veikimas: ETT 96/80 1981 03 31 “J.P.Jenkins”: EB steigimo sutarties buv. 119 straipsnis turi būti taikomas ir santykiams tarp

privataus darbdavio ir privataus darbuotojo Vieningas ir besąlyginis ES teisės taikymas

ESVS 4 str. (buv. EBS 10) str.: “lojalumo Bendrijai” principas: nacionalinių teismų (valstybinės valdžios institucijų ir kt. teisės taikymo subjektų) pareiga taikyti EB teisę

ESVS 67 (buv. EBS 234) str.: nacionalinių teismų (aukščiausiosios grandies) pareiga kreiptis į ETT preliminaraus nutarimo (prejudicinio sprendimo) dėl ES sutarties, ES institucijų priimtų aktų galiojimo ir aiškinimo


ES teisės ir LR darbo teisės santykis LR Konstitucinis aktas “Dėl narystės Europos Sąjungoje”:

2. Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.

LR DK 3 str. “Darbo teisės šaltiniai”: 1. Darbo teisės šaltiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, darbo santykius reglamentuojančios Europos Sąjungos teisės normos, šis Kodeksas, kiti įstatymai ir jiems neprieštaraujantys norminiai teisės aktai, kolektyvinių sutarčių normatyvinės nuostatos.

LR DK 11 str. “Darbo įstatymų įgyvendinimas”: 1. Jeigu tarp šio Kodekso normos ir kito įstatymo ar norminio teisės akto nuostatų yra prieštaravimų, taikoma šio Kodekso norma. 2. Tuo atveju, kai tarp norminių darbo teisės aktų nuostatų yra prieštaravimų, taikoma darbuotojui naudingesnė nuostata.

Specialieji įstatymai turintys “atramą” DK: Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymas, Europos darbo tarybų įstatymas ir kt.

Specialieji įstatymai, neturintys “atramos” DK: Lygių galimybių įstatymas, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas.

LR CK 1.3 str. “Civilinės teisės šaltiniai” 3 d.: Įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, kituose įstatymuose gali būti nustatytos kitokios, negu nustato šis kodeksas, civilinius teisinius santykius reglamentuojančios normos. Tokiu atveju šis kodeksas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip.


ES darbo teisės šaltiniai I

ES pirminė teisė (Rašytinė) Europos Sąjungos sutartis

Misija, tikslai, pagrindinės teisės, bendrieji ES teisės principai (ES Sutarties 3,6 str.)

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (buv. Europos Bendrijos steigimo sutartis)

Kompetenciją leisti darbo teisės normas suteikiančios nuostatos (pvz. ESVS 19, 46, 153, 157 str.)

Materialiosios darbo teisės normos


ES darbo teisės šaltiniai II

Materialios darbo teisės normos Sutarties tiesioginio veikimo ir taikymo nuostatos

Aiškios, tikslios nuostatos Suteikia konkrečiam individui subjektinę teisę Nereikalauja perkėlimo ar papildomų sąlygų

ESVS 18 str.: sutarties taikymo srityje draudžiama diskriminacija dėl pilietybės

ESVS 45 str. 1 d.: Europos Sąjungoje užtikrinama darbuotojų judėjimo laisvė bei naikinama diskriminacija dėl pilietybės įsidarbinimo, darbo sutarties vykdymo ir nutraukimo atveju;

ESVS 157 str. 1 d.: turi būti užtikrinamas vienodo darbo užmokesčio už vienodą ar vienodos vertės darbą vyrams ir moterims principo įgyvendinimas


ES darbo teisės šaltiniai III

ES Antrinė teisė Reglamentai

ESVS 288 (buv. 249) str.:”reglamentai taikomi visuotinai; jie yra privalomi visa apimtimi ir tiesiogiai taikomi visose valstybėse narėse”

Visuotinis privalomumas Tiesioginis taikymas (vertikalus ir horizontalus)

Direktyvos ESVS 288 (buv. 249) str.: “kiekvienai valstybei narei, kuriai ji yra

skirta, direktyva yra privaloma siekiamo tikslo atžvilgiu, tačiau nacionalinės valdžios institucijoms leidžiama pasirinkti jos įgyvendinimo formas ir priemones”


ES darbo teisės šaltiniai IV

Direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę Ar būtinas? Savalaikis:

ETT C-2/97 1998 12 17 “IP”: valstybė narė gali nustatyti ankstesnį negu numato direktyva terminą (…). Nustatydamos tokį terminą, valstybės narės turi plačią diskreciją (…), tačiau jos turi laikytis bendrųjų Bendrijos teisės principų, kaip antai proporcingumo principo. (...) Italijos teismai turi nuspręsti, ar nacionalinės teisės nustatytas direktyvos reikalavimų įgyvendinimo terminas atitinka proporcingumo principą, tai yra ar jis nesąlygoja pernelyg didelių papildomų kaštų”

Perkėlimo efektyvumas (normatyvinis pobūdis) ir teisinis tikrumas Perkėlimo forma, būdas (pvz. kolektyvinės sutartys) Blokuojamasis veikimas


ES darbo teisės šaltiniai V

Direktyvą atitinkantis nacionalinės teisės aiškinimas (g.b. iki perkėlimo pabaigos):

ETT 14/83 1984 04 10 “Von Colson&Kamann” ETT C–177/88 1990 11 08 d. “Dekker”:

Direktyva 76/207/EEB valstybes nares įpareigoja “imtis reikiamų priemonių” diskriminacijai panaikinti. siekiant direktyvos tikslų, tokia nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad žala turi būti atlyginama esant kiekvienam objektyviam nediskriminavimo pareigos pažeidimui, nepriklausomai nuo pažeidėjo kaltės dėl žalos padarymo nustatymo (…) nacionalinės teisės nuostata, kuri reikalauja įrodyti darbdavio kaltę dėl lygiateisiškumo pažeidimu iškilusios žalos, turi būti netaikoma”


ES darbo teisės šaltiniai VI

Direktyvos perkėlimo pažeidimo teisinės pasekmės1. Atsakomybė prieš ES ir kitas valstybes nares2. Tiesioginis veikimas3. Pareiga atlyginti žalą

1. Atsakomybė už sutarties pažeidimą (ESVS 258-259 (buv. 226-227) str.)

2. Tiesioginis veikimas ir taikymas: ETT 152/84 1986 02 26 “Marshall I”:

nors pagal EB sutartį direktyvos tiesiogiai privalomos ir įpareigoja valstybes nares, tačiau iš principo paneigti individų teisę remti savo reikalavimus direktyvoje numatytu įsipareigojimu būtų nesuderinama su direktyvos privalomumu (…) valstybė narė, laiku neperkėlusi direktyvos į nacionalinę teisę, negali šiuo faktu naudotis atsikirsdama į individo reikalavimus. Jei pasibaigus direktyvoje nustatytam jos perkėlimo terminui, direktyvos tikslai valstybėje narėje nėra visiškai pasiekti, individualūs teisės subjektai gali remtis atskiromis šios direktyvos nuostatomis

Tik self-executing nuostatų Tik vertikalus taikymas, bet ne horizontalus (Viešasis darbdavys)

ETT 152/84 1986 02 26 “Marshall I”: nacionaliniai teismai turi nustatyti, ar konkretus darbdavys yra viešosios valdžios veiklos apraiška ir ar jo atžvilgiu galima taikyti netinkamai perkeltos direktyvos nuostatas, tenkinančias tiesioginio taikymo kriterijus

ETT C-188/89 1990 07 12 “Foster”: viešoji įstaiga yra tokia institucija, kuriai yra pavesta teikti viešąsias paslaugas, kuri yra prižiūrima valstybės ir kuri dėl to turi ypatingas teises


ES darbo teisės šaltiniai VII

3. Valstybės pareiga atlyginti žalą

ETT 1991 11 19 C–6,9/90 “Francovich”: direktyvos nuostata, garantuojanti darbuotojams tam tikrą darbo užmokesčio dydį jų darbdavių nemokumo atveju, leidžia nustatyti subjektinės teisės adresatus ir minimalų garantijos dydį visiškai pakanka spręsti apie subjektinės teisės turinį ir apimtį. Vis dėlto, direktyvos 5 straipsnis reikalauja valstybės narės įsteigti tam tikrą darbuotojų reikalavimus tenkinančią garantinę instituciją. Tai reiškia, nesant įsteigtos tokios institucijos, paprasčiausiai nėra subjekto, kuris tuos darbuotojų reikalavimus vykdytų. Todėl savo reikalavimų teismuose grįsti tokia direktyvos nuostata asmenys negali. Tačiau valstybei narei pažeidus Bendrijos teisę ir neperkėlus direktyvos, atskiri asmenys gali patirti žalą. Bendrijos teisės efektyvumas ir individo teisių apsauga būtų paneigiama, jei nebūtų sukurtas efektyvus šių asmenų patirtos žalos atlyginimo mechanizmas.

Valstybės atsakomybės sąlygos ETT 1991 11 19 C–6,9/90 “Francovich”: direktyvos nuostata turi suteikti individui tam tikrą

subjektinę teisę. Direktyvos nuostatos turi leisti tiksliai nustatyti šios subjektinės teisės turinį. Turi egzistuoti tiesioginis priežastinis ryšys tarp valstybės pareigos perkelti direktyvą ir žalos nukentėjusiajam asmeniui atsiradimo. Teisminių institucijų ir procedūrų nustatymas yra valstybių narių vidaus teisės klausimas, tačiau pastarosios negali jų nustatyti sudėtingesnių ar sunkiau įvykdomų, negu jau yra nustatyti kitiems panašiems reikalavimams.


ES darbo teisės šaltiniai VIII

Sprendimai Rekomendacijos Nuomonės Gairės, rezoliucijos, deklaracijos, veiksmų planai ir kt. Tarptautinės sutartys

Mišriosios: Asociacijos, pvz. EEE sutartis (g.b. tiesioginio taikymo nuostatų)

Tarpnarės Pvz. 1980 m. birželio 19 d. Romos konvencija dėl sutartinėms

prievolėms taikytinos teisės


ETT jurisprudencija

Tiesioginis poveikisPrejudicinis sprendimas (ESVS 267 str.)Sprendimas dėl Sutarties pažeidimo (ESVS 258-

259 (buv. 226-228) str.). ES teisės normos pripažinimas neteisėta (ESVS

263-264 (buv. 230-231) str.) Netiesioginis poveikis


Materialinės Europos Sąjungos darbo teisės normos

1. Laisvas darbuotojų judėjimas

2. Lygiateisiškumas

3. Darbo sutarties turinys

4. Darbuotojų sauga ir sveikata. Tam tikrų kategorijų darbuotojų apsauga

5. Kolektyvinė darbo teisė


1. Laisvas darbuotojų judėjimas

SESV 45-48 str., reglamentas 1612/68, direktyva 2004/58/EB Suteikiamos teisės:

Teisė įsidarbinti Autonominė “darbuotojo” sąvoka Autonominė “valstybės tarnybos” sąvoka Nacionalinė “viešosios tvarkos” samprata

Nediskriminavimas Tiesioginės diskriminacijos draudimas Netiesioginės diskriminacijos draudimas

Kalbos reikalavimas galimas ribota apimtimi Apribojimų draudimas Judėjimo laisvė:

Teisė išvykti Teisė atvykti Teisė apsigyventi Teisė pasilikti

Judėjimo laisvės išplėtimas Darbuotojo šeimos nariams (R1612/68 10-11 str.) Kitų valstybių piliečiams (Tarptautinės sutartys)


2. Lygiateisiškumas (pirminė teisė)

ES pagrindinių teisių chartija 20 straipsnis Lygybė prieš įstatymą Prieš įstatymą visi lygūs21 straipsnis Diskriminacijos uždraudimas Draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos. Sutarčių taikymo srityje ir nepažeidžiant konkrečių jų nuostatų draudžiama bet kokia diskriminacija dėl asmens pilietybės 23 straipsnis Moterų ir vyrų lygybė Visose srityse turi būti užtikrinta moterų ir vyrų lygybė, įskaitant priėmimą į darbą, darbą ir atlyginimą. Lygybės principas nekliudo laikytis ar imtis priemonių, numatančių konkrečias lengvatas, padedančias nepakankamai atstovaujamai lyčiai.

ES steigimo sutartys siekis kovoti su bet kokia diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų,

negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos (ESVS 10 str.) + kompetencija (ESVS 19 str.) Draudimas diskriminuoti dėl valstybės narės pilietybės visoje ES (ESVS 18 str.) Draudimas diskriminuoti dėl pilietybės laisvo darbuotojų judėjimo srityje (ESVS 45 str. 2 d.) Draudimas diskriminuoti dėl lyties darbo užmokesčio srityje (ESVS157 str. 1 d.)


Lygiateisiškumas: antrinė teisė

Lytis Darbo santykiai, darbo sąlygos (užimtumas)

Direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio užimtumo ir profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo

Valstybinės socialinės apsaugos sistemose (Direktyva 79/7/EB) Profesinės socialinės apsaugos sistemos (Direktyva

86/378/EB) Savarankiškai dirbančių asmenų verslo steigimas, plėtimas,

apsauga nėštumo ir gimdymo metu (Direktyva 86/613/EB) Naudojimasis prekėmis ir paslaugomis

Direktyva 2004/13/EB įgyvendinanti vienodo požiūrio principą dėl galimybės naudotis prekėmis ir paslaugomis


Lygiateisiškumas: antrinė teisė

Kiti pagrindai

Direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės

Sritys - darbo santykiai (įsidarbinant, savarankiškai įsidarbinant ir darbo sąlygoms), narystė organizacijose, profesinis mokymas, švietimas, socialinė apsauga, įskaitant sveikatos priežiūrą ir socialinį draudimą, būstas, visuomenei prieinamos paslaugos, prekės ir būstas

Direktyva 2000/43/EB nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus

Pagrindai: Religija ar įsitikinimai, negalia, amžius, seksualinė orientacija Sritys: : darbo santykiai (įsidarbinant, savarankiškai įsidarbinant ir darbo

sąlygoms), profesinis mokymas, narystė organizacijose


Atskiri darbo santykių aspektaiNe visas darbo laikas (D 97/81/EB)Terminuotos darbo sutartys (D 1999/70/EB)Teledarbas (Susitarimas dėl teledarbo)Agentūrinis darbas (D 2008/104/EB)


Sąvokos. Diskriminacijos formos

“Tiesioginė diskriminacija” - kai vienam asmeniui taikomos prastesnės sąlygos, nei panašioje situacijoje yra, buvo ar galėjo būti taikomos kitam asmeniui dėl _______________ Leidžiamos išimtys

“Netiesioginė diskriminacija” - kai dėl akivaizdžiai neutralių sąlygų, kriterijų ar praktikos tam tikros __________ priklausomybės asmenys gali patekti tam tikru atžvilgiu į prastesnę padėtį nei kiti asmenys, nebent tas sąlygas, kriterijus ar praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama atitinkamomis ir būtinomis priemonėmis Leidžiamos išimtys

“Pozityvioji diskriminacija” - siekiant praktiškai užtikrinti visapusišką lygybę, vienodo požiūrio principas nė vienai valstybei narei nedraudžia toliau taikyti arba imtis konkrečių priemonių, skirtų užkirsti kelią patirti su ______________ priklausomybe susijusius nuostolius arba juos kompensuoti

Diskriminacija v. Diferenciacija


Seksualinis priekabiavimas – nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką.

Priekabiavimas – nepageidaujamas elgesys, kai dėl asmens lyties siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.


LR Konstitucija 29 str.: “Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių

negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.”

LR DK 96 str. “Garantijos priimant į darbą”: 1. Draudžiama atsisakyti priimti į darbą: 1) šio Kodekso 2 straipsnio 1 dalies 4

punkto nustatytais motyvais; 129 str. “Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės”: 3. Teisėta priežastis

nutraukti darbo santykius negali būti: 4) lytis, seksualinė orientacija, rasė, tautybė, kalba, kilmė, pilietybė ir socialinė padėtis, tikėjimas, santuokinė ir šeiminė padėtis, įsitikinimai ar pažiūros, priklausomybė politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms; 5) amžius;

186 str. “Darbo užmokestis”: 3. Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje. Vyrams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis.

2 str. 1 d. 4 p. : Šio Kodekso 1 straipsnyje nurodytiems santykiams reglamentuoti taikomi šie principai: (...) 4) darbo teisės subjektų lygybė nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis;

35 str.: 1. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

LR Lygių galimybių įstatymas LR Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas LR CK

1.5 str.: 1. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. 2. Kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.


3. Darbo sutarties turinys1. Darbo sutarčių rūšys

1. Terminuota darbo sutartis2. Darbas ne visą darbo laiką3. Agentūrinis darbas (laikinas darbas arba darbo nuoma)4. Teledarbas

2. Komandiruojamieji darbuotojai3. Darbuotojų informavimas apie jų darbo sąlygas4. Struktūriniai pokyčiai

Darbuotojų teisių apsauga įmonių, verslo ar verslo dalių perdavimo kitam darbdaviui atveju

Kolektyvinių atleidimų iš darbo teisinis reguliavimas Darbuotojų teisių apsauga jų darbdaviui tapus nemokiu


1.1. Terminuota darbo sutartis

Direktyva 1999/70/EB Taikymo sritis – pagal terminuotą sutartį dirbantiems darbuotojams

išimtis (g.b. netaikoma pirminio profesinio rengimo santykiams; gamybinės praktikos programoms; pagal valstybinę ar valstybės finansuojamą mokymo, integravimo ar profesinio perkvalifikavimo programą)

Diskriminacijos draudimas – negali būti taikomos blogesnės sąlygos negu nuolatiniams DU (įsk. darbo stažą, darbuotojų skaičių)

Priemonės, skirtos išvengti piktnaudžiavimo Priemonės pagerinti pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių

darbuotojų galimybes sudaryti neterminuotas darbo sutartis

LR: DK 109-113 str., LRV nutarimas 2003 08 19 Nr. 1043


1.2. Darbas ne visą darbo dieną Direktyva 97/81/EB

Taikymo sritis - mažiau negu įprasta dirbantiems darbuotojams išimtis (valstybės gali netaikyti atsitiktiniams darbams)

Diskriminacijos draudimas - negali būti taikomos blogesnės sąlygos negu visą dieną dirb. DU (įsk. darbo stažą, darbuotojų skaičių)

Darbo ne visą darbo dieną skatinimas Draudimas atleisti darbuotoją iš darbo Darbdavio pareiga “rimtai apsvarstyti” ne viso darbo palengvinimo

galimybes įmonėje Darbdavio pareiga “rimtai apsvarstyti” darbuotojų prašymus Darbdavio pareiga laiku pateikti informaciją darbuotojams apie

įmonėje

LR: DK 146 str.


1.3. Agentūrinis darbas (Laikinas įdarbinimas arba darbo nuoma) Direktyva 2008/104/EB

“laikinasis darbuotojas – darbuotojas, pasirašęs darbo sutartį ar turintis darbo santykių su laikinojo įdarbinimo įmone, kuris paskiriamas laikinai dirbti įmonėje laikinojo darbo naudotojoje jai prižiūrint ir vadovaujant

Tokios darbo formos principinis leidimas, nediskriminavimo principas, galimybė įsidarbinti pagal įprastinę darbo sutartį, naudotis bendra infrastruktūra, mokymais

LR įstatymas dėl įdarbinimo per laikino įdarbinimo įmones


1.4. Teledarbas

ES socialinių partnerių susitarimas dėl teledarbo, 2002-07-16 Teledarbas – darbas, kuris dėl naudojamų

informacinių technologijų reguliariai atliekamas ne darbdavio patalpose

Laisvanoriškumas, duomenų apsauga, privatumo apsauga, įrenginiai, sauga darbe, mokymai, darbuotojo statusas

LR iš dalies – LRV nutarimas 2003 08 19 Nr. 1043


2. Komandiruojamieji darbuotojai

Direktyva 96/71/EB “Dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje”

Tikslai – ekonominiai – apsauga nuo socialinio dempingo paslaugų teikimo laisvėje

Taikymo sritis - valstybėje narėje įsteigtai įmonei (Paslaugų teikėjas), kuri ribotam laikui komandiruoja savo darbuotojus į kitos valstybės narės teritoriją teikti paslaugų toje kitoje valstybėje narėje veikiančiai įmonei (Paslaugų gavėjui) pagal sutartį dėl paslaugų teikimo, perkeliant į pavaldžią įmonę ar išnuomojant.

Išimtis - Direktyva netaikoma jūrų prekybinės laivininkystės personalui Darbuotojo sąvoka yra nustatoma pagal valstybės narės, į kurios

teritoriją darbuotojas yra komandiruotas (Paslaugų gavėjo valstybės) teisę


Komandiruojamieji darbuotojai

Direktyva 96/71/EB Paslaugų gavėjo valstybės narė turi užtikrinti, kad, nepriklausomai nuo

taikytinos teisės, Paslaugų teikėjas turi garantuoti komandiruotiems darbuotojams minimalias darbo sutarties sąlygas:

dėl maksimalaus darbo ir minimalaus poilsio laiko; dėl minimalių mokamų metinių atostogų trukmės; dėl minimalių užmokesčio normų, įskaitant viršvalandžių apmokėjimo normas; dėl darbuotojų, ypač laikino įdarbinimo įmonių siūlomų, samdos sąlygų; dėl profesinės sveikatos, higienos ir darbo saugos; dėl apsaugos priemonių, skirtų nėščių ar pagimdžiusių moterų, vaikų ir jaunimo

darbo sutarties sąlygoms vykdyti; dėl vienodų sąlygų taikymo vyrams ir moterims bei kitų nediskriminavimo

nuostatų LR: Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymas


Komandiruojamieji darbuotojai – ETT II

Steigimo sutartis reikalauja kad būtų panaikinta kitoje valstybėje narėje įsisteigusio paslaugų teikėjo tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija ar apribojimai teikti paslaugas

Paslaugų teikimo laisvė gali būti ribojama viešojo intereso tikslais, prie kurių priklauso ir darbuotojų apsauga. Tai gali būti pateisinama, jei darbuotojas pagal savo valstybės įstatymus negauna “palyginamos” apsaugos; tikslas yra teisėtas, tinkamas ir jo siekiama proporcingai; jos negali būti grindžiamos ekonominiais motyvais, kaip antai nacioanlinio sektoriaus ar įmonių apsauga

Valstybės narės gali kontroliuoti, ar yra vykdomi Bendrijos ir nacionalinės teisės reikalavimai paslaugų teikimo srityje, taip pat numatyti reikalingas kontrolės priemones

Kontrolė gali apimti ir priemones tikrinti, ar darbuotojas, esantis 3 valstybės pilietis, nepanaudoja paslaugų teikimo laisvės kitu tikslu negu paslaugų teikimas.

Negali būti procedūra, kuri padarytų neįmanomu arba apsunkintų paslaugų teikimą Tokiais apsunkinimais laikomi administraciniai ar ekonominiai apsunkinimai,

papildomi kaštai, taip pat ir procedūros


3. Darbuotojų informavimas apie jų darbo sąlygas

Direktyva 91/533/EEB

Darbdavys privalo informuoti darbuotojus apie pagrindines jų darbo sutarčių arba darbo santykių sąlygas

abiejų šalių tapatybė; darbo vieta (kai nėra nuolatinės ar pagrindinės darbo vietos – nuoroda, kad darbuotojas

įdarbinamas keliose darbo vietose ir nurodoma registruota darbdavio veiklos vieta ar, reikiamais atvejais, darbdavio buveinės adresas);

darbo, kuriam įdarbintas darbuotojas, pavadinimas, lygis, pobūdis ar kategorija arba trumpas darbuotojo atliekamo darbo apibūdinimas ar aprašymas;

darbo sutarties arba darbo santykių pradžios data, numatoma darbo santykių trukmė arba darbo sutarties trukmė;

mokamų atostogų trukmė arba, kai teikiant informaciją to negalima pažymėti, atostogų nustatymo ir leidimo atostogauti tvarka;

darbo sutarties nutraukimo įspėjimo terminų trukmė, kurios turi laikytis darbdavys ir darbuotojas, o kai teikiant informaciją to negalima numatyti, nuoroda, kaip nustatomi tokie įspėjimo terminai;

darbuotojo darbo užmokesčio pradinė pagrindinė suma, kitos jo sudedamosios dalys ir mokėjimo terminai;

normalios darbo dienos arba darbo savaitės trukmė; reikiamais atvejais – darbo sąlygas nustatančios kolektyvinės sutartys arba kai sutartys

sudaromos ne įmonėje – šias sutartis sudarančių institucijų duomenys. Kitos sąlygos, apie kurias valstybės narės nuomone, reikia informuoti.


Darbuotojų informavimas apie jų darbo sąlygas

Informavimo terminai Ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo darbo pradžios Per mėnesį nuo pasikeitimo Nepaisant darbo santykių pasibaigimo

Forma Rašytinė sutartis Paskyrimo raštas Rašytinis dokumentas

Specialios normos - komandiruojami darbuotojai prieš išsiuntimą informuoti apie:

darbo užsienyje trukmę; valiutą, kuria bus mokamas darbo užmokestis; atitinkamais atvejais – išmokas pinigais ar natūra už darbą užsienyje, darbuotojo grįžimo į šalį tvarką ir sąlygas


Darbdavio reorganizavimas pagal DK (138 str.) Negali būti teisėta priežastimi nutraukti darbo

santykius:savininko pakeitimaspavaldumo pakeitimasJA sujungimas, padalijimas, išdalijimas,

padalinimasverslo ar jo dalies perdavimas



Direktyva 2001/23/EB Direktyva taikoma teisinio perdavimo arba susijungimo

atveju perduodant įmonę, verslą arba įmonės ar verslo dalį kitam darbdaviui

kai perduodama įmonė, verslas arba įmonės ar verslo dalis EB Sutarties teritorinėje erdvėje

“Perdavimas” yra perdavimas išlaikant ūkio subjekto tapatybę, t.y. išlaikant organizuotą išteklių grupavimą, kurio tikslas yra ūkinė veikla, nepriklausomai nuo to, ar ta veikla yra pagrindinė ar pagalbinė


“Veikiančio ekonominio vieneto perdavimas” ETT 1986 m. kovo 18 d. sprendimas byloje 24/85 Spijkers:

Reika įvertinti visus požymius, apibūdinančius įvykusį įmonės, verslo ar verslo dalies perdavimą:1. perdavimo formą ir rūšį;2. buvo perduotos ar ne įmonės materialios vertybės, tokios kaip pastatai irkilnojamieji daiktai;3. turi būti įvertinta nematerialaus įmonės turto vertė jos perdavimo metu; ar buvoperimta dauguma ar visi buvę perduodamos įmonės darbuotojai;4. ar buvo perimti visi buvę prieš įmonės perdavimą jos klientai;5. taip pat įvertinama ar įmonė vykdo tą pačią ar tos pačios rūšies veiklą ir po josperdavimo ir jeigu ši veikla buvo nutraukta po perdavimo – šio nutraukimotrukmė6. veiklos sustabdymo laikotarpis, jei buvo.

Sisteminis vertinimas Teisinis pagrindas - Sutarties rūšys - nesvarbu



Direktyva 2001/23/ЕB

Individualaus darbuotojo teisių apsauga: Darbo santykių automatinis perėjimas Kolektyvinių sutarčių automatinis perėjimas Draudimas atleisti iš darbo dėl perdavimo

DK 138 str. Kolektyviniai darbo santykiai:

Darbuotojų atstovų tęstinumas Informavimas ir konsultavimas

DK 47 str.


Kolektyviniai atleidimai

Direktyva 98/59/EB Kolektyvinis atleidimas - kai dėl ekonominių priežasčių atleidimų iš

darbo skaičius kai per 90 dienų atleidžiama ne mažiau kaip 20 darbuotojų, nepriklausomai

nuo atitinkamose įmonėse paprastai dirbančių darbuotojų skaičiaus ar per 30 dienų

ne mažiau kaip 10 darbuotojų įmonėse, kuriose paprastai dirba nuo 20 iki 100 darbuotojų,

ne mažiau kaip 10 proc. visų darbuotojų įmonėse, kuriose paprastai dirba nuo 100 iki 300 darbuotojų,

ne mažiau kaip 30 įmonėse, kuriose paprastai dirba 300 ir daugiau darbuotojų


Kolektyviniai atleidimai

Darbdavio pareiga informuoti darbuotojų atstovus apie numatomą kolektyvinį atleidimą

Darbdavio pareiga laiku konsultuotis su darbuotojų atstovais, siekiant susitarimo

Darbdavio pareiga raštu informuoti kompetentingą valstybės instituciją apie numatomą kolektyvinį atleidimą

Kolektyvinio atleidimo uždraudimas ir jo nukėlimas


Darbuotojų teisių apsauga jų darbdaviui tapus nemokiu


Valstybės narės turi imtis reikalingų priemonių, kad garantinės institucijos užtikrintų neįvykdytų darbuotojų reikalavimų iki tam tikros datos pagal darbo sutartis ar darbo santykius patenkinimą

2000 m. rugsėjo 12 d. LR Garantinio fondo įstatymas


2001 m. kovo 20 d. LR Įmonių bankroto įstatymas

19 straipsnis. Darbo santykių reguliavimas1. Administratorius per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo raštu įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis. Apie būsimą darbuotojų atleidimą administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša teritorinei darbo biržai, savivaldybės institucijai ir įmonės darbuotojų atstovams.2. Nutraukus darbo sutartį, atleistam darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.3. Su atleidžiamu darbuotoju atsiskaitoma šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.4. Darbuotojų, su kuriais bus sudarytos terminuotos darbo sutartys dirbti įmonės bankroto proceso metu, skaičių pagal pareigybes nustato kreditorių susirinkimas. Šių darbuotojų sąrašą sudaro administratorius.


4. Darbuotojų sauga ir sveikata. Tam tikrų kategorijų darbuotojų apsauga Darbuotojų sauga ir sveikata

Rėminė direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti

Atskiros direktyvos, reglamentuojančios darbo vietų įrengimą darbo priemones; asmenines apsaugos priemones; darbą su monitoriais; krovinių kėlimo; žvejybos ir žemės ūkio srityje; tam tikrų pavojingų medžiagų uždraudimą ir kt.


4. Darbuotojų sauga ir sveikata. Tam tikrų kategorijų darbuotojų apsauga

Direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko aspektų

Motinystės apsauga Direktyva 86/613, Direktyva 92/85/EB dėl specialių

priemonių Tėvystės apsauga

Direktyva 96/35/EB dėl tėvystės atostogų Jaunimo darbo apsauga

Direktyva 94/33 dėl jaunimo apsaugos


5. Kolektyvinė darbo teisė Darbuotojų informavimas ir konsultavimas Bendrijos masto

įmonėse ar jų grupėse (Europos darbo tarybos) Direktyva 94/45/EB

Darbuotojų informavimas, konsultavimas ir dalyvavimas Europos Bendrovėje (Societas Europaea)

Reglamentas 2157/2002, Direktyva 2001/86/EB Darbuotojų informavimas, konsultavimas Europos kooperatinėje

bendrovėje Reglamentas 1435/2003, direktyva 2003/72/EB

Darbuotojų informavimas ir konsultavimas didesnėse nacionalinėse įmonėse

Direktyva 2002/14/EB Dalyvavimo tęstinumas po tarptautinio bendrovių jungimosi


Documents

Tarptautin ė ir Europos Sąjungos darbo teisė