TIEKIMO SAUGUMAS LIETUVOS ELEKTROS · PDF fileElektros energijos rinka 2002 m ... elektros energiją į Latviją, Estiją, Baltarusiją, Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį bei

TIEKIMO SAUGUMAS LIETUVOS ELEKTROS ENERGIJOS

RINKOJE

MONITORINGO ATASKAITA

Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 2003, Vilnius

TURINYS

Įžanga .........................................................................................................................................3 1. 2002 m. situacijos apžvalga....................................................................................................4

1.1. Elektros energijos generavimo, perdavimo ir paskirstymo pajėgumai, tarpsisteminiai ryšiai su kaimyninėmis energetikos sistemomis.....................................................................4 1.2. 2002 m. elektros galios balansas .....................................................................................7 1.3. Elektros energijos gamyba, suvartojimas, eksportas, importas .......................................9

2. Elektros energijos rinka 2002 m...........................................................................................13 2.1. Rinkos koncentracija .....................................................................................................13 2.2. Rinkos atvėrimo laipsnis ...............................................................................................15 3. Rinkos dalyvių skaičius ir prekiaujamos energijos kiekiai ..............................................16 4. Rinkos kainų dinamika .....................................................................................................19 2.5. Laisvųjų vartotojų aktyvumo laipsnis ...........................................................................22

3. Prognozės 2003-2005 m .......................................................................................................23 3.1. Rinkos operatoriaus prognozuojamos elektros energijos pirkimo, pardavimo ir eksporto apimtys .................................................................................................................................23 3.2. Prognozuojami galios balansai ......................................................................................29 3.3. Poreikis naujiems elektros galios pajėgumams .............................................................30 3.4. Numatoma elektros perdavimo ir skirstymo tinklų plėtra ir atnaujinimas, galimos silpnos vietos ........................................................................................................................30

3.4.1. Numatoma perdavimo tinklų plėtra ir atnaujinimas ...............................................30 3.4.2. Numatoma skirstomųjų tinklų plėtra ir atnaujinimas .............................................31 3.4.3. Perdavimo tinklo 330 kV transformatorių pastočių ir 110 kV atvirųjų skirstyklų galimos silpnos vietos.......................................................................................................31 3.4.4. Skirstomojo tinklo 10/0.4 kV transformatorinių ir 10 kV skirstomųjų punktų galimos silpnos vietos.......................................................................................................32 3.4.5. 110-330 kV įtampos elektros oro linijų (OL) techninė būklė ir galimos silpnos vietos.................................................................................................................................32 3.4.6. Skirstomojo tinklo 10, 0.38 kV oro linijų, 0.38 kV oro kabelių linijų ir 35-0.38 kV kabelių linijų techninė būklė ir galimos silpnos vietos.....................................................33

Išvados......................................................................................................................................34

2

Įžanga Nuo 2002 m. Sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos Elektros energetikos

įstatymas ir nuo 2002 m. liepos 1d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos Elektros įstatymas bei 2001 m. pabaigoje priimti LR Elektros energetikos įstatymo poįstatyminiai teisės aktai sudarė sąlygas funkcionuoti elektros energijos rinkai Lietuvoje.

Nuo 2002 m. sausio 1 d. vertikaliai integruota energetikos bendrovė AB „Lietuvos energija“ yra išskaidyta į penkias nepriklausomas bendroves: dvi elektros energijos gamybos, vieną perdavimo ir dvi skirstymo bendroves. Tuo būdu elektros energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo veiklos yra atskirtos, kaip to reikalauja Europos Sąjungos elektros vidaus rinkos direktyva 96/92/EC bei ją pakeitusi 2003 m. birželio 26 d. direktyva 2003/54/EC.

Ši ataskaita paruošta vykdant Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintas „Įsipareigojimų teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas“ taisyklėse. Jomis Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija yra įpareigota atlikti su tiekimo saugumu susijusių klausimų stebėseną (monitoringą) šalies elektros energijos rinkoje ir kasmet paskelbti ataskaitą, apimančią tiekimo šaltinių pajėgumo ir poreikių balansą, laukiamus galios poreikius ir planuojamus ar statomus šaltinių pajėgumo objektus, taip pat konkurencijos apimtis šalies elektros rinkoje.

Ataskaitą Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos užsakymu paruošė VĮ „Energetikos agentūra“ pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos – reguliatoriaus, AB „Lietuvos energija“ – rinkos operatoriaus ir perdavimo sistemos operatoriaus, bei AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“ - skirstymo sistemų operatorių pateiktą medžiagą.

3

1. 2002 m. situacijos apžvalga

1.1. Elektros energijos generavimo, perdavimo ir paskirstymo pajėgumai, tarpsisteminiai ryšiai su kaimyninėmis energetikos sistemomis

Lietuvoje esamų elektrinių galia viršija 6000 MW, iš kurių vyrauja branduolinė (42%)

ir šiluminės (42%) elektrinės. Instaliuota hidroelektrinių dalis sudaro tik 16% (įvertinant ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės instaliuotą galią).

Lietuvos elektrinių galios 2002 m. pateiktos lentelėje 1.1.1.

1.1.1 lentelė. Lietuvos elektrinių įrengtos (instaliuotos) galios 2003-01-01, MW

Elektrinės Įrengta galia

Ignalinos AE 2600,0

Lietuvos elektrinė 1800,0

Mažeikių elektrinė 160,0 Vilniaus elektrinė 384,0 Kauno elektrinė 178,0 Klaipėdos ŠT elektrinė 10,8

Iš viso šiluminėse elektrinėse: 2532,8 Kauno hidroelektrinė 100,8 Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė 900,0 Mažosios hidroelektrinės 16,9

Iš viso hidroelektrinėse: 1017,7 Pramonės įmonių ir kitų žinybų elektrinės 78,0

Iš viso: 6228,5

Lietuvoje yra gerai išvystyti elektros perdavimo 330 / 110 kV bei 35/10/6/0,38 kV

elektros skirstymo tinklai ir jų priklausiniai.

2003 metų pradžioje AB Lietuvos energija eksploatavo: - 110 kV linijų - 1655 km (sk. grandimis) ir 208 transformatorių pastočių ir skirstyklų; - 330 kV linijų - 5022 km (sk. grandimis) ir 12 transformatorių pastočių ir skirstyklų. Elektros perdavimo, skirstymo tinklų bei jų priklausinių techniniai duomenys nurodyti

1.1.2, 1.1.3, 1.1.4, 1.1.5 ir 1.1.6 lentelėse.

4

1.1.2 lentelė. Perdavimo tinklo orinių linijų ilgiai pagal perdavimo tinklų skyrius 2002 m., km (trasomis)

Perdavimo tinklų skyriai 330 kV 110 kV Vilniaus 183 692 Kauno 520 1053 Klaipėdos 193 741 Šiaulių 241 861 Utenos 469 1053

Iš viso: 1607 4400 1.1.3 lentelė. Perdavimo tinklo transformatorių pastotės ir skirstyklos, vnt. bei jų galia

MVA

Perdavimo tinklų skyriai, įmonės

330 kV TP

330 kV skirstyklos

110 kV skirstyklos

330 kV TP galia, MVA

Vilniaus PTS 2 1 37 650 Kauno PTS 3 57 900 Klaipėdos PTS 2 39 525 Šiaulių PTS 2 34 650 Utenos PTS 2 41 600 KHAE 1 200 IAE 1 400

Iš viso: 13 1 208 3925

Lietuvos perdavimo tinklas pakankamai gerai integruotas su kaimyninėmis energetikos sistemomis:

• su Latvijos energetikos sistema jungia keturios 330 kV ir trys 110 kV linijos; • su Baltarusijos energetikos sistema jungia penkios 330 kV ir septynios 110 kV

linijos; • su Kaliningrado energetikos sistema jungia trys 330 kV ir trys 110 kV linijos. Ryšio su kaimynine Lenkijos energetikos sistema šiuo metu nėra. Galios maksimalūs galimi srautai su kaimyninėmis valstybėmis, esant normaliai tinklo

schemai: 1.1.4 lentelė. Galios maksimalūs galimi srautai su kaimyninėmis valstybėmis, MW

Lietuva - Latvija 1000 Latvija - Lietuva 1000 Lietuva - Baltarusija 2200 Baltarusija - Lietuva 1400 Lietuva - Kaliningradas 700

5

1.1.5 lentelė. Skirstomųjų elektros tinklų transformatorių pastotės, vnt. bei jų galia MVA

Galia MVA Elektros Tinklai

110 kV TP

35 kV TP

6-10 kV TR Iš viso

110 kV 35 kV 6-10 kV Iš viso Rytų skirstomieji tinklai (RST)

Vilniaus 33 25 4622 4680 1127 202 1408 2737 Panevėžio 22 32 4217 4271 723 173 1032 1928 Alytaus 24 19 3575 3618 607 116 761 1484 Utenos 21 21 3964 4006 451 92 599 1142

Iš viso RST: 100 97 16378 16575 2908 583 3800 7291

Vakarų skirstomieji tinklai (VST) Kauno 40 24 4840 4904 1058 174 1584 2816 Klaipėdos 33 39 5226 5298 861 174 1310 2345 Šiaulių 27 26 5070 5123 555 138 1067 1760

Iš viso VST: 100 89 15136 15325 2474 486 3960 6920

Iš viso: 191 195 31283 31669 5362 1073 7843 14279

1.1.6 lentelė. Skirstomųjų tinklų elektros linijų ilgiai, km.(grandimis)

Įtampa, kV RST VST

35 2033 1744 6-10 21036 238070.38 31818 31679

Iš viso: 54887 57229

6

1.2. 2002 m. elektros galios balansas

Kaip matyti iš 1.2.1 lentelės ir paveikslėlio, didžiausias sistemos galios pareikalavimas būna žiemą.

1.2.1 lentelė. Maksimalus sistemos galios pareikalavimas (bruto), MW

Mėnuo Poreikio maksimumas Sausis 1774 Vasaris 1698 Kovas 1618 Balandis 1526 Gegužis 1236 Birželis 1312 Liepa 1226 Rugpjūtis 1224 Rugsėjis 1471 Spalis 1686 Lapkritis 1824 Gruodis 1977

1.2.1 paveikslėlis. Maksimalios sistemos pareikalaujamos galios bei suminės

pareikalaujamos galios, įvertinus elektros energijos eksportą, kitimas metų bėgyje, MW

1100

1600

2100

2600

3100

3600

4100

Saus

is

Vas

aris

Kov

as

Bal

andi

s

Geg

užė

Birž

elis

Liep

a

Rug

pjūt

is

Rug

sėjis

Spal

is

Lapk

ritis

Gru

odis

Gamybos maksimumas Poreikio maksimumas (be eksporto)

Lietuvoje instaliuotas perteklinis elektros galių kiekis ir elektros energijos eksporto

mastai 2002 m. sąlygojo gana žemą Lietuvos elektrinių išnaudojimo koeficientą, ypatingai Lietuvos elektrinės.

7

1.2.2 lentelė. Elektrinių išnaudojimo koeficientai

Mėnuo IAE LE VE 3 VE 2 KE PE KHE* ME KlE 1 0,78 0,04 0,652 0,41 0,64 0,47 0,38 0, 32 0,442 0,92 0,07 0,49 0,46 0,83 0,39 0,89 0,37 0,323 0,84 0,04 0,74 0,54 0,97 0,22 0,72 0,23 0,514 0,79 0,04 0,63 0,24 0,36 0,14 0,47 0,19 0,465 0,91 0,05 0,34 0,00 0,00 0,26 0,38 0,19 0,006 0,87 0,06 0,00 0,91 0,00 0,28 0,35 0,31 0,007 1,00 0,05 0,00 0,96 0,00 0,36 0,28 0,36 0,008 0,90 0,07 0,00 0,94 0,00 0,09 0,21 0,36 0,009 0,97 0,04 0,00 0,99 0,00 0,19 0,24 0,31 0,0010 0,82 0,07 0,60 0,53 0,50 0,02 0,29 0,18 0,4511 0,95 0,06 0,61 0,52 0,61 0,00 0,38 0,18 0,4812 0,96 0,04 0,69 0,50 0,79 0,00 0,23 0,30 0,74vidutinis 0,89 0,05 0,45 0,61 0,43 0,20 0,41 0,26 0,28

* - išnaudojimas pagal pritekantį vandenį – 1.

1.2.3 lentelė. Elektrinių avaringumo koeficientai, %

Mėnuo IAE LE VE 3 VE 2 KE PE KHE* ME KlE 1 0,00 0,00 0,40 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,002 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,213 5,04 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 1,57 0,00 0,004 0,00 7,68 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,005 0,00 0,10 0,00 0,00 0,00 0,00 9,81 0,29 0,006 0,00 2,08 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,007 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,008 7,38 0,04 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,009 0,09 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 14,88 0,0010 15,65 0,01 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 3,95 0,0011 0,00 0,00 4,43 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,0012 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00vidutinis 2,42 0,87 0,52 0,00 0,00 0,00 0,95 1,32 0,01

8

Maksimali pareikalaujama Lietuvos energetikos sistemos galia 2002 metais buvo 1977

MW. Įvertinus būtiną ilgalaikį galios rezervą, 2002 m. sistemoje buvo 3277 MW galios poreikis ir 2952 MW galios perteklius (be eksporto poreikių).

1.2.4 lentelė. Elektros galios balansas, MW

Iš viso 6228,5 iš jų: Ignalinos atominė elektrinė 2600

Lietuvos elektrinė 1800 Vilniaus elektrinė 384 Kauno elektrinė 178 Mažeikių elektrinė 160 Klaipėdos elektrinė 10,8 Kauno hidroelektrinė 100,8 Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė 900 Mažosios hidroelektrinės 16,9 Pramonės įmonių ir kitų žinybų elektrinės 78 Sistemos maksimali pareikalaujama galia 1977

Būtinas ilgalaikis rezervas 1300

Galių balansas (perteklius) 2952

1.3. Elektros energijos gamyba, suvartojimas, eksportas, importas 2002 metais AB „Lietuvos energija“ elektros pardavimas užsieniui sudarė 6,8 TWh.

Palyginti su 2001, elektros eksportas išaugo 1,6 karto. AB „Lietuvos energija“ eksportavo elektros energiją į Latviją, Estiją, Baltarusiją, Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį bei Lenkiją. 2001 išaugo eksportas į Baltarusiją ir sudarė apie 45% viso eksportuoto elektros energijos kiekio.

Vietos vartotojai (neskaitant gamybos, perdavimo ir paskirstymo savų poreikių) 2002 m. suvartojo 7,51 TWh elektros energijos, kas sudaro apie pusę Lietuvos elektrinių patiektos elektros energijos.

9

1.3.1 lentelė. Elektros energijos gamyba Lietuvos elektrinėse 2001 ir 2002 metais, mln. kWh

2001 m. 2002 m. Ignalinos AE 11362,4 14143,0 Lietuvos elektrinė 822,6 737,0 Mažeikių elektrinė 331,2 297,0 Vilniaus elektrinė 964,9 1078,0 Kauno elektrinė 438,3 492,0 Klaipėdos ŠT elektrinė 26,4 27,0

Iš viso šiluminėse elektrinėse: 2583,4 2631,0 Kauno hidroelektrinė 284,4 316,0 Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė 375,0 427,0 Mažosios privačios hidroelektrinės 41,1 36,5

Iš viso hidroelektrinėse: 700,6 779,5 Pramonės įmonių ir kitų žinybų elektrinės 71,8 153,5

Iš viso: 14718,1 17707,0

1.3.2 lentelė. Elektros gamyba mėnesiais, mln. kWh

Mėnuo Ignalinos AE

Lietuvos elektrinė

Vilniaus elektrinė

Kauno elektrinė

Klaipėdos elektrinė

Mažeikių elektrinė

Kauno HE

Kruonio HAE

Mažosios HE

Sausis 1514,5 50,9 173,3 85,1 3,5 32,0 28,1 45,0 4,59

Vasaris 1126,1 76,8 125,3 76,2 2,1 27,1 59,8 38,1 6,24

Kovas 1247,5 52,4 147,3 81,4 4,1 27,9 53,7 32,0 6,54

I ketvirtį: 3888,1 180,1 445,9 242,7 9,6 87,0 141,6 115,1 17,37

Balandis 858,6 54,0 85,1 29,6 3,6 21,6 32,4 8,1 4,45

Gegužė 880,5 53,1 49,6 2,3 0,0 22,3 23,2 16,0 2,58

Birželis 1158,9 64,6 15,7 2,4 0,0 23,6 18,9 32,4 1,4

II ketvirtį: 2898,0 171,7 150,4 34,3 3,6 67,5 74,5 56,5 8,43

Liepa 975,3 53,2 17,2 3,2 0,0 21,7 15,6 27,0 1,86

Rugpjūtis 867,0 81,9 16,8 0,9 0,0 21,7 12,0 23,9 0,69

Rugsėjis 952,9 44,4 17,0 1,6 0,0 20,9 11,3 24,0 0,45

III ketvirtį: 2795,1 179,5 51,1 5,8 0,0 64,3 38,9 74,9 3,0

Spalis 1249,5 80,2 88,0 42,6 3,6 21,4 16,8 46,1 1,96

Lapkritis 1462,7 70,7 148,1 66,5 3,8 20,3 27,4 64,3 3,53

Gruodis 1849,1 54,4 194,6 100,0 6,0 36,2 17,3 70,4 2,22

IV ketvirtį: 4561,3 205,3 430,7 209,1 13,4 77,9 61,5 180,8 7,71

Iš viso: 14142,5 736,6 1078,0 491,8 26,6 296,7 316,5 427,4 36,51

10

1.3.3 lentelė. Elektros eksportas-importas mėnesiais, mln. kWh

Eksportas į Importas iš

Mėnuo Latviją Baltarusiją Kaliningradą Estiją Lenkija Iš viso: Rusijos Latvijos Iš viso: Sausis 181,3 410,0 200,0 17,6 0,0 808,9 0,0 Vasaris 11,5 500,0 190,0 16,5 0,0 718,0 124,5 124,5 Kovas 0,0 500,0 275,0 16,9 0,0 791,9 135,3 135,3 Balandis 8,8 80,0 220,0 14,5 0,0 323,3 30,2 30,2 Gegužė 97,3 0,0 170,0 13,7 0,0 281,0 0,0 Birželis 137,3 200,1 170,0 14,1 22,9 544,5 0,0 Liepa 130,9 8,0 157,2 6,0 43,1 345,1 0,0 Rugpjūtis 73,5 8,0 139,6 6,0 41,9 268,9 0,0 Rugsėjis 73,2 8,0 150,3 5,3 42,2 279,1 0,0 Spalis 79,4 178,0 224,9 4,5 57,6 544,3 17,0 17,0 Lapkritis 95,4 485,9 154,8 5,1 46,8 788,1 0,0 Gruodis 89,7 682,7 275,0 6,4 47,0 1100,8 0,0

Iš viso: 978,3 3060,8 2326,8 126,6 301,4 6793,9 17,0 289,9 306,9

1.3.4 lentelė. Vartotojų, prijungtų prie skirstomųjų tinklų, elektros energijos suvartojimas mėnesiais, mln. kWh

Mėnuo Pramo-nė

Gyvento-jai

Žemės ūkis

Kiti vartotojai

Visi vartotojai

Sausis 202,9 194,2 21,0 246,1 664,2 Vasaris 178,3 129,4 18,6 208,9 535,1 Kovas 174,0 136,8 17,4 188,1 516,5

I ketvirtį: 555,2 460,4 56,9 643,0 1715,8 Balandis 163,2 137,5 15,8 174,0 490,5 Gegužė 153,8 131,3 13,7 138,4 437,4 Birželis 145,9 123,7 12,5 136,7 418,7

II ketvirtį: 463,0 392,4 42,0 449,1 1346,6 Liepa 151,4 132,1 14,3 143,1 904,2 Rugpjūtis 146,3 128,5 16,8 132,4 424,1 Rugsėjis 161,9 136,3 14,1 147,8 460,2

III ketvirtį: 459,6 397,0 45,2 423,3 1325,2 Spalis 189,1 155,9 17,5 191,6 554,0 Lapkritis 191,7 159,4 17,4 212,6 581,0 Gruodis 194,3 169,4 20,4 243,4 627,5

IV ketvirtį: 575,1 484,6 55,3 647,5 1762,5

Iš viso: 2052,9 1734,5 199,4 2163,2 6150,0

11

1.3.5 lentelė. Elektros energijos perdavimo balansas, mln. kWh

Eil. Nr.

Iš viso elektros energijos patiekta į perdavimo tinklą (1-3) 15978,71. Gauta iš AB „Lietuvos energija“ elektrinių 740,11.1 Kruonio HAE 427,41.2 Kauno HE 312,72. Patiekta į perdavimo tinklą iš kitų elektrinių 14931,73. Importuota elektra 306,93.1 Elektra, gauta iš Latvijos grąžinimui 289,93.2 Reguliavimo elektra iš Rusijos 17,0 Visas poreikis (4-8) 15978,74. Perdavimo tinklo technologinės sąnaudos 501,95. KHAE užkrovimo sąnaudos 610,96. Parduota vartotojams prijungtiems prie perdavimo tinklo 976,17. Patiekta skirstomiesiems tinklams 7095,9

7.1 Tame tarpe parduota vartotojams, prijungtiems prie skirstomųjų tinklų 6150,0

8. Parduota kitoms valstybėms 6793,9

12

2. Elektros energijos rinka 2002 m. 2002 m. įsigaliojus Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymui, antriniams

teisės aktams, 12 laisvųjų vartotojų įgijo teisę pasirinkti elektros energijos tiekėją. Elektros energiją jie gali įsigyti dviem būdais: pagal tiekimo sutartis su tiekėjais ar gamintojais, turinčiais nepriklausomo tiekėjo licenciją, ir/ar nuo antrojo ketvirčio pradėjusiame veikti mėnesiniame elektros energijos aukcione. Tai reiškia, kad dėl gamybos ir tiekimo kainų jie galėjo derėtis, kai perdavimo ir skirstymo paslaugų kainos nustatytos, o to nepageidaujant – galėjo pirkti elektros energiją iš visuomeninio tiekėjo, kaip ir būdavo iki šiol. Tokiu būdu, buvo įgyvendinami principai pagal Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus dėl elektros energijos rinkos kūrimo.

2.1. Rinkos koncentracija

Gamybos sektoriuje buvo 6 veikiantys (Rinkos operatoriaus registruoti) rinkos dalyviai ir 3 neveikiantys rinkos dalyviai, neskaitant mažų generuojančių šaltinių (iki 5MW), su tokiomis užimančiomis dalimis rinkoje:

2.1.1 lentelė. Gamintojų patiektos elektros energijos dalis nuo iš viso patiektos elektros energijos į tinklą 2002 m., %

Gamintojas/Mėnuo I II III IV V VI VII VIII IX X XI XIIVĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ 80,1 74,7 76,9 80,3 86,3 89,7 89,4 86,3 90,7 82,1 79,6 81,1

AB “Lietuvos elektrinė” 2,6 5,1 3,2 5,0 5,1 4,9 4,7 8,1 4,0 5,2 3,7 2,2 AB „Vilniaus energija“ 8,8 8,0 9,0 7,8 4,4 1,0 1,4 1,5 1,4 5,4 7,7 8,2 AB „Kauno energija“ 4,2 4,8 4,8 2,5 0,0 0,1 0,1 0,0 0,0 2,5 3,3 4,1 AB „Klaipėdos energija“ 0,1 0,1 0,2 0,3 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,2 0,2 0,2 AB „Mažeikių elektrinė“ 0,0 0,1 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 AB „Lifosa“ 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,1 0,2 0,2 0,0 0,0 0,0 Kauno HE 1,6 4,4 3,7 3,3 2,5 1,6 1,5 1,3 1,2 1,2 1,6 0,8 Kruonio HAE 2,6 2,8 2,2 0,8 1,7 2,7 2,7 2,6 2,5 3,3 3,8 3,3

Iš viso: 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100

Dominuojančiu gamintoju elektros rinkoje išliko Ignalinos atominė elektrinė, kurios

gamyba padidėjo 26% lyginant su 2001 metais, kai tuo tarpu, Lietuvos elektrinės sumažėjo 11%. Tačiau bendras pagamintos elektros energijos tiekimas išaugo 20% ir šiluminių elektrinių dėka, pvz., Vilniaus elektrinės - 12%, Kauno elektrinės – 16%, Mažeikių elektrinės - 29% .

Kaip matyti iš žemiau pateiktos lentelės, 2002 m. per aukcioną parduota 11-28% elektros energijos nuo patiektos į tinklą vidaus rinkai. Reiškia, kad tiek elektros energijos buvo patiekta daugiau nei numatyta pagal dvišales sutartis.

13

2.1.2 lentelė. Gamintojų patiektos elektros energijos dalis aukcione nuo iš viso

patiektos elektros energijos į tinklą per 2002 m., %

Gamintojas/Mėnuo IV V VI VII VIII IX X XI XII VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ 14,5 24,7 21,0 10,9 10,6 12,8 14,2 5,8 6,6

AB Lietuvos elektrinė 0,1 0,1 0,1 0,1 1,7 0,1 2,5 0,0 0,0 AB „Vilniaus energija“ 5,2 3,3 0,0 0,0 0,0 0,0 2,8 5,4 1,7 AB „Kauno energija“ 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,1 2,3 AB „Mažeikių elektrinė“ 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

Iš viso: 20 28 21 11 12 13 20 11 11

Gamintojų patiektos elektros energijos dalis aukcione, atrodo taip:

2.1.1 paveikslėlis. Gamintojų užimama rinkos dalis aukcione

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Baland

isLiep

aSpa

lis

Lapkri

tis

Gruodis

Mėnuo

Dal

is, %

VĮ “Ignalinos atominė elektrinė” AB “Lietuvos elektrinė” AB “Vilniaus energija” AB “Kauno energija”

Pagrindiniu rinkos dalyviu aukcione taip pat buvo Ignalinos atomine elektrinė, kuriai

žiemos metu konkurenciją sudarė Vilniaus elektrinė ir Kauno elektrinė. Tuo metu, jos dalis aukcione sudarydavo apie 50-60%.

Rinkoje prekiaujama 3 rūšių elektros energija: kontraktine elektros energija, elektros energija vykdant įpareigojimą teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) ir papildoma elektros energija. Rinkos dalyvių nupirktos elektros energijos pagal rūšis kitimas pavaizduotas 2.1.2 paveikslėlyje.

14

2.1.2 paveikslėlis. Rinkos dalyvių nupirktos elektros energijos kitimas pagal rūšis

0100200300400500600700800900

1000

Saus

is

Vas

aris

Kov

as

Bal

andi

s

Geg

užė

Birž

elis

Liep

a

Rug

pjūt

is

Rug

sėjis

Spal

is

Lapk

ritis

Gru

odis

Mėnuo

Kie

kis,

mln

. kW

h

Vykdant VIAP Kontraktinė Papildoma Iš viso

2002 m. kontraktinė elektros energija sudarė 44%, vykdant VIAP – 17% ir papildoma

– 30% nuo rinkos dalyvių nupirktos elektros energijos. Galima pastebėti, kad augant kontraktinės elektros energijos kiekiui beveik proporcingai mažėdavo papildomos elektros energijos pirkimas. Elektros energijos, vykdant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, kiekio kitimą lemia metų sezonų pasikeitimai, kurie turi įtakos termofikacinių ir hidroelektrinių darbui.

2.2. Rinkos atvėrimo laipsnis

Pagal Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnį vartotojai, kurių įrenginiuose, esančiuose tuo pačiu adresu, praėjusiais metais sunaudota daugiau nei 20 mln. kWh elektros energijos tapo laisvaisiais vartotojais, turinčiais teisę sudaryti tiesioginę elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su tiekimo licencijas turinčiais tiekėjais. Vadovaujantis aukščiau minėtu straipsniu bei Laisvųjų elektros energijos vartotojų statuso suteikimo tvarka, 12 elektros energijos vartotojų buvo suteiktas laisvojo vartotojo statusas (žr. 2.3.2 lentelę). 2002 metais jų suvartojimas sudarė 20% nuo bendro vartotojų elektros energijos suvartojimo šalyje. Laisvųjų vartotojų, kurie pirko elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų, suvartojimas buvo 17%. 2003 metais, kai laisvojo vartotojo statusą įgijo vartotojai, suvartojantys 9 mln. kWh per praėjusius metus, rinkos atvėrimo laipsnis pagal prognozę turėtų būti apie 26%.

2.2.1 lentelė. Rinkos atvėrimo laipsnis (pagal LR elektros energetikos įstatymą)

Rodiklis 2002 m.

2003 m.

2004 m. … 2010 m.

Laisvųjų vartotojų elektros energijos suvartojimas nuo bendro vartotojų elektros energijos suvartojimo, %

20 26 (prog-nozė)

Vyriau-sybė

nustato

Vyriau-sybė

nustato

100

Laisvųjų vartotojų, pasirinkusių nepriklausomus tiekėjus, elektros energijos suvartojimas nuo bendro vartotojų elektros energijos suvartojimo, %

17 - - - -

15

Rinkos atvėrimo laipsnis atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių reikalavimus. Tačiau nauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/54/EC paspartintino visos rinkos atvėrimą 2007 metais.

Kiek tiekėjai užima elektros energijos rinkos pagal parduodamos elektros energijos kiekį pavaizduota 2.2.1 paveikslėlyje.

2.2.1 paveikslėlis. Tiekėjų užimama nupirktos elektros energijos rinkos dalis

0 %

2 0 %

4 0 %

6 0 %

8 0 %

1 0 0 %

Sausis

Vasaris

Kovas

Baland

is

Gegužė

Birželi

sLiep

a

Rugpjū

tis

Rugsėj

isSpa

lis

Lapkri

tis

Gruodis

M ėnuo

Dal

is, %

N T A B "M a že ik ių e le k trinė " N T A B "L ie tuvo s e ne rgija "V T A B "V a k a rų sk irs to mie ji tink la i" V T A B "R ytų sk irs to mie ji tink la i"

2002 m. šalies elektros energijos rinkoje išdrįso dalyvauti 2 iš 13 nepriklausomų

tiekėjų, parduodančių elektros energiją laisviesiems vartotojams sutartomis su gamintojais kainomis. Jų, AB „Lietuvos energija“ ir AB Mažeikių elektrinė, dalys pagal nupirktą elektros energiją sudarė atitinkamai 11% ir 1% (neįskaitant, kad ši elektrinė parduoda 4% tiesiogiai AB „Mažeikių nafta“). Visuomeniniai tiekėjai, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, taip pat turi teisę pirkti sutartinėmis kainomis. Jų pirkimas sudarė atitinkamai 45% ir 43%.

3. Rinkos dalyvių skaičius ir prekiaujamos energijos kiekiai

Pagal Elektros energetikos įstatymo 12 straipsnį licencijuojamos veiklos yra elektros energijos rinkos operatoriaus, perdavimo, skirstymo ir tiekimo. Pastarosioms trims veikloms licencijas išduoda Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), o Rinkos operatoriui – Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Jeigu veikla neįtraukta į licencijuojamų veiklų sąrašą, ja verstis išduodamas leidimas.

2002 m. Komisija išdavė 18 licencijų. 4 licencijų turėtojai užregistruoti Rinkos operatoriaus kaip veikiantys rinkos dalyviai (2.3.1 lentelė).

2.3.1 lentelė. Išduotų licencijų skaičius ir veikiančių rinkos dalyvių skaičius

Licencijuojama veikla Licencijų

skaičius Veikiančių rinkos dalyvių skaičius

Elektros energijos perdavimas 1 Elektros energijos skirstymas (neįskaitant vietinių skirstomųjų tinklų)

2

Elektros energijos tiekimas 15 4 tame tarpe: elektros energijos visuomeninis tiekimas (neįskaitant vietinių skirstomųjų tinklų)

2 2

elektros energijos nepriklausomas tiekimas 13 2 Iš viso: 18 4

16

Sprendžiant pagal nepriklausomo tiekėjo licencijų išdavimo skaičių, buvo nemažas

susidomėjimas vykstančiais pokyčiais elektros ūkyje. Veikiantys ir neveikiantys elektros energijos rinkos dalyviai bei jų nupirkti elektros

energijos kiekiai parodyti 2.3.2 lentelėje. 2.3.2 lentelė. Rinkos dalyviai ir jų nupirkti elektros energijos kiekiai 2002 m., mln.

kWh

Dalyviai VĮ

"IAE" - G

AB "LE" -

RO

AB "ME"-NT

AB "VE" - G

AB "LE"-NT

AB "LE"-NT

(Eksportui)

AB “LE”

I ketv.

AB “RST

” - VT

AB “VST

” - VT

Iš viso

Gamintojai Veikiantys rinkos dalyviai

VĮ “Ignalinos atominė elektrinė” 0 1.381 0 0 410 6.772 1.208 1.582 1.544 12.897

AB “Lietuvos elektrinė” 0 474 0 0 0 22 161 0 0 656AB “Vilniaus energija” 0 498 0 0 0 0 393 49 0 939 AB “Kauno energija” 0 205 0 0 0 0 209 0 0 414 AB “Klaipėdos energija” 0 13 0 0 0 0 6 0 0 19AB “Mažeikių elektrinė” 0 0,4 255 0 0 0 1 0 0 256Neveikiantys rinkos dalyviai AB "Lifosa" 0 5 0 0 0 0 0 0 0 5Kauno HE (vidaus rinkai)* 0 0 0 0 0 0 43 0 0 43Kruonio HAE (vidaus rinkai)** 0 174 0 0 0 0 57 0 0 230

Latvijos polaidžio importas 0 47 0 0 0 0 260 0 0 307Visuomeniniai tiekėjai

Veikiantys rinkos dalyviai AB "Rytų skirstomieji tinklai" 1.582 993 0 49 0 0 1.020 0 0 3.644

AB "Vakarų skirstomieji tinklai" 1.544 940 0 0 0 0 968 0 0 3.452

Neveikiantys rinkos dalyviai AB "Ekranas" 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0AB "Achema" 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0AB “Akmenės cementas” 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0AB “Lifosa” 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0VĮ “Visagino energija” 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0Nepriklausomi tiekėjai

Veikiantys rinkos dalyviai AB "Lietuvos energija" 410 247 0 0 0 0 0 0 0 0AB "Mažeikių elektrinė" 0 108 0 0 0 0 0 0 0 0Neveikiantys rinkos dalyviai UAB “Jontaura” 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0UAB “Prekybos namai giro” 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0AB “Ekranas” 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0UAB “Vilniaus energija” 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0UAB “Energetinių sistemų lizingas” 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

UAB "Energetikos tiekimo bazė" 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

17

Dalyviai AB

"LE" - RO

AB "ME"-NT

AB "VE" - G

AB "LE"-NT (Eksp

ortui)

AB “LE”

I ketv.

AB “RST

” - VT

Iš visoAB "LE"-NT

AB “VST

” - VT

VĮ "IAE" - G

UAB "IMLITEX" 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0UAB “Auksinė lagūna” 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0J.Nevinsko įm. “Eltieka” 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0VĮ “Ignalinos atominė elektrinė” 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

AB “Achema” 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0Laisvieji vartotojai

Veikiantys rinkos dalyviai AB “Achema” 0 0 0 0 227 0 69 0 0 295AB “Akmenės cementas” 0 0 0 0 69 0 12 0 0 81AB “Lifosa” 0 0 0 0 18 0 11 0 0 29AB “Ekranas” 0 0 0 0 116 0 38 0 0 154BAB “Dirbtinis pluoštas” 0 0 0 0 29 0 13 0 0 42AB “Mažeikių nafta” 0 0 362 0 194 0 56 0 0 612Neveikiantys rinkos dalyviai AB “Klaipėdos mediena” 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0AB “Grigiškės” 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0AB “Panevėžio stiklas” 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0AB “Klaipėdos kartonas” 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0AB “Alytaus tekstilė” 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0AB “Kauno ketaus liejykla” 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0Perdavimo tinklų operatorius

AB "Lietuvos energija" 0 232 0 0 0 0 0 0 0 232Gamintojų savosios reikmės iš perdavimo tinklo 0 0 0 0 4 0 0 0 0 4

Skirstomųjų tinklų operatoriai

AB "Rytų skirstomieji tinklai" 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

AB "Vakarų skirstomieji tinklai" 0 0 0 0 0 0 0 0 0

AB "Ekranas" 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0AB "Achema" 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0AB “Akmenės cementas” 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0AB “Lifosa” 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0VĮ “Visagino energija” 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

0

* - čia nurodomas tik tas Kauno HE elektros energijos kiekis, kuris buvo parduotas Rinkos operatoriui aukcione. ** - čia nurodomas tik tas Kruonio HAE elektros energijos kiekis, kuris buvo parduotas Rinkos operatoriui aukcione.

Iš lentelės matyti, kad elektros energijos rinkoje buvo 16 veikiančių rinkos dalyvių ir

33 neveikiantys rinkos dalyviai. 2 iš 13 nepriklausomų tiekėjų buvo sudarę elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis. 6 iš 12 laisvųjų vartotojų buvo pasirinkę nepriklausomo tiekėjo paslaugas. Visuomeniniai tiekėjai AB „Rytų skirstomieji tinklai“ sudarė 3 tiesiogines elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, o AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ – 2.

18

4. Rinkos kainų dinamika

Pagal Energetikos įstatymo 15 straipsnį energetikos sektoriuje kainos yra sutartinės ir valstybės reguliuojamos. Gamybos (elektros energijos ir rezervinės galios) ir nepriklausomo tiekimo srityje kainos nereguliuojamos, išskyrus kai elektros energijos gamintojai ir nepriklausomi tiekėjai užima daugiau kaip 25% elektros energijos pardavimų rinkos Lietuvoje. 2002 m. ši dalis sudarė 1775 mln. kWh. Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekėjo paslaugų kainos reguliuojamos, nustatant viršutinę kainų ribą. Pagal šį „kainos kepurės“ principą yra nustatomas pradinis perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekėjo pajamų lygis trejiems metams ir pagal 4 koregavimo koeficientus (nenumatytų pasikeitimų, elektros energijos kiekio poveikio, indeksavimo, korekcijos) jis koreguojamas kiekvienais metais.

Elektros energijos kaina susideda iš penkių komponenčių (2.4.1 lentelė).

2.4.1 lentelė. Elektros energijos kainos laisviesiems vartotojams, ct/kWh

Kainos komponentė/ Mėnuo I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII

Papildomos elektros energijos kaina (aukciono kaina) * 6,82 6,73 6,86 6,92 6,88 7,02 7,76 7,95 7,97 7,75 7,47 7,39

Elektros energijos perdavimo (330-110 kV) paslaugos kaina 3,80 3,39

Elektros energijos skirstymo (35-6 kV) paslaugos kaina** 4,14

Elektros energijos skirstymo (0,4 kV) paslaugos kaina** 7,90

Elektros energijos nepriklausomo/visuomeninio tiekėjo kaina*/**

- 0,36

* - Elektros energijos gamybos ar nepriklausomo tiekėjo kaina taip pat gali būti ir sutartinė; ** - AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ taiko tas pačias kainas.

2.4.2 lentelė. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kaina, ct/kWh

Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rug-pjūtis

Rug-sėjis

Spalis Lapkri-tis

Gruo-dis

10,13 10,31 11,45 18,72 25,07 24,32 26,27 31,01 29,89 18,84 16,81 14,45 Kaip atrodo elektros energijos gamybos kaina įtakojama rinkos pavaizduota 2.4.1

paveikslėlyje.

19

2.4.1 paveikslėlis. Papildomos elektros energijos (aukciono) kainos dinamika

6,92 6,887,02

7,76

7,95 7,97

7,75

7,47 7,397,45

6,2

6,4

6,6

6,8

7

7,2

7,4

7,6

7,8

8

8,2

2002Balandis

Gegužė Birželis Liepa Rugpjū tis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis

Kai

na, c

t/kW

h

Papildomos elektros energijos kaina (A ukciono kaina) Vidutinė kaina

Papildomos elektros energijos (aukciono) kainos svyravimas buvo palyginti nedidelis

– per 2002 metus jos maksimalus mėnesinis svyravimas sudarė 1,09 ct/kWh arba 16% nuo žemiausio iki aukščiausio jos lygio, jei vertintume nuo balandžio mėnesio.

Kaip atrodo atskirų gamintojų siūlomos aukcionui kainos pavaizduota 2.4.2 paveikslėlyje.

2.4.2 paveikslėlis. Gamintojų elektros energijos kainos aukcione

0,001,002,003,004,005,006,007,008,009,00

Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis

Mėnuo

Kai

na, c

t/kW

h

Ignalinos AE Vilniaus elektrinė Mažeikių elektrinė

Kaip matyti iš grafiko, gamintojai stengiasi pasiūlyti kainas artimas ar netgi kiek mažesnes nei IAE elektros energijos kainos dydis. Lietuvos elektrinė yra nekonkurentabili šioje srityje dėl beveik dvigubai didesnių elektros energijos sąnaudų.

Gamintojų parduodamos elektros energijos rūšių bei suteikiamų paslaugų kainos parodytos 2.4.3 lentelėje.

20

2.4.3 lentelė. Gamintojų elektros energijos ir paslaugos kainos, ct/kWh

Mėnuo Prekė Ignalinos AE Lietuvos E Vilniaus E Kauno E Mažeikių E Balandis PEE 6,56 6,50

REE 11,62 BEE 12,17 8,31 9,84 RP 0,79 0,79 0,79

Gegužė PEE 6,56 6,50 REE 6,56 11,71 15,30 BEE 4,81 12,00 9,05 9,84 0,79 RP 0,79

Birželis PEE 6,56 8,15 REE 6,66 10,88 BEE 5,71 12,02 8,62 9,84 RP 0,79 0,79

Liepa PEE 6,56 8,15 REE 7,29 BEE 5,9 12,1 9,05 9,84 RP 0,79

Rugpjūtis PEE 6,56 REE 8,02 11,59 15,3 BEE 5,64 11,12 9,04 9,84 RP 0,79 0,79

Rugsėjis PEE 6,56 REE 8 BEE 5,9 12,07 9,05 9,84 RP 0,79

Spalis PEE 6,56 6,5 REE 8 11,71 12,9 11,72 BEE 5,38 10,94 9,05 9,67 RP 0,79 0,79 0,79

Lapkritis PEE 6,56 6,5 REE 8 9 BEE 5,4 0,79 RP 0,79 0,79

Gruodis PEE 6,56 6,5 6.55 REE 8,02 12,9 BEE 5,5 12,05 9,05 9.84 0,79 RP 0,79 0,79 0.79

PEE - papildoma elektros energija REE - reguliavimo elektros energija BEE - balansavimo elektros energija RP - reguliavimo paslauga

2.4.4 lentelėje pavaizduotos rinkos įtakojamos gamintojų elektros energijos kainos.

Pradedant balandžio mėnesiu, matyti, kaip elektros energijos kainas paveikė mėnesinė elektros energijos prekyba, t.y. tampa svarbus perkamų-parduodamų elektros energijos kiekių prognozavimas, kad balansavimo ir reguliavimo sąnaudos būtų mažesnės.

21

2.4.4 lentelė. Rinkos įtakojamos gamintojų elektros energijos kainos, įvertinant

balansavimo ir reguliavimo energijos bei paslaugų sąnaudas, ct/kWh

Gamintojas/ Mėnuo I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII Per

metusIgnalinos AE 6,56 6,56 6,56 6,56 6,53 6,55 6,60 6,55 6,65 6,64 6,66 6,74 6,58Lietuvos elektrinė 0,00 12,66 3,02 11,72 11,25 11,67 12,03 11,35 12,02 11,68 -10,76 -

10,41 11,60

Vilniaus elektrinė 6,38 7,69 7,32 6,50 6,45 -14,68 -2,35 -32,12 -30,54 6,53 6,49 6,51 6,74

Kauno elektrinė 8,01 8,02 8,05 18,44 9,69 9,71 9,35 9,84 9,84 9,18 8,82 6,55 7,54Mažeikių elektrinė 8,22 8,22 8,22 0,00 -38,41 -50,52 0,00 -102,32 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00

Kauno HE vidaus rinkai 0,00 5,00 5,00 0,00 5,00 5,00 5,00 5,00 5,00 5,00 5,00 5,00 5,00

Kruonio HAE vidaus rinkai 11,51 10,40 12,41 18,44 13,59 12,04 12,43 13,17 14,29 12,06 10,82 9,49 11,86

Latvijos polaidis Lietuvos rinkoje

0,00 6,56 6,56 6,56 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 6,56

Iš lentelės matyti, kad tam tikrais mėnesiais Mažeikių elektrinės, Vilniaus elektrinės ir

Lietuvos elektrinės sąnaudos už reguliavimo ir balansavimo paslaugas buvo didesnės nei gautos pajamos. Nepaisant to, 2002 metais minėtos elektrinės dirbo nenuostolingai.

2.5. Laisvųjų vartotojų aktyvumo laipsnis

Kaip buvo minėta 2.2 skyriuje, 2002 m. laisvojo vartotojo statusas buvo suteiktas 12 elektros energijos vartotojų, kurie pagal Elektros energetikos įstatymą ir turėjo teisę tapti laisvaisiais vartotojais. Reiškia, kad visi minėti vartotojai pateikė prašymus tapti laisvaisiais vartotojais. 6 iš jų pasirinko kitą elektros energijos tiekėją, o likę 6 – nepakeitė tiekėjo, t.y. atsiskaito pagal reguliuojamus visuomeninius elektros energijos tarifus. Reiškia laisvųjų vartotojų aktyvumo laipsnis sudarė 50% iš visų vartotojų, galėjusių laisvai pasirinkti tiekėją. Šių laisvųjų vartotojų suvartojamos elektros energijos dalis sudarė 83% visų laisvųjų vartotojų suvartojamo elektros energijos kiekio.

Didesnį laisvųjų vartotojų aktyvumą galima būtų pasiekti, jei būtų daugiau nepriklausomų tiekėjų, siūlančių savo paslaugas, bei daugiau švietėjiškos veiklos apie elektros energijos rinką. Šią situaciją taip pat įtakoja visuomeninių tiekėjų pozicija, nustatant elektros energijos tarifus.

22

3. Prognozės 2003-2005 m

3.1. Rinkos operatoriaus prognozuojamos elektros energijos pirkimo, pardavimo ir eksporto apimtys

Prognozuojamos elektros energijos pirkimo apimtys 2003-2005 metais pateiktos atitinkamai lentelėse 3.1.1; 3.1.3 ir 3.1.5.

Prognozuojamos elektros energijos pardavimo apimtys 2003-2005 metais pateiktos atitinkamai lentelėse 3.1.2; 3.1.4 ir 3.1.6.

Lentelėje 3.1.7 pateiktas prognozuojamas 2003-2005 metų elektros energijos eksportas.

3.1.1 lentelė. 2003 m. elektros energijos pirkimo apimčių prognozė (įvertinus keturių

mėnesių faktą), tūkst. kWh

Patiektą į tinklą I ketv.

ataskaita II ketv.

ataskaita III ketv.

prognozė IV ketv. prognozė

Iš viso už metus

prognozė Ignalinos AE 4.600.860 2.589.061 2.718.342 4.652.235 14.560.499 Iš jo aukcionui 153.180 377.313 497.343 476.294 1.504.130

Iš jo eksportui 3.004.755 1.019.203 995.000 2.595.000 7.613.958iš jo kontraktinė 1.442.925 1.192.546 1.225.999 1.580.941 5.442.411

Lietuvos elektrinė 160.570 142.118 139.950 156.100 598.738Iš jo aukcionui -319 2.236 2.950 5.871 10.738

iš jo VIAP 160.889 139.882 137.000 150.229 588.000Vilniaus elektrinė 529.341 108.524 27.100 276.250 941.215

Iš jo aukcionui 3.543 3.400 1.200 1.598 9.741iš jo VIAP 295.304 46.944 5.600 192.152 540.000

iš jo kontraktinė 230.494 58.180 20.300 82.500 391.474Kauno elektrinė 265.752 78.006 23.000 138.400 505.158

Iš jo aukcionui 60.227 16.342 2.500 30.430 109.498iš jo VIAP 205.526 40.104 0 29.370 275.000

iš jo kontraktinė 0 21.560 20.500 78.600 124.860Klaipėdos elektrinė 9.313 687* 0 4.200 13.513

Iš jo aukcionui 0 0 0 0iš jo VIAP 9.313 687* 0 0 9.313

iš jo kontraktinė 0 0 0 4.200 4.200Mažeikių elektrinė 45.117 47.265 51.647 63.486 207.515

Iš jo aukcionui -449 -830 150 500 -630iš jo VIAP 0 0 0 0 0

iš jo kontraktinė 45.567** 48.095** 51.497** 62.986** 208.145**

Lifosa 948 8.458 10.000 10.000 29.406Iš jo aukcionui 0 5.300 2.158 1.948 9.406

iš jo VIAP 948 3.158 7.842 8.052 20.000Energija priimta iš Latvijos grąžinimui 0 0 0 0 0

Kauno HE 81.825 80.724 62.500 76.000 301.049Iš jos tinklo techn. sąn. 81.825 80.547 62.500 76.000 300.872

Iš jo į vidaus rinkos poreikiams 0 177 0 0 177Iš viso aukcionui 216.182 403.936 506.301 516.641 1.643.060Kruonio HAE generacija 215.530 87.423 74.100 221.300 598.352

Iš viso: 5.909.259 3.141.578 3.106.639 5.597.971 17.755.446

23

Pastabos: *- Nuo 2003 metų balandžio mėn. elektros energiją iš Klaipėdos elektrinės perka skirstomieji tinklai, todėl AB “Lietuvos energija” tiekimo ir poreikio balanse šios elektrinės kiekiai neįvertinti. **- Mažeikių elektrinė savo pačios pagamintą elektros energiją tiekia tiesiogiai AB “Mažeikių nafta”. Ši elektros energija į perdavimo tinklą nepatenka.

3.1.2 lentelė. 2003 m. elektros energijos pardavimo apimčių prognozė, (įvertinus keturių mėnesių faktą), tūkst. kWh

Elektros energijos poreikis I ketv.

ataskaita II ketv.

ataskaita III ketv.


Iš viso už metus

prognozė Viso tiekėjų poreikis 2.460.338 1.884.641 1.883.281 2.557.444 8.785.704

iš jos kontraktinė 1.719.087 1.320.405 1.318.297 1.790.211 6.147.999iš jos papildoma aukcione 284.858 214.611 215.636 292.827 1.007.931

iš jo VIAP 456.393 349.626 349.349 474.406 1.629.773tame tarpe iš vietos gamybos 14.392 11.218 3.980 17.140 46.731

tame tarpe iš perdavimo tinklo 442.000 338.407 345.369 457.266 1.583.042PT technologinės sąnaudos 154.681 127.047 123.438 154.167 559.333

Iš jų per Kauno HE 81.825 80.547 62.500 76.000 300.872Iš jų iš vidaus rinkos 72.856 46.500 60.938 78.167 258.461

Papildoma aukcione 357.713 261.111 276.574 351.977 1.247.375Eksportas 3.004.755 1.019.203 995.000 2.595.000 7.613.958Kruonio HAE poreikis 303.978 121.930 108.900 308.500 843.308

Iš viso poreikis iš perdavimo tinklo: 5.909.259 3.141.578 3.106.639 5.597.971 17.755.446

24

3.1.3 lentelė. 2004 m. elektros energijos pirkimo apimčių prognozė, tūkst. kWh


prognozė II ketv.

prognozė III ketv.


Iš viso už metus

prognozė Ignalinos AE 4.473.208 2.557.458 2.675.443 4.308.016 14.014.125

Iš jo aukcionui 315.638 389.486 460.952 443.386 1.609.462 Iš jo eksportui 2.715.000 945.000 945.000 2.395.000 7.000.000

iš jo kontraktinė 1.442.570 1.222.972 1.269.491 1.469.630 5.404.662 Lietuvos elektrinė 157.552 145.618 140.950 149.100 593.220

Iš jo aukcionui 1.552 1.618 950 1.100 5.220 iš jo VIAP 156.000 144.000 140.000 148.000 588.000

Vilniaus elektrinė 529.541 144.050 44.100 438.450 1.156.041 Iš jo aukcionui 68.041 1.050 900 1.250 71.241

iš jo VIAP 252.000 61.000 6.000 221.000 540.000 iš jo kontraktinė 209.500 82.000 37.100 216.200 544.800

Kauno elektrinė 1.370 950 680 1.500 4.500 Iš jo aukcionui 0 0 0 0 0

iš jo VIAP 1.370 950 680 1.500 4.500 iš jo kontraktinė 0 0 0 0 0

Mažeikių elektrinė 45.240 47.287 51.647 63.486 207.660 Iš jo aukcionui 329 5.196 150 500 6.175

iš jo VIAP 0 0 0 0 0 iš jo kontraktinė 44.911** 42.091** 51.497** 62.986** 201.485**

Lifosa 5.700 2.150 2.300 5.350 15.500 Iš jo aukcionui 0 0 0 0 0

iš jo VIAP 5.700 2.150 2.300 5.350 15.500 Kauno termofikacijos elektrinė 209.000 58.500 53.450 223.000 543.950

Iš jo aukcionui 0 0 0 0 0 iš jo VIAP 105.000 22.000 39.000 109.000 275.000

iš jo kontraktinė 104.000 36.500 14.450 114.000 268.950 Energija priimta iš Latvijos grąžinimui 0 0 0 0 0

Kauno HE 82.300 80.000 62.500 76.000 300.800 Iš jos tinklo techn. sąn. 82.300 75.103 62.500 76.000 295.903

Iš jo į vidaus rinkos poreikiams 0 4.897 0 0 4.897

Iš viso aukcionui 385.560 402.247 462.952 446.236 1.696.996

Kruonio HAE generacija 144.392 79.507 79.158 138.205 441.262

Iš viso 5.648.303 3.115.520 3.110.128 5.403.107 17.277.057

Pastaba: **- Mažeikių elektrinė savo pačios pagamintą elektros energiją tiekia tiesiogiai AB “Mažeikių nafta”. Ši elektros energija į perdavimo tinklą nepatenka.

25

3.1.4 lentelė. 2004 m. elektros energijos pardavimo apimčių prognozė, tūkst. kWh


prognozė II ketv.

prognozė III ketv.


Iš viso už metus






Papildoma aukcione 448.219 294.918 305.388 459.358 1.507.884Eksportas 2.715.000 945.000 945.000 2.395.000 7.000.000Kruonio HAE poreikis 206.274 113.582 113.083 197.436 630.374


26

3.1.5 lentelė. 2005 m. elektros energijos pirkimo apimčių prognozė, tūkst. kWh


prognozė II ketv.

prognozė III ketv.


Iš viso už metus

prognozė Ignalinos AE 2.473.484 1.671.229 809.827 2.766.027 7.720.567

Iš jo aukcionui 251.885 232.924 144.273 398.513 1.027.594 Iš jo eksportui 1.005.000 625.000 280.000 1.115.000 3.025.000

iš jo kontraktinė 1.216.599 813.305 385.555 1.252.514 3.667.973 Lietuvos elektrinė 157.552 434.792 678.448 149.100 1.419.892

Iš jo aukcionui 1.552 75.118 103.386 1.100 181.157 iš jo VIAP 156.000 144.000 140.000 148.000 588.000

iš jo kontraktinė 0 215.674 435.062 0 650.736 Vilniaus elektrinė 709.541 174.050 74.000 618.450 1.576.041

Iš jo aukcionui 68.041 1.050 900 1.250 71.241 iš jo VIAP 252.000 61.000 6.000 221.000 540.000

iš jo kontraktinė 389.500 112.000 67.100 396.200 964.800 Kauno elektrinė 1.370 950 680 1.500 4.500

Iš jo aukcionui 0 0 0 0 0 iš jo VIAP 1.370 950 680 1.500 4.500

iš jo kontraktinė 0 0 0 0 0 Mažeikių elektrinė 45.240 47.287 51.647 63.486 207.660

Iš jo aukcionui 329 5.196 150 500 6.175 iš jo VIAP 0 0 0 0 0

iš jo kontraktinė 44.911** 42.091** 51.497** 62.986** 201.485** Lifosa 5.700 2.150 2.300 5.350 15.500


Kauno termofikacijos elektrinė 309.000 64.000 93.500 316.000 782.500


iš jo kontraktinė 204.000 42.000 54.500 207.000 507.500 Importas 0 280.000 620.000 0 900.000

Iš jo aukcionui 0 80.000 200.000 0 280.000 iš jo kontraktinė 0 200.000 420.000 0 620.000

Kauno HE 82.300 80.000 62.500 76.000 300.800 Iš jos tinklo techn. sąn. 82.300 75.178 60.895 76.000 294.373

Iš jo į vidaus rinkos poreikiams 0 4.822 1.605 0 6.427

Iš viso aukcionui 321.807 399.110 450.313 401.363 1.572.593

Kruonio HAE generacija 70.929 54.028 53.968 73.770 252.694

Iš viso 3.855.116 2.808.485 2.446.871 4.069.682 13.180.155

Pastaba: **- Mažeikių elektrinė savo pačios pagamintą elektros energiją tiekia tiesiogiai AB “Mažeikių nafta”. Ši elektros energija į perdavimo tinklą nepatenka.

27

3.1.6 lentelė. 2005 m. elektros energijos pardavimo apimčių prognozė, tūkst. kWh


prognozė II ketv.

prognozė III ketv.


Iš viso už metus






Papildoma aukcione 416.096 302.833 303.250 442.116 1.464.295Eksportas 1.005.000 625.000 280.000 1.115.000 3.025.000Kruonio HAE poreikis 101.327 77.183 77.097 105.385 360.992


3.1.7 lentelė. Prognozuojamas 2003-2005 m. elektros energijos eksportas, tūkst. kWh

Šalis 2003 m. 2004 m. 2005 m. Estija 61.856 60.000 45.000Latvija 797.703 740.000 570.000Rusija ir Kaliningrado sritis 2.463.109 2.558.000 1.000.000Lenkija 533.854 530.000 400.000Baltarusija 3.755.281 3.112.000 910.000

Iš viso: 7.611.803 7.000.000 3.025.000

28

3.2. Prognozuojami galios balansai

3.2.1 lentelė Lietuvos elektrinių įrengtos galios kitimo prognozės, MW

2003 m. 2004 m. 2005 m. Ignalinos AE 2600,0 2600,0 1300,0Lietuvos elektrinė 1800,0 1800,0 1800,0Mažeikių elektrinė 194,0 194,0 194,0Vilniaus elektrinė 384,0 384,0 384,0Kauno elektrinė 178,0 178,0 178,0Klaipėdos ŠT elektrinė 10,8 10,8 10,8

Iš viso šiluminėse elektrinėse: 2566,8 2566,8 2566,8Kauno hidroelektrinė 100,8 100,8 100,8Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė 900,0 900,0 900,0

Mažosios privačios hidroelektrinės 17,3 17,7 18,0

Iš viso hidroelektrinėse: 1018,1 1018,5 1018,8Pramonės įmonių ir kitų žinybų elektrinės 78,0 80,0 100,0

Iš viso: 6262,9 6265,3 4985,6

3.2.2 lentelė. Maksimalus galios pareikalavimas, 2002-2005 metais, MW

Metai Poreikio maksimumas (bruto) 2002 1977 2003 2040 2004 2110 2005 2170

Planuojami Lietuvos energetikos sistemos galios balansai sistemos maksimalių poreikių metu 2003-2005 metais pateikti lentelėje 3.2.3.

29

3.2.3 lentelė Planuojami LES galios balansai sistemos maksimalių poreikių metu

2003-2005 m., MW

2003 m. 2004 m. 2005 m.Elektrinių įrengta galia – iš viso 6262,9 6265,3 4985,6 iš jų: Ignalinos atominė elektrinė 2600,0 2600,0 1300,0 Lietuvos elektrinė 1800,0 1800,0 1800,0 Vilniaus elektrinė 384,0 384,0 384,0 Kauno elektrinė 178,0 178,0 178,0 Mažeikių elektrinė 194,0 194,0 194,0 Klaipėdos elektrinė 10,8 10,8 10,8 Kauno hidroelektrinė 100,8 100,8 100,8 Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė 900,0 900,0 900,0 Mažosios hidroelektrinės 17,3 17,7 18,0 Pramonės įmonių ir kitų žinybų elektrinės 78,0 80,0 100,0 Sistemos maksimali pareikalaujama galia, esant maksimaliam poreikio augimui 2040 2110 2170

Eksportas ~1000 ~1000 ~500

Būtinas ilgalaikis rezervas 1300 1300 1300

Galių balansas (perteklius) 1922,9 1855,3 1015.6

3.3. Poreikis naujiems elektros galios pajėgumams Kaip matyti iš 3.2.1 – 3.2.3 lentelių, 2003 – 2005 m. laikotarpyje Lietuvoje išliks

žymus generuojančių elektros galių perteklius (įvertinant ir galimą elektros energijos eksportą). Todėl Lietuvos elektros energijos vartotojų poreikiai bus patenkinti esamais elektrinių pajėgumais.

Naujų stambių generuojančių šaltinių statyba minėtu laikotarpiu nenumatoma. AB „Lietuvos energija“ yra pateikusi potencialiems investuotojams technines bei preliminarias technines sąlygas apie 500 MW galios vėjo jėgainių prijungimui prie perdavimo tinklo.

3.4. Numatoma elektros perdavimo ir skirstymo tinklų plėtra ir atnaujinimas, galimos silpnos vietos

3.4.1. Numatoma perdavimo tinklų plėtra ir atnaujinimas Sistemos patikimo darbo pagrindas - pagrindinių sistemos elementų techninis stovis.

Reikiamo techninio lygio palaikymui ir skiriamas pagrindinis dėmesys. Priimant domėn, kad didžioji perdavimo tinklo dalis buvo statoma septintame ir aštuntame pereito amžiaus dešimtmetyje, o pagrindinių tinklo elementų tarnavimo laikas apie 30 - 40 metų, artimiausiu metu laukia nemažos investicijos tinklo techniniam atnaujinimui.

30

Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo tinklo operatoriai šiuo metu pradėjo bendrą Baltijos šalių perdavimo tinklo vystymo studiją artimiausiam dešimtmečiui. Studiją planuojama baigti 2003 metais. Studijos išvadose turėtų būti pateiktos pagrindinės Baltijos šalių perdavimo tinklo vystymo gairės.

Šiuo metu tiekimo padidinimui yra planuojama sujungti Lietuvos ir Lenkijos energetikos sistemas. Tam tikslui planuojama pastatyti 400 kV liniją Alytus - Elk, dvigrandę 330 kV liniją Kruonis – Alytus ir nuolatinės srovės intarpą Alytuje. 2003 m. EBRD banko užsakymu atlikta studija, kurios išvadoje sakoma, kad didesnė dalis sistemų sujungimo kaštų turėtų būti padengta Europos Sąjungos lėšomis. Lenkijos ir Lietuvos vyriausybės kreipėsi į Europos sąjungą minėtos pagalbos.

3.4.2. Numatoma skirstomųjų tinklų plėtra ir atnaujinimas

Skirstomųjų tinklų plėtra ir atnaujinimas vykdomas pagal „Skirstomųjų tinklų

vystymo kryptis“ daugiausia lėšų skiriant 0.38 kV oro linijų trumpinimui, naujų transformatorinių statymui, kabelių linijų tiesimui.

Iki 2005 metų planuojama: • Rekonstruoti 31 transformatorių pastočių 35, 10 kV dalį; • Pastatyti naują 110/10 kV Jakų TP Klaipėdos ET; • Pastatyti naują 35/10 kV Pivašiūnų TP Alytaus ET; • Pastatyti naują 35 kV liniją į Pivašiūnų TP. Elektros skirstomasis tinklas atnaujinamas nuolat remontuojant senas linijas ir

įrenginius. 2002 metais buvo: • Nutiesta 415 km naujų 10 kV linijų; • Nutiesta 623 km naujų 0.38 kV linijų; • Suremontuota 456 km 35 kV linijų; • Suremontuota 3767 km 10 kV linijų; • Suremontuota 5070 km 0.38 kV linijų; • Suremontuota 2631 vnt. 10/0.4 kV transformatorinių. 3.4.3. Perdavimo tinklo 330 kV transformatorių pastočių ir 110 kV atvirųjų

skirstyklų galimos silpnos vietos

Šiuo metu perdavimo tinkle eksploatuojama: • 330 kV transformatorių pastočių ir atvirųjų skirstyklų – 12; • 110 kV skirstyklų – 208; Bendroji 330 kV galios transformatorių galia – 3325 MVA. Remiantis 2002 m. statistiniais duomenimis galimos šios perdavimo tinklo įrenginių

silpnos vietos:

31

3.4.3.1 lentelė. 110 - 330 kV pastočių ir skirstyklų įrenginių gedimų statistika 2002

metais Perdavimo

tinklo skyriai

Izolia-torius

Srovės transfor-matorius

Įtampos transfor-matorius

Autotrans-forma-torius

Jungtu-vas

Ryšių kondensa-

torius Skyriklis Skirtu-

vas Trumpik-

lis Kiti

Vilniaus 3 3 1 3 Kauno 2 3 1 1 Klaipėdos 1 2 1 7 5 1 Šiaulių 1 2 2 Utenos 2 4 2 1 Iš viso: 6 2 2 1 15 1 15 2 1 3

3.4.4. Skirstomojo tinklo 10/0.4 kV transformatorinių ir 10 kV skirstomųjų

punktų galimos silpnos vietos

3.4.4.1 lentelė. Skirstomųjų tinklų eksploatuojama 10/0.4 kV transformatorinių ir 10 kV skirstomųjų punktų įranga, vnt.:

VST RST

10/0.4 kV transformatorinių ir 10 kV skirstomųjų punktų 15136 16636 110/10 kV TP bendrovei priklausančias 10 kV dalis 100 100 35/10 kV TP 89 97

VST - AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ RST - AB „Rytų skirstomieji tinklai“ Pagal 2002 m. ir ankstesnių metų gedimų statistiką prognozuojamos silpniausios

transformatorinių įrenginių vietos: • galios transformatoriai 0,81 ged. 100 transformatorinių; • 10 kV šynuotė 0,31 ged. 100 transformatorinių; • 0.38 kV automatinis jungiklis 0,71 ged. 100 transformatorinių; • 0.38 kV šynuotė 0,31 ged. 100 transformatorinių. Pagrindinės gedimų priežastys: įrenginių senėjimas, gyvūnų bei pašalinių asmenų

poveikis (alyvos vagystės). 10 kV skirstomuosiuose punktuose silpniausia vieta – alyviniai jungtuvai ir jų pavaros. Dėl alyvos vagysčių 2002 m. sugadinti 145 transformatoriai.

3.4.5. 110-330 kV įtampos elektros oro linijų (OL) techninė būklė ir galimos

silpnos vietos

Visos 110-330 kV linijos pastatytos ant gelžbetoninių ir metalinių atramų. Apie 40% 110–330 kV OL amžius viršija 30 metų. Senstant linijoms ypač po 30 metų eksploatacijos sparčiai didėja gelžbetonių atramų, apsaugos nuo perkūnijos trosų ir izoliatorių defektų skaičius.

Kasmet didėja darbų apimtys. Dėl korozijos dažomos metalinės atramos arba jų kojos 1-15 m aukštyje, keičiamas apsaugos nuo perkūnijos trosas. Senstant izoliacijai didėja atsijungimų skaičius dėl girliandų perdengimų, todėl keičiami arba montuojami papildomi izoliatoriai, apsaugos nuo paukščių.

Daug lėšų reikia skirti linijų trasų priežiūrai, kad išlaikyti reikiamą trasų plotį miškingose vietovėse bei gelžbetoninių atramų remontui ir jų keitimui dėl senėjimo.

32

110 kV OL atsijungimų priežastys nurodytos 3.4.5.1 lentelėje. 3.4.5.1 lentelė. 110 kV elektros oro linijų atsijungimo priežastys su sėkmingu ir

nesėkmingu AKĮ 2002 m.

Atsijungimų priežastys

Vilniaus skyrius

Kauno skyrius

Klaipėdos skyrius

Šiaulių skyrius

Utenos skyrius Iš viso

Sėkmingi AKĮ Perkūnija 3 3 1 2 9 Rasta perdengta girlianda - 4 7 2 7 20

Medžių virtimas - 2 - - - 2 Užmetimas - - 1 - - 1 Vėjas - 1 - - - 1 Gaisras - 1 - - - 1 Konstrukcijų defektai - 1 - - - 1

Paukščių poveikis 2 - 7 2 3 14 Nenustatytos priežastys 18 18 28 30 22 116

Iš viso pagal skyrius: 23 30 44 34 34 165

Nesėkmingi AKĮ

3.4.6. Skirstomojo tinklo 10, 0.38 kV oro linijų, 0.38 kV oro kabelių linijų ir 35-0.38 kV kabelių linijų techninė būklė ir galimos silpnos vietos

Didžioji dalis oro (iš 103948 km) ir kabelių (iš 14895 km) linijų eksploatuojamos daugiau nei 30 metų. Senstant oro linijoms didėja laidų, izoliatorių ir atramų defektų skaičius, o kabelių linijose didėja ištisinio kabelio gedimų (dėl izoliacijos senėjimo) skaičius ir daugėja jungiamųjų movų. Dažnai kabeliai pažeidžiami vykdant žemės kasimo darbus nesuderintus su elektros tinklais.

Daug lėšų reikia skirti linijų trasų priežiūrai. Išlaikyti reikiamą trasų plotį miškingose vietovėse, apsaugoti kabelius nuo pašalinių asmenų ar organizacijų kasinėjimų ir užstatymų statiniais.

Dėl apšalo, vėjų ir stichinių reiškinių oro linijose trūksta laidai, lūžta atramos, todėl sutrinka elektros energijos tiekimas, atsiranda pavojus žmonėms, didėja eksploatavimo išlaidos.

0,38 kV įtampos oro linijos yra ilgos, nutiestos mažo skerspjūvio laidais, todėl ne visuomet užtikrinama reikiama elektros energijos kokybė, didelės elektros energijos skirstymo technologinės sąnaudos, nėra galimybės prijungti prie esamų elektros tinklų naujų vartotojų.

Taip pat daug lėšų tenka skirti linijų atstatymui po laidų vagysčių. 2002 metais pavogta 2269 km laidų.

33

Išvados

Elektros energijos generavimo, perdavimo ir paskirstymo pajėgumai ir jų plėtra.

Analizuojamam laikotarpiui esami elektros energijos generavimo galingumai pilnai

tenkina Lietuvos vartotojų poreikius ir leidžia vykdyti elektros energijos eksportą. Tačiau Lietuvoje išlieka elektros generavimo galingumų perteklius. Todėl naujų stambių generuojančių galingumų statyba nenumatoma. Investicijos turi būti skiriamos esamų galingumų atnaujinimui ir modernizavimui. Ši padėtis turi ir neigiamą aspektą – sudėtinga plėsti atsinaujinančių energijos šaltinių ir ko-generacijos panaudojimą elektros energijos gamybai. Vykdant Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus, Lietuvoa turės pasiekti, kad iki 2010 m. elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių dalis bendrame šalies suvartojime sudarytų 7%.

Elektros energijos perdavimo ir skirstomieji tinklai iš esmės tenkina dabartinius elektros energetikos sistemos poreikius, tačiau trys ketvirtadaliai perdavimo ir skirstymo įrenginių yra senesni nei 20 metų, o ketvirtadalis įrenginių yra senesni kaip 30 metų. Todėl bus reikalingos investicijos, skirtos ne tik palaikyti esamą elektros tinklų lygį, bet ir gerinti jų būklę, siekiant patenkinti vis didėjančius reikalavimus energijos tiekimo patikimumui ir stabilumui, o taip pat siekiant sukurti bendrą trijų Baltijos šalių elektros energijos rinką.

Didelis trūkumas yra tai, kad nėra tiesioginio ryšio su Centrinės ir Vakarų Europos elektros energetikos sistemomis. Būtina kuo skubiau pastatyti elektros tinklų jungtį susijungimui su Lenkijos elektros energetikos sistema. Ši jungtis sudarytų galimybę integruotis į Vakarų Europos elektros energijos rinką ir padidinti energijos tiekimo patikimumą.

Lietuvos integracija į Europos Sąjungą ir gilesnis bendradarbiavimas su kitomis Baltijos ir Skandinavijos valstybėmis reikalauja pokyčių nacionalinio elektros tinklo struktūroje. Bendromis trijų Baltijos valstybių pastangomis reikia paruošti perdavimo sistemos vystymo strategiją ir įgyvendinimo priemonių planus bei numatyti veiksmų eilę ir finansavimo šaltinius.

Elektros energijos rinka.

Nuo 2002 metų sudarius sąlygas trečiosios šalies priėjimui, elektros energijos rinkoje

buvo palyginti nemažas dalyvių skaičius, t.y. 49 dalyviai, neskaitant mažų generuojančių šaltinių ir įmonių, turinčių vietinius skirstomuosius tinklus. 33% iš jų yra užregistruoti Rinkos operatoriaus kaip veikiantys rinkos dalyviai. Rinkoje buvo 12 laisvųjų vartotojų, kurių elektros energijos suvartojimas, t.y. rinkos atvėrimo dalis, 2002 metais sudarė 20% nuo visų vartotojų elektros energijos suvartojimo. Nepriklausomus tiekėjus pasirinko 6 laisvieji vartotojai, kurių suvartojimas sudarė 17% nuo visų vartotojų elektros energijos suvartojimo. 2003 m. rinkos atvėrimas turėtų sudaryti apie 26%.

Gamybos sektoriuje dominavo VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“, kurios 2002 m. atskirais mėnesiais patiekta elektros energija į tinklą sudarė 75-91% nuo visų gamintojų patiektos elektros energijos į tinklą, įskaitant eksportą. Skaičiuojant nuo I ketvirčio, mėnesinė prekyba aukcione sudarė 11-28% nuo visos patiektos elektros energijos į tinklą. 2002 m. buvo prekiaujama 3 elektros energijos rūšimis: papildoma (aukciono) elektros energija sudarė 30% nuo rinkos dalyvių nupirktos elektros energijos, kontraktinė elektros energija - 44% ir elektros energija, vykdant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, - 17%.

Nuo 2002 m. balandžio mėnesio skirtumas tarp žemiausio ir aukščiausio aukciono kainos lygio sudarė 16%. Palyginti nedidelį aukciono kainos svyravimą lėmė didelis elektros

34

35

energijos kiekis, perkamas iš Ignalinos atominės elektrinės (51-99%), t.y. pagal pigiausią elektros energiją siūlančio gamintojo principą. Neblogą konkurenciją jai sudarė šiluminės elektrinės, dirbusios termofikaciniu režimu. Kondensacinė Lietuvos elektrinė šioje srityje buvo nekonkurentabili dėl beveik dvigubai didesnės kainos.

2003 m. priimtos Prekybos elektros energijos aukcione taisyklės įteisins valandinę elektros energijos prekybą aukcione tiek gamybos, tiek tiekimo sektoriaus atžvilgiu. Įsigaliojus šiam dokumentui, būtų tiksliau atspindėti gamintojų kaštai ir tiekėjų atžvilgiu. Iki valandinės prekybos įvedimo tiekėjams elektros energija apskaitoma už kalendorinį mėnesį, t.y. su jais neprekiaujama balansavimo elektros energija. Rinkos operatoriaus sąnaudos prekiaujant balansavimo elektros energija ir paslauga įtraukiamos į papildomos elektros energijos kainą.

Kasmet didėjantis rinkos atvėrimo laipsnis turėtų paskatinti didesnį rinkos dalyvių skaičiaus atsiradimą bei jų santykių aktyvumą. Elektros energijos rinkos išplėtimas į kaimynines šalis taip pat sąlygotų didesnį rinkos dalyvių skaičių, o tuo pačiu, ir galimą konkurenciją. Tuo tikslu, 2002 m. lapkričio 4 d. trijų Baltijos šalių reguliuotojai pasirašė memorandumą dėl bendros Baltijos elektros rinkos. Šiame dokumente nustatyti kainodaros bei kiti su reguliavimu susiję principai bendroje rinkoje.

Reiktų paminėti, kad mūsų šalies teisės aktuose yra kliūčių laisvesnei bendrai Baltijos elektros rinkai vystyti. Keletas iš jų, yra importo leidimai, kainos nuostatos, numatytos elektros energijos importo sąlygose. Manome, kad jos galėtų būti panaikintos Latvijos ir Estijos šalių atžvilgiu. Glaudesnis bendradarbiavimas šioje srityje tarp atitinkamų Baltijos šalių ministerijų padėtų šioje situacijoje. Čia taip pat, svarbu reglamentuoti būsimą bendros elektros rinkos struktūrą, dalyvius bei santykius tarp jų. Tačiau dėl kaimyninių šalių atidedamų elektros energetikos reformų, šis procesas kol kas, turbūt, neįmanomas.

Documents

TIEKIMO SAUGUMAS LIETUVOS ELEKTROS · PDF fileElektros energijos rinka 2002 m ... elektros energiją į Latviją, Estiją, Baltarusiją, Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį bei