PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA

UAB PANEVĖŽIO PIRTIS VEIKLOS AUDITO ATASKAITA

2017 m. birželio 9 d. Nr. SAA-3

Panevėžys

TURINYS

SANTRAUKA .................................................................................................................................... 2

IŠVADOS ........................................................................................................................................ 3 REKOMENDACIJOS ..................................................................................................................... 4

ĮŽANGA .............................................................................................................................................. 5 AUDITO REZULTATAI .................................................................................................................... 7

1. Bendrovės valdymas nerezultatyvus ........................................................................................... 7 1.1. Nerengiama veiklos strategija, metinė veiklos programa ir priemonių planai –

neįvertinamas veiklos rezultatyvumas ............................................................................................. 7 1.2. Personalo darbo organizavimas turi trūkumų ....................................................................... 8 1.3. Vadovo darbo užmokestis nesiejamas su veiklos rezultatais, nustatytas ir apskaičiuojamas

neteisingai ........................................................................................................................................ 9 2. Pastebėjimai dėl Bendrovės veiklos ir valdymo ........................................................................ 10

2.1. Dėl klaidų ar neatitikimų apskaitoje galimi finansinių ataskaitų duomenų iškraipymai .... 10 2.2. Inventorizacija vykdoma netinkamai, nepatvirtina trumpalaikio turto ir įsipareigojimų

sumų teisingumo ............................................................................................................................ 11 2.3. Per didelės, nepagrįstos Bendrovės išlaidos ....................................................................... 12 2.4. Tarifai nustatyti neišskiriant viešųjų (socialinių ) ir komercinių paslaugų ......................... 13

2.5. Netinkamai organizuojami viešieji pirkimai ....................................................................... 14 3. Ar Bendrovės veikla efektyvi ir ekonomiška ............................................................................ 14

3.1. Bendrovės veiklos 2015 ir 2016 m. palyginimas ................................................................ 14 3.2. Bendrovės pelno efektyvumas (pelningumas) .................................................................... 17 3.3. Bendrovės mokumo ir finansinio stabilumo vertinimas ..................................................... 18

3.4. Darbo vietos kainos analizė ................................................................................................ 19 3.5. Neužtikrinamas Bendrovės teikiamų paslaugų patrauklumas ............................................ 20

PRIEDAI ........................................................................................................................................... 22

2

SANTRAUKA

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme1 įtvirtintos savivaldybės funkcijos yra

socialinių paslaugų planavimas ir teikimas, savivaldybių sveikatinimo priemonių planavimas ir

įgyvendinimas.

Įgyvendindama šias funkcijas, Panevėžio miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė)

nuosavybės teise valdo pirties, maudymosi dušuose ir voniose paslaugas teikiančios uždarosios

akcinės bendrovės Panevėžio pirties 87,9 proc. akcijų. Bendrovės, kurių akcijos, suteikiančios

daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei,

ir kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę administracijos, valdymo arba priežiūros

tarnybos narių, priskiriamos savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms. Savivaldybei nuosavybės

teise priklausančių bendrovių akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises reglamentuoja Lietuvos

Respublikos ir savivaldybės institucijų teisės aktai.

Veiklos audito tikslas yra įvertinti, ar bendrovė taupiai, efektyviai ir rezultatyviai naudoja

turimus išteklius, kaip vykdo jai pavestas funkcijas, įvertinti jos veiklos rezultatus, pateikti

rekomendacijas paslaugų kokybei gerinti ar išlaidoms mažinti, veiklos efektyvumui ir rezultatyvumui

didinti.

Audito subjektas – uždaroji akcinė bendrovė Panevėžio pirtis (toliau – Bendrovė), buveinės

adresas: Ukmergės g. 31, LT-35177 Panevėžys.

Audito objektas – Bendrovės veikla.

Audito tikslas – įvertinti Bendrovės veiklą efektyvumo, ekonomiškumo ir rezultatyvumo

aspektais.

Vertinant ekonomiškumą siekta nustatyti, ar pasirinkti geriausiai tinkantys ir mažiausiai

kainuojantys ištekliai nustatytiems tikslams įgyvendinti. Audito metu nagrinėjome:

- ar Bendrovėje vykdomos viešųjų pirkimų procedūros leido pasiekti geriausią kokybės ir

kainos santykį;

- ar Bendrovė valdė savo išteklius stengdamasi mažinti veiklos sąnaudas;

- ar Bendrovė įsigijo ir valdo reikiamą išteklių kiekį ir reikiamu laiku.

Vertinant efektyvumą siekta nustatyti, ar pasiektas geriausias santykis tarp sukurtų produktų

(paslaugų), rezultatų ir tam panaudotų išteklių. Audito metu nagrinėjome:

- ar Bendrovės veikla efektyvi ir pelninga;

- ar Bendrovė moki ir gali atsiskaityti už savo trumpalaikius įsipareigojimus;

- ar Bendrovės finansinė būklė stabili ir užtikrinamas veiklos tęstinumas;

- ar gaunamos maksimalios pajamos iš Bendrovės veiklos;

- ar Bendrovė stengėsi mažinti žmogiškųjų išteklių sąnaudas.

Vertinant rezultatyvumą siekta nustatyti, ar Bendrovės veikla atitinka galiojančius teisės

aktus, ar pasiekti Bendrovės užsibrėžti tikslai ir numatyti rezultatai. Audito metu nagrinėjome:

- ar tinkami Bendrovės valdymo procesai;

- ar vidaus dokumentai atitinka teisės aktus;

- ar buvo užsibrėžti tikslai, kokiomis priemonėmis buvo siekiama ir kokie veiksniai trukdė

pasiekti jų įgyvendinimo.

Audituojamas 2016 m. laikotarpis. Pokyčių ir palyginimų analizei naudoti ir ankstesnių 2013–

2015 metų duomenys.

Informacija rinkta tikrinant Bendrovės pateiktus dokumentus, nagrinėjant teisės aktus,

susijusius su audituojamo subjekto veikla. Audito metu įrodymai rinkti vadovaujantis nuostata, kad

subjektas pateikė išsamią ir objektyvią informaciją, o pateiktų dokumentų kopijos atitinka jų

originalus. Įvertinę audito metu surinktus įrodymus, pateikėme išvadas ir rekomendacijas.

1 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, 1994-07-07 Nr. I-533 (su vėlesniais pakeitimais), 6 str. 12, 18 p.

3

IŠVADOS

1. Neįvertinamas Bendrovės veiklos rezultatyvumas. Bendrovės veiklos priežiūra, veiklos

kontrolės sistema veiklos planavimo ir organizavimo srityse audituojamu laikotarpiu vertinama kaip

nepakankama, nes:

1.1. Bendrovėje nenustatytos pagrindinės prioritetinės Bendrovės veiklos plėtojimo kryptys,

neparengta ir nepatvirtinta Bendrovės veiklos strategija, Bendrovės metinė veiklos programa,

nesudaromi priemonių planai ūkinės komercinės veiklos rezultatyvumui pasiekti (1.1 d.).

1.2. Direktorius ne visada darbą organizuoja vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis:

- darbo sutartyse ir direktoriaus įsakymuose darbuotojams nustatė skirtingų dydžių darbo

užmokestį, darbuotojų atleidimo neįformino jų darbo sutartyse;

- vienašališkai, nederinęs su darbuotojų atstovais, patvirtino Bendrovės darbo tvarkos

taisykles, sudarė darbuotojų darbo grafikus, pakeitė Bendrovės darbo laiką. Darbuotojai dirbo ne

pagal sudarytą darbo grafiką, neišdirbo sutartyse sulygto darbo laiko ir kt. (1.2 d.).

1.3. Bendrovės direktoriui darbo užmokestis apskaičiuojamas neteisingai ir nustatytas

nesilaikant Akcinių bendrovių įstatymo, Bendrovės įstatų nuostatų ir Vyriausybės rekomendacijų.

Bendrovėje direktoriaus darbo užmokestis priklauso nuo kitų darbuotojų darbo užmokesčio, tačiau

visai nepriklauso nuo Bendrovės veiklos rezultatų. Įgyvendinus Vyriausybės rekomendacijas ir

Bendrovės vadovo atlyginimą susiejus su Bendrovės veiklos rezultatais, būtų sudarytos tinkamos

prielaidos efektyvesnei ir rezultatyvesnei Bendrovės veiklai (1.3 d.).

2. Bendrovės veiklos organizavimas turi trūkumų:

2.1. Neteisingas buhalterinės apskaitos organizavimas ir vedimas ilgalaikio turto,

atostoginių kaupimų srityse gali turėti įtakos veiklos rezultatams (2.1 d.).

2.2. Inventorizacija turi trūkumų – inventorizacijos komisijos pirmininke paskirta buhalterė,

neinventorizuoti įsipareigojimai, inventorizacijos duomenimis nepagrįsti kai kurie apskaitos

duomenys, dėl to gali būti klaidos finansinėse ataskaitose, neteisingai prognozuojami pinigų srautai

(2.2 d.).

2.3. Didelės Bendrovės kuro sąnaudos, o važiavimo tikslai neaiškūs, abejotinas ir kitų

sąnaudų būtinumas (2.3 d.).

2.4. Bendrovės paslaugų tarifai nediferencijuoti. Sudaroma galimybė socialiai

nepažeidžiamiems lankytojams naudotis nekomercine kaina teikiamomis paslaugomis. Teikiant

paslaugas socialiai nepažeidžiamiems lankytojams komercinėmis kainomis Savivaldybei nebūtų

būtinybės kompensuoti susidariusius nuostolius (2.4 d.).

2.5. Viešieji pirkimai organizuojami netinkamai – Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės

neatitinka įstatymo nuostatų, nepaskirtas pirkimų organizatorius, neperkama Centrinės viešųjų

pirkimų informacinės sistemos priemonėmis ir iš Centrinės perkančiosios organizacijos (2.5 d.).

3. Bendrovėje nėra užtikrintas veiklos ekonomiškumas, efektyvumas:

3.1. 2015–2016 m. laikotarpiu Bendrovė iš pagrindinės – pirties paslaugos – veiklos kasmet

patyrė nuostolį ir jis didėjo. Bendras lankytojų skaičius mažėjo (3.1 d.).

3.2. 2015–2016 m. laikotarpiu nebuvo skirta lėšų Bendrovės patrauklumo bei teikiamų

paslaugų pagerinimui. Pirties veikla nuostolinga, todėl norint gerinti teikiamų paslaugų kokybę reikia

kelti paslaugos kainą arba gauti papildomą finansavimą (3.1 d.).

3.3. Bendrovės veikla nuostolinga. Blogi 2013–2016 m. Bendrovės veiklos efektyvumo

rodikliai rodo, kad direktorius nesugeba kontroliuoti paslaugų kaštų ir uždirbti pelną iš pagrindinės

Bendrovės veiklos, Bendrovės turtas bei akcininkų lėšos naudojamos neefektyviai (3.2 d.).

3.4. Bendrovės mokumo ir likvidumo rodiklių analizė rodo, kad Bendrovė turi mokumo

problemų, o mažesnis nei 0,862 Bendrovės bankroto tikimybės rodiklis rodo, kad finansų srityje

Bendrovė nėra visiškai saugi ir galimą jos bankrotą ateityje (3.3 d.).

4

3.5. Pirties paslaugos teikiamos tik penktadieniais ir šeštadieniais, tačiau Bendrovė dirba

visą darbo savaitę (3.4 d.).

3.6. Bendrovė netinkamai valdo savo turtą: neremontuotos patalpos, neatnaujintas

inventorius – bendra nusidėvėjimo būklė ir estetinis vaizdas negali užtikrinti tinkamų naudojimo

savybių, kokybiškų, patrauklių paslaugų, mažėja lankytojų skaičius. Bendrovės veikla viešinama

nepakankamai (3.5 d.).

REKOMENDACIJOS

Uždarajai akcinei bendrovei Panevėžio pirtis:

1. Patvirtinti Bendrovės veiklos strateginį dokumentą, metinę veiklos programą ir priemonių

planus (1.1 išvada).

2. Darbuotojų atleidimą įforminti jų darbo sutartyse, darbuotojams mokėti darbo sutartimis

sulygtą darbo užmokestį (1.2 išvada).

3. Suderinus su darbuotojų atstovais patvirtinti darbo tvarkos taisykles, darbuotojų darbo

grafikus (1.2 išvada).

4. Sutvarkyti ilgalaikio turto apskaitą: nustatyti ilgalaikio turto minimalią įsigijimo

savikainą, ilgalaikio materialiojo turto grupių skaičių ir rūšis, ilgalaikio turto nusidėvėjimo

normatyvus, pastatą apskaityti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis (2.1 išvada).

5. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis teisingai apskaityti atostoginių kaupimus (2.1

išvada).

6. Atliekant inventorizaciją vadovautis teisės aktų nuostatomis (2.2 išvada).

7. Sudaryti prielaidas nenuostolingai Bendrovės veiklai – išanalizuoti patiriamų sąnaudų

(darbo užmokesčio, transporto ir kt.) tikslingumą ir reikalingumą Bendrovei, pajamas uždirbti

efektyviai valdant turimas patalpas (2.3, 2.4, 3.1–3.6 išvados).

8. Viešuosius pirkimus vykdyti vadovaujantis teisės aktais (2.5 išvada).

Rekomendacijų įgyvendinimo planas pateikiamas 1 priede.

Savivaldybės administracijai rekomendacija dėl Savivaldybės kontroliuojamų įmonių vadovų

darbo užmokesčio nustatymo vadovaujantis Vyriausybės rekomendacijomis – atsižvelgiant į įmonių

veiklos rezultatus (1.4 išvada) pateikta Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2017-02-08 rašte

Nr. S-34. Savivaldybės administracija įsipareigojo iki 2017-07-01 atsižvelgiant į Vyriausybės

rekomendacijas parengti Savivaldybės kontroliuojamų įmonių vadovų darbo užmokesčio nustatymo

metodiką.

.

5

ĮŽANGA

Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kuris savo veikloje vadovaujasi

Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu2 (toliau –

ABĮ), kitais įstatymais bei teisės aktais, Bendrovės įstatais3 (toliau – Bendrovės įstatai).

Bendrovės pagrindinė veikla – pirties paslaugų teikimas gyventojams, t. y. bendra pirtis, dušai

ir vonios. Bendrovėje be pagrindinės veiklos vykdoma mažmeninė prekyba (parduodamos su

paslauga susijusios prekės), veikia baras, nuomojamos patalpos.

Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka4 Savivaldybės administracija Bendrovei moka pagal

sudarytą sutartį už suteiktas paslaugas socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Savivaldybės

tarybos nustatyta tvarka5 kompensuojami nuostoliai, patirti teikiant pirties paslaugas.

Bendrovės veiklos pagrindiniai tikslai – plėsti teikiamų paslaugų asortimentą bei gerinti jų

kokybę; santykiuose su darbuotojais ir partneriais vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo

kriterijais; siekti teisėtų darbuotojų ir partnerių lūkesčių įgyvendinimo; stebėti ir taikyti „gerosios

praktikos“ pasiekimus Bendrovės veikloje; gauti maksimalias veiklos įplaukas ir pelną kuo

mažesnėmis išteklių sąnaudomis; modernizuoti esamas bei kurti naujas darbo vietas; taikyti lanksčią

kainodaros politiką; tenkinti akcininkų turtinius interesus.

Bendrovė gali vykdyti ir kitą Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiamą ūkinę komercinę

veiklą.

Bendrovės finansiniai metai – kalendoriniai metai.

Bendrovės įstatinis kapitalas yra 34902,37 Eur, kuris padalytas į 120353 paprastųjų vardinių

akcijų, vienos akcijos nominali vertė yra 0,29 Eur. Savivaldybei nuosavybės teise priklauso 87,9 proc.

akcijų (105780 vnt.), likę 12,1 proc. (14573 vnt.) – 8 fiziniams asmenims.

Bendrovės veikla 2013–2016 m. laikotarpiu buvo nuostolinga. Bendrovė 2013 m. patyrė 31,4

tūkst. Eur, 2014 m. – 24,2 tūkst. Eur, 2015 m. – 11,4 tūkst. Eur, 2016 m. – 13,3 tūkst. Eur nuostolį.

Vadovaujantis ABĮ 19 str. 8 d. nuostata, bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės

ir jos akcininkų naudai, vadovautis įstatymais bei kitais teisės aktais, bendrovės įstatais. Bendrovės

įstatų 53 p. įtvirtinta nuostata, kad Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba

ir Bendrovės vadovas (direktorius).

Vadovaujantis ABĮ 33 str. 1, 2, 3 d. ir Bendrovės įstatų 88–90 p. nuostatomis, kolegialus

Bendrovės valdymo organas – valdyba sudaroma iš 3 narių 4 metų laikotarpiui.

Esama (nuo 2015-09-03) Bendrovės valdybos sudėtis – Savivaldybės administracijos Miesto

plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Rita Servienė, Bendrovės direktorius Alfonsas Morkvėnas,

pirmininkas6 – Savivaldybės mero patarėjas Vidas Savickas.

Valdybos kompetencija, jos narių rinkimo ir atšaukimo tvarka, kiti su valdybos veikla susiję

klausimai reglamentuojami ABĮ, Bendrovės įstatuose, Savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių

įgyvendinimo akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklėse7, Savivaldybės

administracijos direktoriaus patvirtintose Savivaldybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo

akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklėse8.

Bendrovės direktoriumi nuo 2010-04-12 dirba Alfonsas Morkvėnas, vyr. finansininke

(buhaltere) iki 2016-04-27 dirbo Rita Liucija Riabovienė, nuo 2016-04-28 – Ona Striogienė.

Auditas atliktas pagal Valstybinio audito reikalavimus. Audito ataskaitoje pateikiami tik

audito metu atlikti ir nustatyti dalykai. Atlikdami auditą darėme prielaidą, kad visi auditoriams

2 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, 2000-07-13 Nr. VIII-1835 (su vėlesniais pakeitimais). 3 Uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio pirtis įstatai įregistruoti juridinių asmenų registre 2015-05-06, kodas

148261349. 4 Savivaldybės tarybos 2014-01-30 sprendimas Nr. 1-23. 5 Savivaldybės tarybos 2016-06-30 sprendimas Nr. 1-210. 6 Valdybos 2015-09-03 protokolas Nr.14. 7 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-06-06 nutarimas Nr. 567 (su vėlesniais pakeitimais). 8 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai: 2012-09-24 Nr. A-741, 2014-10-24 Nr. A-920.

6

pateikti dokumentai yra teisingi, išsamūs ir galutiniai, o jų kopijos atitinka originalus. Informacija

apie audito duomenų rinkimo ir vertinimo metodus pateikta 2 priede.

Įvertinę audito metu surinktus įrodymus, pateikėme išvadas ir rekomendacijas, kurias

tinkamai įgyvendinus būtų nustatoma veiklos strategija, ištaisyti veiklos valdymo ir organizavimo

trūkumai turto, personalo bei apskaitos ir kt. srityse; veiklos efektyvumo būtų siekiama mažinant

veiklos sąnaudas, užtikrinant nenuostolingą Bendrovės veiklą.

7

AUDITO REZULTATAI

1. Bendrovės valdymas nerezultatyvus

1.1. Nerengiama veiklos strategija, metinė veiklos programa ir priemonių planai –

neįvertinamas veiklos rezultatyvumas

Strateginis planavimas – procesas, kurio metu nustatomos veiklos kryptys ir būdai vykdyti

organizacijos misiją, pasiekti numatytus tikslus ir rezultatus, veiksmingai panaudojant finansinius,

materialinius ir žmogiškuosius išteklius9. Savivaldybės kontroliuojamos įmonės turi turėti aiškius

strateginius planus, kurie būtų komunikacijos tarp savivaldybės ir įmonių valdybų bei vadovų

priemonė. Strategijose įmonės turi nurodyti kryptis, kuriomis plėtos savo veiklą, ilgalaikius ir

trumpalaikius tikslus bei konkrečius rodiklius, kuriais bus matuojami siekiami tikslai.

Teisės aktuose įtvirtintos nuostatos, sukuriančios prielaidas rezultatyviam bendrovių

valdymui, orientuotam į tikslų pasiekimą – valdybai numatyta pareiga svarstyti ir tvirtinti bendrovės

veiklos strategiją, analizuoti ir vertinti bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie bendrovės veiklos

strategijos įgyvendinimą ir bendrovės veiklos organizavimą10.

Tačiau audito metu nustatyta, kad Bendrovės valdyba, nesivadovaudama ABĮ ir Bendrovės

įstatų nuostatomis, nesvarstė ir nepatvirtino Bendrovės veiklos strategijos, nenumatė, kokius veiklos

rezultatus, komercinius finansinius rodiklius Bendrovė turi pasiekti.

Bendrovės vadovas atsako11 už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą,

už įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose

nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Analizuodami ir vertindami auditui pateiktus dokumentus, negalėjome įsitikinti, kad

direktorius vykdo visas Pareiginiuose nuostatuose12 nustatytas funkcijas planavimo srityje:

- įgyvendinti Bendrovės organų numatytą veiklos strategiją ir teikti Bendrovės visuotiniam

akcininkų susirinkimui;

- nustatyti pagrindines prioritetines Bendrovės veiklos plėtojimo kryptis;

- organizuoti perspektyvinių planinių dokumentų rengimą ir teikti juos tvirtinti visuotiniam

akcininkų susirinkimui;

- tvirtinti Bendrovės metinę veiklos programą, priemonių planus, kitus operatyvinius ir

perspektyvinius dokumentus bei organizuoti, kontroliuoti ir koordinuoti jų vykdymą.

Nei Bendrovės veiklos strategija, nei metinė veiklos programa, nei kitokie perspektyviniai

planiniai dokumentai audito metu nepateikti.

Nėra galimybių įvertinti Bendrovės veiklos rezultatyvumą – ar Bendrovės veiklos tikslai

įgyvendinami ir pasiekiami numatyti rezultatai, nes nenustatytos pagrindinės prioritetinės Bendrovės

veiklos plėtojimo kryptys, neparengta ir nepatvirtinta Bendrovės veiklos strategija, Bendrovės metinė

veiklos programa, nesudaromi priemonių planai ūkinės komercinės veiklos rezultatyvumui pasiekti.

9 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-06 nutarimas Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo

(su vėlesniais pakeitimais). 10 ABĮ 34 str. 1 d. 1 p., 7 d. 1 p. ir Bendrovės įstatų 99.1 p. 11 ABĮ 37 str. 12 d. 1, 11 p. 12 UAB Panevėžio pirtis, įmonės kodas 1485261349, Administracijos vadovo-direktoriaus pareiginių nuostatų 9, 10 p.

8

1.2. Personalo darbo organizavimas turi trūkumų

Dėl darbo sąlygų nustatymo

Darbo kodekse13 (toliau – DK) reglamentuota, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta

dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo

tvarkos ir kt.), darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju.

Audito metu nustatyta atvejų, kad Bendrovės vadovas nesivadovavo šiomis teisės aktų

nuostatomis. Pavyzdžiui:

- Bendrovėje yra sudarytų papildomo darbo sutarčių, tačiau pagal jas darbuotojai nedirba ir atlyginimo negauna,

nors sutartys nenutrauktos – V. R. 2004-06-18 darbo sutartis Nr. 3, V. U. 2001-05-01 darbo sutartis Nr. 41.

- Darbo sutartyse ir direktoriaus įsakymu darbuotojams nustatytas skirtingų dydžių darbo užmokestis, su įsakymu

darbuotojai nesupažindinti:

- B. Š. 2013-09-04 darbo sutartyje Nr. DS-3 nustatytas 247 Eur darbo užmokestis, direktoriaus 2016-06-28

įsakyme Nr. 8 – 323 Eur;

- V. P. 2007-10-01 darbo sutartyje Nr. 67 nustatytas 151 Eur darbo užmokestis, direktoriaus 2016-06-28 įsakyme

Nr. 8 – 190 Eur;

- V. M. 2003-10-01 darbo sutartyje Nr. 54 nustatytas 255 Eur darbo užmokestis, direktoriaus 2016-06-28 įsakyme

Nr. 8 – 323 Eur;

- atlyginimas sulygtas darbo sutartimi, nustatytas įsakymu ir realiai priskaitomas skiriasi – O. S. 2016-04-27 darbo

sutartyje Nr. DS-4 nustatytas 247 Eur darbo užmokestis, direktoriaus 2016-04-27 įsakyme Nr. 2 – 280 Eur,

priskaitomas 304 Eur.

Direktorius vykdo ne visas jam teisės aktais nustatytas funkcijas personalo srityje – darbo

sutartyse ir jo įsakymuose darbuotojams nustatytas skirtingų dydžių darbo užmokestis, darbuotojų

atleidimas neįformintas jų darbo sutartyse.

Dėl darbo tvarkos ir laiko

Darbo tvarką darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės. Jas tvirtina darbdavys, suderinęs

su darbuotojų atstovais14. Bendrovės Darbo tvarkos taisyklės15 (toliau – Taisyklės) nesuderintos su

darbuotojų atstovais. Taisyklėse nustatytas Bendrovės darbo laikas: administracijos darbuotojams

(nenurodyta, kas priklauso administracijai) darbo laiko pradžia – 800 val., pabaiga – 1700 val. Kiti

darbuotojai dirba pagal atskirą, direktoriaus patvirtintą grafiką.

Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, suderinusi su bendrovės darbuotojų

atstovais arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka16.

Bendrovės direktorius, nesivadovaudamas šiomis nuostatomis savo įsakymais17 vienašališkai,

nederinęs su darbuotojų atstovais, sudarė darbuotojų darbo grafikus, pakeitė Bendrovės darbo laiką.

Analizuodami darbo grafikus nustatėme, kad jie sudaromi formaliai – atskirais atvejais įtraukti

jau atleisti darbuotojai, nėra įtraukiami visi dirbantys darbuotojai.

Be to, darbuotojai dirba pagal darbo grafiką neišdirbdami nustatyto darbo sutartimi sulygto

valandų skaičiaus, tačiau gauna sulygtą darbo užmokestį. Darbo laiko apskaitoje pažymėta, kad

darbuotojai dirba trumpiau nei nustatyta darbo grafike, tačiau atlyginimą gauna už visą nustatytą

laiką. Pavyzdžiui:

- V. P. pagal 2007-10-01 darbo sutartį Nr. 67 turi dirbti 20 val. per savaitę, tačiau dirba 3 val. per mėnesį;

- V. U. pagal 1999-01-07 darbo sutartį Nr. 12 turi dirbti 10 val. per savaitę, tačiau dirba 3 val. per mėnesį.

13 Darbo kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu,

2002-06-04 Nr. IX-926, (su vėlesniais pakeitimais), 95 str. 3 d., 127 str. 1 d. 14 DK 230 str. 15 Darbo tvarkos taisyklės , 2006-01-04 patvirtintos Bendrovės direktoriaus. 16 DK 147 str. 1 d. 17 Įsakymai „Dėl pirties darbo laiko“: 2010-09-08 Nr. 17, 2011-01-07 Nr. 04, 2011-08-22 Nr. 18.

9

Direktorius, organizuodamas darbą Bendrovėje, nesivadovavo teisės aktų nuostatomis –

vienašališkai, nederinęs su darbuotojų atstovais, patvirtino Bendrovės darbo tvarkos taisykles,

sudarė darbuotojų darbo grafikus, pakeitė Bendrovės darbo laiką. Darbuotojai dirba ne pagal

sudarytą darbo grafiką, neišdirba sutartyse sulygto darbo laiko ir kt.

1.3. Vadovo darbo užmokestis nesiejamas su veiklos rezultatais, nustatytas ir apskaičiuojamas

neteisingai

Bendrovės valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą ir kitas darbo

sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas18.

Vyriausybės nutarimu19 rekomenduojama savivaldybėms kontroliuojamų įmonių vadovams

(įmonės vadovo ir jo pavaduotojų) darbo užmokestį nustatyti taip, kad vadovų mėnesinė alga susidėtų

iš atitinkamai nustatytų pastoviosios dalies (koeficientais) ir kintamosios dalies (priklausančios nuo

bendrovės tikslų įgyvendinimo ir veiklos rezultatų). Pastovi dalis turėtų būti nustatoma atsižvelgiant

į bendrovės darbuotojų skaičių, valdomo turto dydį, pardavimo ir (ar) paslaugų apimtis.

Bendrovės valdyba20 nuo 2010-04-12 išrinkdama Bendrovės direktorių, nesivadovavo teisės

aktų nuostatomis21, nenustatė jo atlyginimo ir kitų darbo sutarties sąlygų, tik įgaliojo valdybos

pirmininką pasirašyti darbo sutartį. Valdybos pirmininkas, pasirašydamas darbo sutartį su Bendrovės

vadovu, nesivadovavo minėtomis Vyriausybės nutarimo rekomendacijomis ir jo atlyginimo nesusiejo

su veiklos rezultatais.

Bendrovės vadovo darbo sutartyje22 2010-06-02 nustatytas 1,4 Bendrovės darbuotojų

vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio pareiginis atlyginimas. Bendrovės direktoriaus darbo

užmokestis nekito nuo 2010-06-02, t. y. apie 7 metus.

Audito metu nustatyti neatitikimai ir apskaičiuojant Bendrovės direktoriaus darbo užmokestį,

nes apskaičiuojant Bendrovės darbuotojų vidutinį mėnesinio darbo užmokesčio dydį nesivadovauta

Ūkio23 ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrų24 įsakymais. Bendrovės darbuotojų vidutinis darbo

užmokestis apskaičiuotas didesnis negu faktinis, dėl to Bendrovės direktoriui skaičiuotas didesnis

atlyginimas, pvz., 2016 m. 4 ketv. kiekvieną mėnesį priskaičiuota 197,25 Eur daugiau.

Bendrovės direktoriui darbo užmokestis nustatytas nesivadovaujant ABĮ, Bendrovės įstatų

nuostatomis ir Vyriausybės rekomendacijomis. Bendrovėje direktoriaus darbo užmokestis priklauso

nuo kitų darbuotojų darbo užmokesčio, tačiau visai nepriklauso nuo Bendrovės veiklos rezultatų.

Įgyvendinus Vyriausybės rekomendacijas ir Bendrovės vadovo atlyginimą susiejus su Bendrovės

veiklos rezultatais, būtų sudarytos tinkamos prielaidos efektyvesnei ir rezultatyvesnei Bendrovės

veiklai. Be to, dėl neteisingo Bendrovės darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo,

Bendrovės direktoriui neteisingai skaičiuotas didesnis darbo užmokestis.

18 ABĮ 34 str. 2 d. 19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-23 nutarimo Nr. 1341 „Dėl valstybės valdomų įmonių vadovų darbo

užmokesčio“ (su vėlesniais pakeitimais) 4 p. 20 Valdybos posėdžio 2010-04-09 protokolas Nr. 6. 21 ABĮ 34 str. 2 d. ir Bendrovės įstatų 100 p. 22 2010-04-12 darbo sutartis Nr. DS-74. 23 Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008-03-31 įsakymas Nr. 4-126 „Dėl smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų

vidutinio metų sąrašinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais). 24 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-23 įsakymas Nr. A1-789 „Dėl metinių darbo dienų

koeficientų ir metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2016 metais patvirtinimo“.

10

2. Pastebėjimai dėl Bendrovės veiklos ir valdymo

2.1. Dėl klaidų ar neatitikimų apskaitoje galimi finansinių ataskaitų duomenų iškraipymai

Dėl ilgalaikio turto

Už apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus yra atsakingas

ūkio subjekto vadovas. Jis turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į

konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis verslo apskaitos standartais, kitais teisės aktais,

reglamentuojančiais apskaitą ir finansinę atskaitomybę25.

Audito metu nustatyta, kad direktorius neužtikrino tinkamo apskaitos organizavimo –

nesivadovaudamas 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“26 (toliau – 12-

asis VAS) nuostatomis, nėra nustatęs minimalios ilgalaikio materialiojo turto vieneto savikainos,

ilgalaikio materialiojo turto grupių skaičių ir rūšių bei turto nusidėvėjimo normatyvų. Tai įtakojo ir

klaidas buhalterinėje apskaitoje – pastatui nepagrįstai taikomas perkainotos vertės apskaitos būdas,

nors apskaitos politikoje numatytas įsigijimo savikainos apskaitos būdas. Pagal pasirinktą apskaitos

politiką, pastatas jau turėjo būti nudėvėtas. Tačiau Bendrovės apskaitoje pastato likutinė vertė 2016-

12-31 buvo 245064,60 Eur, iš jų: įsigijimo likutinė vertė – 8882,27 Eur, perkainojimo rezervo likutinė

vertė – 236182,33 Eur.

Atsižvelgdami į nustatytus neatitikimus organizuojant bei tvarkant buhalterinę apskaitą,

negalime garantuoti, kad Bendrovės finansinėse ataskaitose nurodytos sumos, susiję su pastato vertės

apskaita, yra teisingos.

Dėl atostoginių kaupimų

Audito metu negalėjome įsitikinti, kad Bendrovėje teisingai skaičiuojamos atostoginių

kaupimų sumos:

- asmens kortelėse ar kituose dokumentuose informacija apie panaudotas ir nepanaudotas

atostogas ir periodus bei nepanaudotų atostogų likutį nėra kaupiama, todėl nėra galimybės nustatyti,

ar darbuotojai praėjusiais laikotarpiais atostogavo ir kiek kalendorinių dienų, ar nėra nepanaudotų

atostogų už praėjusius laikotarpius;

- atskirais atvejais buhalterinėje apskaitoje užregistruotos darbuotojų nepanaudotų atostogų

kalendorinės dienos neatitinka faktiškai darbuotojų nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų

skaičiaus, neteisingai skaičiuojamas nepanaudotų atostogų likutis metų pabaigai. Pavyzdžiui:

- darbuotojams, kuriems priklauso 31 atostogų diena, skaičiuojamos 28 nepanaudotos atostogų dienos;

- neteisingai nustatytas atostogų periodas bei jų pradžia, pvz. B. Š. atostogų periodas skaičiuojamas nuo 2016-07-31,

nors darbuotojas pradėjo dirbti nuo 2013-09-06.

Pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo27 nuostatas, apskaita ne visais atvejais tvarkoma

taikant dvejybinio įrašo būdą, pvz., registruojant atostoginių kaupimus nėra balanso lygybės.

Dėl nustatytų neatitikimų, nesurinkome įrodymų, kad 2016-12-31 Bendrovės apskaitoje

atvaizduota atostoginių kaupimų su mokesčiais suma – 1943,79 Eur, yra teisinga.

Neteisingas buhalterinės apskaitos organizavimas ir vedimas:

- negalima įvertinti, ar turimas turtas teisingai priskiriamas ilgalaikiam turtui, ar jam

teisingai skaičiuotas nusidėvėjimas;

25 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, 2001-11-06 Nr. IX-574 (su vėlesniais pakeitimais), 9, 21 str. 26 12-asis verslo apskaitos standartas „Ilgalaikis materialusis turtas“ patvirtintas viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos

apskaitos instituto standartų tarybos 2003-12-18 nutarimu Nr. 1 (su vėlesniais pakeitimais). 27 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, 2001-11-06 Nr. IX-574 (su vėlesniais pakeitimais), 6 str. 3 d.

11

- neteisingai apskaičiuotas nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų skaičius bei atostoginių

kaupimų sumos;

- apskaitos dvejybinio įrašo nebuvimas;

gali įtakoti Bendrovės veiklos rezultatą, atvaizduotą finansinėse ataskaitose.

2.2. Inventorizacija vykdoma netinkamai, nepatvirtina trumpalaikio turto ir įsipareigojimų

sumų teisingumo

Viena svarbiausių bet kurios įmonės vidaus kontrolės priemonių, siekiant užtikrinti apskaitos

duomenų teisingumą ir užkirsti kelią turto grobstymui, yra turto inventorizacija. Be to, apskaitos

duomenys turi būti pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis28. Vyriausybės

patvirtintos Inventorizacijos taisyklės29 reglamentuoja ribotos civilinės atsakomybės juridinių

asmenų inventorizaciją.

Audito metu nustatyta, kad, pažeidžiant Inventorizacijos taisykles, Bendrovėje nėra

inventorizuojamas visas trumpalaikis turtas, o įsipareigojimai visai neinventorizuojami (7 p.).

Bendrovės direktoriaus įsakymu30 inventorizacijos komisijai pavesta atlikti tik ilgalaikio turto,

medžiagų, baro prekių, pinigų, specialių apskaitos dokumentų ir kito turto inventorizaciją, tačiau

atlikti įsipareigojimų inventorizaciją nepavesta. Pavyzdžiui:

- neinventorizuojamas trumpalaikis turtas, buhalterinėje apskaitoje atspindėtas balansinėse Didžiosios knygos

sąskaitose: 2411, 2412 Pirkėjų skolos, 243 Gautinos sumos, 2434 Atskaitingi asmenys, 271 Sąskaitos bankuose;

- neinventorizuojami įsipareigojimai buhalterinėje apskaitoje atspindėti balansinėse Didžiosios knygos sąskaitose: 443

Tiekėjai, 4461–44662 Su darbo užmokesčiu susiję įsipareigojimai, 4484–4486 VMI mokėtini PVM, žemės nuomos,

nekilnojamojo turto mokesčiai.

Bendrovėje 2016 m. inventorizacija atlikta pažeidžiant Inventorizacijos taisykles:

- direktoriaus įsakyme31 dėl metinės inventorizacijos nepavesta inventorizacijos faktą

įforminti dokumentais (13.4 p.);

- komisijos pirmininku paskirtas buhalteris (15.5 p.);

- nėra visų nurodytų inventorizavimo aprašo privalomų rekvizitų ir įrašų (51, 56 p.). Pavyzdžiui:

Ilgalaikio turto inventorizacijos apraše Nr. 1 trūksta šių rekvizitų ir įrašų:

- paskutinių ilgalaikio turto gavimo, nurašymo arba išdavimo dokumentų numerių, datų;

- padarytas ne tokios formuluotės, bet tokios pat prasmės įrašas, kaip: „Visą šiame inventorizavimo apraše išvardytą

turtą komisija man dalyvaujant patikrino ir įrašė į aprašą, todėl inventorizacijos komisijai pretenzijų neturiu. Už

išvardyto turto išsaugojimą atsakau“, tačiau po juo nepasirašęs materialiai atsakingas asmuo;

- kiekvieno inventorizavimo aprašo lapo pabaigoje žodžiais neįrašytas faktiškai rasto turto kiekis, paskutinio įrašo eilės

numeris, neužpildytos lapo eilutės neperbrauktos.

Dėl neatliktos debitorinių ir kreditorinių įsipareigojimų inventorizacijos, gali būti

neapskaitytų kreditorinių skolų, klaidingi gautinų sumų likučiai, todėl gali būti neteisingai

prognozuojami pinigų srautai, klaidos finansinėse ataskaitose.

Nustatyti nereikšmingi inventorizacijos įforminimo pažeidimai. Tačiau pažeidžiant teisės aktų

nuostatas inventorizacijos komisijos pirmininke paskirta buhalterė, todėl kyla abejonių, ar faktiniai

inventorizuotų objektų likučiai sutampa su buhalterinės apskaitos duomenimis.

28 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, 2015-05-14 Nr. XII-1696 (su vėlesniais pakeitimais),

16 str. 8 d. 29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimas Nr. 719 (su vėlesniais pakeitimais). 30 2016-11-28 direktoriaus įsakymas Nr. 12. 31 Ten pat.

12

2.3. Per didelės, nepagrįstos Bendrovės išlaidos

Dėl kuro išlaidų

Automobilio panaudos sutartimi32 panaudos davėjas – Bendrovės direktorius, įsipareigojo

suteikti panaudos gavėjui – Bendrovei laikinai neatlygintinai naudotis jam nuosavybės teise

priklausantį automobilį.

Valdybos sprendimu33 leista kuro išlaidų kompensavimui mokėti iki 90 Eur mėnesiui.

Pažymėtina, kad Bendrovės direktorius kas mėnesį ir išnaudoja visą leistą kompensuoti sumą.

Kelionės lapuose važiavimo tikslas visais atvejais nurodomas vienodas – „darbo reikalais“, be to

važinėjama kiekvieną darbo dieną vidutiniškai 46 km per dieną. Bendrovės paaiškinimu, pagrindinis

važiavimo tikslas – prekių Bendrovės reikmėms įsigijimas. Tuo metu, kai Bendrovės direktorius

Bendrovės reikmėms pirkimų nevykdo, nuvažiuoja vidutiniškai 39 km per dieną. Maksimalūs

pravažiavimai, nepagrindžiant važiavimo tikslo, siekia 70 ir daugiau km per dieną. Pavyzdžiui:

2016-02-24 – 76 km, 2016-01-12, 2016-05-06, 2016-12-23 – po 75 km, 2016-01-26 – 66 km, 2016-06-30, 2016-08-30 –

po 67 km, 2016-06-23 – 77 km, 2016-09-28 – 64 km.

Bendrovei atsargų pristatymas kainuoja labai brangiai. Į vieną ar kelias pakeliui esančias

parduotuves Panevėžyje Bendrovės direktorius nuvažiuoja nepagrįstai didelius atstumus. Pavyzdžiui:

- Bendrovės metinės pajamos už priduotą tarą –24,80 Eur. Priduoti taros 2016-04-19 Bendrovės direktorius maršrutu

Bendrovė–UAB RIMI LIETUVA–Bendrovė nuvažiavo 40 km 2016-06-27 – 45 km. (atstumas34 nuo Bendrovės 2,55 km);

- priduoti taros ir pirkti prekių maršrutu Bendrovė–UAB RIMI LIETUVA–UAB „SANITEX“–Bendrovė nuvažiavo:

2016-10-25 – 80 km, 2016-12-09 – 76 km, 2016-12-30 – 79 km, 2016-11-18 – 70 km (atstumas35 nuo Bendrovės 6,79

km);

- maršrutu Bendrovė–UAB „KESKO SENUKAI LITHUANIA“– Bendrovė nuvažiavo 2016-09-08, 2016-09-19, 2016-

09-26 – po 45 km, 2016-10-25 – 80 km, 2016-11-30 – 50 km, 2016-11-25 – 35 km, 2016-12-13 – 34 km, (atstumas36 nuo

Bendrovės – 3,25 km).

Dėl kitų išlaidų

Atskirais atvejais šventinėmis dienomis ar savo atostogų metu, kai Bendrovė nedirbo,

Bendrovės direktorius pirko maisto produktus, kanceliarijos bei ūkines prekes. Pavyzdžiui:

- šventinę dieną – 2016-06-24 direktorius pirko maisto produktų;

- atostogų metu (Bendrovė nedirbo) 2016 m. liepos mėn. direktorius pirko kanceliarijos bei ūkines prekes.

Abejotinas kuro sąnaudų būtinumas – sąnaudos labai didelės, Bendrovės vidaus

dokumentuose – kelionės lapuose ar kt. nenurodoma konkreti važiavimo priežastis, kelionės tikslas.

Abejotinas maisto ir kitų prekių pirkimas šventinėmis ar atostogų dienomis, kai Bendrovė

nedirbo. Vertinant teisėtumo požiūriu – nesilaikoma DK nuostatų dėl darbo apmokėjimo už darbą

švenčių ar poilsio dienomis; nefiksuojant direktoriaus darbo laiko tomis dienomis, yra rizika, kad

prekės pirktos ne Bendrovės reikmėms.

32 2012-01-10 automobilio panaudos sutartis Nr. 1-10. 33 2015-03-24 valdybos posėdžio protokolas Nr. 11. 34 Interaktyvu 2017-04-10: http://www.maps.lt/map/default.aspx?lang=lt#q=panev%c4%97%c5%beys,

ukmerg%c4%97s g 31) 35 Interaktyvu 2017-04-10: http://www.maps.lt/map/default.aspx?lang=lt#q=panev%c4%97%c5%beys,

ukmerg%c4%97s g 31) 36 Interaktyvu 2017-04-10: http://www.maps.lt/map/default.aspx?lang=lt#q=panev%c4%97%c5%beys,

ukmerg%c4%97s g 31

13

2.4. Tarifai nustatyti neišskiriant viešųjų (socialinių ) ir komercinių paslaugų

Vietos savivaldos įstatyme37 nustatyta, kad Savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija inter

alia yra kainų ir tarifų už savivaldybės kontroliuojamų įmonių teikiamas atlygintinas paslaugas

nustatymas.

Savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams38. Savivaldybė

administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams nustatydama šių paslaugų teikimo

būdą, taisykles ir režimą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų

teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę.

Civiliniame kodekse39 nustatyta, kad akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė,

nepriklausomai nuo to, ar yra kontroliuojama savivaldybės, yra privatus juridinis asmuo, kurio tikslas

– tenkinti privačius interesus. Bendrovė savo veiklą organizuoja per savo organus, atitinkamai ir dėl

bendrovės teikiamų paslaugų kainų sprendžia pagal kompetenciją bendrovės organai.

Lietuvos Respublikos ministerijos (Teisingumo, Vidaus reikalų ir Ūkio) formuodamos

nuomonę dėl kainų nustatymo savivaldybės kontroliuojamose akcinėse bendrovėse, išskiria viešųjų

ir kitų (komercinių) paslaugų teikimą. Jų nuomone, viešųjų paslaugų kainas turėtų nustatyti

savivaldybės taryba, o kitų (komercinių) – akcinių ar uždarųjų akcinių bendrovių valdymo organai.

Darytina išvada, kad Savivaldybė gali nustatyti viešosios (socialinės) paslaugos tarifus, o kitų

(komercinių) paslaugų – Bendrovės valdymo organai.

Bendrovės paslaugų tarifai yra patvirtinti Savivaldybės tarybos sprendimu40: suaugusiems

asmenims – 4,34 Eur už valandą; vaikams iki 12 metų – 2,32 Eur už valandą. Šie tarifai nepadengia

paslaugos savikainos41, atitinkamai perskaičiuoti į eurus nekito nuo 2009 m. sausio mėn., vaikams –

nuo 2010 m. spalio mėn.

Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovė gali pati nustatyti teikiamų komercinių paslaugų kainas

atsižvelgdama į rinkos kainas. Teikiant paslaugas socialiai nepažeidžiamiems lankytojams

komercinėmis kainomis Savivaldybei nebūtų būtinybės kompensuoti susidariusius nuostolius,

vadovaujantis Savivaldybės tarybos patvirtintu Nuostolių, patirtų teikiant pirties paslaugas,

kompensavimo tvarkos aprašu (2016 m. Bendrovės iš Savivaldybės gauta kompensuotų nuostolių

suma – 8264,37 Eur be PVM).

Viešoji paslauga apibrėžiama kaip valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų

veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas

paslaugas42.

Socialinės paslaugos yra paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl

amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba

praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir

dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialinių paslaugų tikslas – sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai)

ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti

socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį43.

Pirties paslaugos, kaip socialinės paslaugos, Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka44

Bendrovėje teikiamos socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms – pensininkams, neįgaliesiems

asmenims, mažas pajamas gaunantiems asmenims (šeimoms), kurie neturi sąlygų išsimaudyti

namuose (toliau – lankytojai su Savivaldybės talonais).

Kadangi nustatyti Bendrovės paslaugų tarifai nediferencijuoti, kyla abejonė, ar pagrįstai

socialiai nepažeidžiami lankytojai naudojasi nekomercine kaina teikiamomis paslaugomis. Manome,

37 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, 1994-07-07 Nr. I-533 (su vėlesniais pakeitimais), 16 str. 2 d. 37 p. 38 Ten pat, 8, 9 str. 39 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo

ir įgyvendinimo įstatymu, 2000-07-18 Nr. VIII-1864 (su vėlesniais pakeitimais), 2.34 str. 3 d. 40 Savivaldybės tarybos 2014-09-25 sprendimas Nr. 1-274. 41 Savivaldybės tarybos 2016-06-30 sprendimas Nr. 1-210. 42 Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, 1999-06-17 Nr. VIII-1234 (su vėlesniais pakeitimais). 43 Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, 2006-01-19 Nr. X-493 (su vėlesniais pakeitimais). 44 Savivaldybės tarybos 2014-01-30 sprendimas Nr. 1-23.

14

kad svarstytina galimybė nustatyti ir komercinius tarifus už Bendrovėje teikiamas paslaugas. Be to,

nustatant tarifus, neatsižvelgta į Bendrovės teikiamas skirtingas paslaugas – teikiamos ne tik pirties

paslaugos, bet galima maudytis tiek dušuose, tiek voniose.

Bendrovės paslaugų tarifai nediferencijuoti. Sudaroma galimybė socialiai nepažeidžiamiems

lankytojams naudotis nekomercine kaina teikiamomis paslaugomis. Teikiant paslaugas socialiai

nepažeidžiamiems lankytojams komercinėmis kainomis, Savivaldybei nebūtų būtinybės kompensuoti

susidariusius nuostolius.

2.5. Netinkamai organizuojami viešieji pirkimai

Bendrovė per 2016 m. viešųjų pirkimų atliko už 33,7 tūkst. Eur. Visi pirkimai yra mažos

vertės, neviršijantys galimos žodinės sutarties vertės, t. y. 3 tūkst. Eur. Viešųjų pirkimų Centrinės

viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis ir iš Centrinės perkančiosios

organizacijos nevykdė.

Bendrovė turi dokumentus, pagrindžiančius prekėms, paslaugoms ar darbams padarytas

išlaidas, tačiau Bendrovės direktorius netinkamai organizavo viešuosius pirkimus. Pavyzdžiui:

- Bendrovės supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės45 (toliau – Taisyklės) nepaskelbtos CVP IS, nuo 2011-12-07

nekeistos – pirkimų vertės Taisyklėse nurodomos litais, todėl, jas konvertavus, nors neviršija, bet neatitinka Viešųjų

pirkimų įstatyme46 nurodytų verčių; Taisyklėse nurodytas pirkimo būdas „Mažos vertės atviras konkursas“, tačiau

nereglamentuota, kas tai yra;

- pažeidžiant Taisyklių reikalavimus, įsakymu paskirti viešųjų pirkimų organizatorių, jis nepaskirtas, pirkimus

vykdantis asmuo – direktorius – nepasirašęs nešališkumo deklaracijos; viešųjų pirkimų planas nepatvirtintas,

nepaskelbtas CVP IS.

Viešieji pirkimai organizuojami netinkamai – Taisyklės neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo

nuostatų, nepaskirtas pirkimų organizatorius, neperkama CVP IS priemonėmis ir iš Centrinės

perkančiosios organizacijos.

3. Ar Bendrovės veikla efektyvi ir ekonomiška

Vertindami Bendrovės efektyvumą, analizavome veiklos rezultatus, finansinės būklės

pasikeitimus, nustatėme finansinius santykinius rodiklius, veiklos riziką, santykį tarp atliktų paslaugų

apimties ir joms panaudotų išteklių. Audito požiūriu svarbiausią reikšmę turi:

- materialinės išlaidos,

- žmogiškųjų išteklių išlaidos,

- netiesioginės bendrosios išlaidos.

3.1. Bendrovės veiklos 2015 ir 2016 m. palyginimas

Lyginant Bendrovės veiklą 2015 ir 2016 m., veiklos rezultatas blogėjo – Bendrovės sąnaudos

didėjo daugiau negu pajamos, mažėjo lankytojų skaičius, blogėjo pastato būklė.

Daugiausiai – 186 proc. padidėjo atostogų kaupimo sumų sąnaudos, nuo 24 iki 32 proc.

padidėjo parduodamų prekių, medžiagų, šalto vandens, soc. draudimo ir įmokų į garantinį fondą

sąnaudos, 14 ir 16 proc. atitinkamai sumažėjo karšto vandens ir bendrosios veiklos sąnaudos.

Pajamos iš tiesioginės veiklos padidėjo 11 proc., iš kitos veiklos – 9 proc. Pajamos iš

Savivaldybės sumažėjo 19 proc.

45 Direktoriaus 2011-12-07 įsakymas Nr. 28. 46 Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, 1996-08-13 Nr. I-1491 (su vėlesniais pakeitimais).

15

Lyginant 2016 m. su 2015 m. Bendrovės rezultatus pagal veiklos sritis – 9 proc. padidėjo

pirties veiklos nuostoliai bei 52 proc. sumažėjo prekių perpardavimo, 25 proc. patalpų nuomos ir 8

proc. bufeto veiklos pelnas. Kitos pajamos sudaro iki 1 proc. bendro rezultato (žr. 1 pav.).

1 pav. Rezultatų palyginimas pagal veiklos sritis 2015–2016 m. (kartu su kita veikla), Eur

2016 m. lyginant su 2015 m. Bendrovės paslaugomis pasinaudojo mažiau lankytojų. Bendras

apsilankymų skaičius 2016 m. – 15722, 2015 m. – 16294 (žr. 2 pav.).

2 pav. Apsilankymų skaičius 2015–2016 m.

2016 m. apsilankymų su Savivaldybės talonais skaičius sudarė 17 proc. (2015 m. – 20 proc.),

mokančių pilną kainą – 83 proc. (2015 m. – 80 proc.) visų lankytojų. Mokantys pilną kainą daugiau

naudojosi bendra pirtimi – 72 proc. (2015 m. – 71 proc.), ir tik 11 proc. lankytojų naudojosi dušais

ir voniomis (2015 m. – 9 proc.) (žr. 3, 4 pav.).

3 pav. Suaugusiųjų apsilankymų skaičius pirtyje, dušuose ir voniose 2016 m.

-18000 -16000 -14000 -12000 -10000 -8000 -6000 -4000 -2000 0 2000 4000

Pirtis

Bufetas

Prekių pardavimas

Kitos pajamos

Nuoma2016 m. 2015 m.

16124

170

15508

214

Suaugusiesji

Vaikai2016 m. 2015 m.

Su

Savivaldybės

talonais; 2604;

17%Bendra pirtis;

11151; 72%

Dušai, vonios;

1753; 11%

Mokantys

pilną kainą;

12904; 83%

16

4 pav. Suaugusiųjų apsilankymų skaičius pirtyje, dušuose ir voniose 2015 m.

2016 m. lyginant su 2015 m. apsilankymų su Savivaldybės talonais sumažėjo 593 (18,5 proc.),

mokančių pilną kainą sumažėjo 23 (0,2 proc.) (žr. 3, 4 pav.).

Vertinamu 2015–2016 m. laikotarpiu Bendrovės veiklos rezultatas neigiamas. Lyginant 2016

m. su 2015 m. Bendrovės veiklos rezultatas – nuostolis padidėjo 16 proc. 2015–2016 m. laikotarpiu

apsilankymų skaičius mažėjo.

Bendrovės direktoriaus teigimu, norint pritraukti daugiau lankytojų būtinos investicijos į

pastatą, kurios pagerintų patalpų estetinį vaizdą bei paslaugų kokybę. Kad sumažinti veiklos sąnaudas

reikėtų: renovuoti šiluminį punktą, įrengti automatinius vandens dozatorius, atlikti stogo dangos

remontą, moterų skyriuje pakeisti langus, atlikti garinės lubų remontą, vyrų skyriuje atlikti

persirengimo patalpos sienų remontą, pakeisti persirengimo patalpos spinteles, pakeisti duris

maudymosi patalpose, sumontuoti naujas lubas bare.

2015–2016 m. laikotarpiu Bendrovė neskyrė lėšų Bendrovės patrauklumo ir teikiamų

paslaugų kokybės pagerinimui. Buvo atlikti tik pastato einamieji remonto darbai (vyrų ir moterų

skyrių garinių lubų, vyrų skyriaus garinės durų, pastato ir pastato antstato fasado sienų remontas).

Bendrovės veikla nuostolinga, tad investicijoms reikėtų papildomo finansavimo ar padidinti

apsilankymo pirtyje kainą. Pirties paslaugų kaina suaugusiems asmenims47 nėra keičiama nuo 2009

m., vaikams iki 12 metų48 – nuo 2010 m.

Pažymėtina, kad Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka49 Savivaldybės administracija

Bendrovei kompensavo nuostolius, patirtus teikiant pirties paslaugas Savivaldybės tarybos

patvirtintais tarifais, kurie nepadengia paslaugos savikainos. 2016 m. Bendrovei kompensuota

8264,37 Eur (be PVM) negautų pajamų, tačiau Bendrovė patyrė 1,8 tūkst. didesnį nuostolį nei

2015 m.

Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovės finansavimas per įvairias Savivaldybės vykdomas

programas nebuvo gautas. Pavyzdžiui:

Visuomenės sveikatos projektai, priemonės, finansuojamos Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios

programos lėšomis ar kt.

Vertintu 2015–2016 m. laikotarpiu Bendrovė iš pagrindinės – pirties paslaugos veiklos patyrė

nuostolį, kuris 2016 m. padidėjo 16 proc. Apsilankymų skaičius kasmet mažėjo.

2015–2016 m. laikotarpiu Bendrovė neskyrė lėšų teikiamų paslaugų kokybės pagerinimui.

Pirties veikla nuostolinga, todėl norint didinti Bendrovės patrauklumą bei gerinti teikiamų paslaugų

kokybę reikia kelti paslaugos kainą arba gauti papildomą finansavimą.

47 Savivaldybės tarybos sprendimai: 2008-11-27 Nr. 1-26-20 ir 2014-09-25 Nr. 1-274. 48 Savivaldybės tarybos sprendimai: 2010-09-28 Nr. 1-60-24 ir 2014-09-25 Nr. 1-274. 49 Savivaldybės tarybos 2016-06-30 sprendimas Nr. 1-210.

Su

Savivaldybės

talonais; 3197;

20%

Bendra pirtis;

11473; 71%

Dušai, vonios;

1454; 9%

Mokantys

pilną kainą;

12927; 80%

17

Atnaujinti nusidėvėjusį turtą, planuoti plėtrą, gerinti teikiamų paslaugų kokybę Bendrovė gali

tik būdama finansiškai pajėgi.

3.2. Bendrovės pelno efektyvumas (pelningumas)

Analizuojamu 2013–2016 m. laikotarpiu Bendrovės veikla buvo nuostolinga, o Bendrovės

sukauptas bendras nuostolis didėja (žr. 1 lentelę).

1 lentelė

2013–2016 m. Bendrovės pajamų, sąnaudų ir nuostolių palyginimas Eur.

Straipsnis 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2016 m. palyginimas su 2015

m., padidėjo „+“, sumažėjo „–“ Eur proc.

Pajamos 73 302 65 003 67 229 74 117 6 888 10,3 Sąnaudos 106 539 91 034 78 643 87 383 8 740 11,1 Nuostoliai -33 237 -26 031 -11 414 -13 266 1 852 16,3 Nepaskirstyti nuostoliai -27 709 -25 056 -29 873 -36 542 6 669 22,3

Balanse esančios didelės perkainavimo rezervo bei perkainoto ilgalaikio materialaus turto

sumos pagražina Bendrovės balansą, todėl viso turto ir Nuosavo kapitalo sumos yra didelės, nors reali

Bendrovės finansinė padėtis yra labai bloga. Nepaskirstyti nuostoliai yra 1640 Eur didesni nei įstatinis

kapitalas (žr. 2 lentelę).

2 lentelė

2013–2016 m. Bendrovės finansinių rodiklių palyginimas, Eur

Straipsnis 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Perkainavimo rezervas 234 772 249 376 242 780 236 182 Nepaskirstyti nuostoliai -27 709 -25 056 -29 873 -36 542 Įstatinis kapitalas 34 857 34 857 34 902 34 902 Nuostoliai mažesni už įstatinį kapitalą „+“, didesni „–“ 7 148 9 801 5 029 -1 640

Finansinių santykinių pelningumo rodiklių analizė rodo, ar efektyviai uždirbamas pelnas, ar

bendrovė priima gerus investicinius bei finansinius sprendimus.

Bendrovės veiklos efektyvumą parodo finansiniai santykiniai pelningumo rodikliai.

Blogas, 2013–2016 m. mažesnis nei nulis (Bendrovės 2016 m. yra –18,25), grynojo

pelningumo rodiklis rodo žemą Bendrovės vadovybės veiklos efektyvumą ir vadovo nesugebėjimą

uždirbti pelną iš pagrindinės Bendrovės veiklos, tai gali reikšti negalėjimą kontroliuoti paslaugų

kaštų. Bendrovės 2013–2016 m. veiklos pelningumo rodiklio dinamika pateikta 5 paveiksle.

5 pav. Bendrovės 2013–2016 m. grynojo pelningumo rodiklio dinamika

< 0 blogas

rodiklis

-42,84-37,27

-17,46 -18,25

-50,0-45,0-40,0-35,0-30,0-25,0-20,0-15,0-10,0-5,00,0

2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

18

Turto panaudojimo efektyvumas

Blogas, 2013–2016 m. mažesnis nei nulis (Bendrovės 2016 m. yra –5,34), turto pelningumo

rodiklis rodo, kad Bendrovės turtas naudojamas neefektyviai (žr. 6 pav.).

6 pav. Bendrovės 2013–2016 m. turto pelningumo rodiklio dinamika

Nuosavo kapitalo pelningumas

Blogas, 2013–2016 m. mažesnis nei nulis, nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis (Bendrovės

2016 m. yra –5,64) parodo, kad Bendrovės direktorius negeba pelningai naudoti jam patikėtas

akcininkų lėšas (žr. 7 pav.).

7 pav. Bendrovės 2013–2016 m. nuosavo kapitalo pelningumo rodiklio dinamika

Bendrovės veikla nuostolinga. Blogi 2013–2016 m. Bendrovės veiklos efektyvumo rodikliai

rodo, kad direktorius nesugeba kontroliuoti paslaugų kaštų ir uždirbti pelną iš pagrindinės

Bendrovės veiklos, Bendrovės turtas bei akcininkų lėšos naudojamos neefektyviai.

3.3. Bendrovės mokumo ir finansinio stabilumo vertinimas

Neigiamas Bendrovės apyvartinis kapitalas (2016 m. Bendrovės yra –9977) dar vadinamas

likvidžiu kapitalu parodo, kad Bendrovė negali laiku padengti apyvartinių poreikių, juos dengia

ilgalaikėmis lėšomis, o trumpalaikiai įsipareigojimai 3,94 karto viršija trumpalaikio turto sumą.

Atliekant mokumo ir likvidumo rodiklių analizę nustatyta labai didelė Bendrovės mokumo

rizika:

- mokumo galimybes įvertinantis manevringumo koeficientas žemiau 0,3 laikomas

nesaugiu. Bendrovės neigiama rodiklio reikšmė (2016 m. yra –0,04) rodo mokumo problemas;

- kritinio likvidumo reikšmė žemesnė nei 0,5 laikoma nepatenkinama, tarp 1,0 ir 1,5 –

normalia (2016 m. Bendrovės yra 0,19);

- absoliutus likvidumo koeficientas parodo įmonės sugebėjimą piniginėmis ar joms

prilyginamomis lėšomis padengti trumpalaikius įsipareigojimus, t. y. kaip bendrovė šiuo metu galėtų

padengti visus trumpalaikius įsipareigojimus. Galioja nuostata, kad šis rodiklis neturėtų būti mažesnis

kaip 0,2 (2016 m. Bendrovės yra 0,12).

-12,44-9,18

-4,47-5,34

< 0 blogas

rodiklis

-15,0

-12,5

-10,0

-7,5

-5,0

-2,5

0,02013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

-12,95

-9,33

-4,60-5,64

< 0 blogas

rodiklis

-15,0

-12,5

-10,0

-7,5

-5,0

-2,5

0,0

2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

19

Bankroto tikimybės rodiklis, remiantis bendrovės veiklos rezultatais, leidžia įvertinti

bendrovės stabilumą. Bankroto galimybei prognozuoti taikomas Springate50 modelis. Pagal šį modelį

apskaičiuotas bankroto tikimybės rodiklis, susideda iš keturių dedamųjų, apibūdinančių skirtingus

Bendrovės finansinės veiklos aspektus (apyvartinį kapitalą, visą turtą, įsipareigojimus, pardavimų

pajamas, pelną). Kai rodiklio reikšmė mažesnė nei 0,862 Bendrovė yra pavojaus zonoje. Naudojant

šį modelį, remiantis Bendrovės veiklos rezultatais, Bendrovės stabilumą galima įvertinti 92 proc.

tikslumu.

Analizuojamu 2013–2016 m. laikotarpiu Bendrovės Springate rodiklio reikšmė yra mažesnė

negu 0,862 (2016 m. yra –2,72) rodo Bendrovės finansinę riziką ir galimą bankrotą (žr. 8 pav.).

8 pav. Bendrovės 2013–2016 m. stabilumo rodiklio dinamika Springate metodu

Bendrovės mokumo ir likvidumo rodiklių analizė rodo, kad Bendrovė turi mokumo problemų,

o mažesnis nei 0,862 Bendrovės bankroto tikimybės rodiklis rodo, kad finansų srityje Bendrovė nėra

visiškai saugi ir galimą jos bankrotą ateityje.

3.4. Darbo vietos kainos analizė

Bendrovėje taikoma laikinė darbo užmokesčio apskaičiavimo sistema. Analizuojamu 2016 m.

laikotarpiu Bendrovėje dirbo 8 darbuotojai, iš jų tik Bendrovės direktorius dirbo visą darbo dieną.

2016 m. direktoriaus ir vyr. finansininkės / buhalterės darbo užmokesčio sąnaudos sudarė 39 proc.

visų darbo užmokesčio sąnaudų. Bendrovės darbuotojų skaičiaus ir darbo užmokesčio sąnaudų

pasiskirstymas pagal pareigybes 2016 m. pateiktas 3 lentelėje.

3 lentelė

Darbuotojų pareigybių skaičiaus ir darbo užmokesčio sąnaudų pasiskirstymas

Eil.

Nr. Darbuotojų pareigų pavadinimas Pareigybių skaičius

Proc. nuo visų darbo

užmokesčio sąnaudų 1 Direktorius 1,0 27,4 2 Vyr. finansininkė / buhalterė 0,8 11,6 3 Nusirengimo budinti moterų skyriuje – pirtininkė 0,85 12,5

4 Nusirengimo budinti vestibiulyje, dušų, vonių

skyriuose, pirtininkė 0,85 12,7

5 Nusirengimo budintis vyrų skyriuje, garo katilų

prižiūrėtojas 0,725 10,8

6 Barmenė – kasininkė 0,85 12,7 7 Santechnikas 0,25 4,9 8 Elektrikas – energetikas 0,5 7,4

Iš viso: 5,83 100,00

50 G. Springate – žymus kanadiečių ekonomistas, 1978 m. sukūrė bankroto tikimybės nustatymo modelį, apskaičiuotą

remiantis multiplikacine-diskriminantine analize, atrenkant 4 iš 19 reikšmingiausių finansinių rodiklių.

-6,42-7,41

-2,54 -2,72

< 0,862 Bendrovė

pavojaus zonoje

-8,00

-6,00

-4,00

-2,00

0,00

2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

20

Svarbu paminėti, kad nustatytas Bendrovės darbo laikas nuo pirmadienio iki šeštadienio,

tačiau lankytojams pirties paslaugas teikia tik penktadieniais ir šeštadieniais. Atskirais atvejais,

įsakymu51 reglamentuotas Bendrovės teikiamų paslaugų laikas neatitinka faktiškai teikiamų

paslaugų52 laiko, kuris skelbiamas viešoje erdvėje. Pavyzdžiui:

- šeštadieniais moterų ir vyrų skyrius darbą pradeda 9 val. ir baigia 21 val.;

- moterų skyrius penktadieniais darbą pradeda53

16 val. ir baigia 21 val.,

- Bendrovės paaiškinimu vyrų skyrius faktiškai darbą pradeda 14 val. ir baigia 21 val., tačiau vadovaujantis įsakymu

vyrų skyrius darbą turėtų pradėti 12 val.

2016 m. direktoriaus ir vyr. finansininkės / buhalterės darbo užmokesčio sąnaudos sudarė 39

proc. visų darbo užmokesčio sąnaudų.

Pirties paslaugos teikiamos tik penktadieniais ir šeštadieniais, tačiau Bendrovė dirba visą

darbo savaitę.

3.5. Neužtikrinamas Bendrovės teikiamų paslaugų patrauklumas

Prasta patalpų būklė

Bendrovė įsikūrusi 730,29 m2 ploto pastate, savo veiklą vykdo 467,09 m2 ploto patalpose,

pagalbinis plotas – 263,20 m2. 2016 m. sausio mėnesį buvo išnuomota 36,26 m2, metų pabaigoje –

16,50 m2.

Bendrovė veikia ir paslaugas teikia itin prastos būklės patalpose: suskilinėjusios sienos, lubos,

nusidėvėjusios grindys, pasenusi elektros instaliacija, šildymo sezono metu patalpos šildomos tik

teikiant pirties paslaugą (penktadienį ir šeštadienį), susidėvėjusi įranga ir inventorius. Neremontuotos

patalpos, neatnaujintas inventorius – bendra susidėvėjimo būklė ir estetinis vaizdas negali užtikrinti

tinkamų patalpų naudojimo savybių, kokybiškų, patrauklių paslaugų. Pagrįsta manyti, kad blogos ir,

nesant tinkamų investicijų, vis blogėjančios būklės patalpos lemia apsilankymų pirtyje mažėjimą (žr.

3.1 skyr.), o minimalios Bendrovės priemonės lankytojams pritraukti nėra veiksmingos.

Dėl prastų sąlygų, Bendrovė negali išnuomoti jos veiklai nereikalingų patalpų. Vidutinė 1 m2

nuomos kaina – 3,38 Eur, ji nesikeitė nuo 2013 m., tačiau kaina ir vieta – miesto centras, nėra

patrauklūs dėl prastos patalpų būklės. Pavyzdžiui:

Dviejų nuomininkų prašymu nuomos sutartys nutrauktos. Vienas iš jų nurodė, kad patalpomis negalima naudotis – „bėga

stogas, neatitinka higienos normų“.

Nepakankamai viešinama informacija apie Bendrovę

Interneto svetainė yra informacinių technologijų pagrindu veikianti informacinė sistema ar

informacinės sistemos sudedamoji dalis (komponentė, posistemis), skirta informacijai apie bendrovės

funkcijas, struktūrą, veiklą skelbti, veiklos skaidrumui užtikrinti.

Bendrovė neturi savo interneto svetainės. Tai riboja galimybes viešinti savo veiklą, be to,

nevykdomas reikalavimas54 Bendrovei, kaip Savivaldybės kontroliuojamai įmonei, savo interneto

svetainėje skelbti informaciją apie darbo užmokestį.

Bendrovė yra sudariusi sutartį55 informacijai skelbti svetainėje www.info.lt, tačiau tai nėra

pakankama veiklos viešinimo priemonė – Bendrovės užsakymu svetainėje veiklose „Pramogų ir

poilsio paslaugos“ bei „Pirtys, pirčių įranga“ skelbiama tik Bendrovės pavadinimas, adresas,

51 2011-01-07 Direktoriaus įsakymas Nr. 04. 52 2017-04-20 interaktyvu: http://geltoni.lt/imones/panevezio-pirtis-uab/45906. 53 2011-08-22 Direktoriaus įsakymas Nr. 18. 54 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-04-18 nutarimu Nr. 480 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinto Bendrųjų

reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo 12.5.3 p. 55 2016-10-26 Paslaugų teikimo sutartis Nr. S014869.

21

pagrindinis telefonas, direktoriaus vardas, pavardė, įmonės ir PVM kodai, bankas ir atsiskaitomoji

sąskaita, taip pat nurodomi paieškos žodžiai. Be to, sutarta skelbti Bendrovės teikiamą informaciją:

kontaktus, nuotraukas, raktinius žodžius, veiklos aprašymą, žemėlapį. Sutartis kasmet atnaujinama,

tačiau nei detali veikla, nei nuotraukos šioje svetainėje nėra skelbiami – tikėtina, kad Bendrovė jų

neteikia. Be to, nustatytas neteisingas informacijos apie lankytojus paskelbimo atvejis.

2016 m. liepos mėn. Bendrovė nedirbo, tačiau www.info.lt tinklalapyje nurodyta, kad šiuo laikotarpiu Bendrovė turėjo

513-a lankytojų.

Informacijos viešinimo svetainėje, Bendrovės nurodymu, net neskelbiami išsamūs kontaktai

– nenurodomi mobiliųjų telefonų, įsigytų Bendrovės lėšomis56, numeriai. Sutartyse nurodyta, kad

klientas, t. y. Bendrovė nesutinka, kad mobiliojo telefono numeris būtų įtrauktas į viešus abonentų

sąrašus ir viešai skelbiamas.

Bendrovė moka57 už informacijos paskelbimą 98,01 Eur.www.info.lt tinklalapyje, kuriame yra tik informacija, kad yra

tokia Bendrovė, tačiau nėra informcijos, kokiu laiku Bendrovė dirba, nurodytas vienintelis fiksuoto ryšio telefonas.

Bendrovė netinkamai valdo savo turtą: neremontuotos patalpos, neatnaujintas inventorius –

bendra nusidėvėjimo būklė ir estetinis vaizdas negali užtikrinti tinkamų naudojimo savybių,

kokybiškų, patrauklių paslaugų, mažėja lankytojų skaičius. Informacija apie Bendrovės veiklą

viešinama nepakankamai.

Savivaldybės kontrolierė Laima Skeirytė

Vyriausioji specialistė (audito grupės vadovė) Lina Kraujelienė

Vyriausioji specialistė Simona Karalevičienė

Patarėja Irma Masiliūnienė

56 2014-04-03 Telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis Nr.87157; 2016-03-08 Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartis

Nr. 272, įsigyti, įsigyti telefonų aparatai Nokia 515 ir Samsung A300 A3 LTE. 57 2016-11-02 pirkimo sąskaita Nr. SSPEK 0086582.

22

PRIEDAI

UAB Panevėžio pirtis

veiklos audito ataskaitos

1 priedas

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ PANEVĖŽIO PIRTIS

REKOMENDACIJŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

Eil.

Nr. Rekomendacija Veiksmas / Priemonės / Komentarai

Rekomendacijos

įgyvendinimo

terminas (data)

1 2 3 4

1. Patvirtinti Bendrovės veiklos strateginį

dokumentą, metinę veiklos programą ir

priemonių planus (1.1 išvada).

Patvirtinsime Bendrovės veiklos

strateginį dokumentą, metinę veiklos

programą bei priemonių planus.

2017-12-01

2. Darbuotojų atleidimą įforminti jų darbo

sutartyse, darbuotojams mokėti darbo

sutartimis sulygtą darbo užmokestį (1.2

išvada).

Darbuotojų atleidimą įforminsime

darbo sutartyse. Darbuotojams

mokėsime darbo sutartimi sulygtą

darbo užmokestį.

Nuolat

3. Suderinus su darbuotojų atstovais

patvirtinti darbo tvarkos taisykles,

darbuotojų darbo grafikus (1.2 išvada).

Darbo tvarkos taisykles ir darbuotojų

darbo grafikus suderinsime su

darbuotojų atstovais.

2017-12-01

4. Sutvarkyti ilgalaikio turto apskaitą:

nustatyti ilgalaikio turto minimalią

įsigijimo savikainą, ilgalaikio

materialiojo turto grupių skaičių ir rūšis,

ilgalaikio turto nusidėvėjimo

normatyvus, pastatą apskaityti

vadovaujantis teisės aktų nuostatomis

(2.1 išvada).

Nustatysime ilgalaikio turto minimalią

įsigijimo savikainą.

Nustatysime turto grupių skaičių, rūšis

nusidėvėjimo normatyvus. Pirties

pastatą apskaitysime pagal teisės aktų

nuostatas.

2017-12-01

5. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis

teisingai apskaityti atostoginių

kaupimus (2.1 išvada).

Patikslinsime nepanaudotų atostogų

kalendorinių dienų skaičių. Atostoginių

kaupimus apskaitysime vadovaujantis

teisės aktų nuostatomis.

2017-12-31

6. Atliekant inventorizaciją vadovautis

teisės aktų nuostatomis (2.2 išvada).

Inventorizaciją atliksime vadovaujantis

aktų nuostatomis

Nuolat

7. Sudaryti prielaidas nenuostolingai

Bendrovės veiklai – išanalizuoti

patiriamų sąnaudų (darbo užmokesčio,

transporto ir kt.) tikslingumą ir

reikalingumą Bendrovei, pajamas

uždirbti efektyviai valdant turimas

patalpas (2.3, 2.4, 3.1–3.6 išvados).

Atsargas Bendrovėje pirksime tik

Bendrovės pajamoms uždirbti.

Analizuosime patiriamų sąnaudų

tikslingumą ir reikalingumą, mažinsime

kuro ir kitas išlaidas.

Nuolat

8. Viešuosius pirkimus vykdyti

vadovaujantis teisės aktais (2.5 išvada).

Viešuosius pirkimus vykdysime

vadovaujantis teisės aktais.

Nuolat

Bendrovės atstovas, atsakingas už Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos informavimą apie rekomendacijų

įgyvendinimą plane nustatytais terminais – l. e. p. direktorė Loreta Janeliūkštienė. Plano sudarymo paaiškinimas:

1–2 lentelės stulpelius užpildo Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos darbuotojai, atlikę auditą;

3–4 lentelės stulpelius užpildo subjekto, kuriam pateikta rekomendacija, atsakingas atstovas ir pateikia Savivaldybės

kontrolės ir audito tarnybai iki rezultatų aptarimo

23

UAB Panevėžio pirtis

veiklos audito ataskaitos

2 priedas

AUDITO PROCEDŪROS IR METODAI

Auditas atliktas vadovaujantis Savivaldybės kontrolierės Laimos Skeirytės 2017-03-17

pavedimu Nr. A-1. Auditą atliko Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vyriausios specialistės

Lina Kraujelienė (audito grupės vadovė), Simona Karalevičienė ir patarėja Irma Masiliūnienė.

Taikyti audito metodai

Eil.

Nr. Metodas Tikslai

1. Dokumentų peržiūra. Peržiūrėjome Bendrovės įstatus, visuotinio

akcininkų susirinkimo protokolus, Bendrovės

valdybos posėdžių protokolus, direktoriaus

įsakymus, Bendrovės apskaitos politiką. Peržiūrėjome dokumentus, susijusius su Bendrovės

valdymu, organizacine struktūra, darbuotojų

pareiginius nuostatus, darbo sutartis, Darbo tvarkos

taisykles, darbuotojų sveikatos ir saugos darbe

instrukcijas. Peržiūrėjome dokumentus, susijusius su Bendrovės

turtu: inventorizacijos aprašus, ilgalaikio turto

nusidėvėjimo žiniaraščius, ilgalaikio turto korteles,

Bendrovės siųstus ir gautus raštus.

Nustatyti, ar tinkamas Bendrovės teisinis

reglamentavimas; ar kolegialus valdymo

organas – valdyba tinkamai vykdo pagal

kompetenciją priskirtas funkcijas; Atlikti išsamią kelių veiksnių analizę ir

surinkti auditui reikalingus duomenis ir

įrodymus, bei audito ataskaitoje pateikti

pavyzdžių.

2. Santykio ir tendencijų analizė. Interpretavimas. Nagrinėjome finansines ataskaitas. Skaičiavome, analizavome, finansinius santykinius

rodiklius.

Įvertinti Bendrovės veiklos efektyvumą,

pokyčių tendencijas ir finansinės rizikos

laipsnį 2013–2016 m. laikotarpiu įvertinant

finansinius rodiklius, nustatant mokumą,

pelningumą, finansinį stabilumą.

3. Lyginamoji duomenų analizė. Analizavome pajamų ir išlaidų dokumentus,

žmogiškųjų išteklių sąnaudas, kitus buhalterinės

apskaitos dokumentus.

Surinkti informaciją apie pajamas ir

sąnaudas pagal atliekamas paslaugų sritis.

Atlikti išsamią šių duomenų analizę.

4. Klausimai. Pateikėme klausimus dėl susipažinimo su

audituojamu subjektu, jo aplinka, įskaitant subjekto

vidaus kontrolę.

Surinkti auditui reikalingus įrodymus ir

atlikti jų analizę. Analizuoti Bendrovės veiklos valdymo

struktūrą, apskaitos vedimo ypatumus.

5. Apklausa. Kalbėjomės su Bendrovės direktoriumi (valdybos

nariu) ir buhalteriu.

Susidaryti bendrą vaizdą, surinkti papildomą

informaciją apie Bendrovės veiklos

ypatumus, valdymą.

6. Palyginamoji analizė. Palyginome Bendrovės 2015 m. ir 2016 m. veiklos

rezultatus.

Nustatyti kaip keičiasi Bendrovės padėtis

skirtingais metais, kiek procentais skiriasi

pajamos, sąnaudos, bendras veiklos

rezultatas ir atskirai pagal veiklos rūšis,

lankytojų skaičius.