UTENOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA …

ORIGINALAS

UTENOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS DAUGAILIŲ MIESTELIO KAPINIŲ IŠPLĖTIMO

POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMO ATASKAITA

NACIONALINĖ VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS LABORATORIJA

Vilnius 2014 m.

Rengėjai: Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus

Sveikatos rizikos vertinimo specialistė Aurelija Žalienė

Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus

l. e. p. Sveikatos rizikos vertinimo vedėjas: Marius Urbonas

TURINYS ĮVADAS ............................................................................................................................................... 5 I. BENDRIEJI DUOMENYS ............................................................................................................... 6

1. Informacija apie ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą): įmonės pavadinimas, adresas, kontaktinio asmens vardas, pavardė, telefonas, telefaksas. .............................................................. 6 2. Informacija apie ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertintoją: įmonės (įstaigos) pavadinimas, adresas, kontaktinio asmens vardas, pavardė, telefonas, telefaksas. .......................... 6 3. Ūkinės veiklos analizė .................................................................................................................. 6

3.1. Ūkinės veiklos pavadinimas, aprašymas. ...............................................................................6 3.2. Veiklos vykdymo etapai (statyba, veiklos nutraukimas), jų terminai, eiliškumas. ................6 3.3. Numatomas veiklos vykdymo (objekto naudojimo) laikas. ...................................................7 3.4. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo rengimo etapo sąsaja su planavimo ir

projektavimo etapais. ............................................................................................................................7 4. Regiono vietos analizė .................................................................................................................. 7

4.1. Nagrinėjamos vietos geografinė ir administracinė padėtis, sklypo plotas. ............................7 4.2. Žemės naudojimas. .................................................................................................................8 4.2.1. Esama žemėnauda. ..............................................................................................................8 4.2.2. Vietovės infrastruktūra (apsirūpinimas vandeniu, atliekų tvarkymas). ...............................8 4.2.3. Vietovėje esančios vertybės, pastatų išdėstymas. ...............................................................8 4.2.4. Vietovės apsaugos, funkcinės zonos. ................................................................................10 4.2.5. Teritorijų planavimo dokumentai. .....................................................................................10 4.2.6. Privažiavimo keliai. ...........................................................................................................10 4.3. Ūkinės veiklos vietos įvertinimas. .......................................................................................11

II. OBJEKTO SANITARINĖ APSAUGOS ZONA .......................................................................... 13 5. Objekto sanitarinė apsaugos zona ............................................................................................... 13

5.1. Sanitarinės apsaugos zonos plotas. .......................................................................................13 5.2. Sanitarinės apsaugos zonos tikslinimas. ...............................................................................13 5.3. Žmonių, gyvenančių sanitarinėje apsaugos zonoje, skaičius. ..............................................13

III. ESAMOS VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖS IR VISUOMENĖS SVEIKATAI DARANČIŲ ĮTAKĄ VEIKSNIŲ ANALIZĖ ................................................................................... 13

6. Visuomenės sveikatos ir aplinkos sveikatos analizė. ................................................................. 13 6.1. Regiono gyventojų demografiniai rodikliai. ........................................................................14 6.2. Gyventojų sergamumo rodiklių (sergamumas, nedarbingumo atvejų skaičius, pirminis

invalidumas pagal priežastis) analizė. ................................................................................................22 6.3. Darbuotojų (jei veikla jau vykdoma ir planuojamas nagrinėti poveikis darbuotojų sveikatai)

skaičius, pasiskirstymas pagal amžių, lytį, sergamumo, sergamumo su laikinu darbingumo netekimu analizė. ................................................................................................................................................25

6.4. Sveikatai darančių įtaką veiksnių (aplinkos, gyvensenos, socialinių, psichologinių, sveikatos priežiūros prieinamumo) analizė, aplinkos sveikatos rodiklių, susijusių su nagrinėjama veikla, analizė. ....................................................................................................................................26

6.5. Duomenų palyginimas su visos populiacijos duomenimis ..................................................29 IV. POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI PROGNOSTINIS VERTINIMAS .......................... 30

7. Sveikatai darančių įtaką veiksnių ir rizikos grupių analizė. ....................................................... 30 7.1. Sveikatai darančių įtaką veiksnių analizė. ............................................................................30 7.3. Fizinės aplinkos veiksnių poveikio kiekybinis įvertinimas (rizikos vertinimas). ................37 7.4. Kitų sveikatai darančių įtaką veiksnių (socialinių ekonominių, gyvensenos, psichologinių)

poveikio visuomenės sveikatai kokybinis įvertinimas. ......................................................................37 7.5. Netikslumų, klaidų įvertinimas ir aprašymas. ......................................................................38 7.6. Nagrinėjamos ūkinės veiklos poveikio atskiroms ūkio šakoms įvertinimas. .......................38

V. POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMO METODŲ APRAŠYMAS ................ 40 8. Panaudoti kiekybiniai ir kokybiniai poveikio vertinimo metodai. ............................................. 40 9. Metodų paskirtis, tikslas, pasirinkimo priežastis. ....................................................................... 40 10. Metodų tikslumas, objektyvumas, taikytos prielaidos, vertinimo problemos. ......................... 40

VI. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS .......................................................................................... 40 11. Siūlomos planavimo alternatyvos, emisijos kontrolė, monitoringas ir pan. ............................. 40 12. Neigiamo poveikio visuomenės sveikatai sumažinimo priemonių (orientuotų į labiausiai veikiamas rizikos populiacijos grupes ar/ir susijusių su labiausiai veikiamais sveikatą lemiančiais veiksniais), paskatinimo ar kompensacinių priemonių aprašymas. ................................................ 41 13. Pagrindiniai neigiamą poveikį mažinančių priemonių pasirinkimo argumentai. ..................... 41 14. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo išvada. .................................................................... 41

NAUDOTA LITERATŪRA .............................................................................................................. 42 PRIEDAI ............................................................................................................................................ 43

Utenos r. savivaldybės administracija Planuojamos ūkinės veiklos Daugailių miestelio kapinių išplėtimo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo

ataskaita

5

ĮVADAS

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita (toliau – PVSV ataskaita) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V – 474 (toliau – Tvarkos aprašas) ir Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniais nurodymais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-491.

Planuojama ūkinė veikla – Daugailių miestelio kapinių išplėtimas (toliau – PŪV) numatomas Daugailių mstl., Daugailių sen., Utenos r. savivaldybėje.

Šiuo metu rengiamas teritorijos detalus planas tikslu suformuoti žemės sklypą Daugailių miestelio kapinių išplėtimui ir sujungimui su esamu žemės sklypu. Atlikta atranka dėl PŪV poveikio aplinkai vertinimo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė išvadą, kad PŪV poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (I priedas).


ataskaita

6

I. BENDRIEJI DUOMENYS

1. Informacija apie ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą): įmonės pavadinimas, adresas, kontaktinio asmens vardas, pavardė, telefonas, telefaksas.

Įmonės pavadinimas Utenos rajono savivaldybės administracija Įmonės kodas 188710442 Direktorius Jonas Slapšinskas

Kontaktinio asmens vardas, pavardė Jolana Bivainienė Adresas Utenio a. 4, Utena

Telefonas, faksas (8 389) 61600, (8 389) 61615

2. Informacija apie ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertintoją: įmonės (įstaigos) pavadinimas, adresas, kontaktinio asmens vardas, pavardė, telefonas, telefaksas.

Įmonės (įstaigos) pavadinimas Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija

Įmonės kodas 195551983

Direktorius Romualdas Brusokas Kontaktinio asmens vardas, pavardė Marius Urbonas

Aurelija Žalienė

Adresas Žolyno g. 36, Vilnius Telefonas, faksas Tel.: (8 5) 270 92 29, (8 5) 210 48 48

3. Ūkinės veiklos analizė

3.1. Ūkinės veiklos pavadinimas, aprašymas.

Daugailių miestelio kapinės užima 1,4762 ha plotą ir šiuo metu yra veikiančios. Kapinės aptvertos. Daugailių seniūnijos duomenimis, per metus šiose kapinėse palaidojama nuo 22 iki 30 žmonių. Numatoma Daugailių miestelio kapines išplėsti pietinėje pusėje. Planuojamas plotas – 0,35 ha. 3.2. Veiklos vykdymo etapai (statyba, veiklos nutraukimas), jų terminai, eiliškumas.

Patvirtinus detalųjį planą bus rengiama techninė dokumentacija ir įgyvendinti projektiniai

sprendiniai.


ataskaita

7

3.3. Numatomas veiklos vykdymo (objekto naudojimo) laikas.

PŪV vykdymo tvarka, kapinių statusas ir eksploatavimo laikas nustatomi vadovaujantis Kapinių tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 (Žin., 2008, Nr. 137-5411).

3.4. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo rengimo etapo sąsaja su planavimo ir projektavimo etapais.

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas detalaus planavimo stadijoje.

4. Regiono vietos analizė 4.1. Nagrinėjamos vietos geografinė ir administracinė padėtis, sklypo plotas.

PŪV bus vykdoma 0,35 ha plote Daugailių miestelyje, Daugailių seniūnijoje, Utenos r. savivaldybėje. PŪV sklypas bus sujungtas su esamu Daugailių miestelio kapinių 1,4792 ha ploto sklypu. Nagrinėjama teritorija yra Utenos rajono šiaurės rytinėje Utenos rajono dalyje, abipus kelio Utena – Zarasai (4.1. pav.).

2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, Daugailių seniūnijoje gyveno 1265 gyventojai (609 vyrai, 656 moterys). Daugailių seniūnijoje yra 1 miestelis (Daugailiai, 325 gyventojai), 48 kaimai (didesni iš jų: Radeikiai (227 gyv.), Juknėnai (130 gyv.)), 8 viensėdžiai. Plotas: 135 km2, gyventojų tankumas – 12,9 žm./km². 48 proc. seniūnijos ploto užima žemės ūkio naudmenos, 33 proc. – miškai, 15 proc. – vandenys ir kitos paskirties žemės.

4.1. pav. Planuojamos ūkinės veiklos situacijos planas.


ataskaita

8

4.2. Žemės naudojimas. 4.2.1. Esama žemėnauda.

Daugailių miestelio kapinių žemės sklypo (kad. Nr. 8210/005:56, Daugailių k.v.) pagrindinė naudojimo paskirtis – koncervacinė. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas pateikiamas II priede. Prijungiamas 0,35 ha ploto valstybinės žemės plotas. III priede pridedama Utenos r. savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. TS-376 Dėl neprivatizuojamos valstybinės žemės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus 2012 m. lapkričio 6 d. raštas Nr. 41SD-(14.41.7)-2994 Dėl sutikimo rengti detalųjį planą Daugailių miestelio kapinių išplėtimui. 4.2.2. Vietovės infrastruktūra (apsirūpinimas vandeniu, atliekų tvarkymas).

Į Daugailių miestelio kapines atvestas vandentiekis iš UAB „Utenos vandenys“ vandens

bokšto. Taip pat yra šaltinis (šulinys). Vanduo naudojamas kapinių laistymui. Tvarkant kapus, susidaro biologiškai skaidžios atliekos (augalai, jų dalys ir pan.) ir įvairios

komunalinės atliekos. Kapinių teritorijoje yra pastatyti 3 konteineriai mišrioms atliekoms bei planuojama pastatyti dar 3 rūšiuojamų atliekų konteinerius. Kai konteineriai pripildomi, atliekas išveža UAB „Utenos komunalininkas“.

Patekimas į PŪV teritoriją numatomas per Bažnyčios g. (rajoninis Daugailiai – Šlepečiai – Salakas kelias Nr. 4918) pasukus į vietinės reikšmės keliuką. Numatoma iki 30 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. 4.2.3. Vietovėje esančios vertybės, pastatų išdėstymas.

PŪV teritorija nepatenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas ir nėra šių

teritorijų artimoje aplinkoje. Artimiausia planuojamoms kapinėms saugoma gamtinė teritorija yra už 7 km į rytus nutolęs Gražutės regioninis parkas (4.2.3.1. pav.).

PŪV teritorijoje nekilnojamųjų kultūros vertybių nėra. Kultūros paveldo departamento duomenimis, arčiausiai PŪV teritorijos, Daugailių kapinėse yra šios kultūros paveldo vertybės: Lietuvos karių kapai (unikalus objekto kodas 17054), Lietuvos partizanų Vytauto Kruopio–Laimučio ir Antano Tilindžio–Dilinio kapas (unikalus objekto kodas 35257), Lietuvos partizanų Antano Norkūno ir Kazimiero Juodėno kapai (unikalus objekto kodas 35259), Lietuvos partizano Algirdo Raškevičiaus-Titnago kapas (unikalus objekto kodas 35256). Kitos kultūros paveldo vertybės, Daugailių piliakalnis (unikalus objekto kodas 3574) nuo PŪV teritorijos nutolęs 290 m šiaurės vakarų kryptimi ir Daugailių piliakalnis II, vad. Pylimu (unikalus objekto kodas 33755) nuo PŪV teritorijos nutolęs daugiau nei 700 m pietų kryptimi (4.2.3.2. pav.).


ataskaita

9

4.2.3.1. pav. Artimiausia saugoma gamtinė teritorija.

4.2.3.2. pav. Artimiausios nekilnojamosios kultūros vertybės.


ataskaita

10

4.2.4. Vietovės apsaugos, funkcinės zonos. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą žemės sklypui, kadastr.

Nr. 8210/0005:56, Daugailių k.v. (plotas 1,4792 ha) yra nustatytos šios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – XIX. Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos. 4.2.5. Teritorijų planavimo dokumentai.

PŪV žemės sklype galioja Utenos r. savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto

Utenos r. savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T-277, sprendiniai (4.2.5.1. pav.). Yra atlikta strateginių pasekmių aplinkai vertinimo atranka. Priimtas sprendimas, kad strateginių pasekmių aplinkai vertinimo atranka nereikalinga ( IV priedas).

4.2.5.1. pav. Ištrauka iš Utenos r. savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių.

Šiuo metu rengiamas teritorijos detalus planas tikslu suformuoti žemės sklypą Daugailių

miestelio kapinių išplėtimui ir sujungimui su esamu žemės sklypu (detaliojo teritorijų planavimo sąlygos pateiktos V priede). 4.2.6. Privažiavimo keliai.

Privažiavimas į PŪV teritoriją iš Bažnyčios gatvės (rajoninis Daugailiai – Šlepečiai – Salakas kelias Nr. 4918) pasukus į vietinės reikšmės keliuką. Privažiavimo/išvažiavimo kelių schema pateikta 4.2.6.1. pav.


ataskaita

11

4.2.6.1. pav. Privažiavimo/išvažiavimo kelias į PŪV teritoriją.

4.3. Ūkinės veiklos vietos įvertinimas. 4.3.1. Vietovės svarba visuomeniniu požiūriu, ekonominė, archeologinė vietos reikšmė.

Nagrinėjama teritorija yra ribojama miškų. Mišku apaugusi teritorija užstos kapines nuo

aplinkinių teritorijų ir ji nebus matoma nuo rajoninio kelio ir artimiausių gyvenamųjų namų. Vietovė nėra svarbi visuomeniniu požiūriu. Ekonomine prasme vietovė neperspektyvi, nes

greta nėra įsikūrusių pramonės įmonių, nėra naudingų išteklių. Nagrinėjamoje PŪV teritorijoje nėra žinoma jokių istorinių, kultūrinių arba archeologinių vertybių.

4.3.2. Vietovės ribos: su gyvenamąja aplinka, viešosios paskirties pastatais ir rekreacinėmis teritorijomis, kitais svarbiais objektais.

Nagrinėjama teritorija yra Daugailių miestelyje, Daugailių sen., Utenos r. savivaldybėje. Paskutiniais paskelbtais 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, Daugailių miestelyje gyveno 325 gyventojai (158 vyrai, 167 moterys). Mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų, saugomų teritorijų aplink PŪV teritoriją nėra. Artimiausia gyvenamoji sodyba (Bažnyčios g. 12, Daugailiai) yra į


ataskaita

12

vakarų pusę apie 137 m atstumu nuo PŪV sklypo ribos. Artimiausios gyvenamosios sodybos vieta pavaizduota 4.3.2.1. pav.

4.3.2.1. pav. Artimiausias gyvenamasis namas.

Daugailių pagrindinė mokykla (Mokyklos g. 4, Daugailiai) yra apie 470 m atstumu nuo

PŪV teritorijos sklypo ribos. PŪV teritorija vakaruose ir pietuose ribojasi su laisva valstybine žeme, šiaurėje – su

Daugailių miestelio kapinėmis, rytuose – su miškų ūkio paskirties sklypu (žemės sklypo kad. Nr. 8210/0005:240). 4.3.3. Sauga (policija, gaisrinės, greitosios pagalbos stotys), sveikatos priežiūros prieinamumas, kiti svarbūs su vieta susiję aspektai. Artimiausios gyventojų saugą užtikrinančios institucijos yra šios:

• Utenos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Daugailių ugniagesių komanda, Plento g. 14, Daugailiai, LT-28414 Utenos r.;

• Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (Maironio gatvė 3, Utena), kurio veikla apima Utenos rajono teritorijas policijos;

Sveikatos priežiūros įstaigos:

• Daugailių ambulatorija, Mokyklos g. 4, Daugailiai, Utenos r.


ataskaita

13

II. OBJEKTO SANITARINĖ APSAUGOS ZONA

5. Objekto sanitarinė apsaugos zona.

Vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 67 punktu, PŪV (steigiamų naujų kapinių išplėtimui) reglamentuojama 100 m sanitarinė apsaugos zona (toliau – SAZ), jei nėra atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas. Šiuo atveju SAZ nustatoma vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiūros įsatymo 38 straipsniu, kai atliekamas PŪV poveikio visuomenės sveikatai vertinimas ir nustatoma fizikinių, cheminių, biologinių ir kitų veiksnių galimas poveikis visuomenės sveikatai.

5.1. Sanitarinės apsaugos zonos plotas.

Pagal PŪV įvertintus rizikos veiksnius šioje ataskaitoje apskaičiuotos SAZ plotas sutampa su sklypo plotu (0,35 ha). 5.2. Sanitarinės apsaugos zonos tikslinimas.

Atliekamo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo tikslas – nustatyti PŪV SAZ ribas pagal PŪV prognozuojamą taršą, taupant žemės naudmenų išteklius. Šioje PVSV ataskaitoje patikslintos SAZ ribos, įvertinus PŪV, sutampa su sklypo ribomis. 5.3. Žmonių, gyvenančių sanitarinėje apsaugos zonoje, skaičius.

Į normatyvinės SAZ (100 m.) ribas, kai poveikio visuomenės sveikatai vertinimas nebūtų atliekamas, gyvenamieji namai nepatenka. Pagal atliktą prognozuojamų sveikatos rizikos veiksnių (triukšmas, gruntinio vandens galima tarša, psichologinis poveikis) analizę, nustatytos PŪV SAZ ribos sutampa su sklypo ribomis. PŪV SAZ ribų brėžinys pateikiamas VI priede. Į apskaičiuotos SAZ ribas gyvenamieji namai ir gyvenamoji aplinka nepatenka.

III. ESAMOS VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖS IR VISUOMENĖS SVEIKATAI DARANČIŲ ĮTAKĄ VEIKSNIŲ ANALIZĖ

6. Visuomenės sveikatos ir aplinkos sveikatos analizė.

PŪV numatoma vykdyti Daugailių miestelyje, Daugailių sen., Utenos r. sav. Utenos rajono savivaldybės plotas – 1229 km². Lietuvos statistikos departamento atlikto Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Daugailių miestelyje gyveno 325 gyventojai (158 vyrai, 167 moterys), Utenos rajono savivaldybėje – 24 975 gyventojai (11 779 vyrai ir 13 196 moterys). Dėl esamo nedidelio Daugailių miestelio gyventojų skaičiaus, pasirinkta nagrinėti Utenos rajono savivaldybės, kurioje ir yra minėtas miestelis, gyventojų būklę šalies bei Utenos apskrities savivaldybių kontekste neišskiriant atskirų gyventojų grupių, dėl šių priežasčių:


ataskaita

14

� planuojamoje teritorijoje ir jos aplinkoje yra tik individualios namų valdos, todėl gyventojų esamos sveikatos būklės vertinimas šioje gyventojų grupėje yra netikslingas dėl ypač mažos tyrimo imties;

� lokalių vietovių gyventojų sveikatos rodikliai pirminės sveikatos priežiūros įstaigų duomenimis gali būti netikslūs dėl esamos gyventojų ligų registravimo sistemos, kuomet į duomenų bazę neįvedamas ligonio adresas;

� aplinkinių teritorijų gyventojų sveikatos apklausos metodo buvo atsisakyta dėl galimų per didelių vertinimo paklaidų, t. y. nepakankamai didelė statistinė gyventojų grupė patikimam statistiniam duomenų interpretavimui.

Bendras gyventojų mirtingumas nagrinėjamas, siekiant apibendrintai apžvelgti Utenos rajono savivaldybės gyventojų sveikatos būklę. Duomenys naudoti iš Lietuvos statistikos departamento ir Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenų bazių.

Siekiant apibūdinti visuomenės sveikatos būklę pasirinkti šie visuomenės sveikatos rodikliai:

� demografiniai rodikliai: gyventojų skaičius, gimstamumo rodiklis, mirtingumo rodiklis, natūralaus gyventojų prieaugio rodiklis;

� specialieji mirtingumo rodikliai: standartizuotas mirtingumas bendras bei dėl tam tikrų ligų (priežasčių) 100 000-iui gyventojų;

� gyventojų sergamumo rodikliai: bendrasis sergamumas, ligotumas bei dėl tam tikrų ligų (priežasčių) 100 000-iui gyventojų.

6.1. Regiono gyventojų demografiniai rodikliai.

Žemiau lentelėse pateikiami 10 paskutinių turimų metų Utenos r. sav., Utenos apskr. ir Lietuvos Respublikos (palyginimui) demografiniai duomenys (gyventojų skaičius, gyventojų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių). Naudoti Statistikos departamento duomenys.

2004 – 2013 m. visoje šalyje, kaip ir Vilniaus apskrityje bei Utenos r. savivaldybėje

matoma gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija. Šį procesą įtakoja didėjanti gyventojų emigracija į užsienio šalis ar kitas šalies savivaldybes bei miestus ir neigiamas natūralus gyventojų prieaugis (6.1.1. lentelė).

6.1.1. lentelė. Vidutinis gyventojų skaičius.

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Lietuvos Respublika

3.377.075 3.322.528 3.269.909 3.231.294 3.198.231 3.162.916 3.097.282 3.028.115 2.987.773 2.958.182

Utenos apskritis

176.931 173.027 169.253 165.923 162.615 159.267 155.024 150.789 147.381 144.182

Utenos r. sav.

48.469 47.717 47.039 46.420 45.807 45.097 44.016 42.964 42.141 41.385

2004 – 2013 m. Utenos r. sav., kaip ir Utenos apskrityje bei šalyje, stebima gyventojų

tankio mažėjimo tendencija (6.1.1. pav.).


ataskaita

15

6.1.1. pav. Gyventojų tankis 2004 – 2013 m.

2008 – 2013 m. Utenos r. savivaldybėje buvo daugiau vyrų nei moterų iki 44 m. amžiaus. Tačiau po 45 m. situacija keičiasi, vyrų mažėja ir padidėja moterų skaičius. Panaši situacija stebima tiek šalyje, tiek Utenos apskrityje (6.1.2. lentelė).

52,1 51,450,4 49,8 49,2 48,8 48,1

46,7 46 45,5

24,8 24,3 23,7 23,3 22,8 22,4 21,9 21,2 20,7 20,2

39,7 39,2 38,5 38 37,4 37 36,335,3 34,6 33,9

15

25

35

45

55

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Gy

ve

nto

jų t

an

kis

, g

yv

. sk

./ k

m2

Metai

Lietuvos Respublika Utenos apskritis Utenos r. sav.

Utenos r. savivaldybės administracija Planuojamos ūkinės veiklos Daugailių miestelio kapinių išplėtimo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita

16

6.1.2. lentelė. Gyventojų amžiaus grupės pagal lytį 2008 – 2013 m.

Teritorija\Metai 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Lytis Vyr. Mot. Vyr. Mot. Vyr. Mot. Vyr. Mot. Vyr. Mot. Vyr. Mot.

Lietuvos Respublika 1 487 419 1 725 186 1 473 352 1 710 504 1 450 199 1 691 777 1 407 223 1 645 365 1 383 511 1 620 130 1 368 891 1603014

Amžiaus grupės

iki 9 154881 146848 152068 144392 149343 142158 146128 139193 145727 138401 146313 139243

10-19 223669 214141 216631 206600 208938 199004 197315 187404 185549 176266 173969 164756

20-44 555537 565647 548704 557374 535235 545714 508903 516281 497092 502166 492788 494194

45-64 366753 439192 369273 441065 371801 444887 370299 441758 371854 443253 373351 445093

65 m.+ 186579 359358 186676 361073 184882 360014 184578 360729 183289 360044 182470 359728

Utenos apskritis

76794 87373 75327 85735 73403 84069 71200 81377 69563 79438 68059 77701

Amžiaus grupės

iki 9 6930 6539 6726 6349 6441 6092 5893 5584 5742 5423 5682 5266

10-19 11298 10696 10656 10079 10143 9597 9530 8936 8946 8449 8201 7805

20-44 26607 25350

25906 24743

25007 24010

23503 22119

22721 21013

22123 20148

45-64 20587 22760

20732 22688

20740 22838

21360 23305

21406 23439

21389 23596

65 m.+ 11372 22028 11307 21876 11072 21532 10914 21433 10748 21114 10664 20886

Utenos r. sav. 21378 24678 21142 24416 20635 24001 20061 23335 19680 22851 19275 22476

Amžiaus grupės

iki 9 1868 1842 1817 1784 1759 1703 1677 1641 1634 1556 1617 1543


17

10-19 3172 3072 3030 2928 2923 2846 2699 2660 2523 2499 2295 2278

20-44 7589 7736 7426 7587 7121 7335 6922 6807 6746 6556 6598 6364

45-64 5676 6326 5723 6358 5704 6429 5758 6591 5805 6632 5835 6712

65 m.+ 3073 5702 3146 5759 3128 5688 3005 5636 2972 5608 2930 5579


ataskaita

18

2004 – 2008 m. Utenos r. savivaldybėje gimstamumas, tenkantis 1000 gyventojų, didėjo, tačiau 2009 m. ir 2010 m. buvo sumažėjęs ir 2011 – 2012 m. vėl pradėjo didėti (6.1.2. pav.). Utenos apskrityje gimstamumo, tenkančio 1000 gyventojų, kreivė metų eigoje kito: 2007 m. buvo mažiausias – 7,4, 2008 m. didžiausias – 8,3 atv./1000 gyv. Šalyje gimstamumas tolygiai didėjo nuo 8,8 (2004 m.) iki 10,2 atv./1000 gyv. (2012 m.)

6.1.2. pav. Gimstamumas 1000 gyventojų 2004 – 2012 m.

2003 – 2012 m. Utenos r. sav. natūralus gyventojų prieaugis tenkantis 1000 gyventojų išliko neigiamas, t. y. daugiau žmonių mirė nei gimė. Tačiau šis rodiklis buvo mažesnis nei Utenos apskrityje (6.1.3. pav.).

6.1.3. pav. Natūrali gyventojų kaita 1000 gyventojų 2003 – 2012 m.

8,8 8,99,1

9,3

9,910,2

9,9 1010,2

7,6 7,7 7,7

7,4 8,3 8

7,77,5

7,9

6,8 6,8

7,7

8,1 8,4 8,3

7,3 7,47,7

6

6,5

7

7,5

8

8,5

9

9,5

10

10,5

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Atv

ejų

sk

. 1

00

0 g

yv

.

Metai


-3,4-4,3

-4,6 -4,8

-3,8-3,1 -3,7 -3,6 -3,5

-7,4

-8,5 -8,7 -10,2 -9,1 -9-9,6

-9,8

-9,6

-6,1

-7,3-6,6

-8

-5,7-6,8

-7,3

-8,4-7,9

-12

-10

-8

-6

-4

-2

0

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Atv

ejų

sk

. 1

00

0 g

yv

.

Metai



ataskaita

19

Utenos apskrityje, lyginant šalies ir Utenos r. sav. mastu, išaugo mirusiųjų skaičius tenkantis 1000 gyventojų: 2003 m. 1000 gyventojų teko 14,9 mirusiojo, 2012 m. – 17,5 (6.1.4. pav.).

Utenos r. savivaldybėje, per pastariuosis 10 metų, didžiausias mirtingumas buvo 2007 m. – 1000 gyventojų teko 16,1 mirusiojo, mažiausias – 2004 m. 12,9.

6.1.4. pav. Mirusiųjų skaičius tenkantis 1000 gyventojų 2003 – 2012 m.

Toliau PVSV ataskaitoje pateikiami pagal amžių standartizuoti mirtingumo rodikliai. Šie

rodikliai skirti amžiaus įtakos eliminavimui, todėl gali skirtis nuo paprastų rodiklių. Naudoti Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys.

2003 – 2012 m. Utenos r. savivaldybėje standartizuotas mirtingumas 100 000 gyventojų

buvo mažiausias lyginant su Utenos apskritimi ir šalies mastu (6.1.5. pav.). Nuo 2007 m. pastebimas mirtingumo mažėjimas šalyje bei Utenos apksrityje.

12 12,2

13,213,7

14,1

13,713,3

13,6 13,6 13,7

14,9 15

16,216,4

17,617,4

1717,3 17,3

17,5

13 12,9

14,114,3

16,1

14,1

15,1

14,6

15,815,6

11,5

12,5

13,5

14,5

15,5

16,5

17,5

18,5

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Atv

ejų

sk

. 1

00

0 g

yv

.

Metai



ataskaita

20

6.1.5. pav. Standartizuotas mirtingumas 100 000 gyventojų 2003 – 2012 m.

Mirties priežasčių registro duomenimis, Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau

daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys nusinešančios daugiausiai gyventojų gyvybių yra kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys (6.1.6. pav.).

6.1.6. pav. Mirties priežasčių struktūra pagal lytį 2012 m. Esamos gyventojų sveikatos būklės vertinimui parinkti šie gyventojų sveikatos rodikliai: 1. Standartizuotas mirtingumas nuo piktybinių navikų sk. 100 000 gyv.; 2. Standartizuotas mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų sk. 100 000 gyv.; 3. Standartizuotas mirtingumas nuo išorinių mirties priežasčių sk. 100 000 gyv.

2003 – 2012 m. Utenos r. sav. standartizuotas mirtingumas nuo piktybinių navikų kito

172,76 – 196,14 atv./ 100 000 gyv. ribose (6.1.7. pav.). Didžiausias standartizuotas mirtingumas nuo piktybinių navikų užregistruotas 2011 m. – 217,26 atv./ 100 000 gyv., mažiausias – 2010 m. – 141,82. Per 10 metų šalyje standartizuotas mirtingumas nuo piktybinių navikų tolygiai, bet nežymiai, mažėjo.

1017,791015,21

1067,971081,18

1089,4

1027,8

957,86945,78

911,1893,1

1090,861068,54

1148,78

1121,63

1171,97

1153,02

1049,12 1040,45

995,62 1004,51

973,82

921,72

1018,28

983,28

1064,94

932,55

928,87

889,52

941,77911,8

800

850

900

950

1000

1050

1100

1150

1200

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Atv

ejų

sk

. 1

00

00

0 g

yv

.

Metai



ataskaita

21

6.1.7. pav. Standartizuotas mirtingumas nuo piktybinių navikų 100 000 gyventojų 2003 – 2012 m.

2003 – 2012 m. Utenos r. savivaldybėje buvo mažiausias standartizuotas mirtingumas nuo

kraujotakos sistemos ligų, didžiausias – Utenos apskrityje (6.1.8 pav.).

6.1.8. pav. Standartizuotas mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų 100 000 gyventojų 2003 – 2012 m.

2003 – 2012 m. Utenos r. savivaldybėje standartizuotas mirtingumas dėl išorinių priežasčių

kito 182,25 – 115,29 atv./ 100 000 gyv. ribose (6.1.9. pav.). 2003 m. minėtas rodiklis buvo didžiausias lyginant su šalies ir Utenos apskrities rodikliu.

193,4

193,82 192,94

194,45 196,09 195,02190,86

188,03

187,63

182,09

197,41

195,54192,38

199,25

198,77

203,17195,96

169,49

196,95

167,48172,76

194,49

178,11

198,8

211,15

173,52166,41

141,82

217,26

196,14

100

120

140

160

180

200

220

240

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Atv

ejų

sk

. 1

00

00

0 g

yv

.

Metai


527,44 524,89

547,05546,93

536,09

505,53

482,54

479,79

459,51451,08

557,38 560,38567,91

577,4 576,37

545,23

525,72

552,3

504,22513,72

481,48471,81

502,88514,08

521,11

427,07

452,84

481,7462,17 463,19

400

420

440

460

480

500

520

540

560

580

600

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Atv

ejų

sk

. 1

00

00

0 g

yv

.

Metai



ataskaita

22

6.1.9. pav. Standartizuotas mirtingumas dėl išorinių priežasčių 100 000 gyventojų 2003 – 2012 m.

6.2. Gyventojų sergamumo rodiklių (sergamumas, nedarbingumo atvejų skaičius, pirminis invalidumas pagal priežastis) analizė.

Gyventojų sergamumas – vienas iš svarbiausių sveikatos statistikos rodiklių. Sergamumas

– tai naujai per metus išaiškintų ligos atvejų skaičius. Pagrindinį poveikį sergamumui turi didesnė vyresnio amžiaus gyventojų dalis ir iš dalies blogesnis pirminės sveikatos priežiūros prieinamumas. Vertinant sergamumo rodiklius būtina atsižvelgti į esamą populiacijos amžiaus struktūrą, kadangi pateikiami paprasti rodikliai.

Ligotumas – bendras visų žinomų ligos atvejų skaičiaus ir gyventojų skaičiaus santykis tam tikru laiko momentu (dažniausiai metų gale). Ligotumo rodiklis dažniausiai naudojamas iliustruoti lėtinių ligų išplitimą.

Šiame skyrelyje panaudoti statistiniai duomenys iš Higienos instituto Sveikatos informacijos centro.

2003 – 2012 m. didėjo apsilankymų pas gydytojus skaičius tenkantis 100 gyventojų tiek šalyje, tiek Utenos apskrityje, o Utenos r. savivaldybėje – netolygiai kito (6.2.1. lentelė). Utenos r. savivaldybėje apsilankymų pas gydytojus skaičius didžiausias buvo 2003 m. – 717,36 atvejai, mažiausias – 2010 m. 584,32 atvejai.

6.2.1. lentelė. Apsilankymų pas gydytojus skaičius 100 gyventojų 2003 – 2012 m.

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Lietuvos Respublika

578,06 613,94 637,76 640,42 671,7 687,3 749,33 686,73 732,22 753,73

Utenos apskritis

583,59 607,68 619,09 616,06 635,24 644,49 690,66 634,19 683,31 701,76

Utenos r. sav. 717,36 690,69 672,96 651,94 635,49 620,81 661,5 584,32 630,08 661,8

148,98144,79

159,89154,45 152,48

139,97

121,53

119,13

109,82

109,15

176,64 154,87

199,15

166,23173,2

186,32

146,11

141,91

133,95139,66

182,25

135,26

187,42

134,99134,8

138,55

155,86

107,73 105,99

115,29

100

120

140

160

180

200

220

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Atv

ejų

sk

. 1

00

00

0 g

yv

.

Metai



ataskaita

23

Ligotumas piktybiniais navikais šalyje, Utenos apskrityje ir Utenos r. savivaldybėje tolygiai didėjo (6.2.1. pav.).

6.2.1. pav. Ligotumas piktybiniais navikais 100 000 gyventojų 2003 – 2012 m.

Utenos r. sav. sergamumo piktybiniais navikais rodiklis tolygiai didėjo 2004 – 2007 m., atitinkamai nuo 437,39 iki 725,99 atvejų/ 100 000 gyv. (6.2.2.pav.). Per 10 nagrinėjamo laikotarpio metų šalyje sergamumas piktybiniais navikais beveik tolygiai didėjo.

6.2.2. pav. Sergamumas piktybiniais navikais 100 000 gyventojų 2003 – 2012 m.

Ligotumas kraujotakos sistemos ligomis šalyje, Utenos apskrityje ir Utenos r. savivaldybėje tolygiai didėjo (6.2.3. pav.).

1727,721856,48

2006,54

2152,35

2326,27

2508

2681,182790,39

2965,17

3234,12

1718,571820,51

1961,03

2168,44

2424,36

2677,85

2870,35

2993,243242,26

3521,54

1825,821886,2

2046,68

2225,17

2514,33

2814

2955,013046,36

3308,18

3671,77

1500

2000

2500

3000

3500

4000

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Atv

ejų

sk

. 1

00

00

0 g

yv

.

Metai


465,27

477,75

483,43

529,07

557,67573,54

562,77575,02 589,87 593,62

498,51

453,28

505,12

606,19

673,21657,38

607,16

572,81

681,08

614,74

568

437,39

517,63

603,75

725,99707,32

532,19

567,98

735,51 726,13

400

450

500

550

600

650

700

750

800

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Atv

ejų

sk

. 1

00

00

0 g

yv

.

Metai



ataskaita

24

6.2.3. pav. Ligotumas kraujotakos sistemos ligomis 100 000 gyventojų 2003 – 2012 m.

2003 – 2012 m. Utenos r. sav. sergamumo kraujotakos sistemos ligomis rodiklis netolygiai mažėjo, atitinkamai nuo 2561,1 iki 1855,67 atvejų/ 100 000 gyv. (6.2.4.pav.). Per 10 nagrinėjamo laikotarpio metų šalyje sergamumas kraujotakos sistemos ligomis beveik tolygiai didėjo.

6.2.4. pav. Sergamumas piktybiniais navikais 100 000 gyventojų 2003 – 2012 m.

Utenos r. savivaldybėje padidėjo registruotų bedarbių skaičius: nagrinėjamo laikotarpio pradžioje buvo 2,9 tūkst. registruotų bedarbių, o 2012 m. – 3,2 tūkst. (6.2.2. lentelė).

14462,715605,7

16381,917239,1

17928,619093,9

19727,8

20607,7

21948,5

23198,9

15139,5

16081,916499,7

17388,1

18332,1

20515,4

21332,7

22246,8

23610,5

24988,4

14784,315776,9

15455,515897,3 15870,5

19584,3

19901,6

19715,6

20810,7

21829,1

14000

16000

18000

20000

22000

24000

26000

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Atv

ejų

sk

. 1

00

00

0 g

yv

.

Metai


3069,883288,20

3401,51 3343,37 3366,52

3545,71

3506,453596,93

3694,543851,63

3281,383364,58

3465,923562,11 3610,72 3587,63

3477,18

3432,36 3445,213527,60

2561,10 2543,87

2189,97 2128

2384,772508,35

2330,53

1903,85

2162,30

1855,67

1500

2000

2500

3000

3500

4000

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Atv

ejų

sk

. 1

00

00

0 g

yv

.

Metai



ataskaita

25

6.2.2. lentelė. Registruotų bedarbių skaičius, tūkst.

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Lietuvos Respublika

167 142,5 100,8 73,2 67,3 73,4 203,1 312,1 247,2 216,9

Utenos apskritis

8,5 7,9 6,3 5 4,3 4,4 10,6 16,8 14,9 13,6

Utenos r. sav.

2,9 2,8 1,8 1 0,8 0,9 2,8 4,5 3,5 3,2

2006 – 2007 m. Utenos r. savivaldybėje darbingo amžiaus asmenų, pirmą kartą pripažintų

neįgaliaisiais skaičius didėjo nuo 273 iki 421 atvejų, o nuo 2008 m. pradėjo mažėti nuo 397 iki 220 atvejų 2012 m. (6.2.3. lentelė). Šalies ir Utenos apskrities mastu darbingo amžiaus asmenų, pirmą kartą pripažintų neįgaliaisiais, skaičius pastaruosius ketverius metus pradėjo mažėti.

6.2.3. lentelė. Darbingo amžiaus asmenų, pirmą kartą pripažinti neįgaliaisiais, skaičius.

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Lietuvos Respublika

20169 25557 26649 22507 15432 14880 13993

Utenos apskritis

990 1378 1327 1070 817 808 757

Utenos r. sav.

273 421 397 316 222 227 220

6.3. Darbuotojų (jei veikla jau vykdoma ir planuojamas nagrinėti poveikis darbuotojų sveikatai) skaičius, pasiskirstymas pagal amžių, lytį, sergamumo, sergamumo su laikinu darbingumo netekimu analizė.

Kapinių priežiūrą vykdo Daugailių seniūnijos darbuotojas (1 etatas). PŪV neturėtų daryti reikšmingos įtakos darbuotojo (Daugailių kapinių prižiūrėtojo)

profesiniam sergamumui ir nelaimingiems atsitikimams darbe, reikėtų atkreipti dėmesį į nepalankų mikroklimatą dirbant lauko sąlygomis.

Siekiant išvengti galimos kenksmingų veiksnių įtakos dirbantieji priimti į darbą turi pasitikrinti sveikatą ir toliau, kartą metuose, privalo tikrintis atsižvelgiant į su darbo procesu susijusius kenksmingus veiksnius.

Darbuotojų profesinės rizikos vertinimas privalomas ir atliekamas nuolat, t. y. atsiradus naujoms darbo vietoms, pasikeitus technologiniams procesams ir t. t. Visa tai numato darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas bei Profesinės rizikos vertinimo nuostatai.


ataskaita

26

6.4. Sveikatai darančių įtaką veiksnių (aplinkos, gyvensenos, socialinių, psichologinių, sveikatos priežiūros prieinamumo) analizė, aplinkos sveikatos rodiklių, susijusių su nagrinėjama veikla, analizė.

Nagrinėjama teritorija yra kaimiško tipo, visuomenės sveikatai darantys įtaką veiksniai yra būdingi kaimiškai vietovei, neįtakojamai taršos dėl didelių transporto srautų ar gamybinės veiklos.

Foninė oro tarša būdinga kaimiškosioms vietovėms. Nagrinėjamos teritorijos foninis triukšmas taip pat būdingas kaimiškajai vietovei, labiau priklausiantis nuo teritorijos atstumo iki pagrindinių kelių. Šiuo atveju rajoninio kelio Daugailiai – Šlepečiai – Salakas Nr. 4918, iki kurio nuo PŪV sklypo ribos yra apie 110 m įtaka dėl triukšmo nėra reikšminga.

Nagrinėjamoje teritorijoje galimi šie sveikatos rizikos veiksniai:

• autotransporto triukšmas;

• požeminio vandens tarša;

• psichologinis poveikis.

Prognostinis triukšmo įvertinimas.

Daugailių miestelio kapinėse per metus palaidojama nuo 22 iki 30 žmonių, dėl negausaus

laidojimo šiose kapinėse nėra intensyvaus transporto. Po numatomo kapinių išplėtimo intensyvaus kapinių lankytojų transporto neprognozuojama. Kapinių lankymo padidėjimas numatomas kiekvienais metais lapkričio 1-2 dienomis per Visų Šventųjų dienos ir Vėlinių minėjimą. Šalia kapinių teritorijos neperiodiškai atvažiuoja dėl užpildytų atliekų konteinerių pakeitimo UAB „Utenos komunalininkas“ transportas. Stacionarių triukšmo šaltinių kapinių teritorijoje nėra ir nenumatoma.

Šiuo metu prie kapinių nėra automobilių stovėjimo aikštelės, todėl atvykstantieji lankyti kapines savo automobilius stato regioninio kelio Daugailiai–Šlepečiai–Salakas Nr. 4918 kelkraštyje ir kelio kelkraštyje už kapinių. Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos eismo intensyvumo informacinę sistemą (www.eismoinfo.lt) automobilių kelio Nr. 4918 (atkarpos Daugailiai–Šlepečiai) 2013 m. vidutinis metinis paros eismo intensyvumas sudarė 110 automobilių (98 lengvieji automobiliai, 6 lengvieji autobusai, 6 lengvieji sunkvežimiai) per parą arba 4-5 automobiliai per valandą (6.4.1. pav.). IMMI 2011-1 programa atlikus skaičiavimus esant aukščiau minėtam eismo intensyvumui šių automobilių srautas skleistų apie 44,5 dBA triukšmą prie automobilio kelio ribos ir neviršytų Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 (Žin., 2011, Nr. 75-3638) (toliau – HN 33:2011) ribinių verčių 65 dBA (6-18 val.), 60 dBA (18-22 val.), 55 dBA (22-6 val.). Atliekant skaičiavimus su IMMI 2011-1 programa buvo naudojamas kelių transporto triukšmo skaičiavimo Prancūzijos standartas „XPS 31-133“ (HN 33:2011 18.1 ir 18.3 punktas).


ataskaita

27

6.4.1. pav. 2013 m. vidutinis metinis eismo intensyvumas regioninio kelio Daugailiai–Šlepečiai–Salakas Nr.

4918 (atkarpos Daugailiai- Šlepečiai) pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos eismo intensyvumo informacinę sistemą (www.eismoinfo.lt).

Išplečiant kapinių teritoriją numatoma įrengti iki 30 automobilių stovėjimo aikštelę, kuri

suprojektuota tarp esančios ir naujos kapinių teritorijos. Pagal reikalavimus turi būti 1 automobilio vieta kiekvienam 2500 m2 sklypo ploto, bet ne mažiau kaip 20 vietų prie kapinių. Projektuojama automobilių aikštelė atitiks Statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ VI sk. 2.3 p. 10 lentelės ir 3.4 p. 11 lentelės reikalavimus, nes minimalūs atstumai nuo automobilių aikštelės (11-50 vietų) iki visuomeninių pastatų yra 10 m, gyvenamųjų namų yra 15 m., vaikų įstaigų 25 m, medicinos įstaigų stacionarų 50 m., šie atstumai yra išlaikomi, nes atstumas nuo projektuojamos automobilių aikštelės iki artimiausio gyvenamojo namo yra apie 137 m.

Kapinių teritorijoje ir šalia jos stacionarių triukšmo šaltinių nėra ir nenumatoma. Dėl mažo eismo intensyvumo, kuris nesikeis, ir pakankamai didelio atstumo nuo

planuojamos kapinių išplėtimo teritorijos, tarp jų automobilių stovėjimo aikštelės, iki artimiausio gyvenamojo namo (apie 137 m) išsamesni triukšmo sklaidos skaičiavimai nėra tikslingi. Kadangi kapinių plėtimasis numatytas į šiaurinę pusę, t. y. nenumatytas link gyvenamųjų teritorijų, nėra tikslinga numatyti triukšmo matavimus po kapinių išplėtimo įrengimo.

Gedulingos muzikos sklaidos vertinimas šioje ataskaitoje neatliekamas dėl šių priežasčių: muzika paprastai trunka santykinai trumpai (10-15 min.) iki 3 kartų per metus, nėra muzikos instrumentų triukšmo emisijos duomenų, triukšmo matavimus sudėtinga organizuoti dėl sunkiai prognozuojamų muzikos sklidimo atvejų, pastaruoju metu retai užsakoma gedulinga muzika kapinėse, atstumas nuo kapinių iki artimiausio gyvenamojo namo didelis (apie 137 m.), todėl muzikinis triukšmas būtų silpnai girdimas.


ataskaita

28

Naujų kapinių įrengimas turės teigiamą poveikį miestelio gyventojams ir kitiems kapinių lankytojams, nes pagerės privažiavimas asmeninio ir komunalinio transporto bei automobilių parkavimas.

Prognostinis požeminio vandens įvertinimas.

Daugailių miestelio gyventojai geriamuoju vandeniu aprūpinami iš Daugailių vandenvietės (identifikacinis Nr. 2388). Šioje vandenvietėje eksploatuojami du gręžiniai: Nr. 14082 ir 25313.

Planuojamai ūkinei veiklai artimiausia sodyba geriamuoju vandeniu aprūpinama iš šachtinio šulinio. Atlikti šio šulinio vandens mikrobiologiniai ir cheminiai tyrimai, kurių rezultatai pateikti 6.4.1. ir 6.4.2. lentelėse. Geriamojo vandens nustatyti cheminiai ir mikrobiologiniai rodikliai palyginami su Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (toliau – HN 24:2003) nurodytais ribiniais dydžiais. Geriamojo vandens tyrimų protokolai pateikti VII priede.

6.4.1. lentelė. Geriamojo vandens nustatytų cheminių rodiklių palyginimas su HN 24:2003 nurodytais ribiniais ir indikatoriniais rodikliais.

Rodiklio pavadinimas

Mato vienetas Ribinė rodiklio vertė, ne

daugiau kaip

Nustatyta tyrimais vertė

(1 mėginys)


(2 mėginys)

Išvada

1 2 3 4 5 6

Nitratas mg/l 50 50,3±3,0 50,9±3,0 Neatitinka Nitritas mg/l 0,50 0,020±0,001 0,030±0,001 Atitinka

Rodiklio

pavadinimas Mato vienetas Indikatorinė

rodiklio vertė, ne

daugiau kaip


(1 mėginys)


(2 mėginys)

Išvada

Amonis mg/l 0,50

0,032±0,002 0,030±0,001 Atitinka

Permanganato indeksas

mgO2/l 5,0 1,26±0,10 0,87±0,07 Atitinka

Savitasis elektrinis laidis

µS/cm, 20oC 2500 615±19 615±19 Atitinka

6.4.2. lentelė. Geriamojo vandens saugos ir kokybės rodiklių palyginimas su HN 24:2003 nurodytais rodikliais.

Rodiklio pavadinimas

Mato vienetas Ribinė rodiklio vertė, ne

daugiau kaip


(1 mėginys)


(2 mėginys)

Išvada

1 2 3 4 5 6

Kolonijas sudarančių

vienetų skaičius 22oC

1 ml 100 >300 >300 Neatitinka

Koliforminių bakterijų

100 ml 0 0 23±14 Neatitinka (2 mėginys)


ataskaita

29

skaičius Žarninių lazdelių

(Escherichia coli) skaičius

100 ml 0 0 0 Atitinka

Žarninių enterokokų

skaičius

100 ml 0 2±3 16±8 Neatitinka

Pagal HN 24:2003 2.2 punktą žmonių vartojamam vandeniui, kuriuo fiziniai ir juridiniai

asmenys apsirūpina individualiai, higienos normos reikalavimai netaikomi, tačiau savivaldybių institucijos privalo tokio vandens vartotojams laiku teikti informaciją apie potencialų pavojų sveikatai dėl jų vartojamo vandens saugos reikalavimų pažeidimų ir viešai skelbti, kokių veiksmų gyventojai turi imtis, kad išvengtų galimo kenksmingo vandens poveikio sveikatai.

Manytina, kad nustatyta šulinio vandens mikrobiologinė tarša ir per didelis nitratų kiekis yra nesusijęs su šalia esančiomis Daugailių kapinėmis. Nustatyta tarša gal būti susijusi su šulinio eksploatacija, šalia šulinio gyventojo vykdoma ūkine veikla. Pažymėtina, kad pagal HN 24:2003 27 punkto reikalavimus 20 m spinduliu apie šulinio įrenginį draudžiama plauti automobilius, girdyti gyvulius, plauti ir skalauti skalbinius, vykdyti kitą veiklą, kuri gali būti vandens užteršimo priežastis. Be to, vandens užterštumo priežastis gali būti didelių liūčių metu nuo regioninio kelio Daugailiai–Šlepečiai–Salakas į Daugailių miestelio, Bažnyčios g. 12 gyventojo sklypo teritoriją patenkantys paviršinio vandens srautai.

Šiuo atveju pagal Lietuvos higienos normos HN 43:2005 ,,Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-513, VII sk. reikalavimus siūlytina šulinio dezinfekcija, kurią gali atlikti visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų arba įmonių, turinčių licenciją aplinkos kenksmingumui pašalinti arba siūlomas prisijungimas prie vandentiekio tinklų.

Prognostinis psichologinis poveikio įvertinimas.

Kaip reikšmingi, su kapinių veikla susiję, gali būti nagrinėjami psichologiniai veiksniai, kurie gali sukelti ir neigiamą poveikį visuomenės sveikatai. Šiuo laikotarpiu esančios galimybės rinktis gyvenamąją vietą, gyventojai jautrūs kapinių aplinkai arti PŪV neįsikurs, o vietą pasirinkę, iš anksto įvertinę aplinkybes, streso neturėtų patirti.

Esamų artimiausių gyvenamųjų namų gyventojai neturėtų jausti kapinių veiklos keliamo neigiamo psichologinio poveikio, nes laidojimų skaičius mažas, kapinių išplėtimas mažo ploto, apsuptas mišku ir neturi bauginančio vaizdo. Esami gyventojai yra įpratę prie kapinių kaimynystės, o būsimieji gyventojai turės galimybę įvertinti planuojamų namų aplinką.

6.5. Duomenų palyginimas su visos populiacijos duomenimis (rodikliai apskrities ir šalies lygiu vertinami kaip papildomi duomenys visuomenės sveikatos palyginamajai analizei atlikti atitinkamais lygmenimis).

Utenos rajono savivaldybės, kurioje yra Daugailių miestelis, demografinių ir sergamumo

rodiklių palyginamoji analizė pateikta PVSV ataskaitos III skyriaus 6.1. ir 6.2. dalyse, kur,


ataskaita

30

atitinkamai, aktualūs sveikatos rodikliai palyginami su Utenos apskrities bei Lietuvos Respublikos gyventojų demografiniais ir sergamumo rodikliais.

IV. POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI PROGNOSTINIS VERTINIMAS

7. Sveikatai darančių įtaką veiksnių ir rizikos grupių analizė. 7.1. Sveikatai darančių įtaką veiksnių analizė. (Identifikuojami svarbiausi veiklos lemiami veiksniai ir poveikiai (pagal šio priedo 1 lentelę) ir išnagrinėjami užpildant šio priedo 1 lentelę).

Identifikuoti svarbiausi PŪV lemiami veiksniai ir poveikiai pateikti 7.1.1. lentelėje.


31

7.1.1. lentelė. Ūkinės veiklos poveikis (tiesioginis ir netiesioginis) sveikatai darantiems įtaką veiksniams.

Sveikatai darantys įtaką veiksniai

Veiklos rūšis ar priemonės, taršos šaltiniai

Poveikis sveikatai

darantiems įtaką

veiksniams

Poveikis sveikatai:

teigiamas (+) neigiamas (-)

neįtakoja

Nagrinėjamų rodiklių

prognozuojami pokyčiai

Galimybės sumažinti

(panaikinti) neigiamą poveikį

Komentarai ir pastabos

1. Elgsenos ir gyvensenos veiksniai

PŪV nesusijusi su visuomenės ar atskirų individų elgsenos ir gyvensenos veiksniais, darančiais įtaką sveikatai: jų neįtakoja ir nėra jų įtakojama. Todėl visuomenės elgsenos ir gyvensenos veiksniai šiuo ūkinės veiklos PVSV nenagrinėjami.

1.1. Mitybos įpročiai - - neįtakoja - - - 1.2. Alkoholio vartojimas - - neįtakoja - - - 1.3. Rūkymas - - neįtakoja - - - 1.4. Narkotinių bei psichotropinių vaistų vartojimas

- - neįtakoja - - -

1.5. Lošimas - - neįtakoja - - - 1.6. Fizinis aktyvumas - - neįtakoja - - - 1.7. Saugus seksas - - neįtakoja - - - 1.8. Kita - - neįtakoja - - - 2. Fizinės aplinkos veiksniai 2.1. Oro kokybė - -

2.2. Vandens kokybė - - - - - Daugailių miestelio gyventojai geriamuoju vandeniu aprūpinami iš įrengtos vandenvietės ir iš jos einačių vandentiekio tinklų, išskyrus nuo šių tinklų atsijungiusius ir/ar neprisijungusius gyventojus. Į Daugailių kapinių teritoriją vanduo, kuris naudojamas kapinių laistymui


32

taip pat tiekiamas vandentiekiu. 2.3. Maisto kokybė - - neįtakoja - - - 2.4. Dirvožemis - - - - - -

2.5. Spinduliuotė - - neįtakoja - - -

2.6. Triukšmas Mobilūs triukšmo šaltiniai – lengvasis ir sunkiasvoris

autotransportas (šiukšliavežės). Stacionarių triukšmo šaltinių nėra

ir nenumatoma.

- neįtakoja Gyventojų demografinių, sergamumo ir kitų asmens ir visuomenės sveikatos rodiklių neigiamų pokyčių nebus.

- Remiantis skaičiavimais, PŪV sąlygotas triukšmo lygis artimiausioje gyvenamojoje teritorijoje neviršija HN 33:2011 nustatytų leistinų triukšmo ribinių dydžių.

2.7. Būsto sąlygos - - neįtakoja - - - 2.8. Sauga - - neįtakoja - - - 2.9. Susisiekimas - - neįtakoja - - - 2.10. Teritorijų planavimas - - neįtakoja - - - 2.11. Atliekų tvarkymas Susidariusios atliekos, pagal

poreikį, yra išvežamos UAB „Utenos komunalininkas“.

- neįtakoja - - -

2.12. Energijos panaudojimas - - neįtakoja - - - 2.13. Nelaimingų atsitikimų rizika


2.14. Pasyvus rūkymas - - neįtakoja - - - 2.15. Kita - - neįtakoja - - -

3. Socialiniai ekonominiai veiksniai

3.1. Kultūra - - neįtakoja - - - 3.2. Diskriminacija - - neįtakoja - - - 3.3. Nuosavybė - - neįtakoja - - - 3.4. Pajamos - - neįtakoja - - - 3.5. Išsilavinimo galimybės - - neįtakoja - - - 3.6. Užimtumas, darbo rinka, darbo galimybės

Sukurta 1 darbo vieta. Darbuotojų užimtumas

+ - - -


33

3.7. Nusikalstamumas - - neįtakoja - - - 3.8. Laisvalaikis, poilsis - - neįtakoja - - - 3.9. Judėjimo galimybės - - neįtakoja - - - 3.10. Socialinė parama (socialiniai kontaktai ir gerovė, sauga)


3.11. Visuomeninis, kultūrinis, dvasinis bendravimas


3.12. Migracija - - neįtakoja - - - 3.13. Šeimos sudėtis - - neįtakoja - - - 3.14. Kita - - neįtakoja - - - 4. Profesinės rizikos veiksniai - - neįtakoja - - -

4.1. Cheminiai - - neįtakoja - -

4.2. Fizikiniai - - neįtakoja

4.3. Biologiniai - - neįtakoja - - -

4.4. Ergonominiai - - neįtakoja - - -

4.5. Psichosocialiniai - - neįtakoja - - -

4.6. Fiziniai - - neįtakoja - - -

5. Psichologiniai veiksniai

5.1. Estetinis vaizdas - - neįtakoja - - - 5.2. Suprantamumas - - neįtakoja - - - 5.3. Sugebėjimas valdyti situaciją - - neįtakoja - - - 5.4. Prasmingumas - - neįtakoja - - - 5.5. Galimi konfliktai - - neįtakoja - - -

6. Socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos

6.1. Priimtinumas - - neįtakoja - - - 6.2. Tinkamumas - - neįtakoja - - - 6.3. Tęstinumas - - neįtakoja - - - 6.4. Veiksmingumas - - neįtakoja - - - 6.5. Sauga - - neįtakoja - - - 6.6. Prieinamumas - - neįtakoja - - -


34

6.7. Kokybė - - neįtakoja - - - 6.8. Pagalba sau - - neįtakoja - - -


ataskaita

35

7.2. Rizikos grupių populiacijoje analizė.

Rizikos grupes netikslinga nagrinėti įvairiais aspektais, kadangi įvertinus nustatytą PŪV poveikį ir gretimybėse esančią gyvenamąją aplinką, rizikos grupės nenumatomos, neigiamas poveikis joms neprognozuojamas. PŪV galimo poveikio visuomenės grupėms analizė pateikiama

7.2.1. lentelėje.


36

7.2.1. lentelė. Ūkinės veiklos galimas poveikis visuomenės grupėms. Visuomenės grupės Veiklos rūšys ar

priemonės, taršos šaltiniai

Grupės dydis (asm. skaičius)

Poveikis: teigiamas (+) neigiamas (-)

Komentarai ir pastabos

1 2 3 4 5

1. Veiklos poveikio zonoje esančios visuomenės grupės (vietos populiacija)

- - neįtakoja PŪV nedarys neigiamo poveikio visuomenės grupėms, laikantis aplinkosaugos reikalavimų ir higienos normų. SAZ gyvenamųjų namų nėra.

2. Darbuotojai - 1 asm. Nevertinama PŪV nedarys neigiamo poveikio laikantis darbų saugos reikalavimų

3. Veiklos produktų vartotojai - - Nevertinama -

4. Mažas pajamas turintys asmenys - - Nevertinama -

5. Bedarbiai - - Nevertinama -

6. Etninės grupės - - Nevertinama -

7. Sergantys tam tikromis ligomis (lėtinėmis priklausomybės ligomis ir pan.)

- - Nevertinama -

8. Neįgalieji Nevertinama

9. Vieniši asmenys Nevertinama

10. Prieglobsčio ieškantys ir emigrantai, pabėgėliai Nevertinama

11. Benamiai Nevertinama

12. Kitos populiacijos grupės (areštuotieji, specialių profesijų asmenys, atliekantys sunkų fizinį darbą ir pan.)

Nevertinama

13. Kitos grupės (pavieniai asmenys) Nevertinama

Lentelė skirta identifikuoti pagrindines labiausiai veikiamas visuomenės grupes, jų dydį, poveikių šaltinius. 2 skiltyje trumpai aprašomos veiklos rūšys, kurios, kaip prognozuojama, turės poveikį atitinkamai visuomenės grupei. 5 skiltyje pateikiama aprašomojo pobūdžio informacija apie prognozuojamą poveikį, pagrindžiamas nagrinėjamos visuomenės grupės pažeidžiamumas.


ataskaita

37

7.3. Fizinės aplinkos veiksnių poveikio kiekybinis įvertinimas (rizikos vertinimas). 7.3.1. Žalingų veiksnių identifikavimas, pavojingumo nustatymas (Identifikuojami viršijantys leidžiami taršos lygiai, nustatyti higienos normose ir kituose teisės norminiuose aktuose, žalingi sveikatai veiksniai, įvertinamas taršos mastas, trukmė, poveikio sunkumas).

Galimi sveikatos rizikos veiksniai, kurie susiję su PŪV yra išnagrinėti 6.4. skyriuje. Vadovaujantis sveikatos rizikos veiksnių dydžių skaičiavimo rezultatais, nenustatyti higienos normose ir kituose teisės norminiuose aktuose pateikti viršijimai, rizika sveikatai nenumatoma ir rizikos vertinimas netikslingas.

7.3.2. Dozės ir atsako įvertinimas.

Kadangi dėl PŪV neigiamas poveikis visuomenės sveikatai nenumatomas, dozės ir atsako įvertinimas neatliekamas. 7.3.3. Poveikio įvertinimas. (Įvertinamas poveikis bet kurioms žmonių grupėms, veikiamų asmenų skaičius, poveikio trukmė, vieta, poveikio sveikatai sunkumas). Poveikio įvertinimas, remiantis vykdytais epidemiologiniais tyrimais, moksliškai pagrįstais įrodymais.

Su Daugailių miestelio kapinių išplėtimu susijusi svarbiausia rizikos grupė gali būti

asmenys, atvykstantys lankyti kapaviečių arba dalyvaujantys laidojimuose. Kiti esamų artimiausių gyvenamųjų namų gyventojai neturėtų jausti kapinių veiklos keliamo neigiamo psichologinio poveikio, nes laidojimų skaičius mažas, kapinių išplėtimas mažo ploto, apsuptas mišku ir neturi bauginančio vaizdo. Esami gyventojai yra įpratę prie kapinių kaiminystės, o būsimieji gyventojai turės galimybę įvertinti planuojamų namų aplinką. Asmenys, jautrūs įvairiems panašaus pobūdžio objektams, savo būsto vietos čia nesirinks.

Vietos gyventojų sveikatos rodiklių, įtakojamų PŪV aplinkos veiksniais, epidemiologiniai tyrimai nebuvo vykdomi.

7.3.4. Rizikos apibūdinimas (informacijos apie riziką kompleksinis įvertinimas).

Aplinkos veiksnių keliama rizika vertinama pirmiausia identifikuojant sveikatai pavojingus aplinkos veiksnius bei analizuojant, kokį poveikį sveikatai sukelia nustatytos medžiagos ir veiksniai (kas ir atlikta nagrinėjant 6.4. PVSV ataskaitos punktą).

7.4. Kitų sveikatai darančių įtaką veiksnių (socialinių ekonominių, gyvensenos, psichologinių) poveikio visuomenės sveikatai kokybinis įvertinimas.

Sveikatai darančių įtaką veiksnių kokybinis įvertinimas pateiktas PVSV ataskaitos 7.1.1. lentelėje. Atsižvelgiant į nagrinėjamų veiklų pobūdį, geografinę, administracinę padėtį, teisinę situaciją galima teigti, kad neigiamas poveikis socialiniams, ekonominiams, gyvensenos, psichologiniams ir panašiems sveikatai darantiems įtaką veiksniams nenumatomas.


ataskaita

38

7.5. Netikslumų, klaidų įvertinimas ir aprašymas. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo netikslumai gali būti susiję su kokybinio

vertinimo metodo taikymas. Kokybinis vertinimas taip pat apima ir neigiamo poveikio sveikatai vertinimą: priimama, kad neviršijant teisės aktuose nustatytų ribinių aplinkos taršos verčių neigiamo poveikio žmonių sveikatai neturėtų būti. Šiame darbe apsiribota kokybiniu poveikio vertinimu, neskaičiuojant kiek gyventojų galėtų susirgti taršos sukeliamomis ligomis, juolab, kad šalyje nėra priimtino susirgimų ar mirčių skaičiaus kriterijaus.

Išvardinti poveikio visuomenės sveikatos vertinimo netikslumai esminio poveikio vertinimui nedaro, nes jie gali lemti tik nežymią vertinimo paklaidą. 7.6. Nagrinėjamos ūkinės veiklos poveikio atskiroms ūkio šakoms įvertinimas.

PŪV nagrinėjamoje teritorijoje atitinka teisės aktų reglamentuojamus reikalavimus, todėl

jokio neigiamo poveikio žemės, pramonės bei paslaugų ūkio šakoms nenumatoma.

7.7. Poveikio ypatybių įvertinimas (užpildoma šio priedo 3 lentelė), siekiant nustatyti identifikuoto ir išanalizuoto poveikio svarbą ir mokslinį pagrįstumą.

Prognozuojant ir įvertinant poveikį visuomenės sveikatai, svarbiausia yra prioritetų nustatymas, tai yra, per kokius aplinkos komponentus labiausiai bus įtakojama žmonių sveikata (7.7.1. lentelė).

39

7.7.1. lentelė. Poveikių ypatybių įvertinimas.

Veiksnio sukeltas poveikis

Poveikio ypatybės Pastabos ir komentarai Veikiamų asmenų skaičius Aiškumas (tikimybė), įrodymų stiprumas Trukmė

Iki 500 žm.

501–1000 žm.

Daugiau kaip1001 žm.

Aiškus*

Galimas** Tikėtinas*** Trumpas (iki 1m.)

Vidutinio ilgumo

(1–3 m.)

Ilgas (daugiau

kaip 3 m.)

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

1. Galimas netiesioginis ilgalaikis teigiamas poveikis elgsenos ir gyvensenos veiksniams

X – – X – – – – X

Nenagrinėtinas

2. Prognozuojamas tiesioginis neigiamas poveikis aplinkos oro kokybei

X – – – – – – – X

Dėl PŪV aplinkos oro tarša nenumatoma.

3. Prognozuojamas tiesioginis neigiamas poveikis aplinkos triukšmui

X – – X – – – – X Artimiausioje gyvenamojoje teritorijoje triukšmo lygiai dėl PŪV nebus viršijami.

4. Netiesioginis ilgalaikis teigiamas poveikis gyventojų saugai

X – – – – – – – X Nenagrinėtinas

5. Tikėtinas tiesioginis ilgalaikis teigiamas poveikis

X – – – – – – – X Nenagrinėtinas

6. Prognozuojamas tiesioginis neigiamas poveikis darbo aplinkos orui ir triukšmui ir kitiems veiksniams

– – – – – – – – X

Nenagrinėtinas

7. Galimas trumpalaikis neigiamas poveikis psichologiniams veiksniams

X – – X – – – – X

*Poveikis aiškus arba pagrįstas norminiais aktais, patikimais tyrimais ir įrodymais. **Kai kurie patikimi tyrimai įrodo ryšį, yra svarbiausi priežastiniai kriterijai. ***Įrodymai apie poveikį mažos vertės, nustatyti kai kurie priežastiniai kriterijai.

40

V. POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMO METODŲ APRAŠYMAS

8. Panaudoti kiekybiniai ir kokybiniai poveikio vertinimo metodai.

PVSV atliktas vadovaujantis Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniais nurodymais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-491.

Vertinant vietovės demografinius bei sveikatos rodiklius buvo naudotasi Lietuvos statistikos departamento, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro pateiktais statistiniais duomenimis. Remiantis jais buvo atlikta visuomenės sveikatos būklės analizė.

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo pagrindinis uždavinys yra surinkti įvairiapusę reikalingą vertinimui informaciją, t. y. su PŪV susijusius epidemiologinius ir statistinius duomenis.

Poveikis sveikatai nagrinėjamas pagrindinei visuomenės grupei, gyventojams, gyvenantiems ūkinės veiklos poveikio zonoje.

PSVS proceso metu taikyti metodai: • Informacijos surinkimas ir duomenų apdorojimas (pateikė PŪV organizatorius); • Taršos ir rizikos analizė; • Duomenų statistinis apdorojimas; • Tyrimo metu gautų aplinkos taršos ir kitų verčių analizė ir palyginimas su leistinais

lygiais; • Sveikatai darančių įtaką veiksnių (socialinių ekonominių, gyvensenos, psichologinių)

poveikio visuomenės sveikatai kokybinis įvertinimas.

9. Metodų paskirtis, tikslas, pasirinkimo priežastis.

PVSV taikytų modeliavimo ir vertinimo metodų paskirtis ir tikslas yra šie: • Nustatyti esamą visuomenės sveikatos būklę PŪV regione; • Nustatyti prognozuojamą aplinkos taršą dėl PŪV; • Nustatyti ar prognozuojami aplinkos taršos lygiai neviršija ribinių verčių

gyvenamojoje aplinkoje; • Nustatyti PŪV SAZ. Išvardinti vertinimo metodai yra tinkami nustatant PŪV SAZ.

10. Metodų tikslumas, objektyvumas, taikytos prielaidos, vertinimo problemos. Vertinimo problemos yra sietinos su kokybiniu vertinimu, kadangi jis yra subjektyvus.

VI. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

11. Siūlomos planavimo alternatyvos, emisijos kontrolė, monitoringas ir pan.

PŪV vietos alternatyvos nenagrinėtos, nes veikla yra vykdoma, praplečiant teritorijos ribas.

41

12. Neigiamo poveikio visuomenės sveikatai sumažinimo priemonių (orientuotų į labiausiai veikiamas rizikos populiacijos grupes ar/ir susijusių su labiausiai veikiamais sveikatą lemiančiais veiksniais), paskatinimo ar kompensacinių priemonių aprašymas.

Kadangi poveikio visuomenės sveikatai vertinimo rezultatai nenumato galimo neigiamo

poveikio visuomenės sveikatai, todėl kompensacinės priemonės nenumatomos.

13. Pagrindiniai neigiamą poveikį mažinančių priemonių pasirinkimo argumentai. Papildomos specialios neigiamą poveikį mažinančios priemonės nenumatomos, nes

triukšmas neviršys ribinių verčių, taikomų gyvenamajai aplinkai. Neigiamo poveikio už numatomų SAZ ribų nenumatoma, todėl nėra poreikio taikyti

neigiamo poveikio visuomenės sveikatai sumažinimo priemones, paskatinimo ar kompensacines priemones.

14. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo išvada.

Atlikus prognozuojamų sveikatos rizikos veiksnių analizę (6.4. skyrius), nustatyta, kad neigiamas poveikis visuomenės sveikatai nenumatomas, dėl to siūlome nustatyti PŪV SAZ ribas sutampančias su planuojamo sklypo riba (VI priedas).

42

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymas Nr. V-474 „Dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų nustatymo ir tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“ (Žin., 2011, Nr. 61-2923).

2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. V-491 „Dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinių nurodymų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 106-3947).

3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymas Nr. V-586 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2004, Nr. 134-4878).

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, 22-652).

5. Lietuvos higienos norma HN 43:2005 ,,Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ (Žin., 2005, Nr. 90-3376).

6. Lietuvos higienos norma HN 24:2003 ,,Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606).

7. Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (Žin., 2011, Nr. 75-3638).

8. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 164-5971). 9. 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Komisijos direktyva 2002/49/EB Dėl

aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (OL L 189, 2002 7 18, p. 12—25). 10. Lietuvos statistikos departamentas, rodiklių duomenų bazė, gyventojai ir socialinė

statistika. 11. Higienos institutas Lietuvos sveikatos rodiklių informacinė sistema.

43

PRIEDAI

Nr. Priedo pavadinimas Lapų skaičius priede

I. Utenos regiono aplnikos apsaugos departamento 2013 m. gruodžio 19 d. raštas Nr. (5.1)-s-2641

2

II. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas 2 III. Utenos r. savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr.

TS-376 ir ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus 2012 m. lapkričio 6 d. raštas Nr. 41SD-(14.41.7)-2994

3

IV. Utenos r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. AĮ-1106

1

V. Detaliojo planavimo sąlygos 22 VI. PŪV SAZ ribos 1

VII. Geriamojo vandens tyrimų protokolai 4

44

I PRIEDAS

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. gruodžio 19 d. raštas Nr. (5.1)-s-2641

45

46

47

II PRIEDAS

Žemės sklypo (kadastrinis Nr. 8210/0005:56) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas

48

49

50

III PRIEDAS

Utenos r. savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. TS-376 ir ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus

2012 m. lapkričio 6 d. raštas Nr. 41SD-(14.41.7)-2994

51

52

53

54

IV PRIEDAS

Utenos r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. AĮ-1106

55

56

V PRIEDAS

Detaliojo planavimo sąlygos

57

58

59

60

61

62

63

64

65

66

67

68

69

70

71

72

73

74

75

76

77

78

79

VI PRIEDAS

PŪV SAZ ribos

80

81

VII PRIEDAS

Geriamojo vandens tyrimų protokolai

82

83

84

85

Documents

UTENOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA …