Embed Size (px)
Citation preview
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
GINTARĖ JAKUTIENĖ
VAISTŲ, PAGAMINTŲ VIEKŠNIŲ VAISTINĖJE 1918 IR 1934
METAIS, LYGINAMOJI ANALIZĖ
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
doc. dr. Vilma Gudienė
KAUNAS, 2016
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitalis Briedis ..................
(parašas)
Data:
VAISTŲ, PAGAMINTŲ VIEKŠNIŲ VAISTINĖJE 1918 IR 1934 METAIS,
LYGINAMOJI ANALIZĖ
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
doc. dr. Vilma Gudienė ..................
(parašas)
Data:
Recenzentas Darbą atliko
................. Magistrantė Gintarė Jakutienė ................
(parašas) (parašas)
Data: Data:
KAUNAS, 2016
TURINYS
SUMMARY ....................................................................................................................................................................... 5
SANTRUMPŲ SĄRAŠAS ................................................................................................................................................ 7
ĮVADAS ............................................................................................................................................................................. 9
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ............................................................................................................................. 11
1. LITERATŪROS APŢVALGA ................................................................................................................................ 12
1.1. Literatūros ir šaltinių apţvalga ..................................................................................................................... 12
1.2. Viekšnių vaistininkų ir vaistinės istorija ........................................................................................................... 15
2. TYRIMO METODIKA ............................................................................................................................................ 19
2.1. Tyrimo metodai .............................................................................................................................................. 19
2.2. Šaltinių charakteristika ....................................................................................................................................... 19
2.2.1. 1917-1918 m. Receptų knyga ....................................................................................................................... 19
2.2.2. 1931-1934 m. Receptų knyga ....................................................................................................................... 20
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ ............................................................................................................ 22
3. 1. Tirtų vaistų receptų sudėties analizė. ............................................................................................................... 22
3.1.1.Receptų perrašymo tvarka. .......................................................................................................................... 22
3.1.2. Komponentų analizė. .................................................................................................................................... 22
3.1.3.Tirtų vaistų formų analizė ............................................................................................................................ 24
3.1.4. Vaistų vartojimo būdai ................................................................................................................................ 29
3.1.5. Vaistai, pagaminti skirtingoms amţiaus grupėms ..................................................................................... 30
3.1.6. Receptų sudėtyje esančių ţaliavų kilmė ...................................................................................................... 30
3.1.7. 1918 m. ir 1934 m. Viekšnių vaistinėje pagamintų vaistų kainos ............................................................. 39
4. REZULTATŲ APTARIMAS ................................................................................................................................... 41
5. IŠVADOS ................................................................................................................................................................. 43
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ....................................................................................................................... 44
LITERATŪROS SĄRAŠAS IR ŠALTINIAI .................................................................................................................. 45
PRIEDAI .......................................................................................................................................................................... 47
SANTRAUKA
G. Jakutienės magistro baigiamasis darbas „Vaistų, pagamintų Viekšnių vaistinėje 1918 ir 1934 m.
lyginamoji analizė“. Mokslinė vadovė doc. dr. V. Gudienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra.- Kaunas.
Darbo tikslas: atlikti vaistų, pagamintų Viekšnių vaistinėje 1918 m. ir 1934 m., lyginamąją analizę.
Tyrimo uţdaviniai: įvertinti Viekšnių vaistinėje 1918 ir 1934 metais pagamintų vaistų formas, sudėtį,
įvairovę bei kainas; nustatyti, kokie augaliniai, gyvūniniai bei cheminiai junginiai buvo skiriami gydymui
1918 ir 1934 metais; palyginti Viekšnių vaistinėje ir kitose Lietuvos vaistinėse gamintų vaistų sudėtį.
Tyrimo objektas ir metodika: tiriamasis objektas - Viekšnių vaistinės 1918 ir 1934 metų vaistų
receptų knygų turinys. Šiame darbe atlikta vaistų, pagamintų 1918 m. ir 1934 m. analizė. Buvo analizuojama
po 100 receptų Viekšnių vaistinėje 1918 metais bei 1934 metais. Darbo metu buvo taikytas istorinis tyrimas,
naudoti Viekšnių pirmosios vaistinės muziejuje išlikę dokumentai, literatūra, atliekama mokslinės literatūros
analizė, istorinių šaltinių analizė. Tyrimo rezultatų apdorojimui naudotos Microsoft Office Excel 2013 ir
SPSS Statistics 23.0 programos. Gauti duomenys palyginti su anksčiau atliktais Lietuvos vaistinių receptų
knygų tyrimų rezultatais. Tiriamųjų vaistinių medţiagų analizei naudota oficiali Lietuvos Farmakopėja, kuri
buvo išleista 1938 m.
Tyrimo metu surinkti duomenys leido įvertinti, kokiais vaistais tam tikru laikotarpiu buvo gydomi ţmonės
Lietuvoje, kokios buvo receptų sudėtinės dalys, vaistinės medţiagos (cheminės, augalinės ar gyvūninės).
Išvados: Atlikus komponentų, iš kurių pagaminti vaistai kilmės tyrimą nustatyta, kad 1934 m.
komponentų įvairovė buvo didesnė, nei 1918 m. Maţėjo gyvūninės kilmės vaistų, tačiau gausėjo cheminių
medţiagų. Komponentų įvairovė atspindi chemijos mokslo paţangą. 1934 m. gydytojai savo pacientams
skyrė įvairias organines ir neorganines druskas, alkaloidus, endokrinines medţiagas, kurios neminimos 1918
m. šaltinyje.
SUMMARY
Master’s degree final paper of G. Jakutienė/ Comparative analysis of drugs, made i pharmacy of
Viekšniai city in year 1918 and 1934. Academic coordinator doc. Dr. V. Gudienė; Lithuanian university of
health sciences, Pharmacy faculty, Drug technologies and social pharmacy cathedral.– Kaunas city.
Objective of this paper: carry out the comparative analysis of medicine made in pharmacy of
Viekšniai city in year 1918 and 1934.
Goals of this paper: Evaluate forms of drugs, made in the harmacy of Viekšniai city, in year 1918 and
1934. The aim is to evaluate their forms, ingredients, price and variety; to determine, what kind of plant,
animal origin or chemical drugs were prescribed for treatment in year 1918 and 1934; compare the
ingredients of drugs, made in that particular period of time, made in pharmacy of Viekšniai city and other
Lithuanian pharmacies.
The methods and object of this research: Object of the research – contents of the prescription book of
the pharmacy of Viekšniai city. In this paper, drugs that were made in year 1918-1940, was rewieved. This
particular time gap has been chosen because of the overturn in Lithuanias pharmacy. 100 prescriptions taken
in year 1918 and year 1934, in Viekšniai city pharmacy, were analized, seeing that these prescriptions reflect
the changes, that acured during the given period of time. This paper was based on general historic
methodology, which is based on analysing papers saved in the pharmacy of Viekšniai city, analysis of
scientific literature and Lithuanian pharmacies prescription book analysis. For processing the results of this
research Microsoft Office Excel 2013 and SPSS Statistics 23.0 processing programs were used. And to
determine credibility of the results, these creteria were used: Pearson compatibility χ² creteria, when means
are expressed in percent; Mann-Whitney Z creteria, when means of factors are expressed in ange scale and is
distributed ne ot acording to normal distribution. Hypothesis of calculations: H0 – no statisticaly significant
relation (p> 0,05), HA – statisticaly significant relation (p< 0,05). And official Lithuanian Pharmacopea,
released in 1938, was used to analize substances used in drugs.
The collected data let us evaluate, what kind of medicine was used for treatment of patients in
Lithuania,what kind of compounds (chemical, plant or animal origin) were used if formulations in a
particular gap of time.
Conclusions: after examining the components of prescriptions, it was determined, that in the year
1934 the selection of components was bigger then the selection in year 1918. A decrease in animal origin
products and an increase of chemical products in prescriptions was established. The wider selection of
6
chemical compounds reflects the progress in chemistry. In year 1934 doctors prescribed various kins of
organic and non-organic salts, alkaloids, endocrine origin materials, for treatment of their patients, which are
not mentioned in the source from the year 1918.
7
SANTRUMPŲ SĄRAŠAS
aa (ana) – po lygiai;
ac. (acidum) – rūgštis;
aq. destill. (aqua destillata) – distiliuotas vanduo;
but. (butyrum) - sviestas
comp. (compositus) – sudėtinis;
cort. (cortex) – ţievė;
crist. (cristalisatus) – kristalinis;
d. (dosis, doses) – dozė, dozės;
D.S. (da, signa) – duok, paţymėk;
D.t.d.N. (Da tales doses numero) – duok tiek tokių dozių;
dec. (decoctum) – nuoviras;
dil. (dilutus, -a, -um) – skiestas, -a;
extr. (extractum) – ekstraktas;
f. (fiat, fiant) – tepasidaro;
fol. (folium) – lapas;
fluid. (fluidus, -um) – skystas;
gtt. (gutta, guttae) – lašas, lašai;
inf. (infusum) – uţpilas;
liq. (liquor) – skystis;
m. pil. (massa pilularum) – piliulių masė;
M. (misce) – sumaišyk;
Mixt. (mixtura) – mikstūra;
ol. (oleum) – aliejus,
past. (pasta) – pasta;
praec. (praecipitatus) – nusodintas;
pulv. (pulvis) – milteliai;
q.s. (quantum satis) – kiek reikia;
8
rad. (radix) – šaknis;
rectif. (rectificatus) – išvalytas;
rhiz. (rhizoma) – šakniastiebis;
simpl. (simplex) – paprastas;
sir. (sirupus) – sirupas;
sol. (solutio) – tirpalas;
spir.(spirituosus, -a, -um) – etanolinis;
supp. (suppositorium) – ţvakutė;
tr. (tritus) – sutrintas;
t-ra, tinct. (tinctura) – tinktūra, etanolinė ištrauka;
ung. (unguentum) – tepalas;
p – duomenims patikrinti taikomas statistinio reikšmingumo lygmuo;
SPSS (Statistical Pagkage for the Social Science) – Statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė
programa;
χ² - susijusių poţymių chi kvadrato kriterijus;
9
ĮVADAS
1918 metais paskelbus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, vienas iš svarbiausių uţdavinių buvo
atstatyti karo metų suţlugdytą sveikatos apsaugos sistemą. 1918-1940 metais farmacininkai pateko tarp
dviejų įtakos sferų: plūdo nauji gydymo metodai iš Vakarų Europos (atsirado fabrikinės gamybos vaistai ir
padidėjo jų įvairovė), tuo pačiu buvo sunku atsisakyti įprastų ir patikrintų gydymo priemonių, kurių buvo
mokoma carinėje Rusijoje.
XIX amţiaus I pusėje dar vis vyravo vaistai, buvę populiarūs XIX amţiuje, tai augalinės, cheminės
kilmės vaistai. Tuo pačiu metu atsiranda sintetinių cheminių vaistų asortimentas, vieni šiuolaikinėje
medicinoje pripaţįstami kaip nuodai: gyvsidabrio, sidabro, arseno, švino junginiai, kiti, tokie kaip
acetilsalicilo rūgštis, morfino hidrochlorido injekcinis tirpalas, anestezinas, iki šiol naudojami pacientų
gydymui.
Viekšnių pirmosios vaistinės muziejuje yra saugomi receptūros ţurnalai. Viekšnių vaistinė, esanti
Viekšnių miestelyje, Maţeikių rajone, buvo įkurta 1860 m. ir veikė iki 1980 m., o nuo 1995 m. jos patalpose
įkurtas Viekšnių vaistinės muziejus.
Vaistinės receptų knygos tuo metu buvo privalomas oficialus dokumentas, kuriame vaistininkas
registravo visus gydytojų receptus, pagal kuriuos vaistinėje gamino vaistus. Išrašydamas vaistą gydytojas
turėjo įvertinti jo veiksmingumą, patikimumą, saugumą.
Viekšnių vaistinėje visos receptų knygos buvo pildytos vaistininkų Vincento Aleksandravičiaus ir
Juozo Aleksandravičiaus. Šiame darbe tyrinėjamos 1918 ir 1934 metų vaistų receptų knygos. Iš kiekvienos
knygos buvo analizuojami po 100 receptų ir atlikta palyginamoji analizė.
Temos naujumas.
Darbo tyrimo objektas - Viekšnių senosios vaistinės receptų registracijos knygos. Tai leido
susipaţinti su tarpukario receptinių vaistų ypatumais ir išanalizuoti, kaip keitėsi vaistų formos, sudėtis,
kainos 1918-1934 metų laikotarpyje. Tokio pobūdţio analizė, kai tyrinėjama Viekšnių senosios vaistinės
receptų knygos, Lietuvoje dar nebuvo atlikta.
Temos aktualumas.
Šia tema aktuali tuo, kad vaistų receptų knygos analizė padeda išsiaiškinti, kokiais vaistais tam tikru
laikotarpiu buvo gydomi ţmonės Lietuvoje ir įvertinti Lietuvos medikamentinės terapijos kaitą.
10
Praktinė reikšmė.
Šis darbas padės išanalizuoti vaistų gamybos kaitą įvairiais istoriniais laikotarpiais, praturtins
mokslo istorijos ţinias tyrinėjamoje srityje ir padės prisiminti ir panaudoti pamirštus, tačiau efektyvius
vaistus.
Tyrimo objektas.
Viekšnių vaistinės 1918 ir 1934 metų vaistų receptų knygos.
11
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Tyrimo tikslas.
Atlikti vaistų, pagamintų Viekšnių vaistinėje 1918 m. ir 1934 m., lyginamąją analizę.
Tyrimo uţdaviniai.
1. Įvertinti Viekšnių vaistinėje 1918 ir 1934 metais pagamintų vaistų formas, sudėtį, įvairovę
bei kainas.
2. Nustatyti, kokie augaliniai, gyvūniniai bei cheminiai junginiai buvo skiriami gydymui 1918 ir
1934 metais.
3. Palyginti Viekšnių vaistinėje ir kitose Lietuvos vaistinėse gamintų vaistų sudėtį.
12
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Literatūros ir šaltinių apţvalga
„Vaisto vartojimo istorija tokia sena, kaip ir ţmonijos istorija“ [5]. Pirmiausia ţmonės gydėsi tuo, ką
rasdavo gamtoje: augalais, gyvūnais, jų dalimis. Mineralinės kilmės medţiagų buvo vos keletas. Vystantis
mokslui, vis daugiau atsiranda cheminės kilmės vaistų. Tai, kaip keitėsi medikamentinis gydymas, kokios
ţaliavos vaistų gamybai buvo naudotos, kokios vaistų formos gamintos, geriausiai galima įvertinti tyrinėjant
receptų registracijos knygas.
Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejuje saugomi vaistinių ţurnalai ir svarbūs istoriniai
dokumentai, padedantys susipaţindinti su farmacijos raida Lietuvoje. Seniausia ţinoma receptų knyga
Lietuvoje vienuolių – kamaldulių receptų knyga – rankraštis, saugomas Kauno apskrities archyve.
Kamalduliai (lot. Congregatio Monachorum Eremitarum Camaldulenssium) – tai atsiskyrėlių
(eremitų) ir bendruomenėje gyvenančių (cenobitų) vienuolių ordinas, kurį XI a. pradţioje įkūrė benediktinas
šventas Romualdas (950-1027). Šiame rankraštyje lotynų kalba uţrašyti tinktūrų, balzamų, emulsijų,
aliejinių ištraukų ir vyno pagrindo vaistų receptai. Paţaislyje kamalduliai gyveno iki 1832 m., ten veikė ir
vaistinė [22].
2013 - 2015 m. Greta Armonaitė atliko Vilniaus universiteto vaistinės XIX a. pr. receptų knygos
turinio analizę: „Medikamentinio gydymo Lietuvoje analizė ir pokyčių vertinimas XIX - XX a. pradţioje“
[1]. Vilniaus universiteto receptų knyga saugoma Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyriuje.
Šaltinis atskleidţia kokiais vaistais gydė tos epochos gydytojai – praktikai, ţymūs profesoriai. Esama tokių
receptų, kuriuos išrašė chemijos laboratorijos VU įkūrėjas prof. Andrius Sniadeckis (1768–1838), pirmosios
Lietuvoje knygos apie vakcinaciją autorius prof. Augustas Liudvikas Bekiu (1771-1824). Vaistų sudėtyje
uţrašyta augalinių komponentų: mėtų lapų (Folii Menthae), svilaroţės (Radix Altheae), šeivamedţio
(Sambucus), tubės (Verbasci), aguonų miltelių (Pulveris Papaver), saldymedţio (Radix Glycyrrhizae) [2].
Vienas populiariausių XIX a. vaistų - opijus, skirtas kosuliui slopinti ir skausmams raminti. Jis buvo
išrašomas grynas (Opii puri) ir spiritinis opijaus tirpalas laudanas (Liquor Laudani). Cheminiai junginiai
buvo išrašomi retai (neorganinės druskos, stibio, gyvsidabrio junginiai, eteris), dominavo augaliniai vaistai -
vaistaţolių mišiniai, ištraukos, uţpilai, nuovirai. Vaistininko paslaugos buvo prieinamos tik nedidelei daliai
gyventojų - aristokratams, valdininkijai, daliai universiteto bendruomenės, religinių konfesijų vadovybei [7].
13
Lietuvos farmacijos ir istorijos muziejuje išlikę ir keletas XIX - XX a. vaistinių receptų knygų.
Seniausia receptų registracijos knyga – 1830 m. Telšių vaistininko Geldnerio receptų registracijos knyga.
„Shnurovaja kniga Provizora Fedora Geldnera v gorod Telshiach sostojashchiuju 1830 goda“ [11]. 2013
m. publikuotas Vilmos Gudienės ir Zenonos Šimaitienės straipsnis „Vaistai, gaminti Telšių vaistinėje
(Lietuvos Vilniaus gubernija) 1830 m. Receptų knygos analizė“. Publikacijoje analizuota, kokiais vaistais
buvo gydomi Telšių gyventojai, kokie cheminiai, augaliniai ir gyvūniniai komponentai buvo daţniausiai
skiriami pacientams, straipsnyje aptariamas pacientų socialinis statusas. Vaistininkas vienoje iš receptų
knygos skilčių įvardindavo pacientą, nurodydamas jo pavardę, kartais šeimyninę padėtį, daţnai pridėdamas
Dla W. Pana (W.- wielmoznego) „gerbiamam ponui“. Kartais receptuose buvo nurodyta pacientų uţimamas
pareigas: pakamaris, puskarininkis Dla W. Pana Mozayki Poruczika, kunigas, teisėjas, vyskupas, rotmistras,
daktaras, ponas rabinas – Dla Pana Rabina ar gerbiamo patarėjo dukrai Dla corki W. Sovietnika
Kormillowicza. 1830 m. vaistinės savininku ir vedėju buvo Teodor Goeldner, vaistininko diplomą įgijęs
1814 m. Dorpato (dabar Tartu, Estija) universitete. Vaistinėje dirbo pats T. Goeldner, vienas vaistininko
padėjėjas ir du mokiniai. Per 1830 m. Telšių vaistinėje buvo pagaminta vaistų pagal 3719 receptus [11].
Naudojantis archyvine bei istoriografine medţiaga, 2004 m. buvo parengtas ir apgintas Kristinos
Mitrikevičiūtės magistro darbas „Batakių vaistinės 1923 m. receptūros ţurnalo analizė“. Šiame darbe buvo
išanalizuota receptinių vaistų, vaistinių medţiagų, naudotų vaistų gamybai, įvairovė. Buvo išnagrinėtas
farmakologinis vaistų poveikis, jų kainos, stipriai veikiančių ir narkotinių medţiagų skyrimo ypatumai.
Ţurnalo 22 puslapiuose uţregistruota 811 receptų per 107 dienas. 706 vaistai skyrėsi vienas nuo kito
sudėtinėmis dalimis arba jų santykiais, kiti kartojosi. Gydytojų išrašytų receptų gerokai daugiau negu
felčerių. 1923 m. vaistai gaminti pagal 30-ties gydytojų ir trijų felčerių receptus. Daţniausiai buvo išrašomi
vaistai iš 3-4 sudėtinių dalių, o vienos ligos gydymui vienam pacientui skirti 2-3 vaistai. Trečdalio vaistų
sudėtyje esama narkotinių ar stipriai veikiančių medţiagų [19].
Ritos Perkamaitės magistro darbas (2014 m.) ,,Kauno Petrašiūnų ir Tauragės apskrities Batakių
kaimo gyventojams 1935 metais skirtų vaistų lyginamoji analizė“ atskleidţia, kokiais vaistais tarpukario
Lietuvoje buvo gydomi kaimo ir miesto ţmonės. Darbo tyrimai remiasi Kauno Petrašiūnų vaistininko Mato
Valeikos ir Tauragės apskrities Batakių vaistininko Jono Puţausko 1935 metų receptų knygomis, kurios
saugomos Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje. Vaistų gamybai buvo naudojami įvairūs
mineralai, augalinės ir gyvūninės kilmės medţiagos. Daţniausiai - tinktūros, aliejai, tepalai, milteliai,
sirupai, ekstraktai. XX a. pirmoje pusėje itin plačiai buvo vartojamos narkotinės medţiagos, jų dozės
neviršijo leistinų [19]. Batakių miestelio vaistinėje apie 9%, o Petrašiūnų - 13% vaistų pagal receptus buvo
gaminami vartojant narkotines medţiagas. Taigi šios medţiagos tuo metu dar buvo gausiai vartojamos
14
neţinant narkotinių medţiagų ţalos [23]. 1935 m. receptų knygose randamos šios stipriai veikiančios
narkotinės medţiagos: opijus, morfinas, kokainas. Morfinas – alkaloidas išskirtas iš opijaus, pasiţymi stipriu
skausmą malšinančiu poveikiu [26]. Kita daţnai išrašoma narkotinė medţiaga – kokainas. Petrašiūnų receptų
knygoje rastas vienas receptas, kuriame kokainas yra odos tepalo sudėtyje kaip stiprus analgetikas. Šis
tepalas daţnai skirtas esant odos patinimams, ţaizdoms, kaulų lūţiams gydyti. Kauno Petrašiūnų receptų
knygos dviejuose receptuose aptiktas sintetinis kokaino pakaitas Beta – Eucaini [23].
Uţsienio spaudoje vaistinių receptų knygų tyrimų aptikta nemaţai. Farmacijos istorikai Kruse P. R. ir
Kruse E. publikacijoje „Use of Medicines in Northern Jutland, Denmark, in the1790s“ („Vaistų vartojimas
1790 metais Šiaurės Jutlandijoje, Danijoje“) analizavo vaistininko JensBang vaistinės (Aalborg Swan,
Danija) 1794-1806 m. receptų knygą. Tos vietovės seniausias ţinomas šaltinis siekia XVIII a. pabaigą -
XIX a. pradţią. Knygoje uţregistruotos vaistų receptų kopijos. Trečdalis Aalborg vyskupijos gydytojo Knud
Nicolai Carstensen išrašomų vaistinių medţiagų buvo aprašyti 1772 m. Danijos farmakopėjoje. Daţnai
gydytojas skirdavo individualius vaistus ligoniui atsiţvelgdamas į jo ligą. Vaistai buvo brangūs ir prieinamos
tik pasiturintiems.
XVIII a. padidėjo susidomėjimas tropiniais augalais, tam įtakojo keliautojai, jūrininkai Francis Drake
(1543-1596), James Cook (1728-1779) ir rašytojas, kareivis Walter Raleigh (1552-1618). Receptūrose
atsiranda šaltekšnis, kurarė, ipekakuana, kokamedis, putokšlė, chininmedis, hamamelis. Stibis, gyvsidabris,
siera, švinas - vienos iš populiariausių Avicenos (980 – 1037), Hipokrato (460 m. pr. m. e. – 377 m. pr. m.
e.) laikų cheminės medţiagos, įtrauktos ir į receptūros knygą [7].
R. Perkamaitė magistro baigiamąjame darbe rašė: ,,Iš 200 tyrinėtų vaistų receptų, rasta 55 skystų
mikstūrų įrašai, turėję sutraukiantį (taninas, sakai), vidurius paleidţiantį poveikį, naudotos karščiavimui
maţinti su chininu, nuo reumato su kalio druska, skalsių mišiniai gimdos kraujavimams stabdyti, kosuliui
palengvinti, raminamieji ir migdomieji, šlapimą varantys ir nuo vidurių pūtimo vaistai. Daţnai buvo
skiriama skrandţio sulčių rūgštingumą maţinanti ir vidurius laisvinanti Brereton's mikstūra, kurios sudėtyje -
anyţių aliejus, cukrus, rabarbaro milteliai, magnio karbonatas, vanduo, opijaus tinktūra ir dvokiantis
amoniako spiritas. Recepte paţymėta, vartoti vieną drachmą kas tris valandas. Receptų knygoje uţregistruoti
25 piliulių receptai, kurių gamybai naudotos akacijos ir tragakanto sakai. Nurodoma sėdmens nervo
skausmams, ar kosuliui malšinti. Jūrų svogūno ir rusmenės piliulės skirtos širdies ligoms“ [23].
1789 - 1900 metais milteliai buvo viena daţniausiai gaminta vaistų forma. Kalomelio milteliai
naudoti kaip pagrindinis vaistas cholerai, sifiliui gydyti, viduriuojant, o Seidlitz milteliais reguliuotas
virškinimas. Linimentai įtrinamieji losjonai, įskaitant muilą, terpentiną, šunvyšnę ir kamparą buvo naudoti
kovai su reumatu, skorbutu, podagra, tuberkulioze. Sieros linimentais gydytas nieţai, grybelinės odos ligos.
15
Gyvsidabrio linimentai naudoti piktţaizdėms, vilkligei, karpoms gydyti. Boro rūgšties ir kalio jodido tepalais
gydyta skrofuliozė. Viena iš įdomiausių formų - emulsijos, gydytojo paskirtos esant odos nudegimui. Į
emulsijų nuo reumato sudėtį neretai įeidavo citrina ir muskatas. Knygoje rasti įrašai receptų, kuriuose
opijaus ir morfino preparatai vartoti kaip analgetikai ir raminamieji [23].
1995 m. William E. Court paskelbia vieną pirmųjų novatoriškų tyrimų, nagrinėjančių vaistinės
receptų knygas. Analizuota 1789-1900 m. receptų knyga, kurią registravo William Pilkington iš St Helens
(Anglija). Pirmajame veikalo puslapyje yra įrašas „Recipes and Preparations Selected from Various Authors,
March 27th, 1789“ („Receptai ir vaistai surinkti iš įvairių autorių, 1789 m. kovo 27“). Vėliau knygą vedė
Thomas Gaskell (1792-1868), sūnus Richard Allanson Gaskell (1828-1913) ir Edinburgo (Škotija)
absolventas Robert Jackson (mirė 1952) [7]. Pilkington receptų kolekcijoje yra augalų, kuriuos vaistų
gamybai naudojo Galenas (129 m. Pergame – 200 m.) - arbūzas, opijus, alavijas, terpentinas, cinamonas.
2011 m. Bazelyje (Šveicarija) publikuota Ursula Hirter-Trüb monografija „Das arbeitenund die
arzneiformen in der magistralrezeptur“ („Tyrimai ir vaistų formos receptų ţurnaluose“), kurioje aprašyti
receptų knygų turinio pokyčiai nuo XIX a. vidurio iki XXI a. pradţios. Tyrimo autorė receptus suskirstė į
grupes: 43,2% individualūs, 34,7% specialūs, 6,9% homeopatiniai, 5,9% farmakopėjiniai, 2% modernūs,
2,4% tipiniai ir 4,2% kiti. Išaiškėjo, kad iki 1909 m. į vaisto sudėtį įeidavo meškos, arklio ar šuns taukai.
XIX a. per dieną buvo pagaminama nuo 80 iki 120 receptinių vaistų. Iki šiol Šveicarijoje išliko gaminamų
vaistų registracija [9].
Vaistinių receptų knygų nagrinėjimas yra svarbus tuo, kad mokslininkai juos daţnai naudoja kaip
vieną iš svarbiausių šaltinių norint įvertinti, kokie vaistai buvo skiriami ligoniams. Atliekant darbą buvo
tiriamas Viekšnių vaistinės receptų registracijos knygų turinys, lyginami medikamentinės terapijos skirtumai
ir panašumai 1918 ir 1934 m.
Prieš aptariant tyrimo rezultatus darbe glaustai atskleidţiama Viekšnių vaistinės istorija ir
apţvelgiamos čia dirbusių vaistininkų biografijos.
1.2. Viekšnių vaistininkų ir vaistinės istorija
Vaistinė buvo įsteigta 1860 metais ir veikė iki 1980 m. Viekšnių senosios vaistinės muziejus buvo
įkurtas 1995 metais. Muziejuje veikia šios pagrindinės ekspozicijos: farmacijos, namų apyvokos daiktų ir
XX a. pr. inteligento buto. Retesni eksponatai - ţmogaus odos dirţai, kurie seniau buvo naudojami ţaizdoms
bei votims gydyti, signatūros, išrašytos 1860 m. ir kt [20].
16
Čia galime pamatyti autentiškus Teodoro Geoldnerio uţsakytus raiţiniais puoštus baldus,
vaistinės laboratorijos įrangą, XIX a. pab. receptų knygų, nuotraukų, paveikslų kolekcijų, vaistininko
gyvenamuosius kambarius. Juozo Aleksandravičiaus tėvas Vincentas Viekšniuose išsaugojo ir sukaupė
turtingą farmacijos istorijos palikimą: Goeldnerio uţrašus, vaistus, indus, laiškus, signatūras, įrenginius.
Išlikę baldai, dokumentai.
Muziejuje saugomas XIX a. ir XX a. pirmos pusės receptų knygų rinkinys: „Svaigiųjų vaistų
nuodams uţrašyti knyga“, „Knyga kainynas nustatyti“, „Receptams registruoti dienynas“, „Parduotos
patentikos uţrašymui Viekšnių knyga“ ir kt. Seniausia muziejuje išsaugota receptams registruoti knyga yra
1913 m. Kauno gubernijos gydymo valdybos patvirtinta ir nuo 1915 m. pradėta pildyti knyga. Nemaţai
uţregistruotų receptų yra išrašyti gydytojo Antano Birţiškos. Daţniausiai gamintos vaistų formos – tirpalai,
piliulės, tepalai, milteliai, lašai. Muziejuje saugomas vaistininko Juozo Aleksandravičiaus sukurtas receptas
vėţiui gydyti, kurio pagrindinis komponentas „degimo šaknelės“ – miškinės sidabraţolės (Potentilla erecta)
šaknys ir prierašas „Nesinervuoti, 2 metus sunkiai nedirbti ir sunkiau 2 kg nepakelti“, bei nurodymas kaip ir
kokiuose induose pasigaminti nuovirą: „neparuošti aliuminiame inde, bet emaliuotame“.
Vaistininkas Juozas Aleksandravičius (1896 – 1977) Viekšniuose 46 metus dirbo vaistininku ir
paliko 1000 puslapių atsiminimų.
J. Akesandravičius išsamiai atpasakojo iš savo tėvo suţinotą Viekšnių vaistinės kūrimo istoriją ir
vaistininkų biografijas. Šie duomenys buvo aptikti Peterburgo ir Lietuvos archyvuose [18]. Jo duktė - Zofija
Aleksandravičiūtė - Navickienė atspausdino ir perdavė Lietuvos medicinos ir farmacijos ir istorijos muziejui
dalį vaistininko J. Akesandravičiaus prisiminimų rankraščio ir dokumentų kopijų.
Vaistinės steigimo tvarka buvo reglamentuota carinės Rusijos 1789 m. Vaistinių statutu
(Aptiekarskij ustav) ir 1836 m. Vaistinių steigimo taisyklėmis. Norint įsteigti naują vaistinę, reikėjo gauti ne
tik valdţios leidimą, tačiau ir kaimyninių vaistinių savininkų sutikimus. Kaimyninių vaistinių savininkai
prieštaravo naujų vaistinių kūrimuisi teigdami, kad tai dar labiau apsunkins ir taip sunkią jų ekonominę
padėtį. XIX a. Lietuvos maţuose miesteliuose vaistinė buvo retenybė, o apskričių centruose veikė tik po
vieną vaistinę. Naują vaistinę be trukdţių galėjo įsteigti tos pačios šeimos nariai.
XIX a. ţymiausios dviejų vaistininkų šeimų vaistinės - protestantų Kenigšteterių Aukštaitijoje ir
katalikų Goeldnerių – Ţemaitijoje. Goeldneriams įvairiais periodais priklausė Telšių, Raseinių, Kelmės ir
Viekšnių vaistinės [9]. Tikėtina, kad Viekšnių vaistinės steigimu rūpinosi Telšių vaistininkas Teodoras
Goeldneris 1860 m. Pirmuoju Viekšnių vaistinės vedėju dirbo jo sūnus Leopoldas, turintis provizoriaus
diplomą. 1861 m. po tėvo Teodoro mirties jam atiteko Telšių ir Viekšnių vaistinių prieţiūra. Tais pačiais
metais vadovavimą vaistinei perėmė Teodoro jaunesnysis brolis Leopoldas, kuris Maskvos universitete įgijo
17
provizoriaus išsilavinimą. Viekšnių muziejuje saugomi T. Goeldneriui 1863-1865 m. rašyti laiškai,
tvirtinantys, kad jis parduodavo vaistus ne tik savo miestelio, bet ir aplinkinių dvarų gyventojams.
Parduodavo vaistus ţmonėms bei gyvuliams gydyti, rašalą, daţus, teikė prekes skolon [10].
J. Aleksandravičiaus atsiminimuose rašyta, kad T. Goeldneris 1859 m. nupirko garsios Viekšnių ţydų
šeimos Joffės namą. Viekšnių muziejuje saugomos vienos seniausių Lietuvoje 1862 m. ir 1867 m. vaistinės
signatūros. Signatūra – gydytojo ar felčerio recepto kopija, tvirtinama prie vaistinėje pagamintų vaistų
buteliuko ar dėţutės. Signatūros buvo atspausdintos spaustuvėje. Pagaminęs vaistus vaistininkas įrašydavo
recepto numerį, receptą išrašiusio gydytojo pavardę ir ligonio pavardę. Taip pat vaisto pagaminimo datą,
kainą, medikamento vartojimo būdą ir dozę. Kitoje signatūros pusėje farmacijos specialistas perrašydavo iš
recepto vaistų sudėtį ir dozes. Ši informacija buvo skirta pacientui [10].
Vienoje seniausių Viekšnių vaistinių signatūroje nurodyti tokie vaistų komponentai: kalio jodatas ir
distiliuotas vanduo. Šis vaistas galėjo būti vartojamas nuo išsekimo. Gydytojas rekomendavo gerti tris kartus
per dieną po šaukštelį. Vaisto kaina – 75 kapeikos. Kitoje signatūroje nurodyta 30 piliulių, pagamintų iš
indiškujų kanapių ekstrakto ir kitų medţiagų. Nurodoma vartoti po dvi piliules kas tris valandas nuotaikai
gerinti ir skausmui maţinti. Vaisto kaina – 70 kapeikų. Kitose signatūrose buvo išrašyti macicos lašai,
geleţies acetatas, kartieji migdolai [10].
1886 m. Viekšnių vaistinę T. Goeldnerio įpėdiniai pardavė Vincentui Aleksandravičiui.
Aleksandravičiaus profesijos pasirinkimo istorija iliustruoja XIX a. pabaigos XIX a. pradţios didţiosios
daugumos lietuvių farmacininkų karjeros kelią. Vincas Aleksandravičius, siekdamas vaistininko karjeros,
atsisakė stoti į dvasininkų seminariją. Vaistininko Aleksandravičiaus šeima artimai bendravo su gydytojo
Birţiškos šeima, su miestelio klebonu Juozapu Zaleckiu. Pasak Mykolo Birţiškos (1882-1962) visi trys buvo
Viekšnių tradicijų kūrėjai. Dirbo pats vaistinės savininkas provizorius V. Aleksandravičius ir mokiniai,
kartais samdydavo ir provizoriaus padėjėją [3]. Viekšnių vaistinėje mokinės praktiką atliko ir Elţbieta
Aviţonytė, vėliau – Jasiukaitienė (1886-1971) - įţymaus Lietuvos gydytojo, Kauno universiteto medicinos
fakulteto dekano, vėliau – rektoriaus, sesuo. 1857 m. savo prisiminimuose ji rašė, kad mokiniams reikėjo
dirbti nuo 8 valandos ryto iki 10 valandos vakaro ir budėti vaistinėje [10]. Pirmojo pasaulinio karo metais
V. Aleksandravičiaus šeima išvyko iš Viešnių, o pats vaistininkas liko saugoti savo vaistinę. Daugelis
vaistinių karo metais buvo uţdarytos, o vaistininkai ir gydytojai išvyko į Rusiją, tarp jų ir gydytojas A.
Birţiška. Nors Viekšniuose ir sudegė daug pastatų, tačiau Viekšnių vaistinė veikė ir sveikatos apsaugos
paslaugas teigė felčeris Kazimieras Butkus, vaistininkas V. Aleksandravičius ir keli vaistinės mokiniai. Buvo
paplitę daug infekcinių ligų, ypač dizenterija. Trūko vaistų, nes sandėliai buvo uţdaryti (Ibid. I. 8-9, 12-
14.)[10].
18
1912-1915 m. mokinio praktiką vaistinėje atliko Vinco Aleksandravičiaus sūnus Juozas, kuris
pirmaisiais nepriklausomybės metais dirbo provizoriaus padėjėju. Kiti trys Vinco Aleksandravičiaus sūnūs
mirė Rusijoje, o sūnus Juozas tapo farmacininku ir tėvo vaistinės paveldėtoju. Viekšnių vaistinės pajamos
buvo dukart maţesnės nei Telšių miesto Goeldnerių vaistinės. (Trumpa Viekšnių vaistinės istorija,
rankraštis, 1 psl. 89). V. Aleksandravičius gavo leidimą vadinti savo vaistinę ,,Didţioji Viekšnių vaistinė‘‘
(Ibid., 171.) [10].
1923 m. Sveikatos departamentui įteiktas prašymas leisti įsteigti antrą vaistinę Vieškniuose. Pagal tų
metų normatyvus, miestelyje buvo leista steigti vaistinę, jei jame gyveno virš 3000 ţmonių. V.
Aleksandravičius savo rašte farmacijos departamento skyriui pateikė duomenis, kad Viekšniuose gyvena tik
apie 2 300 ţmonių. Karas sunaikino daug pastatų, ţuvo daug ţmonių, susilpnėjo vaistinės ekonominė būklė,
nes ţmonės neturėjo pinigų, o mirus gydytojui A. Birţiškai, sumaţėjo apyvarta, be to Viekšniuose veikė ir
vaistų krautuvė, kurią galėjo steigti asmenys, neturintys farmacinio išsilavinimo [10].
Tuo metu vaistinės priklausė farmacininkams, kurie patys ėjo vedėjo pareigas. Miesto vaistinei turėjo
vadovauti provizorius, tuo metu studijavęs carinės Rusijos ar kituose universitetuose. Kaimo vaistinės
vedėju galėjo būti ir provizoriaus padėjėjas. Paprastai vaistinėje dirbdavo pats savininkas ir mokinys,
didesnėse – vedėjas, samdomas provizorius padėjėjas ir vienas arba keletas mokinių [9].
Vaistininkai, vengdami konkurencijos ir baimindamiesi prarasti pelną, stengėsi trukdyti kitiems kurti
vaistines. Jie patys steigė vaistines gretimuose miesteliuose ir skatino savo sūnus mokytis farmacijos ir plėsti
šeimos verslą. Vaistinių savininkai trukdo kurti naujas vaistines ne tik tose vietose kur buvo jų vaistinės, bet
ir gretimuose miesteliuose. Tuo metu carinės Rusijos valdţios įstatymai trukdė formuoti pakankamą
vaistinių tinklą ir plėtoti sveikatos apsaugą carinės Rusijos gubernijose [9].
Vincento sūnus Juozas Aleksandravičius 1925 metais gavo chemiko vaistininko diplomą ir tais
pačiais metais, mirus tėvui, paveldėjo vaistinę pagal testamentą. Sekdamas savo dėdės kunigo pavyzdţiu,
Juozas įsipareigojo išmokslinti ir kitus asmenis, jei neturės savo vaikų. 1940 m. vaistinė buvo
nacionalizuota. Juozas Aleksandravičius nebuvo ištremtas, o toliau dirbo vaistinės vedėju.
19
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo metodai
Darbo metu buvo taikytas istorinis tyrimas, naudoti Viekšnių pirmosios vaistinės muziejuje išlikę
dokumentai, literatūra, atliekama mokslinės literatūros analizė, istorinių šaltinių analizė. Darbe tiriamos
Viekšnių vaistinės 1918 metų ir 1934 metų vaistų receptų knygų turinys. Iš kiekvienos knygos buvo
analizuojami po 100 receptų 1918 m. 100 receptų išrašyti nuo sausio 16 d. iki geguţės 8 d., 1934 m. – nuo
sausio 1 d. iki sausio 22 d. Pirmiausia vaistų knygos įrašai buvo nuodugniai perskaityti, identifikuotos vaistų
gamybai naudotos medţiagos, jų formos, dozės. Tuomet visa ši informacija perrašyta į Microsoft Office
Excel programą. Receptų turinio nuorašas pateiktas priede Nr. 1 ir priede Nr. 2. Visi vaistų gamybai naudoti
komponentai pagal kilmę suskirstyti į penkias grupes: augaliniai, gyvūniniai, cheminiai, sudėtiniai, kiti. Prie
grupės „kiti“ priskirtas vanduo, cukrus, taip pat vienas komponentas, kurio identifikuoti nepavyko.
Sugrupavus duomenis atlikta jų lyginamoji analizė. Gauti rezultatai lyginami su anksčiau atliktais Lietuvos
vaistinių receptų knygų tyrimų rezultatais: V. Gudienės, Z. Šimaitienės, R. Perkmanaitės, K.
Mitritkevičiutės, G. Armonaitės. Tyrimo rezultatams apdoroti naudota Microsoft Office Excel 2013 ir SPSS
Statistics 23.0 programos.
Tyrime vertinta, kaip atskiri kriterijai, susiję su Viekšnių knygose uţregistruotais receptais skiriasi
tarp 1918 m. ir 1934 m. Statistinio ryšio patikimumui nustatyti naudoti šie kriterijai: Pearsono
suderinamumo χ² kriterijus, kai reikšmės išreiškiamos procentine išraiška; Mann-Whitney Z kriterijus, kai
veiksnių reikšmės išreiškiamos intervaline skale ir pasiskirsto ne pagal normalųjį skirstinį. Skaičiavimuose
keliamos statistinės hipotezės: H0 – statistiškai reikšmingo ryšio nėra (p >
0,05), HA - statistiškai reikšmingas ryšys yra (p < 0,05).
2.2. Šaltinių charakteristika
2.2.1. 1917-1918 m. Receptų knyga
Pavadinimas: ,,Receptų knyga 1917-1918 m.“ Inventorizacijos
numeris Nr. 1142 (ţr. 1 pav.) [31].
1 pav. Receptų knyga
1917-1918 m.
20
1918 m. receptų knyga pradėta pildyti 1917 m. vasario 1d., baigta 1918 m. rugsėjo mėn. Receptūros
knygą sudaro didesni nei A4 formato lapai. Knygoje sunumeruota 150 lapų, surišta ir uţantspauduota,
patvirtinta Gubernijos valdybos (knyga įsigyta tuo metu, kai Viekšniai priklausė Kauno gubernijai).
Būklė: knygos viršelis rudas, apsitrynęs, suteptas. Ant viršelio uţrašyta rusiškai, nubraukta ir
uţrašyta vokiškai. Knygos 2 lapai išplyšę, yra iširusių. Popierius pageltęs, kraštai apiplyšę, vietomis išblukę.
Turinys: 1917 m. įrašyti 341 receptai; 1918 m. įrašyti 1931 receptai. Pildė vaistininkas V.
Aleksandravičius. Knyga atspausdinta Rusijoje. Kiekviename lape yra skiltys (rusiškai): „Nr.“, „Mėnuo ir
diena“; „Receptas“; „Kaina“; „Receptą išrašiusio gydytojo pavardė“; „Kam išrašytas vaistas“. Skiltyje
„Receptas“ lotyniškai perrašomas gydytojo parašytas receptas. Nurašoma taip, kaip gydytojo išrašyta,
rašoma trumpinant ţodţius [31, Nr.82]:
Rp.:Tinct. Valer. aeth. 30,0
Kali bromat.
Natr. bromati aa 10,0
Aq. d. ad 200,0
Visos medţiagos nurodomos gramais. Recepte visada paţymimas vaisto vartojimo būdas, daţnumas:
kam skirta („skaluoti“, „akių tepalas“), kaip vartoti („po 1 pročką 3 kartus dienoje po valgio“). Vartojimas
rašomas lietuvių, rusų arba vokiečių kalba taip, kaip išrašyta recepte.
Knygoje receptus registravo ir vaistininkas V. Aleksandravičius, ir tuo metu dirbusi mokinė Juozo
Aleksandravičiaus duktė Vanda Jadvyga.
Skiltyje „kaina“ įrašoma paskaičiuota pagaminto vaisto kaina to meto valiuta. Dienos/mėnesio
pabaigoje pajamos uţ pagamintus ir gyventojams išduotus vaistus nebuvo sumuojamos.
Skiltyje „Kam būtent išrašyta“ nurodoma paciento pavardė. Pvz.: „Frau Walters“ [31, Nr.36].
Vaikams skirti vaistai paţymima „vaikui“ arba „kind“: „Mockaus
vaikui“, „Kind. Kiugul“ [31, Nr.69].
Skiltyje „Receptą išrašiusio gydytojo pavardė“ įrašyta vaistą
išrašiusio gydytojo ar felčerio pavardė. Tuo metu Viekšniuose dirbo:
Heimansohn, Gottšalk, Wiese, Beyer.
2.2.2. 1931-1934 m. Receptų knyga
Pavadinimas: „1931-1934 metų receptų knyga“ inventorizacijos
numeris Nr. 1176 (ţr. 2 pav.) [32].
2 pav. 1931-1934 m.
Receptų knyga
21
Pradėta 1931 m. rugpjučio 25d. baigta 1934 m. rugsėjo mėn. Receptūros knygą sudaro didesni nei A4
formato lapai, knygoje sunumeruoti 594 puslapiai, surišta ir uţantspauduota, patvirtino L. e. Farmacijos
skyriaus viršininkas.
Būklė: knygos viršelis rudas, šiek tiek apsitrynęs, aplankstyti kampai. Popierius pageltęs, įrašai kai
kur pablukę.
Turinys: 1931 m. rugpjūčio 25 d. – gruodţio 31 d. uţregistruoti 2957 receptai; 1932 m. įrašyti 2193
receptai; 1933 m. – 1456 receptai; 1934 m. sausio 1 d. – rugsėjo 30 d. - 1255 receptai. Pildė vaistininkas J.
Aleksandravičius. Knyga išleista Lietuvoje. Kiekviename lape yra grafos: „Mėnuo ir diena“, „Eilinis Nr.“,
„Receptų turinys“, „Kaina“, „Gydytojas“, „Kam.“
Šalia grafos „Kaina“ įterptas stulpelis „paimta“. Daugeliu atvejų vaistininkas pritaikydavo nuolaidą,
t.y. paimdavo maţesnę kainą, negu buvo paskaičiuota. Kiekvienos dienos pabaigoje pajamos uţ pagamintus
vaistus buvo sumuojamos.
Knygoje uţregistruoti gydytojų Thalio, Rakuzino, Glikmanaitės, Augeniekio, Krongoldo,
Trusfusaitės, Tautvaišo rašyti receptai.
Abiejų metų knygos tvarkingos, be jokių subraukymų. Kai kurie įrašai sunkiai įskaitomi. Vieno
komponento nepavyko identifikuoti.
22
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ
3. 1. Tirtų vaistų receptų sudėties analizė.
3.1.1.Receptų perrašymo tvarka.
Viena informatyviausių Viekšnių vaistinės receptų registracijos knygų lapo dalis yra receptų turinio
registracijos skiltis, pavadinta „Receptas“, kurioje lotyniškai perrašytas gydytojo receptas. Jame nurodyta iš
kokių vaistinių medţiagų ir jų kiekių gaminti vaistus. Medţiagų pavadinimai trumpinami nesilaikant jokios
trumpinių sistemos. Pvz.: kofeino natrio benzoatas rašomas Coffeini n. benz., Coff. Natrii benz., Coff. n-benz.
Kai kurios medţiagos išrašytos šiuo metu nebevartojamais pavadinimais: magnio oksidas – Magnesia usta,
praskiesta druskos rūgštis - Acidum Muriaticum dilutum [31, 32].
Vaistų formos įvairios: piliulės, ţvakutės, mikstūros, milteliai, lašai ir kt. Vaisto sudėtis į ţurnalą
buvo perrašoma tokia pačia tvarka,
kaip gydytojas išrašė recepte (ţr. 3
pav. ir 4 pav.) [31, Nr.57, Nr.59].
Tai, kad tyrimo metu rasta
labai maţai pasikartojančių
receptų, galima teigti, kad
gydytojai receptus išrašydavo
atsiţvelgdami į paciento amţių,
lytį, ligos sunkumą ir kitus
savitumus. Daţniausiai gydytojas
tam pačiam pacientui išrašydavo
vieną, rečiau du vaistus.
Pavyzdţiui, 1934 metų recepte Nr. 3 ir Nr. 4 tam pačiam ligoniui buvo skiriama mikstūra ir piliulės [32].
3.1.2. Komponentų analizė.
Dauguma 1918 metų vaistų sudaryti iš vieno komponento (Tinct. Chinae, Extr. Secale cornutum,
Ung. Hydrargyri praecipitati) arba dviejų - trijų komponentų. Tai peroraliniai lašai, akių lašai, tepalai. Rasti
tik keturi receptai, kurie turi keturis ir daugiau sudedamųjų dalių [31].
4 pav. 1918 m. Receptas Nr. 59 (Natrii bicarbonici, Magnesii
ustae, Bismuthi subnitrici aa 5,0; Extr. Belladonnae 0,1)
3 pav. 1918 m. Receptas Nr. 57 (Magnesii ustae, Natrii
bicarbonici, Bismuthi subnitrici aa 5,0; Extr. Belladonnae 0,1)
23
0
10
20
30
40
50
60
70
1 komponentas 2-3 komponentai 4 ir daugiau
4551
4
14
24
62
Receptų skaičius
Komponentų skaičius
1918m
1934m
5 pav. Viekšnių vaistinėje pagamintų vaistų komponentų skaičius 1918 m. ir 1934 m.
Ištyrus po 100 receptų 1918 m. ir 1934 m., nustatyta, kad 1918 m. daugiausia receptų pagaminta
naudojant nuo vieno iki trijų sudedamųjų dalių ir tik keturiuose receptuose naudota keturi komponentai, o
1934 m. daugiausia pagaminta receptų panaudojant keturias ir daugiau sudedamųjų dalių – 62 receptai (ţr. 5
pav.). Didţiausias komponentų kiekis, septyni komponentai, recepte buvo uţregistruota 1934 m. [31, 32].
Metai
χ² dƒ P 1918m 1934m
N Proc. N Proc.
1
komponentas 45 45% 14 14%
75,818
2
0,00001
2-3
komponentai 51 51% 24 24%
4 ir daugiau 4 4% 62 62%
1 lentelė. Viekšnių vaistinėje pagamintų vaistų komponentų skaičius 1918 m. ir 1934 m.
1918 m. ir 1934 m. pagamintų vaistų receptai statistiškai patikimai skyrėsi komponentų skaičiumi
( χ² = 75,818, dƒ= 2, p < 0,00001, N1 - 100, N2 - 100) (ţr. 1 lentelė).
24
3.1.3.Tirtų vaistų formų analizė
6 pav. Viekšnių vaistinėje pagamintos vaistų formos 1918 m. ir 1934 m.
3.1.3.1.Mikstūros
1934 m. mikstūros buvo populiariausia, daţniausiai gaminama vaisto forma (28%), o 1918 m.
mikstūrų pagaminta tik 5% visų tirtų receptų (ţr. 6 pav.) [31, 32]. Kaip tirpiklis naudotas vanduo, nuovirai ir
uţpilai: pavasarinio adonio ţolės (Inf. Adonis vernalis), rusmenės lapų (Inf. fol. Digitalis titr.), ipekakuanos
(Inf. rad. Ipecacuanhae) bei valerijono šaknų (Inf. rad. Valerianae) [32], 1918 m. knygoje aptiktas vienas
mikstūros receptas su Dec. Chinae [31]. Vaisto skoniui ir kvapui pagerinti naudotas apelsinų ţievės sirupas
(Sir. Cortex Aurantii), aviečių sirupas (Sir. Rubi idaei), sirupas (Sir. Simplicis), karčiųjų migdolų vanduo
(Aq. Amygdalarum amarum). 1918 m. mikstūros gamintos iš dviejų -trijų komponentų, o 1934 m. naudota
nuo 3 iki 7 komponentų. Mikstūras gydytojai skyrė širdies, nervų ligoms gydyti. Daugiausia mikstūrų
pagaminta kosuliui slopinti ar atsikosėjimui palengvinti (ţr. 7 pav.) [31, 32]. Receptas, skirtas viršutinių
kvėpavimo takų gydymui, pateiktas 7 paveksle. Šio vaisto sudėtis: Inf. Ipecacuanhae 0,5:175,0;Liq.
Ammonii anisatus 5,0; Sir. Simpl. ad 200,0 (ţr. 7 pav.).
0
5
10
15
20
25
30
1
4
25
2
5 3
1
28
17
4 6
4
0 1
17
8
1 0
18
5 5
29
9
4
0
3 Receptų skaičius
Vaisto forma
1934 m.
1918 m.
25
3.1.3.2.Milteliai
Milteliai daţniau buvo išrašomi parenteraliniam vartojimui (1918 m. – 8%, 1934 m. – 25%).
Skausmo maţinimui su fenacetinu, aspirinu, kofeinu, kirmėlėms varyti su santoninu, širdţiai – su pulv. Fol.
Digitalis. Kartais milteliai buvo gaminami nedozuoti ir pacientas turėjo juos vartoti pagal tokius gydytojo
nurodymus: „3 x ant peilio galo“ [32, Nr.51], „2 sykiu dienoje ant peilio galo iki arbatinio šaukštelio“ [32,
Nr.74]. Dozuotus miltelius buvo rekomenduojama vartoti „laike skausmų po 1 pročką“ [32, Nr.52], tai yra
naudoti po vieną vaistinėje fasuotą miltelių dozę esant skausmui. Niekur nebuvo ţymima, kokį popierių
vaistininkas naudojo milteliams fasuoti. Nedozuoti milteliai suberiami į indą. 1918 m. sudėtingiausi
milteliai pagaminti naudojant keturis komponentus [31, Nr.57], o 1934 m. iš šešių komponentų [32, Nr.13].
Brangiausi milteliai buvo pagaminti iš penkių kompontų ir kainavo 4,50 Lt (ţr. 8 pav.) [32, Nr.100] .
Išviršiniam vartojimui
1918 m. knygoje aptiktas tik
vienas receptas (1% visų tirtų
receptų) – jodoformo milteliai,
skirti pūliuojančių ţaizdų gydymui
[25,31], 1934 m. knygoje rasti du
receptai (2% tirtų receptų) [32].
Milteliai išviršiniam vartojimui pagaminami vaistinėje ir skirti ištirpinti namuose paţymint
vartojimą: „gerklei skaluoti“ [32, Nr.11], „1 milt. ant literio plovimui“ [32, Nr.41]:
Rp.: Natrii biborici
Natrii bicarbonici
Natrii chlorati aa 10,0
M. f. pulv.
D. S. Gerklei skaluoti.
7 pav. 1918 m. Receptas Nr. 20 (Inf. Ipecacuanhae 0,5:175,0;Liq. Ammonii anisatus 5,0; Sir.
Simpl. ad 200,0)
8 pav. 1934 m. Receptas Nr. 100 (Phenacetini, Ac. Acetylsalicylici
aa 0,25; Codeini 0,015; Veronali 0,15; Coffeini puri 0,05)
26
Rp.: Hydrargyri oxycyanati 0,5
D. t. dos. N XX
S. 1 milt. ant literio plovimui
Pirmieji milteliai, pagaminti iš natrio borato, natrio hydrokarbonato ir natrio clorido, skirti gerklei
skalauti, kiti milteliai – dezinfekcinių savybių turintis gyvsidabrio cianidas (Hydrargyri oxycyanati)
naudotas gonorėjai, cistitui, konjunktyvitui gydyti [25, 35].
3.1.3.3.Piliulės
Šių dozuotų vaistų formų, į kurių
sudėtį įėjo ir augalinės, ir cheminės
kilmės medţiagos aptinkama nedaug.
1918 m. nebuvo nė vieno, o 1934 m.
išrašyti penki piliulių receptai (5% tirtų
receptų). Piliulės buvo gaminamos iš
trijų, keturių ar penkių komponentų.
Maţiausiai pacientas mokėjo 1,65 Lt uţ
piliules, pagamintas iš skalsės, chinino ir
kalcio laktato [32, Nr.97], o brangiausios
piliulės kainavo 6,0 Lt, pagamintos iš kamparo, luminalio, strychnino ir chinino [32, Nr.4]. Piliulių
receptuose aptinkame ir vieną toksiškiausių medţiagų – Ac. Arsenicosum, naudotą maţakraujystei,
išsekimui gydyti (ţr. 9 pav.) [32, Nr.16, 35].
3.1.3.4.Arbatos, uţpilai, nuovirai
Šios vaistų formos
pagaminta maţiausiai (1918 m.
1% ir 1934 m. 1%). Tai tropinio
augalo ipekakuanos uţpilas (ţr.
11 pav.) [31, Nr.11] arba
sudėtinis vaistaţolių mišinys iš
9 pav. 1934 m. Receptas Nr.16(Ferri reducti
20,0;Kreosoti fagi 5,0; Extr. Valerianae 5,0; Camphorae
monobromidi 4,0; Ac. Arsenicosi 0,1)
10 pav. 1934m. Receptas Nr.1 (Fol. Menthae piperitae, Fol.
Menthae crispae aa 20,0; Rad. Ononidis, Rad. Gentianae aa 5,0;
Cort. Frangulae 3,0)
27
pipirinės mėtos lapų, garbanotosios mėtos lapų, dirvenio ir gencijono šaknų, šaltekšnio ţievės (ţr. 10 pav.)
[32, Nr.1]. Gyventojai, įsigiję vaistaţolių mišinį, pagal nurodymus arbatą turėjo pasigaminti patys.
3.1.3.5.Tirpalai
1918 m. išviršiniam naudojimui pagaminti keturi vaistai: skirti pavilgams su ac. Borici, kalio
permanganatas tirpalas praplovimams, sutraukiamąjį ir antiseptinį poveikį turintis Liquor Aluminii acetatis
[31, Nr.10, Nr.15, Nr.18, Nr.49, 35]. 1934 m. pagamintas vienas receptas tamponams su protargoliu
(Argenti proteinici) (ţr. 12 pav.) [32, Nr.40].
Parenteraliniam vartojimui tirpalų buvo pagaminta daugiau: 1918 m. - 19%, o 1934 m. - 3% tirtų
receptų. Daţniausiai naudoti komponentai natrio bromidas, kalio jodidas, kalio bromidas. Tirpalai gaminti iš
vienos, dviejų, trijų ar keturių sudedamųjų dalių [31, 32].
3.1.3.6.Lašai
Lašai parenteraliniam
vartojimui daţniausiai buvo
tinktūros, ekstraktai, kartais
vandeniniai ar spiritiniai
tirpalai (ţr. 13 pav.) [31, 32].
1934 m. receptų knygoje aptiktas tik vienas lašų akims receptas [32, Nr.94]. Jame panaudotas cinko sulfatas
kaip antiseptikas, novokainas skausmo maţinimui [35]. 1918 m. rasti 9 receptai skirti akims. Juose kaip
nuskausminanti priemonė naudota kokainas vienas [31, Nr.19, Nr.34, Nr.38], arba derinyje su cinko sulfatu
11 pav. 1918 m. Receptas Nr. 31 (Inf. Ipecacuanhae 0,6/200)
12 pav. 1934 m. Receptas Nr. 40 (Sol. Argenti proteinici 10,0 – 200,0)
13 pav. 1934 m. Receptas Nr. 64 (Sol. Nitroglycerini 1%-5,0)
28
[31, Nr.45, Nr.47, Nr.53, Nr.55, Nr.90]. Taip pat akių lašai buvo pagaminti ir su chininu [31, Nr.43]. Ausų
lašai gaminami su karboglicerinu [32, Nr.36], į nosį - su mentoliu, protargoliu ir glicerinu [32, Nr.77].
3.1.3.7.Tepalai
Tepalai 1918 m. sudarė 17%, o 1934 m. 4% tirtų receptų. Receptai sudaryti iš dviejų, trijų ar penkių
komponentų. Vaistininkas gamino tepalus odai tepti bei akims. 1918 m. rasti devyni pagaminti tepalų
receptai skirti akims. Kaip pagrindai tepalų gamybai buvo naudotas lanolinas [31, Nr.94], vazelinas [31,
Nr.81, Nr.35, Nr.44, Nr.48], glicerinas [32, Nr.87]. Net 7 tepalai akims pagaminti su gyvsidabrio preparatais:
dvejuose receptuose [31, Nr.44, Nr.54] nurodyta naudoti baltąjį gyvsidabrio tepalą Hydrargyri praecipitati
album, jį sudaro 10 dalių gyvsidabrio amidochlorido, 60 dalių vazelino ir 30d. bevandenio lanolino.
Gyvsidabrio oksido tepalas (Hydrargyri praecipitati flavum) [31, Nr.12, Nr.22, Nr.35, Nr.85, Nr.81] galėjo
būti naudotas kaip antiseptikas, sergant konjunktyvitu. Vienas akims skirtas tepalas pagamintas su kserofrmu
(Xerofrormium) – geltonais milteliais, pasiţyminčiais antiseptinėmis savybėmis ir vartojamais ţaizdoms
gydyti [28, 31].
Konjunktyvito gydymui naudojo ir vario sulfatą bei vario citratą [31, Nr.81, 32, N87, 35]. Tepalai odai
gaminti naudojant ţaliąjį muilą (Sapo viridis), cinko pastą (Pasta Zinci), sierą (Sulfur). Parazitinės odos
ligos, nieţai 1918 m. gydomi ung. Contra scabiem, kurio sudėtyje yra berţų dervos [31, Nr.9].
3.1.3.8.Ţvakutės
1934 m. buvo keturi ţvakučių receptai [32, Nr.32, Nr.71, Nr.75, Nr.90]. Kaip pagrindas, suteikiantis
ţvakutėms formą, naudotas kakao sviestas, išgaunamas iš kakavmedţio vaisių [35]. Visuose receptuose yra
šunvyšnės ekstraktas bei papaverino hidrochloridas. Atropa belladonna alkalodus kaupiantis augalas, iš jo
ţaliavos pagamintas ekstraktas
veikia nuskausminamai,
spazmolitškai, atpalaiduoja
vidaus organų lygiuosius
raumenis [35]. Papaverino
hidrochloridas (Papaverini
hydrochloridum) – tai
sintetinis preparatas,
14 pav. 1934 m. Receptas Nr.71 (Extr. Opii 0,02; Papaverini
hydrochloridi 0,03; Extr. Belladonnae 0,02; Butyri Cacao 2,0)
29
vartojamas lygiųjų raumenų spazmams maţinti, sergant tulţies latakų ar inkstų akmenlige [35]. Kitos
ţvakutėms naudotos dalys buvo taip pat stipriai veikiančios narkotinės medţiagos Pantoponi bei opijus.
Brangiausios ţvakutės pacientui kainavo 4,0 Lt [32, Nr.90], pigiausios – 2,50 Lt (ţr. 14 pav.) [32, Nr.71].
1918 m. ţvakučių pagaminta nebuvo.
3.1.4. Vaistų vartojimo būdai
15 pav. Viekšnių vaistinėje pagamintų vaistų vartojimo būdai 1918 m. ir 1934 m.
Aukščiau pateiktoje diagramoje (ţr. 15 pav.) matome, kad ir 1918 metais, ir 1934 metais buvo
pagaminta daugiau vidiniam vartojimui skirtų vaistų formų: mikstūrų, miltelių, lašų, tirpalų, piliulių.
Išoriniam vartojimui vaistų formų daugiau buvo pagaminta 1918 m. iš 100 tirtų receptų aptikti 37 receptai, o
1934 m. gerokai maţiau – 16 receptų. Vaistininkai gamino tepalus, ţvakutes, tirpalus skalavimams bei
praplovimams, aliejinius mišinius inhaliacijoms, lašus į ausis bei akis. 1918 m. daugiausia, net 18 pagamintų
vaistų – akių lašai bei tirpalai [31, 32].
Recepte visada paţymima, kaip vartoti vaistą. Pvz.: lašai vartojami „po 4 lašus 3 x į dieną po valgio“;
ţvakutės - „po 1 ţvakelę į išeinamą vietą“, tai yra po vieną ţvakutę į rektalinę angą; pepsino ir praskiestos
druskos rūgšties tirpalas vartojamas „po 1 arbatinį šaukštelį i stiklą vandens bevalgant“.
0
20
40
60
80
100
Parenteraliniai Išviršiniai Parenteraliniai Išviršiniai
1918 1934
63
37
84
16
Receptų skaičius
Metai
30
3.1.5. Vaistai, pagaminti skirtingoms amţiaus grupėms
16 pav. Viekšnių vaistinėje pagaminti vaistai skirtingoms amžiaus grupėms.
Vaikams skirtų vaistų Viekšniuose buvo pagaminama labai maţai. 1918 m. tik 3, o 1934 m. rasti 5
receptai (ţr. 16 pav.). Tai milteliai helmintams išvaryti, karščiavimui maţinti, mikstūros kosuliui palengvinti
[31, 32]. Nurodant pacientą, kartais buvo prierašas „vaikui“ arba „kind“, tačiau lieka neaišku, iki kiek metų
buvo ţymima, kad vaistai skirti vaikams.
3.1.6. Receptų sudėtyje esančių ţaliavų kilmė
Vaistų gamybai naudotus komponentus galima suskirstyti į penkias grupes: augalinės, gyvūninės,
cheminės kilmės, sudėtinius komponentus bei kitos.
Grupei „kitos“ priskiriamos medţiagos, kurios neturi farmakologiškai reikšmingo poveikio, bet
dalyvauja kaip tirpikliai tirpalų gamyboje (Aqua destillata, Spiritus Vini), tūrį didinačios medţiagos
(Saccharum).
Vystantis farmacijos mokslui ir pramonei, dalį gyvūninės ir augalinės kilmės vaistų pakeitė cheminiai
junginiai, vakcinos, serumai. 1918 m. receptų knygoje aptiktas Diphterie Heilserum N3, skirtas vaikui [31,
Nr.63]. 1934 m. vaistų gamybai naudojamas pepsinas - proteazė, gaunama iš kiaulių skrandţio gleivinės [32,
Nr.44, Nr.92]. Gleivinės ląstelėse susintetintas pepsinogenas neaktyvus, aktyviu tampa paveikus druskos
rūgšties tirpalu [35].
0
20
40
60
80
100
Vaikams Suaugusiems Vaikams Suaugusiems
1918 m 1934 m
3
97
5
95
Receptų sk.
Skirtingos amţiaus grupės skirtingais metais
31
Sudėtinių komponentų grupei priskirti komponentai, į kurių sudėtį įeina augalinės bei cheminės
medţiagos: Liq. Ammonii anisati, pagaminti iš anyţių aliejaus, amoniako ir spirito [35]; Pulv. Doweri -
milteliai, susidedantys iš ipekakuanos šaknų, opijaus ir kalio sulfato [23]; Tinct. Valerianae aetherea – šią
tinktūrą sudaro 100,0 valerijono šaknies, 500 ml etilo alkoholio, bei 300 ml eterio [35]; Tinct. Opii benzoica
sudėtis: 50 ml opijaus tinktūros, 20,0 benzoinės rūgšties, 10,0 kamparo, anyţių aliejaus 5,0, 70% etilo
alkoholio [35].
Tiriant šaltinius nustatyta, kad vaistai buvo gaminami naudojant vien augalinės ar cheminės kilmės
komponentus, arba tarpusavyje derinti augalinės, cheminės kilmės bei sudėtiniai komponentai [32, Nr.60]:
Rp.: Inf. Adon. vern. 8,0 – 200,0
Natri bromati
Kali bromati aa 6,0
Ammon. valer. 0,05
Daugiausia, 1918 m. 78 – uose, o 1934 m. 89 – uose receptuose uţfiksuoti cheminės kilmės
komponentai, augalinių maţiau – atitinkamai 32 – uose ir 55 – uose receptuose. Sudėtiniai komponentai
daţniau naudoti 1934 m. pagamintuose receptuose (ţr. 17 pav.).
17 pav. 1918 m. ir 1934 m. Viekšnių vaistinėje pagamintų vaistų žaliavų kilmė
0
20
40
60
80
100
Augalinės
kilmės
Gyvūninės
kilmės
Cheminės
kilmės
Sudetiniai Kiti
32
0
78
6
28
55
2
89
21
11
Receptų skaičius
Ţaliavų kilmė
1918 m.
1934 m.
32
3.1.6.1.Augalinės kilmės ţaliavos
Remiantis atliktais Lietuvos vaistinėse tyrimais, augaliniai komponentai vaistų sudėtyje 1923 metų
Batakių vaistinės knygoje sudarė 60%, 1935 m. – 40,5%, Petrašiūnų vaistinėje 1935 m. 48,2% [19, 23].
Viekšnių vaistinės knygose 1918 m. augalinės kilmės ţaliavų rasta 32 receptuose, o 1934 m. – 55 receptuose
[31, 32]. Galima teigti, kad Viekšniuose dirbę gydytojai vertino augalinės kilmės ţaliavas. Daugiausia buvo
naudojamos įveţtinės ţaliavos: činčiberas (Strichninas), chininas, ipekakuanos šaknys, svilaroţės sirupas
(Sir. Althaea). Lietuvoje augančių augalų vaistų gamybai naudota gerokai maţiau. Populiariausi buvo iš
vaistinio valerijono (Valeriana officinalis), pipirmėtės (Menthae piperitae), rusmenės (Digitalis), pakalnutės
(Convallaria majalis) pagamintos ţaliavos. Iš viso vaistų gamybai buvo naudota daugiau kaip 42
pavadinimų skirtingų augalų [31, 32].
Lentelėje Nr.2 pateikta, kokios augalinės ţaliavos buvo panaudotos gaminant vaistus Viekšnių
vaistinėje 1918 ir 1934 metais [31, 32].
Augalas 1918 m. 1934 m.
Pipirmėtė
2
Garbanotoji mėta 1
Dirvenis
1
Gencijonas 2 1
Šaltekšnis
1
Činčiberas 1 13
Chininas 10 2
Ipekakuana 3 16
Anyţių lašai, aliejus 3 13
Strofantas
9
Svilaroţė
19
Adonis
4
Rusmenė 3 13
Šunvyšnė 5 8
Pankolis
3
Valerijonas 6 10
Migdolas
2
Durnaropė
1
Opijus
4
33
Pakalnutė
4
Kanapė
2
Avietė 1 4
Kamparas
4
Lobelija
2
Rabarbaras
2
Akacijų sakai
1
Garstyčios
1
Skalsė 3 1
Apelsinų ţievė 1
Saldymedis
2
Jūros svogūnas
2
Putinas 1
Kondurangas 2
2 lentelė. Augalinės žaliavos, naudotos vaistų gamybai Viekšnių vaistinėje 1918 ir 1934 m.
1918 m. daugiausia, net 10 receptų, rasta naudojant chinino preparatus [31]. Naudojamas nuo
karščiavimo, skausmo, kaip antiseptikas prieš gripo sukėlėjus, chinino preparatai gali maţinti spazmus,
raumenų traukulius ir mėšlungį, gali būti vartojamas gydant širdies ritmo sutrikimus [30]. Chinino ekstraktai
ir tinktūros buvo skiriami vieni ir deriniuose su šunvyšnės ekstraktu (Extr. Atropa belladonna), valerijono
tinktūra, opijaus tinktūra (Tinct. Thebaica). Skalsė (Secalis cornutum) [31, Nr.8, Nr.97]. Tai grybai,
parazituojantys grūdų varpose. Skalsių preparatai (rašytiniuose šaltiniuose uţfiksuoti 1089 m. Ergoto
uţrašuose) naudoti ginekologijoje ir kraujo ląstelių ligoms, taip pat hemoragijoms ir tuberkuliozei gydyti
[13, 27, 35]. Skatina kraujagyslių ir raumenų spazminius susitraukimus, maţina arterinį kraujo spaudimą,
vartojamas padidėjusiam nervų sistemos jautrumui, nemigai gydyti [16].
1918 m. dviejų receptų sudėtyje išrašytas Extr. Condurango fluidum. Kondurango ţievės ekstrakatas
vartotas skrandţio skausmų malšinimui, virškinimo gerinimui, pykinimo ir vėmimo slopinimui [29, 31,
Nr.58, Nr.60].
1934 m. receptų knygoje gana daţnai sutinkami komponentai lengvinantys atsikosėjimą. Net 19-oje
receptų uţfiksuotas svilaroţės sirupas [32]. Althaea officinalis augalo gydomosios savybės buvo gerai
ţinomos jau senovėje. Svilaroţės augintos Senovės Romoje, vėliau – vienuolynų soduose. Svilaroţių sirupas
vartojamas nuo uţdegimų, padengia gleivinę, lengvina atsikosėjimą. Jais gydomos kvėpavimo takų ir
virškinimo trakto ligos. Vaistinių svilaroţių yra atsikosėjimą lengvinančių mišinių sudėtyje [30]. Svilaroţės
sirupas naudotas deriniuose kartu su anyţių lašais (Liq. Ammonii anisati), bei ipekakuana (Psychotria
34
ipecacuanha), kurių maţos dozės lengvina atsikosėjimą, o didelės – gali sukelti vėmimą [35]. 1830 m.
Telšių knygos tyrimas atskleidė, kad Althaea officinalis buvo daţniausiai naudojama augalinė ţaliava [11].
Rečiau naudotas jūros svogūnas (Bulbus scilae). Šis komponentas aptiktas 1934 m. receptų knygoje
dviejų mikstūrų sudėtyse, deriniuose su Inf. fol. Digitalis, Liq. Kalii acetici, Tinct. Strophanthae [32].
Pagrindiniai jame esantys glikozidai: Glucoscillaren A, Scillaren A, Proscillaridin A, Scillarenin. Buvo
naudotas kaip stipriai veikiantis kardiotonikas; maţomis dozėmis daţniausiai naudojamas kaip atsikosėjimą
lengvinantis preparatas ypač chroniškam bronchitui, didesnės dozės sukelia vėmimą, jame esantys glikozidai
daţnai sukelia gausią diurezę. Buvo naudojami pacientams, reikalaujantiems ilgalaikio gydymo [35].
Lobelijos tinktūra receptuose sutinkama taip pat retai [32 ,Nr.73 ,Nr.86]. Lobelia inflata buvo gerai
ţinoma XIX a. kaip preparatas skirtas kokliušo, lėtinio bronchito, choleros gydymui. 1934 m. gydytojai
lobelijos tinktūrą rašė kartu su stychnino ekstraktu, rusmenės ir strofanto tinktūromis [32].
Populiarūs buvo augalai, kaupiantys širdį veikiančius glikozidus. Rusmenės preparatai (Tinct.
Digitalis, Pulv. Fol. Digitalis) naudoti vieni arba derinti kartu su strofanto tinktūra (Tinct. Strophanthae),
srtrychnės ekstraktu (Extr. Strychni), pakalnutės tinktūra (Tinct. Convallariae majalis). 1934 m. kartu su
širdį veikiančiais glikozidais naudotas kamparas (Camphorae tritae). Kamparas dabar naudojamas išoriniam
vartojimui. To meto knygose daţnai buvo randamas ir vidiniam vartojimui skirtų vaistų sudėtyje.
Camphorae tritae gaunamas iš kamparo medţio (Cinnamomom camphor). Stimuliuoja centrinę nervų
sistemą, kvėpavimą ir kraujotaką, buvo skiriamas ūminiu ir lėtiniu širdies nepakankamumu sergantiems
ligoniams [31, 32, 35].
1934 m. receptų knygoje minimas sudėtinis vidurius laisvinantis mišinys Pulvis Liquiritiae
compositus, sudarytas iš Sennae Folia pulverisata, Liquiritiae Radix pulverisata, Foeniculi fructus
pulverisatum, Sulfur sublimatum, Saccarum Purificatum pulverisatum [17, 32]. Succus Liquiritiae - šio
preparato pagrindinis ingredientas saldymedţio sulčių milteliai, naudotas kaip gleives skystinanti,
atsikosėjimą lengvinanti priemonė [32]. Rastas tik vienas receptas su garbanotosios mėtos lapais (Fol.
Menthae crispae) [32, Nr.1]. Ši mėtos rūšis stimuliuoja kraujo pritekėjimą į dubenį bei gimdą, skiriama esant
vidurių pūtimui, kaip antispazminė priemonė [12, 30]. Retai minimas putino lapų ekstraktas (Extr. Viburni),
naudotas nuo gausių ir skausmingų menstruacijų, gydant miomą, gimdos gleivinės hiperplaziją, taip pat
kraujuojant iš gimdos [30, 31, Nr.84]. Dar vienas retai sutinkamas komponentas Kreosoti fagi – gaunamas
distiliuojant Fagus Sylvatica (Paprastasis bukas) [32, Nr.16]. Kreozotas naudotas gydant nervinius
nusiskundimus, depresiją, nuo hemoragijos, vėţinių susirgimų [25].
Tik du kartus paminėtas (Eleosacch. Foeniculi) pankolio sėklų aliejaus ir cukraus pudra [32].
Pagaminto vaisto emulgavimui ir stabilizavimui naudojo akacijų sakus (Gummi arabicum) [32, 35].
35
Augalinės kilmės komponentai naudoti ir inhaliacijoms [31, Nr.71]:
Rp.:Oleum Therebinthinae rectificatum 5,0
Oleum Anisi 1,0
Terpentino aliejus yra būdingo skonio ir kvapo eterinis aliejus išgaunamas iš pušų. Anyţių eterinis
aliejus gaminamas iš anyţinių oţiaţolių Pimpinella anisum. Šis aliejų mišinys lengvina atsikosėjimą bei turi
antiseptinių savybių [24].
3.1.6.2.Gyvūninės kilmės ţaliavos
Gyvūninės kilmės medţiagų vaistų gamybai buvo naudota maţiausiai. Petrašiūnų receptų knygoje
gyvūninės kilmės komponentai sudarė 1,4%, Batakių - 1,8% visų komponentų [23]. Batakiuose bei
Petrašiūnuose vaistai buvo populiarūs ţuvies taukai (Oleum Jecoris aselli) [23].
Viekšnių knygose 1918 m. receptų su gyvūninės kilmės komponentais nebuvo rasta. 1934 m. rasti 3
receptai (3% tirtų receptų). Tinct. Castorei – gyvūninės kilmės produktas, išgaunamas uţpilant alkoholiu
bebro liaukas. Medicininiais tikslais naudojamos maţos šio tirpalo dozės, bet nėra uţfiksuoto aiškaus jo
poveikio organizmui. To meto gydytojai jį naudojo gydant nervines ligas, palengvinti nervingumą nedidelio
karščiavimo metu [6]. Komponentai su bebro sruogliais naudojami nuo XIX a. pradţios. 1830 m. Telšių
vaistinės knygose rastas vaistas su Essent. Castorei, Laudanum liquidum ir Liquor Anodyni [11], bebro
sruoglių ekstraktas piliulių sudėtyje buvo aptiktas XIX a. pradţioje VU vaistinės knygose [1], mikstūros
receptas su Tinct. Castorei 1935 m. Petrašiūnų receptų knygoje [23]. 1934 m. Viekšnių knygoje du mikstūrų
receptai tokios sudėties: Mentholi Valerianae, Tinct. Cannabis indica, Tinct. Castorei, Tinct. Convallaria
majalis, Tinct. Valerianae [32, Nr.43, Nr.98].
Dar vienas gyvūninės kilmės komponentas – medus. Su medumi gamintų receptų neuţfiksuota nei
Batakiuose, nei Petrašiūnuose. 1934 m. Viekšnių vaistinės knygoje rastas Oxymel Scillae. Tai vaistas,
pagamintas iš 20 dalių jūros svogūno (Uriginea Scilla) acto ir 50 dalių medaus [32, Nr.99]. Preparatas buvo
naudojamas kaip atsikosėjimą lengvinantis vaistas [4].
3.1.6.3.Cheminės kilmės medţiagos
Ši grupė įvairiausia ir plačiausia. Ją sudaro organinės ir neorganinės druskos, rūgštys bei sintetiniai
junginiai. 1918 m. knygoje iš 100 tirtų receptų aptikta įvairių šiai grupei priklausančių medţiagų 78 – uose
36
receptuose (78%), o 1934 m. – 89 – uose receptuose (89%). Iš viso uţfiksuota apie 90 įvairių vaistų gamybai
naudotų cheminės kilmės medţiagų [31, 32].
1934 m. su chinino sulfatu (Chinini sulfas) bei chinino hidrochloridu (Chinini muriatici) pagaminti
du receptai. Viename jų chininas naudotas kartu su strichninu (gr. strychnos - vėmimą sukeliantis riešutėlis)
- nuodingojo činčiberio (Strychnos nux vomica) sėklų alkaloidu, veikiančiu nugaros smegenis ir didinantis
griaučių raumenų tonusą [32, Nr.4], kitame – skalse (Secalis cornutum) [32, Nr.97]. Daugiausia aptikta
(1918 m. – 17, o 1934 m. – 7 receptai) kalio ir natrio bromidai naudoti neurozėms, padidėjusiam dirglumui
maţinti; kalcio bromidas – epilepsijoms ir nervų išsekimui. Raminantį poveikį turintis Luminalum Natrium
(fenobarbitalis) išrašytas piliulių bei mikstūrų sudėtyje širdies sutrikimams, raminančios mikstūros sudėtyje.
Veronalum – kartu su fenacetinu, kodeinu, kofeinu bei aspirinu milteliuose nuo skausmo [35]. 1918 m. kaip
skausmą ir temperatūrą malšinantis vaistas pacientams skiriamas aspirinas [31]. Daţnai išrašomas ir kitas
nesteroidinis priešuţdegiminis preparatas miltelių ir mikstūrų sudėtyje – Pyramidonum (amidopyrinas) [32,
Nr.95]. Pyramidonas išrašytas su raminantį poveikį turinčiais komponentais:
Rp.: Inf. rad. Valerianae ex 10,0 ad 200,0
Pyramidoni 2,0
Kalii bromati 2,0
Natrii bromati 6,0
Methyli salicylas kartu su chloroformu, terpentino aliejumi išoriškai įtrynimams kaip analgetikas,
reumatui, artritui gydyti [35].
Kalio jodidas (Kalium iodidum), turintis atsikosėjimą lengvinantį poveikį [25, 35], 1918 m.
receptuose buvo derintas su morfinu, kalio bromidu ar natrio bikarbonatu [31]. Pastarasis buvo naudotas
pasiekti greitesnį poveikį [19]. 1934 m. kalio jodidas išrašytas sudėtiniuose receptuose su stroncio bromidu,
atropino sulfatu, papaverino hydrochloridu [32]. Ūmaus ir lėtinio bronchito gydymui buvo išrašomas terpino
hydratas (Terpin hydrate) [35]. 1934 m. labai populiarus kalio sulfogvajakolis (Kalium sulfoguajacolum,
Thiocolum), naudotas astmai bei kosuliui gydyti deriniuose su terpinhidratu ir kalcio fosfatu; ipekakuanos
šaknų uţpilu, svilaroţės sirupu bei kofeino natrio benzoatu [32].
Sintetinis prieškirmėlinis vaistas Santoninum paminėtas vieną kartą 1934 m. milteliuose su kalomeliu
(gyvsidabrio chloridu) [32, Nr.26]. Kalomelis naudotas ir kaip diuretikas, padidėjusį arterinį kraujospūdį
maţinantis vaistas [23, 35]. Theobrominum-Natrium salicylicum arba diuretinas (Diuretinum) buvo atrastas
XIX a. ir pradėtas naudoti kaip diuretikas bei širdies nepakankamumui ir hipertenzijai [35]. Šios medţiagos
keliama diurezė buvo didesnė, bet neveikė taip stipriai, kaip kofeinas. Nitroglycerinas (Nitroglycerinum)
galėjo būti skiriamas krūtinės anginos priepuoliams ir gydymui (su prierašu vartoti „po 3 lašus !!! kada
37
skauda“), geleţies preparatas (Ferrum reductum) išsekimui, maţakraujystėms gydyti, Ferum iodidum
infekciniams susirgimams [32, 35]. Atropino sulfato tirpalu galėjo būti šalinamas širdies ritmo sutrikimas
taip pat anticholinerginiam poveikiui sukelti, jeigu yra virškinimo organų ar šlapimo takų spazmų [35].
Dispepsijoms, viduriavimui kaip antiseptinė ir antibakterinė medţiaga vartotas Magnesium peroxydum
sudarytas iš magnio oksido 85% bei magnio peroksido 15% [35]; stibio sulfatas (Sulfas Stibii) galėjo būti
naudotas vimdymui. O rūgštingumui maţinti – magnio oksidas (Magnesium ustae) [35]. Gaminant pepsino
tirpalus, reikalingam pH pasiekti, naudojama druskos rūgštis (Ac. muriaticum dilutum) [5, 35].
Bismuto subnitratas 1918 m. miltelių sudėtyje aptiktas dviejuose receptuose, 1934 m. du kartus
miltelių sudėtyje, bei viename tipale. Tai antiseptinė, dezinfekuojanti medţiaga, galėjo būti naudojama
opaligės, kolito gydymui [35].
Vieni nuodingiausių junginių, aptiktų tirtose knygose, tai arseno preparatai Liquor arsenicalis
Fowleri ir Ac. Arsenicosum, galėjo būti naudoti maţakraujystės, išsekimo bei kraujo vėţio gydymui [25,35].
3.1.6.4.Narkotinės bei stipriai veikiančios medţiagos
18 pav. 1918m. ir 1934m. Viekšnių vaistinėje vaistų gamybai naudotos narkotinės bei stipriai
veikiančios medžiagos
Tiriant Viekšnių vaistinės knygas, 1918 m. aptikta 18 receptų (18% visų tirtų receptų) su stipriai
veikiančiomis bei narkotinėmis medţiagomis: kokainu, morfinu, kodeinu, opijumi [31]. 1934 m. – 27
receptai (27% visų tirtų receptų) (ţr. 18 pav.) [32]. Vaistų gamybai naudoti Doverio milteliai, kodeinas,
opijus, pantoponas, kofeinas, kanapės tinktūra, dioninas. Tai gerokai daugiau, lyginant su Batakių (9% visų
tirtų receptų), bei Kauno Petrašiūnų (13% visų tirtų receptų) vaistinėse tirtais receptais [23].
0
5
10
4
9
1
4 3
2
4
1
7
3
7
Receptų skaičius
Medţiagos
1918 m.
1934 m.
38
Aukščiau pateiktoje diagramoje matome, kad 1918 m. daugiausia vaistų pagaminta naudojant
kokaino hidrochloridą (Cocaini hydrochloridum, Cocaini muriaticum). Receptuose išrašomas vienas (Sol.
Cocaini muriatici) arba derinamas su cinko sulfatu [31]. Vaistai gaminti lašinimui į akis. Kokaino
hidrochloridas buvo naudojamas kaip vaistas nuo skausmo, vietinei anestezijai [35]. Tais pačiais metais
gydytojas Heimansohn išrašė keturis morfino hidrochlorido receptus. Morphinum muriaticum stipri,
skausmą malšinanti vaistinė medţiaga [26, 35], taip pat deriniuose su ipakakuana naudota kaip kosulį
veikianti priemonė [31]. Tarp 1934 m. tirtų 100 receptų šių medţiagų nebuvo aptikta, tačiau minimas opijaus
alkaloidų mišinys, turintis 50% morfino, pantoponas (Pantoponi). Išrašomas ţvakučių sudėtyje, kartu su
papaverino hidrochloridu bei beladonos ekstraktu [21, 32].
Kitas opijaus alkaloidas, slopinantis kosulį bei maţinantis skausmą, kodeinas [32, 35]. Mikstūrose
nuo kosulio kodeinas derintas su ipekakuanos šaknų uţpilu, mikstūrose širdies sutrikimams – su pavasarinio
adonio uţpilu (Inf. Adonis vernalis), milteliuose nuo skausmo su fenacetinu bei kofeinu (Coffeinum purum).
Daţnai vaistai skausmui maţinti ir prakaitavimui skatinti buvo gaminami su Doverio milteliais (Pulv.
Doweri). Dar vienas komponentas, naudotas kaip analgetikas ginekologinėms ligoms, galvos skausmui
maţinti, Dioninum – etilmorfino hidrochloridas, pusiau sintetinis morfino darinys [35], naudotas derinyje su
amidopyrinu, fenacetinu bei kofeino citratu (Coffeinum citricum). Labai įdomūs 1934 m. knygoje aptikti
receptai su indine kanape (Cannabis indica), dar vadinama medicinine marichuana, buvo plačiai naudojama
medicinoje XIX amţiuje. Daţniausiai buvo naudojamos tinktūros. Medicininėmis kanapėmis buvo gydomas
labai platus spektras ligų: tokios kaip vėţys, artritas, chroniškas skausmas, depresija, hepatitas C, skleroze,
atminties sutrikimai, buvo sėkmingai naudojamas nuo migrenos, kliedėjimo, neuralgijos, nuo skausmo
paskutinėse dţiovos stadijose,
nuo ūminės manijos,
menoragijos ir mėnesinių
skausmų [14] (ţr. 19 pav.).
1934 m. receptų knygoje
Tinct. Cannabis aptiktas dviejų
mikstūrų sudėtyje, Batakių bei
Kauno Petrašiūnų vaistinių
knygose šio komponento nebuvo rasta.
19 pav. 1934 m. Receptas Nr.98 (Mentholi valerianae, Tinct.
Cannabis indicae aa 1,0; Tinct. Castorei, Tinct. Convallariae majalis,
Tinct. Valerianae 1,0)
39
3.1.7. 1918 m. ir 1934 m. Viekšnių vaistinėje pagamintų vaistų kainos
Kaip jau buvo minėta, receptų knygose kainos uţ pagamintus vaistus buvo nurodomos to meto
valiuta. 1918 m. Viekšniuose uţ prekes buvo atsiskaitoma markėmis. Vidutinė vieno vaisto kaina buvo 1,16
M. Pigiausiai 0,32 M kainavo piramidono milteliai, brangiausiai 4,95 M kainavo 30 gramų ichtiolo tepalas
(ţr. 20 pav.). Tiriant pirmuosius 1918 m. knygos 100 receptų, pastebėta, kad prie aštuonerių receptų
nenurodytos kainos. Šalia nėra ir paciento pavardės [31].
1934 m. pigiausias vaistas kainavo 0,68 Lt uţ Pulv. Calomeli 0,25 N3 , brangiausias – 8,13 Lt. Tai
mikstūra, pagaminta iš šešių komponentų (ţr. 21 pav.). Daugeliu atvejų vaistininkas taikė nuolaidas.
Pritaikius nuolaidą, pacientai atitinkamai mokėjo 0,55 Lt ir 7 Lt. Vidutinė pagaminto vaisto kaina (su
nuolaida) buvo 2,93 Lt [32]. Lyginant su 1935 m. Batakių vaistinės (vidutinė kaina 2,55 Lt) ir Petrašiūnų
vaistinės (vidutinė kaina 2,54 Lt), bei 1923 m. Batakių vaistinės (vidutinė kaina 2,60 Lt) receptų knygomis,
galima teigti, kad kainos Viekšnių vaistinėje 1934 m. buvo 15 % aukštesnės [19, 23, 32].
Kaina uţ pagamintą vaistą priklausė nuo sudedamųjų dalių skaičiaus, ţaliavų kilmės ir brangumo,
oficialios kainos uţ darbą.
20 pav. Viekšnių vaistinėje pagamintų vaistų kainų priklausomybė nuo komponentų skaičiaus 1918 m.
1918 m. nustatyta nestipri, nors statistiškai patikima recepto kainos priklausomybė nuo recepto
komponentų skaičiaus (Pearsono koreliacijos analizė r = 0,22, N = 100, p = 0,034< 0,05).
Vaistų kainos, RH
Komponentų sk.
Recepto nr.
Vaistų
komponentų
skaičius
Vaistų kainos,
RH
40
21pav. Viekšnių vaistinėje pagamintų vaistų kainų priklausomybė nuo komponentų skaičiaus 1934 m.
1934 m. nustatytas vidutinio stiprumo, bet labai patikimas ryšys tarp recepto kainos ir vaistų
komponentų kiekio (Pearsono koreliacijos analizė r = 0,05, N = 100, p < 0,0001).
Vaistų kainos, LT
Komponentų sk.
Recepto nr.
Vaistų
komponentų
skaičius
Vaistų kainos, LT
41
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Vaistų komponentų skaičiaus tirtuose receptuose 1918 m. ir 1934 m. svyravo nuo vieno iki septynių.
1918 m. mikstūros gamintos iš dviejų - trijų komponentų, o 1934 m. naudota nuo trijų iki septynių
komponentų. 1918 m. iš visų tirtų receptų 5% buvo mikstūros, o 1934 m. mikstūros sudarė 28% receptų.
Daugiausia mikstūrų pagaminta kosuliui slopinti ar atsikosėjimui palengvinti.
Ir 1918 metais, ir 1934 metais buvo pagaminta daugiau parenteraliniam vartojimui skirtų vaistų
formų: mikstūrų, miltelių, lašų, tirpalų, piliulių. Išviršiniam vartojimui vaistininkai gamino tepalus, ţvakutes,
tirpalus skalavimams bei praplovimams, aliejinius mišinius inhaliacijoms, lašus į ausis bei akis. 1918 m. rasta
18 akių ligoms gydyti skirtų vaistų, kai 1934 m. iš tokių preparatų aptiktas tik vienas.
Vaikams skirtų vaistų buvo pagaminama maţiausiai. 1918 m. rasta tik trys, o 1934 m. – penki
vaikams skirtų vaistų receptai. Tai milteliai helmintams išvaryti, karščiavimui maţinti, mikstūros kosuliui
palengvinti. 1918 m. knygoje aptiktas serumas Diphterie Heilserum N3, skirtas vaikui.
1918 m. Viekšnių vaistinės tirtose knygose augalinės kilmės ţaliavų nustatyta 32 receptuose, o 1934
m. – 55 receptuose. Daugiausia buvo naudojamos įveţtinės ţaliavos: činčiberas (Strichninas), chininas,
ipekakuanos šaknys, svilaroţės sirupas (Sir. Althaea). Lietuvoje augančių augalų vaistų gamybai naudota
gerokai maţiau. Populiariausi buvo iš vaistinio valerijono (Valeriana officinalis), pipirmėtės (Menthae
piperitae), rusmenės (Digitalis), pakalnutės (Convallaria majalis) naudotos ţaliavos. Iš viso vaistų gamybai
buvo naudota daugiau kaip 42 pavadinimų skirtingų augalų. 1918 m. daugiausia, net 10 receptų, rasta
naudojant chinino ekstraktus, tinktūras, nuovirus. Šie komponentai buvo skiriami deriniuose su šunvyšnė
ekstraktu (Extr. Atropa belladonna), valerijono tinktūra, opijaus tinktūra (Tinct. Thebaica). 1934 m. su
chininu pagaminti tik du receptai. 1934 m. receptų knygoje gana daţnai sutinkami komponentai lengvinantys
atsikosėjimą. Net 19-oje receptų rastas svilaroţės sirupas.
Gyvūninės kilmės medţiagų vaistų gamybai buvo naudota maţiausiai. 1934 m. 3% visų tirtų receptų.
Dviejuose receptuose išrašyta Tinct. Castorei naudota malšinti skrandţio skausmams bei nerviniams
sutrikimams. 1934 m. Viekšnių vaistinės knygoje rastas Oxymel Scillae - vaistas, pagamintas iš 20 dalių
Uriginea Scilla (jūros svogūnno) acto ir 50 dalių medaus. Daţnai naudojamas pepsinas - proteazė, gaunama
iš kiaulių skrandţio gleivinės.
1918 – 1934 m. plačiausiai vaistų gamybai buvo naudojama cheminiai komponentai – organinės ir
neorganinės druskos, rūgštys bei sintetiniai junginiai. 1918 m. knygoje iš 100 tirtų receptų aptikta 76, o 1934
m. – 84 receptai su cheminiais elementais. Iš viso uţfiksuota apie 90 įvairių vaistų gamybai naudotų
42
cheminės kilmės medţiagų. Daugiausia aptikta kalio ir natrio bromidų 1918 m. – 17, o 1934 m. – septyni
receptai: jie naudoti neurozėms, padidėjusiam dirglumui maţinti; kalcio bromidas – epilepsijoms ir nervų
išsekimui gydyti. Raminantį poveikį turintis Luminalum Natrium (fenobarbitalis) išrašytas piliulių bei
mikstūrų sudėtyje širdies sutrikimams, raminančios mikstūros sudėtyje. Veronalum – kartu su fenacetinu,
kodeinu, kofeinu bei aspirinu milteliuose nuo skausmo.
1918 m. aptikta 18 receptų (18% visų tirtų receptų) su stipriai veikiančiomis bei narkotinėmis
medţiagomis: kokainu, morfinu, kodeinu, opiumu. 1934 m. rasti 27 receptai (27% visų tirtų receptų), kai
vaistų gamybai naudoti Doverio milteliai, kodeinas, opijus, pantoponas, kofeinas, kanapės tinktūra, dioninas.
Viekšnių vaistinėje pagamintų vaistų kainai turėjo įtaką vaistinių medţiagų komponentų skaičiaus,
ţaliavų kilmė. Lyginant su kitose vaistinėse atliktais tyrimais, kainos 15%. aukštesnės.
43
5. IŠVADOS
1. Šaltinio analizė atskleidė, kad tiriamuoju laikotarpiu vaistų formų įvairovė kito neţymiai.
Populiariausios vaisto formos 1918 m. buvo lašai, tirpalai, tepalai, 1934 m. buvo lašai, mikstūros, milteliai.
1918 m. Viekšnių vaistininkai parengė 11 formų vaistus, o 1934 m. – 12. Paţymėtina, kad 1934 m. gamintos
piliulės ir ţvakutės, šios vaistų formos neminimos 1918 m. šaltinyje. Nors XIX a. II pusėje – XX a. I pusėje
buvo įdiegtos naujos vaistų formos: tabletės, kapsulės, draţetės, tačiau šių technologiškai sudėtingesnių
vaistų formų Viekšnių vaistinės laboratorijoje nebuvo gaminta. Šiame darbe tirtų šaltinių ir XIX a. pradţios
receptų knygų turinio lyginamosios analizės rezultatai atskleidė, kad skirtingais istoriniais laikotarpiais
gamintos panašios vaistų formos.
Vaistų kainos 1918 m. nurodytos markėmis, o 1934 m. – litais, todėl jų palyginimas neatliktas. Nustatyta
tik kokios sudėties vaistai buvo brangiausi, o kokios pigiausi.
2. Atlikus komponentų, iš kurių pagaminti vaistai kilmės tyrimą nustatyta, kad 1934 m. komponentų
įvairovė buvo didesnė, nei 1918 m. Maţėjo gyvūninės kilmės vaistų, tačiau gausėjo cheminių medţiagų.
Komponentų įvairovė atspindi chemijos mokslo paţangą. 1934 m. gydytojai savo pacientams skyrė įvairias
organines ir neorganines druskas, alkaloidus, endokrinines medţiagas, kurios neminimos 1918 m. šaltinyje.
3. Darbe pateiktus tyrimo rezultatus palyginus su analogiškais tyrimais: Batakių 1923 m. ir 1935 m. ir
Petrašiūnų 1935 m. vaistinių receptų knygų turinio tyrimais galima įţvelgti daug panašumų ir keletą
savitumų. 1935 m. Batakiuose buvo gaminamos ampulės ir tabletės, kitose vaistinių knygose šių vaistų formų
neaptikta. 1918 m. Viekšniuose ir 1923 m. Batakiuose daug buvo skiriama stipriai veikiančių ir narkotinių
medţiagų, o 1934 m. ir 1935 m. receptų knygose šių medţiagų aptinkama maţiau. Maţėja gyvūninės kilmės
vaistų, didėja cheminių medţiagų įvairovė.
Lyginant vidutinę vaisto kainą pastebima, kad Viekšnių vaistinėje 1934 m. (vidutinė kaina 2,93 Lt)
vaistai buvo 15% brangesni, nei 1935 m. Batakių vaistinės (vidutinė kaina 2,55 Lt) ir Petrašiūnų vaistinės
(vidutinė kaina 2,54 Lt).
44
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Rekomenduojama atlikti kitų Viekšnių vaistinėje saugomų receptų knygų analizę. Gautus
duomenis palyginti su šiuo darbu. Tai leistų įvertinti, kaip kito Viekšnių vaistinėje gamintų vaistų sudėtis,
įvairovė.
2. Atlikti visų tirtų įvairių Lietuvos vaistinių receptų knygų analizių apibendrinimą. Tai
atskleistų medikamentinio gydymo ypatumus skirtinguose regionuose.
45
LITERATŪROS SĄRAŠAS IR ŠALTINIAI
1. Armonaitė G. Receptų, uţregistruotų Vilniaus universiteto vaistinėje XIX amţiaus pradţioje, turinio
analizė. Magistro baigiamasis darbas. Kauno medicinos universitetas 2015;:4-45.
2. Armonaitė G., Gudienė V. Mostly prescribed medicines by Vilnius doctors in the beginning of the
19th century. The 5th International Conference on Pharmaceutical Sciences and Pharmacy Practice, Kaunas.
2014;:40-41.
3. Birţiška M. Mykolas Birţiška anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose iš 1882-1901 m. atsiminimų,
pasakojimų ir raštų. Kaunas; 1938.
4. Botanical.com. A Modern Herbal | Squill [Internet]. 2015 [cited 19 December 2015]. Available from:
http://www.botanical.com/botanical/mgmh/s/squill86.html
5. Mekas T. Senoji vaistininkystė. Kaunas: Kopa; 2005
6. Müller-Schwarze. Castoreum of beaver (Castor canadensis): function, chemistry and biological
activity of its components. Chemical Signals in Vertebrates. 1992, p. 457–464;
7. Court W. Medical Historian - Bulletin of the LiverpoolMedical History Society. Musings on an old
prescription book [Internet]. 1996;:25 - 37. Available from: http://www.evolve360.co.uk
/Data/10/Docs/08/08Court.pdf
8. Grzybowski A. The history of cocaine in medicine and its importance to the discovery of the different
forms of anaesthesia. Klin Oczna. 2007;109(1-3):101-5.
9. Gudienė V. Vaistininkystė carinės Rusijos aneksuotoje Lietuvoje 1795-1914 m. daktaro disertacija,
[Rankraštis]. 1997;:15, 46-50, 57-58.
10. Gudienė V. Viekšnių vaistinės istorija ir jos vaistininkai. 2015;A - 991 7:6,11.
11. Gudienė V, Šimaitienė Z. Medicines produced in Telsiai pharmacy (Vilnius governorate): analysis of
prescription book from 1830. Pharmazie. 2014;69(1): 76-80.
12. Hager H. A Manual on Pharmaceutical and Medical-Chemical Practice. St. Peterburg; 1893.
13. Urdang G. The Early Chemical and Pharmaceutical History of Calomel. Chymia 1 (1948): 93-94.
14. Hash Marihuana & Hemp Museum. Cannabis Indica [Internet]. 2015 [cited 19 December 2015].
Available from: http://hashmuseum.com/en/the-plant/cannabis-species/cannabis-indica
15. Hirter-Trüb U. Das arbeiten und die arzneiformen in der magistralrezeptur. Basel; 2011.
16. Infomed.lt. www.infomed.lt - Vaistaţolių katalogas [Internet]. 2015 [cited 19 December 2015].
Available from: http://www.infomed.lt/lt/2/Infomed_plius/vaistazoliu_katalogas,id,119978aa5f
17. International formulary of ships medicines. http://digisrv-1.biblio.etc.tu-bs.de/dfg-
files/00037843/DWL/00000065.pdf; 2015.
18. Miniavičius R, Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus skyrius. In: Acta Musei Historiae
Medicinae et Pharmaciae Lithuaniae. Kaunas: Kauno medicinos akademija; 1995.
19. Mitrikevičiūtė K. Batakių vaistinės 1923 m. receptūros ţurnalo analizė. Magistro baigiamasis darbas
Kauno medicinos universitetas. 2004;:4-50.
20. Mke.lt. Viekšnių vaistinės muziejus - Maţeikių krašto enciklopedija [Internet]. 2015 [cited 19
December 2015]. Available from: http://www.mke.lt/Viekšnių_vaistinės_muziejus
21. Prieiga per internetą: http://prescriptiondrugs.procon.org/view.resource.php?resourceID=005798
22. Paknys M. Paţaislio vienuolyno statybos ir dekoravimo istorija. Vilnius: Lietuvos Kultūros Tyrimų
Institutas; 2013.
46
23. Perkamaitė R. Kauno Petrašiūnų ir Tauragės apskrities Baltakių kaimo gyventojams 1935 metais
skirtų vaistų lyginamoji analizė. Magistro baigiamasis darbas LSMU [Internet]. 2015 [cited 19 December
2015];. Available from: http://talpykla.elaba.lt/elaba-edora/objects/elaba:8695233/datastreams/MAIN/content
24. Ragaţinskienė O, Rimkienė S, Sasnauskas V. Vaistiniu augalu enciklopedija. Kaunas: Lututė; 2005.
25. Lietuvos farmakopėja. Kaunas, 1938, 6-239.
26. Trevor A, Katzung B, Masters S. Katzung & Trevor's pharmacology. New York: McGraw Hill
Medical; 2008.
27. Trojanowska A. Mushrooms in the Polish pharmacopoeias (XIX-XX c). Institute of the History of
Science, Polish Academy of Sciences. 2015;(Warsaw (Poland).
28. Univaistine.lt. Kseroformo milteliai 10,0 g [Internet]. 2015 [cited 19 December 2015]. Available
from: http://univaistine.lt/kseroformo-milteliai-10-0-g
29. Vasiliauskas J. Gamtos vaistinė. Vilnius; 2010.
30. Vasiliauskas J. Vaistai iš gamtos. Vilnius; 2011.
31. Viekšnių vaistinė. Receptų knyga 1917-1918 m. Inventorizacijos numeris Nr. 1142.
32. Viekšnių vaistinė. Receptų knyga 1931-1934 m. inventorizacijos numeris Nr. 1176.
33. Viekšnių vaistinės signatūros. Viekšniai: Pirmosios Viekšnių vaistinės muzejaus fondai; 1861.
34. Viekšnių vaistinės signatūros. Viekšniai: Pirmosios Viekšnių vaistinės muzejaus fondai; 1871.
35. Машковский М. Лекарственньїе средства. 6th ed. Maskva: издательство «медицина»; 1967.
47
PRIEDAI
1 priedas.
Viekšnių vaistinės receptų knygos 1918 m. sausio 16 d. – geguţės 8 d. turinys
Data Recepto Nr. Recepto turinys
Kaina
(Markės) Gydytojo pavardė
16-saus 1 Kalii sulfoguajacol 20,0 1,4 Beyer
2 Aq. Amygd. am. 20,0 1,65 Beyer
Codein phosphor. 0,3
19-saus 3 Tinct. Digital 10,0 0,5 Heimansohn
4 Kali iodati 6,0 1,5 Heimansohn
Aquae ad 200,0
31-saus 5 Extr Seccol corn 0,8 Heimansohn
01-vas 6 Morph. hydrochl. 0,2/15 1,18 Heimansohn
7 Jodoform 3,0 0,6 Heimansohn
8 Extr. Secal cornut 10,0 0,8 Heimansohn
9 Ung. Contra scabium 30,0 1,18 Heimansohn
10 Liq. Alumini acet. 50,0 0,35 Heimansohn
11 Sir. Ferri iodat 20,0 1 Heimansohn
-------- spl 80,0
15-vas 12 Ung. Hydrarg. praecip alb 10,0 0,4 Heimansohn
16-vas 13 Kali bromat. 0,9 Heimansohn
Natr. bromat aa 8,0
Aq. ad 200,0
14 Tablett acid acetylsalicyl a 0,5 1,1 Heimansohn
17-vas 15 Kali permangan. 1,0 1,2 Heimansohn
Aq. destill. 500,0
20-vas 16 Kalii iodat 8,0/200,0 2 Heimansohn
21-vas 17 Codeini phosphor. 0,5 2,55 Wiese
Aq. amygdal. amar. 20,0
18 Acid borici 3% 100,0 0,65 Wiese
19 Cocaini mur. 0,1/5,0 0,65 Heimansohn
20 Inf. r. Ipecacuanh. 0,5:75,0 1,5 Wiese
Liq. Ammonii anisat 5,0
Sir. Spl. ad 200,0
48
21 Kalii bromat. 1 Heimansohn
Natr. bromati aa 8,0
Aq. ad 200,0
27-vas 22
Hydrarg. praecip. flav . (1%)
20,0 1,11 Heimansohn
23 Vasolimente Ichthyol 4,95 Heimansohn
(Ichthyol vasogen) 30,0
24 Kalii iodat 3,0 nėra Heimansohn
Kalii bromat. 10,0
Aq ad 200,0
25 Pyramid. a 0,2 0,32 Heimansohn
02-kov 26 Tr. Valer. aeth. 20,0 1,48 Heimansohn
Kal. bromat. 10,0
Aq. ad 200,0
27 Tinct. Theboic 5,0 0,94 Heimansohn
T. Chinae 20,0
28 Sol. Kalii iodat 5,0/200,0 nėra Heimansohn
29 Tinct. Iodi 10,0 0,56 Heimansohn
30 Sol. Codeini phosphor. 0,2/10,0 1,3 Heimansohn
31 Inf. Ipecac. 0,6/200,0 0,9 Heimansohn
32 Morphii mur. 0,06 1,19 Heimansohn
Inf. Ipecac. 1,0/200,0
04-kov 33 Kalii bromat. 1 Heimansohn
Natr bromat aa 7,5
Aq. dest ad 200,0
34 Sol. Cocaini hydrochl. 0,1/5,0 0,7 Heimansohn
35 Hydrarg. ppt. flav . 0,05 0,89 Heimansohn
Vaselini amer 10,0
05-kov 36 Sol. Codeini phosphor. 0,2/15,0 1,55 Heimansohn
09-kov 37 Morphii mur. 0,05 1,65 Heimansohn
Kal. iodat 6,0
Aq. d ad 200,0
38 Solut. Cocaini mur. 0,1/5,0 0,7 Heimansohn
39 Solut. Kalii iodati 4,0/200.0 1,1 Heimansohn
40 Tinct. Digital. 0,8 Heimansohn
Tinct. Valerian. aeth. aa 20,0
10-kov 41 Tinct. Valerian 10,0 0,95 Heimansohn
Tinct. Chinae 20,0
42 Tinct. Valerianae 10,0 0,95 Heimansohn
Tinct. Chinae 20,0
49
43 Chinini mur. 0,15 0,75 Heimansohn
Zinci sulfur. 0,02
Aq. desti. ad 15,0
11-kov 44 Hydrarg. praecip. alb. 1,0 0,95 Wiese
Vaselini 10,0
45 Cocaini mur. 0,1 0,85 Wiese
Zinci sulfur. 0,02
Aq. dest. 5,0
46 Kali iodat. 10,0 2,12 Wiese
Natr. bicarconic. 5,0
Aq. dest. 150,0
21-kov 47 Cocaini 0,1 0,65 Wiese
Zinci sulf. 0,01
Aq. destill. 5,0
48 Hydrarg. oxyd. fl. 0,1 0,9 Wiese
Vaselini 10,0
49 Liq. Aluminii acet. 250,0 0,75 Wiese
50 Sulfur praecip. 10,0 4,75 Wiese
Resorcini 2,0
Vaselini 200,0
51 Sulfur praecip. 25,0 4,9 Wiese
Vaselini 250,0
52 Extr. Bellad. 0,1 4,9 Heimansohn
Extr. Chinae 20,0
53 Cocaini mur. 0,15 0,75 Heimansohn
Zinci sulfur. 0,02
Aq dest ad 15,0
54 Hydr. ppti alb. 1,0 0,95 Wiese
Vaselini 10,0
55 Cocaini mur. 0,1 0,85 Wiese
Zinci sulfur. 0,01
Aq. dest. 5,0
56 Kalii iodat. 10,0 2,12 Wiese
Natr bicarcon 5,0
Aq. destill. 150,0
28-kov 57 Magnes. ustae 1,35 Wiese
Natr bicarbon
Bismuth subnitr aa 5,0
Extr. Bellad. 0,1
58 Extr. Condurang. fl. 25,0 0,95 Wiese
50
29-kov 59 Natr bicarb 1,35 Wiese
Magnes ust
Bismuth. Subnitr. aa 5,0
Extr. Bellad. 0,1
60 Extr. Condurango 50,0 1,85 Wiese
11-bal 61 Tabl acid. acetylsalicylic a 0,5 0,5 Heimansohn
62 Codeini phosphor. 0,1/10,0 0,6 Heimansohn
63 Diphterie Heilserum N 3 6 Heimansohn
64 Acid. mur. 2,0 1,25 Heimansohn
Decocti Chinae 10,0/200,0
65 Ichthyol salbe 5% 30,0 1,85 Heimansohn
66 Tinct. Chinae 25,0 2,25 Heimansohn
67 Extr. Bellad. 0,15 1,05 Heimansohn
Natr bicarbon
Magn.ust aa 10,0
22-bal 68 Amyli iodati 1,45 Gottšalk
Saccari aa 0,20
69 Acid citrici 2,0 1,3 Gottšalk
Aq destill. 100,0
Sir. Rubi idaei 50,0
70 Kalii bromat. 20,0 0,8 Gottšalk
Aq destill 200,0
25-bal 71 Ol. Therebinth rectiff 5,0 0,5 Gottšalk
Ol. Anisi 1,0
72 Zinci sulfur 0,03 0,5 Gottšalk
Cocaini mur 0,02
Aq destill. 10,0
73 Extr. Seccal cornut fl 20,0 1,13 Heimansohn
26-bal 74 Liq. Arsenical Fowler 5,0 0,85 Gottšalk
Tr. Genhtianae 25,0
27-bal 75 Iodvasogen 10% 30,0 1,15 Heimansohn
76 Sirup. ferri iodat 30,0 0,6 Heimansohn
77 Liq. Arsenic. Fowler 5,0 0,8 Gottšalk
Tr. Gentian 20,0
78 Tinct. Chinae 20,0 0,75 Heimansohn
29-bal 79 Kalii bromat. 8,0 nėra nėra
Natr bromat.
Ammonii bromati aa 4,0
Aq. destill. 200,0
51
80 Magnes ustae 15,0 nėra nėra
Morph hydrochor. 0,1
81 Cupr. Sulfur 0,1 0,5 Wiese
Vaselini 10,0
82 Tinct. Valer. aeth. 30,0 1,8 Heimansohn
Kali bromat.
Natr. bromati aa 10,0
Aq d ad 200,0
83 Syr. Ferri iodat 25,0 1,4 Gottšalk
84 Extr. fl. Viburni pruni fol. 25,0 1,5 Gottšalk
30-bal 85 Hydrarg. ppt. flavi 0,05 1,2 Gottšalk
Lanolini 5,0
02-geg 86 Hydrarg. praecipitat. alb. 1,0 1 Wiese
Vaselini 10,0
03-geg 87 Tit. Valerian. aeth. nėra Wiese
Tit. Chinae comp.
Tit. nucis vom aa 5,0
Extr. Belladon 0,1
88 Pilocarpin. hydrochlor. 0,12 0,95 Mikus
Aq. dest. 15,0
89 Aspirin 0,5 D.t.d. NX 0,7 Mikus
90 Zinci sulph. 0,03 0,5 Gottšalk
Aq. destil 10,0
Cocain muriat. 0,01
05-geg 91 Tit. Chinae 20,0 0,8 Heimansohn
92 Ichthyolvasogen 30,0 1,06 Heimansohn
93 Kal. bromat. 8,0 nėra Wiese
Natr. bromat.
Ammon. bromat. aa 4,0
Aq dest. 200,0
06-geg 94 Xeroformii subtilissim.pulv. 1,0 nėra Gottšalk
Lanolini anhydr. 5,0
08-geg 95 Kalii bromat 0,5 Heimansohn
Natr bromat aa 5,0
Aq dest ad 100,0
96 Chinini hydrochlor. 0,25 0,6 Heimansohn
97 Ac. mur. dil. 3,0 1,00 Heimansohn
Tinct. Chinae 17,0
98 Kalii iodat 5,0 0,9 Heimansohn
Inf. fol Digital 1,0/150
52
99 Liq. Fowler 0,5 Wiese
Amygdal dulcis aa 10,0
100 Chrysarobinum 1,0 1,10 Wiese
Chloroformii 15,0
53
2 priedas.
Viekšnių vaistinės receptų knygos 1934 m. sausio 1 d. – sausio 22 d. turinys
Data Recepto Nr. Receptų turinys
Kaina
(Lt)
Paimta
(Lt) Gydytojo pavardė
01-saus 1 Fol. Menth. pip. 2,31 2 Augeniekis
Fol. Menth. crisp. aa 20,0
Rad. Ononidis
Rad. Gentianae aa 5,0
Cort. Frangul. 3,0
2 Lenigalloli 1,5 3,41 2,5 Augeniekis
Sulfuris praecip. 4,0
Sapon. virid. 0,5
Pastae zinci
Vaselini aa 4,5
3 Mixtur. nervinae 200,0 2,36 2 Krongoldas
Ammon. valer. 0,05
4 Camphorae monobr. 3,0 7,43 6 Krongoldas
Luminali Natrii 0,75
Strychnini nitr. 0,06
Chinini sulf. 2,5
5 Bismuthi subn. 8,0 3,15 2,5 Augeniekis
Aq. chloroformii ad 300,0
02-saus 6 Inf. rad. Ipecacuanh. 0,15 - 80,0 2,57 2 Augeniekis
Liq. ammon. anis.
Kali sulfaguajac. aa 1,5
Natri salicyl. 0,6
Coffeini n. benz. 0,3
Natri benz. 0,15
Sir. Althaea 20,0
7 Inf. Adon. vern. 8,0 - 200,0 8,13 7 Glikmanaitė
Kali sulfaguajac. 4,0
Natri jodati 6,0
Pyramidoni 2,0
Coff. n-benz. 2,0
Sir. cort am. 20,0
8 Codeini phosph. 0,025 2 2 Glikmanaitė
9 Inf. Adon. vern. 5,0 - 200,0 6,28 5 Augeniekis
Calc. bromati
Natr. bromati aa 10,0
Luminali natrii 0,75
54
Codeini phosph. 0,015
10 Natri nitrosi 0,5 1,75 1,5 Augeniekis
Kali nitrici ad 30,0
11 Natri biborici 1,53 1,2 Augeniekis
Natri bicarbonici
Natri chlorati aa 10,0
12 Coff. natri benz. 2,0 2,19 1,75 Augeniekis
Extr. Strychni 0,3
T-rae Strophanti 4,0
T-rae digitalis titr. 9,0
03-saus 13 Extr. Belladon 0,1 3,1 2,75 Augeniekis
Magn. Peroxyd.
Eleosacch. foeniculi
Bismuthi subn. aa 3,0
Saloli 1,0
Carbon. med. ani. 10,0
04-saus 14 Inf. rad. Ipecacuanh. 0,4 - 180,0 3,15 2,5 Augeniekis
Liq. ammon. anis.
Kali sulfoguajac. aa 3,0
Coff. n. benz. 1,0
Natri salicyl. 0,25
Sir. Althaea 20,0
15 Pulv. Ipecacuanh. opiati 2,35 2 Augeniekis
Terpini hydrati aa 0,25
Stibii sulfur. aur. 0,03
05-saus 16 Ferri reducti 20,0 5,53 4,2 Augeniekis
Kreosoti fagi 5,0
Extr. Valerian. 5,0
Camphorae monobr. 4,0
Ac. Arsenicosi 0,1
17 Liq. arsen Fowleri 2 1,8 Trusfusaitė
Aq. menth. pip
18 Calomel. 0,25 0,68 0,55 Glikmanaitė
19 Bismuthi subn. 3,76 3 Glikmanaitė
Tannalbini aa 0,5
Pulv. Doweri 0,3
20 Guajacoli carbon. 3,8 3,5 Augeniekis
Natri citrici
Magn. ustae aa 15,0
21 Sol. Atropini sulfur. 0,02 - 20,0 1,99 1,5 Augeniekis
06-saus 22 Inf. rad Ipecacuanhae 0,4 - 180,0 3,11 2,5 Augeniekis
55
Liq. ammon. anis.
Kali sulfoguajac aa 4,0
Coff. n. benz. 1,0
Natri benzoici 0,4
Sir. Althaea 20,0
23 Pulv. Fol. Digitalis tit. 0,1 2,76 2,5 Augeniekis
Camph. monobr. 0,2
Theobrom. natr. salic. 0,5
Extr. Strychni 0,01
24 Pulv. Doweri tabl. 0,3 x 10 1 1 Augeniekis
25 Pulv. Doweri tabl. 0,3 x 10 0,8 0,8 Glikmanaitė
26 Calomeli 2,21 2 Glikmanaitė
Santonin. aa 0,02
Sacchari 0,3
08-saus 27
Inf. rad. Ipecacuanh. 0,10 -
100,0 2,64 2,3 Augeniekis
Liq. ammon. anis.
Thiocoli aa 0,75
Coff. n. benz 0,2
Sir. Althaea 20,0
28 Pulv. Fol. Digitalis titr. 0,1 2,87 2,5 Augeniekis
Camph. monobr. 0,15
Theobrom. natr. salicyl. 0,4
Coff. n. benz. 0,1
Extr. nuc. vom. 0,01
29 Tinct. Stramonii 2,23 2 Augeniekis
Tinct. Opii benz.
Tinct. Ipecacuanh.
Lig. ammon. anis. aa 5,0
30 Pyramidoni 0,05 2,07 1,5 Glikmanaitė
Sacchari 0,3
31 Pantopon 0,01 1amp. 1 1 Augeniekis
32 Pantopon 0,01 4,23 3,8 Augeniekis
Extr. Bellad.
Papaverini hydr. aa 0,025
But. Cacao 2,0
33
Inf. rad. Ipecacuanh. 0,15 -
100,0 2,39 1,45 Augeniekis
Liq. ammon. anis.
Kali sulfoguaj. aa 1,0
Natri salicyl. 0,5
56
Coff. n. benz. 0,15
Sir. Althaea 20,0
34 Strontii bromati 10,0 5,5 5 Augeniekis
Theob. natr. salicyl. 5,0
Atropini sulfur. 0,005
Papaverini sulf. 0,2
Sol. Kali iodati 5,0 - 200,0
35 Coff. n. benz. 2,0 2,49 2 Augeniekis
Extr. Strychni 0,3
T-rae Strophanti 4,0
T-rae Digitalis titr. 10,0
36 Carboglycerini 5% - 10,0 1,46 1 Tautvaišas
37 Kali iodati 3,0 3,85 3,2 Augeniekis
Liq. ammon. anis.
T-rae Opii benz. aa 4,0
Succi liquir. 5,0
Inf. Rad Ipecacuannae 0,5 -
200,0
09-saus 38 Magn. ustae 2,38 2 Augeniekis
Natri citrici aa 0,5
Extr. Bellad. 0,020
Mentholi 0,03
39 T-rae Strophanti 2,54 2 Augeniekis
T-rae nuc vom.
T-rae conv. maj.
T-rae adon. vern.
T-rae Valerianae spl. aa 5,0
40
Sol. Argenti proteinici 10,0 -
200,0 3,35 2,65 Augeniekis
41 Hydrargyri oxycyanati 0,5 3,4 2,65 Augeniekis
10-saus 42 Dionini 0,02 4,15 3,5 Augeniekis
Coff. citrici 0,1
Amidopyrini
Phenacetini aa 0,3
43 Mentholi valer. 3,25 2,6 Augeniekis
T-rae Cannabis ind. aa 1,5
T-rae Castorei
T-rae conv. maj.
T-rae Valer. aa 5,0
44 Ac. mur. dil. 2,85 2,25 Augeniekis
Pepsini aa 20,0
57
45 Papaverini tabl. 0,04 log. Orig 2 2 Glikmanaitė
46 Nitroglycerini 0,02 2,55 2 Glikmanaitė
Spiriti vini conc. 20,0
47
Inf. rad Valerianae ex 6,0 -
200,0 2,42 2,25 Glikmanaitė
Kali bromati 6,0
Natri bromati 2,0
48 Natri salicylici 1,9 1,55 Glikmanaitė
Amidopyrini aa 0,5
Coff. n. benz. 0,5
Sir. rubi idaei 25,0
Aq. destil. ad 80,0
11-saus 49
Inf. rad. Ipecacuanhae 0,4 -
180,0 3,21 2,5 Augeniekis
Lig. ammon. anis.
Kali sulfoguajac. aa 4,0
Coff. n. benz. 1,5
Natri benzoici 0,3
Sir. Althaea 20,0
50 Stront. bromati 10,0 5,05 4 Augeniekis
Atropini sulfur. 0,006
Papaverini hydr. 0,4
Theobromini n. salic. 6,0
Sol. Kal. iodati 3,0 - 200,0
51 Terpini hydrati 3,0 2,40 Augeniekis
Kali sulfoguajac.
Calc. phosph. aa 10,0
Pulv. Doweri 5,0
52 Phenacetini 2,85 2,5 Glikmanaitė
Ac. acet. salic. aa 0,25
Coff. puri 0,05
Cod. phosph. 0,01
53 Inf. rad. Ipecacuanh 0,5 - 180,0 2,70 2,15 Augeniekis
Liq. ammon. anis.
Kali sulfoguaj. aa 4,0
Coff. n. benz. 2,0
Natri benzoas 0,3
Sir. Althaea 20,0
54 Pulv. fol. digitalis titr. 0,1 2,32 1,80 Augeniekis
Camph. tritae
Ac. benz. aa 0,15
Sacch. lactis 0,25
58
55
Inf. rad. Ipecacuanhae ex 0,15-
80,0 2,28 1,75 Glikmanaitė
Kali sulfoguajac. 1,0
Coff. n. benz. 1,0
Amidopyrini 1,0
Sir. rubi idaei 20,0
1,12 56 Extr. Belladon. 2,94 2,5 Augeniekis
Fol. Belladon. aa 0,3
Papaverini hydr. 0,3
57 Inf.rad. Ipecacuanh. 0,1 - 80,0 3,93 3,5 Glikmanaitė
Coff. n. benz. 1,0
Cod. phosph. 0,1
Pyramidoni 1,0
Sir. rubi idaei 20,0
58 T-rae conv. maj. 2,55 2 Glikmanaitė
T-rae valer. aa 10,0
T-rae strychni 5,0
59 Ac. acet. salic. 4,20 3 Krongoldas
Phenacetini aa 0,25
Codeini phosph. 0,015
Coff. n. benz. 0,06
60 Inf. adon. vern. 8,0 - 200,0 2,59 2 Krongoldas
Natri bromati
Kali bromati aa 6,0
Ammon. valer. 0,05
61 T-rae strophanti 5,0 3,03 2,5 Augeniekis
T-rae digitalis titr.
T-rae strychni
T-rae valer. aa 10,0
62 Stront. bromati 10,0 4,9 4 Augeniekis
Papaverini sulf. 0,3
Theobrom. n. sal. 6,0
Sol Kali iodati 3,0 - 200,0
63 Coff. n. benz. 2,0 2,49 2 Augeniekis
Extr. strychni 0,3
T-rae strophanti 4,0
T-rae digitalis titr. 10,0
13-saus 64 Sol nitroglycerini 1% - 5,0 1,45 1,3 Krongoldas
65 Ac. Borici 0,6 alcohol 2,3 2 Gasiukas
Sol. perhydroli 10% aa 15,0
66 Mixt. nervinae 200,0 3,03 2,59 Krongoldas
59
Natri nitrosi 0,6
Luminali natr. 0,15
67 Calcium- diuretin tabl. log orig 3,5 3,5 Krongoldas
68 Kreosoti carbon. 10,0 3,25 3 Augeniekis
Sol. camphorae 20,0
69 Kali sulfoguajac. 2,39 2 Augeniekis
Terpini hydrati aa7,5
Calc phosph. 10,0
70 Pulv. Daweri 0,3 tabl. X 1 1 Augeniekis
71 Extr. opii 0,02 2,81 2,5 Augeniekis
Papaverini hydrochl. 0,03
Extr. Bellad. 0,02
But. cacao 2,0
14-saus 72 Noviformi 0,15 2,07 1,7 Augeniekis
Zinci sulf. 0,015
Vaselini optimi 5,0
73 Coff. n. benz. 3,0 2,29 1,85 Augeniekis
Extr. strychni 0,4
T-rae lobeliae 2,0
T-rae strophanti 4,0
T-rae digitalis titr. ad 15,0
15-saus 74 Sulfur. praecip. 4,0 1,78 1,7 Augeniekis
Pulv. rhiz. rhei 6,0
Pulv. liquir. comp.
Eleosacch. foeniculi aa 6,0
75 Opii puri 2,83 2,5 Augeniekis
Extr. bellad. aa 0,03
Papaverini hydr. 0,035
But. cacao 2,0
16-saus 76
Papaverin tabl 0,04 Nr X log
orig 1,75 1,5 Glikmanaitė
77 Menthol 0,1 1,69 1,35 Augeniekis
Protargol 0,3
Glycerini ad 15,0
17-saus 78 Inf. rad. Ipecacuanh. 0,4 - 180,0 3,07 2,5 Augeniekis
Liq. ammon. anis.
Kali sulfoguaj. aa 3,0
Coff. n. benz. 1,5
Natri benzoici 0,3
Sir. Althaea 20,0
79 Pulv. fol. digitalis titr. 0,1 2,68 2,5 Augeniekis
60
Camphorae monobr. 0,15
Theobrom. n. sallic. 0,3
Extr. strychni 0,01
Calc. phosph 0,1
80
Inf. rad. Ipecacuanh. ex 0,1 -
80,0 3,36 3 Glikmanaitė
Pyramidoni 0,5
Cod. phosph. 0,05
Sir. rubi idaei 20,0
81 Calc. chlorati cryst. 30,0 2,46 2,3 Glikmanaitė
Ag. destil. 100,0
Gummi arabici 1,0
Liq. ammon. anis. 1,5
Sirupi ad 150,0
18-saus 82
Inf. rad. Ipecacuanhae 0,5 -
180,0 3,12 2,5 Augeniekis
Liq. ammon. anisat.
Kalii sulfoguaj. aa 3,0
Natri salicylici
Antipyrini aa 2,0
Coffeini n. benz. 1,5
Sir. Althaea 20,0
83 Inf. fol. digitalis titr. 1,0 - 150,0 3,77 3,5 Augeniekis
Bulbus scillae 3,0
Theobromini n. salicyl. 4,0
T-rae Strophanti 2,0
Coff. n. benz. 1,5
Liq. kali acetici
Sir. simpl. aa 25,0
84 Methyl. salicyl. 15,0 4,22 3,5 Augeniekis
Spir. camphorae
Spir. sinapis aa 10,0
Mentholi 1,5
Vaselini 15,0
85 Kali sulfoguajac. 20,0 4,39 4 Augeniekis
Terpini hydrati 8,0
Pulv. Doweri 12,0
Calc. phosph. 10,0
86 Coffeini n. benz. 2,0 2,59 2,2 Augeniekis
T-rae strophanti 4,0
Extr. strychni 0,25
T-rae digitalis titr.
61
T-rae lobeliae 1,5
19-saus 87 Cupri citrici subtil. 0,3 2,19 1,85 Glikmanaitė
Ung. glycerini 10,0
20-saus 88 Inf. rad. Ipecacuanh. 0,4 - 180,0 3,12 2,8 Augeniekis
Liq. ammon. anis.
Kali sulfoguajac. aa 3,0
Coff. n. benz. 2,0
Natri benzoici 0,25
Sir. Althaea 20,0
89 Pulv. fol. digitalis titr. 0,075 2,49 2,2 Augeniekis
Camph. tritae
Ac. benzoici aa 0,15
Sacch. lactis 0,2
90 Pantoponi 0,01 4,23 4 Augeniekis
Extr. bellad.
Papaverini hydr. 0,03
But. cacao 2,0
91 Natri bicarb. 1,92 1,75 Augeniekis
Natri sulf.
Pulv. rad. rhei
Eleosacch. foeniculi aa 10,0
92 Pepsini germ. opt. 10,0 1,88 1,5 Augeniekis
Ac. mur. dil. 25,0
Ag. destil. ad 200,0
93 Sol. Atropini sulf. 0,02 - 20,0 1,69 1,35 Augeniekis
21-saus 94 Zinci sulfur. 0,03 2,41 1,85 Glikmanaitė
Novocaini 0,2
Sol. sufrarenini ??? 0,5
Sol. ac. borici 2% - 10,0
95
Inf. rad. Valerian. ex 10,0 ad
200,0 4,86 3,5 Glikmanaitė
Pyramidoni 2,0
Kali bromati 2,0
Natri bromati 6,0
22-saus 96 Pulv. fol. digitalis titr. 1,5 3,08 2,5 Augeniekis
Camph. monobr. 3,0
Strychnini nitr. 0,015
Calc. phosph. 3,0
97 Extr. secalis corn. fl 2,77 1,65 Augeniekis
Chinini mur. aa 1,0
Calc. lactici 4,0
62
98 Mentholi valerian. 3,39 2,05 Augeniekis
T-rae cannabis ind. aa 1,0
T-rae castorei
T-rae conv. maj.
T-rae valer. aa 6,0
99 Inf. fol. digitalis titr. 0,75 - 150,0 3,64 3 Augeniekis
T-rae strophanti 2,0
Liq. kali acet.
Oxymel. Scillae aa 25,0
100 Phenacetini 5,1 4,5 Glikmanaitė
Ac. acet. salic. aa 0,25
Codeini 0,015
Veronali 0,15
Coffeini puri 0,05
![THE FACTORIES ACT, 1934 - International Labour … · THE FACTORIES ACT, 1934 1ACT NO.XXV OF 1934 [20th August, 1934] An Act to consolidate and amend the law regulating labour in](https://img.pdfslide.net/doc/110x75/5add67d87f8b9ae1408cee11/the-factories-act-1934-international-labour-factories-act-1934-1act-noxxv.jpg)
