VERSLO PARAMOS KULTŪRAI SKATINIMO GALIMYBIŲ STUDIJA · 2007. 1. 8. · VERSLO PARAMOS KULTŪRAI SKATINIMO GALIMYBIŲ STUDIJA Parengė: UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai”

Skiriama: LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJAI

VERSLO PARAMOS KULTŪRAI SKATINIMO GALIMYBIŲ STUDIJA

Parengė: UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai”

2006 m. birželio 30 d.

UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” J. Jasinskio g. 16, LT – 01112, Vilnius

Tel.: (8~5) 25 26 225, faks.: (8~5) 25 26 226 El. paštas: [email protected]; http:// www.ekt.lt


EKT Grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks: +370 5 2526226, el. paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 2

TURINYS

TURINYS .................................................................................................................................................2

LENTELIŲ SĄRAŠAS...........................................................................................................................4

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS ........................................................................................................................5

PRIEDŲ SĄRAŠAS................................................................................................................................7

I. ĮVADAS ...........................................................................................................................................8

II. KULTŪROS POLITIKOS ĮGYVENDINIMO SAMPRATA.............................................10

2.1. Valstybės valdžios vaidmuo kultūros atžvilgiu ......................................................................10

2.2. Pagrindiniai kultūros politikos modeliai .................................................................................11

2.3. Pagrindinės kultūros politikos priemonių įgyvendinimo Lietuvoje apraiškos...................12

2.4. Kultūros finansavimas ir pagrindinės verslo paramos ir labdaros kultūrai teikimo

schemos ...................................................................................................................................................13

2.5. Kultūrinės veiklos finansavimas ..............................................................................................14

2.6. Kultūros politikos įgyvendinimas Lietuvoje...........................................................................15

2.7. Kultūros objektų ir iniciatyvų klasifikacija .............................................................................15

III. LABDAROS IR PARAMOS TEISINIS REGLAMENTAVIMAS LIETUVOJE ........18

3.1. Labdaros ir paramos teikimas ..................................................................................................18

3.2. Labdaros ir paramos fondų veikla ...........................................................................................21

3.3. Kultūros rėmimo mokestinė aplinka.......................................................................................22

3.4. LR teisinės ir mokestinės aplinkos ekspertinis vertinimas ...................................................28

IV. ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA, REMIANTIS ANTRINIAIS INFORMACIJOS

ŠALTINIAIS ..........................................................................................................................................33

4.1. Kultūros finansavimo apimtys .................................................................................................33

4.2. Verslo struktūra Lietuvoje ........................................................................................................34

4.3. Paramos kultūrai apimtys ir jos teikėjai Lietuvoje .................................................................37

4.4. Užsienio šalių paramos teikėjų suteikta parama kultūrai ......................................................39

4.5. Lietuvos paramos teikėjų suteikta parama kultūrai ...............................................................40

4.6. Informacinių rėmėjų suteiktos paramos kultūrai monitoringas ..........................................47

V. PARAMOS IR LABDAROS KULTŪRAI VERTINIMAS LIETUVOS ĮMONIŲ

TARPE....................................................................................................................................................52

5.1. Ankstesnių tyrimų apie filantropijos / paramos ir labdaros teikimą rezultatai .................52



5.2. Didžiausių Lietuvoje organizuojamų festivalių ir švenčių organizatorių apklausos

rezultatai ..................................................................................................................................................54

5.3. Verslo atstovų požiūris į paramos teikimą kultūrai ...............................................................56

VI. UŽSIENIO ŠALIŲ PATIRTIES VERTINIMAS...............................................................63

6.1. Užsienio šalių patirties vertinimas ...........................................................................................63

6.2. Konkrečių iniciatyvų, skatinančių kultūros ir verslo sąveiką, pavyzdžiai ...........................66

6.3. Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė.............................................................................67

VII. VERSLO PARAMOS KULTŪRAI APLINKOS EKSPERTINIS ĮVERTINIMAS....77

7.1. PEST analizė ..............................................................................................................................78

7.2. SSGG analizė .............................................................................................................................79

VIII. PASIŪLYMAI BEI REKOMENDACIJOS DĖL VERSLO PARAMOS KULTŪRAI

SKATINIMO PRIEMONIŲ ..............................................................................................................80

IX. IŠVADOS...................................................................................................................................82

PRIEDAI ................................................................................................................................................86



LENTELIŲ SĄRAŠAS

LENTELĖ 1. KULTŪROS POLITIKOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS .........................12

LENTELĖ 2. VERSLO PARAMOS KULTŪRAI PRIEMONĖS UŽSIENIO ŠALYSE......64

LENTELĖ 3. POLITINIAI, EKONOMINIAI, SOCIALINIAI IR TEISINIAI VEIKSNIAI,

ĮTAKOJANTYS VERSLO PARAMOS KULTŪRAI APIMTIS .........................................78

LENTELĖ 4. VERSLO PARAMOS KULTŪRAI SKATINIMO STIPRIOSIOS,

SILPNOSIOS PUSĖS, GALIMYBĖS IR GRĖSMĖS ............................................................79



PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

PAVEIKSLAS 1. KULTŪROS FINANSAVIMAS PAGAL FINANSAVIMO ŠALTINIUS

2003 M., MLN. LT........................................................................................................................33

PAVEIKSLAS 2. KULTŪROS FINANSAVIMO DALIS, KURIĄ SKYRĖ PARAMOS

TEIKĖJAI, ĮVAIRIOSE EUROPOS ŠALYSE.......................................................................34

PAVEIKSLAS 3. ĮMONIŲ IR BENDROVIŲ SKAIČIAUS PASISKIRSTYMAS PAGAL

APSKRITIS 2003 M. ....................................................................................................................36

PAVEIKSLAS 4. LABDAROS IR PARAMOS SRAUTAI LIETUVOJE 2000 - 2004 M.,

MLN. LT.........................................................................................................................................38

PAVEIKSLAS 5. KULTŪROS INSTITUCIJŲ GAUTA PARAMA IR JOS DALIS

BENDRAME LABDAROS IR PARAMOS SRAUTE 2000-2004 M. .................................38

PAVEIKSLAS 6. KULTŪROS INSTITUCIJŲ GAUTOS PARAMOS PASISKIRSTYMAS

PAGAL LIETUVOS IR UŽSIENIO ŠALIŲ TEIKĖJUS 2000-2004 M. ...........................39

PAVEIKSLAS 7. IŠ UŽSIENIO ŠALIŲ TEIKĖJŲ GAUTOS PARAMOS KULTŪRAI

PASISKIRSTYMAS PAGAL ŠALIS 2004 M...........................................................................40

PAVEIKSLAS 8. LIETUVOS JURIDINIŲ ASMENŲ – PARAMOS KULTŪRAI TEIKĖJŲ

SKAIČIAUS IR SUTEIKTOS PARAMOS PASISKIRSTYMAS PAGAL ĮMONIŲ

JURIDINĘ RŪŠĮ 2004 M...........................................................................................................41

PAVEIKSLAS 9. VIDUTINĖ VIENO PARAMOS KULTŪRAI TEIKĖJO SUTEIKTA

SUMA PAGAL ĮMONIŲ JURIDINĘ RŪŠĮ 2004 M. ..........................................................41

PAVEIKSLAS 10. LIETUVOS JURIDINIŲ ASMENŲ – PARAMOS KULTŪRAI

TEIKĖJŲ - SUTEIKTOS PARAMOS PASISKIRSTYMAS PAGAL DARBUOTOJŲ

SKAIČIŲ IR PAJAMAS 2004 M...............................................................................................42


TEIKĖJŲ SKAIČIAUS IR SUTEIKTOS PARAMOS PASISKIRSTYMAS PAGAL

APSKRITIS 2004 M. ...................................................................................................................43

PAVEIKSLAS 12. PARAMOS KULTŪRAI PALYGINIMAS PAGAL APSKRITIS 2004 M.

..........................................................................................................................................................44


TEIKĖJŲ SKAIČIAUS IR SUTEIKTOS PARAMOS PASISKIRSTYMAS PAGAL

EKONOMINES VEIKLAS 2004 M........................................................................................44



PAVEIKSLAS 14. VIDUTINĖ VIENO PARAMOS KULTŪRAI TEIKĖJO SUTEIKTA

SUMA PAGAL EKONOMINES VEIKLAS 2004 M., TŪKST. LT..................................45

PAVEIKSLAS 15. LIETUVOS MENO IR KULTŪROS RĖMIMO FONDŲ GAUTA

PARAMA 2004 M. ........................................................................................................................46

PAVEIKSLAS 16. INFORMACINIŲ RĖMĖJŲ PARAMOS PASISKIRSTYMAS PAGAL

SUBSEKTORIUS 2004 M...........................................................................................................48


SUBSEKTORIUS 2004 M...........................................................................................................48


SEKTORIUS ATSKIROSE ŽINIASKLAIDOS TEIKĖJŲ GRUPĖSE 2004 M.............50

PAVEIKSLAS 19. INFORMACINIŲ RĖMĖJŲ SUTEIKTA PARAMA PAGAL

SEKTORIUS IR SUBSEKTORIUS ATSKIROSE TEIKĖJŲ GRUPĖSE 2004 M.,

TŪKST. LT ....................................................................................................................................51

PAVEIKSLAS 20. PPP PROJEKTŲ VIETA TARP VIEŠOSIOS IR PRIVAČIOS

NUOSAVYBĖS VALDYMO SCHEMŲ .................................................................................69

PAVEIKSLAS 21. PRINCIPINĖ PPP PROJEKTŲ FINANSAVIMO SCHEMA ..................70

PAVEIKSLAS 22. FINANSAVIMO STRUKTŪRŲ SKIRTUMAI ............................................70



PRIEDŲ SĄRAŠAS

1 priedas Verslo struktūra Lietuvoje: statistiniai duomenys 87

2 priedas Paramos kultūrai Lietuvoje apimtys ir teikėjai: statistiniai duomenys 91

3 priedas Didžiausių Lietuvoje organizuojamų festivalių ir švenčių organizatorių

apklausos klausimyno pavyzdys 98

4 priedas Ekspertai, su kuriais buvo atlikti pagilinti interviu 100

5 priedas Interviu su kultūros organizacijų atstovais pagrindinės temos ir

scenarijus 101

6 priedas Interviu su verslo organizacijų atstovais pagrindinės temos ir scenarijus 102

7 priedas Apie EKT Grupę 103



I. ĮVADAS Nagrinėjimo objektas. Darbe nagrinėjamas vienas iš kelių kultūros finansavimo elementų –

verslo parama kultūrai, be kurio sunkiai įmanoma sukurti kokybišką, efektyviai veikiančią ir

reprezentatyvią kultūros politikos įgyvendinimo sistemą. Projekto tikslas. Projekto tikslas – išanalizuoti esamą situaciją kultūros rėmimo srityje

Lietuvoje bei parengti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl galimybių pagerinti kultūros rėmimo

situaciją Lietuvos verslo subjektų tarpe. Projekto uždaviniai. Atsižvelgiant į pagrindinį projekto tikslą verslo paramos kultūrai

skatinimo galimybių studijoje formuluojami šie uždaviniai:

1. išanalizuoti esamą kultūros rėmimo situaciją Lietuvoje, susijusią su Lietuvos verslo

subjektų parama ir labdara kultūrai, įvertinti verslo aplinką, įtakojančią Lietuvos verslo

subjektų paramos ir labdaros veiklą, įvertinti paramos ir labdaros kultūrai apimtis

Lietuvoje, pagal galimybes apžvelgti kultūros rėmimo skatinimo užsienio patirtį, įvertinti

Lietuvos teisinę bazę, reglamentuojančią Lietuvos verslo subjektų paramos ir labdaros

veiklą kultūrai;

2. įvertinti Lietuvos ūkio subjektų atstovų požiūrį į paramą ir labdarą kultūrai ar atskiroms

kultūros sritims, identifikuoti bei apibūdinti paramos ir labdaros veiklą įtakojančius

veiksnius Lietuvos įmonių tarpe, įvertinti galimas labdaros ir paramos kultūrai skatinimo

priemonių aktualumą Lietuvos įmonių tarpe;

3. remiantis 1 ir 2 uždaviniuose numatomais pasiekti rezultatais, parengti pasiūlymus ir

rekomendacijas dėl labdaros ir paramos kultūrai veiklos skatinimo galimybių Lietuvos

verslo subjektų tarpe. Prielaidos. Kultūros, kultūros politikos, kultūrinių iniciatyvų ir kultūros sričių sąvoka labai

plati. Tiek teorinėje literatūroje, tiek ir praktikoje galima rasti kelis šimtus skirtingų kultūros

apibrėžimų ir kultūros sričių sampratų. Taigi, vienas iš pagrindinių iššūkių vykdytojui šiame

projekte yra tiksliai ir aiškiai apibrėžti analizuojamo objekto apimtis tam, kad anksčiau paminėti

galimybių studijos tikslai ir uždaviniai būtų pasiekti, o įgyvendinto projekto metu identifikuotos

ekspertinės įžvalgos sudarytų palankias sąlygas verslo paramos kultūrai skatinimui ir valstybinių

institucijų vaidmens stiprinimui. Tiksliam kultūros objekto apibūdinimui nustatyti, projekto

vykdytojas suformulavo tam tikras prielaidas, kurios išsamiau pateikiamos šios ataskaitos II

skyriuje.



Metodika ir eiga. Šio projekto kontekste vykdytojo pagrindinis dėmesys skiriamas ne kultūros

finansavimo modelio pagrįstumo bendrąja prasme vertinimui, valstybės paramos kultūros

finansavimo sistemoje pagrindimui, bet gilinamasi į Lietuvos verslo subjektų veiklos esminius

aspektus ir struktūrą, verslo paramos kultūrai apimtis, motyvaciją, pasirinkimo kriterijus bei

pagrindinius veiksnius, akivaizdžiai įtakojančius šių verslo subjektų teikiamos paramos kultūrai

apimtis ir jos skatinimo galimybes. Modeliuojant valstybinės ir privačios (verslo) paramos

kultūrai priemones ir veiksnius, remiamasi palyginamosios analizės ir tiriamuoju metodu.

Tyrinėjant kultūros finansavimo situaciją užsienio valstybėse, identifikuojant panašumus ir

skirtumus bei pagrindinių tendencijų evoliucijos dėsningumus, ieškoma objektyvių prielaidų

verslo paramos kultūrai skatinimui. Analitinis metodas taikomas nagrinėjant esamą verslo

paramos kultūrai situaciją Lietuvoje, nustatant esminius dabartinės situacijos ypatumus

ekspertiniam vertinimui. Dokumentinio tyrimo būdu šio projekto eigoje išsamiai išanalizuotas

labdaros ir paramos teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Vykdomo tyrimu metu remiamasi

įvairiais antriniais informacijos šaltiniais, duomenų bazėmis, praeityje vykdytų tyrimų išvadomis

bei specialiai šiai studijai užsakytais naujausiais statistiniais duomenimis iš valstybinių įstaigų bei

privačių verslo įmonių. Be to, studijos įgyvendinimo metu atliekami 2 empiriniai tyrimai, kurių

metu siekiama surinkti pirminius duomenis iš kultūros finansavimo aplinkoje veikiančių

suinteresuotų šalių – kiekybinė kultūros renginių organizatorių apklausa bei kokybinis tyrimas

su pusiau struktūruotais giluminiais intervių su paramos gavėjų, teikėjų, tarpininkų (fondų) ir

kitų suinteresuotų šalių atstovais.



II. KULTŪROS POLITIKOS ĮGYVENDINIMO SAMPRATA

Prieš analizuojant tyrimo objektą šioje ataskaitos dalyje pateikiama bendro pobūdžio

informacija, susijusi su teoriniais kultūros politikos įgyvendinimo sampratos, kultūrinio

konteksto, kultūros finansavimo modelių bei valstybės vaidmens kultūros politikos formavime

svarstymais. Ši informacija reikalinga tam, kad praktikoje sutinkamos teorinių prielaidų

iliustracijos padėtų išsamiau susipažinti su verslo paramos kultūrai problematika bei kontekstu.

Be to, kultūros politikos įgyvendinimo sampratos aptarimas padeda detalizuoti tyrimo objektą

bei optimaliai susiaurinti kultūros sąvoka projekto tikslų ir uždavinių siekimui.

2.1. Valstybės valdžios vaidmuo kultūros atžvilgiu

Šalies kultūrinio gyvenimo administravimas glaudžiai susijęs su kultūros politikos samprata ir jos

apibrėžimu, kuris daugelyje demokratinių valstybių yra apibrėžiamas valstybės kultūros politikos

nuostatomis. Tikslingas kultūros politikos rėmų įvardinimas suteikia galimybę spręsti:

n politinius klausimus, pasirenkant kultūros vadybos metodus;

n ekonominius klausimus, pasirenkant optimalius kultūros finansavimo metodus;

n organizacinius klausimus, nustatant ir koordinuojant kultūros institucijų bei kultūros

vertybių vartotojų tarpusavio santykius.

Pagrindiniai valstybės valdžiai tenkantys vaidmenys:

n savininko – valstybei priklauso kultūros objektai ir ji juos valdo savo nuožiūra;

n saugotojo – valstybė saugo paveldą ir kitus kultūrinės veiklos produktus;

n patrono – valstybė tiesiogiai materialiai remia kultūros objektus ir subjektus;

n skatintojo – valstybė sukuria sąlygas, kurioms esant kitiems galimiems rėmėjams naudinga

remti kultūrą;

n reguliuotojo – valstybė, remdamasi savo užsibrėžta politika ir strategija, reguliuoja atskirų

kultūros sričių plėtotės tempą ir mastą.



2.2. Pagrindiniai kultūros politikos modeliai

Valstybinis (biurokratinis, švietėjiškas) kultūros politikos modelis:

n valstybinė kultūros reiškinių, jų gamybos ir platinimo nuosavybė;

n valstybė per savo politinį, ideologinį, teisinį aparatą iš centro neišvengiamai finansuoja ir

kontroliuoja kultūros sritį, kadangi ji yra daugumo kultūros institucijų steigėja ir savininkė;

n esminius sprendimus priima valstybės valdžios institucijoje dirbantis specialistas;

n teisinės / politinės kultūros politikos įgyvendinimo priemonės bendru atveju pasireiškia

teisiniais aktais, reglamentuojančiais mažesnių mokesčių kultūrinei veiklai nustatymą,

kultūros paveldo, autorių teisių apsaugą ir kt., norminamos atskirų kultūros sričių

administravimo tvarkos (teatrų, koncertinių organizacijų veikla ir pan.);

n egzistuoja valstybinių teatrų, bibliotekų, muziejų, koncertinių organizacijų ir kitų kultūrinių

institucijų gausa;

n valstybės valdžia, paremdama vertingas kultūros idėjas ir neremdama menkaverčių,

tiesiogiai ir netiesiogiai šviečia, auklėja visuomenę, formuoja pageidautiną jos vertybių

suvokimą;

n valstybės valdžios, kaip skatintojos vaidmuo, ženkliai susilpnėjęs, t.y. valstybė

nepakankamai orientuojasi į palankių sąlygų, kurioms esant kitiems galimiems rėmėjams

naudinga remti kultūrą, sudarymą;

n šis modelis vyrauja Švedijoje, Prancūzijoje.

Liberalusis kultūros politikos modelis:

n privati kultūros reiškinių, jų gamybos priemonių ir platinimo nuosavybė;

n lemiamas vaidmuo atitenka rinkai: tai, ką šalies visuomenė perka – gyvuoja, tai, ko neperka

– arba išnyksta, arba reikalauja išskirtinės paramos;

n greitai išryškėja skirtumai tarp elitinės ir masinės kultūros apraiškų, elitinė kultūra negali

gyvuoti be privataus kapitalo paramos;

n be tradicinių teisinių / politinių kultūros politikos įgyvendinimo priemonių, taikomų ir

valstybiniame kultūros politikos modelyje, priimami įstatymai ir kiti norminiai aktai,

skatinantys privataus kapitalo srautus į kultūros sritį, t.y. sudarantys sąlygas verslininkams

investuoti į kultūros sritį;

n daugiau dėmesio skiriama etinių / ideologinių kultūros politikos įgyvendinimo priemonių

taikymui – nuo aukščiausių valdžios pareigūnų lankymosi reikšmingiausiuose kultūros



gyvenimo įvykiuose iki viešų deklaracijų apie kultūrinį produktą kuriančius bei juos

remiančius juridinius ir fizinius asmenis;

n vertinamas verslo paramos kultūrai fenomenas - kultūrą remiantys juridiniai asmenys

viešai įvardijami kaip „garbingi visuomenės nariai“;

n aktyvus valstybės valdžios, kaip skatintojos, vaidmuo - valstybė orientuojasi į palankių

sąlygų, kurioms esant kitiems galimiems rėmėjams naudinga remti kultūrą, sudarymą;

n šis modelis vyrauja JAV bei didesniojoje dalyje ES šalių senbuvių.

Valstybės kultūros politikos modelį lemia šalyje veikianti politinė ir ekonominė sistema, tautinės

tradicijos, visuomenės pilietinio išprusimo ir pasirengimo lygis, politinio ir ekonominio

gyvenimo patirtis ir pan. Savaime suprantama nei vienoje šalyje, įskaitant ir Lietuvą, neveikia

išskirtinai išgrynintas valstybės kultūros politikos modelis. Valstybėje vyraujančio kultūros

politikos modelio veikimas priklauso nuo to, kurio modelio apraiškos šalyje dominuoja.

2.3. Pagrindinės kultūros politikos priemonių įgyvendinimo Lietuvoje apraiškos

Lentelėje 1 pateikiamos pagrindinės kultūros politikos įgyvendinimo priemonės,

dominuojančios kultūros politikos formavimo procesuose.

Lentelė 1. Kultūros politikos įgyvendinimo priemonės

Priemonių taikymas ir dominavimas

Priemonės Skatinančios Trukdančios Valstybinis kultūros politikos modelis

Liberalusis kultūros politikos modelis

Ekonominės Subsidijos, dotacijos, kreditai Apmokestinimas +++ +

Teisinės / politinės

Teigiamas teisinis / normatyvinis

reglamentavimas (apsauga)

Neigiamas teisinis / normatyvinis

reglamentavimas + +++

Etinės / ideologinės

Teigiamas įvertinimas (visų rūšių skatinimas)

Neigiamas įvertinimas (moralinis pasmerkimas) + +++



Pagrindines kultūros politikos priemonių įgyvendinimo Lietuvoje apraiškos:

n remtinos kultūrinės iniciatyvos yra dotuojamos, subsidijuojamos, joms skiriami kreditai;

n Lietuvoje priimti pagrindiniai įstatymai, reglamentuojantys kultūrinę veiklą;

n kultūros veikėjams skiriamos premijos, apdovanojimai, stipendijos, jiems reiškiama

pagarba;

n kultūrinę veiklą vykdantys subjektai moka mokesčius;

n kai kurie įstatymai varžo ar bent jau nepakankamai lengvina kultūrinę veiklą;

n valstybė nuolat reiškia susirūpinimą dėl negatyvių kultūros apraiškų.

2.4. Kultūros finansavimas ir pagrindinės verslo paramos ir labdaros kultūrai teikimo schemos

Kultūros įstaigų (nepriklausomai nuo jų teisinio statuso) bei kultūros objektų (nepriklausomai

nuo jų kilmės ar turinio) pajamas sudaro:

n įplaukos, gaunamos parduodant kultūros produktą ar teises arba teikiant paslaugas;

n lėšos, gautos iš rėmėjų;

n privačių asmenų paramos lėšos;

n valstybės ar savivaldybių biudžeto subsidijos.

Kai kuriais atvejais paramos pajamas sunku atskirti nuo pajamų, gautų pardavus kultūros

produktą ar paslaugą. Tokio pobūdžio skirtumų išnykimas atsiranda dėl to, kad paramos

gavėjams įstatymiškai suteikiami tam tikri leistini įsipareigojimai paramos teikėjui (verslo

subjektui). Rėmėjas, skirdamas finansines lėšas kultūros finansavimui reikalauja atsakomųjų

paslaugų, susijusių su paramos teikėjo įvaizdžio formavimu, gaminamo produkto populiarinimu

ar viešaisiais ryšiais. Nesumenkinant paramos teikėjų indėlio kultūros finansavimui dėl

filantropinių paskatų, akivaizdu, kad ypač stambių, didelį atgarsį turinčių kultūrinių renginių

metu, verslo subjektas neretai „perka“ kultūros objekto viešinimo metu gaunamą naudą

(netiesioginę reklamą, viešuosius ryšius ir pan.), o ne filantropiškai remia patį kultūros objektą.

Šiuo atveju verslo paramos dydis, tenkantis kultūros finansavimui, iškreipia tikrąjį verslo

paramos kultūrai mastą.



2.5. Kultūrinės veiklos finansavimas

Kultūrinės veiklos, apmokamos iš valstybės biudžeto, įvertinimas yra vienas iš būdų kiek

objektyviau nustatyti ir įvertinti kultūros finansavimo schemas ir apimtis. Išsiaiškinus, kiek viso

to, kas įvardijama valstybėje kaip kultūrinė veikla, finansuoja valstybė ir kuri išlaidų dalis

padengiama iš kitų šaltinių (surenkamos lėšos iš veiklos, iš rėmėjų gautos lėšos ir pan.), galima

įvertinti kultūros politikos finansavimo mąstą bei verslo paramos kultūrai poreikį.

Analizuojant kultūros finansavimo ne iš valstybės biudžeto reiškinius, būtina nusibrėžti aiškią

takoskyrą tarp filantropinių paskatų inicijuotos labdaros (mecenavimo ir pan.) ir paramos.

Kadangi labdara yra suteikiama nesiekiant jokios asmeninės, finansiniais svertais apibrėžiamos

naudos, išskyrus pasitenkinimą patenkinus asmeninę motyvaciją, galinčia turėti įvairių paskatų, ji

atitinkamai tik išimtiniais atvejais ir susijusi su šiame projekte analizuojamomis verslo paramos

kultūrai skatinimo galimybėmis. Jokiu būdu nenuvertinant pavienių verslo įmonių kultūros

mecenavimo atvejų, apibendrinant galima teigti, kad kitaip nei filantropai, verslo subjektai

(organizacijos) remia kultūrą turėdamos komercinių išskaičiavimų. Tokios rėmėjų motyvacijos

pagrindas – komercinė nauda, kurią vienu ar kitu būdu galima apibrėžti ir įvertinti finansiniais

svertais. Verslo subjektai remia kultūrą, sudarydami su projekto organizatoriais komercinį

sandėrį, iš kurio tikimasi ne tik įprastos reklamos ar viešųjų ryšių įmonei ar jos prekei, bet ir tam

tikros tikslinės auditorijos dėmesio bei tam tikro visuomeninio įvaizdžio, prestižo, kuris

įgyjamas remiant kultūrinius (nekomercinius) projektus. Verslo subjektai, turintys rėmimo

praktikos ir patirties, visuomet turi aiškią, motyvuotą rėmimo koncepciją ir strategiją, kuriomis

vadovaujasi išsirinkdamos remtinus projektus. Šiuo atveju paramos teikėjas kompetentingai

priima sprendimus dėl:

n paramos objekto;

n remtino projekto koncepcijos atitikimo verslo įmonės rėmimo strategijai;

n potencialios paramos priežastis;

n tikėtinos / gaunamos naudos iš rėmimo;

n pasiteisinusio rėmimo;

n rėmimo tęstinumo ateityje ir pan.



2.6. Kultūros politikos įgyvendinimas Lietuvoje

Lietuvoje kultūros politikos reglamentavimo principai reglamentuojami 3 normatyviniuose

dokumentuose:

n Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) programa;

n LR Kultūros ministerijos parengta „Lietuvos kultūros politika“;

n LR Kultūros ministerijos parengtos „Kultūros politikos gairės“.

LR Kultūros ministerija yra pagrindinė LRV institucija, įgyvendinanti valstybės kultūros politiką

Lietuvoje. Kultūros ministerijos valdymo srities įstaigos, savarankiškos asignavimų valdytojos,

yra: Kultūros vertybių apsaugos departamentas prie Kultūros ministerijos; Nacionalinė

M.Mažvydo biblioteka, Lietuvos aklųjų biblioteka, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos

dailės muziejus, Valstybinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis operos ir

baleto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos

valstybinė kalbos inspekcija. Kultūros ministerijai pavaldžios institucijos — 13 teatrų, 5

koncertinės įstaigos, Šiuolaikinis meno centras, 12 muziejų, 2 kultūriniai rezervatai, Trakų

istorinis nacionalinis parkas, 5 apskričių viešosios bibliotekos, Kultūros darbuotojų tobulinimosi

centras. Ministerija finansuoja leidinių įsigijimą apskričių viešosioms bibliotekoms. Kultūros

ministerija yra 14 viešųjų įstaigų steigėja, jos reguliavimo sričiai priklauso 1 akcinė bendrovė ir 1

valstybinė įmonė.

2.7. Kultūros objektų ir iniciatyvų klasifikacija

Remiantis antriniais informacijos šaltiniais šiuo metu Lietuvoje preliminariais duomenis yra

daugiau nei 200 reikšmingais įvardintinų kultūrinių renginių, festivalių ir švenčių. Be šių renginių

paminėtini turėtų būti ir kiti, ne mažiau reikšmingi kultūriniai renginiai: valstybinės ir

kalendorinės šventės, konkursai, tautinėms bendrijoms, neįgaliesiems, vaikams ir jaunimui skirti

renginiai, užsienio šalių ambasadų bei jų įsteigtų kultūros centrų inicijuoti renginiai.

Priklausomai nuo įvairių veiksnių kultūrinių renginiai gali būti klasifikuojami pagal skirtingus

kriterijus: mastą (vietiniai, regioniniai, nacionaliniai, tarptautiniai), dydį, dalyvių skaičių,



organizavimo vietą, turinį (programą), trukmę (vienadieniai, kelių dienų, mėnesio, sezono, ciklo,

proginiai) ir pan.

Bendru atveju galima išskirti šias stambės visuotinai pripažintas kultūros vystymo sritis:

n bibliotekos;

n dailė ir fotografija;

n etninė ir regionų kultūra;

n kinas;

n knygos ir leidyba;

n muziejai ir galerijos;

n muzika;

n kultūrinės vertybės ir paveldas.

Kadangi didžioji dalis kultūros vystymo sričių realizuojama per kultūros renginius, verslo

paramos kultūrai skatinimo kontekste pagrindinius kultūrinius renginius tikslingiausia būtų

skaidyti į keletą stambių grupių pagal kultūrinį kontekstą:

n akademinės muzikos renginiai;

n džiazo ir pramoginės muzikos renginiai;

n kino ir multimedijos renginiai;

n mėgėjų meno renginiai;

n miestų šventės;

n šokio ir teatro renginiai;

n tradicinės kultūros renginiai;

n kiti kultūriniai renginiai (knygų mugės, poezijos festivaliai, literatūros, skulptūrų,

šiuolaikinio meno festivaliai ir pan.).

Remiantis Lietuvos kultūros srities ekspertų ir specialistų (didžiųjų miestų ir kurortų

savivaldybių administracijų kultūros skyriai, Lietuvos liaudies kultūros centras, kultūrinių

renginių organizatoriai ir pan.) pateiktomis rekomendacijomis šiuo metu yra sudarytas 100

kultūrinių festivalių ir švenčių sąvadas. Išsamiai išanalizavus šių kultūrinių renginių

organizatorius pagal LR Labdaros ir Paramos įstatyme nurodytus galimus paramos gavėjus,

galima teigti, kad didžiąją dalį reikšmingų kultūros renginių realizuoja:

n labdaros ir paramos fondai (pvz., Lietuvos muzikų rėmimo fondas, );



n biudžetinės įstaigos (pvz., Kauno m. savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo

departamento Kultūros skyrius, Neringos m. savivaldybės administracijos Kultūros,

švietimo ir sporto skyrius, Druskininkų miesto savivaldybės administracija ir t.t.);

n asociacijos (pvz., Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos muzikų sąjunga, Lietuvos

chorų sąjunga, Teatrų vaikams ir jaunimui asociacija ASITEŽAS ir pan.);

n viešosios įstaigos (pvz., Kauno religinės muzikos centras, Vilniaus festivaliai, Baritonų trio,

Naujasis vargonų forumas, Kristupo festivalis ir t.t.);

n privačios verslo įmonės ir organizacijos.

Taigi, šio projekto kontekste verslo paramos skatinimo galimybės analizuojamos tik tuo atveju, jei verslo parama kultūrai yra orientuota į labdaros ir paramos fondus; biudžetines įstaigas, asociacijas ir viešąsias įstaigas.

Atsižvelgiant į tai, kad LR Kultūros ministerija yra viena iš pagrindinių įstaigų, organizuojančių

bei įgyvendinančių valstybės kultūros politiką Lietuvoje bei turint omenyje, kad kultūros,

kultūrinių iniciatyvų, kultūrinio paveldo samprata apima daugybę kultūrinių sričių (kurios dažnu

atveju sukelia plačias diskusijas tarp suinteresuotų šalių apie tai ar tai patenka į kultūros sąvoką

ar ne), būtina šio projekto rėmuose užsibrėžti papildomus kriterijus, kurių pagrindu bus

identifikuojamos verslo paramos kultūrai skatinimo galimybės Lietuvoje. Tam, kad projekto

įgyvendinimo metu bei po jo tęsiamose diskusijose nebūtų kvestionuoja ar tam tikra iniciatyva

gali būti pripažįstama kaip kultūrinė apraiška, priimama prielaida, kad verslo parama kultūrai bei

jos skatinimo galimybės analizuojamos tik tuo atveju, jei aktyvų vaidmenį kultūros objekto

inicijavimo, organizavimo, rėmimo ar kito pobūdžio finansavimo metu vykdo valstybė per

įgaliotas institucijas (pvz. LR Kultūros ministeriją, savivaldybių administracijų skyrius, bent

dalinai valstybės kontroliuojamus paramos ir labdaros fondus, valstybės įsteigtas viešąsias

įstaigas ir pan.). Taigi, verslo paramos kultūrai metu analizuojamos tik tos kultūrinės iniciatyvos, kurios yra oficialiai organizuojamos ar remiamos valstybės.



III. LABDAROS IR PARAMOS TEISINIS REGLAMENTAVIMAS LIETUVOJE

Atsižvelgiant į tai, kad šalyje galiojanti teisinė sistema, įstatymai, poįstatyminiai aktai ir kiti

normatyviniai dokumentai yra vienas iš svarbių veiksnių, tiesiogiai įtakojančių verslo aplinką ir

įmonių konkurencingumą plačiąja prasme bei verslo subjektų paramos ir labdaros veiklą,

paramos ir labdaros kultūrai apimtis Lietuvoje šios galimybių studijos kontekste, projekto

vykdytojai atliko išsamią Lietuvos teisinės bazės, reglamentuojančios Lietuvos verslo subjektų

paramos ir labdaros veiklą kultūrai, analizę bei vertinimą.

Teisės aktų klasifikacija. Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius labdaros ir

paramos teikimą, gavimą ir panaudojimą, o taip pat susijusius teisės aktus galima būtų suskirstyti

į:

n nustatančius bei reguliuojančius labdaros ir paramos teikimo, gavimo bei panaudojimo

mechanizmą;

n nustatančius bei reglamentuojančius labdaros ir paramos fondų steigimo, veiklos ir

likvidavimo ypatumus;

n nustatančius mokesčių bei muitų lengvatas bei reglamentuojančius jų suteikimo bei

panaudojimo tvarką.

3.1. Labdaros ir paramos teikimas

Labdaros ir paramos teikimą ir gavimą, teikimo ir gavimo tikslus, teikėjus ir gavėjus, labdaros ir

paramos teikimo ir gavimo kontrolę bei apskaitą nustato Lietuvos Respublikos Labdaros ir

Paramos įstatymas (galiojanti 2000 m. liepos 11 d. įstatymo Nr.VIII-181 redakcija, įsigaliojo

2001 m. sausio 1 d.) (toliau tekste – LPĮ).

Pagal LPĮ nurodytą apibrėžimą labdara suprantama kaip labdaros teikėjų savanoriškas ir

neatlygintinas labdaros dalykų teikimas LPĮ nurodytiems labdaros gavėjams (neįgalieji

(invalidai), ligoniai, vaikai našlaičiai ir be tėvų globos likę vaikai, nedirbantys pensininkai,

negaunantys kitų pajamų, išskyrus pensijas ir kitas socialines išmokas, bedarbiai, asmenys,

kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pripažintas nukentėjusiųjų teisinis

statusas, šeimos (asmenys), kurių gaunamos pajamos negali patenkinti jų minimalių socialiai



priimtinų poreikių, kurių mastą nustato savivaldybės, asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka

pripažinti nukentėjusiais nuo karo ir gaivalinių nelaimių, gaisrų, ekologinių katastrofų,

epidemijų, užkrečiamųjų ligų protrūkių) LPĮ nustatytais tikslais ir būdais. Atsižvelgiant į LPĮ

numatytus labdaros teikimo tikslus - labdaros dalykų teikimą LPĮ nurodytiems labdaros

gavėjams jų minimaliems socialiai priimtiniems poreikiams tenkinti, sveikatos priežiūrai

užtikrinti, padėti likviduoti karo ir gaivalinių nelaimių, gaisrų, ekologinių katastrofų,

užkrečiamųjų ligų protrūkių bei epidemijų pasekmes, toliau labdaros teisinis reglamentavimas

atskirai nebus aptarinėjamas. Šis klausimas nesusijęs su verslo paramos kultūrai skatinimo

galimybių studija, nepatenka į projekto techninę užduotį, kurios pagrindu ir pateikiama ši

analizė, minėtame įstatyme nurodyti labdaros gavėjai nėra susiję su kultūros objektu verslo

paramos kultūrai kontekste. Šiame projekte verslo organizacijų labdaros teikimas kultūrai, kaip

teisėta veikla, nenagrinėjamas ir toliau pateikiama tik paramos teikimo bei su tuo susijusių

teisinių santykių analizė.

Pagal LPĮ nurodytą apibrėžimą parama suprantama kaip paramos davėjo savanoriškas ir

neatlygintinas (išskyrus leidžiamus tam tikrus gavėjo įsipareigojimus) paramos dalykų

teikimas LPĮ nurodytiems paramos gavėjams LPĮ nustatytais tikslais bei būdais. Paramos dalyku gali būti piniginės lėšos, bet koks kitas turtas bei suteiktos paslaugos. Parama gali būti

teikiama:

n neatlygintinai perduodant pinigines lėšas ar bet kokį kitą turtą, suteikiant paslaugas;

n suteikiant turtą naudotis panaudos teise;

n kitais būdais, kurių nedraudžia LR įstatymai bei tarptautinės sutartys.

Parama pripažįstama, jeigu ją teikia Lietuvos Respublikos fiziniai, juridiniai asmenys bei

įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, taip pat užsienio valstybės, užsienio valstybių

fiziniai ir juridiniai asmenys, tarptautinės organizacijos. Paramos negali teikti politinės partijos

ir politinės organizacijos, valstybės ir savivaldybių įmonės bei įmonės, kuriose valstybei ir (ar)

savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia

daugiau negu 50 procentų balsų, taip pat biudžetinės įstaigos ir kitos valstybės bei savivaldybių

institucijos, Lietuvos bankas. Paramos gavėjais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruoti:

n labdaros ir paramos fondai;

n biudžetinės įstaigos;

n asociacijos, visuomeninės organizacijos;

n viešosios įstaigos;



n religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai;

n tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai);

n kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas

nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams;

n LRV ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodytos užsienyje esančios lietuvių

bendruomenės, kitos lietuviškos įstaigos ar organizacijos ir tarptautinės labdaros

organizacijos.

Pažymėtina, kad aukščiau išvardinti galimi paramos nustatyta tvarka turi turėti paramos gavėjo statusą, kuris registruojamas Juridinių asmenų registre. Atkreiptinas dėmesys, jog paramos gavėju negali būti fizinis asmuo.

Pagal LPĮ parama minėtiems asmenims gali būti teikiama jų įstatuose ar nuostatuose

nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams, o biudžetinėms įstaigoms – jų nuostatuose

nustatytiems uždaviniams įgyvendinti. Visuomenei naudingais tikslais LPĮ greta kitų nurodo

kultūros, religinių ir etinių vertybių puoselėjimo, švietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo,

neformalaus ir pilietinio ugdymo, o taip pat kitas visuomenei naudingomis ir

nesavanaudiškomis pripažįstamas sritis.

Pagal LR finansų ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.350 patvirtintą “Leistinų

paramos gavėjo įsipareigojimų paramos teikėjui tvarką”, leistini tik šie paramos gavėjo

įsipareigojimai paramos teikėjui: n reklamuoti paramos teikėją;

n teikti ataskaitas paramos teikėjui apie gautos paramos panaudojimą, paramos gavėjo veiklą;

n grąžinti nepanaudotą paramos dalyką;

n panaudoti paramos dalyką paramos teikėjo nurodyta tvarka.

Išlaidų, kurias patiria paramos gavėjas reklamuodamas paramos teikėją, suma neturi viršyti 10

procentų šio paramos teikėjo suteiktos paramos vertės. Jeigu reklamuodamas paramos gavėjas

patiria išlaidų, viršijančių šiame punkte nurodytą ribą, tokiu atveju reklamuojamo asmens

suteiktų piniginių lėšų, kito turto arba suteiktų paslaugų vertė laikoma paramos gavėjo

pajamomis, kurios apmokestinamos teisės aktų nustatyta tvarka.

Paramos teikėjai privalo tvarkyti pagal LPĮ teikiamos paramos apskaitą, joje nurodyti

duomenis apie konkrečius paramos gavėjus, paramos dalyką ir vertę. Teikiant paramą būtina



tiksliai vadovautis LPĮ, kadangi tik tokiu atveju bendrovė galės pasinaudoti pajamų mokesčių

lengvatomis. Paramos kultūrai mokestinė aplinka, įskaitant paminėtas mokesčių lengvatas, bus

žemiau aptartos atskirai šiame skyriuje.

Būtina pažymėti, kad ir juridiniai asmenys, turintys teisę gauti paramą, teisės aktų nustatyta

tvarka privalo atskirai tvarkyti pagal LPĮ gaunamos paramos apskaitą, o gavę paramą

parengti metines ataskaitas apie savo veiklą, susijusią su visuomenei naudingų tikslų, paminėtų

aukščiau, įgyvendinimu.

Paramos teikimo, gavimo ir naudojimo kontrolę, kiek tai susiję su mokesčių lengvatų taikymu

atlieka valstybinė mokesčių inspekcija. Iš paramos davėjo nustatyta tvarka apskaičiuotų

apmokestinamųjų pajamų 2 kartus atimamos faktiškai padarytos ir juridinę galią turinčiais

dokumentas patvirtintos išlaidos, skirtos paramai, bet ne daugiau kaip 40 procentų

apmokestinamųjų pajamų. Kitais atvejais, kai piniginės lėšos ir kt. bus suteiktos ne PLĮ

pagrindu, bendrovė negalės pasinaudoti įstatymų nustatytomis mokesčių lengvatomis,

išmokamos lėšos ar kt. nebus laikomos parama, tačiau įstatyminio pagrindo, draudžiančio iš

grynojo pelno remti kitus asmenis, nėra.

3.2. Labdaros ir paramos fondų veikla

Aukščiau minėta, kad paramos gavėjais LPĮ prasme negali būti fiziniai asmenys, jų rėmimas

nelaikomas parama, todėl paramos davėjai LPĮ prasme negali tiesiogiai paremti kultūros veikėjų

– artistų, atlikėjų ir kt. Paramos tikslams įgyvendinti gali būti steigiami paramos ar labdaros arba

paramos ir labdaros fondai. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymas

(galiojanti 2003 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr.IX-1940 redakcija, įsigaliojo 2004 m. sausio 13d.)

(toliau tekste – LPFĮ) nustato, kad fondas – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės

atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio pagrindiniai veiklos tikslai – labdaros arba (ir)

paramos bei kitokios pagalbos teikimas LPĮ ir šio įstatymo nustatyta tvarka fiziniams ir

juridiniams asmenims mokslo, kultūros, švietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos,

socialinės globos ir rūpybos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir

nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse. Fondo steigėjai gali būti fiziniai bei juridiniai

asmenys, išskyrus tuos, kurie pagal LPĮ negali būti paramos teikėjais.

Fondas gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja fondo

tikslams, numatytiems Civiliniame kodekse, LPFĮ ir fondo įstatuose. Įstatuose, kuriais fondas



vadovaujasi savo veikloje, turi būti nurodyti fondo veiklos tikslai, kurie turi būti apibūdinti

aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritis bei rūšis. LPFĮ numato fondų veiklos apribojimus,

kurių būtina laikytis su retomis išimtimis net tada, kai siekiama įgyvendinti veiklos tikslus.

Vienas tokių apribojimų – dalyvauti politinėje veikloje, teikti paramą politinėms partijoms ir

politinėms organizacijoms.

Fondas pinigus, gautus kaip paramą, taip pat kitus negrąžintinai gautus pinigus ir kitą turtą

naudoja juos davusio asmens nurodytiems tikslams, jeigu asmuo tokius tikslus nurodė.

Fondas šiuos gautus pinigus privalo laikyti atskiroje sąskaitoje, taip pat sudaryti išlaidų sąmatą,

jei tai numatyta teisės aktuose arba pinigus davęs asmuo to reikalauja. Fondas negali priimti

pinigų ar kito turto, jei duodantis asmuo nurodo juos naudoti kitiems tikslams, negu fondo

įstatuose yra nustatyta.

Fondo rėmėjas gali nustatyti jo skirtų lėšų (turto) naudojimo sritis, bet tik fondo įstatuose

numatytai veiklai. Rėmėjo prašymu fondas privalo teikti informaciją, reikalingą kontroliuoti,

kaip fondas vykdo rėmėjo nustatytas sąlygas.

Fondo veiklos kontrolė pavesta fondo dalininkų susirinkimo išrinktam revizoriui ar auditoriui.

Fondo veiklos ataskaita, kurią privalo parengti fondo valdymo organas, yra vieša ir kiekvienas

fizinis ar juridinis asmuo turi teisę su ja susipažinti.

Apibendrinant galima konstatuoti, jog LPFĮ, LPĮ bei kiti įstatymai sudaro teisinį pagrindą

fiziniams ar juridiniams asmenims tiesiogiai ar įsteigus paramos fondus teikti paramą

visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamomis srityse, įskaitant bet

neapsiribojant - kultūrą.

3.3. Kultūros rėmimo mokestinė aplinka

Prieš pateikiant kultūros rėmimo mokestinę aplinką būtina atkreipti dėmesį, jog specialių

mokesčių įstatymų, kurie būtų taikomi tik kultūros organizacijoms arba meno ar kultūros srityje

dirbantiems fiziniams asmenims, Lietuvoje nėra. Kultūros organizacijos mokesčių požiūriu gali

būti priskiriamos pelno nesiekiančioms organizacijoms, todėl pastarosioms taikomos mokesčių

įstatymų nuostatos taip pat turi būti taikomos ir kultūros organizacijoms.



Pelno nesiekiančios organizacijos. Pagal Pelno mokesčio įstatymo (aktuali 2001 m. gruodžio

20 d. įstatymo Nr.IX-675 redakcija, galioja nuo 2006 m. sausio 1 d.) (toliau tekste - PMĮ) 2

straipsnį pelno nesiekiančios organizacijos – tai vienetai, kurie atitinka tokius du kriterijus:

n jų veiklos tikslas neturi būti pelno siekimas, t.y. jų veiklos tikslas yra jų įstatuose numatytų

tikslų įgyvendinimas, ir

n jų pelnas pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus negali būti skirstomas steigėjams

ir (arba) veiklos dalyviams.

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (aktuali 2002 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-751

redakcija, galioja nuo 2006 m. sausio 17 d.) (toliau tekste – PVMĮ) 2 straipsnį pelno

nesiekiančios organizacijos - tai juridiniai asmenys, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas ir

kurie gauto pelno pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus neturi teisės skirstyti savo

steigėjams ir (arba) dalyviams. Tačiau tais atvejais, kai kitus pelno nesiekiančios organizacijos

požymius atitinkančios organizacijos veiklos reikšmingą dalį sudaro veikla, iš kurios gaunama

pelno, nors tos organizacijos veiklos tikslas nėra pelno siekimas, taikant PVMĮ tokia

organizacija nelaikoma pelno nesiekiančia organizacija. Todėl, vadovaujantis mokesčių įstatymų

nuostatomis, pelno nesiekiančioms organizacijoms gali būti priskiriami viešieji ribotos civilinės

atsakomybės juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus:

n viešosios įstaigos, įregistruotos pagal Viešųjų įstaigų įstatymą;

n asociacijos, įregistruotos pagal Asociacijų įstatymą;

n labdaros ir paramos fondai, įregistruoti pagal Labdaros ir paramos fondų įstatymą;

n meno kūrėjų organizacijos, įregistruotos pagal Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymą;

n kiti viešieji ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, atitinkantys pelno

nesiekiantiems vienetams nustatytus kriterijus; ir pan.

Pelno mokestis. Pagal PMĮ 5 straipsnio 4 dalį pelno nesiekiančios organizacijos (kurioms gali

būti priskiriamos ir kultūros organizacijos), jeigu jų mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės

komercinės veiklos neviršija 1 milijono litų (289.620 EUR), apmokestinamąjį pelną apmokestina

taip:

n 25 tūkstančius (7.240 EUR) litų per mokestinį laikotarpį apskaičiuoto apmokestinamojo

pelno dalį - taikant 0 procentų tarifą, o

n likusią apskaičiuoto apmokestinamojo pelno dalį – taikant 15 procentų tarifą.



Jeigu pelno nesiekiančių organizacijų mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės

veiklos yra didesnės kaip 1 milijonas litų, tai visas apmokestinamasis pelnas apmokestinamas

taikant 15 procentų tarifą.

Pelno nesiekiančių organizacijų ūkinės komercinės veiklos pajamoms priskiriamos pajamos,

uždirbtos pardavus prekes ar kitą turtą, suteikus apmokamas paslaugas, ir kitos ūkinės

komercinės veiklos pajamos ir pan., t.y. pajamos, kurios nepriskiriamos įstatuose nustatytų

tikslų finansavimui.

Pelno nesiekiančios organizacijos ūkinės komercinės veiklos pajamoms nepriskiriama valstybės

ir savivaldybės biudžeto, Europos Sąjungos, Lietuvos ir užsienio paramos fondų arba kitų

asmenų parama, tikslinės lėšos ir/arba materialinė pagalba, kurios naudojamos pelno

nesiekiančios organizacijos įstatuose nustatytų tikslų įgyvendinimo finansavimui:

n dotacijos, neatlyginamai gavus turtą, arba lėšos, skirtos tokio turto įsigijimui;

n tiksliniai įnašai, skirti griežtai apibrėžtiems tikslams įgyvendinti, pvz., daugiabučių namų

savininkų bendrijų namų savininkų įnašai namo remontui bei renovacijai. Tiksliniam

finansavimui taip pat priskiriama parama, gauta konkrečiai programai vykdyti;

n nario mokesčiai;

n kitas finansavimas (parama materialinėmis vertybėmis arba kita parama, davėjui

nenurodžius jos panaudojimo konkretaus tikslo) ir kt.

Šios pajamos, remiantis PMĮ nuostatomis, neapmokestinamos.

Specialios nuostatos taikomos paramai. Pelno nesiekiančios organizacijos (kurioms gali būti

priskiriamos ir kultūros organizacijos) gali gauti paramą, jeigu jos turi paramos gavėjo statusą.

Šis statusas suteikiamas LPĮ nustatyta tvarka. Paramos gavėjais gali būti įregistruoti:

n labdaros ir paramos fondai;

n asociacijos;

n visuomeninės organizacijos;

n viešosios įstaigos;

n kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas

nėra pelno siekimas, o gautasis pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams, dalininkams ar

nariams; ir kt.

Anksčiau jau buvo minėta, kad pagal LPĮ nuostatas pelno nesiekiančios organizacijos turi gautą

paramą naudoti visuomenei naudingiems tikslams. Remiantis PMĮ 4 straipsnio 6 dalimi ir 5



straipsnio 1 dalies 4 punktą, paramos gavėjo gauta parama apmokestinama taikant 15 procentų

tarifą be jokių atskaitymų, jeigu:

n gauta parama panaudota ne pagal LPĮ nustatytą paramos paskirtį; arba

n iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gauta parama viršija 250

MGL (9.050 EUR) dydžio sumą; tokiu atveju apmokestinama tik šią nustatytą sumą

viršijanti dalis.

Remiantis PMĮ 28 straipsnio 1 dalimi, mokesčio mokėtojas, suteikęs paramą ir turintis teisę

teikti labdarą ir paramą, gali iš pajamų atskaityti visas LPĮ nustatyta tvarka suteiktos paramos

išmokas (išskyrus išmokas grynais pinigais, viršijančias 250 MGL dydžio sumą vienam paramos

gavėjui per mokestinį laikotarpį).

Remiantis PMĮ 28 straipsnio 2 dalimi, mokesčio mokėtojas, suteikęs paramą ir turintis teisę

teikti tik paramą, gali iš pajamų du kartus atskaityti LPĮ nustatyta tvarka suteiktos paramos

išmokas (išskyrus išmokas grynais pinigais, viršijančias 250 MGL dydžio sumą vienam paramos

gavėjui per mokestinį laikotarpį), tačiau ne didesnes kaip 40 procentų mokesčio mokėtojo

mokestinio laikotarpio pajamų.

Remiantis GPMĮ 34 straipsnio 2 dalimi, fiziniai asmenys gali dalį savo sumokėto pajamų

mokesčio sumos skirti paramai, t.y. turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių, kad dalis jų

pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją mokėtino pajamų mokesčio sumos (jeigu tokios

deklaracijos neteikia – mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos)

būtų pervesta Lietuvos vienetams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti

paramą. Ši dalis negali būti didesnė kaip 2 procentai.

Pridėtinės vertės mokestis. Pagal PVMĮ nuostatas, pelno nesiekiančios organizacijos

(kurioms gali būti priskiriamos ir kultūros organizacijos), kaip ir visi kiti asmenys, privalo

registruotis PVM mokėtojais, jeigu:

n atlygis, gautas už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas

per metus (per paskutiniuosius dvylika mėnesių ) buvo didesnis negu 100.000 litų (28.962

EUR); ir/arba

n iš kitos ES valstybės narės per praėjusius ar einamuosius kalendorinius metus įsigytų

prekių vertė buvo ar yra didesnė negu 35.000 litų (10.137 EUR).

Kitais atvejais pelno nesiekiančios organizacijos PVM mokėtojais gali registruotis savanoriškai.



Pagal PVMĮ 58 straipsnio 1 dalį pelno nesiekiančios organizacijos, kaip ir visi kiti asmenys, turi

teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir/arba importo PVM, jeigu jos yra registruotos PVM

mokėtojais, o įsigytos ir/arba importuotos prekės ir/arba paslaugos skirtos naudoti tik tokiai šio

PVM mokėtojo veiklai:

n PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui;

n prekių tiekimui ir/arba paslaugų teikimui už šalies teritorijos ribų tuo atveju, kai toks

prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal PVMĮ nuostatas nebūtų

neapmokestinamas PVM, jeigu jis vyktų šalies teritorijoje (netaikoma už Europos Bendrijų

teritorijos ribų suteiktoms draudimo ir/arba finansinės paslaugos).

Remiantis PVMĮ IV skyriaus nuostatomis, PVM neapmokestinamos tokios pelno nesiekiančių

organizacijų teikiamos paslaugos (tiekiamos prekės), kaip kultūros paslaugos, taip pat kitos šių

asmenų tiekiamos prekės ir teikiamos paslaugos, susijusios su kultūros paslaugų teikimu.

Taikant šią PVM lengvatą, kultūros paslaugomis laikomos:

n muziejų teikiamos paslaugos (kultūros renginių, susijusių su muziejaus veikla,

organizavimas, ekskursijų aptarnavimas ir pan.)

n zoologijos ir botanikos sodų lankymo (bilietų į zoologijos ir botanikos sodus pardavimo),

įvairių renginių organizavimo ir pan. paslaugos;

n cirko pasirodymų, vaidinimų rengimas, organizavimas ir pan.;

n visų rūšių meno (pvz., grafikos, tapybos, fotografijos ir pan.), kultūros renginių (teatro

spektaklių, muzikos, choreografijos renginių, kultūros renginių vaikams, jaunimui ir kita)

lankymas, taip pat kino filmų gamyba (įskaitant pagalbinę veiklą – dubliavimą, titravimą ir

pan.), nuoma ir rodymas;

n bibliotekų teikiamos bibliografinės ir informacinės paslaugos (bibliografinių sąrašų,

bibliografinės rodyklės sudarymas, spaudinių ir kitų dokumentų rinkimo, tvarkymo,

saugojimo, juose užfiksuotų žinių sisteminimo, platinamo paslaugos ir pan.);

n pelno nesiekiančių juridinių asmenų labdaros ir paramos renginių metu tiekiamos prekės ir

(arba) teikiamos paslaugos;

n radijo ir (arba) televizijos transliuotojų - pelno nesiekiančių juridinių asmenų visuomenei

teikiamos visuomenės informavimo paslaugos ir kt.

Nekilnojamojo turto mokestis. Pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (aktuali 2005

m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-233 redakcija, galioja nuo 2006 m. balandžio 8 d.) (toliau tekste

– NTMĮ) 7 straipsnio 2 dalies nuostatas pelno nesiekiančioms organizacijoms (kurioms gali būti



priskiriamos ir kultūros organizacijos) nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas arba

šioms organizacijoms neterminuotai arba ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotas

naudotis nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), nuosavybės teise priklausantis fiziniams

asmenims, neapmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu, kai šios organizacijos yra:

n veikiančios pagal Asociacijų įstatymą;

n labdaros organizacijos ir fondai;

n pelno nesiekiančios organizacijos, veikiančios pagal Meno kūrėjų ir meno kūrėjų

organizacijų statuso įstatymą (aktuali 2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr.IX-2454 redakcija,

galioja nuo 2005 m. kovo 15 d.) (toliau tekste – MKMKOSĮ) ir kt.

Pažymėtina, kad NTMĮ nuostatoms savivaldybių taryboms suteikia teisę savo biudžeto sąskaita

sumažinti nekilnojamojo turto mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Kultūros srityje dirbančių fizinių asmenų pajamų apmokestinimas. Remiantis Lietuvos

Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (aktuali 2002 m. liepos 2 d. Įstatymo Nr. IX-

1007 redakcija, galioja nuo 2006 m. gegužės 6 d.) (toliau tekste – GPMĮ) 6 straipsnio 2 dalies 4)-

6) punktais:

n atlikėjų pajamos, gautos iš atlikėjo veiklos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai

susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam

asmeniui, veikiančiam atlikėjo vardu;

n honorarai;

n pagal autorines sutartis gautos pajamos iš kūrybos (įskaitant gautas vykdant tokio

pobūdžio individualią veiklą, jeigu iš šių pajamų nėra atimami GPMĮ nustatyti leidžiami

atskaitymai)

apmokestinamos taikant 15 procentų tarifą, t.y. mažesnį, nei taikomas kitoms pajamoms (pvz.,

su darbo santykiais susijusioms pajamoms taikomas 33 (gautoms iki 2006-06-30), 27 (gautoms

nuo 2006-07-01 iki 2007-12-31), 24 (gautoms nuo 2008-01-01) procentų tarifas).

Pažymėtina, kad atlikėjo veiklai priskiriama tiek savarankiška atlikėjo veikla, tiek veikla,

vykdoma darbo santykių pagrindu. Honorarui be kita ko priskiriama atlyginimas už autorine

licencine sutartimi suteiktą teisę panaudoti kūrinį, atlyginimas už suteiktas gretutines teises, taip

pat kompensacija už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą (angl. royalties). Kūryba

apibrėžiama kaip kūrinių, kurie gali būti autorių teisių objektas, kūrimas ir turtinių teisių į savo

sukurtus kūrinius perleidimas.



Remiantis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 30) punktu, valstybės stipendija nėra apmokestinama

gyventojų pajamų mokesčiu. Lietuvos valstybės stipendija skiriama Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 31 d. nutarimo

Nr.109 redakcija). Šiuo metu meno ir kultūros kūrėjams yra įsteigtos tokių rūšių valstybės

stipendijos:

n strateginių meno ir kultūros projektų (programų) valstybės stipendija skiriama meno ir

kultūros kūrėjams, vykdantiems strateginius valstybės meno ir kultūros projektus

(programas), bei meno kūrėjams, kurių kūriniai bus įsigyjami valstybės nacionalinėms

šiuolaikinio meno kūrinių kolekcijoms formuoti;

n individuali valstybės stipendija – skiriama meno ir kultūros kūrėjų individualiems laisvos

raiškos projektams (programoms) remti;

n edukacinė valstybės stipendija – skiriama meno ir kultūros kūrėjų profesiniam

meistriškumui tobulinti (išvykti į stažuotes, dalyvauti kursuose, konferencijose,

simpoziumuose, kūrybinėse stovyklose ir panašiai);

n vardinė valstybės stipendija – skiriama meno ir kultūros kūrėjams už jų išskirtinį asmeninį

indėlį į Lietuvos meną ir kultūrą.

Taip pat nėra apmokestinamos ir valstybės stipendijos, kuriais meno ir kultūros srityje dirbantys

fiziniai asmenys gauna iš užsienio valstybių.

3.4. LR teisinės ir mokestinės aplinkos ekspertinis vertinimas

Išanalizavus esamą labdaros ir paramos teisinę bei mokestinę aplinką Lietuvoje bei atlikus

ekspertinį susijusių teisės aktų vertinimą, žemiau pateikiamos išvados bei apibendrinimai, susiję

su Lietuvos Respublikoje galiojančios teisinės ir mokestinės aplinkos ekspertiniu vertinimu.

Šiame poskyryje bus aptariami tik tie teisinės aplinkos aspektai, kurie yra susiję su vykdomo

projekto tikslais ir uždaviniais.

Apibendrinant galima teigti, jog egzistuojanti tiek labdaros, tiek ir paramos teikimo, gavimo ir

panaudojimo sistema yra:

n pakankamai aiškiai apibrėžta;

n pakankamai nuosekli;

n paprasta ir suprantama.



Sukurta aiški teisės aktų, reglamentuojančių labdaros ir paramos teikimo, gavimo ir panaudojimo tvarką bei su jais susijusius santykius, sistema, kurios atsiradimą sąlygojo mokesčių lengvatų taikymas ar netaikymas.

Pagrindinis paramos teikimą ir gavimą, teikimo ir gavimo tikslus, teikėjus ir gavėjus, paramos

teikimo ir gavimo kontrolę bei apskaitą nustato Lietuvos Respublikos Labdaros ir Paramos

įstatymas (1993 m. birželio 3 d. įstatymo Nr.I-172 galiojanti 2000 m. liepos 11 d. įstatymo

Nr.VIII-1811 redakcija, įsigaliojo 2001 m. sausio 1 d.) (toliau tekste – LPĮ). Pagrindiniai šio

įstatymo punktai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

n įstatymo paskirtis - įstatymo 1 straipsnis nustato, jog jo nuostatos taikomos tik tais

atvejais, “kai labdaros ir (arba) paramos tiekėjai ir (arba) gavėjai naudojasi įstatymų

nustatytomis mokesčių ir muitų lengvatomis”. Nors yra aiškus įstatymų leidėjo tikslas

priimant LPĮ, būtų tikslinga pakoreguoti šį straipsnį. Šis įstatymas nustato labdaros ir paramos teikimą ir gavimą, jos teikimo ir gavimo tikslus,

teikėjus ir gavėjus, labdaros ir paramos teikimo ir gavimo kontrolę bei apskaitą (kai

labdaros ir (arba) paramos tiekėjai ir (arba) gavėjai naudojasi įstatymų nustatytomis

mokesčių ir muitų lengvatomis). Labdaros ir (arba) paramos tiekėjai, ir (arba) gavėjai,

veikiantys vadovaudamiesi labdaros ir paramos įstatymų reikalavimais turi teisę naudotis

įstatymų nustatytomis mokesčių ir muitų lengvatomis.

Istoriškai LPĮ buvo nurodoma, „kad Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo

tikslas - reglamentuoti ir skatinti labdarą bei paramą Lietuvos Respublikoje, nustatant

atvejus, kada taikomos valstybės mokesčių, muito mokesčių ir valstybinės rinkliavos

lengvatos”. Iš esmės neteisinga konstrukcija, kadangi mokesčių lengvatos turėtų būti

numatytos mokesčių įstatymuose. 1993 m. įstatymas buvo pakeistas iš esmės, tačiau

atsisakyti sąsajos tarp paramos ir mokesčių lengvatų nepavyko.

Dar vienas pastebėjimas, kuris nėra tiesiogiai susijęs su LPĮ, tačiau gali įtakoti įmonių

apsisprendimą dėl rėmimo. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio

6 punkte numatyta, kad „Bendrovės pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms

(tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems

tikslams, gali skirti ne daugiau kaip 1/5 grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno. Tokiu būdu bendrovės ketinimas remti gali būti neįgyvendintas dėl Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimo.

n paramos samprata, tikslai ir dalykai - LPĮ pateikiama paramos samprata – paramos

teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas, išskyrus leidžiamus gavėjo įsipareigojimus, paramos



dalykų teikimas LPĮ nurodytiems paramos gavėjams LPĮ nustatytais tikslais ir būdais,

įskaitant tuos atvejus, kai paramos dalykai perduodami anonimiškai ar kitu būdu, kai

negalima nustatyti konkretaus paramos teikėjo, nekelia papildomų klausimų. Paramos

dalykai (piniginės lėšos, bet koks kitas turtas ir paslaugos) teikiami LPĮ išvardijamiems

visuomenei naudingiems tikslams, kurių sąrašas nėra baigtinis. Įstatyme išvardijus

visuomenei naudingus tikslus, įskaitant kultūros veiklą, seka: “ir kitose visuomenei

naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse”. Tokia nuostata galėtų būti vertinama, kaip ydinga, kadangi gali sukelti ginčų tarp paramos teikėjų bei paramos teikimą kontroliuojančių institucijų dėl nevienareikšmio interpretavimo, tačiau kita vertus užtikrina, jog tam tikrai visuomenei naudingai veiklai nepatekus į sąrašą neteks pildyti įstatyme esančio sąrašo. Atkreiptinas dėmesys į aukščiau paminėtus leidžiamus gavėjo įsipareigojimus. Pagal LR

finansų ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.350 patvirtintą “Leistinų paramos

gavėjo įsipareigojimų paramos teikėjui tvarką”, leistini tik keli paramos gavėjo

įsipareigojimai, kurių pagrindinis būtų įsipareigojimas reklamuoti paramos teikėją. Išlaidų,

kurias patiria paramos gavėjas reklamuodamas paramos teikėją, suma neturi viršyti 10

procentų šio paramos teikėjo suteiktos paramos vertės. Jeigu reklamuodamas paramos

gavėjas patiria išlaidų, viršijančių šiame punkte nurodytą ribą, tokiu atveju reklamuojamo

asmens suteiktų piniginių lėšų, kito turto arba suteiktų paslaugų vertė laikoma paramos

gavėjo pajamomis, kurios apmokestinamos teisės aktų nustatyta tvarka. Nustatant

paramos dalies, kuri skiriama paramos davėjo reklamai, nustatymas turėtų būti grindžiamas

ekonominiais skaičiavimais, todėl nustačius, jog procentinė dalis nepagrįstai sumažinta

būtų tikslinga inicijuoti įsakymo Nr.350 pakeitimą.

n paramos gavėjai ir teikėjai - pažymėtina, kad paramos teikėjais gali būti tik Lietuvos

Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat užsienio valstybės, užsienio valstybių

fiziniai ir juridiniai asmenys, tarptautinės organizacijos, tačiau paramos gavėjais gali būti tik viešieji ne pelno siekiantys juridiniai asmenys. Paramos gavėju LPĮ prasme negali

būti fizinis asmuo, kas ypač būtų aktualu kultūros srityje dirbantiems asmenims. Tikėtina,

kad įstatymų leidėjas siekė išvengti galimų piktnaudžiavimų pritaikant mokestines

lengvatas, tačiau potencialūs paramos teikėjai, ketinantys paremti vieną ar kitą kultūros

srityje dirbantį asmenį, priversti numatytas lėšas skirti per veikiančius paramos fondus, kas

savo ruožtu gali atbaidyti potencialius rėmėjus. Paramos gavėjai turi registruoti paramos

gavėjo statusą, tačiau procedūra yra aiški ir paprasta, todėl ji nebus aptarinėjama.



n paramos panaudojimas ir apskaita, kontrolė - pagal LPĮ gauta parama naudojama

visuomenei naudingiems tikslams, nurodytiems paramos gavėjo įstatuose ar nuostatuose, o

biudžetinės įstaigos – nuostatuose nustatytiems uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti.

Draudžiama paramą naudoti politinėms partijoms ar politinėms kampanijoms finansuoti

bei su tuo susijusiems skolos įsipareigojimams padengti. Apskaitą privalo tvarkyti tiek

paramos gavėjai, tiek paramos teikėjai – juridiniai asmenys. Fiziniai asmenys – paramos

teikimo apskaitos netvarko. Teikiamos metinės paramos ataskaitos, mėnesinės ataskaitos

teikiamos, kai nuo kalendorinių metų pradžios vienam paramos gavėjui suteiktos paramos

suma viršija 50.000 Lt. Reikalavimas atskirai tvarkyti gaunamos paramos apskaitą bei

nustatyta tvarka ir terminais teikti ataskaitas apie gautą paramą ir jos panaudojimą

vertintinas kaip valstybės intereso gynimas apsisaugant nuo galimo paramos teikėjų /

gavėjų piktnaudžiavimo teikiamomis mokesčių lengvatomis. Vis dėlto mėnesinės ataskaitos teikimas vėliau pateikiant metinę galėtų būti vertinamas kaip perteklinis. Paramos teikimo, gavimo ir naudojimo kontrolės, kiek tai susiję su mokesčių lengvatų

taikymu, funkcija priklauso valstybinei mokesčių inspekcijai. Kitos institucijos kontroliuoja

paramos teikimą, gavimą ir naudojimą pagal savo kompetenciją, jei tai numato įstatymai ir

kiti teisės aktai. Toks kompetencijos paskirstymas pakankamas, kadangi pagrindinis

paramos teikimo pagal LPĮ motyvas – mokesčių lengvatos. Visais kitais atvejais gauta

parama bus vertinama kaip tam tikro subjekto pajamos su visomis iš to išplaukiančiomis

pasekmėmis – atitinkamai pajamų ar pelno mokesčiu. Savo ruožtu išskyrus mokestines

prievoles subjektai turės teisę nevaržomai disponuoti gautu turtu.

Paramos fondų veikla. Paramos gavėjais LPĮ prasme negali būti fiziniai asmenys, jų rėmimas

nelaikomas parama, todėl LPĮ prasme ir pritaikant mokesčių lengvatas paramos davėjai negali

tiesiogiai remti kultūros veikėjų. Paramos tikslams įgyvendinti gali būti steigiami paramos

fondai. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymas (galiojanti 2003 m. gruodžio

22 d. įstatymo Nr.IX-1940 redakcija, galioja nuo 2004 m. sausio 13 d.) (toliau tekste – LPFĮ)

apibrėžia, kas yra paramos fondas, koks jo teisinis statusas, kokie gali veiklos tikslai, kas ir kokia

tvarka gali steigti fondą. LPFĮ reglamentuojamas fondo valdymas, fondo veikla, pertvarkymas

bei pabaigos ypatumai. Įstatymo pateikiamos nuostatos aiškios, nėra esminių prieštaravimų, todėl atskira įstatymo analizė nebus pateikiama. Pažymėtina, jog papildomų

fondo veiklos kontrolės priemonių LPFĮ nenumatyta.



Išnagrinėjus mokesčių įstatymų nuostatas, susijusias su paramos teikimo klausimais, galima

daryti išvadą, kad kultūros (tiek kultūros organizacijų bei kultūrine veikla užsiimančių juridinių asmenų, tiek kultūros srityje dirbančių fizinių asmenų) rėmimo mokestinė aplinka yra pakankamai nesudėtinga ir nuosekli.

Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į kylančius klausimus taikant Lietuvos Respublikos gyventojų

pajamų mokesčio įstatymo nuostatas (aktuali 2002 m. liepos 2 d. Įstatymo Nr. IX-1007

redakcija, galioja nuo 2006 m. gegužės 6 d.) (toliau tekste – GPMĮ):

n mažesnis gyventojų pajamų mokesčio tarifas taikomas tik atlikėjo (aktoriaus, dainininko,

muzikanto ir kt.) gautoms pajamoms. Kitų asmenų, kurie dalyvauja kūrinio sukūrime arba

rengimosi viešam pasirodymui procese, tačiau nedalyvauja kūrinį viešai atliekant ar viešai

parodant, gautos pajamos apmokestinamos taikant kitas įstatymo nuostatas. Tai gali būti

vertinama kaip tam tikras kultūros srityje dirbančių darbuotojų diskriminavimas;

n neaiškiai apibrėžta kūrybos, už kurią mokamas atlyginimas, sąvoka. Šiuo atveju pagrindinis

kriterijus yra tai, ar buvo sukurtas autorių teisių objektas, todėl aiškinant su kūryba

susijusias Gyventojų pelno mokesčio įstatymo nuostatas, remiamasi Lietuvos Respublikos

autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatomis. Kadangi pastarojo įstatymo

nuoseklaus komentaro ar išaiškinimo nėra, todėl dėl kiekvienos sudarytos sutarties,

pajamos pagal kurią galbūt galėtų būti traktuojamos kaip kūrybos pajamos, kyla

neaiškumų, į kuriuos net mokesčių administratorius negali duoti vienintelio ir tikslaus

atsakymo;

n neaiškumai kyla ir aiškinantis, kas turėtų būti vertinama “profesionalaus meno konkursu”,

kai pajamos gaunamos iš meno konkursų, organizuotų užsienio valstybėse.

Be to, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad priėmus LPĮ įstatymo pakeitimo įstatymą, numatantį

jog kai vieno paramos teikėjo vienam paramos gavėjui nuo kalendorinių metų pradžios

suteiktos paramos suma viršija 50.000 Lt, tiek paramos, tiek jos gavėjas Valstybinei mokesčių

inspekcijai turi pateikti mėnesinę ataskaitą. Kadangi ta pati informacija vėliau tiekiama ir

metinėje paramos teikimo ar paramos gavimo ir panaudojimo ataskaitoje, galima teigti, jog

tokios mėnesinės ataskaitos teikimas yra perteklinis.



IV. ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA, REMIANTIS ANTRINIAIS INFORMACIJOS ŠALTINIAIS

4.1. Kultūros finansavimo apimtys

Prieš pradedant analizuoti privataus sektoriaus paramą kultūrai Lietuvoje, tikslinga apžvelgti

bendras kultūros finansavimo proporcijas šalyje ir įvertinti gautus rezultatus tarptautiniame

kontekste. Kultūrai finansuoti 2003 m. buvo skirta 344 mln. Lt. Kaip rodo pastarųjų metų

statistika, kultūrai skiriama vis daugiau lėšų: 2002 m. kultūros finansavimas išaugo 12%, 2003 m.

– 6%. Valstybinis finansavimas sudaro apie 97 % ir 2003 m. siekė 334,5 mln. Lt. Parama, gauta

iš kitų šaltinių, minėtais metais sudarė 2,8%; 2001 ir 2002 m. ši dalis augo ir buvo pasiekusi

4,1%, tačiau 2003 m. sumažėjo 1,3 procentiniais punktais.

Paveikslas 1. Kultūros finansavimas pagal finansavimo šaltinius 2003 m., mln. Lt1

127,7 123,8 139,4 143,8

146,3 150,7170,6 189,7

1,0

6,4 8,913,1

9,6

050

100150200250300350400

2000 2001 2002 2003

Savivaldybė Apskritis Valstybė Parama Parengta pagal Statistikos departamento ir Europos komisijos (Council of Europe/ERICarts, "Compendium of Cultural Policies and Trends in Europe, 7th edition", 2006) duomenis

Lietuvos paramos teikėjų dalies kultūros finansavime palyginimas su kitomis Europos šalimis,

suteikia galimybę bent dalinai įvertinti Lietuvos situaciją tarptautiniame kontekste. Tačiau būtina

pastebėti, kad dėl duomenų trūkumo, taip pat metodinių neatitikimų šalyse, paveiksle 2

pateiktas palyginimas neatspinti tikslios situacijos, o suteikia orientacinę informaciją ir leidžia

apytikriai įvertinti, kuriai šalių grupei priklauso Lietuva. Kaip matyti iš pateikto grafiko,

Lietuvoje privataus finansavimo kultūrai lygis yra vienas iš žemesnių ir yra panašus kaip

1 Valdžios sektoriaus finansavimas pateikiamas be archyvų, radijo ir televizijos



Austrijoje ar Ispanijoje (~3%). Italijoje ir Airijoje šis rodiklis siekia 6 - 7% ir gali būti

priskiriamas prie vidutiniųjų grupės. Belgijos ir Didžiosios Britanijos paramos teikėjų dalis

kultūros finansavime yra aukščiausia ir daugiau nei 4 kartus lenkia Lietuvos rodiklį.

Paveikslas 2. Kultūros finansavimo dalis, kurią skyrė paramos teikėjai, įvairiose Europos šalyse

12,6% 12,4%

6,7%6,0%

4,1% 3,9%3,0% 3,0% 2,8%

1,4%

0%

2%

4%

6%

8%

10%

12%

14%B

elgi

ja

Didži

oji

Bri

tani

ja

Italij

a

Air

ija

Voki

etija

Šved

ija

Ispa

nija

Aus

trija

Liet

uva

Pran

cūzi

ja

Parengta pagal Statistikos departamento, Europos komisijos (Council of Europe/ERICarts, "Compendium of Cultural Policies and Trends in Europe, 7th edition", 2006), Ph.D. Bilyana Tomova atliktos studijos (Ph. D. Bilyana Tomova „Market Mechanisms of Financing Culture in Accession Countries“, 2004) duomenis Pastaba. Lietuvos duomenys už 2003 m., kitų šalių – 1999 m. Toliau šiame skyriuje bus apžvelgiama verslo ir paramos kultūrai teikėjų struktūra Lietuvoje,

pateikiant jų pasiskirstymą pagal ekonominės veiklos rūšis, darbuotojų skaičių, metines pajamas,

apskritis ir kitas socialines – demografines charakteristikas. Esamos situacijos verslo ir paramos

teikėjų struktūroje analizės tikslas - įvertinti Lietuvos verslo subjektų galimybes teikti paramą

kultūrai.

4.2. Verslo struktūra Lietuvoje

Šiame skyriuje, analizuojant verslo struktūrą Lietuvoje, remiamasi Statistikos departamento

publikuojama informacija2. Duomenys parengti pagal veikusių akcinių bendrovių, uždarųjų

akcinių bendrovių, valstybės ir savivaldybės įmonių, kooperatinių bendrovių bei individualių

(personalinių) įmonių statistines ir finansines ataskaitas.

2 Statistikos departamentas skelbia duomenis, kurie apima įmones ir bendroves, užsiimančias visomis ekonominėmis veiklomis, išskyrus žemės ūkio, finansinio tarpininkavimo bei viešojo valdymo ir gynimo veiklas.



Lietuvoje 20033 m. iš viso veikė 61 tūkst. įmonių ir bendrovių: per 28 tūkst. (46%) akcinių,

uždarų akcinių bendrovių, valstybės ir savivaldybės nefinansinių įmonių bei kooperatinių

bendrovių, apie 33 tūkst. (54%) individualių įmonių. Nuo 2001 m. stebima įmonių ir bendrovių

skaičiaus mažėjimo tendencija, kurią sąlygoja individualių įmonių kiekio mažėjimas. Tačiau

nepaisant to, nuo 2000 m. įmonių apyvartų apimtys kiekvienais metais auga, o 2003 m. siekė

97,9 mlrd. Lt.

Daugiausia įmonių ir bendrovių (įskaitant individualias) užsiima prekyba – beveik 25 tūkst.

(41%), jos taip pat generuoja ir didžiausią apyvartos dalį – 41,7 mlrd. Lt (43%) . Pagal minėtus

rodiklius išsiskiria ir apdirbamosios gamybos bei transporto ir ryšių įmonės – gamybinės įmonės

sudaro 15% visų įmonių tarpe ir generuoja 27% apyvartos, transporto ir ryšių bendrovės užima

vienodą dalį tiek pagal įmonių skaičių, tiek pagal apyvartą – 10%. Didelis įmonių ir bendrovių

skaičius užsiima nekilnojamo turto, nuomos ir kita verslo veikla (14%), tačiau jų generuojama

apyvarta bendroje sumoje sudaro tik 5%.

Daugiau nei pusė visų įmonių skaičiaus daugumoje ekonominių veiklų yra individualios, o

miškininkystėje bei sveikatos priežiūroje ir socialiniame darbe jų dalis viršija 80%. Mažiausia

individualių įmonių dalis yra kasybos ir karjerų eksploatavimo, elektros, dujų ir vandens tiekimo

bei statybos veiklose – 11%, 19% ir 34% atitinkamai.

Lietuvos versle dominuoja mikro4 įmonės, jos sudaro 78,6% (48 tūkst.), mažos – 17,1% (10

tūkst.), vidutinės – 3,8% (2 tūkst.), didelės – 0,5% (0,3 tūkst.). Būtent mikro įmonių grupėje

63% įmonių yra individualios, visose kitose grupėse vyrauja akcinės, uždaros akcinės bendrovės,

valstybės ir savivaldybės nefinansinės įmonės bei kooperatinės bendrovės – jos sudaro 78%

mažų, 93% vidutinių ir 97% didelių įmonių tarpe. Analizuojant įmonių pasiskirstymą pagal

darbuotojų skaičių atskirose ekonominėse veiklose, išsiskiria kasyba ir karjerų eksploatavimas

bei elektros, dujų ir vandens tiekimas (šiose veiklose veikia mažiausiai individualių įmonių), kur

mikro įmonės sudaro mažesniąją dalį – 25% ir 45% atitinkamai. Kasyboje ir karjerų

eksploatavime net 7% yra didelės organizacijos, visose kitose veiklose šių įmonių dalis neviršija

2%.

3 2005 m. Statistikos departamento publikuoti duomenys, suteikia informaciją apie situaciją 2003 m. Š.m. liepos mėnesį planuojama atnaujinti verslo struktūros duomenis ir pateikti informaciją už 2004 m. 4 Didelės įmonės – virš 250 darbuotojų, vidutinės įmonės – 50-249 darbuotojų, mažos įmonės – 10-49 darbuotojų, mikro įmonės – mažiau nei 10 darbuotojų.



Panaši situacija yra ir skirstant įmones (individualios įmonės neįvertintos) į grupes pagal

pajamas. Įmonės ir bendrovės, kurių metinės pajamos mažesnės nei 1 mln. Lt dominuoja

(71%), pajamų grupė 1 - 5 mln. Lt sudaro 20%, daugiau nei 5 mln. Lt per metus pajamų gauna

tik 9%. Vėlgi, vertinant įmonių pasiskirstymą atskirose veiklose, išsiskiria kasyba ir karjerų

eksploatavimas bei elektros, dujų ir vandens tiekimas: įmonės, gaunančios iki 1 mln. Lt pajamų

per metus, sudaro mažiausią dalį iš visų veiklų – 33% ir 43% atitinkamai. Likusiose

ekonominėse veiklose vyrauja įmonės su mažesnėmis nei 1 mln. Lt pajamomis, o sveikatos

priežiūroje ir socialiniame darbe, viešbučiuose ir restoranuose, žuvininkystėje bei švietime jos

sudaro apie 90% visų įmonių.

Pagal teritorinį įmonių ir bendrovių pasiskirstymą lyderės yra Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos

apskritys – 32%, 21% ir 13% atitinkamai. Panevėžio ir Šiaulių apskrityse veikiančių įmonių dalis

siekia po 8%, Telšių, Marijampolės ir Alytaus apskrityse – po 4%, likusiose (Tauragės ir Utenos

apskrityse) – po 3%. Didžiosiose apskrityse individualių įmonių dalis bendrame kiekyje yra

mažiausia: Vilniaus apskrityje 40%, Kauno – 48%, Klaipėdos – 59%, likusiose apskrityse

individualios įmonės sudaro nuo 67 - 77%. Visose apskrityse mikro įmonės yra

dominuojančios, mažos sudaro iki 20%, vidutinės – 3 - 4%, didelės – iki 1%.

Paveikslas 3. Įmonių ir bendrovių skaičiaus pasiskirstymas pagal apskritis 2003 m.

7.8416.052 4.709 3.327 3.180 1.883 1.582 1.657 1.472 1.204

11.857

6.563

3.336

1.636 1.516356653683776752

0

4.000

8.000

12.000

16.000

20.000

Vilniaus Kauno Klaipėdos Šiaulių Panevėžio Telšių Alytaus Marijampolės Utenos Tauragės

KitosPĮ

Šaltinis: Statistikos departamentas

Pelningai dirbusių įmonių ir bendrovių (neįskaitant individualių) dalis 2003 m. siekė 60%, t.y.

16,9 tūkst. akcinių, uždarųjų akcinių bendrovių, valstybės ir savivaldybės įmonių, kooperatinių

bendrovių. Gautas pelnas siekė 5,4 mlrd. Lt. Didžiausia pelningai dirbusių įmonių dalis buvo

miškininkystės (76%), kasybos ir karjerų eksploatavimo (72%) bei statybų (70%) veiklose.

Analizuojamais metais nuostolingai dirbo šiek tiek daugiau nei 11 tūkst. įmonių, o patirtas



nuostolis siekė 1,8 mlrd. Lt. Didžiausia nuostolingai veikusių įmonių ir bendrovių dalis, siekianti

59%, buvo tarp viešbučių ir restoranų. Likusiose ekonominėse veiklose pelningai ir nuostolingai

dirbusios įmonės pasiskirstė apylygiai (50 - 60%). Vidutinis grynojo pelningumo koeficientas

Statistikos departamento duomenimis siekė 3,2%, neigiamas pelningumo rodiklis užfiksuotas

tarp įmonių, užsiimančių sveikatos priežiūra ir socialiniu darbu (-14,1%), viešbučių ir restoranų

(-2,4%) ir žuvininkystės įmonių (-1,9%). Kasybos ir karjerų eksploatavimo veikla buvo

pelningiausia – grynojo pelno koeficientas lygus 15,8%.

Papildoma statistinė informacija, susijusi su Lietuvos verslo įmonių struktūra Lietuvoje

pateikiama šios ataskaitos priede Nr. 1 “Verslo struktūra Lietuvoje: statistiniai duomenys“.

4.3. Paramos kultūrai apimtys ir jos teikėjai Lietuvoje

Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas nustato paramos ir labdaros srautų

apskaitos tvarką, pagal kurią juridiniai asmenys, gaunantys ar teikiantys paramą, teikia

Valstybinei mokesčių inspekcijai metinę ataskaitą apie gautą paramą ir jos panaudojimą bei apie

pačių suteiktą paramą ir (arba) labdarą. Įmonių ir organizacijų pateiktų ataskaitų, taip pat

Muitinės departamento surinktų duomenų pagrindu Statistikos departamentas parengia

statistinę informaciją, kurios suvestiniai duomenys yra publikuojami. Šiame skyriuje naudojami

Statistikos departamento skelbiami apibendrinti paramos ir labdaros srautų Lietuvoje duomenys

bei informacija apie paramą kultūrai5, paruošta specialiai šiam tyrimui projekto vykdytojo

užsakymu.

Prieš pradedant analizuoti paramą, suteiktą kultūros institucijoms, trumpai apžvelgiama

pastarųjų metų bendra situacija labdaros ir paramos teikimo srityje. 2004 m. Lietuvos paramos

ir labdaros gavėjams buvo suteikta paramos ir labdaros už 263 mln. Lt. Antrus metus iš eilės

stebimas labdaros ir paramos srautų Lietuvoje mažėjimas, kurį lemia pastaraisiais metais žymiai

sumenkusi parama iš užsienio, tuo tarpu vietiniai paramos ir labdaros srautai, stipriai išaugę

5 Parama kultūrai prilyginama paramai, kurią gavo kultūros institucijos. Kultūros institucijos – tai institucijos, užsiimančios žemiau išvardintomis ekonominėmis veiklomis (pateikiami kodai pagal ekonominės veiklos EVRK klasifikatorių): 92.1 – Kino filmų ir vaizdajuosčių gamyba, platinimas ir kitokia veikla, 92.2 – Radijo ir televizijos veikla, 92.3 – Kita pramoginė veikla, 92.5 – Bibliotekų, archyvų, muziejų ir kita kultūrinė veikla, 92.7 – Kita poilsio organizavimo veikla, 22 – Leidyba, spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas



2002 m., vėlesniais metais taip pat didėjo. Minėtos tendencijos sąlygoja pokyčius labdaros ir

paramos struktūroje – parama ir labdara gauta iš užsienio šalių teikėjų praranda ankstesnę

svarbą: 2000 m. Lietuvos teikėjų dalis bendroje sumoje sudarė 25%, o 2004 m. – jau 65%.

Didžiausia dalis paramos teikiama sporto, socialinės globos ir rūpybos bei sveikatos apsaugos

tikslams. Užsienio paramos teikėjai daugiausia remia socialinės globos ir rūpybos bei

nacionalinio saugumo ir gynybos sritis, Lietuvos paramos teikėjai apie pusę paramos skiria

sportui.

Paveikslas 4. Labdaros ir paramos srautai Lietuvoje 2000 - 2004 m., mln. Lt

68 62118 151 171

207171

200 142 93

275232

318292

263

0

50

100

150

200

250

300

350

2000 2001 2002 2003 2004

iš Lietuvos teikėjų iš užsienio šalių teikėjų Iš viso


2004 m. parama, kurią gavo kultūros institucijos, siekė 12,86 mln. Lt ir sudarė 4,9% visos

labdaros ir paramos. Palyginus su 2003 m., paramos apimtys išaugo 34,5%. Nors negalima

išskirti aiškios paramos kultūrai didėjimo / mažėjimo tendencijos, verta pažymėti, jog per

penkerių metų laikotarpį paramos kultūrai dalis išaugo 2,6 procentiniais punktais nuo 2,3%

2000 m. iki 4,9% 2004 m.

Paveikslas 5. Kultūros institucijų gauta parama ir jos dalis bendrame labdaros ir paramos sraute 2000-2004 m.

2,3%

3,8% 4,1%3,3%

4,9%6.408

8.870

13.137

9.566

12.863

0

2.000

4.000

6.000

8.000

10.000

12.000

14.000

2000 2001 2002 2003 20040%

2%

4%

6%

8%

10%

Paramos kultūrai dalis, % Parama kultūrai, tūkst.Lt




Skaidant paramą kultūrai į vietinę ir gautą iš užsienio šalių, išryškėja pastovus Lietuvos teikėjų

suteiktos paramos dominavimas. Lyginant kultūros institucijų gautą paramą su bendrais

paramos ir labdaros srautais Lietuvoje, pagrindinis skirtumas yra tas, kad visą nagrinėjamą

laikotarpį kultūros institucijoms parama iš Lietuvos teikėjų buvo svarbesnė nei iš užsienio

teikėjų. Be to, 2004 m. paramos kultūrai apimtys didėjo tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio šalių

teikėjų – 42% ir 9% atitinkamai, tuo tarpu bendri labdaros ir paramos srautai iš užsienio antri

metai iš eilės mažėjo.

Paveikslas 6. Kultūros institucijų gautos paramos pasiskirstymas pagal Lietuvos ir užsienio šalių teikėjus 2000-2004 m.

53%77%

12%

47%

20% 23% 19%

88% 80% 81%

0%

20%

40%

60%

80%

100%

2000 2001 2002 2003 2004

iš Lietuvos teikėjų iš užsienio šalių teikėjų


4.4. Užsienio šalių paramos teikėjų suteikta parama kultūrai

2004 m. kultūros institucijos iš užsienio šalių teikėjų gavo paramos už 2,45 mln. Lt, didžiąją dalį

kurios sudarė piniginės lėšos (68%), trečdalį – materialinės vertybės (31%) ir 1% paslaugos

(išskirtinai parama iš tarptautinių organizacijų). Didžiausia užsienio šalis paramos kultūrai teikėja

– Italija – daugiau nei pusę paramos suteikė materialinėmis vertybėmis (61%). Likusios

didžiausios šalys paramos kultūrai teikėjos didžiąją dalį paramos suteikė piniginėmis lėšomis:

JAV – 82%, Nyderlandai ir Lenkija – 99%, Kanada – 98%.



Paveikslas 7. Iš užsienio šalių teikėjų gautos paramos kultūrai pasiskirstymas pagal šalis 2004 m.

Kitos; 20%

Kanada; 4%

Lenkija; 6%

Nyderlandai; 8%

JAV; 23%

Italija; 39%


Paramą Lietuvos kultūros institucijoms 2004 m. suteikė teikėjai iš 22 užsienio šalių. Beveik 70%

(1,53 mln. Lt) paramos kultūrai suteikė Europos Sąjungos šalys, trečdalį (0,73 mln. Lt) –

trečiosios šalys; 3,4% (0,08 mln. Lt) paramos gauta iš tarptautinių organizacijų, 4,1% (0,1 mln.

Lt) - iš nenustatytų šalių.

4.5. Lietuvos paramos teikėjų suteikta parama kultūrai

Lietuvos teikėjai kultūros institucijoms 2004 m. suteikė paramos už 10,42 mln. Lt, beveik visa

parama suteikta piniginėmis lėšomis (93%). Paramą Lietuvoje daugiausia teikia juridiniai asmenys. Jų paaukotos sumos kultūrai sudaro 96% visos paramos šiai sričiai, gautos iš

Lietuvos teikėjų, likusius 4% sudarė fizinių asmenų ar anonimiškai gauta parama. Šiame skyriuje

nagrinėsime tik Lietuvos juridinių asmenų suteiktą paramą kultūros institucijoms.

2004 m. 770 Lietuvos juridinių asmenų teikė paramą kultūrai, tai sudaro 19% nuo visų Lietuvos

juridinių asmenų – paramos labdaros teikėjų. Juridiniai asmenys kultūros institucijoms suteikė

10,03 mln. Lt paramos: 9,42 mln. Lt piniginėmis lėšomis (94%), 0,43 mln. Lt materialinėmis

vertybėmis (4%) ir 0,18 mln. Lt paslaugomis (2%).

Paramos teikimas piniginėmis lėšomis vyrauja visų juridinių rūšių organizacijose. Uždarosios

akcinės bendrovės yra didžiausi paramos kultūrai teikėjai tiek teikėjų skaičiumi (571, t.y. 74%),

tiek suteikta parama (7,15 mln. Lt, t.y. 71%). Tačiau vidutinė vienos akcinės bendrovės suteikta

parama kultūrai yra gerokai didesnė nei uždarųjų akcinių bendrovių. Individualios įmonės



atvirkščiai – dalis pagal teikėjų skaičių yra gerokai didesnė nei suteiktos paramos dalis, t.y.,

vidutinė įmonės suteikta parama gerokai atsilieka nuo vidurkio.

Paveikslas 8. Lietuvos juridinių asmenų – paramos kultūrai teikėjų skaičiaus ir suteiktos paramos pasiskirstymas pagal įmonių juridinę rūšį 2004 m.

Pagal suteiktą paramą Pagal teikėjų skaičių

Uždarosios akcinės

bendrovės 71%

Akcinės bendrovės

22%

Užsienio įmonių

atstovybės 3%

Individualios įmonės

2%

Kitos2%

Kitos4%


10%Užsienio įmonių

atstovybės 2% Akcinės

bendrovės 10%

Uždarosios akcinės

bendrovės 74%

Šaltinis: Statistikos departamentas Vidutinė vieno Lietuvos juridinio asmens suteikta parama kultūrai 2004 m. siekė 13,03 tūkst. Lt.

Tačiau minėtas rodiklis yra 3 kartus mažesnis nei bendras paramos ir labdaros teikėjų vidurkis.

Žemiau pateiktame paveiksle 9 iliustruojamas organizacijų išsidėstymas pagal vidutinę vieno

rėmėjo suteiktą paramos sumą kultūrai. Tačiau būtina pastebėti, kad pirmaujančius užsienio

įmonių filialus reikėtų vertinti atsargiai, nes minėtais metais buvo tik 1 paramos kultūrai teikėjas,

kuris ir suteikė visą nurodytą paramos sumą.

Paveikslas 9. Vidutinė vieno paramos kultūrai teikėjo suteikta suma pagal įmonių juridinę rūšį 2004 m.

40.089

27.098

20.175

13.820

12.526

12.132

9.376

3.799

3.265

2.883

1.587

685

467

13.030

0 5.000 10.000 15.000 20.000 25.000 30.000 35.000 40.000 45.000

Užsienio įmonės filialas

Akcinės bendrovės

Užsienio įmonių atstovybės

Asociacijos

Uždarosios akcinės bendrovės

Tikrosios ūkinės bendrijos

Viešosios įstaigos

Žemės ūkio bendrovės

Valstybinės įmonės


Komanditinės ūkinės bendrijos

Kooperatinės bendrovės

Kredito unijos

Bendras vidurkis

Parengta pagal Statistikos departamento duomenis



Privataus lietuviško kapitalo įmonės dominuoja tarp paramos kultūrai teikėjų, tačiau įmonės,

kuriose vyrauja užsienio kapitalas yra linkusios teikti didesnę paramą. 2004 m. privataus

lietuviško kapitalo organizacijos sudarė 79% (608) viso paramos kultūrai teikėjų skaičiaus,

suteikė 61% (6,13 mln. Lt) kultūros institucijų gautos paramos, vidutinė vieno juridinio asmens

paramos kultūrai suma siekė 10,09 tūkst. Lt; analogiški užsienio kapitalo organizacijų rodikliai –

11% (83), 26% (2,65 mln. Lt) ir 31,94 tūkst. Lt. Didelės organizacijos, turinčios daugiau nei 250 darbuotojų, 2004 m. kultūrai skyrė 3,97 mln. Lt

paramos, tai sudaro beveik 40% visos kultūros institucijų gautos paramos. Viso didelių įmonių

– paramos teikėjų buvo 113, t.y. 15% nuo vis paramos kultūrai teikėjų skaičiaus. Kiti 657

paramos teikėjai – tai smulkios ir vidutinės organizacijos, sudariusios 85% (mikro – 13%, mažos

– 35%, vidutinės – 37%), skyrė 6,07 mln. Lt, t.y. 60% paramos (mikro – 9%, mažos – 24%,

vidutinės – 27%). Vidutinė vienos didelės organizacijos skirta suma siekė 39,10 tūkst. Lt ir buvo

maždaug 4 kartus didesnė nei mikro, mažų ar vidutinių organizacijų vidurkis, kuris svyravo 9,06

- 9,40 tūkst. Lt ribose. Organizacijos, gaunančios daugiau nei 50 mln. Lt pajamų per metus, kultūros institucijoms 2004

m. suteikė 4,53 mln. Lt paramos (45%), nors tokių buvo tik 14% (110). Vidutinė vienos didelės

organizacijos suteiktos paramos kultūrai suma buvo beveik 5 kartus didesnė nei mažesniųjų (41

tūkst. Lt prieš 8 tūkst. Lt ). Daugiausia kultūros rėmėjų (332, t.y. 43%) buvo tarp juridinių

asmenų, per metus gaunančių nuo 1 iki 10 mln. Lt pajamų, tačiau jų suteikta parama kultūros

institucijoms 2004 m. sudarė tik kiek daugiau nei penktadalį ir siekė 2,25 mln. Lt.

Paveikslas 10. Lietuvos juridinių asmenų – paramos kultūrai teikėjų - suteiktos paramos pasiskirstymas pagal darbuotojų skaičių ir pajamas 2004 m.

Pagal darbuotojų skaičių6 Pagal pajamų dydį

Mikro9%

Mažos24%

Vidutinės

27%

Didelės40%

50 mln. Lt. ir

daugiau45%

nuo 10 iki 50

mln. Lt24%

nuo 1 iki 10 mln.

Lt22%

Iki 1 mln. Lt

9%


6 Didelės įmonės – virš 250 darbuotojų, vidutinės įmonės – 50-249 darbuotojų, mažos įmonės – 10-49 darbuotojų, mikro įmonės – mažiau nei 10 darbuotojų.



Analizuojant suteiktą paramą kultūrai pagal teritorinį suskirstymą, išsiskiria Vilniaus apskritis,

kuri 2004 m. gavo šiek tiek daugiau nei pusę paramos kultūrai (5,13 mln. Lt), šioje apskrityje

buvo ir daugiausia teikėjų – 270. Kauno apskritis yra antra ir pagal gautą paramą (2,13 mln. Lt),

ir pagal kultūros rėmėjų skaičių (127). Nors organizacijos aktyviau remia kultūros institucijas

Panevėžio, Šiaulių apskrityse, dėl didesnių aukojamų sumų Klaipėdos apskritis minėtąsias

gerokai lenkia gautos paramos apimtimis. Situacija, kai daugiausia paramos sulaukia didžiųjų

miestų apskritys, gali būti paaiškinama tuo, kad didžiuosiuose miestuose kultūrinis gyvenimas

yra gerokai aktyvesnis.

Paveikslas 11. Lietuvos juridinių asmenų – paramos kultūrai teikėjų skaičiaus ir suteiktos paramos pasiskirstymas pagal apskritis 2004 m.


Marijampolė2% Alytaus

1% Tauragės0%

Vilniaus52%

Kauno21%

Klaipėdos9%

Utenos5%

Panevėžio4%

Šiaulių4%

Telšių2%

Telšių5%

Šiaulių9%

Panevėžio11%

Utenos6%

Klaipėdos8%

Kauno16%

Vilniaus35%

Tauragės1%

Alytaus6%

Marijampolė3%


Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskritys – išlieka lyderėmis pagal vidutinę vieno teikėjo suteiktą

paramą kultūrai, Marijampolės bei Utenos apskrityse šis rodiklis mažiausiai nutolęs nuo lyderių.

Žemiausioje vietoje esanti Tauragės apskritis išsiskiria ypatingai maža vidutine paramos suma –

336 Lt, kuri yra net keliasdešimt kartų mažesnė nei bendras šalies vidurkis. Išvestinis rodiklis –

parama kultūrai, tenkanti vienam gyventojui, - leidžia palyginti apskritis įvertinant kiekvienos iš

jų dydį (pagal vidutinį gyventojų skaičių). Šis rodiklis išryškina atotrūkį tarp sostinės ir kitų

regionų – vienam Vilniaus apskrities gyventojui tenkanti parama kultūrai yra beveik 2 kartus

didesnė nei antroje vietoje esančioje Kauno apskrityje. Taip pat pažymėtina, jog Marijampolės

apskritis lenkia Klaipėdos apskritį ir rikiuojasi iš karto po Vilniaus ir Kauno. Tauragės apskrityje

rodiklis pats žemiausias – 0,02 Lt.



Paveikslas 12. Paramos kultūrai palyginimas pagal apskritis 2004 m.

Pagal vidutinę vieno paramos kultūrai teikėjo Pagal paramą kultūrai, tenkančią suteiktą sumą, Lt 1 gyventojui, Lt

16.737

15.027

9.838

6.414

5.935

4.870

1.945

336

13.030

18.994

10.908

0 4.000 8.000 12.000 16.000 20.000

Vilniaus

Kauno

Klaipėdos

Marijampolės

Utenos

Telšių

Šiaulių

Panevėžio

Alytaus

Tauragės

Bendras vidurkis

3,09

2,54

2,24

2,24

0,74

0,69

0,48

0,02

2,92

2,47

6,04

0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 7,00

Vilniaus

Kauno

Marijampolės

Klaipėdos

Utenos

Telšių

Panevėžio

Šiaulių

Alytaus

Tauragės

Lietuva


Gamybinės bei prekybinės organizacijos dominuoja tarp paramos kultūros institucijoms teikėjų

(57%), o jų suteikta parama 2004 m. siekė 4,59 mln. Lt (46%). Maisto produktų ir gėrimų

gamintojai bei chemijos pramonės įmonės 2004 m. suteikė daugiausia paramos iš gamybinių

įmonių: 49 maisto pramonės organizacijos paaukojo 0,91 mln. Lt, o 5 chemijos pramonės

įmonės – 0,5 mln. Lt. Didmenine ir komisine prekyba užsiimančios organizacijos dominavo

tarp paramos teikėjų, kurių pagrindinė veikla prekyba, - 137 didmenininkai kultūrą parėmė 1,56

mln. Lt. Nors mažmeninės prekybos organizacijos taip pat gan aktyviai dalyvavo suteikiant

paramą (74), tačiau paramos vertė buvo gerokai mažesnė nei didmenininkų.

Paveikslas 13. Lietuvos juridinių asmenų – paramos kultūrai teikėjų skaičiaus ir suteiktos paramos pasiskirstymas pagal ekonomines veiklas7 2004 m.


D25%

G21%

K15%

I12%

F9%

E7%

Kitos11%

Kitos11%

I7%

K11%

F14%

D26%

G31%


7 A - Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė, B – Žuvininkystė, C - Kasyba ir karjerų eksploatavimas, D - Apdirbamoji gamyba, E - Elektros, dujų ir vandens tiekimas, F – Statyba, G - Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas, H - Viešbučiai ir restoranai, I - Transportas, sandėliavimas ir ryšiai, J - Finansinis tarpininkavimas, K - Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla, L – Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas, M – Švietimas, N - Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas, O - Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla, P – Privačių namų ūkių veikla, Q – Eksteritorialinių organizacijų ir įstaigų veikla.



Didžiausias sumas kultūrai yra linkę skirti teikėjai, kurių pagrindinė veikla yra elektros, dujų ir

vandens tiekimas – vidutinė vieno teikėjo paramos suma 2004 m. siekė beveik 40 tūkst. Lt.

Vidutinė vieno teikėjo skiriama suma žymiai viršijo bendrą vidurkį ir šiose veiklose:

komunalinėje, socialinėje ir asmeninio aptarnavimo veikloje, finansinio tarpininkavimo bei

transporto ir ryšių. Žemės ūkio ir žuvininkystės veikla užsiimančių teikėjų rodiklis žemiausias.

Paveikslas 14. Vidutinė vieno paramos kultūrai teikėjo suteikta suma pagal ekonomines veiklas 2004 m., tūkst. Lt

29,30

27,03

16,60

13,01

12,70

9,14

8,67

8,45

4,20

0,75

0,47

0,40

13,03

23,48

39,83

0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 35,00 40,00

E

O

J

I

K

N

D

H

F

G

C

M

A

B

Bendras vidurkis


2004 m. piniginės lėšos sudarė 94% (9,42 mln. Lt) visos Lietuvos juridinių asmenų suteiktos

paramos kultūros institucijoms, materialinės vertybės – 4% (0,43 mln. Lt), paslaugos – 2% (0,18

mln. Lt). Beveik 90% iš paramos materialinėmis vertybėmis skyrė apdirbamosios gamybos ir

prekybos organizacijos (46% ir 41% atitinkamai). Daugiausia paramos kultūros institucijoms

paslaugomis suteikė transporto ir ryšių, statybinės bei finansinio tarpininkavimo organizacijos –

30%, 26% ir 20% atitinkamai.

Detalizuojant paramos struktūrą kiekvienoje veikloje pagal paramos prigimtį, vėlgi išryškėja, kad

absoliučiai didžioji dalis paramos kultūrai visose veiklose buvo suteikta piniginėmis lėšomis.

Žemės ūkio organizacijos - paramos kultūrai teikėjai - beveik 26% paramos suteikė

materialinėmis vertybėmis, 8% gamybinių bei 9% prekybinių organizacijų paramos taip pat



sudarė materialės vertybės, ir tai yra didžiausi rodikliai visų veiklų tarpe. Didžiausia paramos

paslaugomis dalis 2004 m. buvo finansinio tarpininkavimo, transporto ir ryšių bei statybos

organizacijų suteiktoje paramoje - 9%, 5%, 5% atitinkamai.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos meno ir kultūros rėmimo fondai 2004 m. gavo

2 mln. Lt paramos: 1,55 mln. Lt (78%) iš Lietuvos teikėjų, 0,44 mln. Lt (22%) iš užsienio šalių

teikėjų. Užsienio teikėjai visą paramą skyrė piniginėmis lėšomis, o Lietuvos teikėjai – 97%

piniginėmis lėšomis, 2% materialinėmis vertybėmis ir 1% paslaugomis.

Paveikslas 15. Lietuvos meno ir kultūros rėmimo fondų gauta parama 2004 m.

Iš Lietuvos teikėjų pagal sektorius Iš užsienio teikėjų pagal šalis

Įmonės ir bendrovės

77%

Valdžios sektorius

6%

Ne pelno institucijos

6%

Anonimiška parama

5%

Kita6%

Kitos4%

JAV4%Norvegija

4%

Nežinomos šalys

7%

Lenkija81%


Daugiau nei tris ketvirtadalius paramos iš vietinių rėmėjų suteikė įmonės ir bendrovės – 1,21

mln. Lt (nefinansinės 1,19 mln. Lt, finansinės 0,02 mln., Lt), valdžios sektorius – 0,1 mln. Lt, ne

pelno institucijos – 0,09 mln. Lt, anonimiškai gauta paramos už 0,08 mln. Lt.

Analizuojant užsienio paramą, skirtą Lietuvos meno ir kultūros rėmimo fondams, pagal šalis

teikėjas, absoliuti lyderė yra Lenkija, 2004 m. suteikusi paramos už 364 tūkst. Lt (81%), kitos

šalys iš kurių gauta žymesnė paramos dalis yra Norvegija ir JAV – 17 ir 16 tūkst. Lt atitinkamai.

Nei viena iš likusių šalių nesuteikė paramos, didesnės nei 10 tūkst. Lt.

Papildoma statistinė informacija, susijusi su kultūros finansavimu Lietuvoje pateikiama šios

ataskaitos priede Nr. 2 “Paramos kultūrai Lietuvoje apimtys ir teikėjai: statistiniai duomenys“.



4.6. Informacinių rėmėjų suteiktos paramos kultūrai monitoringas

Statistikos departamentas pateikia apibendrintus duomenis, todėl nėra galimybių detaliau

analizuoti ir išskirti, kokios kultūros sritys yra labiausiai remiamos, kas yra didžiausi rėmėjai.

Papildomos ir detalesnės informacijos apie paramą kultūrai suteikia įmonių „TNS-Gallup“ ir

„OMD Lithuania“ rengiamas Lietuvos reklamos monitoringas. Šie duomenys neatspindi

bendros situacijos, tačiau apima vieną iš paramos kultūrai būdų – informacinių rėmėjų suteiktą

paramą kultūros institucijoms ir renginiams viešinimo paslaugomis. Rėmimas nuo reklamos

atskiriamas pagal tai, ar viešinimo paslaugos teikėjas yra tarp kultūros institucijų / renginių

rėmėjų (jei viešinimo žinutėje yra paslaugos teikėjo logotipas ar pavadinimas, tokia paslauga

priskiriama prie rėmimo). Kultūra8 šiuo atveju apima du sektorius:

n teatrai, menas ir kultūra:

n opera, muzikiniai teatrai, baletas;

n spektakliai (drama, komedija);

n teatrai (bendrai);

n teatrai (kita) (įvairūs teatrų festivaliai, projektai ir pan.);

n meno galerijos ir parodos;

n šviečiamieji renginiai;

n kultūriniai konkursai;

n menas ir kultūra (kita) (įvairūs renginiai, minėjimai, pvz. Poezijos pavasaris);

n muziejai, zoologijos sodai (Lietuvos jūrų muziejus, Europos parkas);

n koncertai, festivaliai, renginiai:

n rimtosios muzikos koncertai, festivaliai;

n visuotinės šventės ir renginiai.

2004 m. informaciniai rėmėjai kultūros institucijoms / renginiams suteikė viešinimo paslaugų už

8,23 mln. Lt, t.y. beveik 15% daugiau nei 2003 m. (7,18 mln. Lt). Teatrams, menui ir kultūrai

tenka 60% minėtos sumos, 40% - koncertams, festivaliams, renginiams; 2003 m. 62% ir 38%

atitinkamai. Žemiau pateikiamas paramos pasiskirstymas pagal subsektorius:

8 Atlikta papildoma atranka pagal kiekvieną renginį / instituciją ir eliminuoti įrašai, kurie labiau priskirtini prie komercinių, reklaminių ar pramoginių renginių kategorijos.



Paveikslas 16. Informacinių rėmėjų paramos pasiskirstymas pagal subsektorius 2004 m.

Teatrai, menas ir kultūra Koncertai, festivaliai, renginiai

Kita12%

Meno galerijos

ir parodos

7%

Teatrai (kita)7%

Teatrai (benrai)

17%Spektakliai (drama, komedija)

27%

Opera, muzikiniai teatrai, baletas30%

Rimtosios muzikos koncertai, festivaliai

88%

Šventės ir renginiai

12%

Šaltinis: TNS-Gallup/OMD Lithuania

Viešinimo paslaugos televizijoje sudaro didžiausią dalį (42%) paramos, laikraščiai - 26%, radijas

ir lauko iškabos – 15% ir 14% atitinkamai. Mažiausia informacinių rėmėjų paramos dalis,

suteikta kultūrai, yra žurnaluose (3%) ir video iškabose lauke (1%).

Analizuojant vyraujančius žiniasklaidos tipus pagal sektorius, stebima panaši situacija tiek teatrų,

meno ir kultūros sektoriuje, tiek koncertų, festivalių ir renginių sektoriuje: televizija sudaro

daugiau nei 40%, radijas ir lauko iškabos 10 - 20%. Pagrindinis skirtumas – laikraščių suteiktos

paramos dalis: koncertai, festivaliai ir renginiai daugiau nei trečdalį paramos (34%) gauna iš

laikraščių, o teatrai, menas ir kultūra gerokai mažiau – penktadalį (20%).

Paveikslas 17. Informacinių rėmėjų paramos pasiskirstymas pagal subsektorius 2004 m.

Teatrai, menas ir kultūra Koncertai, festivaliai, renginiai

TV44%

Laikraštis20%

Radijas16%

Laukas15%

Žurnalas4%

Lauko video

1%

Žurnalas1%Laukas

11%

Radijas12%

Laikraštis34%

TV42%




Daugiausia paramos kultūrai skyrusi informacinių rėmėjų grupė – televizija – 2004 m. kultūrai

suteikė paramos už 3,45 mln. Lt, t.y., 4% daugiau nei 2003 m. Didžioji dalis televizijų paramos

(61%) 2004 m. teko teatrų, meno ir kultūros sektoriui, koncertams, festivaliams ir renginiams –

39%. Paramos apimtys per metus nežymiai padidėjo abiejuose sektoriuose. TV3, LNK ir LTV

yra pagrindinės televizijos – kultūros rėmėjos. Jų suteikta parama viešinimo paslaugomis kartu

siekia daugiau nei 90%: 2004 m. TV3 suteikė 1,33 mln. Lt (38%) paramos, LNK – 1,28 mln. Lt

(37%), LTV – 0,72 mln. Lt (21%). Tarp kitų paramos teikėjų 2004 m. taip pat buvo TV1,

Pirmas Baltijos kanalas, Tango TV, 5 kanalas, BTV, TV4, VTV.

Laikraščiai kultūros viešinimui 2004 m. skyrė 2,13 mln. Lt, palyginus su 2003 m., paramos dydis

išaugo 17%. Minėtą augimą lėmė net 35% padidėjusi parama koncertams, festivaliams ir

renginiams, tuo tarpu teatrų, meno ir kultūros sektorius gavo tik 1% daugiau paramos.

Nepaisant šių skirtumų, laikraščių suteiktos paramos pasiskirstymas pagal sektorius išlieka

apylygis: 2004 m. teatrų, meno ir kultūros sektorius gavo 47%, koncertams, festivaliams ir

renginiams – 53%. Vienas didžiausių Lietuvos dienraščių „Lietuvos rytas“ 2004 m. suteikė 0,7

mln. Lt paramos kultūrai, t.y. trečdalį visų laikraščių paramos. Antroje vietoje esančios

„Respublikos“ parama sudarė 28% ir buvo lygi 0,59 mln. Lt, „Lietuvos žinios“ kultūrai suteikė

paramos už 0,34 mln. Lt (16%). Į laikraščių penketuką patenka ir du regioniniai laikraščiai -

„Klaipėda“ ir „Kauno diena“, jų dalis siekė 6% ir 5% atitinkamai.

Informacinių radijo rėmėjų suteikta parama kultūrai per metus išaugo 51% ir 2004 m. siekė 1,22

mln. Lt. Žymiai padidėjo parama tiek teatrams, menui ir kultūrai, tiek koncertams, festivaliams,

renginiams – 53% ir 46% atitinkamai. Du trečdaliai radijo paramos kultūrai tenka teatrų, meno

ir kultūros sektoriui, 33% - koncertams, festivaliams ir renginiams. Tik 5 radijo stotys 2004 m.

(kaip ir 2003 m.) rėmė kultūros institucijas ir renginius. Didžiausias informacinis rėmėjas jų

tarpe yra LR1, kurio suteikta parama sudarė daugiau nei pusę radijo paramos (0,65 mln. Lt,

53%). Pūko parama siekė 0,41 mln. Lt (33%), M-1 Plius – 0,08 mln. Lt (6%), Radiocentras –

0,05 mln. Lt (4%), M-1 – 0,04 mln. Lt (3%).



Parama kultūrai per viešinimo paslaugas lauke9 (neįskaitant video) 2004 m. siekė 1,13 mln. Lt ir

per metus išaugo 44%, du trečdaliai paramos skirta teatrams, menui ir kultūrai, vienas trečdalis

– koncertams, festivaliams ir renginiams. Video reklama lauke sudaro mažiausiąją informacinių

rėmėjų grupę, 2004 m. suteikta paramos už 68,8 tūkst. Lt ir t.y. net 45% mažiau nei 2003 m.

Visa parama skirta teatrų, meno ir kultūros sektoriui. Šioje srityje visą paramos sumą skyrė

vienas rėmėjas – Operos ir baleto teatras.

Žurnalų parama kultūrai 2004 m. taip pat mažėjo (-28%), 2004 m. siekė 232 tūkst. Lt. Net 84%

iš jos atiteko teatrų, meno ir kultūros sektoriui. Tarp informacinių rėmėjų žurnalų tarpe

dominuoja „Veidas“, kuris suteikia daugiau nei pusę visų žurnalų teikiamos paramos kultūrai,

2004 m. ji siekė 62%, 2003 m. – 55%. Didesnę nei 10 tūkst. Lt paramą 2004 m. dar teikė

žurnalai: „Naujas namas“ (11%), „Moteris“ (10%), „Mano namai“ (6%).

Pateiktas grafikas leidžia palyginti paramos pasiskirstymą pagal sektorių kiekvienoje

informacinių rėmėjų grupėje. Teatrams, menui ir kultūrai skiriamos paramos dalis vyrauja pagal

visų, išskyrus laikraščius, žiniasklaidos tipų teikėjus.

Paveikslas 18. Informacinių rėmėjų paramos pasiskirstymas pagal sektorius atskirose žiniasklaidos teikėjų grupėse 2004 m.

61%47%

67% 67%84%

60%

39%53%

33% 33%16%

40%

100%

0%

0%10%20%30%40%50%60%70%80%90%

100%

TV Laikraštis Radijas Laukas Žurnalas Laukovideo

Iš viso

Teatrai, menas ir kultūra Koncertai, festivaliai ir renginiai


9 Informaciniai rėmėjai, suteikę paramą viešinimo paslaugomis lauke, nėra smulkiai detalizuojami.



Žemiau pateiktoje lentelėje detaliai išskleistos informacinių rėmėjų paramos kultūrai sumos

pagal rėmėjų tipą bei kultūros sektorius ir subsektorius:

Paveikslas 19. Informacinių rėmėjų suteikta parama pagal sektorius ir subsektorius atskirose teikėjų grupėse 2004 m., tūkst. Lt

TV Laikraštis Radijas Laukas Žurnalas Lauko video Iš viso

Opera, muzikiniai teatrai, baletas 953,1 242,3 171,5 64,8 56,5 0,0 1.488,2 Spektakliai (drama, komedija) 613,5 218,8 379,7 105,7 16,4 0,0 1.334,2 Teatrai (bendrai) 7,8 191,6 206,9 290,7 86,1 68,8 851,8 Teatrai (kita) 171,6 116,5 3,2 38,8 9,8 0,0 339,9 Meno galerijos ir parodos 117,6 97,0 19,7 80,9 21,9 0,0 337,1 Šviečiamieji renginiai 43,3 69,3 29,5 26,6 5,4 0,0 174,1 Kultūriniai konkursai 124,7 26,7 0,0 0,0 0,0 0,0 151,4 Menas ir kultūra (kita) 14,3 11,2 0,0 121,4 0,0 0,0 146,9 Muziejai, zoologijos sodai 47,7 25,1 0,0 23,5 0,0 0,0 96,3 Teatrai, menas ir kultūra 2.093,6 998,6 810,4 752,4 196,2 68,8 4.919,9 Rimtosios muzikos koncertai, festivaliai 1.088,0 1.065,4 370,7 350,9 36,1 0,0 2.911,1 Visuotinės šventės ir renginiai 271,5 69,7 37,4 22,6 0,0 0,0 401,2 Koncertai, festivaliai, renginiai 1.359,5 1.135,0 408,1 373,5 36,1 0,0 3.312,3 Iš viso 3.453,1 2.133,6 1.218,5 1.125,9 232,3 68,8 8.232,2 Šaltinis: TNS-Gallup/OMD Lithuania

Skaidant informacinių rėmėjų paramą kultūrai pagal subsektorius, išsiskiria trys subsektoriai,

kuriems skirta parama viršijo 1 mln. Lt, tai rimtosios muzikos koncertai ir festivaliai, operos,

muzikiniai teatrai ir baletas bei spektakliai. Rimtosios muzikos koncertai ir festivaliai, 2004 m.

gavo beveik 3 mln., Lt paramos ir tai sudaro daugiau nei trečdalį bendros sumos (35%).

Rimtosios muzikos koncertams ir festivaliams daugiausia paramos skyrė televizijos ir laikraščiai

(po 1,1 mln. Lt). Operos, muzikinių teatrų ir baleto bei spektaklių gautos paramos dalis

bendroje sumoje siekia 18% ir 17% atitinkamai. Trys pagrindinės informacinių rėmėjų grupės

(televizija, laikraščiai ir radijas) abiejuose subsektoriuose suteikė daugiau nei 90% paramos.

Taigi, apibendrinant galima teigti, jog informacinių rėmėjų parama kultūrai auga visuose

pagrindinėse žiniasklaidos grupėse (televizija, laikraščiai, radijas). Pagrindinės produktų grupės,

gaunančios daugiausia paramos iš informacinių rėmėjų, yra rimtosios muzikos koncertai ir

festivaliai, operos, muzikiniai teatrai ir baletai bei spektakliai. Parama, skiriama minėtiems

kultūros subsektoriams, palyginus su ankstesniais metais taip pat auga.



V. PARAMOS IR LABDAROS KULTŪRAI VERTINIMAS LIETUVOS ĮMONIŲ TARPE

5.1. Ankstesnių tyrimų apie filantropijos / paramos ir labdaros teikimą rezultatai

Paramos ir labdaros skyrimo bei verslo atstovų požiūrio į paramos skyrimą tema yra mažai

nagrinėta. Viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose skelbiami keleto tyrimų rezultatai,

nagrinėjantys visuomenės bei verslo atstovų požiūrį į filantropiją bei filantropinę veiklą.

Vienas pirmųjų tyrimų apie filantropiją buvo atliktas 1996 m. Lietuvos laisvosios rinkos

instituto (toliau – LLRI) ekspertų. Šiame tyrime buvo aiškinamasi verslininkų nuostatos

filantropinė veiklos atžvilgiu. 2003 metais “Atviros Lietuvos fondo” užsakymu tyrimų

agentūros “Baltijos tyrimai” buvo atliktas plataus masto tyrimas, apimantis Lietuvos gyventojų,

verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovų, politikų bei kitų sričių ekspertų apklausą apie

požiūrį į filantropiją bei filantropinę veiklą.

Trumpai apžvelgsime minėtų tyrimų duomenis, nors juose nagrinėjama tema yra šiek tiek

platesnė nei dabartinėje studijoje, kurioje nagrinėjama tik parama, traktuojant ją kaip abipusiai

naudingą sutartį (komercinį mainą siekiant naudos) tarp lygiaverčių partnerių.

Tyrimo duomenimis, žodis “filantropija” respondentams visų pirma asocijuojasi su “parama”, “pagalba”, “labdara”, “labdaringa veikla”, “nesavanaudiškumu”, ”gerais darbais”. Tuo tarpu žodis “parama” daugumai apklausos dalyvių kėlė asociacijas su finansine parama ir jos tikslingumu. Apklausos duomenimis, didžioji dauguma respondentų

išreiškė potencialiai teigiamas nuostatas filantropinės veiklos atžvilgiu. Tačiau iš kitos pusės,

dalis respondentų įžvelgė ir tam tikrų neigiamų paramos aspektų, laikydami paramos teikimą

vienu iš “pinigų plovimo” būdų. Tai leistų daryti išvadą, kad bendra socialinė aplinka ir visuomenės nuomonė yra palanki paramos ir labdaros teikėjams, tačiau lieka abejonių dėl paramos teikimo veiklos skaidrumo, viešumo ir geranoriškų motyvų. Dalies

respondentų nuomone, pačiu filantropiniu veiksmu siekiama daugiau naudos nei suteikiama

pagalbos.



Nurodydami pagrindinius savo filantropinės veiklos motyvus apklausoje dalyvavę verslo

atstovai dažniausiai išskyrė geranoriškumą bei moralinę pareigą. Trečioje vietoje pagal

svarbą būtų savireklama, toliau - iš mokesčių lengvatų gaunama finansinė nauda.

Vertindami įmonių dalyvavimą filantropinėje veikloje, verslininkai kaip svarbiausius išskyrė

puoselėjamą įmonės įvaizdį, tikėjimą bei pritarimą paramos gavėjo tikslams bei norą turėti iš to

naudos.

Tyrime dalyvavę verslininkai vertindami kiek aktyviai filantropinėje veikloje dalyvauja privatus

verslas, dažniausiai nurodė manantys, kad dalyvavimas yra vidutinis ar nepakankamas. Pagrindinės filantropinės veiklos plėtojimo kliūtys respondentų nuomone yra netobuli įstatymai ir jų kaita, nepakankamai stipri ekonomika bei sudėtingos paramos teikimo procedūros bei per didelis valstybės institucijų kišimasis ir kontrolė. Taip pat kaip svarbi

kliūtis nurodytas ir filantropinių tradicijų visuomenėje nebuvimas.

1996 metais LLRI atlikto tyrimo duomenimis, labiausiai filantropijos plėtrą stabdo painūs

paramos apskaitos ir dokumentavimo reikalavimai, kai dėl egzistuojančių trukdžių dalis paramos

lieka neapskaičiuota - “šešėlinė”. Taip pat nemaža kliūtimi yra laikomas paramą ir labdarą

reglamentuojančių įstatymų nežinojimas. Šiame tyrime dalyvavusių verslininkų nuomone,

filantropijos veiklą labiausiai paskatintų mokesčių sumažinimas, papildomų lengvatų paramos ir

labdaros teikėjams įvedimas bei įmonių pelningumo padidėjimas.

Vieną naujausių kompleksinių tyrimų minėta tema 2005 metais atliko “TNS Gallup” Baltijos -

Amerikos partnerystės programos, kurią finansuoja JAV tarptautinės plėtros agentūra ir Atviros

visuomenės institutas, užsakymu. Šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti tiek Lietuvos gyventojų, tiek

didžiausių verslo įmonių požiūrį į filantropinę veiklą bei atskirus dalyvavimo joje aspektus.

Pastarasis tyrimas dar kartą patvirtina anksčiau atliktų tyrimų metu gautus rezultatus apie

filantropinės veiklos motyvus - dažniausiai verslo įmonių atstovai nurodė filantropinėje veikloje dalyvaujantys dėl geranoriškų paskatų ir noro padėti, įmonės įvaizdžio gerinimo. Paskutiniajame tyrime kaip svarbus išryškėja naujas motyvas - įmonėje

susiklosčiusios rėmimo tradicijos. Kaip ir ankstesnių tyrimų duomenimis, mokesčių teikiamos lengvatos nėra minimos tarp svarbiausių paramos teikimo motyvų.



Tyrimo duomenimis, paramą įmonės dažniausiai teikia piniginėmis lėšomis. Kultūra šalia socialiai pažeidžiamų asmenų ir švietimo yra viena dažniausiai remiamų sričių. Apklausos duomenimis, kultūros sričiai daugiau paramą skyrė paslaugų sektoriaus įmonės nei įmonės užsiimančios kita veikla. 2004 metais daugiau nei pusė įmonių nurodė

daugiausia paramos skyrusios tęstinei organizacijų veiklai, trečdalis - atskiroms akcijoms ir

renginiams. Pagrindinis paramos gavėjo pasirinkimo motyvas - atitikimas įmonės rėmimo strategijai, taip pat dažnai buvo minimas ir išskirtinės, novatoriškos idėjos rėmimo motyvas.

Pagrindinė kliūtis su kuria susiduria paramos teikėjai - neprofesionaliai parengti projektai. Taip pat kaip kliūtis buvo dažnai minimas nepakankamas filantropinės veiklos

įvertinimas iš valdžios bei visuomenės. Dalis paramos teikėjų pasigedo grįžtamojo ryšio iš

paramos gavėjų apie projekto eigą ar nurodė susidūrę su nesąžiningais paramos gavėjais.

5.2. Didžiausių Lietuvoje organizuojamų festivalių ir švenčių organizatorių apklausos rezultatai

Siekiant išsiaiškinti verslo paramos mastus bei pagrindines problemas, su kuriomis susiduria

ieškantys paramos kultūros renginių organizatoriai, šio projekto tikslui pasiekti ir uždaviniams

įgyvendinti buvo atlikta didžiausių Lietuvoje organizuojamų festivalių ir švenčių organizatorių

apklausa. Apklausos duomenys nėra reprezentatyvūs, tačiau leidžia apčiuopti bendrąsias

tendencijas bei problematiką. Elektroniniu paštu šimtui didžiausių renginių ir festivalių

organizatorių buvo išsiųsti klausimynai. Atsakymai gauti iš 10 renginių organizatorių, kurie

pateikė duomenis apie 12 organizuojamų renginių. Didžiausių kultūrinių renginių

organizatoriams platinto klausimyno pavyzdį galima rasti šios ataskaitos priede Nr. 3

„Didžiausių Lietuvoje organizuojamų festivalių ir švenčių organizatorių apklausos klausimyno

pavyzdys”.

Apklausos duomenimis, verslo įmonės daugiau ar mažiau finansiškai prisideda prie renginių ir

festivalių organizavimo. Festivalių ir švenčių organizatoriai nurodė, kad jų organizuojamų

renginių biudžetuose, verslo parama sudaro nuo 1% iki 80%. Santykinai didesnes sumas

(tiksliau - didesnę renginio biudžeto dalį) iš verslo įmonių pavyksta gauti aukšto profesionalumo



lygio, tęstiniams, gerai visuomenėje žinomiems renginiams. Minėtų renginių biudžetuose verslo

parama sudaro nuo 31% iki 80% viso biudžeto. Tokį verslo aktyvumą remiant renginius galima

būtų aiškinti ne tik renginių profesionalumu bei žinomumu visuomenėje, tačiau ir tikėtina

aktyvia bei profesionalia renginių organizatorių vadybine veikla.

Apklausoje dalyvavę didžiausių šalyje vykstančių švenčių ir festivalių organizatoriai nurodė, kad

siekdami gauti finansavimą iš valstybės institucijų dažnai susiduria su neaiškiais lėšų paskirstymo

principais. Nesubalansuota valstybės kultūros politika, neaiškūs jos prioritetai ar deklaruotų

prioritetų nesilaikymas, sąlygoja bei įtakoja ir tam tikrą verslo struktūrų atstovų požiūrį į

kultūros renginių organizatorius. Susiklosčiusios situacijos vertinimą apibendrintų vieno iš

kultūros renginių organizatorių pateiktas apibūdinimas - “politikų santykis su kultūra diktuoja ir

verslininkų santykį su kultūra”.

Mažas kultūros programų biudžetas iš vienos pusės, o iš kitos pusės, dideli kultūros projektų

poreikiai sąlygoja būtinybę ženklią organizuojamo renginio biudžeto dalį susirinkti iš verslo

įmonių paramos. Aktyviai ieškoti verslo paramos kultūros renginių organizatorius skatina ir tai,

kad paraiškos dėl valstybės lėšų skyrimo renginiams yra svarstomos ilgai, tad kultūros renginių

organizatoriams tenka prisiimti tam tikrus finansinius įsipareigojimus dar neturint garantijų dėl

finansavimo skyrimo.

Pagrindinės problemos su kuriomis susiduria kultūros renginių organizatoriai yra iš dalies

sąlygotos aukščiau įvardintos kultūros politikos, aiškios strategijos bei prioritetų kultūros srityje

nebuvimo. Pasak vieno iš kultūros renginių organizatoriaus, “Lietuvoje nėra susiformavę

kultūros mecenavimo tradicijos, o formalus valstybės požiūris į kultūros politiką, nepadeda

ugdyti mecenatystės tradicijų”. Respondentų nuomone, paramos kultūrai skyrimą riboja įvairūs

biurokratiniai formalumai administruojant paramos skyrimo procesą, kurie kartais būna

atsisakymo skirti paramą ar ją formaliai įforminti priežastimi.

Iš kitos pusės, kultūros renginių organizatorių nuomone, verslo paramos skyrimą kultūros

renginiams stabdo ir žemas Lietuvos verslo įmonių pelningumas bei verslo visuomenės

edukacijos stoka. Su šia problema dažniau nurodė susiduriantys atokesniuose Lietuvos

regionuose dirbantys kultūros renginių organizatoriai.



Kita problema - verslo požiūris į paramos skyrimą kultūrai nėra labai palankus. Parama dažniau

skiriama kitoms sritims, pvz. sportui. Verslas skirdamas paramą kultūrai dažniau orientuojasi į

tarptautinius, “fasadinius” kultūros renginius, surenkančius didesnę auditoriją. Esant tokiai

situacijai, paramą gauti kameriniams profesionaliosios muzikos renginiams yra sudėtinga.

Kultūros renginių organizatorių nuomone, parama kultūrai nėra laikoma patrauklia, teikiant

paramą yra siekiama “greito atsipirkimo efekto”, kurio kultūros renginiai negali garantuoti.

Apklausoje dalyvavusių kultūros renginių organizatorių nuomone, verslo paramos kultūrai

skyrimą galėtų paskatinti visuomenės švietimas plačiąja prasme, aiškinant kultūros svarbą ir

vertę ne tik visuomenei bendrai, bet ir konkrečiai verslui. Galima būtų organizuoti kultūros

srities ir verslo atstovų dialogą bei diskusijas apie kultūros procesus, tokiu būdu praplečiant

verslininkų turimą kultūros sampratą. Verslo paramos kultūrai skyrimą galėtų paskatinti ir

profesionali bei moderni informacijos apie verslo gaunamą naudą remiant kultūrą sklaida. Taip

pat kaip vieną galimų priemonių galinčių paskatinti aktyvesnį verslo paramos kultūrai skyrimą

kultūros renginių organizatoriai nurodė įstatymo nuostatų pakeitimą, įteisinantį didesnes

mokestines lengvata ilgalaikiams paramos kultūrai teikėjams.

5.3. Verslo atstovų požiūris į paramos teikimą kultūrai

Tyrimo metodika. Siekiant detaliau išsiaiškinti Lietuvos verslo įmonių atstovų požiūrį į

paramos kultūrai ir atskiroms jos sritims skyrimą bei išsiaiškinti veiksnius, skatinančius verslo

įmones skirti paramą kultūrai, buvo atlikta 20 pagilintų ekspertinių interviu su paramos kultūrai

teikėjais ir potencialiais paramos gavėjais. Potencialių verslo respondentų atranka buvo

vykdoma remiantis šiais kriterijais:

n įmonės dydis;

n įmonės veiklos pelningumas;

n įmonės dalyvavimas kultūros rėmimo veikloje.

Tyrimo metu apklaustų paramos gavėjų, teikėjų ir kitų suinteresuotų šalių atstovų sąrašas

pateikiamas šios ataskaitos priede Nr. 4 “Ekspertai, su kuriais buvo atlikti pagilinti interviu“.

Pagrindinės pusiau struktūruotų giluminių interviu su verslo ir kultūros organizacijų atstovais

temos, klausimai ir orientaciniai scenarijai pateikiami šios ataskaitos prieduose Nr. 5 ir Nr. 6.



Pasirinktas tyrimo metodas leidžia pažvelgti į problemą iš pačių paramos teikėjų / gavėjų

pozicijų. Pasirinkta pusiau struktūruota interviu forma leidžia pažvelgti į nagrinėjamą temą

giliau, neįspraudžiant respondento į rėmus, leidžiant laisvai įvertinti esamą situaciją ir atskirus

jos aspektus. Interviu respondentais buvo pasirinkti įvairių verslo sričių atstovai, taip pat

skirtingų kultūros sričių organizacijų atstovai.

Paramos teikimas: strategija ir kryptys. Atlikus interviu su verslo įmonių atstovais, galima

teigti, kad įmonėse paramos teikimo veikla daugumoj atvejų yra planuojama ir vykdoma

kryptingai. Dažniausiai įmonės, teikiančios paramą, turi aiškiai suformuluotą paramos teikimo

strategiją bei išskyrę pagrindinius prioritetus. Teikdamos paramą įmonės įprastai neapsiriboja

viena paramos sritimi. Daugumos ekspertų teigimu, parama kultūrai yra viena iš prioritetinių

paramos teikimo sričių. Atskirais atvejais įmonių atstovai nurodė kultūros rėmimą pasirinkę

kaip vienintelę paramos teikimo sritį.

Paramos sampratos suvokimas. Parama, taip pat ir parama kultūrai, dažniausiai suvokiama

kaip filantropinė veikla, įmonės socialinės atsakomybės, dalyvavimo visuomenės gyvenime

išraiška. Iš kitos pusės, pats paramos teikimas traktuojamas kaip tam tikras abiem pusėms

naudinga sutartis. Tokia sutartis turi teisėtą pagrindą - Labdaros ir paramos įstatymą su jame

valstybės numatytais leistinais atlygiais, tačiau vien tik vadovavimasis įstatymo nuostatomis

daugelio verslo atstovų netenkina. Būtinas abipusis santykis, ryšys, kontaktas - suteikęs paramą

rėmėjas tampa jau ne tik bešališku stebėtoju, tačiau tam tikra prasme ir partneriu, suinteresuotu

ne tik savo įmonės vardo viešinimu tinkamame kontekste, tačiau ir paremto renginio ar kultūros

organizacijos sėkme.

Paramos teikimas. Parama nėra teikiama aklai. Tai sprendimo priėmimo procesas,

reikalaujantis argumentacijos ir rėmimo tikslingumo pagrindimo. Tiesioginis verslo tikslas yra

generuoti pinigines lėšas, o uždirbtus pinigus investuoti taip, kad jie duotų vienokią ar kitokią

grąžą. Verslo atstovai išsakė nuomonę, kad paramos teikimas kultūrai nėra tiesiogiai įmonei

naudą nešantis veiksmas, greičiau tai yra ilgalaikė investicija. Į ką investuojama? Visų pirma į

bendrą visuomenės interesą bei jo palaikymą, antra - į įmonės vardo žinomumo didinimą,

reputaciją i prestižą.



Sprendimų priėmimas. Keletas remiančių kultūrą verslo atstovų nurodė, kad jų teikiama

parama kultūrai yra racionaliai paskaičiuota reklamos alternatyva. Didėjant reklamos apimtims

žiniasklaidos priemonėse, įmonėms iškyla problema ne tik „pramušti“ reklamos srautą, bet ir

išsiskirti jame. Viena iš tokių galimų alternatyvų reklamai ir yra paramos teikimas bei šių

veiksmų viešinimas. Laikantis tokios pozicijos, kultūros rėmimo pasiūlymai yra detaliai

svarstomi, ieškoma geriausia ir tinkamiausia alternatyva, garantuojanti tikslinės grupės

pasiekiamumą.

Paramos teikimo strategijos. Galima būtų išskirti keletą verslo atstovų nurodytų paramos

kultūrai teikimo strategijų:

n „Koncentracijos“ – pasirenkami vienas ar keli kultūros kolektyvai ar kultūros renginiai,

kuriems skiriama didžioji dalis kultūros paramai įmonės metiniame biudžete numatytų

lėšų. Dažniausiai tiems patiems paramos gavėjams parama tiekiama eilę metų. Dalis

paramos kultūrai lėšų paliekama naujoms, mažesnėms, originalioms kultūrinėms

iniciatyvoms paremti. Sprendimai dėl konkrečių iniciatyvų rėmimo priimami situatyviai,

įvertinus pasiūlymus. Laikomasi nuomonės, kad geriau svarią paramą suteikti nedaugeliui

nei ją išbarstyti mažomis dalimis, kurios neduos laukiamo efekto nei paramos gavėjams,

nei jos teikėjams;

n „Tolygaus paskirstymo“- parama kultūrai išskaidoma ir paskirstoma mažomis dalimis

daugeliui įvairių kultūros sričių atstovų bei renginių.

Verslo atstovai dažniau nurodė besilaikantys pirmosios strategijos - didesnes paramos sumas

skirti keliems pasirinktiems kultūros projektams. Tai yra esminis skirtumas lyginant verslo paramą kultūrai, kaip kultūros finansavimo šaltinį, su valstybinio finansavimo modeliu. Taip pat būtų galima išskirti ir skirtingas paramos teikimo strategijas pagal remiamą objektą:

n remiami gerai šalyje ir užsienyje žinomi kultūros kolektyvai ar kultūros renginiai. Tokios

rėmimo strategijos pasirinkimas argumentuojamas ne tik profesionalumu ar prestižu,

tačiau ir noru prisidėti prie kultūros vystymo, Lietuvos vardo garsinimo užsienyje;

n remiami regioniniai renginiai, vietinės bendruomenės kultūrinės iniciatyvos. Tokios

kultūros rėmimo strategijos pasirinkimas motyvuojamas daugiau socialiniais motyvais,

nors įmonės komunikacijai orientuojantis į plačią tikslinę grupę, vadovaujantis tokia

rėmimo strategija mažesniais kaštais gali būti pasiektas didesnis efektyvumas.



Taip pat būtų galima išskirti ir skirtingas paramos kultūrai teikimo strategijas pagal paramos

teikimo iniciatorių:

n inicijuoja paramos gavėjai, teikdami rėmimo pasiūlymus. Tik išskirtinais atvejais esant itin

patraukliam renginiui ar idėjai, paramos teikėjas pats pasiūlo paramą. Gavėjo inicijuojamas

paramos tipas yra vyraujantis. Galima daryti prielaidą, kad tokio paramos tipo vyravimą

lemia gana didelis potencialių paramos gavėjų aktyvumas bei auganti konkurencija tarp jų;

n inicijuoja paramos teikėjai. Tokio tipo strategijos laikosi pavienės įmonės, siekiančios

išskirtinio savo įmonės vardo komunikavimo, kartu pereidamos į savotišką kultūros

objektų kūrimo procesą, kultūrinių iniciatyvų kūrimą.

Apibendrinant, galima teigti, kad tarp verslo įmonių dominuoja „koncentruojanti“, gerai

žinomus profesionalius kolektyvus bei renginius remianti paramos kultūrai teikimo strategija.

Paramos teikimo kultūrai motyvacija. Remiantis atliktais interviu, galima išskirti keletą

pagrindinių paramos kultūrai teikimo motyvų:

n filantropinis (socialinis) motyvas - pareiga prisidėti prie visuomeninių iniciatyvų, bendro

visuomenės intereso, kultūros vertybių išsaugojimo. Parama nematuojama naudingumu -

greičiau traktuotina kaip ilgalaikė investicija;

n racionalus motyvas - atliekama rėmimų analizė, nustatomos tendencijos, įvertinama, kiek

sėkmingi buvę rėmimai, skaičiuojama potenciali gauta ir tikėtina nauda;

n marketinginis motyvas – įmonės vardo žinomumo didinimas, įvaizdžio stiprinimas,

vystymas. Svarbu tikslinė auditorija. Sutinkama traktuotė, kad kultūros renginių rėmimas

yra reklamos pakaitalas;

n ekonominis motyvas - paramos teikimas argumentuojamas tiek nauda gaunama iš

įstatymuose numatytų mokesčių lengvatų, tiek iš rėmėjui suteikiamų viešinimo paslaugų.

n asmeninis motyvas - šio motyvo patys verslo atstovai neįvardino, tačiau paramos gavėjų

teigimu, įmonių vadovų asmeninės savybės, išsilavinimas bei kita asmeninė patirtis turi

didelę reikšmę tiek bendrai skiriant paramą kultūrai, tiek pasirenkant konkrečias kultūros

rėmimo sritis.

Paprastai nurodydami paramos kultūrai motyvus, verslo atstovai minėjo ne vieną motyvą.

Dažniausiai minėti socialinis ir marketinginis motyvas. Verslo atstovai teikdami paramą kultūrai

jaučia prisidedą prie kultūros vystymo, prie bendrų visuomenės interesų, tačiau kartu siekia ir



tam tikrų įmonės tikslų - vardo žinomumo didinimo, tam tikro įvaizdžio palaikymo ar prestižo.

Ekonominis paramos teikimo motyvas nėra dominuojantis, tai nėra pakankamas motyvas

aktyviam verslo atstovų elgesiui paramos teikimo srityje. Praktiškai visi paramą kultūrai

teikiantys verslo atstovai pasinaudoja įstatymo numatytomis mokestinėmis lengvatomis, tačiau

tai nėra tas pirminis impulsas, kuris paskatintų paramos kultūrai teikimo veiksmui. Įstatymiškai numatytos mokesčių lengvatos įtakoja ne patį sprendimą „Ar teikti paramą?“, bet gali nežymiai įtakoti sprendimą „Kiek, kokią sumą skirti paramai?“. Kita vertus, tam tikros

įstatymo nuostatos, kartais sąlygoja net ir priešingą elgseną - dėl paramos administravimo

mechanizmų sudėtingumo kartais verslo įmonės atsisako teikti paramą arba jos neįformina kaip

paramos.

Teisinė, ekonominė, mokestinė aplinka. Įmonių atstovų nuomone, šiuo metu Lietuvoje

paramos teikimą ir su tuo susijusias lengvatas reglamentuojantys įstatymai yra palankūs verslui

teikti paramą kultūrai. Iš kitos pusės, verslo atstovai pasigenda informacijos apie tokių įstatymų

teikiamas lengvatas - teikiantys paramą kultūrai apie tai žino, tačiau nemaža dalis įmonių yra

apie tai neinformuotos. Verslo atstovai pasigenda kultūros politikos formuotojų dėmesio šiam

klausimui, tam tikrų valstybinių programų kitomis priemonėmis nei įstatyminės ir mokestinės

lengvatos skatinančių verslo paramą kultūrai.

Toliau apžvelgsime verslo atstovų išsakytas mintis apie problemas su kuriomis yra susiduriama

teikiant paramą kultūrai bei apie galimus šių problemų sprendimo būdus, kurie tam tikra prasme

galėtų paskatinti paramą kultūrai teikiančias įmones aktyviau dalyvauti kultūros rėmimo veikloje

bei į šį procesą įtraukti naujas įmones.

Verslo paramos kultūrai teikimo problemos. Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų -

verslo ir kultūros atstovų tarpusavio nesusikalbėjimas. Verslo atstovų nuomone, verslas ir

kultūrai dažnai kalba skirtinga kalba. Daugelis verslo atstovų pastebi, kad kultūros atstovams

labai stinga vadybinių bei organizacinių įgūdžių. Iš kitos pusės, kultūros organizacijų atstovai

paramą teikiančias verslo įmones kaltina nepagrįstai dideliu reiklumu, neįgyvendinamais

reikalavimais. Kultūros atstovų nuomone, teikdamos paramą verslo įmonės siekia tik naudos

sau.



Kultūros finansavimo situacijos vertinimas. Vertindami dabartinę situaciją tiek verslo, tiek

kultūros atstovai pastebi teigiamus pokyčius - kultūros atstovų nuomone, verslo kultūra ir

edukacija kyla, verslo įmonių atstovų nuomone - pastebimas kultūros vadybininkų

profesionalumo augimas. Iš vienos pusės, kultūros atstovai rečiau susiduria su nerealiais verslo

atstovų reikalavimais, iš kitos pusės - verslo atstovai gauna vis daugiau profesionaliai parengtų,

nestandartinių tiek turinio, tiek formos prasme rėmimo pasiūlymų, kurie yra patrauklūs verslui.

Gera renginio vadyba, pasak verslo atstovų, garantuoja, kad bus pasiekti renginio tikslai bei

įvykdyti įsipareigojimai rėmėjams. Kitas svarbus momentas - geras kultūros vadybininkas

neapsiriboja tradicinėmis rėmimo formomis, tačiau pasiūlo netradicinių rėmimo būdų ar

viešinimo paslaugų.

Verslo paramos kultūrai skatinimo priemonės. Nepaisant pastaraisiais metais gerėjančios

kultūros vadybos situacijos, padėtis išlieka nepatenkinama. Verslo atstovų siūlymu, vienas iš

galimų verslo paramos skatinimo būdų ir būtų kultūros vadybininkų mokymai. Tokie mokymai

garantuotų tiek aukštesnę kultūros renginių kokybę, tiek pačių rėmimo pasiūlymų

profesionalesnį parengimą bei geresnį bei patrauklesnį verslui idėjos pristatymą.

Kita nemažiau svarbi tiek verslo, tiek kultūros atstovų įvardinta problema – bendros valstybės

kultūros politikos bei aiškių jos prioritetų nebuvimas ar aiškios komunikacijos šiais klausimais

nebuvimas. Verslas pasigenda tam tikrų aiškių valstybės prioritetų kultūros srityje. Siekdami

socialinių tikslų, prisidėdami prie bendro visuomenės intereso per paramos kultūrai teikimą,

verslininkai neturi informacijos / nežino apie tai, kurias kultūros sritis valstybė traktuoja kaip

prioritetines, kurioms reikėtų skirti didesnį dėmesį ir paramą. Taip pat pasigendama ir kultūros,

jos procesų, kultūros vertės bei potencialo suvokimo skatinimo, kuris būtų galimas per tam tikrą

visuomenės švietėjišką veiklą.

Verslo atstovų nuomone, valstybė turėtų didesnį dėmesį skirti paramą teikiančioms įmonėms ir

ne tik per įstatymų nuostatas skatinti verslo paramą kultūrai. Verslo įmonėms yra svarbus

valstybės palaikymas ir rėmimo veiklos įvertinimas. Kaip vienas iš galimų būdų parodyti

valstybės požiūrį į remiančiuosius kultūrą - skelbiami didžiausi tam tikro periodo paramos

kultūrai teikėjai ar pan.



Apibendrinant, tiek verslo įmonių atstovų, tiek kultūros atstovų išsakytas mintis,

veiksmingiausiai verslo įmones remti kultūros sritį ir konkrečias jos iniciatyvas paskatintų:

n aiškesnė bendra valstybės kultūros politika su aiškiai išdėstytais prioritetais;

n didesnis pačios valstybės dėmesys kultūrai kaip svarbiai visuomenės gyvenimo daliai,

palaikančiai ir perduodančiai pagrindines vertybes bei tradicijas, aiškinti kultūros kaip

atvykstamojo turizmo skatinimo priemonės reikšmę;

n aukštesnis ir profesionalesnis kultūros vadybos lygis (profesionalūs kultūros vadybininkai,

kvalifikuotai parengti rėmimo pasiūlymai ir pan.);

n paramos teikimo kultūrai skatinimo informacinės kompanijos, informuojančios apie

galimybę bei įstatymuose numatytas šią veiklą skatinančias fiskalines priemones;

n kultūros rėmimo patrauklumo viešinimas, pvz. viešinant gerus pavyzdžius;

n valstybės institucijos galėtų imtis tam tikro tarpininko vaidmens, organizuojant paramos

teikimą – pvz. surinkti informaciją apie verslo įmonių paramos teikimo strategijas,

paraiškų tikimo ir svarstymo terminus, pan.



VI. UŽSIENIO ŠALIŲ PATIRTIES VERTINIMAS

6.1. Užsienio šalių patirties vertinimas

Vienas iš studijos tikslų yra išsiaiškinti užsienio šalių patirtį verslo paramos kultūrai skatinimo

srityje. Analizuojant užsienio šalių patirtį buvo fiksuojamas įstatymų, reglamentuojančių

paramos ir labdaros teikimą bei mokestinių lengvatų paramos teikėjams taikymą, buvimas

konkrečios šalies teisinėje sistemoje. Didesnis dėmesys atliekant užsienio šalių patirties analizę

buvo skirtas valdžios institucijų taikomoms nefiskalinėms priemonėms, skirtoms verslo

paramos kultūrai skatinimui, o taip pat ir Lietuvoje mažai taikomiems, tačiau tarptautiniame

kontekste plačiai paplitusiems viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo projektams.

Viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo projektų iniciatyvos ir pavyzdžiai pateikiami

įvairiose veiklos srityse tam, kad būtų akivaizdžiai pailiustruotas galimas tokio pobūdžio

projektų pritaikymas. Atsakingas, racionalus ir iš dalies kūrybingas požiūris į galimas kultūros

finansavimo alternatyvas sudaro palankias sąlygas efektyviam lėšų pritraukimui, panaudojimu iir

kontrolei.

Remiantis tiek ankstesniais tyrimų duomenimis, tiek šio projekto rėmuose atlikta verslo atstovų

apklausa, laikomės nuomonės, kad mokestinė lengvatos nėra pagrindinis veiksnys, įtakojantis aktyvesnę verslo paramą kultūrai. Šią prielaidą pagrindžia ir Europos šalių

palyginamoji mokesčių sistemos analizė. Apibendrinus surinktus duomenis, matyti, kad nėra

aiškios koreliacijos tarp mokesčių įstatymų palankumo ir verslo paramos kultūrai apimčių.

Palanki mokesčių politika nėra pagrindinis paramos kultūrai teikimo motyvas. Tai yra

galima sąlyga, kuri gali būti traktuojama kaip savotiškas atlygis verslui už parodytą geranorišką

iniciatyvą. Kadangi šios studijos rėmuose neturime galimybių išsiaiškinti užsienio šalių verslo

atstovų paramos kultūrai teikimo motyvacijos, didesnį dėmesį skirsime nefiskalinio pobūdžio

paramos kultūrai skatinimo priemonėms.



Žemiau esančioje lentelėje pateikti duomenys apie kai kuriose užsienio šalyse taikomas verslo

paramos kultūrai priemones.

Lentelė 2. Verslo paramos kultūrai priemonės užsienio šalyse

Pagrindiniai įstatymai,

reglamentuojantys mokesčių lengvatas teikiantiems paramą

menui ir kultūrai

Vyriausybės priemonės,

skatinančios verslo paramą menui ir

kultūrai

Pagrindiniai sektoriai,

pritraukiantys privačias lėšas

Numatomos privačios paramai skirtos lėšos per

metus

Austrija Paramos įstatymas

(1987). Regioniniai įstatymai

Kai kuriuose regionuose reikalingos

papildomos lėšos iš vietos bendruomenių

ir privačių finansuotojų.

Dailė ir muzika 60 mln. Eurų

Azerbaidžanas Nėra paramos kultūrai įstatymo Nėra informacijos Nėra informacijos Nėra informacijos

Belgija (Flandrija) Belgijos įstatymai

nenumato mokesčių lengvatų teikiantiems

paramą kultūrai

Viešojo ir privataus sektoriaus

partnerystės (PPP) programa

Klasikinės muzikos festivaliai, koncertai.

Parodos. 54,3 mln. Eurų

Belgija (Valonija) Belgijos įstatymai

nenumato mokesčių lengvatų teikiantiems

paramą kultūrai

Nėra informacijos Nėra informacijos Nėra informacijos

Bulgarija Nėra įstatymo

skatinančio paramos teikimą kultūrai

Nėra informacijos

Populiariosios muzikos koncertai, literatūros leidyba, teatras, festivaliai

Nėra informacijos

Kanada Nėra įstatymo

skatinančio paramos teikimą kultūrai

Nėra informacijos Žiniasklaida,

bibliotekos, scenos menas

47.9 mln. Kanados dolerių

Kroatija

Pelno mokesčio įstatymas (NN

177/04) ir Tiesioginių mokesčių įstatymas

(NN 177/04)

Nėra informacijos Koncertai, festivaliai ir meno parodos Nėra informacijos

Estija

Pajamų mokesčių įstatymas (1999) leidžia sumažinti apmokestinamas

pajamas suma, kuri skirta visuomeniniams

tikslams

Nėra informacijos Verslas nerodo

didesnio intereso teikti paramą kultūrai

Nėra informacijos

Suomija

Nėra atskiro įstatymo, kuris skatintų paramą kultūrai, tačiau yra eilė

mokesčių lengvatų, kurios skatina verslą teikti paramą kultūrai

Nėra informacijos Nėra informacijos 10 mln. Eurų

Prancūzija Paramos skatinimo įstatymas (1987)

Mecenatų įstatymas (2003)

Kultūros ministerija vykdo įvairius

projektus, skirtus skatinti paramos skyrimą kultūrai

Dailė ir muzika 183 mln. Eurų





menui ir kultūrai



kultūrai




metus

Vokietija

Nėra atskiro įstatymo, skatinančio paramos teikimą kultūrai, bet yra eilė mokestinių

lengvatų, kurios išdėstytos Finansų

ministerijos Direktyvose (BMF-Sponsoring-erlass

1998)

Iniciatyvos dažniausiai kyla iš vietinės

valdžios Dailė ir muzika 500 mln. Eurų

Graikija Mokestinės lengvatos, teikiantiems paramą

kultūrai (1990) Nėra informacijos Muzika 22,4 mln. Eurų

Vengrija Pelno mokesčio ir

Dividendų mokesčių įstatymas(1996)

Nėra informacijos Teatras, klasikinė

muzika, dideli festivaliai, dailė

Nėra informacijos

Airija

Nėra atskiro įstatymo, skatinančio paramą

kultūrai, tačiau yra eilė mokesčių lengvatų, skatinančių verslą

teikti paramą menininkams ir

kultūros organizacijoms

Programos “Menas verslui”

(Arts2Business); Metų kultūros rėmėjo apdovanojimai

Nėra informacijos Nėra informacijos

Italija Įstatymas 342/2000 Nėra informacijos Kultūros paveldas 205,7 mln. Eurų Makedonija Nėra atskiro įstatymo Nėra Populiarioji muzika Nėra informacijos

Malta Nėra įstatymo,

skatinančio paramą kultūrai


Moldova Filantropijos ir

paramos įstatymas (2002)


Nyderlandai

Nėra atskiro įstatymo, tačiau yra atskiros mokesčių įstatymų

nuostatos, numatančios

mokesčių sumažinimą remiantiems meną,

paveldą.

Paramos kultūrai Kodeksas Dailė ir muzika 50 mln. Eurų

Lenkija Nėra informacijos Kultūros Globėjo apdovanojimas

Kultūros institucijoms, dideli

renginiai, kinas Nėra informacijos

Portugalija Paramos įstatymas (1999) Nėra informacijos Muzika, dailė, dideli

renginiai Nėra informacijos

Rumunija Paramos ir labdaros įstatymas (1999) Nėra informacijos Nėra informacijos Nėra informacijos

Rusija Labdaros ir labdaros organizacijų įstatymas

(1995)

Pasirašomo sutartys tarp valstybės

administracijos ir privačių kompanijų

Dideli renginiai, festivaliai. Nėra informacijos

San Marinas

Nėra atskiro įstatymo, Mokesčių įstatymas n. 91(1984) ir vėlesnės jo

pataisos numato mokesčių lengvatas

Nėra informacijos

Koncertai, muzikos ir šokio festivaliai, meno parodos, dailė, teatras,

literatūros leidyba, kultūrinis paveldas

180 000 Eurų (2005)





menui ir kultūrai



kultūrai




metus

Serbija ir Juodkalnija

Labdaros ir humanitarinės

pagalbos įstatymas

Nėra informacijos Kultūros centrai, teatrai, festivaliai,

renginiai Nėra informacijos

Slovėnija

Nėra atskiro įstatymo, tačiau yra eilė

mokesčių lengvatų, skatinančių verslą

teikti paramą kultūrai

Nėra informacijos Kultūros centrai, renginiai, festivaliai Nėra informacijos

Ispanija Nėra informacijos Nėra informacijos Klasikinė muzika ir dailė 59,70 mln. Eurų

Švedija Nėra įstatymo,


Kultūros ir verslo forumas

Apie pusė paramos tenka muziejams ir

meno galerijoms, kita dalis- teatrui ir šokio

menui.

93 bln. Švedijos kronų (2002)

Šveicarija Nėra atskiro įstatymo,

tačiau yra eilė mokesčių lengvatų.

Vietinės valdžios iniciatyvos

Kompanijos vysto korporatyvinį įvaizdį organizuodamos savo

koncertus ar teatrų gastroles. Užsako

kultūros institucijoms ir menininkams

projektus. .

320 mln. Eurų

Ukraina Labdaros ir labdaros

fondų įstatymas (1997)

Nėra informacijos Koncertai, festivaliai, parodos. Nėra informacijos

Jungtinė Karalystė Nėra įstatymo


Verslo paramos kultūrai skatinimo

programa

Parodos, šokis, muzika, teatras,

festivaliai, paveldas

452.1 m svarų sterlingų

Šaltinis: Council of Europe/ERICarts, Compendium of Cultural Policies and Trends in Europe, 7th edition, 2006

6.2. Konkrečių iniciatyvų, skatinančių kultūros ir verslo sąveiką, pavyzdžiai

Verslo ir kultūros forumas (Danija). Kultūros ministerijos iniciatyva buvo įkurtas tinklas

“NyX”. Verslo lyderiai, kultūros institucijų atstovai ir menininkai susitinka, apsikeičia idėjomis,

žmogiškaisiais ištekliais, vysto naujus produktus, ieško naujų bendradarbiavimo formų

(www.nyxforum.dk).

Pelno mokesčio įstatymo nuostatos (Vengrija). Vengrijoje paramos įstatymai skatina

ilgalaikį paramos kultūrai teikimą - įstatymiškai paramos ir labdaros kategorijos nėra atskirtos,

tačiau skiriantiems paramą ir labdarą yra taikomos skirtingos mokestinės lengvatos. Taikomos

mokestinės lengvatos priklauso nuo organizacijos, gaunančios paramą / labdarą tipo ir nuo

teikiamos labdaros / paramos tęstinumo (pasikartojimo). Apmokestinamas pelnas yra



sumažinamas 100% ar 150% paramai / labdarai suteiktos sumos, priklausomai nuo to, kokiai

organizacijai minėta parama yra teikiama. Ikimokestinio pelno sumažinimas gali išaugti iki 120%

- 170% paaukotos sumos, jei parama teikiama eilę metų (4 metus iš eilės).

Nacionalinė loterija (Didžioji Britanija). Didžiojoje Britanijoje vykdoma Nacionalinė

loterija, kurios dalis lėšų tenka kultūrai. Per 10 metų investuota 2 bilijonai svarų. Lėšos

skiriamos visiems regionams, ypač atsilikusiems, visų pirma kultūros infrastruktūrai plėtoti ir

atnaujinti. Per laikotarpį nuo 1994 m. buvo pastatyta 100 pastatų, skirtų kultūros įstaigoms bei

kitai kultūrinei veiklai. Taip pat buvo renovuota apie 500 kultūrinę veiklą vykdančių organizacijų

pastatų. Didelė lėšų dalis buvo skirta vietos bendruomenėms, miestams, regionams, taip pat

kultūros įstaigų pastatų pritaikymui neįgaliesiems. Lėšos taip skirtos ir kultūrinės veikos

įvairovės skatinimui. Ateityje numatoma skirti daugiau lėšų didžiosioms nacionalinėms

šventėms, pagyvenusių žmonių kultūrinės veiklos aktyvinimui, jaunų menininkų rėmimui.

6.3. Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė

Nors Lietuvoje viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (toliau - PPP, angl. public private

partnership) principai nėra plačiai taikomi, šis viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo

būdas seniai paplitęs daugelyje užsienio šalių. Partnerystės projektai apibrėžiami kaip viena iš

projektų finansavimo ir valdymo alternatyvų, kuriose privatus investuotojas (-ai) yra

pritraukiamas (-i) įgyvendinant visuomeninius projektus, siekiant pasidalinti įgyvendinimo,

veiklos ir politinę riziką ir naudą. Partnerystės projektai remiasi sutartiniais partnerystės

santykiais, kuriuose apibrėžiama kiekvienos šalies atsakomybė ir įsipareigojimai. Tokia projektų

įgyvendinimo forma plačiai pritaikyta Jungtinės Karalystės vyriausybės dėl valstybinių lėšų

trūkumo, vykdant visuomenines investicijas, plėtros projektus ir teikiant paslaugas piliečiams.

Viešos ir privačios partnerystės projektai leido atsisakyti įgyvendinimo atsakomybės, dėl kurios

vis labiau buvo kritikuojama vyriausybė bei pritraukti lėšas, kurios anksčiau nebuvo prieinamos

įgyvendinant viešuosius projektus. Lietuvoje šie projektai nėra plačiai taikomi dėl visuomeninio

sektoriaus pasiruošimo skaidriai vertinti bei įgyvendinti tokius projektus. Pasak VšĮ „Viešosios

politikos ir vadybos institutas“, Lietuvoje tik keletas pavyzdžių gali būti pavadinti turintys

panašumų su PPP projektais - šilumos ūkio nuoma ir modernizacija, „Langas į ateitį“ projektas,

Vilniaus atliekų aikštelės eksploatavimas pagal sutartį, buitinių atliekų sąvartyno nuoma privačiai

bendrovei, Vilniaus miesto parkavimo vietų įrengimas ir ilgalaikė nuoma. Tarp šiuo metu



įgyvendinamų PPP projektų reikia paminėti Druskininkų vandens parką ir Vilniaus pramogų

parką. Daugelis šių projektų yra pasinaudoję ir galimybe pritraukti infrastruktūrinė Europos

Sąjungos ar kitų fondų paramą. Nesant aiškiau šalių santykius apibrėžiančios teisinės bazės ir

platesnės praktikos įgyvendinant PPP projektus atsiranda nesklandumų, kuriuos nulemia

nukrypimai nuo išankstinių partnerystės sutarties sąlygų. Tarp pagrindinių reikėtų paminėti

šiuos:

n sutarties objekto apimties pasikeitimai;

n laiku neįgyvendinti šalių įsipareigojimai;

n dėl laiko faktoriaus atsirandantis investicijų ir kaštų padidėjimas;

n skaidrumo trūkumas, organizuojant konkursus ar koreguojant sutarties sąlygas.

Žvelgiant iš ekonominės perspektyvos, bet kokie esminiai sutarties sąlygų pasikeitimai lemia

šalių įsipareigojimų ir naudos santykio pasikeitimą.

PPP apibrėžimas ir pagrindiniai principai. Viešojo ir privataus sektorių partnerystė gali

apimti įvairias partnerystės formas. Dažniausiai PPP suprantama kaip netradicinis viešojo

pirkimų būdas, kai sudaroma ilgalaikė sutartis tarp viešojo ir privataus sektorių dėl viešosios

infrastruktūros sukūrimo ar viešųjų paslaugų teikimo (Viešosios politikos ir vadybos institutas,

2005). PPP projektai yra tarpinė grandis tarp viešųjų pirkimų ir privatizavimo, kuri leidžia

laikinai perleisti atsakomybę už paslaugų teikimą, jo kokybę ir pan. trečiajai šaliai.

PPP plačiausiai taikoma Jungtinėje Karalystėje, kur iki 2002 m. buvo pasirašyta per 500 PPP

sutarčių. Įvairios studijos rodo, kad taikant PPP sukuriama didesnė pridėtinė vertė palyginus su

tradiciniais viešaisiais pirkimais.

Kita vertus, reikia turėti omenyje, kad PPP yra gana sudėtingas pirkimų būdas, jis netinka

visoms viešosios infrastruktūros ar paslaugų problemoms spręsti (net Jungtinėje Karalystėje 85

proc. visos infrastruktūros kuriama tradiciniu būdu), jis taip pat gali duoti neigiamų rezultatų

netinkamo naudojimo atveju. Be to, naudojant PPP sukurta viešoji infrastruktūra gali kainuoti

brangiau, tačiau beveik visada ši infrastruktūra būna aukštesnės kokybės (Viešosios politikos ir

vadybos institutas, 2005). PPP yra gera alternatyva viešajai infrastruktūrai kurti ir viešosioms

paslaugoms teikti. Ji gali būti naudojama tada, kai privatizacija yra neįmanoma arba netinkama

viešosioms paslaugoms teikti. Skirtingai nuo tradicinių pirkimų ir privatizacijos, PPP apima

platesnį ir intensyvesnį bendradarbiavimą tarp viešojo ir privataus sektoriaus (Viešosios



politikos ir vadybos institutas, 2005). Pagrindiniai PPP projektų principai, kuriuos pagal

Europos Komisijos rekomendacijas (angl. Guidelines for Successful Public - Private

Partnerships) privalo būti atsižvelgta prieš pradedant bet kurį tokio tipo projektą, yra šie:

n viešų interesų išsaugojimas;

n didesnė vertė tomis pačiomis sąnaudomis;

n geresnis rizikos pasidalinimas pagal kompetencijas;

n rinkos skaidrumas, konkurencija ir palyginamumas;

n bendradarbiavimas, veiksmų koordinavimas.

Paveikslas 20. PPP projektų vieta tarp viešosios ir privačios nuosavybės valdymo schemų

Finansinis PPP projektų modelis. Viešosios ir privačios partnerystės projektai gali būti

finansuojami investuotojų nuosavomis lėšomis (akcinis kapitalas), paskolomis, obligacijomis ir

fondų lėšomis, jei projektas atitinka finansavimo kriterijus.



Paveikslas 21. Principinė PPP projektų finansavimo schema

Visuomeninis partneris taip pat gali prisidėti suteikdamas lėšų kaip įstatinio kapitalo dalį ar kaip

paskolas. Dažnai visuomeninis partneris savo dalį atiduoda sukurdamas palankią infrastruktūrą

projektui vystyti tokiu būdu sumažindamas privataus investuotojo lėšų poreikį. Principinė

projektų finansavimo schema parodyta paveiksle 21. Šiame paveiksle matosi ir visos galinčios

dalyvauti partnerystėje šalys.

Paveikslas 22. Finansavimo struktūrų skirtumai



Finansavimo schemose itin svarbus yra kreditorių vaidmuo (paveikslas 22). Pagrindiniai

kreditoriai - bankai, tačiau dažnai pasitelkiami ir investuotojai, kuriems siūlomos įvairias teises

suteikiančios obligacijos. Jungtinėje Karalystėje plačiai naudojamos pajamų mokestį

debetuojančios, neapmokestinamosios ar konvertuojamosios obligacijos. Obligacijų tipo

pasirinkimas priklauso nuo galimybių perskirstyti su projektu siejamą riziką ir grąžą

investuotojams.

PPP projektų taikymo pavyzdžiai. Nagrinėjant pasaulinę PPP praktiką galima rasti ne vieną

sėkmingai įgyvendintų projektų pavyzdį. PPP kaip bendradarbiavimo forma, jau seniai

egzistuoja JAV ir yra sparčiai paplitusi Jungtinėje Karalystėje, tačiau likusioje Europos dalyje

PPP atvejai dar nėra labai dažni. PPP dažniausiai pasitelkiama tiesiant kelius, atnaujinant

šilumos ūkio, vandens tiekimo infrastruktūrą, mokyklas, sveikatos priežiūros įstaigas ir

kalėjimus, teikiant transporto, švietimo, sveikatos paslaugas. Egzistuoja ir nesėkmingi

pavyzdžiai, tačiau dažniausiai jie gimsta atlikus per daug optimistines veiklos rezultatų

prognozes, nepilnai įvertinus galimą riziką ar tiesiog neturint pakankamos patirties ar išsamios

teisinės bazės. Kaip nesėkmingi pavyzdžiai galėtų būti Vokietijos mėginimas rinkti rinkliavas už

kelius iš vilkikų savininkų (nesėkmė patirta dėl techninių sistemos diegimo kliūčių) ir projektai

Prancūzijoje (projekto vykdymas nutrauktas dėl tariamos korupcijos). Nepaisant to, Europos

šalys toliau plačiai diskutuoja dėl PPP projektų pritaikymo viešųjų paslaugų tiekimui. Toliau

pateikiami sėkmingų projektų pavyzdžius įgyvendintus ar įgyvendinamus Europos šalyse:

n Vokietijoje: Prancūzijos statybos kompanija „Vinci“ laimėjo 364 mln. JAV dolerių vertės

sandorį statyti ir prižiūrėti mokyklas šalia Frankfurto prie Maino;

n Prancūzijoje: Teisingumo ministerija su privačiais investuotojais pasirašys 1,23 mlrd. JAV

dolerių sutartis statyti ir valdyti 18 kalėjimų;

n Graikijoje: 2001 m. pradėjęs veikti naujasis Atėnų tarptautinis oro uostas buvo pastatytas

Vokietijos bendrovės „Hochtief“ lėšomis;

n Nyderlanduose: JAV bendrovė „Fluor“ pasamdyta statyti ir valdyti 1,2 mlrd. JAV dolerių

vertės vieną greitojo traukinio trasą. Ją atidaryti buvo numatoma 2005 metais;

n Portugalijoje: Tagus tiltas;

n Škotijoje idėja pasinaudoti PPP privalumais gimė 1995 m. Iki 2004 m. pabaigos vykdyti ar

pasirašyti 45 kontraktai už 600 mln. svarų vien sveikatos sektoriuje (ligoninės, psichikos

sveikatos centras, senelių globos namai). Privataus kapitalo įtaka turėtų padėti subalansuoti

padėtį ir švietimo sektoriuje, kuriame yra apie 3.300 įvairiausio senumo ir būklės pastatų -



vieni jų perkrauti, kiti neužimti. Šiam tikslui nuo 2002 m. buvo numatyta 1,2 mlrd. svarų,

kitais metais suma padidinta iki 2,2 mlrd. svarų. 1997 m. pasirašytas 100 mln. svarų vertės

30 metų kontraktas dėl kelių tiesimo ir rekonstravimo. PPP modelis sėkmingai taikomas ir

atliekų perdirbimo bei vandens infrastruktūros srityse. Škotijoje jau 1995 m. buvo

suplanuotas, o 2002 m. pabaigoje visiškai užbaigtas didžiausias projektas Škotijos sveikatos

paslaugų sektoriuje. Edinburgo Karališkosios ligoninės vertė 184 mln. svarų, 90 procentų

buvo pasiskolinta (finansavimo buvo ieškoma 2 metus), 10 procentų privati bendrovė

įnešė savo lėšomis. Privatų sektorių atstovaujančiam partneriui Škotijos valdžia kasmet

mokės po 10 mln. svarų, tad per 25 metus ligoninė pabrangs apie 66 mln. svarų. Tačiau

per daugelį metų paskirstyti mokėjimai bus lengvesnė našta Škotijos mokesčių

mokėtojams. Praėjus 27 metams pastatas, kurio būklę turės būti ne prastesnė nei baigus

statybas, atiteks valstybei;

n Jungtinė Karalystė: nuo 1992 m., PPP iniciatyvos pradžios, iki 2004 m. gruodžio mėn.

šioje šalyje įgyvendinti 758 PPP projektai už 61,5 mlrd. svarų (iš jų 35 mlrd. svarų iš

privataus sektoriaus). Svarbiausias britiškojo PPP bruožas - pastatyto objekto negalima

paversti komerciniu. Dėl šios priežasties buvo atsisakyta kai kurių projektų, pvz.: tiltas tarp

Oresundo ir Malmės, nes nebūtų buvę galima rinkti mokesčio už važiavimą;

n kiti vykdyti projektai: geležinkelio atkarpa tunelyje po Lamanšo sąsiauriu, Didžiosios

Britanijos ambasada Berlyne, greitkelis Helsinkis - Lahti Suomijoje;

n 2006 metų vasario mėnesį duris atvers Rygos arena Latvijoje, kuriai plėtoti vietos

savivaldos institucijos skyrė paramą lengvatinėmis sąlygomis 49 metams išnuomojo apie 5

hektarus žemės labai patogioje Rygos centrinėje dalyje. Dar 20 hektarų, skirtų komercijai ir

gyvenamajai statybai savivaldybė leido įsigyti už simbolinę jos vertę, kad vėliau arenos

nereikėtų dotuoti. Taip pat buvo skirtas finansavimas infrastruktūrai sutvarkyti - gatvėms

bei kitoms komunikacijoms tiesti. Privataus kapitalo bendrovė įsipareigojo statybas

investuoti 97,2 mln. Lt.

Esminiai PPP taikymo ypatumai. Pasaulyje taikant PPP projektus nėra vieningų taisyklių.

Kiekviena šalis, remdamasi sava patirtimi, suformavo sau būdingus PPP bruožus. Žemiau

pateikiami Jungtinės Karalystės, kuri viena pirmųjų pasaulyje pradėjo tokių projektų

įgyvendinimą, PPP projektų taikymo ypatumai.

Škotijoje laikomasi politikos, kad planuojant investicijas iš biudžeto visada yra patikrinama ar

konkrečiam projektui gali būti taikoma PPP schema. Projektai, kurie gali duoti komercinės



naudos, finansuojami tik iš dalies. Tačiau nepelninguose projektuose valstybė padengia net lėšų

skolinimosi išlaidas. Visgi, kol projektas nebaigtas, privatus investuotojas iš valstybės negali

tikėtis jokios finansinės paramos. Įgyvendinimo rizika pilnai atitenka privačiam investuotojui.

Pasak žurnalo „Business Week“ Jungtinėje Karalystėje atlikti PPP projektų tyrimai rodo, jog

privačiai administruojamam valstybiniam sektoriui projektus įgyvendinti kainuoja pigiau dėl

efektyvesnės vadybos įtakos. Kitas pranašumas - pagal Europos Sąjungos sprendimą, bendros

su privačiu sektoriumi valstybės išlaidos gali būti neįtraukiamos į biudžeto išlaidų balansą. Tokiu

būdu, daugelis euro zonos šalių gali lengviau išpildyti reikalavimą dėl nacionalinio biudžeto

deficito, kuris neturi viršyti 3 procentų BVP. Kadangi privataus kapitalo įmonė pati randa lėšas

projekto įgyvendinimui, mainais ji gauna projektą valdyti 20 - 30 metų laikotarpiui.

Užsienio patirtis rodo, kad pasinaudojus PPP modeliu pavyksta padidinti viešųjų paslaugų kokybę, o lėšos naudojamos efektyviau. Jungtinės Karalystės valstybės iždo

užsakytoje ataskaitoje „Kainos ir kokybės santykis PPP projektuose., nagrinėjančioje sėkmingus

projektus, teigiama, jog iš viso sutaupoma iki 17 procentų išlaidų, naujovės diegiamos greičiau,

o turto valdymas ir paslaugų teikimas ilgą laikotarpį buvo efektyvesnis. 2003 m. Nacionalinės

audito tarybos atlikta statybos efektyvumo analizė rodo štai tokius skaičius: 78 procentai

projektų atliekami neviršijant biudžeto, o 76 procentai - neperžengiant terminų. Tuo tarpu

valstybiniame sektoriuje šie rodikliai siekia atitinkamai 27 ir 30 procentų. Privatus sektorius

gauna ilgalaikes ir nuolatines pajamas. Daugiausia naudos gali gauti išperkamosios nuomos,

statybų bendrovės ir bankai. Kai kurios bendrovės Jungtinėje Karalystėje specializuojasi ir dirba

išskirtinai tik su PPP projektais.

Finansinės naudos įvertinimas. Kiekviena viešojo ir privataus sektoriaus partnerystėje

dalyvaujanti šalis už savo įnašą tikisi tam tikros grąžos. Šalių investicijos ir laukiama grąža

lengviausiai palyginama išreiškus jas piniginiais dydžiais.

Socialinė - ekonominė vertė. Socialinė - ekonominė vertė yra pagrindinė materialiai

išreiškiama nauda visuomenei, kuri pritaikoma viešajam interesui pagrįsti PPP projektuose.

Nauda visuomenei yra sukuriama ne tik suteikiant paslaugas, kurias iš principo galėtų suteikti ir

savivaldybės. Išsamiai yra analizuojama ir ta nauda, kurią savo atsiradimu atneša projektas, t.y.

sukuriama pridėtinė ekonominės veiklos vertė, naujų turizmo ar piniginių įplaukų srautai į

miesto biudžetą tiesiogiai per išleistas lėšas, kurias sukuria naujas traukos centras. Taip pat



nagrinėjama naujų darbo vietų sukūrimo nauda. Visi aspektai skaidomi į tiesioginius ir

netiesioginius, kurie atsiranda dėl multiplikatoriaus efekto - į uždarą sistemą atneštos

papildomos lėšos kelis kartus pereina iš pirminio lėšų traukos centro į tolimesnį jų išleidimo

kitose, papildomose srityse.

Projekto rizikos vertinimas. Visuose projektuose, kuriuos valstybės ar savivaldybės perleidžia

privačiajam sektoriui, egzistuoja teorinis ir praktiškas rizikos perdavimas. Perduodamos gali būti

įvairaus pobūdžio rizikos, tačiau pagrindinius rizikos perdavimo tikslus galima susisteminti:

n sumažinamos ilgalaikės projekto sąnaudos paskirstant riziką pagal šalių sugebėjimus

geriausiai ir mažiausiom sąnaudomis valdyti tokio tipo riziką;

n perleidžiama rizika už projektų savalaikį įgyvendinimą pagal numatytus standartus ir

biudžetą, paslaugos tiekėjui suteikiant premiją;

n pagerinama teikiamų paslaugų kokybė ir padidinamos pajamos bei pelningumas taikant

efektyvios vadybos principus;

n padidinamas gaunamų viešųjų paslaugų išlaidų stabilumas.

PPP projektų rizikos tipai. Rizikos, susijusios su projektų įgyvendinimu, yra specifinės

kiekvienam projektui. Galima identifikuoti pagrindines rizikas, į kurias reikia atsižvelgti

planuojant partnerystę ir numatant šalių atsakomybes. Pagrindinės rizikos yra susijusios su

projekto įgyvendinimu ir tolimesniu pasisekimu. Prie tokių galima būtų priskirti:

n pajamų gavimo riziką (ar sugebės projektas gauti pajamų?);

n partnerio pasirinkimo riziką (ar partneris sugebės prisiimti suteiktą atsakomybę?);

n statybų rizika (praktinio darbo aspektai, įgyvendinimo laikotarpio klausimai);

n projekto įgyvendinimo kokybės / tolimesnės eksploatacijos rizikas;

n ilgalaikes projekto perspektyvas (ar projektas sugebės išlaikyti pats save pasibaigus

subsidijoms?).

Visuomeninis partneris didžiąja dalimi šias rizikas siekia perleisti privačiam partneriui, kuris

priimdamas šias rizikas atitinkamai reikalauja papildomo atlygio. Kitos rizikos nėra tiek svarbios

projekto įgyvendinimui ir plačiai nagrinėjamos derantis dėl partnerystės ir dažniausiai savaime

priimamos privataus partnerio - valiutų rizikos, teisinės aplinkos ir sutartinių santykių rizika,

politinė rizika, aplinkosauginė ir paveldo rizikos, užslėptas protekcionizmas (tiek privačios, tiek

viešosios struktūros atžvilgiu). Vis dėlto, kai kurios iš jų yra kritinės, tuomet privatus partneris

gali pareikalauti saugiklių ar pasitelkti papildomus partnerius, kurie sutiktų prisiimti šias rizikas.



Kaip pavyzdį galima paminėti dažną institucinių organizacijų vaidmenį sumažinant politines ar

protekcionistines rizikas.

Vertės balansavimo mechanizmai. Vertės balansavimas būtinas siekiant komerciškai

nepatrauklius projektus perleisti privatiems investuotojams, kurie už prisiimtą riziką reikalauja

adekvataus atlygio. Kaip buvo paminėta anksčiau, diskonto normos atspindi riziką, tačiau

sutartyse gali būti numatomi ir mechanizmai, didinantys privataus investuotojo gaunamą naudą

ar mažinantys (kompensuojantys) patiriamas išlaidas ir riziką. Remiantis įgyvendintų projektų

apžvalga ir kitų autorių tyrimais galima teigti, kad vertė dažniausiai balansuojama atsižvelgiant į

projekto vertę visuomenei, t.y. analizuojamas visuomeninio ir privataus partnerio indėlis į

projektą ir vertinama ar gaunama grąža yra pakankama. Nesant pakankamai grąžai mėginama

pritaikyti vieną iš vertės balansavimo mechanizmų, kurie leistų padidinti privataus investuotojo

gaunamą naudą.

Infrastruktūrinė parama. Savivaldybės ar valstybė dažnai prisideda prie projekto

įgyvendinimo vystydamos ar suteikdamos reikiamą infrastruktūrą ir taip iš dalies mažindamos

projekto išlaidas. Tarp pavyzdžių - kelių tiesimas, tiltų ir viadukų statyba, energetinės sistemos

pertvarkymas, aplinkos tvarkymas, papildomų komunikacijų privedimas, aplinkinių teritorijų

urbanizavimo pagreitinimas ir pan. Jei tokia parama gaunama kaip PPP projekto sudėtinė dalis

arba gali būti aiškiai susiejama su projekto įgyvendinimo sąnaudų mažinimu, ji vertinime turėtų

būti priskiriama kaip visuomeninio partnerio indėlis.

Subsidijos projektui. Projekto įgyvendinimui gali būti skiriamos finansinės subsidijos, kurių

pagrindinis tikslas yra paremti socialiai svarbų projektą. Subsidijos apibrėžiamos kaip laikinas

finansavimas ir visuomet tikimasi, kad jos bus baigtinės ir įgyvendinamas projektas

nebereikalaus tolimesnės paramos. Subsidijos būna fiksuotos arba susietos su projekto

įgyvendinimo rodikliais ar su laikotarpiu, per kurį tikimasi, kad projektas pasieks savarankiško

egzistavimo fazę.

Mokestinė parama. Mokestinė parama - tai projekto valdančios bendrovės atleidimas nuo

mokesčių pagal savivaldos ir/ar valstybės institucijų kompetenciją. Savivaldybė savo iniciatyva

gali atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio, kurie Lietuvoje sudaro apie 1,5 proc. per metus

nuo nekilnojamojo turto vertės. Remiantis Vilniaus miesto tarybos sprendimu Universalioji

arena yra atleista nuo nekilnojamojo turto mokesčio 2005 - 2009 metams (2005 m. balandžio 13



d. sprendimas Nr. 1-760). Kultūrinių iniciatyvų privataus finansavimo kontekste taip pat galima

paminėti faktą, kad dalis verslo subjektų, remiančių kultūrą, daro tai netiesiogiai – teikia paramą

per savivaldybes, kaupia savivaldybėse nustatyta tvarka tam tikrus balus ir netiesiogiai

pasinaudoja mokestine parama. Savivaldybės savo kompetencijos ribose demonstruoja

geranoriškumą ir atleidžia dalį įmonių nuo nekilnojamo turto mokesčio priklausomai nuo

suteiktos paramos dydžio. Ši mokestinės paramos alternatyva dažniau taikoma regionuose, o ne

didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Komercinių projektų vystymas. Kaip rodo pavyzdžiai, PPP projektuose gali būti apjungiama

visuomeninė nauda ir galimybės vystyti tolimesnius komercinius projektus. Paprastai tokiais

atvejais visas projektas formuojamas kaip vientisas partnerystės objektas. Iš anksto numatoma,

kad komercinių objektų vystymas turėtų atsverti finansavimo naštą, kuri sukuria nepakankamai

pelningi visuomeniniai projektai. Komerciniai projektai gali turėti įvairias formas. Tarp

dažniausiai pasitaikančių yra mokesčių rinkimas už papildomas paslaugas, kurios siejamos su

projekto įgyvendinimu, taip pat gretimai esančių teritorijų įsisavinimas arba, objekto iškėlimo

atveju, naujo projekto buvusioje vietoje įgyvendinimas.

Rizikos mažinimo mechanizmai. Egzistuoja įvairūs rizikos mažinimo mechanizmai, kurie

gali paveikti partnerystės balansą taip, kad būtų rastos abiem šalims priimtinos sąlygos. Rizikos

mažinimo mechanizmų pavyzdžiai galėtų būti tam tikrų įsipareigojimų perėmimas arba

laidavimas, apie kuriuos kalbėta ankstesniame skyriuje. Kita vertus, įsipareigojimai gali būti

platesnio pobūdžio, apimantys tokius rizikos faktorius, kaip pajamų negavimas, sąnaudų

viršijamas, investicijų grąžos trūkumas. Įgyvendinimo rizika gali būti perduodama ar perimama

tai šaliai, kuri turi geresnes galimybes ir patirtį tą riziką valdyti.

Apibendrinant užsienio šalių patirtį kultūros finansavimo, verslo paramos kultūrai skatinimo,

viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės srityse, galima teigti, kad kaip galimos veiksmingos

verslo paramos kultūrai skatinimo priemonės (iniciatyvos) galėtų:

n viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės programos (PPP);

n Metų Kultūros Globėjo (Metų Kultūros Rėmėjo) apdovanojimai;

n Valstybės administracijos pasirašomos paramos kultūrai sutartys su verslo įmonėmis.



VII. VERSLO PARAMOS KULTŪRAI APLINKOS EKSPERTINIS ĮVERTINIMAS

Ekspertiniam verslo paramos kultūrai apimtis įtakojančių veiksnių vertinimui projekto

vykdytojas pateikia šiuolaikinėje vadyboje ir strateginiame planavime plačiai paplitusius

apibendrinamuosius kokybinius įrankius: ūkio šakos (sektoriaus) arba institucijos politinių,

ekonominių, socialinių ir teisinių veiksnių analizę (toliau – PEST analizė), bei stipriųjų, silpnųjų

pusių, galimybių ir grėsmių analizę (toliau – SSGG analizė). Pagrindinis žemiau šioje dalyje

pateikiamos SSGG analizės tiklas - apibendrinti ir sujungti išvien aplinkos ir išteklių analizės

rezultatus, suklasifikuojant strategiją lemiančius veiksnius į keturias grupes: stiprybes, silpnybes,

galimybes ir grėsmes. SSGG analizės išvados sudaro palankias sąlygas atsakyti į 4 pagrindinius

klausimus:

n kaip panaudoti institucijos stiprybes galimybėms įgyvendinti;

n kaip panaudoti institucijos stiprybes grėsmėms sumažinti;

n kaip ištaisyti silpnybes pasinaudojant galimybėmis;

n kokias silpnybes reikia pašalinti, kad sumažėtų grėsmės.



7.1. PEST analizė Lentelė 3. Politiniai, ekonominiai, socialiniai ir teisiniai veiksniai, įtakojantys verslo paramos kultūrai apimtis

POLI

TIN

IAI

VEIK

SNIA

I n Nėra kultūros politikos tęstinumo - keičiantis Vyriausybėms, keičiasi ir prioritetai;

n Verslo visuomenės nuomone, valstybės kultūros politika yra formali, realiai nevykdoma;

n Kultūros politikos formuotojų (valstybinių institucijų) funkcijos orientuotos į

finansavimo lėšų paskirstymą;

n Vis dažniau pasitaikantys ir viešumon iškylantys neskaidrūs konkursų vykdymo

precedentai formuoja neigiamą visuomenės požiūrį apie kultūrai tenkančio valstybės

biudžeto finansavimo skirstymą konkursiniu būdu.

EK

ON

OM

INIA

I VE

IKSN

IAI

n Spartūs Lietuvos ekonomikos augimo tempai;

n Didėjantis pelningai dirbančių įmonių skaičius;

n Didėjantis įmonių pelningumas;

n Stiprėjantis SVV įmonių sektorius;

n Sudėtingas kultūros įstaigų kreditavimas;

n Maža rinka, pakankamai nedidelis apyvartoje esančio privataus kapitalo mastas.

SOC

IALI

NIA

I VE

IKSN

IAI

n Nėra susiformavusios mecenavimo / paramos teikimo tradicijos;

n Ribotas kultūros vertės ir reikšmės suvokimas šiuolaikinėje visuomenėje;

n Palanki visuomenės nuomonė apie paramos teikėjus;

n Paramos teikimui labiau patrauklios kitos paramos sritys (sportas, socialinė parama);

n Neišplėtota paramos fondų veikla, jų žinomumas, o tuo pačiu ir pasitikėjimas fondais

nėra didelis;

n Informacijos trūkumas apie kultūrinius renginius, iniciatyvas, kultūrinį gyvenimą

bendrąja prasme;

n Žemas visuomenės informuotumas apie paramos įstatymų teikiamas mokestines

lengvatas;

n Žemas verslo įmonių socialinės atsakomybės lygis;

n Auganti konkurencija tarp paramos gavėjų;

n Žemas kultūros vadybos profesionalumo lygis (ypač regionuose).

TE

ISIN

IAI

VEIK

SNIA

I

n Neaiški valstybinio kultūros finansavimo tvarka, valstybinio finansavimo objektų

pasirinkimo kriterijai;

n Paramos teikimui palanki, tačiau visuomenei per mažai pristatyta įstatyminė bazė;

n Nėra teisiškai reglamentuoto mechanizmo labdaringos veiklos pavyzdžių populiarinimui

/ viešinimui.



7.2. SSGG analizė

Lentelė 4. Verslo paramos kultūrai skatinimo stipriosios, silpnosios pusės, galimybės ir grėsmės

Stipriosios pusės Silpnosios pusės n Valstybinių įstaigų statusas suteikia

pakankamai plačius ir imperatyvius įgaliojimus;

n Ilgalaikė patirtis įgalina biurokratiškai (teigiama ta žodžio prasme) formalizuoti procesus bei kontroliuoti vykdomas procedūras;

n Galimybė gauti išsamius statistinius duomenis tarpinstituciniame lygmenyje

n Ribota kultūros įstaigų darbuotojų kompetencija ir įgūdžiai paramos ir labdaros lėšų rinkimui (angl. fundraising);

n Nepakankamas valstybės dėmesys kultūros politikos formavimui, finansavimo skyrimui;

n Interesų suderinamumo trūkumas kultūros įstaigų ir organizacijų sąjungose, asociacijose ir kituose junginiuose.

Galimybės Grėsmės n LR Kultūros ministerijos, kaip kultūros

rėmėjos, asociacija su tam tikros kultūrinės iniciatyvos profesionalumu – „kokybės etiketė“

n Didėjančios pagrindinių vadybos, visuotinės kokybės ir žmogiškųjų išteklių vadybos principų diegimo viešajame sektoriuje, o tuo pačiu ir kultūros administravimo srityje, galimybės

n Galimybė pretenduoti į 2007 – 2013 m. programavimo laikotarpyje Lietuvą pasieksiančią ES paramą

n Bet kokie esminiai / radikalūs pokyčiai kultūros finansavimo ir rėmimo skatinimo srityje iššauks natūralų kai kurių suinteresuotų šalių pasipriešinimą

n Valstybinio kultūros politikos modelio liberalizavimas neišvengiamai įtakoja aktyvesnį populiariosios kultūros dominavimą tradicinės, profesionaliosios kultūros atžvilgiu dėl rinkos sąlygų



VIII. PASIŪLYMAI BEI REKOMENDACIJOS DĖL VERSLO PARAMOS KULTŪRAI SKATINIMO PRIEMONIŲ

Siekiant kultūros politikos finansavimo ir verslo paramos kultūrai skatinimo tikėtina, kad

evoliucinis raidos kelias būtų priimtinesnis nei revoliucinis. Šalyje veikiantis gerokai

transformuotas valstybinis kultūros politikos modelis palaipsniui turėtų perimti daugiau

liberalaus kultūros politikos modelio elementų daugelyje kultūros administravimo sričių.

Kultūros politikos kontekste būtų pravartų išsamiau išanalizuoti liberaliojo kultūros politikos

modelio sudėtines dalis ir aktyviai svarstyti tam tikrų jos elementų diegimą. Pagrindiniai

projekto vykdytojo suformuluoti pasiūlymai ir rekomendacijos dėl verslo paramos kultūrai

skatinimo priemonių yra:

n aiškiai suformuluoti, išskirti ir komunikuoti kultūros politikos prioritetus visuomenei;

n ieškoti bendradarbiavimo su atitinkamomis užsienio šalių institucijomis, siekiant perimti

sukauptą patirtį bei naudojamus verslo paramos skatinimo modelius;

n skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą nacionaliniu, regioniniu bei vietiniu lygiais;

n organizuoti informacines kampanijas apie verslo paramos kultūrai teikimo galimybes bei

taikomas mokestines lengvatas paramos teikėjams, išsamiai informuoti visuomenę apie

šalyse sukurtą teisinį, ekonominį, mokestinį mechanizmą, skatinantį verslo paramą

kultūrai;

n įteisinti didesnių mokestinių lengvatų taikymą ilgalaikiams paramos teikėjams (Vengrijos

pavyzdys);

n svarstyti galimybę pakeisti įstatymo nuostatą dėl paramos dalies, skiriamos viešinimo

tikslams, didinimo;

n supaprastinti paramos teikėjams ir gavėjams paramos administravimo tvarką, optimizuoti

mokesčių administratoriui teikiamų ataskaitų skaičių;

n svarstyti nuostatos, kad kultūrą parėmę juridiniai asmenys, esant tam tikroms aplinkybėms,

įgytų privalumus viešųjų pirkimų konkursuose, įteisinimą, viešai įvertinti tokio pobūdžio

normatyvinių nuostatų įtaką konkurencijai, jų privalumus ir trūkumus;

n komunikuoti ir viešinti gerus paramos pavyzdžius, pvz. viešai skelbiant daugiausia kultūrą

parėmusias verslo įmones, įsteigiant Metų paramos kultūrai teikėjo apdovanojimą bei

kitomis priemonėmis demonstruojant valstybės pagarbą ir palankumą paramą teikiančioms

verslo įmonėms;



n kelti kultūros vadybininkų kvalifikaciją ir profesionalumą, organizuojant mokymus,

seminarus ir stažuotes;

n svarstyti galimybę įkurti skyrių / poziciją, skirtą informacijos apie verslo įmonių paramos

ir labdaros strategijas, paramos teikimo bei paraiškų svarstymo terminus, biudžetavimo ir

planavimo principus rinkimui bei analizei, verslo paramos kultūrai paieškai;

n skatinti kultūros ir verslo atstovų bendradarbiavimą organizuojant kultūros ir verslo

atstovų diskusijas kultūros vaidmens ir įtakos klausimais;

n inicijuoti ir skatinti verslo ir viešojo sektoriaus partnerystės projektus;

n keisti valstybinio finansavimo skirstymo principus. Perimti verslo sektoriuje egzistuojančią

finansavimo / paramos strategiją, pereinant nuo kiekybės prie kokybės, nuo tolygaus

paskirstymo principo link koncentracijos;

n keisti valstybinio finansavimo paskirtį. Vienas iš potencialių patrauklių LR Kultūros

ministerijos vaidmenų galėtų būti – kultūros iniciatyvų / renginių inkubatorius.

Suformuotos, profesionaliai parengtos ir įgyvendintos ir „kokybės etiketę“ įgavusios

kultūrinės iniciatyvos tampa patraukliu verslo paramos kultūrai traukos centru, kuriame

valstybinis finansavimas nebereikalingas;

n 2007 - 2013 m. programavimo laikotarpiu teikti prioritetą projektams, kuriuose numatyta

viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė ;

n įteisinti diferencijuotų palankesnių mokestinių lengvatų taikymą ilgalaikiams paramos

teikėjams;

n siekiant mažinti regionų plėtros skirtumus, naujuoju programavimo laikotarpiu nustatyti

aiškius prioritetus pagal regionus. Teikti paramą mažesne apimtimi toms veikloms, kurios

gali būti priskirtos ekonominei veiklai ir kurioms yra taikomos valstybės remiamos veiklos

taisyklės;

n verslo subjektų laidavimų skatinimas kultūros įstaigoms skolinantis lėšas kredito būdu;

n inicijuoti viešųjų ryšių ir reklamos agentūrų aktyvų įsitraukimą į kultūrinių iniciatyvų

organizavimą, lėšų pritraukimo veiklą kultūros iniciatyvų organizatorių vardu;

n siekiant kelti kultūros vadybos profesionalumo lygį, projektiniu principu įdarbinti užsienio

šalių kultūros vadybos profesionalus.



IX. IŠVADOS

Verslo paramos kultūrai skatinimo galimybių studijoje, išsamiai išnagrinėjus susiklosčiusios

esamos situacijos Lietuvoje būklę, apibendrinus teisinį verslo paramos kultūrai reglamentavimą,

atlikus paramos ir labdaros kultūrai vertinimą Lietuvos verslo įmonių tarpe, išanalizavus

užsienio šalių patirtį kultūros finansavimo srityje, galima teigti, kad įvykdyto projekto tikslai ir

uždaviniai buvo sėkmingai pasiekti. Tiek išorinių antrinių informacijos šaltinių analizė, tiek ir

pirminių duomenų rinkimo rezultatai objektyviai iliustruoja esamos verslo paramos kultūrai

situaciją bei sudaro palankias sąlygas apibendrinti galimas pasiūlymų bei rekomendacijų,

susijusių su verslo paramos kultūrai skatinimuo priemonėmis, iniciatyvas. Pagrindinės projekto

įgyvendinimo metu identifikuotos įžvalgos ir atradimai pateikiami žemiau atskiroje lentelėje.

Valstybės valdžios vaidmuo kultūros atžvilgiu

n Savininko – valstybei priklauso kultūros objektai ir ji juos valdo savo nuožiūra;

n saugotojo – valstybė saugo paveldą ir kitus kultūrinės veiklos produktus; n patrono – valstybė tiesiogiai materialiai remia kultūros objektus ir

subjektus; n skatintojo – valstybė sukuria sąlygas, kurioms esant kitiems galimiems

rėmėjams naudinga remti kultūrą; n reguliuotojo – valstybė, remdamasi savo užsibrėžta politika ir strategija,

reguliuoja atskirų kultūros sričių plėtotės tempą ir mastą.

Kultūros politikos modelis

Lietuvoje

n Valstybės kultūros politikos modelį lemia šalyje veikianti politinė ir ekonominė sistema, tautinės tradicijos, visuomenės pilietinio išprusimo ir pasirengimo lygis, politinio ir ekonominio gyvenimo patirtis ir pan.

n Lietuvoje veikia pereinamasis valstybės kultūros politikos modelis (tarp valstybinio ir liberalaus) labiau artimas valstybiniam kultūriniam politikos modeliui

Labdaros ir paramos teisinis reglamentavimas

Lietuvoje

n Lietuvos Respublikoje galiojanti teisinė sistema, įstatymai, poįstatyminiai aktai ir kiti normatyviniai dokumentai yra vienas iš svarbių veiksnių, tiesiogiai įtakojančių verslo aplinką ir įmonių konkurencingumą plačiąja prasme bei verslo subjektų paramos ir labdaros veiklą, paramos ir labdaros kultūrai apimtis Lietuvoje;

n Egzistuojanti tiek labdaros, tiek ir paramos teikimo, gavimo ir panaudojimo sistema teisiniu ir mokestiniu požiūriu yra pakankamai aiškiai apibrėžta, nuosekli, paprasta ir suprantama;

n LR teisės aktų formuluotėse egzistuoja keistinų formuluočių, pagrinde susijusių su griežtų paramos ir labdaros veiklos imperatyvinių normų liberalizavimu ir perteklinės kontrolės sistemos įgyvendinimo optimizavimu.



Kultūros finansavimo

apimtys

n Valstybinis kultūros finansavimas sudaro apie 97% bendro kultūros finansavimo;

n Kultūrai skiriamų lėšų apimtys per pastaruosius kelis metus didėja; n Tarptautiniame kontekste Lietuvos verslo paramos kultūrai finansavimo

lygis yra vienas iš žemiausių

Verslo struktūra Lietuvoje

n Nuo 2001 m. stebima įmonių ir bendrovių skaičiaus mažėjimo tendencija, kurią sąlygoja individualių įmonių kiekio mažėjimas;

n Nuo 2000 m. įmonių apyvartų apimtys kiekvienais metais auga, o 2003 m. siekė 97,9 mlrd. Lt;

n Daugiau nei pusė visų įmonių skaičiaus daugumoje ekonominių veiklų yra individualios; versle dominuoja tikro įmonės, sudarančios beveik 79% visų įmonių skaičiaus;

n Pagal teritorinį įmonių ir bendrovių pasiskirstymą lyderės yra Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskritys;

n Pelningai dirbusių įmonių ir bendrovių (neįskaitant individualių) dalis 2003 m. siekė 60%.

Paramos kultūrai apimtys

Lietuvoje

n 2004 m. Lietuvos paramos ir labdaros gavėjams buvo suteikta paramos ir labdaros už 263 mln. Lt;

n Parama ir labdara gauta iš užsienio šalių teikėjų praranda ankstesnę svarbą;

n Didžiausia dalis paramos teikiama sporto, socialinės globos ir rūpybos bei sveikatos apsaugos tikslams;

n Užsienio paramos teikėjai daugiausia remia socialinės globos ir rūpybos bei nacionalinio saugumo ir gynybos sritis, Lietuvos paramos teikėjai apie pusę paramos skiria sportui;

n Per 5 metų laikotarpį paramos kultūrai dalis išaugo 2,6 procentiniais punktais nuo 2,3% 2000 m. iki 4,9% 2004 m.

Lietuvos paramos teikėjų suteikta parama

kultūrai

n Lietuvos teikėjai kultūros institucijoms 2004 m. suteikė paramos už 10,42 mln. Lt;

n Beveik visa parama suteikta piniginėmis lėšomis (93%); n Paramos teikimas piniginėmis lėšomis vyrauja visų juridinių rūšių

organizacijose; n Paramą Lietuvoje daugiausia teikia juridiniai asmenys (96%); n Vidutinė vieno Lietuvos juridinio asmens suteikta parama kultūrai 2004

m. siekė 13,03 tūkst. Lt; n Privataus lietuviško kapitalo įmonės dominuoja tarp paramos kultūrai

teikėjų, tačiau įmonės, kuriose vyrauja užsienio kapitalas yra linkusios teikti didesnę paramą;

n Vilniaus apskritis 2004 m. gavo šiek tiek daugiau nei pusę paramos kultūrai (5,13 mln. Lt);

n Situacija, kai daugiausia paramos sulaukia didžiųjų miestų apskritys, gali būti paaiškinama tuo, kad didžiuosiuose miestuose kultūrinis gyvenimas yra gerokai aktyvesnis;

n Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskritys – išlieka lyderėmis pagal vidutinę vieno teikėjo suteiktą paramą kultūrai, Marijampolės bei Utenos apskrityse šis rodiklis mažiausiai nutolęs nuo lyderių;

n Gamybinės bei prekybinės organizacijos dominuoja tarp paramos kultūros institucijoms teikėjų (57%), o jų suteikta parama 2004 m. siekė 4,59 mln. Lt (46%).



Informacinių rėmėjų suteikta parama kultūrai

n 2004 m. informaciniai rėmėjai kultūros institucijoms / renginiams suteikė viešinimo paslaugų už 8,23 mln. Lt, t.y. beveik 15% daugiau nei 2003 m. (7,18 mln. Lt);

n Viešinimo paslaugos televizijoje sudaro didžiausią dalį (42%) paramos, laikraščiai - 26%, radijas ir lauko iškabos – 15% ir 14% atitinkamai;

n Rimtosios muzikos koncertai ir festivaliai, 2004 m. gavo beveik 3 mln., Lt paramos ir tai sudaro daugiau nei trečdalį bendros sumos (35%), operos, muzikinių teatrų ir baleto bei spektaklių gautos paramos dalis bendroje sumoje siekia 18% ir 17% atitinkamai.

Ankstesnių tyrimų apie paramos ir

labdaros teikimą rezultatai

n Bendra socialinė aplinka ir visuomenės nuomonė yra palanki paramos ir labdaros teikėjams, tačiau lieka abejonių dėl paramos teikimo veiklos skaidrumo, viešumo ir geranoriškų motyvų;

n Nurodydami pagrindinius savo filantropinės veiklos motyvus apklausoje dalyvavę verslo atstovai dažniausiai išskyrė geranoriškumą bei moralinę pareigą. Trečioje vietoje pagal svarbą būtų savireklama, toliau - iš mokesčių lengvatų gaunama finansinė nauda;

n Pagrindinės filantropinės veiklos plėtojimo kliūtys respondentų nuomone yra netobuli įstatymai ir jų kaita, nepakankamai stipri ekonomika bei sudėtingos paramos teikimo procedūros bei per didelis valstybės institucijų kišimasis ir kontrolė;

n Mokesčių teikiamos lengvatos nėra minimos tarp svarbiausių paramos teikimo motyvų;

n Kultūra šalia socialiai pažeidžiamų asmenų ir švietimo yra viena dažniausiai remiamų sričių;

n Pagrindinis paramos gavėjo pasirinkimo motyvas - atitikimas įmonės rėmimo strategijai, taip pat dažnai buvo minimas ir išskirtinės, novatoriškos idėjos rėmimo motyvas;

n Pagrindinė kliūtis su kuria susiduria paramos teikėjai - neprofesionaliai parengti projektai.

Didžiausių Lietuvoje

organizuojamų festivalių ir švenčių

organizatorių apklausos rezultatai

n Verslo įmonės daugiau ar mažiau finansiškai prisideda prie renginių ir festivalių organizavimo;

n Santykinai didesnes sumas (tiksliau - didesnę renginio biudžeto dalį) iš verslo įmonių pavyksta gauti aukšto profesionalumo lygio, tęstiniams, gerai visuomenėje žinomiems renginiams;

n Nesubalansuota valstybės kultūros politika, neaiškūs jos prioritetai ar deklaruotų prioritetų nesilaikymas, sąlygoja bei įtakoja ir tam tikrą verslo struktūrų atstovų požiūrį į kultūros renginių organizatorius;

n Mažas kultūros programų biudžetas iš vienos pusės, o iš kitos pusės, dideli kultūros projektų poreikiai sąlygoja būtinybę ženklią organizuojamo renginio biudžeto dalį susirinkti iš verslo įmonių paramos;

n Paramos kultūrai skyrimą riboja įvairūs biurokratiniai formalumai administruojant paramos skyrimo procesą, kurie kartais būna atsisakymo skirti paramą ar ją formaliai įforminti priežastimi;

n Verslas skirdamas paramą kultūrai dažniau orientuojasi į tarptautinius, “fasadinius” kultūros renginius, surenkančius didesnę auditoriją;

n Kultūros renginių organizatorių nuomone, parama kultūrai nėra laikoma patrauklia, teikiant paramą yra siekiama “greito atsipirkimo efekto”, kurio kultūros renginiai negali garantuoti.



Verslo atstovų požiūris į

paramos teikimą kultūrai

n Įmonėse paramos teikimo veikla daugumoj atvejų yra planuojama ir vykdoma kryptingai;

n Paramos teikimas kultūrai nėra tiesiogiai įmonei naudą nešantis veiksmas, greičiau tai yra ilgalaikė investicija;

n Viena iš galimų alternatyvų reklamai ir yra paramos teikimas bei šių veiksmų viešinimas;

n Esminis skirtumas lyginant verslo paramą kultūrai, kaip kultūros finansavimo šaltinį, su valstybinio finansavimo modeliu - didesnes paramos sumas skirti keliems pasirinktiems kultūros projektams – paramos koncentracijos strategijos absoliutus dominavimas prieš tolygaus paskirstymo strategiją verslo sektoriuje;

n Pagrindinių paramos kultūrai teikimo motyvai: filantropinis (socialinis), racionalus, marketinginis, ekonominis ir asmeninis;

n Įstatymiškai numatytos mokesčių lengvatos įtakoja ne patį sprendimą „Ar teikti paramą?“, bet gali nežymiai įtakoti sprendimą „Kiek, kokią sumą skirti paramai?“

n Verslo atstovai pasigenda informacijos apie teisinę, ekonominę ir mokestinę aplinką iš kultūros politikos formuotojų;

n Pagrindinės verslo paramos kultūrai skatinimo problemos: tarpusavio nesusikalbėjimas, kultūros vadybos ir profesionalumo stoka, kultūros politikos prioritetų nebuvimas; valstybės palaikymo ir rėmimo veiklos įvertinimo trūkumas;

n Kultūros finansavimo situacija verslo paramos kultūrai kontekste yra pakankamai gera, todėl nėra akivaizdžių iniciatyvų gerinti situacija ir mobilizuoti išteklius.

Užsienio šalių patirtis

n Mokestinė lengvatos nėra pagrindinis veiksnys, įtakojantis aktyvesnę verslo paramą kultūrai;

n Galimos ir realios veiksmingos verslo paramos kultūrai skatinimo priemonės (iniciatyvos): viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės programos, Metų Kultūros Globėjo (Metų Kultūros Rėmėjo) apdovanojimai, Valstybės administracijos pasirašomos paramos kultūrai sutartys su verslo įmonėmis.



PRIEDAI



PRIEDAS NR. 1

VERSLO STRUKTŪRA LIETUVOJE: STATISTINIAI DUOMENYS Valstybės ir savivaldybės įmonių, AB, UAB, kooperatinių bendrovių ir personalinių įmonių skaičius ir apyvarta

Metai Įmonių skaičius

Apyvarta, mln. Lt

1997 48.524 62.473,5 1998 48.617 70.593,3 1999 59.997 67.039,5 2000 64.209 72.439,7 2001 63.460 79.971,7 2002 62.265 88.057,9 2003 61.035 97.930,3

Valstybės ir savivaldybės įmonių, AB, UAB, kooperatinių bendrovių skaičius pagal veiklos rūšis ir darbuotojų skaičių

1–9

darb

uoto

jai

10–1

9 da

rbuo

tojų

20–4

9 da

rbuo

toja

i

50–9

9 da

rbuo

toja

i

100–

249

darb

uoto

jai

250–

499

darb

uoto

jai

500–

999

darb

uoto

jai

1000

ir

daug

iau

darb

uoto

jų

Iš viso

Miškininkystė 80 20 7 11 30 2 0 0 150 Žuvininkystė 48 20 12 1 1 1 0 0 83 Kasyba ir karjerų eksploatavimas 9 9 16 14 9 0 0 0 57 Apdirbamoji gamyba 2.120 1.000 964 447 316 84 37 24 4.992 Elektros, dujų ir vandens tiekimas 73 23 45 43 17 7 4 8 220 Statyba 950 411 408 213 152 27 9 0 2.170 Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas

7.507 1.709 1.017 272 137 17 6 7 10.672

Viešbučiai ir restoranai 758 323 169 42 15 1 3 0 1.311 Transportas, sandėliavimas, paštas ir telekomunikacijos 1.491 471 345 138 43 12 11 6 2.517

Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 3.625 520 276 79 59 9 4 2 4.574

Švietimas 156 19 21 7 1 0 0 0 204 Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 200 80 38 16 8 1 0 0 343

Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla 518 153 80 47 26 11 0 0 835

Iš viso 17.535 4.758 3.398 1.330 814 172 74 47 28.128



Personalinių įmonių skaičius pagal veiklos rūšis ir darbuotojų skaičių

0 sa

mdo

mų

darb

uoto

jų

1–9

darb

uoto

jai

10–1

9 da

rbuo

tojų

20–4

9 da

rbuo

toja

i

50–9

9 da

rbuo

toja

i

100–

249

darb

uoto

jai

250–

499

darb

uoto

jai

500–

999

darb

uoto

jai

1000

ir d

augi

au

darb

uoto

jų

Iš viso

Miškininkystė 437 289 40 16 0 0 0 0 0 782 Žuvininkystė 48 65 2 2 0 0 0 0 0 117 Kasyba ir karjerų eksploatavimas 3 4 0 0 0 0 0 0 0 7 Apdirbamoji gamyba 1.500 1.844 361 254 53 23 3 0 0 4.038 Elektros, dujų ir vandens tiekimas 33 19 0 0 0 0 0 0 0 52 Statyba 375 535 128 57 11 5 0 0 0 1.111 Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas

4.988 8.278 608 216 32 7 3 0 0 14.132

Viešbučiai ir restoranai 251 1.235 133 36 4 1 0 0 0 1.660 Transportas, sandėliavimas, paštas ir telekomunikacijos 1.683 1.707 154 83 11 3 0 0 0 3.641

Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 2.652 1.250 73 17 3 2 1 1 0 3.999

Švietimas 91 139 8 2 0 0 0 0 0 240 Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 1.515 761 35 12 1 0 0 0 0 2.324

Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla 348 393 55 7 0 1 0 0 0 804

Iš viso 13.924 16.519 1.597 702 115 42 7 1 0 32.907 Valstybės ir savivaldybės įmonių, AB, UAB, kooperatinių bendrovių skaičius pagal veiklos rūšis ir pajamų dydį

iki 500 tūkst. Lt

500–999 tūkst. Lt

1000–4999

tūkst. Lt

5000 tūkst. Lt

ir daugiau

Iš viso įmonių

Miškininkystė 76 22 16 36 150 Žuvininkystė 60 13 7 3 83 Kasyba ir karjerų eksploatavimas 13 6 19 19 57 Apdirbamoji gamyba 2.617 686 1.095 594 4.992 Elektros, dujų ir vandens tiekimas 77 18 79 46 220 Statyba 1.111 300 485 274 2.170 Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas

5.588 1.471 2.463 1.150 10.672

Viešbučiai ir restoranai 1.043 130 120 18 1.311 Transportas, sandėliavimas, paštas ir telekomunikacijos 1.353 334 609 221 2.517

Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 3.389 466 575 144 4.574

Švietimas 161 18 24 1 204 Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 278 32 28 5 343 Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla 596 88 117 34 835

Iš viso 16.362 3.584 5.637 2.545 28.128



Valstybės ir savivaldybės įmonių, AB, UAB, kooperatinių bendrovių skaičius pagal apskritis ir darbuotojų skaičių

1-9

darb

uoto

jai

10-1

9 da

rbuo

tojų

20-4

9 da

rbuo

toja

i

50-9

9 da

rbuo

toja

i

100–

249

darb

uoto

jai

250–

499

darb

uoto

jai

500–

999

darb

uoto

jai

1000

ir

daug

iau

darb

uoto

jų

Iš viso

Alytaus 407 128 132 61 39 4 2 3 776 Kauno 4.091 1.122 794 293 199 37 19 8 6.563 Klaipėdos 2.179 526 400 128 71 19 8 5 3.336 Marijampolės 347 142 99 52 32 7 4 0 683 Panevėžio 890 263 211 88 44 10 7 3 1.516 Šiaulių 880 299 261 112 65 15 4 0 1.636 Tauragės 186 57 60 32 17 4 0 0 356 Telšių 409 132 111 51 37 6 2 4 752 Utenos 335 113 106 56 29 10 2 2 653 Vilniaus 7.811 1.976 1.224 457 281 60 26 22 11.857 Iš viso 17.535 4.758 3.398 1.330 814 172 74 47 28.128

Personalinių įmonių skaičius pagal apskritis ir darbuotojų skaičių

0 sa

mdo

mų

darb

uoto

jų

1-9

darb

uoto

jai

10-1

9 da

rbuo

tojų

20-4

9 da

rbuo

toja

i

50-9

9 da

rbuo

toja

i

100–

249

darb

uoto

jai

250–

499

darb

uoto

jai

500–

999

darb

uoto

jai

1000 ir daugiau

darbuotojų Iš

viso

Alytaus 684 780 82 31 4 1 0 0 0 1.582 Kauno 2.360 3.256 275 127 23 11 0 0 0 6.052 Klaipėdos 1.913 2.461 226 85 18 4 1 1 0 4.709 Marijampolės 750 762 90 42 7 6 0 0 0 1.657 Panevėžio 1.411 1.544 151 59 11 3 1 0 0 3.180 Šiaulių 1.359 1.656 185 97 22 6 2 0 0 3.327 Tauragės 467 633 59 39 4 2 0 0 0 1.204 Telšių 838 905 83 44 7 5 1 0 0 1.883 Utenos 692 672 74 30 3 1 0 0 0 1.472 Vilniaus 3.450 3.850 372 148 16 3 2 0 0 7.841 Iš viso 13.924 16.519 1.597 702 115 42 7 1 0 32.907



Valstybės ir savivaldybės įmonių, AB, UAB, kooperatinių bendrovių pelnas ir nuostolis prieš apmokestinimą

Pelningos įmonės Nuostolingos įmonės

pelningų įmonių skaičius

jų pelnas, tūkst. Lt

nuostolingų įmonių skaičius

jų nuostolis, tūkst. Lt

Miškininkystė 114 20.366 36 -1.150 Žuvininkystė 42 4.695 41 -8.515 Kasyba ir karjerų eksploatavimas 41 92.503 16 -5.607 Apdirbamoji gamyba 3.031 1.610.041 1.961 -625.200 Elektros, dujų ir vandens tiekimas 125 428.859 95 -32.586 Statyba 1.510 449.736 660 -70.884 Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas

6.352 1.421.111 4.320 -441.844

Viešbučiai ir restoranai 533 38.648 778 -50.998 Transportas, sandėliavimas, paštas ir telekomunikacijos 1.575 584.503 942 -166.657

Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 2.826 611.273 1.748 -287.399

Švietimas 117 10.701 87 -5.325 Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 199 15.071 144 -36.694 Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla 424 84.834 411 -48.907

16.889 5.372.341 11.239 -1.781.766 Valstybės ir savivaldybės įmonių, AB, UAB, kooperatinių bendrovių pelningumo rodikliai

Grynasis pelningumas, %

Miškininkystė 4,15Žuvininkystė -1,91Kasyba ir karjerų eksploatavimas 15,79Apdirbamoji gamyba 3,22Elektros, dujų ir vandens tiekimas 5,35Statyba 5,35Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas

2,12

Viešbučiai ir restoranai -2,37Transportas ir sandėliavimas 2,73Paštas ir telekomunikacijos 6,92Nekilnojamas turtas, nuoma ir kita verslo veikla 6,02Švietimas 5,74Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas -14,12Nuotėkų ir atliekų šalinimo, sanitarinių sąlygų užtikrinimo ir panaši veikla 3,37

Poilsio organizavimo, kultūrinė ir sportinė veikla 1,02Kita aptarnavimo veikla -0,96Iš viso 3,22



PRIEDAS NR. 2

PARAMOS KULTŪRAI LIETUVOJE APIMTYS IR TEIKĖJAI: STATISTINIAI DUOMENYS

Kultūros institucijų gauta parama 2004 m., Lt

iš to skaičiaus

Materialinės

vertybės Piniginės

lėšos Paslaugos Viso Teikėjų skaičius

Iš viso 1.347.920 11.293.058 222.347 12.863.325 Užsienio šalių juridinių ir fizinių asmenų 768.322 1.651.149 27.232 2.446.703 Lietuvos Respublikos 579.598 9.641.909 195.115 10.416.622 Juridinių asmenų 432.711 9.417.572 182.971 10.033.254 770 Fizinių asmenų 118.715 109.106 227.821 Anonimiškai gauta parama 28.172 115.231 12.144 155.547

Parama kultūrai gauta iš užsienio šalių 2004 m., Lt

iš to skaičiaus Materialinės


lėšos Paslaugos Viso

Viso 768.322 1.651.149 27.232 2.446.703 Italija 582.388 369.553 951.941 JAV 104.388 462.076 566.464 Nyderlandai 1.381 203.419 204.800 Lenkija 1.681 137.853 139.534 Kanada 2.174 101.167 103.341 Švedija 38.213 26.416 64.629 Danija 457 54.584 55.041 Vokietija 8.854 44.767 53.621 Jungtinė Karalystė 1.017 32.983 34.000 Šveicarija 3.026 20.138 23.164 Austrija 5.548 12.772 18.320 Australija 200 17.509 17.709 Norvegija 8.668 8.668 Kinija 8.030 8.030 Prancūzija 4.782 2.673 7.455 Ispanija 2.560 2.560 Estija 1.272 1.272 Izraelis 283 283 Lichtenšteinas 162 162 Japonija 140 140 Suomija 50 50 Rusija 10 10 Tarptautinės oraganizacijos 543 56.229 27.232 84.004 Nežinomos šalys 2.718 98.787 101.505



Lietuvos juridinių asmenų - labdaros ir paramos teikėjų suteiktos paramos kultūrai pasiskirstymas pagal įmonių juridinę rūšį 2004 m., Lt




Viso 432.711 9.417.572 182.971 10.033.254 770 Valstybinės įmonės 280 6.250 6.530 2 Tikrosios ūkinės bendrijos 72.791 72.791 6 Komanditinės ūkinės bendrijos 174 3.000 3.174 2 Uždarosios akcinės bendrovės 338.748 6.659.713 153.971 7.152.432 571 Akcinės bendrovės 63.139 2.095.106 9.574 2.167.819 80 Žemės ūkio bendrovės 248 11.150 11.398 3 Užsienio įmonės filialas 40.089 40.089 1 Užsienio įmonių atstovybės 262.280 262.280 13 Kredito unijos 1.400 1.400 3 Viešosios įstaigos 5.900 22.228 28.128 3 Asociacijos 499 68.602 69.101 5 Kooperatinės bendrovės 1.093 3.700 4.793 7 Individualios įmonės 22.630 171.263 19.426 213.319 74

Lietuvos juridinių asmenų - labdaros ir paramos teikėjų suteiktos paramos kultūrai pasiskirstymas pagal įmonių kapitalo kilmę 2004 m., Lt




Iš viso 432.711 9.417.572 182.971 10.033.254 770 Viešoji nuosavybė, kurioje valstybės ar savivaldybės nuosavybė sudaro 50% arba daugiau kaip 50% subjekto įstatinio kapitalo ir jo sudėtyje nėra užsienio investuotojų kapitalo

658 174.950 0 175.608 21

Viešoji nuosavybė, kurioje valstybės ar savivaldybės nuosavybė sudaro 50% arba daugiau kaip 50% subjekto įstatinio kapitalo ir jo sudėtyje yra užsienio investuotojų kapitalo

8.942 368.258 0 377.200 7

Privati nuosavybė, kurioje Lietuvos fiziniams bei juridiniams asmenims priklauso daugiau kaip 50% subjekto įstatinio kapitalo ir jo sudėtyje nėra užsienio investuotojų kapitalo

303.056 5.688.438 140.711 6.132.205 608

Privati nuosavybė, kurioje Lietuvos fiziniams bei juridiniams asmenims priklauso daugiau kaip 50% subjekto įstatinio kapitalo ir jo sudėtyje yra užsienio investuotojų kapitalo

55.338 640.936 1.074 697.348 51

Privati nuosavybė, kurioje užsienio fizinių bei juridinių asmenų nuosavybė sudaro daugiau kaip 50% subjekto įstatinio kapitalo

64.717 2.544.990 41.186 2.650.893 83



Lietuvos juridinių asmenų - labdaros ir paramos teikėjų suteiktos paramos kultūrai pasiskirstymas pagal įmonės dydį (pagal darbuotojų skaičius) 2004 m., Lt

iš to skaičiaus

Materialinės



Viso 432.711 9.417.572 182.971 10.033.254 770 iki 9 24.594 869.815 21.075 915.484 99 nuo 10 iki 19 24.233 1.241.250 3.697 1.269.180 108 nuo 20 iki 49 91.088 1.053.984 39.713 1.184.785 163 nuo 50 iki 99 79.170 1.117.858 30.614 1.227.642 157 nuo 100 iki 249 50.672 1.416.246 3.547 1.470.465 130 nuo 250 iki 499 38.196 1.413.442 8.500 1.460.138 53 nuo 500 iki 999 73.973 908.531 39.825 1.022.329 37 1000 ir daugiau 50.785 1.396.446 36.000 1.483.231 23

Lietuvos juridinių asmenų - labdaros ir paramos teikėjų suteiktos paramos kultūrai pasiskirstymas pagal įmonės dydį (pagal pajamas) 2004 m., Lt

iš to skaičiaus

Materialinės



Viso 432.711 9.417.572 182.971 10.033.254 770 iki 500 tūkst. Lt 11.557 587.793 11.849 611.199 74 nuo 500 iki 999 tūkst. Lt 4.876 235.266 6.703 246.845 44 nuo 1 iki 5 mln. Lt 74.807 1.093.334 51.807 1.219.948 198 nuo 5 iki 10 mln. Lt 47.832 957.882 20.597 1.026.311 134 nuo 10 iki 25 mln. Lt 61.875 1.438.430 12.945 1.513.250 138 nuo 25 iki 50 mln. Lt 51.607 825.578 8.500 885.685 72 nuo 50 iki 100 mln. Lt 75.190 909.473 36.000 1.020.663 56 100 mln. Lt. ir daugiau 104.967 3.369.816 34.570 3.509.353 54

Lietuvos juridinių asmenų - labdaros ir paramos teikėjų suteiktos paramos kultūrai pasiskirstymas pagal apskritis ir savivaldybes 2004 m., Lt

iš to skaičiaus

Materialinės



Iš viso 432.711 9.417.572 182.971 10.033.254 770 Alytaus apskritis 3.241 84.300 0 87.541 45 Alytaus m. sav. 1.309 48.200 0 49.509 18 Druskininkų sav. 1.932 18.200 0 20.132 15 Alytaus raj. sav. 0 11.600 0 11.600 2 Lazdijų raj. sav. 0 2.000 0 2.000 1 Varėnos raj. sav. 0 4.300 0 4.300 9 Kauno apskritis 47.469 2.071.832 6.321 2.125.622 127 Kauno m. sav. 40.404 1.489.990 1.904 1.532.298 87 Jonavos raj. sav. 5.669 461.595 0 467.264 9 Kaišiadorių raj. sav. 403 884 0 1.287 7 Kauno raj. sav. 590 8.500 0 9.090 4 Kėdainių raj. sav. 0 15.691 984 16.675 7 Prienų raj. sav. 0 10.500 2.774 13.274 2 Raseinių raj. sav. 403 84.672 659 85.734 11 Klaipėdos apskritis 6.867 935.352 4.512 946.731 63 Klaipėdos m. sav. 2.300 680.470 4.512 687.282 36 Palangos m. sav 0 6.000 0 6.000 1



iš to skaičiaus

Materialinės



Klaipėdos raj. sav. 2.515 200.182 0 202.697 9 Kretingos raj. sav. 1.852 46.250 0 48.102 7 Šilutės raj. sav. 200 2.450 0 2.650 10 Marijampolės apskritis 4.510 195.080 18.567 218.157 20 Marijampolės sav. 3.748 189.680 18.567 211.995 7 Kalvarijos sav. 0 300 0 300 1 Šakių raj. sav. 38 4.000 0 4.038 7 Vilkaviškio raj. sav. 724 1.100 0 1.824 5 Panevėžio apskritis 14.778 380.910 8.500 404.188 83 Panevėžio m. sav. 12.879 286.750 8.500 308.129 52 Biržų raj. sav. 1.854 17.650 0 19.504 10 Kupiškio raj. sav. 0 2.000 0 2.000 2 Panevėžio raj. sav. 0 15.650 0 15.650 5 Pasvalio raj. sav. 0 3.000 0 3.000 1 Rokiškio raj. sav. 45 55.860 0 55.905 13 Šiaulių apskritis 21.333 369.800 6.526 397.659 67 Šiaulių m. sav. 16.600 358.003 5.452 380.055 43 Akmenės raj. sav. 4.733 0 1.074 5.807 2 Joniškio raj. sav. 0 3.350 0 3.350 8 Pakruojo raj. sav. 0 5.500 0 5.500 7 Radviliškio raj. sav. 0 1.200 0 1.200 4 Šiaulių raj. sav. 0 1.747 0 1.747 3 Tauragės apskritis 1.166 1.520 0 2.686 8 Jurbarko raj. sav. 196 0 0 196 1 Šilalės raj. sav. 63 700 0 763 2 Tauragės raj. sav. 907 820 0 1.727 5 Telšių apskritis 11.181 237.471 1.500 250.152 39 Mažeikių raj. sav. 60 85.930 0 85.990 10 Plungės raj. sav. 9.683 124.580 0 134.263 6 Rietavo sav. 0 4.358 0 4.358 1 Telšių raj. sav. 1.438 22.603 1.500 25.541 22 Utenos apskritis 30.532 441.677 0 472.209 48 Visagino sav. 0 427 0 427 2 Anykščių raj. sav. 221 5.050 0 5.271 12 Ignalinos raj. sav. 0 3.000 0 3.000 1 Molėtų raj. sav. 0 6.800 0 6.800 4 Utenos raj. sav. 30.259 425.350 0 455.609 26 Zarasų raj. sav. 52 1.050 0 1.102 3 Vilniaus apskritis 291.634 4.699.630 137.045 5.128.309 270 Vilniaus m. sav. 286.611 4.650.510 133.680 5.070.801 236 Širvintų raj. sav. 1.440 900 3.065 5.405 4 Švenčionių raj. sav. 102 0 0 102 1 Trakų raj. sav. 0 11.350 0 11.350 8 Elektrėnų sav. 636 3.970 0 4.606 7 Ukmergės raj. sav. 2.460 16.800 300 19.560 9 Vilniaus raj. sav. 385 16.100 0 16.485 5



Lietuvos juridinių asmenų - labdaros ir paramos teikėjų suteiktos paramos kultūrai pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos rūšis 2004 m., Lt

iš to skaičiaus EVRK

kodas Materialinės vertybės

Piniginės lėšos Paslaugos Viso Teikėjų

skaičius

Iš viso* 432.711 9.417.572 182.971 10.033.254 770 Žemės ūkis, medžioklė ir susijusių paslaugų veikla 10.000 963 2.800 3.763 8

Žvejyba, žuvų auginimas ir susijusių paslaugų veikla 50.000 800 800 2

Akmens anglių ir rusvųjų anglių kasyba; durpių gavyba 100.000 3.000 3.000 2

Kita kasyba ir karjerų eksploatavimas 140.000 13.800 13.800 2 Maisto produktų ir gėrimų gamyba 150.000 32.768 872.708 905.476 49 Tekstilės gaminių gamyba 170.000 34.658 129.900 164.558 16 Drabužių siuvimas (gamyba); kailių išdirbimas ir dažymas 180.000 2.339 19.700 22.039 9

Odų rauginimas ir išdirbimas; lagaminų, rankinių, balno reikmenų, pakinktų ir avalynės gamyba

190.000 485 10.000 10.485 2

Medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba

200.000 2.058 88.704 90.762 18

Plaušienos, popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba 210.000 8.793 5.500 14.293 2

Leidyba, spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas 220.000 54.265 69.672 8.752 132.689 21

Chemikalų ir chemijos pramonės gaminių gamyba 240.000 1.368 500.795 502.163 5

Guminių ir plastikinių dirbinių gamyba 250.000 627 348.350 348.977 16 Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba 260.000 16.246 9.000 4.139 29.385 9

Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba 280.000 7.336 93.578 100.914 10

Kitų, niekur kitur nepriskirtų, mašinų ir įrangos gamyba 290.000 24.000 24.000 4

Kitų, niekur kitur nepriskirtų, elektros mašinų ir aparatūros gamyba 310.000 5.310 18.900 24.210 5

Radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros gamyba 320.000 10.150 10.150 3

Medicinos, tiksliųjų ir optinių prietaisų, įvairių tipų laikrodžių gamyba 330.000 4.000 4.000 2

Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba 340.000 6.000 6.000 2

Kitos transporto įrangos gamyba 350.000 2.000 20.250 22.250 4 Baldų gamyba; kita, niekur kitur nepriskirta, gamyba 360.000 31.737 70.883 102.620 21

Elektros, dujų, garo ir karšto vandens tiekimas 400.000 9.071 604.578 613.649 14

Vandens rinkimas, valymas ir paskirstymas 410.000 103.300 103.300 4

Statyba 450.000 21.069 840.889 48.187 910.145 105



iš to skaičiaus Variklinių transporto priemonių ir motociklų pardavimas, techninė priežiūra ir remontas; automobilių degalų mažmeninė prekyba

500.000 1.043 221.492 222.535 35

Didmeninė ir komisinė prekyba, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais

510.000 150.789 1.411.857 1.562.646 137

Mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą; asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas

520.000 27.228 263.556 3.530 294.314 74

Viešbučiai ir restoranai 550.000 48 127.850 127.898 14 Sausumos transportas; transportavimas vamzdynais 600.000 64.224 1.500 65.724 27

Vandens transportas 610.000 29.500 29.500 3 Papildomoji ir pagalbinė transporto veikla; kelionių agentūrų veikla 630.000 300 347.900 20.520 368.720 16

Paštas ir telekomunikacijos 640.000 5.719 694.223 33.496 733.438 5 Finansinis tarpininkavimas, išskyrus draudimo ir pensijų lėšų kaupimą 650.000 6.693 357.189 363.882 12

Draudimo ir pensijų lėšų, išskyrus privalomąjį socialinį draudimą, kaupimas

660.000 5.500 36.000 41.500 3

Nekilnojamojo turto operacijos 700.000 799.908 799.908 33 Mašinų ir įrenginių be operatoriaus ir asmeninių bei namų ūkio reikmenų nuoma

710.000 10.102 7.690 17.792 2

Kompiuteriai ir su jais susijusi veikla 720.000 1.563 187.279 188.842 9 Moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla 730.000 1.950 1.950 2 Kita verslo veikla 740.000 6.640 426.283 19.157 452.080 42 Švietimas 800.000 1.500 1.500 2 Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 850.000 816 25.200 26.016 2 Kitų, niekur kitur nepriskirtų, narystės organizacijų veikla 910.000 499 68.602 69.101 5

Poilsio organizavimo, kultūrinė ir sportinė veikla 920.000 157.250 157.250 4

Kita aptarnavimo veikla 930.000 96.000 96.000 2 * Į bendrą sumą "Iš viso" yra įtrauktos tos ekonominės veiklos rūšys, kuriose buvo po 1 įmonę. Tos veiklos yra išimtos iš lentelės laikantis konfidencialumo taisyklių Lietuvos meno ir kultūros rėmimo fondų gauta parama iš užsienio šalių teikėjų pagal šalis 2004 m., Lt

iš to skaičiaus

Materialinės



Iš viso 444.622 444.622 Australija 2.106 2.106 Kanada 8.753 8.753 Šveicarija 212 212 Vokietija 200 200 Suomija 951 951 Latvija 1.500 1.500 Norvegija 17.223 17.223 Lenkija 363.810 363.810 Švedija 2.399 2.399 Jungtinės Amerikos Valstijos 16.372 16.372 Nežinomos šalys 31.096 31.096



Lietuvos meno ir kultūros rėmimo fondų gauta parama iš Lietuvos Respublikos teikėjų pagal sektorius 2004 m., Lt

iš to skaičiaus

Materialinės



Iš viso 24.269 1.513.327 16.429 1.554.025 Nefinansinės įmonės ir bendrovės 21.029 1.150.128 16.429 1.187.586 Finansinės įmonės ir bendrovės 20.468 20.468 Valdžios sektorius 96.500 96.500 Namų ūkiai 67.741 67.741 Ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams 85.545 85.545 Anonimiškai gauta parama 3.240 73.474 76.714 Gauta parama, kurios vertė ne didesnė kaip 1 MGL per metus 19.471 19.471



PRIEDAS NR. 3

DIDŽIAUSIŲ LIETUVOJE ORGANIZUOJAMŲ FESTIVALIŲ IR ŠVENČIŲ ORGANIZATORIŲ APKLAUSOS KLAUSIMYNO PAVYZDYS

Gerbiamieji, LR Kultūros ministerijos užsakymu, UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” vykdo projektą “Verslo paramos kultūrai skatinimo galimybių tyrimas“. Vienas iš projekto uždavinių yra sužinoti įvairių kultūros įstaigų atstovų bei renginių organizatorių nuomonę apie kultūros įstaigų bei kultūros renginių finansavimą bei galimus finansavimo mechanizmus. Kreipiamės į 100 didžiausių festivalių ir švenčių organizatorius, prašydami užpildyti trumpą klausimyną. Jūsų nuomonė padėtų numatyti ir pasiūlyti galimas priemones kultūros įstaigų ir renginių finansavimo gerinimui. Pateiktų atsakymų konfidencialumas garantuojamas. Apklausos metu gauti duomenys studijoje bus panaudoti tik apibendrinta forma, neminint konkrečių atvejų ar pavadinimų. Dėkojame iš anksto už Jūsų sutikimą dalyvauti tyrime ir tam skirtą laiką. Anketos pildymo instrukcijos. Anketa yra parengta atsakymų žymėjimui elektroniniu būdu. Išsaugokite gautą failą savo kompiuteryje kitu pavadinimu, atsakykite į pateiktus klausimus. Užpildyta klausimyną prašytume persiųsti el. paštu: [email protected] iki š.m. birželio 16 dienos. 1. Prašytume nurodyti kokią dalį Jūsų organizuojamo renginio lėšų Jūs gavote

(surinkote) iš žemiau nurodytų šaltinių? (JEI ORGANIZUOJATE NE VIENĄ RENGINĮ, APIE KIEKVIENĄ RENGINĮ NURODYKITE ATSKIRAI)

Renginio pavadinimas Kultūros ministerija % % % Kultūros ir sporto paramos fondas

% % %

Apskrities administracija % % % Savivaldybė % % % Verslo įmonės % % % Fiziniai asmenys % % % Pajamos iš bilietų pardavimo

% % %

Kita % % % Viso 100% 100% 100%

2. Prašytume įvardinti 3 pagrindines problemas, su kuriomis susiduriate siekdami

gauti valstybės finansavimą savo organizuojamiems renginiams? (Atsakymus įrašykite pilkame laukelyje)



1. 2. 3.

3. Įvardinkite 3 pagrindines problemas, su kuriomis susiduriate siekdami gauti verslo įmonių paramą savo organizuojamiems renginiams? (Atsakymus įrašykite pilkame laukelyje)

1. 2. 3.

4. Jūsų nuomone, kas (kokios priemonės) paskatintų verslo įmones aktyviau remti kultūros renginius? (Atsakymą įrašykite pilkame laukelyje)

Renginio organizatoriaus pavadinimas:



PRIEDAS NR. 4

EKSPERTAI, SU KURIAIS BUVO ATLIKTI PAGILINTI INTERVIU

Eil. Nr. Respondentas Pareigos Organizacija Statusas

1 Lina Danienė Prekinio ženklo vadovė, rinkodaros ir ryšių su visuomene departamentas

AB bankas „Hansabankas“

Paramos teikėjas

2 Virginija Dunauskienė

Viešųjų ryšių ir komunikacijos biuro vadovė

Koncernas „Achemos grupė“

Paramos teikėjas

3 Irena Garbėnienė

Marketingo ir komunikacijos departamento direktorė AB Sampo bankas Paramos

teikėjas

4 Audronė Mažeikaitė Bendrovės įvaizdžio vadovė UAB „Bitė Lietuva” Paramos

teikėjas

5 Zbignev Gulbinovič Generalinis direktorius UAB „Blue bridge“ Paramos

teikėjas

6 Jolanta Pupkevičienė Marketingo ir viešųjų ryšių vadovė MG Baltic Investment Paramos

teikėjas

7 Arvydas Zakalskis Finansų direktorius AB „Rytų skirstomieji

tinklai“ Paramos teikėjas

8 Darius Vėželis Rinkodaros ir pardavimo direktorius AB „Alita“ Paramos teikėjas

9 Indrė Jovaišaitė Direktorė Valdovų rūmų paramos

fondas Paramos gavėjas

10 Nerijus Mikalajūnas

Komunikacijos departamento direktorius Rubicon group Paramos

teikėjas

11 Ramūnas Gaušas Rinkodaros vadovas UAB “Siemens” Paramos

teikėjas

12 Jolita Balandytė Atstovė Scenos meno kūrėjų

asociacija Paramos gavėjas

13 Vytautas Antanas Gudaitis

Generalinis direktorius Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo

biblioteka

Paramos gavėjas

14 Lina Kaminskienė Ekonomikos direktorė AB “Venta” Paramos

teikėjas

15 Rūta Prusevičienė

Direktoriaus pavaduotoja, “Vilniaus festivalio” direktorė Lietuvos filharmonija Paramos

gavėjas

16 Valdas Kaminskas

Korporatyvinės komunikacijos skyriaus direktorius

17 Laimutė Velionaitė

Visuomeninių projektų sektoriaus vadovė

TEO LT Paramos teikėjas

18 Vilija Želvienė Savireklamos skyriaus direktorė UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“

Paramos teikėjas

19 Saulius Pilinkus Valdytojo pavaduotojas VšĮ “Vilniaus Rotušė”

20 Benediktas Jarutis Bendrųjų reikalų direktorius UAB “Geonafta” Paramos

teikėjas



PRIEDAS NR. 5

INTERVIU SU KULTŪROS ORGANIZACIJŲ ATSTOVAIS PAGRINDINĖS TEMOS IR SCENARIJUS

Temos Pagrindiniai klausimai

Valstybės kultūros politika

n Dabartinės kultūros politikos vertinimas. Pastarųjų metų

pokyčiai – teigiami, neigiami (jei yra)

n Kultūros finansavimas – pagrindinės problemos

n Požiūris į verslo paramą kultūrai

Verslo parama kultūrai

n Iniciatoriai - gavėjai, davėjai? Ar dažnos verslo kaip paramos

davėjo iniciatyvos?

n Pagrindinės problemos (kliūtys), su kuriomis susiduriama ieškant

/ gaunant paramą iš verslo įmonių

n Įsipareigojimai paramos davėjams

n Ar svarbu verslo įmonėms skiriant paramą, kad renginys būtų

remiamas valstybės ar savivaldybės institucijų?

Galimi kultūros finanasavimo

problemų sprendimo būdai

n Kas galėtų verslo įmones paskatinti aktyviau teikti paramą

kultūrai?



PRIEDAS NR. 6

INTERVIU SU VERSLO ORGANIZACIJŲ ATSTOVAIS PAGRINDINĖS TEMOS IR SCENARIJUS

Temos Pagrindiniai klausimai

Paramos ir labdaros teikimas

n Ar Jūsų įmonė teikia labdarą ir paramą?

n 2005 m. paramai skirta suma

n Paramos apimčių pokyčiai per pastaruosius 5 metus

n Paramos teikimo strategija – turi / atsitiktinė

n Paramos teikimo būdai (pinigai, prekės / paslaugos, kt.)

n Ar įmonė turi numatę paramos teikimo kryptis (sritis)?

n Kurioms paramos sritims įmonė teikia pirmenybę? Kodėl?

n Ar įmonė yra numačiusi paramos atskiroms sritims proporcijas?

n Kurioms sritims tenka didžiausia paramos dalis?

n Ar įmonė yra skyrusi / skiria paramą kultūrai (įstaigoms, organizacijos,

renginiai, pan.)? Jei taip, tai kokioms įstaigoms, renginiams?

n Jei paramos kultūrai nėra skyrę, kodėl?

Paramos teikimo mechanizmai

(procesas)

n Iniciatorius – pats davėjas, gavėjas, tarpininkas (reklamos agentūros,

PR agentūros, renginių organizatoriai, etc.)

n Kaip įmonėje priimami sprendimus dėl paramos skyrimo? (gavėjų

atranka, skiriamos paramos apimtys, etc.)

n Kokie yra pagrindiniai paramos gavėjų atrankos kriterijai?

n Kokie reikalavimai yra keliami paramos gavėjams?

n Ar svarbu skiriant paramą, kad renginys būtų remiamas valstybės ar

savivaldybės institucijų?

n Ar paramos gavėjai davėjui turi kokių nors įsipareigojimų? Kokių?

Problemos ir kliūtys

n Informacijos sklaida – pakanka / nepakanka, profesionalumas, etc.

n Teisinė bazė (mokesčių įstatymai, administravimo mechanizmai)

n Paramos gavėjai (patikimumas, profesionalumas, paramos

panaudojimo kontrolė)

Galimi kultūros finanasavimo

problemų sprendimo būdai

n Kas galėtų paskatinti aktyviau dalyvauti paramoje kultūrai?



PRIEDAS NR. 7

APIE EKT GRUPĘ EKT Grupė yra lietuviško kapitalo konsultacinė įmonė, teikianti kompleksines vadybos ir marketingo konsultavimo bei personalo mokymo paslaugas verslo įmonėms ir visuomeninėms institucijoms. Paslaugos ir kompetencijos sritys. Mūsų pagrindinė veikla vystoma Lietuvoje. Nepaisant to, tarptautinio tinklo dėka mes aptarnaujame klientus iš viso Baltijos šalių regiono, o taip pat iš ES ir NVS šalių. EKT Grupės teikiamas paslaugas sudaro 4 pagrindinės žinių sritys: n vadybos konsultacijos. Strateginis valdymas, planavimas ir strateginiai vystymosi planai,

taikant vertinimo rodiklius, ISO 9000, EFQM, atlyginimo ir skatinimo sistemas bei kitus vadybinius metodus;

n marketingo konsultacijos ir rinkos tyrimai. Marketingo strategijų ir priemonių planavimas bei vystymas, naujų produktų vystymas, konkurencinių pranašumų kūrimas, pramonės sektorių apžvalga, kiekybiniai ir kokybiniai rinkos tyrimai, eksporto marketingas, galimybių studijos ir pan.;

n personalo mokymai ir konsultacijos. Vadybos ir marketingo mokymai, pardavimų, prezentacijų, bendravimo įgūdžių lavinimas, strateginio planavimo sesijos, informaciniai seminarai ir kt.;

n ekonomikos vystymas ir plėtra. Konkurencingumas, kooperacija tarp didelių ir mažų įmonių, smulkaus ir vidutinio verslo plėtra, mokslo technologijų parkai, eksporto vystymas, verslininkystė, inovacijos, tiekimo grandinės valdymas ir t.t.

Darbo metodai. Požiūris į bendradarbiavimą. Savo veikloje mes vadovaujamės santykių valdymo modeliu, grįstu 4 pagrindiniais principais, kurie mums padeda užmegzti dalykiškus tarpusavio santykius ir pasitikėjimą: n ilgalaikiai santykiai ir kompleksinis klientų aptarnavimas. Didžioji dalis mūsų klientų

yra nuolatiniai pirkėjai, kuriuos mes gerai pažįstame jau daugiau kaip 10 metų. Todėl dažnai galime pasiūlyti daug greitesnius sprendimus, kurie gerai atitinka jų lūkesčius. Be to stengiamės taip dirbti su klientu, kad vienoje vietoje jis galėtų spręsti įvairių sričių darbinius klausimus;

n kliento verslo ir jo organizacijos supratimas. Nesistengiame operuoti iš anksto paruoštais maketais, sprendimais ar kitomis kopijomis, nors savo veiklos laikotarpiu turime jų nemažai sukaupę. Kiekvieno kliento situacija yra unikali. Labai svarbu suvokti ne pavienius klausimus, bet kaip šie klausimai pagerins kliento organizaciją ar jo verslą bendrai. Stengiamės sistemiškai pažiūrėti į problemos sprendimą;

n vertės kūrimas naudojant skaičiais pagrįstą informaciją. Formuodami strateginės plėtros planus klientams, savo pasiūlymus grindžiame įvairia statistine faktologija, panaudodami savo ir partnerių turimas duomenų bazes. Kadangi turime ilgalaikę praktiką kaip tyrimų įmonė, tikime, kad strategijų klausimais mūsų turimos duomenų bazės padeda klientui sukurti papildomą vertę;

n kuo platesnis kliento darbuotojų įtraukimas. Natūralu, kad mūsų konsultacijų pagrindiniai vartotojai yra įmonių ar organizacijų vadovai. Tačiau, siekiant iš esmės pagerinti įmonės (organizacijos) veiklą, svarbu įtraukti ir kitus organizacijos lygius į pokyčius ir padėti jiems tarpusavyje rasti bendrą kalbą. Mes stengiamės siūlyti efektyvius sprendimus bei apmokyti visų lygių darbuotojus, kaip juos įgyvendinti. Padedame klientui sukurti reikiamas struktūras veiklos gerinimui.



Profilis, istorija ir esminiai įvykiai. EKT įkūrė 3 Lietuvos konsultantai 1993 metais. EKT Grupė yra savarankiška bendrovė, šiuo metu priklausanti 4 fiziniams asmenims (partneriams). Partneriai bendrovėje dirba visą darbo laiką kaip konsultantai ir patyrę ekspertai. EKT Grupė susiformavo kaip kelių konsultacinių įmonių darinys, kurį šiuo metu sudaro 2 kompanijos: UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” ir UAB “Naujosios marketingo sistemos”. Pastaraisiais metais EKT Grupė, siekdama plėsti veiklą užsienio rinkose, aktyviai vysto partnerystę su tarptautiniais partneriais. Per paskutiniuosius 3 metus EKT Grupė buvo tarp 5 didžiausių konsultacinių įmonių Lietuvoje. Apyvarta. EKT Grupės apyvarta stabiliai auga nuo 1999 metų. 2004 metais bendrovės apyvarta, palyginus su 2003, padidėjo 8,5 % ir siekė 2,184 mln. LTL. Planuojama apyvarta 2005 metais – 2,293 mln. LTL. Numatomas metinis augimas 2006 metais - 10 %. Darbuotojai. EKT Grupė turi platų vietinių ir tarptautinių ekspertų tinklą. Mes siūlome ekonominių, inžinerinių, psichologinių ir sociologinių įgūdžių ir kompetencijos derinį. EKT Grupėje dabartiniu metu yra 20 etatinių darbuotojų ir 20 išorinių laisvai samdomų konsultantų. Mūsų pagrindiniai ekspertai ir konsultantai turi daugiau nei 10 metų profesinę patirtį įvairiose verslo konsultacijų srityse (strateginis valdymas ir planavimas, marketingo priemonių planavimas, verslo vadyba, kokybės vadyba, atlyginimo ir skatinimo sistemos, logistika, rinkos tyrimai ir konkurenciniai pranašumai, žmogiškųjų išteklių valdymas, kvalifikacijos kėlimas ir įgūdžių lavinimas, konkurencingumas ir kt.). Narystė ir tarptautinis bendradarbiavimas. EKT Grupė yra šių asocijuotų struktūrų narė: n Global Intelligence Alliance (GIA). GIA yra pasaulinis verslo tyrimų ir konsultacijų įmonių, užsiimančių apžvalginio pobūdžio rinkos tyrimais ir studijomis, tinklas, visame pasaulyje vienijantis daugiau nei 50 narių. 2005 metais EKT Grupė tapo GIA tinklo Tyrimų partnere.;

n Eurolink Partners. Tinklas įkurtas 1986 metais Šveicarijoje ir šiuo metu jame yra daugiau nei 100 konsultantų iš 17 Europos šalių. Ši konsultantų bendrija išsiskiria kvalifikacija smulkaus ir vidutinio verslo plėtros, pažangių technologijų įgyvendinimo, inovacijų pritaikymo, verslo partnerių visoje Europoje pasirinkimo, įskaitant bendras įmones, ir kitose srityse. EKT Grupė atstovauja šio tinklo interesus Lietuvoje nuo 2003 metų;

n Baltic Consultants Club (BCC). Tai yra virtualus tarptautinių kompanijų ir individualių konsultantų tinklas. Šią partnerystę paskatino bendri narių interesai Baltijos šalių regione, noras tarpusavyje dalintis praktine patirtimi ir sukaupta kompetencija. BCC tinklas įsteigtas Raimondo Paškevičiaus (vieno iš EKT Grupės partnerių) iniciatyva 2004 metų rugpjūtį. BCC nariai: mažos ir vidutinio dydžio organizacijos, pasižyminčios atviru požiūriu ir siūlančios tam tikrus įgūdžius, kurie galėtų papildyti kitų narių kompetenciją. Dabartiniu metu BCC vienija 13 narių, atstovaujančių 11 šalių. Organizacijos nariai demonstruoja norą dirbti kartu projektinėje aplinkoje, organizuoti darbuotojų mainų programas bei dalintis kitais ištekliais;

n Europos Kokybės Vadybos Fondas (EFQM). EFQM buvo įkurta 1988 metais. Šį fondą įsteigė 14 - os pagrindinių Europos verslo organizacijų (Bosch, BT, Bull, Ciba - Geigy, Dassault, Electrolux, Fiat, KLM, Nestle, Olivetti, Philips, Renault, Sulzer, Volkswagen) vadovai, gavę Europos Komisijos pritarimą. EFQM tinklo – dabar jį sudaro daugiau nei 700 narių - varomoji jėga buvo poreikis įgyvendinti Europos kokybės gerinimo metodus panašiai kaip Malcolm Baldrige modelis JAV arba Demingo prizo konkursai Japonijoje. Europos Verslo Meistriškumo (Business Excellence) modelis pirmą kartą buvo pristatytas 1991 metais kaip metodas kurio pagalba įmonės, o vėliau ir valstybinės bei viešosios organizacijos



galėtų įvertinti savo vadybos lygį. 1992 metais pagal šį metodą buvo įteikti pirmieji Europos Kokybės prizai (European Quality Awards), o vėliau daugelyje Europos šalių kasmet organizuojami tokio pobūdžio konkursai renkant geriausias vadybiniu požiūriu organizacijas. 2004 metais EKT Grupė tapo EFQM nare. Tai yra vienintelė įmonė Lietuvoje, esanti EFQM nare;

n Lietuvos Kokybės Vadybos Asociacija (LKVA). LKVA įsteigta 2001 metų pabaigoje. Tai savarankiška ir nepolitinė juridinių ir fizinių asmenų organizacija, šiuo metu vienijanti 37 narius. EKT Grupė LKVA nare tapo 2004 metais.

Pagrindiniai klientai. Mes teikiame konsultacines paslaugas plačiam verslo organizacijų, dirbančių įvairiuose pramonės sektoriuose, spektrui, o taip pat ir visuomeninėms institucijoms Lietuvoje: n vadybos konsultacijos: visuomeninis elektros tiekėjas “RST”, LR Vyriausybė, LR

Susisiekimo ministerija, nekilnojamo turto plėtros agentūra “Realtus”, sporto ir laisvalaikio aprangos gamintojas “Audimas”, PE plėvelės gamintojas “Umaras”, “Lietuvos Geležinkeliai” ir kt.;

n marketingo konsultacijos ir rinkos tyrimai: alkoholonių gėrimų gamintojai “Alita”, “Stumbras”, “Anykščių vynas”, popieriaus produktų gamintojas “Grigiškės”, telekomunikacijų bendrovė “Bitė GSM”, prekybos drabužiais kompanija “Apranga”, baldų gamybos įmonė “Narbutas and Ko”, mineralinės vatos izoliacijos gamintojas “Paroc”, LR Ūkio ministerija, moteriškų drabužių gamintojas “Rožė”, mokslo technologijų parkas “Riga Technology Park”, automobilių komponentų gamintojas “RFP Metallbearbeitung” (Vokietija) ir kt.;

n personalo mokymai ir konsultacijos: Bankai “Hansabankas”, “NORD/LB Lietuva”, LSVVPA (Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra), alkoholinių gėrimų importo ir platinimo bendrovė “Bennet Distributors”, koncernas “Achema”, visuomeninis elektros tiekėjas “RST”;

n ekonomikos plėtra ir vystymas (instituciniai klientai): LR Finansų ministerija, konsultacinės įmonės Pohl Consulting (Vokietija), Finnish Business Help Oy (Suomija), Helm Corporation Ltd., HTSPE Limited, Department of Trade and Industry (UK), Šiaurės miestelio technologijų parkas, elektronikos komponentų didmenininkas “Elgamos šviesa”, kelionių organizatorius “Novaturas”, sulčių gamintojas “Elmenhorster Lietuva”, kelionių agentūra “Wrislit”.

Kontaktinė informacija. EKT Grupės buveinė - “verslo trikampis” centrinėje Vilniaus dalyje. Jeigu Jūs turite kokių nors klausimų, komentarų, idėjų ar bendradarbiavimo užklausų, prašome kreiptis į mūsų partnerius ir konsultantus, pasinaudodami žemiau nurodyta kontaktine informacija:

UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (EKT Grupė) J. Jasinskio g. 16, LT – 01112, Vilnius, Lietuva Tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 25 26 226

El. paštas: [email protected], http: www.ekt.lt



Documents

VERSLO PARAMOS KULTŪRAI SKATINIMO GALIMYBIŲ STUDIJA · 2007. 1. 8. · VERSLO PARAMOS KULTŪRAI SKATINIMO GALIMYBIŲ STUDIJA Parengė: UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai”