VS (37) 2007 a sveikata/VS_2007_2(37).pdf · 2015. 4. 9. · 2007 m. „Visuomenës sveikata” Nr. 2(37) 3 SVEIKATOS APSAUGOS VALDYMO TOBULINIMO KRYPTYS Ðiuolaikinës sveikatos

VISUOMENËS

SVEIKATA

2(37)•2007

Vilnius, 2007

PUBLIC HEALTH

Lietuvos RespublikosSveikatos apsaugos ministerijos

Lithuanian RepublicMinistry of Health

HIGIENOS INSTITUTAS INSTITUTE OF HYGIENE

2 2007 m.„Visuomenës sveikata” Nr. 2(37)

UDK 613 ISSN 1392-2696

Vi 295

Redaktoriø taryba

Tarybos pirmininkas dr. Vytautas Jurkuvënas, Vilniaus universitetas;

nariai: akad. prof. habil. dr. Vytautas Kontrimavièius, Lietuvos mokslø akademija;prof. habil. dr. Algirdas Baubinas, Vilniaus universitetas;prof. habil. dr. Vilius Grabauskas, Kauno medicinos universitetas;prof. habil. dr. Laima Griciûtë, Vilniaus universiteto Onkologijos institutas;prof. habil. dr. Elvyra Grinienë, Lietuvos kûno kultûros akademija;prof. habil. dr. Jonas Jankauskas, Vilniaus universitetas;prof. habil. dr. Algirdas Juozulynas, Vilniaus universitetoEksperimentinës ir klinikinës medicinos institutas;prof. habil. dr. Julius Kalibatas, Higienos institutas;prof. habil. dr. Irena Misevièienë, Kauno medicinos universitetas;prof. habil. dr. Vytautas Obelenis, Kauno medicinos universitetas;prof. habil. dr. Jadvyga Petrauskienë, Kauno medicinos universitetas;prof. dr. Vytautas Vaièiuvënas, Kauno medicinos universitetas;doc. dr. Marijona Èerniauskienë, Vilniaus pedagoginis universitetas;doc. dr. Romualdas Gurevièius, Vilniaus universitetas;doc. dr. S. Milèiuvienë, Profilaktikos ir vaikø stomatologijos klinika;doc. dr. Rimantas Stukas, Vilniaus universitetas;doc. dr. Genovaitë Ðurkienë, Vilniaus universitetas;dr. Laima Gaidamavièienë, Ekologijos institutas;dr. Aldona Gaiþauskienë, Lietuvos sveikatos informacijos centras;dr. Remigijus Jankauskas, Higienos institutas;dr. Natalija Jatulienë, Higienos institutas;dr. Davidas Ðèiupakas, Valstybinis aplinkos sveikatos centras;prof. Jorma Rantanen, Finnish Institute of Occupational Health, Suomija;prof. Svein Gunnar Gundersen, Vest-Agder Sentralsykehus, Norvegija;prof. Martine Durier-Copp, Dalhousie University, Kanada;dr. Thuridur Arnadottir, Task Force on Communicable Disease Control, Islandija,dr. Jonas Bunikis, Kalifornijos universitetas, JAV.

Redaktoriø kolegija

Kolegijos pirmininkas doc. dr. Kæstutis Þagminas, Vilniaus universitetas;

atsakingoji redaktorë dr. Virginija Kanapeckienë, Higienos institutas;

nariai: doc. dr. Genovaitë Ðurkienë, Vilniaus universitetas;doc. dr. Romualdas Gurevièius, Vilniaus universitetas;doc. dr. Vida Juðkelienë, Vilniaus pedagoginis universitetas;dr. Rolanda Valintëlienë, Higienos institutas;dr. Rûta Petrauskaitë-Everatt, Higienos institutas.

Redakcijos adresas: Didþioji g. 22, LT-01128 Vilnius

SL 2211. 2007-06-20. 10 leidyb. apsk. l. Uþsakymas Nr.

Leido Higienos institutas, Didþioji g. 22, LT-01128 Vilnius.

Spausdino IÁ Sauliaus Ratkevièiaus firma, Rygos g. 17-8, Vilnius.

Uþ anglø kalbos kokybæ redakcija neatsako.

Techninë redaktorë G. Tamoðauskienë

32007 m. „Visuomenës sveikata” Nr. 2(37)

SVEIKATOS APSAUGOS VALDYMO TOBULINIMO KRYPTYS

Ðiuolaikinës sveikatos prieþiûros vadybosesmë

Sveikatos prieþiûros vadyba, kaip mokslas, yra sveika-tos sistemos veiklos planavimas, organizavimas ir kontrolëvisais lygiais, siekiant patenkinti visuomenës sveikatos po-reikius. Valdymas labai glaudþiai susijæs su sveikatos poli-tika. Reikia pastebëti, kad pastaruosius deðimtmeèius po-þiûris á visuomenës sveikatos mokslà ir jo paradigmas la-bai stipriai pasikeitë. Pasikeitë ir poþiûris á vieðojo sektoriausvadybà, vis daugiau perimant privaèiam sektoriui bûdingøvaldymo elementø ir metodø. Lietuvos nacionalinë sveika-tos sistema vieðajame sektoriuje jau dabar veikia privatausûkio, kuris dominuoja mûsø valstybëje, aplinkoje. Todël va-dovaujantys ir sëmingai dirbantys vadybininkai turi þinoti,kaip sutelkti þmones, kaip planuoti ir organizuoti darbà,kaip bendrauti ir motyvuoti darbuotojus, kaip ir kokiais kri-terijais remiantis kontroliuoti ir tikrinti darbo rezultatus irprocesà, kokiais rodikliais tai matuoti. Ir visa tai turi bûti daro-ma keièiantis vidinei ir iðorinei ástaigos ir sveikatos sistemosaplinkai. Vadybos proceso esmë yra pavaizduota 1 pav.

Taigi pirmiausia sveikatos apsaugos vadybininkai turiiðmanyti sveikatos politikà. Ilgà laikà sveikatos politikà ku-riantys pagrindiniai asmenys Lietuvoje buvo ne kas kitas,kaip sveikatos prieþiûros ástaigø administratoriai. Taèiaubet kuris vadybos procesà iðmanantis þmogus supranta,jog ástaigø vadovai yra tik vieni ið sveikatos sistemos suin-teresuotøjø nariø. Sëkmæ lemia vadovavimas ir vadybakartu. Taigi turi dirbti vadybininkai, turintys gerø vadybosþiniø ir ágûdþiø, ágytø ne tik ið asmeninës patirties ir klaidø,bet ir mokantis dalyko. Lietuvoje pagal kvalifikacinius rei-kalavimus palaipsniui sàlyginai susiformavo tam tikri svei-katos prieþiûros vadybininkø lygiai.

• Valstybinis lygis: visø Sveikatos apsaugos ministe-rijos, jos departamentø ir pavaldþiø sveikatos politikà ko-ordinuojanèiø institucijø vadovai ir Valstybinës ligoniø ka-sos vadovai.

• Apskrities lygis: regiono sveikatos prieþiûros tarny-bø, apskrities gydytojai ir teritoriniø ligoniø kasø vadovai.

• Savivaldybës lygis: vietiniø sveikatos prieþiûros tar-nybø, pvz., savivaldybës gydytojai, visuomenës sveikatosbiurø vadovai.

• Institucinis lygis: visi asmens sveikatos prieþiûrosástaigø, ligoniniø, poliklinikø, PSPC ir kt. institucijø vado-vai.

• BPG lygis: ðeimos gydytojai, turintys savo kabinetus.

Sveikatos valdymo gebëjimø tobulinimas

Reikia paþymëti, kad, skirtingai nuo medicinos profesi-jos specialistø, profesionalioms vadybinëms kvalifikacijomsir sveikatos vadybininkø rengimui Lietuvos praeityje nebu-vo skiriama pakankamai dëmesio. Sveikatos prieþiûrosástaigø ástatymas reikalavo sveikatos prieþiûros ástaigø va-dovø privalomosios atestacijos, kurios metu buvo bûtinaárodyti, kad tobulinama vadybinë kvalifikacija. Kadangi ates-tacija vyko labai formaliai ir vargu ar toks prievartinis bûdasyra tinkamiausias vadybiniams gebëjimams uþtikrinti, ásta-tymo nuostatos pakeistos, rengiantis teisës aktais nustatytikvalifikacinius vadovø reikalavimus. Visuomenës sveika-tos vadybos mokymas pradëtas Lietuvoje Kauno medici-nos universitete 1998 metais. Nuo to laiko parengta dau-giau kaip pustreèio ðimto visuomenës sveikatos prieþiûrosvadybos specialistø. Vilniaus universitete sveikatos prieþiû-ros vadybos rezidentûra veikia nuo 1996 m., kasmet pa-rengiama tik po keletà vadybininkø. Mykolo Romerio uni-versitete nuo 2004 m. pagal sveikatos apsaugos ástaigø ad-ministravimo magistrantûros programà taip pat parengtaapie pusantro ðimto sveikatos apsaugos vadybininkø. Ta-èiau tai tik nedidelë dalis poreikio. Todël daugiau kaipdu tûkstanèiai sveikatos sistemai priklausanèiø sveika-tos prieþiûros ástaigø pageidautø profesionaliø sveika-tos prieþiûros vadybos specialistø. Gerai, kad pastaruo-ju metu á tai atkreiptas dëmesys ir tai stengiamasi kom-pensuoti vykdant tarptautinius ir vietinius projektus,organizuojant trumpalaikius podiplominio mokymo irkvalifikacijos tobulinimo kursus. Taigi visiðkai natûralu,kad besikeièianèioje aplinkoje, Lietuvai sparèiai ren-giant ir vykdant ávairiø sektoriø valdymo reformas, jø ágy-vendinimas tampa didþiausiu valstybës iððûkiu.

Ðioje srityje reikalingos gerokai didesnës ir intensyves-nës pastangos nei buvo iki ðiol. Todël reikëtø nustatyti svei-katos vadybininkø kompetencijos sritis, privalomas þiniasir gebëjimus. Tokiu atveju lengviau universitetams ir pa-tiems sveikatos apsaugos vadybinkams siekti ðiø þiniøkompetentingose mokymo institucijose.

ES PHARE projektas “Parama sveikatos reformai ir pir-minës sveikatos prieþiûros plëtrai“ 1999–2000 m. Lietuvo-je rekomendavo tokias vadybininkø kompetencijos sritis:

• sveikatos prieþiûros teisë ir etika,

SUTELKIA

PLANUOJA

ORGANIZUOJA

BENDRAUJA MOTYVUOJA

KONTROLIUOJA

TIKRINA

Veiksmingai dirbantys

vadybininkai

1 pav. Vadybos procesas


• sveikatos prieþiûros strategija ir politika,• paslaugø teikimo valdymas,• þmoniø ir savæs valdymas,• sveikatos prieþiûros ekonomika ir finansø valdymas,• informacijos valdymas ir sveikatos prieþiûros sta-

tistika.

Sveikatos prieþiûros valdymo reformos þings-niai Lietuvoje

Sveikatos prieþiûros reformos Lietuvoje valdymo srityjebûtø galima iðskirti ðiuos pagrindinius þingsnius:

• priimtas pagrindinis strateginis reformos dokumen-tas – Lietuvos nacionalinë sveikatos koncepcija (1991);

• sveikatos prieþiûros ástaigø decentralizacija (1992,1997);

• medicinos specialistø rengimo pertvarka universi-tetuose (1992);

• sveikatos informacinës sistemos pertvarkymas(1993);

• darbo komandoje patirties ir nacionaliniø sveikatospolitikos ekspertø atsiradimas (1993, SARB);

• sveikatos draudimo finansavimo sistemos kûrimas(1993–1996);

• programinio valdymo diegimas (1993);• nacionalinës sveikatos sistemos struktûros paskel-

bimas (1994 m. Sveikatos sistemos ástatymas);• pirminës sveikatos prieþiûros valdymo pertvarka ir

PSP plëtros planø savivaldybëse patvirtinimas (nuo 1995 m.);• vieðøjø sveikatos prieþiûros ástaigø ir jø vieðo admi-

nistravimo formø kûrimas (1996);• visuomenës sveikatos vadybos mokymo programa

KMU (1998);• TLK-apskrièiø gydytojo-savivaldybës gydytojo ben-

dradarbiavimas (1998 m. TLK stebëtojø tarybos);• sveikatos kokybës uþtikrinimo elementai – lokalaus

medicinos audito tarnybos ástaigose (1998);• savivaldybiø bendruomeniø sveikatos tarybø, LRV

sveikatos reikalø komisijos, Nacionalinës sveikatos tary-bos ákûrimas ir veikla (1998–2000);

• sveikatos politikà koordinuojanèiø institucijø (VMAÁ,VSPAT, VVKT, FD, VVSPT) ákûrimas ir veikla (nuo 2001 m.);

• nacionalinës vaistø politikos nuostatos (2003 m. pa-tvirtintos Seime);

• sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizavimas (stra-tegija patvirtinta LRV 2003 m.);

• 2003 m. gruodþio 31 d. SAM ministro ásakymu pa-tvirtinta sveikatos programa „Strateginis sveikatos prieþiû-ros ir farmacijos þmoniø iðtekliø planavimas Lietuvoje 2003-2020 m.“;

• Sveikatos prieþiûros kokybës uþtikrinimo 2005–2010 m programa, patvirtinta 2004-09-14 SAM ásakymu Nr.V-642;

• profilaktiniø sveikatos programø vykdymas: atranki-nës mamografinës patikros dël krûties vëþio finansavimoprograma, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2005 m.rugsëjo 23 d. ásakymu Nr. V-729; prieðinës liaukos vëþio

ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa, patvir-tinta sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodþio 14 d.ásakymu Nr. V-973; asmenø, priskirtinø ðirdies ir kraujagys-liø ligø didelës rizikos grupei, atrankos ir prevencijos prie-moniø finansavimo programa, patvirtinta sveikatos apsau-gos ministro 2005 m. lapkrièio 25d. ásakymu Nr. V-913;

• Antrojo sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizavi-mo etapo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vy-riausybës 2006 m. birþelio 29 d. nutarimu Nr. 647;

• Lietuvos nacionalinës visuomenës sveikatos prie-þiûros 2006–2013 m. strategijos ágyvendinimo priemoniøplanas (LRV 2006-06-19 nutarimas);

• Psichikos sveikatos strategija, patvirtinta Seime(2007 m.).

Struktûrinë valdymo pertvarka

Ávertinus sveikatos sistemos reformos valdymo srityjeistorijà Lietuvoje ir jos pamokas, taip pat turint omenyje tai,kad visame vieðajame sektoriuje diegiami naujosios vie-ðosios vadybos principai, pagrindinës valdymo tobulini-mo kryptys galëtø bûti planuojamos dvejopos: valdymo

kokybës (glaudþiai susijæ su efektyvumu) ir paèiø svei-katos prieþiûros paslaugø kokybës ir prieinamumo geri-nimo. Dideliø valdymo ir paslaugø kokybës pokyèiø atsi-rastø plaèiau taikant privaèià sveikatos prieþiûros prakti-kà. Taèiau tai susijæ su sveikatos politikos sprendimais.Ðiuo metu apie 70% Lietuvos gyventojø aptarnauja ðei-mos gydytojai, 24% Lietuvos gyventojø aptarnauja priva-tûs ðeimos gydytojai, daugiau kaip pusë odontologijospaslaugø ir didesnë dalis farmacijos paslaugø teikiamaprivaèiose institucijose. Kai kurie tyrimai rodo, kad pa-slaugø kokybæ privaèiose ástaigose gyventojai geriauvertina (2 pav.).

Taèiau ðiuo pereinamuoju á rinkos ekonomikà laikotar-piu kyla pavojus, kad privaèiame sektoriuje kils sveikatosprieþiûros paslaugø kainos, dël to baiminamasi, jog pa-blogës ekonominø paslaugø prieinamumas gyventojams.Be to, valstybës pastangos reguliuoti privatø sektoriø yra

2 pav. Pacientø pasitenkinimas gautomis SPpaslaugomis privaèiose ir valstybinëse SPÁ.

Ðaltinis: M. Liauèienë. Sveikatos prieþiûros kokybëgydytojø ir pacientø vertinimu. Sveikatos prieþiûrospaslaugø kultûra. Sveikatos politikos centras, 2005


Sveikatos prieþiûros ástaigø valdymo kultûra

Sveikatos prieþiûros organizacijos kultûrai, kaip ir dar-buotojø vertybiø sistemai, iki ðiol nebuvo skiriama daugdëmesio ir ji nebuvo laikoma labai svarbi. Taèiau akivaiz-du, jog ji lemia darbo sëkmæ, nes profesinis pasirengimaslemia darbuotojo ne tik galëjimà, bet ir norëjimà save rea-lizuoti. O tai nulemia bûtent vertybiø sistema. Stipri organi-zacijos kultûra turi didelá poveiká darbuotojams, nes skati-na darbuotojø elgesio savikontrolæ ir pastovumà. Kultûrosnormos daro organizacijà stabilià socialiniu aspektu, pa-deda greitai adaptuotis naujiems darbuotojams, jie tampasavos komandos nariai. Sveikatos prieþiûros organizacijo-se vertybiø sistema ir organizacijos kultûra gali bûti tobuli-nama per grupinius visos kolektyvo komandos nariø vady-bos mokymus. Labai svarbu sukurti ir patvirtinti bendrusorganizacijos plëtros planus. Bendra visø darbuotojø su-formuota vizija yra vienas ið svarbiø ir pagrindiniø motyva-cijos veiksniø. Labai svarbu organizacijoje turëti savo ko-kybës uþtikrinimo sistemà. Jà kuriant svarbus þingsnisyra ne tik gydymo, slaugos ir darbo procesø organizavimostandartø parengimas, taèiau ir pati procedûra, kaip ðie stan-dartai buvo kuriami. Tik pats kolektyvas ir jo darni koman-da gali sukurti ir nuosekliai uþtikrinti standartø laikymàsi irjø kontrolæ. Jokie „ið aukðèiau“ ar „ið paðalies“ primesti ko-kybës standartai nebus ástaigoje veiksmingesni, nei paèiøsukurti. Kartais ðiam kûrimo procesui gal ir pravartu pasitelktiiðorinæ ekspertø ar konsultantø pagalbà, taèiau standartø kû-rëjai turi turëti nuosavybës jausmà, todël svarbu, jog galutinisrezultatas bûtø pasiektas ágyvendinanèiojo kolektyvo.

Keièiantis poþiûriui á vieðàjá valdymà, hierarchinæ ir for-malià biurokratinæ struktûrà bûtina pakeisti kontrolës me-chanizmus. Jie vis labiau taikomi perimant patirtá ið priva-taus sektoriaus. Ðie pokyèiai daromi siekiant didesnio vie-ðojo sektoriaus lankstumo ir gyvesnio reagavimo ábesikeièianèià aplinkà.

Tobulinant sveikatos vadybà, ypaè regionø ir savival-dybiø sveikatos prieþiûros ástaigoms atsivërë unikali gali-mybë pasinaudoti Europos struktûriniø fondø parama, ku-rià turëtume iðnaudoti per ávairius projektus.

Kai daugelis sveikatos prieþiûros vadybininkø iðmanysir mokës praktiðkai taikyti þinias aukðèiau pateiktose srity-se, sveikatos politikos ir pertvarkos procesas bus þymiailengviau vykdomas. Nereikës græþiotis tik á Sveikatos ap-saugos ministerijà ir ministrà, reikalaujant tik jø atsakomy-bës. Iðorinës aplinkos poveikis visada iðliks, keisis ir svei-katos organizacijø vidinë aplinka, dël to kis sveikatos poli-tikos ágyvendinimui siûlomos priemonës. Todël svarbiausidalykai ne tik kuriant, bet ir ágyvendinant sveikatos politikàyra mokëti suprasti, ávertinti ir pritaikyti savo veikloje besi-keièianèius sveikatos politikos pokyèius, o tai galima pada-ryti tik pritaikius naujosios vadybos principus ir þinias.

Danguolë JankauskienëMykolo Romerio universiteto docentë, biomedicinosvisuomenës sveikatos krypties mokslø daktarëEl. paðtas [email protected], tel. +370 687 27 722

ganëtinai per didelës. Matyt, tai sàlygoja nepasitikëjimas,atsiradæs ankstyvuoju turto privatizavimo laikotarpiu. Rei-kia nepamirðti, kad visa sveikatos apsaugos sistema pri-klausë tik vieðajam valstybiniam sektoriui. Todël bet ko-kios struktûrinës reformos, susijusios su privataus sekto-riaus ásileidimu, ypaè nepalankiai sutinkamos ne tikgyventojø, taèiau ir valdininkø. Kai trûksta stiprios politinësvalios kalbant apie sveikatos ástaigø privatizacijà, privatuspapildomas sveikatos draudimas bûtø vienas ið galimøsprendimo variantø ðioje srityje. Tai atvertø kelià privaèiaipraktikai plëtotis ir uþtikrintø ekonominio prieinamumo ba-lansà. Be to, ávairiø administraciniø privataus sektoriaussuvarþymø reikëtø atsisakyti.

Labai svarbu suformuoti racionalià sveikatos ap-saugos sistemos politikos ir valdymo struktûrà. Norsdecentralizacija yra viena ið populiariø valdymo efekty-vinimo priemoniø, taèiau dabartinë sveikatos prieþiûrospolitikà formuojanèiø institucijø struktûra yra perdaug de-koncentruota (dekoncentracija reiðkia administracinësatsakomybës perdavimà ið centrinës valdþios þemes-nio rango pareigûnams. Þemesnieji administravimo lyg-menys gauna tam tikrà ribotà sprendimø priëmimo ga-lià ir ðiek tiek átakos skirstant iðteklius). Nors prie Svei-katos apsaugos ministerijos egzistuoja nemaþai ávairiøtarnybø, sveikatos politikai formuoti trûksta ne tik gebë-jimø, bet ir pajëgumø. Sveikatos apsaugos ministerijaipavaldþios sveikatos politikà koordinuojanèios institu-cijos neturi galiø ir kompetencijos savo pasiûlymus irsprendimus perkelti á tarpþinybiná lygá, o tai dabartinëjesveikatos politikoje yra didþiausias iððûkis. Aktyvi svei-katos politika negalës bûti ágyvendinta be tarpþinybiniobendradarbiavimo. Todël ðiame sveikatos politikos for-mavimo etape, kai pradëtos valstybinës visuomenëssveikatos programos, svarbu, kad SAM ir jai pavaldþiøsveikatos politikà koordinuojanèiø institucijø pasiûlymaiir veiksmai bûtø suderinti kuo aukðtesniu lygiu. Ypaè taiaktualu kalbant apie sveikatos prieþiûros kokybæ koor-dinuojanèiø institucijø stiprinimà.

Atvirkðèiai, apskrièiø ir savivaldybiø sveikatos siste-mos valdymo struktûros yra per silpnos. Valstybinësreikðmës funkcijos pirminës ir antrinës sveikatos prie-þiûros ir ypaè visuomenës sveikatos prieþiûros srityjegalëtø bûti perduodamos joms didesniu mastu. Taèiaulabai svarbu, kad tai bûtø daroma tiesiogiai proporcin-gai valdymo gebëjimø, þmogiðkøjø iðtekliø ir infrastruk-tûros augimui. Ypaè didelá dëmesá pastaruosius penke-rius metus sveikatos reformos srityje reikëtø skirti savi-valdybiø sveikatos pr ieþ iûros valdymui tobul int i .Daugiau dëmesio reikia skirti ne tik plëtojant ir tobuli-nant savivaldybës gydytojo ir visuomenës sveikatos biurøinfrastruktûras, bet ir nevyriausybiniø organizacijø irbendruomeniø veiklai ir iniciatyvoms remti. Bendruo-meniø sveikatos tarybø, savivaldybiø specialiosios vi-suomenës sveikatos programos valdymas gali paska-tinti aktyvios sveikatos politikos ir sveikatos prieþiû-ros paslaugø kokybës paþangà.


DIRECTIONS FOR HEALTH CARE MANAGEMENT IMPROVEMENT

Danguolë JankauskienëVice-Dean, docent of Mykolas Romeris university, e-mail: [email protected] tel. +370 687 27 722

Abstract

The attitude towards public health science and its paradigms have strongly changed during the last decades. Alsothere is a change in the attitude towards new public management, absorbing more management elements and methodsfrom private sector. Health care management as a science is the planning, organization and control of health systemactivity in all levels, seeking to satisfy the needs of public health (including medical care). Successful health caremanagers have to know not only health policy, but also how to find and recruit good people, how to plan and organizework, how to communicate and motivate employees, what criteria are meant for control and check of the working resultsand processes and what indicators measure it. All this should be done in the changing inner and external health systemenvironment. Management is very closely connected to health policy. During health reform in Lithuania such health caremanagement levels has been formed, according to service organization: national, district, municipal, institutional andeven general practice. During last terms of the reform, more attention in management field was paid to structural reformsof institutions, less taking care of management quality itself. Therefore, now there are actual problems not just in healthcare quality, but also lack of managers’ qualification and organizational culture of institutions. This is invited to deal in thefuture in this article.


LIETUVOS STATYBOS DARBUOTOJØ PROFESINISSERGAMUMAS

Remigijus Jankauskas, Danë Krisiulevièienë, Algis ChomentauskasHigienos institutas

Santrauka

Darbo tikslas – iðanalizuoti Lietuvos statybos darbuotojø profesiná sergamumà per 1996–2005 metus.Duomenø ðaltinis – oficialioji Profesiniø ligø valstybës registro statistika. Tyrimo objektas – uþregistruoti statyboje

dirbanèiø asmenø profesiniø ligø atvejai. Sergamumo rodiklis apskaièiuotas 100 tûkst. uþimtø gyventojø statyboje.Per analizuojamà laikotarpá uþregistruoti 1658 dirbanèiø statyboje asmenø profesiniø ligø atvejai, 97% ligø nustatyta

vyrams. Sergamumo rodiklis 3 kartus didesnis nei visø dirbanèiøjø Lietuvoje. Iðanalizavus 1995–2005 metø dinamikànustatyta sergamumo profesinëmis ligomis augimo tendencija. Serganèiø vyrø amþiaus vidurkis buvo 57 m., moterø –50 m. Jaunesni vyrai sirgo vibracine ir ausies ligomis bei kvëpavimo ir jungiamojo audinio sistemos ligomis, jaunesnësmoterys sirgo nervø sistemos ligomis. Statyboje dirbanèiø asmenø profesinis sergamumas dël fizikiniø veiksniø 3kartus, dël átampos veiksniø 1,6 karto virðijo Lietuvos profesinio sergamumo vidurká dël atitinkamø veiksniø. Profesiniøligø struktûroje dominavo vibracinë ir ausies ligos. Daugiausiai profesiniø ligø nustatyta statyboje dirbantiems árenginiø,maðinø operatoriams ir surinkëjams.

Raktaþodþiai: sergamumas, profesinë liga, sergamumo rodiklis, rizikos veiksnys, profesija.

Ávadas

Darbuotojo teisë saugiai dirbti uþtikrinama LietuvosRespublikos darbuotojø saugos ir sveikatos ástatymu irkitais darbuotojø saugos ir sveikatos teisës aktais [1, 2, 3].

Profesinio sergamumo analizë atskleidþia ávairius as-pektus, kuriuos bûtø galima tobulinti siekiant geriau ágy-vendinti duomenø kaupimà, lyginimà ir ligø prevencijà, kadbûtø sumaþinti nustatytø profesiniø ligø rodikliai ávairioseveiklos srityse [4]. Todël labai svarbu skleisti informacijàapie profesines ligas, jø prieþastis ir paplitimà.

Ðio straipsnio tikslas – iðanalizuoti Lietuvos gyventojø,dirbanèiø statyboje, sergamumà profesinëmis ligomis per1996–2005 metus.

Tyrimo objektas ir metodai

Tyrimui panaudoti pagal Europos profesiniø ligø sta-tistikos metodikà (EODS) [5, 6] surinkti Lietuvos Res-publikos profesiniø ligø valstybës registro duomenys.Iðanalizuotas statybos darbuotojø profesinis sergamu-mas, sergamumo dinamika 1996–2005 metais, serga-mumo rodiklis (SR) pagal lytá, prieþastis, struktûrà ir pro-fesijà palygintas su Lietuvos bendru sergamumo rodik-liu. Duomenys pagal prieþastis, struktûrà ir profesijà buvosugrupuoti remiantis Europos profesiniø ligø prieþasèiøklasifikacija (EPLS), Tarptautine ligø ir sveikatos proble-mø klasifikacija (TLK-10) ir profesijø klasifikacija (ISCO)[7, 8, 9, 10].

Sergamumo rodikliai apskaièiuoti 100 tûkst. uþimtø gy-ventojø per metus [11]. Apskaièiuoti profesiniø ligø papliti-mo rodikliai (%). Duomenø analizei naudota statistinësanalizës „MS OFFICE EXCEL“ programa. Duomenys pa-teikti absoliuèiais skaièiais ir procentais.

Rezultatai ir jø aptarimas

Profesiniø ligø valstybës registro statistinës informa-cijos analizë pagal ekonomines veiklos sritis labai svarbiprofesiniø ligø prevencijai gerinti, siekiant didinti medici-nos darbuotojø ir kitø srièiø specialistø informuotumà, gi-linti jø þinias apie profesines ligas, jø diagnozes ir prieþas-tis. Literatûros duomenimis, EU-12 ðalyse statyboje dirbaapie 7,6%, atitinkamai profesiniø ligø uþregistruojama apie12% [12] . Lietuvos profesiniø ligø vidurkis 2 kartus virðijaLatvijos ir beveik 4 kartus – Estijos vidurká [13, 14, 15].Lietuvoje kasmet uþregistruojama apie 21% statyboje dir-banèiø asmenø profesiniø ligø [13]. Anglijos statybos pra-monës sektoriuje (1992 m.) dirbo apie 2 milijonus darbuo-tojø, o tai sudarë 7% visø dirbanèiøjø. Statybose dirba 91%vyrø ir 9% moterø. Tiriant Anglijos statybos pramonëje2000–2002 m. dirbusius asmenis buvo nustatyta, jog pro-fesinëmis raumenø ir skeleto ligomis sirgo 12% nuo visødirbanèiøjø. Metinis sergamumo rodiklis (100 tûkst. dir-banèiøjø) didesnis – 14 atvejø 100 tûkst. ir 9 atvejai 100tûkst. [16]. JAV 2001 m. statybininkø profesinës ligos irtraumos svyravo nuo 131,2 atvejo 100 tûkst. visà darbodienà dirbanèiø daþytojø, palyginti su dirbanèiais su me-talu – 781,8, o tai skiriasi apie 6 kartus [17]. KanadosOntario regione raumenø ir skeleto ligomis sergan-tys statybininkai sudaro 45% visø darbo laiko praradi-mø dël ligos bei 42% – visø iðmokëtø kompensacijø dëlligos [18].

1 lentelëje apskaièiuotas statybos darbuotojø serga-mumo rodiklis pagal lytá ir palygintas su Lietuvos serga-mumo vidurkiu. Ið analizës matyti, kad statybos darbuotojøsergamumas 3 kartus virðijo Lietuvos sergamumo vidurká,beveik 2 kartus daþniau sirgo vyrai ir 2,5 karto daþniau mo-terys, dirbanèios statyboje.


Lietuvoje statybose dirbantys vyrai sudaro 91%, atitin-kamai vyrø profesiniø ligø uþregistruota apie 97%. Profe-sinëmis ligomis serganèiø vyrø amþiaus vidurkis buvo57 m., bendro darbo staþo vidurkis – 35 m., profesiniodarbo staþo – 30 m., moterø – atitinkamai 50, 28, 24 m. Ið2 lentelëje pateiktø duomenø matyti, kad profesinëmis li-

2 lentelë. Serganèiøjø profesinëmis ligomis amþiaus, bendro ir profesinio staþo charakteristika pagal lytá

gomis sirgo jaunesnës ir turinèios maþesná profesiná dar-bo staþà statyboje dirbanèios moterys.

3 lentelë. Profesiniø ligø struktûra pagal amþiø (1995–2005 m.)

1 pav. Statybos darbuotojø sergamumo dinamika(1995–2005 m.)

n – uþimti gyventojai (vidurkis/metai), ** – atvejø vidurkis/metai,

*** – SR sergamumo rodiklis (100 tûkst. uþimtø gyventojø)

1 lentelë. Lietuvos dirbanèiøjø ir statyboje dirbanèiø as-menø profesinis sergamumas pagal lytá (1995–2005 m.)


1 pav. pavaizduota profesiniø ligø sergamumo dinami-ka. Trendas rodo, kad sergamumas profesinëmis ligomistarp statybos darbuotojø didëja. Lyginant su 1995 m. ser-gamumo rodiklis 100 tûkst. uþimtø gyv. 2005 m. iðaugonuo 18 iki 226 atvejø.

3 lentelëje pateiktas minimalus, maksimalus ir am-þiaus vidurkis pagal profesiniø ligø sistemas. Ið pateiktøduomenø matyti, kad serganèiø vyrø minimalus amþiusbuvo 31 m., maksimalus – 52 m., iðskyrus kitas ligas. Á kitøligø grupæ buvo átraukti reèiausiai uþregistruoti atvejai, t. y.kraujotakos, odos sistemø ligos ir apsinuodijimai. Minë-tos ligos buvo uþregistruotos jaunesnio amþiaus statybojedirbantiems (amþiaus vidurkis 36 m.) asmenims. Vibraci-ne liga, kvëpavimo ir jungiamojo audinio sistemø, ausiesligomis sirgo jaunesni vyrai (56–58 m.), nervø sistemos

ligomis – vyresni (60 m.). Minimalus uþregistruotas mote-rø amþius – 41 m., maksimalus – 59 m. Vibracine liga irnervø sistemos ligomis sirgo jaunesnës (46–48 m.), kvë-pavimo ir jungiamojo audinio sistemø ir ausies ligomisvyresnës (50–55 m.) moterys.

4 lentelëje pateikti sergamumo rodikliai, apskaièiuoti100 tûkst. uþimtø gyventojø, dirbanèiø statyboje, ir Lietuvosdirbanèiøjø visose ekonominëse veiklos rûðyse pagal rizi-kos veiksnius, ligø struktûrà ir profesijà. Statybos darbuo-tojø profesinis sergamumas net 3 kartus didesnis nei dir-banèiøjø visose ekonominëse srityse. Nustatyta, kad di-dþiausias profesinis sergamumas dël fizikiniø veiksniø,daþniausiai vibracijos ir triukðmo, net 3 kartus, dël átam-pos veiksniø, daþniausiai priverstinës darbo pozos, krovi-niø perneðimo, këlimo, stûmimo ir traukimo bei pasikarto-janèiø darbo judesiø – 1,6 karto didesnis statyboje dirban-èiø asmenø. Sergamumas dël cheminiø veiksniø ir dulkiøtarp statybos darbuotojø ir visø uþimtø gyventojø panaðus –atitinkamai 2 ir 2,4 atvejo /100 tûkst. uþimtø gyventojø. Rei-kia atkreipti dëmesá, kad analizuojant áraðus profesinësligos kortelëje paaiðkëjo, jog daþnai nenurodomas kon-kretus ligà sukëlæs rizikos veiksnys.

Pagal profesiniø ligø struktûrà statyboje dirbantiemsasmenims per analizuojamà laikotarpá daugiausiai diag-nozuota ausies ligø (39%), vibracinës ligos (36%), jungia-mojo audinio ir skeleto sistemos ligø (17,3%). Nervø sis-temos ligos sudarë apie 6%, kvëpavimo sistemos ir kitosligos atitinkamai 0,8% ir 0,5% visø uþregistruotø statybosdarbuotojø profesiniø ligø. Ryðkiai dominavo profesinëmisligomis sergantys vyrai (97%).

Iðanalizavus profesiná sergamumà pagal ligø struktûràmatyti, kad ir dirbantys statyboje, ir visi Lietuvos uþimti gy-ventojai daþniausiai sirgo ausies, vibracine ir jungiamojoaudinio sistemos ligomis, taèiau tarp statybos darbuotojø3 kartus daþnesnës buvo ausies ir vibracinë ligos, dau-giau kaip 2 kartus – jungiamojo audinio ir nervø sistemøligos. Ðiek tiek maþiau dirbantys statyboje nei Lietuvosuþimti gyventojai sirgo kvëpavimo sistemos ligomis –ati-tinkamai 1,2 ir 1,6 atvejo/100 tûkst. uþimtø gyventojø. Pa-gal profesijà sergamumo rodiklis didþiausias buvo tarpárenginiø, maðinø operatoriø ir surinkëjø (statyboje – 130,4,Lietuvos – 38,4 atv./100 tûkst. uþimtø gyventojø). Palyginussu Lietuvos uþimtø gyventojø, statyboje dirbanèiø árengi-niø, maðinø operatoriø ir surinkëjø sergamumo rodiklisnet 3 kartus didesnis. Palyginus su visø kitø ekonominiøveiklø kvalifikuotais darbininkais ir amatininkais dirbantysstatyboje taip pat daþniau serga profesinëmis ligomis –sergamumo rodiklis atitinkamai 7,1 ir 11,4 atvejo 100 tûkst.uþimtø gyventojø.

Iðvados

1. 1995–2005 m. nustatyta statybos darbuotojø ser-gamumo profesinëmis ligomis augimo tendencija.

2. Statyboje dirbanèiø asmenø sergamumas profesi-nëmis ligomis 3 kartus didesnis nei Lietuvos sergamumovidurkis.

4 lentelë. Statybos darbuotojø ir Lietuvos uþimtøgyventojø sergamumo rodiklis pagal rizikos veiksnius,ligø grupes ir profesijà (1995–2005 m.)


OCCUPATIONAL DISEASES IN CONSTRUCTION INDUSTRY IN LITHUANIA 1996-2005

Remigijus Jankauskas, Danë Krisiulevièienë, Algis ChomentauskasInstitute of Hygiene

Summary

The aim of the present study was to evaluate and analyze morbidity of occupational diseases in construction industryin Lithuania in 1996-2005 and it’s time trends.

The source of data is the official statistics by the Lithuanian State Register of Occupational Diseases. The object -occupational diseases of construction industry labor force registered in 1996-2005. Incidence rate was calculated100000 employed population in construction industry.

During evaluation period were registered 1658 cases of occupational diseases, and 97% of them are males. Inci-dence rate is 3 times higher if compared with all Lithuanian labor force. Analyzing time trends we can notice growingtendencies in occupational disease morbidity. Age mean among affected males was 57 years, 50 years for female.Vibration caused pathologies, hearing loss or respiratory and connective issue diseases were more common in youngermales while younger females were prone to nervous system diseases. Occupational morbidity in construction industryworkers due to physical factors is three times higher and influenced of tension factors is 1.6 higher than in all Lithuanianlabor force as for the same subject. Hear impairment and vibration caused pathology took major part in occupationalpathology. Machinery operators and assemblers are most frequent professions among affected.

Keywords: occupational disease, incidence rate, morbidity.

3. Profesinëmis ligomis serganèiø vyrø amþiaus vidur-kis – 57 m., moterø – 50 m.

4. Dominavo profesinëmis ligomis sergantys staty-boje dirbantys vyrai – 97% visø serganèiø.

5. Vibracine liga, kvëpavimo, jungiamojo audinio sis-temø ir ausies ligomis sirgo jaunesni, nervø sistemos li-gomis – vyresni vyrai, jaunesnës moterys sirgo nervø sis-temos ligomis, vyresnës – kvëpavimo ir jungiamojo audi-nio sistemø ir ausies ligomis.

6. Statybos darbuotojø profesinis sergamumas dël fi-zikiniø veiksniø 3 kartus, o dël átampos veiksniø – 1,6 kartodidesnis nei Lietuvos dirbanèiøjø.

7. Profesiniø ligø struktûroje dominavo ausies ligos(39%) ir vibracinë liga (36%).

8. Pagal profesijà dominavo statyboje dirbantys áren-giniø, maðinø operatoriai ir surinkëjai, jø sergamumo ro-diklis 3 kartus didesnis nei analogiðkos profesijos Lietu-vos vidurkis.

Literatûra1. LR Darbuotojø saugos ir sveikatos ástatymas. Þin., 2003, Nr.70-3170.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimas „Dël LietuvosRespublikos Vyriausybës 1994 m. lapkrièio 30 d. nutarimo Nr. 1198„Dël profesiniø ligø sàraðo ir Lietuvos Respublikos profesiniø ligøvalstybës registro bei jo nuostatø“ pakeitimo“. Þin., 2004, Nr. 1888-7014.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimas „Dël Profesiniøligø tyrimo ir apskaitos nuostatø patvirtinimo“. Þin., 2004, Nr. 69-2398.

4. Europos Komisijos rekomendacija. 2003/670/EB.

5. Eurostat Working Papers series, Population and social condi-tions 3/2000/E/no19 - European Occupational Diseases Statistics(EODS). Phase 1, methodology, 2000.

6. Europos profesiniø ligø statistikos vadovas. Vilnius, 2004.

7. Eurostat Working Papers series, Population and social condi-tions 3/2000/E/no 18 – Classification of the causal agents of theoccupational Diseases (in all official European languages), 2000.

8. Pasaulio sveikatos organizacija. Tarptautinë statistinë ligø irsveikatos problemø klasifikacija. Deðimtoji redakcija. Þeneva, 1992.

9. Tarptautinis ekonominës veiklos rûðiø klasifikatorius. Þin., 1999,Nr. 87-2582.

10. Lietuvos profesijø klasifikacija. Þin., 2001, Nr. 21-708.

11. Statistikos departamentas. Lietuvos statistikos metraðtis.Vilnius, 1995-2005.

12. Antti Karjalainen Elodie Niederlaender. Occupational Diseasesin Europe in 2001. Eurostat, 2004.

13. http://www.hi.lt. Profesiniø ligø registras. Profesiniø ligøstatistika.

14. Institute of Occupational and environment Health. Number andincidence rate (per 100 000 workers) of occupational patients bygender and year. Latvian, 2006.

15. Labour inspectorate. Occupational diseases 1993-2005. Es-tonian, 2006.

16. http://www.hse.gov.uk/statistics/disease.htm. Occupational illhealth in the construction industry.

17. http://www2a.cdc.gov/niosh-Chartbook/ch4/ch4-2-3.asp.(BLS [2002c; 2003b]; Pollack and Chowdhury [2001]; Dong et al.[2004]).

18. h t t p : / / w w w. c d c . g o v / e l c o s h / d o c s / d 0 4 0 0 / d 0 0 0 4 1 8 /d000418.html.

Straipsnis gautas 2007-03-27


KAUNO MIESTO IR RAJONO VYRESNIØ KLASIØ MOKINIØMOKYMOSI KRÛVIS IR JO RYÐYS SU MOKINIØNERIMASTINGUMO RODIKLIAIS

Benjaminas Burba, Viktorija Grigaliûnienë, Ilona Laukienë, Dalia Vëlavièienë, Jelena Ðulga, Naugirdas Keblys,Algirdas Jaras, Odeta Jankuvienë

Kauno medicinos universiteto Psichiatrijos klinika

Santrauka

Pastaruoju metu visuomenë vis daþniau kelia per didelio mokymosi krûvio problemà, kuri siejama su blogëjanèiamokiniø sveikata. Þinoma, kad mokiniai, patiriantys per didelá mokymosi krûvá, blogiau vertina savo sveikatà, daþniaupatiria nuovargá, nuolatiná stresà, jauèiasi prislëgti. Paskutinájá deðimtmetá Lietuvos mokyklose atliekamos apklausospatvirtino, kad ugdymo krûvis mokyklose neatitinka higienos normø ir tai turi átakos emocinei mokiniø savijautai, taèiaumokymosi programos nekeièiamos. Gaunami duomenys verèia susimàstyti, kad mokykla tampa ne tik þiniø ðaltiniu,bet ir rizikos, kylanèios bendrai jaunuoliø savijautai, veiksniu. Ðio tyrimo tikslas buvo iðsiaiðkinti, kaip patys mokiniaivertina savo mokymosi krûvá, ar ðie vertinimai susijæ su mokiniø nerimastingumo lygiu.

Apklausus 946 Kauno miesto ir rajono gimnazijø ir viduriniø mokyklø X, XI ir XII klasiø mokinius gauti duomenysparodë, jog mokiniai, savo mokymosi krûvá vertinæ kaip per didelá, turëjo daugiau sveikatos problemø, daþniau buvoblogos nuotaikos, jø nerimastingumo rodikliai buvo aukðèiausi. Rezultatai parodë bûtinybæ atitinkamai koreguoti mo-kymo programas ir atkreipti dëmesá á mokinius, kurie gali turëti daugiau psichologiniø problemø, susijusiø su per dideliumokymosi krûviu.

Raktaþodþiai: mokymosi krûvis, nerimastingumas.

Ávadas

Mokykloje praleistas laikotarpis yra labai svarbus for-muojantis gyvensenai, poþiûriui á gyvenimo vertybes irsveikatà. Taèiau mokykla gali bûti ir sveikatos rizikosveiksnys [1].

Mokykloje nuolat vertinamos mokiniø þinios, poelgiai,asmenybës savybës, kai kurie mokiniai èia kiekvienà dienàgauna neigiamà „krûvá“ [2]. Vaiko savijautai mokykloje áta-kos turi ne tik mokymo medþiaga, programos, bet ir moky-mo organizavimas, mokytojo ir mokinio tarpusavio sàveika,mokyklos kaip tam tikros mikrosistemos, turinèios átakosasmenybës formavimuisi, funkcionavimas [3]. Á pasiekimus,sëkmingos karjeros plëtojimà besiorientuojanti moderni vi-suomenë, mokykliniø programø reikalavimai, orientacija ásudëtingus, plaèiø akademiniø þiniø reikalaujanèius egza-minus, mokytojø kompetencijos spragos sudaro galimy-bes mokyklinëms baimëms ir stresui formuotis [4].

Nerimas yra vienas daþniausiø mokyklinio amþiaus vai-kø psichopatologiniø simptomø. Tai tokia psichikos bûse-na, kuriai bûdingas baimingumas, bloga savijauta, emoci-në átampa dël gresianèio neapibrëþto pavojaus [5]. Stiprusnerimas gali sukelti psichosomatiniø negalavimø, bûti ávai-riø ligø prieþastis [6]. Negalavimø rizika didesnë papildo-mai lankantiems fakultatyvus, kursus ir dirbantiems su re-petitoriais ilgiau, negu numatyta higienos reikalavimuose[7], kur rekomenduojamas ne didesnis kaip 39,3 val. mo-kymosi krûvis per savaitæ [8].

Nors nëra vieningos vaiko psichologiniø sunkumø kla-sifikacijos, taèiau visose atsispindi mokyklinës problemos.Aptardamas ávairiø autoriø nuomones, A. Hanson paþymi,

kad daþniausiai nurodomi vaiko socializacijos sunkumai,kuriems galima priskirti ir sunkumus mokykloje [9].

Lietuvoje atliktas ne vienas tyrimas, analizuojantismokyklinio nerimastingumo rodiklius [10, 11], mokiniøstresà ir baimæ mokykloje [4], mokiniø sveikatà ir moky-mosi krûvá [12], psichosocialinius mokiniø savijautos irsveikatos veiksnius mokykloje [13]. Tirtas ugdymo krû-vis ir reikðmë sveikatai, emocinë savijauta ir jos ryðyssu ugdymo proceso veiksniais [6]. G. Navaitis, iðskyræsketurias vaikø psichologiniø sunkumø grupes (vidiniaiprieðtaravimai, ðeimyninis bendravimas, bendravimassu bendraamþiais ir mokyklinës problemos), nurodo, kadjaunesniø vaikø sunkumai daugiau susijæ su iðgyveni-mais ðeimoje, o vyresniems svarbesnës yra problemosmokykloje ir santykiai su bendraamþiais [14]. Prieþas-èiø, kelianèiø psichologiniø problemø ir sunkumø mo-kykloje, gali bûti labai daug: blogai organizuotas darbaspamokose, netinkamas reþimas, nereglamentuojamosnamø uþduotys, per maþai laiko sudëtingoms uþduotimsatlikti, neteisingai sudarytas tvarkaraðtis, didaktogeni-nës prieþastys – neteisingas þiniø vertinimas, netaktið-kas mokytojø elgesys ir pan. Taèiau viena svarbiausiøprieþasèiø yra per didelis mokymosi krûvis [15, 16]. Svar-bu ne tik bendras mokymosi krûvis, tenkantis mokiniui,taèiau ir atskiri jo aspektai: kontroliniø darbø ir atsiskai-tymø skaièius per savaitæ ir per dienà, namø darbø kie-kis ir pan. [16, 17, 18]. Pedagogo prof. J. Vaitkevièiausteigimu, aukðtesniø klasiø mokiniai mokslui skiria 10–12ir daugiau valandø per dienà [19]. Vadinasi, laiko poil-siui ir kitø savo poreikiø tenkinimui lieka labai nedaug.


Dël to didëja fizinis ir psichinis nuovargis, silpnëja imu-ninis reaktyvumas, vaikai vis daþniau skundþiasi galvosskausmais, padidëjusiu dirglumu, irzlumu, nuovargiu iðryto [7]. Daugëja serganèiøjø nuotaikos sutrikimais, vai-kystëje ir paauglystëje prasidedanèiais elgesio ir emo-cijø sutrikimais, daþnëja psichoaktyviø medþiagø varto-jimas, aukðti saviþudybiø rodikliai.

Remiantis uþsienio ðaliø patirtimi, dar 1992 m. Lietu-voje buvo nuspræsta ugdymà labiau orientuoti á mokiniøgalias ir poreikius. Prioritetø ágyvendinimo uþdaviniø vykdy-mas buvo nuolat svarstomas Ðvietimo reformos strategi-jos grupëje, ásteigtoje Ðvietimo ir mokslo ministro K. Plate-lio 1998 07 31 ásakymu Nr. 1134 ir papildytoje 2000 01 13ásakymu Nr. 18. 2000 m. parengta atskira strategijos gru-pës nutarimø vykdymo ataskaita. 2000 m. balandþio 19 d.Lietuvos Respublikos Vyriausybë priëmë nutarimà Nr. 447„Dël profilinio mokymo ávedimo bendràjá lavinimà teikian-èiø mokyklø treèioje pakopoje programos patvirtinimo“. Pro-filiniu mokymu buvo siekiama diferencijuoti ir individuali-zuoti ugdymà. Ðalia kitø tikslø, jis turëjo padëti iðvengti perdideliø mokymosi krûviø. Kyla abejoniø, ar ðis tikslas buvopasiektas, nes pastaruoju metu visuomenë vis daþniaukelia per didelio mokymo krûvio problemà, kuri siejama sublogëjanèia mokiniø sveikata [6]. Mokymo programos ne-keièiamos ir neparengta adekvaèiø rekomendacijø, kaipjas keisti.

Ðio darbo tikslas buvo iðsiaiðkinti, kaip vyresniø klasiømokiniai vertina savo mokymosi krûvá, nustatyti jo ryðá sumokiniø nerimastingumo rodikliais ir subjektyviu savo svei-katos bei nuotaikos vertinimu.

Tikslui pasiekti buvo iðkelti uþdaviniai:1. Iðsiaiðkinti, kaip X, XI ir XII klasiø mokiniai vertina

savo mokymosi krûvá.2. Iðsiaiðkinti, kaip mokiniai vertina savo sveikatà ir

nuotaikà.3. Ávertinti mokiniø nerimastingumo rodiklius pagal 5

parametrus: bendrà nerimastingumo lygá, somatinius ne-rimastingumo poþymius, savæs vertinimà, susirûpinimàmokykla ir nerimà dël kontroliniø darbø.

4. Palyginti mokymosi krûvá su nerimastingumo rodik-liais ir savo sveikatos bei nuotaikos vertinimais.

Buvo keliama hipotezë, kad mokiniai, vertinantys savomokymosi krûvá kaip per didelá, turës daugiau sveikatosproblemø, bus blogos nuotaikos ir jø nerimastingumo ro-dikliai bus aukðtesni.

Tyrimø objektas ir metodai

Buvo apklausti 946 atsitiktinai pasirinktø Kauno mies-to ir rajono gimnazijø bei viduriniø mokyklø X, XI ir XIIklasiø mokiniai. 12 anketø buvo sugadintos, todël darbeanalizuoti 934 anoniminiø anketø rezultatai. Apklausosvykdytos dviejose Kauno miesto gimnazijose: Rasosgimnazijoje apklausti 125 mokiniai, Saulës gimnazijoje –127 mokiniai; dviejose Kauno rajono gimnazijose: Rau-dondvario gimnazijoje – 109 mokiniai, Garliavos gimna-zijoje – 74 mokiniai; trijose Kauno miesto vidurinëse mo-kyklose: Atþalyno vidurinëje mokykloje anketas uþpildë134 mokiniai, Vydûno vidurinëje mokykloje – 59 moki-niai, Radvilënø vidurinëje mokykloje – 80 mokiniø; dvie-jose Kauno rajono vidurinëse mokyklose: Garliavos Jo-nuèiø vidurinëje mokykloje – 116 mokiniø, Garliavos vi-durinëje mokykloje – 97 mokiniai. Mokiniai pildë autoriøparengtà klausimynà, kurá sudarë 20 klausimø, skirtøiðsiaiðkinti mokymosi krûvio rodiklius, savo sveikatos irnuotaikos vertinimà. Nerimastingumo parametrams ma-tuoti buvo taikyta G. Chomentausko ir R. Augio modifi-kuota mokyklinio nerimastingumo skalë, kuri atspindibendrà nerimastingumo lygá, somatinius nerimastingu-mo poþymius, savæs vertinimà, susirûpinimà mokykla irnerimà dël kontroliniø darbø.

Gauti rezultatai apdoroti panaudojant specializuotàduomenø tvarkymo ir statistinës analizës paketà SPSS.Nerimastingumo skaliø (bendro nerimastingumo lygio,somatiniø nerimastingumo poþymiø, savæs vertinimo, su-sirûpinimo mokykla ir nerimo dël kontroliniø darbø) ba-lai skaièiuoti atsiþvelgiant á atitinkamos skalës galimàmaksimalø ávertinimà. Ryðiui tarp kokybiniø rodikliø ver-tinti naudotas χ² testas. Statistinio reikðmingumo lyg-muo buvo p < 0,05.


Tyrime dalyvavusiø mokiniø nurodomo pamokø skai-èiaus per dienà vidurkis buvo 6,59 pamokos. Didesniojidalis apklaustø moksleiviø – 72,4 proc. nurodë ruoðiantyspamokas apie 3 val., o 18,2 proc. mokiniø teigë ruoðiantyspamokas visà likusá laikà nuo gráþimo ið mokyklos iki vi-durnakèio. Net 79 proc. mokiniø nurodë, kad jiems neuþ-tenka þiniø, gaunamø ið mokytojø, ir jie priversti mokytispapildomai: 41,9 proc. samdo korepetitorius; 37,1 proc.

1 lentelë. Tiriamøjø skirstinys pagal mokymosi krûvio vertinimà


praðo tëvø pagalbos, skaito papildomà literatûrà, todël lais-vo laiko beveik nelieka. 39,2 proc. apklaustøjø teigë galin-tys skirti laiko sau tik savaitgaliais, o 6,9 proc. mokiniønurodë visai neturintys laisvalaikio.

Pagal atsakymà á klausimà „Kaip vertini savo mokymo-si krûvá?“ mokiniai buvo suskirstyti á 3 grupes: 1 gr. – krûvávertina kaip maþà ar optimalø; 2 gr. – nurodë, kad krûvis yraper didelis, bet reikalavimus ávykdo ir 3 gr. – mano, kadkrûvis per didelis ir reikalavimø neávykdo. Tiriamøjø skirsti-nys pateiktas 1 lentelëje.

Tik treèdalis mokiniø mokymosi krûvá vertina kaip maþàar optimalø, o du treèdaliai mokiniø krûvá vertino kaip perdidelá. 30,1 proc. ið jø nurodë, kad jiems keliami per aukðtireikalavimai. Gautas statistiðkai patikimas (p<0,05) skir-tumas tarp nagrinëtø mokiniø grupiø savo sveikatos verti-nimø. Mokiniø savo sveikatos vertinimai nustatyti pagal jøatsakymus á klausimà „Kaip vertini savo fizinæ sveikatà?“(galimi atsakymai: jauèiuosi sveikas, tik kartais sergu per-ðalimo ligomis (sloga, gripu); kartais negaluoju (skaudagalvà, pilvà, kartojasi kvëpavimo takø uþdegimai); daþnaijauèiuosi blogai (lëtinës ligos, stuburo iðkrypimai, regëji-mo problemos ir pan.); beveik visada jauèiuosi blogai,nuolat reikia kreiptis á gydytojus). Ðie vertinimai pateikia-mi 1 pav. Matyti, kad savo mokymosi krûvá vertinantys kaipper didelá mokiniai labiau skundþiasi dël sveikatos nei tie,kurie mokymosi krûvá vertina kaip optimalø. Atitinkamai dau-giau mokiniø, mananèiø esà sveiki, buvo grupëje, nuro-dþiusioje, kad mokymosi krûvis yra optimalus, palyginti super didelá krûvá nurodþiusiais mokiniais.

Mokiniai, kurie nurodo, kad jø mokymosi krûvis yra op-timalus, sudaro didþiausià grupæ atsakiusiø, kad jauèiasisveiki (71,6 proc.); 22,3 proc. ðiø respondentø (atsakiusiø,kad jø mokymosi krûvis yra optimalus) nurodo, kad kartaisnegaluoja; 4,8 proc. – daþnai jauèiasi blogai ir tik 0,4 proc.atsakë, kad beveik visada jauèiasi blogai.

Daugiausia mokiniø, nurodþiusiø, kad jø mokymosi krû-vis per didelis, taèiau reikalavimus jie ávykdo, atsakë, kadjauèiasi sveiki – 60,5 proc. (maþiau nei optimalaus krûviogrupëje); kartais negaluoja – 30,3 proc.; daþnai jauèiasi blo-gai – 8,3 proc. respondentø; beveik visada jauèiasi blogai –0,9 proc. mokiniø. Procentinë iðraiðka didëja lyginant sumokiniais, kurie savo mokymosi krûvá vertina kaip optimalø.

Mokiniai, nurodæ, kad jø mokymosi krûvis per didelis irkeliamø reikalavimø jie neávykdo, santykinai sudaro ma-þiausià dalá tø, kurie jauèiasi sveiki – 47,7 proc. Mokiniai,kurie mokymosi krûvá vertina kaip per didelá ir reikalavimøneávykdo, daþniau nurodë, kad kartais negaluoja (32 proc.),daþnai jauèiasi blogai (16,3 proc.) ar beveik visada jauèia-si blogai (4,1 proc.).

Panaðûs rezultatai gauti ir vertinant atsakymus á klausi-mà „Kaip daþnai tu bûni blogos nuotaikos?“ (galimi atsa-kymai: labai retai bûnu blogos nuotaikos, bent kartà persavaitæ bûnu blogos nuotaikos, beveik kasdien bûnu blo-gos nuotaikos, kelis kartus per dienà bûnu blogos nuotai-kos). Statistiðkai patikimai (p<0,05) daugiau mokiniø, sa-vo mokymosi krûvá vertinanèiø kaip optimalø, labai retaibûna blogos nuotaikos, palyginti su tais, kurie nurodo perdidelá mokymosi krûvá. Atitinkamai daugiau jaunuoliø skun-dþiasi bloga nuotaika kasdien ar net kelis kartus per dienàgrupëje, vertinanèioje savo mokymosi krûvá kaip per didelá,palyginti su tais, kuriø krûvis yra optimalus.

Mokiniai, kuriø krûvis optimalus, nurodo, jog labai retaibûna blogos nuotaikos (28,9 proc.); nurodþiusiø, kad jøkrûvis yra per didelis, bet reikalavimus ávykdo (ir labai retaibûna blogos nuotaikos) – 20,2 proc.; per didelis krûvis irneávykdo reikalavimø – 9,9 proc.

54,3 proc. nurodþiusiø, kad jø krûvis optimalus, blogosnuotaikos bûna bent kartà per savaitæ; atsakiusiø, kad krû-vis yra per didelis, bet reikalavimus ávykdo – 59 proc.; nuro-dþiusiø, kad krûvis per didelis ir reikalavimø neávykdo, –49,1 proc.

1 pav. Mokiniø savo sveikatos vertinimasp<0,05, palyginti tarp grupiø

2 pav. Mokiniø savo nuotaikos vertinimasp<0,05, palyginti tarp grupiø


Didþiausià dalá mokiniø, atsakiusiø, kad blogos nuotai-kos bûna beveik kasdien, sudaro nurodæ per didelá krûvá irreikalavimø neávykdantys mokiniai (28,7 proc.). Atitinkamaimaþesnæ dalá sudaro respondentai, kuriø krûvis per dide-lis, bet reikalavimus ávykdo (14,8 proc.). Kad blogos nuo-taikos bûna beveik kasdien, maþiausiai mokiniø nurodë iðoptimalaus mokymosi krûvio grupës (13,1 proc.).

Daþniausiai blogos nuotaikos yra mokiniai, kuriø mo-kymosi krûvis yra per didelis ir reikalavimø neávykdo – 12,3proc.; reèiau tie, kuriø krûvis per didelis, bet reikalavimusávykdo (6 proc.), o atsakiusiø, kad krûvis optimalus, – 3,8proc.

Mokyklinio nerimastingumo skaliø rezultatai pateikti3 pav. Visø 5 mokyklinio nerimastingumo kriterijø (bendronerimastingumo, somatiniø nerimastingumo poþymiø, þe-mo savæs vertinimo, padidëjusio susirûpinimo mokykla irnerimo dël kontroliniø darbø) ávertinimai yra aukðtesni mo-kiniø, nurodþiusiø, kad jø mokymosi krûvis per didelis, gru-pëje lyginant su optimalaus mokyklinio krûvio grupe(p<0,05) ir didesni grupëje, nurodþiusioje, kad neávykdokeliamø reikalavimø, lyginant su mokiniais, kuriems reika-lavimai atrodo per dideli, bet jie gali juos ávykdyti (p<0,05).

Maþiausià nerimastingumo lygá nurodë mokiniai, kuriømokymosi krûvis yra optimalus (11, 9 proc.); mokiniai, ku-rie atsakë, kad jø mokymosi krûvis yra per didelis, bet rei-kalavimus ávykdo, – 12,5 proc.; didþiausià dalá sudaro mo-kiniai, kuriø krûvis yra per didelis ir reikalavimø jie neávyk-do, – 13,3 proc.

Daugiausiai mokiniø, turinèiø somatiniø nerimastingu-mo poþymiø, yra grupëje, atsakiusioje, kad krûvis per di-delis ir jie neávykdo reikalavimø (12,1 proc.); maþesnæ dalásudarë mokiniai, atsakæ, kad jø krûvis yra per didelis, betreikalavimus ávykdo – 11 proc.; maþiausia dalis – nurodæ,kad krûvis optimalus (10,4 proc.).

10,2 proc. mokiniø, nurodþiusiø, kad krûvis per didelisir jie neávykdo keliamø reikalavimø, save prastai vertino.Mokiniai, kuriems krûvis atrodo per didelis, bet reikalavi-mus ávykdo, – 10,0 proc., 9,4 proc. sudarë mokiniai, kuriøkrûvis optimalus.

Mokiniai, kuriø krûvis per didelis ir jie neávykdo keliamøreikalavimø, daþniausiai atsakë, kad jie yra labiau neguáprasta susirûpinæ mokykla (11,1 proc.), nerimauja dël kon-troliniø darbø (14,5 proc.); reèiau atsakë mokiniai, kuriøkrûvis yra per didelis, bet reikalavimus ávykdo – atitinkamai10,7 proc. ir 13,5 proc.; maþiausia dalis mokiniø, kuriø krû-vis optimalus (10,2 proc. ir 12,5 proc.).

Vienas paskutiniøjø darbø, tirianèiø mokymosi krûvá irjo átakà mokiniø sveikatai, buvo atliktas 2002 m. I. Len-èiauskienës ir A. Zaborskio [20]. Autoriai pastebëjo, kadper didelio mokymosi krûvio problema „aktualiausia vyres-niø klasiø mokiniams“. Jie tyrë 11, 13 ir 15 metø mokiniøgrupes. Mûsø tyrimui buvo pasirinkti vyresni (15–18 m., X–XII kl.) mokiniai ir apskaièiuotas dar didesnis mokiniø, be-siskundþianèiø per dideliu krûviu mokykloje, procentas(66,6 proc.), palyginti su minëtø autoriø rezultatais (59,0proc.). Tai gali bûti siejama su pasirengimu egzaminamsir baigiamosiose klasëse didëjanèia pasiekimø motyvaci-ja. Bet kuriuo atveju tokie rezultatai leidþia manyti, kadbaigiamøjø klasiø mokiniø mokymo programos, ugdymoplanai, egzaminø programos turëtø bûti perþiûrimos, tobu-linamos, kad labiau atitiktø mokiniø poreikius ir galimy-bes. Mokykla ir akademinë veikla neturëtø bûti jaunuoliøsveikatos rizikos veiksnys.

Iðvados

1. Didesnioji apklaustø X–XII klasiø mokiniø dalis(66,6 proc.) savo mokymosi krûvá vertina kaip per didelá.Net 79 proc. mokiniø teigë, kad turi mokytis papildomai(samdyti repetitorius, skaityti papildomà literatûrà ir pan.).Daugiau nei treèdalis apklaustøjø nurodë, kad laiko saugali skirti tik savaitgaliais arba visai neturi laisvalaikio.

2. Rezultatai patvirtino hipotezæ, jog moksleiviai, mo-kymosi krûvá vertinantys kaip per didelá, turi daugiau svei-katos problemø, daþniau yra blogos nuotaikos, palygintisu tais, kurie mokymosi krûvá vertina kaip optimalø. Neávyk-danèiø mokykloje keliamø reikalavimø mokiniø grupëje ne-rimastingumo rodikliai pagal visus 5 nagrinëtus

3 pav. Mokyklinio nerimastingumo skaliø rezultatai, p<0,05


parametrus (bendrà nerimastingumo lygá, somatinius ne-rimastingumo poþymius, þemà savæs vertinimà, padidëju-sá susirûpinimà mokykla, nerimà dël kontroliniø darbø) bu-vo statistiðkai patikimai aukðèiausi, palyginti su tais, ku-riems mokymosi krûvis atrodo optimalus, ir su mokiniøgrupe, nurodþiusia, kad mokymosi krûvis yra per didelis,bet reikalavimus ávykdo.

3. Vertinant bendrà nerimastingumo lygá, kaip vienà iðkriterijø, susietø su mokykliniu krûviu, pastebëta, kad neri-mastingumo lygis yra labiau iðreikðtas tø mokiniø, kuriesavo mokymosi krûvá vertino kaip didesná nei optimalus.

Literatûra1. Nutbeam D., Smith C., Motore L., Bauman A. Warning! Schoolscan danage your health. Alienatio from school and its impact onhealth behavior. Journal of pediatrics and child health, 1993; 29(1): 25–30.

2. Valickas G. Asmenybës savæs vertinimas. VU; 1991; 46–51.

3. Bukðnytë L. Bendrojo lavinimo ir jaunimo mokyklos moksleiviøsavijautos ypatumai. Ugdymo psichologija, 1999; 1: 2.

4. Bagdonas A. Mokiniø stresas ir mokiniø baimë: turinys ir raiðkosypatumai. Pedagogika, 2003; 68.

5. Augis R. Jaunesniøjø moksleiviø nerimastingumas ir jø elgesioypatumai. Psichologija, 1988; 8: 134–44.

6. Juðkelienë V., Poðkuvienë R., Èerniauskienë M., Zlatkuvienë V.Mokyklà baigianèiø moksleiviø psichologinë bei emocinë savijauta,jos ryðys su ugdymo proceso veiksniais, Sveikatos mokslai. 2003;4: 83–7.

7. Juðkelienë V., Kalibatas J. Vyresniøjø klasiø moksleiviø krûvisir jo reikðmë sveikatai. Visuomenës sveikata, 2002; 3(18): 8–12.

8. Lietuvos higienos norma HN 21:2005 „Bendrojo lavinimomokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Þin., 2005; Nr.76–2770.

9. Hanson A. Child psychology. Oxford; 1997; 23–33.

10. Gudþinskienë V. Mokyklinio nerimastingumo rodikliai ir juoslemiantys veiksniai. Pedagogika, 2001; 48.

11. Martiðauskienë E. Mokyklinio nerimo ir dvasinës sklaidosparalelës paauglystëje. Ugdymo psichologija, 2004; 11–12: 163–8.

12. Zaborskis A., Starkuvienë S. Moksleiviø sveikata ir mokymosikrûvis. Medicina, 1998; 34: 683–7.

13. Zaborskis A., Makari J. Psichosocialiniai moksleiviø savijautosir sveikatos veiksniai mokykloje. Ðvietimo reforma ir mokytojørengimas. VII tarptautinë mokslinë konferencija; 2000; 167–74.

14. Navaitis G. Psichologinë parama vaikui. Vilnius; 1997; 46–60.

15. Grinienë E. ir kt. Mokymosi átaka vaiko ir paauglio organizmui;Kaunas; 1990; 90–101.

16. Andriulis E., Èerniauskienë M. Higiena mokykloje. Kaunas; 1990;4–7, 16–22.

17. Vaitkevièius J. Mokyklos ir aplinkos átaka mokiniams. Kaunas;1981; 105–9.

18. Grinienë E. Vaiko adaptacija mokykloje. Kaunas; 1984; 130–2.

19. Vaitkevièius J. Þmogaus ugdymas kaip problema. Ðvietimoreforma ir mokytojø rengimas. I I I tarptaut inës moksl inëskonferencijos medþiaga; 1996; 1: 6–7, 116–8.

20. Lenèiauskienë I., Zaborskis A. Per didelio mokymosi krûvio átakamoksleiviø sveikatai. Visuomenës sveikata, 2005; 3(30): 33–40.


EDUCATIONAL LOAD AND IT’S RELATION WITH ANXIETY RATE OFSENIOR PUPILS OF KAUNAS CITY AND KAUNAS REGION

Benjaminas Burba, Viktorija Grigaliûnienë, Ilona Laukienë, Dalia Vëlavièienë, Jelena Ðulga, Naugirdas Keblys,Algirdas Jaras, Odeta Jankuvienë

Kaunas University of Medicine, Psichiatric Clinic

Summary

Today the society often tries to talk about the educational overload problem and often it is related with the exacerbationof pupils health. The inquiries that were made during the last decade in Lithuanian schools verified that the educationalload at the schools contravene hygiene’s standards and has an influence on pupils emotional state but the programsof pupils education have not been changed. The study was designed to describe the opinions of pupils about theireducational load and compare these estimations with pupils anxiety level.

946 pupils of Kaunas city and Kaunas region secondary school and gymnasium of X, XI, XII grades were questioned,the results showed that pupils who estimated their educational load as too high, had more health problems, they werein bad mood more often and their anxiety indicators were the highest. The results showed that it is necessary to pay moreattention at the pupils who may have psychological problems, related to the educational overload.

Keywords: educational overload, anxiety.


ÐIAULIØ M. PRADINIØ KLASIØ MOKINIØ LAIKYSENOSRIZIKOS VEIKSNIAI

Daiva Mockevièienë, Jûra Vladas Vaitkevièius, Tatjana Bakanovienë, Lina MiliûnienëÐiauliø universiteto Visuomenës sveikatos mokslinis centras

Santrauka

Ðio tyrimo tikslas – ávertinti mokiniø laikysenà ir nustatyti rizikos veiksnius, galinèius daryti átakà laikysenos sutriki-mams. Tyrimas atliktas 2006 m. vasario mën. Ðiauliø miesto pradinës mokyklos I–III klasëse. Tyrime dalyvavo 250mokiniø (124 mergaitës ir 126 berniukai). Taikyti ðie tyrimo metodai: fizinio iðsivystymo vertinimas, laikysenos vertinimaspagal W. W. K. Hoeger (1987) ir FBT testà, rizikos veiksniø vertinimas (sergamumas, mokykliniai baldai, kuprinës),statistinë analizë atlikta panaudojant SPSS statistiná paketà (11.0 versija). Duomenø skirtumø patikimumas nustatytaspagal χ2 kriterijø. Rezultatø skirtumas laikytas reikðmingu, kai p <0,05. Ryðiui tarp kintamøjø ávertinti naudotas Spearme-n‘o koreliacijos koeficientas. Nustatyta, kad 11,9% tiriamøjø turi laikysenos sutrikimø. Palyginus mokiniø sergamumàsu laikysenos ávertinimu nustatyta, kad daþnai sergantys vaikai turi daugiau laikysenos sutrikimø. Tyrimas parodë, kadnetolygus fizinis iðsivystymas neigiamai veikia mokiniø laikysenà. Vienas ið galimø rizikos veiksniø yra higienos reika-lavimø neatitinkanèios mokyklinës kuprinës, t. y. jø svoris. Kitas galimas rizikos veiksnys yra netinkamo dydþio suolas.Tyrimu nustatyta, kad 89,6 proc. mokiniø sëdi netinkamuose suoluose.

Raktaþodþiai: mokiniai, kuprinës, laikysena, sergamumas.

Ávadas

Þymus XVII a. èekø pedagogas Janas Amosas Komens-kis (1986) teigë, kad bûtina saugoti sveikatà, uoliai ja rû-pintis, nes vaikai gali tobulëti ir gerai mokytis tik bûdamisveiki. Taisyklinga kûno laikysena – tai ne tik iðorinio gro-þio, bet ir vidinës darnos atspindys. Ji veikia judëjimo atra-mos aparato, vidaus organø vystymàsi ir veiklà. Todël lai-kysenos formavimu bûtina rûpintis nuo pat vaikystës. Moks-lininkø teigimu, netaisyklinga kûno laikysena susiformuojadël netinkamos aplinkos, kuri veikia vaiko amþiui bûdin-gus morfologinius ir fiziologinius ypatumus [1, 14, 17]. Taipatvirtina ir uþsienio mokslininkø atlikti tyrimai [15, 22].

Pradiniø klasiø moksleiviams bûdingas kaulø ir rau-menø sistemos vystymosi neuþbaigtumas, lemiantis spe-cifiðkà vaiko organizmo reakcijà á iðorinius veiksnius. Ðiuoperiodu intensyviai formuojasi ir keièiasi kaulø forma, mat-menys ir vidinë struktûra. Dar yra netolygus skeleto kaulë-jimas, ryðkios kaulø augimo zonos. Mergaièiø stuburo pa-slankumas pradinëse klasëse didesnis negu berniukø.Nesaikingi fiziniai krûviai, kai nekontroliuojama laikysena,gali traumuoti, paþeisti kaulø sistemà ir jos augimà. 7–8metø vaikø kûno dalys dar formuojasi netolygiai. Galûnësauga greièiau nei liemuo. Sparèiai auga raumenys, didëjaraumenø jëga, iðtvermë, taèiau tarpslanksteliniai nugarosraumenys, turintys didelës reikðmës taisyklingai stuburopadëèiai iðlaikyti, dar silpni [14, 16, 23].

Laikysena – tai kûno daliø sàryðis ir tai nëra fiksuotabûsena – kiekvieno þmogaus kûno padëtis erdvëje indivi-duali. Kaip nurodo Stuèinskaitë ir kt. (2003), vaikas judëslengvai ir ekonomiðkai tada, kai gera jo laikysena ir kon-truoliuojami judesiai. Laikysenà lemia ir iðoriniai, ir vidi-niai veiksniai. Ji pradeda formuotis dar kûdikystëje, keièia-si per visà gyvenimà ir yra susijusi su ágimtomis judëjimo

aparato savybëmis, nervø sistemos bûkle, fiziniu iðsivysty-mu, kasdiene veikla. Grinienës ir Bliumbergienës (2002)teigimu, laikysenos formavimuisi labai svarbus formalausugdymo tarpsnis, nes mokykloje vaikai maþai juda ir dauglaiko praleidþia mokykliniame suole, kuris ne visada atitin-ka mokinio ûgá.

Þmogaus laikysena turi átakos judëjimo aparatui ir vi-daus organø veiklai. Dirbant bet koká darbà, uþsiimant kas-diene veikla, aktyviai ilsintis ar sportuojant, laikysena kei-èiasi. Laikysena tiesiogiai susijusi su mûsø sveikata – iðpakitusios laikysenos galima spræsti apie fizinæ ir dvasinæþmogaus sveikatà. Laikysenà lemia bendra sveikata, kûnokonstitucija, lytis, asmeniniai áproèiai, darbo vieta, sociali-nës ir kultûrinës tradicijos [14].

Taisyklinga laikysena nebûna ágimta, ji formuojasi vai-kui augant nuo paèiø pirmøjø gyvenimo metø. Jaunesniomokyklinio amþiaus vaikø (7–10 metø) toliau auga ir kaulë-ja skeletas, taèiau stuburas tebëra ne visai sukaulëjæs,lankstus. Kai vaikai sulaukia 14 metø, baigiasi stuburo for-mavimasis ir tik tada iðorës aplinkos sàlygos maþiau vei-kia kauliná audiná [3].

Netaisyklinga laikysena – vienas labiausiai paplitu-siø vaikø kaulø ir raumenø sistemos sutrikimø. Lietuvoje25–30% moksleiviø diagnozuota ydinga laikysena, o 6–8% –skoliozë [18]. Ávairiose pasaulio ðalyse atliktø skirtingø tyri-mø duomenimis, skolioze serga nuo 0,3 iki 13 atvejø 1000-uipatikrintø mokyklinio amþiaus vaikø [6]. Ðiauliuose ðis ro-diklis 2003 metais buvo 18,0 atvejø 1000-ui patikrintø vai-kø nuo 7 iki 14 m. (www.svsc.lt). Statistikos duomenysrodo, kad laikysenos sutrikimø daugëja, o jø amþius „jau-nëja“. Lietuvoje 2003 metais 1000-ui patikrintø vaikø nuo 7iki 14 m. laikysenos sutrikimø buvo 126,5 atvejo. Ðiauliuo-se 2002 metais buvo 28,5 atvejo, o 2003 metais – 41,3


atvejo 1000-ui patikrintø vaikø nuo 7 iki 14 m. (www.svsc.lt).Netaisyklinga laikysena daþniausiai nustatoma 11–15 metøpaaugliams, kai yra ganëtinai ryðki.

Paauglystëje ypaè svarbus ergonominis darbo vietospoveikis laikysenai. Nustatyta, kad sëdësenos per paràtrukmë yra vienas ið rizikos veiksniø, kurie sukelia vaikønusiskundimus nugaros skausmais [22]. Kaip nurodoSchroder (1997), mokykliniai baldai yra svarbus veiksnys,parenkant ergonomiðkà darbo aplinkà. Grinienës ir Blium-bergienës (2002) tyrimø duomenys parodë, kad 55% moks-leiviø sëdi jø ûgá neatitinkanèiuose suoluose.

Tyrimo tikslas – ávertinti mokiniø laikysenà ir nustatytirizikos veiksnius, galinèius veikti laikysenos sutrikimus.


Tyrimas atliktas 2006 m. vasario mën. Ðiauliø miestopradinës mokyklos I–III klasëse, suderinus su mokyklosdirektoriumi. Tyrime dalyvavo 250 mokiniø (124 mergaitësir 126 berniukai). Taikyti ðie tyrimo metodai: fizinio iðsivys-tymo vertinimas [23], laikysenos vertinimas pagal W. W. K.Hoeger [2] ir FBT testà [5], FBT (Foward bend test) – pa-grindinis klinikinës ðonkaulinës kupros diagnozavimo tes-tas: neigiamas FBT – ðonkaulinës kuprelës nerasta; tei-giamas FBT – vienos pusës ðonkaulinë kuprelë didesnënei 0,5 cm (pirminës skoliozës poþymis). Laikysenos verti-nimà ugdymo ástaigoje pagal W. W. K. Hoeger metodikàatliko kineziterapeutas (50–45 balai – puiki, 44–40 balø –gera, 39–30 balø – patenkinama; 29–20 balø – bloga; <19balø – labai bloga). Rizikos veiksnius (sveikatos grupës,sergamumas, mokykliniai baldai, kuprinës) vertino visuo-menës sveikatos specialistai. Sveikata vertinta remiantisugdymo ástaigoje esanèia moksleivio sveikatos raidos is-torija, forma Nr. 026/a, ir klasës dienyno sveikatos lapu.Statistinë analizë atlikta panaudojant SPSS statistiná pa-ketà (11.0 versija). Duomenø skirtumø patikimumas nu-statytas pagal χ2 kriterijø. Rezultatø skirtumas laikytas reikð-mingu, kai p<0,05. Ryðiui tarp kintamøjø vertinti naudotasSpearmen‘o koreliacijos koeficientas.


Tyrime dalyvavo Ðiauliø miesto 250 pradiniø klasiømoksleiviø, ið jø 49,6% mergaièiø ir 50,4% berniukø. Tiria-møjø pasiskirstymas pagal lytá klasëse pateiktas 1 paveiks-le. Kaip matome, tyrime dalyvavæ tiriamieji pagal lytá pasi-skirstë tolygiai.

Vertindami mokiniø laikysenà pagal Hoeger pastebë-jome, kad ryðkiø laikysenos sutrikimø tarp skirtingo am-þiaus mokiniø nëra (χ2=22,2; df=18; p=0,23) (2 pav.). Gali-me teigti, kad ir pirmø klasiø, ir vyresni mokiniai turi laiky-senos sutrikimø. Daugelio I–III klasiø mokiniø (66,4%)laikysena buvo ávertinta nuo 46 iki 40 balø (puiki laikysenavertinama 50 balø). Pateikti duomenys rodo, kad laikyse-nos sutrikimams vaikø amþiaus skirtumas átakos neturëjo(r=-0,1). Atlikæ FBT testà nustatëme, kad 11,6% (29) moks-leiviø rezultatai buvo teigiami. Ið jø 15 (51,7%) laikysenapatenkinama (39–30 balø, p<0,05).

Remdamiesi mokiniø sveikatos dokumentais nustatëme,kad 250 tyrime dalyvavæ mokiniai kûno kultûros pamokosedalyvauja pagal bendrojo lavinimo programà (3 pav.). 10 mo-kiniø kûno kultûros pamokø programa palengvinta (8 moks-leiviai parengiamoje grupëje ir 2 – specialioje grupëje).

1 pav. Tiriamøjø pasiskirstymas pagal lytá klasëse

2 pav. Mokiniø laikysenos vertinimas (%)

3 pav. Mokiniø pasiskirstymas pagal fizinio parengimogrupes (%)


Duomenys apie mokiniø sergamumà (4 pav.) parodë,kad dauguma (56%) mokiniø serga retai (ne daþniau kaip4 kartus per metus).

Palyginæ mokiniø sergamumà su laikysenos ávertini-mu (1 lentelë) pastebëjome, kad daþnai sergantys vaikaiyra patenkinamai vertinamos laikysenos du kartus daþniaunei retai sergantys vaikai, atitinkamai (44,2% ir 27,2%),p>0,05. Taigi pastebima tendencija, kad kuo daþniau sirgovaikas, tuo prastesnë buvo jo laikysena. Labai geros (50balø) laikysenos buvo 24% retai ir 37,1% daþnai sergan-èiø tiriamø mokiniø.

Tyrimu nustatëme, kad pusës mokiniø (46,4%) fizinisiðsivystymas buvo darnus (HAN) (5 pav.). Tyrimø rezultataiparodë, kad net 86 antrø ir treèiø klasiø mokiniai buvo aukðtoûgio (57,3% antrokø ir 44,2% treèiokø). Ið 116 darniai iðsi-

vysèiusiø mokiniø – 64 pirmokai. Per didelio svorio (NHA+)daugiausia buvo pirmø klasiø berniukø (8,1%). Pagal fizináiðsivystymà esminiø skirtumø tarp mergaièiø ir berniukønenustatyta (χ2 =4,4; df=2; p=0,11).

Tyrimas parodë, kad darniai iðsivysèiusiø ir geros lai-kysenos (50–48 balai) vaikø pirmose klasëse buvo 59,4%,antrose klasëse – 43,8% ir treèiose klasëse – 53,3% Visikiti moksleiviai turëjo laikysenos problemø. Þenkliø laiky-senos sutrikimø (38–32 balai) turëjo 35 proc. pirmokø,41,9% antrokø ir 28,4% treèiokø. Nustatyta, kad tarp moki-niø, kuriø nedarnus fizinis iðsivystymas ir jie turëjo antsvo-rio, netaisyklingos laikysenos buvo 10% pirmø ir 25,0%antrø klasiø mokiniø. Pastebëjome, kad tarp nedarnausfizinio iðsivystymo mokiniø nëra puikios laikysenos at-vejø.

Pagal Lietuvos higienos normà „Mokyklinës kupri-nës“ HN 41-2003 [10], ðios kuprinës turi bûti su dirþais irrankenële. Dirþai turi bûti pagaminti ið standþios me-dþiagos. Dirþø plotis virðutinëje atkarpoje turi bûti 3,5–40mm, kad maþiau bûtø traumuojami vaiko peèiai. Jei dir-þai siauresni nei 35 mm, tai peèiø lygyje turi bûti antpe-èiai. Dirþø ilgis turi bûti reguliuojamas, kad kuprinë ne-spaustø ar nebûtø per laisva. Reguliavimo átaisas tvirti-namas apaèioje. Kuprinëse turi bûti ne maþiau kaip duskyriai arba vienas skyrius su kiðene. Pagrindinis sky-rius – knygoms ir sàsiuviniams, maþesnis – raðymo reik-menims. Higienos normoje reglamentuojamas ir mo-kykliniø (tuðèiø) kupriniø svoris: 7–8 m. amþiaus moki-niams – iki 700 g, 9–10 m. amþiaus mokiniams – iki 800 g,

44% 56%

Retai Dažnai

4 pav. Mokiniø pasiskirstymas pagal sergamumà (%)

1 lentelë. Sergamumo poveikis moksleiviø laikysenai

5 pav. Mokiniø fizinio iðsivystymo pasiskirstymas pagal lytá ir klases (%)


vyresniojo amþiaus mokiniams – iki 1000 gr. Mokiniamsrekomenduojama neðti ne sunkesnæ kaip 10% savosvorio kuprinæ [3, 12]. Kasdienis neðiojimas sunkesnëskaip 15% savo kûno svorio kuprinës yra traktuojamaskaip rizikos veiksnys, turintis átakos nugaros skausmamsar kitiems pakenkimams atsirasti. Moksliniais tyrimaisárodyta, kad per daug sverianèios kuprinës daro átakàkaklo, peèiø, nugaros skausmø atsiradimui, pasunkëju-siam kvëpavimui ir netaisyklingos laikysenos formavi-muisi. Dël per sunkaus neðiojamo svorio moksleiviamsgali prasidëti nugaros skausmai arba jaunatvinë osteo-chondrozë, kuri vëliau, deðimèia metø anksèiau, sukelssenatvinæ osteochondrozæ [3]. Tyrimu siekëme iðsiaið-kinti, kokio svorio kuprines neðioja 1–3 klasiø mokiniaiir kaip vaiko laikysenà gali veikti kupriniø svoris.

Tyrimø rezultatø vertinimas pagal neðiojamø kupriniøsvorá ir vaikø kûno masæ (3 lentelë) parodë, kad 49,2%mokiniø kuprinë svërë daugiau kaip 10% jø svorio (p<0,05).

Tyrimø duomenys parodë, kad dalies respondentø, t. y. pir-mokø, kuriems nereikia neðtis á namus knygø, kuprinësganëtinai sunkios, palyginti su jø kûno svoriu. Penktadalio(18,6%) pirmos klasës mokiniø kupriniø svoris virðijo 10%jø kûno svorá.

Palyginæ mokiniø laikysenos vertinimo rezultatus ir ne-ðiojamos kuprinës svorá (4 lentelë) pastebëjome, kad21,6% mokiniø, kuriø laikysena buvo ávertinta puikiai, t. y.50–48 balø, kuprinë svërë maþiau nei 10% jø kûno svorio.Taip pat nustatyta, kad 6,8% tiriamøjø, kuriø laikysena áver-tinta 34–38 balais, kuprinës svoris virðijo 15% jø kûno svo-rio (tai vaikai, priklausantys NHA grupei). Tai yra didesnissvoris nei reglamentuoja higienos norma. Galima darytiiðvadà, kad per didelis kuprinës svoris gali turëti átakoslaikysenai (r=-0,25).

Palyginæ mokiniø laikysenos ávertinimo rezultatus ir ne-ðiojamos kuprinës svorá (4 lentelë) pastebëjome, kad kuosunkesnë yra neðiojama kuprinë, tuo daugiau pasitaiko

2 lentelë. Laikysenos vertinimas pagal fiziná iðsivystymà

3 lentelë. Mokiniø pasiskirstymas pagal kûno masæ ir neðiojamø kupriniø svorá


patenkinamos laikysenos (39–30 balø) atvejø. Puiki laiky-sena yra daþnesnë 1, 2 klasëse ir kai kuprinë sveria nuo2,1 kg iki 3,5 kg. Abiem atvejais patikimos koreliacijos nëra(r=0,1).

Mokykloje taisyklingai laikysenai palaikyti svarbu tinka-mai parinkti baldai [5, 7]. Jø konstrukcija turi atitikti vaikoûgá ir jo kûno konstitucijà. Atliekant tyrimà buvo ávertinta,

4 lentelë. Kuprinës svoris ir mokiniø laikysenos ávertinimas (%)

kaip stalas ir këdë atitinka vaiko ûgá. Rezultatai parodë (6pav.), kad tik 10,4% mokiniø sëdi tinkamuose suoluose.Net 88,4% vaikø sëdëjo per aukðtame suole, ið jø 32%sëdëjo 12 cm. ir aukðtesniuose suoluose. Kai tinkamosuolo nëra, moksleivá geriau sodinti á truputá didesná suolà(HN 21:2005), taèiau, kaip parodë tyrimas, 3,2% vaikø së-dëjo net 18 cm aukðtesniuose ir tai turëjo átakos daþnes-nei netaisyklingai laikysenai (p<0,05).

Iðvados

1. Nustatyta, kad 11,9% tiriamøjø turëjo laikysenossutrikimø.

2. Palyginus mokiniø sergamumà su laikysenos áver-tinimu nustatyta, kad ið 111 daþnai serganèiø mokiniø 16buvo patenkinamos laikysenos (39–30 balø).

3. Kas treèiam moksleiviui nustatyta þenkliø laikyse-nos sutrikimø. Ið jø kas penkto fizinis iðsivystymas buvonedarnus.

4. Nustatyta, kad 49,2% mokiniø kuprinë svërë dau-giau kaip 10% jø kûno svorio.

5. Per didelis kuprinës svoris galëjo daryti átakà netai-syklingos laikysenos formavimuisi (r=-0,25).

6. Rezultatai parodë, kad 89,6 mokiniø sëdëjo netin-kamuose suoluose. Netaisyklinga laikysena daþnesnë mo-kiniø, kurie sëdëjo per aukðtame suole (p<0,05).

6 pav. Mokiniø pasiskirstymas pagal sëdimø suolø aukðtá

10,4

1,2

3,2

28,8

56,4

0 10 20 30 40 50 60

Tinkamas

Mažas

>18 cm

>12 cm

>6 cm


Literatûra1. Adaðkevièienë E. Vaikø fizinës sveikatos ir kûno kultûrosugdymas. Monografija. Klaipëda: Klaipëdos universiteto leidykla,2004.

2. Arcinavièius S. L., Kesminas R., Milèarek E. Laikysena ir josvertinimo aspektai. Kineziterapija, 2004; 1 (5): 28–35.

3. Barkauskienë R. Ar ne per sunki mokinukui kuprinë? 2005. Prieigaper internetà www.sam.lt/vvsc.

4. Grinienë E., Bliumbergienë V. Teacher‘s attitude towards theknowledge about pupils‘ health. Teacher education in XXI century:changing and perspectives. International Scientific Conference.Ðiauliai, 2002.

5. Juðkelienë V., Dailidienë N. 6 - 8 metø vaikø asimetrinës laikysenosrizikos veiksniai ir jos pokyèiai. Vilnius, 1999.

6. Hazebroek-Kampschreur A. A., Hofman A., van Dijk A. P., vanLinge B. Prevalence of trunk abnormalities in eleven year old chil-dren in Rotterdam, The Netherlands. Pediatr. Orthop. 1992; 12(4):480–4.

7. Komenskis J. A. Pedagoginiai raðtai. Kaunas, 1986.

8. Kuèinskas V., Poderienë G. Ugdymo aplinkos ergonomika.Klaipëda, 2006.

9. Lietuvos higienos norma HN 22:2003 „Mokykliniai vadovëliai“.2003 m. birþelio 11 d. Nr. V-345. Vilnius. Prieiga per internetàwww.sam.lt.

10. Lietuvos higienos norma HN 41:2003 „Mokyklinës prekës“. 2003m. rugsëjo 25 d. Nr. V-556. Vilnius. Prieiga per internetàwww.sam.lt.

11. Lietuvos higienos norma HN 21 – 2005. Bendrojo lavinimomokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai. Prieiga perinternetà www.sam.lt.

12. Kardelis K. Moksliniø tyrimø metodologija ir metodai. Ðiauliai,2005.

13. Maèiûnas E. Daugiau nei pusës Lietuvos penktokø – ðeðtokøkuprinës per sunkios. 2003. Prieiga per internetà www.sam.lt/vvsc.

14. Mockevièienë D., Vaitkevièius J. V., Þidoninë M. L. 5-7 metøvaikø motorikos sutrikimai ir profilaktika. Ðiauliai: Ðiauliø universitetoleidykla, 2003.

15. Nissinen M., Heliovaara M., Tallroth K., Poussa M. Trunkasymetry and scoliosis. Acta Paediatr. Scand., 1999; 78, 747–753. Prieiga per internetà www.institut-upsa-douleur.org.

16. Petravièius A. Darþelinio amþiaus vaikø idiopatinë skoliozë.Kaunas: KMI leidykla, 2001.

17. Proðkuvienë R. Mityba. Judëjimas. Vilnius: VPU leidykla, 2006.

18. Saniukas K., Aleksejevas E. Stuburo iðkrypimas (klinika,gydymas). Vilnius, 1991.

19. Scroder I. Variations of sitting posture and physical activity indifferent types of school furniture. Coll. Antropol., 1997; 21(2):397–403. Prieiga per internetà www.ncbi.nlm.nih.gov.

20. Stuèinskaitë J., Bikulèienë R., Liandsbergaitë E. Kineziterapija.Vaikø raidos sutrikimai, sud. A. Krasauskienë. Kaunas, 2003; 286.

21. Ðiauliø visuomenës sveikatos centro svetainë. Prieiga perinternetà www.svsc.lt.

22. Taimela S., Kujala U. M., Salminen J. J., Viljanen T. The preva-lence of low back pain among children and adolescents: a nation-wide, cohort-based questionnaire survey in Finland. Spine, 1997;22(10): 1132–6. Prieiga per internetà www.ncbi.nlm.nih.gov.

23. Tutkuvienë J. Vaikø augimo ir brendimo vertinimas. Vilnius: VU,1995.

24. Vingras A. Vaiko tyrimas ir bendroji semiotika. Kaunas, 1996.


RISK FACTORS CONDITIONING BODY POSTURE OF ÐIAULIAI CITY PRIMARY SCHOOL CHILDREN

Daiva Mockevièienë, Jûra Vladas Vaitkevièius, Tatjana Bakanovienë, Lina MiliûnienëÐiauliai University

Summary

The aim of the research was to assess pupils’ posture and indicate risk factors which may influence posture disor-ders. The research was carried out in February, 2006 in 1-3 forms of a primary school of Ðiauliai city. 250 pupils (124 girlsand 126 boys) took part in the research. The following research methods were applied: assessment of physical devel-opment, assessment of posture according to W. W. K. Hoeger (1987) and FBT test, assessment of risk factors (morbidity,school furniture, satchels), statistical analysis was carried out by applying SPSS (version 11.0). Data reliability wasindicated by criterion ÷2. The difference of the results was considered to be significant at p<0.05. In order to indicaterelations of rank values, Spearman rank correlation was applied. It was discovered that pupils of both first forms andolder had some posture disorders. The research evidenced that disharmonious physical development negatively influ-enced pupils’ posture. The problem of “a heavy school satchel” is predominant among the pupils investigated. Theresults showed that 89.6 per cent of pupils were sitting in ill-fitting desks.

Keywords: pupils, satchels, posture, morbidity.


VYRESNIOJO MOKYKLINIO AMÞIAUS MOKSLEIVIØ IRJAUNIMO SVEIKATOS SAVIVERTË

Algirdas Baubinas¹, Konstancija Jankauskienë², Rasa Kuodytë-Kazielienë¹¹Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, ²Kauno medicinos universitetas

Santrauka

Straipsnyje pateikiama informacijos apie vyresniojo mokyklinio amþiaus moksleiviø ir jaunimo savo sveikatos ver-tinimà, psichosomatiniø negalavimø paplitimà, sergamumà ir vaistø vartojimà. Atsitiktinës atrankos bûdu, naudojantanoniminæ anketà, buvo apklausti 266 respondentai ið ávairiø Lietuvos regionø, ið kuriø 134 moksleiviai (69 vaikinai ir65 merginos) ir 132 jaunimo atstovai (51 vaikinas ir 81 mergina).

Nustatyta, kad savo sveikatà ávertino kaip labai gerà arba gerà 76,1 proc. mokiniø ir 64,4 proc. jaunimo (p=0,009),nei gera, nei bloga nurodë 16 proc. moksleiviø ir 33,3 proc. jaunimo (p=0,001), bloga ir labai bloga ávardijo vienodasskaièius mokiniø ir jaunimo (atitinkamai 7,5 ir 5,3 proc.; p=0,47). Beje, statistiðkai reikðmingai daugiau mokiniø merginø(24,6 proc.) negu vaikinø (8,7 proc.) savo sveikatà ávertino kaip nei gera, nei bloga (p=0,01). Visais kitais atvejais,vertinant sveikatà, skirtumø tarp lyèiø nenustatyta.

Iðanalizavus psichosomatinius negalavimus konstatuota, kad þenkliai daugiau moksleiviø merginø (atitinkamai50,8, 23,1 ir 13,8 proc.) negu vaikinø (atitinkamai 26,1, 8,7 ir 4,3 proc.) skundësi galvos ir pilvo skausmais bei nuovargiu(p<0,05). Tarp jaunuoliø vaikinø ir merginø tokio skirtumo nenustatyta. Beje, vertinant negalavimø paplitimà atskirai tarpmokiniø ir jaunuoliø vaikinø, taip pat ir tarp merginø reikðmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05), iðskyrus vienintelá atvejá,kai galvos skausmais skundësi daugiau jaunuoliø vaikinø negu mokiniø vaikinø (p=0,01).

Vaistus vartojo daugiau merginø (41,8 proc.) negu vaikinø (25,8 proc.) (p=0,007).Raktaþodþiai: vyresniojo mokyklinio amþiaus moksleiviai, jaunimas, merginos, vaikinai, sveikatos vertinimas, ne-

galavimai, vaistø vartojimas.

Ávadas

Viena aktualiausiø visuomenës sveikatos problemø yravaikø ir jaunimo sveikata. Apie tai byloja tarptautinës ir at-skirø ðaliø patvirtintos sveikatos strategijos bei programos[1, 2]. Todël minëta problema gvildenama ávairiapusiðkai irkompleksiðkai, aprëpiant sergamumo, gyvensenos, mity-bos, sveikatos vertinimo, elgsenos, ávairios motyvacijos,gyvenimo kokybës ir daugelá kitø klausimø [3, 4, 5, 6]. Perpastaràjá deðimtmetá vis plaèiau diskutuojama apie mo-kyklos keliamas neigiamas emocijas mokiniams, taip patdarbo ir mokymosi aplinkos rizikos veiksnius, veikianèiusmokiniø ir jaunimo sveikatà [7, 8]. Taèiau daugelis tyrimøapsiriboja tik vaikø, jaunimo, darbingo amþiaus ávairiø pro-fesijø suaugusiø arba senyvo amþiaus þmoniø sveikatosnagrinëjimu. Suprantama, tokiø tyrimø vertë yra didþiulë,taèiau pasigendama tyrinëjimø, vienu metu apimanèiø vi-sas gyventojø amþiaus grupes. Be to, gautø rezultatø pa-grindu parengtos moksliðkai pagrástos rekomendacijos ið-tyrus vienà ar kelias grupes diegiant á praktikà daþnai ne-gali bûti taikomos kitoms gyventojø populiacijoms.

Lietuvos vaikø ir jaunimo sveikatos rodikliai nëra itingeri, stebimos nepalankios sergamumo, þalingø áproèiø irkitø rizikos veiksniø didëjimo tendencijos, todël tyrimai,susijæ su minëtos populiacijos sveikatos, socialinëmis,ekonominëmis, psichologinëmis ir kitomis problemomisyra vertingi ir aktualûs.

Mûsø tyrimo tikslas – palyginti vyresniojo mokyklinioamþiaus moksleiviø ir jaunimo savo sveikatos ávertinimà,psichosomatiniø negalavimø ir vaistø vartojimo paplitimà.


2006 metais tirtas vyresniojo mokyklinio amþiaus mo-kiniø (11–12 klasiø) ir jaunimo savo sveikatos bûklësvertinimas. Tam panaudota 1995 metø PSO Gyvenimokokybës anoniminë anketa, kurià mes papildëme 15 klau-simø.

Mokiniai ir jaunimas tyrimui buvo atrinkti ið skirtingøLietuvos regionø (Vilniaus, Kauno, Klaipëdos, Panevëþio,Ðiauliø) ávairiø renginiø metu, laikantis atsitiktinës atran-kos principo.

Pagal tyrimo programà buvo numatyta apklausti 300respondentø: po 150 moksleiviø ir jaunimo atstovø.

Respondentø apklausà atlikome taip: pirmiausia visusorganizacinius klausimus derinome su renginiø organiza-toriais ir gavome jø sutikimà.

Anoniminës anketos klausimø galimi atsakymai buvonominalûs dichotominiai (taip/ne) arba multichotominiai.Kai kuriais atvejais naudota ordinali, kartais – 5 balø Liker-to skalë.

Pirmiausia atlikome þvalgybiná 38 moksleiviø ir 40jaunimo atstovø tyrimà. Ðis tyrimas leido mums nustaty-ti, ar respondentai vienodai supranta klausimø formu-luotes ir kokius klausimus bûtina koreguoti. Pakoreguo-tas klausimynas buvo pakartotinai iðdalintas þvalgybi-niame tyrime dalyvavusiems asmenis. Toks tyrimaspareikalavo daug laiko, kadangi apklausti tuos paèiusrespondentus buvo itin sunku. Todël tyrimo pradþioje pa-aiðkinome, koks yra þvalgybinio tyrimo tikslas ir papra-ðëme norinèiø dalyvauti tyrime anketos tituliniame lape


nurodyti savo vardà ir pavardæ. Respondentø sutikimasbuvo gautas. Tai leido atsirinkti tuos paèius tiriamuo-sius pakartotinai apklausai. Per keturis kitus renginius,kuriuos þinojome ið anksto, mums pavyko apklausti 29moksleivius ir 27 jaunimo atstovus. Ðis tyrimas buvo itinsvarbus, nes patikrinome, kaip atitinka atsakymai, irnustatëme Kappa koeficientà, kuris ðiuo atveju buvolygus 0,64.

Antrajame etape renginiø dalyviams paaiðkinome mû-sø atliekamo tyrimo svarbà, jo tikslus ir uþdavinius. Pabrë-þëme, kad apklausa yra anoniminë, garantavome duome-nø konfidencialumà, praðëme uþpildyti anketas tik tuos as-menis, kurie sutinka dalyvauti tyrime. Be to, visa anketosuþpildymo procedûra buvo apraðyta tituliniame anketos la-pe, kuriame taip pat buvo nurodyta, kad respondentai ati-dþiai perskaitytø klausimà ir pasirinktø tik tà atsakymà, ku-ris jiems labiausiai tinka.

Ið 300 iðdalintø anketø po apklausos gautos 278 uþpil-dytos anketos, tai sudarë 92,7 proc. Taèiau analizei tinka-momis buvo pripaþintos 266 anketos (88,7 proc. visø iðda-lintø arba 95,7 proc. gràþintø anketø).

Tiriamieji buvo suskirstyti á dvi grupes: vyresniojo mo-kyklinio amþiaus mokinius ir jaunimà. Pirmàjà grupæ su-darë 134 mokiniai (69 vaikinai ir 65 merginos), antràjà –132 jaunimo atstovai (51 vaikinas ir 81 mergina). Pastarie-ji buvo 19–24 metø amþiaus.

Gautus duomenis apdorojome kompiuteriu, statistineSPSS programos 13 versija. Atsakymø variantø daþnis ap-skaièiuotas procentais, taip pat apskaièiuotas 95 proc. tiks-lumo pasikliautinis intervalas (PI), skirtumo patikimumasp bei Pirsono χ2 testas. Rezultatø skirtumas (p) tarp lygina-møjø grupiø laikytas statistiðkai labai patikimu, kai p<0,001,patikimu, kai p<0,05, nepatikimu, kai p>0,05.

Rezultatai

Vyresniojo mokyklinio amþiaus mokiniø ir jaunimo svei-katos savivertë parodë, kad statistiðkai patikimai (p=0,009)daugiau mokiniø nei jaunimo atstovø savo sveikatà ávardi-jo kaip „labai gera arba gera“. Statistiðkai patikimai(p=0,001) daugiau jaunimo nurodë, kad jø sveikata yra „neigera, nei bloga“. Beje, 7,5 proc. mokiniø ir 5,3 proc. (p=0,47)

jaunimo teigë, kad jø sveikata yra „bloga arba labai bloga“.Vertinimo skirtumai tarp lyèiø pateikti 1 lentelëje. Nustatyta,kad ir vaikinai, ir merginos ið esmës savo sveikatà vertinovienodai, iðskyrus mokines merginas, kuriø patikimai dau-giau (p=0,01) nei mokiniø vaikinø nurodë, kad jø sveikatayra „nei gera, nei bloga“.

Beje, vaikinai savo sveikatà vertino nevienodai: moki-niø vaikinø, vertinanèiø savo sveikatà kaip „labai gera irgera“ buvo statistiðkai þenkliai (p=0,03) daugiau negu vai-kinø jaunimo atstovø. Taèiau pastarøjø, vertinanèiø savosveikatà kaip „nei gera, nei bloga“, buvo gerokai daugiau(p=0,002) negu vaikinø mokiniø.

Reikia pastebëti, kad merginos mokinës ir jaunimo at-stovës apskritai savo sveikatà vertino vienodai (p>0,05).

Antrajame tyrimø etape bandëme iðsiaiðkinti daþniau-sius psichosomatinius negalavimus, kurie galëjo turëti áta-kos respondentø motyvacijai priskiriant save atitinkamaisveikatos, ypaè „bloga ir labai bloga“, savivertës grupei.

Nustatyta, kad psichosomatiniai negalavimai tarp mo-kiniø ir jaunimo iðplitæ vienodai (p>0,05), iðskyrus nuovar-gá, kuriuo jaunimo grupës atstovai skundësi patikimai(p=0,03) daþniau nei mokiniai.

Lyginant psichosomatiniø negalavimø paplitimà tarplyèiø iðryðkëjo, kad statistiðkai patikimai (p<0,05) dau-giau mokiniø merginø nei mokiniø vaikinø skundësigalvos ir pilvo skausmais bei nuovargiu (1 pav.). Tarpjaunimo (vaikinø ir merginø) negalavimai buvo paplitævienodai (2 pav.).

Reikia pabrëþti, kad negalavimai tarp mokiniø ir jauni-mo, lyginant atskirai vaikinus ir atskirai merginas, paplitævienodai, iðskyrus vienintelá atvejá, kai galvos skausmaisskundësi þenkliai daugiau (p=0,01) mokiniø vaikinø nei vai-kinø jaunimo atstovø.

Mums taip pat buvo svarbu nustatyti, kiek negalavimønurodë respondentai. Analizuojant gautus duomenis ne-pavyko nustatyti skirtumø nei tarp moksleiviø ir jaunimoapskritai, nei tarp lyèiø. Todël 3 pav. pateikëme apibendrin-tus duomenis, ir kuriø iðryðkëjo, kad vos treèdalis respon-dentø neturëjo jokiø negalavimø, vienà negalavimà nuro-dë apie ketvirtadalá, du – apie penktadalá, o keturis ir dau-giau kaip keturis – atitinkamai 8,2 ir 6,8 proc. respondentø(4 pav.).

1 lentelë. Vyresniojo mokyklinio amþiaus mokiniø ir jaunuoliø savo sveikatos vertinimo pasiskirstymas pagal lytá

Pastaba: moksleiviai -χ2 = 6,3, df = 2, p = 0,178; jaunimas -χ2 = 1,29, df = 2, p = 0,863


17,4

13

4,3

8,7

13

8,7

8,7

8,7

13

26,1

15,4

16,9

13,8

13,8

12,3

4,6

23,1

18,5

50,8

16,4

14,9

9

11,2

12,7

6,7

16,6

9,7

15,7

38,1

10,8

0 10 20 30 40 50 60

Nerimas

Dirglumas

Nuovargis

Nemiga

Odos bėrimai

Aukštaskraujospūdis

Pilvoskausmai

Sąnariųskausmai

Širdiesskausmai

Galvosskausmai

Vaikinai Merginos Visi

17,6

15,7

15,7

13,3

7,8

7,8

13,7

11,8

15,7

49

21

21

25,9

12,3

19,6

7,4

23,5

13,6

16

46,9

19,7

18,9

22

11,4

15,2

7,6

19,7

12,9

15,9

47,7

0 10 20 30 40 50 60

Nerimas

Dirglumas

Nuovargis

Nemiga

Odos bėrimai

Aukštaskraujospūdis

Pilvo skausmai

Sąnariųskausmai

Širdiesskausmai

Galvosskausmai

Vaikinai Merginos Visi

2 pav. Jaunimo negalavimø pasiskirstymas pagal lytá,proc.

1 pav. Vyresniojo mokyklinio amþiaus mokiniønegalavimø pasiskirstymas pagal lytá, proc.

3 pav. Mokiniø ir jaunimo negalavimø palyginimas, proc

2 lentelë. Vaistø vartojimo pasiskirstymas tarp vyresniojo mokyklinio amþiaus moksleiviø ir jaunimo pagal lytá, proc.

Pastaba: moksleiviai -χ2 = 6,9, df = 2, p = 0,141; jaunimas - χ2 = 2,9, df = 2, p = 0,582


Nustatyta, kad per pastaruosius tris mënesius sirgo15 proc. respondentø, ið kuriø 9,2 proc. vaikinø ir 19,9 proc.merginø (p=0,02). Lyginant mokyklinio amþiaus vaikinus irjaunimo atstovus vaikinus bei minëtø grupiø merginas sta-tistiðkai reikðmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05).

Negaluodami ir sirgdami vaistus vartojo 34,6 proc.tiriamøjø (25,8 proc. vaikinø ir 41,8 proc. merginø;p=0,007). Statistiðkai reikðmingai daugiau moksleiviøvaikinø (2 lentelë) nei merginø (p=0,01) apskritai nevar-tojo jokiø vaistø (atitinkamai 78,3 ir 58,5 proc.). O kartaisvartojanèiø vaistus tarp ðio amþiaus merginø buvo pati-kimai (p=0,006) daugiau nei tarp vaikinø (atitinkamai38,5 ir 17,7 proc.), daþnai vartojanèiø skaièius tarp lygi-namøjø grupiø ið esmës nesiskyrë (atitinkamai 8 ir 4,3proc.; p=0,65).

Tarp jaunimo vaikinø ir merginø situacija ið esmësbuvo tokia pati: vaistø visiðkai nevartojo 68,6 proc. vaikinøir 58 proc. merginø (p=0,22), kartais vaistus vartojo 29,4proc. vaikinø ir 37 proc. merginø (p=0,37), o daþnai vaistusvartojo 2 proc. vaikinø ir 5 proc. merginø (p=0,69).

Beje, atskirai lyginant vaistø vartojimà tarp vaikinø ir tarpmerginø, reikðmingo skirtumo nerasta (p>0,05).

Rezultatø aptarimas

Tarptautiniø tyrimø, atliktø 1994 metais, duomenimis,apie 21,3 proc. moksleiviø savo sveikatà vertino kaip„nelabai sveikas“ [9]. 1995 metais Lietuvoje atlikti moks-leiviø populiacijos tyrimai parodë, kad 15,3 proc. vyres-niø klasiø vaikinø ir 30 proc. merginø buvo nelabai svei-ki [10]. 1998 metais padëtis ðiek tiek pagerëjo, taèiauLietuva, palyginti su kitomis 28 ðalimis, buvo tarp atsi-liekanèiø [9]. Tik po 2000 m. jau atsirado ir kitoks svei-katos vertinimas: ðalia sàvokos „nesu labai sveikas“ ar-ba „sveikatà vertinu vidutiniðkai“ atsirado vertinimas„sveikata bloga“, „bloga ir labai bloga“, „sergu“. Toká krað-tutiná vertinimà paskatino blogëjanti sveikata. Mokslinin-kai pateikia gana skirtingus rezultatus: nurodoma, kadapie 15 proc. vyresniojo mokyklinio amþiaus mokiniønëra visiðkai sveiki ir apie 2 proc. mokiniø serga [11, 12],o apie ketvirtadalá minëto mokyklinio amþiaus vaikø glo-bos namø auklëtiniø ávardijo nesà labai sveiki [13]. Nau-jausi mûsø tyrimø duomenys atskleidë tam tikras ten-dencijas – su amþiumi sveikatos bûklë blogëja: norsblogai ir labai blogai sveikatà vertinanèiø vaikinø ir mer-ginø abiejose amþiaus grupëse ið esmës buvo vieno-dai, taèiau þenkliai (p<0,05) padaugëjo vertinanèiø svei-katà „nei gera, nei bloga“. Bûtina pabrëþti, jog ðis mûsøtyrimas nepretenduoja á moksleiviø ir jaunimo populia-cijø sveikatos, psichosomatiniø ir kt. skirtumø palygini-mà. Tiriamøjø kontingento atranka ið ávairiø Lietuvos vie-toviø leidþia daryti prielaidà, kad tyrimø rezultatai popu-liacijos lygmeniu bus artimi mûsø gautiems duomenims.Taip pat galima manyti, kad blogai arba labai blogai ver-tinanèiø savo sveikatà moksleiviø ir jaunimo daugës „vi-dutiniðkos“ sveikatos sàskaita. Reikia manyti, kad pras-tai moksleiviø sveikatai átakos turi per dideli mokymosi

krûviai. Apie tai byloja PSO koordinuojama tarptautinëmoksleiviø gyvensenos ir sveikatos tyrimø programa [14].Lietuvoje atlikti tyrimai [15] patvirtina, jog per dideliaismokymosi krûviais daþniausiai skundþiasi bûtent vyres-nio mokyklinio amþiaus moksleiviai, ypaè Lietuvoje.Daugelis minëtø autoriø yra vieningos nuomonës, jogmerginos blogiau vertina savo sveikatà nei vaikinai, dau-giau jø pabrëþia tokius psichosomatinius negalavimus,kaip galvos ir pilvo skausmai, nemiga ir kt. Negalimanepastebëti, jog tarp daþnø negalavimø minimi ðirdiesskausmai. Brendimo laikotarpiu tai daþnai nevertinamakaip patologija, taèiau ilgainiui ðis negalavimas gali taptisunkios ligos prieþastis, juolab kad ðirdies skausmaiyra susijæ su psichoemocine átampa, padidëjusiu krau-jospûdþiu, nuovargiu, dirglumu, nemiga. Daþni jaunimonusiskundimai sveikata, matyt, susijæ su naujais gyve-nimo iððûkiais: studijos aukðtosiose mokyklose, integ-ravimasis á darbo kolektyvus, saviraiðka ir kt.

Apibendrinant savus ir kitø autoriø duomenis reikia pa-brëþti, kad ðiuo metu nepakanka vien konstatuoti fakto, bû-tina nuolat stebëti sveikatos pokyèius, nustatyti prieþasti-nius ryðius ir populiacijos lygiu diegti intervencines svei-katos gerinimo programas bei ávertinti jø veiksmingumà.Antra vertus, bûtina ágyvendinti nuolatinæ situacijos stebë-senà. Todël populiacijø tyrimai turi bûti atliekami ávairiø sri-èiø specialistø vienu ir tuo paèiu metu, sutelkiant á vienàtikslà dideles mokslininkø pajëgas ið mokslo ir praktikosinstitucijø.

Iðvados

1. 16,4 proc. vyresnio amþiaus moksleiviø ir 33,3 proc.(p = 0,001) jaunimo atstovø savo sveikatà vertina kaip „neigera, nei bloga“, o kaip „bloga ir labai bloga“ – atitinkamai7,5 ir 5,3 proc. (p>0,05) respondentø.

2. Mokiniai ir jaunimo atstovai nepriklausomai nuo ly-ties savo sveikatà ið esmës vertino vienodai, iðskyrus mo-kines merginas, kuriø daugiau (24,6 proc.) negu to patiesamþiaus vaikinø (8,7 proc.; p = 0,01) ávardijo, kad jø sveika-ta yra „nei gera, nei bloga“.

3. Þenkliai daugiau mokiniø merginø nei vaikinø (p < 0,05)skundësi galvos ir pilvo skausmais bei nuovargiu. Tarpjaunimo atstovø (vaikinø ir merginø), taip pat tarp mokiniøir jaunimo merginø psichosomatiniai negalavimai iðplitævienodai. Beveik dvigubai daugiau jaunimo atstovø vaiki-nø (p = 0,01) negu vaikinø mokiniø skundësi galvosskausmais.

4. Tik treèdalis respondentø neturi jokiø sveikatos su-trikimø, apie ketvirtadalis turi vienà, penktadalis – du irapie 7 proc. – daugiau nei keturis sveikatos sutrikimus.

5. 25,8 proc. vaikinø ir 41,8 proc. merginø (p = 0,007)nuo sveikatos negalavimø vartojo vaistus.

Literatûra

1. Sveikata visiems XXI amþiuje. Pagrindiniai PSO visuomenëssveikatos prieþiûros principai Europos regione. LR SAM. 2000; 223.


2. Lietuvos sveikatos programa. LR Seimas. 1998; 55.

3. Dailidienë N., Juðkelienë V. Lietuvos XI-XII klasiø moksleiviøsveikatos bûklë. Visuomenës sveikata, 2001; 1–2 (14–15): 16–19.

4. Zaborskis A., Petronytë G., Lubienë J. Moksleiviø nuomonë apiemait in imo paslaugø kokybæ bendrojo lavinimo mokyklose.Visuomenës sveikata, 2006; 4 (35): 5–8.

5. Baubinas A., Vainauskas S. Psychosocial factors and their in-fluence on schoolchildrens health. Acta medica Lituanica, 1998; 2:150–154.

6. Jankauskienë K. Sergamumo kai kuriomis neinfekcinëmis ligomisir rizikos veiksniø ávertinimas bei iðgyvenimo prognozë. Habilitacinisdarbas, 2003; 84.

7. Sketerskienë R., Ðurkienë G. Lietuvos bendrojo lavinimo mokykløpagrindinio ugdymo programos mokiniø savijauta ir poþiûris ámokyklà. Visuomenës sveikata, 2006; 4(35): 9–15.

8. Juðkelienë V., Ustilaitë S. Mokyklos aplinka 11-12 klasiø mokiniøvertinimu. Visuomenës sveikata, 2006; 3 (34): 14–18.

9. Stankevièienë L., Zaborskas A. Lietuvos ir kitø ðaliø moksleiviø

gyvensenos ir sveikatos palyginimas. Visuomenës sveikata, 2000;1 (11): 3–11.

10. Vainauskas S. Moksleiviø gyvensenos ir poþiûrio á savo sveikatàávertinimas. Daktaro disertacija, 1998; 96.

11. Juðkelienë V., Kalibatas J. Psichosocialiniai veiksniai, turintysátakos paaugliø sveikatai. Visuomenës sveikata, 2003; 4 (23): 5–11.

12. Goðtautas A., Ðeibokaitë L. Moksleiviø savo sveikatos vertinimøkitimai mokykloje. Visuomenës sveikata, 2006; 3 (34): 33–37.

13. Vainauskas S., Baubinas A., Lapënaitë R. Lietuvos vaikø globosnamø auklëtiniø sveikatos savivertë. Visuomenës sveikata, 2001;1-2 (14-15): 20–24.

14. Young People´s health in context. Health Behaviour in Schoolaged Children study: international report from the 2001/2002 sur-vey. Edited by Currie C, Roberts C, Morgan A, et al. Health Policyfor Children and Adolescents, No. 4. WHO, 2004.

15. Lenèiauskienë I., Zaborskas A. Per didelio mokymosi krûvio átakamoksleiviø sveikatai. Visuomenës sveikata, 2005; 3 (30): 33–40.


SELF-HEALTH EVALUATION OF SENIOR SCHOOLCHILDREN AND YOUTH

Algrdas Baubinas¹, Konstancija Jankauskienë², Rasa Kuodytë-Kazielienë¹Vilnius University Faculty of Medicine, Kaunas University of Medicine

Summary

The article presents information about self-health evaluation, the prevalence of psychosomatic disorders, morbidity,and usage of medicines among senior schoolchildren and youth. 266 randomly selected respondents from variousregions of Lithuania were included in an anonymous questionnaire-based inquiry. 134 respondents (69 males and 65females) were senior schoolchildren, and 132 (51 males and 81 females) respondents represented youth.

The study found that 76.1% of schoolchildren and 64.4% of youth (p=0.009) evaluated their health as “very good orgood”, 16% of schoolchildren and 33.3% of youth (p=0.001) – as “neither good, nor bad”, and 7.5% of schoolchildren and5.3% of youth (p=0.47 – as “bad or very bad”. It is noteworthy that statistically significantly more female schoolchildren(24.6%), compared to males (8.7%) evaluated their health as “neither good, nor bad” (p=0.01). In all other cases, nodifference between sexes in the evaluation of their health was found.

The analysis of psychosomatic disorders showed that significantly more female senior schoolchildren complainedof headache, abdominal pain, and fatigue (accordingly, 50.8%, 23.1%, and 13.8%) than the male ones did (accordingly,26.1%, 8.7%, and 4.3%, p<0.05), whereas no such difference between male and female representatives of youth wasfound. It is noteworthy that the comparison of the prevalence of health disorders between male schoolchildren and youthdid not yield any difference between these two groups, nor did the respective comparison between female schoolchil-dren and female representatives of youth (p>0.05), except for the fact that more male representatives of youth, comparedto male senior schoolchildren, complained of headache (p=0.01).

More females (41.8%) used medicines than males did (25.8%) (p=0.007).Keywords: senior schoolchildren, youth, females, males, health evaluation, disorders, usage of medicines.


MEDIKØ, DIRBANÈIØ KLINIKINÁ DARBÀ, SUBJEKTYVIOSGEROVËS (LAIMINGUMO) IR PSICHOSOCIALINIØ VEIKSNIØRYÐYS

Viktorija Grigaliûnienë1, Benjaminas Burba1, Vincas Ðlioþa1, Irmantas Ramanauskas21Kauno medicinos universiteto klinikø psichiatrijos klinika,2Respublikinë Vilniaus psichiatrijos ligoninë

Santrauka

Tyrimo tikslas – iðtirti medikø, dirbanèiø klinikiná darbà, subjektyvios gerovës ypatumus. Metodika – anoniminëanketa, kurià sudaro uþdaro, pusiau uþdaro ir atviro tipo klausimai. Anketos buvo iðdalytos 300 KMUK dirbanèiøgydytojø. Sugràþintos ir galiojanèiomis pripaþintos 268 (191 moters ir 77 vyrø). Gautø duomenø statistinë analizëatlikta Statistica 5.0 bei Microsoft Excel 2003 kompiuterinëmis programomis. Rezultatai. Didesnë dalis (62,32proc.) respondentø jauèiasi laimingi. 30,22 proc. gydytojø jauèiasi vienodai laimingi ir nelaimingi, 7,47 proc. gydy-tojø jauèiasi nelaimingi. Subjektyvi gerovë priklauso nuo ðeiminës padëties, pasitenkinimo santuoka ir meilësryðiais. Nors duomenys ir rodo patikimà ryðá tarp gydytojø subjektyvios gerovës ir jø turimø vaikø amþiaus (p<0,05,χ2=16,660), taèiau negauta patikimo ryðio tarp subjektyvios gerovës ir vaikø turëjimo ar jø neturëjimo (p>0,05,χ2=0,748). Laimingi respondentai, palyginti su nelaimingais, savo sveikatos bûklæ vertina kaip geresnæ. Nelaimin-gus respondentus, palyginti su laimingais, daþniau vargina prislëgta nuotaika, disforija, nerimas, miego sutrikimai,nepasitikëjimas savo jëgomis, nevisavertiðkumo jausmas. Taip pat nelaimingus respondentus maþiau dþiuginatai, kas teikë dþiaugsmo anksèiau.

Raktaþodþiai: subjektyvi gerovë, gydytojø laimë, psichosocialiniai veiksniai.

Ávadas

Apie laimæ savo veikaluose jau nuo antikos laikø raðëávairiø ðaliø filosofai, etikos specialistai, teologai. Ilgainiuija susidomëjo ir mokslininkai, laimæ paversdami moksli-niø tyrimø objektu. Ðiuo tikslu laimæ pirmiausia teko „moks-liðkiau“ pavadinti. Taip atsirado psichologinë laimës sàvo-ka – subjektyvi þmogaus gerovë (SG) [1]. Ji apibrëþiamakaip visapusiðkas pasitenkinimo gyvenimu pojûtis (pasi-tenkinimas darbu, santuoka, meilës ryðiais, santykiais suaplinkiniais þmonëmis, laisvalaikiu ir kt.), maloniø emoci-jø dominavimas ir pozityvus savo gyvenimo bei kasdieniøávykiø vertinimas [2].

Nagrinëjant pozityvius ir negatyvius veiksnius, veikian-èius þmogaus bûsenà ir savijautà, pastebëta, kad negaty-viøjø yra gerokai daugiau (santykiu 17:1). Iðskirta keletasveiksniø, turinèiø átakos laimës pajautimui, padedanèiø ið-vengti depresijos, gerinanèiø nuotaikà bei leidþianèiø jaus-tis pakiliai. Nustatyta, kad skirtingais þmogaus gyvenimolaikotarpiais ðiø veiksniø svarba kinta pagal reikðmingu-mà konkreèiam asmeniui. Kai kuriuos ðiuos veiksniusþmogus gali kontroliuoti (iðsilavinimas, darbas, pajamos,ðeima, sveikata, poilsis, socialiniai kontaktai ir kt.), kitø,deja, ne (amþius, lytis, rasë, intelektas, kai kurios sveika-tos bûklës, ávairûs ávykiai gyvenime ir kt.) [3].

Ávairiø ðaliø mokslininkai jau keletà deðimtmeèiø tyri-nëja, kokie veiksniai ir kaip veikia SG. Panagrinësime tikkeletà ið jø.

Didelës apimties studijos parodë, kad SG nuo lytiesnepriklauso. Ir vyrai, ir moterys vienodai apibûdina savekaip laimingus ir patenkintus savo gyvenimu [2, 4, 5].

Kiti atlikti tyrimai neginèijamai árodë, kad amþius taippat neturi átakos pasitenkinimui gyvenimu. Në vienas gy-venimo tarpsnis nëra pats laimingiausias arba teikian-tis daugiausiai dþiaugsmo [6, 7, 8, 9]. Pastebëta, kadnors vyresnio amþiaus þmonës patiria maþiau neigiamøemocijø nei jaunesni, taèiau teigiamø emocijø lieka be-veik tiek pat. Be to, jie geriau valdo savo jausmus, jønuotaikos pastovesnës, todël metams bëgant emocinëgerovë (viena ið SG sudedamøjø daliø) daþniausiai ne-nukenèia. Pagyvenusiø þmoniø realus savæs suvokimasyra artimesnis „norimo idealo“, palyginti su jaunais þmo-nëmis, kuriø atotrûkis tarp „idealaus að“ ir „realaus að“yra gerokai didesnis [10]. Taigi amþius priskiriamas prieveiksniø, neturinèiø reikðmingesnës átakos laimës jaus-mui [2].

Mokslininkai nustatë nenuginèijamà santuokos irsëkmingø meilës ryðiø svarbà SG. Vedæ þmonës yra lai-mingesni uþ vieniðus (niekada nesusituokusius, iðsi-skyrusius ir naðlius), nes tai suteikia jiems teigiamøemociniø iðgyvenimø, uþtikrina emocinæ ir materialià tar-pusavio paramà [11, 12, 13, 14, 15, 16]. Nustatytas ryðystarp SG ir kartu gyvenanèiø, nors ir nevedusiø, partneriø,kurie yra laimingesni uþ vieniðus ir gyvenanèius be part-nerio [16, 15].

Nustatytas patikimas ryðys tarp SG ir þmogaus subjek-tyvaus savo sveikatos vertinimo [17]. Ðis ryðys iðnyksta, kaiasmens sveikatà profesionaliai vertina gydytojai [18]. Tuoremiantis padaryta iðvada, kad SG labiau veikia ne objek-tyvi ir reali þmogaus sveikatos bûklë, bet asmeninë þmo-gaus nuomonë apie savo sveikatà.


SG tyrinëjantys mokslininkai nustatë, kad kasdieniaigyvenimo ávykiai taip pat veikia laimës pajautimà [19].Be to, yra svarbus ryðys tarp SG ir pozityviø gyvenimoávykiø trukmës bei dël jø kylanèiø teigiamø emocijø in-tensyvumo [20]. Reikðmingiausios ir dþiaugsmo teikian-èios prieþastys, tyrinëjant penkias Europos ðalis, buvoðios: santykiai su draugais, pasitenkinimas, patiriamasmaitinantis, seksas ir pasitenkinimas pasiekus norimàtikslà [21].

Tendencija, kad Lietuvos gydytojai vis daþniau pasi-renka dirbti pagal specialybæ kitose ES ðalyse, kelia aki-vaizdþiø ekonominiø problemø, trûksta jaunø, perspek-tyviø savo srities specialistø. Daþniausios prieþastys –motyvacinës sistemos netobulumas, palyginti su kito-mis ES ðalimis, maþi atlyginimai, skatinimo sistemostrûkumai, taèiau negalima atmesti psichologiniø ir so-cialiniø prieþasèiø, kurios irgi neigiamai veikia gydytojø SG.

Tyrimo tikslas – iðtirti medikø, dirbanèiø klinikiná dar-bà, SG ypatumus ir jos ryðá su respondentø lytimi, ðei-mine padëtimi, pasitenkinimu meilës ryðiais ir santuo-ka, vaikø turëjimu ar neturëjimu, turimø vaikø amþiumi irmedikø sveikata.

19,78

proc.

0,75 proc.

30,22

proc.

42,54

proc.

6,72 proc.

Taip, esu laimingas

Dažniausiai jaučiuosi laimingas

Vienodai dažnai jaučiuosi laimingas ir nelaimingas

Dažniausiai jaučiuosi nelaimingas

Jaučiuosi labai nelaimingas

1 pav. Ar jûs jauèiatës laimingas?

3 pav. Vaikø turëjimo ar neturëjimo vertinimo ryðys su SG, p = 0,38711 (p>0,05), χ2 = 0,748, df = 1, |r| = 0,053

Turi vaikų

36 proc.

64 proc.

Laimingas (-a) Nelaimingas (-a)

Neturi

vaikų

59 proc.

41 proc.


Moterys

38 proc.

62 proc.

Laimingos Nelaimingos

Vyrai

62 proc.

38 proc.

Laimingi Nelaimingi

2 pav. Respondentø SG vertinimo ryðys su lytimi, p= 0,995 (p>0,05), χ2 = 0,0000270, df = 1, |r| = 0,00000


Tiriamøjø kontingentas ir tyrimo metodika

Respondentais buvo pasirinkti KMUK dirbantys gydytojai.Anketos pateiktos 300 ávairiø specialybiø gydytojø, sugràþin-tos 276 (atsako daþnumas – 89,33 proc.) uþpildytos anketos.8 respondentø atsakymai pripaþinti negaliojanèiais, nes ne ávisus anketoje pateiktus klausimus buvo atsakyta. Ðiame dar-be analizuojami 268 atsakymai (191 moters ir 77 vyrø).

Pagal lietuviø ir uþsienio autoriø literatûros analizæ, su-daryta anoniminë anketa, kurioje pateikiami uþdaro, pu-siau uþdaro ir atviro tipo klausimai. Anketoje buvo 39 klau-simai: 4 dokumentinio pobûdþio (lytis, amþius, specializa-cija, darbo vieta), 7 asmeniniai (apie ðeiminæ padëtá, meilësryðius, laisvalaiká, religingumà, subjektyvià gerovæ), 10 klau-simø apie „kelià á mediko profesijà“ ir profesiná pasitenki-nimà, 10 klausimø apie gydytojo darbinës veiklos ypatu-mus (krûvá, stresà, konfliktus, nuovargá, darbo sàlygas) ir 8klausimai buvo apie psichikos sveikatà.

Gautø duomenø statistinë analizë atlikta Statistica 5.0bei Microsoft Excel 2003 kompiuterinëmis programomis.Statistiniø ryðiø stiprumui ávertinti taikytas Chi kvadrato (χ2)kriterijus. Kokybiniø poþymiø statistinis ryðys Chi kvadrato(χ2) kriterijaus reikðmë, jo laisvës laipsniø skaièius (df) beikontingencijos koeficientas |r| (0<|r|<0,3 – dydþiai silpnaipriklausomi; jei 0,3<|r|<0,8 – dydþiai vidutiniðkai priklauso-mi; jei 0,8<|r|<l – dydþiai stipriai priklausomi).


Á klausimà „Ar jûs jauèiatës laimingas(-a)?“ 19,78 proc.respondentø atsakë „taip“; 42,54 proc. – „daþniausiai“;30,22 proc. – vienodai daþnai jauèiasi laimingi ir nelaimin-gi; 6,72 proc. – atsakë „daþniausiai ne“; 0,75 proc. respon-dentø jauèiasi labai nelaimingi (1 pav.) Subjektyvaus lai-mës jausmo pasiskirstymas tarp respondentø pateik-tas 1 paveiksle.

Vertinant SG ryðá su lytimi, atsakymai „taip, esu lai-mingas“ sujungti su atsakymais „daþniausiai jauèiuosilaimingas“, atsakymai „vienodai daþnai jauèiuosi laimin-gas ir nelaimingas“ sujungti su „daþniausiai jauèiuosinelaimingas“ ir „jauèiuosi labai nelaimingas“, o respon-dentai suskirstyti á dvi grupes: nelaimingi (37,69 proc.resp., ið jø 29,71 proc. vyrø ir 71,29 proc. moterø) ir lai-mingi (62,31 proc. resp., ið jø 38,74 proc. vyrø ir 71,26proc. moterø). Gauti rezultatai (2 pav.) patikimo ryðio tarpSG ir lyties nerodo, o tai neprieðtarauja ir literatûros duo-menims [2, 4, 5].

Surinkti duomenys nerodo ryðio tarp SG ir vaikø turëji-mo ar jø neturëjimo (3 pav.).

Taèiau duomenys parodë patikimà ryðá tarp respon-dentø SG ir turimø vaikø amþiaus. Laimingiausiais savelaikë auginantys nepilnameèius vaikus respondentai (4pav.).

5 pav. Respondentø SG vertinimo ryðys su ðeimine padëtimi, p = 0,000 (p<0,05), χ2 =13,555, df = 1, |r| = 0,219

Vienišas (-a)

48

proc.

52

proc.


Vedęs (ištekėjusi)

71 proc.

29 proc.


4 pav. Respondentø SG vertinimo ryðys su respondentø vaikø amþiumi,p = 0,00024 (p<0,05), χ2= 16,660, df=2, |r| = 0,290

Nepilnamečiai

22

proc.

78

proc.

Laimingas (-a)

Nelaimingas (-a)

Suaugę 52 proc.

48 proc.

Laimingas (-a)

Nelaimingas (-a)

Yra nepilnamečių

ir suaugusių

55 proc.

45 proc.

Laimingas (-a)

Nelaimingas (-a)


6 pav. Respondentø SG vertinimo ryðys su pasitenkinimu meilës ryðiais bei santuoka, p = 0,00000 (p<0.05),χ2 = 29,900, df = 1, |r| = 0,317

7 pav. Respondentø SG vertinimo ryðys su nuomone apie sveikatos bûklæ, p = 0,00110 (p<0,05),χ2 = 13,627, df = 2, |r|= 0.220

Jaučiasi laimingi11,98

proc.25,15

proc.

62,87

proc.

Puiki sveikataGera sveikataPrasta sveikata

Jaučiasi nelaimingi

47,52

proc.

46,53

proc.

5,94

proc.

Puiki sveikataGera sveikataPrasta sveikata

Respondentus suskirsèius á susituokusius ir nesusi-tuokusius gautas statistiðkai patikimas ryðys tarp SG ir ðei-minës padëties (5 pav.). Kaip matyti ið 5 pav. pateiktø duo-menø, vedæ respondentai, daþniau nei vieniði, atsakë, kadyra laimingi.

Norint patikrinti SG ryðá su pasitenkinimu santuoka irmeilës ryðiais (tuo atveju, jei tiriami respondentai yra neve-dæ), taip pat negauta statistiðkai patikimo ryðio (6 pav.).

Kaip matyti ið duomenø, pateiktø lentelëje, patenkintisantuoka ir meilës ryðiais respondentai buvo laimingesniuþ nepatenkintus.

Tiriant respondentø nuomonæ apie savo sveikatos bûklægautas statistiðkai patikimas ryðys tarp nurodytos sveika-tos bûklës ir SG. Norint gauti statistiðkai patikimus duo-menis atsakymai „patenkinama“ ir „bloga“ sujungti á vienàgrupæ – „prasta“.

Jaučiasi laimingas (-a)

4,19

proc.

95,81

proc.

Prislėgta nuotaika būna dažnaiPrislėgta nuotaika būna retai

Jaučiasi nelaimingas (-a)35,64

proc.

64,36

proc.

Prislėgta nuotaika būna dažnaiPrislėgta nuotaika būna retai

8 pav. Respondentø SG vertinimo ryðys su prislëgta nuotaika, p= 0,00000 (p<0,05), χ2= 115,950, df = 1, |r| = 0,550


Ið pateiktø duomenø matyti, kad laimingi respondentai,palyginti su nelaimingais, savo sveikatos bûklæ vertina kaipgeresnæ (7 pav.).

Taip pat nustatytas ryðys tarp prislëgtos nuotaikos irSG. Norint gauti statistiðkai patikimus duomenis, atsaky-mai „nuolatos“, „labai daþnai“, „daþnai“ sujungti á vienà gru-pæ „daþnai“, o atsakymai „retai“, „labai retai“, „niekada“ su-jungti á grupæ – „retai“. Paveiksle matyti, kad nelaimingusrespondentus, palyginti su laimingais, daþniau vargina pri-slëgta nuotaika (8 pav.).

Tiriant ryðá tarp disforijos ir respondentø SG (9 pav.)nustatyta, kad nelaimingus respondentus daþniau uþ lai-mingus vargina disforija.

Tyrimo metu nustatytas patikimas ryðys tarp gydytojøSG ir nerimo. Kaip matyti 10 pav., nelaimingi gydytojai sta-tistiðkai patikimai daþniau negu laimingi jautë nerimà.

Palyginus gydytojø SG ir dabartinio pasitenkinimo tuo,kas teikë dþiaugsmo ir anksèiau, pastebëta, kad nelaimin-gus respondentus, palyginti su laimingais, maþiau dþiugi-na tai, kas teikë dþiaugsmo anksèiau (11 pav.).

Pastebëtas respondentø SG ir miego sutrikimø ryðys.Norint gauti statistiðkai patikimus duomenis, atsakymai„nuolatos“, „labai daþnai“ ir „daþnai“ sujungti á vienà grupæ„daþnai“. Lyginant laimingus ir nelaimingus respondentus,pastaruosius daþniau vargina miego sutrikimai (12 pav.).

Taip pat gautas ryðys taip respondentø SG ir nepasitikë-jimo savo jëgomis, nevisavertiðkumo. Palyginus laimingusir nelaimingus respondentus, nustatyta, kad laimingus res-pondentus statistiðkai patikimai reèiau vargina nepasitikë-jimas savo jëgomis, nevisavertiðkumo jausmas (13 pav.).

Apibendrinimas

Tyrimo metu, taip pat kaip ir literatûroje, negauta patiki-mo ryðio tarp lyties ir laimës (SG). Didesnë dalis (62,32proc.) klinikiná darbà dirbanèiø gydytojø jauèiasi laimingi.30,22 proc. gydytojø jauèiasi vienodai laimingi ir nelaimin-gi, 7,47 proc. gydytojø mano esà nelaimingi. Tyrime daly-vavusiø gydytojø laimë priklauso nuo ðeiminës padëties.Susituokæ gydytojai, patenkinti santuoka ir meilës ryðiais,

Jaučiasi laimingas (-a)

55,69

proc.

27,54

proc.

2,99

proc.

13,77

proc.

Sudirgę ir irzlūs būna l. dažnaiSudirgę ir irzlūs būna dažnai

Sudirgę ir irzlūs būna retaiSudirgę ir irzlūs būna l. retai

Jaučiasi nelaimingas (-a)

32,67

proc.

4,95proc.15,84

proc.

46,53

proc.

Sudirgę ir irzlūs būna l. dažnai

Sudirgę ir irzlūs būna dažnai

Sudirgę ir irzlūs būna retaiSudirgę ir irzlūs būna l. retai

9 pav. Respondentø SG vertinimo ryðys su disforija, p = 0,00000 (p<0,05), χ2= 31,577, df = 3, |r| = 0,325

10 pav. Respondentø SG vertinimo ryðys su nerimu, p = 0,00000 (p<0,05), χ2= 34,346, df = 1, |r| = 0,337

Retai jaučia nerimą

71,03

proc.

28,97

proc.


Dažnai jaučia nerimą72,22

proc.

27,78

proc.



11 pav. Respondentø SG vertinimo ryðys su dabartiniu pasitenkinimu tuo, kas teikë dþiaugsmo ir anksèiau,p = 0,00000 (p<0,05), χ2 = 34,122, df = 3, |r| = 0,336

Jaučiasi laimingas (-a) 4,19 proc.

1,80 proc

40,12 proc.

53,89 proc.

Tenkina tiek patMažiau nei anksčiauŽymiai mažiau nei anksčiauBeveik nedžiugina


54,46 proc.

17,82 proc.

5,94proc.

21,78 proc.

Tenkina tiek patMažiau nei anksčiauŽymiai mažiau nei anksčiauBeveik nedžiugina

Jaučiasi laimingas (-a) 19,16

proc.

33,53

proc.

14,37

proc.

32,93

proc.

Dažnai turi miego sutrikimų

Niekada neturi

Retai turi miego sutrikimų

L. retai turi miego sutrikimų


18,81

proc.

19,80

proc.

9,90

proc.

51,49

proc.

Dažnai turi miego sutrikimų

Niekada neturi

Retai turi miego sutrikimų

L. retai turi miego sutrikimų

Jaučiasi

laimingas (-a)

50,30

proc.

10,18

proc.

39,52

proc.

L. dažnai nepasitiki

Retai nepasitiki

L. retai nepasitiki

Jaučiasi

nelaimingas (-a)24,75

proc.

32,67

proc.

42,57

proc.

L. dažnai nepasitiki

Retai nepasitiki

L. retai nepasitiki

13 pav. Respondentø SG vertinimo ryðys su nepasitikëjimu savo jëgomis, nevisavertiðkumo jausmu,p = 0,00002 (p<0,05), χ2 = 21,903, df = 2, |r|= 0,275

12 pav. Respondentø SG vertinimo ryðys su miego sutrikimais, p = 0,00000 (p<0,05), χ2= 48,725, df = 3, |r| = 0,392


yra laimingesni uþ vieniðius, nepatenkintus santuoka irmeilës ryðiais. Nors duomenys ir rodo patikimà ryðá tarpgydytojø SG ir jø turimø vaikø amþiaus, taèiau patikimo ry-ðio tarp SG ir vaikø turëjimo ar jø neturëjimo nenustatyta. Iðduomenø matyti, kad laimingi respondentai, palyginti sunelaimingais, savo sveikatos bûklæ vertina kaip geresnæ.Nelaimingus respondentus, palyginti su laimingais, daþ-niau vargina prislëgta nuotaika, disforija, nerimas ir miegosutrikimai. Juos maþiau dþiugina tai, kas teikë dþiaugsmoanksèiau, nelaimingi gydytojai patikimai daþniau nepasiti-ki savo jëgomis, jauèiasi nevisaverèiai.

Literatûra1. Lemme, Barbara Hansen. Suaugusiojo raida, 2003; 444–447.

2. Bolger N., DeLongis A., Kessler R. C. & Schilling E. A. Effects

of daily stress on negative mood. Journal of Personality and Social

Psychology, 1989; 57, 808–818.

3. Inglehart R. Culture shift in advanced industrial society.

Princeton, NJ: Princeton University Press. 1990.

4. Michalos A. C. Global report on student well-being. New York:

Springer – Verlag. 1991.

5. Herzog A. R. & Rodgers W. L. Age and satisfaction: Data from

several large surveys. Research on Aging, 1981; 3, 142–165.

6. Horley J., & Lavery J. J. Subjective well-being and age. Social

Indicators Research, 1995; 34: 275–282.

7. Larson R. Thirty years of research on the subjective well-

being of older Americans. Journal of Gerontology, 1978; 33:

109–125.

8. Stock W. A., Okun M. A., Haring M. J. & Witter R. A. Age and

subjective well-being: A meta-analysis. In R. J. Light (Ed.), Evalua-

tion studies; Review annual., 1983; 8: 279–302.

9. Ryff C. D. Possible selves in adulthood and old age: A tale of

shifting horizons. Psychology and Aging, 1991; 6: 286–295.

10. Lee G. R., Seccombe K. & Shehan C. L. Marital status and

personal happiness: An analysis of trend data. Journal of Mar-

riage and the Family, 1991; 53: 839–844.

11. Glenn N. D. The contribution of marriage to the psychological

well-being of males and females. Journal of Marriage and Family

Relations, 1975; 37: 594–600.

12. Gove W. R. & Shin H. The psychological well-being of divorced

and widowed men and women. Journal of Family Issues, 1989;

10: 122–144.

13. White J. M. Marital status and well-being in Canada. Journal of

Family Issues, 1992; 13: 390–409.

14. Mastekaasa A. Age variations in the suicide rates and self-

reported subjective well-being of married and never married per-

sons. Journal of Community and Applied Social Psychology, 1995;

5: 21–39.

15. Kurdek L. A. The relations between reported well-being and

divorce history, availability of a proximate adult, and gender. Jour-

nal of Marriage and Family Relations, 1991; 53: 71–78.

16. George L. K. & Landerman R. Health and subjective well-be-

ing: A replicated secondary data analysis. International Journal of

Aging and Human Development, 1984; 19: 133–156.

17. Watten R. G., Vassend D., Myhrer Ò. & Syversen J. L. Person-

ality factors and somatic symptoms. European Journal of Person-

ality, 1997; 11: 57–68.

18. Kanner A. D., Coyne J. C, Schaefer C, and Lazarus R. S.

Comparison of two methods of stress measurement: Hassles and

uplifts versus major life events. Journal of Behavioral Medicine,

1981; 4: 1–39.

19. Diener E., Sandvik E. and Pavot W. Happiness is the frequency,

not the intensity, of positive versus negative affect, in F. Strack,

M. Argyle, and N. Schwarz (Eds.), Subjective well-being, 1991;

119–39.

20. Scherer K. R., Walbott H. G. and Summerfield A. B. Experienc-

ing emotion. Cambridge: Cambridge University Press. 1986.


THE SOCIAL WELLBEING CHARACTERISTICS OF MEDICAL PERSONNEL INVOLVEDIN CLINICAL WORK

Viktorija Grigaliûnienë1, Benjaminas Burba1, Vincas Ðlioþa1, Irmantas Ramanauskas21Kaunas Medicical University Hospital, Departament of Psychiatry, 2Respublican Vilnius Psychiatric

Hospital

Summary

Aim of the study was to determine social wellbeing characteristics of medical personnel involved in clinical work.Methods – 300 anonymous questionnaires containing closed, semi-closed and open types of questions were pro-

posed to physicians in Hospital of Kaunas University of Medicine. 268 answered questionnaires were returned (191 fromfemale and from 77 male individuals). Statistical analysis of data was performed by using Statistica 5.0 and MicrosoftExcel 2003 software.

Results – the larger part of respondents (62.32 percent) feel happy. 30.22 percent of respondents feel equally happyand unhappy. 7.47 percent of physicians feel unhappy. SG depends on family status, satisfaction with marriage and loverelationship. Analysis of data shows statistically significant dependence between SG of physicians and age of theirchildren (p<0.05, ÷2=16.660). However, no significant relationship was found between SG and having or not havingchildren (p>0.05, ÷2=0.748). Happy respondents consider their health better than unhappy respondents. Unhappy re-spondents comparing to happy ones more often suffer from low mood, disphoria, anxiety, sleeping disorders, self-doubt,and inferiority complex. Also unhappy respondents enjoy less of factors that used to bring pleasure before.

Keywords: subjective wellbeing, happiness of physicians, psychosocial factors.


SOCIALINIO PALAIKYMO IR SUBJEKTYVAUS SVEIKATOSVERTINIMO SÀVEIKA TARP STUDENTØ

Loreta Gustainienë1, Lina Cirtautienë21Vytauto Didþiojo universiteto Teorinës psichologijos katedra, 2Kauno visuomenës sveikatos centras

Santrauka

Ðiame straipsnyje nagrinëjami socialinio palaikymo ypatumai ir jø sàveika su subjektyvia studentø sveikata. Tyrimedalyvavo 164 (86 vaikinai ir 78 merginos) Kauno miesto universitetø studentai. Socialiniam palaikymui ir socialiniamtinklui ávertinti buvo naudoti atitinkamai Socialinio palaikymo klausimynas (Social support Questionnaire) ir Dukesocialinio palaikymo klausimynas (Duke Social Support Questionnaire). Subjektyvi sveikata vertinta pagal atsakymus áatskirus klausimus (A. Goðtautas, 1999).

Tyrimo rezultatai atskleidë, kad socialinis palaikymas susijæs su subjektyvia studentø sveikata: vaikinø ir merginøgeresnë psichikos sveikata buvo susijusi su didesniu pasitenkinimu bendraujant. Vaikinams þemas socialinis palaiky-mas siejosi su nedideliu skaièiumi artimø þmoniø (maþesniu socialiniu tinklu).

Merginø rûkymas susijæs su patiriamu malonumu bendraujant, o vaikinø – su bendravimu, ieðkant reikiamos infor-macijos tarp artimø þmoniø.

Raktaþodþiai: socialinis palaikymas, socialinis tinklas, subjektyvi sveikata, studentai.

Ávadas

Pirmaisiais studijø metais ar vëliau pradëjæ dirbti kaikurie studentai patiria sunkumø. Kitas miestas, ugdymoástaiga, nebe tokie artimi santykiai su tëvais ar vaikystësdraugais verèia jaunà þmogø ieðkoti palaikymo naujoje vie-toje. Kadangi psichologinis konsultavimas vis dar nëra pla-èiai paplitæs Lietuvoje, þmonës daþniau ieðko draugø, ku-rie galëtø juos iðklausyti, palaikyti ir patarti. Ankstesni tyri-mai patvirtino, kad socialinis palaikymas yra svarbus, nessusijæs su geresne sveikata [1], taèiau tarp studentø so-cialinio palaikymo sàsajos su subjektyvia sveikata nërapakankamai tyrinëtos.

Socialinis palaikymas – tai specifiniø socialiniø porei-kiø tenkinimas, kuris atlieka socialinio tinklo ir socialiniøsantykiø funkcijà [2]. Socialinis palaikymas skirstomas áemociná, instrumentiná, informaciná palaikymà ir patiriamàmalonumà bendraujant [3, 4, 5]. Instrumentiná socialiná pa-laikymà gaunantis þmogus turi, kas jam prireikus patars,paveð, paslaugys, duos pinigø ar pan. Informacinis socia-linis palaikymas – tai þmogui reikalinga informacija, gau-nama ið já palaikanèiø asmenø. Emocinis socialinis palai-kymas teikiamas mylinèiø, gerbianèiø, simpatizuojanèiøþmoniø ar priklausant kokiai nors grupei. Jei yra þmoniø,su kuriais malonu leisti laisvalaiká, pabûti, atsipalaiduoti,uþsiimti kuo nors maloniu, patiriamas malonumas ben-draujant (pozityvi socialinë sàveika) [6]. Socialinis palaiky-mas maþina stresiniø situacijø intensyvumà, padeda ge-riau þmogui tvarkytis su pasekmëmis. Jis susijæs su pozi-tyvia dvasine bûsena ir geromis emocijomis.

Socialinis tinklas – tai tam tikro þmogaus socialiniø san-tykiø sistema, komunikaciniai socialinio komplekso ryðiai,sudaryti ið mazgø ir juos jungianèiø jungèiø. Mazgai ðiametinkle – atskiros socialinio darinio asmenybës, o jungtys –tai santykiai tarp tø asmenybiø [2, 3]. Socialinis tinklas skirs-tomas á dvi dalis – tinklo dydá ir pasitenkinimà bendravimu.

Tinklo dydis – tai þmoniø, teikianèiø socialiná palaikymà,skaièius. Pasitenkinimas bendravimu apibûdina pasiten-kinimà gaunamu socialiniu palaikymu: ar þmogus jauèiasikitø vertinamas kaip asmenybë, ar jis jauèiasi suprastas iriðgirstas [7].

Pagal tai, kaip literatûroje aiðkinama socialinio palai-kymo teikiama nauda þmogui, skiriami du socialinio palai-kymo modeliai. Pagal sàveikos modelá („interaction mo-del“) þmonëms, patiriantiems sunkiø iðgyvenimø, sociali-nis palaikymas turi teigiamos átakos jø sveikatai [8]. Pagalvisumos átakos modelá („main effect model“), socialinis pa-laikymas bendrai teigiamai veikia þmogø nepriklausomainuo kitø veiksniø [8].

Dalis tyrëjø tvirtina, kad jauni vyrai ir moterys skiriasituo, kaip jie suvokia socialiná palaikymà [9]. Nors nëra iðtir-ta, kodël lyèiø skirtumai atsiranda socialinio palaikymo pro-ceso metu [4]. Pastebëta, kad moterys daugiau nei vyraisiekia socialinio palaikymo [5, 9]. Jos ir gauna daugiaupalaikymo nei vyrai. Ir atvirkðèiai – daugiau vyrø nei moterøpasisako, kad jie nori gauti maþiau socialinio palaikymo[9]. Fuhrer ir kt. (1999) [9] nustatë socialinio palaikymo ðal-tiniø skirtumus tarp lyèiø – moterys emociná socialiná palai-kymà gauna ið keliø joms artimø þmoniø, o vyrai – ið vienoartimiausio þmogaus. Nustatyta, kad moterys turi didesnánei vyrai artimø santykiø skaièiø, nors vyrø didesni sociali-niai tinklai. Stokes ir Wilson (1984) [4] pastebi, kad net jeimoterys ir vyrai nesiskiria pagal socialinio palaikymo dydá,tai skiriasi to palaikymo struktûra – moterys gauna dau-giau emocinio palaikymo.

Markward (2003) [9] tyrime nustatyta, kad antro kursobakalauro studijø studentai labiau siekia socialinio palai-kymo ið draugø nei kitø kursø studentai. Pastebëta, kadjaunuoliai gauna maþai socialinio palaikymo ugdymo ástai-goje ir santykiai su autoritetingais (reikðmingais) asmeni-mis buvo gana skurdûs. Tik maþa dalis tiriamøjø patyrë


visapusiðkus santykius – asmeniðkus, teikianèius paramà,besitæsianèius, virðijanèius profesinius ásipareigojimus.

Sveikata – tai fizinë, dvasinë ir socialinë gerovë, o ne tikligos ar negalios nebuvimas (Pasaulio sveikatos organi-zacija [10]). Lietuviø autoriai plaèiai analizuoja þalingø ápro-èiø paplitimà, jø sàsajas su sveikatos rodikliais (A. Goð-tautas, I. Pilkauskienë [11, 12], A. Zaborskis, L. Ðumskas[13, 14]), taèiau darbø, analizuojanèiø sveikatos ir sociali-nio palaikymo ryðá Lietuvos populiacijoje, nepavyko rasti.

Socialinio palaikymo ir sveikatos ryðiø paieðka prasidë-jo pirmiausiai epidemiologijos srityje. Socialinis palaikymasyra susijæs su geresniais sveikatos rodikliais [1, 15, 16].Melchior (2003) longitudinio tyrimo metu ásitikino, kad ma-þas socialinis palaikymas, socialiniø santykiø disfunkcijasusijusi su prastesne tiriamøjø sveikata, nors tokio ryðio sumaþu socialiniu tinklu neaptiko [1]. Anot autorës, socialiniøsantykiø atliekamos funkcijos yra labiau susijusios su svei-kata nei tokiø santykiø gausa [1]. Berkman ir Syme (1979)[cit. pgl. 16] tyrime pastebëtas ryðys tarp þemo socialiniopalaikymo ir mirtingumo. Ið pradþiø buvo manyta, kad ser-gantieji praranda laikà, kurio metu galëtø palaikyti sociali-nius ryðius su aplinkiniais, bet tolesni tyrimai patvirtino, kadir pasveikæ tie þmonës turëjo þemà socialiná palaikymà. Mir-tingumas þemo socialinio palaikymo þmoniø grupëje buvodvigubai didesnis nei aukðto palaikymo grupëje [16, 17].Aukðtas socialinis palaikymas maþina tikimybæ susirgti ðir-dies ligomis arba susirgus – greièiau pasveikti. Williams irkt. [cit. pgl. 16] longitudiniame tyrime stebëjo vainikiniø arte-rijø liga serganèius þmones, taip pat buvo vertinamas ir jøsocialinis palaikymas. Po penkiolikos metø didelá socialinápalaikymà turintys tiriamieji buvo geresnës sveikatos – su-situokusieji buvo sveikesni nei neturintys ðeimos. Nesusi-tuokæ ir neturintys artimo draugo tiriamieji turëjo trigubaididesnæ mirties tikimybæ nei likusieji. Pastebimas ir ryðyssu psichikos sveikata: turintys maþà socialiná palaikymà as-menys daþniau turi psichikos sveikatos sutrikimø – jø aukð-tesnis suicidiðkumo lygis, maþesnis pasitenkinimas gyve-nimu, jiems bûdingas depresiðkumas [4, 16, 15, 18, 19,20]. Sergant socialinio palaikymo poveikis yra nevienodas.Jis labiau reikðmingas sergant depresija ir nerimo sutriki-mais, maþiau – sergant ðizofrenija [2, 21]. Skurdûs sociali-niai ryðiai susijæ su prastesne gyvenimo kokybe [22].

Socialinis palaikymas sukuria buferizacijos efektà fi-ziologiniu lygmeniu. Steptoe (2000) [cit. pgl. 16] atliko tyri-mà, kurio metu stebëjo socialinio palaikymo átakà áveikiantstresà (já vertino pagal subjektyvø tiriamojo stresinës situ-acijos ávardijimà ir lygino su fiziologiniø procesø matavi-mais – padidëjusiu sistoliniu kraujo spaudimu, padidëju-siu diastoliniu kraujo spaudimu ir ðirdies plakimo daþniu).Grupëje, kuri patiria daugiau socialinio palaikymo, stresi-nëje situacijoje þymiø fiziologiniø pasikeitimø (padidëju-sio kraujo spaudimo ar ðirdies plakimo daþnio) nepaste-bëta. Taigi socialinis palaikymas maþina situacinio stresoátakà þmogaus organizmui.

Svarbu suprasti socialinio palaikymo ir sveikatos sàsa-jas. Socialinis palaikymas gali veikti þmogø per jo elgsenà,per materialius dalykus, fiziologiniu ar psichologiniu lygme-

niu [1]. Stiprûs socialiniai ryðiai gali paskatinti propaguotisveikà gyvenimo bûdà (fizinis aktyvumas, racionali mityba)arba prieðingai – skatinti netausoti sveikatos (rûkymas, al-koholio vartojimas). Be to, sergantis þmogus gaus patari-mø, paslaugø, finansinës ar kitokios materialios naudos iðjam artimø asmenø ir taip greièiausiai susilauks geresnësslaugos ir medicininës pagalbos [1]. Kaip jau minëta, so-cialinis palaikymas susijæs su psichikos sveikata [4, 15,16, 18, 19, 20]. Teigiamà socialinio palaikymo poveiká gali-ma bûtø paaiðkinti nuolatiniu teigiamø emocijø patyrimubendraujant. Aukðtà socialiná palaikymà turinys asmenysnuolat jauèia kitø paramà ir linkæ teigiamiau vertinti ateitá.Tokie þmonës labiau pasitiki savo jëgomis, jauèia, kad galikontroliuoti savo gyvenimà, ir mano, jog sugebës padarytitai, kà nori, planuoja ir tikisi. Pasitikintys savimi þmonësgeba á viskà þvelgti pozityviai ir lengviau áveikia savo nesëk-mes [1, 23]. Tai gali paskatinti þmogø propaguoti sveikàgyvenimo bûdà. Visa tai teigiamai veikia sveikatà ir padedalengviau áveikti stresines situacijas [16]. Dar daugiau – skur-dûs socialiniai ryðiai susijæ su psichikos ligomis, ypaè dep-resija [2, 21]. Kita vertus, depresija sergantis þmogus nesu-gebës palaikyti adekvaèiø santykiø su aplinkiniais. Sociali-næ izoliacijà galima traktuoti kaip þmogaus organizmà nuolatveikiantá lëtiná stresà [1]. Ir prieðingai – socialinis palaiky-mas teigiamai veikia imuninæ þmogaus sistemà, didina or-ganizmo atsparumà ligoms. Negausûs tyrimai rodo neigia-mà socialinio palaikymo ir rûkymo [24, 25] bei alkoholio [26]vartojimo ryðá ávairiose populiacijose.

Ðio tyrimo tikslas – nustatyti socialinio palaikymo ryðásu subjektyviu sveikatos vertinimu. Mûsø tiriama prielaida –tarp turinèiø didesná socialiná palaikymà studentø maþiaubus (1) prastai vertinanèiø savo fizinæ ir psichikos sveikatà,(2) vartojanèiø alkoholá ir tabakà.


Ðis tyrimas yra bandomasis – tai pirmas bandymassieti socialiná palaikymà su sveikata. Nesiekëme repre-zentuoti atskirø universitetø, taèiau domëjomës bendrai stu-dentams bûdingais socialinio palaikymo ir sveikatos as-pektais – atskirø reiðkiniø paplitimu ir jø sàveika. Ruoðian-tis tyrimui buvo atlikta patogioji respondentø atranka.

2004 m. atliktame tyrime dalyvavo Kauno technologijosuniversiteto (KTU), Vytauto Didþiojo universiteto (VDU), Kû-no kultûros akademijos (KKA), Vilniaus universiteto Kaunohumanitarinio fakulteto (VU KHF), Lietuvos veterinarijosakademijos (LVA) ir Kauno medicinos universiteto (KMU)18–32 metø studentai, besimokantys bakalauro, magistri-nëse bei doktorantûros studijose. Tyrime dalyvavo 164 stu-dentai (86 vaikinai ir 78 merginos). Didþioji dalis tiriamøjøstudijuoja bakalauro studijø II kurse – 86 studentai (52,4%),bakalauro studijø I kurse – 26 studentai (15,9%), bakalau-ro studijø III kurse – 17 studentø (10,4%). Sukûræ savoðeimas yra 10,5% vaikinø ir 16,7% merginø. Didþioji dalisnevedusiø vaikinø gyvena su tëvais (50,0%) arba dalinasikambariu su bendramoksliais (30,2%), kai kurie gyvenavieni (10,5%). Netekëjusios merginos linkusios gyventi


kambaryje kartu su bendramoksliais (48,7%), gyvena sutëvais (33,3%) arba savarankiðkai (5,1%). Dirbanèiø stu-dentø yra gana maþai – 16,3% vaikinø ir 28,2% merginø.Ðiø kintamøjø dël nepakankamo tiriamøjø pasiskirstymo átolesnæ analizæ neátraukëme.

Tikrindami prielaidà apie studentø socialinio palaiky-mo sàveikà su sveikata, suskirstëme (vaikinus ir mergi-nas atskirai) pagal socialinio palaikymo rodikliø vidutináiðreikðtumà á aukðto ir þemo socialinio palaikymo grupes.Siekdami tikslumo tiriamuosius skirstëme ir á tris sociali-nio palaikymo grupes (duomenø skalæ padalijus á terci-lius): aukðto, vidutinio ir þemo socialinio palaikymo. Gau-tieji rezultatai buvo analogiðki pirmajam skirstymui, tad to-liau duomenis pateiksime sugrupavæ á dvi grupes.

Socialinio palaikymo vidurkis tarp vaikinø buvo 49,16 ±1,25,merginø – 55,58 ±0,97.

Ankstesni tyrimai patvirtino, kad subjektyvus sveikatosvertinimas susijæs su realia respondentø sveikata [11]. Sub-jektyviai fizinei ir psichikos sveikatai ávertinti buvo naudotiatskiri klausimai (A. Goðtautas, 1999). Klausimai pasirinktidël literatûroje iðdëstytø tendencijø apie þemo socialiniopalaikymo, prastesnës sveikatos ir þalingø áproèiø ryðá.

Sveikata ðiame tyrime apibûdinama þalingø áproèiø ne-turëjimu, gera subjektyvia psichikos ir fizine sveikata. Atsa-kymai á klausimus „Kaip Jûs rûkote?“ ir „Kaip Jûs geriatealkoholá“ buvo sugrupuoti á tris grupes – daþnai rûko / geria(priskirti kasdien ir kartà ar kelis kartus per savaitæ rûkan-tys / geriantys tiriamieji), retai rûko / geria (priskirti kartà arkelis kartus per mënesá ar per metus rûkantys / geriantystiriamieji) ir nerûko / negeria (ðiai grupei priskirti nerûkan-tys / negeriantys tiriamieji). Atsakymai á klausimus apie fizi-næ ir psichikos sveikatà buvo sugrupuoti á dvi grupes: pras-ta (priskirti prastai ir vidutiniðkai savo sveikatà vertinantystiriamieji), gera (priskirti gerai, labai gerai ir puikiai savosveikatà vertinantys tiriamieji). Pateikdami rezultatus apsi-ribosime statistiðkai reikðmingais duomenimis.

Socialiniam palaikymui ávertinti pasirinkti du vienas kitàpapildantys klausimynai: (a) Socialinio palaikymo klausi-mynas (The Medical Outcomes Study Social Support Sur-vey; Sherbourne C. D. and Stewart A. L., 1991) [16]. Klausi-mynà sudaro dvi dalys – klausimai, skirti ávertinti þmoniø,

teikianèiø socialiná palaikymà, skaièiø, ir klausimai, skirtitiriamojo pasitenkinimui gaunamu socialiniu palaikymu nu-statyti. Aukðtesni balai rodo didesná socialiná palaikymà.Ðiame tyrime apskaièiuota klausimyno Cronbach α=0,9026.

(b) Duke socialinio palaikymo klausimynas (DukeSocial Support Questionnaire; Broadhead W. E., Gehl-bach S. H., DeGruy F. V. ir Kaplan B. H., 1988) [27] nau-dotas socialinio palaikymo tinklo tankumui ir intensyvu-mui nustatyti. Sumuojami atskirai skaliø rezultatai ir ben-dras klausimyno indeksas. Aukðtesni rezultatai rododidesná socialiná tinklà. Ðiame tyrime apskaièiuota klau-simyno Cronbach α=0,8134.

Socialiniam palaikymui ávertinti naudoti klausimynai bu-vo iðversti ið anglø á lietuviø ir ið lietuviø – á anglø kalbà.

Statistinei duomenø analizei naudoti metodai: apraðo-moji statistika, kontingencijos lentelës ir χ² kriterijus. Pasi-rinktas reikðmingumo lygmuo (a) 0,05. Duomenø analizëatlikta naudojant statistinës analizës paketà SPSS 10.0versijà.

Rezultatai

Tikrinome prielaidà, kad tarp didesná socialiná palaiky-mà turinèiø studentø maþiau bus prastai vertinanèiø savofizinæ ir psichikos sveikatà bei vartojanèiø tabakà ir alkoho-lá. Statistiðkai patikimus rezultatus gavome studenèiø mer-ginø grupëje (1 lentelë).

Gauti rezultatai parodë, kad aukðtesná socialiná palai-kymà turinèios merginos daþniau rûko nei þemesná socia-liná palaikymà turinèios bendraamþës (p<0,032). Nerûkotik 47,9% aukðtà socialiná palaikymà turinèiø ir net 60%þemà socialiná palaikymà turinèiø merginø.

Aukðtesná socialiná palaikymà turinèiø studenèiø geres-në psichikos sveikata (p<0,061): labai gerai ir puikiai psi-chikos sveikatà vertina 31,3% aukðtà socialiná palaikymàgaunanèiø studenèiø ir tik 13,3% þemà palaikymà gaunan-èiø merginø. Tarp vaikinø socialinio palaikymo ir rûkymodaþnumo bei psichikos sveikatos statistiðkai reikðmingoryðio neradome.

Statistiðkai patikimø ryðiø tarp socialinio palaikymo irfizinës sveikatos bei alkoholio vartojimo nerasta.

Pasidomëjome, kaip siejasi instrumentinio, informaci-nio, emocinio socialinio palaikymo ir patiriamo malonumobendraujant rodikliai su subjektyviai vertinama studentø

Merginos Socialinis pa-

laikymas

Sveikata

Aukštas socialinis

palaikymas

Žemas socialinis

palaikymas

dažnai rūko 19 (39,6) 4 (13,3)

retai rūko 6 (12,5) 8 (26,7)

Rūkymas

nerūko 23 (47,9) 18 (60,0)

Iš viso 48 (100,0) 30 (100,0)

χ2= 6,891; l. l. sk.=2; p<0,032

gera 15 (31,3) 4 (13,3) Psichikos

sveikata prasta 33 (68, 8) 26 (86,7)

Iš viso 48 (100,0) 30 (100,0)

χ2=3,216; l. l. sk.=1; p<0,061

1 lentelë. Socialinio palaikymo ir sveikatos rodikliøpasiskirstymas (abs. sk., %) studenèiø merginø grupëje

2 lentelë. Informacinio palaikymo ir sveikatos rodikliøpaplitimas (abs. sk., %) studentø vaikinø grupëje

Informacinis palaikymas

Vaikinai

Socialinis pa-

laikymas

Sveikata

Aukštas

palaikymas

Žemas

palaikymas

dažnai rūko 20 (43,5) 8 (21,1)

retai rūko 4 (8,7) 3 (7,9)

Rūkymas

nerūko 22 (47,8) 27 (71,1)

Iš viso 46 (100,0) 38 (100,0)

χ2=5,080; l. l. sk.=2; p=0,079


sveikata. Informacinis socialinis palaikymas taip pat buvosuskirstytas á dvi grupes pagal vidurká – aukðtà ir þemàpalaikymà. Informacinio socialinio palaikymo vidurkis vai-kinø tiriamoje populiacijoje yra 24,13±0,72; merginø –27,95±0,58.

Pastebima tendencija, kad tarp aukðtà socialiná palai-kymà turinèiø vaikinø nerûkanèiøjø yra maþiau (47,8%) neitarp þemà socialiná palaikymà turinèiøjø (71,1%) (p=0,079)(2 lentelë). Tarp merginø patiriamo informacinio palaiky-mo ir rûkymo daþnumo statistiðkai reikðmingo ryðio nera-dome. Tarp informacinio palaikymo ir kitø sveikatos rodik-liø statistiðkai patikimo ryðio nerasta.

Instrumentinis socialinis palaikymas taip pat suskirs-tytas á dvi grupes – aukðtà ir þemà palaikymà (vidurkis vai-kinø grupëje – 15,59 ±0,43, merginø – 17,26±0,34), taèiaustatistiðkai patikimø sàsajø su sveikata nerasta.

Toliau domëjomës, kaip su subjektyvia sveikata sieja-si emocinis socialinis palaikymas. Emocinio socialinio pa-laikymo balai taip pat padalinti pagal vidurká á dvi dalis –aukðtà ir þemà palaikymà (vidutiniai ávertinimai vaikinø gru-pëje 10,73±0,42 ir 12,86±0,32 merginø grupëje), taèiaustatistiðkai patikimø sàsajø su sveikata nerasta.

Á analogiðkas grupes buvo skirstoma ir patiriamo ma-

lonumo bendraujant skalë (3 lentelë) (skalës vidurkis yra16,07±0,40 vaikinø ir 17,42±0,34 merginø grupëse).

Statistiðkai patikimas ryðys nustatytas tarp patiriamo ma-lonumo bendraujant ir rûkymo (p<0,010). Maþesnius pati-riamo malonumo bendraujant skalës ávertinimus turinèiosstudentës yra labiau linkusios nerûkyti – net 65,4% mergi-nø nerûko, o didesnius patiriamo malonumo bendraujantskalës ávertinimus turinèiø nerûkanèiø studenèiø buvo tik46,2%. Tarp vaikinø patiriamo malonumo bendraujant ir rû-kymo daþnumo statistiðkai reikðmingo ryðio neradome.

Patiriamas malonumas bendraujant nëra statistiðkaipatikimai susijæs su psichikos sveikata (p<0,096), taèiautendencija aiðki – patirianèios malonumà bendraudamosmerginos savo psichikos sveikatà linkusios vertinti geriau.

Socialinio tinklo (vidurkis tarp vaikinø – 34,08±0,62, mer-ginø – 36,28±0,53) ir sveikatos rodikliø sàsajos atskleidë,kad socialinio tinklo dydis statistiðkai patikimai susijæs sustudentø psichikos (p<0,019 vaikinø grupëje ir p<0,030merginø grupëje) sveikata (4 lentelë).

Gerai psichikos sveikatà vertina 55,3% didelá socialinátinklà turinèiø vaikinø ir tik 30,8% maþà socialiná tinklà tu-rinèiøjø. Gerai savo psichikos sveikatà vertina 32,0% dide-lá socialiná tinklà turinèiø ir tik 10,7% maþà socialiná tinklàturinèiø studenèiø. Taigi didesnis socialinis tinklas susi-jæs su geresne sveikata ir studentø vaikinø, ir merginø gru-pëse. Statistiðkai patikimo ryðio tarp studentø socialiniotinklo dydþio ir fizinës sveikatos, rûkymo ir alkoholio vartoji-mo neaptikta.

Kadangi socialinio tinklo skalë skirstoma á tinklo dydá irpasitenkinimà bendravimu, domëjomës, kaip siejasi ðierodikliai su subjektyviai vertinama studentø sveikata. Tin-klo dydis buvo padalintas á dvi dalis per vidurká (vaikinø8,6±0,1708, o merginø – 8,5897±0,1626), taèiau statistið-kai reikðmingø ryðiø nerasta.

Pasitenkinimo bendravimu skalës rodiklius padalinuspagal vidurká á dvi dalis, pastebëtas statistiðkai patikimasryðys tarp aukðto pasitenkinimo bendravimu ir psichikos

3 lentelë. Patiriamas malonumas bendraujant irsveikatos rodikliø pasiskirstymas (abs. sk. (%) studenèiømerginø grupëje

4 lentelë. Socialinio tinklo ir sveikatos rodikliø pasiskirstymas (abs. sk., %) studentø vaikinø ir merginø grupëse

Patiriamas malonumas bendraujant

Merginos

Socialinis pa-

laikymas

Sveikata Aukštas Žemas

dažnai rūko 21 (40,4) 2 (7,7)

retai rūko 7 (13,5) 7 (26,9)

Rūkymas

nerūko 24 (46,2) 17 (65,4)

Iš viso 52 (100,0) 26 (100,0)

χ2=9,252; l. l. sk.=2; p<0,010

5 lentelë. Pasitenkinimas bendravimu ir sveikatos rodikliø (abs. sk., %) pasiskirstymas studentø vaikinø ir merginøgrupëse


sveikatos (p<0,025 vaikinø grupëje ir p<0,009 merginø gru-pëje) (5 lentelë).

Domëjomës, kaip socialinis palaikymas siejasi su so-cialinio tinklo dydþiu – gal studentai, turintys didesná socia-liná tinklà, gauna daugiau palaikymo (6 lentelë)?

Rezultatai parodë, kad tik vaikinø grupëje þemas socia-linis palaikymas susijæs su maþu socialiniu tinklu (p<0,003).


Siekiant patikrinti darbe iðkeltà prielaidà, ieðkota so-cialinio palaikymo ir studentø subjektyvios sveikatos ryðio.Atliktas tyrimas leido ávertinti jaunuoliø sveikatà lyties ir so-cialinio palaikymo atþvilgiu.

Aukðtesná socialiná palaikymà ir didesná socialiná tinklàturintys studentai (vaikinai ir merginos) savo psichikos svei-katà vertino palankiau, nei þemà socialiná palaikymà ir ma-þà tinklà turintys studentai. Rezultatai patvirtina literatûrojepateikiamas tendencijas – socialinis palaikymas, teikian-tis galimybæ daþniau iðgyventi teigiamas emocijas, jaustiaplinkiniø paramà, optimistiðkiau vertinti ateitá ir labiau pa-sitikëti savimi [28], siejasi su geresne subjektyvia psichi-kos sveikata. Suvokimas, kad esi kaþkam reikalingas, jogesi mylimas, kelia þmogaus savivertæ, skatina optimizmàir kartu prisideda pozityviau vertinant savo psichikos svei-katà. Be to, merginos labiau vertina emociná palaikymà [4,9, 16]. Patenkinti poreikiai, jauèiama kitø parama leidþiamerginai jaustis saugiai ir kartu pozityviau vertinti savo psi-chikos sveikatà. Nors ðiame tyrime emocinio palaikymoryðio su subjektyvia sveikata nenustatyta, pats socialiniopalaikymo buvimas patenkina emocinio ryðio poreiká. Beto, [29] nurodomas skirtingas vyrø ir moterø draugystëspobûdis – moterims bûdingesnis didesnis artumas, inty-mumas, vyrams – platesnis kontaktø tinklas. Tai ið daliespatvirtina ir mûsø tyrimo rezultatai, kad nedidelis studentøvaikinø socialinis tinklas (maþesnis bièiuliø ratas) siejasisu maþesniu socialiniu palaikymu.

Mûsø tyrime gauti rezultatai taip pat atskleidë, kad aukð-tesná socialiná palaikymà turintys jaunuoliai linkæ daugiaurûkyti, nei þemesná socialiná palaikymà turintys bendraam-þiai. Taèiau rezultatai skiriasi pagal socialinio palaikymopobûdá – merginø rûkymas susijæs su patiriamu malonu-mu bendraujant, o vaikinø – su bendravimu, ieðkant reikia-mos informacijos tarp artimø þmoniø. Tokie rezultatai ska-

tina galvoti apie rûkymà, kaip apie tam tikrà „bendravimoformà“. Gali bûti, kad rûkymas labiau paplitæs tarp socia-liai aktyvesniø jaunuoliø. Galbût socialiai aktyvios mergi-nos labiau linkusios á konformizmà ir lengviau pasiduodadraugø átakai. Taèiau gauti rezultatai apie rûkymo sàsajassu socialiniu palaikymu nepatvirtina literatûros pateikia-mø tendencijø [24, 25, 26] – ðiuo atveju aukðtas socialinispalaikymas nelëmë þalingø áproèiø nebuvimo. Galbût ðisneatitikimas siejasi su kultûriniais skirtumais ir auganèiatendencija vartoti alkoholinius gërimus bei tabakà jauna-me amþiuje [30]. Neatmestina, kad skirtumø galëjo atsi-rasti ir dël ávairiø metodø, naudojamø socialiniam palaiky-mui bei rûkymui ávertinti. Tyrimo rezultatai rodo, kad socia-linio palaikymo klausimas yra aktualus Lietuvoje ir reikëtøatlikti papildomø tyrimø, siekiant iðsamiau vertinti sociali-nio palaikymo ryðá su subjektyvia sveikata ir legaliø narko-tiniø medþiagø, kaip tabakas ir alkoholis, vartojimu.

Iðvados

1. Socialinis palaikymas susijæs su subjektyvia studen-tø sveikata: geresnë psichikos sveikata buvo susijusi sudidesniu vaikinø ir merginø pasitenkinimu bendraujant. Vai-kinams þemas socialinis palaikymas siejosi su nedideliuskaièiumi artimø þmoniø (maþesniu socialiniu tinklu).

2. Didesnis socialinis palaikymas susijæs su daþnes-niu rûkymu. Merginø rûkymas susijæs su patiriamu malo-numu bendraujant, o vaikinø – su bendravimu, ieðkant rei-kiamos informacijos tarp artimø þmoniø. Statistiðkai pati-kimø ryðiø tarp socialinio palaikymo ir fizinës sveikatos beialkoholio vartojimo nerasta.

Literatûra1. Melchior M., Berkman L. F., Niedhammer I., Chea M.,GoldbergM. Social relations and self-reported health: A prospective analy-sis of the French gazel cohort. Social Science & Medicine, 2003;56: 1817–1830. (Apsilankyta 2007 m. kovà.) http://scholar.google.com/scholar?hl=en&lr=&q=cache:FckwKJL3oX8J:mrvar.fdv.uni-lj.si/sola/info4/tina/clanki/kandus.pdf+Melchior+Social+relations+health.

2. Ïåððå Ì. , Áàóìàíí Ó. Êëèíè÷åñêà ÿ ï ñèõî ë îãèÿ . Ñàíêò–Ïåòåðáóðã: Ïèòåð, 2002.

3. Ferligoj A., Hlebec V. Evaluation of social network measure-ment instruments. Social Networks, 1999; 21: 111–130.

4. Pilar Matud M., Ibanez I., Manule Bethencourt J. et al. Structuralgender differences in perceived social support. Personality andIndividual Differences, 2003; 35: 1919–1929.

5. Steptoe A. Stress, social support and cardiovascular activityover the working day. International Journal of Psychophysiology,2000; 37: 299–308.

6. Munoz-Perez M. A., Zapater-Torras F. Impact of caring forgrandchildren on the perceived health and social support of thegrandmothers. Equipo de Atencion Primaria Montornes-Montmelo,Institut Catala de la Salut, Montmelo, Barcelona, Espana. AtenPrimaria, 2006 Apr 30; 37 (7): 374–8. (Apsilankyta 2007 m. kovà.)h t t p : / / db .doyma .es /cg ib i n /wdbcg i . e xe /doyma /mrev i s t a .pubmed_full?inctrl=05ZI0105&rev=27&vol=37&num=7&pag=374.

7. Zeller Meg H., Modi Avani C. Predictors of Health-Related Qual-ity of Life in Obese Youth. Division of Behavioral Medicine andClinical Psychology, Cincinnati Children’s Hospital Medical Center,

6 lentelë. Socialinio palaikymo ir socialinio tinklo (abs.sk., %) pasiskirstymas studentø vaikinø grupëje

Vaikinai Socialinis pa-

laikymas

Aukštas socialinis

palaikymas

Žemas socialinis

palaikymas

Didelis

socialinis tinklas

19 (48,7) 9 (19,6) Socialinis

tinklas

Mažas

socialinis tinklas

20 (51,3) 37 (80,4)

Iš viso 39 (100,0) 46 (100,0)

χ2= 8,12; l. l. sk.=1; p<0,004


University of Cincinnati College of Medicine, Cincinnati, Ohio. Obes-i ty, 2006; 14: 122–130. (Apsilankyta 2007 m. kovà.) http://www.obesityresearch.org/cgi/content/full/14/1/122.

8. Blumenthal J. A., Burg M. M., Barefoot J., Williams R. B., HaneyT., Zimet G. Social Support, Type A Behavior, and Coronary ArteryDisease. Psychosomatic Medicine, 1987; 49 (4): 331–340.(Apsilankyta 2007 m. sausá.) http://www.psychosomaticmedicine.org/cgi/reprint/49/4/331.

9. Markward M., LaShawn McMillan, Markward N. Social Sup-port among Youth. Children and Youth Service Review, 2003; 25:571–587.

10. Vikipedija. Sveikata. (Apsilankyta 2007 m. kovà.) http://lt.wikipedia.org/wiki/Sveikata.

11. Goðtautas A. Health Perception by Participants in PopulationStudies.In: Ischemic heart disease. Diagnosis, clinical manifesta-tions, and prevention. (Ed. Bluþas J.). Kaunas, 1993; 49–58.

12. Goðtautas A., Pilkauskienë I. Attitude Towards Smoking inLithuania. In: Ischemic heart disease. Diagnosis, clinical manifes-tations, and prevention. (Ed. Bluþas J.). Kaunas, 1993; 35–49.

13. Zaborskis A., Ðumskas L., Maser M., Pudule I. Trends in drink-ing habits among adolescents in the Baltic countries over the pe-riod of transition: HBSC survey results, 1993–2002. BMC PublicHealth, 2006, 6: 67. (Apsilankyta 2007 m. kovà.)

14. Zaborskis A., Makari J. Lietuvos moksleiviø gyvensena: raida1994-1998 metais ir vertinimas tarptautiniu poþiûriu. Panevëþys:E. Vaièekausko l-a, 2001.

15. Denton M., Prus St., Walters V. Gender differences in health:a Canadian study of the psychosocial, structural and behaviouraldeterminants of health. Social Science & Medicine, 2003; 1–16.

16. Stroebe W. Social Psychology and Health. Buckingham – Phila-delphia: Open University Press, 2000; 244–264.

17. House J. S., Robbins C., Metzner H. L. The association ofsocial relationships and activities with mortality: prospective evi-dence from the Tecumseh community health study. American Jour-nal of Epidemiology, 1982; 116 (1): 123–140.

18. Ciarrochi J., Scott G., Deane F. P., Heaven P. C. L. Relationsbetween social and emotional competence and mental health: aconstruct validation study. Personality and Individual Differences,2003; 35: 1947–1963.

19. Kawachi I., Colditz G. A., Ascherio A., Rimm E. B., GiovannucciE., Stampfer M. J., Willett W. C. A prospective study of socialnetworks in relation to total mortality and cardiovascular disease

in men in the USA. Journal of Epidemiology and Community Health,1996; 50: 245–251.

20. Newland J., Furnham A. Perceived availability of social sup-port. Personality and Individual Differences, 1999; 27: 659–663.

21. Dorz S., Borgherini G., Cognolato S. et al. Social adjustment inin-patients with affective disorders: predictive factors. Journal ofAffective Disorders, 2002; 70: 49–56.

22. Achat H., Kawachi I., Levine S., Berkey C., Coakley E., ColditzG. Social networks, stress and health-related quality of life. Qual-ity of Life Research, 1998; 7 (8): 735–750. (Apsilankyta 2007 m.sausá.) http://www.springerlink.com/content/x8580826k4626004.

23. Juodraitis A. Asmenybës adaptacija. Ðiauliai: Ðiauliø universitetoleidykla, 2004.

24. Eriksen W., Sandvik L., Bruusgaard D. Social support and thesmoking behaviour of parents wi th preschool chi ldren.Scandinavian journal of social medicine, 1997; 25: 93–99.(Apsi lankyta 2007 m. kovà.) ht tp: / /cat . in ist . f r /?aModele=afficheN&cpsidt=2698996.

25. Pederson L. L., Koval J. J., O’Connor K. Are psychosocialfactors related to smoking in grade-6 students? AddictiveBehaviors, 1997 Mar-Apr, 22 (2): 169–181. (Apsilankyta 2007 m.kovà.) http:/ /www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi?cmd=Retrieve&db=PubMed&list_uids=9113212&dopt=Abstract.

26. Hamdan-Mansour A. M., Puskar K., Sereika S. M. PerceivedSocial Support, Coping Strategies and Alcohol Use among RuralAdolescents/USA Sample. International Journal of Mental Healthand Addiction, 2007; 5 (1): 53–64. (Apsilankyta 2007 m. kovà.)http://www.springerlink.com/content/akl6852006p61503/.

27. Powers J. R., Goodger B., Byles J. E. Assesment of the abbre-viated Duke Social Support Index in a cohort of older AustralanWomen. The Australan Longitudial Study on Women‘s health. Aus-tralasian Journal on Ageing. (Apsilankyta 2006 m. balandá.) http://www.newcastle.edu.au/centre/wha/public/papers/DSSI.html.

28. Swickert R., Hittner J. B., Kitos N. et al. Direct or indirect, that isthe question: a re-evaluation of extraversion‘s influence on self-esteem. Personality and Individual Differences, 2004; 36: 207–217.

29. Argyle M. The psychology of happiness. 2nd Editon. Routlege,Taylor and Francis group. 2001.

30. Davidavièienë A. G. Moksleiviø narkotikø vartojimas. ESPAD,Alkoholio ir kitø narkotikø projektas Europos mokyklose. Tyrimømedþiaga. Vilnius, 2003. (Apsilankyta 2007 m. vasará.) http://viesoji.policija.lt/senaslvp/downloads/20040127_ESPAD2003-lt.pdf.


THE INTERRELATIONSHIP OF SOCIAL SUPPORT AND SUBJECTIVE ASSESSMENT OFHEALTH AMONG STUDENTS

Loreta Gustainienë1, Lina Cirtautienë21Vytautas Magnus University , Department of Theoretical Psychology, 2Kaunas Public Health Center

Summary

The purpose of the study is to assess the interaction among social support and subjective assessment of healthamong University students: 164 young adults (86 males and 78 females).

Social support was assessed by the Social Support and Duke Social Support Questionnaires. Subjective assess-ment of health was assessed by separate health-related questions (A. Goðtautas, 1999).

Our research has shown that social support is positively related to a better self-assessed health among students:better mental health assessment is related to higher positive social interaction levels among both male and femalestudents. Low social support is linked with smaller social network among male students.

However, high social support is positively related to smoking habits. There is a connection between higher smokingintensity and positive social interaction among females, and between higher smoking intensity and informationalsupport among males.

Keywords: social support, social network, subjective assessment of health, University students.


ERZINIMO, VERBALINËS, SANTYKIØ IR FIZINËSPRIEVARTOS RAIÐKA BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOSE:SUSIJUSIØ VEIKSNIØ ANALIZË

Rasa Jankauskienë, Saulius ÐukysLietuvos kûno kultûros akademijos Kûno kultûros ir sporto socialiniø tyrimø laboratorija

Santrauka

Prievartos raiðka vidurinëse mokyklose buvo tirta daugelyje pasaulio ðaliø. Jos paplitimas skirtingose ðalyse svyruojanuo 11,3% iki 49,8%. Ðiuo tyrimu buvo bandyta nustatyti prievartos ir ávairiø jos formø raiðkà tiriant 6, 8 ir 11 klasiø 1162moksleiviø imtá, atspindinèià Kauno miestà. Buvo ieðkoma prievartos raiðkos sàsajø su socialiniais demografiniais veiks-niais (amþiumi, lytimi, ðeimos socialiniu ekonominiu statusu, ðeimos sudëtimi), psichosocialinës ir fizinës sveikatosrodikliais (savigarba, laimingumu, santykiais ðeimoje, þalingø áproèiø paplitimu, nutukimu) ir elgsenos veiksniais (sporta-vimu). Taikant chi kavadrato kriterijaus ir paþingsninës bei atbulinës logistinës regresijos metodus buvo nustatyta, kad56,5% moksleiviø buvo priskirti dalyvaujanèiø prievartoje grupei, 12,7% moksleiviø buvo priskirti aukø grupei, o 16,3%patys prie kitø priekabiavo. Tarp moksleiviø labiausiai buvo paplitæs erzinimas (22,5% aukø), verbalinë prievarta (15,5%),fizinë prievarta (10,9%), santykiø prievarta (10,1%). Galimybæ bûti auka visose formose (iðskyrus santykiø aukas) didinovyriðka lytis, vidurinë mokyklos klasë, þemas ðeimos socialinis ekonominis statusas, maþas tëvø iðsilavinimas, maþesnësavigarba, nelaimingumo jausmas, nutukimas, paðaipos dël iðvaizdos ðeimoje. Galimybæ bûti prievartautoju labiausiaididino vyriðka lytis, vidurinë mokyklos klasë, maþas tëvø iðsilavinimas, rûkymas, nutukimas, sportavimas. Tyrimo rezulta-tai analizuojami lyginant su kitais tyrimais, atkreipiant dëmesá á prievartos prevencijos Lietuvos mokyklose svarbà.

Raktaþodþiai: prievarta, prievartos formos, lytis, klasë, psichosocialinë sveikata.

Ávadas

Agresijos mokyklose problema susilaukia vis daugiautyrëjø dëmesio [1]. Deja, tyrimø, skirtø prievartos raiðkà le-mianèiø veiksniø analizei, vis dar stokojama. Dar maþiautokiø tyrimø skirta ávairiø formø prievartos raiðkai ir jà le-miantiems veiksniams nustatyti. Problemos aktualumàpabrëþia tai, kad Lietuva pagal moksleiviø patyèiø papliti-mo lygá 1997–1998 metais atsidûrë pirmoje vietoje, lygi-nant 28 Europos ir Ðiaurës Amerikos ðalis [2].

Agresijos mokyklose problema nagrinëjama visamepasaulyje [3, 4]. Tuo atveju, kai agresijos aktas arba þalin-gas elgesys kito atþvilgiu nuolat kartojasi ir ðio tarpasme-ninio akto poþymis yra jëgos disbalansas tarp puolanèiojoir aukos, taikoma prievartos (angl. bullying) sàvoka [5]. Kaikurie tyrëjai [6, 7] ðià sàvokà (angl. bullying) verèia þodþiu„priekabiavimas“, taèiau, straipsnio autoriø nuomone, la-biau tiktø prievartos sàvoka, kadangi ji apima ir tiesioginësprievartos rûðis (muðimas, spardymas, þodinis áþeidinëji-mas), ir netiesioginës arba psichologinës prievartos rû-ðis, tokias kaip apkalbinëjimas, melavimas, siekiant pa-þeminti, manipuliacija draugyste ir kt. Netiesioginës prie-vartos rûðis sunku bûtø laikyti priekabiavimu ir þodispriekabiavimas á anglø kalbà daþniau verèiamas ne „bully-ing“, o „harrassment“.

Prievartos supratimà skirtingose ðalyse lemias seman-tiniai skirtumai [4]. Fizinë, arba tiesioginë, prievarta apimastumdymà, daiktø atiminëjimà, muðimà, ðiurkðtumà ir bau-ginimà. Psichologinë prievarta apima prasivardþiavimà, gri-masø rodymà, erzinimà, patyèias, gàsdinimà, manipulia-cijà draugyste. Netiesiogine prievarta laikomas ignoravi-

mas, siekiant atskirti nuo grupës, paskalø ir melo skleidi-mas [5]. Vieni mokslininkai skiria tris prievartos rûðis, t. y.verbalinë, santykiø ir fizinë [5], kiti atkreipia dëmesá á tai,kad be prievartos egzistuoja dar ir erzinimo fenomenas,kuris yra daugiau kompleksinis negu pati prievarta. Erzini-mas apima ne tik prieðiðkumo ir dviprasmybës, bet ir hu-moro elementus. [8]. Jis daþniau laikomas verbalinës prie-vartos apraiðka, nors tai, kai kuriø autoriø nuomone, nëravisiðkai teisinga. Pastaruoju metu atsiranda vis naujø gra-sinimo ir bauginimo formø, pvz., perduodamø per skait-menines komunikacijos priemones. Tokia forma yra vadi-nama skaitmenine, angl. „digital bullying“ [9].

Smurtà patyræ moksleiviai yra blogesnës psichologi-nës savijautos, jø prastesni vidinës darnos ir savæs verti-nimo rodikliai [10]. Buvimas auka siejamas su fiziniais irpsichologiniais simptomais [2, 3]. Ásitraukimas á prievartagrástà elgsenà (buvimas auka, priekabiautoju arba auka-priekabiautoju) taip pat siejamas su prastesniais akade-miniais pasiekimais, mokyklos nelankymu, didesniu þa-lingø áproèiø paplitimu [1]. Prievarta grástas elgesys yra su-sijæs su didesnës psichopatologijos ir depresijos, kuri yrasuicidinës elgsenos tarpininkas, rizika, ypaè tarp mergai-èiø [10]. Buvimas auka vaikystëje yra susijæs su prastesnesocialine adaptacija, nelaimingumu ir elgesio problemo-mis mokykloje [11] bei nerimastingumu ir socialinëmis fo-bijomis jau suaugus [12].

Tarpusavio prievartos raiðkos tarp moksleiviø populia-ciniai tyrimai buvo atlikti daugelyje pasaulio ðaliø [1, 3, 13,14, 15]. Tyrimai rodo, kad prievarta grásto elgesio papliti-mas svyruoja nuo 11,3% Suomijoje iki 49,8% Airijoje [1,


16]. Ávairiose ðalyse nustatyta, kad amþius prognozuojaskirtingà polinká á priekabiavimà ir jo pobûdá: tokia elgsenalabiausiai paplitusi vidurinëse mokyklos klasëse [15]. Prie-varta (ypaè fizinë) ir buvimas prievartautoju ar auka daþ-niau yra paplitæs tarp berniukø [3, 15] ir su amþiumi ið es-mës nesikeièia. Tarp mergaièiø labiau paplitusi psicholo-ginë ir/arba netiesioginë prievartos forma, kuri su amþiumimaþëja [1]. Aukø daþniau esti tarp jaunesniø moksleiviø, otarp fizinës prievartos aukø daugiau yra berniukø [15].

Tarp analizuotø veiksniø, labiausiai susijusiø su ávairiørûðiø prievarta tarp moksleiviø, yra maþas tëvø iðsilavini-mas [17], vyriðka lytis [18], vidurinë (6–8) mokyklos klasë[15], agresyvumas, socialinë izoliacija [13] ir fizinis sociali-niø lûkesèiø neatitikimas, pvz., nutukimas, nemadinga ap-ranga, fiziniai trûkumai [19, 20].

Nors daugelyje ðaliø atlikti priekabiavimo paplitimo ir jálemianèiø veiksniø tarp moksleiviø tyrimai, vis dëlto tyrimø,nustatanèiø prieþastinius ryðius, stokojama. Vieni tyrimaiatskleidþia, jog socialinës problemos ir agresija yra veikiauprievartos patirties iðdava [21], o kiti tyrimai atskleidþia at-virkðtiná ryðá [22]. Aukoms daþniau bûdingas elgsenos pa-þeidþiamumas ir priekabiautojà provokuojantis elgesys. To-dël, prisidedant prie viktimizacijos prevencijos, pabrëþiamamoksleiviø socialinës kompetencijos ugdymo svarba [23].

Nors prievarta grástø santykiø problemai tyrinëti atliktanemaþai tyrimø, vis dëlto veiksniø, susijusiø su ðios pro-blemos raiðka tarp moksleiviø, tyrimai iðlieka aktualûs. Nëratiksliai þinoma, koks yra ávairiø prievartos formø raiðkospaplitimas tarp moksleiviø ávairiuose regionuose ir kokieveiksniai labiausiai skatina ávairiø formø prievartos, o ypaèviktimizacijos raiðkà. Iki ðiol Lietuvoje buvo publikuoti tikkeli prievartos raiðkà nagrinëjantys tyrimai [6, 7]. Nepai-sant to, kad minëtos studijos atskleidë pakankamai didelápriekabiavimo paplitimà tarp tirtø regionø moksleiviø, ikiðiol ðalyje vis dar trûksta empiriniø tyrimø, atskleidþianèiøprievartos ðalies mokyklose paplitimà ir sàsajas su ávai-riais moksleiviø psichosocialinës sveikatos veiksniais.Galbût todël ðalyje problema nesulaukia deramo ðvietimovadovø dëmesio ir vangiai imamasi prevencijos priemo-niø prievartos raiðkai mokyklose stabdyti.

Ðio tyrimo tikslas – iðsiaiðkinti, kokia yra ávairiø formøprievartos raiðka tarp Kauno moksleiviø ir kokie veiksniailabiausiai didina jos tikimybæ.

Tyrimo metodai ir organizavimas. Tyrimui buvo numatytanepriklausoma atsitiktinë imtis, reprezentuojanti Kauno ðeð-tos, aðtuntos ir vienuoliktos klasës moksleiviø populiacijà. Jàsudarë 1214 Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklø moks-leiviø. Ið viso buvo tirta 17 viduriniø mokyklø ir gimnazijø duo-menys. 52 anketos buvo uþpildytos nevisiðkai arba sugadin-tos, todël buvo atmestos. Taigi analizuotos 1162 moksleiviøanketos. Ið viso buvo apklausta 302 ðeðtos klasës mokslei-viai, ið jø – 152 berniukai, 342 aðtuntos klasës moksleiviai, iðjø – 158 berniukai ir 518 vienuoliktos klasës moksleiviø, iðjø – 224 berniukai. Reikðmingø skirtumø tarp pasiskirstymolyties aspektu neaptikta (χ²=3,87; df=2; p<0,14).

Tyrime buvo taikytas apklausos raðtu metodas, kuriamemoksleiviams buvo pateikti 69 klausimai, apimantys 332

atsakymø variantus. Ðiame tyrime analizuojamø duomenøklausimynà sudarë tokie klausimø arba teiginiø blokai:

demografiniai kintamieji. Moksleiviø buvo praðoma nu-rodyti savo lytá, amþiø, klasæ, nurodyti, ar gyvena su abiemtëvais, pareikðti nuomonæ apie savo ðeimos materialinæpadëtá ir nurodyti tëvø iðsilavinimà;

savigarba buvo nustatyta remiantis Rosenberg (1965)savigarbos klausimynu [24]. Skalës geras vidinis logiðku-mas ðioje imtyje (α=0,75). Moksleiviai buvo suskirstyti áþemesnës ir aukðtesnës savigarbos grupes.

Laimingumas buvo nustatytas, moksleiviams atsakantá klausimà „Kaip tu jautiesi, galvodamas apie savo dabar-tiná gyvenimà?“. Moksleiviai buvo suskirstyti á laimingø irnelaimingø grupes.

Santykiai su tëvais nustatyti klausiant, ar moksleiviuilengva kalbëtis apie dalykus, kurie já jaudina, su tëvais.Tiriamieji buvo suskirstyti á dvi grupes.

Kûno masës indeksas (KMI) apskaièiuotas pagalnurodomà ûgá ir svorá, remiantis formule: kûno masë(kg)²/(ûgis(m)²). Nutukusiais laikyti moksleiviai, kuriø KMI,remiantis 2005 m. Nacionalinës sveikatos tarybos meti-niame praneðime nurodomais amþiø ir lytá atitinkanèiaisKMI pasiskirstymo rodikliais, virðijo 97 procentilæ.

Paðaipos dël iðvaizdos buvo nustatytos pateikiant ketu-ris teiginius: 1) per pastaruosius 6 mën. mano broliai (se-serys) arba giminaièiai ið manæs ðaipësi dël mano kûnoiðvaizdos; 2) per pastaruosius 6 mën. mano tëvai ið manæsðaipësi dël mano kûno iðvaizdos. Tiriamieji buvo suskirstytiá dvi grupes. Skalës vidinis logiðkumas geras (α=0,76).

Þalingø áproèiø paplitimas nustatytas klausiant, kaipdaþnai per pastaruosius 12 mën. buvo rûkoma ir vartoja-ma alkoholá (atsakymø variantai iðdëstyti 6 balø skalëjenuo në karto iki kiekvienà dienà).

Sportuojanèiøjø moksleiviø grupei buvo priskirti tie, kurieteigë, kad lanko sporto klubà (mokyklà ar bûrelá) ilgiaunegu pusæ metø. Sportavimu nebuvo laikomas savaran-kiðkas sportavimas laisvalaikiu.

Buvimas auka ar prievartautoju. Ásitraukimas á ávairiøformø prievartà nustatytas taikant klausimø blokà, sudary-tà ið 12 klausimø (ðeði klausimai buvo skirti nustatyti prie-vartos raiðkai, kiti ðeði – viktimizacijai). Ávairioms buvimoauka formoms iðaiðkinti buvo pateikiami skirtingi klausi-mai, pvz., „Kiek kartø per pastaruosius du mënesius mo-kykloje esi patekæs á situacijà, kai tavo asmeniniai daiktaibuvo paslëpti arba buvai ignoruojamas, siekiant atskirtitave nuo grupës draugø?“; „Kiek kartø per pastaruosius dumënesius apie tave buvo kalbama netiesa, siekiant, kadkiti moksleiviai su tavimi nedraugautø?“ Atsakymø varian-tai buvo iðdëstyti daþnëjimo tvarka: në karto, kartà per më-nesá, kartà per savaitæ, keletà kartø per savaitæ.

Moksleiviai buvo suskirstyti á dalyvaujanèiø prievartojegrupæ, priekabiautojø, aukø ir aukø / priekabiautojø grupesávairiose prievartos formose (erzinimo, verbalinës, santykiøir fizinës). Dalyvaujanèiø prievartoje grupæ sudarë mokslei-viai, kurie pripaþino, kad prie jø kartà per savaitæ ar daþniauyra priekabiaujama arba patys kartà per savaitæ ir daþniauprie ko nors priekabiauja. Aukø grupei priskirti tie, kurie


teigë, kad kartà per savaitæ ir daþniau tampa auka bentvienoje ið prievartos formø, taèiau patys prie kitø neprieka-biauja. Atvirkðtinë logika taikyta moksleivius priskiriant prie-kabiautojø grupei. Aukø / priekabiautojø grupei priskyrëmemoksleivius, kurie kartà per savaitæ ir daþniau patiria prie-vartà, taèiau ir patys taip pat daþnai priekabiauja prie kitø.Taikytos skalës vidinis logiðkumas buvo geras (α=0,8).

Tyrimo organizavimas. Tyrimas buvo atliktas 2005 m.pavasará (kovo–geguþës mën.), gavus raðtiðkà Kauno mies-to savivaldybës Ðvietimo skyriaus leidimà. Atsitiktine tvar-ka buvo atrinkta 17 Kauno miesto viduriniø mokyklø ir gim-nazijø bei gautas þodinis jø vadovø sutikimas atlikti tyrimà.Tyrimas buvo atliekamas ið anksto susitarus su teoriniødalykø mokytojais pamokø metu. Apklausà vykdë patys ty-rëjai. Moksleiviø dalyvavimas tyrime buvo pagrástas anoni-miðkumo ir geros valios principais. Moksleiviams buvo lei-dþiama anketà pildyti tiek laiko, kiek jiems reikëjo, taèiauvidutiniðkai anketos pildymo procedûra truko maþdaug 20min. Uþpildytos anketos buvo ið karto surenkamos.

Matematinë statistika. Duomenys analizuoti naudo-jantis statistine duomenø analizës programine árangaSPSS 13.0. Statistiniai ryðiai tarp kokybiniø kintamøjø buvo

nustatyti remiantis χ² kriterijumi, rezultatus laikant statis-tiðkai reikðmingais, jeigu p buvo maþesnis uþ 0,05. Nusta-tant ávairiø nepriklausomø kintamøjø sàsajas su priklau-somais kintamaisiais, naudota daugianarë paþingsninëlogistinë regresija. Koreliacija tarp kintamøjø buvo anali-zuojama nustatant galimybiø santyká (GS) su pasikliauti-niu 95% intervalu. GS buvo laikomas statistiðkai reikðmin-gu, jei á pasikliautiná intervalà (PI) nepatekdavo vienetas.

Tyrimo rezultatai

Ið viso kartà per savaitæ ir daþniau á prievarta grástussantykius buvo ásitraukæ 657 moksleiviai (56,5%). 148(12,7%) moksleiviai teigë, kad yra ávairiø prievartos formøaukos, priekabiautojø grupei priskirti 189 (16,3%) moks-leiviø, o aukø / priekabiautojø grupæ sudarë 301 (25,9%)moksleivis.

Analizuojant skirtingø prievartos formø paplitimà nu-statyta, kad labiausiai tarp moksleiviø paplitæs erzinimas(1 lentelë).

Visos viktimizacijos formos, iðskyrus buvimà santykiøauka, labiau paplitusios tarp berniukø (2 lentelë).

1 lentelë. Aukø, priekabiautojø ir aukø / priekabiautojø sklaida ávairios prievartos rûðiø grupëse

2 lentelë. Ávairiø formø viktimizacijos raiðka lyties aspektu

3 lentelë. Ávairiø formø prievartos raiðka lyties aspektu

4 lentelë. Aukø / priekabiautojø pasiskirstymas lyties aspektu pagal ávairias prievartos formas

¹Skaièius (pasiskirstymas berniukø arba mergaièiø imtyse, procentais). *Galimybiø santykis nurodomas berniukams mergaièiø atþvilgiu.



¹Skliaustuose pateikiama visos imties dalis procentais


Berniukai daþniau negu mergaitës buvo priskiriamiávairiø prievartos rûðiø priekabiautojø grupëms (3 lentelë).

Daugiau berniukø buvo nustatyta verbalinës prievartospriekabiautojø / aukø grupëje, taèiau statistiðkai reikðmin-gø lyties skirtumø priekabiautojø / aukø grupëje pagal ki-tas prievartos formas nerasta (4 lentelë).

Nustatyta, kad erzinimo aukomis daþniau tampa abiejølyèiø viduriniø klasiø moksleiviai. Ðeðtos klasës mokslei-viai, lyginant su vienuoliktokais, erzinimo aukomis tampa2,2 karto daþniau: PI 95% [1,54–3,09], aðtuntos klasës –taip pat 2,2 karto daþniau: PI 95% [1,56–3,07]. Taèiau ðeð-tokai nëra daþnesni tarp erzinti linkusiø priekabiautojø(GS=0,98), palyginti su vienuoliktokais PI 95% [0,64–1,49].Erzinimo „pikas“ nustatytas aðtuntose klasëse (GS=1,96,PI 95% [1,35–2,86]). Pastebëta tendencija, kad aukø / prie-kabiautojø grupëje yra daugiau ðeðtos ir aðtuntos klasësmokiniø, atitinkamai ðeðtokø, lyginant su vienuoliktokais(GS=1,39, PI 95% [0,76–2,52]) ir aðtuntokø, lyginant su vie-nuoliktokais (GS=1,36, PI 95% [0,82–2,28]).

Ðeðtokai ir aðtuntokai daþniau negu vienuoliktos kla-sës moksleiviai tampa ir verbalinës prievartos aukomis:ðeðtokai beveik tris kartus (GS=2,7) daþniau: PI 95% [1,59–4,6], aðtuntokai – 2 kartus daþniau: PI 95% [1,17–3,49].

Nepaisant to, nustatyta tendencija, kad ðeðtokai ir aðtun-tokai ir patys daþniau þodþiu priekabiauja prie kitø, atitinka-mai ðeðtokai (GS=1,09, PI 95% [0,73–1,66]) ir aðtuntokai(GS=1,28, PI 95% [0,87–1,89]). Todël minëtos klasës daþ-niau aptinkamos ir priekabiautojø / aukø grupëje, atitinka-mai ðeðtokai (GS=2,2, PI 95% [1,19–4,11]) ir aðtuntokai(GS=2,32, PI 95% [1,29–4,15]).

Fizinëmis aukomis taip pat daþniau tampa ðeðtos iraðtuntos klasiø mokiniai, palyginti su vienuoliktø klasiømoksleiviais. Ðeðtokai fizinëmis aukomis tampa beveik ke-turis kartus (GS=3,8) daþniau: PI 95% [2,26–6,33], taip patir aðtuntokai (GS=3,9): PI 95% [2,39–6,52]. Taèiau viduri-niø klasiø mokiniai ir patys daþniau imasi fiziniø veiksmø,siekdami kitus paþeminti, atitinkamai ðeðtokai (GS=2,5, PI95% [1,32–4,81]), aðtuntokai (GS=4,1; PI 95% [2,27–7,47]).Aukø / priekabiautojø grupëje taip pat aptikta daugiau vidu-riniø klasiø moksleiviø, atitinkamai ðeðtokø (GS=1,4; PI95% [0,55–3,98]) ir aðtuntokø (GS=1,17; PI 95% [0,46–2,99]).

Analogiðkos tendencijos nustatytos ir analizuojant san-tykiø viktimizacijà: santykiø aukomis taip pat daþniau tam-pa abiejø lyèiø ðeðtø ir aðtuntø klasiø moksleiviai. Ðeðto-kai tai pripaþásta 3,9 karto daþniau: PI 95% [2,36–6,59], að-

5 lentelë. Nepriklausomø kintamøjø sàlygojama erzinimo viktimizacijos tikimybë (galimybiø santykiai)

6 lentelë. Nepriklausomø kintamøjø sàlygojama verbalinës viktimizacijos tikimybë (galimybiø santykiai)


tuntokai – 3,5 karto daþniau (PI 95% [2,08–5,79]) negu vie-nuoliktokai. Ðeðtokai daþniau pripaþásta, kad patys yra lin-kæ priekabiauti (GS=3,16; PI 95% [1,4–7,1]), atitinkamai taippat ir aðtuntokai (GS=4,6; PI 95% [2,17–9,8]). Taèiau pa-stebëta tendencija, kad viduriniø klasiø mokiniai reèiautampa aukomis / prievartautojais, palyginti su vienuolikto-kais, atitinkamai ðeðtokai (GS=0,89; PI 95% [0,29–2,74]) iraðtuntokai (GS=0,68; PI 95% [0,25–1,86]).

Toliau analizavome, kokie ið tirtøjø veiksniø labiausiaididina galimybæ reikðtis ávairioms prievartos formoms ti-riamoje imtyje. Nustatëme, kad galimybæ tapti erzinimo aukalabiausiai didina þemas socialinis ekonominis statusas,maþesnë savigarba, ðeimos paðaipos dël iðvaizdos ir nu-tukimas. Ádomu tai, kad maþesnis tëvø iðsilavinimas, prastisantykiai ðeimoje, rûkymas ir alkoholio vartojimas maþinotikimybæ, kad vaikas mokykloje bus erzinamas bendraam-þiø (5 lentelë). Taip pat ðià tikimybæ maþino sportavimas.

Erzintojo pozicijà statistiðkai reikðmingai prognozavomaþas tëvø iðsilavinimas (GS=1,55; PI 95% [1,02–2,36]) iralkoholio vartojimas (GS=1,97; PI 95% [1,32–2,95]). Á galu-tiná logistinës regresijos modelá atgalinës atrankos bûdupateko ir sportavimas (GS=1,7; PI 95% [0,97–2,98]). Nu-statyta tendencija, kad buvimà erzintoju prognozuoja ir nu-

tukimas GS=2,07; PI 95% [0,84–5,13]) bei rûkymas(GS=1,4; PI 95% [0,87–2,26]). Erzintojo / erzinamojo pozi-cijà statistiðkai reikðmingai prognozavo þemas socialinisir ekonominis statusas (GS=3,54; PI 95% [0,96–12,9]) irmaþesnë savigarba (GS=3,5; PI 95% [1,37–8,9]).

Tarp verbalinës viktimizacijos aukø buvo daugiau tokiømoksleiviø, kuriø maþesnë savigarba, jie nelaimingi, pati-ria paðaipas dël iðvaizdos savo ðeimose ir daþniau rûko(6 lentelë).

Prie kitø þodþiu priekabiaujantys moksleiviai daþniauyra ið ðeimø, kur tëvø iðsilavinimas yra maþas (GS=1,4; PI95% [0,98–2,23]) ir daþniau rûko (GS=2,2; PI 95% [1,46–3,3]). Jiems bûdinga aukðtesnë savigarba (GS=0,73; PI95% [0,35–1,56]), jie laimingesni (GS=0,9; PI 95% [0,49–1,66]), taèiau daþniau yra nutukæ (GS=1,48; PI 95% [0,6–3,66]) ir patiria paðaipø dël iðvaizdos ið ðeimos nariø(GS=1,7; PI 95% [0,65–4,75]). Verbalinio priekabiautojo /aukos pozicijà prognozavo maþesnis socialinis ekonomi-nis statusas (GS=9,48; PI 95% [2,7–33,05]) ir maþesnësavigarba (GS=2,4; PI 95% [0,89–6,89]).

Fizinæ viktimizacijà labiausiai prognozavo maþas tëvøiðsilavinimas, socialinis ir ekonominis statusas, nepilnaðeimos sudëtis ir nelaimingumas (7 lentelë).

7 lentelë. Nepriklausomø kintamøjø sàlygojama fizinës viktimizacijos tikimybë (galimybiø santykiai)

8 lentelë. Nepriklausomø kintamøjø sàlygojama santykiø viktimizacijos tikimybë (galimybiø santykiai)


Fizinæ prievartà statistiðkai reikðmingai prognozavosportavimas (GS=2,8; PI 95% [1,0–8,07]), o statistiðkaimaþiau reikðmingai – maþas tëvø iðsilavinimas (GS=1,4;PI 95% [0,81–2,73]), þemas socialinis ekonominis statu-sas (GS=1,1; PI 95% [0,32–3,96]), rûkymas (GS=1,3; PI95% [0,63–2,63]) ir nutukimas (GS=1,2; PI 95% [0,36–4,31]). Fizinës prievartos aukos / priekabiautojos pozicijàprognozavo gyvenimas nepilnoje ðeimoje (GS=6,6; PI 95%[1,15–38,02]), maþesnis tëvø iðsilavinimas (GS=2,3; PI 95%[0,67–8,17]), þemas socialinis ekonominis statusas(GS=2,3; PI 95% [0,26–20,8]), maþesnë savigarba (GS=1,6;PI 95% [0,68–38,05]) ir nelaimingumas (GS=2,6; PI 95%[0,33–20,97]).

Santykiø aukomis daþniausiai tampa moksleiviai, ku-rie yra nelaimingesni ir ðeimose ðaipomasi ið jø iðvaizdos(8 lentelë). Pastebëta tendencija, kad daþniau santykiø vik-timizacija bûdinga moksleiviams, kurie auga þemesnio ið-silavinimo ir maþesnio socialinio ekonominio statuso ðei-mose, jø maþesnë savigarba ir yra nutukæ. Ádomu, kad san-tykiø prievartos taip pat daþniau imasi vaikai ið þemosocialinio ekonominio statuso (GS=1,7; PI 95% [0,2–5,89])ir nepilnø ðeimø (GS=1,2; PI 95% [0,47–3,13]), kuriose daþ-niau ðaipomasi ið iðvaizdos (GS=1,7; PI 95% [0,43–7,23]),vaikai yra daþniau nutukæ (GS=1,3; PI 95% [0,28–5,7]), ne-laimingesni (GS=2,49; PI 95% [1,05–5,92]), jø maþesnësavigarba (GS=1,3; PI 95% [0,47–3,5]), daþniau rûko(GS=1,2; PI 95% [0,5–2,86]). Santykiø aukos / priekabiau-tojo pozicijos statistiðkai reikðmingai neprognozavo në vie-nas ið tirtø veiksniø, taèiau rasta tendencija, kad priklausy-mà ðiai grupei prognozuoja þemas socialinis ekonominisstatusas (GS=2,4; PI 95% [0,28–20,98]), nepilna ðeimossudëtis (GS=2,3; PI 95% [0,49–11,03]), prasti santykiai ðei-moje (GS=1,3; PI 95% [0,41–4,38]), rûkymas (GS=1,17; PI95% [0,29–4,66]) ir alkoholio vartojimas (GS=1,3; PI 95%[0,36–5,32]).


Ðiame tyrime siekëme iðsiaiðkinti, kokia yra ávairiø for-mø prievartos raiðka ir kokie veiksniai labiausiai jà prog-nozuoja tarp moksleiviø Kauno bendrojo lavinimo mokyk-lose. Dël metodologiniø skirtumø tyrimo rezultatus sunkulyginti su tyrimais, atliktais Lietuvoje ir kitose ðalyse. Mûsønustatyta ásitraukimo á prievartos elgsenà ir viktimizacijosraiðka atrodo maþesnë negu Panevëþio apskrityje atlikta-me tyrime [7], taèiau tai gali bûti susijæ su metodologiniaisskirtumais – aukðèiau minëtame tyrime prievartà patirian-èiø moksleiviø grupei buvo priskirti vaikai, kurie per pasta-ruosius du mënesius prievartà patyrë „kartà ir daþniau“.Mûsø tyrime priekabiautojø ir aukø grupëms priskyrëme tiktuos moksleivius, kurie kitus prievartauja arba yra viktimi-zuojami ne reèiau negu kartà per savaitæ (arba pagal ávai-rias prievartos formas keturis kartus per mënesá), kaip pa-taria ir kiti tyrëjai [5].

Lygindami mûsø tyrimo rezultatus su kitø ðaliø tyrimaisgalime teigti, kad mûsø tyrime prievartos raiðka yra dides-në negu kitose ðalyse: ðiame tyrime kartà per savaitæ ir

daþniau ásitraukusiø á priekabiavimà moksleiviø buvo56,5%, aukø – 12,7%, o priekabiautojø – 16,3%, pvz., Vo-kietijoje atlikto tyrimo duomenimis, aukø buvo 11,1%, o prie-kabiautojø – 12,1% [15]. Kanadoje atliktoje studijoje aukøtarp 11–16 metø vaikø buvo 11,6%, priekabiautojø – 8,8%[19], JAV studijoje nustatyta, kad 22% moksleiviø buvoátraukti á prievartos elgsenà [25]. Mûsø tyrimo rezultatai at-spindi tendencijas, kurias pastebi ir kiti tyrëjai – daugiauberniukø esti tarp ásitraukusiø á prievartos elgsenà ir aukø[7, 14, 15, 26].

Mûsø tyrimas taip pat patvirtino ir kitø tyrëjø nustatytastendencijas, kad prievartos elgsena ir viktimizacija labiaureiðkiasi vidurinëse mokyklos klasëse, t. y. 5–8 klasëse [7,15]. Mûsø tyrimas ið dalies atspindi ir kitø tyrëjø tendenci-jas, kad berniukams bûdingesnë fizinë prievarta, o mer-gaitëms – santykiø. Mûsø tyrime mergaitëms buvo bûdin-ga tik santykiø viktimizacijos rûðis, o kitos rûðys (ir prievar-tos, ir viktimizacijos) buvo bûdingesnës berniukams, nors,pvz., fizinë prievartos rûðis berniukams buvo bûdingesnënet penkis kartus daþniau nei mergaitëms.

Mûsø tyrimas atspindi ir kitø tyrëjø duomenis – labiau-siai tarp moksleiviø buvo paplitæs erzinimas ir verbalinëprievarta, reèiau – santykiø ir fizinë. Erzinimas, kaip vienaið labiausiai paplitusiø prievartos formø, buvo nustatytas irPanevëþio apskrities tyrime [7], ir kitose studijose [15].

Mûsø tyrimas atskleidë, kad tarp labiausiai viktimizaci-jos galimybæ didinanèiø veiksniø yra þemas socialinis eko-nominis ðeimos statusas. Maþas tëvø iðsilavinimas prog-nozavo fizinæ ir santykiø viktimizacijà. Kitø tyrëjø duomenysyra prieðtaringi: vieni teigia, kad tëvø iðsilavinimas, socia-linis ir ekonominis statusas bei ðeimos sudëtis nëra susi-jæ su viktimizacija [1], taèiau kiti pastebi, kad þemo sociali-nio ekonominio statuso ðeimø vaikai yra daþniau ásitraukæá prievartos elgsenà ir viktimizuojami [27]. Mûsø tyrimo duo-menys patvirtina pastaruosius rezultatus. Labiausiai suávairiø formø viktimizacija buvo susijæ maþesnë savigarbair nelaimingumo jausmas. Erzinimo ir verbalinæ viktimiza-cijà labiausiai prognozuoja nutukimas ir ðeimos paðaiposdël iðvaizdos. Ðie duomenys ið dalies sutampa ir su kitøtyrëjø duomenimis: psichologinëms aukø savybëms bû-dinga þema savigarba, nerimas, depresija ir polinkis á sa-viþudybæ [1, 25].

Ádomu tai, kad ne vien fiziniai (nutukimas), bet ir psi-chologiniai simptomai labiau prognozavo visø formø vikti-mizacijà. Tai atitinka ir kitø tyrimø rezultatus [22]. Mûsø tyri-me nutukimas prognozavo viktimizacijà (erzinimo, verbali-næ ir santykiø), taèiau taip pat jà prognozavo ir vidinëspsichologinës bei ðeimos santykiø prieþastys (maþesnësavigarba, nelaimingumas, ðeimos nariø paðaipos dël ið-vaizdos). Pastarieji veiksniai ryðkiausiai prognozavo erzi-nimo ir verbalinës viktimizacijos raiðkà tarp moksleiviø, norsstatistiðkai maþiau reikðmingai buvo susijæ su viktimizaci-ja ir vertinant kitas prievartos formas. Reikalingi tolesnityrimai, kurie atskleistø, ar ðis ryðys yra specifinis, susijæssu iðvaizdos aktualizacija ðeimose, ar susijæs su bendraðeimos santykiø kultûra. Tyrimai atskleidþia, kad visoseamþiaus grupëse antsvorio turintys ir nutukæ vaikai yra


daþnesni tarp aukø ir priekabiautojø [19, 20]. Mûsø tyrimetaip pat nustatyta, kad nutukæ vaikai buvo daþniau viktimi-zuojami, taèiau ne fizinës viktimizacijos forma. Tyrimo re-zultatams átakos gali daryti ir tai, kad mûsø tyrime nutukæmoksleiviai buvo identifikuoti pagal paèiø nurodytà ûgá irsvorá, o tai, deja, nëra visiðkai patikimas KMI nustatymobûdas, ypaè tarp jaunesniø moksleiviø [28]. Tai yra viena iððio tyrimo silpnøjø vietø.

Tëvø iðsilavinimas yra vienas ið labiausiai erzinimo,verbalinæ ir fizinæ viktimizacijos formas prognozuojanèiøveiksniø. Ádomu tai, jog vienas prievartos elgsenà progno-zuojanèiø veiksniø yra rûkymas, o alkoholio vartojimas la-biausiai prognozavo buvimà erzintoju.

Nors sportavimas nesusijæs su didesne bendra rizikatapti priekabiautoju, taèiau pastebëta, kad jis prognozavoerzinimo ir fizinës prievartos rûðiø raiðkà tiriamoje imtyje.Ðie duomenys turëtø bûti tikrinami ir kitais tyrimais, nors irteigiama, kad sportavimas, ypaè jëgos reikalaujanèiø spor-to ðakø, tokiø kaip imtynës, boksas, sunkioji atletika, ska-tina paaugliø þiaurumà ir asocialø elgesá [29].

Aukos / priekabiautojo pozicijà mûsø tyrime vertinantvisas prievartos formas prognozavo þemas socialinis eko-nominis statusas. Erzinimo, verbalinæ ir fizinæ formas prog-nozavo maþesnë savigarba. Ádomu tai, jog mûsø tyrimoduomenys ne visiðkai sutampa su Stein et al. 2007 m.tyrimo duomenimis [30], rodanèiais, kad aukø / priekabiau-tojø grupës moksleiviams bûdingesnë probleminë elgse-na (galbût todël, kad buvo tirti tik berniukai). Mûsø tyrimerûkymas ir alkoholio vartojimas prognozavo tik buvimà au-ka / priekabiautoju vertinant santykiø prievartos formà, okitø formø raiðkos tikimybæ maþino. Ðie duomenys turi bûtitikrinami atliekant kitus tyrimus.

Apibendrinimas. Prievartos paplitimas ðioje imtyje bu-vo didesnis negu kituose autoriams þinomuose tyrimuose,nors dël skirtingos metodologijos rezultatus lyginti ganëti-nai sunku. Labiausiai tarp moksleiviø paplitæs erzinimas irverbalinë prievarta. Galimybæ tapti auka (iðskyrus santykiøaukas) didino vyriðka lytis, vidurinë mokyklos klasë, þemasðeimos socialinis ir ekonominis statusas, maþas tëvø iðsi-lavinimas, maþesnë savigarba, nelaimingumo jausmas, nu-tukimas ir paðaipos dël iðvaizdos ðeimoje.

Tolesni prievartos raiðkos tarp moksleiviø tyrimai turë-tø bûti skirti ðio reiðkinio raiðkai ir dinamikai stebëti. Kituo-se tyrimuose reikëtø nagrinëti ðeimos santykiø ir gyvense-nos (socialinio ekonominio statuso, tëvø iðsilavinimo, ðei-mos sudëties, ðeimos santykiø kultûros) beipsichosocialinës moksleiviø gerovës ir gyvensenos (savi-garbos, þalingø áproèiø, kûno vaizdo, uþimtumo) sàsajø suprievartos raiðka mokykloje klausimams.

Kadangi tyrimas yra atliktas skerspjûvio (angl. cross-sectional) metodu, negalëjome nustatyti prieþastiniø ryðiøtarp analizuotø kintamøjø, o analizavome tik viktimizacijostikimybæ didinanèius (prognozuojanèius) veiksnius. Todëlsiekiant nustatyti prieþastinius ryðius ir tokiu bûdu gautirezultatus, kurie labai svarbûs mokyklose dirbantiems spe-cialistams, tolesni tyrimai galëtø bûti atliekami taikant pros-pektyviná (angl. prospective) tyrimø bûdà.

Mûsø tyrimas empiriðkai patvirtina jau seniai ðalyje pa-plitusià nuomonæ, kad prievartos problema mokyklose yralabai aktuali. Ðvietimà ðalyje valdanèios institucijos turëtørûpintis, kad mokyklose, remiantis uþsienio ðaliø patirtimi,bûtø pradëtos vykdyti prievartos prevencijos programos. Norstyrimas yra apþvalginio pobûdþio, jo rezultatai verèia sveika-tos ugdytojus, socialinius pedagogus, klasiø auklëtojus irprevencijos programø rengëjus atkreipti dëmesá á straips-nyje analizuojamus veiksnius, pagal kuriuos galima numa-tyti vaikø patekimo tarp aukø ir priekabiautojø rizikà.

Literatûra1. Dake J. A., Price J. H., Telljohann S. K. The nature and extent ofbullying at school. J. School Health, 2003; 73: 173–180.

2. Due P., Holstein B. E., Lynch J., Diderichen F., Gabhain S. N.,Scheidt P., Currie C and The Health Behavior in School Aged Chil-dren ullying Working Group. Bullying and symptoms among school –aged children: international comparative cross sectional study in28 countries. Eur. J. Public Health, 2004; 15: 128–132.

3. Delfabbro P., Winefield T., Trainor S., Dollard M., Andreson S.,Metzer J., Hammarstrom A. Peer and teacher bullying/victimizationof South Australian secondary schools students: prevalence andpsychosocial profiles. Brit. J. Educ. Psychol., 2006; 76: 71–90.

4. Smith P. K., Cowie H., Olafsson R. F., Liefooghe A. P. D. Defini-tions of bullying: a Comparison of terms used, and age and genderdifferencies, in a fourteen – country international comparison.Child. Dev., 2002; 73: 1119–1133.

5. Olweus D. Bully / victim problems among schoolchildren: Ba-sic facts and effects of a school based intervention program. In:Pepler D. J. and Rubin K. H., editors. The development and treat-ment of childhood aggression. Hillsdale, NI: Lawrence Erlbaum;1991; 441–448.

6. Valeckienë D. Pr iekabiav imo kaip v ienos daþniausia inaudojamos agresijos formos mokykloje raiðkos analizë. Sveikatosir socialiniø mokslø taikomieji tyrimai: sandûra ir sàveika. 2005; 1:49–65.

7. Povilaitis R., Valickaitë D. Priekabiavimo paplitimas Panevëþiomiesto ir rajono bendrojo lavinimo viduriniø mokyklø moksleiviøpopuliacijoje. Visuomenës sveikata, 2005; 2: 47–52.

8. Landau S., Milich R., Harris M. J., Larson S. E. „You really don‘tknow how much it hurts“: Children perceptions and preserviceteachers‘ reactions to childhood teasing. School Psychol. Rev.,2001; 30: 329–343.

9. Aluedse O. Bullying in schools: a form of child abuse in schools.Educ. Res. Quart. 2006; 30: 37–49.

10. Klomek A. B., Marrocco F., Kleinman M., Schonfeld I., Gould M.Bullying, depresion and suicidiality in adolescents. PsychiatriaDanubina, 2006; 18: 41.

11. Arseneault L., Walsh E., Trzesniewski K., Newcombe R., CaspiA., Moffit T. E. Bullying victimization uniquely contributes to adjust-ment problems in young children: a nationally representative co-hort study. Pediatrics, 2006; 118: 130–138.

12. Gladstone G. L., Parker G. B., Malhi G. S. Do bullied childrenbecome anxious and depressed adults?: A cross-sectional inves-tigation of the correlates of bullying and anxious depression. J.Nerv. Ment. Dis., 2006; 194: 201–208.

13. Veenstra R., Lindenberg S., Oldehinkel A. J., De Winter A. F.,Verhulst F. C., Ormel J. Bullying and victimization in elementaryschools: a comparison of bullies, victims, bully/victims, and unin-volved preadolescents. Dev. Psychol., 2005; 41: 672–682.

14. Yang S. J., Kim J. M., Kim S. W., Shin I. S., Yoon J. S. Bullyingand victimization behaviors in boys and girls at South Koreanprimary schools. Journal of the American Academy of Child AndAdolescent Psychiatry, 2006; 45: 69–77.


15. Scheithauer H., Hayer T., Petermann F., Jugert G. Physical,Verbal and Relational Forms of Bullying Among Gernab Students:Age Trends, Gender Differencies, and Correlates. Aggr. Behav.,2006; 32: 261–275.

16. Bullock J. R. Bullying among children. Childhood Education.2002; 78: 130–133.

17. Saurander A., Elonheimo H., Niemela S., Nuutila A. M., HeleniusH., Sillanmaki L., et al. Childhood predictors of male criminality: aprospective population – based follow-up study from age 8 to lateadolescence. Journal of the American Academy of Child and Ado-lescent Psychiatry, 2006; 45, 578–586.

18. Munni R., Malhi P. Adolescent violence exposure, gender is-sues and impact. Indian Pediatr., 2006; 43: 607–612.

19. Janssen I., Craig W. M., Boyce W. F., Pickett W. Associationsbetween Overweight and Obesity with Bullying Behaviors in School-Aged Children. Pediatrics, 2004; 113: 1187–1194.

20. Griffiths L. J., Wolke D., Page A. S., Horwood J. P. The ALSPACStudy Team. Archives of Disordered Child, 2006; 91: 121–125.

21. Kim Y. S., Leventhal B. L., Koh Y. J., Hubbard A., Boyce W. T.School bullying and youth violence causes or consequences ofpsychopathologic behavior? Arch. Pediatr. AdolescMed., 2006; 63:1035–1041.

22. Fekkes M., Pijpers F. I., Fredriks A. M., Vogels T., Verloove-Vanhorick S. P. Do bullied children get ill, or do ill children get

bullied? A prospective study on the relationship between bullyingand health – related symptoms. Pediatrics, 2006; 117: 1568–1574.

23. Fox C. L., Boulton M. J. The social skills problems of victims ofbullying: Self, peer and teacher perceptions. Brit. J. Educ. Psychol.,2005; 75: 313–328.

24. Rosenberg M. Society and the adolescent self- image.Princeton: Princeton University Press; 1965.

25. Glew G. M., Fan Y., Katon W., Rivara F. P., Kernic M. A. Bullying,psychosocial adjustment, and academic performance in elemen-tary school. Arch. Pediatr. Adolesc. Med., 2005; 159: 1026–1031.

26. Kepenecki Y. K., Cinkir S. Bullying among Turkish high schoolstudents. Child Abuse and Negl., 2006; 30: 193–204.

27. Wolke D., Woods S., Stanford K., Sehultz H. Bullying and vic-timization of primary school children in England and Germany preva-lence and school factors. Brit. J. Psychol., 2001; 92: 673–696.

28. Tsigilis N. Can secondary school students‘ self-reported meas-ures of height and weight be trusted? An effect size approachEur. J. Public Health, 2006; 16: 532–535.

29. Endersen I., Olweus D. Participation in power sports and anti-social involvement in preadolescent and adolescent boys. J. ChildPsychol. Psyc., 2005; 46: 468–478.

30. Stein J. A., Dukes R. L., Warren J. I. Adolescent male bullies,victims, and bully-victims: a comparison of psychosocial and be-havioural characteristics. J. Pediatr. Psychol., 2007; 32: 273–282.


OCCURENCE OF TEASING, VERBAL, RELATIONAL, AND PHYSICAL BULLYINGAMONG SECONDARY SCHOOL STUDENTS: THE ANALYSIS OF PREDICTORS

Rasa Jankauskienë, Saulius ÐukysLaboratory of Social Sciences in Physical Education and Sport Lithuanian Academy of

Physical Education

Summary

The prevalence of school bullying has been investigated in many countries. The prevalence is found from 11,3 till 49,8percent. This investigation was aimed to determine the occurence of school bullying among 6th, 8th and 11th graders ofKaunas secondary schools in the random sample of 1162 students. The relationships with demographic (grade, gender,family socioeconimic status, family constituion), psychosocial (self-esteem, happiness, relationships in family and withteachers, smoking and alcohol addiction) and social-demographical (age, gender, socioeconomic status (SES)) factorswere determined. With the help of logistic regression, it was established that 56,5% of students were involved in bulluingbehavior, 12,7% were victims, and 16,3 were bullies. The most prevalent form of bullying was teasing (22,5% werevictimized), second was verbal victimization (15,5%), physical victimization (10,9%), and relational victimization (10,1%).Victimization of all forms was most predicted by gender, grade, low SES, low parental education, lower self-esteem,higher unhappiness, obesity, and family appearance-related teasing. Gender, grade, lower parental education, tobaccosmoking, obesity and sport involvement predicted being a bully. Results are interpreted against the background of otherstudy findings.

Keywords: bullying, bullying forms, gender, grade, psychosocial health.


CHEMINIØ MEDÞIAGØ TOKSIKOKINETINËS SAVYBËS

Audra PaltanavièienëHigienos institutas

Santrauka

Straipsnyje apþvelgiamos bendrosios cheminiø medþiagø toksikokinetinës savybës. Nagrinëjami ávairûs ksenobio-tikø biologiniø membranø perëjimo bûdai ir absorbcijos, pasiskirstymo, biotransformacijos bei ðalinimo ypatumai,pateikiama konkreèiø pavyzdþiø. Ðie kinetiniai procesai organizme vyksta tuo paèiu metu, yra tarpusavyje susijæ, veikiavienas kità ir turi átakos medþiagos koncentracijai, susidaranèiai organe-taikinyje, apspræsdami medþiagos toksiðku-mà. Toksikokinetinës sàvokos yra plaèiai vartojamos apibûdinant chemines medþiagas literatûroje apie toksikologijà ircheminiø medþiagø duomenø bazëse.

Raktaþodþiai: toksikokinetika, absorbcija, pasiskirstymas, biotransformacija, ðalinimas.

Ávadas

Cheminës medþiagos toksiðkumà lemia daugybëveiksniø, kurie skirstomi á tris pagrindines grupes: po-veikis chemine medþiaga (dozë, koncentracija, daþnu-mas, trukmë, patekimo bûdas), veikiama biologinë sis-tema, jos aplinkos mikroklimato sàlygos ir medþiagossavybës [1]. Medþiagos sukeltus pakitimus organizmenagrinëja toksikodinamika. Dël cheminiø medþiagø ne-vienodø kinetiniø savybiø, gavus tokias paèias skirtingøcheminiø medþiagø dozes, jø koncentracijos organuo-se-taikiniuose bûna labai skirtingos. Ksenobiotikø ab-sorbcijos, pasiskirstymo, biotransformacijos ir ðalinimogreièius bei bûdus nagrinëja toksikokinetika. Ðie proce-sai organizme vyksta tuo paèiu metu ir visi jie turi átakosmedþiagos koncentracijai, susidaranèiai organe-taikiny-je, tuo paèiu ir medþiagos toksiðkumui. Pavyzdþiui, (1)jeigu absorbcijos greitis yra labai maþas, cheminë me-dþiaga gali niekada nepasiekti pakankamos koncentra-cijos veikimo vietoje ir nesukelti toksiðkumo; (2) pasi-skirstant medþiagai, didesnioji jos dalis gali koncentruo-tis ne organo-taikinio audiniuose tuo bûdu sumaþinantmedþiagos toksiðkumà; (3) greitos arba lëtos biotrans-formacijos metu gali susidaryti maþiau arba labiau tok-siðki metabolitai, kurie sàlygoja medþiagos koncentra-cijà veikimo vietoje ir tuo paèiu toksiðkumà; (4) kuo grei-tesnis bus cheminës medþiagos ðalinimas iðorganizmo, tuo maþesnë bus jos koncentracija veikimovietoje ir maþesnis toksiðkumas [2]. Visi ðie procesaiyra susijæ tarpusavyje ir veikia vienas kità. Pavyzdþiui,cheminës medþiagos ðalinimo greitis priklauso nuo jospasiskirstymo masto ir biotransformacijos. Jeigu che-mikalas pasiskirsto ir kaupiasi riebaluose, tikëtina, kadjo paðalinimas ið organizmo bus lëtas, nes jo lygis plaz-moje bus labai þemas. Kai kurios riebaluose tirpios me-dþiagos yra labai rezistentiðkos biotransformacijai. Jøðalinimo ið organizmo greitis priklauso nuo biotrans-formacijos á vandenyje tirpius produktus ir nuo pa-grindiniø junginiø lëto ðalinimo per þarnynà [2, 3].

Cheminiø medþiagø biologiniø membranøperëjimo bûdai

Ksenobiotikai, kaip ir bûtinos organizmui medþiagos,prasiskverbia pro membranas ávairiais bûdais: pasyviosdifuzijos, filtracijos, palengvintos difuzijos, aktyviosios per-naðos ir endocitozës. Visi ðie membranø perëjimø me-chanizmai yra bûdingi absorbcijai, pasiskirstymui, biotrans-formacijai ir ðalinimui. Daþniausias energijos sànaudø ne-reikalaujantis – pasyviosios difuzijos – medþiagøprasiskverbimo pro membranas bûdas leidþia molekulëmspereiti ið didesnës á maþesnæ koncentracijà pagal koncen-tracijos gradientà. Jà lemia 3 veiksniai: cheminës medþia-gos tirpumas lipiduose (1), jonizacijos laipsnis arba elek-trinis krûvis (2) ir molekulës dydis (3) [4]. Maþos, riebaluo-se tirpios nejonizuotos (neutralaus elektrinio krûvio)molekulës ir maþos hidrofilinës molekulës (pvz., etanolio)greièiau kerta membranas, yra greièiau absorbuojamosnegu stambios, maþiau riebaluose tirpios ir jonizuotos mo-lekulës [3]. Ðios skirtingos molekulës pereina membra-nas nevienodai: hidrofobiniø molekuliø difuzija vyksta promembranø lipidø sritis; o didesnioji dalis vandens kartusu maþomis hidrofilinëmis molekulëmis (pvz., glicerolio,CO

2, amoniako, karbamido) kerta membranas pro nevie-

nodo dydþio vandenines poras, kurias suformuoja specia-lûs baltymai akvaporinai [5, 6]. Kitais pasyvios pernaðosbûdais – filtracijos ar osmozës – maþos hidrofilinës mole-kulës pro membranose esanèias poras prasiskverbia kar-tu su dideliu kiekiu vandens molekuliø dël hidrostatinio arosmosinio slëgio. Kadangi ávairiø membranø porø ar ka-nalø dydþiai skiriasi – virðkinamojo trakto epitelio memb-ranø kanalai yra maþi (<4 nm), inkstø Bowman’o kapsuliødidesni (<10 nm), o inkstø glomerulø – santykinai dideli(~70 nm), todël pirmuoju atveju praleidþiamos molekulësiki keliø ðimtø, treèiuoju – iki 60000 daltonø molekulinësmasës (molekulës maþesnës uþ albuminus) [4, 7]. Pa-lengvintoji difuzija – energijos nereikalaujantis pernaðosbûdas, tarpininkaujant specifiniams baltymams neðikliams(pvz., GLUT1-5), substratui judant pagal elektrocheminá ar


koncentracijos gradientà [8]. Ði pernaða bûdinga monosa-charidams (gliukozei, fruktozei), aminorûgðtims ir kai ku-riems jonams (pvz., chloro ir bikarbonatø) pereinant þarny-no epitelá, ið plazmos patenkant á kraujo làsteles ar ið krau-jo á CNS [2]. Aktyviàjà pernaðà apibûdina keli poþymiai: (1)cheminë medþiaga juda prieð elektrocheminá ar koncen-tracijos gradientà; (2) esant aukðtai substrato koncentra-cijai pernaðos sistema gali bûti prisotinama ir pernaðalabai padidinama; (3) ði sistema yra selektyvi kai kuriomsmedþiagø struktûrinëms savybëms ir medþiagoms konku-ruojant tarpusavyje slopina vienos ið jø pernaðà; (4) ði sis-tema reikalauja energijos [2]. Ðis prasiskverbimo promembranas mechanizmas ypaè bûdingas ðalinimui, vyks-tanèiam kepenyse ir inkstuose. Yra specializuotas perna-ðos bûdas – endocitozë, kurios metu làsteliø membranosdalis apgaubia dideles molekules ar netirpias medþiagas,atsiskiria nuo membranos ir sudaro vidulàstelinæ pûslelæ.Vienas endocitozës tipas – pinocitozë – bûdinga dvylika-pirðtës þarnos gleiviø làstelëms absorbuojant kai kuriuosdaþus. Jos metu perneðamos iki 150 nm skersmens pûs-lelës. Kito endocitozës tipo – fagocitozës – metu perneða-mø pûsleliø skersmuo didesnis negu 250 nm. Ji bûdingaplauèiø alveoliø makrofagams perkeliant sveikatai þalingasdaleles (pvz., asbesto plauðelius) á limfinæ sistemà [4].

Cheminiø medþiagø absorbcija

Absorbcijos metu cheminë medþiaga pereina ávairiuskûno biologiniø membranø barjerus ir patenka á kraujà.Pagrindinës absorbcijos vietos, tuo paèiu ir biologiniai bar-jerai – virðkinimo traktas, plauèiai ir oda, o medþiagai pate-kus parenteraliai – poodinis sluoksnis, raumenys, pilvap-lëvës ertmë ar kt. [1]. Antai per virðkinamàjá traktà absor-buojama 5–10%, o per plauèius – apie 50–70% patekusioðvino priklausomai nuo daleliø dydþio ir tirpumo [9, 10].Per virðkinamàjá traktà absorbuojama 4% mangano, 2%kadmio ir 1% chromo druskø [2]. Medþiagø absorbcija vyks-ta visame virðkinamajame trakte – nuo burnos iki tiesio-sios þarnos, o ðis pavirðius yra 200 kartø didesnis uþ kûnopavirðiø. Kol medþiagos virðkinamajame trakte nëra ab-sorbuotos, tol jos nesukelia sisteminiø paþeidimø, iðsky-rus tuos atvejus, kai jø poveikis vietinis, t. y. jos turi dirgina-møjø ar ardomøjø savybiø, kaip stiprios rûgðtys, kuriø pH≤2(pvz., neorganinës – azoto, sieros, druskos, organinës –acto, citrinos), stiprûs ðarmai, kuriø pH≥11,5 (pvz., amoniohidroksidas) ar oksidatoriai (pvz., vandenilio peroksidas,kalio permanganatas) [11]. Tarp absorbcijà lemianèiø veiks-niø yra virðkinamojo trakto dalies pavirðiaus plotas, jos pH(svyruojantis nuo 1 iki 8), virðkinamøjø fermentø ir þarnynomikrofloros poveikis cheminei medþiagai, fizinës medþia-gos savybës [12]. Nors junginio absorbcijà didina jo tirpu-mas riebaluose, taèiau riebaluose ypaè tirpios medþiagosblogai tirpsta virðkinamojo trakto skysèiuose, maþai kon-taktuoja su trakto gleivine, todël absorbcija lëtëja. Kuo di-desnis medþiagos daleliø dydis, tuo jos maþiau absor-buojamos: tuo paaiðkinamas maþas metilo gyvsidabriotoksiðkumas patekus per virðkinimo traktà bei þymiai di-

desnis arseno trioksido milteliø toksiðkumas uþ jo rupiàgranuliuotà formà [2, 13]. Absorbcija paprastai vyksta lipi-duose tirpiø, nejonizuotø molekuliø pasyvios difuzijos bû-du. Medþiagø – silpnø elektrolitø – jonizacijos laipsnis, kartuir absorbcija tiesiogiai priklauso nuo virðkinamojo traktoturinio pH: absorbcija vyks ten, kur medþiaga tampa neut-ralia molekule. Skrandyje, kur þemas pH (1–3), daugelissilpnø organiniø rûgðèiø (pvz., acetilsalicilo r.) tampa nejo-nizuotos formos ir pasyvios difuzijos bûdu pagal koncen-tracijos gradientà pereina skrandþio gleivinæ. O silpnos or-ganinës bazës difuzijos bûdu daug lengviau pereina plo-nosios þarnos, kurios pH yra aukðtesnis (5–8), gleivinæ [2].Taèiau didþioji dalis medþiagø absorbuojama pasyviosiosdifuzijos bûdu plonojoje þarnoje dël labai didelio jos pavir-ðiaus ploto, kurá apie 600 kartø padidina jos gaureliai, o neten, kur yra optimaliausios sàlygos molekulës neutraliamkrûviui susidaryti [4]. Nedidelë dalis cheminiø medþiagøyra absorbuojamos palengvintos difuzijos (antimetaboli-niai nukleotidai), aktyvaus transporto (ðvinas, talis) arbapinocitozës (daþai, bakterijø endotoksinai) bûdais [14].

Absorbcijà veikia ir virðkinamojo trakto bûklë: maistouþsibuvimo laikas jame, medþiagos slinkimo þarnynu grei-tis, þarnyno peristaltika, kraujotaka. Greitas turinio slinki-mas þarnynu maþina, o jo uþsibuvimas þarnyne didina ab-sorbcijos apimtá. Tuðèias skrandis labai palengvina ab-sorbcijà. Pablogëjus þarnyno kraujotakai, sulëtëja cheminiømedþiagø absorbcija ið virðkinimo trakto, nes sumaþëja jøkoncentracijos gradientas tarp þarnyne esanèiø medþiagøir lëtai cirkuliuojanèio kraujo [4, 11].

Medþiagø dalis, kuri absorbuojasi per burnà (pvz., nit-roglicerinas, metiltestosteronas) ar tiesiàjà þarnà (para-portalinis bûdas), ið karto patenka á didájá kraujo apytakosratà, aplenkdamos kepenis [15]. Per burnos gleivinæ rezor-buojasi tik lipofilinës nejonizuotos medþiagos. Tik nedide-lë dalis medþiagø gali bûti metabolizuojama virðkinamojotrakto gleivinës fermentø (pvz., gyvatës nuodai), didþioji ab-sorbuotø medþiagø dalis patenka á vartø venos sistemà iryra metabolizuojamos kepenyse á labiau arba maþiau akty-vias chemines formas. Kol medþiaga kepenyse veikiamadetoksikuojamøjø fermentø, tol ji negali pasiekti siste-minës kraujotakos [3]. Specifinis þarnyno absorbcijos atve-jis –- enterohepatinë cirkuliacija – gali labai pailginti chemi-nës medþiagos buvimà organizme. Kai kurios medþiagos(pvz., metilo gyvsidabris, manganas) po biotransformacijoskepenyse yra sekretuojamos kartu su tulþimi á plonàjà þar-nà ir vël reabsorbuojamos (kartais þarnyno bakterijø fer-mentams jas modifikavus) [2, 13]. Cheminës medþiagosabsorbavimas, biotransformacija ir paðalinimas, jai nepa-tekus á sisteminæ kraujotakà, yra vadinama ikisisteminiuðalinimu. Ðio detoksikacinio proceso galimybës yra ribo-tos ir, joms pasibaigus, á sisteminæ kraujotakà plûsteli ne-suskaldyta medþiaga. Ikisisteminá ðalinimà veikia kepenøkraujotaka ir kepenø fermentø aktyvumas [2, 11]. Vartoja-ma biologinio pasisavinimo sàvoka rodo tà cheminës me-dþiagos procentinæ dalá, kuri patenka á sisteminæ kraujota-kà. Biologiniam pasisavinimui átakos turi medþiagos pate-kimo bûdas á organizmà, fizikinës cheminës ir toksinës


medþiagos savybës, gebëjimas iðsiskirti ið aplinkos ter-pës, bendras absorbuotos medþiagos kiekis [11].

Per plauèius absorbuojamos medþiagos skirstomos ádvi dideles grupes: medþiagos, iðtirpusios ore, ir dujinëjeterpëje pasiskirsèiusios (suspenduotos) kietos ar skys-tos medþiagø dalelës [16]. Pirmajai grupei priskiriamosdujos (pvz., anglies monoksidas, azoto, sieros oksidai,amoniakas, chloras, fluoras), lakiø ar garuojanèiø skysèiøgarai (pvz., benzenas, formaldehidas, anglies tetrachlori-das), o antrajai – aerozoliai ir dalelës (dûmai, rûkas, dul-kës, skaidulos, plauðeliai ir kt.) [2, 16]. Ákvëptø dujø ir garøabsorbcija skiriasi nuo aerozoliø absorbcijos. Cheminiømedþiagø absorbcija per plauèius ypaè bûdinga darbo ap-linkoje. Dalis labai vandenyje tirpiø ar reaktyviø ákvëptø du-jø ir garø (pvz., formaldehidas) nepasiekia plauèiø, yra su-laikomi nosiaryklëje ir gali patekti á virðkinimo traktà. Daugvandenyje tirpiø medþiagø (pvz., sieros dioksidas, ketoni-niai tirpikliai) gali bûti absorbuotos dar nepasiekusios al-veoliø. Suaugusio þmogaus plauèiø alveoliø kraujotaka la-bai gera, absorbcijos pavirðius yra apie 80 m2, todël ab-sorbcijos greitis didelis. Dujø ir garø absorbcijai nëra tokssvarbus elektrinis medþiagø krûvis ir tirpumas lipiduose,nes difuzijos greitis plauèiuose neribojamas dël trijø prie-þasèiø: jonizuotos molekulës yra nelakios, jø koncentraci-ja aplinkos ore yra nedidelë; làsteliø barjeras tarp alveolësepitelio ir kapiliarø yra ypaè plonas (< 1 µm), taigi medþia-gø difuzijos atstumas yra labai maþas. Plauèiø absorbuo-tos cheminës medþiagos yra greitai nuneðamos kraujodël labai intensyvios plauèiø kraujotakos. Dujø ir garø ab-sorbcijos greitis priklauso nuo medþiagos tirpumo santy-kio pusiausvyros metu, t. y. jo koncentracijos kraujyje/kon-centracijos dujose prieð arba esant prisotinimui. Þemo tir-pumo santykio medþiagø (pvz., etileno (0,14), cikloheksano,metilchloroformo), patekusiø á plauèius, labai maþa dalisyra nuneðama cirkuliuojanèio kraujo, kadangi jis greitaiprisisotina ðiomis medþiagomis. Tokiø medþiagø absorb-cijos greitis priklauso nuo plauèiø perfuzijos – padidinuskraujo tëkmës greitá per plauèius, þymiai padidëja jø sugë-rimo greitis, nes jos greièiau nuneðamos ið tø vietø, kursusidaro junginio pusiausvyra tarp dviejø terpiø. O medþia-gø, kuriø didelis tirpumo santykis (pvz., chloroformo (15),stireno, ksileno), absorbcijos greitis priklauso nuo plauèiøventiliacijos, t. y. nuo kvëpavimo daþnio ir tûrio. Tokiø me-dþiagø yra perneðama á kraujà kiekvieno kvëpavimo ciklometu tiek, kad jø alveolëse lieka labai maþai arba ið visonelieka iki kito ákvëpimo, nes kuo ðios medþiagos tir-pesnës kraujyje, tuo reikia daugiau laiko pasiekti pusiau-svyrà [2, 4].

Ákvepiamus aerozolius sudaro skystos (pvz., sieros rûgð-ties, metalø apdirbimo skysèiø) ir kietos (pvz., silicio dulkiø,asbesto plauðeliø, mikroorganizmø) apie 0,01–100 µm dy-dþio dalelës ore, kurios priklausomai nuo dydþio ir sker-smens gali kauptis ar absorbuotis skirtingose kvëpavimosistemos srityse [4]. Aerozoliø, daleliø absorbcijà skirtin-gai nuo dujø ir garø lemia aerozolio ar dalelës dydis ircheminës medþiagos, esanèios aerozolyje, tirpumas van-denyje [2]. 5 µm ir stambesnës dalelës kaupiasi nosiaryk-

lës srityje, ið kurios vëliau paðalinamos ðluostant, puèiantar èiaudint [17]. Dalelës, kuriø skersmuo 1–5 µm, nusëdabronchiniame medyje, ið kur su gleiviø sluoksniu yra ðali-namos atgal, ryklëje gali bûti nurijamos. Ði gynybinë glei-viø sluoksnio paðalinimo sistema gali bûti sutrikdyta ávai-riø aplinkos terðalø (pvz., sieros dioksido, ozono, cigareèiødûmø), kurie paralyþiuoja làsteliø aktyvumà, tuo paèiu irgleiviø judëjimà kvëpavimo takais aukðtyn [4]. Dalelës, ku-riø skersmuo 0,1–1,0 µm, patenka á alveoles ir gali bûtiabsorbuojamos difuzijos bûdu á kraujà arba alveoliø mak-rofagø fagocitozës bûdu perneðtos á limfinæ sistemà. Ðiødaleliø paðalinimo ar absorbcijos alveolëse mechanizmaiyra maþiau iðtirti negu bronchiniame medyje. Dalelës, ma-þesnës uþ 0,1 µm, paprastai juda plauèiuose kartu su ið-kvepiamo ir ákvepiamo oro srautu [14].

Medþiaga, absorbuodamasi per odà, áveikia du pa-grindinius struktûrinius odos komponentus – epidermáir dermà. Medþiagos sunkiausiai áveikia virðutiná – ragináepidermio làsteliø sluoksná (stratum corneum). Chemi-nës medþiagos ðá sluoksná pasyvios difuzijos bûdu ávei-kia lëèiausiai, greièiau praeina vidinius epidermiosluoksnius, o pasiekusios dermà lengvai difunduoja ákraujà ir limfà [4]. Mechaniðkai (ásipjovus, ásibrëþus) archemiðkai (rûgðtimis, ðarmais) paþeidus raginá epider-mio sluoksná, labai palengvëja cheminiø medþiagø pa-tekimas per odà. Maþos epidermio poros (prakaito, rie-balø liaukø) paprastai nëra svarbus medþiagø patekimobûdas dël santykinai maþo uþimamo bendro ploto (1–0,1%),taèiau padidëjus prakaitavimui – odos hidratacijos laips-niui – raginio epidermio sluoksnio laidumas svetimomsmedþiagoms padidëja, o tai ypaè aktualu darbo aplinko-je [2]. Lipiduose tirpios cheminës medþiagos (organi-niai fosforo insekticidai, tetraetilðvinas, kai kurie organi-niai tirpikliai, tokie daþai kaip anilinas) yra sàlyginai ge-rai absorbuojamos [2].

Cheminiø medþiagø pasiskirstymas

Po absorbcijos arba cheminei medþiagai tiesiai pa-tekus á kraujà, ji arba jos metabolitai paprastai greitaipasiskirsto kûne. Yra maþiausiai trys skirtingi pasiskirs-tymo tipai: tai pasiskirstymas kûne, organe ir làstelëje[3]. Medþiagø pasiskirstymo greitis pradinëje stadijojepriklauso nuo kraujotakos greièio ir nuo medþiagos di-fuzijos greièio ið kapiliarø á organø ar audiniø làsteles[2]. Galutinëje stadijoje pasiskirstymo greitis labiau pri-klauso nuo ksenobiotiko giminingumo ávairiems seru-mo baltymams ir konkretiems audiniams [15]. Toksinësmedþiagos prasiskverbimas á làstelæ gali vykti visaisanksèiau minëtais bûdais: pasyvios ar palengvintos di-fuzijos, aktyvios pernaðos ir kt. Lipofiliðkos medþiagosmembranas áveikia lengvai; maþos hidrofilinës moleku-lës ir jonai pasyvios difuzijos bûdu pereina làstelësmembranas vandens kanalais ar poromis. Gerokai sun-kiau, daþniausiai dalyvaujant aktyviai pernaðai, siene-les pereina labai jonizuotos molekulës ar jonai, kuriømolekulinë masë didesnë negu 50.


Toksinës medþiagos koncentracija kraujyje labiausiaipriklauso nuo pasiskirstymo tûrio: medþiagos koncentra-cija plazmoje yra atvirkðèiai proporcinga jos pasiskirstymotûriui. Bendras kûno vanduo skirstomas á tris skirtingasdalis: plazminá vandená (1), intersticiná vandená, esantá tarplàsteliø (2), ir vidulàsteliná vandená (3). Medþiagos koncen-tracija plazmoje bus didelë, jai pasiskirsèius tik plazmosvandenyje, medþiagai pasiskirsèius dideliame tûryje – ben-drajame kûno vandenyje koncentracija plazmoje bus ge-rokai maþesnë [2].

Tø toksiniø medþiagø, kurios nelengvai pereina làste-liø membranas, pasiskirstymas yra ribotas, o lengvai per-einanèios pasiskirsto visame kûne. Dël prisiriðimo priebaltymø, aktyvaus transporto arba didelio tirpumo rieba-luose kai kurios medþiagos kaupiasi tam tikrose kûno da-lyse. Jø kaupimosi vieta gali sutapti su pagrindinio toksi-nio poveikio vieta (kadmis kaupiasi inkstuose, herbicidasparakvatas – plauèiuose, anglies monoksidas prisijungiaprie hemoglobino), bet daþniausiai ðios vietos nesutampa(ðvinas kaupiasi kauluose ir dantyse, o toksiðkumas pasi-reiðkia minkðtuose audiniuose, polichloruoti bifenilai – rie-baliniame audinyje, o paþeidþia imunines ir hormoninessistemas) [3, 18, 10, 2]. Toksinës medþiagos kaupimasisne organe-taikinyje veikia kaip apsaugos mechanizmas –jos koncentracija plazmoje ir veikimo vietoje maþëja. Ma-noma, kad tokiose medþiagø saugyklose (depuose) me-dþiagos yra toksiðkai neaktyvios, taèiau yra pusiausvyra sujø laisvomis frakcijomis plazmoje ir nuolat atpalaiduoja-mos á sisteminæ kraujotakà bei ðalinamos. Junginiø biolo-ginis pusperiodis – tai laikas, per kurá iðsiskiria pusë or-ganizme esanèios medþiagos. Ávairiø medþiagø biologinispusperiodis þmonëms yra nevienodas: kadmio biologinispusperiodis yra iki 30 metø, ðvino – iki 20 metø, cezio – ikiketuriø mënesiø, neorganinio gyvsidabrio – iki 2 mënesiø,benzo(a)pireno ir arseno – iki savaitës, benzeno – iki pa-ros, fenolio – iki keliø valandø, formaldehido – iki keliø mi-nuèiø [19, 10, 9, 20, 21, 22, 23].

Toksinës medþiagos daþniausiai kaupiami kepenyse,inkstuose, riebaliniame sluoksnyje, kauluose, be to, galibûti prisijungusios prie kraujo plazmos baltymø. Gausiau-si plazmos baltymai – albuminai – gali prisijungti didþiau-sià ávairiø junginiø kieká (riebiàsias, ðlapimo rûgtis, Cu2+,Zn2+ ir kt.), atlikdami daugelio egzogeniniø bei endogeni-niø junginiø ir depo, ir transportavimo funkcijà. Dël didelësmolekulinës masës plazmos baltymai su prisijungusio-mis toksinëmis medþiagomis negali tuojau pat pasiskirs-tyti – pereiti kapiliarø sieneles ar glomerulø filtracijos bûdupasiðalinti su ðlapimu [2]. Prisijungimas prie plazmos bal-tymø yra gráþtamas procesas: neprisijungusios medþia-gos difunduoja pro kapiliarø sieneles, o prisijungusios me-dþiagos disocijuoja nuo baltymø, palaikydamos laisvø frak-cijø pusiausvyrà kraujagysliø viduje ir iðorëje. Cheminiømedþiagø prisijungimas prie plazmos baltymø neturi áta-kos aktyviai pernaðai.

Kepenys ir inkstai kaupia chemines medþiagas. Ðiuo-se organuose susikaupia daugiau toksiniø medþiagø, ne-gu visuose kituose organuose sudëjus. Nors dar nëra aið-

kûs visi mechanizmai, kaip toksinës medþiagos ið kraujopereina á kepenis ir inkstus, bûdingiausia yra aktyvi perna-ða ir prisijungimas prie audiniø sudëtiniø daliø. Pavyzdþiui,kepenø citoplazmos baltymas ligandinas gali prisijungtiorganinius anijonus, ávairius kancerogenus ir kortikoste-roidus, o inkstø metalotioninas – kadmá ir cinkà [19].

Daugelis organiniø aplinkos junginiø dël didelio lipofi-liðkumo greitai pereina làsteliø membranas ir kaupiasi rie-baliniuose audiniuose, sudaranèiuose 20–50% kûno ma-sës (pvz., chlordanas, DDT, polichloruoti ir polibrominti bi-fenilai) [2]. Tokiu atveju medþiagos toksiðkumas maþiaupasireiðkia nutukusiems þmonëms, taèiau jiems neten-kant riebalinio audinio (pvz., badaujant), medþiagos kon-centracija kraujyje (kartu ir organe-taikinyje) gali staiga pa-didëti.

Fluoridas, ðvinas, stroncis gali kauptis ant kaulinio au-dinio organinio matrikso. 90% kûne esanèio ðvino randa-ma griauèiuose. Kaulø mineralø hidroksiapatitø kristalaiyra gana maþi, todël jø sudaromas pavirðius yra didelis,palyginti su mase. Jø pavirðiø dengia vandeninis sluoks-nis, kurá difuzijos bûdu pereina toksinës medþiagos, atne-ðamos ekstralàstelinio skysèio, ir prasiskverbia á kristaløpavirðiø. Dël dydþio ir elektrinio krûvio panaðumo mainøvykstant absorbcijos reakcijai fluorido ir bromido jonai galigreitai pakeisti hidroksilo jonus, o ðvino, stroncio, bario,radþio katijonai – kalcá. Toksiniø medþiagø kaupimasis kau-luose gali bûti þalingas arba neþalingas. Ðvinas, stabilu-sis stroncis yra netoksiðki kaulams, o fluorido ir radioakty-vaus stroncio (90Sr) kaupimasis yra þalingas (pvz., fluori-das sukelia skeleto fluorozæ, stroncis – osteosarkomà irkt. neoplazmas) [10, 2].

Biologiniai organizmo barjerai (hematoencefalinis irplacentos) neleidþia tolygiai pasiskirstyti absorbuotomsmedþiagoms. Dël hematoencefalinio barjero á CNS paten-ka maþiau toksiniø medþiagø negu á daugelá kitø kûno vietødël anatominiø ir fiziologiniø prieþasèiø. Pirma, CNS kapi-liarø endotelio làstelës yra tarpusavyje glaudþiai susiju-sios, nelieka tarp jø porø. Antra, CNS kapiliarus dengiaglijos làstelës ataugos (astrocitai). Visa tai sudaro barjeràmaþoms ir vidutinio dydþio vandenyje tirpioms molekulëmsbei lipiduose tirpiems junginiams. Treèia, CNS interstici-nio skysèio baltymø koncentracija yra gerokai maþesnë ne-gu kitø kûno skysèiø, bûtent tai labai riboja vandenyje netir-piø junginiø parëjimà, kuris ámanomas tik prisijungus priebaltymø [2].

Placenta yra ne tik barjeras, saugantis besivystantá vai-siø nuo þalingø veiksniø, ji turi daug kitø funkcijø: per jàvaisiui perduodamas deguonis, maisto medþiagos, ðali-namas anglies dvideginis, karbamidas ir kiti medþiagø apy-kaitos produktai, be to, ji gamina vaisiui reikalingø baltymøir hormonø, turi antigeniniø bei imunogeniniø savybiø. Proplacentà daþniausiai pasyvios difuzijos bûdu praeina dau-gelis svetimø junginiø (lengviausiai riebaluose tirpios me-dþiagos), o gyvybiðkai svarbios maisto medþiagos perne-ðamos aktyvios pernaðos bûdu. Neaiðku, ar placenta at-lieka aktyvø vaidmená, uþkertant kelià kenksmingømedþiagø patekimui ið motinos vaisiui. Esant pastoviom


sàlygom, toksiniø junginiø koncentracija motinos ir vaisiausplazmoje paprastai yra ta pati, o koncentracija ávairiuosevaisiaus organuose priklauso nuo ðiø audiniø savybiø kaup-ti toksines medþiagas. Vaisiaus kepenys nekaupia kai ku-riø ksenobiotikø, todël jose randami maþesni jø kiekiai; ovaisiaus smegenyse dël nepilnai iðsivysèiusio hematoen-cefalinio barjero kai kuriø medþiagø koncentracijos (pvz.,ðvino, metilo gyvsidabrio) gali padidëti [2].

Organizme pasiskirsèiusios cheminës medþiagos pokurio laiko gali persiskirstyti. Medþiagø persiskirstymà vei-kia daug veiksniø: koks medþiagø kiekis yra susijungæs subaltymø ar kitomis stambiomis molekulëmis kraujyje; kiekjø patenka á intersticinius skysèius ar audinius ir kiek jø tenprijungiama; koks yra kraujotakos greitis; kokios fizikinëscheminës medþiagø savybës; kokios yra biologiniø memb-ranø barjero ypatybës ir koks yra absorbcijos bei ðalinimogreitis [12]. Pavyzdþiui, praëjus 2 valandoms po poveikioðvinu, 50% jo randama kepenyse, o praëjus 1 mënesiui90% likusio kûne ðvino yra susikaupæ kauluose [10].

Cheminiø medþiagø ðalinimas

Toksinës medþiagos ið kûno ðalinamos keliais bûdais,kuriø svarbiausias yra ðalinimas per inkstus. Daugelis kse-nobiotikø, prieð juos paðalinant su ðlapimu, pirmiausiabiotransformacijos bûdu paverèiami á labiau vandenyje tir-pius produktus. Inkstams bûdingi 3 ðalinimo mechaniz-mai: glomerulø filtracija, pasyvi difuzija kanalëliuose ir ak-tyvi pernaða – kanalëliø sekrecija. Skystis á glomerulus fil-truojamas ið kraujo plazmos – susidaræs filtratas siekia20–40% per inkstus pratekanèio plazmos tûrio. Tai svar-biausias ðalinimo bûdas. Kadangi glomerulø kapiliarø po-ros yra labai didelës (70 nm), pro jas praeina daugelisjunginiø, kuriø molekulinë masë yra maþesnë negu 60 000(pvz., baltymai maþesni uþ albuminus). Ksenobiotikai, su-sijungæ su kraujo plazmos baltymais, nesifiltruoja á pirmináðlapimà. Medþiagos, praëjusios glomerulus, gali iðlikti ðla-pime ir bûti paðalinamos su ðlapimu arba dël savo fiziki-niø cheminiø savybiø inkstø kanalëliø sistemoje gali bûtireabsorbuotos atgal á kraujà. Veiksniai, lemiantys toksiniømedþiagø reabsorbcijà atgal, yra tokie patys kaip ir pasy-vios difuzijos: tirpûs lipiduose junginiai làstelës membra-nà pereina geriau, o poliniai junginiai ar jonai paðalinamisu ðlapimu [24, 3, 2]. Medþiagø rûgðèiø ir baziø iðsiskyrimoper inkstus greitis priklauso nuo jø jonizacijos konstantos irðlapimo pH. Ðlapimui rûgðtëjant bazës iðsiskiria (t. y. nere-absorbuojamos) greièiau, o rûgðtys – lëèiau [15].

Kanalëliuose toksinës medþiagos gali bûti ðalinamosið plazmos á ðlapimà pasyvios difuzijos bûdu. Ðis ðalinimomechanizmas yra maþiau svarbus negu pirmasis, nes glo-merulø filtracija yra gerokai greitesnis procesas uþ pasy-vià difuzijà kanalëliuose.

Toksinës medþiagos gali bûti ðalinamos su ðlapimu iraktyvios sekrecijos bûdu (daþniausiai organinës rûgðtys,bazës bei kai kurios prie baltymø prisijungusios medþia-gos) [3]. Þinomi du medþiagø ðalinimo sekrecijos bûdumechanizmai: organiniø rûgðèiø ir organiniø baziø. Ðalini-

mas sekrecijos bûdu vyksta proksimaliniuose kanalëliuo-se. Ðios aktyvios pernaðos pajëgumas yra ribotas, todëlsekretuojamos medþiagos gali slopinti viena kitos sekre-cijà, konkuruodamos tarpusavyje dël susijungimo su tapaèia pernaðos sistema [2].

Ksenobiotikø ðalinimas su fekalijomis – tai kitas labaisvarbus medþiagø paðalinimo ið kûno bûdas. Já sudarotoksiniø medþiagø ðalinimas ið kepenø su tulþimi, ðalini-mas per þarnynà ir neabsorbuotø medþiagø ðalinimas. Tok-siniø medþiagø ir jø metabolitø ðalinimas ið kepenø sutulþimi yra antrasis pagal reikðmæ ðalinimo bûdas [3]. Ða-linant virðkinamajame trakte absorbuotas toksines medþia-gas, kraujas ið virðkinamojo trakto pereina pro kepenis irtik tada patenka á sisteminæ kraujotakà. Kepenys ne tik su-laiko kenksmingus junginius ir neleidþia jiems pasklistikûne, bet yra ir pagrindinë toksiniø medþiagø biotransfor-macijos vieta, kur susidaræ metabolitai tiesiai iðskiriami átulþá. Ksenobiotikai ir jø metabolitai, su tulþimi patekæ á þar-nynà, yra arba ðalinami su fekalijomis, arba dël savo fiziki-niø cheminiø savybiø yra reabsorbuojami plonajame þar-nyne, t. y. patenka á enterohepatinæ cirkuliacijà. Ðalinamisu tulþimi junginiai pagal jø koncentracijos tulþyje ir plaz-moje santyká yra skirstomi á tris klases. A klasës junginiøkoncentracijos tulþyje ir plazmoje santykis yra apytikriai ly-gus 1. A klasei priklauso natris, kalis, gliukozë, gyvsidab-ris, talis, cezis, kobaltas. Nors gyvsidabris nesikoncentruojatulþyje, taèiau ðalinimas su tulþimi yra pagrindinis jo lëtoðalinimo ið kûno bûdas. B klasës junginiø koncentracijøsantykis didesnis uþ 1 (daþniausiai tarp 10 ir 1000), jiemspriskiriamos tulþies rûgðtys, bilirubinas, ðvinas, arsenas,manganas ir daugelis kitø. Ðios klasës junginiai yra grei-èiausiai paðalinami su tulþimi. C klasës junginiø minëtassantykis yra maþesnis uþ 1, jiems priskiriami inulinas, al-buminas, cinkas, geleþis, auksas, chromas [2]. Ðalinimassu tulþimi nëra gerai iðtirtas: junginiø pernaðos mechaniz-mai ið plazmos á kepenis ir ið kepenø á tulþá nëra tiksliaiþinomi. Manoma, kad didesnioji B klasës junginiø dalis áabi puses yra perneðama aktyvios pernaðos bûdu. Kepe-nys turi maþiausiai keturias aktyvios pernaðos sistemasorganiniø junginiø paðalinimui á tulþá: dvi organinëms rûgð-tims (sulfobromoftaleinui ir indociano þalumai), vienà or-ganinëms bazëms ir vienà neutraliems junginiams. Kepe-nys turi maþiausiai vienà aktyvià pernaðos sistemà meta-lams ðalinti (pvz., ðvinui). Maþiausiai þinoma apie junginiø,priklausanèiø A ir C klasëms, perneðimà. Toksinës medþia-gos gali bûti ðalinamos su tulþimi ir aktyvios sekrecijos bû-du – joms prisijungus prie plazmos baltymø (kaip ir aktyvisekrecija proksimaliniuose inkstø kanalëliuose). Neþinomitikrieji veiksniai, lemiantys, ar medþiaga iðsiskirs á ðlapimà,ar á tulþá. Maþos molekulinës masës junginiai blogiau iðski-riami á tulþá, o junginiai, kuriø molekulinë masë virðija 325,yra iðskiriami á tulþá didesniais kiekiais [2]. Lengviau su tul-þimi iðsiskiria poriniai junginiai, nes jø molekulinë masëdidesnë ir jie ágyja anijoninæ grupæ. Daugiausia su tulþimiiðsiskiria gliukurono poriniø junginiø (konjugatø). Ðie poli-niai metabolitai nëra tirpûs lipiduose, taèiau þarnyno mikro-florai ir fermentams juos hidrolizuojant skyla, tampa lipofiliðki


ir vël reabsorbuojami á kraujà [25]. Enterohepatinë cirkulia-cija labai pailgina biologiná ksenobiotikø pusperiodá.

Yra gana daug cheminiø medþiagø (pvz., digitoksinas,dinitrobenzamidas, heksachlorobenzenas, ochratoksinasA ir kt.), kuriø ðalinimo su fekalijomis negalima paaiðkintinei jø neabsorbavimu, nei iðsiskyrimu su tulþimi [2]. Nu-statyta, kad daugelio ðiø medþiagø buvimo fekalijose ðalti-nis yra tiesioginis perëjimas ið kraujo á þarnyno turiná. Taivyksta pasyvios difuzijos bûdu. Kai kuriais atvejais ðalini-mà per þarnynà sàlygoja greita þarnyno gleivinës epiteliolàsteliø eksfoliacija (nusilupimas, atsiskyrimas). Ðalinimasper þarnynà yra sàlyginai lëtas procesas, todël tai yra pa-grindinis ðalinimo bûdas tik tø junginiø, kuriø lëta biotrans-formacija ir/arba lëtas inkstø ir tulþies klirensas. Kai kuriølipiduose tirpiø junginiø ðalinimas per þarnynà gali sustip-rëti padidinus virðkinamojo trakto lipofiliðkumà (pvz., áde-dant á maistà mineralinio aliejaus).

Labai retai yra absorbuojama 100% medþiagos. Ne-absorbuota ksenobiotikø dalis yra paðalinama su fekalijo-mis. Didelë dalis cheminiø medþiagø yra ið dalies lipofilið-kos ir absorbuojamos, taèiau kai kurios cheminës me-dþiagos – makromolekulës ir didelës molekulinës masësvisiðkai jonizuoti junginiai – absorbuojamos tik labai ma-þais kiekiais. Antai polimerø ir ketvirtiniø amonio baziø ab-sorbcija virðkinamajame trakte yra labai ribota; sacharo-zës poliesterio, cholestiramino (preparato, maþinanèio rie-balø kieká kraujyje) ar herbicido parakvato per virðkinamàjátraktà gautos dozës didesnioji dalis yra neabsorbuojamair paðalinama su fekalijomis [2].

Cheminiø medþiagø ðalinimas su iðkvepiamu oru yrabûdingas lakioms medþiagoms. Kadangi yra lakiø skysèiøpusiausvyra su jø dujine forma alveolëse, jie gali bûti pa-ðalinami per plauèius. Skysèio kiekis, paðalinamas perplauèius, yra proporcingas jø garø slëgiui. Remiantis eta-nolio koncentracija iðkvepiamajame ore, alkoholio matuok-liu nustatoma etanolio koncentracija kraujyje. Ypaè lakûsskysèiai (pvz., dietilo eteris) iðimtinai ðalinami per plau-èius. Toksinës medþiagos per plauèius paðalinamos pa-prastosios difuzijos bûdu. Dujø ðalinimas yra maþdaugatvirkðèiai proporcingas jø absorbcijos greièiui. Todël du-jos, blogai tirpstanèios kraujyje, yra ðalinamos greitai (pvz.,etilenas, kurio biologinis pusperiodis yra apie 0,6 val.), ogerai tirpstanèios kraujyje per plauèius yra ðalinamos lë-èiau (pvz., chloroformas, kurio biologinis pusperiodis yraapie 8 val.). Lipiduose labai tirpiø inhaliaciniø anestetikø(pvz., halotano, metoksiflurano) koncentracijos pëdsakøgali bûti randama iðkvepiamajame ore net praëjus dviemar trim savaitëm po dviejø valandø anestezijos dël jø kau-pimosi riebaliniame audinyje. Medþiagø, kuriø maþas tir-pumas kraujyje, ðalinimo greitis priklauso nuo kraujo tëk-mës per plauèius (perfuzijos), o medþiagø, kurios geraitirpsta kraujyje, ðalinimo greitis priklauso nuo kvëpavimodaþnio ir tûrio (ventiliacijos) [2].

Kitais bûdais ðalinamø medþiagø yra nedaug. Nedide-lis kiekis medþiagø gali iðsiskirti su ávairiais sekretais –seilëmis, aðaromis, prakaitu, cerebrospinaliniu skysèiu irpienu.

Biotransformacija

Fiziologijoje naudojamas metabolizmo terminas apimagyvo organizmo natûraliø sudedamøjø daliø anabolinius(t. y. sintezës) ir katabolinius (t. y. skaidymo) procesus, otoksikologijoje metabolizmo sàvoka yra ekvivalenti kseno-biotikø biotransformacijai – organizmui svetimos medþia-gos biocheminei transformacijai: lipofiliniø junginiø paver-timui hidrofiliniais junginiais katalizuojant fermentams [26].Vienas svarbiausiø veiksniø, lemianèiø konkreèios chemi-nës medþiagos toksiðkumà, yra biotransformacijos greitisir bûdas. Toksinës medþiagos biotransformacijà lemia gy-vûno rûðis, linija, genetinë prigimtis, amþius, lytis, mitybosstatusas, paros laikas, sirgtos ligos ir kitø ksenobiotikøpoveikiai, turintys fermentus aktyvinanèiø arba slopinanèiøsavybiø [3]. Biotransformacijos tikslas yra taip pakeisti kse-nobiotikus, kad jie lengvai galëtø bûti paðalinami ið kûnopagrindiniais bûdais – su ðlapimu ir/ar iðmatomis. Tai pa-prastai priklauso nuo jø tirpumo vandenyje, iðskyrus la-kius junginius, iðkvepiamus su oru. Biotransformacijos me-tu susidaro labiau hidrofiliðki ar poliarizuoti junginiai, kuriesunkiau skverbiasi pro membranas, blogiau juda audiniuo-se, yra filtruojami pro inkstø kamuolëlius, blogiau reabsor-buojami ið inkstø kanalëliø á kraujà, todël daug greièiauiðsiskiria su ðlapimu [27]. Daugelio ksenobiotikø biotrans-formacija vyksta ávairiuose kepenø làsteliø organoiduose,taèiau pati pajëgiausia metabolizuojanèiø fermentø siste-ma yra endoplazminiame tinkle. Tam tikru mastu kseno-biotikø biotransformacija vyksta ir kituose organuose – plau-èiuose, inkstuose, þarnyne, nosies gleivinëje, odoje, ant-inksèiuose, sëklidëse ir placentoje [28]. Daþnai fermentai,katalizuojantys ksenobiotikø pokyèius, yra maþai specifið-ki substratui, nes substratas yra organizmui svetima me-dþiaga. Jeigu nëra tam tikrà ksenobiotikà metabolizuojan-èiø fermentø, jis yra metaboliðkai neaktyvus (inertiðkas).Antai etilo eteris, azoto suboksidas, barbitalis ið organiz-mo iðsiskiria beveik visai nepakitæ. Labai hidrofobiniai arlabai lipofiliðki ksenobiotikai gali iðlikti riebaliniame audi-nyje beveik neribotà laikà, jeigu jie nepaverèiami labiaupoliniais (pvz., heksachlorbenzolas ir kiti chlorinti anglia-vandeniliai) [26].

Nors ir ne visada, bet daþniausiai ksenobiotikø biot-ransformacija reikalauja maþiausiai dviejø skirtingø meta-bolizmo pakopø – reakcijø grupiø, kurios vadinamos biot-ransformacijos fazëmis. Pirmojoje biotransformacijos fa-zëje paprastai keièiama medþiagos struktûra – á organizmuisvetimà molekulæ átraukiama reaktyvi funkcinë grupë (pvz.,-OH, -SH, -NH

2, -COOH). Tai atliekama vykstant oksidaci-

jos, redukcijos ir hidrolizës reakcijoms, daþniausiai katali-zuojant fermentinei – citochromo P450 – sistemai (vadina-ma monooksigenaziø sistema arba miðriø funkcijø oksi-genaziø (MFO) sistema) bei daugeliui kitø fermentø [28].

Antrosios fazës metu vyksta biosintezë: pirmos fazësmetu susidariusiø metabolitø arba ksenobiotikø konjuga-cija su stipriai poliniø rûgðèiø liekanomis – endogeninë-mis molekulëmis. Tam tikri ksenobiotikai (jau turintys funk-cines grupes -OH, -NH

2, -COOH) ið karto gali sudaryti


konjugatus ir bûti paðalinami per inkstus, t. y. iðvengti pir-mos fazës biotransformacijos reakcijos (1 pav.). Kartais iðpradþiø gali vykti antrosios fazës reakcijos, po to pirmo-sios. Taigi ksenobiotikø biotransformacijos skirstymas áfazes yra santykinis [28].

Susidaræ konjugatai yra hidrofiliðkesni ir lengviau pa-ðalinami su ðlapimu. Konjugacijos reakcijoms vykti reikiaATP (adenozintrifosfato) energijos. Yra dviejø tipø konjuga-cijos reakcijos. Pirmojo tipo konjugacijos reakcijos metuið pradþiø aktyvinamos konjuguojanèiosios medþiagos, poto jos jungiasi su substratu, sudarydamos konjugatà. Ðiøreakcijø metu ávairûs ksenobiotikai ar pirmos fazës biot-ransformacijos reakcijø metabolitai yra konjuguojami sugliukurono, sieros, acto rûgðtimis, tiosulfatu, yra metilina-mi ir kt. Antrojo tipo konjugacijos reakcijos metu ið pradþiøaktyvinamas substratas, po to jis jungiasi su konjuguojan-èiàja biomolekule, sudarydamas konjugatà. Ðiø reakcijømetu vyksta konjugacija su aminorûgðtimis (glicinu, gluta-minu) ar glutationu [28].

Biotransformacijos metu susidariusiø metabolitø bio-loginis aktyvumas daþniausiai sumaþëja, vyksta detoksi-kacija, taèiau kartais abiejø biotransformacijos faziø metususidaro þymiai biologiðkai aktyvesni ir toksiðkesni meta-bolitai uþ pradines medþiagas (pvz., metanolá, anglies te-trachloridà) [11, 27]. Daug tarpiniø toksiniø junginiø, tarp jøkancerogenø ir mutagenø, susidaro dalyvaujant citochro-mo P450 sistemai. Pavyzdþiui, policiklinis aromatinis an-gliavandenilis benzo(a)pirenas dël kepenø mikrosomø ci-tochromo P450 daugelio fermentø organizme skyla á maþ-daug 20 metabolitø, kuriø vienas – reaktyvusisbenzo(a)pireno-7,8-diol-9,10-epoksidas – yra ypaè stipruskancerogenas ir mutagenas [20].

Nors svarbiausià vaidmená vykstant ksenobiotikø biot-ransformacijai atlieka kepenø làstelës, taèiau kartais kitøorganø – plauèiø, inkstø, þarnyno, placentos – biotransfor-macinës galimybës turi lemiamos reikðmës pasireiðkianttoksiniam medþiagø poveikiui: ðiø organø làstelëse esan-èiø aktyvinamøjø ir detoksikuojamøjø fermentø aktyvumosantykis daþnai yra didesnis uþ hepatocitø. Tokiais atve-jais ðiuose organuose aktyviø metabolitø koncentracijatampa didelë, o jø paðalinimas – detoksikavimas – lëtas,tai sàlygoja ðiø organø paþeidimus [26]. Pavyzdþiui, á orga-nizmà patekæs benzo(a)pirenas pasiskirsto kepenyse,plauèiuose ir inkstuose, taèiau tik kepenys greitai paðali-na reaktyvius tarpinius produktus, o plauèiuose ir inkstuo-

1 pav. I ir II faziø biotransformacijos reakcijø integracija [27]

se didëjantys metabolitø kiekiai didina B(a)P citotoksiðku-mo, mutageniðkumo ir kancerogeniðkumo pasireiðkimogalimybæ [20].

Toksikokinetiniø tyrimø reikðmë

Toksikokinetinës sàvokos yra plaèiai vartojamos apibû-dinant chemines medþiagas toksikologinëje literatûroje ircheminiø medþiagø duomenø bazëse. Ypaè plaèiai ðios sà-vokos vartojamos farmakologijoje, nes kinetinës vaistø sa-vybës pradëtos tirti anksèiausiai. Farmakokinetika yra tok-sikokinetikos dalis, ji apsiriboja kinetiniø vaistø savybiø tyri-mu. Toksikokinetika modeliuoja ir matematiðkai apraðoksenobiotikø kelià visame organizme, teoriniai modeliai api-bûdina tikëtinà apsinuodijimo tëkmæ. Modeliuojant taip patgalima numatyti tik tam tikrà ksenobiotiko kelio atkarpà (pvz.,vien tik ðalinimà) ar jo pokyèius atskirame organe (pvz., ke-penø klirensà). Klasikiniu bûdu apibûdinant kinetines me-dþiagos savybes, gyvo organizmo kûnas teoriðkai skirsto-mas á tam tikrus fiziologiðkai ir anatomiðkai nesusijusiusskyrius (pvz., centrinæ ir periferinæ dalá). Dabar kuriami fizio-logiðkai paremti toksikokinetiniai modeliai leidþia numatytitiriamos medþiagos kelià kiekviename organe ar audinyje:ávairias absorbcijos ir eliminacijos greièio konstantas; ke-penø, inkstø klirensà; biologiná pusperiodá; prisiriðimo prieplazmos baltymø laipsná; tikràjà pasiskirstymo apimtá. Þi-nant pagrindinius parametrus, fiziologiniai toksikokinetiniaimodeliai (skirtingai nuo klasikiniø modeliø) gali numatytitoksinës medþiagos ar jos metabolitø koncentracijas atski-ruose audiniuose tam tikru laiko periodu, taèiau ne visadafiziologiniai (pvz., kraujo tekëjimo greitis, audinio tûris) arbiocheminiai (pvz., biotransformacijos greitis konkreèiameaudinyje) parametrai yra þinomi ir tikslûs.

Valgant, geriant ir kvëpuojant þmogus nuolat yra veikia-mas pavojingø cheminiø medþiagø. Laimei, organizmassugeba absorbuotas medþiagas biotransformuoti ir paða-linti. Taèiau jeigu absorbcijos greitis virðija ðalinimo greitá,ksenobiotikas pasiekia kritinæ koncentracijà organe-taiki-nyje ir jo toksiðkumas pasireiðkia. Cheminiø medþiagø su-kelti organizmo pakitimai tiesiogiai priklauso nuo absorb-cijos, pasiskirstymo, biotransformacijos ir ðalinimo grei-èio. Bûtina suvokti esmines cheminiø medþiagø kinetikossàvokas ir parametrus, nes jais remiantis numatomas me-dþiagos poveikis organizmui ir parenkamas tinkamas gy-dymo metodas.


Literatûra1. Paltanavièienë A., Zabulytë D., Kalibatas J. Cheminiø medþiagøtoksiðkumo tyrimo metodai ir pagrindinës sàvokos. Visuomenëssveikata, 2006; 2(33): 51–58.

2. Klaassen C. D., Rozman K. Absorption, distribution, and ex-cretion of toxicants. In: Casarett and Doull’s toxicology: the basicscience of poisons. Ed. Mary O. Amdur, John Doull, Curtis D.Klaassen. – 4th ed. Pergamon Press, USA, 1991; 50–87.

3. Hellman B. Basic toxicology. In: Occupational Health Practice.Eds. Waldron H.A., Edling C. Oxford: Butterworth-Heimemann,2003; 18–34.

4. Brodeur J., Tardif R. Absorption. In: Encyclopedia of Toxicol-ogy. Editor-in-chief Philip Weler. Second edition. Volume one. ElsevierLtd, Oxford, UK. 2005; 1–6.

5. Meinild A. K., Klaerke D. A., Zeuthen T. Biodirectional WaterFluxes and Specificity for small Hydrophilic Molecules in Aquaporins0-5. The Journal of Biological Chemistry. 1998; 273(49): 32446–32451.

6. Nielsen S., Fr¸kiaer J., Marples D., Kwon T., Agre P., KnepperM. Aquaporins in the kidney: from molecules to medicine. PhysiolRev., 2002; 82 (1): 205–244.

7. Þmogaus fiziologija. Abraitis R., Cibas P., Gronow G., GutmanasA. ir kt. Kauno medicinos universiteto leidykla, Kaunas. 1999; 478.

8. Kokk K., Verajankorva E., Wu X. K., Tapfer H., Poldoja E.,Pollanen P. Immunohistochemical detection of glucose transport-ers class I subfamily in the mouse, rat and human testis. Medicina,2004; 40(2): 156–160.

9. Winder C. Toxicity of metals. In: Occupational Toxicology. Eds.Winder Ch., Stacey N. – 2nd ed. CRC Press LLC, USA. 2004; 301–343.

10. Toxicological Profile for Lead. U.S. Department of Health &Human services. Atlanta. GA: Agency for Toxic Substances andDiseases Registry. 1997; 483.

11. Klinikinë toksikologija. Sudarë J. Ðurkus, T. V. Kajokas. NaujasisLANKAS, Kaunas. 2002; 500.

12. Stacey N. H. Basics of toxicology. In: Occupational Toxicology.Eds. Winder Ch., Stacey N. – 2nd ed. CRC Press LLC, USA. 2004;17–41.

13. Obelenis V., Bagdonienë T., Maèionis A., Raðkevièienë R.,Vëbrienë J. Darbo medicina. LIC “Uþ gyvybæ”, Kaunas, 2002; 172.

14. Lu F. C., Kacew S. Lu’s Basic Toxicology: Fundamentals, Tar-get organs and Risk Assessment. 4th ed. London: Taylor andFrancis. 2002; 13–27.

15. Farmakologija. R. Basevièius, V. Budnikas, A. Mickis ir kt. 2-asis leid. Mokslas, Vilnius. 1986; 464.

16. Winder C. Toxicity of gases, vapours and particulates. In:Occupational Toxicology. Eds. Winder Ch., Stacey N. – 2nd ed. CRCPress LLC, USA. 2004; 399–424.

17. Winder C. Occupational respiratory diseases. In: OccupationalToxicology. Eds. Winder Ch., Stacey N. – 2nd ed. CRC Press LLC,USA. 2004; 71–114.

18. Olsson I., Bensryd I., Lundh T., Ottosson H., Skerfving S.,Oskarsson A. Cadmium in blood and urine-impact of sex, age,dietary intake, iron status, and former smoking – association ofrenal effects. Environ Health Perspect, 2002; 110(12): 1185–1190.

19. Toxicological Profile for Cadmium. U.S. Department of Health &Human services. Atlanta, GA: Agency for Toxic Substances andDiseases Registry. 1997; 347.

20. Environmental Health Criteria 202: Selected non heterocyclicpolycyclic aromatic hydrocarbons. Geneva: WHO. 1998; 883.

21. Toxicological Profile for Arsenic. U.S. Department of Health &Human services. Atlanta, GA: Agency for Toxic Substances andDiseases Registry. 1998; 350.

22. Toxicological Profile for Benzene. U.S. Department of Health &Human services. Atlanta, GA: Agency for Toxic Substances andDiseases Registry. 1997; 424.

23. Toxicological Profile for Formaldehyde. U.S. Department ofHealth & Human services. Atlanta, GA: Agency for Toxic Sub-stances and Diseases Registry. 1997; 364.

24. Haschek W. M., Winder C. Occupational toxicology of the kid-ney. In: Occupational Toxicology. Eds. Winder Ch., Stacey N. – 2nd

ed. CRC Press LLC, USA. 2004; 153–-167.

25. Stacey N. H. Occupational toxicology of the liver. In: Occupa-tional Toxicology. Eds. Winder Ch., Stacey N. – 2nd ed. CRC PressLLC, USA. 2004; 141–153.

26. McCarthy T., Sinal Ch. J. Biotransformation. In: Encyclopediaof Toxicology. Editor-in-chief Philip Weler. Second edition. Volumeone. Elsevier Ltd, Oxford, UK. 2005; 299–312.

27. Sipes I. G., Gandolfi A. J. Biotransformation of toxicants. In:Casarett and Doull’s toxicology: the basic science of poisons. Ed.Mary O. Amdur, John Doull, Curtis D. Klaassen. – 4th ed. PergamonPress, USA, 1991; 88–126.

28. Praðkevièius A., Ivanovienë L., Stasiûnienë N., BurneckienëJ., Rodovièius H., Lukoðevièius L., Kondratas D. Biochemija. KMUleidykla, Kaunas. 2003; 829.


TOXICOKINETICS OF CHEMICALS

Audra PaltanavièienëInstitute of Hygiene

Summary

The fundamental knowledge of the toxicokinetics of a chemicals are reviewed in this article. This article deals withtopical issues of toxicant’s pass through membrane, it’s absorption, distribution, biotransformation, excretion and itgives the particular examples. These kinetics processes occur simultaneously and all these factors may have a minor ormajor impact on the concentration and thus the toxicity of a chemical in a target organ. Calculations based on thesemathematical models allow a numerical characterisation of disposition, which is essential for the assessment of thetoxicity of a given compound.

Keywords: toxicokinetics, absorption, distribution, biotransformation, excretion.


SERGAMUMO LAIMO LIGA POKYÈIAI LIETUVOJE1995–2006 METAIS

Loreta Aðoklienë1, 2, Kæstutis Þagminas2, Jonas Bunikis2, 3, Bronius Morkûnas1

1Uþkreèiamøjø ligø profilaktikos ir kontrolës centras, 2Vilniaus universitetas, 3Kalifornijosuniversitetas Irvine, JAV

Santrauka

Darbo tikslas – apraðyti sergamumo Laimo liga (LL) pokyèius Lietuvoje 1995–2006 m. ir ávertinti koreliacinius ryðiussu pagrindiniais sergamumui átakos turinèiais geografiniais ir gamtiniais veiksniais.

Tyrimo medþiaga ir metodai. Panaudoti Uþkreèiamøjø ligø profilaktikos ir kontrolës centro sukaupti duomenys apiesergamumà LL ir Ixodes ricinus erkiø gausà Lietuvoje, oficialûs kitø institucijø duomenys apie erkiø platinamoms ligomsátakos turinèius geografinius ir gamtinius veiksnius. Sergamumo tendencija tirta lauþtinës linijos netiesinës regresijosmodeliu, naudojant Joinpoint regresijos programà v. 2.7.

Rezultatai. 1995–2006 m. Lietuvoje stebëta neþymi bendra sergamumo LL didëjimo tendencija (netiesinës regresijoskoeficientas b = 0,07; p = 0,08) ir netolygus ligos plitimas 9 ið 10 ðalies apskrièiø. Sergamumas ypaè pastebimaipadidëjo þemo sergamumo teritorijose – Alytaus (b = 0,14; p = 0,01), Telðiø (b = 0,22; p = 0,001) ir Vilniaus (b = 0,10;p = 0,01) apskrityse. Taèiau vertinant LL sergamumà dinamiðkai nenustatyta segmentiniø pokyèiø nei Lietuvoje, neiatskirai nagrinëtose apskrityse. Nustatyta ryðki koreliacija tarp sergamumo LL ir erkiø gausos (Kendell koreliacijoskoeficientas r = 0,49; p = 0,03). Atskirose vietovëse erkiø gausa teigiamai koreliavo su vidutine oro temperatûra (r = 0,44;p = 0,01) ir neigiamai – su krituliø kiekiu (r = - 0,31; p = 0,01), sniego danga (r = - 0,33; p = 0,02) ir vidutine santykinedrëgme (r nuo - 0,34 iki - 0,37; p < 0,03). Vilniaus, Kauno ir Klaipëdos miestuose ir rajonuose sergamumas LL koreliavosu vidutine oro temperatûra (r nuo 0,42 iki 0,57; p = 0,01), krituliø kiekiu (r nuo 0,20 iki 0,36; p < 0,05) ir sniego danga(r nuo - 0,41 iki - 0,57; p = 0,01). Nenustatyta ryðio tarp laukiniø stambiøjø raguoèiø ir erkiø gausos bei sergamumo LL.

Iðvados. 1995–2006 m. sergamumo LL pokyèius Lietuvoje lëmë þidininë ligos ekspansija, ypaè intensyvi buvusiomaþo sergamumo teritorijose. Ryðkus sergamumà LL lemiantis veiksnys buvo erkiø gausa, sàlygojama vietiniø klimatoveiksniø, bet ne laukiniø stambiøjø raguoèiø gausos.

Raktaþodþiai: Laimo liga, Ixodes ricinus, sergamumas.

Ávadas

Laimo liga (LL) yra multisisteminë infekcinë liga, suke-liama spirochetø Borrelia burgdorferi sensu lato, kurias per-neða Ixodes rûðies erkës. Ixodes ricinus erkës vyrauja Eu-ropoje, Ixodes persulcatus – Azijoje, Ixodes pacificus ir Ixo-des scapularis – Ðiaurës Amerikoje. LL - tai daþniausia erkiøplatinama liga Europoje ir Ðiaurës Amerikoje [1–4]. Pagrin-dinis patognominis LL poþymis yra migruojanti eritema (eryt-hema migrans), iðsivystantis 60–80% ligoniø [3, 5–6].

Daugelyje Europos ðaliø LL registracija yra neprivalo-ma, todël sudëtinga palyginti ðios ligos sergamumà tarpðaliø [1–2, 7]. Ávairiø autoriø duomenimis, kasmet Europojenustatoma iki 85 tûkst. ðios ligos atvejø [1], ji daþnesnëVidurio Europos ir Skandinavijos ðalyse, kur sergamumorodiklis siekia iki 206/100 000 gyventojø [7]. Lietuvoje, kaipir kitose Baltijos ðalyse, LL yra privalomai registruojama.Pirmieji susirgimai mûsø ðalyje nustatyti 1987 m., taèiauneabejojama, kad ligos atvejø pasitaikydavo ir anksèiau [8].

Sergamumo erkiø platinamomis ligomis pakilimas ste-bimas daugelyje Europos ðaliø [1–2, 7, 9]. Pastaraisiaismetais siekiama iðaiðkinti ir ávertinti ðiai situacijai átakosturinèius veiksnius. Klimatas ir jo pokyèiai yra vieni svar-biausiø ir daþniausiai nagrinëjamø erkiø platinamas ligasveikianèiø veiksniø [1, 9–11]. Manoma, kad sergamumàerkiø platinamomis ligomis lemia ir kiti aplinkos, ekologi-niai, socialiniai ir ekonominiai veiksniai [1–2, 9, 12].

Ðio darbo tikslas – apraðyti sergamumo Laimo ligadinamikos pokyèius Lietuvoje 1995–2006 m. ir ávertinti ko-reliacinius ryðius su pagrindiniais sergamumui átakos tu-rinèiais geografiniais ir gamtiniais veiksniais.


Erkiø platinamø ligø sergamumo analizei atlikti panau-doti oficialûs Uþkreèiamøjø ligø profilaktikos ir kontrolëscentro bei Valstybës uþkreèiamøjø ligø registro duomenys.Duomenys surinkti ið statistiniø ataskaitos formø Nr. 4 „Ser-gamumas uþkreèiamosiomis ligomis“ (sveikata, mënesi-në, metinë), Nr. 44 „Parazitoziø epidemiologinë bûklë“(svei-kata metinë), Nr. 38-1 „Sergamumas erkiø platinamomisligomis“ (sveikata metinë), Nr. 45 „Entomologinë higieninëbûklë“ (sveikata metinë) ir epidemiologinio tyrimo protoko-lø (Forma 357/a).

Erkiø aktyvumas buvo stebimas 9 pastoviuose stebëji-mo stacionariuose (Vilniaus, Kauno, Klaipëdos, Panevë-þio, Birþø, Ðilutës, Kelmës, Këdainiø ir Marijampolës rajo-nuose). Stebëjimo stacionare alkanø erkiø gausumas tiria-mas balandþio–spalio mënesiais kartà per 10 dienø iriðreiðkiamas erkiø skaièiumi 1 km atkarpoje. Alkanos er-kës buvo renkamos vëliavëlæ braukiant þemaûgësaugmenijos pavirðiumi. Naudotos standartinës vëliavëlës,pagamintos ið minkðtos vienspalvës ðviesios medvilninës


medþiagos (60 cm ploèio ir 80–100 cm ilgio), vienas audi-nio galas pritvirtintas prie lazdos, kitame audinio gale ir perjo vidurá yra áverta viela. Vëliavëlë kas 10 þingsniø apþiûrimair surenkamos prikibusios erkës. Erkiø gausos rodikliu lai-komas surinktø erkiø skaièius vieno kilometro atkarpoje.Ðiø duomenø pagrindu apskaièiuojamas erkiø aktyvumoperiodas sezono metu [14].

Sergamumui átakos turinèiø veiksniø analizei panaudotiAplinkos ministerijos medþiojamøjø þvëriø apskaitos duo-menys ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplin-kos ministerijos vidutinës paros oro temperatûros, santyki-nës drëgmës, krituliø kiekio ir sniego dangos duomenys.

Sergamumo tendencija tirta lauþytos linijos (segmenti-nës regresijos) regresijos modeliu. Tai vienas ið netiesi-nës regresijos modeliø. Tam buvo panaudota Joinpoint re-gresijos programa, v. 2.7 (2003, JAV Nacionalinis vëþio ins-titutas). Ðia programa nustatomi statistiðkai reikðmingilinijiniai tendencijos pokyèiai. Analizë pradedama su mini-maliu (0) lûþio taðkø skaièiumi (vienos linijos segmentas) irnustatoma, ar 1 (2 linijø segmentai), 2 (3 linijø segmentai),3 (4 linijø segmentai) lûþio taðkai yra statistiðkai reikðmingi.Ðie taðkai panaudojami modeliui sudaryti. Galutinis regre-sijos modelis nustato statistiðkai reikðmingus tendencijospokyèius ir apskaièiuojami (procentais) metiniai tendenci-jos pokyèiai pagal kiekvieno periodo segmentà. Hipotezëmstikrinti taikytas reikðmingumo lygmuo 0,05.

Koreliaciniams ryðiams vertinti naudotas Kendell kore-liacijos koeficientas, apskaièiuotas naudojant „SPSS 11.0“kompiuterinæ programà, koreliacijos statistiniam reikðmin-gumui vertinti taikytas 0,05 lygmuo.

Sergamumo rodikliø palyginimas atliktas WinPepi (1.45,2003) programa naudojant ksi kvadrato metodà su Yate’skorekcija. Sudarant kartogramas atliktas sergamumo ro-dikliø logaritmavimas.


LL oficiali registracija Lietuvoje pradëta 1991 metais, o1991–2006 m. uþregistruotas 19 551 LL susirgimas. Ma-noma, kad dël nepakankamos „naujos“ ligos diagnostikos1991–1994 m. registruojamas sergamumas LL buvo sàly-ginai þemas (nuo 1,6 iki 18,1 atvejo skaièiuojant 100 000gyv.), todël ðis laikotarpis vertinant sergamumo tendencijàneátrauktas. 1991–1994 m. ávertintas nustaèius kitos erkiøplatinamos ligos – erkinio encefalito sergamumo tendencijà.Atsiþvelgiant á tai, kad iksodinës erkës perneða ir erkinioencefalito, ir LL sukëlëjus bei ávertinus daugiametæ erkinioencefalito sergamumo dinamikà (1 pav.), tikëtina, kad 1992–1994 m. realiai padidëjo sergamumas abiem ligomis. Ta-èiau siekiant iðvengti duomenø vertinimo netikslumø dëlnepatikimos LL diagnostikos minëtu laikotarpiu tolesnë

1 pav. Sergamumas erkiniu encefalitu ir Laimo ligaLietuvoje 1968–2006 m.

2 pav. Sergamumo Laimo liga ir erkiniu encefalitutendencijos Lietuvoje

3 pav. Sergamumo Laimo liga Lietuvoje geografinis pasiskirstymas 1995–2000 m. (a) ir 2001–2006 m. (b)

a) b)


sergamumo analizë apima 1995–2006 m. uþregistruotus18 029 LL susirgimø atvejus.

1995–2006 m. stebëta neþymi sergamumo LL didëjimotendencija (2 pav.) (netiesinës regresijos koeficientasb = 0,07; p = 0,08). Jo vidutinis metinis pokytis sudarë 7,1%(95% pasikliautinasis intervalas PI -1,1 - 15,9). Prieðingainei LL, sergamumas erkiniu encefalitu ðiuo laikotarpiu ma-þëjo (b = - 0,20, p = 0,08), o jo vidutinis metinis pokytis suda-rë -17,7% (PI -34,2 - 2,9). Naudojant lauþtinës linijos regre-sijos modelá, nepastebëta ryðkiø sergamumo abiem ligo-mis dinamikos segmentiniø pokyèiø: 1–4 linijos segmentøperstatymo kriterijaus p reikðmë tikrinant nulinæ hipotezæsu alternatyvinëmis 1, 2 ir 3 jungtiniø taðkø hipotezëmis LLatveju lygi atitinkamai 0,85, 0,96 ir 0,96, o erkinio ence-falito – 0,98, 0,99 ir 0,99. Taèiau tarp sergamumo LL ir erki-niu encefalitu nustatytas stiprus koreliacinis ryðys (Kendallkoreliacijos koeficientas r = 0,61; p = 0,01). Prieðingas ser-gamumo LL ir erkiniu encefalitu dinamikos tendencijas ga-lima paaiðkinti remiantis nuo 1997 m. pradëto vakcinavimoprieð pastaràjá efektyvumu. Galimas sergamumo erkiniu en-cefalitu maþëjimas ir dël natûralaus cikliðkumo, stebimokeliø deðimtmeèiø laikotarpiu (1 pav.).

I. ricinus erkiø, uþkrëstø borelijomis, randama visuoseLietuvos rajonuose [8, 20–22], taèiau sergamumo analizërodo, kad geografinis LL pasiskirstymas yra netolygus.1995–2000 m. 4 rajonuose (Skuodo, Radviliðkio, Vilniaus irVarënos) uþregistruotas itin maþas sergamumas ir tik dvie-juose rajonuose (Rokiðkio ir Utenos) jis buvo ypaè didelis(4 pav.). Vëlesniais metais aukðèiausi sergamumo LL ro-dikliai nustatyti 6 rajonuose, esanèiuose Panevëþio, Kau-no, Utenos ir Ðiauliø apskrityse. Per tà laikotarpá sumaþëjorajonø, kuriø þemas sergamumo LL rodiklis.

1995–2006 m. sergamumas LL padidëjo 8 ið 10 tirtøapskrièiø, o jo pokytis svyravo nuo 1,1% Klaipëdos iki 24,8%Telðiø apskrityje (1 lentelë). Tauragës apskrityje sergamu-mas nekito ir tik Panevëþio apskrityje metinis sergamumassumaþëjo vidutiniðkai 3%. Ryðkiausi sergamumo pokyèiai,svyravæ nuo 10,4% iki 24,8%, nustatyti Alytaus, Ðiauliø, Tel-ðiø ir Vilniaus apskrityse (netiesinës regresijos koeficien-tas b nuo 0,10 iki 0,22; p nuo 0,001 iki 0,08) (1 lentelë; 3, 8,10, 12 pav.), kur praeityje sergamumas LL buvo þemas(8,2–24,8 atvejo 100 000 gyventojø), palyginti su ðalies vi-dutiniu rodikliu (33,2/100 000 gyventojø). Kitose apskrityse,kur ðis rodiklis praeityje buvo palyginti aukðtas, vidutinispokytis, svyravæs tarp 0,03 ir 4,8%, nebuvo ryðkus (b nuo0,0003 iki 0,05; p > 0,2) (1 lentelë; 4–7, 9, 11 pav.).

Ðie tyrimo rezultatai leidþia daryti prielaidà, kad, nepai-sant neryðkios bendros sergamumo didëjimo tendenci-jos, LL gamtinis arealas plëtësi á rajonus, kur sergamumolygis anksèiau buvo þemas (3 pav.). Netolygià LL ekspan-sijà Lietuvoje galima aiðkinti tuo, jog per pastaruosius de-ðimtmeèius ðalyje formavosi nauji gamtiniai ligos þidiniaiir iðaugo jos ekologinë bei epidemiologinë rizika. Paþymë-tina, kad sergamumo tendencija vertinta 12 metø. Dël ma-þo stebëjimø skaièiaus (n=12 metø) tokio tarpsnio nepa-kanka norint atskleisti patikimas tendencijas.

Ekologinæ LL rizikà lemia erkiø gausa ir jø infekuotumasligos sukëlëjais. Erkiø ir LL arealo plitimas stebimas Vidu-rio ir Ðiaurës Europoje, kur borelijomis infekuotø erkiø visdaþniau aptinkama ðiauresnëse ir aukðtesnëse teritorijo-se [1, 13, 15, 20, 22]. Ðià tendencijà bent ið dalies lemiailgalaikis klimato atðilimas ir vietiniai ar regioniniai klimatoypatumai, turintys átakos LL ir kitø þidininiø transmisiniø

3 pav. Sergamumo Laimo liga tendencija Alytausapskrityje 1995–2006 m.

4 pav. Sergamumo Laimo liga tendencija Kaunoapskrityje 1995–2006 m.

1 lentelë. Sergamumo Laimo liga tendencija (netiesinësregresijos koeficientas b) ir jo pokytis apskrityse 1995–2006 metais

Sergamumo

tendencija

Sergamumo

pokytis Apskritis

b p proc. 95 proc. PI

Alytaus 0,14 0,01 14,5 4,0–26,1

Kauno 0,05 0,25 4,8 -3,8–14,2

Klaipėdos 0,01 0,81 1,1 -8,0–11,1

Marijampolės 0,04 0,33 4,3 -4,8–14,4

Panevėžio -0,03 0,63 -3,1 -16,1–11,8

Šiaulių 0,10 0,08 10,6 -1,4–24,0

Tauragės 0,0003 0,99 0,03 -9,7–10,8

Telšių 0,22 0,001 24,8 11,5–39,6

Utenos 0,03 0,32 3,5 -3,8–11,3

Vilniaus 0,10 0,009 10,71 3,14–18,81

Lietuvoje 0,07 0,08 7,1 -1,1–15,9


6 pav. Sergamumo Laimo liga tendencija Marijampolësapskrityje 1995–2006 m.

7 pav. Sergamumo Laimo liga tendencija Panevëþioapskrityje 1995–2006 m.

8 pav. Sergamumo Laimo liga tendencija Ðiauliøapskrityje 1995–2006 m.

9 pav. Sergamumo Laimo tendencija Tauragësapskrityje 1995–2006 m.

10 pav. Sergamumo Laimo liga tendencija Telðiøapskrityje 1995–2006 m.

11 pav. Sergamumo Laimo liga tendencija Utenosapskrityje 1995–2006 m.

5 pav. Sergamumo Laimo liga tendencija Klaipëdosapskrityje 1995–2006 m.

12 pav. Sergamumo Laimo liga tendencija Vilniausapskrityje 1995–2006 m.


zoonoziø ekologijai [1–2, 9–10]. Siekdami paaiðkinti serga-mumo LL didëjimà ir jo þidinius Lietuvoje, ieðkojome ryðiotarp sergamumo, erkiø gausos ir klimato atskirose teritori-jose. Ið ekologiniø veiksniø analizei pasirinkome laukiniøstambiøjø raguoèiø, kurie yra pagrindiniai suaugusiø erkiømaitintojai ir jø populiacijos saugotojai, gausos duomenis.

Panaudojus bendrà Lietuvos erkiø gausos rodiklá, nu-statytas stiprus ryðys tarp jø gausos ir sergamumo LL(r = 0,49, p = 0,03). Erkiø gausa koreliavo teigiamai su orotemperatûra Vilniaus mieste (r = 0,44; p = 0,01), o neigia-mai – su krituliø kiekiu Klaipëdos mieste (r = -0,31; p = 0,01)bei Kauno rajone (r = -0,21; p = 0,08) (2 lentelë). Vilniausmieste ir Kauno rajone nustatyta neigiama koreliacija tarperkiø gausos ir santykinio drëgnumo (atitinkamai r = -0,37;p = 0,02 ir r = -0,34; p = 0,01), o Kauno rajone – tarp erkiøgausos ir sniego dangos (r = -0,33; p = 0,02).

Galbût dël erkiø gausà lemianèiø klimato veiksniø dau-gelyje tirtø vietoviø sergamumas LL koreliavo su vidutineoro temperatûra (r nuo 0,42 iki 0,57; p = 0,01), krituliø kie-kiu (r nuo 0,20 iki 0,36; p < 0,05) ir sniego danga (r nuo- 0,41 iki - 0,57; p = 0,01) (2 lentelë). Taèiau panaðaus ryðiotarp sergamumo LL ir vieno ar keliø klimato veiksniø ne-rasta Klaipëdos ir Vilniaus rajonuose. Ðie rezultatai patvir-tina LL ekologijos þidiniðkumà, nulemtà vietiniø gamtiniøveiksniø. Kita vertus, sàlyèio su erkëmis rizikà gali lemti irþmoniø elgesys, kuris priklauso nuo trumpalaikiø ir vieti-niø klimato sàlygø ypatumø [1, 9–11].

Nors stambieji laukiniai ir naminiai þinduoliai nëra bo-relijø gamtinis rezervuaras, taèiau, maitindami savo krau-ju suaugusias erkes, jie saugo jø populiacijà [1–2, 16–19].Ðitaip stambieji þinduoliai gali daryti átakà erkiø perneða-mø ligø ekologinei rizikai. Nagrinëjome ryðá tarp sergamu-mo LL, erkiø gausos ir laukiniø stambiøjø raguoèiø (brie-dþiø, tauriøjø elniø ir stirnø) gausos 1995–2006 m. Nusta-tyta silpna koreliacija tarp stambiøjø raguoèiø gausos irsergamumo LL (r nuo -0,20 iki 0,27; p > 0,2) bei erkiø gau-sos (r nuo 0,09 iki 0,13; p > 0,4). Viena ðio rezultato inter-pretacija – sergamumas LL priklauso ne tik nuo bendro

erkiø skaièiaus, bet ir nuo borelijomis uþkrëstø erkiø gau-sos. Erkiø lervø ir nimfø ðeimininkai bei LL borelijø gamti-nis rezervuaras Europoje, kartu ir Lietuvoje, yra smulkieji irvidutiniai þinduoliai ir paukðèiai [20–22]. Jø vaidmuo ið-saugant bendrà erkiø populiacijà ir borelijø enzootiniamecikle Lietuvoje tik pradëtas tyrinëti [21–22]. Taèiau stebi-mos Lietuvai ir kitoms Baltijos ðalims bûdingos ekologi-nës prielaidos, galinèios sàlygoti LL ir kitø erkiø platinamøligø (erkinio encefalito, erlichiozës ir babeziozës) sukëlëjøgamtiniø rezervuarø populiacijos augimà. Tos prielaidosgali bûti susijusios su pastarøjø deðimtmeèiø þemës ûkiopertvarkos ir ekstensyvios miðkininkystës pasekmëmis(pvz., dirvonuojanèiø plotø, kirtavieèiø ir jaunuolynø plitimu).Ðià hipotezæ numatoma tyrinëti ateityje, pasitelkus geog-rafinës informacijos ir molekulinës ekologijos metodikas.

Iðvados

1. 1995–2006 m. sergamumo LL didëjimà Lietuvojelëmë þidininë ligos ekspansija, ypaè intensyvi buvusio ma-þo sergamumo teritorijose.

2. Svarbus sergamumà LL lemiantis veiksnys buvoerkiø gausa.

3. Erkiø gausa ir jos veikiamas sergamumas LL pri-klausë nuo vietiniø klimato veiksniø. Ji teigiamai koreliavosu vidutine oro temperatûra ir neigiamai – su vidutiniu mëne-siniu santykiniu drëgnumu, krituliø kiekiu ir sniego danga.

4. Nenustatyta ryðio tarp laukiniø stambiøjø raguoèiøgausos ir sergamumo LL bei erkiø gausos.

Literatûra1. Lindgren E., Jansen T. G. T. Lyme borreliosis in Europe: influ-ences of climate and climate change, epidemiology, ecology andadaptation measures. World Health Organization, 2006.

2. Randolph S. E. The shifting landscape of tick-borne zoonoses:tick-borne encephalitis and Lyme borreliosis in Europe. Prilos. Trans.R. Soc. Lond. B. Biol. Sci., 2001; 356: 1045–56.

3. Wilske B. Epidemiology and diagnosis of Lyme borreliosis. Ann.Med., 2005; 37: 568–79.

2 lentelë. Sergamumo Laimo liga, erkiø gausos ir klimato veiksniø koreliacinis ryðys (Kendall koreliacijoskoeficientas, r) 2000–2004 m.


4. Barbour A. G., Fish D. The biological and social phenomenon ofLyme disease. Science, 1993; 260: 1610–6.

5. De Mik E. L., van Pelt W., Docters-van Leeuwen B. D., van derVeen A., Schellekens J. F. and Borgdorff M. W. The geographicaldistribution of tick bites and erythema migrans in general practicein The Netherlands. Int. J. Epidemiol., 1997; 26: 451–7.

6. Pfister H. W., Wilske B. and Weber K. Lyme borreliosis: basicscience and clinical aspects. Lancet, 1994; 343: 1013–6.

7. Smith R., Takkinen J. Lyme borreliosis: Europe-wide coordi-nated surveillance and action needed? Euro Surveill., 2006; 11:E060622 1.

8. Motiejûnas L. Metodinës rekomendacijos gydytojams Laimo ligosepidemiologijos, klinikos, diagnostikos, gydymo ir profilaktikosklausimais. Vilnius: Vilniaus universitetas, 1997.

9. Sumilo D., Bormane A., Asokliene L., Lucenko I., Vasilenko V.,Randolph S. Tick-borne encephalitis in the Baltic States: Identify-ing risk factors in space and time. Int. J. Med. Microbiol., 2006;296(Suppl1): 76–9.

10. Sumilo D., Asokliene L., Bormane A., Vasilenko V., Golovjova I.,Randolph S. E. Climate change cannot explain the upsurge of tick-borne encephalitis in the Baltics. PLoS ONE, 2007 (in press).

11. Lindgren E., Talleklint L. and Polfeldt T. Impact of climatic changeon the northern latitude limit and population density of the disease-transmitting European tick Ixodes ricinus. Environ. Health Perspect.,2000; 108: 119–23.

12. Sumilo D., Asokliene L., Avsic-Zupanc T., Bormane A., VasilenkoV., Lucenko I., Golovjova I., Randolph S. E. Incidence-dependentdecreases in tick-borne encephalitis exceed vaccination in theBaltics and Slovenia. Emerging Infectious Diseases, 2007 (in press).

13. Daniel M., Danielova V., Kriz B., Jirsa A. and Nozicka J. Shift ofthe tick Ixodes ricinus and tick-borne encephalitis to higher alti-

tudes in central Europe. Eur. J. Clin. Microbiol. Infect. Dis., 2003;22: 327–8.

14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m.gruodþio 12 d. ásakymas “Dël Kraujasiurbiø nariuotakojø tyrimoreikalavimø patvirtinimo”. Þin., 2004; Nr. 6-123.

15. Talleklint L., Jaenson T. G. Increasing geographical distributionand density of Ixodes ricinus (Acari: Ixodidae) in central and north-ern Sweden. J. Med. Entomol., 1998; 35: 521–6.

16. Talleklint L., Jaenson T. G. Transmission of Borrelia burgdorferis.l. from mammal reservoirs to the primary vector of Lymeborreliosis, Ixodes ricinus (Acari: Ixodidae), in Sweden. J. Med.Entomol., 1994; 31: 880–6.

17. Jaenson T. G., Talleklint L. Incompetence of roe deer as reservoirsof the Lyme borreliosis spirochete. J. Med. Entomol., 1992; 29: 813–7.

18. Jaenson T. G., Talleklint L., Lundqvist L., Olsen B., Chirico J.and Mejlon H. Geographical distribution, host associations, andvector roles of ticks (Acari: Ixodidae, Argasidae) in Sweden. J.Med. Entomol., 1994; 31: 240–56.

19. Oschmann P., Kraiczy P., Halperin J., Brade V. Lyme Borreliosisand Tick-Borne Encephalitis. Auflage-Bremen: UNI-MED, 1999.

20. Turèinavièienë J., Ambrasienë D., Paulauskas A., RadzijevskajaJ., Rosef O., Þygutienë M. The prevalence and distribution of Bor-relia burgdorferi sensu lato in host seeking Ixodes ricinus ticks inLithuania. Biologija, 2006; 1: 64–68.

21. Þygutienë M., Ranka R., Salmina K. Genospiecies of BorreliaBurgdorferi s.l. in Ixodes ricinus ticks in Lithuania. Acta ZoologicaLituanika, 2003; 13: 385–389.

22. Ambrasienë D., Turèinavièienë J., Vaðèilo I., Þygutienë M. Theprevalence of Borrelia Burgdorferi in Ixodes ricinus ticks detectedby PCR in Lithuania. Veterinarija ir zootechnika, 2004; 28: 45–48.


DYNAMICS OF LYME DISEASE MORBIDITY IN LITHUANIA DURING 1995-2006

Loreta Aðoklienë1,2, Kæstutis Þagminas2, Jonas Bunikis2,3, Bronius Morkûnas1

1Centre for Communicable Diseases Prevention and Control, 2Vilnius University, 3University of

California Irvine, USA

Summary

Aim of the study – to describe changes in Lyme disease (LD) morbidity in Lithuania during 1995-2006 and identifytheir geographical and natural determinants.

Materials and methods. Official records about LD morbidity and Ixodes ricinus tick abundance were obtained fromthe Centre for Communicable Diseases Prevention and Control. Official data were obtained from other institutions aboutselected potential determinants of LD morbidity. Morbidity trend was analyzed by using broken line nonlinear regressionmodel of Joinpoint software v. 2.7.

Results. During 1995-2006, LD morbidity in Lithuania tended to increase (non-linear regression coefficient b = 0,07;p = 0,08), and the disease expanded teritorrially albeit focally in 9 of 10 counties of the country. The morbidity increasedmost significantly in the areas with previously low incidence rate: Alytus (b = 0,14; p = 0,011), Telðiai (b = 0,22; p = 0,001)and Vilnius (b = 0,10; p = 0,001) regions. However, no segmental changes were observed in the dynamics of LD morbidityoverall in Lithuania or in individual regions. The morbidity correlated with the abundance of ticks (Kendell correlationcoefficient r = 0,49; p = 0,023). In individual locations tick abundance correlated positively with the average air tempera-ture (r = 0,44; p = 0,01) and negatively with precipitation (r = -0,31; p = 0,01), snow cover (r = 0,33; p = 0,02), and relativehumidity (r from - 0,34 to - 0,37; p < 0,03). LD morbidity in Vilnius city, as well as in Kaunas and Klaipëda cities andregions, correlated with average air temperature (r from 0,42 to 0,57; p = 0,01), precipitation (r from 0,20 to 0,36; p < 0,05),and snow cover (r from - 0,41 to - 0,57; p = 0,01). No association was found between the abundance of selected big gamespecies and tick abundance, as well as LD morbidity.

Conclusions. During 1995-2006, the dynamics of LD morbidity in Lithuania were determined by the territorial albeitfocal expansion of the disease, which was particularly intensive in the areas with previously low incidence rate. Animportant determinant of LD morbidity was tick abundance, which correlated with local climatic factors, but not with theabundance of selected big game species.

Keywords: Lyme disease, Ixodes ricinus, morbidity.


VILNIAUS UNIVERSITETO STUDENTØ GYVENSENOS,FIZINËS IR PSICHOLOGINËS SAVIJAUTOS KAITA

Jonas Petras Jankauskas1, Natalija Jatulienë2, Rimantas Cijûnëlis1, Jolanta Èepienë2

1Vilniaus universitetas, 2Higienos institutas

Santrauka

Darbo tikslas – ávertinti Vilniaus universiteto studentø antropometriniø duomenø, gyvensenos, poþiûrio á ávairiusgyvenimo aspektus ir savijautos pokyèius per ketverius studijø metus. Tyrime dalyvavo atsitiktinës atrankos bûdu átyrimà patekæ Vilniaus universiteto pirmo ir ketvirto kursø studentai. Vilniaus universiteto sveikatos ir sporto centre buvoindividualiai apklausta I kurso 118 studentø ið ávairiø fakultetø. Po ketveriø mokslo metø 70 tø paèiø studentø atsakë á topaties klausimyno klausimus. Duomenø analizë atlikta naudojantis matematinës statistikos SPSS paketu (taikant Kol-mogorovo-Smirnovo, Stjudento t, Mano-Vitnio-Vilkoksono, χ² nepriklausomumo, Fiðerio tiksløjá kriterijø).

Vilniaus universiteto studentø apklausos duomenø analizë parodë tiriamøjø gyvensenos ir jø fizinës bei psichologi-nës savijautos pokyèius mokymosi universitete laikotarpiu. Reikðmingai pasikeitë studentø svoris. Per ketverius studijømetus gerokai padaugëjo besitreniruojanèiø studentø, daugiau laiko ketvirtakursiai skyrë asmeninei higienai, mëgsta-miems uþsiëmimams – tai teatrø lankymas, pasimatymai, treniruotës. Reikðmingai pasikeitë studijavimo motyvacija:4 kurse sumaþëjo siekianèiø þiniø ir padaugëjo siekianèiø tik diplomo.

Raktaþodþiai: gyvensena, studentai, svoris, savijauta.

Ávadas

Pastaraisiais metais þenkliai pakito þmoniø, dirbanèiøprotiná darbà, kûno apimtys ir gyvensenos pobûdis. Supran-tama, kad protinis darbas bûdingas aukðtesnëms þmogausraidos pakopoms, todël organizmas dar nespëjo natûraliaiadaptuotis prie jo. Evoliucija kol kas nespëjo suformuotireakcijø, patikimai sauganèiø CNS nuo perkrovø. Jeigu þmo-gus fiziðkai pavargæs, automatiðkai nutraukia darbà, tai pro-tinis nuovargis sukelia dirglumà, neurotiniø pokyèiø, kuriekaupdamiesi ir gilëdami daþnai pereina á ligà. Vadinamo-mis „civilizacijos ligomis“ ypaè daþnai suserga tie þmonës,kuriø profesija susijusi su maþu fiziniu aktyvumu, intensyviaprotine veikla ir nervine bei emocine átampa [6, 11].

Taip jau susiklostë, kad þmogaus intelekto skatinamamokslinë techninë paþanga tarsi atskiria já nuo þmogauskûno. Susiduriame su biologinëmis tendencijomis, t. y. sutokia þmogaus veikla, kuri nepadeda biologinei sistemainormaliai funkcionuoti, daþnai priverèia save sunaikinti. So-cialiniame kultûriniame gyvenime ið esmës kûnas yra ne-stebimas. Pradedama juo rûpintis tik tada, kai susergama.Medicinos strategija nebuvo grindþiama antropologizavimu,t. y. nebuvo orientuojama á þmogø kaip á biosociokultûrináobjektà. Daugiau buvo rûpinamasi ligoniais, o ne sveikai-siais. Buvo ðalinamos pasekmës, o ne prieþastys. Todël irgydytojø darbo praktinis rezultatas paradoksalus: realus vi-suomenës sveikatingumas ne tik nëra tolygus paþangai irpastangoms, bet kartais bûna ir atvirkðèiai. Tiesiogiai suþmogaus fizine prigimtimi susijusi ir kûno kultûra bei sveikagyvensena, kai natûraliomis priemonëmis galima veiksmin-gai spræsti ypaè jaunø þmoniø sveikatingumo problemas,aktualizuoti organizmo potencijos galimybes. Ðtai kodël kû-no kultûrai, sportui, aktyviai ir sveikai gyvensenai turi bûtiskiriamas ypaè didelis dëmesys ir tai daroma ekonomiðkaistipriose ðalyse [4, 15].

Kûno kultûra ir fiziðkai aktyvi bei sveika gyvensena yra irtoliau dar plaèiau turëtø bûti neatskiriama studijø dalis, pa-grindinë sveikatingumo këlimo priemonë, iðsigelbëjimasnuo pasyvumo, iðglebimo ir protinio darbo perkrovø [6, 7].

Pagrindinis sveikatos ugdymo bûdas yra sveikatos mo-kymas ir mokymasis, kurio tikslas – ugdyti elgesá ir verty-bes, kurios sudarytø naujà strateginæ sritá makrobiotikà –tai þinios ir ágûdþiai apie sveikà gyvensenà ir ekologinækultûrà. Mûsø uþdavinys – diegti jaunimui poreiká rûpintissavo sveikata ir kûno tobulinimu (keisti ypaè jaunø þmoniømàstymà skatinant saugoti savo sveikatà) [6].

Ástojus á ES, pertvarkos Lietuvos politiniame gyveni-me daro átakà visoms gyvenimo sritims, tarp jø ir socia-linei. Vakarø kultûra keièia þmoniø poþiûrá á tradicinesvertybes, normas, formuoja naujoviðkà màstymà, pagrás-ta daugiatautine dimensija. Aktyvus gyvenimas taip patpastaruoju metu vis aktualesnis þmogui. Kaip rodo duo-menys, mes gerokai atsiliekame nuo daugelio ES ðaliø[4, 13, 14, 15].

Pusiausvyra – dvasios ir kûno darna. Vadinasi, kûno irdvasios santara – mûsø idealas. Ðitaip apie kûno kultûràdar 1931 m. kalbëjo A. Smetona [5]. Nepriklausomybësmetais prasidëjusi mûsø ðvietimo sistemos pertvarka ne-gali apsiriboti vien dvasine þmogaus sritimi. Studentamsnesudaromos sàlygos organizuotomis priemonëmis ten-kinti biologiná poreiká judëti, neiðlaikomas reikiamas proti-nës ir fizinës veiklos santykis, o kà jau bekalbëti ir apiekitas socialines ir higienos problemas. Mûsø jausmai, va-lia, intelektas negali iki galo pasireikðti be kiekvieno þmo-gaus genetiðkai paveldëto visaverèio biologinio, kartu irsocialinio funkcionavimo. Tokia fizinës ir dvasinës veiklosintegracija ir jos reguliavimas iki biologinës ribos reikalin-ga tam, kad bûtø iðsaugotas þmogus kûrëjas – tai ne tiksocialinë bûtinybë, bet ir dorovinë nuostata [13, 16].


Pastaraisiais metais nemaþai dëmesio skiriama stu-dentams ir daug darbø gvildenamas fizinio aktyvumo irparengtumo, diferencijuotø kûno kultûros pratybø poveikisfiziniø ypatybiø kaitai, motyvacijai, protiniam darbingu-mui, norø ir organizmo galimybiø realizacijai [3, 10, 11, 12,17, 19].

Taèiau gilesniø darbø, atskleidþianèiø ávairius studentøgyvenimo ir socialinius, ir higieninius aspektus bei jø kaitàper visà mokymosi laikà, nebuvo.

Mûsø darbo tikslas – ávertinti Vilniaus universiteto stu-dentø antropometriniø duomenø, gyvensenos, poþiûrio áávairius gyvenimo aspektus ir savijautos pokyèius per ket-verius studijø metus.


Tyrimo objektas – Vilniaus universiteto studentai.Tyrimo dalyviai – atsitiktinës atrankos bûdu patekæ á ty-

rimà Vilniaus universiteto pirmo kurso studentai.Instrumentas – klausimynas, sudarytas ið 83 klausimø.Tyrimo metodas – individuali apklausa. Vilniaus uni-

versiteto sveikatos ir sporto centre buvo apklausta ávairiøfakultetø I kurso 118 studentø ir uþpildyta 118 klausimynø.

Po ketveriø mokslo metø, baigæ ketvirtà kursà, 70 studentøatsakë á to paties klausimyno klausimus.

Matematinë statistika. Atsiþvelgiant á tai, kad dël ávairiøorganizaciniø prieþasèiø po ketveriø mokslo metø surinko-me tik 70 tø paèiø tiriamøjø, norëdami patikimiau ir objek-tyviai suprasti vykstanèius procesus, pasitelkëme ðiuolai-kinius matematinës statistikos metodus.

Duomenø analizë atlikta SPSS statistiniu paketu (nau-dojant Kolmogorovo-Smirnovo, Stjudento t, Mano-Vitnio-Vil-koksono, χ² nepriklausomumo, Fiðerio tiksløjá kriterijø). Kie-kybiniams kintamiesiems matuoti buvo naudojamos in-tervalø ir santykiø skalës, o kokybiniams kintamiesiems –nominalioji ir rangø skalës [1, 2, 8, 9, 19].

Patikrinome, kurie kiekybiniai kintamieji statistiðkaireikðmingai skiriasi tarp pirmo ir ketvirto kurso studentø atsa-kymø. Pirmiausia ávertinome duomenø normaliðkumà. Tampanaudojome Kolmogorovo–Smirnovo kriterijø. Tø kintamø-jø analizei, kurie tenkino normaliðkumo sàlygà, naudojomeStjudento t kriterijø, likusiems – Mano-Vitnio-Vilkoksono ne-parametriná kriterijø. Kaip pakito kintamøjø reikðmës, nusta-tëme palyginæ pirmo ir ketvirto kurso kintamøjø vidurkius (ttesto atveju) ir vidutinius rangus (Mano-Vitnio-Vilkoksono kri-terijaus atveju). Pasirinktas reikðmingumo lygmuo (α=0,05).

*** Stjudento t ir Mano-Vitnio-Vilkoksono kriterijø (p reikðmë < α=0,05).

1 lentelë. Respondentø kiekybiniø kintamøjø rodikliø vidutinës, maksimalios ir minimalios reikðmës


Tyrimø rezultatai ir jø aptarimas

Pokyèiai

Respondentø atsakymai buvo suskirstyti á kiekybiniusir kokybinius kintamuosius. 1 lentelëje pateikiami kiekybi-niai kintamieji.

Lentelëje pateiktos kiekybiniø kintamøjø rodikliø mini-malios, maksimalios ir vidutinës reikðmës. Aptarëme tiktuos rodiklius, kuriø reikðmës statistiðkai patikimai skiria-si tarp pirmo ir ketvirto kurso studentø atsakymø.

Ketvirtakursiø vidutinis svoris didesnis (3,5 kg) nei pirmokurso studentø, o minimalus pirmakursiø svoris keturiais ki-

logramais maþesnis nei ketvirtakursiø (p reikðmë < α=0,05).Maksimalø svorá abiejø kursø studentai nurodë vienodà (88 kg).

Reikðmingai skyrësi pirmo ir ketvirto kurso studentøpajamos. Vidutinës mënesio pajamos ketvirto kurso stu-dentø buvo 2,56 karto didesnës negu pirmakursiø (399 Ltir 155,4 Lt), maksimalios – 500 Lt ir 1200 Lt atitinkamai(p reikðmë < α=0,05), (1, 2 pav.).

Toks didelis pajamø skirtumas gali bûti dël to, kad aukð-tesniø kursø studentams lengviau ásidarbinti ir daugelis jøketvirtame kurse dirba. Pirmo kurso studentai daþniausiaigyvena ið stipendijos ir remiami tëvø ar giminiø.

70111N =

KURSAS

41

SVO

RIS

100

90

80

70

60

50

40

120

556393819

24

4778N =

KURSAS

41

PAJA

MO

S

1400

1200

1000

800

600

400

200

0

-200

1 791 731 35

1 411 40

11 6

56

1 pav. Svoris 2 pav. Pajamos

4693N =

KURSAS

41

PR

AG

YV

EN

6000

5000

4000

3000

2000

1000

0

-1000

140141

173135

185

8327

9811556105

10610416

68117N =

KURSAS

41

HIG

IEN

A

40

30

20

10

0

-10

163166

158

123

109114113

9859

56

3 pav. Pinigø poreikis 4 pav. Higiena

67117N =

KURSAS

41

LA

ISV

AL

60

50

40

30

20

10

0

-10

187

152

10510663

80

66116N =

KURSAS

41

HO

BIA

I

60

50

40

30

20

10

0

-10

9510652488833

34

5 pav. Laisvalaikis 6 pav. Pomëgiai


Statistiðkai reikðmingai skiriasi studentø pinigø, reika-lingø pragyvenimui, poreikis – nuo minimalaus 50 Lt pirma-me kurse iki maksimalaus 5000 Lt ketvirtame kurse. Pirmokurso studentø minimalus poreikis yra 50 Lt, maksimalus –2000 Lt. Ketvirto kurso studentø poreikiai – 100 Lt minima-lus ir 5000 Lt maksimalus. Vidutiniðkai pirmo kurso stu-dento pragyvenimui per mënesá pakanka 373,3 Lt, ketvirtokurso – 748,75 Lt, t. y. 2 kartus daugiau (p reikðmë < α=0,05).

Studijø metu keièiasi studentø poþiûris á asmens higienà,laisvalaiká ir pomëgius. Ketvirto kurso studentai 1,7 valandosper savaitæ daugiau skiria asmeninei higienai, 1,4 karto dau-giau laiko skiria laisvalaikiui, 2 kartus daugiau laiko ávai-riems pomëgiams (p reikðmë < α=0,05) (4–8 pav.).

Visi kiti kiekybiniø kintamøjø tarp pirmo ir ketvirto kursostudentø atsakymø skirtumai buvo nereikðmingi.

Kokybinius kintamuosius, kuriø kintamøjø vertës sta-tistiðkai reikðmingai skiriasi tarp pirmo ir ketvirto kurso stu-dentø atsakymø, pateikiame 2 lentelëje.

14 kintamøjø studentø vertinimai priklausë nuo to, kelin-tà kursà jie mokosi. Reikðmingai pasikeitë studijavimo mo-tyvacija. 88,1% pirmo kurso studentø studijavimo motyvasbuvo gauti þiniø, o dël diplomo mokësi tik 4,2% studentø.Ketvirtà kursà 5,8 karto daugiau tø paèiø studentø motyvas –„reikia gauti diplomà“. Besimokydami universitete studen-tai kûrë ðeimas. Jei I kurse vedusiø / iðtekëjusiø nebuvo, tai4,3% ketvirto kurso studentø buvo susituokæ ir turëjo vaikø.

54,2% pirmo kurso studentø gyveno su tëvais, 31,4% – ben-drabutyje, 0,8% – neturëjo pastovios gyvenamosios vietos.Ketvirtakursiø su tëvais gyveno 10% maþiau nei pirmo kur-so studentø, 2,5 karto daugiau ketvirtakursiø nuomavo bu-tus. Tai rodo, kad netenkina studentø gyvenimas bendrabu-èiuose ir su tëvais. Noras bûti nepriklausomiems ir dides-nës gaunamos pajamos (atlyginimas uþ darbà) sudarogalimybæ ketvirto kurso studentams (21,4%) nuomuoti bu-tus, nors tëvø ir giminiø parama sumaþëjo nuo 71,2% pir-mame kurse iki 37,1% ketvirtame kurse (p reikðmë < α=0,05).

Studijuojant Vilniaus universitete keitësi studentø po-þiûris á religines apeigas. Pirmame kurse retkarèiais mal-dos namus lankë 44,1% ir visai nelankë 40,7% studentø,ketvirto kurso – 58,6% ir 21,4% studentø atitinkamai (p reikð-më < α=0,05). Tai rodo didëjantá dvasingumo lygá ir inteli-gentijos sugráþimà prie krikðèioniðkø tradicijø.

Vienas ið svarbiø psichologinës savijautos aspektø yraasmens pasitenkinimas savo gyvenimu. Pirmame kursepatenkinti savo gyvenimu buvo 45,8% respondentø, o ket-virtame kurse patenkintø savo gyvenimu buvo vos 20%, t. y.2,29 karto maþiau. Kartu su nepasitenkinimu savo gyvenimu,atsiranda neigiamø socialiniø reiðkiniø, kaip alkoholio varto-jimas. Jei pirmame kurse alkoholio nevartojo 48,3% studen-tø, tai ketvirtame – 17,1%, t. y. 2,8 karto maþiau. Daþnai var-tojanèiø alkoholá padaugëjo nuo 3,4% pirmame kurse iki12,9% – ketvirtame kurse. Taigi ne atsitiktinai 2,28 kartodaugiau ketvirtakursiø rytais bûna blogos savijautos.

Kûno kultûra ir sportas. Pamëginome iðaiðkinti, ar stu-dentø pasirinkti atsakymø variantai priklauso nuo to, ar jieuþsiima kûno kultûra ir sportu ar ne.

Pritaikæ χ2 nepriklausomumo kriterijø ir tiksløjá Fiðeriokriterijø nustatëme, kad statistiðkai patikimi skirtumai nu-statyti tik 8 ið 41 kokybiniø kintamøjø atsakymø variantø.

Kintamøjø atsakymø variantai priklauso nuo to, ar stu-dentai lanko treniruotes ir sportuoja. Tyrimo rezultatai pa-rodë, kad tarp sportuojanèiø daugiau tikinèiøjø (p=0,011);

66117N =

KURSAS

41

KIN

AS

10

8

6

4

2

0

-2

176177

73

10386

1048410833722058123131198

3059107

8728

92

65116N =

KURSAS

41

PA

SIM

AT

40

30

20

10

0

-10

151176129177

136

95689

105106

83

117

7 pav. Kinas

8 pav. Pasimatymai

9 pav. Sportas ir sveikata(1 – sveikas, 2 – kartais serga, 3 – daþnai serga,4 – nuolat blogai jauèiasi, 5 – kankina nuovargis,

6 – poliklinikos áskaitoje)

Sportuoja Nesportuoja

Pro

cen

tai

Sveikata


***(p reikðmë < α=0,05)

2 lentelë. Kokybiniø rodikliø pasiskirstymas (procentais)


sportuojantys palankiau vertina Lietuvos padëtá (p=0,022).Savo fiziná iðsivystymà ir fiziná pasirengimà jie vertina tikgerai arba labai gerai, t. y. jø fizinis pasirengimas geresnisnegu nesportuojanèiø (p=0,011), geresnë savijauta po kû-no kultûros pratybø (p=0,007), lengviau áveikia kûno kultû-ros pratybø ir treniruoèiø krûvius (p=0,000). Sportuojanèiøstudentø sveikatos bûklë akivaizdþiai geresnë (p=0,010).

Tarp sportuojanèiø studentø visiðkai sveikø dvigubaidaugiau nei nesportuojanèiø grupëje. Sportuojanèiø nëratokiø, kurie daþnai serga, nuolat blogai jauèiasi, daþnai kan-kina nuovargis arba yra áraðyti á gydymo ástaigos áskaità.Taip pat ir lytinë funkcija geresnë sportuojanèiø nei ne-sportuojanèiø (p=0,046).

Iðvados

1. Duomenø analizë, panaudojant ávairius kriterijus pa-tikrinti hipotezëms apie poþymiø pasiskirstymà, nepriklau-somumà, vidurkiø ir dispersijø skirtumus, parodë Vilniausuniversiteto tirtø studentø gyvensenos, fizinës ir psicholo-ginës savijautos kaità mokymosi universitete laikotarpiu.

2. Pasikeitë studentø poþiûris á fiziðkai aktyvià gyven-senà. Statistiðkai reikðmingai (p reikðmë < α=0,05) dau-giau uþsiima kûno kultûra ir sportu ketvirtakursiø negu pir-makursiø. Tarp sportuojanèiø studentø visiðkai sveikø dvi-gubai daugiau nei tarp nesportuojanèiø. Sportuojanèiøstudentø yra geresnis fizinis pasirengimas. Jie lengviauáveikia kûno kultûros ir sporto pratybø krûvius.

3. Tarp I ir IV kurso studentø statistiðkai reikðmingai(p < α=0,05) padidëjo studentø svoris, gaunamos mate-rialinës pajamos, pragyvenimui reikalinga pinigø suma,laikas, skiriamas higienai, laisvalaikiui, mëgiamiems uþ-siëmimams, teatrø lankymui, pasimatymams, o muzikosklausymui laiko skiriama maþiau.

4. Studijø metu pasikeitë studijavimo motyvacija: 4 kur-se 18% studentø maþiau negu pirmakursiø studijø moty-vas buvo siekimas þiniø, o siekianèiø tik diplomo padau-gëjo 19,8% (p < α=0,05).

5. Reikðmingai (p < α=0,05) pasikeitë pirmo ir ketvir-to kurso studentø pasitenkinimo gyvenimu vertinimas: I kur-se patenkintø gyvenimu buvo 45,8%, IV – 20%, t. y. 2,29

karto maþiau negu I kurse. Padaugëjo studentø, rytais bû-nanèiø blogos savijautos.

Literatûra1. Èekanavièius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymai, I dalis.2000.

2. Èekanavièius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymai, II dalis.2002.

3. Dumèienë A. Lietuvos kûno kultûros akademijos studentøkûrybingumo ugdymo ypatumai. Sporto mokslas, 2004; 22: 54–56.

4. Elden J. EU – Conference „Young people‘s lifestyles and seden-tariness“. Essen, Germany, June 4 – 5. 2004

5. Fiziðkas auklëjimas. 1931; Nr. 1.

6. Jankauskas J., Kalibatas J. Sveikos gyvensenos mokymo svarbaðiuolaikinëje visuomenëje. Visuomenës sveikata, 2002; 2(17): 73–78.

7. Jankauskas J., Kalibatas J., Jatulienë N., Poteliûnienë S.Universitetiniø aukðtøjø mokyklø I kurso studentø poþiûris á aktyvøgyvenimà. Visuomenës sveikata, 2006; 2(33): 37–43.

8. Kruopis J. Matematinë statistika, 1993.

9. Kubilius J. Tikimybiø teorija ir matematinë statistika, 1996.

10. Poteliûnienë S. Savarankiðkø kûno kultûros pratybø átakastudenèiø fiziniam iðsivystymui ir fiziniam parengtumui. Sportomokslas, 1999; 3(17): 42–49.

11. Poteliûnienë S., Mertinas J. Studenèiø fizinio aktyvumo,psichomotoriniø funkcijø, protinio darbingumo sàsaja. Sportomokslas. 2001; 4(26): 68–73.

12. Poteliûnienë S., Jankauskas J., Dumskis J. Kûno kultûrosvyksmo Lietuvos neuniversitetinio tipo aukðtosiose mokykloseaspektai. Sporto mokslas, 2006; 4(42): 58–63.

13. Smalinskaitë I., Tubelis L. Ðvietimo per sportà fenomenasEuropos Sàjungos ðalyse. Sporto mokslas, 2004; 3(37): 17–20.

14. Special Eurobarometer. European citizens and sport. Sum-mary of results. Publisher November 2003.

15. http://europa.eu.int/comm/public_opinion.

16. Tamoðauskas P. Studentø kûno kultûros funkcionavimoproblemos. Sporto mokslas, 2000; 2(20): 50–55.

17. Tubelis L. Diferencijuotø savarankiðkø kûno kultûros pratybøátaka studentø fiziniam parengtumui ir funkciniam parengtumui.Sporto mokslas, 2000; 3(21): 56–61.

18. Volbekienë V. XX amþiaus palikimas: sparèiai senstantivisuomenë. Sveikata, 2001; 5–6, 18–20.

19.Á þ þëü A . , Öåôåëü Ï. SPSS: èñêóññòâî î á ð à á îòêèèíô îðìàöèè, 2001.


THE CHANGE OF VILNIUS UNIVERSITY STUDENTS LIFESTYLE, PHYSICAL ANDPSYCHOLOGICAL STATE

Jonas Petras Jankauskas1, Natalija Jatulienë2, Rimantas Cijûnëlis1, Jolanta Èepienë21Vilnius University, 2 Institute of Hygiene

Summary

The aim of investigation is to estimate the change of antropometric data, lifestyle and the attitude to different aspectsof life of Vilnius University students during the four-year study period.

Using the accidental sampling method first year and undergraduate students of Vilnius university took part in thesurvey. In the Sports and Health Center of Vilnius University 118 first year students were questioned individually. Afterfour –year study, the same 70 students were tested using the same questionnaire.

The analysis of survey data showed a change of inquiring students lifestyle and a change of their physical andpsychological state during study period.

Keywords: questionnaire, lifestyle, students, antropometric data, physical and psychological state.


VISUOMENËS SVEIKATOS PRAKTIKAI

LIETUVOS PROFESINËS SVEIKATOS SISTEMOSEFEKTYVUMO VERTINIMAS

2003 m. spalio 27 d. Osle priimta deklaracija dël Ðiau-rinio matmens partnerystës visuomenës sveikatos ir so-cialinës gerovës srityje steigimo. Pagrindinis ðios partne-rystës tikslas – skatinti tolygø Ðiaurinio matmens regionoðaliø vystymàsi gerinant sveikatà ir socialinæ gerovæ, stip-rinant tarptautinës pagalbos koordinavimà ir bendradar-biavimà ðiame regione.

Lietuva nuo pat iniciatyvos pradþios aktyviai ásitraukë áÐiaurinio matmens struktûrø darbà. Paskirtas Sveikatosapsaugos ministerijos atstovas pirmininkauja Partnerys-tës vyresniøjø pareigûnø komiteto posëdþiuose. 2005 m.lapkrièio 18 d. Stokholme vykusioje aukðto lygio konfe-rencijoje Lietuva buvo iðrinkta pirmininkaujanèia ðalimi2006–2007 m. laikotarpiu. Lietuvos pirmininkavimo metusiekiama laikytis aktyvios pozicijos, nes partneriø suteik-tas mandatas ir pasitikëjimas ágalina aktyviai dalyvauti for-muojant regioninæ sveikatos ir socialinæ politikà.

2007 m. lapkrièio 16 d. Vilniuje vyks Ðiaurinio matmenspartnerystës ðaliø sveikatos apsaugos ministrø konferen-cija (toliau – Vilniaus konferencija), skirta regiono ðaliø pro-fesinës sveikatos sistemø veiksmingumui nagrinëti ir stip-rinti, siekiant ágyvendinti Pasaulio sveikatos organizacijosdarbuotojø sveikatos apsaugos strategijà, vadovaujantisnauja Tarptautinës darbo organizacijos konvencija Nr. 187(2006) dël darbuotojø saugos ir sveikatos stiprinimo.

Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija ð. m. balan-dþio 11 d. Trakø visuomenës sveikatos specialistø tobuli-nimo centre surengë apskritojo stalo diskusijà, á kurià pa-kvietë suinteresuotø institucijø atstovus iðsakyti savo nuo-monæ apie Lietuvos profesinës sveikatos ir saugos bûklæ.Rengiant medþiagà Vilniaus konferencijai, bus atsiþvelgtaá apskritojo stalo diskusijos dalyviø nuomonæ.

Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo darbdaviø, profesi-niø sàjungø, vykdomosios valdþios, mokslo ir mokymo insti-tucijø atstovai. Diskusijos metu buvo aptartos ðeðios temos.

Suinteresuotøjø dalyviø poreikis turëti forumà,kuriame bûtø reguliariai aptariami klausimai,susijæ profesine sauga ir sveikata (PSS) beisveikatos stiprinimu darbo vietose (SSDV)

Diskusijø metu buvo paþymëta, kad visiems bûtø la-bai naudinga turëti nuolatiná diskusijø forumà, kuriamedarbdaviai ir darbuotojø atstovai kartu su valdþios ir moks-lo ástaigø atstovais galëtø keistis informacija apie esa-mà profesinës saugos ir sveikatos padëtá Lietuvoje irplanuoti tolesnæ veiklà, siekdami gerinti profesinës sau-gos ir sveikatos padëtá. Tokiu bûdu bûtø uþtikrintas irgeresnis bendradarbiavimas horizontaliu bei vertikaliulygmeniu.

Profesinës sveikatos ir saugos poreikiai

Posëdþio dalyviai atkreipë dëmesá á tai, kad profesinëssaugos ir sveikatos poreikius formuoja statistiniai duome-nys. Pastaraisiais metais padaugëjo profesiniø susirgimøir traumø, mirèiø darbo vietose. Vis dëlto nustatoma tik men-ka profesiniø ligø dalis, neefektyvûs profilaktiniai darbuoto-jø sveikatos tikrinimai, profesiniø ligø pripaþinimo procedû-ra yra labai sudëtinga, nëra diagnostiniø kriterijø, kuriaisdirbdami galëtø vadovautis bendrosios praktikos gydytojai.Siekiant geriau tenkinti profesinës sveikatos ir saugos po-reikius ðalyje, pirmiausiai reikia ugdyti institucinius gebëji-mus ir uþtikrinti tinkamà visø ðios srities dalyviø mokymà.Paþymëta, kad reikia restruktûrizuoti sveikatos prieþiûros sis-temà, didinant jos prieinamumà, keièiant teikiamø paslau-gø struktûrà, stiprinant pirminës sveikatos prieþiûros gran-dis. Be to, svarbi problema yra ne valstybinës profesinëssaugos ir sveikatos prieþiûros funkcijos realizavimas.

Profesinës sveikatos tarnybø paslaugos

Diskusijos dalyviai kalbëjo ir apie profesinës sveikatostarnybø veiklà. Lietuvoje darbo medicinos tarnybø trûksta,jas turi tik didþiosios ámonës. Antra vertus, nëra teisës ak-tø, reglamentuojanèiø maþoms ir vidutinio dydþio ámonëmsprofesinës sveikatos paslaugas teikianèiø tarnybø veiklà.Ámoniø darbuotojø saugos ir sveikatos tarnybø nuostatuo-se nurodyta, kad ámonëse turi dirbti darbo medicinos, ben-drosios praktikos gydytojai, taip pat visuomenës sveikatosir slaugos specialistai, turintys ðios veiklos licencijà. Ta-èiau tokiø specialistø (ypaè darbo medicinos gydytojø) ámo-nëms labai trûksta. O nuo profesinës sveikatos tarnybøveiklos priklauso, kokia darbuotojø sveikata.

PSS ir SSDV ágyvendinti skirti iðtekliai

Kalbëdami apie PSS iðteklius, diskusijos dalyviai pa-brëþë, kad valstybë turëtø perimti dalá darbuotojø saugos irsveikatos klausimø, kadangi ðiuo metu visa PSS naðtatenka tik darbdaviams. Nepakankami yra ir materialiniai, irþmogiðkieji iðtekliai. Reikalingos kompleksinës priemo-nës ir kompleksinis finansavimas. Socialiniø reikalø ir dar-bo ministerija uþsakë Darbo ir socialiniø tyrimø institutuiatlikti darbo medicinos gydytojø poreikio tyrimà. Be to, vals-tybë turi reglamentuoti privaèiø PSS paslaugø teikimà. Toksreglamentavimas ágalintø darbdavius samdyti kompeten-tingas organizacijas profesinës saugos ir sveikatos pro-blemoms spræsti ir stiprinti sveikatà darbo vietose. Disku-sijø metu buvo akcentuota ir tai, kad mokslo ástaigos galë-tø vykdyti esamø iðtekliø tyrimus ir teikti rekomendacijasdël racionalaus jø naudojimo.


PSS ir SSDV veiklos rezultatai per paskutiniuo-sius penkerius metus

Apibendrindami PSS ir SSDV veiklos rezultatus, disku-sijos dalyviai paþymëjo, kad nelaimingø atsitikimø darbe irprofesiniø ligø naðta valstybinëms ir privaèioms sociali-nës apsaugos sistemoms yra didþiulë ir reikalauja integ-ruoto, suderinto ir strateginio poþiûrio. Lietuvoje 1996–2000ir 2002–2004 metais buvo vykdomos dvi valstybinës darbosaugos ir sveikatos programos, bet jose nebuvo numatytiveiklos vertinimo kriterijai ir neuþtikrintas jø tæstinumas.Paþymëta, kad sprendimø priëmimo ir vykdymo patirtá gali-ma bûtø perimti ir ið kitø ES ðaliø.

Planai, kaip spræsti dirbanèiosios gyventojødalies sveikatos ir saugos problemas

Diskusijos dël veiksmø planø rengimo metu konsta-tuota, kad bûtina koordinuotai spræsti profesinës svei-katos ir saugos problemas. Reikia nuodugnios strate-giniø dokumentø analizës, dël to bûtina apie tokiø doku-mentø rengimà informuoti platesnæ auditorijà ir suteiktipakankamai laiko perþiûrai. Be to, bûtina plëtoti sociali-ná bendradarbiavimà, kadangi tai geras vidinës kontro-lës mechanizmas.

Dalyviai numatë tokias profesinës sveikatos stiprinimokryptis:

- profesinës sveikatos veiklos koordinavimas (koor-dinuojanèios institucijos áteisinimas ir PS tarnybø tinklokûrimas);

- profesinës sveikatos tarnybø stiprinimas ir þmogið-køjø iðtekliø plëtra (PS specialistø kompetencijos reikala-vimø nustatymas ir tæstinis jø kvalifikacijos tobulinimas).

Nacionalinë profesinës sveikatos strategija, jos paren-gimas ir ágyvendinimas, konsultuojantis su darbdaviø irdarbuotojø profesinëmis organizacijomis, ir palyginamiejiprofesinës sveikatos bûklës tyrimai bei paþangios prakti-kos pavyzdþiø skleidimas – tai profesinës sveikatos stipri-nimo priemonës. Prioritetai turi bûti ilgalaikiai, o lëðø turibûti skiriama bendroms programoms.

Apskritojo stalo diskusijà dalyviai ávertino kaip priemo-næ, padësianèià geriau pasirengti tolesniam darbui profe-sinës saugos ir sveikatos srityje ir su ðia veikla susijusiasproblemas spræsti ne tik nacionaliniu lygiu, bet ir tokiø tarp-tautiniø iniciatyvø kaip Ðiaurinis matmuo bûdu bei per to-kias tarptautines organizacijas kaip Tarptautinë darbo or-ganizacija ir Pasaulio sveikatos organizacija.

Daugiau informacijos apie Ðiaurinio matmens partne-rystës ðaliø veiklà profesinës sveikatos srityje pateikiamaHigienos instituto interneto svetainëje www.hi.lt. Apie pa-dëtá Lietuvoje informuoja ðio projekto ekspertø grupës na-rys dr. Remigijus Jankauskas, tel. (8 ~ 5) 212 19 69,el. paðtas [email protected].

Higienos instituto informacija


HOSPITALINIØ INFEKCIJØ VALDYMAS LIETUVOJE

Ágyvendinant Europos Tarybos rekomendacijas, Pa-saulio sveikatos organizacijos rezoliucijas ir rekomen-dacijas, Lietuvos nacionalinës visuomenës sveikatosprieþiûros 2006–2013 metø strategijos priemoniø planenumatyta gerinti hospitaliniø infekcijø (toliau – HI) valdy-mà Lietuvoje.

Ávairiø ðaliø duomenimis, hospitalinëmis infekcijomissuserga apie 5% pacientø, ir tai susijæ su sergamumo irmirðtamumo padidëjimu, iðlaidø augimu, taip pat su at-spariø antibakteriniams vaistams bakterijø plitimu. Todëlinfekcijø plitimo prevencija asmens sveikatos prieþiûrosástaigose minima kaip viena svarbiø veiklos srièiø ir Euro-pos Tarybos patvirtintose rekomendacijose „Racionalusantimikrobiniø vaistø vartojimas medicinoje“. Hospitaliniøinfekcijø valdymas, glaudþiai susijæs su pacientø ir medi-cinos darbuotojø saugumo uþtikrinimu, medicinos paslau-gø kokybës gerinimu, yra viena ið prioritetiniø visuomenëssveikatos veiklos srièiø tarptautiniu mastu. Liuksemburgodeklaracijoje dël pacientø saugumo akcentuojama, kadkiekvienas ES pilietis turi teisæ á saugias aukðtos kokybëssveikatos paslaugas, todël Europos Komisija ásipareigojoskatinti ir remti ðaliø nariø bendradarbiavimà. Tai atsispin-di ir naujausioje Europos Bendrijos veiksmø visuomenëssveikatos srityje 2003–2008 m. programoje, patvirtintoje2002 m. rugsëjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybossprendimu Nr. 1786/2002/EB.

Hospitaliniø infekcijø valdymo sveikatos prie-þiûros ástaigose 2007–2011 m. programa

Pasinaudojant Higienos instituto ir kitø Lietuvos svei-katos prieþiûros ástaigø specialistø patirtimi, ágyta bendra-darbiaujant su kolegomis kitose Europos ðalyse, pareng-ta Hospitaliniø infekcijø valdymo sveikatos prieþiûros ástai-gose 2007–2011 m. programa, patvirtinta 2007-05-17Sveikatos apsaugos ministro ásakymu Nr. V-385 (Þin.,2007Nr. 57-2211). Programos tikslai ir uþdaviniai yra susijæ suLietuvos nacionalinës visuomenës sveikatos prieþiûros2006–2013 metø strategijos tikslais ir uþdaviniais, progra-moje numatytos priemonës atitinka Europos komiteto 2006m. iðplatintø rekomendacijø „Dël pacientø saugumo geri-nimo strategijos, vykdant su sveikatos prieþiûros ástai-gomis susijusiø infekcijø prevencijà ir kontrolæ“, veikloskryptis.

Europos Komisija remia ir finansuoja tarptautiná ben-dradarbiavimà, taèiau akcentuoja, kad daugelis specifiniøpriemoniø visø pirma turi bûti ágyvendintos nacionaliniu irnet vietiniu, t. y. atskirø asmens sveikatos prieþiûros ástai-gø, lygiu. Tam bûtina nacionalinë strategija, kompetentingispecialistai ir tinkama teisinë bazë.

Programos tikslas yra uþkirsti kelià infekcijø atsiradi-mui ir plitimui sveikatos prieþiûros ástaigose, taikant efek-tyvias infekcijø prieþiûros ir kontrolës priemones.

Tikslui pasiekti numatyti uþdaviniai:• tobulinti ir plëtoti epidemiologinæ HI prieþiûrà;• pagerinti HI valdymo efektyvumà;• padidinti gydytojø, visuomenës sveikatos specia-

listø ir slaugytojø profesiniø þiniø ir gebëjimo lygá;• didinti visuomenës informuotumà HI srityje;• tobulinti ligoniniø higienà ir HI profilaktikà.Programos uþdaviniams ágyvendinti numatyta nemaþai

priemoniø, apimanèiø teisinës bazës keitimà, hospitaliniøinfekcijø prieþiûros sistemos tobulinimà, sveikatos prie-þiûros specialistø þiniø ir profesinës kompetencijos këli-mà, efektyviø infekcijø prevencijos metodø diegimà. Ðiaspriemones ágyvendins ne tik Higienos instituto, bet ir Uþ-kreèiamøjø ligø profilaktikos ir kontrolës centro, Slaugosdarbuotojø tobulinimo ir specializacijos centro, Vilniaus uni-versiteto ligoninës Santariðkiø klinikø, Kauno medicinosuniversiteto klinikø ir kitø sveikatos prieþiûros ástaigø spe-cialistai.

Hospitaliniø infekcijø prieþiûros programos,vykdytos 2003–2006 m.

2003–2006 m. Higienos institutas vykdë Uþkreèiamøjøligø epidemiologinës prieþiûros ir kontrolës programosI dalá „Nacionalinë hospitaliniø infekcijø epidemiologinësprieþiûros sistema“. Lietuvoje pradëta kurti nauja HI epi-demiologinës prieþiûros sistema, paremta savanoriðku-mo, konfidencialumo ir gero gráþtamojo ryðio principais.Kuriant ðià sistemà aktyviai bendradarbiauta su kitø Euro-pos valstybiø specialistais, darbai derinti su Europos tin-klo HELICS (Europos ligoniniø tinklas infekcijø kontrolëssrityje vykdant jø prieþiûrà) protokolais. Pagal dviðalá susi-tarimà, ðios sistemos diegimà finansiðkai rëmë Norvegi-jos sveikatos apsaugos ministerija.

Nuo 2003 m. Higienos institutas kas antri metai orga-nizuoja hospitaliniø infekcijø paplitimo tyrimus, kuriuosesavanoriðkai dalyvauja apie 40% Lietuvos ligoniniø. Tai ro-do, kad ligoninës neneigia ðios problemos ir, prisilaikyda-mos konfidencialumo principø, noriai prisideda prie jossprendimo. Ðiø tyrimø duomenys tiksliau atspindi realiàpadëtá Lietuvos ligoninëse.

2003 m. nacionalinio infekcijø paplitimo tyrimo metuiðtyrus daugiau kaip 10 tûkstanèiø ligoniø 39 ligoninëse,nustatytas HI paplitimas – 4,3% 2005 m., pakartojus tyri-mà ir iðtyrus 9417 ligoniø 35 ligoninëse, HI paplitimas bu-vo 3,4% Nustatyti gana ryðkûs HI daþnumo skirtumai tarpstacionarø, atsiradæ ið dalies dël to, kad skyriuose teikia-mos skirtingos paslaugos. Kaip ir kitose ðalyse, HI yrasantykinai daugiau didesnëse ligoninëse, kur atliekamossudëtingesnës procedûros, gydomi sunkesnës bûklës li-goniai. Lietuvoje, kaip ir kitose ðalyse, HI daþnumas di-dþiausias intensyvios terapijos (12,8%) ir chirurgijos sky-riuose (8,9%). Vyraujanèios HI yra operaciniø þaizdø


infekcijos (22,6%), kvëpavimo takø (18,9%) ir ðlapimo takøinfekcijos (9,7%).

Vykdant ðià programà didesnës rizikos skyriuose pra-dëta diegti nuolatinë epidemiologinë prieþiûra: operaciniøþaizdø infekcijø prieþiûra 24 chirurgijos skyriuose ir HIprieþiûra 11 intensyvios terapijos skyriø (t. y. apie 10–15%visø minëtø skyriø Lietuvos stacionaruose).

Diegiant HI stebësenà pagal ES tinklo HELICS protoko-là, pasirinktos 6 operacijø grupës: koronarø ðuntavimo, Ce-zario pjûvio, storosios þarnos, cholecistektomijos, iðvarþø,ortopedinës (klubo ir kelio sànario endoprotezavimo) ope-racijos. Turimais Lietuvos duomenimis, operaciniø þaizdøinfekcijos daþniausiai iðsivysto po storosios þarnos opera-cijø (18,7%) ir koronarø ðuntavimo operacijø (5,8%).

Intensyvios terapijos skyriuose HI paplitimas sudaro11,8%, bendras sergamumas HI – 18,9 atvejo 1000 gydy-mo dienø. Apie 40% visø infekcijø intensyvios terapijos sky-riuose sudaro pneumonijos, jø sergamumas – 20,5 atvejo1000 dirbtinës plauèiø ventiliacijos dienø.

Vykdydama epidemiologinæ hospitaliniø infekcijø prie-þiûrà pagal standartizuotus protokolus, Lietuva dalyvaujaES uþkreèiamøjø ligø epidemiologinës prieþiûros tinkle(IPSE – Improving patient safety in Europe) ir ávairiose pa-lyginamosiose studijose, nagrinëjanèiose hospitaliniø in-fekcijø daþnumà ir prieþastis.

Ypaè rezultatyvus ir naudingas pastaraisiais metais be-sipleèiantis Skandinavijos ir Baltijos ðaliø bendradarbiavi-mas, 2005 m. ákurtas infekcijø kontrolës specialistø tin-klas Balticcare. Paþymëtina, kad Lietuvos patirtis sëkmin-gai perduodama kitoms kaimynëms – Latvijai, Estijai,Rusijai.

Daugiau informacijos apie programas ir jos rezultatuspateikiama svetainëje www.hospitalines.lt, informuoja Hi-gienos instituto Visuomenës sveikatos tyrimø skyriaus ve-dëja dr. R. Valintëlienë, tel. (8 ~ 5) 261 8390, el. pað[email protected].



LIETUVOS MAUDYKLØ VANDENS KOKYBËS STEBËSENOSPROGRAMA

Norint apsaugoti aplinkà ir visuomenës sveikatà, bûti-na sumaþinti maudyklø tarðà ir saugoti jø vandená. Stebëtimaudyklø bûklæ yra bûtina siekiant Europos Bendrijos tikslødël gyvenimo sàlygø gerinimo, darnios ekonominës veik-los ir nuolatinës bei subalansuotos plëtros.

Europos Bendrijø Taryba, atsiþvelgdama á Europos eko-nominës bendrijos steigimo sutartá, Komisijos pasiûlymà,Europos Parlamento nuomonæ bei Ekonomikos ir sociali-niø reikalø komiteto nuomonæ, 1975 m. gruodþio 8 d. pri-ëmë direktyvà dël maudyklø kokybës, kuri perkelta á Lietu-vos Respublikos nacionalinæ teisæ. Ágyvendindama ðià di-rektyvà, Lietuvos Respublikos Vyriausybë 2006 m. rugpjûèio4 d. patvirtino maudyklø vandens kokybës stebësenos2006–2008 metø programà.

Maudyklø vandens kokybës stebësenos programos tiks-las – nustatyti maudyklø vandens kokybæ ir, atsiþvelgiant ástebëjimø ir tyrimø rezultatus, formuoti bendrà rekreacijainaudojamø vandenø valdymo strategijà ir politikà, rengtiatitinkamas rekomendacijas, áteisinti naujus paplûdimius,teikti paplûdimiams „Mëlynosios vëliavos“ sertifikatus. Pa-gal Programà bus sukurta racionali maudyklø vandens ko-kybës stebësenos sistema, padësianti objektyviai vertintirekreacijai naudojamø vandenø kokybæ.

Higienos institutas, kaip atsakingas programos vykdy-tojas, vykdo Lietuvos paplûdimiø maudyklø vandens koky-bës programinæ prieþiûrà, nustatydamas svarbiausius ste-bësenos parametrus, sàlygas, tarðos prieþastis, rengia irteikia Europos Komisijai Lietuvos maudyklø vandens ko-kybës ataskaitas.

Programos uþdaviniai:

• sistemingai stebëti mikrobiologinæ ir cheminæ mau-dyklø vandens tarðà, fizikines vandens savybes, tarðos po-bûdá, uþtikrinant þmoniø saugà nuo per vandená plintanèiøligø;

• uþtikrinti programinæ maudyklø prieþiûrà;• uþtikrinti tyrimø analizës kokybæ;• teikti visuomenei ir valstybës valdþios bei valdymo

institucijoms informacijà apie maudyklø vandens kokybæ;• uþtikrinti, kad laiku ir kokybiðkai bûtø rengiamos ir

pateikiamos Europos Komisijai Lietuvos maudyklø van-dens kokybës ataskaitos.

Maudyklø vandens kokybës tyrimø rezultataiper 2006 metus

Maudyklø vandens kokybës stebësena apëmë visasLietuvos teritorijoje esanèias maudyklas: pajûrio, upiø, eþe-rø, tvenkiniø ir karjerø. Tai sudarë: jûros pakrantës – 10%,upiø – 19%, eþerø – 48% ir tvenkiniø, karjerø, uþtvankø –23% maudyklø.

Visi objektai (149 stotys) atrinkti atsiþvelgiant á apkrovà(ne maþiau kaip 100 þmoniø per maudymosi sezonà). Mau-dymosi sezono metu (nuo geguþës 15 d. iki rugsëjo 15 d.)periodiðkai atliekami mikrobiologiniai, cheminiai ir fiziki-niai vandens tyrimai.

Paplûdimiai ir maudyklos, atitinkantys Lietuvos higie-nos normos „Paplûdimiai ir jø maudyklos“ reikalavimus,gali dalyvauti „Mëlynosios vëliavos“ programoje. Lietuvojeðeði paplûdimiai, turintys „Mëlynàjà vëliavà“, yra átraukti átarptautinius turizmo katalogus, kaip atitinkantys tarptauti-nius reikalavimus, keliamus ðioms poilsio zonoms.

2006 m. vertinant maudyklø vandens kokybæ pagalmikrobiologinius parametrus (bendras koliforminiø bak-terijø, þarniniø lazdeliø, fekaliniø streptokokø, salmone-liø skaièius, þarnyno virusai), ðvariausi vandenys buvoTelðiø, Tauragës ir Utenos apskrityse (100% atitiktis).Klaipëdos, Alytaus, Panevëþio apskrityse tik pavieniuo-se bandiniuose buvo virðijama fekaliniø streptokokø lei-dþiama norma (98–99% atitiktis). Ðiauliø, Kauno, Mari-jampolës ir Vilniaus apskrièiø maudyklose mikrobiolo-giniø parametrø vertës virðijo leidþiamas higienosnormas nuo 3% iki 6% (94–97% atitiktis). Pagal mikro-biologinius vandens kokybës parametrus, vienais atve-jais reikalavimø neatitiko E. coli, kitais atvejais – ben-dras koliforminiø bakterijø skaièius arba fekaliniø strep-tokokø skaièius.

Vertinant kokybæ pagal cheminius ir fizikinius para-metrus (vandenilio jonø koncentracija, spalva, naftosproduktai, pavirðinio aktyvumo medþiagos, fenoliai, skaid-rumas, deguonies sotis, atliekos, nuolauþos, amonia-kas, bendras azotas, pesticidai, sunkieji metalai, ciani-dai, nitratai, fosfatai), Alytaus ir Tauragës apskrièiø mau-dyklø vandens kokybës parametrai 100% atitiko higienosnormos keliamus reikalavimus, o Kauno, Klaipëdos,Utenos, Panevëþio ir Vilniaus apskrityse – 90–99%. Blo-giausia padëtis buvo Marijampolës (87% atitiktis), Ðiau-liø (73% atitiktis), Telðiø (62% atitiktis) apskrityse. Pa-gal cheminius vandens kokybës parametrus daþniau-siai kokybës reikalavimø neatitiko deguonies sotis. Kaikuriais pavieniais atvejais reikalavimø neatitiko minera-liniai aliejai, kitais – pavirðinio aktyvumo medþiagos ar-ba fenoliai.

Pagal pateiktus preliminarius Europos Komisijosduomenis bendras 25 valstybëse stebimø pajûrio mau-dymosi zonø skaièius iðaugo iki 14345, gëlo vandensmaudyklø – 6749. Pakankamai iðtirtø pakranèiø maudy-mosi zonø, atitinkanèiø privalomàsias vertes, procenti-nis dydis siekë 96,1%, o atitinkanèiø orientacines vertes –88,4%. Lietuvoje pakankamai iðtirtø pakranèiømaudymosi zonø, atitinkanèiø privalomàsias vertes, pro-centinis dydis siekë 100%, o atitinkanèiø orientacinesvertes – 66,7%. Europos Sàjungoje pakankamai iðtirtø


gëlo vandens pakranèiø maudymosi zonø, atitinkanèiøprivalomàsias vertes, procentinis dydis siekë 88,6%, oatitinkanèiø orientacines vertes – 63,8%, Lietuvoje – ati-tinkamai 98,3% ir 45,8%.

Numatomi vykdomos programos rezultatai

Ágyvendinus maudyklø vandens kokybës stebësenosprogramà, numatoma sukurti maudyklø vandens kokybësduomenø bazæ, áteisinti naujas maudyklas, rengti kasme-tines ataskaitas Europos Komisijai.

2008 m. turës bûti parengtas Maudyklø vandens koky-bës stebësenos 2009–2011 metø programos projektaspagal naujà 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento irTarybos direktyvà dël maudyklø vandens kokybës valdymo.Ði direktyva ápareigos uþtikrinti aukðto lygio maudyklø van-

dens apsaugà. Europos Sàjungos Bendrija, rengdama ap-linkos politikà pagal Europos ekonominës bendrijos stei-gimo sutartá, atsiþvelgia á prieinamus mokslinius ir techni-nius duomenis. Nustatant patikimiausiø indikatoriø para-metrus, skirtus þmogaus sveikatai kylanèiaimikrobiologinei grësmei vertinti, remiamasi moksliniaisárodymais. Atliekant stebësenà, taikomi suderinti moksli-niø tyrimø metodai ir praktika.

Daugiau informacijos apie programos vykdymo eigàteikia Europos Komisijos Direktyvos dël maudyklø vandenspritaikymo techninei paþangai komiteto atstovë LietuvaiGraþvydë Norkienë, tel. (8 ~ 5) 212 39 13, el. paðtas [email protected].



TURINYS

SVEIKATOS APSAUGOS VALDYMO TOBULINIMO KRYPTYS .............................................................. 3Danguolë Jankauskienë

LIETUVOS STATYBOS DARBUOTOJØ PROFESINIS SERGAMUMAS ................................................ 7Remigijus Jankauskas, Danë Krisiulevièienë, Algis Chomentauskas

KAUNO MIESTO IR RAJONO VYRESNIØ KLASIØ MOKINIØ MOKYMOSI KRÛVISIR JO RYÐYS SU MOKINIØ NERIMASTINGUMO RODIKLIAIS ........................................................... 11Benjaminas Burba, Viktorija Grigaliûnienë, Ilona Laukienë, Dalia Vëlavièienë,Jelena Ðulga, Naugirdas Keblys, Algirdas Jaras, Odeta Jankuvienë

ÐIAULIØ M. PRADINIØ KLASIØ MOKINIØ LAIKYSENOS RIZIKOS VEIKSNIAI ................................... 16Daiva Mockevièienë, Jûra Vladas Vaitkevièius, Tatjana Bakanovienë, Lina Miliûnienë

VYRESNIOJO MOKYKLINIO AMÞIAUS MOKSLEIVIØ IR JAUNIMO SVEIKATOS SAVIVERTË ............ 22Algrdas Baubinas, Konstancija Jankauskienë, Rasa Kuodytë-Kazielienë

MEDIKØ, DIRBANÈIØ KLINIKINÁ DARBÀ, SUBJEKTYVIOS GEROVËS (LAIMINGUMO)IR PSICHOSOCIALINIØ VEIKSNIØ RYÐYS ........................................................................................ 27Viktorija Grigaliûnienë, Benjaminas Burba, Vincas Ðlioþa, Irmantas Ramanauskas

SOCIALINIO PALAIKYMO IR SUBJEKTYVAUS SVEIKATOS VERTINIMO SÀVEIKATARP STUDENTØ .............................................................................................................................. 34Loreta Gustainienë, Lina Cirtautienë

ERZINIMO, VERBALINËS, SANTYKIØ IR FIZINËS PRIEVARTOS RAIÐKABENDROJO LAVINIMO MOKYKLOSE: SUSIJUSIØ VEIKSNIØ ANALIZË ........................................... 40Rasa Jankauskienë, Saulius Ðukys

CHEMINIØ MEDÞIAGØ TOKSIKOKINETINËS SAVYBËS ................................................................... 48Audra Paltanavièienë

SERGAMUMO LAIMO LIGA POKYÈIAI LIETUVOJE 1995–2006 METAIS ........................................... 56Loreta Aðoklienë, Kæstutis Þagminas, Jonas Bunikis, Bronius Morkûnas

VILNIAUS UNIVERSITETO STUDENTØ GYVENSENOS, FIZINËS IRPSICHOLOGINËS SAVIJAUTOS KAITA .............................................................................................. 62Jonas Petras Jankauskas, Natalija Jatulienë, Rimantas Cijûnëlis, Jolanta Èepienë

LIETUVOS PROFESINËS SVEIKATOS SISTEMOS EFEKTYVUMO VERTINIMAS ............................. 68

HOSPITALINIØ INFEKCIJØ VALDYMAS LIETUVOJE ......................................................................... 70

LIETUVOS MAUDYKLØ VANDENS KOKYBËS STEBËSENOS PROGRAMA ..................................... 72


CONTENTS

DIRECTIONS FOR HEALTH CARE MANAGEMENT IMPROVEMENT .................................................. 3Danguolë Jankauskienë

OCCUPATIONAL DISEASES IN CONSTRUCTION INDUSTRY IN LITHUANIA 1996-2005 ................ 7Remigijus Jankauskas, Danë Krisiulevièienë, Algis Chomentauskas

EDUCATIONAL LOAD AND IT’S RELATION WITH ANXIETY RATE OFSENIOR PUPILS OF KAUNAS CITY AND KAUNAS REGION ............................................................ 11Benjaminas Burba, Viktorija Grigaliûnienë, Ilona Laukienë, Dalia Vëlavièienë,Jelena Ðulga, Naugirdas Keblys, Algirdas Jaras, Odeta Jankuvienë

RISK FACTORS CONDITIONING BODY POSTURE OFÐIAULIAI CITY PRIMARY SCHOOL CHILDREN ................................................................................. 16Daiva Mockevièienë, Jûra Vladas Vaitkevièius, Tatjana Bakanovienë, Lina Miliûnienë

SELF-HEALTH EVALUATION OF SENIOR SCHOOLCHILDREN AND YOUTH ................................. 22Algrdas Baubinas, Konstancija Jankauskienë, Rasa Kuodytë-Kazielienë

THE SOCIAL WELLBEING CHARACTERISTICS OF MEDICAL PERSONNEL INVOLVEDIN CLINICAL WORK ........................................................................................................................... 27Viktorija Grigaliûnienë, Benjaminas Burba, Vincas Ðlioþa, Irmantas Ramanauskas

THE INTERRELATIONSHIP OF SOCIAL SUPPORT AND SUBJECTIVE ASSESSMENT OFHEALTH AMONG STUDENTS ............................................................................................................ 34Loreta Gustainienë, Lina Cirtautienë

OCCURENCE OF TEASING, VERBAL, RELATIONAL, AND PHYSICAL BULLYINGAMONG SECONDARY SCHOOL STUDENTS: THE ANALYSIS OF PREDICTORS ........................... 40Rasa Jankauskienë, Saulius Ðukys

TOXICOKINETICS OF CHEMICALS ................................................................................................... 48Audra Paltanavièienë

DYNAMICS OF LYME DISEASE MORBIDITY IN LITHUANIA DURING 1995-2006 ............................ 56Loreta Aðoklienë, Kæstutis Þagminas, Jonas Bunikis, Bronius Morkûnas

THE CHANGE OF VILNIUS UNIVERSITY STUDENTS LIFESTYLE, PHYSICAL ANDPSYCHOLOGICAL STATE .................................................................................................................. 62Jonas Petras Jankauskas, Natalija Jatulienë, Rimantas Cijûnëlis, Jolanta Èepienë

EFFICACY ASSESSMENT OF LITHUANIAN OCCUPATIONAL HEALTH SYSTEM ............................. 68

MANAGEMENT OF HEALTHCARE-ASSOCIATED INFECTIONS IN LITHUANIA ................................ 70

BATHING WATER QUALITY MONITORING PROGRAMME IN LITHUANIA ......................................... 72


INFORMACIJA STRAIPSNIØ AUTORIAMS

„Visuomenës sveikata“ yra periodinis mokslinis þurnalas, 1997 11 10 Lietuvos mokslo tarybos nutarimu átrauktas áspecialø Lietuvos mokslo tarybos patvirtintà sàraðà, skirtas Lietuvos mokslininkams, sveikatos apsaugos organizatoriamsir administratoriams, gydytojams ir kitiems skaitytojams, besidomintiems visø ðalies gyventojø ar atskirø jos grupiøsveikatos ir jà veikianèiø veiksniø problemomis. Jame spausdinami straipsniai pripaþástami teikiant mokslø ir habilituotomokslø daktaro laipsná.

Þurnale lietuviø bei anglø kalbomis spausdinami originalûs biomedicinos mokslø srities visuomenës sveikatos beiartimø jai krypèiø straipsniai, nagrinëjantys sveikatos ir aplinkos (gyvenamosios ir darbo) veiksnius, jø tarpusavio ryðius,tyrimo metodus bei priemones.

Taip pat spausdinami nerecenzuojami trumpi praneðimai (tezës), atvejø apraðymai, straipsniai, skirti praktikamskaip metodinë pagalba, mokslinës diskusijos.

Nuo 2002 m. uþ straipsniø spausdinimà ið kiekvieno autoriaus bus imamas 50 Lt mokestis.

Reikalavimai rankraðèiuiStraipsnio tekstas turi bûti atspausdintas vienoje A4 formato popieriaus pusëje 12 raidþiø dydþiu, plaèiomis paraðtëmis

(3 cm), tarpai tarp eiluèiø dvigubi. Bendroji (su visais priedais) straipsnio apimtis - ne daugiau kaip 22 puslapiai,apþvalginio straipsnio (teikiamas ið anksto susitarus) - 24 puslapiai, trumpo praneðimo, teziø, atvejø apraðymo - nedaugiau kaip 2 puslapiai, metodinës pagalbos praktikams ir moksliniø diskusijø - ne daugiau kaip 4 puslapiai. Puslapiaituri bûti sunumeruoti. Leidyklai pristatomi 2 straipsnio egzemplioriai, vienas jø - pasiraðytas visø autoriø, arba turi bûtiatskiras raðtiðkas visø autoriø leidimas já spausdinti. Turi bûti nurodytas atsakingo autoriaus adresas ir telefonas. Kartupateikiamas straipsnio áraðas 3,5” diskelyje, kompaktinëje plokðtelëje arba byla atsiunèiama elektroniniu paðtu.

Straipsnio struktûraStraipsnio pavadinimas (iki 150 þenklø, áskaitant tarpus ir skyrybos þenklus),autoriø vardai ir pavardës,ástaigø, kuriose atliktas darbas, pavadinimai.Straipsnio tekstas turi bûti suskirstytas skyriais:santrauka lietuviø kalba (200-300 þodþiø),1-6 raktaþodþiai - (paminëti santraukoje),ávadas, kuris baigiasi darbo tikslo suformulavimu,tyrimø objektas ir metodai,rezultatai,rezultatø aptarimas,iðvados arba apibendrinimas,literatûros sàraðas,santrauka (straipsnio pavadinimas, autoriai, ástaigos, tikslas, metodai, trumpas tyrimo duomenø pateikimas,pagrindinës iðvados, raktaþodþiai, ið viso 200-300 þodþiø) anglø kalba.

Primename, kad:lentelës, brëþiniai, schemos ir pan. pateikiamos tekste, turi turëti atskirà numeracijà. Iliustracijos turi bûti kompaktiðkos,ryðkios, tekstas jose aiðkiai áskaitomas;pirmà kartà tekste minimi sutrumpinimai turi bûti paaiðkinti;skaièiø trupmeninë dalis atskiriama kableliu (pavyzdþiui, 2,15, ne 2.15);literatûra sàraðe pateikiama ta kalba, kuria buvo atspausdinta, straipsnyje nurodoma lauþtiniuose skliaustuose, pradedantnuo [1].

Siøsdami straipsná redakcijai autoriai turi nurodyti, ar pateikiami duomenys jau buvo skelbti, jei taip, tai kur.Straipsniai, parengti neatsiþvelgus á minëtus reikalavimus, nepriimami, rankraðèiai negràþinami.Rankraðèiai siunèiami adresu: Higienos institutas, Ekspertizës ir informacijos skyrius, Didþioji g. 22, LT–01128 Vilnius.Faksas 262 46 63, el. paðtas: [email protected], informacija teikiama tel. 262 54 79.Þurnalo svetainë internete: www.hi.lt/lt visuomenes sveikata.htm


INFORMATION TO AUTHORS

Public Health is a periodical scientific journal included into a special list confirmed by Lithuanian Academy Board. It isintended for Lithuanian scientists, managers and administrators of health care, physicians and other readers who areinterested in the problems of health among the general population or its separate groups and exposure factors.

There are presented original papers in Lithuanian or in English on public health and related fields dealing with thefactors of health and the environment (residential and working), their interrelation, methods and techniques of theiranalysis.

Short unreviewed articles (abstracts), case reports, articles for practicians, scientific discussions are also welcome.Starting from the year 2002 a 50 Litas publishing fee is taken from each author for the accepted article.

Manuscript preparationThe text must be typed with doubled line spacing and wide margins on the one side numbered sheets. The length of

the manuscript must be restricted to 22 pages (included al the supplements), review article up to 24 pages, short article,abstract, case report no more than 2 pages, methodical aid for practicians and scientific discussions no more than 4pages.

Manuscript (one original and two copies) should be sent to the editorial office (address is given below), the original orthe separate permission to publish the article must be signed by all the authors. Postal and e-mail addresses, telephoneand fax numbers of the corresponding author must be enclosed. Electronic manuscripts are welcome on a 3,5” diskette,CD or by e-mail.

Structure of the articleTitle (up to 150 marks, including interval and punctuation marks);Authors;Institution(s) to which the work should be attributed;The text must be divided into the following sections:Summary in the same language as the article (200-300 words).1-6 keywords (mentioned in the summary),Introduction, where the purpose of the work is stated,Objectives and methods of the study,Results,Discussion,Conclusions or generalisation,References,Summary in good English up to 200-300 words (or in Lithuanian, if the article is in English) including the title, authors,

institutions, objective, methods, short presentation of the findings, main conclusions, keywords.

Should be reminded that:tables, figures, diagrams, etc, presented in the text must have a separate enumeration. Illustrations must be of good

quality, text of the illustrations should be clear;abbreviations mentioned in the text for the first time must be explained;the fractional part of the number in Lithuanian is separated by a comma (i. e. 2,16 instead of 2.16);references to other work should be consecutively numbered in the text using square brackets and listed in the original

language by number in the reference list.

The Editorial Board of the Public Health prefers that the submitted articles are not simultaneously considered forpublication elsewhere. When submitting a paper an author should indicate whether the presented data or a part of themhad been already published.

Papers not meeting these requirements are not admitted and manuscripts are not returned.

The manuscripts should be sent to the following address: Institute of Hygiene, Didþioji str. 22, LT–01128, Vilnius,Lithuania; e-mail: [email protected],

Apply for information by telephone +370 5 262 45 83; Fax +370 5 262 54 79.

Documents

VS (37) 2007 a sveikata/VS_2007_2(37).pdf · 2015. 4. 9. · 2007 m. „Visuomenës sveikata” Nr. 2(37) 3 SVEIKATOS APSAUGOS VALDYMO TOBULINIMO KRYPTYS Ðiuolaikinës sveikatos