2013 m. vasario 27 d. / Trečiadienis / Nr. 47 (13 472)

ORAI

Debesuota su pragiedruliais,be kritulių. Temperatūra dieną 2-4 laipsniaišilumos.

19p.

Lietuva pagal suvartojamą alkoholį yra viena pirmaujančiųvalstybių pasaulyje. Pirmaujameir mirtingumo dėl alkoholiovartojimo rodikliais. SociologasDaumantas Stumbrys priežasčiųsiūlo ieškoti alkoholio vartojimo kultūroje.

Pasaulio sveikatos organizacijosduomenimis, Lietuva pagal suvarto-jamą alkoholį patenka į pirmąjį vals-tybių dvidešimtuką pasaulyje. Šieduomenys oficialūs, todėl dar reikė-tų turėti galvoje nelegaliai parduo-damą alkoholį. Jis Europos šalysesudaro apie 22 proc. viso suvartoja-

mo kiekio. Tarp ES valstybių dau-giausia alkoholio suvartoja posovie-tinės šalys, taip pat Prancūzija irPortugalija. Vis dėlto šiose Pietų Eu-ropos valstybėse mirtingumas, susi-jęs su alkoholio vartojimu, yra gero-kai mažesnis.

12p.

Išgertuvių kultūra tarsi užtrukusios pagirios

UŽSIENIS

Sprogo oro balionas

Egipte tragedija pasibaigė turistų iš-kyla karšto oro balionu. Nelaimėįvyko auštant, kai balionas skridovirš vakarinio Nilo upės kranto tiessenoviniu Luksoro miestu, šalia ku-rio yra garsusis Karalių slėnis ir fa-raonės Hačepsutos didžioji šventyk-la. Skrendant virš šių vietų orobalionu atsiveria nuostabus vaizdas,todėl tokios ekskursijos, nors ir ne-pigios, yra populiarios. Tačiau vakar300 metrų aukštyje kybojęs balionasstaiga užsiliepsnojo, sprogo ir nukri-to į cukranendrių plantaciją. 19žmonių žuvo, o du likę gyvi, tarp ku-rių yra ir baliono pilotas, smarkiaiapdegė. Jie išvežti į ligoninę. 8p.

www.lzinios.lt

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

VERSLAS

Antri metai be sąskaitosbanke 9p. 3p.

Rytoj skaitykitepriedà

Energetika

KULTŪRA

Lietuvosteatrai vėl trauks į Rokiškį 13p.

DIENOS TEMOS

Seimonariaikremtamokslus

SmūgisA.Boso elniams

DENISAS NIKITENKA

Antano Boso elnyne Pajūrio regioniniame parke (PRP) turibūti nugriautos tvoros, atvertivisuomeniniai keliai ir sudary-tos sąlygos žmonėms laisvailankyti teritoriją.

Tai tik keletas reikalavimų, kuriuospateikė Valstybinė saugomų teritori-jų tarnyba (VSTT), bandydama sau-

gomoje teritorijoje kontroliuoti pajū-rio milijonieriumi vadinamo versli-ninko veiklą. Vakar į PRP ir elnynąoficialiai buvo atvykusi VSTT direk-torė Rūta Baškytė.

Šiuo elnynu aplinkosaugininkai irSeimo nariai susidomėjo ir ėmė tirtijo veiklą po “Lietuvos žinių” publika-cijų. Vakar po VSTT atstovų vizitoA.Bosas pagaliau nutarė paklusti ap-linkosaugininkų reikalavimams.

Elnyno teritorija Klaipėdos rajo-ne, šalia Karklės kaimelio, esančio

pajūryje, jau ne pirmus metus keliaįvairių kontroliuojančių institucijųsusidomėjimą. A.Bosas asmeniškaiarba per jam pavaldžias bendrovesyra nusipirkęs ar išsinuomojęs apie150 ha žemės ir valstybinių miškų.Teritorija įeina į valstybės saugomąPRP, didžioji jos dalis patenka į Šai-pių kraštovaizdžio ir Karklės bota-ninį draustinius, o elnynas šliejasiprie griežtai saugomo Plocio gam-tinio rezervato ir tarptautinio dvi-račių tako.

Per LŽ tyrimą paaiškėjo, kaddraustinyje esančiame elnyne apgy-vendinti ne tik šie taurūs gyvūnai,bet ir meška, vilkas, šernai, stumb-rai, poniai, meškėnai, stručiai, faza-nai, auginami galbūt neteisėtai su-ręstuose voljeruose. Elnyne įrengtaoficiali žvėrių dorojimo vieta (sker-dykla), pardavinėjama elnių mėsa, oprieš keletą metų veikė ir nelegališaudykla, kėlusi poilsiautojų pasi-piktinimą.

4p.

LŽ a

rchy

vo n

uotr

auka

Vakar po VSTT atstovų vizito

A.Bosas pagaliau nutarė paklusti

aplinkosaugininkų reikalavimams.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas “Lietuvos žinioms”tvirtino įžvelgiantis prielaidų,kad sprendimas perimti Ūkiobanką galėjo būti priimtas iš anksto.

- Kodėl, jūsų manymu, pastaruojumetu pradėjo griūti Lietuvos bankai?

- Norint atsakyti, reikėtų nuo A iki Zžinoti, kas tuose bankuose iš tiesų vyko.Pasiklausius įvairių nuomonių šiek tiektiesos, matyt, galima įžvelgti ir teiginiuo-se, jog tai kam nors naudinga. Būna, kaiviena ar kita organizacija patiria sunku-mų, bet dabar labai sunku pasakyti, arišankstinis mūsų institucijų reagavimasir banko “galvos kirtimas” buvo tinka-mas sprendimas. Juk kartais įmonė, su-teikus jai laiko išsikapstyti, atsitiesia.

Tarkime, prieš pusantrų metų žlugęs“Snoras”. Iš to, kiek esu gavęs infor-macijos, kiek pasakojo kolega, buvęsvidaus reikalų ministras Romasis Vai-tiekūnas (“Snore” ėjo valdybos pirmi-ninko pavaduotojo ir vyriausiojo patik-ros pareigūno pareigas), susidariaunuomonę, kad bankas iki šiol galėjopuikiai dirbti. Žinoma, problemų jis tu-rėjo, bet tai privalėjo kontroliuoti Lietu-vos bankas. Kai per anksti nukerti gal-vą, kartais sulauki liūdnų pasekmių.Bala nematė, jei tai tik privataus versloreikalai. Bet “Snore” pradingo milijar-das litų valstybės pinigų - kas juos ati-duos? Nepasimokėme iš to, ir Ūkiobanke praradome 80 mln. litų. Be to,

prisidės likvidavimo išlaidos - jau aiš-ku, kad tam reikės imti maždaug 800mln. litų paskolą. Iš viso abiem likvi-duojamiems bankams uždaryti valsty-bė išleis maždaug 5 mlrd. litų, o jukbendras šalies biudžetas siekia apie 25mlrd. litų. Jei taip švaistysime - kada bū-sime turtingi?

- Apie Ūkio banko bėdas ir greitąsprendimą jo gerąją dalį perduoti Šiau-lių bankui sklinda įvairių sąmokslo teo-rijų. Ar galima prielaida, kad perimtiŪkio banką galbūt tartasi iš anksto?

- Tokią prielaidą tikrai darau. Taileido suprasti neatsargūs kai kuriųatsakingų pareigūnų pareiškimai. Be

to, kitaip turėjo elgtis ir Lietuvosbankas, privalantis kontroliuoti ak-cininkui priklausančių vertybiniųpopierių skaičių. Tarkime, Ūkio ban-ke vienas akcininkas valdė daugiaukaip 60 proc. akcijų, bet Lietuvosbankas kažin kodėl nesiėmė siūlytiar įpareigoti šios institucijos šeimi-ninkus didinti įstatinį kapitalą, nebe-leisti koncentruoti akcijų vienoserankose. Kai sprendimus gali priim-ti vienas žmogus, tokie dalykai ir at-sitinka. Anksčiau vienas akcininkasturėjo teisę valdyti ne daugiau kaip15 proc. akcijų, tad institucijoje bent7 asmenys priimdavo sprendimus.

Daug metų esu dirbęs revizoriumi.Kai matydavau, jog įmonės veikloje kri-minalo nėra, o trūkumus įmanoma iš-taisyti, kviesdavau vyriausiąjį buhalterįir nurodydavau, ką ir kaip daryti, kadnebūtų pažeidžiami įstatymai. Kodėlšioje situacijoje to nedarė Lietuvos ban-kas, nežinau. Išklausius visų šalių, kylaįvairių įtarimų.

- Ar jūsų nestebina rami Lietuvosbanko reakcija į paaiškėjusius faktus,kad Ūkio banko laikinasis administra-torius Adomas Audickas kaip konsul-tantę nusamdė savo buvusią darbda-vę - advokatų kontorą “Reidla Lejins &Norcous”, kuri prieš tai teikė paslau-gas didžiausiam Šiaulių banko (peri-mančio Ūkio banką - red.) akcininkuiPasaulio rekonstrukcijos ir plėtrosbankui?

- Pas mus galbūt per daug liguistaireaguojama į tai, kad atlikti darbo kvie-čiamas pažįstamas. Jeigu labai gerai pa-žįsti žmogų, žinai, ką jis sugeba, gal ir

nieko baisaus, kad dirbti pakvieti gru-pės, kambario draugą ir ką kitą. Tačiaumane gąsdina tam skiriamos pinigų su-mos. Laikinajam banko administrato-riui skirtas 45 tūkst. litų atlyginimas -tegul tokią pat sumą anksčiau gauda-vo ir Ūkio banko samdytas atitinka-mas darbuotojas - stebina, nes tamleidžiami jau ne privataus verslo, kaipbandoma teigti, o valstybės pinigai.Prieš kelias dienas važinėjau po Uk-mergės rajoną, bendravau su kaimožmonėmis: jie tokios sumos, kaip mė-nesio atlyginimo, negali nė įsivaiz-duoti, nes dažnas tiek neuždirba irper 10 metų. Be to, administratoriuidar leista mokėti iki 350 tūkst. litųkonsultantams. Toks pinigų mėtymasman nepatinka.

Nepažįstu A.Audicko, negaliu ver-tinti jo kompetencijos. Tik žinau, kada.a. Julius Veselka jį buvo “pasiuntęs” -matyt, turėjo susidaręs įspūdį apieA.Audicko išmanymą.

- Ar gali būti, kad Ūkio banką iš anks-to planuota perduoti Šiaulių bankui?

- Kaip sakė vienas patriarchas: “Kasgali paneigti?” Ir aš negaliu taip tvirtin-ti, bet negaliu ir paneigti.

- Ar demokratinėje valstybėje taiįmanoma?

- Taip daryti negalima. Tačiau daugprocesų, stabdančių valstybės vystymą-si, Lietuvoje dar nekontroliuojami. Taibendra mūsų bėda. Kada tai sukontro-liuosime, kokiomis jėgomis, šiandiennegaliu pasakyti.•Seimo narį kalbino JURGA TVASKIENĖ

Seimo tribūna

B.Bradauskas: banko likvidavimas - abejotinas

2013 02 27Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

JŪRATĖ LAUČIŪTĖ

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narėVanda Kravčionok kreipėsi į generali-nį prokurorą Darių Valį, kad būtų ištir-ta Vytauto Landsbergio šventinė kalba,pasakyta vasario 16 dieną Vilniuje, prieSignatarų namų. Seimo narė tvirtina,kad europarlamentaras V.Landsbergistąkart šališkai ir neobjektyviai vertinokai kuriuos įvykius (matyt, ji turėjo gal-voje informaciją apie lietuviškų mokyk-lų uždarymą Lenkijoje), o “kurstomo-jo pobūdžio informaciją” viešai pateikėkaip “neginčytiną tiesą”.

V.Kravčionok prašo pradėti ikiteis-minį tyrimą dėl V.Landsbergio esą nu-sikalstamos veikos. Jos nuomone, eu-roparlamentaras savo kalboje niekinolenkų tautą ir kurstė tautinę nesantaiką.

Palyginus tekstą, kurį girdėjo tūks-tančiai klausytojų (tarp jų ir aš), su tuo,kurį sukūrė V.Kravčionok, su dideliuliūdesiu tenka konstatuoti, kad niekastaip nepaniekina lenkų tautos, kaip kaikurie Lietuvos lenkai. Blogai, kai Seimonarė taškosi kaltinimais ir painioja au-tentišką kito autoriaus tekstą su savo ko-mentarais bei išvedžiojimais. Tačiau darblogiau, kad ji neskiria tautos nuo vals-tybės valdžios.

Taip, V.Landsbergis, komentuoda-mas Lenkijos lietuvių švietimo padėtį,buvo toks kaip paprastai: kandus, iro-niškas. Bet jis pašiepė ne lenkų tautą, oLenkijos vyriausybę, kuri, kaip rodo jossprendimai, nepajėgia savo biudžete su-krapštyti kuklutės sumos, reikalingoslietuvių mokykloms finansuoti. Tuometu Lietuva, disponuodama nepaly-ginti mažesniu biudžetu nei Lenkija, iš-gali finansuoti net mažiau nei dešimtmokinių turinčias lenkiškas mokyklas.Tiesa, tai daroma lietuviškų mokymoįstaigų sąskaita, uždarant kur kas gau-sesnes kaimo mokyklas. Lenkijos vy-riausybės sprendimai duoda pagrindo

įtarti, kad ji nedraugiška Lenkijos lie-tuviams. O tai savoruožtu galėjo išpro-vokuoti (ir, beje, išprovokavo) Lietu-vos žmonių nepasitenkinimą Lenkijosvykdoma politika. Kad kaip nors bū-tų sušvelnintas tas nepasitenkinimas,V.Landsbergis rado tinkamą “ėjimą hu-moru”, pasijuokė. Ir tai kur kas geriau,

nei rimtu veidu nuobodžiai įrodinėti,kaip negražiai, neteisingai, netoleran-tiškai elgiasi Lenkijos vyriausybė.

Valdžios jau tokia dalia: ji dažniaukritikuojama negu giriama. Beje, de-mokratinėse valstybėse tokia kritikanelaikoma nusikaltimu. V.Kravčionok,regis, net ir šito nežino (kur žiūri Valde-maras Tomaševskis, kad neišmoko sa-vo rėmėjų elementarių dalykų?). O kri-tika gali būti visokia: arba tiesmuka,pikta, provokuojanti klausytojų pyktį,

arba šiek tiek pašiepianti, sukelianti juo-ką. Ir aptariamos kalbos įraše klausyto-jų juokas, jei nebuvo tendencingai iš-trintas, turėjo nuskambėti aiškiai...

Galbūt esu neteisi priskirdamaV.Kravčionok politinį mažaraštiškumą?Gal Seimo narė demonstruoja ypatin-gą politinę kultūrą, tik atsitiktinai pana-

šią į spekuliatyvinį suktumą, o į dvipras-mišką situaciją ją įklampino prastaslietuvių kalbos mokėjimas, todėl ne taipir suprato V.Landsbergio kalbą?

Iki šiol įdėmiai klausydavau ar skai-tydavau lenkų argumentus, kuriais jiegrindžia savo nenorą išmokti valstybi-nę kalbą vienodu lygiu kaip ir kiti Lie-tuvos piliečiai. Net rašiau, kad tuome-čio švietimo ir mokslo ministro GintaroSteponavičiaus sprendimas pagreitin-tu būdu juos išmokyti buvęs nelabai ap-

galvotas. Bet V.Kravčionok išsišokimas,kuris labiau nei V.Landsbergio kalbanusipelno būti vertinamas kaip provo-kacija, siekiant eskaluoti lietuvių ir len-kų nesusikalbėjimą kai kuriais klausi-mais, verčia kitaip vertinti ligšioliniusLietuvos lenkų švietimo rezultatus, - jieyra akivaizdžiai apgailėtini.

Jeigu lenkų jaunimas svajoja apienekvalifikuotą darbą Lietuvoje arbaemigraciją į Lenkiją ar dar toliau,negalime to uždrausti. Bet jei šie jau-ni žmonės nori siekti profesinės irpolitinės karjeros čia, Lietuvoje, jieturi būti konkurencingi. Kitaip, vie-šai “susipainioję vertime”, rizikuojatapti pasigailėjimo ir/arba pajuokosobjektais: esą kiti ne lietuvių kilmėsLietuvos piliečiai sugeba tinkamai iš-mokti valstybinę kalbą, tik lenkamsji per sunki...

Žinoma, aš taip nemanau, bet tikraijuokinga, kai lietuviškai prastai kalban-tis lenkas, moksleivis ar politikas, skun-džiasi, kad lietuviai lenkus skriaudžia, irčia pat iš visų jėgų priešinasi valstybėspastangoms tą skriaudą ištaisyti.•

Nepainiokime valdžios su tauta

Blogai, kai Seimo narė taškosi kaltinimais irpainioja autentišką kito autoriaus tekstą

su savo komentarais bei išvedžiojimais.

B.Bradauskas: “Abiem likviduojamiems bankams uždaryti valstybė išleis apie 5 mlrd. litų.”

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)L.Mrazauskaitė (tel. 249 2237)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)S.Šimkevičius (tel. 249 2244)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentasG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“

J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)

G.Ambrazas (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė i(tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

LŽ archyvo nuotrauka

Dienos temos 32013 02 27Lietuvos žinios

TOMAS BAŠAROVAS

Seimo nariai ir parlamento kan-celiarijos darbuotojai, artėjantLietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai,kviečiami kibti į mokslus. Jiemsgerinti žinias siūloma ir nuotoliniu mokymosi būdu, ir per seminarų paskaitas.

Seimo valdyba parlamentarus ir jųpadėjėjus, Seimo kanceliarijos dar-buotojus ragina ruoštis vasarą prasi-dėsiančiam Lietuvos pirmininkavi-mui ES Tarybai. Seimo Europosreikalų komiteto (ERK) pirmininkoGedimino Kirkilo teigimu, šiuo lai-kotarpiu iš parlamentarų bus reika-laujama ne tik mokėti užsienio kal-bas, bet ir kompetencijos bei žiniųeuropinės darbotvarkės klausimais.Seimo kanceliarijos darbuotojai LŽprasitarė, kad ypač didelio noro mo-kytis kol kas nerodoma.

Neprivaloma, bet rekomenduojama

Artimiausiu metu Seimo nariams irkitiems parlamento kanceliarijos darbuo-tojams bus organizuojami seminarai EStemomis. Šie mokymai, kaip teigia Sei-mo kanceliarijos atstovai, nebus privalo-mi, tačiau rekomenduojami visiems. Perseminarus bus aptariamos tokios temoskaip ES sektorinės politikos pagal Lietu-vos pirmininkavimo ES Tarybai priorite-tus, Europos Parlamento ir nacionaliniųparlamentų santykiai po Lisabonos su-tarties įsigaliojimo ir kitos. Seimo kance-liarijos teigimu, šiems mokymams nu-matyta skirti apie 6 tūkst. litų.

Nemaža dalis mokymų Seimokanceliarijos darbuotojams rengian-tis Lietuvos pirmininkavimui ES Ta-rybai buvo organizuojami dar per-nai. Vyko įvairūs vidiniai seminarai,intensyvūs užsienio kalbų kursai,tarptautinio protokolo ir renginiųorganizavimo mokymai. Seimo kan-celiarijos duomenimis, specializuo-tiems anglų ir prancūzų kalbų kur-sams 40 žmonių grupei pernaiišleista apie 14 tūkst. litų.

Mokosi iš darbo vietųParlamentarams ir kanceliarijos

darbuotojams sudaryta galimybė sa-vo žinias gerinti ir nuotoliniu būdu.Seimo kanceliarija dar praėjusių me-

tų pabaigoje ES lėšomis parengė 6nuotolinio mokymo programas. Jassudaro teorinė tekstinė medžiaga, sa-vikritikos klausimai, įrašytos vaizdopaskaitos, interaktyvios užduotys.Seimo valdyba dabar, artėjant Lietu-vos pirmininkavimui ES Tarybai, ra-gina kuo aktyviau naudotis šiomisnuotolinio mokymo programomis.

Kelios iš nuotolinio mokymo pro-gramų, tokios kaip ES teisinė ir insti-tucinė sistema, Tarnybinis protoko-

las, pasak Seimo kanceliarijos atstovų,labai aktualios visiems, ypač šiuo me-tu besirengiantiems Lietuvos pirmi-ninkavimo ES Tarybai parlamentiniomasto renginiams. Tačiau didelio su-sidomėjimo šie mokymai kol kas ne-sulaukia. “Susidomėjimas didėja, ta-čiau antplūdžio dar nėra. Priverstimokytis negalime, todėl vis raginameatkreipti į tai dėmesį”, - LŽ prasitariaSeimo kanceliarijos darbuotojai.

Seimo valdybos sprendimu nutar-

ta organizuoti ir vidinius mokymus,kuriuos ves patys Seimo kanceliari-jos darbuotojai. Kadangi dalis dar-buotojų yra dalyvavę pirmininkau-jančių šalių renginiuose, savo kolegasjie supažindina su pirmininkavimoES Tarybai pasirengimo procesu,renginių organizavimu, pranešimųrengimu. Šie mokymai Seimo kan-celiarijai nieko nekainuos.

Pasiruošimas būtinasParlamento vicepirmininkas, Sei-

mo ERK pirmininkas G.Kirkilas tei-gia, kad parlamentarų pasirengimasruošiantis Lietuvos pirmininkavimuiES Tarybai, ypač parlamentinio lyg-mens susitikimams ir renginiams, la-bai svarbus. “Parlamentinis lygmuogerokai skiriasi nuo ministrų tarybų,kuriose bus svarstomi teisės aktai. Taidaugiau politinės diskusijos pagalmūsų turimus prioritetus”, - LŽ aiš-kino G.Kirkilas.

Jo teigimu, numatyta surengti 12parlamentinių pirmininkavimo ren-ginių. “Mūsų komiteto (Seimo ERK- aut.) tematika labai sudėtinga, betam tikrų įvadinių mokymų. Manau,tikrai kai kuriems kolegoms nebuslengva susigaudyti”, - teigė G.Kirki-las. Mokymai, pasak Seimo vicepir-mininko, pravers ir kitiems parla-mentarams, nes ne tik ERK, bet irkitiems Seimo komitetams teks daly-vauti renginiuose. “Teisėkūros pa-grindus ES, apie įvairių institucijųfunkcionavimą tikrai reikia žinoti arbent jau turėti pradinių žinių”, - pa-brėžė Seimo vicepirmininkas. G.Kir-kilas tikino, kad kai kurie parlamen-tarai domisi Seimo kanceliarijossiūlomais mokymais. “Bent jau tie,kuriuos matau Seimo ERK”, - patiks-lino parlamento vicepirmininkas. •

Seimas kremta mokslus

Parlamentarams ir kanceliarijos darbuotojamssudaryta galimybė savo žinias gerinti ir

nuotoliniu būdu, ir per seminarus bei kursus.

TADAS VALANČIUS

Suvenyrai su prezidentės DaliosGrybauskaitės atvaizdu prieš kurįlaiką papildė vienos internetinėsparduotuvės asortimentą. Tačiautoks pokštas jos savininkams gali brangiai kainuoti.

Įvairiais niekučiais - nuo atvirukoar puodelio iki kaklaraiščio ar sporti-nio megztinio - prekiaujanti viena in-ternetinė parduotuvė suvenyrus siūlotiems, “kurie vertina lietuvišką pavel-dą ir garbę”. Tokia prieš keletą mėne-sių šiame tinklalapyje atsiradusi spe-ciali suvenyrų serija, teisininkųteigimu, akivaizdžiai žemina valstybėsvadovės garbę ir orumą.

Suvenyrų pardavėjai juokauja, kadšis paveikslėlis sukurtas tik “šiaip,politiniais motyvais”, o prezidentėsatstovai tvirtina, kad leidimo pelny-tis iš D.Grybauskaitės atvaizdo jiemsnedavė. Ne vieno įstatymo pažeidi-mą įžvelgiantys teisininkai primenateisę garbę ginti teisme.

Kainos - ne lietuviškos“Jei turite lietuvių draugų, artimųjų

ar giminaičių, kuriuos norite pamalo-ninti originalia dovana, užsukite ten,kur reikia!” - tokia antrašte klientus vi-liojančios internetinės parduotuvėsasortimente net dvi dešimtys suvenyrųsu prezidentės D.Grybauskaitės atvaiz-du. Už juos tektų pakloti nuo 8 iki 94litų. Tiesa, atsiskaityti galima tik Jung-tinių Amerikos Valstijų doleriais, tadkainos svyruoja pagal valiutos kursą.

Mažiausiai piniginę paplonintų at-virukai, ženkliukai, tradiciniai raktų

pakabučiai ir magnetukai, kainuojan-tys 8-9,5 lito. Lipduko kaina siekia15,5, puodelio - beveik 44, vaikiškųmarškinėlių ir beisbolo kepuraitės -47 litus. Per pusę šimto litų kainuojaprabangesnis raktų pakabutis, marš-kinėliai šuniui, stiklinis puodelis irįvairių spalvų klasikiniai vyriški marš-kinėliai. Dar daugiau pinigų tektų pa-kloti už alaus bokalą, termosą, pri-juostę, medžiaginį maišelį, juodosspalvos vyriškus ir moteriškus marš-kinėlius ir sportinį džemperį. Patibrangiausia šio asortimento prekė -kaklaraištis. Jis kainuoja 94 litus.

“Šiaip politiniai motyvai”Potencialiu pirkėju prisistačiusiam

LŽ žurnalistui interneto parduotuvėsatstovas paaiškino, kad šių niekučiųsumanymas esąs labai paprastas irneva atspindėtas ant jų atspaustameužraše. “Tai galima apibūdinti taip:grybavome, grybavome ir pagaliauprisigrybavome D.Grybauskaitę. Čiašiaip, politikos motyvais”, - paaiški-no jis. Suvenyrai esą bent kol kas par-duodami tik internete ir tik šioje par-duotuvėje.

Tuo metu su tokiu komerciniu pa-siūlymu susipažinę prezidentūrosatstovai baksnoja į Civilinio kodek-so (CK) 2.22 straipsnį. “Leidimonaudoti prezidentės atvaizdą nebu-vo prašoma”, - pažymima LŽ atsiųs-tame atsakyme.

Šiurkštus teisės pažeidimasLietuvos advokatų tarybos pirminin-

ko pavaduotoja Liudvika Meškauskai-tė teigia suvenyruose įžvelgianti D.Gry-bauskaitės įžeidimą ir CK numatytosteisės į atvaizdą pažeidimą. Tai taip pat

galimas Konstitucijoje numatytos lais-vės į asmeninio gyvenimo neliečiamu-mą nepaisymas ir šiurkštus Reklamosįstatymo pažeidimas. “Prezidentės at-vaizdo naudojimas komerciniais tiks-lais be jos sutikimo yra akivaizdus teisėspažeidimas. Prezidentė yra viešas as-muo, tad įstatymas numato galimybęjos atvaizdą naudoti visuomenės infor-mavimo tikslais, tačiau komerciniu tiks-lu be šalies vadovės sutikimo to darytinegalima”, - LŽ tvirtino ji.

Teisininkė pažymi, kad pagal Civili-nio kodekso 2.22 straipsnį asmens at-vaizdas gali būti atgaminamas, parduo-damas, demonstruojamas tik jampačiam sutikus. Sutikimo nereikia tada,kai tai susiję su visuomenine veikla, tar-nybine padėtimi, ir tuo atveju, kai fo-tografuojama viešoje vietoje. Tačiau nėviena iš šių išlygų esą šioje situacijojenegali būti panaudota kaip argumen-tas. Įstatymas draudžia atvaizdą de-

monstruoti tada, kai jis žemina asmensgarbę ir orumą.

“Nenorėčiau patarinėti preziden-tei, tačiau ji, be jokios abejonės, galipasinaudoti įstatymo numatyta teisekreiptis į teismą ir ginti savo teises ci-vilinio proceso ir baudžiamojo pro-ceso tvarka. Už asmens įžeidimą taippat numatyta administracinė atsako-mybė. O prezidento asmuo ypatingastuo, kad atsakomybę gali pritaikyti irŽurnalistų etikos inspektorius”, - sa-kė L.Meškauskaitė.

Pokšto neįžvelgiaEtiketo ekspertas ir politologas Ar-

minas Lydeka tokį komercinį siūlymąteigia vertinantis vienareikšmiškai nei-giamai, nes tai prieštarauja įstatymams.Dar blogiau esą dėl to, kad neteisėtainaudojant atvaizdą siekiama pažemin-ti asmenį, o blogiausia, kad tas asmuoyra demokratiškai išrinktas valstybėsvadovas. “Prieš keletą metų Londonekilo skandalas, kai siekdama komerci-nių tikslų viena bendrovė pradėjo ga-minti suvenyrus su princesės Dianosatvaizdu. Visuomenė pasmerkė tai, ta-čiau visi suvenyrai buvo papuošti teks-tu “širdžių princesė”, “mūsų tikroji ka-ralienė”. Kad ir kokie būtumedemokratiški ir gerbtume kiekvienožmogaus teises, reikia suprasti, kad no-ras pažeminti prezidentą reiškia norąpažeminti visus piliečius”, - LŽ teigė jis.

Vis dėlto A.Lydeka teigė nemanan-tis, kad valstybės vadovei verta nusileis-ti iki šios idėjos autorių lygio. “Į tokiusniekingus žmogaus pasidrabstymusnereikėtų veltis. Pati valstybę gerbiantivisuomenė tai turėtų pasmerkti”, - įsi-tikinęs etiketo ekspertas. •

Interneto parduotuvėsatstovas paaiškino, kad

šių niekučių sumany-mas esąs labai paprastas

ir neva atspindėtas antjų atspaustame užraše.

Didelio susidomėjimo šie mokymai kol kas nesulaukia. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Brangiausiai įkainotas kaklaraištis.

D.Grybauskaitės atstovai tvirtina, kad nedavė leidimo pelnytis iš prezidentės atvaizdo. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Iš prezidentės atvaizdo bandoma uždirbti

Atkelta iš • 1 p.

Praėjusią vasarą Bosai elnyne pom-pastiškai - dalyvaujant įtakingiemsžmonėms ir aukštiems policijos parei-gūnams, vienuoliui broliui pranciško-nui pašventinus gyvūnų iškamšų mu-ziejų - atidarė poilsio ir pramogųrezidenciją. Joje - prabangus žvėrienosrestoranas, daugybės gyvūnų, sume-džiotų paties A.Boso, iškamšų muziejus,viešbutis, pirtis.

Tačiau aplinkosaugininkai akcentuo-ja, kad 1995 metais tuometis aplinkosministras Bronius Bradauskas leido įs-teigti tik aptvarą elniams ir danieliamsauginti. Tada išduotame rašte pabrėžia-ma, jog minėtoje teritorijoje prioritetasteikiamas kraštovaizdžiui ir jo kompo-nentams išsaugoti. Išvardijamos ir sąly-gos, tarp jų - kad žemės nuomininkasnegali trukdyti žmonėms vaikščioti poregioninio parko teritoriją, privalo suda-ryti sąlygas pažintiniais tikslais lankytisaptvaruose, įrengti pažintinius takus,numatytus parko planavimo schemoje.

Vis dėlto per beveik du dešimtme-čius aptvaras danieliams ir elniams au-ginti tapo didžiule aptverta teritorija,kurioje laikomi įvairiausi gyvūnai, sto-vi pastatų kompleksas. Lankytojams pa-tekti į elnyną sunku jau daug metų, ikišiol ten buvo galima pakliūti tik iš anks-

to suderinus detales su prižiūrėtojais. Atsižvelgusi į tokią veiklą elnyne, taip

pat įvertinusi “Lietuvos žinių” publika-cijas apie tai praėjusią Seimo kadencijąAntikorupcijos komisija sudarė darbogrupę. Ji aiškinosi elnyno steigimo tei-sėtumą ir dabartinės veiklos legalumą.

Turės atverti vartusNuo praėjusios vasaros ir VSTT ty-

rė situaciją dėl A.Boso elnyno. Buvokreiptasi į visas kontroliuojančias ir lei-dimus išduodančias, derinančias insti-tucijas, miškininkus, o vakar oficialiaipateikti galimi problemų sprendimobūdai. PRP apsilankiusi VSTT vadovėR.Baškytė nurodė elnyno savininkamsparengti, suderinti ir patvirtinti veiklosprogramą (strategiją). Tai turi būti pa-daryta šįmet, nes PRP ketinama tvirtin-ti naują, pakoreguotą parko teritorijostvarkymo planą.

Iš VSTT LŽ oficialiai gautame do-kumente vieni pagrindinių nurodymų- sumažinti naudojamos (nuomoja-mos) žemės plotą ir panaikinti statinius(tvoras, vartus), trukdančius naudotisservitutiniais keliais. Mat per elnynądriekiasi keliai į kitų savininkų žemėssklypus, tačiau dėl aukštų tvorų ir dėlto, kad ne visada į elnyną įmanoma pa-tekti, žmonės negali jais naudotis. Pa-vyzdžiui, keletas savininkų savo skly-puose šalia elnyno ir Plocio gamtinio

rezervato nori statyti sodybas, bet savoteritoriją jie gali pasiekti nebent... dvira-čių taku.

VSTT taip pat reikalauja nustatyti el-nyne leistiną laikyti gyvūnų skaičių ir joobjektų lankymo tvarką. Tarnybos va-dovė R.Baškytė, be kita ko, atkreipė dė-mesį, kad gyvūnų iškamšų demonstra-vimas neatitinka ne tik EuroposSąjungoje, bet ir pasaulyje pripažintų

gyvūnų globos etinių normų. Dar vie-nas itin svarbus reikalavimas - sudary-ti technines sąlygas lankytojams stebė-ti elnyno gyvūnus.

“Buvo leista steigti elnių ir danieliųaptvarą, o teritorija virto zoologijossodu su įvairiausios paskirties stati-niais, paslaugomis, didžiulėmis, kilo-metrus nusidriekusiomis tvoromis,kurios juosia ir servitutinius kelius. Artikrai verslininkui reikalinga tokiamilžiniška teritorija?” - vakar stebė-josi R.Baškytė.

Pats A.Bosas po susitikimo su VSTTvadove, kuri verslininko lydima apžiū-rėjo elnyną, LŽ teigė sutinkantis su jamiškeltais reikalavimais. “Pusė to, koVSTT nori, jau padaryta, o nauji reika-

lavimai taip pat bus garanoriškai vykdo-mi”, - sakė jis.

R.Baškytė patikslino, esą A.Bosas su-tinka per savo valdas ir savo lėšomis nu-tiesti kelio ruožą į kitų savininkų žemėssklypus. “Sutarėme, kad bus sudarytadarbų vykdymo programa ir ji bus įgy-vendinta. Taip pat ketinama siūlyti da-bar elnyne esančių sklypų savininkamsišmainyti juos į tokios pačios paskirties

ir tokio pat dydžio bei vertės žemę kito-je vietoje, kur nėra tvorų barikadų ir kurgalimos statybos. A.Bosas sutinka sumūsų reikalavimais ir žada geranoriškaiį juos atsižvelgti”, - kalbėjo R.Baškytė.

Tvirtins naują planąPRP direktorius Darius Nicius LŽ

teigė, jog A.Bosas greičiausiai turės pa-rengti elnyno teritorijos viziją, jos plėt-ros koncepciją, nes dabar net neaišku,ką verslininkas dar ruošiasi daryti savovaldose. “Yra daug neatsakytų klausi-mų, todėl norime, kad būtų sudėliotivisi taškai ant “i” ir ta teritorija nebekel-tų jokių ginčų. Elnyno plėtojimo kon-cepcija būtų toks dokumentas, kuris pa-dėtų aiškiai įvardyti planus. Mums

reikia visiško aiškumo dėl elnyno, kurisyra sudėtinė visos saugomos teritorijosdalis”, - dėstė D.Nicius.

Jis tikino, kad daug problemų kelia irkilometrai tvorų, nes nemažai žmoniųtoje teritorijoje turi privačios žemės.“Yra vienas sklypas, į kurį įvažiuoti ga-lima tik elnyno tvorų tuneliu”, - LŽ sa-kė parko direktorius. Jis taip pat pabrė-žė, kad elnyne yra užtvertų ir valstybiniųmiškų, nors to daryti PRP apsaugos reg-lamentas neleidžia. “Nuo pradinio el-nyno steigimo tikslo, iškelto 1995 me-tais, nutolta. Todėl norime žinoti, kasšioje vietoje dar planuojama ir ar tie pla-nai nesikerta su saugomos teritorijosreikalavimais”, - pažymėjo D.Nicius.

Jautė spaudimąDarbo grupėje, kuri tyrė elnyno tei-

sėtumą ir jo veiklą, dirbusi Seimo narėAgnė Bilotaitė LŽ tikino, kad vos palie-tus A.Boso valdų reikalus buvo susidur-ta su milžinišku politiniu spaudimu.“Praeitą kadenciją dirbau Seimo Anti-korupcijos komisijos vicepirmininke.Su kolegomis lankėmės elnyne ir susi-dūrėme su didžiuliu pasipriešinimu.Net buvau apkaltinta rinkimų triukais,nors elnyno problema yra sena ir neiš-spręsta iki šiol. Vis dar neturiu jokio at-sakymo ir iš Specialiųjų tyrimų tarny-bos, nors į ją kreipėmės”, - LŽ vakarsakė politikė. •

2013 02 27Lietuvos žinios4 Dienos temos

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Lietuvos savivaldybių asociacija(LSA) siūlo keisti įstatymus, kadsavivaldybės nebebūtų skirsto-mos atsižvelgiant į gyventojųskaičių.

Nuo gyventojų skaičiaus savivaldy-bėje priklauso ne tik mero, bet ir savi-valdybės administracijos darbuotojų at-lyginimas, taip pat merijos darbuotojųskaičius. Savivaldybių atstovai tikina,kad siūlydami keisti įstatymus jie siekiasocialinio teisingumo. Tačiau politikaigreitų sprendimų nežada.

LSA patarėja savivaldybių admi-nistravimo klausimais Vida AblingienėLŽ teigė, kad siūlyti Valstybės tarnybosbei Valstybės politikų ir valstybės parei-gūnų darbo apmokėjimo įstatymų pa-keitimus juos privertė tai, kad pastarai-siais metais šalyje nuolat mažėjagyventojų. Šiuose įstatymuose savival-dybių politikų ir valstybės tarnautojųdarbo užmokesčio dydis yra susietas sukonkrečios savivaldybės gyventojų skai-čiumi.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymą,valstybės tarnautojų pareigybių katego-

rijos priklauso nuo to, kuriai savivaldy-bių institucijų grupei priskiriama savi-valdybė. Nustatytas tik vienas priskyri-mo kriterijus - savivaldybės gyventojųskaičius. Merų ir jų pavaduotojų parei-ginės algos koeficiento dydį taip pat le-mia ši riba. Pasak V.Ablingienės, siūlo-ma naikinti dabar galiojančią tvarką irsuvienodinti visų savivaldybių merų pa-reiginę algą, kuri siektų 10,98 pareiginiobazinio atlyginimo (4941 litą), jiems bū-tų mokami ir priklausantys priedai. Taippat būtų skaičiuojami ir politinio pasi-tikėjimo tarnautojų bei savivaldybių ad-ministracijų darbuotojų atlyginimai. Jųlygis būtų vienodas visose šalies savival-dybėse. “Neatmetame tikimybės, kadkai kuriose savivaldybėse, priėmus to-kias nuostatas, gali padidėti valdymo iš-laidos, bet tai jau spręstų jų tarybos iradministracijos”, - sakė V.Ablingienė.Ji patikino, kad po šių įstatymų pakei-timų atlyginimai daugeliui valdininkųtikrai nemažėtų.

LSA prezidentas, Druskininkų me-ras Ričardas Malinauskas pasitelkęs ar-gumentą, kad para turi 24 valandas irPanevėžyje, ir Druskininkuose ar Vil-niuje, darbo savaitė trunka penkias dar-bo dienas, o didesnių miestų merai at-lieka tokias pačias funkcijas kaip ir

mažesnių, tikino, kad toks merų ar sa-vivaldybių administracijų darbuotojųskirstymas yra socialiai neteisingas. Pa-sak jo, daugiau gyventojų turinčiose sa-vivaldybėse tas pačias funkcijas vykdo iratitinkamai daugiau valdininkų, o ma-žesnių savivaldybių valstybės tarnauto-jai tikrai nėra žemesnės kvalifikacijos arturintys mažesnį darbo krūvį. “Nema-nau, kad Vilniaus meras Artūras Zuo-kas sugeba dirbti daugiau valandų perparą nei aš ar kitos savivaldybės meras”,- tvirtino Druskininkų meras R.Mali-nauskas. Jo teigimu, savivaldybės jaunebe pirmą kartą kelia šią problemą, ta-čiau politikų palaikymo iki šiol nesu-laukė.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldy-bių komiteto (VVSK) pirmininkas Va-

lentinas Bukauskas LŽ patikino kol kasLSA siūlymo negavęs, bet problema jamžinoma. Vis dėlto ji kiek didesnė, neimato LSA. Mat savivaldybės į skirtingaskategorijas skirstomos atsižvelgiant ir įturinčias 100 tūkst., ir į 50 tūkst. gyven-tojų. Būtent šios ribos apibrėžia ne tiksavivaldos vadovų ir darbuotojų atlygi-nimų dydį, bet ir renkamų tarybos na-rių bei merijų darbuotojų skaičių.

“LSA pateiktus duomenis mūsų ko-mitetas išanalizuos, apsvarstys ir pa-teiks savo vertinimą. Manyčiau, kadbūtų logiška atsisakyti savivaldybiųskirstymo į kategorijas pagal gyvento-jų skaičių. Esant tokiai didelei migra-cijai šio skaičiaus kaita neišvengiama”,- tvirtino Seimo VVSK pirmininkasV.Bukauskas.•

R.Malinauskas tikina, kad savival-dybių skirstymas pagal gyventojųskaičių yra socialiai neteisingas.Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

A.Bosui - aplinkosaugininkų ultimatumas

“Buvo leista steigti elnių ir danielių aptvarą, o teritorija virto zoologijos sodu su įvairiausios

paskirties statiniais.”

A.Bosas po daugybės tikrinimų ir skandalų galųgale nutarė nusileisti. / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Merai siekia vienodų atlyginimų

A.Boso elnynas praėjusią vasarą. / LŽ archyvo nuotrauka

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos darbuotojai nuoširdžiai užjaučia

Kultūros paveldo centro vyriausiąją buhalterę RITĄ STANAITIENĘ dėl sūnaus mirties.

Netekties skausmą tesumažina šviesus Jo prisiminimas.

Dienos temos 52013 02 27Lietuvos žinios

DAIVA BARONIENĖ

Balandiškis - nedidukas Rad-viliškio rajono kaimelis, įsi-kūręs tuoj pat už Pašušvio.Tačiau šis kaimas garsustuo, kad 1949-aisiais jame

posėdžiavo kovojančios Lietuvos par-tizanų parlamentas, kuris net žiauriosokupacijos ir persekiojimų metais tikė-jo laisvos Lietuvos idėja ir kūrė jai ra-šytinius pamatus.

Taip jau nutiko, kad LLKS deklara-cija, savo svarba prilygstanti Vasario16-osios ir Kovo 11-osios aktams, bu-vo kuriama Balandiškio kaimo sody-boje, tačiau 1949-ųjų vasario 16 dienąpasirašyta ne ten, o netoliese esančiuo-se Minaičiuose. Vis dėlto siekiama, kadbūtent Balandiškis taptų ta vieta, ku-rioje ne tik vaizdžiai, bet ir patraukliaibei išradingai būtų pristatomos Lietu-vos laisvės kovos.

Tuo tikslu griūvančią Radviliškio ra-jono Balandiškio kaimo sodybą priešporą metų sudrebino audringas žino-mų Lietuvos dainininkų koncertas, su-traukęs daugybę jaunų žmonių. Rengi-nį organizavę menininkai užsimojoatstatyti šią sodybą, paversti ją traukoscentru, į kurį jaunimas plūstų būriais,o atvykusieji suprastų ne vien tai, kokiasvarbi, bet ir kokia įdomi yra Lietuvoslaisvės kovų istorija.

Tačiau kol kas Balandiškio sodyba -itin vargana. Už poros kilometrų nuoPašušvio, vaizdingoje vietoje ant kal-niuko, belikusi viena palaikė apgriuvu-si trobelė, menanti istorinius įvykius.Jos langai užkalti, sienos ir stogas pa-ramstyti, pro kiaurus pamatus ir sienųplyšius švilpauja vėjai. Šalia trobelės ap-tverta vieta liudija, kad čia vyksta ar-cheologiniai kasinėjimai.

Nepelnytai pamirštaVienas didžiausių iniciatorių, norin-

čių, kad visi, besidomintieji pasiprieši-nimo okupacinei valdžiai istorija, tu-rėtų atkurtą pastatą, kuriame virė vienisvarbiausių Lietuvai įvykių, yra šiaulie-tis skulptorius Gintautas Lukošaitis.Menininkas LŽ tvirtino jau senokai re-gintis neteisybę dėl to, kad vienas iš par-tizaninės kovos centrų - Radviliškio ra-jone esanti Minaičių kaimo sodyba -puoselėjamas, sutraukia nemažai sve-čių, o netoliese esanti ne mažiau svar-bi Balandiškio kaimo sodyba - visiškaiapleista ir baigia sugriūti. Kad atkreip-tų dėmesį į ją, G.Lukošaitis prieš porąmetų vasario 16-ąją ten organizavograndiozinį koncertą. Renginys sutrau-kė gausybę jaunų žmonių. Skulptoriusžada ir toliau nenuleisti rankų, kad jau-nimas plūstų į šią sodybą būriais.

Matydamas, jog žmonės susidomė-jo Balandiškio kaimo sodybos istorija,G.Lukošaitis nutarė ją atgaivinti. Meni-ninkas norėtų ten įkurti edukacinįcentrą, kuriame vyktų festivaliai, būtųorganizuojamos jaunimo stovyklos,rengiami žygiai laisvės kovų dalyvių ta-kais. “Šiuo metu prezidentė Dalia Gry-bauskaitė, premjeras Algirdas Butkevi-

čius ir Seimo pirmininkas Vydas Ged-vilas turėtų būti gavę mūsų prašymąskirti dėmesio ir lėšų Balandiškio kai-mo sodybai atstatyti. Kai gausime jųpritarimą, galėsime imtis konkrečiųdarbų. Labai tikimės, kad sodybos at-statymas padės atspindėti ir geriau su-prasti kovų už Lietuvos laisvę, pareika-lavusią daugiau kaip 21 tūkst. žmoniųaukų, prasmę”, - vylėsi G.Lukošaitis.

Persikėlė, kur saugiauO 1949-ųjų vasarį į Balandiškyje

esančią Kazimiero Sajaus sodybą su-sirinko Lietuvos laisvės kovotojų va-dovybė. Tai - Vytauto slapyvardį pa-sirinkęs Jonas Žemaitis, Faustupasivadinęs Aleksandras Grybinas,Kardu - Vytautas Gužas, Naktimi -Bronius Liesys, Užpaliu - Leonardas

Grigonis, Vanagu - Adolfas Rama-nauskas, Žadgaila - Petras Bartkus irMerainio slapyvardį turintis Juozas Ši-baila. Jauniausiam iš šių vyrų tuometbuvo 27-eri, vyriausiam - 44 metai. Jie,saugomi kitų partizanų, kūrė tolesnėskovos už Lietuvos laisvę planus ir ra-šė Lietuvos laisvės sąjūdžio kovos dek-laracijos tekstą. Kilus nerimui, kad

okupantai ir jų parankiniai sužinojoapie šį suvažiavimą, kovotojų vadaipersikėlė į netoliese esantį Minaičiųkaimą, Stanislovo Mikniaus sodybą.Teigiama, jog Lietuvos laisvės sąjūdžiokovos deklaracija pasirašyta būtentMinaičiuose. S.Mikniaus dukra Juli-jona Petrėtienė LŽ užsiminė esantinetiesioginė šio įvykio liudininkė.

J.Petrėtienė sakė, kad 1948-aisiaisjai buvo 14 metų. Moteris puikiaiprisimena, kaip tų metų spalį į tėvųnamus, kuriuose ir dabar gyvena sušeima, atėjo šeši vyrai. Jie paklausėJulijonos tėvo, ar negalėtų po svir-nu, kuriame buvo laikomi grūdai irdaržovės, išsikasti slėptuvę. Tėvassutiko, tad naktimis dirbantys vyraivadinamąjį bunkerį iškasė per trisnaktis. Į šią slėptuvę, įsirengę jojegultus, ateidavo pailsėti kovotojai.“Jau kitų metų vasarį, tėvams išvy-kus į giminaičių vestuves, o namie li-

kus tik mudviem su sese, kovotojaiatvedė pas mus aštuonis nepažįsta-mus vyrus. Kaip vėliau sužinojau, jiebuvo Lietuvos partizanų vadai”, -pasakojo J.Petrėtienė.

Deklaraciją rašė giedodamiMoteris prisimena, kad jai, tuo-

metei paauglei, į bunkerį po svirnususirinkę svetimi žmonės kėlė irsmalsumą, ir baimę. “Tik suaugusisuvokiau, kaip tada rizikavo tėvai irkas būtų nutikę visai mūsų šeimai,jei apie Lietuvos partizanų vadų su-sitikimo ir jų posėdžiavimo vietą bū-tų sužinojusi okupacinė valdžia”, -teigė J.Petrėtienė.

Sodybos šeimininko dukra atsime-na ir tai, kad 1949 metų vasario 16-ąją pas partizanus į svirną buvo pa-kviestas jos tėvas. S.Miknius dalyvavoaštuoniems vadams pasirašant Lais-vės kovos sąjūdžio deklaraciją. “Tėtis

mums pasakojo, kad dokumentas bu-vo pasirašomas degant žvakėms ir vy-rams giedant Lietuvos himną”, - LŽsakė J.Petrėtienė.

Pasirašę deklaraciją partizanų vadaiS.Mikniaus sodyboje pagyveno dar sa-vaitę, paskui kieme užkasė derva užly-dytą pieno bidoną, į kurį buvo sudėjędokumentus, ir išsiskirstė. Vėliau suži-nota, kad netrukus visi aštuoni partiza-nų vadai skirtingose vietose žuvo.

Anot minaitiškės, po kelerių metų irokupacinė valdžia suuodė apie jų na-muose buvusią slėptuvę. “Laimė, kadStalinas miręs”, - prisiminė moteris ištardymų grįžusio tėvo žodžius. O at-kūrus Lietuvos nepriklausomybę šiasodyba pradėjo domėtis Lietuvos val-džia, čia imta švęsti Vasario 16-ąją irLietuvos kariuomenės dieną. “Pasmus viešėjo ir ranką man spaudė netik Lietuvos prezidentai D.Grybaus-kaitė, Valdas Adamkus, bet ir Latvijosbei Estijos prezidentai, taip pat visųtrijų šalių kariuomenių vadai”, - pasa-kojo J.Petrėtienė. Ji džiaugiasi, kadprieš kelerius metus buvo atstatytas irmuziejumi paverstas kovotojų bunke-ris, prie namų iškilo Jono Jagėlos pa-minklas partizanams, šalia sodybosnuolat plevėsuoja Trispalvė.

J.Petrėtienė pritaria minčiai, kad lais-vės kovų istoriją liudytų ne tik jos tė-čio, bet ir Balandiškyje esanti Kazimie-ro Sajo sodyba.

Būtų džiuguGrinkiškio seniūnijos, kurios valdo-

se yra Balandiškio kaimas, seniūnasAlbertas Poškus pritarė LŽ, kad šiuometu iš tiesų daugiausia dėmesio ski-riama Minaičių kaimo sodybai, o Ba-landiškio trobelė - labai jau apleista irvargana. Anot seniūno, Radviliškio ra-jono savivaldybė iš K.Sajo palikuoniųišpirko griūvantį, nebegyvenamą na-muką ir dalį aplink jį esančios žemės.Praėjusią vasarą ir rudenį sodybojedarbavosi nemažai studentų. Jie atli-ko archeologinius kasinėjimus, vėliausavo radinius eksponavo Pašušvio kul-tūros namuose. “Būtų džiugu, jei vals-tybė prikeltų šią sodybą. Ne mažiaudžiugintų ir tai, jei būtų atstatyti aplin-kiniuose miškuose buvę partizanųbunkeriai. Neabejoju - žmonėms bū-tina žinoti dar tokią netolimą mūsųtautos kovų už laisvę istoriją”, - pabrė-žė seniūnas A.Poškus.•

Ten, kur rašyta laisvės kovos deklaracija

Koncertą surengę menininkai užsimojo atstatyti Balandiškio kaime esančią sodybą,

paversti ją traukos centru, į kurį jaunimas plūstų būriais, o atvykusieji suprastų ne vien

tai, kokia svarbi, bet ir kokia įdomi yra Lietuvos laisvės kovų istorija.

Šį griūvantį partizanų ryšininkų Sajų namą, esantį Balandiškio kaime, siekiama atstatyti. / Daivos Baronienės nuotraukos

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariai kreipėsi į aukščiausius šalies vadovusdėl Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) būstinės Balandiškyje išsaugojimo. LŽ pasidomėjovieta, kurioje 1949-ųjų vasarį vyko kovojančios Lietuvos partizanų susitikimas.

Grinkiškio seniūnas A.Poškus:“Žmonėms būtina žinoti dar tokiąnetolimą mūsų tautos kovų už laisvę istoriją”.

J.Petrėtienė (Mikniūtė) - gyva partizaninės kovos liudininkė.

Atstatytas bunkeris Minaičių kaime.

Gera naujiena Europos lyderiams - Silvio Berlusconirinkimų nelaimėjo. Bet blogojižinia, jog Piero Luigi Bersanivadovaujami centro kairiejineužsitikrino Senato kontrolės,o tai reiškia, kad Italijoje nebusstabilios vyriausybės. Viso pasaulio laikraščiai po sekma-dienį ir pirmadienį trukusiobalsavimo skelbia, kad Italijosvisuotinius rinkimus laimėjo...politinė aklavietė. PadariniaiEuropai gali būti pražūtingi.

Iš pradžių pusė Italijos ir Briu-selis lengviau atsikvėpė. Apklausospo balsavimo rodė, kad S.Berlus-coni centro dešinieji savo tikslo ne-pasiekė, pirmauja P.L.Bersanicentro kairieji. Kainos akcijų bir-žose Milane, Frankfurte ir Londo-ne pašoko, Italijos obligacijų palū-kanos nukrito. Tačiau tai buvo tiktrumpa akimirka. Visai netrukusprasidėjo atvirkštinis procesas.Naujos prognozės parodė, kadS.Berlusconi laimėjo daugumą Se-nate, be to, 24 proc. vietų aukštuo-siuose parlamento rūmuose gavopopulisto komedianto Beppe’s Gril-lo “Penkių žvaigždžių judėjimas”.Tad S.Berlusconi ir B.Grillo drau-ge turi bet ką blokuoti galinčią dau-gumą. Be jų pritarimo įstatymųpriimti nebus galima.

Gal šiedu lyderiai vienas kito ir ne-mėgsta, bet abu jie yra euroskeptikai,priešiški “Briuselio biurokratams”.Abu žadėjo priešintis “Berlyno dikta-tui”. Iš tiesų juodu prieštarauja vis-kam, ką prieš rinkimus žadėjoP.L.Bersani. Tad nenuostabu, kad jaukitą dieną po rinkimų Italijoje pasi-girdo balsų, reikalaujančių naujų rin-kimų. Ir tie balsai pasklido ne tik išS.Berlusconi stovyklos - mat jo cent-ro dešinieji žemuosiuose parlamen-to rūmuose pralaimėjo P.L.Bersanikairiesiems vos 0,4 proc., tad reika-lauja perskaičiuoti balsus, - bet ir iškairiųjų stovyklos. Ši teigia, kad esanttokiems rezultatams Italija yra neval-doma. Geriausiu atveju sudaryti nau-jai vyriausybei prireiks daug laiko, jeiapskritai bus įmanoma ją sudaryti.

Beviltiškos partnerių paieškosVisuotinių rinkimų rezultatai bai-

gėsi blogiausiu įmanomu scenariju-mi. Italija, kurios trečia pagal dydįeuro zonoje ekonomika pašlijusi, tu-rėdama silpną vyriausybę vėl taps fi-nansų rinkų žaisliuku. Milžiniška 2trln. Romos skola toliau augs, skylėsbiudžete versis ir didės. Tokia svir-duliuojanti Italija kels grėsmę visaiEuropai, jei P.L.Bersani neras part-nerio, su kuriuo turės Senate daugu-mą, o tai vargiai tikėtina.

Žemuosiuose rūmuose centro kai-rieji labai maža persvara gavo daugu-mą, tad, pagal Italijos įstatymus, kaiplaimėtojai gaus 340 vietų - 54 proc.daugumą. Toks įstatymas įvestas sie-kiant garantuoti stabilumą, ir bent jaužemuosiuose rūmuose tai veikia.

Tačiau Senate vietos skirstomos visaikitaip, pagal regionus, ir P.L.Bersaniverkiant reikia koalicijos partnerės dau-gumai sudaryti. Šį vaidmenį galėjo su-vaidinti pasitraukiantis premjeras Ma-rio Monti kartu su savo centristais,tačiau Italijos gelbėtoju vadinamas eko-nomikos profesorius pralaimėjo rinki-mus. Jo blaivios ir griežtos priemonėstraukiant Italijos ekonomiką iš bedug-nės sulaukė vien italų pykčio, M.Mon-

ti aplenkė net populistinis “Penkiųžvaigždžių judėjimas”.

M.Monti turi įtakingų rėmėjų, įskai-tant Katalikų bažnyčią, Italijos verslolyderius, užsienio vadovus, o labiausiai- Briuselį ir Berlyną, bet ne pačią svar-biausią jų dalį - Italijos elektoratą.M.Monti centristai telaimėjo 10,5 proc.vietų žemuosiuose deputatų rūmuoseir 9,2 proc. Senate. Tai dar negalutiniaiduomenys, bet akivaizdu, kokį signaląM.Monti pasiuntė italai - jauni ir seni,turtingi ir vargšai, visi nukentėję nuo

pakeltų mokesčių, kritusios perkamo-sios galios ir virtinės M.Monti refor-mų paskatintų bankrotų. Jie rinkosi betką, tik ne šios vyriausybės tąsą.

Pažiūros pernelyg skiriasiNet ir sudaręs sąjungą su M.Monti,

P.L.Bersani turės ieškoti dar papildo-mų sąjungininkų, nes nė vienas įstaty-mas negali būti priimtas nesant abiejųrūmų pritarimo. O ir pati P.L.Bersani

bei M.Monti sąjunga būtų labai komp-likuota. Mat M.Monti iš tiesų priklau-so centro dešiniųjų stovyklai, jo politi-ka artima konservatorių. Savo ruožtuP.L.Bersani ateina iš komunistų, pavir-tusių socialdemokratais, grupės, jodraugai - profesinių sąjungų lyderiai, one pasaulio turtingieji ir ne finansų pa-saulio žaidėjai. M.Monti artimas Vo-kietijos kanclerės Angelos Merkel krikš-čionims demokratams, o P.L.Bersanilinkęs draugauti su Prancūzijos socialis-tu prezidentu Francois Hollande’u.

P.L.Bersani požiūriu, M.Monti refor-mos įstūmė Italiją tik į recesiją, tad dau-giau jokio diržų veržimosi nebus, lai-kas skatinti augimą daugiau išleidžiantšvietimui, tyrimams ir infrastruktūrai.Tačiau, žinoma, tai tik padidins Italijosskolą. Vargu ar M.Monti tam pritartų.

S.Berlusconi turi rimtą motyvąDėl B.Grillo reikia pasakyti, kad jo

judėjimas ir šalininkai įsitikinę, kad

politikai, bankininkai, teisėjai, verslolyderiai ir spauda - trumpai tariant,visas isteblišmentas, susimokė priešžmones, paprastus italus ir jaunimą.

Iš tiesų, kaip elgsis B.Grillo par-lamente, yra didžiausia Italijos rin-kimų paslaptis. Apžvalgininkai spė-lioja, ar jie tylės. O gal balsuos priešviską? Gal kai kurie susidės suP.L.Bersani, jei šis pažadės radikaliaireformuoti politinę sistemą? Net su-sikūrus tokiai sąjungai, ji negalės bū-ti stabili. Nes pats B.Grillo nė ne-suinteresuotas tapti parlamentaru.Jis mieliau nori likti išorėje, opozici-joje isteblišmentui.

“Tai fantastika! Mes būsime nepap-rasta jėga!” - jau pareiškė B.Grillo.

Telieka S.Berlusconi ir jo sąjun-gininkė per rinkimų kampanijąŠiaurės lyga. Ši partnerystė irgi ne-atrodo tvirta, tačiau S.Berlusconigali padaryti viską, kad sutrukdytųsudaryti naują vyriausybę ir užblo-kuotų jos planus parlamente. Jukgalų gale S.Berlusconi turi galingąmotyvą - apsiginti nuo Italijos tei-sėtvarkos. Jei tuo tikslu jis sudarytųkoaliciją su P.L.Bersani, o gal net irsu M.Monti, Italijos demokratijaitai būtų katastrofa.•

2013 02 27Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Italija po rinkimų - nevaldoma

Italija, kurios trečia pagal dydį euro zonoje ekonomika pašlijusi, turėdama silpną

vyriausybę vėl taps finansų rinkų žaisliuku.

Čekijos premjeras Petras Nečasas atsiprašė Sudetų vokiečių už iškraustymą iš jųnamų ir ištrėmimą iš šalies poAntrojo pasaulinio karo. Pasi-traukiančio prezidento VaclavoKlauso kanceliarija atsiprašymąpavadino “šokiruojančiu”.

“Čekijos pusė gailisi tiek dėl Sude-tų vokiečių iškraustymo iš jų namų poAntrojo pasaulinio karo, tiek dėl jųpriverstinio išvarymo iš tuometinėsČekoslovakijos, įskaitant ir pilietybėsatėmimą. Tai sukėlė daug kančių ne-kaltiems žmonėms ir jie pasijutonuskriausti, nes nereikia pamiršti irkolektyvinio pobūdžio apkaltinimo”,- tokius netikėtus žodžius ištarė Miun-chene viešėjęs Čekijos premjeras P.Ne-časas sakydamas kalbą Bavarijos land-tage. Ne mažiau buvusiuosius salėjenustebino ir tai, kad svečias į Sudetųvokiečius kreipėsi žodžiais: “Brangūsgiminaičiai ir buvę bendrapiliečiai.”

Savo kalboje P.Nečasas taip pat pa-brėžė, kad vokiškai kalbėję Čekijos pi-liečiai įnešė savo svarų indėlį į “Čeki-

jos žemių ekonominę ir kultūrinę plėt-rą per visą šalies istoriją”, tačiau pridū-rė, kad “laiko negalima atsukti atgal”,todėl vokiečiai neturėtų tikėtis, kadjiems bus sugrąžintas Čekijos terito-rijoje paliktas jų turtas, iš jų atimtaskomunistų valdžios sprendimu.

Nors po šių P.Nečaso žodžių iš kar-to nebeliko jau seniai tarp Bavarijos irČekijos tvyrančios įtampos, šis Čekijosvyriausybės vadovo pareiškimas nepa-tiko netrukus savo postą perduosian-čiam naujam šalies vadovui Milošui Ze-manui prezidentui V.Klausui. Jokanceliarija iš karto pareiškė, kad P.Ne-časo žodžiai “gali atverti duris reikalavi-mams grąžinti Sudetų vokiečių turtą”.

Vokiečiai seniai norėjo išgirsti čekųatsiprašymą, nes etninį valymą Sude-tuose jie vadina karo nusikaltimu, užkurį čekai taip ir nesumokėjo. Abiejųtautų santykius imtasi taisyti žlugus ko-munizmui. 1996-aisiais Vokietija at-siprašė už invaziją į Čekoslovakiją 1938metais ir įsteigė fondą, iš kurio išmo-kėjo kompensacijas nukentėjusiemsčekams. 2011 metų birželį Vokietijosprezidentas Joachimas Gauckas nu-siuntė Čekijai atsiprašymo laišką, ku-

riame išreiškė apgailestavimą dėl tra-giško Lidicės kaimo likimo ir parašė,kad Vokietija privalo prisiimti visą is-torinę atsakomybę už šį nusikaltimą.1942 metais naciai nušlavė nuo žemėspaviršiaus Lidicės kaimą - visus jo vy-rus sušaudė, moteris ir vaikus išsiuntėį koncentracijos stovyklas, o kūdikiusišgabeno į Vokietiją, kad jie būtų asimi-liuoti. Iš 340 kaimo gyventojų gyvi li-ko tik 143 moterys ir 17 vaikų.

Šis J.Gaucko atsiprašymas nuskam-bėjo netrukus po istorinio karalienės Elž-

bietos II vizito į Airiją, per kurį ji apgai-lestavo dėl tragiškos abiejų šalių bend-ros praeities ir anglų airiams padarytųskriaudų. Tad atsiprašymo pareikalavoir Sudetų vokiečius vienijančios organi-zacijos vadovas Franzas Pany. Tačiau Če-kijos prezidentas V.Klausas reagavo pik-tai. Savo spaudos atstovo RadimoOchvato lūpomis jis pareiškė, kad “atsa-komybės už veiksmus per Antrąjį pasau-linį karą negalima išspręsti atsiprašymais.Be to, kai kas Vokietijoje nenori nė gir-dėti apie jokius čekų atsiprašymus”.

Todėl dabar Miunchene nuskam-bėję Čekijos premjero žodžiai vo-kiečiams buvo tikra staigmena. De-ja, jie nepriimtini ne tik prezidentuiV.Klausui, bet ir nemažai daliai če-kų, pirmiausia, Čekijos komunis-tams, kurie reagavo dar pikčiau neiprezidentas. Komunistai iš kartopareikalavo, kad premjeras atsista-tydintų.•“Spiegel online”, Spiegel.de, “Gazeta wyborcza”, LŽ

Čekai atsiprašė vokiečių

Sudetų vokiečiai per savo kasmetinį susitikimą.

Romoje nukabinami informaciniai rinkimų stendai, Italija po rinkimų lieka nežinomybėje.AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

S.Berlusconi rinkimų nelaimėjo, bet ir nepralaimėjo.

Pasaulis 72013 02 27Lietuvos žinios

Egipte tragedija baigėsi turistųiškyla karšto oro balionu. Skrisdamas virš senovės šven-tyklų miesto Luksoro balionassprogo. Žuvo 19 žmonių.

Nelaimė įvyko auštant, kai balio-nas skrido virš vakarinio Nilo upėskranto ties senoviniu Luksoro mies-tu, kuris yra už 510 kilometrų į pie-tus nuo Kairo. Luksoras laikomasvienu garsiausių Egipto archeologi-jos paminklų, be to, šalia jo yra žymu-sis Karalių slėnis ir faraonės Hačep-sutos didžioji šventykla. Visą senovėsEgipto didybę geriausiai galima įver-tinti skrendant virš šių vietų oro ba-lionu, todėl tokios ekskursijos, nors irnepigios, yra populiarios. Vakar sau-lei tekant balionu paskraidyti buvoišsiruošę 9 turistai iš Honkongo, 4 ja-ponai, 2 belgai, 2 britai ir 2 prancū-zai, taip pat egiptietis. Balioną pilota-vo egiptietis.

Balionas kybojo 300 metrų aukš-tyje virš Kurnos kaimo Nilo vakari-niame krante priešais Luksorą, kaistaiga užsiliepsnojo, sprogo ir nukri-to į cukranendrių plantaciją. 19 žmo-nių žuvo, du likę gyvi, tarp kurių yrair baliono pilotas, buvo išvežti į ligo-ninę. Jiedu gyvi liko tik todėl, kadspėjo iššokti iš krepšio prieš jam rė-žiantis į žemę, tačiau abu smarkiaiapdegė. Jų būklė stabili.

“Sprogimas buvo labai stiprus.Nors mūsų viešbutis yra už kelių ki-lometrų nuo nelaimės vietos, išgir-dome labai baisų garsą. Mano dar-buotojai pasakojo, kad net jų namaisudrebėjo”, - žurnalistams vėliau sa-kė vieno viešbučio Luksore savinin-kė. “Tai siaubinga, tiesiog siaubin-ga”, - kartojo turizmo bendrovėsdarbuotoja, dar tiksliai nežinojusi,kas iš tiesų nutiko.

Nelaimės vietą iš karto apsupoEgipto saugumo pareigūnai, tačiautai ne teroro aktas, o tragiškas inci-

dentas. Jo priežastys dar tiriamos,manoma, kad sprogimas galėjo įvyk-ti dėl to, kad nutrūko žarna, kuriabuvo tiekiamos dujos į balioną.

Tai ne pirma nelaimė Egipte skren-dant oro balionu. 2009 metais 13 už-sienio turistų buvo sužeisti, kai karš-to oro balionas, kuriuo jie skrido,atsitrenkė į mobiliojo ryšio bokštąprie Luksoro ir nukrito. Tuomet aiš-kinta, kad nelaimė įvyko dėl to, kadbalionu skrido daugiau žmonių neileidžiama. Vakarykštės tragedijostyrimas greičiausiai taip pat patvir-tins, kad Egipte nesilaikoma būti-nų saugumo standartų, todėl ke-liuose gausu pragaištingų avarijų,nelaimingi atsitikimai dažni ir sta-tybose. •

Egipte sprogo oro balionas

Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomika tampa vis labiau eu-ropietiška. Didėjanti valstybėsskola, nelanksti darbo rinka, kylantys mokesčiai ir augantisbiurokratinis aparatas vedaAmeriką ekonomikos krizės link.

Kone kiekvienas į Europą, Azi-ją ar Lotynų Ameriką atvažiavęsamerikietis išgirsta besiskundžian-čius įvairių valstybių gyventojus,kad jų visuomenė vis labiau ame-rikonėja. “McDonald’s” greitojomaisto restoranai, Holivudo filmaiir serialai sulaukia milžiniško po-puliarumo visame pasaulyje irtampa Jungtinių Amerikos Valsti-jų prekės ženklu. Tačiau amerikie-tiškumas pradeda nykti pačioseJAV, o milijonai amerikiečių paste-bi, kad jų šalis vis labiau europėja,ir labiausiai europietiškumu užsik-rečia JAV ekonomika.

XIX ir XX amžiaus pradžioje JAVekonomika buvo laisva. Valdžia į jąnesikišo, o politikai nesistengė regu-liuoti. Kiekvienas amerikietis paklu-so spontaniškai rinkos tvarkai. Vis-ką sujaukė Didžioji depresija.Prezidento Franklino Delano Roo-sevelto įvestas Naujasis kursas leidoišbristi iš ekonomikos aklavietės, ta-čiau pasmerkė ją plačiam valstybėsreguliavimui.

Šiuo metu ekonominis saugumas

galingiausioje pasaulio valstybėje jausvarbesnis už ekonomikos laisvę.Kasmetinis vartojimas šalyje sudarobeveik 50 proc. bendrojo vidaus pro-dukto, o svarbiausias ekonomikos iš-teklius - žmonės - sensta ir tikrųjųamerikiečių nuolat mažėja. Ekono-minis iniciatyvumas smunka, verslokūrybiškumas mažėja, o rizikos nie-kas nenori prisiimti. Tokios tenden-cijos jau seniai būdingos Vakarų Eu-ropai, tačiau dabar ir JungtinėsValstijos suka į šį kelią.

Dabartinėje Amerikoje ekonomi-nė politika tampa artima socialde-mokratų idėjoms. Šios idėjos nulė-mė, kad daugelyje Vakarų Europosvalstybių smarkiai išaugo ir nežadamažėti nedarbas, įsitvirtino nelanks-ti darbo rinka, ekonomika nustojoaugti, užtat didėja nekontroliuojamosskolos ir gerai mokamų valstybės tar-nautojų biurokratinis aparatas, o gy-ventojai kenčia dėl absurdiškai dide-lių mokesčių, nes Europa apimtaekonominės lygybės manijos. Tokiųpožymių jau galima pastebėti ir JAVekonomikoje.

Europėjimas atneša nemažai ne-gerovių JAV ekonomikai. Kasmetgerokai padidėja valstybės skola, opolitikai atsisako spręsti šią proble-mą. Jie šnairuoja į Europą ir aiškina,kad euro zonoje blogiau nei Ameri-koje. Europeizacija kenkia ir ekono-minei laisvei bei konkurencingumui.Nuo 2008 iki 2011 metų valstybė

pradėjo sparčiai reguliuoti visas eko-nomikos sritis. Smarkiai išaugo biu-rokratinis aparatas, o galimybės įsi-darbinti privačiame sektoriujesumažėjo. Tai pastebėjo ir Nobeliopremijos laureatas ekonomistas Ro-bertas E.Lucasas. Kai skaitydamaspaskaitą Vašingtono universitete jispaklausė studentų, kodėl Amerikaimituoja Europos darbo rinkos, ge-rovės ir mokesčių politiką, vienasstudentas atsakė: “JAV ekonomikaireikia naujo kurso.”

Tačiau įsigalinčiam naujajam eu-ropietiškam kursui vis dar nepavy-ko sunaikinti kai kurių amerikietiš-kos ekonomikos elementų. Rizikosprisiėmimo ir verslumo lygis Jung-tinėse Valstijose išlieka daug dides-nis nei Europoje, daug lankstesnėir darbo rinka. Be to, Graikijoje, Is-panijoje, Italijoje ir Prancūzijoje ki-lusios ūkio krizės JAV vyriausybętarsi įspėja, kad jei ekonomika darlabiau suks į europietišką kelią, jaigali grėsti žlugimas.

Šiuo metu JAV atsidūrė pasirin-kimo kryžkelėje. Ekonomikoje ji ga-li žengti žingsnį Europos link arbaišlaikyti amerikietiškumą, pavertu-sį šią šalį pasaulio supergalybe. Jei-gu vyriausybės kišimasis į ekonomi-ką bus ribojamas, JAV galės išlaikytiekonomikos laisvę ir rinkos dina-miškumą. Tačiau priimti tokį spren-dimą nėra paprasta. Tai reikštųkompromisus, skirtingus vertybių

prioritetus ir didėjantį nesutarimądėl vyriausybės vaidmens.

Net Amerikos ekonomistai netu-ri vienos nuomonės. Vieni sveikinanaująją europietišką ekonomikospolitiką, kiti baiminasi, kad ji gali su-naikinti šalies ekonominį identitetą.Amerika jau virsta Europa, nes vals-tybės skola didėja, auga socialinės iš-mokos, stiprėja valstybės reguliavi-mas ir vis daugiau amerikiečiųmano, kad vyriausybė turi gelbėti

juos ir jų darbo vietas. Geriausia bū-tų, jei Amerika grįžtų į savąjį kelią, t.y. ekonomikos laisvė ir laisvoji rin-ka nustelbtų europietiškas socialde-mokratines ekonomikos vertybes.Tik taip Amerikai pavyktų išlaikytipasaulio supergalybės statusą ir tap-ti kelrode žvaigžde Europai bei vi-sam pasauliui. •AFP, BNS, Reuters, “The New York Post”, LŽ

Anksčiau varžiusiosios tarpusavyje, kurios ekonomika efektyvesnė, JAV ir Europa dabar renkasi tą patį kelią. / AFP/Scanpix nuotrauka

TrumpaiNUKRITO RAKETAPietų Izraelyje netoli Aškelononukrito iš Gazos Ruožo paleistaraketa. Tai pirmas toks smūgisIzraeliui nuo pernai lapkričiomėnesį vykdytos izraeliečių kari-nės operacijos Gazos Ruože, kuribuvo baigta lapkričio 21 dieną.“Raketa ankstų rytą nukrito ne-toli Aškelono ir apgadino kelią,bet nieko nesužeidė”, - sakė poli-cijos atstovas Micky Rosenfeldas.Raketa nukrito, kai tarp Izraelioir Palestinos smarkiai padidėjoįtampa. Šią įtampą paskatino vie-no palestiniečių kalinio mirtis Iz-raelio kalėjime šį savaitgalį. Pa-lestiniečiai teigia, kad tas kalinysbuvo kankinamas. Pagerbdamižuvusį kalinį tūkstančiai palesti-niečių suplūdo į Vakarų KrantoSairo kaimą, kuriame vyko 30-mečio Arafato Jaradato, dviejųvaikų tėvo ir “Al Aksos kankiniųbrigadų” nario, laidotuvės.

AREŠTUOTASŽUDIKASTunise areštuotas įtariamas kai-riųjų opozicijos veikėjo ChokriBelaido, kuris buvo vienas pa-grindinių šalį valdančių islamiš-kų jėgų kritikų ir kurio nužudy-mas sukėlė politinę krizę,žudikas. Pasak šaltinių, įtariama-sis buvo areštuotas drauge su įta-riamu bendrininku. Abu jie prik-lauso radikaliam musulmonųsalafitų judėjimui. Pagrindinisįtariamasis, 31 metų baldžius,buvo areštuotas sostinės TunisoKartagos priemiestyje. Antras vy-ras, kaip įtariama, po nužudymovairavo motociklą, kuriuo pabė-go gobtuvu prisidengęs užpuoli-kas, vasario 6 dieną iš arti nušo-vęs 48 metų Ch.Belaidą priešaisjo namus sostinėje.

AFP, BNS, LŽ

Amerika virsta Europa

Tai viskas, kas liko iš oro baliono, kuriuo skrido turistai.

Skrydžiai oro balionu virš Luksoro populiarūs tarp turtingų turistų. AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

2013 02 27Lietuvos žinios8 Pasaulis

Tarptautinė žmogaus teisių gyni-mo organizacija “Human RightsWatch” (HRW) nurodė, kad dėlpraėjusią savaitę Sirijos kariškiųpaleistų raketų į šalies šiaurėjeesančią Alepo provinciją žuvo141 žmogus. Blogiausia, kad pusė aukų buvo vaikai.

Ši tarptautinė teisių gynimo organi-zacija pranešė, kad raketos nukritogyvenamuosiuose rajonuose, ir pava-dino šiuos smūgius “neteisėtomis ata-komis prieš beginklius Sirijos gyven-tojus”.

HRW tyrėjas, kuris praėjusią savai-tę apsilankė Alepe ir apžiūrėjo raketo-mis atakuotas vietas, sakė, kad kiekvie-noje raketos kritimo vietoje buvosugriauta iki 20 pastatų. Tuose gyvena-muosiuose rajonuose sukilėlių kontro-liuojamose Alepo dalyse ir kaimo vie-tovėje į šiaurę nuo miesto nebuvomatyti jokių karinių objektų ženklų.“Kai tik pagalvoji, kad jau blogiau bū-ti nebegali, Sirijos vyriausybė randa bū-dų, kaip žudyti civilius gyventojus”, -sakė HRW tyrėjas Ole Solvangas.HRW nurodo, kad tarp 141 žuvusiožmogaus yra 71 vaikas.

Alepo mieste vyko vieni intensyviau-sių pilietinio karo mūšių. PrezidentoBasharo al Assado režimą nuversti sie-kiantys sukilėliai liepos mėnesį greitaiužėmė kelis miesto rajonus, bet vyriau-sybinės pajėgos vis dar kontroliuoja ki-

tas miesto dalis. Tūkstančiai gyventojųdėl gatvių mūšių, per kuriuos buvo su-griauti ištisi kvartalai, turėjo bėgti išmiesto.

Praėjusią savaitę keturi raketųsmūgiai buvo suduoti trims opozici-jos kontroliuojamiems rajonams Ale-

po rytuose - Džabal Badrui, Tarik Ba-bui ir Ard Hamrai. Ketvirtas smūgisbuvo suduotas į šiaurę nuo Alepoesančiam Tel Rifatui. Sirijos režimopriešininkų aktyvistai apie tas atakaspirmą kartą pranešė praėjusią savai-tę ir nurodė, kad per jas buvo panau-

dotos raketos “žemė-žemė” ir žuvodešimtys žmonių. Nepriklausomišaltiniai šių pranešimų patvirtinti ne-gali, nes Sirijos valdžia smarkiai ri-boja prieigą prie žiniasklaidos. HRWteigia, kad remdamasi įrašais apie pa-laidojimus kapinėse, giminaičių ir

kaimynų pasakojimais, Alepo ži-niasklaidos centro bei Pažeidimų do-kumentavimo centro - vietos aktyvis-tų tinklo - informacija, sudarė perminėtas raketų atakas žuvusių žmo-nių sąrašą.

Sukilėliai kontroliuoja dideles teri-torijas Sirijos šiaurės rytuose. Pastaro-siomis savaitėmis B.al Assado režimastoje šalies dalyje prarado kelių svarbiųinfrastruktūros objektų kontrolę. Tarptų objektų yra hidroelektrinės užtvan-ka, svarbus naftos gavybos laukas ir dviarmijos bazės prie kelio, jungiančioAlepą su į rytus nuo jo esančiu oro uos-tu. Sukilėliams Alepe yra svarbu užim-ti ir miesto tarptautinį oro uostą, kurįopozicijos kovotojai atakuoja jau keliassavaites. Opozicijos pajėgos taip pat ret-karčiais atakuoja - apšaudydamos išminosvaidžių ar sprogdindamos bom-bas - Damasko centrą ir taip meta rim-tą iššūkį režimui.

JAV ir NATO pareigūnai sakė, kadSirija gali turėti kelis šimtus raketų, ku-rių skriejimo nuotolis yra maždaug 700km ir kurios galėtų smogti toli Turkijo-je esantiems taikiniams. NATO narėTurkija yra viena griežčiausių B.al As-sado režimo kritikių. NATO pastaro-siomis savaitėmis palei Turkijos sienąsu Sirija dislokavo raketų “Patriot” sis-temas. Minimos raketų atakos papikti-no išeivijoje veikiančios opozicijos ly-derius, jie savo rėmėjus Vakaruoseapkaltino abejingumu Sirijos liaudieskančioms.•

Nuo Sirijos raketų žūsta vaikai

Kolumbijos sostinėje arklių trau-kiami vežimai pamažu nyksta išdidmiesčio gatvių. Bogotos mies-to valdžia suteikia vadeliotojamskreditus naujiems automobi-liams įsigyti.

Kolumbijos sostinėje Bogotoje į lau-ke esantį automobilių saloną plūstažmonės. Neatrodo, kad jie būtų pasi-turintys, kažin ar galėtų įpirkti “Chev-rolet” ir “Hyundai” markės automobi-lius. Daugelis tų žmonių vargiai įstengtųsukrapštyti kelis pesus ir autobuso bilie-tėliui. Šie automobilių salono lankyto-jai - arklių traukiamų vežimų vadelio-tojai. Jie benzino efektyvumą matuojamorkomis už kilometrą.

Kiekvieną dieną beveik 3 tūkst. va-deliotojų laviruoja Bogotos gatvėmis iratlieka visuomenei naudingą darbą -surenka tuščius butelius, skardines,plastiką, kartoną ir veža į atliekų per-dirbimo fabriką. Daugelis Bogotos gy-ventojų šį darbą dirbančius žmones gi-ria, tačiau vairuotojams arklių vežimai- tikras košmaras. 8 mln. gyventojų tu-rinčioje modernioje Kolumbijos sosti-nėje toks “transportas” sukelia milži-niškas mašinų spūstis.

Kreditai vadeliotojamsArklių traukiami vežimai neturi nei

galinio vaizdo veidrodėlių, nei atšvaitų.Dėl to kyla daugybė avarijų, kurios pa-ralyžiuoja Kolumbijos sostinės gatves.Arkliais piktinasi ne tik vairuotojai, betir pėstieji. Jie priversti klampoti per krū-vas mėšlo ir kvėpuoti baisiu dvoku. Gy-vūnų teisių gynėjai irgi sunerimę. Suarkliais blogai elgiamasi, jie gauna permažai pašarų.

Bogotos merui Gustavo Petro tai ke-lia nerimą. Jis jau pradėjo įgyvendintiprogramą, kuria siekiama pašalinti ark-lių vežimus iš sausakimšų Kolumbijossostinės gatvių. G.Petro pažadėjo va-deliotojams suteikti 12 tūkst. dolerių

(31 tūkst. litų) kreditą naujoms trans-porto priemonėms įsigyti. “Šie žmonėsdaug metų tarnavo miestui - rinkošiukšles, vežė jas į perdirbimo centrą,bet niekada negavo jokių socialinių iš-mokų. Todėl jie nusipelnė geresnio gy-venimo”, - sakė Bogotos transportosekretorė Ana Luisa Flechas. Valdinin-kė pridūrė, kad šią programą Bogotosmeras laiko prioritetine ir kad kreditaibus suteikti visiems arklių atsisakiu-siems vadeliotojams.

Nesėkmingos pastangosNaujoji programa - geriausias būdas

išspręsti šią seną problemą. AnkstesniKolumbijos sostinės merai irgi bandėnarplioti tą klausimą, tačiau jų pastan-gos sužlugo. Valdžios institucijos netu-

rėjo pinigų kreditams, o ir patys vade-liotojai nenorėjo mesti savo “verslo”.

Kova su arklių traukiamų vežimųsavininkais prasidėjo 1994 metais, kaiKolumbijos vyriausybė paskelbė, kadvežimai turi pamažu išnykti iš didžiau-sių šalies miestų. Tam pasipriešinę va-deliotojai teigė, esą šis vyriausybėsžingsnis atims iš jų pragyvenimo šalti-nį, nes automobilio nė vienas nepajėgsnusipirkti. Jie net surengė kelis protes-tus prie vyriausybės ir parlamento pa-statų Bogotoje. Vadeliotojai reikalavo,kad valdžia jų neskriaustų ir leistųdirbti toliau.

Kelia eismo nelaimesNeturtingi vadeliotojai - didžiulės

migracijos iš kaimo į miestą pastarąjį

šimtmetį rezultatas. Daugelis jų augokaime, tad išvykdami į didmiesčius kar-tu pasiėmė ir arklius bei kitus naminiusgyvūnus. Skurstantys ir neraštingi nau-jieji miestiečiai nusprendė, kad vienin-telis būdas užsidirbti pragyvenimui -susiręsti arklio traukiamą vežimą, rink-ti miesto šiukšles ir vežti jas į atliekų per-dirbimo centrus.

“Su žmona į Bogotą atvykome prieš30 metų. Į sostinę važiavome ieškotinaujų horizontų. Nežinojome, ką da-ryti, todėl nutarėme imtis šiukšlių surin-kimo verslo”, - kalbėjo Jorge Sanchezas.

Šiam vadeliotojui judriose Kolumbi-jos sostinės gatvėse - ne pyragai. Grei-tai lekiantys taksi automobiliai, visurei-giai, pikapai ir sunkvežimiai ne kartąbuvo atsitrenkę į jo vežimą. “Dievas ma-ne saugo. Kelis kartus vos išvengiau mir-ties”, - pridūrė J.Sanchezas. Jis pasako-

jo, kad arklių traukiamame vežimepaprastai sėdi du žmonės - vienas laikovadeles, o kitas signalizuoja ir rodo, ku-ria kryptimi vežimas suks. J.Sanchezasapgailestauja dėl Bogotos gatvėse žuvu-sių ir į ligonines patekusių kolegų.

Tuo metulengvojo automobilio vai-ruotojas Roberto Escobaras keikia va-deliotojus. “Kelis kartus pavėlavau įdarbą. Jiems leidžiama važiuoti tik ša-lutiniais kelias, tačiau dauguma to ne-paiso. Arklių vežimai užkemša pagrin-dines gatves ir paralyžiuoja eismą”, -pyko R.Escobaras.

Piktina gyvūnų gynėjusVadeliotojus keikia ir gyvūnų teisių

gynėjai. Kolumbijos gyvūnų apsaugos

asociacijos prezidentė Martha Ciro įsi-tikinusi, kad jie kankina arklius. “Ark-liai negali patempti sunkesnio nei 800kilogramų krovinio, tačiau vadeliotojaito nepaiso. Jie plaka gyvulius, kai šie pra-deda trūkčioti, - kalbėjo M.Ciro. - As-faltas labai nepatogus arklių kanopoms.Kai kurie jų yra nekaustyti, todėl galiužsikrėsti įvairiomis infekcijomis. Va-deliotojai šeria arklius vien morkomis,tačiau jiems reikia ir kitokių pašarų.Idealus maistas būtų augalinio ir gyvū-ninio koncentrato derinys. Deja, vade-liotojai jo neduoda.”

M.Ciro pabrėžė, kad dėl prastos mi-tybos ir nežmoniško krūvio vežimusšiukšlių traukiantys arkliai greičiaunugaišta negu žemės ūkio darbus dir-bantys jų “giminaičiai” kaime. “Bo-gotoje arkliams tikrai nelengva. Jie dir-ba sunkų fizinį darbą, ir beveik bepoilsio”, - sakė M.Ciro.

Ketina bendradarbiautiAlexanderis Rozo, kuris ir gimė

arklių vežime prieš 37 metus, kai jomotinai prasidėjo priešlaikinis gim-dymas, energingai darbuojasi Bogo-tos gatvėse. Vyras uždirba 30 dolerių(79 litus) per dieną, bet mano, kadgautų didesnį pelną, jei galėtų važi-nėti sunkvežimiu, o ne kumele Alice,kaip dabar. “Mano svajonė - įsigytisunkvežimį ar bent jau lengvąjį auto-mobilį”, - tvirtino A.Rozo. Jis draugesu kitu vadeliotoju Danieliu Moya ža-da kurti bendrą šiukšlių surinkimoverslą. “Pasinaudoję kreditais galėtu-me nusipirkti sunkvežimį. Juo vežtu-me šiukšles į perdirbimo gamyklą. Už-dirbtume kur kas daugiau pinigų neišiuo metu”, - svajojo A.Rozo.

Tačiau jo kolega D.Moya apgailesta-vo, kad reikės skirtis su mylimu gyvu-liu. “Arklys man tarnavo ilgus mietus.Dabar jį teks parduoti. Labai jo pasiilg-siu”, - neslėpė emocijų D.Moya.•AP, BNS, “The Global Post”, LŽ

Sirijos raketos gyventojus palieka be pastogės. / AFP ir Reuters/Scanpix nuotrauka

Nuvarytus arklius keičia automobiliai

Neturtingi arklių vadeliotojai - didžiulės

migracijos iš kaimo įmiestą pastarąjį

šimtmetį rezultatas.Arklių traukiami vežimai greitai nebeerzins Bogotos vairuotojų.

Verslas 92013 02 27Lietuvos žinios

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Kol valdžia laužo galvas, kaip iš-traukti valstybės ekonomiką iššešėlio, įstatymų vykdytojai į tąpatį šešėlį stumia piliečius.

Vilnietis Simonas G. pusantrų me-tų negalėjo naudotis savo sąskaitomisbankuose, o dabar, nuo sausio vidu-rio, gali disponuoti tik viena, nors tu-ri sąskaitas trijuose bankuose. Priežas-tis - jos areštuotos už skolas, kurių jauseniai nebėra, bet antstolis beveik me-tus delsia.

Teismas išteisinoŠią istoriją LŽ aprašė dar 2012 me-

tų balandžio 30 dienos numeryje(“Antstoliui kelias bus laisvas”). Glaus-tai buvo taip. Jauna šeima už paskoląbuvo nusipirkusi butą, tačiau 2010-ųjųpabaigoje žuvo Simono sutuoktinė irjis vienas nebeįstengė mokėti kredito.Nesulaukdami įmokų kreditoriai pra-dėjo siųsti našliui grasinamus laiškus,reikalauti vykdyti įsipareigojimus. Jau-nas vyras, sulaukęs 2011 metų gegužėspabaigoje vykusio teismo nutarties irkreditoriaus leidimo dėl pusės turto beipusės įsipareigojimų paveldėjimo, ga-vo banko leidimą būstą parduoti ir su-mokėti jam tenkančią skolos dalį. Užlikusią sumą našlys įsigijo savo porei-kius atitinkantį būstą. Tačiau tuo metukitas Simono kreditorius, kelis mėne-sius nesulaukęs įmokų, su teismosprendimu kreipėsi į antstolį dėl skolosišieškojimo. “Velionei žmonai siųstųregistruotų laiškų negalėjau paimti, to-dėl nieko apie tai nežinojau”, - LŽ tą-syk pasakojo jis.

Atėjus laikui pakeisti banko kortelęvyras sužinojo, kad jo sąskaitos visuo-se trijuose bankuose areštuotos dides-nei kaip 10 tūkst. litų sumai antstolioVytauto Mitkaus potvarkiu, pasirašytu2011-ųjų rugsėjo 27 dieną. Našlys krei-pėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkėsteismą ir šis 2012 metų kovo 20-ąją ieš-kovo skundą patenkino, o antstoliuinurodė per 3 dienas nutraukti vykdo-mąją bylą, panaikinti visus procesiniusvykdymo veiksmus ir kompensuoti Si-monui G. 800 litų, sumokėtų advoka-tui už pagalbą.

Antstolis pasinaudojo teise teismonutartį iš dalies apskųsti Vilniaus apy-

gardos teismui, nes nesutiko mokėti 800litų kompensacijos. Tačiau ir šis teismasbirželio 8 dienos posėdyje nusprendėankstesnio teismo nutartį palikti nepa-keistą.

Istorija nesibaigiaNors laimėjo visas bylas, vyro sąskai-

tos bankuose tebebuvo areštuotos. To-dėl jam, likusiam be skatiko, teko pra-dėti ieškotis atsitiktinio uždarbio.

Tik šių metų sausio 14-ąją Simonosamdomo advokato padėjėjos paragin-tas antstolis pagaliau pasirašė potvarkįpanaikinti sąskaitų, esančių “Swed-bank”, areštą. Apie tai vilnietis buvo in-formuotas vasario 4 dieną “Swedbank”pažyma.

Kituose bankuose - SEB ir “Dans-ke” - jauno vyro sąskaitos areštuotosiki šiol, nors jau praėjo aštuoni mėne-

siai, kai teismas priėmė jam palankųsprendimą. “Man paprašius sausio25 dieną tai patvirtino SEB bankas,išduodamas pažymą, už kurią turėjausumokėti 40 litų. “Danske” banke tikpasitikrinau žodžiu, nes už tokiusmokesčius galiu pusę savaitės gyven-ti”, - ironizavo Simonas.

LŽ jis teigė nė nežinąs, kaip elgtis to-liau, juolab kad jau pavargo bylinėtissu antstoliu. O ir negalįs įrodyti, kokių

nuostolių patyrė gyvendamas “šešėly-je”. “Legalių pajamų gauti negaliu, neskai visos sąskaitos areštuotos, neturiugalimybės nė pašalpų prašyti, juolab jųpasiimti iš sąskaitos, nes niekas pašal-pų grynaisiais nemoka. Be abejo, esuvisiškai nesaugus ligos atveju - juk pu-santrų metų iš manęs įmokų negaunanei “Sodra”, nei ligonių kasos, - savobėdas vardijo Simonas ir neslėpdamas

paniekos pridūrė: - Antstoliai gali areš-tuoti sąskaitas per penkias minutes, betkai reikia panaikinti areštą, užtrunkabeveik metus - nuo kovo iki sausio irdar ilgiau.”

Reikalauti vertaLietuvos antstolių rūmų atstovė

Dora Petkauskaitė teigė negalinti ko-mentuoti situacijos, apie kurią yra iš-girdusi tik iš LŽ žurnalisto. “Nežinauistorijos. Kai paaiškės, ką antstolis da-ro arba nedaro, tada ir bus, kas prik-lauso”, - kalbėjo pašnekovė. VėliauD.Petkauskaitė LŽ informavo, kad at-vejis susijęs su procesiniais veiksmais,todėl Antstolių rūmai kreipėsi į ants-tolį V.Mitkų ir paprašė situaciją paaiš-kinti raštu. “Sulaukę atsakymo žinosi-me, ką daryti toliau”, - sakė Antstoliųrūmų atstovė.

Pats V.Mitkus, rytą pasiguodęs laikostoka ir pažadėjęs su žurnalistu pasikal-bėti po pietų, vėliau mobiliojo telefononekėlė. Antstolių įstatyme nurodyta,kad drausmines ir teisines šios profesi-jos atstovų bylas nagrinėja Antstoliųgarbės teismas. Kaip LŽ teigė Antstolių

garbės teismo pirmininko pavaduotojasVitalis Milevičius, teismas tokių bylųneinicijuoja, o jas narplioja gavęs Tei-singumo ministerijos arba Antstolių rū-mų prezidiumo prašymą. “Be abejo, ga-lima susidaryti ir klaidingą nuomonęišklausius tik vieną šalį, kai nežinomosvisos aplinkybės. Juolab kad dar gali bū-ti neišnagrinėtas ir apeliacinis skundas”,- dėstė jis.

Advokatas Rolandas Gavėnas, Lie-tuvos teisininkų draugijos tarybos narys,mano, kad Simonui tektų gerai pasuk-ti galvą, kokios kompensacijos galėtųreikalauti iš antstolio, tačiau yra sukaup-ta labai įvairios teisminės praktikos.“Tad, man regis, bylinėtis verta, nes galžmogus skolinosi grynaisiais už palū-kanas, gal negalėjo mokėti privalomo-jo sveikatos draudimo įmokų, gal turė-jo mokėti delspinigius už paslaugas”, -svarstė advokatas. Kita vertus, anot jo,galima bylinėtis dėl moralinės žalos at-lyginimo, tik reikės įrodinėti, kodėl irkiek ji vertinama. “Kartu su advokatuatidžiau išnagrinėjus situaciją, būtų ga-lima reikalauti žalos atlyginimo”, - ma-no R.Gavėnas.•

Simonas: “Legalių pajamų gauti negaliu, neskai visos sąskaitos areštuotos, neturiu

galimybės nė pašalpų prašyti.”

Antri metai be sąskaitos banke

Gaudamas paskolą, žmogus prisiima ir įsipareigojimų su visomis įmanomomis pasekmėmis. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

TrumpaiATIDARYS PENKTADIENĮ

Didžioji dalis Ūkio banko įsiparei-gojimų ir turto, kurie bus perduotiEuropos rekonstrukcijos ir plėtrosbanko bei vietos investuotojų val-domam Šiaulių bankui, jau atskir-ta. Taip tvirtina Ūkio banko laiki-nasis administratorius AdomasAudickas. Jis tikisi, kad Šiauliųbankas pirmuosius perimtus Ūkiobanko skyrius galės atidaryti penk-tadienį. Šiuo metu jau yra atskirtaapie 90 proc. perduodamo Ūkiobanko turto ir įsipareigojimų, o di-džioji dalis likusio darbo susijusi sutais gyventojais ir įmonėmis, kurieyra tiek Ūkio banko indėlininkai,tiek skolininkai - paėmę šiamebanke paskolų. A.Audicko teigimu,šie indėlininkai yra tikrinami indi-vidualiai - jei jų draudžiamo indė-lio dydis didesnis už paskolą, jidengiama indėlio lėšomis, o likusidalis perkeliama į Šiaulių banką. Jeidraudžiamo indėlio dydis yra ma-žesnis, juo padengiama dalis pa-skolos ir tokie klientai toliau liekabanko skolininkais.

BRANGS ŠALTAS VANDUO

Vilniaus savivaldybės kontroliuoja-ma didžiausia Lietuvoje vandenstiekimo bendrovė “Vilniaus vande-nys” 2013-2015 metais ketina inves-tuoti 220 mln. litų. Dėl investicijųgeriamojo vandens tiekimo ir nuo-tekų tvarkymo kaina turėtų padidėtiiki 0,77 lito už kubinį metrą. Beveikpusę numatomų investicijų sumos -93,69 mln. litų - bendrovė skirs išnuosavų lėšų, o 90,17 mln. litų sko-linsis. Taip rašoma “Vilniaus van-denų” 2013-2015 metų veiklos irplėtros programoje. Be to, įmonėketina investuoti 33,79 mln. litų Eu-ropos Sąjungos lėšų, 3,97 mln. litų -biudžeto bei 380 tūkst. litų - savival-dybių lėšų. Nuo 2015-ųjų ketinamapradėti 193,7 mln. litų vertės van-dentiekio ir nuotekų plėtrą, o vien2015 metais projektui bus skirta24,1 mln. litų. Šiuo metu kubinismetras šalto vandens ir nuotekų“Vilniaus vandenų” klientams kai-nuoja 4,37 lito (su PVM).

BNS, LŽ

Valstybinė mokesčių inspekcija(VMI) informuoja, kad nuo 2013metų kovo 1 dienos Lietuvos PVMmokėtojai apskaičiuoto importoPVM už importuotas į Lietuvą pre-kes neturi mokėti į muitinės sąskai-tą, nes šis apskaičiuotas importoPVM įskaitomas/sumokamas Vals-tybinėje mokesčių inspekcijoje.

„Atkreipiame dėmesį, kad nau-ja importo PVM sumokėjimo VMItvarka taikoma prekių importuo-tojams, kurie prievolės mokėti im-porto PVM už išleidžiamas į laisvąapyvartą prekes atsiradimo metuyra įregistruoti Lietuvos PVM mo-kėtojais“, - pasakoja VMI prie Fi-nansų ministerijos viršininko pa-vaduotoja Vilma Vildžiūnaitė. Jipažymi, kad PVM mokėtojas pre-kių importo deklaracijoje (patei-kiant bendrąjį administracinįdokumentą arba automatinioduomenų apdorojimo techninė-mis priemonėmis) apskaičiuotą

PVM turi deklaruoti Valstybineimokesčių inspekcijai teikiamo-je PVM deklaracijoje, kurį iš kar-to gali atskaityti arba sumokėti, jeiatskaita yra negalima, - taip vers-las sutaupys apyvartines lėšas.

Taip pat Valstybinei mokesčių ins-pekcijai importo PVM reikia sumokė-ti ir kai prekės išleidžiamos į laisvąapyvartą, patikslinus muitinės dekla-racijos, kurioje apskaičiuotas impor-to PVM buvo įskaitytas, duomenis.Patikslinus muitinės deklaracijosduomenis, atitinkamai tikslinamaVMI įskaityta importo PVM suma.

VMI pažymi, kad apskaičiuotasimportuotų į Lietuvą prekių im-porto PVM, kuris įskaitomas ar su-mokamas VMI, turi būti deklaruo-tas mokestinio laikotarpio PVMdeklaracijoje (FR0600 forma).

„Tačiau Lietuvos PVM mokėto-jais neįsiregistravusiems asmenimsnaujoji importo PVM sumokėjimoVMI tvarka netaikoma“, - informuo-

ja VMI viršininko pavaduotoja. Ji ak-centuoja, kad tokie asmenys, iš tre-čiųjų valstybių importuojantys į Lie-tuvą prekes, už kurias teisės aktųnustatyta tvarka turi būti sumokėtasimporto PVM, importo deklaracijo-je apskaičiuotą importo PVM ir to-liau turi mokėti į muitinės sąskaitą.

VMI informuoja, kad išsamią in-formaciją PVM mokėjimo klausi-mais mokesčių mokėtojai gali rastiVMI interneto svetainės skiltyje„Mokesčių pakeitimai 2013 metais“arba paskambinę trumpuoju Mo-kesčių informacijos centro telefo-nu 1882, kuriuo teikiamos konsul-tacijos yra įrašomos ir lygiavertėsrašytinėms. R-120

NUO KOVO 1-OSIOS KEIČIASI IMPORTO PVM SUMOKĖJIMO TVARKA

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Lietuva nėra iš tų valstybių,kuriose tvarkaraščiuose nu-matytais maršrutais kur-suojantys traukiniai gali im-ti ir apskritai neatvažiuoti.

Toks juodas scenarijus labiau būdin-gas pietinėms valstybėms, pavyzdžiui,Indijai. Tačiau vėluojančių traukiniųpasitaiko, ir ne taip jau retai.

Dažnai traukiniai vėluoja ir dėl to,kad iki šiol jų eismas planuojamaspusiau kompiuteriniu, pusiau ranki-niu būdu. Žmogus - ne automatas,jis nuolat pridaro klaidų. O geležin-kelių versle yra taip: vos keliomis mi-nutėmis apsirikus planuojant trau-kinio išvykimo laiką iš vienosstotelės, kitoje jau gali tekti pralauk-ti galbūt pusvalandį, o gal ir ilgiau,kad, pavyzdžiui, praleistum priešp-riešiais atvažiuojantį traukinį.

Tačiau bendrovė “Lietuvos geležin-keliai” tikisi, kad tokių nepatogumųjau nuo kitų metų padės išvengti spar-čiai rengiamas naujasis Geležinkeliųeismo valdymo centras. Tvirtinama,kad pradėjus veikti centrui bus mak-simaliai automatizuotas traukinių eis-mo valdymas, o tai smarkiai padidinseismo efektyvumą ir saugumą.

“Lietuviškasis NASA”Geležinkelių eismo valdymo cent-

ras rengiamas įgyvendinant Susisie-kimo ministerijos administruojamą2007-2013 metų ekonomikos augi-mo veiksmų programos priemonę“Transeuropinės reikšmės geležinke-lio linijų modernizavimas ir plėtra,reikiamos infrastruktūros sukūrimasviešiesiems logistikos centrams steig-ti”. Vilniuje įgyvendinamo projekto“Eismo valdymo centro įrengimas”vertė - 73,9 mln. litų, numatoma Eu-ropos Sąjungos (ES) struktūrinių fon-dų parama - 62,8 mln. litų. Likusi da-lis pinigų projektui įgyvendinti skirtaiš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų.

Kaip dienraščiui LŽ tvirtino pro-jekto vadovo pavaduotojas Simas So-dys, Geležinkelių eismo valdymocentro įrengimo tikslas - pasiekti, kadtraukinių eismo organizavimas ir val-dymas šalyje būtų maksimaliai efek-tyvus. “Centre įrengta moderni kom-piuterinė įranga bei galingi sistemosautomatinių funkcijų moduliai patyssumodeliuos ir pasiūlys efektyviau-sius tvarkaraščius bei maršrutus Lie-tuvos teritorijoje, o žmogaus veiks-nio įtaka liks labai maža”, - kalbėjo“Lietuvos geležinkelių” atstovas.

Pasak S.Sodžio, efektyvus Lietuvosgeležinkelių eismo valdymas bus ypačsvarbus tuomet, kai mūsų šalies gele-žinkeliai bus vis labiau integruojamiį ES geležinkelių tinklus. “Pirmiau-sia, žinoma, galvoje turiu po keleriųmetų pradėsiančią veikti geležinke-lio liniją “Rail Baltica”. Apskritaitraukinių valdymas turės būti ypačtikslus, nes planuojama, kad netoli-moje ateityje greitis geležinkelių lini-jose sieks iki 160 kilometrų per va-landą”, - sakė LŽ pašnekovas.

Šalia pagrindinio Vilniaus geležin-kelio stoties pastato dviejų aukštų mū-riniuose rūmuose įsikūręs Geležinke-lių eismo valdymo centras jau dabarsu pasididžiavimu vadinamas “lietu-viškuoju NASA”. NASA yra Amerikosnacionalinė aeronautikos ir kosmosoadministracija, o Vilniuje įsikūręs cent-ras ją pirmiausia primena savo ultra-

modernia įranga. Lietuvos geležinke-lių eismas taip pat bus stebimas iš sa-lės, vizualiai labai primenančios kos-moso stebėjimo salę Jungtinių ValstijųHjustono kosminiame centre.

Įsilies į europinę sistemąProjekto “Eismo valdymo cent-

ras” darbų rangovė yra garsi Ispani-jos bendrovė “Indra Sistemas S.A.”.Sutartį su ja “Lietuvos geležinkeliai”pasirašė 2010 metų liepos 20 dieną,darbus numatoma baigti 2014 me-tų balandžio mėnesį.

Rangovė sukaupė daug patirtiesdiegdama valdymo centrus įvairių ša-lių geležinkelių ir oro transporte, ki-tose visuomeninėse srityse - finansų,energetikos, saugumo sektoriuose, jitaip pat bendradarbiauja su daugeliužinomų tiekėjų, diegiančių sistemasgeležinkelių transporto srityje. Taigipaties geriausio rezultato iš “IndraSistemas S.A.” tikimasi ir Lietuvoje.

S.Sodys sakė, kad didelę dalį dar-bų Ispanijos bendrovė Vilniuje jaunudirbo, tačiau nemažą dalį jų dar li-ko atlikti.

Šiuo metu jau įrengtos Geležinkeliųeismo valdymo centro patalpos, nu-pirkta ir įdiegta moderniausia įranga,išplėstas duomenų perdavimas visa-

me geležinkelių tinkle. Be to, įdiegtaseismo valdymo sistemos branduolys“DaVinci” ir jo moduliai, kurie darbus praplėsti papildomomis funkcijo-mis ir pritaikyti prie “Lietuvos gele-žinkelių” organizacinės veiklos bei ga-liojančios darbo tvarkos.

Vykdant projektą patikrintos ir įdieg-tos sąsajos su šiuo metu eksploatuoja-momis šiuolaikinėmis centralizuotomistraukinių eismo valdymo sistemomis“Siemens AG”, “Bombardier Trans-portation”, bandomajai eksploatacijai

paleisti pusiau automatinės kelio blo-kuotės laisvumo tikrinimo įrenginiai.Sėkmingai atlikti ir relinių sistemų val-domų stočių bandymai - jos prijungtosprie Geležinkelių eismo valdymo cent-ro sistemos. Taip pat baigti telekomuni-kacijų sistemų modernizavimo beielektros tiekimo ir elektrinės traukosvaldymo sistemų diegimo darbai.

“Iš esmės šiuo metu visa Lietuvosgeležinkelių bazė yra parengta sto-tims nuosekliai jungti ir atskiromseismo valdymo bei kitoms pagalbi-nėms sistemoms, dalyvaujančiomsorganizuojant traukinių eismą, integ-ruoti į bendrą eismo valdymo siste-mą. Kitaip sakant, formuojamas vie-nas branduolys, į kurį bus sujungtosvisos esamos eismo valdymo siste-mos, numatant, kad ateityje, moder-nizuojant tam tikrus geležinkelioruožus ar linijas, juos būtų galima be

didesnių problemų integruoti į bend-rą sistemą”, - tvirtino S.Sodys.

Sumažės avarijų Naujoji sistema leis visų “Lietuvos

geležinkelių” sistemų darbuotojamsoperatyviai keistis informacija, pla-nuoti naujus traukinių eismo grafi-kus, greitai gauti ir perduoti visąreikiamą informaciją apie eismą,riedmenis, dalyvaujantį personalą,prognozuoti eismo srautus, stočių ap-krovas ir linijų pralaidumą, traukiniųvėlavimą ir taip toliau.

Įdiegtos galingos kompiuterinėssistemos per trumpiausią laiką pa-teiks optimalius variantus, kaip turė-tų būti organizuojamas traukinių eis-mas. Jos padės planuoti, prognozuotieismą, spręsti konfliktines situacijas,valdyti išteklius ir infrastruktūrą.

S.Sodžio teigimu, įdiegus sistemąkeisis daug svarbių, keleivių akimis nevisada matomų, tačiau tiesiogiai su jaissusijusių dalykų: pagerės krovininio irkeleivinio transporto infrastruktūra,padidės vidutinis traukinių greitis, bustaupomas vežimo laikas, sumažėstriukšmas ir tarša, pagerės susisieki-mas ir traukinių eismo saugumas.

Maksimaliai automatizavus trauki-nių eismo valdymą, bus padidintas

eismo efektyvumas ir saugumas, už-kirstas kelias įvairiems nesankcionuo-tiems veiksmams, konfliktams. Pavo-jingas ar ekstremalias situacijas busgalima numatyti iš anksto ir skubiai įjas reaguoti - perplanuoti traukiniųeismą taip, kad keleiviai to nepajustų.

Naujojo Geležinkelių eismo valdy-mo centro patalpose įrengta moder-ni daugiafunkcė studija, iš kurios busgalima stebėti ir valdyti susiklosčiusiąekstremalią situaciją. Šioje studijojevienu metu bus prieinama visa infor-macija iš geležinkelio objektų, pri-jungtų prie Geležinkelių eismo val-dymo centro, bus galima rengtivaizdo konferencijas nuotoliniu bū-du, atlikti išsamią įvykių analizę.

Anot “Lietuvos geležinkelių” atsto-vų, įdiegus modernią eismo valdymosistemą ir padidinus pralaidumą pa-grindiniai šalies geležinkelių koridoriaiir linijos atitiks ES geležinkelių techni-nius reikalavimus. Be to, atsiras gali-mybė ir Lietuvoje įdiegti standartinętechninę sąveiką ES šalyse užtikrinan-čią sistemą ERTMS/ETCS (EuropeanRail Traffic Management System/Eu-ropean Train Control System).•Parengta bendradarbiaujant su AB “Lietuvos geležinkeliai”

2013 02 27Lietuvos žinios10 Trasa

Geležinkelių darbą gerins “lietuviškasis NASA”

S.Sodys: “Efektyvus Lietuvos geležinkelių eismo valdymas bus ypač svarbus tuomet, kai mūsų šalies geležinkeliai bus vis labiau

integruojami į Europos Sąjungos geležinkelių tinklus.”

Jau kitais metais tiek krovinius gabenantys, tiek ir keleivius vežantys traukiniai važinės tiksliaipagal grafiką, nes eismo valdymas bus visiškai automatizuotas, prižiūrimas ir organizuojamasiš Vilniuje baigiamo įrengti Geležinkelių eismo valdymo centro.

Lietuvos geležinkelių eismas bus stebimas iš salės, vizualiai labai primenančios kosmoso stebėjimo salę JAV Hjustono kosminiame centre.

Ispanijos bendrovės “Indra Sistemas S.A” geležinkelių eismo ekspertė Sonia Garcia Hernandez, projekto “Eismovaldymo centro įrengimas” vadovo pavaduotojas S.Sodys ir “Indra Sistemas S.A.” technikos direktorius JoseFrancisco Benlloch Ortizas aptaria einamuosius centro rengimo darbus. / Algio Palionio nuotraukos

Žemės ūkis 112013 02 27Lietuvos žinios

2012-aisiais, palyginti su 2011metais, grūdų derlius padidėjo43 proc., rapsų - 31 proc., cukrinių runkelių - 14 procentų.Bulvių derlius sumažėjo 6 proc.,lauko daržovių - 1 procentu. Tokius išankstinius duomenisvakar paskelbė Lietuvos statisti-kos departamentas.

Daugiau pasėjoGausesnį grūdų derlių lėmė 32

proc. padidėjęs derlingumas ir 8proc. - nuimtas plotas. 2012 metaibuvo palankūs grūdinių augalų au-gintojams Baltijos šalyse. Latvijojegrūdinių augalų derlingumas padi-dėjo 38 proc., Estijoje, kaip ir Lietu-voje, - 32 procentais.

Žieminių javų derlius pernai pa-didėjo 2,4 karto. Tai lėmė 56 proc.padidėjęs derlingumas ir 51 proc. -plotas. Vasarinių javų derlius, prie-šingai, sumažėjo 9 proc. dėl 16proc. sumažėjusio ploto, nors jųderlingumas padidėjo 8 procentais.

Ankštinių augalų derlius padidė-jo 2 proc. - tam įtakos turėjo 10proc. padidėjęs derlingumas, norsplotas sumažėjo 7 procentais.

Cukrinių runkelių derliaus padidė-jimą lėmė 9 proc. padidėjęs plotas ir 5

proc. - derlingumas. Rapsų derlius pa-didėjo, nes 25 proc. padidėjo derlingu-mas, o 4 proc. - plotas. Bulvių derliussumažėjo dėl 15 proc. sumažėjusio plo-to, nors derlingumas padidėjo 10 pro-

centų. Lauko daržovių derlius sumažė-jo dėl 11 proc. sumažėjusio ploto, norsderlingumas padidėjo 12 procentų.

Ūkininkų ir šeimos ūkiuose išau-ginti grūdai 2012 metais sudarė 78

proc. viso grūdų derliaus (2011 m. -80 proc.), cukriniai runkeliai -80 proc. (2011 m. - 76 proc.), rapsai -72 proc. (2011 m. - 73 proc.), bulvės -99 proc. (2011 m. - tiek pat), lau-ko daržovės - 99 proc. (2011 m. -97 proc.) viso atitinkamų augalų der-liaus.

Kainos nemažėjoVasarą Lietuvoje vidutiniškai ku-

liama 3-3,4 mln. tonų grūdų, o2012-aisiais derlius siekė beveik 4,7mln. tonų. Tai didžiausias derlingu-mas per visą nepriklausomybės laiko-tarpį. Didžiausias grūdinių augalųderlingumas buvo Šiaulių apskrityje -4,9 tonos iš hektaro (t/ha), Marijam-polės - 4,8, Kauno apskrityje - 4,5 t/ha.

Lietuvos agrarinės ekonomikos ins-tituto Produktų rinkotyros skyriausvedėjas Albertas Gapšys pastebi, kadpernai žemdirbiai pasėjo daugiau

žiemkenčių nei ankstesniais metais.Jie gerai peržiemojo ir derlius buvogausus. Tačiau atsitiko kitas netikėtasdalykas - grūdų prikulta daugiau, o jųkaina nesumažėjo, bet, palyginti suankstesniais metais, gerokai pašoko.

A.Gapšiui tai neatrodo keista.“Kadangi daugiau kaip pusę grūdųeksportuojame, mūsų grūdams di-delę įtaką daro pasaulinės kainos.Jeigu Lietuvoje grūdai pigesni, o pa-saulyje brangesni, mūsų žemdirbiaistengiasi juos pasaulyje parduotibrangiau. Automatiškai kyla kaina irvietinėje rinkoje”, - teigė A.Gapšys.

Pernai dėl sausros pasaulyje grūdųužderėjo 5-8 proc. mažiau nei prog-nozuota pavasarį. Sausra pasėlius alinoAmerikoje ir Europoje, o JungtinėseAmerikos Valstijose ji buvo didžiausiaper pastaruosius 50 metų.•LŽ

Grūdų derlius - didžiausias per nepriklausomybės metusLIETUVOS JAVŲ DERLIUSRodiklis/Metai 2008 2009 2010 2011 2012

Derlius, mln. tonų 3,4 3,8 2,8 3,3 4,7

Pasėtas plotas, mln. ha 1,0 1,1 1,0 1,1 1,2

Derlingumas, 100 kg iš 1 ha 33,5 34,5 27,6 29,8 39,4

Šaltinis: Statistikos departamentas, LŽ

Grūdų prikulta daugiau, o jų kaina nesumažėjo. / LŽ archyvo nuotrauka

GINTARAS MIKŠIŪNAS

Lietuvos daržovių augintojai, atsivėrus Europos Sąjungos rinkai, turėjo daug dėmesioskirti gamybai modernizuoti irkonkurencingumui stiprinti.

Dėl sparčios modernizacijos šian-dien šalies daržovių augintojų var-das puikiai žinomas tiek Rytuose,tiek Vakaruose. Sėkmę daugiausialėmė įgyvendinti žemės ūkio valdųmodernizacijos projektai pagal Lie-tuvos kaimo plėtros 2007-2013 me-tų programą.

Vilnietis Evaldas Masevičius Šal-čininkų rajone sodinti lengvąsiasdaržoves pradėjo prieš trylika me-tų. Prieš imdamasis šio verslo gim-tinėje jis beveik 7 metus dirbo už-sienio daržovių augalininkystėsūkiuose. Tačiau nusprendė sveturįgytą patirtį panaudoti plėtodamasdaržovių augalininkystės bei did-meninės prekybos verslą mūsų ša-lyje. Kaip teigia pats verslininkas,jam teko viską pradėti nuo nulio.Iš pradžių daržovių auginimasEvaldui ir jo šeimai buvo kaip po-mėgis, o paskui tapo plataus užmo-jo veikla.

Prikėlė šiltnamių ūkįŠiuo metu bendrovė specializuo-

jasi tik lengvųjų ir prieskoniniųdaržovių auginimo bei pardavimosrityje. Užauginta produkcija rea-lizuojama prekybos centruose, tei-kiama restoranams bei užsieniopirkėjams. Eksportas sudaro apie40 proc. pagamintos produkcijos.Žiemą bendrovė stengiasi daugiauparduoti užsienyje pirktų daržo-vių, o šiltuoju metų laiku - savo.

Šalčininkų rajono Sakalų kaimekadaise veikęs kolūkis turėjo pagaltuometes sąlygas išvystytą šiltna-mių ūkį. Jie pagal sovietinį techni-kos lygį buvo modernūs, stikliniai.Įsigijęs šiltnamius Evaldas juos pa-mažu atstatė, techniškai atnaujinoir tuo pačiu metu pradėjo ūkinin-

kauti. Laikui bėgant buvo atliktavisiška jų rekonstrukcija, moder-nizuoti tiek patys šiltnamiai, tiekgamybos procesas, nusistovėjo pa-tikimi pardavimo kanalai su di-džiaisiais prekybos tinklais bei už-sienio partneriais.

Šiltnamių stiklas buvo pakeistaspolikarbonato danga, ji gerokai su-mažino energijos sąnaudas ir darlabiau padidino gamybos našumą.Palaipsniui vykdant ūkio pertvar-ką buvo plečiamas auginamų dar-žovių asortimentas.

Iš pradžių ūkio plotas buvo tik 1ha, šiuo metu jis siekia 80 ha. Iš vi-so bendrovėje veikia 6 šiltnamiai,jų bendras plotas - 1 ha. Juose išti-sus metus auginamos visų rūšių sa-lotos ir prieskoniai vazonėliuose,žiemą - ir svogūnų laiškai, ir salo-tos. Šiuo metu daiginamos ir kitosprieskoninės daržovės: špinatai,salierai, bazilikai, krapai, čiobre-

liai, melisos, mėtos, rozmarinai.Bendrovei priklausančiuose lau-kuose vasarą auginami krapai, pet-ražolės ir įvairių rūšių salotos.

Visos daržovės ūkyje sodinamostaikant sėjomainą bei modernią so-dinimo ir žemės dirbimo techniką.

Šiltnamiams laistyti naudojamahidroponinė sistema. Vanduo ka-piliarais atiteka iki daržovių, palais-to, kiek reikia, o likutis surenka-mas į nedidelius baseinus. Iš jų -vėl grįžta atgal, papildytas mine-ralais ir kitokiomis vertingomismedžiagomis.

Pasak bendrovės vadovo E.Ma-sevičiaus, įrengta moderni šiltna-mio technika - dirbtinis apšvieti-mas, kompiuterizuoti ventiliacijos,temperatūros kontrolės ir laistymoįrenginiai - leidžia salotas ir pries-konius šiltnamiuose auginti ištisusmetus mažiausiomis darbo beienergijos sąnaudomis.

Iš pradžių bendrovėje „Evaldodaržovės“ dirbo tik du žmonės -pats Evaldas ir jo žmona. Dabar,žiemos metu, joje įdarbinta 50 nuo-latinių darbuotojų. Vasarą įdarbi-nama net iki 80. Dauguma darbuo-tojų - vietiniai, Šalčininkų rajonoSakalų kaimo gyventojai.

ES parama padėjo modernizuoti įrangą

Norint sėkmingai konkuruotitiek vidaus, tiek užsienio rinkoje,ypač dirbant su mažmeninės pre-kybos tinklais, pasak verslininko,reikalingas didelis ir vienodas dar-žovių kiekis visais metų laikais, to-

dėl modernizuojant bendrovę dauginvesticijų buvo nukreipta moder-niai fasavimo įrangai įsigyti.

UAB „Evaldo daržovės“ sėkmin-gai modernizavo gamybą įgyven-dindama projektą pagal Lietuvoskaimo plėtros 2007-2013 metų pro-gramos priemonę „Žemės ūkio val-dų modernizavimas“. Parama sie-kė apie 700 tūkst. litų ir buvo skirtanaujajai fasavimo linijai įsigyti.

Bendrovė prieš kelerius metusnusipirko itin našią daržovių fasa-vimo, plovimo ir pjaustymo įrangą.Ūkyje taip pat naudojami moder-nūs traktoriai. Laukuose įrengtiautomatiniai laistymo įrenginiai.

Pasak E.Masevičiaus, naujojiįranga skirta daržovėms plauti, fa-suoti, pjaustyti. Žiemą ji naudoja-ma mažiau, nes bendrovė daugiauparduoda atvežtinę produkciją, ta-čiau vasarą, per didžiąsias šventesar akcijas, naujoji linija dirba visupajėgumu.

„Šios mašinos veikimo principaspaprastas, - aiškino verslininkas.Pirmiausia daržovės, patekusios įdvi vonias, nuplaunamos, nusau-sinamos, tada konvejeriu pakelia-mos į viršų, pasveriamos ir supa-kuojamos parduoti.“

„Šį projektą mes parašėme darprieš krizę, nes planavome, kad ga-minsime didelius kiekius daržovių,tačiau šiuo metu nėra didelio būti-numo išnaudoti mašiną pilnu pajė-gumu. Jos našumas įspūdingai di-delis. Du žmonės per kelias valandasgali sufasuoti, pavyzdžiui, salotų 4dienoms Lietuvos, Latvijos ir Estijosrinkai. Norint, kad ši įranga dirbtųpilnu pajėgumu, reikalingi didelidaržovių kiekiai“, - teigė ūkininkas.

www.kaimesypsenudaugeja.lt -užeik, pamatyk, pasirodyk...

Užs. Nr. V-2105

Šalia sostinės - šviežių daržovių oazė

E.Masevičius, padirbėjęs daržovių auginimo ūkiuose užsienyje, sukauptą patirtį sėkmingai panaudojo Lietuvoje.Gintaro Mikšiūno nuotrauka

MILDA KNIEŽAITĖ

Lietuva pagal suvartojamą alkoholį yra viena pirmaujančiųvalstybių pasaulyje. Pirmaujameir mirtingumo dėl alkoholiovartojimo rodikliais. Priežasčių,kodėl taip yra, sociologas Dau-mantas Stumbrys siūlo ieškotialkoholio vartojimo kultūroje.

Lietuvos socialinių tyrimų centro(LSTC) Demografinių tyrimų institutojaunesnysis mokslo darbuotojasD.Stumbrys domisi psichiką veikiančiųmedžiagų vartojimo poveikiu visuome-nei ir individui. Šios temos sociologasėmėsi dar studijuodamas magistrantū-rą Vilniaus universitete. Magistro dar-be labiau tyrinėtas narkotinių medžia-gų aspektas. D.Stumbrio jungtinėsLSTC, Vytauto Didžiojo ir Kauno tech-nologijos universitetų sociologijos dok-torantūros tema - mirtingumo diferen-ciacija, susijusi su alkoholio vartojimu.

Daug ir stipresniųPasaulio sveikatos organizacijos

(PSO) duomenimis, Lietuva pagal su-vartojamą alkoholį patenka į pirmąjįvalstybių dvidešimtuką pasaulyje. Šieduomenys, kaip pabrėžė tyrinėtojas, ofi-cialūs, todėl dar reikėtų turėti galvoje ne-legaliai parduodamą alkoholį. PSO duo-menimis, Europos šalyse nelegalusalkoholis sudaro apie 22 proc. viso su-vartojamo kiekio. Europa apskritai daugišgeria alkoholio ir pirmauja pasaulyje.Tarp Europos Sąjungos (ES) valstybiųdaugiausia alkoholio suvartoja posovie-tinės šalys, taip pat Prancūzija ir Portu-galija. Vis dėlto šiose Pietų Europos vals-tybėse mirtingumas, susijęs su alkoholiovartojimu, yra gerokai mažesnis.

“Priežasčių, kodėl taip yra, reikiaieškoti alkoholio vartojimo kultūro-je, - sakė D.Stumbrys. - Svarbu ne tikkiek, bet ir kokio alkoholio išgeria-ma, kaip jis vartojamas.”

Vakarų, Vidurio ir Pietų Europojevyrauja silpnieji gėrimai - alus ir vy-nas. Stiprus alkoholis, be abejo, yrapavojingesnis. Nuo jo labiau apsvaigs-tama ir jis labiau kenkia sveikatai. PSOduomenimis, 2011 metais Lietuvojespiritiniai gėrimai ir alkoholiniai kok-teiliai sudarė 36 proc. viso suvartoja-mo alkoholio, 45 proc. - alus ir tik 19proc. - vynas bei fermentuoti gėrimai.Baltijos valstybės alkoholio vartojimunelabai skiriasi, tačiau pastebima ten-dencija - kuo toliau į šiaurę, tuo daž-niau vartojami stipresni gėrimai. PSOduomenimis, 2011 metais Latvijojespiritiniai gėrimai ir alkoholiniai kok-teiliai sudarė 56 proc., o Estijoje - 57proc. viso suvartojamo alkoholio.

Kol gali, kol yraKitas dalykas, Lietuvoje, kaip ir vi-

sose posovietinėse šalyse, yra paplitu-

si, pasak tyrinėtojo, vadinamoji išger-tuvių kultūra, kai per labai trumpąlaiką išgeriama labai daug alkoholio.Taip pat itin dažnai savaitgalio poil-sis nebeatsiejamas nuo išgertuvių.D.Stumbrys citavo amerikiečių so-ciologo Williamo C.Cockerhamo tei-ginį, kad tokių išgertuvių dalyviaidažniausiai geria tiek, kiek gali, arbatol, kol baigiasi alkoholis. Vieni, žar-gonu kalbant, “nulūžta”, kiti skirsto-si namo ar - išsiruošia į darbą.

“Šiaurės šalys, pavyzdžiui, Skandi-navijos valstybės, taip pat turi panašiąproblemą, tačiau posovietinis mode-lis vis dėlto yra skirtingas, nes skiriasiir visa socioekonominė situacija, - sa-kė sociologas. - Skandinavijos valstybiųgerovė šiek tiek amortizuoja tokį dide-lį gėrimą. Ten valstybė labiau rūpinasižmogumi. Posovietinėse šalyse žmo-nės patiria apskritai didelių socialiniųir ekonominių iššūkių. Ne tik daug ge-riama, bet, tarkim, ir visuomenės svei-katos apsaugos sistema yra prasta. Jilabiau orientuota į padarinius, ligų gy-dymą, nei į priežastis, jų prevenciją.Kuo didesnė mirtingumo diferencia-cija, tuo tvirčiau galima teigti, kad visavisuomenė gyvena prasčiau, sunkesnėekonominė situacija, netolygiai pa-skirstyta socialinė ekonominė gerovė.”

Apie tūkstantį kasmetLietuvos gyventojų vidutinė tikėti-

na gyvenimo trukmė - viena mažiau-sių ES. Vyrų ir moterų vidutinės tikė-tinos gyvenimo trukmės skirtumas -didžiausias. Vyrai gyvena vidutiniškai

beveik 11 metų trumpiau nei moterys.Lietuvoje ir mirtingumas dėl alkoho-lio vartojimo yra vienas didžiausių ES.Statistikos departamento duomenimis,Lietuvoje per metus miršta apie 40tūkst. gyventojų. Apie tūkstantį mirčiųyra susijusios su alkoholio vartojimu.

“Ne visais atvejais įmanoma tiks-liai nustatyti, jog mirtis buvo susiju-

si su alkoholio vartojimu, - pabrėžėtyrinėtojas. - Tačiau galiu tvirtai pa-sakyti, kad tokios mirties priežasčiųyra kur kas daugiau, nei oficialiai už-fiksuojama. Kitas dalykas, mirtiespriežastys gali būti kelios. Nebūti-nai liga, sukelta alkoholio vartojimo,bet ir gyvenimo būdas, kita liga, ku-rios paūmėjimą sukėlė alkoholis, arkelios ligos.”

Skaičiuojant mirtingumo rodiklius,susijusius su alkoholio vartojimu,dažniausiai imami tik tie atvejai, kaiyra tikrai akivaizdi mirties dėl alko-holio priežastis. Pavyzdžiui, didelisalkoholio kiekis, išgertas per labaitrumpą laiką, gali sukelti alkoholinępsichozę, apsinuodijimą alkoholiu irlemti žmogaus mirtį. Nesaikingas al-koholio vartojimas taip pat sukeliadaugybę lėtinių ligų kaip, tarkim, ke-penų cirozė ar alkoholinė kardiomio-patija. Tarp vyrų didelis mirtingumas

dėl išorinių priežasčių, susijusių su al-koholio vartojimu, sakysim, eismo įvy-kis, žmogžudystė, savižudybė, pasken-dimas, nukritimas. Tačiau į tokiąstatistiką nepateks, pavyzdžiui, blai-vaus pėsčiojo mirtis, nors jį partren-kė girtas vairuotojas.

Sveikesnės visuomenės linkOficialiais alkoholio pardavimo duo-

menimis, Lietuvoje vis daugiau suvar-tojama silpnesnių gėrimų. Spiritinių gė-rimų dalis šiek tiek mažėja. Žinoma,oficialioje statistikoje nematomas vadi-namasis paslėptas kontrabandinio al-koholio, naminės, pilstuko vartojimas.Kitas nerimą keliantis veiksnys, pasakD.Stumbrio, - vis daugiau parduoda-ma stipraus alaus ir silpnų alkoholiniųkokteilių. Jie priskiriami prie silpnųjų

gėrimų, tačiau yra prastesnės kokybės,pigesni ir kelia didesnę grėsmę visuo-menės sveikatai nei natūralios fermen-tacijos vynas ar mažiau procentų alko-holio turintis alus.

“Per pastarąjį dešimtmetį alkoholiovartojimas Lietuvoje nuolat augo. Tikvienus ar dvejus krizės metus jo var-tojimas krito, tačiau 2009-2011 metaislegalaus alkoholio vartojimo kreivė vėlkilo, - pasakojo D.Stumbrys. - Tokiatendencija liūdina, tačiau noriu pa-brėžti, kad 2008-2009 metais alkoho-lio vartojimas vis dėlto mažėjo. Aišku,tą mažėjimą galima sieti su ekonomi-ne krize, kai žmonės mažiau perka, ta-čiau yra atlikta tyrimų, rodančių, kadper ekonominį sunkmetį kaip tik la-biau linkstama vartoti alkoholį. Ma-nau, didelės įtakos alkoholio vartoji-mo mažėjimui turėjo 2008 metaispriimti antialkoholiniai įstatymai.”

Nuo 2008-ųjų kasmet dvejus me-

tus buvo didinami alkoholio akcizomokesčiai, taip pat apribotas alkoho-lio pardavimo ir alkoholio reklamoslaikas, padidintos baudos už vairavi-mą apsvaigus. Tokia antialkoholinėpolitika, sociologo įsitikinimu, lėmėne tik mažesnį alkoholio vartojimą,bet ir staigų mirtingumo dėl alkoho-lio vartojimo mažėjimą.

Nuo 2009 metų alkoholio vartoji-mas vėl didėjo, tačiau mirtingumas,susijęs su alkoholio vartojimu, potruputį ir toliau mažėjo. Tokią ten-denciją D.Stumbrys linkęs sieti sukintančia alkoholio vartojimo kul-tūra, nes vis daugiau suvartojamavyno ir alaus nei stipriųjų gėrimų.Taip pat galima prielaida, kad ma-žėja nelegalaus alkoholio vartojimas.Vadinamojoje juodojoje rinkoje vy-rauja stiprieji gėrimai, todėl mažes-nis jų suvartojimas gali turėti įtakosir mažesniam mirtingumui.

“Nors tikrąsias priežastis labai sun-ku įvardyti, akivaizdu, kad alkoholiovartojimo įpročiai Lietuvoje keičiasi įgerąją pusę, - patikino mokslininkas.- Vis dėlto jaunimo mirtingumas Lie-tuvoje dėl išorinių priežasčių, susiju-sių su alkoholio vartojimu, dar yravienas didžiausių Europoje. ApskritaiLietuvos padėtis dėl problemų, suke-liamų alkoholio vartojimo, tebėra vie-na prasčiausių ES.”

Ko reikėtų imtis valstybei, kad pa-dėtis keistųsi? Pasak D.Stumbrio, vie-na veiksmingiausių priemonių mažin-ti mirtingumą dėl alkoholio vartojimo,kaip rodo ir kitų šalių patirtis, yra an-tialkoholinių įstatymų paketas. Tik-rai turi poveikį ir alkoholio reklamos,ir pardavimo ribojimas. Atskiros al-koholio parduotuvės ar ne toks pat-rauklus alkoholio pateikimas. Norssakoma, kad didesni alkoholio akcizomokesčiai prisideda prie juodosiosrinkos klestėjimo, retas kuris eis pirk-ti pilstuko, pamatęs, kad parduotuvė-je šiek tiek pabrango alus ar vynas. Taiaktualu nebent kalbant apie grupęžmonių, kurie jau yra kritiniai alko-holio vartotojai, turintys didžiulępriklausomybę.

“Žinoma, tokios drastiškos prie-monės kaip visiškas alkoholio drau-dimas nėra išeitis, - pabrėžė sociolo-gas. - Žmonės vis tiek vartos alkoholį.Tačiau tam vartojimui įtakos turi tamtikras ribojimas, sumažinantis alko-holio prieinamumą. Labai svarbus irvisuomenės švietimas. Reikia kalbė-ti apie alkoholio sukeliamas proble-mas, kad šis žalingas įprotis nebūtųtoleruojamas. Kol kas Lietuvojebendra situacija primena užtrukusiaspagirias. Nors alkoholio vartojimokultūra keičiasi, jo išgeriame vis dau-giau. Tos išgertuvės nesibaigia. Rei-kia politinių sprendimų, valstybėspolitikos, kad eitume sveikesnės vi-suomenės link.”•

2013 02 27Lietuvos žinios12 Mokslas

Išgertuvių kultūra tarsi užtrukusios pagirios

“Jaunimo mirtingumas dėl išorinių priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu,

dar yra vienas didžiausių Europoje.”

Pasak sociologo D.Stumbrio, Lietuvoje paplitusi vadinamoji išgertuviųkultūra, kai žmogus geria, kiek gali arba kol baigiasi alkoholis. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Lietuvoje suvartojamų alkoholinių gėrimų struktūra,perskaičiavus į absoliutų alkoholį

Alkoholinių gėrimų suvartojimas Lietuvoje litrais absoliutaus alkoholio

Statistikos departamentas, 2012

Statistikos departamentas, 2012

Standartizuotas mirtingumo dėl su alkoholiu susijusių mirtiespriežasčių rodiklis, mirusiųjų skaičius 100 000 gyventojų

Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, 2011, Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, 2012, WHO 2012

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

100

90

80

70

60

50

40

30

15

14

13

12

11

10

9

Kultūra 132013 02 27Lietuvos žinios

AISTĖ MASIONYTĖ

Rokiškis turi savąjį pavasariopranašą: kartu su paukščiais čia grįžta ir teatrai. Kovo 1-ąją šiame Aukštaitijos mieste prasideda jau XXIX Lietuvosprofesionalių teatrų festivalis“Vaidiname žemdirbiams”,truksiantis dvidešimt dienų.

Ilgiausią istoriją puoselėjančioteatrų renginio organizatorės, Ro-kiškio kultūros centro direktorėsNidos Lungienės kasmet teirauja-masi vis to paties: kuo šiemet festiva-lis bus išskirtinis? “Mums nebūtina,kad jis kuo nors išsiskirtų. Tiesiogdžiaugiamės tuo, kad jis vyksta, irgalime vienu metu pamatyti tiekspektaklių - geriausių, naujausių”, -tikino N.Lungienė.

Šiemet festivalyje dalyvauja 15Lietuvos teatrų, bus parodytas 21spektaklis vaikams ir suaugusie-siems. Dauguma Rokiškyje rodomųspektaklių pastatyti pernai, tačiaunumatomos ir dviejų Rusų dramosbei Kauno “Lėlės” teatrų premjeros.

Geri ir mažesni Dėl įvairių priežasčių šiemet ne-

atvyks nuolatiniai ankstesnių festi-valių dalyviai: “Meno forto” su Ei-munto Nekrošiaus darbais, Oskaro

Koršunovo ir Anželikos Cholinosteatrai. Pernai O.Koršunovo teatrastapo Rokiškio festivalio laureatu irpagal susiklosčiusią tradiciją turėjopradėti šiemetinį reginį. Tačiau, pa-sak N.Lungienės, jie neturėjo spek-taklio, kurį galėtų parodyti, todėl ža-dėjo dalyvauti kitąmet, jubiliejiniame“Vaidiname žemdirbiams” festivaly-je. Šiemetinę teatro fiestą pradės Na-

cionalinis Kauno dramos teatrasRaimundo Banionio režisuotu spek-takliu “Priežastys ir pasekmės”.

“Meno forto” darbai jau keletąmetų nepasiekia Rokiškio publikos,nes kultūros centro scena per mažaE.Nekrošiaus užmojams. Kai ku-riuos svečius stabdo ir salė, kuriojetelpa tik 460 žiūrovų. Ar neapmau-du, kad tenka atsisakyti kai kuriųsvečių pasirodymų? “Nemanau, kaddėl to reikėtų graužtis. Juk užtenka

ir gerų mažesnio užmojo spektaklių,o tuos “grand” pastatymus galimapamatyti kituose miestuose, ir teatrogerbėjai tikrai nuvažiuoja jų pasižiū-rėti”, - įsitikinusi N.Lungienė.

Keletas pakviestųjų Be tradiciškai festivalyje dalyvau-

jančių teatrų, rengėjai papildomaikviečia ir keletą kitų norinčiųjų. Šie-

met rokiškėnai pasirinko Klaipėdosjaunimo teatrą, vadovaujamą Valen-tino Masalskio. “Smagu palaikyti šįnaują teatrą ir kuriantį jo jaunimą”, -teigė N.Lungienė. Aukštaitijos žiū-rovams klaipėdiečiai parodys spek-taklį vaikams “Grybų karas”.

Festivalio rengėjai šiemet pakvie-tė ir Kauno mažąjį teatrą. N.Lungie-nė džiaugėsi, kad šio kolektyvo spek-takliuose žiūrovai išvys jau senokaiRokiškio sambūryje viešėjusias ak-tores Doloresą Kazragytę ir Eglę Mi-kulionytę.

Festivalį baigs “Domino” teatromuzikinis spektaklis “Paryžiaus ka-tedra”, sukurtas pagal Victorą Hugo.Jis bus parodytas du kartus.

Rėmėjai ir gerbėjai Į kai kuriuos spektaklius bilietų

jau nebeliko. Jų kainų vidurkis - 30litų (pigiausi - 20, brangiausi - 60 li-tų, į uždarymo spektaklius). Pasak

N.Lungienės, šiemet, ko gero, la-biausiai justi, kad žmonių gyveni-mas pasunkėjo. Tačiau yra ir tokiųfestivalio gerbėjų, kurie sugeba nu-sipirkti bilietus bene į visus spektak-lius ir tai daro beveik tris dešimtme-čius. Šiuos žmones ketinamapagerbti jubiliejinio, kitąmet vyk-siančio XXX festivalio proga.

Dėl sunkmečio sumažėjo ir kas-met skiriamų premijų dydis, tik pa-grindinis apdovanojimas liko tokspats - 10 tūkst. litų. Tūkstančiu litųsumenko premija už geriausią spek-taklį vaikams, po 500 litų apkarpytiprizai geriausiam aktoriui ir aktorei.Laimė, festivalis turi ištikimą būrį rė-mėjų - jų net 60. Kai kurie geradariaipadeda festivaliui jau 29 metus. “Ne-manau, kad mūsų festivalio tradici-ja gali nutrūkti, kai čia, Rokiškyje,turime tokį gražų dalyką, kuriuo rei-kia džiaugtis ir jį saugoti”, - optimis-tiškai nusiteikusi N.Lungienė.

Tradicijų tąsa Šiemet “Vaidiname žemdirbiams”

festivalis skiriamas pirmojo lietuviškoslapto vaidinimo 120-osioms meti-nėms paminėti. Tas vaidinimas įvyko1893 metais Rokiškio rajono Panemu-nėlio apylinkėse, Naujikų kaime, ku-nigo švietėjo Jono Katelės dvare, ir va-dinosi “Nepadėjus nėr ko kasti”.

“Iš čia - mūsų teatrinių tradicijų pra-džia. Svarbu net ne tai, kad šis vaidini-mas pristatytas anksčiau nei “Amerikapirtyje”, o tai, kad įvyko mūsų krašte, irvėliau tos teatrinės tradicijos buvo tę-siamos. Panemunėlio apylinkės lig šiolgarsėja vaidinančiais žmonėmis. 1949metais Rokiškio teatras tapo pirmuoju,gavusiu liaudies teatro vardą. Jis sėk-mingai gyvuoja iki šiol. Jau devyniolikametų atėjus rudeniui Rokiškyje vykstatarptautiniai teatro festivaliai “Interram-pa”. Teatrinę tradiciją tęsia ir mūsiškis- “Vaidiname žemdirbiams” festivalis”, -pažymėjo N.Lungienė. •

Lietuvos teatrai vėl trauks į Rokiškį

Lietuvos rusų dramos teatras į Rokiškį atveš Jono Vaitkaus režisuotą spektaklį “Stabmeldžiai”.Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Šiemet festivalis skiriamas pirmojo lietuviškoslapto vaidinimo “Nepadėjus nėr ko kasti”

120-osioms metinėms paminėti.

JŪRATĖ MIČIULIENĖ

Vilniaus tarptautinis kino festivalis “Kino pavasaris”, vyksiantis kovo 14-28 dieno-mis, šiemet žada 230 filmųįvairiausiam skoniui.

Kaip vakar per spaudos konferen-ciją sakė “Kino pavasario” direktorėVida Ramaškienė, organizatoriai ki-no perlų ieškojo visame pasaulyje iratrinko geriausius iš pernai rodytųįvairiuose festivaliuose, forumuose.Jie įtraukti į 16 programų, iš kuriųketurios - naujos. Tai “Naujasis Ru-sijos kinas”, “Muzikiniai filmai”,“Kulinariniai filmai” ir “Lietuviaisvetur”. Pastarojoje programoje busrodomi užsienyje studijuojančių ardirbančių lietuvių režisierių, aktoriųir operatorių darbai.

“Kino pavasario” konkursinė pro-grama “Nauja Europa - nauji vardai”tradiciškai kvies įvertinti įspūdin-giausius Rytų ir Vidurio Europos kū-rėjų debiutus. Šiais metais dėl pagrin-dinio festivalio prizo varžysis 12 filmųiš Rumunijos, Lenkijos, Serbijos,Bulgarijos, Bosnijos ir Hercegovinos,Ukrainos, Slovakijos, Lietuvos, pir-mą kartą į “Kino pavasario” statulė-lę pretenduos juosta iš Gruzijos.

Pasak lietuviškos programos koor-dinatorės Justės Zavišaitės, “Kino pa-vasaris” kaskart sulaukia vis daugiaulietuviškų filmų. Šiemet jų pasiūlyta net70. Atrinktos 38 juostos, 14 jų - prem-jeros. Konkursinėje programoje var-žysis Kristinos Buožytės “Aurora”.

Visose salėsePer XVIII kino renginį bus rodomi

filmai, atrinkti dvidešimtyje didžiau-sių pasaulio festivalių (Kanuose, Ber-lyne, Toronte, San Sebastiane, Sandan-se, Venecijoje, Roterdame, Sarajeve,kitur) ir geriausiai įvertinti kino kriti-kų. Šiemet organizatoriai išsinuomo-jo visą sostinės “Forum Cinemas Vin-gis” kino teatrą, tad filmus vienu metubus galima žiūrėti devyniose salėse.Veiks keturi barai, diskusijų klubas.“Žiūrovai kino teatre galės net nakvo-ti - vyks trumpametražių filmų nak-tys”, - juokavo organizatoriai. “Kaiantrą savaitę festivalio filmai bus pra-dėti rodyti ir Kaune, vienu metu jie su-ksis jau penkiuose kino teatruose ir 14salių”, - sakė “Kino pavasario” vykdo-masis direktorius Algirdas Ramaška.

Dėmesys religijaiKaip teigė vienas festivalio progra-

mos sudarytojų Edvinas Pukšta, dau-gelis “Kino pavasario” juostų bus re-liginės tematikos. Galbūt vieni į tai

žvelgs žaismingai, kiti - aštriau ir kri-tiškiau. “Didžiausia naujiena - trims“Oskarams” nominuotas “Mokyto-jas” apie Scientologijos bažnyčią. O,tarkime, Urugvajaus filme bažnyčiaįsikurs transvestitų klube, ispanųjuostos herojė sudarys su Dievu su-tartį gyventi iki šimto metų, - pasako-jo E.Pukšta. - Bene ambicingiausiasšios tematikos projektas - austrų reži-sieriaus Ulricho Seidliso trilogija “Ro-jus” (“Meilė”, “Tikėjimas”, “Viltis”).”

Šimtas svečiųTarp šimto svečių, kurie šiemet at-

vyksta į “Kino pavasarį”, - Jono Me-ko dukra Oona Mekas, turkų reži-sierė Yeshim Ustaoglu, rumunųaktorė Ada Condeescu, palestinietisaktorius Ali Sulimanas, italų kinokritikas Giovanni Ottone, žinomasrusų režisierius Aleksejus Fedorčen-ka, rusų kino kritikė, atvežanti ir sa-vo filmą, Liubovė Arkus, Stradiva-rijaus smuiku Austrijoje griežiantis,

Lietuvoje gimęs vienas garsiausiųpasaulio smuikininkų Julianas Ra-chlinas, nusifilmavęs ir vienoje juos-toje. Vilniuje taip pat lankysis akto-rius Rade’as Serbedzija, žiūrovamspažįstamas iš kino filmų “Misija ne-įmanoma”, “Plačiai užmerktosakys” ir kitų.

Festivalį kovo 14 dieną pradės“Auksiniam gaubliui” nominuota ko-medija “Kvartetas”, kurią režisavogarsus aktorius Dustinas Hoffmanas,o baigs vengrų kūrėjo Gyorgy Palifi“Galutinis montažas: ponios ir po-nai”. “Šį režisierių mūsų žiūrovai jaupažįsta, - kalbėjo E.Pukšta. - ŠįkartG.Palifi, negavęs finansavimo savodarbui, meistriškai “suklijavo” filmą iš500 garsiausių pasaulio juostų.”

Pasak E.Pukštos, išvysime du len-kų filmus, kurių kūrėjai idėjų semia-si iš realybės. Balkanų režisieriai darkartą pažvelgs į karą šiame regione,tik skirtingais aspektais. Ukrainie-čių filme gilinamasi į mums irgi ak-tualią emigracijos temą. “Kiekvie-nas kinomanas turbūt yra matęsnors vieną Jeano-Luco Godard’odarbą, o festivalyje bus rodoma šiolegendinio prancūzų režisieriaus fil-mų retrospektyva - aštuonios juos-tos”, - sakė festivalio “Kino pavasa-ris” programos sudarytoja SantaLingevičiūtė. •

“Kino pavasaris”: perlai iš viso pasaulio

Rokiškio kultūros centro direktorėN.Lungienė džiaugiasi ir festivaliodalyvių, ir jo lankytojų būriu. Asmeninio albumo nuotrauka

Žiūrovai išvys Rumunijoje žiūrimumo rekordus viršijančią nuotaikingąjuostą “Apie sraiges ir žmones”. / Kadras iš filmo

2013 02 27Lietuvos žinios14 Sportas

Lietuvos vicečempionas Vilniausklubas MFD “Žalgiris” prieš sezoną sulaukė labai solidaus pastiprinimo - pirmadienį pasira-šė sutartį su lenku Jakubu Wilku.

Poznanės “Lech” (Lenkija) klubuibeveik visą savo futbolininko karjerąatstovavęs J.Wilkas 2012-ųjų antrąjįpusmetį buvo paskolintas Gdanskokomandai “Lechia”. 27-erių kairiojokrašto saugas Lenkijos futbolo elite išviso žaidė 160 rungtynių, įmušė 18įvarčių ir atliko 16 rezultatyvių per-davimų. 2010-2011 m. sezonąJ.Wilkas su Poznanės “Lech” ekipadalyvavo Europos lygos grupės var-žybose ir šiame etape žaidė visus 6mačus. Anksčiau lenkas dalyvavo irUEFA taurės turnyre, kur aikštėje

pasirodė 8 kartus. Saugas taip patžaidė 7 Europos lygos, 4 Čempionųlygos, 2 Europos taurės atrankosvaržybų susitikimus. Sėkmingas žai-dimas tarptautiniuose turnyruoseJ.Wilkui atvėrė duris į nacionalinęLenkijos rinktinę, kurioje “Žalgirio”naujokas debiutavo 2009-aisiais.Įdomu, jog debiutas įvyko rungty-nėse su Lietuvos rinktine. Savo šaliesgarbę sportininkas nuo to laiko gy-nė 3 kartus. Žalgiriečių gretas su-stiprinęs 177 cm ūgio futbolininkaspirmadienį kartu su komanda jaudalyvavo treniruotėje. Jis bus re-gistruojamas šeštadienį Marijampo-lėje vyksiančiam LFF Supertaurėsmačui su Panevėžio “Ekranu”.•LŽ

VILMANTAS REMEIKA

Pastaruoju metu futbolo pasau-lyje karštai diskutuota - reikiaįdiegti vartų linijos technologijostaisyklę (GLT) ar ne. Europos futbolo asociacijų sąjunga (UEFA)buvo nusiteikusi prieš tokią naujovę. Tačiau pasaulinis futbolovaldymo organas FIFA priėmėsprendimą - GLT reikalinga.

Tiesa, FIFA verdiktas kompro-misinis - vartų linijos technologijabus naudojama ne visada, kaip siū-lyta anksčiau, o tik pagrindiniuoseturnyruose - šių metų FIFA Konfe-deracijų taurės varžybose ir 2014metų pasaulio futbolo čempionate.Abu turnyrai vyks Brazilijoje.

Istorinės pamokosPasak FIFA prezidento Seppo

Blatterio, įdiegti naujovę paskatinopastarieji teisėjavimo skandalai -2010 metų pasaulio čempionato aš-tuntfinalio rungtynės tarp Anglijosir Vokietijos (1:4) bei 2012 metų Eu-ropos čempionato dvikova tarp Ang-lijos ir Ukrainos (1:0). Jose dėl teisė-jų klaidų nebuvo įskaityti atitinkamaianglo Franko Lampardo ir ukrainie-čio Marko Devičiaus įvarčiai.

Be to, pasaulis iki šiol prisimena1966 metų pasaulio čempionato fi-nalą Londone tarp Anglijos ir Vaka-rų Vokietijos. Anglai laimėjo 4:2, ta-čiau iki šiol neprieita vieningosnuomonės, ar trečiasis Geoffo Hurs-to pelnytas įvartis buvo ne “vaiduok-

lis”. Po G.Hursto smūgio kamuolysatsitrenkė į skersinį ir, atsimušęs įžemę, grįžo į aikštę. Tuomet aikštėsteisėjui šveicarui Gottfriedui Diens-tui dvejojant jo asistentas iš Azerbai-džano Tofiqas Bahramovas nesvars-tydamas įskaitė įvartį.

FIFA pasiryžo užtikrinti, kad atei-tyje būtų išvengta panašių nesusi-pratimų. Balandį paaiškės, kuri GLTsistema bus naudojama - “GoalRef”ar “Hawkeye”. Pirmoji veikia mag-netiniu principu - į kamuolį įtaisytamikroschema fiksuoja jo nusileidi-mo vietą. Antroji kiek paprastesnė -specialiose vietose įrengtos kameros

įvairiais rakursais filmuoja vartų pe-rimetrą ir nustato, kur nusileidžiakamuolys. Pasak FIFA, vokiečiai pa-siūlė dar dvi galimas GLT kontrolėssistemas. Šiuo metu vyksta testavi-mo darbai ir paraiškų konkursui lai-mėti priėmimas.

Kaina krisOficialiose varžybose GLT krikš-

tą jau gavo praėjusį gruodį per FIFAklubų pasaulio taurės varžybas Ja-ponijoje. Pasak S.Blatterio, sistemaveikė nepriekaištingai.

“Po sėkmingų eksperimentų tur-nyre Japonijoje priimtas sprendi-

mas naudoti GLT Konfederacijųtaurės varžybose ir pasaulio čem-pionate. GLT bus įdiegta visuosestadionuose, kur vyks varžybos, orungtynių teisėjai gaus visą infor-maciją apie sistemą ir bus apmoko-mi”, - teigiama FIFA pranešime.

GLT šalininkai tvirtina, kad per-mainų reikėjo imtis jau anksčiau. Esąžaidimui greitėjant teisėjai atsiduriakeblioje situacijoje, kai ginčytinameepizode turi priimti sprendimą vosper sekundę. Tuo metu milijonai žiū-rovų visame pasaulyje gali situacijąišanalizuoti televizijos ekranuose.

Kiti, tarp jų - ir UEFA prezidentasMichelis Platini, naujovę kritikuoja.Jie sako, kad futbole privalo išliktižmogiškosios klaidos faktorius, ant-raip moderniosios technologijos ne-trukus išstums teisėjus ir su kompiu-

teriais bus pradėtos fiksuoti net pra-žangos ir nuošalės.

FIFA generalinis sekretorius Je-rome Valcke tokius nuogąstavimusatmeta ir sprendimą vadina revoliu-ciniu, gerokai palengvinsiančiu ar-bitrų darbą. Pasak jo, tai neturės įta-kos nei žaidimo tempui, nei jodvasiai, nes teisėjai informaciją į au-sines gaus akimirksniu ir neprivalėsdaryti epizodo peržiūros, kaip yraledo ritulyje.

Nors GLT sistema pareikalaus di-džiulių piniginių investicijų, J.Valc-ke ramus: “Tai brangus malonumas,bet kaina kris. Prisiminkite, kiekprieš kelerius metus kainavo plaz-minis televizorius ir už kiek jį gali-te nusipirkti dabar.”

Jos vardas “Brazuca”GLT akylai seks “Brazucos” judė-

jimo trajektorijas. Oficialus pasau-lio čempionato kamuolių gaminto-jas “Adidas” naujam savo gaminiuisuteikė būtent tokį vardą. Jį balsavi-me išsirinko patys brazilai. Iš dau-giau nei milijono respondentų 77,8proc. kamuoliui panoro duoti “Bra-zucos” vardą. Tik 14,6 proc. balsavouž “Bossa Nova”, 7,6 proc. už “Car-navalesca” kandidatūras.

“Brazuca” yra itin populiarus žodisBrazilijoje. Tai neoficialus terminas,vietiniu slengu naudojamas emoci-joms ir požiūriui į futbolą reikšti, tei-giamiems ir nacionalinį išdidumą žy-mintiems jausmams nusakyti.

“Brazucos” terminą maždaug priešdu dešimtmečius sugalvojo kitose tau-tose integravęsi brazilų diasporos.

2010 metų pasaulio čempionatePietų Afrikos Respublikoje komandosspardė “Adidas” kamuolį “Jabulani”.Vietine zulu kalba šis žodis reiškė di-delį džiaugsmą ir pasimėgavimą.•

FIFA pasiryžo apsisaugoti nuo nesusipratimų

2010 metų pasaulio čempionate po F.Lampardo smūgio Vokietijos rinktinės vartininkas Manuelis Neueris kamuolį sugavo tik už vartų linijos, tačiau įvartis buvo neįskaitytas. FIFA nori išvengti panašių akibrokštų. / Reuters/Scanpix nuotrauka

“Žalgirio” naujokas J.Wilkas (dešinėje) 2009-aisiais debiutavo nacionalinėje Lenkijos rinktinėje. / AFP/Scanpix nuotrauka

“Žalgirio” naujokas

Sportas 152013 02 27Lietuvos žinios

SAULIUS RAMOŠKA

Šalies vicečempionas Vilniaus“Lietuvos ryto” gynėjas Deivi-das Dulkys paskolintas Rygosekipai “Barons”. Joje, pasakklubo vadovo Martyno Purlio,žaidėjas turės daugiau progųpasireikšti, galės parodyti, kąiš tiesų sugeba.

Praėjusią vasarą “Lietuvos rytas”D.Dulkiui tapo pirmuoju klubu,kuriame žaidėjas pradėjo profesio-nalo karjerą. Su Floridos universi-tetui atstovavusiu krepšininku sos-tinės ekipa pasirašė dvejų metųsutartį su galimybe ją pratęsti darmetams.

D.Dulkys vedė derybas ir su ša-lies čempionu Kauno “Žalgiriu”,tačiau šios užstrigo, o vilniečiai pa-teikė patrauklesnį pasiūlymą.

“Žinau, kad bus konkurencijadėl vietos pagrindinėje sudėtyje, bettai turėtų būti naudinga”, - sezonopradžioje teigė 24 metų 196 cm ūgiogynėjas.

Vis dėlto konkurencijos naujo-kas neatlaikė. Šį sezoną Eurolygosreguliariajame sezone D.Dulkys vi-dutiniškai aikštelėje praleisdavo 10minučių ir pelnydavo 2,3 taško,Lietuvos krepšinio lygos čempio-nate žaisdavo kiek ilgiau, 14 minu-čių, ir pelnydavo 5,9 taško, VTBJungtinės lygos varžybose per 11minučių surinkdavo 2,5 taško.

- Kodėl nutarėte paskolintiD.Dulkį? - LŽ pasiteiravo “Lietuvosryto” direktoriaus Martyno Purlio.

- Prisidėjus Tautvydui Lydekaikomandoje turėjome penkiolikažaidėjų. Deividas gaudavo mažiaužaisti, nes atakuojančio žaidėjopozicijoje rungtyniauja RenaldasSeibutis, be to, į šią poziciją įtrau-kėme Janį Blūmą. O varžybų da-bar nėra daug - žaidžiame tik kar-tą per savaitę. Todėl geriausiasvariantas D.Dulkiui - rasti koman-dą, kurioje jis galėtų daugiau rung-tyniauti ir tobulėti. Kaip tik pasi-taikė Rygos ekipa “Barons”, kuriaireikėjo tokio žaidėjo. Mes Deividąišnuomojome iki sezono pabaigos.

- Galėjote krepšininką išnuomotiir kitam klubui?

- Buvo ir kitų ekipų, bet latvių va-riantas buvo geriausias ir greičiau-sias, todėl nusprendėme nieko ne-belaukti ir pasirašyti nuomos sutartį.

- Ar galėsite jį susigrąžinti, jei, tfutfu tfu, kuris nors žaidėjas patirstraumą?

- Tai klausimas - kas būtų, jeigubūtų. Tikėkimės, kad taip nenutiks.Priešingu atveju iki sezono pabai-gos tektų verstis su tais žaidėjais,kuriuos turime. Pagal sutarties są-lygas susigrąžinti D.Dulkį būtų la-bai sunku.

- Prieš sezoną dauguma specialis-tų neabejojo, kad D.Dulkys taps vie-nu komandos lyderių. To neįvyko.Kiek anksčiau neslėpėte, kad jus nu-vylė ir makedonas Predragas Samar-džiskis, kurį išleidote į Zagrebo “Cr-vena Zvezdą”. Kurie dar krepšininkaižaidžia ne taip, kaip tikėjotės?

- Deividas ne tik mus nuvylė.Manau, jis ir pats nepatenkintas to-kiu savo pasirodymu. Gauti dau-

giau žaisti ir parodyti, ką sugeba -tai ir buvo viena priežasčių, kodėljis atsidūrė Rygos klube. O jei kal-bama apie kitus mūsų krepšininkus- manau, visiems yra kur tobulėti.Sezonas dar nesibaigė, laukia pa-grindinės kovos, joms pasirengtilaiko turime.

- Kaip į ekipą įsiliejo T.Lydeka?

- Šiandien (antradienį - aut.) kaiptik Utenoje žaidžiame su “Juven-tus”. Ten bus jo krikštas, matysime,kaip seksis. Bet per treniruotes jisimlus, akimirksniu viską perpranta.Būtent tokio žaidėjo mums ir rei-kėjo.

- VTB Jungtinės lygos reguliariaja-me sezone jums liko žaisti trejasrungtynes. Turite puikias galimybespatekti į atkrintamąsias varžybas.

- Laukia sunkios rungtynės,ypač ateinantį pirmadienį Vilniu-je su Rimo Kurtinaičio treniruoja-mu Maskvos srities klubu “Chim-ki”. Mes net negalvojame, kadgalime nepatekti į aštuntfinalį. •

D.Dulkiui suteikta dar viena galimybė

M.Purlys: “Tikėkimės, žaidėjai daugiau nepatirs traumų. Priešingu atveju iki sezonopabaigos tektų verstis su tais krepšininkais,

kuriuos turime.”

Šį sezoną D.Dulkys (atakuoja) nuvylė ir klubo vadovus, ir save.Romo Jurgaičio nuotrauka

Dar sekmadienį į “Šiaulių” ekipos treniruotę susirinko tikpenki žaidėjai, o antradienį šiaiekipai savo žiūrovų akivaizdo-je jau teko kautis supralaimėjimo Lietuvos krepši-nio lygos (LKL) čempionatenepatyrusiu Kauno “Žalgiriu”.

Žalgiriečiai jau po 10 minučių pir-mavo 25:15, o antrame ketvirtyje nu-tolo 40:22 (18 min.). Atrodė, intrigosnebeliko, tačiau įpusėjus trečiam kė-liniui svečiai pajuto pavojų - po Cha-se’o Simono dvitaškio “Šiauliai” var-žovų pranašumą aptirpdė 48:40. Betdar nesibaigus kėliniui “Žalgiris” at-kūrė saugią persvarą (62:44) ir netru-kus LKL čempionate įsirašė devintąpergalę - 78:68.

D.McGratho debiutas“Pralaimėti “Žalgiriui” dešimčia

taškų nėra blogai, bet treneriams vi-sada norisi geriau. Šiandien vyrai pa-darė tai, ko ir prašėme - atidavė visasjėgas”, - po rungtynių sakė “Šiaulių”treneris Gediminas Petrauskas.

“Šiaulių” komandai šiame mačeteko verstis be dviejų užsieniečių -nežaidė traumas besigydantys PapaDia ir Lewis Jacksonas.

“Sekmadienį treniruotėje turėjo-me vos penkis krepšininkus, visi ki-ti susižeidę, - sakė G.Petrauskas. -Viena svarbiausių užduočių - daryti

viską, kad jie kuo greičiau atsistotųant kojų ir galėtų padėti per lemia-mas sezono kovas.”

Šiauliuose “Žalgirio” komandojedebiutavo įžaidėjas Donaldas Mc-Grathas. Amerikietis per 17 minu-čių pelnė 6 taškus (tritaškiai 2/2), at-liko 6 rezultatyvius perdavimus irsuklydo 4 kartus.

“Labai dažnai klydome, - auklėti-nių 25 klaidų pro akis nepraleido“Žalgirio” vyriausiasis treneris Joa-nas Plaza. - D.McGrathas suklydo net4 kartus, bet manau, sezono pabaigo-

je jis mums tikrai padės. Tiek pat klai-dų padarė ir Robertas Javtokas, bet jisdar nėra sugrįžęs į savo vėžes.”

Prieš šį mačą Šiaulių arenoje buvopagerbtas krepšininko karjerą bai-gęs Mindaugas Žukauskas. “Šiau-lių” komandoje karjerą pradėjusioir čia ją užbaigusio puolėjo marški-nėliai su 5 numeriu buvo iškilmingaipakelti į palubes. Žiūrovams paro-dytas filmas su Lietuvos krepšiniolegendos Arvydo Sabonio palinkėji-mais, istorinėmis nuotraukomis.“Šiauliai” ir “Žalgiris” buvo svar-

biausi klubai karjeroje”, - sveikinto-jams dėkojo M.Žukauskas.

Paaiškėjo galutinės sudėtysŠiaulių krepšinio gerbėjai, savo

arenoje išvydę rungtyniaujantį ša-lies čempioną “Žalgirį”, netrukussulauks dar daugiau žvaigždžių. Ko-vo 17 dieną į Saulės miestą užsuksBEKO-LKL “Žvaigždžių diena2013”. “Lietuvių” ir “Time Team”užsieniečių rinktinių starto penke-tus rinko šalies aistruoliai. Šią savai-tę LKL paskelbė galutines sudėtis.

“Lietuvių” komandai, be į starto

penketą patekusių Renaldo Seibučio(Vilniaus “Lietuvos rytas”), RimantoKaukėno (“Žalgiris “), MindaugoKuzminsko (“Žalgiris”), MindaugoKatelyno (“Lietuvos rytas”) ir Darju-šo Lavrinovičiaus (“Žalgiris”), atsto-vaus Gintaras Kadžiulis ir GediminasOrelikas (abu - “Prienai”), AurimasKieža (“Šiauliai”), Deividas Gailius(Klaipėdos “Neptūnas”), Arnas But-kevičius (Panevėžio “Lietkabelis”),Aivaras Kiaušas (Vilniaus “Sakalai”)ir Kšištofas Lavrinovičius (“Žalgiris”).

Užsieniečių rinktinės garbę, be įstarto penketą patekusių Oliverio La-fayette’o (“Žalgiris”), Marko Popovi-čiaus (“Žalgiris”), Tremello Dardeno(“Žalgiris”), Mario Delašo (“Žalgi-ris”) ir Jeffo Foote’o (“Žalgiris”), ginsNemanja Nedovičius (“Lietuvos ry-tas”), Darrickas Leonardas (Utenos“Juventus”), Trevonas Hughesas irYancy Gatesas (abu - Pasvalio “Pienožvaigždės”), Tony Bishopas (Kėdainių“Nevėžis”), Mari Konate’as (“Palan-ga Triobet”) ir Papa Dia (“Šiauliai”).

“Lietuvių” komandai vadovaus“Prienų” treneris Virginijus Šeškus,svetimšalių ekipai - “Žalgirio” stra-tegas J.Plaza.

Bene audringiausioje metų krep-šinio puotoje aistruoliai, kaip įpras-ta, išvys “Snaiperio” konkursą ir šok-liausiųjų kovas dėl “Oro karaliaus”titulo. •LŽ

Traumų išretinti šiauliečiai garbingai pralaimėjo

Prieš dvikovą su “Žalgiriu” pagerbtas “Šiaulių” komandoje karjerą pra-dėjęs ir ten ją užbaigęs puolėjas M.Žukauskas. / Bcsiauliai.lt nuotrauka

STATISTIKA“Šiauliai” - Kauno “Žalgiris” 68:78 (15:25,11:17, 18:20, 24:16). Ch.Simonas 19 tšk.,L.Samėnas 17, R.Alijevas 10 (6 per. kam.),S.Kuzminskas 9; M.Kuzminskas 14 (2-7/8,J.Foote’as 13 (9 atk. kam.), A.Juškevičius 12,R.Javtokas (4 kld.) ir D.Lavrinovičius po 8.

LKL LENTELĖ(pergalės, pralaimėjimai, laimėtų rungtyniųprocentas)1. Žalgiris 9 0 1002. Prienai 12 2 863. Neptūnas 11 3 794. Lietuvos rytas 5 2 715. Pieno žvaigždės 8 6 576. Juventus 8 6 577. Šiauliai 7 7 508. Nevėžis 7 8 479. Lietkabelis 5 10 3310. LSU-Baltai 4 10 2911. Sakalai 4 11 2712. Palanga Triobet 0 15 0

“LIETUVOS RYTO”PERMAINOS ŠĮ SEZONĄ

* Spalio 12 diena: ekipą paliko Serbijosspecialistai - vyriausiasis treneris Alek-sandras Džikičius ir asistentas SrdjanasFlajsas. Treniruoti komandą patikėta Da-riui Maskoliūnui.* Lapkričio 19 diena: trenerių štabą pa-pildė Dainius Adomaitis.* Sausio 15 diena: Milano “Emporio Ar-mani” (Italija) ekipa nutarė susigrąžintivilniečiams išnuomotą 22 metų 208 cmūgio vidurio puolėją Leoną Radoševičių.* Sausio 16 diena: “Lietuvos rytas” radopamainą L.Radoševičiui - šalies vicečem-pionų klubas pasirašė sutartį su 22 metų212 cm ūgio vidurio puolėju iš KroatijosTomislavu Zubčičiumi.* Sausio 17 diena: į Vilniaus klubą atvy-ko Belizo ir JAV pilietybę turintis 34 me-tų 193 cm ūgio gynėjas Miltonas Pala-cio.* Sausio 25 diena: komandą paliko ir įZagrebo “Crvena Zvezda” (Kroatija) išsi-kėlė vidurio puolėjas iš MakedonijosPredragas Samardžiskis.* Sausio 29 diena: klubo vadovai pasira-šė sutartį su 26 metų 213 cm ūgio ame-rikiečiu vidurio puolėju PatrickuO’Bryantu.* Vasario 20 diena: vilniečiai iš Samarosklubo “Krasnyje krylja” (Rusija) išsinuo-mojo 29 metų 208 cm ūgio vidurio puo-lėją Tautvydą Lydeką.* Vasario 25 diena: 24 metų 192 cmūgio gynėjas Deividas Dulkys paskolin-tas Rygos komandai “Barons” (Latvija).

NAMAI, PATALPOSPARDUODA

Ūkinius pastatus ir apie 160 ha žemės ūkio pa-skirties žemės Trakų ir Prienų rajonuose, prieVerknės upės. Tel. 8 672 31 568.

Požeminį 20 kv. m garažą Vilniuje, Žvėryne, Pa-ribio g. 23A (unik. Nr. 10/992-0075-01-8:0029,kaina - 19 000 Lt). Tel. 8 699 05 122.

SODYBOS, SKLYPAIPARDUODA

6-7 a žemės sklypus namų statybai Kaune, Ka-dugių g., prie Kauno marių. Tel. (8 5) 278 9238.

12 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g., Vil-niuje (10 km nuo centro, yra elektra, gerassusisiekimas, naujas vienbučių namų kvartalas,1 a kaina - 7000 Lt). Vilnius, tel. 8 682 46 203.

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakalnio sen.,Rokantiškių g. (7 km iki centro, kaina - 125 000 Lt).Tel. 8 656 17 413.

TRANSPORTO PRIEMONĖSPARDUODA

Antikvarinį automobilį GAZ-21 US „Volga“(1967 m., labai geros būklės), naujus ratlankiusR-15 su padangomis (kainos - sutartinės). Tel.: (8 315) 40 633, 8 684 45 634.

AUTOMOBILIŲ REMONTASKokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobiliųsėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusiussalonų, sėdynių apmušalus. Tel.: 8 676 34 662,(8 5) 231 8014.

PASLAUGOSPigiai atlieka santechniko darbus. Konsultuoja,suteikia garantiją, dirba be išeiginių. Vilnius, tel.8 606 71 128.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinuir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vil-nius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOSTeismo medicinos profesorius konsultuoja, at-lieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikataipadarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310,(8 5) 278 8403.

IEŠKO DARBOGalėčiau prižiūrėti vaikelį Vilniuje, Lazdynuosear Karoliniškėse, Jūsų namuose (turiu patirties).Tel. 8 676 13 371.

PRANEŠIMAIParduodamos 77/100 dalys stovėjimo aikšte-lės Klaipėdoje, bendras plotas - 483 kv. m.Kaina 49 000 Lt. Tel. 8 679 27 852. Užs. LM-2300

2013 02 27Lietuvos žinios16 Klasifikuoti skelbimai

PRANEŠIMAS

apie parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) ataskaitąPlanuojamos ūkinės veiklos organizatorius: UAB „Venergija“, Draugystės g. 1, Pakiršinio k., Radviliš-kio r., adresas korespondencijai: Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432, faks. (8 5) 242 6311.

PVSV ataskaitos rengėjas: UAB „COWI Lietuva“, Ukmergės g. 369A, Vilnius, tel. (8 5) 210 7610, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: info@cowi.lt.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - biodujų jėgainės statyba.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Skabeikių k., Papilės sen., Akmenės r.

Trumpas planuojamos ūkinės veiklos aprašymas: UAB „Venergija“ 2 ha ploto 2-jų dalių sklype pla-nuoja vykdyti biodujų gamybą iš kiaulių mėšlo ir kukurūzų bei žolės masės siloso. Biodujos bus pa-naudojamos iki 1 MW galios kogeneraciniame įrenginyje šiluminės ir elektros energijos gamybai.

Susipažinti su PVSV ataskaita galima iki viešo susirinkimo: UAB „COWI Lietuva“, Ukmergės g.369A (8 a.), Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: daba@cowi.lt, ir Papilės se-niūnijoje, Basanavičiaus g. 23, Papilė.

Viešas visuomenės supažindinimas su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita įvyks2013 m. kovo 15 d. 13.00 val. Papilės seniūnijos patalpose, J.Basanavičiaus g. 23, Papilėje, Akmenės r.

Pasiūlymus dėl PVSV ataskaitos galima teikti: PVSV dokumentų rengėjui ir ūkinės veiklos orga-nizatoriui. Užs. R-122

2012 11 22 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Agrokuras“, įm. kodas 125691256,iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2013 02 07. Bankroto administratorius UAB „Bankroto lyderiai“, tel. 8 678 81 730. Visos sutartys, sudarytos iki 2013 02 07, nutraukiamos. Kreditoriniai reikalavimai priimami iki 2013 03 19, adresu: Kęstučio g. 47, Vilnius. Terminas UAB „Agrokuras“ vadovui perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą nustatytasiki 2013 02 22. Užs. R-124

Informacija Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) nariamsInformuojame, kad LASF narių suvažiavimas įvyks 2013 metų kovo 30 dieną.

Suvažiavimo vieta „Kauno viešbutis“, konferencijų salė.Adresas Laisvės alėja 79, LT-44297 Kaunas.Dalyvių registracijos pradžia 10.00 val.Suvažiavimo pradžia 11.00 val.

Suvažiavimo dienotvarkė:

LASF suvažiavime dalyvauti ir balsuoti turi teisę LASF nariai, sumokėję LASF nario mokestį iki 2013m. kovo 15 d. Taip pat skirti delegatą dalyvauti suvažiavime svečio teisėmis gali LASF asocijuotinariai, kurie iki 2013 03 20 užsiregistruos LASF sekretoriate.

Suvažiavimo medžiaga LASF nariams išsiųsta 2013 02 27 d. registruotais laiškais. Visa suvažiavi-mo medžiaga bus skelbiama http://www.lasf.lt/index.php/Suvaziavimas. Užs. R-121

1. Tarybos-Prezidento ataskaitos už 2012 metuspristatymas;2. LASF Apeliacinio teismo pirmininko ataskai-tos už 2012 metus pristatymas;3. LASF 2012 metinės finansinės atskaitomybėstvirtinimas atsižvelgiant į audito ataskaitą;4. LASF 2013 m. pajamų ir išlaidų sąmatos tvirti-nimas;5. 2014 m. LASF narių stojamojo ir nario mokes-čių, asocijuotų LASF narių tikslinių įnašų federa-cijos veiklai remti dydžių projekto tvirtinimas;6. LASF organo „Drag“ komiteto steigimas;7. Galiojančių LASF įstatų redakcinio projektotvirtinimas; Projektas Nr. 2/2012-11-14;8. LASF etikos ir drausmės kodekso tvirtinimas (jei-gu bus patvirtintas LASF įstatų redakcinis projektas);

9. LASF Tarybos darbo nuostatų tvirtinimas (jeigubus patvirtintas LASF įstatų redakcinis projektas);10. LASF Apeliacinio tesimo darbo nuostatų tvir-tinimas (jeigu bus patvirtintas LASF įstatų redak-cinis projektas);11. LASF Revizijos komisijos darbo nuostatų tvir-tinimas (jeigu bus patvirtintas LASF įstatų redak-cinis projektas);12. LASF etikos ir drausmės komisijos rinkimai(jeigu bus patvirtintas LASF įstatų redakcinis pro-jektas);13. LASF Revizijos komisijos pirmininko rinkimai;14. LASF tarybos nario - „Drag“ komiteto pirminin-ko rinkimai (jeigu bus įsteigtas „Drag“ komitetas);15. LASF viceprezidento rinkimai;16. Dėl 2013 m. „LASF garbės vardo“ apdovanojimo.

Viešoji įstaiga Klaipėdos universitetas skelbianegyvenamųjų patalpų, skirtų maitinimo paslaugoms teikti, viešą nuomos konkursą.

Informacija konkurso dalyviams:1. Negyvenamosios patalpos išnuomojamos 5 metų laikotarpiui.2. Patalpų adresai, 1 kv. m. nuomos kaina, plotas ir vieno mėnesio nuompinigių dydis, be komunalinių mokesčių:

Eil. Adresas Pradinė 1 kv. m Plotas Vieno mėn. Nr. nuomos kaina nuompinigių suma*1. H.Manto g. 84 11,00 Lt 320,84 kv. m 3529,24 Lt2. K.Donelaičio g. 4 10,00 Lt 112,40 kv. m 1124,00 Lt3. S.Neries g. 5 11,00 Lt 97,24 kv. m 1069,64 Lt

3. Paraiškas dalyvauti konkurse, parengtas pagal Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Res-publikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“ (Žin., 2001, Nr. 106-3814), dalyviai patei-kia adresu: Klaipėdos universitetas, H.Manto g. 84, Klaipėda, 3 korpusas, 302 kab. komisijos narei Jolantai Galdikaitei. Dėl konkurso sąlygų ir papildo-mos informacijos kreiptis tel. Nr. (8 46) 39 89 55 arba el. paštu: jolanta.galdikaite@ku.lt.

4. Konkurso dalyvis pradinį įnašą, lygų 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui, sumoka į banko DNB Nord sąskaitą LT47 4010 0423 0142 1633, nu-rodant gavėją „Klaipėdos universitetas“, įmonės kodas 211951150 ir tikslinę paskirtį „Nuomos konkursas“.

5. Paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo terminas iki 2013 m. kovo 13 d. 16.00 val.

6. Komisijos posėdis įvyks H.Manto g. 84, Rektorate, 1 aukšte, 104 kab. 2013 m. kovo 18 d. 14.00 val. Užs. LM-2280

INFORMUOJAME,kad 2013 03 23 šaukiamas pakartotinis eilinis visuotinis 466-osios garažų statybos ir

eksploatavimo bendrijos (kodas: 125065583, adresas: Žirmūnų g. 117A, Vilnius) toliau - Bendrija, narių susirinkimas. Susirinkimą inicijuoja Bendrijos valdyba.

Susirinkimo vieta: Žirmūnų g. 143, Žirmūnų seniūnijos posėdžių salė.Susirinkimo pradžia: 10.00 val.Narių ar jų įgaliotųjų asmenų (atstovų) registracija prasideda nuo 9.30 val.

Narių dalyvavimas būtinas.Ši informacija taip pat skelbiama Bendrijos skelbimų lentoje.Susipažinti su susirinkimo sprendimų projektu ir kitais dokumentais pagal susirinkimodarbotvarkę bei gauti kitą dominančią informaciją galima susitarus telefonu: Nr. 8 698 01 000. Užs. LM-2285

Susirinkimo darbotvarkė:1. Bendrijos Valdybos pirmininko metinėataskaita už 2012 m.;2. Bendrijos Revizijos komisijos metinė atas-kaita už 2012 m.;3. Bendrijos Revizijos komisijos rinkimai;4. Bendrijos sąmatos 2013 m. tvirtinimas;

5. Bendrijos nario mokesčio tvirtinimas;6. Bendrijos eksploatacinių lėšų kaupimas;7. Bendrijos pastato remonto klausimai;8. Bendrijos narių, įsiskolinusių Bendrijai,svarstymas bei poveikio priemonių, siekiantišieškoti skolas, priėmimas;9. Einamieji klausimai.

UAB „Baltijos investicijų grupė“ akcininkų dėmesiui.Dėl eilinio visuotinio UAB „Baltijos investicijų grupė“ (kodas 144717392, juridinis adresas - Ukmergės g. 23, Panevėžys, teisinė forma - uždaroji akcinė bendrovė, registras - Valstybės įmonės registrų centro Panevėžio filialas) akcininkų susirinkimo.

Pranešu, kad 2013 m. kovo 29 d. 10.00 val. patalpose adresu: Konstitucijos pr. 26, Vilnius, šaukiamas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

Akcininkų registracija vykdoma nuo 9.30 val. iki 10.00 val.

Su savimi turėti vertybinių popierių sąskaitos išrašą ir asmens dokumentą, o negalint daly-vauti susirinkime - įstatymų nustatyta tvarka įgalioti kitą asmenį atstovauti Jūsų interesams.

Su šaukiamo eilinio akcininkų susirinkimo darbotvarke susijusiais dokumentais galima su-sipažinti prieš 15 d. iki susirinkimo datos. Telefonas pasiteirauti (8 45) 43 35 86.

Direktorius Užs. LM-2286

Darbotvarkė:

1. Metinis pranešimas apie bendrovės 2012 m.veiklą;

2. 2012 m. finansinės atskaitomybės tvirtinimas;

3. 2012 m. pelno(nuostolio) paskirstymo tvir-tinimas.

Informuoju, kad yra parengtas žemėssklypo, esančio Didžioji g. 19, Vilniuje,planas, prilyginamas detaliojo teritori-

jų planavimo dokumentui.

Plano rengimo tikslas - suformuoti nau-dojamą valstybinės žemės sklypą esa-miems statiniams eksploatuoti pagal Ne-kilnojamojo turto kadastre įrašytą jųtiesioginę paskirtį.

Su parengtu žemės sklypo planu ir josprendiniais kviečiu susipažinti gretimų že-mės sklypų naudotojus adresu: Žalgirio g.90-508, Vilniuje, iki 2013 03 13.

Asmuo kontaktams Vytautas Pavasaris, tel. 8 680 17 289. Užs. LM-2287

UAB „Vilniaus zunda“ akcininkų dėmesiuiBendrovės valdybos iniciatyva 2013 m. kovo 4 d. 11.00 val. adresu: Eišiškių pl. 127, Vilniuje, šaukiamas pakartotinas neeilinis uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus zunda“(buveinės adresas: Šv. Stepono g. 36, Vilnius, identifikavimo kodas 120126018, PVM mokė-tojo kodas LT201260113, duomenys apie kurią kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų re-gistre) akcininkų susirinkimas.Akcininkai registruojami nuo 10.30 val.Susirinkimo darbotvarkė:1. Uždarosios akcinės bendrovės įstatų keitimas.Bendrovės vadovas Užs. LM-2288

PRANEŠIMAS

Kredito unijos „Pareigūnų kredito unija“ narių dėmesiui!

2013 m. kovo mėn. 27 d. 17 val. 30 min. konferencijų centre „Karolina“, esančioje Sausio 13-osios g., 2, Vilniuje, šaukiamas kredito unijos „Pareigūnų kredito unija“, buveinės adresas: Bir-želio 23-osios g. 15, eilinis visuotinis narių susirinkimas, numatant šią darbotvarkę:1. Stebėtojų tarybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.2. Revizoriaus ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.3. Valdybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.4. Paskolų komiteto ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.5. Metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir pelno paskirstymo (nuostolių atlyginimo) tvarkos pro-jekto pristatymas. Metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas. Nutarimo dėl pelno paskirsty-mo (nuostolių dengimo) tvarkos priėmimas.6. 2013-2015 m. veiklos plano tvirtinimas.7. 2013 metų kredito unijos pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimas.8. Audito įmonės einamųjų 2013 m. ir dviejų ateinančių finansinių metų kredito unijos finansinių atas-kaitų rinkinio auditui rinkimas ir lėšų, kurios bus skirtos audito įmonei apmokėti limito nustatymas.9. Revizoriaus atlyginimo dydžio nustatymas.10. Įgaliojimų suteikimas valdybai jos kadencijos laikotarpiu priimti sprendimus dėl disponavimo tur-tu, sudaryti sandorius, kai sandorių suma ar turto vertė viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo.11. Kredito unijos įstatų keitimas.

Su darbotvarkėje numatytų klausimų nutarimų projektais, ataskaitomis bei kitais dokumentais kre-dito unijos nariai gali susipažinti kredito unijos patalpose, adresu: Birželio 23-osios g. 15, Vilniuje.

Tel. pasiteirauti: (8 5) 260 8934, 8 673 98 414, el. p.: unija@pareigunai.lt

„Pareigūnų kredito unijos“ valdyba Užs. LM-2289

Tauragės apskrities vartotojų ir smulkaus verslo centras praneša,

kad šių metų kovo 28 dieną 17.00 val.,

adresu: S.Dariaus ir S.Girėno g. 28, Tauragė,

vyks visuotinis ataskaitinis susirinkimas.

Susirinkimo darbotvarkė:

1. Centro direktoriaus ataskaita;2. Valdybos veiklos ataskaita;3. Revozoriaus finansinės-ūkinės veiklosmetinė ataskaita;4. Valdymo organų narių rinkimas.

Nesant kvorumui, pakartotinai susirinkimas vyks

2013 metų kovo 30 dieną 12.00 val.adresu:

S.Dariaus ir S.Girėno g. 28, Tauragė.

Užs. LM-2293

PRANEŠIMASTauragės Kredito unijos narių dėmesiui!

2013 m. kovo mėn. 20 d. 17.00 val. Tauragės kredito unijos patalpose, esančioseS.Dariaus ir S.Girėno g. 28, Tauragė, šaukiamas Tauragės kredito unijos, buveinės

adresas: S.Dariaus ir S.Girėno g. 28, Tauragė, eilinis visuotinis narių susirinkimas.Neįvykus, skelbiamas pakartotinas susirinkimas 2013 m. kovo mėn. 22 d. 17.00 val.Tauragės kultūros centro salėje, adresu: S.Dariaus ir S.Girėno g. 3, Tauragė.Numatoma darbotvarkė:1. Stebėtojų tarybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.2. Vidaus audito tarnybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.3. Valdybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.4. Paskolų komiteto ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.5. Metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir pelno paskirstymo (nuostolių atlyginimo) tvarkos pro-jekto pristatymas. Metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas. Nutarimo dėl pelno paskirsty-mo (nuostolių dengimo) tvarkos priėmimas.6. 2013-2015 m. veiklos plano tvirtinimas.7. 2013 metų kredito unijos pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimas.8. Kredito unijos paskolų komiteto nario rinkimas.9. Metinių išmokų (tantjemų) kredito unijos vadovams nustatymas.10. Kiti klausimai: narių šalinimas iš Tauragės kredito unijos.Su darbotvarkėje numatytų klausimų nutarimų projektais, ataskaitomis bei kitais dokumentaiskredito unijos nariai gali susipažinti kredito unijos patalpose, adresu: S.Dariaus ir S.Girėno g. 28,Tauragė. Užs. LM-2294

UAB „Jonavos ranga“ akcininkų dėmesiui!

UAB „Jonavos ranga“ valdybos iniciatyva irsprendimu 2013 m. balandžio 2 d. 16.00 val.šaukiamas UAB „Jonavos ranga“ (įmonėskodas 156618516) visuotinis akcininkųsusirinkimas, kuris įvyks UAB „Jonavos ran-ga“ buveinėje: Darbininkų g. 4, Jonava.

Akcininkų registracija vyks nuo 15.00 val.

Susirinkimo darbotvarkė:1. Bendrovės valdybos 2012 m. ūkinės finan-sinės veiklos ataskaita;2. Auditoriaus išvada apie bendrovės 2012metų finansinę atskaitomybę;3. Bendrovės 2012 metų finansinės atskaito-mybės tvirtinimas;4. Bendrovės 2012 metų pelno (nuostolio)paskirstymas;5. Dėl kreipimosi į Kauno apygardos teismą iškel-ti restruktūrizavimo bylą UAB „Jonavos ranga“;6. Dėl UAB „Jonavos ranga“ restruktūrizavi-mo plano metmenų tvirtinimo;7. Dėl administratoriaus kandidatūros;8. Dėl UAB „Jonavos ranga“ restruktūrizavi-mo išlaidų sąmatos.Papildomą informaciją teikia vyriausioji buhal-terė Dalia Pašvenskienė, tel. (8 349) 54 576.Akcininkų registracija bus vykdoma pateikusasmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Užs. LM-2297

DRUSKININKAI V.Kudirkos g. 45 (8 313) 51 075, 8 685 47 526ELEKTRĖNAI Sodų g. 13-3 (8 528) 39 200GARGŽDAI Kvietinių g. 3 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345JONIŠKIS Statybininkų g. 2A-41 (8 426) 60 569KAIŠIADORYS Gedimino g. 59 (8 346) 51 378, 8 605 19 330KELMĖ Statybininkų g. 19 (8 427) 51657, 8 612 33 150KRETINGA Birutės g. 11 (8 445) 53 949, 8 687 12 779KURŠĖNAI J.Basanavičiaus g. 1 (8 41) 58 57 61LAZDIJAI Seinų g. 3 (8 318) 52 374, 52 375N.AKMENĖ Respublikos g. 7 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS Kęstučio g. 8-3 (8 421) 61 704PLUNGĖ T.Vaižganto g. 27 (8 448) 72 418, 8 686 51 464RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 (8 422) 53 451RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020ROKIŠKIS Nepriklausomybės a. 13 (8 458) 52 167, 8 656 76 207ŠAKIAI J.Basanavičiaus g. 67 8 612 97 522ŠIAULIAI Trakų g. 20 (8 41) 50 07 10, 50 07 11ŠIAULIAI P.Višinskio g. 26 (8 41) 59 15 50, 59 15 53ŠILALĖ Žemaitės g. 4-18 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2)ŠVENČIONYS Adutiškio g. 39 (8 387) 51 951, 8 655 13 833

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

Prenumeratos kainos

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams 27 Lt 80 Lt 160 Lt 319 LtØmonòms 45 Lt 135 Lt 250 Lt 499 Lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt 62 Lt 124 Lt 247 LtJuridiniams asmenims: 36 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena) 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt 21 Lt 42 Lt 84 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: VILNIUS Vykinto g. 14 (8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.phpPrenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomasaptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Sniego karalienė” (3D) - 14.30, 16.45, 17.45 val.“Sniego karalienė” - 10.45 val.“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 12.15 val.“Aukšta klasė” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val.“Svajonių komanda. 1935” - 19 val.“Saugus prieglobstis” - 21.50 val.“Valentinas vienas” - 13.15, 16, 18.30, 21.30 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.30,19.15, 21.40 val.“Gimę mylėti” - 20 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 11.30, 13.30, 15.45,18.15, 20.45 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 12.45, 15.15 val.“Ana Karenina” - 12, 14.45, 18, 21 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -15, 17.30, 20.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.30 val.“Legendos susivienija” - 11.45 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Sniego karalienė” (3D) - 13.20 val.“Sniego karalienė” - 11, 15.45 val.“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 11.20 val.“Aukšta klasė” - 12, 14.30, 17, 19.30, 22 val.“Svajonių komanda. 1935” - 20.30 val.“Saugus prieglobstis” - 18.15 val.“Linkolnas” - 11.40, 14.50, 18, 21.20 val.“Gimę mylėti” - 18.40, 21.40 val.“Valentinas vienas” - 13.30, 16.20, 19, 21.40 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14.20, 16.50,19.20, 22 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.40, 16.10 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 14.15, 16.30, 19, 21 val.“Ana Karenina” - 15.20, 18, 21.20 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -18.20 val.“Skrydis” - 21 val.“Ištrūkęs Džango” - 15, 21 val.“Ralfas Griovėjas” - 15.15 val.

“Pi gyvenimas” - 17.30 val.“Legendos susivienija” - 12.15 val.“Vargdieniai” - 17.45 val.“Argo” - 15, 20.30 val.SKALVIJA“Dar vieneri metai” - 21.10 val.“Oh Boy” - 17 val.“Siena” - 18.50 val.PASAKA“7 dienos Havanoje” - 21 val.“Medžioklė” - 21.30 val.“Paslėptas veidas” - 21.45 val.“Optimisto istorija” - 19.15 val.“Magiškas Paryžius 3” - 17.15 val.“Liepsna ir citrina” - 18.30 val.

“This ain’t California” - 17 val.“Čia aš, Helmutas” - 19 val.“Parduotas vaikis” - 19 val.OZO KINO SALĖ“Aurora” - 18 val.“Varpas” - 17 val.“Tėvas” - 16 val.MULTIKINO“Sniego karalienė” (3D) - 10.30, 12.30, 14.30,16.30, 18.30 val.“Sniego karalienė” - 12, 15.30, 17.30 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 15, 17.15,19.45, 22 val.“7 dienos Havanoje” - 18.30 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.15 val.“Žuviukas Nemo” - 10.15 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 19.30, 21.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -13.45, 16.30, 19.15, 21.45 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 17, 19, 21 val.“Valentinas vienas” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.“Ana Karenina” - 21.15 val.“Ištrūkęs Džango” - 20.30 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10, 12.30, 14.45 val.“Ralfas Griovėjas” - 11, 13.30, 16 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.15 val.

KAUNASCINAMON“Sniego karalienė” (3D) - 13.25 val.“Sniego karalienė” - 12, 14, 16 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -11.15, 13.45, 18.15, 20.45 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 12.30, 14.45,17, 19.15, 21.30 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 16.15, 20, 22 val.“Ana Karenina” - 18.45, 21.15 val.“Valentinas vienas” - 11.45, 15.20, 16.35, 17.25,19.35, 21.45 val.“Tyli naktis” - 18 val.“Ralfas Griovėjas” - 14.15 val.FORUM CINEMAS“Sniego karalienė” (3D) - 12.30, 15.15, 17.30 val.“Sniego karalienė” - 10.30 val.“Aukšta klasė” - 13.30, 16, 18.30, 21 val.“Saugus prieglobstis” - 19.15 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.15,18.45, 21.30 val.“Svajonių komanda. 1935” - 16.45 val.“Linkolnas” - 11.30, 14.45, 18, 21.15 val.“Gimę mylėti” - 21.45 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 19.30, 22 val.

“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.45, 14.30 val.

“Ana Karenina” - 15, 20.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -12, 17.45 val.“Valentinas vienas” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.15,20.45 val.“Legendos susivienija” - 11.45 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Sniego karalienė” (3D) - 15, 17.15 val.“Sniego karalienė” - 10.45 val.“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 12.45 val.“Aukšta klasė” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val.“Saugus prieglobstis” - 21.45 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 13.15 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.30, 14, 16,18.30, 20.45 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 15.30, 17.30, 19.30,21.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -11, 16.30 val.“Valentinas vienas” - 15.45, 18.15, 19.15, 20.45, 22 val.“Ana Karenina” - 13.30, 19 val.“Ralfas Griovėjas” - 13 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Sniego karalienė” (3D) - 13.30 val.“Saugus prieglobstis” - 20.30 val.“Žuviukas Nemo (3D) - 10.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -14.40, 17.45, 20.45 val.“Valentinas vienas” - 16, 18.45, 21.15 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 10.45, 13,15.15, 17.30, 19.45, 22 val.“Ana Karenina” - 14.30, 18, 21 val.“Ralfas Griovėjas” - 12.30, 15 val.

“Skrydis” - 17.15 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Žuviukas Nemo” - 10 val.“Valentinas vienas” - 15.10, 17, 19 val.“Sniego karalienė” - 12, 13.35 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 21 val.I salė“Legendos susivienija” - 11 val.“Gangsterių medžiotojai” - 15.20 val.“Vargdieniai” - 20 val.“Pi gyvenimas” - 13, 17.40 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Sniego karalienė” (3D) - 15 val.“Saugus prieglobstis” - 20.30 val.“Valentinas vienas” - 17, 19.30, 22 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 12.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -17.45 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.15,18.45, 21.15 val.

2013 02 27Lietuvos žinios18 TV programos

TREČIADIENIS 27 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Namelis prerijose” (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida11.20 Popiežiaus Benedikto XVI

atsisveikinimas su visuo-mene Šv. Petro aikštėje.Tiesioginė transliacija išVatikano

12.45 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida

13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Namelis prerijose”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Senis” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu

į gestų kalbą)18.45 “Komisaras Reksas” N-719.40 “Stilius”. Namai20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Teisė žinoti”22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Teisė žinoti”.

Laidos tęsinys22.15 “Ugnies tramdytojai”22.45 “Pergalės kaina”23.15 Vakaro žinios23.30 “Šnipai” N-70.30 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Tomas ir Džeris” (k.)7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris”(k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!” (k.)10.40 “Kriminalistai” (k.) N-711.40 “Nuo... Iki...” (k.)12.40 “Kitas!” N-713.10 “iKarli”13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis”14.15 “Tomas ir Džeris”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2” N-720.00 “Diagnozė: valdžia”21.00 “Šlovė ir turtai” N-1421.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 Kriminalinis trileris

“Nuotaka iš Rusijos” N-140.25 “Įstatymas ir tvarka” N-71.20 “4400” N-7

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Biuras”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Gyvenimo kryžkelės”12.00 “Be komentarų”12.30 “Gormitai”13.00 “Ponas Jangas”13.30 “Bailus voveriukas”14.00 “Čipas ir Deilas

skuba į pagalbą”14.30 “Simpsonai”15.00 “Natalija”16.00 “Drąsi meilė”

17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija

17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Akistata”20.30 “Motina ir sūnus”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Vikingų loto”22.05 “Daktaras Hausas”23.05 “CSI Majamis”0.00 “Kaulai”1.00 “Firma”1.50 “Liudininkai”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-78.00 “Užkalnio 5” (k.) N-79.00 “Juoko kovos” (k.) N-710.00 “Svotai” (k.) N-711.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Jūrų velniai” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensai prieš nusi-

kaltėlius” N-717.00 “Muchtaro

sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Komikų klubas” N-720.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Taip. Ne”21.30 “Sąmokslo teorija” N-722.30 “Mentai” N-723.30 “Jūrų velniai” (k.) N-70.30 “Laukinis” (k.) N-71.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Pirmykštė žemė” 8.15 “Garfildas” 8.40 “Ko-votojas Reksas” 9.05 “Draugai III” (k.) N-7 9.30“Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinisdeimantas” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Te-leparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30“Draugai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “DetektyvėRizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas”N-7 21.00 Veiksmo f. “Besaikė jėga 2. Keršto jėga”N-14 22.45 “Deksteris” N-14 23.45 “Bręstantisblogis” N-14 0.45 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra8.00 “Tara Dankan” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00 “La-bas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Dok. f. “Su hidžabu iraukštakulniais”. 5, 6 d. (k.) 12.30 “Dar širdyje - nesutema” (k.) 13.05 “Vienas eilėraštis” 13.15 “Šni-pai” N-7 14.10 “Lyderiai” 15.00 “Muzikos pasauliožvaigždės”. J.Bramso Trio klarnetui, violončelei irfortepijonui a-moll. Atlieka A.Budrys (klarnetas),E.Kulikauskas (violončelė), P.Geniušas (fortepijo-nas) (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.15“Vilniaus knygų mugė 2013” 18.00 “Kultūrų kryž-kelė”. Rusų gatvė 18.15 “Pinigų karta” 19.00Rašytojui Mykolui Sluckiui atminti. “Kultūra”. Rašy-tojas Mykolas Sluckis 19.15 Rašytojui MykoluiSluckiui atminti. Vaid. f. “Laiptai į dangų” 20.15“Vasarvidžio kelionė į Anykščius” 20.45 “Pagaukkampą” 21.10 “Atžalos” 22.00 “Savęs link”. Vaclo-vo Into akmenų muziejus 22.30 “Elito kinas”. Čekųanimacijos klasika. “Šauniojo kareivio Šveiko nuo-tykiai Pasauliniame kare”. “Šveiko nuotykiaiKiralyhidoje”. “Vengrijoje”. “Žengte marš!” 23.45“Mokslo ekspresas” 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Lie-tuvos šokių dešimtukas” (k.) 1.45 “Muzikospasaulio žvaigždės”. J. S.Bacho Motetai. Atlieka ka-merinis choras “Jauna muzika”, ansamblis “Musicahumana”. Dirigentas V.Augustinas

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Adrenalinas” 10.00 “Iš-likimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Po

pasaulį su Anthony Bourdainu” 13.00 “Kaip aš susi-pažinau su jūsų mama” 14.00 “Moterų lyga” 14.30Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Tarzanonuotykiai” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00“Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susi-pažinau su jūsų mama” 21.00 “Moterų lyga” 21.30Nuotykių f. “Konanas užkariautojas” 23.30 Europospokerio turas 0.30 “6 kadrai” 1.00 “Kastlas” 1.50“CSI Majamis”

Lietuvos ryto TV6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Rytoreporteris” 7.50 “Bunda sirgaliai” 7.55 “Ryto re-porteris” tęsinys 9.15 2013 m. Amerikosmuzikos “Grammy” apdovanojimai 12.00 “Lietu-vos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20“Padūkėlis Eliotas” 13.35 TV parduotuvė 14.10“Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TVpokštai” N-7 15.45 “Sartai 2013”. Žirgų lenkty-nių apžvalga 16.00 Žinios 16.10 “Sartai 2013”.Žirgų lenktynių apžvalgos tęsinys 17.00 Žinios17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45“Negaliu tylėti” 19.45 Dok. f. “Kaip užauginti pla-netą. Gyvybė iš šviesos”. 1 d. N-7 21.00“Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30“Negaliu tylėti” 23.30 “Reporteris” 0.25 “PašėlęTV pokštai” N-7 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis7.00 Drama “P.S. Myliu tave” 9.05 Drama “Vėjavai-kė” 11.00 Drama “Daktaro Parnaso Fantazariumas”13.00 Drama “Emos laimė” N-7 15.00 Drama “Ko-va su šešėliu 2. Revanšas” N-7 17.15 Animac. f.“Astro vaikis” 19.00 Drama “7 dienos ir naktys suMarilyn Monroe” N-7 21.00 Trileris “Aušros kariai”N-14 23.00 Drama “Meilė ir šokiai” 1.00 Drama“Apokalipto” N-7

Viasat Sport Baltic 11.00 Motosportas. Nascar 250 mylių lenktyniųapžvalga 12.00 Tenisas. Duty Free čempionatas.Dubajus. Tiesioginė transliacija 16.00 “Trans WorldSport” žurnalas 17.00 Tenisas. Duty Free čempio-natas. Dubajus. Tiesioginė transliacija 19.55

Futbolas. Vokietjos taurė. “Stuttgart” - “Bochum”.Tiesioginė transliacija 22.00 Futbolas. Vokietijostaurė. “Bayern” - “Borussia” 23.50 Tenisas. DutyFree čempionatas. Dubajus

Eurosport9.30 Haikou atviras biliardo turnyras 12.45 Pasau-lio slidinėjimo čempionatas 15.00 Haikou atvirasbiliardo turnyras 17.15 Pasaulio šuolių nuo tramp-lino su slidėmis čempionatas 19.00 Pasaulioslidinėjimo čempionatas 20.00 Haikou atviras bi-liardo turnyras 22.00 Lengvosios atletikosapžvalga 22.15 Visos sporto šakos 22.15 Jojimoapžvalga 23.30 Golfo turnyrai 0.35 Buriavimo re-gatos 1.20 Pasaulio šuolių nuo tramplino suslidėmis čempionatas 2.00 Pasaulio slidinėjimočempionatas. Vyrų 15 km lenktynės

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirti-nas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaiptai pagaminta? 12.40 Abu Dabio centrinis turgus13.35 Greiti ir triukšmingi 14.30 Automobiliųpardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00Aukso karštligė 22.00 Narai, ieškantys aukso23.00 Džiunglių auksas 0.00 Mirtinas laimikis1.00 Kardžuvė

National Geographic9.00 Ryto programa 10.00 Kalintys užsienyje11.00 Sena pinigų kalykla 11.30 Apleistas malū-nas 12.00 Banditų automobilių dalys 13.00 Jūrųvelnias 14.00 Pavojingi susitikimai 15.00 Sena pi-nigų kalykla 15.30 Apleistas malūnas 16.00Banditų automobilių dalys 17.00 Pasaulio pabai-gos belaukiant 18.00 Kalintys užsienyje 19.00Pasaulio pabaigos belaukiant 20.00 Draudimai21.00 Tunų žvejyba 22.00 Pasaulio pabaigos be-laukiant 23.00 Draudimai 0.00 Tunų žvejyba 1.00Nakties programa

Kinas TeatrasVILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS02 27 d. 19 val. Kamerinėje salėje. Julijos Stupnianekkūrybinės veiklos 10-mečio koncertas “Meilės fontanas”02 28 d. 18.30 val. “Kopelija”03 01 d. 18.30 val. “Otelas”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS02 28 ir 03 01 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Lilijomas”03 01 d. 19 val. Studijoje. “Koba”JAUNIMO TEATRAS02 27 d. 18 val. “Slaptoji dviratininkų draugija”02 28 d. 18 val. “Ledi Makbet”03 01 d. 18 val. “Raštininkas Bartlbis”RUSŲ DRAMOS TEATRAS02 28 d. 18 val. “Prakeikta meilė”03 01 d. 18 val. “Pamišėlė”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS

02 28 d. 18.30 val. “Trys seserys”03 01 d. 18.30 val. “Motina (Vasa Železnova)”KEISTUOLIŲ TEATRAS02 27 d. 19 val. Koncertuoja Karima Nayt (Alžyras/Prancūzija)02 28 d. 19 val. “Meilė iš paskutinio žvilgsnio”MENŲ SPAUSTUVĖ02 27 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Ežiukas rūke”02 28 d. 19 val. Juodojoje salėje. Gyčio Ivanauskoteatras. “Paukščiai”03 01 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Utopia”.“Tiksinti bomba”“DOMINO” TEATRAS02 28 d. 19 val. “Gaidukas”03 01 d. 19 val. “Sex guru”VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS02 28 ir 03 01 d. 18.30 val. “Pogrindžio komedija”OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS03 01 d. 19 val. OKT studijoje. “Julijus Cezaris”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS02 27 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata”02 27 d. 19 val. Rūtos salėje. “Gelbėkime meilę”02 28 d. 14 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė”02 28 d. 19 val. Rūtos salėje. “Akmenų pelenai”03 01 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters”03 01 d. 18 val. Ilgojoje salėje. Gyčio Ivanauskoteatras ir Naujųjų idėjų kamerinis orkestras.“Paukščiai”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS02 27 d. 17 val. “Muzikos garsai”02 28 ir 03 01 d. 18 val. “Zygfrydo Vernerio kabaretas”KAUNO KAMERINIS TEATRAS02 28 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS03 02 d. 12 val. “Skrudžas, arba diena, kai galimaatverti savo širdį”KAUNO TEATRO KLUBAS02 27 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje”03 01 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?”LAISVALAIKIO NAMAI “NAUTILUS”02 27 d. 19 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Vietų nėra”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS02 28, 03 01 d. 18.30 val. “Adata”KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ02 27 d. 19 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS02 28 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Kitais metais, tuo pačiu laiku”ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS02 27 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalbą vyrai?”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS

02 28 d. 18 val. Gyčio Ivanausko teatras. “Bollywood”03 01 d. 14 val. “Visada tavo. Ana Frank”TEATRAS “MENAS”03 02 d. 17 val. “Meilė, džiazas ir velnias”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS02 28 d. 18 val. “Traviata”PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI02 27 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

BIRŠTONASBIRŠTONO KULTŪROS CENTRAS02 27 d. 18 val. Keistuolių teatras. “Gerbiami piliečiai”

JONAVAJONAVOS KULTŪROS CENTRAS02 28 d. 18 val. Keistuolių teatras. “Gerbiami piliečiai”

MAŽEIKIAIMAŽEIKIŲ KULTŪROS CENTRAS02 27 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

JURBARKASJURBARKO KULTŪROS CENTRAS02 28 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

KRETINGAKRETINGOS KULTŪROS CENTRAS

02 28 d. 18.30 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

TELŠIAITELŠIŲ ŽEMAITĖS DRAMOS TEATRAS02 28 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Demonai”

BIRŽAIBIRŽŲ KULTŪROS CENTRAS02 27 d. 13 val. Juozo Miltinio dramos teatras. “Anė iš Žaliastogių”

RADVILIŠKISRADVILIŠKIO KULTŪROS CENTRAS02 28 d. 17 val. Juozo Miltinio dramos teatras. “Anė iš Žaliastogių”

Orai 192013 02 27Lietuvos žinios

Žuvys 02 21 - 03 20Avinas. Sudėtingas laikas, kupi-nas netikėtumų, verčiantis rink-tis ne tai, ko norisi, o tai, kas siū-

loma. Šiandien pakaks įtampos, nervingu-mo, tad stenkitės nesielgti karštakošiškai.

Jautis. Jei nemokate ramiaispręsti problemų, pamirškitejas visai - panikuodami pablo-

ginsite padėtį. Gali tekti aiškintis santykiussu draugais. Nekelkite pernelyg dideliųreikalavimų.

Dvyniai. Pasiruoškite netikė-tumams, ypač jei teks tvarkytireikalus, susijusius su kelione.

Daug nenorėkite, mažiau tikėkitės. Kol kasplanuoti toli į ateitį neverta.

Vėžys. Saugokite savo ramybę,sveikatą, darbo vietą ir pinigus.Jei ką nors negero sužinosite

apie mylimą žmogų - nepulkite aiškintissantykių. Geriausiai jausitės namie.

Liūtas. Nepainiokite draugiš-kų ryšių su dalykiniais. Jei sau-gote darbo vietą, dirbkite ati-

džiau, o jei tarnyba įgriso, galite viskąmesti ir eiti laimės ieškoti kitur.

Mergelė. Kad viskas gerai ei-tųsi, ramiai dirbkite įprastusdarbus. Nieko neprašykite,

mažiau pasikliaukite partnerių ir vadovųpažadais. Daugiau bendraukite su vaikais -dabar tai ypač svarbu.

Svarstyklės. Nauda bus neten, kur manote, tad šiandienneverta priimti atsakingų fi-

nansinių sprendimų. Mažiau klausykitepiktų kalbų. Rinkitės jaukius namus ir arti-mųjų draugiją.

Skorpionas. Ledai pajudės, jeiimsitės naujos veiklos,nuspręsite padirbėti svetur.

Valdykite emocijas, kad nepašlytų santykiaisu bičiuliais ir giminaičiais.

Šaulys. Tikėtinos intrigantųprovokacijos. Pernelyg nepa-sikliaukite intuicija ir draugų

pažadais. Daugiau laiko skirkite nuošir-diems pokalbiams su atžalomis.

Ožiaragis. Jei atrodys, kad vis-kas blogai, nusiraminkite - tailaikinos nuotaikos. Nieko ne-

keiskite, nieko nekritikuokite ir likite ištiki-mi savo principams.

Vandenis. Tai išbandymų die-na - gali tekti priimti skaus-mingą sprendimą. Venkite

naujų pažinčių. Nepatartina kur nors vyktiar kviestis į svečius draugų.

Žuvys. Neverta imtis itin svar-bių reikalų - galite rimtai apsi-rikti. Ir neskubėkite nieko pa-

sirašinėti. Namie paremsite visus keturiskampus, būsite itin reikalingi.

Vardas, pavardė: ...................................................................

...............................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 7:17leidžiasi 17:48dienos ilgumas 10:31

MĖNULISKetvirtojipilnaties diena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+13

+4

+3 -5

+3 -6

+2

+3 -7

+2 -6

-5

-1

Lisabona

+17Malaga

+10Madridas

+14Alžyras

+15Tunisas

+16

Atėnai+18

Larnaka

+6Stambulas

+13Barselona

+9Bordo

+6Dublinas

+4Paryžius

+5Londonas

+11 Nica

+13Roma

+14Dubrovnikas

+7Sofija

+5Bukareštas

Varna

+5Maskva

+1 Helsinkis

+3Kijevas

+5Berlynas

+3

Kopenhaga+6

Stokholmas

+6

Oslas

+4Amsterdamas

+5Miunchenas

+4Praha

+3Vilnius

+2Talinas

+6Ryga

+3

Minskas

+3Sankt Peterburgas

Bratislava

+4Varšuva

+8Viena

+9Budapeštas

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, be kritulių. Temperatūra die-ną 2-4 laipsniai šilumos.

Rytoj: mažai debesuota,be kritulių. Temperatūranaktį 1-4 laipsniai šalčio,dieną bus apie 3-4 laips-nius šilumos.

58-oji metų diena. Vasario dvidešimt septintoji,trečiadienis, trečioji 9-osios metų savaitės diena,iki Naujųjų metų lieka 307 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Gabrielius, Ginvilas, Fortunatas, Livija, Skirmantė.Geros dienos! LÎ

Kryžiažodis Horoskopai

Delčia III 04

Jaunatis III 12

PriešpilnisIII 19

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar

žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Šios savaitės nugalėtoją skelbsime kovo 12 dieną.Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu

iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Vasario 26 d. sudoku sprendimas.

Pilnatis II 24

2013 02 27Lietuvos žinios20 Margumynai

Pippa Middleton dalijasi savopatirtimi, kurią įgijo tėvų vers-le, tačiau jos kulinarinė iršvenčių organizavimo knygapopuliarumo nesulaukė.

Kembridžo kunigaikštienės jau-nesnioji sesuo Pippa Middleton įsi-darbino prekybos centre. Kiekvie-ną mėnesį ji rašys skiltį “Pippospenktadienio vakaro šventės” žur-nalui “Waitrose Kitchen”, kurį lei-

džia prekybos tinklas “Waitrose”.Ji teiks skaitytojams ir vartotojamspatarimus, kaip surengti vakarėliusbei gaminti patiekalus. Pippa pa-reiškė nekantriai laukianti mėnraš-čio balandžio numerio, ant jo virše-lio bus ji pati.

Anksčiau 29 Pippa dirbo savo tė-vų kompanijoje, organizuojančiojevakarėlius. Pernai ji išleido knygą“Švęsk” (“Celebrate”), kurioje pa-teikė įvairių receptų ir švenčių idė-

jų. Tačiau knyga sulaukė kritikos. Jibuvo įvertinta kaip pernelyg banali,pasiūlymai - visiems akivaizdūs. Ašt-resnio liežuvio recenzentai rašė, kadPippa būtų niekas ir jos knygos ap-skritai nesulauktų jokio dėmesio, jeiji nebūtų princo Williamo žmonosKate, būsimos Anglijos karalienės,sesuo - tik tuo ir remiasi jos populia-rumas. Knyga “Švęsk” buvo parduo-dama prastai ir knygynai greitai jąnukainojo.•

Pelnosiiš sesersvardo

Pippa rašo knygas, o iš tikrųjų tik pelnosi iš savo sesers statuso. / AFP/Scanpix nuotraukos

Vos įveikusi aukščiausią pasau-lio viršukalnę jauna šerpė pokelių dienų vėl nugalėjo Everes-tą. Jos unikalus žygis įtrauktas į Guinnesso rekordų knygą.

Jauna Nepalo šerpų alpinistė tapopirmąja pasaulyje moterimi, dukartper savaitę įkopusia į Everesto viršūnę.

Guinnesso rekordų knygoje kons-tatuojama, kad 29 metų Chhurimpasiekė 8850 metrų aukščio kalnoviršūnę pernai gegužės 12-ąją ir 19-ąją.“Man tai didelis pripažinimas”, - sa-kė Chhurim, kaip ir dauguma šerpųturinti tik vardą.

Chhurim, kilusi iš Soluchumburegiono šiaurės rytų Nepale, kurstūkso Everestas ir kitos garsios vir-šukalnės, po savo pirmojo žygio įaukščiausio pasaulyje kalno viršū-

nę grįžo į bazinę stovyklą ir trum-pai pailsėjus vėl į ją įkopė po septy-nių dienų. “Kopti antrą kartą buvosudėtinga ir sunku. Tačiau kai pa-siekiau viršūnę, viskas buvo gerai, -pasakojo ji. - Buvau labai laiminga,kad sugebėjau atlikti, ko visuometnorėjau.” Chhurim ir dar norėtųkopti į Everestą, bet greitu laiku todaryti neplanuoja.

Pirmaisiais Everesto viršūnę pa-siekusiais žmonėmis tapo seras Ed-mundas Hillary, bičių augintojas išNaujosios Zelandijos, ir šerpas Ten-zingas Norgay - jiems tai pavyko pa-daryti 1953 metais. Nuo to laiko į šįkalną įkopė apie 4 tūkst. alpinistų.

Daugiausia kartų į Everestą yraįkopęs Nepalo šerpas Apa, dabar gy-venantis Jungtinėse Valstijose - jis šiokalno viršūnę pasiekė 21 kartą.•

Nepalietė dukart įkopė į Everestą

Michelle Obama garsėja itin skoningu aprangos stiliumi, bet tai nieko nereiškia Iranui, kuris laikosi savų papročių. Šalis pataisė JAV pirmosios ponios suknelę.

Irano informacijos agentūra “Fars”retušavo kadrus, kuriuose JAV pirmo-ji ponia M.Obama pasirodė per “Os-karų” teikimo ceremoniją, - pripiešėrankoves jos atvirai suknelei.

M.Obama paskelbė šių metų “Os-karu” apdovanotą geriausią filmą išBaltųjų rūmų. Prezidento žmonavilkėjo sidabrinę suknelę be ranko-vių didele iškirpte. Pagal Irano įsta-tymus per televiziją pasirodančiosmoterys privalo būti pridengtomisgalvomis, rankomis ir kojomis. Už-sienietėms tokios griežtos taisyklėsnetaikomos, bet Irano žiniasklaidair kino cenzoriai dažnai “Photos-hop” programa redaguoja nuotrau-kas bei ištisas filmų scenas.

“Fars” pareiškė didelį nepasi-tenkinimą, kad geriausio filmo“Oskarą” laimėjo Beno Affleckojuosta “Operacija “Argo”, pasa-kojanti apie 1979 metų įvykius Te-herane - kaip CŽV agentai vada-vo šešis amerikiečius diplomatus.“Fars” pavadino filmą “antiira-nišku” ir pareiškė, kad jo prodiu-serė - “sionistinė” “Warner Bros”studija.•Reuters, BNS, “The Guardian”, LŽ

Tikriausiai Monia turi devyniasgyvybes. Lapinas buvo išgelbė-tas jau kelis kartus. Kai taipsekasi, namuose galima ir vištą pakęsti.

Viena Sachalino srities gyvento-ja savo namuose priglaudė nuskus-tą lapę, vardu Monia. Žvėrelis da-bar gyvena Elikos Zemliovos butekartu su jos vyru, katėmis, šunimisir višta.

Monia liko be kailio, kai įkrito įmazutą. Lapę teko nuskusti. Matyt,kailis ataugs per kokius keturis mė-nesius. Iš tikrųjų Monia yra lapinasir jis puikiai sutaria su visais E.Zem-liovos namiškiais, įskaitant net viš-tą. Jokių konfliktų namuose nekyla.

Kol kas šeimininkė nepuoselėjaketinimų paleisti Monią atgal įgamtą. Mat lapinas jau anksčiauprisiplakė prie benamių kačių kom-panijos, maitinosi tuo, ką numes-davo žmonės, kol galiausiai buvopastebėtas gyvūnų apsaugos akty-vistų. Kai įkrito į mazuto duobę, jokailis sulipo, gyvūnui prireikė ve-terinarų pagalbos. Sachalino gyvū-nų klinikoje Moniai sveikstant so-cialiniuose tinkluose buvo įdėtasskelbimas, kad nuplikusi lapė ieš-ko namų.

“Jis pas mane maitinasi geriaunei vyras, - sako lapiną priglaudu-si E.Zemliova. - Moniai reikia tai-sytis, iki šiol jis buvo šeriamas tikžuvimis, jam avitaminozė.”•

Chhurim su savo rekordo sertifikatu.

Iranas aprengė M.Obamą

Tikroji M.Obama ir retušuota.

Priglaudė nuplikusią lapę

Monia neturi kailio, bet turi labai gerą šeimininkę. / Interneto nuotraukos