2013 m. sausio 16 d. / Trečiadienis / Nr. 12 (13 437)

ORAI

Šiandien: debesuota, vietomis snigs, pustys. Temperatūra dieną 2-6 laipsniai šalčio.

19p.

Vėl spustelėjus šaltukui ir sniegui apklojus šaligatviusmedikai jau žino, kad į juoskreipsis daug susižalojusiųžmonių.

Respublikinės Vilniaus universite-tinės ligoninės duomenimis, iškritus

pirmajam sniegui, gruodį, į skubio-sios pagalbos skyrių kas trečias žmo-gus kreipėsi dėl sužalojimų, patirtųpargriuvus slidžiose sostinės gatvėse iršaligatviuose. Pirmosios šios žiemosaukos vis dar gydosi traumas ir svars-to, ar įmanoma išreikalauti patirtąžalą iš miesto tvarkytojų. Vilnietė

Laima Arnatkevičiūtė - tik viena išdaugelio šios žiemos “ledo aukų”. Jižada siekti, kad už sugadintą sveika-tą ir gydymą jai atlygintų sniegą va-lyti turinti bendrovė.Teisininkų tei-gimu, nukentėjusieji turi galimybęišieškoti žalos atlyginimą.

5p.

Apledėję šaligatviai laukia naujų aukų

UŽSIENIS

Siekia kariamsimuniteto

Afganistano prezidentas HamidasKarzai nori sušaukti tautos seniū-nų susirinkimą, kad jis nuspręstų,ar po 2014 metų Afganistane pasi-likę Jungtinių Amerikos Valstijųkariai turės teisinį imunitetą. Suso-dinti tautos seniūnus prie bendrostalo H.Karzai nutarė po viešnagėsVašingtone, kur buvo susitikęs suJAV prezidentu Baracku Obama.Grįžęs į tėvynę H.Karzai priminėafganams, jog šie turėtų būti dė-kingi amerikiečiams už teikiamąpagalbą, ir įspėjo: jei seniūnai ne-sutiks, kad JAV kariams būtų su-teiktas imunitetas, jie paliks Afga-nistaną, kaip paliko Iraką.

7p.

www.lzinios.lt

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

VERSLAS

Šildymo našta stumia į skolas

Operuos skaudų pūlinį: savo žodįdėl prokurorų prašymo panaikintiSeimo narės Neringos Venckienėsteisinį imunitetą parlamentinė komisija skelbs kovo pabaigoje

3p.

Įveikęs pirmąjį Australijos atviroteniso čempionato ratą, ateinančiąnaktį Ričardas Berankis mėginsnugalėti vokietį Florianą Mayerį irantrą kartą per savo karjerą pra-sibrauti į “Didžiojo kirčio” varžybų šešioliktfinalį

15p.

9p. 12p.

DIENOS TEMOS

Liepsnasmalšina tarsi nelegalai 4p.

KULTŪRA

G.Padegimasdiriguoja likimų orkestrui

Dau

niau

s La

buči

o (E

LTA

) ir

LŽ

nuo

trau

kos

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Lenkijos lietuvių bendruome-nę užklupo sunkumai. DėlLenkijos ministerijos reikala-vimo grąžinti dalį dotacijosgali nutrūkti lietuviško žurna-lo “Aušra” leidyba. Seinuoseveikiančiam vyskupo AntanoBaranausko fondui vietos val-džia užkrovė nekilnojamojoturto mokesčio naštą.

Kaimyninėje šalyje daugiau nei 50metų lietuvių kalba leidžiamo dvisa-vaitinio žurnalo “Aušra” gali nebe-likti. Damoklo kardas virš šio leidi-nio pakibo Lenkijos administravimoir skaitmeninimo ministerijai priė-mus sprendimą, pagal kurį žurnalasturi grąžinti dalį 2011 metams skir-tos dotacijos.

Seinų savivaldybė nesutiko atleistinuo nekilnojamojo turto mokesčiovyskupo A.Baranausko fondo. Ne-abejojama, kad dėl keliolika tūkstan-čių zlotų patuštėsiančios kišenės nu-kentės lietuvių kultūrinis gyvenimasSeinų krašte. Mūsų šalies diplomataiir politikai žada padėti Lenkijos lie-tuvių bendruomenei.

Žurnalas “Aušra”, kaip ir kiti tau-tinių mažumų leidiniai, yra remiamasLenkijos administravimo ir skaitme-ninimo ministerijos. Pasak “Aušros”vyriausiosios redaktorės Irenos Gas-peravičiūtės, praėjusių metų pabaigo-je buvo gautas šios ministerijos nuro-dymas grąžinti dalį valstybės dotacijosuž 2011 metus, t. y. apie 16 tūkst. zlo-tų (apie 13,4 tūkst. litų).

3p.

varomi į kampą

Žurnalo “Aušra” vyriausioji redaktorė

I.Gasperavičiūtė teigė,kad reikalaujamos

grąžinti pinigų sumos redakcija neturi.

Lenkijos lietuviai

2013 01 16Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

SAULIUS SPURGA

Praėjusią savaitę Lietuvos prezi-dentė Dalia Grybauskaitė nepaten-kino Deivido Stagniūno partnerėsIsabellos Tobias prašymo suteiktiLietuvos pilietybę. Prieš tai Piliety-bės reikalų komisijos pirmininkė,prezidentės patarėja Indrė Pukana-sytė informavo: tam, kad būtų suteik-ta pilietybė, asmuo privalo atitikti dvisąlygas - jis turi būti integravęsis įLietuvos visuomenę ir turėti nuopel-nų Lietuvai. Pasak komisijos pirmi-ninkės, I.Tobias neatitinkanti nė vie-nos šių sąlygų.

I.Tobias yra pramokusi lietuviš-kai ir ne vienus metus gina Lietuvosgarbę aukščiausio lygio varžybose.Sportininkų poros pasirengimasdidžia dalimi finansuojamas iš josšeimos lėšų. Ar 9-oji vieta Europosčempionate, startuojant su Lietu-vos vėliava, nėra nuopelnas Lietu-vai? Pranešama, kad sportininkėapsilankė prezidentūroje ir išlaikėlietuvių kalbos testą, nors sprendi-mas dėl jos prašymo, kaip dabaraiškėja, buvo nulemtas iš anksto.Galima nesuteikti pilietybės spor-tininkei, tačiau kam iš jos tyčiotis?Ir vargu ar priimtą sprendimągriežtai diktavo Konstitucinio Teis-mo išaiškinimas, teisinė bazė. Grei-čiau tai tiesiog baimė prisiimti atsa-komybę.

Už šio konkretaus pilietybėsI.Tobias klausimo slypi gilesnė pro-blema. Būtų sunku surasti kitą vals-

tybę, kuri pilietybę suteiktų tokio-mis griežtomis sąlygomis. Visuome-nė pagal požiūrį į šią problemągriežtai pasidalijusi į dvi stovyklas.Problemos šaknys siejasi su sudė-tingu klausimu dėl lietuvių tautinėstapatybės, kuri šiuo metu patiria di-delę įtaką ir išgyvena kaitą. Kokiaturėtų būti lietuvių tautos ir kultū-ros vieta pasaulyje, siaučiant globa-lizacijos viesulams?

Pastaruosius 500 metų lietuviųgyvenamos teritorijos traukėsi, olietuviškai kalbančių žmonių skai-čius turėjo aiškią mažėjimo tenden-ciją. 1918 metais Lietuvos Respub-lika pabrėžė tautinio prado primatąir atsiribojo nuo lenkiškai kalban-čios gyventojų dalies. Kai kas tai va-dina buvus Jono Basanavičiausstrategine klaida, nors iš tikrųjų lie-tuvių tautos patriarchas tuo metuvargu ar galėjo laikytis kitos pozici-jos. Vis dėlto įvyko tai, kas įvyko:viena tautos šaka buvo nukirsta.

1923 metais Lietuvai atgavusKlaipėdos kraštą istorija tam tikrubūdu pasikartojo vietos gyventojų,taip pat lietuvininkų atžvilgiu. Lie-tuvininkai išpažino liuteronų tikė-jimą ir Didžiosios Lietuvos gyven-tojų nebuvo laikomi savais. Matyt,tai lėmė, kad politika jų atžvilgiusvyravo tarp kraštutinumų: radika-lius integracijos planus keitė atsit-raukimas bei nuolaidžiavimas. Šiųgyventojų nepavyko integruoti įLietuvos gyvenimą ir vėliau beveikvisų jų Lietuva neteko.

Šiuo metu griežtas dvigubos pilie-tybės ribojimas ir vėl nuo Lietuvosatskiria žmones, iš jos išvykstančiusdėl vienų ar kitų priežasčių, - nuker-ta didelę tautos šaką. Dėl to praradi-mai dideli ir dabar, ir bus ateityje.

Dešimtmečius ir net šimtmečiuslietuviškumas buvo suprantamassiaurai, tikrai ar tariamai svetimąelementą buvo siekiama atriboti,nors tai lėmė didelius praradimus.Gynybinis, atribojantis požiūris pa-sitvirtino sovietmečiu, tačiau šiuometu vis labiau ryškėja jo ydos, ne-pakankamumas. Lietuviai - ne tau-telė, kuri vargais negalais stengiasiišlaikyti savo tapatybę, o tauta, atsa-

kinga už valstybę, už jos ūkio išplė-tojimą. Tad ji turi būti ne įsibaimi-nusi, aklai gynybinė ir nuolatatribojanti “kitokius”, o atvira, įt-raukianti ir jungianti. Tačiau būtinaįjungimo sąlyga yra didesnė vidinėįvairovė. Tautos monolitiškumo sie-kis yra atgyvenęs ir visų pirma atsig-ręžia prieš pačią tautą bei valstybę.Kalbėti apie kraujo, o ne pilietybėsprimatą šiuo metu yra tikras nesu-sipratimas, pakertantis valstybės gy-vybingumą. Neseniai komentare pa-daryta Arkadijaus Vinokuro pastabatiksli ir teisinga - kalbėdami, pavyz-

džiui, apie emigraciją, dažniausiaivisiškai užmirštame Lietuvos žydų,lenkų, rusų padėtį ir būseną. O jukjie yra lygiai tokie pat piliečiai!

Pasaulis globalėja, sienos atver-tos, žmonės laisvai keliauja, tarpvalstybių neišvengiamai vykstažmonių apykaita. Net iš turtingiau-sių Vakarų Europos valstybių ne-mažai žmonių išvyksta ir emigruo-ja, tik, žinoma, į jas daug ir atvyksta.Imigrantai sustiprina ekonominį irkultūrinį valstybės gyvybingumą.Nejaugi Lietuva pasiryžus žaisti pa-gal kitas taisykles? Ar galima alter-natyva suteiktų pagrindą valstybėsir tautos plėtrai?

Skaitau Romualdo Ozolo mintis:“Kadangi Europa sukūrė nužmogė-jimo modelį ir primetė jį mums, per20 metų mes irgi nužmogėjome. Gy-vename tokios pat neatsakomybės,turto troškulio ir pinigų valdžioje.”Anksčiau sakydavome, kad nužmo-gino sovietmetis - dabar skelbiame,kad tą patį daro Europa. Apie Lietu-vos valdžią jau net nėra ką kalbėti - jiesanti turbūt didžiausias “nužmogin-tojas”. Visur - vieni priešai ir piktava-liai, grobikai, išnaudotojai, klastingosglobalizacijos gyvatės. Panašia dvasiaparašytas ir neseniai publikuotas

Liudvikos Pociūnienės straipsnis“Kas nutiko Algiui Greitai?” Jis liudi-ja apsiausties būseną ir atskleidžia,kaip sunku, esant tokios būsenos, ras-ti konstruktyvius žodžius ir dėstytimintis, nesupriešinant ir neįžeidžiantvienos ar kitos visuomenės dalies. Ne-abejoju geriausiais čia paminėtų vi-suomenės veikėjų ketinimais, tačiau,kad ir kiek stengčiausi, jų pozicijojeneįžvelgiu konstruktyvaus prado. Netjei išsakoma kritika būtų pagrįsta, čiadėstomas gynybinis įsibaiminusiožmogaus požiūris, sudaroma troškiuždaros erdvės atmosfera, o tautatraktuojama kaip uždara sekta. Ko-kia tokiu būdu brėžiama valstybės,jos ekonomikos perspektyva? Gali-me smerkti tuos, kurie nori geresniogyvenimo, tačiau tokia yra realybė,galime kritikuoti globalizaciją, tačiaujai barstomos ašaros, aimanos - nėmotais. Kurti projektus, prieštarau-jančius realybei, - pavojinga.

Dramaturgas Marius Ivaškevičiusneseniai kalbėjo apie tai, kad turimestiprinti Vilnių, paversti jį vienu išEuropos centrų: tai būtų rimta prie-laida susigrąžinti emigrantus. Be to,kaip pažymi dramaturgas, Vilniusjau dabar sutraukė visą Baltarusijosjaunimo elitą. M.Ivaškevičius pridu-ria: “Nematau prasmės saugoti tąmūsų savotišką nekaltybę ir neįsileis-ti žmonių, kurie, kad ir gimę kitoješalyje, nori tapti Lietuvos piliečiais.”Tai kur kas konstruktyvesnė mintis -įtraukti ir stiprėti, nei kapoti savasšakas ir lieti graudžias ašaras.•

Kaip atsispirti globalizacijai?

Tautos monolitiškumo siekis yra atgyvenęs ir visų pirma atsigręžia prieš pačią tautą

bei valstybę.

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)F.Žemulis (tel. 249 2248)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Seimo tribūna

Apie JAV prezidento RonaldoReagano puoselėtas politikosvertybes ir jų poreikį Lietuvai,organizaciją “Ronald ReaganHouse”, jos veiklą ir mūsų šaliai taip trūkstamą stimuląkalbamės su vienu šios organizacijos įkūrėju parlamentaru Mantu Adomėnu.

- R.Reaganas Respublikonų partijąįkvėpė vadovautis konservatoriško-siomis vertybėmis. Dėl įnirtingos ko-vos su komunizmu jam priskiriamišaltojo karo pabaigos nuopelnai, eko-nomikoje įsigalėjo “reigonomikos”terminas. Vis dėlto jis - prieštaringaivertinama asmenybė. Kodėl šio, o nekurio nors kito pasaulio politiko var-das tapo Jūsų iniciatyvos emblema?

- Viskas prasidėjo 2011 metais per100-ąsias jo gimimo metines. Pama-tėme, kad politinis R.Reagano sto-tas tebeauga, o kiti politikai tampavis mažiau reikšmingi. Tai žmogus,kuris ekonomiką ir užsienio politi-ką grindė vertybine vizija. Laisvėsidealas ir juo grįsta užsienio politi-ka pasauliniame fronte pasiekė il-

galaikių laimėjimų. Tai - įkvėpimasLietuvai, kai vos už 30 kilometrų vėlleidžiasi geležinė uždanga. Norėda-mi išspręsti saugumo ir klestėjimoproblemas, turime siekti demokra-tinės Rusijos. R.Reagano ekonomi-nes doktrinas galima ginčyti, tačiaujose atkreipiamas dėmesys į papras-tą žmogų, jo iniciatyvos laisvę, dar-bo vertę. Dabar, kai nebesugebamepasirūpinti patys savimi, tokios idė-jos įgauna svarią vertę.

- “Reiganizmas” - kokia tai politi-nė ideologija, mąstysena, idėjos?Kodėl jų reikia Lietuvai?

- Tai politinė ideologija, kuri ak-centuoja laisvą, tačiau sveiku protugrindžiamai moralei įsipareigojusįžmogų. Tai laisvė ekonomikoje, lais-vė politikoje, tačiau drauge ir įsipa-reigojimas šeimai, bendruomenei,valstybės saugumui. Mūsų iniciaty-va įkurtoje organizacijoje ieškomebūdų, kaip R.Reagano idėjų turinįpaversti mūsų konservatyviojo mąs-tymo centru, pagal jo politinę linijąpergalvoti konservatizmo poziciją irstiprinti transatlantinius ryšius. Da-bar būtina veikti, nes JAV atsisukusį Ramųjį vandenyną ne tik mums,

bet ir visai Europai kyla grėsmė tap-ti strateginiu užkampiu.

- Koks bus organizacijos “RonaldReagan House” indėlis į mūsų šaliespolitiką?

- Norime stiprinti transatlantiniusryšius, kad Amerikos strateginė ana-litinė perspektyva būtų matoma irmūsų diskusijose. Negalime užsida-ryti ir virti savo sultyse. Privalome,kad mintys iš už Atlanto skambėtų irLietuvoje.

- R.Reaganas buvo žmogus, kurisamerikiečiams grąžino tikėjimą sa-vo valstybe. Kaip manote, ar Lietu-vai šiandien reikia tokio įkvėpėjo?

- Vienareikšmiškai. Nepasitikėji-mas ir susipriešinimas su savo valsty-be yra labai didelis. R.Reaganas pa-rodė, kad pasitikėjimo atkūrimas nėratik geri norai ir tai negali nutikti savai-me. Reikia nuveikti labai daug konk-rečių darbų. Jis pats atkūrė ekonomi-ką, pakeitė užsienio politikos balansą,visuomenei grąžino pasitikėjimą sa-vo valstybe. Labai svarbu skleisti irvertybines savarankiško žmogausnuostatas. Tokio žmogaus, kuris tikiateitimi ir gali ją kurti. Lietuvoje įsiga-lėjęs išlaikytinio mentalitetas. Vienas

apžvalgininkas labai taikliai pastebė-jo: R.Reaganui atėjus į prezidentopostą valstybės laivas buvo kiauras,jūra audringa, keleiviai išgąsdinti. Pir-miausia jis nuramino keleivius, sutai-sė laivą ir galiausiai nuramino jūrą.

- Ar prisimenate R.Reagano cita-tą, kuri, Jūsų nuomone, šiandien la-biausiai tiktų mūsų šaliai?

- Ant jo skulptūros JAV Senato rū-

muose užrašyta: “America’s best daysare yet to come. Our proudest mo-ments are yet to be. Our most gloriousachievements are just ahead” (Ame-rikos geriausios dienos dar ateis. Mū-sų šlovingiausi laikai priešakyje. Di-džiausius nuopelnus dar pasieksime).To Lietuvai labai reikia.•Seimo narį kalbino TADAS VALANČIUS

Lietuvoje turi skambėti JAV balsas

M.Adomėnas: “R.Reaganas - žmogus, kuris ekonomiką ir užsienio politiką

grindė vertybine vizija.”

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Dienos temos 32013 01 16Lietuvos žinios

RAIMONDA RAMELIENĖ

Buvusios teisėjos, o dabar Seimo narės Neringos Venckienėsteisinį imunitetą prašoma nai-kinti trečią kartą per septynismėnesius. Savo žodį šiuo klausimuparlamentinė komisija skelbs kovo pabaigoje.

Visi “Drąsos kelio” lyderei N.Venc-kienei gresiantys įtarimai susiję su va-dinamąja Garliavos istorija. Po ge-neralinio prokuroro Dariaus Valiokreipimosi Seimo nariai vakar spar-čiai ir be didesnių emocijų sudarėlaikinąją komisiją, kuriai pavedė ikikovo 25-osios išsiaiškinti, ar galimaleisti parlamentarę patraukti bau-džiamojon atsakomybėn, suimti ar-ba kitaip suvaržyti jos laisvę. Pasibai-gus posėdžiui D.Valys užsiminė, kadN.Venckienė yra susijusi su dar vie-nu šiuo metu prokuratūros atlieka-mu ikiteisminiu tyrimu.

N.Venckienės, kaip teisėjos, imu-nitetą anos kadencijos Seimas buvopanaikinęs pernai birželį. Vyriau-siosios rinkimų komisijos valia kan-didatė į parlamentą neteko nelie-čiamybės rugsėjį.

Prašys įrašoSeimo laikinajai komisijai, kurio-

je dirbs 13 visų frakcijų narių, vado-vaus socialdemokratas VytautasSaulis. Kad komisijos būtų sudary-ta, vakar balsavo 89 Seimo nariai.Prieš pasisakė tik Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratųfrakcijos atstovas Naglis Puteikis.

Šeši parlamentarai - pati N.Venc-kienė, keturi jos frakcijos kolegos irkonservatorius Rytas Kupčinskas -susilaikė.

“Linkiu komisijai sąžiningo dar-bo ir noriu priminti: teisinė nelie-čiamybė įvesta tam, kad su žmogu-mi, esančiu politikoje, nebūtųsusidorota neteisėtais būdais”, -kreipdamasis į Seimo narius sakėvienintelis diskusijoje panoręs daly-vauti parlamentaras, “Drąsos kelio”frakcijos atstovas Algirdas Patackas.

Kad pagaliau reikia padėti taškąvadinamojoje Garliavos istorijoje,įsitikinęs ir naujosios komisijos pir-mininkas V.Saulis. “Tą skaudų pū-linį reikia vieną sykį išoperuoti”, -teigė jis. Anot V.Saulio, komisija ke-tina prašyti prokurorų pateikti vaiz-do įrašą, kuriame užfiksuotas per-nai gegužės 17-ąją surengtasN.Venckienės brolio dukters per-davimas motinai. “Gauti tikrą,neiškarpytą, nesuklijuotą įrašą bū-tų viena pagrindinių mūsų užduo-čių”, - pažymėjo jis.

N.Venckienė ne kartą yra aiški-nusi, kad vaizdo įrašas, kuriame už-fiksuotas jos namuose Garliavojevykęs vaiko perdavimas, įrodytų, jogmažametė buvo paimta prievarta.

Įrodymai surinktiD.Valys, prašydamas panaikinti

N.Venckienės neliečiamybę, Seimotribūnoje vakar ilgai neužtruko. Jisinformavo, kad surinkti duomenysleidžia manyti, jog Seimo narė pada-rė penkis nusikaltimus. Įtariama, kadprieš dvejus metus Panevėžio miestoapylinkės teismo patalpose N.Venc-kienė viešai pažemino teismą, ne-vykdė 2011 metų gruodį priimtoKėdainių teismo sprendimo skubiaiperduoti brolio dukrą jos motinaiLaimutei Stankūnaitei. Praėjusių me-

tų gegužę dabar jau buvusi teisėjatrukdė antstolei vykdyti teismo spren-dimą, piktnaudžiavo vaiko atstovoteisėmis psichiškai jį gniuždydama.Vykdant mergaitės paėmimo opera-ciją N.Venckienė “vaiko akivaizdojetyčia ne mažiau kaip penkis kartusspyrė L.Stankūnaitei į pilvą, kojas, irtaip padarė nežymų sveikatos sutrik-dymą”. Nuo jos kliuvo ir policijos pa-reigūnui. “Išvardytų nusikalstamųveikų aplinkybes pagrindžia ikiteis-minio tyrimo metu surinkti duome-nys, įvykio vietos apžiūros protokolai,

nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai,vaizdo įrašai ir jų apžiūros duome-nys, specialistų išvados bei kiti tyri-mui reikšmingi dokumentai”, - pa-brėžė prokuroras.

Neigia, kad spardė Kai kuriuos D.Valio pateiktus

kaltinimus N.Venckienė neslėpė iš-girdusi pirmą sykį. “Neliečiamybėnaikinama trečią kartą, o atsirandanaujų aplinkybių. Paaiškėjo, kadjau ir L.Stankūnaitę spardžiau. Vi-so to nėra”, - tikino Seimo narė.

Apie galimą paramą balsuojant dėlneliečiamybės atėmimo N.Venckienėteigė nekalbėjusi nė su vienos frakci-jos atstovais. “Man paramos nereikia.Manau, šioje situacijoje svarbiausia -sąžinė ir tiesos paieškos”, - sakė ji.

Generalinis prokuroras D.Valys at-metė abejones, kad prašymas naikin-ti N.Venckienės neliečiamybę gali bū-ti skatinamas politinių motyvų. Anotjo, visos “veikos buvo padarytos dariki tampant politiku ir Seimo nariu”.Paklaustas, kodėl šįkart, kitaip nei tri-jų Darbo partijos frakcijos narių atve-ju, Seimo narę prašoma leisti ir suim-ti, prokuroras tai motyvavo teismonutarties formuluote. “Šiuo atvejuprašoma ir galimybės taikyti kardomą-ją priemonę - suėmimą. Dabar tikrainėra pagrindų taikyti tokią griežtą kar-domąją priemonę, bet neatmetama,kad jos gali prireikti”, - dėstė D.Valys.Ir pridūrė, kad N.Venckienės pavar-dė figūruoja dar viename ikiteismi-niame tyrime. Tačiau nenorėdamaspažeisti nekaltumo prezumpcijos, ge-neralinis prokuroras įspėjo apie šį ty-rimą nekalbėsiąs.•

Atkelta iš•1 p.

“Pasikeitus teisės aktų interpreta-cijai, pajamos, gaunamos iš leidinioprenumeratos, pradėtos traktuoti nekaip savas indėlis į projektą, kaip bu-vo anksčiau, bet kaip dotacijos dalis.Šis sprendimas buvo netikėtas re-dakcijai, o jo motyvai neaiškūs”, -pažymėjo I.Gasperavičiūtė.

Reikalaujamos grąžinti pinigų su-mos, jos teigimu, redakcija neturi,nes už prenumeratą gautos lėšos yranaudojamos žurnalui leisti. Ministe-rija jau patvirtino skirsianti paramą“Aušros” leidybai ir šiems metams.Tačiau dėl reikalavimo grąžinti dalįdotacijos žurnalas greičiausiai buspriverstas užsidaryti. “Jeigu turėsi-me grąžinti pinigus, “Aušra” nebe-galės būti spausdinama, nes netu-rėsime tam lėšų. Lenkijos lietuviainetektų pagrindinio priėjimo prielietuviškos spaudos, - teigė I.Gaspe-ravičiūtė. - Kiek žinau, kitos tauti-nės mažumos prenumeratos lėšasnurodo kaip savo indėlį ir jiemsproblemų nekyla, nemalonumų jienesulaukė.”

I.Gasperavičiūtė neatmetė gali-mybės, kad ministerijos sprendimasreikalauti grąžinti dalį paramos lėšųgali būti susijęs su dvišalių Lietuvosir Lenkijos santykių įtampa.

Apsunkina kultūrinę veikląDvi Lenkijos lietuviams svarbias

įstaigas - “Lietuvių namus”, kur or-ganizuojamas mūsų tautiečių kul-tūrinis gyvenimas, ir 2005 metaisįsteigtą “Žiburio” mokyklą - admi-nistruojantis vyskupo A.Baranaus-ko fondas neseniai sulaukė Seinųmiesto savivaldybės sprendimo, ku-

riuo yra įpareigojamas sumokėtibeveik 16 tūkst. zlotų nekilnojamo-jo turto mokestį už 6 mėnesius.

Fondo prašymas jį atleisti nuo to-kio mokesčio buvo atmestas. Seinųburmistro atsiųstame sprendimeteigiama, kad tai prieštarautų svar-biam visuomenės interesui, nes į sa-

vivaldybės biudžetą gaunamos įp-laukos yra nepakankamos.

Pasak fondo tarybos pirmininkoPetro Maksimavičiaus, nekilnojamo-jo turto mokestį Lenkijoje dažniau-siai moka komercinės įstaigos. Vys-kupo A.Baranausko fondas - ne pelnosiekianti organizacija, visas gautas lė-

šas skirianti lietuvių kultūrai ir švie-timui puoselėti. “Lenkijos tautiniųmažumų įstatymas įpareigoja savival-dybes jei jau neremti, tai bent neapk-rauti papildomais mokesčiais tautiniųmažumų institucijų. Mūsų mokyklanėra komercinio pobūdžio, jokio pel-no iš to negauname, taip pat ir “Lie-tuvių namai”. Visos fondo valdžios -taryba, valdyba, kontrolės komisija -dirba visuomeniniais pagrindais”, -pabrėžė P.Maksimavičius.

Anot jo, Seinų valdžia neremia lie-tuvių kultūrinės veiklos, o apkraudamamokesčiais ją tik apsunkina. “Manau,tai sąmoningas sprendimas, siekiantdaryti spaudimą fondui, kuris admi-nistruoja Lietuvai gana svarbias insti-tucijas”, - įsitikinęs P.Maksimavičius.

Jaučia spaudimąLenkijos lietuvių bendruomenės

pirmininkas Jonas Vydra dėl minėtųvaldžios sprendimų įžvelgia spaudimą.“Esame įsprausti į kampą. Iš vienospusės daugėja antilietuviškų išpuolių,naikinamos vietovardžių lentelės, kul-tūros paminklai, niekinamas mirusių-jų atminimas kapinėse, o iš kitos pusėspatiriame valstybės administracijosakivaizdų spaudimą”, - teigė jis.

Neseniai į Lenkiją dirbti atvykęsLietuvos konsulato Seinuose įgalio-tasis ministras Vytautas GudaitisLŽ sakė, kad minėtos problemosjam yra žinomos. “Tai situacija, ku-ri kartkartėmis kartojasi. Manau,bendruomenė jautė, kad taip galibūti. Jau ėmėmės tam tikrų priemo-

nių, darysime viską, kad sušvelnin-tumėme situaciją”, - tikino jis.

Nepaliks nuošalyjeSeimo vicepirmininkui Gedimi-

nui Kirkilui nemalonios žinios išLenkijos lietuvių bendruomenėsbuvo naujiena. Jo nuomone, kilu-sios problemos - taip pat ir norma-lių santykių su Lenkija nebuvimobei dvišalio nesikalbėjimo pasekmė.“Kai neturime santykių, kai niekas

nesusitinka, tokios pasekmės ir bū-na. Imsimės žingsnių, aiškinsimės,kodėl taip yra”, - tvirtino G.Kirkilas.

Dėl to jis žadėjo kreiptis į Užsie-nio reikalų ministeriją, taip pat šiuosklausimus kelti Lietuvos ir Lenkijosparlamentinėje asamblėjoje.

Seimo Užsienio reikalų komitetopirmininko pavaduotojas Audro-nius Ažubalis pažymėjo nežinantisteisinės padėties minėtais klausi-mais. “Galiu pasakyti viena - lietu-vių tautinės mažumos situacija yranelygintina su tuo, ką turi lenkųtautinė mažuma Lietuvoje. Nekal-bu apie dramatiškai sumažėjusių lie-tuviškų mokyklų skaičių, net “Žibu-rio” gimnazija neišsilaikytų, jei jospinigais neremtų Lietuva. Lietuviųkilmės vaikai mokosi iš lenkiškų va-dovėlių lietuviškose pamokose.Liūdna tradicija, - sakė A.Ažubalis. -Manau, kad panašūs lietuvių tauti-nės mažumos padėties klausimaiturėtų būti svarstomi netrukusįvyksiančio užsienio reikalų mi-nistro vizito į Lenkiją metu.”•

Lenkijos lietuviai spraudžiami į kampą

“Aušros” vyriausioji redaktorė I.Gasperavičiūtė teigė, kad dėl reikalavimogrąžinti dalį dotacijos žurnalas greičiausiai bus priverstas užsidaryti.Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Lenkijos lietuviai netektų pagrindinio priėjimo prie lietuviškos spaudos.

Parlamentinė komisija operuos skaudų pūlinį

“Gauti tikrą, neiškarpytą,nesuklijuotą

įrašą būtų viena pagrindinių mūsų

užduočių.”

N.Venckienė vakar tikino neprašanti parlamentarų paramos, kuri padėtųjai išsaugoti teisinę neliečiamybę. / Romo Jurgaičio nuotrauka

2013 01 16Lietuvos žinios4 Dienos temos

KRISTINA KUČINSKAITĖ

Kauno vadovai siekia, kad teisė išturistų rinkti pagalvės mokestįbūtų suteikta ne vien kurortams.Viešbučių savininkai įsitikinę, jogir taip retų laikinosios sostinėslankytojų sąskaita miesto valdžiaužsimojo kamšyti savivaldybėsbiudžeto skyles.

Prašymus keisti atitinkamus įsta-tymus Kauno valdininkai į Seimą, Vy-riausybę ir kelias ministerijas išsiuntė darpernai pavasarį, o dabar tikisi, kad nau-joji šalies valdžia atsižvelgs į jų norus.

Aiškinama, esą savivaldybių tarybospačios galėtų apsispręsti, ar rinkti pa-galvės mokestį iš miestus aplankančiųturistų, ar ne. Šiuo metu tokią teisę turitik kurortai ir kurortinės vietovės.

Jaučiasi ignoruojami“Įstatyme tereikėtų vieną žodį pa-

keisti kitu, ir situacija kardinaliai pasi-keistų”, - LŽ sakė Kauno vadovas And-rius Kupčinskas. Meras tikino, kad darprieš išsiunčiant minėtus prašymusbuvo kalbėtasi su mieste veikiančiųviešbučių valdytojais ir išklausyta jųnuomonė. A.Kupčinskas teigė, jog ap-gyvendinimo įstaigos nėra nusiteiku-sios prieš pagalvės mokestį, tačiau jos

nori turėti įtakos skirstant surinktus pi-nigus. Todėl Kaune ketinama sudarytikomisiją, kurioje būtų ir viešbučių ats-tovų. Ši struktūra spręstų, ko miestui la-biausiai reikia, kad jame apsilankytųkuo daugiau užsienio svečių.

Meras įsitikinęs, jog savivaldybės, ku-rioms neleidžiama apmokestinti turis-

tų, tam tikru požiūriu yra ignoruoja-mos ir negali tinkamai rūpintis savogerove.

Turi abejoniųLaisvės alėjoje esančio viešbučio

“Kaunas” direktorius Šarūnas Merec-kas abejoja, ar pagalvės mokesčio lėšosbūtų paskirstomos taip, kaip tvirtinamiesto valdžia. Pašnekovo nuomone,vien specialios komisijos nepakaktų. Josstruktūra ir teisės turėtų būti nustatytostarybos sprendimu. “Mokesčio reika-lingumą dar derėtų aptarti. Bet jo skirs-tymui taip pat reikėtų skirti nemažai dė-mesio, nes toks savivaldybės biudžetoskylių lopymas tikrai būtų neprasmin-gas”, - sakė Š.Mereckas.

Kauno miesto tarybos opozicijojedirbantis Gintautas Labanauskas tiki-no, kad pagalvės mokestis nepagerin-tų laikinosios sostinės įvaizdžio. “Pir-miausia vertėtų pažiūrėti, ką yra nuveikękurortai, norėdami pritraukti turistų.Kauno šiuo požiūriu nepalyginsi suDruskininkais ar Palanga. Be to, papil-domi mokesčiai biudžete dažnai pa-skęsta”, - pabrėžė jis.

Ledai dar nepajudėjoSeimo Valstybės valdymo ir savival-

dybių komiteto pirmininkas ValentinasBukauskas prisiminė, kad prieš maž-daug devynis mėnesius komitete buvotariamasi dėl galimybės visoms savival-dybėms rinkti pagalvės mokestį, tačiaujokio sprendimo nepriimta. Pasak par-lamentaro, su analizuotu klausimu su-sijęs įstatymo projektas nebuvo re-gistruotas ar atidėtas vėlesniam laikui.“Tuo metu dauguma komiteto nariųbuvo linkę koreguoti įstatymus. Kaipbūtų dabar, nežinau. Šiaip ar taip, klau-simo aptarimas tikrai nėra atnaujin-tas”, - tvirtino V.Bukauskas.

Pagalvės mokestis - du litai už nakvy-nę - šįmet pradėtas rinkti Birštone. Užnaudojimąsi kurorto viešąja infrastruk-tūra nuo 2011-ųjų vasaros turi mokėtiį Druskininkus atvykstantys turistai, opernai vasarą jis atsirado ir Palangoje,tačiau perpus mažesnis.•

Kaunas svajoja apie pagalvės mokestį

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Nors Lietuvoje jau kurį laiką veikiapirmosios savanorių ugniagesiųkomandos, iki šiol nėra tokią veiklą reglamentuojančių įstaty-mų pataisų - jos giliai nusėdusiospolitikų stalčiuose.

Kai sausio 12-osios popietę vienojeAmbrasų kaimo (Šakių r.) sodyboje įsi-siautėjo ugnis, Barzdų savanoriai ugnia-gesiai pirmieji atskubėjo į gaisro vietą. Išliepsnojančio namo jie išnešė smarkiaiapdegusį 35 metų vyriškį nesibaimin-dami patiems gresiančio pavojaus.

Barzdų miestelio savanorių ugniage-sių komanda įkurta viena pirmųjų Lie-tuvoje - dar praėjusių metų pavasarį, kaibuvo panaikinta iki tol buvusi nestatu-tinių ugniagesių gelbėtojų komanda.Dalis darbo netekusių vyrų vis dėlto nu-tarė būti pasirengę padėti nelaimės iš-tiktiems kaimynams. Juolab kad tampritarė Barzdų seniūnas Remigijus Nau-jokaitis ir miestelio gyventojai, supratę,kad ugniagesiai iš atokesnių vietų kilusgaisrui Barzdus pasiektų praėjus nema-žai brangaus laiko.

“Mūsų vyrų pagalbos reikėjo ne tikpraėjusį savaitgalį. Pernai mūsų savano-riai gesinti gaisrų vyko keturiskart. Jaisnenusivylėme. Džiaugiamės tuo, kad iš-laikėme neišdraskytą visą turėtą techni-nę bazę ir kad pavyko rasti bei į veiklą įt-raukti žmonių, kurie iki tol niekadanebuvo ugniagesiai. Todėl savanorių ko-mandos tikrai neatsisakysime”, - tvirti-no R.Naujokaitis.

Barzdų kaimo savanoriai ugniagesiai- ne vieninteliai šalyje. Nuo praėjusiųmetų spalio savanorių ugniagesių aso-

ciacija veikia Tauragėje. Kaip LŽ teigėjai vadovaujantis Vladas Liekis, vyrai yranumatę atgaivinti ir puoselėti senąsiasLietuvos savanorių ugniagesių tradicijas.Asociacijai vietos valdžia yra skyrusi že-mės sklypą, kuriame būtų galima įreng-ti mokymo aikštelę. Jau dabar veikia jau-nųjų ugniagesių būrelis.

“Tačiau pagrindinis darbas turėtų bū-ti savanorių ugniagesių komandų orga-nizavimas, jų veiklos tobulinimas. Jaudabar yra 15 suaugusių vyrų, kurie su-tiko būti savanoriais ugniagesiais”, - pa-sakojo V.Liekis.

Lietuvoje savanorystė tarp ugniage-sių plinta. Be jau veikiančių dviejų sava-norių ugniagesių draugijų Vilniaus irKauno rajonuose, kurios turi savo ko-mandas ir kurių pajėgos įtrauktos įPriešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo de-partamento (PAGD) parengtus gelbė-jimo planus, Lietuvoje veiklą pradedadar devynios asociacijos - Varėnoje, Pa-gėgiuose, kai kuriuose kituose šalies ra-jonuose.

“Plačiau plėtoti veiklos kol kas nega-lime, nes dar nėra dokumentų, kurie jąreglamentuotų”, - pažymėjo V.Liekis.

PAGD direktoriaus pavaduotojasVygandas Kurkulis pripažino, kad įsta-tymų pakeitimai, reglamentuojantys sa-vanorių ugniagesių veiklą, jau seniai yrabūtini. “Dar ankstesnės kadencijos Sei-mui buvo pateikti Priešgaisrinės saugosįstatymo pakeitimai. Juose yra ne tikapibrėžtas savanorių ugniagesių statu-sas, bet ir numatomos socialinės garan-tijos, kompensacijų galimybės. Tačiautuometis Seimas šių pakeitimų net ne-priėmė svarstyti. Tikimės, kad šios ka-dencijos Seimas juos įtrauks į pavasariosesijos darbotvarkę ir pakeitimai paga-liau bus priimti”, - sakė V.Kurkulis. •

Liepsnas malšina tarsi nelegalai

DAIVA BARONIENĖ

Nevilties ir pykčio protrūkis, palydėtas kalėjime išmokto žodžių derinio, Panevėžio rajono gyventojui Zenonui Zebkinui žada didelių nemalo-numų. Šio rajono tarybos nariusnužudyti pagrasinusį vyrą meras Povilas Žagunis nedelsdamas apskundė prokurorams.

Po vieną užmušti Panevėžio rajo-no tarybos narius ir atimti iš jų pini-gus Z.Zebkinas prisipažino pažadė-jęs tada, kai neteko savitvardos dėljam nepalankaus teismo sprendimo.Įtikėjęs, kad reikalavimas atidirbti užgaunamas pašalpas yra žmogaus tei-sių pažeidimas, dėl to bylinėjęsis sudirbti vertusia Panevėžio rajono savi-valdybe ir išgirdęs jam nepalankųteismo sprendimą, vyriškis tvirtino

nebeištvėręs. Z.Zebkinas tikino, kadmerą, o galbūt ir kitus politikus už-rūstinę ar išgąsdinę jo žodžiai tebu-vo pernelyg sodriai išreikštas nevil-ties šauksmas.

Panevėžio rajono gyventojas drau-ge su buvusia žmona Jolanta neabe-joja esantys žmogaus teisių šaukliai.Jie teigia kovojantys dėl visos Lie-tuvos vargšų, priverstų dirbti visuo-menei naudingus darbus už tai, kadneturi darbo ir gauna socialines pa-šalpas, interesų. Esą bet kuris darbasnegali būti prievartinis ir juo labiau -nemokamas.

Tai Z.Zebkinas praėjusių metųpabaigoje bandė įrodyti Panevėžioapygardos teisme, tačiau jo ieškinysbuvo atmestas. “Teismas neįsiklau-sė į mano skundą. Teisėjai pareiš-kus, jog mano ieškinys atmetamas,buvau šokiruotas. Labai susijaudi-nau ir prabilau, kad man nebeliekanieko kita, kaip užmušinėti politi-

kus ir atiminėti iš jų pinigus”, - LŽpasakojo vyriškis.

Z.Zebkino manymu, kiekvienamsveiko proto žmogui jo ištarti žodžiaineturėtų atrodyti kaip realus grasini-mas, o tik kaip nebežinančio, kogriebtis, žmogaus aimana. Dvejusmetus kalinio duonos ragavęs vyrasprisipažino nesirenkantis žodžių. Jisapgailestavo, kad P.Žagunis yra toksjautrus, kad nevilties šauksmą priėmė

kaip grasinimą susidoroti ir kreipėsiį prokurorus. “Kas būtų, jei išgirdęnepalankius žodžius visi užverstumeteisėsaugą skundais?” - svarstė kovo-tojas dėl žmogaus teisių.

Meras P.Žagunis LŽ prisipažinosavo ausimis negirdėjęs Z.Zebkinogąsdinimų, tačiau šie teiginiai gulijam prieš akis. Rajono vadovo varduPanevėžio apylinkės prokuratūrai pa-rašytame skunde nurodyta, kad gra-sinimai paskleisti ir spaudoje, ir inter-netinėje erdvėje.

P.Žagunis sakė nemanantis, jogapie susidorojimą prabilęs Z.Zebki-nas gali iš tikrųjų įvykdyti savo keti-nimus. Tačiau meras įsitikinęs, kadkiekvienas mūsų turime atsakyti netik už savo veiksmus, bet ir už žo-džius. “Yra toks posakis: “Ištrūkusįarklį sugausi, o pasakyto žodžio -nebe”, - liaudies išmintį citavo P.Ža-gunis.

Meras pripažino, jog vos sužinojęs,kad jo vadovaujamo rajono gyvento-jas Z.Zebkinas ištarė politikų atžvil-giu nederamus žodžius, nedvejojopareikalauti iš šio vyro atsakomybės.“Tikiuosi, mano kreipimasis į proku-rorus dėl grasinimų politikams buspamoka ne tik Z.Zebkinui, bet ir ki-tiems, kad galvotų, ką šneka”, - vylė-si P.Žagunis.•

Kauno meras A.Kupčinskas tikisi, kad laikinajai sostinei bus leista rinktipagalvės mokestį. / Erlendo Bartulio nuotrauka

“Pirmiausia vertėtų pažiūrėti, ką yra nuveikę

kurortai, norėdamipritraukti turistų.”

Merą užrūstino bedarbio grasinimai

Bedarbis Z.Zebkinas apgailestauja, kad jo “sodrius žodžius” Panevėžiorajono meras įvertino kaip grasinimą. / “Sekundės” nuotrauka

“Yra toks posakis: “Ištrūkusį arklį

sugausi, o pasakytožodžio - nebe.”

Dėl mylimos mamytės mirties sunkią netekties valandą užjaučiame vyresniąją specialistę

EDITĄ ŽOSTAUTAITĘ.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai

Dienos temos 52013 01 16Lietuvos žinios

Apledėję šaligatviai laukia naujų aukųTOMAS BAŠAROVAS

Vėl spustelėjus šaltukui ir sniegui apklojus šaligatviusmedikai jau žino, kad į juoskreipsis daug susižalojusiųžmonių. Pirmosios šios žiemosaukos vis dar gydosi traumas irsvarsto, ar įmanoma išreikalau-ti patirtą žalą iš apsnūdusiųmiesto tvarkytojų.

“Gražų gruodžio penktosios ry-tą skubėdama į darbą tapau miestotvarkytojų taupumo auka: slystelė-jau ant ledo eidama Antakalnio gat-ve ir... jau daugiau kaip mėnuo gu-liu lūžus stuburui ir dešinės rankosriešui”, - taip pasakojimą apie patir-tas traumas pradėjo vilnietė LaimaArnatkevičiūtė.

Ji - tik viena iš daugelio šios žiemos“ledo aukų”. Respublikinės Vilniausuniversitetinės ligoninės (RVUL) duo-menimis, iškritus pirmajam sniegui,gruodį, į skubiosios pagalbos skyrių kastrečias žmogus kreipėsi dėl sužalojimų,patirtų pargriuvus slidžiose sostinėsgatvėse ir šaligatviuose.

L.Arnatkevičiūtė žada siekti, kaduž sugadintą sveikatą ir gydymą jaiatlygintų sniegą valyti turinti bend-rovė. Teisininkų teigimu, nukentėju-sieji turi galimybę išieškoti žalos at-lyginimą, tačiau pergalei teismepasiekti reikėtų itin svarių įrodymų.

Nuostolis ir valstybeiSužalojimų patyrusi vilnietė beveik

mėnesį praleido įvairiose gydymo įstai-gose, šiuo metu ji sveikatą stiprina na-mie. “Stuburas per tris savaites nesugy-ja, o dešinioji ranka taip pat netapsdarbinga vos nuėmus gipso tvarstį, ku-riuo sutvarstyta ji privalo būti šešias sa-vaites. Taigi dar kelis mėnesius gausiunedarbingumo pašalpas iš “Sodros” irnesukursiu jokios pridėtinės vertės”, -LŽ teigė L.Arnatkevičiūtė.

Ji pabrėžė, kad šis nelaimingas at-sitikimas žalos padarė ne tik jai, -nuostolių dėl to patiria ir valstybė.Moteris tikino apskaičiavusi, kad jos22 dienų gydymas ir dalinė reabilita-cija sanatorijoje valstybei turėjo kai-nuoti daugiau kaip 3 tūkst. litų. L.Ar-natkevičiūtės teigimu, užuot leiduslėšas, skirtas traumas patyrusiemsžmonėms gydyti ir jų nedarbingumuikompensuoti, būtina pasirūpinti, kadžiemą būtų tinkamai prižiūrimos gat-vės, šaligatviai, negailint jiems drus-kos. “Spėju, kad kiemsargiai už to-kias sumas galėtų “pasūdyti” visąVilnių ir dar kelininkus su miesto va-dovais”, - ironizavo vilnietė.

Sieks žalos atlyginimoL.Arnatkevičiūtė guodėsi, kad tol,

kol po traumos atgaus darbingumą,

dar ne vieną mėnesį turės samdytižmogų, kuris jai pagelbėtų buityje.“Teks pirkti sveikimą skatinančiusmaisto papildus ir paslaugas, jei gau-siu ambulatorinį gydymą - mokėti užtaksi, kad greitai - tai svarbu norintkuo mažiau traumuoti stuburą - ga-lėčiau pasiekti reikiamą gydymo įs-taigą”, - tikino moteris.

Ji sieks, kad patirta žala būtų išieš-kota iš miesto gatves prižiūrinčiųbendrovių. “Jei mano griaučių są-skaita kelininkai sutaupo savo biu-džetą, ar ne jie ir turėtų padengti šiasvisas išlaidas, įskaitant kompensaci-ją už invalidumą, kuris jau nebeleisman kokybiškai nugyventi likusiogyvenimo, pablogins sveikatą apskri-tai?” - svarstė L.Arnatkevičiūtė.

Siūlo kreiptis į teismąLietuvos advokatų tarybos pirmi-

ninko pavaduotojos Liudvikos Meš-kauskaitės teigimu, nukentėjusieji tu-ri galimybę kreiptis į teismą, jeigu dėlslidžios šaligatvių dangos patyrė susi-žalojimų ir traumų. “Jeigu būtų įro-dyta, kad keliai nebuvo nuvalyti ir dėlto žmogus paslydo, patirtą žalą turėtųatlyginti ta įmonė, kuriai privalu tvar-kyti teritoriją”, - LŽ sakė teisininkė.

L.Meškauskaitė pažymėjo, jog to-kio ieškinio baigtis priklausytų nuoišradingumo teisme įrodinėjant, kadteritorija, kurioje žmogus parkrito,nebuvo tinkamai prižiūrima. “Čiadaugiausia tiktų liudytojų parody-mai, dokumentai apie oro sąlygas”, -aiškino advokatė.

Ji priminė prieš kelerius metus

teisme svarstytą bylą, kai žmogus pri-siteisė patirtą žalą iš vienos įmonės,kurios teritorijoje įkrito į duobę irsusižalojo. “Įmanoma teisinėn atsa-komybėn patraukti tuos, kurie neat-lieka savo darbų”, - tvirtino L.Meš-kauskaitė.

Trūksta teisinių svertųVilniaus teritorinės ligonių kasos

(VTLK) direktoriaus Vytauto Moc-kaus teigimu, įstatymas įpareigoja iš-ieškoti Privalomojo sveikatos draudi-mo fondo biudžetui padarytą žalą.“Pavyzdžiui, jei per eismo įvykį suža-lojami žmonės, kuriems vėliau pri-reikia gydymo įstaigų paslaugų, dir-bame išieškodami iš kaltininkopadarytą žalą”, - LŽ aiškino jis.

V.Mockus tvirtino, kad dėl susiža-lojimų, patirtų pargriuvus slidžiameir prastai nuvalytame kelyje, turėtųatsakyti savivaldybės. “Teoriškai kal-ta savivaldybė, jeigu ji neprižiūri sa-vo šaligatvių ir gatvių”, - pažymėjojis. Tačiau siekį “prispausti” savival-dybę, pasak VTLK vadovo, sunkinatai, kad tokie nelaimingi atsitikimainėra fiksuojami, nėra dokumentuo-jama ir tiriama susižalojimo vieta.Anot V.Mockaus, dėl to dažnai pri-stingama teisinių mechanizmų žalaiišieškoti.

Esą VTLK žiemos pradžioje jau

kreipėsi į sostinės meriją, ragindamarūpestingiau valyti kelius ir užtikrin-ti miestiečių saugumą. “Mes jau ke-letą metų apeliuojame į savivaldybėsatsakomybę, primename ir pagąsdi-name”, - tvirtino V.Mockus.

Vilniaus merija, pasak jo, atsiuntėformalų raštą, kuriame nurodė pri-žiūrinti ir kontroliuojanti miesto teri-torijas valančias bendroves. “Kas išto, kad jie kontroliuoja, jeigu rezulta-tų nėra...” - piktinosi VTLK vadovas.

Atsakomybę verčia valytojamsSostinės savivaldybės administra-

cija, kaip LŽ teigė Miesto tvarkymoskyriaus vedėja Irena Mikalauskie-nė, per šiųmetį žiemos sezoną jau su-laukė miestiečių skundų dėl prastaivalomų šaligatvių. Tačiau valdinin-kė neturėjo žinių, ar pastaraisiais me-tais būta atvejų, kai teismuose žmo-nės siekė prisiteisti žalą dėl traumų,patirtų paslydus gatvėse.

Merija esą nėra atsakinga už to-kius nelaimingus atsitikimus. “Uždarbus yra atsakingos valymo bend-rovės, kurios turi vykdyti sutartiniusįsipareigojimus: privaloma laiku irkokybiškai valyti, esant apledėjimui,barstyti šaligatvius, užtikrinti saugiaseismo sąlygas pėstiesiems”, - LŽ tvir-tino I.Mikalauskienė.

Ji pažymėjo, kad esant sudėtin-

goms oro sąlygoms - per lijundrą arplikledį - žmonėms reikėtų būti at-sargesniems. “Pėstieji taip pat turė-tų įvertinti eismo sąlygas ir apsirū-pinti, kaip pataria medikai, tinkamaavalyne, eiti atsargiau”, - aiškino me-rijos valdininkė.

Vien gruodį - 1000 “ledo aukų”RVUL atstovė spaudai Vanda Gri-

galiūnienė LŽ tikino, kad praėjusiųmetų gruodį į skubiosios pagalbosskyriaus gydytojus traumatologus išviso kreipėsi 3051 asmuo, iš jų net1000 buvo patyrę traumą, kai pasly-do gatvėje. RVUL duomenimis, šiųmetų sausio pirmosiomis savaitėmistaip susižalojo ir į medikus kreipėsi318 žmonių.

V.Grigaliūnienės teigimu, žiemą įligoninę nuolat kreipiamasi dėl to-kių traumų, tačiau tokių besikrei-piančiųjų daugiausia fiksuojama pa-blogėjus oro sąlygoms - pradėjussnigti, susidarius plikledžiui.

Stebisi ir medikaisNelemta trauma L.Arnatkevičiūtei

leido patirti ir sveikatos apsaugos sis-temos paradoksų. Moteris tikino visdar nesuprantanti, kaip į nelaimėsvietą iškviesti greitosios pagalbos me-dikai, perspėti apie stuburo skaus-mus, pastatė ją ant kojų ir tik vėliaupaguldė ant neštuvų. “Nuvežta į ligo-ninę patyriau antrą šoką - buvo pa-siūlyta pačiai kaip nors peršliaužtiant ligoninės neštuvų ir grąžinti įt-varą. Sužinojau, kad ir atvirus lūžiuspatyrę nelaimėliai valandų valandaskenčia be įtvarų, kuriuos “greitukė”pasiima vos atlikusi savo darbą”, -stebėjosi vilnietė.

Ji guodėsi, kad jau antras mėnuogyvena be pajamų, mat pagal esan-čią tvarką nedarbingumo išmokosiš “Sodros” gaunamos tik tuomet,kai ligonis parašo prašymą. “Aštraumą patyriau eidama į darbą, tadprašymą dėl išmokos privalau pa-teikti pasirašiusi jį elektroniniu pa-rašu, tačiau neturiu tam techniniųgalimybių, arba nuvažiavusi į “Sod-rą”, - pasakojo moteris. L.Arnatke-vičiūtė tikino pasinaudojusi dar ki-ta alternatyva ir prašymą išsiuntusiregistruotu laišku, tačiau jos sąskai-ta vis dar tuščia. Ji LŽ vakar tikino,kad telefonu susisiekusi su “Sod-ros” darbuotojais buvo informuota,kad laiškas adresato dar nėra pasie-kęs. “Gyvenu dabar iš savo pačios,kiek esu susitaupiusi, ir Dievo ma-lonės”, - sakė moteris.

L.Arnatkevičiūtė vis negalinti at-sistebėti tokiomis absurdiškomis si-tuacijomis, su kuriomis jai teko susi-durti pirmąkart gyvenime. “Gyvenuvien tikėjimu, kad visos reformosLietuvoje vykdomos dėl piliečių ge-rovės”, - ironizavo vilnietė. •

Vilnietė L.Arnatkevičiūtė ir vakar lankėsi pas traumatologą. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

“Spėju, kad kiemsargiai už tokias sumas galėtų“pasūdyti” visą Vilnių ir dar kelininkus

su miesto vadovais.”

ATLEISTI TEISĖJAI

Seimas vakar svarstė kelis projektusdėl prezidentės Dalios Grybauskaitėsdekretais siūlomų personalijų pasi-keitimų Aukščiausiajame Teisme(AT). Slaptu balsavimu Seimas iš ATatleido pensinio amžiaus sulaukusiusteisėjus Zigmą Levickį ir Praną Žei-mį. Taip pat iš AT Baudžiamųjų by-lų skyriaus pirmininko pareigų pasi-baigus kadencijai atleistas JonasPrapiestis. Tačiau kitu dekretu šaliesvadovė siūlo jį vėl skirti į tas pačiaspareigas. Dėl to vakar nebalsuota. 60-metis teisės profesorius J.Prapiestisyra Kovo 11-osios Akto signataras,1992-1996 metais jis ėjo teisingumo

ministro pareigas, 1996-2005 metaisbuvo Konstitucinio Teismo teisėjas.AT jis dirba nuo 2005 metų liepos, oBaudžiamųjų bylų skyriaus pirminin-ku buvo paskirtas 2007 metų gruodį.

ĖMĖSI AUDITO

Vidaus reikalų ministerijos (VRM)vadovas Dailis Alfonsas Barakauskasnurodė Migracijos departamento di-rektoriui Almantui Gavėnui atsista-tydinti, tačiau šis to nepadarė. Po šioįvykio VRM departamente pradėjovidaus auditą. D.A.Barakauskas sakėnegalintis pasitikėti A.Gavėnu dėlviešosios nuomonės apie Migracijos

departamentą, paaiškėjus, kad šiosinstitucijos pareigūnai galėjo pelnytisiš leidimų užsieniečiams gyventi Lie-tuvoje. “Jeigu jis neatsistatydina, tur-būt mano, kad yra nekaltas. Bet jisyra vadovas institucijos, su kuria bu-vo labai didelių problemų”, - pabrė-žė ministras. D.A.Barakauskas sakėnežinantis, kiek auditas gali užtrukti,ir ar juo remiantis bus galima atleistiA.Gavėną. “Priklauso nuo to, kokiosbus audito išvados”, - pridūrė jis.

TAPS DĖSTYTOJA

Buvusi finansų ministrė IngridaŠimonytė dėstys makroekonomiką

Vilniaus universitete (VU). “Iš tie-sų per pavasario sesiją turbūt pa-vaduosiu Aušrą Maldeikienę, pe-rimdama pusmečiui josmakroekonomikos kursą, kol jibus išvykusi”, - sakė I.Šimonytė.Ji teigė turinti ir kitų profesiniųplanų, kuriuos įgyvendinti ketinašiek tiek vėliau. I.Šimonytė VUpradės dėstyti nuo vasario 4 die-nos. Jos sutartis su universitetugalios iki pavasario semestro pa-baigos. Buvusi finansų ministrėdirbs 36 valandas per savaitę, tačiau paskaitas skaitys ne kiek-vieną dieną.

BNS, LŽ

Buvusi finansų ministrė I.ŠimonytėVU dėstys makroekonomiką. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Trumpai

2013 01 16Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Dar vienai euro zonos šaliai gresiabankrotas. Kipras prašo 12 mlrd.eurų savo bankams gelbėti.

Kipras kitaip atrodo nei kitos Euro-pos Sąjungos (ES) valstybės, mat jamenepaprastai daug užrašų rusų ir kinųkalbomis. Nikosijoje užregistruotadaugiau įmonių, negu iš tiesų veikia,ir tai viena priežasčių, kodėl euro zo-nos politikai neskuba skirti Kiprui kre-dito, kad išgelbėtų jį nuo bankroto.Ypač tam priešinasi Vokietija, nes kaipsakė dabartinis jos Socialdemokratųpartijos pirmininkas Sigmaras Gabrie-lis, “vokiečių mokesčių mokėtojai netnegali įsivaizduoti, kad jiems reikės gel-bėti Kipro bankus, kurių verslo mo-delis paremtas mokesčių slėpimu”.Praėjusį penktadienį Kipre apsilankiu-si kanclerė Angela Merkel taip pat pa-reiškė, kad šiai šaliai “nebus sudarytosjokios specialios sąlygos”.

Tačiau Tarptautinis valiutos fondas

teigia neturintis įrodymų, kad Kiprobankai slepia mokesčius, be to, kaipsako ES aukšto rango diplomatas, jeiKipras gaus prašomus 12 mlrd. eurų,bus išgelbėti ne tik jo bankai, bet irstabilizuota finansų sistema, kuriaigresia žlugimas. Tuomet pražūtų irmilijoniniai bankų indėliai, nors grei-čiausiai bus spėta juos perkelti kitur.“Jei euro zonos šalys nesuteiks pagal-bos, jos nepakenks rusų, kinų ir ki-tiems milijonieriams, tačiau sudaryssąlygas Kipre kilti labai didelei kri-zei”, - aiškino diplomatas.

Vis dėlto didelė dalis kaltės dėl susi-dariusios padėties tenka pačiam Kip-rui. Ši šalis seniai ir labai sėkmingaistengėsi pritraukti kuo daugiau versli-ninkų iš viso pasaulio ir taip sukūrė mil-žinišką bankų sektorių, glaudžiai susi-jusį su Graikijos finansų institucijomis,o Graikijos krizė Kiprui smogė taip,kad dėl to jo BVP sumažėjo 25 procen-tais. Be to, Kipre gali gauti pilietybękiekvienas, kuris per vienus metus in-vestuoja 10 mln. eurų, per penkerius -15 mln. eurų arba leidžia šaliai gauti di-

delį pelną iš išradimų. Negana to, Kip-re galioja britų verslo teisė, todėl labailengva įkurti bendrovę nenurodant jossavininko, iš tiesų ir susišluojančio vi-są pelną, vardo. Būtent dėl to itin sunkunustatyti, iš kur į Kiprą atkeliauja pini-gai, dalis ekspertų rodo pirštu į Jungti-nę Karalystę, iš kurios Kipras perėmėverslo teisę. Ja naudodamiesi turtingirusai investuoja į Kiprą, kuria ten įmo-nes, gauna pilietybę, o paskui persik-rausto į Londoną, kur taip pat kuriaverslą ir ima kreditus, kol sugalvoja už-dirbti iš Rusijoje klestinčios korupcijosarba dėl nostalgijos nutaria investuotipinigus tėvynėje. Tai jie vėl daro perKiprą, todėl daugybė investicijų į Ru-sijos ekonomiką atkeliauja iš Kipro.

Sumažintas reitingasPraėjusį penktadienį agentūra

“Moodys” sumažino Kipro ilgalai-kį valstybės obligacijų reitingą nuoB3 iki Caa3. Tai padaryta dėl nepap-rastai išaugusios šalies skolos, kurivis didėja dėl būtinybės rekapitali-zuoti Kipro bankus.

“Moody” prognozės Kiprui labainiūrios, nes agentūros ekspertai tei-gia, jog per artimiausius 12-18 mėne-sių dėl kylančių likvidumo problemųir netikrumo, ar pavyks gauti būtinųrekapitalizacijai lėšų, padėtis gali darpablogėti. Vis dar neaišku, ar Kipruipavyks pasirašyti memorandumą suTVF, Europos centriniu banku ir Eu-ropos Sąjunga. Negailestingą progno-zę Kiprui skelbia ir “Standard & Po-or’s”, kuri dar gruodį Kipro reitingąsumažino nuo B iki CCC. Šios agen-tūros analitikai mano, kad Kipro vy-riausybė turi labai ribotą pasirinkimą,iš kur gauti finansavimą, todėl kylapavojus, kad šiai šaliai gali nepavyktiišvengti bankroto.

Europos planai dėl Kipro Kokį sprendimą dėl Kipro priims

Briuselis ir Berlynas, dar nėra visiš-kai aišku, nors derybos dėl kreditosuteikimo jau eina į pabaigą. Bend-rija siūlo, kad Kipro banko indėli-ninkai susitaikytų su dalies indėliųpraradimu, nes šiuo atveju labiausiai

nukentėtų rusai, kurių pinigai Kipresudaro penktadalį visų indėlių.

Gelbėdama Graikiją, Portugaliją irAiriją ES laikėsi kito principo - šiosvalstybės buvo gelbėjamos Europos ša-lių kreditais, nes bankų indėliai buvolaikomi neliečiamais, tik investuoto-jams, turintiems Graikijos obligacijų,galų gale teko susitaikyti su “karpymu”.Todėl jei paaiškės, kad Kipre gali nu-kentėti indėlininkai, kils smarkus pa-sipriešinimas, be to, tokį planą bussunku įgyvendinti dėl glaudžių šios ša-lies ryšių su Rusija. Kipro prezidentasDemetris Christofias yra komunistas,gavęs išsilavinimą Rusijoje. Pernai Ru-sija skyrė Kiprui 3,3 mlrd. dolerių kre-ditą, o didžiausias Kipro banko indė-lininkas yra Rusijos milijardieriusDmitrijus Rybolovlevas.

Tačiau Europos politikai nelinkę va-dovautis amerikiečių posakiu, jog ban-kai “per dideli, kad bankrutuotų”, irketina juos prispausti. Indėlių karpy-mo šalininkai teigia, kad labai didelisindėlių augimas 2010 metais (14,4mlrd. dolerių, pusė šios sumos atkelia-vo iš Rusijos) paskatino bankus priim-ti pražūtingą sprendimą - investuoti įGraikijos valstybines obligacijas.

Vokietijos politikai jau pareiškė, kadatmes bet kokį planą, kuris iš tiesų gel-bės Rusijos indėlininkus. Tačiau ga-lutinis sprendimas dėl Kipro buspriimtas tik po vasario 17 dienos, t. y.po Kipro prezidento rinkimų. Dabar-tinis šalies vadovas juose nedalyvauja,o daugiausia šansų laimėti turi deši-nysis centristas Nicas Anastasiadas, sujuo ES tikisi lengviau susikalbėti.

Be to, bent mažiausia užuomina,kad indėlininkai gali nukentėti, su-kels paniką ir smogs Kipro reputaci-jai. Kipro ekonomistas AlexandrasApostolidas dienraščiui “The NewYork Times” sakė, kad indėlių kar-pymui Kipro vyriausybė “priešinsisiki paskutinio kraujo lašo”. Rusija,kaip didžiausia Kipro kreditorė, taippat ims protestuoti. Kadangi euro zo-nos šalys, kuriose padėtis šiuo metuir taip ne per geriausia, bijo, kad kri-zė į jas nepersimestų, kai kurie eks-pertai tiesiog siūlo Kiprui išrašyti joprašomą 12 mlrd. eurų čekį.•

Kaip gelbėti Kiprą nuo bankroto

Penktadienį į Limasolį atskridusi A.Merkel susitiko su greičiausiai kitu Kipro prezidentu tapsiančiu N.Anastasiadu. / Reuters/DI/Scanpix nuotraukos

Galutinis sprendimasdėl Kipro bus priimtas

tik po vasario 17 dienos, t. y. jau

įvykus prezidento rinkimams.

Kurčnebyliai identiški dvyniaipasinaudojo dešimtmetį Belgijoje galiojančiu eutanazijosįstatymu ir pasirinko mirtį pradėjus silpti jų regėjimui.

Belgijoje identiški dvyniai, nuo gi-mimo kurti ir dar pradėję akti bei ne-tekę regėjimo, išgyveno tokias dva-sines kančias nebegalėdami matytivienas kito, kad jų noras mirti buvopatenkintas. Šis 45 metų dvynių at-vejis dar kartą pakurstė diskusiją, kuryra teisėtos eutanazijos ribos.

Gydytojai suleido dvyniams mirti-nas injekcijas po to, kai jie drauge išgė-rė kavos ir vienas su kitu atsisveikino.

“Teisė į eutanaziją jiems buvo su-teikta ne vien dėl to, kad jie buvokurti ir akli. Jie nebegalėjo ištverti,kad negali nei girdėti, nei matyti

vienas kito”, - sakė Briuselio uni-versitetinės ligoninės atstovas.

Belgija yra viena iš nedaugeliopasaulio valstybių, legalizavusių eu-tanaziją. Pacientas turi būti suau-gęs, galintis suvokti savo veiksmus,o pageidavimas mirti turi būti sa-vanoriškas, didžiulis ir ne kartą pa-kartotas. Toks pacientas taip pat tu-ri patirti nuolatinį ir nepakeliamądvasinį ar fizinį skausmą, kurio me-dicina negali išgydyti. Jo būklė turibūti rimta ir nepagydoma, sukeltaligos ar sužeidimo.

“Nepakeliamos kančios gali būtiir dvasinės, ir fizinės, - sakė ligoni-nės atstovas. - Tie broliai buvo neiš-skiriami. Jie gyveno kartu ir dirbotame pačiame darbe.”

Antverpeno apylinkėse gyvenębroliai, visą gyvenimą miegodavęviename kambaryje, mirė gruodžio

14 dieną, jų norą rėmė jų šeima. Šisatvejis neturi precedento, nes nė vie-nas iš brolių nesirgo mirtina liga.

Belgijoje eutanazija buvo legali-zuota 2002-aisiais, ir kasmet sava-noriškos mirties atvejų daugėja.2011 metais 1133 žmonėms buvosuteikta teisė mirti; 86 proc. jų bu-vo vyresni nei 60 metų, 72 proc. sir-go vėžiu; lengvos mirties dažniau-siai prašė paskutinės stadijos vėžiusergantys žmonės.

Eutanazija įteisinta ir Olandijojebei Liuksemburge, o Šveicarijojeleidžiama padėti nusižudyti, jei patsmirti norintis žmogus imasi akty-vaus vaidmens.

Belgijos socialistai jau pasiūlė eu-tanazijos įstatymo pataisą, kuri taippat leistų prašyti pasitraukti iš gyve-nimo nepilnamečiams ir sergan-tiems Alzheimerio liga.

Pirmą kartą eutanaziją leista at-likti Alzheimerio liga sergančiamžmogui pernai Olandijoje, kuri ap-skritai pirmoji pasaulyje eutanazi-ją įteisino įstatymu. Šiemet Belgijo-

je eutanazijos įstatymu pirmą kar-tą pasinaudojo ilgai kalėti nuteistasir sunkiai susirgęs kalinys.•Reuters, BNS, LŽ

Belgija svarsto rimtus eutanazijos įstatymo pakeitimus - ketinama išplėsti šią teisę vaikams ir Alzheimerio liga sergantiems žmonėms.

Dvasinės kančios pastūmėjo dvynius mirti

Pasaulis 72013 01 16Lietuvos žinios

Afganistano prezidentas Hami-das Karzai nori sušaukti tautosseniūnų susirinkimą, kuris turėsnuspręsti, ar po 2014 metų Afganistane pasilikę JungtiniųAmerikos Valstijų kariai turėsteisinį imunitetą.

Susodinti tautos seniūnus priebendro stalo H.Karzai nusprendėpo viešnagės Vašingtone, kur praė-jusią savaitę susitiko su JAV prezi-dentu Baracku Obama. Vašingtoneabiejų valstybių vadovai aptarė Af-ganistano ir JAV aljanso ateitį.B.Obama sakė, jog Jungtinės Vals-tijos norėtų, kad po 2014 metų Af-ganistane pasilikę amerikiečių ka-riai įgytų teisinį imunitetą. Jispriminė, kad JAV kariai paliko Ira-ką, nes šios šalies vyriausybė atsi-sakė suteikti tokį imunitetą.

H.Karzai šį prašymą išgirdo. “No-rime nacionalinio suvereniteto, oamerikiečiai siekia, kad jų kariai būtųsaugūs. Jie nenori, kad jų kareiviamsbūtų taikomi kitos šalies įstatymai”, -sakė jis sugrįžęs į Kabulą. TačiauH.Karzai mano, kad vien vyriausybėnegali priimti šaliai svarbaus sprendi-mo dėl JAV karių imuniteto. “Tai turibūti Afganistano žmonių sprendi-mas”, - pažymėjo jis, ragindamas tau-tos seniūnus nuspręsti, ar suteikti JAVkariams teisinį imunitetą po 2014 me-tų. Seniūnų sueiga Afganistane šau-kiama, kai reikia priimti šaliai svarbiussprendimus. Pastarasis seniūnų susi-tikimas vyko 2011 metų lapkričio mė-nesį. Jame seniūnai tarėsi, ar Afganis-tanas norėtų turėti su JAV susitarimądėl ilgalaikės partnerystės.

Grįžęs iš Vašingtono H.Karzai at-rodė linkęs susitaikyti su B.Obamospasiūlymu, nors prieš kelionę į JAV jisbuvo nusiteikęs griežčiau ir ketino de-

rėtis su Jungtinių Valstijų prezidentu.Derybas su B.Obama H.Karzai pava-dino “labai ramiomis”, nes abu lyderiaineišsakė visų argumentų. Jis pagyrėVašingtoną už šiltą Afganistano dele-gacijos sutikimą ir priminė afganista-niečiams, kad jie turėtų būti dėkingiamerikiečiams už teikiamą pagalbą.

Šios H.Karzai kalbos afganistanie-čiams tonas smarkiai skyrėsi nuoankstesnių jo kalbų. Praėjusiais me-tais jis nuolat reikalavo naujų taisyk-lių amerikiečiams bei jų sąjunginin-kams ir kaltino juos bandant užgrobtiAfganistaną. Analitikai mano, kadH.Karzai retorika sušvelnėjo JAV ad-ministracijai pagrasinus visiškai iš-

vesti karius iš Afganistano 2014 me-tais. Vašingtone jis tik reikalavo, kadAfganistano suverenitetas būtų ger-biamas ir kad amerikiečių kariai išei-tų iš šalies kaimų.

Afganistano ambasadorius Vašing-tone Eklilis Hakimi mano, jog derybosbuvo gana sėkmingos. “Nusprendė-me, kad JAV specialiųjų operacijųkariai gali likti savo postuose Afga-nistano kaimo vietovėse iki 2014

metų, o Afganistano specialiųjų ope-racijų pajėgos mokys vietos polici-ninkus kovoti su Talibanu”, - sakėjis. E.Hakimi tikisi, kad susitaiky-mo su Talibanu derybos bus sėk-mingos ir kad Pakistanas paleis įlaisvę Talibano kalinius. Afganistanopareigūnai jau kreipėsi į Pakistanąprašydami suteikti informacijos, ko-kiuose kalėjimuose laikomi Talibanokovotojai ir kada jie bus paleisti.•

Pakistano Aukščiausiasis Teismas dėl įtarimų korupcijanusprendė areštuoti šaliespremjerą Rają Pervezą Ashrafąir dar 15 asmenų.

Šis žingsnis gali dar labiau padi-dinti politinę suirutę šalyje.

“Aukščiausiojo Teismo pirmi-ninkas nurodė, kad visi suintere-suotieji, kurie buvo apkaltinti šiojebyloje, turi būti areštuoti neatsiž-velgiant į jų rangą. Tarp 16 areštuo-tų asmenų yra ir dabartinis Pakis-tano premjeras R.P.Ashrafas”, -sakė advokatas Aamiras Abbasas.

R.P.Ashrafas piktinasi teismosprendimu ir sako, kad kaltinimaikyšininkavimu yra nepagrįsti. Jis irdar 15 įtariamųjų turėtų būti suim-ti per 24 valandas. Analitikai teigia,

kad šis žingsnis mažai tikėtinas irdabartinis šalies premjeras greitai įkalėjimą nepateks.

R.P.Ashrafas vadovavo valdančia-jai Pakistano liaudies partijai (PPP)ir vedė ją į rinkimus praėjusių metųgegužės mėnesį. Jis ilgą laiką buvoPPP lyderiu ir du kartus tapo vyriau-sybės ministru, kai partija pateko įvaldžią 2008 metais. 2010-aisiaisR.P.Ashrafas tapo energetikos mi-nistru, tačiau jo kadenciją analitikaiir opozicija vertino prieštaringai, ka-dangi šalyje buvo nuolat jaučiamaselektros energijos stygius. Mėginda-mas išspręsti šią problemą R.P.Ash-rafas įsivėlė į neskaidrius “jėgainiųnuomos projektus” ir sulaukė kalti-nimų korupcija.•AFP, BBC, “The Huffington Post”, LŽ

Areštuotas Pakistano premjeras

R.P.Ashrafą teismas nuteisė dėl korupcijos vykdant energetikos projektus.

JAV siekia savo kariams imuniteto

Amerikiečių kariuomenė netrukus paliks Afganistano kaimus. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Daugėjo kariškių savižudybių

Per praėjusius metus JungtinėseValstijose rekordiškai padaugėjokariškių savižudybių - savo noru išgyvenimo pasitraukė net 349 ka-riai. 2012 metais nusižudė daugiauį tėvynę sugrįžusių karių, nei jų žu-vo per kovos veiksmus Afganistane(310). Didžiausią nerimą kelia patitendencija, nes kasmet iš gyveni-mo pasitraukia vis daugiau aktyvio-sios tarnybos karių (2011 metaisnusižudė 301 karys).

Kariuomenės vadai ir civiliai pa-reigūnai ėmėsi kurti įvairias pro-gramas šiai problemai spręsti, ta-čiau tebėra neaišku, kodėl savižu-dybių daugėja, nors didelė dalispotencialių savižudžių niekada ne-dalyvavo kovos veiksmuose.

Pareigūnai teigia, kad kariuome-nėje žudomasi rečiau nei civilinia-me gyvenime, kur 100 tūkst. 17-60metų gyventojų tenka 25 savižudy-bės (kariuomenėje tik 17,5). Tačiausavižudybių mastą kariuomenėjeįstatymų leidėjai vis vien vadinaepideminiu ir sieja su ilgiau nei de-šimt metų vykstančio karo sukeltaįtampa, dėl kurios atsiranda psichi-kos sutrikimų, kariai ima piktnau-džiauti alkoholiu ir narkotikais, taippat padaugėja skyrybų.

Labiausiai savižudybių padaugėjojūros pėstininkų korpuse - net 50procentų. Oro pajėgose nusižudė 16proc. karių daugiau nei 2011 metais.

2013 01 16Lietuvos žinios8 Pasaulis

Likus savaitei iki prisaikdinimoantrajai kadencijai JAV preziden-tas Barackas Obama surengėspaudos konferenciją, kurioje išdėstė savo nuomonę apie biudžetą ir ginklų kontrolę.

B.Obama iš karto perspėjo apie nau-ją ekonomikos krizę ir pareiškė, kadpasaulinės akcijų rinkos sutriks, jeigurespublikonai Kongrese nesutiks pa-didinti valstybės skolinimosi limito.“Net galvoti apie tai, kad JungtinėsValstijos negalės apmokėti savo sąskai-tų, yra neatsakinga. Tai būtų absurdiš-ka, nes mes nesame mirtinainuvargu-siųjų nacija”, - pabrėžė prezidentas.

B.Obama tvirtino, jog nori kompro-miso su respublikonais ir sieks su jaisrasti bendrą pagrindą dėl deficito su-mažinimo, tačiau pabrėžė, kad Ameri-ka negali sau leisti dar vieno ginčoKongrese dėl to, ar reikia mokėti sąskai-tas, kurios jau pateiktos. Kongresui at-sisakius padidinti skolinimosi limitądaugiau nei nustatyta 16,4 trln. dole-rių suma, vėluotų socialinio draudimoišmokos, taip pat išmokos veteranams,algos kariškiams ir oro uostų dispeče-riams, sutriktų atsiskaitymas su smul-kiuoju verslu. “Investuotojai pasauly-je paklaustų, ar Jungtinės Valstijostikrai patikimos”, - sakė prezidentas.Jis pridūrė, kad imtų trikti rinkos, stai-giai pašoktų palūkanos kiekvienam,kuris norėtų pasiskolinti. “Taip mes pa-tys padarytume žaizdą ekonomikai”, -įspėjo B.Obama.

Šiuo metu galiojančią skolinimosiribą JAV pasieks jau vasario pabaigo-je, todėl B.Obama atsakomybę dėl po-tencialaus sprendimo nepriėmimonori suversti Atstovų rūmus kontro-

liuojantiems respublikonams, kuriųdalis reikalauja, kad bet koks skolini-mosi limito didinimas būtų suderin-tas su vyriausybės išlaidų mažinimu.“Jie gali veikti atsakingai ir sumokėtiAmerikos sąskaitas, arba veikti neat-sakingai ir leisti Amerikai patirti darvieną ekonomikos krizę, bet jie nesu-

rinks išpirkos mainais už Amerikosekonomikos sužlugdymą”, - sakė pre-zidentas.

B.Obama pasakė savo nuomonęir apie ginklų kontrolę. Jis mano,kad būtų protinga uždrausti kovi-nius ginklus ir teigė jau gavęs iš vi-ceprezidento Joe Bideno “sveiku

protu” parengtą planą, kaip paža-boti ginkluotą smurtą. Ši B.Obamosspaudos konferencija vyko praėjuslygiai mėnesiui po to, kai nestabiliospsichikos jaunuolis Konektikutovalstijos Niutauno pradinėje mo-kykloje nušovė 20 pradinukų ir 6suaugusius asmenis. Po šių žudynių

šalyje kilo diskusijos, ar reikia su-griežtinti ginklų kontrolę.

B.Obama buvo nurodęs viceprezi-dentui J.Bidenui pasirūpinti, kad bū-tų parengtos rekomendacijos gink-luotam smurtui mažinti. Jis pažadėjojau artimiausiomis dienomis pasa-kyti apie jas savo nuomonę. Prezi-dentas teigė pritariąs dėtuvių, į ku-rias telpa daug šovinių, pardavimoribojimui bei tam, kad perkantiejiginklus būtų atidžiau tikrinami. “Jeitai padės apsaugoti bent vieną vaikąnuo to, kas įvyko Niutaune, mes pri-valome žengti tokį žingsnį”, - pabrė-žė B.Obama.

Prezidentas sakė nežinąs, ar pa-rengtam planui pritars Kongresas,tačiau jis nori pasakyti amerikie-čiams ir Kongreso nariams savonuomonę ir tai, ko ketina imtis, beipažadėjo apie ginklų kontrolę išsa-

miau pakalbėti dar šią savaitę. Jonurodymu J.Bidenas dar turi susi-tikti su pagrindinėmis ginklavimą-si propaguojančiomis organizaci-jomis, tarp kurių yra ir Nacionalinėšaulių asociacija. Ji griežtai pa-sisako prieš bet kokį laisvės turėtiginklą ribojimą. •AFP, BNS, LŽ

Pasakė amerikiečiams savo nuomonę

Didžiausias Turkijos miestasStambulas tampa žmonių kontrabandos sostine. Per šį didmiestį, jungiantį Europą ir Aziją, nelegalūs migrantai pa-siekia Europos Sąjungos valstybes.

Keliaujantieji iš Azijos ir Afrikos įvai-riuose Stambulo rajonuose randa laiki-nus namus. Marmuro jūros pakrantė-je esančiame Kumpakio rajone įsikūręprancūzakalbiai afrikiečiai ir somalie-čiai, labiau į vakarus nutolusiame Zey-tinburnu kvartale glaudžiasi afganai iriraniečiai. Išeiviai iš Irako ir Nigerijosapsistoja Kurtulus kvartale, netoli turis-tų pamėgtos Taksimo aikštės, o sirai yraokupavę Kucukcekmecės rajoną.

Stambulo Kumpakio rajonas - tikranelegalių imigrantų buveinė. Čia jau-ni afrikiečiai dirba juodžiausius dar-bus. Jie įsikuria žemuose šio rajono pa-statuose ir tuoj pat sulaukia “globos”tų, kurie verčiasi žmonių kontraban-da. Vietos turkai tokius “apsukruolius”vadina “kacakci”. Šį terminą, apibūdi-nantį tuos, kurie perkelia nelegaliai perTurkiją į Europą keliaujančius migran-tus, sugalvojo kurdai. Kiekviena etninėgrupė Stambule susijusi su “kacakci”tinklu. Jis veikia ne tik visame Stambu-le, bet ir su Turkija besiribojančiosevalstybėse.

Graikijos sostinėje Atėnuose įsikūręsdidelės ES šalies diplomatas sako, kad“kacakci” nelegalias žmonių gabenimooperacijas rengia visoje Europoje. Tink-lo, kurį sudaro tiek Turkijos, tiek kitųvalstybių piliečiai, nariai dirba nedidelė-mis, tarpusavyje nesusijusiomis grupė-mis. Taip jie stengiasi nepakliūti polici-

jos ir žvalgybos pareigūnams. “Kacak-ci” grupių specializacija - ne vien žmo-nių kontrabanda, jos dar gabena nar-kotikus ir kitas draudžiamas medžiagas.

Florencijoje įsikūrusio Roberto Schu-mano centro profesorė Anna Trianda-fyllidou, kuri parašė knygą apie nele-galius migrantus ir kontrabandininkųtinklus, teigia, jog šie retai kada būnasusiję su mafija. “Nėra centralizuotųstruktūrų, kurios viskuo pasirūpintų irnugabentų nelegalius imigrantus iš Af-ganistano į Graikiją. Tai daro atskirosgrupės. Jos vykdo griežtai apibrėžtasfunkcijas”, - aiškina A.Triandafyllidou.Profesorė sako, kad kiekvieno migran-to kelionė suskirstyta į etapus. Prieš pra-sidedant vis naujam etapui nelegaliai įEuropą norintis patekti žmogus turi su-

mokėti mokestį. Kartais iš jo reikalau-jama avanso, o pasiekus tarpinį kelionėsetapą - likusios pinigų dalies.

Paryžiuje gyvenantis graikų kilmėsnarkomafijos ekspertas Michelis Kou-touzis mano, kad žmonių kontrabandasusijusi ir su mafija. Jo teigimu, nelega-lų gabenimą organizuoja Turkijos ma-fijos šeimos, uždirbančios iš to dešim-tis milijonų eurų per metus. Šios mafijosbosas, vadinamas “baba”, rengia ir pri-žiūri kontrabandininkų operacijas, su-teikia informacijos, kur ir ko jie turėtųsaugotis. “Stambule kontrabandininkaižino viską apie nelegalų migrantą: kiek

šis turėjo pinigų prieš atvažiuodamas įdidžiausią Turkijos miestą, kiek jų darturi, kokiomis transporto priemonėmispasieks Europą”, - pasakoja M.Kou-touzis.

Sunkiau sekasi į Stambulą atvyku-siems kitų šalių “kacakci” atstovams.Mat šiems kontrabandininkams darreikia turėti pinigų ir Turkijos pareigū-nams papirkti. “Užsieniečiams tenkasusirasti korumpuotų pareigūnų, gautireikiamus dokumentus ir tikėtis, kadvaldžios institucijos jų nesustabdys”, -pažymi Atėnuose dirbantis diplomatas.

Anonimu norėjęs likti Afganistanopilietis atskleidė, kad žmonėms persi-kelti į Europą siūloma jau Kabule. Af-ganistano sostinėje “dirba” verbuoto-jai ir kontrabandininkai, kurie tikina

galintys padėti afganams pasiekti Eu-ropą. Pirmiausia žmonės nuvežami įIraną, o iš ten jau kita kontrabandinin-kų grupė nugabena juos į Stambulą. Šia-me mieste afganai išbūna kelias dienas.Iš Stambulo jie permetami į Izmirą, o ta-da laivu kerta ES sieną.

Norintieji patekti į Europą turi 20proc. sumos sumokėti Stambule. Liku-sius pinigus nelegalūs imigrantai ati-duoda “kacakci” atstovui, kai pasiekiaES valstybę. Tačiau ne visada afganai iš-gali sumokėti visą sumą, todėl kai kuriejų bando užsidirbti imdamiesi nekvali-fikuoto darbo Stambule. Visos kelionės

iš Kabulo į Atėnus kaina svyruoja nuo5 tūkst. iki 8 tūkst. eurų.

Atėnuose veikiantis Europos irAmerikos studijų tyrimo institutasnustatė, kad vienas iš keturių nelegaliųmigrantų prisideda prie Turkijoje vei-kiančių kontrabandininkų tinklų.Kaip aiškina ES pasienio kontrolėsagentūros “Frontex”, įsikūrusios Len-kijos sostinėje Varšuvoje, atstovai, prieišorinių ES sienų per metus sulaikomaapie 70 tūkst. žmonių, iš jų afganai su-daro apie 50 procentų. “Frontex” skai-čiavimu, per tą laiką žmonių kontra-bandininkai uždirba apie 14 mln. eurų.

Jų pelnas tampa dar didesnis, kaiES valstybės ima griežčiau saugoti sa-

vo išorines sienas. Pavyzdžiui, Grai-kijai pradėjus operaciją “Skydas” žmo-nių gabenimo kaina smarkiai paki-lo. Skolų kamuojama ES valstybėpapildomai įdarbino 1800 pasienie-čių ir šie įstengė sumažinti į Graiki-ją plūstančių nelegalių imigrantųsrautą. “Po “Skydo” operacijos tokia“kelionė” gerokai pabrango, - sakoGraikijos pasienio miesto Orestia-dos policijos vadovas Pashalis Sy-ritoudis. - Prieš operaciją vienas ne-legalus migrantas mokėjo 300 eurų,o dabar turi pakloti nuo 3 tūkst. iki4 tūkst. eurų.” •Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Stambulas - migrantų vartai į Europą

“Stambule kontrabandininkai žino viską apienelegalų migrantą: kiek šis turėjo pinigų prieš

atvykdamas, kiek jų dar turi, kokiomis transporto priemonėmis pasieks Europą.”

Žmones per Turkiją į Graikiją gabena net kelios kontrabandininkų grupės.AFP/Scanpix nuotrauka

“Net galvoti apie tai, kadJungtinės Valstijos

negalės apmokėti savosąskaitų, yra neatsakinga.

Mes nesame mirtinai nuvargusiųjų nacija”, -

pabrėžė prezidentas.

B.Obama nori didinti skolinimosi limitą ir reikalauja griežtesnės ginklų kontrolės. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Verslas 92013 01 16Lietuvos žinios

SĄSKAITOS GĄSDINO NE VISUSDidžiausią sąskaitą už šilumą gruo-dį gavo Vilniaus gyventojai, o ma-žiausią - Alytaus. Tai rodo Lietuvosšilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA)duomenys apie gruodžio mėnesiošilumos suvartojimą ir mokėjimus.Brangiausiai mokančių gyventojųsąskaitos gruodį, palyginti su 2011-ųjų gruodžiu, išaugo vidutiniškai273 litais (40,8 proc.), o mažiausiaimokančiųjų - sumažėjo vidutiniškai

16 litų (18,8 proc.). Vilniuje Agrastųgatvėje esančio namo 60 kv. m plotobuto savininkai už šildymą mokės1016 litų (46,2 proc. daugiau neiprieš metus). Kiek mažiau - 905 li-tus (71 proc. daugiau) - mokės Pa-kruojo Taikos gatvės namo gyvento-jai, o 900 litų (15,5 proc. daugiau) -Palangos Vytauto gatvės namo gy-ventojai. Vienos mažiausių sąskaitųuž šilumą buvo Alytuje, S.Dariaus irS.Girėno gatvėje, - 26 litai (5 kartusmažiau nei prieš metus), Mažei-kiuose, Sodų gatvėje, - 82 litai (54,7

proc. daugiau). LŠTA prezidentasVytautas Stasiūnas sakė, kad 2012metais šiluma daugumoje namų pa-brango dėl šaltesnio gruodžio ir di-desnio suvartotos šilumos kiekio.“Pernai gruodį vidutinė temperatū-ra buvo minus 5 laipsniai, o 2011metais šiek tiek daugiau nei vienaslaipsnis”, - nurodė jis. LŠTA pa-rengtoje analizėje nurodoma, kaddidžiausias sąskaitas gaunantys na-mai yra senos statybos, nerenovuotidaugiabučiai, mažiausias - naujosstatybos arba renovuoti.

ELEKTRINĖS BLOKUS IŠARDYSValstybės valdomos elektros ga-mybos grupė “Lietuvos energija”ieškos rangovo, kuris išardytų josvaldomos Lietuvos elektrinės 3 ir4 blokus. Bendrovė centriniameviešųjų pirkimų portale paskelbėdviejų blokų katilų ir turbinų ar-dymo darbų konkurso techninesspecifikacijas. Jose nurodoma, kadkonkurso laimėtojas darbus turėsatlikti per 60 dienų. Prieš 40-50

metų statytus Lietuvos elektrinės 3ir 4 blokus ketinama demontuoti -pernai baigus statyti naują, mažiaudujų naudojantį daugiau nei 1mlrd. litų vertės 9-ąjį bloką, jie ne-benaudojami. “Lietuvos energija”valdo Lietuvos elektrinę, Kruoniohidroakumuliacinę elektrinę irKauno hidroelektrinę. 96,13 proc.“Lietuvos energijos” akcijų valdovalstybės kontroliuojama bendro-vė Visagino atominė elektrinė.

LŽ, BNS

Trumpai

ARVYDAS JOCKUS

Lietuvos vartotojų skolos už tie-kiamą šilumą sudaro maždaugdešimtadalį visos parduoda-mos šilumos energijos kainos.

Kreditų biuro “Creditinfo Lietu-va” duomenimis, per gruodžio mė-nesį gyventojų pradelstos skolos pa-didėjo 13 mln. litų. Tačiau tai beveikperpus mažiau nei pernai tuo pačiumetu, kai skolų paskutinį metų mė-nesį padaugėjo 26 mln. litų.

“Ši pozityvi tendencija matomavisuose sektoriuose, išskyrus elekt-ros tiekimo, šildymo ir komunalinį, -LŽ sakė “Creditinfo Lietuva” teisi-ninkas Anatolijus Kisielis. Pradels-tų įskolų, pasak jo, labiausiai ma-žėjo dėl to, kad įmonės daugiaudėmesio skyrė kredito rizikoms val-dyti - atidžiau vertino klientus iradministravo pradelstas skolas.

Šių metų pradžioje gyventojų įsko-los iš viso sudarė 3,23 mlrd. litų, sko-las vėlavo grąžinti 249 tūkst. piliečių.

Neskuba įtraukti į juoduosius sąrašus

Maždaug 12 proc. Lietuvos gy-ventojų skolinasi tam, kad galėtųgrąžinti ankstesnes skolas. Tokiusrezultatus rodo banko “Swedbank”atlikta reprezentatyvi gyventojų ap-klausa. “Gyventojai skolinasi iš įvai-rių šaltinių, ima vartojimo paskolasar kreipiasi į greitųjų kreditų bend-roves vien tam, kad padengtų senasskolas. Tai labai blogas įprotis ir vie-na didžiausių asmeninių finansųtvarkymo klaidų, nes toks skolini-masis iš esmės problemą tik didina,o ne ją sprendžia. Viltis, kad kitąmėnesį gyvenimas pagerės ir skoląbus lengviau grąžinti, dažniausiaisubliūkšta”, - mano “Swedbank”Asmeninių finansų instituto vadovėOdeta Bložienė.

Šaltojo sezono metu padidėjus iš-laidoms dėl šildymo, gyventojų sko-los greitųjų kreditų įmonėms, ko-munalinių ir kitų paslaugų teikėjamspaprastai didėja. Tačiau O.Bložienėtvirtina, kad vėluodamas mokėti užšildymą sezono pradžioje gyventojasbeveik nerizikuoja patekti į juoduo-sius sąrašus ir susigadinti asmeninėskredito istorijos.

“Gruodžio mėnesio neapmokėtasąskaita automatiškai neįkrenta į kre-ditų biuro “Creditinfo” duomenųbazę. Šilumos tiekėjai paprastai lei-džia vėluoti kokius du tris mėnesiusir apie tai nepraneša”, - teigė ji.

A.Kisielis LŽ sakė, kad vidutinisterminas, per kurį pranešama apieįsipareigojimų nevykdymą, yra 45-60 dienų po skolos atsiradimo die-nos. “Kaip ir kiti kreditoriai, šilu-mos tiekimo įmonės išnaudoja tąlaiką siekdamos geranoriškai susi-tarti dėl apmokėjimo. Jeigu to pa-

daryti nepavyksta, informacija yraperduodama kreditų biurui. Tuo-met tai daro poveikį asmens kredi-to istorijai ir reitingui”, - tvirtino jis.

Klimpsta kurortų gyventojaiĮvairių miestų ir regionų gyven-

tojų įsiskolinimo lygis ir skolų mo-kėjimo įpročiai skiriasi. Sunkiausia -gyvenantiesiems mažesniuose mies-teliuose, kur nėra didelių ūkio sub-jektų, užimtumas nedidelis ir ma-žas vidutinis atlyginimas.

“Dabar dar atliekame naujausiųduomenų analizę, bet iš praėjusiųmetų žinome, kad greitųjų kreditųbendrovėms labai buvo įsiskolinęKalvarijos savivaldybės gyventojai”, -teigė O.Bložienė. Pasak jos, didžiau-sia vidutine pradelsta skola dvejus

metus išsiskyrė Palanga. Vienas sko-lingas Palangos gyventojas vidutiniš-kai pernai buvo pradelsęs net 16 329litus. Ši suma - didesnė nei metinisstatistinio palangiškio darbo užmo-kesčio vidurkis (vidutinis mėnesio at-lyginimas kurorte - 1310 litų).

“Rekreacinėse zonose - Zarasuo-se, Ignalinoje, Birštone - padėtis su-dėtinga, nes ten gyventojai vyresnioamžiaus. Tiesa, kredito įstaigoms šiųmiestų gyventojai mažiau įsiskolinę,bet už paslaugas mokėti jie vėluoja”, -teigė pašnekovė.

Anot jos, vyresni gyventojai sten-giasi kuo greičiau apmokėti šildy-mo ir kitų komunalinių paslaugųsąskaitas.

Nebesiskolina stačia galvaAsmeninių finansų specialistė gyven-

tojams, nesugebantiems apmokėtistai-ga išaugusių sąskaitų už šildymą, pa-taria mokėti dalimis visus metus.“Žmonės dažnai sako, kad per tuosšešis mėnesius, kai už šildymą mokė-ti nereikia, atsidės pinigų žiemai. Bettaip daro retas, nes vasarą atsiranda ki-tokių poreikių”, - teigia O.Bložienė.

Tiesa, Lietuvos gyventojai vienimažiausiai įsiskolinusių EuroposSąjungoje. Be to, nors jų indėliaibankuose yra pasiekę rekordinesaukštumas, o skolinimosi sąlygos irbūsto kainos dabar labai palankios,skolintis lietuviai neskuba.

“Lietuvoje būsto paskolas turi tikapie 10 proc. namų ūkių. O dabargyventojų paskolų portfelis dėl kasmėnesį grąžinamos kredito daliesmažėja greičiau nei bankų išduo-damos naujos paskolos”, - teigėO.Bložienė.

Sąskaitos išaugo dvigubaiLietuvos šilumos tiekėjų asociaci-

jos (LŠTA) duomenimis, gruodžio

mėnesį senos statybos daugiabu-čiuose 60 kvadratinių metrų plotobutui šildyti suvartota beveik du kar-tus daugiau šilumos nei lapkričiomėnesį - atitinkamai 1500 ir 780 ki-lovatvalandžių (kWh) per mėnesį.

Šilumininkai skaičiuoja, kad di-džiuosiuose miestuose, kur šilumagaminama deginant gamtines dujas,sąskaitos už šildymą panašios. Kau-no miestui šilumą tiekianti AB “Kau-no energija” teigia, kad maždaug 16proc. vartotojų turi vienokių ar kito-kių skolų už gautą šilumos energiją.“Prasidėjus šildymo sezonui, sąskai-tos už suvartotą šilumą padidėja. To-dėl natūralu, kad padidėja ir vartoto-jų skolos”, - LŽ teigė Ūdrys Staselka,“Kauno energijos” atstovas ryšiamssu visuomene. Jis negalėjo pasakyti,kiek mėnesių skolininkai vėluoja at-siskaityti. “Žmonių elgsena yra la-bai įvairi. Dauguma jų moka tvar-kingai, kai kurie sumoka ne visąsumą, vėliau pasiveja per skirtinguslaikotarpius. Vėlavimas priklausonuo sezono. Žiemą jis padidėja, va-sarą sumažėja”, - teigė Ū.Staselka.

LŠTA duomenimis, visoje Lietu-voje vartotojų skolos už šilumą su-daro apie 10 proc. visos parduoda-mos šilumos energijos kainos.“Skolos padidėja prasidėjus šildymosezonui, per vasarą jos daugmaž su-mokamos, o rudenį vėl iš naujo imakauptis. To nebūtų, jeigu vartotojaikaip visoje Europoje mokėtų tolygiasįmokas visus metus”, - mano LŠTAprezidentas Vytautas Stasiūnas.

Už ryšius atsiskaito laikuTuo metu telekomunikacijų įmo-

nės teigia, kad sezoniškumas jų klien-tų įpročiams atsiskaityti už suteiktaspaslaugas turi nedaug įtakos. “Pasta-ruosius porą metų už TEO paslaugasskolingų klientų skaičius kinta labaimažai. Nelabai smarkiai įsiskolinimolygį veikia ir šildymo sezonas. Paste-bėjome, kad klientai yra linkę pir-miausia sumokėti būtent už telekomu-nikacijų paslaugas. Daugeliui įmoniųjos yra gyvybiškai būtinos veiklai už-tikrinti, o šeimoms namuose leidžiaturėti įprastas interneto, televizijos arbalso telefonijos paslaugas”, - LŽ tei-gė TEO komunikacijos vadovas An-tanas Bubnelis.

Vis dėlto jis pripažino, kad nedi-delė klientų dalis vėluoja sumokėtiuž paslaugas dėl išvykų ar tiesiogužmiršta tai padaryti laiku, todėlbendrovė sukūrė sistemą, kuri pri-mena apie neapmokėtas sąskaitas,leidžia jas apmokėti internetu.

Daiva Selickaitė, “Omnitel” ryšiųsu visuomene vadovė, negalėjo at-skleisti konkrečių įskolų skaičių, ta-čiau pripažino, kad klientų, vėluo-jančių atsiskaityti už paslaugas,dalis beveik nekinta. “Nei šildymosezonas, nei koks nors sezonišku-mas jai įtakos iš esmės neturi”, - LŽteigė ji.•

Kiekvienas įsiskolinęspalangiškis pernai vidutiniškai buvo pradelsęs mokėti

16 329 litus.

Šildymo našta stumia į skolas

Šių metų pradžioje gyventojų pradelstos skolos iš viso sudarė 3,23 mlrd. litų, jas vėlavo grąžinti 249 tūkst. piliečių.LŽ archyvo nuotraukos

SKAIČIAI

2012 m. gyventojų pradelsti įsipareigojimai padidėjo 17 proc. ir pasiekė 3,23 mlrd.litų. Skolų augimas buvo lėtesnis nei 2011 m., kai skolų padaugėjo 47 procentais.

2012 m. gyventojai grąžino 874 mln. litų pradelstų skolų, 2011 - 688 mln. litų.2012 m. pradelstų skolų turinčių gyventojų padaugėjo nuo 228 tūkst. iki 249

tūkst., arba 9 procentais. 2011 m. šis rodiklis siekė 8 procentus.Vidutinė vieno gyventojo pradelstos skolos suma per metus padidėjo 172 litais ir pa-

siekė 6569 litus. Tai prilygsta 3,9 vidutinio darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) šalyje.Skolų portfelis finansų sektoriui per metus padidėjo 9 proc., telekomunikacijų -

6 proc., komunalinių paslaugų - 50 proc., greitųjų kreditų - 89 procentais.Didžiausia bendros skolos dalis - 70 proc. - tenka trijų didžiųjų šalies miestų gyven-

tojams, o mažiausia - Birštono, Pagėgių, Lazdijų, Ignalinos, Šakių ir Molėtų gyventojams.

Šaltinis: “Manocreditinfo.lt”

O.Bložienė tvirtina, kad šilumostiekėjai paprastai leidžia vėluotikokius du tris mėnesius.

JAV energetikos milžinė bendrovė “Chevron” pateikė paraišką tarptautiniam skalūnųdujų bei naftos paieškos ir gavybos Lietuvoje konkursui.

Tai patvirtino Lietuvos geologijostarnybos direktorius Juozas Mocke-vičius. Jis sakė, kad paraišką pateikėLietuvoje registruota bendrovė “Chev-ron Exploration & Production Lie-tuva”, kuri vadinamųjų molio ska-lūnų siekia žvalgyti Šilutės-Tauragėsplote Vakarų Lietuvoje. Jei “Chev-ron” bus pripažinta konkurso lai-mėtoja, ji į žvalgybos darbus šiameplote turės investuoti ne mažiaukaip 80 mln. litų.

“Iš Šilutės-Tauragės plotui tinka-mų pasiūlymų yra priimtas vieninte-lis, kuris ir buvo - “Chevron Explo-ration & Production Lietuva”, - sakėJ.Mockevičius. Teigiama, kad Šilutės-Tauragės plote yra daugiau galimy-bių rasti netradicinių angliavandeni-lių - skalūnų dujų arba skalūnųnaftos, o Kudirkos-Kybartų plote,kurio žvalgybos konkursas taip patpaskelbtas, - mažiau. Šiame “Chev-ron” nedalyvauja.

J.Mockevičius sakė, jog žvalgymokonkursui kitame plote - Kudirkos-Kybartų - gauti du tinkami pasiūly-mai. Juos pateikė bendrovės “Diseta”

ir “Perkūno nafta”. Registrų centroduomenimis, abi įsteigtos neseniai:“Diseta” - 2012 metų spalio pabaigo-je, o “Perkūno nafta” - pernai gruo-džio 28 dieną.

Paraiškas žvalgyti dujų ir naftosišteklius Kudirkos-Kybartų plotepirmadienį pateikė Lietuvoje re-gistruota bendrovė “Diseta”, kuriosvienintelė akcininkė yra “KS Ener-gy”, bei įmonė “Perkūno nafta”, ku-rios vienintelis akcininkas yra Vin-centas Zabulis. J.Mockevičius sakė,kad “Perkūno nafta” vadovauja kon-sorciumui, bet jo dalyvių neįvardijo.“Čia jungtinė veikla, joje dalyvaujakeletas fizinių asmenų. Yra surinktaprofesionalų komanda, vienas iš as-menų - britas, žymus investuotojas įžaliavas. Kudirkos-Kybartų plotaspasirinktas, nes jis yra mažesnis. Ši-lutės-Tauragės plotas - didelis. Mesesame privačių investuotojų grupė, očia reikia žaidėjo, kuris turi patirties.Kaip žinoma, periodas (paruošti pa-siūlymus - red.) buvo 120 dienų, nė-ra taip paprasta įtikinti žmones, kadjie eitų, žinant, jog dalyvaus “Chev-ron”, - sakė V.Zabulis. Pasak jo, so-vietmečiu atlikti tyrimai rodo, jogKudirkos-Kybartų plote gali būti naf-tos, tačiau jis neatmetė, kad jame ga-li būti ir skalūnų dujų. Konkurso lai-mėtojas turės investuoti ne mažiaukaip 16,5 mln. litų.

“Chevron Global Energy” pernaispalio pabaigoje įsigijo 50 proc. naf-tos telkinį Vakarų Lietuvoje valdan-čios bendrovės “LL investicijos” ak-cijų. Registrų centro duomenimis,pernai spalio pabaigoje “LL investici-jų” valdybos pirmininku išrinktas 52-ejų amerikietis Andrew ToddasRawickis, kuris dirba “Chevron” pa-dalinyje Lenkijoje. Jis pakeitė AntanąVainauską, kuris į šį postą buvo iš-rinktas 2011 metų gruodį.

Lietuvos geologijos tarnyba per-nai birželio pabaigoje paskelbė kon-kursą žvalgyti ir išgauti skalūnų du-jas Vakarų Lietuvoje - 1,8 tūkst. kv.km Šilutės-Tauragės ir 281 kv. km Ku-dirkos-Kybartų plotuose, kur galbūtyra dideli skalūnų dujų ištekliai.

Nepatvirtintais duomenimis, iš-gaunamų skalūnų dujų ištekliai Lie-tuvoje gali siekti maždaug 100-120mlrd. kubinių metrų.

Viena didžiausių Lietuvoje naftosgavybos bendrovių “Minijos nafta”licenciniame plote Šilutės rajone per-nai gegužę jau pradėjo skalūnų dujųpaieškas. Apie ketinimus ieškoti ska-lūnų dujų yra paskelbusi antro pagaldydį Lenkijos naftos koncerno “Lo-tos” valdoma didžiausia Lietuvojenaftos žvalgybos ir gavybos bendrovė“Lotos Geonafta”.•LŽ, BNS

2013 01 16Lietuvos žinios10 Verslas

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,5869 +0,2319%

1 Australijos doleris 2,7304 +0,1795%

10 000 Baltarusijos rublių 2,9752 +0,2353%

1 Kanados doleris 2,6270 +0,1485%

1 Šveicarijos frankas 2,8035 -0,8347%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,1624 +0,2811%

10 Čekijos kronų 1,3504 +0,2962%

10 Danijos kronų 4,6279 +0,0173%

1 DB svaras sterlingų 4,1592 -0,1370%

100 Japonijos jenų 2,9119 +0,8448%

100 Kazachstano tengių 1,7146 +0,2741%

1 Latvijos latas 4,9511 -0,0222%

10 Norvegijos kronų 4,6879 +0,1877%

10 Lenkijos zlotų 8,3918 +0,1061%

100 Rusijos rublių 8,5496 +0,1263%

10 Švedijos kronų 4,0075 +0,3269%

1 Turkijos naujoji lira 1,4599 +0,1781%

10 Ukrainos grivinų 3,1869 +0,2981%

2013 01 16, LB

VIDA BORTELIENĖ

Kelerius metus trunkantys Lietu-vos laivų gamyklos savininkųestų nesutarimai dėl investicijų į verslą atsidūrė teisme. Dalis koncerno “BLRT Grupp” akcijųlaikinai areštuotos.

Talino Harju apygardos teismas2012 metų gruodžio 27 dieną patenki-no mažojo akcininko Michailo Gni-dino prašymą areštuoti koncerno“BLRT Grupp” akcijas 1,6 mln. eurųieškiniui užtikrinti.

Jo advokatas, anot estų spaudos,aiškinęs, kad be šios priemonės galibūti sudėtinga ieškinį tenkinti. Nuro-doma, kad teismas areštavo 12 proc.akcininkų balsų atitinkančias akcijas,kurias per pajines įmones “Ferriol” ir“Algaves” valdo Fiodoras, Igoris irMarkas Bermanai. Esą bendrovės“Ferriol” ir “Algaves” neturi kito tur-to, o tai reiškia, kad 12 proc. “BLRTGrupp” akcijų gali būti parduotos vie-šame aukcione.

Pirmą kartą koncerno istorijojevietoj pranešimų apie pelną pasigirs-ta užuominų apie 2012 metais patir-tus nuostolius, kurių dydis esą busįvertintas pirmojo metų ketvirčio pa-baigoje.

Nesutaria dėl plėtrosDidžiausias Baltijos šalyse pramo-

ninio koncerno “BLRT Grupp” laivųstatybos, metalo ir kitų įmonių tinklas8 šalyse vienija 78 įmones, tarp jų 9 -bendros su užsienio kapitalu.

Lietuvoje estų investicijos per pasta-ruosius 12 metų viršijo 151 mln. eurų,pusė jų buvo skirta Vakarų laivų ga-myklos įmonių veiklai. Vienas nau-jesnių koncerno pirkinių - 2010 me-tais iš danų įsigyta Baltijos laivųstatykla Klaipėdoje.

LŽ jau rašė, kad praėjusį rudenįkoncerno valdybos pirmininkas F.Ber-

manas tikino, jog visos šios įmonėskartu 2011 metais uždirbo 57,8 mln.eurų pelno, valdančiosios įmonės pel-

nas - 9,8 mln. eurų. Bet tolesnę plėtrą,pasak jo, ketinama įšaldyti.

“Numatome stiprinti tą veiklą, ku-rioje galime būti lyderiai. Pavyzdžiui,įmonė “Elme metal” Baltijos rinkoješiuo metu pirmauja, nors anksčiaumetalo prekyba nepriklausė mūsųprioritetams. Turime stiprius centrus

Vilniuje, Rygoje, Taline, Klaipėdoje.Dabar šioje srityje kyla ambicingų pla-nų - nupirkome Suomijoje kompani-ją, kuri užima 1 proc. rinkos, ir nori-me, kad po kelerių metų ji užimtųdešimtadalį rinkos. Įsigijome metalokonstrukcijų gamyklą Rygoje, sukūrė-me ten logistikos centrą. Jis užbaigs šioverslo grandinę”, - tąkart koncernoplanus dėstė F.Bermanas.

Ukrainoje pastaraisiais metais kon-cerno įmonė “Elme Messer Gaas”investavo 34 mln. eurų į baltosiosmetalurgijos gamyklą, priklausančiąkompanijai “Interpipe”. Ji gaminavamzdžius dujų ir naftos pramonei.Liepojos metalurgijos gamykloje šie-met buvo įsteigta pramoninių dujų ga-mybos bendrovė “Elme metal meta-lurgs”, Estijoje statoma skalūnų dujųtepalų gamykla.

F.Bermanas neslėpė, kad koncernosavininkai pagal požiūrį į verslą yraskilę į dvi grupes. Bermanų šeima,valdanti 53 proc. koncerno akcijų,priešinasi grupės mažųjų akcininkųreikalavimui išmokėti 25 mln. eurų di-videndų, vyksta 8 teismų procesai.Kontrolinio akcijų paketo savininkainesutinka, kad lėšos būtų išimtos iš ga-mybos.

Įtakos veiklai neturėsGruodį priimtas Harju apygardos

teismo sprendimas yra dvejus metusvykstančio plataus juridinio procesodalis. M.Gnidinas, kuriam priklau-so 12 proc. A grupės akcijų ir 17proc. B grupės akcijų, teismo prašopanaikinti “BLRT Grupp” akcinin-kų susirinkimų sprendimus, kuriaisatsisakoma mokėti dividendus, arba

smulkiesiems akcininkams skirti kom-pensacijas.

“BLRT Grupp” per Vakarų laivųgamyklą išplatino pranešimą, kuriamekomentuoja šio ginčo aplinkybes. Ad-vokato Raiko Lipstoko teigimu, akcijųareštas apriboja tik akcininkų teisę jasparduoti ir įkeisti. Tai reiškia, kad tiekįmonė, tiek patys akcininkai gali tęsti irtęsia įprastą veiklą.

Vakarų laivų gamyklos generaliniodirektoriaus Arnoldo Šileikos nuomo-ne, akcininkų vykdoma konservatyvifinansinė ir dividendų mokėjimo po-litika turi būti tęsiama. “Šiai įmoniųgrupei ji yra subalansuotos veiklos irplėtros garantija, nes leidžia įveikti fi-nansinius sunkumus ir nuolat inves-tuoti. Esant dabartinei situacijai, kairinkos, kuriose dirbame, išgyvena su-nkmetį, dividendų mokėjimas ne tikatimtų iš mūsų šią paramą, bet ir kel-tų bankroto grėsmę gamyklai”, - pa-žymi A.Šileika.•

Ginčas dėl dividendų žada nuostolių

Skalūnų dujų ieškos “Chevron”

Lietuvoje estų investicijos per pastaruosius 12 metų viršijo 151 mln. eurų, pusė jų buvo skirta Vakarų laivų gamyklos įmonių veiklai. / Vidos Bortelienės nuotraukos

“Dividendų mokėjimas keltųbankroto grėsmę gamyklai”, - mano A.Šileika.

“Ferriol” ir “Algaves” neturi kito turto, o tai

reiškia, kad 12 proc. “BLRTGrupp” akcijų gali būti

parduotos viešame aukcione.

Nepatvirtintais duomenimis, išgaunamų skalūnų dujų ištekliai Lietuvojegali siekti maždaug 100-120 mlrd. kubinių metrų. / LŽ archyvo nuotrauka

Trasa 112013 01 16Lietuvos žinios

ILONA STAŠKUTĖ

Keliuose atsiranda vis daugiaueismo saugumo salelių ir nedidelių žiedinių sankryžų. Į jas vairuotojai žiūri kaip į kliūtispo ratais, o kelių prižiūrėtojai tikina, kad viskas daroma dėlsaugumo.

Nedideli kelio pakilimai pasitin-ka vairuotojus netikėčiausiose vie-tose ir verčia pristabdyti automobi-lius. Be to, esant darganotiemsorams ir ilgoms naktims saugumosaleles gali būti sunku pastebėti. Dėlto jau ne viena jų yra nukentėjusinuo greičio mėgėjų ir neatidžių vai-ruotojų. O žiedus gadina nuolat antjų kraštų užlekiantys automobiliai.

Tačiau eismo saugumo specialis-tai nesutinka, kad šie statiniai - tikį kelią įsprausti svetimkūniai, irklausia: jei vairuotojas nemato sale-lės, ar pastebės žmogų?

Spąstai ar pagalvėsLietuvos automobilių kelių di-

rekcijos (LAKD) Eismo saugumoskyriaus vedėjas Nemunas Abu-kauskas patvirtino, jog nedideli žie-dai ir saugumo salelės neretai nu-kenčia. Jei silpnai kliudomos, jomsnieko bloga nenutinka, tačiau pa-sitaiko, kad greičio neįvertinę smar-kuoliai perskrenda tą pakilimą, opakeliui nuskina dar ir visus kelioženklus bei stulpelius.

“Salelės suprojektuotos taip, kadant jų galima užvažiuoti, bet pačiosnėra geležinės. Nuo stiprių smūgiųjos apgadinamos - nulaužiami ženk-lai, išplėšiamos trinkelės”, - aiškinopašnekovas.

Automobiliai, susidūrę su salele,paprastai apgadinami nesmarkiai -gali sprogti padanga, lūžti buferis,sudužti žibintas, o vairuotojai atsi-perka išgąsčiu. Mat kelių įrangaprojektuojama taip, kad nepažeistųtransporto priemonės konstrukci-nių elementų. Tačiau tai dažnai at-sigręžia prieš kelių prižiūrėtojus,nes dauguma stulpelius ar kelioženklus nuvertusių vairuotojų pa-sprunka iš įvykio vietos.

N.Abukauskas priminė, kad toksįvykis taip pat laikomas avarija, betrealiai rasti kaltininkus ir atgautižalą pavyksta tik tais atvejais, kaikelio įranga suniokojama per dide-lę, policijos registruojamą avariją.Pavyzdžiui, kai susiduria keliostransporto priemonės ir apgadinašalia buvusią salelę ar žiedą. Vis dėl-to dažniausiai kelininkams tenkapatiems dengti tokius nuostolius, ovien per 2011 metus jų buvo pada-ryta už 3,1 mln. litų.

Sulėtino tyčiaAptrupėję žiedų ir saugumo sale-

lių kraštai nepuošia kelio, todėlžmonės stebisi, kam apskritai jų rei-

kia. Vairuotojai, nuolat važiuojan-tys tais pačiais maršrutais ir matan-tys, kaip nerangiai kiti kolegos įvei-kia kelio pakilumus, svarsto, kadnedideli eismo žiedai ir salelės la-biau trukdo nei padeda.

“Kiekvieną dieną iš Avižieniųvykstu į Vilnių. Pakeliui reikia va-žiuoti po viaduku, o pakilti ant pa-grindinio kelio galima tik pervažia-vus sankryžą su žiedu, kuris toksmažas, kad vos telpa į kelią, todėlvisi kliudo jo kraštus. Kažkoks pini-gų švaistymas. Anksčiau ten žiedonebuvo ir visi lengvai pervažiuoda-vo sankryžą”, - sakė LŽ skaitytojasAleksandras. Vyro teigimu, atsira-dęs žiedas tik trukdo eismą, nes ap-link jį reikia riedėti vėžlio tempu, ovilkikams neva neišvengiamai ten-ka “lipti” ant statinio kraštų.

Panašios nuomonės pašnekovasbuvo ir apie saugumo saleles. Alek-sandras neįžvelgė jokių teigiamųpokyčių dėl jų įrengimo. “Saleliųpristatė be saiko - važiuoji tiesiu ke-liu ir staiga jo vidury iš niekur atsi-randa salelė, lyg būtų tyčia pastaty-ta ratams daužyti”, - piktinosi LŽskaitytojas.

Vairuotojų lygybė LAKD specialistas N.Abukauskas

žino, kad ne visi vairuotojai patenkin-ti eismo saugumo įranga, nes ji esą pri-vertė atidžiau važinėti net gerai pažįs-tamais keliais, o žiedinės sankryžospristabdė tuos, kurie turėjo pirmeny-bę. “Žiedinė sankryža padaro keliuslygiareikšmius. Todėl vairuotojui, ku-ris visuomet važiuodavo tiesiai, nes jokelias buvo pagrindinis, ir galėdavokaip ponas lėkti nė kiek nepristabdy-damas, žiedas atrodys lyg trukdys”, -aiškino LAKD skyriaus vedėjas. Ta-čiau N.Abukauskas siūlė pagalvoti apiežmones, kasdien bandančius iš šaluti-nio kelio pasukti į pagrindinį, kuriuonuolat zuja nenutrūkstamas transpor-to priemonių srautas. Jiems žiedinėssankryžos atsiradimas esą gerokai pa-lengvina kasdienes keliones, nes nebe-reikia stebėti, ar iš kurios nors pusėsneatlekia automobilis.

Pasak N.Abukausko, netoli gy-venviečių įrengtos žiedinės sankry-žos skirtos ne tik vairuotojams, betir pėstiesiems. “Šios sankryžos su-

mažina tragedijų tikimybę iki mi-nimumo, nes iš visų pusių atva-žiuojantys vairuotojai turi pristab-dyti ir apsidairyti. Pėstiesiems ten

eiti daug saugiau negu per pagrin-dinį kelią keturšalėje sankryžoje,kur automobiliai švilpia nestabdy-dami”, - tikino pašnekovas.

Trūksta žiniųNeseniai atsiradę nedideli žiedai

mažose, bet intensyvaus eismo sank-ryžose nukenčia ne tik nuo kelioįrangos nepastebinčių greičio mėgė-jų, bet ir nuo kelyje netelpančių vai-ruotojų. Lengvieji automobiliai pa-prastai nesunkiai apsuka žiedus,tačiau vilkikai dažnai užvažiuoja antjų kraštų, tad šie nuo nuolatinio zu-linimo ima byrėti.

N.Abukauskas pastebėjo, kad su-dėtingiausia nedideliame žiede ma-nevruoti vilkikų su puspriekabėmisvairuotojams. “Kai transporto prie-monė trimis ašimis suka į kairę, už-pakaliniai ratai sudaro pasipriešini-mą ir laužia į dešinę. Jei tokiaapkrova žiedo kraštams tenka nuo-lat, jie ima irti”, - kalbėjo specialis-tas. Tačiau jis nesutiko su vairuoto-jų priekaištais, kad aplink nedideliusžiedus neva paliekama per mažaivietos apsisukti. “Kaip sakoma, blo-gam šokėjui viskas trukdo, - ironi-zavo N.Abukauskas. - Mūsų šalyježiedai įrengti pagal vokiškų ir olan-diškų projektų pavyzdžius. Įrengi-

mo taisyklės taip pat sudarytos re-miantis užsienio dokumentais. Paty-rę vairuotojai problemos nemato,sunku manevruoti tik tiems, kurieturi mažiau patirties.”

Sportinio vairavimo centro direk-torius, vairavimo mokytojas Andre-jus Savčenka sutiko, kad kai kuriemsautomobilininkams sunku pripras-ti prie naujos kelio įrangos, tačiau,jo manymu, vien vairuotojų dėl tokaltinti nederėtų. “Prieš diegiantnaują dalyką būtina gerai informuo-ti visuomenę. Įrašo Kelių eismo tai-syklėse (KET) nepakanka, privaluvairuotojams paaiškinti, kaip elgtis.Jie net nežino, ar privažiavus mažąžiedinę sankryžą reikia rodyti po-sūkį”, - sakė vairavimo mokytojas.

A.Savčenka patvirtino, kad dide-lės (dviejų ar daugiau eismo juostų)ir mažos žiedinės sankryžos įveiki-mo specifika skiriasi, o vairuotojamspalikta pernelyg daug neaiškumų.Pasak specialisto, žmonėms būtųlengviau orientuotis, jei važiuojantmažu žiedu būtų rodomas posūkis,nors KET to nėra aiškiai išdėstyta.“Reikėtų parengti taisykles ir išaiš-kinti, kad vairuotojai tiksliai žinotų,kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijo-je. Tada ir nepasitenkinimo būtųmažiau”, - patarė A.Savčenka.•

“Reikia vairuotojamspaaiškinti, kaip elgtis.

Jie net nežino, ar privažiavus mažą žiedinę sankryžą

reikia rodyti posūkį.”

Saugumo salelės gaudo lakstūnus

Saugaus eismo specialistai susirūpinę: jei kai kurie vairuotojai nematosaugumo salelės, ar jie pastebės žmogų? / LŽ archyvo nuotrauka

PaneigimasLaikraščio “Lietuvos žinios” 2012 m. rugpjūčio 31 d. straipsnyje “Reveransai buvusio tei-sėjo sūnėnui” buvo paskleistas tikrovės neatitinkantis teiginys - “Skandale dėl melavi-mo prezidentui Valdui Adamkui pagarsėjusio teisėjo Stasio Gagio...”. Atsiprašome tei-sėjo Stasio Gagio dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo.

2013 01 16Lietuvos žinios12 Kultūra

MINDAUGAS KLUSAS

Spektaklis pagal vienos žy-miausių šių dienų britųdramaturgės Carylės Chur-chill dviejų veiksmų dramą“Top Girls (Neprilygstamo-

sios)” bus rodomas sausio 25 ir 26dienomis laikinajame teatro prieg-lobstyje uostamiesčio Žvejų rūmuose.Režisieriui talkina nuolatinė jo ko-manda: dailininkė Birutė Ukrinaitė,kompozitorius Gintaras Kizevičius,choreografė Agnija Šeiko. Artėjančiospremjeros proga “Lietuvos žinių”žurnalistas kalbino teatro režisieriųGytį Padegimą.

Tokie kūriniai nesimėto- Kokia šios pjesės istorija Lietuvo-

je? Ar autorė žinoma mūsų teatrui?- Nežinoma. Jos kūriniai nebuvo

inscenizuoti, nors tai gyva britų klasi-kė. “Top Girls (Neprilygstamosios)” įt-rauktos į tūkstantmečio pjesių šimtuką,kurį sudarė Britų nacionalinis teatras.Man dažnai kyla klausimas, kodėl mū-sų režisieriai stato vis tas pačias pjeses.Nemanau, kad apie dabarties proble-mas galima kalbėti tik klasikos žodžiais.Yra specifinių temų, kurių nei AntonasČechovas, nei Williamas Shakespea-re’as nė nesapnavo. Apie jas reikia kal-bėti dabar gyvenančių autorių lūpo-mis. Nes jie, ką ir sakytum, šiaisklausimais už A.Čechovą labiau pasi-kaustę (Juokiasi.) Į mano rankas “TopGirls” pateko gana seniai, regis, Slovė-nijoje. Prieš keletą metų Klaipėdoje susavo auklėtinėmis užsienietėmis esustatęs pjesės ištraukas originalo kalba.Laukiau meto, kada ir kuriame teatregalėčiau veikalą režisuoti.

Nors pjesė parašyta 1982 metais, jistatoma visame pasaulyje ir nė kiek ne-paseno. Įdomu, kad joje gvildenamosproblemos, su kuriomis Vakarų visuo-menė susidūrė anksčiau, pas mus atė-jo kaip tik dabar. Kūrinys ypač vertin-gas dėl nuostabių moteriškų vaidmenų,kai kurioms aktorėms jų tenka po du arnet tris. Tokie kūriniai nesimėto. Pa-prastai dramose vaizduojamas vyrų pa-saulis, jie kariauja, politikuoja. O mo-teris, kokia nors Gražioji Elena, būnatik pasyvus vyrų veikimo objektas. Šiojepjesėje, priešingai, matome įvairių am-žių išskirtines moteris. Su teigiamais ar-ba neigiamais atspalviais.

Nors C.Churchill gana aktyviai da-lyvauja feminisčių judėjime, ji suradoir tam tikrų antifeminizmo ženklų.Įvairių pažiūrų moteris - ir feminiz-mo pionieres, ir vadinamąsias pautųtraiškytojas, ir nuolankiąsias, paklūs-tančias vyrų pasaulio taisyklėms - au-torė polifoniškai suveda į vieną pjesėsaudinį. Atsiranda įdomus polilogas,gvildenantis moteriškumo prasmę:seksualumą, padėtį visuomenėje, šei-moje. Plati diskusija, į kurią kviečia-mos įsiterpti žiūrovės ir žiūrovai.

Aštuonetas iš “Petrovkos”- Ar matėte šio kūrinio pastatymų?- Neteko, neieškojau ir internete.

Tačiau su aktorėmis skaitėme rašy-tojo Gintaro Grajausko ir pjesės ver-tėjo Aivaro Mockaus surinktą įdo-mią medžiagą apie autorę, veikėjas.Dalis jų - pramanytos, dalis - istori-nės, aprašytos ar aprašiusios save.Repetuoti pradėjome spalį, mažamekambarėlyje administracinėse patal-pose, vadinamojoje Petrovkoje. Dis-kutavome, kaip keitėsi moters vaid-muo, savivoka, požiūris į moterį.

Vaidina aštuonios skirtingų kartųaktorės. Nuo teatro veteranės JūratėsJankauskaitės iki jaunučių SimonosŠakenytės, Renatos Idzelytės. O per vi-durį tokios žvaigždės kaip Regina Šal-tenytė, Eglė Barauskaitė. Visos moterysatsiveria, vaidmenimis apie save ištariatai, ko paprastai nedrįsta pasakyti vie-šai. Pamėginome per personažus ieš-koti tikrų, slepiamų, neišsakytų dalykų,kas moterims iš tiesų rūpi, skauda.

- Kas kurs pagrindinės veikėjos, kar-jeros siekiančios Marlenės vaidmenį?Jos sesers Džoisės, dukters Eindžės?

- Aktorė Alina Mikitavičiūtė. Beje,susijusi su verslo pasauliu. Jis jai neblo-gai žinomas. Eindžės vaidmenį kuriaR.Idzelytė. Nepaprastai gili, darbšti iruniversali aktorė. Vaidina ir jos kolegėS.Šakinytė. Po kelis vaidmenis kuria dardvi kurso draugės - Eglė Jackaitė ir Jo-lanta Puodėnaitė. Populiariąją E.Jac-kaitę pamatysime netikėtu draugėsamplua. Aktorė sako, kad viename išvaidmenų yra tikroji, užslėptoji ji.

R.Šaltenytė vaidina Marlenės antago-nistę Džoisę. Ji gyvena kitą, sakytume,“runkelio” gyvenimą. Provincijoje dir-ba valytoja. Įdomu, kad drama sudary-ta iš visiškai skirtingų klodų, lyg atski-rų pjesių, kurios jungiasi į visumą -moterų likimų orkestrą.

Pasaulio griūtis- Ne visos pjesės veikėjos, ypač

atėjusios iš istorijos ir meno kūrinių,bus žinomos lietuvių žiūrovams.

- Jos visai nežinomos. Ir ne tik lie-tuviams. Tai gana reti, sakyčiau, prieš-taringi personažai. Tarkim, IX am-žiaus Popiežė Joana, dėl kuriosegzistavimo negalima pasakyti niekotvirto. Tikrai buvo XIII amžiaus ja-ponų imperatoriaus sugulovė, vėliau

- budistų vienuolė Ponia Nidzio.Kantrioji Grizelda - literatūrinis žmo-nos paklusnumo įsikūnijimas. Ją ap-rašė net trys garsūs amžininkai: Gio-vanni Boccaccio, Francesco Petrarcair Geoffrey Chauceris “Kenterberiopasakojimuose”. Vadinasi, toks pro-totipas galėjo egzistuoti. Nors femi-niste savęs nelaikė, tačiau feministineveikla pasižymėjo Viktorijos laikųmoteris Isabella Bird. Sulaukusi ke-turiasdešimties ji išdrįso palikti pro-vincijos miestelį ir tris dešimtmečiuskeliavo po pasaulį. Neeilinį kvintetąužbaigia Nykioji Greta iš PeterioBruegelio paveikslo, apsitaisiusi šar-vais ir prikyšte ji veda minią į mūšį supragaro velniais.

Istorinės moterys yra lyg lakmuso

popierėlis, atskleidžiantis dabartiniųpjesės veikėjų tapatybę, siekius. Gyve-name pasaulyje, kuriame vyrų ir mote-rų teisės yra lygios. Nekyla abejonių.Tačiau spektaklyje man įdomu štai kas:kiek žmogiškumo praranda moteris,kuri nusprendžia tapti tokia kaip vy-ras, įgyja peiktinų jo bruožų - agresy-vumo, mačizmo? Prigimtinių savybiųniveliacija gresia skaudžiais praradi-mais. Prasideda asmenybės ir galiau-siai pasaulio griūtis.

Spektaklis su pretekstu- Sakoma, spektaklio pagrindinė

tema - moters iškilimas ir išlikimasvyrų pasaulyje. Gal vis dėlto meilė -jos buvimas arba stygius?

- Meilė čia atmetama. Karjera da-roma atsisakant švelnumo, atjautos,meilės, šeimos, jos tęsimo, rūpini-mosi palikuoniais - to, kas moteriaibuvo būdinga nuo amžių. Ir, pasakklasiko, sąskaita visada ateina.

Norisi, kad spektaklis nebūtų tikmeninio gyvenimo faktas. Kad dirban-čioms mamoms, abortui pasiryžtan-čioms moterims, visoms neskuban-čioms gimdyti (gal vėliau, gal pirmiaukarjera, namas, automobilis, o vaikaibuvę nebuvę) jis taptų pretekstu rim-tai susimąstyti. Ar gyvenimo Alfa irOmega yra tik karjera ir skanaus valgiošaukštas? O gal vis dėlto esama dides-nių dalykų? Dabartinė visuomenė rei-kalauja būti jaunu, gražiu ir sėkmingu.Ar grūsdami save į tuos standartus,jaudindamiesi, siekdami sėkmės betkuria kaina, nesunaikiname savęs?

- Pjesę parašė britų, o ne ameri-kiečių feministė. O tai toli gražu netas pats.

- Autorė yra labai įdomiai pastebė-jusi. Dar prieš Margaretos Thatchererą ji lankėsi Amerikoje, kur moterysbuvo gerokai daugiau pasiekusios neieuropietės. Labai nustebusi, jog toskorporacijų, kompanijų vadovės yravisiškai pamiršusios kitas moteris, ku-rios visuomenėje nieko nepasiekė. Tar-si išdavikės, besirūpinančios tik savimi.Jei esi karjeristas, savaime tampi iregoistu. Lipi, traiškai kitus. Karjerossiekis tampa žiurkių lenktynėmis. Ta-da žmogus pamiršta žodį “sąžinė”,vertybes ir sunaikina pats save.

Daro savo darbą- Pasakojimas nėra linijinis. Ar ne-

kils sunkumų perteikiant jo siužetą?- Manau, ne. Filmai pripratino

mus prie laiko montažų, perspekty-vų ir retrospektyvų. Be to, tokiastruktūra, kompozicijos elementųkaitaliojimas kuria tam tikrą detek-tyvinę intrigą, verčia nuolat mąstyti,o ne pasyviai sekti siužetą.

- Ar sulauksime jūsų sostinėje?Matėme jus vaidinantį suomių teat-ro režisieriaus Kristiano Smedso“Vyšnių sode”...

- Taip, kalbamės su Lietuvos nacio-nalinio dramos teatro meno vadovuAudroniu Liuga. Ko gero, kitą sezonąpradėsiu spektakliu šiame teatre. Ne-kart jame kūriau. Savo teatro neturiu.Manasis - visi Lietuvos teatrai. Visurstatau, visur turiu draugų, bendramin-čių. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniameoperos ir baleto teatre, eina mano spek-taklis vaikams “Bruknelė”, dvylika me-tų Mažajame teatre - “Meistriškumopamoka” su aktore Nijole Narmontai-te. Mano spektakliai pasižymi tokia sa-vybe: vos pradėję eiti, jie negauna apdo-vanojimų, nepuola į festivalius. Tačiausavo darbą daro dešimtmečiais. •

G.Padegimas diriguoja likimų orkestrui

Vos pradėję eiti mano spektakliai negauna apdovanojimų, nepuola į festivalius, tačiau

savo darbą daro dešimtmečius.

Klaipėdos dramos teatras rengiasi pirmajai šių metų premjerai. Režisierius Gytis Padegimasaštuonių aktorių balsais ketina prabilti apie karjeros moterį. Scenoje jos vardas - Marlenė, o vyrų pasaulyje - ir sėkmė, ir netektis.

Režisierius G.Padegimas savo teatro neturi. Jis stato visuose Lietuvos teatruose, visur turi draugų ir bendraminčių. / Klaipėdos dramos teatro archyvo nuotrauka

Pramogos 132013 01 16Lietuvos žinios

VIKTORIJA SINICAITĖ

Praėjusią savaitę minėjomesvarbius Lietuvai - Sausio 13-osios - įvykius. Vienas kovosbūdų už tai, ką turime dabar irko nebeprisimena jaunoji karta,buvo muzika - roko muzika. Jei ne Roko Radzevičiaus knyga “Lietuvos roko pionieriai 1965-1984” (“Vagos” leidykla), apiekai kuriuos roko pradininkus,tuo metu prievarta dažnai nutil-domus, net nebūtume sužinoję.

Roko grupės “Skylė” įkūrėjas R.Ra-dzevičius, sovietmečiu pradėjęs domė-tis roku ne tik kaip muzika, bet ir kaipfilosofiniu reiškiniu, apie tai rašė ma-gistro baigiamąjį darbą. Paskui ir to-liau domėjosi Lietuvos roko pradinin-kais bei parašė knygą, į kurią sugulė 44interviu su muzikantais, garsintojais,apšvietėjais, padėjusiais šios muzikos irkultūros pagrindus mūsų krašte.

Nugesinta bangaKnygos autorius LŽ teigė, kad jei-

gu ne kalbinti pradininkai, Lietuvo-je apskritai nebūtų susiformavęs ro-kas ar jo kultūra. “Tačiau anuometšie žmonės gavo per galvą, negalėjolaisvai tęsti savo veiklos, įgyvendin-ti idėjų ir persikėlė į pogrindį. Gal-būt dėl to šiandien ši kultūra Lietu-voje yra silpna”, - įsitikinęs Rokas.

Roko judėjimo pradžia dar sep-tintame dešimtmetyje tapo stipriair įtakinga banga, tačiau greitai bu-vo nugesinta. “Rokas vėl atgijo Są-jūdžio laikais, tuo metu prasidėjo“Roko maršas”, ir tapo laisvės sim-boliu”, - sakė muzikantas.

Anot pašnekovo, Lietuvai atgavusnepriklausomybę tokio reiškinio kaiprokas ir jo skleidžiamų išsilaisvinimoidėjų vėl nebereikėjo, ir jis buvo už-mirštas lyg kokia atstumtųjų kasta.

Daugeliui artima muzikaR.Radzevičius mano, kad roko

sąvoka šiandien yra painiojama irsuvokiama šiek tiek iškreiptai. “Šisžodis dabar turi kitokios energijos

ir iš dalies persikelia į kitus žanrus.Kai kurie muzikantai, padainavękeletą roko koverių, vadina save ro-keriais”, - aiškino knygos autorius.

Rinkti medžiagą apie roko atsiradi-mą Lietuvoje buvo pradėta rašantakademinį darbą. Vėliau muzikantas

nusprendė šį darbą tęsti ir jį prilyginožurnalistiniam tyrimui. “Visos istori-jos pasakojamos kalbintų žmonių lū-pomis. Knygoje yra nedaug mano įž-valgų ir pastabų. Išmokau prakalbintižmogų, žurnalistinės etikos, tikslumoir precizikos. Taip pat teko prisivers-ti baigti pradėtą darbą. Nors jis ir už-truko, bet aš jį baigiau”, - prisipažinoR.Radzevičius.

Roko muzika - tai reiškinys, tastikras žmogaus laisvėjimas, skatinan-tis kūrybiškumą.

“Rokas - laisvės ir meilės brolis.Roko kultūra yra artima prigimtineikultūrai ne tik Lietuvoje. Ši muzikayra artima daugeliui žmonių dėl to,kad yra nuoširdi. Kiekvieną, kuris jadomisi, skatina būti atvirą ir neme-luoti. Rokas ne įrėmina žmogų, o iš-laisvina”, - teigė pašnekovas. Jis tvir-

tino, kad ši muzika atskleidžia jo as-meninį pasaulėvaizdį, atsakomybėssvarbą kiekvieno mūsų gyvenime.

Suteikė žodį“Tęsdamas savo tyrimą supratau,

kad noriu jį praplėsti, ir papildžiaudar keletu interviu. Pašnekovų kalbaišlaikyta autentiška ir beveik nereda-guota, nes ji atskleidžia to laikotar-pio spalvą. Iš tikrųjų rasti pašnekovųbuvo sunku, nes apie juos niekas ne-rašė ir nebuvo informacijos. Tačiauvėliau grandinės principu suradauvienus per kitus”, - aiškino Rokas.

Pašnekovų teigimu, roko muzikan-tų kartos negalėjo viena iš kitos mo-kytis, tad kiekvienai iš naujo tekdavoišradinėti dviratį, nes apie seniau nu-veiktus darbus ar įvykius nebuvo in-formacijos. “Džiaugiuosi naujomis

pažintimis ir neįvertintiems žmo-nėms suteikta proga papasakoti savoistoriją. Niekas su jais apie muziką ne-kalbėjo, be to, kai kurių iš jų jau ne-bėra tarp mūsų, taigi net nebūtumenieko žinoję nei apie juos, nei apie jųsvarbų indėlį”, - sakė knygos “Lietu-vos roko pionieriai 1965-1984” auto-rius R.Radzevičius.•

Sovietmečio smaugtas rokas ir laisvė

Grupės “Skylė” įkūrėjas R.Radzevičius (dešinėje) ne vien žodžiais ištikimas rokui. / LŽ archyvo nuotrauka

Plungės ansamblio vadovas Andrius Kulikauskas. 1974. “Gėlių vaikai”. 1969.

“Kertukai”. 1968. / Knygos “Lietuvos roko pionieriai 1965-1984” iliustracijos Merginų bigbito grupė. 1969.

Rokas Radzevičius (g. 1972)Lietuvos roko ištakas ėmė tirtidar studijų metais. 2000-aisiaisšia tema Vilniaus universitetoIstorijos fakultete apsigynė ma-gistro darbą. Roko kultūra au-toriui yra ne tik tyrinėjimų ob-jektas, bet ir pasirinktasgyvenimo būdas - 1991 metaisjis įkūrė roko grupę “Skylė”, ra-šo dainas ir tekstus. Be to, yra sukūręs roko operas“Jūratė ir Kastytis” (2002), “Žu-viaganys” (2004), “Pranašas”(2006), muziką muzikiniamsspektakliams “Pro memoria Šv.Stepono 7” (1996), “Saulės ke-lionė” (1996), “Žmogus ir Auš-rinė” (1999), “Vilniaus legen-dos” (2001).Su grupe “Skylė” yra išleidęs 9albumus, kurių kiekvienas pa-grįstas savita koncepcija. Pasta-rieji darbai - “Povandeninėskronikos” (2007) ir “Broliai”(2010) - itin charakteringi kūri-niai, klausytojo sąmonėje suža-dinantys baltų mitologinę ir is-torinę atmintį.

“Roko muzikantų kartos negalėjo

mokytis viena iš kitos,nes apie seniau

nuveiktus darbus arįvykius nebuvo

informacijos.”

2013 01 16Lietuvos žinios14 Sportas

Vos nenukritęs nuo skardžio lietuvių ekipažas ilgiausią šių metų Dakaro ralio etapą apga-dintu automobiliu baigė 68-as.

Pietų Amerikoje vykstančiame pres-tižiniame Dakaro ralyje po poilsio die-nos lenktynininkams pirmadienį tekoįveikti ilgiausią etapą - 852 km iš Tuku-mano į Kordobą. Greičio ruožą suda-rė 593 kilometrai.

Išvengę tragiškai pasibaigti galėjusioincidento pilotas Benediktas Vanagas iršturmanas Saulius Jurgelėnas su auto-mobiliu “OSCar” etape sugaišo 7 va-landas 51 minutę 4 sekundes ir finiša-vo 68-i. Bendrojoje įskaitoje lietuviųekipažas tarp 93 klasifikuotų automo-bilių pakilo į 77 poziciją.

“Turėjome įvykį, bet jis baigėsi lai-mingai, - vos nenukritome nuo didelioskardžio, - po finišo laiminga pabaigadžiaugėsi B.Vanagas. - Kai automobi-lis sustojo, galiniai ratai jau kabojo antskardžio krašto. Mums trūko gal de-šimties centimetrų...”

Sugrįžęs į stovyklą B.Vanagas teigėmatęs daug į incidentus patekusių irpriverstinai trasoje sustojusių dalyvių.Pasak jo, tai nieko nuostabaus, nes pir-madienio greičio ruožas buvo sudėtin-gas - lėtas, daug posūkių, nemažai ke-lio driekėsi serpantinais.

Šis etapas iš lietuvių pareikalavo daugfizinių ir dvasinių jėgų, nes paaiškėjo,jog “OSCar” automobilis sukonstruo-tas taip, kad vairuotojui ir šturmanuisunku viską pamatyti.

“OSCar’ui” trūksta apžvalgos lau-ko. Kai važiuoji dykuma, tai ne taipjuntama. Šiandien, manau, kaklaspailgėjo pora centimetrų”, - humo-ro jausmo neprarado B.Vanagas,nors, kaip prisipažino, savijauta bu-vo prasta. Todėl net negalįs detaliaiatgaminti momento, kai galiniai au-tomobilio ratai kabojo virš skardžio.

Devintą etapą laimėjo ispanas Nani

Roma su “Mini”. Tai buvo jo antrojipergalė šiemet ir 13 karjeroje. Antrąjąvietą užėmė ir lyderio poziciją bend-rojoje įskaitoje sustiprino dešimtkartDakaro ralio čempionas prancūzasStephane’as Peterhanselis (“Mini”).Devintą greičio ruožą ilgai prisiminsS.Peterhanseliui bendrojoje įskaitojeant kulnų lipęs 2011 metų Dakaročempionas katarietis Nasseras al-At-tiyahas (“Buggy”). Sportininkas buvo

ne kartą priverstas sustoti, o likus 4 kmiki etapo finišo lenktynininkui sugedomašinos variklis. Tad dabar S.Peter-hanselis artimiausią konkurentą - PARatstovą Ginielį De Villiersą su “Toyota”- lenkia beveik 50 minučių.

Nesėkmių pirmadienį neišvengė irmotociklų klasėje pirmavęs prancūzasDavidas Casteu (“Yamaha”). Jis trenkė-si į galviją ir susižeidė petį. Akylai me-dikų stebimas D.Casteu sugebėjo fini-

šuoti 113-as ir bendrojoje įskaitojesmuktelėjo į 21 poziciją. Etapo nugalė-toju tapo keturiskart Dakaro čempio-nas bei titulą ginantis prancūzas Cyri-las Despres (KTM). Iškovojęs pirmąpergalę šių metų Dakaro ralyje Prancū-zijos motociklininkas bendrojoje įskai-toje pakilo į antrąją vietą. Nuo lyderiutapusio portugalo Rubeno Fariaso(KTM) C.Despres atsilieka 5 minutė-mis ir 23 sekundėmis.

Antradienį Dakaro ralio dalyviailenktyniavo Argentinoje. Dešimtaja-me etape iš Kordobos į La Riochą da-lyviams teko įveikti skirtingą nuotolį- automobiliu reikėjo nuvažiuoti 632km (greičio ruožas - 353 km), o mo-tociklininkams teko 4 km ilgesnė dis-tancija - 636 km, iš jų 357 km - grei-čio ruožas.•LŽ

SAULIUS RAMOŠKA

Gelbėdama Maskvos srities krepšinio komandą “Chimki”nuo bankroto klubo vadovybėdrauge su vyriausiuoju treneriuRimu Kurtinaičiu vakar apsilankėpas pamaskvio gubernatoriųAndrejų Vorobjovą.

Dėl tris mėnesius nemokamų atlygi-nimų “Chimki” žaidėjai antradienįpradėjo streiką. Sausio 15-ąją treniruo-tės nebuvo - krepšininkai ilsėjosi. Penk-tadienį jie dar turėtų išbėgti į aikštelęper Eurolygos rungtynes su Tel Avivo“Maccabi”, tačiau pirmadienį ketinaboikotuoti šalies čempionato susitiki-mą su Krasnojarsko “Jenisej”.

Valdžiai svarbiau vaikaiAntradienį posėdžiaudami pa-

maskvio politikai ieškojo sprendimo,kaip išbristi iš duobės. Maskvos sritiesgubernatorius A.Vorobjovas “Chimki”atstovams pažadėjo, kad regiono val-džia pasistengs rasti klubui investuoto-ją. “Aš kaip gubernatorius pasirengęsieškoti kompanijų, kurioms įdomuskrepšinis ir kurios galėtų finansuotiklubą”, - aistras gesino A.Vorobjovas.

Susitikime dalyvavo “Chimki” klubovadovai, Chimkų meras Olegas Šachovasir dviejų investuotojų - “Promsviazbank”ir statybų bendrovės MIC - atstovai.

Pasak A.Vorobjovo, klube nepavy-dėtina situacija susidarė dėl šiurkščių

finansinės drausmės pažeidimų. Sko-los jau siekia 174 mln. rublių. Guber-natorius tikino, kad sausį šių rėmėjųdėka skolos bus padengtos. Tačiau jispabrėžė, kad pamaskvio prioritetas iš-lieka vaikų ir jaunimo, o ne profesiona-lusis sportas.

“Mūsų biudžetą sudaro mokesčiųmokėtojų pinigai, todėl juos turime leis-ti viską gerai pasvėrę. Tai nereiškia, kadneturime teisės remti Maskvos sritį gar-sinančių profesionalų. Bet yra ribos.Viršų turi imti sveikas protas, o ne pi-nigų švaistymas”, - sakė gubernatorius.

Nėra pinigų - nėra treniruočiųR.Kurtinaičio treniruojami “Chim-

ki” krepšininkai pirmadienį namie91:72 nugalėjo Zgoželeco ekipą “Tu-row” (Lenkija) ir VTB Vieningosioslygos turnyro A grupėje iškovojo aš-tuntą pergalę. Ši dvikova nebus pa-skutinės “Chimki” rungtynės, tačiautokios sudėties Rusijos klubas dau-giau gali ir nežaisti.

Susitikimą stebėję žiūrovai buvo išanksto pasiruošę - jie laikė plakatus,kurie liudijo aistruolių meilę antrampagal pajėgumą Rusijos krepšinioklubui. Buvo ir griežtesnių tonų. Viena-me plakate klubo prezidentui AndrejuiNečajevui vaizdžiai siūlyta patrauktimaršrutu “Lagaminas-stotis-CSKA”.

Klubui verkiant reikia pinigų, ta-čiau paskutinę akimirką įėjimas įrungtynes buvo paskelbtas nemoka-mu. Anksčiau bilietus įsigijusiemsaistruoliams pinigai gražinti.

R.Kurtinaitis leido žaisti visiems re-gistruotiems krepšininkams, tačiau ly-derius tausojo. Po susitikimo “Chim-ki” drabužinėje niekas apie rungtynesnekalbėjo. Už pilkų durų užsidarė ko-manda, jos vadovybė ir Chimkų merasO.Šachovas. Pokalbio smulkmenų nie-kas neatskleidė, tačiau, liudininkų tei-

gimu, meras pasiūlė žaidėjams būtikantriems ir sulaukti atlyginimo. Žai-dėjai sukilo, kad algų negauna jau trismėnesius ir kantrybei atėjo galas. Su-sitarti nepavyko. Komanda pateikė ul-timatumą: penktadienį ji namie daržais Eurolygos rungtynes su “Macca-bi”, tačiau joms rengsis individualiai.

Nėra pinigų - nėra bendrų treniruočių.O kitos savaitės pradžioje numatytaidvikovai su “Jenisej” rengtis neketina.Klubo prezidentas A.Nečajevas papra-šė savaitės, kad galėtų išspręsti skolųproblemas.

Laikraščio “Izvestija” šaltinių teigi-mu, ekipos lyderiai jau sulaukė patrauk-lių pasiūlymų iš kitų komandų. Kai ku-rie nenusiteikę laukti pažadų ir jauartimiausiu metu gali persikelti kitur.

Klubo finansinės krizės priežastistaip ir lieka neaiški. Žaidėjai ir klubodarbuotojai mano, jog tai susiję su val-džios permainomis regione.

Ne vien Rusijos problema“Žaidėjai nori garantijų dėl atlygi-

nimų, nes iki tol komandoje nieko pa-našaus nėra buvę”, - pirmadienį saviš-kius užstojo R.Kurtinaitis. Jis negalėjopasakyti skolos sumos, nes nežino,kas kiek uždirba.

Pasak specialisto iš Lietuvos, porungtynių į drabužinę užsukęs Chim-kų meras žaidėjus nuteikė teigiamai,užsimindamas, kad spręsti problemųėmėsi daug įtakingų žmonių.

“Juk tai ne vien Rusijos - ir Euro-pos problema. Ši komanda gali patek-ti į Eurolygos finalo ketvertą ir ten ko-voti dėl pergalės. Manau, valdžia mussupras - Eurolygoje atstovaujame Ru-sijai. Juk yra kontraktai, televizija, įsi-pareigojimai. Aš kaip treneris ir žmo-gus garbingai vertinsiu bet kokįkomandos sprendimą”, - sakė R.Kur-tinaitis.•

R.Kurtinaitis gerbia bet kokį tris mėnesius algų negaunančių “Chimki”krepšininkų sprendimą. / Bckhimki.ru nuotrauka

Ralis lietuviams galėjo baigtis prie skardžio

“Chimki” krepšininkai raminami pažadais

“Mini” vairuojantis S.Peterhanselis artimiausią konkurentą lenkia beveik 50 minučių. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Sportas 152013 01 16Lietuvos žinios

VILMANTAS REMEIKA

Melburne vykstančiame atvirajame Australijos tenisočempionate (“Australian Open”)po pirmojo rato vyrų turnyre iš128 tenisininkų liko tik 64. Tarplaimingųjų - ir Ričardas Berankis.

Vakar paryčiais (Lietuvos laiku) vy-kusioje pirmojo rato akistatoje 22 me-tų R.Berankis (ATP klasifikacijoje - 110vieta) 6:2, 7:6 (7:4), 7:5 nugalėjo penke-riais metais vyresnį ukrainietį SergejųStachovskį (ATP-102). Susitikimas tru-ko 2 valandas ir 7 minutes.

Po ukrainiečio - vokietis175 cm ūgio R.Berankis net 18 cm

žemesnis už ukrainietį, tačiau ne pirmąkartą įrodė, kad moka kovoti su aukš-tesniais varžovais.

“Ričardas žaidė puikiai. Turiu pri-pažinti, kad turėjau tik kelias galimy-bes ir jomis nepasinaudojau”, - po pa-tirtos nesėkmės kalbėjo S.Stachovskis.

Mačo pradžioje dominavo R.Be-rankis. Gerokai pranokęs varžovągreičiu lietuvis pirmą setą laimėjo už-tikrintai - 6:2. Antrajame ukrainietisėmė žaisti tiksliau, tad prireikė lemi-amo geimo. Čia pranašesnis buvoR.Berankis - 7:4. Ir trečiajame sete vy-ko lygi kova, tačiau kai atėjo laikas im-tis ryžtingesnių veiksmų, vėl geriaužaidė Lietuvos atstovas - 7:5. Tiesa, iršiame sete nedaug trūko iki lemiamogeimo - R.Berankiui pirmaujant 6:5,dvyliktajame geime S.Stachovskis pir-mavo 40:15. Bet Ričardas savo pada-vimo nepralaimėjo.

“S.Stachovskio pažintis su Melbur-nu buvo trumpa. Pralaimėta toli gražune pajėgiausiam varžovui”, - pažymė-jo ukrainiečių portalas isport.ua irkonstatavo, kad R.Berankis laimėjo vi-sas tris jų tarpusavio dvikovas.

R.Berankis viename socialinių tink-lų pasidžiaugė geru žaidimu ir dėkojojį palaikiusiems Australijos lietuviams.Tenisininkas rašė, kad po pergalės su-kirto kepsnį ir nuėjo ilsėtis.

“Didžiojo kirčio” serijos varžyboseantrąjį ratą R.Berankis pasiekė ketvirtąkartą. Tai jam pavyko padaryti 2010-ai-

siais Vimbldone ir Niujorke, o 2011-aisiais Melburne nukeliavo iki trečiojorato (šešioliktfinalio).

Įveikdamas pirmąjį ratą lietuvis už-dirbo 45,5 tūkst. Australijos dolerių irpelnė 45 ATP taškus. Juos pridės priekvalifikacijoje iškovotų 25 taškų, tadATP reitinge turėtų kilti aukštyn.

Kitame etape (1/32 finalo) R.Beran-kio laukia akistata su 29-erių vokiečiuFlorianu Mayeriu (ATP-28). Susitiki-mas prasidės ateinančią naktį 2 val. Lie-tuvos laiku. Vakar F.Mayeris daug var-go su 21 metų amerikiečiu Rhyne’uWilliamsu, kol laimėjo dvikovą - 2:6,3:6, 6:2, 7:6 (14:12), 6:1. F.Mayerio ma-čas su R.Williamsu truko 3 val. 22 min.,o ketvirtas setas - 1 val. 18 minučių.

R.Berankis su F.Mayeriu žaidė triskartus, lietuvis laimėjo tik kartą.

G.Monfils grįžtaR.Berankio ir F.Mayerio dvikovos

nugalėtojo šešioliktfinalyje laukia po-tenciali akistata su britų teniso garse-nybe Andy Murray (3 reitingas). Va-

kar jis nesunkiai palaužė olandą Ro-biną Haase - 6:3, 6:1, 6:3. Antrajamerate A.Murray šiandien stos prieš por-tugalą Joao Sousa, kuris 6:4, 6:1, 6:3nugalėjo australą Johną PatrickąSmithą.

Kiti favoritai irgi peršoko pirmąjįbarjerą. Šveicaras Roger Federeris (2)įveikė prancūzą Benoit Paire - 6:4, 6:2,6:1, argentinietis Juanas Martinas DelPotro (6) palaužė prancūzą AdrianąMannarino 6:1, 6:1, 6:2.

Vakarinėje antrosios varžybų die-nos sesijoje dėmesį kaustė prancūzoGaelio Monfils ir ukrainiečio Alek-sandro Dolgopolovo (18) dvikova.Nuolatinis “Didžiojo kirčio” varžybųdalyvis G.Monfils dėl kelio traumospernai nežaidė net tris su puse mėne-sio, tad prarado daug reitingo taškų irdabar Australijos čempionate jis yraneskirstytas žaidėjas. Tačiau vakar

prancūzas (ATP-86) nugalėjo dviko-vos favoritu laikytą A.Dolgopolovą(ATP-20) - 6:7 (7:9), 7:6 (7:4), 6:3, 6:3.

Nesenstanti japonėMoterų varžybose nugalėtojos titu-

lą ginanti baltarusė Viktorija Azarenka(1) įveikė rumunę Monicą Niculescu -6:1, 6:4. Net penkis kartus Melburnetriumfavusi amerikietė Serena Williams(3) išgąsdino savo gerbėjus, kai kauda-masi su kita rumune Edina Gallovitspaslydo ir pasitempė kulkšnį. Bet su-laukusi medikų pagalbos S.Williams tę-sė kovą ir sutriuškino varžovę 6:0, 6:0.

Paklausta, ar ketvirtadienį pajėgsžaisti antrojo rato susitikimą su ispaneGarbine Muguruza, S.Williams šyp-sojosi: “Lieku čia. Esu gyva, tad viskasbus gerai.”

Didžiausiu antrosios dienos neti-kėtumu tapo 42 metų japonės Kimi-

ko Date-Krumm triumfas 6:2, 6:0prieš 12-ąją turnyro raketę 30 metųrusę Nadią Petrovą. K.Date-Krummtapo vyriausia visų laiku žaidėja, pel-niusia pergalę Melburno čempiona-te. “Australian Open” ji debiutavo1990 metais. K.Date-Krumm karjerąbaigė 1997 metais, būdama 27-erių,tačiau išsiilgusi teniso po 11 metų jigrįžo į didįjį sportą.•

Karštoji Australija palankiai sutiko lietuvį

STATISTIKAR.Berankis - Stachovskis

6:2, 7:6 (7:4), 7:5Neatremiami padavimai: 6 ir 6Dvigubos klaidos: 3 ir 2Sėkmingi pirmieji padavimai: 58 proc.(58/100) ir 72 proc. (83/116)Laimėti taškai pirmuoju padavimu: 81proc. (47/58) ir 64 proc. (53/83)Laimėti taškai antruoju padavimu: 64proc. (27/42) ir 58 proc. (19/33)Laimėti taškai varžovui paduodant: 37proc. (44/118) ir 25 proc. (26/103)Neišprovokuotos klaidos: 3 ir 2Iš viso pelnyta taškų: 118 ir 98

BURTAI MESTI

Čekijos sostinėje Prahoje antra-dienį traukti 2013 metų pasauliojaunimo vaikinų (iki 19 metų) krep-šinio čempionato burtai lėmė tituląginantiems lietuviams žaisti B grupė-je kartu su šeimininkų, Argentinos irIrano komandomis. Lietuvos rinkti-nei planetos pirmenybėse vadovausTomas Masiulis, perėmęs komandosvairą iš Arūno Visocko. Pastarojokrepšinio specialisto treniruojamijaunieji Lietuvos krepšininkai 2010metų Europos 16-mečių ir 2012 me-tų Europos 18-mečių čempionatuoseiškovojo sidabrą. “Nė vienos būsimųvaržovų komandos nesu matęs, tadsunku spręsti apie jų pajėgumą. Če-kai yra pasaulio čempionato šeimi-ninkai, juos palaikys aistruoliai, todėlgalima sakyti, kad jie žais šešiese. Na-mie visos komandos žaidžia su dvi-guba energija, todėl bus sunku. Ar-gentina yra krepšinio šalis, bus tikraipajėgi varžovė, na, o Iranas - grupėstamsusis arkliukas. Žinome, kadkrepšinis ten žaidžiamas, vyrų rinkti-nė neblogo lygio, tad nereikia tikėtis,kad bus lengva, - burtų rezultatus ko-mentavo treneris T.Masiulis. - Lietu-vos rinktinės stiprybė yra komandi-

nis žaidimas. Ši karta du kartus Eu-ropos čempionatuose užėmė antrą-sias vietas, todėl manau, kad gali

kautis dėl pergalių su visais varžo-vais.” Lietuvos rinktinė pasaulio 19-mečių čempionate dalyvaus šeštą

kartą. 2011 metais mūsiškiai tapočempionais, 2003-iaisiais užėmė ant-rąją vietą, 1995-aisiais penktąją, 2007ir 2009 metais liko devinti.Visos grupės:A - Ispanija, Kanada, Korėja, KroatijaB - Argentina, Čekija, Iranas, LIETUVAC - Australija, Brazilija, Senegalas, SerbijaD - Dramblio Kaulo Krantas, JAV, Kinija, Rusija

Pasaulio 19-mečių čempionate šiaismetais dalyvaus ir Lietuvos mergi-nos. Dailiosios lyties atstovių turny-ras vyks Lietuvoje. Burtų ceremoni-ja numatyta rytoj, sausio 17 dieną,Vilniuje.

LENGVA “ŽALGIRIO”PERGALĖSeptintąją pergalę iš eilės BEKO-Lie-tuvos krepšinio lygos (LKL) regulia-riojo sezono rungtynėse iškovojo ant-rąją vietą 12 komandų turnyreužimantis čempiono titulą ginantisKauno “Žalgiris”. Rytdienos Euroly-gos kovai su Maskvos CSKA besiren-giantys kauniečiai užvakar svečiuose83:42 (22:8, 16:13, 17:12, 28:9) lengvainugalėjo į devintąją poziciją smukte-lėjusią Kėdainių ekipą “Nevėžis”. Šiaitai buvo septintoji nesėkmė per dvyli-

ka susitikimų. 19 taškų “Žalgiriui”pelnė Vytenis Lipkevičius, 13 - JeffasGoote’as, 11 - Kšištofas Lavrinovi-čius, po 8 - Paulius Jankūnas, Riman-tas Kaukėnas ir Oliveris Lafayette’as.Šeimininkų gretose išsiskyrė DariusŠilinskis (12 tšk.) ir Tony Bishopas(11). LKL lyderis - visus vienuolikasusitikimų laimėjęs praėjusio sezonobronzinis prizininkas Prienų klubas“Prienai”. Trečias - Klaipėdos “Nep-tūnas” (8/3).LKL lentelė(pergalės, pralaimėjimai, laimėtų rungtynių procentas)1. Prienų “Prienai” 11 0 100

2. Kauno “Žalgiris” 7 0 100

3. Klaipėdos “Neptūnas” 8 3 73

4. Vilniaus “Lietuvos rytas” 4 2 67

5. Šiaulių “Šiauliai” 6 4 60

6. Panevėžio “Lietkabelis” 5 6 45

7. Pasvalio “Pieno žvaigždės” 5 6 45

8. Utenos “Juventus” 5 6 45

9. Kėdainių “Nevėžis” 5 7 45

10. Kauno “LSU-Baltai” 3 8 27

11.Vilniaus “Sakalai” 3 9 25

12. Palangos “Palanga Triobet” 0 11 0

LŽ

F.Mayeris (nuotraukoje) stos prieš R.Berankį ateinančią naktį. / Reuters/Scanpix nuotraukos42-ejų japonė K.Date-Krumm stebina puikia sportine forma.

2011-aisiais mūsų devyniolikmečiai iškovojo Europos auksą.LŽ archyvo nuotrauka

Trumpai

R.Berankis su F.Mayeriu žaidė tris kartus, lietuvis laimėjo tik kartą.

BUTAI

PARDUODA

1 kambario (20,7 kv. m) butą Vilniuje,Naujininkuose, Prūsų g. (kaina - sutartinė).Be tarpininkų. Vilnius, tel. 8 679 97 265.

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODA

0,26 ha namų valdą su sodu ir pastataisKauno r., Kačerginėje (kaina - 120 000 Lt).Tel. 8 655 78 742.

36,6 ha ploto žemės ūkio paskirties skly-pus Prienų r., prie Stakliškių (1 ha kaina -nuo 6000 Lt). Tel. (8 5) 278 9238.

Nuo 6-7 a žemės sklypus prie Kauno ma-rių, Vaišvydavoje, Kadugių g. Tel. 8 672 31 568.

PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų -moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka,atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

PASLAUGOS

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Prijungiu, taisau automatines skalbykles.Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjantnaują, su transportavimo defektais arbanaudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Didžėjaus paslaugos. Renginių vedimas,garso aparatūros nuoma. www.tavodj.lt, tel. 8 671 97 597.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuva auto-mobilių sėdynių užvalkalus. Taiso, keičiasuplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

MEDICINOS PASLAUGOS

Gydau depresiją, patariu, kaip nuo jos ap-sisaugoti, kaip pačiam atspėti savo ateitį.Galiu padėti išspręsti šeimos problemas, patariu vaikų auklėjimo klausimais. RasaNorkutė, iki pareikalavimo, Centrinis pa-štas, LT-92129 Klaipėda.

Teismo medicinos profesorius konsultuo-ja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550,8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Klijuoju plyteles, montuoju gipskartonį,tinkuoju, betonuoju grindis, dirbu kitusdarbus. Tel. 8 609 91 421.

LEIDINIAI

Gerbiami skaitytojai, norėčiau kreiptis įjus visus. Jei turite jau perskaitytų, nebe-reikalingų knygų ir norėtumėte, kad jas irkiti perskaitytų ir džiaugtusi jūsų dovana,prašau nepagailėkite ir atsiųskite adresu:Deividui Spalviui, Ulonų g. 8A-91, Alytus.

SIŪLO MOKYTISGroti gitara, bosine gitara, mušamaisiais irdainuoti. Tel. 8 616 43 418.

IEŠKO DARBOPadavėjo-barmeno specialybės baigiamo-jo kurso moksleivis ieškopadavėjo-barmeno darbo arba vietos, kurgalėtų atlikti praktiką. Gerai kalba angliš-kai. Vilnius, tel. 8 658 60 256.

42 metų vyras - sargo darbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

ĮVAIRŪSĮmonė nuolat neribotais kiekiais super-ka plastiko laužą (plėvelę, dėžes, rites irkt.). Tel. 8 699 31 161. Užs. LM-2031

Parduodu naujus “Kosmodisk Clasik Aktiv”diržus stuburui (kaina - 120 Lt), masa-žuoklius “Relax” (kaina - 85 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus elektrinius prietaisus“Pest-Repler” pelėms, tarakonams, bla-

kėms, skruzdėms naikinti (kaina - 40 Lt),naujus diržus “Vibratone” (kaina - 100 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus žvejybos tinklus (įvairiųakių, kapronas ir žilka, kaina - 60-80 Lt), tinklus nuo paukščių ir sporto inventoriuidengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt). Tel. 8 670 99 923.

PRANEŠIMAI

Bankroto administratorius šaukia LinoBloznelio individualios įmonės kredito-rių susirinkimą. Susirinkimas vyksadresu: A.Jakšto g. 12, 3 aukštas, Vilniuje,2013 01 29 d., 12.00 val. Informacijos tel.8 600 22 365. Užs. R-20

Pamestus bankrutavusios UAB “Res lon-ga”, į. k. 186717089, Vilniaus r. sav.,Skirgiškių k.) įstatus ir registracijos pažy-mėjimą laikyti negaliojančiais. Užs. LM-2078

2013 02 11 d. 11.00 val. Vilniaus apygar-dos teisme, Gedimino pr. 40/1, Vilnius, civ.b. Nr. B2-2567-104/13, žodinio procesotvarka bus nagrinėjamas administrato-riaus prašymas dėl Tomo Kumiščoindividualios įmonės pabaigos. Užs. R-22

Bankroto administratorius šaukia BUAB “Hefestas” kreditorių susirinki-mą. Susirinkimas vyks adresu: A.Jakštog. 12, 3 aukštas, Vilniuje, 2013 01 30 d.,12.00 val. Informacijos tel. 8 600 22 365. Užs. R-21

2013 01 16Lietuvos žinios16 Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS

PATALPOSVilniuje, Žvėryne,

Kęstučio g.:IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto.Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas,• maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis:mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

PRANEŠIMASapie parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) ataskaitą

Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius: UAB “Bioinvest”, Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432, faks. (8 5) 242 6311.PVSV ataskaitos rengėjas: UAB “COWI Lietuva”, Ukmergės g. 369A, Vilnius, tel. (8 5) 210 7610,faks. (8 5) 212 4777, el. p.: info@cowi.lt.Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: biodujų jėgainės statyba.Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Pramonės g. 17B, Utena.Trumpas planuojamos ūkinės veiklos aprašymas: UAB “Bioinvest” 2,4 ha ploto sklype planuojavykdyti biodujų gamybą iš alaus gamybos atliekų (saladino) ir žolės masės siloso. Biodujos bus pa-naudojamos 1,6 MW galios kogeneraciniame įrenginyje šiluminės ir elektros energijos gamybai.Susipažinti su PVSV ataskaita galima iki viešo susirinkimo: UAB “COWI Lietuva”, Ukmer-gės g. 369A (8 a.), Vilnius, tel. (8 5) 261 6690, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: alkp@cowi.lt, irUtenos m. seniūnijoje, Utenio a. 4, Utena.Viešas visuomenės supažindinimas su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitaįvyks 2013 m. vasario 1 d. 13.00 val. Utenos r. savivaldybės kab. Nr. 326.Pasiūlymus dėl PVSV ataskaitos galima teikti: PVSV dokumentų rengėjui ir ūkinės veiklos orga-nizatoriui. Užs. R-17

Nemokamas Jūsų archyvo įvertinimas!•• Dokumentų saugojimas

•• Dokumentų archyvavimas ir tvarkymas pagal LR įstatymus•• Dokumentų naikinimas

•• Dokumentų skenavimas ir e-archyvas

Žirgų g. 3, Gineitiškės, Vilniaus r.

Tel. (8 5) 231 9702, info@archyvusistemos.lt www.archyvusistemos.lt

V-1

0118

2012 12 21 Klaipėdos apygardos teismonutartimi UAB “Baltijos autocentras”, įm.kodas 141996531, iškelta bankroto byla.Nutartis įsiteisėjo 2013 01 02. Bankroto administratorius UAB “Bankro-to procesas”, tel. 8 645 52 006. Visos sutartys, sudarytos iki 2013 01 02,nutraukiamos. Kreditoriniai reikalavi-mai priimami iki 2013 02 18, adresu:Bebrų g. 4, Vilnius. Terminas UAB “Baltijos autocentras” vado-vui perduoti visus įmonės dokumentus irturtą nustatytas iki 2013 01 14. Užs. R-18

2012 12 17 Klaipėdos apygardos teismonutartimi UAB “Nuolankus tarnas”, įm.kodas 302545162, iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2012 12 28. Bankroto administratorius UAB “Bankro-to procesas”, tel. 8 645 52 006. Visos sutartys, sudarytos iki 2012 12 28,nutraukiamos. Kreditoriniai reikalavimaipriimami iki 2013 02 11, adresu: Bebrų g.4, Vilnius. Terminas UAB “Nuolankus tarnas” vadovuiperduoti visus įmonės dokumentus ir turtąnustatytas iki 2013 01 14. Užs. R-19

Informuojame, kad 2013 m. sausio 25 d. 12.00 val. bus atliekamas žemės sklypo, esančioŠarmos g. 9, Vilniaus m., ribų ženklinimas-derinimas į kurį kviečiame dalyvauti gretimo že-mės sklypo (kadastro Nr. 0101/0068:161), esančio Pažagiškių g. 58, Vilniaus m., savininkus. Žemės sklypo ribos vietovėje bus ženklinamos vadovaujantis 2012 10 23 Vilniaus miesto sa-vivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2036. Kontaktinis telefonas 8 678 12 171. Užs. LM-2076

Bankrutavusi UAB “Lindarė” parduoda

administracines-komercines patalpas (un. Nr. 4400-0699-3193:9211, bendras pl. 335,31 kv. m ir un. Nr. 4400-0699-3393:9216, bendras pl. 115,17 kv. m)

esančias Lakūnų g. 30, Vilniuje.

Patalpos parduodamos kartu. Pradinė pardavimo kaina 1 590 000,00 Lt.

Parduodamą turtą apžiūrėti galima iš anksto susitarus tel. 8 687 89 299.

Pasiūlymai dėl nekilnojamojo turto įsigijimo priimami iki 2013 02 20 raštu registruotaislaiškais adresu: UAB “Valeksa”, A.Jakšto g. 5, Vilnius, arba el. p.: jk@valeksa.lt.

Paraiškoje būtina nurodyti siūlomą kainą, apmokėjimo būdą ir atsiskaitymo terminą. Užs. LM-2077

Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovai:UAB “Danės projektai”, a. k. 301033579, Danės g. 6, 4 aukštas, Klaipėda LT-92109;UAB “Skortepas”, a. k. 302519897, Šilutės pl. 56, Klaipėda LT-94181;Jurdanas Slausgalvis, a. k. 37412220526, Laukininkų g. 41-58, Klaipėda LT-95171;UAB “Sondija”, a. k. 302917221, Dragūnų g. 3-45, Klaipėda LT-92331;UAB “Vaigosta”, a. k. 302860119, Architektų g. 56-101, Vilnius LT-04111;UAB “Likota”, a. k. 302908090, Sportininkų g. 28-11, Klaipėda LT-92262;UAB “Monteksa”, a. k. 302848864, Varėnos g. 29-106, Alytus LT-62166;UAB “Montrans”, a. k. 302842060, Varėnos g. 29-106, Alytus LT-62166;UAB “Soltesta”, a. k. 302861452, Architektų g. 56-101, Vilnius LT-04111.2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: saulės elektrinių statyba.3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Klaipėdos r. sav., Kretingalės sen., Kiokių kaime, žemės skly-pe kad. Nr. 5528/0008:229, plotas 3,0000 ha.4. LR Aplinkos ministerijos, Klaipėdos RAAD, 2013 01 09 priimta atrankos išvada Nr. (4)-LV4-81:planuojamai ūkinei veiklai - saulės elektrinių statybai Kiokių k., Klaipėdos r. sav. - poveikio aplin-kai vertinimas neprivalomas.5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima susipažinti 20 darbo dienų nuo šio skel-bimo pasirodymo UAB “Danės projektai”, 9.00-16.00 val., Danės g. 6, 406 kab., Klaipėda LT-92331,tel. 8 612 31 413.6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimoKlaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui 8.00-16.00 val. adresu: Birutės g. 16, LT-91204 Klaipėda, tel. (8 46) 46 64 62, kont. asmuo - M.Vaišvila.7. Su planuojamos ūkinės veiklos poveiklio aplinkai vertinimo atrankos išvada ir atrankos doku-mentais galima susipažinti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo Klaipėdos regiono aplinkos apsau-gos departamente, 8.00-16.00 val. adresu: Birutės g. 16, Klaipėda LT-91204, ir UAB “Danės pro-jektai”, 9.00-16.00 val., Danės g. 6, 406 kab., Klaipėda LT-92331, tel. 8 612 31 413. Užs. LM-2079

Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovai:UAB “Danės projektai”, a. k. 301033579, Danės g. 6, 4 aukštas, Klaipėda LT-92109;UAB “Pajūrio nekilnojamas turtas”, a. k. 141815073, H.Manto g. 22, Klaipėda LT-92131;UAB “Skortepas”, a. k. 302519897, Šilutės pl. 56, Klaipėda LT-94181;Audrius Pocius, a. k. 38204020397, Sportininkų g. 28-11, Klaipėda LT-92262;UAB “Sondija”, a. k. 302917221, Dragūnų g. 3-45, Klaipėda LT-92331;UAB “Vaigosta”, a. k. 302860119, Architektų g. 56-101, Vilnius LT-04111.2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: saulės elektrinių statyba.3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Klaipėdos r. sav., Kretingalės sen., Kiokių kaime, že-mės sklype kad. Nr. 5528/0008:230, plotas 0,9500 ha.4. LR Aplinkos ministerijos, Klaipėdos RAAD, 2013 01 09 priimta atrankos išvada Nr. (4)-LV4-80: planuojamai ūkinei veiklai - saulės elektrinių statybai Kiokių k., Klaipėdos r. sav. -poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima susipažinti 20 darbo dienų nuošio skelbimo pasirodymo UAB “Danės projektai”, 9.00-16.00 val., Danės g. 6, 406 kab., Klai-pėda LT-92331, tel. 8 612 31 413.6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo pa-skelbimo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui 8.00-16.00 val. adresu:Birutės g. 16, LT-91204 Klaipėda, tel. (8 46) 46 64 62, kont. asmuo - M.Vaišvila.7. Su planuojamos ūkinės veiklos poveiklio aplinkai vertinimo atrankos išvada ir at-rankos dokumentais galima susipažinti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo Klaipėdosregiono aplinkos apsaugos departamente, 8.00-16.00 val. adresu: Birutės g. 16, Klai-pėda LT-91204, ir UAB “Danės projektai”, 9.00-16.00 val., Danės g. 6, 406 kab., KlaipėdaLT-92331, tel. 8 612 31 413. Užs. LM-2080

Informuoju, kad 2013 m. sausio 29 d. 12.00 val. bus atliekamas žemės sklypo (kadastroNr. 4152/2000:21), esančio Dėdoniškių g. 54, Dėdoniškių k., Mickūnų sen., Vilniaus r., ri-bų ženklinimas-derinimas į kurį kviečiu dalyvauti gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. 4152/2000:67), esančio Dėdoniškių k., Mickūnų sen., Vilniaus r., savininkus, naudo-tojus ir paveldėtojus.

Asmuo kontaktams Sigitas Zaborskas, tel. 8 659 95 540. Užs. LM-2081

Renginiai 172013 01 16Lietuvos žinios

VILNIUSGALERIJA “KUNSTKAMERA”Paroda “Švytėjimai”, kurioje pristatoma talentingoišeivijos dailininko Vladislovo Žiliaus (1939-2012)kūryba. Veiks iki vasario 23 d.GALERIJA “VARTAI”Paroda “27 ketvirtadieniai”. Veiks iki sausio 17 d.NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJA

Paroda “Minios”. Veiks iki vasario 17 d.Paroda “Apie praeivius ir kaimynus”. Veiks iki vasario 17 d.Paroda “Maršas. Iljos Fišerio 1946-1953 metų fotografijos”. Veiks iki vasario 17 d.RAŠYTOJŲ KLUBASDailininkės Gražinos Vitartaitės tapybos paroda“Bėgantis laikas”. Veiks iki sausio 30 d.VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS GALERIJA “AKADEMIJA”Ričardo Nemeikšio paroda “Blizgučiai”VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJAFotografės, dailės mokytojos Malvinos Jelinskaitėsir jos mokinių darbų paroda “Peršviečiami” iš ciklo “Mokytojas mokinys”. Veiks iki sausio 19 d.VILNIAUS ROTUŠĖGedimino Pranckūno fotografijos paroda “Apšvietos žymės”. Veiks iki sausio 31 d.Viktoro Binkio fotografijos paroda “Dialogai su vizualumu”. Veiks iki sausio 31 d.ŠV. JONO GATVĖS GALERIJAMažosios plastikos paroda “Mainai”. Veiks iki sausio 19 d.LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKADailininko Valerijono Jucio estampų ciklo “HomoSum (Esu žmogus)” paroda. Veiks iki sausio 30 d.BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUSParoda “Lukiškių Dievo Motina. Kad būtų atvilgytossudiržusios širdys”. Veiks iki balandžio 30 d.Paroda “Atraskime savąjį paveldą: Lentvario bažnyčiair jos dekoras 1905-1943”. Veiks iki kovo 5 d.ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRASParoda “Auditas”. Veiks iki sausio 20 d.

Paroda “Pamišėliai laisvėje: Fluxus festivaliai Europoje 1962-1977”. Veiks iki sausio 20 d.LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUSPrimityviosios tapybos parodaPristatomos antikinės knygos iš K.Varnelio kolekcijosNuolatinė ekspozicija “Lietuvos istorijos ir etninėskultūros ekspozicija”TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUSParoda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europospaveldo klodai”Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevokolekcijos. Veiks iki spalio 31 d.VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJAParoda “Domicelė Tarabildienė. Kūrybos versmės”.Veiks iki sausio 27 d.Paroda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”.Veiks iki vasario 17 d.PAMĖNKALNIO GALERIJAKarinos Lukauskaitės tekstilės instaliacija “Širdies koordinatės”. Veiks iki sausio 30 d.Elenos Nonos Zavadskienės paroda “Dailininkųportretai”. Veiks iki balandžio 29 d.

KAUNASKAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJAJubiliejinė paroda, kurioje pateikiamos devyniųprieškario Lietuvos fotomėgėjų sąjungos narių fotografijosKAUNO MIESTO MUZIEJUSAlgimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda“Paskutinieji LDK piliečiai”. Veiks iki vasario 12 d.KERAMIKOS MUZIEJUS

Kūrybinės grupės “Archyvas” paroda “Netobulumas”. Veiks iki vasario 3 d.KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKAKauno fotoklubo narių fotografijos darbų paroda.Veiks iki sausio 21 d.NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUSParoda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”. Veiks iki gegužės 5 d.

KLAIPĖDAHERKAUS MADOS IR GROŽIO CENTRASJuvelyro Sigito Virpilaičio paroda “Mamuto kaulasir perlai”. Veiks iki sausio 17 d.

KLAIPĖDOS FOTOGRAFIJOS GALERIJALFS Klaipėdos skyriaus narių metinė fotografijų paroda “(ne)matomi”. Veiks iki sausio 17 d.

ŠIAULIAILAIPTŲ GALERIJAPokario metų scenografijų ir aktorių portretų paroda. Veiks iki sausio 30 d.DAILĖS GALERIJA “SIELAI”Neringos Kekytės tapybos darbų paroda. Veiks iki vasario 2 d.CH.FRENKELIO VILAParoda “2K/Kisarauskai: Saulės moliotipijos, Vinco linoraižiniai”. Veiks iki sausio 20 d.ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO RĖKYVOS SKYRIUSAudronės Grigorjevienės kūrybos darbų paroda“Žaismas formomis”. Veiks iki sausio 31 d.ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJAParoda “Inčirauskų projektas - 40”. Veiks iki sausio 16 d.

PANEVĖŽYSFOTOGRAFIJOS GALERIJAŠventinė Panevėžio fotografų Metų paroda “Siena.Fotografija interjerui”. Veiks iki sausio 20 d.PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS

Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.Veiks iki liepos 31 d.PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUSOdetos Tumėnienės-Bražėnienės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva”. Veiks iki kovo 2 d.

DUSETOSDUSETŲ DAILĖS GALERIJADusetų meno mokyklos dailės skyriaus moksleiviųkūrybos paroda. Veiks iki sausio 26 d.DRUSKININKAIV.K.JONYNO GALERIJAVytauto Kazimiero Jonyno kūrybos paroda “Sakralumo ženklai”. Veiks iki vasario 22 d.

VILNIUSLIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA16 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos nacionaliniosimfoninio orkestro varinių pučiamųjų ir mušamųjų grupių muzikantai. Dirigentas Per Kristian Svensen (Norvegija)19 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos nacionaliniosimfoninio orkestro styginių ir medinių pučiamųjųgrupių muzikantai, Ilona Girdžiūnaitė (smuikas),Ramunė Grakauskaitė (smuikas), Dovilė Juozapaitienė (altas), Viktoras Palejus (obojus), Vytautas Giedraitis (klarnetas). Dirigentas Modestas PitrėnasŠV. JONŲ BAŽNYČIA19 d. 18 val. Naujosios sakralinės muzikos koncertas. Dalyvauja vargonininkė Jūratė Landsbergytė ir baritonas Danielius SadauskasVILNIAUS ROTUŠĖ15 d. 18 val. Atminimo vakaras, skirtas 75-osiomsNorberto Vėliaus gimimo metinėmsVENCLOVŲ NAMAI-MUZIEJUS16 d. 18 val. Koncertuoja ansamblis “Aprašymaa”VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI16 d. 19 val. Svetainėje. Spektaklis “Pavasario balsai”18 d. 18 val. Svetainėje. Dainuojamosios poezijossvetainės koncertas. Dalyvauja duetas “Neteisėtaipadaryti” (Rokas Petrauskas ir Šarūnas Gedvilas)

ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA20 d. 13 val. Sakralinės muzikos valanda. Vargonuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijosVargonų ir klavesino katedros studentai

KAUNASKAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA17 d. 17 val. Edmundo Janušaičio bruko dainų albumo “Tamsta lengva” (R.Kalantai atminti) pristatymas

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ17 d. 18 val. Koncertuoja Lietuvos nacionaliniosimfoninio orkestro varinių pučiamųjų ir mušamųjų grupių muzikantai. Dirigentas Peras Kristianas Svensenas (Norvegija)18 d. 18 val. Folkloro spektalis “Jau saulelė” (pagal K.Donelaičio poemą “Metai”)

PALANGAMUZIKOS KLUBAS “VANDENIS”18 d. 21 val. Koncertuoja grupė “Mitrokhin’s Master Band” (Ryga)19 d. 20 val. Koncertuoja Kostas Smoriginas ir Olegas Ditkovskis

DRUSKININKAIKLUBAS “DRUSKININKŲ KOLONADA”19 d. 21 val. Ramūnas Difartas ir Gyvo Garso Klubaspristato projektą “Tribute to Roxette”

Parodos Koncertai

Klaipėdos koncertų salėje folkloro spektalis “Jau saulelė”.

Klube “Druskininkų kolonada” R.Difartas ir Gyvo Garso Klubas pristatoprojektą “Tribute to Roxette”.

2013 01 16Lietuvos žinios18 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Gangsterių medžiotojai” - 15.20, 19.15, 21.50 val.“Kietašikniai” - 11.30, 14.15, 16.30, 18.45, 21.15 val.“Tyli naktis” - 19 val.“Vargdieniai” - 14.30, 17.45, 21 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 12, 17.30 val.“Baimės įlanka” - 20.45 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.15,15.10 val.“Džekas Ryčeris” - 13.45, 19 val.“Sėkmės džentelmenai” - 11.15, 16.45, 21.40 val.“Ralfas Griovėjas” - 12.15, 15.30, 18, 20.30 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13.30, 16.30 val.“Zambezija” - 13 val.“Zambezija” (3D) - 11 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 14, 20 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 12.20, 18.15, 21.30 val.“Legendos susivienija” - 12.30 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Gangsterių medžiotojai” - 13, 15.30, 18.40, 21.30 val.“Kietašikniai” - 11.40, 14, 16.20, 19, 21.45 val.“Tyli naktis” - 22 val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 16.45, 21.15 val.“Provokuojantys užrašai” - 14.20, 16.45, 19.10, 21.40 val.“Sėkmės džentelmenai” - 14.30, 19 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11.15, 14 val.“Ralfas Griovėjas” (originalo kalba)- 17, 22 val.“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.30, 19.30 val.“Vargdieniai” - 15, 18.10, 21.20 val.“Džekas Ryčeris” - 14.40, 21 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11.20,13.30, 15.50, 18 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 21.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 17.40 val.“Optimisto istorija” - 18.15 val.“Pi gyvenimas” - 12.15, 15, 18.20, 21.15 val.“Legendos susivienija” - 14.15, 16.15 val.“Debesų žemėlapis” - 21 val.SKALVIJA“Angelų dalis” - 21.30 val.

“Aurora” - 19 val.“Venecija” - 17 val.PASAKA“Didieji lūkesčiai” - 18 val.“Limbo” - 18.30 val.“Aurora” - 20.30 val.“Magiškas Paryžius 3” - 21 val.“Virš įstatymo” - 20.30 val.OZO KINO SALĖ“Igruški” - 16.30 val.“Tėvas” - 18 val.MULTIKINO“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.30, 14.45, 17.15 val.“Kietašikniai” - 16.45, 19, 21.15 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 14.30, 17, 19.30, 22 val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 12, 12.15, 22 val.“Aurora” - 18.30, 21 val.“Vargdieniai” - 13.45, 18.45 val.“Džekas Ryčeris” - 16, 22 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.15, 12 val.“Sėkmės džentelmenai” - 19.45 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 10.30, 13, 15.45, 18.45,21.45 val.“Zambezija” (3D) - 14.30, 16.30 val.“Zambezija” - 10, 12 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 14, 18,21.30 val.“Legendos susivienija” (3D) - 10 val.

KAUNASCINAMON

“Kietašikniai” - 13.10, 18, 20.05, 22.15 val.“Vargdieniai” - 14.45, 18.05, 21.20 val.“Aurora” - 12.15, 18.30 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.35, 12.50, 19.30 val.“Gangsterių medžiotojai” - 14.10, 16.35, 19, 21.35 val.“Ralfas Griovėjas” - 11.45, 14, 16.15 val.“Džekas Ryčeris” - 15.20 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 15.05 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 17, 21.45 val.“Pi gyvenimas” - 11.30, 20.55 val.“Zambezija” - 11.15 val.FORUM CINEMAS“Gangsterių medžiotojai” - 17.45, 22 val.“Kietašikniai” - 11.45, 16.15, 18.45, 21 val.

“Karališkas romanas” - 13.15 val.“Tyli naktis” - 19 val.“Baimės įlanka” - 20.30 val.“Provokuojantys užrašai” - 15, 21.45 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13.45, 14.30, 16.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 11, 16, 18.15 val.“Sėkmės džentelmenai” - 20.45 val.“Vargdieniai” - 11.30, 18 val.“Zambezija” - 11.15 val.“Džekas Ryčeris” - 21.15 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 13.30,15.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.30,17.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 21.30 val.“Pi gyvenimas” - 12.15, 15.15, 18.30 val.“Legendos susivienija” - 14 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Gangsterių medžiotojai” - 15.30, 18.15, 21.15 val.“Kietašikniai” - 13.30, 18.30, 21 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 13.15, 16 val.

“Tyli naktis” - 19 val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 19.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.30, 17 val.“Sėkmės džentelmenai” - 21.45 val.“Vargdieniai” - 18.30 val.“Zambezija” (3D) - 12.45 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.30,15.15 val.“Džekas Ryčeris” - 21.30 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.30, 15 val.“Pi gyvenimas” - 10.45, 15.45 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 18.45, 22 val.“Legendos susivienija” - 13 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Gangsterių medžiotojai” - 13, 15.45, 18.30, 21.30 val.“Kietašikniai” - 13.45, 19, 21.45 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11.15, 14, 16.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 12.45, 15.30, 18.15 val.“Tyli naktis” - 19 val.“Vargdieniai” - 14.15, 21 val.“Džekas Ryčeris” - 21.15 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 17.30 val.“Pi gyvenimas” - 16.15 val.“Legendos susivienija” - 10.45 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Zambezija” - 10 val.“Pi gyvenimas” - 19 val.“Ralfas Griovėjas” - 11.30, 13.20 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” - 15.15 val.“Aurora” - 16.50 val.“Gangsterių medžiotojai” - 21.10 val.I SALĖ“Monstrų viešbutis” - 11 val.“Džiunglės” - 12.40, 16.30 val.“Septyni psichopatai” - 14.25 val.“Didieji lūkesčiai” - 18.15 val.“Debesų žemėlapis” - 20.35 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS

“Gangsterių medžiotojai” - 18.30, 21.45 val.“Kietašikniai” - 15.45, 21.30 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 15.15 val.“Tyli naktis” - 19 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 12.50 val.“Ralfas Griovėjas” - 13.30, 16 val.“Vargdieniai” - 12.30, 18 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 21 val.

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS17 ir 19 d. 18.30 val. “Madam Baterflai”18 d. 18.30 val. “Kopelija”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS16 ir 17 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra”18 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Paskendusi vasara”18 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Kontrabosas”19 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Fundamentalistai”19 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Ir vėl viskas busgerai”JAUNIMO TEATRAS16 d. 18 val. “Slaptoji dviratininkų draugija”17 d. 18 val. “Barbora ir Žygimantas”18 d. 18 val. “Širdis Vilniuje”19 d. 18 val. “Strip Man Show - viskas apie vyrus”Salė 9919 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė”RUSŲ DRAMOS TEATRAS17 d. 18 val. “Ana Karenina”18 d. 18 val. “Eglutė pas Ivanovus”19 d. 11 ir 13 val. “Stebuklingoji kreidelė”19 d. 18 val. “Lošėjai”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS17 d. 18.30 val. “Boogie Nights”18 d. 18.30 val. “Madagaskaras”

19 d. 18.30 val. “Helgelando karžygiai”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Didžioji salė19 ir 20 d. 12 val. “Baisiai graži pasaka”Mažoji salė19 d. 14 val. “Kiškių sukilimas”KEISTUOLIŲ TEATRAS17 d. 19 val. “Mašininkai”18 d. 19 val. “Penktas veiksmas”19 d. 12 val. “Pati labiausia pasaka”MENŲ SPAUSTUVĖ16 d. 12 ir 15 val. Juodojoje salėje. “Memory Wax”(Švedija). “Šiukšlės”17 d. 14 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario gru-pė”. “Superagentas 000”18 d. 14 val. Juodojoje salėje. Katja Brita Lindeberg(Norvegija). “Klinsj”18 d. 12 ir 14 val. Kišeninėje salėje. Klaipėdos lėliųteatras. “Raudonkepuraitė”19 d. 12 ir 14 val. Juodojoje salėje. Aaben Dans(Danija). “Vėl ir vėl”RAGANIUKĖS TEATRAS19 d. 12 val. “Katinėlis ir gaidelis”“DOMINO” TEATRAS17 d. 19 val. “Nuodėmių miestas”19 d. 19 val. “Apie ką kalba vyrai?”ŪKIO BANKO TEATRO ARENA17 d. 19 val. “Idioteatras”. “Menas”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS16 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata”16 d. 19 val. Rūtos salėje. “Akmenų pelenai”17 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė”18 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė”19 d. 12 val. Ilgojoje salėje. “Anderseno gatvė”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS16 d. 18 val. “Zygfrydo Vernerio kabaretas”17 d. 18 val. “Dulkių spindesys”

18 d. 18 val. “Aida”KAUNO KAMERINIS TEATRAS16 d. 10 val. “Lapė ir višta”17 d. 18 val. “Spektaklis po spektaklio”18 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė”KAUNO MAŽASIS TEATRAS17 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žaliosžvaigždės”

19 d. 18 val. “Belgrado trilogija” (“Su Naujaisiaismetais, Ana!”)KAUNO LĖLIŲ TEATRAS18 d. 18.30 val. “Atėjau, pamačiaum negalėjau, arba visiškas Rudnosiukas”19 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje. “Kiškis drąsuolis”TEATRO KLUBAS18 d. 19 val. “Pjesė prarastam balsui”19 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS16 d. 18 val. “Idioteatras”. “Ša, kalba mamos”17 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”18 d. 18 val. “Idioteatras”. “Urvinis žmogus”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS19 d. 18 val. “Lūšies valanda”KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS20 d. 12 val. “Verpalų pasakos”KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI19 d. 12 val. Klounų teatro studija “Dulidu”. “Papūgėlė Žužu”KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS19 d. 12 val. “Apapa”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS17 d. 16 val. “Vieną vasaros dieną”18 d. 18 val. “Ponas Puntila ir jo tarnas Matis”ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS16 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS18 d. 13 val. Mažojoje salėje. “Anė iš Žaliastogių”18 d. 18 val. Mažojoje salėje. “Visi žmonės katinai”LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS19 d. 12 val. “Meduolių trobelė”

GARGŽDAIGARGŽDŲ KULTŪROS CENTRAS

17 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

ANYKŠČIAIANYKŠČIŲ KULTŪROS CENTRAS18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

SKUODASSKUODO KULTŪROS CENTRAS18 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Aršenikasir seni nėriniai”

TREČIADIENIS 16 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Ryto suktinis” (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Hartlando užuovėja”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Viena byla dviem” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Prisikėlęs faras” N-719.45 “Stilius”. Veidai20.25 Loterija “Perlas”21.15 “Teisė žinoti”22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Teisė žinoti”.

Laidos tęsinys22.15 “Ugnies tramdytojai”22.45 “Pergalės kaina”23.15 Vakaro žinios23.30 “Prisikėlęs faras” (k.) N-70.30 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Kung Fu Panda” (k.)7.20 “Kempiniukas

Plačiakelnis” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!” (k.)10.45 “Specialioji Los Andželo

policija” (k.) N-711.40 “Nikita” (k.) N-712.40 “Kitas!” N-713.10 “iKarli”13.40 “Kempiniukas

Plačiakelnis”14.10 “Kung Fu Panda”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.19 “KK2” N-719.55 “Diagnozė: valdžia”20.55 “Karamelinės

naujienos” N-721.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 Veiksmo f. “Priverstinis

kerštas” N-140.25 “Įstatymas ir tvarka” N-71.20 “4400” N-7

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Aiškiaregys”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Gyvenimo kryžkelės”12.00 “Be komentarų”13.00 “Šeimos reikalai”13.30 “Bailus voveriukas”14.00 “Ančiukas Donaldas ir

draugai”14.30 “Simpsonai”15.00 “Meilės prieglobstis”16.00 “Drąsi meilė”

17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija

17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Akistata”20.30 “Motina ir sūnus”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Vikingų loto”22.05 “Daktaras Hausas”23.05 “CSI Majamis”0.05 “Tikrasis teisingumas”1.00 “Herojai”

BTV 6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Užkalnio 5” (k.) N-79.00 “Prajuokink mane” (k.) N-710.00 “Svotai” (k.) N-711.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Jūrų velniai” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensų mūšis” N-717.00 “Muchtaro

sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Komikų klubas” N-720.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Taip. Ne”21.30 “Sąmokslo teorija” N-722.30 “Dakaras 2013”23.00 “Mentai” N-70.00 “Jūrų velniai” (k.) N-71.00 “Laukinis” (k.) N-72.00-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Kitas Džimio pasaulis” 8.15 “Betmenas irnarsuolių komanda” 8.40 “Nenugalimieji. Kovostęsiasi” 9.05 “Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Seno-sios Kristinos nutikimai” 10.00 “San Francisko ra-ganos” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuoty-kiai” 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00“Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia” 15.00“Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-716.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė” 18.00 “De-tektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00“Mentalistas” N-7 21.00 Veiksmo f. “Laiko polici-ninkas. Berlyno sprendimas” N-14 22.35 “Skaičiai”N-7 23.35 “Užmirštieji” N-7 0.35 “Juokas juokais”(k.) 1.05 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.)

LRT kultūra8.00 “Odisėjo klajonės” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00“Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Tarptautinis akor-deono festivalis 2012”. Koncertuoja “Duo metro”(Italija). C.Lui (akordeonas, bandoneonas), S.Ciotola(gitara) (k.) 13.00 Kalbininko Stasio Skrodenio 75-mečiui. “Žiema, žiema, bėk iš kiemo” (k.) 13.40 “Mu-zikos pasaulio žvaigždės”. Rimtosios muzikos vaka-ras. Anatolijus Šenderovas ir draugai (k.) 14.10 Dok.f. “Klaipėdos etiudai” (k.) 14.40 Muzikinis f. “Ritmai,ritmai” (k.) 15.00 “Tapatybės labirintai” (k.) 15.30“Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”.Rusų gatvė 18.15 “Girių horizontai” 18.45 “Emigran-tai” 19.30 “Pinigų karta” 20.15 “Skulptūrų pėdomis”.1 laida 20.45 “Pagauk kampą” 21.10 “Atžalos” 22.00“Savęs link” 22.40 Čekų animacijos klasika. “Nepilna-vertiškumo kompleksas”. “Hugo ir Bobo”. “Kas būtų,jeigu...” “Vaizduotės pasaulis”. “Butas”. “Vyrų žaidi-mai”. “Švytuoklė, šulinys ir viltis” 0.00 Panorama (k.)0.45 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.) 1.45 “Muzikospasaulio žvaigždės”. Koncertas draugams ir mylimie-siems. Dainuoja Regina Maciūtė

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Adrenalinas” 10.00 “Iš-likimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00

“Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Vedęs irturi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Teleparduotu-vė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojodienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba”18.00 “Pagrindinis įkaltis” 19.00 “CSI Niujorkas”20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai”21.30 Veiksmo f. “Sukrečiantis skrydis” 23.30 Euro-pos pokerio turas 0.30 “6 kadrai” 1.05 “CSI Niujor-kas” 1.50 “Pagrindinis įkaltis”

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 9.15 “Gimnazistai” 10.15 “Namų dakta-ras” 10.55 Dok. f. “Kas nužudė Staliną?” N-7 12.00“Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20“Dičkis šuo Klifordas” 13.40 TV parduotuvė 14.15TV žaidimas “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pa-šėlę TV pokštai” N-7 15.45 “Rossas Kempas. Pira-tai” N-7 16.00 Žinios 16.10 “Rossas Kempas. Pira-tai” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuvatiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Negaliu tylėti”19.45 Dok. f. “Mėnulio galia” N-7 21.00 “Reporte-ris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliu tylė-ti” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-70.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis7.00 Komedija “Žvėrelių maištas” 9.00 Komedija“Rizikinga erzinti diedukus” N-7 11.00 Melodrama“Šokis hip-hopo ritmu” 13.00 Drama “Paskutinėnaktis” N-7 15.00 Komedija “Nepageidaujami ge-nai” 17.00 Trileris “Vaiduoklis” N-7 19.05 Komedija“Kur tas Fredas?” 21.00 Drama “Karštas kraujas” N-7 23.30 Trileris “Afera pagal Entonį Zimerį” N-71.00 Drama “Kelias” N-7

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Kotovskis” 9.00 Žinios9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svar-biausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Ži-nios. Maskva. 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00X byla 13.55 “Kilmingų mergelių institutas”14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios.

Maskva 15.50 “Visada sakyk “visada” 17.40 Ži-nios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris19.20 “Veronika” 21.15 “Objektas 11” 22.05 Isto-rinės kronikos 23.05 “Kotovskis” 23.55 Žinios+0.15 “Miestelis” 0.45 Vaid. f. “Siūlau ranką ir širdį”2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.45 Boksas. Aleksandras Povetkinas - MarcoHuckas 11.55 Ledo ritulys. KHL. “Lev” - “Slovan”13.55 Ledo ritulys. KHL. “Avangard” - CSKA. Tiesio-ginė transliacija 16.50 Futbolas. Anglijos Premierlyga. QPR - “Tottenham” 18.40 “Trans World Sport”žurnalas 19.40 Ledo ritulys. KHL. “Avangard” -CSKA 21.40 Krepšinis. Eurolyga. “Alba” - “Panathi-naikos”. Tiesioginė transliacija 23.40 Ledo ritulys.KHL. Rygos “Dinamo” - SKA

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirti-nas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip taipagaminta? 12.40 Didžiosios statybos. “Space”bokštas Ispanijoje 13.35 Tai bent papročiai 14.30Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas mo-tociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingasdarbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgy-venti 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai paga-minta? 21.00 Vienas laukinėje gamtoje 22.00L.Stroudas Malaizijoje 23.00 Britų iliuzionistas Dy-namo 1.00 Tikrieji aferistai

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 “Nissan GT-R” automo-bilių gamyklos 11.00 “Pagani” automobilių gamyk-los 12.00 Atsarginės japoniškų automobilių dalys13.00 Gepardai 14.00 Laukiniai Šiaurės gyvūnai15.00 “Pagani” automobilių gamyklos 16.00 Atsar-ginės japoniškų automobilių dalys 17.00 Pasauliopabaigos belaukiant 18.00 “Mini” automobilių ga-myklos 19.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 20.00Draudimai 21.00 Tunų žvejyba 22.00 Pasaulio pa-baigos belaukiant 23.00 Draudimai 0.00 Tunų žve-jyba 1.00 Nakties programa

TeatrasKinas

Orai 192013 01 16Lietuvos žinios

Ožiaragis 12 22 - 01 20Avinas. Problemos kol kas neju-dės iš vietos, kad ir kokie ener-gingi būtų jūsų veiksmai. Gauti

dalykiniai pasiūlymai verti dėmesio. Nesiel-kite lengvabūdiškai su pinigais.

Jautis. Nevarginkite aplinkiniųprašymais, nurodymais - šiosdienos bendravimas turi būti pa-

prastas ir malonus. Tinkamas laikas vykti į ko-mandiruotę, jeigu ji neišvengiama šią savaitę.

Dvyniai. Nepalankus metas pra-dėti svarbių finansinių operaci-jų, derybų, susitarimų. Tiems,

kurie sprendžia meilės santykių keblumus,gali būti pateikta ne viena staigmena.

Vėžys. Kantrybė, mokėjimaslaukti - išganingas dalykas. Ap-sukriems Vėžiams pavyks neįsi-

velti į svetimus nešvarius žaidimus, nes spė-jo pasimokyti iš kitų klaidų.

Liūtas. Daugiau laiko skirkitesveikatai, poilsiui, bet jei dar-bas - neišvengiama kliūtis, bū-

kite atidūs net nereikšmingiems dalykams.Pasistenkite, kad kolegos jus suprastų.

Mergelė. Nepasiduokite azar-tui, nesivelkite į avantiūras - si-tuacija gali pasirodyti bloges-

nė, nei yra iš tiesų. Neblogas laikas tvarkytiskubius reikalus, kur nors netoli nuvykti.

Svarstyklės. Atidžiau įsiklausy-kite į šefo pastabas. Ši dienatinkama dirbti su informacija.

Būkite atsargesni - ne laikas priimti sponta-niškus, rizikingus sprendimus.

Skorpionas. Kad ir kaip klosty-tųsi aplinkybės, siekite likti ra-mūs, viską tikrinkite, daugiau

klausykitės, o ne aiškinkite kitiems. Nesku-binkite įvykių.

Šaulys. Paprasčiau žvelkite įpermainas, objektyviau vertin-kite savo perspektyvas ir vaikų

gebėjimus. Gera knyga ar filmas padės ati-trūkti nuo realybės.

Ožiaragis. Neimkite nieko giliaiį širdį, nesureikšminkite savogalimybių ir įtakos. Jei laukia

sunkūs darbai, nedirbkite jų vieni - tai kolek-tyvinių pastangų metas.

Vandenis. Ne itin palankus lai-kas, bet nesikrimskite - tai ilgainetruks. Palikite visus ramybėje

ir imkitės mėgstamų dalykų, daugiau dėme-sio skirkite vaikams.

Žuvys. Nepasikliaukite draugųpažadais ir kol kas nesigriebki-te svarbių darbų - išradingu-

mo, sumanumo nestigs, tačiau dėl jums ne-suvokiamų priežasčių viskas išeis priešingai.

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas: ...................................................

SAULĖteka 8:34leidžiasi 16:24dienos ilgumas 7:50

MĖNULISŠeštąją jaunatiesdieną Mėnulis teka 10:00, leidžiasi 23:02

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+14

-3

-6 -11

-7 -10

-7

-8 -11

-8 -11

-11

-7

Lisabona

+54Malaga

+8Madridas

+14Alžyras

+15Tunisas

+14

Atėnai+15

Larnaka

+13Stambulas

+13Barselona

+8Bordo

+4Dublinas

-1Paryžius

+2Londonas

+7 Nica

+8Roma

+12Dubrovnikas

+6Sofija

+9Bukareštas

Varna

-6Maskva

-6 Helsinkis

+6Kijevas

-4Berlynas

-3

Kopenhaga0

Stokholmas

-6

Oslas

+1Amsterdamas

-1Miunchenas

-3Praha

-8Vilnius

-6Talinas

-7Ryga

-1

Minskas

-9Sankt Peterburgas

Bratislava

-2Varšuva

+1Viena

+1Budapeštas

Šiandien: debesuota, vietomis snigs, pustys.Temperatūra dieną 3-8 laipsniai šalčio.

Rytoj: debesuota su pragiedruliais, kai kur pasnigs. Naktį temperatūra6-10, dieną 6-8 laipsniaišalčio.

16-oji metų diena. Sausio šešioliktoji, trečiadienis, trečioji 3-iosios metų savaitės diena,iki Naujųjų metų lieka 349 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Marcelis, Norgailas, Norgailė.Geros dienos! LÎ

Kryžiažodis Horoskopai

Spręskite kryžiažodį ,

į langelius įrašykite žodį ar žodžius

ir laimėkite redakcijos savaitės

prizą!

Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu

iš visų teisingai atsakiusiųjų.

Atsakymus galima siųsti iki

penktadienio 15 valandos.Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

sausio 28 dieną.Atsakymą siųskite el.paštu

red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu

iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”,

Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Sausio 15 d. sudoku sprendimas.

Jaunatis Priešpilnis Pilnatis DelčiaI 11 I 19 I 26 II 03

2013 01 16Lietuvos žinios20 Margumynai

Harry nušluostė nosį visiems:ekrano žvaigždėms, Europosprincams ir įžymybių atžaloms.Dėl jo džiūsta merginos visamepasaulyje.

Britų princas Harry išrinktas tin-kamiausiu viengungiu pasaulyje iršiuo požiūriu aplenkė nemažai akto-rių bei kitų įžymybių, tarp jų - Geor-ge’ą Clooney ir Jacką Nicholsoną.

Nevedęs jaunesnysis princo Wil-liamo brolis, dabar tarnaujantis Af-ganistane antruoju karinio sraigta-sparnio pilotu, užėmė pirmąją vietą40 geidžiamiausių viengungių sąra-še, kurį sudarė JAV žurnalas “Town& Country”. Žurnalo redaktoriaiapie 28 metų princą rašė: “PrincoWilliamo jaunėlis broliukas savimilabai pasitiki ir flirtuodamas, ir skrai-dydamas sraigtasparniais “Apache”.Jam patinka puoštis - pradedant ne-lemtu maskaradiniu drabužiu ir bai-giant gimtadienio kostiumu.” Kalbė-dami apie drabužius redaktoriaiturėjo galvoje kelis skandalingus at-vejus. Kartą Harry pasirodė karnava-le su svastiką primenančiu raiščiu.Taip gerą humoro jausmą turintisprincas norėjo tik pasišaipyti, betperžengė ribą. O per savo gimtadie-nį jis nuogas žaidė biliardą.

Į sąrašą įtraukta ir daugiau Eu-ropos karališkųjų asmenų, tarp jų -

Graikijos ir Danijos princas Philip-pos, Grace Kelly vaikaitis Pierre’asRainier Stefano Casiraghi iš Mona-

ko, Švedijos princas Carlas Philipasir Belgijos princas Amedeo.

Redaktoriai atkreipė dėmesį ir į

garsenybių atžalas, pavyzdžiui, bri-tų dainininko Bryano Ferry keturissūnus Merliną, Isaacą, Otisą ir Ta-

rą, Arnoldo Schwarzeneggerio sū-nų Patricą ir Clinto Eastwoodo sū-nų aktorių Scottą.•

Monarchas Čarlzas sukėlė nemenką sumaištį Norfolke(Virdžinija) - žmonės puolėskambinti pagalbos telefonu911 pamanę, kad gatvėmisvaikštinėja žvėrių karalius liūtas, tikriausiai ieškodamasmaisto.

Nuo to laiko labradoro ir pude-lio mišrūnas bei jo šeimininkė tapoNorfolko įžymybėmis, kurias visisiekia pamatyti.

Pasipylus skambučiams apie lais-vai vaikštinėjantį liūtą policija pra-dėjo tyrimą. Išgirdę pranešimusvietos zoologijos sodo darbuotojainegalėjo patikėti savo ausimis. Jiepuolė tikrinti, ar iš narvų nepabėgoliūtai Zola ir Mramba, bet greitaiįsitikino, kad didžiosios katės ra-miai snūduriuoja nepajudinusiosnė raumenėlio.

Paslaptis netrukus paaiškėjo: eg-zotiškas žvėris - Monarchas Čarl-zas, kurį šeimininkė apkirpo kaipliūtą. “Mes jį vadiname savo labra-liūtu”, - sakė šuns savininkė Nata-lie Painter.

Monarchą Čarlzą dar mažiukąprieš ketverius metus nupirko jostėvas, kai Natalie pradėjo mokytisvietos universitete. Liūtas yra uni-versiteto krepšinio komandos talis-manas. Štai kaip šeimai kilo mintisatitinkamai apkirpti šunį.

Monarchas Čarlzas visas nukirp-tas trumpai, tik palikti ilgi tamsesnėsspalvos karčiai ir apvalus kuokštasant uodegos galiuko.

Natalie tėvas, dažnai vedžiojan-tis šunį, ne kartą pastebėjo, kad jįpamatę išsigandę žmonės puolaprie mašinų. “Aš jiems sakau, kadtai - labraliūtas, ir daugelis tuo tiki”, -juokiasi Danielis Painteris.

Monarchas Čarlzas pakliuvo įlaikraščių puslapius, o universitetokomanda pakvietė jį į varžybas kaipgarbės svečią ir per pertrauką fo-

tografavosi drauge su sirgaliais. Ko-manda ir toliau nori bendradar-biauti su Monarchu Čarlzu.

“Facebook” tinkluose šuo jau su-laukė 50 tūkst. apsilankymų ir jauturi apie 1000 “Twitter” gerbėjų.•

Galima pamanyti, kad Berlynepasidarbavo Oušeno vienuoliktukas - viskas buvokaip iš geriausio filmo apie apiplėšimą.

Vokietijoje grupė plėšikų iškasė 30metrų ilgio tunelį, per jį pateko į vie-no Berlyno banko saugyklą, o paskuipabėgo su grobiu, sukeldami gaisrą,kad paslėptų savo pėdsakus. Tunelisvedė nuo vienos požeminio garažoaikštelės į banko saugyklos patalpą.Pasak Berlyno policijos, jis buvoįrengtas labai profesionaliai, kasamastikriausiai ištisas savaites arba mėne-sius. Tunelio konstrukcija kruopščiaiapgalvota - net pasirūpinta lubų stat-ramsčiais. Apie apiplėšimą policijai

buvo pranešta, kai vienas apsauginin-kas pastebėjo iš banko saugyklos be-siveržiančius dūmus. Pareigūnai visdar aiškinasi, kokios vertybės pavog-tos iš banko klientų seifų.

Šis plėšikų reidas atgaivino prisi-minimus apie kitą įspūdingą apiplė-šimą Berlyne 1995 metais. Tąsyk va-gys įsibrovė į banką pro duris, paėmėįkaitų ir pareikalavo sraigtasparniobei išpirkos. Policija apsiautė ir ga-liausiai šturmavo banko saugyklą,kurioje, kaip manyta, buvo užsibari-kadavę plėšikai. Tačiau paaiškėjo,kad jie pabėgo per bendrininkų iš-kastą tunelį. Vis dėlto vėliau keli iš tųvagių buvo sučiupti.•WENN, BNS, “The Huffington Post”,Upi.com, LŽ

Harry - geidžiamiausias viengungis

Gerai parengtas apiplėšimas

Princas Harry - aukštos kvalifikacijos karys.

Žmones išgąsdino labraliūtas

“Oušeno vienuoliktuko” gangsteriai tobulai suplanavo kazino apiplėšimą.

Bet jis moka ir gerai pasilinksminti (šokis Jamaikoje per labdaros renginį). / PA/Reuters/Scanpix nuotraukos

Monarchas Čarlzas visame savo karališkame spindesyje.