V. Gudaičio pranešimas

Vytas Gudaitis VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba

Gyvulininkystės skyrius 2015-11-27

VEIKSNIAI LEMIANTYS PIENO GAMYBOS EKONOMINĮ EFEKTYVUMĄ

Genetinis potencialas,

sveikatingumas,

subalansuotas šėrimas,

laikymo ir priežiūros technologijos,

produkcijos kokybė.

Atskirų šių elementų reikšmė nevienoda, bet visų jų suma lemia ūkio pelningumą.

SUBALANSUOTAS KARVIŲ ŠĖRIMAS

Kas tai yra?

Nuo ko pradedame?

Kas yra svarbu?

Kokios pasekmės?

Pašarų tyrimai;

Tyrimų rezultatai;

Racionų sudarymas;

Šėrimo rezultatas;

Rezultato vertinimas.

SUBALANSUOTAS KARVIŲ ŠĖRIMAS

Produktyvumas mažesnis nei genetinis potencialas;

Prasta reprodukcija;

Trumpesnė laktacija ir ilgesnis veršiavimasis;

Dažniau pasireiškia medžiagų apykaitos ligos;

Lėtesnis veršelių augimas - vėlyvesnis veršiavimosi amžius;

Trumpesnis produktyvusis amžius;

Didesnė šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija;

Mažesnis ūkio pelningumas.

NESUBALANSUOTO ŠĖRIMO PASEKMĖS

PAŠARŲ TYRIMAS (ŠIENAINIS)

PAŠARŲ TYRIMAS (KUKURŪZŲ SILOSAS)

Gerai subalansuotas karvių racionas yra esminis pieninio ūkio sėkmės faktorius.

Karvių raciono pagrindą turi sudaryti stambieji pašarai, o koncentratai – tik nedidelę jo dalį.

RACIONO SUDARYMAS

NUO ....IKI....

Maistinių medžiagų gairės racione laktuojančioms karvėms

Laktacijos tarpsnis

1 laktacijos pusė 2 laktacijos pusė 3 laktacijos pusė

Vid. pieno kiekis (kg/d) 40 30 20

SM sunaudojimas (kg/d) 24-26 21-23 11-12

Ž. baltymai (%SM) 17-19 15-16 13-15

Neskaidomi baltymai (%ŽB) 35-40 30-35 25

Skaidomi baltymai (%ŽB) 25-33 25-36 25-40

NDF (%SM) 30-34 30-38 33-43

ADF (%SM) 19-21 19-23 22-26

Ląsteliena (%NDF) 25 25 25

NETO energija (Mcal/kgSM)/MJ/kgSM

1,64/6,86 1,57/6,57 1,5/6,28

Virškinamieji angliavandeniai (%SM) 30-42 30-44 30-45

Riebalai (max % SM) 5-6 4-6 3-5

Viso virškinamųjų maisto medž. (%SM)

72-74 69-71 66-68

Raciono sudarymas visada prasideda nuo sausųjų medžiagų poreikio nustatymo.

Būtinas sausųjų medžiagų kiekis racione priklauso nuo bandos produktyvumo lygio, vidutinio bandos karvių svorio ir

stambiųjų pašarų kokybės.

Raciono sudarymas- sausosios medžiagos (SM)

Sausųjų medžiagų kiekis parodo raciono apimtį, o suėstas jų kiekis – pašarų ėdamumą ir gyvulio apetitą.

Karvių 100 kg svorio reikia skirti 3,5–3,8 kg, kartais iki 4,0–4,7 kg pašarų SM per parą.

SM kiekis priklauso nuo raciono sudėties, jo pilnavertiškumo, fizinių ir mechaninių savybių.

Esant racione daugiau geros kokybės sultingųjų pašarų, suvartojama daugiau ir raciono sausųjų medžiagų.

Raciono sudarymas- sausosios medžiagos (SM)

Rekomendacinis SM kiekis šviežiapienėms karvėms

Laikotarpis Pirmaveršės Antraveršės

1 savaitė 14 16 (2,5 proc.*)

2 savaitė 15-16 19 (2,9 proc.*)

3 savaitė 17 21 (3,4 proc.*)

4 savaitė 18 22 (3,6 proc.*)

5 savaitė 18-19 24 (4 proc.*)

*- kūno masė

SM suvartojimo, pieno kiekio ir kūno masės santykis

Tai viena svarbiausių maisto medžiagų. Baltymai būtini ne

tik kaip medžiagų apykaitos komponentas, iš jų galvijų

organizme susidaro kūno ir pieno baltymai. Todėl karvių

produktyvumas daugiausia priklauso nuo baltymų kiekio

racione ir jų biologinės vertės.

Raciono sudarymas- baltymai

Šviežiapienėms karvėms rekomenduojamas baltymų kiekis racione

17-19 proc.

Raciono sudarymas- baltymai

Per didelis baltymų kiekis melžiamų karvių racionuose sukelia karvių reprodukcijos sutrikimus.

Per didelis kiekis šlapalo kraujyje toksiškai veikia spermatozoidus ir kiaušialąstę, embrioną.

Sutrinka hormonų balansas. Per didelis šlapalo kiekis kraujyje – mažesnis progesterono kiekis jame.

Laktacijos pradžioje didelis kiekis baltymų sukelia energijos disbalansą ir sustabdo kiaušidžių funkciją.

Laktacijos pradžioje – 18–16% baltymų racione.

Laktacijos pabaigoje – 12% baltymų racione.

Raciono sudarymas- baltymai

Raciono apibūdinimas Kombinuotų pašarų baltymingumas, proc.

Karvei duodama varpinės augintos gerai tręšiant azotu ankstyvoje brendimo fazėje, ankštinės ankstyvoje brendimo fazėje arba jų mišinys.

12-14

Karvei duodama varpinės vidut. brendimo fazėje, ankštinės vidut. brendimo fazėje arba jų mišinys.

15-18

Karvei duodama prastos kokybės pašarai, kukurūzų silosas, šiaudai.

18-23

Raciono sudarymas- baltymai

AE ir ŽB koncentracijos kaita priklausomai nuo pjūties laiko ir silosuojamos žaliavos (žolių rūšies).

M – miglinių, P -pupinių žolių silosas

Apykaitos energija MJ/kg SM

9.2

9.4

9.6

9.8

10.0

10.2

10.4

10.6

10.8

iki 0

6. 0

1

1-5

d.

6-10

d.

11-1

5d.

16-2

0d.

21-2

5d.

26-3

0d.

Liep

os m

ėn.

visi M P-M P

Birželio mėn.

140

150

160

170

180

190

200

iki

06

. 01

1-5

d.

6-1

0 d

.

11-1

5d

.

16-2

0d

.

21-2

5d

.

26-3

0d

.

Lie

po

s m

ėn

.

visi M P-M PŽB g/kg SM

Birželio mėn.

NDF koncentracijos ir OrgM virškinamumo kaita priklausomai nuo pjūties laiko bei silosuojamos žaliavos (žolių rūšies).

M – miglinių,

P -pupinių žolių silosas.

Org M viršk.- organinės medžiagos virškinamumas,

NDF-neutralaus detergento tirpale netirpi ląsteliena.

Fermentacijos kokybė mažai priklausė nuo silosavimo datos.

560

580

600

620

640

660

680 visi M P-M P

ND

F g

kg

-1 S

M

58

59

60

61

62

63

64

65

66

67

68

iki birž.

1d.

Birž. 1-5

d.

Birž. 6-10

d.

Birž. 11-

15d.

birž 16-

20d.

Birž. 21-

25d.

Org

. M

vir

šk

. %

SM

Optimalus žolės pjovimo laikas, kai sausosios

medžiagos sudaro 35 proc. Vėliau kiekvieną

dieną žalios ląstelienos dalis padidėja apie 5 g

(kg SM)-1, o energetinė vertė sumažėja apie 0,1

MJ NEL (kg SM)-1.

84

86

88

90

92

94

96

iki 05

09

06 09

10 09

11 09

15 09

16 09

20 09

21 09

25 09

26 09

30 09

01 10

05 10

06 10

10 10

11 10

15 10

16 10

20 10

21 10

25 10

26 10

31 10

Lapkr

ŽB g/kg

200

220

240

260

280

300

320Krakmolas g/kg

ŽB Krakmolas

Krakmolo ir žalių baltymų (ŽB) koncentracijos kaita kukurūzų silose priklausomai nuo silosavimo laiko.

10.0

10.2

10.4

10.6

10.8

11.0

11.2

iki 05

09

06 09

10 09

11 09

15 09

16 09

20 09

21 09

25 09

26 09

30 09

01 10

05 10

06 10

10 10

11 10

15 10

16 10

20 10

21 10

25 10

26 10

31 10

Lapkr

AE MJ kg-1

150

170

190

210

230ŽL g kg-1AE ŽL

Apykaitos energijos (AE) ir žalios ląstelienos (ŽL) koncentracijos kaita kukurūzų silose priklausomai nuo

silosavimo laiko.

Sudėtingus angliavandenius (ląstelieną, krakmolą, cukrus ir kt.) didžiajame prieskrandyje mikroorganizmai skaido iki paprastesnių junginių (gliukozės), kurie toliau paverčiami acto, propiono, sviesto ir kitomis rūgštimis.

Iš racione esamų angliavandenių galvijai gauna iki 85 proc. reikiamo energijos kiekio.

Raciono sudarymas- angliavandeniai

• Prieskrandžių mikroflora ją skaido į lakiąsias riebalų rūgštis (acto, propiono, sviesto ir kt.), iš kurių karvių organizmas gauna energijos ir gamina pieno riebalus.

• Jei racione per daug ląstelienos, pašarų maisto medžiagos blogiau virškinamos, produkcijai gauti sunaudojama daugiau pašarų.

Raciono sudarymas- ląsteliena

Karvių racione sausojoje medžiagoje turėtų būti nemažiau kaip 25-26 proc. NDF, 19-21 proc. ADF ir

15-16 proc. žalios ląstelienos.

Užtrūkusių, mažapienių karvių racionų sausojoje medžiagoje NDF gali būti 32-34 proc., ADF – iki 28

proc., o žalios ląstelienos iki 26-28 proc.

Raciono sudarymas– ląsteliena (ADF,NDF)

ADF racione turi būti 16-19 proc. Didžiausia dalis gaunama iš stambiųjų pašarų.

NDF racione turi būti nuo 27- 30 proc. Taip pat rekomenduojama, kad iš stambiųjų pašarų būtų

gaunama 75 proc. NDF.

Raciono sudarymas– ląsteliena (ADF,NDF)

Riebalai karvių šėrime Veikia teigiamai:

• C16:0 (palmetino r.) – didina riebalų kiekį piene.

• C18:0 (stearino r.) – didina riebalų ir pieno kiekį.

• C18:1 (oleino r.) – lengvai virškinama, bet nesočiuosius.

Veikia neigiamai:

• C12:0 (laurino r.) – antimikrobinis efektas.

• C14:0 (miristino r.) – antimikrobinis efektas.

• C18:2 (linolio r.) – mažina riebalų kiekį piene.

• C18:3 (linoleno r.) – mažina riebalų ir pieno kiekį.

Būtina makroelementų koncentracija pieninių karvių racione, g/kg SM

Būtina mikroelementų koncentracija pieninių karvių racione, g/kg SM

Kad galvijai pasisavintų pakankamai maisto medžiagų, reikia sudaryti tinkamą mineralinių ir

kitų medžiagų santykį racione.

Ca : P = nuo ? iki ? ? ?

2:1 iki 100 d. po apsiveršiavimo

1,5:1 daugiau kaip 100 d. po apsiveršiavimo

1,25–1,5 užtrūkusioms karvėms

Vitaminų reikmės karvėms

Netinkamai subalansuotą karvių šėrimą rodo tokie požymiai:

karvės neatrajoja arba atrajoja retai, tuo tarpu įprastai karvė atrajoja 10–14 val. per parą,

karvės neėda arba ėda labai nenoriai,

sumažėja pieno riebumas ir baltymingumas,

per pirmus laktacijos mėnesius karvė labai suliesėja,

gyvuliai serga ketozėmis,

skausmingi karvių sąnariai ir pėdos, gyvuliai juda nenoriai,

neryški karvių ruja.

Pieno urėja yra ž. baltymų indikatorius karvių racione.

Jos kie­kis pie­ne pa­ro­do azo­to ir ener­gi­jos pu­siau­svy­rą di­džia­ja­me prie­skran­dy­je, t.y. kar­vių

„ap­si­rū­pi­ni­mą“ bal­ty­min­gais ir ener­ge­ti­niais pa­ša­rais.

Jei pie­ne urė­jos nu­sta­to­ma ma­žiau kaip 15 mg%, reiš­kia, kad kar­vių ra­cio­ne trūks­ta bal­ty­min­gų

pa­ša­rų.

Šėrimo įvertinimas - urėjos kiekis piene

Šėrimo įvertinimas - urėjos kiekis piene

Pagal kraujo ir šlapimo biocheminių tyrimų rezultatus galima nustatyti šėrimo bei

eksploatacijos lygį, teisingai įvertinti atskirų gyvulių ar bandos sveikatingumo statusą.

Kraujo ir pieno šlapalo N yra netiesioginė priemonė nustatant pašaro baltymingumą ir energetinę vertę.

Padidintas šlapalo N kiekis rodo didelį ž. baltymų kiekį racione (ypatingai tirpių/ virškinamųjų baltymų).

Parezė – mažas Ca kiekis kraujyje (<5mg/dl);

Parezės kontrolė – sumažinti racione katijonus: pigiausias būdas tai padaryti sumažinant K (<1,5 %) ir Na (<0,15 %) racione (lengviausiai tai padaryti šeriant kukurūzų ir žolės silosu), Mg kiekis turi būti ne mažiau kaip 0,25 %.

Kraujo tyrimai, rodikliai , reikšmė

Cukraus kiekis kraujyje – sveiko gyvulio 40mg/100ml, ,,ketoniniams“ gyvuliams cukraus kiekis mažesnis;

Ketoninių kūnų lygis:

1. Kraujyje:

Ketozės diagnozavimas iš kraujo tyrimų

Ketoniniai kūnai Normalus lygis Ketozė

Acetoacto r. 0,1mg/100 ml iki 7 mg/100 ml

B-hydroksi sviesto r. 8 mg/100 ml iki 30 mg/100 ml

Laisvos riebalų r. 9 mg/100 ml Iki 28 mg/100 ml

2. Piene: sveikų karvių piene ketoninių kūnų neturi būti, sergant karvėms ketoze išskiriama 40mg/100 ml pieno, gali būti jaučiamas salsvas ketoninių kūnų kvapas piene.

3. Šlapime: sveikų karvių šlapime ketoninių kūnų neturi būti, sergant karvėms ketoze išskiriama net iki 500-1000 mg/100 ml šlapimo.

Ketozės diagnozavimas iš pieno ir šlapimo tyrimų

Ketozės diagnozavimas iš kraujo tyrimų

Sumažėja apetitas (koncentratams);

Mažėja pieno gamyba;

Krinta svoris;

Vidurių užkietėjimas;

Acetono kvapas (šlapime, piene, kvėpuojant...);

Nerviniai simptomai – koma.

Ketozės diagnozavimas fermoje

Laktatų koncentracija kraujo plazmoje ≥ 5mmol/l – tai sukelia audinių hipoperfuziją ir/arba hipoksiją.

Hiperlaktemija – kai laktatų koncentracija kraujo plazmoje > 2mmol/l.

Acidozės diagnozavimas iš kraujo tyrimų

Raciono struktūros įtaka prieskrandžio pH

Raciono ląstelienos kiekio įtaka prieskrandžio pH

Rodikliai Ūmi acidozė Lėtinė acidozė

Klinikiniai požymiai taip mažai pastebimi

Mirtingumas taip ne

PRIESKRANDŽIO PARAMETRAI

prieskrandžio pH > 5 5,0 - 5,4

pieno rūgštys padidėję (50–120 mM) norma (0–5 mM)

riebiosios rūgštys sumažėję (<100 mM) padidėję (150–225 mM)

gr+ bakterijos padidėję normalus

gr- bakterijos

sumažėję normalus

Streptococcus bovis padidėję norma

Lactobacillus spp. padidėję norma

KRAUJO PARAMETRAI

Kraujo pH žemas ribinis

bikarbonatai žemas ribinis

laktatai padidėję norma

Acidozės klinikinių formų skirtumai

Acidozės pasekmės

Vengti racionų su daugiau kaip 50 proc. koncentratų;

Riboti koncentratus su aukštu krakmolo kiekiu;

Palaikyti pakankamą ,,efektyvios ląstelienos“ kiekį;

Keitimai racione turi būti palaipsniui;

Pilnai sumaišytas racionas (NDF).

Acidozės profilaktika

Išmatų vertinimas

Šlapimo tyrimai

Rūgščių ir šarmų pusiausvyra prieš apsiveršiavimą – pieno karštinės prevencija. Sumažėjus anijonų- katijonų skirtumui nuo 100 -150 mEq/kg SM šlapimo pH nuo įprastos normos nukrenta iki 6-7. Šlapimo pH >8,25 likus 48 val. iki apsiveršiavimo prognozuoja klinikine pieno karštinę.

Rodikliai Norma Sutrikimai

Šlapimo kiekis 16-50mg/kg

Spalva šviesiai geltona-tamsiai ruda

Skaidrumas skaidrus

Kvapas savitas

pH 7.4-8.5

Baltymai neigiamas Inkstų ligos, pieno karštinė, hipertenzija, navikai ir kt.

Gliukozė neigiamas Svarbus rodiklis diagnozuojant diabetą.

Ketonai neigiamas Ketonurija pasireiškia esant diabetui ar gyvuliui badaujant, išsekus.

Bilurubinas neigiamas Kepenų pažeidimai/ligos.

Urobilinogenas neigiamas- silpnai teigiams

Kraujas neigiamas Inkstų pažeidimai, infekcijos, inkstų ar šlapimo pūslės akmenys ir kt. pažeidimai.

Leukocitai neigiamas Šlapimo takų infekcija.

Eritrocitai neigiamas Hematurija.

Šlapimo rodikliai