1174 1010 940 - Swedbank · 2018. 11. 20. · 4 A B B A N K A S „ H A N S A B A N K A S “ 2 0 0 5 Pagrindiniai finansiniai rodikliai Pagrindiniai konsoliduoti finansiniai rodikliai

M etinė atask aita 2005

„ S w e d b a n k “ g r u p ė s n a r y s

1174

1010

940

1174

1010

940

Turinys

Pagrindiniai finansiniai rodikliai 4

Pozicija svarbiausiose Lietuvos

finansų rinkose 5

Valdybos pirmininko žodis 6

Tarybos pirmininko žodis 7

Misija, Vizija, Vertybės 8

Verslo filosofija 9

Strategija ir pasiekimai 2005 metais 11

Lietuvos ekonomika 2005 metais 11

Finansinių rezultatų apžvalga 14

„Swedbank“ ir „Hansabank“ grupė 17

Sėkmingos veiklos pagrindas 19

Skolinimas 25

Taupymas ir investavimas 29

Mokėjimai 33

Bankas ir visuomenė 38

Valdybos sąrašas 40

Tarybos sąrašas 41

Finansinės ataskaitos 42

A B B A N K A S „ H A N S A B A N K A S “ 2 0 0 54

Pagrindiniai finansiniai rodikliai

Pagrindiniai konsoliduoti finansiniai rodikliai 2004 12 31 2005 12 31 Pokytis

Turtas 8,113,903 12,098,850 49%

Finansinis portfelis* 5,371,622 8,397,567 56%

Indėliai ir spec. skolinimo fondai 5,642,787 7,875,011 40%

Veiklos pajamos 341,767 440,707 29%

Veiklos išlaidos 206,743 254,130 23%

Grynasis pelnas 111,089 136,996 23%

Kapitalo grąža 19,9% 17,1% -2,8

Išlaidų ir pajamų santykis 60,5% 57,7% -2,8

Grynoji palūkanų marža 2,56% 2,42% -0,14

*Finansinį portfelį sudaro paskolos, lizingas ir faktoringas

5A B B A N K A S „ H A N S A B A N K A S “ 2 0 0 5

„Hansabanko“ įmonių grupės pozicijos svarbiausiose Lietuvos finansų rinkose

Pozicija rinkoje 2005 metai

Gyventojų indėliai 1

Paskolos gyventojams 1

II pakopos pensijos (klientų skaičius) 1

Gyvybės draudimas 1

Internetinė bankininkystė 1

Kortelės (išduotų kortelių skaičius) 1

Ūkio subjektų indėliai 2

Paskolos ūkio subjektams 2

Lizingas 2

Faktoringas (apyvarta) 1

Prekyba vertybiniais popieriais 1

A B B A N K A S „ H A N S A B A N K A S “ 2 0 0 5�

2005 metai: augome kartu su klientais2005 metai puikiai atspindi mūsų siekį – augti kartu su klien-tais, o tai reiškia, jog praėję metai buvo geri mūsų klientams ir atitinkamai “Hansabankui”. Per praėjusius metus aktyvių “Han-sabanko” privačių klientų skaičius išaugo daugiau nei 16 proc. ir pasiekė 1,2 mln., verslo klientų skaičius per metus išaugo beveik 19 proc. ir metų pabaigoje pasiekė 28,9 tūkst. įmonių. Šie skai-čiai mus itin džiugina, nes jie rodo, kad mums sekėsi pasiūlyti klientams jų poreikius atitinkančias paslaugas ir taip padaryti jų kasdienį gyvenimą dar patogesnį ir paprastesnį.

Veikdami finansų rinkoje, mes suprantame, jog dirbame pas-laugų versle, kuriame labai svarbūs yra santykiai su klientais, jų poreikių išmanymas ir sugebėjimas kasdienio gyvenimo situaci-joms pritaikyti modernius finansinius sprendimus bei paslaugas, taip pat pateikti jas paprastai ir suprantamai klientui. Svarbu būti arti kliento ir užtikrinti profesionalų bei kokybišką jo aptar-navimą.

Turėdami daugiausiai klientų Lietuvos rinkoje, siekiame būti jiems patogiausiu banku, siūlančiu visas finansines paslaugas vienoje vietoje – kiekviename iš mūsų plataus tinklo padalinių. “Hansabanko” klientus jau aptarnauja 120 padalinių, banke dirba daugiau nei 2,5 tūkst. darbuotojų, kurie yra savo srities žinovai ir profesionalai. Tai pasiekta kelerius metus iš eilės investuojant į padalinių plėtrą ir atnaujinimą bei darbuotojų ugdymą ir motyvacines sistemas.

Vien 2005 metais į naujų padalinių steigimą bei veikiančių padalinių rekonstrukciją investavome 9,3 mln. litų, buvo rekons-truota ir naujai atidaryta 10 banko padalinių. Darbuotojų skai-čius per metus išaugo daugiau kaip 300. Siekiame, kad “Hansa-banko” padalinys būtų ta vieta, kurioje klientas rastų atsakymus į visus klausimus, susijusius su kasdieniais finansais – todėl mūsų siūlomos paslaugos apima ne tik bankininkystę, bet ir lizingą, faktoringą, gyvybės draudimo bei draudimo brokerio paslaugas. Tai mes galime pasilyti, kadangi “Hansabanko” grup´ ‰iuo metu sudaro net ‰e‰ios bendrovòs: “Hansabankas”, “Hansa lizingas”, “Hansa gyvybòs draudimas”, “Hansa drau-dimo brokeris”, “Baltijos Autolizingas” ir “Hansa valda”.

Taip pat daug dėmesio skyrėme ir naujų, patogių klientams finansinių sprendimų bei paslaugų kūrimui. Per praėjusius metus pristatėme klientams nemažai naujovių: pirmąsias Lietu-voje automobilines mokėjimo korteles (kartu su partneriais “Citroen” ir “Subaru”), modernias kreditines korteles verslo klientams, savanoriško pensijų kaupimo paslaugą “Hansa pen-sija plius”, naują gyvybės draudimo produktą “Vaiko investicinį draudimą” ir kitas paslaugas. Kadangi šių paslaugų paklausa buvo itin didelė, manome, kad klientai jas įvertino teigiamai. Tai dar labiau patvirtina, jog einame teisingu keliu, ir skatina tolesnę plėtrą.

Diegėme naujas technologijas ir stengėmės supaprastinti pro-cesus – tam, kad galėtume užtikrinti dar didesnį operatyvumą savo klientams. Buvo investuojama į aptarnavimo gerinimą ir kokybę, tobulinamos įvairių paslaugų sąlygos. Klientų patogu-mui 2005 metais “Hansabanke” įsteigta nauja pareigybė – asmeniniai vadybininkai, kurie užtikrina dar asmeniškesnį klientų aptarnavimą, geresnį jų poreikių supratimą. Dėl procesų supaprastinimo vartojamoji paskola tapo prieinama klientui per dieną, taip pat pagreitėjo ir kitų paslaugų įsigijimo procesas.

Užsienyje “Hansabanko” klientams taip pat atsivėrė didesnės galimybės – “Hansabank” grupei atidarius padalinius Rusijoje ir “Swedbank” įsigijus 100 proc. “Hansabank” grupės akcijų, atpigo banko pavedimų įkainiai į Rusiją bei Švediją, o pinigų išsi-imti iš šių šalių grupės bankomatų “Hansabanko” klientai gali tokiais pačiais įkainiais kaip ir Lietuvoje.

Mūsų klientai kasmet mus skatina žengti pirmyn. Džiaugiamės, kad pastaruoju metu gerokai išaugo gyventojų finansų srities išmanymas, gyventojai vis geriau moka valdyti savo finansus ir nori tai daryti, padedami profesionalaus finansų patarėjo. Mūsų tikslas – padėti savo klientams įgyvendinti ne tik j˜ poreikius, bet ir svajones.

Kaip socialiai atsakinga organizacija, siekiame aktyviai palaikyti pažangias idėjas, padedančias visuomenei tobulėti, o šaliai sti-printi savo patrauklumą ir konkurencingumą. Per praėjusius metus vykdėme nemažai socialinės atsakomybės projektų: sodi-nome medžius visuose Lietuvos miestuose, kuriuose įsikūręs “Hansabankas”, skatinome Lietuvos moksleivių verslumą kartu su “Lietuvos Junior Achievement” organizuodami bankų konku-rencijos čempionatą (čempionate moksleiviai kompiuterinio modeliavimo būdu valdė banką), prisidėjome prie Kuršių marių regatos organizavimo, kartu su jaunu menininku Mariumi Zavadskiu pastatėme skulptūrą “Gyvenk visą gyvenimą”, skirtą pensijų reformai – vienai iš svarbiausių reformų Lietuvos valsty-bei pastarąjį dešimtmetį. Taip pat skatinome bei palaikėme ir kitas pažangias iniciatyvas.

2006 metais ketiname kartu su savo klientais siekti naujų iššū-kių bei tobulėjimo. Sieksime, kad mūsų klientai “Hansabanke” rastų visus sprendimus, padedančius gerinti jų kasdienį gyve-nimą. Atsižvelgdami į augančius klientų poreikius, stengsimės augti dar greičiau ir visuomet pasiūlyti savo klientams pažan-giausias, o kartu ir lengviausiai suprantamas bei kasdieniame gyvenime pritaikomas paslaugas.

Su pagarba

Giedrius DusevičiusAB banko “Hansabankas” valdybos pirmininkas


Būti geriausiems – ką bedarytume Kaip sako Hannes Tamjärv, vienas “Hansabanko” įkūrėjų, pra-ėję metai bankui buvo tradiciškai geri. Tačiau būkime atviri, mes to ir tikėjomės. Mūsų veikla vyksta šalyse, kurių ūkis spar-čiai plėtojamas, tad tikėtina, jog per artimiausius 3–5 metus Baltijos šalių nominalus metinis ekonomikos augimas bus ne didesnis nei 10 procentų, nors bankininkystės skvarba Baltijos šalyse ir Rusijoje dar gerokai atsilieka nuo Skandinavijos ar ES. Tačiau ir tokioje sparčiai besiplečiančioje rinkoje mums pavyko neatsilikti nuo bendrojo augimo, o kartais – net pra-lenkti konkurentų augimą. Pasiekėme rekordinius verslo apim-ties ir grynojo pelno rodiklius.

Nuo pat “Hansabank” įkūrimo prieš 15 metų esame iškėlę aiškų tikslą – būti geriausiu savo srities banku. Kadangi kas-met mūsų lūkesčiai augo, “Hansabank” padalinių šiandien galima rasti jau keturiose šalyse. Mes lygiuojamės į geriausius Europos bankus. Be to, siekiame tapti aiškiais lyderiais kiekvie-noje Baltijos šalyje ir patekti į geriausių Rusijos bankų dešim-tuką. Būti lyderiu mums reiškia keletą dalykų: pirma, svarbiau-siose verslo srityse augti sparčiau už konkurentus, antra, kiekvienoje rinkoje gauti didžiausią pelną, trečia – sulaukti didžiausio klientų pasitenkinimo.

Mes akcentuojame 6 sritis, kurias laikome svarbiausiomis siek-dami nusibrėžtų tikslų.

Mes kuriame pardavimų organizaciją, kuri orientuojasi į rezul-tatyvumą. Finansinės paslaugos darosi sudėtingos, “prie lan-gelio” jų jau nebeįsigysi, nes parduodamos jos turi būti ypač profesionaliai. Tą mes ir darome, o veikdami visuomet galvoje turime galutinį tikslą.

Mūsų sąveika su klientais – sisteminga ir aktyvi. Geriau pažin-dami klientų poreikius mes galime pasiūlyti jiems tinkamiau-sius finansinius sprendimus ir taupyti jų laiką.

Tenkindami kasdienius klientų poreikius, mes siūlome jiems lengvai prieinamas ir nesudėtingas paslaugas plačiame ir efek-tyviame banko savitarnos tinkle. Suvienodinta technologija ir produktai leidžia mums efektyviai veikti visose šalyse.

Mes tobuliname savo kreditavimo įgūdžius ir išmanymą. Pagrin-dinis mūsų augimo variklis – paskolų portfelio didinimas. Puikūs kreditavimo įgūdžiai padeda mums labai konkurencingoje aplin-koje užtikrinti geresnę turto kokybę, palyginti su ta, kuri egzis-tuoja bendroje rinkoje ekonominių ciklų metu.

Savo darbuotojams mes siūlome nuolatinio tobulėjimo galimy-bes. Įdarbindami naujus darbuotojus norime tapti geriausiu talentingų žmonių pasirinkimu. Vidurinės grandies vadovams siūlome puikius tobulinimosi variantus. Aukščiausius banko vadovus siekiame išugdyti Grupės viduje iš savo lyderių.

Sprendimus priimame vietoje. Nors mūsų Grupė veikia ketu-riose šalyse, veiklos ir valdymo reikalai sprendžiami kiekvienoje šalyje savarankiškai. Mūsų tikslas – priimti klientams supranta-mus ir aiškius sprendimus. Tam esame sukūrę nesudėtingą organizacinę struktūrą.

Kiekvienais metais apžvelgiame ir iš naujo aptariame savo Gru-pės strategiją, nustatome pagrindinius veiklos prioritetus tam tikriems ateities laikotarpiams. Mūsų strategijos esmė – itin nuosekli. Nepaisant kai kurių smulkių pakeitimų, jos pagrindas nekinta jau 6 metai iš eilės. Tačiau, mano nuomone, svarbiau už gerą strategiją ir jos įgyvendinimą yra iš vidaus kylantis “Hansa-bank” grupės darbuotojų siekis tobulėti. Mūsų ambicija – būti geriausiems visuose darbuose.

Praėję metai mums buvo tikrai reikšmingi, kadangi tapome dar didesnės Grupės nariais, susidūrėme su aštria konkurencine kova, mūsų verslo apimtys pranoko lūkesčius beveik du kartus, užbaigėme banko pirkimo Rusijoje transakciją. Su šiais iššūkiais susitvarkėme labai sėkmingai. Mes turime visus reikiamus resursus ir geriausią darbuotojų komandą. Tai didina mūsų pasi-tikėjimą žengti toliau į priekį ir kelti sau dar ambicingesnius uždavinius bei tikslus.

Erkki RaasukeAB banko “Hansabankas” tarybos pirmininkas


Misija Suprasdami klientus ir veikdami pagal jų poreikius mes galime pasiūlyti vertingiausius finansinius sprendimus, kurie gerintų klientų kasdienį gyvenimą. Tokiu būdu mes nuolat didinsime kompanijos vertę ir atliksime teigiamą vaidmenį visuomenėje.

Vizija Mes norime būti pirmaujančia finansine institucija Šiaurės šalių ir Baltijos regione. Pirmaujanti mums reiškia:

didžiausią klientų pasitenkinimą; didžiausią pelningumą kiekvienoje rinkoje; patraukliausią darbdavį kiekvienoje geografinėje rinkoje.

Vertybės Grupės vertybės yra:

Orientacija į rezultatus – siekiame geriausių rezultatų kiekvienoje veikloje Atvirumas – mūsų komunikacija skaidri ir atvira Novatoriškumas – mokomės ir linkę keistis Pasišventimas – kuriame ilgalaikį, gyvybingą verslą

„Swedbank” grupės misija, vizija, vertybės


Kas yra mūsų klientas?“Hansabank” veiklos centre – vidutinės įmonės ir privatūs asmenys, kurių perkamoji galia didesnė už vidurkį. Tačiau “Hansabank”, kaip universalus bankas, aptarnauja visas klientų grupes. Mūsų vietinė rinka – Baltijos šalys, tačiau pleãiame savo verslà ir Rusijoje.

Kokią vertę galime pasiūlyti savo klientui?Palaikydami santykius su savo klientais mes labiausiai branginame ilgalaikius partnerystės ryšius. Mes siūlome profesionalų ir naudingą aptarnavimą, patogią prieigą prie paslaugų, patikimus savitarnos kanalus – ir visa tai už konkurencingą kainą. Visas finansines paslau-gas teikiame vienoje vietoje.

Kaip visa tai daryti efektyviai?Santykių su klientais valdymas

Svarbiausias sėkmės laidas – aktyvus santykių su klientais valdymas. Pažindami savo klientus mes galime pasiūlyti jiems tinkamiausius finansinius sprendimus ir taip taupyti jų laiką.

Bendrų technologijų naudojimas

Bendros technologijos ir produktai leidžia mums veikti efektyviau visose trijose Baltijos šalyse.

Puikus kreditavimo išmanymas ir įgūdžiai

Dabartiniame rinkos plėtros etape pagrindinis mūsų augimo variklis – paskolų portfelio didinimas. Puikūs kreditavimo įgūdžiai leidžia mums išlaikyti mūsų turto kokybę geresnę už rinkos vidurkį.

Aiškūs valdymo principai

Mūsų valdymo struktūra ir procesai – paprasti, mūsų darbuotojų atsa-komybė – aiški, o sprendimai – suprantami klientams.

Efektyvus paskirstymo tinklas

Savo klientams siūlome rinktis nesunkiai valdomas plataus savitarnos kanalų tinklo paslaugas.

„Hansabank“ grupės verslo filosofija


verslo sėkmė priklauso nuo pasirinkto partnerio

„Hansabankas“, teikdamas lėšų valdymo paslaugas, įmonėms siūlo tokius produktus, kurie užtikrintų savalaikį būtinos informacijos pateikimą, supaprastintų kasdienių sprendimų priėmimą, gerokai sumažintų įmonės finansinius kaštus.


Strategija ir pasiekimai 2005 metais

Lietuvos ekonomika 2005 metais

Išankstiniais duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2005 metais išaugo 7,5 proc., t. y. 0,5 procentinio punkto daugiau nei 2004 metais. Tai galima paaiškinti sparčiai augusiu skolinimusi ir vidaus vartojimu. 2005 metais nomina-lus namų ūkių vartojimo išlaidų augimas – 14,1 proc. Tam dau-giausia įtakos turėjo padidėjusi vartotojų perkamoji galia – išaugęs darbo užmokestis ir padidėjęs užimtumas bei sumažėjęs šalies nedarbo lygis. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) ketvir-tąjį 2005 metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2004 metų lai-kotarpiu, padidėjo 10,9 proc. Vidutinis 2005 metų nedarbo lygis šalyje (Eurostat duomenimis) buvo 8,2 proc., t. y. 3,2 pro-centinio punkto mažesnis nei 2004 metais. Gana Ïenklià įtakà vartotojų elgesiui turėjo ir euro įvedimo laukimas. Ne-tikrumas dėl kainų augimo tempų bei optimistiniai lūkesčiai dėl darbo užmokesčio augimo ateityje skatino didesnį vartojimą ir skoli-nimąsi.

2005 metais Lietuvos ekonomika sparčiai vystėsi. Pastarai-siais metais ūkio augimą skatino vidaus paklausa. Spartus sko-linimosi augimas, nedarbo lygio mažėjimas bei darbo užmo-kesčio didėjimas buvo vieni svarbiausių veiksnių, nulėmusių namų ūkių vartojimo, o kartu ir bendrojo vidaus produkto augimą. 2005 metais Lietuvoje buvo priimti svarbūs sprendi-mai dėl mokesčių: atsisakyta kelių mokesčio, nustatytas laips-niškas gyventojų pajamų mokesčio mažinimas, tačiau nuo 2006 metų laikinai įvestas socialinis mokestis, komercijai nau-dojamo gyventojų nekilnojamojo turto mokestis, priimti spren-dimai dėl naujų PVM lengvatų. Mokesčių reforma bus vienas iš svarbiausių veiksnių, turėsiančių įtakos ateinančių metų vers-lui bei šalies ekonomikai. Be to, vidaus kreditavimo galimybės, ES finansinė parama, neto darbo užmokesčio augimo spartėji-mas bei geri vartotojų lūkesčiai leidžia artimiausiais metais tikėtis gana stabilaus ekonomikos augimo.


2005 metais sumažėjusios paskolų palūkanų normos leido namų ūkiams ir įmonėms pigiau skolintis. Išaugusį skolinimosi lygį lėmė ir pastebimai gerėjantis žmonių požiūris į “gyvenimą skolon”. 2005 metais bankų sistemos paskolos privatiems klientams išaugo net 92 proc., iš jų būsto paskolos padidėjo 86,5 proc. Didėjanti finansinio sektoriaus konkurencija, palankesnėmis sąlygomis teikiamos paskolos paskatino ne tik mažmeninės prekybos plėtrą, bet ir išjudino statybų rinką. Palyginti su 2004 metais, šalies teritorijoje atliktų statybos darbų apimtis padidėjo 11,3 proc., iš jų naujos statybos darbų apimtys išaugo 21,8 proc. 2005 metais nekilnojamojo turto rinka, ypač gyvenamojo sek-toriaus, buvo itin aktyvi. Pavyzdžiui, būstai Vilniuje per metus pabrango apie 50 proc. Tai susiję su realiai didėjančia gyven-tojų perkamąja galia, augančiu vartojimu, itin palankiomis kre-ditavimo sąlygomis, maža naujų būstų pasiūla bei su poreikiu pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Vis daugiau žmonių perka būstą ne tik gyventi jame, bet ir investicijų tikslais. O kuo labiau kyla kainos, tuo labiau gausėja ir norinčiųjų i‰ to uÏdirbti. Didžiulė nekilnojamojo turto paklausa paskatino ir kitų sektorių (pavyzdžiui, baldų prekybos, buitinės technikos) augimą.

Išaugusios naftos ir jos produktų, metalų ir jų gaminių kainos daugiausia prisidėjo prie kainų augimo. Lietuvoje 2005 metais vidutinė metinė infliacija sudarė 2,7 proc., 2004 metais ji buvo tik 1,2 proc. Infliacijos lygis yra vienas iš lemiamų veiksnių sie-kiant įsivesti eurą. Infliacija negali daugiau kaip 1,5 procentinio punkto viršyti trijų ES valstybių narių, kuriose infliacijos lygis yra žemiausias, infliacijos vidurkio. Lietuvoje sparčiai augo transporto, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, vandens, elektros, dujų grupės prekių ir paslaugų kainos, tuo tarpu dau-gelio kitų prekių ir produktų kainos keitėsi gana nedaug. Inflia-ciją lėmė ne tik aukščiau paminėti veiksniai, bet valiutos kursų pokyčiai – 2005 metų viduryje litas atpigo dolerio atžvilgiu.

Pagrindiniai rodikliai 2003 2004 2005* 2006**

BVP augimas 10,5% 7,0% 7,5% 6,5%

BVP, mln. Lt 56,8 62,4 71,1 78,0

BVP vienam gyventojui, EUR 4,760 5,264 6,030 6,65

Pramonės pardavimų augimas 16,1% 10,8% 7,3% 6,0%

Mažmeninės prekybos augimas 14,3% 9,3% 15,1% 13,0%

Vidutinė metinė infliacija (VKI***) -1,2% 1,2% 2,7% 3,0%

Vidutinis nedarbo lygis (Eurostat) 12,4% 11,4% 8,2% 7,2%

Vidutinio realaus atlyginimo augimas 7,4% 3,7% 6,1% 7,0%

Einamosios sąskaitos balansas, proc. BVP -6,8% -7,7% -7,1% -8,5%

Tiesioginės užsienio investicijos, proc. BVP 1,0% 3,4% 2,4% 2,4%

Centrinės valdžios sektoriaus balansas, proc. BVP -1,7% -2,2% -1,1% -1,4%

Centrinės valdžios skola, proc. BVP 20,1% 18,7% 17,9% 17,8%

* Preliminariais duomenimis

** Prognozė

*** Vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksas


2005 metais itin pagerėjęs pajamų surinkimas sąlygojo val-džios sektoriaus deficito sumažėjimą. Dvylikos mėnesių centri-nės valdžios sektoriaus deficitas buvo 0,7 mlrd. Lt, arba 1,1 proc., palyginti su 2005 metų BVP (2004 metais – 2,2 proc. BVP). Nacionalinis biudžetas 2005 metais gavo 16,5 mlrd. Lt pajamų, arba 19,4 proc. daugiau nei 2004 metais. Daugiausia pajamų surinkta iš pridėtinės vertės mokesčio, kuris dėl smar-kiai išaugusio vartojimo, palyginti su 2004 metais, padidėjo 23,2 proc. Lietuvos valstybės skola išlieka viena mažiausių tarp Europos Sąjungos šalių narių. Nors centrinės valdžios sektoriaus skola 2005 metais padidėjo 1,15 mlrd. Lt (iki 12,7 mlrd. Lt), tačiau jos santykis su BVP sumažėjo iki 17,9 proc., palyginti su 18,7 proc. 2004 metais. Artimiausiais metais spar-taus biudžeto deficito sumažėjimo nesitikima, jis liks maždaug apie 1,5 proc. BVP, nebent pajamų surinkimas labai pranoktų biudžeto prognozes. Vis dėlto augant BVP, Valstybės skolos ir BVP santykis turėtų likti stabilus.

2005–2008 metų laikotarpiu yra svarbus ES struktūrinių fondų ir kitos ES finansinės paramos lėšų panaudojimas. Nors praeitais metais įsisavintos ES lėšos dar nebuvo didelės, tačiau jau nuo šių metų ES paramos mastai gerokai išaugs, o tai paskatins ūkio infrastruktūros gerėjimą ir gamybinių pajė-gumų didėjimą. ES paramos įsisavinimas yra pakankama prie-monė, kompensuojanti BVP augimą lėtinančius veiksnius: didesnes išlaidas naftai pirkti, pajamų netekimą dėl Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko uždarymo, ūkio ciklinį svy-ravimą po rekordinės kreditų plėtros.

2005 metais buvo priimti mokesčių reformą įgyvendinantys įstatymai, kurie taip pat turės stiprios įtakos ateinančių metų Lietuvos ūkiui. Siekiant geresnio darbo ir kapitalo apmokesti-nimo balanso nuo 2006 metų liepos 1 d. bus sumažintas 33 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas iki 27 proc., o nuo 2008 metų – iki 24 proc. Dabar gyventojų pajamų mokesčio tarifas yra vienas didžiausių tarp kaimyninių šalių. Tarifo sumažinimas sudarys sąlygas verslininkams išlaikyti konkuren-cingumą: kadangi darbuotojai į rankas gaus daugiau pajamų, nereikės taip sparčiai didinti nominalaus darbo užmokesčio, todėl ta pinigų dalis galės būti panaudota mažoms kainoms išlaikyti. Nuo 2006 metų biudžeto pajamų netekčiai kompen-suoti dvejiems metams įvestas socialinis mokestis. O siekiant suvienodinti konkurencines sąlygas komercinėje ūkinėje veikloje dalyvaujantiems subjektams, nuo 2006 metų nekilno-jamojo turto mokesčiu apmokestinamas komercijai naudoja-mas gyventojų nekilnojamasis turtas. Šiais žingsniais mėginta suderinti du tikslus – ekonomikos konkurencingumo didinimą ir biudžeto apimties nemažinimą, todėl ir sprendimai yra prieš-taringo pobūdžio – vieni didinantys, kiti mažinantys mokesčių naštą.

Nuo 2003 metų atsiradusios tendencijos rodo, kad ir toliau liks stipri vidaus paklausos įtaka ekonomikos augimui, todėl arti-miausiais metais ir toliau tikimasi subalansuotos ekonomikos plėtros. Vienas iš svarbių augimo veiksnių bus pramonė, gami-nanti eksportuojamą produkciją. Nominalaus eksporto augimą stimuliuos prekybos su ES liberalizavimas, pagerinęs prekybos sąlygas jis leis Lietuvai plėsti eksporto rinkas bei konkuruoti jau esamose eksporto rinkose. Euro įvedimas 2007 metų sau-sio 1 d. dar labiau paskatintų ne tik eksporto augimą, bet ir užsienio investicijas. O stiprėjant investuotojų pasitikėjimui ūkio stabilumu, investicijos sudarytų vis didesnę BVP dalį.

Europos centriniam bankui padidinus bazines palūkanų nor-mas, padidės ir palūkanų normos Lietuvoje, o tai gali suma-žinti paskolų portfelio augimą. Jau 2006 metų kovo mėn. Europos centrinis bankas (ECB) padidino bazines palūkanas 0,25 procentinio punkto – iki 2,5 proc., ir tikimasi, kad šiais metais ECB gali dar vieną ar du kartus padidinti bazines palū-kanas. Tokiu atveju bazinės palūkanos 2006 metais gali pasiekti 3 proc. ribą. Tačiau planuojamas gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas leis šiek tiek atsikvėpti ir vėl paskatins didesnį vartojimą, o tai sudarys sąlygas toliau stabiliai plėstis didmeninei ir mažmeninei prekybai. O efektyvesnis ekonomi-nio potencialo panaudojimas ir produktyvumo didėjimas, iš esmės kompensuosiantys spartėjančio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio didėjimą, prislopins kainų didėjimą ateityje. Ekonominių vertinimų rodiklio ir jo sudėtinių dalių kitimo ten-dencijos yra geros, todėl tik išoriniai faktoriai, tokie kaip naftos kainų kilimas bei bazinių palūkanų normų spartesnis didėjimas, gali turėti neigiamos įtakos stabiliam šalies ūkio augimui. Stai-gaus darbo užmokesčio kilimo ir nekilnojamojo turto kainų pokyčio rizika taip pat išlieka. Kitas nerimą keliantis veiksnys yra darbo jėgos nutekėjimas iš Lietuvos, nes vien 2005 metais iš Lietuvos emigravo 15,6 tūkst. žmonių, o imigravo tik 6,8 tūkst. (Statistikos departamento duomenimis). Vis dòlto ∞verti-nus vidaus ir išorės veiksnius, artimiausiais metais galima tikė-tis stabilaus 6,5 proc. Lietuvos ekonomikos augimo.

2006–2007 metų perspektyvos


2005 metų finansinių rezultatų apžvalga

Veiklos efektyvumo rodikliai 2003 2004 2005

Kapitalo grąža 16% 19,9% 17,1%

Išlaidų ir pajamų santykis 77,6% 60,5% 57,7%

Pelno prieš mokesčius augimas 24,1% 86,8% 25,2%

Rizikos kaštų rodiklis -0,4% -0,08% -0,16%

Turtas

2005 metais banko konsoliduotas turtas išaugo 49 proc., iki 12,1 mlrd. Lt. Turto augimą lėmė finansinio portfelio augimas – jo dalis banko turte padidėjo 3,2 procentinio punkto, iki 69 proc.

2005 metais finansinio portfelio augimo tempai nesulėtėjo – portfelis padidėjo 56 proc., iki 8,4 mlrd. Lt. Tolesnį skolinimosi augimą lėmė Lietuvos ekonomikos plėtra, optimistiniai varto-tojų lūkesčiai bei dėl stiprios konkurencijos mažėjančios paskolų palūkanų normos. 2005 metais skolinimasis Lietuvoje padidėjo 52 proc., iki 33 mlrd. Lt. Banko dalis šiame augime sudarė 28 proc., o jo rinkos dalis padidėjo 1 procentiniu punktu, iki 26,2 proc.

Indėliai

2005 metais klientų indėliai su specialiaisiais skolinimosi fon-dais banke padidėjo 40 proc., iki 7,8 mlrd. Lt, o banko dalis Lie-tuvos indėlių rinkoje sudarė 30,3 proc. Nors indėlių augimo tempai padidėjo beveik 14 procentinių punktų, tačiau finansinis portfelis augo greičiau.

2005 metais bankas sutvirtino fizinių asmenų finansavimo rin-kos lyderio pozicijas. Banko paskolų gyventojams portfelis išaugo 2 kartus, iki 2,6 mlrd. Lt, o banko dalis rinkoje padidėjo 1,3 procentinio punkto, iki 30,3 proc. 2005 metais sparčiausiai augo būsto paskolos. Jų augimo tempai padidėjo 26,3 procen-tinio punkto ir sudarė 109 proc., o būsto paskolų portfelis išaugo iki 2,2 mlrd. Lt. Vartojamojo finansavimo produktų portfelis išaugo 66 proc., iki 0,4 mlrd. Lt.

2005 metais verslo klientams suteiktų paskolų portfelis padi-dėjo 44 proc., iki 3,4 mlrd. Lt, o banko dalis verslo klientų paskolų rinkoje – 0,4 procentinio punkto, iki 20,2 proc. 2005 metais lizingo portfelis augo 44 proc., iki 1,9 mlrd. Lt, o fakto-ringo portfelis – 26 proc., iki 0,44 mlrd. Lt.


Kapitalas

Nors 2005 metais finansinio portfelio augimas nesulėtėjo, bankas išlaikė saugias likvidumo (38 proc.) ir kapitalo pakan-kamumo (12,8 proc.) pozicijas. Tam bankas išleido naują akcijų emisiją, kurios metu 10 Lt nominalo akcijos buvo platinamos po 20 Lt. Banko įstatinis akcinis kapitalas padidėjo 84,4 mln. Lt, o gautas emisinis skirtumas sudarė 84,4 mln. Lt. Banko konsoliduota akcininkų nuosavybė 2005 metais išaugo 47 proc., iki 955,9 mln. Lt.

Pelnas 2005 metais bankas uždirbo 137,0 mln. Lt grynojo konsoli-duoto pelno – 23 proc. daugiau nei 2004 metais, kai buvo uždirbta 111,1 mln. Lt. Daugumai banko dukterinių įmonių 2005 metai buvo sėkmingi: UAB “Hansa lizingas”, UAB “Hansa gyvybės draudimas”, UAB “Baltijos Autolizingas” bei UADBB “Hansa draudimo brokeris” uždirbo atitinkamai 27,0 mln. Lt, 2,9 mln. Lt, 1,0 mln. Lt bei 0,4 mln. Lt grynojo pelno, UAB “Hansa Investicijų valdymas” bei UAB “Hansa valda” turėjo atitinkamai 2,0 mln. Lt bei 0,1 mln. Lt nuostolio.

Veiklos pajamos 2005 m. veiklos pajamos padidėjo 29 proc., iki 441 mln. Lt. Esminę įtaką pajamų augimui turėjo grynosios palūkanų bei komisinių pajamos.

Finansinio portfelio augimas atsvėrė paskolų palūkanų normų sumažėjimą bei indėlių palūkanų normų augimą, todėl grynosios palūkanų pajamos (įvertinus išlaidas indėlių drau-dimo įmokoms) 2005 metais padidėjo 36 proc. ir sudarė 246 mln. Lt.

2005 metais palūkanų pajamos padidėjo 38 proc., iki 382 mln. Lt. Nors finansinis portfelis išaugo 56 proc., palūkanų pajamos iš paskolų ir išperkamosios nuomos padidėjo 43 proc. Portfelio augimo įtaką palūkanų pajamoms atsvėrė 0,27 procentinio punkto sumažėjusi vidutinė paskolų palūkanų norma. 2005 metais palūkanų išlaidos padidėjo 47 proc., iki 108 mln. Lt. Vidutinė indėlių kaina išaugo 0,15 procentinio punkto. Dėl šios priežasties indėlių palūkanų išlaidos padidėjo 43 proc., nors banke laikoma indėlių suma išaugo 40 proc. Palūkanų išlaidos bankams ir kitoms finansų institucijoms padidėjo 52 proc. Šio augimo priežastis – 16 procentinių punktų sparčiau nei indėliai augęs finansinis portfelis. Siekdamas užtikrinti jo finansavimą, 2005 metais bankas iki 2,4 mlrd. Lt padidino sko-linimąsi iš “Hansabank” grupės. 2005 metais grynosios komisinių pajamos augo 36 proc., iki 135 mln. Lt. Bankas toliau sėkmingai plėtoja mokėjimo kortelių verslą. Banko išleistų mokėjimo kortelių skaičius padidėjo 23 proc., iki 1 mln., o atsiskaitymas jomis išaugo 30 proc., iki 7,5 mlrd. Lt. Spartus augimas bei sėkmingas kaštų valdymas lėmė, kad grynosios komisinių pajamos iš mokėjimo kortelių verslo padidėjo 56 proc.

2005 metais gyventojų indėlių “Hansabanke” augimo tempai buvo beveik 2 kartus didesni nei 2004 metais. Gyventojų indė-liai išaugo 40 proc., iki 5,4 mlrd. Lt, o bankas išlaikė 39,2 proc. visos gyventojų indėlių rinkos Lietuvoje. 2005 metais verslo klientų indėlių kartu su specialiaisiais sko-linimosi fondais suma banke išaugo 39 proc., iki 2,5 mlrd. Lt, o banko dalis verslo klientų indėlių rinkoje sudarė 20,4 proc.


Spartus banko verslo augimas paveikė veiklos išlaidas – 2005 metais jos padidėjo 23 proc., iki 254 mln. Lt.

Personalo išlaidos 2005 metais padidėjo 33 proc. Bankas, siek-damas sėkmingai konkuruoti Lietuvos rinkoje ir išlaikyti spartų verslo augimą, padidino banko darbuotojų skaičių 271 nauju darbuotoju. 2005 metais taip pat peržiūrėta darbo užmokes-čio sistema, todėl vidutinis atlyginimas banke išaugo 12,5 proc. 2005 metais sparčiai vykusi klientų aptarnavimo padalinių plėtra bei rekonstrukcija turėjo įtakos patalpų nuomos bei išlaikymo išlaidų augimui – jos padidėjo 29 proc. Amortizacijos išlaidos 2005 metais sumažėjo 30 proc., nes pasibaigus IT materialiojo ir nematerialiojo turto amortizacijos laikotarpiui, šis turtas ir toliau naudojamas. Pajamoms augant sparčiau nei išlaidoms, išlaidų ir pajamų santykis sumažėjo 2,8 procentinio punkto, iki 57,7 proc.

Veiklos išlaidos


„Swedbank“ ir „Hansabank“ grupė – pirmaujanti finansinė institucija Šiaurės ir Baltijos šalių regione

2005 metais “Hansabank” grupės akcininkas, Švedijos “Swed-bank”, valdęs beveik 60 proc. akcijų, įsigijo likusią akcijų dalį. Taip susiformavo pirmaujanti Baltijos ir Šiaurės šalių regione finansinė institucija – “Swedbank” ir “Hansabank” grupė. “Swedbank” ir “Hansabank” grupės bendra vizija ir sutampan-čios vertybės leidžia siekti bendro tikslo – tapti Šiaurės ir Bal-tijos šalių regiono lydere. Skandinaviška bankininkystės patir-tis kartu su vietinių rinkų išmanymu užtikrina klientams platesnes finansines galimybes ir daugiau paslaugų visame Šiaurės ir Baltijos šalių regione. Šiuo metu grupė turi daugiau nei 10,4 milijonų privačių klientų ir beveik 436 tūkst. verslo klientų Švedijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Grupė turi 758 padalinius Švedijoje ir 286 padali-nius Baltijos šalyse. “Swedbank” grupėje dirba per 16 tūkst. darbuotojų. “Swedbank” ir “Hansabank” grupė taip pat veikia Helsinkyje, Kaliningrade, Kopenhagoje, Liuksemburge, Marbeloje, Mas-kvoje, Niujorke, Osle, Šanchajuje, Sankt Peterburge ir Tokijuje.

Grupė skaičiais:

Švedija Baltijos šalys

Privatūs klientai, mln. 5,8 4,2

Verslo klientai, mln. 0,25 0,19

Mokėjimo kortelės, mln. 3,2 2,3

Darbuotojai 8,922 7,226

Padaliniai 758 286

Iš viso paskolų 104 mlrd. EUR

Grynasis pelnas 1,27 mlrd. EUR

Nuosavybės grąža 24,6%

Pajamų ir išlaidų santykis 48%

Rinkos kapitalizacija 12 mlrd. EUR


man patinka, kad čia viskas paprasta ir patogu

2005 metų gruodžio 31 dieną „Hansabankas“ visoje Lietuvoje turėjo 120 padalinių – 6 regionų skyrius, 27 klientų aptarnavimo centrus ir 87 klientų aptarnavimo poskyrius.


Sėkmingos veiklos pagrindas

Banko padalinių daugėjo, jie tapo erdvesni – patogu klientams

2005 met˜ gruodÏio 31 dienà “Hansabankas” visoje Lietuvoje turòjo 120 padalini˜ – 6 region˜ skyrius, 27 klient˜ aptarna-vimo centrus ir 87 klient˜ aptarnavimo poskyrius.

“Hansabanko” padalinių tinklas – tai pagrindinò vieta, kur užmezgami ir toliau plėtojami klientų ir darbuotojų tarpusavio pasitikėjimu pagrįsti ilgalaikiai ryšiai. Žmogiškojo ryšio, kon-sultuojant klientus ir formuojant jų finansinių paslaugų varto-jimo poreikius ir įpročius, negali pakeisti joks kitas pardavimo kanalas. 2005 metais ir toliau buvo tęsiama skyrių tinklo per-tvarka ir plėtra. Klientams duris atvėrė du visai nauji padaliniai Klaipėdoje ir Panevėžyje. Nuo pertvarkos pradžios “Hansaban-kas” rekonstravo 77 padalinius ir į skyrių tinklo atnaujinimą visoje Lietuvoje investavo apie 44 mln. Lt. Vien 2005 metais “Hansabankas” padalinių pertvarkymui skyrė daugiau kaip 9 mln. Lt. 2005 metų pabaigoje 64 proc. banko padalinių buvo naujose arba rekonstruotose patalpose. Siekiant sudaryti geresnes sąlygas klientams, turintys gerą verslo plėtros potencialą banko padaliniai buvo toliau plečiami ir modernizuojami. Šiuo metu vidutinis “Hansabanko” padali-nių patalpų plotas yra apie 370 kvadratinių metrų.

“Hansabankas” ir ateityje planuoja skyrių tinklo plėtrą. Bus steigiami padaliniai didžiausiuose klientų traukos centruose bei judriausiose gatvėse, atnaujinami jau esami padaliniai, ir toliau bus kuriami patogesni aptarnavimo centrai klientams ir geresnės darbo sąlygos darbuotojams. Taip pat bus diegiamos efektyvesnio ir operatyvesnio klientų aptarnavimo priemonės.

Tinklas ne tik buvo fiziškai pertvarkomas, didelis dėmesys buvo skiriamas ir padalinių darbo kokybei – tiek darbuotojų atrankos ir kvalifikacijos kėlimui, tiek klientų aptarnavimui. Taip pat siekiama, kad visuose banko padaliniuose būtų teikia-mas visas finansinių paslaugų spektras.

Siekiant dar labiau pagerinti privačių klientų aptarnavimą, 2005 metais “Hansabanke” klientus pradėjo aptarnauti nauji specialistai – asmeniniai vadybininkai. Nauja pareigybė “Hansabanke” įsteigta išanalizavus atliktus tyrimus, kurie parodė, kad klientai itin vertina asmeninį kontaktą su vienu banko specialistu, kuris nuolat jį aptarnauja ir išmano jo porei-kius.


Personalo srities naujovės

Dėmesys technologijoms Skyrių tinklo kokybės bei kiekybės pokyčiai lėmė didesnį klientų pasitikėjimą banku ir prisirišimą prie jo. 2005 metų pabaigoje “Hansabankas” turėjo 1174 tūkst. aktyvių klientų.

2005 metais “Hansabankas” ir toliau nuosekliai siekė pagrindinio tikslo personalo srityje – tapti patraukliausiu darb-daviu. Jau antrus metus veikianti veiklos ir talentų valdymo sistema leido argumentuotai įvertinti kiekvieno darbuotojo veiklos rezultatus, jo kompetencijos sritis. Ši sistema – puikus įrankis, leidžiantis efektyviau naudoti mūsų darbuotojų poten-cialą, parinkti labiau pagrįstas skatinimo priemones, sudaryti tikslingesnius, geriau atitinkančius karjeros pokyčius ugdymo planus. Jau susisteminta darbo užmokesčio sistema ne tik apibrėžė vienodus principus visoje organizacijoje, bet ir suteikė didelę atsakomybę ir galią vadovams parinkti skatinimo priemones, atitinkančias kiekvieno darbuotojo individualų indėlį. Tai su- stiprino darbuotojų lojalumą, ypač tų, kurie pasiekia labai gerų rezultatų. 2005 metais beveik 80 proc. darbuotojų buvo padi-dintas atlyginimas. Veiklos ir talentų valdymo sistema leido įvardinti pačius geriausius, turinčius didelį potencialą darbuotojus. Per 50 geriausių vadovų ir specialistų buvo įtraukti į Talentų ugdymo programą. Ši grupė darbuotojų dalyvavo papildomuose moky-muose, skirtuose kūrybiniams gebėjimams ugdyti. “Hansabanke” visada daug dėmesio skiriama darbuotojams ugdyti. 2005 metais beveik 85 proc. visų darbuotojų dalyvavo įvairiuose mokymuose. Pačių mokymo renginių skaičius, paly-ginti su 2004 metais, išaugo beveik 2 kartus. Mūsų darbuoto-jai turi sukaupę labai įvairios patirties. Siekdamas ateityje dar-buotojų mokymus padaryti dar efektyvesnius, 2005 metais “Hansabankas” pradėjo domėtis besimokančios organizacijos koncepcija. Tai ne tik noras įgyti kuo daugiau žinių, bet ir panaudoti jau turimą patirtį. 2005 metais buvo padidintas vidinės bibliotekos paslaugų skaičius, pradėjo veikti dalijimosi patirtimi grupės. Diskusijose su darbuotojais stengiamės su-stiprinti nuostatas, kad nuolatinis tobulėjimas turi tapti svar-bia mūsų darbuotojų vertybe, tobulėjimą reikia suprasti ne vien tik kaip dalyvavimą organizuojamuose seminaruose, kon-ferencijose. Ypač skatinama iniciatyva dalytis savo patirtimi su kolegomis. 2005 metais darbuotojų nuomonės tyrimas parodė, kad “Hansabanko” organizacijos patrauklumas stiprėja tarp dar-buotojų. Tai rodo beveik du kartus sumažėjęs skaičius darbuo-tojų, teigiančių, kad jie svarstytų kitų organizacijų patrauklius darbo pasiūlymus. Tyrimas parodė, kad darbuotojai itin didžiuojasi savo organizacija, jos teikiamomis paslaugomis, vertina organizacijos orientaciją į pasiekimus ir klientus.

“Hansabankas” 2005 metais tobulino ir atnaujino technolo-gines sistemas, gerino programinės įrangos kokybę, diegė naujas sistemas, skirtas banko produktams. Daugiausia dėmesio “Hansabankas” skyrė naujam funkcio-nalumui, reikalingam jau esamiems banko produktams, diegti. Didžiausias darbas buvo atliktas kuriant internetinio banko “hanza.net” naujosios versijos technologinę plat-formą. Šiame projekte buvo pirmą kartą panaudotas apkrovų testavimas, kuris leido maksimaliai gerai paskirstyti sistemi-nius resursus ir užtikrinti greitesnį internetinio banko “hanza.net” veikimą. Naujoviški technologiniai sprendimai buvo panaudoti die-giant ir kitus naujus produktus – greitąją vartojamąją paskolą, lustines verslo debetines ir kreditines korteles ir kt. 2005 metais daugiau nei pusėje “Hansabanko” padalinių buvo pakeista kompiuterinė technika, įdiegta nauja opera-cinė sistema. Beveik 1500 senųjų kompiuterių paskirti mo-kykloms ir kitoms įstaigoms, kurioms jų reikėjo. Siekiant aukščiausios kokybės, visiems naujiems technologi-niams produktams taip pat buvo vykdomas monitoringas, kurio pagalba reguliariai kiekvieną ketvirtį parengdavome ataskaitas apie IT resursų pakankamumą. Tai leido planuoti resursus ir laiku priimti teisingus sprendimus, užtikrinančius stabilų IT sistemų darbą. 2005 metais “Hansabankas” į technologijas investavo apie 6,7 mln. Lt. Investicijos į šią svarbią bankui sritį neturėtų mažėti ir 2006 metais (planuojamos investicijos – per 9 mln. Lt).


Rizikų, darančių įtaką banko finansinei būklei bei veiklos rezultatams, įvertinimas Bankas ir banko dukterinės įmonės vadovaujasi “Hansabank” grupės Rizikos politika. “Hansabank” Rizikos politika remiasi žinojimu, jog organizacijos sėkmė priklauso nuo efektyvaus rizikų valdymo, adekvataus ir nuolatinio jų stebėjimo. Banko turtas turi būti gerai diversifikuotas, o rinkos rizika – apribota. Operacinė rizika turi būti minimali. Rizikos metodinis palaiky-mas ir kasdieninis jos valdymas yra grindžiami nepriklauso-mumo principais, galinčiais garantuoti optimalų rizikos bei pajamų santykį. Be to, atskiroms rizikos valdymo sritims taikomos šios politikos:

Kredito rizikos

Operacinės rizikos

Rinkos rizikos

Informacijos saugumo

Didelės įtakos rizikos valdymui 2005 metais turėjo Naujas Kapi-talo susitarimas (“Basel II”) – banke buvo kuriamos naujos kre-dito, operacinės ir rinkos rizikų valdymo sistemos. Jų kūrimas tęsis ir 2006 metais. Laukiamas šių sistemų įgyvendinimo rezultatas – tobulesnių rizikos valdymo sistemų sukūrimas, galintis užtikrinti tikslesnį rizikos matavimą bei efektyvesnį rizi-kos valdymą apskritai. Augančios “Hansabanko” operacijų apimtys ir nuolatinis tech-nologijos plėtojimas skatina koreguoti atitinkamas rizikos val-dymo metodologijas ir priemones, padedančias apsidrausti nuo rizikų. Be to, sparčiai augantis banko kreditavimo verslas reika-lauja tikslesnio rizikos matavimo ir įvertinimų norint geriau nustatyti ir suprasti tendencijas, kurios galėtų ateityje turėti neigiamos įtakos banko turto kokybei. Nenutrūkstama savitarnos kanalų plėtra ir jų vartojimas skatina mus skirti daugiau dėmesio banko informacinių technologijų stabilumui ir saugumui. “Hansabankas” vadovaujasi šiais bendraisiais rizikos politikos principais: • Prisiimti riziką tik pažįstamose srityse. Dėl to kiekvienas dar-buotojas turi pažinti kiekvieno sandorio šalį ir iki galo suprasti sandorio, operacijos turinį, kad atpažintų visas atitinkamam sandoriui, operacijai būdingas rizikas.

• Vengti prisiimti pernelyg dideles sandorių rizikas.

• Vengti prisiimti riziką tokiuose sandoriuose, kurie pasižymi didele juridine rizika ar neaiškia atskaitomybės sistema.

• Imtis aktyvių veiksmų tose srityse, kuriose egzistuoja nepa-kankama kontrolės sistema, siekiant minimizuoti pernelyg dide-lius nuostolius.

• Taikyti aukščiausius klientų informacijos, patikėtos “Hansa-bankui”, konfidencialumo standartus.

• Vengti tokių transakcijų, kurios gali pakenkti banko reputaci-jai.

• Finansinis aspektas: rizikas vertinti atsižvelgiant į tikėtinas (prognozuojamas) pajamas.

• Nuostolių numatymas: “Hansabanko” grupė turi užimti aktyvią poziciją rizikų valdymo klausimu.

• Bendradarbiavimas su klientais: banko darbuotojai turi būti pasirengę identifikuoti ir įvertinti rizikas kartu su klientais – kad būtų surasti geriausi sprendimai tiek klientams, tiek bankui.

• Atsakomybė už veiklą: banko darbuotojai turi būti asmeniškai atsakingi už produktų ar sandorio šalių rizikų profilių kokybę.

• Stipri rizikos kontrolė: pagrindiniai rizikų valdymo principai – dviguba kontrolė ir funkcijų atskyrimas. Pagrindiniai “Hansabanko” rizikos valdymo bendrieji principai nepasikeitė ir pagrindinis tikslas lieka tas pats – išvengti didelių nuostolių, galinčių sukelti pavojų banko kapitalui. Rizikos prisiė-mimas ir jos valdymas remiasi apgalvotais veiksmais. “Hansa-banko” valdyba atsako už rizikų politikų įgyvendinimą banko verslo vienetuose ir už bet kokį “Hansabanko” grupės grynosios aktyvų vertės sumažėjimą. Banko valdyba atsako už banko Rizikos valdymo sistemos organi-zavimą. Valdyba yra suteikusi įgaliojimus valdyti įvairias rizikas skirtingiems komitetams – Rizikos valdymo, Paskolų, Aktyvų ir pasyvų valdymo. Rizikos valdymo tarnyba yra atskirta ir nepriklausoma nuo verslo operacijų. Pagrindinė “Hansabanko” Rizikos valdymo tarnybos atsakomybė:

Rizikos politikos įgyvendinimas

Prisiimamos rizikos identifikavimo, vertinimo, stebėjimo ir kon-trolės sistemos sukūrimas ir palaikymas

Prisiimamos rizikos profilių apibrėžimas

Prisiimamos rizikos vertinimo standartų, atskaitomybės siste-mos sukūrimas

Rizikos toleravimo, rizikos profilių, rizikos valdymo ir kontrolės stebėjimas

Dukterinių įmonių, banko skyrių ir verslo padalinių vadovai atsako už tai, kad jų vykdomos operacijos atitiktų banko rizikos politiką.

Dukterinių įmonių, skyrių ir verslo padalinių vadovai bei atitin-kami darbuotojai atsako už konkretaus banko turto įvertinimą. Kiekviena dukterinė įmonė, banko skyrius, verslo padalinys ir darbuotojas atsako už savo veiklą, taip pat už rizikos prisiė-mimą ir rizikos valdymą. Banke yra įdiegta nepriklausoma, nuolat veikianti rizikos atas-kaitų rengimo sistema. Informacija apie rizikos valdymą reguliariai teikiama Tarybai, Valdybai, tarnybų ir departamentų vadovams, dukterinių įmonių vadovams bei įgaliotiems darbuotojams.


Kredito rizika

Kredito rizikos valdymo procesuose bankas vadovaujasi Kredito rizikos politika, kurioje apibrėžti pagrindiniai princi-pai, taikomi visoms verslo sritims, nepriklausomai nuo konkurencijos, klientų poreikių bei produktų pokyčių. Kredito rizika vertinama vadovaujantis Paskolų vertinimo taisyklėmis, Reitingavimo metodologija, Kredito rizikos įvertinimo sistema, Finansų institucijų reitingavimo me-todologija. Visos paskolos vertinamos kartą per mėnesį. Paskolų vertės pokyčiai vertinami individualiai arba panašių paskolų grupėje. Visos reikšmingos paskolos yra vertinamos individualiai. Reikšmingos paskolos dydį apibrėžia Kredito rizikos politika. Visos kitos paskolos grupuojamos į panašių paskolų grupes, norint įvertinti bendrą paskolų vertės sumažėjimą. Panašių paskolų grupės sudaromos atsižvelgiant į paskolos (paskolos rūšis, dydis, užtikrinimo priemonės, praeityje turėtas panašių paskolų nuostolis (istoriniai duomenys)) ir skolininko požymius, turinčius įtakos nustatant paskolos vertės sumažėjimą. Paskolų vertės sumažėjimui nustatyti kiekvieną mėnesį suda-romi atidėjiniai. Atidėjiniai skaičiuojami diskontuotų pinigų srautų metodu. Didelių paskolų valdymas apima dėl paskolų koncentracijos atsirandančios rizikos nustatymą ir ribojimą, susijusių klientų nustatymą, didelių paskolų monitoringą ir kontrolę:

Klientų vadybininkai, prieš suteikiant klientui paskolą, turi nustatyti su klientu susijusius asmenis.

Verslo finansavimo tarnyba ir Mažmeninės bankininkystės tar-nyba kontroliuoja klientų susiejimą ir jiems suteiktų paskolų dydį. Kredito rizikos valdymo departamentas atlieka paskesnę kontrolę, nustato dideles paskolas, įvertina paskolų koncentraciją “Hansabank” grupės mastu. Nebalansiniai įsipareigojimai (suteiktos garantijos ir laidavi-mai, kreditavimo įsipareigojimai suteikti paskolą ar garantiją, išleisti akredityvai) yra vertinami vadovaujantis tais pačiais principais kaip ir paskolos. Už atskirų paskolų vertinimą atsako verslo ir privačių klientų vadybininkai. Už paskolų vertės nustatymą atsako Kredito rizikos valdymo departamentas. Operacinė rizika

“Hansabankas” jau kelerius metus nuosekliai diegia

pažangiausius operacinės rizikos valdymo metodus ir geriausią pasaulinę praktiką (Europos Sąjungos Tarybos ir “Basel II” operacinės rizikos valdymo reikalavimai). Atsižvelgdamas į minėtus reikalavimus, “Hansabankas” yra priėmęs sprendimą diegti standartizuotą kapitalo poreikio operacinei rizikai padengti skaičiavimo metodą.

Banko operacinės rizikos valdymas yra natūrali ir neatskiriama kasdieninio valdymo proceso dalis. Kiekvienas banko padalinys visapusiškai atsako už jame egzistuojančios rizikos nustatymą ir apsisaugojimą nuo jos. Operacinei rizikai valdyti įdiegtos įvairios priemonės, glaudžiai susijusios su kasdieniais valdymo procesais, galutinis priemonių tikslas – užtikrinti subalansuotą rizikos lygį. Šios priemonės apima rizikos nustatymo, verti-nimo, stebėjimo ir atskaitomybės procesus. “Hansabankas” rizikos identifikavimui ir valdymui jau kelerius metus naudoja tarptautiniu mastu pripažintą metodą – Savo veiklos rizikos vertinimą (“Control Self Assessment”). Pagal šią metodiką rizikos yra vertinamos ir valdomos tiesiogiai pačių padalinių, kurie vykdo operacijas ir aptarnauja klientus. Toks rizikos vertinimas ir valdymas leidžia pasiekti geriausių rezul-tatų, nes padaliniai, kurie tiesiogiai vykdo veiklą, geriausiai žino su savo veikla susijusias grėsmes ar problemas. Drauge į rizikos valdymo procesą yra įtraukiamas platus įvairių specia-listų ratas. Efektyvus operacinės rizikos valdymas paremtas geru kiekvieno darbuotojo rizikos supratimu ir išmanymu. Atsako-mybė už operacinės rizikos valdymą perduota padaliniams, vykdantiems konkrečią veiklą. Sistemingai keliamas padalinių darbuotojų rizikos išmanymo lygis bei palaikomas aukštas vidaus kontrolės lygis. Daug dėmesio skiriama darbuotojų mokymui, jų žinių testavimui bei klientų aptarnavimo padalinių vadovų vaidmens vidaus kontrolės sistemoje didinimui. Siekdamas mažinti galimus nuostolius dėl trečiųjų šalių netei-sėtų veiksmų “Hansabankas” perka turto draudimo paslaugas. Todėl visas “Hansabanko” turtas, įskaitant ir grynuosius pini-gus klientų aptarnavimo padaliniuose bei bankomatuose, yra apdraustas. “Hansabankas” daug dėmesio skiria veiklos tęstinumui užti-krinti. Siekdamas kaip galima labiau sumažinti galimų veiklos sutrikimų trukmę ir pasekmes, bankas yra parengęs veiklos tęstinumo ir IT paslaugų atstatymo planus. Veiklos tęstinumo ir IT paslaugų atstatymo planai testuojami kartą per metus, paskutinis kompleksinis testas buvo įvykdytas 2005 metų III ketvirtį. Siekiant užtikrinti nepertraukiamą IT sistemų veiklą, pagrindi-nės banko IT sistemos dubliuotos fiziškai skirtingose vietose, naudojami automatinio persijungimo į rezervines sistemas mechanizmai. Saugodamas duomenis nuo praradimo, bankas naudoja rezervinio kopijavimo bei kitas sistemas, kurios už-tikrina beveik nulinę duomenų praradimo tikimybę. Norėdamas užtikrinti duomenų konfidencialumą ir vientisumą, bankas pla-čiai naudoja duomenų šifravimo priemones.

Rinkos rizikos Rinkos rizika – tai galimo neigiamo poveikio banko kapitalui rizika, kurią sąlygoja nepalankūs palūkanų normų, valiutų kursų, akcijų kainų pokyčiai. Rinkos rizikos valdymas kontro-liuoja rizikas, kylančias iš prekybos ir investavimo veiklos pozicijų. Pozicijų dydžiai ribojami limitais.


Rinkos rizikos valdymas apima šios bendruosius principus:Rinkos rizikos valdymas yra pagrįstas Rinkos rizikos politika.Rizikos vertinimo modeliai yra kuriami ir peržiūrimi “Hansa-bank” grupės mastu.

Rinkos rizikos limitų nustatymas yra pagrįstas hierarchijos (“top-down”) ir dvigubos kontrolės (“duality”) principais.Rinkos rizika valdoma banko ir “Hansabank” grupės mastu, visi verslo vienetai rizikos pozicijoms naudoja bendrą IT platformą.

Rinkos rizika yra vertinama naudojant šiuos metodus:Rizikos vertės (“VaR”) modelis. Tai statistinis modelis, kuris įvertina potencialų finansinių priemonių portfelio nuostolį dėl rinkos kainų kitimo tam tikru laikotarpiu esant tam tikrai tikimybei. Kasdieninės rinkos rizikos vertinimo modelis taiko 99 proc. “VaR” ir nepastovumo bei koreliacijų dydžiams skaičiuoti naudoja (mažiausiai) vienų metų istorinius duo-menis.

Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Tai nepalankių scenarijų taikymas siekiant įvertinti tikėtinus banko nuosto-lius esant nepalankioms rinkos sąlygoms.Absoliučių limitų taikymas ir Lietuvos banko normatyvų lai-kymasis, siekiant išlaikyti reikiamas turto proporcijas visame portfelyje ir išvengti perteklinės rizikos koncentracijos su atskira sandorio šalimi. 2005 metais “Hansabank” grupėje buvo įdiegti svarūs rizikos vertinimo principų pokyčiai – “VaR” modelis. Buvo patvirtinta “Swedbank” “VaR” skaičiavimo metodologija, grindžiama platesniu finansinių instrumentų rizikos verti-nimu ir visiškos rizikos faktorių koreliacijos principu, sutei-kianti galimybę apskaičiuoti ir palyginti “VaR” parametrus “Hansabank” grupės mastu.

Atsakingi už rinkos rizikos valdymą žmonės nuolat peržiūri banke naudojamus rizikos vertinimo modelius, analizuoja naujus modelius, kurie tobulintų esamą rizikos vertinimo procesą. Taip pat yra bendradarbiaujama su verslo padali-niais pristatant klientams naujas finansines priemones, suteikiančias galimybę apsidrausti ar pašalinti prisiimamos rinkos rizikos veiksnių poveikį.

Nuosavo kapitalo rizikos padengimo paskirstymas

Kapitalo skaičiavimas ir jo paskirstymas rizikai padengti atliekamas pagal Lietuvos banko patvirtintas “Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisykles”. Taip pat bankas ren-giasi taikyti naują šių taisyklių redakciją, parengtą pagal Kapi-talo pakankamumo direktyvos (CAD III) reikalavimus.

Aktyvų kokybė Banko specialieji atidėjiniai, sudaryti klientams suteiktoms paskoloms – 63,186 tūkst. Lt. Banko specialieji atidėjiniai/ klientams suteiktos paskolos – 1,05 proc.Finansinės grupės specialieji atidėjiniai, sudaryti klientams suteiktoms paskoloms ir išperkamajai nuomai – 96,814 tūkst.Lt. Finansinės grupės specialieji atidėjiniai/ klientams suteik-tos paskolos – 1,16 proc. Banko specialieji atidėjiniai, sudaryti kitiems abejotiniems aktyvams – 480 tūkst. Lt. Banko specialieji atidėjiniai/ kiti abejotini aktyvai – 32,76 proc.Finansinės grupės specialieji atidėjiniai, sudaryti kitiems abe-jotiniems aktyvams – 1,571 tūkst. Lt. Finansinės grupės spe-cialieji atidėjiniai/ kiti abejotini aktyvai – 8,89 proc.

Banko veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymas:

Normatyvo pavadinimasLietuvos banko

nustatytas dydis

Bankas2005 12 31

Finansinėgrupė

2005 12 31

Grupė2005 12 31

Likvidumas, proc. Min. 30 37,95 44,58 44,55Kapitalo pakankamumas, proc. Min. 8 12,76 10,34 10,38Bendroji atvira valiutų pozicija, proc. Maks. 25 0,56 1,51 1,50Maksimalios paskolos vienam skolininkui , proc. Maks. 25 Vykdomas Vykdomas VykdomasDidelių paskolų normatyvas, proc. Maks. 800 100,72 72,88 72,88

Pelningumo rodikliai: Bankas Finansinė grupė GrupėTurto grąža (perskaičiuota metams), proc. 1,31 1,38 1,36Nuosavybės grąža (perskaičiuota metams), proc. 15,55 18,47 17,06

Per 2005 metus Lietuvos bankas AB bankui “Hansabankas” nebuvo pritaikęs poveikio priemonių.

Tarptautinių agentūrų reitingai, suteikti motininei kompanijai:

“Moody’s” 2005 12 19 “Fitch” 2005 08 04

Ilgalaikių indėlių A1 Ilgalaikio kredito skolinimosi A

Trumpalaikių indėlių Prime -1 Trumpalaikio kredito skolinimosi F1

Finansinio pajėgumo C+ Individualus B/C

Ilgalaikio kredito skolinimosi A1


namus įsigijome greitai ir be jokių rūpesčių

Per 2005 metus sėkmingai didintas „Hansabanko” būsto paskolų prieinamumas. Būsto paskolas teikiančių padalinių skaičius išaugo nuo 91 iki 104. Kad klientams būtų patogiau, buvo prailgintas dalies padalinių, teikiančių būsto paskolas, darbo laikas.


Skolinimas

Partneriškas požiūris paskolų srityje

Būsto ir vartojamosiomis paskolomis “Hansabanko” klientai naudojosi ypač aktyviai. 2005 metais besitęsiantis nekilnoja-mojo turto rinkos pakilimas bei padidėjęs gyventojų noras sko-lintis tiek nuosavam būstui, tiek kasdieniam vartojimui skatino ir “Hansabanką” kurti ir tobulinti kreditinius produktus, ieškoti naujų pardavimo būdų, siekti, kad klientui paskolos gavimas būtų patrauklus ir paprastas procesas. 2005 metais “Hansabankas”, bendradarbiaudamas su “Sodra”, sudarė galimybę klientams, imantiems paskolas, sumažinti reikalingų pristatyti bankui dokumentų skaičių. Nuo 2005 metų pradžios klientams nebereikia rūpintis pažymų apie darbo užmokestį pristatymu. Šią informaciją, klientui suti-kus, bankas gali gauti pasinaudojęs “Sodros” duomenų baze. Siekdamas sudaryti galimybę klientams lengviau įsigyti būstą, bankas išplėtojo bendradarbiavimo su partneriais – būsto vys-tytojais ir nekilnojamojo turto tarpininkais – sistemą. Banko partnerių skaičius išaugo daugiau nei 140 proc., nuo 36 iki 88. Kartu su partneriais buvo parengti ir įdiegti specialūs naujos statybos butų finansavimo modeliai. Kad būsto įsigijimo ir būsto paskolos ėmimo procesai būtų dar paprastesni, “Hansabankas” savo partneriais pasirinko dar daugiau turto vertintojų, buvo išplėtotos kompleksinio naujos statybos butų turto vertinimo, dokumentų tvarkymo VĮ Regis-trų centre, Gyventojų duomenų registro tarnyboje, Centrinėje hipotekoje paslaugos. Rinkoje augant individualių gyvenamųjų namų statybų mastui, parengta ir klientams pasiūlyta patrauklesnė ir tobulesnė avansinio statybų finansavimo schema. Siekiant kiekvienam klientui pasiūlyti individualias, asmeninius poreikius atitinkančias būsto finansavimo sąlygas, 2005 metais banko vykdytų būsto paskolų rinkodaros kampanijų metu, klientams pasiūlyti individuali˜ ir specialių sąlygų kom-plektai. Per 2005 metus sėkmingai didintas būsto paskolų prieinamu-mas. Būsto paskolas teikiančių padalinių skaičius išaugo nuo 91 iki 104 padalinių. Klientų patogumui buvo prailgintas dalies padalinių, teikiančių būsto paskolas, darbo laikas. 2005 metais “Hansabanko” atlikta vartojamųjų paskolų tiksli-nio panaudojimo analizė leido nustatyti, kokiems tikslams klientai dažniausiai skolinasi lėšas. Dažniausiai “Hansabanko” klientai dėl vartojamosios paskolos kreipiasi siekdami tenkinti namų atnaujinimo poreikius, gyventojai taip pat dažnai skoli-nasi buitinei technikai ar kompiuteriui įsigyti.


Remiantis šiais duomenimis pasirinkti stiprūs ir solidūs partneriai konkrečiose srityse. Bendradarbiavimas su jais leido parengti “Hansabanko” klientams patrauklius pasiūlymus, api-mančius tiek finansavimo paslaugas, tiek palankias jiems ak-tualiausių prekių įsigijimo sąlygas. Banko duomenimis, apie 47 proc. klientų, imančių vartojamą-sias paskolas, naudoja šias lėšas būsto įrengimui ir remontui, 26 proc. – automobiliui įsigyti, 14 proc. – baldams ir buities technikai, 2 proc. – kompiuteriams, o likę 11 proc. – kitoms vizi-joms realizuoti. Siekdamas pasiūlyti paprastus ir greitus finansinius sprendi-mus, “Hansabankas” peržiūrėjo vartojamųjų paskolų teikimo sąlygas. Klientams, kuriems svarbus greitis, vartojamosios paskolos iki 15 tkst. Lt suteikiamos tą pačią dieną, kai klientas kreipiasi dėl vartojamosios paskolos suteikimo. Lietuvos banko duomenimis, “Hansabankas” valdo didžiausią paskolų gyventojams rinkos dalį – 30,3 proc. “Hansabanko” gyventojų paskolų portfelis nuo metų pradžios išaugo du kartus, iki 2,6 mlrd. litų.

Stambūs ir lankstūs verslo finansavimosandoriai

2005 metais “Hansabankas” verslo bankininkystėje didžiausią dėmesį skyrė klientų aptarnavimui, greitiems ir lankstiems sprendimams, kurie geriausiai atitiko verslo klientų poreikius greitai augusioje verslo paskolų rinkoje.

Dėmesys klientui turėjo įtakos ir verslo paskolų rinkos dalies padidėjimui 0,4 procentinio punkto. 2005 metų pabaigoje verslo paskolų rinkos dalis buvo 20,2 proc. (metų pradžioje 19,8 proc.). Verslo paskolų portfelis per 2005 metus padidėjo 1,1 mlrd. Lt ir sudarė 3,5 mlrd. Lt metų pabaigoje.

2005 metais “Hansabankas” aktyviai veikė strateginėje srityje – smulkiųjų ir vidutinių įmonių finansavime. Tokių įmonių paskolų portfelis padidėjo 588 mln. Lt ir sudarė 49,7 proc. viso verslo paskolų portfelio (metų pradžioje portfelis buvo 47,8 proc.). Platus skyrių tinklas Lietuvoje leido pasiekti daugelį verslo įmonių ir pasiūlyti konkurencingas paslaugas bei pro-duktus. Finansuodamas smulkiąsias ir vidutines įmones “Han-sabankas” ypač aktyviai dirbo su ES struktūrinių fondų remia-mais projektais, daug prisidėjo ir prie žemės ūkio investicijų finansavimo. Stambių įmonių sektoriuje “Hansabankas” veikė labai aktyviai ir buvo vienas iš rinkos lyderių finansuodamas stambiausius Baltijos šalių ir Lietuvos įmonių projektus. Per metus stambie-siems klientams suteiktų paskolų portfelis išaugo 503 mln. Lt ir sudarė 50,3 proc. viso verslo paskolų portfelio. 2005 metai išsiskyrė tuo, kad “Hansabankas” su bankais partneriais pasirašė didžiausią kada nors Baltijos šalyse suteiktą verslo paskolą privačiai įmonei. Balandžio 14 dieną buvo pasirašyta sindikuotos paskolos sutartis su AB “Vilniaus akropolis” – 185,3 mln. eurų (640 mln. Lt) finansavimas buvo skirtas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos prekybos centrų “Akropo-lis” plėtrai. “Hansabankas” buvo šio sandorio organizatorius ir paskolos agentas. Profesionalų komanda puikiai įgyvendino šį stambų sandorį, kuris reikalavo išskirtinės kompetencijos, žinių, įgūdžių bei patirties.

Kitą didelę sindikuotą paskolą “Hansabankas” ir bankai partneriai suteikė bendrovei “Lietuvos elektrinė”. 49 mln. eurų paskola skirta antrai pagal dydį Lietuvos elektrinei modernizuoti. Ši investicija, remiama ES struktrini˜ fond˜, duos akivaizdžią naudą aplinkos apsaugai ir šalies energetinio sektoriaus modernizavimui. “Hansabankas” taip pat suteikė 30 mln. eurų paskolą UAB “Ajolas” prekybos centro “Gedimino 9” rekonstrukcijai ir sta-tyboms. Taip bankas prisidėjo prie vieno iš svarbiausių pastatų pagrindinėje sostinės gatvėje ir prekybos arterijoje atgaivi-nimo ir plėtros. 2005 metais “Hansabankas” verslo klientams pasiūlė ir naujo-viškus lanksčius finansavimo modelius, kurie buvo pritaikyti konkretaus kliento konkrečiai verslo situacijai. Pavyzdžiui, klientams, kurie ėmė nekilnojamojo turto investicines pasko-las, skirtas komercinėms patalpoms plėtoti, buvo pasiūlytas paskolos išmokėjimas pagal nuomos pajamas. Tai leido klien-tams pradėti projektų plėtrą neturint visų nuomininkų.


Bankas klientams pasiūlė ir investicines paskolas su galimybe naudotis prekybos finansavimo instrumentais, investicinius limitus, priklausomai nuo būsimų investicijų dydžio, kitas nau-joves. Visais šiais sprendimais noriai naudojosi “Hansabanko” klientai ir taip praplėtė savo verslo galimybes.

Lietuvoje veikiančios kompanijos vis dažniau transporto ūkio valdymą patiki specializuotoms įmonėms. Veiklos nuomos pasirinkimą lemia ne tik tai, jog įmonė, siekdama padidinti savo veiklos efektyvumą, paprasčiausiai perkelia nepagrindi-nių paslaugų atlikimą tokias paslaugas teikiančiai kompanijai, bet ir todėl, kad nuomos atveju yra paprastesnė apskaita, tur-tas nuomojamas naudingiausiu jo eksploatavimo metu, jis lengvai ir greitai pakeičiamas nauju. Tai taip pat leidžia įmonei labai tiksliai planuoti savo išlaidas – optimaliai paskirstyti iš-teklius bei palengvinti šių išlaidų administravimą. “Hansa lizingas” kartu su “Baltijos Autolizingu” veiklos nuo-mos paslaugas teikia nuo 1997 metų. Vis didesnė dalis versli-ninkų daugiau dėmesio skiria automobilių parko kaštų valdy-mui, todėl paslaugų nuomos tempai kasmet auga. 2006 metų pradžioje “Baltijos Autolizingas” valdė apie 2000 automobilių parką – tai didžiausias nuomojamų automobilių parkas Lietuvoje.

Kiekvienam automobiliui tenkančios paslaugos yra parenka-mos pagal kliento poreikius ir norus. “Hansa lizingas”, priklau-somai nuo kliento noro ir veiklos pobūdžio, siūlo klientams rinktis kelis paslaugų komplektus: tik automobilių nuomą, nuomą ir draudimą, nuomą, draudimą bei eksploatacinius kaš-tus arba visas paminėtas paslaugas kartu bei visišką automo-bilių parko valdymą, kurį sudaro techninis aptarnavimas, padangų keitimas ir saugojimas, pakaitinis automobilis gedimo atveju, automobilių valymas. “Hansa lizingo” specialistai paslaugų komplektus klientams stengiasi parinkti pagal įmonės veiklos specifiką. Pavyzdžiui, paslaugų įmonėms – farmacijos, informacinių technologijų kompanijoms, telekomunikacijų bendrovėms – siūloma rinktis visą paslaugų komplektą, kadangi tokioms bendrovėms yra svarbus kokybiškas bei nepertraukiamas darbuotojų darbas. Mažesnės bendrovės, kurioms aktualus kaštų paskirstymas bei kontrolė, paprastai renkasi automobilio nuomą su draudimu ir eksploatacinėmis paslaugomis. Vien tik automobilių nuomą (be papildomų paslaugų) renkasi didelės paslaugų ir prekybos įmonės, kurių parkas yra gana didelis ir kurios turi darbuoto-jus, atsakingus už įmonės transportą. Lietuvoje dažniausiai taikoma lengvųjų automobilių, kompiuterinės technikos veiklos nuoma, tokiu būdu galima finansuoti ir krovininį transportą, gamybinę įrangą bei nekilnojamąjį turtą.

„Hansa lizingas“ siūlo kompleksinį požiūrį į transporto nuomą

„Hansabanko“ grupės įmonių Lietuvoje transporto parko augimas1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Išnuomota automobilių tais metais, vnt. 143 101 143 336 411 500 466 944

Bendras valdomas automobilių parkas, vnt. 167 247 359 636 928 1272 1476 1998

Nauji sprendimai faktoringo rinkoje

“Hansa lizingas” yra didžiausia faktoringo bendrovė ne tik Lie-tuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Nors faktoringo paslauga Lietu-vos rinkai buvo pristatyta tik 1998 metais, ji čia netruko išpo-puliarėti. Faktoringo populiarumą lemia tai, jog vis daugiau Lietuvos verslininkų pripažįsta šios paslaugos patogumą ir teikiamą ekonominę naudą. Faktoringas yra ne tik efektyvus įmonės apyvartinio kapitalo finansavimo būdas, kuriuo naudojantis, neįkeičiant turto galima gauti 80–90 proc. sąskaitos sumos. Faktoringas yra taip pat kompleksinė paslauga, nes šią paslaugą teikianti bendrovė atlieka dalį administracinio bei skolų valdymo darbo. Taigi, faktoringas leidžia pritraukti papil-domų finansinių lėšų prekybai finansuoti, užtikrina stabilius pinigų srautus bei palengvina jų planavimą, sumažina valdymo ir administracines sąnaudas bei riziką, susijusią su blogais debitoriniais įsiskolinimais, todėl įmonės daugiau resursų gali skirti savo pagrindinei veiklai. “Hansa lizingas” siūlo klientams plačiausią faktoringo pas-laugų spektrą Lietuvoje: faktoringą valstybės viduje, eksporto faktoringą, importo faktoringą, uždarą faktoringą, surinkimo faktoringą, sandėlio finansavimą. 2005 metais “Hansa lizingas” pristatė naują internetinį spren-dimą Lietuvos faktoringo rinkoje – “Webfactor”, kuris suteikia bendrovės klientams galimybę peržiūrėti ir gauti faktoringo pranešimus elektroniniu būdu. “Webfactor” – tai sistema, kurios pagalba faktoringo klientai gali stebėti informaciją apie faktoringo sutarčių, pasirašytų su “Hansa lizingu”, būklę rea-liuoju laiku. Šis naujas informacinių technologijų sprendimas leidžia ypač patogiai ir operatyviai sekti reikiamą informaciją. Lietuvos lizingo asociacijos duomenimis, per 2005 metus šalies faktoringo apyvarta pasiekė 5,6 mlrd. Lt. “Hansa lizingo” faktoringo apyvarta 2005 metų pabaigoje sudarė 2,71 mlrd. Lt, arba 48 proc. Lietuvos faktoringo rinkos. Be to, “Hansa lizingo” faktoringo apimtys yra didžiausios iš visų Lietuvos, Latvijos ir Estijos faktoringo kompanijų – ben-drovė valdo 21 proc. Baltijos faktoringo rinkos. Antras pagal dydį faktoringo rinkoje yra “Hansabank” grupòs bankas Esti-joje (721 mln. EUR). “Hansabank” grupės įmonių faktoringo apyvarta Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2005 metais sudarė 1,942 mlrd. EUR, arba 51 proc. visos Baltijos šalių faktoringo rinkos. Bendra faktoringo kompanijų apyvarta 2005 metais siekė 3,8 mlrd. eurų.


jaučiamės svarbūs, nors ir nesame versle dideli

Platus skyrių tinklas Lietuvoje leido pasiekti didelę dalį verslo įmonių ir pasiūlyti konkurencingas paslaugas bei produktus. Finansuodamas smulkiąsias ir vidutines įmones „Hansabankas” ypač aktyviai dirbo su ES struktūrinių fondų remiamais projektais, daug prisidėjo ir prie žemės ūkio investicijų finansavimo.


Sėkmingi metai „Hansa pensija“ klientams

Taupymas ir investavimas

II pakopos pensijų fondų dalyviais jau tapo daugiau kaip pusė Lietuvos dirbančiųjų – 56 proc., t. y. 686 tūkstančiai. Iš jų beveik kas antras yra pasirinkęs “Hansabanko” grupės pensijų fondus – 2005 metais “Hansabanko” pensijų fondų klientų skaičius viršijo 300 tūkstančių. Šioje rinkoje “Hansabanko” grupė išlaikė lyderio pozicijas ir 2005 metų pabaigoje “Hansa pensija” rinkos dalis sudarė 44 proc.

“Hansa pensija” klientams 2005 metai buvo sėkmingi: fondų dalyvių turtas per metus išaugo nuo 52 mln. Lt iki 167 mln. Lt, o visas UAB “Hansa Investicijų valdymas” patikėtas valdyti klientų turtas 2005 metų pabaigoje viršijo pusę milijardo litų ir yra didžiausias iš visų valdymo bendrovių Lietuvoje. “Hansa pensija” fondų spektras leidžia klientams pasirinkti tin-kamiausią investavimo strategiją. Kaupiant pensiją yra svarbu iš pradžių pasirinkti pensijų fondą su didesne akcijų dalimi, o laikui bėgant pereiti į konservatyvesnį fondą. Kuo ilgesnis laiko tarpas yra likęs iki pensijos, tuo didesnės akcijų dalies fondą patariama rinktis, nes tai padeda tikėtis didesnės grąžos. Artė-jant pensijos amžiui, dalyvis turėtų mažinti akcijų dalį savo pensijų fonde, pereidamas į mažesnės akcijų dalies “Hansa pensija” fondą. Priklausomai nuo likusio iki pensijos laiko, “Hansa pensija” klientams siūlė rinktis tris fondus – “Pensija 1”, “Pensija 2” bei “Pensija 3”. Metų pabaigoje buvo sukurtas naujas fondas – “Pensija 4”. Šis fondas 70 proc. turto investuoja į akcijas, o tai leidžia tikėtis didesnio uždarbio per ilgą laikotarpį su atitinka-mai aukštesne investavimo rizika. Fondą “Pensija 4” rekomen-duojame rinktis klientams iki 35 metų. 2005 metais taip pat sėkmingai buvo investuojami gyventojų “Hansa pensija” fondams patikėti pinigai. Pensijų fondo “Pen-sija 3”, 40 proc. turto investuojančio į akcijas, grąža per 2005 metus buvo 12,5 proc. Fondo “Pensija 2”, 20 proc. turto inves-tuojančio į akcijas, grąža siekė 7,1 proc. Fondas “Pensija 1”, visą turtą investuojantis tik į vyriausybių obligacijas, per 2005 metus uždirbo 2,2 proc.


Sėkmingas įmonių pinigų srautų valdymas

“Hansabankas” siekia, kad pensijų produktai klientams būtų kuo geriau pasiekiami, todėl 2005 metais atsirado galimybė pasirašyti pensijų kaupimo sutartį internetiniame banke “hanza.net”. Internetiniame banke taip pat galima pakeisti pensijų fondą bei stebėti, kiek lėšų sukaupta sąskaitoje.

Lėšų valdymo sprendimai įmonėms, pastarąjį dešimtmetį labai išpopuliarėję Vakarų Europoje, tampa vis labiau paklausūs ir Lietuvoje. “Hansabankas” verslo klientams siūlo centralizuotą finansinių sprendimų priėmimą, kuris dažniausiai yra neatsie-jama stambios kompanijos verslo dalis. Klientai jaučia vis didesnį lėšų valdymo poreikį, dar daugiau, tai tampa finansų vadovo ir kompanijos iždininko kasdienės veiklos btinybe. “Hansabankas”, teikdamas lėšų valdymo paslaugas, siūlo įmo-nėms tokius produktus, kurie užtikrintų savalaikį būtinos infor-macijos pateikimą, supaprastintų kasdieninių sprendimų priė-mimą, gerokai sumažintų įmonės finansinius kaštus. “Hansabankas” vieną pagrindinių lėšų valdymo priemonių – grupės sąskaitą – klientams siūlo jau antrus metus. 2005 metų pabaigoje “Hansabanke” šia paslauga jau naudojosi per 20 įmonių grupių. Grupės sąskaitos privalumais gali pasinaudoti ne tik įmonių grupės, bet ir pavienės įmonės, turinčios filialus visoje Lietu-voje. Grupės sąskaitą įmonėms turėti patogu – kai pritrūksta pinigų, įmonės gali skolintis grupės viduje, turimas grupės lais-vas apyvartines lėšas galima investuoti į vienos nakties indėlį ir už jį gauti palūkanų, galima skirstyti ir balansuoti lėšas tarp narių sąskaitų. Be to, naudodamosi grupės sąskaita, įmonės gauna ir išsamias ataskaitas apie visos grupės konsoliduotus ir kartu kiekvieno nario atskirai generuojamus piniginius srautus bei įsiskolinimus. “Hansabankas” teikia įmonių lėšų valdymo sprendimus ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Rusijoje bei Švedijoje. Yra pasirašytos partnerystės sutartys su Lenkijos, Suomijos, Danijos, Norvegijos ir kitų šalių bankais. Tai suteikia mūsų klientams galimybę nuotoliniu būdu, neišvykus iš Lietuvos, atsidaryti sąskaitas minėtų šalių bankuose ir įsigyti įmonei pri-imtinas sąskaitų valdymo priemones.

Gyvybės draudimas – augantys klientų poreikiai skatina naujoves

Gerėjantis pragyvenimo lygis Lietuvoje didina gyventojų finan-sines galimybes ir praplečia jų poreikius. Dėl šios priežasties 2005 metais žmonės aktyviai naudojosi gyvybės draudimo paslaugomis ne tik kaip saugios savo ir šeimos ateities užtikri-nimo būdu, bet ir kaip puikia galimybe investuoti ir taupyti. Todėl 2005 metais “Hansa gyvybės draudimas” daug dėmesio skyrė naujų, pritaikytų klientų poreikiams, sprendimų paieškai bei diegimui, taip pat paslaugų ir aptarnavimo kokybės gerini-mui.

Per 2005 metus Lietuvoje pasirašyta gyvybės draudimo įmokų už 289,2 mln. Lt, tai yra 23 proc. daugiau nei per 2004 metus. Per šiuos metus sudarytų gyvybės draudimo sutarčių skaičius, palyginti su 2004 metais, išaugo 77 proc. 2005 metais UAB “Hansa gyvybės draudimas” išlaikė gyvybės drau-dimo rinkos lyderio pozicijas ir pagal pasirašytas draudimo įmokas užėmė 38 proc. rinkos.

2005 metais klientams pasiūlyti du nauji gyvybės draudimo produktai. Nuo metų pradžios pradėtas platinti produktas “Hansa pensija plius”, kuris yra savanoriško pensijų kaupimo alternatyva. Metų viduryje, atsižvelgiant į klientų norą kaupti lėšas vaikams, pradėtas platinti “Vaiko investicinis draudi-mas”.

Atsižvelgę į augančią paklausą bei siekdami kuo didesnio gyvybės draudimo paslaugų prieinamumo klientams, plėtėme aptarnavimo padalinių tinklą. Metų pabaigoje gyvybės drau-dimo paslaugas sėkmingai platino per 200 “Hansabanko” dar-buotojų 90-yje banko padalinių. Bendrovės produktai taip pat parduodami ir per didžiausios Baltijos šalyse ne gyvybės drau-dimo bendrovės AB “Lietuvos draudimas” padalinių tinklą, juos platina draudimo brokeriai ir priklausomi tarpininkai.


UAB “Hansa gyvybės draudimas” geri investicinės veiklos rezultatai suteikė galimybę skirti savo klientams ne tik garan-tuotas investicines pajamas, bet ir papildomas lėšas draudimo išmokų didinimui. Klientams, pasirinkusiems tradicinį kaupia-mąjį draudimą, tenkanti papildoma ir garantuota investicinė grąža 2005 m. buvo 4,85 proc. litais, 4,68 proc. eurais, 4,07 proc. JAV doleriais. Draudėjams ataskaitiniais metais skyrėme 3,1 mln. Lt papildomų investicinių pajamų (nuo 1998 metų – daugiau kaip 13 mln. Lt). 2005 metai taip pat buvo sėkmingi ir investicinio gyvybės draudimo klientams – visų investavimo krypčių pelningumas buvo teigiamas (akcijų – iki 38,66 proc., obligacijų – iki 4,29 proc.).

Prekyba valiutomis bei vertybiniais popieriais populiarėja tarp klientų

Pagyvėjusiose ir sparčiai augančiose prekybos valiuta ir verty-biniais popieriais rinkose “Hansabankas” siūlė savo klientams naujas paslaugas, nestandartinius sprendimus ir kompetentin-gas konsultacijas.

2005 metais vertybinių popierių apyvarta “Hansabanke” išaugo daugiau nei 35 proc., nuo 749,565 mln. Lt 2004 metais iki 1026,732 mln. Lt 2005 metais. “Hansabankas” buvo antras pagal vertybinių popierių apyvartą Vilniaus vertybinių popierių biržoje – užėmė 13 proc. rinkos. Klientų skaičius per metus padidėjo 27 proc.

2005 metais ypač didėjo klientų susidomėjimas investiciniais fondais. Kad klientams būtų patogiau ir paprasčiau investuoti į kitų šalių akcijų rinkas, “Hansabanko” el. kanalas “Investuoto-jas” buvo patobulintas ir jame atsirado galimybė pirkti ir par-duoti investicinius fondus.

Vis labiau populiarėjo vertybinių popierių portfelio valdymo paslauga. Klientai, neturintys laiko ar galimybės aktyviai val-dyti savo vertybinių popierių portfelį, “Hansabanko” finansų makleriams 2005 metų pabaigoje buvo patikėję valdyti turto už 5,8 mln. Lt.

2005 metais “Hansabankas” pristatė naują elektroninį preky-bos kanalą – el. iždą, kurio pagalba klientai patys, be banko įsi-kišimo, gali keisti valiutas, sudaryti išvestinius sandorius, padėti indėlius. Analogo Lietuvos finansų rinkose neturintis produktas leidžia klientams taupyti laiką, sumažinti sandorių kaštus bei gauti geresnes sąlygas, susijusias su mažesnėmis sumomis. “Hansabanko” klientai tai iškart įvertino – metų pabaigoje el. iždo sutartį buvo pasirašę beveik 600 klientų, ir net 60 proc. finansinių instrumentų prekybos skyriaus suda-romų sandorių buvo sudaromi per naują elektroninį kanalą.

“Hansabankas” daug dėmesio skyrė klientų konsultavimui bei supažindinimui su esamais bei naujais išvestiniais finansiniais instrumentais. Tai lėmė toliau augantį klientų skaičių – per 2005 metus su klientais pasirašytų sutarčių skaičius išaugo 26 proc. Atsižvelgdamas į klientų poreikius “Hansabankas” pra-dėjo siūlyti draustis ne tik nuo valiutų kursų bei palūkanų normų svyravimo, bet ir nuo standartizuotų prekių (naftos, įvairių metalų, aliejaus ir kt.) kainų svyravimo – 2005 metais buvo sudaryti pirmi tokie sandoriai. Be to, augant vertybinių popierių rinkoms bei klientų susidomėjimui jomis, “Hansaban-kas” pasiūlė galimybę sudarinėti išvestinius sandorius su ver-tybiniais popieriais.

Išvestiniai sandoriai ir toliau lieka “Hansabanko” prioritetu prekybos valiutomis ir vertybiniais popieriais srityje – priklau-somai nuo klientų poreikių bus pristatomi nauji sandorių tipai, kurie padės klientams draustis nuo su savo veikla susijusių rizikų. 2005 metais “Hansabanko” klientai vis labiau naudojosi išankstiniais sandoriais bei valiutų apsikeitimo sandoriais – šių instrumentų rinkose “Hansabankas” pirmauja. Taip pat klientai aktyviau naudojosi valiutų pasirinkimo sandoriais (angl. “op-tions”). 2005 metais “Hansabankas” turėjo net 98 proc. šių sandorių rinkos Lietuvoje.


džiaugiuosi naujomis

Kreditinės kortelės – žmonėms, mėgstantiems keliauti ir atsiskaityti kortele. Net 85 proc. „Hansabanko“ europinio standarto kreditinių „Visa“ ir „MasterCard“ kortelių operacijų ir 65 proc. apyvartos sudaro atsiskaitymai už prekes ir paslaugas.

galimybėmis – tai teikia pasitikėjimo


Elektroniniai kanalai – kad finansus tvarkyti būtų patogu ir efektyvu

Mokėjimai

“Hansabankas”, internetinės bankininkystės lyderis Lietuvoje, savo klientams siūlo elektroninius banko kanalus, kurie padeda taupyti laiką ir valdyti savo finansus nuotoliniu būdu. 2005 metais buvo ruošiamasi atnaujinti internetinį banką “hanza.net”, suteikiant jam daugiau funkcijų, kad klientai turėtų daugiau galimybių, o erdvė, kuriame veikia internetinis bankas, būtų dar saugesnė. 2005 metais internetinio banko “hanza.net” vartotojų skaičius išaugo 29,2 proc. ir metų pabai-goje buvo 543,5 tūkst. Esant tokioms augimo tendencijoms, galima prognozuoti, kad internetinės bankininkystės rinka 2006 metais augs apie 25–30 proc. Didžiausią įtaką rinkos plėtrai turės auganti interneto skvarba bei didėjantis klientų poreikis patogiau atsiskaityti už komunalines paslaugas. Klientams, kurie reguliariai moka už komunalines, telekomuni-kacijų, draudimo, lizingo paslaugas, “Hansabankas” siūlo itin patogų būdą – tiesioginį debetą. Tiesioginio debeto sutartis galima sudaryti banko klientų aptarnavimo padaliniuose, inter-netiniame banke “hanza.net”, pas paslaugų teikėjus, o 2005 metais įvesta naujovė – tiesioginio debeto užsakymas telefonu paskambinus į banko kontaktų centrą. 2005 metais tiesioginio debeto sutarčių skaičius su mokėtojais padidėjo 32,7 proc., iki 321 tūkst. Plėtodamas tiesioginio debeto paslaugą, “Hansaban-kas” nuosekliai didino ir paslaugų teikėjų ratą, siūlydamas įmokų surinkimą tiesioginiu debetu telekomunikacijų, drau-dimo, lizingo ir komunalinių paslaugų įmonėms. 2005 metų pabaigoje daugiau kaip penkiasdešimt Lietuvos įmonių buvo sudarę tiesioginio debeto sutartis su “Hansabanku”.


Dar viena patogi sąskaitos valdymo paslauga – “Mobilus ban-kas”. Klientai SMS žinutėmis gali gauti operatyvią informaciją apie savo sąskaitos būklę, valiutų kursus, jų pasikeitimus. 2005 metais “Mobilaus banko” klientų skaičius padidėjo 53,3 proc. ir metų pabaigoje siekė 167 tūkst.

“Hansabanko” elektroninės bankininkystės paslauga verslo įmonėms “Telehansa” turi visas sąskaitos valdymo galimybes ir padeda atlikti banko operacijas bei gauti reikiamą informa-ciją. “Telehansa” paslauga yra unifikuota visoje “Hansabanko” grupėje, o tai leidžia paprasčiau prižiūrėti tarptautinių kompa-nijų sąskaitas ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje ir Estijoje. “Tele-hansa” vartotojų skaičius 2005 metais išaugo 19,9 proc. ir metų pabaigoje sudarė 3,45 tūkst.

Mokėjimo kortelės – individualių sprendimų metai

2005 metais “Hansabankas”, išleisdamas naujas mokėjimo korteles ir tobulindamas senąsias, orientavosi į du pagrindi-nius klientų poreikius – emocijų ir praktiškumo. 2005 metais “Hansabankas” pirmasis ir kol kas vienintelis Lie-tuvoje pradėjo leisti kortelių, skirtų automobilių vairuotojams, seriją. Pirmosios kortelės išleistos kartu su “Citroen” ir “Subaru” atstovais, planuojama išleisti seriją ir su kitais auto-mobilių gamintojais. Šios kortelės suteikia išskirtinumo, leidžia klientams pabrėžti savo pomėgius ir aistrą automobiliams. Su šiomis kortelėmis klientai gauna ir papildomų paslaugų spek-trą – medicininių išlaidų draudimą ir draudimą nuo nelaimingų atsitikimų bendrovėje “Lietuvos draudimas”, nuolaidų nau-jiems automobiliams ir atsarginėms dalims. Visoms automobi-linėms kortelėms taikoma “Hansabanko” saugumo programa. 2005 metais “Hansabankas” pristatė naujas tarptautines kre-ditines korteles “VISA Business Gold” ir “VISA Business”, skir-tas verslo klientams. Tai kol kas analogo rinkoje neturinčios verslo klientams ir organizacijoms skirtos mokėjimo kortelės – iki šiol auksines kreditines korteles bankai siūlė tik privatiems klientams. Naujosios verslo kortelės ne tik pasižymi saugiomis lustinėmis technologijomis, su jomis klientai gauna ir papildomų pas-laugų: draudimą keliaujant užsienyje, beprocentį kreditą, nemokamą saugumo programą, net 3 specializuotas verslo ataskaitas ir kt. Užsakęs “Hansabanko” verslo korteles sau ar savo darbuotojams, įmonės vadovas gali parinkti ir individualų kortelės funkcionalumą bei operacijų limitus pagal poreikį, pavyzdžiui, nustatyti, kad kortele būtų įmanoma tik atsiskaityti arba tik išsiimti grynųjų pinigų iš bankomatų, pasirinkti korte-lės limitą ir pan. Nuo 2005 metų lapkričio visi “Hansabanko” prekybos ir pas-laugų įmonėse įrengti elektroniniai kortelių skaitytuvai (EKS) – lustiniai. Atsiskaityti lustinėmis kortelėmis lustiniuose EKS yra maksimaliai saugu, nes kortelės savininkas turi įvesti kortelės PIN kodą, o ne pasirašyti čekyje. Kad kortelėmis atsiskaityti

būtų dar patogiau, “Hansabankas” pradėjo diegti specialius nešiojamuosius EKS, skirtus restoranams. Klientai galės atsi-skaityti kortele ir įvesti PIN kodą tiesiog prie staliuko. 2005 metų pabaigoje buvo įdiegta jau daugiau nei 100 tokių nešioja-mųjų kortelių skaitytuvų. 2005 metais kortelių rinkos plėtra persikėlė iš debetinių į kre-ditinių kortelių sritį. Banko išleistų kreditinių kortelių skaičius per visus 2005 metus išaugo 67 proc. Privačios kreditinės kortelės yra skirtos keliaujantiems ir per-kantiems žmonėms. Net 85 proc. “Hansabanko” europinio standarto kreditinių “Visa” ir “MasterCard” kortelių operacijų ir 65 proc. apyvartos sudaro atsiskaitymai už prekes ir paslau-gas. Tai, kad gyventojai dažniau atsiskaito kortelėmis nei išsi-ima grynųjų pinigų iš bankomatų, yra tam tikras lūžis Lietuvos mokėjimo kortelių rinkoje, tačiau jis kol kas įvyko tik kreditinių kortelių rinkoje. Kreditinės kortelės savaime yra modernesnis produktas už debetines korteles, todėl ir jų savininkai greičiau pripranta prie modernaus finansinių instrumentų naudojimo. “Hansabankas” 2006 metų sausio pradžioje valdė 34,5 proc. visos kortelių rinkos ir buvo išplatinęs 1 mln. aktyvių mokėjimo kortelių.




svarbūs visi ir kiekvienas


Aktyviai remdamas švietimo projektus, “Hansabankas” siekia prisidėti ugdant jaunąją kartą veikliais ir iniciatyviais visuome-nės nariais, ateityje prisidėsiančiais prie klestinčios valstybės kūrimo. Bendradarbiaudamas su organizacija “Lietuvos Junior Achievement” “Hansabankas” 2005 metais organizavo verslo ir ekonominio švietimo projektą, kuris ugdo Lietuvos jaunimo laisvosios rinkos dvasią, skatina jų verslumą ir ekonominį supratimą. Projekte dalyvaujantiems moksleiviams “Hansa-banko” darbuotojai skaitė paskaitas mokyklose, supažindino juos su Lietuvos bankininkystės istorija. Net 127 moksleivių bei studentų komandos dalyvavo “Hansabanko” organizuotame kompiuteriniame bankų konkurencijos čempionate, kurio metu patys turėjo valdyti virtualų banką.

“Hansabankas” ir toliau tęsia bendradarbiavimą su asociacija “Langas į ateitį” ir kartu skatina naudojimąsi internetu, siekia gerinti verslo aplinką ir kelti gyvenimo lygį. “Hansabankas” 2005 metais tęsė verslo knygų leidimo tradi-ciją, puoselėjamą beveik penkerius metus. 2005 metais buvo išleista amerikiečių autorių Jeff Cox ir Howard Stevens knyga “Kaip parduoti ratą”. Tai jau šeštoji visame pasaulyje populiari verslo filosofijos ir praktikos knyga, kurią Lietuvos skaityto-jams pristatė “Hansabankas”. 2005 metų rugsėjį “Hansa lizingas” inicijavo ilgalaikį socialinį edukacinį saugaus eismo projektą “Eismo klasė”. Šio projekto tikslas – visapusiškai informuoti vaikus apie saugaus eismo gatvėse ir keliuose reikšmę. “Hansa lizingas” kasmet finan-suoja tūkstančių transporto priemonių pirkimą – yra aktyvus šalies automobilizacijos skatintojas – todėl svarbu, kad vaikai gatvėse elgtųsi atsargiai ir jaustųsi saugūs. Vien per 2005 metų rudenį projekte dalyvavo beveik 2000 moksleivių iš 75 mokyklų.

“Hansabankas” 2005 metais rėmė ir ilgalaikę išliekamąją vertę turinčius, visuomenei svarbius kultūrinius projektus – Pažaislio muzikos festivalį, legendinės grupės “Antis” muzikinį projektą “Antis gyva”. “Hansa gyvybės draudimas” prisidėjo prie džiazo festivalio “Vilnius City Jazz”, kuris kasmet siekia supažindinti Lietuvos žiūrovus ir klausytojus su geriausiais užsienio atlikėjais, populiarinti Lietuvos džiazo muzikantų kūrybą. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras bei Oskaro Koršunovo teatras taip pat yra remiami “Hansabanko”.

“Hansabankas”, būdamas viena sėkmingiausių ir didžiausių organizacijų Lietuvoje, rūpinasi aplinka, kurioje gyvename, mokomės, dirbame, bei siekia prisidėti prie teigiamo visuome-nės vystymosi. Savo atsakomybę “Hansabankas” išreiškia keliais būdais – vykdydamas etišką verslą, vertindamas ir leis-damas savo darbuotojams tobulėti bei įsitraukdamas į rėmimo programas ir inicijuodamas socialinius projektus. Pagal “Han-sabank” grupės rėmimo politiką Lietuvoje remiame perspekty-vius švietimo, vaikų ir jaunimo, kultūros ir sporto, socialinius projektus. Vis aktualėja ekologinio miesto idėja, todėl 2005 metų pava-sarį “Hansabankas” inicijavo akciją “Žalias miestas”, kurios metu visoje Lietuvoje banko darbuotojai sodino medžius miestų parkuose, skveruose ir kitose viešose vietose. Akcijos idėja – miestuose, kuriuose įsikūrę “Hansabanko” padaliniai, pasodinti tiek medžių, kiek “Hansabanko” grupėje Lietuvoje dirba žmonių. Jaučiame pareigą prisidėti prie kūrimo aplinkos, kurioje būtų gera gyventi kiekvienam – tiek šiuolaikiniam žmo-gui, tiek ateities kartoms. Įvairiuose Lietuvos miestuose, atsi-žvelgiant į vietovės žemės ploto paskirtį, kraštovaizdį ir kiekvieno miesto poreikius, buvo pasodinta įvairiausių skir-tingų rūšių medžių, gėlių bei krūmų. “Hansabankas” nuo 2002 metų remia draugiją “Paguoda”. Ši draugija vienija Lietuvos vaikų, sergančių onkohematologinė-mis ligomis, tėvus ir globėjus. 2005 metais “Paguoda” vykdė projektą “Aš ir mano pasaulis ligoninėje ir už jos ribų”. “Hansa gyvybės draudimas” rėmė Lietuvos medicinos stu-dentų asociacijos (LiMSA) organizuotą projektą “Žaislų ligo-ninė”. Tai naujas visuomenės sveikatos projektas Lietuvoje, orientuotas į jauniausius šalies gyventojus ir skatinantis mažuosius nebijoti gydytojų ir ligoninių. Tradiciniu tapęs ir jau aštuntą kartą organizuotas “Hansa-banko” taupyklių konkursas skatina jaunųjų kūrėjų kūrybiš-kumą ir ugdo supratimą, kad nuo mažų dienų reikia atsakingai elgtis su pinigais. Konkurse dalyvavo 6–12 metų moksleiviai, kurie sudėję visus savo gerus darbelius į “Gerų darbų taupy-kles” atnešė juos į “Hansabanką”.

Atsakomybė už visuomenę

Bankas ir visuomenė

Švietimas ir mokslas

Kultūra


Keleri metai iš eilės “Hansabankas” ir “Hansa lizingas” ben-dradarbiauja su Lietuvos spaudos fotografų klubu ir remia nacionalinį konkursą-parodą “Lietuvos spaudos fotografija 2005” bei albumo “Tai – Lietuva/Lietuvos spaudos fotografija 2005” leidybą. Šis konkursas ir albumas, kasmet rengiami Lie-tuvos spaudos fotografų klubo, vienijančio didžiausių Lietuvos spaudos leidinių bei naujienų agentūrų fotografus, yra savo-tiškas Lietuvos kasdienių įvykių metraštis.

“Hansabankas” aktyviai prisideda ir prie populiarių Lietuvoje sporto sričių – krepšinio, ralio, ristūnų žirgų varžybų – plėtros bei skatina naujų sportinių tradicijų įsigalėjimą Lietuvoje. Viena tokių – buriavimo sportas. 2005 metais “Hansabankas” pasirašė ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos buriuotojų sąjunga. Buriavimo sporto ir paties buriavimo rėmi-mas reiškia buriuotojų tradicijų bei vertybių rėmimą. Jos yra artimos “Hansabanko” vertybėms bei filosofijai – tikslo sie-kimu, gyvybingumu, veržlumu.

“Hansa lizingas” yra aktyvus automobilių sporto rėmėjas – nuo 2001 metų prisideda prie Vilniaus ralio rengimo, taip pat remia prestižinį ir seniausias tradicijas turintį ralį “Aplink Lie-tuvą” Prezidento taurei laimėti.

Sėkminga veikla Lietuvos ir Baltijos šalių rinkose didino ir nematerialųjį “Hansabanko” turtą. Prestižinis žurnalas “The Banker” (leidžiamas “Financial Time Business”) “Hansabanką” pripažino geriausiu 2005 metų banku Lietuvoje. Prekės ženklo konkurse “Baltic Brand 2005” “Hansabanko” prekės ženklas buvo pripažintas vienu geriausių Lietuvoje. Tai patvirtina ir 2005 metais atlikti rinkos tyrimai, kurių duomenimis, “Hansa-bankas” yra žinomiausias šalies bankas, turintis didžiausią gyventojų pasitikėjimą bei geriausiai vertinamą įvaizdį. 2005 metais “Hansabanko” prekės ženklas tapo žinomas iš esmės visiems šalies gyventojams. 2005 metų pabaigoje “Hansabanko” užsakymu “TNS Gallup” atliktas prekės ženklo tyrimas parodė, kad “Hansabanko” spontaninis žinomumas siekė net 96 proc. “TNS Gallup” tyrimas patvirtino, kad Lietuvos bankų rinkoje “Hansabanko” įvaizdžio pozicijos yra tvirtos – bankas vertina-mas kaip profesionalus, patogus naudotis, lengvai pasiekia-mas, siūlantis platų kokybiškų paslaugų spektrą. Pagal visas į tyrimą įtrauktas prekės ženklo charakteristikas – gyvybin-gumą, novatoriškumą, patikimumą, draugiškumą, paslaugumą, lankstumą – “Hansabankas” buvo įvertintas palankiau nei kiti bankai. Per 2005 metus klientų, kurie yra prisirišę prie “Han-sabanko”, skaičius padidėjo nuo 51 proc. iki 53 proc., labai geras išliko “Hansabanko” patrauklumas – net 69 proc. gyven-tojų įvertino “Hansabanką” kaip patrauklų. Tai geriausi rezul-tatai, palyginti su kitais šalies bankais.

„Hansabanko” žinomumas ir įvaizdis

2005 metų pabaigoje kompanijos RAIT atliktas pasitikėjimo bankais tyrimas parodė, kad beveik kas antras Lietuvos gyven-tojas labiausiai iš visų bankų pasitiki “Hansabanku”. 47 proc. apklaustųjų “Hansabanku” pasitiki labiau nei kitais bankais. Antrą pagal pasitikėjimą banką “Hansabankas” aplenkė 2,5 karto. Žmonės, labiausiai pasitikintys “Hansabanku”, nurodė kelias pagrindines pasitikėjimo priežastis. 39,4 proc. teigia, kad labiausiai “Hansabanku” pasitiki dėl didelio dėmesio, skiriamo klientams. Beveik penktadalį (18,7 proc.) žmonių pasitikėti “Hansabanku” skatina tai, kad šio banko paslaugomis naudo-jasi daugelis jų pažįstamų. 12,7 proc. teigė, kad labiausiai pasi-tiki “Hansabanku”, nes jau seniai naudojasi šio banko paslau-gomis ir savo pasitikėjimą grindžia ilgalaikio bendradarbiavimo patirtimi. 10,1 proc. apklaustųjų teigė, kad banku pasitiki dėl to, kad jis siūlo paslaugas internetu ir yra modernus.

Sportas


Giedrius Dusevičius Valdybos pirmininkas

Marius Adomavičius Valdybos pirmininko pavaduotojas

Finansų tarnybos vadovas

Tomas Andrejauskas Valdybos pirmininko pavaduotojas

Finansų rinkų tarnybos vadovas

Eglutė Bivainienė Valdybos pirmininko pavaduotoja

Investicijų valdymo tarnybos vadovė

Antanas Danys Valdybos pirmininko pavaduotojas

Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovas

Eugenijus Preikša Valdybos pirmininko pavaduotojas

Rizikos valdymo tarnybos vadovas

Andrius Urbonas

Valdybos pirmininko pavaduotojas

UAB “Hansa lizingas” generalinis direktorius

AB banko „Hansabankas“ valdyba


AB banko „Hansabankas“ stebėtojų taryba

Erkki Raasuke Tarybos pirmininkas

Lennart LundbergTarybos pirmininko pavaduotojas

Maris Avotins Tarybos narys

Kristina SiimarTarybos narė

Aivo AdamsonTarybos narys

Finansinės ataskaitos

Turinys

Nepriklausomo auditoriaus išvada 44

Balansinės ataskaitos 47

Pelno (nuostolio) ataskaitos 48

Pinigų srautų ataskaitos 49

Nuosavo kapitalo pokyčio ataskaitos 51

Aiškinamasis raštas 52


Nepriklausomo auditoriaus išvada AB bankas „Hansabankas“ akcininkams:

Mes atlikome čia pridedamos AB bankas “Hansabankas” (toliau – “Bankas”) finansinės atskaitomybės, Banko ir dukterinių įmonių

(toliau – “Grupė”) konsoliduotos finansinės atskaitomybės bei Banko ir dukterinių finansinių įstaigų (toliau – “Finansinė grupė”)

konsoliduotos finansinės atskaitomybės (puslapiai nuo 47 iki 104), kurias sudaro 2005 m. gruodžio 31 d. balansinė ataskaita, konso-

liduotos balansinės ataskaitos ir su jomis susijusios tada pasibaigusių metų pelno (nuostolio), nuosavo kapitalo pokyčių bei pinigų

srautų ataskaitos ir reikšmingos apskaitos politikos bei kiti aiškinamojo rašto atskleidimai, auditą. Už šias finansines atskaitomybes

yra atsakinga Banko ir Grupės vadovybė. Mūsų pareiga, remiantis atliktu auditu, pareikšti nuomonę apie šias finansines atskaito-

mybes.

Mes atlikome auditą pagal Tarptautinės apskaitininkų federacijos parengtus ir patvirtintus Tarptautinius audito standartus. Šie

standartai reikalauja, kad auditas būtų planuojamas ir vykdomas taip, kad būtų surinkta pakankamai įrodymų, kurie auditorius

įtikintų, jog finansinėje atskaitomybėje nėra jokių reikšmingų netikslumų. Atliekant auditą pasirinktinai tikrinami dokumentai, įro-

dantys finansinėje atskaitomybėje pateiktų sumų bei atskleidimų teisingumą. Auditas taip pat įvertina taikytus apskaitos principus,

svarbius vadovybės sprendimus ir bendrą finansinės atskaitomybės pateikimą. Manome, kad atliktas auditas yra pakankamas

pagrindas nuomonei pareikšti.

Mūsų nuomone, finansinės atskaitomybės visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi Banko, Grupės ir Finansinės grupės 2005

m. gruodžio 31 d. finansinę būklę bei tada pasibaigusių metų veiklos rezultatus, nuosavo kapitalo pokyčius ir pinigų srautus pagal

Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus.

Mes taip pat atlikome Reikšmingų apskaitos principų (u) pastraipoje (puslapiai nuo 57 iki 60) aprašytų koregavimų, kurie buvo

padaryti tam, kad apskaitos politikos pasikeitimai būtų atvaizduoti retrospektyviniu būdu 2004 m. gruodžio 31 d. finansinėje atskai-

tomybėje, auditą. Mūsų nuomone, tokie koregavimai yra tinkami ir teisingai pritaikyti.

Mes patikrinome Banko veiklos ataskaitą (puslapiai nuo 45 iki 46) už metus, pasibaigusius 2005 m. gruodžio 31 d., ir mes neap-

tikome jokių reikšmingų nukrypimų retrospektyvinėje finansinėje informacijoje, pateiktoje Banko veiklos ataskaitoje, palyginus su

pridedamomis finansinėmis atskaitomybėmis už metus, pasibaigusius 2005 m. gruodžio 31 d.

UAB “Deloitte Lietuva”

Gavin Hill Auditorius Juozas Kabašinskas

Partneris Auditoriaus pažymėjimas Nr. 000106

Vilnius, Lietuva

2006 m. kovo 14 d.

UAB „Deloitte Lietuva”Įm. kodas 111525235PVM k. LT115252314

Reg. Nr. UĮ 95-95Jogailos g.4, LT-01116 Vilnius, Lietuva

Tel. +370 5 255 3000Faks: +370 5 212 6844

www.deloitte.lt


AB banko „Hansabankas“ veiklos ataskaita už metus, pasibaigusius 2005 m. gruodžio 31 d.

AB bankas “Hansabankas” (toliau – Hansabankas, Bankas) per

2005 m. uždirbo 136,996 mln. Lt grynojo konsoliduoto pelno –

25,907 mln. Lt, arba 23,32 proc. daugiau nei 2004 m., kai buvo

uždirbta 111,089 mln. Lt. Grynosios palūkanų pajamos (įver-

tinus išlaidas indėlių draudimo įmokoms) išaugo 35,62 proc.,

iki 245,574 mln. Lt, o grynosios komisinių pajamos – 35,58

proc., iki 135,067 mln. Lt.

2005 m. dauguma Hansabanko dukterinių įmonių dirbo pel-

ningai: UAB “Hansa lizingas” uždirbo 26,960 mln. Lt grynojo

pelno, UAB “Hansa gyvybės draudimas” uždirbo 2,869 mln. Lt

grynojo pelno, UAB “Hansa Investicijų valdymas„ turėjo 1,971

mln. Lt nuostolį, UAB “Baltijos Autolizingas” uždirbo 971 tūkst.

Lt grynojo pelno, UADBB “Hansa draudimo brokeris” uždirbo

367 tūkst. Lt grynojo pelno, UAB “Hansa valda” turėjo 97

tūkst. Lt nuostolį.

Hansabanko grupės konsoliduotas turtas per metus išaugo

49,1 proc., arba 4 mlrd. Lt, ir 2005 m. pabaigoje sudarė 12,1

mlrd. Lt. Turto augimą labiausiai lėmė paskolų portfelio

augimas. 2005 m. Hansabanko grupės finansinis portfelis

padidėjo 3 mlrd. Lt (56,3 proc.) ir metų pabaigoje sudarė 8,4

mlrd. Lt.

2005 m. Hansabankas sutvirtino lyderio pozicijas fizinių

asmenų finansavimo rinkoje. Banko paskolų gyventojams

portfelis išaugo 2 kartus, iki 2,6 mlrd. Lt, o Banko dalis rinkoje

padidėjo 1,3 procentinio punkto ir 2005 m. pabaigoje sudarė

30,3 proc. Būsto paskolų augimo tempai 2005 m., palyginti su

2004 m., padidėjo ir sudarė 109,1 proc. (2004 m. – 82,8 proc.),

o būsto paskolų portfelis išaugo 1,1 mlrd. Lt, iki 2,2 mlrd. Lt.

Vartojamojo finansavimo produktų portfelis išaugo 66,2 proc.

ir 2005 m. pabaigoje sudarė 0,4 mlrd. Lt.

2005 m. gyventojų indėlių Hansabanke augimo tempai

buvo beveik 2 kartus didesni nei 2004 m. Gyventojų indėliai

išaugo 39,7 proc. ir 2005 m. pabaigoje buvo 5,4 mlrd. Lt,

o Hansabankas 2005 m. išlaikė 39,2 proc. visos gyventojų

indėlių rinkos Lietuvoje.

2005 m. pabaigoje Hansabankas buvo išdavęs beveik 1,07 mln.

aktyvintų mokėjimo kortelių, kurių bendra apyvarta 2005 m.

sudarė 7,5 mlrd. Lt. 2005 m. Bankas atsikovojo lyderio poziciją

Lietuvos mokėjimo kortelių rinkoje, kurią buvo praradęs, kai

2004 m. ėmėsi efektyvinti mokėjimo kortelių verslą, eliminuo-

damas pagamintas, tačiau klientų nepaimtas mokėjimo kor-

teles. Pagal BNS duomenis 2005 m. Banko rinkos dalis pagal

mokėjimo kortelių skaičių padidėjo 2,4 procentinio punkto ir

metų pabaigoje sudarė 34,5 proc. Pagal mokėjimo kortelių

apyvartą 2005 m. pabaigoje Bankas užėmė 37,9 proc. Lietuvos

mokėjimo kortelių rinkos. Be to, pagal mokėjimo kortelių

skaičių 2005 m. Hansabankas tapo lyderiu visoje Pabaltijo

mokėjimo kortelių rinkoje.

2005 m. Hansabanko grupės verslo klientams, t. y. juridiniams

asmenims, suteiktų paskolų portfelis padidėjo 44 proc., iki 3,4

mlrd. Lt. Banko dalis verslo klientų paskolų rinkoje padidėjo

0,4 procentinio punkto ir 2005 m. pabaigoje sudarė 20,2 proc.

2005 m. Hansabanko grupės lizingo portfelis išaugo 0,6 mlrd.

Lt, iki 1,9 mlrd. Lt, o faktoringo portfelis – 0,1 mlrd. Lt, iki 0,44

mlrd. Lt.

2005 m. verslo klientų indėlių augimo tempai Hansabanke,

palyginti su 2004 m., šiek tiek padidėjo ir sudarė 39,2 proc.

Verslo klientų indėlių kartu su specialiaisiais skolinimosi

fondais suma Banke išaugo 0,7 mlrd. Lt ir 2005 m. pabaigoje

sudarė 2,5 mlrd. Lt, o Banko dalis rinkoje – 20,4 proc.

2005 m. prasidėjo Banko klientų aptarnavimo padalinių tinklo

plėtra bei įvyko padalinių valdymo struktūros pokyčių. 2005

m. buvo atidaryti 2 nauji padaliniai bei uždarytas 1 neperspek-

tyvus padalinys. 2005 metais 3 klientų aptarnavimo poskyriai,

įvertinus jų veiklos apimtį, perspektyvas bei reikšmę vietinėje

rinkoje, buvo reorganizuoti į klientų aptarnavimo centrus.

2005 m. gruodžio 31 d. Banko klientų aptarnavimo padalinių

tinklą sudarė 120 padalinių – 6 regionų skyriai, 27 klientų

aptarnavimo centrai ir 87 klientų aptarnavimo poskyriai.

Siekdamas didinti Banko darbuotojų profesionalumą bei

lojalumą, 2005 m. Hansabankas toliau investavo į motyva-

cinės sistemos bei užmokesčio sistemos tobulinimą, mokymų

plėtrą bei veiklos ir talentų valdymo sistemą. 2005 m. Banko

darbuotojų mokymui buvo išleista 2 mln. Lt, tai yra 2 kartus

daugiau nei 2004 m.

2005 m. kovo mėn. Hansabankas įsigijo lizingo bendrovės

UAB “Evison leasing„ 100 proc. akcijų, t. y. 27,000 paprastųjų

vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 10 Lt. Minėtos

akcijos buvo įsigytos iš su Banku susijusios įmonės – AS

“Hansapank„ kontroliuojamos bendrovės “Evison Grupp„

(Estija). Koncentruojant Banko grupės įmonių veiklą, UAB

“Evison leasing„ verslas buvo perkeltas į UAB “Hansa

Lizingas„ ir 2005 m. rugsėjo mėn. Hansabankas nusprendė

likviduoti UAB “Evison leasing”, todėl šiuo metu vyksta pasta-

rosios bendrovės likvidavimo procesas.


Be to, 2005 m. buvo padidintas trijų žemiau paminėtų Banko

dukterinių įmonių įstatinis kapitalas ir Bankas įsigijo visas šių

dukterinių įmonių naujų emisijų akcijas:

1. UAB “Hansa Investicijų valdymas” įstatinis kapitalas padi-

dintas nuo 1,800,000 Lt iki 3,800,000 Lt. Bankas įsigijo

visas naujai išleistas 2,000 UAB “Hansa Investicijų val-

dymas” naujos emisijos akcijų, kurių kiekvienos nominali

vertė yra 1,000 Lt;

2. UAB “Hansa valda” įstatinis kapitalas padidintas nuo

10,000 Lt iki 2,000,000 Lt. Bankas įsigijo visas naujai

išleistas 19,900 UAB “Hansa valda” naujos emisijos akcijų,

kurių kiekvienos nominali vertė yra 100 Lt;

3. UAB “Hansa gyvybės draudimas” įstatinis kapitalas padi-

dintas nuo 4,000,000 Lt iki 10,000,000 Lt. Bankas įsigijo

visas naujai išleistas 60,000 UAB “Hansa gyvybės drau-

dimas” paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali

vertė yra 100 Lt.

2005 m. gruodžio 31 d. Hansabankas kontroliavo ir šiuo metu

tebekontroliuoja šias dukterines bendroves, nuosavybės teise

turėdamas po 100 proc. kiekvienos iš žemiau nurodytų ben-

drovių akcijų:

1. UAB “Hansa lizingas”: akcijų skaičius – 155,539 vnt., bendra

nominali vertė – 15,553,900 Lt;

2. UAB “Hansa Investicijų valdymas”: akcijų skaičius – 3,800

vnt., bendra nominali vertė – 3,800,000 Lt;

3. UAB “Hansa gyvybės draudimas”: akcijų skaičius – 100,000

vnt., bendra nominali vertė – 10,000,000 Lt;

4. UAB “Baltijos Autolizingas”: akcijų skaičius – 1,000 vnt.,

bendra nominali vertė – 10,000 Lt;

5. UADBB “Hansa draudimo brokeris”: akcijų skaičius – 500

vnt., bendra nominali vertė – 200,000 Lt;

6. UAB “Hansa valda”: akcijų skaičius – 20,000 vnt., bendra

nominali vertė – 2,000,000 Lt.

7. Likviduojama UAB “Evison Leasing”: akcijų skaičius –

27,000 vnt., bendra nominali vertė – 270,000 Lt.

Bankas, valdydamas aukščiau paminėtas dukterines ben-

droves, gauna galimybę geriau tenkinti klientų poreikius ir

vienoje vietoje pasiūlyti klientams platų visų Hansabanko

grupės įmonių teikiamų paslaugų spektrą.

2005 m. Hansabankas išleido 168,8 mln. Lt vertės akcijų

emisiją, kurios didžiąją dalį įsigijo pagrindinis banko akcininkas

AS “Hansapank”. Per 2005 m. Hansabankas neįsigijo ir neper-

leido savo išleistų akcijų. Hansabanko konsoliduota akcininkų

nuosavybė 2005 m. išaugo 306 mln. Lt (47 proc.) ir metų

pabaigoje siekė 955,88 mln. Lt.

Siekiant išnaudoti augančias galimybes finansų rinkose bei

taupymo ir investavimo produktų rinkos potencialą, nuo

2006 m. vasario 1 d. Hansabanke įkurtos dvi naujos tar-

nybos – Finansų rinkų tarnyba ir Investicijų valdymo tarnyba.

Minėti Banko struktūros pakeitimai leis dar geriau aptarnauti

klientus, sutelkiant dėmesį į tas sritis, kurios tampa jiems vis

labiau aktualios.

2006 m. Hansabankas sieks stiprinti pozicijas visose finan-

savimo rinkose (verslo, būsto, vartojamojo) bei išlaikyti lyderio

pozicijas indėlių rinkoje. Taip pat didelis dėmesys bus ski-

riamas skatinti atsiskaitymą mokėjimo kortelėmis bei elektro-

niniais kanalais.

Giedrius Dusevičius

AB banko “Hansabankas„ valdybos pirmininkas

2006 m. kovo 14 d.

VEIKLOS ATASKAITA Už METUS, PASIBAIGUSIUS 2005 m. GRUODžIO 31 d.


Balansinės ataskaitos 2005 m. gruodžio 31 d.(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

2005 m. 2004 m. Koreguota

Pastaba BankasFinansinė

grupė Grupė BankasFinansinė

grupė Grupė

TurtasGrynieji pinigai ir lėšos centriniuose bankuose 1 672,359 672,359 672,372 577,916 577,916 577,921

Lėšos bankuose ir kitose kredito bei finansų institucijose 2 3,666,743 1,405,395 1,405,508 1,253,519 895,845 895,963

Vertybiniai popieriai, vertinami tikrąja verte per pelną ar nuostolį 3 847,710 903,169 903,169 516,183 553,165 553,165

Klientams suteiktos paskolos 4,5 6,100,709 6,542,764 6,459,047 3,735,592 4,084,585 4,025,459

Išperkamoji nuoma 6 - 1,873,543 1,938,520 - 1,299,710 1,346,163

Vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo 7 123,052 412,504 412,504 250,257 458,502 458,502

Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones 8 104,212 9,340 103 93,119 9,518 2,271

Materialusis ir nematerialusis turtas 9,10 100,646 162,849 164,621 110,007 173,248 177,205

Kitas turtas 11 26,619 123,598 143,006 27,466 69,409 77,254

Iš viso turto 11,642,050 12,105,521 12,098,850 6,564,059 8,121,898 8,113,903

ĮsipareigojimaiĮsiskolinimai bankams ir kitoms kredito bei finansų institucijoms 12 2,637,030 2,584,698 2,584,698 204,798 1,422,291 1,422,291

Indėliai ir akredityvai 13 7,392,945 7,392,945 7,389,532 5,305,741 5,305,730 5,302,934

Specialieji ir skolinimosi fondai 14 484,321 485,479 485,479 338,344 339,853 339,853

Gyvybės draudimo techniniai atidėjiniai - 315,649 315,649 - 218,914 218,914

Kiti įsipareigojimai 15 231,440 372,712 367,611 95,519 185,587 179,786

Iš viso įsipareigojimų 10,745,736 11,151,483 11,142,969 5,944,402 7,472,375 7,463,778

Akcininkų nuosavybė 16 896,314 954,038 955,881 619,657 649,523 650,125

Įstatinis akcinis kapitalas 569,712 569,712 569,712 485,332 485,332 485,332

Emisinis skirtumas 91,965 91,965 91,965 7,585 7,585 7,585

Kiti kapitalai ir rezervai 37,372 37,385 37,385 32,344 32,344 32,344

Nepaskirstytasis pelnas 197,265 254,976 256,819 94,396 124,262 124,864

Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų nuosavybės

11,642,050 12,105,521 12,098,850 6,564,059 8,121,898 8,113,903

Pridedamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Finansines ataskaitas patvirtino Banko valdyba 2006 m. kovo 14 d. Valdybos vardu jas pasirašė:

G. Dusevičius M. Adomavičius

Valdybos pirmininkas Valdybos pirmininko pavaduotojas



Pelno (nuostolio) ataskaitos už metus, pasibaigusius 2005 m. gruodžio 31 d.(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)



grupė Grupė

Palūkanų pajamos 17 278,485 381,443 382,223 200,436 275,604 276,052

Palūkanų išlaidos 18 70,087 108,080 107,671 39,825 72,926 73,122

Grynosios palūkanų pajamos 208,398 273,363 274,552 160,611 202,678 202,930

Paslaugų ir komisinių pajamos 156,251 165,311 168,413 120,489 132,576 133,939

Paslaugų ir komisinių išlaidos 30,573 33,318 33,346 27,889 34,335 34,321

Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos

125,678 131,993 135,067 92,600 98,241 99,618

Dividendų pajamos - 53 53 - 72 72

Pelnas (nuostolis) iš prekybinių vertybinių popierių (2,534) 1,382 1,339 921 1,945 1,945

Pelnas (nuostolis) iš operacijų užsienio valiuta 28,774 27,641 27,645 22,213 22,735 22,759

Kitos banko pajamos 19 9,737 16,666 29,458 11,423 18,547 23,878

Operacinės išlaidos 20 176,161 197,747 200,962 133,961 154,317 155,315

Kitos banko išlaidos 21 44,965 52,706 63,678 33,070 41,910 47,026

Nusidėvėjimas ir amortizacija 16,316 17,767 18,468 19,685 25,839 26,256

Išlaidos atidėjiniams 22 24,714 41,137 41,135 13,012 19,694 18,851

Grynasis pelnas iš gyvybės draudimo techninės dalies - 1,571 1,571 - 12,419 12,419

Pelnas iki mokesčių mokėjimo 107,897 143,312 145,442 88,040 114,877 116,173

Pelno mokestis 23 - 7,557 8,446 - 4,446 5,084

Grynasis pelnas 107,897 135,755 136,996 88,040 110,431 111,089

Grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai (litais) 2.22 2.79 2.82 1.90 2.39 2.41










grupė Grupė

Pinigų srautai iš pagrindinės veiklosPalūkanų pajamos 256,006 345,213 345,953 191,946 249,789 250,150

Palūkanų (išlaidos) (61,843) (103,834) (103,425) (35,293) (68,706) (68,902)

Anksčiau nurašytų paskolų susigrąžinimas 16,114 16,114 16,114 11,264 11,264 11,264

Grynosios pajamos iš operacijų užsienio valiuta 33,044 32,290 32,286 23,104 23,163 23,161

Grynosios (išlaidos) pajamos iš operacijų vertybiniais popieriais (602) 1,750 1,707 2,061 2,454 2,454

Grynosios pajamos už paslaugas ir komisiniai 126,080 143,223 147,125 86,548 98,006 99,887

Išlaidos, susijusios su apmokėjimu už darbą (98,604) (111,633) (114,365) (77,123) (88,640) (89,312)

Kitos pajamos (išlaidos) (108,437) (114,277) (112,193) (80,228) (75,695) (75,137)

Veiklos rezultatas 161,758 208,846 213,202 122,279 151,635 153,565

Trumpalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas

Privalomųjų atsargų centriniame banke sumažėjimas (padidėjimas) 70,261 70,261 70,261 (18,426) (18,426) (18,426)

Paskolų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms padidėjimas (2,354,049) (452,812) (452,940) (663,407) (525,752) (525,881)

Suteiktų paskolų padidėjimas (2,403,638) (3,084,332) (2,478,432) (1,297,620) (1,410,026) (1,350,938)

Vertybinių popierių (padidėjimas) sumažėjimas (323,684) (355,780) (355,780) 291,322 268,582 268,582

Kito trumpalaikio turto sumažėjimas (padidėjimas) 1,407 (53,830) (665,299) 28,589 (448,771) (502,147)

Trumpalaikio turto pasikeitimas (5,009,703) (3,876,493) (3,882,190) (1,659,542) (2,134,393) (2,128,810)

Tęsinys kitame puslapyje >

Pinigų srautų ataskaitos už metus, pasibaigusius 2005 m. gruodžio 31 d.(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)





grupė Grupė

Įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)Įsiskolinimų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms padidėjimas 2,429,718 1,145,387 1,163,880 153,801 556,242 556,242

Indėlių ir akredityvų padidėjimas 2,081,474 2,099,979 2,080,869 995,832 995,832 993,036

Kitų įsipareigojimų padidėjimas 269,808 404,467 403,091 140,100 376,005 368,720

Įsipareigojimų pasikeitimas 4,781,000 3,649,833 3,647,840 1,289,733 1,928,079 1,917,998

Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos iki mokesčių

(66,945) (17,814) (21,148) (247,530) (54,679) (57,247)

Pelno mokestis - 5,446 6,355 - 2,135 2,435

Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos po mokesčių (66,945) (23,260) (27,503) (247,530) (56,814) (59,682)

Pinigų srautai iš investicinės veiklosMaterialiojo ilgalaikio ir nematerialiojo turto įsigijimas (6,955) (7,368) (5,884) (44,658) (46,459) (50,833)

Investicijų į vertybinius popierius pardavimas bei jų (įsigijimas) 112,602 58,113 60,880 (10,933) (113,316) (106,069)

Gauti dividendai - 53 53 - 72 72

Gautos palūkanos 13,124 24,389 24,389 21,799 30,023 30,023

Pinigų srautai iš kitos investicinės veiklos 101 - - 94,828 - -

Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos

118,872 75,187 79,438 61,036 (129,680) (126,807)

Pinigų srautai iš finansinės veiklosNuosavų vertybinių popierių išleidimas 168,760 168,760 168,760 50,000 50,000 50,000

Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos

168,760 168,760 168,760 50,000 50,000 50,000

Pinigų padidėjimas (sumažėjimas) 220,687 220,687 220,695 (136,494) (136,494) (136,489)

Pinigai einamųjų finansinių metų gruodžio 31 d. 24 1,050,418 1,050,418 1,050,431 829,731 829,731 829,736

Pinigai einamųjų finansinių metųsausio 1 d. 24 829,731 829,731 829,736 966,225 966,225 966,225

> Pabaiga






(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)


Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos už metus, pasibaigusius 2005 m., ir gruodžio 31 d.(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

Įstatinis akcinis

kapitalasEmisinis

skirtumasKiti kapitalai

ir rezervai

Nepaskirsty-tasis pelnas

(nuostolis) Iš viso

Bankas2003 m. gruodžio 31 d. 435,332 7,585 32,344 (10,512) 464,749

Investicijų į dukterines įmones apskaitos pasikeitimas - - - (2,297) (2,297)

Koreguotas 2003 m. gruodžio 31 d. likutis 435,332 7,585 32,344 (12,809) 462,452

Akcijų išleidimas 50,000 - - - 50,000

Koreguotas grynasis metų pelnas - - - 88,040 88,040

Atidėjinių koregavimas pagal TAS 39 standartą - - - 19,165 19,165

Koreguotas 2004 m. gruodžio 31 d. likutis 485,332 7,585 32,344 94,396 619,657

Akcijų išleidimas 84,380 84,380 - - 168,760

Pervedimai į rezervus - - 5,028 (5,028) -

Grynasis metų pelnas - - - 107,897 107,897

2005 m. gruodžio 31 d. 569,712 91,965 37,372 197,265 896,314

Finansinė grupė2003 m. gruodžio 31 d. 435,332 7,585 32,344 (10,512) 464,749


Koreguotas grynasis metų pelnas - - - 110,431 110,431

2004 m. gruodžio 31 d. 485,332 7,585 32,344 99,919 625,180






2005 m. gruodžio 31 d. 569,712 91,965 37,385 254,976 954,038

Grupė2003 m. gruodžio 31 d. 435,332 7,585 32,344 (10,512) 464,749



2004 m. gruodžio 31 d. 485,332 7,585 32,344 100,577 625,838






2005 m. gruodžio 31 d. 569,712 91,965 37,385 256,819 955,881

> Pabaiga







Bendra informacija

AB bankas “Hansabankas” (toliau – Bankas) yra vienas iš

didžiausios Baltijos šalių finansinės grupės, “Hansabank”

grupės, priklausančios Švedijos bankui “Swedbank”,

narių. Bankas buvo įkurtas 2001 m. sujungus AB banką

“Hansabankas” ir AB Lietuvos taupomąjį banką. Naujo banko

prekòs ženklas – Hansabankas. Banko pagrindinės būstinės

adresas: Savanorių pr. 19, LT-03502 Vilnius.

Bankas turi Lietuvos banko išduotą licenciją vykdyti visas

finansines paslaugas, nurodytas Lietuvos Respublikos Bankų

įstatyme bei visas nelicencines finansines paslaugas, nuro-

dytas Lietuvos Respublikos Finansų įstaigų įstatyme.

Bankas turi 6 regionų skyrius, 27 klientų aptarnavimo centrus

bei 87 klientų aptarnavimo poskyrius. Taip pat Bankas turi

1999 m. Lietuvoje įkurtą dukterinę įmonę UAB “Hansa

Investicijų valdymas”, 2003 m. įsigytą dukterinę įmonę UAB

“Hansa lizingas”, 2004 m. įsigytas dukterines įmones UAB

“Hansa gyvybės draudimas”, UAB “Baltijos Autolizingas”, UAB

“Hansa draudimo brokeris” bei 2004 m. įkurtą UAB “Hansa

valda”.

2005 m. gruodžio 31 d. Grupėje dirbo 2,759, Banke dirbo 2,486

darbuotojai (2004 m. gruodžio 31 d. Grupėje dirbo 2,457,

Banke dirbo 2,139 darbuotojai).

Banko akcininkai 2005 m. gruodžio 31 d.:AS “Hansapank” 99,85 proc.

Kiti 0,15 proc.

Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Finansinės ataskaitos parengtos pagal Tarptautinius finan-

sinės atskaitomybės standartus. Duomenys šiose finansinėse

ataskaitose yra pateikiami Lietuvos nacionaline valiuta – litais

(Lt).

Konsolidavimo principai

Finansinę grupę sudaro finansų įstaiga (kaip tai reglamentuoja

Finansų įstaigų įstatymas), įskaitant ir finansų kontroliuo-

jančiąją (holdingo) bendrovę, ir jos kontroliuojamos finansų

įstaigos bei šių finansų įstaigų kontroliuojamos kitos finansų

įstaigos, kurias tiesiogiai ir (arba) netiesiogiai kontroliuoja

pirmoji finansų įstaiga.

Finansinės grupės finansinės ataskaitos apima Banko ir jo 100

proc. valdomų dukterinių bendrovių UAB “Hansa lizingas”,

UAB “Hansa Investicijų valdymas” ir UAB “Hansa gyvybės

draudimas” ataskaitas, o Grupės finansinės ataskaitos apima

Banko 100 proc. valdomų dukterinių bendrovių UAB “Hansa

lizingas”, UAB “Hansa Investicijų valdymas”, UAB “Hansa

gyvybės draudimas”, UAB “Baltijos Autolizingas”, UAB “Hansa

valda” , UAB “Hansa draudimo brokeris” bei UAB “Evison

Leasing” ataskaitas. UAB “Evison Leasing” buvo įsigyta

2005 m. kovo mėnesį ir įgijo likvidavimo statusą tų pačių metų

rugsėjo mėnesį. 2005 m. pabaigoje įmonė dar nebuvo likvi-

duota. UAB “Evison Leasing„ rezultatai yra įtraukti į Grupės

pelno (nuostolio) ataskaitą.

Draudimo įmonės UAB “Hansa gyvybės draudimas” pelno

(nuostolio) ataskaita buvo konsoliduota pagal principą “eilutė

po eilutės„ ir grynasis pelnas iš gyvybės draudimo techninės

dalies parodomas atskirai konsoliduotoje pelno (nuostolio)

ataskaitoje.

Dukterinės įmonės yra konsoliduojamos nuo tos dienos, kai šių

įmonių kontrolę perima Grupė, ir nėra konsoliduojamos nuo

tada, kai dukterinės įmonės yra parduodamos arba likviduo-

jamos. Visos Grupės tarpusavio operacijos, sąskaitų likučiai

bei nerealizuotas pelnas ir nuostolis iš operacijų tarp Grupės

įmonių buvo eliminuoti. Dukterinių įmonių apskaitos politika

atitinka Grupės naudojamą apskaitos politiką.

Pirkimo metu dukterinės įmonės turtas ir įsipareigojimai yra

įvertinami tikrąja verte įsigijimo dieną. Skirtumas tarp įsi-

gijimo savikainos ir tikrosios įsigyto turto vertės yra pripažįs-

tamas prestižu (neigiamu prestižu).

Reikšmingi apskaitos principai

Finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis įsigijimo vertės

principu, atsižvelgiant į tam tikro ilgalaikio turto perkainojimo

bei finansinio turto ir įsipareigojimų įvertinimų tikrąja verte

korekcijas.

Žemiau yra pateikti pagrindiniai apskaitos principai, pagal

kuriuos buvo parengtos šios finansinės ataskaitos:

(a) Operacijų užsienio valiuta apskaita

Užsienio valiuta denominuoti sandoriai yra konvertuojami į

litus oficialiu sandorio dieną galiojusiu Lietuvos banko kursu,

kuris yra apytiksliai lygus rinkos kursui. Piniginis turtas ir

įsipareigojimai, tarp jų ir neįvykdyti įsipareigojimai pirkti ar

parduoti užsienio valiutą, jei tokių yra, yra konvertuojami

balansinės ataskaitos dieną galiojančiu kursu.

Metų pabaigoje taikyti tokie pagrindinių valiutų kursai:2005 m. 2004 m.

USD 2,9102 2,5345

EUR 3,4528 3,4528

Skirtumai, susidarę perkainojant užsienio valiuta denomi-

nuotus straipsnius, pelno (nuostolio) ataskaitoje yra pripa-

žįstami nerealizuotu pelnu (nuostoliu) iš operacijų užsienio

valiuta tuo laikotarpiu, kuriuo toks perkainojimas buvo atlie-

kamas.

AIŠKINAMASIS RAŠTAS Už METUS, PASIBAIGUSIUS 2005 M. GRUODžIO 31 D.(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)


(b) Pajamų ir sąnaudų pripažinimas

Visiems instrumentams, įvertintiems amortizuota įsigijimo

verte, palūkanų pajamos ir išlaidos pelno (nuostolio) atas-

kaitoje pripažįstamos naudojant efektyvios palūkanų normos

metodą. Pajamos nepripažįstamos tais atvejais, kai toks turtas

yra neveiksnus.

Komisiniai, mokesčiai ir kitos įplaukos yra pripažįstamos paja-

momis, kai jos yra uždirbamos.

Komisiniai, mokesčiai ir kitos išlaidos yra pripažįstamos išlai-

domis, kai jos yra patiriamos.

Dividendų pajamos pripažįstamos tada, kai nustatoma akci-

ninko teisė juos gauti. Dividendų finansinis įsipareigojimas

pripažįstamas tą datą, kuri yra nustatyta metiniame akcininkų

susirinkime.

(c) Nuoma

Nuoma yra pripažįstama išperkamąja, kai pagal nuomos

sąlygas perduodama iš esmės visa rizika ir nauda, susijusi su

turto nuosavybe. Veiklos nuoma – tai į išperkamosios nuomos

sąvoką neįeinanti nuoma.

Grupė kaip nuomininkas:

Išperkamoji nuoma yra pripažįstama turtu ir įsipareigo-

jimais tokiomis sumomis, kurios nuomos pradžioje yra lygios

išnuomoto turto tikrajai vertei.

Palūkanų išlaidos, tai yra skirtumas tarp bendrųjų mokėtinų

sumų ir įsigyto turto tikrosios vertės, yra pripažįstamos išlai-

domis pelno (nuostolio) ataskaitoje per nuomos laikotarpį,

naudojant pastovią palūkanų normą.

Nuomos mokėjimai pagal veiklos nuomos sutartis yra pripa-

žįstami išlaidomis pelno (nuostolio) ataskaitoje tiesioginiu

metodu per nuomos laikotarpį.

Grupė kaip nuomotojas:

Kai turtas yra išnuomojamas išperkamąja nuoma, dabartinė

nuomos mokėjimų vertė yra apskaitoma kaip gautinos sumos.

Skirtumas tarp bendrųjų gautinų sumų ir jų dabartinės vertės

yra apskaitomas kaip neuždirbtos finansinės pajamos.

Nuomos pajamos apskaitomos per nuomos laikotarpį pagal

grynosios investicijos metodą naudojant pastovią palūkanų

normą.

(d) Skolos ir nuosavybės vertybiniai popieriai

Skolos ir nuosavybės vertybiniai popieriai klasifikuojami į šias

kategorijas:

Vertybiniai popieriai, vertinami tikrąja verte per pelną ar

nuostolį:

Vertybiniai popieriai, laikomi prekybos tikslais;

Vertybiniai popieriai, vertinami tikrąja verte per pelną ar

nuostolį;

Vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo;

Investicijos į dukterines įmones.

Visi vertybiniai popieriai apskaitoje parodomi sandorio

sudarymo dieną.

Vertybinius popierius, laikomus prekybos tikslais, sudaro

trumpalaikės investicijos į skolos vertybinius popierius, fondų

vienetus ir akcijas, kurios yra įsigyjamos, norint gauti pelno

iš kainų svyravimo arba dilerių operacijų maržos, ir kurias

ketinama laikyti trumpą laiką.

Vertybiniai popieriai, vertinami tikrąja verte, parodomi šiame

portfelyje, kurio perkainojimo rezultatas apskaitomas pelno

nuostolio ataskaitoje, išskyrus investicijas į akcijas, kurios nėra

kotiruojamos rinkoje arba kurių tikroji vertė negali būti pati-

kimai nustatyta.

Visi vertybiniai popieriai, vertinami tikrąja verte per pelną

ar nuostolį, po pirminio pripažinimo įsigijimo savikaina yra

vėliau parodomi tikrąja verte, kuri yra jų rinkos vertė. Visas

realizuotasis ir nerealizuotasis pelnas ar nuostolis iš šių ver-

tybinių popierių pardavimo ir perkainojimo parodomas kaip

pelnas (nuostolis) iš prekybinių vertybinių popierių. Palūkanos

už šiuos vertybinius popierius yra apskaitomos kaip palūkanų

pajamos.

Neprekiaujamų vertybinių popierių tikroji vertė apskai-

čiuojama, remiantis pinigų srauto apskaičiavimų prognoze,

atspindinčia tam tikras ekonomines sąlygas, kurios egzistuos

per likusį atitinkamų vertybinių popierių naudingą gyvenimą.

Finansinis turtas, kuris neturi kotiruojamos rinkos kainos ir

kurio tikroji vertė negali būti patikimai išmatuota naudojantis

kitais metodais, yra apskaičiuojamas savikainos metodu,

atimant atidėjinius pastoviems vertės mažėjimams.

Vertybiniams popieriams, laikomiems iki išpirkimo, priskiriami

tokie skolos vertybiniai popieriai, kuriuos Grupė ketina ir

gali išlaikyti iki jų išpirkimo termino pabaigos. Šie vertybiniai

popieriai apskaitomi amortizuota verte, naudojant efektyvų

palūkanų normos metodą. Į jų rinkos vertės sumažėjimą

neatsižvelgiama, jeigu nemanoma, kad jis yra ilgalaikis. Visi

vertybiniai popieriai bankams restruktūrizuoti yra laikomi iki

išpirkimo.

Finansinio turto vertė sumažėja tada, jeigu jo likutinė vertė

yra didesnė negu apskaičiuota atgaunamoji suma. Sumažėjimo

suma apskaičiuojama kaip skirtumas tarp tokio turto likutinės

vertės ir dabartinės vertės prognozuojamų būsimų pinigų

srautų, diskontuotų pagal atitinkamo finansinio instrumento


A B B A N K A S „ H A N S A B A N K A S “ 2 0 0 554AIŠKINAMASIS RAŠTAS Už METUS, PASIBAIGUSIUS 2005 M. GRUODžIO 31 D.


pirminę faktinę palūkanų normą. Nustačiusi turto vertės

sumažėjimą, Grupė jį pripažįsta pelno (nuostolio) eilutėje

“Kitos išlaidos”.

Parduoti pagal atpirkimo sutartis vertybiniai popieriai yra

pripažįstami finansinėse ataskaitose kaip vertybiniai popieriai,

laikomi prekybai, arba vertybiniai popieriai, laikomi iki

išpirkimo, o susijęs įsipareigojimas yra įtraukiamas atitinkamai

į kitiems bankams mokėtinas sumas, klientų indėlius ar kitus

įsipareigojimus. Įsigyti pagal perpardavimo sutartis vertybiniai

popieriai atitinkamai yra įtraukiami į paskolas arba išanks-

tinius apmokėjimus kitiems bankams ar klientams. Skirtumas

tarp pardavimo ir atpirkimo kainų yra pripažįstamas palūkanų

pajamomis ir sukaupiamas per atpirkimo sutarties galiojimo

laiką, naudojant pastovią palūkanų normą per visą laikotarpį.

Investicijos į nuosavybės vertybinius popierius, įsigytus

ketinant juos laikyti neribotą laiką bei norint gauti iš jų pelną iš

vertės padidėjimo, apskaitomos įsigijimo savikaina.

Investicijos į Banko dukterines įmones Banko ataskaitose

parodomos įsigijimo vertės metodu. Vertės sumažėjimo įverti-

nimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per metus.

(e) Prestižas

Konsolidavimo metu atsirandantis prestižas atspindi įsigijimo

kaštų perviršį vertinant dukterinės įmonės turtą ir įsiparei-

gojimus tikrąja verte. Prestižas pradžioje pripažįstamas turtu

įsigijimo verte ir po pirminio pripažinimo yra įvertinamas įsi-

gijimo verte atėmus sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius.

Nuo 2005 m. pradžios Bankas ir Grupė nustojo amortizuoti

prestižą, kuris iki to laiko buvo nudėvimas tiesiogiai propor-

cingu (tiesiniu) metodu per numatomą naudingo tarnavimo

laiką. Nusidėvėjimas buvo taikomas tik tam prestižui, kuris

buvo įsigytas iki 2004 m. kovo 31 d.

Prestižas, atsirandantis įsigijus dukterinę įmonę, parodomas

balanse materialiojo ir nematerialiojo turto eilutėje.

Ne rečiau kaip vieną kartą per metus atliekamas prestižo

vertės sumažėjimo įvertinimas. Prestižo vertė mažinama,

jeigu jo likutinė vertė yra didesnė negu apskaičiuota atgau-

namoji suma. Atgaunamoji suma apibrėžiama kaip apskai-

čiuota būsima ekonominė nauda, gaunama įsigijus šį turtą.

Nustačiusi prestižo vertės sumažėjimą, Grupė pripažįsta tokį

sumažėjimą pelno (nuostolio) ataskaitos eilutėje “Kitos veiklos

išlaidos”.

(f) Suteiktos paskolos, avansai ir garantijos

Paskolos ir avansai apskaitomi amortizuota savikaina taikant

efektyvią palūkanų normą, t. y. suma, kuria paskola buvo

įvertinta pradinio pripažinimo metu (savikaina), atėmus

pagrindinės sumos grąžinimo mokėjimus, pripažinus sukauptą

skirtumo tarp savikainos ir išpirkimo sumos amortizaciją ir

įvertinus paskolos vertės sumažėjimą (sudarytus atidėjinius).

Kartą per mėnesį paskolos ir avansai yra įvertinami, ar nebuvo

nuostolio įvykių. Paskolos vertė sumažėja ir vertės suma-

žėjimo nuostolis turimas tik po paskolos pirminio pripažinimo,

įvykusio vieno ar keleto nuostolio įvykių. Vertės sumažėjimas

pripažįstamas tik tada, kai nuostolio įvykiai turi įtakos įvertin-

tiems būsimiems pinigų srautams.

Paskolos (panašių paskolų grupės) ir nebalansinių įsiparei-

gojimų vertės sumažėjimas įtraukiamas į atidėjinių sąskaitą.

Jeigu vėlesniu ataskaitiniu laikotarpiu paskolos vertės suma-

žėjimo nuostolis mažėja ir tai gali būti objektyviai siejama su

jau po vertės sumažėjimo pripažinimo įvykusiu įvykiu (pvz.,

pagerėjo skolininko pajėgumas vykdyti finansinius įsipareigo-

jimus), anksčiau pripažintas vertės sumažėjimas panaikinamas

(sumažinamas), koreguojant atidėjinių sąskaitą.

Palūkanos už paskolas, kurios yra negrąžintos laiku, yra kau-

piamos 360 dienų. Vėliau palūkanos yra kaupiamos nebalan-

sinėje sąskaitoje. Sukauptos palūkanos nurašomos kartu su

paskola. Nurašant sukauptas palūkanas mažinamos palūkanų

pajamos ir tuo pačiu atstatomi atidėjiniai sukauptoms palū-

kanoms.

Garantijų išdavimo dieną jos apskaitomos kaip nebalansiniai

įsipareigojimai ir nurašomi pasibaigus garantijos laikotarpiui.

(g) Turtas, perimtas už skolas, ir turtas, skirtas parduoti

Turtas, įgytas perėmus už paskolas įkeistą turtą, bei Grupės

nenaudojamas nuosavas turtas, skirtas parduoti, yra parodomi

tikrąja verte, atsižvelgiant į pardavimo kaštus. Perėmimo

arba perklasifikavimo metu atliekamas vertės sumažinimas

nuo likutinės vertės iki nustatytos tikrosios vertės, kuris

parodomas kaip vertės sumažėjimo išlaidos pelno (nuostolio)

ataskaitoje. Vėlesni vertės pasikeitimai yra pripažįstami kaip

vertės sumažėjimo išlaidų pasikeitimai pelno (nuostolio)

ataskaitoje. Pelnas ar nuostolis, pardavus tokį turtą, yra pri-

pažįstamas pelno (nuostolio) ataskaitoje. Turto rinkos vertė

nustatoma periodiškai atliekant vertinimus, kurie gali reikš-

mingai keistis, keičiantis ekonominėms sąlygoms.

(h) Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas (išskyrus prestižą)

Turto, kuris priskiriamas ilgalaikiam materialiajam ir nema-

terialiajam turtui, įsigijimo vertė yra ne mažesnė nei 1,000

litų ir kurio naudingas tarnavimo laikotarpis ilgesnis nei

vieneri metai. Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas

apskaitoje pripažįstamas įsigijimo verte. Pastatai ir kitas

nekilnojamasis materialusis turtas po pirminio pripažinimo

apskaitomas perkainota verte (ataskaitose parodyta kaip



“balansinė vertė”), kuri yra jo tikroji vertė perkainojimo dieną,

atėmus vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą.

Ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus pastatus ir kitą nekil-

nojamąjį turtą, po pirminio pripažinimo apskaitomas įsigijimo

verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą bei vertės sumažėjimą.

Ilgalaikis nematerialusis turtas po pirminio pripažinimo apskai-

tomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją bei vertės

sumažėjimą.

Nudėvima suma apskaičiuojama iš ilgalaikio materialiojo turto

įsigijimo vertės atėmus jo likvidacinę vertę. Nusidėvėjimas

skaičiuojamas pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą,

atsižvelgiant į nustatytą naudingą tarnavimo laiką, ir prade-

damas skaičiuoti nuo kito mėnesio po to, kai turtas pradėtas

naudoti. Ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpiai

pateikti pastabose.

Pastatų ir kito nekilnojamojo turto perkainojimas atliekamas

tokiu reguliarumu, kad balanso sudarymo dieną apskaitinė

vertė reikšmingai nesiskirtų nuo tikrosios vertės.

Pelnas ar nuostolis, susidarantis dėl ilgalaikio turto nurašymo

ar pardavimo, yra pripažįstamas pelno (nuostolio) ataskaitoje.

Vėlesnės remonto išlaidos, susijusios su ilgalaikiu materia-

liuoju turtu, yra pridedamos prie apskaitinės ilgalaikio mate-

rialiojo turto vertės Grupės nustatyta tvarka. Visos kitos vėliau

turėtos remonto išlaidos, susijusios su ilgalaikiu materialiuoju

turtu, yra pripažįstamos laikotarpio, kuriame jos susidarė,

sąnaudomis.

(i) Pelno mokestis

Lietuvoje pelno mokestis sudaro 15 proc. Grupė apskaičiuoja

pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos mokesčių norminių

aktų reikalavimus.

Atidėtas pelno mokestis apskaitomas balanso įsipareigojimų

metodu. Atidėtų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripa-

žįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp

turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse

ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės, bei keliamus

sukauptus mokestinius nuostolius. Atidėtų mokesčių turtas ir

įsipareigojimai yra įvertinami naudojant galiojančią mokesčio

normą, kuri taikoma metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus

numatoma padengti arba apmokėti, apmokestinamajam pelnui

apskaičiuoti. Mokestiniai nuostoliai gali būti perkeliami dau-

giausiai 5 metus, išskyrus nuostolius dėl vertybinių popierių

ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo, kurie gali būti

perkeliami daugiausiai 3 metus bei gali būti užskaitomi tik su

analogišku pelnu. Grupė per 2005 ir 2004 metus nepripažino

atidėtų mokesčių naudos, nes nėra aišku, ar atsiras galimybė

panaudoti šį turtą ateityje.

(j) Kiti mokesčiai

Pagal Lietuvos mokestinius reikalavimus Grupė moka taip pat

kelių, žemės nuomos bei nekilnojamojo turto mokesčius. Kelių

mokestis buvo mokamas iki 2005 m. liepos 1 d. ir jo tarifas

buvo 1 proc. grynųjų palūkanų ir kitų pajamų. Žemės nuomos

mokesčio tarifas yra 4 proc. išnuomotos žemės vertės.

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifas yra 1 proc. Grupės nekil-

nojamojo turto ir už skolas perimto nekilnojamojo turto vidu-

tinės rinkos vertės, nustatytos Kadastro ir registro įmonės.

(k) Pinigai ir jų ekvivalentai

Pinigai ir jų ekvivalentai pinigų srautų ataskaitoje apima

pinigus, tauriuosius metalus ir kt. vertybes, lėšas centriniuose

bankuose (išskyrus privalomąsias atsargas užsienio valiuta),

lėšas bankų korespondentinėse sąskaitose bei vienos nakties

indėlius bankuose.

(l) Išvestinės finansinės priemonės

Grupė atlieka operacijas su išvestinėmis finansinėmis prie-

monėmis. Grupė naudoja išvestines finansines priemones

valiutos ir palūkanų normos rizikai valdyti. Išvestinės finan-

sinės priemonės, tarp jų užsienio valiutų keitimo sutartys,

išankstiniai valiutų apsikeitimo sandoriai bei kitos išvestinės

finansinės priemonės, iš pradžių balansinėje ataskaitoje pripa-

žįstamos įsigijimo verte (įtraukiant operacijų išlaidas), o vėliau

yra perkainojamos tikrąja verte. Tikroji vertė yra nustatoma

remiantis, atitinkamai, kotiruojamomis rinkos kainomis, dis-

kontuotų pinigų srautų modeliais ar opcionų kainų modeliais.

Išvestinės finansinės priemonės yra pripažįstamos turtu, kai jų

tikroji vertė yra teigiama, ir įsipareigojimu, kai jų tikroji vertė

yra neigiama, ir apskaitoma nuo sandorio sudarymo dienos iki

termino pabaigos dienos (pastarosios neįskaitant). Sandorių

sumos apskaitomos nebalansiniuose straipsniuose nominalia

verte.

Kiekvieną dieną Grupė įvertina kiekvieną išvestinės finansinės

priemonės poziciją, palygindama einamuosius ir būsimus (san-

dorio) valiutos kursus ir nerealizuotąjį pelną ar nuostolį pripa-

žįsta to laikotarpio pelno (nuostolio) ataskaitoje. Realizuotasis

pelnas (nuostolis) pripažįstamas galutinio atsiskaitymo už

sandorį dieną.

Premijos ir diskontai, kurie susikaupė iš palūkanų normų apsi-

keitimo sandorių ir užsienio valiutos apsikeitimo sandorių,

yra kiekvieną dieną pripažįstami kaip pajamos (išlaidos) iš

prekybos.

(m) Finansinių sandorių nebalansinė rizika

Esant įprastoms veiklos sąlygoms, Grupė dalyvauja finan-

siniuose sandoriuose, kurie turi nebalansinę riziką ir apima

užsienio valiutos ir palūkanų normos keitimo sutartis bei

suteiktas garantijas. Šie finansiniai sandoriai įvairiu laipsniu


apima kredito, palūkanų normos ir valiutų riziką. Atidėjiniai

yra padaryti vertinant šių nebalansinių sandorių nuostolius, jei

tokie būtų galimi, bei pripažinti pelno (nuostolio) ataskaitoje.

(n) Finansinių priemonių tikroji vertė

Tikroji vertė parodo finansinių priemonių vertę, už kurią turtas

gali būti realizuotas ar įsipareigojimai gali būti padengti. Tais

atvejais, kai, vadovybės nuomone, finansinio turto ir įsiparei-

gojimų tikroji vertė žymiai skiriasi nuo jų apskaitinės vertės,

tikroji tokio finansinio turto ir įsipareigojimų vertė yra atsklei-

džiama atskirai šių finansinių ataskaitų pastabose.

(o) Pelnas, tenkantis vienai akcijai

Vidutinis svertinis akcijų skaičius, reikalingas skaičiuojant

pelną (nuostolį), tenkantį vienai akcijai per 2005 metus, buvo

48,602,585 (2004 m. 46,115,199 ). Banko grynasis pelnas

(nuostolis), skaičiuojant pelną (nuostolį), tenkantį vienai akcijai

per 2005 ir 2004 metus, buvo atitinkamai 107,897 tūkst. Lt

ir 88,040 tūkst. Lt. Finansinės grupės grynasis pelnas (nuos-

tolis), skaičiuojant pelną (nuostolį), tenkantį vienai akcijai

per 2005 ir 2004 metus, buvo atitinkamai 135,755 tūkst. Lt

ir 110,431 tūkst. Lt. Grupės grynasis pelnas (nuostolis), skai-

čiuojant pelną (nuostolį), tenkantį vienai akcijai per 2005

ir 2004 metus, buvo atitinkamai 136,996 tūkst. Lt ir 111,089

tūkst. Lt. Bankas, Finansinė grupė ir Grupė nesudarė jokių

pelną, tenkantį vienai akcijai, mažinančių pasirinktinių san-

dorių per 2005 metus bei jų neturėjo 2005 m. gruodžio 31 d.

(p) Draudimo techniniai atidėjiniai

Techniniai atidėjiniai yra skaičiuojami remiantis Lietuvos

draudimo priežiūros komisijos reikalavimais.

Perkeltų įmokų techninis atidėjinys

Perkeltų įmokų techninį atidėjinį sudaro ta pasirašytų įmokų

dalis, kuri turi būti priskirta draudimo įmonės pajamoms atei-

nančiais ataskaitiniais laikotarpiais. Perkeltų įmokų techninis

atidėjinys apskaičiuojamas proporcingai paskirstant pasirašytą

draudimo įmoką draudimo rizikos galiojimo laikotarpiui.

Kiekvienos draudimo sutarties perkeltų įmokų techninis atidė-

jinys apskaičiuojamas atskirai. Perkeltų įmokų techninio atidė-

jinio dalis, tenkanti perduotam perdraudimui, apskaičiuojama

remiantis tais pačiais metodais kaip bendra suma.

Numatomų išmokėjimų techninis atidėjinys

Numatomų išmokėjimų techninį atidėjinį sudaro apskaitos

laikotarpio pabaigoje atidėtos sumos, skirtos numatomiems

išmokėjimams. Atidėjinys apima numatomas išmokas dėl

įvykusių ir praneštų įvykių, numatomas išmokas dėl įvykusių,

bet dar nepraneštų įvykių, numatomas žalų sureguliavimo

sąnaudas, skirtas aukščiau išvardintiems įvykiams suregu-

liuoti.

Numatomų išmokėjimų techninio atidėjinio apskaičiavimo

pagrindas yra kiekvieno pranešto įvykio individualus įverti-

nimas pagal visą turimą informaciją šio atidėjinio sudarymo

momentu.

Numatomų išmokėjimų techninio atidėjinio dalis, skirta numa-

tomoms draudimo išmokoms dėl įvykusių, bet dar nepraneštų

žalų, apskaičiuojama statistiniu “Chain-ladder„ metodu pagal

atskiras draudimo rūšis.

Perdraudikų dalis numatomų išmokėjimų techniniame atidė-

jinyje apskaičiuojama atsižvelgiant į perdraudimo sutarčių

sąlygas.

Pagal gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka drau-

dėjui, sutartis draudėją atleidžiant nuo pareigos mokėti

draudimo įmokas suformuojamas įmokų sumos už visą

atleidimo nuo įmokų mokėjimo laikotarpį dydžio numatomų

išmokėjimų techninis atidėjinys. Šis atidėjinys yra mažinamas

kiekvieno įmokų mokėjimo periodo pirmąją dieną.

Žalos atlyginimo techninis atidėjinys

Žalos atlyginimo techninis atidėjinys apskaičiuojamas pagal

atsargų perspektyvinį aktuarinį kiekvienos galiojančios

draudimo sutarties vertinimą atskirai. Žalos padengimo

techninį atidėjinį sudaro aktuariškai diskontuotas atidėjinio

skaičiavimo datą draudimo sutarties įsipareigojimų ir gautinų

grynųjų draudimo įmokų skirtumas.

Taikomą šio atidėjinio apskaičiavimo metodą galima apibūdinti

kaip perspektyvinį grynųjų įmokų metodą. Skaičiavimuose

Įmonė taiko Zillmerio koregavimo metodą. Taip atidėtosios

įsigijimo sąnaudos mažina žalos atlyginimo techninį atidėjinį.

Apskaičiuodama žalos atlyginimo techninį atidėjinį, Įmonė

taiko Lietuvos gyventojų mirtingumo 1989 – 1990 m. ir

1989 – 1993 m. lenteles bei 2,2 proc. metinių palūkanų normą

sutartims, sudarytoms iki 1999 m. gruodžio 31 d., ir sutartims,

sudarytoms po 2003 m. sausio 1 d. Sutartims, sudarytoms

nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d., taikoma 3,5

proc. palūkanų norma.

Įmonė prie žalos padengimo techninio atidėjinio parodo ir

galiojančių gyvybės draudimo sutarčių su kapitalo kaupimu

draudėjams skirtą investicinių pajamų dalį. Draudėjams yra

skiriama 85 proc. investicinių pajamų, gautų investavus

draudimo sutarčių su kapitalo kaupimu techninius atidė-

jinius, atėmus fiksuotas palūkanas, kurios yra garantuojamos

draudėjui pagal draudimo sutarties sąlygas ir kitas draudimo

vykdymo išlaidas.

Gyvybės draudimo, kai investavimo rizika

tenka draudėjui, techninis atidėjinys

Gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui,



techninis atidėjinys skaičiuojamas taikant retrospektyvinį

metodą. Prie techninio atidėjinio yra pridedamos investuotos

draudėjo įmokos, o atimami draudėjui taikomi mokesčiai, skirti

sąnaudoms ir prisiimamai rizikai padengti. Šis techninis atidė-

jinys yra išreiškiamas investiciniais vienetais, kurių vertė kinta

priklausomai nuo susijusių investicijų rinkos vertės pokyčių.

Draudėją atleidus nuo pareigos mokėti draudimo įmokas,

gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui,

techninis atidėjinys formuojamas didinant investicinių vienetų

skaičių draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

(q) Pasirašytos draudimo įmokos ir atiduoto perdraudimo įmokos

Pasirašytas draudimo įmokas sudaro įmokos, priskaitomos

pagal galiojančius per ataskaitinį laikotarpį draudimo polisus.

Uždirbtos įmokos apima įmokas, priskirtinas ataskaitiniam

laikotarpiui. Perdraudimo įmokos apima perdraudimo įmokas,

priklausančias perdraudikui pagal perdraudimo sutartis.

Gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui,

pasirašytas ir uždirbtas įmokas sudaro faktiškai per ataskaitinį

laikotarpį gautos draudimo įmokos pagal įsigaliojusius polisus.

(r) Draudimo išmokos

Išmokėtos draudimo išmokos apima išmokas, faktiškai išmo-

kėtas per ataskaitinį laikotarpį, ir žalų sureguliavimo sąnaudas.

Išmokėtos išmokos – tai ataskaitiniam laikotarpiui priskiriamos

žalos. Perdraudikų išmokos apima tą išmokų dalį, kuri turi būti

susigrąžinta iš perdraudiko pagal perdraudimo sutartis.

Tiesiogines žalų sureguliavimo sąnaudas sudaro įmonės

administracinės išlaidos, susijusios su žalos sureguliavimu ir

turėtos įmonės viduje (darbo užmokestis žalų administravimo

skyriaus darbuotojams ir kita), taip pat išlaidos tretiesiems

asmenims, tiesiogiai susijusios su draudiminio įvykio tyrimu

(atlygis ekspertams, galimos papildomos išlaidos tyrimo metu

ir kita) ir kitos su žalų sureguliavimu tiesiogiai susijusios

sąnaudos.

Netiesioginės sąnaudos (patalpų nuomos ir kitos su tuo

susijusios papildomos išlaidos) priskiriamos žalų suregu-

liavimo sąnaudoms pagal naudojamo šiai veiklai ploto ir visų

administracijos nuomojamų patalpų ploto santykį, o kitos

netiesioginės administracinės sąnaudos priskiriamos žalų

sureguliavimo sąnaudoms pagal tiesiogiai žalų sureguliavimu

užsiimančių darbuotojų ir visų įmonės administracijos dar-

buotojų skaičiaus santykį.

(s) Susijusios šalys

Šalys vadinamos susijusiomis, jei viena iš šalių gali kontro-

liuoti kitą šalį arba daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai, priimant

finansinius ir kitus sprendimus. Susijusiomis su ∞mone šalimis

pripažįstami akcininkai, darbuotojai, Tarybos ar Valdybos

nariai, jų artimi giminės ir įmonės, kurios tiesiogiai ar netie-

siogiai per tarpininką kontroliuoja ∞monę arba yra kontro-

liuojamos atskirai ar kartu su kita šalimi, kuri taip pat pripa-

žįstama susijusia šalimi.

(t) Įvertinimai

Finansinių ataskaitų pagal Tarptautinius finansinės atskai-

tomybės standartus parengimas reikalauja tam tikrų įver-

tinimų ir prielaidų, kurios turi įtakos finansinėse ataskaitose

pateiktoms sumoms ir finansinių ataskaitų pastaboms.

Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo pateiktų įvertinimų.

(u) Perklasifikavimai ir koregavimai

Nuo 2005 m. dėl pasikeitusio 27 TAS Bankas investicijas į duk-

terines įmones pradėjo apskaityti įsigijimo savikainos metodu.

2004 m. Bankas taikė nuosavybės metodą. Šis apskaitos poli-

tikos keitimas buvo parodytas retrospektyviniu būdu ir praė-

jusio laikotarpio finansinė atskaitomybė buvo koreguota.

Pasikeitus 39 TAS reikalavimams Bankas, Finansinė grupė

ir Grupė nuo 2005 m. pakeitė paskolų vertės sumažėjimo

apskaitos politiką bei pakoregavo 2004 m. gruodžio 31 d.

atidėjinius. Buvo nepraktiška tiksliai nustatyti šio apskaitos

politikos keitimo įtaką kiekvienam atskiram periodui, todėl

Bankas, Finansinė grupė ir Grupė naujas paskolų vertinimo

taisykles pradėjo taikyti nuo 2004 m. gruodžio 31 d. Dėl šios

priežasties paskolų bei avansų vertės sumažėjimo nuostolių

sąnaudos 2004 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolio) ataskaitoje

yra apskaitytos remiantis buvusia apskaitos politika ir 2004

m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolio) ataskaita yra nelygintina su

2005 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolio) ataskaita.



Grupė, norėdama geriau atitikti atnaujinto 39 TAS klasifikavimo reikalavimus, koregavo ir perklasifikavo turtą bei

įsipareigojimus. 2005 m. buvo atlikti šie koregavimų bei perklasifikavimų įrašai:

Bankas

2004 m. gruodžio 31 d. prieš

koregavimą Koregavimas Perklasifikavimas

2004 m. gruodžio 31 d. po

koregavimo

TurtasLėšos bankuose ir kitose kredito bei finansų institucijose 1,252,493 - 1,026 1,253,519

Trumpalaikiai iždo vertybiniai popieriai 107,153 - (107,153) -

Vertybiniai popieriai, vertinami tikrąja verte per pelną ar nuostolį - - 516,183 516,183

Klientams suteiktos paskolos 3,717,004 13,156 5,432 3,735,592

Skolos vertybiniai popieriai 649,140 - (649,140) -

Vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo - - 250,257 250,257

Investicijos į dukterines įmones 73,658 (25,346) 44,807 93,119

Prestižo eliminavimas 44,807 - (44,807) -

Kitas turtas 43,803 268 (16,605) 27,466

ĮsipareigojimaiĮsiskolinimai bankams ir kredito bei finansų institucijoms 204,236 - 562 204,798

Indėliai ir akredityvai 5,292,694 - 13,047 5,305,741

Kiti įsipareigojimai 114,869 (5,741) (13,609) 95,519

Nepaskirstytasis pelnas 100,577 (6,181) - 94,396

Iš to skaičiaus:

Nepaskirstytojo pelno padidėjimas dėl atidėjinių koregavimo - 19,165 - -

Nepaskirstytojo pelno sumažėjimas dėl investicijų į dukterines įmones - (29,868) - -

Nepaskirstytojo pelno padidėjimas dėl prestižo amortizacijos atstatymo - 4,522 - -

Iš viso turto 6,575,981 (11,922) - 6,564,059

Iš viso įsipareigojimų 5,950,143 (5,741) - 5,944,402

Akcininkų nuosavybė 625,838 (6,181) - 619,657

Nuosavybės metodo

koregavimas

Prestižo amortizacijos koregavimas

Atidėjinių koregavimas Suma

2003 m. gruodžio 31 d. sukauptas nuostolis - - - (10,512)

2003 m. gruodžio 31 d. sukaupto nuostolio koregavimas (2,297) - - (2,297)

Koreguotas 2003 m. gruodžio 31 d. sukauptas nuostolis - - - (12,809)

2004 m. pelnas - - - 111,089

2004 m. pelno koregavimas (27,571) 4,522 - (23,049)

Koreguotas 2004 m. pelnas - - - 88,040

2004 m. gruodžio 31 d. nepaskirstytojo pelno koregavimas - - 19,165 19,165

Koreguotas 2004 m. gruodžio 31 d. nepaskirstytasis pelnas - - - 94,396

Iš viso (29,868) 4,522 19,165



Finansinė grupė




koregavimo

TurtasLėšos bankuose ir kitose kredito bei finansų institucijose 895,374 - 471 895,845




Išperkamoji nuoma 1,293,215 5,385 1,110 1,299,710



Investicijos į dukterines įmones 10,176 (658) - 9,518

Kitas turtas 97,102 452 (28,145) 69,409

ĮsipareigojimaiĮsiskolinimai bankams ir kredito bei finansų institucijoms 1,417,742 - 4,549 1,422,291


Gyvybės draudimo techniniai atidėjiniai - - 218,914 218,914


Nepaskirstytasis pelnas 100,577 23,685 - 124,262

Iš to skaičiaus:


Nepaskirstytojo pelno sumažėjimas dėl investicijų į dukterines įmones - (658) - -

Iš viso turto 8,103,954 17,944 - 8,121,898


Akcininkų nuosavybė 625,838 23,685 - 649,523

Nuosavybės metodo

koregavimasAtidėjinių

koregavimas Suma

2004 m. pelnas - - 111,089

2004 m. pelno koregavimas (658) - (658)

Koreguotas 2004 m. pelnas - - 110,431

2004 m. gruodžio 31 d. nepaskirstytojo pelno koregavimas - 24,343 24,343

Koreguotas 2004 m. gruodžio 31d. nepaskirstytasis pelnas - - 124,262

Iš viso (658) 24,343


A B B A N K A S „ H A N S A B A N K A S “ 2 0 0 5�0

Grupė




koregavimo

TurtasLėšos bankuose ir kitose kredito bei finansų institucijose 895,503 - 460 895,963




Išperkamoji nuoma 1,339,600 5,329 1,234 1,346,163



Kitas turtas 105,023 452 (28,221) 77,254

ĮsipareigojimaiĮsiskolinimai bankams ir kredito bei finansų institucijoms 1,417,742 - 4,549 1,422,291


Gyvybės draudimo techniniai atidėjiniai - - 218,914 218,914


Nepaskirstytasis pelnas 100,577 24,287 - 124,864

Iš to skaičiaus:


Iš viso turto 8,095,358 18,546 - 8,113,903


Akcininkų nuosavybė 625,838 24,287 - 650,125

Atidėjinių koregavimas Suma

2004 m. gruodžio 31 d. nepaskirstytasis pelnas - 100,577

2004 m. gruodžio 31 d. nepaskirstytojo pelno koregavimas 24,287 24,287

Koreguotas 2004 m. gruodžio 31 d. nepaskirstytasis pelnas - 124,864

Iš viso 24,287


�1A B B A N K A S „ H A N S A B A N K A S “ 2 0 0 5

1 pastaba Grynieji pinigai ir lėšos centriniuose bankuose



BankasFinansinė


grupė Grupė

Grynieji pinigai 272,198 272,198 272,211 223,558 223,558 223,563

Lėšos centriniame banke 400,161 400,161 400,161 354,358 354,358 354,358

Iš to skaičiaus:

Lėšos korespondentinėje sąskaitoje - - - 32,723 32,723 32,723

Privalomosios atsargos 400,161 400,161 400,161 321,635 321,635 321,635

Iš viso 672,359 672,359 672,372 577,916 577,916 577,921

Lietuvos banke laikomas privalomąsias atsargas sudaro kiekvieną mėnesį apskaičiuojama 6 proc. to mėnesio indėlių likučių

vidurkio dalis. Banko korespondentinėje sąskaitoje esančios visos lėšos, tarp jų ir privalomosios atsargos litais, gali būti naudo-

jamos atliekant kasdienines Banko operacijas, tačiau per mėnesį korespondentinėje sąskaitoje turi būti išlaikytas lėšų vidurkis, ne

mažesnis nei privalomosios atsargos litais.


BankasFinansinė


grupė Grupė

Lėšos korespondentinėse sąskaitose 25,820 25,820 25,820 14,941 14,941 14,941

Indėliai:

vienos nakties indėliai 352,318 352,318 352,318 307,135 307,135 307,135

indėliai iki pareikalavimo 168,759 169,221 169,334 6,500 6,839 6,968

terminuotieji indėliai 753,997 753,997 753,997 410,816 410,966 410,966

Atpirkimo sandoriai 103,677 103,677 103,677 156,360 156,360 156,360

Paskolos:

trumpalaikės (iki metų) 722,597 279 279 249,045 - -

ilgalaikės (daugiau kaip metams) 1,537,126 - - 108,563 - -

Iš viso 3,664,294 1,405,312 1,405,425 1,253,360 896,241 896,370

Sukauptos palūkanos 3,040 674 674 1,026 471 460

Atidėjiniai (591) (591) (591) (867) (867) (867)

Grynoji vertė 3,666,743 1,405,395 1,405,508 1,253,519 895,845 895,963

2 pastaba Lėšos bankuose ir kitose kredito bei finansų institucijose

Didžiausi terminuotieji indėliai yra šie:

ALLIED IRISH BANK, Airija 103,639 tūkst. Lt

BAYERISCHE LANDESBANK, Vokietija 103,591 tūkst. Lt

Bank CREDITANSTALT AG, Belgija 103,591 tūkst. Lt

DEXIA BANK, Belgija 78,651 tūkst. Lt

Paskolos, išduotos “Hansa lizingui”:

Trumpalaikės 722,318 tūkst. Lt

Ilgalaikės 1,537,126 tūkst. Lt

A B B A N K A S „ H A N S A B A N K A S “ 2 0 0 5�2AIŠKINAMASIS RAŠTAS Už METUS, PASIBAIGUSIUS 2005 M. GRUODžIO 31 D.



BankasFinansinė


grupė Grupė

Vertybiniai popieriai, laikomi prekybos tikslais Bankų skolos vertybiniai popieriai 309,143 309,143 309,143 334,138 334,138 334,138

Investicinių fondų vienetai - 21,519 21,519 - 13,358 13,358

Kitų finansinių įmonių skolos vertybiniai popieriai - 90 90 - 87 87

Įmonių nuosavybės vertybiniai popieriai - 1,581 1,581 - 1,427 1,427

Įmonių skolos vertybiniai popieriai 2,504 2,589 2,589 4,770 4,770 4,770

Kitų šalių vyriausybių skolos vertybiniai popieriai 226,111 226,456 226,456 - 174 174

Lietuvos euroobligacijos, denominuotos EUR 23 23 23 10,791 10,995 10,995

Lietuvos euroobligacijos, denominuotos LTL - - - 6,130 6,180 6,180

Lietuvos ilgalaikės obligacijos 309,862 310,160 310,160 160,273 167,918 167,918

LR Vyriausybės taupymo lakštai 67 67 67 81 81 81

Iš viso 847,710 871,628 871,628 516,183 539,128 539,128

Vertybiniai popieriai, vertinami tikrąja verte per pelną ar nuostolįInvesticinių fondų vienetai - 16,171 16,171 - 3,461 3,461

Lietuvos ilgalaikės obligacijos - 15,370 15,370 - 10,576 10,576

Iš viso - 31,541 31,541 - 14,037 14,037

Iš viso vertybinių popierių, vertinamų tikrąja verte per pelną ar nuostolį 847,710 903,169 903,169 516,183 553,165 553,165

3 pastaba Vertybiniai popieriai, vertinami tikrąja verte per pelną ar nuostolį

4 pastaba Grynosios klientams suteiktos paskolos bei avansai2005 m. 2004 m. Koreguota

BankasFinansinė


grupė Grupė

Suteiktos paskolos:

trumpalaikės (iki metų) 361,730 361,730 339,103 155,211 155,211 155,211

ilgalaikės (daugiau kaip metams) 5,757,028 5,757,028 5,696,084 3,564,480 3,564,537 3,505,449

Atvirkštiniai atpirkimo sandoriai 36,225 36,225 36,225 33,473 33,473 33,473

Skolos įsipareigojimų supirkimas - 449,989 449,989 - 350,205 350,205

Iš viso 6,154,983 6,604,972 6,521,401 3,753,164 4,103,426 4,044,338

Sukauptos palūkanos 9,000 12,986 12,840 5,524 8,186 8,148

Atidėjiniai (63,274) (75,194) (75,194) (23,096) (27,027) (27,027)

Grynoji vertė 6,100,709 6,542,764 6,459,047 3,735,592 4,084,585 4,025,459




BankasFinansinė


grupė Grupė

Atidėjiniai praėjusių finansinių metų pabaigoje (koreguota) 23,096 27,027 27,027 26,937 29,606 29,606

Atidėjinių padidėjimas: 68,632 76,621 76,621 49,526 50,403 50,403

padidėjus rizikai 68,542 76,518 76,518 49,526 50,403 50,403

pasikeitus valiutos kursui 90 103 103 - - -

Atidėjinių sumažėjimas: 28,454 28,454 28,454 53,367 52,982 52,982

sumažėjus ar išnykus rizikai 27,606 27,606 27,606 34,955 34,955 34,955

nurašius paskolas 848 848 848 5,408 5,408 5,408

Atidėjinių koregavimas pagal TAS - - - 13,156 12,765 12,765

Nurašytų paskolų atstatymas - - - (212) (212) (212)

pasikeitus valiutos kursui - - - 60 66 66

Atidėjiniai finansinių metų pabaigoje 63,274 75,194 75,194 23,096 27,027 27,027

Atidėjinių pasikeitimai:

2005 m. gruodžio 31 d. didžiausia paskola vienam skolininkui, tarp jų paskolos keliems susijusiems skolininkams, skaičiuojant

pagal Lietuvos banko taisykles sudarė 152,204 tūkst. Lt (2004 m. – 114,264 tūkst. Lt). Pagal Lietuvos banko reikalavimus paskolos

vienam skolininkui, tarp jų paskolos keliems susijusiems skolininkams, išskyrus paskolas, apdraustas LR Vyriausybės garantijomis,

negali viršyti 25 proc. skaičiuotino Banko kapitalo. Didžiausia paskola vienam skolininkui ir su juo susijusiems skolininkams, skai-

čiuojant pagal Lietuvos banko taisykles, 2005 m. gruodžio 31 d. sudarė 18,76 proc. (2004 m. – 21,93 proc.) skaičiuotino Banko

kapitalo.



2005 m.

Paskolos Atidėjiniai Grynoji vertė

BankasŽemės ūkis, medžioklė, miškininkystė 64,213 (662) 63,551

Žuvininkystė 5,377 (46) 5,331

Kasyba ir karjerų eksploatavimas 7,588 (71) 7,517

Apdirbamoji pramonė 957,025 (32,102) 924,923

Elektros, dujų ir vandens tiekimas 233,677 (665) 233,012

Statyba 206,394 (1,933) 204,461

Didmeninė ir mažmeninė prekyba, automobilių, motociklų remontas, asmeninių ir buitinių daiktų taisymas 787,980 (7,410) 780,570

Viešbučiai ir restoranai 176,975 (2,058) 174,917

Transportas, sandėliavimas ir ryšiai 126,771 (939) 125,832

Finansinis tarpininkavimas 72,539 (23) 72,516

Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 760,025 (5,812) 754,213

Valstybės valdymas ir gynimas, privalomasis socialinis draudimas 66,627 - 66,627

Švietimas 119 (1) 118

Sveikata ir socialinis darbas 19,580 (167) 19,413

Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla 40,387 (478) 39,909

Paskolos, nepriskirtinos ekonominei veiklai 2,638,706 (10,907) 2,627,799

Iš viso 6,163,983 (63,274) 6,100,709

Finansinė grupėŽemės ūkis, medžioklė, miškininkystė 68,909 (699) 68,210



Apdirbamoji pramonė 1,060,952 (32,929) 1,028,023


Statyba 235,764 (11,323) 224,441









Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla 231,980 (1,420) 230,560


Iš viso 6,617,958 (75,194) 6,542,764

5 pastaba Paskolos pagal ekonominės veiklos rūšis



2005 m.


GrupėŽemės ūkis, medžioklė, miškininkystė 68,909 (699) 68,210



Apdirbamoji pramonė 1,060,952 (32,929) 1,028,023


Statyba 222,266 (11,323) 210,943











Iš viso 6,534,241 (75,194) 6,459,047

2004 m. Koreguota


BankasŽemės ūkis, medžioklė, miškininkystė 39,499 (136) 39,363





Statyba 113,981 (843) 113,138


Viešbučiai ir restoranai 98,945 (673) 98,272









Paskolų vertės koregavimas:*

atstatytos paskolos 212 - 212

sukauptos palūkanos 5,524 - 5,524

atidėjiniai paskoloms ir palūkanoms - 9,292 9,292

Iš viso 3,758,688 (23,096) 3,735,592* Bankas negalėjo atidėjinių koregavimo ir sukauptų palūkanų perklasifikavimo

įtakos išskaidyti pagal veiklas retrospektyviniu būdu.

A B B A N K A S „ H A N S A B A N K A S “ 2 0 0 5��

2004 m. Koreguota


Finansinė grupė Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė 64,779 (136) 64,643





Statyba 141,234 (843) 140,391











Paskolų vertės koregavimas:*




Iš viso 4,111,612 (27,027) 4,084,585

* Finansinė grupė negalėjo atidėjinių koregavimo ir sukauptų palūkanų perklasifikavimo įtakos

išskaidyti pagal veiklas retrospektyviniu būdu.

Grupė Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė 64,779 (136) 64,643





Statyba 141,234 (843) 140,391











Paskolų vertės koregavimas*




Iš viso 4,052,486 (27,027) 4,025,459

* Grupė negalėjo atidėjinių koregavimo ir sukauptų palūkanų perklasifikavimo įtakos išskaidyti pagal

veiklas retrospektyviniu būdu.




6 pastaba Išperkamoji nuoma2005 m. 2004 m. Koreguota

BankasFinansinė


grupė Grupė

Išperkamosios nuomos gautinos sumos pagal mokėjimo terminus: - 1,895,251 1,960,660 - 1,313,032 1,359,788

trumpalaikės (gautinos per 1 metus) - 806,504 828,068 - 382,893 398,162

ilgalaikės (gautinos nuo 1 iki 5 metų) - 994,652 1,038,497 - 844,042 875,529

Ilgalaikės (gautinos po 5 metų) - 94,095 94,095 - 86,097 86,097

Atidėjiniai - (21,708) (22,140) - (13,322) (13,625)

Išperkamosios nuomos gautinos sumos iš viso - 1,873,543 1,938,520 - 1,299,710 1,346,163

Gruodžio 31 d. Finansinės grupės būsimų laikotarpių metines minimalias išperkamosios nuomos gautinas sumas bei minimalių

išperkamosios nuomos gautinų sumų dabartinę vertę sudaro:

Minimalios išperkamosios

nuomos gautinos sumos

Minimalių išperkamosios

nuomos gautinų sumų dabartinė

vertė





vertė

2005 m. 2004 m.

Išperkamosios nuomos gautinos sumos:

Iki vienų metų 891,255 806,504 444,361 382,893

Nuo vienų metų iki penkerių metų 1,120,844 994,652 915,699 844,042

Daugiau kaip penkerių metų 127,966 94,095 95,427 86,097

Iš viso 2,140,065 1,895,251 1,455,487 1,313,032

Atimtos neuždirbtos pajamos 244,814 - 142,455 -

Minimalios išperkamosios nuomos gautinos sumos 1,895,251 1,895,251 1,313,032 1,313,032

Atidėjiniai gautinoms išperkamosios nuomos sumoms (21,708) - (13,322) -

Minimalių išperkamosios nuomos gautinų sumų dabartinė vertė 1,873,543 1,895,251 1,299,710 1,313,032

A B B A N K A S „ H A N S A B A N K A S “ 2 0 0 5��AIŠKINAMASIS RAŠTAS Už METUS, PASIBAIGUSIUS 2005 M. GRUODžIO 31 D.


Gruodžio 31 d. Grupės būsimų laikotarpių metines minimalias išperkamosios nuomos gautinas sumas bei minimalių

išperkamosios nuomos gautinų sumų dabartinę vertę sudaro:





vertė





vertė

2005 m. 2004 m.

Išperkamosios nuomos gautinos sumos:

Iki vienų metų 915,465 828,068 461,659 398,162

Nuo vienų metų iki penkerių metų 1,166,760 1,038,497 948,791 875,529

Daugiau kaip penkerių metų 127,966 94,095 95,427 86,097

Iš viso 2,210,191 1,960,660 1,505,877 1,359,788

Atimtos neuždirbtos pajamos 249,531 - 146,089 -

Minimalios išperkamosios nuomos gautinos sumos 1,960,660 1,960,660 1,359,788 1,359,788

Atidėjiniai gautinoms išperkamosios nuomos sumoms (22,140) - (13,625) -

Minimalių išperkamosios nuomos gautinų sumų dabartinė vertė 1,938,520 1,960,660 1,346,163 1,359,788

Išperkamosios nuomos veikla užsiima Banko dukterinės įmonės UAB “Hansa lizingas” ir UAB “Baltijos Autolizingas”.

UAB “Hansa lizingas” lizingo portfelio struktūra gruodžio 31 d.:

2005 m. 2004 m.

proc. proc.

Lengvieji automobiliai 19,2 19,8

Ūkinės transporto priemonės 36,0 31,7

Įrengimai 26,3 28,0

Nekilnojamasis turtas 16,0 16,3

Kompiuteriai 1,0 1,3

Laivai, lėktuvai 0,8 1,3

Kita 0,7 1,6

Vidutinė vienos lizingo sutarties trukmė yra 41 mėn., smulkaus lizingo ir vartotojiško finansavimo – 17 mėn. Svertinė vienos lizingo

sutarties vidutinė trukmė yra 65 mėn., smulkaus lizingo ir vartotojiško finansavimo – 22 mėn.

UAB “Baltijos Autolizingas„ lizingo portfelį 2005 m. gruodžio 31 d. sudarė automobiliai.

Vidutinė vienos lizingo sutarties trukmė yra 36 mėn.



7 pastaba Vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo2005 m. 2004 m. Koreguota

BankasFinansinė


grupė Grupė

Vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo

Finansinių įmonių skolos vertybiniai popieriai - 1,759 1,759 - 1,767 1,767

Įmonių skolos vertybiniai popieriai - 8,646 8,646 - 8,691 8,691

Lietuvos euroobligacijos, denominuotos EUR 21,929 85,960 85,960 46,598 105,534 105,534

Lietuvos euroobligacijos, denominuotos LTL - - - 30,755 35,843 35,843

Lietuvos ilgalaikės obligacijos 101,123 192,011 192,011 172,904 253,469 253,469

Kitų šalių vyriausybių skolos vertybiniai popieriai - 124,128 124,128 - 53,198 53,198

Iš viso 123,052 412,504 412,504 250,257 458,502 458,502

8 pastaba Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones2005 m. 2004 m. Koreguota

BankasFinansinė


grupė Grupė

Investicijos į dukterines įmones

UAB “Hansa lizingas” 19,432 - - 19,432 - -

UAB “Hansa gyvybės draudimas” 69,842 - - 63,842 - -

UAB “Baltijos Autolizingas” 5,275 5,275 - 5,275 5,275 -UAB “Hansa Investicijų valdymas” 5,598 - - 2,598 - -

UADBB “Hansa draudimo brokeris” 1,962 1,962 - 1,962 1,962 -

UAB “Hansa valda” 2,000 2,000 - 10 10 -

UAB “Evison Leasing” 103 103 103 - - -

UAB “LTB lizingas” - - - - 2,271 2,271

Iš viso 104,212 9,340 103 93,119 9,518 2,271

2005 m. kovo mėn. Bankas įsigijo 100 proc. UAB “Evison Leasing” akcijų. Įmonė teikė įvairias veiklos lizingo paslaugas. Per 2005

m. šešis mėnesius, iki rugpjūčio 31 d., UAB “Evison Leasing” uždirbo 43 tūkst. Lt grynojo pelno. Rugsėjo mėn. įmonė įgijo likvi-

davimo statusą. 2005 m. pabaigoje įmonė dar nebuvo likviduota.

2005 m. gegužės mėn. buvo padidintas UAB “Hansa Investicijų valdymas” įstatinis kapitalas: išleista 2000 akcijų, kurių emisijos

kaina 3 mln. Lt.

2005 m. birželio mėn. buvo padidintas ir UAB “Hansa valda” įstatinis kapitalas – 19,900 akcijų. Jų emisijos kaina – 1,99 mln. Lt.

2005 m. gruodžio mėn. dar didintas ir UAB “Hansa gyvybės draudimas” įstatinis kapitalas: išleista 60,000 akcijų, emisijos kaina –

6 mln. Lt.


9 pastaba Nematerialusis turtasBankas

Licencijos ir programinė įranga

Balansinė vertė2003 m. gruodžio 31 d. 5,726

įsigijimai 239

2004 m. gruodžio 31 d. 5,965

įsigijimai 279

pardavimai, nurašymai (4)

2005 m. gruodžio 31 d. 6,240

Sukaupta amortizacija2003 m. gruodžio 31 d. 3,912

priskaičiuota per metus 1,208

2004 m. gruodžio 31 d. 5,120

priskaičiuota per metus 661

pardavimai, nurašymai (4)

2005 m. gruodžio 31 d. 5,777

Likutinė vertė2004 m. gruodžio 31 d. 845

2005 m. gruodžio 31 d. 463

Turto naudingas tarnavimo laikas (metais) 3

Visa metų amortizacijos suma įtraukta į nusidėvėjimo ir amortizacijos išlaidas Banko pelno (nuostolio) ataskaitoje.

Banko nematerialusis turtas nėra įkeistas.



Finansinė grupė ir GrupėFinansinė grupė Grupė

Balansinė vertė

Licencijos ir programinė

įranga Prestižas Iš viso

Licencijos ir programinė

įranga Prestižas Iš viso

2003 m. gruodžio 31 d. 6,226 - 6,226 6,226 - 6,226

įsigijimai 286 49,329 49,615 286 49,329 49,615

perimta iš UAB “Hansa gyvybės draudimas” 627 - 627 627 - 627

perimta iš UADBB “Hansa draudimo brokeris” ir UAB “Baltijos Autolizingas” - - - 119 - 119

pardavimai, nurašymai (13) - (13) (21) - (21)

2004 m. gruodžio 31 d. 7,126 49,329 56,455 7,237 49,329 56,566

įsigijimai 279 - 279 279 - 279


2005 m. gruodžio 31 d. 7,401 49,329 56,730 7,510 49,329 56,839

Sukaupta amortizacija2003 m. gruodžio 31 d. 4,206 - 4,206 4,206 - 4,206

priskaičiuota per metus 1,326 4,522 5,848 1,332 4,522 5,854

perimta iš UAB “Hansa gyvybės draudimas” 627 - 627 627 - 627

perimta iš UADBB “Hansa draudimo brokeris” ir UAB “Baltijos Autolizingas” - - - 90 - 90


2004 m. gruodžio 31 d. 6,147 4,522 10,669 6,235 4,522 10,757

priskaičiuota per metus 776 - 776 795 - 795


2005 m. gruodžio 31 d. 6,920 4,522 11,442 7,026 4,522 11,548

Likutinė vertė2004 m. gruodžio 31 d. 979 44,807 45,786 1,002 44,807 45,809

2005 m. gruodžio 31 d. 481 44,807 45,288 484 44,807 45,291

Turto naudingas tarnavimo laikas (metais) 3 10 3 10


Visa metų amortizacijos suma įtraukta į nusidėvėjimo ir amortizacijos išlaidas Finansinės grupės ir Grupės pelno (nuostolio) atas-

kaitoje. Finansinės grupės ir Grupės nematerialusis turtas nėra įkeistas.

Nuo 2005 m. pradžios Grupė nustojo amortizuoti prestižą, kuris anksčiau buvo nudėvimas tiesiogiai proporcingu (tiesiniu) metodu

per numatomą naudingo tarnavimo laiką. Nusidėvėjimas buvo taikomas tik tam prestižui, kuris buvo įsigytas iki 2004 m. kovo 31 d.


10 pastaba Materialusis ilgalaikis turtas


Bankas

Pastatai ir kitas

nekilnojamasis turtas

Transporto priemonės

Kontoros įranga ir kt.

Nebaigta statyba Iš visoBalansinė vertė

2003 m. gruodžio 31 d. 106,507 8,948 53,878 2,247 171,580

įsigijimai - 3,369 6,130 2,768 12,267

perrašymai 3,057 - - (3,057) -

pardavimai, nurašymai (15,807) (4,298) (4,412) - (24,517)

vertės koregavimas - - 3,116 - 3,116

2004 m. gruodžio 31 d. 93,757 8,019 58,712 1,958 162,446

įsigijimai - 4,716 7,807 724 13,247

perrašymai 1,118 - - (1,118) -

pardavimai, nurašymai (4,727) (4,013) (1,537) (184) (10,461)

2005 m. gruodžio 31 d. 90,148 8,722 64,982 1,380 165,232

Sukauptas nusidėvėjimas2003 m. gruodžio 31 d. 8,194 2,782 28,055 - 39,031

priskaičiuota per metus 3,950 1,565 12,962 - 18,477



2004 m. gruodžio 31 d. 11,051 2,305 39,928 - 53,284


pardavimai, nurašymai (694) (1,701) (1,495) - (3,890)

2005 m. gruodžio 31 d. 14,077 2,155 48,817 - 65,049

Likutinė vertė2004 m. gruodžio 31 d. 82,706 5,714 18,784 1,958 109,162

2005 m. gruodžio 31 d. 76,071 6,567 16,165 1,380 100,183

Turto naudingas tarnavimo laikas (metais) 12.5-25 5 2-15

Visa metų nusidėvėjimo suma įtraukta į nusidėvėjimo ir amortizacijos išlaidas Banko pelno (nuostolio) ataskaitoje.

Banko ilgalaikis materialusis turtas nėra įkeistas.

Bankas išperkamosios nuomos būdu turi įsigijęs transporto priemones, kurių likutinė vertė 2005 m. gruodžio 31 d. yra 6,567 tūkst.

Lt (2004 m. gruodžio 31 d. – 5,714 tūkst. Lt).



Finansinė grupė

Pastatai ir kitas





2003 m. gruodžio 31 d. 123,757 10,985 55,845 2,247 192,834

įsigijimai - 4,883 6,446 2,768 14,097perimta iš UAB “Hansa gyvybės draudimas” ir UAB “Hansa Investicijų valdymas” - 287 1,274 - 1,561

perrašymai 3,057 - - (3,057) -



2004 m. gruodžio 31 d. 111,007 11,038 61,399 1,958 185,402

įsigijimai - 5,211 8,046 724 13,981

perrašymai 1,118 (1,118) -


2005 m. gruodžio 31 d. 107,398 11,845 67,879 1,380 188,502


priskaičiuota per metus 4,526 1,919 13,546 - 19,991perimta iš UAB “Hansa gyvybės draudimas” ir UAB “Hansa Investicijų valdymas” - 99 733 - 832



2004 m. gruodžio 31 d. 12,760 3,353 41,827 - 57,940



2005 m. gruodžio 31 d. 16,361 3,485 51,095 - 70,941


2005 m. gruodžio 31 d. 91,037 8,360 16,784 1,380 117,561


Visa metų nusidėvėjimo suma įtraukta į nusidėvėjimo ir amortizacijos išlaidas Finansinės grupės pelno (nuostolio) ataskaitoje.

Banko ilgalaikis materialusis turtas nėra įkeistas.

Finansinė grupė išperkamosios nuomos būdu turi įsigijusi transporto priemones, kurių likutinė vertė 2005 m. gruodžio 31 d. yra

8,359 tūkst. Lt (2004 m. gruodžio 31 d. – 7,596 tūkst. Lt).



Grupė

Pastatai ir kitas





2003 m. gruodžio 31 d. 123,757 10,985 55,845 2,247 192,834

įsigijimai - 5,155 6,454 2,768 14,377perimta iš UAB “Hansa gyvybės draudimas” ir UAB “Hansa Investicijų valdymas” - 287 1,274 - 1,561

perimta iš UADBB “Hansa draudimo brokeris” ir UAB “Baltijos Autolizingas” - 5,861 631 - 6,492

perrašymai 3,057 - - (3,057) -



2004 m. gruodžio 31 d. 111,007 16,564 62,003 1,958 191,532

įsigijimai - 6,383 8,065 998 15,446

perimta iš UAB “Evison Leasing” - - 11 - 11

perrašymai 1,118 - - (1,118) -


2005 m. gruodžio 31 d. 107,398 14,073 68,334 1,654 191,459


priskaičiuota per metus 4,526 2,297 13,579 - 20,402perimta iš UAB “Hansa gyvybės draudimas” ir UAB “Hansa Investicijų valdymas” - 99 733 - 832

perimta iš UADBB “Hansa draudimo brokeris” ir UAB “Baltijos Autolizingas” - 1,726 425 - 2,151



2004 m. gruodžio 31 d. 12,760 5,127 42,249 - 60,136


perimta iš UAB “Evison Leasing” - - 2 - 2


2005 m. gruodžio 31 d. 16,361 4,296 51,472 - 72,129


2005 m. gruodžio 31 d. 91,037 9,777 16,862 1,654 119,330


Visa metų nusidėvėjimo suma įtraukta į nusidėvėjimo ir amortizacijos išlaidas Grupės pelno (nuostolio) ataskaitoje.

Grupės ilgalaikis materialusis turtas nėra įkeistas.

Grupė išperkamosios nuomos būdu turi įsigijusi transporto priemonių, kurių likutinė vertė 2005 m. gruodžio 31 d. yra

8,359 tūkst. Lt (2004 m. gruodžio 31 d. – 7,596 tūkst. Lt).



11 pastaba Kitas turtas2005 m. 2004 m. Koreguota

BankasFinansinė


grupė Grupė

Pretenzijos dėl išvestinių finansinių priemonių sutarčių 391 386 386 494 494 494

Tranzitinės sąskaitos 10,856 10,856 10,856 8,201 8,201 8,201

Turtas, perimtas už skolas 676 676 676 644 644 644

Gautinos sumos 12,494 37,069 52,684 9,817 28,960 32,225

(atidėjiniai) (479) (1,570) (1,579) (61) (1,036) (1,054)

Gautinas pridėtinės vertės mokestis - - 3,802 - - 4,598

Avansiniai apmokėjimai tiekėjams pagal lizingo sutartis - 73,500 73,500 - 23,775 23,775

Turtas, skirtas parduoti 488 488 488 5,820 5,820 5,820

Turtas, parduotas išsimokėtinai 2,194 2,194 2,194 3,416 3,416 3,416

(atidėjiniai) (1) (1) (1) (865) (865) (865)

Grynoji vertė 26,619 123,598 143,006 27,466 69,409 77,254

12 pastaba Įsiskolinimai bankams ir kitoms kredito bei finansų institucijoms2005 m. 2004 m. Koreguota

BankasFinansinė


grupė Grupė

Lėšos korespondentinėse sąskaitose 24,488 24,488 24,488 13,936 13,936 13,936

Indėliai

iki pareikalavimo 80,199 27,867 27,867 34,949 15,741 15,741

terminuotieji 2,529,225 2,529,225 2,529,225 17,239 17,177 17,177

iš jų įkeisti už suteiktas paskolas indėliai 2,170,893 2,170,893 2,170,893 - - -

Paskolos - - - 138,112 1,370,888 1,370,888

Iš viso 2,633,912 2,581,580 2,581,580 204,236 1,417,742 1,417,742

Sukauptos palūkanos 3,118 3,118 3,118 562 4,549 4,549

Iš viso 2,637,030 2,584,698 2,584,698 204,798 1,422,291 1,422,291

A B B A N K A S „ H A N S A B A N K A S “ 2 0 0 57�AIŠKINAMASIS RAŠTAS Už METUS, PASIBAIGUSIUS 2005 M. GRUODžIO 31 D.


13 pastaba Indėliai, akredityvai2005 m. 2004 m. Koreguota

BankasFinansinė


grupė Grupė

Indėliai iki pareikalavimo 5,018,627 5,018,627 5,017,976 3,527,088 3,527,088 3,526,292

Terminuotieji 2,355,584 2,355,584 2,352,834 1,765,606 1,765,606 1,763,606

Iš viso 7,374,211 7,374,211 7,370,810 5,292,694 5,292,694 5,289,898


Iš viso 7,392,945 7,392,945 7,389,532 5,305,741 5,305,730 5,302,934


BankasFinansinė


grupė Grupė

Indėliai iki pareikalavimo įmonių 1,851,257 1,851,257 1,850,606 1,369,195 1,369,195 1,368,399

gyventojų 3,167,370 3,167,370 3,167,370 2,157,893 2,157,893 2,157,893

Iš viso 5,018,627 5,018,627 5,017,976 3,527,088 3,527,088 3,526,292

Sukauptos palūkanos 272 272 272 - - -

Iš viso 5,018,899 5,018,899 5,018,248 3,527,088 3,527,088 3,526,292

Terminuotieji indėliaiįmonių 155,146 155,146 152,396 81,781 81,781 79,781

gyventojų 2,200,438 2,200,438 2,200,438 1,683,825 1,683,825 1,683,825

Iš viso 2,355,584 2,355,584 2,352,834 1,765,606 1,765,606 1,763,606


Iš viso 2,374,046 2,374,046 2,371,284 1,778,653 1,778,642 1,776,642

Iš viso 7,392,945 7,392,945 7,389,532 5,305,741 5,305,730 5,302,934

14 pastaba Specialieji ir skolinimosi fondai2005 m. 2004 m. Koreguota

BankasFinansinė


grupė Grupė

Finansų ministerijos santaupų atkūrimo sąskaita 51,800 51,800 51,800 19,949 19,949 19,949

Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas 8,710 9,868 9,868 10,204 11,713 11,713

Privalomojo socialinio ir sveikatos draudimo fondas 423,807 423,807 423,807 308,187 308,187 308,187

Tarptautinių organizacijų fondai 4 4 4 4 4 4

Iš viso 484,321 485,479 485,479 338,344 339,853 339,853



15 pastaba Kiti įsipareigojimai2005 m. 2004 m. Koreguota

BankasFinansinė


grupė Grupė

Įsipareigojimai dėl išvestinių finansinių priemonių sutarčių 1,752 1,752 1,752 1,784 1,732 1,732

Tranzitinės sąskaitos 112,949 115,534 115,534 53,696 54,825 54,825

Rezervas atostogoms 1,786 2,373 2,545 1,333 1,792 1,904

Rezervas premijoms 23,562 27,370 27,964 13,628 16,760 16,946

Mokėtinos sumos pagal lizingo sutartis - 40,627 40,627 - 11,626 11,626

Mokėtinos sumos pagal faktoringo sutartis - 48,651 48,651 - 40,011 40,011

Kiti įsipareigojimai 87,436 132,407 126,540 22,093 55,856 49,757

Atidėjiniai nebalansiniams straipsniams 3,955 3,998 3,998 2,985 2,985 2,985

Grynoji vertė 231,440 372,712 367,611 95,519 185,587 179,786

16 pastaba Akcinis kapitalas

Akcinį kapitalą 2005 m. gruodžio 31 d. sudarė 56,971,120 (2004 m. gruodžio 31 d. – 48,533,232) paprastųjų vardinių akcijų, kurių

kiekvienos nominali vertė yra 10 litų. Visos akcijos yra visiškai apmokėtos.

2005 m. gruodžio 29 d. Banko akcinis kapitalas buvo padidintas 84,380 tūkst. Lt, išleidus 8,437,968 naujų paprastųjų vardinių 10

litų nominalios vertės akcijų ir jas apmokėjus grynaisiais pinigais. Vienos akcijos emisijos kaina 20 litų. Bendra visų išleistų akcijų

emisijos kaina 168 760 tūkst. litų.

2004 m. birželio 25 d. Banko akcinis kapitalas buvo padidintas 50,000 tūkst. Lt, išleidus 5,000,000 naujų paprastųjų vardinių 10

litų nominalios vertės akcijų ir jas apmokėjus grynaisiais pinigais.

Per 2005 m. ir 2004 m. Bankas dividendų nemokėjo bei jų neskelbė.

Banko akcinį kapitalą sudaro įregistruotų akcijų nominali vertė. Banko akcinis kapitalas gali būti didinamas Lietuvos Respublikos

įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka Banko visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.

Emisinį skirtumą sudaro pajamų skirtumas, gautas pardavus naujai išleistas akcijas emisijos kaina aukštesne nei jų nominali vertė.

Kitus kapitalus ir rezervus sudaro ilgalaikio turto perkainojimo ir kiti bendrosios paskirties rezervai:

Ilgalaikio turto perkainojimo rezervas – tai ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą.

Perkainojimo rezervas mažinamas, kai perkainotas turtas parduodamas ar nurašomas. 2005 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio turto per-

kainojimo rezervas 18,433 tūkst. Lt (2004 m. gruodžio 31 d. – 21,545 tūkst. Lt).

Kiti bendrosios paskirties rezervai, į kuriuos perkeliama parduoto ar nurašyto turto perkainojimo rezervo dalis arba akcininkų

sudaryti tam tikros paskirties rezervai. Kiti bendrosios paskirties rezervai gali būti naudojami nuostoliams atlyginti, jiems akcininkai

gali būti numatę kitą paskirtį, arba jie gali būti naudojami Banko kapitalui didinti. 2005 m. gruodžio 31 d. kiti bendrosios paskirties

rezervai – 18,939 tūkst. Lt (2004 m. gruodžio 31 d. – 10,799 tūkst. Lt).



19 pastaba Kitos pajamos2005 m. 2004 m. Koreguota

BankasFinansinė


grupė GrupėPajamos, gautos pardavus kilnojamąjį arba nekilnojamąjį turtą ir kitas užtikrinimo priemones 2,841 5,390 6,542 1,734 2,303 2,790

Išlaidų kompensavimas už atkurtas santaupas 1,886 1,886 1,886 4,214 4,214 4,214

Nekilnojamo turto mokesčio kompensacija - 3,223 3,223 - 2,368 2,368

Pajamos už automobilių nuomą - 750 9,844 138 612 4,243

Kitos pajamos 5,010 5,417 7,963 5,337 9,050 10,263

Iš viso 9,737 16,666 29,458 11,423 18,547 23,878

17 pastaba Palūkanų pajamos2005 m. 2004 m. Koreguota

BankasFinansinė


grupė Grupė

Už lėšas centriniuose bankuose 836 836 836 - - -Už paskolas bankams, kredito įstaigoms bei finansų institucijoms ir lėšas bankuose bei kredito įstaigose 36,226 24,509 24,600 13,403 13,481 13,500

Už paskolas 211,141 230,279 228,035 152,898 155,921 155,158

Už įsigytus skolų vertybinius popierius 30,282 45,850 45,850 34,135 44,567 44,567

Už išperkamąją nuomą - 79,969 82,902 - 61,635 62,827

Iš viso 278,485 381,443 382,223 200,436 275,604 276,052

18 pastaba Palūkanų išlaidos2005 m. 2004 m. Koreguota

BankasFinansinė


grupė Grupė

Bankams, kitoms kredito įstaigoms bei finansų institucijoms 9,895 47,811 49,988 1,501 34,535 34,877

Indėlininkams 59,905 59,905 57,636 37,999 37,999 37,988

Už išperkamąją nuomą 287 364 47 325 392 257

Iš viso 70,087 108,080 107,671 39,825 72,926 73,122



20 pastaba Operacinės išlaidos2005 m. 2004 m. Koreguota

BankasFinansinė


grupė Grupė

Atlyginimų, socialinio draudimo ir kitos su darbo užmokesčiu susijusios išlaidos 106,505 120,047 123,224 77,938 91,952 92,944

Pastatų nuoma ir ūkio išlaidos 25,560 25,520 26,001 23,887 23,847 24,082

Įstaigos įrangos naudojimo išlaidos 17,465 18,667 18,773 10,338 10,636 10,668

Kvalifikacijos kėlimo ir komandiruočių išlaidos 3,296 3,863 3,909 2,071 2,366 2,377

Reklamos ir rinkodaros išlaidos 6,251 9,362 9,422 5,031 7,725 7,749

Transporto, pašto ir ryšių paslaugų išlaidos 7,408 9,081 8,226 7,198 8,867 8,517

Mokėjimai banką aptarnaujančioms organizacijoms 3,196 4,350 4,442 1,740 2,625 2,646

Bankomatų ir POS terminalų priežiūros išlaidos 3,774 3,774 3,774 3,386 3,386 3,386

Kitos operacinės išlaidos 2,706 3,083 3,191 2,372 2,913 2,946

Iš viso 176,161 197,747 200,962 133,961 154,317 155,315

21 pastaba Kitos išlaidos2005 m. 2004 m. Koreguota

BankasFinansinė


grupė Grupė

Indėlių draudimo įmokos 28,978 28,978 28,978 21,831 21,854 21,854

Išlaidos labdarai ir paramai 798 1,202 1,202 458 552 552

Mokesčiai 11,176 13,235 13,434 5,979 7,405 7,526Banko kilnojamojo arba nekilnojamojo turto ir užtikrinimo priemonių pardavimo, jų išlaikymo bei priežiūros išlaidos 339 1,278 1,810 697 772 818

Kitos išlaidos 3,674 8,013 18,254 4,105 11,327 16,276

Iš viso 44,965 52,706 63,678 33,070 41,910 47,026



22 pastaba Atidėjinių judėjimas

Atidėjinių paskolų ir avansų, kito turto bei nebalansinių ir kitų įsipareigojimų nuostoliams judėjimas per 2005 metus sudarė:

Paskoloms ir palūkanoms

Lėšoms bankuose Kitam turtui

Nebalan-siniams

ir kitiems straipsniams

Iš visoBankas

2004 m. gruodžio 31 d. 36,040 866 1,533 8,726 47,165

Atidėjimų koregavimas pagal TAS (13,156) - (268) (5,741) (19,165)

Nurašytų paskolų atstatymas 212 - - - 212

Koreguotas likutis 2004 m. gruodžio 31 d. 23,096 866 1,265 2,985 28,212

Atidėjinių padidėjimas 68,542 477 594 7,023 76,636

Atidėjinių (sumažėjimas) (27,606) (766) (1,374) (6,062) (35,808)

Atidėjinių nurašymas (848) - - - (848)

Valiutos kursų pasikeitimo įtaka 90 14 (5) 9 108

2005 m. gruodžio 31 d. 63,274 591 480 3,955 68,300



Nebalan-siniams


Iš visoFinansinė grupė

2004 m. gruodžio 31 d. 39,580 866 21,399 8,802 70,647

Atidėjimų koregavimas pagal TAS (12,765) - (5,837) (5,741) (24,343)


Koreguotas likutis 2004 m. gruodžio 31 d. 27,027 866 15,562 3,061 46,516

Atidėjinių padidėjimas 76,518 477 9,549 7,023 93,567


Atidėjinių nurašymas (848) - - - (848)

Valiutos kursų pasikeitimo įtaka 103 14 17 9 143

2005 m. gruodžio 31 d. 75,194 591 23,279 3,998 103,062

Atgautos anksčiau nurašytos paskolos sudaro 16,114 tūkst. Lt.



Nebalan-siniams


Iš visoGrupė

2004 m. gruodžio 31 d. 39,580 866 21,664 8,802 70,912

Atidėjimų koregavimas pagal TAS (12,765) - (5,781) (5,741) (24,287)


Pakoreguotas likutis 2004 m. gruodžio 31 d. 27,027 866 15,883 3,061 46,837

Atidėjinių padidėjimas 76,518 477 9,686 7,023 93,704


Atidėjinių nurašymas (848) - (18) - (866)

Perimta iš UAB “Evison Leasing” - - 139 - 139

Valiutos kursų pasikeitimo įtaka 103 14 18 9 144

2005 m. gruodžio 31 d. 75,194 591 23,720 3,998 103,503




23 pastaba Pelno mokestis ir atidėtas pelno mokestis

Gruodžio 31 d. pelno mokestį sudarė:



BankasFinansinė


grupė Grupė

Pelno mokestis - 7,603 8,495 - 4,532 5,167

Atidėtas pelno mokestis - (46) (49) - (86) (83)

Iš viso 7,557 8,446 - 4,446 5,084

Žemiau pateikiamas Finansinės grupės, Grupės ir Banko pelno mokesčio išlaidų apskaičiavimas, naudojant įstatymų numatytą

atitinkamų metų pelno mokesčio normą.

2005 m.

Bankas proc.Finansinė

grupė proc. Grupė proc.

Pelnas iki mokesčių mokėjimo 107,897 143,312 145,442Pelno mokestis nuo pelno iki mokesčių mokėjimo pagal įstatymų numatytą pelno mokesčio normą 16,185 15 21,497 15 21,816 15Praėjusių laikotarpių atidėjinių abejotiniems aktyvams suma, pripažinta apmokestinamąjį pelną mažinančiomis sąnaudomis (4,767) (4) (4,767) (3) (4,765) (3)

Apmokestinamojo pelno nemažinančios išlaidos 4,633 4 9,708 7 10,396 7

Neapmokestinamos pajamos (1,679) (2) (21,507) (15) (21,655) (15)

Praėjusių laikotarpių mokestinių nuostolių suma perkeliama į kitus metus (19,023) (18) (51,907) (36) (51,907) (36)

Pelno mokesčio nauda (4,651) (4) (47,022) (33) (46,149) (32)

Sumažinimas po vadovybės įvertinimo 4,651 4 54,579 38 54,595 38

Pelno mokesčio sąnaudos iš viso - - 7,557 5 8,446 6

2004 m. Koreguota

Bankas proc.Finansinė

grupė proc. Grupė proc.

Pelnas iki mokesčių mokėjimo 88,040 114,877 116,173Pelno mokestis nuo pelno iki mokesčių mokėjimo pagal įstatymų numatytą pelno mokesčio normą 13,206 15 17,231 15 17,426 15Praėjusių laikotarpių atidėjinių abejotiniems aktyvams suma, pripažinta apmokestinamąjį pelną mažinančiomis sąnaudomis (4,767) (5) (4,767) (4) (4,767) (4)

Apmokestinamojo pelno nemažinančios išlaidos 5,360 6 8,960 8 9,578 8

Neapmokestinamos pajamos (6,525) (7) (22,616) (20) (22,791) (20)

Praėjusių laikotarpių mokestinių nuostolių suma perkeliama į kitus metus (26,646) (30) (46,623) (40) (46,623) (40)

Pelno mokesčio nauda (19,372) (21) (47,815) (41) (47,177) (41)

Sumažinimas po vadovybės įvertinimo 19,372 21 52,261 45 52,261 45

Pelno mokesčio sąnaudos iš viso - - 4,446 4 5,084 4



24 pastaba Pinigai ir jų ekvivalentai

Banko, Finansinės grupės ir Grupės pinigus ir jų ekvivalentus gruodžio 31 d. sudarė:

2005 m. 2004 m.

BankasFinansinė


grupė Grupė

Pinigai, taurieji metalai ir kt. vertybės 272,198 272,198 272,211 223,558 223,558 223,563

Lėšos korespondentinėje sąskaitoje Lietuvos banke - - - 32,723 32,723 32,723Privalomosios atsargos nacionaline valiuta korespondentinėje sąskaitoje Lietuvos banke 400,085 400,085 400,085 251,374 251,374 251,374

Lėšos bankų korespondentinėse sąskaitose 25,819 25,819 25,819 14,941 14,941 14,941

Vienos nakties indėliai kituose bankuose 352,316 352,316 352,316 307,135 307,135 307,135

Iš viso 1,050,418 1,050,418 1,050,431 829,731 829,731 829,736

Perkeltų mokestinių nuostolių galiojimo periodai yra (Lt):

BankasFinansinė

grupė GrupėGaliojimo metai

2006 - 242 242

2007 4,585 12,892 12,892

2008 1,307 12,803 12,803

2009 - 12,972 12,972

2010 - 17,079 17,094

Iš viso (5,892) (55,988) (56,003)

Mokestinių nuostolių turtas finansinėje atskaitomybė nėra pripažintas, kadangi šio

mokestinio nuostolio realizavimas yra neapibrėžtas.

Atidėto pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai:

2005 m. 2004 m.

Atidėto pelno mokesčio turtas BankasFinansinė


grupė Grupė

Praėjusių metų apmokestinamasis nuostolis (5,892) (55,988) (56,003) (19,372) (52,261) (52,261)

Atidėjiniai abejotiniems aktyvams - - (18) (4,767) (4,767) (4,822)

Nusidėvėjimo normų skirtumas (172) (172) (172) (295) (295) (295)

Atidėjiniai atostogų rezervui (4,816) (4,994) (5,110) (2,244) (2,412) (2,420)

Kitas turtas (274) (274) (274) (113) (113) (117)

Atidėto pelno mokesčio turtas iš viso (11,154) (61,428) (61,577) (26,791) (59,848) (59,915)

Atidėto pelno mokesčio įsipareigojimai Nusidėvėjimo normų skirtumas - 2,285 2,285 - 2,331 2,346

Atidėto pelno mokesčio įsipareigojimai iš viso - 2,285 2,285 - 2,331 2,346

Grynasis pelno mokesčio turtas iš viso iki vadovybės įvertinimo (11,154) (59,143) (59,292) (26,791) (57,517) (57,569)

Sumažinimas po vadovybės įvertinimo 11,154 61,428 61,577 26,791 59,848 59,903

Grynieji atidėto pelno mokesčio įsipareigojimai iš viso - 2,285 2,285 - 2,331 2,334



25 pastaba Galimi būsimųjų laikotarpių įsipareigojimai ir pasižadėjimai

Galimus būsimųjų laikotarpių įsipareigojimus ir pasižadėjimus gruodžio 31 d. sudarė:

2005 m. 2004 m.

BankasFinansinė


grupė Grupė

Kreditavimo įsipareigojimai 1,725,328 2,291,172 2,289,142 893,582 1,303,749 1,303,029

Suteiktos garantijos 126,870 126,870 126,870 89,164 89,164 89,164

Akredityvai 98,962 98,962 98,962 11,561 11,561 11,561

Iš viso 1,951,160 2,517,004 2,514,974 994,307 1,404,474 1,403,754

Išperkamoji nuoma – Bankas 2005 m. gruodžio 31 d. turėjo 6,582 tūkst. Lt, Finansinė grupė ir Grupė – 8,378 tūkst. Lt (2004 m.

gruodžio 31 d. – atitinkamai 5,740 tūkst. Lt ir 7,624 tūkst. Lt) vertės išperkamosios nuomos įsipareigojimų, kurie yra susiję su

išperkamosios nuomos sutartimis. Minimalūs išperkamosios nuomos mokėjimų įsipareigojimai yra įtraukti į įsipareigojimus. Banko

išperkamosios nuomos įsipareigojimai yra užtikrinti nuomotojo teise į nuomininko išsiperkamą turtą. Bankas pagal išperkamosios

nuomos sutartis yra įsipareigojęs savo dukterinei įmonei UAB “Baltijos Autolizingas”.

Veiklos nuoma – Bankas savo bankinei veiklai nuomoja biuro patalpas, kitas patalpas bei žemę. Banko neatšaukiami įsipareigojimai,

susiję su nuomos sutartimis, 2005 m. gruodžio 31 d. sudaro apie 9,917 tūkst. Lt (2004 m. gruodžio 31 d. – 11,570 tūkst. Lt). Sutarčių

nutraukimo atveju 2005 m. gruodžio 31 d. Banko įsipareigojimai būtų 17,025 tūkst. Lt (2004 m. gruodžio 31 d. – 17,025 tūkst. Lt).

Bankas pagal neatšaukiamas veiklos nuomos sutartis yra įsipareigojęs savo dukterinei įmonei UAB “Hansa lizingas”.

2005 m. gruodžio 31 d. būsimų laikotarpių metiniai minimalūs įsipareigojimai pagal

išperkamosios nuomos ir neatšaukiamas veiklos nuomos sutartis buvo:

Išperkamojinuoma

VeiklosnuomaPer metus, pasibaigiančius gruodžio 31 d.

2006 2,255 1,653

2007 2,454 1,653

2008 1,672 1,653

2009 372 1,653

2010 202 1,653

Po to - 1,652

Minimalūs nuomos mokėjimai 6,955 9,917

Atimti palūkanas 373

Minimalių išperkamosios nuomos mokėjimų dabartinė vertė 6,582

Planuojama, kad esant įprastai veiklai, pasibaigusios nuomos sutartys bus atnaujintos arba pakeistos kitomis ilgalaikio turto

nuomos sutartimis.

Teisminiai ginčai ir ieškiniai – Bankas ir jo dukterinės įmonės 2005 m. gruodžio 31 d. nedalyvavo jokiame teisminiame ginče,

kurio sprendimas galėtų turėti esminės įtakos Banko finansinei būklei, išskyrus bylas dėl lėšų išieškojimo nuostoliams iš paskolų

padengti.



Finansinė grupė ir Grupė2005 m.

Išvestinės finansinės priemonės

Valiutos pirkimo,

pardavimoPalūkanų

normos

Su nuosavybe

susiję Kiti

PretenzijosIšankstiniai sandoriai (forward) 31,485 - - -

Apsikeitimo sandoriai (swaps) 3,504,429 17,264 - -

Pasirinkimo parduoti sandoriai (put options) - - - -

Pasirinkimo pirkti sandoriai (call options) 668 - 1295 -

Ateities sandoriai (future) - - - -

ĮsipareigojimaiIšankstiniai sandoriai (forward) 30,419 - - -





26 pastaba Kiti nebalansiniai banko įsipareigojimai ir išvestinės finansinės priemonėsBankas

2005 m.


Valiutos pirkimo,

pardavimoPalūkanų

normos

Su nuosavybe

susiję Kiti












Bankas2004 m.


Valiutos pirkimo,

pardavimoPalūkanų

normos

Su nuosavybe

susiję Kiti



Pasirinkimo parduoti sandoriai (put options) 66 - - -

Pasirinkimo pirkti sandoriai (call options) 541 - - -









Valiutos pirkimo,

pardavimoPalūkanų

normos

Su nuosavybe

susiję Kiti











Finansinė grupė, Grupė ir Bankas 2005 metų gruodžio 31 d. taip pat turi 1,364,776 tūkst. Lt (2004 m. gruodžio 31 d. – 1,616,322

tūkst. Lt) įsipareigojimų ir 1,364,776 tūkst. Lt (2004 m. gruodžio 31 d. – 1,616,322 tūkst. Lt) pretenzijų, susijusių su gyventojų indėlių

atkūrimu. Su indėlių atkūrimu susijusius įsipareigojimus ir atitinkamas pretenzijas savo atsakomybėn yra prisiėmusi Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

Finansinė grupė, Grupė ir Bankas turi pavestą valdyti turtą, kurį 2005 m. gruodžio 31 d. sudaro 65,342 tūkst. Lt (2004 m. gruodžio

31 d. – 75,570 tūkst. Lt) lengvatinių paskolų, kurios buvo išduotos iš Lietuvos Respublikos bendrojo paramos gyvenamiesiems

namams, butams statyti ir pirkti fondo. 1999 m. gruodžio mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino, kad ji prisiima su

šiomis paskolomis susijusią kredito riziką, Bankui pavesdama valdyti šias paskolas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vardu.

UAB “Hansa Investicijų valdymas”, kaip pensijų kaupimo bendrovės, valdomas turtas 2005 m. gruodžio 31 d. buvo 191,209 tūkst. Lt

(2004 m. gruodžio 31 d. – 91,210 tūkst. Lt). Šią sumą sudaro pensijų fondai (tarp jų UAB “Hansa gyvybės draudimas” pensijų fondai)

ir investicinio fondo “Hansa pinigų rinkos fondas” klientų lėšos. Šių fondų įsipareigojimai 2005 m. gruodžio 31 d. buvo 374 tūkst. Lt

(2004 m. gruodžio 31 d. buvo 142 tūkst. Lt).




Kitus nebalansinius Finansinės grupės, Grupės ir Banko įsipareigojimus sudaro įsipareigojimai pagal valiutos pirkimo–pardavimo

sutartis (spot) 2005 m. gruodžio 31 d. – 142,743 tūkst. Lt (2004 m. gruodžio 31 d. – 132,607 tūkst. Lt).

Taip pat Finansinė grupė, Grupė ir Bankas turi pretenzijų, susijusių su valiutos pirkimo–pardavimo sutartimis (spot) 2005 m.

gruodžio 31 d. – 142,748 tūkst. Lt (2004 m. gruodžio 31 d. – 132,610 tūkst. Lt).

27 pastaba Įvykiai nuo finansinių metų pabaigos iki finansinių ataskaitų patvirtinimo datos

Jokių reikšmingų įvykių, susijusių su finansiniais metais bei galinčių turėti reikšmingos įtakos Banko, Finansinės grupės bei Grupės

finansiniams rezultatams bei finansinei būklei, po balanso sudarymo datos nebuvo.

28 pastaba Kapitalo pakankamumas

Banko, Finansinės grupės ir Grupės kapitalo pakankamumo rodiklis skaičiuojamas pagal 2000 m. gruodžio 21 d. Lietuvos banko

valdybos nutarimu Nr. 172 patvirtintas skaičiavimo taisykles. Lietuvos banko nustatytas kapitalo pakankamumo rodiklis turi būti ne

mažiau kaip 8 procentai skaičiuotino atitinkamai Finansinės grupės, Grupės ir Banko kapitalo.

Banko kapitalo pakankamumo rodiklis

(procentais)

Finansinės grupės kapitalo pakankamumo rodiklis

(procentais)

Grupės kapitalo pakankamumo rodiklis

(procentais)Ataskaitinės finansinių metų datos

2004 m. gruodžio 31 d. 12.55 10.24 10.25

2005 m. gruodžio 31 d. 12.76 10.34 10.38

29 pastaba Likvidumas

Banko, Finansinės grupės ir Grupės likvidumo rodiklis skaičiuojamas pagal 2004 m. sausio 29 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu

Nr. 1 patvirtintas skaičiavimo taisykles. Likvidumo rodiklis turi būti ne mažesnis negu 30 procentų.

2005 m. gruodžio 31 d. Banko turto ir įsipareigojimų struktūra pagal terminus:

Iki 1 mėn. 1 – 3 mėn. 3 – 12 mėn. 1 – 3 metai

Daugiau kaip 3metai

Be termino, neaiškūs terminai Iš viso

Turtas:

Grynieji pinigai ir lėšos Lietuvos banke 672,359 - - - - - 672,359Lėšos bankuose ir kt.kredito bei finansų institucijose 1,488,018 125,987 898,267 678,691 475,780 - 3,666,743

Suteiktos paskolos 98,616 356,873 1,317,597 1,512,580 2,806,587 8,456 6,100,709

Investicijos 95,566 226,876 310,963 264,515 72,842 104,212 1,074,974

Ilgalaikis turtas - - - - - 100,646 100,646

Kitas turtas 15,569 715 2,611 2,589 1,235 3,900 26,619

Turtas iš viso 2,370,128 710,451 2,529,438 2,458,375 3,356,444 217,214 11,642,050

Įsipareigojimai

Įsiskolinimai bankams ir kt. kredito bei finansų institucijose 120,106 27,393 999,202 836,517 653,812 - 2,637,030

Indėliai ir specialieji skolinimosi fondai 6,127,249 521,042 1,096,276 114,364 18,335 - 7,877,266

Kiti įsipareigojimai 189,049 1,640 31,115 6,726 2,903 7 231,440

Įsipareigojimai iš viso 6,436,404 550,075 2,126,593 957,607 675,050 7 10,745,736

Grynoji pozicija (4,066,276) 160,376 402,845 1,500,768 2,681,394 217,207 896,314



2004 m. gruodžio 31 d. Banko turto ir įsipareigojimų struktūra pagal terminus:


Daugiau kaip 3metai


Turtas iš viso 1,545,414 448,442 1,295,515 1,225,723 1,727,122 321,843 6,564,059

Įsipareigojimai iš viso 4,346,095 444,845 978,534 138,266 35,323 1,339 5,944,402


2005 m. gruodžio 31 d. Finansinės grupės turto ir įsipareigojimų struktūra pagal terminus:


Daugiau kaip 3metai


Turtas:

Grynieji pinigai ir lėšos Lietuvos banke 672,359 - - - - - 672,359Lėšos bankuose ir kt.kredito bei finansų institucijose 1,399,917 5,199 279 - - - 1,405,395


Išperkamoji nuoma 194,891 145,121 460,257 673,049 400,225 - 1,873,543

Investicijos 100,074 231,270 313,516 307,078 324,464 48,611 1,325,013


Kitas turtas 32,123 3,069 79,040 2,797 1,235 5,334 123,598

Turtas iš viso 2,706,491 905,171 2,228,527 2,507,340 3,532,742 225,250 12,105,521

Įsipareigojimai

Įsiskolinimai bankams ir kt. kredito bei finansų institucijose 67,774 27,393 999,202 836,517 653,812 - 2,584,698


Kiti įsipareigojimai 234,057 51,795 65,907 58,395 257,693 20,514 688,361

Įsipareigojimai iš viso 6,429,110 600,289 2,161,656 1,010,028 929,886 20,514 11,151,483


2004 m. gruodžio 31 d. Finansinės grupės turto ir įsipareigojimų struktūra pagal terminus:


Daugiau kaip 3metai


Turtas iš viso 1,681,751 577,116 1,481,124 1,868,863 2,220,779 292,265 8,121,898

Įsipareigojimai iš viso 4,464,351 555,865 1,334,988 606,296 490,593 20,282 7,472,375





Daugiau kaip 3metai


Turtas:Grynieji pinigai ir lėšos Lietuvos banke 672,372 - - - - - 672,372Lėšos bankuose ir kt. kredito bei finansų institucijose 1,400,030 5,199 279 - - - 1,405,508


Išperkamoji nuoma 197,275 148,486 475,931 706,940 409,888 - 1,938,520

Investicijos 100,074 231,270 313,516 307,078 324,464 39,374 1,315,776


Kitas turtas 47,004 5,886 79,290 2,797 1,235 6,794 143,006

Turtas iš viso 2,712,784 906,303 2,217,419 2,500,694 3,542,405 219,245 12,098,850

ĮsipareigojimaiĮsiskolinimai bankams ir kt. kredito bei finansų institucijose 67,774 27,393 999,202 836,517 653,812 - 2,584,698


Kiti įsipareigojimai 235,310 51,813 64,769 55,078 254,647 21,643 683,260

Įsipareigojimai iš viso 6,426,950 600,307 2,160,518 1,006,711 926,840 21,643 11,142,969


2005 m. gruodžio 31 d. Grupės turto ir įsipareigojimų struktūra pagal terminus:

2004 m. gruodžio 31 d. Grupės turto ir įsipareigojimų struktūra pagal terminus:


Daugiau kaip 3metai


Turtas iš viso 1,686,378 576,021 1,480,267 1,863,046 2,215,564 292,627 8,113,903





30 pastaba Užsienio valiutų pozicijos

Pagal 2004 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos banko valdybos nutarimą Nr. 143 bendrosios atviros pozicijos užsienio valiuta (išskyrus eurus)

leidžiamas dydis yra ne didesnis kaip 25 procentai skaičiuotino Finansinės grupės, Grupės ir Banko kapitalo, o maksimalios atviros

vienos užsienio valiutos (išskyrus eurus) ir tauriųjų metalų pozicijos dydis leidžiamas ne daugiau kaip 15 procentų skaičiuotino

Banko, Finansinės grupės ir Grupės kapitalo.

Pozicija skaičiuotino kapitalo procentais

Valiutos pavadinimas2004 m. gruodžio

2005 m. kovo 31 d.

2005 m. birželio 30 d.

2005 m. rugsėjo 30 d.

2005 m. gruodžio 31 d.

BankasNorvegijos kronos (NOK) 0.02 (0.02) (0.09) 0.02 0.02

Danijos kronos (DKK) - 0.01 0.02 0.01 0.03

Anglijos svarai sterlingų (GBP) 0.02 0.05 (0.03) 0.06 0.01

Latvijos latai (LVL) - 0.17 0.31 0.02 0.23

JAV doleriai (USD) (0.03) (0.27) (4.85) (0.26) 0.08

Eurai (EUR) - - - - -

Kitos 1.17 0.36 (0.03) 0.46 0.19

Bendroji atviroji pozicija 1.21 0.59 (5.00) 0.57 0.56

Finansinė grupėNorvegijos kronos (NOK) 0.02 (0.01) (0.08) 0.02 0.02

Danijos kronos (DKK) 0.04 0.01 0.01 0.01 0.02

Anglijos svarai sterlingų (GBP) 0.02 0.04 (0.03) 0.06 0.01

Latvijos latai (LVL) - 0.15 0.28 0.02 0.21

JAV doleriai (USD) (0.11) (0.41) (3.99) 0.27 1.00

Eurai (EUR) - - - - -

Kitos 1.17 0.36 (0.02) 0.46 0.25

Bendroji atviroji pozicija 1.25 0.56 (4.12) 0.84 1.51

GrupėNorvegijos kronos (NOK) 0.02 - - - 0.02

Danijos kronos (DKK) 0.03 - - - 0.02

Anglijos svarai sterlingų (GBP) 0.02 - - - 0.01

Latvijos latai (LVL) - - - - 0.21

JAV doleriai (USD) (0.11) - - - 0.99

Eurai (EUR) - - - - -

Kitos 1.17 - - - 0.25

Bendroji atviroji pozicija 1.24 - - - 1.50



31 pastaba Sandoriai su susijusiais asmenimis

2005 m. ir 2004 m. gruodžio 31 d. su Banku, Finansine grupe ir Grupe susijusių šalių operacijas sudarė:

Valdybos nariai Akcininkai

Kitos susijusios

šalys

Bankas2005 m.

Paskolos 2,684 216 96,618

Vidutinė palūkanų norma (proc.) 3.15 1.51 3.08

Indėliai 596 2,356,380 2,938


2004 m.

Paskolos 2,395 139,594 73,640


Indėliai 2,624 12,208 6,472



Paskolos 2,710 216 96,925


Indėliai 596 2,356,380 2,938


2004 m.

Paskolos 2,429 139,594 84,825


Indėliai 262 12,208 1,067


Banko ir Grupės vadovybei (Banko valdybai) per 2005 metus išmokėta 4,479 tūkst. Lt (per 2004 metus 5,574 tūkst. Lt ) darbo

užmokesčio sąnaudų, įskaitant mokesčius.

Kitas susijusias šalis sudaro Banko ir jo dukterinių įmonių revizoriai, administracijos ir filialų (skyrių) vadovai, jų artimi giminės.


32 pastaba Finansinių priemonių tikroji vertė

Finansinių priemonių tikroji vertė yra įvertinta ir atskleista pagal 32 Tarptautinio apskaitos standarto “Finansinės priemonės:

atskleidimas ir pateikimas„ reikalavimus. Įvertintą tikrąją vertę nustatė Bankas, naudodamasis rinkos duomenimis ir atitinkama

vertinimo metodologija. Tačiau rinkos duomenų interpretavimas ir tikrosios vertės įvertinimas yra subjektyvus sprendimas.

Naudojant skirtingas rinkos prielaidas arba įvertinimo metodikas, įvertinta tikroji vertė gali reikšmingai skirtis.

Čia pateikti tikrosios vertės įvertinimai yra pagrįsti tinkama, Bankui, Finansinei grupei ir Grupei 2005 m. ir 2004 m. gruodžio 31 d.

prieinama informacija. Bankui, Finansinei grupei ir Grupei nėra žinomi faktoriai, galintys žymiai paveikti įvertintas tikrosios vertės

sumas.

Žemiau yra pateikiama lentelė, kurioje yra apibendrinamos apskaitinės ir tikrosios finansinio turto ir įsipareigojimų, kurie 2005 m.

ir 2004 m. gruodžio 31 d. nebuvo įvertinti Banko, Finansinės grupės ir Grupės balansinėse ataskaitose tikrąja verte, vertės. Turto

tikrajai vertei nustatyti yra naudojamos pardavimo kainos, o įsipareigojimams – pirkimo kainos.


Finansinių priemonių apskaitinė vertė ir įvertinta tikroji vertė gruodžio 31 d. buvo:

2005 m.

BankasApskaitinė

vertėĮvertinta

tikroji vertė

Finansinis turtas:Lėšos bankuose ir kitose kredito bei finansų institucijose 3,666,743 3,653,945

Suteiktos paskolos 6,100,709 6,098,583

Vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo 123,052 122,661

Finansiniai įsipareigojimai:Įsiskolinimai bankams ir kitoms kredito bei finansų institucijoms 2,637,030 2,616,597

Indėliai ir akredityvai 7,392,945 7,386,242

2005 m.

Finansinė grupė GrupėApskaitinė

vertėĮvertinta

tikroji vertėApskaitinė

vertėĮvertinta

tikroji vertė

Finansinis turtas:Lėšos bankuose ir kitose kredito bei finansų institucijose 1,405,395 1,405,510 1,405,508 1,405,623

Suteiktos paskolos 6,542,764 6,540,590 6,459,047 6,456,873

Išperkamoji nuoma 1,873,543 1,903,182 1,938,520 1,968,159

Vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo 412,504 421,231 412,504 421,231

Finansiniai įsipareigojimai:Įsiskolinimai bankams ir kitoms kredito bei finansų institucijoms 2,584,698 2,564,265 2,584,698 2,564,265

Indėliai ir akredityvai 7,392,945 7,386,242 7,389,532 7,382,829



2004 m.

BankasApskaitinė

vertėĮvertinta

tikroji vertė

Finansinis turtas:Lėšos bankuose ir kitose kredito bei finansų institucijose 1,253,519 1,251,216

Suteiktos paskolos 3,735,592 3,705,565

Vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo 250,257 252,527

Finansiniai įsipareigojimai:Įsiskolinimai bankams ir kitoms kredito bei finansų institucijoms 66,124 65,942

Paskolos iš bankų 138,674 138,354

Indėliai ir akredityvai 5,305,741 5,287,830

2004 m.

Finansinė grupė GrupėApskaitinė

vertėĮvertinta

tikroji vertėApskaitinė

vertėĮvertinta

tikroji vertė

Finansinis turtas:Lėšos bankuose ir kitose kredito bei finansų institucijose 895,845 895,375 895,963 895,504

Suteiktos paskolos 4,084,585 4,052,250 4,025,459 3,993,162

Išperkamoji nuoma 1,299,710 1,337,963 1,346,163 1,385,955

Vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo 458,502 469,063 458,502 469,063

Finansiniai įsipareigojimai:Įsiskolinimai bankams ir kitoms kredito bei finansų institucijoms 46,854 46,672 46,854 46,672

Paskolos iš bankų 1,375,437 1,374,535 1,375,437 1,374,535

Indėliai ir akredityvai 5,305,730 5,287,830 5,302,934 5,285,034

Finansinės grupės, Grupės ir Banko finansinio turto įvertinta tikroji vertė, vadovybės nuomone, 2005 m. ir 2004 m. gruodžio 31 d.

reikšmingai nesiskiria nuo apskaitinės vertės.

Metodai ir prielaidos, naudotos įvertinant tikrąją finansinių priemonių vertę, yra:

Finansinės priemonės, kurių apskaitinė vertė lygi tikrajai vertei

Trumpalaikių arba dažnai perkainojamų finansinių priemonių, kurių nuostoliai yra nereikšmingi, tikroji vertė yra apytikriai lygi jų

apskaitinei vertei. Šios priemonės apima šiuos straipsnius.

Lėšos bankuose ir kitose kredito bei finansų institucijose

Lėšos kituose bankuose apima tarpbankinius indėlius ir korespondentines sąskaitas. Indėlių su kintančia palūkanų norma ar vienos

nakties indėlių tikroji vertė yra jų apskaitinė vertė. Indėlių su fiksuota palūkanų norma tikroji vertė apskaičiuojama remiantis dis-

kontuotais pinigų srautais, naudojant vyraujančią pinigų rinkos palūkanų normą skoloms su panašia kredito rizika ir terminu.

Suteiktos paskolos

Paskolų tikroji vertė yra įvertinama diskontuojant tikėtinus ateities pinigų srautus naudojant dabartines rinkos palūkanų normas,

kuriomis paskolos būtų suteikiamos skolininkams su panašiais kredito reitingais bei panašiais terminais.

Vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo

Vertybinių popierių, laikomų iki išpirkimo, tikroji vertė yra pagrįsta rinkos kainomis, jei tokios yra, arba panašių investicijų rinkos

kainomis.

Terminuotieji indėliai

Terminuotųjų indėlių tikroji vertė yra įvertinama, diskontuojant tikėtinus ateities pinigų srautus, naudojant dabartines rinkos

palūkanų normas panašiems indėliams ir panašiais terminais.



33 pastaba Kredito rizika

Finansinė grupė, Grupė ir Bankas prisiima kredito riziką, kuri yra rizika, kad antra šalis negalės laiku grąžinti visos sumos. Finansinė

grupė, Grupė ir Bankas paskirsto kredito riziką tarp struktūrinių lygių, nustatydami rizikos apribojimus vienam skolininkui, jų grupei,

geografiniams segmentams ar ekonominės veiklos rūšims. Tokia rizika yra valdoma atliekant metines ar dažnesnes peržiūras.

Limitai, nustatomi atskiriems skolininkams, tarp jų bankams ir brokeriams, yra apribojami nustatant sublimitus balansiniams ir

nebalansiniams sandoriams bei nustatant dienos rizikos limitus prekybinėms priemonėms, tokioms kaip užsienio valiutos sandoriai.

Kiekvienas limito perviršijimas yra sekamas kasdien.

Kredito rizika yra valdoma, reguliariai atliekant skolininkų ir potencialių skolininkų galimybių sumokėti palūkanas ir grąžinti skolas

analizę bei keičiant skolinimo limitus. Kredito rizika taip pat dalinai valdoma reikalaujant užstatų ir fizinių bei juridinių asmenų

garantijų.

Kreditavimo įsipareigojimai

Pagrindinis šių priemonių tikslas yra užtikrinti, kad lėšos būtų prieinamos klientams, kada jie to pageidauja. Garantijos ir akredi-

tyvai, kurie patvirtina, kad Bankas išmokės pinigus tuo atveju, jei klientas negalės padengti savo įsipareigojimų trečiai šaliai, turi

tokią pačią kredito riziką kaip ir paskolos. Dokumentiniai bei komerciniai akredityvai, kuriais Bankas kliento vardu raštu įsipareigoja

trečiai šaliai pervesti pinigus iki numatytos sumos pagal sutartus terminus ir sąlygas, yra garantuoti užstatytomis prekėmis, kurios

yra sandorio pagrindas, todėl sukuria mažesnę nei tiesioginio skolinimosi riziką.

34 pastaba Valiutos rizika

Finansinė grupė, Grupė ir Bankas prisiima valiutos riziką dėl nuolat kintančių užsienio valiutų kursų, kuri veikia finansinę padėtį ir

pinigų srautus. Vadovybė nustato bendros ir atskiros valiutos atviras pozicijas bei valiutos pirkimo limitus nakties bei dienos sando-

riams, pozicijos ir limitai yra peržiūrimi kiekvieną dieną.

Žemiau esančioje lentelėje yra pateikti turtas ir įsipareigojimai valiuta, apskaičiuoti litais pagal 2005 m. gruodžio 31 d. oficialųjį

užsienio valiutos kursą.

BankasEUR USD LTL Kita Iš viso

TurtasGrynieji pinigai 25,203 15,577 218,581 12,837 272,198

Lėšos Lietuvos banke - - 400,161 - 400,161

Lėšos kituose bankuose 2,709,782 375,739 537,744 43,478 3,666,743

Suteiktos paskolos 3,851,803 126,748 2,122,158 - 6,100,709

Investicijos 340,445 206,872 527,657 - 1,074,974

Ilgalaikis turtas - - 100,646 - 100,646

Kitas turtas 151 1,017 20,705 4,746 26,619

Turtas iš viso 6,927,384 725,953 3,927,652 61,061 11,642,050

ĮsipareigojimaiĮsiskolinimai kitiems bankams 2,538,260 8,704 89,466 600 2,637,030

Indėliai ir specialieji skolinimosi fondai 698,687 621,242 6,508,914 48,423 7,877,266

Kiti įsipareigojimai 63,784 70,178 91,118 6,360 231,440

Įsipareigojimai iš viso 3,300,731 700,124 6,689,498 55,383 10,745,736

Grynoji pozicija 3,626,653 25,829 (2,761,846) 5,678 896,314

Nebalansinių straipsnių grynoji pozicija nacionaline valiuta (3,270,569) (25,215) 3,302,129 (1,990) 4,355



Finansinė grupėEUR USD LTL Kita Iš viso


Lėšos Lietuvos banke - - 400,161 - 400,161

Lėšos kituose bankuose 694,786 356,277 310,854 43,478 1,405,395


Investicijos 537,682 237,269 548,732 1,330 1,325,013


Kitas turtas 71,745 5,000 42,105 4,748 123,598

Turtas iš viso 7,056,068 760,079 4,226,981 62,393 12,105,521






Nebalansinių straipsnių grynoji pozicija nacionaline valiuta (3,270,050) (26,559) 3,299,059 (2,619) (169)

GrupėEUR USD LTL Kita Iš viso


Lėšos Lietuvos banke 400,161 - 400,161



Investicijos 537,682 237,269 539,495 1,330 1,315,776


Kitas turtas 71,745 5,000 61,514 4,747 143,006

Turtas iš viso 7,061,869 760,079 4,214,510 62,392 12,098,850






Nebalansinių straipsnių grynoji pozicija nacionaline valiuta (3,270,050) (26,559) 3,299,059 (2,619) (169)


Žemiau esančioje lentelėje pateikti turtas ir įsipareigojimai valiuta, apskaičiuoti litais pagal 2004 m. gruodžio 31 d.

oficialųjį užsienio valiutos kursą.Bankas

EUR USD LTL Kita Iš viso


Lėšos Lietuvos banke - 70,260 284,098 - 354,358


Suteiktos paskolos 1,905,542 144,325 1,685,724 1 3,735,592

Investicijos 212,193 176,858 470,508 - 859,559


Kitas turtas 198 463 23,003 3,802 27,466

Turtas iš viso 2,853,662 472,624 3,189,940 47,833 6,564,059

ĮsipareigojimaiĮsiskolinimai kitiems bankams 155,299 4,651 43,672 1,176 204,798



Įsipareigojimai iš viso 701,526 549,796 4,651,492 41,588 5,944,402

Grynoji pozicija 2,152,136 (77,172) (1,461,552) 6,245 619,657

Nebalansinių straipsnių grynoji pozicija nacionaline valiuta (2,092,574) 77,137 2,013,150 10 (2,277)

Finansinė grupėEUR USD LTL Kita Iš viso



Lėšos kituose bankuose 613,743 67,837 181,118 33,147 895,845


Investicijos 325,917 196,347 497,903 1,018 1,021,185


Kitas turtas 30,051 1,323 34,224 3,811 69,409

Turtas iš viso 4,169,017 520,185 3,383,836 48,860 8,121,898






Nebalansinių straipsnių grynoji pozicija nacionaline valiuta 509,693 539,247 4,559,586 37,057 5,645,583




GrupėEUR USD LTL Kita Iš viso



Lėšos kituose bankuose 613,742 67,837 181,237 33,147 895,963


Investicijos 325,918 196,347 490,655 1,018 1,013,938


Kitas turtas 30,022 1,325 42,097 3,810 77,254

Turtas iš viso 4,166,004 520,145 3,378,895 48,859 8,113,903






Nebalansinių straipsnių grynoji pozicija nacionaline valiuta (2,092,574) 74,891 2,015,448 10 (2,225)


35 pastaba Palūkanų normos rizika

Finansinė grupė, Grupė ir Bankas stengiasi valdyti palūkanų normos riziką dėl nuolat kintančios rinkos palūkanų normos. Palūkanų

norma gali kilti dėl tam tikrų pasikeitimų, ir dėl tam tikrų netikėtų įsipareigojimų ar turto judėjimų gali atsirasti nuostolių.

Žemiau lentelėje pateikta Finansinės grupės, Grupės ir Banko turto ir įsipareigojimų palūkanų normos rizika 2005 m. gruodžio

31 d. Į lentelę įtrauktas Finansinės grupės, Grupės ir Banko turtas ir įsipareigojimai balansine verte, suskirstyti pagal ankstesnę

iš išpirkimo ir sutartyje numatytos palūkanų normos pasikeitimo datą. Išvestinių priemonių, kurios yra naudojamos sumažinti

palūkanų normos svyravimus, balansinė vertė yra įtraukta į “Kitą turtą” ir “Kitus įsipareigojimus” stulpelyje “Palūkanos neskai-

čiuojamos”. Nebalansinių straipsnių spraga yra grynosios absoliučiosios sumos nuo palūkanų normai jautrių išvestinių finansinių

priemonių.

Bankas

Vidutinė palūkanų

norma (proc.)

Iki 1 mėnesio

1-3 mėnesių

3-12 mėnesių 1-3 metų

Daugiau kaip 3 metų

Palūkanos neskaičiuo-

jamos Iš viso

TurtasGrynieji pinigai ir lėšos Lietuvos banke - 672,359 - - - - - 672,359Lėšos bankuose ir kt. kredito bei finansų institucijose 2.39 1,488,018 125,987 898,267 678,691 475,780 - 3,666,743

Suteiktos paskolos 4.27 1,446,381 1,675,579 2,614,777 280,695 83,277 - 6,100,709

Investicijos 3.30 108,394 437,803 309,428 99,536 15,601 104,212 1,074,974

Ilgalaikis turtas - - - - - - 100,646 100,646

Kitas turtas - 4,620 678 4,843 758 633 15,087 26,619

Turtas iš viso 3,719,772 2,240,047 3,827,315 1,059,680 575,291 219,945 11,642,050

ĮsipareigojimaiĮsiskolinimai bankams ir kt. kredito bei finansų institucijose 2.69 120,105 32,257 1,996,082 249,110 239,476 - 2,637,030

Indėliai ir specialieji skolinimosi fondai 0.94 6,126,776 521,276 1,096,518 91,499 41,197 - 7,877,266

Kiti įsipareigojimai - 73,337 1,603 31,117 6,726 2,902 115,755 231,440


Balansinių sąskaitų palūkanų normos rizika - (2,600,446) 1,684,911 703,598 712,345 291,716 104,190 896,314

Nebalansinių sąskaitų palūkanų normos rizika - 152,623 261,239 970,093 468,925 94,325 - 1,947,205

Palūkanų normos rizika - (2,753,069) 1,423,672 (266,495) 243,420 197,391 104,190 (1,050,891)




Finansinė grupė


norma (proc.)

Iki 1 mėnesio

1-3 mėnesių




jamos Iš viso

TurtasGrynieji pinigai ir lėšos Lietuvos banke - 672,359 - - - - - 672,359Lėšos bankuose ir kt. kredito bei finansų institucijose 2.05 1,399,917 5,199 279 - - - 1,405,395

Suteiktos paskolos 4.39 315,583 520,512 1,375,435 1,524,416 2,806,818 - 6,542,764

Išperkamoji nuoma 5.08 194,891 145,121 460,257 673,049 400,225 - 1,873,543

Investicijos 3.46 112,905 442,197 311,979 142,099 267,222 48,611 1,325,013


Kitas turtas - 21,116 3,032 81,273 966 633 16,578 123,598

Turtas iš viso 2,716,771 1,116,061 2,229,223 2,340,530 3,474,898 228,038 12,105,521





Balansinių sąskaitų palūkanų normos rizika - (3,593,568) 507,356 (929,557) 1,940,775 2,936,487 92,545 954,038

Nebalansinių sąskaitų palūkanų normos rizika - 171,697 275,963 1,469,339 501,725 94,325 - 2,513,049

Palūkanų normos rizika - (3,765,265) 231,393 (2,398,896) 1,439,050 2,842,162 92,545 (1,559,011)


Grupė


norma (proc.)

Iki 1 mėnesio

1-3 mėnesių




jamos Iš viso

TurtasGrynieji pinigai ir lėšos Lietuvos banke - 672,372 - - - - - 672,372Lėšos bankuose ir kt. kredito bei finansų institucijose 2.05 1,400,030 5,199 279 - - - 1,405,508

Suteiktos paskolos 4.41 304,485 515,462 1,348,403 1,483,879 2,806,818 - 6,459,047


Investicijos 3.46 112,905 442,197 311,979 142,099 267,222 39,374 1,315,776


Kitas turtas - 36,184 3,508 81,523 966 633 20,192 143,006

Turtas iš viso 2,723,251 1,114,852 2,218,115 2,333,884 3,484,561 224,187 12,098,850





Balansinių sąskaitų palūkanų normos rizika - (3,584,913) 505,740 (939,498) 1,937,446 2,949,196 87,910 955,881

Nebalansinių sąskaitų palūkanų normos rizika - 171,697 275,963 1,469,339 501,725 94,325 - 2,513,049

Palūkanų normos rizika - (3,756,610) 229,777 (2,408,837) 1,435,721 2,854,871 87,910 (1,557,168)




Žemiau lentelėje pateikta Banko, Finansinės grupės ir Grupės turto ir įsipareigojimų normos rizika

2004 m. gruodžio 31 d.

Bankas


norma (proc.)

Iki 1 mėnesio

1-3 mėnesių




jamos Iš viso

TurtasGrynieji pinigai ir lėšos Lietuvos banke - 507,655 - - - - 70,261 577,916Lėšos bankuose ir kt. kredito bei finansų institucijose 2.23 952,659 113,900 162,018 24,942 - - 1,253,519

Suteiktos paskolos 4.73 480,668 1,171,078 1,825,951 255,067 2,828 - 3,735,592

Investicijos 3.10 81,194 385,218 252,735 17,425 - 122,987 859,559


Kitas turtas - 11,123 2,358 3,262 5,924 414 4,385 27,466

Turtas iš viso 2,033,299 1,672,554 2,243,966 303,358 3,242 307,640 6,564,059

ĮsipareigojimaiĮsiskolinimai bankams ir kt. kredito bei finansų institucijose 1.86 52,658 203 86,758 65,179 - - 204,798

Indėliai ir specialieji skolinimosi fondai 0.79 4,235,748 435,419 873,741 94,532 4,645 - 5,644,085

Kiti įsipareigojimai - 54,780 9,224 9,968 9,175 58 12,314 95,519

Įsipareigojimai iš viso 4,343,186 444,846 970,467 168,886 4,703 12,314 5,944,402

Balansinių sąskaitų palūkanų normos rizika - (2,309,887) 1,227,708 1,273,499 134,472 (1,461) 295,326 619,657

Nebalansinių sąskaitų palūkanų normos rizika - 43,899 123,221 515,825 298,265 10,114 - 991,324

Palūkanų normos rizika - (2,353,786) 1,104,487 757,674 (163,793) (11,575) 295,326 (371,667)



Finansinė grupė


norma (proc.)

Iki 1 mėnesio

1-3 mėnesių




jamos Iš viso

TurtasGrynieji pinigai ir lėšos Lietuvos banke - 507,655 - - - - 70,261 577,916Lėšos bankuose ir kt. kredito bei finansų institucijose 1.82 881,211 14,634 - - - - 895,845

Suteiktos paskolos 4.86 643,854 1,303,846 1,868,660 265,397 2,828 - 4,084,585

Išperkamoji nuoma 5.61 161,286 304,343 677,170 156,480 431 - 1,299,710

Investicijos 3.64 84,890 404,041 274,129 201,695 28,008 28,422 1,021,185


Kitas turtas - 26,534 17,165 13,435 6,754 470 5,051 69,409

Turtas iš viso 2,305,430 2,044,029 2,833,394 630,326 31,737 276,982 8,121,898

ĮsipareigojimaiĮsiskolinimai bankams ir kt. kredito bei fin. institucijose 3.14 270,018 352,554 597,854 201,865 - - 1,422,291




Balansinių sąskaitų palūkanų normos rizika - (2,327,025) 1,230,964 1,337,146 254,657 (105,532) 259,313 649,523


Palūkanų normos rizika - (2,381,370) 1,096,623 581,660 (187,444) (120,748) 259,313 (751,966)



Grupė


norma (proc.)

Iki 1 mėnesio

1-3 mėnesių




jamos Iš viso

TurtasGrynieji pinigai ir lėšos Lietuvos banke - 507,660 - - - - 70,261 577,921Lėšos bankuose ir kt. kredito bei finansų institucijose 1.82 881,329 14,634 - - - - 895,963

Suteiktos paskolos 4.86 230,085 373,255 926,197 1,476,018 1,019,904 - 4,025,459


Investicijos 3.62 104,629 404,163 274,212 201,755 28,016 1,163 1,013,938


Kitas turtas - 28,999 17,696 13,966 6,951 485 9,157 77,254

Turtas iš viso 1,783,626 887,476 1,499,710 2,552,494 1,132,811 257,786 8,113,903

ĮsipareigojimaiĮsiskolinimai bankams ir kt. kredito bei finansų institucijose 3.14 270,018 352,554 597,854 201,865 - - 1,422,291




Balansinių sąskaitų palūkanų normos rizika - (2,846,170) 75,945 6,910 2,179,458 995,647 238,335 650,125


Palūkanų normos rizika - (2,900,515) (58,397) (747,854) 1,737,356 980,431 238,335 (750,644)


36 pastaba Ataskaita apie segmentus

Veiklos segmentai

Bankas

BankasHansa

lizingas

Hansa gyvybės

draudimas

Hansa Investicijų valdymas Iš viso

Elimina- vimas

Finansinė Grupė

Pajamos:vidinės 27,485 1,463 3 531 29,482 (29,482) -

išorinės 427,114 125,060 129,429 4,995 686,598 - 686,598

Išlaidos:vidinės 1,775 13,408 9,103 5,196 29,482 (29,482) -

išorinės 303,897 68,475 117,290 2,277 491,939 - 491,939

Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 16,316 1,208 219 24 17,767 - 17,767

Atidėjinių sąnaudos 24,714 16,472 (49) - 41,137 - 41,137

Grynasis metų pelnas 107,897 26,960 2,869 (1,971) 135,755 - 135,755

Turtas 11,642,050 2,470,000 355,278 4,391 14,471,719 (2,366,198) 12,105,521

Įsipareigojimai 10,745,736 2,398,444 328,927 509 13,473,616 (2,322,133) 11,151,483

Grupė

Bankas Lizingas*

Hansa gyvybės

draudimas

Hansa Investicijų valdymas

Hansa draudimo brokeris

Hansa valda Iš viso

Elimina- vimas Grupė

Pajamos:vidinės 29,840 3,132 3 532 63 (2) 33,568 (33,568) -

išorinės 424,759 141,196 129,429 4,994 2,855 - 703,233 - 703,233

Išlaidos:vidinės 3,216 15,829 9,155 5,214 81 73 33,568 (33,568) -

išorinės 302,456 82,236 117,238 2,259 2,423 22 506,634 - 506,634

Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 16,316 1,862 219 24 47 - 18,468 - 18,468

Atidėjinių sąnaudos 24,714 16,470 (49) - - - 41,135 - 41,135

Grynasis metų pelnas 107,897 27,931 2,869 (1,971) 367 (97) 136,996 - 136,996

Turtas 11,642,050 2,549,328 355,278 4,391 3,376 15,423 14,569,846 (2,470,996) 12,098,850

Įsipareigojimai 10,745,736 2,471,476 328,927 509 493 13,522 13,560,663 (2,417,694) 11,142,969

* Į lizingo grupę įeina UAB „Hansa lizingas“, UAB „Baltijos Autolizingas“ ir UAB „Evison Leasing“.



Geografiniai segmentai

Bankas

Šalys Turtas iš viso

Įsipareigojimai ir akcininkų

nuosavybėNebalansiniai

įsipareigojimai Pajamos

Lietuva 9,961,265 8,367,678 138,395 84,366

OECD šalys* 1,610,976 40,973 2,586,852 27,380

Estija 35,025 2,935,226 928,589 (6,569)

Latvija 30,069 10,117 45,140 600

Kitos 4,715 288,056 - 2,120

Iš viso 11,642,050 11,642,050 3,698,976 107,897

Finansinė grupė





Lietuva 10,261,114 8,830,370 136,309 100,303

OECD šalys* 1,756,760 40,973 2,586,852 34,969

Estija 41,940 2,935,491 928,589 (2,708)

Latvija 31,898 10,121 45,140 878

Kitos 13,809 288,566 - 2,313

Iš viso 12,105,521 12,105,521 3,696,890 135,755

Grupė





Lietuva 10,254,443 8,823,699 136,309 101,544

OECD šalys* 1,756,760 40,973 2,586,852 34,969

Estija 41,940 2,935,491 928,589 (2,708)

Latvija 31,898 10,121 45,140 878

Kitos 13,809 288,566 - 2,313

Iš viso 12,098,850 12,098,850 3,696,890 136,996

* Šalys, įeinančios į ekonominio bendradarbiavimo organizaciją.



Kontaktai:

AB bankas “Hansabankas”

Savanorių pr. 19, LT-03502 Vilnius

Tel. (+370) 5 268 4444

[email protected]

UAB “Hansa lizingas”

Geležinio Vilko g. 18A, LT-08104 Vilnius

Tel. (+370 ) 5 278 6400

[email protected]

UAB “Hansa gyvybės draudimas”

J. Basanavičiaus g. 8/Vingrių g. 1, LT-01118 Vilnius

Tel. (+370 ) 5 266 5966

[email protected]

UADBB “Hansa draudimo brokeris”

Geležinio Vilko g.18A, LT-08104 Vilnius

UAB “Hansa Investicijų valdymas”

Justiniškių g. 64, 2 a. 3 biuras, LT-05239 Vilnius

UAB “Hansa valda”

Savanorių pr. 19, LT-03502 Vilnius

Interneto svetainės:“Hansabankas” www.hansa.lt

“Hansa lizingas” www.lizingas.lt

“Hansa gyvybės draudimas” www.hansadraudimas.lt

“Baltijos Autolizingas” www.carlease.lt

“Hansabank” grupė www.hansagroup.com

Bankas internete (“hanza.net”) https://lt.hanza.net

Bankas telefonu 1633

Documents

1174 1010 940 - Swedbank · 2018. 11. 20. · 4 A B B A N K A S „ H A N S A B A N K A S “ 2 0 0 5 Pagrindiniai finansiniai rodikliai Pagrindiniai konsoliduoti finansiniai rodikliai