Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis

www.leu.lt

leidžiamas nuo 1952 metų

Nr. 10 (2448)

Š IESA

ALMA MATER KRONIKA

2014 lapkritis

ŠVIETIMO ĮSTAIGOS VADOVAS: PROBLEMOS IR PERSPEKTYVOS

Juozas Skomskis

Vilmantė Lukauskaitė – Ugdymo mokslų fakulteto IV kurso psichologijos studentė, kuri stengiasi tobulėti mokslo srityje ir semtis kuo daugiau patirties. Lietuvos mokslo taryba pa-skelbė konkurso „Studentų mokslinių tyrimų laisvu nuo studijų metu vietoms 2014 metų ru-dens semestre užimti“ pagal projektą „Studen-tų mokslinės veiklos skatinimas“ rezultatus. Vienos iš laimingųjų, gavusios fi nansavimą, yra V. Lukauskaitė ir jos mokslinė vadovė doc. dr.  Aušra Daugirdienė .

„Iki paskutinės dienos nebuvau tikra, kokią studijų kryptį ir kokiame universitete rinksiuo-si, tačiau pildydama dokumentus supratau tai, ko labiausiai noriu. Į pirmąsias keturias vietas įrašiau psichologiją. Niekada nesigailėjau dėl savo sprendimo, nes studijos LEU padėjo atrasti mokymo malonumą ir labai artimą specialy-bę“, – apie stojimo priežastis į LEU pasakoja Vil-mantė, kuri didžiąją laisvo laiko dalį praleidžia skaitydama knygas, susijusias su psichologija ar Lietuvos istorija. Mergina stengiasi nepamiršti ir fi ziškai aktyvios veiklos – žygių. „Šį pomėgį atradau visai neseniai. Prieš porą metų daly-vavau projekto „Misija Sibiras“ bandomajame žygyje. Supratau, kad nėra per sunkių iššūkių, yra tik per mažai noro ir pastangų“, – teigia LEU studentė.

(V. Lukauskaitės baigiamojo darbo ištrauką galite rasti 5 psl.)

SENŲJŲ PRŪSŲ ŽODŽIŲ TYRĖJA. Lituanistikos fakulteto Kalbotyros ir komu-nikacijos katedros profesorė Grasilda Bla-žienė išrinkta Lietuvos mokslų akademijos tikrąja nare.

HONORIS CAUSA. Rektoriui akademi-kui Algirdui Gaižučiui suteiktas Vokietijos Heidelbergo aukštosios pedagoginės mo-kyklos Garbės daktaro vardas. Akademikas A. Gaižutis yra Jerevano, Krokuvos, Gardi-no, Minsko, Kijevo ir Heidelbergo aukštųjų mokyklų Garbės daktaras.

ĮVERTINIMAS. Švietimo mainų para-mos fondo kokybės konkurso nugalėtoja už puikiai įgyvendintą pažintinio vizito vieši-nimą ir rezultatų sklaidą 2014 m. tapo PKTI tarptautinių projektų koordinatorė Danguo-lė Bylaitė-Šalavėjienė.

SPORTO MOKSLAS. Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respu-blikos Vyriausybės inicijuoja Lietuvos mokslo tarybos sudarymą. Į ją siūloma įtraukti LEU profesorius Algirdą Raslaną ir Audronių Vilką.

ARTIMIAUSI RENGINIAISTUDENTŲ KONFERENCIJA. Lietuvos

edukologijos universiteto studentų mokslinė (meno) draugija (LEU SMD) gruodžio 10 d. rengia LEU bakalaurantų, magistrantų ir dok-torantų konferenciją „Studentų moksliniai dar-bai“, kuri skirta Nobelio dienai paminėti.

JUBILIEJUS. Dainų ir šokių ansamblis „Švie-sa“ džiaugsmingai ruošiasi iškiliam 60-mečio ju-biliejiniam koncertui „Kai mes augome...“, kuris vyks lapkričio 29 dieną 16 val. LEU aktų salėje.

2014 m. spalio pabaigoje Lietuvos moky-klų vadovų asociacija (LMVA) Lietuvos edu-kologijos universitete (LEU) surengė suvažia-vimą švietimo aktualijoms aptarti. Kalbamės su LMVA prezidente, Vilniaus Viršuliškių mokyklos direktore, LEU tarybos nare Ra-mute Mečkauskiene.

„Prasminga, kad į šį forumą iš visos Lietu-vos susirinko daugiau nei du šimtai mokyklų vadovų. Daugelis – šio universiteto absolventų, kurie atvyko sužinoti, kaip gyvuoja jų Alma mater. O mūsų suvažiavimo tikslas  – konfe-rencija „Sisteminė lyderystė švietimo įstaigoje: galimybės ir sunkumai“. Šiandien mus jaudina būtent tos lyderystės sunkumai, kai mokyk-los vadovas, norėdamas dalytis su kolegomis

> Vilniaus Viršuliškių mokyklos direktorė, LMVA prezidentė ir LEU tarybos narė R. Mečkauskienė

> Konferencija „Sisteminė lyderystė švietimo įstaigoje: galimybės ir sunkumai“. Mokyklų vadovų suvažiavimas

sėkme ir ugdymo rūpesčiais, gauti atsakymus į kylančias problemas, negali vykdyti savo misijos, nes jam reikės palikti mokyklą... Mes pakvietėme direktorius būti atvirus visuome-nei, nevengti pasakyti savo nuomonių apie šalies švietimo sistemą, jos pokyčius, reformas ir mokyklų būklę. Kartu turime vilčių daryti įtaką švietimo politikai, nes dirbantys vadovai praktikai turi daugiausia patirties. Jie gali ją perteikti švietimo sistemai, formuoti ugdymo politiką. Mus labai skaudina Seime įregistruo-ta švietimo įstatymo pataisa, kuria norima įtei-sinti mokyklų ir kitų švietimo įstaigų vadovų 5 metų kadenciją. Skaudu, kad tie, kurie dirba daugiau nei dešimt metų ir buvo tarp tų pir-mųjų vadovų, kūrusių Lietuvos nepriklausomą

švietimo sistemą kartu su Meile Lukšiene ir kitais Lietuvos tautinės mokyklos koncepcijos kūrėjais, turės išeiti iš mokyklų. Skaudu, kad neįvertinama patirtis kuriant Lietuvos moky-klą. Nerimą kelia ir tai, kad šis 5 metų kadenci-jos laikas gali sutapti ir su politiniais pokyčiais, keičiantis vyriausybių, Seimo ir savivaldos ka-dencijoms. Visa tai gali turėti neigiamos įtakos mokyklų ir ugdymo sėkmei. Be to, pagrįstai baiminamasi, kad šios naujovės gali daryti įta-ką ir mokyklų vadovų konkursams“, – kalbėjo „Šviesos“ pašnekovė, Lietuvos mokyklų vado-vų asociacijos prezidentė, LEU tarybos narė R. Mečkauskienė.

Konferencijoje dalyvavo ir apie tai, ko šian-dien tikimasi iš mokyklų vadovų, kalbėjo Sei-mo, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai. LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis kalbėjo apie švietimo vadovų rengimo plėtrą universitete, mokytojų rengimą šiuolaikinei ugdytojų karjerai. Edukologijos mokslininkai, švietimo sistemos tyrėjai iš Lietuvos edukologi-jos, Vilniaus universitetų, LEU Ugdymo moks-lų fakulteto, Švietimo ir mokslo ministerijos pristatė rengiamą naujovę – pradinio, pagrin-dinio ir vidurinio ugdymo aprašo projektą.

> Konferencijos svečiai – Seimo nariai, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, LEU rektorius akademikas A. Gaižutis

2 Mokslas Š IESA 2014 lapkritis

RUDENĖJANČIAME PARYŽIUJE – Į SAULĖS

BATERIJŲ KELIUSProf. dr. Palmira Pečiuliauskienė

Lekt. Kęstutis Grinkevičius

VERTYBĖS, KYLANČIOS IŠ KULTŪROS ŽIDINIŲJuozas Skomskis

Prancūzijoje, Paryžiaus žy-miausioje Aukštojoje fizikos ir che-mijos mokykloje, vykusio 7-osios bendrosios programos projekto EN-GAGE dalyvių pirmojo europinio seminaro programa apie atsakingus tyrimus ir inovacijas, tyrinėjimais grindžiamą gamtos mokslų moky-mą buvo intensyvi. Aukštąja inžine-rijos mokykla vadinama institucija yra didelis tarptautinis gamtamoks-linių tyrimų centras, turintis gi-lias mokslo puoselėjimo tradicijas. Aukštojoje fizikos ir chemijos mo-kykloje dirbo Nobelio premijos lau-reatai Pjeras ir Marija Kiuri (Pierre and Marie Curie), Polis Lanževinas (Paul Langevin), Žoržas Šarpakas (Georges Charpak) ir kt. Pagrin-diniai seminaro organizatoriai – Atvirasis universitetas (Jungtinė Karalystė) ir Traces (Prancūzija). Seminaro metu buvo siekiama at-

rasti sąsajas tarp 7-osios bendrosios programos ir „Horizontas 2020“ projektų, įnešusių ar tebenešančių svarų indėlį į atsakingų tyrimų ir inovacijų, tyrinėjimais grindžiamo gamtos mokslų mokymo sujungimą.

Seminaras pradėtas 7-ąja ben-drosios programos projekto RRI (atsakingi tyrimai ir inovacijos) veiklos analize, tolimesnių veiklų, susijusių su projekto tikslais, numa-tymu: padėti gamtamokslinių daly-kų mokytojams taikyti šiuolaikinius gamtos mokslų pasiekimus eduka-cinėje praktikoje; tobulinti gamta-mokslinių dalykų mokytojų profe-sines kompetencijas, susijusias su RRI idėjų implikavimu į edukacinę praktiką; ugdyti mokinių teigiamą gamtamokslinių dalykų mokymosi motyvaciją, svarstant ir diskutuo-jant apie naujausius ir aktualiausius visuomenei mokslo atradimus. 14

> ENGAGE projekto dalyviai

Europos šalių gamtamokslinių da-lykų didaktai, tyrėjai diskutavo apie naujos mokomosios medžiagos turi-nį, domėjosi, kokios gamtamokslinio ugdymo temos šiuo metu visuome-nei yra aktualiausios. Pavyzdžiui, ar reikėtų į projekto programą įtraukti temą apie kelių su saulės baterijomis tiesimą. Mes įpratę saulės baterijas matyti ant namų stogų, laukuose. Pasirodo, jas būtų galima pritaikyti kelio dangoje. Mokslininkai ieško naujų technologinių sprendimų, kaip sukurti visai naujos kokybės kelio dangą su įmontuotomis sau-lės baterijomis. Jų sukaupta energija galėtų nutirpdyti sniegą, ledą nuo kelio paviršiaus. Saulės baterijų ke-lias pradėtų švytėti tuomet, kai ant jo pasirodytų miško žvėrys ir kiti objektai. Šioje temoje susiję fizikinis dalyko turinys (vidinis fotoefektas saulės baterijoje), ekonominis (kelio dangos kaina), technologinis (sukur-ti minėtų kelio dangų vietoje senų, tiesti naujus kelius). Tai būdinga visai RRI projekto mokomajai me-džiagai.

Pirmosios RRI projekto temos jau yra patalpintos mokytojams skir-toje internetinėje svetainėje (http://www.engagingscience.eu/lt/over-view/). Paryžiuje vykusio seminaro metu pasirodė šio puslapio versija lietuvių kalba, kurią parengė ENGA-

GE projekto vadovas ir Lietuvos edu-kologijos universiteto (LEU) docen-tas daktaras Dalius Dapkus. Mūsų svetainę pirmieji pastebėjo RRI pro-jekto dalyviai iš Izraelio. Visos pro-jekte dalyvaujančios šalys yra įpa-reigotos išversti projekto medžiagą į gimtąsias kalbas. Tai padės įvairių šalių mokytojams lengviau įsitraukti į projekto veiklas, efektyviai naudoti naują mokomąją medžiagą gamta-mokslinių dalykų pamokose.

Į mokytojų profesinių kom-petencijų tobulinimo tęstinumą projekte RRI atsižvelgta. Numa-tomi trys mokytojų profesinės veiklos etapai: 1) priėmimo etapas (Adopt) – susipažinimas su sukurta mokomąja medžiaga, jos taikymas edukacinėje praktikoje; 2) pritai-

kymo etapas (Adapt)  – inovatyvus RRI medžiagos naudojimas siekiant efektyvesnio mokymosi; 3) keitimo (Transform) etapas skatina moky-tojų, mokinių, mokslininkų glau-dų bendradarbiavimą, įgyvendinat gamtos mokslų naujoves. Mūsų uni-versiteto RRI projekto komandos (vadovas doc. dr. D. Dapkus, nariai prof. dr. Palmira Pečiuliauskienė, doc. dr. Regina Subotkevičienė, lekt. Kęstutis Grinkevičius) laukia dideli darbai, kuriant šalies gamtamoksli-nių dalykų mokytojų RRI projekto bendruomenę, vertinant ir adaptuo-jant mokomąją medžiagą, ieškant bendradarbiavimo tiltų tarp LEU, mokyklų ir mokslo centrų. Paryžiuje įvykęs seminaras išryškino pagrin-dines darbo gaires.

Sėkmingai įvykdytas 2012–2014  m. tarptautinis ES Grundtvig partnerystės projektas „Mokymasis prie židinio“. Septynių ES valstybių švietimo institucijos 2 metus glau-džiai bendradarbiavo įgyvendinant šį projektą. Jo rezultatus pristato projekto koordinatorė, LEU Profe-sinių kompetencijų tobulinimo ins-tituto Kalbų mokymo centro vedėja Irena Navickienė.

„Pagrindinis projekto tikslas – pa-sidalyti patirtimi ir metodais, vykdant neformalųjį suaugusiųjų švietimą kul-tūrinio paveldo perdavimo iš kartos į kartą kontekste, stiprinti tarpkultūrinę komunikacinę dalyvių kompetenciją. Žinių ir patirties perdavimas iš kartos į kartą, naudojant istorijų pasakojimo, vaidybos, žaidimų metodus, buvo šio projekto dalyvių partnerystės pagrin-das. Visi projekto dalyviai gilinosi į kiekvienos šalies istoriją, ieškojo pa-našumų ir skirtumų kultūrų tradicijo-se, stengėsi kuo daugiau sužinoti apie papročius, amatus, kulinarinį paveldą, dvasines vertybes ir mokėsi vieni iš kitų įvairių metodų, būdų, kuriais protėviai, tėvai visa tai perduodavo iš kartos į kar-tą. Prabėgus 2 metams, susumuojame rezultatus ir džiaugiamės, kad projekto tikslai pasiekti“, – teigia pašnekovė.

Pagal bendradarbiavimo sutartį kiekvienas partneris buvo įsipareigo-jęs išsiųsti tam tikrą skaičių dalyvių į kitas šalis partneres. Lietuvos eduko-logijos universitetas buvo įsipareigojęs išsiųsti 12 dalyvių, bet išsiuntė 24, tarp kurių buvo ne tik LEU mokslininkų ir studentų, bet ir valstybės kultūros ekspertų iš Lietuvos liaudies kultūros centro, Etnokultūros draugijos, Žur-nalistų sąjungos, Vilniaus miesto savi-valdybės. Taigi mobilumo planas įvyk-dytas dvigubai už tą pačią lėšų sumą. Projekto dalyvių atsiliepimai žodžiu ir raštu (vertinimo anketose) byloja, kad, bendraudami su skirtingų tautų atsto-vais, jie giliau suvokė savo kultūrinį identitetą ir tarpkultūrinius skirtumus, atrado kultūrų vienybės tuose skirtu-muose, patyrė stiprų bendrumo jaus-mą, dalydamiesi istorijomis ir patirti-mi, besimokydami vieni iš kitų. Visa tai įgyta keliaujant tautų kultūrų keliais su dainomis, šokiais, menine kūryba, parodomis, lankant mokyklas, vaikų darželius, įdomias istorines vietas, ren-giant pokalbių vakarus, susitikimus, praktinius seminarus ir konferencijas.

Naudinga partnerių patirtis„Žinome, kad geriausiai žmonės

atsiskleidžia namų aplinkoje, prie šei-

mos židinio. Iš to kilo ir projekto pava-dinimas. Šalių partnerių koordinatoriai parinko, jų nuomone, svarbiausius savo šalies „židinius“, prie kurių pakvietė kitų šalių atstovus į penkių dienų ren-ginius, kad galėtų supažindinti su savo šalių kultūros pasiekimais, tradicijo-mis, amatais, parodyti šeimų ir tautinių mažumų puoselėjamas vertybes. Kartu jie parengė elektroninę knygą (http://issuu.com/lathproject/docs/lath_e-book_final/0), pavadintą „Iš židinio“, kurioje pateikė valstybių kultūrų tra-dicijas, nacionalinių valgių receptus, legendas, istorijas. Tai tarsi šių šalių kultūrų sąvadas, skiriamas visuomenei šviesti, ypač XXI a. kartai, kad geriau pažintų, suvoktų, puoselėtų ir gerbtų savo ir kitų tautų kultūras. Pirmasis projekto partnerių sambūris įvyko Didžiosios Britanijos regione Belfas-te – etninio konflikto vietoje. Projekto dalyviai susitiko su šeimomis, išgyve-nusiomis pragaištingą sienų tarp tautų „statybą“, bet išlikusiomis tolerancijos, taikingų edukacinių renginių dalyvė-mis. Susitikimai ir diskusijos su taikos judėjimo dalyviais Belfaste padėjo pro-jekto dalyviams giliau suvokti taikingo tautų sugyvenimo siekių dvasią, vis dar tebesitęsiančio etninio ir socialinio priešiškumo šaknis, draskančias tautų

santarvę. Antrasis partnerių delegacijų susitikimas vyko Bukovinoje (Rumu-nija), besisvečiuojant šv. Velykų išva-karėse. Turėjome nuostabią galimybę palyginti šios Balkanų šalies ir mūsų margučių meną, šventės tradicijų pana-šumus ir nacionalinius ypatumus, ku-riuos pajutome dalyvaudami Suceava universiteto, mokyklų ir vaikų darželių renginiuose. Čia suvokėme, jog ir mūsų tautų valstybingumo raida kažkiek pa-naši, ir etniškumo vertybės puoselėja-mos, ir kultūrinis, kulinarinis paveldas, papročiai, gamta tausojami. Prasmingi partnerių susitikimai buvo surengti Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, kur taip pat vyko kultūriniai renginiai, istorijų pasakojimų vakarai, susitikimai su pe-dagogais, studentais, kultūros darbuo-tojais. Buvo dalijamasi patirtimi apie suaugusiųjų neformalaus mokymo me-todus, interaktyvių mokymo metodų naudojimą“, – pasakoja I. Navickienė.

Šildo savieji židiniaiLietuvoje projekto partneriai lan-

kėsi tada, kai Lietuva rengėsi pirminin-kuti ES Tarybai, todėl projekto „Mo-kymasis prie židinio“ koordinatorės I. Navickienės iniciatyva buvo surengtas išskirtinis renginys Lietuvos Respubli-kos Seime, t. y. mokslinė praktinė apva-laus stalo diskusija „Tautinis paveldas – mūsų pasididžiavimas ir ateitis“. Ši diskusija net buvo įtraukta į pagrindi-nių Lietuvos pirmininkavimo renginių sąrašą. Pasak projekto vadovės, Kultū-ros ministerijos, Lietuvos liaudies kul-tūros centro, Etnokultūros draugijos ir

kitų socialinių partnerių parama, orga-nizuojant šį ir kitus šešių dienų rengi-nius, projekto dalyviams – tiesiog neį-kainojama. Be jų nebūtų buvę įmanoma taip visapusiškai ir kokybiškai parody-ti, atskleisti kitų valstybių atstovams lietuvių ir Lietuvoje gyvenančių tautų kultūrų ypatumų, tradicijų, vertybių. Kai projekto partneriai apsilankė ka-raimų bendruomenėje, jie įsitikino, jog čia branginama ir puoselėjama kiek-vienos tautos, gyvenančios Lietuvoje, kultūra. „Svečiai iš kitų šalių džiaugėsi mūsų prosenelių įskiepytomis ir tęsia-momis tradicijomis prie mūsų šeimų židinių Lietuvos regionuose, skanavo „razavų“ blynų, mokėsi kepti lietuviš-ką duoną Šlyninkos malūne, gilinosi į juodosios keramikos amato paslaptis prie Šeškauskų šeimos židinio, išmoko surišti jūrinius mazgus Trakų vytinėje. Partneriai pajuto ir aukštai įvertino lie-tuvių tradicijų tęstinumą, dalyvaudami Zarasų regioninėje dainų ir šokių šven-tėje, Joninių naktį ieškodami paparčio žiedo. Istorijų pasakojimas vidurvasa-rio virsmo naktį, liepsnojant laužams, ąžuolų ir žolynų vainikai, puošiantys šimtus šventės dalyvių, fotomenininko Vytauto Daraškevičiaus paroda „Saulės ratu“ apie visas lietuvių liaudies ka-lendorines šventes... Visos įspūdingos dienos Lietuvoje ir pas partnerius jų šalyse vaizdžiai ir įtikinamai parodė, jog be kultūros paveldo puoselėjimo, be tautos šaknų, be praeities vertybių neįmanoma būtų kurti ir prasmingos ateities“,  – sako tarptautinio projekto koordinatorė I. Navickienė.

> Lietuvos regionų tautinių kostiumų pristatymas-koncertas Seime

> Rumunija. Bene didžiausią įspūdį visų šalių projekto dalyviams paliko mūsų delegacijos nario, profesoriaus ir etnologo Liberto Klimkos (kairėje) pasakojimas apie savo senelio, kuris buvo caro kariuomenės belaisvis, grįžimą Pirmojo pasaulinio karo metu pėsčiomis į Lietuvą iš Suceavos (Rumunija) mieste buvusio kalėjimo

3Š IESA 2014 lapkritisStudijos

MOKYTOJAU, IŠVESK Į DVASIOS KELIĄVIII BALTIJOS TARPTAUTINĖ HUMANISTINĖS PEDAGOGIKOS KONFERENCIJA

Juozas Skomskis

> Tėvas ir sūnus. Humanistinės pedagogikos kūrėjai – Tarptautinio HP centro garbės prezidentas akademikas Š. Amonašvilis (dešinėje) ir to paties centro prezidentas P. Amonašvilis (kairėje). Viduryje – VIII HP konferencijos globėjas LEU rektorius akademikas A. Gaižutis

> Vilties laivas. Skaitymų viešnios – HP centrų vadovės iš Estijos, Latvijos ir Suomijos

> Mokytojai – Humanistinės pedagogi-kos idėjų puoselėtojai

Į tradicinių skaitymų forumą, surengtą Lietuvos edukologijos uni-versitete (LEU), susirinko dalyvių iš daugelio šalies rajonų vidurinių mokyklų, gimnazijų, profesinio, neformaliojo, ikimokyklinio ug-dymo pedagogų, švietimo įstaigų, visuomeninių organizacijų vadovų. Suvažiavo svečių iš Latvijos, Estijos, Suomijos, Ukrainos, Rusijos. Paro-dytos septynios Latvijos, Ukrainos ir Lietuvos mokytojų meistriškumo pamokos apie dvasinio grožio kūry-bą mokinio sieloje, mokytojo širdies atvirumą ir kelią link dvasios grožio naujoje mokykloje, minties, kūry-bos trauką, mokytojo saviugdą ir mokymąsi iš gamtos.

Šiltai sutiktas Humanistinės pedagogikos (HP) judėjimo pradi-ninkas, Tarptautinio Humanistinės pedagogikos centro garbės preziden-tas, psichologijos mokslų daktaras, profesorius, Rusijos švietimo akade-mijos akademikas Šalva Amonašvilis ir Tarptautinio HP centro prezidentas Paata Amonašvilis. Konferencijos glo-bėjas LEU rektorius akademikas Al-girdas Gaižutis, atidarydamas šį iškilų humanistikos riterių sambūrį, kalbė-damas apie grožio, gėrio vertybių ug-dymą jauno žmogaus kelyje, akcenta-vo mokytojo vaidmenį šiuolaikiniame prieštaravimų draskomame ir sveti-mėjančiame pasaulyje, dvasingumo sklaidą ugdymo procese, svarbius šios tematikos leidinius universitete. Pri-statydamas įžymiuosius svečius – tėvą ir sūnų Š. ir P. Amonašvilius  – sakė, jog šis dvasingumo vertybių pasauli-nio garso mokslininkų duetas puikiai atitinka lietuvišką patarlę, kad obuo-lys nuo obels netoli terieda...

Akademikas Š. Amonašvilis, pra-dėdamas plačią pranešimų programą, savo nuostabaus grožio, gilaus turinio ir raiškos kalboje išaukštinęs dvasios, grožio, minties, pasiaukojimo, meilės

mokiniui kategorijas pedagoginiame žygdarbyje, sakė, jog švietimo srityje visų svarbiausias dalyvis yra moky-tojas – kuriantis, nuolat tobulėjantis žmogus, gyvoji gyvenimo knyga. „Mokytojas – nuo Dievo. Po Dievo eina mokytojas. Kiekvienas gali tapti tokiu. Atiduok visa vaikui, nes pirma-sis ugdymo dėsnis – mylėti kiekvieną vaiką. Meilė jam gali pakelti širdį ir dvasią. Suprasti vaiką, priimti jį tokį, koks jis yra, pasikliauti kiekvienu, nes tikėjimas ateitimi kuria dabartį. Mo-kytojo žodis vaikui – minties laivelis, kuris turi būti švarus, šviesus ir vil-tingas. Tegul jis neša džiaugsmą. Do-vanokite tuos minties laivelius kiek-vienam tolimesnei jų kelionei. Žinios nedaro žmogaus tobulo. Žinios gali žmogų nublokšti ir į terorizmo, ir į blogio liūną. Žinios be dvasios ugdy-mo nekuria žmogaus ateities gerovės. Tikėjimas savimi ir jaunu žmogumi daro mokytoją visavertį visuomenės kūrėją“, – tvirtina Humanistinės pe-dagogikos riteris Š. Amonašvilis.

LEU STEIGIA UNIVERSITETINĮ VAIKŲ

DARŽELĮ „MAŽŲJŲ AKADEMIJA“

Milena Puchova

Lietuvos edukologijos universi-tetas (LEU) nusprendė vis daugiau investuoti į pedagogų rengimo ko-kybę ir kurti inovatyvią studijų infrastruktūrą. Siekiant šio tikslo, 2015 m. pradžioje duris atvers uni-versitetinis vaikų darželis „Mažųjų akademija“. Jis teiks ne tik vaikų priežiūros ir jų ugdymo paslaugas, tačiau ir veiks kaip vaikų ugdymo tyrimų, inovacijų kūrimo ir įgyven-dinimo laboratorija. Universitetinis vaikų darželis bus kuriamas ir vys-tomas kaip šiuolaikiška studentų praktikų bazė.

Vaikų darželis „Mažųjų akade-mija“ bus LEU Ugdymo mokslų fa-kulteto (UMF) padalinys. UMF deka-nė profesorė Ona Monkevičienė sako, kad pedagogų rengimo tobulinimui Lietuvoje keliami labai dideli lūkes-čiai, jog pedagogas įgytų aukščiausio lygio profesines kompetencijas, taptų vaikų ugdymo ekspertu, inovacijų kūrėju, būtų pasiekta glaudaus ryšio tarp teorinio ir praktinio mokymosi, būtų sudaromos galimybės mokytis ne tik auditorijose, bet ir darbo vieto-se, bendraujant ir bendradarbiaujant su užsienio universitetų dėstytojais. „Vienas iš tokių sprendimų – įsteigti vaikų darželį „Mažųjų akademija“, o vėliau – ir pradinę mokyklą“, – sako O. Monkevičienė.

Įsteigtas universiteto vaikų dar-želis sudarys galimybes LEU moksli-ninkams ir dėstytojams kurti ir vai-kų darželyje praktiškai įgyvendinti moksliškai pagrįstas, modernias vaikų ugdymo ir ugdymosi inovaci-jas, kurios sudaro sąlygas vaikams plėtoti savo gabumus, ugdytis rea-

liose ir virtualiose erdvėse. Taip pat planuojama organizuoti mokymus ir konsultacijas visoms Lietuvos iki-mokyklinio ugdymo įstaigoms, pa-dedant perimti pažangiausias vaikų ugdymo idėjas ir technologijas, di-dinti šalies ikimokyklinio ugdymo kokybę.

Universitetinio vaikų darželio įsteigimas sudaro galimybes tobulin-ti ir kurti naujus ikimokyklinio ug-dymo pedagogų rengimo modelius, orientuotus į vaikų ugdymosi ateities kokybę. Įsteigus universitetinį dar-želį, studentams užtikrinamas mo-kymasis darbo vietoje, siejant teoriją ir praktiką. Patys studentai mokysis kurti ir įgyvendinti vaikų ugdymosi naujoves.

Įsteigus universitetinį vaikų darželį, atsiveria didesnės galimybės bendriems projektams su užsienio universitetais, kurių daugelis turi ir universitetinius darželius, ir univer-sitetines mokyklas. LEU dėstytojai ir studentai su užsienio mokslininkais planuoja atlikti užsienio ir mūsų ša-lies universitetų pedagogų rengimo ir studijavimo metodų lyginamuo-sius tyrimus. „Taigi šis universitetinis darželis pirmiausia reikalingas pa-tiems studentams, jų profesinio pasi-rengimo kokybei“, – sako LEU UMF dekanė prof. O. Monkevičienė.

2014 m. lapkričio 21–23 dienomis parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje mokyklų įrangos ir mo-kymo priemonių parodoje „Mokykla 2014“ (Lietuvos edukologijos univer-siteto stende lapkričio 21 d. (penkta-dienį) 12 val.) bus pristatomas LEU vaikų darželis „Mažųjų akademija“.

KAS STABDO PATRIOTINĮ JAUNIMO UGDYMĄ?Prof. Romanas Vasiliauskas

> Prof. R. Vasiliauskas: „Kai mokymo kokybė vertinama testais tik už žinias ir įgūdžius, o mokykloje nėra organizaci-nio centro, kuris sistemingai vadovautų mokinių patriotiniam auklėjimui, sun-ku išugdyti patriotišką asmenybę“

Prieš kelis šimtmečius patriotiz-mas laikytas žmogaus dorovine prie-derme. Asmuo, kritikavęs socialinę nelygybę, baudžiavą, vergiją, buvo laikomas patriotu (patriotizmas kil-dintas iš prigimtinio žmogiškumo). Vėliau, susikūrus nacionalinėms valstybėms, jos piliečiai pradėjo save suvokti kaip tautos narius, ginančius savo religiją, etninę kultūrą, sau ar-timą ideologiją. Nuo tada vis labiau imta tikėti, kad šalis, kurioje aš gi-

miau, yra geriausia. Toks mąstymo būdas suteikė galimybę didžiuotis savo tauta, jos didinga praeitimi, lai-mėjimais, tikėti ateitimi, tačiau kartu sukėlė konfrontaciją tarp tautų, nes jas imta skirstyti pagal išsivystymo laipsnį, rasę ir kitus kriterijus.

Aklas tikėjimas savo tautos išskir-tinumu, nepaisant kokiomis vertybė-mis vadovaujamasi, kursto nesantai-ką. Kai nekreipiama dėmesio į dorą (kaip patriotizmo pagrindą), tuomet patriotizmas tampa akla propaganda, galinčia pateisinti bet kuriuos veiks-mus (pvz., kitų tautų žemių užgrobi-mą, brutalios prievartos naudojamą ir kt.). Tariamas patriotizmas skverbiasi į įvairias valstybės ir tarpvalstybines institucijas, kai elitas siekia susikurti kilnumo aureolę ir užmaskuoti savo egoistinius kėslus. Drįsčiau teigti, kad mūsų tauta turi tiek patriotų, kiek ir dorų žmonių. Žmogaus glaudų ryšį su tauta galėtume dar apibūdinti ir kaip savo asmeninę bei kolektyvinę atsako-mybę už tautos likimą, žmogiškumą, supratimą, kurie turėtų būti grindžia-mi ne nuolatiniu malonių laukimu iš tautos ar valstybės, o prisidėjimu (savo pareiga ir atsakomybe) prie savo tautos kilnių idealų ir tikslų.

Šiuo metu moderniame pasaulyje patriotizmas peržengia valstybingu-mo sienas, skatinama ugdyti ne tik tautietį, bet ir europietį, pasaulietį, ats-kiros civilizacijos atstovą. Nepakanka, kad asmuo didžiuotųsi savo namais.

Reikia, kad jis būtų atviras ir toleran-tiškas įvairioms kultūroms. Man, ku-ris keliasdešimt metų dirbo su studen-tišku jaunimu Lietuvos edukologijos universitete, visada tekdavo susidurti su skirtingais studentų požiūriais. Ne-maža dalis studentų tautiškumą laiko atgyvena, nesuvokia savęs kaip tau-tiečio, nejaučia atsakomybės ne tik už bendruosius tautos reikalus, bet ir už tiesioginę savo pareigą vykdyti studijų užduotis.

Pasaulinėje praktikoje mokinių ir studentų patriotizmas dideliu mastu ugdomas per skautų organizacijas ir įvairius judėjimus. Skautų organiza-cija padeda nuo mažumės dvasinti materialųjį pasaulį, siekti kilnių tikslų, veda nuo žinojimo iki suvokimo (kuo būti, ką daryti, vardan ko gyventi). Atrenkant kandidatus į mokytojus, visiškai nepaisoma skautišku gyveni-mu pagrįsto abituriento asmenybės kryptingumo. Tarp būsimųjų moky-tojų skautų nerasi. Mokykloje neveikia skautų organizacija, o mokytojai ne-mokomi jai vadovauti. Sunku ugdyti lojalumą tautai, kilnumą, jei būsimasis pilietis nei mokykloje, nei universitete neįsitraukia į kilnią veiklą ir neretai gyvena egoistinių poreikių pasaulyje.

Pradėdamas pedagogikos kurso praktinius užsiėmimus, pirmo semi-naro metu skirdavau užduotį, kuri turėjo atskleisti, ką kiekvienas atsine-šame iš savo tėviškės, gimtosios mo-kyklos. Kai kurių specialybių (ypač

istorijos, iš dalies katalikų tikėjimo, ekonomikos) studentai aktyviai da-lyvavo mokyklos renginiuose, pro-jektuose, domėjosi partizanų kova, rinko medžiagą mokyklos istorijai. Šie studentai turiningai, su meile pristatė savo tėviškę, mokyklą apibūdino kaip terpę, kurioje patyrė socialinį teisin-gumą, daug džiaugsmingų akimir-kų, prisiminė įžymių žmonių, kurių vardu pavadinta mokykla, nuopelnus kalbai, bendruomenei, tėvynei. Bet nemažai daliai studentų mokykla ne-buvo šviesos ir gerumo erdvė, todėl į užduotį žiūrėjo atmestinai. Jie per dvylika mokslo metų įsisavino daug dalykų, bet negalėjo ,,išeiti“ patriotiz-mo mokyklos, neįsitraukė į pilnavertį bendruomenišką gyvenimą, nerodė iniciatyvos, o iš pedagogų nesulaukė geranoriško padrąsinimo, savitarpio draugystės, palaikymo, nepamilo savo mokyklos, iš aukšto žvelgė į tėviškę, neieškojo ir neatrado joje ateities pla-nus stimuliuojančių jėgų. Daugelis priežasčių glūdi formalioje mokymo sistemoje, kai visas dėmesys sutelkia-mas į dalyką. Pati mokykla turi veikti kaip patriotinės bendruomenės mode-lis, o mokytojai savo bendravimu su mokiniais, pozicija, požiūriu į įvairius gyvenimo reiškinius turi skatinti mo-kinius įsitraukti į patriotiškus jausmus žadinančią veiklą.

Patriotinį auklėjimą stabdo ne tik mokytojo nepakankamas pasiren-gimas, bet ir nepalanki visuomeninė

aplinka. Kaip gali mokinys pamilti ne-priklausomybę, jei jo šeimoje lojalumas tautai ir iniciatyvumas yra niekinamas, o iš komercinių televizijų neretai girdi lietuvio orumą žeminančių žinių? Nei-giamai patriotizmo ugdymą veikia ir kitos nepalankios išorės sąlygos: moki-nio šeimos minimalus gyvenimo lygis, žeidžiantis žmogaus orumą, menki ry-šiai su bendruomene, valdžios ir visuo-menės abejingumas. Tuomet formuoja-si tautinė savinieka, menkavertiškumo jausmas. Tokioje visuomenėje, kai kiek-vienas ne tarp žmonių, sunku ugdyti patriotizmą, meilę tautai.

Patriotizmo, kaip ir kitų auklėji-mo tikslų, galima pasiekti tik keičiant mokinio raidos išorės ir vidaus sąlygas, sukuriant tam tikrą sistemą, kurioje dominuotų mokinio asmenybės, sava-rankiškumo, veiklumo, atsakomybės ugdymas. Patriotizmo ir pilietiškumo idėjos turi atrasti vietą pamokoje ir popamokinėje veikloje, atsispindėti mokyklos tradicijose, renginiuose. Reikalingi sistemingi pokalbiai su mo-kiniais apie tai, kas juos paverčia lietu-viais (kalba, kultūra, tikėjimas, dora, etniškumas, istorinė atmintis). Svarbu įsisąmoninti, kad patriotu ne gimsta-ma, o tampama, nes prigimtyje glūdi tik užuomazgos. Vaiko prigimtis tik sudaro galimybę keistis, veikiant vidi-niams ir išoriniams veiksniams, todėl meilė tėvynei gali susiformuoti tik dėl ugdymo, sugebančio nukreipti įgimtas užuomazgas ir keisti aplinką.

4 Kampas saviems Š IESA 2014 lapkritis

Mielieji,štai ir atėjo paskutinis rudens mėnuo... Rudeninis

gamtos ciklas po truputį užleidžia vietą žieminiu „drabu-žiu“ paženklintam laikotarpiui, kurio pradžią vainikuoja adventas. Pasiruošimo ir laukimo laikas.

Artėjanti egzaminų sesija, pasiruošimas džiaugsmin-goms metų šventėms teneįsuka Jūsų į frustracijos, rutinos ir paviršutiniškų dalykų sūkurį. Nepamirškite savęs ir to, kas esate ar galite būti, nes už visa tai, kas aplink mus nyku, esame stipresni tik savo vidumi.

Laikraščio „Šviesa“ redakcija

LEU STUDENTĖ J. GRINCEVIČIŪTĖ: SAVANORIŠKA VEIKLA SKATINA AKTYVUMĄ IR PADEDA ĮSITRAUKTI Į SOCIALINĮ

GYVENIMĄGintarė Mikėnaitė

> LEU studentė J. Grincevičiūtė: „Aš supratau, kad matyti laimingas vaiko akis yra labai svarbu, bet dar svarbiau yra padaryti taip, kad liūdnos akys pradėtų spindėti laime“

Lietuvos edukologijos universi-teto Socialinės edukacijos fakulteto (LEU SEF) II kurso studentė Jolita Grincevičiūtė, studijuojanti sociali-nę pedagogiką, jau pirmame kurse gavo užduotį pamėginti užsiimti savanoriška veikla. Pasak Jolitos, savanoriška veikla skatina aktyvu-mą ir įsitraukimą į socialinį gyveni-mą. „Ši užduotis buvo tikras galvos skausmas. Nesu iš tų studentų, kurie mėgsta tinginiauti. Man patiko sa-vanoriškos veiklos idėja, aš tikrai labai norėjau ją realizuoti. Bet neį-sivaizdavau nei kur, nei ką galėčiau daryti“, – teigia pašnekovė.

Jolita savanoriška veikla nuspren-dė užsiimti Elektrėnų, savo gimtojo miesto, vaikų globos namuose. „No-rėjau nuveikti kažką gero ten, kur už-augau. Aš labai mėgstu iššūkius, todėl sąmoningai nesirinkau lengviausio varianto. Taigi pradėjau savanoriauti kiekvieną savaitgalį po 4–6 valandas. Nebuvo jokio grafiko. Tiesiog nebe-norėdavau iš ten išeiti. Daugumai vaikų labai trūko dėmesio, kiekvienas norėjo būti pastebėtas, o aš norėjau pabendrauti su visais“, – apie savo pasirinkimo motyvus ir savanoriškos veiklos ypatumus pasakoja studentė. Pašnekovės nuomone, globos namuo-se dirba per mažai socialinių peda-gogų, nes du ar trys žmonės neskirs pakankamai dėmesio visiems ten esantiems vaikams.

„Nors savanorystė mane labai iš-sekindavo psichologiškai, bet jaučiau-si reikalinga, o tai kompensuodavo viską“, – teigia Jolita, kuri, pradėjusi savanoriauti vaikų globos namuo-se, pagalvodavo, kad pasirinko ne tą instituciją. Mat iš pradžių vaikai nenorėjo su mergina bendrauti, re-tai įsitraukdavo į studentės siūlomas veiklas. Jolita net girdėdavo įvairių pašaipų. „Tik vėliau supratau, kad jie mane tarsi tikrino. Kai susipažinome artimiau, vaikai suprato, kad gali ma-nimi pasitikėti. Tapau jiems sava“,  – apie darbo sunkumus ir pasiektus rezultatus pasakoja J. Grincevičiūtė.

Ši savanoriška veikla merginai suteikė labai daug įvairios patirties, leido suprasti, kad visi vaikai, kurie gyvena vaikų globos namuose, turi tam tikrų problemų, nes jų gyvenime nėra nei tėčio, nei mamos, todėl tokie vaikai labai pažeidžiami, reikalauja išskirtinio dėmesio. „Ypač tuo įsiti-kinau tada, kai šią vasarą pradėjau

dirbti Vievio vaikų darželyje-lopšely-je „Eglutė“. Darbo atmosfera pasikei-tė kardinaliai. Darželyje buvo daug pozityvumo ir gerų emocijų. Aš net mažiau pavargdavau, nors su vaikais ir praleisdavau daugiau laiko“, – sako Jolita.

Studentė labai džiaugiasi, kad tu-rėjo progą eiti grupės auklėtojos pa-reigas. Mergina, po vasaros atostogų grįžusi į universitetą, netgi galvojo pakeisti savo kvalifikaciją ir studi-juoti ikimokyklinę ir priešmokyklinę pedagogiką, nes labai patiko dirb-ti darželyje. Visgi Jolita nusprendė, kad į socialinę pedagogiką įstojo ne be reikalo... Be to, pasak pašneko-vės, socialinės pedagogikos studijos suteikia galimybių save realizuoti ne tik vienoje srityje. „Pabuvusi tarp linksmų vaikų, jaučiausi labai gerai, bet aš vis negalėjau pamiršti tų, kurie nėra laimingi. Savanoriška veikla pa-keitė mano požiūrį. Aš supratau, kad matyti laimingas vaiko akis yra labai svarbu, bet dar svarbiau yra padaryti taip, kad liūdnos akys pradėtų spin-dėti laime“, – tvirtina ji.

Jau dvi savaites studentė sava-noriauja LEU laikraščio „Šviesa“ re-dakcijoje. „Tokį apsisprendimą lėmė domėjimasis žurnalistika, pomėgis rašyti, kurti, todėl norėjau save išmė-ginti ir šioje srityje. Esu labai laimin-ga“, – su šypsena pokalbį baigia akty-vi LEU studentė, šiuo metu dirbanti aukle.

STUDENTE, SUSIPAŽINK SU SAVO ATSTOVAIS LEU SENATE IR TARYBOJE!

Eglė Šimonėlytė

narė ir Sporto ir sveikatos fakulteto (SSF) II kurso bakalaurantė Gabrie-lė Garlaitė norėtų, kad būtų keliama dėstytojų motyvacija dirbti. Kalbant apie vieningo sprendimo priėmimą, Gabrielei svarbiausia pasakyti argu-mentus „už“ ir „prieš“, diskutuoti ir iš-klausyti visas nuomones. Senato narys ir LEU doktorantas Džeraldas Dagys, einantis Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pareigas ir norintis atstovauti studentams, teigia: „Visada sakiau ir sakysiu, kad viskas priklauso nuo mūsų pačių“.

LEU tarybos ir senato nariai sie-kia atstovauti studentams, kovoti už jų teises ir gerinti studijų kokybę. Todėl svarbu, kad studentai žinotų, kas jiems atstovauja, galėtų kreiptis į šiuos asme-nis. Skatiname studentus bendradar-biauti su savo atstovais. Jūsų išsakyta nuomonė ir pastebėjimai padės koky-biškiau jums atstovauti.

Neeilinėje Lietuvos edukologi-jos universiteto studentų atstovybės (LEU SA) konferencijoje studentų atstovai rinko LEU tarybos narį, taip pat prisistatė kandidatai į LEU sena-tą. Tarybos nariu išrinktas Ugdymo mokslų fakulteto (UMF) I kurso ma-gistrantas Gintautas Rimeikis. LEU SA parlamento posėdžio metu sena-toriais išrinkti šie studentų atstovai: Istorijos fakulteto (IF) II kurso baka-laurantas Tomas Vaitkūnas, Gamtos, matematikos ir technologijų fakul-teto (GMTF) II kurso magistrantas Mantas Karanauskas, Filologijos fakulteto (FF) I kurso magistrantė Ivona Sivinska ir LEU doktorantas Justinas Monkevičius.

Naujasis LEU tarybos narys G. Ri-meikis pabrėžė, jog studijų tobulinimo procese svarbiausias uždavinys – užti-krinti visapusišką ir kokybišką dėsty-mo paslaugų tiekimą. „Universitetas turi paruošti tinkamus ir aukštą kom-petenciją turinčius specialistus ir kelti studentų priėmimo kartelę“, – teigia jis. Savo idėjomis ir tikslais pasida-lijo ir naujieji LEU senato nariai. M. Karanauskas mano, kad svarbiausia yra tai, jog studentų balsas būtų la-biau girdimas. Mantas pritaria studijų trumpinimo idėjai ir teigia, jog baka-lauro studijų pakopa neturėtų tęstis ilgiau nei 3,5 metų, o magistro – 1,5, nes tokios studijos būtų populiaresnės ir efektyvesnės. Kita svarbi idėja, kurią Mantas nori įgyvendinti, yra studentų pritraukimas į nepopuliarias specialy-bes. „Tai ypač skaudi problema. Jei ši situacija nepasikeis, atsiras šių dalykų specialistų trūkumas mokyklose“, – tvirtina M. Karanauskas. Senato na-rys J. Monkevičius, kalbėdamas apie studijų procesą, teigia, jog norėtų, kad studijos toliau tęstųsi 4 metus. „Nepri-tariu siūlymui trumpinti studijų, bet į problemas stengsiuosi žiūrėti visapu-siškai“, – sako doktorantas.

T. Vaitkūnas tvirtina, kad nori būti naudingas studentams, pasiekti realių dalykų. Kalbėdamas apie darbą komandoje, Tomas teigia, jog svar-biausia yra diskusija. Pasak vaikino, priimti vieningą sprendimą komando-je padeda balsavimas. Pašnekovas ak-centavo, kad visas kilusias problemas reikia spręsti kartu su kitais LEU sena-to nariais. Kita nauja komandos narė I. Sivinska taip pat nori prisidėti prie bendro siekio daryti gera universite-tui, atstovaujant studentams. „Priimti tokį sprendimą paskatino noras įsilieti į universiteto veiklą, nagrinėti esmi-nius studijų klausimus“, – atskleidžia Ivona, kuri norėtų pagerinti instituci-jos mikroklimatą. Mergina senatorių darbą įsivaizduoja kaip diskusijas, susijusias su studijomis ir universitetu, taip pat kaip objektyvų požiūrį į situ-acijas.

LEU senato senbuviai taip pat iš-sako savo pozicijas. SEF IV kurso stu-dentė Greta Ališauskaitė atskleidžia: „Norėjau prisidėti prie studijų proceso ir studijų aplinkos tobulinimo, per-duoti studentų nuomonę, stebėti, kad būtų į ją atsižvelgta. Džiaugiuosi, kad per šiuos metus pavyko įtikinti aka-deminę bendruomenę dėl egzaminų stebėjimo galimybės“. Greta, paklaus-ta apie darbą komandoje ir vieningo sprendimo priėmimą, teigia, kad, no-rint priimti vieningą sprendimą, rei-kia turėti pakankamai kompetencijų ir žinių. Lituanistikos fakulteto (LF) IV kurso studentė Brigita Meškonytė į LEU senatą ėjo vedina noro atstovauti studentams ir siekdama žinių. „Se-nato nariai gali prisidėti išsakydami studentų nuomonę, kartu su komitetų nariais gerinti studijų kokybę“, – teigia studentė, kuri, kaip ir Greta, nori kelti akademinį sąžiningumą. Komandos

> UMF I kurso magistrantas ir naujasis LEU tarybos narys G. Rimeikis

> LEU doktorantas J. Monkevičius > FF I kurso magistrantė I. Sivinska

> IF II kurso bakalaurantas T. Vaitkūnas

> GMTF II kurso magistrantas M. Karanauskas

Naujieji studentų atstovai LEU senate:

LEU senato senbuviai:

> SSF II kurso bakalaurantė G. Garalaitė

> LF IV kurso bakalaurantė B. Meškonytė

> SEF IV kurso bakalaurantė G. Ališauskaitė 

> Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas ir LEU doktorantas Dž. Dagys

5Š IESA 2014 lapkritisStudentų mokslo gatvė

ISTORIJOS FAKULTETO STUDENTŲ KELIONĘ Į KERNAVĘ PRISIMENANT...

Gintaras Ramonas

II kurso istorijos specialybės studentas, LEU IF SMD narys

Lietuvos edukologijos univer-siteto Istorijos fakulteto studentų mokslinė draugija (LEU IF SMD) spalio mėnesį organizavo ekskursiją į Kernavę. Kartu važiuoti buvo pa-kviesti ir archeologai dr. Manvydas Vitkūnas ir prof. dr. Ilona Vaškevi-čiūtė.

Kelionės metu Lietuvos karo aka-demijos dėstytojas dr. Manvydas Vit-kūnas skaitė Vladislovo Sirakomlės veikalo ištraukas apie XIX a. čionykš-čius žmones. Pirma mūsų maršruto stotelė – Dūkštos. Apsilankėme Neries regioninio parko direkcijoje, kur mus

pasitiko kultūrologė K. Tamašauskai-tė. Istorikams ji papasakojo apie par-ką, jo reikšmę, vykdomus projektus ir jų įgyvendinimus. Darbuotoja pasiūlė ne tik išmėginti turizmo trasas, bet ir čia atlikti praktiką. Kitas kelionės tiks-las – didžiausias žinomas Vilniaus ra-jono Karmazinų pilkapynas. Kelionės dalyviai pavaikščiojo po pilkapyną, apžiūrėjo tyrinėtus ir dar neliestus pil-kapius, o prof. I. Vaškevičiūtė mums detaliai papasakojo apie kapinyną, jo ypatybes, tyrinėjimus ir istoriją. Pasie-kę Kernavės miestą buvome supažin-dinti su jo istorija, apie kurią puikiai

> Studentai Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus edukacinėje klasėje

mums papasakojo iš Kernavės kilęs dr. M. Vitkūnas. Šios ekskursijos metu išklausėmė įdomaus pristatymo apie Kernavės mokyklos vedėją ir muzie-jaus įkūrėją, miestelio šviesuolį Juozą Šiaučiūną. Kiek vėliau užsukome ir į Kernavės archeologijos ir istorijos muziejų. Muziejuje gausu eksponatų iš priešistorės ir viduramžių epochų. Apsilankėme ir edukacinėje klasėje, kurioje ir patys tapome archeolo-gais. Susipažinę su muziejuje pateikta medžiaga, keliavome prie Kernavės miesto ištakų – Pajautos slėnio ir jos piliakalnių komplekso. Kai užlipome ant Aukuro kalno, dr. M. Vitkūnas papasakojo apie šios vietovės istoriją. Kiek vėliau apžiūrėjome ir visai nese-niai Kernavės miestelyje pastatytą re-konstrukcinį viduramžių miestelį, ku-riame ateityje planuojama organizuoti gyvosios archeologijos dienas. Pasku-tinė mūsų stotelė – Sudervės kaimas ir įspūdinga Švenčiausios Trejybės baž-nyčia, kurioje trumpą ekskursiją vedė vietos kunigas. Šventovė išsiskiria savo forma. Tai vienintelė Lietuvoje roton-dos tipo katalikų bažnyčia.

Ši ekskursija ne vienam Istorijos fakulteto studentui paliks gerų įspū-džių dar ilgai. Tai buvo ne tik pažin-tinė, bet ir poilsinė kelionė, kurios metu susipažinome su dar viena Lie-tuvos dalele – Kernave – ir atsipalai-davome gamtoje.

PROCEDŪRINIO TEISINGUMO VYSTYMASIS: SĄŽININGUMAS KAIP ŠALIŠKUMO PRIEŠYBĖ

Vilmantė Lukauskaitė

Skatinant Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentų baigia-mųjų darbų viešinimą, laikraščio „Šviesa“ lapkričio numerio rubrikoje „Studentų mokslo gatvė“ pristatoma LEU Ugdymo mokslų fakulteto IV kurso psichologijos specialybės stu-dentės Vilmantės Lukauskaitės ba-kalauro darbo „Procedūrinio teisin-gumo vystymasis: sąžiningumas kaip šališkumo priešybė“ ištrauka.

„Vilmantė labai norėjo rašyti apie procedūrinį teisingumą, nes ateityje savo tolimesnes studijas sieja su tei-sės psichologija. Studentė per pirmą bendravimo mėnesį sukūrė visą ani-macinę eksperimentinę programą, perprato darbo mokslinę problema-tiką. Matydama tokius merginos ge-bėjimus, pasiūliau dalyvauti Lietuvos mokslo tarybos organizuojame kon-kurse. Jai pavyko. Esu turėjusi daug labai gabių studentų, bet Vilmantės darbo tempas džiugina. Kartais pagal-voju: kaip ji viską suspėja? Tikriausiai jos didelis noras ir entuziazmas ir yra pagrindinė varomoji jėga. Neabejoju, kad ateityje studentė taps aukštos kva-lifikacijos profesionalia psichologe“, – teigia studentės mokslinė vadovė doc. dr.  Aušra Daugirdienė.

...Procedūrinis teisingumas kasdie-

niame socialiniame gyvenime užima svarbią vietą, nes centrinis socialinio gyvenimo aspektas yra vienodo re-sursų padalinimo tarp grupės narių problema. Procedūrinio teisingumo principų laikymasis užkerta kelią dau-geliui socialinių konfliktų ir padeda užtikrinti produktyvų žmonių ben-dravimą. Sąžiningumas buvo svarbus ir medžiotojų-rinkėjų visuomenėje, ir dabar, pavyzdžiui, mokant mokes-čius. Tai, kaip suvokiamas teisingu-mas arba neteisingumas, turi didelės įtakos ne tik žmogaus elgesiui, bet ir

emociniams išgyvenimams, įsitikini-mams ir nuostatoms. Pats procedūri-nis teisingumas gali būti suprantamas kaip sprendimų priėmimas, remiantis sąžiningomis ir moraliai priimtinomis procedūromis.

Pirmieji psichologiniai procedū-rinio teisingumo eksperimentai buvo atlikti tik XX amžiuje. Nuo to laiko at-likta nemažai suaugusiųjų procedūri-nio teisingumo tyrimų. Nustatyta, kad suaugę žmonės jautriai reaguoja į nesą-žiningus sprendimus, yra linkę apdo-vanoti už sąžiningą elgesį ir nubausti už nesąžiningą, taip pat siekia vienodo atlygio už vienodą darbą ir rodo nepa-sitenkinimą nelygybe. Suaugę žmonės dažniau renkasi resursų išmetimą, o ne šališką jų paskirstymą. Pastebėta, kad suaugę žmonės yra linkę pateisinti ša-liškus sprendimus, jei jie yra priimami remiantis objektyviomis procedūro-mis. Žmonės pateisina prizo atidavimą už vienodai atliktą darbą tik vienam, jei sprendimas yra priimamas remian-tis atsitiktine procedūra, pavyzdžiui, monetos metimu (Bolton, Brandts, Oc-kenfels, 2000, 115, 1054–1076).

Manoma, kad sąžiningumas ir tiesos siekimas nėra įgimtos savybės, tačiau žmonės geba intuityviai skirti sąžiningą sprendimą nuo nesąžinin-go. Pastebėta, kad vaikai į nesąžinin-gus sprendimus ir nelygybę dalijant resursus neigiamai reaguoti pradeda itin ankstyvame amžiuje (12–18 mė-nesių). 4–5 metų vaikai teisingumą yra linkę suprasti kaip lygų visoms šalims išteklių paskirstymą, atsižvel-giant ne tik į objektų kiekį, bet ir į jų kokybę / norimumą. O 8 metų vaikų sprendimai jau mažai kuo skiriasi nuo suaugusiųjų. Jie siekia sąžiningų sprendimų ir yra labiau linkę rinktis resursų išmetimą, o ne šališką jų pa-skirstymą (Blake, McAuliffe, 2011, 120, 215–224).

Kol kas nėra aišku, kaip ir kada pradeda ir baigia vystytis procedūrinis teisingumas, kas šiam vystymuisi turi įtakos. Manoma, kad reikšmės gali tu-rėti kiti vaiko raidos aspektai, pavyz-džiui, empatijos ir altruizmo vysty-masis, moralės raida, tėvų auklėjimo įtaka, kalbos ir matematinių gebėjimų vystymasis, kultūra, kurioje augama, socialinio patikimo fenomenas. Nors ir pastebimos sąsajos tarp šių savybių ir procedūrinio teisingumo išsivysty-mo lygių, šis ryšys gali būti ginčijamas.

Lietuvoje nėra atlikta tyrimų procedūrinio teisingumo tema, todėl šiame darbe bus siekiama atsakyti į šiuos klausimus: kokius, sąžiningus ar šališkus, sprendimus yra linkę rinktis 5–8 metų vaikai? Kokiame amžiuje jų procedūrinis teisingumas pradeda pasižymėti suaugusiems būdingomis savybėmis? Tyrimas bus atliekamas su mano sukurta interaktyvia animacija, naudojant Adobe Flash Professional CC demo programą. Tokiu trumpu ir visiems tiriamiesiems vienodas są-lygas užtikrinančiu metodu bus sie-kiama rinkti informaciją 5–8 metų amžiaus tiriamiesiems priimtinu ir įdomiu būdu.

Animacijoje pasakojama istorija, kurioje dėl riboto apdovanojimų kiekio už vienodai atliktą darbą tėvai negali vienodai apdovanoti dviejų savo vaikų Katrės ir Pilypo. Animacija suskirstyta į du etapus. Pirmajame, kurio veikėjai yra mama ir vaikai, tiriamiesiems pa-teikiamos trys situacijos. Jose tiriamieji turi pasirinkti tarp šališkų ir objekty-vių sprendimų. Pavyzdžiui, tiriamieji turi pasirinkti tarp dviejų puodelių, po kuriais paslėptos dvi rožinės sagutės (šališkas sprendimas Katrės naudai), ir trijų puodelių, po kuriais paslėptos dvi mėlynos ir viena rožinė sagutės (iš dalies šališkas sprendimas Pilypo nau-dai). Antrajame tyrimo etape, kurio

veikėjai – tėtis ir vaikai, tiriamiesiems pateikiamos keturios situacijos. Jose tiriamieji turi pasirinkti tarp objek-tyvių ir šališkų sprendimų arba prizo pašalinimo. Pavyzdžiui, tiriamieji turi pasirinkti tarp dviejų puodelių, po ku-riais paslėptos rožinė ir mėlyna sagutės (sąžiningas sprendimas) arba prizo už-darymo skrynioje (prizo pašalinimas). Nepriklausomai nuo vaikų pasirinki-

mų animacijos pabaigoje jos veikėjai Katrė ir Pilypas gauna vienodus apdo-vanojimus. Tiriamiesiems nerodoma, ar jų atsakymai buvo teisingi.

Tikimasi, kad šis tyrimas padės at-sakyti į anksčiau šiame tekste jau mi-nėtus klausimus ir surinkti reikalin-gos informacijos apie Lietuvos vaikų procedūrinio teisingumo vystymosi ypatumus.

AKADEMINIO (NE)SĄŽININGUMO TYRIMAI

Jolita Grincevičiūtė

Akademinis nesąžiningumas – viena aktualiausių ir bene seniausių aukštojo mokslo problemų. Prieš metus Lietuvos edukologijos uni-versiteto studentų atstovybė (LEU SA) irgi susirūpino dėl universiteto garbės išsaugojimo, todėl Sociali-nės edukacijos fakulteto studentai universitete atliko tyrimą-apklausą apie akademinį (ne)sąžiningumą.

Tyrimo, kuriame dalyvavo ir savo nuomonę pareiškė daugiau nei tūkstantis studentų ir dėstytojų, duo-menimis, visuose fakultetuose yra įvairių nesąžiningo mokymosi ap-raiškų. Atskleisti populiariausi suk-čiavimo metodai: nusirašinėjimas ir naudojimasis įvairia technine įranga egzaminų metu, darbų plagijavimas. Studentų atstovybė, atsižvelgusi į ty-rimo rezultatus, ėmėsi prevencijos – diskutuodavo apie (ne)sąžiningumą LEU SA studentų parlamente, fakul-tetų atstovybėse. Nuspręsta pradėti stebėti egzaminus. Bendradarbiau-jant su Akademinių reikalų direkcija, priimtas nutarimas, kad studentui, pažeidusiam sąžiningo mokymosi principus, reikia panaikinti galimybę perlaikyti egzaminą sesijos metu. Per pavasario sesiją studentai ir dėstyto-jai kvietė akademinio sąžiningumo tyrimą atliekančius LEU studentus stebėti egzaminų. Atstovybių nariai lankėsi fakultetuose ir pildė protoko-lus apie studijų kokybę. Bendradar-biauti sutiko ir fakultetų administra-cijos, kurios taip pat domėjosi gautais rezultatais. Stebėjimai parodė, kad ne visi dėstytojai supažindina studentus su egzaminų laikymo tvarka, kartais neatsižvelgia į auditorijų tinkamumą rašto darbams atlikti. Sukčiaujančių studentų ir nesąžiningumą skatinan-čių dėstytojų neatsirado.

Siekiant gerinti studijų kokybę, akademinio sąžiningumo klausimas neseniai aptartas ir rektorato posė-dyje. LEU SA prezidentė Aistė Bikma-naitė papasakojo, kaip sekasi spręsti akademinio nesąžiningumo proble-mas tarp studentų. Rektorato nariai vieningai palaikė studentų atstovybės iniciatyvas ir bendradarbiavimą su Akademinių reikalų direkcija. Moks-lo ir plėtros prorektorius prof. Aivas Ragauskas siūlė skirti daugiau pre-vencijos priemonių prieš rašto darbų plagijavimą ir pirkimą. Istorijos fa-kulteto dekanas prof. Eugenijus Jo-vaiša teigė, kad studentai egzaminus galėtų atsiskaityti žodine forma, nes tokiu būdu, jo nuomone, geriau atsi-skleidžia tikrosios studentų žinios. Senato pirmininkas prof. Audronius Vilkas iškėlė ne tik akademinio ne-sąžiningumo problemą, bet ir nesą-žiningo naudojimosi technine įranga atvejus. Ausinės ir kita technika pade-da sukčiauti nepastebimai, todėl dės-tytojams vis sunkiau suprasti, kada studentas nusirašinėja.

Norint užtikrinti studijų koky-bę, ir toliau bus vykdomi stebėji-mai. Taip pat planuojamos akcijos, kuriomis siekiama atkreipti dėme-sį ne tik į akademinį sąžiningumą atsiskaitymų metu, bet ir rašant baigiamuosius darbus. Bus pradėta iniciatyva dėl sąžiningumo deklara-cijos, kai studentai, atėję į egzaminą, savanoriškai pasirašys, jog pasižada naudotis tik savo sukauptomis žinio-mis. Studentų atstovai skatinami ir toliau skleisti žinią, jog akademinis nesąžiningumas mūsų universitete netoleruojamas. Bus imtasi visų ga-limų prevencinių priemonių, norint jį sustabdyti ir siekiant kelti studijų kokybę.

Puslapį rengia LEU Sporto centras

6 Sportas Š IESA 2014 lapkritis

SEZONO PRADŽIOJE JAUČIAMA PATIRTIES STOKA

Šarūnas Beivydas

> LEU futbolininkai

Visai neseniai prasidėjo 2014–2015 metų Lietuvos studentų futbolo lygos sezonas. Deja, praėjusių metų čempionams LEU futbolininkams jis kol kas optimizmo per daug neatne-šė. Atsinaujinusi mūsų ekipa (galbūt dėl patirties ir meistriškumo stokos) per 6 sužaistas rungtynes iškovojo tik tris pergales. Vieną kartą sužaidė lygiosiomis ir patyrė du pralaimėji-mus. LEU futbolininkai, turėdami 10 iškovotų taškų, šiuo metu yra tik 5 turnyrinės lentelės vietoje. Mūsų futbolininkai visas tris pergales iš-kovojo prieš silpniausius varžovus: ASU (2:0), VDU (4:0), KTU (2:1). Rungtynėse su vienais iš pagrindinių varžovų – VU futbolininkais – LEU komanda namuose pirmavo 2:0, ta-čiau persvaros neišsaugojo. Kova bai-gėsi lygiosiomis (2:2). LEU studentai turėjo pripažinti dabartinių LSFL

lyderių – MRU (0:3) ir VGTU (1:3) – pranašumą.

Per sužaistas 6 rungtynes LEU komanda pelnė 11 įvarčių. Daugiau-siai įvarčių komandai (po 2) pelnė Tautvydas Svidras (SSF, III k.) ir Ro-bertas Bovševičius (Robert Bovše-vič, SSF, III k.), po vieną kartą var-žovų vartus nuginklavo Danielius Gunevičius (Daniel Gunevič, SSF, IV k.), Tomas Bielickas (SSF, I k.), Tomašas Korkutas (Tomaš Korkut, SSF, IV k.), Matas Kocimas (SSF, IV k.), Valdemaras Šaveiko (SSF, I k. magistrantas) ir Lukas Ankudino-vas (SSF, I k.).

Kol kas jaunai LEU komandai trūksta susižaidimo ir patirties, ta-čiau tesužaistas beveik I ratas (liko rungtynės prieš LSU), todėl belieka laukti kur kas sėkmingesnės sezono pabaigos.

STUDENTŲ KOVOS KREPŠINIO AIKŠTELĖJE

Tautvydas Babravičius

Naująjį 2014–2015 studentų ly-gos krepšinio sezoną LEU vaikinų rinktinė pradėjo išvykoje, susitikda-ma su VDU krepšininkais. Pirmoje dvikovoje LEU komanda nusileido šeimininkų komandai 74:96. Mūsų komandoje išsiskyrė Gediminas Po-vilavičius, kuris pelnė 19 taškų ir at-kovojo 14 kamuolių, Justinas Gečas pridėjo 14, o Andrius Čybas 12 taškų.

Antroji dvikova įvyko namų aikš-telėje su ŠU krepšininkais, tačiau tai mūsų komandai nepadėjo. Mūsiškiai pralaimėjo rezultatu 80:100. LEU ko-mandoje geriausiai sekėsi G. Povilavi-čiui, kuris pelnė 21 tašką ir atkovojo 9 kamuolius, 15 taškų pridėjo J. Gečas,

> LEU vaikinų krepšinio rinktinė

Paulius Kamarauskas pelnė 11 taškų ir atkovojo 9 kamuolius.

Trečioji dvikova vyko išvykoje su VU krepšininkais. LEU komanda iškovojo pirmąją pergalę šį sezoną, palauždama priešininkus rezultatu 80:72. Mūsų komandą į pergalę vedė J. Gečas, pelnęs 21 tašką, A. Čybas pridėjo 10, G. Povilavičius 9 taškus.

Ketvirtose varžybose mūsų uni-versiteto krepšinio rinktinė namuo-se priėmė svečius iš Klaipėdos. LEU krepšininkai rezultatu 80:101 nusilei-do KU komandai. Mūsų komandoje rezultatyviausiai žaidė Karolis Šilins-kas, pelnęs 21 tašką, 17 taškų pridėjo J. Gečas, 10 – P. Kamarauskas.

GARBINGA LIETUVOS OLIMPINĖS AKADEMIJOS VEIKLOS SUKAKTIS

Juozas Skomskis

Šventinė Lietuvos olimpinės akademijos (LOA) 25-mečio sesi-ja surengta Lietuvos edukologijos universitete (LEU). Apžvelgtas nu-eitas kelias, pagerbti ir apdovanoti olimpinio judėjimo pradininkai, veteranai, mokslininkai ir talki-ninkai.

Pasirinkimas„Šviesos“ korespondento pokal-

bio metu LOA prezidentas doc. dr. Artūras Poviliūnas kalbėjo, jog jų jaukios, tvarkingos ir gražios būs-tinės atsiradimas šalia LEU olim-piečių, sporto pasiekimų galerijų, iškilios pirmojo Lietuvos olimpinio čempiono Dano Pozniako audito-rijos, Sporto muziejaus, Sporto ir sveikatos fakulteto yra reikšmin-gas akcentas, nes čia gali užeiti visa studentija, kuri domisi sportu. Du-rys atviros visiems. Čia, olimpinio švietimo šventovėje, telkiama gausi olimpinio sporto biblioteka, puikiai tinkanti studijoms ir mokslo dar-bui. Čia nuolat renkasi olimpiečiai, kurie rengia posėdžius, jaunimo olimpinio ugdymo programas vi-siems Lietuvos universitetams. Čia yra ir sporto mokslo veiklos centras.

Prezidentas sakė, kad buvo kviečiami į būsimą Vilniaus uni-versiteto sporto kompleksą, bet LEU pasirinko neatsitiktinai. Tai lėmė rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio (taip pat ir olimpinio aka-demiko) geranoriškumas, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto finan-sinė parama. Čia ryškiausios sporti-nio gyvenimo tradicijos.

Ketvirtis amžiaus – šventė visiems

„Į šventę atskrido kaimynų – la-tvių, estų, Tarptautinės olimpinės akademijos generaliteto delegaci-ja, gautas pluoštas sveikinimų ir iš partnerių, t. y. Ukrainos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos olimpinių

akademijų. Mes ypač nuoširdžiai pirmiausia pagerbiame savuosius, su kuriais dirbome nuo 1989 m., ir įteikiame pagarbos ženklus pirma-jam Lietuvos olimpinės akademijos prezidentui prof. Valeriui Jasiūnui, Lietuvos tautinio olimpinio komite-to garbės nariui Algiui Daumantui, LOA sporto mokslininkų, aktyvis-tų, iniciatorių (šviesaus atminimo prof. Juozo Šležo, Stanislovo Ston-kaus, Romos ir Janio Grinbergų ir kt.) artimiesiems“,  – sako Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas doc. dr. A. Poviliūnas.

Pagarbos ženklaiŠventės metu surengtoje sportui

nusipelniusiųjų apdovanojimo cere-monijoje LOA prezidentas A.  Povi-liūnas medalius įteikė didelei grupei olimpizmo idėjų puoselėtojų. Tarp jų ir LEU atstovams: akademikui A.  Gaižučiui, profesoriams Au-droniui Vilkui, Algirdui Raslanui, Linui Tubeliui, doc. dr. Vincentui Blauzdžiui, Ramūnei Motiejūnai-tei, Rūtai Balevičiūtei. LOA garbės nario ženklas įteiktas doc. dr. Min-daugui Katinui. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto apdovanojimą gavo Eglė Kemerytė-Riaubienė.

> LOA būstinė. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto garbės prezidentas, Ministro Pirmininko visuomeninis patarėjas sporto klausimais, Azerbaidžano valstybinės kūno kultūros ir sporto akademijos garbės daktaras docentas A. Poviliūnas

> Olimpinis švietimas. Lietuvos olimpinės akademijos būstinės biblioteka

> Šventė. LOA jubiliejinės sesijos auditorija

7Š IESA 2014 lapkritisPatirtys

LEU TĘSIA GRAŽŲ BENDRADARBIAVIMĄ SU UTENOS

ADOLFO ŠAPOKOS GIMNAZIJADoc. dr. Vida Kniūraitė

Beveik du dešimtmečius tęsia-si gražus Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) bendradarbiavi-mas. Kas galėtų suskaičiuoti, kiek paskaitų perskaityta gimnazijoje, kiek krepšinio varžybų tarp LEU ir Adolfo Šapokos gimnazijos koman-dų sužaista, kiek kartų puikūs gim-nazijos meno kolektyvai linksmino ir džiugino LEU bendruomenę.

Universitete yra žymiojo istoriko vardo auditorija, gimnazijoje – A. Ša-pokos atminimo kambarys. Istoriko 100-ųjų gimimo metinių proga LEU ir gimnazijos delegacija keliavo į To-rontą, kuriame praėjo paskutinis žy-miojo Utenos krašto sūnaus veiklos laikotarpis. Drąsiai galima teigti, kad atminimo kambarys gimnazijoje yra tikras žinių ir atminimo ženklų lo-bynas, akylai saugomas ir plečiamas Lietuvos edukologijos universiteto absolvenčių ir istorijos mokytojams gerai žinomų mokytojų eksperčių Bi-rutės Kairienės, Jolitos Bartuškienės, Daivos Dudėnienės.

Tęsiant gražų bendradarbiavimą, Utenos Adolfo Šapokos gimnazijoje vyko Lietuvos edukologijos universi-teto diena. Į gimnaziją atvyko aštuo-

nių žmonių delegacija  iš LEU. Pagal gimnazijos pageidavimus atvykusieji vedė pamokas gimnazistams. Istori-kas daktaras Valdas Selenis, kuris pa-rengė IV A. Šapokos raštų tomą, gim-nazijoje tapo savu žmogumi. Įdomios jo paskaitos jau ne kartą džiugino gimnazijos mokinius ir mokytojus. Neseniai Ukrainoje su LEU Istorijos fakulteto studentais ir žinomu isto-riku Tomu Baranausku apsilankiusi doc. dr. V. Kniūraitė dalijosi kelionės įspūdžiais su gimnazijos bendruo-mene ir mokiniams skaitė paskaitą „Ukraina: vakar ir šiandien“. Techno-logijų pamokos užsiėmimą „Antram gyvenimui prikelti daiktai“ vedė dr. Inga Kepalienė, apie teatro raiškos ir kino integraciją pasakojo dr. Vida Kazragytė. Lituanistikos fakulteto studentės Brigita Meškonytė ir Ieva Kudarauskaitė įdomiai ir netradiciš-kai mokė lietuvių kalbos, pasitelkda-mos interaktyvius žaidimus. Studijų galimybes universitete pristatė LEU Studijų rinkodaros ir karjeros sky-riaus vyriausioji specialistė Vilma Degulienė ir Adolfo Šapokos gim-nazijos abiturientė ir LEU Socialinės pedagogikos ir etikos pirmakursė Emilija Vasiulytė.

> LEU delegacija prie gimnazijos

ŽAIDIMO TYRIMŲ LABORATORIJA GRAIKIJOJE IR AUSTRALIJOJE

Dr. Agnė Brandišauskienė

Mgr. Danguolė Maslienė

Kretoje (Graikijoje) į XXIV-ąją Europos ankstyvojo ugdymo asocia-cijos organizuojamą kasmetinę kon-ferenciją „Mums, jiems ir man: uni-versalios, tikslinės ar individualios ikimokyklinio ugdymo programos“ susirinko gausus mokslininkų ir iki-mokyklinio ugdymo pedagogų bū-rys iš viso pasaulio. Temų būta įvai-riausių: nuo ikimokyklinio ugdymo politikos, kokybės iki praktinių veiklų, ugdymo metodikų, žaidimo, šiuolaikinių technologijų. O Sidnė-juje (Australijoje) vyko IV-asis tarp-tautinės kultūrinės-istorinės psicho-logijos ir veiklos tyrimų mokslinės bendruomenės kongresas.

Kretoje mūsų universiteto at-stovės edukologė dr. Agnė Bran-dišauskienė ir psichologės Brigita Gulbinaitė, Danguolė Maslienė skai-tė pranešimą apie ikimokyklinio ug-

dymo pedagogų žaidimo, jo svarbos vaikui sampratą. Jame siekta atskleis-ti, kaip skirtingai auklėtojos supran-ta žaidimo sąvoką, tačiau vieningai liudija žaidimo svarbą vaikui. Taip pat dalyvauta besidominčių žaidimu tyrėjų grupės susitikime, kurio metu buvo diskutuojama apie tarptautinio ir tarpdisciplininio žaidimo tyrėjų forumo sukūrimo galimybes.

Sidnėjuje turėjome galimybę iš-klausyti penkis plenarinius praneši-mus ir pasirinktinai dalyvauti 35 sim-poziumuose ar 46 pranešimų sesijose, kurių tematika buvo tarpdisciplininė, neapsiribojanti tik viena mokslo sri-timi ir apimanti ypač platų moksli-nių interesų lauką: nuo ankstyvojo ugdymo problemų iki infekuotų ŽIV asmenų gyvenimo kokybės aspektų. Šiame kongrese LEU mokslininkai taip pat pristatė savo tyrimų rezul-

DAUGIAU GALIMYBIŲ VEIKTI KARTU

Viktorija Noreikevičiūtė

Lituanistikos fakulteto IV kurso studentė

JAUNŲJŲ FILOLOGŲ STOVYKLA Rūta Kotryna Činčytė

Lietuvių filologijos III kurso studentė

Dieveniškės – visiškai kitoks kraštas, nei likusi Lietuvos dalis, nes čia net vietiniai gyventojai sako: „O pas mus šitaip žmonės gyvena, bet, va, ten, Lietuvoje, viskas kitaip“. Iš-ties, kai didžiosios valstybės Antro-jo pasaulinio karo išvakarėse dalijo naująją Europą, šis nuostabus kam-pelis atiteko Lietuvai. Visokiausių legendų pasakoja vietiniai žmonės, pavyzdžiui, kad Stalinas, dalydamas žemes, ant žemėlapio padėjo savo pypkę, o žmonės, kurie brėžė sienos ribas, neišdrįsę jos patraukti ir api-brėžę...

Mes, Lietuvos edukologijos uni-versiteto studentės, vaikščiojome po Dieveniškes ir regėjome senovinius medinius namus, įstabius langų ap-vadus, langines, draugiškus žmones. Aplankėme 1783 m. pastatytą Švč. Mergelės Marijos Rožančinės baž-nyčią, vertingą architektūros statinį, Dieveniškių žydų kapines, Dieveniš-kių pilkapyną, kurį sudaro aštuoni išlikę pilkapiai, stūksantys toli vie-nas nuo kito Zajašiškių miške, Moko akmenį, apie kurį sukurta daug pada-vimų. Akmuo turi savotiškos magi-jos. Jei prie jo prisiliesi, tai greitai pa-gysi. Taip pat aplankėme Grybiškių ąžuolą, kuris yra valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Mums pa-sakojo, kad tam ąžuolui 1517 m. Už-sukome ir į Norviliškių dvarą, kuria-me buvo vienuolynas ir guvernančių

mokykla, žygiavome Gaujos pažinti-niu taku. Be galo įdomūs, senoviški, autentiški vienos gatvės namai paliko neišdildomą įspūdį. Šalia kiekvieno namo žydi ir kvepia gėlių darželis. Sodybas puošia jurginai, rūtos, ra-munėlės ir kitos gėlės. Atvėrus var-telius galima išvysti šulinį su velenu, mediniu dengtu stogeliu. Gyvena-mojo namo gatvės fasadas išskirtinis. Pasijunti taip, lyg būtum Rumšiškių buities muziejuje. Tik ten jau niekas negyvena... Gatvinių namų puošy-bos elementai išskirtiniai. Vietiniai senovės dailidės namų puošyboje įkūnijo senovinę pasaulėjautą, sim-boliką, tikėjimą ir dvasinį pasaulį. Čia daug saulės, mėnulio, žvaigždžių ir gėlių motyvų. Simboliškai pateikti senovės dievai. Tai ir žirgas, ir žaltys, ir gyvūnas, ir paukštis. Dalyvavome dailininko Vytauto Dailidkos paro-doje, kuri paliko labai daug šviesių prisiminimų, nes teko ne tik žiūrėti į paveikslus, bet ir pabendrauti su dai-lininku, padiskutuoti apie vieną ar kitą jo kūrinį.

Kitą dieną pradėjome tarminę, etnografinę ekspediciją ir keliavome pas žmones, kalbinome juos. Viena Dieveniškių gyvenvietės moteris pa-sakojo, kaip audinius audė, rankš-luosčius siuvinėjo. Moteris svetingai parodė savo audinių spintą, kurioje mirgėjo spalvos, raštai, pasakojo apie užkalbėjimus. Pavyzdžiui, jei nori,

kad dingtų karpa, reikia lininį siūlą sušlapinti, pakabinti ir palaukti, kol nudžius. Tuomet dėti ant karpos ir kalbėti specialias maldeles – užkal-bėjimus. Moteris mums papasakojo apie vestuvių papročius, valgius, ka-lendorines šventes, žmonių būtį ir buitį.

Aplankėme seną užkalbėtoją, kuri kalbėjo pusiau lenkiškai ir pu-siau gudiškai. Ji pasakojo apie savo gyvenimą, papročius, meilę, užkal-bėjimus, tačiau daug kalbėti neno-rėjo, nes ji turi verslą... Jei pinigėliai sužvangės, tai ir užkalbėjimas už-gims, o gal dar ir nuo visų ligų pagy-si... Žinoma, buvo ir nelabai svetingų priėmimų... Įdomiausia tai, kad kal-bėjimo metu atsiveria savita tarmė, visu gražumu atsiskleidžia patarmė, kuria žmonės kalba apie tai, kas jiems artimiausia, geriausiai pažįstama. Taip pat įdomu stebėti kodų kaitą. Pavyzdžiui, apie paprotį papasakoja lietuviškai, o apie kokį nors papročio ritualą – jau kita kalba. Dieveniškėse mažai kas kalba lietuviškai (daugiau-siai lenkiškai, gudiškai, baltarusiš-kai).

Šios ekspedicijos tikslas buvo tir-ti ne tik lietuviškas tarmes, bet ir visą kalbą, dabartį, ateitį, tyrinėti gyveni-mą, kuris čia yra įdomus, spalvotas. Kaip tie kvepiantys gėlynai darželyje, kaip tie raštuoti audiniai močiutės spintoje.

tatus simpoziume „Savireguliacijos vystymas vaikų žaidime“. Prof. Pen-tis Hakarainenas (Pentti Hakkarai-nen) analizavo teorinius saviregu-liacijos vystymo žaidime aspektus, doc. dr. Milda Brėdikytė apžvelgė kritinių situacijų žaidime sąsajas su savireguliacijos fenomenais, o dr. A. Brandišauskienė aptarė suaugusiųjų taikomas strategijas vystant vaikų sa-vireguliacijos gebėjimus žaidime.

Dalyvavimą šiuose mokslo ren-giniuose finansavo Europos sociali-nis fondas pagal visuotinės dotacijos priemonę, kurio skirtomis lėšomis LEU Žaidimo tyrimų laboratorijos mokslininkai, vykdantys projektą „Savireguliacijos įgūdžių vystymas žaidybinėje veikloje“ (VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-066), pristatė atliekamų tyri-mų rezultatus.

Už lango besisukant auksinių lapų verpetams, spalio pabaigoje Lituanistikos fakultete (LF) klegė-jo svečiai iš Trakų rajono Aukšta-dvario vidurinės mokyklos. Būrelis mokinių, kuriuos atlydėjo keletas mokytojų ir mokyklos direktorius Arūnas Valančiauskas, susipažino su fakultetu, dėstytojais, studentais.

Šio vizito metu Lietuvos edu-kologijos universiteto Lituanistikos fakultetas, atstovaujamas dekanės Žydronės Kolevinskienės, ir Trakų

r. Aukštadvario vidurinė mokykla, atstovaujama direktoriaus A. Va-lančiausko, sudarė dvišalę bendra-darbiavimo sutartį. Sutarta bendra-darbiauti organizuojant mokslinius, metodinius ir kt. renginius, dalytis ir džiaugtis vieni kitų pasiekimais ir naujausiomis publikacijomis. Sutartis atvers galimybę studentams pedago-gines praktikas atlikti šioje Aukšta-dvario mokykloje.

Viešnagė fakultete nesibaigė su-tarties pasirašymu – aukštadvariečiai buvo pakviesti į Studentų atstovybės ir Studentų mokslinės draugijos or-ganizuotą sutitikimą su dėstytojais ir studentais. Šįkart šeimininkai pri-sistatė savo svečiams – pasakojo apie save. LF prodekanas Dainius Vai-tiekūnas prisiminė, kaip pasirinko lituanisto kelią. Jis sakė, kad visada domėjosi pasakojimais ir įvairiomis istorijomis, labai mėgo skaityti. Rin-damasis savo kelią stovėjo kryžkelėje tarp dviejų širdžiai mielų dalykų, t. y. istorijos ir lietuvių kalbos. Prodeka-nas kalbėdamas juokavo, kad tuomet stojant nebuvo ,,loterijos“. Dokumen-tai buvo pildomi pretenduojant tik į vieną vietą. Taigi pagrindiniu argu-mentu, kodėl pasirinko lietuvių kal-bą, tapo autoritetu buvęs lietuvių kal-

bos mokytojas. Štai kodėl prodekanas mokiniams linkėjo turėti asmenybę, kuria jie galėtų sekti. Nesvarbu, ar tai realus jų gyvenimo kelyje esan-tis žmogus, ar personažas iš knygos. Svarbu turėti gerą autoritetą, kuris sustiprintų norą siekti savo svajonių.

Dėstytoja Vilma Leonavičienė, pasakodama apie savo kelią į lituanis-ką, mokiniams linkėjo visada įsiklau-syti, ką jiems sako ir pataria tėvai, mokytojai. Ji prisiminė, kad renkan-tis profesiją tėvai jai paskyrė misiją gelbėti pasaulį. Dėstytoja pabrėžė, kad gyvenime svarbiausia kiekvieną žingsnį žengti su meile, todėl ir už-

sieniečiams, kuriems ji dėsto lietuvių kalbą, pirmiausia diegia meilę Lietu-vai. Dėstytoja džiaugėsi, kad kai ku-rie jos studentai iš meilės šiai šaliai ir kalbai pasilieka čia gyventi ir dirbti. O Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedros vedėjo padėjėja Rita Repeč-kienė, kuri yra aukštadvariečių kraš-tietė, pasakojo, kad nedrąsiai pasuko lituaniskos link. R. Repečkienė teigė, kad labai svarbu, kai kiti žmonės tavi-mi tiki. Pati ji pasuko mokslo keliu tik todėl, kad tuomet mokyklos direkto-rius ja tikėjo ir ragino siekti mokslų. R. Repečkienė mokiniams linkėjo, kad jų aplinkoje būtų žmonių, kurie

patikėtų jais, nes tai padeda skleistis giliausioms širdies svajonėms.

Studentai užmezgė ryšį su moki-niais – kalbėjosi apie studijas, parodė mokiniams kai kurias universiteto erdves. Mokiniai aplankė Lituanisti-kos fakulteto skaityklą ir turėjo pro-gą apžiūrėti šiuo metu bibliotekoje veikiančią filologijos mokslų dakta-rės  docentės Žanetos Markevičienės darbų parodą. Svečius išlydėdami sa-kėme: ,,Iki kitų susitikimų“. Juk pasi-rašyta dvišalė sutartis atvers daugiau galimybių bendradarbiauti, dalytis idėjomis ir pasiekimais, organizuoti renginius.

> Lituanistikos fakulteto, atstovaujamo dekanės Ž. Kolevinskienės, ir Trakų r. Aukštadvario vidurinės mokyklos, ats-tovaujamos direktoriaus A. Valančiaus-ko, bendradarbiavimo sutarties pasira-šymo akimirka

leidžiamas nuo 1952 metų

Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis

Registracijos numeris SL 749

„Šviesos“ redakcija Studentų g. 39,

LEU centriniai rūmai, 129 kab.,tel. (85) 273 69 67,

el.paštas rysiai@leu.lt

Vyr. redaktorius Juozas Skomskis

mob. (86) 983 39 71,el.paštas juozas.skomskis@leu.lt

Kalbos redaktorė Gintarė Mikėnaitė

mob. (86) 540 35 53, el. paštas gintare.mikenaite@leu.lt

Dizainas Tomas Razmus

Maketas Donaldas Petrauskas

Spausdino AB spaustuvė „Titnagas“,Vasario 16-osios g. 52, LT-76291

Šiauliai, Lietuvawww.titnagas.ltTiražas 1500 egz.

Š IESA

8 Kultūra Š IESA 2014 lapkritis

Nuoširdžiai užjaučiame arti-muosius dėl ilgametės LEU dar-buotojos Rūtos Gutauskienės mir-ties. Telydi Jus paguoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties va-landą.

Liūdi bendradarbiai

RYTMETINIS SENAMIESČIO VARPO SKAMBĖJIMAS

Romualdas Saulius

LEU galerijoje „2003“ – tapyto-jo Vytauto Šato paroda. Eksponuo-jama daugiau nei 20 Vilniaus sena-miesčio ir keliolika gamtos peizažų.

Parodos atidarymo metu gale-rijos globėjas ir kultūros fi losofas akademikas Algirdas Gaižutis, pri-statydamas svečią, kalbėjo, jog dai-lininkas yra miesto vaizduotojas, puikiai suprantąs jo specifi ką, nuo-

taiką, architektūrą, gamtą. Tai – be-tarpiška kūryba. Paveikslai alsuoja gyvenimu. Dailininkas – prancūziš-ko tipo kūrėjas, anksčiau tapęs daug reljefi nių fi gūrų, veidų, linijų. Tai elegantiško ir lengvo potepio, muzi-kalių siužetų meistras. Iš jo galima pasimokyti jauniems dailininkams. V. Šatas – Vilniaus miestovaizdžio meistras.

Kolegos dailininko viešnage pasidžiaugė Dailės katedros vedėja G.  Riškutė, menotyrininkė R. Mi-kučionytė. Svečias sakė laikąs didele garbe eksponuoti savo tapybą tarp šių šviesių galerijos sienų, sutikti daugelį besidominčių menu studentų, kolegų dailės dėstytojų.

Šiaurės Lietuvos, Pasvalio krašto sūnus, prieš daugelį metų patekęs į Vilnių, susižavėjo senųjų jo meistrų išmintinga kūryba ir visam gyveni-mui liko ištikimas jų idėjai sujungti senamiesčio vertybes su nuostabia gamta.

KŪRYBINIS EKOLOGIŠKUMAS TECHNOLOGINĖJE GAMYBOJE

Jolita Grincevičiūtė

Lapkričio pradžioje Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos, matematikos ir technologijų fa-kultete (LEU GMTF) vyko kasme-tinis renginys „Technologijų idėjų mugė“. Šio renginio organizatorė ir pagrindinė vadovė – LEU dėsty-toja lektorė Rūta Indičianskienė. Ji prisipažįsta, kad renginio idėja kilo siekiant ne tik pritraukti kuo daugiau technologijoms neabejin-gų žmonių, bet ir norint supažin-dinti moksleivius su technologinių mokslų specialybe.

Šis renginys iš kitų išsiskiria tuo, kad didelis dėmesys skiriamas kūry-binių ir ekologiškų idėjų pritaiky-mui technologinėje gamyboje. Labai įdomus faktas yra tas, kad renginyje teorinės žinios neatskiriamos nuo praktikos, todėl sulaukiama didelio mokytojų ir mokinių susidomėjimo. Renginio dalyviai gali ne tik pasi-klausyti įvairių technologinių idėjų pristatymų, bet ir pamatyti daugybę technologinių darbų. Šiemet jų taip pat netrūko, o nemaža dalis dalyvių atvyko dar iki mugės atidarymo. Tai lėmė mokinių kūrybinių darbų kon-kursas „Eko krepšelis“, kuris kasmet susilaukia ne tik didelio žmonių susidomėjimo, bet ir norinčiųjų paremti. Šiais metais renginio me-cenatu tapo Ramūnas Karbauskis, rėmėjais – leidykla „Šviesa“ ir UAB „Livinn sveiki produktai“.

Mugės dalyviai turėjo galimy-bę apžiūrėti parodą, vykusią gale-

rijoje „Verdenė“, ir susipažinti su egzotiniais augalais oranžerijoje. Pasibaigus dalyvių registracijai, visi susirinko į iškilmingą mugės atida-rymą, po kurio įvairių technologijų pristatymai vyko net trylikoje skir-tingų sekcijų. Jų vadovais buvo ne tik technologinių mokslų mokyto-jai, bet ir GMTF studentės. Sekcijo-se buvo kalbama apie netradicinio mezgimo būdus, antrines gamybos žaliavas, šilkografi ją, ekodizainą ir įvairias kitas ekologinės gamybos technikas.

Nors technologijų pristatymo temos buvo labai skirtingos, tačiau

visas sekcijas siejo ekologinio origi-nalumo idėja. Kol dalyviai klausėsi pristatymų apie įvairias ekologiškas gamybos technikas, konkurso „Eko krepšelis“ komisija vertino konkur-santų darbus, pagamintus iš įvai-riausių greitai yrančių ekologiškų medžiagų, pradedant nuo popie-riaus ir baigiant įvairiais audiniais ir medžiagomis. Renginį vainikavo „Technologijų idėjų mugės“ rezulta-tų aptarimas ir konkurso nugalėtojų paskelbimas. Taip praėjo dar viena „Technologijų idėjų mugė“, kuri su kiekvienais metais sulaukia vis di-desnio susidomėjimo ir pripažinimo.

JŲ RANKŲ ŠILUMA IR GROŽISJuozas Skomskis

> Parodos dalyvės: R. Jurkuvėnienė, D. Čiupailienė, V. Kasparavičiūtė, Technologijų ir technologinio ugdymo katedros vedėja doc. dr. Birutė Žygaitienė, buvusio kurso kuratorė doc. dr. Zita Žebrauskienė, R. Savičiauskienė, D. Žabaitė, I. Jančienė

> V. Kasparavičiūtės „Staltiesė“ > M. Bludnickytės „Paveikslėliai“

> Centre – renginio organizatorė ir LEU dėstytoja lektorė R. Indičianskienė

> Tapytojas V. Šatas

„Verdenėje“ viešėjo septynios rankdarbių mokytojos meninin-kės. Šį kartą siuvinėtoja, liaudies meno meistrė ir Vilniaus Daukšos vidurinės mokyklos technologijų mokytoja Viginija Kasparavičiū-tė į talką pasikvietė ir savo studijų drauges. Pasak jos, tokias pat fa-natikes Rūtą Savičiauskienę, Dalią Čiupailienę, Irmą Jančienę, Dalią Žabaitę, Meilę Bludnickytę ir Rasą Jurkuvėnienę. „Kad technologi-jų mokytojų rankdarbių parodoje „Prisijaukinusios tradicijas ir fan-taziją“ nebūčiau vieniša“, – juokau-ja grupės iniciatorė.

„Pirmiausia aš – siuvinėtoja. Vė-liau – mokytoja. Su mokiniais dirb-ti labai sunku. To, ką mes darome, jiems nereikia. Mus „nužudė“ bruka-mos per prievartą programos. Mo-dernioms technologijoms  – pirmoji vieta. O unikalus rankų darbas – ne-svarbus. Visur kalbama, kad reikia plėtoti amatus. O jiems dėmesio – mažai. Mes – kita karta. Ta, kuriai reikia tautos kultūros vertybių“,  – kalba V. Kasparavičiūtė.

„Žaidžiame, siuvinėjame ir džiau-giamės. Į parodą atvežiau dvi siuvi-nėtas staltieses, dvi skaras. Ypač daug dirbame su vaikais. Mano močiutė buvo puiki siuvėja. Manau, kad ir iš jos esu šiek tiek išmokusi. Savo ranką pridėjusi ir mama – pokario dukra, kuri irgi turėjo išmokti daryti rank-darbius to meto mokykloje“, – pasa-koja Vilniaus Šeškinės vidurinės mo-kyklos mokytoja R. Savičiauskienė.

„Parodoje rodau riešines, kurias megzti labai smagu. Jos visada buvo prie lietuvių tautinio kostiumo. Raš-tus sugalvoju pati. Taip par veriu karoliukus. Mokiniai į mano kūrybą žiūri palankiai, bet patys imtis šio pomėgio nenori, deja... Darbas labai kruopštus ir atima daug laiko. Vai-kams reikia mygtukų, klaviatūros, kad viskas būtų čia ir dabar. Ir dar greitai. Nors atsiranda vienas ki-tas entuziastas, kuriems patinka ir rankdarbiai“, – teigia Vilniaus Sen-vagės gimnazijos mokytoja D.  Ža-baitė.

Vilniaus Jėzuitų gimnazijos mo-kytoja Rasa Jurkuvėnienė rodo tris, anot jos, darbukus: „Kėdę“, papuoštą

tautinių juostų dalimis, tautinį krep-šį ir liaudiško stiliaus gėlėtą staltiesę. Jėzuitų gimnazijos mokiniai išskir-tiniai, motyvuoti, todėl su jais dirbti lengviau.

Vilniaus Užupio gimnazijos technologijų mokytoja I. Jančienė, į parodą atvežusi vaistams laikyti skirtus krepšelių, staltiesių, ser-vetėlių komplektą, juos traktuoja kaip šiuolaikiškumo ir tradicijų dermę. Tokia kryptis dominuoja ir jos darbe su mokiniais. Mokytoja teigia, jog mokiniai pasiilgę kūry-bos, mėgsta prasmingus, aiškios idėjos darbus. Labai noriai sutikta K. Donelaičio „Metų“ raiška teksti-lėje. Patiko projektas „Knyga“, kurį mokiniai irgi išreiškė įvairiomis technologijomis.

Švento Kristoforo gimnazijos mokytoja tautodailininkė D. Čiupai-lienė demonstruoja tradicinius ama-tus, t. y. nėrimą vašeliu, siuvinėji-mą... Tai, kuo meistrai naudojosi nuo seno. „Mokykloje norisi puoselėti ir atgaivinti tolstančią nuo visuomenės tautos meno tradiciją, kad tuo keliu eitų ir mokiniai. Prieš 2 metus LEU rodėme ir „Sidabro vainikėlį“ – viso miesto mokinių tautodailės paro-dą. Jei mokytojas nori pritraukti mokinių, turi rodyti pavyzdį. Aš džiaugiuosi savo kūrybingais moki-niais“, – tvirtina mokytoja D. Čiupa-ilienė.