AIŠKINAMASIS RAŠTAS planavimas/TV... · Aiškinamasis raštas VšĮ Gamtos paveldo fondas, Vilnius, 2019 8 1.2. Planuojamos teritorijos geografinė padėtis ir ribos Planuojama

METELIŲ REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANO KOREKTŪRA

UŽSAKOVAS VYKDYTOJAS

LAZDIJŲ RAJONO

SAVIVALDYBĖS

ADMINISTRACIJA

VšĮ GAMTOS PAVELDO FONDAS

METELIŲ REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANO

KOREKTŪRA

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Vilnius, 2019

Metelių regioninio parko tvarkymo plano korektūra. Aiškinamasis raštas

VšĮ Gamtos paveldo fondas, Vilnius, 2019 2

PLANUOJAMA TERITORIJA:

Metelių regioninio parko centrinė dalis (3 227 ha)

PLANAVIMO ORGANIZATORIUS:

Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorius

PLANAVIMO PAGRINDAS:

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos

direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. V-238 „Dėl Metelių

regioninio parko specialiojo teritorijų planavimo dokumento koregavimo“

PLANAVIMO LYGMUO IR RŪŠIS:

Savivaldybės lygmens specialiojo planavimo dokumentas,

tvirtinamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

PLANAVIMO DOKUMENTAS:

Metelių regioninio parko tvarkymo plano korektūra

METELIŲ REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANO KOREKTŪRA

UŽSAKOVAS VYKDYTOJAS

LAZDIJŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA Vilniaus g. 1, LT-67106 Lazdijai

VšĮ GAMTOS PAVELDO FONDAS A. Vivulskio g. 41-113, LT-03114 Vilnius

2018 m. lapkričio 20 d. sutartis Nr. 53-308

Pareigos Pavardė Parašas Data

Direktorius G. Raščius

2019-11-26

Projekto vadovas

M. Pileckas (TPV 0043)

Vykdytojai

M. Pileckas (TPV 0043)

V. Raščius (ATP 938)



TURINYS

ĮVADAS ..............................................................................................................................

1. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ ......................................................................................

1.1. Bendros žinios apie Metelių regioninį parką ................................................................

1.2. Planuojamos teritorijos geografinė padėtis ir ribos ......................................................

1.3. Ekogeologinės sąlygos .................................................................................................

1.4. Reljefas ir dirvožemiai .................................................................................................

1.5. Kraštovaizdis ................................................................................................................

1.6. Klimato bruožai ............................................................................................................

1.7. Vandenys ......................................................................................................................

1.8. Žemėnauda ir žemėvalda ..............................................................................................

1.9. Miškai ...........................................................................................................................

1.10. Gyventojai, gyvenvietės ir infrastruktūra ...................................................................

1.11. Gamtos ir kultūros paveldo vertybės ..........................................................................

1.12. Biologinės vertybės ....................................................................................................

1.13. Rekreacinis potencialas ir naudojimas .......................................................................

1.14. Kraštotvarkiniai konfliktai .........................................................................................

2. SPRENDINIAI ...............................................................................................................

2.1. Tvarkymo plano korektūros pagrindimas ....................................................................

2.2. Tvarkymo plano sprendinių korektūra .........................................................................

NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI ..........................................................................

PRIEDAI ..................................................................................................................................

1 priedas. Numatoma tvarkymo plano korektūros rengimo eiga .............................................

2 priedas. Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos ..............................................

3 priedas. Žuvinto biosferos rezervato – UNESCO biosferos rezervatų tinklo dalies – zonos

4 priedas. Gamtinio karkaso sudėtinės dalys ir kraštovaizdžio formavimo kryptys ................

5

6

6

8

10

11

12

13

13

17

19

21

23

25

30

35

37

37

39

40

43

43

44

45

46



5 priedas. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos ...........

6 priedas. Žemės naudmenos ...................................................................................................

7 priedas. Miškai ......................................................................................................................

8 priedas. Vertingųjų savybių požymių turintys objektai ........................................................

9 priedas. Europinės svarbos buveinės planuojamoje teritorijoje ir artimiausioje aplinkoje ..

10 priedas. Dusios dviračių žiedas ...........................................................................................

11 priedas. Metelio dviračių žiedas .........................................................................................

12 priedas. Ornitologinio turizmo maršrutas „Dusios ežeras ir Simno tvenkiniai“ .................

13 priedas. Šv. Jokūbo kelio „Camino Lituano“ atkarpa .........................................................

14 priedas. Pažintiniai takai „Prelomčiškės kalvomis“ ir „Bijotų-Širvinto miškais“ ..............

15 priedas. Kraštovaizdžio tvarkymo zonų pokyčiai planuojamoje teritorijoje ......................

BRĖŽINIAI ..............................................................................................................................

Esamos būklės analizės brėžinys M 1:10 000 ..........................................................................

Metelių regioninio parko tvarkymo plano korektūros brėžinys 1:10 000 ................................

47

48

49

50

51

52

53

54

55

56

57

58

58

58



ĮVADAS

Metelių regioninio parko tvarkymo plano koregavimo procedūrų pradžia ir planavimo

tikslai nustatyti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus

2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-238 „Dėl Metelių regioninio parko specialiojo teritorijų

planavimo dokumento koregavimo“. Šiuo įsakymu planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos

perleistos Lazdijų rajono savivaldybės administracijai.

Regioninio parko tvarkymo plano korektūrą rengia VšĮ Gamtos paveldo fondas,

vykdydamas Lazdijų rajono Metelių regioninio parko specialiojo teritorijų planavimo dokumento

koregavimo paslaugų sutartį Nr. 2018-11-20/53-308.

Planavimo darbų programa ir planuojamos teritorijos ribos patvirtintos Lazdijų rajono

savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 10V-998 „Dėl

Metelių regioninio parko tvarkymo plano koregavimo ir planavimo darbų programos tvirtinimo“.

Su tvarkymo plano koregavimo darbų programa galima susipažinti Lazdijų rajono savivaldybės

administracijos internetiniame tinklalapyje www.lazdijai.lt bei Lietuvos Respublikos teritorijų

planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros

informacinėje sistemoje www.tpdris.lt.

Nustatyti planavimo tikslai:

1. pakeisti prie Metelių regioninio parko lankytojų centro esančią Bijotų valstybinio miško

teritoriją, patenkančią į ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) (MRe) kraštovaizdžio

tvarkymo zoną į intensyvaus pritaikymo (poilsio parkų) (MRi) kraštovaizdžio tvarkymo

zoną;

2. išplėsti urbanizuotos rekreacinės aplinkos tradicinio pritaikymo (NRu1) „Lelijos“

kraštovaizdžio tvarkymo zoną;

3. pakeisti vandens turizmo trasą Dusios ežere, numatant naujus lankytinus objektus;

4. įrengti Dusios ežero šiaurinėje ir vakarinėje dalyje paukščių stebėjimo bokštus;

5. numatyti papildomą Bijotų–Širvinto pažintinio tako atšaką ir paukščių stebėjimo vietą

prie Metelio ežero;

6. Metelio ežero vakarinėje dalyje esančioje subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės

aplinkos ekstensyvaus pritaikymo (NRn1) kraštovaizdžio zonoje numatyti valčių

nuleidimo vietą.

Regioninio parko tvarkymo plano korektūra rengiama vadovaujantis Saugomų teritorijų

įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu,

Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklėmis, Bendraisiais buveinių ar paukščių

apsaugai svarbių teritorijų nuostatais, Saugomų teritorijų tipiniais apsaugos reglamentais,

Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų

planavimo nuostatais ir kitais teisės aktais, susijusiais su specialiuoju saugomų teritorijų

planavimu bei veiklos reglamentavimu. Visuomenės informavimo tvarka – supaprastinta.

Vadovaujantis Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 25 d.

įsakymu Nr. 10V-1053 „Dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo“, strateginis pasekmių

aplinkai vertinimas neatliekamas.

Metelių regioninio parko tvarkymo plano korektūra rengiama pagal Teritorijų planavimo

įstatyme nurodytus etapus. Planavimo darbų terminai – 2018-11-20–2020-05-20 (1 priedas).

http://www.lazdijai.lt/



1. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

1.1. Bendros žinos apie Metelių regioninį parką

Metelių regioninis parkas (toliau vadinama – Regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos

Respublikos Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-

2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“, siekiant išsaugoti didžiųjų Pietų Lietuvos

ežerų ir jų apylinkių kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą ir kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir

racionaliai naudoti.

Regioninio parko paskirtis yra:

išsaugoti didžiųjų Pietų Lietuvos ežerų dubumos su Dusios, Metelio ir Obelijos

ežerais ir jos apylinkių kraštovaizdį, unikalų moreninį Teizų masyvą su pailgos

formos kalvomis, pakraštinių moreninių darinių masyvą su stambiomis

plokščiakalvėmis Žagarių apylinkėse;

išsaugoti kultūros paveldo vertybes, iš jų – piliakalnių kompleksus bei gatvinius

kaimus;

išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir

gyvūniją, svarbias vandens paukščių perėjimo ir poilsio migracijų metu vietas;

atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus bei objektus;

vykdyti tyrimus ir stebėjimus, kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo

apsaugos ir kitose srityse;

sudaryti sąlygas plėtoti pažintinį turizmą ir poilsiavimą tam skirtose zonose ir

vietose, nustatytose regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje);

reglamentuoti ūkinę veiklą ir statybų plėtotę pagal regioninio parko tvarkymo planą

(planavimo schemą);

vykdyti švietėjišką ir kultūrinę veiklą, propaguoti gamtos ir kultūros paveldą bei jo

apsaugą.

Regioninis parkas yra Pietvakarių Lietuvoje, Alytaus apskrityje, Alytaus ir Lazdijų rajonų

savivaldybių teritorijose. Gamtiniu požiūriu jis plyti Sūduvos aukštumoje. Regioninio parko

kraštovaizdį sudaro Dusios-Metelio ežeringas duburys ir jį supantys moreniniai kalvynai.

Išskirtinė Regioninio parko vertybė – didieji Sūduvos ežerai: Dusia, Metelys ir Obelija. Į

Regioninį parką patenka apie 60 kaimų ar jų dalių su sodybomis. Didžiausia gyvenvietė – Dusios

ir Metelio tarpežeryje išsidėstęs Metelių kaimas.

Regioninio parko plotas 17 721 ha, dar 5 373 ha užima buferinės apsaugos zona.

Atsižvelgiant į vertybių pobūdį ir pasiskirstymą bei teritorijos naudojimo ir apsaugos poreikius

Regioninis parkas suskirstytas į konservacinio (71,2 %), ekologinės apsaugos (24,7 %),

rekreacinio (2,5 %) ir gyvenamojo (1,5 %) funkcinio prioriteto zonas. Konservacinio prioriteto

zoną sudaro Obelytės ir Trako gamtiniai rezervatai, Barčių, Kalniškės, Metelių ir Teizų

kraštovaizdžio draustiniai, Žagarių geomorfologinis draustinis, Dusios hidrografinis draustinis,

Rinkotų botaninis draustinis, Juodabalės zoologinis draustinis ir Trako botaninis-zoologinis

draustinis.

Veiklą Regioniniame parke reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos

įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos

nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo

įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas,

Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo

sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343

http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuva



(jas nuo 2020 m. sausio 1 d. pakeis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų

įstatymas), Metelių regioninio parko apsaugos reglamentas, patvirtintas aplinkos ministro

2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 420, ir Metelių regioninio parko nuostatai, patvirtinti

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490.

Regioninis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-580 patvirtintu tvarkymo planu, patvirtintais bendraisiais

planais, kitais specialiojo teritorijų planavimo ir saugomų teritorijų strateginio planavimo

dokumentais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996

patvirtintais saugomų teritorijų tipiniais apsaugos reglamentais. Regioninio parko apsaugą ir

tvarkymą organizuoja bei stebėseną vykdo Regioninio parko direkcija, įsikūrusi adresu Seirijų

g. 2, Metelių k., 67482 Lazdijų r. sav.

Regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planas, kuriame

nustatytomis ribomis vadovaujamasi rengiant šią tvarkymo plano korektūrą, patvirtintas Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 503.

Tarptautinė saugomos teritorijos svarba. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009

m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210, didžioji Regioninio parko teritorijos dalis (17 005 ha)

įtraukta į vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus,

sąrašą skirtą pateikti Europos Komisijai. Potencialios buveinių apsaugai svarbios teritorijos

„Metelių regioninis parkas“ (kodas LTLAZ0010) ribos sutampa su Regioninio parkos ribomis,

išskyrus rekreacinio ir gyvenamojo funkcinio prioriteto zonas. Vertybės, dėl kurių atrinkta

vietovė: vandenų (31501 Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis, 3160

Natūralūs distrofiniai ežerai), pievų (6120 Karbonatinių smėlynų smiltpievės, 6210 Stepinės

pievos, 6530 Miškapievės), pelkių (7110 Aktyvios aukštapelkės, 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai)

ir miškų (9050 Žolių turtingi eglynai, 9080 Pelkėti lapuočių miškai, 9160 Skroblynai, 91D0

Pelkiniai miškai, 91E0 Aliuviniai miškai) buveinės, saugomos gyvūnų ir augalų rūšys: balinis

vėžlys, didysis auksinukas, kūdrinis pelėausis, mažoji suktenė, pūstoji suktenė, niūriaspalvis

auksavabalis, paprastasis kirtiklis, plačialapė klumpaitė, plikažiedis linlapis, skiauterėtasis

tritonas, ūdra, žvilgančioji riestūnė.

Paukščių apsaugai svarbi teritorija „Metelių, Dusios ir Obelijos ežerai“ (4 480 ha, kodas

LTALYB001) įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu

Nr. 399 didžiųjų baublių (Botaurus stellaris), rudžių (Aythya nyroca), nendrinių lingių (Circus

aeruginosus), švygždų (Porzana porzana), plovinių vištelių (Porzana parva), mėlyngurklių

(Luscinia svecica) bei migruojančių vandens paukščių sankaupų vietų apsaugai. Ji apima

Metelio, Dusios ir Obelijos ežerus su paežerių pievomis ir pelkėmis (2 priedas).

Į šiaurę nuo Regioninio parko išsidėstęs Žuvinto biosferos rezervatas, 2011 m. įtrauktas į

UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ Pasaulinį biosferos rezervatų tinklą. Tai vienintelė

Lietuvos vietovė šiame biosferos rezervatų tinkle. Dusios ežeras ir jo baseinas yra Žuvinto

biosferos rezervato tranzitinės zonos (Transition area) dalis – vanduo iš Dusios ežero Dovinės

(Spernios ir Bambenos) upe teka į Žuvinto ežerą ir veikia jo ekologinę būklę (3 priedas).

Gamtinio karkaso požiūriu planuojama teritorija yra tarptautinės (europinės) svarbos

geoekologinėje takoskyroje, kuri driekiasi per visą Baltijos aukštumų lanką. Ši takoskyra apima

ypač jautrias ir ekologiškai svarbias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus

ir kalvynus. Gamtinio karkaso teritorijose taikomi Gamtinio karkaso nuostatų reikalavimai,

patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96.

Gamtinio karkaso kraštovaizdžio formavimo kryptys nustatytos Lazdijų rajono savivaldybės

teritorijos bendrajame plane (4 priedas).

1 Keturių simbolių derinys (pavyzdžiui, 1110) nurodo buveinės tipo kodą, kuris atitinka Europos ekologinio tinklo

„Natura 2000“ kodą Europos Sąjungos buveinių interpretavimo vadove (EUR 15/2, 1999).



1.2. Planuojamos teritorijos geografinė padėtis ir ribos

Planuojama teritorija yra pietų Lietuvoje, Alytaus apskrityje, Lazdijų rajono savivaldybės

Seirijų ir Šventežerio seniūnijose. Ji apima centrinę Regioninio parko dalį – Dusios ežerą su

pakrantėmis bei Dusios ir Metelio tarpežerį su Širvinto ir Bijotų miškais ir Metelių gyvenviete.

Planuojamos teritorijos ribos išvestos taip, kad apimtų planavimo tiksluose nurodytus objektus ir

kraštovaizdžio tvarkymo zonas. Jos priderintos prie Lazdijų rajono savivaldybės ir Regioninio

parko funkcinio prioriteto zonų ribų bei Dusios ežero vakarinę pakrantę juosiančio kelio (1, 2

pav.).

1 pav. Planuojamos teritorijos padėtis regione.

Funkciniu požiūriu planuojama teritorija nevienalytė – ji apima Dusios hidrografinį

draustinį, Dusios ir Metelių rekreacinio prioriteto zonas, Metelių gyvenamojo prioriteto zoną,

Barčių ir Metelių kraštovaizdžio draustinių dalis, Sutrės ir Metelytės ekologinės apsaugos

prioriteto zonų dalis. Bendras planuojamos teritorijos plotas – 3 227 ha. Rytinė teritorijos dalis

(Dusios ir Metelio tarpežeris) priskiriama Metelių kaimui, pietinė Dusios pakrantė –

Vaickūniškės, Graužų, Straigiškės ir Sutrės kaimams, vakarinės Dusios pakrantės – Staigūnų,

Zebrėnų, Barčių, Prelomčiškės, Padusio ir Babrauninkų kaimams.

Planuojamai teritorijai artimiausi miestai ir miesteliai (matuojant nuo Metelių

gyvenvietės): Seirijai (9 km), Simnas (12 km), Šventežeris (13 km), Lazdijai (21 km), Veisiejai

(26 km), Leipalingis (27 km). Atstumai iki artimiausių didelių miestų ir kurortų: Alytaus –

33 km, Druskininkų – 39 km, Marijampolės – 47 km, Kauno – 93 km, Vilniaus – 137 km.



2. pav. Planuojamos teritorijos ribos.



1.3. Ekogeologinės sąlygos

Tektoniniu požiūriu planuojama teritorija išsidėsčiusi Mozūrijos-Baltarusijos anteklizėje.

Tai kristalinio pamato pakiluma, padengta santykinai nestoru nuosėdinių uolienų sluoksniu.

Kristalinis pamatas čia slūgso apie 700 m gylyje (600 m žemiau jūros lygio). Per teritoriją

driekiasi Vidurio Lietuvos sandūros zona, skirianti Vakarų Lietuvos granulių ir Rytų Lietuvos

kristalinės plutos sritis. Kristaliniame pamate aptiktas lūžis, kuris driekiasi ties vakarine Dusios

ežero pakrante ŠV–PR krypties linija. Kvartero nuosėdinė danga nėra tolygi, joje išsiskiria ta

pačia kryptimi, tačiau rytiniu Dusios pakraščiu besidriekiantis paleoįrėžis, kurio dugnas plyti 70–

80 m žemiau jūros lygio. Po 120–180 m storio kvartero nuosėdine danga slūgso neogeno ir

paleogeno (didesnėje teritorijos dalyje) bei viršutinės kreidos (po paleoįrėžiu) sistemų sluoksniai.

Remiantis Lietuvos nacionalinio atlaso ekogeologiniu žemėlapiu, planuojama teritorija

patenka į plotus, kurių gelmės blogai izoliuotos. Ledyno liežuvio suformuotas Dusios-Metelio

duburys pripildytas smėlingų nuogulų, čia nėra nelaidžių molingų sluoksnių, kurie saugotų nuo

taršos gruntinį vandenį ir giliau slūgsančius vandeningus sluoksnius. Taigi, požeminio vandens

gamtinės saugos požiūriu teritorija yra jautri.

Remiantis Valstybinėje geologijos informacinėje sistemoje (GEOLIS), ekogeologinių

rekomendacijų žemėlapyje pateikiama informacija, vakarine Dusios ežero pakrante ŠV–PR

kryptimi driekiasi neotektoniškai aktyvi zona (kristalinio pamato lūžis), taip pat per Dusios ežero

rytinę dalį ir pakrantę ŠV–PR kryptimi driekiasi paleoįrėžis. Paleoįrėžių teritorijose žemės gelmių

sandarai yra būdingas didesnis smėlingų ar žvyringų nuogulų kiekis pjūvyje, jose vyksta

aktyvesnė, palyginti su aplinkinėmis teritorijomis, požeminio vandens apykaita. Tais atvejais, kai

paleoįrėžių teritorijos sutampa su šiuolaikinių upių ar ežerų slėniais, dėl kai kurių rūšių (statyba,

gręžinių gręžimas, žemės darbai ir pan.) ūkinės veiklos gali įvykti spūdinio požeminio vandens

proveržiai ar žemės paviršiaus išplovos.

Remiantis GEOLIS Geologinių reiškinių žemėlapyje pateikiama informacija, pavojingų

geologinių reiškinių (nuošliaužų, įgriuvų ir kt.) planuojamoje teritorijoje neužfiksuota.

Teritorijos su stačiais šlaitais (didesniu nei 25° žemės paviršiaus polinkiu ir didesniu nei

5 metrų šlaito aukščiu) yra tik vakariniame Dusios ežero krante – Prelomčiškės piliakalnio ir

gretimų kalvų bei Barčių senkapio šlaituose. Šiose teritorijose nevykdoma ūkinė veikla ar

statybos, todėl griūčių pavojaus nėra.

Remiantis GEOLIS Potencialių taršos židinių ir ekogeologinių tyrimų žemėlapiu, Metelių

gyvenvietėje yra trys potencialūs geologinės aplinkos taršos židiniai: technikos kiemas

(sugriautas, didelio ir ypatingai didelio pavojaus) ir ančių fermos (neseniai nugriautos, teritorija

sutvarkyta, nežymus ir vidutinis pavojus) vakarinėje gyvenvietės dalyje, nuotekų valymo

įrenginiai (veikiantys, didelis ir ypatingai didelis pavojus) šiauriniame gyvenvietės pakraštyje.

Metelių gyvenvietės biologinio valymo įrenginiai pastatyti 2004 m. Geriamojo vandens tiekimą

ir nuotekų tvarkymą Metelių gyvenvietėje vykdo UAB „Lazdijų vanduo“.

Detaliai ar parengtinai išžvalgytų durpių telkinių planuojamoje teritorijoje nėra.

Remiantis GEOLIS Lietuvos pelkių ir durpynų žemėlapio duomenimis, pelkėjimo procesas

vyksta šiaurinėje Dusios paežerėje (čia išskiriama keletas durpingų pažemėjimų) bei

pietvakarinėje Metelio paežerėje, kur plyti Širvinto pelkė. Širvinto durpyno bendras plotas

127 ha, pramoninis 113 ha, maksimalus durpių sluoksnio storis 2,9 m, vidutinis 1,12 m, naudingi

durpių ištekliai 1 mln. m³, podurpiniai sluoksniai – sapropelis iki 6,4 m, giliau slūgso smėlis,

priemolis, molis. Pelkė pailga ŠV–PR krypties, didžioji dalis apaugusi mišku (40 % beržai, 40 %

juodalksniai, 20 % eglės), šiauriniame pakraštyje plyti Kimsinės pieva, kupstuotumas 30 %

(Lietuvos durpynų..., 1995).



Žemės gelmių registro, GEOLIS ir Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenimis,

naudingųjų iškasenų telkinių, geologinių, geomorfologinių ir hidrogeologinių gamtos paveldo

objektų ar geotopų planuojamoje teritorijoje nėra.

Žemės gelmių registro duomenimis, planuojamoje teritorijoje yra 7 eksploataciniai

požeminio vandens gręžiniai (4 Metelių kaime ir 3 pietinėje Dusios ežero pakrantėje). Metelių

požeminio vandens vandenvietė (Nr. 4626, nenaudojama) yra vakarinėje gyvenvietės dalyje,

aplink ją išskirta 50 m pločio sanitarinės apsaugos zona – pirmoji (griežto režimo) vandenvietės

juosta. Vandenvietės teritorijoje ir jos apsaugos zonoje taikomi Specialiųjų žemės ir miško

naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343,

reikalavimai.

1.4. Reljefas ir dirvožemiai

Geomorfologiniu požiūriu planuojama teritorija išsidėsčiusi Paskutiniojo apledėjimo

Baltijos aukštumų srityje, Sūduvos aukštumoje, Dusios-Metelio duburyje (Guobytė, 2001).

3 pav. Iškarpa iš UAB Hnit-Baltic sukurto Lietuvos reljefo žemėlapio (planuojama teritorija

pažymėta raudonu punktyru).

Ledyno liežuvio suformuotas Dusios-Metelio duburys platus, giliai įsiterpęs į Sūduvos

aukštumą (3 pav.). Duburys pripildyta smėlių, tačiau didesnę jo dalį užima didieji Sūduvos

ežerai, kuriuos juosia plačios ežerinės terasos. Todėl vyrauja pakopiškosios stambiai

ežeringosios priesmėlingosios lygumos vietovaizdis (Basalykas, 1965). Duburį supa moreniniai

kalvynai. Į vakarus nuo Dusios ežero driekiasi Krosnos kalvynas (gūbriuotas moreninis

masyvas), o į pietus nuo Dusios ir Metelio ežerų plyti Seirijų kalvynas (kalvotas moreninis

masyvas). Krosnos kalvynas, ankstesniuose šaltiniuose dažnai vadinamas Teizų arba Verstaminų

vardais, kai kur prieina prie pat Dusios ežero vakarinio kranto, į planuojamą teritoriją netgi

patenka atskiros kalvos ar gūbrių dalys – Prelomčiškės piliakalnis ir Barčių senkapis. Nuo

aplinkinių kalvų ir gūbrių atsiveria gražūs vaizdai į didžiuosius Sūduvos ežerus.



Dusios ežeras plyti 106,35 m absoliutiniame aukštyje2, o Metelio ežeras telkšo daugiau

nei metru žemiau (105,2 m). Ežerus juosia apyežerių lygumos ir ežerinės terasos, o Dusios ir

Metelio tarpežeryje driekiasi fliuvioglacialinė pakiluma, kurios paviršius iškyla iki 115–120 m

absoliutinio aukščio (taigi, 10–15 m aukščiau ežerų vandens lygio). Ant šios pakilumos

išsidėsčiusi Metelių gyvenvietė. Tačiau dar aukščiau iškyla jau minėtos kalvos vakariniame

Dusios ežero krante – Prelomčiškės piliakalnis (124 m) ir Barčių senkapis (121 m).

Planuojamoje teritorijoje vyrauja nederlingi smėlžemiai (iki 27 našumo balų).

Vakariniame Dusios ežero krante kai kur įsiterpia kiek derlingesnių, iš priesmėlio sudarytų

išplautžemių. Pietvakarinė Metelio ežero pakrantė ir šiaurinė Dusios ežero pakrantė užpelkėję,

čia paplitę žemapelkiniai durpžemiai. Pašlapusiose vietose, ant priesmėlių, priemolių ir

puveningų nuogulų, pasitaiko ir šlynžemių.

1.5. Kraštovaizdis

Planuojamai teritorijai būdingas agrarinis miškingas (Metelių kaime – agrarinis mažai

urbanizuotas) ežeruotų duburių kraštovaizdis (4 pav.). Kraštovaizdis vidutiniškai pakeistas,

mišraus naudojimo – konservacinio prioriteto zonoje vyrauja tausojantis, kraštovaizdžio

ekologinę apsaugą užtikrinantis naudojimas, tuo tarpu rekreacinio ir gyvenamojo prioriteto zonų

kraštovaizdis naudojamas intensyviau (Nacionalinis kraštovaizdžio..., 2015).

4 pav. Metelių apylinkių kraštovaizdis iš paukščio skrydžio (meteliai.lt nuotr.): 1 – Metelio

ežeras, 2 – Metelių centrinė gyvenvietė, 3 – pieva Kimsinė, 4 – Dusios rekreacinio prioriteto

zona, 5 – Dusios ežeras, 6 – Bijotų ir Širvinto miškai.

Vizualinėje struktūroje vyrauja vaizdingas, vidutinės vertikaliosios sąskaidos atvirų ir

pusiau atvirų gerai apžvelgiamų erdvių kraštovaizdis su raiškiomis horizontaliomis

dominantėmis – didžiaisiais Sūduvos ežerais. Tai lemia didelį kraštovaizdžio vizualinį estetinį

2 Čia ir toliau ežerų altitudės pateikiamos Baltijos aukščių sistemoje, kaip nurodyta šaltiniuose. Pagal Lietuvos

aukščių sistemą (LAS07) aukščiai yra 10 cm didesni.



potencialą, kurį galima panaudoti rekreacijai ir pažintiniam turizmui. Kadangi teritorija pasižymi

didele konservacine ir rekreacine verte, pagrindinė kraštovaizdžio tvarkymo reglamentavimo

kryptis – integruotų konservacinės apsaugos ir rekreacinio naudojimo reglamentų formavimas

(Nacionalinis kraštovaizdžio..., 2015). Gamtinio karkaso kraštovaizdžio formavimo kryptys

teritorijoje nustatytos atsižvelgiant į ekologinę teritorijos svarbą ir jautrumą (4 priedas).

Kraštovaizdį darkančių objektų planuojamoje teritorijoje beveik nėra. Galima paminėti

tik netvarkingus ūkinius pastatus ir technikos kiemą vakariniame Metelių gyvenvietės pakraštyje,

šalia buvusių ančių fermų (Seirijų g. 30 ir 32). 2017 m. nugriautas buvęs Metelių žemės ūkio

bendrovės antidžių kompleksas, teritorija rekultivuota. Sutvarkyta ir prie ančių fermos buvusi

buitinių atliekų sąvartyno teritorija.

1.6. Klimato bruožai

Vietovės klimatas vidutinių platumų pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Pastaraisiais

dešimtmečiais Lietuvos klimatas jūriškėja – žiemos tampa šiltesnės, nepastovios, dėl dažnų

atlydžių trumpiau išsilaiko sniego danga (pasitaiko žiemų, kai nuolatinė sniego danga išvis

nesusidaro), o nesusikaupus didesniam sniego kiekiui mažiau pasireiškia pavasario potvyniai

(Lietuvos gamtinė..., 2013). Šie bendri klimato pokyčiai pastebimi ir planuojamoje teritorijoje.

Nepastovios žiemos neigiamai veikia žmonių sveikatą, žemės ūkį, rekreaciją.

Planuojama teritorija patenka į Vidurio žemumos klimatinį rajoną, Nemuno žemupio

parajonį (Lietuvos nacionalinis..., 2016). Šiam parajoniui būdingos kiek aukštesnės nei

vidutiniškai Lietuvoje temperatūros. Vidutinė metinė oro temperatūra +6,8°C, vidutinė liepos

mėnesio temperatūra +17,2°C, vidutinė sausio mėn. temperatūra -3,6°C. Šalnos prasideda spalio

pradžioje ir baigiasi gegužės pradžioje. Vidutinis metinis kritulių kiekis mažesnis už vidutinį –

apie 610 mm (šiltuoju laikotarpiu apie 400 mm, šaltuoju – apie 200 mm). Tai lemia kiek didesnis

atstumas nuo jūros ir Sūduvos aukštumos lygiagretus išsidėstymas vyraujančių pietvakarių

krypties vėjų atžvilgiu. Nuolatinė sniego danga susidaro sausio mėn. pradžioje, sniegas ištirpsta

kovo mėn. viduryje, vidutiniškai išsilaiko apie 80 dienų. Tačiau, kaip jau minėta, pastarųjų

dešimtmečių žiemomis dažnai pasitaiko atodrėkiai ir storesnė sniego danga nesusikaupia.

Kadangi vietovė nutolusi nuo jūros, vėjuotumas nėra didelis (vidutinis vėjo greitis žiemą

4 m/s, vasarą 3 m/s), vyraujančios vėjo kryptys – pietvakarių, pietų ir vakarų. Virš Dusios ežero

vėjai sustiprėja. Vykstant ledonešiui vėjai Dusios pakrantėse suformuoja aukštas ledų sangrūdas.

Vidutinė metinė Saulės spindėjimo trukmė – 1750 valandos per metus, Lietuvos mastais tai yra

vidutiniškas rodiklis. Pagal šilumos jutimą, drėgmę ir saulėtus orus sąlygos poilsiui ir turizmui

šiltuoju metų laikotarpiu ypač palankios. Tuo tarpu slidinėjimui sąlygos mažai palankios.

Planuojamos teritorijos mikroklimatą veikia didieji Sūduvos ežerai. Tai yra palyginti

stambūs vandens telkiniai, kurie dėl skirtingo nei sausuma įšilimo bei garavimo pakrančių

mikroklimatą veikia švelninančiai (atiduoda sukauptą šilumą arba vėsina), didina oro drėgnumą,

pakrantėse formuoja vietinius vėjus – brizus. Ši įtaka ypač ryški 200-300 m pakrantės ruože,

tolstant nuo vandens ji pamažu silpnėja. Didelių ežerų ir tvenkinių poveikis mikroklimatui

pastebimas 1-1,5 km atstumu nuo kranto (Ščemeliovas, 1991; Pašvenskas, 2001). Pažymėtina,

kad vandens telkinio poveikis oro drėgmei ir temperatūrai pasireiškia tik giedromis dienomis.

Taip pat vietovės mikroklimatą veikia vyraujančios smėlio dirvos (jos greitai įšyla ir greitai

atvėsta) bei adiabatinis oro leidimasis nuo gretimų kalvynų.

1.7. Vandenys

Planuojama teritorija yra Nemuno upės baseine, Šešupės ir Nemuno mažųjų intakų

pabaseiniuose, Dovinės ir Peršėkės upių baseinų takoskyroje. Planuojamos teritorijos

hidrografinį tinklą sudaro Dusios ir Metelio ežerai, į Dusią įtekantys upeliai ir Dovinės



(Spernios) upės ištekėjimas iš Dusios ežero, Širvinto pelkė ir keletas smulkesnių pelkėtų plotų.

Dusios ežerą ir jo pakrantes drenuoja Dovinė – Šešupės dešinysis intakas. Ši upė svarbi tuo, kad

teka pro ypatingos gamtosauginės svarbos Žuvinto ežerą. Dusios ežero baseinas „maitina“

vandeniu Žuvintą ir veikia jo ekologinę būklę, todėl priskiriamas tarptautinės reikšmės Žuvinto

biosferos rezervato tranzitinei zonai (2 priedas). Tuo tarpu Metelio ežerą ir jo pakrantes drenuoja

Metelytė – kairysis Peršėkės intakas. Pati Peršėkė įteka į Nemuną Balbieriškio miestelyje.

Planuojamos teritorijos gamtosauginę ir rekreacinę vertę lemia didieji Sūduvos ežerai –

Dusia ir Metelys. Tai didžiausi ir giliausi Regioninio parko ežerai. Šių ežerų ir jų apylinkių

kraštovaizdžio išsaugojimas, tvarkymas bei racionalus naudojimas yra pagrindinis Regioninio

parko tikslas. Dusios ežeras pilnai patenka į planuojamą teritoriją, tuo tarpu su Metelio ežeru

planuojama teritorija ribojasi rytuose. Nors šiedu ežerai yra tos pačios (ledo luisto guolio) kilmės

ir telkšo tame pačiame Dusios-Metelio duburyje, vis dėlto yra ganėtinai skirtingi.

Dusios ir Metelio užžėlimas vandens augalija labai nevienodas. Labiausiai užaugęs

Metelys. Abiejuose ežeruose gerai išsivysčiusi pasinėrusi augalija, kur vyrauja maurabraginių

dumblių ir samanų bendrijos, tačiau kiekviename ežere jos užima nevienodus plotus.

Iš dviejų ežerų Dusia yra gerokai didesnis, gilesnis, taisyklingesnės formos, labiau

tinkamas ir naudojamas rekreacijai. Pagal dydį (2 340) Dusia yra trečias ežeras Lietuvoje. Tai

didžiausias Pietų Lietuvos ežeras, neretai vadinamas „Dzūkų jūra“. Ežeras ovalios, kriaušę

primenančios formos, ištęstas iš ŠV į PR, pasižymi išlygintais mažai vingiuotais krantais (tik

šiauriniame gale ties Dovinės (Spernios) ištaka yra siaura Kojos įlanka), plačiais neužžėlusiais

atabradais, skaidriu vandeniu. Vandens skaidrumas vasarą būna apie 5 metrai.

Dusios ežero dugnas nelygus, jame yra nemažai duobių ir pakilumų. Ežeras yra gilus –

didžiausias gylis 32,6 m ežero vidurinėje dalyje, vidutinis gylis 14,2 m. Ežero vanduo intensyviai

maišomas vėjų, Dusia vėlai užšąla ir net giliomis žiemomis nestokoja deguonies. Pakrantėje yra

platus (50–200 m pločio) smėlingas atabradas, jis užima apie 12 % viso ežero ploto. Giliau

dugne – įvairus molis ir dumblas, smėlinga ir dumblinga gėlavandenė klintis. Dugno nuosėdų

storis siekia 7,6 m (Kilkus, 2013; Užtvenkto Dusios…, 2011; Visuotinė lietuvių…, 2004).

Dusios krantai daugiausia žemi, lėkšti, su terasomis, smėlingi, tik vakariniai ir šiaurės

vakarų krantai aukšti, priemolingi, o šiaurinės pakrantės papelkėję. Dusią supa daugiausia

dirbami laukai, pietrytiniame krante tarp Dusios ir Metelio auga pušynas (Bijotų miškas), šiaurės

rytiniame krante – mišrusis Rinkoto miškas, o šiaurės vakariniame krante, Babrauninkų kaime,

plyti pievos ir šlapynės.

Virš vandens kyšanti augalija užima vos 5 % ežero paviršiaus, platesnės ir tankesnės

augalų juostos susidarė vakarinėje ir šiaurinėje Dusios pakrantėse. Daugiausia augalų Kojos

įlankoje – jos pakraščiuose ištisinę juostą sudaro meldai ir nendrės, dugną dengia maurabraginiai

dumbliai, plūdės, plunksnalapės, elodėjos, aštriai. Iš viso ežere auga 57 rūšių augalai.

Dusia – seliavinis ežeras. Ežere sugaunama 18 žuvų rūšių: lydekos, ešeriai, kuojos,

seliavos, karšiai, karosai, lynai, raudės, aukšlės, meknės, pūgžliai, šližiai, stintos, vėgėlės,

unguriai, gružliai, kirtikliai, dyglės. Taip pat ežere gyvena reliktiniai vėžiagyviai keturspyglė

šoniplauka ir reliktinė mizidė.

Dusia yra pratekamas ežeras, tačiau upelių atnešamas vandens kiekis, palyginus su ežero

vandens mase, mažas. Dusia priklauso labai lėtos vandens apykaitos ežerams, jo pratakumas vos

6 %, taigi ežero vanduo atsinaujina kas 15 m. Iš žemės ūkio naudmenų per melioracijos sistemas

ir vandentėkmės į ežerą patenka maistmedžiagės, todėl Dusios eutrofikacija yra greitesnė nei

natūrali. Kasmet atliekami tyrimai ir vykdomos prevencinės priemonės padeda palaikyti gerą

ežero ekologinę būklę. Į Dusią įteka Sutrė (pietuose, iš Babrų ežero), Šventupė (pietvakariuose,

iš Šventežerio), Pryga (šiaurės vakaruose) ir dar 16 bevardžių upelių. Iš Kojos įlankos į Simno

ežerą išteka Dovinė (Spernia). Vidutinis metinis vandens nuotėkis iš Dusios ežero 20 183 tūkst.



m³, vidutinis ištakos debitas vos 0,64 m³/s. Ežero vandens lygis per metus svyruoja iki 40 cm

(Kilkus, 2013; Užtvenkto Dusios…, 2011; Visuotinė lietuvių…, 2004).

Dėl savo ir pakrančių ypatybių ežeras ypač palankus poilsiui ir turizmui, todėl prie jo

susitelkę daugiausia rekreacinės infrastruktūros ir rekreacijai skirtų teritorijų – pagal visą rytinę

ir pietinę pakrantę driekiasi Dusios rekreacinio prioriteto zona. Ežere buriuojama ir kaituojama,

nardoma ir plaukiojama laivais. Pats Dusios ežeras, jo atabradai ir biologinės vertybės (ypač

vandens paukščiai) saugomos Dusios hidrografiniame draustinyje, o Dusios ežero vakarinės

pakrantės šlaitai, terasos bei kopos – Barčių kraštovaizdžio draustinyje. Todėl svarbu suderinti

rekreacinę veiklą su aplinkosauginiais tikslais, kad nenukentėtų saugomos gamtos vertybės.

Dusios hidrologinis režimas nėra natūralus. Prie ežero ištakos dar 1972 m. įrengtas

šliuzas reguliatorius, ežero vandens lygis pakeltas apie 0,4 m. 2010 metais Dusios šliuzas

reguliatorius buvo rekonstruotas į slenkstį su paviršiniu vandens nuleidimo uždoriu, 2011 m.

patvirtintos naujos užtvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisyklės. Po rekonstrukcijos

sumažinta galimybė dirbtinai reguliuoti ežero vandens lygį, sudarytos sąlygos, artimos

natūraliam vandens lygių svyravimui ežere bei sumažintas ekstremalių situacijų pavojus už 3 km

esančiame Kalesninkų tvenkinyje ir dar žemiau esantiems Simno bei Žuvinto ežerams (sumažėja

dirbtinai sukeltų vandens poplūdžių tikimybė). Rekonstruotas hidrotechnikos statinys leidžia

palaikyti natūralesnius vandens lygio pokyčius žemutiniame bjefe ir daro teigiamą poveikį

žemiau esančioms Dovinės upės ekosistemoms. Šiuo metu hidrotechninį statinį valdo ir prižiūri

Regioninio parko direkcija. Nustatytas normaliai patvenktas vandens lygis (NPL) 106,35 m,

aukščiausias leistinas vandens lygis (AVL) 106,83 m, žemiausias leistinas vandens lygis (ŽVL)

106,0 m. Hidrotechniniame įrenginyje žuvų pralaidos nėra (Užtvenkto Dusios..., 2011).

Pagrindinis užtvenkto Dusios ežero vandens naudotojas yra Žuvininkystės tarnybos prie

ŽŪM Žuvivaisos skyriaus Simno poskyrio žuvininkystės tvenkiniai. Jų užpildymui ir vandens

lygio palaikymui leidžiama kasmet iš Dusios ežero paimti 1250 tūkst. m³ vandens. Saugant

Dusios ežero krantus nuo ardymo, 650 m rytinės ežero pakrantės ruožas sutvirtintas akmenimis,

o 500 m ilgio šiaurvakarinės pakrantės ruožas tarp Prelomčiškės piliakalnio ir Prygos upės

sutvirtintas akmenimis ir gelžbetonio plokštėmis. (Užtvenkto Dusios..., 2011).

1 lentelė. Dusios ir Metelio ežerų pagrindiniai morfometriniai rodikliai.

Rodiklis Dusia* Metelys**

Altitudė (vandens paviršiaus

aukštis virš jūros lygio, m) 3

106,35 105,2

Ežero plotas (ha) 2 340 1 298

Kranto linijos ilgis (km) 22 19,3

Didžiausias ilgis (km) 8,45 6,8

Didžiausias plotis (km) 4,26 2,7

Didžiausias gylis (m) 32,6 15,0

Vidutinis gylis (m) 14,2 6,8

Vandens tūris (tūkst. m³) 332 924 87 240

Baseino plotas (km²) 107,8 55,6

* – pagal užtvenkto Dusios ežero naudojimo ir priežiūros taisykles (2011).

** – pagal Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje nurodomus ir Gamtos tyrimų centre sukauptus duomenis.

3 Ežerų altitudės pateikiamos Baltijos aukščių sistemoje, kaip nurodyta šaltiniuose. Pagal Lietuvos aukščių sistemą

(LAS07) aukščiai yra 10 cm didesni.



Metelys visu tūkstančiu hektarų mažesnis už Dusią (1 lentelė), labiau vingiuotomis ir

užžėlusiomis pakrantėmis. Ežeras taip pat perpus seklesnis: didžiausias gylis 15,0 m, vidutinis

gylis 6,8 m. Tai vidutinio gylio ežeras. Kaip ir Dusia, Metelys ištęstas iš ŠV į PR. Pratakumas

dukart didesnis nei Dusios (12 %). Atabradas platus, padengtas smėliu, įlankose – dumblu ir

moliu. Dugną dengia smėlingas ir molingas dumblas. Pakrantėse auga tanki, bet neištisinė

nendrių juosta. Vandens skaidrumas vasarą siekia ~4 m. Į ežerą suteka 20 upelių (didžiausias –

pietiniame krante įtekantis Dubelis), šiaurėje išteka Metelytė (kairysis Peršėkės intakas). Metelio

krantai žemi, šiauriniai ir pietvakariniai krantai supelkėję, šiaurės rytuose bei pietvakariuose

skardingi, paveikti erozijos (Visuotinė lietuvių..., 2008). Pietinė ežero dalis apsupta miško

(Statiškių ir Širvinto miškai), kitose pakrantėse daugiausia plyti dirbami laukai ir pievos.

Šiaurrytine ežero pakrante eina Lazdijų ir Alytaus rajonų riba.

Metelys išsiskiria paukščių, augalų bei žuvų įvairove. Jis pagal dominuojančias žuvų

rūšis priskiriamas karšiniams–lydekiniams ežerams. Sugaunamos žuvys: lydekos, ešeriai, karšiai,

lynai, unguriai, kuojos, plakiai, karpiai, karosai, aukšlės, šamai, meknės, raudės, seliavos,

pūgžliai, sterkai, ripusai, peledės. Įveista mizidžių, gamaridų, vėžių.

Pats Metelio ežeras, jo apyežerių kraštovaizdis ir biologinės vertybės saugomos Metelių

kraštovaizdžio draustinyje. Į planuojamą teritorija patenka tik nedidelė dalis šio draustinio –

Širvinto pelkė, Širvinto miškas ir Kimsinės pieva. Vakariniame ežero krante išsidėsčiusi Metelių

centrinė gyvenvietė (Metelių gyvenamojo prioriteto zona) ir jos paplūdimys (Metelių rekreacinio

prioriteto zona) – šios dvi zonos pilnai patenka į planuojamą teritoriją (1 pav.).

Visos planuojamoje teritorijoje esančios pelkės yra žemapelkinio tipo. Didžiausia –

127 ha ploto Širvinto pelkė vakariniame Metelio krante (Lietuvos durpynų..., 1995). Taip pat

nemažai pelkėtų plotų yra šiauriniame Dusios ežero krante, Babrauninkų kaime, ties Kojos

įlanka ir Dovinės (Spernios) ištekėjimu.

Tvenkinių ir šaltinių planuojamoje teritorijoje nėra.

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos

Regioninio parko tvarkymo plano sprendiniai nenustato paviršinių vandens telkinių

apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų. Įgyvendinant tvarkymo priemones ir vykdant veiklą

paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose turi būti laikomasi

Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1992-05-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“

XXIX skyriaus ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio reikalavimų.

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nustatomos

remiantis Lietuvos Respublikos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 „Dėl paviršinių

vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo

patvirtinimo“ patvirtintais reikalavimais. Dusios ežero apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos

juostos bei į ežerą įtekančių ir ištekančių upių pakrančių apsaugos juostų pločiai nustatyti

užtvenkto Dusios ežero naudojimo ir priežiūros taisyklėse, patvirtintose Aplinkos apsaugos

agentūros direktoriaus 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. AV-249.

Remiantis galiojančiais reikalavimais, didiesiems Sūduvos ežerams nustatoma 500 m

pločio apsaugos zona. Metelio ežero pakrantės lėkštos, todėl planuojamoje teritorijoje joms

nustatoma 10 m pločio apsaugos juosta. Dusios ežero pakrantės apsaugos juostos plotis skiriasi

priklausomai nuo pakrantės vidutinio nuolydžio (polinkio kampo): lėkštose šiaurinėse, rytinėse ir

pietinėse pakrantėse apsaugos juostos plotis 10 m, o statesnėse vakarinėse pakrantėse apsaugos

juostos plotis priklausomai nuo polinkio kampo kinta nuo 10 iki 50 metrų (5 priedas). Vietose,

kur su paviršiniu vandens telkiniu ribojasi pelkė (Širvinto pelkė vakarinėje Metelio paežerėje, pelkės

šiaurinėje Dusios paežerėje), apsaugos juosta nustatoma 5 metrų atstumu nuo pelkės išorinės ribos.



Į Dusios ežerą įtekančioms upėms (Sutrei, Šventupei, Pečiagrindai, Prygai) bei iš ežero

ištekančiai Dovinei (Sperniai) planuojamos teritorijos ribose nustatyta 10 m pločio apsaugos

juosta, o ties Prelomčiškės piliakalniu tekančio upelio žemupiui – 20 m apsaugos juosta

(Užtvenkto Dusios..., 2011).

1.8. Žemėnauda ir žemėvalda

Didžiąją dalį (net 73 %) planuojamos teritorijos užima valstybiniai vandens telkiniai (2, 3

lentelės, 6 priedas). Dusios ir Metelio ežerams bei Dovinės (Spernios) upei žemės sklypai nėra

suformuoti. Didieji Sūduvos ežerai nuo seno buvo naudojami verslinei žvejybai. Šiuo metu čia

verslinė žvejyba nevykdoma, tačiau vyksta specializuota žūklė: Dusios ežere gaudomos seliavos,

iš ežerų ištekančiose Dovinės (Spernios) ir Metelytės upėse – unguriai. 2017 m. duomenimis

(Žuvų išteklių..., 2018), seliavos išteklių būklė Dusios ežere dėl pernelyg intensyvios žvejybos

yra labai bloga, artima kritinei. Todėl specializuotą seliavų žūklę Dusioje rekomenduojama

nutraukti, o išteklius atkurti. Specializuota seliavų žūklė turėtų būti atnaujinta tik atkūrus

išteklius bei nustačius išteklius tausojantį žvejybos limitą.

5 pav. Žemės sklypų išsidėstymas Dusios ir Metelio tarpežeryje.

Planuojamoje teritorijoje, aplink Dusios ežerą bei Dusios ir Metelio tarpežeryje išsidėstę

552 privatūs žemės sklypai, dauguma – žemės ūkio paskirties. Privatūs kitos paskirties žemės

sklypai susitelkę Metelių kaime, o privatūs miškų ūkio paskirties sklypai – Bijotų miške.

Istorinės aplinkybės (buvusi rėžinė žemėvalda) lėmė, kad didelė dalis privačių žemės sklypų yra

ilgi ir ganėtinai siauri, ypač Dusios rytinėje pakrantėje bei prie Seirijų–Metelių kelio (5 pav.),



taip pat Dusios vakarinėje pakrantėje ties Barčių kaimu. Tai apsunkina racionalų žemės valdymą

ir naudojimą, rekreacinių paslaugų ir infrastruktūros plėtrą.

Planuojamoje teritorijoje yra 34 valstybiniai žemės sklypai (2 lentelė), daugiau nei pusė

jų (18) – kitos paskirties. Valstybinės reikšmės miškų sklypai užima 6,9 % planuojamos

teritorijos ploto, juos valdo VĮ Valstybinės miškų urėdijos Veisiejų regioninis padalinys. Jie

užima beveik visą Širvinto mišką ir Bijotų miško centrinę dalį (aplink Regioninio parko

direkciją), taip pat keli valstybinių miškų sklypai išsidėstę šiaurinėje planuojamos teritorijos

dalyje – Rinkoto miške ir Babrauninkų kaime (7 priedas).

2 lentelė. Planuojamos teritorijos žemėvaldų struktūra.

Žemės nuosavybės forma ir tikslinė

paskirtis

Suformuotų žemės

sklypų skaičius

Plotas

ha %

Privati žemė 552 550 17,0

Žemės ūkio paskirties žemė 343 369 11,4

Miškų ūkio paskirties žemė 75 110 3,4

Kitos paskirties žemė 134 71 2,2

Valstybinė žemė 34 2677 83,0

Žemės ūkio paskirties žemė 6 38 1,2

Miškų ūkio paskirties žemė

(Valstybinės reikšmės miškai) 8 224 6,9

Vandens ūkio paskirties žemė 2345 72,7

Konservacinės paskirties žemė 2 5 0,1

Kitos paskirties žemė 18 54 1,7

Laisvos žemės fondas 12 0,4

Iš viso: 586 3227 100,0

2018 m. pradžios būklė.

Pažymėtina, kad nesuformuotas žemės sklypas didelėje Kimsinės pievos dalyje

(vakariniame Metelio ežero krante tarp Metelių gyvenvietės ir Širvinto miško). Taip pat

nesuformuoti žemės sklypai trijų kultūros paveldo objektų (Zebrėnų ir Padusio senovės

gyvenviečių bei Barčių senkapio) teritorijose. Laisvos žemės fondui priskiriama keliolika sklypų

Metelių, Babrauninkų ir Staigūnų kaimuose.

3 lentelė. Planuojamos teritorijos žemės naudmenų struktūra.

Kategorija Plotas (ha) Dalis (%)

Vandenys 2352 72,9

Miškai 306 9,5

Pelkės 155 4,8

Pievos ir ganyklos 149 4,6

Dirbama žemė 110 3,4

Užstatytos teritorijos 49 1,5

Keliai ir gatvės 29 0,9

Medžiais ir krūmais apaugantys plotai 71 2,2

Kita nenaudojama žemė 7 0,2

Iš viso: 3227 100,0

Duomenų šaltinis: Georeferencinio pagrindo kadastras (GRPK), 2019.

Planuojamos teritorijos žemės naudmenų struktūra mozaikiška (3 lentelė, 6 priedas). Be

vyraujančių valstybinių vandens telkinių nemažą dalį užima miškai – Širvinto miškas, Bijotų



miško dalis, Rinkoto miško pakraščiai ir kt. Taip pat nemažą plotą užima pelkės (Širvinto pelkė

vakariniame Metelio krante bei pelkėti plotai šiauriniame Dusios krante) ir pievos. Pievos

išsibarsčiusios įvairaus dydžio plotais, didžiausia pieva – jau minėta Kimsinė vakariniame

Metelio krante. Šią biologinės įvairovės požiūriu vertingą pievą tvarko (šienauja, ekstensyviai

gano) ir deklaruoja savininkai ir nuomotojai, taip pat prižiūri (kerta atžalas) Regioninio parko

direkcija. Dirbamos žemės planuojamoje teritorijoje palyginti nedaug. Pastaruoju metu žemės

ūkio veiklos intensyvumas teritorijoje sumažėjo, dalis buvusių žemės ūkio naudmenų

apleidžiamos ir užauga medžiais bei krūmais. Daugiausia mišku apaugančių plotų yra rytiniame

Dusios krante, čia daug kur auga pušies jaunuolynai.

1.9. Miškai

Miškų kadastro duomenimis, planuojamoje teritorijoje miško žemė užima 398 ha, iš to

skaičiaus miškai (medynai) sudaro 383 ha (11,9 % teritorijos ploto). Be esamų medynų, 12 ha

užima žemė, skirta miškui įveisti, 1,5 ha – elektros trasa Bijotų miške prie rajoninio kelio Nr.

2523 Janėnai–Meteliai, 2,1 ha – miško laukymės ir aikštės. Du trečdaliai medynų (65 %)

savaiminės kilmės. Savaiminės kilmės medynai vyrauja Širvinto miške ir Dusios ežero

pakrantėse, o miško želdiniai labiausiai paplitę Bijotų miške, jie taip pat sudaro atskirus plotus

Metelių kaime bei Sutrės kaime prie rajoninio kelio Nr. 2523 Janėnai–Meteliai.

Valstybinės reikšmės miškai planuojamoje teritorijoje užima 224 ha plotą (7 priedas).

Juose auga 197 ha medynų (51,4 % planuojamos teritorijos miškų ploto). Taigi, valstybiniai

miškai teritorijoje užima daugiau nei pusę visų medynų ploto. Pažymėtina, kad trys Metelytės

ekologinės apsaugos prioriteto zonoje suformuoti valstybiniai miškų ūkio paskirties sklypai

(kadastro Nr. 5948/0003:221, 5948/0003:222 ir 5948/0002:248, bendras plotas 12 ha) patenka į

paukščių apsaugai svarbią teritoriją „Metelių, Dusios ir Obelijos ežerai“ (LTALYB001), kurioje

pagal galiojančius Regioninio parko tvarkymo plano sprendinius draudžiama įveisti mišką.

Valstybinės reikšmės miškus patikėjimo teise valdo VĮ Valstybinės miškų urėdijos

Veisiejų regioninis padalinys. Šie miškai tvarkomi vadovaujantis 2013 m. patvirtintu VĮ Veisiejų

miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektu, kuris buvo parengtas pagal 2011 m. valstybinės

miškų (sklypinės) inventorizacijos duomenis. Pagal šį projektą tvarkomi, naudojami ir atkuriami

valstybinės reikšmės miškai 2013–2022 metais.

4 lentelė. Miško augaviečių struktūra (%).

Dirvožemio drėgnumo laipsnis Dirvožemio derlingumo laipsnis

Iš viso: Indek

sas Tipas

a b c d Labai

nederlin

gas

Nederlin-

gas Derlingas

Labai

derlingas

N Normalaus drėgnumo

dirvožemiai 0,4 31,0 10,4 2,9 44,8

Š Normalaus drėgnumo šlaitų

dirvožemiai (>15°) - - - 0,5 0,5

L Laikinai perteklingo drėgnumo

(glėjiški) dirvožemiai - - 2,2 14,8 17,0

U Pastoviai perteklingo drėgnumo

(glėjiniai) dirvožemiai - - 2,7 6,1 8,7

P Pelkiniai durpiniai dirvožemiai - 1,6 18,5 9,0 29,0

Iš viso: 0,4 32,6 33,7 33,3 100,0

Miško augaviečių struktūra mišri (4 lentelė). Normalaus drėgnumo augavietės sudaro

44,7 %, jos vyrauja Bijotų miške, taip pat paplitusios Metelių kaime bei Sutrės kaime prie



rajoninio kelio Nr. 2523 Janėnai–Meteliai. Laikinai ir pastoviai perteklinio drėgnumo trofotopai

sudaro 25,7 % visų augaviečių, jie paplitę Dusios ežero pakrantėse bei Širvinto miško vakarinėje

dalyje. Pelkinės miškų augavietės (eutrofinės ir mezotrofinės žemapelkės) sudaro 29 %, jos

vyrauja Širvinto miško rytinėje dalyje, kur driekiasi Širvinto žemapelkė, bei Dusios ežero

šiaurinėje pakrantėje plytinčiose žemapelkėse. Miško augavietėse vyrauja didesnio derlingumo

dirvožemiai – derlingos ir labai derlingos augavietės sudaro 67 %, o nederlingos – 32,6 %.

Augaviečių pasiskirstymas nulėmė ir medynų rūšinės sudėties struktūrą (5 lentelė).

Daugiausia yra pušynų (42,7 %), kurie auga normalaus drėgnumo nederlingose ir derlingose (Nb

ir Nc) augavietėse – Bijotų miške, Metelių kaime, Sutrės kaime prie rajoninio kelio Nr. 2523

Janėnai–Meteliai. Taip pat paplitę beržynai (23,8 %) ir juodalksnynai (25,6 %), kurie auga

laikinai ir pastoviai perteklinio drėgnumo bei pelkinėse augavietėse. Dusios pakrantėse vyrauja

juodalksnynai, o Širvinto miške auga mišrūs medynai, kuriuose vyrauja beržas ir juodalksnis,

mažesnę dalį užima eglė, ąžuolas, uosis, drebulė. Ąžuolynai ir uosynai labiausiai paplitę Širvinto

miško vakarinėje dalyje, derlingiausiose normalaus ir laikinai perteklinio drėgnumo augavietėse.

Į planuojamą teritoriją patenkančiame Rinkoto miško pakraštyje auga drebulynai su uosio, beržo

ir ąžuolo priemaiša.

Medynų amžiaus struktūroje vyrauja pusamžiai ir pribręstantys medynai (91 %), brandžių

medynų yra gana mažai.

5 lentelė. Medynų struktūra pagal vyraujančią medžių rūšį ir brandumo grupes (%).

Vyraujanti

medžių

rūšis

Medynų brandumo grupės

Iš viso: 1 2 3 4 5 6

Jaunuo-

lynai Pusam-

žiai Pribręs-

tantys Brandūs Perbrendę

Pasiekę

gamtinę

brandą Ąžuolas 0,9 1,9 0,7 - - 0,7 4,3

Beržas - 5,8 17,7 - - 0,3 23,8

Drebulė - 1,4 - - - - 1,4

Eglė - 1,2 - - - - 1,2

Juodalksnis - 13,4 6,9 1,5 0,3 3,5 25,6

Pušis 1,8 40,9 - - - - 42,7

Uosis - 1,0 - - - - 1,0

Iš viso: 2,7 65,6 25,3 1,5 0,3 4,5 100,0

Miškų grupės ir pogrupiai (6 lentelė) atitinka Miškų priskyrimo miškų grupėms

normatyvus bei Regioninio parko specialiojo planavimo dokumentuose nustatytas funkcinio

prioriteto ir kraštovaizdžio tvarkymo zonas. Metelių kraštovaizdžio draustinyje esantis Širvinto

miškas ir Metelytės ekologinės apsaugos prioriteto zonoje esantys medynai priskirti ekosistemų

apsaugos miškams (II A grupė), Dusios ir Metelių rekreacinio prioriteto zonų miškai –

rekreaciniams miškams (II B grupė), prie Metelių apžvalgos bokšto esantis miško sklypas bei

Dusios ežero vakarinės pakrantės medynai – apsauginiams miškams (III grupė).

6 lentelė. Miškų grupės ir pogrupiai (%).

Miškų grupės ir pogrupiai Dalis, %

II A. Ekosistemų apsaugos miškai 48,8

21. Draustinių miškai 44,1

22. Saugomų gamtinio kraštovaizdžio objektų, buveinių ir gamtos išteklių

sklypų miškai 4,7

II B. Rekreaciniai miškai 47,6

29. Valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai 47,6



III. Apsauginiai miškai 3,6

31. Draustinių miškai 1,3

32. Valstybinių parkų apsauginių zonų miškai 2,2

38. Vandens telkinių apsaugos zonų miškai 0,1

Miško genetinių draustinių ir genetinių medynų planuojamoje teritorijoje nėra.

1.10. Gyventojai, gyvenvietės ir infrastruktūra

Žuvingų Dusios ir Metelio ežerų pakrantės apgyventos anksti, dar akmens amžiuje. Tai

liudija prie Dusios aptinkamos senovės gyvenvietės. Pirmieji gyventojai laikinas medžiotojų ir

žvejų stovyklavietes Dusios pakrantėse įkūrė dar prieš 10 tūkstančių metų (paleolito laikotarpiu).

Šylant klimatui, II–III tūkstantmečio prieš mūsų erą pirmoje pusėje (neolito laikotarpiu)

stovyklavietes keitė pastovios gyvenvietės, įkurtos aukštesnėse Dusios pakrančių vietose. Ežero

apylinkėse archeologai rado per dvidešimt tokių akmens ir žalvario amžiaus radaviečių.

Manoma, kad jų yra daugiau. Radiniai Dusios pakrantėse liudija, kad žmonės čia ne tik žvejojo.

Pagrindinis užsiėmimas buvo medžioklė, o svarbiausi laimikiai – šernai, taurieji elniai, stirnos,

meškos, taurai. Papildomai rinko vaistinius ir naudinguosius augalus. Kapliais lengvai įdirbami

smėlėti pakrančių dirvožemiai tiko sorų auginimui. Akmens bei žalvario amžiais Dusios

apylinkių gyventojai maistui pasiruošti, būstui pasistatyti naudojo titnaginius įrankius. Titnagą

rinkdavo ežero pakrantėse ar atsigabendavo iš toliau. Titnago dirbinių Dusios ežero pakrantėse

randama gausiai. Tarp archeologinių radinių dažniausiai pasitaiko grandiklių, rėžtukų, peilių,

ylų, grąžtelių. Kirviai ir strėlių antgaliai randami retai. Taip pat naudodavo apdirbtą medį,

kaulus, bet jų išliko labai mažai. Aptikta ir akmeninių tinklų pasvarų, lipdytos keramikos

(Akmens amžius..., 2001; Visuotinė lietuvių..., 2004).

Geležies amžiuje šioje vietovėje gyveno jotvingiai. Jų palikimą liudija įspūdingas

Prelomčiškės piliakalnis šiaurvakariniame Dusios krante. Kovų su kryžiuočiais metu kraštas

ištuštėjo, tapo dykra – Nemunaičio girios dalimi. Užnemunė vėl buvo kolonizuota po Melno

taikos. XV–XVI a. Metelių apylinkės atsidūrė tarp dviejų svarbių administracinių, religinių ir

ūkinių centrų – Seirijų (pietuose) ir Simno (šiaurėje). Didieji Sūduvos ežerai ir juos supantys

miškai pateko į to meto valstybės ir didikų ūkinių interesų sritį, matyt, tada čia kūrėsi ir pirmos

stambesnės žvejų, bitininkų, medžiotojų, medžio anglies gamintojų ir kitų verslų atstovų

gyvenvietės. Vėliau jas pakeitė miesteliai, gatviniai (rėžiniai) kaimai, dvarai ir palivarkai, iš

dalies išlikę iki šių dienų. Pažymėtina, kad 1807–1915 m. Užnemunė buvo Varšuvos hercogystės

(iki Vienos kongreso 1815 m.) ir Lenkijos karalystės (nuo 1815 m.) sudėtyje. Tuo laikotarpiu

aprašoma vietovė priklausė Seinų apskrities Metelių valsčiui. Užnemunėje anksčiau buvo

panaikinta baudžiava (tai padarė dar Napoleonas 1807 m.), kaimai anksčiau ėmė skirstytis į

viensėdžius. Vis dėlto dalis kaimų aprašomoje vietovėje (pvz. Barčiai) išlaikė gatvinį (rėžinį)

pobūdį (Kviklys, 1991; Vaitkevičius, 2007).

Dusios ir Metelio ežerus planuojamoje teritorijoje supa kaimai: Meteliai (apie 170

gyventojų ir 110 sodybų), Vaickūniškė (1 sodyba), Graužai, Straigiškė (1 sodyba), Sutrė (2

sodybos), Staigūnai (7 sodybos), Zebrėnai (1 sodyba), Barčiai (2 sodybos), Prelomčiškė, Padusys

(1 sodyba), Babrauninkai (3 sodybos). Iš viso planuojamoje teritorijoje yra apie 190 gyventojų

(2011 m. surašymo duomenys) ir 128 sodybos.

Didžiausia gyvenvietė planuojamoje teritorijoje yra Meteliai – kaimas Lazdijų rajono

savivaldybės Seirijų seniūnijoje, įsikūręs 2 km pločio sąsmaukoje tarp Dusios ir Metelio ežerų.

Kaimas užima didelį plotą, tačiau dauguma sodybų susitelkę centrinėje kompaktiškai užstatytoje

gyvenvietės dalyje aplink bažnyčią ir trikampę aikštę – istorinėje buvusio miesto ir miestelio

vietoje. Metelių pradžia siejama su kolonizuojant kraštą šiauriau Metelio ežero, prie Metelytės



upės (dabar – Kumečių kaimas) įkurtu karališkuoju dvaru. Metelių dvaras, minimas nuo

1508 m., ne kartą keitė valdytojus. XVI a. čia buvo karališkasis žirgynas. Daugėjant gyventojų,

dvaro valdytojas Povilas Sapiega 1619 m. Meteliuose pastatė bažnyčią ir įkūrė parapiją, tai

sudarė prielaidas susiformuoti didesnei gyvenvietei. Metelių bažnyčia ne kartą degė. Dabartinė

bažnyčia pastatyta 1819–1822 m. Nuo XVII a. minimas Metelių miestas, kuriam 1749 m.

suteikta 12-os prekymečių per metus privilegija. Miesto teisių Meteliai neteko 1832 m., vėliau

(iki XX a. vidurio) laikyti miesteliu. Nuo XIX a. pradžios iki 1930 m. Meteliai buvo valsčiaus

centras. Dėl didelių ežerų artumo ir nederlingų smėlio dirvožemių tradicinis gyventojų verslas

buvo žuvininkystė. Sovietmečiu Meteliai buvo žuvininkystės ūkio centrinė gyvenvietė.

Meteliai – įdomi ir graži vietovė, tačiau būdami atokiau nuo pagrindinių kelių, neišaugo į

vasarvietę. 1923 m. Meteliuose buvo 549, 1959 m. – 327, 1970 m. – 378, 1979 m. – 380,

1989 m. – 337, 2001 m. – 252 gyventojai (Kviklys, 1991; Visuotinė lietuvių..., 2008).

2011 m. surašymo duomenimis Metelių kaime buvo 195 gyventojai. Šiuo metu

Meteliuose veikia biblioteka, parduotuvė, Metelių Kristaus atsimainymo bažnyčia, parapijos

namai. Pietinėje kaimo dalyje prie krašto kelio Nr. 181 Seirijai–Simnas–Igliauka pastatytas 15 m

aukščio Metelių apžvalgos bokštas. Metelio ežero pakrantėje (rekreacinio prioriteto zonoje) yra

poilsiavietė, renginių vieta, „Vivaldi“ svečių namai ir kavinė. Gyvenvietės centre esanti aikštė

menkai naudojama. Joje tikslinga formuoti viešo naudojimo erdvę, pritaikytą poilsiui ir prekybai.

Čia galima būtų įrengti skverą ir prekyvietę – tai pagyvintų miestelį ir suteiktų galimybes

ūkininkams, žvejams bei amatininkams parduoti savo produkciją.

Geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą centrinėje Metelių gyvenvietėje vykdo

UAB „Lazdijų vanduo“. Meteliuose yra vandens gręžinys (Nr. 35293), vandens gerinimo

įrenginiai, vandentiekio bokštas (nenaudojamas), 2,27 km vandentiekio tinklų, 1,95 km nuotekų

tinklų, nuotekų valymo įrenginiai (biologinio valymo įrenginiai pastatyti 2004 m.). Šiluma ir

kuru gyventojai apsirūpina individualiai.

7 lentelė. Planuojamos teritorijos gyventojai 2011 m. surašymo duomenimis.

Rodiklių grupė Rodiklis Gyventojų skaičius* Dalis (%)

Gyventojai pagal

lytį

Vyrai 80 42,1

Moterys 110 57,9

Gyventojai pagal

pagrindines

amžiaus grupes

0–14 metų amžiaus 10 5,2

15–64 metų amžiaus 120 63,2

65 metų ir vyresni 60 31,6

Gyventojai pagal

aukščiausią įgytą

išsilavinimą

Aukštasis 20 10,5

Aukštesnysis ir spec. vidurinis 40 21,1

Vidurinis 50 26,3

Pagrindinis ir pradinis 60 31,6

Gyventojai pagal

pagrindinį

pragyvenimo šaltinį

Darbo užmokestis 50 26,3

Pajamos iš savo ar šeimos verslo,

žemės ūkio veiklos, nuosavybės

ar investicijų

20 10,5

Pensija, pašalpa, stipendija ar

valstybės išlaikomas 90 47,4

Šeimos ir (ar) kitų asmenų

išlaikomas 30 15,8

Gyventojai pagal

gimtąją kalbą

Lietuvių 190 100,0

* duomenų šaltinis https://osp.stat.gov.lt/detalioji-statistika, gyventojų skaičiai suapvalinti iki dešimčių.

https://osp.stat.gov.lt/detalioji-statistika



Kaip ir daugelyje kaimiškų vietovių, demografinė ir socialinė-ekonominė situacija

planuojamoje teritorijoje yra nepalanki: ženkli vyrų ir moterų skaičiaus disproporcija,

šiuolaikinių poreikių dažnai neatitinkanti darbingo amžiaus gyventojų kvalifikacija, daug

vyresnio amžiaus ir valstybės išlaikomų gyventojų, mažai vaikų, nedaug turinčių nuolatinį darbą

arba verslą žmonių (7 lentelė). Kadangi nuo surašymo jau praėjo 8 metai, atsižvelgiant į

demografines tendencijas pensinio amžiaus gyventojų dalis turėjo dar padidėti, o gyventojų

skaičius, tikėtina, sumažėjo. Nepalanki demografinė ir socialinė-ekonominė situacija mažina

investicinį vietovės patrauklumą, apsunkina vietos verslų ir infrastruktūros išlaikymą ir vystymą.

Statistikos departamento duomenimis (https://osp.stat.gov.lt/detalioji-statistika), 2019 m.

pradžioje planuojamoje teritorijoje veikė 7 ūkio subjektai (iš jų 5 – Metelių kaime), juose dirbo

21 darbuotojas (iš jų 14 – Metelių kaime). Teritorijoje veikiantys ūkio subjektai pagal

ekonominės veiklos rūšis pasiskirsto taip: bioprodukcinis ūkis – 1, apdirbamoji gamyba, kasyba

bei kita pramonė – 1, didmeninė ir mažmeninė prekyba, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų

veikla – 1, informacija ir ryšiai – 1, kitos paslaugos – 3.

Planuojamoje teritorijoje išvystytos poilsio ir turizmo paslaugos. Čia veiklą vykdo 8

kaimo turizmo sodybos ir poilsio kompleksai. Dusios pakrantėse taip pat veikia keletas privačių

stovyklaviečių.

Teritorija lengvai pasiekiama individualiu autotransportu, kelių tinklo būklė ganėtinai

gera. Dusios ežerą juosia tarpusavyje susijungiantys asfaltuoti automobilių keliai: Dusios ir

Metelio tarpežerį kerta krašto kelias Nr. 181 Seirijai–Simnas–Igliauka, pietine Dusios pakrante

eina rajoninis kelias Nr. 2523 Janėniai–Meteliai, vakarine pakrante – vietinės reikšmės kelias

Nr. LZ0929 (pabaigtas asfaltuoti 2019 m.), šiauriniu pakraščiu – rajoninis kelias Nr. 2514

Verstaminai–Babrauninkai (asfaltuotas 2016–2017 m.). Kelių asfaltavimas žymiai pagerino

susisiekimo sąlygas vietos gyventojams bei lankymo sąlygas turistams.

Viešasis susisiekimas neišplėtotas. Penktadieniais iki Metelių kursuoja Lazdijų

priemiestinis autobusas, sekmadieniais iki Metelių ir Dusios ežero važiuoja Alytaus priemiestinis

autobusas (maršrutas M11 Alytus–Simnas per Parečėnus).

1.11. Gamtos ir kultūros paveldo vertybės

Planuojamoje teritorijoje yra du valstybės saugomi botaniniai gamtos paveldo objektai –

Didysis Širvinto ąžuolas ir Drevėtasis Širvinto ąžuolas. Šie ąžuolai auga Širvinto miške,

Metelių kraštovaizdžio draustinyje, prie krašto kelio Nr. 181 Seirijai–Simnas–Igliauka. Ąžuolus

patogu lankyti keliaujant automobiliu ar dviračiu. Abu ąžuolai pritaikyti lankymui – aptverti,

šalia pastatyti informaciniai stendai. Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenimis,

Didžiojo Širvinto ąžuolo amžius apie 400 metų, aukštis 31 m, apimtis 5 m, laja ovali, jos aukštis

25 m, plotis 20×13 m. Ąžuolas sveikas, žaliuojantis, nepažeistas ligų. Drevėtojo Širvinto ąžuolo

amžius apie 400 metų, aukštis 29 m, apimtis 4,6 m, laja ovali, jos aukštis 23 m, plotis 12×9 m.

Ąžuolas žaliuojantis tačiau drevėtas, būklė patenkinama, specialių tvarkymo priemonių nereikia.

Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro duomenimis, planuojamoje teritorijoje

yra 4 nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės, išsidėstę vakariniame ir šiaurės vakariniame

Dusios ežero krante (8 lentelė). Visos jos priskiriamos archeologijos paveldui. Padusio (Dusios)

senovės gyvenvietė patenka į Metelytės ekologinės apsaugos prioriteto zoną, likę objektai ir

kompleksai – į Barčių kraštovaizdžio draustinį. Prelomčiškės piliakalnio su gyvenviete

kompleksas turi 102 ha ploto vizualinės apsaugos zoną, likę objektai apsaugos zonų neturi.

Kultūros paveldo vertybių teritorijose ir apsaugos zonose veikla vykdoma vadovaujantis

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu.



8 lentelė. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės planuojamoje teritorijoje.

Pavadinimas

Unikalus

objekto

kodas

Adresas Statusas

Vertybė

pagal

sandarą

Padusio, Dusios

senovės gyvenvietė 26633

Lazdijų rajono sav.,

Šventežerio sen., Padusio k.

Valstybės

saugomas

Pavienis

objektas

Prelomčiškės

piliakalnis su

gyvenviete

22947


Šventežerio sen.,

Prelomčiškės k.

Paminklas Kompleksas

Senkapis 6358 Lazdijų rajono sav.,

Šventežerio sen., Barčių k. Registrinis

Pavienis

objektas

Zebrėnų senovės

gyvenvietė 17176


Šventežerio sen., Zebrėnų k.

Valstybės

saugomas

Pavienis

objektas

Prelomčiškės (Eglynų) piliakalnis – pats didžiausias ir įspūdingiausias Regioniniame

parke, lengvai pasiekiamas ir gausiai lankomas. Piliakalnis įrengtas Dusios ežero vakariniame

krante, ties bevardžio upelio žiotimis stūksančioje kalvoje. Piliakalnio papėdės archeologiniai

radiniai patvirtina, kad čia būta gana didelės jotvingių gyvenvietės, o ant piliakalnio buvusi gerai

įtvirtinta medinė pilis. Piliakalnis buvo naudojamas nuo I tūkstantmečio iki XIII a. Šiuo metu

šiauriau piliakalnio prie kelio įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, suoliukai, informaciniai

stendai, paežerėje – atokvėpio vieta, per piliakalnį veda takas su tilteliais ir laiptais (6 pav.).

Prelomčiškės piliakalnis – puiki regykla. Nuo aukštai (apie 18 m) virš ežero iškilusios piliakalnio

aikštelės atsiveria platus Dusios ežero ir aplinkinių vietovių vaizdas.

Likę archeologijos paveldo objektai (Padusio ir Zebrėnų senovės gyvenvietės, senkapis

Barčių kaime) nepritaikyti lankymui. Iš jų didžiausią rekreacinį potencialą turi Barčių

senkapis – Dusios vakarinėje pakrantėje stūksanti kalva, nuo kurios gerai apžvelgiamas gatvinio

(rėžinio) Barčių kaimo kraštovaizdis. Šią kalvą tikslinga pritaikyti lankymui, šalia senkapio

teritorijos įrengiant apžvalgos aikštelę (platformą).

6 pav. Prelomčiškės piliakalnis (Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.).



Planuojamoje teritorijoje taip pat yra nemažai vertingųjų savybių požymių turinčių

objektų (8 priedas). Pietinėje dalyje senąją lietuvių religiją mena Šventupė, jungianti Šventežerį

su Dusia. Saigūnų kaime nuo švedų karų laikų išlikusi katalikų garbinama vieta – Kryžių

šventovė, nepraradusi savo sakralinės reikšmės iki šiol. Reikia pažymėti gausius padavimus ir

tikėjimus apie Dusios ežerą, įskaitant motyvą, jog ežeras kasmet reikalaująs dviejų „gyvų“ aukų.

Etnokultūriniu požiūriu vertingas gatvinis (rėžinis) Barčių kaimas. Svarbi kryždirbystės tradicija,

kurią atspindi kaimuose ir pakelėse stovintys kryžiai. Metelių miestelio istorinė dalis,

susiformavusi aplink bažnyčią ir trikampę aikštę, vertinga urbanistiniu požiūriu. Architektūriniu

požiūriu vertingas Metelių Kristaus atsimainymo bažnyčios statinių kompleksas. Dusios, Metelio

ežerai tirtini povandeninio paveldo požiūriu.

Iš minėtų objektų gausiausiai lankomi Kryžiai – katalikų šventovė pietiniame Dusios

ežero krante, netoli Sutrės upelio. Ji priklauso Lazdijų dekanato Metelių parapijai. Šioje vietoje

1702 m. žygiuodamas į karą prieš švedus buvo sustojęs ir priešais Švč. Mergelės Marijos

paveikslą meldęsis Lietuvos kariuomenės etmonas Mykolas Servantietis Višnioveckis. Toje

vietoje iš pradžių buvo pastatyti trys kryžiai. Vėliau šioje vietoje praregėjo apakęs kareivis. Nuo

tada vieta lankoma kaip stebuklinga. Pirmoji medinė koplyčia pastatyta 1816 m., perstatyta apie

1910 m., nugriauta 1963 m. Dabar išlikę tik jos pamatai. Atgavus nepriklausomybę, šalia jos, ant

kalnelio arčiau kelio, pastatyta nauja Kryžių koplyčia, 2000 m. konsekruota Švč. Mergelės

Marijos Rožinio Karalienės titulu. Kryžių šventovė garsėja Sekminių, Petrinių ir Oktavos

atlaidais, sutraukiančiais tūkstančius maldininkų. Šventovės aplinka gražiai sutvarkyta, pritaikyta

renginiams ir lankymui.

Metelių Kristaus atsimainymo bažnyčios statinių kompleksą sudaro bažnyčia,

klebonija, koplyčia ir akmenų mūro tvora su vartais. 1819–1822 m. statyta Metelių Kristaus

atsimainymo bažnyčia turi klasicizmo ir neobaroko architektūros bruožų. 1885 m. bažnyčiai

pristatyti bokštai. Metelių bažnyčia yra stačiakampio plano, dvibokštė, trinavė, bazilikinė. Iš

senosios bažnytinės dailės vertingi senieji paveikslai bei Kryžiaus kelio stacijos. Švenčiant 175

metų jubiliejų, bažnyčia papuošta garsaus dzūkų tautodailininko Vlado Krušnos (1948–2014,

gyveno vos už 10 km – Peršėkininkų kaime) skulptūromis ir vitražais.

1.12. Biologinės vertybės

Planuojama teritorija svarbi buveinių ir paukščių apsaugai. Didelė jos dalis patenka į

Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas (2 priedas). Čia aptinkama daug europinės

svarbos gamtinių buveinių bei saugomų rūšių, kurių išsaugojimui turi būti skiriamas deramas

dėmesys. Natūralių buveinių ir saugomų rūšių požiūriu vertingiausios teritorijos – Dusios ir

Metelio ežerai, Širvinto miškas ir pelkė, Kimsinės pieva, šiaurvakarinių Dusios paežerių pievos

ir pelkės. Tuo tarpu rekreacinio ir gyvenamojo funkcinio prioriteto zonos biologinėmis

vertybėmis nepasižymi.

Metelio ežeras, Širvinto miškas, Širvinto pelkė ir Kimsinės pieva, Dusios ežeras ir jo

vakarinės bei šiaurinės pakrantės patenka į buveinių apsaugai svarbią teritoriją „Metelių

regioninis parkas“ (kodas LTLAZ0010), kurios ribos sutampa su Regioninio parko ribomis,

išskyrus rekreacinio ir gyvenamojo funkcinio prioriteto zonas.

Regioniniame parke europinės svarbos buveinės buvo inventorizuotos ir kartografuotos

2012 m., įgyvendinant projektą „Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių inventorizavimas

visoje šalyje“. Planuojamoje teritorijoje inventorizuotos 9 tipų europinės svarbos buveinės,

kurios apima 28 atskirus arealus (9 lentelė). Visas europinės svarbos buveinių plotas

planuojamoje teritorijoje sudaro 2528,4 ha (net 78,4 % teritorijos ploto). Didžiausią dalį sudaro

vandenų buveinės, kurios užima net 2341,7 ha, toliau eina miškų buveinės – 142,9 ha, pievų

buveinės – 42,9 ha, o pelkių buveinių yra vos 0,9 ha.



Įvertinus natūralių buveinių erdvinį pasiskirstymą (9 priedas) ir pasiskirstymą pagal tipus,

galima teigti, kad didžiausius plotus planuojamoje teritorijoje ir jos aplinkumoje užima europinės

svarbos vandenų buveinės (Dusios ir Metelio ežerai). Miškų buveinės dėsningai koncentruojasi

Širvinto ir Rinkoto miškuose, tuo tarpu Bijotų miške šių buveinių nėra. Pievų buveinių yra

santykinai nedaug – jos užima didesnę tvarkomos Kimsinės pievos dalį, o Dusios pakrantėse

sudaro tik nedidelius atsietus vienas nuo kito plotelius. Kadangi Kimsinės pieva bei teritorija prie

Prelomčiškės piliakalnio tvarkoma, tikėtina, kad ilgainiui kriterijus atitinkančių natūralių pievų

buveinių plotas padidės. Nors teritorijoje yra nemažai pelkėtų plotų, 2012 m. pelkių buveinių

išskirtas tik vienas arealas šiaurinėje Dusios pakrantėje. Taip yra dėl to, kad didelė dalis pelkių

yra nebenaudojamos ir netvarkomos. Tikėtina, kad ilgainiui jos užaugs mišku ir taps miškų

buveinėmis (9080 *Pelkėtais lapuočių miškais ar 91E0 *Aliuviniais miškais).

9 lentelė. Europinės svarbos buveinių tipų pasiskirstymas planuojamoje teritorijoje.

Buveinės tipas Kartografuotų

plotų skaičius

Užimamas

plotas (ha)

Dalis nuo viso

buveinių

užimamo ploto

(%)

Dalis nuo

planuojamos

teritorijos

ploto (%)

3140 Ežerai su menturdumblių

bendrijomis 1 2341,7 92,61 72,56

6210 Stepinės pievos 3 31,4 1,24 0,97

6450 Aliuvinės pievos 1 8,2 0,32 0,25

6510 Šienaujamos mezofitų

pievos 4 3,2 0,13 0,10

7140 Tarpinės pelkės ir liūnai 1 0,9 0,04 0,03

9050 Žolių turtingi eglynai 2 6,4 0,25 0,20

9080 *Pelkėti lapuočių miškai 5 79,4 3,14 2,46

9160 Skroblynai 3 22,6 0,90 0,70

91E0 *Aliuviniai miškai 8 34,5 1,37 1,07

Iš viso 28 2528,4 100,00 78,35

Žvaigždute (*) pažymėti prioritetiniai buveinių tipai

Vandenų buveinės

31404 Ežerai su menturdumblių bendrijomis. Tai skaidrūs, švarūs, vidutiniškai maisto

medžiagų turintys (mezotrofiniai) ežerai, kurių vandenyje palyginti daug ištirpusių bazių (pH 6–

7). Visą dugną arba jo dalį dengia vešlūs maurabragių (Chara), menturdumblių (Nitella)

sąžalynai. Neretai tokius vandens telkinius supa eutrofinės pelkės arba raistai (Rašomavičius,

2001). Teritorijoje šio tipo buveinės inventorizuotos 1 plote (Dusios ežeras) ir užima 2341,7 ha.

Gretimas Metelio ežeras taip pat priskiriamas šiam natūralių buveinių tipui.

Pievų buveinės

6210 Stepinės pievos. Tai šiltų ir atvirų augaviečių pievos, kurios formuojasi sausų kalvų

šlaituose, upių slėnių sausose terasose ir šlaituose, saulėtose pamiškėse. Įsikuria ant sausų,

bazinių, labai karbonatingų dirvožemių. Pievose vyrauja vidutinio aukščio žolynas, kuriame

aptinkama daug augalų rūšių. Dažnai šiose buveinėse įsikuria gegužraibinių šeimos augalai.

Paprastai šiose pievose auga pavieniai krūmai ar medžiai. Stačiuose šlaituose esančiose stepinėse

pievose gali būti atviro eroduoto dirvožemio plotų. Stepinės pievos yra ypač vertingos biologinės

įvairovės požiūriu. Teritorijoje šio tipo buveinės inventorizuotos 3 plotuose (Kimsinės pievos

4 Keturių simbolių derinys (pavyzdžiui, 1110) nurodo buveinės tipo kodą, kuris atitinka Europos ekologinio tinklo

„Natura 2000“ kodą Europos Sąjungos buveinių interpretavimo vadove (EUR 15/2, 1999).



sausesnėje vakarinėje dalyje, kalvagūbryje piečiau Prelomčiškės piliakalnio bei pakelėje piečiau

Barčių senkapio) ir užima 31,4 ha.

6450 Aliuvinės pievos. Įprastai šio tipo buveinės formuojasi upių slėnių salpose ir yra

užliejamos sezoninių potvynių metu. Priklausomai nuo reljefo ypatybių, buveinėse skiriasi

drėgmės režimas ir dirvožemio mechaninė bei cheminė sudėtis. Dėl minėtų veiksnių, taip pat

gruntinio vandens lygio augalų vegetacijos metu įvairiose buveinių vietose formuojasi gana

skirtingos augalų bendrijos. Buveinėse vyrauja aukštaūgės žolės, kurios neretai sudaro

monodominantinius žolynus. Žolynai dažnai vienaaukščiai, visiškai susivėrę. Aliuvinės pievos

yra labai produktyvios, tačiau intensyviai nenaudojamos. Teritorijoje šio tipo buveinės

inventorizuotos 1 plote (Kimsinės pievos paežerinė, pelkėta dalis) ir užima 8,2 ha.

6510 Šienaujamos mezofitų pievos. Šio tipo buveinėms priklauso žemyninės vidutinio

drėgnumo trąšios pievos. Pagal edafines ir drėgmės sąlygas susiformuoja skirtingi šio tipo pievų

variantai – drėgnesniuose ir trąšiuose dirvožemiuose susidaro tankus, gana aukštas žolynas, o

skurdesniuose sausuose dirvožemiuose – retesnis ir žemesnis žolynas. Šienaujamos mezofitų

pievos pasiskirsčiusios netolygiai ir užima nedidelius plotus Dusios šiaurinėje pakrantėje bei

pietiniame krante, prie Kryžių šventovės. Teritorijoje šio tipo buveinės inventorizuotos 4

plotuose ir užima 3,2 ha.

Pelkių buveinės

7140 Tarpinės pelkės ir liūnai. Šio tipo buveinės įsikuria reljefo įdubų pakraščiuose,

apyežerių duburiuose. Maitinamos krituliais ir gruntiniais vandenimis. Vanduo paprastai telkšo

žemiau samanų dangos, bet gali būti ir paviršiuje. Mikroreljefas dažnai nelygus, su neaukštais

kemsais. Geros būklės buveinėse krūmų projekcinis padengimas nedidelis. Žolių ardas

priklausomai nuo buveinės sąlygų būna įvairus, buveinėse dažniausiai vyrauja stambiosios arba

smulkiosios viksvos. Samanų danga paprastai ištisinė. Šio tipo buveinės retos, užima labai

nedidelius plotus. 2012 m. teritorijoje inventorizuotas vos 1 šio tipo buveinių plotas (pelkutė

šiaurinėje Dusios paežerėje), užimantis 0,9 ha. Rengiant Širvinto miško gamtotvarkos planą

(2006 m.), tuo metu geros būklės 3,2 ha ploto tarpinių pelkių ir liūnų buveinė buvo aptikta

šiaurinėje Širvinto miško dalyje, Metelio ežero pakrantėje (4 kvartalo 7 sklypo ir 5 kvartalo 4

sklypo dalyse). Joje auga gyvybinga žvilgančiosios riestūnės populiacija. Ši pelkė tvarkyta 2011

m. (2 ha plote kirsti nepageidautini medžiai ir krūmai), vėliau tvarkymo darbai nevykdyti dėl

sudėtingų sąlygų (į pelkę sudėtinga įvažiuoti ir išgabenti nuplautą biomasę), todėl ji užželia

nendrėmis, krūmais ir medžiais. Nors šios pelkės priežiūra padidintų tarpinių pelkių ir liūnų

buveinių plotą, tvarkymo darbai šioje vietoje yra problematiški ir abejotina, ar juos verta tęsti.

Ypač dėl to, kad būtų sudėtinga užtikrinti priežiūros tęstinumą.

Miškų buveinės

9050 Žolių turtingi eglynai. Šio tipo miškai įsikuria lengvos mechaninės sudėties,

pakankamai karbonatinguose, vidutinio drėgnumo ar gana šlapiuose, kartais šaltiniuotuose

dirvožemiuose. Medynai įvairiaamžiai, dažniausiai išsiskiria du medžių ardai. Medyne vyrauja

eglės, nemažai lapuočių. Krūmų ir žolių ardai paprastai vešlūs. Samanų danga dažniausiai

negausi. Šio tipo buveinės planuojamoje teritorijoje gana retos ir užima nedidelius plotus

Širvinto miške. Jame jos inventorizuotos 2 plotuose ir užima 6,4 ha.

9080 *Pelkėti lapuočių miškai. Šio tipo miškų buveinės įsikūrusios perteklinio

drėgnumo dirvožemiuose. Pavasarį buveinės užliejamos kasmetinių polaidžio vandenų, o vasarą

gruntinio vandens lygis yra sulig žemės paviršiumi ar virš jo. Pelkėti lapuočių miškai

susiformuoja durpinguose lokaliose reljefo pažemėjimuose, upių ir ežerų pakrantėse,

apypelkiuose. Medynai iš vieno arba dviejų ardų, medžiai dažniausiai auga ant įvairaus aukščio

kupstų. Ant šių kupstų taip pat įsikuria buveinei būdingi žoliniai augalai bei samanos, o

drėgnuose arba užlietuose tarpkupsčiuose dažnai auga aukštosios viksvos. Šio tipo miškų

buveinės paplitę pelkėtoje rytinėje Širvinto miško dalyje bei pietinėje Dusios paežerėje ties



Sutrės žiotimis. Buveinės pasižymi gana natūralia rūšių sudėtimi ir struktūra – pelkėtuose

paežeriuose susiformavę šlapieji juodalksnynai ir beržynai. Teritorijoje šio tipo buveinės

inventorizuotos 5 plotuose ir užima 79,4 ha.

9160 Skroblynai. Šio tipo buveinėms priskiriami plačialapių ir mišrūs miškai, kuriuose,

dažniausiai antrajame medžių arde įsikuria paprastasis skroblas. Skroblynai auga vidutinio

drėgnumo priesmėlio ir žvyro ar sunkesniuose, molio ir priemolio dirvožemiuose. Augavietės

trąšios ar vidutiniškai trąšios, nuo sausų iki ganėtinai drėgnų. Medynas dviardis – pirmajame

arde paprastai vyrauja ąžuolai arba kiti plačialapiai medžiai. Antrajame arde dažniausiai vyrauja

skroblas arba sudaro priemaišą. Šio tipo miškuose krūmų ardas dažniausiai netankus. Žolių ardas

vešlus, o samanų – menkai išsivystęs. Planuojamoje teritorijoje šio tipo buveinės paplitę

vakarinėje ir pietinėje Širvinto miško dalyse, normalaus drėgnumo derlingose augavietėse. Taip

pat jos užima didelius plotus su planuojama teritorija besiribojančiame Rinkoto miške (Rinkotų

botaniniame draustinyje). Šios buveinės atitinka Lietuvoje saugomą Liepinių skroblynų augalų

bendriją. Teritorijoje šio tipo buveinės inventorizuotos 3 plotuose ir užima 22,6 ha.

91E0 *Aliuviniai miškai. Tipiškos buveinės įsikuria upių slėniuose, kurie užliejami

kasmetinių pavasario potvynių, tačiau nėra nuolat užmirkę. Dirvožemiai labai trąšūs, laidūs,

geros aeracijos. Drėgnesnėse, nuolat užliejamose vietose, medyne vyrauja gluosniai, o

sausesnėse vietose kiti įvairių rūšių lapuočiai medžiai. Žolių arde vyrauja plačialapių miškams

būdingos rūšys, tačiau gausu nitrofilinių augalų. Samanų danga paprastai negausi, ryškesnė

drėgnesnėse vietose. Širvinto miške šio tipo miškų buveinės sudaro įvairaus pločio juostas

apypelkio ruože, įsiterpdamos tarp pelkėtų lapuočių miškų ir skroblynų buveinių. Teritorijoje šio

tipo buveinės inventorizuotos 8 plotuose ir užima 34,5 ha.

Kertinės miškų buveinės

Veisiejų miškų urėdijos teritorijoje kertinių miško buveinių inventorizacija buvo

vykdoma 2001–2004 metais. Širvinto miške išskirtos trys kertinės miškų buveinės, visos

priskiriamos B.1 tipui (plačialapių miškai). Bendras šių buveinių plotas 29 ha, jos didžiąja dalimi

persidengia su europinės svarbos miškų buveinėmis.

Saugomos gyvūnų ir augalų rūšys

Planuojamoje teritorijoje aptinkamos šios Buveinių direktyvos II priedo rūšys: didysis

auksinukas (Lycaena dispar), kūdrinis pelėausis (Myotis dasycneme), mažoji suktenė (Vertigo

angustior), pūstoji suktenė (Vertigo moulinsiana), niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma

barnabita), paprastasis kirtiklis (Cobitis taenia), plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus),

plikažiedis linlapis (Thesium ebracteatum), ūdra (Lutra lutra), žvilgančioji riestūnė

(Hamatocaulis vernicosus). Dauguma jų aptinkamos natūralių buveinių apsaugai svarbioje

planuojamos teritorijos dalyje, tik kūdrinis pelėausis aptiktas Metelių gyvenvietėje.

Širvinto miške aptiktos 5 Lietuvoje saugomos augalų ir grybų rūšys, įrašytos į Lietuvos

Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą: kalninė arnika (Arnica montana),

tuščiaviduris rūtenis (Corydalis cava), retažiedė miglė (Poa remota), vienalapis gedutis (Malaxis

monophyllos), plačialapė plikūnė (Porella platyphylla).

Širvinto miške taip pat auga į Buveinių direktyvos II priedą įrašyti augalai: žvilgančioji

riestūnė (Hamatocaulis vernicosus) ir plikažiedis linlapis (Thesium ebracteatum). Gana

gyvybinga žvilgančiosios riestūnės populiacija aptikta Širvinto miško šiaurinėje dalyje esančioje

tarpinėje pelkėje. Šios rūšies samanos sudaro nedideles pleikes, įsiterpusias tarp kitų samanų.

Rūšies išlikimui gresia atviros pelkės užžėlimas nendrėmis ir krūmais, todėl jų augavietėse

tikslinga taikyti specialias tvarkymo priemones. Plikažiedžio linlapio populiacija gyvuoja

Širvinto miško 6 kvartalo 4 sklype, pušimis užsodintoje buvusioje pamiškės pievelėje ir dirvone.

Bendras populiacijos užimamas plotas – apie 0,7 ha. Populiaciją sudaro apie 200 įvairių raidos

stadijų individų, kurių dauguma telkiasi pietiniame sklypo pakraštyje. Tai viena svarbiausių šios



rūšies augaviečių Lietuvoje (Plikažiedžio linlapio..., 2017). Šią augavietę taip pat būtina tvarkyti,

saugant nuo užžėlimo medžiais ir krūmais ir užtikrinant palankios apsaugos būklę.

Širvinto miškas – vertinga vabzdžių buveinė, išsiskirianti mišria augaline sudėtimi,

amžiumi, įvairiu drėgmės režimu. Šiame miške rasta Lietuvos raudonosios knygos vabalų rūšis –

pjūklaūsis kelmagraužis (Prionus coriarius), kuris yra ir kertinių miško buveinių biologinis

indikatorius, taip pat užregistruotos 247 drugių rūšys, iš kurių daug retų ir labai retų: Laelia

coenosa, Scopula corrivalaria, Epirrhoe rivata, Eupithecia egenaria, Eupithecia inturbata,

Eupithecia selinata, Campaea margaritata (rasta tik Neringoje), Schrankia costaestrigalis,

Lacanobia splendens, Trachea atriplicis, Hadena irregularis, Catocala sponsa, Cosmia affinis,

Phragmatiphila nexa, Agrochola macilenta, Dichonia aprilina, Lopinga achine.

Dusios apyežerio sauspievių šlaituose aptikta saugoma vabzdžių rūšis katilėlinė

smėliabitė (Andrena curvungula).

Saugomos paukščių rūšys

Paukščių apsaugai svarbi teritorija „Metelių, Dusios ir Obelijos ežerai“ (kodas

LTALYB001) apima didžiuosius Regioninio parko ežerus su paežerių pelkėmis ir pievomis.

Planuojamoje teritorijoje tai yra Dusios ežero šiaurinės pakrantės pievos ir pelkės (Babrauninkų

kaime) bei pelkėta Kimsinės pieva (Metelių kaime). Ši teritorija įsteigta didžiųjų baublių

(Botaurus stellaris), rudžių (Aythya nyroca), nendrinių lingių (Circus aeruginosus), švygždų

(Porzana porzana), plovinių vištelių (Porzana parva), mėlyngurklių (Luscinia svecica) bei

migruojančių vandens paukščių sankaupų vietų apsaugai.

Dusios ežero šiaurinės pakrantės pievos ir pelkės itin svarbios didžiojo baublio ir

švygždos apsaugai, Dusios ežeras (ypač jo 300 m pločio priekrantės ruožas) – migruojančių

vandens ir pelkių paukščių sankaupų apsaugai, Kimsinės pieva – didžiojo baublio, nendrinės

lingės ir švygždos apsaugai, Metelio ežeras (ypač jo 300 m pločio priekrantės ruožas) – anties

rudės, nendrinės lingės, plovinės vištelės bei migruojančių vandens ir pelkių paukščių sankaupų

apsaugai. Šios paukščių apsaugai ypač svarbios teritorijos pažymėtos galiojančiame Regioninio

parko tvarkymo plane, joms nustatyti papildomi paukščių apsaugos reikalavimai.

Kasmet sezoninių migracijų metu didžiuosiuose Sūduvos ežeruose susitelkia daugiau nei

10 tūkstančių paukščių. Kiekvienais metais ežeruose stebimos tarptautinės svarbos ausuotųjų

kragų (iki 2000 paukščių) ir laukių (iki 15 000 paukščių) sankaupos. Tai yra vienos didžiausių

migruojančių ausuotųjų kragų ir laukių sankaupos Vidurio Europoje. Į gausius būrius susitelkia

iki 4000 kuoduotųjų ančių, 1000 klykuolių, 600 rudagalvių ančių, 500 didžiųjų ančių ir iki 1000

didžiųjų kormoranų. Ne veltui Metelys vadinamas „gulbių lopšiu“, čia jų galima pamatyti net

kelis šimtus. Be visiems gerai pažįstamų gulbių nebylių, galima pamatyti ir viešnias iš šiaurės –

gulbes giesmininkes bei mažąsias gulbes. Didžiuosiuose Sūduvos ežeruose kasmet peri po kelias

pilkųjų žąsų poras. Metelio ežere peri kelios poros ančių rudžių. Metelio ir Obelijos ežerai yra

vienintelės Lietuvoje šios globaliai nykstančios rūšies perimvietės.

Kimsinės pievoje peri retos ir saugomos paukščių rūšys: švygždos, plovinės vištelės,

paprastieji griciukai, raudonkojai tulikai, perkūno oželiai, tikučiai, pievos pakraščiuose – antys

rudės (globaliai nykstanti rūšis, įrašyta į Paukščių direktyvos I priedą bei Lietuvos Respublikos

saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą), pilkosios žąsys, didieji baubliai, nendrinės

lingės. Migracijų metu pievose maitinasi šaukštasnapės antys, dryžgalvės ir rudagalvės kryklės,

pilkosios žąsys.

Širvinto miške peri Lietuvoje ir Europoje saugomos paukščių rūšys jūrinis erelis

(Haliaeetus albicilla), juodasis gandras (Ciconia nigra), baltnugaris genys (Dendrocopos

leucotos).



Gamtotvarka

Planuojamoje teritorijoje gamtotvarka vykdoma trijuose arealuose: Širvinto miške,

Kimsinės pievoje bei Prelomčiškės piliakalnio teritorijoje.

Širvinto miškas buvo tvarkomas pagal 2007 m. patvirtintą gamtotvarkos planą. Už

gamtotvarkos plane numatytų priemonių (miško buveinių apsauga ir tvarkymas, pelkių buveinių

atkūrimas, plikažiedžio linlapio augimvietės tvarkymas ir kt.) įgyvendinimą 2008–2017 m.

laikotarpiu buvo atsakinga VĮ Veisiejų miškų urėdija (dabar VĮ Valstybinės miškų urėdijos

Veisiejų regioninis padalinys). Gamtotvarkos priemonės buvo integruotos į patvirtintą

miškotvarkos projektą, įgyvendintos nepilnai. Kadangi Širvinto miško gamtotvarkos plano

galiojimas neseniai pasibaigė, o teritorija itin svarbi buveinių ir rūšių apsaugai, būtinas tvarkymo

priemones (pirmiausia plikažiedžio linlapio augavietės palankios apsaugos būklės užtikrinimas,

augavietę dar labiau prašviesinant ir pjaunant medžių bei krūmų atžalas) tikslinga numatyti

Regioninio parko tvarkymo plane.

Kimsinės pievą daugiausia naudoja ir tvarko (šienavimas, ekstensyvus ganymas) privatūs

savininkai ir nuomotojai, kurie deklaruoja naudmenas ir gauna išmokas. Regioninio parko

direkcija prireikus kerta atžalas nenušienautose ar nenuganytose vietose.

Regioninio parko direkcija taip pat prižiūri valstybinėje žemėje esančią Prelomčiškės

piliakalnio teritoriją. Tačiau trūksta tvarkymo piečiau piliakalnio esančiose stepinių pievų

buveinėse, per kurias veda pažintinis takas. Šios buveinės yra privačioje žemėje, reguliariai

nešienaujant jos ima apaugti medžiais ir krūmais. Būtina užtikrinti šių vertingų pievų buveinių

tinkamą priežiūrą (savaime plintančių nepageidautinų medžių ir krūmų šalinimas, reguliarus

šienavimas) ir eksponavimą.

Šiaurinėje Dusios pakrantėje esančias nedidelio ploto pievų ir pelkių buveines kol kas

naudoja privatūs savininkai, tad jų būklė yra pakankamai gera.

1.13. Rekreacinis potencialas ir naudojimas

Teritorija patenka į regioninės svarbos Lazdijų rekreacinį arealą, kuris pasižymi didesniu

už vidutinį rekreaciniu potencialu, dideliu gamtinės ir kultūrinės aplinkos turtingumu ir vidutiniu

rekreacinės aplinkos ekologiniu atsparumu (Alytaus apskrities..., 2010). Čia gali būti plėtojama

regioninės ir vietinės reikšmės rekreacinė infrastruktūra. Pagrindinės vystytinos rekreacijos

rūšys – pažintinis turizmas, sporto rekreacija (vandens turizmas) ir poilsis gamtoje (kaime).

Papildomos vystytinos rekreacijos rūšys – pramoginė ir verslinė rekreacija. Esamos rekreacinės

infrastruktūros išvystymo lygis vidutinis (tobulintina infrastruktūra). Vietos gyventojų

ekonominis pajėgumas plėtoti rekreacinę veiklą vidutiniškas (reikalinga išorinė parama).

Rekreacinio aptarnavimo tradicijos vidutiniško raiškumo (tradicijos ir papročiai iš dalies prarasti,

tačiau gali būti atkurti). Meteliai išskiriami kaip regioninės svarbos turizmo ir rekreacijos

aptarnavimo centras, kurio specializacija – pažintinis turizmas, sporto rekreacija (vandens

turizmas) ir poilsis gamtoje (kaime).

Prie Dusios ir Metelio ežerų išsidėsčiusi planuojama teritorija išsiskiria dideliu

rekreaciniu potencialu, kurį lemia:

rekreacijai itin tinkami didieji Sūduvos ežerai, visų pirma Dusia, su plačiais smėlėtais

atabradais (nors dalis pakrančių užžėlusi, augalija nesunkiai pašalinama), erdviomis

akvatorijomis bei gana dideliais žuvų ištekliais sudaro ypač geras sąlygas vystyti

poilsiavimą ir vandens turizmą;

vaizdingas kraštovaizdis ir jo apžvalgos vietos, lankymui pritaikyti gamtos ir kultūros

paveldo objektai (Širvinto miško ąžuolai, Prelomčiškės piliakalnis, Kryžių šventovė),

paukščių gausa ir ežerus juosiantys keliai sudaro prielaidas vystyti pažintinį turizmą;



palanki geografinė padėtis (teritorija yra netoli Alytaus, Marijampolės ir Kauno miestų

bei Lietuvos ir Lenkijos sienos) ir palyginti geras privažiavimas automobiliu įtakoja

didelius poilsiautojų ir turistų srautus vasaros sezono metu, sudaro prielaidas pritraukti

lankytojus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.

Regioninio parko direkcija aktyviai ir inovatyviai (panaudodama socialinius tinklus,

informacines sūpynes ir kitas inovatyvias priemones) reklamuoja parko vertybes ir rekreacijos

galimybes, stengiasi pritraukti lankytojus, organizuoja renginius ir pagal galimybes vysto

rekreacinę infrastruktūrą. Regioninio parko tinklapis informatyvus, tačiau jame neveikia dalis

nuotraukų nuorodų, taip pat trūksta informacijos užsienio kalbomis. Daug lankytojams

naudingos informacijos pateikiama ir Lazdijų turizmo informacijos centro tinklapyje.

Rekreacinės teritorijos

Rekreacinio naudojimo ir jo plėtros požiūriu teritorija yra diferencijuota. Joje yra dvi

labai skirtingos savo dydžiu ir pobūdžiu rekreacinės zonos: plati ir į didelius lankytojų srautus

orientuota Dusios rekreacinė zona (388 ha), apimanti pietrytines Dusios ežero pakrantes, bei

maža (vos 2,25 ha) Metelių gyvenvietės rekreacinė zona vakarinėje Metelio ežero pakrantėje.

Kompaktiška Metelių rekreacinė zona yra gana gerai išplėtota – joje yra poilsiavietė,

renginių vieta, paplūdimio tinklinio aikštelė, lieptas-prieplauka, „Vivaldi“ svečių namai ir

kavinė. Tuo tarpu Dusios rekreacinė zona, nors joje sutelkta didžioji dalis rekreacinių paslaugų ir

infrastruktūros, naudojama labai netolygiai, joje yra nemažai apleistų, pagal paskirtį ir

Regioninio parko tvarkymo plane numatytas galimybes nenaudojamų sklypų. Galima teigti, kad

šioje rekreacinėje zonoje (ypač Dusios ežero rytinėje pakrantėje) numatytos galimybės plėtoti

rekreaciją kol kas neišnaudotos. Tai lemia smulki žemėvalda bei lėšų ir (ar) motyvacijos stoka.

Siekiant plėsti rekreacines paslaugas ir infrastruktūrą šioje dideliu rekreaciniu potencialu

pasižyminčioje ir „Dzūkų jūra“ vadinamoje vietovėje itin svarbus bendradarbiavimas tarp

privačių žemės savininkų, galimų investuotojų, Regioninio parko direkcijos ir Lazdijų rajono

savivaldybės administracijos.

Metelių gyvenamojoje zonoje rekreacija nėra vystoma. Likusioje teritorijos dalyje

rekreacinis naudojimas ir jo plėtra yra apriboti pažintiniu lankymu ir kaimo turizmu, nes

prioritetas teikiamas gamtos ir kultūros vertybių bei kraštovaizdžio apsaugai.

Sąlygos rekreacijos rūšių vystymui

Planuojamoje teritorijoje yra geros sąlygos plėtoti įvairią rekreacinę veiklą. Svarbiausios

rekreacijos rūšys yra poilsiavimas gamtoje (apimantis ir kaimo turizmą), vandens turizmas ir

pažintinis turizmas.

Poilsiautojai apsistoja kaimo turizmo sodybose ir svečių namuose bei privačiose

stovyklavietėse. Pietrytinėje ir pietvakarinėje Dusios pakrantėse bei vakariniame Metelio krante,

valstybinėje žemėje, taip pat yra keletas trumpalaikiam (be nakvynės) poilsiui skirtų

poilsiaviečių. Kaimo turizmo sodybų, stovyklaviečių ir poilsiaviečių skaičius ir išsidėstymas jau

yra nusistovėjęs ir mažai kinta. Vasarą, kada Dusios ežeras pritraukia labai daug poilsiautojų,

pietrytinėje ežero pakrantėje prie rajoninio kelio Nr. 2523 Janėniai–Meteliai trūksta vietų

automobiliams statyti. Šią problemą būtina spręsti numatant papildomas automobilių stovėjimo

aikšteles. Orinę elektros perdavimo liniją pakeitus požemine, tam būtų galima panaudoti šalia

kelio esantį ruožą (Bijotų miško 3 kvartalo 16 sklypas). Alternatyva – riboti automobilių eismą ir

organizuoti viešąjį transportą.

Dusios ežere yra geros sąlygos vandens turizmui – ypač buriavimui ir jėgos aitvarams.

Vasarą lankytojai po ežerą plukdomi nustatytu maršrutu savaeigiais laivais (2019 m. paslauga

nebuvo teikiama). Plaukiojimo tvarka Dusioje ir kituose Regioninio parko ežeruose pateikiama

Regioninio parko tinklapyje (http://www.meteliuparkas.lt/?id=142). Nustatytais reikalavimais

siekiama sumažinti ežeruose perinčių, migruojančių vandens paukščių trikdymą.



Vandens turizmo plėtrą labai riboja tinkamos infrastruktūros ir paslaugų stoka.

Regioninio parko tvarkymo plano sprendiniuose Dusios rekreacinio prioriteto zonoje numatyta

galimybė įrengti vandens turizmo centrą ir jachtklubą, tačiau šie objektai iki šiol yra tik

popieriuje, nes Dusios pakrantėse vyrauja smulki žemėvalda ir nėra pakankamo dydžio sklypo, į

kurį galėtų ateiti investuotojai. Inciatyvos spręsti šią problemą galėtų imtis Lazdijų rajono

savivaldybės administracija. „Centrinėje“ urbanizuojamos aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo

zonoje suformavus 10–20 ha ploto rekreacinį sklypą ir pritraukus investuotojus, vandens turizmo

centro ir jachtklubo prie Dusios ežero idėja galėtų būti realizuota. Tai suteiktų didelį postūmį

rekreacijos ir turizmo plėtrai prie Dusios ir Metelio ežerų, turėtų teigiamą poveikį socialinei ir

ekonominei raidai bei Metelių gyvenvietei.

Didieji Sūduvos ežerai visus metus traukia žvejybos mėgėjus. Lietuvoje populiariam

baidarių turizmui sąlygos nėra palankios, nes iš didžiųjų Sūduvos ežerų ištekančios upės nėra

vandeningos ir mažai tinka plaukiojimui. Atskiro dėmesio nusipelno ornitologinio turizmo

vystymas – prie didžiųjų Sūduvos ežerų tai yra perspektyvi pažintinio turizmo rūšis. Prie Dusios

ežero paukščių stebėjimo vietų pakanka, tačiau jų trūksta prie Metelio ežero, kurio pakrantės

sunkiau prieinamos.

Pažintiniam turizmui sąlygos labai pagerėjo pabaigus asfaltuoti Dusios ežerą juosiančius

kelius. Būtina toliau plėtoti pažintinio turizmo trasas ir takus.

Kintant klimatui sumažėjo galimybės vystyti rekreaciją žiemos sezono metu. Žiemą

Didžiuosiuose Sūduvos ežeruose populiari poledinė žūklė.

Pažintinio turizmo trasos ir takai

Teritoriją kerta nacionalinės svarbos autoturizmo trasa „Nemuno kelias“ (atkarpa

Seirijai–Meteliai–Simnas, einanti krašto keliu Nr. 181), regioninės svarbos autoturizmo trasa

„Dainavos žiedas“ (atkarpa Lazdijai–Verstaminai–Stebuliai–Simnas–Metelytė–Meteliai–

Akuočiai–Seirijai), regioninio lygmens dviračių turizmo trasa „Dzūkijos dviračių žiedas“

(atkarpa Lazdijai–Verstaminai–Teizai–Staigūnai–Meteliai–Metelytė–Simnas) bei piligrimų

kelias „Camino Lituano“ (atkarpa Meteliai–Lazdijai, einanti pro Bijotų mišką, Nakrūniškės

kaimą, Kryžių šventvietę ir Šventežerį), įsijungiantis į tarptautinį Šv. Jokūbo kelių tinklą.

Regioninį parką taip pat kerta transeuropinė mototurizmo trasa „Trans Euro Trail“ (atkarpa

Straigiai–Sutrė–Graužai–Meteliai–Buckūnai–Parėčėnai).

Po teritoriją patogiausia keliauti automobiliais ir dviračiais. Pagrindinis dviračių ir

autoturizmo maršrutas teritorijoje – Dusios dviračių trasa (24 km, kelionės trukmė dviračiu apie

2,5 val.). Ji apjuosia Dusios ežerą su atšaka iki Metelio ežero (10 priedas). Metelio dviračių trasa

(27 km, su atšakomis iki regioninio parko lankytojų centro ir Kumečių tvenkinio, kelionės

trukmė dviračiu apie 3 val.) analogiškai apjuosia Metelio ežerą (11 priedas). Ji labiau tinkama

keliauti dviračiu nei automobiliu, nes dalis maršruto eina miško keliais. 2015 metais abiejose

trasose įrengti nauji informaciniai stendai, informacinės rodyklės ir kelios pavėsinės.

Esamos dviračių turizmo trasos daugiausia eina bendro naudojimo keliais. Planuojamoje

teritorijoje, kaip ir daugelyje Lietuvos saugomų vietovių, nėra atskirų dviračių takų, kuriais

dviratininkai galėtų patogiai ir saugiai važiuoti. Tai riboja dviračių turizmo plėtrą. Kaip rodo

pavyzdžiai panašiose vietovėse (dviračių takas aplink Platelių ežerą Žemaitijos regioniniame

parke), gražiose vietovėse įrengti dviračių takai sulaukia didelio susidomėjimo, padeda pritraukti

daugiau turistų. Siekiant geriau išnaudoti planuojamos teritorijos rekreacinį potencialą ir

pritraukti daugiau lankytojų, tikslinga įrengti dviračių takus – pirmiausia nuo Seirijų iki

Babrauninkų (šalia krašto kelio Nr. 181 Seirijai–Simnas–Igliauka, kuriuo vyksta intensyviausias

eismas) ir nuo Metelių iki Kryžių (šalia rajoninio kelio Nr. 2523 Janėniai–Meteliai). Šios

dviračių (dviračių-pėsčiųjų) takų atkarpos yra būtinos plėtojant esamas dviračių turizmo trasas

aplink Dusios ir Metelio ežerus. Dviračių ir pėsčiųjų tako atkarpa nuo Metelių iki Kryžių taip pat



labai pasitarnautų poilsiautojams, šv. Jokūbo keliu „Camino Lituano“ keliaujantiems

piligrimams.

Regioninio parko tvarkymo plane numatyta Dusios ežero vandens turizmo trasa

naudojama turistų plukdymui savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Šios trasos maršrutą

tikslinga pakeisti, įtraukiant giliausią ežero vietą bei Barčių senkapį ir atsisakant plaukimo iki

Zebrėnų senovės gyvenvietės. Ties Dusios ežero giliausia vieta numatoma įrengti

plūduriuojančią (pontoninę) informacinę aikštelę, pritaikytą neįgaliesiems. Toks objektas būtų

unikalus Lietuvoje, taptų svarbiu Dusios ežero vandens turizmo trasos akcentu.

Dusios ežerą juosia specializuotas ornitologinio turizmo maršrutas „Dusios ežeras ir

Simno tvenkiniai“ (12 priedas). Deja, apie šį maršrutą nėra informacijos Regioninio parko

tinklalapyje. Dusios ežerą juosiančias Regioninio parko automobilių ir dviračių turizmo trasas

tikslinga papildyti atkarpa iki Dusios ežero šiaurinėje pakrantėje įrengto paukščių stebėjimo

bokštelio (platformos).

2017 m. atidarytas ir aktyviai propaguojamas Šv. Jokūbo kelias „Camino Lituano“ jau

sulaukė nemažo populiarumo. Šis 500 kilometrų ilgio piligrimų kelias, besidriekiantis per visą

Lietuvą nuo Žagarės iki Lazdijų ir toliau į Latviją bei Lenkiją, kerta Regioninį parką ŠR–PV

kryptimi (13 priedas). Meteliai yra svarbus šio kelio punktas – čia piligrimai apsistoja nakvynei

ir atgavę jėgas pradeda naują kelio etapą. Keliaudami Regioninio parko keliais ir takais,

piligrimai ne tik lanko religinius objektus, bet ir susipažįsta su krašto gamtos ir kultūros

vertybėmis, grožisi kraštovaizdžiu. Taigi kelias turi ir turistinį, pažintinį pobūdį.

Planuojamoje teritorijoje yra du panašaus ilgio tačiau labai skirtingo pobūdžio pėsčiųjų

pažintiniai takai (14 priedas): „Prelomčiškės kalvomis“ (prie Prelomčiškės piliakalnio, tako ilgis

3,2 km, kelionės trukmė apie 1 val. 20 min.) ir „Bijotų-Širvinto miškais“ (prie Regioninio parko

lankytojų centro, tako ilgis 3,5 km, kelionės trukmė apie 1 val. 15 min.).

Takas „Prelomčiškės kalvomis“ vingiuoja per paskutiniojo apledėjimo suformuotas

kalvas, kurias dengia biologinės įvairovės požiūriu itin vertingos stepinių pievų buveinės. Nuo

paežerėje aukštai iškilusių kalvų atsiveria įspūdingos Dusios ežero panoramos. Pastaruoju metu

pievų buveinės nebuvo tinkamai prižiūrimos, todėl ėmė užaugti medžiais ir krūmais. Būtina

užtikrinti tinkamą šių buveinių priežiūrą ir eksponavimą.

Take „Bijotų ir Širvinto miškais“ stebima didelė miško buveinių įvairovė: sausas pušynas

su kadagiais, grupė šimtamečių ąžuolų, tamsus skroblynas, drėgnas juodalksnynas, kertinė miško

buveinė su išvirtusiais medžiais, tarpinio tipo pelkė. Takas prasideda ir baigiasi prie Regioninio

parko lankytojų centro, tad lankytojai taip pat gali susipažinti su čia įrengta ekspozicija, stebėti

paukščius ar tiesiog atsipūsti mėgaujantis Dusios ežero vaizdais. Regioninio parko direkcijos

specialistai take veda edukacinius užsiėmimus mokiniams: „Tarpežerių miškais ir pelkėmis“,

„Pelkės ekosistema“, „Miško ekosistemų pažinimas – žoliniai augalai“. Siekiant padidinti tako

pažintinę vertę ir pagerinti sąlygas ornitologiniam turizmui, siūloma jį pratęsti per Širvinto pelkę

iki Metelio ežero, pakrantėje įrengiant paukščių stebėjimo bokštelį.

Rekreacinė infrastruktūra

Planuojamoje teritorijoje veiklą vykdo 8 kaimo turizmo sodybos ir poilsio kompleksai:

„Dusios krantas“, „Mėta“, „Vitrūna“ ir „Vivaldi“ (visos Metelių kaime), Salomėjos Čivinskienės

sodyba ir sodyba „Prie Dusios“ (Vaickūniškės kaime), „Sraigės namai“ (Sutrės kaime), Sauliaus

Čepononio sodyba (Zebrėnų kaime). Dusios rekreacinio prioriteto zonoje veikia keletas privačių

stovyklaviečių („Lelija“, „Medeina“ ir kt.). Viena privati stovyklavietė („Priedusios.lt“) teikia

paslaugas vakariniame Dusios krante, Barčių kaime. Tikslinga numatyti stovyklavietę

šiauriniame Dusios krante, lankomame ir poilsiui naudojamame pakrantės ruože. Pietrytinėje ir

pietvakarinėje Dusios pakrantėse bei vakariniame Metelio krante, valstybinėje žemėje, taip pat

yra keletas trumpalaikiam (be nakvynės) poilsiui pritaikytų poilsiaviečių.



Pažintinio turizmo infrastruktūra gana gerai išvystyta. Prie lankomų objektų, pažintinio

turizmo trasų ir takų įrengti informaciniai stendai, rodyklės, atokvėpio vietos, sustojimo aikštelės

ir kt. Modernios architektūros, gerai įrengtas Regioninio parko lankytojų centras taip pat palieka

malonų įspūdį lankytojams.

Didžioji dalis Regioninio parko tvarkymo plane numatytų prieplaukų neįrengtos.

Vandens turizmo požiūriu ypač svarbu įrengti plaukiojimo priemonių nuleidimo ir iškėlimo

vietas („laivų slipus“) prie Dusios ir Metelio ežerų. 2019 m. pavasarį gelžbetoninė valčių

nuleidimo-iškėlimo vieta įrengta Dusios ežero pietrytinėje pakrantėje (7 pav.). Valčių nuleidimo-

iškėlimo vietą būtina įrengti ir Metelio ežero vakarinėje pakrantėje, Metelių rekreacinio

prioriteto zonoje.

7 pav. Valčių nuleidimo ir iškėlimo vieta (kairėje) ir pontoninis lieptas-prieplauka (dešinėje)

Dusios ežero pietrytinėje pakrantėje (Regioninio parko direkcijos nuotr.).

Pietinėje Metelių kaimo dalyje, prie krašto kelio Nr. 181 Seirijai–Simnas–Igliauka,

pastatytas 15 metrų aukščio Metelių apžvalgos bokštas. Nuo jo galima apžvelgti vertingiausius

Metelių kraštovaizdžio draustinio objektus – Metelio ežerą, paukščiams svarbią Kimsinės pievą,

Metelių kaimą, kitoje ežero pusėje stūksantį Papėčių piliakalnį. Nuo bokšto patogu stebėti

Metelio ežero vandens paukščius nuo ankstyvo pavasario ir iki pat vėlyvo rudens. Geriausiai jie

matomi popietės ir vakaro valandomis. Bokštas yra lankomas turistų, prie jo įrengta automobilių

stovėjimo aikštelė, pastatytas informacinis stendas.

Apžvalgos aikštelę (platformą) siūloma įrengti ant Dusios vakarinėje pakrantėje

stūksančios kalvos (šalia Barčių senkapio teritorijos), nuo kurios gerai apžvelgiamas gatvinio

(rėžinio) Barčių kaimo kraštovaizdis. Ši savito kultūrinio kraštovaizdžio apžvalgos vieta

praturtintų Dusios ežero vandens turizmo trasą, ežerą juosiančius dviračių ir autoturizmo

maršrutus. Šalia apžvalgos aikštelės, Dusios pakrantėje, taip pat siūloma įrengti prieplauką ir

laiptus vandens turistams.



1.14. Kraštotvarkiniai konfliktai

Aktuali problema – kertinių miško buveinių ir natūralios Širvinto miško ekosistemos

apsaugos užtikrinimas. Širvinto miškas (188 ha) išsiskiria natūralia ir įvairia augalija, medynų

amžiumi, įvairiu drėgmės režimu, jis puikiai reprezentuoja mišriųjų miškų gamtinę zoną ir miško

buveinių įvairovę. Didžiąją miško dalį (apie 130 ha) užima europinės svarbos ir kertinės miško

buveinės, miške randama daug retų ir saugomų rūšių. Per mišką vingiuoja pažintinis takas, kurį

numatoma pratęsti iki Metelio ežero. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio

padalinio vadovo 2019 m. birželio 18 d. potvarkiu Nr. RP-76-60 „Dėl plotų, kuriuose

nevykdoma ūkinė veikla“ didesnė dalis Širvinto miško sklypų (121 ha) paliekami natūraliai

sukcesijai. Tačiau į šį sąrašą nepateko keletas miško sklypų, priskiriamų europinės svarbos bei

kertinėms miško buveinėms (4 kvartalo 4, 5, 12–14, 16 ir 17 sklypai, 6 kvartalo 1 ir 9 sklypai, 7

kvartalo 14 sklypas). Atsižvelgiant į išskirtinę Širvinto miško gamtosauginę ir pažintinę vertę

tikslinga visą mišką palikti savaiminei raidai.

Metelytės ekologinės apsaugos prioriteto zonoje, Babrauninkų kaime, 2014 m.

suformuoti trys valstybiniai miškų ūkio paskirties sklypai (kadastro Nr. 5948/0003:221,

5948/0003:222 ir 5948/0002:248, bendras plotas 12 ha). Šie sklypai priskirti valstybinės

reikšmės miškams, tačiau dar neperduoti VĮ Valstybinei miškų urėdijai. Miškų valstybės

kadastre jiems nustatyta naudmena „žemė, skirta miškui įveisti“. Tačiau šie sklypai patenka į

paukščių apsaugai svarbią teritoriją „Metelių, Dusios ir Obelijos ežerai“ (LTALYB001), kurioje

pagal galiojančius Regioninio parko tvarkymo plano sprendinius draudžiama įveisti mišką.

Didelę dalį šių sklypų užima pelkės, nenaudojami ir netvarkomi sklypai pamažu apauga

nendrynais, medžiais ir krūmais. Šiuo metu sklypai patenka į ekosistemas išsaugančio

ūkininkavimo agrarinių teritorijų (ŽEk) kraštovaizdžio tvarkymo zoną.

Vakariniame Metelių gyvenvietės pakraštyje, buvusio kolūkinio gamybinio komplekso

vietoje, numatyta galimybė įkurti vandens turizmo centrą negali būti įgyvendinta dėl netinkamos,

nuo Dusios ežero nutolusios vietos. Numatomą vandens turizmo centro vietą tikslinga perkelti

prie Dusios ežero, į „Centrinę“ urbanizuotos rekreacinės aplinkos intensyvaus pritaikymo

(NRu2) kraštovaizdžio tvarkymo zoną, kur yra geresnės sąlygos tokį centrą įkurti.

Vasarą, kada Dusios ežeras pritraukia labai daug poilsiautojų, pietrytinėje ežero

pakrantėje prie rajoninio kelio Nr. 2523 Janėniai–Meteliai trūksta vietų automobiliams statyti.

Šią problemą būtina spręsti numatant papildomas stovėjimo aikšteles. Orinę elektros perdavimo

liniją pakeitus požemine, tam būtų galima panaudoti šalia kelio esantį ruožą (Bijotų miško 3

kvartalo 16 sklypas). Alternatyva – riboti automobilių eismą ir organizuoti viešąjį transportą.

Rinkotų urbanizuotos rekreacinės aplinkos tradicinio pritaikymo (NRu1) kraštovaizdžio

tvarkymo zonoje šiuo metu nėra galimybės statyti rekreacinių statinių, kadangi ši zona yra

neplati (iki 100 m) ir nepatenka į apgyvendinimo paslaugų pozonę. Apgyvendinimo paslaugų

pozonę šioje zonoje tikslinga nustatyti 50 m nuo vandens telkinio kranto linijos, kaip yra

numatyta Straigiškės ir Vaickūniškės urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo

zonose.

Planuojamoje teritorijoje nustatytos kraštovaizdžio tvarkymo zonos ir jų ribos kai kuriose

vietose nėra optimalios:

Bijotų rekreacinis miškas šiuo metu patenka į ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų)

(MRe) kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Plėtojant šio miško pritaikymą poilsiui ir turizmui,

kraštovaizdžio tvarkymo zoną tikslinga pakeisti į intensyvaus pritaikymo (poilsio parkų)

(MRi). Taip pat atsižvelgiant į žemėnaudą ir žemėvaldą būtina patikslinti tarp Metelių

gyvenvietės ir Dusios ežero išskirtų rekreacinių miškų (MRe, MRi) kraštovaizdžio

tvarkymo zonas ir jų ribas;



„Lelijos“ ir kitų urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonų ribas

būtina patikslinti, atsižvelgiant į susiklosčiusią žemėvaldą ir žemėnaudą. Šių zonų ribos

kai kur nesutampa su žemės sklypų ir naudmenų ribomis, todėl gali kelti keblumų

naudojant ir vystant teritoriją. Svarstytinas „Lelijos“ ir „Vitrūnos“ urbanizuotos

rekreacinės aplinkos tradicinio pritaikymo (NRu1) kraštovaizdžio tvarkymo zonų

sujungimas, nes šias zonas skiria tik siauras ruožas;

problematiška Straigiškės urbanizuotos rekreacinės aplinkos tradicinio pritaikymo

(NRu1) kraštovaizdžio tvarkymo zona, kurios didžioji dalis yra miško žemėje, be to,

Dusios pakrantėje yra inventorizuotos europinės svarbos miškų buveinės. Dėl to

rekreacinės infrastruktūros plėtra šioje zonoje yra labai komplikuota;

svarstytinas Metelytės ekologinės apsaugos prioriteto zonoje išskirtos ekosistemas

išsaugančio ūkininkavimo agrarinių teritorijų (ŽEk) kraštovaizdžio tvarkymo zonos ribų

patikslinimas atsižvelgiant į žemės naudojimą bei paukščių apsaugai svarbios teritorijos

ribas. Esamas ir atkuriamas sodybas, poilsiavimui naudojamą Dusios pakrantės ruožą bei

dirbamos žemės plotus tikslinga priskirti specializuoto apsauginio ūkininkavimo

agrarinių teritorijų (ŽAs) kraštovaizdžio tvarkymo zonai;

kultūros paveldo objektų kraštovaizdžio tvarkymo zonų ribas planuojamoje teritorijoje

būtina patikslinti pagal Kultūros vertybių registro duomenis. Atsižvelgiant į

susiklosčiusią saugomų teritorijų planavimo praktiką kultūros paveldo objektų teritorijų

kraštovaizdžio tvarkymo zonas tikslinga pakeisti iš griežtos apsaugos (KOn) į

reguliuojamos apsaugos (KOr), taip sudarant galimybes tradiciniam šių teritorijų

naudojimui ir lankymui;

Metelių gyvenamojo prioriteto zonos centrinė dalis šiuo metu patenka į atnaujinamojo

tvarkymo (GEr) kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Toks reglamentas turėtų būti nustatomas

urbanistinio arba etnokultūrinio paveldo vietovėse, tačiau istorinė Metelių miestelio dalis

nėra valstybės saugoma kultūros paveldo vietovė, todėl nustatytas reglamentas yra

pernelyg griežtas. Šią gyvenvietės dalį tikslinga priskirti sugriežtinto geoekologinio

reguliavimo (GAe) kraštovaizdžio tvarkymo zonai, kuri šiuo metu yra nustatyta Metelių

gyvenamojo prioriteto zonos pakraščiuose;

Metelių urbanizuotos rekreacinės aplinkos intensyvaus pritaikymo (NRu2) kraštovaizdžio

tvarkymo zona šiuo metu neatlieka rekreacinės funkcijos. Kadangi čia esantys žemės

sklypai neprieina prie Dusios ežero, tikėtina, kad rekreacinės plėtros šioje zonoje nebus ir

ateityje. Kita vertus, tai yra perspektyvi gyvenamoji ir vasarnamių teritorija. Todėl

galima būtų šią Metelių gyvenvietės vakariniame pakraštyje esančią teritoriją priskirti

ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo (GRe) arba intensyvaus (formuojančiojo)

tvarkymo (GRi) rekreacinių miestų, miestelių ir kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio

tvarkymo zonai.



2. SPRENDINIAI

2.1. Tvarkymo plano korektūros pagrindimas

Siūlomi tvarkymo plano korektūros sprendiniai formuluojami atsižvelgiant į nustatytus

planavimo tikslus, įvertinant esamą žemėvaldą ir žemėnaudą, funkcinio prioriteto zonas, vertybių

išsidėstymą, rekreacijos ir turizmo plėtros bei vertybių apsaugos poreikius, „Natura 2000“

teritorijoms nustatytus reikalavimus.

Plėtojant pažintinį turizmą ir rekreacinį naudojimą, siūloma:

2.1.1. prie Metelių regioninio parko lankytojų centro esančią valstybinio miško teritoriją (33 ha)

priskirti intensyvaus pritaikymo (poilsio parkų) (MRi) kraštovaizdžio tvarkymo zonai.

Regioninio parko lankytojų centrą supantis valstybinis miškas yra Dusios rekreacinio

prioriteto zonoje ir šiuo metu patenka į ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) (MRe)

kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Miškas intensyviai lankomas, per jį driekiasi pažintinis

takas, autoturizmo ir dviračių turizmo maršrutai, Šv. Jokūbo kelias „Camino Lituano“. Ši

Bijotų miško dalis nepatenka į „Natura 2000“ teritorijas, joje nėra Europos Bendrijos

svarbos buveinių, todėl miško rekreacinio pritaikymo intensyvinimas (papildomos

edukacinės ir atokvėpio aikštelės bei takai prie Regioninio parko lankytojų centro)

neigiamo poveikio saugomoms buveinėms ir rūšims neturės;

2.1.2. „Lelijos“ urbanizuotos rekreacinės aplinkos tradicinio pritaikymo (NRu1) kraštovaizdžio

tvarkymo zoną praplėsti rytų kryptimi (tolyn nuo Dusios ežero, iki miško želdinių),

atsižvelgiant į esamą žemėvaldą ir žemėnaudą. Šiuo metu nustatyta kraštovaizdžio

tvarkymo zonos rytinė riba nesutampa su žemės sklypų ir naudmenų ribomis, todėl

apsunkina teritorijos rekreacinį naudojimą ir vystymą. Pažymėtina, kad šios kraštovaizdžio

tvarkymo zonos praplėtimas rytų kryptimi sudarys prielaidas išdėstyti rekreacinius

statinius atokiau nuo Dusios ežero, kuris yra buveinių ir paukščiu apsaugai svarbi

teritorija. Pakoreguotos zonos plotas padidėtų 2 ha (nuo 6 iki 8 ha). Ši zona nepatenka į

„Natura 2000“ teritorijas, joje nėra Europos Bendrijos svarbos buveinių, saugomų rūšių

radaviečių, todėl kraštovaizdžio tvarkymo zonos ribų tikslinimas neigiamo poveikio

saugomoms buveinėms ir rūšims neturės;

2.1.3. pakoreguoti vandens turizmo trasą Dusios ežere, Dusios hidrografiniame draustinyje, į

maršrutą įtraukiant giliausią ežero vietą bei Barčių senkapį ir atsisakant plaukimo iki

Zebrėnų senovės gyvenvietės, kuri nėra atraktyvi pažintiniu požiūriu. Dusios ežero

vandens turizmo trasa naudojama ekstensyviai, ja plaukiojama laikantis nustatytų

reikalavimų (http://www.meteliuparkas.lt/?id=142), kuriais siekiama sumažinti ežere

perinčių ir migruojančių vandens paukščių trikdymą. Bendras trasos ilgis keistųsi

nežymiai (pailgėtų 0,4 km), numatomų prieplaukų skaičius nesikeistų (atsisakoma

prieplaukos prie Zebrėnų senovės gyvenvietės ir numatoma prieplauka prie Barčių

senkapio). Todėl vandens turizmo trasos patikslinimas neigiamo poveikio saugomoms

buveinėms ir rūšims neturės;

2.1.4. numatyti apžvalgos aikštelę ant Dusios vakarinėje pakrantėje stūksančios kalvos (šalia

Barčių senkapio teritorijos), nuo kurios gerai apžvelgiamas gatvinio (rėžinio) Barčių

kaimo kraštovaizdis. Ši savito kultūrinio kraštovaizdžio apžvalgos vieta praturtintų

Dusios ežero vandens turizmo trasą, ežerą juosiančius dviračių ir autoturizmo maršrutus.

Šalia apžvalgos aikštelės, Dusios pakrantėje, taip pat siūloma įrengti prieplauką ir laiptus

vandens turistams. Kalva yra Barčių kraštovaizdžio draustinyje, ežero akvatorija patenka

į Dusios hidrografinį draustinį. Minimali pažintiniam lankymui skirta įranga neigiamo

poveikio saugomoms kultūros paveldo vertybėms, buveinėms ir rūšims neturės;

http://www.meteliuparkas.lt/?id=142



2.1.5. ties giliausia Dusios ežero vieta įrengti plūduriuojančią (pontoninę) informacinę aikštelę.

Toks objektas būtų unikalus Lietuvoje, taptų svarbiu Dusios ežero vandens turizmo trasos

akcentu. Ši minimali pažintiniam lankymui skirta ir tik vasarą naudojama įranga

neigiamo poveikio saugomoms buveinėms ir rūšims neturės;

2.1.6. pažintinį taką „Bijotų ir Širvinto miškais“ pratęsti per Širvinto pelkę iki Metelio ežero,

pakrantėje įrengiant paukščių stebėjimo bokštelį. Tai padidintų tako pažintinę vertę ir

pagerintų sąlygas ornitologiniam turizmui. Numatoma apie 0,7 km ilgio pažintinio tako

atkarpa patenka į Metelių kraštovaizdžio draustinį, konservacinio ūkininkavimo

ekosistemų apsaugos miškų (MEk) kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Minimali pažintiniam

lankymui skirta įranga neigiamo poveikio saugomoms buveinėms ir rūšims neturės;

2.1.7. Metelių rekreacinio prioriteto zonoje, Metelio ežero pakrantėje numatyti valčių

nuleidimo-iškėlimo vietą. Tai pagerintų sąlygas vandens turizmui Metelio ežere

(analogiška valčių nuleidimo-iškėlimo vieta 2019 m. įrengta Dusios ežero pakrantėje).

Metelyje, kaip ir kituose didžiuosiuose Regioninio parko ežeruose, plaukiojimas

reguliuojamas, siekiant sumažinti perinčių ir migruojančių vandens paukščių trikdymą.

Todėl valčių nuleidimo-iškėlimo vietos įrengimas neigiamo poveikio saugomoms rūšims

ar buveinėms neturės.

Vienas numatytų planavimo tikslų – įrengti Dusios ežero šiaurinėje ir vakarinėje dalyje

paukščių stebėjimo bokštus. Šiaurinėje Dusios ežero pakrantėje paukščių stebėjimo bokštelis jau

įrengtas – jį tikslinga pažymėti koreguojamame tvarkymo plano brėžinyje. Vakariniame Dusios

krante įrengti paukščių stebėjimo bokštelius nėra poreikio, nes ši Dusios pakrantė yra ganėtinai

atvira, gerai apžvelgiama ir paukščius galima stebėti nuo daugelio pakrantės vietų (Prelomčiškės

piliakalnio, Zebrėnų kaimo poilsiavietės ir kt.).

Vadovaujantis Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių 3 punktu,

planuojamoje teritorijoje esančių kultūros paveldo vertybių (Prelomčiškės piliakalnio su

gyvenviete, Padusio ir Zebrėnų senovės gyvenviečių, Barčių senkapio) teritorijų kraštovaizdžio

tvarkymo zonų ribas būtina patikslinti, sutapatinant su Kultūros vertybių registre pateikiamomis

šių vertybių ribomis. Prelomčiškės piliakalnio su gyvenviete vizualinės apsaugos zona patenka į

konservacinio funkcinio prioriteto zoną – Barčių kraštovaizdžio draustinį, todėl atsižvelgiant į

susiklosčiusią saugomų teritorijų planavimo praktiką tvarkymo plano brėžinyje nežymima.

Kultūros paveldo vertybių teritorijose ir apsaugos zonose veikla vykdoma vadovaujantis

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu.

Regioninio parko tvarkymo plano sprendiniai nenustato paviršinių vandens telkinių

apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų, atsižvelgiant į susiklosčiusią saugomų teritorijų

planavimo praktiką tvarkymo plano brėžinyje jos nežymimos. Dusios ežero apsaugos zonos ir

pakrantės apsaugos juostos bei į ežerą įtekančių ir ištekančių upių pakrančių apsaugos juostų

pločiai nustatyti Užtvenkto Dusios ežero naudojimo ir priežiūros taisyklėse, patvirtintose

Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. AV-249.

Įgyvendinant tvarkymo priemones ir vykdant veiklą paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose

ir pakrančių apsaugos juostose laikomasi Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų,

patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl

specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ XXIX skyriaus (nuo 2020 m. sausio

1 d. – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo VI skyriaus septinto ir aštunto skirsnių) ir

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio reikalavimų.



2.2. Tvarkymo plano sprendinių korektūra

Atsižvelgiant į 2.1 poskyryje pateiktą korektūros pagrindimą, siūloma patikslinti ir

pakeisti Regioninio parko tvarkymo plano brėžinį (tvarkymo plano aiškinamojo rašto

pagrindinių teiginių nesiūloma keisti, nes planavimo tikslų įgyvendinimas to nereikalauja):

2.2.1. kraštovaizdžio tvarkymo zonos koreguojamos pagal 2.1.1–2.1.2 papunkčiuose išdėstytus

siūlymus. Kultūros paveldo objektų teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų ribos

tikslinamos sutapatinant su Kultūros vertybių registre pateikiamomis ribomis. Kitur

kraštovaizdžio tvarkymo zonos ir jų ribos nekeičiamos. Pagal teikiamą korektūrą

kraštovaizdžio tvarkymo zonų plotai keičiasi mažai (15 priedas). Didžiausias pokytis –

prie Metelių regioninio parko lankytojų centro esančio valstybinio miško (33 ha)

priskyrimas intensyvaus pritaikymo (poilsio parkų) (MRi) kraštovaizdžio tvarkymo

zonai. Konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų plotas padidėtų

0,5 ha (nuo 4,0 iki 4,5 ha), atitinkamai 0,5 ha sumažėtų žemės ūkio paskirties

kraštovaizdžio tvarkymo zonų plotas, rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio

tvarkymo zonų plotas padidėtų 2 ha (dėl „Lelijos“ urbanizuojamos kraštovaizdžio

tvarkymo zonos ribų patikslinimo), miškų ūkio paskirties kraštovaizdžio tvarkymo zonų

plotas atitinkamai sumažėtų 2 ha, vandens ūkio bei gyvenamosios ir visuomeninės

paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų plotas nepasikeistų;

2.2.2. vandens turizmo trasa Dusios ežere koreguojama, į maršrutą įtraukiant giliausią ežero

vietą bei Barčių senkapį ir atsisakant plaukimo iki Zebrėnų senovės gyvenvietės;

2.2.3. pažymima pažintinio tako „Bijotų ir Širvinto miškais“ atkarpa iki Metelio ežero;

2.2.4. pažymimi esami ir numatomi objektai: Metelių apžvalgos bokštas (esamas), apžvalgos

aikštelė ir prieplauka šalia Barčių senkapio (numatomos), paukščių stebėjimo bokštelis

Dusios ežero šiaurinėje pakrantėje (esamas), paukščių stebėjimo bokštelis Metelio ežero

pietvakarinėje pakrantėje (numatomas), valčių nuleidimo-iškėlimo vieta Dusios ežero

pietinėje pakrantėje (esama), valčių nuleidimo-iškėlimo vieta Metelių rekreacinio

prioriteto zonoje (numatoma), plūduriuojanti informacinė aikštelė Dusios ežero

giliausioje vietoje (numatoma), Metelių požeminio vandens vandenvietė (esama);

2.2.5. vadovaujantis Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių 22 punktu,

tvarkymo plano brėžinio sudarymui naudojami naujausi erdvinių duomenų rinkiniai ir

ortofotografiniai žemėlapiai;

2.2.6. brėžinio legenda (sutartiniai ženklai) patikslinama, pridedant trūkstamus ar pakeičiant

pakoreguotus sutartinius ženklus;

2.2.7. brėžinys papildomas įkarpa, nurodančia planuojamos teritorijos padėtį regione;

2.2.8. koordinačių tinklelis keičiamas iš geografinio (laipsninio) į metrinį, geriau derantį su

Lietuvos koordinačių sistema (LKS-94).



NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

Akmens amžius Pietų Lietuvoje (2001). Vilnius: Geologijos institutas.

Bučas, J. (1999). Metelių RP planavimo schema: Parko tvarkymas: Teritorijos taikomųjų

kultūrologinių tyrimų rezultatai. Kultūrinės kraštovaizdžio vertybės (Ataskaita).

Basalykas, A. (1965). Lietuvos TSR fizinė geografija, II tomas. Vilnius

Guobytė, R. (2001). Geomorfologinio žemėlapio M 1:200 000 revizija. Vilnius: Lietuvos

geologijos tarnyba, kvartero geologijos skyrius.

Kašelionis, B. (2002). Dainava: Seinų kraštas: istorija, kultūra, žmonės. Vilnius: Dizaino

studija „Daba“.

Kilkus, K. (2013). Ežerai: 119 Lietuvos ežerų. Vilnius: Alma littera.

Kviklys, B. (1991). Mūsų Lietuva, [T.] 3. Vilnius: Mintis.

Lietuvos durpynų kadastras, [T.] 1. Vilnius: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos

ministerija, kraštotvarkos departamentas, 1995.

Lietuvos gamtinė geografija (2013). Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.

Lietuvos nacionalinis atlasas. 2-asis leidimas. T. 1: Lietuva pasaulyje ir Europoje, gamta

ir kraštovaizdis. Vilnius: Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-Centras“, 2016.

Pašvenskas, V. (2001). Vandens telkinio poveikio mikroklimatui tyrimai Kauno marių

pakrantėse. Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba, Nr. 4 (18), p. 3–10.

Petrauskas, J. (1994). Kryžių bažnyčios praeitin pažvelgus.

Rašomavičius, V. (2001). Europinės svarbos buveinės Lietuvoje: Lietuvoje sutinkamų

Europos Sąjungai svarbių buveinių tipų aiškinamasis vadovas. Vilnius: leidykla „Daigai“.

Ščemeliovas,V. (1991). Apie Lietuvos mikroklimatinį poveikį. Geografija, Nr. 27, p. 63.

Vaitkevičius, V. (2007). Metelių regioninio parko kultūros vertybių studija.

Visuotinė lietuvių enciklopedija, [T.] 5: Dis-Fatva. I–IV tomo papildymai. Vilnius:

Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004.

Visuotinė lietuvių enciklopedija, [T.] 14: Magdalena-México. Vilnius: Mokslo ir

enciklopedijų leidybos institutas, 2008.

Dokumentai

Alytaus apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (2011 m.)

Alytaus apskrities turizmo ir rekreacijos plėtros specialusis planas (2010 m.)

Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (2008 m.)

Lazdijų rajono savivaldybės 2011–2020 metų strateginis plėtros planas (2011 m.)

Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas, patvirtintas

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504.

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (2002 m.)

Metelių regioninio parko nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999

m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“.

Metelių regioninio parko geografinė teritorijos apžvalga (tvarkymo plano projekto

sudedamoji dalis). Vilnius: VšĮ Gamtos paveldo fondas, 2007.



Metelių regioninio parko kraštovaizdžio struktūros schema. Vilnius: VĮ Valstybės žemės

fondas, 2018.

Metelių regioninio parko ribų planas (2010 m.)

Metelių regioninio parko tvarkymo planas (2010 m.)

Nacionalinio lygmens autoturizmo specialusis planas (2009 m.)

Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas (2015 m.)

Plikažiedžio linlapio (Thesium ebracteatum) apsaugos planas, patvirtintas Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-98.

Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos

aplinkos ministro 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-24.

Širvinto miško gamtotvarkos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. D1-476. Prieiga internete: http://gamtotvarka.am.lt/plans.php

Užtvenkto Dusios ežero naudojimo ir priežiūros taisyklės, patvirtintos Aplinkos apsaugos

agentūros direktoriaus 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. AV-249.

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio vadovo 2019 m. birželio

18 d. potvarkis Nr. RP-76-60 „Dėl plotų, kuriuose nevykdoma ūkinė veikla“.

VĮ Veisiejų miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektas. Kaunas: VĮ Valstybinis

miškotvarkos institutas, 2012.

VĮ Veisiejų miškų urėdijos gamtosauginių priemonių planas (vidinės miškotvarkos

projekto sudedamoji dalis). Kaunas: VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas, 2012.

Žuvinto biosferos rezervato nominacijos byla (2009 m.). UNESCO – Man and Biosphere

(MAB) Programme – Žuvintas Biosphere Reserve nomination form (2009).

Žuvų išteklių įvertinimas valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose, kuriuose gyvena

stinta ir/ar seliava, žuvų išteklių naudojimo ir atkūrimo planų 2017–2021 m. parengimas. II

tarpinė ataskaita. Vilnius: Gamtos tyrimų centras, 2018.

Internetiniai šaltiniai

Geoinformacija apie miškus (M-GIS). Prieiga internete: https://bit.ly/2XOCesI

Geologiniai žemėlapiai. Prieiga internete: https://www.lgt.lt/zemelap/

Keliaujantiems gamtoje – paukščių stebėjimo maršrutai. Prieiga internete:

http://www.map.naturetourism.eu/

Kultūros vertybių registro svetainė. Prieiga internete: https://kvr.kpd.lt/

Lazdijų turizmo informacinio centro svetainė. Prieiga internete: http://www.lazdijai-

turizmas.lt/

Lietuvos erdvinės informacijos portalas. Prieiga internete: https://www.geoportal.lt/

Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras (UETK). Prieiga internete:

https://uetk.am.lt/

Metelių kaimo bendruomenės svetainė. Prieiga internete: http://meteliai.lt/

Metelių regioninio parko svetainė. Prieiga internete: http://www.meteliuparkas.lt/

Plaukiojimo tvarka Dusios, Metelio ir Obelijos ežeruose. Prieiga internete:


Regionų geoinformacinės aplinkos paslauga (Regia). Prieiga internete: https://regia.lt/



Saugomų rūšių informacinė sistema. Prieiga internete: https://sris.am.lt/

Šv. Jokūbo kelio „Camino Lituano“ svetainė. Prieiga internete:

http://www.caminolituano.com/

Teritorijų planavimo dokumentų registras. Prieiga internete: http://www.tpdr.lt/

Transeuropinės mototurizmo trasos „Trans Euro Trail“ svetainė. Prieiga internete:

https://www.transeurotrail.org/lithuania/

Visuotinė lietuvių enciklopedija. Prieiga internete: https://www.vle.lt/

Žemės informacinė sistema. Prieiga internete: https://zis.lt/

Erdviniai duomenys

Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių erdvinių duomenų rinkinys © Gamtos

tyrimų centro Botanikos institutas, 2015.

Georeferencinio pagrindo kadastro (GRPK) erdvinių duomenų rinkinys © Lietuvos

Respublikos žemės ūkio ministerija, 2018.

Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro skaitmeniniai duomenys © Kultūros

paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, 2019.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro duomenys © VĮ Registrų centras,

2018.

Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro skaitmeniniai duomenys © Valstybinė

miškų tarnyba, 2018.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro skaitmeniniai duomenys ©

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, 2019.

Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 dirvožemio erdvinių duomenų rinkinys

Dirv_DR10LT © Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2019.

Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 skaitmeninis rastrinis ortofotografinis

žemėlapis ORT10LT © Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2016.

Metelių regioninio parko tvarkymo plano skaitmeniniai duomenys © Valstybinė

saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Gamtos paveldo fondas, 2009.



PRIEDAI

1 priedas. Numatoma tvarkymo plano korektūros rengimo eiga.

Metelių regioninio parko tvarkymo plano koregavimo

proceso etapai ir darbai

Preliminarus įvykdymo

terminas (nuo – iki)

I. PARENGIAMASIS ETAPAS

Paskelbimas visuomenės informavimo priemonėse apie priimtą

sprendimą dėl tvarkymo plano korektūros rengimo pradžios ir

planavimo tikslų.

2018-11-20 – 2018-12-20

II. RENGIMO ETAPAS

2.1. Esamos būklės analizės stadija – atliekamas planuojamos

teritorijos kraštovaizdžio, saugomų gamtos bei kultūros

paveldo vertybių vertinimas, kraštovaizdžio rekreacinio

potencialo analizė, teritorijos vystymo tendencijų ir

probleminių situacijų bei arealų nustatymas;

2018-12-21 – 2019-04-20

2.2. Sprendinių konkretizavimo stadija – parengiami ir

apsvarstomi tekstiniai ir grafiniai sprendiniai. Atliekama

atranka dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo.

2019-04-21 – 2019-09-20

III. BAIGIAMASIS ETAPAS

3.1. Specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių

viešinimas – parengto teritorijų planavimo dokumento

viešinimas supaprastinta tvarka;

2019-09-21 – 2019-11-20

3.2. Specialiojo teritorijų planavimo dokumento derinimas

Teritorijų planavimo komisijoje; 2019-11-21 – 2020-03-20

3.3. Suderinto specialiojo teritorijų planavimo dokumento

tikrinimas ir teigiamos išvados gavimas teritorijų planavimo

valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje.

2020-03-21 – 2020-05-20



2 priedas. Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos.

Sudaryta remiantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenimis.



3 priedas. Žuvinto biosferos rezervato – UNESCO biosferos rezervatų tinklo dalies – zonos.

Šaltinis: Žuvinto biosferos rezervato nominacijos byla.



4 priedas. Gamtinio karkaso sudėtinės dalys ir kraštovaizdžio formavimo kryptys.

Šaltinis: Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas. Indeksų reikšmės: A1 – patikimo

geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos, A2 – riboto geoekologinio potencialo gamtinio

karkaso teritorijos, A3 – silpno geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos.



5 priedas. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos.

Sudaryta remiantis užtvenkto Dusios ežero naudojimo ir priežiūros taisyklėmis.



6 priedas. Žemės naudmenos.

Sudaryta remiantis georeferencinio pagrindo kadastro (GRPK) duomenimis.



7 priedas. Miškai.

Sudaryta remiantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis.



8 priedas. Vertingųjų savybių požymių turintys objektai (Metelių regioninio.., 2007).

Eil.

Nr. Adresas Pavadinimas

Senas

nr. Siūlymai, pastabos Šaltinis

Povandeninis paveldas

39 Šventežerio sen. Dusios ežeras Tirti

40 Seirijų sen. Metelio ežeras Tirti

Mitologinis paveldas

39 Šventežerio sen. Dusios ežeras Tirti

45 Staigūnų k. Upelis, vad. Šventupe Tirti LŽV

46 Staigūnų k. Šventvietė, vad.

Kryžiais

Skelbti saugoma

nac. reikšmingumo

lygmeniu

Petrauskas

1994; Kašelionis

2002: 283-287

Etnokultūrinis paveldas

49 Barčių k. Gatvinis kaimas Tirti Bučas 1999

Architektūrinis paveldas

60 Metelių k. Bažnyčios statinių

kompleksas Tirti Bučas 1999

Urbanistinis paveldas

66 Metelių k. Istorinė miestelio dalis Tirti Bučas 1999

Istorinis paveldas

74 Metelių k. Kaimo kapinės Tirti Bučas 1999

Dailės paveldas

94 Babrauninkų k. Kryžius Tirti Bučas 1999

99 Metelių k. Kryžius Tirti Bučas 1999

100 Metelių k.

(bažnyčia)

Paveikslas Marija su

kūdikiu

DV1675 Tikslinti vertingąsias

savybes

101 Metelių k.

(bažnyčia)

Paveikslas Šv. Jadvyga DV1676

102 Metelių k.

(bažnyčia)

Paveikslas Šv.

Juozapas

DV1677

103 Metelių k.

(bažnyčia)

Paveikslas Mykolas

Arkangelas

DV1678

104 Metelių k.

(bažnyčia)

Paveikslas Šv. Jurgis DV1679

105 Metelių k.

(bažnyčia)

Stacijos (14) DV1680

106 Metelių k.

(koplyčia)

Paveikslas Marija DV4309

107 Metelių k.

(koplyčia)

Skulptūra Marija su

kūdikiu

DV4310

Sakralinis paveldas

46 Staigūnų k. Šventvietė, vad.

Kryžiais

Skelbti saugoma

nac. reikšmingumo

lygmeniu

Petrauskas

1994; Kašelionis

2002

Nematerialus paveldas

Staigūnų k. Šv. Petro atlaidai

Kryžių šventvietėje

Tirti

Šventežerio,

Seirijų sen.

Pasakojamoji tradicija

apie Dusios ežerą ir jo

vardo kilmę

Tirti

Šventežerio,

Seirijų sen.

Lietuvos kryždirbystės

tradicija

Žmonijos žodinio ir

nematerialaus

paveldo šedevras



9 priedas. Europinės svarbos buveinės planuojamoje teritorijoje ir artimiausioje aplinkoje.

Sudaryta remiantis Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių inventorizavimo ir Širvinto miško

gamtotvarkos plano duomenimis.



10 priedas. Dusios dviračių žiedas.

Kelio pobūdis: oranžinė linija – siauras žvyrkelis, ruda – žvyrkelis, violetinė – asfaltuotas kelias.

Daugiau informacijos apie maršrutą: http://www.meteliuparkas.lt/?id=20&pg=30



11 priedas. Metelio dviračių žiedas.

Kelio pobūdis: oranžinė linija – siauras žvyrkelis, ruda – žvyrkelis, žalia – miško kelias,

violetinė – asfaltuotas kelias.

Daugiau informacijos apie maršrutą: http://www.meteliuparkas.lt/?id=20&pg=31



12 priedas. Ornitologinio turizmo maršrutas „Dusios ežeras ir Simno tvenkiniai“.

Ženklais pažymėtos rekomenduojamos sustojimo ir paukščių stebėjimo vietos.

Daugiau informacijos apie maršrutą: http://www.map.naturetourism.eu/



13 priedas. Šv. Jokūbo kelio „Camino Lituano“ atkarpa.

Daugiau informacijos apie maršrutą: http://www.caminolituano.com/



14 priedas. Pažintiniai takai „Prelomčiškės kalvomis“ ir „Bijotų-Širvinto miškais“.

Daugiau informacijos apie takus: http://www.meteliuparkas.lt/?id=20




15 priedas. Kraštovaizdžio tvarkymo zonų pokyčiai planuojamoje teritorijoje.

Kraštovaizdžio tvarkymo zonos Indek-

sai

Esamos Pakoreguotos Poky-

tis (ha) vnt. ha % vnt. ha %

Konservacinės paskirties žemės 4 4 0,1 4 5 0,1 0,5

Griežtos apsaugos gamtos ir kultūros

paveldo objektų teritorijų KOn 4 4 0,1 4 5 0,1 0,5

Miškų ūkio paskirties žemės 10 422 13,1 12 420 13,0 -2,0

Ekosistemas išsaugančio ūkininkavimo MEk 3 195 6,0 3 195 6,0 -

Ekstensyvaus rekreacinio pritaikymo

(miško parkų) MRe 3 178 5,5 4 145 4,5 -33,3

Intensyvaus rekreacinio pritaikymo

(poilsio parkų) MRi 2 42 1,3 3 73 2,3 31,3

Specializuoto apsauginio ūkininkavimo MAs 2 8 0,2 2 8 0,2 -

Žemės ūkio paskirties žemės 6 244 7,6 6 244 7,6 -0,5

Ekosistemas išsaugančio ūkininkavimo ŽEk 3 170 5,3 3 170 5,3 -0,4

Ekstensyvaus rekreacinio pritaikymo ŽRe 1 5 0,1 1 5 0,1 -

Specializuoto apsauginio ūkininkavimo ŽAs 2 70 2,2 2 70 2,2 -0,1

Vandens ūkio paskirties žemės 1 2343 72,6 1 2343 72,6 -

Ekosistemas išsaugančio ūkininkavimo VEk 1 2343 72,6 1 2343 72,6 -

Gyvenamosios ir visuomeninės

paskirties žemės 4 48 1,5 4 48 1,5 -

Kraštovaizdžio atnaujinamojo tvarkymo GEr 1 21 0,7 1 21 0,7 -

Sugriežtinto geoekologinio reguliavimo GAe 2 20 0,6 2 20 0,6 -

Ekstensyvaus bendrojo tvarkymo GŪe 1 7 0,2 1 7 0,2 -

Rekreacinės paskirties žemės 15 166 5,1 15 168 5,2 2,0

Subnatūralios (neurbanizuojamos)

rekreacinės aplinkos ekstensyvaus

pritaikymo

NRn1 3 12 0,4 3 12 0,4 -

Subnatūralios (neurbanizuojamos)

rekreacinės aplinkos intensyvaus

pritaikymo

NRn2 4 52 1,6 4 52 1,6 -

Urbanizuotos rekreacinės aplinkos

tradicinio pritaikymo NRu1 6 49 1,5 6 51 1,6 2,0

Urbanizuotos rekreacinės aplinkos

intensyvaus pritaikymo NRu2 2 53 1,6 2 53 1,6 -

Iš viso: 40 3227 100,0 42 3227 100,0 -



BRĖŽINIAI

Esamos būklės analizės brėžinys M 1:10 000

Metelių regioninio parko tvarkymo plano korektūros brėžinys M 1:10 000

http://gpf.lt/images/File/Teritoriju%20planavimas/TV%20PLANAI/Meteliu_RP_TP_korektura-Esamos_bukles_analize_BREZINYS.png

http://gpf.lt/images/File/Teritoriju%20planavimas/TV%20PLANAI/Meteliu_RP_tvarkymo_plano_korektura_BREZINYS.jpg

Documents

AIŠKINAMASIS RAŠTAS planavimas/TV... · Aiškinamasis raštas VšĮ Gamtos paveldo fondas, Vilnius, 2019 8 1.2. Planuojamos teritorijos geografinė padėtis ir ribos Planuojama