margas2012 m. birþelio 26 d.

Laikraðèio „Rinkos aikðtë“ priedas2012 m. birþelio 26 d., antradienis

GGGGGYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASGGGGGYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASmargasmargasmargasmargasmargasaikðtëRinkos

Bly

kstë

Tai ádomu

Kûryba

/Nukelta á 9 psl./

Baigiamas atgaivinti ðkotø bendruomenës, gyvenusios Këdainiuose XVIBaigiamas atgaivinti ðkotø bendruomenës, gyvenusios Këdainiuose XVIBaigiamas atgaivinti ðkotø bendruomenës, gyvenusios Këdainiuose XVIBaigiamas atgaivinti ðkotø bendruomenës, gyvenusios Këdainiuose XVIBaigiamas atgaivinti ðkotø bendruomenës, gyvenusios Këdainiuose XVII–XVII–XVII–XVII–XVII–XVIIIIIII a., materialinës kultûros palikimas ir KëdainiamsI a., materialinës kultûros palikimas ir KëdainiamsI a., materialinës kultûros palikimas ir KëdainiamsI a., materialinës kultûros palikimas ir KëdainiamsI a., materialinës kultûros palikimas ir Këdainiamsbûdingos miestietiðkos architektûros pavyzdys – Arnetø namas. Dar kitaip jis vadinamas Senjorø bûdingos miestietiðkos architektûros pavyzdys – Arnetø namas. Dar kitaip jis vadinamas Senjorø bûdingos miestietiðkos architektûros pavyzdys – Arnetø namas. Dar kitaip jis vadinamas Senjorø bûdingos miestietiðkos architektûros pavyzdys – Arnetø namas. Dar kitaip jis vadinamas Senjorø bûdingos miestietiðkos architektûros pavyzdys – Arnetø namas. Dar kitaip jis vadinamas Senjorø namu, nes XVInamu, nes XVInamu, nes XVInamu, nes XVInamu, nes XVII a. antroje pusëjeI a. antroje pusëjeI a. antroje pusëjeI a. antroje pusëjeI a. antroje pusëjebuvo padovanotas evangelikø reformatø bendruomenei – jame rinkdavosi ðios konfesijos buvo padovanotas evangelikø reformatø bendruomenei – jame rinkdavosi ðios konfesijos buvo padovanotas evangelikø reformatø bendruomenei – jame rinkdavosi ðios konfesijos buvo padovanotas evangelikø reformatø bendruomenei – jame rinkdavosi ðios konfesijos buvo padovanotas evangelikø reformatø bendruomenei – jame rinkdavosi ðios konfesijos kunigai ir senjoraikunigai ir senjoraikunigai ir senjoraikunigai ir senjoraikunigai ir senjorai. Galima sakyti. Galima sakyti. Galima sakyti. Galima sakyti. Galima sakyti,,,,, èia buvo èia buvo èia buvo èia buvo èia buvokalvinistø klebonija.kalvinistø klebonija.kalvinistø klebonija.kalvinistø klebonija.kalvinistø klebonija.

Baigiamas sutvarkyti Arnetø namas priklauso Këdainiø kraðto muziejui, tad muziejininkai èia planuoja ákurti amatø ir gyvosios istorijos centrà.

Amatø ir gyvosios istorijos centrasásikurs ðkoto J. Arneto name

Këdainiai savoKëdainiai savoKëdainiai savoKëdainiai savoKëdainiai savogimtadieniui ruoðiasigimtadieniui ruoðiasigimtadieniui ruoðiasigimtadieniui ruoðiasigimtadieniui ruoðiasinuo pavasario. Nuonuo pavasario. Nuonuo pavasario. Nuonuo pavasario. Nuonuo pavasario. Nuopavasario kone kasdienpavasario kone kasdienpavasario kone kasdienpavasario kone kasdienpavasario kone kasdienmiestas puoðiasi vismiestas puoðiasi vismiestas puoðiasi vismiestas puoðiasi vismiestas puoðiasi visnaujais gëlynais.naujais gëlynais.naujais gëlynais.naujais gëlynais.naujais gëlynais.

Këdainieèiams geraipaþástami miesto kampeliai nu-ðvinta vasaros spalvomis ir atsi-skleidþia dar nematytu groþiu.Këdainiø miesto seniûnija irmiesto apþeldinimo vieðojo pir-kimo konkursà laimëjusi IrenosMarmienës individuali ámonëstengiasi atnaujinti þaliai gëlëtàmiesto rûbà ir apgaubti këdai-nieèius jaukumu.

Eini per miestà, o þvilgsnisvis uþkliûva uþ iðmoningai su-

kurtø piramidþiø, rutuliø ir kito-kiø figûrø ið þydinèiø gëliø. Sun-ku akis atitraukti nuo spalvingøgyvø kilimø, kuriuos gëlininkørankos patiesë ávairiuose miestokampeliuose. Ðià vasarà Këdai-niuose vieðpatauja þydinèiø auga-lø groþis ir spalvø harmonija. Ku-rià dar labiau pabrëþia rûpestin-gai nuðienautos þaliosios vejos irvisa þalioji miesto aplinka. Tuo pa-sirûpino konkursà laimëjusi UAB„Irgita“.

Taèiau miesto tvarkytojø irgraþintojø, pagaliau – mûsø visødþiaugsmà apniaukë nenaudëliai.Pastarosiomis dienomis ánikæ vog-ti svetimà triûsà ir mûsø miestogroþá.

Gëlës – miesto groþiui ir jaukumui

/Nukelta á 9 psl./

Iðmoningaisukurti

þydinèiøgëliø

rutuliaipuoðiamiestocentrà.

17– ðiame amþiuje sena-

miestyje, Radvilø gatvëje, pa-statytas namas maþdaug prieðdeðimtmetá atgimë ið naujo.Istoriniø ðaltiniø duomenimis,viduramþiais ðá pastatà pasta-të Këdainiuose gyvenæ turtin-gi ðkotai broliai Arnetai.

1675– ðiais metais ið Jono Aren-

to þmonos Barboros Þatkevi-èiûtës Arnetø namà nusipirkoevangelikai reformatai. Ðis na-mas dar vadinamas Senjorø na-mu, nes jame iki pat XX am-þiaus vidurio vyko ðios konfesi-jos bendruomenës vadovø, va-dinamø senjorais, susirinkimai.

19– ðio amþiaus viduryje na-

mas buvo pailgintas.

2008– prieð ketverius metus

Këdainiø kraðto muziejus pa-ruoðë ir iðleido informacinálankstukà apie Arnetø namà,kuriame planuojama ákurtidaugiafunkcá kultûros centrà,atkuriantá XVII–XIX a. Kë-dainiø miestietiðko gyvenimorealijas.

2012 m. birþelio 26 d.margas8

Kûryba

Genovaitë ÞUKAUSKAITË

Senais laikais á susirinkimus vary-te varë. Þmonës slapstësi, nenorëjo klau-syti ilgiausiø paskaitø, kuriø daþnai ne-suprato. Dabar niekam susirinkimai ne-reikalingi. Ypaè valdþiai. Ims kas nors irpaprieðtaraus toms reformoms, kuriosvykdomos ið virðaus. Nutildysi toká iðsi-ðokëlá, tai sakys, kad diktatoriumi pasi-darei. Tai geriau viskà daryti tylomis.

Gal valdþia þino, o gal nenori þino-ti, kad þmonës renkasi ne á sales, o priekavos puodelio, kai kada prie butelio,darþuose, prie tvartø, kur dar viðtos artriuðiai karaliauja, nes stambiø gyvuliøjau beveik niekas nelaiko. Uþ jø sunaiki-nimà iðmokas ið valdþios institucijø ga-vo ir seniai jau pravalgë ar namø, butøremontams iðleido.

Buriasi þmonës, nes nori mintimispasidalinti, iðsiðnekëti. Þmogus juk visuo-meninë bûtybë: jam reikia savo mintisiðkloti ir kitø pasiklausyti. Tuo labiau kaddabar gali ðnekëti kà nori – á kalëjimànepasodins. Tiesa, ir tarybiniais laikaisgalëjai vieðai savo nuomonæ reikðti. Tikprie Stalino buvo tabu. O kadangi prieðvaldþios pasikeitimà þmonës buvo pa-kankamai prasigyvenæ, tai dabar dauge-lis su malonumu prisimena tuos laikus,kai darbo uþteko, kai uþ darbà jau buvoneblogai mokama, kai galëjai nemoka-mai naudotis svarbiausiomis socialinë-mis gërybëmis.

– Kiekvienais metais vaþiuodavauá sanatorijas nemokamai, – giriasi Ger-trûda. – Dabar niekas kelialapio nepa-siûlo, kad galëèiau lengviau savo nega-lià áveikti.

– Lauk, ðuneli, kol padvës kumelë,– atsiliepia Aldona. – Dabar tau greièiaueutanazijà pasiûlys, kad nereikëtø ilgaikankintis. Bakstelës ampuliukæ á uþpa-kalá, ir skrendi kaip angelëlis á dausas.

– Neduok, Dieve, jei toká ástatymàpriimtø... – suaimanuoja Gertrûda. – Bi-josim ir á ligoninæ atsigulti. Juk senas þmo-gus visokiø nepagydomø ligø uþgultas.

– Taigi, kai að gulëjau ligoninëj, tekonugirsti, kaip medikai tarpusavy ðnekëjosi,kad tokiai senutei reikëtø suleisti kaþkokiøvaistø, kad lengviau bûtø iðkeliauti Anapi-lin. Jie galvojo, kad að negirdþiu. Kol kas,matyt, slaptai tai daroma. O jeigu dar ásta-tymà priims, tai jau sudie, gyvenimëli... –pasakoja nugirstas ðnekas Vilma.

– Visà gyvenimà sunkiai dirbomeir ðtai kokios pagalbos savo sveikatai da-bar sulaukëme... – atsidûsta Gertrûda.

– Að tai dþiaugiuosi, kad didesnëmano gyvenimo dalis praëjo tarybiniaislaikais. Kai mokiausi, gaudavau tik 28rubliø stipendijà ir ið jos pragyvendavau:kiek spektakliø, koncertø aplankydavau,á kino filmus nusipirkdavau pigiausius bi-lietus, bet kiek gero pamatydavau. Më-nesio gale likdavo duona, druska ir svo-gûnas, taèiau aukðtuosius mokslus bai-giau. O dabar tûkstanèius uþ tuos moks-lus reikia mokëti. Ar gali mokytis netur-tingos ðeimos vaikas? Bûèiau ir að be-

mokslë, nes mano tëvai vargiai gyveno,– prisimena senus laikus Birutë.

– Kà ten ðnekëti apie aukðtuosiusmokslus, kai pradinës, vidurinës ir netprofesinës mokyklos uþdarinëjamos. At-seit, nëra vaikø. O kad trys tûkstanèiaivaikø nesimoko, niekam në motais. Val-dþiai rûpi tik reformos, kurios þmonëmsnieko gero neduoda. Kà, gal ðiais laikaisnereikia plataus profilio mechanizatoriø,kalviø, ðaltkalviø, siuvëjø, virëjø, gyvuliø,paukðèiø ar brangiakailiø þvëreliø augin-tojø? Nerûpi valdþiai, ko reikia, ko nerei-kia... Iðvarë karves ið kaimø, dabar dar irþemës siûlo atsisakyti. Parduos uþsienie-èiams – vël plauks pinigëliai á valdininkøkiðenes, – piktinasi ir Povilas, ásimaiðæs ámoterø kompanijà.

– Tai sergate senø laikø nostalgi-ja? – ásiterpia á seniø ðnekà Asta. – Ne-norëtumëte sëdëti uþdaryti kaip kokiamegete? Niekur neiðvaþiuoti, nepamatyti pa-saulio, nieko nesuþinoti apie naujausiastechnologijas? Juk dabar tiek traktorinin-kø ar kokiø kitø specialistø jau nereikia,kai þmonës patys pradëjo savo versluskurti ir patys tvarkytis.

– Gerai tau ðnekëti, kai tëvai turiuþ kà á mokslus iðleisti... Ar daug tokiøyra? O kà tu èia dirbsi, baigusi aukðtàjá?– mëtosi priekaiðtais Povilas.

– Iðvaþiuosiu á uþsiená. Ten darbosusirasiu ir uþdirbsiu gerai.

– Tai kam Lietuva ruoðia specialis-tus: savam kraðtui ar kitoms valstybëms?– nenori sutikti su jaunatviðku màstymuPovilas.

– Negi jums nenusibodo anais lai-kais bûti tik darbo vergais? Vaþiuokite uþ-sienin – pasaulio pamatysite, gyvenimupasidþiaugsite, vietoj to, kad èia aima-nuojate... – áþûliai savo jaunatviðkà nu-sistatymà perða Asta.

– Uþ kà? Uþ ubagiðkà pensijà? –piktinasi tokia Astos iðmintimi Gertrûda.– Toli tu nuo mûsø gyvenimo... Gal ir tie,kurie sëdi valdþioj, jo nemato, nes patyspinigais aptekæ. Todël viskà griaunan-èioms reformoms nëra galo...

– Ar bûtø tau smagu, jei kas sugal-vojæs imtø ir sugriautø tavo tëvo sody-bà? – ásikiða ir Birutë. – Tu, parvaþiavusiatostogø, taip pat nieko negriauni, o tikpadedi tëvams kaþkà naujo sukurti. O tievisuomeniniai pastatai, kuriuos dabar val-dþia griauna ir atima ið mûsø visas so-cialines ástaigas – tai mûsø viso gyveni-mo vaisius. Kiekvienam brangus jo gy-venimas, jeigu jis ne vëjais buvo paleis-tas, o kaþkà gero visiems davë.

– Taigi jie visi iðlëks á uþsiená, ten su-sikurs savo gyvenimus, o Lietuva taps se-niø getu. Kas mokës, megs, pieð, lipdys,dainuos, ðoks, pasauliui rodys savo senàkultûrà ir amatus, o nepaeinantiems – eu-tanazija, kad nereikëtø veltui maitinti ir gy-dyti, – ironiðkai pieðia pagyvenusiø þmo-niø ateitá Povilas. – Gal ir ið kitø valstybiøtokius pat senius á tà getà suveð.

– Tai va, Lietuvoj dabar ne darbas irþmogus vertybë... – atsidûsta Gertrûda.

Atrodo, diskusija baigta. Kvepiantisenø laikø nos-talgija, nors to,kas buvo, jaunesugràþinsi...Graudi toji nos-talgija, nesþmonës prara-do daug þmo-giðkø vertybiø.Vietoj jø iðdygoir jau bujoja ne-apykanta, nesi-skaitymas sukita nuomone...

Senø laikø nostalgija

Këdainiø jaunimo centras „TKëdainiø jaunimo centras „TKëdainiø jaunimo centras „TKëdainiø jaunimo centras „TKëdainiø jaunimo centras „Tiltai“ ir Dotnuvos parapija birþelioiltai“ ir Dotnuvos parapija birþelioiltai“ ir Dotnuvos parapija birþelioiltai“ ir Dotnuvos parapija birþelioiltai“ ir Dotnuvos parapija birþelio12–14 dienomis organizavo vaikø vasaros stovyklà „Bûk savo12–14 dienomis organizavo vaikø vasaros stovyklà „Bûk savo12–14 dienomis organizavo vaikø vasaros stovyklà „Bûk savo12–14 dienomis organizavo vaikø vasaros stovyklà „Bûk savo12–14 dienomis organizavo vaikø vasaros stovyklà „Bûk savogyvenimo ðeimininkas“, kurioje stovyklavo 30 vaikø ir paaugliø iðgyvenimo ðeimininkas“, kurioje stovyklavo 30 vaikø ir paaugliø iðgyvenimo ðeimininkas“, kurioje stovyklavo 30 vaikø ir paaugliø iðgyvenimo ðeimininkas“, kurioje stovyklavo 30 vaikø ir paaugliø iðgyvenimo ðeimininkas“, kurioje stovyklavo 30 vaikø ir paaugliø iðDotnuvos parapijos ir Këdainiø ÐvDotnuvos parapijos ir Këdainiø ÐvDotnuvos parapijos ir Këdainiø ÐvDotnuvos parapijos ir Këdainiø ÐvDotnuvos parapijos ir Këdainiø Ðv. Damijono maldos grupës.. Damijono maldos grupës.. Damijono maldos grupës.. Damijono maldos grupës.. Damijono maldos grupës.

Bûk savo gyvenimo ðeimininkas

Stovyklautojai surengë talentø vakarà.

Jaunimassavo jëgasiðbandëbulviøskutimovarþybose.

Baþnyèioje visi klausësi vargonø.

Vaikai nekantriai laukë sto-vyklos, kûrë programà, tvarkë pa-talpas. Pirmàjà dienà stovyklauto-jai dþiaugësi sutiktais senais drau-gais, noriai á þaidimus priëmë pir-mà kartà stovyklaujanèius. Pasi-skirstæ komandomis „projektavo“tiltus, gyvenamuosius namus irðmaikðèiai pristatinëjo darbus. Su-sirinkæ vakaro maldai visi jautësidarnia vieninga ðeima.

Antràjà dienà stovyklautojaipësèiomis keliavo á Akademijà.Nuplovæ kelionës dulkes tvenki-nyje, studijavo Jëzaus stebuklus irpasiskirstæ vaidmenimis iðkeliavoá stovyklavietæ. Kelionë neprailgo,nes „ávyko daug stebuklø“: buvopadauginta duona, gydomi „ligo-niai“. Vakare buvo ðvenèiamos ðv.Miðios, surengtas Talentø vakarasir vakarota prie lauþo.

Treèiàjà dienà vaikai savo jë-gas iðbandë „Taðkø taðkeliø“ þai-dime, puikià ekskursijà po vienuo-lynà ir Dotnuvos baþnyèià orga-nizavo stovyklautojas Tomas. Popietø adoravome Ðvè. Sakramen-tà, dalyvavome ðv. Miðiose ir skirs-tëmës kurdami planus kitø metøstovyklai.

Esme dëkingi Akademijos

Vaikai áamþina stovyklos akimirkà.

Pasiskirstæ komandomis vaikaipristatë kûrybinius darbus.

Smagûs þaidimai átarukë visusstovyklautojus.

gimnazijos mokytojai A. Þemai-tienei uþ turiningà pirmojo vaka-ro programà, taip pat daug nema-tomø, bet reikalingø darbø atliku-sioms stovyklos vadovëms R. Pra-scenienei ir J. Vaiginienei. Visàstovyklà jautëme Dotnuvos para-pijos klebono kun. G. Geresioniopagalbà.

Dëkojame rëmëjams rajonosavivaldybei – uþ finansinæ para-mà, Dotnuvos parapijai – uþ su-teiktas patalpas ir globà.

Zita KAIRAITYTË,stovyklos vadovë

margas2012 m. birþelio 26 d. 9

/Atkelta ið 7 psl./

Projekto „Gyvenimo versmës“ rubrikas „Portretas“,„Kûryba“, „Blykstë“ remia

Darbai baigiami

Kol kas dar ir aplink Arnetønamus (Radvilø g. 21), ir jø vidu-je darbuojamasi, taèiau jau ðià sa-vaitæ turëtø bûti viskas sutvarky-ta: baigiami projekto „Arnetø na-mo pritaikymas visuomeninei pa-skirèiai ir vieðiesiems turizmo po-reikiams“ ágyvendinimo darbai.Buvæs Arnetø namas priklausoKëdainiø kraðto muziejui, tad mu-ziejininkai greitai patirs ásikûrimorûpesèiø: èia planuojama darytiamatø ir gyvosios istorijos centrà.

„Èia nebus tradicinis muzie-jus su eksponatais. Þinoma, turi-me XVII a. archeologinës kerami-kos, dalyvaujame tarptautiniuoseprojektuose, nes norime atkurti tolaikmeèio baldus ir pan., taèiau tu-rës praeiti nemaþai laiko, kol su-gebësime tà namà deramai „ap-gyvendinti“, – sako Këdainiø krað-to muziejaus direktorius Riman-tas Þirgulis.

Rajono savivaldybës admi-nistracija projekto „Arnetø namopritaikymas visuomeninei paskir-èiai ir vieðiesiems turizmo porei-kiams“ rangos darbø sutartá pasi-raðë pernai gruodþio 5 dienà.Rangos darbus atliko AB „Pa-kruojo arka“ (darbø vadovas Pau-lius Stalionis). Rangos darbø tech-ninæ prieþiûrà vykdë UAB „Pane-vëþio miestprojektas“, o projektovykdymo prieþiûrà – VÁ „Lietuvospaminklai“.

Namas – XVII amþiaus

Arnetø namas priklauso na-

mø kompleksui Këdainiø miestocentrinëje dalyje. Tai buvæs gyve-namasis namas, kurio pirminis tû-ris pastatytas XVII a. pirmoje pu-sëje, rekonstruotas iðpleèiantXIX amþiuje.

Pastatas L raidës plano. Pa-grindiniame ðiauriniame namokorpuse buvo árengtos gyvenamo-sios ir prekybos patalpos, o ryti-niame – ûkinës. Rytinio korpusoantrame aukðte ið kiemo pusësárengta medinë galerija, per ku-rià mediniais laiptais buvo paten-kama á abiejø korpusø antruosiusaukðtus. Á pirmuosius aukðtus bu-vo áeinama pro skliautuotus var-tus, vadinamus „broma“. Namostogas buvo status, dviðlaitis,dengtas èerpëmis. Po namu –skliautuotas rûsys su dviem patal-pomis ir dviem laiptinëmis: ið gat-

vës pusës ir ið kiemo.XVII amþiuje namas turëjo

daug renesansiniø detaliø, o poXIX a. rekonstrukcijos virto kla-sicistiniu, panaðiu á Rusijos impe-rijos provincijos miestø namus.

Siekta iðsaugotiautentiðkumà

2004–2007 metais buvo atliktiapsaugos nuo avarijø ir rûsio kon-servavimo apsaugos techniniøpriemoniø árengimo darbai.

Ðiuo projekto ágyvendinimoetapu atlikti esminiai pastato vi-daus patalpø konservavimo, res-tauravimo ir remonto darbai. Pa-statas pritaikytas neágaliesiems.Teritorija ties áëjimu jau baigiamasutvarkyti, veja kieme jau þelia.

Pasak projekto vadovës Irmos

Survilienës, rajono savivaldybësadministracijos Statybos ir komu-nalinio ûkio skyriaus vyr. specialis-tës, rûsio patalpose árengtos ekspo-zicijø salës su iðlikusiais autentið-kais pastato elementais: eksponuo-jamas sienø ir skliautø mûras.

Pirmame aukðte árengtos dviekspozicijø salës: èia bus galimarengti nedideles konferencijas, ki-tus renginius. Iðgryninta pirminëpastato planinë struktûra, atku-riant autentiðkà arkinæ angà tarpdviejø saliø. Bus eksponuojama irautentiðka virenës patalpa. Antra-

me aukðte taip pat numatyta kaikuriø pastato elementø ekspona-vimo galimybë: èia rasime senovi-næ tualeto patalpà, galësime pasi-groþëti áspûdingu virenës kaminu.Restauruojant siekta iðsaugoti iratgaivinti autentiðkà interjerà.

Kol kas iðorës sienos liks ne-restauruotos. Tikimasi iðoræ tvar-kyti ateityje, parengus kitus pro-jektus.

Parengë Rûta ÐVEDIENË,Këdainiø rajono savivaldybës

vyr. specialistë

Gëlës – miesto groþiui ir jaukumuiIð ávairiø gëlynø ávairiose vie-

tose iðvogta, iðrauta, iðdraskytadaugybë gëliø. Këdainiø miestoseniûnijos seniûno pavaduotojasAlgirdas Krivièius informavo, kadið gëlyno prie parko iðrauta ir pa-

vogta net 150 krûmeliø visaþie-dþiø begonijø.

„Bet seniûnija su tuo nesi-taikstys. Kreipsimës á policijà irpiktavaliai bus nutverti ir nubaus-ti, – sakë seniûno pavaduotojas.– Mûsø miestas vis tiek þydës.“

„Rinkos aikðtës“ inf.

/Atkelta ið 7 psl./

Amatø ir gyvosios istorijos centrasásikurs ðkoto J. Arneto name

Smilgos gatvëje gëlës praþydo ant stilingø metaliniø stovø.

Spalvingos þydinèiø gëliø piramidës traukia vairuotojø aká. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Restauruojant siekta iðsaugoti ir atgaivinti autentiðkà interjerà.

Po namu – skliautuotas rûsys su dviem patalpomis ir dviem laiptinëmis: iðgatvës pusës ir ið kiemo.

2012 m. birþelio 26 d.margas

Naudingi patarimaiValgiø receptai

Geguþës mënesá uþregistruoti naujagimiai

Këdainiø mieste

Simonas AugutavièiusMantas KalinaSofija PryvalovaGabija CivilkaitëDþiuginta BacevièiûtëAustëja ÈiplytëAretas BoharevièiusKotryna PociûtëAugustinas KaluginasKamilë GanzenkaitëMiglë KriûnaitëArûnas NikiforovasDanas MejerisJaunius AmbrazevièiusAuksë ÐliuþaitëDaria BrazdeikaitëEmilis Svetkevièius

Dotnuvos seniûnijoje

Darius RibaèauskasPijus ManiokasNaglis KirklysTitas BalèytisEma Voroðilkaitë

Pelëdnagiø seniûnijoje

Milita SokolovaEmilija ÈepkauskaitëEstela ButkutëRusnë GrigoravièiûtëDitë Sinickaitë

Josvainiø seniûnijoje

Ieva KnizelytëGoda Dirdaitë

Këdainiø miesto seniûnijoje

Aistë SabulytëGoda StaðkutëViktorija Danieliutë

Krakiø seniûnijoje

Deina Gaurilèikaitë

Truskavos seniûnijoje

Gabija Markauskaitë

Vilainiø seniûnijoje

Austëja RaiþytëArmandas LabanauskasGreta Ramaðkevièiûtë

Agurkai su garstyèiomis

Reikës: 2–2,5 kilogramø agurkø, marinatui – 1 litro vandens,200 mililitrø 9 proc. acto, 150 gramø cukraus, 6 arbatiniø ðaukð-teliø garstyèiø ir 3 valgomøjø ðaukðtø druskos.

Agurkus ðvariai nuplaukite ir supjaustykite 1–2 cm storiogrieþinëliais. Á didelá puodà supilkite vandená, actà, cukrø, drus-kà, sudëkite garstyèià ir uþvirinkite. Á verdantá marinatà sudëki-te agurkø grieþinëlius ir atsargiai pamaiðykite, pakaitinkite ke-lias minutes, kol agurkai graþiai pagelsta. Agurkø grieþinëliiuskartu su marinatu supilkite á stiklainius ir sandariai uþdarykite.Agurkai su garstyèiomis bus traðkûs ir pikantiðko skonio.

Garstyèios su pomidorø tyre

Reikës: 2–3 ðaukðtø paruoðtø garstyèiø, 200 g pomidorø ty-rës, 2–3 ðaukðtø aliejaus, 1 ðaukðtelio cukraus, acto ir druskos(pagal skoná).

Pomidorø tyræ pakepinkite su aliejumi ir atauðinkite. Á jàsudëkite garstyèias, druskà, cukrø, supilkite actà. Ðias garstyèiasgalima patiekti vietoj krienø prie riebios mësos patiekalø.

Paukðtiena garstyèiø ir sûrio padaþe

Reikës: 1 ðaukðtelio sviesto, 3 ðaukðto garstyèiø, 1 ðaukðteliopaprikos, druskos, ðvieþiai maltø baltøjø pipirø (pagal skoná), 200ml baltojo vyno, 2 ðaukðtø iðtirpinto sviesto, 200 ml grietinës, 1ðaukðtelio miltø, 1 ðaukðtelio sviesto, 100 g tarkuoto fermentiniosûrio, paukðtienos.

Paukðtienà supjaustykite gabalëliais ir aptepkite paruoðtuaptepu: dubenëlyje sumaiðykite sviestà ir 1 ðaukðtà paruoðtø gars-tyèiø, paprikà, þiupsnelá druskos ir pipirø. 1 val. palaikykite ðal-dytuve. Po to mësos gabalëlius ið abiejø pusiø apkepkite svieste,kol jie graþiai apskrus. Ápilkite vyno ir 30 min. patroðkinkite antsilpnos kaitros. Mësà iðimkite ir laikykite ðiltai.

Padaþà perpilkite á nedidelæ keptuvëlæ ir ápylæ grietinës kai-tinkite ant nestiprios ugnies. Miltus ir sviestà sumaiðykite kartusu likusiomis garstyèiomis ir sudëjæ á padaþà kaitinkite, kol ið-tirps. Padaþà nuimkite nuo ugnies, á já sudëkite pusæ receptûrojenurodyto sûrio.

Dar ðiltus paukðtienos gabalëlius sudëkite á sviestu pateptàapkepo formà ir uþpilkite garstyèiø padaþu. Ant virðaus suberki-te likusá fermentiná sûrá ir 8–10 min. kepkite iki 220 laipsniø ákai-tintoje orkaitëje. Patiekite su virtomis bulvëmis ar makaronais.

Garstyèios pagerina skonáSenovës Graikijos ir Romos smaguriai manë, kad maltosSenovës Graikijos ir Romos smaguriai manë, kad maltosSenovës Graikijos ir Romos smaguriai manë, kad maltosSenovës Graikijos ir Romos smaguriai manë, kad maltosSenovës Graikijos ir Romos smaguriai manë, kad maltosgarstyèios ne tik pataiso patiekalø skoná, bet ir pagerinagarstyèios ne tik pataiso patiekalø skoná, bet ir pagerinagarstyèios ne tik pataiso patiekalø skoná, bet ir pagerinagarstyèios ne tik pataiso patiekalø skoná, bet ir pagerinagarstyèios ne tik pataiso patiekalø skoná, bet ir pagerinavirðkinimà, nuskaidrina protà. Tvirðkinimà, nuskaidrina protà. Tvirðkinimà, nuskaidrina protà. Tvirðkinimà, nuskaidrina protà. Tvirðkinimà, nuskaidrina protà. Todël garstyèiø milteliais mielaiodël garstyèiø milteliais mielaiodël garstyèiø milteliais mielaiodël garstyèiø milteliais mielaiodël garstyèiø milteliais mielaibarstë virtà ar keptà mësà ir pasigardþiuodami valgë.barstë virtà ar keptà mësà ir pasigardþiuodami valgë.barstë virtà ar keptà mësà ir pasigardþiuodami valgë.barstë virtà ar keptà mësà ir pasigardþiuodami valgë.barstë virtà ar keptà mësà ir pasigardþiuodami valgë.

Garstyèios turi daug galiø.Garstyèios turi daug galiø.Garstyèios turi daug galiø.Garstyèios turi daug galiø.Garstyèios turi daug galiø.Garstyèiø grûdeliai ir ið jøGarstyèiø grûdeliai ir ið jøGarstyèiø grûdeliai ir ið jøGarstyèiø grûdeliai ir ið jøGarstyèiø grûdeliai ir ið jøpagaminti padaþai arba aliejuspagaminti padaþai arba aliejuspagaminti padaþai arba aliejuspagaminti padaþai arba aliejuspagaminti padaþai arba aliejus– nepakeièiama daugelio– nepakeièiama daugelio– nepakeièiama daugelio– nepakeièiama daugelio– nepakeièiama daugeliopasaulio valstybiø nacionaliniøpasaulio valstybiø nacionaliniøpasaulio valstybiø nacionaliniøpasaulio valstybiø nacionaliniøpasaulio valstybiø nacionaliniøpatiekalø sudëtinë dalis.patiekalø sudëtinë dalis.patiekalø sudëtinë dalis.patiekalø sudëtinë dalis.patiekalø sudëtinë dalis.

Paplitusios rûðys

Pasaulyje labiausiai paplitu-sios ir auginamos trys garstyèiørûðys: baltosios, juodosios ir sa-repo arba pilkosios. Lietuvojeauginamos tik baltosios garsty-èios.

Baltosios garstyèios grûde-liai vartojami konservuojant dar-þoves, jø dedama á marinatus.Jos taip pat yra salotø uþpilø irmajonezo sudëtinë dalis (naudo-jamos kaip emulsikliai). Indijo-je daug jø sunaudojama ruoðiantkario ir kitø rûðiø prieskonius.

Pirmieji skystas garstyèiasparuoðë senovës romënai.

Vienmetis augalas

Garstyèios – vienmetis þoli-nis augalas. Ið garstyèiø sëkløspaudþiamas aliejus, o ið iðspau-dø gaminami garstyèiø milteliai,kurie panaudojami stalo garsty-èioms paruoðti. Garstyèiø sëklo-se bûna nuo 23 iki 47 procentøaliejaus.

Svarbiausia sudëtinë garsty-èiø milteliø dalis yra trigliukozi-dai-sinigrinas (juodosiose ir sa-repto garstyèiose) bei sinalbinas(baltosiose garstyèiose). Ðios me-dþiagos suteikia garstyèioms aðt-rø, pikantiðkà skoná.

Geros kokybës garstyèiosyra geltonos spalvos (leidþiamasrudas atspalvis), vienodos tepa-mos konsistencijos.

Tinka ir skalbimui

Medicinoje vartojamasgarstyèiø trauklapis. Tai – popie-riaus lapelis, apteptas lygiu gars-

tyèiø milteliø sluoksniu. Traukla-pá reikia suvilgyti ðiltu vandeniuir uþdëti tiesiai ant odos arba (jeioda labai jautri) per popieriaus la-pà, marlës ar audeklo sluoksná.Garstyèiø trauklapá reikia laikytitol, kol oda parausta (5–10 min.).Já nuëmus, reikia ðiltu vandeniunuplauti nuo odos garstyèiø lieka-nas, atsargiai nuðluostyti, o smar-kiai paraudusià odà geriau pateptivazelinu.

Jei ligonis serga virðutiniøkvëpavimo takø uþdegimu, trauk-lapiai dedami ant krûtinës irblauzdø; sergant bronchitu – antvienos arba abiejø krûtinës pusiø,hipertonija – ant sprando ir t. t.

Sergant odos ligomis, garsty-èiø trauklapiai netinka.

Keitësi neþymiai

Bëgant amþiams, garstyèiøruoðimo receptai keitësi ir tobu-lëjo. Dabar gaminama per ðimtàgarstyèiø rûðiø, kuriamos vis nau-jos jø receptûros. Taèiau paruoði-mo technologija keitësi neþymiai:smulkiai sumaltos garstyèios (pri-klausomai nuo receptûros), mai-ðomos su vandeniu, vynuogiø sul-timis ar vynu, actu, gardinamacukrumi, druska. Po to jos brinki-namos, tyrelë pertrinama, bran-dinama ir iðpilstoma á indelius.

Pagaminto garstyèiø padaþoskonis ir aðtrumas priklauso netik nuo to, ið kokiø rûðiø ar veis-liø jos gaminamos, jø auginimosàlygø, bet ir nuo kitø sudedamø-jø daliø bei jø proporcijø.

Kartais pagamintos garsty-èios yra gardinamos, aromatizuo-jamos ir daþomos, naudojant ávai-rius priedus: lauro lapus, juoduo-sius pipirus, aitriàsias ir saldþià-sias paprikas, muskato rieðutus,cinamonà, imbierà, kmynus, èes-nakus, citrinas, þalumynines prie-skonines darþoves (krapus, mai-rûnus, bazilikus, peletrûnus ir kt.).

Kaip paruoðti

Prieskoniniai ir aromatiniaipriedai pakeièia ne tik garstyèiøskoná, bet ir jø spalvà, o kartu irjø pritaikymà prie ruoðiamo pa-tiekalo. Prie ðvieþiø salotø ar lie-sos mësos geriausiai tiks garsty-èios, paruoðtos su citrinomis irþalumyninëmis darþovëmis, o suèesnakais, paprika, muskato rie-ðutais ar pipirais – prie riebesnësmësos patiekalø. Garstyèios supeletrûnais – nepakeièiamaspriedas prie mësos, keptos antgroteliø.

Patarimai ruoðiant garsty-èias: norint turëti gardþiø, ðvie-þiø, aromatingø ir aðtraus prie-skonio garstyèiø, jas pradëkimeruoðti tik prieð 10 minuèiø iki var-tojimo. Paruoðtø garstyèiø skonisbus stiprus ir malonus, jei pa-ruoðtus (sumaltus ir iðsijotus)garstyèiø miltelius uþpilsime pie-nu arba alumi (ne vandeniu aractu). Ruoðiant karðtus patieka-lus, á kuriuos bus dedama paruoð-tø garstyèiø (padaþus, ragu ir kt.),reikia jas dëti tik antroje gami-nimo pusëje, iki patiekalo pa-ruoðimo pabaigos likus 15–20min. Virti reikia tik ant silpnoskaitros.

Pagal www.delfi.lt parengëAuðra MALINAUSKIENË

Galingi maþi ir aðtrûs grûdeliai

10