ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

MIŠKŲ IR EKOLOGIJOS FAKULTETAS

Aplinkos ir ekologijos institutas

Stasys Bukys

ATVEŽTŲ IŠ VAKARŲ EUROPOS

MEDELIŲ ADAPTACIJA

VAKARŲ LIETUVOS MEDELYNE

Antrosios studijų pakopos (magistro) baigiamasis darbas

Studijų sritis: Biomedicinos mokslai

Studijų kryptis: Biologija Studijų programa: Taikomoji ekologija

Akademija, 2015

2

Antrosios studijų pakopos (magistrantūros) Taikomosios ekologijos studijų programos

baigiamųjų darbų vertinimo komisija (patvirtinta Rektoriaus 2015 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.

148-PA):

Pirmininkas: Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto

Biologijos katedros profesorius habil. dr. Petras Kurlavičius (mokslininkas)

Nariai:

Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas, Miško biologijos ir miškininkystės instituto docentas dr.

Edmundas Bartkevičius (mokslininkas);

Aplinkos ir ekologijos instituto direktorius profesorius dr. Vitas Marozas (mokslininkas);

Aplinkos ir ekologijos instituto profesorė dr. Laima Česonienė (mokslininkė);

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotoja Rūta

Baškytė (praktikė).

Mokslinis vadovas: doc. dr. Lina Straigytė, Aleksandro Stulginskio universitetas

Instituto direktorius: prof. dr. Vitas Marozas, Aleksandro Stulginskio universitetas

Recenzentas: doc. dr. N. Maršalkienė

Oponentas: lekt. dr. J. Sasnauskienė

3

Bukys S. Atvežtų iš Vakarų Europos medelių adapdacija Vakarų Lietuvos medelyne:

antrosios studijų pakopos (magistro) taikomosios ekologijos studijų programos baigiamasis darbas /

Vadovė doc. dr. L. Straigytė; ASU. – Akademija, 2015-50 p.: 10 pav., 16 lentelių. Bibliogr.: 28

pavadinimai.

SANTRAUKA

Darbe tiriama Vakarų Lietuvos klimatinių sąlygų, dirvožemio maisto medžiagų įtaka

naujai atvežtų iš Vakarų Europos šalių medelių adaptacijai medelyne 2013-2014 metais.

Darbo objektas – atvežti iš Vakarų Europos šalių medeliai, auginami Vakarų Lietuvos medelyne.

Darbo tikslas –ištirti naujai atvežtų iš Vakarų Europos šalių medelių adaptaciją.

Darbo metodai – dendrometrinių parametrų matavimai, vizualiniai fenologiniai, šalčio poveikio

stebėjimai, laboratorinė dirvožemio maisto medžiagų analizė.

Darbo rezultatai. Tiriamajame Vakarų Lietuvos medelyne auginami 51 lapuočių taksonas.

Dauguma medelyne esančių lapuočių sudaro naujesnės veislės, tačiau net 7 rūšys yra vietinės

dendrofloros. Ilgiausia vegetacijos trukmė tęsėsi 270 dienų. Sėkmingai adaptavosi 94% taksonų.

Jiems nepadarė neigiamos įtakos nesubalansuotas kai kurių dirvožemio maisto medžiagų kiekis. Tik

6% taksonų medelių nukentėjo nuo žiemos šalčių ir pavasario šalnų. Atrinkti trys taksonai, kurie

blogai išgyveno aklimatizaciją.

Raktažodžiai: vegetacija, taksonai, medelynas, nušalimai.

4

Bukys S. The adaptation of trees brought from Western Europe to Western Lithuania’s

nursery garden: second cycle’s (master’s) final work of applied ecology study program/ The head

doc. dr. L. Straigytė; ASU. – Academy, 2015-50 p.: 10 img., 16 tables. Bibliogr.: 28 names.

SUMMARY

The paper analyses the effect of Western Lithuanian climatic conditions and soil nutrients on the

adaptation of newly brought trees from Western Europe in a nursery garden from 2013 to 2014.

The object of the research - trees from countries of Western Europe brought in the Western

Lithuania’s nursery garden.

The aim of the research is to analyze the adjustment of the trees brought from Western Europe.

The methods of the research are measurements of dendrometric parameters, visual and

phonological observations of frost’s impact, laboratory analyze of soils nutrients.

Results of the research show that 51 different deciduous’ taxa in observational tree-nursery are

grown. The majority of nursery garden’s deciduous consists of the higher breed, however even

seven breeds are from local dendroflora. The longest period of vegetation was 270 days. 94% of

taxa adapted successfully. These taxa were not negatively influenced by the amount of some soils’

nutrients. Three taxa which survived acclimatization badly were selected.

Keywords: vegetation, taxa, tree nursery, frostbitten plants.

5

TURINYS

ĮVADAS ………………………………………………………………………………...………..... 6

1. LITERATŪROS ANALIZĖ ………………..……………………….…..…………………. 8

1.1 Svetimžemių medžių rūšių introdukcijos ypatumai……………..….……..………........ 8

1.2 Šalčio poveikis introdukuotiems medžiams ………………………………..…...…..... 14

1.3 Dirvožemio pH ir makroelementų kiekio poveikis medžių augimui .....……..…......... 18

2. TYRIMO OBJEKTAS IR METODIKA ..........................………………………..…...…... 19

3. TYRIMŲ REZULTATAI ………………………………………………………...…....….. 21

3.1 Medelyno medžių sistematinis pasiskirstymas ir dendrometrinė analizė ..…................ 21

3.2 Medelyno dirvožemio cheminė analizė………………………..…………..……….......28

3.3 Medžių fenologinio vystymosi vertinimas…………………….…….……...……….....33

3.4 Šalčio poveikio ir būklės vertinimas……………………….………..….…...………... 39

4. IŠVADOS………………………………………………………………………...………...…... 44

5. LITERATŪROS SĄRAŠAS ….……………………………………………………...….......… 45

PRIEDAI………………………………………………………………………………….……….. 47

6

ĮVADAS

Želdiniai sudaro estetišką miesto aplinką, sieja pastatus ir įrenginius su urbanizuotu arba

gamtiniu landšaftu. Kuriant estetišką miesto vaizdą svarbų vaidmenį atlieka bendro naudojimo

želdynai (parkai, skverai, miesto sodai, žaliosios jungtys ir kt.), integruoti žalumos plotai. Kad

miesto želdynai būtų patrauklūs, jiems užauginti ir prižiūrėti reikia įdėti daug kruopštaus darbo,

laiko ir žinoma, lėšų. Miesto želdynai, yra labai svarbi urbanistinės struktūros dalis, skirta

gyventojų poilsiui, bendravimui, rekreacijai, miesto ekologinių sąlygų gerinimui bei estetinio

patrauklumo didinimui. Augalų gausa gamtovaizdžiui suteikia žavumo ir jaukumo. Augalai žmogui

sukuria teigiamą, malonią nuotaiką. Besiskiriančiais išoriniais požymiais aukščiu, žiedų spalva,

žydėjimo laiku, žiedyno dydžiu ir augalo forma.

1999 m. pradėta senųjų dvarų parkų inventorizacija bei bioekologiniai tyrimai. Šių tyrimų

metu kaip atskira augalų grupe buvo išskirtos lapuočių medžių ir krūmų dekoratyvinės formos.

Labiausiai buvo kreipiamas dėmesys augalų sistematinės sudėties išaiškinimui, jų morfologinių ir

taksacinių rodiklių, būklės, atsparumo žiemai, žydėjimo ir derėjimo įvertinimu. Sukaupti duomenys

leidžia vertinti Lietuvoje auginamas lapuočių medžių ir krūmų dekoratyviasias formas tiek

kiekybiniu, tiek kokybiniu požiūriu, taip pat prognozuoti jų platesnio auginimo galimybes bei naujų

dekoratyvinių formų introdukcijos galimybes.

Kryptingą, moksliškai pagrįstą sumedėjusių augalų introdukciją Lietuvoje vykdo Vilniaus,

Kauno, Klaipėdos, Šiaulių universitetų botanikos sodai bei Dubravos miškų tyrimų stoties

arboretumas. Didžioji dalis lapuočių dekoratyvinių formų (82 %) yra sukaupta šiose įstaigose.

Skaitlingiausia lapuočių dekoratyvinių formų kolekcija yra Vilniaus botanikos sode. Dalis šių

augalų kol kas tik pradedama auginti Lietuvoje. Kai kurie jų išgyvens ne ilgiau kaip iki pirmos

žiemos, tačiau jų introdukciniai bandymai, net ir nesėkmingi, suteikia vertingų duomenų apie

įvairių klimato faktorių poveikį augalams, jų adaptacines galimybes. Kai kurie introdukuojami

augalai labai jautrūs nepalankiam aplinkos poveikiui jauname amžiuje. Jei rūpestingai prižiūrimi,

išgyvena pirmuosius kelerius metus, suaugę tampa atsparesni ir sėkmingai auga net be ypatingos

priežiūros. Tuo požiūriu sodininkų mėgėjų vykdoma stichinė introdukcija yra labai vertinga, nes

mokslinės gamtotyros įstaigos nepajėgios atlikti tokio plataus masto (tiek geografine prasme, tiek

augalų taksonų gausumu) eksperimentų (Baronienė, 2002).

Lietuvos pajūrio klimato sąlygos pakankamai palankios daugelio introdukuotų sumedėjusių

augalų auginimui. Pastaraisiais metais įvairios komercinės įmonės ir privatūs asmenys į Lietuvą

įveža daug svetimžemių augalų. Deja, ne visada teisingai yra pasirenkama įvežamų augalų

asortimentas. Neatsižvelgiama į klimatinius skirtumus. Nemažai naujų augalų jau pirmąją žiemą

7

mažiau ar daugiau apšąla. Minėta priežastis ir paskatino nuodugniau pasidomėti iš Vakarų Europos

šalių įvežamų dekoratyvinių medžių asortimentu jų platesnio auginimo perspektyvoms.

Medelynuose aklimatizuodami augalus būtinai turime atkreipti dėmesį į šiuos visus

aspektus. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti medžiams, kadangi jų aukšta antžeminė dalis labiausiai gali

nukentėti nuo šalčio poveikio.

Nemažai introdukuotų sumedėjusių augalų natūralizavosi mūsų šalyje, taip prisitaikydami

prie klimatinių ir kitų ekologinių sąlygų, gali augti ir daugintis savaime, be žmogaus pagalbos ir

priežiūros sėkmingai išlaikydami vietinių autochtoninių rūšių konkurenciją daugiau ar mažiau

įsiterpdami į natūralias fitocenozes.

Šio darbo tikslas yra ištirti atvežtų iš Vakarų Europos sumedėjusių augalų adaptaciją.

Tyrimas buvo vykdomas Vakarų Lietuvos medelyne 2013-2014 m. Tyrimas buvo vykdomas su

lapuočiais medžiais, kadangi miestų ir miestelių želdiniai pastaraisiais metais daugiausia yra

formuojami iš lapuočių medžių.

Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai:

• Atlikti naujesnių lapuočių medžių rūšių ir veislių sistematinę ir dendrometrinę analizę.

• Atlikti medelyno dirvožemio cheminę analizę.

• Įvertinti medelyno lapuočių medžių fenologinį vystymąsi.

• Įvertinti šalčio poveikį naujai atvežtiems medžiams.

8

1. LITERATŪROS ANALIZĖ

1.1. Svetimžemių medžių rūšių introdukcijos ypatumai

Sumedėjusių augalų introdukcijos istorija siekia žilą senovę. Jau pirmuosiuose žinomuose

rašytiniuose šaltiniuose – šumerių (įvairiuose šaltiniuose jie vadinami “Sumer, Shumer, Sumeria,

Ki-en-gi”) epe apie Gilgamešą 2750 – 2500 m. pr. Kr. įrašytame molinėse lentelėse, minimi

kultivuojami augalai.

Januškevičius teigia, kad žymų įnašą į pasaulinę sumedėjusių augalų introdukcijos ir

aklimatizacijos teoriją įnešė rusų botanikas A.N. Krasnovas, paruošęs ir pagrindęs sumedėjusių

augalų introdukcijos ir aklimatizacijos ekologinę - geografinę ir istorines koncepcijas. Jo teorijos

esmę sudaro tai, kad introdukuojant ir aklimatizuojant augalus, svarbu ne augalo savaiminio

paplitimo arealo ir introdukcijos vietos klimato panašumai ir skirtumai, o bendras šių vietų gamtinio

kraštovaizdžio panašumas (Januškevičius ir kt., 2006).

Nemažai dėmesio sumedėjusių augalų introdukcijos ir aklimatizacijos klausimams skyrė A.

Diu-Breilis. Jo nuomone, prieš introdukuojant augalus, būtinai atidžiai išstudijuoti jų augimo

ekologines sąlygas tėvynėje.

Svetimžemiai sumedėję augalai šalia Lietuvos kunigaikščių ir didikų pilių pradėti auginti

XVa. pirmoje pusėje. Egzotiniais medžiais ir krūmais susidomėta XVII a. antroje pusėje, kada

Lietuvos žemvaldžiai, siekdami Vakarų Europos šalių pavyzdžiu, prie savo dvarų pradėjo kurti

parkus (Boguševičiūtė ir kt., 1963).

Kryptingos moksliškai pagrįstos sumedėjusių augalų introdukcijos pradžia Lietuvoje

siejama su Vilniaus universiteto botanikos sodo įkūrimu (1781 m.). 1824 m. šio sodo kolekcijose

jau buvo auginama apie 7000 augalų rūšių ir formų, tarp kurių buvo nemaža dalis ir sumedėjusių

(Skrįdaila, 1996; Januškevičius, 1989). Tuo metu 1985 m. Lietuvoje (botanikos soduose, parkuose,

arboretumuose, parkuose, sodininkų sodybose …) buvo auginama per 1000 introdukuotų

sumedėjusių augalų rūšių ir formų (Januškevičius, 1989). 2000 m. šis skaičius persirito per 3000 m.

Tai liudija ne tik turtinga introdukuotos dendrofloros rūšinė sudėtis, gausios individualios

dendrologinės kolekcijos, išsibarsčiusios po visus šalies rajonus, neišskiriant ir Vakarų Lietuvos.

Tarybiniais metais šalies introdukuotos dendrofloros genofondą labai praturtino šalies sodininkai

mėgėjai (Januškevičius, 1998, 2002).

Botanikos sodai – tai gamtotyros mokslinės įstaigos, kurių veiklos pagrindinis tikslas –

svetimžemių augalų introdukcija ir aklimatizacija vieno ar kito konkretaus geografinio regiono

klimatinėse sąlygose. Kuriant botanikos sodų augalų kolekcijas, vadovaujamasi keliais principais –

sistematiniu (augalai kolekcijose grupuojami atsižvelgiant į jų sistematinę priklausomybę – pagal

klases, šeimas, gentis…), geografiniu (augalai grupuojami pagal jų geografinę kilmę – Vakarų

9

Europos, Rytų ir Vakarų Sibiro, Tolimųjų Rytų ir kiti regionai). Dalis kolekcijų gali būti sukurta

pagal sistematinį, o kita dalis – pagal geografinį arba dekoratyvinį principus.

Botanikos sodai skirstomi (pagal priklausomybę) į universitetinius, akademinius,

savivaldybių ir privačius. Universitetiniuose botanikos soduose sukauptos augalų kolekcijos yra

pagrindinė universitetų gamtos mokslų fakultetuose studijuojančių studentų mokslo ir studijų bazė.

Pirmieji botanikos sodai pradėjo kurtis dar Renesanso epochoje, XVI a. viduryje. Tai Leipcigo

(1542), Padujos, Florencijos (1545), Romos (1560) botanikos sodai.

Lietuvoje botanikos sodai įkurti:

1. Vilniaus botanikos sodas įkurtas šalia tuometinio Vilniaus universiteto (1781 m.). Botanikos

sodo įkūrėjas buvo garsus to meto Europoje gamtininkas ir botanikas prof. Ž. E. Žiliberas

(1741-1814).

2. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodas įkurtas 1923 m., vadovas – prof. K.

Rėgelis (1890-1970). Dėka prof. K. Rėgelio kolekcijose ir ekspozicijose buvo auginama apie

9300 įvairių augalų rūšių ir veislių, iš kurių apie 450 buvo sumedėję introdukuoti augalai.

3. Klaipėdos universiteto botanikos sodas įkurtas 1993 m. Botanikos sodo įkūrimas suteikė daug

vilčių daugeliui šalies botanikų – introduktorių. Priežastis paprasta ir aiški, Klaipėdos botanikos

sodas įsikūręs pačiose palankiausiose šalyje klimatinėse sąlygose. Švelnaus jūrinio klimato dėka

galima introdukuoti ir sėkmingai auginti tokias jautrias augalų rūšis ir veisles, kurios kituose

šalies regionuose dažnai žūsta jau per pirmąją žiemą.

4. Šiaulių uviversiteto botanikos sodas įkurtas 1997 m. specifinėmis klimatinėmis sąlygomis,

kurios yra būdingos Žemaičių aukštumos regione.

Lietuvoje moksliniams ir švietimo tikslams įsteigti 2 arboretumai, kuriuose auginami ir

eksponuojami tik sumedėję augalai. 1958 metais pradėti kurti Dubravos miškų tyrimo stoties

(dabar Dubravos eksperimentinė - mokomoji miškų urėdija) ir Lietuvos žemės ūkio akademijos

(dabar Aleksandro Stulginskio universitetas) dendrologinės paskirties želdynai, arboretumai.

Dėl urbanistinės plėtros, universiteto pirminis dendrariumas labai nukentėjo, dėl to 1991 metais

arboretumui naujai išskirtoje universiteto teritorijoje buvo įsteigta nauja kolekcija (Navasaitis,

2011).

Minėti 4 universitetiniai botanikos sodai yra išsidėstę skirtinguose klimatiniuose -

geografiniuose regionuose, atsirado reali galimybė šalyje pereiti prie vadinamosios laipsniškos

(pakopinės) aklimatizacijos, jautresnes mūsų klimatinėms sąlygoms rūšis ir formas auginti Pajūryje,

vėliau juos laipsniškai perkeliant į atšiauresnių regionų botanikos sodus (Šiaulių, Kauno,

Vilniaus), o po to į šių regionų dekoratyvinius želdynus.

Municipaliniai botanikos sodai, tai miestų savivaldos institucijų žinioje esantys sodai

daugiau sprendžiantys švietėjiškas ir gamtotyros mokslo pasiekimų propagandas ir populiarinimo

10

problemas, šiek tiek mokslinio tiriamojo darbo. Gražias tradicijas turintis botanikos sodas Lietuvoje

– Birutės parkas (Palangos botanikos sodas). Šis parkas oficialiai įkurtas 1895-1898 m. Geriausiai

prižiūrimas ir tvarkomas senasis Palangos parkas, tapo puikiu šalies kraštovaizdžio archihektūros ir

dekoratyvinės sodininkystės tradicijų puoselėjimo centru Vakarų Lietuvoje.

Turtingiausios šalyje individualios dendrologinės kolekcijos: Kėdainių rajone K. Kaltenio

įkurtas Skinderiškio dendroparkas, Panevėžio raj. S. Juknevičiaus įkurtas Beržoto parkas, Alytaus

raj. L. Januškevičiaus kuriamas Dzūkijos parkas.

Mylinčių medelius ir išprususių gamtos moksle kolekcionierių kolekcijose galima rasti

labai vertingų eksponatų, įdomių kompozicijų. K.Kaltenio įkurtame parke po 35 įkūrimo metų

randama apie 1300 skirtingų sumedėjusių augalų taksonų, kurių didžiausią dalį sudaro medžių ir

krūmų rūšys (Navasaitis, 2006). Juknevičiaus surinkta Beržoto dendrologinė kolekcija ne tik

didžiausia tarp indvidualių kolekcijų savo veislių skaičiumi, bet bendrame Lietuvos dendrofloros

kolekcijų kontekste, taksonų skaičiumi ko gero telpa į penketuką (Straigytė, Navasaitis, 2004;

Straigytė, 2004). Nedidelio privataus sodelio pavyzdys – A. Čiapo įkurtas Naujojoje Akmenėje

privatus botanikos sodelis.

Istorinių požiūriu labai svarbi Lietuvai prof. Tado Ivanausko sodybą “Obelynė”, pradėta

kurti 1920 metais. Šiame istoriniame želdyne auginami egzotiniai medžiai gerai aklimatizavosi ir

visai Lietuvai pasitarnavo kaip dauginimo medžiaga tolimesnei introdukcijai nemažam medžių

rūšių skaičiui (Straigytė, Vaidelys, 2012).

Rūšiniu požiūriu yra turtinga verslininko J. Urbaičio įkurtas botanikos parkelis

(dendrologinė kolekcija) Ramučių gyvenvietėje (Kauno raj.). Nemaža dalis yra besikuriančioje

stadijoje (Januškevičius, 1987, 1989). Tiesa, nemaža dalis Lietuvos sąlygoms visai naujų rūšių ir

veislių medelių žuvo, bet likę augalai toliau aklimatizuojasi.

Prie aklimatizacinių centrų galėtų sėkmingai funkcionuoti padaliniai, projektuojantys vieno

ar kito administracinio rajono, rajonų grupės ar miesto želdynus, taip pat kontroliuotų šių projektų

vygdymą. Regioniniai botanikos sodai turėtų būti pavaldūs rajonų (miestų) savivaldybėms. Jų

mokslinio – tiriamojo darbo kryptis turėtų koordinuoti pagrindiniai šalies botanikos sodai bei

Dendrologų draugija. Šalies aklimatizacinių centrų schemos projektą 1987 m. paruošė Kauno

botanikos sodo dendrologai (Januškevičius, 1987).

Nagrinėjant sumedėjusių augalų introdukcijos ir aklimatizacijos Lietuvoje teorinius

klausimus buvo pasiremta skyriuje paruoštų disertacinių darbų medžiaga (Januškevičius, 1989).

Lietuvos teritorija randasi tarpinėje juostoje, skiriančioje Vakarų Europos jūrinį ir Eurazijos

kontinentinį klimatą. Todėl Lietuvos klimatinėms sąlygoms būdingi tiek kontinentinio, tiek jūrinio

klimato ypatumai.

11

Pasaulinėje klimato tyrimo programoje formuluojama, jog klimatas – statistinių sąvybių

visuma – tokios sistemos, kuri susideda iš sąveikaujančių gamtos elementų (atmosferos,

hidrosferos, kriosferos, sausumos paviršiaus įvairovės ir biomasės), turinčių ilgus, bet baigtinius

kitimo periodus. Tokia klimato koncepcija kelia tikslą nagrinėti fizinius klimato formavimosi bei

kintamumo pagrindus tiek globalinėje plotmėje, tiek ir nedidelėje teritorijoje.

Ši klimato, kaip tyrimų objekto, samprata priimtina pagrindu apibūdinant Lietuvos klimatą.

Lietuvoje meteorologiniai stebėjimai pradėti XVIII a. pabaigoje (Bukantis, 1994).

Lietuvoje klimatas formuojasi veikiant globaliniams (sezoniniams) klimatodaros bei

geografinėms sąlygoms (ozoniniams faktoriams). Lietuva išsidėščiusi vidutinio klimato juostos

šiaurinėje dalyje (Bukantis, 1994). Žiemą orus formuoja jūrinės ir žemupinės oro masės. Jūrinės oro

masės nulemia šiltas žiemas su atodrėkiais, vyraujant žemyninėms oro masėms žiemos būna šaltos

ir ilgos. Sniego dangos storis priklauso ne tik nuo laikotarpio, kai oro temperatūra žemesnė kaip 0°

C, trukmės, kietų kritulių kiekio, bet ir nuo paklotinio paviršiaus ypatybių (Lietuvos

hidrometeorologijos tarnyba. 2007. Galvonaitė, Misiūnienė, Valiukas, Buitkuvienė. 2007).

Lietuvos klimatą lemia globalūs (zoniniai) veiksniai ir vietinės geografinės sąlygos

(azoniniai veiksniai). Zoniniai veiksniai – tai Lietuvos teritorijos geografinė padėtis ir vyraujanti

oro masių pernaša iš vakarų, apimanti visą troposferą ir žemutinę dalį stratosferos. Lietuvos klimato

bruožai priklauso ir nuo azoninių veiksnių: aplinkinių sausumos plotų, vandenynų ir jūrų

išsidėstymo, nuo reljefo absoliučiojo aukščio, dirvožemio savybių, paklotinio paviršiaus dangos. Į

vakarus nuo Lietuvos plyti Baltijos jūros bei Atlanto vandenyno akvatorijos ir tik nedideli sausumos

plotai – Skandinavijos ir Jutlandijos pusiasaliai su salomis. Į rytus kelis tūkstančius kilometrų

tęsiasi Europos ir Azijos žemynai. Todėl Lietuvos teritorijoje, nors tai ir pajūrio kraštas, klimatas

nėra tipiškas jūrinis (Volungevičius ir kt., 2013).

Kadangi Lenkijos klimatinės sąlygos artimos Lietuvos klimatui, todėl neprastesnės

kokybės dekoratyvinių medžių ir krūmų sodmenų galima būtų importuoti iš Lenkijos medelynų. Tai

padėtų išvengti gana didelių materialinių, taip pat ir moralinių nuostolių, auginant vadinamuosius

“olandiškuosius” augalus.

XXI amžiuje ypatingai klimato šiltėjimas, metų laikų kontrastingumo mažėjimas,

vegetacijos periodo ilgėjimas turi įtakos ir augalų introdukcijai, keičia introdukuotų augalų augimo

ir vystymosi eigą, sudaro prielaidas naujų augalų rūšių iš jūrinio klimato zonų introdukcijai

(Bukantis ir kt., 2001; Baronienė, Romanovskaja, 2005).

Rudenį ir žiemą temperatūra vakarinėje Lietuvos dalyje esti 2 - 3 C aukštesnė negu rytuose.

Šildanti Baltijos jūros įtaka itin ryški pajūrio ruože iki Žemaičių aukštumos (Bukantis 1994 m).

Atsparumas priklauso nuo medžio genetinių ypatybių, fiziologinės būsenos, apsirūpinimo maisto

medžiagomis, skurdūs, kenkėjų ir ligų pažeisti, vėjuotose vietose augantys medžiai.

12

Dirvos temperatūra priklauso nuo dirvožemio tipo bei mechaninės sudėties drėgnumo,

augalijos, sniego dangos. Reikšmingą įtaką dirvos temperatūrai turi sniego danga. Sniegas yra geras

šilumos izoliatorius, todėl dirva po jo danga ne taip atvėsta. Po sniego danga dirvos temperatūra

gana pastovi, retai nukrenta žemiau -10° C.

Oro temperatūra – vienas svarbiausių klimato elementų. Ji labiausiai atspindi klimatą

formuojančių atmosferos reiškinių ir procesų metinį bei paros ritmą. Nuo oro temperatūros

priklauso orų kaita ir visų meteorologinių elementų pokyčiai. Didelę reikšmę oro temperatūros eiga

turi įtakos augalų vegetacijos laikotarpiui. Oro temperatūros nukritimas žemiau 0° C ankstyvosios

augalų vegetacijos laikotarpiu sukelia šalnas, kurios gali sunaikinti augalus (Galvonaitė, Valiukas,

Kilpys, Kitrienė, Misiūnienė).

Lyginant su oro temperatūra, dirvos paviršius vasarą vidutiniškai 3-6° C šiltesnis, o žiemą

keliomis laipsnio dalimis šaltesnis. Dirvos šilumos laidumas priklauso nuo mechaninės sudėties

purumo ir drėgnumo. Esant daugiau dirvoje oro porų dirvos šilumos laidumas mažėja, o didėjant

drėgnumui - didėja. Šiluminis laidumas sustiprėja dėl dviejų priežasčių: pirma, tarp sudrėkusių

dirvos dalelių pagerėja kontaktas, antra, vanduo išstumia iš porų orą, kurio šiluminis laidumas apie

22 kartus mažesnis negu vandens. Dirvožemyje, kurio laidumas didelis, paviršiaus temperatūros

svyravimai sukelia tokius svyravimus ir gilesniuose dirvos sluoksniuose. Esant vienodam paviršiaus

radiacijos balansui šilumai laidžių dirvožemių terminis režimas bus ne toks ekstremalus, kaip

šilumai nelaidžiuose dirvožemiuose: dieną įšilęs dirvos sluoksnis sukaups daugiau šilumos ir iš

dalies kompensuos naktinį atvėsimą. Dirvos temperatūros dinamikai, taip pat turi įtakos vandens

garavimas iš dirvos. Nuo drėgno dirvos paviršiaus, esant drėgmės prietakai iš gilesnių sluoksnių,

intensyviai garuoja, dėl to didžioji Saulės radiacijos dalis eikvojama vandeniui garinti. Tokios

dirvos kol pradžiūsta būna vėsios.

Blogai žiemoja šlapiuose ir drėgnuose molio dirvožemiuose auginami introdukuoti

medžiai, nes šlapiuose, sunkaus molio dirvožemių temperatūra yra žemesnė už normalaus

drėgnumo dirvų temperatūrą, neigiamai atsiliepia augalų mineralinei mitybai, jų įsisavinimui,

dekoratyviniai medžiai, taip pat yra jautrūs pertręšimui azoto trąšomis. Tokių medžių ūgliai nespėja

sumedėti ir nepasiruošia žiemai. Jautrūs šalčiui augalai, azotu turi būti tręšiami saikingai ir tik

pirmoje vasaros pusėje iki liepos 15 dienos.

Tada netgi nežymus temperatūros sumažėjimas gali padaryti nepataisomos žalos

medžiams. Sumedėjusio augalo mediena yra mažo šiluminio laidumo, todėl jos viršutinis sluoksnis

traukiasi greičiau. Sutrūkinėja žievė ar medžių kamienas. Dėl to susidaro geros sąlygos infekcijai

patekti, o staigūs temperatūros pokyčiai skatina medienos atsisliuoksniavimą. Sušilus orams,

išoriniai sluoksniai staigiai plečiasi ir atsiskiria nuo dar nesušilusių vidinių. Dažna temperatūros

kaita dienos ir nakties metu, ypatingai pavasarį, sukelia žievės nušalimą. Kamienai ir skeletinės

13

šakos padengiamos tamsiomis ir įdubusiomis dėmėmis. Pasikartojantys nušalimai toje pačioje

vietoje, sudaro gilias žaizdas - nušalimo vėžį. Po kažkiek tai laiko į žaizdas įsimeta infekcija

(Bogužas, 2007).

Šalčiai prasideda žiemos viduryje, antroje sausio pusėje ir vasario mėnesį ir gali prieš laiką

„pažadinti“ dekoratyvinius medžius. Tada netgi nežymus temperatūros sumažėjimas gali padaryti

nepataisomos žalos medžiams. Šalčiai arba šalnos labiausiai pažeidžia medžius su išsprogusiais

pumpurais.

Šalnų pradžios datos rudenį ir jų pabaigos datos pavasarį priklauso nuo fizinių –

geografinių vietovės sąlygų. Reljefo įdubimuose į kuriuos suteka šaltas oras, miško aikštelėse

šalnos prasideda 7-10 dienų ankščiau, o pavasarį baigiasi 3-5 dienomis vėliau. Nusausintuose

durpynuose šalnų gali pasitaikyti bet kurį vasaros mėnesį, be to, durpžemiuose būna stipriausios.

Kalnų ir takoskyrų viršūnėse, lygumų pakilimuose, viršutinėse slėnių terasose minimalios

dirvos ir oro temperatūros nuo išmatuotų lygioje ir atviroje vietoje vidutiniškai nukrypsta

+1…+2°C. Todėl šalnos 2-5 dienom prasideda vėliau, o baigiasi ankščiau. Periodas be šalnų dirvos

paviršiuje – vidutinė trukmė pajūryje siekia 150 – 160 dienų, o rytuose sumažėja 115 – 130 dienų.

Garantija, kad pajūryje periodas be šalnų ore truks 150 dienų siekia 75 % o rytuose tik 50

%. Vėlyviausios šalnos Klaipėdoje užfiksuotos birželio 5 dieną. Kituose Lietuvos dalyse šalnų yra

buvę net iki liepos mėnesio (Bukantis, 1994 ).

Iki penkių laipsnių šalčio, medžiai dar pakenčia (pasak Jurkevičienės). Tačiau, kaip

taisyklė, šalčiai augalams baisūs ne tiek patys iš savęs, o labiau jų kaitaliojimasis su ilgai žiemos

besitęsiančiais atlydžiais, nepastoviais pavasariniais orais. Kai saulėtomis dienomis orai sušyla,

audiniai ima intensyviai vygdyti transpiraciją ir patys išdžiūsta, kadangi iš sušalusios žemės šaknys

nepajėgia siurbti vandens. Kuo intensyviau augalas transpiruoja, tuo didesnis iššalimo pavojus.

Lapuočiai nors ir numeta lapus, bet žiemą jie intensyviau transpiruoja už spygliuočius. Šiaurės

platumose paplitusių medžių transpiracija yra mažesnė, negu einant į pietus (Navasaitis, 2004).

Perkant užsienyje dekoratyvinius medžius ir krūmus, pagrindinį dėmesį reikia skirti ne

augalų dekoratyvumui, bet jų atsparumui žiemą. Būtina atsižvelgti į vietovę, į kurią

introdukuojama, klimatines sąlygas jų dėsningumus. Svarbu žinoti introdukuojamų augalų poreikius

dirvai, hidrologiniam režimui, šviesai bei kitiems aplinkos faktoriams. Būtina sudaryti introdukcijos

vietoje optimalias sąlygas.

Atvežtiems iš pietų sumedėjusiems augalams labai svarbios yra mikroklimatinės sąlygos.

Žiemą augalus būtina pridengti, apsaugoti nuo šaltų žiemos vėjų ankstyvą pavasarį. Esant

būtinybei vasarą apsaugoti nuo tiesioginių kaitrių saulės spindulių. Sausrų metu – introdukuojamus

ir aklimatizuojamus augalus būtina laistyti. Drėgmės trūkumui ypatingai jautrūs yra japoniniai

puošmedžiai.

14

1.2. Šalčio poveikis introdukuotiems medžiams

Augalų atsparumas žiemai, atsparumas ne tik šalčiui, bet visam kompleksui, ne vegetacijos

laikotarpiu veikiančių nepalankiai, ekologinių faktorių (Baronienė, 2000). Ypatingą dėmesį reikėtų

skirti medžiams, kadangi jų aukšta antžeminė dalis labiausiai gali nukentėti nuo šalčio poveikio.

Žiemojantiems augalams gali pakenkti stiprūs šalčiai, pūgos, lijundros, ledo plutelė,

polaidžio vandenys, išdžiūvimas, išpustymas (Ščemeliovas, 1977).

Nusilpę nuo sausros ir nepasirengę žiemoti augalai nukenčia ne tik nuo šalčio bei šalnų, bet

ir nuo ligų ir kenkėjų (Straigytė, Juknevičius, 2005).

Minimali temperatūra, kurią dar gali ištverti augalai, vadinama kritine. Geriau žiemos

šalčius pakelia tam pasiruošę augalai. Ankščiau pradėję šį procesą augalai ne tik geriau ištveria

ramybės laiku stojusius šalčius, bet ir ankstyvąsias rudens šalnas. Augalų pasirengimo žiemai esmė:

generatyviniuose ir vegetatyviniuose organuose sumažėja vandens kiekis, padaugėja riebalų ir

cukraus. Atsparumas žiemos pakenkimams yra svarbiausias veiksnys, lemiantis augalo

introdukcijos sėkmę. Pakenkimų pobūdis labai priklauso nuo klimato specifikos. Vienodai svarbios

augalo biologinės savybės, kilmė, pasirengimo žiemai laikas, minimali ir maksimali temperatūra,

kuomet pradeda tekėti sultys ir kt. Medžių stiebai, tiksliau žievė ir luobas, dažniausiai pakenkiami

kai staiga stipriai šąla žiemos pradžioje, kuomet dar yra aktyvi luobo veikla ir jis būna vandeningas,

o įmirkusios žiauberės šalčio pralaidumas labai padidėjęs. Stiebams vienodai pavojingi ir dideli

šalčiai žiemos pabaigoje, kai saulėtomis dienomis atšilusiame luobe prasideda gyvybiniai procesai.

Ypač dažnai žievė atsiknoja ir susproginėja arti sniego dangos paviršiaus, kadangi šioje vietoje

konstatuoti didžiausi temperatūros svyravimai. Kai nebūna atlydžių ir staigios temperatūros kaitos,

medžių ir krūmų žievė peršąla rečiau, nes meristeminis audinys – kambis (brazdas), esantis tarp

žievės ir medienos, labiau pažeidžiamas įšąlant permirkusiai žievei arba pradėjus tekėti šių augalų

sultims pavasarį ir užsitęsus jų vegetacijai rudenį. Absoliučiai atsparių šalčiui ir šalnoms beveik

nėra net ir vietinių medžių (Navys, 2008).

Augalų žiemos kritinė temperatūra, kai termometro stulpelis nukrinta žemiau -25 C ir

žemesnė nei -30 C, tai minimali temperatūra, kurią dauguma augalų gali ištverti Lietuvoje

(Navasaitis, 2000; Navys, 2008).

Sniegas yra geras šilumos izoliatorius todėl dirva po jo danga ne taip atvėsta ir mažiau

įšąla. Žiemos pradžioje, nukritus vidutinei paros temperatūrai žemiau 0,5... – 1,5°C iš Šiaurės rytų į

pietvakarius nuo gruodžio 5 iki 25 dienos (tai vidutinės daugiametės datos) plinta dirvos pašalas.

Įšalusios dirvos temperatūra priklauso nuo žiemos trukmės ir oro temperatūros, sniego dangos

storio, dirvožemio granuliometrinės sudėties, dirvožemio drėgnumo, gruntinio vandens gylio

(Bukantis, 1994).

15

Dirvožemio įšalimo gyliui turi vietovės atvirumas, augmenijos danga (atvirose erdvėse

dirvožemis įšąla giliau negu miške), reljefo forma (išgaubtose reljefo formose dirvožemis įšąla

giliau negu įgaubtose (Eidukevičienė, 2009).

Šalnos - oro temperatūros nukritimas žemiau 0° C požemio sluoksnyje, vegetacijos metu.

Pagal kilmę šalnos skirstomos į spinduliuotines, advekcines ir mišriąsias (Galvonaitė, 2007.,

Misiūnienė, 2007 .,Valiukas, 2007., Buitkuvienė, 2007).

Spinduliuotinės šalnos susidaro vėsiomis giedromis naktimis Žemės paviršiuje ir ploname

požemio sluoksnyje. Skirtumas tarp oro temperatūros dirvožemio paviršiuje ir 2 m aukštyje gali

siekti 3 – 9 °C.

Advekcinės šalnos susidaro įsiveržus arktinėms oro masėms, kurių temperatūra neigiama.

Skirtumas tarp oro temperatūros 2 metrų aukštyje ir dirvožemio paviršiuje nedidelis, šios šalnos gali

trukti keletą dienų ir apimti didelę teritoriją.

Mišrių šalnų pasitaiko netgi vasarą. Didžiausia šalnų tikimybė būna atslinkus arktiniams

anticiklonams. Ciklonų užnugariuose susidaro advekcinės ir mišrios šalnos. Spinduliuotinės šalnos

formuojasi aukštesnio slėgio mažo gradiento baziniuose laukuose. Buvo nustatyta, kad šalnų

kartojimasis turi tam tikrą chronologinį dėsningumą, šalnos kartojasi maždaug tuo pačiu metu.

Pavojingi laikotarpiai gegužės 2 – 5; 9 – 14; 23 - 25; birželio 2 – 8. Rudenį būdingas

atšalimas rugsėjo pabaigoje ir spalio 11 – 15 d. Daugiausia šalnų pasitaiko Lietuvoje, mažiausiai

pajūryje. Lietuvoje vyrauja silpnos šalnos, ryškėja pavasario ir rudens šalnų daugėjimo tendencija.

Pavasarį šalnos būna vis silpnesnės, o rudenį - intesyvesnės. Nustatyta, kad vasaros šalnos būdingos

sausringiems metams. Stichinė šalna apima daugiau nei trečdalį šalies teritorijos. Šalnų Lietuvoje

būna kasmet, o stichinės šalnos kartojasi maždaug kas 2 metai. Stichinės pavasario šalnos kartojasi

kas 2 – 3 metai, rudens kas 7 metai (Galvonaitė, 2007., Misiūnienė, 2007.,Valiukas, 2007.,

Buitkuvienė, 2007). Ore šalnos pavasarį baigiasi ankščiau, o rudenį prasideda vėliau. Todėl be

šalnų trukmė ore 20 – 30 dienų ilgesnė negu dirvos paviršiuje. Apskritai 2 m aukštyje

(meteorologiniame narvelyje) šalnų metu temperatūra esti 3 – 4 °C aukštesnė negu dirvos

paviršiuje.

Silpnos, bet ilgai trunkančios šalnos augalams pakenkia labiau nei trumpos, bet stiprios.

Didelę reikšmę turi ir augalo išsivystymo laipsnis, vystymosi fazė. Žydėjimo ir brendimo

laikotarpiu augalai būna jautresni nei pradinėse vystymosi fazėse (Bukantis, 1994).

16

Šaltinis:Boomkwekerij Gebr., van den Berk, 2002

1 pav. Sumedėjusių augalų ištvermingumo žiemą vidutinė minimali oro temperatūra ir valstybės arba regionai

Pagal Boomkwekerij Gebr., van den Berk (2002) Lietuva yra priskiriama 5a zonai (1 pav.),

kurioje sumedėjusių augalų ištvermingumo žiemą sąlygos apibūdinamos kaip ekstremaliai geros, o

minimalios temperatūros vidurkiai – nuo -28,8 C iki -26,1C.

Nagrinėjant išsamiau galime naudoti E. Navio (2008) parengtu Lietuvos klimatinio

rajonavimo ir sumedėjusių augalų ištvermingumo žiemą konceptualiuoju žemėlapiu (2 pav.).

17

Šaltinis: Navys, 2008

2 pav. Lietuvos klimato rajonavimo ir sumedėjusių augalų ištvermingumo žiemą konceptualusis žemėlapis

Pagal šį žemėlapį matome (2pav.), kad Lietuvos teritorija įeina į tris zonas: 5a (Lietuvos

rytinė dalis), 5b (Lietuvos centrinė dalis), ir 6a (Lietuvos vakarinė dalis), kurioje ir yra įsikūręs

nagrinėjamasis medelynas, zonas.

Augalų atsparumas žiemai gali būti nustatomas pagal Rusijos Vyriausiojo botanikos sodo,

Sokolovo S. 1957 metais pasiūlytą 7 balų skalę (I-augalas neapšąla, II-nušąla ne daugiau 50 proc.

vienmečių ūglių ilgio, III- nušąla 50-100 proc. vienmečių ūglių ilgio, IV-nušąla ir senesnės šakos,

V-augalas nušąla iki sniego paviršiaus, VI-nušąla visa antžeminė augalo dalis, VII-augalas visiškai

iššąla), remiantis vizualinių stebėjimų duomenimis (Lapin ir kt.,1975).

Teisingai parinktos ir taikomos agrotechnikos priemonės (tręšimas, piktžolių naikinimas,

laistymas, mulčiavimas smulkintomis žievėmis ir kitos) labai paspartina augalų augimą. Tačiau

pertręšus, augalų atsparumas šalčiui sumažėja, per daug vešliai augusių augalų kamienų žievė gali

suskilinėti nuo kontrastingų paros temperatūrų, ankstyvą pavasarį, kitų apšąla nespėję subręsti

ūgliai. Tačiau, gerai išsivystę, bet suspėję iki šalčių subrandinti ūglius augalai žiemoja geriau negu

užskurdę (Skridaila A., 1998 m. IV t.)

18

1.3. Dirvožemio pH ir makroelementų kiekio poveikis medžių augimui

Medžių augimui, žydėjimui ir vaisių nešimui reikalingos įvairios maisto medžiagos.

Azotas yra būtina sudėtinė dalis visų gyvybiškai svarbių medžiagų: baltymų, amino

rūgščių, nukleino rūgščių, chlorofilo, hormonų, vitaminų, fermentų ir t.t. Kai jo trūksta augalai

tampa smulkūs, šviesiai žali, vėliau gelsta.

Šalčiui jautrūs pertręšti azoto trąšomis augalai. Tokie medžiai ir krūmai ilgiau auga, ūgliai

nespėja sumedėti ir nepasiruošia žiemai. Todėl introdukuoti jautrūs šalčiui augalai azotu tręšiami

saikingai ir tik pirmoje vasaros pusėje.

Fosforas reikalingas organinių medžiagų sintezei, medžiagų apykaitai augaluose, jis įeina į

nukleino rūgščių sudėtį ir yra makroenergijos šaltinis. Jo trūkstant apatiniai augalo lapai

paraudonuoja, vėliau paruduoja ir lapai būna smulkūs, augalai silpnai krūmijasi.

Kalis skatina fotosintezę, stiprina angliavandenių tekėjimą iš lapų į kitus organus, padeda

kauptis amino rūgštims, aktyvina fermentus, stiprina baltymų sintezę, padeda sulaikyti vandenį,

didina augalų atsparumą sausroms ir t.t. Jo trūkstant lapai pasidaro tamsiai žali, pasirodo baltos arba

gelsvos dėmės, kurios vėliau paruduoja - lapai džiūsta ir krinta.

Sistemingai tręšiant azoto ir kalio trąšomis reikia daugiau ir kalcio trąšų. Kalcis yra

universalus elementas - gerina visus kokybinius rodiklius. Rūgščiose dirvose kalcio trąšos sumažina

H, Al ir Mn kenksmingumą augalams, šarminėse-pagerina P, Fe, Cu, Zn, Co ir B patekimą į

augalą.

Magnio dažniausiai trūksta gausiai tręšiant kalio trąšomis. Šarminėse dirvose sutrinka kalio

ir magnio santykis. Augalai negali pasisavinti kalio, nors dirvoje jo yra pakankamai. Papildomas

tręšimas kalio trąšomis dar labiau sumažina kalio kiekį augaluose. Kalcio ir magnio kiekių santykis

gali svyruoti nuo 1:1 iki 20:1, o dekoratyvinių krūmų dirvožemyje turėtų būti apie 5:1. Magnio

kiekius galima būtų papildyti kalio magnezija ar kitomis magnio trąšomis, magnio tręšimo normą

skaičiuojant pagal kalio normą.

19

2. TYRIMO OBJEKTAS IR METODIKA

Tyrimo objektas

Vakarų Lietuvoje medelynas yra įkurtas 2011 metais pagal pažangiausias Vakarų Europos

technologijas ir metodus. Medelyno plotas 20 ha. Jame aklimatizuojami naujai atvežti urbanizuotų

teritorijų želdiniams skirti medžiai. Medelyne vyrauja mažai įmirkę lengvo ir vidutinio priemolio

ant sunkesnio priemolio išplautžemiai (pagal ankstesnę klasifikaciją - velėniniai jauriniai glėjiški), o

rečiau pasitaiko normalaus drėgnumo išplautžemiai.

Medeliai yra parvežami iš Vokietijos, Belgijos, Olandijos medelynų. Šių šalių medelynai

puoselėja šimtametes tradicijas dekoratyvinių medelių auginime.

Iš Vakarų Europos parvežti dekoratyviniai medeliai yra genimi, formuojami, po to sodinami

į nuolatinę augimo vietą. Po trejų metų aklimatizavimosi periodo, medeliai realizuojami pagal

užsakovų užsakymus. Prekiaujama nuo 2 m iki 6 m aukščio ir nuo 10 cm apimties medeliais,

priklausomai nuo užsakovų pageidavimų.

Išlaikant kompanijos komercinę paslaptį, šiame darbe negalima medžių kiekį, esantį

medelyne, nurodyti skaičiais t.y. vienetais. Medžių žiemos nušalimai ir pavasarinių šalnų žievės

pažeidimai bus žymimi procentais nuo 1 - 100 %.

Tyrimo metodika

Sistematinis vertinimas darytas genties ribose išskiriant medžio rūšį ir veislę.

Dendrometrinei charakteristikai aprašyti buvo matuojami šie parametrai: kamieno apimtis, medžio

aukštis, lajos plotis, ūglių metinis prieaugis.

Fenologiniai stebėjimai vykdyti 2013-2014 m. Fiksuotos 6 skirtingos vegetacinio vystymosi

fazės: pumpurų brinkimas, pumpurų sprogimas, lapojimo pradžia, masinis lapojimas, žydėjimas,

lapų metimas), oro temperatūra dekadomis.

Augalų būklė įvertinta vizualiniu būdu 3 balų skalėje:

1- gera būklė (augalas gerai išsivystęs, atrodo sveikai, gerai išsivystę ūgliai, pumpurai, lapai,

žydi ir dera).

2- vidutinė būklė (bendras augalo išsivystymas pastebimai silpnesnis, mažesnis ūglių prieaugis,

sulapojimas, silpnesnis žydėjimas, derėjimas).

3- bloga būklė (augalas, matomai nusilpęs, mažas ūglių prieaugis, retesnė lapija, matosi ligų ir

kenkėjų pažeidimai, augalas silpnai žydi ir dera) (Januškevičius ir kt.,1990).

Dirvožemio cheminė analizė atlikta laboratoriniu metodu (Kauno agrocheminių tyrimų

laboratorijoje). Nustatyti makroelementai, pH. Dirvožemio pH analizės atliktos LŽI Agrocheminių

20

tyrimo centro laboratorijose jonometriniu (KCI ištraukoje), judrusis fosforas (P₂O₅) ir judrusis kalis

(K₂O) - kolorimetriniu (A-L) metodais.

Dirvožemio cheminės sudėties tyrimams surinkta 12 dirvožemio ėminių iš 2 skirtingų gylių:

0-30 cm ir 30-60 cm (3pav.).

3 pav. Dirvožemio ėminių paėmimo vietų žemėlapis M 1:10 1-ėminys, imtas iš 0-30 cm gylio, 2-ėminys,imtas iš 30-60 cm gylio

Tyrimas pradėtas vykdyti 2013 m. vasario mėnesį. Pradinėje tyrimo stadijoje buvo

suregistruoti visi esantys lapuočių medžiai medelyne. Medžiai buvo suskirstyti į grupes pagal

gentis, gentys atitinkamai į rūšis ir veisles. Nuo pat pirmos tyrimo pradžios, medelyno teritorijoje

lauko termometru buvo fiksuojama kiekvienos dienos lauko temperatūra. Temperatūra fiksuota

buvo du kartus per parą t.y. 6 valandą ryte ir 13 val. dieną, dviejų metrų aukštyje, kad sužinoti šios

mikro aplinkos temperatūrų pokyčius. Oficialiais meteorologinių stočių duomenimis nesiremta, kad

neiškreipti medelyno teritorijos temperatūros, kuri dėl savo kitokių apsauginių sąlygų, skiriasi nuo

artimiausios meteorologinės stoties temperatūros.

21

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1. Medelyne auginamų lapuočių sistematinis pasiskirstymas ir dendrometrinė

analizė

Medelyno asortimentas vykdomo tyrimo pradžioje 2013 metais buvo papildytas 51 nauju

lapuočių medelių taksonų (1 lent.). Iš viso asortimente yra pasirinkimas iš 15 genčių lapuočių

medelių. 7 rūšių medeliai yra autochtoninės kilmės, dėl to tas rūšis galime užsiauginti Lietuvos

medelynuose iš vietinės kilmės sėjinukų. Platano, puošmedžio, riešutmedžio, gledičijos genties

rūšys Lietuvoje yra svetimžemės, dėl to jų eksportas iš Vakarų šalių medelynų yra labiau

pateisinamas, nors pilkojo riešutmedžio, japoninio puošmedžio daigių sėklų jau senokai sunokina

Lietuvos parkuose ir botanikos soduose augančios šios introdukuotos rūšys.

1 lentelė. Sistematinis medelyno lapuočių medžių pasiskirstymas

Eil.nr. Gentis Rūšių sk. Vietinės rūšys Veislių sk. Viso taksonų

1 Klevas 3 1 9 12

2 Ąžuolas 3 1 0 3

3 Uosis 1 0 5 6

4 Liepa 1 1 2 3

5 Beržas 1 1 2 3

6 Šermukšnis 1 0 3 4

7 Gudobelė 2 1 3 5

8 Obelis 0 0 3 3

9 Vyšnia, slyva 0 0 3 3

10 Platanas 1 0 0 1

11 Puošmedis 1 0 0 1

12 Riešutmedis 1 0 0 1

13 Skroblas 1 1 1 2

14 Gledičija 1 0 2 3

15 Vinkšna 1 1 0 1

Iš viso 18 7 33 51

Šiame medelyne didžiausias veislių pasirinkimas yra klevų gentyje (9 veislės). Šie

dekoratyviniai klevai tęsia lietuviškąsias tradicijas ir yra labiausiai prisitaikę augti 6a zonoje (2

pav.). Tiesa, veislės gali būti jautresnės šalčiams, bet pajūrio zona pati dėkingiausia Lietuvoje naujų

nežinomų veislių introdukcijai. Taip pat 6a zonoje labai gerai auga ąžuolai, beržai, skroblai, liepos,

obelys, šermukšniai, gudobelės, riešutmedžiai, guobinių šeimos medžiai. Platanai visai neseniai

pradėti želdinti dideliais medeliais šioje Lietuvos dalyje ir kelių metų rezultatai duoda vilties, kad

jie gerai aklimatizuosis. Gledičijos taip pat labai retas medis miesto želdiniuose, bet turėtų gerai

22

jaustis ir miestų sąlygose, nes centrinėje Lietuvos dalyje jau auginami šios rūšies medžiai,

miestuose ne vienas dešimtmetis.

Visi 2013 m. naujai atvežtų į medelyną asortimento medeliai ir jų pagrindiniai

dendrometriniai duomenys pateikiami 2 lentelėje.

2 lentelė. 2013 m medelių asortimento dendrometriniai duomenys Augalo pavadinimas

Medelio

aukštis, m Kamieno

apimtis, cm Sodinuko

amžius, m.

Šermukšnis ‘Dodong’ 2,70 10 7

Šermukšnis ‘Fastigiata’ 3,90 14 7

Šermukšnis ‘Incana’ 3,55 14 7

Švedinis šermukšnis 3,75 12 8

Vienapiestė gudobelė 3,50 10 7

Gudobelė ‘Toba’ 3,50 10 6

Gudobelė ‘Stricta’ 3,30 14 6

Gudobelė ‘Paul’s Scarlet’ 3,50 9 8

Slyvalapė gudobelė 3,60 12 7

Obelis ‘Street Parade’ 3,70 14 8

Obelis ‘Red Splender’ 3,15 12 8

Obelis ‘Mokum’ 3,30 12 7

Raudonasis klevas ‘Autumn Flame’ 3,70 12 6

Sidabrinis klevas 4,20 14 6

Raudonasis klevas ’Bowhal’ 3,90 12 8

Trakinis klevas 3,50 12 6

Trakinis klevas ‘Huiber’s Elegant’ 3,50 12 6

Klevas ‘Pyramidalis’ 3,60 12 6

Paprastasis klevas ‘Drummondii’ 3,50 10 8

Paprastasis klevas ’Royal Red’ 4,20 9 8

Paprastasis klevas 4,30 10 6

Klevas ‘Columnare’ 4,30 10 7

Paprastasis klevas ‘Deborax’ 4,30 10 7

Paprastasis klevas ‘Globosum’ 2,70 9 8

Mažalapė liepa 3,55 10 7

Mažalapė liepa ‘Rancha’ 3,35 10 7

Europinė liepa ‘Pallida’ 4,75 14 6

Amerikinis uosis 4,45 12 8

Uosis ‘Cimzan’ 4,05 12 8

Amerikinis uosis ‘Autumm Purple’ 4,10 12 8

Uosis ‘Summit’ 4,10 14 8

Uosis ‘Westhof’s Glorie’ 2,25 12 8

Paprastasis uosis ‘Pendula’ 2,50 9 8

Virgininė vyšnia ‘Shubert’ 4,25 12 6

Vyšnia ‘Kanzan’ 2,95 12 7

Slyva ‘Nigra’ 2,60 12 7

Paprastasis ąžuolas 3,30 10 8

Pelkinis ąžuolas 3,60 10 7

Burgundinis ąžuolas 3,90 12 8

Paprastasis skroblas 4,05 10 8

23

Paprastasis skroblas’Fastigiata’ 3,75 12 8

Karpotasis beržas ‘Zvitsers glory’ 5,70 14 6

Karpotasis beržas 5,40 12 6

Karpotasis beržas ‘Zvitsers glory’ (koloninis) 4,60 10 6

Vinkšna 4,65 16 6

Japoninis puošmedis 2,60 12 8

Klevalapis platanas 4,45 12 7

Pilkasis riešutmedis 4,30 12 6

Tridyglė gledičija ‘Inermis’ 4,80 14 7

Tridyglė gledičija ‘Skyline’ 4,30 12 7

Tridyglė gledičija 4,80 12 7

Iš atvežtų medelių, aukščiausios buvo tridyglės gledičijos (4,80 m), o žemiausi - uosis

‘Westhof’s Glorie’ (2,25 m). Medelių amžius 6-8 m, kamieno apimtis 9-14 cm, tik vinkšnos apimtis siekia

16 cm.

2013 metų vegetacijos sezono pabaigoje buvo išmatuota medelių aukštis, kamieno apimtis,

lajos plotis ir metinis ūglių prieaugis. Duomenys pateikiami 3 lentelėje.

3 lentelė. Medelių dendrometriniai duomenys 2013 m. vegetacijos pabaigoje

2013 m Augalo pavadinimas Medžio

aukštis, m Kamieno

apimtis, cm

Lajos

plotis,

cm Ūglio metinis

prieaugis, cm

Šermukšnis ‘Dodong’ 300 11 40 30

Šermukšnis ‘Fastigiata’ 410 15 80 20

Šermukšnis ‘Incana’ 370 15 70 15

Šermukšnis ‘Intermedia’ 400 13 90 25

Vienapiestė gudobelė 400 11 100 50

Gudobelė ‘Toba’ 370 11 60 20

Gudobelė ‘Stricta’ 380 15 60 50

Gudobelė ‘Paul’s Scarlet’ 380 10 70 30

Slyvalapė gudobelė 390 13 60 30

Obelis ‘Street Parade’ 410 15 80 40

Obelis ‘Red Splender’ 350 13 80 35

Obelis ‘Mokum’ 360 13 80 30

Raudonasis klevas ‘Autumn Flame’ 390 13 60 20

Sidabrinis klevas 480 15 180 60

Klevas ’Bowhal’ 420 13 40 30

Trakinis klevas 390 13 120 40

Trakinis klevas ‘Huiber’s Elegant’ 390 13 60 40

Klevas ‘Pyramidalis’ 410 13 140 50

Klevas ‘Drummondii’ 370 11 60 20

Klevas ’Royal Red’ 430 10 120 10

Paprastasis klevas 470 11 80 40

Klevas ‘Columnare’ 470 11 60 40

Klevas ‘Deborax’ 470 11 160 40

Klevas ‘Globosum’ 290 10 90 20

Mažalapė liepa 380 11 70 25

Mažalapė liepa ‘Rancha’ 360 11 50 25

24

Europinė liepa ‘Pallida’ 500 15 160 25

Amerikinis uosis 480 13 110 35

Uosis ‘Cimzan’ 420 13 40 15

Amerikinis uosis ‘Autumm Purple’ 430 13 100 20

Uosis ‘Summit’ 440 15 140 30

Uosis ‘Westhof’s Glorie’ 250 13 30 25

Paprastasis uosis ‘Pendula’ 250 10 0 75

Virgininė vyšnia ‘Shubert’ 450 13 80 25

Vyšnia ‘Kanzan’ 330 13 90 35

Slyva ‘Nigra’ 310 13 40 50

Paprastasis ąžuolas 370 11 80 40

Pelkinis ąžuolas 390 11 100 30

Burgundinis ąžuolas 410 13 120 20

Paprastasis skroblas 430 11 90 25

Paprastasis skroblas ’Fastigiata’ 400 13 50 25

Karpotasis beržas ‘Zvitsers Glory’ 590 15 90 20

Karpotasis beržas 560 13 220 20 Karpotasis beržas ‘Zvitsers Glory’

(koloninis) 490 11 140 30

Vinkšna 510 17 30 45

Japoninis puošmedis 290 13 20 30

Klevalapis platanas 470 13 150 25

Pilkasis riešutmedis 470 13 270 40

Tridyglė gledičija ‘Inermis’ 520 15 170 40

Gledičija ‘Skyline’ 470 13 170 40

Tridyglė gledičija 520 15 190 40

Siauriausios lajos medelių plotis 2013 metais (3 lentelė) buvo 0,7 m, plačiausios 3,5 m.

Didžiausias ūglių metinis prieaugis siekia 150 cm, mažiausias – 10 cm.

Plačiausios medžių lajos buvo šių medžių: pilkasis riešutmedis, sidabrinis klevas, tridyglė

gledičija, karpotasis beržas, gledičija ‘Skyline‘, gledičija triac. Inermis, klevas ‘Pyramidalis‘, klevas

‘Deborax‘, liepa ‘Pallida‘, trakinis klevas, karpotasis beržas ‘Zvitsers glory’(koloninis), uosis

‘Summit’, vienapiestė gudobelė.

Siauriausios medžių lajos buvo šių medžių: Japoninis puošmedis, vinkšna, uosis ‘Westhof s

Glorie’, šermukšnis ‘Dodong’, klevas’Bowhal’, slyva ‘Nigra’, uosis ‘Cimzan’, mažalapė liepa

‘Rancha’, paprastasis skroblas’Fastigiata’, gudobelė ‘Toba’, gudobelė ‘Stricta’, slyvalapė gudobelė,

raudonasis klevas ‘Autumm flame’, Trakinis klevas‘ Huiber s Elegant’, klevas ‘Drummondii’,

klevas ‘Columnare’, šermukšnis ‘Incana’, gudobelė ‘Paul’s Scarlet’, mažalapė liepa, šermukšnis

‘Fastigiata’, obelis ‘Street Parade’, obelis ‘Red-splender’, obelis ‘Mokum’, virgininė vyšnia

‘Shubert’, paprastasis klevas, paprastasis ąžuolas, šermukšnis ‘Intermedia’, klevas ‘Globosum’,

paprastasis skroblas, vyšnia ‘Kanzan’, karpotasis beržas ‘Zvitsers glory’.

Didžiausias ūglio metinis prieaugis buvo šių medžių: paprastasis uosis ‘Pendula’,

sidabrinis klevas, klevas ‘Pyramidalis’, vienapiestė gudobelė, gudobelė ‘Stricta’, slyva ‘Nigra’,

25

vinkšna, obelis ‘Street Parade’, trakinis klevas, trakinis klevas ‘Huiber‘s Elegant’, paprastasis

klevas, klevas ‘Columnare’, klevas ‘Deborax’, paprastasis ąžuolas, pilkasis riešutmedis, gledicija

triac. inermis, gledicija ‘Skyline’, tridyglė gledičija.

Mažiausias ūglio metinis prieaugis buvo šių medžių: klevas ‘Royal Red’, šermukšnis

‘Incana’, šermukšnis ‘Fastigiata’, raudonasis klevas ‘Autumm flame’, gudobelė ‘Toba’, klevas

‘Drummondii’, klevas ‘Globosum’, amerikinis uosis ‘Autumm - purple’, karpotasis beržas,

burgundinis ąžuolas, karpotasis beržas ‘Zvitsers glory’, mažalapė liepa, mažalapė liepa ‘Rancha’,

mažalapė liepa ‘Rancha’, europinė liepa ‘Pallida’, platanas klevalapis, virgininė vyšnia ‘Shubert’.

Medelių matavimai buvo pakartoti praėjus vienam sezonui. 4 lentelėje pateikiami

pagrindiniai dendrometriniai medelyno medžių duomenys 2014 m. vegetacijos sezono pabaigoje.

4 lentelė. Medelyno medžių dendrometriniai duomenys vegetacijos pabaigoje 2014 m.

2014 m Augalo pavadinimas H - m. Apimtis,

cm Lajos plotis,

cm Ūglio metinis

prieaugis, cm

Šermukšnis ‘Dodong’ 350 13 80 50

Šermukšnis ‘Fastigiata’ 450 17 120 40

Šermukšnis ‘Incana’ 400 17 100 30

Šermukšnis ‘Intermedia’ 450 15 140 50

Vienapiestė gudobelė 500 13 200 100

Gudobelė ‘Toba’ 450 13 140 80

Gudobelė "Stricta’ 480 17 80 100

Gudobelė ‘Paul’s Scarlet’ 480 11 130 60

Slyvalapė gudobelė 450 15 120 60

Obelis ‘Street Parade’ 450 17 120 40

Obelis ‘Red Splender’ 420 15 150 70

Obelis ‘Mokum’ 420 15 140 60

Raudonasis klevas ‘Autumn Flame ‘ 430 15 100 40

Sidabrinis klevas 600 17 300 120

Klevas ‘Bowhal’ 480 15 100 60

Trakinis klevas 470 15 200 80

Trakinis klevas ‘Huiber’s Elegant’ 480 15 100 80

Klevas ‘Pyramidalis’ 510 15 240 100

Klevas ‘Drummondii’ 410 13 100 40

Klevas ’Royal Red’ 450 11 140 20

Paprastasis klevas 550 13 160 80

Klevas ‘Columnare’ 550 13 140 80

Klevas ‘Deborax’ 550 13 240 80

Klevas ‘Globosum’ 330 11 130 40

Mažalapė liepa 430 13 120 50

Mažalapė liepa ‘Rancha’ 410 13 100 50

Europinė liepa ‘Pallida’ 550 17 210 50

Amerikinis uosis 550 15 180 70

Uosis ‘Cimzan’ 450 15 70 30

Amerikinis uosis ‘Autumm Purple’ 470 15 140 40

Uosis ‘Summit’ 500 19 200 60

Uosis ‘Westhofs Glorie’ 300 15 80 50

26

Paprastasis uosis ‘Pendula’ 250 11 140 150

Virgininė vyšnia ‘Shubert’ 500 15 130 50

Vyšnia ‘Kanzan’ 400 15 160 70

Slyva ‘Nigra’ 410 15 140 100

Paprastasis ąžuolas 450 13 160 80

Pelkinis ąžuolas 450 13 160 60

Burgundinis ąžuolas 450 15 160 40

Paprastasis skroblas 480 13 140 50

Paprastasis skroblas’Fastigiata’ 450 15 100 50

Karpotasis beržas ‘Zvitsers glory’ 630 17 190 40

Karpotasis beržas 600 15 260 40 Karpot. beržas ‘Zvitsers

glory’(koloninis) 5,5 13 200 60

Vinkšna 600 19 120 90

Japoninis puošmedis 350 15 70 60

Klevalapis platanas 520 15 200 50

Pilkasis riešutmedis 550 15 350 80

Gledičija ‘Inermis’ 600 17 250 80

Gledičija ‘Skyline’ 550 15 250 80

Tridyglė gledicija 600 17 270 80

Siauriausios lajos medelių plotis 2014 metais (4 lentelė) buvo 0,7 m, plačiausios 3 m.

Didžiausias ūglių metinis prieaugis siekia 150 cm, mažiausias – 20 cm.

Plačiausios medžių lajos buvo šių medžių: pilkasis riešutmedis, sidabrinis klevas, tridyglė

gledicija, karpotasis beržas, gledicija triac inermis, gledicija ‘Skyline’, klevas ‘Pyramidalis’, klevas

‘Deborax’, europinė liepa ‘Pallida’, vienapiestė gudobelė, trakinis klevas, karpotasis beržas

‘Zvitsers glory’(koloninis), platanas klevalapis, karpotasis beržas ‘Zvitsers glory’, amerikinis uosis,

paprastasis ąžuolas, ąžuolas ’Palustris’, burgundinis ąžuolas, vyšnia ‘Kanzan’.

Siauriausios medžių lajos buvo šių medžių: uosis ‘Cimzan’, japoninis puošmedis,

šermukšnis ‘Dodong’, gudobelė "Stricta’, uosis ‘Westhofs Glorie’, šermukšnis ‘Incana’, raudonasis

klevas ‘Autumm flame‘, klevas ‘Bowhal’, trakinis klevas ‘Huiber‘s Elegant’, klevas ‘Drummondii’,

mažalapė liepa ‘Rancha’, paprastasis skroblas ’Fastigiata’, šermukšnis ‘Fastigiata’, slyvalapė

gudobelė, obelis ‘Street Parade’, mažalapė liepa, vinkšna, gudobelė ‘Paul s Scarlet’, klevas

‘Globosum’, virgininė vyšnia ‘Shubert’, šermukšnis ‘Intermedia’, gudobelė ‘Toba’, obelis

‘Mokum’, klevas’, Royal Red’, klevas ‘Columnare’, amerikinis uosis ‘Autumm – purple’,

paprastasis uosis ‘Pendula’, slyva ‘Nigra’, paprastasis skroblas, obelis ‘Red-splender’.

Didžiausias ūglio metinis prieaugis buvo šių medžių: paprastasis uosis ‘Pendula’, sidabrinis

klevas, vienapiestė gudobelė, gudobelė "Stricta’, klevas ‘Pyramidalis’, slyva ‘Nigra’, vinkšna,

paprastasis ąžuolas, pilkasis riešutmedis, amerikinis uosis, gledicija triac. inermis, gledicija

‘Skyline’, tridyglė gledicija, obelis ‘Red-splender’, vyšnia ‘Kanzan’.

27

Tuo tarpu 2014 m. mažiausias ūglio prieaugis buvo šių dekoratyvinių medžių: klevas

’Royal Red’, uosis ‘Cimzan’, šermukšnis ‘Incana’, šermukšnis ‘Fastigiata’, raudonasis klevas

‘Autumm Flame‘, klevas ‘Drummondii’, klevas ‘Globosum’, burgundinis ąžuolas, karpotasis

beržas, karpotasis beržas ‘Zvitsers glory’, šermukšnis ‘Dodong’, šermukšnis ‘Intermedia’, mažalapė

liepa, mažalapė liepa ‘Rancha’, europinė liepa ‘Pallida’, uosis ‘Westhofs Glorie’, virgininė vyšnia

‘Shubert’, paprastasis skroblas, paprastasis skroblas ’Fastigiata’, klevalapis platanas.

5 lentelė. Medžiai didžiausiais dendrometriniais duomenimis 2014 m.

Augalo pavadinimas

Kamien

o Medžio Lajos

Ūglio

Apimtis aukštis plotis, metinis

cm m m prieaugis,cm

Paprastasis uosis ‘Pendula’ 11 2,5 1,4 150

Sidabrinis klevas 17 6 3 120

Vienapiestė gudobelė 13 5 2 100

Gudobelė ‘Stricta’ 17 4,8 0,8 100

Klevas ‘Pyramidalis’ 15 5,1 2,4 100

Slyva ‘Nigra’ 15 4,1 1,4 100

Vinkšna 19 6 1,2 90

Gudobelė ‘Toba’ 13 4,5 1,4 80

Trakinis klevas 15 4,7 2 80

Paprastasis klevas 13 5,5 1,6 80

Pilkasis riešutmedis 15 5,5 3,5 80

Tridyglė gledičija 17 6 2,7 80

Dekoratyviniai medžiai, pasižymintys augumu pagal metinių ūglių prieaugius ir lajų

pločius (5 lentelė): sidabrinis klevas, vienapiestė gudobelė, gudobelė ‘Stricta’, klevas ‘Pyramidalis’,

vinkšna, gudobelė ‘Toba’, paprastasis klevas, pilkasis riešutmedis, tridyglė gledičija.

Slyva ‘Nigra’ yra „mėgstama” amarų, o trakinis klevas yra „mėgstamas“ grambuolių.

28

3.2. Medelyno dirvožemio cheminė analizė

Sėkmingai augalų adaptacijai didelę reikšmę turi tinkamas maisto medžiagų kiekis

dirvožemyje. Dėl to prieš naujų medžių sodinimą buvo paimti dirvožemio mėginiai cheminei

analizei. Dirvožemio cheminė analizė atlikta Kauno agrocheminių tyrimų laboratorijoje. Rezultatų

duomenys pateikti 6 lentelėje.

6 lentelė. Paruošto dirvožemio medelių sodinimui - cheminiai elementai

Rodikliai Nustatytas Turėtų būti

Rūgštumas (ph) 6,9 (*) 5,0-7,0

Azotas (N) mg/l 4(-) 50-150

t.t.: amoniakinis 1

nitratinis 3

Fosforas (P) mg/l 17(-) 50-100

Kalis (K) mg/l 75(*) 50-150

Kalcis (Ca) mg/l 39(-) 100-300

Magnis (Mg) m/l 113(+) 30-60

Chloridų, mg/l 18 iki 300

Druskų Ms/cm 20C 0,29

Temperatūroje

Organinė C % 2,39(+) 1-2,5

(*)-atitinka normą, (- )-mažiau normos, (+)-viršija normą

Gauti rezultatai rodo, kad dirvožemio pH, kalio kiekis ir organinė anglis atitiko reikiamą

normą. Azoto dirvožemyje rasta labai mažai, net 15 kartų mažiau už vidutinę normą; fosforo - 4,4

karto mažiau normos; kalcio - 3,8 mažiau normos. Vienintelio magnio rasta beveik dvigubai

daugiau normos.

7 lentelė. Dirvožemio agrocheminiai rodikliai

Dirvožemio Dirvožemio Tyrimo parametrai ir rezultatai

ėminio Nr. paėmimo

gylis,cm pH P₂O₅ K₂O

1 0-30 6,8 20 110

2 30-60 7,5 33 94

3 0-30 6 29 149

4 30-60 5,7 49 129

5 0-30 5,7 37 112

6 30-60 6,2 8 127

7 0-30 6,7 29 122

8 30-60 6,8 76 95

9 0-30 6 18 154

10 30-60 6,1 26 121

11 0-30 6,5 11 120

12 30-60 6,4 15 104

29

Medelyno dirvožemio rūgštumas ir kalio kiekis atitinka optimalias medžių augimo sąlygas

(7 lentelė). Dirvožemyje trūksta fosforo, azoto ir kalcio. Magnio ir organinės anglies yra per daug.

Humusingame 0-30 cm sluoksnyje, dirvožemio reakcija įvairuoja nuo artimos neutraliai (pH-6,9)

iki rūgštokos (pH-5,7) ir vidutinio rūgštumo. Gilesniuose (30-60 cm) sluoksniuose dirvožemis yra

rūgštokas (pH-5,7), neutralokas (pH-6,1-6,5) arba artimas neutraliems ir šarmiškas (6,6 ir daugiau).

Karbonatų gylis tirtų plotų dirvožemyje - 95-140.

8 lentelė. Judriojo fosforo vertinimas dekoratyviniams augalams

Dirvožemio

Judriojo fosforo (P₂O₅) dirvožemyje,mg/kg (nustatyta A-L

metodu)

sluoksnis mažai vidutiniškai daug

Ariamas 0-20/25 cm <50 51-100 >100

Poarmeninis 25-40/50 <40 41-70 >70

Augalams prieinamo judriojo fosforo (P₂O₅)atžvilgiu tirtų plotų dirvožemio danga labai

nualinta (8 lentelė). Šios augalų maisto medžiagos 0-30 cm. dirvožemio sluoksnyje yra dažniausiai

mažiau negu gilesniame - 30-60 cm horizonte. Paviršiniame sluoksnyje dirvožemis yra labai mažo

fosforingumo (P₂O₅ tesiekia 11-37 mg/kg). Tuo tarpu giliau vyrauja irgi labai mažo fosforingumo

dirvožemis, tačiau jo šiek tiek daugiau, nes tikriausiai daug metų žemė nebuvo ariama. Toks fosforo

kiekis poarmeniniame sluoksnyje irgi nepakankamas tinkamam augalų vystymuisi.

9 lentelė. Judriojo kalio vertinimas dekoratyviniams augalams

Dirvožemio

Judriojo kalio (K₂O) dirvožemyje, mg/kg (nustatyta A-L

metodu)

sluoksnis mažai vidutiniškai daug

Ariamas 0-20/25 cm <100 101-150 >150

Poarmeninis 25-40/50 <60 61-100 >100

Judriojo kalio (K₂O) kiekiai tirtame dirvožemyje, skirtingai negu fosforo, yra didesni (9

lentelė). Jo 0-30 cm sluoksnyje vyrauja vidutinio kalingumo (K₂O 110-149 mg/kg) kiekiai, tiktai 10

ėminyje jo rasta šiek tiek daugiau. Giliau kalio (30-60 cm) nustatyta mažiau - čia yra mažo (94-95

mg/kg), bet vyrauja vidutinio kalingumo (104-119 mg/kg) dirvožemis. Pagal (5 lentelė) vertinimo

kriterijus, kol kas poarmeniniame sluoksnyje jo neturėtų trūkti.

30

10 lentelė. Dirvožemio pH ribos dekoratyviniams augalams

pH

Per Mažiau Optimalu Daugiau Per

rūgštu optimumo optimumo šarmiška

< 5,0 5,0-5,5 5,6-7,0 7,1-7,5 >7,5

Medeliams dirvožemio rūgštumas yra svarbus rodiklis, todėl pH reikšmės pateiktos 10

lentelėje.

Vakarų Europoje dekoratyvinių medžių augintojai, NPK kompleksines trąšas naudoja

santykiu 10-12-18. Išanalizavus dirvožemio tyrimų išvadas, atliktas LŽI Agrocheminių tyrimo

centro laboratorijose, nuspręsta, kad Vakarų Europoje minėtajame naudojamų kompleksinių trąšų

santykyje padidinti azoto kiekį. 2013 - 2014 m. medelyne medelių tręšimui buvo naudojamos NPK

kompleksinės trąšos 12-11-21. Panaudotų kompleksinių trąšų sudėtis pateikta 11 lentelėje:

11 lentelė. Naudotos kompleksinės trąšos tręšimui per dirvožemį

NPK Cheminė sudėtis,

kompleksinės trąšos procentais 12-11-21 masės venetui

Azotas,suminis N 12

Nitratinės- N Noȝ -N 4,4

Amonio - N NH - N 6,6

Fosforas tirpus neutraliame amonio citrate PO P 10,5/4,6

Fosforas tirpus vandenyje PO P 8/3,5

Kalis tirpus vandenyje KO K 21,2/ 17,2

Magnis , suminis Mg O Mg 2,6/ 1,6

Siera SO S 25/10

Boras B 0,05

Varis Cu 0,03

Geležis Fe 0,08

Manganas Mn 0,25

Molibdenas Mo 0,002

Cinkas Zn 0,04

Kompleksinės trąšos buvo įterpiamos į dirvožemį, kiekvienam individualiai auginamam

medeliui. Per sezoną dekoratyviniai medžiai buvo patręšti du kartus t.y. gegužės 15 dieną ir birželio

25 dieną. Kiekvienam medžiui patręšti buvo panaudota po 50 g trąšų. Šis tręšimo būdas nepateisino

lauktų rezultatų. Kadangi dviejų - trejų savaičių laikotarpyje po tręšimo pasitaikydavo ilgai

trunkantys stiprūs lietūs, todėl iš dirvožemio buvo išplaunama dalis mineralinių trąšų, kurių pilnai

per šaknis nespėdavo įsisavinti medeliai.

31

Geresniam rezultatui gauti, 2014 metais pirmą kartą buvo pasirinktas kombinuotas

dekoratyvinių medžių tręšimas t.y. du kartus trąšos įterpiamos į dirvožemį (11 lentelė) ir du kartus

tręšiama per lapus (12 lentelė).

12 lentelė. Naudotos mineralinės trąšos tręšimui per lapus

Cheminė

sudėtis,

NPK kompleksinės trąšos 14-11-25 procentais

masės venetui

Azotas,suminis N 14

Azotas nitratinis- N Noȝ -N 7,2

Azotas amonio - N NH - N 5,4

Fosforas tirpus neutraliame amonio citrate PO 11

Fosforas tirpus vandenyje ir neutraliame amonio citrate PO 11

Kalis tirpus vandenyje KO 25

Magnis , tirpus vandenyje Mg O 2

Siera,tirpi vandenyje SO 13,5

Boras tirpus vandenyje B 0,02

Varis tirpus vandenyje 100 proc.chelatuota su EDTA Cu 0,01

Geležis, tirpi vandenyje,100 proc.chelatuota su EDTA Fe 0,06

Manganas tirpi vandenyje,100 proc.chelatuota su EDTA Mn 0,04

Molibdenas tirpus vandenyje Mo 0,003

Cinkas tirpi vandenyje,100 proc.chelatuota su EDTA Zn 0,02

Fe-EDTA yra stabilus pH mažiau,kaip -7

Mn,Zn,Cu-EDTA pH stabilus 3-9.

2014 m.gegužės 15 dieną buvo panaudotas tręšimo būdas per lapus, tuo pačiu purškiant

medelius nuo kenkėjų (amarų, lapsukių, grambuolių) su fungicidais “Actara”, skirtais

profesionaliam naudojimui. Liepos 10 dieną medeliai buvo purkšti antrą kartą, naikinant antros

regenaracijos medžių kenkėjus. Fungicidų tirpale buvo panaudotos trąšos 2% tirpalo santykiu.

Naudojant trąšas per lapus yra išvengiama stipraus nuplaunančio lietaus poveikio, medžiai

trąšas pasisavina 100 %. Dekoratyviniai medeliai tampa labiau atsparesni ligoms ir kenkėjams.

Atlikus dirvožemio tyrimus, medelių sodinimui buvo paruoštas dirvožemis. Viso medelyno

plote buvo su herbicidais naikinamos piktžolės. Išnaikinus piktžoles į dirvožemį buvo įterpiami

dideli kiekiai iš miesto atvežti nukritę rudeniniai medžių lapai. Po to dirvožemio viršutinis sluoksnis

iki 25 cm gylio buvo apariamas. Po dirvožemio viršutinio sluoksnio paruošimo buvo paimti 0-30

cm gylio dirvožemio ėminiai (3 pav.).

Tręšimo efektyvumas įvertintas ūglių prieaugiu. 2013 m. medelių ūglių prieaugis, kol

dirvožemis nebuvo tręštas, daugeliui medelių buvo ženkliai mažesnis už 2014 m. ūglių prieaugį,

kai augalai buvo patręšti (5 lent.). Kai kurių patreštų augalų ūgliai kitą sezoną paaugo dvigubai, nei

netreštų. Lajos tapo tankesnėmis, estetiškai gražesnėmis.

32

Sunkaus priemolio dirvožemiuose dekoratyvinių medžių šaknys sunkiau įsisavina trąšas

per šaknis. Priežastys:

1. Stiprūs nuplaunantys lietūs;

2. Ilgai besitęsianti sausra;

3. Jaunos besivystančios kapiliarinės šaknys nepajėgios pilnai aprūpinti medelį maisto

medžiagomis.

33

3.3. Medžių fenologinio vystymosi vertinimas

Miesto želdiniai kuo ilgiau vegetuoja, tuo yra dekoratyvesni. Dėl to reikia žinoti medžių

rūšių, veislių vegetacijos trukmę. Tuo tikslu medelyne buvo stebimos naujų medelių vegetacijos

fazės. Fiksuotos 6 skirtingos (13 lentelė) vegetacinio vystymosi fazės:

1fazė - Pumpurų brinkimas;

2 fazė - Pumpurų sprogimas;

3 fazė - Lapojimo pradžia;

4 fazė - Lapų geltimas;

5 fazė - Lapų metimo pradžia;

6 fazė - Lapų metimo pabaiga.

13 lentelė. Fenologinių vystymosi fazių laikas 2013m

Augalo pavadinimas

Fazės

1 2 3 4 5 6

Šermukšnis ‘Dodong‘ 04-08 04-16 04-22 10-01 10-16 10-18

Šermukšnis ‘Fastigiata‘ 04-05 04-22 04-30 10-01 10-16 10-18

Šermukšnis ‘Incana’ 04-08 04-13 04-20 09-04 10-16 10-27

Šermukšnis ‘Intermedia’ 04-08 04-22 05-06 09-04 10-12 10-18

Vienapiestė gudobelė 04-08 04-22 04-30 10-16 10-18 11-13

Gudobelė ‘Toba’ 04-12 04-16 04-22 10-16 10-18 10-22

Gudobelė ‘Stricta’ 04-10 05-06 05-08 10-28 11-05 11-10

Gudobelė ‘Paul’s Scarlet’ 04-10 04-24 05-01 08-25 09-05 09-10

Slyvalapė gudobelė 04-10 04-25 04-07 10-10 10-16 10-18

Obelis ‘Street Parade’ 04-10 04-22 04-30 09-01 10-01 10-16

Obelis ‘Red Splender’ 04-10 04-20 04-22 10-05 10-16 10-18

Obelis ‘Mokum’ 04-05 04-25 04-30 10-28 11-05 11-10

Raudonasis klevas ‘Autumn Flame’ 04-08 05-07 05-09 09-06 10-16 10-20

Sidabrinis klevas 04-05 05-07 04-30 09-06 10-16 11-20

Klevas ‘Bowhal’ 04-10 05-01 05-08 09-06 10-16 10-28

Trakinis klevas 04-10 04-25 04-30 09-06 10-16 11-15

Trakinis klevas ‘Huiber’s Elegant’ 04-08 04-22 04-30 09-16 10-16 11-10

Klevas ‘Pyramidalis’ 04-08 04-25 04-30 09-06 10-15 11-15

Klevas ‘Drummondii’ 04-08 04-25 05-07 09-06 10-01 10-25

Klevas ‘Royal Red’ 04-08 04-25 04-30 09-06 10-10 10-28

Paprastasis klevas 04-08 04-22 04-30 09-06 10-10 11-05

Klevas ‘Columnare’ 04-08 04-23 04-30 09-06 10-10 10-26

Klevas ‘Deborax’ 04-08 04-15 04-30 09-06 10-05 10-28

Klevas ‘Globosum’ 04-08 04-15 04-30 09-06 10-12 10-28

Mažalapė liepa 04-08 04-25 05-08 09-06 10-10 10-28

Mažalapė liepa ‘Rancha’ 04-15 04-25 05-08 09-06 10-16 10-28

Europinė liepa ‘Pallida’ 04-20 04-24 05-07 09-06 10-12 11-05

Amerikinis uosis 04-20 05-08 05-10 09-15 10-05 10-25

Uosis ‘Cimzan’ 05-06 05-08 05-10 09-25 10-16 10-18

Amerikinis uosis ‘Autumn Purple’ 04-20 05-09 05-12 08-25 09-25 10-16

34

Uosis ‘Summit’ 04-27 05-08 05-10 08-25 09-25 10-16

Uosis ‘Westhof’s Glorie’ 05-08 05-03 05-15 10-28 10-28 11-05

Paprastasis uosis ‘Pendula’ 05-08 06-03 06-06 09-30 10-28 11-03

Virgininė vyšnia ‘Shubert’ 04-08 04-20 04-22 10-07 10-10 10-18

Vyšnia ‘Kanzan’ 04-08 04-25 05-01 10-09 10-14 10-28

Slyva ‘Nigra’ 04-25 05-01 05-05 10-20 10-28 11-15

Paprastasis ąžuolas 05-07 05-09 05-18 09-20 10-23 11-13

Pelkinis ąžuolas 05-07 05-09 05-14 08-20 10-18 11-04

Burgundinis ąžuolas 05-08 05-12 05-14 09-20 10-25 11-09

Paprastasis skroblas 04-08 04-24 05-01 08-15 10-16 11-05

Paprastasis skroblas ’Fastigiata’ 04-08 04-24 05-01 08-15 10-16 11-05

Karpotasis beržas ‘Zvitsers glory’ 04-01 04-25 04-30 10-06 10-20 11-10

Karpotasis beržas 04-04 04-25 05-01 10-06 10-16 11-10 Karpotasis beržas ‘Zvitsers

glory’(koloninis) 04-22 04-22 04-30 10-12 10-16 11-12

Vinkšna 04-15 05-01 05-07 10-28 10-28 11-15

Japoninis puošmedis 04-12 04-20 04-30 08-25 10-10 10-22

Klevalapis platanas 04-08 04-25 05-01 10-04 10-20 11-15

Pilkasis riešutmedis 05-06 04-25 05-09 10-08 10-18 10-25

Tridyglė gledicija ‘Inermis’ 05-06 05-10 05-18 09-06 09-25 10-21

Gledičija ‘Skyline’ 05-01 05-10 05-18 09-06 09-20 10-16

Tridyglė gledičija 05-06 05-10 05-18 08-25 10-10 10-25

2013 m ankščiausiai prasidėjo vegetacinis laikotarpis (pumpurų brinkimas) šių medžių: (13

lentelė): karpotasis beržas ‘Zvitsers glory’, karpotasis beržas, šermukšnis ‚Fastigiata‘, obelis

‘Mokum’, šermukšnis ‘Incana‘, švedinis šermukšnis, vienapiestė gudobelė, trakinis klevas

‘Huiber’s Elegant’, klevas ‘Pyramidalis’, klevas ‘Drummondii’, paprastasis klevas, klevas

‘Columnare’, klevas ‘Deborax’, klevas ‘Globosum’, virgininė vyšnia ‘Shubert’, vyšnia ‘Kanzan’,

paprastasis skroblas, paprastasis skroblas ’Fastigiata’, klevalapis platanas.

Vėliausiai prasidėjo vegetacija šių medžių: gledičija ‘Skyline’, pilkasis riešutmedis,

gledičija triac inermis, gledičija triacanthos, pelkinis ąžuolas, paprastasis ąžuolas, burgundinis

ąžuolas, paprastasis uosis ‘Pendula’, uosis ‘Westhof’s Glorie’.

Ankščiausiai numetė lapus šie medžiai: gudobelė ‘Paul‘s Scarlet’, obelis ‘Street Parade’,

obelis ‘Red Splender’, šermukšnis ‘Dodong‘, šermukšnis ‘Fastigiata‘, švedinis šermukšnis,

slyvalapė gudobelė, raudonasis klevas ‘Autumn Flame’, gudobelė ‘Toba’.

Vėliausiai numetė lapus šie medžiai: Sidabrinis klevas, trakinis klevas, klevas ‘Pyramidalis’,

slyva ‘Nigra’, vinkšna, klevalapis platanas, vienapiestė gudobelė, paprastasis ąžuolas, karpotasis

beržas ‘Zvitsers Glory’ (koloninis), gudobelė ‘Stricta’, obelis ‘Mokum’, trakinis klevas ‘Huiber’s

Elegant’, karpotasis beržas, karpotasis beržas ‘Zvitsers Glory’, burgundinis ąžuolas, paprastasis

klevas, uosis ‘Westhof’s Glorie’, paprastasis skroblas, paprastasis skroblas ’Fastigiata’, pelkinis

ąžuolas, paprastasis uosis ‘Pendula’.

35

14 lentelė. Medžių fenologinių vystymosi fazių laikas 2014 m.

Augalo pavadinimas Fazės 1 2 3 4 5 6

Šermukšnis ‘Dodong‘ 02-16 02-27 04-01 09-15 10-04 10-23

Šermukšnis ‘Fastigiata‘ 03-03 04-01 04-13 09-20 10-15 11-01

Šermukšnis ‘Incana’ 02-16 04-01 04-20 10-15 10-20 11-10

Švedinis šermukšnis 02-28 03-08 04-01 10-15 10-20 11-05

Vienapiestė gudobelė 03-14 03-26 04-01 10-04 10-20 11-05

Gudobelė ‘Toba’ 02-28 03-08 03-26 10-04 10-15 11-01

Gudobelė ‘Stricta’ 03-22 04-16 04-20 10-20 10-25 11-15

Gudobelė ‘Paul’s Scarlet’ 03-07 03-27 04-17 08-15 08-25 09-20

Slyvalapė gudobelė 03-07 04-08 04-17 09-30 10-18 10-22

Obelis ‘Street Parade’ 03-22 03-27 04-01 09-30 10-10 10-22

Obelis ‘Red Splender’ 03-14 03-21 03-26 09-27 10-02 10-22

Obelis ‘Mokum’ 03-26 04-01 04-08 10-10 10-25 11-15

Raudonasis klevas ‘ Autumn Flame’ 04-20 04-24 04-27 09-15 10-05 10-15

Sidabrinis klevas 03-07 04-10 04-20 09-15 10-15 10-22

Klevas ‘Bowhal’ 04-18 04-20 04-22 09-15 10-10 10-25

Trakinis klevas 04-01 04-19 04-22 09-15 10-15 11-05

Trakinis klevas ‘Huiber’s Elegant’ 04-01 04-10 04-24 09-15 10-15 11-05

Klevas ‘Pyramidalis’ 02-24 03-27 04-20 09-15 10-10 11-20

Klevas ‘Drummondii’ 03-08 04-20 04-22 09-10 09-18 10-23

Klevas ‘Royal Red’ 04-01 04-20 04-24 09-20 10-10 10-22

Paprastasis klevas 03-01 03-08 04-09 09-15 10-10 10-25

Klevas ‘Columnare’ 02-24 04-01 04-20 09-15 10-10 10-30

Klevas ‘Deborax’ 02-24 04-08 04-20 09-10 10-01 10-27

Klevas ‘Globosum’ 02-24 04-08 04-20 09-10 10-01 10-25

Mažalapė liepa 03-20 04-25 04-27 09-20 10-10 11-01

Mažalapė liepa ‘Rancha’ 03-20 04-20 04-24 09-20 10-10 11-01

Europinė liepa ‘Pallida’ 03-20 04-20 04-24 09-10 10-01 11-01

Amerikinis uosis 04-19 04-22 04-24 09-15 10-10 11-01

Uosis ‘Cimzan’ 04-19 04-22 04-24 09-29 10-10 10-22

Amerikinis uosis ‘Autumn Purple’ 05-07 05-11 05-14 09-15 10-01 10-15

Uosis ‘Summit’ 04-19 04-22 04-24 09-15 10-01 10-10

Uosis ‘Westhof‘s Glorie’ 04-25 04-30 nušala 10-18 10-21 10-25

Paprastasis uosis ‘Pendula’ 06-02 06-05 06-07 10-01 10-15 10-20

Virgininė vyšnia ‘Shubert’ 03-01 03-07 04.-02 10-12 10-15 10-25

Vyšnia ‘Kanzan’ 03-14 04-20 04-22 10-10 10-15 11-04

Slyva ‘Nigra’ 03-14 03-20 04-02 10-20 10-25 11-04

Paprastasis ąžuolas 04-23 04-28 05-02 10-15 10-22 11-15

Pelkinis ąžuolas 04-20 04-27 03-30 09-15 10-15 11-05

Burgundinis ąžuolas 04-25 04-30 05-05 10-20 10-25 11-10

Paprastasis skroblas 03-14 04-11 04-18 09-10 10-10 11-15

Paprastasis skroblas ‘Fastigiata’ 03-14 04-11 04-18 09-10 10-10 11-15

Karpotasis beržas ‘Zvitsers glory’ 03-22 04-11 04-13 10-01 10-15 11-03

Karpotasis beržas 03-22 04-11 04-13 10-01 10-15 11-03 Karpotasis beržas ‘Zvitsers glory’

(koloninis) 03-25 04-08 04-13 10-10 10-15 11-03

Vinkšna 04-08 04-18 03-20 10-15 10-22 11-20

Japoninis puošmedis 03-14 04-01 04-16 09-15 10-15 10-27

36

Klevalapis platanas 04-20 04-22 04-30 10-04 10-20 11-03

Pilkasis riešutmedis 04.20 04-23 04-30 09-10 10-01 10-20

Tridyglė gledičija ‘Inermis’ 04-20 04-27 05-07 09-20 10-10 11-05

Gledicija ‘Skyline’ 04-20 04-27 05-07 09-10 09-28 10-27

Tridyglė gledičija 04-11 03-25 05-07 09-15 10-01 10-27

2014 m ankščiausiai prasidėjo vegetacinis laikotarpis (pumpurų brinkimas) šių medžių (14

lentelė): šermukšnis ‘Dodong‘, klevas ‘Pyramidalis’, klevas ‘Columnare’, klevas ‘Deborax’, klevas

‘Globosum’, švedinis šermukšnis, gudobelė ‘Toba’.

Vėliausiai prasidėjo vegetacija šių medžių: paprastasis uosis ‘Pendula’, amerikinis uosis

‘Autumn Purple’, uosis ‘Westhof‘s Glorie’, burgundinis ąžuolas, paprastasis ąžuolas, raudonasis

klevas ‘Autumn Flame’ klevalapis platanas, pelkinis ąžuolas, pilkasis riešutmedis, tridyglė gledicija

‘Inermis‘, gledičija ‘Skyline’, amerikinis uosis, uosis ‘Cimzan’, uosis ‘Summit’.

Ankščiausiai numetė lapus šie medžiai: gudobelė ‘Paul‘s Scarlet’, uosis ‘Summit’,

raudonasis klevas ‘Autumn Flame’, amerikinis uosis ‘Autumm Purple’, paprastasis uosis ‘Pendula’,

pilkasis riešutmedis, slyvalapė gudobelė, obelis ‘Street Parade’, obelis ‘Red Splender’, sidabrinis

klevas, klevas ‘Royal Red’, uosis ‘Cimzan’, šermukšnis ‘Dodong‘, klevas "Drummondii’, klevas

‘Bowhal’, paprastasis klevas, klevas ‘Globosum’, uosis ‘Westhof‘s Glorie’.

Vėliausiai numetė lapus šie medžiai: klevas ‘Pyramidalis’, vinkšna, gudobelė ‘Stricta’,

obelis ‘Mokum’, paprastasis ąžuolas, paprastasis skroblas, paprastasis skroblas ‘Fastigiata’,

šermukšnis ‘Incana’, burgundinis ąžuolas, švedinis šermukšnis, vienapiestė gudobelė, trakinis

klevas, trakinis klevas ‘Huiber’s Elegant’, vyšnia ‘Kanzan’, slyva ‘Nigra’, karpotasis beržas

‘Zvitsers Glory’, karpotasis beržas, karpotasis beržas ‘Zvitsers Glory’ (koloninis), klevalapis

platanas, šermukšnis ‘Fastigiata‘, gudobelė ‘Toba’, mažalapė liepa, mažalapė liepa ‘Rancha’,

europinė liepa ‘Pallida’.

15 lentelė. Medžių vegetacijos trukmė 2013-2014 m

Augalo pavadinimas 2013 m

2014 m. Vidutiniška

i

vegetacij

a

vegetacija dienų

Šermukšnis ‘Dodong’ 194 249 221

Šermukšnis ‘Fastigiata’ 194 244 219

Šermukšnis ‘Incana’ 206 267 236

Švedinis šermukšnis 194 251 222

Vienapiestė gudobelė 220 237 228

Gudobelė ‘Toba’ 198 259 228

Gudobelė ‘Stricta’ 213 239 226

Gudobelė ‘Paul’s Scarlet’ 154 197 175

Slyvalapė gudobelė 192 230 211

Obelis ‘Street Parade’ 190 215 202

Obelis ‘Red Splender’ 192 223 207

37

Obelis ‘Mokum’ 215 235 225

Raudonasis klevas ‘Autumn Flame’ 199 179 189

Sidabrinis klevas 227 230 228

Klevas ‘Bowhal’ 207 191 199

Trakinis klevas 220 219 219

Trakinis klevas ‘Huiber’s Elegant’ 215 219 217

Klevas ‘Pyramidalis’ 222 270 246

Klevas ‘Drummondii’ 201 234 217

Klevas ‘Royal Red’ 204 205 204

Paprastasis klevas 212 239 225

Klevas ‘Columnare’ 202 249 225

Klevas ‘Deborax’ 204 246 225

Klevas ‘Globosum’ 204 244 224

Mažalapė liepa 204 227 215

Mažalapė liepa ‘Rancha’ 204 227 215

Europinė liepa ‘Pallida’ 205 227 216

Amerikinis uosis 189 197 193

Uosis ‘Cimzan’ 182 180 181

Amerikinis uosis ‘Autumn Purple’ 165 162 163

Uosis ‘Summit’ 180 175 177

Uosis ‘Westhofs Glorie’ 193 184 188

Paprastasis uosis ‘Pendula’ 160 141 150

Virgininė vyšnia ‘Shubert’ 194 239 216

Vyšnia ‘Kanzan’ 204 236 220

Slyva ‘Nigra’ 222 236 229

Paprastasis ąžuolas 203 207 205

Pelkinis ąžuolas 213 200 206

Burgundinis ąžuolas 218 200 209

Paprastasis skroblas 212 247 229

Paprastasis skroblas ‘Fastigiata’ 212 247 229

Karpotasis beržas ‘Zvitsers Glory’ 217 227 222

Karpotasis beržas 224 227 225

Karpotasis beržas ‘Zvitsers Glory’(koloninis) 223 224 223

Vinkšna 207 227 217

Japoninis puošmedis 191 228 209

Klevalapis platanas 218 208 213

Pilkasis riešutmedis 201 184 192

Tridyglė gledičija ‘Inermis’ 169 199 184

Gledicija ‘Skyline’ 169 191 180

Tridyglė gledičija 173 200 186

2014 metais ilgiausia vegetacija buvo šių medžių (15 lentelė): klevas ‘Pyramidalis’,

šermukšnis ‘Incana’, gudobelė ‘Toba’, švedinis šermukšnis, šermukšnis ‘Dodong’, klevas

‘Columnare’, paprastasis skroblas, paprastasis skroblas ‘Fastigiata’, klevas ‘Deborax’, klevas

‘Globosum’.

38

Šie medžiai miestuose ilgiausiai išbūtų žali, dėl to rekomenduojami miestų želdinime.

Trumpiausią vegetacija turi šie medžiai: paprastasis uosis ‘Pendula’, gudobelė ‘Paul‘s Scarlet’,

gledičija ‘Skyline’, uosis ‘Cimzan’, raudonasis klevas ‘Autumn Flame’.

Pagal atliktus tyrimus 2013-2014 m (15 lentelė) matome, kad augalų vegetacija ilgesnė buvo

2014 metais.

Ilgesnei vegetacijos trukmei, galėjo įtakoti šie veiksniai:

1. 2014 m. sezono metu, medeliai papildomai buvo tręšiami du kartus per lapus su

mineralinėmis trąšomis ir du kartus per šaknis. Tuo tarpu 2013 metais dekoratyviniai

medžiai buvo tręšiami tik per šaknis du kartus.

2. Medelyne įrengta individuali kompiuterinė laistymo sistema kiekvienam medeliui.

3. Lyginant 2013-2014 m rudens mėnesių temperatūras, 2014 metų vidutinė rugsėjo mėnesio

temperatūra buvo 15,5°C, kai tuo tarpu 2013 m. rugsėjo mėn. vidutinė temperatūra buvo

10,2°C. 2014 metų spalio vidutinė mėnesio temperatūra buvo 9,9° C, tuo tarpu 2013 m.

rugsėjo mėn. vidutinė temperatūra buvo 9,6°C. 2014 metų lapkričio vidutinė mėnesio

temperatūra buvo 5,8° C, 2013 m. lapkričio mėn. vidutinė temperatūra buvo 5,8°C.

39

3.4. Šalčio poveikio ir būklės vertinimas

Patekę į naują aplinką medeliai dažniausiai žūna dėl žiemos šalčių ar pavasario šalnų. Dėl

to adaptacijai svarbi palanki, ne per žema žiemos temperatūra. Tuo tikslu buvo atlikti temperatūros

matavimai medelyno teritorijoje, kad nustatyti galimai kai kuriems medeliams pražūtingą šalčio

ribą. 2013-2014 metų žiemą žemiausia temperatūra buvo sausio trečiąją dekadą (16 lentelė). 2014

m. sausio mėn. trečiąją dekadą, vidutinė temperatūra buvo -10°C šalčio.

16 lentelė. 2013-2014 m. vidutinė mėn. temperatūra

Mėnesiai

2013 m. dekados 2014 m. dekados

I II III vid. I II III vid.

Sausis 3,7 -3,8 -5 -1,6 3,7 -3,7 -10 -3,3

Vasaris -0,2 2,6 3 1,7 -0,2 2,6 2,9 1,7

Kovas -6,7 -5,8 -3 -5,1 6,4 4,7 9,7 6,9

Balandis -0,5 7 6,9 4,6 5,4 8,1 12,6 8,7

Gegužė 12,7 17,3 16,5 15,5 7,9 13,1 14,5 11,8

Birželis 20 17,9 20,3 19,4 16,6 14,8 14,4 15,2

Liepa 17,9 18,4 19,8 18,7 21,7 19 23,9 21,5 Rugpjūti

s 20,7 16,9 15,5 17,7 22,8 16,8 15,5 18,3

Rugsėjis 10,9 11,4 8,2 10,2 16,3 16,3 13,9 15,5

Spalis 9,8 8,9 10 9,5 11,8 11,3 6,6 9,9

Lapkritis 7,3 5,8 4,3 5,8 9,7 7,1 0,6 5,8

Gruodis 12,5 3,6 4,4 6,8 -0,1 4,2 0,7 1,6

Fiksuojant kiekvienos dienos temperatūras, 2014 m. sausio mėn. užfiksuotos 3 dienos iš eilės

trečioje dekadoje, kai temperatūra siekė -15°C šalčio naktimis. Tai turėjo įtakos paprastojo uosio

‘Pendula’ metinių 1,5 metro ūglių nušalimui (4 pav.).

4 pav. Paprastasis uosis ‘Pendula’

40

Gegužės pirmąja dekadą buvo didelis kontrastas tarp dienos ir nakties temperatūros.

Dienomis temperatūra pakildavo iki +12°C šilumos, o naktimis nukrisdavo iki -7°C šalčio. Tai

turėjo įtakos paprastojo uosio ‘Westhofs Glorie’ metinių ūglių pavasariniam nušalimui, kurie buvo

pažeisti apie 50%. Kontrastingos temperatūros taip pat pažeidė kamienų žieves, nes juose atsivėrė

10×4 cm žaizdos (5 pav).

5 pav. Pažeisto uosio ‘Westhof’s Glorie’ kamienas

Vertinant abejų metų mėnesio vid. temperatūras, pajūrio regione šaltesnė žiema buvo

2013 metais (6 pav.). 2013 m. pereinamojo laiko iš žiemos į pavasario temperatūros svyravo

nepalankiau augalams, netolygiai, su atšilimais ir vėl atšalimais. 2014 m. vid mėn. temperatūros

kilo palaipsniui.

6 pav. Vidutinės mėnesio temperatūros pagal metus

41

Vertinant temperatūras pagal dekadas, 2014 metais mažesni svyravimai buvo, nei 2013 m

pereinamuoju į pavasarį laikotarpiu (7,8 pav.).

7 pav. 2013 metų vidutinės mėnesio temperatūros svyravimas dekadomis

8 pav. 2014 metų vidutinės mėnesio temperatūros svyravimas dekadomis

Pagal 2013-2014 m. tyrimo rezultatus, Vakarų Lietuvos medelyne nuo šalčio/šalnų abejais

metais labiausiai nukentėjo šių rūšių ir veislių medžiai: paprastasis uosis ‘Westhofs Glorie’,

paprastasis uosis ‘Pendula’ ir japoninis puošmedis.

Paprastasis uosis ‘Westhof's Glorie’ nušąla nuo žiemos šalčio. Nuo pavasarinių šalnų

kamienuose prie pat žemės atsiveria vėžinės žaizdos 10×5 cm, kurios laikui einant nualina

medelius. 90% šios veislės uosiukų dėl minėtos priežasties medelyne yra pažeisti (9 pav.).

42

9 pav. Žiemos šalčio pažeisti uosiukai

Paprastojo uosio ‘Pendula’ metiniai ūgliai nušąla 100%. Pagal 2013-2014 m. vygdytus

tyrimus, abejais metais jau sausio mėnesį (III-je dekadoje), vizualiai buvo pastebėtas metinių ūglių

stiprus nušalimas. Pavasarį, prasidėjus vegetacijai, ūglių augimas šiems medeliams vyksta iš

miegančiųjų pumpurų. Dėl minėtos priežasties, medelyne šios veislės augalai pažeisti visi 100%.

Japoninis puošmedis nuo pavasarinių šalnų nušąla ne daugiau 50% vienmečių ūglių ilgio.

Taip pat kamienuose prie pat žemės nuo šalčio atsiranda išilginiai statmeni žievių plyšimai,

siekiantys iki 20-30 cm ilgį, kurie po to virsta žaizdomis. Tolimesnis medelio augimas sulėtėja,

skursta, išvaizdos dekoratyvumas nukenčia. Dėl minėtos priežasties medelyne pažeista 90% šios

rūšies medelių.

Medžių vertinimas pagal būklę. Medelyne adaptuojamų medelių būklė įvertinta vizualiniu

būdu pagal 3 balų skalę. Gauti rezultatai rodo, kad 94% augalų taksonų būklė buvo gera, 2% –

vidutinė ir 4% - bloga. Vidutinės ir blogos būklės medelyne buvo 3 taksonų medeliai.

1. Paprastasis uosis ‘Westhof‘s Glorie‘ - bloga būklė - augalas matosi nusilpęs, retesnė lapija,

kamienuose prie pat žemės atsiveria vėžinės žaizdos (8 pav.).

2. Paprastasis uosis ‘Pendula’ - vidutinė būklė -bendras augalo išsivystymas pastebimai silpnesnis,

laja reta.

3. Japoninis puošmedis - bloga būklė - augalas akivaizdžiai nusilpęs, retesnė lapija, kamienuose prie

pat žemės vertikaliai sutrūkinėjusi žievė (10 pav.). Laikui einant tokiuose kamienuose susidaro

vėžinės žaizdos.

43

10 pav. Pažeistas japoninis puošmedis

Įvertinus medelyno augalų būklę, bloga ir vidutinė augalų būklė atsirado žiemos šalčio ir

pavasario šalnų poveikyje. Kiti faktoriai, kurie pablogintų būklę, nebuvo pastebėti. Dėl to darome

išvadą, kad tas rūšis ir veisles, kurios nukentėjo nuo šalčio, netikslinga vežtis iš Vakarų Europos

medelynų. Negalima teigti, kad šioms rūšims ir veislėms netinka Lietuvos klimatas, nes Lietuvoje

japoninis puošmedis, uosis ‚Pendula‘ jau seniai auginami ir puikiausiai aklimatizavosi. Galima

manyti, kad tik atvežtieji individai per jautrūs mūsų žiemoms. Apie paprastojo uosio ‘Westhof‘s

Glorie‘ veislės ankstesnių aklimatizacijos duomenų neturime, nes tai naujesnis taksonas Lietuvoje.

Tačiau tikėtina, kad galima būtų atrinkti tinkamus šios veislės individus Lietuvos sąlygoms. Tik

uosiai susiduria su kitomis bėdomis – jie dažniausiai žūna nuo ligų, ne nuo šalčio.

44

IŠVADOS

1. Medelyne 2013 metais buvo atvežta 51 taksonų lapuočių medžių, iš kurių rūšių buvo 18 vnt,

veislių buvo 33 vnt. Didžiausias ūglių metinis prieaugis buvo 150 cm, mažiausias – 10 cm. 7

rūšys yra vietinės, dėl to netikslinga vežti medelius iš šiltesnių kraštų, kurių rūšys natūraliai

auga Lietuvoje ir galima patiems užsiauginti vietinės kilmės medelius, atsparius mūsų

klimatui.

2. Medelyno dirvožemyje trūksta fosforo, azoto ir kalcio. Magnio ir organinės anglies yra per

daug. Tačiau šių maisto medžiagų nesubalansuotumas nepadarė neigiamos įtakos medelių

adaptacijai, jų būklė nepablogėjo.

3. Ilgiausiai vegetacija trunka 270-259 dienų. Tiek dienų per sezoną vegetuoja klevas

‘Pyramidalis‘, gudobelė ‘Toba‘, šermukšnis ‘Incana‘. Šie medžiai miestuose ilgiausiai

išbūtų žali, dekoratyvesni, dėl to rekomenduojami miestų želdinime. Trumpiausią vegetacija

turi paprastojo uosio ‘Pendula’ veislė.

4. Didžiosios daugumos medelių aklimatizacija yra sėkminga, nes 94% augalų taksonų būklė

yra gera, 2% – vidutinė ir 4% - bloga. Blogiausiai aklimatizavosi paprastojo uosio

‘Westhofs Glorie’ ir ‘Pendula’ veislės ir japoninis puošmedis.

45

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Baronienė V. 2000. Nauji lapuočiai Lietuvos želdynuose. Dendrologia Lithuaniae, V t. P. 5-

14.

2. Baronienė V. 2002. Lapuočių dekoratyvinės formos Lietuvos želdynuose VI t. P.3 – 11.

3. Baronienė V., Romanovskaja D. 2005. Klimato šiltėjimo įtaka augalų sezoniniam

vystymuisi Lietuvoje 1961-2003 metais. Vagos, 66 (19). P. 24-32.

4. Boguševičiutė A., Lukaitienė M., Navasaitis M., Skeivienė O., Vengeliauskaitė A.,

Šešelgienė T., Žuklys L. 1963. Dekoratyvioji želdininkystė. Vilnius.

5. Bukantis A. 1994. Lietuvos klimatas. Vilnius. 65 p.

6. Bukantis A., Gulbinas Z., Kazakevičius S., Kilkus K., Mikelinskienė A., Morkūnaitė R.,

Rimkus E., Samuila M., Stankūnavičius G., Valiuškevičius G., Žaromskis R. 2001. Klimato

svyravimų poveikis fiziniams geografiniams procesams Lietuvoje. Vilnius.

7. Eidukevičienė M. 2009. Lietuvos gamtinė geografija. Klaipėdos universiteto leidykla. P.

77.

8. Galvonaitė A., Misiūnienė M., Valiukas D., Buitkuvienė M.S., 2007. Lietuvos klimatas.

ARX BALTICA. P.153-190.

9. Galvonaitė A., Valiukas D., Kilpys J., Kitrienė Z., Misiūnienė M., 2013. Lietuvos klimato

atlasas. P. 1-3.

10. Januškevičius L., Baronienė V., Liagienė D., 2006. Sumedėjusių augalų introdukcija ir

aklimatizacija bei jų rezultatai ir perspektyvos Lietuvoje. Kaunas, Lututė, 392 p.

11. Januškevičius L. 1987. Aklimatizacijos centrai. Girios. P. 11-9.

12. Januškevičius L. 1989. Biologo – ekologičeskije isledovanija introducirovannoj dendroflory

Litovskoj SSR (daktaro disertacija). Vilnius.

13. Januškevičius L. 2000. Dekoratyviniai medžiai ir krūmai iš Vakarų Europos. Dendrologia

Lithuaniae, V t. P. 31-37.

14. Januškevičius L. 2002. Sumedėjusių augalų introdukcijos ir aklimatizacijos Lietuvoje

pagrindiniai principai ir perspektyvos. Dendrologia Lithuaniae, VI t. P. 53-68.

15. Januškevičius L. 2003. Sumedėjusių augalų introdukcijos ir aklimatizacijos Lietuvoje

rezultatų įvertinimas. Dendrologia Lithuaniae, I t. P. 7-10.

16. Januškevičius L. Svetimžemių sumedėjusių augalų natūralizacija Lietuvoje. Dendrologia

Lithuaniae, VII t.P. 65-79.

17. Januškevičius L., Budriūnas A., Baronienė V., Tamošauskienė S., Žeimavičius K. 1990.

Drevesnyje rastenija Kaunasskogo botaničeskogo sada. Vilnius.

46

18. Lapin P.I., Aleksandrova M.S., Borodina M.A. 1975. Drevesnyje rastenija Glavnovo

botaničeskovo sada AN SSSR. Moskva.

19. Navasaitis M. 2004. Dendrologija. Vilnius, Margi raštai. 856 p.

20. Navasaitis M. 2006. Skinderiškio dendroparkas. Kaunas, Lututė. 200 p.

21. Navys E.V. 2008. Sumedėjusių augalų ištvermingumo zonos Lietuvoje, žiemos pakenkimai

ir jų vertinimas. P. 63-85.

22. Navasaitis M. 2011. Lietuvos žemės ūkio universiteto arboretumas 1991 - 2011. Akademija,

128 p.

23. Skridaila A. 1998. Kai kurios teorinės sumedėjusių introdukuotų augalų auginimo

problemos Lietuvoje. Dendrologia Lithuaniae, IV t. P. 139-147.

24. Straigytė L., Juknevičius S. 2004. Beržoto dendrologinės kolekcijos sistematinis įvertinimas.

Dendrologia Lithuaniae, I t. P. 128-134.

25. Straigytė L., Juknevičius S. 2005. Beržoto dendrologinė kolekcija. Kaunas – Akademija. P.

115.

26. Straigytė L., Navasaitis M. 2004.Dekoratyvinių veislių gausos ir adaptacijos Beržoto

dendroparke klausimu. Miškininkystė, 1 (55), p. 68-75.

27. Straigytė L., Vaidelys T. 2012. Istorinio Obelynės želdyno pietinės dalies būklė ir

dendrologinės vertybės. Žemės ūkio mokslai, 19 (2), p. 116-126.

28. Volungevičius J., Šimanauskienė R., Kažys J., Bukantis A., Baškytė R., Baltrūnas V.,

Česnulevičius A., Kavoliutė F. 2013. Lietuvos gamtinė geografija. P. 53-54.