ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS MIŠKŲ EKOLOGIJOS FAKULTETAS

Miško biologijos ir miškininkystės institutas

Elmaras Duderis

BALTŲJŲ GANDRŲ POPULIACIJOS PAPLITIMAS IR

LIZDŲ IŠSIDĖSTYMAS BIRŽŲ SAVIVALDYBĖS

TERITORIJOJE

Antrosios studijų pakopos (magistrantūros)

Studijų sritis Biomedicinos mokslai

Studijų kryptis Miškininkystė

Studijų programa Laukinių gyvūnų ištekliai ir jų valdymas

Akademija 2015

2

Antrosios pakopos (magistrantūros) Laukinių gyvūnų išteklių ir jų valdymo studijų

programos baigiamųjų darbų vertinimo komisija (patvirtinta Rektoriaus 2015 m balandžio 23 d

įsakymu Nr 125-PA)

Pirmininkas Generalinės miškų urėdijos generalinis miškų urėdas dr Rimantas Prūsaitis

(praktikas)

Nariai Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas Miško biologijos ir miškininkystės

instituto profesorius dr Edmundas Bartkevičius (mokslininkas)

Miško biologijos ir miškininkystės instituto direktorius profesorius dr

Gediminas Brazaitis (mokslininkas)

Miško biologijos ir miškininkystės instituto docentas dr Kęstutis Pėtelis

(mokslininkas)

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Veterinarijos

fakulteto Užkrečiamųjų ligų katedros vedėjas prof habil dr Saulius

Petkevičius (mokslininkas)

Mokslinė vadovė lekt dr Renata Špinkytė-Bačkaitienė Aleksandro Stulginskio universitetas

Instituto direktorius prof dr Gediminas Brazaitis Aleksandro Stulginskio universitetas

Recenzentas doc dr Kęstutis Pėtelis Aleksandro Stulginskio universitetas

Oponentas dr Ž Preikša Aleksandro Stulginskio universitetas

3

DuderisE Baltųjų gandrų populiacijos paplitimas ir lizdų išsidėstymas Biržų savivaldybės

teritorijoje Laukinių gyvūnų populiacijų valdymo studijų programos magistro darbas Vadovė

lekt dr R Špinkytė-Bačkaitienė ASU ndash K 2015 ndash 44p 12 pav 8 lentelės

SANTRAUKA

Darbe buvo tiriama baltųjų gandrų populiacijos paplitimas ir lizdų išsidėstymas Biržų

savivaldybės teritorijoje

Darbo objektas ndash baltieji gandrai

Darbo tikslas ndash įvertinti baltųjų gandrų populiaciją Biržų savivaldybės teritorijoje

Darbo metodai ndash lizdų paieška jų užimtumo tikrinimas jauniklių apskaita duomenų

analizė

Darbo rezultatai - siekiant užtikrinti baltųjų gandrų rūšies išlikimą pirmiausia būtina

išsaugoti jos buveines kurios užtikrina tinkamas maitinimosi ir veisimosi sąlygas

Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 Daugiausia lizdų sukrauta

ant stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens

bokštų bei 107 lizdai medžiuose Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose 30

procentų lizdų sukrauta džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Atlikus tyrimus bei

duomenų analizę matome kad iš 983 lizdų ar jų liekanų naudojami tik 520 lizdų iš kurių tik 75

proc yra užimti Buvo nustatyta kad lizduose vidutiniškai būna 2-3 jaunikliai tai sudaro didžiąją

dalį lizdų Biržų savivaldybės ribose

Raktiniai žodžiai- Biržų savivaldybė baltasis gandras lizdas platforma stulpas

medis lizdų užimtumas pasiskirstymas

4

DuderisE White storks nesting population prevalence and distribution of Biržai municipality

Wildlife population management study program master thesis Head lecturer Dr Mr Špinkytė-

Bačkaitienė ASU - K 2015-44P 12 Fig 8 tables

1 SUMMARY

White storks nesting population prevalence and distribution of Biržai municipality

The object - white storks

The aim - to evaluate the white stork population Biržai municipality

Working methods - search nests their employment check juvenile records data analysis

The results - in order to ensure the survival of the white stork species in particular the need to

preserve the habitats that ensure proper feeding and breeding conditions

Exchanges in the area from around the stork nests were counted -983 Most nests

stacked on poles - 672 This represents 70 percent all storks nest Even the 135 slots are stacked on

top of the water tower and 107 nests in the trees As much as 70 percent Charging socket green

tree 30 percent of the nests stacked withering or necrotic trees After research and analysis of the

data we can see that the socket 983 or residues used only 520 slots of which only 75 percent is

occupied It was found that on average the slots are 2-3 pups which accounts for most of the nests

Biržų municipal boundaries

Key Words- Biržai municipality white stork nest platform pole tree nests

employment distribution

5

TURINYS

ĮVADAS 6

1LITERATŪROS ANALIZĖ 7

11 Baltojo gandro išvaizda 7

12 Mityba 9

13 Gandrų veisimasis 13

14 Gandralizdžiai 14

15 Baltųjų gandrų paplitimas 18

16 Baltojo gandro nacionalinis ir tarptautinis teisinis statusas 19

17 Populiacijos dydis ir pasiskirstymas20

18 Baltųjų gandrų apsaugos plano tikslai uždaviniai ir priemonės 26

2 DARBO TIKSLAS UŽDAVINIAI IR METODIKA 28

21 Darbo tikslas ir uždaviniai 28

22 Tyrimo metodika ir medžiaga 28

23 Gamtinė ndash geografinė Biržų rajono charakteristika 30

24Baltųjų gandrų lizdų Biržų rajone savivaldybės ribose tyrimo metodika31

3DARBO REZULTATAI32

31 Baltųjų gandrų lizdų analizė Biržų rajone32

32 Baltųjų gandrų lizdų užimtumas ir jauniklių skaičius juose39

IŠVADOS 45

LITERATŪRA 45

6

ĮVADAS

Baltąjį gandrą sutiksime mūsų šalyje bene kiekvienoje gyvenvietėje iš toli pamatysime

ant stulpo pūpsantį gandralizdį Galbūt daugeliui net nekyla minčių apie galimą pavojų šiai rūšiai ir jos

reikšmę žmonių gyvenamajai aplinkai Tačiau jei pažvelgsime į Europos sąjungos (ES) Paukščių

direktyvos pirmąjį priedą kuris nurodo saugomas rūšis kurių buveinėms taikomos specialios apsaugos

priemonės rasime įrašytą ir baltąjį gandrą (Ciconia ciconia) Keliami reikalavimai saugoti šių rūšių

buveines siekiant išlaikyti jų stabilias populiacijas reikalaujama išskirti specialias saugomas teritorijas

Lietuvoje baltieji gandrai yra gausiai paplitę bet didesnėje Europos dalyje tai pastebimai

nykstanti rūšis 1993 metų duomenimis Šveicarijoje Italijoje Olandijoje beveik neliko laisvai

gyvenančių baltųjų gandrų Danijoje rastos 7 baltųjų gandrų poros Prancūzijoje ndash 93 Kai kuriose kitose

Europos šalyse nepriskaičiuojama nei 1000 baltųjų gandrų porų (Malinauskas Vaitkus 1995)

Darbo aktualumas Baltasis gandras yra Lietuvos nacionalinis paukštis todėl būtina juo

rūpintis ir išsaugoti jį kaip nepakeičiamą mūsų kraštovaizdžio elementą O tai galima padaryti tik žinant

populiacijos dydį ir būklę pasiskirstymą sąlygojančius veiksnius ir svarbiausia saugant šiuos paukščius

Darbo naujumas Apie baltuosius gandrus ir jų populiaciją yra mažai nagrinėjama ir vos

keli autoriai pateikia teorinę medžiagą

Darbo problema Siekiant užtikrinti baltųjų gandrų rūšies išlikimą pirmiausia būtina

išsaugoti jos buveines kurios užtikrina tinkamas maitinimosi ir veisimosi sąlygas Būtent pastarųjų

nykimas Vakarų Europoje ir sąlygojo tokį staigų baltųjų gandrų populiacijos sumažėjimą Baltasis

gandras paskelbtas Lietuvos nacionaliniu paukščiu todėl būtina juo rūpintis ir išsaugoti jį kaip

nepakeičiamą mūsų kraštovaizdžio elementą O tai galima padaryti tik žinant populiacijos dydį

Darbo objektas ndash baltieji gandrai

Darbo tikslas ndash įvertinti baltųjų gandrų populiaciją Biržų rajone

Baltųjų gandrų labui daug nuveikė prof Tadas Ivanauskas Jis domėjosi baltaisiais

gandrais aprašė šio paukščio išvaizdą mitybą gyvenamąją aplinką ir kitus biologijos ypatumus Savo

darbo rezultatus jis skelbė įvairiuose laikraščiuose žurnaluose bei knygoje Lietuvos paukščiairdquo (II d

1959 m) Baltųjų gandrų žiedavimas ir migracijos tyrimai mdash svarbiausi jo atlikti šioje srityje darbai

Tyrimams skirta daug darbų įkurta svetainė wwwciconialt Darbe remtasi šiais autoriais

V Jusiu S Karaliumi L Raudonikiu V Kontrimavičiumi V Logminu V Malinausku G Vaitkumi

Darbo metodai Mokslinės - teorinės literatūros analizė bei baltųjų gandrų tyrimo Biržų

rajone duomenys

2

Antrosios pakopos (magistrantūros) Laukinių gyvūnų išteklių ir jų valdymo studijų

programos baigiamųjų darbų vertinimo komisija (patvirtinta Rektoriaus 2015 m balandžio 23 d

įsakymu Nr 125-PA)

Pirmininkas Generalinės miškų urėdijos generalinis miškų urėdas dr Rimantas Prūsaitis

(praktikas)

Nariai Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas Miško biologijos ir miškininkystės

instituto profesorius dr Edmundas Bartkevičius (mokslininkas)

Miško biologijos ir miškininkystės instituto direktorius profesorius dr

Gediminas Brazaitis (mokslininkas)

Miško biologijos ir miškininkystės instituto docentas dr Kęstutis Pėtelis

(mokslininkas)

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Veterinarijos

fakulteto Užkrečiamųjų ligų katedros vedėjas prof habil dr Saulius

Petkevičius (mokslininkas)

Mokslinė vadovė lekt dr Renata Špinkytė-Bačkaitienė Aleksandro Stulginskio universitetas

Instituto direktorius prof dr Gediminas Brazaitis Aleksandro Stulginskio universitetas

Recenzentas doc dr Kęstutis Pėtelis Aleksandro Stulginskio universitetas

Oponentas dr Ž Preikša Aleksandro Stulginskio universitetas

3

DuderisE Baltųjų gandrų populiacijos paplitimas ir lizdų išsidėstymas Biržų savivaldybės

teritorijoje Laukinių gyvūnų populiacijų valdymo studijų programos magistro darbas Vadovė

lekt dr R Špinkytė-Bačkaitienė ASU ndash K 2015 ndash 44p 12 pav 8 lentelės

SANTRAUKA

Darbe buvo tiriama baltųjų gandrų populiacijos paplitimas ir lizdų išsidėstymas Biržų

savivaldybės teritorijoje

Darbo objektas ndash baltieji gandrai

Darbo tikslas ndash įvertinti baltųjų gandrų populiaciją Biržų savivaldybės teritorijoje

Darbo metodai ndash lizdų paieška jų užimtumo tikrinimas jauniklių apskaita duomenų

analizė

Darbo rezultatai - siekiant užtikrinti baltųjų gandrų rūšies išlikimą pirmiausia būtina

išsaugoti jos buveines kurios užtikrina tinkamas maitinimosi ir veisimosi sąlygas

Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 Daugiausia lizdų sukrauta

ant stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens

bokštų bei 107 lizdai medžiuose Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose 30

procentų lizdų sukrauta džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Atlikus tyrimus bei

duomenų analizę matome kad iš 983 lizdų ar jų liekanų naudojami tik 520 lizdų iš kurių tik 75

proc yra užimti Buvo nustatyta kad lizduose vidutiniškai būna 2-3 jaunikliai tai sudaro didžiąją

dalį lizdų Biržų savivaldybės ribose

Raktiniai žodžiai- Biržų savivaldybė baltasis gandras lizdas platforma stulpas

medis lizdų užimtumas pasiskirstymas

4

DuderisE White storks nesting population prevalence and distribution of Biržai municipality

Wildlife population management study program master thesis Head lecturer Dr Mr Špinkytė-

Bačkaitienė ASU - K 2015-44P 12 Fig 8 tables

1 SUMMARY

White storks nesting population prevalence and distribution of Biržai municipality

The object - white storks

The aim - to evaluate the white stork population Biržai municipality

Working methods - search nests their employment check juvenile records data analysis

The results - in order to ensure the survival of the white stork species in particular the need to

preserve the habitats that ensure proper feeding and breeding conditions

Exchanges in the area from around the stork nests were counted -983 Most nests

stacked on poles - 672 This represents 70 percent all storks nest Even the 135 slots are stacked on

top of the water tower and 107 nests in the trees As much as 70 percent Charging socket green

tree 30 percent of the nests stacked withering or necrotic trees After research and analysis of the

data we can see that the socket 983 or residues used only 520 slots of which only 75 percent is

occupied It was found that on average the slots are 2-3 pups which accounts for most of the nests

Biržų municipal boundaries

Key Words- Biržai municipality white stork nest platform pole tree nests

employment distribution

5

TURINYS

ĮVADAS 6

1LITERATŪROS ANALIZĖ 7

11 Baltojo gandro išvaizda 7

12 Mityba 9

13 Gandrų veisimasis 13

14 Gandralizdžiai 14

15 Baltųjų gandrų paplitimas 18

16 Baltojo gandro nacionalinis ir tarptautinis teisinis statusas 19

17 Populiacijos dydis ir pasiskirstymas20

18 Baltųjų gandrų apsaugos plano tikslai uždaviniai ir priemonės 26

2 DARBO TIKSLAS UŽDAVINIAI IR METODIKA 28

21 Darbo tikslas ir uždaviniai 28

22 Tyrimo metodika ir medžiaga 28

23 Gamtinė ndash geografinė Biržų rajono charakteristika 30

24Baltųjų gandrų lizdų Biržų rajone savivaldybės ribose tyrimo metodika31

3DARBO REZULTATAI32

31 Baltųjų gandrų lizdų analizė Biržų rajone32

32 Baltųjų gandrų lizdų užimtumas ir jauniklių skaičius juose39

IŠVADOS 45

LITERATŪRA 45

6

ĮVADAS

Baltąjį gandrą sutiksime mūsų šalyje bene kiekvienoje gyvenvietėje iš toli pamatysime

ant stulpo pūpsantį gandralizdį Galbūt daugeliui net nekyla minčių apie galimą pavojų šiai rūšiai ir jos

reikšmę žmonių gyvenamajai aplinkai Tačiau jei pažvelgsime į Europos sąjungos (ES) Paukščių

direktyvos pirmąjį priedą kuris nurodo saugomas rūšis kurių buveinėms taikomos specialios apsaugos

priemonės rasime įrašytą ir baltąjį gandrą (Ciconia ciconia) Keliami reikalavimai saugoti šių rūšių

buveines siekiant išlaikyti jų stabilias populiacijas reikalaujama išskirti specialias saugomas teritorijas

Lietuvoje baltieji gandrai yra gausiai paplitę bet didesnėje Europos dalyje tai pastebimai

nykstanti rūšis 1993 metų duomenimis Šveicarijoje Italijoje Olandijoje beveik neliko laisvai

gyvenančių baltųjų gandrų Danijoje rastos 7 baltųjų gandrų poros Prancūzijoje ndash 93 Kai kuriose kitose

Europos šalyse nepriskaičiuojama nei 1000 baltųjų gandrų porų (Malinauskas Vaitkus 1995)

Darbo aktualumas Baltasis gandras yra Lietuvos nacionalinis paukštis todėl būtina juo

rūpintis ir išsaugoti jį kaip nepakeičiamą mūsų kraštovaizdžio elementą O tai galima padaryti tik žinant

populiacijos dydį ir būklę pasiskirstymą sąlygojančius veiksnius ir svarbiausia saugant šiuos paukščius

Darbo naujumas Apie baltuosius gandrus ir jų populiaciją yra mažai nagrinėjama ir vos

keli autoriai pateikia teorinę medžiagą

Darbo problema Siekiant užtikrinti baltųjų gandrų rūšies išlikimą pirmiausia būtina

išsaugoti jos buveines kurios užtikrina tinkamas maitinimosi ir veisimosi sąlygas Būtent pastarųjų

nykimas Vakarų Europoje ir sąlygojo tokį staigų baltųjų gandrų populiacijos sumažėjimą Baltasis

gandras paskelbtas Lietuvos nacionaliniu paukščiu todėl būtina juo rūpintis ir išsaugoti jį kaip

nepakeičiamą mūsų kraštovaizdžio elementą O tai galima padaryti tik žinant populiacijos dydį

Darbo objektas ndash baltieji gandrai

Darbo tikslas ndash įvertinti baltųjų gandrų populiaciją Biržų rajone

Baltųjų gandrų labui daug nuveikė prof Tadas Ivanauskas Jis domėjosi baltaisiais

gandrais aprašė šio paukščio išvaizdą mitybą gyvenamąją aplinką ir kitus biologijos ypatumus Savo

darbo rezultatus jis skelbė įvairiuose laikraščiuose žurnaluose bei knygoje Lietuvos paukščiairdquo (II d

1959 m) Baltųjų gandrų žiedavimas ir migracijos tyrimai mdash svarbiausi jo atlikti šioje srityje darbai

Tyrimams skirta daug darbų įkurta svetainė wwwciconialt Darbe remtasi šiais autoriais

V Jusiu S Karaliumi L Raudonikiu V Kontrimavičiumi V Logminu V Malinausku G Vaitkumi

Darbo metodai Mokslinės - teorinės literatūros analizė bei baltųjų gandrų tyrimo Biržų

rajone duomenys

3

DuderisE Baltųjų gandrų populiacijos paplitimas ir lizdų išsidėstymas Biržų savivaldybės

teritorijoje Laukinių gyvūnų populiacijų valdymo studijų programos magistro darbas Vadovė

lekt dr R Špinkytė-Bačkaitienė ASU ndash K 2015 ndash 44p 12 pav 8 lentelės

SANTRAUKA

Darbe buvo tiriama baltųjų gandrų populiacijos paplitimas ir lizdų išsidėstymas Biržų

savivaldybės teritorijoje

Darbo objektas ndash baltieji gandrai

Darbo tikslas ndash įvertinti baltųjų gandrų populiaciją Biržų savivaldybės teritorijoje

Darbo metodai ndash lizdų paieška jų užimtumo tikrinimas jauniklių apskaita duomenų

analizė

Darbo rezultatai - siekiant užtikrinti baltųjų gandrų rūšies išlikimą pirmiausia būtina

išsaugoti jos buveines kurios užtikrina tinkamas maitinimosi ir veisimosi sąlygas

Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 Daugiausia lizdų sukrauta

ant stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens

bokštų bei 107 lizdai medžiuose Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose 30

procentų lizdų sukrauta džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Atlikus tyrimus bei

duomenų analizę matome kad iš 983 lizdų ar jų liekanų naudojami tik 520 lizdų iš kurių tik 75

proc yra užimti Buvo nustatyta kad lizduose vidutiniškai būna 2-3 jaunikliai tai sudaro didžiąją

dalį lizdų Biržų savivaldybės ribose

Raktiniai žodžiai- Biržų savivaldybė baltasis gandras lizdas platforma stulpas

medis lizdų užimtumas pasiskirstymas

4

DuderisE White storks nesting population prevalence and distribution of Biržai municipality

Wildlife population management study program master thesis Head lecturer Dr Mr Špinkytė-

Bačkaitienė ASU - K 2015-44P 12 Fig 8 tables

1 SUMMARY

White storks nesting population prevalence and distribution of Biržai municipality

The object - white storks

The aim - to evaluate the white stork population Biržai municipality

Working methods - search nests their employment check juvenile records data analysis

The results - in order to ensure the survival of the white stork species in particular the need to

preserve the habitats that ensure proper feeding and breeding conditions

Exchanges in the area from around the stork nests were counted -983 Most nests

stacked on poles - 672 This represents 70 percent all storks nest Even the 135 slots are stacked on

top of the water tower and 107 nests in the trees As much as 70 percent Charging socket green

tree 30 percent of the nests stacked withering or necrotic trees After research and analysis of the

data we can see that the socket 983 or residues used only 520 slots of which only 75 percent is

occupied It was found that on average the slots are 2-3 pups which accounts for most of the nests

Biržų municipal boundaries

Key Words- Biržai municipality white stork nest platform pole tree nests

employment distribution

5

TURINYS

ĮVADAS 6

1LITERATŪROS ANALIZĖ 7

11 Baltojo gandro išvaizda 7

12 Mityba 9

13 Gandrų veisimasis 13

14 Gandralizdžiai 14

15 Baltųjų gandrų paplitimas 18

16 Baltojo gandro nacionalinis ir tarptautinis teisinis statusas 19

17 Populiacijos dydis ir pasiskirstymas20

18 Baltųjų gandrų apsaugos plano tikslai uždaviniai ir priemonės 26

2 DARBO TIKSLAS UŽDAVINIAI IR METODIKA 28

21 Darbo tikslas ir uždaviniai 28

22 Tyrimo metodika ir medžiaga 28

23 Gamtinė ndash geografinė Biržų rajono charakteristika 30

24Baltųjų gandrų lizdų Biržų rajone savivaldybės ribose tyrimo metodika31

3DARBO REZULTATAI32

31 Baltųjų gandrų lizdų analizė Biržų rajone32

32 Baltųjų gandrų lizdų užimtumas ir jauniklių skaičius juose39

IŠVADOS 45

LITERATŪRA 45

6

ĮVADAS

Baltąjį gandrą sutiksime mūsų šalyje bene kiekvienoje gyvenvietėje iš toli pamatysime

ant stulpo pūpsantį gandralizdį Galbūt daugeliui net nekyla minčių apie galimą pavojų šiai rūšiai ir jos

reikšmę žmonių gyvenamajai aplinkai Tačiau jei pažvelgsime į Europos sąjungos (ES) Paukščių

direktyvos pirmąjį priedą kuris nurodo saugomas rūšis kurių buveinėms taikomos specialios apsaugos

priemonės rasime įrašytą ir baltąjį gandrą (Ciconia ciconia) Keliami reikalavimai saugoti šių rūšių

buveines siekiant išlaikyti jų stabilias populiacijas reikalaujama išskirti specialias saugomas teritorijas

Lietuvoje baltieji gandrai yra gausiai paplitę bet didesnėje Europos dalyje tai pastebimai

nykstanti rūšis 1993 metų duomenimis Šveicarijoje Italijoje Olandijoje beveik neliko laisvai

gyvenančių baltųjų gandrų Danijoje rastos 7 baltųjų gandrų poros Prancūzijoje ndash 93 Kai kuriose kitose

Europos šalyse nepriskaičiuojama nei 1000 baltųjų gandrų porų (Malinauskas Vaitkus 1995)

Darbo aktualumas Baltasis gandras yra Lietuvos nacionalinis paukštis todėl būtina juo

rūpintis ir išsaugoti jį kaip nepakeičiamą mūsų kraštovaizdžio elementą O tai galima padaryti tik žinant

populiacijos dydį ir būklę pasiskirstymą sąlygojančius veiksnius ir svarbiausia saugant šiuos paukščius

Darbo naujumas Apie baltuosius gandrus ir jų populiaciją yra mažai nagrinėjama ir vos

keli autoriai pateikia teorinę medžiagą

Darbo problema Siekiant užtikrinti baltųjų gandrų rūšies išlikimą pirmiausia būtina

išsaugoti jos buveines kurios užtikrina tinkamas maitinimosi ir veisimosi sąlygas Būtent pastarųjų

nykimas Vakarų Europoje ir sąlygojo tokį staigų baltųjų gandrų populiacijos sumažėjimą Baltasis

gandras paskelbtas Lietuvos nacionaliniu paukščiu todėl būtina juo rūpintis ir išsaugoti jį kaip

nepakeičiamą mūsų kraštovaizdžio elementą O tai galima padaryti tik žinant populiacijos dydį

Darbo objektas ndash baltieji gandrai

Darbo tikslas ndash įvertinti baltųjų gandrų populiaciją Biržų rajone

Baltųjų gandrų labui daug nuveikė prof Tadas Ivanauskas Jis domėjosi baltaisiais

gandrais aprašė šio paukščio išvaizdą mitybą gyvenamąją aplinką ir kitus biologijos ypatumus Savo

darbo rezultatus jis skelbė įvairiuose laikraščiuose žurnaluose bei knygoje Lietuvos paukščiairdquo (II d

1959 m) Baltųjų gandrų žiedavimas ir migracijos tyrimai mdash svarbiausi jo atlikti šioje srityje darbai

Tyrimams skirta daug darbų įkurta svetainė wwwciconialt Darbe remtasi šiais autoriais

V Jusiu S Karaliumi L Raudonikiu V Kontrimavičiumi V Logminu V Malinausku G Vaitkumi

Darbo metodai Mokslinės - teorinės literatūros analizė bei baltųjų gandrų tyrimo Biržų

rajone duomenys

4

DuderisE White storks nesting population prevalence and distribution of Biržai municipality

Wildlife population management study program master thesis Head lecturer Dr Mr Špinkytė-

Bačkaitienė ASU - K 2015-44P 12 Fig 8 tables

1 SUMMARY

White storks nesting population prevalence and distribution of Biržai municipality

The object - white storks

The aim - to evaluate the white stork population Biržai municipality

Working methods - search nests their employment check juvenile records data analysis

The results - in order to ensure the survival of the white stork species in particular the need to

preserve the habitats that ensure proper feeding and breeding conditions

Exchanges in the area from around the stork nests were counted -983 Most nests

stacked on poles - 672 This represents 70 percent all storks nest Even the 135 slots are stacked on

top of the water tower and 107 nests in the trees As much as 70 percent Charging socket green

tree 30 percent of the nests stacked withering or necrotic trees After research and analysis of the

data we can see that the socket 983 or residues used only 520 slots of which only 75 percent is

occupied It was found that on average the slots are 2-3 pups which accounts for most of the nests

Biržų municipal boundaries

Key Words- Biržai municipality white stork nest platform pole tree nests

employment distribution

5

TURINYS

ĮVADAS 6

1LITERATŪROS ANALIZĖ 7

11 Baltojo gandro išvaizda 7

12 Mityba 9

13 Gandrų veisimasis 13

14 Gandralizdžiai 14

15 Baltųjų gandrų paplitimas 18

16 Baltojo gandro nacionalinis ir tarptautinis teisinis statusas 19

17 Populiacijos dydis ir pasiskirstymas20

18 Baltųjų gandrų apsaugos plano tikslai uždaviniai ir priemonės 26

2 DARBO TIKSLAS UŽDAVINIAI IR METODIKA 28

21 Darbo tikslas ir uždaviniai 28

22 Tyrimo metodika ir medžiaga 28

23 Gamtinė ndash geografinė Biržų rajono charakteristika 30

24Baltųjų gandrų lizdų Biržų rajone savivaldybės ribose tyrimo metodika31

3DARBO REZULTATAI32

31 Baltųjų gandrų lizdų analizė Biržų rajone32

32 Baltųjų gandrų lizdų užimtumas ir jauniklių skaičius juose39

IŠVADOS 45

LITERATŪRA 45

6

ĮVADAS

Baltąjį gandrą sutiksime mūsų šalyje bene kiekvienoje gyvenvietėje iš toli pamatysime

ant stulpo pūpsantį gandralizdį Galbūt daugeliui net nekyla minčių apie galimą pavojų šiai rūšiai ir jos

reikšmę žmonių gyvenamajai aplinkai Tačiau jei pažvelgsime į Europos sąjungos (ES) Paukščių

direktyvos pirmąjį priedą kuris nurodo saugomas rūšis kurių buveinėms taikomos specialios apsaugos

priemonės rasime įrašytą ir baltąjį gandrą (Ciconia ciconia) Keliami reikalavimai saugoti šių rūšių

buveines siekiant išlaikyti jų stabilias populiacijas reikalaujama išskirti specialias saugomas teritorijas

Lietuvoje baltieji gandrai yra gausiai paplitę bet didesnėje Europos dalyje tai pastebimai

nykstanti rūšis 1993 metų duomenimis Šveicarijoje Italijoje Olandijoje beveik neliko laisvai

gyvenančių baltųjų gandrų Danijoje rastos 7 baltųjų gandrų poros Prancūzijoje ndash 93 Kai kuriose kitose

Europos šalyse nepriskaičiuojama nei 1000 baltųjų gandrų porų (Malinauskas Vaitkus 1995)

Darbo aktualumas Baltasis gandras yra Lietuvos nacionalinis paukštis todėl būtina juo

rūpintis ir išsaugoti jį kaip nepakeičiamą mūsų kraštovaizdžio elementą O tai galima padaryti tik žinant

populiacijos dydį ir būklę pasiskirstymą sąlygojančius veiksnius ir svarbiausia saugant šiuos paukščius

Darbo naujumas Apie baltuosius gandrus ir jų populiaciją yra mažai nagrinėjama ir vos

keli autoriai pateikia teorinę medžiagą

Darbo problema Siekiant užtikrinti baltųjų gandrų rūšies išlikimą pirmiausia būtina

išsaugoti jos buveines kurios užtikrina tinkamas maitinimosi ir veisimosi sąlygas Būtent pastarųjų

nykimas Vakarų Europoje ir sąlygojo tokį staigų baltųjų gandrų populiacijos sumažėjimą Baltasis

gandras paskelbtas Lietuvos nacionaliniu paukščiu todėl būtina juo rūpintis ir išsaugoti jį kaip

nepakeičiamą mūsų kraštovaizdžio elementą O tai galima padaryti tik žinant populiacijos dydį

Darbo objektas ndash baltieji gandrai

Darbo tikslas ndash įvertinti baltųjų gandrų populiaciją Biržų rajone

Baltųjų gandrų labui daug nuveikė prof Tadas Ivanauskas Jis domėjosi baltaisiais

gandrais aprašė šio paukščio išvaizdą mitybą gyvenamąją aplinką ir kitus biologijos ypatumus Savo

darbo rezultatus jis skelbė įvairiuose laikraščiuose žurnaluose bei knygoje Lietuvos paukščiairdquo (II d

1959 m) Baltųjų gandrų žiedavimas ir migracijos tyrimai mdash svarbiausi jo atlikti šioje srityje darbai

Tyrimams skirta daug darbų įkurta svetainė wwwciconialt Darbe remtasi šiais autoriais

V Jusiu S Karaliumi L Raudonikiu V Kontrimavičiumi V Logminu V Malinausku G Vaitkumi

Darbo metodai Mokslinės - teorinės literatūros analizė bei baltųjų gandrų tyrimo Biržų

rajone duomenys

5

TURINYS

ĮVADAS 6

1LITERATŪROS ANALIZĖ 7

11 Baltojo gandro išvaizda 7

12 Mityba 9

13 Gandrų veisimasis 13

14 Gandralizdžiai 14

15 Baltųjų gandrų paplitimas 18

16 Baltojo gandro nacionalinis ir tarptautinis teisinis statusas 19

17 Populiacijos dydis ir pasiskirstymas20

18 Baltųjų gandrų apsaugos plano tikslai uždaviniai ir priemonės 26

2 DARBO TIKSLAS UŽDAVINIAI IR METODIKA 28

21 Darbo tikslas ir uždaviniai 28

22 Tyrimo metodika ir medžiaga 28

23 Gamtinė ndash geografinė Biržų rajono charakteristika 30

24Baltųjų gandrų lizdų Biržų rajone savivaldybės ribose tyrimo metodika31

3DARBO REZULTATAI32

31 Baltųjų gandrų lizdų analizė Biržų rajone32

32 Baltųjų gandrų lizdų užimtumas ir jauniklių skaičius juose39

IŠVADOS 45

LITERATŪRA 45

6

ĮVADAS

Baltąjį gandrą sutiksime mūsų šalyje bene kiekvienoje gyvenvietėje iš toli pamatysime

ant stulpo pūpsantį gandralizdį Galbūt daugeliui net nekyla minčių apie galimą pavojų šiai rūšiai ir jos

reikšmę žmonių gyvenamajai aplinkai Tačiau jei pažvelgsime į Europos sąjungos (ES) Paukščių

direktyvos pirmąjį priedą kuris nurodo saugomas rūšis kurių buveinėms taikomos specialios apsaugos

priemonės rasime įrašytą ir baltąjį gandrą (Ciconia ciconia) Keliami reikalavimai saugoti šių rūšių

buveines siekiant išlaikyti jų stabilias populiacijas reikalaujama išskirti specialias saugomas teritorijas

Lietuvoje baltieji gandrai yra gausiai paplitę bet didesnėje Europos dalyje tai pastebimai

nykstanti rūšis 1993 metų duomenimis Šveicarijoje Italijoje Olandijoje beveik neliko laisvai

gyvenančių baltųjų gandrų Danijoje rastos 7 baltųjų gandrų poros Prancūzijoje ndash 93 Kai kuriose kitose

Europos šalyse nepriskaičiuojama nei 1000 baltųjų gandrų porų (Malinauskas Vaitkus 1995)

Darbo aktualumas Baltasis gandras yra Lietuvos nacionalinis paukštis todėl būtina juo

rūpintis ir išsaugoti jį kaip nepakeičiamą mūsų kraštovaizdžio elementą O tai galima padaryti tik žinant

populiacijos dydį ir būklę pasiskirstymą sąlygojančius veiksnius ir svarbiausia saugant šiuos paukščius

Darbo naujumas Apie baltuosius gandrus ir jų populiaciją yra mažai nagrinėjama ir vos

keli autoriai pateikia teorinę medžiagą

Darbo problema Siekiant užtikrinti baltųjų gandrų rūšies išlikimą pirmiausia būtina

išsaugoti jos buveines kurios užtikrina tinkamas maitinimosi ir veisimosi sąlygas Būtent pastarųjų

nykimas Vakarų Europoje ir sąlygojo tokį staigų baltųjų gandrų populiacijos sumažėjimą Baltasis

gandras paskelbtas Lietuvos nacionaliniu paukščiu todėl būtina juo rūpintis ir išsaugoti jį kaip

nepakeičiamą mūsų kraštovaizdžio elementą O tai galima padaryti tik žinant populiacijos dydį

Darbo objektas ndash baltieji gandrai

Darbo tikslas ndash įvertinti baltųjų gandrų populiaciją Biržų rajone

Baltųjų gandrų labui daug nuveikė prof Tadas Ivanauskas Jis domėjosi baltaisiais

gandrais aprašė šio paukščio išvaizdą mitybą gyvenamąją aplinką ir kitus biologijos ypatumus Savo

darbo rezultatus jis skelbė įvairiuose laikraščiuose žurnaluose bei knygoje Lietuvos paukščiairdquo (II d

1959 m) Baltųjų gandrų žiedavimas ir migracijos tyrimai mdash svarbiausi jo atlikti šioje srityje darbai

Tyrimams skirta daug darbų įkurta svetainė wwwciconialt Darbe remtasi šiais autoriais

V Jusiu S Karaliumi L Raudonikiu V Kontrimavičiumi V Logminu V Malinausku G Vaitkumi

Darbo metodai Mokslinės - teorinės literatūros analizė bei baltųjų gandrų tyrimo Biržų

rajone duomenys

6

ĮVADAS

Baltąjį gandrą sutiksime mūsų šalyje bene kiekvienoje gyvenvietėje iš toli pamatysime

ant stulpo pūpsantį gandralizdį Galbūt daugeliui net nekyla minčių apie galimą pavojų šiai rūšiai ir jos

reikšmę žmonių gyvenamajai aplinkai Tačiau jei pažvelgsime į Europos sąjungos (ES) Paukščių

direktyvos pirmąjį priedą kuris nurodo saugomas rūšis kurių buveinėms taikomos specialios apsaugos

priemonės rasime įrašytą ir baltąjį gandrą (Ciconia ciconia) Keliami reikalavimai saugoti šių rūšių

buveines siekiant išlaikyti jų stabilias populiacijas reikalaujama išskirti specialias saugomas teritorijas

Lietuvoje baltieji gandrai yra gausiai paplitę bet didesnėje Europos dalyje tai pastebimai

nykstanti rūšis 1993 metų duomenimis Šveicarijoje Italijoje Olandijoje beveik neliko laisvai

gyvenančių baltųjų gandrų Danijoje rastos 7 baltųjų gandrų poros Prancūzijoje ndash 93 Kai kuriose kitose

Europos šalyse nepriskaičiuojama nei 1000 baltųjų gandrų porų (Malinauskas Vaitkus 1995)

Darbo aktualumas Baltasis gandras yra Lietuvos nacionalinis paukštis todėl būtina juo

rūpintis ir išsaugoti jį kaip nepakeičiamą mūsų kraštovaizdžio elementą O tai galima padaryti tik žinant

populiacijos dydį ir būklę pasiskirstymą sąlygojančius veiksnius ir svarbiausia saugant šiuos paukščius

Darbo naujumas Apie baltuosius gandrus ir jų populiaciją yra mažai nagrinėjama ir vos

keli autoriai pateikia teorinę medžiagą

Darbo problema Siekiant užtikrinti baltųjų gandrų rūšies išlikimą pirmiausia būtina

išsaugoti jos buveines kurios užtikrina tinkamas maitinimosi ir veisimosi sąlygas Būtent pastarųjų

nykimas Vakarų Europoje ir sąlygojo tokį staigų baltųjų gandrų populiacijos sumažėjimą Baltasis

gandras paskelbtas Lietuvos nacionaliniu paukščiu todėl būtina juo rūpintis ir išsaugoti jį kaip

nepakeičiamą mūsų kraštovaizdžio elementą O tai galima padaryti tik žinant populiacijos dydį

Darbo objektas ndash baltieji gandrai

Darbo tikslas ndash įvertinti baltųjų gandrų populiaciją Biržų rajone

Baltųjų gandrų labui daug nuveikė prof Tadas Ivanauskas Jis domėjosi baltaisiais

gandrais aprašė šio paukščio išvaizdą mitybą gyvenamąją aplinką ir kitus biologijos ypatumus Savo

darbo rezultatus jis skelbė įvairiuose laikraščiuose žurnaluose bei knygoje Lietuvos paukščiairdquo (II d

1959 m) Baltųjų gandrų žiedavimas ir migracijos tyrimai mdash svarbiausi jo atlikti šioje srityje darbai

Tyrimams skirta daug darbų įkurta svetainė wwwciconialt Darbe remtasi šiais autoriais

V Jusiu S Karaliumi L Raudonikiu V Kontrimavičiumi V Logminu V Malinausku G Vaitkumi

Darbo metodai Mokslinės - teorinės literatūros analizė bei baltųjų gandrų tyrimo Biržų

rajone duomenys

7

1LITERATŪROS ANALIZĖ

11 Baltojo gandro išvaizda

Baltasis gandras (Ciconia ciconia) priklauso paukščių (Aves) klasei gandrinių

paukščių (Ciconiiformes) būriui gandrinių paukščių (Ciconiae) pobūriui gandrinių (Ciconiidae)

šeimai Tai buvo viena pirmųjų švedų gamtininko mokslinės sistematikos pradininko Karlo

Linėjaus dar 1758 metais aprašytų gyvūnų rūšių Baltasis gandras ndash agrarinio kraštovaizdžio

paukštis įsikuriantis žmogaus kaimynystėje laikomas ekologiškos gyventi sveikos aplinkos ir

tausojančio žemės ūkio indikatoriumi

Pavasarinės migracijos metu tai lengviausiai atpažįstamas paukštis Baltųjų gandrų lyti

per atstumą nustatyti neįmanomą Taip kaip į lizdą pirmas parskrenda patinas o tik po to patelė iš

kai kurių tik tam individui būdingų požymių galime pasakyti kuris paukštis yra patinas o kuris

patelė Nebūtinai pastebėtas paukštis lizde jame ir perės tai gali būti ir migrantas todėl paukščiai

identifikuojami tik perėjimo metu( Wuczyń ski A 2005 p 83ndash85)

Baltasis gandras ndash ilgaamžis galintis išgyventi daugiau nei 30 metų stambus iki 45

kg svorio ir daugiau kaip 1 m ūgio paukštis Patinai nuo patelių išvaizda nesiskiria tačiau

dažniausiai yra šiek tiek didesni Baltojo gandro sparnų mojis gali siekti apie 2 m (Dagys

Vaitkuvienė 2013 p8)

Baltieji gandrai ndash tai agrolandšafto paukščiai Paprastai peri žmonių sodybose ar prie

jų Aktyvūs dieną nors jų kalenimą galima girdėti ir naktį ypač kai paukščiai pajunta pavojų Jauni

gandriukai kniaukia panašiai kaip kačiukai vėliau ima šnypšti Baltasis gandras peri ant pastatų

stogų medžiuose ant stulpų vandentiekio bokštų ir kitose vietose Stambioji gandralizdžio

medžiaga (pagrindas) yra gana didelės šakos vėliau ant jų kraunamos velėnos šieno gumulai

skudurai sausas mėšlas Lizdą gandrai stato nuolat net jaunikliams augant į jį vis neša įvairią

medžiagą Dėtyje yra 3 ndash 5 elipsiški kiaušiniai Iš pradžių jie balti o perint išsitepa tampa gelsvai

rusvi Dėties dydis paprastai priklauso nuo paukščių amžiaus didžiausia dėtis būna 6 ndash 7 gyvenimo

metais Peri abu poros nariai tačiau visada naktimis kiaušinius šildo patelė Perėti pradeda padėję

vieną ar du kiaušinius Peri 31 ndash 34 dienas Maži gandriukai būna bejėgiai tačiau nuo pirmos

gyvenimo dienos kaip ir visi gandriniai patys ima maistą Maitina abu tėvai Taip prižiūrimi

gandriukai greitai auga Po 53 ndash 55 dienų jie palieka lizdą tačiau dar apie dvi savaites yra tėvų

globojami ir šeriami (Logminas 1990)

Baltasis gandras ndash agrolandšafto paukštis laikomas ekologiškos žmonėms gyventi

sveikos aplinkos ir tausojančio žemės ūkio indikatoriumi Lietuvoje jo perėjimo buveinių tyrimai

yra pakankamai išsamus nes duomenys rinkti nuo 1958 m iš visos šalies teritorijos Mitybos

buveinių tyrimai neišsamus nes tiksliniai tyrimai Lietuvoje neatlikti Kaimyninėse šalyse

8

(Latvijoje Baltarusijoje Lenkijoje) taip pat labiausiai ištirtos perėjimo buveinės o mitybos

buveinių ištirtumo lygis mažas Baltajam gandrui veistis tinka beveik visa šalies teritorija išskyrus

didelius miškų masyvus ir didžiuosius šalies miestus Šio paukščio buveinei būdingas atviras

agrarinis kraštovaizdis ir tankus hidrografinis tinklas lizdavietės aptinkamos stambiuose medžiuose

šalia sodybų pakelėse ir laukuose gyvenvietėse ir didesnių miestų pakraščiuose dažnai ant

specialiai iškeltų platformų (LT Aplinkos ministro įsakymas bdquodėl baltojo gandro apsaugos plano

patvirtinimasldquo 2013 m liepos 3 d Nr D1-497)

1 pav Baltasis gandras

1 lentelė

Baltojo gandro sistematinė padėtis

BŪRYS Gandriniai paukščiai Ciconiiformes

ŠEIMA Gandriniai Ciconiidae

RŪŠIS Baltasis gandras Ciconia ciconia

PORŪŠIS Ciconia ciconia ciconia

Visas suaugusio baltojo gandro kūnas yra baltas tik sparnų plasnojamosios plunksnos

juodos o pasmakrė snapas ir kojos raudoni Išsiritę jaunikliai būna apaugę trumpais baltais pūkais

o po dviejų savaičių pasirodo antrasis pūkinis apdaras Tada ir kojos snapas įgyja šviesesnę rausvai

pilką spalvą Vėliau jaunikliams augant snapas ir kojos pasidaro tamsūs beveik juodi o prieš

paliekant lizdą palaipsniui tampa juosvai oranžiniai Pagal snapo ir kojų spalvą jaunus paukščius

9

nuo suaugusių galima atskirti iki pat jų išskridimo į šiltuosius kraštus Gandrai neturi balso o

tarpusavyje bendrauja kalendami snapu ndash užvertę galvą prieš tai trumpam sušnypšdami Maži

gandriukai pradžioje kniaukia paūgėję šnypščia o snapui sutvirtėjus jau girdėti suaugusiems

būdingas kalenimas (Dagys Vaitkuvienė 2013 p8)

Apibendrinant galima teigti kad baltasis gandras ndash ilgaamžis galintis išgyventi

daugiau nei 30 metų stambus iki 45 kg svorio ir daugiau kaip 1 m ūgio paukštis Tai agrarinio

kraštovaizdžio paukštis įsikuriantis žmogaus kaimynystėje laikomas ekologiškos gyventi sveikos

aplinkos ir tausojančio žemės ūkio indikatoriumi

12 Mityba

Baltieji gandrai minta smulkiais stuburiniais ir stambiais bestuburiais įvairiais

gyvūnais tik retai kokiais nors augalais Gana ėdrūs todėl maisto ieško visą dieną Gandras sulesa

daugybę labai smulkių vabzdžių iš dalies rinkdamas juos nuo augalų iš dalies pagaudamas ore

Gaudo įvairius bestuburius varliagyvius kartais mdash žuvytes ant žemės perinčių paukščių

jauniklius net vikrius kurapkų jauniklius žvirblius Nors varlių gandras nemažai daug suryja bet

ne visas jų rūšis jis mėgsta mažiau temėgsta žaliąsias varles bet mielai lesa rudąsias varles Neretai

ryja peles žiurkes net kiškiukus bei visokius roplius Varlės sudaro tik nežymią raciono dalį Jau

pirmą gyvenimo dieną gandriukai savarankiškai lesa tėvų atneštą ir į lizdą papiltą skystą maisto

koše Suaugę paukščiai ypač karštomis dienomis jaunikliams neša ir vandens Gandras kaip ir

plėšrieji paukščiai nesuvirškintas maisto dalis išmeta atgal pro snapą Telkiasi kur pagerėja

maitinimosi sąlygos mdash šienaujamuose ariamuose plotuose

Maži gandriukai būna bejėgiai tačiau nuo pirmosios gyvenimo dienos kaip ir visi

gandriniai patys ima maistą Maitina abu tėvai Taip prižiūrimi gandriukai greitai auga Iš pradžių

tūpčioja ant sulenktų kojų (klūpo) paskui jau stovėdami žvalgosi po apylinkes Po 53mdash55 dienų jie

palieka lizdą tačiau dar apie 2 savaites yra tėvų globojami ir šeriami

Visgi yra sunku išskirti koks yra svarbiausias gandro maistas Mitybos racionas

priklauso nuo gyvenamos vietos ir nuo metų laikotarpio Vienas iš būdų nustatyti šio paukščio

maitinimosi režimą ndash sistemingas jo skilvio turinio arba išvamų tyrinėjimas Gandras kaip ir

plėšrieji paukščiai nesuvirškintas maisto dalis atryja Kur gyvena gandras tokių išvamų galima

apsčiai rasti ir taip susidaryti vaizdą apie tai kuo jis minta Svarbiausią maisto dalį sudaro įvairūs

vabzdžiai tarp kurių pirmą vietą užima žiogai ir tokie vabalai kaip mėšlavabaliai karkvabaliai taip

pat įvairių drugių vikšrai (tarp jų daug Noctuidae ypač Agrotis) Braidžiodamas vandenyje gandras

sulesa daug dusių ne tik subrendusių bet ir vikšrų stadijoje Gandro maitinimasis labai priklauso

nuo to kokie jo maitinimosi objektai tam tikru laiku yra gausiausi Pavyzdžiui masinio grambuolių

10

pasirodymo metu baltasis gandras tam tikrą laikotarpį beveik jais ir maitinasi Esant didelei gausai

skėčių (ypač birželio mėnesį kai ant vandens augalų daug jų jaunų stadijų) tą laikotarpį gandrai

daugiausia jomis ir maitinasi Gandras sulesa daug smulkių vabzdžių rinkdamas juos nuo augalų ar

pagaudamas ore Tai galima stebėti pusiau laisvėje auginant gandrus apeidamas mažą jam paskirtą

gazoną ar pievelės plotą paukštis nuolat pačiumpa smulkias museles uodus vabalus tupinčius

žolėse Be vabzdžių baltasis gandras sulesa daug sliekų ir kitokių kirmėlių Iš stuburinių gyvūnų

gandrai sulesa nemažai žuvų bet šis maistas yra daugiau atsitiktinis nes ne visur gandrai lengvai

gali jų pagauti Tokiam maistui pasigauti daugiau tinka seklūs vandenys ypač tvenkiniai karpių

ūkiuose Gandrai mėgsta lankytis nuleistuose tvenkiniuose arba baigiančiose džiūti kūdrose kur

daug smulkių žuvelių varlių buožgalvių vėžiagyvių Varlių gandrai suryja gan daug bet ne visas

rūšis jis mėgstardquo Mažai gaudo žaliąsias varles mieliau lesa abiejų rūšių rudąsias varles Baltasis

gandras visai nelesa rupūžių dėl jų odos gaminamos medžiagos Baltieji gandrai nepraleidžia progos

pagauti driežą žaltį gyvatę Gandrai sumedžioja ir sulesa labai daug pelinių graužikų Jų išvamose

pelių plaukų randama labai dažnai Pelinių 21 graužikų antplūdžio metais šie žvėreliai sudaro

svarbią gandrų maisto dalį Gandrai pasitaikius progai taip pat praryja ir mažus paukščiukus

(Ivanauskas 1949)

2 pav Gandrų mityba

Kalbant moksliniais terminais baltasis gandras ndash oportunistinis grobuonis mintantis

aplinkoje vyraujančiais (gausiausiais) tinkamo maisto objektais Maitinasi ant žemės randamu

11

įvairiu gyvulinės kilmės maistu Maisto ieško tik dieną dažniausiai pavieniui poromis vienos

šeimos dydžio grupėmis Didesnės besimaitinančių paukščių sankaupos stebimos tik tokiose

vietose kur galima rasti ypač daug lengvai prieinamo maisto (pvz šviežiai nušienautose pievose ar

ką tik išdirbtos žemės plotuose ir pan) Įprastai maitinasi netoli nuo perėjimo vietos (kai maisto

ieško abu tėvai stengiamasi jog lizdas būtų jų matymo lauke) tačiau retkarčiais maisto ieško ir 3ndash5

km atstumu nuo lizdo

Maistą renka gana efektyviai Moksliniuose šaltiniuose nurodoma kad gandras per

minutę gali sugauti iki 25ndash30 skėriukų arba surinkti 4ndash5 sliekus Yra žinoma kad nelaisvėje

laikomi paukščiai vieno maitinimosi metu gali sulesti kiek daugiau nei 1 kg maisto tačiau

natūraliomis sąlygomis sulesamo maisto kiekis yra gerokai mažesnis Moksliniais tyrimais

nustatyta kad 2ndash3 jauniklius auginanti gandrų pora kasdien sulesa apie 12 kg maisto ir šis kiekis

pilnai tenkina tiek tėvų tiek augančių jauniklių poreikius Lenkijoje atliktų tyrimų duomenimis

viena sėkmingai perinti pora perėjimo vietoje vidutiniškai užtrunka 144 dienas tad visą jos

suvartojamo maisto kiekį apskaičiuoti nėra sunku

(httpwwwekonaujienosltnaujienosgamtos_pasaulisgyvunaipauksciaiS-

742straipsnisBaltasis-gandrasmdashar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija)

Per keletą pastarųjų metų baltasis gandras vis dažniau pradėjo naudotis nauju

neįprastu maisto šaltiniu mdash šiukšlynais Tai gali būti paaiškinama natūralaus maisto mažėjimu nes

daugelyje Europos šalių vyksta dideli kraštovaizdžio pasikeitimai iškertami miškai nusausinamos

drėgnos pievos Taip pat žmonių skaičiaus (populiacijos) augimas ndash maži kaimai tampa miestais

Natūralių buveinių pakitimas ir modernus ūkininkavimas išstumia baltuosius gandrus iš natūralių

buveinių ir jie priversti ieškoti maisto tokiose vietose kaip sąvartynai Duomenų apie baltųjų

gandrų lankymąsi šiukšlynuose Lietuvoje nėra (Logminas 1990) 1991- 1996 metai buvo atlikti

tyrimai prie šiukšlynų gyvenančių gandrų populiacijai ištirti nustatyti atliekų poveikį gausai

nustatyti 1991 metai atlikus tyrimus buvo nustatyta jog jokio esminio skirtumo tarp prie šiukšlynų

gyvenančių ir juose besimaitinančių poru bei kontrolinių porų besimaitinančių natūralioje aplinkoje

nepastebėta Vis dėlto sezoninis nuosmukis buvo didesni natūralioje aplinkoje besimaitinančių

gandrų ne prie šiukšlynų gyvenančių porų vadų skaičiuje (Tortosa FS at al 2003 p 112ndash115)

Sorokaitės Dagio ir Vaitkuvienės (2013) nuomone baltasis gandras maitinasi vandens

telkinių pakraščiuose šalia upelių kanalų sekliuose tvenkiniuose ir balose pievose ir ganyklose

pakelėse pamiškėse arimuose Minta vabzdžiais kitais bestuburiais varliagyviais ropliais kartais

žuvytėmis ant žemės perinčių paukščių jaunikliais graužikais Sausringais metais maisto racioną

gali sudaryti beveik vien vabzdžiai ir graužikai drėgnesniais metais ndash šlapžemių gyvūnai Maistą

baltasis gandras renka netoli perėjimo vietų tačiau kai kada jo skrenda iki 3ndash5 km Esant didelei

maisto koncentracijai konkrečiose teritorijose paukštis gali nuskristi ir gana didelius atstumus

Remiantis Šveicarijoje atliktais tyrimais vidutinis maitintis nuskristas atstumas perėjimo sezonu

8

(Latvijoje Baltarusijoje Lenkijoje) taip pat labiausiai ištirtos perėjimo buveinės o mitybos

buveinių ištirtumo lygis mažas Baltajam gandrui veistis tinka beveik visa šalies teritorija išskyrus

didelius miškų masyvus ir didžiuosius šalies miestus Šio paukščio buveinei būdingas atviras

agrarinis kraštovaizdis ir tankus hidrografinis tinklas lizdavietės aptinkamos stambiuose medžiuose

šalia sodybų pakelėse ir laukuose gyvenvietėse ir didesnių miestų pakraščiuose dažnai ant

specialiai iškeltų platformų (LT Aplinkos ministro įsakymas bdquodėl baltojo gandro apsaugos plano

patvirtinimasldquo 2013 m liepos 3 d Nr D1-497)

1 pav Baltasis gandras

1 lentelė

Baltojo gandro sistematinė padėtis

BŪRYS Gandriniai paukščiai Ciconiiformes

ŠEIMA Gandriniai Ciconiidae

RŪŠIS Baltasis gandras Ciconia ciconia

PORŪŠIS Ciconia ciconia ciconia

Visas suaugusio baltojo gandro kūnas yra baltas tik sparnų plasnojamosios plunksnos

juodos o pasmakrė snapas ir kojos raudoni Išsiritę jaunikliai būna apaugę trumpais baltais pūkais

o po dviejų savaičių pasirodo antrasis pūkinis apdaras Tada ir kojos snapas įgyja šviesesnę rausvai

pilką spalvą Vėliau jaunikliams augant snapas ir kojos pasidaro tamsūs beveik juodi o prieš

paliekant lizdą palaipsniui tampa juosvai oranžiniai Pagal snapo ir kojų spalvą jaunus paukščius

9

nuo suaugusių galima atskirti iki pat jų išskridimo į šiltuosius kraštus Gandrai neturi balso o

tarpusavyje bendrauja kalendami snapu ndash užvertę galvą prieš tai trumpam sušnypšdami Maži

gandriukai pradžioje kniaukia paūgėję šnypščia o snapui sutvirtėjus jau girdėti suaugusiems

būdingas kalenimas (Dagys Vaitkuvienė 2013 p8)

Apibendrinant galima teigti kad baltasis gandras ndash ilgaamžis galintis išgyventi

daugiau nei 30 metų stambus iki 45 kg svorio ir daugiau kaip 1 m ūgio paukštis Tai agrarinio

kraštovaizdžio paukštis įsikuriantis žmogaus kaimynystėje laikomas ekologiškos gyventi sveikos

aplinkos ir tausojančio žemės ūkio indikatoriumi

12 Mityba

Baltieji gandrai minta smulkiais stuburiniais ir stambiais bestuburiais įvairiais

gyvūnais tik retai kokiais nors augalais Gana ėdrūs todėl maisto ieško visą dieną Gandras sulesa

daugybę labai smulkių vabzdžių iš dalies rinkdamas juos nuo augalų iš dalies pagaudamas ore

Gaudo įvairius bestuburius varliagyvius kartais mdash žuvytes ant žemės perinčių paukščių

jauniklius net vikrius kurapkų jauniklius žvirblius Nors varlių gandras nemažai daug suryja bet

ne visas jų rūšis jis mėgsta mažiau temėgsta žaliąsias varles bet mielai lesa rudąsias varles Neretai

ryja peles žiurkes net kiškiukus bei visokius roplius Varlės sudaro tik nežymią raciono dalį Jau

pirmą gyvenimo dieną gandriukai savarankiškai lesa tėvų atneštą ir į lizdą papiltą skystą maisto

koše Suaugę paukščiai ypač karštomis dienomis jaunikliams neša ir vandens Gandras kaip ir

plėšrieji paukščiai nesuvirškintas maisto dalis išmeta atgal pro snapą Telkiasi kur pagerėja

maitinimosi sąlygos mdash šienaujamuose ariamuose plotuose

Maži gandriukai būna bejėgiai tačiau nuo pirmosios gyvenimo dienos kaip ir visi

gandriniai patys ima maistą Maitina abu tėvai Taip prižiūrimi gandriukai greitai auga Iš pradžių

tūpčioja ant sulenktų kojų (klūpo) paskui jau stovėdami žvalgosi po apylinkes Po 53mdash55 dienų jie

palieka lizdą tačiau dar apie 2 savaites yra tėvų globojami ir šeriami

Visgi yra sunku išskirti koks yra svarbiausias gandro maistas Mitybos racionas

priklauso nuo gyvenamos vietos ir nuo metų laikotarpio Vienas iš būdų nustatyti šio paukščio

maitinimosi režimą ndash sistemingas jo skilvio turinio arba išvamų tyrinėjimas Gandras kaip ir

plėšrieji paukščiai nesuvirškintas maisto dalis atryja Kur gyvena gandras tokių išvamų galima

apsčiai rasti ir taip susidaryti vaizdą apie tai kuo jis minta Svarbiausią maisto dalį sudaro įvairūs

vabzdžiai tarp kurių pirmą vietą užima žiogai ir tokie vabalai kaip mėšlavabaliai karkvabaliai taip

pat įvairių drugių vikšrai (tarp jų daug Noctuidae ypač Agrotis) Braidžiodamas vandenyje gandras

sulesa daug dusių ne tik subrendusių bet ir vikšrų stadijoje Gandro maitinimasis labai priklauso

nuo to kokie jo maitinimosi objektai tam tikru laiku yra gausiausi Pavyzdžiui masinio grambuolių

10

pasirodymo metu baltasis gandras tam tikrą laikotarpį beveik jais ir maitinasi Esant didelei gausai

skėčių (ypač birželio mėnesį kai ant vandens augalų daug jų jaunų stadijų) tą laikotarpį gandrai

daugiausia jomis ir maitinasi Gandras sulesa daug smulkių vabzdžių rinkdamas juos nuo augalų ar

pagaudamas ore Tai galima stebėti pusiau laisvėje auginant gandrus apeidamas mažą jam paskirtą

gazoną ar pievelės plotą paukštis nuolat pačiumpa smulkias museles uodus vabalus tupinčius

žolėse Be vabzdžių baltasis gandras sulesa daug sliekų ir kitokių kirmėlių Iš stuburinių gyvūnų

gandrai sulesa nemažai žuvų bet šis maistas yra daugiau atsitiktinis nes ne visur gandrai lengvai

gali jų pagauti Tokiam maistui pasigauti daugiau tinka seklūs vandenys ypač tvenkiniai karpių

ūkiuose Gandrai mėgsta lankytis nuleistuose tvenkiniuose arba baigiančiose džiūti kūdrose kur

daug smulkių žuvelių varlių buožgalvių vėžiagyvių Varlių gandrai suryja gan daug bet ne visas

rūšis jis mėgstardquo Mažai gaudo žaliąsias varles mieliau lesa abiejų rūšių rudąsias varles Baltasis

gandras visai nelesa rupūžių dėl jų odos gaminamos medžiagos Baltieji gandrai nepraleidžia progos

pagauti driežą žaltį gyvatę Gandrai sumedžioja ir sulesa labai daug pelinių graužikų Jų išvamose

pelių plaukų randama labai dažnai Pelinių 21 graužikų antplūdžio metais šie žvėreliai sudaro

svarbią gandrų maisto dalį Gandrai pasitaikius progai taip pat praryja ir mažus paukščiukus

(Ivanauskas 1949)

2 pav Gandrų mityba

Kalbant moksliniais terminais baltasis gandras ndash oportunistinis grobuonis mintantis

aplinkoje vyraujančiais (gausiausiais) tinkamo maisto objektais Maitinasi ant žemės randamu

11

įvairiu gyvulinės kilmės maistu Maisto ieško tik dieną dažniausiai pavieniui poromis vienos

šeimos dydžio grupėmis Didesnės besimaitinančių paukščių sankaupos stebimos tik tokiose

vietose kur galima rasti ypač daug lengvai prieinamo maisto (pvz šviežiai nušienautose pievose ar

ką tik išdirbtos žemės plotuose ir pan) Įprastai maitinasi netoli nuo perėjimo vietos (kai maisto

ieško abu tėvai stengiamasi jog lizdas būtų jų matymo lauke) tačiau retkarčiais maisto ieško ir 3ndash5

km atstumu nuo lizdo

Maistą renka gana efektyviai Moksliniuose šaltiniuose nurodoma kad gandras per

minutę gali sugauti iki 25ndash30 skėriukų arba surinkti 4ndash5 sliekus Yra žinoma kad nelaisvėje

laikomi paukščiai vieno maitinimosi metu gali sulesti kiek daugiau nei 1 kg maisto tačiau

natūraliomis sąlygomis sulesamo maisto kiekis yra gerokai mažesnis Moksliniais tyrimais

nustatyta kad 2ndash3 jauniklius auginanti gandrų pora kasdien sulesa apie 12 kg maisto ir šis kiekis

pilnai tenkina tiek tėvų tiek augančių jauniklių poreikius Lenkijoje atliktų tyrimų duomenimis

viena sėkmingai perinti pora perėjimo vietoje vidutiniškai užtrunka 144 dienas tad visą jos

suvartojamo maisto kiekį apskaičiuoti nėra sunku

(httpwwwekonaujienosltnaujienosgamtos_pasaulisgyvunaipauksciaiS-

742straipsnisBaltasis-gandrasmdashar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija)

Per keletą pastarųjų metų baltasis gandras vis dažniau pradėjo naudotis nauju

neįprastu maisto šaltiniu mdash šiukšlynais Tai gali būti paaiškinama natūralaus maisto mažėjimu nes

daugelyje Europos šalių vyksta dideli kraštovaizdžio pasikeitimai iškertami miškai nusausinamos

drėgnos pievos Taip pat žmonių skaičiaus (populiacijos) augimas ndash maži kaimai tampa miestais

Natūralių buveinių pakitimas ir modernus ūkininkavimas išstumia baltuosius gandrus iš natūralių

buveinių ir jie priversti ieškoti maisto tokiose vietose kaip sąvartynai Duomenų apie baltųjų

gandrų lankymąsi šiukšlynuose Lietuvoje nėra (Logminas 1990) 1991- 1996 metai buvo atlikti

tyrimai prie šiukšlynų gyvenančių gandrų populiacijai ištirti nustatyti atliekų poveikį gausai

nustatyti 1991 metai atlikus tyrimus buvo nustatyta jog jokio esminio skirtumo tarp prie šiukšlynų

gyvenančių ir juose besimaitinančių poru bei kontrolinių porų besimaitinančių natūralioje aplinkoje

nepastebėta Vis dėlto sezoninis nuosmukis buvo didesni natūralioje aplinkoje besimaitinančių

gandrų ne prie šiukšlynų gyvenančių porų vadų skaičiuje (Tortosa FS at al 2003 p 112ndash115)

Sorokaitės Dagio ir Vaitkuvienės (2013) nuomone baltasis gandras maitinasi vandens

telkinių pakraščiuose šalia upelių kanalų sekliuose tvenkiniuose ir balose pievose ir ganyklose

pakelėse pamiškėse arimuose Minta vabzdžiais kitais bestuburiais varliagyviais ropliais kartais

žuvytėmis ant žemės perinčių paukščių jaunikliais graužikais Sausringais metais maisto racioną

gali sudaryti beveik vien vabzdžiai ir graužikai drėgnesniais metais ndash šlapžemių gyvūnai Maistą

baltasis gandras renka netoli perėjimo vietų tačiau kai kada jo skrenda iki 3ndash5 km Esant didelei

maisto koncentracijai konkrečiose teritorijose paukštis gali nuskristi ir gana didelius atstumus

Remiantis Šveicarijoje atliktais tyrimais vidutinis maitintis nuskristas atstumas perėjimo sezonu

9

nuo suaugusių galima atskirti iki pat jų išskridimo į šiltuosius kraštus Gandrai neturi balso o

tarpusavyje bendrauja kalendami snapu ndash užvertę galvą prieš tai trumpam sušnypšdami Maži

gandriukai pradžioje kniaukia paūgėję šnypščia o snapui sutvirtėjus jau girdėti suaugusiems

būdingas kalenimas (Dagys Vaitkuvienė 2013 p8)

Apibendrinant galima teigti kad baltasis gandras ndash ilgaamžis galintis išgyventi

daugiau nei 30 metų stambus iki 45 kg svorio ir daugiau kaip 1 m ūgio paukštis Tai agrarinio

kraštovaizdžio paukštis įsikuriantis žmogaus kaimynystėje laikomas ekologiškos gyventi sveikos

aplinkos ir tausojančio žemės ūkio indikatoriumi

12 Mityba

Baltieji gandrai minta smulkiais stuburiniais ir stambiais bestuburiais įvairiais

gyvūnais tik retai kokiais nors augalais Gana ėdrūs todėl maisto ieško visą dieną Gandras sulesa

daugybę labai smulkių vabzdžių iš dalies rinkdamas juos nuo augalų iš dalies pagaudamas ore

Gaudo įvairius bestuburius varliagyvius kartais mdash žuvytes ant žemės perinčių paukščių

jauniklius net vikrius kurapkų jauniklius žvirblius Nors varlių gandras nemažai daug suryja bet

ne visas jų rūšis jis mėgsta mažiau temėgsta žaliąsias varles bet mielai lesa rudąsias varles Neretai

ryja peles žiurkes net kiškiukus bei visokius roplius Varlės sudaro tik nežymią raciono dalį Jau

pirmą gyvenimo dieną gandriukai savarankiškai lesa tėvų atneštą ir į lizdą papiltą skystą maisto

koše Suaugę paukščiai ypač karštomis dienomis jaunikliams neša ir vandens Gandras kaip ir

plėšrieji paukščiai nesuvirškintas maisto dalis išmeta atgal pro snapą Telkiasi kur pagerėja

maitinimosi sąlygos mdash šienaujamuose ariamuose plotuose

Maži gandriukai būna bejėgiai tačiau nuo pirmosios gyvenimo dienos kaip ir visi

gandriniai patys ima maistą Maitina abu tėvai Taip prižiūrimi gandriukai greitai auga Iš pradžių

tūpčioja ant sulenktų kojų (klūpo) paskui jau stovėdami žvalgosi po apylinkes Po 53mdash55 dienų jie

palieka lizdą tačiau dar apie 2 savaites yra tėvų globojami ir šeriami

Visgi yra sunku išskirti koks yra svarbiausias gandro maistas Mitybos racionas

priklauso nuo gyvenamos vietos ir nuo metų laikotarpio Vienas iš būdų nustatyti šio paukščio

maitinimosi režimą ndash sistemingas jo skilvio turinio arba išvamų tyrinėjimas Gandras kaip ir

plėšrieji paukščiai nesuvirškintas maisto dalis atryja Kur gyvena gandras tokių išvamų galima

apsčiai rasti ir taip susidaryti vaizdą apie tai kuo jis minta Svarbiausią maisto dalį sudaro įvairūs

vabzdžiai tarp kurių pirmą vietą užima žiogai ir tokie vabalai kaip mėšlavabaliai karkvabaliai taip

pat įvairių drugių vikšrai (tarp jų daug Noctuidae ypač Agrotis) Braidžiodamas vandenyje gandras

sulesa daug dusių ne tik subrendusių bet ir vikšrų stadijoje Gandro maitinimasis labai priklauso

nuo to kokie jo maitinimosi objektai tam tikru laiku yra gausiausi Pavyzdžiui masinio grambuolių

10

pasirodymo metu baltasis gandras tam tikrą laikotarpį beveik jais ir maitinasi Esant didelei gausai

skėčių (ypač birželio mėnesį kai ant vandens augalų daug jų jaunų stadijų) tą laikotarpį gandrai

daugiausia jomis ir maitinasi Gandras sulesa daug smulkių vabzdžių rinkdamas juos nuo augalų ar

pagaudamas ore Tai galima stebėti pusiau laisvėje auginant gandrus apeidamas mažą jam paskirtą

gazoną ar pievelės plotą paukštis nuolat pačiumpa smulkias museles uodus vabalus tupinčius

žolėse Be vabzdžių baltasis gandras sulesa daug sliekų ir kitokių kirmėlių Iš stuburinių gyvūnų

gandrai sulesa nemažai žuvų bet šis maistas yra daugiau atsitiktinis nes ne visur gandrai lengvai

gali jų pagauti Tokiam maistui pasigauti daugiau tinka seklūs vandenys ypač tvenkiniai karpių

ūkiuose Gandrai mėgsta lankytis nuleistuose tvenkiniuose arba baigiančiose džiūti kūdrose kur

daug smulkių žuvelių varlių buožgalvių vėžiagyvių Varlių gandrai suryja gan daug bet ne visas

rūšis jis mėgstardquo Mažai gaudo žaliąsias varles mieliau lesa abiejų rūšių rudąsias varles Baltasis

gandras visai nelesa rupūžių dėl jų odos gaminamos medžiagos Baltieji gandrai nepraleidžia progos

pagauti driežą žaltį gyvatę Gandrai sumedžioja ir sulesa labai daug pelinių graužikų Jų išvamose

pelių plaukų randama labai dažnai Pelinių 21 graužikų antplūdžio metais šie žvėreliai sudaro

svarbią gandrų maisto dalį Gandrai pasitaikius progai taip pat praryja ir mažus paukščiukus

(Ivanauskas 1949)

2 pav Gandrų mityba

Kalbant moksliniais terminais baltasis gandras ndash oportunistinis grobuonis mintantis

aplinkoje vyraujančiais (gausiausiais) tinkamo maisto objektais Maitinasi ant žemės randamu

11

įvairiu gyvulinės kilmės maistu Maisto ieško tik dieną dažniausiai pavieniui poromis vienos

šeimos dydžio grupėmis Didesnės besimaitinančių paukščių sankaupos stebimos tik tokiose

vietose kur galima rasti ypač daug lengvai prieinamo maisto (pvz šviežiai nušienautose pievose ar

ką tik išdirbtos žemės plotuose ir pan) Įprastai maitinasi netoli nuo perėjimo vietos (kai maisto

ieško abu tėvai stengiamasi jog lizdas būtų jų matymo lauke) tačiau retkarčiais maisto ieško ir 3ndash5

km atstumu nuo lizdo

Maistą renka gana efektyviai Moksliniuose šaltiniuose nurodoma kad gandras per

minutę gali sugauti iki 25ndash30 skėriukų arba surinkti 4ndash5 sliekus Yra žinoma kad nelaisvėje

laikomi paukščiai vieno maitinimosi metu gali sulesti kiek daugiau nei 1 kg maisto tačiau

natūraliomis sąlygomis sulesamo maisto kiekis yra gerokai mažesnis Moksliniais tyrimais

nustatyta kad 2ndash3 jauniklius auginanti gandrų pora kasdien sulesa apie 12 kg maisto ir šis kiekis

pilnai tenkina tiek tėvų tiek augančių jauniklių poreikius Lenkijoje atliktų tyrimų duomenimis

viena sėkmingai perinti pora perėjimo vietoje vidutiniškai užtrunka 144 dienas tad visą jos

suvartojamo maisto kiekį apskaičiuoti nėra sunku

(httpwwwekonaujienosltnaujienosgamtos_pasaulisgyvunaipauksciaiS-

742straipsnisBaltasis-gandrasmdashar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija)

Per keletą pastarųjų metų baltasis gandras vis dažniau pradėjo naudotis nauju

neįprastu maisto šaltiniu mdash šiukšlynais Tai gali būti paaiškinama natūralaus maisto mažėjimu nes

daugelyje Europos šalių vyksta dideli kraštovaizdžio pasikeitimai iškertami miškai nusausinamos

drėgnos pievos Taip pat žmonių skaičiaus (populiacijos) augimas ndash maži kaimai tampa miestais

Natūralių buveinių pakitimas ir modernus ūkininkavimas išstumia baltuosius gandrus iš natūralių

buveinių ir jie priversti ieškoti maisto tokiose vietose kaip sąvartynai Duomenų apie baltųjų

gandrų lankymąsi šiukšlynuose Lietuvoje nėra (Logminas 1990) 1991- 1996 metai buvo atlikti

tyrimai prie šiukšlynų gyvenančių gandrų populiacijai ištirti nustatyti atliekų poveikį gausai

nustatyti 1991 metai atlikus tyrimus buvo nustatyta jog jokio esminio skirtumo tarp prie šiukšlynų

gyvenančių ir juose besimaitinančių poru bei kontrolinių porų besimaitinančių natūralioje aplinkoje

nepastebėta Vis dėlto sezoninis nuosmukis buvo didesni natūralioje aplinkoje besimaitinančių

gandrų ne prie šiukšlynų gyvenančių porų vadų skaičiuje (Tortosa FS at al 2003 p 112ndash115)

Sorokaitės Dagio ir Vaitkuvienės (2013) nuomone baltasis gandras maitinasi vandens

telkinių pakraščiuose šalia upelių kanalų sekliuose tvenkiniuose ir balose pievose ir ganyklose

pakelėse pamiškėse arimuose Minta vabzdžiais kitais bestuburiais varliagyviais ropliais kartais

žuvytėmis ant žemės perinčių paukščių jaunikliais graužikais Sausringais metais maisto racioną

gali sudaryti beveik vien vabzdžiai ir graužikai drėgnesniais metais ndash šlapžemių gyvūnai Maistą

baltasis gandras renka netoli perėjimo vietų tačiau kai kada jo skrenda iki 3ndash5 km Esant didelei

maisto koncentracijai konkrečiose teritorijose paukštis gali nuskristi ir gana didelius atstumus

Remiantis Šveicarijoje atliktais tyrimais vidutinis maitintis nuskristas atstumas perėjimo sezonu

10

pasirodymo metu baltasis gandras tam tikrą laikotarpį beveik jais ir maitinasi Esant didelei gausai

skėčių (ypač birželio mėnesį kai ant vandens augalų daug jų jaunų stadijų) tą laikotarpį gandrai

daugiausia jomis ir maitinasi Gandras sulesa daug smulkių vabzdžių rinkdamas juos nuo augalų ar

pagaudamas ore Tai galima stebėti pusiau laisvėje auginant gandrus apeidamas mažą jam paskirtą

gazoną ar pievelės plotą paukštis nuolat pačiumpa smulkias museles uodus vabalus tupinčius

žolėse Be vabzdžių baltasis gandras sulesa daug sliekų ir kitokių kirmėlių Iš stuburinių gyvūnų

gandrai sulesa nemažai žuvų bet šis maistas yra daugiau atsitiktinis nes ne visur gandrai lengvai

gali jų pagauti Tokiam maistui pasigauti daugiau tinka seklūs vandenys ypač tvenkiniai karpių

ūkiuose Gandrai mėgsta lankytis nuleistuose tvenkiniuose arba baigiančiose džiūti kūdrose kur

daug smulkių žuvelių varlių buožgalvių vėžiagyvių Varlių gandrai suryja gan daug bet ne visas

rūšis jis mėgstardquo Mažai gaudo žaliąsias varles mieliau lesa abiejų rūšių rudąsias varles Baltasis

gandras visai nelesa rupūžių dėl jų odos gaminamos medžiagos Baltieji gandrai nepraleidžia progos

pagauti driežą žaltį gyvatę Gandrai sumedžioja ir sulesa labai daug pelinių graužikų Jų išvamose

pelių plaukų randama labai dažnai Pelinių 21 graužikų antplūdžio metais šie žvėreliai sudaro

svarbią gandrų maisto dalį Gandrai pasitaikius progai taip pat praryja ir mažus paukščiukus

(Ivanauskas 1949)

2 pav Gandrų mityba

Kalbant moksliniais terminais baltasis gandras ndash oportunistinis grobuonis mintantis

aplinkoje vyraujančiais (gausiausiais) tinkamo maisto objektais Maitinasi ant žemės randamu

11

įvairiu gyvulinės kilmės maistu Maisto ieško tik dieną dažniausiai pavieniui poromis vienos

šeimos dydžio grupėmis Didesnės besimaitinančių paukščių sankaupos stebimos tik tokiose

vietose kur galima rasti ypač daug lengvai prieinamo maisto (pvz šviežiai nušienautose pievose ar

ką tik išdirbtos žemės plotuose ir pan) Įprastai maitinasi netoli nuo perėjimo vietos (kai maisto

ieško abu tėvai stengiamasi jog lizdas būtų jų matymo lauke) tačiau retkarčiais maisto ieško ir 3ndash5

km atstumu nuo lizdo

Maistą renka gana efektyviai Moksliniuose šaltiniuose nurodoma kad gandras per

minutę gali sugauti iki 25ndash30 skėriukų arba surinkti 4ndash5 sliekus Yra žinoma kad nelaisvėje

laikomi paukščiai vieno maitinimosi metu gali sulesti kiek daugiau nei 1 kg maisto tačiau

natūraliomis sąlygomis sulesamo maisto kiekis yra gerokai mažesnis Moksliniais tyrimais

nustatyta kad 2ndash3 jauniklius auginanti gandrų pora kasdien sulesa apie 12 kg maisto ir šis kiekis

pilnai tenkina tiek tėvų tiek augančių jauniklių poreikius Lenkijoje atliktų tyrimų duomenimis

viena sėkmingai perinti pora perėjimo vietoje vidutiniškai užtrunka 144 dienas tad visą jos

suvartojamo maisto kiekį apskaičiuoti nėra sunku

(httpwwwekonaujienosltnaujienosgamtos_pasaulisgyvunaipauksciaiS-

742straipsnisBaltasis-gandrasmdashar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija)

Per keletą pastarųjų metų baltasis gandras vis dažniau pradėjo naudotis nauju

neįprastu maisto šaltiniu mdash šiukšlynais Tai gali būti paaiškinama natūralaus maisto mažėjimu nes

daugelyje Europos šalių vyksta dideli kraštovaizdžio pasikeitimai iškertami miškai nusausinamos

drėgnos pievos Taip pat žmonių skaičiaus (populiacijos) augimas ndash maži kaimai tampa miestais

Natūralių buveinių pakitimas ir modernus ūkininkavimas išstumia baltuosius gandrus iš natūralių

buveinių ir jie priversti ieškoti maisto tokiose vietose kaip sąvartynai Duomenų apie baltųjų

gandrų lankymąsi šiukšlynuose Lietuvoje nėra (Logminas 1990) 1991- 1996 metai buvo atlikti

tyrimai prie šiukšlynų gyvenančių gandrų populiacijai ištirti nustatyti atliekų poveikį gausai

nustatyti 1991 metai atlikus tyrimus buvo nustatyta jog jokio esminio skirtumo tarp prie šiukšlynų

gyvenančių ir juose besimaitinančių poru bei kontrolinių porų besimaitinančių natūralioje aplinkoje

nepastebėta Vis dėlto sezoninis nuosmukis buvo didesni natūralioje aplinkoje besimaitinančių

gandrų ne prie šiukšlynų gyvenančių porų vadų skaičiuje (Tortosa FS at al 2003 p 112ndash115)

Sorokaitės Dagio ir Vaitkuvienės (2013) nuomone baltasis gandras maitinasi vandens

telkinių pakraščiuose šalia upelių kanalų sekliuose tvenkiniuose ir balose pievose ir ganyklose

pakelėse pamiškėse arimuose Minta vabzdžiais kitais bestuburiais varliagyviais ropliais kartais

žuvytėmis ant žemės perinčių paukščių jaunikliais graužikais Sausringais metais maisto racioną

gali sudaryti beveik vien vabzdžiai ir graužikai drėgnesniais metais ndash šlapžemių gyvūnai Maistą

baltasis gandras renka netoli perėjimo vietų tačiau kai kada jo skrenda iki 3ndash5 km Esant didelei

maisto koncentracijai konkrečiose teritorijose paukštis gali nuskristi ir gana didelius atstumus

Remiantis Šveicarijoje atliktais tyrimais vidutinis maitintis nuskristas atstumas perėjimo sezonu

11

įvairiu gyvulinės kilmės maistu Maisto ieško tik dieną dažniausiai pavieniui poromis vienos

šeimos dydžio grupėmis Didesnės besimaitinančių paukščių sankaupos stebimos tik tokiose

vietose kur galima rasti ypač daug lengvai prieinamo maisto (pvz šviežiai nušienautose pievose ar

ką tik išdirbtos žemės plotuose ir pan) Įprastai maitinasi netoli nuo perėjimo vietos (kai maisto

ieško abu tėvai stengiamasi jog lizdas būtų jų matymo lauke) tačiau retkarčiais maisto ieško ir 3ndash5

km atstumu nuo lizdo

Maistą renka gana efektyviai Moksliniuose šaltiniuose nurodoma kad gandras per

minutę gali sugauti iki 25ndash30 skėriukų arba surinkti 4ndash5 sliekus Yra žinoma kad nelaisvėje

laikomi paukščiai vieno maitinimosi metu gali sulesti kiek daugiau nei 1 kg maisto tačiau

natūraliomis sąlygomis sulesamo maisto kiekis yra gerokai mažesnis Moksliniais tyrimais

nustatyta kad 2ndash3 jauniklius auginanti gandrų pora kasdien sulesa apie 12 kg maisto ir šis kiekis

pilnai tenkina tiek tėvų tiek augančių jauniklių poreikius Lenkijoje atliktų tyrimų duomenimis

viena sėkmingai perinti pora perėjimo vietoje vidutiniškai užtrunka 144 dienas tad visą jos

suvartojamo maisto kiekį apskaičiuoti nėra sunku

(httpwwwekonaujienosltnaujienosgamtos_pasaulisgyvunaipauksciaiS-

742straipsnisBaltasis-gandrasmdashar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija)

Per keletą pastarųjų metų baltasis gandras vis dažniau pradėjo naudotis nauju

neįprastu maisto šaltiniu mdash šiukšlynais Tai gali būti paaiškinama natūralaus maisto mažėjimu nes

daugelyje Europos šalių vyksta dideli kraštovaizdžio pasikeitimai iškertami miškai nusausinamos

drėgnos pievos Taip pat žmonių skaičiaus (populiacijos) augimas ndash maži kaimai tampa miestais

Natūralių buveinių pakitimas ir modernus ūkininkavimas išstumia baltuosius gandrus iš natūralių

buveinių ir jie priversti ieškoti maisto tokiose vietose kaip sąvartynai Duomenų apie baltųjų

gandrų lankymąsi šiukšlynuose Lietuvoje nėra (Logminas 1990) 1991- 1996 metai buvo atlikti

tyrimai prie šiukšlynų gyvenančių gandrų populiacijai ištirti nustatyti atliekų poveikį gausai

nustatyti 1991 metai atlikus tyrimus buvo nustatyta jog jokio esminio skirtumo tarp prie šiukšlynų

gyvenančių ir juose besimaitinančių poru bei kontrolinių porų besimaitinančių natūralioje aplinkoje

nepastebėta Vis dėlto sezoninis nuosmukis buvo didesni natūralioje aplinkoje besimaitinančių

gandrų ne prie šiukšlynų gyvenančių porų vadų skaičiuje (Tortosa FS at al 2003 p 112ndash115)

Sorokaitės Dagio ir Vaitkuvienės (2013) nuomone baltasis gandras maitinasi vandens

telkinių pakraščiuose šalia upelių kanalų sekliuose tvenkiniuose ir balose pievose ir ganyklose

pakelėse pamiškėse arimuose Minta vabzdžiais kitais bestuburiais varliagyviais ropliais kartais

žuvytėmis ant žemės perinčių paukščių jaunikliais graužikais Sausringais metais maisto racioną

gali sudaryti beveik vien vabzdžiai ir graužikai drėgnesniais metais ndash šlapžemių gyvūnai Maistą

baltasis gandras renka netoli perėjimo vietų tačiau kai kada jo skrenda iki 3ndash5 km Esant didelei

maisto koncentracijai konkrečiose teritorijose paukštis gali nuskristi ir gana didelius atstumus

Remiantis Šveicarijoje atliktais tyrimais vidutinis maitintis nuskristas atstumas perėjimo sezonu

12

buvo 380 m didžiausias ndash 4 500 m 88 proc atvejų paukštis maitinosi 1 km spinduliu aplink lizdą

Buvo keli atvejai kai nuskristas atstumas siekė 16 km nuo lizdo

Pastaraisiais metais baltieji gandrai vis dažniau matomi besimaitinantys šiukšlynuose

ndash tiek migraciniuose keliuose tiek žiemavietėse Taip dažniausiai maitinasi ne perintys o

klajojantys paukščiai ( Sorokaitė ir kt 2013)

Moksliškai įrodyta kad vietovės kuriose gandrai reguliariai sėkmingai peri pasižymi

didesne biologine įvairove nei tos vietos kur gandrų perėjimo sėkmė yra mažesnė Gandrai pievų

ekosistemose yra aukščiausiojo mitybinio lygmens grobuonys todėl visi smulkesni ir lėtesni gyviai

yra jų grobis Apie tai kad grobuonių įtaka grobio populiacijoms nėra tik neigiama galima

pasiskaityti visuose šiuolaikiniuose ekologijos vadovėliuose Ši (aukščiausia) lipdinių grandis yra

svarbi tuo kad palaiko žemesniame mitybos lygmenyje esančių organizmų populiacijas tam tikrame

(optimaliame) gausos lygmenyje taip užtikrindama jų stabilumą Mat staigiai pagausėjusias

populiacijas pradeda veikti kiti gausos reguliavimo mechanizmai ndash ligos maisto trūkumas ir pan

kas nulemia jų didžiulius svyravimus ir griauna ekosistemų nusistovėjusį balansą Šnekant

populiariai turėdami stabilią baltųjų gandrų populiaciją mes niekada nesulauksime skėrių

antplūdžio ar pelinių graužikų masinio dauginimosi Taigi dėsningumas yra priešingas nei

oponentai įsivaizduoja ir bando įpiršti Baltieji gandrai yra geras aplinkos kokybės indikatorius ir

neturi būti tapatinami su kitų rūšių nykimu

Taigi gamtoje kuomet į joje vykstančius procesus nesikiša žmogus nusistovėję

ekologiniai ryšiai užtikrina darnų balansą kur savo vietą suranda visos mitybinės grandys ir

užtikrinamas jų populiacijų stabilumas Todėl mums reikėtų daugiau dėmesio skirti ne tam kad

reguliuotume vienos ar kitos rūšies gausą kurių tarpe dažniausiai vyrauja visame pasaulyje

nykstantys plėšrūnai o siekti visomis įmanomomis priemonėmis palaikyti natūralius procesus

Tuomet nereikės smerkti vienos ar kitos rūšies o visi džiaugsimės jų įvairove ir gėrėsimės

kiekvienu gamtos sukurtu padaru

(httpwwwekonaujienosltnaujienosgamtos_pasaulisgyvunaipauksciaiS-

742straipsnisBaltasis-gandrasmdashar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija)

Apibendrinant galima teigti kad baltieji gandrai minta vabzdžiais kitais bestuburiais

varliagyviais ropliais kartais žuvytėmis ant žemės perinčių paukščių jaunikliais graužikais

Sausringais metais maisto racioną gali sudaryti beveik vien vabzdžiai ir graužikai drėgnesniais

metais ndash šlapžemių gyvūnai

13

13 Gandrų veisimasis

Baltieji gandrai ndash tai agrolandšafto paukščiai Paprastai peri žmonių sodybose ar prie

jų Aktyvūs dieną nors jų kalenimą galima girdėti ir naktį ypač kai paukščiai pajunta pavojų Jauni

gandriukai kniaukia panašiai kaip kačiukai vėliau ima šnypšti Baltasis gandras peri ant pastatų

stogų medžiuose ant stulpų vandentiekio bokštų ir kitose vietose Stambioji gandralizdžio

medžiaga (pagrindas) yra gana didelės šakos vėliau ant jų kraunamos velėnos šieno gumulai

skudurai sausas mėšlas Lizdą gandrai stato nuolat net jaunikliams augant į jį vis neša įvairią

medžiagą Dėtyje yra 3 ndash 5 elipsiški kiaušiniai Iš pradžių jie balti o perint išsitepa tampa gelsvai

rusvi Dėties dydis paprastai priklauso nuo paukščių amžiaus didžiausia dėtis būna 6 ndash 7 gyvenimo

metais Peri abu poros nariai tačiau visada naktimis kiaušinius šildo patelė Perėti pradeda padėję

vieną ar du kiaušinius Peri 31 ndash 34 dienas Maži gandriukai būna bejėgiai tačiau nuo pirmos

gyvenimo dienos kaip ir visi gandriniai patys ima maistą Maitina abu tėvai Taip prižiūrimi

gandriukai greitai auga Po 53 ndash 55 dienų jie palieka lizdą tačiau dar apie dvi savaites yra tėvų

globojami ir šeriami (Logminas 1990)

Baltojo gandro veisimosi buveinės dydis priklauso nuo vietos sąlygų Rūšis peri

atvirose vietose dažnai netoli vandens telkinių lizdus krauna stambiuose medžiuose šalia sodybų

pakelėse ir laukuose gyvenvietėse ir didesnių miestų pakraščiuose dažnai užima specialiai įrengtas

platformas Lizdo pagrindas yra gana didelės šakos Ant jų paukščiai krauna velėną šieno gumulus

ir kitas medžiagas Lizdas statomas nuolat net kiaušinių perėjimo ir jauniklių auginimo laikotarpiu

Per kelerius metus sukraunamas didelis statinys kurio aukštis gali viršyti 2 m plotis ndash 1ndash15 m

svoris ndash 15 t Pagal lizdo dydį galima apytiksliai spręsti kiek laiko paukščiai jame peri Baltasis

gandras kasmet padeda vieną dėtį kurioje būna 3ndash5 kiaušiniai

Lietuvoje rasta didžiausia dėtis ndash 7 kiaušiniai Dėties dydis priklauso nuo paukščių

amžiaus didžiausia ji būna 6ndash7 gyvenimo metais Peri abu poros nariai tačiau naktimis kiaušinius

visada šildo patelė Perėti gandrai pradeda padėję vieną ar du kiaušinius peri 31ndash34 dienas Pirmieji

jaunikliai išsirita gegužės antroje pusėje Jauniklių dydis rodo jų amžių ir išsiritimo eiliškumą

Trūkstant maisto žūva mažiausias ir silpniausias jauniklis Jauniklius maitina abu tėvai Po 53ndash55

dienų jie palieka lizdą tačiau dar apie dvi savaites yra globojami ir maitinami Lizdus jaunikliai

palieka liepos antroje pusėje o vėlesnių vadų ten laikosi dar ir rugpjūčio mėnesį (LT Aplinkos

ministro įsakymas bdquodėl baltojo gandro apsaugos plano patvirtinimasldquo 2013 m liepos 3 d Nr D1-

497)

Pirmi sugrįžta stipresni individai ir užsiima geriausias lizdines teritorijas dažniausiai į

savo teritorijas grįžta tie patys patinai Lizdo vieta bei teritorija apie jį įtakoja sėkmingą vados

išauginimą ( Fulin M at al 2009 p 361-364)

14

Atlikus lyčių santykio jauniklių tarpe tyrimus buvo padaryta išvada jog vyriškos lyties

atstovai yra stambesni ir jų lizduose yra apie 57 procentus Tyrimai buvo atliekami 2005-2008

metai Vakarų Lenkijoje Iš tiriamų jauniklių buvo imami kraujo mėginai bei atliekami DNR

tyrimai

14 Gandralizdžiai

Pavasarį baltieji gandrai grįžta ne tik į savo gimtąjį kraštą bet jis susiranda kaimą ir

lizdą kuriame praeitais metais perėjo Gandrai peri beveik paruoštuose lizduose tik kasmet jį

pataiso

Natūraliai lizdus suka senuose retalajuose medžiuose arba ant pastatų statinių Mielai

pasinaudoja žmonių į medžius įkeltomis platformomis lizdui sukti Jau nuo senų laikų jos keliamos

ir ant pastatų ar specialių stulpų Daugėja ant elektros atramų susuktų gandrų lizdų 1984 m buvo

nustatyta kad iš 4589 Lietuvoje esančių lizdų 3284 (716) buvo medžiuose Ant pastatų stogų mdash

794 lizdai (173) Ant stulpų 290 lizdų (63) ir 221 (48) mdashant vandentiekio bokštų

Gandrams įsikurti dažniausiai padeda žmonės Iš 4589 lizdų net 3197 pagrindus iškėlė žmonės

(wwwbirdlifelt)

Lizdai dažniausiai sukraunami ąžuoluose liepose ir uosiuose nemažai ndash beržuose

klevuose tuopose ir gluosniuose Iš visų medžiuose rastų lizdų net 90 proc buvo lapuočiuose o

spygliuočiuose ndash tik 10 proc (po lygiai pušyse ir eglėse) Remiantis Šveicarijoje atliktais mitybos

buveinių tyrimais dažniausiai naudojamos pievos ir ganyklos kurios dengia apie 13 viso

paviršiaus 1 km spinduliu aplink lizdą Ariami plotai mažiau mėgiami Šlapžemės naudojamos

visada jei yra prieinamos Perėjimo sezonu potencialių maitinimosi vietų kokybė kinta atsižvelgiant

į augalų augimą ir žemės ūkio veiklos kitimą Baltieji gandrai vengia laukų išskyrus šlapžemes

kuriuose augalai aukštesni kaip 10 cm Esant galimybei jie renkasi atsitiktinius mitybos plotus

atsiradusius dėl žemės ūkio darbų (LT Aplinkos ministro įsakymas bdquodėl baltojo gandro apsaugos

plano patvirtinimasldquo 2013 m liepos 3 d Nr D1-497)

Baltasis gandras yra tipiškas agrolandšafto paukštis gyvenantis žmogaus

kaimynystėje Kadangi baltasis gandras yra stambus paukštis kuriam reikia nemažai erdvės todėl ir

lizdui sukrauti turi pasirinkti tokią vietą kad būtų lengva priskristi ir nusileisti Jis renkasi atviresnę

vietovę Lizdai yra dideli todėl jų pagrindu gali būti tik stambios ir tvirtos atramos Tam labai tinka

medžiai (ypač pavieniai) įvairūs stulpai pastatai ir kitos panašios vietos Medžiai ndash tai natūralios ir

galbūt mėgstamiausios baltojo gandro vietos nes 1995 m duomenimis daugiausiai gandrų lizdų

14

Atlikus lyčių santykio jauniklių tarpe tyrimus buvo padaryta išvada jog vyriškos lyties

atstovai yra stambesni ir jų lizduose yra apie 57 procentus Tyrimai buvo atliekami 2005-2008

metai Vakarų Lenkijoje Iš tiriamų jauniklių buvo imami kraujo mėginai bei atliekami DNR

tyrimai

14 Gandralizdžiai

Pavasarį baltieji gandrai grįžta ne tik į savo gimtąjį kraštą bet jis susiranda kaimą ir

lizdą kuriame praeitais metais perėjo Gandrai peri beveik paruoštuose lizduose tik kasmet jį

pataiso

Natūraliai lizdus suka senuose retalajuose medžiuose arba ant pastatų statinių Mielai

pasinaudoja žmonių į medžius įkeltomis platformomis lizdui sukti Jau nuo senų laikų jos keliamos

ir ant pastatų ar specialių stulpų Daugėja ant elektros atramų susuktų gandrų lizdų 1984 m buvo

nustatyta kad iš 4589 Lietuvoje esančių lizdų 3284 (716) buvo medžiuose Ant pastatų stogų mdash

794 lizdai (173) Ant stulpų 290 lizdų (63) ir 221 (48) mdashant vandentiekio bokštų

Gandrams įsikurti dažniausiai padeda žmonės Iš 4589 lizdų net 3197 pagrindus iškėlė žmonės

(wwwbirdlifelt)

Lizdai dažniausiai sukraunami ąžuoluose liepose ir uosiuose nemažai ndash beržuose

klevuose tuopose ir gluosniuose Iš visų medžiuose rastų lizdų net 90 proc buvo lapuočiuose o

spygliuočiuose ndash tik 10 proc (po lygiai pušyse ir eglėse) Remiantis Šveicarijoje atliktais mitybos

buveinių tyrimais dažniausiai naudojamos pievos ir ganyklos kurios dengia apie 13 viso

paviršiaus 1 km spinduliu aplink lizdą Ariami plotai mažiau mėgiami Šlapžemės naudojamos

visada jei yra prieinamos Perėjimo sezonu potencialių maitinimosi vietų kokybė kinta atsižvelgiant

į augalų augimą ir žemės ūkio veiklos kitimą Baltieji gandrai vengia laukų išskyrus šlapžemes

kuriuose augalai aukštesni kaip 10 cm Esant galimybei jie renkasi atsitiktinius mitybos plotus

atsiradusius dėl žemės ūkio darbų (LT Aplinkos ministro įsakymas bdquodėl baltojo gandro apsaugos

plano patvirtinimasldquo 2013 m liepos 3 d Nr D1-497)

Baltasis gandras yra tipiškas agrolandšafto paukštis gyvenantis žmogaus

kaimynystėje Kadangi baltasis gandras yra stambus paukštis kuriam reikia nemažai erdvės todėl ir

lizdui sukrauti turi pasirinkti tokią vietą kad būtų lengva priskristi ir nusileisti Jis renkasi atviresnę

vietovę Lizdai yra dideli todėl jų pagrindu gali būti tik stambios ir tvirtos atramos Tam labai tinka

medžiai (ypač pavieniai) įvairūs stulpai pastatai ir kitos panašios vietos Medžiai ndash tai natūralios ir

galbūt mėgstamiausios baltojo gandro vietos nes 1995 m duomenimis daugiausiai gandrų lizdų

15

rasta medžiuose (52 ) Renkasi žalius medžius tačiau lizdų rasta ir sausuose (1) bei

džiūstančiuose (13 ) medžiuose (6 pav) Pirmenybę teikia lapuočiams Juose rasta 86 lizdų

(Malinauskas Vaitkus 1995)

Gandras savo lizdui papildyti kasmet suneša naujos medžiagos Pažymėtina kad jis tai

daro ne tik pavasarį prieš padėdamas kiaušinius bet ir vėliau net tuomet kai jau esti paaugusių

vaikų Sunku čia įžiūrėti tikslą ir galima manyti kad tuo gandras vien patenkina savo įgimtą

palinkimą lizdui krauti kaip tie paukščiai kurie krauna po keletą lizdų bet pagaliau apsigyvena

viename iš jų Tik nuostabu kad čia tai trunka visą vasarą Nuolat pildomi seni gandrų lizdai virs

didžiausiais griozdiškais pastatais kasmet aukštesniais Jie ilgainiui pakrypsta ant šono ir griūva

Senas gandro lizdas sudaro tikrą archyvą o iš eilės sukrauti medžiagos sluoksniai ndash lyg metraštį Iš

išgriuvusio didelio gandro lizdo galima prikrauti gerą vežimą (Ivanauskas T 1959)

3pav Gandralizdžiai

Stambioji gandralizdžio medžiaga (pagrindas) yra gana didelės šakos vėliau ant jų

kraunama velėnos šieno gumulai skudurai sausas mėšlas nendrių meldų gabalai samanos ir pan

Vidury lizdo padaroma nedidelė duobutė ndash tokio dydžio kad joje būtų galima padėti kiaušinius ir

pačiam atsitūpti Jaunikliams paaugus lizdas virsta plokščia suplakta aikštele Lizdą gandrai stato

nuolat net jaunikliams augant į jį vis neša įvairią medžiagą Nuolat papildomi seni gandrų lizdai

virsta didžiausiais griozdiškais pastatais kasmet aukštesniais Dažnai po kiek laiko jie ima krypti į

šoną ir griūna (wwwbirdlifelt)

Gandralizdis yra didelis sunkus ir ilgalaikis gandrų statinys kuris kasmet yra

papildomas nauja lizdine medžiaga ir vis padidėja Kai kurie gandralizdžiai yra įspūdingos apimties

Didžiausių metais iš metų didinamų lizdų aukštis gali viršyti 2 m o jų svoris gali siekti iki 15 t

16

1994 m gandrų apskaitos Lietuvoje duomenimis gandralizdžiai dažniausiai buvo kraunami

medžiuose (52 proc) rečiau ant stulpų (elektros telegrafo kt ndash 20 proc) vandentiekio bokštų (15

proc) ar ant įvairių pastatų (12 proc) Kad ir kur būtų sukrauti lizdai jiems gresia įvairūs pavojai

Per liūtis lizdai permirksta ir dar labiau pasunkėja Dėl to kartais lūžta medžio laja įlaužiamas

pastato stogas nutrūksta elektros laidai ant kurių yra sukrautas lizdas arba nugriūva kaminas

Pernelyg aukštas lizdas lengvai pasvyra ir gali nuvirsti Jeigu taip atsitinka vasarą ndash žūsta visa vada

Kartais lizdus nuverčia vėtros (httppasauliolietuviscombaltasis-gandras-problemos)

Medžiagą lizdui nešioja paeiliui patinas ir patelė Kai vienas renka ją kitas stovi ar

tupi sergėdamas lizdą Lizdas retai paliekamas tuščias Vienam paukščiui grįžus į lizdą ir abiem

džiaugsmingai pakalenus snapais tuoj kitas išskrenda medžiagos rinkti O ta medžiaga ndash tai

nepaprastas rinkinys būtent sausos visokio didumo šakos nendrių ir meldų gabalai karnos

samanos šienas sudžiūvęs karvių ir arklių mėšlas žemės grumstai ir kt Vidury lizdo padaroma

nedidelė duobutė kaip tik tokio didumo kad joje galima būtų padėti kiaušinius ir pačiam atsitūpti

Vėliau kai paauga jaunikliai ir lizde daug vaikščiojama ir šiukšlinama jis virsta visai plokščia

suplakta aikštele (Ivanauskas T 1959)

Mūsų krašte gandrai peri beveik tik žmogaus paruoštuose jam pastatuose ndash sename ant

medžio ar stogo įkeltame rate ar akėčiose Tačiau reikia manyti kad tolimoje praeityje gandrai

savarankiškai kraudavo lizdus medžiuose Tokių be žmogaus pagalbos sukrautų lizdų dabar retai

užtiksi Egzotiški gandrai kaip Pietinės Amerikos (Tantalus) kartais linkę perėti kolonijomis

Atrodo kad ir baltasis gandras šiek tiek prie to linkęs Dar 1937 metais Anykščių ežero saloje

viename Ąžuole mačiau net penkis lizdus nors ne visi buvo užimti o medžių su dviem ar trim

lizdais neretai pasitaiko Kolonijomis galima laikyti ir tai kai beveik kiekvienas kaimo namas yra

perinčių gandrų užimtas kaip galima matyti Poliesėje o iš keliautojų aprašymų sužinome kad

panašius vaizdus galima matyti Turkijos ir Irano miestuose (IvanauskasT 1959 p128)

Išskirtinos kelios dėl gandralizdžių kylančių problemų grupės

susijusios su elektros perdavimo linijomis

susijusios su pastatų pažeidimu

susijusios su juose gyvenančiais paukščiais

AB VST ir AB Rytų skirstomieji tinklai duomenimis 1994 m ant elektros stulpų

buvo apie 1 400 o 2005-2006 m ant elektros oro linijų atramų ndash net 4 000 baltųjų gandrų lizdų Per

dešimtmetį ant elektros oro linijų atramų sukrautų gandralizdžių skaičius padidėjo kone tris kartus

tad dėl jų kyla bene daugiausiai problemų Kita vertus pastaraisiais metais dėl tokių lizdų padidėjo

Lietuvos perinčių gandrų populiacija

Deja ant elektros oro linijų atramų sukrautiems lizdams gresia daugiausiai pavojų

kadangi tokie lizdai kraunami tiesiai ant elektros laidų jų pagrindas yra nestabilus

lizdai labai greitai pradeda svirti ir nukrenta žemėn dažnai nutraukia elektros laidus

17

ant elektros oro linijų atramų sukrauti lizdai neretai užsidega dėl trumpojo elektros

jungimo ndash tokiais atvejais gali žūti ne tik lizdas bet ir jame esantys jaunikliai

tiek besimokantys skraidyti jaunikliai tiek suaugę gandrai perintys tokiuose

lizduose dažnai mirtinai nutrenkiami elektros išlydžio kai atsitrenkia į elektros laidus Tai ypač

dažnai nutinka esant vėjuotam orui

elektros bendrovės patiria nuostolių dėl elektros nutekėjimo dėl lizdų svorio ir

paukščių išmatų sukeltos korozijos nutrūkstančių elektros laidų

pagal saugios elektros oro linijų eksploatacijos taisykles ant oro linijų atramų negali

būti jokių pašalinių daiktų o jeigu yra jie turi būti pašalinti

Ant elektros oro linijų atramų sukrautus baltųjų gandrų lizdus teoriškai geriausia

perkelti toliau nuo elektros linijų ndash pastatyti naujus stulpus ir ant jų įrengti gandralizdžius Tačiau

norint taip perkelti lizdus daug kainuotų ir vargu ar pasiteisintų Šiandien Lietuvoje yra nemažai

panašiai įrengtų gandralizdžių bet paukščiai mieliau kuriasi ant naudojamų elektros oro perdavimo

stulpų Galbūt šios problemos nebeliks kai elektros energija bus perduodama požeminiais kabeliais

Pavieniai privatūs asmenys ar net jų grupelės visų su gandrais susijusių problemų

neišspręs Jie gali pagelbėti tik tam tikrais atvejais Visos šalies mastu tą turėtų daryti Lietuvos

Vyriausybė Svarbiausias žingsnis turėtų būti apsaugos veiksmų plano parengimas Plane turėtų būti

numatyta ilgalaikė rūšies apsaugos strategija aprašytos rūšies apsaugos priemonės kurias privalėtų

įgyvendinti konkrečios valstybinės institucijos (planas turėtų būti teisiškai reglamentuotas kaip

privalomas) (httppasauliolietuviscombaltasis-gandras-problemos)

Lietuvoje viešai plačiajai visuomenei jau pasiekiama internetinė Baltųjų gandrų lizdų

duomenų bazė (adresu httpecogisekoiltciconia) Joje pateikiama informacija apie daugiau nei 21

tūkst lizdų užregistruotų 2009-2010 metais Lietuvoje vykdytos baltųjų gandrų lizdų apskaitos

metu (httpwwwlrytasltlietuvos-dienagamta21-tukst-baltuju-gandru-lizdu-duomenu-bazeje-

internetehtm)

Potencialių lizdaviečių gausa Lietuva yra labai palanki baltajam gandrui nes šalyje

gausu vienkiemių o sodybose laukuose ir pakelėse daug senų pavienių medžių taip pat nemažai

elektros perdavimo linijų tinkančių lizdams krauti Santykinai daugiausia lizdų rasta 05 ndash 10 km

atstumu vienas nuo kito (Logminas 1990 Malinauskas Vaitkus 1995) Ten kur gausu maisto gali

perėti sudarydami nedideles kolonijas 12 lizdų kolonija aptikta Šilutės rajone Bitėnuose netoli

Nemuno Lizdai sukrauti 10-50 metrų atstumu vienas nuo kito

Apibendrinant galima teigti kad baltieji gandrai natūraliai lizdus suka senuose

retalajuose medžiuose arba ant pastatų statinių Mielai pasinaudoja žmonių į medžius įkeltomis

platformomis lizdui sukti Jau nuo senų laikų jos keliamos ir ant pastatų ar specialių stulpų Daugėja

ant elektros atramų susuktų gandrų lizdų

18

15 Baltųjų gandrų paplitimas

Lietuvos Respublikos teritorijoje baltasis gandras paplitęs didžiausiu tankumu savo

areale ndash vidutiniškai 03 perinčios poroskmsup2 Dažniausiai baltieji gandrai lizdus krauna iki 1 km

atstumu vienas nuo kito Kai kur jie peri nedidelėmis kolonijomis Šalyje yra tik kelios kolonijos

kur nedideliame plote gyvena po keliolika porų Lokalus perinčių porų tankumas priklauso ne nuo

rajono bet nuo vietos kraštovaizdžio sąlygų Baltųjų gandrų inventorizacija visoje šalies teritorijoje

atlikta 6 kartus rūšies išplitimas yra geras Tačiau gausos pokyčių analizei atskirų metų duomenys

netinkami nes registruoti skirtingi parametrai Ryškiausias perinčios baltųjų gandrų populiacijos

sumažėjimas Lietuvoje kaip ir visoje Europoje stebėtas 1984 m Nors rūšis Lietuvoje palyginti su

kitomis Europos šalimis visą laiką buvo gausi nuo 1994ndash1995 m stebimas populiacijos augimas

nes kolūkinės žemės ūkio sistemos sunykimas daugelyje vietų numelioruotų plotų užmirkimas

sukūrė palankias mitybos sąlygas 2009ndash2010 m lizdų apskaitos duomenimis šalyje perėjo 19 000ndash

19 500 baltųjų gandrų porų Dar apie 1 700 lizdų pavieniai paukščiai arba jų poros buvo užėmę bet

neperėjo Pastaraisiais metais vėl intensyvėjantis žemės ūkis greitas ekonominis augimas gali lemti

atgalinį procesą todėl nors ir gausi ši rūšis reikalauja dėmesio ir apsaugos jau dabar

Baltojo gandro arealas nėra vientisas Vakarinėje dalyje jis eina į šiaurę iki Jutlandijos

pusiasalio Suomių įlankos į rytus iki Ukrainos Užkaukazės į pietus ndash iki Irako Mažosios Azijos

Viduržemio jūros Šiaurės Afrikos Kita arealo dalis yra Vidurinėje Azijoje Nedidelė perinti

populiacija (apie 10 porų) susiformavusi Pietų Afrikos Respublikoje

Lietuva yra šiaurės vakarinėje rūšies arealo dalyje Europoje randama daugiau kaip 75

proc visos perinčios populiacijos (daugiau nei 180 000 porų) Daugiausia baltųjų gandrų porų

Lenkijoje (44 000ndash46 000) Ukrainoje (26 200ndash32 400) Ispanijoje (16 600) Pietvakarių Azijoje

populiacija didžiausia Turkijoje (15 000ndash35 000) Anksčiau miškų kirtimas pievų ir šlapžemių

plėtimas naudojant jas gyvulių auginimui ir žemdirbystei lėmė rūšies gausėjimą visoje Europoje

tačiau vėliau vis intensyvėjantis antropogeninis poveikis aplinkai ndash buveinių keitimas ir naikinimas

susijęs su labai intensyviu žemės ūkiu daugelyje Europos šalių ndash lėmė spartų populiacijos mažėjimą

Vakarų Europoje o kai kuriose šalyse ir visišką išnykimą Ypač smarkus baltųjų gandrų

populiacijos sumažėjimas pastebėtas 1970ndash1990 m Danijoje 1998ndash2001 m aptiktos tik 1ndash3 poros

Švedijoje 1999ndash2000 m ndash 3 poros Belgijoje 1995ndash2000 m ndash 45ndash46 poros Nors 1990ndash2000 m

populiacija didėjo tačiau dar nepasiekė ankstesnio lygio todėl laikoma sumažėjusia 1984 m

užfiksuotas žemiausias pasaulinės baltųjų gandrų populiacijos lygis per visą apskaitos laiką ndash ne

daugiau kaip 135 000 perinčių porų Vakarų populiacija per 1974ndash1984 m laikotarpį sumažėjo 20

proc rytų ndash 10 proc Tam įtakos turėjo intensyvus antropogeninis poveikis aplinkai ndash buveinių

keitimas ir naikinimas pirmiausia susijęs su intensyviu žemės ūkiu daugelyje Europos šalių 1984ndash

19

1995 m užfiksuotas pasaulinės populiacijos padidėjimas 23 proc Populiacija išaugo beveik visose

šalyse ir regionuose išskyrus Daniją Serbiją Bulgariją Albaniją ir Turkiją Vyko spartus vakarų

populiacijos atsistatymas ndash ji padidėjo net 75 proc rytų buvusi gana gausi ndash 15 proc 1994ndash2005

m pasaulinė populiacija išaugo 39 proc Vakarų populiacija padidėjo 89 proc o rytų ndash 28 proc Tik

keturiose šalyse ndash Turkijoje Uzbekistane Danijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje ndash populiacija

sumažėjo Latvijoje Čekijoje ir Vengrijoje ji išliko stabili Rytų populiacija labiausiai išaugo ties

rytine perėjimo arealo riba Rusijoje Ukrainoje ir Baltarusijoje (Jurgita Sorokaitė Mindaugas

Dagys Daiva Vaitkuvienė 2013)

Apibendrinant galima teigti kad Lietuvoje baltasis gandras paplitęs didžiausiu

tankumu savo areale ndash vidutiniškai 03 perinčios poroskmsup2 Dažniausiai baltieji gandrai lizdus

krauna iki 1 km atstumu vienas nuo kito Kai kur jie peri nedidelėmis kolonijomis

16 Baltojo gandro nacionalinis ir tarptautinis teisinis statusas

Baltasis gandras ndash visose ES šalyse saugoma paukščių rūšis kurios vietinių

populiacijų stebėsenai ir apsaugai pagal ES Paukščių direktyvos reikalavimus turi būti steigiamos

specialiosios saugomos teritorijos Lietuva ndash viena iš nedaugelio šalių narių kurioje iki šiol

baltiesiems gandrams nėra išskirtos specialios apsaugos teritorijos mat šios rūšies populiacija mūsų

šalyje yra pakankamai gausi o tinkamose buveinėse perinčios poros pasiskirsčiusios gana tolygiai

Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę buvo stebimas nuolatinis baltųjų gandrų populiacijos

gausėjimas kuris vyko natūraliai Šis gausėjimas labiausiai sietinas su pokyčiais žemės ūkyje

pirmiausiai su žemės dirbimo intensyvumo ir chemizacijos mažėjimu Tik paskutiniu metu (2009ndash

2013 m) blogėjant senų gandralizdžių būklei ir didelei daliai gandrų lizdus pradėjus krauti ant

elektros perdavimo linijų atramų Lietuvoje buvo įgyvendintos tikslinės gandralizdžių būklės

gerinimui skirtos priemonės ES aplinkos finansinės programos bdquoLIFE+rdquo bei Lietuvos aplinkos

ministerijos finansuoto projekto bdquoBaltųjų gandrų (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvojeldquo (LIFE07

ANTLT000531) metu buvo keliamos dirbtinės lizdavietės ant pastatų stogų taisomi avarinės

būklės lizdai medžiuose tačiau didžiausia apimtimi buvo įrengiamos specialios platformos ant

elektros perdavimo linijų stulpų Tačiau praeityje vykusiam populiacijos gausėjimui tai jokios

įtakos neturėjo ndash projektas siekė palaikyti esamą baltųjų gandrų būklę blogėjant natūralioms

perėjimo sąlygoms Todėl ir dabar galime didžiuotis tuo kad baltųjų gandrų populiacijos tankumas

Lietuvoje yra didžiausias rūšies pasaulinės populiacijos kontekste Tad baltasis gandras tikrai

pagrįstai laikomas nacionaliniu mūsų šalies paukščiu

20

(httpwwwekonaujienosltnaujienosgamtos_pasaulisgyvunaipauksciaiS-

742straipsnisBaltasis-gandras-ar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija)

Baltasis gandras saugomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų

augalų grybų ir bendrijų įstatymu (Žin 1994 Nr 108-2727 2009 Nr 159-7200) Bazinis žalos

įkainis už sunaikintą kiaušinį jauniklį suaugusį paukštį lizdą patvirtintas Lietuvos Respublikos

aplinkos ministro 2010 m liepos 15 d įsakymu Nr D1-621 bdquoDėl Lietuvos saugomoms rūšims ir jų

buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimoldquo (Žin 2010 Nr 87-4616)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m balandžio 8 d nutarimu Nr 399 bdquoDėl Lietuvos

Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų

sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymoldquo (Žin 2004 Nr 55-

1899 2006 Nr 92-3635) baltojo gandro apsaugai įsteigta viena saugoma teritorija Ši teritorija

įsteigta baltųjų gandrų migracinių srautų susiliejimo vietos apsaugai Nors Lietuvoje šiuo metu

neišskirta teritorijų perinčių baltųjų gandrų apsaugai tačiau remiantis Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2004 m kovo 15 d nutarimu Nr 276 bdquoDėl buveinių ar paukščių apsaugai svarbių

teritorijų bendrųjų nuostatų patvirtinimoldquo (Žin 2004 Nr 41-1335 2011 Nr 67-3171) yra

numatyti apribojimai ir rekomendacijos veiklai tokiose teritorijose jei jos būtų įsteigtos Baltasis

gandras saugomas tarptautiniu lygiu Ši rūšis įrašyta į 2009 m lapkričio 30 d Europos Parlamento

ir Tarybos direktyvos 2009147EB dėl laukinių paukščių apsaugos I priedą (OL 2010 L 20 p 7)

taip pat į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos II priedą (Žin 1996

Nr 91-2126) Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos II priedą (Žin 2001

Nr 50-1742) Susitarimo dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo II

priedą (Žin 2004 Nr 125-4510)

Pagrindinės grėsmės baltiesiems gandrams yra blogėjančios mitybinės sąlygos dėl

žemės ūkyje naudojamų chemikalų ir vyraujančių monokultūrų žemdirbystės plotuose Papildoma

grėsmė kyla dėl nykstančių senų perėjimo vietų laukų medžiuose ir ant sodybų stogų (Jusys

Karalius Raudonikis 2012 p64)

17 Populiacijos dydis ir pasiskirstymas

1974 iki 1984m bendras gandrų skaičius sumažėjo beveik 10 tūkst Tai lėmė daugybė

neigiamų veiksnių Svarbiausi iš jų mdash maisto stygius chemizacija galinti sukelti įvairias mutacijas

Beveik kiekviename lizde lieka neišskilęs vienas ar daugiau kiaušinių Daug gandriukų apsinuodija

maistu dar lizduose Ne kartą aptikta jauniklių kurių kojos buvo įsipainiojusios į lizdo medžiagos

tvirtus raiščius Daug gandrų ypač jaunų žūva ant elektros stulpų Tai svarbu ir migracijos

keliuose Europoje per migraciją 1979mdash1985m apie 70 žuvusių mūsų gandrų buvo nutrenkti

elektros srovės jiems atsitūpus ant elektros perdavimo linijų ypač aukštos įtampos atramų

19

1995 m užfiksuotas pasaulinės populiacijos padidėjimas 23 proc Populiacija išaugo beveik visose

šalyse ir regionuose išskyrus Daniją Serbiją Bulgariją Albaniją ir Turkiją Vyko spartus vakarų

populiacijos atsistatymas ndash ji padidėjo net 75 proc rytų buvusi gana gausi ndash 15 proc 1994ndash2005

m pasaulinė populiacija išaugo 39 proc Vakarų populiacija padidėjo 89 proc o rytų ndash 28 proc Tik

keturiose šalyse ndash Turkijoje Uzbekistane Danijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje ndash populiacija

sumažėjo Latvijoje Čekijoje ir Vengrijoje ji išliko stabili Rytų populiacija labiausiai išaugo ties

rytine perėjimo arealo riba Rusijoje Ukrainoje ir Baltarusijoje (Jurgita Sorokaitė Mindaugas

Dagys Daiva Vaitkuvienė 2013)

Apibendrinant galima teigti kad Lietuvoje baltasis gandras paplitęs didžiausiu

tankumu savo areale ndash vidutiniškai 03 perinčios poroskmsup2 Dažniausiai baltieji gandrai lizdus

krauna iki 1 km atstumu vienas nuo kito Kai kur jie peri nedidelėmis kolonijomis

16 Baltojo gandro nacionalinis ir tarptautinis teisinis statusas

Baltasis gandras ndash visose ES šalyse saugoma paukščių rūšis kurios vietinių

populiacijų stebėsenai ir apsaugai pagal ES Paukščių direktyvos reikalavimus turi būti steigiamos

specialiosios saugomos teritorijos Lietuva ndash viena iš nedaugelio šalių narių kurioje iki šiol

baltiesiems gandrams nėra išskirtos specialios apsaugos teritorijos mat šios rūšies populiacija mūsų

šalyje yra pakankamai gausi o tinkamose buveinėse perinčios poros pasiskirsčiusios gana tolygiai

Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę buvo stebimas nuolatinis baltųjų gandrų populiacijos

gausėjimas kuris vyko natūraliai Šis gausėjimas labiausiai sietinas su pokyčiais žemės ūkyje

pirmiausiai su žemės dirbimo intensyvumo ir chemizacijos mažėjimu Tik paskutiniu metu (2009ndash

2013 m) blogėjant senų gandralizdžių būklei ir didelei daliai gandrų lizdus pradėjus krauti ant

elektros perdavimo linijų atramų Lietuvoje buvo įgyvendintos tikslinės gandralizdžių būklės

gerinimui skirtos priemonės ES aplinkos finansinės programos bdquoLIFE+rdquo bei Lietuvos aplinkos

ministerijos finansuoto projekto bdquoBaltųjų gandrų (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvojeldquo (LIFE07

ANTLT000531) metu buvo keliamos dirbtinės lizdavietės ant pastatų stogų taisomi avarinės

būklės lizdai medžiuose tačiau didžiausia apimtimi buvo įrengiamos specialios platformos ant

elektros perdavimo linijų stulpų Tačiau praeityje vykusiam populiacijos gausėjimui tai jokios

įtakos neturėjo ndash projektas siekė palaikyti esamą baltųjų gandrų būklę blogėjant natūralioms

perėjimo sąlygoms Todėl ir dabar galime didžiuotis tuo kad baltųjų gandrų populiacijos tankumas

Lietuvoje yra didžiausias rūšies pasaulinės populiacijos kontekste Tad baltasis gandras tikrai

pagrįstai laikomas nacionaliniu mūsų šalies paukščiu

20

(httpwwwekonaujienosltnaujienosgamtos_pasaulisgyvunaipauksciaiS-

742straipsnisBaltasis-gandras-ar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija)

Baltasis gandras saugomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų

augalų grybų ir bendrijų įstatymu (Žin 1994 Nr 108-2727 2009 Nr 159-7200) Bazinis žalos

įkainis už sunaikintą kiaušinį jauniklį suaugusį paukštį lizdą patvirtintas Lietuvos Respublikos

aplinkos ministro 2010 m liepos 15 d įsakymu Nr D1-621 bdquoDėl Lietuvos saugomoms rūšims ir jų

buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimoldquo (Žin 2010 Nr 87-4616)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m balandžio 8 d nutarimu Nr 399 bdquoDėl Lietuvos

Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų

sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymoldquo (Žin 2004 Nr 55-

1899 2006 Nr 92-3635) baltojo gandro apsaugai įsteigta viena saugoma teritorija Ši teritorija

įsteigta baltųjų gandrų migracinių srautų susiliejimo vietos apsaugai Nors Lietuvoje šiuo metu

neišskirta teritorijų perinčių baltųjų gandrų apsaugai tačiau remiantis Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2004 m kovo 15 d nutarimu Nr 276 bdquoDėl buveinių ar paukščių apsaugai svarbių

teritorijų bendrųjų nuostatų patvirtinimoldquo (Žin 2004 Nr 41-1335 2011 Nr 67-3171) yra

numatyti apribojimai ir rekomendacijos veiklai tokiose teritorijose jei jos būtų įsteigtos Baltasis

gandras saugomas tarptautiniu lygiu Ši rūšis įrašyta į 2009 m lapkričio 30 d Europos Parlamento

ir Tarybos direktyvos 2009147EB dėl laukinių paukščių apsaugos I priedą (OL 2010 L 20 p 7)

taip pat į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos II priedą (Žin 1996

Nr 91-2126) Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos II priedą (Žin 2001

Nr 50-1742) Susitarimo dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo II

priedą (Žin 2004 Nr 125-4510)

Pagrindinės grėsmės baltiesiems gandrams yra blogėjančios mitybinės sąlygos dėl

žemės ūkyje naudojamų chemikalų ir vyraujančių monokultūrų žemdirbystės plotuose Papildoma

grėsmė kyla dėl nykstančių senų perėjimo vietų laukų medžiuose ir ant sodybų stogų (Jusys

Karalius Raudonikis 2012 p64)

17 Populiacijos dydis ir pasiskirstymas

1974 iki 1984m bendras gandrų skaičius sumažėjo beveik 10 tūkst Tai lėmė daugybė

neigiamų veiksnių Svarbiausi iš jų mdash maisto stygius chemizacija galinti sukelti įvairias mutacijas

Beveik kiekviename lizde lieka neišskilęs vienas ar daugiau kiaušinių Daug gandriukų apsinuodija

maistu dar lizduose Ne kartą aptikta jauniklių kurių kojos buvo įsipainiojusios į lizdo medžiagos

tvirtus raiščius Daug gandrų ypač jaunų žūva ant elektros stulpų Tai svarbu ir migracijos

keliuose Europoje per migraciją 1979mdash1985m apie 70 žuvusių mūsų gandrų buvo nutrenkti

elektros srovės jiems atsitūpus ant elektros perdavimo linijų ypač aukštos įtampos atramų

20

(httpwwwekonaujienosltnaujienosgamtos_pasaulisgyvunaipauksciaiS-

742straipsnisBaltasis-gandras-ar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija)

Baltasis gandras saugomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų

augalų grybų ir bendrijų įstatymu (Žin 1994 Nr 108-2727 2009 Nr 159-7200) Bazinis žalos

įkainis už sunaikintą kiaušinį jauniklį suaugusį paukštį lizdą patvirtintas Lietuvos Respublikos

aplinkos ministro 2010 m liepos 15 d įsakymu Nr D1-621 bdquoDėl Lietuvos saugomoms rūšims ir jų

buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimoldquo (Žin 2010 Nr 87-4616)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m balandžio 8 d nutarimu Nr 399 bdquoDėl Lietuvos

Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų

sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymoldquo (Žin 2004 Nr 55-

1899 2006 Nr 92-3635) baltojo gandro apsaugai įsteigta viena saugoma teritorija Ši teritorija

įsteigta baltųjų gandrų migracinių srautų susiliejimo vietos apsaugai Nors Lietuvoje šiuo metu

neišskirta teritorijų perinčių baltųjų gandrų apsaugai tačiau remiantis Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2004 m kovo 15 d nutarimu Nr 276 bdquoDėl buveinių ar paukščių apsaugai svarbių

teritorijų bendrųjų nuostatų patvirtinimoldquo (Žin 2004 Nr 41-1335 2011 Nr 67-3171) yra

numatyti apribojimai ir rekomendacijos veiklai tokiose teritorijose jei jos būtų įsteigtos Baltasis

gandras saugomas tarptautiniu lygiu Ši rūšis įrašyta į 2009 m lapkričio 30 d Europos Parlamento

ir Tarybos direktyvos 2009147EB dėl laukinių paukščių apsaugos I priedą (OL 2010 L 20 p 7)

taip pat į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos II priedą (Žin 1996

Nr 91-2126) Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos II priedą (Žin 2001

Nr 50-1742) Susitarimo dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo II

priedą (Žin 2004 Nr 125-4510)

Pagrindinės grėsmės baltiesiems gandrams yra blogėjančios mitybinės sąlygos dėl

žemės ūkyje naudojamų chemikalų ir vyraujančių monokultūrų žemdirbystės plotuose Papildoma

grėsmė kyla dėl nykstančių senų perėjimo vietų laukų medžiuose ir ant sodybų stogų (Jusys

Karalius Raudonikis 2012 p64)

17 Populiacijos dydis ir pasiskirstymas

1974 iki 1984m bendras gandrų skaičius sumažėjo beveik 10 tūkst Tai lėmė daugybė

neigiamų veiksnių Svarbiausi iš jų mdash maisto stygius chemizacija galinti sukelti įvairias mutacijas

Beveik kiekviename lizde lieka neišskilęs vienas ar daugiau kiaušinių Daug gandriukų apsinuodija

maistu dar lizduose Ne kartą aptikta jauniklių kurių kojos buvo įsipainiojusios į lizdo medžiagos

tvirtus raiščius Daug gandrų ypač jaunų žūva ant elektros stulpų Tai svarbu ir migracijos

keliuose Europoje per migraciją 1979mdash1985m apie 70 žuvusių mūsų gandrų buvo nutrenkti

elektros srovės jiems atsitūpus ant elektros perdavimo linijų ypač aukštos įtampos atramų

21

2009ndash2010 m baltųjų gandrų lizdų apskaitos duomenimis Lietuvoje buvo daugiau

kaip 20 000 užimtų lizdų kuriuose perėjo apie 19 000ndash19 500 porų sudarančių 8ndash10 proc

pasaulinės populiacijos Tankis yra 03 perinčios poroskmsup2 t y didžiausias visame areale

Didžiausias baltųjų gandrų lizdų tankis nustatytas

vakarų Lietuvoje Šilalės rajono Pagėgių Skuodo rajono Tauragės rajono Šilutės

rajono Kretingos rajono Kelmės rajono savivaldybėse

pietvakarių Lietuvoje Vilkaviškio rajono Alytaus miesto ir Alytaus rajono

Kalvarijos Prienų rajono Šakių rajono Lazdijų rajono savivaldybėse

šiaurės rytų Lietuvoje Utenos rajono Rokiškio rajono Molėtų rajono

savivaldybėse

Mažiausias baltųjų gandrų lizdų tankis nustatytas

centrinėje Lietuvoje Jonavos rajono Kauno miesto ir Kauno rajono Pasvalio

rajono Elektrėnų Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybėse

miškinguose pietryčių ir rytų Lietuvos rajonuose ndash Varėnos rajono Švenčionių

rajono Druskininkų Šalčininkų rajono Trakų rajono Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono

savivaldybėse

Nė vieno baltojo gandro lizdo neaptikta Neringos savivaldybėje

Lietuvos Respublikos teritorijoje baltasis gandras paplitęs didžiausiu tankumu savo

areale ndash vidutiniškai 03 perinčios poroskmsup2 Dažniausiai baltieji gandrai lizdus krauna iki 1 km

atstumu vienas nuo kito Kai kur jie peri nedidelėmis kolonijomis Šalyje yra tik kelios kolonijos

kur nedideliame plote gyvena po keliolika porų Lokalus perinčių porų tankumas priklauso ne nuo

rajono bet nuo vietos kraštovaizdžio sąlygų Baltųjų gandrų inventorizacija visoje šalies teritorijoje

atlikta 6 kartus Tačiau gausos pokyčių analizei atskirų metų duomenys netinkami nes registruoti

skirtingi parametrai Ryškiausias perinčios baltųjų gandrų populiacijos sumažėjimas Lietuvoje kaip

ir visoje Europoje stebėtas 1984 m Nors rūšis Lietuvoje palyginti su kitomis Europos šalimis visą

laiką buvo gausi nuo 1994ndash1995 m stebimas populiacijos augimas nes kolūkinės žemės ūkio

sistemos sunykimas daugelyje vietų numelioruotų plotų užmirkimas sukūrė palankias mitybos

sąlygas 2009ndash2010 m lizdų apskaitos duomenimis šalyje perėjo 19 000ndash19 500 baltųjų gandrų

porų Dar apie 1 700 lizdų pavieniai paukščiai arba jų poros buvo užėmę bet neperėjo Pastaraisiais

metais vėl intensyvėjantis žemės ūkis greitas ekonominis augimas gali lemti atgalinį procesą todėl

nors ir gausi ši rūšis reikalauja dėmesio ir apsaugos jau dabar

2 lentelė

Baltojo gandro populiacijos gausos įvertinimas 1958ndash2010 m

Metai Užimti

lizdai

Suaugę

individai

Porų

skaičius

Šaltinis

1958 8 811 13 142 ndash Mūsų gamta 1974 Nr 12

22

1968 6 933 13 110 ndash Mūsų gamta 1974 Nr 12

1974 6 464 13 115 ndash Mūsų gamta 1974 Nr 12

1984 ndash ndash 4126 Mūsų gamta 1985 Nr 8

1994ndash

1995

9 400 18 754 ndash

Ciconia 1995 Nr 1(3)

2009ndash

2010

20 700 ndash 19 000 LIFE+ projekto bdquoBaltojo gandro

(Ciconia ciconia) apsauga Lietuvojeldquo

duomenys

4 pav Baltojo gandro paplitimas Lietuvoje 2009ndash2010 m

Baltojo gandro arealas nėra vientisas Vakarinėje dalyje jis eina į šiaurę iki Jutlandijos

pusiasalio Suomių įlankos į rytus iki Ukrainos Užkaukazės į pietus ndash iki Irako Mažosios Azijos

Viduržemio jūros Šiaurės Afrikos Kita arealo dalis yra Vidurinėje Azijoje Nedidelė perinti

populiacija (apie 10 porų) susiformavusi Pietų Afrikos Respublikoje

Lietuva yra šiaurės vakarinėje rūšies arealo dalyje Europoje randama daugiau kaip 75

proc visos perinčios populiacijos (daugiau nei 180 000 porų) Daugiausia baltųjų gandrų porų

Lenkijoje (44 000ndash46 000) Ukrainoje (26 200ndash32 400) Ispanijoje (16 600) Pietvakarių Azijoje

populiacija didžiausia Turkijoje (15 000ndash35 000) Anksčiau miškų kirtimas pievų ir šlapžemių

plėtimas naudojant jas gyvulių auginimui ir žemdirbystei lėmė rūšies gausėjimą visoje Europoje

tačiau vėliau vis intensyvėjantis antropogeninis poveikis aplinkai ndash buveinių keitimas ir naikinimas

susijęs su labai intensyviu žemės ūkiu daugelyje Europos šalių ndash lėmė spartų populiacijos mažėjimą

Vakarų Europoje o kai kuriose šalyse ir visišką išnykimą Ypač smarkus baltųjų gandrų

23

populiacijos sumažėjimas pastebėtas 1970ndash1990 m Danijoje 1998ndash2001 m aptiktos tik 1ndash3 poros

Švedijoje 1999ndash2000 m ndash 3 poros Belgijoje 1995ndash2000 m ndash 45ndash46 poros Nors 1990ndash2000 m

populiacija didėjo tačiau dar nepasiekė ankstesnio lygio todėl laikoma sumažėjusia 1984 m

užfiksuotas žemiausias pasaulinės baltųjų gandrų populiacijos lygis per visą apskaitos laiką ndash ne

daugiau kaip 135 000 perinčių porų Vakarų populiacija per 1974ndash1984 m laikotarpį sumažėjo 20

proc rytų ndash 10 proc Tam įtakos turėjo intensyvus antropogeninis poveikis aplinkai ndash buveinių

keitimas ir naikinimas pirmiausia susijęs su intensyviu žemės ūkiu daugelyje Europos šalių 1984ndash

1995 m užfiksuotas pasaulinės populiacijos padidėjimas 23 proc Populiacija išaugo beveik visose

šalyse ir regionuose išskyrus Daniją Serbiją Bulgariją Albaniją ir Turkiją Vyko spartus vakarų

populiacijos atsistatymas ndash ji padidėjo net 75 proc rytų buvusi gana gausi ndash 15 proc 1994ndash2005

m pasaulinė populiacija išaugo 39 proc Vakarų populiacija padidėjo 89 proc o rytų ndash 28 proc Tik

keturiose šalyse ndash Turkijoje Uzbekistane Danijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje ndash populiacija

sumažėjo Latvijoje Čekijoje ir Vengrijoje ji išliko stabili Rytų populiacija labiausiai išaugo ties

rytine perėjimo arealo riba Rusijoje Ukrainoje ir Baltarusijoje (LT Aplinkos ministro įsakymas

bdquodėl baltojo gandro apsaugos plano patvirtinimasldquo 2013 m liepos 3 d Nr D1-497)

Baltųjų gandrų populiacijos grėsmės ir ribojantys veiksniai bei svarba pateikiami 2

lentelėje

3 lentelė

Grėsmių baltajam gandrui apibendrinimas

Grėsmė Svarba Aprašymas

Lizdų sunaikinimas

Didelė 1 Ant elektros oro linijų atramų sukrauti lizdai

dažnai nutraukia elektros laidus Paukščių išmatos

patekusios ant elektros laidų aplink lizdą sukelia

koroziją Elektros oro linijas eksploatuojančios

bendrovės tokius lizdus privalo pašalinti kad

užtikrintų saugų elektros energijos tiekimą ir

sumažinti jos nuostolius

2 Tiesiai ant stogų dangos sukrauti lizdai kelia

pavojų pastatams ir žmonėms todėl gali būti

pašalinti Panaši problema yra lizdai ant kaminų

Šiuo atveju jie paprastai sunaikinami nes trukdo

kūrenti

Maitinimosi sąlygų

blogėjimas

Didelė Keičiantis ūkininkavimo pobūdžiui (intensyvėjant

žemės ūkiui) gandrų mitybos sąlygos blogėja dėl

mažėjančios mitybos objektų gausos ir rūšinės

įvairovės Žemės ūkio chemizacija sukelia

paukščių žūtį jiems apsinuodijus maistu sumažėja

dauginimosi sėkmingumas atsiranda genetinių

pokyčių Neigiamą įtaką daro nedidelių šlapynių

sausinimas ir hidrologinio režimo pokyčiai

24

Grėsmė Svarba Aprašymas Lizdų užaugimas

Vidutinė

didelė

Gandrai palieka lizdą jei jis apauga šakomis ar

medžio atžalomis kurios apsunkina pakilimą ar

nusileidimą Paukščių

atsitrenkimas į

elektros laidus

Vidutinė

didelė

Besimokantys skraidyti jaunikliai ir suaugę

gandrai dažnai susižaloja arba yra mirtinai

nutrenkiami elektros srovės kai atsitrenkia į

elektros laidus Didėjantis pas

žmones patenkančių

globos

reikalaujančių

paukščių skaičius

Vidutinė Susižeidę paukščiai kuriems būtina skubi

kvalifikuota pagalba dažnai patenka pas žmones

kurie tokios pagalbos suteikti negali ir nežino į ką

kreiptis Šiuo metu laukinių gyvūnų globai šalyje

skiriamas nemažas dėmesys tačiau jos mastą

tikslinga didinti siekiant užtikrinti reikiamą

pagalbą vis didėjančiam į žmonių globą

patenkančių baltųjų gandrų skaičiui Mokslinių tyrimų

trūkumas

Vidutinė Mokslinių tyrimų apie rūšies mitybines buveines

mitybos objektus ir jos įtaką kitų gyvūnų

populiacijoms Lietuvoje neatlikta Ši informacija

būtina vertinant galimą neigiamą intensyvėjančio

žemės ūkio poveikį baltųjų gandrų populiacijai

numatant priemones tokiam poveikiui sumažinti ir

informuojant visuomenę apie saugomą rūšį ir jos

poveikį aplinkai Lizdo pagrindo

sunykimas

Maža 1 Nuo nenaudojamų elektros oro linijų atramų

(stulpų) su lizdais atjungus elektros laidus stulpai

tampa mažiau stabilūs ir pavojingai pasvyra ar

visai išvirsta 2 Ant pastatų stogų be specialių platformų

esantys lizdai skatina stogo konstrukcijų ir dangos

irimą Ilgainiui stogo konstrukcijos gali neišlaikyti

lizdo ir įgriūti 3 Dalis lizdų sukrautų medžiuose sunyksta lūžus

šakoms ar nuvirtus medžiui (dėl svorio nudžiūvus

medžiui ar kitų priežasčių) Savaiminis lizdo

sunykimas

Maža 1 Ant įvairių pagrindų esančios platformos

ilgainiui suyra ar sulūžta nuo lizdo svorio Dėl šios

priežasties jis dažnai nukrenta 2 Labai aukšti lizdai kelia grėsmę tiek perintiems

paukščiams tiek žmonėms Pasviręs aukštas lizdas

gali nuvirsti arba nukristi dėl labai didelio svorio

neatlaikius pagrindui Taip žūtų paukščių dėtis ar

vada gali nukentėti žmonės ir būti apgadintas jų

turtas

Organizaciniai

finansiniai aspektai

susiję su lizdais ant

nenaudojamų

elektros oro linijų

atramų

Maža Elektros tiekimo bendrovėms išardant elektros oro

perdavimo linijas ir palikus atramas su baltųjų

gandrų lizdais kyla daug problemų ypač dėl tokių

atramų nuosavybės ir jų priežiūros Nesant

elektros linijos nėra ir jos apsaugos zonų ir

servitutų todėl atramų priežiūra 24ipdinių24ika

Būtinas teisinis reglamentavimas nustatantis ką

25

Grėsmė Svarba Aprašymas

reikia daryti tokiais atvejais kam turi priklausyti

atramos su likusiais lizdais kas atsakingas už jų ir

atramų priežiūrą (pavyzdžiui iškritus lizdui ar

paukščiams jį apleidus) Nepakankamas

visuomenės

informavimas apie

gandrų poveikį jų

gyvenamajai

aplinkai

Nežinoma Nepakankamas visuomenės informavimas apie

baltųjų gandrų poveikį aplinkai sukuria nepagrįstų

prielaidų apie šių paukščių daromą žalą kiškiams

pievose perintiems paukščiams kitiems

gyvūnams Taip formuojamas neigiamas

visuomenės požiūris į baltąjį gandrą nors

konkrečių šios rūšies mitybos ir įtakos kitų gyvūnų

populiacijoms tyrimų Lietuvoje neatlikta Plėšrūnai

Nežinoma Baltojo gandro jaunikliams ir kiaušiniams ypač

jei lizdas yra medyje neigiamą poveikį gali daryti

plėšrūnai (pavyzdžiui kiaunės varniniai

paukščiai) Tačiau Lietuvoje neatlikti potencialių

plėšrūnų poveikio baltiesiems gandrams tyrimai

todėl poveikio mastas ir reikšmingumas nežinomi

Naujausi baltojo gandro tyrimai apibendrinti 3 lentelėje Išsamiausi duomenys

sukaupti apie perėjimo buveinių savybes lizdavietes iš dalies apie veisimosi sėkmingumą Nedaug

atlikta tyrimų apie ilgalaikį lizdų apsaugos priemonių taikymo efektyvumą Paukščių buveinių

pasirinkimas ekologiniai poreikiai gausumas ir pasiskirstymas kinta atsižvelgiant į natūralias ir

antropogenines priežastis ypač į tai kad rūšis gyvena antropogeniniame kraštovaizdyje todėl

patikimiausi ir aktualiausi yra paskutinių metų tyrimų rezultatai Lietuvoje visai netirtos baltojo

gandro mitybinės buveinės jų dydis kokybė mitybos objektai Be to nėra tyrimų apie rūšies

reikšmę ir poveikį jos gyvenamajai aplinkai Ši informacija aktuali vertinant galimą neigiamą

intensyvėjančio žemės ūkio poveikį baltųjų gandrų populiacijai numatant tokio poveikio mažinimo

priemones informuojant visuomenę apie saugomą rūšį ir jos poveikį aplinkai Šiuo metu aktualiausi

yra mitybos buveinių pasirinkimo tyrimai naudojant šiuolaikinius telemetrijos metodus mitybos

raciono tyrimai taikant žuvusių paukščių skrandžio turinio analizę atliekant besimaitinančių ir

lizduose jauniklius maitinančių paukščių stebėseną

Baltojo gandro inventorizacijos ir moksliniai tyrimai teritorijos naudoti metodai

4 lentelė Data

trukmė

Tyrinėta teritorija Naudotos metodikos

1994ndash

1995

Lietuva Lizdų inventorizacija anketinės apklausos būdu (atliko

Lietuvos ornitologų draugija)

1996ndash

1997

Aukštaitijos

nacionalinis

Bakalauro darbas Baltieji gandrai Aukštaitijos

nacionaliniame parke ir jų gausumas 1996 ir 1997 metais (V

26

parkas Brūzga)

2005 Kėdainių rajonas Magistro darbas Baltojo gandro statusas ir veisimosi

buveinės pasirinkimo ypatumai Kėdainių rajone (A

Diliūnaitė)

2007 Rambyno

regioninis parkas

Rekomendacijos baltųjų gandrų apsaugai

Rambyno regioniniame parke (parengė VU Ekologijos

institutas)

2009ndash

2010

Lietuva Lizdų inventorizacija naudojant lizdų paieškos ir tikrinimo

metodą (atliko Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas

vykdydamas LIFE+ projektą bdquoBaltojo gandro (Ciconia

ciconia) apsauga Lietuvojeldquo) Šios inventorizacijos duomenys

šiuo metu yra tiksliausi ir patikimiausi duomenys apie baltųjų

gandrų populiaciją Lietuvoje

Iki šiol Lietuvoje neparengtas nė vienas gamtotvarkos planas kuriame būtų

numatytos priemonės gerinančios baltojo gandro apsaugos būklę nes šalyje neišskirta nė viena

saugoma teritorija šios rūšies populiacijos apsaugai Rambyno regioniniame parke remiantis

parengtomis bdquoRekomendacijomis baltųjų gandrų apsaugai Rambyno regioniniame parkeldquo 2007ndash

2008 m vykdant projektą bdquoBaltųjų gandrų apsauga Rambyno regioniniame parke ugdant gyventojų

aplinkosauginį sąmoningumą ir telkiant kaimo bendruomenesldquo buvo įgyvendintos baltųjų gandrų

apsaugos priemonės Siekiant užtikrinti optimalias perėjimo sąlygas ir ilgalaikę apsaugą Rambyno

regioniniame parke taikytos šios apsaugos priemonės 1) tiesiai ant pastatų stogų dangos sukrautų

lizdų pakėlimas ant specialių medinių platformų 2) ant elektros oro linijų atramų sukrautų lizdų

pakėlimas ant specialių metalinių platformų 3) ant kaminų sukrautų lizdų pakėlimas ant specialių

platformų 4) seniai naudojamų pernelyg aukštų lizdų pažeminimas 5) apleistų nenaudojamų lizdų

atnaujinimas Taip pat buvo numatytas ir įgyvendintas lankytojų srauto reguliavimas Bitėnų gandrų

kolonijoje vietos ūkininkų informavimas ir ekologinio ūkininkavimo skatinimas Visos numatytos

priemonės įgyvendintos sėkmingai ir pasiteisino baltųjų gandrų apsaugos požiūriu

18 Baltųjų gandrų apsaugos plano tikslai uždaviniai ir priemonės

2009ndashaisiais metais Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su partneriais pradėjo

įgyvendinti ES aplinkos finansinio instrumento LIFE+ projektą bdquoBaltojo gandro (Ciconia ciconia)

apsauga Lietuvojeldquo Per keturis šio projekto įgyvendinimui numatytus metus buvo skiriama

dėmesio visuomenės informavimui apie baltųjų gandrų biologiją ekologiją apsaugą bei perėjimo

sąlygų gerinimo galimybes bei parengta ir išplatinta informacinė dalomoji medžiaga bet ir atlikta

baltųjų gandrų lizdaviečių inventorizacija parengta šios informacijos duomenų bazė ir duomenų

27

analizė pateiktos lizdaviečių priežiūros tvarkymo bei apsaugos rekomendacijos sukurtas baltųjų

gandrų apsaugos Lietuvoje veiksmų planas ir parengta jiems svarbių buveinių identifikavimo

metodika Projekto metu taip pat bus keičiami ant elektros perdavimo stulpų tiek pačių paukščių

gyvybei pavojingi tiek elektros perdavimui trukdantys lizdai bus keičiamos senos bei įrengiamos

naujos lizdaviečių platformos ant pastatų

Baltojo gandro populiacijos išsaugojimas

5 lentelė

Tikslas ndash užtikrinti esamos baltojo gandro populiacijos būklės Lietuvoje išsaugojimą

Uždaviniai Priemonės 1 Lizdų ant elektros oro linijų

atramų apsaugos gerinimas ir

paukščių atsitrenkimo į elektros

laidus rizikos mažinimas

11 Platformų įrengimas ant elektros oro linijų atramų vietoj

tiesiai ant laidų sukrautų lizdų dalį lizdo medžiagos perkeliant

ant platformų 12 Elektros laidų apsaugos priemonių naudojimas po įrengtomis

platformomis ant elektros oro linijų atramų

2 Lizdų medžiuose apsaugos

pagerinimas 21 Lizdus apaugančių šakų genėjimas 22 Lizdinių platformų sutvirtinimas

3 Labai aukštų lizdų priežiūra 31 Lizdų pažeminimas neperėjimo laikotarpiu tinkamai

suformuojant jų viršų ir pašalinant dalį lizdo medžiagos

4 Lizdų ant pastatų stogų

kaminų apsaugos pagerinimas 41 Esamų lizdo platformų sutvirtinimas 42 Naujų 27ipdinių platformų įrengimas vietoje blogos būklės

lizdų sukrautų ne ant 27ipdinių platformų

5 Mitybos objektų mitybos

buveinių ir grėsmių jų būklei

įvertinimas ir prevencija

51 Mokslinių tyrimų skirtų nustatyti mitybos objektus jų gausą

ir baltųjų gandrų poveikį šiems objektams atlikimas 52 Mitybos buveinių plotą ir kokybę bloginančių veiksnių

nustatymas 53 Aplinką tausojančio ūkininkavimo skatinimas (ypač

didžiausiu perinčių porų tankiu pasižyminčiuose rajonuose)

ūkininkų švietimas gamtosaugos klausimais 6 Pas žmones patekusių baltųjų

gandrų globos efektyvumo

padidinimas

61 Globos padidinimas užtikrinant operatyvų reagavimą į visus

atvejus 62 Išsamus visuomenės informavimas ką daryti ir į ką kreiptis

radus iškritusius išmestus ar susižeidusius baltuosius gandrus

7 Lizdų priežiūros ant

nenaudojamų elektros oro linijų

atramų užtikrinimas

71 Ardant antžemines elektros perdavimo linijas ir paliekant

atramą su ant jos esančiu lizdu turi būti teisiškai išspręsti tokių

atramų ir ant jų esančių lizdų priežiūros klausimai ndash stulpų

nuosavybės priežiūros finansavimo stulpų ardymo lizdui

iškritus ar gandrams jį apleidus

8 Visuomenės švietimas 81 Informacijos apie baltųjų gandrų populiacijos būklę jų

ekologiją lizdų priežiūrą ir kitus rūšies apsaugos aspektus

viešinimas spaudoje internete kitose visuomenės informavimo

priemonėse 82 Internetinės baltųjų gandrų lizdų duomenų bazės priežiūra ir

atnaujinimas jos populiarinimas visuomenės skatinimas ja

naudotis 83 Filmo apie baltuosius gandrus transliavimas televizijos

eteryje jo kopijų platinimas

9 Populiacijos stebėsena 91 Esminius populiacijos būklės parametrus (gausumą

veisimosi sėkmingumą produktyvumą) kartą per 10 metų

fiksuojančios stebėsenos sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas

28

Apibendrinant galima teigti kad pavieniai privatūs asmenys ar net jų grupelės visų su

gandrais susijusių problemų neišspręs Jie gali pagelbėti tik tam tikrais atvejais Visos šalies mastu

tą turėtų daryti Lietuvos Vyriausybė Svarbiausias žingsnis turėtų būti apsaugos veiksmų plano

parengimas Plane turėtų būti numatyta ilgalaikė rūšies apsaugos strategija aprašytos rūšies

apsaugos priemonės kurias privalėtų įgyvendinti konkrečios valstybinės institucijos (planas turėtų

būti teisiškai reglamentuotas kaip privalomas)

29

2 DARBO TIKSLAS UŽDAVINIAI IR METODIKA

21 Darbo tikslas ir uždaviniai

Darbo tikslas - išaiškinti baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) statuso ir veisimosi

buveinės pasirinkimo ir paplitimo ypatumus gerėjant aplinkos kokybei (sumažėjus žemės ūkio

intensyvumui)

Darbo uždaviniai

1 Biržų rajono pavyzdžiu išnagrinėti baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) statusą bei

paplitimą

2 Išaiškinti baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) veisimosi buveinės pasirinkimo ir

paplitimo ypatumus Biržų rajone

3 Išanalizuoti baltųjų gandrų gandralizdžių skaičių ir vietas

4 Nustatyti jauniklių skaičių lizduose

22 Tyrimo metodika ir medžiaga

Analizuojat duomenis buvo naudoti tokie baltųjų gandrų populiaciją apibūdinantys

rodikliai

H ndash lizdų skaičius

HO ndash neužimtų lizdų skaičius

HPm ndash perinčių porų lizdų su jaunikliais skaičius

HPo ndash skaičius lizdų kuriuose gandrų poros gyveno bet neužaugino jauniklių

StD ndash perėjimo tankumas visoje tirtoje teritorijoje (bendras perėjimo tankumas

HPa100 km2 )

SBp - jauniklių skaičius tenkantis 100 km2 tirtos teritorijos

SBm ndash lizdų skaičius su jaunikliais (HPm100 km2 ) tirtoje teritorijoje

Šie sutrumpinimai darbe bus vartojami ir toliau Šiame darbe veiksnių turinčių įtakos

baltųjų gandrų buveinės rinkimuisi tyrimas buvo atliktas 3 etapais

1) buvo surinkti tyrimui reikalingi duomenys

2) surinkti duomenys susisteminti ir sugrupuoti

3) atlikta jų analizė

30

23 Gamtinė ndash geografinė Biržų rajono charakteristika

Biržų rajonas yra šiaurinėje Lietuvos dalyje ribojasi su Rokiškio Kupiškio

Panevėžio Pasvalio rajonais šiaurėje - su Latvijos Respublika

Rajone yra toliausiai į šiaurę nutolęs Lietuvos taškas - 56deg 21 01 šiaurės platumos

Biržų rajono teritorija - 1476 kv km

Rajone yra Biržų Vabalninko miestai Likėnų gyvenvietė 8 seniūnijos

Biržai įsikūrę Apaščios ir Agluonos upių santakoje prie dirbtinio Širvėnos ežero

Biržų miesto geografinės koordinatės 56deg 12 šiaurės platumos 24deg 46 rytų ilgumos

Nuo Biržų iki Vilniaus yra apie 200 km

Nuo Biržų iki Latvijos sostinės Rygos - apie 100 km

Biržų miesto gatvių bendras ilgis - 717 km

Pagal fizinį - geografinį rajonavimą Biržų rajono teritorija yra Lietuvos vidurio

žemumos šiaurinėje dalyje (Mūšos - Nemunėlio lyguma)

Pagal botaninį - geografinį padalijimą Biržų rajonas priklauso Rytų Žemaičių

plynaukštės ir Šiaurės Lietuvos žemumos rajonui

Beveik visa Biržų rajono teritorija įeina į didžiausios rajono upės Nemunėlio (ilgis -

191 km) baseiną Šiam baseinui priklauso kairieji Nemunėlio upės intakai Apaščia (ilgis - 88 km)

su jos intaku Rovėja (ilgis - 35 km) ir kitais mažesniais intakais - Perkaso Aukštosios Gervės

Žemosios Gervės - ištekančiais iš Biržų girios Pietinėje rajono dalyje teka Agluona (ilgis - 20 km)

ir Tatula (ilgis - 66 km) su daugybe intakėlių iš kurių paminėtini Smardonė (teka per Likėnų

kurortą) Juodupė Upytė Juodlepšė Iš viso rajone yra 28 upės ir upeliai ilgesni kaip 5 km

Biržų rajono upių tinklo tankumas - 05 km 1 kv km (Lietuvoje - 049 km 1 kv km)

Rajone yra 17 ežerų kurių dauguma visai maži Didžiausias - šalia Biržų esantis Širvėnos ežeras

(340 ha) susidaręs XVI amžiuje patvenkus Apaščios ir Agluonos upes ties jų santaka Ežeras

negilus Vandens lygio svyravimas priklausomai nuo kritulių ir dirbtinio reguliavimo per metus

siekia 13 - 18 metro

Biržų rajone yra daug karstinių įgriuvų ir dolomito atodangų Nemunėlio bei

Apaščios upių skardžiuose

Visi didesnieji rajono miškai išsidėstę teritorijos pakraščiuose Didžiausias masyvas -

Biržų giria - dešimtas pagal dydį miškų plotas Lietuvoje Pietinėje rajono dalyje prie didelių

Panevėžio Žaliosios girios plotų prieina Vabalninko šilas pietrytinėje dalyje yra

nedideli Salamiesčio ir Galvokų miškai rytuose - Pariškių miškas

31

Pietvakariuose išsibarstę smulkesni Kirdonių miškų fragmentai Šilų miškas

besitęsiantis nuo Būginių link Geidžiūnų - vienintelis didesnis miško masyvas agrarinėje vidurinėje

rajono dalyje

Rajono miškingumas - 260 ty iš 147624 hektarų rajono ploto 38169 hektarai

apaugę mišku

24 Baltųjų gandrų lizdų Biržų rajono savivaldybės ribose tyrimų metodika

Biržų rajono savivaldybės ribose baltųjų gandrų populiacijos tyrimams atlikti

naudojama automobilis GPS įrenginys Magelan kompasas rašymo priemonė ( pieštukas)

žiūronai savivaldybės žemėlapis atitinkamos formos popierinis variantas lizdo aprašymui

koordinačių nurodymui nuotraukų pažymėjimui bei pastaboms užrašyti (nuoroda) Turimai

atliekami šviesiu paros metu vadovaujantis metodika

Stebėjimo vietos charakteristika

Tai potencialios rūšies vietos įvairaus dydžio gyvenvietės sodybos atviro

kraštovaizdžio senų medžių grupės atskiri aukštesni statiniai elektros ir telefono perdavimo linijos

Visos išvardintos vietos turi būti aplankomos ir patikrinamos stebėtojo Tam patogiausi pasirinkti

nuolatinį maršrutą ir jį pasižymėti kartografinėje medžiagoje ( atliekant tyrimą Biržų savivaldybės

ribose maršrutai suvedami į GPS įrenginį ) Vėliau atskiriems maršruto fragmentams suteikiami

pavadinimai ir kodai kurie pateikiami apskaitos duomenų formoje

Stebimo objekto aprašymas ir stebimi parametrai

Tai visiems gerai žinomas ir atpažįstamas atviro kraštovaizdžio paukšti perintis

žmogaus kaimynystėje Praktiškai visi lizdai įrengiami žmonių apgyvendintose teritorijose todėl

netikslinga jų ieškoti miškuose ar pelkių masyvuose

Stebimi parametrai

Apskaitos vienetas yra užimtas lizdas jauniklių bei neužimtų gandralizdžių skaičius

yra papildoma informacija

Vietos savybių išsaugojimo laipsnio įvertinimas

Vertinamas toks poveikis kaip maitinimosi vietų sunaikinimas ar lizdų būklė (

tyrimuose buvo vertinama lizdų būklė jų sukrovimo vietose lizdo sukrovimo vieta bei

produktyvumas )

Stebėjimo procedūra

Perinčių paukščių populiacijai įvertinti taikomas lizdų apskaitos metodas arba

kartografavimas Taikant šį metodą gaunama daug informacijos apie populiacijos būklę nes

monitoringo programą galima vykdyti atskiros poros lygmenių Be to paprasčiau planuoti

32

biotechninių priemonių įgyvendinimo darbus Lizdų apskaitos metu konkrečioje ( šiuo metu Biržų

savivaldybės) teritorijoje suskaičiuojami visi užimti lizdai Svarbu įsitikinti ar visi lizdai buvo rasti

Renkant papildomą informaciją pirmiausiai reikia nurodyti ar pora sėkmingai išsiperėjo kiek

jauniklių ar lizde stebimi tik suaugę paukščiai Apskaitas reikia vykdyti Birželio pabaigoje ndash liepos

pirmoje pusėje kai jaunikliai jau stovi lizduose todėl nesunku juos suregistruoti

Duomenims rinkti reikalinga įranga ir priemonės

GPS imtuvas su atsarginiais elementais

išsamus vietovės žemėlapis ( smulkesnis nei 150 000 mastelio )

tyrimo maršruto planas ( 1 10 000 mastelio )

užrašų knygelė su ne mažiau kaip dviem rašymo priemonėm

transporto priemonė

mobiliojo ryšio telefonas nenumatytiems atvejams

žiūronai 7-12 x 40- 70

Stebėjimų registracijos procedūra

Rūšies stebėjimų duomenys surašomi į atitinkamą duomenų apskaitos formą (

nuoroda) Joje pažymimos apskaitos datos tyrimų vieta laikas rasti lizdai jų koordinatės būklės

vertinimas kur lizdas sukrautas Jei apskaitos metu nustatomas jauniklių skaičius jis įrašomas į

atitinkamą formos grafą Papildomai surašoma lizdo būklė kur jis sukrautas bei apibūdinama

sukrovimo vieta

Duomenų kokybės užtikrinimas

Baltųjų gandrų apskaitos nekelia jokių ypatingų reikalavimų Jei užimti lizdai

registruojami ankstyvose jauniklių augimo fazėse patartina stebėjimų nevykdyti lietingu šaltu ir

vėjuotu oru nes tėvai gali šildyti jauniklius ir jie bus sunkiai pastebimi Reikalinga prieiti prie lizdo

ir įsitikinti ar prie jo yra išmatų kas parodo lizdo užimtumą ( L Raudonikis ir kt 2006p33)

33

3 DARBO REZULTATAI

31 Baltųjų gandrų lizdų sukrovimo vietos Biržų rajone

5 pav

Atlikus tyrimus ir perkėlus GPS duomenis į GIS sistemos žemėlapį gavome Biržų savivaldybėje

esančių lizdų planą (5 pav) Kaip matome pateiktame plane Baltieji gandrai peri visoje

savivaldybės teritorijoje Pagal pasiskirstymą galima pasakyti kad miškuose lizdų nebuvo rasta

vienas lizdas yra Biržų girioje esančioje gyvenvietėje Pamiškėse lizdų randama nedaug dažniausiai

jei yra sodybą ar kelių namų grupės Atliekant tyrimus ką ir matome žemėlapyje gandrai vengia

didelių agrarinio kraštovaizdžio plotų Važinėjant po rajoną buvo pastebėta kad prie intensyvios

žemdirbystės plotų ypatingai prie didelių dirbamų laukų gandrai lizdų nesusineša Apskaitų metu

34

buvo pastebėta kad lizdai sunešami arčiau kelių bei gyvenviečių Perkėlus GPS duomenis į

žemėlapį matoma kad vizualinis stebėjimas su žemėlapyje matomais duomenimis patvirtina jog

gandrai renkasi žmonių apgyvendintas teritorijas Analizuojant duomenis žemėlapyje pastebėta kad

gandrai renkasi gyvenvietes esančias arčiau šlapynių upių ir ežerų Didžiausias lizdų tankis

randamas gyvenvietėse kurios yra prie natūralių šienaujamų pievų Gyvenvietėse prie intensyvios

žemdirbystės laukų gandrų skaičius ženkliai mažesnis o kai kuriose rajono vietose lizdų visai

nerasta Didelis lizdų tankis prie Apaščios bei Nemunėlio upių prie Nemunėlio Radviliškio

mažiau prie pačių Biržų Mažiausias tankis prie Vabalninko miestelio Šį teritorija pasižymi

dideliais žemdirbystės plotais nėra šlapynių didesnių upių ar ežerėlių kas ir įtakoja mažesnį lizdų

skaičių Lizdai prie apleistų sodybų bei fermų lieka neužimti tai buvo stebėta pagal Nemunėlio upę

nuo Pundurių kaimo iki Kvetkų gyvenvietės bei kitose pavienėse apleistose sodybose rajono

ribose

Baltųjų gandrų lizdai buvo skaičiuojami Biržų rajone Pastebėta kad lizdus baltieji

gandrai gali sukrauti įvairiose vietose medžiuose ant pastatų stulpų vandens bokštų ir kitur

Vykdyti stebėjimai parodė kad stambioji gandralizdžio medžiaga (pagrindas) yra gana

didelės šakos vėliau ant jų kraunama velėnos šieno gumulai skudurai sausas mėšlas nendrių

meldų gabalai samanos ir pan Vidury lizdo padaroma nedidelė duobutė ndash tokio dydžio kad joje

būtų galima padėti kiaušinius ir pačiam atsitūpti Jaunikliams paaugus lizdas virsta plokščia

suplakta aikštele Lizdą gandrai stato nuolat net jaunikliams augant į jį vis neša įvairią medžiagą

Nuolat papildomi seni gandrų lizdai virsta didžiausiais griozdiškais pastatais kasmet aukštesniais

Dažnai po kiek laiko jie ima krypti į šoną ir griūna

6 lentelėje surašyti tyrimų duomenis atskleidžia lizdų sukrovimo vietas Biržų

savivaldybės ribose

6 lentelė Baltųjų gandrų lizdų vietos Biržų rajone

Lizdo vieta Lizdų skaičius Procentai

Lizdas medyje 107 109

Lizdas ant pastato 48 5

Lizdas ant stulpo 672 68

Lizdas ant vandens bokšto 135 138

Kitur 21 21

Viso 983 100

Atlikus tyrimą Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 iš kurių

nemaža dalis yra apleisti ir nebenaudojami kai kurių likę tik liekanos Atlikus tyrimų analizę buvo

35

nustatyta kad naudojamų lizdų Biržų savivaldybės teritorijoje yra 520 Daugiausia lizdų sukrauta

ant stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Dalis lizdų sukrautų stulpuose yra

nebenaudojami Sunku pasakyti kodėl jie buvo apleisti nes pagal surinktus duomenis matoma kad

gandrai labai dažnai lizdus susineša stulpuose Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens bokštų taip

sukeldami nepatogumus žmonėms Nors vandens bokštai yra sandarūs o vanduo imamas iš didelio

gylio estetinis vaizdas yra nepatenkinamas patys bokštai bei jų aplinka veisimosi metu yra užteršta

gandrų išmatomis bei maisto likučiais Tai labai aktuali tema ekologinių ūkių savininkams nes yra

taikomi griežtesni reikalavimai vandens rezervuarams ir jų aplinkai 107 lizdai buvo rasti

medžiuose 21 lizdai sukrauti kitur tai yra- ant pastatų stogų kažkokių tai pagalbinių pastatų namų

arba katilinių kaminų bei kitose tam tinkamose vietose Apibendrinant duomenis galima teigti kad

gandrams Biržų rajone labiausiai patinka sukrauti ant stulpų

Baltasis gandras yra tipiškas agrolandšafto paukštis gyvenantis žmogaus

kaimynystėje Kadangi baltasis gandras yra stambus paukštis kuriam reikia nemažai erdvės todėl ir

lizdui sukrauti turi pasirinkti tokią vietą kad būtų lengva priskristi ir nusileisti Jis renkasi atviresnę

vietovę Lizdai yra dideli todėl jų pagrindu gali būti tik stambios ir tvirtos atramos Tam labai tinka

medžiai (ypač pavieniai) įvairūs stulpai pastatai ir kitos panašios vietos

Jau labai seniai baltieji gandrai gyvena šalia žmogaus todėl jie neatsisako įsikurti ir

ant pastatų

Atliekant Biržų savivaldybės teritorijoje esančios gandrų populiacijos tyrimus didelis

dėmesys buvo skiriamas į lizdo sukrovimo vietą Galima išskirti vieną iš sukrovimo vietų medžius

Skaičiuojant gandralizdžius sukrautus medžiuose buvo įvertinta ir medžių būklė ar jie sukrauti

žaliuojančiuose džiūstančiuose nudžiūvusiuose medžiuose Dar gandrai lizdus krauna ant

vandentiekio bokštų pastatų ar jų liekanų bei ant stulpų Labai didelis dėmesys buvo skiriamas

lizdams kurie buvo sukrauti ant elektros stulpų Po atliktų tyrimų lizdai stulpuose buvo ardomi o jų

vietoje keliamos metalinės platformos taip pakeliant lizdo sukrovimo pagrindą nuo elektros laidų

Lizdų sukrovimo vietos

Kaip matome iš žemėlapių gandrai lizdus pagrindinai krauna ant stulpų visoje

savivaldybės teritorijoje nesirinkdami kažkokių tai vienų teritorijų Pagal gautus duomenis

dauguma lizdų yra prie kelių kur praeina elektros arba buvusios telefonų linijos Lizdai sukrauti ant

veikiančių elektros oro linijų sukelia problemas lyjant ar esant stipriam vėjui šlapi lizdai sukelia

trumpus jungimus elektros linijose Elektros stulpus pasirenka dėl saugumo lizdas palyginus auštai

plėšrūnas įlipti sudėtinga nes stulpai gelžbetoniniai ir nėra galimybės į juos įsikabinti nagais Dar

vienas stulpų privalumas yra lengvas priskridimas Gandrai dideli paukščiai ir jų sparnų plotis

reikalauja atitinkamos erdvės priskridimui prie lizdo

Iš turimos tyrimų medžiagos matome kad mažiausiai lizdų yra ant pastatų Ant pastato

be specialios tam skirtos platformos gandrai negali susikrauti lizdo Tik su žmonių pagalba kai

36

būna iškeliamos specialios tinkančios krauti lizdus platformos gandrai juos suneša ant pastatų

Medžiuose taip pat nėra gausu lizdų Čia kaip ir ant pastatų dažniausiai ranką prie lizdo sunešimo

prideda žmones nupjaunamos medžių viršūnės ir ten įrengiamos platformos Antri pagal užimtumą

ir gandralizdžių skaičių yra vandentiekio bokštai Čia baltieji gandrai taip pat susineša lizdus

Antrame žemėlapyje pavaizduoti ant specialių platformų ir be platformų sukrauti

lizdai Gandrai pasirenka jiems tinkančius stulpus ir ten susikrauna lizdą Teko išklausyti žmonių

nusiskundimų kad jų sodybose trukdant susikrauti lizdą stulpe išardant jau pradėtą krauti lizdo

pagrindą gandrai jį kantriai atnaujindavo o galutiniam variante skubiai pradėdavo dėti kiaušinius

dar nebaigtame lizde taip priversdami suteikti galimybę perėti Sunku pasakyti kodėl yra

pasirenkami būtent tie o ne kiti stulpai lizdo sukrovimui Atliekant lizdų apskaitas buvo pastebėta

kad ne visos elektrikų iškeltos platformos yra užimtos Dažniausiai naujose platformose lizdus

gandrai krovė nuvertus senąjį Pagal surinktus duomenis matosi kad lizdai ant platformų ir ne ant

platformų yra pasiskirstę daugmaž tolygiai

Analizuojant gautus duomenis galima daryti išvadą kad gandrai savo lizdams krauti

renkasi saugius pagrindus Dažniausiai į tokius pagrindus sunku įlipti jie yra atvirose vietose su

lengvu priskridimu Iš lizdų gerai matoma aplinka dažniausiai netoliese yra vandens telkiniai

upeliai ar šlapynės

37

6 pav Lizdų pasiskirstymas pagal sukrovimo vietą Biržų rajone

38

7 lentelė Medžių būklė kuriuose kraunami gandralizdžiai

Medžių būklė Lizdų skaičius Procentai

Žaliuojantis 72 673

Džiūstantis 8 75

Nudžiūvęs 27 25

Viso 107 100

Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose 30 procentų lizdų sukrauta

džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Tyrimai nebuvo vykdomi iki to kol šiuose

medžiuose gandrai susinešė lizdus Ar džiūstantys ir nudžiuvę medžiai buvo žaliuojantys kai buvo

pradėti krauti lizdai sunku pasakyti Apie medžius esančius sodybose ten gyvenantys žmones

galėjo tikslai pasakyti ar medžiai buvo žali ar jau nudžiuvę Daugumoje atvejų buvo teigiama kad

medžiai dar buvo žaliuojantys kai gandrai susinešė lizdą Dažnai žmones patys nupjovę medžio

viršūnę jos vietoje sumeistraudavo platformą gandralizdžiui Apklausos metu retoje sodyboje buvo

gautas atsakymas kad nudžiuvus medžiui jį nupjovus iki atitinkamo aukščio buvo įrengtas

gandralizdžio pagrindas Visgi galima teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose

žaliuose medžiuose Kaip matome 9 paveikslėlyje akivaizdžiai dominuoja lizdų sukrovimo vietos

žaliuojančiuose medžiuose (R2 = 0468) Nudžiuvusiuose tris kart daugiau negu džiūstančiuose tai

gal

7 pav

72

8

27

y = -225x + 80667 Rsup2 = 04686

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Žaliuojantis Džiūstantis Nudžiūvęs

Lizdų skaičius

Lizdų skaičius

Linear (Lizdų skaičius)

39

8 lentelė Baltųjų gandrų ant stulpų sukrauti lizdai

Ant stulpų sukrauti lizdai Lizdų skaičius

Ant specialios platformos 445

Ne ant specialios platformos 227

8 pav Gandrų lizdai sukrauti ant stulpų su platformomis ir be jų

Po atliktų tyrimų kaip matome 8 lentelėje buvo pastebėta kad didžioji dalis lizdų

buvo sukrauta elektros stulpuose Dvigubai daugiau lizdų buvo sukrauta ant specialių platformų Tą

galima paaiškinti tuo kad elektrikai saugodami laidus nuo trumpo jungimo įrenginėja specialias

platformas taip pakeldami lizdus aukštyn Daugelis naujai iškeltų platformų buvo užimamos

pirmais metais Pirmenybė buvo teikiama toms platformoms kurios buvo iškeltos anksčiau

sukrautų lizdų vietose tad galima teigti jog lizdus susikrovė tą pora kuri perėjo toje vietoje anksčiau

ir grįžusi vėl užsiėmė savo buvusį lizdą Likusios pirmais jų iškėlimo metais neužimtos platformos

buvo užimamos antras ar net trečiais metai nuo jų iškėlimo Pastarąsias užėmė jaunos ką tik tais

metasi sudarytos poros kurios pirmais po užėmimo metasi neperėjo Sekančiais metai sunešti lizdai

buvo užimti ir juose sėkmingai išperėti jaunikliai Be specialių gandrų ženklinimo priemonių

negalima teigti kad lizdus užėmė būtent tos poros ar atskiri paukščiai kurie tuos lizdus ir sukrovė

Maža dalis iškeltų platformų liko eilę metų neužimtos netgi nėra požymių jog jos būtų lankomos

paukščių Labai nenoriai gandrai užima tas platformas kurios po iškėlimo paliekamos tuščios

neįdedama žabų Buvo pastebėta kad iš dviejų gretimų platformų greičiau buvo užimta ta kurioje

buvo įdėta žabų taip paruoštas pradinis lizdo pagrindas Kaip matome iš pateikto 8 paveikslėlio

0

100

200

300

400

500

600

Ant specialios platformos Ne ant specialios platformos

40

ant specialių platformų lizdų yra žymiai daugiau ir pateiktame paveikslėlyje matomi nuokrypiai nuo

vidurkio Grafike pavaizduotos galimos nuokrypio ribos 9 paveiksle matome lizdų ant stulpų

išsidėstymą Biržų savivaldybės ribose Aplenkiant miškus ir miškelius gandrų lizdai sukrauti visoje

savivaldybės teritorijoje

9 pav Lizdų pasiskirstymas ant platformų

Baltųjų gandrų lizdų užimtumas ir jauniklių skaičius juose

Suskaičiavus ir įvertinus lizdų užimtumą galima teigti kad iš 73 procentų užimtų net

70 procentų lizdų buvo perima

27 procentai lizdų buvo neužimta

41

Kaip matome 10 paveikslėlio diagramoje didžioji dalis lizdų yra užimti 3 procentai lizdų buvo

užimti bet juose gandrai neperėjo Tai galimai jauni ką tik poras sudarę paukščiai

10 pav Lizdų užimtumas

Lizdo pagrindą sudaro stambios šakos gūžta išklojama sausa žole velėna sausu

mėšlu Balandžio mėnesį padedami dažniausiai 3 - 5 elipsiški baltos spalvos kiaušiniai Peri abu

tėvai tačiau tamsiuoju paros metu kiaušinius šildo tik patelė Jaunikliai skyla po 31 - 34 dienų Po

dviejų mėnesių gandriukai palieka lizdą Tačiau tėvai juos globoja apie 2 savaites Atliekant tyrimus

buvo pastebėta kad iš lizdų išmetami kiaušiniai bei jau paūgėję jaunikliai Ten kur lizdai sukrauti

sodybose ar greta jų buvo gauta informacija iš ten gyvenančių žmonių kad atskridus keliams

gandrams vyko peštynės su lizde perinčia pora po to buvo rasti po lizdu išmesti kiaušiniai arba

jaunikliai Po dėties ar jauniklių žūties pora lizdo nepalieka bet naujos dėties nebededa

10 lentelė Jauniklių skaičius lizduose

Jauniklių lizduose skaičius Lizdų skaičius

1 45

2 151

3 146

4 53

5 6

Taip pat buvo skaičiuojami lizdai su jaunikliais kad galima būtų įvertinti ar gandrų

prieaugis bus didesnis ar mažesnis Suskaičiavus jauniklius lizduose galima teigti kad Biržų rajone

daugiausiai lizduose yra du arba trys jaunikliai Daugiausiai lizde yra stebėti 5 jaunikliai ( 10

lentelė ) Jauniklių skaičius nepriklauso nuo lizdo būvimo vietos Atliekant lizdų porų

70

3

27

Užimtas (perėjo)

Užimtas (neperėjo)

Neužimtas (neperėjo)

42

produktyvumo tyrimus negalima išskirti atskirų porų kaip produktyviausiu turinčiu gausesnes

jauniklių vadas Per tris metus buvo stebima kad vienais metais lizde užauginami keletas jauniklių

o sekančiais tik vienas (10 lentelė) Priklausomai nuo metų pora perinti lizde užaugina skirtingą

skaičių jauniklių Lizdo vieta jo aplinka bei agrarinis kraštovaizdis mažai veikia gandrų poros

produktyvumą

11pav

11 paveikslėlyje pavaizduota kad daugiausiailizdų buvo rasta su dviem jaunikliais o

mažiausiai su penkiais Su vienu ir keturiais jaunikliais lizdų buvo rasta beveik vienodai Čia

pavaizduoti ir galimi nukrypimai nuo vidurkio 12 paveikslėlyje pavaizduotas jauniklių skaičius

lizduose procentais

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

1 2 3 4 5

Liz

dų

sk

aič

ius

vn

t

Jauniklių lizduose skaičius

Lizdų skaičius

43

12 pav Jauniklių skaičius lizduose 2010 metais Biržų rajone

Skaičius jauniklių

7

13

20

27

33 1

2

3

4

5

44

IŠVADOS

1 Pagrindinai visi lizdai randasi žmonių apgyvendintose vietose gyvenvietėse intensyvios

žemdirbystės plotuose lizdų nerasta o pastarosiose teritorijose esančiose gyvenvietėse lizdų

koncentracija yra mažesnė negu pasyvios žemdirbystės plotuose Beveik visi lizdai išsidėstę

gyvenvietėse pagal kelius Baltųjų gandrų lizdai esantys ant elektros stulpų ne ant specialių

platformų sukelia problemas elektros tiekime

2 Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 Daugiausia lizdų sukrauta ant

stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens

bokštų bei 107 lizdai medžiuose Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose

30 procentų lizdų sukrauta džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Atlikus tyrimus

bei duomenų analizę matome kad iš 983 lizdų ar jų liekanų naudojami tik 520 lizdų iš kurių

tik 75 proc yra užimti

3 Buvo nustatyta kad lizduose vidutiniškai būna 2-3 jaunikliai tai sudaro didžiąją dalį lizdų

Biržų savivaldybės ribose

4 Ant stulpų baltųjų gandrų kraunami gandralizdžiai ant specialių platformų ir ne ant

platformų Suskaičiavus lizdus gauti duomenys parodė kad gandrai mėgsta du kartus

dažniau krauti lizdus ant specialių platformų Didelė lizdų dalis kraunama ant vandentiekio

bokštų Mažai lizdų ant pastatų bei kitose vietose ( ant kaminų statinių liekanų) Galima

teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose žaliuose medžiuose

45

LITERATŪRA

1 Baltasis gandras Lietuvoje Lizdų atlasas M Dagys D Vaitkuvienė Vilnius

Gamtos tyrimų centras 2013

2 Ivanauskas T Elisonas J Dovydaitis Lietuvos laukiniai paukščiai ir jų globa

Kosmos 1927 Nr 45

3 Jusys V Karalius S Raudonikis L Lietuvos paukščių pažinimo vadovas Kaunas

Lututė 2012

4 Kontrimavičius V Lietuvos fauna Vilnius Mokslo ir enciklopedijų leidykla

1988-1997

5 Lietuvos paukščiai T Ivanauskas - 2-asis papild ir patais leid - Vilnius

Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla 1959

6 Lietuvos perinčių paukščių atlasas Kaunas Lututė 2006

7 Lietuvos paukščiai V Logminas - Vilnius Mokslas 1979

8 Logminas V V bdquoMokslasldquo 1990 Lietuvos fauna Paukščiai I d

9 Malinauskas V Vaitkus G 1995 Baltųjų gandrų apskaita Lietuvoje 1994 m

rezultatai Ciconia Nr 1

10 Petkus G Baltieji gandrai vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje 2015-02-26

wwwalkaslt žiūrėta 2015-02-28

11Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti Petras Kurlavičius Vilnius Lietuvos

ornitologų draugija 2003

12 Gandrinių šventė Vilniuje Žiūrėta 2015-02-01 Prieiga per internetą

lthttpwwwbirdlifeltindexphpnaujienosnewscatid=1ampnewsid=147gt

13 httpwwwbirdlifelt Žiūrėta 2015-02-01

14 httpwwwciconialt Žiūrėta 2015-02-01

15 Fulin M Jerzak L Sparks TH Tryjanowski P Relationship between arrival

date hatching date and breeding success of the white stork (Ciconia ciconia) in Slovakia Biologia

2009 p 361-364)

16 httppasauliolietuviscombaltasis-gandras-problemos Žiūrėta 2015-02-01

17httpwwwekonaujienosltnaujienosgamtos_pasaulisgyvunaipauksciaiS-

742straipsnisBaltasis-gandras--ar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija žiūrėta

2015-02-25

18 httpwwwlrytasltlietuvos-dienagamta21-tukst-baltuju-gandru-lizdu-duomenu-

bazeje-internetehtm žiūrėta 2015-02-28

22

1968 6 933 13 110 ndash Mūsų gamta 1974 Nr 12

1974 6 464 13 115 ndash Mūsų gamta 1974 Nr 12

1984 ndash ndash 4126 Mūsų gamta 1985 Nr 8

1994ndash

1995

9 400 18 754 ndash

Ciconia 1995 Nr 1(3)

2009ndash

2010

20 700 ndash 19 000 LIFE+ projekto bdquoBaltojo gandro

(Ciconia ciconia) apsauga Lietuvojeldquo

duomenys

4 pav Baltojo gandro paplitimas Lietuvoje 2009ndash2010 m

Baltojo gandro arealas nėra vientisas Vakarinėje dalyje jis eina į šiaurę iki Jutlandijos

pusiasalio Suomių įlankos į rytus iki Ukrainos Užkaukazės į pietus ndash iki Irako Mažosios Azijos

Viduržemio jūros Šiaurės Afrikos Kita arealo dalis yra Vidurinėje Azijoje Nedidelė perinti

populiacija (apie 10 porų) susiformavusi Pietų Afrikos Respublikoje

Lietuva yra šiaurės vakarinėje rūšies arealo dalyje Europoje randama daugiau kaip 75

proc visos perinčios populiacijos (daugiau nei 180 000 porų) Daugiausia baltųjų gandrų porų

Lenkijoje (44 000ndash46 000) Ukrainoje (26 200ndash32 400) Ispanijoje (16 600) Pietvakarių Azijoje

populiacija didžiausia Turkijoje (15 000ndash35 000) Anksčiau miškų kirtimas pievų ir šlapžemių

plėtimas naudojant jas gyvulių auginimui ir žemdirbystei lėmė rūšies gausėjimą visoje Europoje

tačiau vėliau vis intensyvėjantis antropogeninis poveikis aplinkai ndash buveinių keitimas ir naikinimas

susijęs su labai intensyviu žemės ūkiu daugelyje Europos šalių ndash lėmė spartų populiacijos mažėjimą

Vakarų Europoje o kai kuriose šalyse ir visišką išnykimą Ypač smarkus baltųjų gandrų

23

populiacijos sumažėjimas pastebėtas 1970ndash1990 m Danijoje 1998ndash2001 m aptiktos tik 1ndash3 poros

Švedijoje 1999ndash2000 m ndash 3 poros Belgijoje 1995ndash2000 m ndash 45ndash46 poros Nors 1990ndash2000 m

populiacija didėjo tačiau dar nepasiekė ankstesnio lygio todėl laikoma sumažėjusia 1984 m

užfiksuotas žemiausias pasaulinės baltųjų gandrų populiacijos lygis per visą apskaitos laiką ndash ne

daugiau kaip 135 000 perinčių porų Vakarų populiacija per 1974ndash1984 m laikotarpį sumažėjo 20

proc rytų ndash 10 proc Tam įtakos turėjo intensyvus antropogeninis poveikis aplinkai ndash buveinių

keitimas ir naikinimas pirmiausia susijęs su intensyviu žemės ūkiu daugelyje Europos šalių 1984ndash

1995 m užfiksuotas pasaulinės populiacijos padidėjimas 23 proc Populiacija išaugo beveik visose

šalyse ir regionuose išskyrus Daniją Serbiją Bulgariją Albaniją ir Turkiją Vyko spartus vakarų

populiacijos atsistatymas ndash ji padidėjo net 75 proc rytų buvusi gana gausi ndash 15 proc 1994ndash2005

m pasaulinė populiacija išaugo 39 proc Vakarų populiacija padidėjo 89 proc o rytų ndash 28 proc Tik

keturiose šalyse ndash Turkijoje Uzbekistane Danijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje ndash populiacija

sumažėjo Latvijoje Čekijoje ir Vengrijoje ji išliko stabili Rytų populiacija labiausiai išaugo ties

rytine perėjimo arealo riba Rusijoje Ukrainoje ir Baltarusijoje (LT Aplinkos ministro įsakymas

bdquodėl baltojo gandro apsaugos plano patvirtinimasldquo 2013 m liepos 3 d Nr D1-497)

Baltųjų gandrų populiacijos grėsmės ir ribojantys veiksniai bei svarba pateikiami 2

lentelėje

3 lentelė

Grėsmių baltajam gandrui apibendrinimas

Grėsmė Svarba Aprašymas

Lizdų sunaikinimas

Didelė 1 Ant elektros oro linijų atramų sukrauti lizdai

dažnai nutraukia elektros laidus Paukščių išmatos

patekusios ant elektros laidų aplink lizdą sukelia

koroziją Elektros oro linijas eksploatuojančios

bendrovės tokius lizdus privalo pašalinti kad

užtikrintų saugų elektros energijos tiekimą ir

sumažinti jos nuostolius

2 Tiesiai ant stogų dangos sukrauti lizdai kelia

pavojų pastatams ir žmonėms todėl gali būti

pašalinti Panaši problema yra lizdai ant kaminų

Šiuo atveju jie paprastai sunaikinami nes trukdo

kūrenti

Maitinimosi sąlygų

blogėjimas

Didelė Keičiantis ūkininkavimo pobūdžiui (intensyvėjant

žemės ūkiui) gandrų mitybos sąlygos blogėja dėl

mažėjančios mitybos objektų gausos ir rūšinės

įvairovės Žemės ūkio chemizacija sukelia

paukščių žūtį jiems apsinuodijus maistu sumažėja

dauginimosi sėkmingumas atsiranda genetinių

pokyčių Neigiamą įtaką daro nedidelių šlapynių

sausinimas ir hidrologinio režimo pokyčiai

24

Grėsmė Svarba Aprašymas Lizdų užaugimas

Vidutinė

didelė

Gandrai palieka lizdą jei jis apauga šakomis ar

medžio atžalomis kurios apsunkina pakilimą ar

nusileidimą Paukščių

atsitrenkimas į

elektros laidus

Vidutinė

didelė

Besimokantys skraidyti jaunikliai ir suaugę

gandrai dažnai susižaloja arba yra mirtinai

nutrenkiami elektros srovės kai atsitrenkia į

elektros laidus Didėjantis pas

žmones patenkančių

globos

reikalaujančių

paukščių skaičius

Vidutinė Susižeidę paukščiai kuriems būtina skubi

kvalifikuota pagalba dažnai patenka pas žmones

kurie tokios pagalbos suteikti negali ir nežino į ką

kreiptis Šiuo metu laukinių gyvūnų globai šalyje

skiriamas nemažas dėmesys tačiau jos mastą

tikslinga didinti siekiant užtikrinti reikiamą

pagalbą vis didėjančiam į žmonių globą

patenkančių baltųjų gandrų skaičiui Mokslinių tyrimų

trūkumas

Vidutinė Mokslinių tyrimų apie rūšies mitybines buveines

mitybos objektus ir jos įtaką kitų gyvūnų

populiacijoms Lietuvoje neatlikta Ši informacija

būtina vertinant galimą neigiamą intensyvėjančio

žemės ūkio poveikį baltųjų gandrų populiacijai

numatant priemones tokiam poveikiui sumažinti ir

informuojant visuomenę apie saugomą rūšį ir jos

poveikį aplinkai Lizdo pagrindo

sunykimas

Maža 1 Nuo nenaudojamų elektros oro linijų atramų

(stulpų) su lizdais atjungus elektros laidus stulpai

tampa mažiau stabilūs ir pavojingai pasvyra ar

visai išvirsta 2 Ant pastatų stogų be specialių platformų

esantys lizdai skatina stogo konstrukcijų ir dangos

irimą Ilgainiui stogo konstrukcijos gali neišlaikyti

lizdo ir įgriūti 3 Dalis lizdų sukrautų medžiuose sunyksta lūžus

šakoms ar nuvirtus medžiui (dėl svorio nudžiūvus

medžiui ar kitų priežasčių) Savaiminis lizdo

sunykimas

Maža 1 Ant įvairių pagrindų esančios platformos

ilgainiui suyra ar sulūžta nuo lizdo svorio Dėl šios

priežasties jis dažnai nukrenta 2 Labai aukšti lizdai kelia grėsmę tiek perintiems

paukščiams tiek žmonėms Pasviręs aukštas lizdas

gali nuvirsti arba nukristi dėl labai didelio svorio

neatlaikius pagrindui Taip žūtų paukščių dėtis ar

vada gali nukentėti žmonės ir būti apgadintas jų

turtas

Organizaciniai

finansiniai aspektai

susiję su lizdais ant

nenaudojamų

elektros oro linijų

atramų

Maža Elektros tiekimo bendrovėms išardant elektros oro

perdavimo linijas ir palikus atramas su baltųjų

gandrų lizdais kyla daug problemų ypač dėl tokių

atramų nuosavybės ir jų priežiūros Nesant

elektros linijos nėra ir jos apsaugos zonų ir

servitutų todėl atramų priežiūra 24ipdinių24ika

Būtinas teisinis reglamentavimas nustatantis ką

25

Grėsmė Svarba Aprašymas

reikia daryti tokiais atvejais kam turi priklausyti

atramos su likusiais lizdais kas atsakingas už jų ir

atramų priežiūrą (pavyzdžiui iškritus lizdui ar

paukščiams jį apleidus) Nepakankamas

visuomenės

informavimas apie

gandrų poveikį jų

gyvenamajai

aplinkai

Nežinoma Nepakankamas visuomenės informavimas apie

baltųjų gandrų poveikį aplinkai sukuria nepagrįstų

prielaidų apie šių paukščių daromą žalą kiškiams

pievose perintiems paukščiams kitiems

gyvūnams Taip formuojamas neigiamas

visuomenės požiūris į baltąjį gandrą nors

konkrečių šios rūšies mitybos ir įtakos kitų gyvūnų

populiacijoms tyrimų Lietuvoje neatlikta Plėšrūnai

Nežinoma Baltojo gandro jaunikliams ir kiaušiniams ypač

jei lizdas yra medyje neigiamą poveikį gali daryti

plėšrūnai (pavyzdžiui kiaunės varniniai

paukščiai) Tačiau Lietuvoje neatlikti potencialių

plėšrūnų poveikio baltiesiems gandrams tyrimai

todėl poveikio mastas ir reikšmingumas nežinomi

Naujausi baltojo gandro tyrimai apibendrinti 3 lentelėje Išsamiausi duomenys

sukaupti apie perėjimo buveinių savybes lizdavietes iš dalies apie veisimosi sėkmingumą Nedaug

atlikta tyrimų apie ilgalaikį lizdų apsaugos priemonių taikymo efektyvumą Paukščių buveinių

pasirinkimas ekologiniai poreikiai gausumas ir pasiskirstymas kinta atsižvelgiant į natūralias ir

antropogenines priežastis ypač į tai kad rūšis gyvena antropogeniniame kraštovaizdyje todėl

patikimiausi ir aktualiausi yra paskutinių metų tyrimų rezultatai Lietuvoje visai netirtos baltojo

gandro mitybinės buveinės jų dydis kokybė mitybos objektai Be to nėra tyrimų apie rūšies

reikšmę ir poveikį jos gyvenamajai aplinkai Ši informacija aktuali vertinant galimą neigiamą

intensyvėjančio žemės ūkio poveikį baltųjų gandrų populiacijai numatant tokio poveikio mažinimo

priemones informuojant visuomenę apie saugomą rūšį ir jos poveikį aplinkai Šiuo metu aktualiausi

yra mitybos buveinių pasirinkimo tyrimai naudojant šiuolaikinius telemetrijos metodus mitybos

raciono tyrimai taikant žuvusių paukščių skrandžio turinio analizę atliekant besimaitinančių ir

lizduose jauniklius maitinančių paukščių stebėseną

Baltojo gandro inventorizacijos ir moksliniai tyrimai teritorijos naudoti metodai

4 lentelė Data

trukmė

Tyrinėta teritorija Naudotos metodikos

1994ndash

1995

Lietuva Lizdų inventorizacija anketinės apklausos būdu (atliko

Lietuvos ornitologų draugija)

1996ndash

1997

Aukštaitijos

nacionalinis

Bakalauro darbas Baltieji gandrai Aukštaitijos

nacionaliniame parke ir jų gausumas 1996 ir 1997 metais (V

26

parkas Brūzga)

2005 Kėdainių rajonas Magistro darbas Baltojo gandro statusas ir veisimosi

buveinės pasirinkimo ypatumai Kėdainių rajone (A

Diliūnaitė)

2007 Rambyno

regioninis parkas

Rekomendacijos baltųjų gandrų apsaugai

Rambyno regioniniame parke (parengė VU Ekologijos

institutas)

2009ndash

2010

Lietuva Lizdų inventorizacija naudojant lizdų paieškos ir tikrinimo

metodą (atliko Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas

vykdydamas LIFE+ projektą bdquoBaltojo gandro (Ciconia

ciconia) apsauga Lietuvojeldquo) Šios inventorizacijos duomenys

šiuo metu yra tiksliausi ir patikimiausi duomenys apie baltųjų

gandrų populiaciją Lietuvoje

Iki šiol Lietuvoje neparengtas nė vienas gamtotvarkos planas kuriame būtų

numatytos priemonės gerinančios baltojo gandro apsaugos būklę nes šalyje neišskirta nė viena

saugoma teritorija šios rūšies populiacijos apsaugai Rambyno regioniniame parke remiantis

parengtomis bdquoRekomendacijomis baltųjų gandrų apsaugai Rambyno regioniniame parkeldquo 2007ndash

2008 m vykdant projektą bdquoBaltųjų gandrų apsauga Rambyno regioniniame parke ugdant gyventojų

aplinkosauginį sąmoningumą ir telkiant kaimo bendruomenesldquo buvo įgyvendintos baltųjų gandrų

apsaugos priemonės Siekiant užtikrinti optimalias perėjimo sąlygas ir ilgalaikę apsaugą Rambyno

regioniniame parke taikytos šios apsaugos priemonės 1) tiesiai ant pastatų stogų dangos sukrautų

lizdų pakėlimas ant specialių medinių platformų 2) ant elektros oro linijų atramų sukrautų lizdų

pakėlimas ant specialių metalinių platformų 3) ant kaminų sukrautų lizdų pakėlimas ant specialių

platformų 4) seniai naudojamų pernelyg aukštų lizdų pažeminimas 5) apleistų nenaudojamų lizdų

atnaujinimas Taip pat buvo numatytas ir įgyvendintas lankytojų srauto reguliavimas Bitėnų gandrų

kolonijoje vietos ūkininkų informavimas ir ekologinio ūkininkavimo skatinimas Visos numatytos

priemonės įgyvendintos sėkmingai ir pasiteisino baltųjų gandrų apsaugos požiūriu

18 Baltųjų gandrų apsaugos plano tikslai uždaviniai ir priemonės

2009ndashaisiais metais Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su partneriais pradėjo

įgyvendinti ES aplinkos finansinio instrumento LIFE+ projektą bdquoBaltojo gandro (Ciconia ciconia)

apsauga Lietuvojeldquo Per keturis šio projekto įgyvendinimui numatytus metus buvo skiriama

dėmesio visuomenės informavimui apie baltųjų gandrų biologiją ekologiją apsaugą bei perėjimo

sąlygų gerinimo galimybes bei parengta ir išplatinta informacinė dalomoji medžiaga bet ir atlikta

baltųjų gandrų lizdaviečių inventorizacija parengta šios informacijos duomenų bazė ir duomenų

27

analizė pateiktos lizdaviečių priežiūros tvarkymo bei apsaugos rekomendacijos sukurtas baltųjų

gandrų apsaugos Lietuvoje veiksmų planas ir parengta jiems svarbių buveinių identifikavimo

metodika Projekto metu taip pat bus keičiami ant elektros perdavimo stulpų tiek pačių paukščių

gyvybei pavojingi tiek elektros perdavimui trukdantys lizdai bus keičiamos senos bei įrengiamos

naujos lizdaviečių platformos ant pastatų

Baltojo gandro populiacijos išsaugojimas

5 lentelė

Tikslas ndash užtikrinti esamos baltojo gandro populiacijos būklės Lietuvoje išsaugojimą

Uždaviniai Priemonės 1 Lizdų ant elektros oro linijų

atramų apsaugos gerinimas ir

paukščių atsitrenkimo į elektros

laidus rizikos mažinimas

11 Platformų įrengimas ant elektros oro linijų atramų vietoj

tiesiai ant laidų sukrautų lizdų dalį lizdo medžiagos perkeliant

ant platformų 12 Elektros laidų apsaugos priemonių naudojimas po įrengtomis

platformomis ant elektros oro linijų atramų

2 Lizdų medžiuose apsaugos

pagerinimas 21 Lizdus apaugančių šakų genėjimas 22 Lizdinių platformų sutvirtinimas

3 Labai aukštų lizdų priežiūra 31 Lizdų pažeminimas neperėjimo laikotarpiu tinkamai

suformuojant jų viršų ir pašalinant dalį lizdo medžiagos

4 Lizdų ant pastatų stogų

kaminų apsaugos pagerinimas 41 Esamų lizdo platformų sutvirtinimas 42 Naujų 27ipdinių platformų įrengimas vietoje blogos būklės

lizdų sukrautų ne ant 27ipdinių platformų

5 Mitybos objektų mitybos

buveinių ir grėsmių jų būklei

įvertinimas ir prevencija

51 Mokslinių tyrimų skirtų nustatyti mitybos objektus jų gausą

ir baltųjų gandrų poveikį šiems objektams atlikimas 52 Mitybos buveinių plotą ir kokybę bloginančių veiksnių

nustatymas 53 Aplinką tausojančio ūkininkavimo skatinimas (ypač

didžiausiu perinčių porų tankiu pasižyminčiuose rajonuose)

ūkininkų švietimas gamtosaugos klausimais 6 Pas žmones patekusių baltųjų

gandrų globos efektyvumo

padidinimas

61 Globos padidinimas užtikrinant operatyvų reagavimą į visus

atvejus 62 Išsamus visuomenės informavimas ką daryti ir į ką kreiptis

radus iškritusius išmestus ar susižeidusius baltuosius gandrus

7 Lizdų priežiūros ant

nenaudojamų elektros oro linijų

atramų užtikrinimas

71 Ardant antžemines elektros perdavimo linijas ir paliekant

atramą su ant jos esančiu lizdu turi būti teisiškai išspręsti tokių

atramų ir ant jų esančių lizdų priežiūros klausimai ndash stulpų

nuosavybės priežiūros finansavimo stulpų ardymo lizdui

iškritus ar gandrams jį apleidus

8 Visuomenės švietimas 81 Informacijos apie baltųjų gandrų populiacijos būklę jų

ekologiją lizdų priežiūrą ir kitus rūšies apsaugos aspektus

viešinimas spaudoje internete kitose visuomenės informavimo

priemonėse 82 Internetinės baltųjų gandrų lizdų duomenų bazės priežiūra ir

atnaujinimas jos populiarinimas visuomenės skatinimas ja

naudotis 83 Filmo apie baltuosius gandrus transliavimas televizijos

eteryje jo kopijų platinimas

9 Populiacijos stebėsena 91 Esminius populiacijos būklės parametrus (gausumą

veisimosi sėkmingumą produktyvumą) kartą per 10 metų

fiksuojančios stebėsenos sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas

28

Apibendrinant galima teigti kad pavieniai privatūs asmenys ar net jų grupelės visų su

gandrais susijusių problemų neišspręs Jie gali pagelbėti tik tam tikrais atvejais Visos šalies mastu

tą turėtų daryti Lietuvos Vyriausybė Svarbiausias žingsnis turėtų būti apsaugos veiksmų plano

parengimas Plane turėtų būti numatyta ilgalaikė rūšies apsaugos strategija aprašytos rūšies

apsaugos priemonės kurias privalėtų įgyvendinti konkrečios valstybinės institucijos (planas turėtų

būti teisiškai reglamentuotas kaip privalomas)

29

2 DARBO TIKSLAS UŽDAVINIAI IR METODIKA

21 Darbo tikslas ir uždaviniai

Darbo tikslas - išaiškinti baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) statuso ir veisimosi

buveinės pasirinkimo ir paplitimo ypatumus gerėjant aplinkos kokybei (sumažėjus žemės ūkio

intensyvumui)

Darbo uždaviniai

1 Biržų rajono pavyzdžiu išnagrinėti baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) statusą bei

paplitimą

2 Išaiškinti baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) veisimosi buveinės pasirinkimo ir

paplitimo ypatumus Biržų rajone

3 Išanalizuoti baltųjų gandrų gandralizdžių skaičių ir vietas

4 Nustatyti jauniklių skaičių lizduose

22 Tyrimo metodika ir medžiaga

Analizuojat duomenis buvo naudoti tokie baltųjų gandrų populiaciją apibūdinantys

rodikliai

H ndash lizdų skaičius

HO ndash neužimtų lizdų skaičius

HPm ndash perinčių porų lizdų su jaunikliais skaičius

HPo ndash skaičius lizdų kuriuose gandrų poros gyveno bet neužaugino jauniklių

StD ndash perėjimo tankumas visoje tirtoje teritorijoje (bendras perėjimo tankumas

HPa100 km2 )

SBp - jauniklių skaičius tenkantis 100 km2 tirtos teritorijos

SBm ndash lizdų skaičius su jaunikliais (HPm100 km2 ) tirtoje teritorijoje

Šie sutrumpinimai darbe bus vartojami ir toliau Šiame darbe veiksnių turinčių įtakos

baltųjų gandrų buveinės rinkimuisi tyrimas buvo atliktas 3 etapais

1) buvo surinkti tyrimui reikalingi duomenys

2) surinkti duomenys susisteminti ir sugrupuoti

3) atlikta jų analizė

30

23 Gamtinė ndash geografinė Biržų rajono charakteristika

Biržų rajonas yra šiaurinėje Lietuvos dalyje ribojasi su Rokiškio Kupiškio

Panevėžio Pasvalio rajonais šiaurėje - su Latvijos Respublika

Rajone yra toliausiai į šiaurę nutolęs Lietuvos taškas - 56deg 21 01 šiaurės platumos

Biržų rajono teritorija - 1476 kv km

Rajone yra Biržų Vabalninko miestai Likėnų gyvenvietė 8 seniūnijos

Biržai įsikūrę Apaščios ir Agluonos upių santakoje prie dirbtinio Širvėnos ežero

Biržų miesto geografinės koordinatės 56deg 12 šiaurės platumos 24deg 46 rytų ilgumos

Nuo Biržų iki Vilniaus yra apie 200 km

Nuo Biržų iki Latvijos sostinės Rygos - apie 100 km

Biržų miesto gatvių bendras ilgis - 717 km

Pagal fizinį - geografinį rajonavimą Biržų rajono teritorija yra Lietuvos vidurio

žemumos šiaurinėje dalyje (Mūšos - Nemunėlio lyguma)

Pagal botaninį - geografinį padalijimą Biržų rajonas priklauso Rytų Žemaičių

plynaukštės ir Šiaurės Lietuvos žemumos rajonui

Beveik visa Biržų rajono teritorija įeina į didžiausios rajono upės Nemunėlio (ilgis -

191 km) baseiną Šiam baseinui priklauso kairieji Nemunėlio upės intakai Apaščia (ilgis - 88 km)

su jos intaku Rovėja (ilgis - 35 km) ir kitais mažesniais intakais - Perkaso Aukštosios Gervės

Žemosios Gervės - ištekančiais iš Biržų girios Pietinėje rajono dalyje teka Agluona (ilgis - 20 km)

ir Tatula (ilgis - 66 km) su daugybe intakėlių iš kurių paminėtini Smardonė (teka per Likėnų

kurortą) Juodupė Upytė Juodlepšė Iš viso rajone yra 28 upės ir upeliai ilgesni kaip 5 km

Biržų rajono upių tinklo tankumas - 05 km 1 kv km (Lietuvoje - 049 km 1 kv km)

Rajone yra 17 ežerų kurių dauguma visai maži Didžiausias - šalia Biržų esantis Širvėnos ežeras

(340 ha) susidaręs XVI amžiuje patvenkus Apaščios ir Agluonos upes ties jų santaka Ežeras

negilus Vandens lygio svyravimas priklausomai nuo kritulių ir dirbtinio reguliavimo per metus

siekia 13 - 18 metro

Biržų rajone yra daug karstinių įgriuvų ir dolomito atodangų Nemunėlio bei

Apaščios upių skardžiuose

Visi didesnieji rajono miškai išsidėstę teritorijos pakraščiuose Didžiausias masyvas -

Biržų giria - dešimtas pagal dydį miškų plotas Lietuvoje Pietinėje rajono dalyje prie didelių

Panevėžio Žaliosios girios plotų prieina Vabalninko šilas pietrytinėje dalyje yra

nedideli Salamiesčio ir Galvokų miškai rytuose - Pariškių miškas

31

Pietvakariuose išsibarstę smulkesni Kirdonių miškų fragmentai Šilų miškas

besitęsiantis nuo Būginių link Geidžiūnų - vienintelis didesnis miško masyvas agrarinėje vidurinėje

rajono dalyje

Rajono miškingumas - 260 ty iš 147624 hektarų rajono ploto 38169 hektarai

apaugę mišku

24 Baltųjų gandrų lizdų Biržų rajono savivaldybės ribose tyrimų metodika

Biržų rajono savivaldybės ribose baltųjų gandrų populiacijos tyrimams atlikti

naudojama automobilis GPS įrenginys Magelan kompasas rašymo priemonė ( pieštukas)

žiūronai savivaldybės žemėlapis atitinkamos formos popierinis variantas lizdo aprašymui

koordinačių nurodymui nuotraukų pažymėjimui bei pastaboms užrašyti (nuoroda) Turimai

atliekami šviesiu paros metu vadovaujantis metodika

Stebėjimo vietos charakteristika

Tai potencialios rūšies vietos įvairaus dydžio gyvenvietės sodybos atviro

kraštovaizdžio senų medžių grupės atskiri aukštesni statiniai elektros ir telefono perdavimo linijos

Visos išvardintos vietos turi būti aplankomos ir patikrinamos stebėtojo Tam patogiausi pasirinkti

nuolatinį maršrutą ir jį pasižymėti kartografinėje medžiagoje ( atliekant tyrimą Biržų savivaldybės

ribose maršrutai suvedami į GPS įrenginį ) Vėliau atskiriems maršruto fragmentams suteikiami

pavadinimai ir kodai kurie pateikiami apskaitos duomenų formoje

Stebimo objekto aprašymas ir stebimi parametrai

Tai visiems gerai žinomas ir atpažįstamas atviro kraštovaizdžio paukšti perintis

žmogaus kaimynystėje Praktiškai visi lizdai įrengiami žmonių apgyvendintose teritorijose todėl

netikslinga jų ieškoti miškuose ar pelkių masyvuose

Stebimi parametrai

Apskaitos vienetas yra užimtas lizdas jauniklių bei neužimtų gandralizdžių skaičius

yra papildoma informacija

Vietos savybių išsaugojimo laipsnio įvertinimas

Vertinamas toks poveikis kaip maitinimosi vietų sunaikinimas ar lizdų būklė (

tyrimuose buvo vertinama lizdų būklė jų sukrovimo vietose lizdo sukrovimo vieta bei

produktyvumas )

Stebėjimo procedūra

Perinčių paukščių populiacijai įvertinti taikomas lizdų apskaitos metodas arba

kartografavimas Taikant šį metodą gaunama daug informacijos apie populiacijos būklę nes

monitoringo programą galima vykdyti atskiros poros lygmenių Be to paprasčiau planuoti

32

biotechninių priemonių įgyvendinimo darbus Lizdų apskaitos metu konkrečioje ( šiuo metu Biržų

savivaldybės) teritorijoje suskaičiuojami visi užimti lizdai Svarbu įsitikinti ar visi lizdai buvo rasti

Renkant papildomą informaciją pirmiausiai reikia nurodyti ar pora sėkmingai išsiperėjo kiek

jauniklių ar lizde stebimi tik suaugę paukščiai Apskaitas reikia vykdyti Birželio pabaigoje ndash liepos

pirmoje pusėje kai jaunikliai jau stovi lizduose todėl nesunku juos suregistruoti

Duomenims rinkti reikalinga įranga ir priemonės

GPS imtuvas su atsarginiais elementais

išsamus vietovės žemėlapis ( smulkesnis nei 150 000 mastelio )

tyrimo maršruto planas ( 1 10 000 mastelio )

užrašų knygelė su ne mažiau kaip dviem rašymo priemonėm

transporto priemonė

mobiliojo ryšio telefonas nenumatytiems atvejams

žiūronai 7-12 x 40- 70

Stebėjimų registracijos procedūra

Rūšies stebėjimų duomenys surašomi į atitinkamą duomenų apskaitos formą (

nuoroda) Joje pažymimos apskaitos datos tyrimų vieta laikas rasti lizdai jų koordinatės būklės

vertinimas kur lizdas sukrautas Jei apskaitos metu nustatomas jauniklių skaičius jis įrašomas į

atitinkamą formos grafą Papildomai surašoma lizdo būklė kur jis sukrautas bei apibūdinama

sukrovimo vieta

Duomenų kokybės užtikrinimas

Baltųjų gandrų apskaitos nekelia jokių ypatingų reikalavimų Jei užimti lizdai

registruojami ankstyvose jauniklių augimo fazėse patartina stebėjimų nevykdyti lietingu šaltu ir

vėjuotu oru nes tėvai gali šildyti jauniklius ir jie bus sunkiai pastebimi Reikalinga prieiti prie lizdo

ir įsitikinti ar prie jo yra išmatų kas parodo lizdo užimtumą ( L Raudonikis ir kt 2006p33)

33

3 DARBO REZULTATAI

31 Baltųjų gandrų lizdų sukrovimo vietos Biržų rajone

5 pav

Atlikus tyrimus ir perkėlus GPS duomenis į GIS sistemos žemėlapį gavome Biržų savivaldybėje

esančių lizdų planą (5 pav) Kaip matome pateiktame plane Baltieji gandrai peri visoje

savivaldybės teritorijoje Pagal pasiskirstymą galima pasakyti kad miškuose lizdų nebuvo rasta

vienas lizdas yra Biržų girioje esančioje gyvenvietėje Pamiškėse lizdų randama nedaug dažniausiai

jei yra sodybą ar kelių namų grupės Atliekant tyrimus ką ir matome žemėlapyje gandrai vengia

didelių agrarinio kraštovaizdžio plotų Važinėjant po rajoną buvo pastebėta kad prie intensyvios

žemdirbystės plotų ypatingai prie didelių dirbamų laukų gandrai lizdų nesusineša Apskaitų metu

34

buvo pastebėta kad lizdai sunešami arčiau kelių bei gyvenviečių Perkėlus GPS duomenis į

žemėlapį matoma kad vizualinis stebėjimas su žemėlapyje matomais duomenimis patvirtina jog

gandrai renkasi žmonių apgyvendintas teritorijas Analizuojant duomenis žemėlapyje pastebėta kad

gandrai renkasi gyvenvietes esančias arčiau šlapynių upių ir ežerų Didžiausias lizdų tankis

randamas gyvenvietėse kurios yra prie natūralių šienaujamų pievų Gyvenvietėse prie intensyvios

žemdirbystės laukų gandrų skaičius ženkliai mažesnis o kai kuriose rajono vietose lizdų visai

nerasta Didelis lizdų tankis prie Apaščios bei Nemunėlio upių prie Nemunėlio Radviliškio

mažiau prie pačių Biržų Mažiausias tankis prie Vabalninko miestelio Šį teritorija pasižymi

dideliais žemdirbystės plotais nėra šlapynių didesnių upių ar ežerėlių kas ir įtakoja mažesnį lizdų

skaičių Lizdai prie apleistų sodybų bei fermų lieka neužimti tai buvo stebėta pagal Nemunėlio upę

nuo Pundurių kaimo iki Kvetkų gyvenvietės bei kitose pavienėse apleistose sodybose rajono

ribose

Baltųjų gandrų lizdai buvo skaičiuojami Biržų rajone Pastebėta kad lizdus baltieji

gandrai gali sukrauti įvairiose vietose medžiuose ant pastatų stulpų vandens bokštų ir kitur

Vykdyti stebėjimai parodė kad stambioji gandralizdžio medžiaga (pagrindas) yra gana

didelės šakos vėliau ant jų kraunama velėnos šieno gumulai skudurai sausas mėšlas nendrių

meldų gabalai samanos ir pan Vidury lizdo padaroma nedidelė duobutė ndash tokio dydžio kad joje

būtų galima padėti kiaušinius ir pačiam atsitūpti Jaunikliams paaugus lizdas virsta plokščia

suplakta aikštele Lizdą gandrai stato nuolat net jaunikliams augant į jį vis neša įvairią medžiagą

Nuolat papildomi seni gandrų lizdai virsta didžiausiais griozdiškais pastatais kasmet aukštesniais

Dažnai po kiek laiko jie ima krypti į šoną ir griūna

6 lentelėje surašyti tyrimų duomenis atskleidžia lizdų sukrovimo vietas Biržų

savivaldybės ribose

6 lentelė Baltųjų gandrų lizdų vietos Biržų rajone

Lizdo vieta Lizdų skaičius Procentai

Lizdas medyje 107 109

Lizdas ant pastato 48 5

Lizdas ant stulpo 672 68

Lizdas ant vandens bokšto 135 138

Kitur 21 21

Viso 983 100

Atlikus tyrimą Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 iš kurių

nemaža dalis yra apleisti ir nebenaudojami kai kurių likę tik liekanos Atlikus tyrimų analizę buvo

35

nustatyta kad naudojamų lizdų Biržų savivaldybės teritorijoje yra 520 Daugiausia lizdų sukrauta

ant stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Dalis lizdų sukrautų stulpuose yra

nebenaudojami Sunku pasakyti kodėl jie buvo apleisti nes pagal surinktus duomenis matoma kad

gandrai labai dažnai lizdus susineša stulpuose Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens bokštų taip

sukeldami nepatogumus žmonėms Nors vandens bokštai yra sandarūs o vanduo imamas iš didelio

gylio estetinis vaizdas yra nepatenkinamas patys bokštai bei jų aplinka veisimosi metu yra užteršta

gandrų išmatomis bei maisto likučiais Tai labai aktuali tema ekologinių ūkių savininkams nes yra

taikomi griežtesni reikalavimai vandens rezervuarams ir jų aplinkai 107 lizdai buvo rasti

medžiuose 21 lizdai sukrauti kitur tai yra- ant pastatų stogų kažkokių tai pagalbinių pastatų namų

arba katilinių kaminų bei kitose tam tinkamose vietose Apibendrinant duomenis galima teigti kad

gandrams Biržų rajone labiausiai patinka sukrauti ant stulpų

Baltasis gandras yra tipiškas agrolandšafto paukštis gyvenantis žmogaus

kaimynystėje Kadangi baltasis gandras yra stambus paukštis kuriam reikia nemažai erdvės todėl ir

lizdui sukrauti turi pasirinkti tokią vietą kad būtų lengva priskristi ir nusileisti Jis renkasi atviresnę

vietovę Lizdai yra dideli todėl jų pagrindu gali būti tik stambios ir tvirtos atramos Tam labai tinka

medžiai (ypač pavieniai) įvairūs stulpai pastatai ir kitos panašios vietos

Jau labai seniai baltieji gandrai gyvena šalia žmogaus todėl jie neatsisako įsikurti ir

ant pastatų

Atliekant Biržų savivaldybės teritorijoje esančios gandrų populiacijos tyrimus didelis

dėmesys buvo skiriamas į lizdo sukrovimo vietą Galima išskirti vieną iš sukrovimo vietų medžius

Skaičiuojant gandralizdžius sukrautus medžiuose buvo įvertinta ir medžių būklė ar jie sukrauti

žaliuojančiuose džiūstančiuose nudžiūvusiuose medžiuose Dar gandrai lizdus krauna ant

vandentiekio bokštų pastatų ar jų liekanų bei ant stulpų Labai didelis dėmesys buvo skiriamas

lizdams kurie buvo sukrauti ant elektros stulpų Po atliktų tyrimų lizdai stulpuose buvo ardomi o jų

vietoje keliamos metalinės platformos taip pakeliant lizdo sukrovimo pagrindą nuo elektros laidų

Lizdų sukrovimo vietos

Kaip matome iš žemėlapių gandrai lizdus pagrindinai krauna ant stulpų visoje

savivaldybės teritorijoje nesirinkdami kažkokių tai vienų teritorijų Pagal gautus duomenis

dauguma lizdų yra prie kelių kur praeina elektros arba buvusios telefonų linijos Lizdai sukrauti ant

veikiančių elektros oro linijų sukelia problemas lyjant ar esant stipriam vėjui šlapi lizdai sukelia

trumpus jungimus elektros linijose Elektros stulpus pasirenka dėl saugumo lizdas palyginus auštai

plėšrūnas įlipti sudėtinga nes stulpai gelžbetoniniai ir nėra galimybės į juos įsikabinti nagais Dar

vienas stulpų privalumas yra lengvas priskridimas Gandrai dideli paukščiai ir jų sparnų plotis

reikalauja atitinkamos erdvės priskridimui prie lizdo

Iš turimos tyrimų medžiagos matome kad mažiausiai lizdų yra ant pastatų Ant pastato

be specialios tam skirtos platformos gandrai negali susikrauti lizdo Tik su žmonių pagalba kai

36

būna iškeliamos specialios tinkančios krauti lizdus platformos gandrai juos suneša ant pastatų

Medžiuose taip pat nėra gausu lizdų Čia kaip ir ant pastatų dažniausiai ranką prie lizdo sunešimo

prideda žmones nupjaunamos medžių viršūnės ir ten įrengiamos platformos Antri pagal užimtumą

ir gandralizdžių skaičių yra vandentiekio bokštai Čia baltieji gandrai taip pat susineša lizdus

Antrame žemėlapyje pavaizduoti ant specialių platformų ir be platformų sukrauti

lizdai Gandrai pasirenka jiems tinkančius stulpus ir ten susikrauna lizdą Teko išklausyti žmonių

nusiskundimų kad jų sodybose trukdant susikrauti lizdą stulpe išardant jau pradėtą krauti lizdo

pagrindą gandrai jį kantriai atnaujindavo o galutiniam variante skubiai pradėdavo dėti kiaušinius

dar nebaigtame lizde taip priversdami suteikti galimybę perėti Sunku pasakyti kodėl yra

pasirenkami būtent tie o ne kiti stulpai lizdo sukrovimui Atliekant lizdų apskaitas buvo pastebėta

kad ne visos elektrikų iškeltos platformos yra užimtos Dažniausiai naujose platformose lizdus

gandrai krovė nuvertus senąjį Pagal surinktus duomenis matosi kad lizdai ant platformų ir ne ant

platformų yra pasiskirstę daugmaž tolygiai

Analizuojant gautus duomenis galima daryti išvadą kad gandrai savo lizdams krauti

renkasi saugius pagrindus Dažniausiai į tokius pagrindus sunku įlipti jie yra atvirose vietose su

lengvu priskridimu Iš lizdų gerai matoma aplinka dažniausiai netoliese yra vandens telkiniai

upeliai ar šlapynės

37

6 pav Lizdų pasiskirstymas pagal sukrovimo vietą Biržų rajone

38

7 lentelė Medžių būklė kuriuose kraunami gandralizdžiai

Medžių būklė Lizdų skaičius Procentai

Žaliuojantis 72 673

Džiūstantis 8 75

Nudžiūvęs 27 25

Viso 107 100

Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose 30 procentų lizdų sukrauta

džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Tyrimai nebuvo vykdomi iki to kol šiuose

medžiuose gandrai susinešė lizdus Ar džiūstantys ir nudžiuvę medžiai buvo žaliuojantys kai buvo

pradėti krauti lizdai sunku pasakyti Apie medžius esančius sodybose ten gyvenantys žmones

galėjo tikslai pasakyti ar medžiai buvo žali ar jau nudžiuvę Daugumoje atvejų buvo teigiama kad

medžiai dar buvo žaliuojantys kai gandrai susinešė lizdą Dažnai žmones patys nupjovę medžio

viršūnę jos vietoje sumeistraudavo platformą gandralizdžiui Apklausos metu retoje sodyboje buvo

gautas atsakymas kad nudžiuvus medžiui jį nupjovus iki atitinkamo aukščio buvo įrengtas

gandralizdžio pagrindas Visgi galima teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose

žaliuose medžiuose Kaip matome 9 paveikslėlyje akivaizdžiai dominuoja lizdų sukrovimo vietos

žaliuojančiuose medžiuose (R2 = 0468) Nudžiuvusiuose tris kart daugiau negu džiūstančiuose tai

gal

7 pav

72

8

27

y = -225x + 80667 Rsup2 = 04686

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Žaliuojantis Džiūstantis Nudžiūvęs

Lizdų skaičius

Lizdų skaičius

Linear (Lizdų skaičius)

39

8 lentelė Baltųjų gandrų ant stulpų sukrauti lizdai

Ant stulpų sukrauti lizdai Lizdų skaičius

Ant specialios platformos 445

Ne ant specialios platformos 227

8 pav Gandrų lizdai sukrauti ant stulpų su platformomis ir be jų

Po atliktų tyrimų kaip matome 8 lentelėje buvo pastebėta kad didžioji dalis lizdų

buvo sukrauta elektros stulpuose Dvigubai daugiau lizdų buvo sukrauta ant specialių platformų Tą

galima paaiškinti tuo kad elektrikai saugodami laidus nuo trumpo jungimo įrenginėja specialias

platformas taip pakeldami lizdus aukštyn Daugelis naujai iškeltų platformų buvo užimamos

pirmais metais Pirmenybė buvo teikiama toms platformoms kurios buvo iškeltos anksčiau

sukrautų lizdų vietose tad galima teigti jog lizdus susikrovė tą pora kuri perėjo toje vietoje anksčiau

ir grįžusi vėl užsiėmė savo buvusį lizdą Likusios pirmais jų iškėlimo metais neužimtos platformos

buvo užimamos antras ar net trečiais metai nuo jų iškėlimo Pastarąsias užėmė jaunos ką tik tais

metasi sudarytos poros kurios pirmais po užėmimo metasi neperėjo Sekančiais metai sunešti lizdai

buvo užimti ir juose sėkmingai išperėti jaunikliai Be specialių gandrų ženklinimo priemonių

negalima teigti kad lizdus užėmė būtent tos poros ar atskiri paukščiai kurie tuos lizdus ir sukrovė

Maža dalis iškeltų platformų liko eilę metų neužimtos netgi nėra požymių jog jos būtų lankomos

paukščių Labai nenoriai gandrai užima tas platformas kurios po iškėlimo paliekamos tuščios

neįdedama žabų Buvo pastebėta kad iš dviejų gretimų platformų greičiau buvo užimta ta kurioje

buvo įdėta žabų taip paruoštas pradinis lizdo pagrindas Kaip matome iš pateikto 8 paveikslėlio

0

100

200

300

400

500

600

Ant specialios platformos Ne ant specialios platformos

40

ant specialių platformų lizdų yra žymiai daugiau ir pateiktame paveikslėlyje matomi nuokrypiai nuo

vidurkio Grafike pavaizduotos galimos nuokrypio ribos 9 paveiksle matome lizdų ant stulpų

išsidėstymą Biržų savivaldybės ribose Aplenkiant miškus ir miškelius gandrų lizdai sukrauti visoje

savivaldybės teritorijoje

9 pav Lizdų pasiskirstymas ant platformų

Baltųjų gandrų lizdų užimtumas ir jauniklių skaičius juose

Suskaičiavus ir įvertinus lizdų užimtumą galima teigti kad iš 73 procentų užimtų net

70 procentų lizdų buvo perima

27 procentai lizdų buvo neužimta

41

Kaip matome 10 paveikslėlio diagramoje didžioji dalis lizdų yra užimti 3 procentai lizdų buvo

užimti bet juose gandrai neperėjo Tai galimai jauni ką tik poras sudarę paukščiai

10 pav Lizdų užimtumas

Lizdo pagrindą sudaro stambios šakos gūžta išklojama sausa žole velėna sausu

mėšlu Balandžio mėnesį padedami dažniausiai 3 - 5 elipsiški baltos spalvos kiaušiniai Peri abu

tėvai tačiau tamsiuoju paros metu kiaušinius šildo tik patelė Jaunikliai skyla po 31 - 34 dienų Po

dviejų mėnesių gandriukai palieka lizdą Tačiau tėvai juos globoja apie 2 savaites Atliekant tyrimus

buvo pastebėta kad iš lizdų išmetami kiaušiniai bei jau paūgėję jaunikliai Ten kur lizdai sukrauti

sodybose ar greta jų buvo gauta informacija iš ten gyvenančių žmonių kad atskridus keliams

gandrams vyko peštynės su lizde perinčia pora po to buvo rasti po lizdu išmesti kiaušiniai arba

jaunikliai Po dėties ar jauniklių žūties pora lizdo nepalieka bet naujos dėties nebededa

10 lentelė Jauniklių skaičius lizduose

Jauniklių lizduose skaičius Lizdų skaičius

1 45

2 151

3 146

4 53

5 6

Taip pat buvo skaičiuojami lizdai su jaunikliais kad galima būtų įvertinti ar gandrų

prieaugis bus didesnis ar mažesnis Suskaičiavus jauniklius lizduose galima teigti kad Biržų rajone

daugiausiai lizduose yra du arba trys jaunikliai Daugiausiai lizde yra stebėti 5 jaunikliai ( 10

lentelė ) Jauniklių skaičius nepriklauso nuo lizdo būvimo vietos Atliekant lizdų porų

70

3

27

Užimtas (perėjo)

Užimtas (neperėjo)

Neužimtas (neperėjo)

42

produktyvumo tyrimus negalima išskirti atskirų porų kaip produktyviausiu turinčiu gausesnes

jauniklių vadas Per tris metus buvo stebima kad vienais metais lizde užauginami keletas jauniklių

o sekančiais tik vienas (10 lentelė) Priklausomai nuo metų pora perinti lizde užaugina skirtingą

skaičių jauniklių Lizdo vieta jo aplinka bei agrarinis kraštovaizdis mažai veikia gandrų poros

produktyvumą

11pav

11 paveikslėlyje pavaizduota kad daugiausiailizdų buvo rasta su dviem jaunikliais o

mažiausiai su penkiais Su vienu ir keturiais jaunikliais lizdų buvo rasta beveik vienodai Čia

pavaizduoti ir galimi nukrypimai nuo vidurkio 12 paveikslėlyje pavaizduotas jauniklių skaičius

lizduose procentais

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

1 2 3 4 5

Liz

dų

sk

aič

ius

vn

t

Jauniklių lizduose skaičius

Lizdų skaičius

43

12 pav Jauniklių skaičius lizduose 2010 metais Biržų rajone

Skaičius jauniklių

7

13

20

27

33 1

2

3

4

5

44

IŠVADOS

1 Pagrindinai visi lizdai randasi žmonių apgyvendintose vietose gyvenvietėse intensyvios

žemdirbystės plotuose lizdų nerasta o pastarosiose teritorijose esančiose gyvenvietėse lizdų

koncentracija yra mažesnė negu pasyvios žemdirbystės plotuose Beveik visi lizdai išsidėstę

gyvenvietėse pagal kelius Baltųjų gandrų lizdai esantys ant elektros stulpų ne ant specialių

platformų sukelia problemas elektros tiekime

2 Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 Daugiausia lizdų sukrauta ant

stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens

bokštų bei 107 lizdai medžiuose Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose

30 procentų lizdų sukrauta džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Atlikus tyrimus

bei duomenų analizę matome kad iš 983 lizdų ar jų liekanų naudojami tik 520 lizdų iš kurių

tik 75 proc yra užimti

3 Buvo nustatyta kad lizduose vidutiniškai būna 2-3 jaunikliai tai sudaro didžiąją dalį lizdų

Biržų savivaldybės ribose

4 Ant stulpų baltųjų gandrų kraunami gandralizdžiai ant specialių platformų ir ne ant

platformų Suskaičiavus lizdus gauti duomenys parodė kad gandrai mėgsta du kartus

dažniau krauti lizdus ant specialių platformų Didelė lizdų dalis kraunama ant vandentiekio

bokštų Mažai lizdų ant pastatų bei kitose vietose ( ant kaminų statinių liekanų) Galima

teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose žaliuose medžiuose

45

LITERATŪRA

1 Baltasis gandras Lietuvoje Lizdų atlasas M Dagys D Vaitkuvienė Vilnius

Gamtos tyrimų centras 2013

2 Ivanauskas T Elisonas J Dovydaitis Lietuvos laukiniai paukščiai ir jų globa

Kosmos 1927 Nr 45

3 Jusys V Karalius S Raudonikis L Lietuvos paukščių pažinimo vadovas Kaunas

Lututė 2012

4 Kontrimavičius V Lietuvos fauna Vilnius Mokslo ir enciklopedijų leidykla

1988-1997

5 Lietuvos paukščiai T Ivanauskas - 2-asis papild ir patais leid - Vilnius

Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla 1959

6 Lietuvos perinčių paukščių atlasas Kaunas Lututė 2006

7 Lietuvos paukščiai V Logminas - Vilnius Mokslas 1979

8 Logminas V V bdquoMokslasldquo 1990 Lietuvos fauna Paukščiai I d

9 Malinauskas V Vaitkus G 1995 Baltųjų gandrų apskaita Lietuvoje 1994 m

rezultatai Ciconia Nr 1

10 Petkus G Baltieji gandrai vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje 2015-02-26

wwwalkaslt žiūrėta 2015-02-28

11Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti Petras Kurlavičius Vilnius Lietuvos

ornitologų draugija 2003

12 Gandrinių šventė Vilniuje Žiūrėta 2015-02-01 Prieiga per internetą

lthttpwwwbirdlifeltindexphpnaujienosnewscatid=1ampnewsid=147gt

13 httpwwwbirdlifelt Žiūrėta 2015-02-01

14 httpwwwciconialt Žiūrėta 2015-02-01

15 Fulin M Jerzak L Sparks TH Tryjanowski P Relationship between arrival

date hatching date and breeding success of the white stork (Ciconia ciconia) in Slovakia Biologia

2009 p 361-364)

16 httppasauliolietuviscombaltasis-gandras-problemos Žiūrėta 2015-02-01

17httpwwwekonaujienosltnaujienosgamtos_pasaulisgyvunaipauksciaiS-

742straipsnisBaltasis-gandras--ar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija žiūrėta

2015-02-25

18 httpwwwlrytasltlietuvos-dienagamta21-tukst-baltuju-gandru-lizdu-duomenu-

bazeje-internetehtm žiūrėta 2015-02-28

23

populiacijos sumažėjimas pastebėtas 1970ndash1990 m Danijoje 1998ndash2001 m aptiktos tik 1ndash3 poros

Švedijoje 1999ndash2000 m ndash 3 poros Belgijoje 1995ndash2000 m ndash 45ndash46 poros Nors 1990ndash2000 m

populiacija didėjo tačiau dar nepasiekė ankstesnio lygio todėl laikoma sumažėjusia 1984 m

užfiksuotas žemiausias pasaulinės baltųjų gandrų populiacijos lygis per visą apskaitos laiką ndash ne

daugiau kaip 135 000 perinčių porų Vakarų populiacija per 1974ndash1984 m laikotarpį sumažėjo 20

proc rytų ndash 10 proc Tam įtakos turėjo intensyvus antropogeninis poveikis aplinkai ndash buveinių

keitimas ir naikinimas pirmiausia susijęs su intensyviu žemės ūkiu daugelyje Europos šalių 1984ndash

1995 m užfiksuotas pasaulinės populiacijos padidėjimas 23 proc Populiacija išaugo beveik visose

šalyse ir regionuose išskyrus Daniją Serbiją Bulgariją Albaniją ir Turkiją Vyko spartus vakarų

populiacijos atsistatymas ndash ji padidėjo net 75 proc rytų buvusi gana gausi ndash 15 proc 1994ndash2005

m pasaulinė populiacija išaugo 39 proc Vakarų populiacija padidėjo 89 proc o rytų ndash 28 proc Tik

keturiose šalyse ndash Turkijoje Uzbekistane Danijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje ndash populiacija

sumažėjo Latvijoje Čekijoje ir Vengrijoje ji išliko stabili Rytų populiacija labiausiai išaugo ties

rytine perėjimo arealo riba Rusijoje Ukrainoje ir Baltarusijoje (LT Aplinkos ministro įsakymas

bdquodėl baltojo gandro apsaugos plano patvirtinimasldquo 2013 m liepos 3 d Nr D1-497)

Baltųjų gandrų populiacijos grėsmės ir ribojantys veiksniai bei svarba pateikiami 2

lentelėje

3 lentelė

Grėsmių baltajam gandrui apibendrinimas

Grėsmė Svarba Aprašymas

Lizdų sunaikinimas

Didelė 1 Ant elektros oro linijų atramų sukrauti lizdai

dažnai nutraukia elektros laidus Paukščių išmatos

patekusios ant elektros laidų aplink lizdą sukelia

koroziją Elektros oro linijas eksploatuojančios

bendrovės tokius lizdus privalo pašalinti kad

užtikrintų saugų elektros energijos tiekimą ir

sumažinti jos nuostolius

2 Tiesiai ant stogų dangos sukrauti lizdai kelia

pavojų pastatams ir žmonėms todėl gali būti

pašalinti Panaši problema yra lizdai ant kaminų

Šiuo atveju jie paprastai sunaikinami nes trukdo

kūrenti

Maitinimosi sąlygų

blogėjimas

Didelė Keičiantis ūkininkavimo pobūdžiui (intensyvėjant

žemės ūkiui) gandrų mitybos sąlygos blogėja dėl

mažėjančios mitybos objektų gausos ir rūšinės

įvairovės Žemės ūkio chemizacija sukelia

paukščių žūtį jiems apsinuodijus maistu sumažėja

dauginimosi sėkmingumas atsiranda genetinių

pokyčių Neigiamą įtaką daro nedidelių šlapynių

sausinimas ir hidrologinio režimo pokyčiai

24

Grėsmė Svarba Aprašymas Lizdų užaugimas

Vidutinė

didelė

Gandrai palieka lizdą jei jis apauga šakomis ar

medžio atžalomis kurios apsunkina pakilimą ar

nusileidimą Paukščių

atsitrenkimas į

elektros laidus

Vidutinė

didelė

Besimokantys skraidyti jaunikliai ir suaugę

gandrai dažnai susižaloja arba yra mirtinai

nutrenkiami elektros srovės kai atsitrenkia į

elektros laidus Didėjantis pas

žmones patenkančių

globos

reikalaujančių

paukščių skaičius

Vidutinė Susižeidę paukščiai kuriems būtina skubi

kvalifikuota pagalba dažnai patenka pas žmones

kurie tokios pagalbos suteikti negali ir nežino į ką

kreiptis Šiuo metu laukinių gyvūnų globai šalyje

skiriamas nemažas dėmesys tačiau jos mastą

tikslinga didinti siekiant užtikrinti reikiamą

pagalbą vis didėjančiam į žmonių globą

patenkančių baltųjų gandrų skaičiui Mokslinių tyrimų

trūkumas

Vidutinė Mokslinių tyrimų apie rūšies mitybines buveines

mitybos objektus ir jos įtaką kitų gyvūnų

populiacijoms Lietuvoje neatlikta Ši informacija

būtina vertinant galimą neigiamą intensyvėjančio

žemės ūkio poveikį baltųjų gandrų populiacijai

numatant priemones tokiam poveikiui sumažinti ir

informuojant visuomenę apie saugomą rūšį ir jos

poveikį aplinkai Lizdo pagrindo

sunykimas

Maža 1 Nuo nenaudojamų elektros oro linijų atramų

(stulpų) su lizdais atjungus elektros laidus stulpai

tampa mažiau stabilūs ir pavojingai pasvyra ar

visai išvirsta 2 Ant pastatų stogų be specialių platformų

esantys lizdai skatina stogo konstrukcijų ir dangos

irimą Ilgainiui stogo konstrukcijos gali neišlaikyti

lizdo ir įgriūti 3 Dalis lizdų sukrautų medžiuose sunyksta lūžus

šakoms ar nuvirtus medžiui (dėl svorio nudžiūvus

medžiui ar kitų priežasčių) Savaiminis lizdo

sunykimas

Maža 1 Ant įvairių pagrindų esančios platformos

ilgainiui suyra ar sulūžta nuo lizdo svorio Dėl šios

priežasties jis dažnai nukrenta 2 Labai aukšti lizdai kelia grėsmę tiek perintiems

paukščiams tiek žmonėms Pasviręs aukštas lizdas

gali nuvirsti arba nukristi dėl labai didelio svorio

neatlaikius pagrindui Taip žūtų paukščių dėtis ar

vada gali nukentėti žmonės ir būti apgadintas jų

turtas

Organizaciniai

finansiniai aspektai

susiję su lizdais ant

nenaudojamų

elektros oro linijų

atramų

Maža Elektros tiekimo bendrovėms išardant elektros oro

perdavimo linijas ir palikus atramas su baltųjų

gandrų lizdais kyla daug problemų ypač dėl tokių

atramų nuosavybės ir jų priežiūros Nesant

elektros linijos nėra ir jos apsaugos zonų ir

servitutų todėl atramų priežiūra 24ipdinių24ika

Būtinas teisinis reglamentavimas nustatantis ką

25

Grėsmė Svarba Aprašymas

reikia daryti tokiais atvejais kam turi priklausyti

atramos su likusiais lizdais kas atsakingas už jų ir

atramų priežiūrą (pavyzdžiui iškritus lizdui ar

paukščiams jį apleidus) Nepakankamas

visuomenės

informavimas apie

gandrų poveikį jų

gyvenamajai

aplinkai

Nežinoma Nepakankamas visuomenės informavimas apie

baltųjų gandrų poveikį aplinkai sukuria nepagrįstų

prielaidų apie šių paukščių daromą žalą kiškiams

pievose perintiems paukščiams kitiems

gyvūnams Taip formuojamas neigiamas

visuomenės požiūris į baltąjį gandrą nors

konkrečių šios rūšies mitybos ir įtakos kitų gyvūnų

populiacijoms tyrimų Lietuvoje neatlikta Plėšrūnai

Nežinoma Baltojo gandro jaunikliams ir kiaušiniams ypač

jei lizdas yra medyje neigiamą poveikį gali daryti

plėšrūnai (pavyzdžiui kiaunės varniniai

paukščiai) Tačiau Lietuvoje neatlikti potencialių

plėšrūnų poveikio baltiesiems gandrams tyrimai

todėl poveikio mastas ir reikšmingumas nežinomi

Naujausi baltojo gandro tyrimai apibendrinti 3 lentelėje Išsamiausi duomenys

sukaupti apie perėjimo buveinių savybes lizdavietes iš dalies apie veisimosi sėkmingumą Nedaug

atlikta tyrimų apie ilgalaikį lizdų apsaugos priemonių taikymo efektyvumą Paukščių buveinių

pasirinkimas ekologiniai poreikiai gausumas ir pasiskirstymas kinta atsižvelgiant į natūralias ir

antropogenines priežastis ypač į tai kad rūšis gyvena antropogeniniame kraštovaizdyje todėl

patikimiausi ir aktualiausi yra paskutinių metų tyrimų rezultatai Lietuvoje visai netirtos baltojo

gandro mitybinės buveinės jų dydis kokybė mitybos objektai Be to nėra tyrimų apie rūšies

reikšmę ir poveikį jos gyvenamajai aplinkai Ši informacija aktuali vertinant galimą neigiamą

intensyvėjančio žemės ūkio poveikį baltųjų gandrų populiacijai numatant tokio poveikio mažinimo

priemones informuojant visuomenę apie saugomą rūšį ir jos poveikį aplinkai Šiuo metu aktualiausi

yra mitybos buveinių pasirinkimo tyrimai naudojant šiuolaikinius telemetrijos metodus mitybos

raciono tyrimai taikant žuvusių paukščių skrandžio turinio analizę atliekant besimaitinančių ir

lizduose jauniklius maitinančių paukščių stebėseną

Baltojo gandro inventorizacijos ir moksliniai tyrimai teritorijos naudoti metodai

4 lentelė Data

trukmė

Tyrinėta teritorija Naudotos metodikos

1994ndash

1995

Lietuva Lizdų inventorizacija anketinės apklausos būdu (atliko

Lietuvos ornitologų draugija)

1996ndash

1997

Aukštaitijos

nacionalinis

Bakalauro darbas Baltieji gandrai Aukštaitijos

nacionaliniame parke ir jų gausumas 1996 ir 1997 metais (V

26

parkas Brūzga)

2005 Kėdainių rajonas Magistro darbas Baltojo gandro statusas ir veisimosi

buveinės pasirinkimo ypatumai Kėdainių rajone (A

Diliūnaitė)

2007 Rambyno

regioninis parkas

Rekomendacijos baltųjų gandrų apsaugai

Rambyno regioniniame parke (parengė VU Ekologijos

institutas)

2009ndash

2010

Lietuva Lizdų inventorizacija naudojant lizdų paieškos ir tikrinimo

metodą (atliko Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas

vykdydamas LIFE+ projektą bdquoBaltojo gandro (Ciconia

ciconia) apsauga Lietuvojeldquo) Šios inventorizacijos duomenys

šiuo metu yra tiksliausi ir patikimiausi duomenys apie baltųjų

gandrų populiaciją Lietuvoje

Iki šiol Lietuvoje neparengtas nė vienas gamtotvarkos planas kuriame būtų

numatytos priemonės gerinančios baltojo gandro apsaugos būklę nes šalyje neišskirta nė viena

saugoma teritorija šios rūšies populiacijos apsaugai Rambyno regioniniame parke remiantis

parengtomis bdquoRekomendacijomis baltųjų gandrų apsaugai Rambyno regioniniame parkeldquo 2007ndash

2008 m vykdant projektą bdquoBaltųjų gandrų apsauga Rambyno regioniniame parke ugdant gyventojų

aplinkosauginį sąmoningumą ir telkiant kaimo bendruomenesldquo buvo įgyvendintos baltųjų gandrų

apsaugos priemonės Siekiant užtikrinti optimalias perėjimo sąlygas ir ilgalaikę apsaugą Rambyno

regioniniame parke taikytos šios apsaugos priemonės 1) tiesiai ant pastatų stogų dangos sukrautų

lizdų pakėlimas ant specialių medinių platformų 2) ant elektros oro linijų atramų sukrautų lizdų

pakėlimas ant specialių metalinių platformų 3) ant kaminų sukrautų lizdų pakėlimas ant specialių

platformų 4) seniai naudojamų pernelyg aukštų lizdų pažeminimas 5) apleistų nenaudojamų lizdų

atnaujinimas Taip pat buvo numatytas ir įgyvendintas lankytojų srauto reguliavimas Bitėnų gandrų

kolonijoje vietos ūkininkų informavimas ir ekologinio ūkininkavimo skatinimas Visos numatytos

priemonės įgyvendintos sėkmingai ir pasiteisino baltųjų gandrų apsaugos požiūriu

18 Baltųjų gandrų apsaugos plano tikslai uždaviniai ir priemonės

2009ndashaisiais metais Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su partneriais pradėjo

įgyvendinti ES aplinkos finansinio instrumento LIFE+ projektą bdquoBaltojo gandro (Ciconia ciconia)

apsauga Lietuvojeldquo Per keturis šio projekto įgyvendinimui numatytus metus buvo skiriama

dėmesio visuomenės informavimui apie baltųjų gandrų biologiją ekologiją apsaugą bei perėjimo

sąlygų gerinimo galimybes bei parengta ir išplatinta informacinė dalomoji medžiaga bet ir atlikta

baltųjų gandrų lizdaviečių inventorizacija parengta šios informacijos duomenų bazė ir duomenų

27

analizė pateiktos lizdaviečių priežiūros tvarkymo bei apsaugos rekomendacijos sukurtas baltųjų

gandrų apsaugos Lietuvoje veiksmų planas ir parengta jiems svarbių buveinių identifikavimo

metodika Projekto metu taip pat bus keičiami ant elektros perdavimo stulpų tiek pačių paukščių

gyvybei pavojingi tiek elektros perdavimui trukdantys lizdai bus keičiamos senos bei įrengiamos

naujos lizdaviečių platformos ant pastatų

Baltojo gandro populiacijos išsaugojimas

5 lentelė

Tikslas ndash užtikrinti esamos baltojo gandro populiacijos būklės Lietuvoje išsaugojimą

Uždaviniai Priemonės 1 Lizdų ant elektros oro linijų

atramų apsaugos gerinimas ir

paukščių atsitrenkimo į elektros

laidus rizikos mažinimas

11 Platformų įrengimas ant elektros oro linijų atramų vietoj

tiesiai ant laidų sukrautų lizdų dalį lizdo medžiagos perkeliant

ant platformų 12 Elektros laidų apsaugos priemonių naudojimas po įrengtomis

platformomis ant elektros oro linijų atramų

2 Lizdų medžiuose apsaugos

pagerinimas 21 Lizdus apaugančių šakų genėjimas 22 Lizdinių platformų sutvirtinimas

3 Labai aukštų lizdų priežiūra 31 Lizdų pažeminimas neperėjimo laikotarpiu tinkamai

suformuojant jų viršų ir pašalinant dalį lizdo medžiagos

4 Lizdų ant pastatų stogų

kaminų apsaugos pagerinimas 41 Esamų lizdo platformų sutvirtinimas 42 Naujų 27ipdinių platformų įrengimas vietoje blogos būklės

lizdų sukrautų ne ant 27ipdinių platformų

5 Mitybos objektų mitybos

buveinių ir grėsmių jų būklei

įvertinimas ir prevencija

51 Mokslinių tyrimų skirtų nustatyti mitybos objektus jų gausą

ir baltųjų gandrų poveikį šiems objektams atlikimas 52 Mitybos buveinių plotą ir kokybę bloginančių veiksnių

nustatymas 53 Aplinką tausojančio ūkininkavimo skatinimas (ypač

didžiausiu perinčių porų tankiu pasižyminčiuose rajonuose)

ūkininkų švietimas gamtosaugos klausimais 6 Pas žmones patekusių baltųjų

gandrų globos efektyvumo

padidinimas

61 Globos padidinimas užtikrinant operatyvų reagavimą į visus

atvejus 62 Išsamus visuomenės informavimas ką daryti ir į ką kreiptis

radus iškritusius išmestus ar susižeidusius baltuosius gandrus

7 Lizdų priežiūros ant

nenaudojamų elektros oro linijų

atramų užtikrinimas

71 Ardant antžemines elektros perdavimo linijas ir paliekant

atramą su ant jos esančiu lizdu turi būti teisiškai išspręsti tokių

atramų ir ant jų esančių lizdų priežiūros klausimai ndash stulpų

nuosavybės priežiūros finansavimo stulpų ardymo lizdui

iškritus ar gandrams jį apleidus

8 Visuomenės švietimas 81 Informacijos apie baltųjų gandrų populiacijos būklę jų

ekologiją lizdų priežiūrą ir kitus rūšies apsaugos aspektus

viešinimas spaudoje internete kitose visuomenės informavimo

priemonėse 82 Internetinės baltųjų gandrų lizdų duomenų bazės priežiūra ir

atnaujinimas jos populiarinimas visuomenės skatinimas ja

naudotis 83 Filmo apie baltuosius gandrus transliavimas televizijos

eteryje jo kopijų platinimas

9 Populiacijos stebėsena 91 Esminius populiacijos būklės parametrus (gausumą

veisimosi sėkmingumą produktyvumą) kartą per 10 metų

fiksuojančios stebėsenos sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas

28

Apibendrinant galima teigti kad pavieniai privatūs asmenys ar net jų grupelės visų su

gandrais susijusių problemų neišspręs Jie gali pagelbėti tik tam tikrais atvejais Visos šalies mastu

tą turėtų daryti Lietuvos Vyriausybė Svarbiausias žingsnis turėtų būti apsaugos veiksmų plano

parengimas Plane turėtų būti numatyta ilgalaikė rūšies apsaugos strategija aprašytos rūšies

apsaugos priemonės kurias privalėtų įgyvendinti konkrečios valstybinės institucijos (planas turėtų

būti teisiškai reglamentuotas kaip privalomas)

29

2 DARBO TIKSLAS UŽDAVINIAI IR METODIKA

21 Darbo tikslas ir uždaviniai

Darbo tikslas - išaiškinti baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) statuso ir veisimosi

buveinės pasirinkimo ir paplitimo ypatumus gerėjant aplinkos kokybei (sumažėjus žemės ūkio

intensyvumui)

Darbo uždaviniai

1 Biržų rajono pavyzdžiu išnagrinėti baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) statusą bei

paplitimą

2 Išaiškinti baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) veisimosi buveinės pasirinkimo ir

paplitimo ypatumus Biržų rajone

3 Išanalizuoti baltųjų gandrų gandralizdžių skaičių ir vietas

4 Nustatyti jauniklių skaičių lizduose

22 Tyrimo metodika ir medžiaga

Analizuojat duomenis buvo naudoti tokie baltųjų gandrų populiaciją apibūdinantys

rodikliai

H ndash lizdų skaičius

HO ndash neužimtų lizdų skaičius

HPm ndash perinčių porų lizdų su jaunikliais skaičius

HPo ndash skaičius lizdų kuriuose gandrų poros gyveno bet neužaugino jauniklių

StD ndash perėjimo tankumas visoje tirtoje teritorijoje (bendras perėjimo tankumas

HPa100 km2 )

SBp - jauniklių skaičius tenkantis 100 km2 tirtos teritorijos

SBm ndash lizdų skaičius su jaunikliais (HPm100 km2 ) tirtoje teritorijoje

Šie sutrumpinimai darbe bus vartojami ir toliau Šiame darbe veiksnių turinčių įtakos

baltųjų gandrų buveinės rinkimuisi tyrimas buvo atliktas 3 etapais

1) buvo surinkti tyrimui reikalingi duomenys

2) surinkti duomenys susisteminti ir sugrupuoti

3) atlikta jų analizė

30

23 Gamtinė ndash geografinė Biržų rajono charakteristika

Biržų rajonas yra šiaurinėje Lietuvos dalyje ribojasi su Rokiškio Kupiškio

Panevėžio Pasvalio rajonais šiaurėje - su Latvijos Respublika

Rajone yra toliausiai į šiaurę nutolęs Lietuvos taškas - 56deg 21 01 šiaurės platumos

Biržų rajono teritorija - 1476 kv km

Rajone yra Biržų Vabalninko miestai Likėnų gyvenvietė 8 seniūnijos

Biržai įsikūrę Apaščios ir Agluonos upių santakoje prie dirbtinio Širvėnos ežero

Biržų miesto geografinės koordinatės 56deg 12 šiaurės platumos 24deg 46 rytų ilgumos

Nuo Biržų iki Vilniaus yra apie 200 km

Nuo Biržų iki Latvijos sostinės Rygos - apie 100 km

Biržų miesto gatvių bendras ilgis - 717 km

Pagal fizinį - geografinį rajonavimą Biržų rajono teritorija yra Lietuvos vidurio

žemumos šiaurinėje dalyje (Mūšos - Nemunėlio lyguma)

Pagal botaninį - geografinį padalijimą Biržų rajonas priklauso Rytų Žemaičių

plynaukštės ir Šiaurės Lietuvos žemumos rajonui

Beveik visa Biržų rajono teritorija įeina į didžiausios rajono upės Nemunėlio (ilgis -

191 km) baseiną Šiam baseinui priklauso kairieji Nemunėlio upės intakai Apaščia (ilgis - 88 km)

su jos intaku Rovėja (ilgis - 35 km) ir kitais mažesniais intakais - Perkaso Aukštosios Gervės

Žemosios Gervės - ištekančiais iš Biržų girios Pietinėje rajono dalyje teka Agluona (ilgis - 20 km)

ir Tatula (ilgis - 66 km) su daugybe intakėlių iš kurių paminėtini Smardonė (teka per Likėnų

kurortą) Juodupė Upytė Juodlepšė Iš viso rajone yra 28 upės ir upeliai ilgesni kaip 5 km

Biržų rajono upių tinklo tankumas - 05 km 1 kv km (Lietuvoje - 049 km 1 kv km)

Rajone yra 17 ežerų kurių dauguma visai maži Didžiausias - šalia Biržų esantis Širvėnos ežeras

(340 ha) susidaręs XVI amžiuje patvenkus Apaščios ir Agluonos upes ties jų santaka Ežeras

negilus Vandens lygio svyravimas priklausomai nuo kritulių ir dirbtinio reguliavimo per metus

siekia 13 - 18 metro

Biržų rajone yra daug karstinių įgriuvų ir dolomito atodangų Nemunėlio bei

Apaščios upių skardžiuose

Visi didesnieji rajono miškai išsidėstę teritorijos pakraščiuose Didžiausias masyvas -

Biržų giria - dešimtas pagal dydį miškų plotas Lietuvoje Pietinėje rajono dalyje prie didelių

Panevėžio Žaliosios girios plotų prieina Vabalninko šilas pietrytinėje dalyje yra

nedideli Salamiesčio ir Galvokų miškai rytuose - Pariškių miškas

31

Pietvakariuose išsibarstę smulkesni Kirdonių miškų fragmentai Šilų miškas

besitęsiantis nuo Būginių link Geidžiūnų - vienintelis didesnis miško masyvas agrarinėje vidurinėje

rajono dalyje

Rajono miškingumas - 260 ty iš 147624 hektarų rajono ploto 38169 hektarai

apaugę mišku

24 Baltųjų gandrų lizdų Biržų rajono savivaldybės ribose tyrimų metodika

Biržų rajono savivaldybės ribose baltųjų gandrų populiacijos tyrimams atlikti

naudojama automobilis GPS įrenginys Magelan kompasas rašymo priemonė ( pieštukas)

žiūronai savivaldybės žemėlapis atitinkamos formos popierinis variantas lizdo aprašymui

koordinačių nurodymui nuotraukų pažymėjimui bei pastaboms užrašyti (nuoroda) Turimai

atliekami šviesiu paros metu vadovaujantis metodika

Stebėjimo vietos charakteristika

Tai potencialios rūšies vietos įvairaus dydžio gyvenvietės sodybos atviro

kraštovaizdžio senų medžių grupės atskiri aukštesni statiniai elektros ir telefono perdavimo linijos

Visos išvardintos vietos turi būti aplankomos ir patikrinamos stebėtojo Tam patogiausi pasirinkti

nuolatinį maršrutą ir jį pasižymėti kartografinėje medžiagoje ( atliekant tyrimą Biržų savivaldybės

ribose maršrutai suvedami į GPS įrenginį ) Vėliau atskiriems maršruto fragmentams suteikiami

pavadinimai ir kodai kurie pateikiami apskaitos duomenų formoje

Stebimo objekto aprašymas ir stebimi parametrai

Tai visiems gerai žinomas ir atpažįstamas atviro kraštovaizdžio paukšti perintis

žmogaus kaimynystėje Praktiškai visi lizdai įrengiami žmonių apgyvendintose teritorijose todėl

netikslinga jų ieškoti miškuose ar pelkių masyvuose

Stebimi parametrai

Apskaitos vienetas yra užimtas lizdas jauniklių bei neužimtų gandralizdžių skaičius

yra papildoma informacija

Vietos savybių išsaugojimo laipsnio įvertinimas

Vertinamas toks poveikis kaip maitinimosi vietų sunaikinimas ar lizdų būklė (

tyrimuose buvo vertinama lizdų būklė jų sukrovimo vietose lizdo sukrovimo vieta bei

produktyvumas )

Stebėjimo procedūra

Perinčių paukščių populiacijai įvertinti taikomas lizdų apskaitos metodas arba

kartografavimas Taikant šį metodą gaunama daug informacijos apie populiacijos būklę nes

monitoringo programą galima vykdyti atskiros poros lygmenių Be to paprasčiau planuoti

32

biotechninių priemonių įgyvendinimo darbus Lizdų apskaitos metu konkrečioje ( šiuo metu Biržų

savivaldybės) teritorijoje suskaičiuojami visi užimti lizdai Svarbu įsitikinti ar visi lizdai buvo rasti

Renkant papildomą informaciją pirmiausiai reikia nurodyti ar pora sėkmingai išsiperėjo kiek

jauniklių ar lizde stebimi tik suaugę paukščiai Apskaitas reikia vykdyti Birželio pabaigoje ndash liepos

pirmoje pusėje kai jaunikliai jau stovi lizduose todėl nesunku juos suregistruoti

Duomenims rinkti reikalinga įranga ir priemonės

GPS imtuvas su atsarginiais elementais

išsamus vietovės žemėlapis ( smulkesnis nei 150 000 mastelio )

tyrimo maršruto planas ( 1 10 000 mastelio )

užrašų knygelė su ne mažiau kaip dviem rašymo priemonėm

transporto priemonė

mobiliojo ryšio telefonas nenumatytiems atvejams

žiūronai 7-12 x 40- 70

Stebėjimų registracijos procedūra

Rūšies stebėjimų duomenys surašomi į atitinkamą duomenų apskaitos formą (

nuoroda) Joje pažymimos apskaitos datos tyrimų vieta laikas rasti lizdai jų koordinatės būklės

vertinimas kur lizdas sukrautas Jei apskaitos metu nustatomas jauniklių skaičius jis įrašomas į

atitinkamą formos grafą Papildomai surašoma lizdo būklė kur jis sukrautas bei apibūdinama

sukrovimo vieta

Duomenų kokybės užtikrinimas

Baltųjų gandrų apskaitos nekelia jokių ypatingų reikalavimų Jei užimti lizdai

registruojami ankstyvose jauniklių augimo fazėse patartina stebėjimų nevykdyti lietingu šaltu ir

vėjuotu oru nes tėvai gali šildyti jauniklius ir jie bus sunkiai pastebimi Reikalinga prieiti prie lizdo

ir įsitikinti ar prie jo yra išmatų kas parodo lizdo užimtumą ( L Raudonikis ir kt 2006p33)

33

3 DARBO REZULTATAI

31 Baltųjų gandrų lizdų sukrovimo vietos Biržų rajone

5 pav

Atlikus tyrimus ir perkėlus GPS duomenis į GIS sistemos žemėlapį gavome Biržų savivaldybėje

esančių lizdų planą (5 pav) Kaip matome pateiktame plane Baltieji gandrai peri visoje

savivaldybės teritorijoje Pagal pasiskirstymą galima pasakyti kad miškuose lizdų nebuvo rasta

vienas lizdas yra Biržų girioje esančioje gyvenvietėje Pamiškėse lizdų randama nedaug dažniausiai

jei yra sodybą ar kelių namų grupės Atliekant tyrimus ką ir matome žemėlapyje gandrai vengia

didelių agrarinio kraštovaizdžio plotų Važinėjant po rajoną buvo pastebėta kad prie intensyvios

žemdirbystės plotų ypatingai prie didelių dirbamų laukų gandrai lizdų nesusineša Apskaitų metu

34

buvo pastebėta kad lizdai sunešami arčiau kelių bei gyvenviečių Perkėlus GPS duomenis į

žemėlapį matoma kad vizualinis stebėjimas su žemėlapyje matomais duomenimis patvirtina jog

gandrai renkasi žmonių apgyvendintas teritorijas Analizuojant duomenis žemėlapyje pastebėta kad

gandrai renkasi gyvenvietes esančias arčiau šlapynių upių ir ežerų Didžiausias lizdų tankis

randamas gyvenvietėse kurios yra prie natūralių šienaujamų pievų Gyvenvietėse prie intensyvios

žemdirbystės laukų gandrų skaičius ženkliai mažesnis o kai kuriose rajono vietose lizdų visai

nerasta Didelis lizdų tankis prie Apaščios bei Nemunėlio upių prie Nemunėlio Radviliškio

mažiau prie pačių Biržų Mažiausias tankis prie Vabalninko miestelio Šį teritorija pasižymi

dideliais žemdirbystės plotais nėra šlapynių didesnių upių ar ežerėlių kas ir įtakoja mažesnį lizdų

skaičių Lizdai prie apleistų sodybų bei fermų lieka neužimti tai buvo stebėta pagal Nemunėlio upę

nuo Pundurių kaimo iki Kvetkų gyvenvietės bei kitose pavienėse apleistose sodybose rajono

ribose

Baltųjų gandrų lizdai buvo skaičiuojami Biržų rajone Pastebėta kad lizdus baltieji

gandrai gali sukrauti įvairiose vietose medžiuose ant pastatų stulpų vandens bokštų ir kitur

Vykdyti stebėjimai parodė kad stambioji gandralizdžio medžiaga (pagrindas) yra gana

didelės šakos vėliau ant jų kraunama velėnos šieno gumulai skudurai sausas mėšlas nendrių

meldų gabalai samanos ir pan Vidury lizdo padaroma nedidelė duobutė ndash tokio dydžio kad joje

būtų galima padėti kiaušinius ir pačiam atsitūpti Jaunikliams paaugus lizdas virsta plokščia

suplakta aikštele Lizdą gandrai stato nuolat net jaunikliams augant į jį vis neša įvairią medžiagą

Nuolat papildomi seni gandrų lizdai virsta didžiausiais griozdiškais pastatais kasmet aukštesniais

Dažnai po kiek laiko jie ima krypti į šoną ir griūna

6 lentelėje surašyti tyrimų duomenis atskleidžia lizdų sukrovimo vietas Biržų

savivaldybės ribose

6 lentelė Baltųjų gandrų lizdų vietos Biržų rajone

Lizdo vieta Lizdų skaičius Procentai

Lizdas medyje 107 109

Lizdas ant pastato 48 5

Lizdas ant stulpo 672 68

Lizdas ant vandens bokšto 135 138

Kitur 21 21

Viso 983 100

Atlikus tyrimą Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 iš kurių

nemaža dalis yra apleisti ir nebenaudojami kai kurių likę tik liekanos Atlikus tyrimų analizę buvo

35

nustatyta kad naudojamų lizdų Biržų savivaldybės teritorijoje yra 520 Daugiausia lizdų sukrauta

ant stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Dalis lizdų sukrautų stulpuose yra

nebenaudojami Sunku pasakyti kodėl jie buvo apleisti nes pagal surinktus duomenis matoma kad

gandrai labai dažnai lizdus susineša stulpuose Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens bokštų taip

sukeldami nepatogumus žmonėms Nors vandens bokštai yra sandarūs o vanduo imamas iš didelio

gylio estetinis vaizdas yra nepatenkinamas patys bokštai bei jų aplinka veisimosi metu yra užteršta

gandrų išmatomis bei maisto likučiais Tai labai aktuali tema ekologinių ūkių savininkams nes yra

taikomi griežtesni reikalavimai vandens rezervuarams ir jų aplinkai 107 lizdai buvo rasti

medžiuose 21 lizdai sukrauti kitur tai yra- ant pastatų stogų kažkokių tai pagalbinių pastatų namų

arba katilinių kaminų bei kitose tam tinkamose vietose Apibendrinant duomenis galima teigti kad

gandrams Biržų rajone labiausiai patinka sukrauti ant stulpų

Baltasis gandras yra tipiškas agrolandšafto paukštis gyvenantis žmogaus

kaimynystėje Kadangi baltasis gandras yra stambus paukštis kuriam reikia nemažai erdvės todėl ir

lizdui sukrauti turi pasirinkti tokią vietą kad būtų lengva priskristi ir nusileisti Jis renkasi atviresnę

vietovę Lizdai yra dideli todėl jų pagrindu gali būti tik stambios ir tvirtos atramos Tam labai tinka

medžiai (ypač pavieniai) įvairūs stulpai pastatai ir kitos panašios vietos

Jau labai seniai baltieji gandrai gyvena šalia žmogaus todėl jie neatsisako įsikurti ir

ant pastatų

Atliekant Biržų savivaldybės teritorijoje esančios gandrų populiacijos tyrimus didelis

dėmesys buvo skiriamas į lizdo sukrovimo vietą Galima išskirti vieną iš sukrovimo vietų medžius

Skaičiuojant gandralizdžius sukrautus medžiuose buvo įvertinta ir medžių būklė ar jie sukrauti

žaliuojančiuose džiūstančiuose nudžiūvusiuose medžiuose Dar gandrai lizdus krauna ant

vandentiekio bokštų pastatų ar jų liekanų bei ant stulpų Labai didelis dėmesys buvo skiriamas

lizdams kurie buvo sukrauti ant elektros stulpų Po atliktų tyrimų lizdai stulpuose buvo ardomi o jų

vietoje keliamos metalinės platformos taip pakeliant lizdo sukrovimo pagrindą nuo elektros laidų

Lizdų sukrovimo vietos

Kaip matome iš žemėlapių gandrai lizdus pagrindinai krauna ant stulpų visoje

savivaldybės teritorijoje nesirinkdami kažkokių tai vienų teritorijų Pagal gautus duomenis

dauguma lizdų yra prie kelių kur praeina elektros arba buvusios telefonų linijos Lizdai sukrauti ant

veikiančių elektros oro linijų sukelia problemas lyjant ar esant stipriam vėjui šlapi lizdai sukelia

trumpus jungimus elektros linijose Elektros stulpus pasirenka dėl saugumo lizdas palyginus auštai

plėšrūnas įlipti sudėtinga nes stulpai gelžbetoniniai ir nėra galimybės į juos įsikabinti nagais Dar

vienas stulpų privalumas yra lengvas priskridimas Gandrai dideli paukščiai ir jų sparnų plotis

reikalauja atitinkamos erdvės priskridimui prie lizdo

Iš turimos tyrimų medžiagos matome kad mažiausiai lizdų yra ant pastatų Ant pastato

be specialios tam skirtos platformos gandrai negali susikrauti lizdo Tik su žmonių pagalba kai

36

būna iškeliamos specialios tinkančios krauti lizdus platformos gandrai juos suneša ant pastatų

Medžiuose taip pat nėra gausu lizdų Čia kaip ir ant pastatų dažniausiai ranką prie lizdo sunešimo

prideda žmones nupjaunamos medžių viršūnės ir ten įrengiamos platformos Antri pagal užimtumą

ir gandralizdžių skaičių yra vandentiekio bokštai Čia baltieji gandrai taip pat susineša lizdus

Antrame žemėlapyje pavaizduoti ant specialių platformų ir be platformų sukrauti

lizdai Gandrai pasirenka jiems tinkančius stulpus ir ten susikrauna lizdą Teko išklausyti žmonių

nusiskundimų kad jų sodybose trukdant susikrauti lizdą stulpe išardant jau pradėtą krauti lizdo

pagrindą gandrai jį kantriai atnaujindavo o galutiniam variante skubiai pradėdavo dėti kiaušinius

dar nebaigtame lizde taip priversdami suteikti galimybę perėti Sunku pasakyti kodėl yra

pasirenkami būtent tie o ne kiti stulpai lizdo sukrovimui Atliekant lizdų apskaitas buvo pastebėta

kad ne visos elektrikų iškeltos platformos yra užimtos Dažniausiai naujose platformose lizdus

gandrai krovė nuvertus senąjį Pagal surinktus duomenis matosi kad lizdai ant platformų ir ne ant

platformų yra pasiskirstę daugmaž tolygiai

Analizuojant gautus duomenis galima daryti išvadą kad gandrai savo lizdams krauti

renkasi saugius pagrindus Dažniausiai į tokius pagrindus sunku įlipti jie yra atvirose vietose su

lengvu priskridimu Iš lizdų gerai matoma aplinka dažniausiai netoliese yra vandens telkiniai

upeliai ar šlapynės

37

6 pav Lizdų pasiskirstymas pagal sukrovimo vietą Biržų rajone

38

7 lentelė Medžių būklė kuriuose kraunami gandralizdžiai

Medžių būklė Lizdų skaičius Procentai

Žaliuojantis 72 673

Džiūstantis 8 75

Nudžiūvęs 27 25

Viso 107 100

Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose 30 procentų lizdų sukrauta

džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Tyrimai nebuvo vykdomi iki to kol šiuose

medžiuose gandrai susinešė lizdus Ar džiūstantys ir nudžiuvę medžiai buvo žaliuojantys kai buvo

pradėti krauti lizdai sunku pasakyti Apie medžius esančius sodybose ten gyvenantys žmones

galėjo tikslai pasakyti ar medžiai buvo žali ar jau nudžiuvę Daugumoje atvejų buvo teigiama kad

medžiai dar buvo žaliuojantys kai gandrai susinešė lizdą Dažnai žmones patys nupjovę medžio

viršūnę jos vietoje sumeistraudavo platformą gandralizdžiui Apklausos metu retoje sodyboje buvo

gautas atsakymas kad nudžiuvus medžiui jį nupjovus iki atitinkamo aukščio buvo įrengtas

gandralizdžio pagrindas Visgi galima teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose

žaliuose medžiuose Kaip matome 9 paveikslėlyje akivaizdžiai dominuoja lizdų sukrovimo vietos

žaliuojančiuose medžiuose (R2 = 0468) Nudžiuvusiuose tris kart daugiau negu džiūstančiuose tai

gal

7 pav

72

8

27

y = -225x + 80667 Rsup2 = 04686

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Žaliuojantis Džiūstantis Nudžiūvęs

Lizdų skaičius

Lizdų skaičius

Linear (Lizdų skaičius)

39

8 lentelė Baltųjų gandrų ant stulpų sukrauti lizdai

Ant stulpų sukrauti lizdai Lizdų skaičius

Ant specialios platformos 445

Ne ant specialios platformos 227

8 pav Gandrų lizdai sukrauti ant stulpų su platformomis ir be jų

Po atliktų tyrimų kaip matome 8 lentelėje buvo pastebėta kad didžioji dalis lizdų

buvo sukrauta elektros stulpuose Dvigubai daugiau lizdų buvo sukrauta ant specialių platformų Tą

galima paaiškinti tuo kad elektrikai saugodami laidus nuo trumpo jungimo įrenginėja specialias

platformas taip pakeldami lizdus aukštyn Daugelis naujai iškeltų platformų buvo užimamos

pirmais metais Pirmenybė buvo teikiama toms platformoms kurios buvo iškeltos anksčiau

sukrautų lizdų vietose tad galima teigti jog lizdus susikrovė tą pora kuri perėjo toje vietoje anksčiau

ir grįžusi vėl užsiėmė savo buvusį lizdą Likusios pirmais jų iškėlimo metais neužimtos platformos

buvo užimamos antras ar net trečiais metai nuo jų iškėlimo Pastarąsias užėmė jaunos ką tik tais

metasi sudarytos poros kurios pirmais po užėmimo metasi neperėjo Sekančiais metai sunešti lizdai

buvo užimti ir juose sėkmingai išperėti jaunikliai Be specialių gandrų ženklinimo priemonių

negalima teigti kad lizdus užėmė būtent tos poros ar atskiri paukščiai kurie tuos lizdus ir sukrovė

Maža dalis iškeltų platformų liko eilę metų neužimtos netgi nėra požymių jog jos būtų lankomos

paukščių Labai nenoriai gandrai užima tas platformas kurios po iškėlimo paliekamos tuščios

neįdedama žabų Buvo pastebėta kad iš dviejų gretimų platformų greičiau buvo užimta ta kurioje

buvo įdėta žabų taip paruoštas pradinis lizdo pagrindas Kaip matome iš pateikto 8 paveikslėlio

0

100

200

300

400

500

600

Ant specialios platformos Ne ant specialios platformos

40

ant specialių platformų lizdų yra žymiai daugiau ir pateiktame paveikslėlyje matomi nuokrypiai nuo

vidurkio Grafike pavaizduotos galimos nuokrypio ribos 9 paveiksle matome lizdų ant stulpų

išsidėstymą Biržų savivaldybės ribose Aplenkiant miškus ir miškelius gandrų lizdai sukrauti visoje

savivaldybės teritorijoje

9 pav Lizdų pasiskirstymas ant platformų

Baltųjų gandrų lizdų užimtumas ir jauniklių skaičius juose

Suskaičiavus ir įvertinus lizdų užimtumą galima teigti kad iš 73 procentų užimtų net

70 procentų lizdų buvo perima

27 procentai lizdų buvo neužimta

41

Kaip matome 10 paveikslėlio diagramoje didžioji dalis lizdų yra užimti 3 procentai lizdų buvo

užimti bet juose gandrai neperėjo Tai galimai jauni ką tik poras sudarę paukščiai

10 pav Lizdų užimtumas

Lizdo pagrindą sudaro stambios šakos gūžta išklojama sausa žole velėna sausu

mėšlu Balandžio mėnesį padedami dažniausiai 3 - 5 elipsiški baltos spalvos kiaušiniai Peri abu

tėvai tačiau tamsiuoju paros metu kiaušinius šildo tik patelė Jaunikliai skyla po 31 - 34 dienų Po

dviejų mėnesių gandriukai palieka lizdą Tačiau tėvai juos globoja apie 2 savaites Atliekant tyrimus

buvo pastebėta kad iš lizdų išmetami kiaušiniai bei jau paūgėję jaunikliai Ten kur lizdai sukrauti

sodybose ar greta jų buvo gauta informacija iš ten gyvenančių žmonių kad atskridus keliams

gandrams vyko peštynės su lizde perinčia pora po to buvo rasti po lizdu išmesti kiaušiniai arba

jaunikliai Po dėties ar jauniklių žūties pora lizdo nepalieka bet naujos dėties nebededa

10 lentelė Jauniklių skaičius lizduose

Jauniklių lizduose skaičius Lizdų skaičius

1 45

2 151

3 146

4 53

5 6

Taip pat buvo skaičiuojami lizdai su jaunikliais kad galima būtų įvertinti ar gandrų

prieaugis bus didesnis ar mažesnis Suskaičiavus jauniklius lizduose galima teigti kad Biržų rajone

daugiausiai lizduose yra du arba trys jaunikliai Daugiausiai lizde yra stebėti 5 jaunikliai ( 10

lentelė ) Jauniklių skaičius nepriklauso nuo lizdo būvimo vietos Atliekant lizdų porų

70

3

27

Užimtas (perėjo)

Užimtas (neperėjo)

Neužimtas (neperėjo)

42

produktyvumo tyrimus negalima išskirti atskirų porų kaip produktyviausiu turinčiu gausesnes

jauniklių vadas Per tris metus buvo stebima kad vienais metais lizde užauginami keletas jauniklių

o sekančiais tik vienas (10 lentelė) Priklausomai nuo metų pora perinti lizde užaugina skirtingą

skaičių jauniklių Lizdo vieta jo aplinka bei agrarinis kraštovaizdis mažai veikia gandrų poros

produktyvumą

11pav

11 paveikslėlyje pavaizduota kad daugiausiailizdų buvo rasta su dviem jaunikliais o

mažiausiai su penkiais Su vienu ir keturiais jaunikliais lizdų buvo rasta beveik vienodai Čia

pavaizduoti ir galimi nukrypimai nuo vidurkio 12 paveikslėlyje pavaizduotas jauniklių skaičius

lizduose procentais

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

1 2 3 4 5

Liz

dų

sk

aič

ius

vn

t

Jauniklių lizduose skaičius

Lizdų skaičius

43

12 pav Jauniklių skaičius lizduose 2010 metais Biržų rajone

Skaičius jauniklių

7

13

20

27

33 1

2

3

4

5

44

IŠVADOS

1 Pagrindinai visi lizdai randasi žmonių apgyvendintose vietose gyvenvietėse intensyvios

žemdirbystės plotuose lizdų nerasta o pastarosiose teritorijose esančiose gyvenvietėse lizdų

koncentracija yra mažesnė negu pasyvios žemdirbystės plotuose Beveik visi lizdai išsidėstę

gyvenvietėse pagal kelius Baltųjų gandrų lizdai esantys ant elektros stulpų ne ant specialių

platformų sukelia problemas elektros tiekime

2 Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 Daugiausia lizdų sukrauta ant

stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens

bokštų bei 107 lizdai medžiuose Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose

30 procentų lizdų sukrauta džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Atlikus tyrimus

bei duomenų analizę matome kad iš 983 lizdų ar jų liekanų naudojami tik 520 lizdų iš kurių

tik 75 proc yra užimti

3 Buvo nustatyta kad lizduose vidutiniškai būna 2-3 jaunikliai tai sudaro didžiąją dalį lizdų

Biržų savivaldybės ribose

4 Ant stulpų baltųjų gandrų kraunami gandralizdžiai ant specialių platformų ir ne ant

platformų Suskaičiavus lizdus gauti duomenys parodė kad gandrai mėgsta du kartus

dažniau krauti lizdus ant specialių platformų Didelė lizdų dalis kraunama ant vandentiekio

bokštų Mažai lizdų ant pastatų bei kitose vietose ( ant kaminų statinių liekanų) Galima

teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose žaliuose medžiuose

45

LITERATŪRA

1 Baltasis gandras Lietuvoje Lizdų atlasas M Dagys D Vaitkuvienė Vilnius

Gamtos tyrimų centras 2013

2 Ivanauskas T Elisonas J Dovydaitis Lietuvos laukiniai paukščiai ir jų globa

Kosmos 1927 Nr 45

3 Jusys V Karalius S Raudonikis L Lietuvos paukščių pažinimo vadovas Kaunas

Lututė 2012

4 Kontrimavičius V Lietuvos fauna Vilnius Mokslo ir enciklopedijų leidykla

1988-1997

5 Lietuvos paukščiai T Ivanauskas - 2-asis papild ir patais leid - Vilnius

Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla 1959

6 Lietuvos perinčių paukščių atlasas Kaunas Lututė 2006

7 Lietuvos paukščiai V Logminas - Vilnius Mokslas 1979

8 Logminas V V bdquoMokslasldquo 1990 Lietuvos fauna Paukščiai I d

9 Malinauskas V Vaitkus G 1995 Baltųjų gandrų apskaita Lietuvoje 1994 m

rezultatai Ciconia Nr 1

10 Petkus G Baltieji gandrai vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje 2015-02-26

wwwalkaslt žiūrėta 2015-02-28

11Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti Petras Kurlavičius Vilnius Lietuvos

ornitologų draugija 2003

12 Gandrinių šventė Vilniuje Žiūrėta 2015-02-01 Prieiga per internetą

lthttpwwwbirdlifeltindexphpnaujienosnewscatid=1ampnewsid=147gt

13 httpwwwbirdlifelt Žiūrėta 2015-02-01

14 httpwwwciconialt Žiūrėta 2015-02-01

15 Fulin M Jerzak L Sparks TH Tryjanowski P Relationship between arrival

date hatching date and breeding success of the white stork (Ciconia ciconia) in Slovakia Biologia

2009 p 361-364)

16 httppasauliolietuviscombaltasis-gandras-problemos Žiūrėta 2015-02-01

17httpwwwekonaujienosltnaujienosgamtos_pasaulisgyvunaipauksciaiS-

742straipsnisBaltasis-gandras--ar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija žiūrėta

2015-02-25

18 httpwwwlrytasltlietuvos-dienagamta21-tukst-baltuju-gandru-lizdu-duomenu-

bazeje-internetehtm žiūrėta 2015-02-28

24

Grėsmė Svarba Aprašymas Lizdų užaugimas

Vidutinė

didelė

Gandrai palieka lizdą jei jis apauga šakomis ar

medžio atžalomis kurios apsunkina pakilimą ar

nusileidimą Paukščių

atsitrenkimas į

elektros laidus

Vidutinė

didelė

Besimokantys skraidyti jaunikliai ir suaugę

gandrai dažnai susižaloja arba yra mirtinai

nutrenkiami elektros srovės kai atsitrenkia į

elektros laidus Didėjantis pas

žmones patenkančių

globos

reikalaujančių

paukščių skaičius

Vidutinė Susižeidę paukščiai kuriems būtina skubi

kvalifikuota pagalba dažnai patenka pas žmones

kurie tokios pagalbos suteikti negali ir nežino į ką

kreiptis Šiuo metu laukinių gyvūnų globai šalyje

skiriamas nemažas dėmesys tačiau jos mastą

tikslinga didinti siekiant užtikrinti reikiamą

pagalbą vis didėjančiam į žmonių globą

patenkančių baltųjų gandrų skaičiui Mokslinių tyrimų

trūkumas

Vidutinė Mokslinių tyrimų apie rūšies mitybines buveines

mitybos objektus ir jos įtaką kitų gyvūnų

populiacijoms Lietuvoje neatlikta Ši informacija

būtina vertinant galimą neigiamą intensyvėjančio

žemės ūkio poveikį baltųjų gandrų populiacijai

numatant priemones tokiam poveikiui sumažinti ir

informuojant visuomenę apie saugomą rūšį ir jos

poveikį aplinkai Lizdo pagrindo

sunykimas

Maža 1 Nuo nenaudojamų elektros oro linijų atramų

(stulpų) su lizdais atjungus elektros laidus stulpai

tampa mažiau stabilūs ir pavojingai pasvyra ar

visai išvirsta 2 Ant pastatų stogų be specialių platformų

esantys lizdai skatina stogo konstrukcijų ir dangos

irimą Ilgainiui stogo konstrukcijos gali neišlaikyti

lizdo ir įgriūti 3 Dalis lizdų sukrautų medžiuose sunyksta lūžus

šakoms ar nuvirtus medžiui (dėl svorio nudžiūvus

medžiui ar kitų priežasčių) Savaiminis lizdo

sunykimas

Maža 1 Ant įvairių pagrindų esančios platformos

ilgainiui suyra ar sulūžta nuo lizdo svorio Dėl šios

priežasties jis dažnai nukrenta 2 Labai aukšti lizdai kelia grėsmę tiek perintiems

paukščiams tiek žmonėms Pasviręs aukštas lizdas

gali nuvirsti arba nukristi dėl labai didelio svorio

neatlaikius pagrindui Taip žūtų paukščių dėtis ar

vada gali nukentėti žmonės ir būti apgadintas jų

turtas

Organizaciniai

finansiniai aspektai

susiję su lizdais ant

nenaudojamų

elektros oro linijų

atramų

Maža Elektros tiekimo bendrovėms išardant elektros oro

perdavimo linijas ir palikus atramas su baltųjų

gandrų lizdais kyla daug problemų ypač dėl tokių

atramų nuosavybės ir jų priežiūros Nesant

elektros linijos nėra ir jos apsaugos zonų ir

servitutų todėl atramų priežiūra 24ipdinių24ika

Būtinas teisinis reglamentavimas nustatantis ką

25

Grėsmė Svarba Aprašymas

reikia daryti tokiais atvejais kam turi priklausyti

atramos su likusiais lizdais kas atsakingas už jų ir

atramų priežiūrą (pavyzdžiui iškritus lizdui ar

paukščiams jį apleidus) Nepakankamas

visuomenės

informavimas apie

gandrų poveikį jų

gyvenamajai

aplinkai

Nežinoma Nepakankamas visuomenės informavimas apie

baltųjų gandrų poveikį aplinkai sukuria nepagrįstų

prielaidų apie šių paukščių daromą žalą kiškiams

pievose perintiems paukščiams kitiems

gyvūnams Taip formuojamas neigiamas

visuomenės požiūris į baltąjį gandrą nors

konkrečių šios rūšies mitybos ir įtakos kitų gyvūnų

populiacijoms tyrimų Lietuvoje neatlikta Plėšrūnai

Nežinoma Baltojo gandro jaunikliams ir kiaušiniams ypač

jei lizdas yra medyje neigiamą poveikį gali daryti

plėšrūnai (pavyzdžiui kiaunės varniniai

paukščiai) Tačiau Lietuvoje neatlikti potencialių

plėšrūnų poveikio baltiesiems gandrams tyrimai

todėl poveikio mastas ir reikšmingumas nežinomi

Naujausi baltojo gandro tyrimai apibendrinti 3 lentelėje Išsamiausi duomenys

sukaupti apie perėjimo buveinių savybes lizdavietes iš dalies apie veisimosi sėkmingumą Nedaug

atlikta tyrimų apie ilgalaikį lizdų apsaugos priemonių taikymo efektyvumą Paukščių buveinių

pasirinkimas ekologiniai poreikiai gausumas ir pasiskirstymas kinta atsižvelgiant į natūralias ir

antropogenines priežastis ypač į tai kad rūšis gyvena antropogeniniame kraštovaizdyje todėl

patikimiausi ir aktualiausi yra paskutinių metų tyrimų rezultatai Lietuvoje visai netirtos baltojo

gandro mitybinės buveinės jų dydis kokybė mitybos objektai Be to nėra tyrimų apie rūšies

reikšmę ir poveikį jos gyvenamajai aplinkai Ši informacija aktuali vertinant galimą neigiamą

intensyvėjančio žemės ūkio poveikį baltųjų gandrų populiacijai numatant tokio poveikio mažinimo

priemones informuojant visuomenę apie saugomą rūšį ir jos poveikį aplinkai Šiuo metu aktualiausi

yra mitybos buveinių pasirinkimo tyrimai naudojant šiuolaikinius telemetrijos metodus mitybos

raciono tyrimai taikant žuvusių paukščių skrandžio turinio analizę atliekant besimaitinančių ir

lizduose jauniklius maitinančių paukščių stebėseną

Baltojo gandro inventorizacijos ir moksliniai tyrimai teritorijos naudoti metodai

4 lentelė Data

trukmė

Tyrinėta teritorija Naudotos metodikos

1994ndash

1995

Lietuva Lizdų inventorizacija anketinės apklausos būdu (atliko

Lietuvos ornitologų draugija)

1996ndash

1997

Aukštaitijos

nacionalinis

Bakalauro darbas Baltieji gandrai Aukštaitijos

nacionaliniame parke ir jų gausumas 1996 ir 1997 metais (V

26

parkas Brūzga)

2005 Kėdainių rajonas Magistro darbas Baltojo gandro statusas ir veisimosi

buveinės pasirinkimo ypatumai Kėdainių rajone (A

Diliūnaitė)

2007 Rambyno

regioninis parkas

Rekomendacijos baltųjų gandrų apsaugai

Rambyno regioniniame parke (parengė VU Ekologijos

institutas)

2009ndash

2010

Lietuva Lizdų inventorizacija naudojant lizdų paieškos ir tikrinimo

metodą (atliko Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas

vykdydamas LIFE+ projektą bdquoBaltojo gandro (Ciconia

ciconia) apsauga Lietuvojeldquo) Šios inventorizacijos duomenys

šiuo metu yra tiksliausi ir patikimiausi duomenys apie baltųjų

gandrų populiaciją Lietuvoje

Iki šiol Lietuvoje neparengtas nė vienas gamtotvarkos planas kuriame būtų

numatytos priemonės gerinančios baltojo gandro apsaugos būklę nes šalyje neišskirta nė viena

saugoma teritorija šios rūšies populiacijos apsaugai Rambyno regioniniame parke remiantis

parengtomis bdquoRekomendacijomis baltųjų gandrų apsaugai Rambyno regioniniame parkeldquo 2007ndash

2008 m vykdant projektą bdquoBaltųjų gandrų apsauga Rambyno regioniniame parke ugdant gyventojų

aplinkosauginį sąmoningumą ir telkiant kaimo bendruomenesldquo buvo įgyvendintos baltųjų gandrų

apsaugos priemonės Siekiant užtikrinti optimalias perėjimo sąlygas ir ilgalaikę apsaugą Rambyno

regioniniame parke taikytos šios apsaugos priemonės 1) tiesiai ant pastatų stogų dangos sukrautų

lizdų pakėlimas ant specialių medinių platformų 2) ant elektros oro linijų atramų sukrautų lizdų

pakėlimas ant specialių metalinių platformų 3) ant kaminų sukrautų lizdų pakėlimas ant specialių

platformų 4) seniai naudojamų pernelyg aukštų lizdų pažeminimas 5) apleistų nenaudojamų lizdų

atnaujinimas Taip pat buvo numatytas ir įgyvendintas lankytojų srauto reguliavimas Bitėnų gandrų

kolonijoje vietos ūkininkų informavimas ir ekologinio ūkininkavimo skatinimas Visos numatytos

priemonės įgyvendintos sėkmingai ir pasiteisino baltųjų gandrų apsaugos požiūriu

18 Baltųjų gandrų apsaugos plano tikslai uždaviniai ir priemonės

2009ndashaisiais metais Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su partneriais pradėjo

įgyvendinti ES aplinkos finansinio instrumento LIFE+ projektą bdquoBaltojo gandro (Ciconia ciconia)

apsauga Lietuvojeldquo Per keturis šio projekto įgyvendinimui numatytus metus buvo skiriama

dėmesio visuomenės informavimui apie baltųjų gandrų biologiją ekologiją apsaugą bei perėjimo

sąlygų gerinimo galimybes bei parengta ir išplatinta informacinė dalomoji medžiaga bet ir atlikta

baltųjų gandrų lizdaviečių inventorizacija parengta šios informacijos duomenų bazė ir duomenų

27

analizė pateiktos lizdaviečių priežiūros tvarkymo bei apsaugos rekomendacijos sukurtas baltųjų

gandrų apsaugos Lietuvoje veiksmų planas ir parengta jiems svarbių buveinių identifikavimo

metodika Projekto metu taip pat bus keičiami ant elektros perdavimo stulpų tiek pačių paukščių

gyvybei pavojingi tiek elektros perdavimui trukdantys lizdai bus keičiamos senos bei įrengiamos

naujos lizdaviečių platformos ant pastatų

Baltojo gandro populiacijos išsaugojimas

5 lentelė

Tikslas ndash užtikrinti esamos baltojo gandro populiacijos būklės Lietuvoje išsaugojimą

Uždaviniai Priemonės 1 Lizdų ant elektros oro linijų

atramų apsaugos gerinimas ir

paukščių atsitrenkimo į elektros

laidus rizikos mažinimas

11 Platformų įrengimas ant elektros oro linijų atramų vietoj

tiesiai ant laidų sukrautų lizdų dalį lizdo medžiagos perkeliant

ant platformų 12 Elektros laidų apsaugos priemonių naudojimas po įrengtomis

platformomis ant elektros oro linijų atramų

2 Lizdų medžiuose apsaugos

pagerinimas 21 Lizdus apaugančių šakų genėjimas 22 Lizdinių platformų sutvirtinimas

3 Labai aukštų lizdų priežiūra 31 Lizdų pažeminimas neperėjimo laikotarpiu tinkamai

suformuojant jų viršų ir pašalinant dalį lizdo medžiagos

4 Lizdų ant pastatų stogų

kaminų apsaugos pagerinimas 41 Esamų lizdo platformų sutvirtinimas 42 Naujų 27ipdinių platformų įrengimas vietoje blogos būklės

lizdų sukrautų ne ant 27ipdinių platformų

5 Mitybos objektų mitybos

buveinių ir grėsmių jų būklei

įvertinimas ir prevencija

51 Mokslinių tyrimų skirtų nustatyti mitybos objektus jų gausą

ir baltųjų gandrų poveikį šiems objektams atlikimas 52 Mitybos buveinių plotą ir kokybę bloginančių veiksnių

nustatymas 53 Aplinką tausojančio ūkininkavimo skatinimas (ypač

didžiausiu perinčių porų tankiu pasižyminčiuose rajonuose)

ūkininkų švietimas gamtosaugos klausimais 6 Pas žmones patekusių baltųjų

gandrų globos efektyvumo

padidinimas

61 Globos padidinimas užtikrinant operatyvų reagavimą į visus

atvejus 62 Išsamus visuomenės informavimas ką daryti ir į ką kreiptis

radus iškritusius išmestus ar susižeidusius baltuosius gandrus

7 Lizdų priežiūros ant

nenaudojamų elektros oro linijų

atramų užtikrinimas

71 Ardant antžemines elektros perdavimo linijas ir paliekant

atramą su ant jos esančiu lizdu turi būti teisiškai išspręsti tokių

atramų ir ant jų esančių lizdų priežiūros klausimai ndash stulpų

nuosavybės priežiūros finansavimo stulpų ardymo lizdui

iškritus ar gandrams jį apleidus

8 Visuomenės švietimas 81 Informacijos apie baltųjų gandrų populiacijos būklę jų

ekologiją lizdų priežiūrą ir kitus rūšies apsaugos aspektus

viešinimas spaudoje internete kitose visuomenės informavimo

priemonėse 82 Internetinės baltųjų gandrų lizdų duomenų bazės priežiūra ir

atnaujinimas jos populiarinimas visuomenės skatinimas ja

naudotis 83 Filmo apie baltuosius gandrus transliavimas televizijos

eteryje jo kopijų platinimas

9 Populiacijos stebėsena 91 Esminius populiacijos būklės parametrus (gausumą

veisimosi sėkmingumą produktyvumą) kartą per 10 metų

fiksuojančios stebėsenos sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas

28

Apibendrinant galima teigti kad pavieniai privatūs asmenys ar net jų grupelės visų su

gandrais susijusių problemų neišspręs Jie gali pagelbėti tik tam tikrais atvejais Visos šalies mastu

tą turėtų daryti Lietuvos Vyriausybė Svarbiausias žingsnis turėtų būti apsaugos veiksmų plano

parengimas Plane turėtų būti numatyta ilgalaikė rūšies apsaugos strategija aprašytos rūšies

apsaugos priemonės kurias privalėtų įgyvendinti konkrečios valstybinės institucijos (planas turėtų

būti teisiškai reglamentuotas kaip privalomas)

29

2 DARBO TIKSLAS UŽDAVINIAI IR METODIKA

21 Darbo tikslas ir uždaviniai

Darbo tikslas - išaiškinti baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) statuso ir veisimosi

buveinės pasirinkimo ir paplitimo ypatumus gerėjant aplinkos kokybei (sumažėjus žemės ūkio

intensyvumui)

Darbo uždaviniai

1 Biržų rajono pavyzdžiu išnagrinėti baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) statusą bei

paplitimą

2 Išaiškinti baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) veisimosi buveinės pasirinkimo ir

paplitimo ypatumus Biržų rajone

3 Išanalizuoti baltųjų gandrų gandralizdžių skaičių ir vietas

4 Nustatyti jauniklių skaičių lizduose

22 Tyrimo metodika ir medžiaga

Analizuojat duomenis buvo naudoti tokie baltųjų gandrų populiaciją apibūdinantys

rodikliai

H ndash lizdų skaičius

HO ndash neužimtų lizdų skaičius

HPm ndash perinčių porų lizdų su jaunikliais skaičius

HPo ndash skaičius lizdų kuriuose gandrų poros gyveno bet neužaugino jauniklių

StD ndash perėjimo tankumas visoje tirtoje teritorijoje (bendras perėjimo tankumas

HPa100 km2 )

SBp - jauniklių skaičius tenkantis 100 km2 tirtos teritorijos

SBm ndash lizdų skaičius su jaunikliais (HPm100 km2 ) tirtoje teritorijoje

Šie sutrumpinimai darbe bus vartojami ir toliau Šiame darbe veiksnių turinčių įtakos

baltųjų gandrų buveinės rinkimuisi tyrimas buvo atliktas 3 etapais

1) buvo surinkti tyrimui reikalingi duomenys

2) surinkti duomenys susisteminti ir sugrupuoti

3) atlikta jų analizė

30

23 Gamtinė ndash geografinė Biržų rajono charakteristika

Biržų rajonas yra šiaurinėje Lietuvos dalyje ribojasi su Rokiškio Kupiškio

Panevėžio Pasvalio rajonais šiaurėje - su Latvijos Respublika

Rajone yra toliausiai į šiaurę nutolęs Lietuvos taškas - 56deg 21 01 šiaurės platumos

Biržų rajono teritorija - 1476 kv km

Rajone yra Biržų Vabalninko miestai Likėnų gyvenvietė 8 seniūnijos

Biržai įsikūrę Apaščios ir Agluonos upių santakoje prie dirbtinio Širvėnos ežero

Biržų miesto geografinės koordinatės 56deg 12 šiaurės platumos 24deg 46 rytų ilgumos

Nuo Biržų iki Vilniaus yra apie 200 km

Nuo Biržų iki Latvijos sostinės Rygos - apie 100 km

Biržų miesto gatvių bendras ilgis - 717 km

Pagal fizinį - geografinį rajonavimą Biržų rajono teritorija yra Lietuvos vidurio

žemumos šiaurinėje dalyje (Mūšos - Nemunėlio lyguma)

Pagal botaninį - geografinį padalijimą Biržų rajonas priklauso Rytų Žemaičių

plynaukštės ir Šiaurės Lietuvos žemumos rajonui

Beveik visa Biržų rajono teritorija įeina į didžiausios rajono upės Nemunėlio (ilgis -

191 km) baseiną Šiam baseinui priklauso kairieji Nemunėlio upės intakai Apaščia (ilgis - 88 km)

su jos intaku Rovėja (ilgis - 35 km) ir kitais mažesniais intakais - Perkaso Aukštosios Gervės

Žemosios Gervės - ištekančiais iš Biržų girios Pietinėje rajono dalyje teka Agluona (ilgis - 20 km)

ir Tatula (ilgis - 66 km) su daugybe intakėlių iš kurių paminėtini Smardonė (teka per Likėnų

kurortą) Juodupė Upytė Juodlepšė Iš viso rajone yra 28 upės ir upeliai ilgesni kaip 5 km

Biržų rajono upių tinklo tankumas - 05 km 1 kv km (Lietuvoje - 049 km 1 kv km)

Rajone yra 17 ežerų kurių dauguma visai maži Didžiausias - šalia Biržų esantis Širvėnos ežeras

(340 ha) susidaręs XVI amžiuje patvenkus Apaščios ir Agluonos upes ties jų santaka Ežeras

negilus Vandens lygio svyravimas priklausomai nuo kritulių ir dirbtinio reguliavimo per metus

siekia 13 - 18 metro

Biržų rajone yra daug karstinių įgriuvų ir dolomito atodangų Nemunėlio bei

Apaščios upių skardžiuose

Visi didesnieji rajono miškai išsidėstę teritorijos pakraščiuose Didžiausias masyvas -

Biržų giria - dešimtas pagal dydį miškų plotas Lietuvoje Pietinėje rajono dalyje prie didelių

Panevėžio Žaliosios girios plotų prieina Vabalninko šilas pietrytinėje dalyje yra

nedideli Salamiesčio ir Galvokų miškai rytuose - Pariškių miškas

31

Pietvakariuose išsibarstę smulkesni Kirdonių miškų fragmentai Šilų miškas

besitęsiantis nuo Būginių link Geidžiūnų - vienintelis didesnis miško masyvas agrarinėje vidurinėje

rajono dalyje

Rajono miškingumas - 260 ty iš 147624 hektarų rajono ploto 38169 hektarai

apaugę mišku

24 Baltųjų gandrų lizdų Biržų rajono savivaldybės ribose tyrimų metodika

Biržų rajono savivaldybės ribose baltųjų gandrų populiacijos tyrimams atlikti

naudojama automobilis GPS įrenginys Magelan kompasas rašymo priemonė ( pieštukas)

žiūronai savivaldybės žemėlapis atitinkamos formos popierinis variantas lizdo aprašymui

koordinačių nurodymui nuotraukų pažymėjimui bei pastaboms užrašyti (nuoroda) Turimai

atliekami šviesiu paros metu vadovaujantis metodika

Stebėjimo vietos charakteristika

Tai potencialios rūšies vietos įvairaus dydžio gyvenvietės sodybos atviro

kraštovaizdžio senų medžių grupės atskiri aukštesni statiniai elektros ir telefono perdavimo linijos

Visos išvardintos vietos turi būti aplankomos ir patikrinamos stebėtojo Tam patogiausi pasirinkti

nuolatinį maršrutą ir jį pasižymėti kartografinėje medžiagoje ( atliekant tyrimą Biržų savivaldybės

ribose maršrutai suvedami į GPS įrenginį ) Vėliau atskiriems maršruto fragmentams suteikiami

pavadinimai ir kodai kurie pateikiami apskaitos duomenų formoje

Stebimo objekto aprašymas ir stebimi parametrai

Tai visiems gerai žinomas ir atpažįstamas atviro kraštovaizdžio paukšti perintis

žmogaus kaimynystėje Praktiškai visi lizdai įrengiami žmonių apgyvendintose teritorijose todėl

netikslinga jų ieškoti miškuose ar pelkių masyvuose

Stebimi parametrai

Apskaitos vienetas yra užimtas lizdas jauniklių bei neužimtų gandralizdžių skaičius

yra papildoma informacija

Vietos savybių išsaugojimo laipsnio įvertinimas

Vertinamas toks poveikis kaip maitinimosi vietų sunaikinimas ar lizdų būklė (

tyrimuose buvo vertinama lizdų būklė jų sukrovimo vietose lizdo sukrovimo vieta bei

produktyvumas )

Stebėjimo procedūra

Perinčių paukščių populiacijai įvertinti taikomas lizdų apskaitos metodas arba

kartografavimas Taikant šį metodą gaunama daug informacijos apie populiacijos būklę nes

monitoringo programą galima vykdyti atskiros poros lygmenių Be to paprasčiau planuoti

32

biotechninių priemonių įgyvendinimo darbus Lizdų apskaitos metu konkrečioje ( šiuo metu Biržų

savivaldybės) teritorijoje suskaičiuojami visi užimti lizdai Svarbu įsitikinti ar visi lizdai buvo rasti

Renkant papildomą informaciją pirmiausiai reikia nurodyti ar pora sėkmingai išsiperėjo kiek

jauniklių ar lizde stebimi tik suaugę paukščiai Apskaitas reikia vykdyti Birželio pabaigoje ndash liepos

pirmoje pusėje kai jaunikliai jau stovi lizduose todėl nesunku juos suregistruoti

Duomenims rinkti reikalinga įranga ir priemonės

GPS imtuvas su atsarginiais elementais

išsamus vietovės žemėlapis ( smulkesnis nei 150 000 mastelio )

tyrimo maršruto planas ( 1 10 000 mastelio )

užrašų knygelė su ne mažiau kaip dviem rašymo priemonėm

transporto priemonė

mobiliojo ryšio telefonas nenumatytiems atvejams

žiūronai 7-12 x 40- 70

Stebėjimų registracijos procedūra

Rūšies stebėjimų duomenys surašomi į atitinkamą duomenų apskaitos formą (

nuoroda) Joje pažymimos apskaitos datos tyrimų vieta laikas rasti lizdai jų koordinatės būklės

vertinimas kur lizdas sukrautas Jei apskaitos metu nustatomas jauniklių skaičius jis įrašomas į

atitinkamą formos grafą Papildomai surašoma lizdo būklė kur jis sukrautas bei apibūdinama

sukrovimo vieta

Duomenų kokybės užtikrinimas

Baltųjų gandrų apskaitos nekelia jokių ypatingų reikalavimų Jei užimti lizdai

registruojami ankstyvose jauniklių augimo fazėse patartina stebėjimų nevykdyti lietingu šaltu ir

vėjuotu oru nes tėvai gali šildyti jauniklius ir jie bus sunkiai pastebimi Reikalinga prieiti prie lizdo

ir įsitikinti ar prie jo yra išmatų kas parodo lizdo užimtumą ( L Raudonikis ir kt 2006p33)

33

3 DARBO REZULTATAI

31 Baltųjų gandrų lizdų sukrovimo vietos Biržų rajone

5 pav

Atlikus tyrimus ir perkėlus GPS duomenis į GIS sistemos žemėlapį gavome Biržų savivaldybėje

esančių lizdų planą (5 pav) Kaip matome pateiktame plane Baltieji gandrai peri visoje

savivaldybės teritorijoje Pagal pasiskirstymą galima pasakyti kad miškuose lizdų nebuvo rasta

vienas lizdas yra Biržų girioje esančioje gyvenvietėje Pamiškėse lizdų randama nedaug dažniausiai

jei yra sodybą ar kelių namų grupės Atliekant tyrimus ką ir matome žemėlapyje gandrai vengia

didelių agrarinio kraštovaizdžio plotų Važinėjant po rajoną buvo pastebėta kad prie intensyvios

žemdirbystės plotų ypatingai prie didelių dirbamų laukų gandrai lizdų nesusineša Apskaitų metu

34

buvo pastebėta kad lizdai sunešami arčiau kelių bei gyvenviečių Perkėlus GPS duomenis į

žemėlapį matoma kad vizualinis stebėjimas su žemėlapyje matomais duomenimis patvirtina jog

gandrai renkasi žmonių apgyvendintas teritorijas Analizuojant duomenis žemėlapyje pastebėta kad

gandrai renkasi gyvenvietes esančias arčiau šlapynių upių ir ežerų Didžiausias lizdų tankis

randamas gyvenvietėse kurios yra prie natūralių šienaujamų pievų Gyvenvietėse prie intensyvios

žemdirbystės laukų gandrų skaičius ženkliai mažesnis o kai kuriose rajono vietose lizdų visai

nerasta Didelis lizdų tankis prie Apaščios bei Nemunėlio upių prie Nemunėlio Radviliškio

mažiau prie pačių Biržų Mažiausias tankis prie Vabalninko miestelio Šį teritorija pasižymi

dideliais žemdirbystės plotais nėra šlapynių didesnių upių ar ežerėlių kas ir įtakoja mažesnį lizdų

skaičių Lizdai prie apleistų sodybų bei fermų lieka neužimti tai buvo stebėta pagal Nemunėlio upę

nuo Pundurių kaimo iki Kvetkų gyvenvietės bei kitose pavienėse apleistose sodybose rajono

ribose

Baltųjų gandrų lizdai buvo skaičiuojami Biržų rajone Pastebėta kad lizdus baltieji

gandrai gali sukrauti įvairiose vietose medžiuose ant pastatų stulpų vandens bokštų ir kitur

Vykdyti stebėjimai parodė kad stambioji gandralizdžio medžiaga (pagrindas) yra gana

didelės šakos vėliau ant jų kraunama velėnos šieno gumulai skudurai sausas mėšlas nendrių

meldų gabalai samanos ir pan Vidury lizdo padaroma nedidelė duobutė ndash tokio dydžio kad joje

būtų galima padėti kiaušinius ir pačiam atsitūpti Jaunikliams paaugus lizdas virsta plokščia

suplakta aikštele Lizdą gandrai stato nuolat net jaunikliams augant į jį vis neša įvairią medžiagą

Nuolat papildomi seni gandrų lizdai virsta didžiausiais griozdiškais pastatais kasmet aukštesniais

Dažnai po kiek laiko jie ima krypti į šoną ir griūna

6 lentelėje surašyti tyrimų duomenis atskleidžia lizdų sukrovimo vietas Biržų

savivaldybės ribose

6 lentelė Baltųjų gandrų lizdų vietos Biržų rajone

Lizdo vieta Lizdų skaičius Procentai

Lizdas medyje 107 109

Lizdas ant pastato 48 5

Lizdas ant stulpo 672 68

Lizdas ant vandens bokšto 135 138

Kitur 21 21

Viso 983 100

Atlikus tyrimą Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 iš kurių

nemaža dalis yra apleisti ir nebenaudojami kai kurių likę tik liekanos Atlikus tyrimų analizę buvo

35

nustatyta kad naudojamų lizdų Biržų savivaldybės teritorijoje yra 520 Daugiausia lizdų sukrauta

ant stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Dalis lizdų sukrautų stulpuose yra

nebenaudojami Sunku pasakyti kodėl jie buvo apleisti nes pagal surinktus duomenis matoma kad

gandrai labai dažnai lizdus susineša stulpuose Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens bokštų taip

sukeldami nepatogumus žmonėms Nors vandens bokštai yra sandarūs o vanduo imamas iš didelio

gylio estetinis vaizdas yra nepatenkinamas patys bokštai bei jų aplinka veisimosi metu yra užteršta

gandrų išmatomis bei maisto likučiais Tai labai aktuali tema ekologinių ūkių savininkams nes yra

taikomi griežtesni reikalavimai vandens rezervuarams ir jų aplinkai 107 lizdai buvo rasti

medžiuose 21 lizdai sukrauti kitur tai yra- ant pastatų stogų kažkokių tai pagalbinių pastatų namų

arba katilinių kaminų bei kitose tam tinkamose vietose Apibendrinant duomenis galima teigti kad

gandrams Biržų rajone labiausiai patinka sukrauti ant stulpų

Baltasis gandras yra tipiškas agrolandšafto paukštis gyvenantis žmogaus

kaimynystėje Kadangi baltasis gandras yra stambus paukštis kuriam reikia nemažai erdvės todėl ir

lizdui sukrauti turi pasirinkti tokią vietą kad būtų lengva priskristi ir nusileisti Jis renkasi atviresnę

vietovę Lizdai yra dideli todėl jų pagrindu gali būti tik stambios ir tvirtos atramos Tam labai tinka

medžiai (ypač pavieniai) įvairūs stulpai pastatai ir kitos panašios vietos

Jau labai seniai baltieji gandrai gyvena šalia žmogaus todėl jie neatsisako įsikurti ir

ant pastatų

Atliekant Biržų savivaldybės teritorijoje esančios gandrų populiacijos tyrimus didelis

dėmesys buvo skiriamas į lizdo sukrovimo vietą Galima išskirti vieną iš sukrovimo vietų medžius

Skaičiuojant gandralizdžius sukrautus medžiuose buvo įvertinta ir medžių būklė ar jie sukrauti

žaliuojančiuose džiūstančiuose nudžiūvusiuose medžiuose Dar gandrai lizdus krauna ant

vandentiekio bokštų pastatų ar jų liekanų bei ant stulpų Labai didelis dėmesys buvo skiriamas

lizdams kurie buvo sukrauti ant elektros stulpų Po atliktų tyrimų lizdai stulpuose buvo ardomi o jų

vietoje keliamos metalinės platformos taip pakeliant lizdo sukrovimo pagrindą nuo elektros laidų

Lizdų sukrovimo vietos

Kaip matome iš žemėlapių gandrai lizdus pagrindinai krauna ant stulpų visoje

savivaldybės teritorijoje nesirinkdami kažkokių tai vienų teritorijų Pagal gautus duomenis

dauguma lizdų yra prie kelių kur praeina elektros arba buvusios telefonų linijos Lizdai sukrauti ant

veikiančių elektros oro linijų sukelia problemas lyjant ar esant stipriam vėjui šlapi lizdai sukelia

trumpus jungimus elektros linijose Elektros stulpus pasirenka dėl saugumo lizdas palyginus auštai

plėšrūnas įlipti sudėtinga nes stulpai gelžbetoniniai ir nėra galimybės į juos įsikabinti nagais Dar

vienas stulpų privalumas yra lengvas priskridimas Gandrai dideli paukščiai ir jų sparnų plotis

reikalauja atitinkamos erdvės priskridimui prie lizdo

Iš turimos tyrimų medžiagos matome kad mažiausiai lizdų yra ant pastatų Ant pastato

be specialios tam skirtos platformos gandrai negali susikrauti lizdo Tik su žmonių pagalba kai

36

būna iškeliamos specialios tinkančios krauti lizdus platformos gandrai juos suneša ant pastatų

Medžiuose taip pat nėra gausu lizdų Čia kaip ir ant pastatų dažniausiai ranką prie lizdo sunešimo

prideda žmones nupjaunamos medžių viršūnės ir ten įrengiamos platformos Antri pagal užimtumą

ir gandralizdžių skaičių yra vandentiekio bokštai Čia baltieji gandrai taip pat susineša lizdus

Antrame žemėlapyje pavaizduoti ant specialių platformų ir be platformų sukrauti

lizdai Gandrai pasirenka jiems tinkančius stulpus ir ten susikrauna lizdą Teko išklausyti žmonių

nusiskundimų kad jų sodybose trukdant susikrauti lizdą stulpe išardant jau pradėtą krauti lizdo

pagrindą gandrai jį kantriai atnaujindavo o galutiniam variante skubiai pradėdavo dėti kiaušinius

dar nebaigtame lizde taip priversdami suteikti galimybę perėti Sunku pasakyti kodėl yra

pasirenkami būtent tie o ne kiti stulpai lizdo sukrovimui Atliekant lizdų apskaitas buvo pastebėta

kad ne visos elektrikų iškeltos platformos yra užimtos Dažniausiai naujose platformose lizdus

gandrai krovė nuvertus senąjį Pagal surinktus duomenis matosi kad lizdai ant platformų ir ne ant

platformų yra pasiskirstę daugmaž tolygiai

Analizuojant gautus duomenis galima daryti išvadą kad gandrai savo lizdams krauti

renkasi saugius pagrindus Dažniausiai į tokius pagrindus sunku įlipti jie yra atvirose vietose su

lengvu priskridimu Iš lizdų gerai matoma aplinka dažniausiai netoliese yra vandens telkiniai

upeliai ar šlapynės

37

6 pav Lizdų pasiskirstymas pagal sukrovimo vietą Biržų rajone

38

7 lentelė Medžių būklė kuriuose kraunami gandralizdžiai

Medžių būklė Lizdų skaičius Procentai

Žaliuojantis 72 673

Džiūstantis 8 75

Nudžiūvęs 27 25

Viso 107 100

Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose 30 procentų lizdų sukrauta

džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Tyrimai nebuvo vykdomi iki to kol šiuose

medžiuose gandrai susinešė lizdus Ar džiūstantys ir nudžiuvę medžiai buvo žaliuojantys kai buvo

pradėti krauti lizdai sunku pasakyti Apie medžius esančius sodybose ten gyvenantys žmones

galėjo tikslai pasakyti ar medžiai buvo žali ar jau nudžiuvę Daugumoje atvejų buvo teigiama kad

medžiai dar buvo žaliuojantys kai gandrai susinešė lizdą Dažnai žmones patys nupjovę medžio

viršūnę jos vietoje sumeistraudavo platformą gandralizdžiui Apklausos metu retoje sodyboje buvo

gautas atsakymas kad nudžiuvus medžiui jį nupjovus iki atitinkamo aukščio buvo įrengtas

gandralizdžio pagrindas Visgi galima teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose

žaliuose medžiuose Kaip matome 9 paveikslėlyje akivaizdžiai dominuoja lizdų sukrovimo vietos

žaliuojančiuose medžiuose (R2 = 0468) Nudžiuvusiuose tris kart daugiau negu džiūstančiuose tai

gal

7 pav

72

8

27

y = -225x + 80667 Rsup2 = 04686

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Žaliuojantis Džiūstantis Nudžiūvęs

Lizdų skaičius

Lizdų skaičius

Linear (Lizdų skaičius)

39

8 lentelė Baltųjų gandrų ant stulpų sukrauti lizdai

Ant stulpų sukrauti lizdai Lizdų skaičius

Ant specialios platformos 445

Ne ant specialios platformos 227

8 pav Gandrų lizdai sukrauti ant stulpų su platformomis ir be jų

Po atliktų tyrimų kaip matome 8 lentelėje buvo pastebėta kad didžioji dalis lizdų

buvo sukrauta elektros stulpuose Dvigubai daugiau lizdų buvo sukrauta ant specialių platformų Tą

galima paaiškinti tuo kad elektrikai saugodami laidus nuo trumpo jungimo įrenginėja specialias

platformas taip pakeldami lizdus aukštyn Daugelis naujai iškeltų platformų buvo užimamos

pirmais metais Pirmenybė buvo teikiama toms platformoms kurios buvo iškeltos anksčiau

sukrautų lizdų vietose tad galima teigti jog lizdus susikrovė tą pora kuri perėjo toje vietoje anksčiau

ir grįžusi vėl užsiėmė savo buvusį lizdą Likusios pirmais jų iškėlimo metais neužimtos platformos

buvo užimamos antras ar net trečiais metai nuo jų iškėlimo Pastarąsias užėmė jaunos ką tik tais

metasi sudarytos poros kurios pirmais po užėmimo metasi neperėjo Sekančiais metai sunešti lizdai

buvo užimti ir juose sėkmingai išperėti jaunikliai Be specialių gandrų ženklinimo priemonių

negalima teigti kad lizdus užėmė būtent tos poros ar atskiri paukščiai kurie tuos lizdus ir sukrovė

Maža dalis iškeltų platformų liko eilę metų neužimtos netgi nėra požymių jog jos būtų lankomos

paukščių Labai nenoriai gandrai užima tas platformas kurios po iškėlimo paliekamos tuščios

neįdedama žabų Buvo pastebėta kad iš dviejų gretimų platformų greičiau buvo užimta ta kurioje

buvo įdėta žabų taip paruoštas pradinis lizdo pagrindas Kaip matome iš pateikto 8 paveikslėlio

0

100

200

300

400

500

600

Ant specialios platformos Ne ant specialios platformos

40

ant specialių platformų lizdų yra žymiai daugiau ir pateiktame paveikslėlyje matomi nuokrypiai nuo

vidurkio Grafike pavaizduotos galimos nuokrypio ribos 9 paveiksle matome lizdų ant stulpų

išsidėstymą Biržų savivaldybės ribose Aplenkiant miškus ir miškelius gandrų lizdai sukrauti visoje

savivaldybės teritorijoje

9 pav Lizdų pasiskirstymas ant platformų

Baltųjų gandrų lizdų užimtumas ir jauniklių skaičius juose

Suskaičiavus ir įvertinus lizdų užimtumą galima teigti kad iš 73 procentų užimtų net

70 procentų lizdų buvo perima

27 procentai lizdų buvo neužimta

41

Kaip matome 10 paveikslėlio diagramoje didžioji dalis lizdų yra užimti 3 procentai lizdų buvo

užimti bet juose gandrai neperėjo Tai galimai jauni ką tik poras sudarę paukščiai

10 pav Lizdų užimtumas

Lizdo pagrindą sudaro stambios šakos gūžta išklojama sausa žole velėna sausu

mėšlu Balandžio mėnesį padedami dažniausiai 3 - 5 elipsiški baltos spalvos kiaušiniai Peri abu

tėvai tačiau tamsiuoju paros metu kiaušinius šildo tik patelė Jaunikliai skyla po 31 - 34 dienų Po

dviejų mėnesių gandriukai palieka lizdą Tačiau tėvai juos globoja apie 2 savaites Atliekant tyrimus

buvo pastebėta kad iš lizdų išmetami kiaušiniai bei jau paūgėję jaunikliai Ten kur lizdai sukrauti

sodybose ar greta jų buvo gauta informacija iš ten gyvenančių žmonių kad atskridus keliams

gandrams vyko peštynės su lizde perinčia pora po to buvo rasti po lizdu išmesti kiaušiniai arba

jaunikliai Po dėties ar jauniklių žūties pora lizdo nepalieka bet naujos dėties nebededa

10 lentelė Jauniklių skaičius lizduose

Jauniklių lizduose skaičius Lizdų skaičius

1 45

2 151

3 146

4 53

5 6

Taip pat buvo skaičiuojami lizdai su jaunikliais kad galima būtų įvertinti ar gandrų

prieaugis bus didesnis ar mažesnis Suskaičiavus jauniklius lizduose galima teigti kad Biržų rajone

daugiausiai lizduose yra du arba trys jaunikliai Daugiausiai lizde yra stebėti 5 jaunikliai ( 10

lentelė ) Jauniklių skaičius nepriklauso nuo lizdo būvimo vietos Atliekant lizdų porų

70

3

27

Užimtas (perėjo)

Užimtas (neperėjo)

Neužimtas (neperėjo)

42

produktyvumo tyrimus negalima išskirti atskirų porų kaip produktyviausiu turinčiu gausesnes

jauniklių vadas Per tris metus buvo stebima kad vienais metais lizde užauginami keletas jauniklių

o sekančiais tik vienas (10 lentelė) Priklausomai nuo metų pora perinti lizde užaugina skirtingą

skaičių jauniklių Lizdo vieta jo aplinka bei agrarinis kraštovaizdis mažai veikia gandrų poros

produktyvumą

11pav

11 paveikslėlyje pavaizduota kad daugiausiailizdų buvo rasta su dviem jaunikliais o

mažiausiai su penkiais Su vienu ir keturiais jaunikliais lizdų buvo rasta beveik vienodai Čia

pavaizduoti ir galimi nukrypimai nuo vidurkio 12 paveikslėlyje pavaizduotas jauniklių skaičius

lizduose procentais

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

1 2 3 4 5

Liz

dų

sk

aič

ius

vn

t

Jauniklių lizduose skaičius

Lizdų skaičius

43

12 pav Jauniklių skaičius lizduose 2010 metais Biržų rajone

Skaičius jauniklių

7

13

20

27

33 1

2

3

4

5

44

IŠVADOS

1 Pagrindinai visi lizdai randasi žmonių apgyvendintose vietose gyvenvietėse intensyvios

žemdirbystės plotuose lizdų nerasta o pastarosiose teritorijose esančiose gyvenvietėse lizdų

koncentracija yra mažesnė negu pasyvios žemdirbystės plotuose Beveik visi lizdai išsidėstę

gyvenvietėse pagal kelius Baltųjų gandrų lizdai esantys ant elektros stulpų ne ant specialių

platformų sukelia problemas elektros tiekime

2 Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 Daugiausia lizdų sukrauta ant

stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens

bokštų bei 107 lizdai medžiuose Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose

30 procentų lizdų sukrauta džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Atlikus tyrimus

bei duomenų analizę matome kad iš 983 lizdų ar jų liekanų naudojami tik 520 lizdų iš kurių

tik 75 proc yra užimti

3 Buvo nustatyta kad lizduose vidutiniškai būna 2-3 jaunikliai tai sudaro didžiąją dalį lizdų

Biržų savivaldybės ribose

4 Ant stulpų baltųjų gandrų kraunami gandralizdžiai ant specialių platformų ir ne ant

platformų Suskaičiavus lizdus gauti duomenys parodė kad gandrai mėgsta du kartus

dažniau krauti lizdus ant specialių platformų Didelė lizdų dalis kraunama ant vandentiekio

bokštų Mažai lizdų ant pastatų bei kitose vietose ( ant kaminų statinių liekanų) Galima

teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose žaliuose medžiuose

45

LITERATŪRA

1 Baltasis gandras Lietuvoje Lizdų atlasas M Dagys D Vaitkuvienė Vilnius

Gamtos tyrimų centras 2013

2 Ivanauskas T Elisonas J Dovydaitis Lietuvos laukiniai paukščiai ir jų globa

Kosmos 1927 Nr 45

3 Jusys V Karalius S Raudonikis L Lietuvos paukščių pažinimo vadovas Kaunas

Lututė 2012

4 Kontrimavičius V Lietuvos fauna Vilnius Mokslo ir enciklopedijų leidykla

1988-1997

5 Lietuvos paukščiai T Ivanauskas - 2-asis papild ir patais leid - Vilnius

Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla 1959

6 Lietuvos perinčių paukščių atlasas Kaunas Lututė 2006

7 Lietuvos paukščiai V Logminas - Vilnius Mokslas 1979

8 Logminas V V bdquoMokslasldquo 1990 Lietuvos fauna Paukščiai I d

9 Malinauskas V Vaitkus G 1995 Baltųjų gandrų apskaita Lietuvoje 1994 m

rezultatai Ciconia Nr 1

10 Petkus G Baltieji gandrai vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje 2015-02-26

wwwalkaslt žiūrėta 2015-02-28

11Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti Petras Kurlavičius Vilnius Lietuvos

ornitologų draugija 2003

12 Gandrinių šventė Vilniuje Žiūrėta 2015-02-01 Prieiga per internetą

lthttpwwwbirdlifeltindexphpnaujienosnewscatid=1ampnewsid=147gt

13 httpwwwbirdlifelt Žiūrėta 2015-02-01

14 httpwwwciconialt Žiūrėta 2015-02-01

15 Fulin M Jerzak L Sparks TH Tryjanowski P Relationship between arrival

date hatching date and breeding success of the white stork (Ciconia ciconia) in Slovakia Biologia

2009 p 361-364)

16 httppasauliolietuviscombaltasis-gandras-problemos Žiūrėta 2015-02-01

17httpwwwekonaujienosltnaujienosgamtos_pasaulisgyvunaipauksciaiS-

742straipsnisBaltasis-gandras--ar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija žiūrėta

2015-02-25

18 httpwwwlrytasltlietuvos-dienagamta21-tukst-baltuju-gandru-lizdu-duomenu-

bazeje-internetehtm žiūrėta 2015-02-28

25

Grėsmė Svarba Aprašymas

reikia daryti tokiais atvejais kam turi priklausyti

atramos su likusiais lizdais kas atsakingas už jų ir

atramų priežiūrą (pavyzdžiui iškritus lizdui ar

paukščiams jį apleidus) Nepakankamas

visuomenės

informavimas apie

gandrų poveikį jų

gyvenamajai

aplinkai

Nežinoma Nepakankamas visuomenės informavimas apie

baltųjų gandrų poveikį aplinkai sukuria nepagrįstų

prielaidų apie šių paukščių daromą žalą kiškiams

pievose perintiems paukščiams kitiems

gyvūnams Taip formuojamas neigiamas

visuomenės požiūris į baltąjį gandrą nors

konkrečių šios rūšies mitybos ir įtakos kitų gyvūnų

populiacijoms tyrimų Lietuvoje neatlikta Plėšrūnai

Nežinoma Baltojo gandro jaunikliams ir kiaušiniams ypač

jei lizdas yra medyje neigiamą poveikį gali daryti

plėšrūnai (pavyzdžiui kiaunės varniniai

paukščiai) Tačiau Lietuvoje neatlikti potencialių

plėšrūnų poveikio baltiesiems gandrams tyrimai

todėl poveikio mastas ir reikšmingumas nežinomi

Naujausi baltojo gandro tyrimai apibendrinti 3 lentelėje Išsamiausi duomenys

sukaupti apie perėjimo buveinių savybes lizdavietes iš dalies apie veisimosi sėkmingumą Nedaug

atlikta tyrimų apie ilgalaikį lizdų apsaugos priemonių taikymo efektyvumą Paukščių buveinių

pasirinkimas ekologiniai poreikiai gausumas ir pasiskirstymas kinta atsižvelgiant į natūralias ir

antropogenines priežastis ypač į tai kad rūšis gyvena antropogeniniame kraštovaizdyje todėl

patikimiausi ir aktualiausi yra paskutinių metų tyrimų rezultatai Lietuvoje visai netirtos baltojo

gandro mitybinės buveinės jų dydis kokybė mitybos objektai Be to nėra tyrimų apie rūšies

reikšmę ir poveikį jos gyvenamajai aplinkai Ši informacija aktuali vertinant galimą neigiamą

intensyvėjančio žemės ūkio poveikį baltųjų gandrų populiacijai numatant tokio poveikio mažinimo

priemones informuojant visuomenę apie saugomą rūšį ir jos poveikį aplinkai Šiuo metu aktualiausi

yra mitybos buveinių pasirinkimo tyrimai naudojant šiuolaikinius telemetrijos metodus mitybos

raciono tyrimai taikant žuvusių paukščių skrandžio turinio analizę atliekant besimaitinančių ir

lizduose jauniklius maitinančių paukščių stebėseną

Baltojo gandro inventorizacijos ir moksliniai tyrimai teritorijos naudoti metodai

4 lentelė Data

trukmė

Tyrinėta teritorija Naudotos metodikos

1994ndash

1995

Lietuva Lizdų inventorizacija anketinės apklausos būdu (atliko

Lietuvos ornitologų draugija)

1996ndash

1997

Aukštaitijos

nacionalinis

Bakalauro darbas Baltieji gandrai Aukštaitijos

nacionaliniame parke ir jų gausumas 1996 ir 1997 metais (V

26

parkas Brūzga)

2005 Kėdainių rajonas Magistro darbas Baltojo gandro statusas ir veisimosi

buveinės pasirinkimo ypatumai Kėdainių rajone (A

Diliūnaitė)

2007 Rambyno

regioninis parkas

Rekomendacijos baltųjų gandrų apsaugai

Rambyno regioniniame parke (parengė VU Ekologijos

institutas)

2009ndash

2010

Lietuva Lizdų inventorizacija naudojant lizdų paieškos ir tikrinimo

metodą (atliko Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas

vykdydamas LIFE+ projektą bdquoBaltojo gandro (Ciconia

ciconia) apsauga Lietuvojeldquo) Šios inventorizacijos duomenys

šiuo metu yra tiksliausi ir patikimiausi duomenys apie baltųjų

gandrų populiaciją Lietuvoje

Iki šiol Lietuvoje neparengtas nė vienas gamtotvarkos planas kuriame būtų

numatytos priemonės gerinančios baltojo gandro apsaugos būklę nes šalyje neišskirta nė viena

saugoma teritorija šios rūšies populiacijos apsaugai Rambyno regioniniame parke remiantis

parengtomis bdquoRekomendacijomis baltųjų gandrų apsaugai Rambyno regioniniame parkeldquo 2007ndash

2008 m vykdant projektą bdquoBaltųjų gandrų apsauga Rambyno regioniniame parke ugdant gyventojų

aplinkosauginį sąmoningumą ir telkiant kaimo bendruomenesldquo buvo įgyvendintos baltųjų gandrų

apsaugos priemonės Siekiant užtikrinti optimalias perėjimo sąlygas ir ilgalaikę apsaugą Rambyno

regioniniame parke taikytos šios apsaugos priemonės 1) tiesiai ant pastatų stogų dangos sukrautų

lizdų pakėlimas ant specialių medinių platformų 2) ant elektros oro linijų atramų sukrautų lizdų

pakėlimas ant specialių metalinių platformų 3) ant kaminų sukrautų lizdų pakėlimas ant specialių

platformų 4) seniai naudojamų pernelyg aukštų lizdų pažeminimas 5) apleistų nenaudojamų lizdų

atnaujinimas Taip pat buvo numatytas ir įgyvendintas lankytojų srauto reguliavimas Bitėnų gandrų

kolonijoje vietos ūkininkų informavimas ir ekologinio ūkininkavimo skatinimas Visos numatytos

priemonės įgyvendintos sėkmingai ir pasiteisino baltųjų gandrų apsaugos požiūriu

18 Baltųjų gandrų apsaugos plano tikslai uždaviniai ir priemonės

2009ndashaisiais metais Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su partneriais pradėjo

įgyvendinti ES aplinkos finansinio instrumento LIFE+ projektą bdquoBaltojo gandro (Ciconia ciconia)

apsauga Lietuvojeldquo Per keturis šio projekto įgyvendinimui numatytus metus buvo skiriama

dėmesio visuomenės informavimui apie baltųjų gandrų biologiją ekologiją apsaugą bei perėjimo

sąlygų gerinimo galimybes bei parengta ir išplatinta informacinė dalomoji medžiaga bet ir atlikta

baltųjų gandrų lizdaviečių inventorizacija parengta šios informacijos duomenų bazė ir duomenų

27

analizė pateiktos lizdaviečių priežiūros tvarkymo bei apsaugos rekomendacijos sukurtas baltųjų

gandrų apsaugos Lietuvoje veiksmų planas ir parengta jiems svarbių buveinių identifikavimo

metodika Projekto metu taip pat bus keičiami ant elektros perdavimo stulpų tiek pačių paukščių

gyvybei pavojingi tiek elektros perdavimui trukdantys lizdai bus keičiamos senos bei įrengiamos

naujos lizdaviečių platformos ant pastatų

Baltojo gandro populiacijos išsaugojimas

5 lentelė

Tikslas ndash užtikrinti esamos baltojo gandro populiacijos būklės Lietuvoje išsaugojimą

Uždaviniai Priemonės 1 Lizdų ant elektros oro linijų

atramų apsaugos gerinimas ir

paukščių atsitrenkimo į elektros

laidus rizikos mažinimas

11 Platformų įrengimas ant elektros oro linijų atramų vietoj

tiesiai ant laidų sukrautų lizdų dalį lizdo medžiagos perkeliant

ant platformų 12 Elektros laidų apsaugos priemonių naudojimas po įrengtomis

platformomis ant elektros oro linijų atramų

2 Lizdų medžiuose apsaugos

pagerinimas 21 Lizdus apaugančių šakų genėjimas 22 Lizdinių platformų sutvirtinimas

3 Labai aukštų lizdų priežiūra 31 Lizdų pažeminimas neperėjimo laikotarpiu tinkamai

suformuojant jų viršų ir pašalinant dalį lizdo medžiagos

4 Lizdų ant pastatų stogų

kaminų apsaugos pagerinimas 41 Esamų lizdo platformų sutvirtinimas 42 Naujų 27ipdinių platformų įrengimas vietoje blogos būklės

lizdų sukrautų ne ant 27ipdinių platformų

5 Mitybos objektų mitybos

buveinių ir grėsmių jų būklei

įvertinimas ir prevencija

51 Mokslinių tyrimų skirtų nustatyti mitybos objektus jų gausą

ir baltųjų gandrų poveikį šiems objektams atlikimas 52 Mitybos buveinių plotą ir kokybę bloginančių veiksnių

nustatymas 53 Aplinką tausojančio ūkininkavimo skatinimas (ypač

didžiausiu perinčių porų tankiu pasižyminčiuose rajonuose)

ūkininkų švietimas gamtosaugos klausimais 6 Pas žmones patekusių baltųjų

gandrų globos efektyvumo

padidinimas

61 Globos padidinimas užtikrinant operatyvų reagavimą į visus

atvejus 62 Išsamus visuomenės informavimas ką daryti ir į ką kreiptis

radus iškritusius išmestus ar susižeidusius baltuosius gandrus

7 Lizdų priežiūros ant

nenaudojamų elektros oro linijų

atramų užtikrinimas

71 Ardant antžemines elektros perdavimo linijas ir paliekant

atramą su ant jos esančiu lizdu turi būti teisiškai išspręsti tokių

atramų ir ant jų esančių lizdų priežiūros klausimai ndash stulpų

nuosavybės priežiūros finansavimo stulpų ardymo lizdui

iškritus ar gandrams jį apleidus

8 Visuomenės švietimas 81 Informacijos apie baltųjų gandrų populiacijos būklę jų

ekologiją lizdų priežiūrą ir kitus rūšies apsaugos aspektus

viešinimas spaudoje internete kitose visuomenės informavimo

priemonėse 82 Internetinės baltųjų gandrų lizdų duomenų bazės priežiūra ir

atnaujinimas jos populiarinimas visuomenės skatinimas ja

naudotis 83 Filmo apie baltuosius gandrus transliavimas televizijos

eteryje jo kopijų platinimas

9 Populiacijos stebėsena 91 Esminius populiacijos būklės parametrus (gausumą

veisimosi sėkmingumą produktyvumą) kartą per 10 metų

fiksuojančios stebėsenos sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas

28

Apibendrinant galima teigti kad pavieniai privatūs asmenys ar net jų grupelės visų su

gandrais susijusių problemų neišspręs Jie gali pagelbėti tik tam tikrais atvejais Visos šalies mastu

tą turėtų daryti Lietuvos Vyriausybė Svarbiausias žingsnis turėtų būti apsaugos veiksmų plano

parengimas Plane turėtų būti numatyta ilgalaikė rūšies apsaugos strategija aprašytos rūšies

apsaugos priemonės kurias privalėtų įgyvendinti konkrečios valstybinės institucijos (planas turėtų

būti teisiškai reglamentuotas kaip privalomas)

29

2 DARBO TIKSLAS UŽDAVINIAI IR METODIKA

21 Darbo tikslas ir uždaviniai

Darbo tikslas - išaiškinti baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) statuso ir veisimosi

buveinės pasirinkimo ir paplitimo ypatumus gerėjant aplinkos kokybei (sumažėjus žemės ūkio

intensyvumui)

Darbo uždaviniai

1 Biržų rajono pavyzdžiu išnagrinėti baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) statusą bei

paplitimą

2 Išaiškinti baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) veisimosi buveinės pasirinkimo ir

paplitimo ypatumus Biržų rajone

3 Išanalizuoti baltųjų gandrų gandralizdžių skaičių ir vietas

4 Nustatyti jauniklių skaičių lizduose

22 Tyrimo metodika ir medžiaga

Analizuojat duomenis buvo naudoti tokie baltųjų gandrų populiaciją apibūdinantys

rodikliai

H ndash lizdų skaičius

HO ndash neužimtų lizdų skaičius

HPm ndash perinčių porų lizdų su jaunikliais skaičius

HPo ndash skaičius lizdų kuriuose gandrų poros gyveno bet neužaugino jauniklių

StD ndash perėjimo tankumas visoje tirtoje teritorijoje (bendras perėjimo tankumas

HPa100 km2 )

SBp - jauniklių skaičius tenkantis 100 km2 tirtos teritorijos

SBm ndash lizdų skaičius su jaunikliais (HPm100 km2 ) tirtoje teritorijoje

Šie sutrumpinimai darbe bus vartojami ir toliau Šiame darbe veiksnių turinčių įtakos

baltųjų gandrų buveinės rinkimuisi tyrimas buvo atliktas 3 etapais

1) buvo surinkti tyrimui reikalingi duomenys

2) surinkti duomenys susisteminti ir sugrupuoti

3) atlikta jų analizė

30

23 Gamtinė ndash geografinė Biržų rajono charakteristika

Biržų rajonas yra šiaurinėje Lietuvos dalyje ribojasi su Rokiškio Kupiškio

Panevėžio Pasvalio rajonais šiaurėje - su Latvijos Respublika

Rajone yra toliausiai į šiaurę nutolęs Lietuvos taškas - 56deg 21 01 šiaurės platumos

Biržų rajono teritorija - 1476 kv km

Rajone yra Biržų Vabalninko miestai Likėnų gyvenvietė 8 seniūnijos

Biržai įsikūrę Apaščios ir Agluonos upių santakoje prie dirbtinio Širvėnos ežero

Biržų miesto geografinės koordinatės 56deg 12 šiaurės platumos 24deg 46 rytų ilgumos

Nuo Biržų iki Vilniaus yra apie 200 km

Nuo Biržų iki Latvijos sostinės Rygos - apie 100 km

Biržų miesto gatvių bendras ilgis - 717 km

Pagal fizinį - geografinį rajonavimą Biržų rajono teritorija yra Lietuvos vidurio

žemumos šiaurinėje dalyje (Mūšos - Nemunėlio lyguma)

Pagal botaninį - geografinį padalijimą Biržų rajonas priklauso Rytų Žemaičių

plynaukštės ir Šiaurės Lietuvos žemumos rajonui

Beveik visa Biržų rajono teritorija įeina į didžiausios rajono upės Nemunėlio (ilgis -

191 km) baseiną Šiam baseinui priklauso kairieji Nemunėlio upės intakai Apaščia (ilgis - 88 km)

su jos intaku Rovėja (ilgis - 35 km) ir kitais mažesniais intakais - Perkaso Aukštosios Gervės

Žemosios Gervės - ištekančiais iš Biržų girios Pietinėje rajono dalyje teka Agluona (ilgis - 20 km)

ir Tatula (ilgis - 66 km) su daugybe intakėlių iš kurių paminėtini Smardonė (teka per Likėnų

kurortą) Juodupė Upytė Juodlepšė Iš viso rajone yra 28 upės ir upeliai ilgesni kaip 5 km

Biržų rajono upių tinklo tankumas - 05 km 1 kv km (Lietuvoje - 049 km 1 kv km)

Rajone yra 17 ežerų kurių dauguma visai maži Didžiausias - šalia Biržų esantis Širvėnos ežeras

(340 ha) susidaręs XVI amžiuje patvenkus Apaščios ir Agluonos upes ties jų santaka Ežeras

negilus Vandens lygio svyravimas priklausomai nuo kritulių ir dirbtinio reguliavimo per metus

siekia 13 - 18 metro

Biržų rajone yra daug karstinių įgriuvų ir dolomito atodangų Nemunėlio bei

Apaščios upių skardžiuose

Visi didesnieji rajono miškai išsidėstę teritorijos pakraščiuose Didžiausias masyvas -

Biržų giria - dešimtas pagal dydį miškų plotas Lietuvoje Pietinėje rajono dalyje prie didelių

Panevėžio Žaliosios girios plotų prieina Vabalninko šilas pietrytinėje dalyje yra

nedideli Salamiesčio ir Galvokų miškai rytuose - Pariškių miškas

31

Pietvakariuose išsibarstę smulkesni Kirdonių miškų fragmentai Šilų miškas

besitęsiantis nuo Būginių link Geidžiūnų - vienintelis didesnis miško masyvas agrarinėje vidurinėje

rajono dalyje

Rajono miškingumas - 260 ty iš 147624 hektarų rajono ploto 38169 hektarai

apaugę mišku

24 Baltųjų gandrų lizdų Biržų rajono savivaldybės ribose tyrimų metodika

Biržų rajono savivaldybės ribose baltųjų gandrų populiacijos tyrimams atlikti

naudojama automobilis GPS įrenginys Magelan kompasas rašymo priemonė ( pieštukas)

žiūronai savivaldybės žemėlapis atitinkamos formos popierinis variantas lizdo aprašymui

koordinačių nurodymui nuotraukų pažymėjimui bei pastaboms užrašyti (nuoroda) Turimai

atliekami šviesiu paros metu vadovaujantis metodika

Stebėjimo vietos charakteristika

Tai potencialios rūšies vietos įvairaus dydžio gyvenvietės sodybos atviro

kraštovaizdžio senų medžių grupės atskiri aukštesni statiniai elektros ir telefono perdavimo linijos

Visos išvardintos vietos turi būti aplankomos ir patikrinamos stebėtojo Tam patogiausi pasirinkti

nuolatinį maršrutą ir jį pasižymėti kartografinėje medžiagoje ( atliekant tyrimą Biržų savivaldybės

ribose maršrutai suvedami į GPS įrenginį ) Vėliau atskiriems maršruto fragmentams suteikiami

pavadinimai ir kodai kurie pateikiami apskaitos duomenų formoje

Stebimo objekto aprašymas ir stebimi parametrai

Tai visiems gerai žinomas ir atpažįstamas atviro kraštovaizdžio paukšti perintis

žmogaus kaimynystėje Praktiškai visi lizdai įrengiami žmonių apgyvendintose teritorijose todėl

netikslinga jų ieškoti miškuose ar pelkių masyvuose

Stebimi parametrai

Apskaitos vienetas yra užimtas lizdas jauniklių bei neužimtų gandralizdžių skaičius

yra papildoma informacija

Vietos savybių išsaugojimo laipsnio įvertinimas

Vertinamas toks poveikis kaip maitinimosi vietų sunaikinimas ar lizdų būklė (

tyrimuose buvo vertinama lizdų būklė jų sukrovimo vietose lizdo sukrovimo vieta bei

produktyvumas )

Stebėjimo procedūra

Perinčių paukščių populiacijai įvertinti taikomas lizdų apskaitos metodas arba

kartografavimas Taikant šį metodą gaunama daug informacijos apie populiacijos būklę nes

monitoringo programą galima vykdyti atskiros poros lygmenių Be to paprasčiau planuoti

32

biotechninių priemonių įgyvendinimo darbus Lizdų apskaitos metu konkrečioje ( šiuo metu Biržų

savivaldybės) teritorijoje suskaičiuojami visi užimti lizdai Svarbu įsitikinti ar visi lizdai buvo rasti

Renkant papildomą informaciją pirmiausiai reikia nurodyti ar pora sėkmingai išsiperėjo kiek

jauniklių ar lizde stebimi tik suaugę paukščiai Apskaitas reikia vykdyti Birželio pabaigoje ndash liepos

pirmoje pusėje kai jaunikliai jau stovi lizduose todėl nesunku juos suregistruoti

Duomenims rinkti reikalinga įranga ir priemonės

GPS imtuvas su atsarginiais elementais

išsamus vietovės žemėlapis ( smulkesnis nei 150 000 mastelio )

tyrimo maršruto planas ( 1 10 000 mastelio )

užrašų knygelė su ne mažiau kaip dviem rašymo priemonėm

transporto priemonė

mobiliojo ryšio telefonas nenumatytiems atvejams

žiūronai 7-12 x 40- 70

Stebėjimų registracijos procedūra

Rūšies stebėjimų duomenys surašomi į atitinkamą duomenų apskaitos formą (

nuoroda) Joje pažymimos apskaitos datos tyrimų vieta laikas rasti lizdai jų koordinatės būklės

vertinimas kur lizdas sukrautas Jei apskaitos metu nustatomas jauniklių skaičius jis įrašomas į

atitinkamą formos grafą Papildomai surašoma lizdo būklė kur jis sukrautas bei apibūdinama

sukrovimo vieta

Duomenų kokybės užtikrinimas

Baltųjų gandrų apskaitos nekelia jokių ypatingų reikalavimų Jei užimti lizdai

registruojami ankstyvose jauniklių augimo fazėse patartina stebėjimų nevykdyti lietingu šaltu ir

vėjuotu oru nes tėvai gali šildyti jauniklius ir jie bus sunkiai pastebimi Reikalinga prieiti prie lizdo

ir įsitikinti ar prie jo yra išmatų kas parodo lizdo užimtumą ( L Raudonikis ir kt 2006p33)

33

3 DARBO REZULTATAI

31 Baltųjų gandrų lizdų sukrovimo vietos Biržų rajone

5 pav

Atlikus tyrimus ir perkėlus GPS duomenis į GIS sistemos žemėlapį gavome Biržų savivaldybėje

esančių lizdų planą (5 pav) Kaip matome pateiktame plane Baltieji gandrai peri visoje

savivaldybės teritorijoje Pagal pasiskirstymą galima pasakyti kad miškuose lizdų nebuvo rasta

vienas lizdas yra Biržų girioje esančioje gyvenvietėje Pamiškėse lizdų randama nedaug dažniausiai

jei yra sodybą ar kelių namų grupės Atliekant tyrimus ką ir matome žemėlapyje gandrai vengia

didelių agrarinio kraštovaizdžio plotų Važinėjant po rajoną buvo pastebėta kad prie intensyvios

žemdirbystės plotų ypatingai prie didelių dirbamų laukų gandrai lizdų nesusineša Apskaitų metu

34

buvo pastebėta kad lizdai sunešami arčiau kelių bei gyvenviečių Perkėlus GPS duomenis į

žemėlapį matoma kad vizualinis stebėjimas su žemėlapyje matomais duomenimis patvirtina jog

gandrai renkasi žmonių apgyvendintas teritorijas Analizuojant duomenis žemėlapyje pastebėta kad

gandrai renkasi gyvenvietes esančias arčiau šlapynių upių ir ežerų Didžiausias lizdų tankis

randamas gyvenvietėse kurios yra prie natūralių šienaujamų pievų Gyvenvietėse prie intensyvios

žemdirbystės laukų gandrų skaičius ženkliai mažesnis o kai kuriose rajono vietose lizdų visai

nerasta Didelis lizdų tankis prie Apaščios bei Nemunėlio upių prie Nemunėlio Radviliškio

mažiau prie pačių Biržų Mažiausias tankis prie Vabalninko miestelio Šį teritorija pasižymi

dideliais žemdirbystės plotais nėra šlapynių didesnių upių ar ežerėlių kas ir įtakoja mažesnį lizdų

skaičių Lizdai prie apleistų sodybų bei fermų lieka neužimti tai buvo stebėta pagal Nemunėlio upę

nuo Pundurių kaimo iki Kvetkų gyvenvietės bei kitose pavienėse apleistose sodybose rajono

ribose

Baltųjų gandrų lizdai buvo skaičiuojami Biržų rajone Pastebėta kad lizdus baltieji

gandrai gali sukrauti įvairiose vietose medžiuose ant pastatų stulpų vandens bokštų ir kitur

Vykdyti stebėjimai parodė kad stambioji gandralizdžio medžiaga (pagrindas) yra gana

didelės šakos vėliau ant jų kraunama velėnos šieno gumulai skudurai sausas mėšlas nendrių

meldų gabalai samanos ir pan Vidury lizdo padaroma nedidelė duobutė ndash tokio dydžio kad joje

būtų galima padėti kiaušinius ir pačiam atsitūpti Jaunikliams paaugus lizdas virsta plokščia

suplakta aikštele Lizdą gandrai stato nuolat net jaunikliams augant į jį vis neša įvairią medžiagą

Nuolat papildomi seni gandrų lizdai virsta didžiausiais griozdiškais pastatais kasmet aukštesniais

Dažnai po kiek laiko jie ima krypti į šoną ir griūna

6 lentelėje surašyti tyrimų duomenis atskleidžia lizdų sukrovimo vietas Biržų

savivaldybės ribose

6 lentelė Baltųjų gandrų lizdų vietos Biržų rajone

Lizdo vieta Lizdų skaičius Procentai

Lizdas medyje 107 109

Lizdas ant pastato 48 5

Lizdas ant stulpo 672 68

Lizdas ant vandens bokšto 135 138

Kitur 21 21

Viso 983 100

Atlikus tyrimą Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 iš kurių

nemaža dalis yra apleisti ir nebenaudojami kai kurių likę tik liekanos Atlikus tyrimų analizę buvo

35

nustatyta kad naudojamų lizdų Biržų savivaldybės teritorijoje yra 520 Daugiausia lizdų sukrauta

ant stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Dalis lizdų sukrautų stulpuose yra

nebenaudojami Sunku pasakyti kodėl jie buvo apleisti nes pagal surinktus duomenis matoma kad

gandrai labai dažnai lizdus susineša stulpuose Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens bokštų taip

sukeldami nepatogumus žmonėms Nors vandens bokštai yra sandarūs o vanduo imamas iš didelio

gylio estetinis vaizdas yra nepatenkinamas patys bokštai bei jų aplinka veisimosi metu yra užteršta

gandrų išmatomis bei maisto likučiais Tai labai aktuali tema ekologinių ūkių savininkams nes yra

taikomi griežtesni reikalavimai vandens rezervuarams ir jų aplinkai 107 lizdai buvo rasti

medžiuose 21 lizdai sukrauti kitur tai yra- ant pastatų stogų kažkokių tai pagalbinių pastatų namų

arba katilinių kaminų bei kitose tam tinkamose vietose Apibendrinant duomenis galima teigti kad

gandrams Biržų rajone labiausiai patinka sukrauti ant stulpų

Baltasis gandras yra tipiškas agrolandšafto paukštis gyvenantis žmogaus

kaimynystėje Kadangi baltasis gandras yra stambus paukštis kuriam reikia nemažai erdvės todėl ir

lizdui sukrauti turi pasirinkti tokią vietą kad būtų lengva priskristi ir nusileisti Jis renkasi atviresnę

vietovę Lizdai yra dideli todėl jų pagrindu gali būti tik stambios ir tvirtos atramos Tam labai tinka

medžiai (ypač pavieniai) įvairūs stulpai pastatai ir kitos panašios vietos

Jau labai seniai baltieji gandrai gyvena šalia žmogaus todėl jie neatsisako įsikurti ir

ant pastatų

Atliekant Biržų savivaldybės teritorijoje esančios gandrų populiacijos tyrimus didelis

dėmesys buvo skiriamas į lizdo sukrovimo vietą Galima išskirti vieną iš sukrovimo vietų medžius

Skaičiuojant gandralizdžius sukrautus medžiuose buvo įvertinta ir medžių būklė ar jie sukrauti

žaliuojančiuose džiūstančiuose nudžiūvusiuose medžiuose Dar gandrai lizdus krauna ant

vandentiekio bokštų pastatų ar jų liekanų bei ant stulpų Labai didelis dėmesys buvo skiriamas

lizdams kurie buvo sukrauti ant elektros stulpų Po atliktų tyrimų lizdai stulpuose buvo ardomi o jų

vietoje keliamos metalinės platformos taip pakeliant lizdo sukrovimo pagrindą nuo elektros laidų

Lizdų sukrovimo vietos

Kaip matome iš žemėlapių gandrai lizdus pagrindinai krauna ant stulpų visoje

savivaldybės teritorijoje nesirinkdami kažkokių tai vienų teritorijų Pagal gautus duomenis

dauguma lizdų yra prie kelių kur praeina elektros arba buvusios telefonų linijos Lizdai sukrauti ant

veikiančių elektros oro linijų sukelia problemas lyjant ar esant stipriam vėjui šlapi lizdai sukelia

trumpus jungimus elektros linijose Elektros stulpus pasirenka dėl saugumo lizdas palyginus auštai

plėšrūnas įlipti sudėtinga nes stulpai gelžbetoniniai ir nėra galimybės į juos įsikabinti nagais Dar

vienas stulpų privalumas yra lengvas priskridimas Gandrai dideli paukščiai ir jų sparnų plotis

reikalauja atitinkamos erdvės priskridimui prie lizdo

Iš turimos tyrimų medžiagos matome kad mažiausiai lizdų yra ant pastatų Ant pastato

be specialios tam skirtos platformos gandrai negali susikrauti lizdo Tik su žmonių pagalba kai

36

būna iškeliamos specialios tinkančios krauti lizdus platformos gandrai juos suneša ant pastatų

Medžiuose taip pat nėra gausu lizdų Čia kaip ir ant pastatų dažniausiai ranką prie lizdo sunešimo

prideda žmones nupjaunamos medžių viršūnės ir ten įrengiamos platformos Antri pagal užimtumą

ir gandralizdžių skaičių yra vandentiekio bokštai Čia baltieji gandrai taip pat susineša lizdus

Antrame žemėlapyje pavaizduoti ant specialių platformų ir be platformų sukrauti

lizdai Gandrai pasirenka jiems tinkančius stulpus ir ten susikrauna lizdą Teko išklausyti žmonių

nusiskundimų kad jų sodybose trukdant susikrauti lizdą stulpe išardant jau pradėtą krauti lizdo

pagrindą gandrai jį kantriai atnaujindavo o galutiniam variante skubiai pradėdavo dėti kiaušinius

dar nebaigtame lizde taip priversdami suteikti galimybę perėti Sunku pasakyti kodėl yra

pasirenkami būtent tie o ne kiti stulpai lizdo sukrovimui Atliekant lizdų apskaitas buvo pastebėta

kad ne visos elektrikų iškeltos platformos yra užimtos Dažniausiai naujose platformose lizdus

gandrai krovė nuvertus senąjį Pagal surinktus duomenis matosi kad lizdai ant platformų ir ne ant

platformų yra pasiskirstę daugmaž tolygiai

Analizuojant gautus duomenis galima daryti išvadą kad gandrai savo lizdams krauti

renkasi saugius pagrindus Dažniausiai į tokius pagrindus sunku įlipti jie yra atvirose vietose su

lengvu priskridimu Iš lizdų gerai matoma aplinka dažniausiai netoliese yra vandens telkiniai

upeliai ar šlapynės

37

6 pav Lizdų pasiskirstymas pagal sukrovimo vietą Biržų rajone

38

7 lentelė Medžių būklė kuriuose kraunami gandralizdžiai

Medžių būklė Lizdų skaičius Procentai

Žaliuojantis 72 673

Džiūstantis 8 75

Nudžiūvęs 27 25

Viso 107 100

Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose 30 procentų lizdų sukrauta

džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Tyrimai nebuvo vykdomi iki to kol šiuose

medžiuose gandrai susinešė lizdus Ar džiūstantys ir nudžiuvę medžiai buvo žaliuojantys kai buvo

pradėti krauti lizdai sunku pasakyti Apie medžius esančius sodybose ten gyvenantys žmones

galėjo tikslai pasakyti ar medžiai buvo žali ar jau nudžiuvę Daugumoje atvejų buvo teigiama kad

medžiai dar buvo žaliuojantys kai gandrai susinešė lizdą Dažnai žmones patys nupjovę medžio

viršūnę jos vietoje sumeistraudavo platformą gandralizdžiui Apklausos metu retoje sodyboje buvo

gautas atsakymas kad nudžiuvus medžiui jį nupjovus iki atitinkamo aukščio buvo įrengtas

gandralizdžio pagrindas Visgi galima teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose

žaliuose medžiuose Kaip matome 9 paveikslėlyje akivaizdžiai dominuoja lizdų sukrovimo vietos

žaliuojančiuose medžiuose (R2 = 0468) Nudžiuvusiuose tris kart daugiau negu džiūstančiuose tai

gal

7 pav

72

8

27

y = -225x + 80667 Rsup2 = 04686

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Žaliuojantis Džiūstantis Nudžiūvęs

Lizdų skaičius

Lizdų skaičius

Linear (Lizdų skaičius)

39

8 lentelė Baltųjų gandrų ant stulpų sukrauti lizdai

Ant stulpų sukrauti lizdai Lizdų skaičius

Ant specialios platformos 445

Ne ant specialios platformos 227

8 pav Gandrų lizdai sukrauti ant stulpų su platformomis ir be jų

Po atliktų tyrimų kaip matome 8 lentelėje buvo pastebėta kad didžioji dalis lizdų

buvo sukrauta elektros stulpuose Dvigubai daugiau lizdų buvo sukrauta ant specialių platformų Tą

galima paaiškinti tuo kad elektrikai saugodami laidus nuo trumpo jungimo įrenginėja specialias

platformas taip pakeldami lizdus aukštyn Daugelis naujai iškeltų platformų buvo užimamos

pirmais metais Pirmenybė buvo teikiama toms platformoms kurios buvo iškeltos anksčiau

sukrautų lizdų vietose tad galima teigti jog lizdus susikrovė tą pora kuri perėjo toje vietoje anksčiau

ir grįžusi vėl užsiėmė savo buvusį lizdą Likusios pirmais jų iškėlimo metais neužimtos platformos

buvo užimamos antras ar net trečiais metai nuo jų iškėlimo Pastarąsias užėmė jaunos ką tik tais

metasi sudarytos poros kurios pirmais po užėmimo metasi neperėjo Sekančiais metai sunešti lizdai

buvo užimti ir juose sėkmingai išperėti jaunikliai Be specialių gandrų ženklinimo priemonių

negalima teigti kad lizdus užėmė būtent tos poros ar atskiri paukščiai kurie tuos lizdus ir sukrovė

Maža dalis iškeltų platformų liko eilę metų neužimtos netgi nėra požymių jog jos būtų lankomos

paukščių Labai nenoriai gandrai užima tas platformas kurios po iškėlimo paliekamos tuščios

neįdedama žabų Buvo pastebėta kad iš dviejų gretimų platformų greičiau buvo užimta ta kurioje

buvo įdėta žabų taip paruoštas pradinis lizdo pagrindas Kaip matome iš pateikto 8 paveikslėlio

0

100

200

300

400

500

600

Ant specialios platformos Ne ant specialios platformos

40

ant specialių platformų lizdų yra žymiai daugiau ir pateiktame paveikslėlyje matomi nuokrypiai nuo

vidurkio Grafike pavaizduotos galimos nuokrypio ribos 9 paveiksle matome lizdų ant stulpų

išsidėstymą Biržų savivaldybės ribose Aplenkiant miškus ir miškelius gandrų lizdai sukrauti visoje

savivaldybės teritorijoje

9 pav Lizdų pasiskirstymas ant platformų

Baltųjų gandrų lizdų užimtumas ir jauniklių skaičius juose

Suskaičiavus ir įvertinus lizdų užimtumą galima teigti kad iš 73 procentų užimtų net

70 procentų lizdų buvo perima

27 procentai lizdų buvo neužimta

41

Kaip matome 10 paveikslėlio diagramoje didžioji dalis lizdų yra užimti 3 procentai lizdų buvo

užimti bet juose gandrai neperėjo Tai galimai jauni ką tik poras sudarę paukščiai

10 pav Lizdų užimtumas

Lizdo pagrindą sudaro stambios šakos gūžta išklojama sausa žole velėna sausu

mėšlu Balandžio mėnesį padedami dažniausiai 3 - 5 elipsiški baltos spalvos kiaušiniai Peri abu

tėvai tačiau tamsiuoju paros metu kiaušinius šildo tik patelė Jaunikliai skyla po 31 - 34 dienų Po

dviejų mėnesių gandriukai palieka lizdą Tačiau tėvai juos globoja apie 2 savaites Atliekant tyrimus

buvo pastebėta kad iš lizdų išmetami kiaušiniai bei jau paūgėję jaunikliai Ten kur lizdai sukrauti

sodybose ar greta jų buvo gauta informacija iš ten gyvenančių žmonių kad atskridus keliams

gandrams vyko peštynės su lizde perinčia pora po to buvo rasti po lizdu išmesti kiaušiniai arba

jaunikliai Po dėties ar jauniklių žūties pora lizdo nepalieka bet naujos dėties nebededa

10 lentelė Jauniklių skaičius lizduose

Jauniklių lizduose skaičius Lizdų skaičius

1 45

2 151

3 146

4 53

5 6

Taip pat buvo skaičiuojami lizdai su jaunikliais kad galima būtų įvertinti ar gandrų

prieaugis bus didesnis ar mažesnis Suskaičiavus jauniklius lizduose galima teigti kad Biržų rajone

daugiausiai lizduose yra du arba trys jaunikliai Daugiausiai lizde yra stebėti 5 jaunikliai ( 10

lentelė ) Jauniklių skaičius nepriklauso nuo lizdo būvimo vietos Atliekant lizdų porų

70

3

27

Užimtas (perėjo)

Užimtas (neperėjo)

Neužimtas (neperėjo)

42

produktyvumo tyrimus negalima išskirti atskirų porų kaip produktyviausiu turinčiu gausesnes

jauniklių vadas Per tris metus buvo stebima kad vienais metais lizde užauginami keletas jauniklių

o sekančiais tik vienas (10 lentelė) Priklausomai nuo metų pora perinti lizde užaugina skirtingą

skaičių jauniklių Lizdo vieta jo aplinka bei agrarinis kraštovaizdis mažai veikia gandrų poros

produktyvumą

11pav

11 paveikslėlyje pavaizduota kad daugiausiailizdų buvo rasta su dviem jaunikliais o

mažiausiai su penkiais Su vienu ir keturiais jaunikliais lizdų buvo rasta beveik vienodai Čia

pavaizduoti ir galimi nukrypimai nuo vidurkio 12 paveikslėlyje pavaizduotas jauniklių skaičius

lizduose procentais

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

1 2 3 4 5

Liz

dų

sk

aič

ius

vn

t

Jauniklių lizduose skaičius

Lizdų skaičius

43

12 pav Jauniklių skaičius lizduose 2010 metais Biržų rajone

Skaičius jauniklių

7

13

20

27

33 1

2

3

4

5

44

IŠVADOS

1 Pagrindinai visi lizdai randasi žmonių apgyvendintose vietose gyvenvietėse intensyvios

žemdirbystės plotuose lizdų nerasta o pastarosiose teritorijose esančiose gyvenvietėse lizdų

koncentracija yra mažesnė negu pasyvios žemdirbystės plotuose Beveik visi lizdai išsidėstę

gyvenvietėse pagal kelius Baltųjų gandrų lizdai esantys ant elektros stulpų ne ant specialių

platformų sukelia problemas elektros tiekime

2 Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 Daugiausia lizdų sukrauta ant

stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens

bokštų bei 107 lizdai medžiuose Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose

30 procentų lizdų sukrauta džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Atlikus tyrimus

bei duomenų analizę matome kad iš 983 lizdų ar jų liekanų naudojami tik 520 lizdų iš kurių

tik 75 proc yra užimti

3 Buvo nustatyta kad lizduose vidutiniškai būna 2-3 jaunikliai tai sudaro didžiąją dalį lizdų

Biržų savivaldybės ribose

4 Ant stulpų baltųjų gandrų kraunami gandralizdžiai ant specialių platformų ir ne ant

platformų Suskaičiavus lizdus gauti duomenys parodė kad gandrai mėgsta du kartus

dažniau krauti lizdus ant specialių platformų Didelė lizdų dalis kraunama ant vandentiekio

bokštų Mažai lizdų ant pastatų bei kitose vietose ( ant kaminų statinių liekanų) Galima

teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose žaliuose medžiuose

45

LITERATŪRA

1 Baltasis gandras Lietuvoje Lizdų atlasas M Dagys D Vaitkuvienė Vilnius

Gamtos tyrimų centras 2013

2 Ivanauskas T Elisonas J Dovydaitis Lietuvos laukiniai paukščiai ir jų globa

Kosmos 1927 Nr 45

3 Jusys V Karalius S Raudonikis L Lietuvos paukščių pažinimo vadovas Kaunas

Lututė 2012

4 Kontrimavičius V Lietuvos fauna Vilnius Mokslo ir enciklopedijų leidykla

1988-1997

5 Lietuvos paukščiai T Ivanauskas - 2-asis papild ir patais leid - Vilnius

Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla 1959

6 Lietuvos perinčių paukščių atlasas Kaunas Lututė 2006

7 Lietuvos paukščiai V Logminas - Vilnius Mokslas 1979

8 Logminas V V bdquoMokslasldquo 1990 Lietuvos fauna Paukščiai I d

9 Malinauskas V Vaitkus G 1995 Baltųjų gandrų apskaita Lietuvoje 1994 m

rezultatai Ciconia Nr 1

10 Petkus G Baltieji gandrai vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje 2015-02-26

wwwalkaslt žiūrėta 2015-02-28

11Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti Petras Kurlavičius Vilnius Lietuvos

ornitologų draugija 2003

12 Gandrinių šventė Vilniuje Žiūrėta 2015-02-01 Prieiga per internetą

lthttpwwwbirdlifeltindexphpnaujienosnewscatid=1ampnewsid=147gt

13 httpwwwbirdlifelt Žiūrėta 2015-02-01

14 httpwwwciconialt Žiūrėta 2015-02-01

15 Fulin M Jerzak L Sparks TH Tryjanowski P Relationship between arrival

date hatching date and breeding success of the white stork (Ciconia ciconia) in Slovakia Biologia

2009 p 361-364)

16 httppasauliolietuviscombaltasis-gandras-problemos Žiūrėta 2015-02-01

17httpwwwekonaujienosltnaujienosgamtos_pasaulisgyvunaipauksciaiS-

742straipsnisBaltasis-gandras--ar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija žiūrėta

2015-02-25

18 httpwwwlrytasltlietuvos-dienagamta21-tukst-baltuju-gandru-lizdu-duomenu-

bazeje-internetehtm žiūrėta 2015-02-28

26

parkas Brūzga)

2005 Kėdainių rajonas Magistro darbas Baltojo gandro statusas ir veisimosi

buveinės pasirinkimo ypatumai Kėdainių rajone (A

Diliūnaitė)

2007 Rambyno

regioninis parkas

Rekomendacijos baltųjų gandrų apsaugai

Rambyno regioniniame parke (parengė VU Ekologijos

institutas)

2009ndash

2010

Lietuva Lizdų inventorizacija naudojant lizdų paieškos ir tikrinimo

metodą (atliko Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas

vykdydamas LIFE+ projektą bdquoBaltojo gandro (Ciconia

ciconia) apsauga Lietuvojeldquo) Šios inventorizacijos duomenys

šiuo metu yra tiksliausi ir patikimiausi duomenys apie baltųjų

gandrų populiaciją Lietuvoje

Iki šiol Lietuvoje neparengtas nė vienas gamtotvarkos planas kuriame būtų

numatytos priemonės gerinančios baltojo gandro apsaugos būklę nes šalyje neišskirta nė viena

saugoma teritorija šios rūšies populiacijos apsaugai Rambyno regioniniame parke remiantis

parengtomis bdquoRekomendacijomis baltųjų gandrų apsaugai Rambyno regioniniame parkeldquo 2007ndash

2008 m vykdant projektą bdquoBaltųjų gandrų apsauga Rambyno regioniniame parke ugdant gyventojų

aplinkosauginį sąmoningumą ir telkiant kaimo bendruomenesldquo buvo įgyvendintos baltųjų gandrų

apsaugos priemonės Siekiant užtikrinti optimalias perėjimo sąlygas ir ilgalaikę apsaugą Rambyno

regioniniame parke taikytos šios apsaugos priemonės 1) tiesiai ant pastatų stogų dangos sukrautų

lizdų pakėlimas ant specialių medinių platformų 2) ant elektros oro linijų atramų sukrautų lizdų

pakėlimas ant specialių metalinių platformų 3) ant kaminų sukrautų lizdų pakėlimas ant specialių

platformų 4) seniai naudojamų pernelyg aukštų lizdų pažeminimas 5) apleistų nenaudojamų lizdų

atnaujinimas Taip pat buvo numatytas ir įgyvendintas lankytojų srauto reguliavimas Bitėnų gandrų

kolonijoje vietos ūkininkų informavimas ir ekologinio ūkininkavimo skatinimas Visos numatytos

priemonės įgyvendintos sėkmingai ir pasiteisino baltųjų gandrų apsaugos požiūriu

18 Baltųjų gandrų apsaugos plano tikslai uždaviniai ir priemonės

2009ndashaisiais metais Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su partneriais pradėjo

įgyvendinti ES aplinkos finansinio instrumento LIFE+ projektą bdquoBaltojo gandro (Ciconia ciconia)

apsauga Lietuvojeldquo Per keturis šio projekto įgyvendinimui numatytus metus buvo skiriama

dėmesio visuomenės informavimui apie baltųjų gandrų biologiją ekologiją apsaugą bei perėjimo

sąlygų gerinimo galimybes bei parengta ir išplatinta informacinė dalomoji medžiaga bet ir atlikta

baltųjų gandrų lizdaviečių inventorizacija parengta šios informacijos duomenų bazė ir duomenų

27

analizė pateiktos lizdaviečių priežiūros tvarkymo bei apsaugos rekomendacijos sukurtas baltųjų

gandrų apsaugos Lietuvoje veiksmų planas ir parengta jiems svarbių buveinių identifikavimo

metodika Projekto metu taip pat bus keičiami ant elektros perdavimo stulpų tiek pačių paukščių

gyvybei pavojingi tiek elektros perdavimui trukdantys lizdai bus keičiamos senos bei įrengiamos

naujos lizdaviečių platformos ant pastatų

Baltojo gandro populiacijos išsaugojimas

5 lentelė

Tikslas ndash užtikrinti esamos baltojo gandro populiacijos būklės Lietuvoje išsaugojimą

Uždaviniai Priemonės 1 Lizdų ant elektros oro linijų

atramų apsaugos gerinimas ir

paukščių atsitrenkimo į elektros

laidus rizikos mažinimas

11 Platformų įrengimas ant elektros oro linijų atramų vietoj

tiesiai ant laidų sukrautų lizdų dalį lizdo medžiagos perkeliant

ant platformų 12 Elektros laidų apsaugos priemonių naudojimas po įrengtomis

platformomis ant elektros oro linijų atramų

2 Lizdų medžiuose apsaugos

pagerinimas 21 Lizdus apaugančių šakų genėjimas 22 Lizdinių platformų sutvirtinimas

3 Labai aukštų lizdų priežiūra 31 Lizdų pažeminimas neperėjimo laikotarpiu tinkamai

suformuojant jų viršų ir pašalinant dalį lizdo medžiagos

4 Lizdų ant pastatų stogų

kaminų apsaugos pagerinimas 41 Esamų lizdo platformų sutvirtinimas 42 Naujų 27ipdinių platformų įrengimas vietoje blogos būklės

lizdų sukrautų ne ant 27ipdinių platformų

5 Mitybos objektų mitybos

buveinių ir grėsmių jų būklei

įvertinimas ir prevencija

51 Mokslinių tyrimų skirtų nustatyti mitybos objektus jų gausą

ir baltųjų gandrų poveikį šiems objektams atlikimas 52 Mitybos buveinių plotą ir kokybę bloginančių veiksnių

nustatymas 53 Aplinką tausojančio ūkininkavimo skatinimas (ypač

didžiausiu perinčių porų tankiu pasižyminčiuose rajonuose)

ūkininkų švietimas gamtosaugos klausimais 6 Pas žmones patekusių baltųjų

gandrų globos efektyvumo

padidinimas

61 Globos padidinimas užtikrinant operatyvų reagavimą į visus

atvejus 62 Išsamus visuomenės informavimas ką daryti ir į ką kreiptis

radus iškritusius išmestus ar susižeidusius baltuosius gandrus

7 Lizdų priežiūros ant

nenaudojamų elektros oro linijų

atramų užtikrinimas

71 Ardant antžemines elektros perdavimo linijas ir paliekant

atramą su ant jos esančiu lizdu turi būti teisiškai išspręsti tokių

atramų ir ant jų esančių lizdų priežiūros klausimai ndash stulpų

nuosavybės priežiūros finansavimo stulpų ardymo lizdui

iškritus ar gandrams jį apleidus

8 Visuomenės švietimas 81 Informacijos apie baltųjų gandrų populiacijos būklę jų

ekologiją lizdų priežiūrą ir kitus rūšies apsaugos aspektus

viešinimas spaudoje internete kitose visuomenės informavimo

priemonėse 82 Internetinės baltųjų gandrų lizdų duomenų bazės priežiūra ir

atnaujinimas jos populiarinimas visuomenės skatinimas ja

naudotis 83 Filmo apie baltuosius gandrus transliavimas televizijos

eteryje jo kopijų platinimas

9 Populiacijos stebėsena 91 Esminius populiacijos būklės parametrus (gausumą

veisimosi sėkmingumą produktyvumą) kartą per 10 metų

fiksuojančios stebėsenos sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas

28

Apibendrinant galima teigti kad pavieniai privatūs asmenys ar net jų grupelės visų su

gandrais susijusių problemų neišspręs Jie gali pagelbėti tik tam tikrais atvejais Visos šalies mastu

tą turėtų daryti Lietuvos Vyriausybė Svarbiausias žingsnis turėtų būti apsaugos veiksmų plano

parengimas Plane turėtų būti numatyta ilgalaikė rūšies apsaugos strategija aprašytos rūšies

apsaugos priemonės kurias privalėtų įgyvendinti konkrečios valstybinės institucijos (planas turėtų

būti teisiškai reglamentuotas kaip privalomas)

29

2 DARBO TIKSLAS UŽDAVINIAI IR METODIKA

21 Darbo tikslas ir uždaviniai

Darbo tikslas - išaiškinti baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) statuso ir veisimosi

buveinės pasirinkimo ir paplitimo ypatumus gerėjant aplinkos kokybei (sumažėjus žemės ūkio

intensyvumui)

Darbo uždaviniai

1 Biržų rajono pavyzdžiu išnagrinėti baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) statusą bei

paplitimą

2 Išaiškinti baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) veisimosi buveinės pasirinkimo ir

paplitimo ypatumus Biržų rajone

3 Išanalizuoti baltųjų gandrų gandralizdžių skaičių ir vietas

4 Nustatyti jauniklių skaičių lizduose

22 Tyrimo metodika ir medžiaga

Analizuojat duomenis buvo naudoti tokie baltųjų gandrų populiaciją apibūdinantys

rodikliai

H ndash lizdų skaičius

HO ndash neužimtų lizdų skaičius

HPm ndash perinčių porų lizdų su jaunikliais skaičius

HPo ndash skaičius lizdų kuriuose gandrų poros gyveno bet neužaugino jauniklių

StD ndash perėjimo tankumas visoje tirtoje teritorijoje (bendras perėjimo tankumas

HPa100 km2 )

SBp - jauniklių skaičius tenkantis 100 km2 tirtos teritorijos

SBm ndash lizdų skaičius su jaunikliais (HPm100 km2 ) tirtoje teritorijoje

Šie sutrumpinimai darbe bus vartojami ir toliau Šiame darbe veiksnių turinčių įtakos

baltųjų gandrų buveinės rinkimuisi tyrimas buvo atliktas 3 etapais

1) buvo surinkti tyrimui reikalingi duomenys

2) surinkti duomenys susisteminti ir sugrupuoti

3) atlikta jų analizė

30

23 Gamtinė ndash geografinė Biržų rajono charakteristika

Biržų rajonas yra šiaurinėje Lietuvos dalyje ribojasi su Rokiškio Kupiškio

Panevėžio Pasvalio rajonais šiaurėje - su Latvijos Respublika

Rajone yra toliausiai į šiaurę nutolęs Lietuvos taškas - 56deg 21 01 šiaurės platumos

Biržų rajono teritorija - 1476 kv km

Rajone yra Biržų Vabalninko miestai Likėnų gyvenvietė 8 seniūnijos

Biržai įsikūrę Apaščios ir Agluonos upių santakoje prie dirbtinio Širvėnos ežero

Biržų miesto geografinės koordinatės 56deg 12 šiaurės platumos 24deg 46 rytų ilgumos

Nuo Biržų iki Vilniaus yra apie 200 km

Nuo Biržų iki Latvijos sostinės Rygos - apie 100 km

Biržų miesto gatvių bendras ilgis - 717 km

Pagal fizinį - geografinį rajonavimą Biržų rajono teritorija yra Lietuvos vidurio

žemumos šiaurinėje dalyje (Mūšos - Nemunėlio lyguma)

Pagal botaninį - geografinį padalijimą Biržų rajonas priklauso Rytų Žemaičių

plynaukštės ir Šiaurės Lietuvos žemumos rajonui

Beveik visa Biržų rajono teritorija įeina į didžiausios rajono upės Nemunėlio (ilgis -

191 km) baseiną Šiam baseinui priklauso kairieji Nemunėlio upės intakai Apaščia (ilgis - 88 km)

su jos intaku Rovėja (ilgis - 35 km) ir kitais mažesniais intakais - Perkaso Aukštosios Gervės

Žemosios Gervės - ištekančiais iš Biržų girios Pietinėje rajono dalyje teka Agluona (ilgis - 20 km)

ir Tatula (ilgis - 66 km) su daugybe intakėlių iš kurių paminėtini Smardonė (teka per Likėnų

kurortą) Juodupė Upytė Juodlepšė Iš viso rajone yra 28 upės ir upeliai ilgesni kaip 5 km

Biržų rajono upių tinklo tankumas - 05 km 1 kv km (Lietuvoje - 049 km 1 kv km)

Rajone yra 17 ežerų kurių dauguma visai maži Didžiausias - šalia Biržų esantis Širvėnos ežeras

(340 ha) susidaręs XVI amžiuje patvenkus Apaščios ir Agluonos upes ties jų santaka Ežeras

negilus Vandens lygio svyravimas priklausomai nuo kritulių ir dirbtinio reguliavimo per metus

siekia 13 - 18 metro

Biržų rajone yra daug karstinių įgriuvų ir dolomito atodangų Nemunėlio bei

Apaščios upių skardžiuose

Visi didesnieji rajono miškai išsidėstę teritorijos pakraščiuose Didžiausias masyvas -

Biržų giria - dešimtas pagal dydį miškų plotas Lietuvoje Pietinėje rajono dalyje prie didelių

Panevėžio Žaliosios girios plotų prieina Vabalninko šilas pietrytinėje dalyje yra

nedideli Salamiesčio ir Galvokų miškai rytuose - Pariškių miškas

31

Pietvakariuose išsibarstę smulkesni Kirdonių miškų fragmentai Šilų miškas

besitęsiantis nuo Būginių link Geidžiūnų - vienintelis didesnis miško masyvas agrarinėje vidurinėje

rajono dalyje

Rajono miškingumas - 260 ty iš 147624 hektarų rajono ploto 38169 hektarai

apaugę mišku

24 Baltųjų gandrų lizdų Biržų rajono savivaldybės ribose tyrimų metodika

Biržų rajono savivaldybės ribose baltųjų gandrų populiacijos tyrimams atlikti

naudojama automobilis GPS įrenginys Magelan kompasas rašymo priemonė ( pieštukas)

žiūronai savivaldybės žemėlapis atitinkamos formos popierinis variantas lizdo aprašymui

koordinačių nurodymui nuotraukų pažymėjimui bei pastaboms užrašyti (nuoroda) Turimai

atliekami šviesiu paros metu vadovaujantis metodika

Stebėjimo vietos charakteristika

Tai potencialios rūšies vietos įvairaus dydžio gyvenvietės sodybos atviro

kraštovaizdžio senų medžių grupės atskiri aukštesni statiniai elektros ir telefono perdavimo linijos

Visos išvardintos vietos turi būti aplankomos ir patikrinamos stebėtojo Tam patogiausi pasirinkti

nuolatinį maršrutą ir jį pasižymėti kartografinėje medžiagoje ( atliekant tyrimą Biržų savivaldybės

ribose maršrutai suvedami į GPS įrenginį ) Vėliau atskiriems maršruto fragmentams suteikiami

pavadinimai ir kodai kurie pateikiami apskaitos duomenų formoje

Stebimo objekto aprašymas ir stebimi parametrai

Tai visiems gerai žinomas ir atpažįstamas atviro kraštovaizdžio paukšti perintis

žmogaus kaimynystėje Praktiškai visi lizdai įrengiami žmonių apgyvendintose teritorijose todėl

netikslinga jų ieškoti miškuose ar pelkių masyvuose

Stebimi parametrai

Apskaitos vienetas yra užimtas lizdas jauniklių bei neužimtų gandralizdžių skaičius

yra papildoma informacija

Vietos savybių išsaugojimo laipsnio įvertinimas

Vertinamas toks poveikis kaip maitinimosi vietų sunaikinimas ar lizdų būklė (

tyrimuose buvo vertinama lizdų būklė jų sukrovimo vietose lizdo sukrovimo vieta bei

produktyvumas )

Stebėjimo procedūra

Perinčių paukščių populiacijai įvertinti taikomas lizdų apskaitos metodas arba

kartografavimas Taikant šį metodą gaunama daug informacijos apie populiacijos būklę nes

monitoringo programą galima vykdyti atskiros poros lygmenių Be to paprasčiau planuoti

32

biotechninių priemonių įgyvendinimo darbus Lizdų apskaitos metu konkrečioje ( šiuo metu Biržų

savivaldybės) teritorijoje suskaičiuojami visi užimti lizdai Svarbu įsitikinti ar visi lizdai buvo rasti

Renkant papildomą informaciją pirmiausiai reikia nurodyti ar pora sėkmingai išsiperėjo kiek

jauniklių ar lizde stebimi tik suaugę paukščiai Apskaitas reikia vykdyti Birželio pabaigoje ndash liepos

pirmoje pusėje kai jaunikliai jau stovi lizduose todėl nesunku juos suregistruoti

Duomenims rinkti reikalinga įranga ir priemonės

GPS imtuvas su atsarginiais elementais

išsamus vietovės žemėlapis ( smulkesnis nei 150 000 mastelio )

tyrimo maršruto planas ( 1 10 000 mastelio )

užrašų knygelė su ne mažiau kaip dviem rašymo priemonėm

transporto priemonė

mobiliojo ryšio telefonas nenumatytiems atvejams

žiūronai 7-12 x 40- 70

Stebėjimų registracijos procedūra

Rūšies stebėjimų duomenys surašomi į atitinkamą duomenų apskaitos formą (

nuoroda) Joje pažymimos apskaitos datos tyrimų vieta laikas rasti lizdai jų koordinatės būklės

vertinimas kur lizdas sukrautas Jei apskaitos metu nustatomas jauniklių skaičius jis įrašomas į

atitinkamą formos grafą Papildomai surašoma lizdo būklė kur jis sukrautas bei apibūdinama

sukrovimo vieta

Duomenų kokybės užtikrinimas

Baltųjų gandrų apskaitos nekelia jokių ypatingų reikalavimų Jei užimti lizdai

registruojami ankstyvose jauniklių augimo fazėse patartina stebėjimų nevykdyti lietingu šaltu ir

vėjuotu oru nes tėvai gali šildyti jauniklius ir jie bus sunkiai pastebimi Reikalinga prieiti prie lizdo

ir įsitikinti ar prie jo yra išmatų kas parodo lizdo užimtumą ( L Raudonikis ir kt 2006p33)

33

3 DARBO REZULTATAI

31 Baltųjų gandrų lizdų sukrovimo vietos Biržų rajone

5 pav

Atlikus tyrimus ir perkėlus GPS duomenis į GIS sistemos žemėlapį gavome Biržų savivaldybėje

esančių lizdų planą (5 pav) Kaip matome pateiktame plane Baltieji gandrai peri visoje

savivaldybės teritorijoje Pagal pasiskirstymą galima pasakyti kad miškuose lizdų nebuvo rasta

vienas lizdas yra Biržų girioje esančioje gyvenvietėje Pamiškėse lizdų randama nedaug dažniausiai

jei yra sodybą ar kelių namų grupės Atliekant tyrimus ką ir matome žemėlapyje gandrai vengia

didelių agrarinio kraštovaizdžio plotų Važinėjant po rajoną buvo pastebėta kad prie intensyvios

žemdirbystės plotų ypatingai prie didelių dirbamų laukų gandrai lizdų nesusineša Apskaitų metu

34

buvo pastebėta kad lizdai sunešami arčiau kelių bei gyvenviečių Perkėlus GPS duomenis į

žemėlapį matoma kad vizualinis stebėjimas su žemėlapyje matomais duomenimis patvirtina jog

gandrai renkasi žmonių apgyvendintas teritorijas Analizuojant duomenis žemėlapyje pastebėta kad

gandrai renkasi gyvenvietes esančias arčiau šlapynių upių ir ežerų Didžiausias lizdų tankis

randamas gyvenvietėse kurios yra prie natūralių šienaujamų pievų Gyvenvietėse prie intensyvios

žemdirbystės laukų gandrų skaičius ženkliai mažesnis o kai kuriose rajono vietose lizdų visai

nerasta Didelis lizdų tankis prie Apaščios bei Nemunėlio upių prie Nemunėlio Radviliškio

mažiau prie pačių Biržų Mažiausias tankis prie Vabalninko miestelio Šį teritorija pasižymi

dideliais žemdirbystės plotais nėra šlapynių didesnių upių ar ežerėlių kas ir įtakoja mažesnį lizdų

skaičių Lizdai prie apleistų sodybų bei fermų lieka neužimti tai buvo stebėta pagal Nemunėlio upę

nuo Pundurių kaimo iki Kvetkų gyvenvietės bei kitose pavienėse apleistose sodybose rajono

ribose

Baltųjų gandrų lizdai buvo skaičiuojami Biržų rajone Pastebėta kad lizdus baltieji

gandrai gali sukrauti įvairiose vietose medžiuose ant pastatų stulpų vandens bokštų ir kitur

Vykdyti stebėjimai parodė kad stambioji gandralizdžio medžiaga (pagrindas) yra gana

didelės šakos vėliau ant jų kraunama velėnos šieno gumulai skudurai sausas mėšlas nendrių

meldų gabalai samanos ir pan Vidury lizdo padaroma nedidelė duobutė ndash tokio dydžio kad joje

būtų galima padėti kiaušinius ir pačiam atsitūpti Jaunikliams paaugus lizdas virsta plokščia

suplakta aikštele Lizdą gandrai stato nuolat net jaunikliams augant į jį vis neša įvairią medžiagą

Nuolat papildomi seni gandrų lizdai virsta didžiausiais griozdiškais pastatais kasmet aukštesniais

Dažnai po kiek laiko jie ima krypti į šoną ir griūna

6 lentelėje surašyti tyrimų duomenis atskleidžia lizdų sukrovimo vietas Biržų

savivaldybės ribose

6 lentelė Baltųjų gandrų lizdų vietos Biržų rajone

Lizdo vieta Lizdų skaičius Procentai

Lizdas medyje 107 109

Lizdas ant pastato 48 5

Lizdas ant stulpo 672 68

Lizdas ant vandens bokšto 135 138

Kitur 21 21

Viso 983 100

Atlikus tyrimą Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 iš kurių

nemaža dalis yra apleisti ir nebenaudojami kai kurių likę tik liekanos Atlikus tyrimų analizę buvo

35

nustatyta kad naudojamų lizdų Biržų savivaldybės teritorijoje yra 520 Daugiausia lizdų sukrauta

ant stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Dalis lizdų sukrautų stulpuose yra

nebenaudojami Sunku pasakyti kodėl jie buvo apleisti nes pagal surinktus duomenis matoma kad

gandrai labai dažnai lizdus susineša stulpuose Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens bokštų taip

sukeldami nepatogumus žmonėms Nors vandens bokštai yra sandarūs o vanduo imamas iš didelio

gylio estetinis vaizdas yra nepatenkinamas patys bokštai bei jų aplinka veisimosi metu yra užteršta

gandrų išmatomis bei maisto likučiais Tai labai aktuali tema ekologinių ūkių savininkams nes yra

taikomi griežtesni reikalavimai vandens rezervuarams ir jų aplinkai 107 lizdai buvo rasti

medžiuose 21 lizdai sukrauti kitur tai yra- ant pastatų stogų kažkokių tai pagalbinių pastatų namų

arba katilinių kaminų bei kitose tam tinkamose vietose Apibendrinant duomenis galima teigti kad

gandrams Biržų rajone labiausiai patinka sukrauti ant stulpų

Baltasis gandras yra tipiškas agrolandšafto paukštis gyvenantis žmogaus

kaimynystėje Kadangi baltasis gandras yra stambus paukštis kuriam reikia nemažai erdvės todėl ir

lizdui sukrauti turi pasirinkti tokią vietą kad būtų lengva priskristi ir nusileisti Jis renkasi atviresnę

vietovę Lizdai yra dideli todėl jų pagrindu gali būti tik stambios ir tvirtos atramos Tam labai tinka

medžiai (ypač pavieniai) įvairūs stulpai pastatai ir kitos panašios vietos

Jau labai seniai baltieji gandrai gyvena šalia žmogaus todėl jie neatsisako įsikurti ir

ant pastatų

Atliekant Biržų savivaldybės teritorijoje esančios gandrų populiacijos tyrimus didelis

dėmesys buvo skiriamas į lizdo sukrovimo vietą Galima išskirti vieną iš sukrovimo vietų medžius

Skaičiuojant gandralizdžius sukrautus medžiuose buvo įvertinta ir medžių būklė ar jie sukrauti

žaliuojančiuose džiūstančiuose nudžiūvusiuose medžiuose Dar gandrai lizdus krauna ant

vandentiekio bokštų pastatų ar jų liekanų bei ant stulpų Labai didelis dėmesys buvo skiriamas

lizdams kurie buvo sukrauti ant elektros stulpų Po atliktų tyrimų lizdai stulpuose buvo ardomi o jų

vietoje keliamos metalinės platformos taip pakeliant lizdo sukrovimo pagrindą nuo elektros laidų

Lizdų sukrovimo vietos

Kaip matome iš žemėlapių gandrai lizdus pagrindinai krauna ant stulpų visoje

savivaldybės teritorijoje nesirinkdami kažkokių tai vienų teritorijų Pagal gautus duomenis

dauguma lizdų yra prie kelių kur praeina elektros arba buvusios telefonų linijos Lizdai sukrauti ant

veikiančių elektros oro linijų sukelia problemas lyjant ar esant stipriam vėjui šlapi lizdai sukelia

trumpus jungimus elektros linijose Elektros stulpus pasirenka dėl saugumo lizdas palyginus auštai

plėšrūnas įlipti sudėtinga nes stulpai gelžbetoniniai ir nėra galimybės į juos įsikabinti nagais Dar

vienas stulpų privalumas yra lengvas priskridimas Gandrai dideli paukščiai ir jų sparnų plotis

reikalauja atitinkamos erdvės priskridimui prie lizdo

Iš turimos tyrimų medžiagos matome kad mažiausiai lizdų yra ant pastatų Ant pastato

be specialios tam skirtos platformos gandrai negali susikrauti lizdo Tik su žmonių pagalba kai

36

būna iškeliamos specialios tinkančios krauti lizdus platformos gandrai juos suneša ant pastatų

Medžiuose taip pat nėra gausu lizdų Čia kaip ir ant pastatų dažniausiai ranką prie lizdo sunešimo

prideda žmones nupjaunamos medžių viršūnės ir ten įrengiamos platformos Antri pagal užimtumą

ir gandralizdžių skaičių yra vandentiekio bokštai Čia baltieji gandrai taip pat susineša lizdus

Antrame žemėlapyje pavaizduoti ant specialių platformų ir be platformų sukrauti

lizdai Gandrai pasirenka jiems tinkančius stulpus ir ten susikrauna lizdą Teko išklausyti žmonių

nusiskundimų kad jų sodybose trukdant susikrauti lizdą stulpe išardant jau pradėtą krauti lizdo

pagrindą gandrai jį kantriai atnaujindavo o galutiniam variante skubiai pradėdavo dėti kiaušinius

dar nebaigtame lizde taip priversdami suteikti galimybę perėti Sunku pasakyti kodėl yra

pasirenkami būtent tie o ne kiti stulpai lizdo sukrovimui Atliekant lizdų apskaitas buvo pastebėta

kad ne visos elektrikų iškeltos platformos yra užimtos Dažniausiai naujose platformose lizdus

gandrai krovė nuvertus senąjį Pagal surinktus duomenis matosi kad lizdai ant platformų ir ne ant

platformų yra pasiskirstę daugmaž tolygiai

Analizuojant gautus duomenis galima daryti išvadą kad gandrai savo lizdams krauti

renkasi saugius pagrindus Dažniausiai į tokius pagrindus sunku įlipti jie yra atvirose vietose su

lengvu priskridimu Iš lizdų gerai matoma aplinka dažniausiai netoliese yra vandens telkiniai

upeliai ar šlapynės

37

6 pav Lizdų pasiskirstymas pagal sukrovimo vietą Biržų rajone

38

7 lentelė Medžių būklė kuriuose kraunami gandralizdžiai

Medžių būklė Lizdų skaičius Procentai

Žaliuojantis 72 673

Džiūstantis 8 75

Nudžiūvęs 27 25

Viso 107 100

Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose 30 procentų lizdų sukrauta

džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Tyrimai nebuvo vykdomi iki to kol šiuose

medžiuose gandrai susinešė lizdus Ar džiūstantys ir nudžiuvę medžiai buvo žaliuojantys kai buvo

pradėti krauti lizdai sunku pasakyti Apie medžius esančius sodybose ten gyvenantys žmones

galėjo tikslai pasakyti ar medžiai buvo žali ar jau nudžiuvę Daugumoje atvejų buvo teigiama kad

medžiai dar buvo žaliuojantys kai gandrai susinešė lizdą Dažnai žmones patys nupjovę medžio

viršūnę jos vietoje sumeistraudavo platformą gandralizdžiui Apklausos metu retoje sodyboje buvo

gautas atsakymas kad nudžiuvus medžiui jį nupjovus iki atitinkamo aukščio buvo įrengtas

gandralizdžio pagrindas Visgi galima teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose

žaliuose medžiuose Kaip matome 9 paveikslėlyje akivaizdžiai dominuoja lizdų sukrovimo vietos

žaliuojančiuose medžiuose (R2 = 0468) Nudžiuvusiuose tris kart daugiau negu džiūstančiuose tai

gal

7 pav

72

8

27

y = -225x + 80667 Rsup2 = 04686

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Žaliuojantis Džiūstantis Nudžiūvęs

Lizdų skaičius

Lizdų skaičius

Linear (Lizdų skaičius)

39

8 lentelė Baltųjų gandrų ant stulpų sukrauti lizdai

Ant stulpų sukrauti lizdai Lizdų skaičius

Ant specialios platformos 445

Ne ant specialios platformos 227

8 pav Gandrų lizdai sukrauti ant stulpų su platformomis ir be jų

Po atliktų tyrimų kaip matome 8 lentelėje buvo pastebėta kad didžioji dalis lizdų

buvo sukrauta elektros stulpuose Dvigubai daugiau lizdų buvo sukrauta ant specialių platformų Tą

galima paaiškinti tuo kad elektrikai saugodami laidus nuo trumpo jungimo įrenginėja specialias

platformas taip pakeldami lizdus aukštyn Daugelis naujai iškeltų platformų buvo užimamos

pirmais metais Pirmenybė buvo teikiama toms platformoms kurios buvo iškeltos anksčiau

sukrautų lizdų vietose tad galima teigti jog lizdus susikrovė tą pora kuri perėjo toje vietoje anksčiau

ir grįžusi vėl užsiėmė savo buvusį lizdą Likusios pirmais jų iškėlimo metais neužimtos platformos

buvo užimamos antras ar net trečiais metai nuo jų iškėlimo Pastarąsias užėmė jaunos ką tik tais

metasi sudarytos poros kurios pirmais po užėmimo metasi neperėjo Sekančiais metai sunešti lizdai

buvo užimti ir juose sėkmingai išperėti jaunikliai Be specialių gandrų ženklinimo priemonių

negalima teigti kad lizdus užėmė būtent tos poros ar atskiri paukščiai kurie tuos lizdus ir sukrovė

Maža dalis iškeltų platformų liko eilę metų neužimtos netgi nėra požymių jog jos būtų lankomos

paukščių Labai nenoriai gandrai užima tas platformas kurios po iškėlimo paliekamos tuščios

neįdedama žabų Buvo pastebėta kad iš dviejų gretimų platformų greičiau buvo užimta ta kurioje

buvo įdėta žabų taip paruoštas pradinis lizdo pagrindas Kaip matome iš pateikto 8 paveikslėlio

0

100

200

300

400

500

600

Ant specialios platformos Ne ant specialios platformos

40

ant specialių platformų lizdų yra žymiai daugiau ir pateiktame paveikslėlyje matomi nuokrypiai nuo

vidurkio Grafike pavaizduotos galimos nuokrypio ribos 9 paveiksle matome lizdų ant stulpų

išsidėstymą Biržų savivaldybės ribose Aplenkiant miškus ir miškelius gandrų lizdai sukrauti visoje

savivaldybės teritorijoje

9 pav Lizdų pasiskirstymas ant platformų

Baltųjų gandrų lizdų užimtumas ir jauniklių skaičius juose

Suskaičiavus ir įvertinus lizdų užimtumą galima teigti kad iš 73 procentų užimtų net

70 procentų lizdų buvo perima

27 procentai lizdų buvo neužimta

41

Kaip matome 10 paveikslėlio diagramoje didžioji dalis lizdų yra užimti 3 procentai lizdų buvo

užimti bet juose gandrai neperėjo Tai galimai jauni ką tik poras sudarę paukščiai

10 pav Lizdų užimtumas

Lizdo pagrindą sudaro stambios šakos gūžta išklojama sausa žole velėna sausu

mėšlu Balandžio mėnesį padedami dažniausiai 3 - 5 elipsiški baltos spalvos kiaušiniai Peri abu

tėvai tačiau tamsiuoju paros metu kiaušinius šildo tik patelė Jaunikliai skyla po 31 - 34 dienų Po

dviejų mėnesių gandriukai palieka lizdą Tačiau tėvai juos globoja apie 2 savaites Atliekant tyrimus

buvo pastebėta kad iš lizdų išmetami kiaušiniai bei jau paūgėję jaunikliai Ten kur lizdai sukrauti

sodybose ar greta jų buvo gauta informacija iš ten gyvenančių žmonių kad atskridus keliams

gandrams vyko peštynės su lizde perinčia pora po to buvo rasti po lizdu išmesti kiaušiniai arba

jaunikliai Po dėties ar jauniklių žūties pora lizdo nepalieka bet naujos dėties nebededa

10 lentelė Jauniklių skaičius lizduose

Jauniklių lizduose skaičius Lizdų skaičius

1 45

2 151

3 146

4 53

5 6

Taip pat buvo skaičiuojami lizdai su jaunikliais kad galima būtų įvertinti ar gandrų

prieaugis bus didesnis ar mažesnis Suskaičiavus jauniklius lizduose galima teigti kad Biržų rajone

daugiausiai lizduose yra du arba trys jaunikliai Daugiausiai lizde yra stebėti 5 jaunikliai ( 10

lentelė ) Jauniklių skaičius nepriklauso nuo lizdo būvimo vietos Atliekant lizdų porų

70

3

27

Užimtas (perėjo)

Užimtas (neperėjo)

Neužimtas (neperėjo)

42

produktyvumo tyrimus negalima išskirti atskirų porų kaip produktyviausiu turinčiu gausesnes

jauniklių vadas Per tris metus buvo stebima kad vienais metais lizde užauginami keletas jauniklių

o sekančiais tik vienas (10 lentelė) Priklausomai nuo metų pora perinti lizde užaugina skirtingą

skaičių jauniklių Lizdo vieta jo aplinka bei agrarinis kraštovaizdis mažai veikia gandrų poros

produktyvumą

11pav

11 paveikslėlyje pavaizduota kad daugiausiailizdų buvo rasta su dviem jaunikliais o

mažiausiai su penkiais Su vienu ir keturiais jaunikliais lizdų buvo rasta beveik vienodai Čia

pavaizduoti ir galimi nukrypimai nuo vidurkio 12 paveikslėlyje pavaizduotas jauniklių skaičius

lizduose procentais

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

1 2 3 4 5

Liz

dų

sk

aič

ius

vn

t

Jauniklių lizduose skaičius

Lizdų skaičius

43

12 pav Jauniklių skaičius lizduose 2010 metais Biržų rajone

Skaičius jauniklių

7

13

20

27

33 1

2

3

4

5

44

IŠVADOS

1 Pagrindinai visi lizdai randasi žmonių apgyvendintose vietose gyvenvietėse intensyvios

žemdirbystės plotuose lizdų nerasta o pastarosiose teritorijose esančiose gyvenvietėse lizdų

koncentracija yra mažesnė negu pasyvios žemdirbystės plotuose Beveik visi lizdai išsidėstę

gyvenvietėse pagal kelius Baltųjų gandrų lizdai esantys ant elektros stulpų ne ant specialių

platformų sukelia problemas elektros tiekime

2 Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 Daugiausia lizdų sukrauta ant

stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens

bokštų bei 107 lizdai medžiuose Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose

30 procentų lizdų sukrauta džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Atlikus tyrimus

bei duomenų analizę matome kad iš 983 lizdų ar jų liekanų naudojami tik 520 lizdų iš kurių

tik 75 proc yra užimti

3 Buvo nustatyta kad lizduose vidutiniškai būna 2-3 jaunikliai tai sudaro didžiąją dalį lizdų

Biržų savivaldybės ribose

4 Ant stulpų baltųjų gandrų kraunami gandralizdžiai ant specialių platformų ir ne ant

platformų Suskaičiavus lizdus gauti duomenys parodė kad gandrai mėgsta du kartus

dažniau krauti lizdus ant specialių platformų Didelė lizdų dalis kraunama ant vandentiekio

bokštų Mažai lizdų ant pastatų bei kitose vietose ( ant kaminų statinių liekanų) Galima

teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose žaliuose medžiuose

45

LITERATŪRA

1 Baltasis gandras Lietuvoje Lizdų atlasas M Dagys D Vaitkuvienė Vilnius

Gamtos tyrimų centras 2013

2 Ivanauskas T Elisonas J Dovydaitis Lietuvos laukiniai paukščiai ir jų globa

Kosmos 1927 Nr 45

3 Jusys V Karalius S Raudonikis L Lietuvos paukščių pažinimo vadovas Kaunas

Lututė 2012

4 Kontrimavičius V Lietuvos fauna Vilnius Mokslo ir enciklopedijų leidykla

1988-1997

5 Lietuvos paukščiai T Ivanauskas - 2-asis papild ir patais leid - Vilnius

Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla 1959

6 Lietuvos perinčių paukščių atlasas Kaunas Lututė 2006

7 Lietuvos paukščiai V Logminas - Vilnius Mokslas 1979

8 Logminas V V bdquoMokslasldquo 1990 Lietuvos fauna Paukščiai I d

9 Malinauskas V Vaitkus G 1995 Baltųjų gandrų apskaita Lietuvoje 1994 m

rezultatai Ciconia Nr 1

10 Petkus G Baltieji gandrai vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje 2015-02-26

wwwalkaslt žiūrėta 2015-02-28

11Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti Petras Kurlavičius Vilnius Lietuvos

ornitologų draugija 2003

12 Gandrinių šventė Vilniuje Žiūrėta 2015-02-01 Prieiga per internetą

lthttpwwwbirdlifeltindexphpnaujienosnewscatid=1ampnewsid=147gt

13 httpwwwbirdlifelt Žiūrėta 2015-02-01

14 httpwwwciconialt Žiūrėta 2015-02-01

15 Fulin M Jerzak L Sparks TH Tryjanowski P Relationship between arrival

date hatching date and breeding success of the white stork (Ciconia ciconia) in Slovakia Biologia

2009 p 361-364)

16 httppasauliolietuviscombaltasis-gandras-problemos Žiūrėta 2015-02-01

17httpwwwekonaujienosltnaujienosgamtos_pasaulisgyvunaipauksciaiS-

742straipsnisBaltasis-gandras--ar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija žiūrėta

2015-02-25

18 httpwwwlrytasltlietuvos-dienagamta21-tukst-baltuju-gandru-lizdu-duomenu-

bazeje-internetehtm žiūrėta 2015-02-28

27

analizė pateiktos lizdaviečių priežiūros tvarkymo bei apsaugos rekomendacijos sukurtas baltųjų

gandrų apsaugos Lietuvoje veiksmų planas ir parengta jiems svarbių buveinių identifikavimo

metodika Projekto metu taip pat bus keičiami ant elektros perdavimo stulpų tiek pačių paukščių

gyvybei pavojingi tiek elektros perdavimui trukdantys lizdai bus keičiamos senos bei įrengiamos

naujos lizdaviečių platformos ant pastatų

Baltojo gandro populiacijos išsaugojimas

5 lentelė

Tikslas ndash užtikrinti esamos baltojo gandro populiacijos būklės Lietuvoje išsaugojimą

Uždaviniai Priemonės 1 Lizdų ant elektros oro linijų

atramų apsaugos gerinimas ir

paukščių atsitrenkimo į elektros

laidus rizikos mažinimas

11 Platformų įrengimas ant elektros oro linijų atramų vietoj

tiesiai ant laidų sukrautų lizdų dalį lizdo medžiagos perkeliant

ant platformų 12 Elektros laidų apsaugos priemonių naudojimas po įrengtomis

platformomis ant elektros oro linijų atramų

2 Lizdų medžiuose apsaugos

pagerinimas 21 Lizdus apaugančių šakų genėjimas 22 Lizdinių platformų sutvirtinimas

3 Labai aukštų lizdų priežiūra 31 Lizdų pažeminimas neperėjimo laikotarpiu tinkamai

suformuojant jų viršų ir pašalinant dalį lizdo medžiagos

4 Lizdų ant pastatų stogų

kaminų apsaugos pagerinimas 41 Esamų lizdo platformų sutvirtinimas 42 Naujų 27ipdinių platformų įrengimas vietoje blogos būklės

lizdų sukrautų ne ant 27ipdinių platformų

5 Mitybos objektų mitybos

buveinių ir grėsmių jų būklei

įvertinimas ir prevencija

51 Mokslinių tyrimų skirtų nustatyti mitybos objektus jų gausą

ir baltųjų gandrų poveikį šiems objektams atlikimas 52 Mitybos buveinių plotą ir kokybę bloginančių veiksnių

nustatymas 53 Aplinką tausojančio ūkininkavimo skatinimas (ypač

didžiausiu perinčių porų tankiu pasižyminčiuose rajonuose)

ūkininkų švietimas gamtosaugos klausimais 6 Pas žmones patekusių baltųjų

gandrų globos efektyvumo

padidinimas

61 Globos padidinimas užtikrinant operatyvų reagavimą į visus

atvejus 62 Išsamus visuomenės informavimas ką daryti ir į ką kreiptis

radus iškritusius išmestus ar susižeidusius baltuosius gandrus

7 Lizdų priežiūros ant

nenaudojamų elektros oro linijų

atramų užtikrinimas

71 Ardant antžemines elektros perdavimo linijas ir paliekant

atramą su ant jos esančiu lizdu turi būti teisiškai išspręsti tokių

atramų ir ant jų esančių lizdų priežiūros klausimai ndash stulpų

nuosavybės priežiūros finansavimo stulpų ardymo lizdui

iškritus ar gandrams jį apleidus

8 Visuomenės švietimas 81 Informacijos apie baltųjų gandrų populiacijos būklę jų

ekologiją lizdų priežiūrą ir kitus rūšies apsaugos aspektus

viešinimas spaudoje internete kitose visuomenės informavimo

priemonėse 82 Internetinės baltųjų gandrų lizdų duomenų bazės priežiūra ir

atnaujinimas jos populiarinimas visuomenės skatinimas ja

naudotis 83 Filmo apie baltuosius gandrus transliavimas televizijos

eteryje jo kopijų platinimas

9 Populiacijos stebėsena 91 Esminius populiacijos būklės parametrus (gausumą

veisimosi sėkmingumą produktyvumą) kartą per 10 metų

fiksuojančios stebėsenos sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas

28

Apibendrinant galima teigti kad pavieniai privatūs asmenys ar net jų grupelės visų su

gandrais susijusių problemų neišspręs Jie gali pagelbėti tik tam tikrais atvejais Visos šalies mastu

tą turėtų daryti Lietuvos Vyriausybė Svarbiausias žingsnis turėtų būti apsaugos veiksmų plano

parengimas Plane turėtų būti numatyta ilgalaikė rūšies apsaugos strategija aprašytos rūšies

apsaugos priemonės kurias privalėtų įgyvendinti konkrečios valstybinės institucijos (planas turėtų

būti teisiškai reglamentuotas kaip privalomas)

29

2 DARBO TIKSLAS UŽDAVINIAI IR METODIKA

21 Darbo tikslas ir uždaviniai

Darbo tikslas - išaiškinti baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) statuso ir veisimosi

buveinės pasirinkimo ir paplitimo ypatumus gerėjant aplinkos kokybei (sumažėjus žemės ūkio

intensyvumui)

Darbo uždaviniai

1 Biržų rajono pavyzdžiu išnagrinėti baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) statusą bei

paplitimą

2 Išaiškinti baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) veisimosi buveinės pasirinkimo ir

paplitimo ypatumus Biržų rajone

3 Išanalizuoti baltųjų gandrų gandralizdžių skaičių ir vietas

4 Nustatyti jauniklių skaičių lizduose

22 Tyrimo metodika ir medžiaga

Analizuojat duomenis buvo naudoti tokie baltųjų gandrų populiaciją apibūdinantys

rodikliai

H ndash lizdų skaičius

HO ndash neužimtų lizdų skaičius

HPm ndash perinčių porų lizdų su jaunikliais skaičius

HPo ndash skaičius lizdų kuriuose gandrų poros gyveno bet neužaugino jauniklių

StD ndash perėjimo tankumas visoje tirtoje teritorijoje (bendras perėjimo tankumas

HPa100 km2 )

SBp - jauniklių skaičius tenkantis 100 km2 tirtos teritorijos

SBm ndash lizdų skaičius su jaunikliais (HPm100 km2 ) tirtoje teritorijoje

Šie sutrumpinimai darbe bus vartojami ir toliau Šiame darbe veiksnių turinčių įtakos

baltųjų gandrų buveinės rinkimuisi tyrimas buvo atliktas 3 etapais

1) buvo surinkti tyrimui reikalingi duomenys

2) surinkti duomenys susisteminti ir sugrupuoti

3) atlikta jų analizė

30

23 Gamtinė ndash geografinė Biržų rajono charakteristika

Biržų rajonas yra šiaurinėje Lietuvos dalyje ribojasi su Rokiškio Kupiškio

Panevėžio Pasvalio rajonais šiaurėje - su Latvijos Respublika

Rajone yra toliausiai į šiaurę nutolęs Lietuvos taškas - 56deg 21 01 šiaurės platumos

Biržų rajono teritorija - 1476 kv km

Rajone yra Biržų Vabalninko miestai Likėnų gyvenvietė 8 seniūnijos

Biržai įsikūrę Apaščios ir Agluonos upių santakoje prie dirbtinio Širvėnos ežero

Biržų miesto geografinės koordinatės 56deg 12 šiaurės platumos 24deg 46 rytų ilgumos

Nuo Biržų iki Vilniaus yra apie 200 km

Nuo Biržų iki Latvijos sostinės Rygos - apie 100 km

Biržų miesto gatvių bendras ilgis - 717 km

Pagal fizinį - geografinį rajonavimą Biržų rajono teritorija yra Lietuvos vidurio

žemumos šiaurinėje dalyje (Mūšos - Nemunėlio lyguma)

Pagal botaninį - geografinį padalijimą Biržų rajonas priklauso Rytų Žemaičių

plynaukštės ir Šiaurės Lietuvos žemumos rajonui

Beveik visa Biržų rajono teritorija įeina į didžiausios rajono upės Nemunėlio (ilgis -

191 km) baseiną Šiam baseinui priklauso kairieji Nemunėlio upės intakai Apaščia (ilgis - 88 km)

su jos intaku Rovėja (ilgis - 35 km) ir kitais mažesniais intakais - Perkaso Aukštosios Gervės

Žemosios Gervės - ištekančiais iš Biržų girios Pietinėje rajono dalyje teka Agluona (ilgis - 20 km)

ir Tatula (ilgis - 66 km) su daugybe intakėlių iš kurių paminėtini Smardonė (teka per Likėnų

kurortą) Juodupė Upytė Juodlepšė Iš viso rajone yra 28 upės ir upeliai ilgesni kaip 5 km

Biržų rajono upių tinklo tankumas - 05 km 1 kv km (Lietuvoje - 049 km 1 kv km)

Rajone yra 17 ežerų kurių dauguma visai maži Didžiausias - šalia Biržų esantis Širvėnos ežeras

(340 ha) susidaręs XVI amžiuje patvenkus Apaščios ir Agluonos upes ties jų santaka Ežeras

negilus Vandens lygio svyravimas priklausomai nuo kritulių ir dirbtinio reguliavimo per metus

siekia 13 - 18 metro

Biržų rajone yra daug karstinių įgriuvų ir dolomito atodangų Nemunėlio bei

Apaščios upių skardžiuose

Visi didesnieji rajono miškai išsidėstę teritorijos pakraščiuose Didžiausias masyvas -

Biržų giria - dešimtas pagal dydį miškų plotas Lietuvoje Pietinėje rajono dalyje prie didelių

Panevėžio Žaliosios girios plotų prieina Vabalninko šilas pietrytinėje dalyje yra

nedideli Salamiesčio ir Galvokų miškai rytuose - Pariškių miškas

31

Pietvakariuose išsibarstę smulkesni Kirdonių miškų fragmentai Šilų miškas

besitęsiantis nuo Būginių link Geidžiūnų - vienintelis didesnis miško masyvas agrarinėje vidurinėje

rajono dalyje

Rajono miškingumas - 260 ty iš 147624 hektarų rajono ploto 38169 hektarai

apaugę mišku

24 Baltųjų gandrų lizdų Biržų rajono savivaldybės ribose tyrimų metodika

Biržų rajono savivaldybės ribose baltųjų gandrų populiacijos tyrimams atlikti

naudojama automobilis GPS įrenginys Magelan kompasas rašymo priemonė ( pieštukas)

žiūronai savivaldybės žemėlapis atitinkamos formos popierinis variantas lizdo aprašymui

koordinačių nurodymui nuotraukų pažymėjimui bei pastaboms užrašyti (nuoroda) Turimai

atliekami šviesiu paros metu vadovaujantis metodika

Stebėjimo vietos charakteristika

Tai potencialios rūšies vietos įvairaus dydžio gyvenvietės sodybos atviro

kraštovaizdžio senų medžių grupės atskiri aukštesni statiniai elektros ir telefono perdavimo linijos

Visos išvardintos vietos turi būti aplankomos ir patikrinamos stebėtojo Tam patogiausi pasirinkti

nuolatinį maršrutą ir jį pasižymėti kartografinėje medžiagoje ( atliekant tyrimą Biržų savivaldybės

ribose maršrutai suvedami į GPS įrenginį ) Vėliau atskiriems maršruto fragmentams suteikiami

pavadinimai ir kodai kurie pateikiami apskaitos duomenų formoje

Stebimo objekto aprašymas ir stebimi parametrai

Tai visiems gerai žinomas ir atpažįstamas atviro kraštovaizdžio paukšti perintis

žmogaus kaimynystėje Praktiškai visi lizdai įrengiami žmonių apgyvendintose teritorijose todėl

netikslinga jų ieškoti miškuose ar pelkių masyvuose

Stebimi parametrai

Apskaitos vienetas yra užimtas lizdas jauniklių bei neužimtų gandralizdžių skaičius

yra papildoma informacija

Vietos savybių išsaugojimo laipsnio įvertinimas

Vertinamas toks poveikis kaip maitinimosi vietų sunaikinimas ar lizdų būklė (

tyrimuose buvo vertinama lizdų būklė jų sukrovimo vietose lizdo sukrovimo vieta bei

produktyvumas )

Stebėjimo procedūra

Perinčių paukščių populiacijai įvertinti taikomas lizdų apskaitos metodas arba

kartografavimas Taikant šį metodą gaunama daug informacijos apie populiacijos būklę nes

monitoringo programą galima vykdyti atskiros poros lygmenių Be to paprasčiau planuoti

32

biotechninių priemonių įgyvendinimo darbus Lizdų apskaitos metu konkrečioje ( šiuo metu Biržų

savivaldybės) teritorijoje suskaičiuojami visi užimti lizdai Svarbu įsitikinti ar visi lizdai buvo rasti

Renkant papildomą informaciją pirmiausiai reikia nurodyti ar pora sėkmingai išsiperėjo kiek

jauniklių ar lizde stebimi tik suaugę paukščiai Apskaitas reikia vykdyti Birželio pabaigoje ndash liepos

pirmoje pusėje kai jaunikliai jau stovi lizduose todėl nesunku juos suregistruoti

Duomenims rinkti reikalinga įranga ir priemonės

GPS imtuvas su atsarginiais elementais

išsamus vietovės žemėlapis ( smulkesnis nei 150 000 mastelio )

tyrimo maršruto planas ( 1 10 000 mastelio )

užrašų knygelė su ne mažiau kaip dviem rašymo priemonėm

transporto priemonė

mobiliojo ryšio telefonas nenumatytiems atvejams

žiūronai 7-12 x 40- 70

Stebėjimų registracijos procedūra

Rūšies stebėjimų duomenys surašomi į atitinkamą duomenų apskaitos formą (

nuoroda) Joje pažymimos apskaitos datos tyrimų vieta laikas rasti lizdai jų koordinatės būklės

vertinimas kur lizdas sukrautas Jei apskaitos metu nustatomas jauniklių skaičius jis įrašomas į

atitinkamą formos grafą Papildomai surašoma lizdo būklė kur jis sukrautas bei apibūdinama

sukrovimo vieta

Duomenų kokybės užtikrinimas

Baltųjų gandrų apskaitos nekelia jokių ypatingų reikalavimų Jei užimti lizdai

registruojami ankstyvose jauniklių augimo fazėse patartina stebėjimų nevykdyti lietingu šaltu ir

vėjuotu oru nes tėvai gali šildyti jauniklius ir jie bus sunkiai pastebimi Reikalinga prieiti prie lizdo

ir įsitikinti ar prie jo yra išmatų kas parodo lizdo užimtumą ( L Raudonikis ir kt 2006p33)

33

3 DARBO REZULTATAI

31 Baltųjų gandrų lizdų sukrovimo vietos Biržų rajone

5 pav

Atlikus tyrimus ir perkėlus GPS duomenis į GIS sistemos žemėlapį gavome Biržų savivaldybėje

esančių lizdų planą (5 pav) Kaip matome pateiktame plane Baltieji gandrai peri visoje

savivaldybės teritorijoje Pagal pasiskirstymą galima pasakyti kad miškuose lizdų nebuvo rasta

vienas lizdas yra Biržų girioje esančioje gyvenvietėje Pamiškėse lizdų randama nedaug dažniausiai

jei yra sodybą ar kelių namų grupės Atliekant tyrimus ką ir matome žemėlapyje gandrai vengia

didelių agrarinio kraštovaizdžio plotų Važinėjant po rajoną buvo pastebėta kad prie intensyvios

žemdirbystės plotų ypatingai prie didelių dirbamų laukų gandrai lizdų nesusineša Apskaitų metu

34

buvo pastebėta kad lizdai sunešami arčiau kelių bei gyvenviečių Perkėlus GPS duomenis į

žemėlapį matoma kad vizualinis stebėjimas su žemėlapyje matomais duomenimis patvirtina jog

gandrai renkasi žmonių apgyvendintas teritorijas Analizuojant duomenis žemėlapyje pastebėta kad

gandrai renkasi gyvenvietes esančias arčiau šlapynių upių ir ežerų Didžiausias lizdų tankis

randamas gyvenvietėse kurios yra prie natūralių šienaujamų pievų Gyvenvietėse prie intensyvios

žemdirbystės laukų gandrų skaičius ženkliai mažesnis o kai kuriose rajono vietose lizdų visai

nerasta Didelis lizdų tankis prie Apaščios bei Nemunėlio upių prie Nemunėlio Radviliškio

mažiau prie pačių Biržų Mažiausias tankis prie Vabalninko miestelio Šį teritorija pasižymi

dideliais žemdirbystės plotais nėra šlapynių didesnių upių ar ežerėlių kas ir įtakoja mažesnį lizdų

skaičių Lizdai prie apleistų sodybų bei fermų lieka neužimti tai buvo stebėta pagal Nemunėlio upę

nuo Pundurių kaimo iki Kvetkų gyvenvietės bei kitose pavienėse apleistose sodybose rajono

ribose

Baltųjų gandrų lizdai buvo skaičiuojami Biržų rajone Pastebėta kad lizdus baltieji

gandrai gali sukrauti įvairiose vietose medžiuose ant pastatų stulpų vandens bokštų ir kitur

Vykdyti stebėjimai parodė kad stambioji gandralizdžio medžiaga (pagrindas) yra gana

didelės šakos vėliau ant jų kraunama velėnos šieno gumulai skudurai sausas mėšlas nendrių

meldų gabalai samanos ir pan Vidury lizdo padaroma nedidelė duobutė ndash tokio dydžio kad joje

būtų galima padėti kiaušinius ir pačiam atsitūpti Jaunikliams paaugus lizdas virsta plokščia

suplakta aikštele Lizdą gandrai stato nuolat net jaunikliams augant į jį vis neša įvairią medžiagą

Nuolat papildomi seni gandrų lizdai virsta didžiausiais griozdiškais pastatais kasmet aukštesniais

Dažnai po kiek laiko jie ima krypti į šoną ir griūna

6 lentelėje surašyti tyrimų duomenis atskleidžia lizdų sukrovimo vietas Biržų

savivaldybės ribose

6 lentelė Baltųjų gandrų lizdų vietos Biržų rajone

Lizdo vieta Lizdų skaičius Procentai

Lizdas medyje 107 109

Lizdas ant pastato 48 5

Lizdas ant stulpo 672 68

Lizdas ant vandens bokšto 135 138

Kitur 21 21

Viso 983 100

Atlikus tyrimą Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 iš kurių

nemaža dalis yra apleisti ir nebenaudojami kai kurių likę tik liekanos Atlikus tyrimų analizę buvo

35

nustatyta kad naudojamų lizdų Biržų savivaldybės teritorijoje yra 520 Daugiausia lizdų sukrauta

ant stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Dalis lizdų sukrautų stulpuose yra

nebenaudojami Sunku pasakyti kodėl jie buvo apleisti nes pagal surinktus duomenis matoma kad

gandrai labai dažnai lizdus susineša stulpuose Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens bokštų taip

sukeldami nepatogumus žmonėms Nors vandens bokštai yra sandarūs o vanduo imamas iš didelio

gylio estetinis vaizdas yra nepatenkinamas patys bokštai bei jų aplinka veisimosi metu yra užteršta

gandrų išmatomis bei maisto likučiais Tai labai aktuali tema ekologinių ūkių savininkams nes yra

taikomi griežtesni reikalavimai vandens rezervuarams ir jų aplinkai 107 lizdai buvo rasti

medžiuose 21 lizdai sukrauti kitur tai yra- ant pastatų stogų kažkokių tai pagalbinių pastatų namų

arba katilinių kaminų bei kitose tam tinkamose vietose Apibendrinant duomenis galima teigti kad

gandrams Biržų rajone labiausiai patinka sukrauti ant stulpų

Baltasis gandras yra tipiškas agrolandšafto paukštis gyvenantis žmogaus

kaimynystėje Kadangi baltasis gandras yra stambus paukštis kuriam reikia nemažai erdvės todėl ir

lizdui sukrauti turi pasirinkti tokią vietą kad būtų lengva priskristi ir nusileisti Jis renkasi atviresnę

vietovę Lizdai yra dideli todėl jų pagrindu gali būti tik stambios ir tvirtos atramos Tam labai tinka

medžiai (ypač pavieniai) įvairūs stulpai pastatai ir kitos panašios vietos

Jau labai seniai baltieji gandrai gyvena šalia žmogaus todėl jie neatsisako įsikurti ir

ant pastatų

Atliekant Biržų savivaldybės teritorijoje esančios gandrų populiacijos tyrimus didelis

dėmesys buvo skiriamas į lizdo sukrovimo vietą Galima išskirti vieną iš sukrovimo vietų medžius

Skaičiuojant gandralizdžius sukrautus medžiuose buvo įvertinta ir medžių būklė ar jie sukrauti

žaliuojančiuose džiūstančiuose nudžiūvusiuose medžiuose Dar gandrai lizdus krauna ant

vandentiekio bokštų pastatų ar jų liekanų bei ant stulpų Labai didelis dėmesys buvo skiriamas

lizdams kurie buvo sukrauti ant elektros stulpų Po atliktų tyrimų lizdai stulpuose buvo ardomi o jų

vietoje keliamos metalinės platformos taip pakeliant lizdo sukrovimo pagrindą nuo elektros laidų

Lizdų sukrovimo vietos

Kaip matome iš žemėlapių gandrai lizdus pagrindinai krauna ant stulpų visoje

savivaldybės teritorijoje nesirinkdami kažkokių tai vienų teritorijų Pagal gautus duomenis

dauguma lizdų yra prie kelių kur praeina elektros arba buvusios telefonų linijos Lizdai sukrauti ant

veikiančių elektros oro linijų sukelia problemas lyjant ar esant stipriam vėjui šlapi lizdai sukelia

trumpus jungimus elektros linijose Elektros stulpus pasirenka dėl saugumo lizdas palyginus auštai

plėšrūnas įlipti sudėtinga nes stulpai gelžbetoniniai ir nėra galimybės į juos įsikabinti nagais Dar

vienas stulpų privalumas yra lengvas priskridimas Gandrai dideli paukščiai ir jų sparnų plotis

reikalauja atitinkamos erdvės priskridimui prie lizdo

Iš turimos tyrimų medžiagos matome kad mažiausiai lizdų yra ant pastatų Ant pastato

be specialios tam skirtos platformos gandrai negali susikrauti lizdo Tik su žmonių pagalba kai

36

būna iškeliamos specialios tinkančios krauti lizdus platformos gandrai juos suneša ant pastatų

Medžiuose taip pat nėra gausu lizdų Čia kaip ir ant pastatų dažniausiai ranką prie lizdo sunešimo

prideda žmones nupjaunamos medžių viršūnės ir ten įrengiamos platformos Antri pagal užimtumą

ir gandralizdžių skaičių yra vandentiekio bokštai Čia baltieji gandrai taip pat susineša lizdus

Antrame žemėlapyje pavaizduoti ant specialių platformų ir be platformų sukrauti

lizdai Gandrai pasirenka jiems tinkančius stulpus ir ten susikrauna lizdą Teko išklausyti žmonių

nusiskundimų kad jų sodybose trukdant susikrauti lizdą stulpe išardant jau pradėtą krauti lizdo

pagrindą gandrai jį kantriai atnaujindavo o galutiniam variante skubiai pradėdavo dėti kiaušinius

dar nebaigtame lizde taip priversdami suteikti galimybę perėti Sunku pasakyti kodėl yra

pasirenkami būtent tie o ne kiti stulpai lizdo sukrovimui Atliekant lizdų apskaitas buvo pastebėta

kad ne visos elektrikų iškeltos platformos yra užimtos Dažniausiai naujose platformose lizdus

gandrai krovė nuvertus senąjį Pagal surinktus duomenis matosi kad lizdai ant platformų ir ne ant

platformų yra pasiskirstę daugmaž tolygiai

Analizuojant gautus duomenis galima daryti išvadą kad gandrai savo lizdams krauti

renkasi saugius pagrindus Dažniausiai į tokius pagrindus sunku įlipti jie yra atvirose vietose su

lengvu priskridimu Iš lizdų gerai matoma aplinka dažniausiai netoliese yra vandens telkiniai

upeliai ar šlapynės

37

6 pav Lizdų pasiskirstymas pagal sukrovimo vietą Biržų rajone

38

7 lentelė Medžių būklė kuriuose kraunami gandralizdžiai

Medžių būklė Lizdų skaičius Procentai

Žaliuojantis 72 673

Džiūstantis 8 75

Nudžiūvęs 27 25

Viso 107 100

Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose 30 procentų lizdų sukrauta

džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Tyrimai nebuvo vykdomi iki to kol šiuose

medžiuose gandrai susinešė lizdus Ar džiūstantys ir nudžiuvę medžiai buvo žaliuojantys kai buvo

pradėti krauti lizdai sunku pasakyti Apie medžius esančius sodybose ten gyvenantys žmones

galėjo tikslai pasakyti ar medžiai buvo žali ar jau nudžiuvę Daugumoje atvejų buvo teigiama kad

medžiai dar buvo žaliuojantys kai gandrai susinešė lizdą Dažnai žmones patys nupjovę medžio

viršūnę jos vietoje sumeistraudavo platformą gandralizdžiui Apklausos metu retoje sodyboje buvo

gautas atsakymas kad nudžiuvus medžiui jį nupjovus iki atitinkamo aukščio buvo įrengtas

gandralizdžio pagrindas Visgi galima teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose

žaliuose medžiuose Kaip matome 9 paveikslėlyje akivaizdžiai dominuoja lizdų sukrovimo vietos

žaliuojančiuose medžiuose (R2 = 0468) Nudžiuvusiuose tris kart daugiau negu džiūstančiuose tai

gal

7 pav

72

8

27

y = -225x + 80667 Rsup2 = 04686

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Žaliuojantis Džiūstantis Nudžiūvęs

Lizdų skaičius

Lizdų skaičius

Linear (Lizdų skaičius)

39

8 lentelė Baltųjų gandrų ant stulpų sukrauti lizdai

Ant stulpų sukrauti lizdai Lizdų skaičius

Ant specialios platformos 445

Ne ant specialios platformos 227

8 pav Gandrų lizdai sukrauti ant stulpų su platformomis ir be jų

Po atliktų tyrimų kaip matome 8 lentelėje buvo pastebėta kad didžioji dalis lizdų

buvo sukrauta elektros stulpuose Dvigubai daugiau lizdų buvo sukrauta ant specialių platformų Tą

galima paaiškinti tuo kad elektrikai saugodami laidus nuo trumpo jungimo įrenginėja specialias

platformas taip pakeldami lizdus aukštyn Daugelis naujai iškeltų platformų buvo užimamos

pirmais metais Pirmenybė buvo teikiama toms platformoms kurios buvo iškeltos anksčiau

sukrautų lizdų vietose tad galima teigti jog lizdus susikrovė tą pora kuri perėjo toje vietoje anksčiau

ir grįžusi vėl užsiėmė savo buvusį lizdą Likusios pirmais jų iškėlimo metais neužimtos platformos

buvo užimamos antras ar net trečiais metai nuo jų iškėlimo Pastarąsias užėmė jaunos ką tik tais

metasi sudarytos poros kurios pirmais po užėmimo metasi neperėjo Sekančiais metai sunešti lizdai

buvo užimti ir juose sėkmingai išperėti jaunikliai Be specialių gandrų ženklinimo priemonių

negalima teigti kad lizdus užėmė būtent tos poros ar atskiri paukščiai kurie tuos lizdus ir sukrovė

Maža dalis iškeltų platformų liko eilę metų neužimtos netgi nėra požymių jog jos būtų lankomos

paukščių Labai nenoriai gandrai užima tas platformas kurios po iškėlimo paliekamos tuščios

neįdedama žabų Buvo pastebėta kad iš dviejų gretimų platformų greičiau buvo užimta ta kurioje

buvo įdėta žabų taip paruoštas pradinis lizdo pagrindas Kaip matome iš pateikto 8 paveikslėlio

0

100

200

300

400

500

600

Ant specialios platformos Ne ant specialios platformos

40

ant specialių platformų lizdų yra žymiai daugiau ir pateiktame paveikslėlyje matomi nuokrypiai nuo

vidurkio Grafike pavaizduotos galimos nuokrypio ribos 9 paveiksle matome lizdų ant stulpų

išsidėstymą Biržų savivaldybės ribose Aplenkiant miškus ir miškelius gandrų lizdai sukrauti visoje

savivaldybės teritorijoje

9 pav Lizdų pasiskirstymas ant platformų

Baltųjų gandrų lizdų užimtumas ir jauniklių skaičius juose

Suskaičiavus ir įvertinus lizdų užimtumą galima teigti kad iš 73 procentų užimtų net

70 procentų lizdų buvo perima

27 procentai lizdų buvo neužimta

41

Kaip matome 10 paveikslėlio diagramoje didžioji dalis lizdų yra užimti 3 procentai lizdų buvo

užimti bet juose gandrai neperėjo Tai galimai jauni ką tik poras sudarę paukščiai

10 pav Lizdų užimtumas

Lizdo pagrindą sudaro stambios šakos gūžta išklojama sausa žole velėna sausu

mėšlu Balandžio mėnesį padedami dažniausiai 3 - 5 elipsiški baltos spalvos kiaušiniai Peri abu

tėvai tačiau tamsiuoju paros metu kiaušinius šildo tik patelė Jaunikliai skyla po 31 - 34 dienų Po

dviejų mėnesių gandriukai palieka lizdą Tačiau tėvai juos globoja apie 2 savaites Atliekant tyrimus

buvo pastebėta kad iš lizdų išmetami kiaušiniai bei jau paūgėję jaunikliai Ten kur lizdai sukrauti

sodybose ar greta jų buvo gauta informacija iš ten gyvenančių žmonių kad atskridus keliams

gandrams vyko peštynės su lizde perinčia pora po to buvo rasti po lizdu išmesti kiaušiniai arba

jaunikliai Po dėties ar jauniklių žūties pora lizdo nepalieka bet naujos dėties nebededa

10 lentelė Jauniklių skaičius lizduose

Jauniklių lizduose skaičius Lizdų skaičius

1 45

2 151

3 146

4 53

5 6

Taip pat buvo skaičiuojami lizdai su jaunikliais kad galima būtų įvertinti ar gandrų

prieaugis bus didesnis ar mažesnis Suskaičiavus jauniklius lizduose galima teigti kad Biržų rajone

daugiausiai lizduose yra du arba trys jaunikliai Daugiausiai lizde yra stebėti 5 jaunikliai ( 10

lentelė ) Jauniklių skaičius nepriklauso nuo lizdo būvimo vietos Atliekant lizdų porų

70

3

27

Užimtas (perėjo)

Užimtas (neperėjo)

Neužimtas (neperėjo)

42

produktyvumo tyrimus negalima išskirti atskirų porų kaip produktyviausiu turinčiu gausesnes

jauniklių vadas Per tris metus buvo stebima kad vienais metais lizde užauginami keletas jauniklių

o sekančiais tik vienas (10 lentelė) Priklausomai nuo metų pora perinti lizde užaugina skirtingą

skaičių jauniklių Lizdo vieta jo aplinka bei agrarinis kraštovaizdis mažai veikia gandrų poros

produktyvumą

11pav

11 paveikslėlyje pavaizduota kad daugiausiailizdų buvo rasta su dviem jaunikliais o

mažiausiai su penkiais Su vienu ir keturiais jaunikliais lizdų buvo rasta beveik vienodai Čia

pavaizduoti ir galimi nukrypimai nuo vidurkio 12 paveikslėlyje pavaizduotas jauniklių skaičius

lizduose procentais

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

1 2 3 4 5

Liz

dų

sk

aič

ius

vn

t

Jauniklių lizduose skaičius

Lizdų skaičius

43

12 pav Jauniklių skaičius lizduose 2010 metais Biržų rajone

Skaičius jauniklių

7

13

20

27

33 1

2

3

4

5

44

IŠVADOS

1 Pagrindinai visi lizdai randasi žmonių apgyvendintose vietose gyvenvietėse intensyvios

žemdirbystės plotuose lizdų nerasta o pastarosiose teritorijose esančiose gyvenvietėse lizdų

koncentracija yra mažesnė negu pasyvios žemdirbystės plotuose Beveik visi lizdai išsidėstę

gyvenvietėse pagal kelius Baltųjų gandrų lizdai esantys ant elektros stulpų ne ant specialių

platformų sukelia problemas elektros tiekime

2 Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 Daugiausia lizdų sukrauta ant

stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens

bokštų bei 107 lizdai medžiuose Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose

30 procentų lizdų sukrauta džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Atlikus tyrimus

bei duomenų analizę matome kad iš 983 lizdų ar jų liekanų naudojami tik 520 lizdų iš kurių

tik 75 proc yra užimti

3 Buvo nustatyta kad lizduose vidutiniškai būna 2-3 jaunikliai tai sudaro didžiąją dalį lizdų

Biržų savivaldybės ribose

4 Ant stulpų baltųjų gandrų kraunami gandralizdžiai ant specialių platformų ir ne ant

platformų Suskaičiavus lizdus gauti duomenys parodė kad gandrai mėgsta du kartus

dažniau krauti lizdus ant specialių platformų Didelė lizdų dalis kraunama ant vandentiekio

bokštų Mažai lizdų ant pastatų bei kitose vietose ( ant kaminų statinių liekanų) Galima

teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose žaliuose medžiuose

45

LITERATŪRA

1 Baltasis gandras Lietuvoje Lizdų atlasas M Dagys D Vaitkuvienė Vilnius

Gamtos tyrimų centras 2013

2 Ivanauskas T Elisonas J Dovydaitis Lietuvos laukiniai paukščiai ir jų globa

Kosmos 1927 Nr 45

3 Jusys V Karalius S Raudonikis L Lietuvos paukščių pažinimo vadovas Kaunas

Lututė 2012

4 Kontrimavičius V Lietuvos fauna Vilnius Mokslo ir enciklopedijų leidykla

1988-1997

5 Lietuvos paukščiai T Ivanauskas - 2-asis papild ir patais leid - Vilnius

Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla 1959

6 Lietuvos perinčių paukščių atlasas Kaunas Lututė 2006

7 Lietuvos paukščiai V Logminas - Vilnius Mokslas 1979

8 Logminas V V bdquoMokslasldquo 1990 Lietuvos fauna Paukščiai I d

9 Malinauskas V Vaitkus G 1995 Baltųjų gandrų apskaita Lietuvoje 1994 m

rezultatai Ciconia Nr 1

10 Petkus G Baltieji gandrai vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje 2015-02-26

wwwalkaslt žiūrėta 2015-02-28

11Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti Petras Kurlavičius Vilnius Lietuvos

ornitologų draugija 2003

12 Gandrinių šventė Vilniuje Žiūrėta 2015-02-01 Prieiga per internetą

lthttpwwwbirdlifeltindexphpnaujienosnewscatid=1ampnewsid=147gt

13 httpwwwbirdlifelt Žiūrėta 2015-02-01

14 httpwwwciconialt Žiūrėta 2015-02-01

15 Fulin M Jerzak L Sparks TH Tryjanowski P Relationship between arrival

date hatching date and breeding success of the white stork (Ciconia ciconia) in Slovakia Biologia

2009 p 361-364)

16 httppasauliolietuviscombaltasis-gandras-problemos Žiūrėta 2015-02-01

17httpwwwekonaujienosltnaujienosgamtos_pasaulisgyvunaipauksciaiS-

742straipsnisBaltasis-gandras--ar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija žiūrėta

2015-02-25

18 httpwwwlrytasltlietuvos-dienagamta21-tukst-baltuju-gandru-lizdu-duomenu-

bazeje-internetehtm žiūrėta 2015-02-28

28

Apibendrinant galima teigti kad pavieniai privatūs asmenys ar net jų grupelės visų su

gandrais susijusių problemų neišspręs Jie gali pagelbėti tik tam tikrais atvejais Visos šalies mastu

tą turėtų daryti Lietuvos Vyriausybė Svarbiausias žingsnis turėtų būti apsaugos veiksmų plano

parengimas Plane turėtų būti numatyta ilgalaikė rūšies apsaugos strategija aprašytos rūšies

apsaugos priemonės kurias privalėtų įgyvendinti konkrečios valstybinės institucijos (planas turėtų

būti teisiškai reglamentuotas kaip privalomas)

29

2 DARBO TIKSLAS UŽDAVINIAI IR METODIKA

21 Darbo tikslas ir uždaviniai

Darbo tikslas - išaiškinti baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) statuso ir veisimosi

buveinės pasirinkimo ir paplitimo ypatumus gerėjant aplinkos kokybei (sumažėjus žemės ūkio

intensyvumui)

Darbo uždaviniai

1 Biržų rajono pavyzdžiu išnagrinėti baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) statusą bei

paplitimą

2 Išaiškinti baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) veisimosi buveinės pasirinkimo ir

paplitimo ypatumus Biržų rajone

3 Išanalizuoti baltųjų gandrų gandralizdžių skaičių ir vietas

4 Nustatyti jauniklių skaičių lizduose

22 Tyrimo metodika ir medžiaga

Analizuojat duomenis buvo naudoti tokie baltųjų gandrų populiaciją apibūdinantys

rodikliai

H ndash lizdų skaičius

HO ndash neužimtų lizdų skaičius

HPm ndash perinčių porų lizdų su jaunikliais skaičius

HPo ndash skaičius lizdų kuriuose gandrų poros gyveno bet neužaugino jauniklių

StD ndash perėjimo tankumas visoje tirtoje teritorijoje (bendras perėjimo tankumas

HPa100 km2 )

SBp - jauniklių skaičius tenkantis 100 km2 tirtos teritorijos

SBm ndash lizdų skaičius su jaunikliais (HPm100 km2 ) tirtoje teritorijoje

Šie sutrumpinimai darbe bus vartojami ir toliau Šiame darbe veiksnių turinčių įtakos

baltųjų gandrų buveinės rinkimuisi tyrimas buvo atliktas 3 etapais

1) buvo surinkti tyrimui reikalingi duomenys

2) surinkti duomenys susisteminti ir sugrupuoti

3) atlikta jų analizė

30

23 Gamtinė ndash geografinė Biržų rajono charakteristika

Biržų rajonas yra šiaurinėje Lietuvos dalyje ribojasi su Rokiškio Kupiškio

Panevėžio Pasvalio rajonais šiaurėje - su Latvijos Respublika

Rajone yra toliausiai į šiaurę nutolęs Lietuvos taškas - 56deg 21 01 šiaurės platumos

Biržų rajono teritorija - 1476 kv km

Rajone yra Biržų Vabalninko miestai Likėnų gyvenvietė 8 seniūnijos

Biržai įsikūrę Apaščios ir Agluonos upių santakoje prie dirbtinio Širvėnos ežero

Biržų miesto geografinės koordinatės 56deg 12 šiaurės platumos 24deg 46 rytų ilgumos

Nuo Biržų iki Vilniaus yra apie 200 km

Nuo Biržų iki Latvijos sostinės Rygos - apie 100 km

Biržų miesto gatvių bendras ilgis - 717 km

Pagal fizinį - geografinį rajonavimą Biržų rajono teritorija yra Lietuvos vidurio

žemumos šiaurinėje dalyje (Mūšos - Nemunėlio lyguma)

Pagal botaninį - geografinį padalijimą Biržų rajonas priklauso Rytų Žemaičių

plynaukštės ir Šiaurės Lietuvos žemumos rajonui

Beveik visa Biržų rajono teritorija įeina į didžiausios rajono upės Nemunėlio (ilgis -

191 km) baseiną Šiam baseinui priklauso kairieji Nemunėlio upės intakai Apaščia (ilgis - 88 km)

su jos intaku Rovėja (ilgis - 35 km) ir kitais mažesniais intakais - Perkaso Aukštosios Gervės

Žemosios Gervės - ištekančiais iš Biržų girios Pietinėje rajono dalyje teka Agluona (ilgis - 20 km)

ir Tatula (ilgis - 66 km) su daugybe intakėlių iš kurių paminėtini Smardonė (teka per Likėnų

kurortą) Juodupė Upytė Juodlepšė Iš viso rajone yra 28 upės ir upeliai ilgesni kaip 5 km

Biržų rajono upių tinklo tankumas - 05 km 1 kv km (Lietuvoje - 049 km 1 kv km)

Rajone yra 17 ežerų kurių dauguma visai maži Didžiausias - šalia Biržų esantis Širvėnos ežeras

(340 ha) susidaręs XVI amžiuje patvenkus Apaščios ir Agluonos upes ties jų santaka Ežeras

negilus Vandens lygio svyravimas priklausomai nuo kritulių ir dirbtinio reguliavimo per metus

siekia 13 - 18 metro

Biržų rajone yra daug karstinių įgriuvų ir dolomito atodangų Nemunėlio bei

Apaščios upių skardžiuose

Visi didesnieji rajono miškai išsidėstę teritorijos pakraščiuose Didžiausias masyvas -

Biržų giria - dešimtas pagal dydį miškų plotas Lietuvoje Pietinėje rajono dalyje prie didelių

Panevėžio Žaliosios girios plotų prieina Vabalninko šilas pietrytinėje dalyje yra

nedideli Salamiesčio ir Galvokų miškai rytuose - Pariškių miškas

31

Pietvakariuose išsibarstę smulkesni Kirdonių miškų fragmentai Šilų miškas

besitęsiantis nuo Būginių link Geidžiūnų - vienintelis didesnis miško masyvas agrarinėje vidurinėje

rajono dalyje

Rajono miškingumas - 260 ty iš 147624 hektarų rajono ploto 38169 hektarai

apaugę mišku

24 Baltųjų gandrų lizdų Biržų rajono savivaldybės ribose tyrimų metodika

Biržų rajono savivaldybės ribose baltųjų gandrų populiacijos tyrimams atlikti

naudojama automobilis GPS įrenginys Magelan kompasas rašymo priemonė ( pieštukas)

žiūronai savivaldybės žemėlapis atitinkamos formos popierinis variantas lizdo aprašymui

koordinačių nurodymui nuotraukų pažymėjimui bei pastaboms užrašyti (nuoroda) Turimai

atliekami šviesiu paros metu vadovaujantis metodika

Stebėjimo vietos charakteristika

Tai potencialios rūšies vietos įvairaus dydžio gyvenvietės sodybos atviro

kraštovaizdžio senų medžių grupės atskiri aukštesni statiniai elektros ir telefono perdavimo linijos

Visos išvardintos vietos turi būti aplankomos ir patikrinamos stebėtojo Tam patogiausi pasirinkti

nuolatinį maršrutą ir jį pasižymėti kartografinėje medžiagoje ( atliekant tyrimą Biržų savivaldybės

ribose maršrutai suvedami į GPS įrenginį ) Vėliau atskiriems maršruto fragmentams suteikiami

pavadinimai ir kodai kurie pateikiami apskaitos duomenų formoje

Stebimo objekto aprašymas ir stebimi parametrai

Tai visiems gerai žinomas ir atpažįstamas atviro kraštovaizdžio paukšti perintis

žmogaus kaimynystėje Praktiškai visi lizdai įrengiami žmonių apgyvendintose teritorijose todėl

netikslinga jų ieškoti miškuose ar pelkių masyvuose

Stebimi parametrai

Apskaitos vienetas yra užimtas lizdas jauniklių bei neužimtų gandralizdžių skaičius

yra papildoma informacija

Vietos savybių išsaugojimo laipsnio įvertinimas

Vertinamas toks poveikis kaip maitinimosi vietų sunaikinimas ar lizdų būklė (

tyrimuose buvo vertinama lizdų būklė jų sukrovimo vietose lizdo sukrovimo vieta bei

produktyvumas )

Stebėjimo procedūra

Perinčių paukščių populiacijai įvertinti taikomas lizdų apskaitos metodas arba

kartografavimas Taikant šį metodą gaunama daug informacijos apie populiacijos būklę nes

monitoringo programą galima vykdyti atskiros poros lygmenių Be to paprasčiau planuoti

32

biotechninių priemonių įgyvendinimo darbus Lizdų apskaitos metu konkrečioje ( šiuo metu Biržų

savivaldybės) teritorijoje suskaičiuojami visi užimti lizdai Svarbu įsitikinti ar visi lizdai buvo rasti

Renkant papildomą informaciją pirmiausiai reikia nurodyti ar pora sėkmingai išsiperėjo kiek

jauniklių ar lizde stebimi tik suaugę paukščiai Apskaitas reikia vykdyti Birželio pabaigoje ndash liepos

pirmoje pusėje kai jaunikliai jau stovi lizduose todėl nesunku juos suregistruoti

Duomenims rinkti reikalinga įranga ir priemonės

GPS imtuvas su atsarginiais elementais

išsamus vietovės žemėlapis ( smulkesnis nei 150 000 mastelio )

tyrimo maršruto planas ( 1 10 000 mastelio )

užrašų knygelė su ne mažiau kaip dviem rašymo priemonėm

transporto priemonė

mobiliojo ryšio telefonas nenumatytiems atvejams

žiūronai 7-12 x 40- 70

Stebėjimų registracijos procedūra

Rūšies stebėjimų duomenys surašomi į atitinkamą duomenų apskaitos formą (

nuoroda) Joje pažymimos apskaitos datos tyrimų vieta laikas rasti lizdai jų koordinatės būklės

vertinimas kur lizdas sukrautas Jei apskaitos metu nustatomas jauniklių skaičius jis įrašomas į

atitinkamą formos grafą Papildomai surašoma lizdo būklė kur jis sukrautas bei apibūdinama

sukrovimo vieta

Duomenų kokybės užtikrinimas

Baltųjų gandrų apskaitos nekelia jokių ypatingų reikalavimų Jei užimti lizdai

registruojami ankstyvose jauniklių augimo fazėse patartina stebėjimų nevykdyti lietingu šaltu ir

vėjuotu oru nes tėvai gali šildyti jauniklius ir jie bus sunkiai pastebimi Reikalinga prieiti prie lizdo

ir įsitikinti ar prie jo yra išmatų kas parodo lizdo užimtumą ( L Raudonikis ir kt 2006p33)

33

3 DARBO REZULTATAI

31 Baltųjų gandrų lizdų sukrovimo vietos Biržų rajone

5 pav

Atlikus tyrimus ir perkėlus GPS duomenis į GIS sistemos žemėlapį gavome Biržų savivaldybėje

esančių lizdų planą (5 pav) Kaip matome pateiktame plane Baltieji gandrai peri visoje

savivaldybės teritorijoje Pagal pasiskirstymą galima pasakyti kad miškuose lizdų nebuvo rasta

vienas lizdas yra Biržų girioje esančioje gyvenvietėje Pamiškėse lizdų randama nedaug dažniausiai

jei yra sodybą ar kelių namų grupės Atliekant tyrimus ką ir matome žemėlapyje gandrai vengia

didelių agrarinio kraštovaizdžio plotų Važinėjant po rajoną buvo pastebėta kad prie intensyvios

žemdirbystės plotų ypatingai prie didelių dirbamų laukų gandrai lizdų nesusineša Apskaitų metu

34

buvo pastebėta kad lizdai sunešami arčiau kelių bei gyvenviečių Perkėlus GPS duomenis į

žemėlapį matoma kad vizualinis stebėjimas su žemėlapyje matomais duomenimis patvirtina jog

gandrai renkasi žmonių apgyvendintas teritorijas Analizuojant duomenis žemėlapyje pastebėta kad

gandrai renkasi gyvenvietes esančias arčiau šlapynių upių ir ežerų Didžiausias lizdų tankis

randamas gyvenvietėse kurios yra prie natūralių šienaujamų pievų Gyvenvietėse prie intensyvios

žemdirbystės laukų gandrų skaičius ženkliai mažesnis o kai kuriose rajono vietose lizdų visai

nerasta Didelis lizdų tankis prie Apaščios bei Nemunėlio upių prie Nemunėlio Radviliškio

mažiau prie pačių Biržų Mažiausias tankis prie Vabalninko miestelio Šį teritorija pasižymi

dideliais žemdirbystės plotais nėra šlapynių didesnių upių ar ežerėlių kas ir įtakoja mažesnį lizdų

skaičių Lizdai prie apleistų sodybų bei fermų lieka neužimti tai buvo stebėta pagal Nemunėlio upę

nuo Pundurių kaimo iki Kvetkų gyvenvietės bei kitose pavienėse apleistose sodybose rajono

ribose

Baltųjų gandrų lizdai buvo skaičiuojami Biržų rajone Pastebėta kad lizdus baltieji

gandrai gali sukrauti įvairiose vietose medžiuose ant pastatų stulpų vandens bokštų ir kitur

Vykdyti stebėjimai parodė kad stambioji gandralizdžio medžiaga (pagrindas) yra gana

didelės šakos vėliau ant jų kraunama velėnos šieno gumulai skudurai sausas mėšlas nendrių

meldų gabalai samanos ir pan Vidury lizdo padaroma nedidelė duobutė ndash tokio dydžio kad joje

būtų galima padėti kiaušinius ir pačiam atsitūpti Jaunikliams paaugus lizdas virsta plokščia

suplakta aikštele Lizdą gandrai stato nuolat net jaunikliams augant į jį vis neša įvairią medžiagą

Nuolat papildomi seni gandrų lizdai virsta didžiausiais griozdiškais pastatais kasmet aukštesniais

Dažnai po kiek laiko jie ima krypti į šoną ir griūna

6 lentelėje surašyti tyrimų duomenis atskleidžia lizdų sukrovimo vietas Biržų

savivaldybės ribose

6 lentelė Baltųjų gandrų lizdų vietos Biržų rajone

Lizdo vieta Lizdų skaičius Procentai

Lizdas medyje 107 109

Lizdas ant pastato 48 5

Lizdas ant stulpo 672 68

Lizdas ant vandens bokšto 135 138

Kitur 21 21

Viso 983 100

Atlikus tyrimą Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 iš kurių

nemaža dalis yra apleisti ir nebenaudojami kai kurių likę tik liekanos Atlikus tyrimų analizę buvo

35

nustatyta kad naudojamų lizdų Biržų savivaldybės teritorijoje yra 520 Daugiausia lizdų sukrauta

ant stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Dalis lizdų sukrautų stulpuose yra

nebenaudojami Sunku pasakyti kodėl jie buvo apleisti nes pagal surinktus duomenis matoma kad

gandrai labai dažnai lizdus susineša stulpuose Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens bokštų taip

sukeldami nepatogumus žmonėms Nors vandens bokštai yra sandarūs o vanduo imamas iš didelio

gylio estetinis vaizdas yra nepatenkinamas patys bokštai bei jų aplinka veisimosi metu yra užteršta

gandrų išmatomis bei maisto likučiais Tai labai aktuali tema ekologinių ūkių savininkams nes yra

taikomi griežtesni reikalavimai vandens rezervuarams ir jų aplinkai 107 lizdai buvo rasti

medžiuose 21 lizdai sukrauti kitur tai yra- ant pastatų stogų kažkokių tai pagalbinių pastatų namų

arba katilinių kaminų bei kitose tam tinkamose vietose Apibendrinant duomenis galima teigti kad

gandrams Biržų rajone labiausiai patinka sukrauti ant stulpų

Baltasis gandras yra tipiškas agrolandšafto paukštis gyvenantis žmogaus

kaimynystėje Kadangi baltasis gandras yra stambus paukštis kuriam reikia nemažai erdvės todėl ir

lizdui sukrauti turi pasirinkti tokią vietą kad būtų lengva priskristi ir nusileisti Jis renkasi atviresnę

vietovę Lizdai yra dideli todėl jų pagrindu gali būti tik stambios ir tvirtos atramos Tam labai tinka

medžiai (ypač pavieniai) įvairūs stulpai pastatai ir kitos panašios vietos

Jau labai seniai baltieji gandrai gyvena šalia žmogaus todėl jie neatsisako įsikurti ir

ant pastatų

Atliekant Biržų savivaldybės teritorijoje esančios gandrų populiacijos tyrimus didelis

dėmesys buvo skiriamas į lizdo sukrovimo vietą Galima išskirti vieną iš sukrovimo vietų medžius

Skaičiuojant gandralizdžius sukrautus medžiuose buvo įvertinta ir medžių būklė ar jie sukrauti

žaliuojančiuose džiūstančiuose nudžiūvusiuose medžiuose Dar gandrai lizdus krauna ant

vandentiekio bokštų pastatų ar jų liekanų bei ant stulpų Labai didelis dėmesys buvo skiriamas

lizdams kurie buvo sukrauti ant elektros stulpų Po atliktų tyrimų lizdai stulpuose buvo ardomi o jų

vietoje keliamos metalinės platformos taip pakeliant lizdo sukrovimo pagrindą nuo elektros laidų

Lizdų sukrovimo vietos

Kaip matome iš žemėlapių gandrai lizdus pagrindinai krauna ant stulpų visoje

savivaldybės teritorijoje nesirinkdami kažkokių tai vienų teritorijų Pagal gautus duomenis

dauguma lizdų yra prie kelių kur praeina elektros arba buvusios telefonų linijos Lizdai sukrauti ant

veikiančių elektros oro linijų sukelia problemas lyjant ar esant stipriam vėjui šlapi lizdai sukelia

trumpus jungimus elektros linijose Elektros stulpus pasirenka dėl saugumo lizdas palyginus auštai

plėšrūnas įlipti sudėtinga nes stulpai gelžbetoniniai ir nėra galimybės į juos įsikabinti nagais Dar

vienas stulpų privalumas yra lengvas priskridimas Gandrai dideli paukščiai ir jų sparnų plotis

reikalauja atitinkamos erdvės priskridimui prie lizdo

Iš turimos tyrimų medžiagos matome kad mažiausiai lizdų yra ant pastatų Ant pastato

be specialios tam skirtos platformos gandrai negali susikrauti lizdo Tik su žmonių pagalba kai

36

būna iškeliamos specialios tinkančios krauti lizdus platformos gandrai juos suneša ant pastatų

Medžiuose taip pat nėra gausu lizdų Čia kaip ir ant pastatų dažniausiai ranką prie lizdo sunešimo

prideda žmones nupjaunamos medžių viršūnės ir ten įrengiamos platformos Antri pagal užimtumą

ir gandralizdžių skaičių yra vandentiekio bokštai Čia baltieji gandrai taip pat susineša lizdus

Antrame žemėlapyje pavaizduoti ant specialių platformų ir be platformų sukrauti

lizdai Gandrai pasirenka jiems tinkančius stulpus ir ten susikrauna lizdą Teko išklausyti žmonių

nusiskundimų kad jų sodybose trukdant susikrauti lizdą stulpe išardant jau pradėtą krauti lizdo

pagrindą gandrai jį kantriai atnaujindavo o galutiniam variante skubiai pradėdavo dėti kiaušinius

dar nebaigtame lizde taip priversdami suteikti galimybę perėti Sunku pasakyti kodėl yra

pasirenkami būtent tie o ne kiti stulpai lizdo sukrovimui Atliekant lizdų apskaitas buvo pastebėta

kad ne visos elektrikų iškeltos platformos yra užimtos Dažniausiai naujose platformose lizdus

gandrai krovė nuvertus senąjį Pagal surinktus duomenis matosi kad lizdai ant platformų ir ne ant

platformų yra pasiskirstę daugmaž tolygiai

Analizuojant gautus duomenis galima daryti išvadą kad gandrai savo lizdams krauti

renkasi saugius pagrindus Dažniausiai į tokius pagrindus sunku įlipti jie yra atvirose vietose su

lengvu priskridimu Iš lizdų gerai matoma aplinka dažniausiai netoliese yra vandens telkiniai

upeliai ar šlapynės

37

6 pav Lizdų pasiskirstymas pagal sukrovimo vietą Biržų rajone

38

7 lentelė Medžių būklė kuriuose kraunami gandralizdžiai

Medžių būklė Lizdų skaičius Procentai

Žaliuojantis 72 673

Džiūstantis 8 75

Nudžiūvęs 27 25

Viso 107 100

Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose 30 procentų lizdų sukrauta

džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Tyrimai nebuvo vykdomi iki to kol šiuose

medžiuose gandrai susinešė lizdus Ar džiūstantys ir nudžiuvę medžiai buvo žaliuojantys kai buvo

pradėti krauti lizdai sunku pasakyti Apie medžius esančius sodybose ten gyvenantys žmones

galėjo tikslai pasakyti ar medžiai buvo žali ar jau nudžiuvę Daugumoje atvejų buvo teigiama kad

medžiai dar buvo žaliuojantys kai gandrai susinešė lizdą Dažnai žmones patys nupjovę medžio

viršūnę jos vietoje sumeistraudavo platformą gandralizdžiui Apklausos metu retoje sodyboje buvo

gautas atsakymas kad nudžiuvus medžiui jį nupjovus iki atitinkamo aukščio buvo įrengtas

gandralizdžio pagrindas Visgi galima teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose

žaliuose medžiuose Kaip matome 9 paveikslėlyje akivaizdžiai dominuoja lizdų sukrovimo vietos

žaliuojančiuose medžiuose (R2 = 0468) Nudžiuvusiuose tris kart daugiau negu džiūstančiuose tai

gal

7 pav

72

8

27

y = -225x + 80667 Rsup2 = 04686

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Žaliuojantis Džiūstantis Nudžiūvęs

Lizdų skaičius

Lizdų skaičius

Linear (Lizdų skaičius)

39

8 lentelė Baltųjų gandrų ant stulpų sukrauti lizdai

Ant stulpų sukrauti lizdai Lizdų skaičius

Ant specialios platformos 445

Ne ant specialios platformos 227

8 pav Gandrų lizdai sukrauti ant stulpų su platformomis ir be jų

Po atliktų tyrimų kaip matome 8 lentelėje buvo pastebėta kad didžioji dalis lizdų

buvo sukrauta elektros stulpuose Dvigubai daugiau lizdų buvo sukrauta ant specialių platformų Tą

galima paaiškinti tuo kad elektrikai saugodami laidus nuo trumpo jungimo įrenginėja specialias

platformas taip pakeldami lizdus aukštyn Daugelis naujai iškeltų platformų buvo užimamos

pirmais metais Pirmenybė buvo teikiama toms platformoms kurios buvo iškeltos anksčiau

sukrautų lizdų vietose tad galima teigti jog lizdus susikrovė tą pora kuri perėjo toje vietoje anksčiau

ir grįžusi vėl užsiėmė savo buvusį lizdą Likusios pirmais jų iškėlimo metais neužimtos platformos

buvo užimamos antras ar net trečiais metai nuo jų iškėlimo Pastarąsias užėmė jaunos ką tik tais

metasi sudarytos poros kurios pirmais po užėmimo metasi neperėjo Sekančiais metai sunešti lizdai

buvo užimti ir juose sėkmingai išperėti jaunikliai Be specialių gandrų ženklinimo priemonių

negalima teigti kad lizdus užėmė būtent tos poros ar atskiri paukščiai kurie tuos lizdus ir sukrovė

Maža dalis iškeltų platformų liko eilę metų neužimtos netgi nėra požymių jog jos būtų lankomos

paukščių Labai nenoriai gandrai užima tas platformas kurios po iškėlimo paliekamos tuščios

neįdedama žabų Buvo pastebėta kad iš dviejų gretimų platformų greičiau buvo užimta ta kurioje

buvo įdėta žabų taip paruoštas pradinis lizdo pagrindas Kaip matome iš pateikto 8 paveikslėlio

0

100

200

300

400

500

600

Ant specialios platformos Ne ant specialios platformos

40

ant specialių platformų lizdų yra žymiai daugiau ir pateiktame paveikslėlyje matomi nuokrypiai nuo

vidurkio Grafike pavaizduotos galimos nuokrypio ribos 9 paveiksle matome lizdų ant stulpų

išsidėstymą Biržų savivaldybės ribose Aplenkiant miškus ir miškelius gandrų lizdai sukrauti visoje

savivaldybės teritorijoje

9 pav Lizdų pasiskirstymas ant platformų

Baltųjų gandrų lizdų užimtumas ir jauniklių skaičius juose

Suskaičiavus ir įvertinus lizdų užimtumą galima teigti kad iš 73 procentų užimtų net

70 procentų lizdų buvo perima

27 procentai lizdų buvo neužimta

41

Kaip matome 10 paveikslėlio diagramoje didžioji dalis lizdų yra užimti 3 procentai lizdų buvo

užimti bet juose gandrai neperėjo Tai galimai jauni ką tik poras sudarę paukščiai

10 pav Lizdų užimtumas

Lizdo pagrindą sudaro stambios šakos gūžta išklojama sausa žole velėna sausu

mėšlu Balandžio mėnesį padedami dažniausiai 3 - 5 elipsiški baltos spalvos kiaušiniai Peri abu

tėvai tačiau tamsiuoju paros metu kiaušinius šildo tik patelė Jaunikliai skyla po 31 - 34 dienų Po

dviejų mėnesių gandriukai palieka lizdą Tačiau tėvai juos globoja apie 2 savaites Atliekant tyrimus

buvo pastebėta kad iš lizdų išmetami kiaušiniai bei jau paūgėję jaunikliai Ten kur lizdai sukrauti

sodybose ar greta jų buvo gauta informacija iš ten gyvenančių žmonių kad atskridus keliams

gandrams vyko peštynės su lizde perinčia pora po to buvo rasti po lizdu išmesti kiaušiniai arba

jaunikliai Po dėties ar jauniklių žūties pora lizdo nepalieka bet naujos dėties nebededa

10 lentelė Jauniklių skaičius lizduose

Jauniklių lizduose skaičius Lizdų skaičius

1 45

2 151

3 146

4 53

5 6

Taip pat buvo skaičiuojami lizdai su jaunikliais kad galima būtų įvertinti ar gandrų

prieaugis bus didesnis ar mažesnis Suskaičiavus jauniklius lizduose galima teigti kad Biržų rajone

daugiausiai lizduose yra du arba trys jaunikliai Daugiausiai lizde yra stebėti 5 jaunikliai ( 10

lentelė ) Jauniklių skaičius nepriklauso nuo lizdo būvimo vietos Atliekant lizdų porų

70

3

27

Užimtas (perėjo)

Užimtas (neperėjo)

Neužimtas (neperėjo)

42

produktyvumo tyrimus negalima išskirti atskirų porų kaip produktyviausiu turinčiu gausesnes

jauniklių vadas Per tris metus buvo stebima kad vienais metais lizde užauginami keletas jauniklių

o sekančiais tik vienas (10 lentelė) Priklausomai nuo metų pora perinti lizde užaugina skirtingą

skaičių jauniklių Lizdo vieta jo aplinka bei agrarinis kraštovaizdis mažai veikia gandrų poros

produktyvumą

11pav

11 paveikslėlyje pavaizduota kad daugiausiailizdų buvo rasta su dviem jaunikliais o

mažiausiai su penkiais Su vienu ir keturiais jaunikliais lizdų buvo rasta beveik vienodai Čia

pavaizduoti ir galimi nukrypimai nuo vidurkio 12 paveikslėlyje pavaizduotas jauniklių skaičius

lizduose procentais

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

1 2 3 4 5

Liz

dų

sk

aič

ius

vn

t

Jauniklių lizduose skaičius

Lizdų skaičius

43

12 pav Jauniklių skaičius lizduose 2010 metais Biržų rajone

Skaičius jauniklių

7

13

20

27

33 1

2

3

4

5

44

IŠVADOS

1 Pagrindinai visi lizdai randasi žmonių apgyvendintose vietose gyvenvietėse intensyvios

žemdirbystės plotuose lizdų nerasta o pastarosiose teritorijose esančiose gyvenvietėse lizdų

koncentracija yra mažesnė negu pasyvios žemdirbystės plotuose Beveik visi lizdai išsidėstę

gyvenvietėse pagal kelius Baltųjų gandrų lizdai esantys ant elektros stulpų ne ant specialių

platformų sukelia problemas elektros tiekime

2 Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 Daugiausia lizdų sukrauta ant

stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens

bokštų bei 107 lizdai medžiuose Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose

30 procentų lizdų sukrauta džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Atlikus tyrimus

bei duomenų analizę matome kad iš 983 lizdų ar jų liekanų naudojami tik 520 lizdų iš kurių

tik 75 proc yra užimti

3 Buvo nustatyta kad lizduose vidutiniškai būna 2-3 jaunikliai tai sudaro didžiąją dalį lizdų

Biržų savivaldybės ribose

4 Ant stulpų baltųjų gandrų kraunami gandralizdžiai ant specialių platformų ir ne ant

platformų Suskaičiavus lizdus gauti duomenys parodė kad gandrai mėgsta du kartus

dažniau krauti lizdus ant specialių platformų Didelė lizdų dalis kraunama ant vandentiekio

bokštų Mažai lizdų ant pastatų bei kitose vietose ( ant kaminų statinių liekanų) Galima

teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose žaliuose medžiuose

45

LITERATŪRA

1 Baltasis gandras Lietuvoje Lizdų atlasas M Dagys D Vaitkuvienė Vilnius

Gamtos tyrimų centras 2013

2 Ivanauskas T Elisonas J Dovydaitis Lietuvos laukiniai paukščiai ir jų globa

Kosmos 1927 Nr 45

3 Jusys V Karalius S Raudonikis L Lietuvos paukščių pažinimo vadovas Kaunas

Lututė 2012

4 Kontrimavičius V Lietuvos fauna Vilnius Mokslo ir enciklopedijų leidykla

1988-1997

5 Lietuvos paukščiai T Ivanauskas - 2-asis papild ir patais leid - Vilnius

Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla 1959

6 Lietuvos perinčių paukščių atlasas Kaunas Lututė 2006

7 Lietuvos paukščiai V Logminas - Vilnius Mokslas 1979

8 Logminas V V bdquoMokslasldquo 1990 Lietuvos fauna Paukščiai I d

9 Malinauskas V Vaitkus G 1995 Baltųjų gandrų apskaita Lietuvoje 1994 m

rezultatai Ciconia Nr 1

10 Petkus G Baltieji gandrai vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje 2015-02-26

wwwalkaslt žiūrėta 2015-02-28

11Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti Petras Kurlavičius Vilnius Lietuvos

ornitologų draugija 2003

12 Gandrinių šventė Vilniuje Žiūrėta 2015-02-01 Prieiga per internetą

lthttpwwwbirdlifeltindexphpnaujienosnewscatid=1ampnewsid=147gt

13 httpwwwbirdlifelt Žiūrėta 2015-02-01

14 httpwwwciconialt Žiūrėta 2015-02-01

15 Fulin M Jerzak L Sparks TH Tryjanowski P Relationship between arrival

date hatching date and breeding success of the white stork (Ciconia ciconia) in Slovakia Biologia

2009 p 361-364)

16 httppasauliolietuviscombaltasis-gandras-problemos Žiūrėta 2015-02-01

17httpwwwekonaujienosltnaujienosgamtos_pasaulisgyvunaipauksciaiS-

742straipsnisBaltasis-gandras--ar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija žiūrėta

2015-02-25

18 httpwwwlrytasltlietuvos-dienagamta21-tukst-baltuju-gandru-lizdu-duomenu-

bazeje-internetehtm žiūrėta 2015-02-28

29

2 DARBO TIKSLAS UŽDAVINIAI IR METODIKA

21 Darbo tikslas ir uždaviniai

Darbo tikslas - išaiškinti baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) statuso ir veisimosi

buveinės pasirinkimo ir paplitimo ypatumus gerėjant aplinkos kokybei (sumažėjus žemės ūkio

intensyvumui)

Darbo uždaviniai

1 Biržų rajono pavyzdžiu išnagrinėti baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) statusą bei

paplitimą

2 Išaiškinti baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) veisimosi buveinės pasirinkimo ir

paplitimo ypatumus Biržų rajone

3 Išanalizuoti baltųjų gandrų gandralizdžių skaičių ir vietas

4 Nustatyti jauniklių skaičių lizduose

22 Tyrimo metodika ir medžiaga

Analizuojat duomenis buvo naudoti tokie baltųjų gandrų populiaciją apibūdinantys

rodikliai

H ndash lizdų skaičius

HO ndash neužimtų lizdų skaičius

HPm ndash perinčių porų lizdų su jaunikliais skaičius

HPo ndash skaičius lizdų kuriuose gandrų poros gyveno bet neužaugino jauniklių

StD ndash perėjimo tankumas visoje tirtoje teritorijoje (bendras perėjimo tankumas

HPa100 km2 )

SBp - jauniklių skaičius tenkantis 100 km2 tirtos teritorijos

SBm ndash lizdų skaičius su jaunikliais (HPm100 km2 ) tirtoje teritorijoje

Šie sutrumpinimai darbe bus vartojami ir toliau Šiame darbe veiksnių turinčių įtakos

baltųjų gandrų buveinės rinkimuisi tyrimas buvo atliktas 3 etapais

1) buvo surinkti tyrimui reikalingi duomenys

2) surinkti duomenys susisteminti ir sugrupuoti

3) atlikta jų analizė

30

23 Gamtinė ndash geografinė Biržų rajono charakteristika

Biržų rajonas yra šiaurinėje Lietuvos dalyje ribojasi su Rokiškio Kupiškio

Panevėžio Pasvalio rajonais šiaurėje - su Latvijos Respublika

Rajone yra toliausiai į šiaurę nutolęs Lietuvos taškas - 56deg 21 01 šiaurės platumos

Biržų rajono teritorija - 1476 kv km

Rajone yra Biržų Vabalninko miestai Likėnų gyvenvietė 8 seniūnijos

Biržai įsikūrę Apaščios ir Agluonos upių santakoje prie dirbtinio Širvėnos ežero

Biržų miesto geografinės koordinatės 56deg 12 šiaurės platumos 24deg 46 rytų ilgumos

Nuo Biržų iki Vilniaus yra apie 200 km

Nuo Biržų iki Latvijos sostinės Rygos - apie 100 km

Biržų miesto gatvių bendras ilgis - 717 km

Pagal fizinį - geografinį rajonavimą Biržų rajono teritorija yra Lietuvos vidurio

žemumos šiaurinėje dalyje (Mūšos - Nemunėlio lyguma)

Pagal botaninį - geografinį padalijimą Biržų rajonas priklauso Rytų Žemaičių

plynaukštės ir Šiaurės Lietuvos žemumos rajonui

Beveik visa Biržų rajono teritorija įeina į didžiausios rajono upės Nemunėlio (ilgis -

191 km) baseiną Šiam baseinui priklauso kairieji Nemunėlio upės intakai Apaščia (ilgis - 88 km)

su jos intaku Rovėja (ilgis - 35 km) ir kitais mažesniais intakais - Perkaso Aukštosios Gervės

Žemosios Gervės - ištekančiais iš Biržų girios Pietinėje rajono dalyje teka Agluona (ilgis - 20 km)

ir Tatula (ilgis - 66 km) su daugybe intakėlių iš kurių paminėtini Smardonė (teka per Likėnų

kurortą) Juodupė Upytė Juodlepšė Iš viso rajone yra 28 upės ir upeliai ilgesni kaip 5 km

Biržų rajono upių tinklo tankumas - 05 km 1 kv km (Lietuvoje - 049 km 1 kv km)

Rajone yra 17 ežerų kurių dauguma visai maži Didžiausias - šalia Biržų esantis Širvėnos ežeras

(340 ha) susidaręs XVI amžiuje patvenkus Apaščios ir Agluonos upes ties jų santaka Ežeras

negilus Vandens lygio svyravimas priklausomai nuo kritulių ir dirbtinio reguliavimo per metus

siekia 13 - 18 metro

Biržų rajone yra daug karstinių įgriuvų ir dolomito atodangų Nemunėlio bei

Apaščios upių skardžiuose

Visi didesnieji rajono miškai išsidėstę teritorijos pakraščiuose Didžiausias masyvas -

Biržų giria - dešimtas pagal dydį miškų plotas Lietuvoje Pietinėje rajono dalyje prie didelių

Panevėžio Žaliosios girios plotų prieina Vabalninko šilas pietrytinėje dalyje yra

nedideli Salamiesčio ir Galvokų miškai rytuose - Pariškių miškas

31

Pietvakariuose išsibarstę smulkesni Kirdonių miškų fragmentai Šilų miškas

besitęsiantis nuo Būginių link Geidžiūnų - vienintelis didesnis miško masyvas agrarinėje vidurinėje

rajono dalyje

Rajono miškingumas - 260 ty iš 147624 hektarų rajono ploto 38169 hektarai

apaugę mišku

24 Baltųjų gandrų lizdų Biržų rajono savivaldybės ribose tyrimų metodika

Biržų rajono savivaldybės ribose baltųjų gandrų populiacijos tyrimams atlikti

naudojama automobilis GPS įrenginys Magelan kompasas rašymo priemonė ( pieštukas)

žiūronai savivaldybės žemėlapis atitinkamos formos popierinis variantas lizdo aprašymui

koordinačių nurodymui nuotraukų pažymėjimui bei pastaboms užrašyti (nuoroda) Turimai

atliekami šviesiu paros metu vadovaujantis metodika

Stebėjimo vietos charakteristika

Tai potencialios rūšies vietos įvairaus dydžio gyvenvietės sodybos atviro

kraštovaizdžio senų medžių grupės atskiri aukštesni statiniai elektros ir telefono perdavimo linijos

Visos išvardintos vietos turi būti aplankomos ir patikrinamos stebėtojo Tam patogiausi pasirinkti

nuolatinį maršrutą ir jį pasižymėti kartografinėje medžiagoje ( atliekant tyrimą Biržų savivaldybės

ribose maršrutai suvedami į GPS įrenginį ) Vėliau atskiriems maršruto fragmentams suteikiami

pavadinimai ir kodai kurie pateikiami apskaitos duomenų formoje

Stebimo objekto aprašymas ir stebimi parametrai

Tai visiems gerai žinomas ir atpažįstamas atviro kraštovaizdžio paukšti perintis

žmogaus kaimynystėje Praktiškai visi lizdai įrengiami žmonių apgyvendintose teritorijose todėl

netikslinga jų ieškoti miškuose ar pelkių masyvuose

Stebimi parametrai

Apskaitos vienetas yra užimtas lizdas jauniklių bei neužimtų gandralizdžių skaičius

yra papildoma informacija

Vietos savybių išsaugojimo laipsnio įvertinimas

Vertinamas toks poveikis kaip maitinimosi vietų sunaikinimas ar lizdų būklė (

tyrimuose buvo vertinama lizdų būklė jų sukrovimo vietose lizdo sukrovimo vieta bei

produktyvumas )

Stebėjimo procedūra

Perinčių paukščių populiacijai įvertinti taikomas lizdų apskaitos metodas arba

kartografavimas Taikant šį metodą gaunama daug informacijos apie populiacijos būklę nes

monitoringo programą galima vykdyti atskiros poros lygmenių Be to paprasčiau planuoti

32

biotechninių priemonių įgyvendinimo darbus Lizdų apskaitos metu konkrečioje ( šiuo metu Biržų

savivaldybės) teritorijoje suskaičiuojami visi užimti lizdai Svarbu įsitikinti ar visi lizdai buvo rasti

Renkant papildomą informaciją pirmiausiai reikia nurodyti ar pora sėkmingai išsiperėjo kiek

jauniklių ar lizde stebimi tik suaugę paukščiai Apskaitas reikia vykdyti Birželio pabaigoje ndash liepos

pirmoje pusėje kai jaunikliai jau stovi lizduose todėl nesunku juos suregistruoti

Duomenims rinkti reikalinga įranga ir priemonės

GPS imtuvas su atsarginiais elementais

išsamus vietovės žemėlapis ( smulkesnis nei 150 000 mastelio )

tyrimo maršruto planas ( 1 10 000 mastelio )

užrašų knygelė su ne mažiau kaip dviem rašymo priemonėm

transporto priemonė

mobiliojo ryšio telefonas nenumatytiems atvejams

žiūronai 7-12 x 40- 70

Stebėjimų registracijos procedūra

Rūšies stebėjimų duomenys surašomi į atitinkamą duomenų apskaitos formą (

nuoroda) Joje pažymimos apskaitos datos tyrimų vieta laikas rasti lizdai jų koordinatės būklės

vertinimas kur lizdas sukrautas Jei apskaitos metu nustatomas jauniklių skaičius jis įrašomas į

atitinkamą formos grafą Papildomai surašoma lizdo būklė kur jis sukrautas bei apibūdinama

sukrovimo vieta

Duomenų kokybės užtikrinimas

Baltųjų gandrų apskaitos nekelia jokių ypatingų reikalavimų Jei užimti lizdai

registruojami ankstyvose jauniklių augimo fazėse patartina stebėjimų nevykdyti lietingu šaltu ir

vėjuotu oru nes tėvai gali šildyti jauniklius ir jie bus sunkiai pastebimi Reikalinga prieiti prie lizdo

ir įsitikinti ar prie jo yra išmatų kas parodo lizdo užimtumą ( L Raudonikis ir kt 2006p33)

33

3 DARBO REZULTATAI

31 Baltųjų gandrų lizdų sukrovimo vietos Biržų rajone

5 pav

Atlikus tyrimus ir perkėlus GPS duomenis į GIS sistemos žemėlapį gavome Biržų savivaldybėje

esančių lizdų planą (5 pav) Kaip matome pateiktame plane Baltieji gandrai peri visoje

savivaldybės teritorijoje Pagal pasiskirstymą galima pasakyti kad miškuose lizdų nebuvo rasta

vienas lizdas yra Biržų girioje esančioje gyvenvietėje Pamiškėse lizdų randama nedaug dažniausiai

jei yra sodybą ar kelių namų grupės Atliekant tyrimus ką ir matome žemėlapyje gandrai vengia

didelių agrarinio kraštovaizdžio plotų Važinėjant po rajoną buvo pastebėta kad prie intensyvios

žemdirbystės plotų ypatingai prie didelių dirbamų laukų gandrai lizdų nesusineša Apskaitų metu

34

buvo pastebėta kad lizdai sunešami arčiau kelių bei gyvenviečių Perkėlus GPS duomenis į

žemėlapį matoma kad vizualinis stebėjimas su žemėlapyje matomais duomenimis patvirtina jog

gandrai renkasi žmonių apgyvendintas teritorijas Analizuojant duomenis žemėlapyje pastebėta kad

gandrai renkasi gyvenvietes esančias arčiau šlapynių upių ir ežerų Didžiausias lizdų tankis

randamas gyvenvietėse kurios yra prie natūralių šienaujamų pievų Gyvenvietėse prie intensyvios

žemdirbystės laukų gandrų skaičius ženkliai mažesnis o kai kuriose rajono vietose lizdų visai

nerasta Didelis lizdų tankis prie Apaščios bei Nemunėlio upių prie Nemunėlio Radviliškio

mažiau prie pačių Biržų Mažiausias tankis prie Vabalninko miestelio Šį teritorija pasižymi

dideliais žemdirbystės plotais nėra šlapynių didesnių upių ar ežerėlių kas ir įtakoja mažesnį lizdų

skaičių Lizdai prie apleistų sodybų bei fermų lieka neužimti tai buvo stebėta pagal Nemunėlio upę

nuo Pundurių kaimo iki Kvetkų gyvenvietės bei kitose pavienėse apleistose sodybose rajono

ribose

Baltųjų gandrų lizdai buvo skaičiuojami Biržų rajone Pastebėta kad lizdus baltieji

gandrai gali sukrauti įvairiose vietose medžiuose ant pastatų stulpų vandens bokštų ir kitur

Vykdyti stebėjimai parodė kad stambioji gandralizdžio medžiaga (pagrindas) yra gana

didelės šakos vėliau ant jų kraunama velėnos šieno gumulai skudurai sausas mėšlas nendrių

meldų gabalai samanos ir pan Vidury lizdo padaroma nedidelė duobutė ndash tokio dydžio kad joje

būtų galima padėti kiaušinius ir pačiam atsitūpti Jaunikliams paaugus lizdas virsta plokščia

suplakta aikštele Lizdą gandrai stato nuolat net jaunikliams augant į jį vis neša įvairią medžiagą

Nuolat papildomi seni gandrų lizdai virsta didžiausiais griozdiškais pastatais kasmet aukštesniais

Dažnai po kiek laiko jie ima krypti į šoną ir griūna

6 lentelėje surašyti tyrimų duomenis atskleidžia lizdų sukrovimo vietas Biržų

savivaldybės ribose

6 lentelė Baltųjų gandrų lizdų vietos Biržų rajone

Lizdo vieta Lizdų skaičius Procentai

Lizdas medyje 107 109

Lizdas ant pastato 48 5

Lizdas ant stulpo 672 68

Lizdas ant vandens bokšto 135 138

Kitur 21 21

Viso 983 100

Atlikus tyrimą Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 iš kurių

nemaža dalis yra apleisti ir nebenaudojami kai kurių likę tik liekanos Atlikus tyrimų analizę buvo

35

nustatyta kad naudojamų lizdų Biržų savivaldybės teritorijoje yra 520 Daugiausia lizdų sukrauta

ant stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Dalis lizdų sukrautų stulpuose yra

nebenaudojami Sunku pasakyti kodėl jie buvo apleisti nes pagal surinktus duomenis matoma kad

gandrai labai dažnai lizdus susineša stulpuose Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens bokštų taip

sukeldami nepatogumus žmonėms Nors vandens bokštai yra sandarūs o vanduo imamas iš didelio

gylio estetinis vaizdas yra nepatenkinamas patys bokštai bei jų aplinka veisimosi metu yra užteršta

gandrų išmatomis bei maisto likučiais Tai labai aktuali tema ekologinių ūkių savininkams nes yra

taikomi griežtesni reikalavimai vandens rezervuarams ir jų aplinkai 107 lizdai buvo rasti

medžiuose 21 lizdai sukrauti kitur tai yra- ant pastatų stogų kažkokių tai pagalbinių pastatų namų

arba katilinių kaminų bei kitose tam tinkamose vietose Apibendrinant duomenis galima teigti kad

gandrams Biržų rajone labiausiai patinka sukrauti ant stulpų

Baltasis gandras yra tipiškas agrolandšafto paukštis gyvenantis žmogaus

kaimynystėje Kadangi baltasis gandras yra stambus paukštis kuriam reikia nemažai erdvės todėl ir

lizdui sukrauti turi pasirinkti tokią vietą kad būtų lengva priskristi ir nusileisti Jis renkasi atviresnę

vietovę Lizdai yra dideli todėl jų pagrindu gali būti tik stambios ir tvirtos atramos Tam labai tinka

medžiai (ypač pavieniai) įvairūs stulpai pastatai ir kitos panašios vietos

Jau labai seniai baltieji gandrai gyvena šalia žmogaus todėl jie neatsisako įsikurti ir

ant pastatų

Atliekant Biržų savivaldybės teritorijoje esančios gandrų populiacijos tyrimus didelis

dėmesys buvo skiriamas į lizdo sukrovimo vietą Galima išskirti vieną iš sukrovimo vietų medžius

Skaičiuojant gandralizdžius sukrautus medžiuose buvo įvertinta ir medžių būklė ar jie sukrauti

žaliuojančiuose džiūstančiuose nudžiūvusiuose medžiuose Dar gandrai lizdus krauna ant

vandentiekio bokštų pastatų ar jų liekanų bei ant stulpų Labai didelis dėmesys buvo skiriamas

lizdams kurie buvo sukrauti ant elektros stulpų Po atliktų tyrimų lizdai stulpuose buvo ardomi o jų

vietoje keliamos metalinės platformos taip pakeliant lizdo sukrovimo pagrindą nuo elektros laidų

Lizdų sukrovimo vietos

Kaip matome iš žemėlapių gandrai lizdus pagrindinai krauna ant stulpų visoje

savivaldybės teritorijoje nesirinkdami kažkokių tai vienų teritorijų Pagal gautus duomenis

dauguma lizdų yra prie kelių kur praeina elektros arba buvusios telefonų linijos Lizdai sukrauti ant

veikiančių elektros oro linijų sukelia problemas lyjant ar esant stipriam vėjui šlapi lizdai sukelia

trumpus jungimus elektros linijose Elektros stulpus pasirenka dėl saugumo lizdas palyginus auštai

plėšrūnas įlipti sudėtinga nes stulpai gelžbetoniniai ir nėra galimybės į juos įsikabinti nagais Dar

vienas stulpų privalumas yra lengvas priskridimas Gandrai dideli paukščiai ir jų sparnų plotis

reikalauja atitinkamos erdvės priskridimui prie lizdo

Iš turimos tyrimų medžiagos matome kad mažiausiai lizdų yra ant pastatų Ant pastato

be specialios tam skirtos platformos gandrai negali susikrauti lizdo Tik su žmonių pagalba kai

36

būna iškeliamos specialios tinkančios krauti lizdus platformos gandrai juos suneša ant pastatų

Medžiuose taip pat nėra gausu lizdų Čia kaip ir ant pastatų dažniausiai ranką prie lizdo sunešimo

prideda žmones nupjaunamos medžių viršūnės ir ten įrengiamos platformos Antri pagal užimtumą

ir gandralizdžių skaičių yra vandentiekio bokštai Čia baltieji gandrai taip pat susineša lizdus

Antrame žemėlapyje pavaizduoti ant specialių platformų ir be platformų sukrauti

lizdai Gandrai pasirenka jiems tinkančius stulpus ir ten susikrauna lizdą Teko išklausyti žmonių

nusiskundimų kad jų sodybose trukdant susikrauti lizdą stulpe išardant jau pradėtą krauti lizdo

pagrindą gandrai jį kantriai atnaujindavo o galutiniam variante skubiai pradėdavo dėti kiaušinius

dar nebaigtame lizde taip priversdami suteikti galimybę perėti Sunku pasakyti kodėl yra

pasirenkami būtent tie o ne kiti stulpai lizdo sukrovimui Atliekant lizdų apskaitas buvo pastebėta

kad ne visos elektrikų iškeltos platformos yra užimtos Dažniausiai naujose platformose lizdus

gandrai krovė nuvertus senąjį Pagal surinktus duomenis matosi kad lizdai ant platformų ir ne ant

platformų yra pasiskirstę daugmaž tolygiai

Analizuojant gautus duomenis galima daryti išvadą kad gandrai savo lizdams krauti

renkasi saugius pagrindus Dažniausiai į tokius pagrindus sunku įlipti jie yra atvirose vietose su

lengvu priskridimu Iš lizdų gerai matoma aplinka dažniausiai netoliese yra vandens telkiniai

upeliai ar šlapynės

37

6 pav Lizdų pasiskirstymas pagal sukrovimo vietą Biržų rajone

38

7 lentelė Medžių būklė kuriuose kraunami gandralizdžiai

Medžių būklė Lizdų skaičius Procentai

Žaliuojantis 72 673

Džiūstantis 8 75

Nudžiūvęs 27 25

Viso 107 100

Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose 30 procentų lizdų sukrauta

džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Tyrimai nebuvo vykdomi iki to kol šiuose

medžiuose gandrai susinešė lizdus Ar džiūstantys ir nudžiuvę medžiai buvo žaliuojantys kai buvo

pradėti krauti lizdai sunku pasakyti Apie medžius esančius sodybose ten gyvenantys žmones

galėjo tikslai pasakyti ar medžiai buvo žali ar jau nudžiuvę Daugumoje atvejų buvo teigiama kad

medžiai dar buvo žaliuojantys kai gandrai susinešė lizdą Dažnai žmones patys nupjovę medžio

viršūnę jos vietoje sumeistraudavo platformą gandralizdžiui Apklausos metu retoje sodyboje buvo

gautas atsakymas kad nudžiuvus medžiui jį nupjovus iki atitinkamo aukščio buvo įrengtas

gandralizdžio pagrindas Visgi galima teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose

žaliuose medžiuose Kaip matome 9 paveikslėlyje akivaizdžiai dominuoja lizdų sukrovimo vietos

žaliuojančiuose medžiuose (R2 = 0468) Nudžiuvusiuose tris kart daugiau negu džiūstančiuose tai

gal

7 pav

72

8

27

y = -225x + 80667 Rsup2 = 04686

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Žaliuojantis Džiūstantis Nudžiūvęs

Lizdų skaičius

Lizdų skaičius

Linear (Lizdų skaičius)

39

8 lentelė Baltųjų gandrų ant stulpų sukrauti lizdai

Ant stulpų sukrauti lizdai Lizdų skaičius

Ant specialios platformos 445

Ne ant specialios platformos 227

8 pav Gandrų lizdai sukrauti ant stulpų su platformomis ir be jų

Po atliktų tyrimų kaip matome 8 lentelėje buvo pastebėta kad didžioji dalis lizdų

buvo sukrauta elektros stulpuose Dvigubai daugiau lizdų buvo sukrauta ant specialių platformų Tą

galima paaiškinti tuo kad elektrikai saugodami laidus nuo trumpo jungimo įrenginėja specialias

platformas taip pakeldami lizdus aukštyn Daugelis naujai iškeltų platformų buvo užimamos

pirmais metais Pirmenybė buvo teikiama toms platformoms kurios buvo iškeltos anksčiau

sukrautų lizdų vietose tad galima teigti jog lizdus susikrovė tą pora kuri perėjo toje vietoje anksčiau

ir grįžusi vėl užsiėmė savo buvusį lizdą Likusios pirmais jų iškėlimo metais neužimtos platformos

buvo užimamos antras ar net trečiais metai nuo jų iškėlimo Pastarąsias užėmė jaunos ką tik tais

metasi sudarytos poros kurios pirmais po užėmimo metasi neperėjo Sekančiais metai sunešti lizdai

buvo užimti ir juose sėkmingai išperėti jaunikliai Be specialių gandrų ženklinimo priemonių

negalima teigti kad lizdus užėmė būtent tos poros ar atskiri paukščiai kurie tuos lizdus ir sukrovė

Maža dalis iškeltų platformų liko eilę metų neužimtos netgi nėra požymių jog jos būtų lankomos

paukščių Labai nenoriai gandrai užima tas platformas kurios po iškėlimo paliekamos tuščios

neįdedama žabų Buvo pastebėta kad iš dviejų gretimų platformų greičiau buvo užimta ta kurioje

buvo įdėta žabų taip paruoštas pradinis lizdo pagrindas Kaip matome iš pateikto 8 paveikslėlio

0

100

200

300

400

500

600

Ant specialios platformos Ne ant specialios platformos

40

ant specialių platformų lizdų yra žymiai daugiau ir pateiktame paveikslėlyje matomi nuokrypiai nuo

vidurkio Grafike pavaizduotos galimos nuokrypio ribos 9 paveiksle matome lizdų ant stulpų

išsidėstymą Biržų savivaldybės ribose Aplenkiant miškus ir miškelius gandrų lizdai sukrauti visoje

savivaldybės teritorijoje

9 pav Lizdų pasiskirstymas ant platformų

Baltųjų gandrų lizdų užimtumas ir jauniklių skaičius juose

Suskaičiavus ir įvertinus lizdų užimtumą galima teigti kad iš 73 procentų užimtų net

70 procentų lizdų buvo perima

27 procentai lizdų buvo neužimta

41

Kaip matome 10 paveikslėlio diagramoje didžioji dalis lizdų yra užimti 3 procentai lizdų buvo

užimti bet juose gandrai neperėjo Tai galimai jauni ką tik poras sudarę paukščiai

10 pav Lizdų užimtumas

Lizdo pagrindą sudaro stambios šakos gūžta išklojama sausa žole velėna sausu

mėšlu Balandžio mėnesį padedami dažniausiai 3 - 5 elipsiški baltos spalvos kiaušiniai Peri abu

tėvai tačiau tamsiuoju paros metu kiaušinius šildo tik patelė Jaunikliai skyla po 31 - 34 dienų Po

dviejų mėnesių gandriukai palieka lizdą Tačiau tėvai juos globoja apie 2 savaites Atliekant tyrimus

buvo pastebėta kad iš lizdų išmetami kiaušiniai bei jau paūgėję jaunikliai Ten kur lizdai sukrauti

sodybose ar greta jų buvo gauta informacija iš ten gyvenančių žmonių kad atskridus keliams

gandrams vyko peštynės su lizde perinčia pora po to buvo rasti po lizdu išmesti kiaušiniai arba

jaunikliai Po dėties ar jauniklių žūties pora lizdo nepalieka bet naujos dėties nebededa

10 lentelė Jauniklių skaičius lizduose

Jauniklių lizduose skaičius Lizdų skaičius

1 45

2 151

3 146

4 53

5 6

Taip pat buvo skaičiuojami lizdai su jaunikliais kad galima būtų įvertinti ar gandrų

prieaugis bus didesnis ar mažesnis Suskaičiavus jauniklius lizduose galima teigti kad Biržų rajone

daugiausiai lizduose yra du arba trys jaunikliai Daugiausiai lizde yra stebėti 5 jaunikliai ( 10

lentelė ) Jauniklių skaičius nepriklauso nuo lizdo būvimo vietos Atliekant lizdų porų

70

3

27

Užimtas (perėjo)

Užimtas (neperėjo)

Neužimtas (neperėjo)

42

produktyvumo tyrimus negalima išskirti atskirų porų kaip produktyviausiu turinčiu gausesnes

jauniklių vadas Per tris metus buvo stebima kad vienais metais lizde užauginami keletas jauniklių

o sekančiais tik vienas (10 lentelė) Priklausomai nuo metų pora perinti lizde užaugina skirtingą

skaičių jauniklių Lizdo vieta jo aplinka bei agrarinis kraštovaizdis mažai veikia gandrų poros

produktyvumą

11pav

11 paveikslėlyje pavaizduota kad daugiausiailizdų buvo rasta su dviem jaunikliais o

mažiausiai su penkiais Su vienu ir keturiais jaunikliais lizdų buvo rasta beveik vienodai Čia

pavaizduoti ir galimi nukrypimai nuo vidurkio 12 paveikslėlyje pavaizduotas jauniklių skaičius

lizduose procentais

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

1 2 3 4 5

Liz

dų

sk

aič

ius

vn

t

Jauniklių lizduose skaičius

Lizdų skaičius

43

12 pav Jauniklių skaičius lizduose 2010 metais Biržų rajone

Skaičius jauniklių

7

13

20

27

33 1

2

3

4

5

44

IŠVADOS

1 Pagrindinai visi lizdai randasi žmonių apgyvendintose vietose gyvenvietėse intensyvios

žemdirbystės plotuose lizdų nerasta o pastarosiose teritorijose esančiose gyvenvietėse lizdų

koncentracija yra mažesnė negu pasyvios žemdirbystės plotuose Beveik visi lizdai išsidėstę

gyvenvietėse pagal kelius Baltųjų gandrų lizdai esantys ant elektros stulpų ne ant specialių

platformų sukelia problemas elektros tiekime

2 Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 Daugiausia lizdų sukrauta ant

stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens

bokštų bei 107 lizdai medžiuose Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose

30 procentų lizdų sukrauta džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Atlikus tyrimus

bei duomenų analizę matome kad iš 983 lizdų ar jų liekanų naudojami tik 520 lizdų iš kurių

tik 75 proc yra užimti

3 Buvo nustatyta kad lizduose vidutiniškai būna 2-3 jaunikliai tai sudaro didžiąją dalį lizdų

Biržų savivaldybės ribose

4 Ant stulpų baltųjų gandrų kraunami gandralizdžiai ant specialių platformų ir ne ant

platformų Suskaičiavus lizdus gauti duomenys parodė kad gandrai mėgsta du kartus

dažniau krauti lizdus ant specialių platformų Didelė lizdų dalis kraunama ant vandentiekio

bokštų Mažai lizdų ant pastatų bei kitose vietose ( ant kaminų statinių liekanų) Galima

teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose žaliuose medžiuose

45

LITERATŪRA

1 Baltasis gandras Lietuvoje Lizdų atlasas M Dagys D Vaitkuvienė Vilnius

Gamtos tyrimų centras 2013

2 Ivanauskas T Elisonas J Dovydaitis Lietuvos laukiniai paukščiai ir jų globa

Kosmos 1927 Nr 45

3 Jusys V Karalius S Raudonikis L Lietuvos paukščių pažinimo vadovas Kaunas

Lututė 2012

4 Kontrimavičius V Lietuvos fauna Vilnius Mokslo ir enciklopedijų leidykla

1988-1997

5 Lietuvos paukščiai T Ivanauskas - 2-asis papild ir patais leid - Vilnius

Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla 1959

6 Lietuvos perinčių paukščių atlasas Kaunas Lututė 2006

7 Lietuvos paukščiai V Logminas - Vilnius Mokslas 1979

8 Logminas V V bdquoMokslasldquo 1990 Lietuvos fauna Paukščiai I d

9 Malinauskas V Vaitkus G 1995 Baltųjų gandrų apskaita Lietuvoje 1994 m

rezultatai Ciconia Nr 1

10 Petkus G Baltieji gandrai vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje 2015-02-26

wwwalkaslt žiūrėta 2015-02-28

11Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti Petras Kurlavičius Vilnius Lietuvos

ornitologų draugija 2003

12 Gandrinių šventė Vilniuje Žiūrėta 2015-02-01 Prieiga per internetą

lthttpwwwbirdlifeltindexphpnaujienosnewscatid=1ampnewsid=147gt

13 httpwwwbirdlifelt Žiūrėta 2015-02-01

14 httpwwwciconialt Žiūrėta 2015-02-01

15 Fulin M Jerzak L Sparks TH Tryjanowski P Relationship between arrival

date hatching date and breeding success of the white stork (Ciconia ciconia) in Slovakia Biologia

2009 p 361-364)

16 httppasauliolietuviscombaltasis-gandras-problemos Žiūrėta 2015-02-01

17httpwwwekonaujienosltnaujienosgamtos_pasaulisgyvunaipauksciaiS-

742straipsnisBaltasis-gandras--ar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija žiūrėta

2015-02-25

18 httpwwwlrytasltlietuvos-dienagamta21-tukst-baltuju-gandru-lizdu-duomenu-

bazeje-internetehtm žiūrėta 2015-02-28

30

23 Gamtinė ndash geografinė Biržų rajono charakteristika

Biržų rajonas yra šiaurinėje Lietuvos dalyje ribojasi su Rokiškio Kupiškio

Panevėžio Pasvalio rajonais šiaurėje - su Latvijos Respublika

Rajone yra toliausiai į šiaurę nutolęs Lietuvos taškas - 56deg 21 01 šiaurės platumos

Biržų rajono teritorija - 1476 kv km

Rajone yra Biržų Vabalninko miestai Likėnų gyvenvietė 8 seniūnijos

Biržai įsikūrę Apaščios ir Agluonos upių santakoje prie dirbtinio Širvėnos ežero

Biržų miesto geografinės koordinatės 56deg 12 šiaurės platumos 24deg 46 rytų ilgumos

Nuo Biržų iki Vilniaus yra apie 200 km

Nuo Biržų iki Latvijos sostinės Rygos - apie 100 km

Biržų miesto gatvių bendras ilgis - 717 km

Pagal fizinį - geografinį rajonavimą Biržų rajono teritorija yra Lietuvos vidurio

žemumos šiaurinėje dalyje (Mūšos - Nemunėlio lyguma)

Pagal botaninį - geografinį padalijimą Biržų rajonas priklauso Rytų Žemaičių

plynaukštės ir Šiaurės Lietuvos žemumos rajonui

Beveik visa Biržų rajono teritorija įeina į didžiausios rajono upės Nemunėlio (ilgis -

191 km) baseiną Šiam baseinui priklauso kairieji Nemunėlio upės intakai Apaščia (ilgis - 88 km)

su jos intaku Rovėja (ilgis - 35 km) ir kitais mažesniais intakais - Perkaso Aukštosios Gervės

Žemosios Gervės - ištekančiais iš Biržų girios Pietinėje rajono dalyje teka Agluona (ilgis - 20 km)

ir Tatula (ilgis - 66 km) su daugybe intakėlių iš kurių paminėtini Smardonė (teka per Likėnų

kurortą) Juodupė Upytė Juodlepšė Iš viso rajone yra 28 upės ir upeliai ilgesni kaip 5 km

Biržų rajono upių tinklo tankumas - 05 km 1 kv km (Lietuvoje - 049 km 1 kv km)

Rajone yra 17 ežerų kurių dauguma visai maži Didžiausias - šalia Biržų esantis Širvėnos ežeras

(340 ha) susidaręs XVI amžiuje patvenkus Apaščios ir Agluonos upes ties jų santaka Ežeras

negilus Vandens lygio svyravimas priklausomai nuo kritulių ir dirbtinio reguliavimo per metus

siekia 13 - 18 metro

Biržų rajone yra daug karstinių įgriuvų ir dolomito atodangų Nemunėlio bei

Apaščios upių skardžiuose

Visi didesnieji rajono miškai išsidėstę teritorijos pakraščiuose Didžiausias masyvas -

Biržų giria - dešimtas pagal dydį miškų plotas Lietuvoje Pietinėje rajono dalyje prie didelių

Panevėžio Žaliosios girios plotų prieina Vabalninko šilas pietrytinėje dalyje yra

nedideli Salamiesčio ir Galvokų miškai rytuose - Pariškių miškas

31

Pietvakariuose išsibarstę smulkesni Kirdonių miškų fragmentai Šilų miškas

besitęsiantis nuo Būginių link Geidžiūnų - vienintelis didesnis miško masyvas agrarinėje vidurinėje

rajono dalyje

Rajono miškingumas - 260 ty iš 147624 hektarų rajono ploto 38169 hektarai

apaugę mišku

24 Baltųjų gandrų lizdų Biržų rajono savivaldybės ribose tyrimų metodika

Biržų rajono savivaldybės ribose baltųjų gandrų populiacijos tyrimams atlikti

naudojama automobilis GPS įrenginys Magelan kompasas rašymo priemonė ( pieštukas)

žiūronai savivaldybės žemėlapis atitinkamos formos popierinis variantas lizdo aprašymui

koordinačių nurodymui nuotraukų pažymėjimui bei pastaboms užrašyti (nuoroda) Turimai

atliekami šviesiu paros metu vadovaujantis metodika

Stebėjimo vietos charakteristika

Tai potencialios rūšies vietos įvairaus dydžio gyvenvietės sodybos atviro

kraštovaizdžio senų medžių grupės atskiri aukštesni statiniai elektros ir telefono perdavimo linijos

Visos išvardintos vietos turi būti aplankomos ir patikrinamos stebėtojo Tam patogiausi pasirinkti

nuolatinį maršrutą ir jį pasižymėti kartografinėje medžiagoje ( atliekant tyrimą Biržų savivaldybės

ribose maršrutai suvedami į GPS įrenginį ) Vėliau atskiriems maršruto fragmentams suteikiami

pavadinimai ir kodai kurie pateikiami apskaitos duomenų formoje

Stebimo objekto aprašymas ir stebimi parametrai

Tai visiems gerai žinomas ir atpažįstamas atviro kraštovaizdžio paukšti perintis

žmogaus kaimynystėje Praktiškai visi lizdai įrengiami žmonių apgyvendintose teritorijose todėl

netikslinga jų ieškoti miškuose ar pelkių masyvuose

Stebimi parametrai

Apskaitos vienetas yra užimtas lizdas jauniklių bei neužimtų gandralizdžių skaičius

yra papildoma informacija

Vietos savybių išsaugojimo laipsnio įvertinimas

Vertinamas toks poveikis kaip maitinimosi vietų sunaikinimas ar lizdų būklė (

tyrimuose buvo vertinama lizdų būklė jų sukrovimo vietose lizdo sukrovimo vieta bei

produktyvumas )

Stebėjimo procedūra

Perinčių paukščių populiacijai įvertinti taikomas lizdų apskaitos metodas arba

kartografavimas Taikant šį metodą gaunama daug informacijos apie populiacijos būklę nes

monitoringo programą galima vykdyti atskiros poros lygmenių Be to paprasčiau planuoti

32

biotechninių priemonių įgyvendinimo darbus Lizdų apskaitos metu konkrečioje ( šiuo metu Biržų

savivaldybės) teritorijoje suskaičiuojami visi užimti lizdai Svarbu įsitikinti ar visi lizdai buvo rasti

Renkant papildomą informaciją pirmiausiai reikia nurodyti ar pora sėkmingai išsiperėjo kiek

jauniklių ar lizde stebimi tik suaugę paukščiai Apskaitas reikia vykdyti Birželio pabaigoje ndash liepos

pirmoje pusėje kai jaunikliai jau stovi lizduose todėl nesunku juos suregistruoti

Duomenims rinkti reikalinga įranga ir priemonės

GPS imtuvas su atsarginiais elementais

išsamus vietovės žemėlapis ( smulkesnis nei 150 000 mastelio )

tyrimo maršruto planas ( 1 10 000 mastelio )

užrašų knygelė su ne mažiau kaip dviem rašymo priemonėm

transporto priemonė

mobiliojo ryšio telefonas nenumatytiems atvejams

žiūronai 7-12 x 40- 70

Stebėjimų registracijos procedūra

Rūšies stebėjimų duomenys surašomi į atitinkamą duomenų apskaitos formą (

nuoroda) Joje pažymimos apskaitos datos tyrimų vieta laikas rasti lizdai jų koordinatės būklės

vertinimas kur lizdas sukrautas Jei apskaitos metu nustatomas jauniklių skaičius jis įrašomas į

atitinkamą formos grafą Papildomai surašoma lizdo būklė kur jis sukrautas bei apibūdinama

sukrovimo vieta

Duomenų kokybės užtikrinimas

Baltųjų gandrų apskaitos nekelia jokių ypatingų reikalavimų Jei užimti lizdai

registruojami ankstyvose jauniklių augimo fazėse patartina stebėjimų nevykdyti lietingu šaltu ir

vėjuotu oru nes tėvai gali šildyti jauniklius ir jie bus sunkiai pastebimi Reikalinga prieiti prie lizdo

ir įsitikinti ar prie jo yra išmatų kas parodo lizdo užimtumą ( L Raudonikis ir kt 2006p33)

33

3 DARBO REZULTATAI

31 Baltųjų gandrų lizdų sukrovimo vietos Biržų rajone

5 pav

Atlikus tyrimus ir perkėlus GPS duomenis į GIS sistemos žemėlapį gavome Biržų savivaldybėje

esančių lizdų planą (5 pav) Kaip matome pateiktame plane Baltieji gandrai peri visoje

savivaldybės teritorijoje Pagal pasiskirstymą galima pasakyti kad miškuose lizdų nebuvo rasta

vienas lizdas yra Biržų girioje esančioje gyvenvietėje Pamiškėse lizdų randama nedaug dažniausiai

jei yra sodybą ar kelių namų grupės Atliekant tyrimus ką ir matome žemėlapyje gandrai vengia

didelių agrarinio kraštovaizdžio plotų Važinėjant po rajoną buvo pastebėta kad prie intensyvios

žemdirbystės plotų ypatingai prie didelių dirbamų laukų gandrai lizdų nesusineša Apskaitų metu

34

buvo pastebėta kad lizdai sunešami arčiau kelių bei gyvenviečių Perkėlus GPS duomenis į

žemėlapį matoma kad vizualinis stebėjimas su žemėlapyje matomais duomenimis patvirtina jog

gandrai renkasi žmonių apgyvendintas teritorijas Analizuojant duomenis žemėlapyje pastebėta kad

gandrai renkasi gyvenvietes esančias arčiau šlapynių upių ir ežerų Didžiausias lizdų tankis

randamas gyvenvietėse kurios yra prie natūralių šienaujamų pievų Gyvenvietėse prie intensyvios

žemdirbystės laukų gandrų skaičius ženkliai mažesnis o kai kuriose rajono vietose lizdų visai

nerasta Didelis lizdų tankis prie Apaščios bei Nemunėlio upių prie Nemunėlio Radviliškio

mažiau prie pačių Biržų Mažiausias tankis prie Vabalninko miestelio Šį teritorija pasižymi

dideliais žemdirbystės plotais nėra šlapynių didesnių upių ar ežerėlių kas ir įtakoja mažesnį lizdų

skaičių Lizdai prie apleistų sodybų bei fermų lieka neužimti tai buvo stebėta pagal Nemunėlio upę

nuo Pundurių kaimo iki Kvetkų gyvenvietės bei kitose pavienėse apleistose sodybose rajono

ribose

Baltųjų gandrų lizdai buvo skaičiuojami Biržų rajone Pastebėta kad lizdus baltieji

gandrai gali sukrauti įvairiose vietose medžiuose ant pastatų stulpų vandens bokštų ir kitur

Vykdyti stebėjimai parodė kad stambioji gandralizdžio medžiaga (pagrindas) yra gana

didelės šakos vėliau ant jų kraunama velėnos šieno gumulai skudurai sausas mėšlas nendrių

meldų gabalai samanos ir pan Vidury lizdo padaroma nedidelė duobutė ndash tokio dydžio kad joje

būtų galima padėti kiaušinius ir pačiam atsitūpti Jaunikliams paaugus lizdas virsta plokščia

suplakta aikštele Lizdą gandrai stato nuolat net jaunikliams augant į jį vis neša įvairią medžiagą

Nuolat papildomi seni gandrų lizdai virsta didžiausiais griozdiškais pastatais kasmet aukštesniais

Dažnai po kiek laiko jie ima krypti į šoną ir griūna

6 lentelėje surašyti tyrimų duomenis atskleidžia lizdų sukrovimo vietas Biržų

savivaldybės ribose

6 lentelė Baltųjų gandrų lizdų vietos Biržų rajone

Lizdo vieta Lizdų skaičius Procentai

Lizdas medyje 107 109

Lizdas ant pastato 48 5

Lizdas ant stulpo 672 68

Lizdas ant vandens bokšto 135 138

Kitur 21 21

Viso 983 100

Atlikus tyrimą Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 iš kurių

nemaža dalis yra apleisti ir nebenaudojami kai kurių likę tik liekanos Atlikus tyrimų analizę buvo

35

nustatyta kad naudojamų lizdų Biržų savivaldybės teritorijoje yra 520 Daugiausia lizdų sukrauta

ant stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Dalis lizdų sukrautų stulpuose yra

nebenaudojami Sunku pasakyti kodėl jie buvo apleisti nes pagal surinktus duomenis matoma kad

gandrai labai dažnai lizdus susineša stulpuose Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens bokštų taip

sukeldami nepatogumus žmonėms Nors vandens bokštai yra sandarūs o vanduo imamas iš didelio

gylio estetinis vaizdas yra nepatenkinamas patys bokštai bei jų aplinka veisimosi metu yra užteršta

gandrų išmatomis bei maisto likučiais Tai labai aktuali tema ekologinių ūkių savininkams nes yra

taikomi griežtesni reikalavimai vandens rezervuarams ir jų aplinkai 107 lizdai buvo rasti

medžiuose 21 lizdai sukrauti kitur tai yra- ant pastatų stogų kažkokių tai pagalbinių pastatų namų

arba katilinių kaminų bei kitose tam tinkamose vietose Apibendrinant duomenis galima teigti kad

gandrams Biržų rajone labiausiai patinka sukrauti ant stulpų

Baltasis gandras yra tipiškas agrolandšafto paukštis gyvenantis žmogaus

kaimynystėje Kadangi baltasis gandras yra stambus paukštis kuriam reikia nemažai erdvės todėl ir

lizdui sukrauti turi pasirinkti tokią vietą kad būtų lengva priskristi ir nusileisti Jis renkasi atviresnę

vietovę Lizdai yra dideli todėl jų pagrindu gali būti tik stambios ir tvirtos atramos Tam labai tinka

medžiai (ypač pavieniai) įvairūs stulpai pastatai ir kitos panašios vietos

Jau labai seniai baltieji gandrai gyvena šalia žmogaus todėl jie neatsisako įsikurti ir

ant pastatų

Atliekant Biržų savivaldybės teritorijoje esančios gandrų populiacijos tyrimus didelis

dėmesys buvo skiriamas į lizdo sukrovimo vietą Galima išskirti vieną iš sukrovimo vietų medžius

Skaičiuojant gandralizdžius sukrautus medžiuose buvo įvertinta ir medžių būklė ar jie sukrauti

žaliuojančiuose džiūstančiuose nudžiūvusiuose medžiuose Dar gandrai lizdus krauna ant

vandentiekio bokštų pastatų ar jų liekanų bei ant stulpų Labai didelis dėmesys buvo skiriamas

lizdams kurie buvo sukrauti ant elektros stulpų Po atliktų tyrimų lizdai stulpuose buvo ardomi o jų

vietoje keliamos metalinės platformos taip pakeliant lizdo sukrovimo pagrindą nuo elektros laidų

Lizdų sukrovimo vietos

Kaip matome iš žemėlapių gandrai lizdus pagrindinai krauna ant stulpų visoje

savivaldybės teritorijoje nesirinkdami kažkokių tai vienų teritorijų Pagal gautus duomenis

dauguma lizdų yra prie kelių kur praeina elektros arba buvusios telefonų linijos Lizdai sukrauti ant

veikiančių elektros oro linijų sukelia problemas lyjant ar esant stipriam vėjui šlapi lizdai sukelia

trumpus jungimus elektros linijose Elektros stulpus pasirenka dėl saugumo lizdas palyginus auštai

plėšrūnas įlipti sudėtinga nes stulpai gelžbetoniniai ir nėra galimybės į juos įsikabinti nagais Dar

vienas stulpų privalumas yra lengvas priskridimas Gandrai dideli paukščiai ir jų sparnų plotis

reikalauja atitinkamos erdvės priskridimui prie lizdo

Iš turimos tyrimų medžiagos matome kad mažiausiai lizdų yra ant pastatų Ant pastato

be specialios tam skirtos platformos gandrai negali susikrauti lizdo Tik su žmonių pagalba kai

36

būna iškeliamos specialios tinkančios krauti lizdus platformos gandrai juos suneša ant pastatų

Medžiuose taip pat nėra gausu lizdų Čia kaip ir ant pastatų dažniausiai ranką prie lizdo sunešimo

prideda žmones nupjaunamos medžių viršūnės ir ten įrengiamos platformos Antri pagal užimtumą

ir gandralizdžių skaičių yra vandentiekio bokštai Čia baltieji gandrai taip pat susineša lizdus

Antrame žemėlapyje pavaizduoti ant specialių platformų ir be platformų sukrauti

lizdai Gandrai pasirenka jiems tinkančius stulpus ir ten susikrauna lizdą Teko išklausyti žmonių

nusiskundimų kad jų sodybose trukdant susikrauti lizdą stulpe išardant jau pradėtą krauti lizdo

pagrindą gandrai jį kantriai atnaujindavo o galutiniam variante skubiai pradėdavo dėti kiaušinius

dar nebaigtame lizde taip priversdami suteikti galimybę perėti Sunku pasakyti kodėl yra

pasirenkami būtent tie o ne kiti stulpai lizdo sukrovimui Atliekant lizdų apskaitas buvo pastebėta

kad ne visos elektrikų iškeltos platformos yra užimtos Dažniausiai naujose platformose lizdus

gandrai krovė nuvertus senąjį Pagal surinktus duomenis matosi kad lizdai ant platformų ir ne ant

platformų yra pasiskirstę daugmaž tolygiai

Analizuojant gautus duomenis galima daryti išvadą kad gandrai savo lizdams krauti

renkasi saugius pagrindus Dažniausiai į tokius pagrindus sunku įlipti jie yra atvirose vietose su

lengvu priskridimu Iš lizdų gerai matoma aplinka dažniausiai netoliese yra vandens telkiniai

upeliai ar šlapynės

37

6 pav Lizdų pasiskirstymas pagal sukrovimo vietą Biržų rajone

38

7 lentelė Medžių būklė kuriuose kraunami gandralizdžiai

Medžių būklė Lizdų skaičius Procentai

Žaliuojantis 72 673

Džiūstantis 8 75

Nudžiūvęs 27 25

Viso 107 100

Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose 30 procentų lizdų sukrauta

džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Tyrimai nebuvo vykdomi iki to kol šiuose

medžiuose gandrai susinešė lizdus Ar džiūstantys ir nudžiuvę medžiai buvo žaliuojantys kai buvo

pradėti krauti lizdai sunku pasakyti Apie medžius esančius sodybose ten gyvenantys žmones

galėjo tikslai pasakyti ar medžiai buvo žali ar jau nudžiuvę Daugumoje atvejų buvo teigiama kad

medžiai dar buvo žaliuojantys kai gandrai susinešė lizdą Dažnai žmones patys nupjovę medžio

viršūnę jos vietoje sumeistraudavo platformą gandralizdžiui Apklausos metu retoje sodyboje buvo

gautas atsakymas kad nudžiuvus medžiui jį nupjovus iki atitinkamo aukščio buvo įrengtas

gandralizdžio pagrindas Visgi galima teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose

žaliuose medžiuose Kaip matome 9 paveikslėlyje akivaizdžiai dominuoja lizdų sukrovimo vietos

žaliuojančiuose medžiuose (R2 = 0468) Nudžiuvusiuose tris kart daugiau negu džiūstančiuose tai

gal

7 pav

72

8

27

y = -225x + 80667 Rsup2 = 04686

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Žaliuojantis Džiūstantis Nudžiūvęs

Lizdų skaičius

Lizdų skaičius

Linear (Lizdų skaičius)

39

8 lentelė Baltųjų gandrų ant stulpų sukrauti lizdai

Ant stulpų sukrauti lizdai Lizdų skaičius

Ant specialios platformos 445

Ne ant specialios platformos 227

8 pav Gandrų lizdai sukrauti ant stulpų su platformomis ir be jų

Po atliktų tyrimų kaip matome 8 lentelėje buvo pastebėta kad didžioji dalis lizdų

buvo sukrauta elektros stulpuose Dvigubai daugiau lizdų buvo sukrauta ant specialių platformų Tą

galima paaiškinti tuo kad elektrikai saugodami laidus nuo trumpo jungimo įrenginėja specialias

platformas taip pakeldami lizdus aukštyn Daugelis naujai iškeltų platformų buvo užimamos

pirmais metais Pirmenybė buvo teikiama toms platformoms kurios buvo iškeltos anksčiau

sukrautų lizdų vietose tad galima teigti jog lizdus susikrovė tą pora kuri perėjo toje vietoje anksčiau

ir grįžusi vėl užsiėmė savo buvusį lizdą Likusios pirmais jų iškėlimo metais neužimtos platformos

buvo užimamos antras ar net trečiais metai nuo jų iškėlimo Pastarąsias užėmė jaunos ką tik tais

metasi sudarytos poros kurios pirmais po užėmimo metasi neperėjo Sekančiais metai sunešti lizdai

buvo užimti ir juose sėkmingai išperėti jaunikliai Be specialių gandrų ženklinimo priemonių

negalima teigti kad lizdus užėmė būtent tos poros ar atskiri paukščiai kurie tuos lizdus ir sukrovė

Maža dalis iškeltų platformų liko eilę metų neužimtos netgi nėra požymių jog jos būtų lankomos

paukščių Labai nenoriai gandrai užima tas platformas kurios po iškėlimo paliekamos tuščios

neįdedama žabų Buvo pastebėta kad iš dviejų gretimų platformų greičiau buvo užimta ta kurioje

buvo įdėta žabų taip paruoštas pradinis lizdo pagrindas Kaip matome iš pateikto 8 paveikslėlio

0

100

200

300

400

500

600

Ant specialios platformos Ne ant specialios platformos

40

ant specialių platformų lizdų yra žymiai daugiau ir pateiktame paveikslėlyje matomi nuokrypiai nuo

vidurkio Grafike pavaizduotos galimos nuokrypio ribos 9 paveiksle matome lizdų ant stulpų

išsidėstymą Biržų savivaldybės ribose Aplenkiant miškus ir miškelius gandrų lizdai sukrauti visoje

savivaldybės teritorijoje

9 pav Lizdų pasiskirstymas ant platformų

Baltųjų gandrų lizdų užimtumas ir jauniklių skaičius juose

Suskaičiavus ir įvertinus lizdų užimtumą galima teigti kad iš 73 procentų užimtų net

70 procentų lizdų buvo perima

27 procentai lizdų buvo neužimta

41

Kaip matome 10 paveikslėlio diagramoje didžioji dalis lizdų yra užimti 3 procentai lizdų buvo

užimti bet juose gandrai neperėjo Tai galimai jauni ką tik poras sudarę paukščiai

10 pav Lizdų užimtumas

Lizdo pagrindą sudaro stambios šakos gūžta išklojama sausa žole velėna sausu

mėšlu Balandžio mėnesį padedami dažniausiai 3 - 5 elipsiški baltos spalvos kiaušiniai Peri abu

tėvai tačiau tamsiuoju paros metu kiaušinius šildo tik patelė Jaunikliai skyla po 31 - 34 dienų Po

dviejų mėnesių gandriukai palieka lizdą Tačiau tėvai juos globoja apie 2 savaites Atliekant tyrimus

buvo pastebėta kad iš lizdų išmetami kiaušiniai bei jau paūgėję jaunikliai Ten kur lizdai sukrauti

sodybose ar greta jų buvo gauta informacija iš ten gyvenančių žmonių kad atskridus keliams

gandrams vyko peštynės su lizde perinčia pora po to buvo rasti po lizdu išmesti kiaušiniai arba

jaunikliai Po dėties ar jauniklių žūties pora lizdo nepalieka bet naujos dėties nebededa

10 lentelė Jauniklių skaičius lizduose

Jauniklių lizduose skaičius Lizdų skaičius

1 45

2 151

3 146

4 53

5 6

Taip pat buvo skaičiuojami lizdai su jaunikliais kad galima būtų įvertinti ar gandrų

prieaugis bus didesnis ar mažesnis Suskaičiavus jauniklius lizduose galima teigti kad Biržų rajone

daugiausiai lizduose yra du arba trys jaunikliai Daugiausiai lizde yra stebėti 5 jaunikliai ( 10

lentelė ) Jauniklių skaičius nepriklauso nuo lizdo būvimo vietos Atliekant lizdų porų

70

3

27

Užimtas (perėjo)

Užimtas (neperėjo)

Neužimtas (neperėjo)

42

produktyvumo tyrimus negalima išskirti atskirų porų kaip produktyviausiu turinčiu gausesnes

jauniklių vadas Per tris metus buvo stebima kad vienais metais lizde užauginami keletas jauniklių

o sekančiais tik vienas (10 lentelė) Priklausomai nuo metų pora perinti lizde užaugina skirtingą

skaičių jauniklių Lizdo vieta jo aplinka bei agrarinis kraštovaizdis mažai veikia gandrų poros

produktyvumą

11pav

11 paveikslėlyje pavaizduota kad daugiausiailizdų buvo rasta su dviem jaunikliais o

mažiausiai su penkiais Su vienu ir keturiais jaunikliais lizdų buvo rasta beveik vienodai Čia

pavaizduoti ir galimi nukrypimai nuo vidurkio 12 paveikslėlyje pavaizduotas jauniklių skaičius

lizduose procentais

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

1 2 3 4 5

Liz

dų

sk

aič

ius

vn

t

Jauniklių lizduose skaičius

Lizdų skaičius

43

12 pav Jauniklių skaičius lizduose 2010 metais Biržų rajone

Skaičius jauniklių

7

13

20

27

33 1

2

3

4

5

44

IŠVADOS

1 Pagrindinai visi lizdai randasi žmonių apgyvendintose vietose gyvenvietėse intensyvios

žemdirbystės plotuose lizdų nerasta o pastarosiose teritorijose esančiose gyvenvietėse lizdų

koncentracija yra mažesnė negu pasyvios žemdirbystės plotuose Beveik visi lizdai išsidėstę

gyvenvietėse pagal kelius Baltųjų gandrų lizdai esantys ant elektros stulpų ne ant specialių

platformų sukelia problemas elektros tiekime

2 Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 Daugiausia lizdų sukrauta ant

stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens

bokštų bei 107 lizdai medžiuose Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose

30 procentų lizdų sukrauta džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Atlikus tyrimus

bei duomenų analizę matome kad iš 983 lizdų ar jų liekanų naudojami tik 520 lizdų iš kurių

tik 75 proc yra užimti

3 Buvo nustatyta kad lizduose vidutiniškai būna 2-3 jaunikliai tai sudaro didžiąją dalį lizdų

Biržų savivaldybės ribose

4 Ant stulpų baltųjų gandrų kraunami gandralizdžiai ant specialių platformų ir ne ant

platformų Suskaičiavus lizdus gauti duomenys parodė kad gandrai mėgsta du kartus

dažniau krauti lizdus ant specialių platformų Didelė lizdų dalis kraunama ant vandentiekio

bokštų Mažai lizdų ant pastatų bei kitose vietose ( ant kaminų statinių liekanų) Galima

teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose žaliuose medžiuose

45

LITERATŪRA

1 Baltasis gandras Lietuvoje Lizdų atlasas M Dagys D Vaitkuvienė Vilnius

Gamtos tyrimų centras 2013

2 Ivanauskas T Elisonas J Dovydaitis Lietuvos laukiniai paukščiai ir jų globa

Kosmos 1927 Nr 45

3 Jusys V Karalius S Raudonikis L Lietuvos paukščių pažinimo vadovas Kaunas

Lututė 2012

4 Kontrimavičius V Lietuvos fauna Vilnius Mokslo ir enciklopedijų leidykla

1988-1997

5 Lietuvos paukščiai T Ivanauskas - 2-asis papild ir patais leid - Vilnius

Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla 1959

6 Lietuvos perinčių paukščių atlasas Kaunas Lututė 2006

7 Lietuvos paukščiai V Logminas - Vilnius Mokslas 1979

8 Logminas V V bdquoMokslasldquo 1990 Lietuvos fauna Paukščiai I d

9 Malinauskas V Vaitkus G 1995 Baltųjų gandrų apskaita Lietuvoje 1994 m

rezultatai Ciconia Nr 1

10 Petkus G Baltieji gandrai vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje 2015-02-26

wwwalkaslt žiūrėta 2015-02-28

11Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti Petras Kurlavičius Vilnius Lietuvos

ornitologų draugija 2003

12 Gandrinių šventė Vilniuje Žiūrėta 2015-02-01 Prieiga per internetą

lthttpwwwbirdlifeltindexphpnaujienosnewscatid=1ampnewsid=147gt

13 httpwwwbirdlifelt Žiūrėta 2015-02-01

14 httpwwwciconialt Žiūrėta 2015-02-01

15 Fulin M Jerzak L Sparks TH Tryjanowski P Relationship between arrival

date hatching date and breeding success of the white stork (Ciconia ciconia) in Slovakia Biologia

2009 p 361-364)

16 httppasauliolietuviscombaltasis-gandras-problemos Žiūrėta 2015-02-01

17httpwwwekonaujienosltnaujienosgamtos_pasaulisgyvunaipauksciaiS-

742straipsnisBaltasis-gandras--ar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija žiūrėta

2015-02-25

18 httpwwwlrytasltlietuvos-dienagamta21-tukst-baltuju-gandru-lizdu-duomenu-

bazeje-internetehtm žiūrėta 2015-02-28

31

Pietvakariuose išsibarstę smulkesni Kirdonių miškų fragmentai Šilų miškas

besitęsiantis nuo Būginių link Geidžiūnų - vienintelis didesnis miško masyvas agrarinėje vidurinėje

rajono dalyje

Rajono miškingumas - 260 ty iš 147624 hektarų rajono ploto 38169 hektarai

apaugę mišku

24 Baltųjų gandrų lizdų Biržų rajono savivaldybės ribose tyrimų metodika

Biržų rajono savivaldybės ribose baltųjų gandrų populiacijos tyrimams atlikti

naudojama automobilis GPS įrenginys Magelan kompasas rašymo priemonė ( pieštukas)

žiūronai savivaldybės žemėlapis atitinkamos formos popierinis variantas lizdo aprašymui

koordinačių nurodymui nuotraukų pažymėjimui bei pastaboms užrašyti (nuoroda) Turimai

atliekami šviesiu paros metu vadovaujantis metodika

Stebėjimo vietos charakteristika

Tai potencialios rūšies vietos įvairaus dydžio gyvenvietės sodybos atviro

kraštovaizdžio senų medžių grupės atskiri aukštesni statiniai elektros ir telefono perdavimo linijos

Visos išvardintos vietos turi būti aplankomos ir patikrinamos stebėtojo Tam patogiausi pasirinkti

nuolatinį maršrutą ir jį pasižymėti kartografinėje medžiagoje ( atliekant tyrimą Biržų savivaldybės

ribose maršrutai suvedami į GPS įrenginį ) Vėliau atskiriems maršruto fragmentams suteikiami

pavadinimai ir kodai kurie pateikiami apskaitos duomenų formoje

Stebimo objekto aprašymas ir stebimi parametrai

Tai visiems gerai žinomas ir atpažįstamas atviro kraštovaizdžio paukšti perintis

žmogaus kaimynystėje Praktiškai visi lizdai įrengiami žmonių apgyvendintose teritorijose todėl

netikslinga jų ieškoti miškuose ar pelkių masyvuose

Stebimi parametrai

Apskaitos vienetas yra užimtas lizdas jauniklių bei neužimtų gandralizdžių skaičius

yra papildoma informacija

Vietos savybių išsaugojimo laipsnio įvertinimas

Vertinamas toks poveikis kaip maitinimosi vietų sunaikinimas ar lizdų būklė (

tyrimuose buvo vertinama lizdų būklė jų sukrovimo vietose lizdo sukrovimo vieta bei

produktyvumas )

Stebėjimo procedūra

Perinčių paukščių populiacijai įvertinti taikomas lizdų apskaitos metodas arba

kartografavimas Taikant šį metodą gaunama daug informacijos apie populiacijos būklę nes

monitoringo programą galima vykdyti atskiros poros lygmenių Be to paprasčiau planuoti

32

biotechninių priemonių įgyvendinimo darbus Lizdų apskaitos metu konkrečioje ( šiuo metu Biržų

savivaldybės) teritorijoje suskaičiuojami visi užimti lizdai Svarbu įsitikinti ar visi lizdai buvo rasti

Renkant papildomą informaciją pirmiausiai reikia nurodyti ar pora sėkmingai išsiperėjo kiek

jauniklių ar lizde stebimi tik suaugę paukščiai Apskaitas reikia vykdyti Birželio pabaigoje ndash liepos

pirmoje pusėje kai jaunikliai jau stovi lizduose todėl nesunku juos suregistruoti

Duomenims rinkti reikalinga įranga ir priemonės

GPS imtuvas su atsarginiais elementais

išsamus vietovės žemėlapis ( smulkesnis nei 150 000 mastelio )

tyrimo maršruto planas ( 1 10 000 mastelio )

užrašų knygelė su ne mažiau kaip dviem rašymo priemonėm

transporto priemonė

mobiliojo ryšio telefonas nenumatytiems atvejams

žiūronai 7-12 x 40- 70

Stebėjimų registracijos procedūra

Rūšies stebėjimų duomenys surašomi į atitinkamą duomenų apskaitos formą (

nuoroda) Joje pažymimos apskaitos datos tyrimų vieta laikas rasti lizdai jų koordinatės būklės

vertinimas kur lizdas sukrautas Jei apskaitos metu nustatomas jauniklių skaičius jis įrašomas į

atitinkamą formos grafą Papildomai surašoma lizdo būklė kur jis sukrautas bei apibūdinama

sukrovimo vieta

Duomenų kokybės užtikrinimas

Baltųjų gandrų apskaitos nekelia jokių ypatingų reikalavimų Jei užimti lizdai

registruojami ankstyvose jauniklių augimo fazėse patartina stebėjimų nevykdyti lietingu šaltu ir

vėjuotu oru nes tėvai gali šildyti jauniklius ir jie bus sunkiai pastebimi Reikalinga prieiti prie lizdo

ir įsitikinti ar prie jo yra išmatų kas parodo lizdo užimtumą ( L Raudonikis ir kt 2006p33)

33

3 DARBO REZULTATAI

31 Baltųjų gandrų lizdų sukrovimo vietos Biržų rajone

5 pav

Atlikus tyrimus ir perkėlus GPS duomenis į GIS sistemos žemėlapį gavome Biržų savivaldybėje

esančių lizdų planą (5 pav) Kaip matome pateiktame plane Baltieji gandrai peri visoje

savivaldybės teritorijoje Pagal pasiskirstymą galima pasakyti kad miškuose lizdų nebuvo rasta

vienas lizdas yra Biržų girioje esančioje gyvenvietėje Pamiškėse lizdų randama nedaug dažniausiai

jei yra sodybą ar kelių namų grupės Atliekant tyrimus ką ir matome žemėlapyje gandrai vengia

didelių agrarinio kraštovaizdžio plotų Važinėjant po rajoną buvo pastebėta kad prie intensyvios

žemdirbystės plotų ypatingai prie didelių dirbamų laukų gandrai lizdų nesusineša Apskaitų metu

34

buvo pastebėta kad lizdai sunešami arčiau kelių bei gyvenviečių Perkėlus GPS duomenis į

žemėlapį matoma kad vizualinis stebėjimas su žemėlapyje matomais duomenimis patvirtina jog

gandrai renkasi žmonių apgyvendintas teritorijas Analizuojant duomenis žemėlapyje pastebėta kad

gandrai renkasi gyvenvietes esančias arčiau šlapynių upių ir ežerų Didžiausias lizdų tankis

randamas gyvenvietėse kurios yra prie natūralių šienaujamų pievų Gyvenvietėse prie intensyvios

žemdirbystės laukų gandrų skaičius ženkliai mažesnis o kai kuriose rajono vietose lizdų visai

nerasta Didelis lizdų tankis prie Apaščios bei Nemunėlio upių prie Nemunėlio Radviliškio

mažiau prie pačių Biržų Mažiausias tankis prie Vabalninko miestelio Šį teritorija pasižymi

dideliais žemdirbystės plotais nėra šlapynių didesnių upių ar ežerėlių kas ir įtakoja mažesnį lizdų

skaičių Lizdai prie apleistų sodybų bei fermų lieka neužimti tai buvo stebėta pagal Nemunėlio upę

nuo Pundurių kaimo iki Kvetkų gyvenvietės bei kitose pavienėse apleistose sodybose rajono

ribose

Baltųjų gandrų lizdai buvo skaičiuojami Biržų rajone Pastebėta kad lizdus baltieji

gandrai gali sukrauti įvairiose vietose medžiuose ant pastatų stulpų vandens bokštų ir kitur

Vykdyti stebėjimai parodė kad stambioji gandralizdžio medžiaga (pagrindas) yra gana

didelės šakos vėliau ant jų kraunama velėnos šieno gumulai skudurai sausas mėšlas nendrių

meldų gabalai samanos ir pan Vidury lizdo padaroma nedidelė duobutė ndash tokio dydžio kad joje

būtų galima padėti kiaušinius ir pačiam atsitūpti Jaunikliams paaugus lizdas virsta plokščia

suplakta aikštele Lizdą gandrai stato nuolat net jaunikliams augant į jį vis neša įvairią medžiagą

Nuolat papildomi seni gandrų lizdai virsta didžiausiais griozdiškais pastatais kasmet aukštesniais

Dažnai po kiek laiko jie ima krypti į šoną ir griūna

6 lentelėje surašyti tyrimų duomenis atskleidžia lizdų sukrovimo vietas Biržų

savivaldybės ribose

6 lentelė Baltųjų gandrų lizdų vietos Biržų rajone

Lizdo vieta Lizdų skaičius Procentai

Lizdas medyje 107 109

Lizdas ant pastato 48 5

Lizdas ant stulpo 672 68

Lizdas ant vandens bokšto 135 138

Kitur 21 21

Viso 983 100

Atlikus tyrimą Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 iš kurių

nemaža dalis yra apleisti ir nebenaudojami kai kurių likę tik liekanos Atlikus tyrimų analizę buvo

35

nustatyta kad naudojamų lizdų Biržų savivaldybės teritorijoje yra 520 Daugiausia lizdų sukrauta

ant stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Dalis lizdų sukrautų stulpuose yra

nebenaudojami Sunku pasakyti kodėl jie buvo apleisti nes pagal surinktus duomenis matoma kad

gandrai labai dažnai lizdus susineša stulpuose Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens bokštų taip

sukeldami nepatogumus žmonėms Nors vandens bokštai yra sandarūs o vanduo imamas iš didelio

gylio estetinis vaizdas yra nepatenkinamas patys bokštai bei jų aplinka veisimosi metu yra užteršta

gandrų išmatomis bei maisto likučiais Tai labai aktuali tema ekologinių ūkių savininkams nes yra

taikomi griežtesni reikalavimai vandens rezervuarams ir jų aplinkai 107 lizdai buvo rasti

medžiuose 21 lizdai sukrauti kitur tai yra- ant pastatų stogų kažkokių tai pagalbinių pastatų namų

arba katilinių kaminų bei kitose tam tinkamose vietose Apibendrinant duomenis galima teigti kad

gandrams Biržų rajone labiausiai patinka sukrauti ant stulpų

Baltasis gandras yra tipiškas agrolandšafto paukštis gyvenantis žmogaus

kaimynystėje Kadangi baltasis gandras yra stambus paukštis kuriam reikia nemažai erdvės todėl ir

lizdui sukrauti turi pasirinkti tokią vietą kad būtų lengva priskristi ir nusileisti Jis renkasi atviresnę

vietovę Lizdai yra dideli todėl jų pagrindu gali būti tik stambios ir tvirtos atramos Tam labai tinka

medžiai (ypač pavieniai) įvairūs stulpai pastatai ir kitos panašios vietos

Jau labai seniai baltieji gandrai gyvena šalia žmogaus todėl jie neatsisako įsikurti ir

ant pastatų

Atliekant Biržų savivaldybės teritorijoje esančios gandrų populiacijos tyrimus didelis

dėmesys buvo skiriamas į lizdo sukrovimo vietą Galima išskirti vieną iš sukrovimo vietų medžius

Skaičiuojant gandralizdžius sukrautus medžiuose buvo įvertinta ir medžių būklė ar jie sukrauti

žaliuojančiuose džiūstančiuose nudžiūvusiuose medžiuose Dar gandrai lizdus krauna ant

vandentiekio bokštų pastatų ar jų liekanų bei ant stulpų Labai didelis dėmesys buvo skiriamas

lizdams kurie buvo sukrauti ant elektros stulpų Po atliktų tyrimų lizdai stulpuose buvo ardomi o jų

vietoje keliamos metalinės platformos taip pakeliant lizdo sukrovimo pagrindą nuo elektros laidų

Lizdų sukrovimo vietos

Kaip matome iš žemėlapių gandrai lizdus pagrindinai krauna ant stulpų visoje

savivaldybės teritorijoje nesirinkdami kažkokių tai vienų teritorijų Pagal gautus duomenis

dauguma lizdų yra prie kelių kur praeina elektros arba buvusios telefonų linijos Lizdai sukrauti ant

veikiančių elektros oro linijų sukelia problemas lyjant ar esant stipriam vėjui šlapi lizdai sukelia

trumpus jungimus elektros linijose Elektros stulpus pasirenka dėl saugumo lizdas palyginus auštai

plėšrūnas įlipti sudėtinga nes stulpai gelžbetoniniai ir nėra galimybės į juos įsikabinti nagais Dar

vienas stulpų privalumas yra lengvas priskridimas Gandrai dideli paukščiai ir jų sparnų plotis

reikalauja atitinkamos erdvės priskridimui prie lizdo

Iš turimos tyrimų medžiagos matome kad mažiausiai lizdų yra ant pastatų Ant pastato

be specialios tam skirtos platformos gandrai negali susikrauti lizdo Tik su žmonių pagalba kai

36

būna iškeliamos specialios tinkančios krauti lizdus platformos gandrai juos suneša ant pastatų

Medžiuose taip pat nėra gausu lizdų Čia kaip ir ant pastatų dažniausiai ranką prie lizdo sunešimo

prideda žmones nupjaunamos medžių viršūnės ir ten įrengiamos platformos Antri pagal užimtumą

ir gandralizdžių skaičių yra vandentiekio bokštai Čia baltieji gandrai taip pat susineša lizdus

Antrame žemėlapyje pavaizduoti ant specialių platformų ir be platformų sukrauti

lizdai Gandrai pasirenka jiems tinkančius stulpus ir ten susikrauna lizdą Teko išklausyti žmonių

nusiskundimų kad jų sodybose trukdant susikrauti lizdą stulpe išardant jau pradėtą krauti lizdo

pagrindą gandrai jį kantriai atnaujindavo o galutiniam variante skubiai pradėdavo dėti kiaušinius

dar nebaigtame lizde taip priversdami suteikti galimybę perėti Sunku pasakyti kodėl yra

pasirenkami būtent tie o ne kiti stulpai lizdo sukrovimui Atliekant lizdų apskaitas buvo pastebėta

kad ne visos elektrikų iškeltos platformos yra užimtos Dažniausiai naujose platformose lizdus

gandrai krovė nuvertus senąjį Pagal surinktus duomenis matosi kad lizdai ant platformų ir ne ant

platformų yra pasiskirstę daugmaž tolygiai

Analizuojant gautus duomenis galima daryti išvadą kad gandrai savo lizdams krauti

renkasi saugius pagrindus Dažniausiai į tokius pagrindus sunku įlipti jie yra atvirose vietose su

lengvu priskridimu Iš lizdų gerai matoma aplinka dažniausiai netoliese yra vandens telkiniai

upeliai ar šlapynės

37

6 pav Lizdų pasiskirstymas pagal sukrovimo vietą Biržų rajone

38

7 lentelė Medžių būklė kuriuose kraunami gandralizdžiai

Medžių būklė Lizdų skaičius Procentai

Žaliuojantis 72 673

Džiūstantis 8 75

Nudžiūvęs 27 25

Viso 107 100

Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose 30 procentų lizdų sukrauta

džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Tyrimai nebuvo vykdomi iki to kol šiuose

medžiuose gandrai susinešė lizdus Ar džiūstantys ir nudžiuvę medžiai buvo žaliuojantys kai buvo

pradėti krauti lizdai sunku pasakyti Apie medžius esančius sodybose ten gyvenantys žmones

galėjo tikslai pasakyti ar medžiai buvo žali ar jau nudžiuvę Daugumoje atvejų buvo teigiama kad

medžiai dar buvo žaliuojantys kai gandrai susinešė lizdą Dažnai žmones patys nupjovę medžio

viršūnę jos vietoje sumeistraudavo platformą gandralizdžiui Apklausos metu retoje sodyboje buvo

gautas atsakymas kad nudžiuvus medžiui jį nupjovus iki atitinkamo aukščio buvo įrengtas

gandralizdžio pagrindas Visgi galima teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose

žaliuose medžiuose Kaip matome 9 paveikslėlyje akivaizdžiai dominuoja lizdų sukrovimo vietos

žaliuojančiuose medžiuose (R2 = 0468) Nudžiuvusiuose tris kart daugiau negu džiūstančiuose tai

gal

7 pav

72

8

27

y = -225x + 80667 Rsup2 = 04686

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Žaliuojantis Džiūstantis Nudžiūvęs

Lizdų skaičius

Lizdų skaičius

Linear (Lizdų skaičius)

39

8 lentelė Baltųjų gandrų ant stulpų sukrauti lizdai

Ant stulpų sukrauti lizdai Lizdų skaičius

Ant specialios platformos 445

Ne ant specialios platformos 227

8 pav Gandrų lizdai sukrauti ant stulpų su platformomis ir be jų

Po atliktų tyrimų kaip matome 8 lentelėje buvo pastebėta kad didžioji dalis lizdų

buvo sukrauta elektros stulpuose Dvigubai daugiau lizdų buvo sukrauta ant specialių platformų Tą

galima paaiškinti tuo kad elektrikai saugodami laidus nuo trumpo jungimo įrenginėja specialias

platformas taip pakeldami lizdus aukštyn Daugelis naujai iškeltų platformų buvo užimamos

pirmais metais Pirmenybė buvo teikiama toms platformoms kurios buvo iškeltos anksčiau

sukrautų lizdų vietose tad galima teigti jog lizdus susikrovė tą pora kuri perėjo toje vietoje anksčiau

ir grįžusi vėl užsiėmė savo buvusį lizdą Likusios pirmais jų iškėlimo metais neužimtos platformos

buvo užimamos antras ar net trečiais metai nuo jų iškėlimo Pastarąsias užėmė jaunos ką tik tais

metasi sudarytos poros kurios pirmais po užėmimo metasi neperėjo Sekančiais metai sunešti lizdai

buvo užimti ir juose sėkmingai išperėti jaunikliai Be specialių gandrų ženklinimo priemonių

negalima teigti kad lizdus užėmė būtent tos poros ar atskiri paukščiai kurie tuos lizdus ir sukrovė

Maža dalis iškeltų platformų liko eilę metų neužimtos netgi nėra požymių jog jos būtų lankomos

paukščių Labai nenoriai gandrai užima tas platformas kurios po iškėlimo paliekamos tuščios

neįdedama žabų Buvo pastebėta kad iš dviejų gretimų platformų greičiau buvo užimta ta kurioje

buvo įdėta žabų taip paruoštas pradinis lizdo pagrindas Kaip matome iš pateikto 8 paveikslėlio

0

100

200

300

400

500

600

Ant specialios platformos Ne ant specialios platformos

40

ant specialių platformų lizdų yra žymiai daugiau ir pateiktame paveikslėlyje matomi nuokrypiai nuo

vidurkio Grafike pavaizduotos galimos nuokrypio ribos 9 paveiksle matome lizdų ant stulpų

išsidėstymą Biržų savivaldybės ribose Aplenkiant miškus ir miškelius gandrų lizdai sukrauti visoje

savivaldybės teritorijoje

9 pav Lizdų pasiskirstymas ant platformų

Baltųjų gandrų lizdų užimtumas ir jauniklių skaičius juose

Suskaičiavus ir įvertinus lizdų užimtumą galima teigti kad iš 73 procentų užimtų net

70 procentų lizdų buvo perima

27 procentai lizdų buvo neužimta

41

Kaip matome 10 paveikslėlio diagramoje didžioji dalis lizdų yra užimti 3 procentai lizdų buvo

užimti bet juose gandrai neperėjo Tai galimai jauni ką tik poras sudarę paukščiai

10 pav Lizdų užimtumas

Lizdo pagrindą sudaro stambios šakos gūžta išklojama sausa žole velėna sausu

mėšlu Balandžio mėnesį padedami dažniausiai 3 - 5 elipsiški baltos spalvos kiaušiniai Peri abu

tėvai tačiau tamsiuoju paros metu kiaušinius šildo tik patelė Jaunikliai skyla po 31 - 34 dienų Po

dviejų mėnesių gandriukai palieka lizdą Tačiau tėvai juos globoja apie 2 savaites Atliekant tyrimus

buvo pastebėta kad iš lizdų išmetami kiaušiniai bei jau paūgėję jaunikliai Ten kur lizdai sukrauti

sodybose ar greta jų buvo gauta informacija iš ten gyvenančių žmonių kad atskridus keliams

gandrams vyko peštynės su lizde perinčia pora po to buvo rasti po lizdu išmesti kiaušiniai arba

jaunikliai Po dėties ar jauniklių žūties pora lizdo nepalieka bet naujos dėties nebededa

10 lentelė Jauniklių skaičius lizduose

Jauniklių lizduose skaičius Lizdų skaičius

1 45

2 151

3 146

4 53

5 6

Taip pat buvo skaičiuojami lizdai su jaunikliais kad galima būtų įvertinti ar gandrų

prieaugis bus didesnis ar mažesnis Suskaičiavus jauniklius lizduose galima teigti kad Biržų rajone

daugiausiai lizduose yra du arba trys jaunikliai Daugiausiai lizde yra stebėti 5 jaunikliai ( 10

lentelė ) Jauniklių skaičius nepriklauso nuo lizdo būvimo vietos Atliekant lizdų porų

70

3

27

Užimtas (perėjo)

Užimtas (neperėjo)

Neužimtas (neperėjo)

42

produktyvumo tyrimus negalima išskirti atskirų porų kaip produktyviausiu turinčiu gausesnes

jauniklių vadas Per tris metus buvo stebima kad vienais metais lizde užauginami keletas jauniklių

o sekančiais tik vienas (10 lentelė) Priklausomai nuo metų pora perinti lizde užaugina skirtingą

skaičių jauniklių Lizdo vieta jo aplinka bei agrarinis kraštovaizdis mažai veikia gandrų poros

produktyvumą

11pav

11 paveikslėlyje pavaizduota kad daugiausiailizdų buvo rasta su dviem jaunikliais o

mažiausiai su penkiais Su vienu ir keturiais jaunikliais lizdų buvo rasta beveik vienodai Čia

pavaizduoti ir galimi nukrypimai nuo vidurkio 12 paveikslėlyje pavaizduotas jauniklių skaičius

lizduose procentais

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

1 2 3 4 5

Liz

dų

sk

aič

ius

vn

t

Jauniklių lizduose skaičius

Lizdų skaičius

43

12 pav Jauniklių skaičius lizduose 2010 metais Biržų rajone

Skaičius jauniklių

7

13

20

27

33 1

2

3

4

5

44

IŠVADOS

1 Pagrindinai visi lizdai randasi žmonių apgyvendintose vietose gyvenvietėse intensyvios

žemdirbystės plotuose lizdų nerasta o pastarosiose teritorijose esančiose gyvenvietėse lizdų

koncentracija yra mažesnė negu pasyvios žemdirbystės plotuose Beveik visi lizdai išsidėstę

gyvenvietėse pagal kelius Baltųjų gandrų lizdai esantys ant elektros stulpų ne ant specialių

platformų sukelia problemas elektros tiekime

2 Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 Daugiausia lizdų sukrauta ant

stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens

bokštų bei 107 lizdai medžiuose Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose

30 procentų lizdų sukrauta džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Atlikus tyrimus

bei duomenų analizę matome kad iš 983 lizdų ar jų liekanų naudojami tik 520 lizdų iš kurių

tik 75 proc yra užimti

3 Buvo nustatyta kad lizduose vidutiniškai būna 2-3 jaunikliai tai sudaro didžiąją dalį lizdų

Biržų savivaldybės ribose

4 Ant stulpų baltųjų gandrų kraunami gandralizdžiai ant specialių platformų ir ne ant

platformų Suskaičiavus lizdus gauti duomenys parodė kad gandrai mėgsta du kartus

dažniau krauti lizdus ant specialių platformų Didelė lizdų dalis kraunama ant vandentiekio

bokštų Mažai lizdų ant pastatų bei kitose vietose ( ant kaminų statinių liekanų) Galima

teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose žaliuose medžiuose

45

LITERATŪRA

1 Baltasis gandras Lietuvoje Lizdų atlasas M Dagys D Vaitkuvienė Vilnius

Gamtos tyrimų centras 2013

2 Ivanauskas T Elisonas J Dovydaitis Lietuvos laukiniai paukščiai ir jų globa

Kosmos 1927 Nr 45

3 Jusys V Karalius S Raudonikis L Lietuvos paukščių pažinimo vadovas Kaunas

Lututė 2012

4 Kontrimavičius V Lietuvos fauna Vilnius Mokslo ir enciklopedijų leidykla

1988-1997

5 Lietuvos paukščiai T Ivanauskas - 2-asis papild ir patais leid - Vilnius

Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla 1959

6 Lietuvos perinčių paukščių atlasas Kaunas Lututė 2006

7 Lietuvos paukščiai V Logminas - Vilnius Mokslas 1979

8 Logminas V V bdquoMokslasldquo 1990 Lietuvos fauna Paukščiai I d

9 Malinauskas V Vaitkus G 1995 Baltųjų gandrų apskaita Lietuvoje 1994 m

rezultatai Ciconia Nr 1

10 Petkus G Baltieji gandrai vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje 2015-02-26

wwwalkaslt žiūrėta 2015-02-28

11Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti Petras Kurlavičius Vilnius Lietuvos

ornitologų draugija 2003

12 Gandrinių šventė Vilniuje Žiūrėta 2015-02-01 Prieiga per internetą

lthttpwwwbirdlifeltindexphpnaujienosnewscatid=1ampnewsid=147gt

13 httpwwwbirdlifelt Žiūrėta 2015-02-01

14 httpwwwciconialt Žiūrėta 2015-02-01

15 Fulin M Jerzak L Sparks TH Tryjanowski P Relationship between arrival

date hatching date and breeding success of the white stork (Ciconia ciconia) in Slovakia Biologia

2009 p 361-364)

16 httppasauliolietuviscombaltasis-gandras-problemos Žiūrėta 2015-02-01

17httpwwwekonaujienosltnaujienosgamtos_pasaulisgyvunaipauksciaiS-

742straipsnisBaltasis-gandras--ar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija žiūrėta

2015-02-25

18 httpwwwlrytasltlietuvos-dienagamta21-tukst-baltuju-gandru-lizdu-duomenu-

bazeje-internetehtm žiūrėta 2015-02-28

32

biotechninių priemonių įgyvendinimo darbus Lizdų apskaitos metu konkrečioje ( šiuo metu Biržų

savivaldybės) teritorijoje suskaičiuojami visi užimti lizdai Svarbu įsitikinti ar visi lizdai buvo rasti

Renkant papildomą informaciją pirmiausiai reikia nurodyti ar pora sėkmingai išsiperėjo kiek

jauniklių ar lizde stebimi tik suaugę paukščiai Apskaitas reikia vykdyti Birželio pabaigoje ndash liepos

pirmoje pusėje kai jaunikliai jau stovi lizduose todėl nesunku juos suregistruoti

Duomenims rinkti reikalinga įranga ir priemonės

GPS imtuvas su atsarginiais elementais

išsamus vietovės žemėlapis ( smulkesnis nei 150 000 mastelio )

tyrimo maršruto planas ( 1 10 000 mastelio )

užrašų knygelė su ne mažiau kaip dviem rašymo priemonėm

transporto priemonė

mobiliojo ryšio telefonas nenumatytiems atvejams

žiūronai 7-12 x 40- 70

Stebėjimų registracijos procedūra

Rūšies stebėjimų duomenys surašomi į atitinkamą duomenų apskaitos formą (

nuoroda) Joje pažymimos apskaitos datos tyrimų vieta laikas rasti lizdai jų koordinatės būklės

vertinimas kur lizdas sukrautas Jei apskaitos metu nustatomas jauniklių skaičius jis įrašomas į

atitinkamą formos grafą Papildomai surašoma lizdo būklė kur jis sukrautas bei apibūdinama

sukrovimo vieta

Duomenų kokybės užtikrinimas

Baltųjų gandrų apskaitos nekelia jokių ypatingų reikalavimų Jei užimti lizdai

registruojami ankstyvose jauniklių augimo fazėse patartina stebėjimų nevykdyti lietingu šaltu ir

vėjuotu oru nes tėvai gali šildyti jauniklius ir jie bus sunkiai pastebimi Reikalinga prieiti prie lizdo

ir įsitikinti ar prie jo yra išmatų kas parodo lizdo užimtumą ( L Raudonikis ir kt 2006p33)

33

3 DARBO REZULTATAI

31 Baltųjų gandrų lizdų sukrovimo vietos Biržų rajone

5 pav

Atlikus tyrimus ir perkėlus GPS duomenis į GIS sistemos žemėlapį gavome Biržų savivaldybėje

esančių lizdų planą (5 pav) Kaip matome pateiktame plane Baltieji gandrai peri visoje

savivaldybės teritorijoje Pagal pasiskirstymą galima pasakyti kad miškuose lizdų nebuvo rasta

vienas lizdas yra Biržų girioje esančioje gyvenvietėje Pamiškėse lizdų randama nedaug dažniausiai

jei yra sodybą ar kelių namų grupės Atliekant tyrimus ką ir matome žemėlapyje gandrai vengia

didelių agrarinio kraštovaizdžio plotų Važinėjant po rajoną buvo pastebėta kad prie intensyvios

žemdirbystės plotų ypatingai prie didelių dirbamų laukų gandrai lizdų nesusineša Apskaitų metu

34

buvo pastebėta kad lizdai sunešami arčiau kelių bei gyvenviečių Perkėlus GPS duomenis į

žemėlapį matoma kad vizualinis stebėjimas su žemėlapyje matomais duomenimis patvirtina jog

gandrai renkasi žmonių apgyvendintas teritorijas Analizuojant duomenis žemėlapyje pastebėta kad

gandrai renkasi gyvenvietes esančias arčiau šlapynių upių ir ežerų Didžiausias lizdų tankis

randamas gyvenvietėse kurios yra prie natūralių šienaujamų pievų Gyvenvietėse prie intensyvios

žemdirbystės laukų gandrų skaičius ženkliai mažesnis o kai kuriose rajono vietose lizdų visai

nerasta Didelis lizdų tankis prie Apaščios bei Nemunėlio upių prie Nemunėlio Radviliškio

mažiau prie pačių Biržų Mažiausias tankis prie Vabalninko miestelio Šį teritorija pasižymi

dideliais žemdirbystės plotais nėra šlapynių didesnių upių ar ežerėlių kas ir įtakoja mažesnį lizdų

skaičių Lizdai prie apleistų sodybų bei fermų lieka neužimti tai buvo stebėta pagal Nemunėlio upę

nuo Pundurių kaimo iki Kvetkų gyvenvietės bei kitose pavienėse apleistose sodybose rajono

ribose

Baltųjų gandrų lizdai buvo skaičiuojami Biržų rajone Pastebėta kad lizdus baltieji

gandrai gali sukrauti įvairiose vietose medžiuose ant pastatų stulpų vandens bokštų ir kitur

Vykdyti stebėjimai parodė kad stambioji gandralizdžio medžiaga (pagrindas) yra gana

didelės šakos vėliau ant jų kraunama velėnos šieno gumulai skudurai sausas mėšlas nendrių

meldų gabalai samanos ir pan Vidury lizdo padaroma nedidelė duobutė ndash tokio dydžio kad joje

būtų galima padėti kiaušinius ir pačiam atsitūpti Jaunikliams paaugus lizdas virsta plokščia

suplakta aikštele Lizdą gandrai stato nuolat net jaunikliams augant į jį vis neša įvairią medžiagą

Nuolat papildomi seni gandrų lizdai virsta didžiausiais griozdiškais pastatais kasmet aukštesniais

Dažnai po kiek laiko jie ima krypti į šoną ir griūna

6 lentelėje surašyti tyrimų duomenis atskleidžia lizdų sukrovimo vietas Biržų

savivaldybės ribose

6 lentelė Baltųjų gandrų lizdų vietos Biržų rajone

Lizdo vieta Lizdų skaičius Procentai

Lizdas medyje 107 109

Lizdas ant pastato 48 5

Lizdas ant stulpo 672 68

Lizdas ant vandens bokšto 135 138

Kitur 21 21

Viso 983 100

Atlikus tyrimą Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 iš kurių

nemaža dalis yra apleisti ir nebenaudojami kai kurių likę tik liekanos Atlikus tyrimų analizę buvo

35

nustatyta kad naudojamų lizdų Biržų savivaldybės teritorijoje yra 520 Daugiausia lizdų sukrauta

ant stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Dalis lizdų sukrautų stulpuose yra

nebenaudojami Sunku pasakyti kodėl jie buvo apleisti nes pagal surinktus duomenis matoma kad

gandrai labai dažnai lizdus susineša stulpuose Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens bokštų taip

sukeldami nepatogumus žmonėms Nors vandens bokštai yra sandarūs o vanduo imamas iš didelio

gylio estetinis vaizdas yra nepatenkinamas patys bokštai bei jų aplinka veisimosi metu yra užteršta

gandrų išmatomis bei maisto likučiais Tai labai aktuali tema ekologinių ūkių savininkams nes yra

taikomi griežtesni reikalavimai vandens rezervuarams ir jų aplinkai 107 lizdai buvo rasti

medžiuose 21 lizdai sukrauti kitur tai yra- ant pastatų stogų kažkokių tai pagalbinių pastatų namų

arba katilinių kaminų bei kitose tam tinkamose vietose Apibendrinant duomenis galima teigti kad

gandrams Biržų rajone labiausiai patinka sukrauti ant stulpų

Baltasis gandras yra tipiškas agrolandšafto paukštis gyvenantis žmogaus

kaimynystėje Kadangi baltasis gandras yra stambus paukštis kuriam reikia nemažai erdvės todėl ir

lizdui sukrauti turi pasirinkti tokią vietą kad būtų lengva priskristi ir nusileisti Jis renkasi atviresnę

vietovę Lizdai yra dideli todėl jų pagrindu gali būti tik stambios ir tvirtos atramos Tam labai tinka

medžiai (ypač pavieniai) įvairūs stulpai pastatai ir kitos panašios vietos

Jau labai seniai baltieji gandrai gyvena šalia žmogaus todėl jie neatsisako įsikurti ir

ant pastatų

Atliekant Biržų savivaldybės teritorijoje esančios gandrų populiacijos tyrimus didelis

dėmesys buvo skiriamas į lizdo sukrovimo vietą Galima išskirti vieną iš sukrovimo vietų medžius

Skaičiuojant gandralizdžius sukrautus medžiuose buvo įvertinta ir medžių būklė ar jie sukrauti

žaliuojančiuose džiūstančiuose nudžiūvusiuose medžiuose Dar gandrai lizdus krauna ant

vandentiekio bokštų pastatų ar jų liekanų bei ant stulpų Labai didelis dėmesys buvo skiriamas

lizdams kurie buvo sukrauti ant elektros stulpų Po atliktų tyrimų lizdai stulpuose buvo ardomi o jų

vietoje keliamos metalinės platformos taip pakeliant lizdo sukrovimo pagrindą nuo elektros laidų

Lizdų sukrovimo vietos

Kaip matome iš žemėlapių gandrai lizdus pagrindinai krauna ant stulpų visoje

savivaldybės teritorijoje nesirinkdami kažkokių tai vienų teritorijų Pagal gautus duomenis

dauguma lizdų yra prie kelių kur praeina elektros arba buvusios telefonų linijos Lizdai sukrauti ant

veikiančių elektros oro linijų sukelia problemas lyjant ar esant stipriam vėjui šlapi lizdai sukelia

trumpus jungimus elektros linijose Elektros stulpus pasirenka dėl saugumo lizdas palyginus auštai

plėšrūnas įlipti sudėtinga nes stulpai gelžbetoniniai ir nėra galimybės į juos įsikabinti nagais Dar

vienas stulpų privalumas yra lengvas priskridimas Gandrai dideli paukščiai ir jų sparnų plotis

reikalauja atitinkamos erdvės priskridimui prie lizdo

Iš turimos tyrimų medžiagos matome kad mažiausiai lizdų yra ant pastatų Ant pastato

be specialios tam skirtos platformos gandrai negali susikrauti lizdo Tik su žmonių pagalba kai

36

būna iškeliamos specialios tinkančios krauti lizdus platformos gandrai juos suneša ant pastatų

Medžiuose taip pat nėra gausu lizdų Čia kaip ir ant pastatų dažniausiai ranką prie lizdo sunešimo

prideda žmones nupjaunamos medžių viršūnės ir ten įrengiamos platformos Antri pagal užimtumą

ir gandralizdžių skaičių yra vandentiekio bokštai Čia baltieji gandrai taip pat susineša lizdus

Antrame žemėlapyje pavaizduoti ant specialių platformų ir be platformų sukrauti

lizdai Gandrai pasirenka jiems tinkančius stulpus ir ten susikrauna lizdą Teko išklausyti žmonių

nusiskundimų kad jų sodybose trukdant susikrauti lizdą stulpe išardant jau pradėtą krauti lizdo

pagrindą gandrai jį kantriai atnaujindavo o galutiniam variante skubiai pradėdavo dėti kiaušinius

dar nebaigtame lizde taip priversdami suteikti galimybę perėti Sunku pasakyti kodėl yra

pasirenkami būtent tie o ne kiti stulpai lizdo sukrovimui Atliekant lizdų apskaitas buvo pastebėta

kad ne visos elektrikų iškeltos platformos yra užimtos Dažniausiai naujose platformose lizdus

gandrai krovė nuvertus senąjį Pagal surinktus duomenis matosi kad lizdai ant platformų ir ne ant

platformų yra pasiskirstę daugmaž tolygiai

Analizuojant gautus duomenis galima daryti išvadą kad gandrai savo lizdams krauti

renkasi saugius pagrindus Dažniausiai į tokius pagrindus sunku įlipti jie yra atvirose vietose su

lengvu priskridimu Iš lizdų gerai matoma aplinka dažniausiai netoliese yra vandens telkiniai

upeliai ar šlapynės

37

6 pav Lizdų pasiskirstymas pagal sukrovimo vietą Biržų rajone

38

7 lentelė Medžių būklė kuriuose kraunami gandralizdžiai

Medžių būklė Lizdų skaičius Procentai

Žaliuojantis 72 673

Džiūstantis 8 75

Nudžiūvęs 27 25

Viso 107 100

Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose 30 procentų lizdų sukrauta

džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Tyrimai nebuvo vykdomi iki to kol šiuose

medžiuose gandrai susinešė lizdus Ar džiūstantys ir nudžiuvę medžiai buvo žaliuojantys kai buvo

pradėti krauti lizdai sunku pasakyti Apie medžius esančius sodybose ten gyvenantys žmones

galėjo tikslai pasakyti ar medžiai buvo žali ar jau nudžiuvę Daugumoje atvejų buvo teigiama kad

medžiai dar buvo žaliuojantys kai gandrai susinešė lizdą Dažnai žmones patys nupjovę medžio

viršūnę jos vietoje sumeistraudavo platformą gandralizdžiui Apklausos metu retoje sodyboje buvo

gautas atsakymas kad nudžiuvus medžiui jį nupjovus iki atitinkamo aukščio buvo įrengtas

gandralizdžio pagrindas Visgi galima teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose

žaliuose medžiuose Kaip matome 9 paveikslėlyje akivaizdžiai dominuoja lizdų sukrovimo vietos

žaliuojančiuose medžiuose (R2 = 0468) Nudžiuvusiuose tris kart daugiau negu džiūstančiuose tai

gal

7 pav

72

8

27

y = -225x + 80667 Rsup2 = 04686

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Žaliuojantis Džiūstantis Nudžiūvęs

Lizdų skaičius

Lizdų skaičius

Linear (Lizdų skaičius)

39

8 lentelė Baltųjų gandrų ant stulpų sukrauti lizdai

Ant stulpų sukrauti lizdai Lizdų skaičius

Ant specialios platformos 445

Ne ant specialios platformos 227

8 pav Gandrų lizdai sukrauti ant stulpų su platformomis ir be jų

Po atliktų tyrimų kaip matome 8 lentelėje buvo pastebėta kad didžioji dalis lizdų

buvo sukrauta elektros stulpuose Dvigubai daugiau lizdų buvo sukrauta ant specialių platformų Tą

galima paaiškinti tuo kad elektrikai saugodami laidus nuo trumpo jungimo įrenginėja specialias

platformas taip pakeldami lizdus aukštyn Daugelis naujai iškeltų platformų buvo užimamos

pirmais metais Pirmenybė buvo teikiama toms platformoms kurios buvo iškeltos anksčiau

sukrautų lizdų vietose tad galima teigti jog lizdus susikrovė tą pora kuri perėjo toje vietoje anksčiau

ir grįžusi vėl užsiėmė savo buvusį lizdą Likusios pirmais jų iškėlimo metais neužimtos platformos

buvo užimamos antras ar net trečiais metai nuo jų iškėlimo Pastarąsias užėmė jaunos ką tik tais

metasi sudarytos poros kurios pirmais po užėmimo metasi neperėjo Sekančiais metai sunešti lizdai

buvo užimti ir juose sėkmingai išperėti jaunikliai Be specialių gandrų ženklinimo priemonių

negalima teigti kad lizdus užėmė būtent tos poros ar atskiri paukščiai kurie tuos lizdus ir sukrovė

Maža dalis iškeltų platformų liko eilę metų neužimtos netgi nėra požymių jog jos būtų lankomos

paukščių Labai nenoriai gandrai užima tas platformas kurios po iškėlimo paliekamos tuščios

neįdedama žabų Buvo pastebėta kad iš dviejų gretimų platformų greičiau buvo užimta ta kurioje

buvo įdėta žabų taip paruoštas pradinis lizdo pagrindas Kaip matome iš pateikto 8 paveikslėlio

0

100

200

300

400

500

600

Ant specialios platformos Ne ant specialios platformos

40

ant specialių platformų lizdų yra žymiai daugiau ir pateiktame paveikslėlyje matomi nuokrypiai nuo

vidurkio Grafike pavaizduotos galimos nuokrypio ribos 9 paveiksle matome lizdų ant stulpų

išsidėstymą Biržų savivaldybės ribose Aplenkiant miškus ir miškelius gandrų lizdai sukrauti visoje

savivaldybės teritorijoje

9 pav Lizdų pasiskirstymas ant platformų

Baltųjų gandrų lizdų užimtumas ir jauniklių skaičius juose

Suskaičiavus ir įvertinus lizdų užimtumą galima teigti kad iš 73 procentų užimtų net

70 procentų lizdų buvo perima

27 procentai lizdų buvo neužimta

41

Kaip matome 10 paveikslėlio diagramoje didžioji dalis lizdų yra užimti 3 procentai lizdų buvo

užimti bet juose gandrai neperėjo Tai galimai jauni ką tik poras sudarę paukščiai

10 pav Lizdų užimtumas

Lizdo pagrindą sudaro stambios šakos gūžta išklojama sausa žole velėna sausu

mėšlu Balandžio mėnesį padedami dažniausiai 3 - 5 elipsiški baltos spalvos kiaušiniai Peri abu

tėvai tačiau tamsiuoju paros metu kiaušinius šildo tik patelė Jaunikliai skyla po 31 - 34 dienų Po

dviejų mėnesių gandriukai palieka lizdą Tačiau tėvai juos globoja apie 2 savaites Atliekant tyrimus

buvo pastebėta kad iš lizdų išmetami kiaušiniai bei jau paūgėję jaunikliai Ten kur lizdai sukrauti

sodybose ar greta jų buvo gauta informacija iš ten gyvenančių žmonių kad atskridus keliams

gandrams vyko peštynės su lizde perinčia pora po to buvo rasti po lizdu išmesti kiaušiniai arba

jaunikliai Po dėties ar jauniklių žūties pora lizdo nepalieka bet naujos dėties nebededa

10 lentelė Jauniklių skaičius lizduose

Jauniklių lizduose skaičius Lizdų skaičius

1 45

2 151

3 146

4 53

5 6

Taip pat buvo skaičiuojami lizdai su jaunikliais kad galima būtų įvertinti ar gandrų

prieaugis bus didesnis ar mažesnis Suskaičiavus jauniklius lizduose galima teigti kad Biržų rajone

daugiausiai lizduose yra du arba trys jaunikliai Daugiausiai lizde yra stebėti 5 jaunikliai ( 10

lentelė ) Jauniklių skaičius nepriklauso nuo lizdo būvimo vietos Atliekant lizdų porų

70

3

27

Užimtas (perėjo)

Užimtas (neperėjo)

Neužimtas (neperėjo)

42

produktyvumo tyrimus negalima išskirti atskirų porų kaip produktyviausiu turinčiu gausesnes

jauniklių vadas Per tris metus buvo stebima kad vienais metais lizde užauginami keletas jauniklių

o sekančiais tik vienas (10 lentelė) Priklausomai nuo metų pora perinti lizde užaugina skirtingą

skaičių jauniklių Lizdo vieta jo aplinka bei agrarinis kraštovaizdis mažai veikia gandrų poros

produktyvumą

11pav

11 paveikslėlyje pavaizduota kad daugiausiailizdų buvo rasta su dviem jaunikliais o

mažiausiai su penkiais Su vienu ir keturiais jaunikliais lizdų buvo rasta beveik vienodai Čia

pavaizduoti ir galimi nukrypimai nuo vidurkio 12 paveikslėlyje pavaizduotas jauniklių skaičius

lizduose procentais

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

1 2 3 4 5

Liz

dų

sk

aič

ius

vn

t

Jauniklių lizduose skaičius

Lizdų skaičius

43

12 pav Jauniklių skaičius lizduose 2010 metais Biržų rajone

Skaičius jauniklių

7

13

20

27

33 1

2

3

4

5

44

IŠVADOS

1 Pagrindinai visi lizdai randasi žmonių apgyvendintose vietose gyvenvietėse intensyvios

žemdirbystės plotuose lizdų nerasta o pastarosiose teritorijose esančiose gyvenvietėse lizdų

koncentracija yra mažesnė negu pasyvios žemdirbystės plotuose Beveik visi lizdai išsidėstę

gyvenvietėse pagal kelius Baltųjų gandrų lizdai esantys ant elektros stulpų ne ant specialių

platformų sukelia problemas elektros tiekime

2 Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 Daugiausia lizdų sukrauta ant

stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens

bokštų bei 107 lizdai medžiuose Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose

30 procentų lizdų sukrauta džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Atlikus tyrimus

bei duomenų analizę matome kad iš 983 lizdų ar jų liekanų naudojami tik 520 lizdų iš kurių

tik 75 proc yra užimti

3 Buvo nustatyta kad lizduose vidutiniškai būna 2-3 jaunikliai tai sudaro didžiąją dalį lizdų

Biržų savivaldybės ribose

4 Ant stulpų baltųjų gandrų kraunami gandralizdžiai ant specialių platformų ir ne ant

platformų Suskaičiavus lizdus gauti duomenys parodė kad gandrai mėgsta du kartus

dažniau krauti lizdus ant specialių platformų Didelė lizdų dalis kraunama ant vandentiekio

bokštų Mažai lizdų ant pastatų bei kitose vietose ( ant kaminų statinių liekanų) Galima

teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose žaliuose medžiuose

45

LITERATŪRA

1 Baltasis gandras Lietuvoje Lizdų atlasas M Dagys D Vaitkuvienė Vilnius

Gamtos tyrimų centras 2013

2 Ivanauskas T Elisonas J Dovydaitis Lietuvos laukiniai paukščiai ir jų globa

Kosmos 1927 Nr 45

3 Jusys V Karalius S Raudonikis L Lietuvos paukščių pažinimo vadovas Kaunas

Lututė 2012

4 Kontrimavičius V Lietuvos fauna Vilnius Mokslo ir enciklopedijų leidykla

1988-1997

5 Lietuvos paukščiai T Ivanauskas - 2-asis papild ir patais leid - Vilnius

Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla 1959

6 Lietuvos perinčių paukščių atlasas Kaunas Lututė 2006

7 Lietuvos paukščiai V Logminas - Vilnius Mokslas 1979

8 Logminas V V bdquoMokslasldquo 1990 Lietuvos fauna Paukščiai I d

9 Malinauskas V Vaitkus G 1995 Baltųjų gandrų apskaita Lietuvoje 1994 m

rezultatai Ciconia Nr 1

10 Petkus G Baltieji gandrai vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje 2015-02-26

wwwalkaslt žiūrėta 2015-02-28

11Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti Petras Kurlavičius Vilnius Lietuvos

ornitologų draugija 2003

12 Gandrinių šventė Vilniuje Žiūrėta 2015-02-01 Prieiga per internetą

lthttpwwwbirdlifeltindexphpnaujienosnewscatid=1ampnewsid=147gt

13 httpwwwbirdlifelt Žiūrėta 2015-02-01

14 httpwwwciconialt Žiūrėta 2015-02-01

15 Fulin M Jerzak L Sparks TH Tryjanowski P Relationship between arrival

date hatching date and breeding success of the white stork (Ciconia ciconia) in Slovakia Biologia

2009 p 361-364)

16 httppasauliolietuviscombaltasis-gandras-problemos Žiūrėta 2015-02-01

17httpwwwekonaujienosltnaujienosgamtos_pasaulisgyvunaipauksciaiS-

742straipsnisBaltasis-gandras--ar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija žiūrėta

2015-02-25

18 httpwwwlrytasltlietuvos-dienagamta21-tukst-baltuju-gandru-lizdu-duomenu-

bazeje-internetehtm žiūrėta 2015-02-28

33

3 DARBO REZULTATAI

31 Baltųjų gandrų lizdų sukrovimo vietos Biržų rajone

5 pav

Atlikus tyrimus ir perkėlus GPS duomenis į GIS sistemos žemėlapį gavome Biržų savivaldybėje

esančių lizdų planą (5 pav) Kaip matome pateiktame plane Baltieji gandrai peri visoje

savivaldybės teritorijoje Pagal pasiskirstymą galima pasakyti kad miškuose lizdų nebuvo rasta

vienas lizdas yra Biržų girioje esančioje gyvenvietėje Pamiškėse lizdų randama nedaug dažniausiai

jei yra sodybą ar kelių namų grupės Atliekant tyrimus ką ir matome žemėlapyje gandrai vengia

didelių agrarinio kraštovaizdžio plotų Važinėjant po rajoną buvo pastebėta kad prie intensyvios

žemdirbystės plotų ypatingai prie didelių dirbamų laukų gandrai lizdų nesusineša Apskaitų metu

34

buvo pastebėta kad lizdai sunešami arčiau kelių bei gyvenviečių Perkėlus GPS duomenis į

žemėlapį matoma kad vizualinis stebėjimas su žemėlapyje matomais duomenimis patvirtina jog

gandrai renkasi žmonių apgyvendintas teritorijas Analizuojant duomenis žemėlapyje pastebėta kad

gandrai renkasi gyvenvietes esančias arčiau šlapynių upių ir ežerų Didžiausias lizdų tankis

randamas gyvenvietėse kurios yra prie natūralių šienaujamų pievų Gyvenvietėse prie intensyvios

žemdirbystės laukų gandrų skaičius ženkliai mažesnis o kai kuriose rajono vietose lizdų visai

nerasta Didelis lizdų tankis prie Apaščios bei Nemunėlio upių prie Nemunėlio Radviliškio

mažiau prie pačių Biržų Mažiausias tankis prie Vabalninko miestelio Šį teritorija pasižymi

dideliais žemdirbystės plotais nėra šlapynių didesnių upių ar ežerėlių kas ir įtakoja mažesnį lizdų

skaičių Lizdai prie apleistų sodybų bei fermų lieka neužimti tai buvo stebėta pagal Nemunėlio upę

nuo Pundurių kaimo iki Kvetkų gyvenvietės bei kitose pavienėse apleistose sodybose rajono

ribose

Baltųjų gandrų lizdai buvo skaičiuojami Biržų rajone Pastebėta kad lizdus baltieji

gandrai gali sukrauti įvairiose vietose medžiuose ant pastatų stulpų vandens bokštų ir kitur

Vykdyti stebėjimai parodė kad stambioji gandralizdžio medžiaga (pagrindas) yra gana

didelės šakos vėliau ant jų kraunama velėnos šieno gumulai skudurai sausas mėšlas nendrių

meldų gabalai samanos ir pan Vidury lizdo padaroma nedidelė duobutė ndash tokio dydžio kad joje

būtų galima padėti kiaušinius ir pačiam atsitūpti Jaunikliams paaugus lizdas virsta plokščia

suplakta aikštele Lizdą gandrai stato nuolat net jaunikliams augant į jį vis neša įvairią medžiagą

Nuolat papildomi seni gandrų lizdai virsta didžiausiais griozdiškais pastatais kasmet aukštesniais

Dažnai po kiek laiko jie ima krypti į šoną ir griūna

6 lentelėje surašyti tyrimų duomenis atskleidžia lizdų sukrovimo vietas Biržų

savivaldybės ribose

6 lentelė Baltųjų gandrų lizdų vietos Biržų rajone

Lizdo vieta Lizdų skaičius Procentai

Lizdas medyje 107 109

Lizdas ant pastato 48 5

Lizdas ant stulpo 672 68

Lizdas ant vandens bokšto 135 138

Kitur 21 21

Viso 983 100

Atlikus tyrimą Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 iš kurių

nemaža dalis yra apleisti ir nebenaudojami kai kurių likę tik liekanos Atlikus tyrimų analizę buvo

35

nustatyta kad naudojamų lizdų Biržų savivaldybės teritorijoje yra 520 Daugiausia lizdų sukrauta

ant stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Dalis lizdų sukrautų stulpuose yra

nebenaudojami Sunku pasakyti kodėl jie buvo apleisti nes pagal surinktus duomenis matoma kad

gandrai labai dažnai lizdus susineša stulpuose Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens bokštų taip

sukeldami nepatogumus žmonėms Nors vandens bokštai yra sandarūs o vanduo imamas iš didelio

gylio estetinis vaizdas yra nepatenkinamas patys bokštai bei jų aplinka veisimosi metu yra užteršta

gandrų išmatomis bei maisto likučiais Tai labai aktuali tema ekologinių ūkių savininkams nes yra

taikomi griežtesni reikalavimai vandens rezervuarams ir jų aplinkai 107 lizdai buvo rasti

medžiuose 21 lizdai sukrauti kitur tai yra- ant pastatų stogų kažkokių tai pagalbinių pastatų namų

arba katilinių kaminų bei kitose tam tinkamose vietose Apibendrinant duomenis galima teigti kad

gandrams Biržų rajone labiausiai patinka sukrauti ant stulpų

Baltasis gandras yra tipiškas agrolandšafto paukštis gyvenantis žmogaus

kaimynystėje Kadangi baltasis gandras yra stambus paukštis kuriam reikia nemažai erdvės todėl ir

lizdui sukrauti turi pasirinkti tokią vietą kad būtų lengva priskristi ir nusileisti Jis renkasi atviresnę

vietovę Lizdai yra dideli todėl jų pagrindu gali būti tik stambios ir tvirtos atramos Tam labai tinka

medžiai (ypač pavieniai) įvairūs stulpai pastatai ir kitos panašios vietos

Jau labai seniai baltieji gandrai gyvena šalia žmogaus todėl jie neatsisako įsikurti ir

ant pastatų

Atliekant Biržų savivaldybės teritorijoje esančios gandrų populiacijos tyrimus didelis

dėmesys buvo skiriamas į lizdo sukrovimo vietą Galima išskirti vieną iš sukrovimo vietų medžius

Skaičiuojant gandralizdžius sukrautus medžiuose buvo įvertinta ir medžių būklė ar jie sukrauti

žaliuojančiuose džiūstančiuose nudžiūvusiuose medžiuose Dar gandrai lizdus krauna ant

vandentiekio bokštų pastatų ar jų liekanų bei ant stulpų Labai didelis dėmesys buvo skiriamas

lizdams kurie buvo sukrauti ant elektros stulpų Po atliktų tyrimų lizdai stulpuose buvo ardomi o jų

vietoje keliamos metalinės platformos taip pakeliant lizdo sukrovimo pagrindą nuo elektros laidų

Lizdų sukrovimo vietos

Kaip matome iš žemėlapių gandrai lizdus pagrindinai krauna ant stulpų visoje

savivaldybės teritorijoje nesirinkdami kažkokių tai vienų teritorijų Pagal gautus duomenis

dauguma lizdų yra prie kelių kur praeina elektros arba buvusios telefonų linijos Lizdai sukrauti ant

veikiančių elektros oro linijų sukelia problemas lyjant ar esant stipriam vėjui šlapi lizdai sukelia

trumpus jungimus elektros linijose Elektros stulpus pasirenka dėl saugumo lizdas palyginus auštai

plėšrūnas įlipti sudėtinga nes stulpai gelžbetoniniai ir nėra galimybės į juos įsikabinti nagais Dar

vienas stulpų privalumas yra lengvas priskridimas Gandrai dideli paukščiai ir jų sparnų plotis

reikalauja atitinkamos erdvės priskridimui prie lizdo

Iš turimos tyrimų medžiagos matome kad mažiausiai lizdų yra ant pastatų Ant pastato

be specialios tam skirtos platformos gandrai negali susikrauti lizdo Tik su žmonių pagalba kai

36

būna iškeliamos specialios tinkančios krauti lizdus platformos gandrai juos suneša ant pastatų

Medžiuose taip pat nėra gausu lizdų Čia kaip ir ant pastatų dažniausiai ranką prie lizdo sunešimo

prideda žmones nupjaunamos medžių viršūnės ir ten įrengiamos platformos Antri pagal užimtumą

ir gandralizdžių skaičių yra vandentiekio bokštai Čia baltieji gandrai taip pat susineša lizdus

Antrame žemėlapyje pavaizduoti ant specialių platformų ir be platformų sukrauti

lizdai Gandrai pasirenka jiems tinkančius stulpus ir ten susikrauna lizdą Teko išklausyti žmonių

nusiskundimų kad jų sodybose trukdant susikrauti lizdą stulpe išardant jau pradėtą krauti lizdo

pagrindą gandrai jį kantriai atnaujindavo o galutiniam variante skubiai pradėdavo dėti kiaušinius

dar nebaigtame lizde taip priversdami suteikti galimybę perėti Sunku pasakyti kodėl yra

pasirenkami būtent tie o ne kiti stulpai lizdo sukrovimui Atliekant lizdų apskaitas buvo pastebėta

kad ne visos elektrikų iškeltos platformos yra užimtos Dažniausiai naujose platformose lizdus

gandrai krovė nuvertus senąjį Pagal surinktus duomenis matosi kad lizdai ant platformų ir ne ant

platformų yra pasiskirstę daugmaž tolygiai

Analizuojant gautus duomenis galima daryti išvadą kad gandrai savo lizdams krauti

renkasi saugius pagrindus Dažniausiai į tokius pagrindus sunku įlipti jie yra atvirose vietose su

lengvu priskridimu Iš lizdų gerai matoma aplinka dažniausiai netoliese yra vandens telkiniai

upeliai ar šlapynės

37

6 pav Lizdų pasiskirstymas pagal sukrovimo vietą Biržų rajone

38

7 lentelė Medžių būklė kuriuose kraunami gandralizdžiai

Medžių būklė Lizdų skaičius Procentai

Žaliuojantis 72 673

Džiūstantis 8 75

Nudžiūvęs 27 25

Viso 107 100

Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose 30 procentų lizdų sukrauta

džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Tyrimai nebuvo vykdomi iki to kol šiuose

medžiuose gandrai susinešė lizdus Ar džiūstantys ir nudžiuvę medžiai buvo žaliuojantys kai buvo

pradėti krauti lizdai sunku pasakyti Apie medžius esančius sodybose ten gyvenantys žmones

galėjo tikslai pasakyti ar medžiai buvo žali ar jau nudžiuvę Daugumoje atvejų buvo teigiama kad

medžiai dar buvo žaliuojantys kai gandrai susinešė lizdą Dažnai žmones patys nupjovę medžio

viršūnę jos vietoje sumeistraudavo platformą gandralizdžiui Apklausos metu retoje sodyboje buvo

gautas atsakymas kad nudžiuvus medžiui jį nupjovus iki atitinkamo aukščio buvo įrengtas

gandralizdžio pagrindas Visgi galima teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose

žaliuose medžiuose Kaip matome 9 paveikslėlyje akivaizdžiai dominuoja lizdų sukrovimo vietos

žaliuojančiuose medžiuose (R2 = 0468) Nudžiuvusiuose tris kart daugiau negu džiūstančiuose tai

gal

7 pav

72

8

27

y = -225x + 80667 Rsup2 = 04686

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Žaliuojantis Džiūstantis Nudžiūvęs

Lizdų skaičius

Lizdų skaičius

Linear (Lizdų skaičius)

39

8 lentelė Baltųjų gandrų ant stulpų sukrauti lizdai

Ant stulpų sukrauti lizdai Lizdų skaičius

Ant specialios platformos 445

Ne ant specialios platformos 227

8 pav Gandrų lizdai sukrauti ant stulpų su platformomis ir be jų

Po atliktų tyrimų kaip matome 8 lentelėje buvo pastebėta kad didžioji dalis lizdų

buvo sukrauta elektros stulpuose Dvigubai daugiau lizdų buvo sukrauta ant specialių platformų Tą

galima paaiškinti tuo kad elektrikai saugodami laidus nuo trumpo jungimo įrenginėja specialias

platformas taip pakeldami lizdus aukštyn Daugelis naujai iškeltų platformų buvo užimamos

pirmais metais Pirmenybė buvo teikiama toms platformoms kurios buvo iškeltos anksčiau

sukrautų lizdų vietose tad galima teigti jog lizdus susikrovė tą pora kuri perėjo toje vietoje anksčiau

ir grįžusi vėl užsiėmė savo buvusį lizdą Likusios pirmais jų iškėlimo metais neužimtos platformos

buvo užimamos antras ar net trečiais metai nuo jų iškėlimo Pastarąsias užėmė jaunos ką tik tais

metasi sudarytos poros kurios pirmais po užėmimo metasi neperėjo Sekančiais metai sunešti lizdai

buvo užimti ir juose sėkmingai išperėti jaunikliai Be specialių gandrų ženklinimo priemonių

negalima teigti kad lizdus užėmė būtent tos poros ar atskiri paukščiai kurie tuos lizdus ir sukrovė

Maža dalis iškeltų platformų liko eilę metų neužimtos netgi nėra požymių jog jos būtų lankomos

paukščių Labai nenoriai gandrai užima tas platformas kurios po iškėlimo paliekamos tuščios

neįdedama žabų Buvo pastebėta kad iš dviejų gretimų platformų greičiau buvo užimta ta kurioje

buvo įdėta žabų taip paruoštas pradinis lizdo pagrindas Kaip matome iš pateikto 8 paveikslėlio

0

100

200

300

400

500

600

Ant specialios platformos Ne ant specialios platformos

40

ant specialių platformų lizdų yra žymiai daugiau ir pateiktame paveikslėlyje matomi nuokrypiai nuo

vidurkio Grafike pavaizduotos galimos nuokrypio ribos 9 paveiksle matome lizdų ant stulpų

išsidėstymą Biržų savivaldybės ribose Aplenkiant miškus ir miškelius gandrų lizdai sukrauti visoje

savivaldybės teritorijoje

9 pav Lizdų pasiskirstymas ant platformų

Baltųjų gandrų lizdų užimtumas ir jauniklių skaičius juose

Suskaičiavus ir įvertinus lizdų užimtumą galima teigti kad iš 73 procentų užimtų net

70 procentų lizdų buvo perima

27 procentai lizdų buvo neužimta

41

Kaip matome 10 paveikslėlio diagramoje didžioji dalis lizdų yra užimti 3 procentai lizdų buvo

užimti bet juose gandrai neperėjo Tai galimai jauni ką tik poras sudarę paukščiai

10 pav Lizdų užimtumas

Lizdo pagrindą sudaro stambios šakos gūžta išklojama sausa žole velėna sausu

mėšlu Balandžio mėnesį padedami dažniausiai 3 - 5 elipsiški baltos spalvos kiaušiniai Peri abu

tėvai tačiau tamsiuoju paros metu kiaušinius šildo tik patelė Jaunikliai skyla po 31 - 34 dienų Po

dviejų mėnesių gandriukai palieka lizdą Tačiau tėvai juos globoja apie 2 savaites Atliekant tyrimus

buvo pastebėta kad iš lizdų išmetami kiaušiniai bei jau paūgėję jaunikliai Ten kur lizdai sukrauti

sodybose ar greta jų buvo gauta informacija iš ten gyvenančių žmonių kad atskridus keliams

gandrams vyko peštynės su lizde perinčia pora po to buvo rasti po lizdu išmesti kiaušiniai arba

jaunikliai Po dėties ar jauniklių žūties pora lizdo nepalieka bet naujos dėties nebededa

10 lentelė Jauniklių skaičius lizduose

Jauniklių lizduose skaičius Lizdų skaičius

1 45

2 151

3 146

4 53

5 6

Taip pat buvo skaičiuojami lizdai su jaunikliais kad galima būtų įvertinti ar gandrų

prieaugis bus didesnis ar mažesnis Suskaičiavus jauniklius lizduose galima teigti kad Biržų rajone

daugiausiai lizduose yra du arba trys jaunikliai Daugiausiai lizde yra stebėti 5 jaunikliai ( 10

lentelė ) Jauniklių skaičius nepriklauso nuo lizdo būvimo vietos Atliekant lizdų porų

70

3

27

Užimtas (perėjo)

Užimtas (neperėjo)

Neužimtas (neperėjo)

42

produktyvumo tyrimus negalima išskirti atskirų porų kaip produktyviausiu turinčiu gausesnes

jauniklių vadas Per tris metus buvo stebima kad vienais metais lizde užauginami keletas jauniklių

o sekančiais tik vienas (10 lentelė) Priklausomai nuo metų pora perinti lizde užaugina skirtingą

skaičių jauniklių Lizdo vieta jo aplinka bei agrarinis kraštovaizdis mažai veikia gandrų poros

produktyvumą

11pav

11 paveikslėlyje pavaizduota kad daugiausiailizdų buvo rasta su dviem jaunikliais o

mažiausiai su penkiais Su vienu ir keturiais jaunikliais lizdų buvo rasta beveik vienodai Čia

pavaizduoti ir galimi nukrypimai nuo vidurkio 12 paveikslėlyje pavaizduotas jauniklių skaičius

lizduose procentais

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

1 2 3 4 5

Liz

dų

sk

aič

ius

vn

t

Jauniklių lizduose skaičius

Lizdų skaičius

43

12 pav Jauniklių skaičius lizduose 2010 metais Biržų rajone

Skaičius jauniklių

7

13

20

27

33 1

2

3

4

5

44

IŠVADOS

1 Pagrindinai visi lizdai randasi žmonių apgyvendintose vietose gyvenvietėse intensyvios

žemdirbystės plotuose lizdų nerasta o pastarosiose teritorijose esančiose gyvenvietėse lizdų

koncentracija yra mažesnė negu pasyvios žemdirbystės plotuose Beveik visi lizdai išsidėstę

gyvenvietėse pagal kelius Baltųjų gandrų lizdai esantys ant elektros stulpų ne ant specialių

platformų sukelia problemas elektros tiekime

2 Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 Daugiausia lizdų sukrauta ant

stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens

bokštų bei 107 lizdai medžiuose Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose

30 procentų lizdų sukrauta džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Atlikus tyrimus

bei duomenų analizę matome kad iš 983 lizdų ar jų liekanų naudojami tik 520 lizdų iš kurių

tik 75 proc yra užimti

3 Buvo nustatyta kad lizduose vidutiniškai būna 2-3 jaunikliai tai sudaro didžiąją dalį lizdų

Biržų savivaldybės ribose

4 Ant stulpų baltųjų gandrų kraunami gandralizdžiai ant specialių platformų ir ne ant

platformų Suskaičiavus lizdus gauti duomenys parodė kad gandrai mėgsta du kartus

dažniau krauti lizdus ant specialių platformų Didelė lizdų dalis kraunama ant vandentiekio

bokštų Mažai lizdų ant pastatų bei kitose vietose ( ant kaminų statinių liekanų) Galima

teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose žaliuose medžiuose

45

LITERATŪRA

1 Baltasis gandras Lietuvoje Lizdų atlasas M Dagys D Vaitkuvienė Vilnius

Gamtos tyrimų centras 2013

2 Ivanauskas T Elisonas J Dovydaitis Lietuvos laukiniai paukščiai ir jų globa

Kosmos 1927 Nr 45

3 Jusys V Karalius S Raudonikis L Lietuvos paukščių pažinimo vadovas Kaunas

Lututė 2012

4 Kontrimavičius V Lietuvos fauna Vilnius Mokslo ir enciklopedijų leidykla

1988-1997

5 Lietuvos paukščiai T Ivanauskas - 2-asis papild ir patais leid - Vilnius

Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla 1959

6 Lietuvos perinčių paukščių atlasas Kaunas Lututė 2006

7 Lietuvos paukščiai V Logminas - Vilnius Mokslas 1979

8 Logminas V V bdquoMokslasldquo 1990 Lietuvos fauna Paukščiai I d

9 Malinauskas V Vaitkus G 1995 Baltųjų gandrų apskaita Lietuvoje 1994 m

rezultatai Ciconia Nr 1

10 Petkus G Baltieji gandrai vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje 2015-02-26

wwwalkaslt žiūrėta 2015-02-28

11Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti Petras Kurlavičius Vilnius Lietuvos

ornitologų draugija 2003

12 Gandrinių šventė Vilniuje Žiūrėta 2015-02-01 Prieiga per internetą

lthttpwwwbirdlifeltindexphpnaujienosnewscatid=1ampnewsid=147gt

13 httpwwwbirdlifelt Žiūrėta 2015-02-01

14 httpwwwciconialt Žiūrėta 2015-02-01

15 Fulin M Jerzak L Sparks TH Tryjanowski P Relationship between arrival

date hatching date and breeding success of the white stork (Ciconia ciconia) in Slovakia Biologia

2009 p 361-364)

16 httppasauliolietuviscombaltasis-gandras-problemos Žiūrėta 2015-02-01

17httpwwwekonaujienosltnaujienosgamtos_pasaulisgyvunaipauksciaiS-

742straipsnisBaltasis-gandras--ar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija žiūrėta

2015-02-25

18 httpwwwlrytasltlietuvos-dienagamta21-tukst-baltuju-gandru-lizdu-duomenu-

bazeje-internetehtm žiūrėta 2015-02-28

34

buvo pastebėta kad lizdai sunešami arčiau kelių bei gyvenviečių Perkėlus GPS duomenis į

žemėlapį matoma kad vizualinis stebėjimas su žemėlapyje matomais duomenimis patvirtina jog

gandrai renkasi žmonių apgyvendintas teritorijas Analizuojant duomenis žemėlapyje pastebėta kad

gandrai renkasi gyvenvietes esančias arčiau šlapynių upių ir ežerų Didžiausias lizdų tankis

randamas gyvenvietėse kurios yra prie natūralių šienaujamų pievų Gyvenvietėse prie intensyvios

žemdirbystės laukų gandrų skaičius ženkliai mažesnis o kai kuriose rajono vietose lizdų visai

nerasta Didelis lizdų tankis prie Apaščios bei Nemunėlio upių prie Nemunėlio Radviliškio

mažiau prie pačių Biržų Mažiausias tankis prie Vabalninko miestelio Šį teritorija pasižymi

dideliais žemdirbystės plotais nėra šlapynių didesnių upių ar ežerėlių kas ir įtakoja mažesnį lizdų

skaičių Lizdai prie apleistų sodybų bei fermų lieka neužimti tai buvo stebėta pagal Nemunėlio upę

nuo Pundurių kaimo iki Kvetkų gyvenvietės bei kitose pavienėse apleistose sodybose rajono

ribose

Baltųjų gandrų lizdai buvo skaičiuojami Biržų rajone Pastebėta kad lizdus baltieji

gandrai gali sukrauti įvairiose vietose medžiuose ant pastatų stulpų vandens bokštų ir kitur

Vykdyti stebėjimai parodė kad stambioji gandralizdžio medžiaga (pagrindas) yra gana

didelės šakos vėliau ant jų kraunama velėnos šieno gumulai skudurai sausas mėšlas nendrių

meldų gabalai samanos ir pan Vidury lizdo padaroma nedidelė duobutė ndash tokio dydžio kad joje

būtų galima padėti kiaušinius ir pačiam atsitūpti Jaunikliams paaugus lizdas virsta plokščia

suplakta aikštele Lizdą gandrai stato nuolat net jaunikliams augant į jį vis neša įvairią medžiagą

Nuolat papildomi seni gandrų lizdai virsta didžiausiais griozdiškais pastatais kasmet aukštesniais

Dažnai po kiek laiko jie ima krypti į šoną ir griūna

6 lentelėje surašyti tyrimų duomenis atskleidžia lizdų sukrovimo vietas Biržų

savivaldybės ribose

6 lentelė Baltųjų gandrų lizdų vietos Biržų rajone

Lizdo vieta Lizdų skaičius Procentai

Lizdas medyje 107 109

Lizdas ant pastato 48 5

Lizdas ant stulpo 672 68

Lizdas ant vandens bokšto 135 138

Kitur 21 21

Viso 983 100

Atlikus tyrimą Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 iš kurių

nemaža dalis yra apleisti ir nebenaudojami kai kurių likę tik liekanos Atlikus tyrimų analizę buvo

35

nustatyta kad naudojamų lizdų Biržų savivaldybės teritorijoje yra 520 Daugiausia lizdų sukrauta

ant stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Dalis lizdų sukrautų stulpuose yra

nebenaudojami Sunku pasakyti kodėl jie buvo apleisti nes pagal surinktus duomenis matoma kad

gandrai labai dažnai lizdus susineša stulpuose Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens bokštų taip

sukeldami nepatogumus žmonėms Nors vandens bokštai yra sandarūs o vanduo imamas iš didelio

gylio estetinis vaizdas yra nepatenkinamas patys bokštai bei jų aplinka veisimosi metu yra užteršta

gandrų išmatomis bei maisto likučiais Tai labai aktuali tema ekologinių ūkių savininkams nes yra

taikomi griežtesni reikalavimai vandens rezervuarams ir jų aplinkai 107 lizdai buvo rasti

medžiuose 21 lizdai sukrauti kitur tai yra- ant pastatų stogų kažkokių tai pagalbinių pastatų namų

arba katilinių kaminų bei kitose tam tinkamose vietose Apibendrinant duomenis galima teigti kad

gandrams Biržų rajone labiausiai patinka sukrauti ant stulpų

Baltasis gandras yra tipiškas agrolandšafto paukštis gyvenantis žmogaus

kaimynystėje Kadangi baltasis gandras yra stambus paukštis kuriam reikia nemažai erdvės todėl ir

lizdui sukrauti turi pasirinkti tokią vietą kad būtų lengva priskristi ir nusileisti Jis renkasi atviresnę

vietovę Lizdai yra dideli todėl jų pagrindu gali būti tik stambios ir tvirtos atramos Tam labai tinka

medžiai (ypač pavieniai) įvairūs stulpai pastatai ir kitos panašios vietos

Jau labai seniai baltieji gandrai gyvena šalia žmogaus todėl jie neatsisako įsikurti ir

ant pastatų

Atliekant Biržų savivaldybės teritorijoje esančios gandrų populiacijos tyrimus didelis

dėmesys buvo skiriamas į lizdo sukrovimo vietą Galima išskirti vieną iš sukrovimo vietų medžius

Skaičiuojant gandralizdžius sukrautus medžiuose buvo įvertinta ir medžių būklė ar jie sukrauti

žaliuojančiuose džiūstančiuose nudžiūvusiuose medžiuose Dar gandrai lizdus krauna ant

vandentiekio bokštų pastatų ar jų liekanų bei ant stulpų Labai didelis dėmesys buvo skiriamas

lizdams kurie buvo sukrauti ant elektros stulpų Po atliktų tyrimų lizdai stulpuose buvo ardomi o jų

vietoje keliamos metalinės platformos taip pakeliant lizdo sukrovimo pagrindą nuo elektros laidų

Lizdų sukrovimo vietos

Kaip matome iš žemėlapių gandrai lizdus pagrindinai krauna ant stulpų visoje

savivaldybės teritorijoje nesirinkdami kažkokių tai vienų teritorijų Pagal gautus duomenis

dauguma lizdų yra prie kelių kur praeina elektros arba buvusios telefonų linijos Lizdai sukrauti ant

veikiančių elektros oro linijų sukelia problemas lyjant ar esant stipriam vėjui šlapi lizdai sukelia

trumpus jungimus elektros linijose Elektros stulpus pasirenka dėl saugumo lizdas palyginus auštai

plėšrūnas įlipti sudėtinga nes stulpai gelžbetoniniai ir nėra galimybės į juos įsikabinti nagais Dar

vienas stulpų privalumas yra lengvas priskridimas Gandrai dideli paukščiai ir jų sparnų plotis

reikalauja atitinkamos erdvės priskridimui prie lizdo

Iš turimos tyrimų medžiagos matome kad mažiausiai lizdų yra ant pastatų Ant pastato

be specialios tam skirtos platformos gandrai negali susikrauti lizdo Tik su žmonių pagalba kai

36

būna iškeliamos specialios tinkančios krauti lizdus platformos gandrai juos suneša ant pastatų

Medžiuose taip pat nėra gausu lizdų Čia kaip ir ant pastatų dažniausiai ranką prie lizdo sunešimo

prideda žmones nupjaunamos medžių viršūnės ir ten įrengiamos platformos Antri pagal užimtumą

ir gandralizdžių skaičių yra vandentiekio bokštai Čia baltieji gandrai taip pat susineša lizdus

Antrame žemėlapyje pavaizduoti ant specialių platformų ir be platformų sukrauti

lizdai Gandrai pasirenka jiems tinkančius stulpus ir ten susikrauna lizdą Teko išklausyti žmonių

nusiskundimų kad jų sodybose trukdant susikrauti lizdą stulpe išardant jau pradėtą krauti lizdo

pagrindą gandrai jį kantriai atnaujindavo o galutiniam variante skubiai pradėdavo dėti kiaušinius

dar nebaigtame lizde taip priversdami suteikti galimybę perėti Sunku pasakyti kodėl yra

pasirenkami būtent tie o ne kiti stulpai lizdo sukrovimui Atliekant lizdų apskaitas buvo pastebėta

kad ne visos elektrikų iškeltos platformos yra užimtos Dažniausiai naujose platformose lizdus

gandrai krovė nuvertus senąjį Pagal surinktus duomenis matosi kad lizdai ant platformų ir ne ant

platformų yra pasiskirstę daugmaž tolygiai

Analizuojant gautus duomenis galima daryti išvadą kad gandrai savo lizdams krauti

renkasi saugius pagrindus Dažniausiai į tokius pagrindus sunku įlipti jie yra atvirose vietose su

lengvu priskridimu Iš lizdų gerai matoma aplinka dažniausiai netoliese yra vandens telkiniai

upeliai ar šlapynės

37

6 pav Lizdų pasiskirstymas pagal sukrovimo vietą Biržų rajone

38

7 lentelė Medžių būklė kuriuose kraunami gandralizdžiai

Medžių būklė Lizdų skaičius Procentai

Žaliuojantis 72 673

Džiūstantis 8 75

Nudžiūvęs 27 25

Viso 107 100

Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose 30 procentų lizdų sukrauta

džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Tyrimai nebuvo vykdomi iki to kol šiuose

medžiuose gandrai susinešė lizdus Ar džiūstantys ir nudžiuvę medžiai buvo žaliuojantys kai buvo

pradėti krauti lizdai sunku pasakyti Apie medžius esančius sodybose ten gyvenantys žmones

galėjo tikslai pasakyti ar medžiai buvo žali ar jau nudžiuvę Daugumoje atvejų buvo teigiama kad

medžiai dar buvo žaliuojantys kai gandrai susinešė lizdą Dažnai žmones patys nupjovę medžio

viršūnę jos vietoje sumeistraudavo platformą gandralizdžiui Apklausos metu retoje sodyboje buvo

gautas atsakymas kad nudžiuvus medžiui jį nupjovus iki atitinkamo aukščio buvo įrengtas

gandralizdžio pagrindas Visgi galima teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose

žaliuose medžiuose Kaip matome 9 paveikslėlyje akivaizdžiai dominuoja lizdų sukrovimo vietos

žaliuojančiuose medžiuose (R2 = 0468) Nudžiuvusiuose tris kart daugiau negu džiūstančiuose tai

gal

7 pav

72

8

27

y = -225x + 80667 Rsup2 = 04686

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Žaliuojantis Džiūstantis Nudžiūvęs

Lizdų skaičius

Lizdų skaičius

Linear (Lizdų skaičius)

39

8 lentelė Baltųjų gandrų ant stulpų sukrauti lizdai

Ant stulpų sukrauti lizdai Lizdų skaičius

Ant specialios platformos 445

Ne ant specialios platformos 227

8 pav Gandrų lizdai sukrauti ant stulpų su platformomis ir be jų

Po atliktų tyrimų kaip matome 8 lentelėje buvo pastebėta kad didžioji dalis lizdų

buvo sukrauta elektros stulpuose Dvigubai daugiau lizdų buvo sukrauta ant specialių platformų Tą

galima paaiškinti tuo kad elektrikai saugodami laidus nuo trumpo jungimo įrenginėja specialias

platformas taip pakeldami lizdus aukštyn Daugelis naujai iškeltų platformų buvo užimamos

pirmais metais Pirmenybė buvo teikiama toms platformoms kurios buvo iškeltos anksčiau

sukrautų lizdų vietose tad galima teigti jog lizdus susikrovė tą pora kuri perėjo toje vietoje anksčiau

ir grįžusi vėl užsiėmė savo buvusį lizdą Likusios pirmais jų iškėlimo metais neužimtos platformos

buvo užimamos antras ar net trečiais metai nuo jų iškėlimo Pastarąsias užėmė jaunos ką tik tais

metasi sudarytos poros kurios pirmais po užėmimo metasi neperėjo Sekančiais metai sunešti lizdai

buvo užimti ir juose sėkmingai išperėti jaunikliai Be specialių gandrų ženklinimo priemonių

negalima teigti kad lizdus užėmė būtent tos poros ar atskiri paukščiai kurie tuos lizdus ir sukrovė

Maža dalis iškeltų platformų liko eilę metų neužimtos netgi nėra požymių jog jos būtų lankomos

paukščių Labai nenoriai gandrai užima tas platformas kurios po iškėlimo paliekamos tuščios

neįdedama žabų Buvo pastebėta kad iš dviejų gretimų platformų greičiau buvo užimta ta kurioje

buvo įdėta žabų taip paruoštas pradinis lizdo pagrindas Kaip matome iš pateikto 8 paveikslėlio

0

100

200

300

400

500

600

Ant specialios platformos Ne ant specialios platformos

40

ant specialių platformų lizdų yra žymiai daugiau ir pateiktame paveikslėlyje matomi nuokrypiai nuo

vidurkio Grafike pavaizduotos galimos nuokrypio ribos 9 paveiksle matome lizdų ant stulpų

išsidėstymą Biržų savivaldybės ribose Aplenkiant miškus ir miškelius gandrų lizdai sukrauti visoje

savivaldybės teritorijoje

9 pav Lizdų pasiskirstymas ant platformų

Baltųjų gandrų lizdų užimtumas ir jauniklių skaičius juose

Suskaičiavus ir įvertinus lizdų užimtumą galima teigti kad iš 73 procentų užimtų net

70 procentų lizdų buvo perima

27 procentai lizdų buvo neužimta

41

Kaip matome 10 paveikslėlio diagramoje didžioji dalis lizdų yra užimti 3 procentai lizdų buvo

užimti bet juose gandrai neperėjo Tai galimai jauni ką tik poras sudarę paukščiai

10 pav Lizdų užimtumas

Lizdo pagrindą sudaro stambios šakos gūžta išklojama sausa žole velėna sausu

mėšlu Balandžio mėnesį padedami dažniausiai 3 - 5 elipsiški baltos spalvos kiaušiniai Peri abu

tėvai tačiau tamsiuoju paros metu kiaušinius šildo tik patelė Jaunikliai skyla po 31 - 34 dienų Po

dviejų mėnesių gandriukai palieka lizdą Tačiau tėvai juos globoja apie 2 savaites Atliekant tyrimus

buvo pastebėta kad iš lizdų išmetami kiaušiniai bei jau paūgėję jaunikliai Ten kur lizdai sukrauti

sodybose ar greta jų buvo gauta informacija iš ten gyvenančių žmonių kad atskridus keliams

gandrams vyko peštynės su lizde perinčia pora po to buvo rasti po lizdu išmesti kiaušiniai arba

jaunikliai Po dėties ar jauniklių žūties pora lizdo nepalieka bet naujos dėties nebededa

10 lentelė Jauniklių skaičius lizduose

Jauniklių lizduose skaičius Lizdų skaičius

1 45

2 151

3 146

4 53

5 6

Taip pat buvo skaičiuojami lizdai su jaunikliais kad galima būtų įvertinti ar gandrų

prieaugis bus didesnis ar mažesnis Suskaičiavus jauniklius lizduose galima teigti kad Biržų rajone

daugiausiai lizduose yra du arba trys jaunikliai Daugiausiai lizde yra stebėti 5 jaunikliai ( 10

lentelė ) Jauniklių skaičius nepriklauso nuo lizdo būvimo vietos Atliekant lizdų porų

70

3

27

Užimtas (perėjo)

Užimtas (neperėjo)

Neužimtas (neperėjo)

42

produktyvumo tyrimus negalima išskirti atskirų porų kaip produktyviausiu turinčiu gausesnes

jauniklių vadas Per tris metus buvo stebima kad vienais metais lizde užauginami keletas jauniklių

o sekančiais tik vienas (10 lentelė) Priklausomai nuo metų pora perinti lizde užaugina skirtingą

skaičių jauniklių Lizdo vieta jo aplinka bei agrarinis kraštovaizdis mažai veikia gandrų poros

produktyvumą

11pav

11 paveikslėlyje pavaizduota kad daugiausiailizdų buvo rasta su dviem jaunikliais o

mažiausiai su penkiais Su vienu ir keturiais jaunikliais lizdų buvo rasta beveik vienodai Čia

pavaizduoti ir galimi nukrypimai nuo vidurkio 12 paveikslėlyje pavaizduotas jauniklių skaičius

lizduose procentais

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

1 2 3 4 5

Liz

dų

sk

aič

ius

vn

t

Jauniklių lizduose skaičius

Lizdų skaičius

43

12 pav Jauniklių skaičius lizduose 2010 metais Biržų rajone

Skaičius jauniklių

7

13

20

27

33 1

2

3

4

5

44

IŠVADOS

1 Pagrindinai visi lizdai randasi žmonių apgyvendintose vietose gyvenvietėse intensyvios

žemdirbystės plotuose lizdų nerasta o pastarosiose teritorijose esančiose gyvenvietėse lizdų

koncentracija yra mažesnė negu pasyvios žemdirbystės plotuose Beveik visi lizdai išsidėstę

gyvenvietėse pagal kelius Baltųjų gandrų lizdai esantys ant elektros stulpų ne ant specialių

platformų sukelia problemas elektros tiekime

2 Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 Daugiausia lizdų sukrauta ant

stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens

bokštų bei 107 lizdai medžiuose Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose

30 procentų lizdų sukrauta džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Atlikus tyrimus

bei duomenų analizę matome kad iš 983 lizdų ar jų liekanų naudojami tik 520 lizdų iš kurių

tik 75 proc yra užimti

3 Buvo nustatyta kad lizduose vidutiniškai būna 2-3 jaunikliai tai sudaro didžiąją dalį lizdų

Biržų savivaldybės ribose

4 Ant stulpų baltųjų gandrų kraunami gandralizdžiai ant specialių platformų ir ne ant

platformų Suskaičiavus lizdus gauti duomenys parodė kad gandrai mėgsta du kartus

dažniau krauti lizdus ant specialių platformų Didelė lizdų dalis kraunama ant vandentiekio

bokštų Mažai lizdų ant pastatų bei kitose vietose ( ant kaminų statinių liekanų) Galima

teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose žaliuose medžiuose

45

LITERATŪRA

1 Baltasis gandras Lietuvoje Lizdų atlasas M Dagys D Vaitkuvienė Vilnius

Gamtos tyrimų centras 2013

2 Ivanauskas T Elisonas J Dovydaitis Lietuvos laukiniai paukščiai ir jų globa

Kosmos 1927 Nr 45

3 Jusys V Karalius S Raudonikis L Lietuvos paukščių pažinimo vadovas Kaunas

Lututė 2012

4 Kontrimavičius V Lietuvos fauna Vilnius Mokslo ir enciklopedijų leidykla

1988-1997

5 Lietuvos paukščiai T Ivanauskas - 2-asis papild ir patais leid - Vilnius

Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla 1959

6 Lietuvos perinčių paukščių atlasas Kaunas Lututė 2006

7 Lietuvos paukščiai V Logminas - Vilnius Mokslas 1979

8 Logminas V V bdquoMokslasldquo 1990 Lietuvos fauna Paukščiai I d

9 Malinauskas V Vaitkus G 1995 Baltųjų gandrų apskaita Lietuvoje 1994 m

rezultatai Ciconia Nr 1

10 Petkus G Baltieji gandrai vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje 2015-02-26

wwwalkaslt žiūrėta 2015-02-28

11Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti Petras Kurlavičius Vilnius Lietuvos

ornitologų draugija 2003

12 Gandrinių šventė Vilniuje Žiūrėta 2015-02-01 Prieiga per internetą

lthttpwwwbirdlifeltindexphpnaujienosnewscatid=1ampnewsid=147gt

13 httpwwwbirdlifelt Žiūrėta 2015-02-01

14 httpwwwciconialt Žiūrėta 2015-02-01

15 Fulin M Jerzak L Sparks TH Tryjanowski P Relationship between arrival

date hatching date and breeding success of the white stork (Ciconia ciconia) in Slovakia Biologia

2009 p 361-364)

16 httppasauliolietuviscombaltasis-gandras-problemos Žiūrėta 2015-02-01

17httpwwwekonaujienosltnaujienosgamtos_pasaulisgyvunaipauksciaiS-

742straipsnisBaltasis-gandras--ar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija žiūrėta

2015-02-25

18 httpwwwlrytasltlietuvos-dienagamta21-tukst-baltuju-gandru-lizdu-duomenu-

bazeje-internetehtm žiūrėta 2015-02-28

35

nustatyta kad naudojamų lizdų Biržų savivaldybės teritorijoje yra 520 Daugiausia lizdų sukrauta

ant stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Dalis lizdų sukrautų stulpuose yra

nebenaudojami Sunku pasakyti kodėl jie buvo apleisti nes pagal surinktus duomenis matoma kad

gandrai labai dažnai lizdus susineša stulpuose Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens bokštų taip

sukeldami nepatogumus žmonėms Nors vandens bokštai yra sandarūs o vanduo imamas iš didelio

gylio estetinis vaizdas yra nepatenkinamas patys bokštai bei jų aplinka veisimosi metu yra užteršta

gandrų išmatomis bei maisto likučiais Tai labai aktuali tema ekologinių ūkių savininkams nes yra

taikomi griežtesni reikalavimai vandens rezervuarams ir jų aplinkai 107 lizdai buvo rasti

medžiuose 21 lizdai sukrauti kitur tai yra- ant pastatų stogų kažkokių tai pagalbinių pastatų namų

arba katilinių kaminų bei kitose tam tinkamose vietose Apibendrinant duomenis galima teigti kad

gandrams Biržų rajone labiausiai patinka sukrauti ant stulpų

Baltasis gandras yra tipiškas agrolandšafto paukštis gyvenantis žmogaus

kaimynystėje Kadangi baltasis gandras yra stambus paukštis kuriam reikia nemažai erdvės todėl ir

lizdui sukrauti turi pasirinkti tokią vietą kad būtų lengva priskristi ir nusileisti Jis renkasi atviresnę

vietovę Lizdai yra dideli todėl jų pagrindu gali būti tik stambios ir tvirtos atramos Tam labai tinka

medžiai (ypač pavieniai) įvairūs stulpai pastatai ir kitos panašios vietos

Jau labai seniai baltieji gandrai gyvena šalia žmogaus todėl jie neatsisako įsikurti ir

ant pastatų

Atliekant Biržų savivaldybės teritorijoje esančios gandrų populiacijos tyrimus didelis

dėmesys buvo skiriamas į lizdo sukrovimo vietą Galima išskirti vieną iš sukrovimo vietų medžius

Skaičiuojant gandralizdžius sukrautus medžiuose buvo įvertinta ir medžių būklė ar jie sukrauti

žaliuojančiuose džiūstančiuose nudžiūvusiuose medžiuose Dar gandrai lizdus krauna ant

vandentiekio bokštų pastatų ar jų liekanų bei ant stulpų Labai didelis dėmesys buvo skiriamas

lizdams kurie buvo sukrauti ant elektros stulpų Po atliktų tyrimų lizdai stulpuose buvo ardomi o jų

vietoje keliamos metalinės platformos taip pakeliant lizdo sukrovimo pagrindą nuo elektros laidų

Lizdų sukrovimo vietos

Kaip matome iš žemėlapių gandrai lizdus pagrindinai krauna ant stulpų visoje

savivaldybės teritorijoje nesirinkdami kažkokių tai vienų teritorijų Pagal gautus duomenis

dauguma lizdų yra prie kelių kur praeina elektros arba buvusios telefonų linijos Lizdai sukrauti ant

veikiančių elektros oro linijų sukelia problemas lyjant ar esant stipriam vėjui šlapi lizdai sukelia

trumpus jungimus elektros linijose Elektros stulpus pasirenka dėl saugumo lizdas palyginus auštai

plėšrūnas įlipti sudėtinga nes stulpai gelžbetoniniai ir nėra galimybės į juos įsikabinti nagais Dar

vienas stulpų privalumas yra lengvas priskridimas Gandrai dideli paukščiai ir jų sparnų plotis

reikalauja atitinkamos erdvės priskridimui prie lizdo

Iš turimos tyrimų medžiagos matome kad mažiausiai lizdų yra ant pastatų Ant pastato

be specialios tam skirtos platformos gandrai negali susikrauti lizdo Tik su žmonių pagalba kai

36

būna iškeliamos specialios tinkančios krauti lizdus platformos gandrai juos suneša ant pastatų

Medžiuose taip pat nėra gausu lizdų Čia kaip ir ant pastatų dažniausiai ranką prie lizdo sunešimo

prideda žmones nupjaunamos medžių viršūnės ir ten įrengiamos platformos Antri pagal užimtumą

ir gandralizdžių skaičių yra vandentiekio bokštai Čia baltieji gandrai taip pat susineša lizdus

Antrame žemėlapyje pavaizduoti ant specialių platformų ir be platformų sukrauti

lizdai Gandrai pasirenka jiems tinkančius stulpus ir ten susikrauna lizdą Teko išklausyti žmonių

nusiskundimų kad jų sodybose trukdant susikrauti lizdą stulpe išardant jau pradėtą krauti lizdo

pagrindą gandrai jį kantriai atnaujindavo o galutiniam variante skubiai pradėdavo dėti kiaušinius

dar nebaigtame lizde taip priversdami suteikti galimybę perėti Sunku pasakyti kodėl yra

pasirenkami būtent tie o ne kiti stulpai lizdo sukrovimui Atliekant lizdų apskaitas buvo pastebėta

kad ne visos elektrikų iškeltos platformos yra užimtos Dažniausiai naujose platformose lizdus

gandrai krovė nuvertus senąjį Pagal surinktus duomenis matosi kad lizdai ant platformų ir ne ant

platformų yra pasiskirstę daugmaž tolygiai

Analizuojant gautus duomenis galima daryti išvadą kad gandrai savo lizdams krauti

renkasi saugius pagrindus Dažniausiai į tokius pagrindus sunku įlipti jie yra atvirose vietose su

lengvu priskridimu Iš lizdų gerai matoma aplinka dažniausiai netoliese yra vandens telkiniai

upeliai ar šlapynės

37

6 pav Lizdų pasiskirstymas pagal sukrovimo vietą Biržų rajone

38

7 lentelė Medžių būklė kuriuose kraunami gandralizdžiai

Medžių būklė Lizdų skaičius Procentai

Žaliuojantis 72 673

Džiūstantis 8 75

Nudžiūvęs 27 25

Viso 107 100

Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose 30 procentų lizdų sukrauta

džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Tyrimai nebuvo vykdomi iki to kol šiuose

medžiuose gandrai susinešė lizdus Ar džiūstantys ir nudžiuvę medžiai buvo žaliuojantys kai buvo

pradėti krauti lizdai sunku pasakyti Apie medžius esančius sodybose ten gyvenantys žmones

galėjo tikslai pasakyti ar medžiai buvo žali ar jau nudžiuvę Daugumoje atvejų buvo teigiama kad

medžiai dar buvo žaliuojantys kai gandrai susinešė lizdą Dažnai žmones patys nupjovę medžio

viršūnę jos vietoje sumeistraudavo platformą gandralizdžiui Apklausos metu retoje sodyboje buvo

gautas atsakymas kad nudžiuvus medžiui jį nupjovus iki atitinkamo aukščio buvo įrengtas

gandralizdžio pagrindas Visgi galima teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose

žaliuose medžiuose Kaip matome 9 paveikslėlyje akivaizdžiai dominuoja lizdų sukrovimo vietos

žaliuojančiuose medžiuose (R2 = 0468) Nudžiuvusiuose tris kart daugiau negu džiūstančiuose tai

gal

7 pav

72

8

27

y = -225x + 80667 Rsup2 = 04686

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Žaliuojantis Džiūstantis Nudžiūvęs

Lizdų skaičius

Lizdų skaičius

Linear (Lizdų skaičius)

39

8 lentelė Baltųjų gandrų ant stulpų sukrauti lizdai

Ant stulpų sukrauti lizdai Lizdų skaičius

Ant specialios platformos 445

Ne ant specialios platformos 227

8 pav Gandrų lizdai sukrauti ant stulpų su platformomis ir be jų

Po atliktų tyrimų kaip matome 8 lentelėje buvo pastebėta kad didžioji dalis lizdų

buvo sukrauta elektros stulpuose Dvigubai daugiau lizdų buvo sukrauta ant specialių platformų Tą

galima paaiškinti tuo kad elektrikai saugodami laidus nuo trumpo jungimo įrenginėja specialias

platformas taip pakeldami lizdus aukštyn Daugelis naujai iškeltų platformų buvo užimamos

pirmais metais Pirmenybė buvo teikiama toms platformoms kurios buvo iškeltos anksčiau

sukrautų lizdų vietose tad galima teigti jog lizdus susikrovė tą pora kuri perėjo toje vietoje anksčiau

ir grįžusi vėl užsiėmė savo buvusį lizdą Likusios pirmais jų iškėlimo metais neužimtos platformos

buvo užimamos antras ar net trečiais metai nuo jų iškėlimo Pastarąsias užėmė jaunos ką tik tais

metasi sudarytos poros kurios pirmais po užėmimo metasi neperėjo Sekančiais metai sunešti lizdai

buvo užimti ir juose sėkmingai išperėti jaunikliai Be specialių gandrų ženklinimo priemonių

negalima teigti kad lizdus užėmė būtent tos poros ar atskiri paukščiai kurie tuos lizdus ir sukrovė

Maža dalis iškeltų platformų liko eilę metų neužimtos netgi nėra požymių jog jos būtų lankomos

paukščių Labai nenoriai gandrai užima tas platformas kurios po iškėlimo paliekamos tuščios

neįdedama žabų Buvo pastebėta kad iš dviejų gretimų platformų greičiau buvo užimta ta kurioje

buvo įdėta žabų taip paruoštas pradinis lizdo pagrindas Kaip matome iš pateikto 8 paveikslėlio

0

100

200

300

400

500

600

Ant specialios platformos Ne ant specialios platformos

40

ant specialių platformų lizdų yra žymiai daugiau ir pateiktame paveikslėlyje matomi nuokrypiai nuo

vidurkio Grafike pavaizduotos galimos nuokrypio ribos 9 paveiksle matome lizdų ant stulpų

išsidėstymą Biržų savivaldybės ribose Aplenkiant miškus ir miškelius gandrų lizdai sukrauti visoje

savivaldybės teritorijoje

9 pav Lizdų pasiskirstymas ant platformų

Baltųjų gandrų lizdų užimtumas ir jauniklių skaičius juose

Suskaičiavus ir įvertinus lizdų užimtumą galima teigti kad iš 73 procentų užimtų net

70 procentų lizdų buvo perima

27 procentai lizdų buvo neužimta

41

Kaip matome 10 paveikslėlio diagramoje didžioji dalis lizdų yra užimti 3 procentai lizdų buvo

užimti bet juose gandrai neperėjo Tai galimai jauni ką tik poras sudarę paukščiai

10 pav Lizdų užimtumas

Lizdo pagrindą sudaro stambios šakos gūžta išklojama sausa žole velėna sausu

mėšlu Balandžio mėnesį padedami dažniausiai 3 - 5 elipsiški baltos spalvos kiaušiniai Peri abu

tėvai tačiau tamsiuoju paros metu kiaušinius šildo tik patelė Jaunikliai skyla po 31 - 34 dienų Po

dviejų mėnesių gandriukai palieka lizdą Tačiau tėvai juos globoja apie 2 savaites Atliekant tyrimus

buvo pastebėta kad iš lizdų išmetami kiaušiniai bei jau paūgėję jaunikliai Ten kur lizdai sukrauti

sodybose ar greta jų buvo gauta informacija iš ten gyvenančių žmonių kad atskridus keliams

gandrams vyko peštynės su lizde perinčia pora po to buvo rasti po lizdu išmesti kiaušiniai arba

jaunikliai Po dėties ar jauniklių žūties pora lizdo nepalieka bet naujos dėties nebededa

10 lentelė Jauniklių skaičius lizduose

Jauniklių lizduose skaičius Lizdų skaičius

1 45

2 151

3 146

4 53

5 6

Taip pat buvo skaičiuojami lizdai su jaunikliais kad galima būtų įvertinti ar gandrų

prieaugis bus didesnis ar mažesnis Suskaičiavus jauniklius lizduose galima teigti kad Biržų rajone

daugiausiai lizduose yra du arba trys jaunikliai Daugiausiai lizde yra stebėti 5 jaunikliai ( 10

lentelė ) Jauniklių skaičius nepriklauso nuo lizdo būvimo vietos Atliekant lizdų porų

70

3

27

Užimtas (perėjo)

Užimtas (neperėjo)

Neužimtas (neperėjo)

42

produktyvumo tyrimus negalima išskirti atskirų porų kaip produktyviausiu turinčiu gausesnes

jauniklių vadas Per tris metus buvo stebima kad vienais metais lizde užauginami keletas jauniklių

o sekančiais tik vienas (10 lentelė) Priklausomai nuo metų pora perinti lizde užaugina skirtingą

skaičių jauniklių Lizdo vieta jo aplinka bei agrarinis kraštovaizdis mažai veikia gandrų poros

produktyvumą

11pav

11 paveikslėlyje pavaizduota kad daugiausiailizdų buvo rasta su dviem jaunikliais o

mažiausiai su penkiais Su vienu ir keturiais jaunikliais lizdų buvo rasta beveik vienodai Čia

pavaizduoti ir galimi nukrypimai nuo vidurkio 12 paveikslėlyje pavaizduotas jauniklių skaičius

lizduose procentais

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

1 2 3 4 5

Liz

dų

sk

aič

ius

vn

t

Jauniklių lizduose skaičius

Lizdų skaičius

43

12 pav Jauniklių skaičius lizduose 2010 metais Biržų rajone

Skaičius jauniklių

7

13

20

27

33 1

2

3

4

5

44

IŠVADOS

1 Pagrindinai visi lizdai randasi žmonių apgyvendintose vietose gyvenvietėse intensyvios

žemdirbystės plotuose lizdų nerasta o pastarosiose teritorijose esančiose gyvenvietėse lizdų

koncentracija yra mažesnė negu pasyvios žemdirbystės plotuose Beveik visi lizdai išsidėstę

gyvenvietėse pagal kelius Baltųjų gandrų lizdai esantys ant elektros stulpų ne ant specialių

platformų sukelia problemas elektros tiekime

2 Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 Daugiausia lizdų sukrauta ant

stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens

bokštų bei 107 lizdai medžiuose Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose

30 procentų lizdų sukrauta džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Atlikus tyrimus

bei duomenų analizę matome kad iš 983 lizdų ar jų liekanų naudojami tik 520 lizdų iš kurių

tik 75 proc yra užimti

3 Buvo nustatyta kad lizduose vidutiniškai būna 2-3 jaunikliai tai sudaro didžiąją dalį lizdų

Biržų savivaldybės ribose

4 Ant stulpų baltųjų gandrų kraunami gandralizdžiai ant specialių platformų ir ne ant

platformų Suskaičiavus lizdus gauti duomenys parodė kad gandrai mėgsta du kartus

dažniau krauti lizdus ant specialių platformų Didelė lizdų dalis kraunama ant vandentiekio

bokštų Mažai lizdų ant pastatų bei kitose vietose ( ant kaminų statinių liekanų) Galima

teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose žaliuose medžiuose

45

LITERATŪRA

1 Baltasis gandras Lietuvoje Lizdų atlasas M Dagys D Vaitkuvienė Vilnius

Gamtos tyrimų centras 2013

2 Ivanauskas T Elisonas J Dovydaitis Lietuvos laukiniai paukščiai ir jų globa

Kosmos 1927 Nr 45

3 Jusys V Karalius S Raudonikis L Lietuvos paukščių pažinimo vadovas Kaunas

Lututė 2012

4 Kontrimavičius V Lietuvos fauna Vilnius Mokslo ir enciklopedijų leidykla

1988-1997

5 Lietuvos paukščiai T Ivanauskas - 2-asis papild ir patais leid - Vilnius

Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla 1959

6 Lietuvos perinčių paukščių atlasas Kaunas Lututė 2006

7 Lietuvos paukščiai V Logminas - Vilnius Mokslas 1979

8 Logminas V V bdquoMokslasldquo 1990 Lietuvos fauna Paukščiai I d

9 Malinauskas V Vaitkus G 1995 Baltųjų gandrų apskaita Lietuvoje 1994 m

rezultatai Ciconia Nr 1

10 Petkus G Baltieji gandrai vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje 2015-02-26

wwwalkaslt žiūrėta 2015-02-28

11Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti Petras Kurlavičius Vilnius Lietuvos

ornitologų draugija 2003

12 Gandrinių šventė Vilniuje Žiūrėta 2015-02-01 Prieiga per internetą

lthttpwwwbirdlifeltindexphpnaujienosnewscatid=1ampnewsid=147gt

13 httpwwwbirdlifelt Žiūrėta 2015-02-01

14 httpwwwciconialt Žiūrėta 2015-02-01

15 Fulin M Jerzak L Sparks TH Tryjanowski P Relationship between arrival

date hatching date and breeding success of the white stork (Ciconia ciconia) in Slovakia Biologia

2009 p 361-364)

16 httppasauliolietuviscombaltasis-gandras-problemos Žiūrėta 2015-02-01

17httpwwwekonaujienosltnaujienosgamtos_pasaulisgyvunaipauksciaiS-

742straipsnisBaltasis-gandras--ar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija žiūrėta

2015-02-25

18 httpwwwlrytasltlietuvos-dienagamta21-tukst-baltuju-gandru-lizdu-duomenu-

bazeje-internetehtm žiūrėta 2015-02-28

36

būna iškeliamos specialios tinkančios krauti lizdus platformos gandrai juos suneša ant pastatų

Medžiuose taip pat nėra gausu lizdų Čia kaip ir ant pastatų dažniausiai ranką prie lizdo sunešimo

prideda žmones nupjaunamos medžių viršūnės ir ten įrengiamos platformos Antri pagal užimtumą

ir gandralizdžių skaičių yra vandentiekio bokštai Čia baltieji gandrai taip pat susineša lizdus

Antrame žemėlapyje pavaizduoti ant specialių platformų ir be platformų sukrauti

lizdai Gandrai pasirenka jiems tinkančius stulpus ir ten susikrauna lizdą Teko išklausyti žmonių

nusiskundimų kad jų sodybose trukdant susikrauti lizdą stulpe išardant jau pradėtą krauti lizdo

pagrindą gandrai jį kantriai atnaujindavo o galutiniam variante skubiai pradėdavo dėti kiaušinius

dar nebaigtame lizde taip priversdami suteikti galimybę perėti Sunku pasakyti kodėl yra

pasirenkami būtent tie o ne kiti stulpai lizdo sukrovimui Atliekant lizdų apskaitas buvo pastebėta

kad ne visos elektrikų iškeltos platformos yra užimtos Dažniausiai naujose platformose lizdus

gandrai krovė nuvertus senąjį Pagal surinktus duomenis matosi kad lizdai ant platformų ir ne ant

platformų yra pasiskirstę daugmaž tolygiai

Analizuojant gautus duomenis galima daryti išvadą kad gandrai savo lizdams krauti

renkasi saugius pagrindus Dažniausiai į tokius pagrindus sunku įlipti jie yra atvirose vietose su

lengvu priskridimu Iš lizdų gerai matoma aplinka dažniausiai netoliese yra vandens telkiniai

upeliai ar šlapynės

37

6 pav Lizdų pasiskirstymas pagal sukrovimo vietą Biržų rajone

38

7 lentelė Medžių būklė kuriuose kraunami gandralizdžiai

Medžių būklė Lizdų skaičius Procentai

Žaliuojantis 72 673

Džiūstantis 8 75

Nudžiūvęs 27 25

Viso 107 100

Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose 30 procentų lizdų sukrauta

džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Tyrimai nebuvo vykdomi iki to kol šiuose

medžiuose gandrai susinešė lizdus Ar džiūstantys ir nudžiuvę medžiai buvo žaliuojantys kai buvo

pradėti krauti lizdai sunku pasakyti Apie medžius esančius sodybose ten gyvenantys žmones

galėjo tikslai pasakyti ar medžiai buvo žali ar jau nudžiuvę Daugumoje atvejų buvo teigiama kad

medžiai dar buvo žaliuojantys kai gandrai susinešė lizdą Dažnai žmones patys nupjovę medžio

viršūnę jos vietoje sumeistraudavo platformą gandralizdžiui Apklausos metu retoje sodyboje buvo

gautas atsakymas kad nudžiuvus medžiui jį nupjovus iki atitinkamo aukščio buvo įrengtas

gandralizdžio pagrindas Visgi galima teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose

žaliuose medžiuose Kaip matome 9 paveikslėlyje akivaizdžiai dominuoja lizdų sukrovimo vietos

žaliuojančiuose medžiuose (R2 = 0468) Nudžiuvusiuose tris kart daugiau negu džiūstančiuose tai

gal

7 pav

72

8

27

y = -225x + 80667 Rsup2 = 04686

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Žaliuojantis Džiūstantis Nudžiūvęs

Lizdų skaičius

Lizdų skaičius

Linear (Lizdų skaičius)

39

8 lentelė Baltųjų gandrų ant stulpų sukrauti lizdai

Ant stulpų sukrauti lizdai Lizdų skaičius

Ant specialios platformos 445

Ne ant specialios platformos 227

8 pav Gandrų lizdai sukrauti ant stulpų su platformomis ir be jų

Po atliktų tyrimų kaip matome 8 lentelėje buvo pastebėta kad didžioji dalis lizdų

buvo sukrauta elektros stulpuose Dvigubai daugiau lizdų buvo sukrauta ant specialių platformų Tą

galima paaiškinti tuo kad elektrikai saugodami laidus nuo trumpo jungimo įrenginėja specialias

platformas taip pakeldami lizdus aukštyn Daugelis naujai iškeltų platformų buvo užimamos

pirmais metais Pirmenybė buvo teikiama toms platformoms kurios buvo iškeltos anksčiau

sukrautų lizdų vietose tad galima teigti jog lizdus susikrovė tą pora kuri perėjo toje vietoje anksčiau

ir grįžusi vėl užsiėmė savo buvusį lizdą Likusios pirmais jų iškėlimo metais neužimtos platformos

buvo užimamos antras ar net trečiais metai nuo jų iškėlimo Pastarąsias užėmė jaunos ką tik tais

metasi sudarytos poros kurios pirmais po užėmimo metasi neperėjo Sekančiais metai sunešti lizdai

buvo užimti ir juose sėkmingai išperėti jaunikliai Be specialių gandrų ženklinimo priemonių

negalima teigti kad lizdus užėmė būtent tos poros ar atskiri paukščiai kurie tuos lizdus ir sukrovė

Maža dalis iškeltų platformų liko eilę metų neužimtos netgi nėra požymių jog jos būtų lankomos

paukščių Labai nenoriai gandrai užima tas platformas kurios po iškėlimo paliekamos tuščios

neįdedama žabų Buvo pastebėta kad iš dviejų gretimų platformų greičiau buvo užimta ta kurioje

buvo įdėta žabų taip paruoštas pradinis lizdo pagrindas Kaip matome iš pateikto 8 paveikslėlio

0

100

200

300

400

500

600

Ant specialios platformos Ne ant specialios platformos

40

ant specialių platformų lizdų yra žymiai daugiau ir pateiktame paveikslėlyje matomi nuokrypiai nuo

vidurkio Grafike pavaizduotos galimos nuokrypio ribos 9 paveiksle matome lizdų ant stulpų

išsidėstymą Biržų savivaldybės ribose Aplenkiant miškus ir miškelius gandrų lizdai sukrauti visoje

savivaldybės teritorijoje

9 pav Lizdų pasiskirstymas ant platformų

Baltųjų gandrų lizdų užimtumas ir jauniklių skaičius juose

Suskaičiavus ir įvertinus lizdų užimtumą galima teigti kad iš 73 procentų užimtų net

70 procentų lizdų buvo perima

27 procentai lizdų buvo neužimta

41

Kaip matome 10 paveikslėlio diagramoje didžioji dalis lizdų yra užimti 3 procentai lizdų buvo

užimti bet juose gandrai neperėjo Tai galimai jauni ką tik poras sudarę paukščiai

10 pav Lizdų užimtumas

Lizdo pagrindą sudaro stambios šakos gūžta išklojama sausa žole velėna sausu

mėšlu Balandžio mėnesį padedami dažniausiai 3 - 5 elipsiški baltos spalvos kiaušiniai Peri abu

tėvai tačiau tamsiuoju paros metu kiaušinius šildo tik patelė Jaunikliai skyla po 31 - 34 dienų Po

dviejų mėnesių gandriukai palieka lizdą Tačiau tėvai juos globoja apie 2 savaites Atliekant tyrimus

buvo pastebėta kad iš lizdų išmetami kiaušiniai bei jau paūgėję jaunikliai Ten kur lizdai sukrauti

sodybose ar greta jų buvo gauta informacija iš ten gyvenančių žmonių kad atskridus keliams

gandrams vyko peštynės su lizde perinčia pora po to buvo rasti po lizdu išmesti kiaušiniai arba

jaunikliai Po dėties ar jauniklių žūties pora lizdo nepalieka bet naujos dėties nebededa

10 lentelė Jauniklių skaičius lizduose

Jauniklių lizduose skaičius Lizdų skaičius

1 45

2 151

3 146

4 53

5 6

Taip pat buvo skaičiuojami lizdai su jaunikliais kad galima būtų įvertinti ar gandrų

prieaugis bus didesnis ar mažesnis Suskaičiavus jauniklius lizduose galima teigti kad Biržų rajone

daugiausiai lizduose yra du arba trys jaunikliai Daugiausiai lizde yra stebėti 5 jaunikliai ( 10

lentelė ) Jauniklių skaičius nepriklauso nuo lizdo būvimo vietos Atliekant lizdų porų

70

3

27

Užimtas (perėjo)

Užimtas (neperėjo)

Neužimtas (neperėjo)

42

produktyvumo tyrimus negalima išskirti atskirų porų kaip produktyviausiu turinčiu gausesnes

jauniklių vadas Per tris metus buvo stebima kad vienais metais lizde užauginami keletas jauniklių

o sekančiais tik vienas (10 lentelė) Priklausomai nuo metų pora perinti lizde užaugina skirtingą

skaičių jauniklių Lizdo vieta jo aplinka bei agrarinis kraštovaizdis mažai veikia gandrų poros

produktyvumą

11pav

11 paveikslėlyje pavaizduota kad daugiausiailizdų buvo rasta su dviem jaunikliais o

mažiausiai su penkiais Su vienu ir keturiais jaunikliais lizdų buvo rasta beveik vienodai Čia

pavaizduoti ir galimi nukrypimai nuo vidurkio 12 paveikslėlyje pavaizduotas jauniklių skaičius

lizduose procentais

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

1 2 3 4 5

Liz

dų

sk

aič

ius

vn

t

Jauniklių lizduose skaičius

Lizdų skaičius

43

12 pav Jauniklių skaičius lizduose 2010 metais Biržų rajone

Skaičius jauniklių

7

13

20

27

33 1

2

3

4

5

44

IŠVADOS

1 Pagrindinai visi lizdai randasi žmonių apgyvendintose vietose gyvenvietėse intensyvios

žemdirbystės plotuose lizdų nerasta o pastarosiose teritorijose esančiose gyvenvietėse lizdų

koncentracija yra mažesnė negu pasyvios žemdirbystės plotuose Beveik visi lizdai išsidėstę

gyvenvietėse pagal kelius Baltųjų gandrų lizdai esantys ant elektros stulpų ne ant specialių

platformų sukelia problemas elektros tiekime

2 Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 Daugiausia lizdų sukrauta ant

stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens

bokštų bei 107 lizdai medžiuose Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose

30 procentų lizdų sukrauta džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Atlikus tyrimus

bei duomenų analizę matome kad iš 983 lizdų ar jų liekanų naudojami tik 520 lizdų iš kurių

tik 75 proc yra užimti

3 Buvo nustatyta kad lizduose vidutiniškai būna 2-3 jaunikliai tai sudaro didžiąją dalį lizdų

Biržų savivaldybės ribose

4 Ant stulpų baltųjų gandrų kraunami gandralizdžiai ant specialių platformų ir ne ant

platformų Suskaičiavus lizdus gauti duomenys parodė kad gandrai mėgsta du kartus

dažniau krauti lizdus ant specialių platformų Didelė lizdų dalis kraunama ant vandentiekio

bokštų Mažai lizdų ant pastatų bei kitose vietose ( ant kaminų statinių liekanų) Galima

teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose žaliuose medžiuose

45

LITERATŪRA

1 Baltasis gandras Lietuvoje Lizdų atlasas M Dagys D Vaitkuvienė Vilnius

Gamtos tyrimų centras 2013

2 Ivanauskas T Elisonas J Dovydaitis Lietuvos laukiniai paukščiai ir jų globa

Kosmos 1927 Nr 45

3 Jusys V Karalius S Raudonikis L Lietuvos paukščių pažinimo vadovas Kaunas

Lututė 2012

4 Kontrimavičius V Lietuvos fauna Vilnius Mokslo ir enciklopedijų leidykla

1988-1997

5 Lietuvos paukščiai T Ivanauskas - 2-asis papild ir patais leid - Vilnius

Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla 1959

6 Lietuvos perinčių paukščių atlasas Kaunas Lututė 2006

7 Lietuvos paukščiai V Logminas - Vilnius Mokslas 1979

8 Logminas V V bdquoMokslasldquo 1990 Lietuvos fauna Paukščiai I d

9 Malinauskas V Vaitkus G 1995 Baltųjų gandrų apskaita Lietuvoje 1994 m

rezultatai Ciconia Nr 1

10 Petkus G Baltieji gandrai vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje 2015-02-26

wwwalkaslt žiūrėta 2015-02-28

11Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti Petras Kurlavičius Vilnius Lietuvos

ornitologų draugija 2003

12 Gandrinių šventė Vilniuje Žiūrėta 2015-02-01 Prieiga per internetą

lthttpwwwbirdlifeltindexphpnaujienosnewscatid=1ampnewsid=147gt

13 httpwwwbirdlifelt Žiūrėta 2015-02-01

14 httpwwwciconialt Žiūrėta 2015-02-01

15 Fulin M Jerzak L Sparks TH Tryjanowski P Relationship between arrival

date hatching date and breeding success of the white stork (Ciconia ciconia) in Slovakia Biologia

2009 p 361-364)

16 httppasauliolietuviscombaltasis-gandras-problemos Žiūrėta 2015-02-01

17httpwwwekonaujienosltnaujienosgamtos_pasaulisgyvunaipauksciaiS-

742straipsnisBaltasis-gandras--ar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija žiūrėta

2015-02-25

18 httpwwwlrytasltlietuvos-dienagamta21-tukst-baltuju-gandru-lizdu-duomenu-

bazeje-internetehtm žiūrėta 2015-02-28

37

6 pav Lizdų pasiskirstymas pagal sukrovimo vietą Biržų rajone

38

7 lentelė Medžių būklė kuriuose kraunami gandralizdžiai

Medžių būklė Lizdų skaičius Procentai

Žaliuojantis 72 673

Džiūstantis 8 75

Nudžiūvęs 27 25

Viso 107 100

Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose 30 procentų lizdų sukrauta

džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Tyrimai nebuvo vykdomi iki to kol šiuose

medžiuose gandrai susinešė lizdus Ar džiūstantys ir nudžiuvę medžiai buvo žaliuojantys kai buvo

pradėti krauti lizdai sunku pasakyti Apie medžius esančius sodybose ten gyvenantys žmones

galėjo tikslai pasakyti ar medžiai buvo žali ar jau nudžiuvę Daugumoje atvejų buvo teigiama kad

medžiai dar buvo žaliuojantys kai gandrai susinešė lizdą Dažnai žmones patys nupjovę medžio

viršūnę jos vietoje sumeistraudavo platformą gandralizdžiui Apklausos metu retoje sodyboje buvo

gautas atsakymas kad nudžiuvus medžiui jį nupjovus iki atitinkamo aukščio buvo įrengtas

gandralizdžio pagrindas Visgi galima teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose

žaliuose medžiuose Kaip matome 9 paveikslėlyje akivaizdžiai dominuoja lizdų sukrovimo vietos

žaliuojančiuose medžiuose (R2 = 0468) Nudžiuvusiuose tris kart daugiau negu džiūstančiuose tai

gal

7 pav

72

8

27

y = -225x + 80667 Rsup2 = 04686

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Žaliuojantis Džiūstantis Nudžiūvęs

Lizdų skaičius

Lizdų skaičius

Linear (Lizdų skaičius)

39

8 lentelė Baltųjų gandrų ant stulpų sukrauti lizdai

Ant stulpų sukrauti lizdai Lizdų skaičius

Ant specialios platformos 445

Ne ant specialios platformos 227

8 pav Gandrų lizdai sukrauti ant stulpų su platformomis ir be jų

Po atliktų tyrimų kaip matome 8 lentelėje buvo pastebėta kad didžioji dalis lizdų

buvo sukrauta elektros stulpuose Dvigubai daugiau lizdų buvo sukrauta ant specialių platformų Tą

galima paaiškinti tuo kad elektrikai saugodami laidus nuo trumpo jungimo įrenginėja specialias

platformas taip pakeldami lizdus aukštyn Daugelis naujai iškeltų platformų buvo užimamos

pirmais metais Pirmenybė buvo teikiama toms platformoms kurios buvo iškeltos anksčiau

sukrautų lizdų vietose tad galima teigti jog lizdus susikrovė tą pora kuri perėjo toje vietoje anksčiau

ir grįžusi vėl užsiėmė savo buvusį lizdą Likusios pirmais jų iškėlimo metais neužimtos platformos

buvo užimamos antras ar net trečiais metai nuo jų iškėlimo Pastarąsias užėmė jaunos ką tik tais

metasi sudarytos poros kurios pirmais po užėmimo metasi neperėjo Sekančiais metai sunešti lizdai

buvo užimti ir juose sėkmingai išperėti jaunikliai Be specialių gandrų ženklinimo priemonių

negalima teigti kad lizdus užėmė būtent tos poros ar atskiri paukščiai kurie tuos lizdus ir sukrovė

Maža dalis iškeltų platformų liko eilę metų neužimtos netgi nėra požymių jog jos būtų lankomos

paukščių Labai nenoriai gandrai užima tas platformas kurios po iškėlimo paliekamos tuščios

neįdedama žabų Buvo pastebėta kad iš dviejų gretimų platformų greičiau buvo užimta ta kurioje

buvo įdėta žabų taip paruoštas pradinis lizdo pagrindas Kaip matome iš pateikto 8 paveikslėlio

0

100

200

300

400

500

600

Ant specialios platformos Ne ant specialios platformos

40

ant specialių platformų lizdų yra žymiai daugiau ir pateiktame paveikslėlyje matomi nuokrypiai nuo

vidurkio Grafike pavaizduotos galimos nuokrypio ribos 9 paveiksle matome lizdų ant stulpų

išsidėstymą Biržų savivaldybės ribose Aplenkiant miškus ir miškelius gandrų lizdai sukrauti visoje

savivaldybės teritorijoje

9 pav Lizdų pasiskirstymas ant platformų

Baltųjų gandrų lizdų užimtumas ir jauniklių skaičius juose

Suskaičiavus ir įvertinus lizdų užimtumą galima teigti kad iš 73 procentų užimtų net

70 procentų lizdų buvo perima

27 procentai lizdų buvo neužimta

41

Kaip matome 10 paveikslėlio diagramoje didžioji dalis lizdų yra užimti 3 procentai lizdų buvo

užimti bet juose gandrai neperėjo Tai galimai jauni ką tik poras sudarę paukščiai

10 pav Lizdų užimtumas

Lizdo pagrindą sudaro stambios šakos gūžta išklojama sausa žole velėna sausu

mėšlu Balandžio mėnesį padedami dažniausiai 3 - 5 elipsiški baltos spalvos kiaušiniai Peri abu

tėvai tačiau tamsiuoju paros metu kiaušinius šildo tik patelė Jaunikliai skyla po 31 - 34 dienų Po

dviejų mėnesių gandriukai palieka lizdą Tačiau tėvai juos globoja apie 2 savaites Atliekant tyrimus

buvo pastebėta kad iš lizdų išmetami kiaušiniai bei jau paūgėję jaunikliai Ten kur lizdai sukrauti

sodybose ar greta jų buvo gauta informacija iš ten gyvenančių žmonių kad atskridus keliams

gandrams vyko peštynės su lizde perinčia pora po to buvo rasti po lizdu išmesti kiaušiniai arba

jaunikliai Po dėties ar jauniklių žūties pora lizdo nepalieka bet naujos dėties nebededa

10 lentelė Jauniklių skaičius lizduose

Jauniklių lizduose skaičius Lizdų skaičius

1 45

2 151

3 146

4 53

5 6

Taip pat buvo skaičiuojami lizdai su jaunikliais kad galima būtų įvertinti ar gandrų

prieaugis bus didesnis ar mažesnis Suskaičiavus jauniklius lizduose galima teigti kad Biržų rajone

daugiausiai lizduose yra du arba trys jaunikliai Daugiausiai lizde yra stebėti 5 jaunikliai ( 10

lentelė ) Jauniklių skaičius nepriklauso nuo lizdo būvimo vietos Atliekant lizdų porų

70

3

27

Užimtas (perėjo)

Užimtas (neperėjo)

Neužimtas (neperėjo)

42

produktyvumo tyrimus negalima išskirti atskirų porų kaip produktyviausiu turinčiu gausesnes

jauniklių vadas Per tris metus buvo stebima kad vienais metais lizde užauginami keletas jauniklių

o sekančiais tik vienas (10 lentelė) Priklausomai nuo metų pora perinti lizde užaugina skirtingą

skaičių jauniklių Lizdo vieta jo aplinka bei agrarinis kraštovaizdis mažai veikia gandrų poros

produktyvumą

11pav

11 paveikslėlyje pavaizduota kad daugiausiailizdų buvo rasta su dviem jaunikliais o

mažiausiai su penkiais Su vienu ir keturiais jaunikliais lizdų buvo rasta beveik vienodai Čia

pavaizduoti ir galimi nukrypimai nuo vidurkio 12 paveikslėlyje pavaizduotas jauniklių skaičius

lizduose procentais

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

1 2 3 4 5

Liz

dų

sk

aič

ius

vn

t

Jauniklių lizduose skaičius

Lizdų skaičius

43

12 pav Jauniklių skaičius lizduose 2010 metais Biržų rajone

Skaičius jauniklių

7

13

20

27

33 1

2

3

4

5

44

IŠVADOS

1 Pagrindinai visi lizdai randasi žmonių apgyvendintose vietose gyvenvietėse intensyvios

žemdirbystės plotuose lizdų nerasta o pastarosiose teritorijose esančiose gyvenvietėse lizdų

koncentracija yra mažesnė negu pasyvios žemdirbystės plotuose Beveik visi lizdai išsidėstę

gyvenvietėse pagal kelius Baltųjų gandrų lizdai esantys ant elektros stulpų ne ant specialių

platformų sukelia problemas elektros tiekime

2 Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 Daugiausia lizdų sukrauta ant

stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens

bokštų bei 107 lizdai medžiuose Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose

30 procentų lizdų sukrauta džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Atlikus tyrimus

bei duomenų analizę matome kad iš 983 lizdų ar jų liekanų naudojami tik 520 lizdų iš kurių

tik 75 proc yra užimti

3 Buvo nustatyta kad lizduose vidutiniškai būna 2-3 jaunikliai tai sudaro didžiąją dalį lizdų

Biržų savivaldybės ribose

4 Ant stulpų baltųjų gandrų kraunami gandralizdžiai ant specialių platformų ir ne ant

platformų Suskaičiavus lizdus gauti duomenys parodė kad gandrai mėgsta du kartus

dažniau krauti lizdus ant specialių platformų Didelė lizdų dalis kraunama ant vandentiekio

bokštų Mažai lizdų ant pastatų bei kitose vietose ( ant kaminų statinių liekanų) Galima

teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose žaliuose medžiuose

45

LITERATŪRA

1 Baltasis gandras Lietuvoje Lizdų atlasas M Dagys D Vaitkuvienė Vilnius

Gamtos tyrimų centras 2013

2 Ivanauskas T Elisonas J Dovydaitis Lietuvos laukiniai paukščiai ir jų globa

Kosmos 1927 Nr 45

3 Jusys V Karalius S Raudonikis L Lietuvos paukščių pažinimo vadovas Kaunas

Lututė 2012

4 Kontrimavičius V Lietuvos fauna Vilnius Mokslo ir enciklopedijų leidykla

1988-1997

5 Lietuvos paukščiai T Ivanauskas - 2-asis papild ir patais leid - Vilnius

Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla 1959

6 Lietuvos perinčių paukščių atlasas Kaunas Lututė 2006

7 Lietuvos paukščiai V Logminas - Vilnius Mokslas 1979

8 Logminas V V bdquoMokslasldquo 1990 Lietuvos fauna Paukščiai I d

9 Malinauskas V Vaitkus G 1995 Baltųjų gandrų apskaita Lietuvoje 1994 m

rezultatai Ciconia Nr 1

10 Petkus G Baltieji gandrai vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje 2015-02-26

wwwalkaslt žiūrėta 2015-02-28

11Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti Petras Kurlavičius Vilnius Lietuvos

ornitologų draugija 2003

12 Gandrinių šventė Vilniuje Žiūrėta 2015-02-01 Prieiga per internetą

lthttpwwwbirdlifeltindexphpnaujienosnewscatid=1ampnewsid=147gt

13 httpwwwbirdlifelt Žiūrėta 2015-02-01

14 httpwwwciconialt Žiūrėta 2015-02-01

15 Fulin M Jerzak L Sparks TH Tryjanowski P Relationship between arrival

date hatching date and breeding success of the white stork (Ciconia ciconia) in Slovakia Biologia

2009 p 361-364)

16 httppasauliolietuviscombaltasis-gandras-problemos Žiūrėta 2015-02-01

17httpwwwekonaujienosltnaujienosgamtos_pasaulisgyvunaipauksciaiS-

742straipsnisBaltasis-gandras--ar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija žiūrėta

2015-02-25

18 httpwwwlrytasltlietuvos-dienagamta21-tukst-baltuju-gandru-lizdu-duomenu-

bazeje-internetehtm žiūrėta 2015-02-28

38

7 lentelė Medžių būklė kuriuose kraunami gandralizdžiai

Medžių būklė Lizdų skaičius Procentai

Žaliuojantis 72 673

Džiūstantis 8 75

Nudžiūvęs 27 25

Viso 107 100

Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose 30 procentų lizdų sukrauta

džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Tyrimai nebuvo vykdomi iki to kol šiuose

medžiuose gandrai susinešė lizdus Ar džiūstantys ir nudžiuvę medžiai buvo žaliuojantys kai buvo

pradėti krauti lizdai sunku pasakyti Apie medžius esančius sodybose ten gyvenantys žmones

galėjo tikslai pasakyti ar medžiai buvo žali ar jau nudžiuvę Daugumoje atvejų buvo teigiama kad

medžiai dar buvo žaliuojantys kai gandrai susinešė lizdą Dažnai žmones patys nupjovę medžio

viršūnę jos vietoje sumeistraudavo platformą gandralizdžiui Apklausos metu retoje sodyboje buvo

gautas atsakymas kad nudžiuvus medžiui jį nupjovus iki atitinkamo aukščio buvo įrengtas

gandralizdžio pagrindas Visgi galima teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose

žaliuose medžiuose Kaip matome 9 paveikslėlyje akivaizdžiai dominuoja lizdų sukrovimo vietos

žaliuojančiuose medžiuose (R2 = 0468) Nudžiuvusiuose tris kart daugiau negu džiūstančiuose tai

gal

7 pav

72

8

27

y = -225x + 80667 Rsup2 = 04686

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Žaliuojantis Džiūstantis Nudžiūvęs

Lizdų skaičius

Lizdų skaičius

Linear (Lizdų skaičius)

39

8 lentelė Baltųjų gandrų ant stulpų sukrauti lizdai

Ant stulpų sukrauti lizdai Lizdų skaičius

Ant specialios platformos 445

Ne ant specialios platformos 227

8 pav Gandrų lizdai sukrauti ant stulpų su platformomis ir be jų

Po atliktų tyrimų kaip matome 8 lentelėje buvo pastebėta kad didžioji dalis lizdų

buvo sukrauta elektros stulpuose Dvigubai daugiau lizdų buvo sukrauta ant specialių platformų Tą

galima paaiškinti tuo kad elektrikai saugodami laidus nuo trumpo jungimo įrenginėja specialias

platformas taip pakeldami lizdus aukštyn Daugelis naujai iškeltų platformų buvo užimamos

pirmais metais Pirmenybė buvo teikiama toms platformoms kurios buvo iškeltos anksčiau

sukrautų lizdų vietose tad galima teigti jog lizdus susikrovė tą pora kuri perėjo toje vietoje anksčiau

ir grįžusi vėl užsiėmė savo buvusį lizdą Likusios pirmais jų iškėlimo metais neužimtos platformos

buvo užimamos antras ar net trečiais metai nuo jų iškėlimo Pastarąsias užėmė jaunos ką tik tais

metasi sudarytos poros kurios pirmais po užėmimo metasi neperėjo Sekančiais metai sunešti lizdai

buvo užimti ir juose sėkmingai išperėti jaunikliai Be specialių gandrų ženklinimo priemonių

negalima teigti kad lizdus užėmė būtent tos poros ar atskiri paukščiai kurie tuos lizdus ir sukrovė

Maža dalis iškeltų platformų liko eilę metų neužimtos netgi nėra požymių jog jos būtų lankomos

paukščių Labai nenoriai gandrai užima tas platformas kurios po iškėlimo paliekamos tuščios

neįdedama žabų Buvo pastebėta kad iš dviejų gretimų platformų greičiau buvo užimta ta kurioje

buvo įdėta žabų taip paruoštas pradinis lizdo pagrindas Kaip matome iš pateikto 8 paveikslėlio

0

100

200

300

400

500

600

Ant specialios platformos Ne ant specialios platformos

40

ant specialių platformų lizdų yra žymiai daugiau ir pateiktame paveikslėlyje matomi nuokrypiai nuo

vidurkio Grafike pavaizduotos galimos nuokrypio ribos 9 paveiksle matome lizdų ant stulpų

išsidėstymą Biržų savivaldybės ribose Aplenkiant miškus ir miškelius gandrų lizdai sukrauti visoje

savivaldybės teritorijoje

9 pav Lizdų pasiskirstymas ant platformų

Baltųjų gandrų lizdų užimtumas ir jauniklių skaičius juose

Suskaičiavus ir įvertinus lizdų užimtumą galima teigti kad iš 73 procentų užimtų net

70 procentų lizdų buvo perima

27 procentai lizdų buvo neužimta

41

Kaip matome 10 paveikslėlio diagramoje didžioji dalis lizdų yra užimti 3 procentai lizdų buvo

užimti bet juose gandrai neperėjo Tai galimai jauni ką tik poras sudarę paukščiai

10 pav Lizdų užimtumas

Lizdo pagrindą sudaro stambios šakos gūžta išklojama sausa žole velėna sausu

mėšlu Balandžio mėnesį padedami dažniausiai 3 - 5 elipsiški baltos spalvos kiaušiniai Peri abu

tėvai tačiau tamsiuoju paros metu kiaušinius šildo tik patelė Jaunikliai skyla po 31 - 34 dienų Po

dviejų mėnesių gandriukai palieka lizdą Tačiau tėvai juos globoja apie 2 savaites Atliekant tyrimus

buvo pastebėta kad iš lizdų išmetami kiaušiniai bei jau paūgėję jaunikliai Ten kur lizdai sukrauti

sodybose ar greta jų buvo gauta informacija iš ten gyvenančių žmonių kad atskridus keliams

gandrams vyko peštynės su lizde perinčia pora po to buvo rasti po lizdu išmesti kiaušiniai arba

jaunikliai Po dėties ar jauniklių žūties pora lizdo nepalieka bet naujos dėties nebededa

10 lentelė Jauniklių skaičius lizduose

Jauniklių lizduose skaičius Lizdų skaičius

1 45

2 151

3 146

4 53

5 6

Taip pat buvo skaičiuojami lizdai su jaunikliais kad galima būtų įvertinti ar gandrų

prieaugis bus didesnis ar mažesnis Suskaičiavus jauniklius lizduose galima teigti kad Biržų rajone

daugiausiai lizduose yra du arba trys jaunikliai Daugiausiai lizde yra stebėti 5 jaunikliai ( 10

lentelė ) Jauniklių skaičius nepriklauso nuo lizdo būvimo vietos Atliekant lizdų porų

70

3

27

Užimtas (perėjo)

Užimtas (neperėjo)

Neužimtas (neperėjo)

42

produktyvumo tyrimus negalima išskirti atskirų porų kaip produktyviausiu turinčiu gausesnes

jauniklių vadas Per tris metus buvo stebima kad vienais metais lizde užauginami keletas jauniklių

o sekančiais tik vienas (10 lentelė) Priklausomai nuo metų pora perinti lizde užaugina skirtingą

skaičių jauniklių Lizdo vieta jo aplinka bei agrarinis kraštovaizdis mažai veikia gandrų poros

produktyvumą

11pav

11 paveikslėlyje pavaizduota kad daugiausiailizdų buvo rasta su dviem jaunikliais o

mažiausiai su penkiais Su vienu ir keturiais jaunikliais lizdų buvo rasta beveik vienodai Čia

pavaizduoti ir galimi nukrypimai nuo vidurkio 12 paveikslėlyje pavaizduotas jauniklių skaičius

lizduose procentais

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

1 2 3 4 5

Liz

dų

sk

aič

ius

vn

t

Jauniklių lizduose skaičius

Lizdų skaičius

43

12 pav Jauniklių skaičius lizduose 2010 metais Biržų rajone

Skaičius jauniklių

7

13

20

27

33 1

2

3

4

5

44

IŠVADOS

1 Pagrindinai visi lizdai randasi žmonių apgyvendintose vietose gyvenvietėse intensyvios

žemdirbystės plotuose lizdų nerasta o pastarosiose teritorijose esančiose gyvenvietėse lizdų

koncentracija yra mažesnė negu pasyvios žemdirbystės plotuose Beveik visi lizdai išsidėstę

gyvenvietėse pagal kelius Baltųjų gandrų lizdai esantys ant elektros stulpų ne ant specialių

platformų sukelia problemas elektros tiekime

2 Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 Daugiausia lizdų sukrauta ant

stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens

bokštų bei 107 lizdai medžiuose Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose

30 procentų lizdų sukrauta džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Atlikus tyrimus

bei duomenų analizę matome kad iš 983 lizdų ar jų liekanų naudojami tik 520 lizdų iš kurių

tik 75 proc yra užimti

3 Buvo nustatyta kad lizduose vidutiniškai būna 2-3 jaunikliai tai sudaro didžiąją dalį lizdų

Biržų savivaldybės ribose

4 Ant stulpų baltųjų gandrų kraunami gandralizdžiai ant specialių platformų ir ne ant

platformų Suskaičiavus lizdus gauti duomenys parodė kad gandrai mėgsta du kartus

dažniau krauti lizdus ant specialių platformų Didelė lizdų dalis kraunama ant vandentiekio

bokštų Mažai lizdų ant pastatų bei kitose vietose ( ant kaminų statinių liekanų) Galima

teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose žaliuose medžiuose

45

LITERATŪRA

1 Baltasis gandras Lietuvoje Lizdų atlasas M Dagys D Vaitkuvienė Vilnius

Gamtos tyrimų centras 2013

2 Ivanauskas T Elisonas J Dovydaitis Lietuvos laukiniai paukščiai ir jų globa

Kosmos 1927 Nr 45

3 Jusys V Karalius S Raudonikis L Lietuvos paukščių pažinimo vadovas Kaunas

Lututė 2012

4 Kontrimavičius V Lietuvos fauna Vilnius Mokslo ir enciklopedijų leidykla

1988-1997

5 Lietuvos paukščiai T Ivanauskas - 2-asis papild ir patais leid - Vilnius

Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla 1959

6 Lietuvos perinčių paukščių atlasas Kaunas Lututė 2006

7 Lietuvos paukščiai V Logminas - Vilnius Mokslas 1979

8 Logminas V V bdquoMokslasldquo 1990 Lietuvos fauna Paukščiai I d

9 Malinauskas V Vaitkus G 1995 Baltųjų gandrų apskaita Lietuvoje 1994 m

rezultatai Ciconia Nr 1

10 Petkus G Baltieji gandrai vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje 2015-02-26

wwwalkaslt žiūrėta 2015-02-28

11Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti Petras Kurlavičius Vilnius Lietuvos

ornitologų draugija 2003

12 Gandrinių šventė Vilniuje Žiūrėta 2015-02-01 Prieiga per internetą

lthttpwwwbirdlifeltindexphpnaujienosnewscatid=1ampnewsid=147gt

13 httpwwwbirdlifelt Žiūrėta 2015-02-01

14 httpwwwciconialt Žiūrėta 2015-02-01

15 Fulin M Jerzak L Sparks TH Tryjanowski P Relationship between arrival

date hatching date and breeding success of the white stork (Ciconia ciconia) in Slovakia Biologia

2009 p 361-364)

16 httppasauliolietuviscombaltasis-gandras-problemos Žiūrėta 2015-02-01

17httpwwwekonaujienosltnaujienosgamtos_pasaulisgyvunaipauksciaiS-

742straipsnisBaltasis-gandras--ar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija žiūrėta

2015-02-25

18 httpwwwlrytasltlietuvos-dienagamta21-tukst-baltuju-gandru-lizdu-duomenu-

bazeje-internetehtm žiūrėta 2015-02-28

39

8 lentelė Baltųjų gandrų ant stulpų sukrauti lizdai

Ant stulpų sukrauti lizdai Lizdų skaičius

Ant specialios platformos 445

Ne ant specialios platformos 227

8 pav Gandrų lizdai sukrauti ant stulpų su platformomis ir be jų

Po atliktų tyrimų kaip matome 8 lentelėje buvo pastebėta kad didžioji dalis lizdų

buvo sukrauta elektros stulpuose Dvigubai daugiau lizdų buvo sukrauta ant specialių platformų Tą

galima paaiškinti tuo kad elektrikai saugodami laidus nuo trumpo jungimo įrenginėja specialias

platformas taip pakeldami lizdus aukštyn Daugelis naujai iškeltų platformų buvo užimamos

pirmais metais Pirmenybė buvo teikiama toms platformoms kurios buvo iškeltos anksčiau

sukrautų lizdų vietose tad galima teigti jog lizdus susikrovė tą pora kuri perėjo toje vietoje anksčiau

ir grįžusi vėl užsiėmė savo buvusį lizdą Likusios pirmais jų iškėlimo metais neužimtos platformos

buvo užimamos antras ar net trečiais metai nuo jų iškėlimo Pastarąsias užėmė jaunos ką tik tais

metasi sudarytos poros kurios pirmais po užėmimo metasi neperėjo Sekančiais metai sunešti lizdai

buvo užimti ir juose sėkmingai išperėti jaunikliai Be specialių gandrų ženklinimo priemonių

negalima teigti kad lizdus užėmė būtent tos poros ar atskiri paukščiai kurie tuos lizdus ir sukrovė

Maža dalis iškeltų platformų liko eilę metų neužimtos netgi nėra požymių jog jos būtų lankomos

paukščių Labai nenoriai gandrai užima tas platformas kurios po iškėlimo paliekamos tuščios

neįdedama žabų Buvo pastebėta kad iš dviejų gretimų platformų greičiau buvo užimta ta kurioje

buvo įdėta žabų taip paruoštas pradinis lizdo pagrindas Kaip matome iš pateikto 8 paveikslėlio

0

100

200

300

400

500

600

Ant specialios platformos Ne ant specialios platformos

40

ant specialių platformų lizdų yra žymiai daugiau ir pateiktame paveikslėlyje matomi nuokrypiai nuo

vidurkio Grafike pavaizduotos galimos nuokrypio ribos 9 paveiksle matome lizdų ant stulpų

išsidėstymą Biržų savivaldybės ribose Aplenkiant miškus ir miškelius gandrų lizdai sukrauti visoje

savivaldybės teritorijoje

9 pav Lizdų pasiskirstymas ant platformų

Baltųjų gandrų lizdų užimtumas ir jauniklių skaičius juose

Suskaičiavus ir įvertinus lizdų užimtumą galima teigti kad iš 73 procentų užimtų net

70 procentų lizdų buvo perima

27 procentai lizdų buvo neužimta

41

Kaip matome 10 paveikslėlio diagramoje didžioji dalis lizdų yra užimti 3 procentai lizdų buvo

užimti bet juose gandrai neperėjo Tai galimai jauni ką tik poras sudarę paukščiai

10 pav Lizdų užimtumas

Lizdo pagrindą sudaro stambios šakos gūžta išklojama sausa žole velėna sausu

mėšlu Balandžio mėnesį padedami dažniausiai 3 - 5 elipsiški baltos spalvos kiaušiniai Peri abu

tėvai tačiau tamsiuoju paros metu kiaušinius šildo tik patelė Jaunikliai skyla po 31 - 34 dienų Po

dviejų mėnesių gandriukai palieka lizdą Tačiau tėvai juos globoja apie 2 savaites Atliekant tyrimus

buvo pastebėta kad iš lizdų išmetami kiaušiniai bei jau paūgėję jaunikliai Ten kur lizdai sukrauti

sodybose ar greta jų buvo gauta informacija iš ten gyvenančių žmonių kad atskridus keliams

gandrams vyko peštynės su lizde perinčia pora po to buvo rasti po lizdu išmesti kiaušiniai arba

jaunikliai Po dėties ar jauniklių žūties pora lizdo nepalieka bet naujos dėties nebededa

10 lentelė Jauniklių skaičius lizduose

Jauniklių lizduose skaičius Lizdų skaičius

1 45

2 151

3 146

4 53

5 6

Taip pat buvo skaičiuojami lizdai su jaunikliais kad galima būtų įvertinti ar gandrų

prieaugis bus didesnis ar mažesnis Suskaičiavus jauniklius lizduose galima teigti kad Biržų rajone

daugiausiai lizduose yra du arba trys jaunikliai Daugiausiai lizde yra stebėti 5 jaunikliai ( 10

lentelė ) Jauniklių skaičius nepriklauso nuo lizdo būvimo vietos Atliekant lizdų porų

70

3

27

Užimtas (perėjo)

Užimtas (neperėjo)

Neužimtas (neperėjo)

42

produktyvumo tyrimus negalima išskirti atskirų porų kaip produktyviausiu turinčiu gausesnes

jauniklių vadas Per tris metus buvo stebima kad vienais metais lizde užauginami keletas jauniklių

o sekančiais tik vienas (10 lentelė) Priklausomai nuo metų pora perinti lizde užaugina skirtingą

skaičių jauniklių Lizdo vieta jo aplinka bei agrarinis kraštovaizdis mažai veikia gandrų poros

produktyvumą

11pav

11 paveikslėlyje pavaizduota kad daugiausiailizdų buvo rasta su dviem jaunikliais o

mažiausiai su penkiais Su vienu ir keturiais jaunikliais lizdų buvo rasta beveik vienodai Čia

pavaizduoti ir galimi nukrypimai nuo vidurkio 12 paveikslėlyje pavaizduotas jauniklių skaičius

lizduose procentais

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

1 2 3 4 5

Liz

dų

sk

aič

ius

vn

t

Jauniklių lizduose skaičius

Lizdų skaičius

43

12 pav Jauniklių skaičius lizduose 2010 metais Biržų rajone

Skaičius jauniklių

7

13

20

27

33 1

2

3

4

5

44

IŠVADOS

1 Pagrindinai visi lizdai randasi žmonių apgyvendintose vietose gyvenvietėse intensyvios

žemdirbystės plotuose lizdų nerasta o pastarosiose teritorijose esančiose gyvenvietėse lizdų

koncentracija yra mažesnė negu pasyvios žemdirbystės plotuose Beveik visi lizdai išsidėstę

gyvenvietėse pagal kelius Baltųjų gandrų lizdai esantys ant elektros stulpų ne ant specialių

platformų sukelia problemas elektros tiekime

2 Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 Daugiausia lizdų sukrauta ant

stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens

bokštų bei 107 lizdai medžiuose Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose

30 procentų lizdų sukrauta džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Atlikus tyrimus

bei duomenų analizę matome kad iš 983 lizdų ar jų liekanų naudojami tik 520 lizdų iš kurių

tik 75 proc yra užimti

3 Buvo nustatyta kad lizduose vidutiniškai būna 2-3 jaunikliai tai sudaro didžiąją dalį lizdų

Biržų savivaldybės ribose

4 Ant stulpų baltųjų gandrų kraunami gandralizdžiai ant specialių platformų ir ne ant

platformų Suskaičiavus lizdus gauti duomenys parodė kad gandrai mėgsta du kartus

dažniau krauti lizdus ant specialių platformų Didelė lizdų dalis kraunama ant vandentiekio

bokštų Mažai lizdų ant pastatų bei kitose vietose ( ant kaminų statinių liekanų) Galima

teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose žaliuose medžiuose

45

LITERATŪRA

1 Baltasis gandras Lietuvoje Lizdų atlasas M Dagys D Vaitkuvienė Vilnius

Gamtos tyrimų centras 2013

2 Ivanauskas T Elisonas J Dovydaitis Lietuvos laukiniai paukščiai ir jų globa

Kosmos 1927 Nr 45

3 Jusys V Karalius S Raudonikis L Lietuvos paukščių pažinimo vadovas Kaunas

Lututė 2012

4 Kontrimavičius V Lietuvos fauna Vilnius Mokslo ir enciklopedijų leidykla

1988-1997

5 Lietuvos paukščiai T Ivanauskas - 2-asis papild ir patais leid - Vilnius

Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla 1959

6 Lietuvos perinčių paukščių atlasas Kaunas Lututė 2006

7 Lietuvos paukščiai V Logminas - Vilnius Mokslas 1979

8 Logminas V V bdquoMokslasldquo 1990 Lietuvos fauna Paukščiai I d

9 Malinauskas V Vaitkus G 1995 Baltųjų gandrų apskaita Lietuvoje 1994 m

rezultatai Ciconia Nr 1

10 Petkus G Baltieji gandrai vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje 2015-02-26

wwwalkaslt žiūrėta 2015-02-28

11Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti Petras Kurlavičius Vilnius Lietuvos

ornitologų draugija 2003

12 Gandrinių šventė Vilniuje Žiūrėta 2015-02-01 Prieiga per internetą

lthttpwwwbirdlifeltindexphpnaujienosnewscatid=1ampnewsid=147gt

13 httpwwwbirdlifelt Žiūrėta 2015-02-01

14 httpwwwciconialt Žiūrėta 2015-02-01

15 Fulin M Jerzak L Sparks TH Tryjanowski P Relationship between arrival

date hatching date and breeding success of the white stork (Ciconia ciconia) in Slovakia Biologia

2009 p 361-364)

16 httppasauliolietuviscombaltasis-gandras-problemos Žiūrėta 2015-02-01

17httpwwwekonaujienosltnaujienosgamtos_pasaulisgyvunaipauksciaiS-

742straipsnisBaltasis-gandras--ar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija žiūrėta

2015-02-25

18 httpwwwlrytasltlietuvos-dienagamta21-tukst-baltuju-gandru-lizdu-duomenu-

bazeje-internetehtm žiūrėta 2015-02-28

40

ant specialių platformų lizdų yra žymiai daugiau ir pateiktame paveikslėlyje matomi nuokrypiai nuo

vidurkio Grafike pavaizduotos galimos nuokrypio ribos 9 paveiksle matome lizdų ant stulpų

išsidėstymą Biržų savivaldybės ribose Aplenkiant miškus ir miškelius gandrų lizdai sukrauti visoje

savivaldybės teritorijoje

9 pav Lizdų pasiskirstymas ant platformų

Baltųjų gandrų lizdų užimtumas ir jauniklių skaičius juose

Suskaičiavus ir įvertinus lizdų užimtumą galima teigti kad iš 73 procentų užimtų net

70 procentų lizdų buvo perima

27 procentai lizdų buvo neužimta

41

Kaip matome 10 paveikslėlio diagramoje didžioji dalis lizdų yra užimti 3 procentai lizdų buvo

užimti bet juose gandrai neperėjo Tai galimai jauni ką tik poras sudarę paukščiai

10 pav Lizdų užimtumas

Lizdo pagrindą sudaro stambios šakos gūžta išklojama sausa žole velėna sausu

mėšlu Balandžio mėnesį padedami dažniausiai 3 - 5 elipsiški baltos spalvos kiaušiniai Peri abu

tėvai tačiau tamsiuoju paros metu kiaušinius šildo tik patelė Jaunikliai skyla po 31 - 34 dienų Po

dviejų mėnesių gandriukai palieka lizdą Tačiau tėvai juos globoja apie 2 savaites Atliekant tyrimus

buvo pastebėta kad iš lizdų išmetami kiaušiniai bei jau paūgėję jaunikliai Ten kur lizdai sukrauti

sodybose ar greta jų buvo gauta informacija iš ten gyvenančių žmonių kad atskridus keliams

gandrams vyko peštynės su lizde perinčia pora po to buvo rasti po lizdu išmesti kiaušiniai arba

jaunikliai Po dėties ar jauniklių žūties pora lizdo nepalieka bet naujos dėties nebededa

10 lentelė Jauniklių skaičius lizduose

Jauniklių lizduose skaičius Lizdų skaičius

1 45

2 151

3 146

4 53

5 6

Taip pat buvo skaičiuojami lizdai su jaunikliais kad galima būtų įvertinti ar gandrų

prieaugis bus didesnis ar mažesnis Suskaičiavus jauniklius lizduose galima teigti kad Biržų rajone

daugiausiai lizduose yra du arba trys jaunikliai Daugiausiai lizde yra stebėti 5 jaunikliai ( 10

lentelė ) Jauniklių skaičius nepriklauso nuo lizdo būvimo vietos Atliekant lizdų porų

70

3

27

Užimtas (perėjo)

Užimtas (neperėjo)

Neužimtas (neperėjo)

42

produktyvumo tyrimus negalima išskirti atskirų porų kaip produktyviausiu turinčiu gausesnes

jauniklių vadas Per tris metus buvo stebima kad vienais metais lizde užauginami keletas jauniklių

o sekančiais tik vienas (10 lentelė) Priklausomai nuo metų pora perinti lizde užaugina skirtingą

skaičių jauniklių Lizdo vieta jo aplinka bei agrarinis kraštovaizdis mažai veikia gandrų poros

produktyvumą

11pav

11 paveikslėlyje pavaizduota kad daugiausiailizdų buvo rasta su dviem jaunikliais o

mažiausiai su penkiais Su vienu ir keturiais jaunikliais lizdų buvo rasta beveik vienodai Čia

pavaizduoti ir galimi nukrypimai nuo vidurkio 12 paveikslėlyje pavaizduotas jauniklių skaičius

lizduose procentais

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

1 2 3 4 5

Liz

dų

sk

aič

ius

vn

t

Jauniklių lizduose skaičius

Lizdų skaičius

43

12 pav Jauniklių skaičius lizduose 2010 metais Biržų rajone

Skaičius jauniklių

7

13

20

27

33 1

2

3

4

5

44

IŠVADOS

1 Pagrindinai visi lizdai randasi žmonių apgyvendintose vietose gyvenvietėse intensyvios

žemdirbystės plotuose lizdų nerasta o pastarosiose teritorijose esančiose gyvenvietėse lizdų

koncentracija yra mažesnė negu pasyvios žemdirbystės plotuose Beveik visi lizdai išsidėstę

gyvenvietėse pagal kelius Baltųjų gandrų lizdai esantys ant elektros stulpų ne ant specialių

platformų sukelia problemas elektros tiekime

2 Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 Daugiausia lizdų sukrauta ant

stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens

bokštų bei 107 lizdai medžiuose Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose

30 procentų lizdų sukrauta džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Atlikus tyrimus

bei duomenų analizę matome kad iš 983 lizdų ar jų liekanų naudojami tik 520 lizdų iš kurių

tik 75 proc yra užimti

3 Buvo nustatyta kad lizduose vidutiniškai būna 2-3 jaunikliai tai sudaro didžiąją dalį lizdų

Biržų savivaldybės ribose

4 Ant stulpų baltųjų gandrų kraunami gandralizdžiai ant specialių platformų ir ne ant

platformų Suskaičiavus lizdus gauti duomenys parodė kad gandrai mėgsta du kartus

dažniau krauti lizdus ant specialių platformų Didelė lizdų dalis kraunama ant vandentiekio

bokštų Mažai lizdų ant pastatų bei kitose vietose ( ant kaminų statinių liekanų) Galima

teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose žaliuose medžiuose

45

LITERATŪRA

1 Baltasis gandras Lietuvoje Lizdų atlasas M Dagys D Vaitkuvienė Vilnius

Gamtos tyrimų centras 2013

2 Ivanauskas T Elisonas J Dovydaitis Lietuvos laukiniai paukščiai ir jų globa

Kosmos 1927 Nr 45

3 Jusys V Karalius S Raudonikis L Lietuvos paukščių pažinimo vadovas Kaunas

Lututė 2012

4 Kontrimavičius V Lietuvos fauna Vilnius Mokslo ir enciklopedijų leidykla

1988-1997

5 Lietuvos paukščiai T Ivanauskas - 2-asis papild ir patais leid - Vilnius

Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla 1959

6 Lietuvos perinčių paukščių atlasas Kaunas Lututė 2006

7 Lietuvos paukščiai V Logminas - Vilnius Mokslas 1979

8 Logminas V V bdquoMokslasldquo 1990 Lietuvos fauna Paukščiai I d

9 Malinauskas V Vaitkus G 1995 Baltųjų gandrų apskaita Lietuvoje 1994 m

rezultatai Ciconia Nr 1

10 Petkus G Baltieji gandrai vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje 2015-02-26

wwwalkaslt žiūrėta 2015-02-28

11Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti Petras Kurlavičius Vilnius Lietuvos

ornitologų draugija 2003

12 Gandrinių šventė Vilniuje Žiūrėta 2015-02-01 Prieiga per internetą

lthttpwwwbirdlifeltindexphpnaujienosnewscatid=1ampnewsid=147gt

13 httpwwwbirdlifelt Žiūrėta 2015-02-01

14 httpwwwciconialt Žiūrėta 2015-02-01

15 Fulin M Jerzak L Sparks TH Tryjanowski P Relationship between arrival

date hatching date and breeding success of the white stork (Ciconia ciconia) in Slovakia Biologia

2009 p 361-364)

16 httppasauliolietuviscombaltasis-gandras-problemos Žiūrėta 2015-02-01

17httpwwwekonaujienosltnaujienosgamtos_pasaulisgyvunaipauksciaiS-

742straipsnisBaltasis-gandras--ar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija žiūrėta

2015-02-25

18 httpwwwlrytasltlietuvos-dienagamta21-tukst-baltuju-gandru-lizdu-duomenu-

bazeje-internetehtm žiūrėta 2015-02-28

41

Kaip matome 10 paveikslėlio diagramoje didžioji dalis lizdų yra užimti 3 procentai lizdų buvo

užimti bet juose gandrai neperėjo Tai galimai jauni ką tik poras sudarę paukščiai

10 pav Lizdų užimtumas

Lizdo pagrindą sudaro stambios šakos gūžta išklojama sausa žole velėna sausu

mėšlu Balandžio mėnesį padedami dažniausiai 3 - 5 elipsiški baltos spalvos kiaušiniai Peri abu

tėvai tačiau tamsiuoju paros metu kiaušinius šildo tik patelė Jaunikliai skyla po 31 - 34 dienų Po

dviejų mėnesių gandriukai palieka lizdą Tačiau tėvai juos globoja apie 2 savaites Atliekant tyrimus

buvo pastebėta kad iš lizdų išmetami kiaušiniai bei jau paūgėję jaunikliai Ten kur lizdai sukrauti

sodybose ar greta jų buvo gauta informacija iš ten gyvenančių žmonių kad atskridus keliams

gandrams vyko peštynės su lizde perinčia pora po to buvo rasti po lizdu išmesti kiaušiniai arba

jaunikliai Po dėties ar jauniklių žūties pora lizdo nepalieka bet naujos dėties nebededa

10 lentelė Jauniklių skaičius lizduose

Jauniklių lizduose skaičius Lizdų skaičius

1 45

2 151

3 146

4 53

5 6

Taip pat buvo skaičiuojami lizdai su jaunikliais kad galima būtų įvertinti ar gandrų

prieaugis bus didesnis ar mažesnis Suskaičiavus jauniklius lizduose galima teigti kad Biržų rajone

daugiausiai lizduose yra du arba trys jaunikliai Daugiausiai lizde yra stebėti 5 jaunikliai ( 10

lentelė ) Jauniklių skaičius nepriklauso nuo lizdo būvimo vietos Atliekant lizdų porų

70

3

27

Užimtas (perėjo)

Užimtas (neperėjo)

Neužimtas (neperėjo)

42

produktyvumo tyrimus negalima išskirti atskirų porų kaip produktyviausiu turinčiu gausesnes

jauniklių vadas Per tris metus buvo stebima kad vienais metais lizde užauginami keletas jauniklių

o sekančiais tik vienas (10 lentelė) Priklausomai nuo metų pora perinti lizde užaugina skirtingą

skaičių jauniklių Lizdo vieta jo aplinka bei agrarinis kraštovaizdis mažai veikia gandrų poros

produktyvumą

11pav

11 paveikslėlyje pavaizduota kad daugiausiailizdų buvo rasta su dviem jaunikliais o

mažiausiai su penkiais Su vienu ir keturiais jaunikliais lizdų buvo rasta beveik vienodai Čia

pavaizduoti ir galimi nukrypimai nuo vidurkio 12 paveikslėlyje pavaizduotas jauniklių skaičius

lizduose procentais

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

1 2 3 4 5

Liz

dų

sk

aič

ius

vn

t

Jauniklių lizduose skaičius

Lizdų skaičius

43

12 pav Jauniklių skaičius lizduose 2010 metais Biržų rajone

Skaičius jauniklių

7

13

20

27

33 1

2

3

4

5

44

IŠVADOS

1 Pagrindinai visi lizdai randasi žmonių apgyvendintose vietose gyvenvietėse intensyvios

žemdirbystės plotuose lizdų nerasta o pastarosiose teritorijose esančiose gyvenvietėse lizdų

koncentracija yra mažesnė negu pasyvios žemdirbystės plotuose Beveik visi lizdai išsidėstę

gyvenvietėse pagal kelius Baltųjų gandrų lizdai esantys ant elektros stulpų ne ant specialių

platformų sukelia problemas elektros tiekime

2 Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 Daugiausia lizdų sukrauta ant

stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens

bokštų bei 107 lizdai medžiuose Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose

30 procentų lizdų sukrauta džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Atlikus tyrimus

bei duomenų analizę matome kad iš 983 lizdų ar jų liekanų naudojami tik 520 lizdų iš kurių

tik 75 proc yra užimti

3 Buvo nustatyta kad lizduose vidutiniškai būna 2-3 jaunikliai tai sudaro didžiąją dalį lizdų

Biržų savivaldybės ribose

4 Ant stulpų baltųjų gandrų kraunami gandralizdžiai ant specialių platformų ir ne ant

platformų Suskaičiavus lizdus gauti duomenys parodė kad gandrai mėgsta du kartus

dažniau krauti lizdus ant specialių platformų Didelė lizdų dalis kraunama ant vandentiekio

bokštų Mažai lizdų ant pastatų bei kitose vietose ( ant kaminų statinių liekanų) Galima

teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose žaliuose medžiuose

45

LITERATŪRA

1 Baltasis gandras Lietuvoje Lizdų atlasas M Dagys D Vaitkuvienė Vilnius

Gamtos tyrimų centras 2013

2 Ivanauskas T Elisonas J Dovydaitis Lietuvos laukiniai paukščiai ir jų globa

Kosmos 1927 Nr 45

3 Jusys V Karalius S Raudonikis L Lietuvos paukščių pažinimo vadovas Kaunas

Lututė 2012

4 Kontrimavičius V Lietuvos fauna Vilnius Mokslo ir enciklopedijų leidykla

1988-1997

5 Lietuvos paukščiai T Ivanauskas - 2-asis papild ir patais leid - Vilnius

Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla 1959

6 Lietuvos perinčių paukščių atlasas Kaunas Lututė 2006

7 Lietuvos paukščiai V Logminas - Vilnius Mokslas 1979

8 Logminas V V bdquoMokslasldquo 1990 Lietuvos fauna Paukščiai I d

9 Malinauskas V Vaitkus G 1995 Baltųjų gandrų apskaita Lietuvoje 1994 m

rezultatai Ciconia Nr 1

10 Petkus G Baltieji gandrai vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje 2015-02-26

wwwalkaslt žiūrėta 2015-02-28

11Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti Petras Kurlavičius Vilnius Lietuvos

ornitologų draugija 2003

12 Gandrinių šventė Vilniuje Žiūrėta 2015-02-01 Prieiga per internetą

lthttpwwwbirdlifeltindexphpnaujienosnewscatid=1ampnewsid=147gt

13 httpwwwbirdlifelt Žiūrėta 2015-02-01

14 httpwwwciconialt Žiūrėta 2015-02-01

15 Fulin M Jerzak L Sparks TH Tryjanowski P Relationship between arrival

date hatching date and breeding success of the white stork (Ciconia ciconia) in Slovakia Biologia

2009 p 361-364)

16 httppasauliolietuviscombaltasis-gandras-problemos Žiūrėta 2015-02-01

17httpwwwekonaujienosltnaujienosgamtos_pasaulisgyvunaipauksciaiS-

742straipsnisBaltasis-gandras--ar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija žiūrėta

2015-02-25

18 httpwwwlrytasltlietuvos-dienagamta21-tukst-baltuju-gandru-lizdu-duomenu-

bazeje-internetehtm žiūrėta 2015-02-28

42

produktyvumo tyrimus negalima išskirti atskirų porų kaip produktyviausiu turinčiu gausesnes

jauniklių vadas Per tris metus buvo stebima kad vienais metais lizde užauginami keletas jauniklių

o sekančiais tik vienas (10 lentelė) Priklausomai nuo metų pora perinti lizde užaugina skirtingą

skaičių jauniklių Lizdo vieta jo aplinka bei agrarinis kraštovaizdis mažai veikia gandrų poros

produktyvumą

11pav

11 paveikslėlyje pavaizduota kad daugiausiailizdų buvo rasta su dviem jaunikliais o

mažiausiai su penkiais Su vienu ir keturiais jaunikliais lizdų buvo rasta beveik vienodai Čia

pavaizduoti ir galimi nukrypimai nuo vidurkio 12 paveikslėlyje pavaizduotas jauniklių skaičius

lizduose procentais

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

1 2 3 4 5

Liz

dų

sk

aič

ius

vn

t

Jauniklių lizduose skaičius

Lizdų skaičius

43

12 pav Jauniklių skaičius lizduose 2010 metais Biržų rajone

Skaičius jauniklių

7

13

20

27

33 1

2

3

4

5

44

IŠVADOS

1 Pagrindinai visi lizdai randasi žmonių apgyvendintose vietose gyvenvietėse intensyvios

žemdirbystės plotuose lizdų nerasta o pastarosiose teritorijose esančiose gyvenvietėse lizdų

koncentracija yra mažesnė negu pasyvios žemdirbystės plotuose Beveik visi lizdai išsidėstę

gyvenvietėse pagal kelius Baltųjų gandrų lizdai esantys ant elektros stulpų ne ant specialių

platformų sukelia problemas elektros tiekime

2 Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 Daugiausia lizdų sukrauta ant

stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens

bokštų bei 107 lizdai medžiuose Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose

30 procentų lizdų sukrauta džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Atlikus tyrimus

bei duomenų analizę matome kad iš 983 lizdų ar jų liekanų naudojami tik 520 lizdų iš kurių

tik 75 proc yra užimti

3 Buvo nustatyta kad lizduose vidutiniškai būna 2-3 jaunikliai tai sudaro didžiąją dalį lizdų

Biržų savivaldybės ribose

4 Ant stulpų baltųjų gandrų kraunami gandralizdžiai ant specialių platformų ir ne ant

platformų Suskaičiavus lizdus gauti duomenys parodė kad gandrai mėgsta du kartus

dažniau krauti lizdus ant specialių platformų Didelė lizdų dalis kraunama ant vandentiekio

bokštų Mažai lizdų ant pastatų bei kitose vietose ( ant kaminų statinių liekanų) Galima

teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose žaliuose medžiuose

45

LITERATŪRA

1 Baltasis gandras Lietuvoje Lizdų atlasas M Dagys D Vaitkuvienė Vilnius

Gamtos tyrimų centras 2013

2 Ivanauskas T Elisonas J Dovydaitis Lietuvos laukiniai paukščiai ir jų globa

Kosmos 1927 Nr 45

3 Jusys V Karalius S Raudonikis L Lietuvos paukščių pažinimo vadovas Kaunas

Lututė 2012

4 Kontrimavičius V Lietuvos fauna Vilnius Mokslo ir enciklopedijų leidykla

1988-1997

5 Lietuvos paukščiai T Ivanauskas - 2-asis papild ir patais leid - Vilnius

Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla 1959

6 Lietuvos perinčių paukščių atlasas Kaunas Lututė 2006

7 Lietuvos paukščiai V Logminas - Vilnius Mokslas 1979

8 Logminas V V bdquoMokslasldquo 1990 Lietuvos fauna Paukščiai I d

9 Malinauskas V Vaitkus G 1995 Baltųjų gandrų apskaita Lietuvoje 1994 m

rezultatai Ciconia Nr 1

10 Petkus G Baltieji gandrai vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje 2015-02-26

wwwalkaslt žiūrėta 2015-02-28

11Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti Petras Kurlavičius Vilnius Lietuvos

ornitologų draugija 2003

12 Gandrinių šventė Vilniuje Žiūrėta 2015-02-01 Prieiga per internetą

lthttpwwwbirdlifeltindexphpnaujienosnewscatid=1ampnewsid=147gt

13 httpwwwbirdlifelt Žiūrėta 2015-02-01

14 httpwwwciconialt Žiūrėta 2015-02-01

15 Fulin M Jerzak L Sparks TH Tryjanowski P Relationship between arrival

date hatching date and breeding success of the white stork (Ciconia ciconia) in Slovakia Biologia

2009 p 361-364)

16 httppasauliolietuviscombaltasis-gandras-problemos Žiūrėta 2015-02-01

17httpwwwekonaujienosltnaujienosgamtos_pasaulisgyvunaipauksciaiS-

742straipsnisBaltasis-gandras--ar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija žiūrėta

2015-02-25

18 httpwwwlrytasltlietuvos-dienagamta21-tukst-baltuju-gandru-lizdu-duomenu-

bazeje-internetehtm žiūrėta 2015-02-28

43

12 pav Jauniklių skaičius lizduose 2010 metais Biržų rajone

Skaičius jauniklių

7

13

20

27

33 1

2

3

4

5

44

IŠVADOS

1 Pagrindinai visi lizdai randasi žmonių apgyvendintose vietose gyvenvietėse intensyvios

žemdirbystės plotuose lizdų nerasta o pastarosiose teritorijose esančiose gyvenvietėse lizdų

koncentracija yra mažesnė negu pasyvios žemdirbystės plotuose Beveik visi lizdai išsidėstę

gyvenvietėse pagal kelius Baltųjų gandrų lizdai esantys ant elektros stulpų ne ant specialių

platformų sukelia problemas elektros tiekime

2 Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 Daugiausia lizdų sukrauta ant

stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens

bokštų bei 107 lizdai medžiuose Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose

30 procentų lizdų sukrauta džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Atlikus tyrimus

bei duomenų analizę matome kad iš 983 lizdų ar jų liekanų naudojami tik 520 lizdų iš kurių

tik 75 proc yra užimti

3 Buvo nustatyta kad lizduose vidutiniškai būna 2-3 jaunikliai tai sudaro didžiąją dalį lizdų

Biržų savivaldybės ribose

4 Ant stulpų baltųjų gandrų kraunami gandralizdžiai ant specialių platformų ir ne ant

platformų Suskaičiavus lizdus gauti duomenys parodė kad gandrai mėgsta du kartus

dažniau krauti lizdus ant specialių platformų Didelė lizdų dalis kraunama ant vandentiekio

bokštų Mažai lizdų ant pastatų bei kitose vietose ( ant kaminų statinių liekanų) Galima

teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose žaliuose medžiuose

45

LITERATŪRA

1 Baltasis gandras Lietuvoje Lizdų atlasas M Dagys D Vaitkuvienė Vilnius

Gamtos tyrimų centras 2013

2 Ivanauskas T Elisonas J Dovydaitis Lietuvos laukiniai paukščiai ir jų globa

Kosmos 1927 Nr 45

3 Jusys V Karalius S Raudonikis L Lietuvos paukščių pažinimo vadovas Kaunas

Lututė 2012

4 Kontrimavičius V Lietuvos fauna Vilnius Mokslo ir enciklopedijų leidykla

1988-1997

5 Lietuvos paukščiai T Ivanauskas - 2-asis papild ir patais leid - Vilnius

Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla 1959

6 Lietuvos perinčių paukščių atlasas Kaunas Lututė 2006

7 Lietuvos paukščiai V Logminas - Vilnius Mokslas 1979

8 Logminas V V bdquoMokslasldquo 1990 Lietuvos fauna Paukščiai I d

9 Malinauskas V Vaitkus G 1995 Baltųjų gandrų apskaita Lietuvoje 1994 m

rezultatai Ciconia Nr 1

10 Petkus G Baltieji gandrai vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje 2015-02-26

wwwalkaslt žiūrėta 2015-02-28

11Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti Petras Kurlavičius Vilnius Lietuvos

ornitologų draugija 2003

12 Gandrinių šventė Vilniuje Žiūrėta 2015-02-01 Prieiga per internetą

lthttpwwwbirdlifeltindexphpnaujienosnewscatid=1ampnewsid=147gt

13 httpwwwbirdlifelt Žiūrėta 2015-02-01

14 httpwwwciconialt Žiūrėta 2015-02-01

15 Fulin M Jerzak L Sparks TH Tryjanowski P Relationship between arrival

date hatching date and breeding success of the white stork (Ciconia ciconia) in Slovakia Biologia

2009 p 361-364)

16 httppasauliolietuviscombaltasis-gandras-problemos Žiūrėta 2015-02-01

17httpwwwekonaujienosltnaujienosgamtos_pasaulisgyvunaipauksciaiS-

742straipsnisBaltasis-gandras--ar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija žiūrėta

2015-02-25

18 httpwwwlrytasltlietuvos-dienagamta21-tukst-baltuju-gandru-lizdu-duomenu-

bazeje-internetehtm žiūrėta 2015-02-28

44

IŠVADOS

1 Pagrindinai visi lizdai randasi žmonių apgyvendintose vietose gyvenvietėse intensyvios

žemdirbystės plotuose lizdų nerasta o pastarosiose teritorijose esančiose gyvenvietėse lizdų

koncentracija yra mažesnė negu pasyvios žemdirbystės plotuose Beveik visi lizdai išsidėstę

gyvenvietėse pagal kelius Baltųjų gandrų lizdai esantys ant elektros stulpų ne ant specialių

platformų sukelia problemas elektros tiekime

2 Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 Daugiausia lizdų sukrauta ant

stulpų ndash 672 Tai sudaro 70 proc visų gandrų lizdų Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens

bokštų bei 107 lizdai medžiuose Net 70 proc lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose

30 procentų lizdų sukrauta džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose Atlikus tyrimus

bei duomenų analizę matome kad iš 983 lizdų ar jų liekanų naudojami tik 520 lizdų iš kurių

tik 75 proc yra užimti

3 Buvo nustatyta kad lizduose vidutiniškai būna 2-3 jaunikliai tai sudaro didžiąją dalį lizdų

Biržų savivaldybės ribose

4 Ant stulpų baltųjų gandrų kraunami gandralizdžiai ant specialių platformų ir ne ant

platformų Suskaičiavus lizdus gauti duomenys parodė kad gandrai mėgsta du kartus

dažniau krauti lizdus ant specialių platformų Didelė lizdų dalis kraunama ant vandentiekio

bokštų Mažai lizdų ant pastatų bei kitose vietose ( ant kaminų statinių liekanų) Galima

teigti kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose žaliuose medžiuose

45

LITERATŪRA

1 Baltasis gandras Lietuvoje Lizdų atlasas M Dagys D Vaitkuvienė Vilnius

Gamtos tyrimų centras 2013

2 Ivanauskas T Elisonas J Dovydaitis Lietuvos laukiniai paukščiai ir jų globa

Kosmos 1927 Nr 45

3 Jusys V Karalius S Raudonikis L Lietuvos paukščių pažinimo vadovas Kaunas

Lututė 2012

4 Kontrimavičius V Lietuvos fauna Vilnius Mokslo ir enciklopedijų leidykla

1988-1997

5 Lietuvos paukščiai T Ivanauskas - 2-asis papild ir patais leid - Vilnius

Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla 1959

6 Lietuvos perinčių paukščių atlasas Kaunas Lututė 2006

7 Lietuvos paukščiai V Logminas - Vilnius Mokslas 1979

8 Logminas V V bdquoMokslasldquo 1990 Lietuvos fauna Paukščiai I d

9 Malinauskas V Vaitkus G 1995 Baltųjų gandrų apskaita Lietuvoje 1994 m

rezultatai Ciconia Nr 1

10 Petkus G Baltieji gandrai vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje 2015-02-26

wwwalkaslt žiūrėta 2015-02-28

11Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti Petras Kurlavičius Vilnius Lietuvos

ornitologų draugija 2003

12 Gandrinių šventė Vilniuje Žiūrėta 2015-02-01 Prieiga per internetą

lthttpwwwbirdlifeltindexphpnaujienosnewscatid=1ampnewsid=147gt

13 httpwwwbirdlifelt Žiūrėta 2015-02-01

14 httpwwwciconialt Žiūrėta 2015-02-01

15 Fulin M Jerzak L Sparks TH Tryjanowski P Relationship between arrival

date hatching date and breeding success of the white stork (Ciconia ciconia) in Slovakia Biologia

2009 p 361-364)

16 httppasauliolietuviscombaltasis-gandras-problemos Žiūrėta 2015-02-01

17httpwwwekonaujienosltnaujienosgamtos_pasaulisgyvunaipauksciaiS-

742straipsnisBaltasis-gandras--ar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija žiūrėta

2015-02-25

18 httpwwwlrytasltlietuvos-dienagamta21-tukst-baltuju-gandru-lizdu-duomenu-

bazeje-internetehtm žiūrėta 2015-02-28

45

LITERATŪRA

1 Baltasis gandras Lietuvoje Lizdų atlasas M Dagys D Vaitkuvienė Vilnius

Gamtos tyrimų centras 2013

2 Ivanauskas T Elisonas J Dovydaitis Lietuvos laukiniai paukščiai ir jų globa

Kosmos 1927 Nr 45

3 Jusys V Karalius S Raudonikis L Lietuvos paukščių pažinimo vadovas Kaunas

Lututė 2012

4 Kontrimavičius V Lietuvos fauna Vilnius Mokslo ir enciklopedijų leidykla

1988-1997

5 Lietuvos paukščiai T Ivanauskas - 2-asis papild ir patais leid - Vilnius

Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla 1959

6 Lietuvos perinčių paukščių atlasas Kaunas Lututė 2006

7 Lietuvos paukščiai V Logminas - Vilnius Mokslas 1979

8 Logminas V V bdquoMokslasldquo 1990 Lietuvos fauna Paukščiai I d

9 Malinauskas V Vaitkus G 1995 Baltųjų gandrų apskaita Lietuvoje 1994 m

rezultatai Ciconia Nr 1

10 Petkus G Baltieji gandrai vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje 2015-02-26

wwwalkaslt žiūrėta 2015-02-28

11Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti Petras Kurlavičius Vilnius Lietuvos

ornitologų draugija 2003

12 Gandrinių šventė Vilniuje Žiūrėta 2015-02-01 Prieiga per internetą

lthttpwwwbirdlifeltindexphpnaujienosnewscatid=1ampnewsid=147gt

13 httpwwwbirdlifelt Žiūrėta 2015-02-01

14 httpwwwciconialt Žiūrėta 2015-02-01

15 Fulin M Jerzak L Sparks TH Tryjanowski P Relationship between arrival

date hatching date and breeding success of the white stork (Ciconia ciconia) in Slovakia Biologia

2009 p 361-364)

16 httppasauliolietuviscombaltasis-gandras-problemos Žiūrėta 2015-02-01

17httpwwwekonaujienosltnaujienosgamtos_pasaulisgyvunaipauksciaiS-

742straipsnisBaltasis-gandras--ar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija žiūrėta

2015-02-25

18 httpwwwlrytasltlietuvos-dienagamta21-tukst-baltuju-gandru-lizdu-duomenu-

bazeje-internetehtm žiūrėta 2015-02-28

46

19 wwwbirzailt žiūrėta 2015-05-07

20 Europos bendrijos svarbos gyvūnų rūšių monitoringo metodikos Paukščiai

Liutauras Raudonikis Vitas Stankevyčius Gediminas Brazaitis Jurgitas Sorokaitė Rimgaudas

Treinys Mindaugas Dagys Deivis Dementavyčius Vilnius Petro ofsetas 2006

21 Tortosa FS Perez L Hillstrom L Effect of food abundance on laying date and

clutch size in the White Stork Ciconia ciconia Bird Study 2003 50 p 112ndash115

22 Wuczyń ski A 2005 The turnover of White Storks Ciconia ciconia on nests

during spring migration Acta Ornithol 40 p 83ndash85