LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO

VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTĖS INSTITUTAS

IRMA KVEDARIENĖ

ŽEMAITUKŲ ARKLIŲ POPULIACIJOS

VEISLINĖS VERTĖS ANALIZĖ,

REMIANTIS SELEKCIONUOJAMAIS

POŽYMIAIS

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: dr. Valė Macijauskienė

KAUNAS 2015

2

TURINYS

SANTRAUKA ........................................................................................................................... 4

SUMMARY ............................................................................................................................... 5

ĮVADAS .................................................................................................................................... 6

1. LITERATŪROS APŽVALGA ....................................................................................... 8

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ......................................................... 18

3. REZULTATAI .............................................................................................................. 20

3.1. ŽEMAITUKŲ ARKLIŲ POPULIACIJOS ANALIZĖ ............................................ 20

3.2. ŽEMAITUKŲ ARKLIŲ PAVELDIMŲJŲ SAVYBIŲ ANALIZĖ......................... 24

3.3. ŽEMAITUKŲ ARKLIŲ DARBINIŲ SAVYBIŲ ANALIZĖ ................................. 49

4. REZULTATŲ APTARIMAS ....................................................................................... 60

IŠVADOS ................................................................................................................................. 63

REKOMENDACIJOS ............................................................................................................. 64

LITERATŪRA ......................................................................................................................... 65

PRIEDAI .................................................................................................................................. 69

3

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas ,,Žemaitukų arklių populiacijos

veislinės vertės analizė, remiantis selekcionuojamais požymiais“.

1. Yra atliktas mano pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos

literatūros sąrašą.

Irma Kvedarienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ

LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Irma Kvedarienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO

VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

Dr. Valė Macijauskienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

APROBUOTAS KATEDROJE

Direktorė Violeta Juškienė

(aprobacijos data) (katedros vedėjos vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės/riaus parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės/riaus vardas, pavardė) (parašas)

4

SANTRAUKA

Baigiamojo darbo autorius: Irma Kvedarienė

Pilnas baigiamojo darbo pavadinimas: Žemaitukų arklių populiacijos veislinės vertės

analizė, remiantis selekcionuojamais požymiais.

Baigiamojo darbo vadovas: dr. Valė Macijauskienė

Baigiamojo darbo atlikimo vieta ir metai: Lietuvos sveikatų mokslų universitetas,

Veterinarijos akademija, Gyvulininkystės institutas, 2012-2014 m.

Puslapių skaičius: 71. Lentelių skaičius: 4. Paveikslų skaičius: 60

Šio darbo tikslas – atlikti žemaitukų arklių populiacijos veislinės vertės analizę,

remiantis selekcionuojamais požymiais.

Uždaviniai: Pateikti žemaitukų arklių skaičiaus kitimą išsaugojimo programos

vykdymo laikotarpiu (1994-2012). Atlikti esamos žemaitukų populiacijos veislinės vertės

analizę. Atlikti zootechninių eržilų linijų analizę pagal palikuonių skaičių nuo linijos

pradininko iki 2012 m. Atlikti kumelių šeimų analizę pagal palikuonių skaičių nuo

pradininkės iki 2012 m. Palyginti skirtingas eržilų linijas pagal palikuonių kokybę. Atlikti

žemaitukų arklių darbinių savybių analizę atsižvelgiant į varžybų-bandymų rezultatus (2001-

2014 m.).

Išvados: Žemaitukų veislėje yra penkios kumelių šeimos ir trys zootechninės eržilų

linijos. Dar dviejų linijų – Torgel ir arabizuotų žemaitukų – formavimas užsitęsė dėl mažo

palikuonių skaičiaus. Žemaitukų populiacijoje daugiausia (55,74 %) yra jaunų arba iki šiol

kompleksiškai neįvertintų arklių, 32,96 % – elito klasė įvertintų arklių, 10,93 – I klasės, 0,37

% – neveislinių (II klasė). Atlikus skirtingų linijų geriausių reproduktorių vertinimą pagal

palikuonių kokybę, nustatyta, kad Čempionas Žrg 80 iš Erelio linijos paliko daugiausia gerų

palikuonių, Astūro linijoje geriausias reproduktorius – Kosmosas Žrg 203, Saturno linijoje –

Uosis Žrg 199. Atsižvelgiant į visus selekcionuojamus požymius, geriausi rezultatai yra

Čempiono Žrg 80 palikuonių (Erelio linija). 2001-2014 m. laikotarpiu buvo suorganizuota

113 įvairaus pobūdžio žemaitukų varžybų-bandymų (konkūrų – 60; lygiųjų lenktynių – 25;

ištvermės jojimo – 19; ištvermės važiavimo – 4; dailiojo jojimo – 3; figūrinio važiavimo – 1).

Vatžybose-bandymuose daugiausia I-III vietų pelnė Erelio ir Astūro linijų žemaitukai.

5

SUMMARY

Author of the Master’s thesis: Irma Kvedarienė

Full title of the Master’s thesis: Analysis of the Žemaitukai horse population’s

breeding value on the basis of selected traits.

Supervisor: Dr. Valė Macijauskienė

Place and year of the Master’s thesis: the Lithuanian University of Health Sciences,

The Institute of Animal Science of Lithuanian Veterinary Academy, 2012-2014.

Number of pages: 71. Number of tables: 4. Number of pictures: 60.

The aim of this thesis is to carry out the analysis of the Žemaitukai horse population’s

breeding value on the basis of selected traits.

Objectives: To provide the change in the number of Žemaitukai horses during the

period of the conservation programme (1994-2012); to carry out the analysis of the

Žemaitukai horse population’s breeding value; to carry out the analysis of zootechnical

stallion lines by the number of offspring starting from the founder to 2012; to carry out the

analysis of mare families by the number of offspring starting from the founder to 2012; to

compare different stallion lines by the quality of offspring; to carry out the analysis of

Žemaitukai horses’ working abilities according to test competition results (2001-2014).

Conclusions: The Žemaitukai breed has five mare families and three zootechnical

stallion lines. The formation of another two lines - Torgel and Arab line Žemaitukai - was

delayed due to the small number of progeny. The majority of the Žemaitukai population

(55.74 %) consists of young horses or horses that still do not have complex evaluation, 32.96

% of the elite class of evaluated horses, 10.93 % of class I, and 0.37 % - non bloodstock

horses (class II). The evaluation of the best sires of different lines by the quality of offspring

has shown that Čempionas Žrg 80 of the line Erelis has mostly left good offspring; the best

sire in the Astūras line is Kosmosas Žrg 203, and Uosis Žrg 199 in the Saturnas line. Taking

into account all the selected traits, the best results are those of Champion Žrg 80’s offspring

(the line Erelis). During the period 2001-2014, as many as 113 different types of Žemaitukai

horse test competitions were organized (show jumping - 60; flat racing - 25; endurance riding

- 19; endurance driving - 4; dressage - 3; carriage driving - 1). Žemaitukai horses of Erelis

and Astūras lines won mostly 1st – 3rd places in test competitions.

6

ĮVADAS

Žemaitukų veislė žinoma jau nuo VI-VII a. Kaip puikūs kovos žirgai žemaitukai ypač

išgarsėjo XIII-XIV a. Lietuvos karuose su kryžiuočiais. Spėjama, kad žemaitukai yra kilę iš

Rytų stepinių tarpanų, į Lietuvos teritoriją patekusių kartu su indoeuropiečiais maždaug prieš

5 tūkstančius metų, ir formavosi kartu su lietuvių tauta. Iki XIX a. žemaitukai buvo vienintelė

Lietuvos arklių veislė, garsi visame pasaulyje.

Žemaitukai yra atsparūs ligoms, tvirtos konstitucijos, ypač stiprių kojų, harmoningo

kūno sudėjimo, ilgaamžiai, gerai pasisavina pašarus, yra energingi, tačiau nesunkiai valdomi,

patiklaus ir linksmo charakterio. Visas šias per šimtmečius genuose įsitvirtinusias savybes jie

gerai perduoda savo palikuonims (Garbačauskaitė-Macijauskienė, 2002).

Žemaitukų veislė patyrė nykimo net keturis etapus: XIX a. pabaigoje prasidėjo

žemaitukų kryžminimas su sunkiųjų, ristūnų, trakėnų bei arabų veislių arkliais (I etapas).

1918-1919 m. Lietuva neteko 60-70 % savo arklių. Per karą Žemaitukai buvo išblaškyti,

išgrobti, nemaža jų dalis išvaryta į Vokietiją (II etapas). Antrojo pasaulinio karo pabaigoje,

1944 m. atsitraukdami vokiečiai išsivarė visus Gruzdžių žirgyno arklius (III etapas). 1990 m.

pertvarkų metu dukterinės bandos sunyko. Žemaitukai buvo išdalinti privatiems asmenims.

Dauguma jų kumelaites eksportavo, o eržiliukus kastravo ir naudojo darbui. 1994 m.

Lietuvoje buvo likę tik 30 suaugusių ir 12 jaunų žemaitukų (IV etapas). 1993 m. profesoriaus

J. S. Šveisčio iniciatyva Lietuvos gyvulininkystės institutas susirūpino žemaitukų

išsaugojimu. Iš Žemės ūkio ministerijos buvo gauta lėšų išlikusių žemaitukų paieškai ir

pirkimui. 1994-1995 m. prie instituto buvo suformuota žemaitukų banda. Žemaitukų veisimui

koordinuoti 1997 m. prie instituto įkuriama Žemaitukų arklių augintojų asociacija. Prasidėjo

veislės išsaugojimo programos kūrimo ir įgyvendinimo etapas (Macijauskienė, 2006).

Darbo aktualumas. Atlikta žemaitukų arklių populiacijos veislinės vertės analizė,

remiantis selekcionuojamais požymiais, yra reikšmingas darbas, kuriuo bus galima

vadovautis tolimesniame žemaitukų selekcijos etape. Darbas aktualus tiek teoriniu, tiek

praktiniu požiūriu. Atlikta susisteminta išsaugojimo programos laikotarpio apžvalga bei

praktinę reikšmę turinčios analizės apie iki šiol mažai tirtas paveldimas ir darbines žemaitukų

savybes. Pagal selekcionuojamus požymius palygintos skirtingos linijos bei palikuonių

kokybė, pateiktos rekomendacijos.

Darbo naujumas. Iki šiol buvo atliekami žemaitukų arklių tyrimai bei fragmentinė

populiacijos analizė, bet nebuvo apibendrintos viso išsaugojimo programos laikotarpio

7

rezultatų analizės. Pirmą kartą atlikta išsami žemaitukų paveldimųjų ir darbinių savybių

analizė.

Darbo tikslas: atlikti žemaitukų arklių populiacijos veislinės vertės analizę, remiantis

selekcionuojamais požymiais.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti literatūrą apie išsaugojimo programos vykdymo laikotarpiu atliktus

žemaitukų arklių tyrimus bei arklių vertinimo metodikas.

2. Pateikti žemaitukų arklių skaičiaus kitimą išsaugojimo programos vykdymo

laikotarpiu (1994-2012).

3. Atlikti esamos žemaitukų populiacijos veislinės vertės analizę.

4. Atlikti zootechninių eržilų linijų analizę pagal palikuonių skaičių nuo linijos

pradininko iki 2012 m.

5. Atlikti kumelių šeimų analizę pagal palikuonių skaičių nuo pradininkės iki

2012 m.

6. Palyginti skirtingas eržilų linijas pagal palikuonių kokybę.

7. Atlikti žemaitukų arklių darbinių savybių analizę atsižvelgiant į varžybų-

bandymų rezultatus (2001-2014 m.).

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

Lietuvos gyvulininkystės institute 1994 metais buvo pradėta kurti ir įgyvendinti

žemaitukų veislės arklių išsaugojimo programa, kurios esmę sudarė 10 pagrindinių

priemonių: eksterjerinių, biologinių-ūkinių žemaitukų savybių tyrimai; selekcijos kriterijų ir

vertinimo principų sukūrimas ir vykdymas; genealoginės struktūros suformavimas; genetinė

veislės analizė ir kontrolė; apskaita ir dokumentacija; auginimo ir treniravimo sąlygų

tobulinimas; darbinių savybių išbandymas; kergimo punktų, eržilų spermos bankų steigimas;

veislės panaudojimas; veislės propagavimas ir rėmimas (Macijauskienė, 2002). Žemaitukų

arklių veislės genealoginė struktūra buvo formuojama veisiant grynuoju veisimu, uždarų

populiacijų metodu (ne mažiau 80 % populiacijos) ir kuriant naujas negiminingas linijas

(Macijauskienė, 2007). Senojo tipo žemaitukai arkliai 1995 m. buvo įtraukti į FAO pasaulinį

žemės ūkio gyvūnų įvairovės katalogą kaip itin vertinga ir tarptautiniu mastu saugotina

arklių veislė (Razmaitė ir kiti, 2006). Žemaitukų arklių genetinė įvairovė yra gana aukšta,

tačiau ji gali greitai išnykti mažoje populiacijoje (Juras, Cothran and Klimas, 2003). Siekiant

visiškai neprarasti veislės, veisimo branduolys buvo sukoncentruotas į dvi valstybei

priklausančias bandas: Lietuvos gyvulininkystės institute ir Vilniaus žirgyne. Kelias

mažesnes bandas suformavo privatūs augintojai, šalies muziejai, žemės ūkio mokyklos ir

pavieniai savininkai. 1997 m. buvo įkurta augintojus vienijanti Žemaitukų arklių augintojų

asociacija (Macijauskienė, 2008). Buvo daug nuveikta veislę propaguojant, tiriant

eksterjerines, biologines – ūkines žemaitukų savybes, atlikta veislės genetinė analizė,

nustatyti selekcijos kriterijai, parengtos naujos vertinimo taisyklės, pradėti darbinių savybių

išbandymai, vedama apskaita ir dokumentacija, kilmės knyga. Mažiausiai nuveikta

apsprendžiant augintojų rėmimo kriterijus, tobulinant auginimo ir treniravimo sąlygas,

organizuojant kergimo punktų ir eržilų spermos bankų kūrimą (Garbačauskaitė-

Macijauskienė, 2011).

Ištyrus eksterjero savybes, nustatyta, kad žemaitukai atitinka senovinį tipą bei dydį ir

išlaiko gerąsias veislės savybes: yra atsparūs ligoms, nereiklūs pašarui, tvirti, greiti, vislūs.

Dabartinių žemaitukų kūno matai yra artimi optimaliam veislės standartui. Netikslinga senojo

tipo žemaitukus stambinti, nes yra sustambinto tipo žemaitukų veislė. Sprendžiant iš kūno

matų indeksų, žemaitukai, lyginant juos su kitais poni tipo arkliais, pasižymi masyvumu,

kompaktiškumu ir krūtinės pločiu. Tačiau plati krūtinė, dideli formato, masyvumo indeksai

rodo, kad jie gali išvystyti ir didelę traukiamąją jėgą. Plonos, tvirtos kojos, nedidelis

kaulingumo indeksas, siauros strėnos, plati risčia ir šuolis, didelės energijos temperamentas ir

9

manevringumas rodo, kad žemaitukai labai tinkami jojimui šuoliais bei važiavimui greita

risčia (Macijauskienė ir Šveistienė, 2002). Pagal kaulingumo indeksą žemaitukai užima

tarpinę padėtį tarp sunkaus ir lengvo tipo arklių ir yra labia artimi kitiems poni tipo arkliams

(Šveistys ir Garbačauskaitė, 1998).

Buvo ištirta, kad žemaitukų embrioninis laikotarpis trunka vidutiniškai 332-334

dienas. Kumeliukai, augdami normaliomis sąlygomis, pasižymi gera augimo sparta. 3-3,5

metų amžiaus arkliai pasiekia suaugusių arklių kūno matmenis (Šveistys ir Garbačauskaitė,

1997). Žemaitukų aukštis ties gogu yra nuo 128 iki 142 cm, krūtinės apimtis – nuo 154 iki

187 cm, įstrižas liemens ilgis – 136 – 148 cm, plaštakos apimtis 17-19 cm, svoris 380-420 kg

(Lietuviški žirgai, 2008).

Nepaisant kai kurių išimčių, daugelis žemaitukų arklių yra gražaus eksterjero,

harmoningo kūno sudėjimo, energingo, guvaus, bet paklusnaus charakterio. 28 % žemaitukų

arklių yra juodos, 24 % juodbėros, 17 % tamsiai sartos, 8,6 % gelsvų, tamsiais karčiais ir

uodega ir 3,4 % pelėkų, išliko žemaitukams būdinga spalvų įvairovė, tik pakito spalvų

santykis. Žemaitukų spalvų bei žymių analizė rodo, kad veislėje daugiausia bėrų arklių.

Žemaitukams nebūdingas keršumas ir platus baltas laukas bei baltos kojos (Macijauskienė ir

Šveistienė, 2002).

2005 m. buvo atlikti tyrimai su žemaitukais ir stambiaisiais žemaitukais. Nustatyti

arklių selekcijai svarbūs eksterjero požymiai. Apskaičiuoti arklių požymių optimalūs

įvertinimo rodikliai ir santykiniai vertės koeficientai. Skirtingo genotipo arkliams nustatyti 3

skirtingi optimalūs požymių rodikliai. Skirtingo genotipo arkliai labiausiai skyrėsi galvos

dydžiu ir šepetėlių ilgiu. Tiriant skirtingų genotipų arklių fenotipines savybes ir ruošiant

linijinio vertinimo metodiką išaiškėjo, kad būtų labai naudinga ištirti ir fenotipinių savybių

koreliacinius ryšius bei paveldimumą. Tyrimai parodė, kokie eksterjero požymiai yra daugiau

ar mažiau paveldimi, nes ne visų tėvų įtaka palikuonių eksterjerui vienoda. Nustačius kai

kurių eržilo požymių tarpusavio ryšius bei jų paveldimąsias savybes, bus galima jas

panaudoti žirgų veislinių savybių vertinimo metodų tobulinimui bei planingos žirgų

selekcijos vykdymui (Šveistienė ir Razmaitė, 2005; Macijauskienė, 2008).

2007 m. skelbiami rezultatai rodo, kad labiau nuo grynaveislių svoriu ir kūno

matmenimis skyrėsi gimę kuriamų linijų eržiliukai nei kumelaitės. Gimusių eržiliukų

patikimai skyrėsi kaktos plotis (P<0,001), krūtinės platumas (P<0,001), strėnų plotis

(P<0,001), kanopos plotis (P<0,01), krūtinės gilumas (P<0,025), gogo aukštis (P<0,05)

(Macijauskienė and Jatkauskienė, 2007).

10

Po 1,5-2 metų atliktos atrankos skirtumai tarp grynaveislių ir kuriamų linijų

palikuonių mažėjo, kadangi tolimesniam auginimui paliekami tik patys tipiškiausi

kumeliukai. Iš keturių naujai kuriamų žemaitukų veislės linijų geriausiai sekėsi formuoti

Saturno liniją, kurios pradininkas – stambiųjų žemaitukų veislės eržilas. Pirminiai kumeliukų

augimo bei vystymosi tyrimai rodo, kad labiau nuo grynaveislių skyrėsi kuriamos Saturno

linijos eržiliukai nei kumelaitės (Macijauskienė, 2005). Skirtingų linijų eržilų ir kumelių kūno

matmenų palyginimas parodė, kad naujai kuriamos linijos atitinka standartinius veislės

reikalavimus (Macijauskienė and Jatkauskienė, 2007).

Senosios Erelio linijos eržilai išsiskiria iš kitų linijų eržilų savo kilme ir kūno

matmenimis bei gana aukštu kompleksiniu įvertinimu. Astūro linijos eržilai išsiskiria savo

tipingumu veislei. Kuriamos linijos išsiskiria šiais požymiais: arabų linija – gera išvaizda bei

kūno sudėjimu ir judesiais, Saturno linija – pageidaujamu charakteriu ir kūno matmenimis,

Torgel linija – kūno matmenimis ir tipu (Macijauskienė and Jatkauskienė, 2007).

Žemaitukų veislės kumelės lengvai kumeliuojasi, yra pieningos, rūpestingos motinos

(Šveistys ir Garbačauskaitė, 1997). Pagal atliktus tyrimų rezultatus nustatyta, kad per pirmą

laktacijos mėnesį kasdieninis žemaitukų kumelių pieno primilžis sudarė apie 12,7 kg/dieną,

tai yra apie 1770 kg per 5 laktacijos mėnesius. Kumelės davė 30,2 g pieno vienam gyvojo

svorio kilogramui, o tai yra daugiau, nei įprastai nurodoma lengviesiems ir sunkiesiems

arkliams, tačiau mažiau nei Šetlando poniai. Sausųjų medžiagų kiekis piene svyravo nuo 9,9

iki 10,9 %, riebalų nuo 0,48 iki 2,0 %, baltymų – nuo 1,9 iki 3,0 %, laktozės – nuo 6,6 iki 8,4,

pelenų – nuo 0,27 iki 0,49 % (Garbačauskaitė, 1998).

1996-2000 m. Lietuvos gyvulininkystės instituto laboratorijoje buvo ištirta stambiųjų

žemaitukų, Lietuvos sunkiųjų veislės arklių, žemaitukų ir arabų veislės arklių kraujo grupės,

nustatytos kraujo baltymų frakcijos (Boveinienė ir Jatkauskienė, 1998; Boveinienė, Jeninas,

Jatkauskienė ir Šveistienė, 2000). Nustatyta, kad žemaitukų veislės arkliai daugelio genetinių

sistemų antigeninių faktorių ir alelių dažnumo atžvilgiu skiriasi nuo stambiųjų žemaitukų ir

Lietuvos sunkiųjų veislės arklių (Juras, Šveistienė and Boveinienė, 2001; Juras, 2004). 1996-

2001 m. žemaitukų veislės arkliams nustatytos kraujo grupės, ištirtas kraujo baltymų ir

fermentų polimorfizmas, patikslinta arklių kilmė (Boveinienė, Juras and Jatkauskienė, 2000).

Žinias apie žemaitukų veislės arklių genetinę struktūrą papildo ir mikrosatelitinių DNR

lokusų polimorfizmo tyrimai (Draudvilaitė, 2005). Nustatyta, kad žemaitukų veislės arkliai

turi kai kuriuos alelius, kurie ypač reti tarp kitų arklių veislių (Boveinienė, Macijauskienė and

Šiukščius, 2002).

11

Atlikti žemaitukų veislės arklių kraujo grupių ir kraujo serumo baltymų genetinės

įvairovės tyrimai rodo, kad iš tirtų 7 genetinių sistemų 6 yra polimorfinės. Genetinis

panašumas tarp Astūro ir Erelio linijų buvo aukštesnis negu tarp Kaštankės ir Žibutės šeimų

(Juras and Macijauskienė, 2002). Genetiniai Astūro ir Erelio linijų bei Kaštankės ir Žibutės

šeimų panašumai buvo nustatyti, naudojant trijų kraujo grupių ir penkių serumo baltymų

sistemų alelių dažnių genetinio atstumo koeficientą. Genetinis Astūro ir Erelio linijų

panašumas yra r = 0,707, o Kaštankės ir Žibutės šeimų – r = 0,442. Žemaitukų arklių kraujo

grupių ir serumo baltymų sistemos yra polimorfinės. Tai ypač tinka EAA, EAD, EST ir TF

sistemoms. Alelių dažnių pasiskirstymas linijose ir šeimose buvo nevienodas (Macijauskienė

and Juras, 2003).

Palyginus kuriamas linijas tarpusavyje nustatyta, kad Torgel ir arabų linijos

tarpusavyje panašiausios (r=0,5298), o Saturno ir arabų – tolimiausios (r=0,2037). Saturno ir

Torgel linijų genetinis panašumas lygus 0,3615. Buvo palyginta Saturno linijos palikuonys su

stambaisiais žemaitukais, nustatyta, kad jų genetinis panašumas tėra 0,2283. Vadinasi, kad

Saturno linijos palikuonys yra 2,6 karto artimesni žemaitukams negu stambiesiems

žemaitukams (Macijauskienė ir Jatkauskienė, 2009). Kraujo baltymų sistemose išsiskiria

Astūro linijos eržilai. Palyginus licencijuotus eržilus tarpusavyje ir su visos populiacijos

žemaitukais pastebėta, kad kraujo grupių sistemose jie yra artimesni žemaitukams nei kraujo

baltymų sistemose. Genetinė distancija tarp Erelio linijos žemaitukų ir žemaitukų

populiacijos yra 0,9089, tarp Astūro linijos ir žemaitukų populiacijos – 0,8165, o tarp naujų

linijų ir žemaitukų populiacijos – 0,9125. Genetinis panašumas kraujo grupių ir baltymų

genetinėse sistemose pats didžiausias yra tarp Erelio linijos eržilų ir žemaitukų, o mažiausias

tarp Astūro linijos eržilų ir žemaitukų (Garbačauskaitė-Macijauskienė, 2011). Iš trijų kraujo

grupių ir trijų kraujo baltymų genetinių sistemų buvo apskaičiuotas genetinis linijų

panašumas tarpusavyje ir su grynaveisliais žemaitukais. Kuo didesnis lyginamųjų linijų

genetinis panašumas, tuo rodiklis artimesnis vienetui. Iš trijų kuriamų naujų linijų labiausiai

grynaveisliams žemaitukams artimi yra Saturno linijos palikuonys. Genetinė distancija tarp

grynaveislių ir Torgel linijos žemaitukų taip pat nėra didelė. Labiausiai nuo žemaitukų nutolę

arabiškų linijų palikuonys (Macijauskienė ir Jatkauskienė, 2009; Macijauskienė ir

Jatkauskienė, 2013).

Žemaitukų veislės arklių išsaugojimo programos pradžioje (1994 m.), Lietuvoje buvo

likę tik 30 suaugusių veislinių arklių ir 12 prieauglio. Stebint veislę buvo nustatyta, kad

priemonių sistema buvo veiksminga ne tik dėl to, kad padidėjo arklių skaičius, bet ir dėl

12

padidėjusios efektyvios populiacijos. Buvo suformuotas tinkamas eržilų ir kumelių santykis,

įtakojąs populiacijos veisimo efektyvumą (Macijauskienė, 2004). Apžvelgus literatūrą matyti,

kad veislė yra laikoma nykstančia, kai efektyvus populiacijos skaičius Ne yra mažesnis nei 50

(Ne < 50), veislė pažeidžiama, kai Ne< 100, o prižiūrima, kai Ne < 200 (Razmaitė ir kiti,

2006).

Nustatyta, kad vietinės arklių veislės pereitų iš rizikos kategorijos į mažiau

pažeidžiamą gyvulių skaičius pagal lyčių santykį turėtų būti 32 eržilai ir 128 kumelės. Todėl

vietinių veislių veisime labai svarbu kreipti dėmesį į tinkamą lyčių santykį, nuo kurio

priklauso populiacijos veisimo efektyvumas. Genetinis gerinimas yra pagrindinis būdas,

sulaikant veislių nykimą ir išlaikant jų, kaip savaime išsilaikančių veislių, būklę. Lietuvos

vietinių arklių veislių išsaugojimo pagrindiniai keliai turėtų būti šie: efektyvios veisimo

schemos, efektyvios populiacijos dydžio (Ne ) palaikymas, genetinės medžiagos in-situ, ex-

situ kaupimas ir saugojimas. Taip pat turi būti užtikrinta parama – išsaugojimui in-situ ir ex-

situ (Šveistienė, 2002).

Erelio 3 linija buvo vienintelė, kurios dėka išliko žemaitukų arklių veislė. Todėl šios

linijos arkliai buvo artimai giminingi. Siekiant išvengti kraujomaišos, 1970 m. buvo atlikti du

kraujo įliejimo bandymai – iš Lenkijos ir Estijos buvo atvežti du lenkų vietiniai eržilai Killian

637 ir Kipper 638 ir estų vietinis eržilas Astūras 634.

Žemaitukų kryžminimo su lenkų vietiniais arkliais rezultatai nebuvo įkvepiantys,

tačiau iš Astūro 634 palikuonių buvo parinktas tinkamas žemaitukų veislės tęsėjas,

pavadintas Agento 739 vardu (Macijauskienė, 2005).

Žemaitukų veislės genealoginė struktūra, kurią pavyko suformuoti 1994-2004 metų

laikotarpiu: 58,5 % kumeliukų gimė nuo Erelio 3 linijos eržilų, 23,1 % – nuo Astūro 634

linijos eržilų bei 1 % – nuo grynaveislių, bet nelicencijuotų eržilų. Labiausiai pavyko išplėsti

senąją Erelio 3 liniją, kurioje palikuonys gauti nuo 11-os licencijuotų eržilų (Macijauskienė,

2004).

Šeimose buvo 76 kumelės su kumelaitėmis, iš kurių 47 priklausė Kaštankės 0399

šeimai, 12 – Žibutės šeimai, 9 – Tulpės 411 šeimai, 4 – Mirtos šeimai ir 4 – Arabės 400

šeimai (Macijauskienė and Juras, 2003). Susiformavus naujoms linijoms, atsiranda kumelės

mišrūnės, iš kurių tik tipiškiausios tai veislei yra toliau poruojamos su grynaveisliais

žemaitukų eržilais (Macijauskienė, 2001).

Naujų linijų kūrimas – viena iš sudedamųjų veislės išsaugojimo priemonių, tačiau gali

pagelbėti veislei tik tuo atveju, jei bus ilgai, nuosekliai, kruopščiai ir kūrybingai dirbama,

13

neatsakingas mišrinimas gali sunaikinti veislę greičiau negu žalingos kraujomaišos pasekmės

(Razmaitė, Šveistienė, Macijauskienė ir kiti, 2006).

2006 m. duomenimis, grynuoju veisimu gauti žemaitukai sudarė 85,2 % populiacijos,

o kuriamų naujų linijų atstovai – 14,8 %. 2008 m. Erelio linijai priklausė 188 arkliai (56,1

%), Astūro 634 linijai – 94 arkliai (28,1 %), naujoms linijoms – 53 arkliai (15,8 %).

Geriausiai sekasi kurti stambiųjų žemaitukų kraujo turinčią Saturno liniją, kurioje jau 3-os

kartos Uostas Žrg 479 licencijuotas veislei ir priskiriamas prie grynaveislių žemaitukų

(Macijauskienė, 2009). Sunkiausia yra su Torgel linija, nes su juo dėl per didelės estų vietinės

veislės arklių kraujo dalies rizikos iš Astūro linijos, buvo sukergtas mažiausias kumelių

skaičius (Macijauskienė ir Jatkauskienė, 2009).

2014 m. parengta orginali žemaitukų arklių elgsenos tyrimų metodika nervinės

veiklos tipui (būklei) nustatyti. Pagal šią metodiką atliekamais tyrimais taip pat galima

atskleisti bendrą arklių bandos gerbūvio lygį ir atskiro individo būklę bandoje

(Macijauskienė, Ribikauskas ir Klimas, 2014).

Lietuvos gyvulininkystės instituto veislinių žemaitukų arklių banda turi savo veisimo

schemą. Naujai išvestų linijų veisimo schemos buvo sudarytos, remiantis bendra veisimo

schema ir buvo numatyta, kada ir kokiais kriterijais remiantis naujų linijų palikuonys gali būti

įtraukti į bendrą veisimo schemą.

Buvo planuojama, kad antros ir trečios kartos arkliai, turintys 1/8 ne žemaitukų

kraujo, bus laikomi lygiaverčiais grynakraujams žemaitukams arkliams ir bus įtraukti į

bendrą veisimo schemą, kaip naujas linijas atstovaujantys žemaitukai. Jaunų arklių atranka

vykdoma pagal žemaitukų veislės arklių vertinimo taisykles (Macijauskienė, 2001).

Pirmiausia jauni 6-8 mėn. ir 1,5-2 m. amžiaus arkliai vertinami pagal kilmę ir eksterjerą. 3-

3,5 m. amžiaus arkliai vertinami pagal kilmę, eksterjerą ir konstituciją, tipingumą veislei,

kūno matmenis, charakterį, judesius. Po trečiojo vertinimo veislės reikalavimus atitinkantys

eržilai ir kumelės pradedami naudoti reprodukcijai ir įrašomi į kilmės knygą. Jei naujai

sukurtų linijų atstovai neatitinka reikalavimų, jie šalinami iš veislinės populiacijos ir

naudojami kaip darbiniai arba laisvalaikio arkliai. Ketvirtąjį kartą vertinami 8 m. ir vyresni

veisliniai eržilai bei kumelės, sulaukę palikuonių. Arkliai vertinami 100 balų sistema pagal

požymių svarbą (Garbačauskaitė-Macijauskienė, 2000). Daugiausia balų tenka tam požymiui,

kuris labiausiai lemia tam tikro amžiaus arklių veislinę vertę. Arkliai pagal įvertinimo balus

skirstomi į tris klases: aukščiausią, elito ir pirmąją. Arkliai nepriskirti pirmai klasei laikomi

neveisliniais. Aukščiausia klasė suteikiama 8 metų ir vyresniems elito klasės eržilams,

14

įvertintiems pagal palikuonių kokybę ir jų pačių darbingumą. Kumelės pagal darbingumą

nevertinamos (Šveistys ir kiti, 2004).

Žemaitukai vertinami gerai apšviestoje aikštelėje. Ekspertai apžiūri arklį stovintį,

einantį žingine, bėganti risčia ir šuoliu iš priekio, šonų ir užpakalio. Ekspertų komisija

užpildo vertinimo lapus. Vertinimo duomenys įrašomi veislininkystės apskaitos

dokumentuose ir naudojami išduodant kilmės pažymėjimus bei įrašant į kilmės knygas.

Arklių kilmė vertinama pagal abiejų tėvų, įvertintų 3-3,5 arba 8 metų amžiaus balų

vidurkį (Garbačauskaitė-Macijauskienė, 2000).

Vertinant eksterjerą ir konstituciją, atskirai vertinama galva, kaklas, liemuo, gogas,

mentė, krūtinė, strėnos, galūnės, muskulatūra, raisčiai, sausgyslės, lytinis dimorfizmas,

bendras eksterjeras ir konstitucija. Vertinant eksterjerą, ypatingas dėmesys kreipiamas į tuos

eksterjero trūkumus, kurie gali trugdyti arkliui judėti, sumažinti jo jėgą, greitį,

ištvermingumą, taip pat į tuos, kurie gali būti paveldimi. Veisliniams eržilams visuomet

keliami griežtesni reikalavimai negu kumelėms (Šveistys ir kiti, 2004).

Vertinant tipingumą veislei, būtina atsižvelgti į veislės ypatumus ir jai keliamus

reikalavimus (Garbačauskaitė-Macijauskienė, 2000). Jeigu arklys įvertintas labai gerai

komisija 3-3,5 m. amžiaus eržilams ir kumelėms skiria maksimalų balą – 20, o jei 8 metų ir

vyresnių eržilams ir kumelėms – 10 balų.

Vertinat arklį pagal kūno matmenis, atliekami 4 matavimai: aukštis iki gogo cm,

įstrižas liemens ilgis cm, krūtinės apimtis cm, plaštakos apimtis cm (Šveistys ir kiti, 2004).

Charakterį lemia įgimtos savybės, nervų sistemos dirglumo laipsnis bei arklio

treniravimas. Jeigu arklys turi visas teigiamas savybes (taikus, jaukus, prieraišus, energingas,

kantrus, lengvai valdomas), ekspertų komisija jam skiria maksimalų balą – 10. Jeigu arklys

neparuoštas, nervingas, sunkiai valdomas arba iš prigimties piktas, jis veislei nepaliekamas.

Jeigu yra nežymių arklio paruošimo arba charakterio trūkumų, komisija sprendžia dėl

maksimalaus balo sumažinimo (Garbačauskaitė-Macijauskienė, 2000; Šveistys ir kiti, 2004).

Vertinant 3-3,5 m. amžiaus eržilus ir kumeles, labai svarbūs yra įgimti arklio aliūrai

(žinginė, risčia, šuolis), kuomet arkliai juda be specialaus pasiruošimo. Arklio judesiai

vertinami stebint arklį iš priekio, užpakalio ir šono. Žinginė ir risčia vertinami arklininkui

arklį vedžiojant su kordu. Vertinant arklio žinginės ir risčios aliūrus, stebimas žingsnio

ilgumas, platumas, ritmingumas, aukštis, dažnis, vienodumas. Arklio šuolis vertinamas

laisvai šokdinant per nedideles (60-80 cm.) kliūtis. Arklio aliūrai vertinami atskirai 10 balų

sistema.

15

Vertinant eržilus ir kumeles pagal palikuonių kokybę, įskaitomi visi palikuonys,

užauginti normaliomis sąlygomis. Prieauglio kokybė nustatoma sulaukus 3-3,5 m. amžiaus.

Eržilai ir kumelės, pagal palikuonių kokybę įvertinti mažiau nei 15 balų, veislei nepaliekami

(Garbačauskaitė-Macijauskienė, 2000; Šveistys ir kiti, 2004).

Žemaitukų darbingumas vertinamas: lygiosiose lenktynėse, konkūruose, figūrinio

važiavimo rungtyje. Eržilai gauna aukščiausią įvertinimą, priskiriami aukščiausiai klasei

tuomet, kai jie paskutinėje amžiaus grupėje pagal pagrindinius požymius priskiriami elito

klasei bei pagal darbingumą taip pat surenka elito klasei reikiamą balų skaičių. Darbingumo

vertinimas atliekamas vieną kartą. Eržilai darbingumui vertinti pradedami ruošti nuo 2,5

metų, o vertinami 3-3,5 m. ir vyresni arkliai. Norint tinkamai tai atlikti, taikomas

kompleksinis darbingumo vertinimas, kuris susideda iš visų trijų rungčių. Visiems

bandomiems arkliams turi būti sudaromos vienodos bandymų sąlygos (Šveistys ir kiti, 2004).

Lietuvoje arklių darbingumo bandymai pirmą kartą buvo atlikti 1857 metais. Vėliau

vertinimo metodai buvo nuolat keičiami. Apie žemaitukų dalyvavimą šiuose bandymuose

galima spręsti tik iš nurodyto arklių ūgio, nes veislė nebūdavo nurodoma (Bertašius ir kiti,

2008). 1934–1944 m. bandymai buvo atliekami su palikuonimis, išaugintais valstybiniame

žemaitukų arklių žirgyne Gruzdžiuose. Petraičio duomenimis, 1 km žingsniu žemaitukai nu-

eidavo vidutiniškai per 10 min 11 sek. 3,5 metų prieauglis buvo bandomas risčia ilgose (60–

80 km) distancijose su 1 val. poilsiu pusiaukelėje. Vidutinis greitis siekė 11,2 km per valandą.

5 km greita risčia žemaitukai nuvažiuodavo vidutiniškai per 17 min 54 sek., o greičiausią ki-

lometrą – per 3 min 20 sek. (Petraitis, 1948). 1938 m. tradicinėse varžybose ant Sartų ežero

žemaitukų veislės eržilas 1609 m. distanciją nubėgo per 3 min 02 sek. (Barauskas ir Pakštys,

1986).

Po antrojo pasaulinio karo žemaitukų veislei sunykus, buvo išbandomi tik stambieji

žemaitukai. 1979 m. patvirtintoje „Žemaičių veislės veislinių arklių bonitavimo instrukcijoje“

jau randame atskirai stambiam ir senajam žemaitukų tipams pritaikytus darbingumo įvertini-

mo nuostatus (Žemaičių veislės arklių bonitavimo instrukcija). Tačiau duomenų apie tokių

bandymų rezultatus nepavyko aptikti. Išanalizavus turimą medžiagą paaiškėjo, kad nuo 1985

m. iki 2001 m. Lietuvos vietinių veislių arklių darbingumas nebuvo išbandomas

(Garbačauskaitė-Macijauskienė, 2002).

Naujas arklių darbingumo vertinimo etapas prasidėjo nuo 2001 metų, kai veis-

lininkystės funkcijas perėmė pripažintos veislininkystės institucijos – arklių augintojų

asociacijos. Žemaitukų arklių augintojų asociacija 2001–2004 m. atliko žemaitukų veislės ar-

16

klių varžybas-bandymus. Bandymuose dalyvavo ir eržilai, ir kumelės.

Konkūrų rungties bandymuose žemaitukai buvo vertinami pagal sugaištą laiką ir nu-

mestų kliūčių skaičių. Kliūčių sistemą žirgai turėjo įveikti be baudos taškų. Geriausias

rezultatas buvo pasiektas 2002 metais suaugusiu žirgu, kuris 6 kliūčių ruožą įveikė per 28,8

sek. Blogiausias rezultatas – 2001 m. jaunu 3 metų žirgu – 65,0 sek. Jaunų (3–4 metų

amžiaus) ir suaugusių žirgų rezultatai patikimai skyrėsi 2001 ir 2004 metų išbandymuose.

Geriausi vidutiniai rezultatai tiek jaunų, tiek suaugusių žirgų pasiekti per 2002 m. varžybas –

atitinkamai 36,33 ir 31,70 sek.

Jaunų ir suaugusių žirgų rezultatai lygiųjų lenktynių rungtyje patikimai nesiskyrė.

Greičiausiai 1000 m distancija buvo įveikta per 0,58,33 sek. suaugusiu žemaituku 2002 m.

Blogiausias rezultatas 2004 m. jaunu žirgu – 1 min 50,29 sek. Geriausius vidutinius rezultatus

2002 m. pasiekė tiek suaugę, tiek jauni žirgai – atitinkamai 0,95 sek. ir 0,87 sek.

(Macijauskienė, 2006).

Pagal preliminarias metodikas 2001–2004 metais atlikti žemaitukų arklių bandymai

parodė, kad minėta žemaitukų darbinių savybių vertinimo sistema prisidėjo prie veislės popu-

liarinimo, vaikų žirginio sporto plėtros, buvo gauti preliminarūs duomenys apie žemaitukų

galimybes žirginio sporto rungtyse bei jų paruošimo išbandymams lygį. Tačiau selekciniu

požiūriu šios metodikos nėra išbaigtos ir turi trūkumų. 2001–2004 m. žemaitukų darbingumo

vertinimo rezultatai priklausė ne tiek nuo arklio prigimtinių savybių, jo vertės, kiek nuo rai-

telio meistriškumo ir pasiruošimo.

Todėl aukščiau minėti metodai netaikomi jaunų arklių vertinimui, nes paruošti jaunus

žemaitukus (3-3,5 metų amžiaus) visoms trims rungtims yra sudėtinga (Macijauskienė,

2006). Nors žemaitukų vertinimo taisyklėse ir selekcinėje programoje numatyta, kad

darbingumo bandymas turi būti svarbi žemaitukų kompleksinio vertinimo dalis, ypač veislei

atrenkant eržilus-reproduktorius, tačiau, jei nėra reikšmingų ir ilgalaikių darbingumo

rezultatų, ši savybė lieka tik kaip papildomas rodiklis, vykdant atranką (Macijauskienė, 2004)

Kaimyninėse valstybėse (Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje) žirgų vertinimo

metodai yra skirtingi. Šių šalių vietinės veislės yra vertinamos, atsižvelgiant į arklių panau-

dojimo specifiką, ir tik tų šalių specialistai sprendžia, kokiu būdu geriausiai atskleisti savo

šalies vietinių veislių arklių savybes, kuria kryptimi jas vystyti. Nors darbingumo vertinimo

metodai skiriasi, preliminarų jaunų žirgų (2-3 m. amžiaus) vertinimą lauko bandymuose

atlieka visos šalys. Suaugusių arklių (daugiausia eržilų) bandymai atliekami grupėje arba

veislėje, apskaičiuojant jų darbingumo indeksą. Įvedus matematinius indeksus į vertinimo

17

sistemą, lengviau galima apdoroti biometrinius duomenis ir pabrėžti eržilų pradininkų

pageidaujamų bruožų perkėlimą palikuonims, todėl yra lengviau palyginti skirtingų genotipų

žirgus.

Apžvelgus ankstesnę Lietuvos vietinių žirgų darbingumo vertinimo patirtį, žemaitukų

veislės 2001 – 2004 m. rezultatus ir kitų šalių vietinių žirgų naujausius vertinimo metodus,

siūloma patobulinti preliminarius žemaitukų veislės žirgų darbinių savybių vertinimo

metodus. Bandymus su 3-4 metų amžiaus žemaitukais (eržilus ir kumeles) ir vyresniais nei

keturių metų amžiaus eržilais reikia atlikti atskirai, naudojant metodus, pritaikytus jų amžiui

ir paskirčiai. Toks vertinamų žirgų atskyrimas labiau atitiktų selekcinės programos tikslus

(Macijauskienė, 2006).

Kol žemaitukų veislei tebegresia išnykimas, pagrindine lieka reprodukcinė funkcija,

veislinių arklių dauginimas. Šia veikla turi užsiimti įvairių kategorijų veislynai, kurių

užduotis saugoti ir dauginti veislinius žemaitukus Lietuvoje. Veislynai turi atitikti aukštus

veislininkystės reikalavimus, todėl šalutinėmis funkcijomis gali užsiimti ribotai. Veislynai

yra genofondo saugojimas, o ne komercinė veikla, todėl turi būti remiami valstybės. Kadangi

valstybės parama yra minimali, todėl ir žemaitukų veislynų nedaugėja. Šis trūkumas sutrukdo

kitų grandžių darbą bei apsunkina veislės išsaugojimą (Macijauskienė, 2008).

18

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

Darbui atlikti buvo panaudota Žemaitukų arklių augintojų asociacijos vedama

Žemaitukų veislės arklių kilmės knyga (I tomas, 2006 m., I-II tomai, 2012 m. ), Žemaitukų

veislė arklių vertinimo taisyklės (2004 m.), Žemaitukų veislės arklių populiacijos įvairių

metų sąrašai, pirminiai dokumentai, žemaitukų varžybų-bandymų protokolai (2001-2014 m.,

iš viso 113 protokolų).

Remiantis Žemaitukų populiacijos sąrašais buvo nustatyta žemaitukų veislės

populiacijos kitimas (1994-2012).

Remiantis Žemaitukų kilmės knygos genealoginėmis schemomis buvo atlikta kumelių

šeimų ir eržilų linijų analizė nuo pradininkų iki 2012 m.

Žemaitukų arklių 2012 m. populiacijos veislinė vertė nustatyta iš duomenų, surinktų

vertinimo suvestnėse ir kilmės knygoje.

Genealoginių eržilų linijų analizei, išryškinant paveldimąsias savybes, buvo pasirinkti

daugiausia palikuonių palikę eržilai-reproduktoriai, tai: zootechninėje Erelio 3 linijoje –

Aruodas 633, Klevas Žrg 81, Aitvaras Žrg 62, Kaukas 902, Čempionas Žrg 80, Patrimpas Žrg

65; Astūro 634 zootechninėje linijoje – Agentas 795, Aidas 905, Kosmosas Žrg 203, Korys

904; naujai sukurtoje Saturno linijoje – Saturnas Žrg 64 ir Uosis Žrg 199; kuriamoje Torgel

linijoje – Torgel 768 E ir Tigras Žrg 326; arabų žirgų kraujo turinčioje linijoje – Žiburys Žrg

207 ir Klevas Žrg 30. Duomenys apie kiekvieno eržilo palikuonis buvo surinkti iš Žemaitukų

kilmės knygos bei patikslinti iš populiacijos sąrašo. Apibūdinant eržilus buvo tiriama:

kiek eržilas turėjo iš viso palikuonių (eržilų ir kumelių),

įvertintų jo eržilų skaičius (n), vidutinis vyriškos lyties palikuonių kompleksinio

vertinimo balas ir nustatoma (pagal vertinimo taisyklių lentelę) koks vidutinis

balas tėvui tenka už įvertintus jo sūnus,

įvertintų kumelių skaičius (n), vidutinis moteriškos lyties palikuonių

kompleksinio vertinimo balas ir nustatoma koks vidutinis balas tėvui tenka už

įvertintas jo palikuones – dukteris,

visų įvertintų palikuonių vidutinis kompleksinio vertinimo balas ir nustatomas

balas eržilui-tėvui už visus įvertintus vaikus,

neįvertintų palikuonių skaičius, išbrokuotų, kritusių palikuonių skaičius (n).

19

Vertinant eržilus pagal palikuonių kokybę, įskaitomi visi palikuonys, užauginti

normaliomis sąlygomis. Prieauglio kokybė nustatoma sulaukus 3-3,5 m. amžiaus pagal

selekcionuojamų požymių kompleksą: kilmė, tipingumas veislei, kūno matmenys, eksterjeras

ir konstitucija, charakteris, judesiai. Buvo analizuojamas ne tik bendras įvertinimas už visus

požymius, bet ir atskirai analizuoti vertinimo pagal judesius rezultatai, nes jie yra aktualūs

analizuojant darbines savybes. Veisliniai eržilai už jų palikuonių kokybę buvo vertinami

pagal taisyklių 1-ąją lentelę (Šveistys ir kiti, 2004).

1 lentelė

VERTINIMAS PAGAL PALIKUONIŲ KOKYBĘ

3-3,5 metų amžiaus palikuonių vertinimo

balų vidurkis

Balai už palikuonis

91-100 30

81-90 27

71-80 24

61-70 21

51-60 18

41-50 15

31-40 12

21-30 9

11-20 6

Iki 10 3

Darbingumo vertinimo analizei duomenys buvo paimti iš žemaitukų varžybų-

bandymų protokolų. Protokolai buvo rūšiuojami pagal varžybų-bandymų pobūdį ir metus.

Pagal geriausius rezultatus (I –III laimėtos vietos) kiekvienose varžybose buvo atrenkami

nugalėtojai, kurie vėliau buvo reitinguojami, siekiant išsiaiškinti geriausius linijų atstovus.

Tyrimo duomenys apdoroti naudojant SPSS statistinę duomenų apdorojimo programą

(Leonavičienė, 2006). Apskaičiuotas aritmetinis vidurkis (X), standartinė vidutinės reikšmės

paklaida (±Sx), vidurkių skirtumo patikimumo kriterijus (t). Diagramos ruoštos su SPSS

statistiniu paketu.

20

3. REZULTATAI

3.1. ŽEMAITUKŲ ARKLIŲ POPULIACIJOS ANALIZĖ

Žemaitukų arklių populiacijos 1994 – 2012 m. pokyčiai rodo, kad veislės nykimas

buvo sustabdytas, populiacija nuosekliai didėja (1 priedas, 1 pav.). 1994 metais buvo tik 42

žemaitukų arkliai, 2004 metais – 149 žemaitukų, 2009 metais – 392 žemaitukų, 2012 metais

jau 564 žemaitukų populiacija.

Nuo 1999 metų pradėjo daugėti žemaitukų prieauglio. 2003 m. ir 2004 m. prieauglio

skaičiaus didėjimas sustojo. Nuo 2005 m. prieauglio skaičius ženkliai pradėjo didėti, gali

būti, kad tai įtakojo ES išmokos, nes žemaitukų augintojams tapo prieinama ES

aplinkosauginė retų veislių saugojimo programa.

2012 m. žemaitukų populiaciją sudarė 564 arkliai, iš kurių 53 buvo veisliniai eržilai,

305 – veislinis prieauglis ir 206 veislinės kumelės (1 pav.).

1 pav. Žemaitukų veislės arklių skaičiaus kitimas (1994-2012 m.)

Žemaitukų arklių populiacija 2012 m. pagal veislinę vertę pasiskirsto taip: 32,96 %

elito klasės žemaitukai, 10,93 % – pirmos klasės, 0,37 % – neveisliniai (antros klasės) ir net

55,74 % – jauni arba dar neįvertinti arkliai.

21

2 pav. Gyvų elito klasės žemaitukų vertė balais (2012 m.)

Žemaitukų veislės arklių vertinime taikoma 100 balų sistema. Elito klasei priskiriami

arkliai pagal selekcionuojamų požymių kompleksą surinkę nuo 80 iki 100 balų. 2-ame

paveiksle pateikiama, kaip elito klasės žemaitukai pasiskirsto pagal balų skaičių. 2012 metais

populiacijoje po 27 žemaitukus įvertintus 80-81 balu. Tik 4 žemaitukai visoje populiacijoje

yra surinkę 93 balus iš 100 galimų. Vadinasi selekcijoje yra dar daug kur dirbti ir stengtis.

3 pav. Kumelių populiacijos pasiskirstymas šeimomis (2012 m.)

Žemaitukų veislėje yra išlikusios penkios kumelių šeimos, tačiau tik viena jų,

Kaštankės 0399 šeima – gausesnė (3 pav.). 2012 m. duomenimis Mirtos šeima yra mažiausia,

ją nuo pradininkės iki 2012 m. sudaro 23 kumelės. Mirtos šeimos pradininkė buvo Mirta,

gimusi 1941 metais ir užaugo J. Balaišio ūkyje (Kupiškio raj.), ji priklausė I klasei. Ją

suporavus su Sakalu, Mirta atsivedė kumelaitę Aguoną 1743. Aguoną sukergus su Ereliu 3,

1960 m. Vilniaus žirgyne gimė Arija 1786. Arija buvo žymiausia šios šeimos atstovė. Dabar

šeimoje gyvų yra tik 19 kumelių, iš jų 54 % yra įvertintų kumelių, neįvertintų – 46 %. Tik dvi

22

kumelės priklauso I klasei Aina Žrg 654 (73,5 balus) ir Alyva Žrg 652 (78 balai). Visos kitos

priklauso Elito klasei (Asvėja Žrg 173, Atlanta Žrg 543, Alka Žrg 480, Agluona Žrg 277,

Akacija Žrg 608). Aukščiausią įvertinimą surinko Asvėja (91 balus). Mirtos šeimos kumelių

kompleksinio vertinimo rezultatų vidurkis – 83,57 balai.

Arabės šeimą iki 2012 m. sudarė 30 kumelių. Arabės šeimos pradininkė buvo Arabė,

gimusi 1943 metais, kuri priklausė I klasei. Vilniaus žirgyne ją sukergė su Ereliu 3. Taip gimė

Arka, kuri vėl buvo poruojama su Ereliu 3. Gimė kumelaitė Alyva 1984, ji buvo I klasės.

Alką suporavus su Daigu 469, 1983 metais gimė kumelaitė Alfa 2790. Iš Arabės šeimos gyvų

yra 18 kumelių, iš jų 56 % yra neįvertintos ir 44 % – įvertintos. Arabės šeimos kumelių

kompleksinio vertinimo rezultatų vidurkis – 86,5 balai. Visos kumelės priklauso Elito klasei

(Aza Žrg 469, Anika Žrg 625, Aida Žrg 512, Almeda Žrg 384, Antika Žrg 489, Aguona Žrg

383, Aksomė Žrg 571, Aušrinė Žrg 237). Aukščiausią įvertinimą surinko Aušrinė Žrg 237

(92,5 balo). Žemiausią įvertinimą – Aza Žrg 469 (81,5 balo).

Žibutės šeimą sudaro 43 kumelės. Žibutės šeimos pradininkė buvo Žibutė. Dabar

populiacijoje yra gyvos 35 kumelės, iš kurių 40 % yra neįvertintos, 60 % – įvertintos. Tik

Žiemė Žrg 488 ir Žvaigždė Žrg 238 priklauso I klasei, visos kitos priklauso Elito klasei

(Žaibė Žrg 464, Žvitrė Žrg 461, Žvongė Žrg 575, Žvilga Žrg 611, Žilvinė Žrg 572, Žievė Žrg

559, Žėrutė Žrg 560, Žuvėdra Žrg 563, Žvelsa Žrg 627, Želvė Žrg 610, Žirda Žrg 305,

Žemyna Žrg 172, Žalsvė Žrg 462, Žagarė Žrg 330, Žara Žrg 27, Žiedūnė Žrg 58, Žiga Žrg

282, Žakarda Žrg 427, Žeimantė Žrg 68). Aukščiausią įvertinimą – 93 balus yra gavusi

Žeimantė Žrg 68. Šeimos kompleksinio vertinimo rezultatų vidurkis – 83,98 balai.

Tulpės šeimą sudaro 45 kumelės. Tulpės šeimos pradininkė buvo Tulpė 411.

Suporuota su Ereliu 3, ji atsivedė kumelaitę Tundrą 1883. Dviejų Tundros dukterų Turbinos

1997 ir Tezės 1996 palikuonių neišliko. Yra išlikusių Teoremos 1995 (gim. 1976 m.) ir Tylos

(gim. 1980 m.) palikuonių. Dabar Tulpės šeimoje yra 21 gyva kumelė. 43 % šeimoje yra

neįvertintų kumelių, 57 % – įvertintų, iš kurių tik viena Taba Žrg 404 priklausė I klasei (78,5

balo), visos kitos – Elito klasei (Tika Žrg 280, Tula Žrg 442, Taganka Žrg 365, Talša Žrg 582,

Tulsa Žrg 503, Taika Žrg 335, Tonalė Žrg 587, Talija Žrg 309, Tola Žrg 217, Tulpė Žrg 518,

Tabora Žrg 271). Aukščiausią įvertinimą yra gavusi Tabora Žrg 271 (89,5 balus). Šeimos

kompleksinio vertinimo rezultatų vidurkis – 81,75 balai.

Kaštankės 0399 šeima yra gausiausia (188 kumelių). Kaštankė suporuota su Ereliu 3

1962 m. atsivedė kumelaitę Kopiją 1827. 1968 m. gimė Kopa 1994, gauta Kopiją poruojant

su jos tėvu Ereliu 3. Kraujomaišos pasekoje įsitvirtino Erelio 3 savybės. Kitos dvi žymesnės

23

Kopijos 1827 palikuonės – Kolekcija 1992 ir Kolonija 1993 – buvo gautos ją poruojant su

Astūru 634. Kaštankės 0399 šeimoje maišosi abiejų linijų (Erelio ir Astūro) eržilų kraujas.

4 pav. Kaštankės 0399 šeimos kumelių vertė balais (2012 m.)

Kaštankės 0399 šeimoje yra 157 gyvos kumelės, iš kurių 59 % yra įvertintos, o 41 %

– neįvertintos kumelės. Ketvirta diagrama iliustruoja Kaštankės šeimos kumelių vertę balais.

Šeimos kompleksinio vertinimo rezultatų vidurkis – 81,88 balai. 19 kumelių priskirtos I

klasei, o kitos 73 – Elito klasei. Iš I klasės kumelių mažiausiai balų surinko Kvinta Žrg (68,5

balo). Daugiausiai balų iš Elito klasės surinko Kregždutė Žrg 120 (92,5 balo), Kalniškė Žrg

670 (91 balą), Kaitra Žrg 721 (91 balą), Kometa Žrg 214 (90 balų) ir Kava Žrg 720 (89,5

balo).

5 pav. Populiacijos pasiskirstymas linijomis (2012 m.)

2012 m. duomenimis žemaitukų veislėje gausiausia yra Erelio 3 linija (60,31 %), joje

priskaičiuojami 389 žemaitukai. Astūro liniją sudaro 166 arkliai (25,74 %). Saturno liniją

sudaro 49 arkliai (7,60 %). Kuriamoje Torgel ir arabizuotoje linijose yra mažiausiai

žemaitukų (5 pav.).

24

3.2. ŽEMAITUKŲ PAVELDIMŲJŲ SAVYBIŲ ANALIZĖ

Veislinių arklių vertinimo tikslas yra nustatyti jų veislinę vertę, paskirtį ir

kompleksiškai juos įvertinti. Žemaitukų veislės arkliai vertinami pagal kilmę, eksterjerą ir

konstituciją, tipingumą, kūno matmenis, charakterį, judesius, palikuonių kokybę. Vertinant

taikoma 100 balų sistema atsižvelgiant į tam tikro amžiaus arklio požymių svarbą. Nesant

patikimų metodikų ir rezultatų, darbingumas lieka papildomu rodikliu žemaitukų selekcijoje.

Erelio 3 zootechninė linija. Suskaičiuota, jog senąjai Erelio linijai priklauso 389

palikuonys.

6 pav. Aruodo 633 palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatai

Šeštoji diagrama rodo Aruodo 633 palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatus.

Aruodas – Erelio linijos tęsėjas, gimęs 1975 metais. Iš viso Aruodas turi 29 palikuonis, iš

kurių 31 % yra neįvertintų žemaitukų, o 69 % (9 sūnų ir 11 dukrų) – įvertinti. 59 %

žemaitukų dar yra gyvi, Aruodo palikuonių 41 % yra išbrokuotų arba kritusių. Iš įvertintų

palikuonių vienintelė Kupolė Žrg 74 buvo įvertinta 75 balais, visi kiti – Elito klasės

(Karamelė Žrg 2794 (80 balų), Kalvarija Žrg 2793 (80 balų), Kelmė Žrg 2745 (80 balų), Aura

Žrg 2792 (80 balų), Karina Žrg 722 (80 balų), Tara Žrg 2787 (80 balų), Kūmas 903 (80 balų),

Kadrilis 802 (80 balų), Trapecija Žrg 48 (81,5 balo), Kaukė Žrg 2784 (82,5 balo), Karatas

Žrg 46 (85,5 balo), Kaukas Žrg 731 (86 balai), Arkavas Žrg 334 (86,5 balo), Tarzanas Žrg 56

(86,5 balo), Aitvaras Žrg 62 (88 balai), Koralas 204 (90 balų), Klevas Žrg 81 (92,5 balo),

Aušrinė Žrg 237 (92,5 balo).

25

7 pav. Aruodo 633 palikuonių vertinimas atsižvelgiant į judesius

Septintoji diagrama iliustruoja Aruodo 633 palikuonių įvertinimą atsižvelgiant į

judesius: vidutinis jų įvertinimo balas – 16,25, maksimalus – 20 balų. Taip buvo įvertintas

Aruodo sūnus Tarzanas Žrg 56.

8 pav. Aruodo 633 vertinimas atsižvelgiant į palikuonis

Iš 8-osios diagramos matyti, kaip eržilas Aruodo įvertintas atsižvelgiant į palikuonių

kokybę. Už geriausius palikuonis skirta 30 balų, tačiau I klasės palikuonys turi įtakos

vidurkiui, todėl bendras vidutinis reproduktoriaus Aruodo 633 įvertinimas yra 26,45 balai.

26

9 pav. Aitvaro Žrg 62 palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatai

Devintoje diagramoje matome žirgo Aitvaro Žrg 62 palikuonių kompleksinio

vertinimo rezultatus. Aitvaras yra Aruodo sūnus. Aitvaras turi 28 palikuonis, iš kurių 68 %

yra neįvertintų, 32 % (2 sūnūs ir 7 dukros) – įvertintų. Aitvaro du palikuonys yra išbrokuoti

arba kritę. Du palikuoniai įvertinti I klase (Audra Žrg 340 (76 balai); Kanklė Žrg 653 (79,5

balo), o kiti – Elito klase (Kielė Žrg 438 (80 balų); Kraitė Žrg 606 (80,5 balo); Krantė Žrg

646 (80,5 balo); Krapas Žrg 546 (80,5 balo); Aza Žrg 469 (81,5 balo); Adonis Žrg 556 (84

balai); Krosna Žrg 516 (86 balai). Vidutinis palikuonių įvertinimas 80,94 balai.

10 pav. Aitvaro Žrg 62 palikuonių vertinimas atsižvelgiant į judesius

10 diagramoje matome Aitvaro Žrg 62 palikuonių įvertinimą pagal judesius. Eržilo

Aitvaro palikuonių vidutinis įvertinimas pagal judesius yra 12,94 balai. Daugiausia balų už

judesius gavo Aitvaro palikuonys Aza (15 balų) ir Adonis (15,5 balų). Mažiausiai balų už

judesius gavo Kanklė.

27

11 pav. Aitvaro Žrg 62 vertinimas atsižvelgiant į palikuonis

11-oji diagrama iliustruoja, kaip įvertintas žirgas Aitvaras Žrg 62 atsižvelgiant į

palikuonis. Palikuonių kokybė jam pelnė 26,44 balus iš 30 galimų.

12 pav. Klevo 907 (Žrg 81) palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatai

Dvylikta diagrama rodo eržilo Klevo 907 (Žrg 81) palikuonių kompleksinio vertinimo

rezultatus. Klevas, Aruodo sūnus, gimęs 1991 metais, turi 30 palikuonių, iš kurių 40 % yra

neįvertintų, 60 % (6 sūnūs ir 12 dukrų) – įvertintų. Klevas turi tik vieną palikuonį, kuris yra

kritęs. Vidutinis jų kompleksinio vertinimo balas yra 83,11. Iš jų tik vienas Kredas Žrg 386

surinko 73 balus ir buvo priskirtas I klasei, visi likę priklauso Elito klasei (Kardas Žrg 590

(80 balų), Kedras Žrg 279 (80 balų), Žiezdrė Žrg 198 (80,5 balo), Kira Žrg 589 (80,5 balo),

Kalmanas Žrg 609 (81 balas), Kruostas Žrg 325 (81 balas), Koralė Žrg 252 (81,5 balo),

Žėrutė Žrg 560 (81,5 balo), Kvistė Žrg 193 (82 balai), Kastilė Žrg 448 (83,5 balo), Agluona

Žrg 277 (84,5 balo), Žalsvė Žrg 462 (86 balai), Koletė Žrg (86,5 balo), Klevutė Žrg 69 (87

balai), Kardėja Žrg 376 (88 balai), Kalnis Žrg 519 (88,5 balo), Asvėja Žrg 173 (91 balas).

28

13 pav. Klevo 907 (Žrg 81) palikuonių vertinimas atsižvelgiant į judesius

Iš 13-osios diagramos matyti žirgo Klevo 907 palikuonių vertinimas atsižvelgiant į

judesius. Mažiausiai balų surinko du Klevo palikuonys – Kredas ir Žiezdrė, gavę tik po 12

balų. Visų palikuonių judesių vertinimo vidutinis balas yra 14,33.

14 pav. Klevo 907 (Žrg 81) vertinimas atsižvelgiant į palikuonis

Iš 14-osios diagramos matyti Klevo 907 vertinimas atsižvelgiant į palikuonis. Klevui

palikuonių kokybė surinko 27,22 balus iš 30 galimų balų.

29

15 pav. Kauko 902 palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatai

15-oji diagrama rodo Kauko 902 palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatus.

Kaukas turi 25 palikuonis, iš kurių 32 % yra neįvertintų, 68 % (6 sūnūs ir 11 dukrų) –

įvertintų. Kauko 5 palikuonys yra išbrokuoti arba kritę. Trys palikuonys – Karis Žrg 337

(65,5 balo), Trojada Žrg 257 (74 balai) ir Karolina Žrg 258 (78,5 balo) priklauso I klasei. Net

14 palikuonių yra Elito klasės (Tika Žrg 280 (80 balų), Tuma Žrg 281 (80 balų), Tula Žrg 442

(80 balų), Kupa Žrg 402 (81 balas), Kintė II Žrg 284 (81 balas), Kamėja Žrg 283 (83,5 balo),

Kokosas Žrg 262 (83,5 balo), Klajūnė Žrg 333 (84 balai), Krona Žrg 261 (86 balai),

Klarijonas Žrg 343 (86 balai), Keltas Žrg 213 (86,5 balo), Taranas Žrg 470 (88 balai), Kronas

Žrg 313 (88,5 balo), Žiga Žrg 282 (90 balų).

16 pav. Kauko 902 palikuonių vertinimas atsižvelgiant į judesius

16-oji diagrama iliustruoja, kaip Kauko 902 palikuonys įvertinti atsižvelgiant į

judesius. Vidutiniškai jie įvertinti 14,53 balais. Geriausiai – 18 balų – įvertinti Krono judesiai.

Žemiausiais balais buvo įvertinti Kintė II Žrg 284; Tuma Žrg 281; Trojada Žrg 257 ir Karis

Žrg 337. Jie gavo po 12 balų.

30

17 pav. Kauko 902 vertinimas atsižvelgiant į palikuonis

Ši diagrama (17 pav.) pateikia Kauko 902 vertinimą atsižvelgiant į palikuonis.

Palikuonių vertė Kaukui pelnė 26,94 balus iš 30 galimų balų.

18 pav. Čempiono Žrg 80 palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatai

Iš 18-osios diagramos matyti eržilo Čempiono Žrg 80 palikuonių kompleksinio

vertinimo rezultatai. Čempionas, Aruodo anūkas, gimęs 1990 metais, turi 22 palikuonis, iš

kurių 45 % yra neįvertinti, 55 % (6 sūnūs ir 6 dukros) – įvertintų. Trys Čempiono palikuonys

yra išbrokuoti arba kritę. Du palikuonys – Perkūnas Žrg 142 (72 balai) ir Pursetas Žrg 246

(73 balai) – priklauso I klasei. Net 10 palikuonių priskirti Elito klasei (Pelagas Žrg 245 (80

balų), Pikolis Žrg 66 (83,5 balo), Kernavė Žrg 119 (83,5 balo), Žemyna Žrg 172 (85,5 balo),

Žiedūnė Žrg 58 (89 balai), Patrimpas Žrg 65 (89 balai), Čipsas Žrg 239 (90,5 balo),

Kregždutė Žrg 120 (92,5 balo), Žeimantė Žrg 68 (93 balai) ir Austėja Žrg 59 (97,5 balo).

31

19 pav. Čempiono Žrg 80 palikuonių vertinimas atsižvelgiant į judesius

19-oji diagrama rodo, kaip įvertinti žirgo Čempiono Žrg 80 palikuonių judesiai: jo

dukra Austėja surinko net 20 balų, kiti penki Čempiono palikuonys (Žiedūnė Žrg 58;

Žeimantė Žrg 68; Kregždutė Žrg 120; Kernavė Žrg 119; Patrimpas Žrg 65) taip pat gavo po

18 balų. Čempiono palikuonių judesiai vidutiniškai įvertinti 16,08 balais.

20 pav. Čempiono Žrg 80 vertinimas atsižvelgiant į palikuonis

Iš šios diagramos (20 pav.) matyti Čempiono Žrg 80 palikuonių vertinimas.

Čempionas gavo 27,75 balus iš 30 galimų balų ir pagal palikuonių kokybę iš Erelio linijos

reproduktorių įvertintas geriausiai.

32

21 pav. Patrimpo Žrg 65 palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatai

21-oji diagrama pateikia eržilo Patrimpo Žrg 65 palikuonių kompleksinio vertinimo

rezultatus. Patrimpas, Čempiono sūnus, gimęs 1997 metais, turi 22 palikuonis iš jų 55 % yra

neįvertintų, 45 % (8 sūnūs ir 2 dukros) – įvertintų. Patrimpo palikuonys priskirti I ir Elito

klasėms. I klasės žirgai yra Pokeris Žrg 626 (75 balai), Praidas Žrg 278 (78,5 balo) ir Kerija

Žrg 644 (79 balai), o Elito klasės – Pūksis Žrg 323 (80 balų), Žėruolė Žrg 641 (82,5 balo),

Persikas Žrg 642 (82,5 balo), Tauragnas Žrg 508 (83 balai), Komposas Žrg 502 (86 balai) ir

Kolibris Žrg 501 (89 balai).

22 pav. Patrimpo Žrg 65 palikuonių vertinimas atsižvelgiant į judesius

Iš 22-osios diagramos matyti, kaip įvertinti Patrimpo Žrg 65 palikuonių judesiai. Iš

visų Patrimpo palikuonių tobuliausiai judėjo Kolibris Žrg 501 ir gavo 17 balų. Mažiausiai

balų surinko Praidas. Patrimpo palikuonių judesiai vidutiniškai įvertinti 13,8 balais.

33

23 pav. Patrimpo Žrg 65 vertinimas atsižvelgiant į palikuonis

23-oji diagrama rodo Patrimpo Žrg 65 vertinimą: už savo palikuonis gauna 26,5 balus

iš 30 galimų.

Astūro 634 zootechninė linija. Iš dešimties Astūro palikuonių specialistai išskyrė

vieną veislei tęsti tinkamą žemaituką – Agentą. Astūro liniją sudaro 166 palikuonys.

24 pav. Agento 795 palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatai

24-oji diagrama rodo eržilo Agento 795 palikuonių kompleksinio vertinimo

rezultatus. Agentas – gimęs 1977 metais, turi 38 palikuonis, iš kurių 21 % yra neįvertinti, 79

% (9 sūnūs ir 21 dukra) – įvertintų. Išbrokuotų arba kritusių palikuonių yra du. Tik du

palikuonys priklauso I klasės arkliams (Kodas Žrg 42 (71 balas); Kvadratas Žrg 216 (68,5

balo). Visi kiti priskirti Elito klasei (Kaskada Žrg 607 (80 balų), Klanė Žrg 677 (80 balų),

Kuba Žrg 3 (80 balų), Kanarėlė Žrg 40 (80 balų), Karma Žrg 124 (80 balų), Karklas Žrg 208

(80 balų), Žibuoklė Žrg 57 (80 balų), Klaipėda Žrg 49 (80,5 balo), Tonalė Žrg 587 (82 balai),

Korda Žrg 724 (82 balai), Kaukė Žrg 723 (82,5 balo), Kruoja Žrg 215 (83 balai), Tola Žrg

34

217 (83 balai), Korys Žrg 605 (84 balai), Tema Žrg 726 (84,5 balo), Tylenė (84,5 balo),

Kalija Žrg 47 (85 balai), Kražė Žrg 209 (85 balai), Kursantas Žrg 264 (86 balai), Tiražas Žrg

585 (86 balai), Žara Žrg 27 (87 balai), Kipras Žrg 263 (87 balai), Aidas Žrg 79 (88 balai),

Kosmosas Žrg 203 (88,5 balo), Kuosa Žrg 4 (89,5 balo), Kava Žrg 720 (89,5 balo), Kometa

Žrg 214 (90 balų), Korta Žrg 573 (90,5 balo), Kaitra Žrg 721 (91 balas). Vertinimo rezultatų

vidurkis – 83,62 balai.

25 pav. Agento 795 palikuonių vertinimas atsižvelgiant į judesius

Iš 25-os diagramos matyti, kaip įvertinti žirgo Agento 795 palikuonių judesiai.

Vertinimo vidurkis yra 15,33 balai. Geriausiai įvertinti ir gavo po 18 balų 6 palikuonys:

Aidas Žrg 79, Kaitra Žrg 721, Kava Žrg 720, Korta Žrg 573, Kuosa Žrg 4, Tema Žrg 726; tik

10 balų surinko Kvadratas Žrg 216.

26 pav. Agento 795 vertinimas atsižvelgiant į palikuonis

Kaip rodo diagrama (26 pav.), Agentas 795, kaip reproduktorius, už palikuonis gavo

27,3 balus iš 30 galimų balų.

35

27 pav. Aido 905 (Žrg 79) palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatai

Iš šios diagramos (27 pav.) matyti eržilo Aido 905 (Žrg 79) palikuonių kompleksinio

vertinimo rezultatai. Aidas – Agento sūnus. Turi 33 palikuonis, iš kurių 30 % yra neįvertinti,

70 % (9 sūnūs ir 14 dukrų) – įvertintų. Išbrokuotų arba kritusių arklių yra du. Vidutinis

įvertinimas siekia 82,17 balų. Keturi palikuonys (Kelmutė Žrg 249 (73,5 balo); Adamis Žrg

511 (78,5 balo); Aistis Žrg 374 (77 balai); Aisetas Žrg 446 (79,5 balo) priklauso I klasei, likę

19 – Elito klasei.

28 pav. Aido 905 (Žrg 79) palikuonių vertinimas atsižvelgiant į judesius

28-ioji diagrama rodo, kaip įvertinti Aido 905 palikuonių judesiai. Aido sūnus Alsys

judėjo tobuliausiai ir surinko 17 balų. Mažiausiai balų gavo: Vigrė Žrg 197, Audenė Žrg 304,

Kena Žrg 307, Aguona Žrg 383, Žaibė Žrg 464, Kelmutė Žrg 249, Adamis Žrg 511 ir Amūras

Žrg 450, jie surinko po 13 balų. Aido palikuonių judesiai vidutiniškai įvertinti 14,24 balais iš

20 galimų.

36

29 pav. Aido 905 (Žrg 79) vertinimas atsižvelgiant į palikuonis

Iš 29-os diagramos matyti, jog Aidas 905 už palikuonių kokybę gavo 26,87 balus iš

30 galimų.

30 pav. Korio 904 (Žrg 605) palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatai

30-oji diagrama rodo eržilo Korio 904 Žrg 605 palikuonių kompleksinio vertinimo

rezultatus. Korys, Agento sūnus, gimęs 1992 metais, turi 15 palikuonių. Iš jų 40 % yra

neįvertinti, 60 % (3 sūnūs ir 6 dukros) – įvertintų. Vertinimo rezultatų vidurkis – 82,28 balai.

Septyni palikuonys iš devynių buvo priskirti Elito klasei: Korena Žrg 317 (80 balų), Žaibas

Žrg 240 (81,5 balo), Žirda Žrg 305 (84 balai), Kastė Žrg 67 (85 balai), Aras Žrg 242 (85

balai), Kintė Žrg 70 (86,5 balo) ir Korita Žrg 61 (87 balai).

37

31 pav. Korio 904 (Žrg 605) palikuonių vertinimas atsižvelgiant į judesius

Iš 31-osios diagramos matyti, kaip įvertinti žirgo Korio 904 palikuonių judesiai.

Korio palikuonių vidutinis judesių įvertinimas yra 14,57 balai. Kintė Žrg 70 už judesius gavo

18 balų. Mažiausiai balų gavo Karalius Žrg 167 ir Žaibas Žrg 240.

32 pav. Korio 904 vertinimas atsižvelgiant į palikuonis

32-oji diagrama rodo, kad Korys 904 (Žrg 605) už įvertintų palikuonių kokybę gavo

26,89 balus iš 30 galimų.

38

33 pav. Kosmoso Žrg 203 palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatai

Iš 33-osios diagramos matyti eržilo Kosmoso Žrg 203 palikuonių kompleksinio

vertinimo rezultatai. Kosmosas – gimęs 1998 metais, Agento sūnus bei Astūro linijos tęsėjas.

Turi 27 palikuonis, iš jų 67 % yra neįvertintų arklių, 33 % (6 sūnūs ir 3 dukros) – įvertintų.

Du palikuonys yra išbrokuoti arba kritę. Visi devyni vertinti palikuonys surinko per 80 balų

(Tulsa Žrg 503 (80,5 balo), Trimitas Žrg 533 (81,7 balo), Konkurentas Žrg 528 (82 balai),

Torontas Žrg 499 (83 balai), Tunas Žrg 535 (83,5 balo), Temba Žrg 483 (84,5 balo), Konusas

Žrg 633 (84,6 balo), Ketoma Žrg 538 (86,5 balo), Tembras Žrg 534 (87 balai). Likę 18

palikuonių dar nėra pristatyti vertinimui arba dar nėra užaugę.

34 pav. Kosmoso Žrg 203 palikuonių vertinimas atsižvelgiant į judesius

34-oji diagrama iliustruoja Kosmoso Žrg 203 palikuonių vertinimą atsižvelgiant į

judesius. Kosmoso palikuonių judesiai vidutiniškai įvertinti 15,33 balais. Geriausiai (18 balų)

įvertinta Ketoma Žrg 538, o kiti Kosmoso palikuonys (Tulsa Žrg 503, Torontas Žrg 499,

39

Konkurentas Žrg 528, Trimitas Žrg 533, Konusas Žrg 633, Tunas Žrg 535, Tembras Žrg 534

ir Temba Žrg 483) gavo mažiau balų.

35 pav. Kosmoso Žrg 203 vertinimas atsižvelgiant į palikuonis

35-oji diagrama rodo, kaip įvertinti Kosmoso Žrg 203 palikuonys. Kosmosas pagal

palikuonių kokybę įvertintas 27,33 balais, todėl palikuonių vertės atžvilgiu yra geriausias

Astūro linijos eržilas.

Saturno zootechninė linija. Saturno liniją sudaro 49 žemaitukai.

36 pav. Saturno Žrg 64 palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatai

Iš 36-osios diagramos matyti Saturno Žrg 64 palikuonių kompleksinio vertinimo

rezultatai. Saturnas turi 10 palikuonių, iš jų 40 % yra neįvertinti, 60 % – įvertintų. Du

palikuonys yra išbrokuoti arba kritę. Uosis Žrg 199 vienintelis, kuris įvertintas 83 balais. Visi

40

kiti Saturno palikuonys Auska Žrg 251 (75 balai), Alseta Žrg 306 (77 balai) ir Spartakas Žrg

507 (79 balai) priklauso I klasei, nes pelnė mažiau nei 80 balų.

37 pav. Saturno Žrg 64 palikuonių vertinimas atsižvelgiant į judesius

37-oji diagrama iliustruoja, kaip įvertinti Saturno Žrg 64 palikuonių judesiai. Saturno

palikuonys šiuo atžvilgiu vidutiniškai įvertinti 13 balų. Daugiausia (14 balų) gavo Uosis Žrg

199, mažiausiai (12 balų) – Spartakas Žrg 507.

38 pav. Saturno Žrg 64 vertinimas atsižvelgiant į palikuonis

Iš 38-iosios diagramos matyti Saturno Žrg 64 vertinimas atsižvelgiant į palikuonis.

Saturnas įvertintas 25,5 balais iš 30 galimų.

41

39 pav. Uosio Žrg 199 palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatai

39-oji diagrama rodo eržilo Uosio Žrg 199 palikuonių kompleksinio vertinimo

rezultatus. Uosis, Saturno sūnus, turi 15 palikuonių, iš jų 7 yra įvertinti. Ūpas Žrg 622 –

vienintelis žirgas, gavęs 72,5 balus. Kiti šeši priklauso Elito klasei (Kaja Žrg 545 (79,5 balo),

Kuosta Žrg 520 (80 balų), Uostas Žrg 479 (80,5 balo), Aviža Žrg 544 (81,5 balo), Anika Žrg

625 (82 balai) ir Uranas Žrg 593 (84,5 balo).

40 pav. Uosio Žrg 199 palikuonių vertinimas atsižvelgiant į judesius

40-oji diagrama iliustruoja Uosio Žrg 199 palikuonių įvertinimą atsižvelgiant į

judesius. Tobuliausi judesiai buvo Uosto Žrg 479 (18 balų), mažiausiai balų (8) surinko Ūpas

Žrg 622. Visų palikuonių judesių vertinimo vidurkis yra 13,43 balai iš 20 galimų.

42

41 pav. Uosio Žrg 199 vertinimas atsižvelgiant į palikuonis

Iš 41-osios diagramos matyti, kaip įvertintas eržilas Uosio Žrg 199 atsižvelgiant į

palikuonis. Jam palikuonys pelnė 26,29 balus iš 30 galimų.

Arabų linija. Arabizuotų žemaitukų liniją sudaro 36 arkliai.

42 pav. Žiburio Žrg 207 palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatai

42-oji diagrama rodo eržilo Žiburio Žrg 207 palikuonių kompleksinio vertinimo

rezultatus. Žiburys turi 13 palikuonių, iš kurių 6 (2 sūnūs ir 4 dukros) yra įvertinti. Trys

palikuonys yra išbrokuoti arba kritę. Visi šeši Žiburio palikuonys (Astra Žrg 484 (80 balų),

Talša Žrg 582 (80,5 balo), Krivis Žrg 441 (81,5 balo), Kanalas Žrg 457 (82,5 balo), Korsika

Žrg 370 (85 balai), Kopa Žrg 659 (87 balai) priklauso Elito klasei.

43

43 pav. Žiburio Žrg 207 palikuonių vertinimas atsižvelgiant į judesius

43-oji diagrama padeda suprasti, kaip buvo įvertinti Žiburio Žrg 207 palikuonių

judesiai. Vidutinis Žiburio palikuonių vertinimo balas šiuo atžvilgiu – 15 balų. Tobuliausi

judesiai buvo Krivio Žrg 441 (17 balų), o mažiausiai balų surinko Kopa Žrg 659 (13 balų).

44 pav. Žiburio Žrg 207 vertinimas atsižvelgiant į palikuonis

44-oji diagrama iliustruoja Žiburio Žrg 207 vertinimą atsižvelgiant į palikuonis.

Reproduktoriaus Žiburio vertė – 27 balai.

44

45 pav. Klevo Žrg 39 palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatai

Žvelgiant į 45-ąją diagramą matome eržilo Klevo Žrg 39 palikuonių kompleksinio

vertinimo rezultatus. Klevas turi 13 palikuonių, iš jų 7 (3 sūnūs ir 4 dukros) yra įvertinti. Trys

palikuonys yra išbrokuoti arba kritę. Tik du palikuonys priklauso I – ai klasei, tai Taba Žrg

404 surinkusi 78,5 balo ir Kaštonas Žrg 315, pelnęs 75,5 balo. Visi kiti palikuonys priklauso

Elito klasei: Kamelija Žrg 310 (80 balų), Taganka Žrg 365 (80,5 balų), Kvarcas Žrg 363 (83

balai ), Talija Žrg 309 (82,5 balai) ir Žaibas Žrg 344 (86,5 balai).

46 pav. Klevo Žrg 39 palikuonių vertinimas atsižvelgiant į judesius

Iš 46-osios diagramos matyti, kaip žirgo Klevo Žrg 39 palikuonys įvertinti

atsižvelgiant į judesius. Geriausiai įvertintas Žaibas Žrg 344 (17 balų), mažiausiai (12) balų

surinko Taganka Žrg 365. Eržilo Klevo palikuonių judesiai vidutiniškai įvertinti 14,57 balo.

45

47 pav. Klevo Žrg 39 vertinimas atsižvelgiant į palikuonis

47-oji diagrama rodo, kaip Klevas Žrg 39 įvertintas atsižvelgiant į palikuonis.

Palikuonių kokybė Klevui pelnė 26,29 balus iš 30 galimų.

Torgel linija. Torgel liniją sudaro tik 14 žemaitukų.

48 pav. Torgel 768 E palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatai

48-oji diagrama iliustruoja Torgel 768 E palikuonių kompleksinio vertinimo

rezultatus. Torgel turi 6 palikuonis. I klasei priklauso Kulpė Žrg 332, įvertinta 73 balais. Elito

klasei skirtas Tigras Žrg 326, surinkęs 84,5 balo ir Topolis Žrg 378, surinkęs 80 balų.

46

49 pav. Torgel 768 E palikuonių vertinimas atsižvelgiant į judesius

Iš 49-osios diagramos matyti, kaip Torgel 768 E palikuonys įvertinti atsižvelgiant į

judesius: Kulpė Žrg 332 gavo 12 balų; Topolis Žrg 378 – 14 balų; Tigras Žrg 326 – 16 balų.

50 pav. Torgel 768 E vertinimas atsižvelgiant į palikuonis

50-oji diagrama rodo, kaip Torgel 768 E įvertintas atsižvelgiant į palikuonių

ypatybes. Palikuonių kokybė jam pelnė 26 balus iš 30 galimų.

47

51 pav. Tigro Žrg 326 palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatai

51-oji diagrama iliustruoja Tigro Žrg 326 palikuonių kompleksinio vertinimo

rezultatus. Tigras turi šešis palikuonis. Trys palikuonys priskirti Elito klasei. Žievė Žrg 559 ir

Akacija Žrg 608 įvertintos 81 balu, o Taifūnas Žrg 521 – 80 balų.

52 pav. Tigro Žrg 326 palikuonių vertinimas atsižvelgiant į judesius

Iš 52-osios diagramos matyti, kaip įvertinti Tigro Žrg 326 palikuonių judesiai.

Vidutinis judesių vertinimas – 15 balų. Gerai judėjo Akacija Žrg 608 ir gavo 16 balų, o

mažiausiai – 14 balų surinkoTaifūnas Žrg 521.

Vertinamas už palikuonių kokybę Tigras surinko 26 balus, t.y. tiek pat, kiek ir jo tėvas

Torgel.

48

Apibendrinę žemaitukų kompleksinio vertinimo rezultatus, galime teigti, kad:

1. Erelio linijos didžiausias kompleksinio vertinimo rezultatų vidurkis (85,75 balai)

yra Čempiono Žrg 80 palikuonių.

2. Astūro linijos beveik lygiaverčiai palikuonys yra eržilų Agento 795 (83,62 balai) ir

Kosmoso Žrg 203 (83,7 balai).

3. Atsižvelgiant į naujų linijų palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatų vidurkius,

galime sakyti, jog geriausius palikuonis yra davęs arabizuotos linijos tęsėjas Žiburys Žrg 207

(82,75 balai).

Apibendrinę palikuonių judesių vertinimą, darome išvadą, jog geriausių judesių

žirgai yra:

1. Iš Erelio linijos – Aruodo 633 palikuonys (vidutiniškai 16,25 balai).

2. Iš Astūro linijos – Agento 795 ir Kosmoso Žrg 223 palikuonys, jų judesiai

vidutiniškai įvertinti 15,33 balo.

3. Iš naujų linijų – Žiburio Žrg 207 palikuonys iš Arabų linijos ir Tigro Žrg 326

palikuonys iš Torgel linijos, nes vidutinis jų judesių balas yra 15.

Apibendrinus atliktą svarbiausių kiekvienos linijos eržilų reproduktorių ir jų

palikuonių vertės analizę, galima pasakyti, kad:

1. Palikuonių kokybės atžvilgiu geriausiai įvertintas Erelio linijos reproduktorius –

eržilas Čempionas Žrg 80, surinkęs 27,75 balų.

2. Palikuonių veislinės vertės aspektu iš Astūro linijos geriausias eržilas – Kosmosas

Žrg 203, surinkęs 27,33 balus.

3. Iš naujos Saturno linijos daugiausia balų už palikuonis surinko reproduktorius

Uosis Žrg 199 – 26,29 balai.

4. Iš arabiškų linijų geriausius palikuonis paliko Žiburys Žrg 207, surinkęs 26,5 balo.

5. Iš Torgel linijos eržilų daugiausia balų už palikuonis surinko žirgai Tigras Žrg 326

ir Torgel 768 E – po 26 balus.

Įvertinus visus selekcionuojamus požymius, galima tvirtinti, jog geriausi rezultatai

yra Čempiono Žrg 80 palikuonių (Erelio linija).

49

3.3. ŽEMAITUKŲ DARBINIŲ SAVYBIŲ ANALIZĖ

Prof. J. Šveisčio iniciatyva 1997 m. Lietuvos gyvulininkystės institute buvo pradėtos

ruošti žemaitukų vertinimo taisyklės. Žemaitukų vertinimo taisyklės svarstytos 1997 m.

liepos 15 d. Žemaitukų arklių augintojų asociacijos tarybos posėdyje. 2002 m. kovo 7 d.

įsakymu Nr. 8 taisykles patvirtino Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos

prie Žemės ūkio ministerijos viršininkas K. Saikevičius. Pagal vertinimo taisykles senojo tipo

žemaitukų darbingumas turėtų būti vertinamas: lygiosiose lenktynėse (pagal lenktynių laiką,

įveikiant šuoliais 1000 m distanciją), konkūruose (pagal sugaištą laiką ir numestų kliūčių

skaičių. Kliūčių skaičius 6, jų aukštis 60-80 cm.), figūrinio važiavimo rungtyje (pagal

sugaištą laiką ir klaidų skaičių, įveikiant maršrutą specialiu vežimėliu). Tačiau figūrinio

važiavimo rungtis reikalauja daug investicijų ir laiko pasiruošimui. Todėl žemaitukai iš

tikrųjų yra vertinami – išbandomi tokiose sporto šakose kaip: konkūruose, lygiosiose

lenktynėse, ištvermės varžybose. Žirgų sporto pasiekimai tiesiogiai priklauso nuo žirgų

veislininkystės ir sportininkų kvalifikacijos. Abi šias grandis lemia ir kiekybė, ir kokybė.

Sporto šakos, kuriose pastaraisiais metais dalyvauja žemaitukai yra šios: konkūrai,

ištvermės jojimas, ištvermės važiavimas, lygiosios lenktynės, figūrinis važiavimas, dailusis

jojimas. Žemaitukų arklių augintojų asociacija 2001-2014 metų laikotarpiu suorganizavo 113

įvairaus pobūdžio varžybų-bandymų (konkūrų – 60; lygiųjų lenktynių – 25; ištvermės jojimo

– 19; ištvermės važiavimo – 4; dailiojo jojimo – 3; figūrinio važiavimo – 1).

Konkūrų varžybos–bandymai. Iš diagramos (53 pav.) matyti, kad daugiausia

konkūrų buvo 2011 ir 2012 metais. Mažiausiai šios šakos varžybų buvo suorganizuota 2002

m., 2003 m., 2006 m. Žemaitukų žirgų šio pobūdžio varžybose gausiausia buvo 2011 m. ir

2012 metais (54 pav.)

50

53 pav. Konkūrai 2001-2014 m.

54 pav. Žemaitukai konkūrų varžybose

Konkūrų rungties bandymuose žemaitukai buvo vertinami atsižvelgiant į sugaištą

laiką ir numestų kliūčių skaičių. Kliūčių sistemą žirgai turėjo įveikti be baudos taškų.

Nuo 2001 m. iki 2014 metų konkūrų varžybose daugiausiai pirmųjų vietų laimėjo

žemaitukai Kongas Žrg 54 (9 kartus), Kvadratas Žrg 219 (8 kartus), Kokosas Žrg 262 (7

kartus); 5 kartus pirmavo Altas Žrg 447 ir Karys Žrg 551; 3 kartus: Kosmosas Žrg 203 ir

Tarifas Žrg 368; 2 kartus: Pūksis Žrg 323, Kipras Žrg 263, Klarijonas Žrg 343, Aitvaras Žrg

62 ir Krivis Žrg 441; tik po vieną kartą laimėjoTaifūnas Žrg 521, Koletė Žrg 495, Persikas

Žrg 642, Kirnis Žrg 194, Kaunas Žrg 43, Klevas Žrg 39, Kedras Žrg 279, Kamanė, Krosna

Žrg 540, Tinklas Žrg 440, Žievė Žrg 559 ir Torontas Žrg 499.

51

Kongo rezultatai: 2006 m. konkūrų varžybose kliūčių aukštis buvo 80-90 cm,

dalyvavo 9 žemaitukai, iš jų pirmą vietą per 59,39 sek. laimėjo Kongas, o persirungiant jo

laikas buvo 31,56 sek. Konkūrų protokole kliūčių skaičius nebuvo pažymėtas. 2008 m.

kliūčių ruožą Kongas įveikė per 69,71 sek. Tais pačiais metais 110 cm aukščio 9 kliūčių

ruožą jis įveikė per 51 sek. (dalyvavo 9 žemaitukai). 2009 m. varžybose Kongas kliūčių ruožą

įveikė per 52,88 sek., o persirungiant – per 21,75 sek. Konkūrų protokoluose nepažymėta,

kiek buvo kliūčių. 2011 m. konkūre dalyvavo 19 žemaitukų, buvo 10 kliūčių maršrutas,

tuomet Kongas laimėjo pirmąją vietą, persirungiant jo laikas – 21,3 sek. Kongas 2012 m.

konkūre varžėsi su 12 žemaitukų, kliūčių ruožą sudarė 11 kliūčių, jų aukštis buvo iki 100

cm. Persirungti turėjo tik 7 žemaitukai. Kongo laikas buvo 42,07 sek. Tais pačiais metais

Kongas laimėjo varžybas, kai kliūčių aukštis buvo 90 cm, jis maršrutą įveikė per 50,97 sek.

2013 m. varžybose dalyvavo 10 žemaitukų, kliūčių aukštis 80 cm, Kongas maršrutą įveikė

per 39,68 sek. 2014 m. konkūruose rungėsi 18 žemaitukų, kliūčių aukštis buvo 80 cm.

Kongas kliūčių maršrutą įveikė per 44,63 sek. 2013 m. ir 2014 m. varžybų protokoluose

nepažymėta, kiek kliūčių sudarė maršrutą.

Kokoso rezultatai: 2005 m. konkūrų varžybose dalyvavo 16 žemaitukų, kliūčių

aukštis buvo 100 cm. Pirmąją vietą laimėjo Kokosas, kliūčių sistemą įveikęs be baudos taškų

per 90,4 sek. Persirungė 5 žemaitukai, Kokoso laikas buvo 35,83 sek. 2006 m. tarptautinėse

konkūrų varžybose Vingio parke šuolio į aukštį rungtyje Kokosas pasiekė iki šiol nepagerintą

žemaitukų rekordą – įveikė 155 cm. aukščio kliūtį, nors pats yra 138 cm. ūgio. 2007 m. iš 9

žemaitukų Kokosas maršrutą įveikė 39,03 sek. 2005 m. ir 2007 m. varžybų protokoluose

nebuvo parašyta, kiek kliūčių sudarė maršrutą. 2008 m. šuolio į aukštį rungtyje dalyvavo 4

žemaitukai. Kokosas peršoko 130 cm ir laimėjo pirmąją vietą. Tais pačiais metais Kokosas iš

8 žemaitukų konkūro varžybose laimėjo pirmąją vietą, įveikęs 9 kliūčių maršrutą ir 80-90 cm

aukštį per 67,43 sek., persirungiant 38,81 sek. 2011 m. Kokosas iš 11 žemaitukų laimėjo

pirmąją vietą, kliūčių aukštis buvo 100 cm, kliūčių maršrutą įveikė per 56,23 sek.,

persirungiant jo laikas – 26,72 sek. Tais pačiais metais Kokosas 10 kliūčių maršrutą įveikė

per 53,68 sek. be baudos taškų, dalyvavo dar 5 žemaitukai. Kitose varžybose Kokosas 7

kliūčių maršrutą įveikė per 52,06 sek., persirungimo laikas – 24,12 sek. Dalyvavo 10

žemaitukų, kliūčių aukštis buvo 100 cm.

Kvadrato rezultatai: 2004 m. taurės konkūruose dalyvavo 8 žemaitukai, Kvadratas

kliūčių maršrutą įveikė per 42,62 sek., o persirungiant iš 4 žemaitukų Kvadrato laikas buvo

39,13 sek. Varžybų protokole nepažymėta, kiek kliūčių sudarė maršrutą. 2005 m. šuolio

52

galingumo rungtyje dalyvavo 14 žemaitukų. Kvadratas laimėjo pirmąją vietą – įveikė 140 cm

kliūtį. 2007 m. Kvadratas laimėjo pirmą vietą, jo laikas buvo 47,44 sek. Maršrutą sudarė 10

kliūčių, o jų aukštis buvo 100-110 cm., dalyvavo 11 žemaitukų. 2008 m. konkūro varžybose

rungėsi 14 žemaitukų, Kvadratas 9 kliūčių maršrutą įveikė per 37,59 sek. 2009 m. konkūre

varžėsi 6 žemaitukai, iš jų pirmąją vietą laimėjo Kvadratas per 59,88 sek. (persirungiant

laikas 30,78 sek.). Varžybų protokole nebuvo pažymėta, kiek kliūčių sudarė maršrutą. 2010

m. konkūre varžėsi 9 žemaitukai, iš jų pirmąją vietą laimėjo Kvadratas, įveikęs 10 kliūčių

per 47,65 sek., o persirungiant – per 27,80 sek.

Kario rezultatai: 2011 m. varžybose dalyvavo 18 žemaitukų, Karys 10 kliūčių

maršrutą įveikė per 39,15 sek. 2012 m. konkūre rungtyniavo 6 žemaitukai, maršrutą sudarė

11 kliūčių, be baudos taškų laimėjo Karys. 2013 m. Karys 11 kliūčių maršrutą įveikė per

58,18 sek. Tuomet dalyvavo 13 žemaitukų, persirungti turėjo 4 žemaitukai. Kario laikas

persirungiant – 29,60 sek. 2014 m. iš 18 žemaitukų Karys kliūčių maršrutą įveikė per 57,83

sek. Kliūčių aukštis buvo 80 cm. Konkūro protokole nenurodyta, kiek būta kliūčių. Maršrutą

iš 9 kliūčių, kurių aukštis 90 cm., Karys įveikė per 39,51 sek. Tada varžybose dalyvavo 10

žemaitukų.

Alto rezultatai: 2012 m. Altas laimėjo pirmąją vietą, dalyvavo 11 žemaitukų, buvo

10 kliūčių maršrutas, kliūčių aukštis – 70 cm. Maršrutą jis įveikė per 39,35 sek. Tais pačiais

metais Altas šuolio galingumo varžybose peršoko 140 cm kliūtį. Jis buvo pirmas iš 9

žemaitukų, kai kliūčių aukštis siekė 100 cm. Tuomet jis 12 kliūčių maršrutą įveikė per 56,37

sek., persirungiant jo laikas buvo 70,3 sek. Altas laimėjo ir Kaune, kur dalyvavo 6

žemaitukai, o kliūčių aukštis buvo iki 100 cm. Kliūčių maršrutą jis įveikė per 69,83 sek.,

persirungiant – 40,99 sek. Bet konkūrų protokole ir vėl neparašyta, kiek buvo kliūčių.

Tarifo rezultatai: Tarifas laimėjo pirmą vietą iš 17 žemaitukų, įveikęs maršrutą per

46,23 sek. Jis laimėjo ir 2012 m., kai per 50,07 sek. įveikė 60-80 cm. aukščio klūčių

maršrutą. 2013 m. Tarifas iš 12 žemaitukų maršrutą įveikė greičiausiai – per 52,34 sek.

Kliūčių aukštis 80 cm. Visuose konkūrų protokoluose nepažymėta, kiek buvo kliūčių.

Klarijono rezultatai: 2007 m. konkūrą laimėjo Klarijonas, nurungęs kitus 8

žemaitukus, maršrutą įveikęs per 71,02 sek., o persirungiant per 33,81 sek. Maršrutas buvo

sudarytas iš 9 kliūčių, jų aukštis 80-90 cm. 2011 m. šuolio galingumo rungtyje dalyvavo 9

žemaitukai, Klarijonas laimėjo – peršoko150 cm.

Kosmoso rezultatai: Kosmosas 2011 m. varžybose laimėjo pirmąją vietą, įveikęs

maršrutą per 61,52 sek., persirungiant – per 34,17 sek. Šiose varžybose rungėsi 6 žemaitukai,

53

kliūčių aukštis – 80 cm. Tais pačiais metais Kosmosas konkūruose laimėjo pirmą vietą,

kliūčių maršrutą įveikęs per 77,80 sek. (dalyvavo 12 žemaitukų). 2013 m. varžybose, kuriose

lenktyniavo 9 žemaitukai, o kliūčių aukštis buvo 80 cm, Kosmosas kliūčių maršrutą įveikė

per 45,66 sek.

Visuose konkūrų protokoluose nebuvo pažymėta, kiek būta kliūčių.

Kipro rezultatai: Kipras 2004 m. 4 metų amžiaus žirgų konkūre laimėjo pirmąją

vietą nurungęs kitus 3 žemaitukus per 55,07 sek., bet gavo 3 baudos taškus. Varžybų

protokole nepažymėtas kliūčių skaičius. Taip pat jis laimėjo konkūrus 2007 m., kai 9 kliūčių

maršrutą įveikė per 48,78 sek.

Krivio rezultatai: 2011 m. konkūruose Krivis nugalėjo kitus 8 dalyvius žemaitukus

ir laimėjo pirmąją vietą, maršrutą įveikė per 55,27 sek.; persirungiant jo laikas buvo 21,75

sek. 2014 m. Krivis kliūčių maršrutą įveikė per 43,07 sek., varžybose tuomet dalyvavo 14

žemaitukų. Konkūrų protokoluose nepažymėta, kiek būta kliūčių.

Pūksio rezutatai: 2013 m. konkūre Pūksis nurungė 11 savo varžovų žemaitukų – 100

cm. aukščio kliūčių maršrutą įveikė per 68,71 sek., persirungiant jo laikas buvo 32,22 sek.

Konkūro protokole nebuvo pažymėta kliūčių skaičiaus. Tais pačiais metais Pūksis 9 kliūčių

maršrutą įveikė per 41,3 sek. (dalyvavo 15 žemaitukų).

Aitvaro rezultatai: 2012 m. šuolio galingumo varžybose dalyvavo 4 žemaitukai.

Aitvaras laimėjo ir peršoko 130 cm kliūtį. 2013 m. šuolio galingumo rungtyje Aitvaras

pagerino savo rezultatą peršokęs 135 cm (varžėsi 6 žemaitukai).

Kitų žemaitukų rezultatai.

2010 m. konkūruose, kuriuose rungtyniavo 13 žemaitukų, pirmąją vietą laimėjo

Krosna, įveikusi 10 kliūčių ruožą per 50,20 sek., o persirungiant – per 33, 20 sek.

2010 m. Tinklas šuolio galingumo varžybose peršoko 135 cm (dalyvavo 6

žemaitukai).

2001 m. konkūrų varžybose rungėsi 11 žemaitukų, kliūčių aukštis buvo 60-80 cm,

maršrutą sudarė 6 kliūtys; žemaitukas Kaunas laimėjo per 36,5 sek., o persirungiant jo laikas

buvo 21,0 sek.

Kirnis pirmą vietą užėmė 2004 m. Tuomet respublikinėse žemaitukų veislės kumelių

ir eržilų varžybose-bandymuose dalyvavo 7 žemaitukai, jiems reikėjo įveikti 10 kliūčių

maršrutą.

54

Klevas Žrg 39 2004 m. konkūrų varžybose (varžėsi 8 žemaitukų duetai) be baudos

taškų laimėjo pirmą vietą, 10 kliūčių maršrutą įveikė per 52,0 sek., persirungiant jo laikas –

25,3 sek.

Kedras 2004 m. konkuruose nurungė kitus 5 žemaitukus ir laimėjo pirmąją vietą,

persirungiant jo laikas buvo 35,0 sek. Konkūrų protokole nebuvo pažymėtas kliūčių

skaičiaus.

Torontas, peršokęs 135 cm, laimėjo šuolio galingumo varžybas.

Kamanė nurungė kitus 9 žemaitukus, 9 kliūčių maršrutą įveikusi per 50,41 sek.,

persirungiant jos laikas – 25,66 sek. Kliūčių aukštis buvo iki 80 cm.

Aušra 2014 m. laimėjo tarp 6 žemaitukų. Įveikusi kliūčių maršrutą per 29,64 sek.

Kliūčių aukštis buvo iki 80 cm.

Nuo 2001 m. iki 2014 metų konkūro varžybose Kongas Žrg 54 daugiausiai turi

pirmųjų vietų (9 kartus), antrų (10 kartų) ir trečių vietų (6 kartus) (2 priedas, 1 lentelė). Todėl

iš turimų duomenų galima daryti išvadą, kad daugiausia kartų ir geriausiai konkūruose

pasirodęs žemaitukas yra Kongas Žrg 54 (Erelio linija), gimęs 1997 m. Vilniaus žirgyne.

Lygiosios lenktynės. Iš diagramų (55 ir 56 pav.) matyti, kad lygiosioms lenktynėms

trūko nuoseklumo, be to, buvo skirtingos distancijos ir bėgimo tako sąlygos. Daugiausiai

lygiųjų lenktynių varžybų buvo 2004 m. ir 2012 m. Žemaitukų žirgų varžybose gausiausia

buvo 2014 metais.

55 pav. Lygiosios lenktynės 2001-2014 m.

55

56 pav. Žemaitukai lygiosiose lenktynėse

Lygiųjų lenktynių pirmų vietų nugalėtojai yra šie žemaitukai: 5 kartus laimėjęs

Kokosas Žrg 262; 3 kartus – Kirnis Žrg 194, Karys Žrg 551, Žynys Žrg 468, Altas Žrg 447;

po vieną kartą yra laimėję Žvaigždė Žrg 238, Kaukas Žrg 731, Kulpė Žrg 332, Kvarcas Žrg

363, Karatas Žrg 46, Patrimpas Žrg 65, Tinklas Žrg 440, Perlis Žrg 515.

Kokoso rezultatai. 2004 m. 4 m. amžiaus žirgų lenktynėse rungėsi 6 žemaitukai,

Kokosas atstumą įveikė per 1,22 sek. 2006 m. Kokosas nuotolį įveikė per 1,28 sek.

Lenktynėse dalyvavo 7 žemaitukai. 2007 m. varžybose lenktyniavo 7 žemaitukai, Kokosas

atstumą įveikė per 1,39 sek., o 2008 m. – per 1,08 sek. aplenkė 7 varžybų dalyvius

žemaitukus.

Kirnio rezultatai. 2003 m. lenktynėse dalyvavo 6 žemaitukai, Kirnis atstumą įveikė

per 1,24 sek. 2004 m. vyresnių kaip 4 m. žirgų lenktynėse Kirnis atstumą įveikė per 1,18 sek.,

nurungė kitus 6 žemaitukus. Tais pačiais metais Kirnis, aplenkęs 6 žemaitukus, vėl atbėgo

pirmas.

Kario rezultatai. 2013 m. Karys 1200 m atstumą įveikė pirmas iš 8 žemaitukų. Tais

pačiais metais Karys 1600 m atstumą įveikė pirmas, aplenkęs 3 žemaitukus. Takas buvo

minkštas. 2014 m. iš 8 žemaitukų Karys atbėgo pirmas.

Žynio rezultatai. 2012 m. Žynys 1000 m atstumą įveikė per 1,30 sek. Dalyvavo 7

žemaitukai.

56

2014 m. Žynys 1200 m atstumą įveikė per 2,01 sek. Takas buvo minkštas. Dalyvavo

6 žemaitukai. Tais pačiais metais Žynys 1000 m atstumą įveikė per 1,34 sek. Takas buvo

minkštas. Lenktyniavo 6 žemaitukai.

Alto rezultatai: 2012 m. Altas 800 m atstumą įveikė per 1,05 sek., aplenkė kitus 4

žemaitukus. 2012 m. Altas 1600 m atstumą įveikė per 3,22 sek. Dalyvavo 6 žemaitukai. 2013

m. Altas 1000 m nuotolį įveikė per 1,11 sek., bėgo minkštu taku, nurungė kitus dalyvius – 4

žemaitukus.

Kitų žemaitukų rezultatai.

2001 m. Žvaigždė 500 m atstumą įveikė per 0,42 sek. Lenktynėse dalyvavo 14

žemaitukų.

2001 m. Karatas 500 m nuotolį įveikė per 0,45 sek. Lenktyniavo 15 žemaitukų, takas

buvo smėlėtas.

2002 m. lenktynėse dalyvavo 14 žemaitukų. Kaukas atstumą įveikė per 0,58 sek.

2004 m. lygiosios licencijuotų Erelio linijos eržilų lenktynės, nuotolis – 1000 m,;

varžėsi 3 žemaitukai, Patrimpas atstumą įveikė per 1,22 sek.

2008 m. Kvarcas laimėjo pirmą vietą iš 4 žemaitukų.

2009 m. Kulpė 800 m atstumą įveikė per 1,63 sek. Lenktynėse dalyvavo 9

žemaitukai.

2012 m. Perlis 1000 m atstumą įveikė per 1,29 sek. Lenktyniavo 4 žemaitukai. Takas

buvo minkštas.

2014 m. Tinklas 1000 m atstumą įveikė per 1,31 sek. Takas lengvai kietas. Rungėsi

10 žemaitukų.

Lygiųjų lenktynių varžybų du laimėjimus antrųjų vietų turi net 6 žemaitukai: Perlis

Žrg 515, Karys Žrg 551, Tropikas Žrg 273, Kipras Žrg 263, Kokosas Žrg 262, Spartakas Žrg

507 (3 priedas, 2 lentelė). Spartakas priklauso Saturno linijai. Kipras priklauso Astūro

linijai. Net 3 žemaitukai – Perlis, Tropikas ir Kokosas priklauso Erelio linijai.

Tropikas Žrg 273 turi daugiausiai trečių vietų laimėjimų (4 kartus). Tropikas yra

Kūmo 903 palikuonis. Tropikas gimęs 2000-03-28 Vilniaus žirgyne, dabartinis savininkas yra

V. Kūlokas (Kauno r.). Tropikas įvertintas 85,5 balais.

Iš turimų duomenų matome, kad daugiausiai turintys laimėjimų žirgai yra priskiriami

Erelio linijai. Lygiosiose lenktynėse geriausias buvo Kokosas Žrg 262 (Erelio linija), gimęs

2000 m. Vilniaus žirgyne.

57

Ištvermės bandomosios varžybos. Iš diagramų (57 ir 58 pav.) matyti, kad žemaitukų

ištvermės bandomosios jojimo varžybos prasidėjo tik 2007 m. Daugiausiai varžybų įvyko

2012 ir 2014 metais. 2011 m. žemaitukų žirgų šio pobūdžio varžybose buvo gausiausia.

57 pav. Ištvermės bandymo varžybų skaičius 2007-2014 m.

58 pav. Žemaitukai ištvermės bandymo varžybose

Nuo 2007 m. iki 2014 metų ištvermės bandymo jojimo varžybose pirmąsias vietas

užėmė šie žemaitukai:

2007 m. ištvermės bandymo varžybose dalyvavo 5 žemaitukai, trasą sudarė 20

km, laimėjo Alseta Žrg 306.

2008 m. ištvermės bandymo varžybose rungėsi 8 žemaitukai, trasa buvo 21,5

km. Kruizas trasą įveikė per 1:47:33.

58

2010 m. ištvermės bandymo varžybose dalyvavo 18 žemaitukų, Tinklas Žrg 440

trasą įveikė per 1:36:28.

2011 m. trasa buvo 50 km, Poliaris trasą įveikė per 03:51:59. Kitose varžybose

rungėsi 4 žemaitukai, trasą sudarė 30 km, Prapuntas Žrg 557 trasą įveikė per

02:28:17.

2012 m. varžybų trasos ilgis buvo 24 km, dalyvavo 13 žemaitukų, Tekontis Žrg

577 trasą įveikė per 01:09:17. Tinklas Žrg 440 17 km trasą įveikė per

01:13:54.

2013 m. lenktyniavo 20 žemaitukų, trasa buvo 25 km. Kelmas Žrg 539 trasą

įveikė per 01:19:54. Tais pačiais metais ištvermės bandymo varžybas laimėjo

Kūmas, trasą įveikęs per 01:35:32.

2014 m. ištvermės bandymo varžybose dalyvavo 12 žemaitukų, trasa buvo 25

km. Taifūnas Žrg 521 įveikė trasą per 01:37:27. Tais pačiais metais ištvermės

bandymo varžybose rungėsi 8 žemaitukai, trasa buvo 25 km, Aistis Žrg 374

trasą įveikė per 01:45:04.

Kredas Žrg 386 ištvermės varžybose laimėjo daugiausiai antrųjų vietų (4 priedas, 3

lentelė). Kredas (Žrg 386) įvertintas 73 balai (I klasė), priklauso Erelio 3 zootechninei linijai.

Kredas gimęs 2003-04-24 LVA Gyvulininkystės institute, dabartinis savininkas yra V.

Digaitis (Šilalės r.).

Žynys Žrg 468 ir Perlis Žrg 515 ištvermės varžybose turi daugiausiai trečių vietų

laimėjimus (1 priedas, 3 lentelė). Žynys yra Karato Žrg 46 palikuonis, priklauso Erelio 3

zootechninei linijai, tačiau iš motinos pusės turi arabo kraujo. Žynys gimęs 2004-06-15 ir

dabar tebėra savininkas V. Gendvilas (Plungės r.). Perlis yra Patrimpo Žrg 65 palikuonis, taip

pat priklauso Erelio 3 zootechninei linijai. Perlis gimęs 2006-01-22 LVA Gyvulininkystės

institute, dabartinis savininkas yra S. Lečkauskas (Telšių r.).

Ištvermės bandymo varžybose geriausiai pasirodę žemaitukai priklauso Erelio linijai

(Tinklas, Kredas, Žynys ir Perlis).

2013 m. įvyko 3 dailiojo jojimo varžybos, jose dalyvavo iš viso 9 žemaitukai.

Pirmąsiąs vietas užėmė šie žemaitukai: Taranas Žrg 470 surinko 417 balus (55,6 %); Tarifas

Žrg 368 – 514,5 balus (63,52 %); Tafūnas Žrg 632 – 182,85 balus.

59

Figūrinis važiavimas. 2004 m. figūrinio važiavimo varžybos organizuotos tik vieną

kartą. Per tuos metus varžybose dalyvavo 9 žemaitukai. Klevas Žrg 81 distanciją (230 m)

įveikė per 61,28 sek. ir užėmė pirmąją vietą.

2004 m. surengtą paklusnumo testą atliko 10 žemaitukų. Pirmųjų vietų laimėtojai:

Kruostas; Aistis; Alsys; Kardėja; Aza.

Ištvermės važiavimas. Ištvermės važiavimo rungtyje 2011 m. dalyvavo 4

žemaitukai, distancija buvo 40 km, bet nė vienas žemaitukas nelaimėjo pirmosios vietos;

Kulpė užėmė antrąją vietą. 2012 m. rungties dalyvis buvo tik 1 žemaitukas, distancija – 34

km. 2013 m. važiavimo ištvermę bandė 4 žemaitukai, Aisetas 20 km nuvažiavo per 1:27:20.

2014 m. ištvermę bandė tik 1 žemaitukas, distancija – 20 km.

Iš turimų duomenų galima daryti išvadą, kad žemaitukų išbandymai konkūrų ir

ištvermės bandymo varžybose turėjo tendenciją plėstis ir buvo organizuojami nuosekliai, o

lygiosioms lenktynėms nuoseklumo trūko.

59 pav. Žemaitukų žirgų reitingavimas atsižvelgiant į pasiekimus

Žemaitukų žirgų reitingas sudarytas atsižvelgiant į jų sportinius pasiekimus: 10 balų –

I vietos laimėjimas; 9 balai – II vietos laimėjimas; 8 balai – III vietos laimėjimas. Susumavus

šiuos balus paaiškėjo, kad geriausių sportinių rezultatų pasiekęs žemaitukas – Kongas Žrg 54.

60

Jis už savo nuopelnus surinko 228 balus (59 pav.). Mažai atsilieka Kokosas Žrg 262, surinkęs

198 balus ir Altas Žrg 447 – 158 balus.

Karys Žrg 551 konkūrų varžybose 5 kartus buvo pirmųjų vietų nugalėtojas, o

lygiosiose lenktynėse – 3 kartus. Atsižvelgiant į sportinius rezultatus, jis yra ketvirtoje

vietoje, surinkęs 142 balus. Tačiau Karys yra mišrūnas, gimęs 2004-07-20 nuo nežinomo

eržilo pas A. Žymančių (Lazdijų raj.); dabar jo savininkė yra J. Beržonskienė (Radviliškio r.).

Nuo kitų neatsilieka ir Kvadratas Žrg 219, kuris konkūrų varžybas laimėjęs 8 kartus,

ir yra penktoje vietoje atsižvelgiant į jo sportinius rezultatus, surinko 123 balus. Nors yra I

klasės eržilas; jo judesiai įvertinti tik 10 balų. Kvadratas yra Agento palikuonis, priklauso

Astūro 634 linijai; gimęs 1999-05-01 Vilniaus žirgyne, ilgą laiką priklausė V. Macijauskui, jo

savininkas nuo 2010 m. yra VŠĮ ,,Rietavo žirgynas“.

Nuo 2007 m. iki 2014 metų ištvermės jojimo varžybose du kartus pirmąsias vietas

laimėjo Tinklas Žrg 440. Atsižvelgiant į jo sportinius rezultatus, surinkęs 75 balus, gauna

aštuntąją vietą. Tinklas turi 1/8 arabiško kraujo iš motinos pusės, gimęs 2004-01-11 Vilniaus

žirgyne, dabartinis savininkas – V. Kūlokas (Kauno raj.) Tinklas yra Tarzano Žrg 56

palikuonis, priklauso Erelio 3 zootechninei linijai.

Iš turimų duomenų galima daryti išvadą, kad ištvermės važiavimo varžybose

geriausiai pasirodęs žemaitukas yra Aisetas (Žrg 446). Bet atsižvelgiant į sportinius

rezultatus, jis nėra geriausias, surinkęs tik 10 balų. Tai grynakraujis žemaitukas, gimęs 2004-

02-19 LVA Gyvulininkystės instituto veislyne, jo savininkas – V. Kūlokas (Kauno r.). Aisetas

yra Aido 905 palikuonis, priklauso Astūro 634 linijai.

Sunku komentuoti ištvermės važiavimo, figūrinio važiavimo ir dailiojo jojimo

varžybas, nes jų buvo nedaug ir jose dalyvavo ne vien žemaitukai, bet ir kitų veislių arkliai

Atsižvelgiant į visus turimus duomenis, galime spręsti, kad varžybose-bandymuose

daugiausia I-III vietų pelnė Erelio 3 ir Astūro 634 linijų žemaitukai. Pastaraisiais metais

varžybose puikiai pasirodo ir naujų linijų atstovai: Žievė (Torgel linija), Uranas (Saturno

linija), Taifūnas (Torgel linija), Aušra (Saturno linija), Kuosta (Saturno linija), tačiau šių linijų

arkliai jauni ir dar neturėjo galimybės surinkti daugiau sportinių rezultatų.

61

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Šiame darbe atlikta žemaitukų arklių populiacijos kitimo analizė rodo, kad 1994-2012

m. veislė nuosekliai didėjo. 2012 m. žemaitukų populiaciją sudarė 564 arkliai, iš kurių 305

buvo veislinis prieauglis, 206 – veislinės kumelės ir 53 veisliniai licencijuoti eržilai.

Žemaitukų populiacijoje daugiausia (55,74 %) yra jaunų arba kompleksiškai neįvertintų

arklių, 32,96 % – elito klase įvertintų arklių, 10,93 – I klasės, 0,37 % – neveislinių (II klasė).

Apžvelgus literatūrą matyti, kad 2001 m. pradžioje šeimose buvo 76 kumelės su

kumelaitėmis, iš kurių 47 priklausė Kaštankės 0399 šeimai, 12 – Žibutės šeimai, 9 – Tulpės

411 šeimai, 4 – Mirtos šeimai ir 4 – Arabės 400 šeimai (Macijauskienė and Juras, 2003).

2006 m. Macijauskienės ir Jatkauskienės duomenimis Erelio 3 linijai priklausė 56,1 % arklių,

Astūro 634 linijai – 28,1 %, naujoms linijoms – 15,8 %. Šio darbo duomenimis (2012 m.)

matyti, kad žemaitukų veislėje yra išlikusios penkios kumelių šeimos: Kaštankės (62,80 %),

Žibutės (14,00 %), Tulpės (8,40 %), Mirtos (7,60 %), Arabės (7,20 %) ir trys zootechninės

eržilų linijos: Erelio 3 (60,31 %), Astūro (25,74 %), Saturno (7,60 %). Kitų dviejų linijų –

Torgel (2,17 %) ir arabizuotų žemaitukų (4,19 %) – dėl mažo palikuonių skaičiaus

formavimas tęsiasi.

Tyrimo metu genealoginių eržilų linijų analizei buvo pasirinkti daugiausia palikuonių

turintys eržilai: zootechninėje Erelio 3 linijoje – 6 eržilai-reproduktoriai, Astūro 634

zootechninėje linijoje – 4, naujai sukurtoje Saturno, kuriamose Torgel bei arabų žirgų kraujo

turinčioje linijose – po 2 eržilus-reproduktorius. Apibendrinant šio darbo rezultatus, galima

teigti, kad pagal visų selekcionuojamų požymių įvertinimą geriausi rezultatai yra Čempiono

Žrg 80 palikuonių (Erelio 3 linija), nes vertinimo rezultatų vidurkis (85,75 balai) yra

didžiausias Čempiono Žrg 80 palikuonių. Taip pat ir pagal palikuonių kokybę geriausiai

įvertintas eržilas yra Čempionas Žrg 80 (27,75 balai).

Darbingumo vertinimo analizei duomenys paimti iš 113 žemaitukų varžybų-bandymų

protokolų. 2001-2014 metų laikotarpiu daugiausia buvo suorganizuota konkūrų (60),

mažiausiai figūrinio važiavimo (1) varžybų–bandymų. Daugumos varžybų protokolai

pateikiami netvarkingi. Konkūrų varžybų protokoluose trūksta aiškumo, nes nėra pažymėta,

kiek kliūčių sudaro sistemą, koks yra kliūčių aukštis. Lygiųjų lenktynių varžybų distancijos

ir bėgimo tako sąlygos skirtingos, o protokoluose kartais net neparašyta, kokį atstumą reikėjo

įveikti žemaitukams. Pagal žemaitukų veislės arklių vertinimo taisykles (Šveistys ir kiti,

2004) visiems bandomiems arkliams turi būti sudaromos vienodos bandymų sąlygos. Deja,

62

tas nebuvo išpildyta, todėl sunku nustatyti geriausių sportinių savybių žemaitukus. Tokiomis

aplinkybėmis galima išrinkti tik daugiausiai pirmų vietų turinčius žemaitukus arba prizinių

vietų laimėtojus reitinguoti.

Nuo 2001 m. iki 2014 metų konkūrų varžybose daugiausiai pasiekęs žemaitukas yra

Kongas Žrg 54 (9 pirmosios vietos). Atsižvelgiant į visus sportinius rezultatus, jis yra

pirmas, surinkęs 228 balus. Kongas yra Aruodo 633 palikuonis, priklauso Erelio 3

zootechninei linijai; gimęs 1997-04-03 Vilniaus žirgyne, vėliau jį treniravo S. Malinauskienė,

dabar Kongo savininkė yra E. Valaitienė (Kaunas).

Kokosas Žrg 262 įrodė žemaitukų universalumą, nes jis ne tik 7 kartus laimėjo

konkūrų varžybose, bet ir daugiausiai (5 kartus) pirmų vietų lygiosiose lenktynėse ir yra

šuolio į aukštį rekordininkas. Atsižvelgiant į sportinius rezultatus, jis yra antroje vietoje,

surinkęs 198 balus. Kokosas yra grynakraujis žemaitukas (83,5 b.), Kauko 902 palikuonis,

priklauso Erelio linijai, gimęs 2000-01-30 Vilniaus žirgyne. Kokoso judesiai buvo įvertinti

16 balų. Šis nugalėtojas jau parduotas užsienio pirkėjui.

Konkūrų varžybose 5 kartus, o lygiosiose lenktynėse 3 kartus nugalėtoju tapo Altas

Žrg 447. Atsižvelgiant į sportinius rezultatus, jis yra trečioje vietoje, surinkęs 158 balus.

Gimęs 2004-03-04 LVA Gyvulininkystės instituto žemaitukų veislyne, tačiau dabartinis jo

savininkas yra R. Karbauskis (Šiaulių r.). 3 m. amžiaus Altas buvo įvertintas 83,5 balais, o jo

judesiai tuomet įvertinti tik 13,5 balo iš 20 galimų. Altas yra Aido 905 palikuonis, priklauso

Astūro 634 linijai.

Apibendrinant šio darbo rezultatus, galima teigti, kad varžybose–bandymuose

geriausiai pasirodę žemaitukai priklauso arba Erelio linijai (Kongas, Kokosas, Klevas,

Taranas, Tarifas, Tafūnas, Tinklas) arba Astūro linijai (Kvadratas, Altas, Aisetas).

Atsižvelgiant į reitingavimą, geriausių sportinių rezultatų pasiekęs žemaitukas yra Kongas

(Erelio linija).

63

IŠVADOS

1. Žemaitukų veislės nykimas sustabdytas, nes 1994-2014 m. laikotarpiu

populiacija nuosekliai didėjo, įvykdyti esminiai programiniai uždaviniai,

atlikta nemažai mokslinių tyrimų apie eksterjerines, biologines, genetines

žemaitukų savybes.

2. Žemaitukų veislėje yra penkios kumelių šeimos ir trys zootechninės eržilų

linijos. Dar dviejų linijų – Torgel ir arabizuotų žemaitukų – formavimas

užsitęsė dėl mažo palikuonių skaičiaus.

3. Žemaitukų populiacijoje daugiausia (55,74 %) yra jaunų arba iki šiol

kompleksiškai neįvertintų arklių, 32,96 % – elito klase įvertintų arklių,

10,93 – I klasės, 0,37 % – neveislinių (II klasė).

4. Atlikus skirtingų linijų geriausių reproduktorių vertinimą pagal palikuonių

kokybę, nustatyta, kad Čempionas Žrg 80 iš Erelio linijos paliko

daugiausia gerų palikuonių, Astūro linijoje geriausias reproduktorius –

Kosmosas Žrg 203, Saturno linijoje – Uosis Žrg 199.

5. Atsižvelgiant į visus selekcionuojamus požymius, geriausi rezultatai yra

Čempiono Žrg 80 palikuonių (Erelio linija).

6. 2001-2014 m. laikotarpiu buvo suorganizuota 113 įvairaus pobūdžio

žemaitukų varžybų-bandymų (konkūrų – 60; lygiųjų lenktynių – 25;

ištvermės jojimo – 19; ištvermės važiavimo – 4; dailiojo jojimo – 3;

figūrinio važiavimo – 1).

7. Vatžybose-bandymuose daugiausia I-III vietų pelnė Erelio ir Astūro linijų

žemaitukai.

64

REKOMENDACIJOS

1. Vykdant žemaitukų selekciją atkreipti dėmesį į gana didelę disproporciją tarp šeimų

bei linijų. Saugoti mažai skaitlingas šeimas (Žibutės, Arabės, Mirtos), plėsti

siauresnes linijas (Astūro ir Torgel).

2. Tobulinti žemaitukų darbingumo bandymų metodus, sąlygas ir apskaitą.

3. Veislininkystės darbe daugiau dėmesio skirti priauglio tinkamam išauginimui ir

vertinimui.

PADĖKA

Žemaitukų arklių augintojų asociacijai už geranorišką informacijos teikimą.

65

LITERATŪRA

1. Barauskas V., Pakštys A. Naujasis žemaitukų veislės arklių tipas. Vilnius. 1986.

2. Bertašius M., Girininkienė V., Klimka L., Macijauskienė V., Petreikis T.,

Svetlauskas S., Šveistienė R. Lietuviški žirgai. Vilnius: Baltos lankos. 2008. 216 p.

3. Boveinienė B., Macijauskienė V., Šiukščius A. Investigation of the biological

properties of Žemaitukai breed horses. Biologija. Vilnius: Lietuvos mokslų

akademija. 2002. Nr. 4. P. 92-95.

4. Boveinienė B., Jatkauskienė V. Žemaitukų veislės arklių genetinė analizė.

Gyvulininkystė. Vilnius: Academia. 1998. (33). P. 18-22.

5. Boveinienė B., Juras R., Jatkauskienė V. Microsatellites DNA loci polimorphism of

Žemaitukai horses. Proceedings of the 6TH Baltic animal breeding conference.

Jelgava. 2000. P. 19-22.

6. Boveinienė B., Jeninas E., Jatkauskienė V., Šveistienė R. Lietuvos vietinių veislių

arklių genetinė analizė. Gyvulininkystė. Vilnius: Lietuvos mokslų akademija. 2000.

(37). P. 29-34.

7. Draudvilaitė K. Žemaitukų mitochondrinės DNR kontrolinės sekos nustatymas ir

palyginimas skirtingose arklių veislėse. Magistro darbas. Kaunas. 2005. P. 17–35.

8. Garbačauskaitė V. Žemaitukų veislės arkliai ir priemonės jų genofondui išsaugoti.

Disertacija. Baisogala, 1998.

9. Garbačauskaitė-Macijauskienė V. Žemaitukai. Baisogala. 2000. 112 p.

10. Garbačauskaitė-Macijauskienė V. Žemaitukai: istorija, tyrimai, išsaugojimas.

Šiauliai: Saulės delta. 2002. 120 p.

11. Garbačauskaitė-Macijauskienė V. Žemaitukai: praeitis, dabartis ateitis. 2011.

http://www.zemaitukas.lt/images/stories/Uploads/Tekstas4.pdf . Prieiga per internetą

2014 11 30.

12. Juras R. Lietuvos vietinių arklių genetinė analizė. Daktaro disertacijos santrauka.

Kaunas. 2004. P. 36.

13. Juras R., Cothran E. G., Klimas R. Genetic analysis of three Lithuanian native horse

breeds. Šiauliai: Siauliai University. 2003. P. 180-184.

14. Juras R., Šveistienė R., Boveinienė B. Blood group and protein polymorphism gene

frequencies for the large-type Žemaitukai and other horse breeds. Proceedings of the

7TH Baltic animal breeding conference. Tartu. 2001. VII. P. 160-163.

66

15. Leonavičienė T. SPSS programų paketo taikymas statistiniuose tyrimuose. Vilnius:

Vilniaus pedagoginis universitetas. 2006. 125 p.

16. Macijauskienė V. Žemaitukų arklių populiacijos dydžio, vertės ir struktūros pokyčiai

vykdant išsaugojimo programą. Veislinių arklių auginimo problemos Lietuvoje.

Baisogala: Lietuvos gyvulininkystės institutas. 2004. P. 8-13.

17. Macijauskienė V. Žemaitukų arklių veislės selekcinė programa 2005–2007 metams.

Baisogala. 2004. P. 26–29.

18. Macijauskienė V. Žemaitukų arklių veislės genealoginės struktūros formavimas

kuriant naujas eržilų linijas. Jaunųjų mokslininkų darbai. Šiauliai: VŠĮ Šiaulių

universitetas. 2005. 2 (6). P. 139-142.

19. Macijauskienė V. Žemaitukų veislės arklių kilmės knyga. I tomas. 2006. 220 p.

20. Macijauskienė V. Žemaitukų arklių veislės selekcinė programa 2008–2010 m.

Baisogala. 2007.

21. Macijauskienė V. Žemaitukų arklių augintojų asociacijos vaidmuo kaimo plėtros

kontekste. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. Šiauliai: VŠĮ Šiaulių

universitetas. 2008. 2 (11). P. 194-200.

22. Macijauskienė V. Lietuvos žemaitukų veislės arklių fenotipinio ir genotipinio

specifiškumo tyrimai. Mokslinio tyrimo tarpinė ataskaita. Baisogala. 2008. P. 25.

23. Macijauskienė V. Žemaitukų veislės arklių kompleksinio vertinimo tobulinimas.

Gyvulininkystė: Mokslo darbai. 2009. T. 48. P. 16–27.

24. Maijauskienė V. Monitoring of the Žemaitukai horse breed. Gyvulininkystė. Vilnius:

Lietuvos mokslų akademija. 2002. 40. P. 3-12.

25. Macijauskienė V. Analysis of performance tests of the Žemaitukai horse breed.

Proceedings of the 12TH Baltic animal breeding conference. Latvia, Jurmala. 2006.

XII. P. 145-150.

26. Macijauskienė V. Changes in size, value and structure of Žemaitukai horse

population under conservation programme. Animal breeding in the Baltics. Tartu.

2004. P. 183-187.

27. Macijauskienė V. Development of noninbred lines of the Žemaitukai horse breed.

Proceedings of the 7TH Baltic animal breeding conference. Tartu. 2001. VII. P. 164-

167.

67

28. Macijauskienė V., Jatkauskienė V. Naujų linijų kūrimo proceso įtaka Žemaitukų

populiacijos genotipui. Gyvulininkystės. Baisogala: Lietuvos veterinarijos

akademijos Gyvulininkystės institutas. 2009. (54). P. 20-29.

29. Macijauskienė V., Jatkauskienė V. Žemaitukų veislės arklių genetinio kintamumo

analizė. Gyvulininkystė. LSMU Gyvulininkystės institutas. Baisogala. 2013. T. 61.

P. 3–14.

30. Macijauskienė V., Juras R. An attempt at analysing the selected traits of body

conformation, growth, performance and genetic structure of Lithuanian native

Žemaitukai horse, the breed being preserved from extinction. Animal science papers

and reports. Poland. 2003. P. 35-45.

31. Macijauskienė V., Juras R. Analysis of the lines and families of the Žemaitukai horse

breed. Žemės ūkio mokslai. Vilnius: Lietuvos mokslų akademija. 2002. Nr.1. P. 58-

61.

32. Macijauskienė V., Jatkauskienė V. Effects of blood infusion from other breeds on the

phenotype and genotype of the Žemaitukai horse breed. Proceedings of the 13TH

Baltic animal breeding conference. Estonia. 2007. XIII. P. 113-117.

33. Macijauskienė V., Ribikauskas V., Klimas R. Pojūčių jautrumo įtaka vertinant arklių

nervinį tipą ir būklę. Gyvulininkystė. Mokslo darbai. 2014. 62. P. 126-144

34. Macijauskienė V., Šveistienė R. Žemaitukų ir Stambiųjų žemaitukų arklių eksterjero

bei augimo spartos palyginimas. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas: Lietuvos

veterinarijos akademija. 2002. 19 (41). P. 76-81.

35. Petraitis J. Žemaičių veislės arklys: disertacija. Kaunas. 1948.

36. Razmaitė V., Šveistinė R., Macijauskienė V., Miceikienė I., Baltrėnaitė L., Janušonis

S., Juškienė V., Zapasnikienė B., Račys J., Klovas V. Lietuvos žemės ūkio gyvūnų

genetinių išteklių išsaugojimo programos gairės. LR Žemės ūkio ministerija, LVA

Gyvulininkystės institutas. 2006. 49 p.

37. Šveistienė R. Lietuvos vietinių arklių populiacijų dydžio kitimas ir veisimo

ypatumai. Veterinarija ir zootechnika. 2002. T. 19 (41). P. 102-105.

38. Šveistienė R., Razmaitė V. Linijinio eksterjero vertinimo pritaikymas skirtingo

genotipo arklių palyginimui. Gyvulininkystė. Baisogala: Lietuvos veterinarijos

akademijos Gyvulininkystės institutas. 2005. (46). P. 3-14.

39. Šveistys J., Garbačauskaitė V. Žemaitukų veislės arklių biologinės savybės.

Gyvulininkystė. Vilnius: Academia. 1997. P. 3-15.

68

40. Šveistys J., Garbačauskaitė V. Žemaitukų veislės arklių eksterjeras, kūno matai ir

indeksai. Gyvulininkystė. Vilnius: Academia. 1998. (32). P. 3-15.

41. Šveistys J., Macijauskienė V., Šveistienė R., Jeninas E. Lietuvos Sunkiųjų,

Stambiųjų Žemaitukų ir Žemaitukų veislių arklių vertinimo taisyklės. Baisogala:

LVA Gyvulininkystės institutas. 2004. 29 p.

42. Žemaičių veislės arklių bonitavimo instrukcija. LTSR Žemės ūkio ministerija.

Vilnius. 1979. 5 p.

69

PRIEDAI

1 priedas

1 pav. Žemaitukų arklių populiacijos kitimas 1994-2012 m.

2 priedas

1 lentelė. KONKŪRŲ NUGALĖTOJAI

I vieta II vieta III vieta

9 kartus Kongas Žrg 54 10 kartus Kongas Žrg 54 6 kartus Kongas Žrg 54

8 kartus Kvadratas Žrg 219 6 kartus Kosmosas Žrg 203 5 kartus Altas Žrg 447

7 kartus Kokosas Žrg 262 4 kartus Kokosas Žrg 262 4 kartus Kronas Žrg 313

5 kartus Altas Žrg 447 4 kartus Karys Žrg 551 3 kartus Kipras Žrg 263

5 kartus Karys Žrg 551 4 kartus Tarifas Žrg 368 3 kartus Kosmosas Žrg 203

3 kartus Kosmosas Žrg 203 3 kartus Altas Žrg 447 3 kartus Torontas Žrg 499

2 kartus Tarifas Žrg 368 3 kartus Kvadratas Žrg 219 2 kartus Žiburys Žrg 207

2 kartus Pūksis Žrg 323 2 kartus Kipras Žrg 263 2 kartus Kokosas Žrg 262

2 kartus Kipras Žrg 263 2 kartus Kvarcas Žrg 363 2 kartus Kaukas Žrg 731

2 kartus Klarijonas Žrg 343 2 kartus Kulpė Žrg 332 2 kartus Uosis Žrg 199

2 kartus Aitvaras Žrg 62 2 kartus Žievė Žrg 559 2 kartus Žievė Žrg 559

2 kartus Krivis Žrg 441 2 kartus Tinklas Žrg 440 2 kartus Persikas Žrg 642

1 kartą Kirnis Žrg 194 2 kartus Aušra Žrg 624 2 kartus Pūksis Žrg 323

70

1 kartą Kaunas Žrg 43 1 kartą Uosis Žrg 199 2 kartus Klarijonas Žrg 343

1 kartą Klevas Žrg 39 1 kartą Kronas Žrg 313 2 kartus Tembras Žrg 534

1 kartą Torontas Žrg 499 1 kartą Klarijonas Žrg 343 2 kartus Krivis Žrg 441

1 kartą Kamanė Žrg 527 1 kartą Talismanas Žrg 367 1 kartą Kodas II

1 kartą Krosna Žrg 540 1 kartą Persikas Žrg 642 1 kartą Karatas Žrg 46

1 kartą Tinklas Žrg 440 1 kartą Tembras Žrg 534 1 kartą Talismanas Žrg 367

1 kartą Taifūnas Žrg 521 1 kartą Torontas Žrg 499 1 kartą Kvadratas Žrg 219

1 kartą Koletė Žrg 495 1 kartą Ažytė Žrg 663 1 kartą Kaja Žrg 545

1 kartą Persikas Žrg 642 1 kartą Kalmanas Žrg 609 1 kartą Tinklas Žrg 440

1 kartą Žievė Žrg 559 1 kartą Uranas Žrg 593 1 kartą Aitvaras Žrg 62

1 kartą Aušra Žrg 624 1 kartą Pūksis Žrg 323 1 kartą Perlis Žrg 515

1 kartą Kuosta Žrg 520 1 kartą Topolis Žrg 378

1 kartą Uranas Žrg 593

1 kartą Karys Žrg 551

1 kartą Ketoma Žrg 538

3 priedas

2 lentelė. LYGIŲJŲ LENKTYNIŲ NUGALĖTOJAI

I vieta II vieta III vieta

5 kartus Kokosas Žrg 262 2 kartus Perlis Žrg 515 4 kartus Tropikas Žrg 273

3 kartus Kirnis Žrg 194 2 kartus Karys Žrg 551 2 kartus Karatas Žrg 46

3 kartus Karys Žrg 551 2 kartus Tropikas Žrg 273 1 kartą Ketoma Žrg 538

3 kartus Žynys Žrg 468 2 kartus Kipras Žrg 263 1 kartą Žaibas Žrg 240

3 kartus Altas Žrg 447 2 kartus Kokosas Žrg 262 1 kartą Almis Žrg 522

1 kartą Žvaigždė Žrg 238 2 kartus Spartakas Žrg 507 1 kartą Kokosas Žrg 262

1 kartą Kaukas Žrg 731 1 kartą Topolis Žrg 378 1 kartą Kosmosas Žrg 203

1 kartą Kulpė Žrg 332 1 kartą Arkavas Žrg 334 1 kartą Kvadratas Žrg 219

1 kartą Kvarcas Žrg 363 1 kartą Karatas Žrg 46 1 kartą Kaukas Žrg 731

1 kartą Karatas Žrg 46 1 kartą Kaunas Žrg 43 1 kartą Spartakas Žrg 507

1 kartą Patrimpas Žrg 65 1 kartą Kirnis Žrg 194 1 kartą Kulpė Žrg 332

1 kartą Tinklas Žrg 440 1 kartą Kvarcas Žrg 363 1 kartą Topolis Žrg 378

1 kartą Perlis Žrg 515 1 kartą Žėruolė Žrg 641 1 kartą Perlis Žrg 515

1 kartą Altas Žrg 447 1 kartą Karpis Žrg 651

1 kartą Almis Žrg 522 1 kartą Žirnis 85212

1 kartą Kamanė Žrg 527 1 kartą Torontas Žrg 499

71

4 priedas

3 lentelė. IŠTVERMĖS VARŽYBŲ NUGALĖTOJAI

I vieta II vieta III vieta

2 kartus Tinklas Žrg 440 3 kartus Kredas Žrg 386 2 kartus Žynys Žrg 468

1 kartą Alseta Žrg 306 2 kartus Tropikas Žrg 273 2 kartus Perlis Žrg 515

1 kartą Kruizas 1 kartą Kelmas Žrg 539 1 kartą Poliaris Žrg 564

1 kartą Tekontis Žrg 577 1 kartą Tinklas Žrg 440 1 kartą Aistis Žrg 374

1 kartą Poliaris Žrg 564 1 kartą Keklys Žrg 380 1 kartą Tekontis Žrg 577

1 kartą Prapuntas Žrg 557 1 kartą Topolis Žrg 378 1 kartą Prapuntas Žrg 557

1 kartą Kelmas Žrg 539 1 kartą Prapuntas Žrg 557 1 kartą Tikutis Žrg 734

1 kartą Kūmas 75110 1 kartą Tafūnas Žrg 632

1 kartą Taifūnas Žrg 521 1 kartą Sakalas Žrg 550

1 kartą Aistis Žrg 374