BAUDŽIAMOJI TEISĖ EUROPOS SĄJUNGOS …...Deimilė Prapiestytė „Baudžiamoji teisė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinio sprendimo priėmimo procese“ ISSN 2029-4239

ISSN 2029-4239 (online)Teisės apžvalga

Law review No. 2 (14), 2016, p. 115-138

BAUDŽIAMOJI TEISĖ EUROPOS SĄJUNGOSTEISINGUMO TEISMO PREJUDICINIO SPRENDIMO

PRIĖMIMO PROCESE1

Deimilė Prapiestytė23

DOI: http://dx.doi.org/10.7220/2029-4239.14.7

SANTRAUKA

Straipsnyje analizuojami Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijos pokyčiai poLisabonos sutarties įsigaliojimo prejudicinio sprendimo priėmimo procese, pradėtame gavusnacionalinių teismų nagrinėjant baudžiamąsias bylas pateiktus prašymus išaiškinti EuroposSąjungos teisės aktus ir (ar) pasisakyti dėl jų galiojimo. Taip pat tiriamas nacionalinių teismųvaidmuo šiame procese: teisė ir (ar) pareiga kreiptis dėl prejudicinio sprendimo; reikalavimaiprocesiniams dokumentams, kuriais prašoma priimti prejudicinį sprendimą; specialiųjųproceso organizavimo priemonių taikymo sąlygos. Aktualios Europos Sąjungos TeisingumoTeismo jurisprudencijos analizė turi padėti atskleisti ir galimas jos raidos tendencijas..

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI

Baudžiamoji teisė, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, prejudicinis sprendimas,nacionalinių teismų vaidmuo.

1 Straipsnis buvo publikuotas recenzuojamame mokslinių straipsnių rinkinyje „Baudžiamoji justicijair verslas“.

2 Deimilė Prapiestytė yra Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjo teisės referentė, Socialiniųmokslų (teisės) daktarė.

3 Straipsnyje išdėstyta asmeninė autorės nuomonė, nesusijusi su einamomis pareigomis.

115

Deimilė Prapiestytė„Baudžiamoji teisė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinio sprendimo priėmimo procese“


Law review No. 2 (14), 2016, p. 115-138

ĮVADAS

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir Teisingumo Teismas, Teismas) yraviena iš Europos Sąjungos (toliau – ir Sąjunga) institucijų, turinti pareigą pagal EuroposSąjungos sutarties4 (toliau – ir ES sutartis) 19 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą užtikrinti, kadaiškinant ir taikant Sutartis būtų laikomasi teisės. Po Lisabonos sutarties įsigaliojimo irpasibaigus pereinamojo laikotarpio terminui, Europos Sąjungos baudžiamosios teisės5 konteksteTeisingumo Teismas palaipsniui įgyja vis svarbesnį vaidmenį aiškindamas šioje teisės srityjepriimtus Europos Sąjungos teisės aktus ar tikrindamas jų teisėtumą. Galima paminėti keletąveiksnių, kurie skatina Teismo vaidmens sustiprėjimą minėtame kontekste: visų pirmaLisabonos sutartimi buvo išplėsta Teisingumo Teismo jurisdikcija baudžiamosios teisės srityje;antra, Europos Sąjungoje nėra siekiama visiško baudžiamosios teisės harmonizavimo, todėl jisapima tik nedaugelį nusikaltimų ir jų sudėčių, o Europos Sąjungos teisės aktuose jie dažnaiapibrėžiami minimalistiniais terminais arba suteikiant valstybėms narėms išlygų6; trečia,Europos Sąjungos įstatymų leidėjo priimamų teisės aktų pobūdis ir jų nuostatų turinys kelianemažai praktinio taikymo klausimų7; ir ketvirta, Europos Sąjungos teisės aktų turinysvalstybėse narėse interpretuojamas skirtingai8. Atsižvelgiant į paminėtus veiksnius manytina,kad yra tikslinga tirti Teisingumo Teismo jurisdikcijos pokyčius po Lisabonos sutartiesįsigaliojimo aiškinant Europos Sąjungos teisės aktus, priimtus baudžiamosios teisės srityje, artikrinant jų teisėtumą, ir analizuoti šio Teismo jurisprudenciją, formuojamą Sutarties dėlEuropos Sąjungos veikimo9 (toliau – ir SESV) 267 straipsnyje numatyto prejudicinio sprendimopriėmimo proceso metu. Tokį straipsnyje atliekamos Teisingumo Teismo jurisprudencijosanalizės apimties pasirinkimą lėmė tai, kad prejudicinio sprendimo priėmimo proceso metuTeisingumo Teismas turi galimybę įgyvendinti jam Sutartyse priskirtą kompetenciją iratsakydamas į nacionalinių teismų pateiktus prejudicinius klausimus užtikrinti vienodą EuroposSąjungos teisės aiškinimą ir taikymą visoje Europos Sąjungoje. Be to, iš šio proceso metu

4 Europos Sąjungos sutarties suvestinė redakcija. OL C 326, 2012-10-26, p. 326.5 Straipsnyje terminas „baudžiamosios teisės srityje“ yra vartojamas plačiąja prasme, t. y. kaip

apimantis tiek materialiąją baudžiamąją teisę, tiek ir baudžiamąjį procesą.6 ŠVEDAS, G. Europos Sąjungos baudžiamoji teisė ir jos įtaka Lietuvos baudžiamosios teisės

bendrosios dalies institutams. Iš: Europos Sąjungos teisės įtaka Lietuvos teisinei sistemai. Lietuvosnarystei Europos Sąjungoje – 10 metų. Recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys. Vilniaus universitetoTeisės fakultetas. Vilnius, 2014, p. 141. Prof. dr. G. Švedo nuomone, atsižvelgiant į Europos Sąjungosteisės aktų turinį, Europos Sąjungos baudžiamąją teisę galima sugrupuoti į keturias dalis: pirma, natūralioji(tikroji) baudžiamoji teisė, kurią galima būtų įvardyti kaip materialiąją teisę; antrąją dalį sudarobaudžiamasis procesas; trečioji dalis susijusi su tarptautine teisine pagalba baudžiamosiose bylose; irketvirta – bausmių vykdymas.

7 Žr., pvz.: FEDOSIUK, O. Neformalus baudžiamojo įstatymo taikymas: poreikis, ribos, doktrinos.Jurisprudencija: Mokslo darbai. Mykolo Romerio universitetas. Vilnius, 2014, Nr. 21(4), p. 1085. Autoriusnurodo, kad „mechaniškas <...> Europos Sąjungos direktyvų įgyvendinimas taip pat nepadidinabaudžiamųjų įstatymų kokybės, nes kone visų „konvencinių nusikaltimų“ definicijos labai nelakoniškos,beribės ir primena tikrus labirintus“. Toks autoriaus teiginys tik patvirtina, kad nacionaliniams teismamsnorint suprasti ir tinkamai taikyti nacionalinės teisės nuostatą, priimtą įgyvendinant Europos Sąjungosbaudžiamosios teisės aktą, nereikėtų pamiršti vadinamosios specialiosios bendradarbiavimo su TeisingumoTeismu procedūros.

8 ŠVEDAS, G., op. cit., p. 141.9 OL C 326, 2012-10-26.

116



Law review No. 2 (14), 2016, p. 115-138

formuojamos Teisingumo Teismo jurisprudencijos galima matyti, kokie yra aktualiausi irdaugiausia taikymo neaiškumų nacionaliniams teismams keliantys klausimai, susiję su EuroposSąjungos baudžiamąja teise.

Straipsnyje pateikiamos analizės objekto ir apimties pasirinkimą lėmė ir tai, kad Lietuvosbaudžiamosios teisės doktrinoje atskiri klausimai, susiję su Europos Sąjungos baudžiamosiosteisės srityje priimtų teisės aktų taikymu ir aiškinimu, buvo analizuoti atskirų baudžiamosiosteisės institutų, bendrųjų principų ar baudžiamojo proceso kontekste10, tačiau išsamesnėsTeisingumo Teismo jurisprudencijos analizės, formuojamos prejudicinio sprendimo priėmimoprocese nagrinėjant klausimus, susijusius su baudžiamąja teise, nebuvo1112. Todėl straipsnyjeanalizuojama Teisingumo Teismo jurisprudencija, suformuota prejudicinio sprendimo priėmimoproceso metu siekiant nustatyti: Teismo jurisdikcijos pokyčius šiame procese įsigaliojusLisabonos sutarčiai; nacionalinių teismų vaidmenį ir jo pakitimus, taip pat susijusius su minėtossutarties įsigaliojimu; reikalavimus procesiniams dokumentams, kuriais prašoma priimti

10 ŠVEDAS, G., op. cit., p. 135−159; ABRAMAVIČIUS, A.; PRAPIESTIS, J. Europos Sąjungosteisės įtaka Lietuvos baudžiamosios teisės specialiosios dalies institutams. Iš: Europos Sąjungos teisėsįtaka Lietuvos teisinei sistemai. Lietuvos narystei Europos Sąjungoje – 10 metų. Recenzuotų moksliniųstraipsnių rinkinys. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas. Vilnius, 2014, p. 161−190; NAMAVIČIUS, J.Baudžiamosios jurisdikcijos taisyklės Europos Sąjungos teisės aktuose ir įgyvendinimas Lietuvoje. Iš:Šiuolaikinės baudžiamosios teisės tendencijos. Recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys. Vilniausuniversiteto Teisės fakultetas, Vilnius, 2015, p. 189−218; JURKA, R. Europos teisės įtaka Lietuvosbaudžiamajam procesui. Iš: Baudžiamojo proceso tarptautiškumas: patirtis ir iššūkiai. Mykolo Romeriouniversitetas, Vilnius, 2013, p. 11−81; GUTAUSKAS, A. Kai kurių nusikalstamų veikų, susijusių suorganizuotu nusikalstamumu, tarptautiniai aspektai: žvilgsnis į ateitį. Iš: Baudžiamojo procesotarptautiškumas: patirtis ir iššūkiai. Mykolo Romerio universitetas, Vilnius, 2013, p. 139−169; ŠVEDAS,G. Europos Sąjungos teisės įtaka Lietuvos baudžiamajai teisei. Teisė: Mokslo darbai, t. 74. Vilnius, VUleidykla, 2010, p. 7−20; ČEPAS, A. Europos arešto orderis: pirmieji Europos Sąjungos baudžiamosiosteisės ir baudžiamojo proceso teisės žingsniai Lietuvoje. Mokslinis-praktinis žurnalas „Teisės problemos”.Vilnius, Teisės institutas, 2003, Nr. 3(41); NEVERA, A. Non bis in idem principas Europos Sąjungosbaudžiamojoje teisėje (I). Socialinių mokslų studijos: Mokslo darbai. Mykolo Romerio universitetas,Vilnius, 2009, 4(4), p. 85−106, ir kt.

11 Dar nedaug laiko praėjo nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo ir pereinamojo laikotarpio terminodėl aktų, priimtų remiantis Europos Sąjungos Sutarties V ir VI antraštinėmis dalimis, pasibaigimo, todėltik dabar būtų galima analizuojant Teisingumo Teismo jurisprudenciją daryti išvadas dėl jos raidostendencijų šioje srityje. Vis dėlto tokia analizė Lietuvos teisės doktrinoje jau buvo pradėta, pavyzdžiui, žr.:PRAPIESTYTĖ, D. Baudžiamoji teisė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo procese dėl prejudiciniosprendimo priėmimo. Iš: Nepriklausomos Lietuvos teisė: praeitis, dabartis ir perspektyvos. Recenzuotųstraipsnių rinkinys. Liber Amicorum Jonui Prapiesčiui. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, Vilniausuniversiteto Teisės fakulteto Alumni draugija, Vilniaus universiteto teisės fakulteto strateginio planavimokomitetas. Vilnius, 2012, p. 61−74.

12 Tuo tarpu kitų valstybių narių teisės doktrinoje tik įsigaliojus Lisabonos sutarčiai pasirodžiusiuosepirmuosiuose tyrimuose ir vėliau juos tęsiant prognozuojama dėl Teisingumo Teismo jurisprudencijosgalimų raidos tendencijų Europos Sąjungos baudžiamosios teisės srityje. Žr., pvz.: BOT, Y. La création del’espace pénal européen – les réalisations d’ajourd’hui et les espoirs de demain. Iš: Monografie CentrumStudiów Niemieckich i Europejskich im. Willy Brandta 27. Acta Universitatis Wratislaviensis N°3191.Wroclaw, 2010, p. 241−250; FLORE, D. Les enjeux d’une justice pénale européenne. Bruxelles, ÉditionsLarcier, 2009, p. 633; MANACORDA, S. Le droit pénal sous Lisbonne: vers un meilleur équilibre entreliberté, sécurité et justice? Revue de science criminelle, 2011, p. 945 <www.dalloz.fr>; WEYEMBERGH,A. Les développements de l’espace européen de justice pénale depuis l’entrée en vigueur du traité deLisbonne. Iš: Actualités en droit pénal. Bruylant Bruxelles, 2012, p. 35−66 (p. 120); BOT, Y. Le droit

117



Law review No. 2 (14), 2016, p. 115-138

prejudicinį sprendimą, ir specialiąsias priemones ar teisenos rūšis, taikytinas tokio pobūdžioprocese.

Prieš pradedant išsamiau analizuoti Teisingumo Teismo jurisprudenciją reikėtų pabrėžti,kad Lietuvos teismai ir teisminės institucijos iki šiol gana aktyviai naudojosi galimybebendradarbiauti su šiuo teismu vadovaujantis SESV 267 straipsniu, įtvirtinančiu prejudiciniosprendimo priėmimo procedūrą. Kol kas Teisingumo Teisme iš Lietuvos gauti trisdešimtseptyni13 tokie kreipimaisi, tačiau iš jų tik vienas buvo pateiktas nagrinėjant baudžiamąją bylą14.

1. EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMOJURISDIKCIJA PROCESE DĖL PREJUDICINIO

SPRENDIMO PRIĖMIMO

SESV 267 straipsnyje įtvirtinta prejudicinio sprendimo priėmimo procedūra, teisėsdoktrinoje ir Teisingumo Teismo jurisprudencijoje dar vadinama teismų bendradarbiavimoprocedūra, kurioje tiek Teisingumo Teismas, tiek valstybių narių teismai turi aiškiai atskirtą irapibrėžtą kompetenciją15. Šiame SESV straipsnyje nustatant prejudicinio sprendimo priėmimoproceso organizavimo tvarką, yra įtvirtintas pats prejudicinio sprendimo priėmimo procesoinstitutas: valstybės narės teismui nagrinėjant bylą Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir (ar)Europos Sąjungos teisės akto galiojimo (teisėtumo)16 klausimu, šis nacionalinis teismas,manydamas, kad galutiniam sprendimui priimti jam reikia Europos Sąjungos TeisingumoTeismo sprendimo, gali kreiptis su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. Valstybės narėsteismas, kreipdamasis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, neprašonei jo nuomonės dėl konkretaus ginčo sprendimo būdo, nei a fortiori išspręsti ginčą, o prašo„išaiškinti teisę“ (pranc. dire le droit)17.

pénal et l’Union européenne – ombres et lumières. Iš: La Cour de justice de l’Union européenne sous laprésidence de Vassilios Skouris (2003−2015). Liber amicorum Vassilios Skouris. Bruylant, Bruxelles,2015, p. 143−158 (p. 754); PERILLO, E. Le droit pénal substantiel et l’espace de liberté, de sécurité et dejustice, deux ans après Lisbonne: une analyse de jure condito et quelques perspective de jure condendo.Revue des affaires européennes = Law & European affairs. 19e année, 2012 (2013), 4, p. 781−812;GRASSO, G. The instruments of harmonisation of national criminal law, their enforcement and the role ofthe Court of Justice. New journal of European criminal law: NJECL. Vol. 6 (2015), issue 4, p. 494−504 irkt.

13 Šis skaičius apima ir Teisingumo Teismui pateiktus pačius naujausius prašymus priimtiprejudicinį sprendimą šiose bylose: LitSpecMet (C-567/15, Vilniaus apygardos teismas kreipėsinagrinėdamas civilinę bylą); Dockevičius ir Dockevičienė (C-587/15, Lietuvos Aukščiausiasis Teismaskreipėsi nagrinėdamas civilinę bylą); Litdana (C-624/15, Vilniaus apygardos administracinis teismaskreipėsi nagrinėdamas administracinę bylą) ir Anisimovienė ir kt. (C-688/15, Lietuvos AukščiausiasisTeismas kreipėsi nagrinėdamas civilinę bylą).

14 2008 m. liepos 11 d. nutartis Babanov (C-207/08, EU:C:2008:407). 15 2011 m. gegužės 26 d. sprendimas Stichting Natuur en Milieu ir kt. (C-165/09-C-167/09,

EU:C:2011:348).16 Straipsnyje šie terminai vartojami kaip sinonimai.17 VANDERSANDEN, G. La procédure préjudicielle devant la Cour de Justice de l’Union

européenne. Bruxelles: Bruylant, 2011, p. 1.

118



Law review No. 2 (14), 2016, p. 115-138

1.1. Valstybės narės teismo vaidmuo SESV 267 straipsnyjenustatytoje procedūroje

Nacionaliniai teismai, nagrinėjantys baudžiamąją bylą, manydami, kad sprendimui priimtijiems reikia Europos Sąjungos teisės akto, susijusio su laisvės, saugumo ir teisingumo sritimis,nuostatų išaiškinimo, ar iškilus abejonei dėl paties Sąjungos teisės akto teisėtumo, galipasinaudoti galimybe pradėti bendradarbiauti su Teisingumo Teismu ir kreiptis į jį su prašymupriimti prejudicinį sprendimą (SESV 267 straipsnio 2 dalis). Pabrėžtina, kad įsigaliojusLisabonos sutarčiai teisę kreiptis į Teisingumo Teismą SESV 267 straipsnis suteikia visiemsnacionaliniams teismams, nepriklausomai nuo jų vietos nacionalinėje teismų sistemoje. Tuotarpu aukščiausiųjų instancijų teismams, kurių sprendimai yra galutiniai ir negali būtiskundžiami, išlieka pareiga kreiptis į Teisingumo Teismą iškilus abejonių dėl Sąjungos teisėsaktų taikymo ar aiškinimo (SESV 267 straipsnio 3 dalis).

Kalbant apie prejudicinio sprendimo priėmimo procesą, pradėtą gavus iš nacionalinioteismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, prašymą išaiškinti Europos Sąjungos teisės aktą arkonkrečią jo nuostatą, ar klausimą dėl jų galiojimo, galima preziumuoti, kad didesnių problemųdėl besikreipiančios teisminės institucijos statuso SESV 267 straipsnio prasme neturėtų kilti18.

Vis dėlto šiuo aspektu, norint tinkamai įvertinti pokyčius, susijusius su Teisingumo Teismojurisdikcija baudžiamosios teisės srityje, vis dar yra svarbu žinoti anksčiau galiojusį teisinįreguliavimą.

Reikėtų prisiminti, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Teisingumo Teismui priskirtoskompetencijos nagrinėti prašymus priimti prejudicinį sprendimą dėl vizų, prieglobsčio,imigracijos ir kitose su laisvu asmenų judėjimu susijusiose Europos Sąjungos politikos sritysepriimtų teisės aktų išaiškinimo išsiplėtimas buvo susijęs su vadinamųjų Europos Bendrijųramsčių19 panaikinimu. Iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo aukščiausiųjų instancijų teismamsbuvo numatyta pareiga kreiptis į Teisingumo Teismą su prejudiciniais klausimais dėl EBsutarties IV antraštinėje dalyje nustatytose vizų, prieglobsčio, imigracijos ir kitų su laisvuasmenų judėjimu (be kita ko, ir su teismų bendradarbiavimu civilinėse bylose, teismosprendimų pripažinimu ir vykdymu) susijusiose politikos srityse priimtų teisės aktų išaiškinimoarba jų teisėtumo. Valstybės narės turėdavo priimti deklaracijas, kuriose nurodydavo, t. y.įvardydavo, ar šia teise gali naudotis visų instancijų nacionaliniai teismai, ar ji suteikiama tikaukščiausiųjų instancijų teismams, kokie nacionaliniai teismai galės kreiptis į TeisingumoTeismą dėl pamatinių ir kitų sprendimų teisėtumo bei šių teisės aktų išaiškinimo, dėlkonvencijų, sudarytų pagal Europos Sąjungos sutarties VI antraštinę dalį (policijos ir teismų

18 Plačiau šiuo klausimu žr.: PRAPIESTYTĖ, D. Teismo samprata pagal Sutarties dėl EuroposSąjungos veikimo 267 straipsnį. Socialinių mokslų studijos. Mykolo Romerio universiteto mokslo darbai,2011, Nr. 3(4), p. 1207−1227. Valstybės narės teismo statuso klausimo SESV 267 straipsnio prasme svarbąatspindi ir vienas iš naujesnių Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 6 d. priimtųsprendimų Consorci Sanitari del Maresme (C-203/14, EU:C:2015:664) ir 2015 m. balandžio 24 d. priimtanutartis šioje byloje dėl žodinės proceso dalies organizavimo Consorci Sanitari del Maresme C-203/14,EU:C:2015:279.

19 Europos Sąjungos ramsčiai – tai politikos sritys, kuriose galiojo skirtingos sprendimų priėmimosistemos. Iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo Europos Sąjunga buvo pagrįsta trimis vadinamaisiaisramsčiais: Europos bendrijos (I ramstis), bendros užsienio ir saugumo politikos (II ramstis),bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityje (III ramstis).

119



Law review No. 2 (14), 2016, p. 115-138

bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose). Taigi Europos Sąjungos sutarties 35 straipsnis,reglamentuojantis policijos ir teismų bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, nustatė labairibotą Teisingumo Teismo jurisdikciją priimti prejudicinius sprendimus minėtoje politikossrityje. Tuo tarpu EB sutarties 68 straipsnis buvo skirtas vizų, prieglobsčio, imigracijos irkitoms su laisvu asmenų judėjimu susijusioms Europos Bendrijos politikos sritims, ir pagal jįteisę kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą turėjo tik tienacionaliniai teismai, kurių sprendimai pagal nacionalinę teisę toliau teismine tvarka negalėjobūti skundžiami20. Visi šie paminėti Teisingumo Teismo jurisdikcijos apribojimai neteko galiosįsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir 2014 m. gruodžio 1 d. pasibaigus Protokole Nr. 36 dėlpereinamojo laikotarpio nuostatų nustatytam pereinamojo laikotarpio terminui21, o policijos irteismų bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose nuo šiol apima bendroji Sąjungos teisė22.

1.2. Prašymo priimti prejudicinį sprendimą objektas

SESV 267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Teisingumo Teismo jurisdikcijai priskirtinasprejudicinio sprendimo dėl Sutarčių išaiškinimo ir Europos Sąjungos institucijų, įstaigų arorganų aktų galiojimo ir išaiškinimo priėmimas. Europos Sąjungos teisės aktas, dėl kurioišaiškinimo ar galiojimo galima kreiptis, turi būti suprantamas taip, kaip tai nurodyta SESV 288straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad Europos Sąjungos institucijos pagal savo kompetencijąpriima reglamentus, direktyvas, sprendimus, rekomendacijas ir nuomones. Teisės doktrinoje,pavyzdžiui, nurodoma, kad Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Europos Sąjungosinstitucijos „įprato“ priimti teisės aktus, kurių pavadinimai nėra paminėti SESV 288 straipsnyje,priima prašymus priimti prejudicinį sprendimą net ir tais atvejais, kai kreipiamasi dėl teisėsakto, kuris nėra tiesiogiai nurodytas šiame Sutarties straipsnyje23.

20 Teisingumo Teismo jurisprudencijoje yra pavyzdžių, kai nacionalinis teismas, kurio iki Lisabonossutarties įsigaliojimo pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą pagal EB sutarties 68 straipsnįbuvo atmestas kaip nepriimtinas, įsigaliojus šiai sutarčiai vėl prašė priimti prejudicinį sprendimą. 2009 m.lapkričio 20 d. nutartyje Martinez (C-278/09, EU:C:2009:725) Teisingumo Teismas nutarė, kad jis neturijurisdikcijos atsakyti į Tribunal de grande instance de Paris (Paryžiaus apgardos teismas) pateiktąprejudicinį klausimą šioje byloje. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Tribunal de grande instance de Paris išnaujo pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą tais pačiais klausimais, kaip ir minėtoje bylojeMartinez. Antrą kartą gautą prašymą Teismas priėmė nagrinėti, ir didžioji teisėjų kolegija 2011 m. spalio25 d. priėmė sprendimą eDate Advertising ir kt. (C-509/09 ir C-161/10, EU:C:2011:685).

21 Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų antraštinės dalies, skirtos Pereinamojolaikotarpio nuostatoms dėl aktų, priimtų remiantis Europos Sąjungos Sutarties V ir VI antraštinėmisdalimis, kol įsigalios Lisabonos Sutartis, 10 straipsnyje nustatyta, kad pereinamojo laikotarpio priemonėsyra taikomos penkerius metus po Lisabonos sutarties įsigaliojimo. Pavyzdžiui, 2011 m. vasario 17 d.priimtame sprendime Weryński (C-283/09, EU:C:2011:85) Teisingumo Teismas sprendė klausimą, susijusįsu pereinamuoju laikotarpiu, dėl žemesniųjų instancijų nacionalinių teismų iki Lisabonos sutartiesįsigaliojimo pateiktų prašymų priimti prejudicinį sprendimą, kurie yra nagrinėjami jau po Lisabonossutarties įsigaliojimo.

22 PRADEL, J.; CORSTEN, G.; VERMEULEN, G. Droit pénal européen. Paris, Dalloz,2009, p. 478.

23 Contentieux de l’Union européenne. Renvoi préjudiciel. Recours en manquement / 3. Sous ladirection de Denys SIMON. Par Christophe SOULARD, Anne RIGAUX, Rodolphe MUNOZ. ÉditionsLamy, Reuil-Malmaison, 2011, p. 37.

120



Law review No. 2 (14), 2016, p. 115-138

Sutartys. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad atvejai, kai nacionaliniam teismuinagrinėjant baudžiamąsias bylas gali kilti klausimų dėl Sutarčių nuostatų aiškinimo, yra ganareti. Tačiau Teisingumo Teismo jurisprudencijos analizė parodo, kad nagrinėjant baudžiamąsiasbylas valstybės narės teismui gali kilti ir bendrojo pobūdžio teisės aiškinimo klausimų, t. y.susijusių ne tik su baudžiamosios teisės taikymo sritimi24, bet ir, pavyzdžiui, su konstitucinėsteisės ar bendrųjų teisės principų aiškinimu, ar net su pačiu SESV 267 straipsnyje įtvirtintoprejudicinio sprendimo priėmimo institutu susijusių klausimų. Pavyzdžiui, byloje Melki irAbdeli25 Teisingumo Teismas, nagrinėdamas Cour de cassation (Aukščiausiasis (kasacijų)teismas, Prancūzija) prašymą priimti prejudicinį sprendimą, pasisakė ir apie nacionalinių teismųdiskreciją spręsti dėl būtinybės kreiptis į Teismą. Šiose sujungtose bylose prašymai priimtiprejudicinį sprendimą buvo susiję su SESV 67 ir 267 straipsnių išaiškinimu ir pateiktinagrinėjant dvi bylas, pradėtas prieš Alžyro piliečius A. Melki ir S. Abdeli siekiant pratęsti jųlaikymą pataisos įstaigoms nepriklausančiose patalpose.

Spasic byloje26 Oberlandesgericht Nürnberg (Niurnbergo apeliacinis apygardos teismas,Vokietija), nagrinėdamas baudžiamąją bylą, iškeltą Z. Spasic dėl sukčiavimo Italijoje, kreipėsi įTeisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą ir išaiškinti Konvencijos dėlŠengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungosvalstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėllaipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, įgyvendinimo 54 straipsnį, skirtąnon bis in idem principo27 taikymui, ir klausdamas, ar ši nuostata atitinka Europos Sąjungospagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 50 straipsnį28. Nagrinėjančiam pagrindinę byląVokietijos teismui kilo klausimas dėl non bis in idem principo taikymo, kai apkaltinamojonuosprendžio priėmimo atveju paskirta bausmė „jau yra įvykdyta“ arba „faktiškai vykdoma“, irdėl pastarųjų sąvokų aiškinimo.

Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad nacionaliniai teismai taip pat prašokartu išaiškinti Sutarčių ir direktyvų nuostatas. Pavyzdžiui, byloje Taricco ir kt.29 prašymąpriimti prejudicinį sprendimą pateikė Tribunale di Cuneo (Kuneo teismas, Italija). Šis teismas

24 Pavyzdžiui, 2016 m. sausio 26 d. sprendimas Laezza (C-375/14, EU:C:2016:60). Tribunale diFrosinone (Frozinonės teismas, Italija) nagrinėjant baudžiamąją bylą prieš R. Laezza kilo klausimų dėlItalijos teisės aktų, kuriais reglamentuojamas lažybų įmokų rinkimas, suderinamumo su SESV 49(įsisteigimo laisvė) ir 56 (laisvė teikti paslaugas) straipsniais. Šis teismas siekė sužinoti, ar šie SESVstraipsniai turi būti aiškinami taip, kad jie draudžia nacionalinę nuostatą, kaip antai nagrinėjamąpagrindinėje byloje, kuria koncesininkas, nutraukiantis veiklą dėl koncesijos laikotarpio pabaigos ar dėlsprendimų atimti ar atšaukti teises, įpareigojamas neatlygintinai perleisti nuosavą materialųjį irnematerialųjį turtą, sudarantį įmokų rinkimo ir valdymo tinklą.

25 2010 m. birželio 22 d. sprendimas Melki ir Abdeli (C-188/10 ir C-189/10, EU:C:2010:363).26 2014 m. gegužės 27 d. sprendimas Spasic (C-129/14 PPU, EU:C:2014:586).27 Šį teisės principą Teisingumo Teismas aiškino ir ankstesnėje savo jurisprudencijoje, pavyzdžiui,

2010 m. lapkričio 16 d. sprendime Mantello (C-261/09, EU:C:2010:683).28 1990 m. birželio 19 d. Šengene pasirašytos ir 1995 m. kovo 26 d. įsigaliojusios Konvencijos dėl

Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių,Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienųkontrolės panaikinimo, įgyvendinimo (OL L 239, 2000, p. 19; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k.,19 sk., 2 t., p. 9) 54 straipsnio, skirto non bis in idem principo taikymui, išaiškinimo ir dėl šios nuostatosatitikties Chartijos 50 straipsniui (teisė nebūti du kartus teisiamam ar baudžiamam už tą pačiąnusikalstamą veiką).

29 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimas Taricco ir kt. (C-105/14, EU:C:2k;p-l015:555).

121



Law review No. 2 (14), 2016, p. 115-138

prašė išaiškinti SESV 101, 107 ir 11930 straipsnius ir kai kurias Direktyvos 2006/112/EB dėlpridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas31. Prašymas dėl Europos Sąjungos teisėsišaiškinimo buvo pateiktas nagrinėjant baudžiamąją bylą, iškeltą septyniems asmenims, kuriebuvo kaltinami sudarę nusikalstamą susivienijimą ir organizavę jo veiklą, siekdami darytiįvairius nusikaltimus pridėtinės vertės mokesčio srityje. Nacionalinis teismas iš esmės siekėsužinoti, ar yra Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai, kad valstybių narių teismai netaikytųtam tikrų nacionalinės teisės aktų nuostatų dėl nusikalstamos veikos senaties terminųužtikrinant, kad persekiojimas už nusikaltimus mokesčių tvarkai būtų veiksmingas.

Chartijai įgijus tokią pačią kaip Sutarčių galią Europos Sąjungos teisės sistemoje, nuo šioltiek Europos Sąjungos institucijos, taikydamos Europos Sąjungos teisę, tiek šią teisęįgyvendindamos valstybės narės turi užtikrinti Chartijoje numatytų pagrindinių asmens teisiųtinkamą apsaugą. Taigi Chartijai įgijus minėtą galią valstybių narių teisės sistemoje, valstybiųnarių teismai gali prašyti Teisingumo Teismo išaiškinti Chartijos nuostatas pateikdamiprejudicinių klausimų. Kaip matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, tokio pobūdžioklausimų teikimas gana dažnai, bent jau pačioje pradžioje po Lisabonos sutarties įsigaliojimo,baigdavosi nesėkme, tai yra Teismas arba nuspręsdavo, kad jis nėra kompetentingas nagrinėtipateiktų prejudicinių klausimų, arba kad tokie klausimai yra nepriimtini. Iš Teisingumo Teismojurisprudencijos matyti, kad šiam teismui vis dar tenka valstybių narių teismams primintiChartijos taikymo sąlygas32, t. y. kad Chartijos 51 straipsnio 1 dalis nustato reikalavimąChartijos nuostatas taikyti, be Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų, ir valstybėms narėms, tikkai pastarosios įgyvendina Sąjungos teisę. Teisingumo Teismas nurodo, kad sąvoka „Sąjungosteisės įgyvendinimas“, kaip ji suprantama pagal minėtą Chartijos nuostatą, siejama su tam tikrolygio sąsaja, kuri peržengia sričių panašumo arba vienos srities netiesioginio poveikio kitairibas33 ir suponuoja sąsają tarp Sąjungos teisės akto ir aptariamos nacionalinės priemonės, kurituri reikšti daugiau nei tik sričių panašumas arba vienos srities netiesioginis poveikis kitai34.Teisingumo Teismo jurisprudencija rodo, kad siekiant nustatyti, ar nacionalinė teisė susijusi suSąjungos teisės įgyvendinimu, kaip tai suprantama pagal Chartijos 51 straipsnį, reikėtų

30 SESV 101 (draudžiami įmonių susitarimai), 107 (valstybės pagalba) ir 119 (ekonominė ir bendrapinigų politika ir valiutų kursai) straipsniai.

31 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendrossistemos (OL L 347, p. 1, klaidų ištaisymas OL L 335, 2007, p. 60).

32 Pavyzdžiui, 2012 m. birželio 7 d. priimtame sprendime byloje Vinkov (C-27/11, EU:C:2012:326)Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagrindinė byla yra išimtinai vidaus pobūdžio. Pagrindinėje bylojebuvo nagrinėjamas asmens, nuolat gyvenančio Bulgarijos Respublikos teritorijoje, skundas dėl nutarimo,kuriuo jis buvo nubaustas už šioje valstybėje sukeltą eismo įvykį. Prašymą priimti prejudicinį sprendimąpateikęs teismas klausė, ar pagal Europos Sąjungos teisę draudžiamos pagrindinėje byloje nagrinėjamosBulgarijos teisės nuostatos, kiek jomis pažeidžiama teisė į veiksmingą teisinę gynybą, įtvirtintą Europosžmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6 straipsnyje bei Chartijos47 ir 48 straipsniuose. Teisingumo Teismas priimtame sprendime visų pirma priminė, kad pagalnusistovėjusią Teismo praktiką reikalavimai, kylantys iš pagrindinių teisių apsaugos, taikomi valstybėmsnarėms visais atvejais, kai jos įgyvendina Europos Sąjungos teisės aktus. Nagrinėjamos bylos atvejuTeisingumo Teismas nusprendė, jog iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą nematyti, kad nacionalinėsteisės aktai yra Europos Sąjungos teisės įgyvendinimo priemonė ar kad jie kaip nors kitaip su ja susiję,todėl jis neturi jurisdikcijos priimti prejudicinį sprendimą, kiek jis susijęs su pagrindine teise į veiksmingąteisinę gynybą.

33 2014 m. kovo 6 d. sprendimo Siragusa (C-206/13, EU:C:2014:126) 24 punktas.34 2014 m. liepos 10 d. sprendimo Julián Hernández ir kt. (C-198/13, EU:C:2014:2055) 34 punktas.

122



Law review No. 2 (14), 2016, p. 115-138

patikrinti, be kita ko: ar nagrinėjamais teisės aktais siekiama įgyvendinti Europos Sąjungosteisės nuostatą; šių teisės aktų pobūdį ir ar jais siekiama kitų tikslų nei tie, kurie nustatytiEuropos Sąjungos teisėje, net jeigu jie šiai teisei gali daryti netiesioginį poveikį; ar egzistuojakonkretūs šios srities Europos Sąjungos teisės aktai arba galintys jai daryti poveikį aktai35.

Geriausias Teisingumo Teismo atliktos išsamios analizės dėl Chartijos taikymo iraiškinimo pavyzdys yra byla Åkerberg Fransson36: į Teisingumo Teismą kreipėsi Haparandatingsrätt (Haparandos apylinkės teismas, Švedija), nagrinėjęs tarp Åklagaren (prokuratūra) irH. Åkerberg Fransson vykstantį ginčą dėl nurodytos institucijos vykdomo baudžiamojopersekiojimo už mokesčių vengimą dideliu mastu. Nacionalinis teismas šioje byloje prašėišaiškinti non bis in idem principą. Reikėtų pabrėžti, kad nagrinėjant šią bylą nemažai valstybiųnarių, taip pat ir Europos Komisija, abejojo dėl prejudicinių klausimų priimtinumo nagrinėti,nes, jų nuomone, paskiriant mokesčių sankcijas ir pradedant baudžiamąjį persekiojimą taikytiteisės aktai nebuvo priimti įgyvendinant Europos Sąjungos teisę; tačiau Teisingumo Teismasšiai nuomonei nepritarė.

Prieš aptariant Teisingumo Teismo prejudicinius sprendimus, kuriuose buvo aiškinamibene didžiausią dalį iš visų Europos Sąjungos priimamų teisės aktų rūšių sudarantysreglamentai ir direktyvos, būtų tikslinga priminti Sutartyse apibrėžtą Europos Sąjungoskompetenciją priimti teisės aktus, susijusius su teismų bendradarbiavimu baudžiamosiosebylose ir apibrėžiančius nusikalstamas veikas bei sankcijas.

SESV 82 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad Sąjungos teismų bendradarbiavimasbaudžiamosiose bylose grindžiamas nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimoprincipu bei apima valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą, nustatant tokiasminimaliąsias taisykles, kokių reikia nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimuibei policijos ir teismų bendradarbiavimui tarpvalstybinio pobūdžio baudžiamosiose bylosepalengvinti, ir tai yra daroma atsižvelgiant į skirtingas valstybių narių teisės tradicijas irsistemas. Šio straipsnio 2 dalyje yra numatyta galimybė priimti minimalias bendrąsias procesotaisykles, kokių reikia nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimui bei policijos irteismų bendradarbiavimui tarpvalstybinio pobūdžio baudžiamosiose bylose palengvinti. Šiosminimaliosios taisyklės gali būti susijusios su: valstybių narių tarpusavio įrodymų leistinumu;asmenų teisėmis baudžiamajame procese; nusikaltimų aukų teisėmis; bet kuriais kitaiskonkrečiais baudžiamojo proceso aspektais, kuriuos Taryba yra sprendimu nustačiusi iš anksto.Tačiau SESV 82 straipsnio 2 dalyje nurodytų minimaliųjų taisyklių priėmimas neužkerta keliovalstybėms narėms išlaikyti arba nustatyti aukštesnio lygio asmenų apsaugą. SESV 82straipsnio nuostatų pagrindu yra priimta nemažai direktyvų, pavyzdžiui: Direktyva 2010/64/ESdėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese37, Direktyva 2011/99/ESdėl Europos apsaugos orderio38; Direktyva 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderiobaudžiamosiose bylose39; Direktyva 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame

35 Sprendimo Siragusa (C-206/13, EU:C:2014:126) 25 punktas.36 2013 m. vasario 26 d. sprendimas Åkerberg Fransson (C-617/10, EU:C:2013:105).37 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/64/ES dėl teisės į vertimo

žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (OL L 280, 2010-10-26, p. 1).38 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/99/ES dėl Europos

apsaugos orderio (OL L 338, 2011-12-21, p. 2).39 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/41/ES dėl

Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose (OL L 130, 2014-05-01, p. 1).

123



Law review No. 2 (14), 2016, p. 115-138

procese40; Direktyva 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui beiEuropos arešto orderio vykdymo procedūroms, ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimobūtų informuota trečioji šalis, teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmisįstaigomis laisvės atėmimo metu41 ir kt.

SESV 83 straipsnis numato galimybę priimant direktyvas pagal įprastą Europos Sąjungosteisėkūros procedūrą nustatyti minimalias taisykles dėl nusikalstamų veikų ir sankcijųapibrėžimo ypač sunkių nusikaltimų, turinčių tarpvalstybinį pobūdį, pasireiškiantį dėl tokiųnusikaltimų pobūdžio arba poveikio, arba ypatingo poreikio kovoti su jais remiantis bendruojupagrindu, srityse, kaip antai terorizmas, prekyba žmonėmis, seksualinis moterų ir vaikųišnaudojimas, neteisėta prekyba narkotikais, neteisėta prekyba ginklais, pinigų plovimas,korupcija, mokėjimo priemonių klastojimas, kompiuteriniai nusikaltimai ir organizuotasnusikalstamumas. Europos Komisija, vadovaudamasi SESV 83 straipsnio 2 dalimi, parengėatskirų sričių direktyvas, o kai kurias jau ir priėmė, kaip antai kovai su manipuliavimu rinkojeskirtą Direktyvą 2014/57/ES dėl baudžiamųjų sankcijų už manipuliavimą rinka42, įpareigojančiąvalstybes nares numatyti baudžiamąją atsakomybę už manipuliavimą finansų rinkose. Taigi dėlvisų SESV 82 ir 83 straipsnių pagrindu priimtų Europos Sąjungos teisės aktų nacionaliniaiteismai, kuriems kils klausimų dėl šių teisės aktų aiškinimo ir (ar) jų galiojimo, galės pateiktiTeisingumo Teismui prejudicinių klausimų. Toliau straipsnyje pateikiama Teisingumo Teismojurisprudencijos pavyzdžių, kaip Teismas aiškino direktyvas ir reglamentus, susijusius subaudžiamąja teise.

Reglamentai. Teisingumo Teismo jurisprudencijoje yra pavyzdžių, kai nacionaliniaiteismai nagrinėdami baudžiamąsias bylas prašo Teismo išaiškinti ir reglamentus. Vo byloje43

Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis (kasacijų) teismas, Vokietija) kreipėsi į Teisingumo Teismąnagrinėdamas baudžiamąją bylą prieš M. K. Vo, nuteistą už nesąžiningai gavusių vizas trečiųjųšalių piliečių neteisėtą įvežimą į Vokietijos teritoriją. Šiam teismui kilo klausimų dėlReglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), nuostatųaiškinimo44.

40 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/13/ES dėl teisės įinformaciją baudžiamajame procese (OL L 142, 2012-06-01, p. 1).

41 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/48/ES dėl teisės turėtiadvokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisėsreikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiaisasmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu (OL L 294, 2013-11-06, p. 1).

42 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/57/ES dėl baudžiamųjųsankcijų už manipuliavimą rinka (manipuliavimo rinka direktyva) (OL L 173, 2014-06-12, p. 179). Plačiaušiuo klausimu, pavyzdžiui, žr.: FRUZEROVA, O. Piktnaudžiavimo rinka reglamentas – administracinėsatsakomybės klausimas. Teisė: Mokslo darbai, t. 91. Vilnius, VU leidykla, 2014, p. 100−118.

43 2012 m. balandžio 10 sprendimas Vo (C-83/12 PPU, EU:C:2012:202).44 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis

Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL L 243, p. 1). Vietnamo piliečiui M. K. Vo Vokietijoje buvoiškelta baudžiamoji byla už veikas, susijusias su pagalba neteisėtai imigruoti. Išnagrinėjęs šią byląLandgericht Berlin (Berlyno apygardos teismas) nuteisė jį už keturias nusikalstamas su pagalba neteisėtaiimigruoti susijusias veikas, padarytas komerciniais tikslais ir veikiant nusikalstamame susivienijime, irskyrė bendrą ketverių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis buvo Vietnamonusikalstamų susivienijimų, padedančių Vietnamo piliečiams neteisėtai atvykti į Vokietiją, narys.Nacionalinis teismas manė, kad baudžiamų Vokietijos įstatymų nuostatų sąlygos patraukti baudžiamojonatsakomybėn įvykdytos, nes asmenys, kuriems siekta padėti imigruoti, Vengrijos ar Švedijos ambasadų

124



Law review No. 2 (14), 2016, p. 115-138

Direktyvos yra Europos Sąjungos teisės aktai, dėl kurių bene dažniausiai nacionaliniaiteismai formuluoja prejudicinius klausimus prašymuose priimti prejudicinius sprendimus. IšTeisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad iš pirmo žvilgsnio nieko bendra subaudžiamąja teise neturintys Europos Sąjungos teisės aktai gali būti svarbūs nagrinėjantbaudžiamąją bylą. Pavyzdžiui, Celaj byloje45 Tribunale di Firenze (Florencijos apylinkėsteismas, Italija) prašė išaiškinti Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjųšalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse46 nuostatas. Šis prašymas buvopateiktas nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl vykdomo Albanijos piliečio S. Celaj, kuris į Italijosteritoriją pateko pažeisdamas draudimą trejus metus čia atvykti, baudžiamojo persekiojimo.Minėtą direktyvą Teisingumo Teismas aiškino ir sprendime Filev ir Osmani47.

Byloje Andreas Wittmann48 Oberlandesgericht Nürnberg (Niurnbergo aukštesnysisapygardos teismas, Vokietija), nagrinėdamas baudžiamąją bylą, iškeltą F. Weberiui už tai, kadšis Vokietijos teritorijoje vairavo transporto priemonę neturėdamas vairuotojo pažymėjimo,prašė išaiškinti Direktyvos 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų49 nuostatas.

Nacionaliniai teismai prašo išaiškinti ir direktyvas, susijusias su baudžiamojo procesoklausimais. Pavyzdžiui, Covaci byloje50 Amtsgericht Laufen (Laufeno apylinkės teismas,Vokietija) pateikė prašymą išaiškinti Direktyvos 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštupaslaugas baudžiamajame procese ir Direktyvos 2012/13/ES dėl teisės į informacijąbaudžiamajame procese51 nuostatas nagrinėdamas baudžiamąją bylą prieš G. Covaci dėl jo

tarnautojams sąmoningai melavo teigdami, kad turistiniais arba laikinojo darbo tikslais ketina vykti įŠengeno erdvę, nors nuo pat pradžių planavo vykti į Vokietiją gyventi, dėl ko jie nebūtų gavę vizų, išduotųjiems tik dėl to, kad tarnautojai buvo suklaidinti. Tačiau šiam teismui kilo klausimas dėl nacionaliniųteisės aktų suderinamumo su Europos Sąjungos teise, t. y. ar galima skirti baudžiamąsias sankcijas užminėtas veikas.

45 2015 m. spalio 1 d. sprendimas Celaj (C-290/14, EU:C:2015:640).46 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų

nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348,p. 98). Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiravosi, arDirektyva 2008/115 turi būti aiškinama taip, kad ji draudžia valstybės narės teisės aktus, kuriuosenumatoma laisvės atėmimo bausmė trečiosios šalies piliečiui, neteisėtai esančiam šalies teritorijoje, kurispo to, kai buvo sugrąžintas į savo kilmės šalį pagal ankstesnę grąžinimo procedūrą, neteisėtai grįžta įminėtos valstybės teritoriją pažeisdamas draudimą atvykti.

47 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimas Filev ir Osmani (C-297/12, EU:C:2013:569). Su prašymupriimti prejudicinį sprendimą kreipėsi Amtsgericht Laufen (Laufeno apylinkės teismas, Vokietija),nagrinėdamas dvi baudžiamąsias bylas, susijusias su G. Filev ir A. Osmani, atitinkamai BuvusiosJugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Serbijos Respublikos piliečių, atžvilgiu vykdomu baudžiamuojupersekiojimu po to, kai jie atvyko į Vokietijos teritoriją praėjus daugiau nei penkeriems metams ponurodymo išvykti iš jos, pažeisdami laiko atžvilgiu neribotą draudimą atvykti, nustatytą kartu susprendimais dėl nurodymo išvykti.

48 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas Andreas Wittmann (C-339/14, EU:C:2015:333).49 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo

pažymėjimų (OL L 403, p. 18). Nacionalinis teismas siekė sužinoti, ar minėtos direktyvos nuostatos turibūti aiškinamos taip, kad valstybė narė gali atsisakyti pripažinti kitos valstybės narės vairuotojopažymėjimo, išduoto asmeniui, kurio vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas aratimtas kitos valstybės teritorijoje, galiojimą.

50 2015 m. spalio 15 d. sprendimas Covaci (C-216/14, EU:C:2015:686).51 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/64/ES dėl teisės į vertimo

žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (OL L 280, p. 1) ir 2012 m. gegužės 22 d. Europos

125



Law review No. 2 (14), 2016, p. 115-138

padarytų nusikalstamų veikų kelių transporto eismo saugumui. Teisingumo Teismui pirmą kartąCovaci byloje priimtame prejudiciniame sprendime teko galimybė aiškinti direktyvas,nustatančias minimalias nuostatas dėl asmenų teisių baudžiamojo proceso srityje, skirtasstiprinti pasitikėjimą kitų valstybių narių baudžiamojo teisingumo sistemomis52.

Kalbant apie kitus Europos Sąjungos teisės aktus, dėl kurių išaiškinimo ir (ar) dėl jųgaliojimo dažniausiai kreipiasi nacionaliniai teismai, reikėtų paminėti pagrindų sprendimus,reglamentuojančius Europos arešto išdavimo ir vykdymo tvarką53.

Prašymo priimti prejudicinį sprendimą pripažinimas nepriimtinu nagrinėti dėl netinkamošio prašymo objekto. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad didesnių sunkumų nekelia klausimas,dėl kokių Europos Sąjungos teisės aktų išaiškinimo ir (ar) galiojimo nacionaliniai teismai galikreiptis į Teisingumo Teismą, tačiau būna praktinio taikymo problemų. Reikėtų paminėti keletąpavyzdžių, kai nacionaliniai teismai prašė išaiškinti teisės aktus, kurie nepatenka į SESV 267straipsnio taikymo apimtį, o Teisingumo Teismas konstatavo, kad jo jurisdikcijai nepriskirtafunkcija atsakyti į pateiktus prejudicinius klausimus. Rayonen sad Sofia (Sofijos rajono teismas,Bulgarija) byloje Petrus54 prašė išaiškinti Pirmąjį EŽTK protokolą ir Chartijos 17 straipsnį.Tribunale ordinario di Torino (Turino apylinkės teismas, Italija) byloje Burzio55 prašė išaiškintiSeptintąjį EŽTK protokolą ir Chartijos 50 straipsnį nagrinėdamas baudžiamąją bylą irnorėdamas sužinoti, ar pagal minėtas nuostatas galima patraukti baudžiamojon atsakomybėnasmenį, kuriam už tą pačią veiką (t. y. išskaitų nesumokėjimą) jau skirta neatšaukiamaadministracinė nuobauda, numatyta Italijos teisėje (pritaikyta mokestinė priemoka).

Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese (OL L 142,p. 1). Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje policijos pareigūnams atlikus patikrinimą buvonustatyta, kad Rumunijos pilietis G. Covacis vairavo transporto priemonę neturėdamas galiojančiosprivalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir kad pateiktas draudimo liudijimas(žalioji kortelė) buvo suklastotas. Padedant vertėjui minėtas asmuo buvo apklaustas policijoje ir,neturėdamas nuolatinės ar laikinosios gyvenamosios vietos, trims pareigūnams suteikė neatšaukiamąrašytinį rumunų kalba suformuluotą įgaliojimą priimti įteikiamus dokumentus. Užbaigusi tyrimąStaatsanwaltschaft Traunstein (Traunšteino prokuratūra) paprašė Amtsgericht Laufen dėl G. Covaciopriimti teismo baudžiamąjį įsakymą ir skirti jam baudą. Nagrinėjamu atveju Staatsanwaltschaft Traunsteinpareikalavo, kad teismo baudžiamasis įsakymas būtų įteiktas G. Covaciui per jo įgaliotus asmenis ir kadgalimos rašytinės pastabos, įskaitant suinteresuotojo asmens prieštaravimą dėl šio įsakymo, būtų surašytosvokiečių kalba. Todėl pateiktais prejudiciniais klausimais nacionalinis teismas siekė išsiaiškinti, vienavertus, ar Direktyvos 2010/64 nuostatos aiškintinos taip, kad pagal jas draudžiami tokie nacionalinės teisėsaktai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, pagal kuriuos asmeniui, dėl kurio priimtas teismobaudžiamasis įsakymas, prieštaravimą raštu dėl šio įsakymo leidžiama pateikti tik proceso kalba, nors šisasmuo jos nemoka. Kita vertus, ar Direktyvos 2012/13 nuostatos turi būti aiškintinos taip, kad jomsprieštarauja valstybės narės teisės aktai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, pagal kuriuosvalstybėje narėje negyvenantis kaltinamasis įpareigojamas baudžiamajame procese paskirti įgaliotinį,kuriam būtų įteiktas dėl jo priimtas baudžiamasis įsakymas, jeigu prieštaravimo dėl šio įsakymo pateikimotermino eiga prasideda nuo jo įteikimo minėtam įgaliotiniui.

52 GAZIN, F. Droit des personnes dans le cadre de procédures pénales. Europe-Revue mensuelle-LexisNexis Jurisclasseur. Décembre, 2015, p. 25.

53 Naujausių Teisingumo Teismo sprendimų, kuriuose buvo aiškinami minėti teisės aktai, pavyzdžiaiyra 2015 m. liepos 16 d. sprendimas Lanigan (C-237/15 PPU, EU:C:2015:474); 2015 m. rugsėjo 25 d.nutartis A. (C-463/15 PPU, EU:C:2015:634) ir 2012 m. birželio 28 d. sprendimas West (C-192/12 PPU,EU:C:2012:404).

54 2015 m. vasario 5 d. nutartis Petrus (C-451/14, EU:C:2015:71).55 2015 m. balandžio 15 d. nutartis Burzio (C-497/14, EU:C:2015:251).

126



Law review No. 2 (14), 2016, p. 115-138

Išanalizavus Teisingumo Teismo jurisprudenciją galima daryti išvadą, kad po Lisabonossutarties įsigaliojimo daugėja nacionalinių teismų prašymų priimti prejudicinį sprendimą,išaiškinti Europos Sąjungos teisės aktų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje priimtasnuostatas, kurios yra susijusios su teismų bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose ir (ar)nustato minimaliąsias nusikalstamų veikų bei sankcijų apibrėžimo taisykles.

2. PROCESINIO DOKUMENTO, KURIUONACIONALINIS TEISMAS PRAŠO PRIIMTI

PREJUDICINĮ SPRENDIMĄ, FORMA IR TURINYS

Teisingumo Teismo praktikoje procesinio dokumento, kuriuo į jį kreipiasi nacionalinisteismas, turinys ir jame nacionalinio teismo nurodyti informacijos elementai turi lemiamąreikšmę ne tik sprendžiant dėl tokio prašymo priimtinumo nagrinėti, bet ir daro įtakąprejudicinio sprendimo priėmimo proceso eigai bei rezultatui. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kadTeisingumo Teismo procedūros reglamento (toliau – ir Procedūros reglamento)56 94 straipsnyjeyra įtvirtinti pagrindiniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti nacionalinio teismo teikiamasprocesinis dokumentas, kuriuo jis prašo priimti prejudicinį sprendimą: turi būti trumpaiišdėstomas ginčo dalykas ir nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės pagrindinėje byloje arbent jau išdėstomi faktai, kuriais grindžiami klausimai; pateikiamas nacionalinių nuostatų,kurios nagrinėjamu atveju galėtų būti taikomos, turinys ir (prireikus) reikšminga nacionaliniųteismų praktika; nurodomas motyvuotas teikiamo prašymo pagrindimas, t. y. išdėstomospriežastys, paskatinusios prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikiantį teismą keltiklausimą dėl tam tikrų Europos Sąjungos teisės nuostatų išaiškinimo ar galiojimo, ir jonustatytas ryšys tarp šių nuostatų bei pagrindinėje byloje taikomų nacionalinės teisės aktų.

Teisingumo Teismas, siekdamas nacionaliniam teismui padėti rengti procesinį dokumentą,kuriuo prašoma priimti prejudicinį sprendimą, paskelbė Rekomendacijas nacionaliniamsteismams dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą pateikimo (toliau – ir Rekomendacijos)57,pakeitusias Informacinį pranešimą dėl nacionalinių teismų prašymų priimti prejudicinįsprendimą pateikimo58. Šios Rekomendacijos valstybėms narėms nėra privalomos, tačiau, kaipnurodoma jų 6 punkte, jomis siekiama suteikti daugiau informacijos apie Procedūrosreglamento III antraštinę dalį, reglamentuojančią prašymų priimti prejudicinį sprendimąprocesą, pasiūlyti valstybių narių teismams gaires, susijusias su galimybe pateikti prašymąpriimti prejudicinį sprendimą, ir duoti praktinių patarimų dėl tokio prašymo formos ir teisiniųpadarinių. Rekomendacijose yra pateikiami tiek bendrojo pobūdžio (kas gali teikti prašymąpriimti prejudicinį sprendimą; kas gali inicijuoti tokio sprendimo priėmimą; kreipimosi įTeisingumo Teismą momentas; Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų susirašinėjimo tvarkair pan.), tiek ir konkretūs praktiniai patarimai, susiję su prašymo priimti prejudicinį sprendimąrūšimi (dėl Europos Sąjungos teisės normos išaiškinimo, dėl Europos Sąjungos teisės akto arkonkrečios jo normos negaliojimo; dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą formos ir turinio,ir pan.). Rekomendacijose yra ir patarimų dėl specialiųjų prejudicinio sprendimo priėmimoprocesui taikytinų teisenų rūšių, t. y. dėl pagreitintos procedūros ir skubos procedūros taikymo

56 Teisingumo Teismo procedūros reglamentas. OLC 337, 2012-11-06, p. 1.57 OL C 338, 2012-11-06, p. 1.58 OL C 160, 2011, p. 1.

127



Law review No. 2 (14), 2016, p. 115-138

sąlygų (plačiau žr. šio straipsnio 3 dalyje apie specialiąsias prejudicinio sprendimo priėmimoproceso teisenos rūšis).

Reikėtų paminėti atvejus, kada Teisingumo Teismas dažniausiai pripažįsta prašymą priimtiprejudicinį sprendimą nepriimtinu dėl turinio ir formos reikalavimų nesilaikymo: dėlinformacijos trūkumo – tiek faktinių, tiek teisinių aplinkybių „nepakankamo“ išdėstymo59; dėltik su viena valstybe nare susijusios teisinės situacijos60; kai nebėra ginčo pagrindinėje byloje, t.y. ieškovai atsiima ieškinį arba tampa akivaizdu, kad, pavyzdžiui, aukštesniosios instancijosteismui priėmus sprendimą nagrinėti ginčo nebereikia; dėl vadinamųjų hipotetinių klausimų –kai yra „sukuriamas“ teisinis ginčas siekiant kreiptis į Teisingumo Teismą arba hipotetiniaispripažįstami prejudiciniai klausimai, kai nebelieka ginčo pagrindinėje byloje, tačiau valstybėsnarės teismas neinformuoja Teismo apie tokią situaciją ir (arba) išaiškėjus tokiam faktuineatsiima savo prašymo.

3. SPECIALIOSIOS PREJUDICINIO SPRENDIMOPRIĖMIMO PROCESO TEISENOS RŪŠYS:

PAGREITINTOJI IR SKUBOS TVARKOSPROCEDŪROS

59 2015 m. kovo 19 d. nutartis Andre (C-23/15, EU:C:2015:194).60 2014 m. sausio 30 d. sprendimas byloje C (C-122/13, EU:C:2014:59). Tribunale ordinario di

Firenze (Florencijos apylinkės teismas, Italija) pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl 2004 m.balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/80/EB dėl kompensacijos nusikaltimų aukoms (OL L 261, p. 15;2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 7 t., p. 65) nuostatų išaiškinimo. Šis prašymas pateiktasnagrinėjant P. C. ir Presidenza del Consiglio dei Ministri (Ministrų Tarybos prezidiumas) ginčą dėlpastarojo atsakomybės už tai, kad Italijos Respublika neperkėlė Direktyvos 2004/80 ir dėl to P. C. patyrėžalą ir prašo priteisti 150 000 Eur dydžio žalos atlyginimą. Teisingumo Teismas pirmiausia priminė, kadDirektyva 2004/80 žalos atlyginimą numato tik smurtinių tyčinių nusikaltimų, įvykdytų kitoje valstybėjenarėje nei ta, kurioje yra nuolatinė nukentėjusio asmens gyvenamoji vieta, atveju. Atkreipęs dėmesį į tai,kad iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, jog P. C. nukentėjo nuo smurtinio tyčinionusikaltimo, padaryto jos gyvenamosios vietos valstybės narės, t. y. Italijos Respublikos, teritorijoje,nusprendė, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama situacija patenka tik į nacionalinės teisės, o ne įDirektyvos 2004/80 taikymo sritį, todėl konstatavo, kad jis iš principo neturi jurisdikcijos atsakyti įprašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą esant išimtinei vidaus situacijai. Tuotarpu byloje Grado ir Bashir (1997 m. spalio 9 d. sprendimas Grado ir Bashir, C-291/96, EU:C:1997:479) įTeisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą kreipėsi Amtsgericht Reutlingen(Roitlingeno kantono teismas, Vokietija), nagrinėjantis baudžiamąją bylą, ir pateikė prejudicinį klausimądėl EB sutarties 6 straipsnio [SESV 11 straipsnio] taikymo. Nacionalinis teismas klausė, ar prokuroras,nenurodydamas dokumente, kuriuo kreipiasi į teismą su prašymu pradėti nagrinėti užsieniečiams iškeltąbaudžiamąją bylą, kreipinio „pone“, nors visais kitais atvejais, kai Vokietijos piliečiams iškeltosebaudžiamosiose bylose siunčiami procesiniai dokumentai, šis kreipinys vartojamas, nepažeidžia EBsutarties 6 straipsnyje [SESV 11 straipsnyje] įtvirtinto reikalavimo. Teisingumo Teismas nurodė, kadminėtame straipsnyje įtvirtintas nediskriminavimo dėl kilmės reikalavimas gali būti taikomas tik tiek, kiektaikoma pati EB sutartis, ir nusprendė, kad prašyme priimti prejudicinį sprendimą nėra jokių duomenų,leidžiančių manyti, kad nacionaliniam teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl kelių eismo taisykliųpažeidimo gali tekti taikyti EB sutarties 6 straipsnį [SESV 11 straipsnį]. Todėl jis konstatavo, kad nėrakompetentingas nagrinėti šioje byloje pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą.

128



Law review No. 2 (14), 2016, p. 115-138

Nagrinėjant baudžiamąsias bylas, buvo ir yra ypač svarbu, kad procesas vyktų laikantisprotingų, kartais ir specialiuose teisės aktuose nustatytų tokių bylų nagrinėjimo terminų,pavyzdžiui, kai asmuo yra sulaikytas arba jau atlieka paskirtą bausmę ir pan. Todėl siekiantužtikrinti veiksmingą asmens teisių teisminę gynybą tais atvejais, kai nagrinėjamos TeisingumoTeisme bylos yra susijusios su laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje priimtų teisės aktųaiškinimu ir (ar) yra kilęs klausimas dėl šių teisės aktų teisėtumo, buvo nuspręsta numatytispecialią skubos tvarka vykstančią procedūrą61. Teisingumo Teismas, gavęs prašymą priimtiprejudicinį sprendimą, kuriame nacionalinis teismas pateikia klausimus, susijusius su minėtojeerdvėje Europos Sąjungos priimtais teisės aktais, ypač tais atvejais, kai su prejudiciniaisklausimais į jį kreipiasi baudžiamąją bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, visų pirma turiatsižvelgdamas į nacionalinio teismo prašymą arba savo iniciatyva nuspręsti, kokią teisenos rūšįreikėtų taikyti nagrinėjant konkrečią bylą.

SESV 267 straipsnio 4 dalyje taip pat buvo įtvirtinta, kad tuo atveju, kai nacionalinisteismas, nagrinėjantis bylą, susijusią su sulaikytu asmeniu, nusprendžia kreiptis dėl prejudiciniosprendimo, dėl Europos Sąjungos teisės akto išaiškinimo ar dėl teisės akto teisėtumo,Teisingumo Teismas priima sprendimą kiek galima greičiau. Protokolo Nr. 3 dėl EuroposSąjungos Teisingumo Teismo statuto62 (toliau – ir Teisingumo Teismo Statutas, Statutas) 23astraipsnyje yra įtvirtintos dvi rūšys specialiųjų procedūrų, kurias taikant bylą TeisingumoTeisme galima išnagrinėti greičiau, nei taikant įprastines procedūras. Šis straipsnis nustatopagreitintos procedūros galimybę procese dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, o tais atvejais,kai prejudiciniai klausimai yra susiję su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, numatytasprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra. Iš tikrųjų ši skuba reiškia, kad TeisingumoTeismo sprendimas konkrečioje byloje bus priimamas per dviejų–keturių mėnesių laikotarpįnuo tada, kai Teismas gavo nacionalinio teismo prašymą priimti prejudicinį sprendimą, o toksskubus išnagrinėjimas yra įmanomas atitinkamai sutrumpinus visų bylos nagrinėjimo etapųterminus63. Minėtų dviejų specialiųjų teisenų rūšių organizavimo tvarką reglamentuojaProcedūros reglamento 105 ir 107 straipsniai.

Procedūros reglamento 107 straipsnyje nustatyta, kad nacionalinis teismas, pateikdamasprašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl klausimų, susijusių su Sutarties dėl EuroposSąjungos veikimo trečiosios dalies V antraštinėje dalyje nurodytomis sritimis, gali TeisingumoTeismo prašyti nagrinėti jo prašymą taikant skubos tvarkos procedūrą, o išimtiniais atvejais taigali nuspręsti ir pats Teisingumo Teismas savo iniciatyva. Nacionalinis teismas turi nurodytiteisines ir faktines jo nagrinėjamos bylos aplinkybes, patvirtinančias minėtos skubosreikalingumą bei pagrindžiančias šios specialiosios procedūros taikymo būtinybę. Gauta byla,kurioje nacionalinis teismas prašo arba Teisingumo Teismas savo iniciatyva, arba Teismopirmininko prašymu, svarsto galimybę taikyti skubos tvarkos nagrinėjimo procedūrą, ir

61 VON DANWITZ, T. Considérations sur les devoirs réciproques des juges dans le cadre de lacoopération juridictionnelle instaurée par l’article 267 du T.F.U.E. Iš: La Cour de justice de l’Unioneuropéenne sous la présidence de Vassilios Skouris (2003-2015). Liber amicorum Vassilios Skouris.Bruylant, Bruxelles, 2015, p. 716.

62 2012 m. rugpjūčio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas)Nr. 741/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Protokolas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismostatuto ir jo I priedas (OL L 228, 2012-08-23, p. 1).

63 KŪRIS, P. Naujoji prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra Europos BendrijųTeisingumo Teisme. Pranešimas konferencijoje „Europos Sąjunga: teisinės reformos keliu“, Vilnius, 2008m. birželio 5 d.

129



Law review No. 2 (14), 2016, p. 115-138

klausimas dėl pagrindo ir būtinybės taikyti tokią procedūrą perduodamas nagrinėti penkiųteisėjų kolegijai (Procedūros reglamento 108 straipsnis), kuri yra įgaliojama vienus metusnagrinėti visas tokio pobūdžio bylas. Tai nėra specialiai šiai procedūrai įgyvendinti išTeisingumo Teismo teisėjų sudaryta kolegija64, − tokios funkcijos priskiriamos vienai išTeisingumo Teismo teisėjų kolegijų, sudarytų iš penkių teisėjų (šiuo metu Teisme yra šešiostokios teisėjų kolegijos, iš kurių parenkami penki teisėjai konkrečiai bylai nagrinėti). Teisėjaspranešėjas yra parenkamas iš penkių į specialiosios kolegijos sudėtį paskirtų teisėjų šioskolegijos pirmininko siūlymu. Reikėtų pabrėžti, kad prašymui priimti prejudicinį sprendimąnagrinėti gali būti sudaryta ir didžioji teisėjų kolegija65. Sutikimą ar atsisakymą taikyti skubostvarkos procedūrą paskelbia Teisingumo Teismo pirmininkas, priimdamas nutartį66.

Tais atvejais, jei specialioji teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra rimto pagrindo nagrinėtiprašymą priimti prejudicinį sprendimą skubos tvarka, byla toliau bus nagrinėjama įprasta tvarkaarba pagreitinta procedūros tvarka. Taikyti pagreitintą procedūros tvarką gali prašyti ir patsnacionalinis teismas, jei dėl bylos pobūdžio reikia, kad ji būtų greitai išnagrinėta (Procedūrosreglamento 105 straipsnis).

Apie priimtą sprendimą dėl specialiosios teisenos rūšies, kuri bus taikoma konkrečiai bylainagrinėti, Teismas nedelsdamas informuoja nacionalinį teismą ir pagrindinės bylos šalis,valstybę narę, kurios teismas pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą, Statuto 23straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytas institucijas67. Tačiau prejudicinio sprendimo priėmimoskubos tvarka procedūroje gali būti numatytas ribojimas, kurioms šalims ir kitiemssuinteresuotiems asmenims bus leidžiama pateikti pareiškimus ar rašytines pastabas, taip patgali būti nustatytas atitinkamas terminas bei nurodomi teisiniai klausimai, dėl kurių turi būtipareikšta nuomonė, gali būti ribojama galimybė pateikti rašytines pastabas kai kurioms šalims irkitiems suinteresuotiems asmenims, gali būti nustatyta maksimali rašytinių pastabų apimtis(Statuto 23a straipsnis; Procedūros reglamento 109 straipsnis), o ypatingos skubos atvejais galibūti nuspręsta iš viso praleisti rašytinę proceso dalį. Iš karto po to informacija apie gautąprašymą priimti prejudicinį sprendimą, kuris bus nagrinėjamas skubos tvarkos procedūra,perduodama Statuto 23 straipsnyje nurodytiems suinteresuotiems asmenims (kitiems nei prieš

64 Manytina, kad siekiant didesnio aiškumo teisėjų kolegiją, kuriai vieniems metams priskiriamafunkcija nagrinėti bylas skubos tvarka, reiktų vadinti specialiąja teisėjų kolegija.

65 Pagal Statuto 16 straipsnio 3 pastraipą, Teismo didžioji teisėjų kolegija posėdžiauja, kai toreikalauja bylos šalis valstybė narė ar Sąjungos institucija. Iš Procedūros reglamento 60 straipsnio 1 daliesmatyti, kad bylos paskyrimą nagrinėti didžiajai teisėjų kolegijai gali nulemti bylos sudėtingumas ar svarba,arba ypatingos aplinkybės, kurios šioje nuostatoje detaliau nėra reglamentuojamos.

66 Tai, kad byloje buvo taikyta Procedūros reglamente numatyta skubos tvarkos procedūra, galimamatyti ir iš bylos numerio, t. y. prie jo prirašytų raidžių „PPU“ (pranc. la procédure préjudicielled’urgence).

67 Pagal Statuto 23 straipsnį, yra informuojami: Europos Komisija, Sąjungos institucija, įstaiga arorganas, priėmęs teisės aktą, kurio galiojimas ar aiškinimas yra ginčijami, taip pat visos kitos valstybėsnarės.

130



Law review No. 2 (14), 2016, p. 115-138

tai paminėtieji68); kartu yra siunčiamas prašymas priimti prejudicinį sprendimą su vertimu į jųkilmės valstybės kalbą, o prireikus pridedama ir šio prašymo santrauka69.

Prašymo priimti prejudicinį sprendimą skubos tvarka nagrinėjimą paspartina ir tai, kadTeisingumo Teismas neprašo generalinio advokato pateikti išvados, o tik susipažįsta su jonuomone ir tai daro tiek spręsdamas klausimą dėl skubos tvarkos procedūros taikymobūtinybės, tiek nagrinėdamas bylą iš esmės.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Teisingumo Teismas savo priimtose Rekomendacijoseyra pateikęs konkrečių praktinių patarimų nacionaliniam teismui ir dėl prašymo prejudiciniosprendimo priėmimo procese taikyti pagreitintą ar skubos tvarkos procedūrą pateikimo būdo irformos. Be visų kitų detalių patarimų, susijusių su minėtų procedūrų taikymu, Teismas nurodoir situacijų, kai prašymas taikyti minėtas procedūras bus pripažintas pagrįstu (žr., pvz.,Rekomendacijų 40 punktą), pavyzdžių. Nacionaliniams teismams visų pirma rekomenduojamanedviprasmiškai formuluoti prašymus dėl pagreitintos ar skubos tvarkos procedūrų taikymo,nes tai leidžia paspartinti procedūrą; pavyzdžiui, kad nekiltų jokių neaiškumų, rekomenduojamasavo prašyme paminėti atitinkamą Procedūros reglamento straipsnį (105 straipsnį, skirtąpagreitintai procedūrai, arba 107 straipsnį, skirtą skubos tvarkos procedūrai). Ši nuoroda turibūti pateikta aiškiai matomoje sprendimo, kuriuo prašoma priimti prejudicinį sprendimą, vietoje(pavyzdžiui, tituliniame lape arba atskirame teismo akte), arba prireikus šis prašymas gali būtinurodomas prie prašymo priimti prejudicinį sprendimą pridėtame jį pateikiančio teismolydraštyje.

Teisingumo Teismas pirmąjį prašymą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo taikydamasskubos tvarkos procedūrą nagrinėjo Kozłowski byloje70. Nors šioje byloje prašymas priimtiprejudicinį sprendimą buvo pateiktas 2008 m. vasario 18 d., t. y. prieš oficialiai įsigaliojantnaujajai tvarkai, tačiau Teisingumo Teismas atsižvelgė į nacionalinio teismo paaiškinimą dėlbūtinybės skubėti priimti prejudicinį sprendimą71, pagrįstą tuo, kad greit baigsis asmens, dėlkurio yra pateiktas arešto orderis, įkalinimo terminas. Tačiau oficialiai pirmą kartą, jauįsigaliojus minėtoms Statuto ir Procedūros reglamento nuostatoms, Teisingumo Teismas skubos

68 Statuto 23 straipsnio 3 ir 4 pastraipose numatyta, kad informacija apie gautą prašymą priimtiprejudicinį sprendimą perduodama: valstybėms, kurios nėra narės, tačiau yra Europos ekonominės erdvėssusitarimo šalys, ir tame susitarime nurodytai ELPA priežiūros institucijai, kai byla yra susijusi su viena išto susitarimo taikymo sričių; kai Tarybos ir vienos ar kelių valstybių, kurios nėra narės, sudarytamesusitarime dėl konkretaus reguliavimo dalyko numatyta, kad toms valstybėms turi būti suteikta teisėpateikti pareiškimus arba rašytines pastabas, kai valstybės narės teismas perduoda klausimą, kuris patenkaį susitarimo taikymo sritį, Teisingumo Teismui priimti prejudicinį sprendimą, apie nacionalinio teismosprendimą tuo klausimu taip pat pranešama atitinkamoms valstybėms, kurios nėra narės.

69 Procedūros reglamento 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nacionalinio teismo procesinisdokumentas, kuriuo prašoma priimti prejudicinį sprendimą, valstybėms narėms perduodamas originalokalba (pagrindinės bylos proceso kalba) su vertimu į valstybės, kuriai jis skirtas, valstybinę kalbą. Tuoatveju, jei yra didelė minėto procesinio dokumento apimtis, vietoj viso dokumento vertimo pateikiamadokumento santraukos, kuria remdamasi valstybė narė susidarys atitinkamą požiūrį, vertimas į valstybės,kuriai jis adresuojamas, valstybinę kalbą. Santraukoje pateikiami: prejudiciniai klausimai taip, kaip juossuformulavo nacionalinis teismas, jų netrumpinant; nurodomas pagrindinės bylos dalykas; svarbiausipagrindinės bylos šalių argumentai; glaustas prašymo priimti prejudicinį sprendimą pagrindimas; teismųpraktika; Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų nuostatos, kuriomis remiasi nacionalinis teismas.

70 2008 m. liepos 17 d. sprendimas Kozłowski (C-66/08, EU:C:2008:437).71 KAUFF-GAZIN, F. Mandat d’arrêt européen et renvoi préjudiciel. Europe – Revue mensuelle

LexisNexis JurisClasseur, octobre 2008, p. 17.

131



Law review No. 2 (14), 2016, p. 115-138

tvarkos procedūrą taikė nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymą priimtiprejudicinį sprendimą byloje Rinau72. Pastaroji byla kol kas yra vienintelė prejudicinė byla,pradėta Lietuvos teismų prašymo priimti prejudicinį sprendimą pagrindu, kurioje buvo taikytaspecialioji teisenos rūšis. Kitose bylose Teisingumo Teismas, išnagrinėjęs Lietuvos teismųpateiktus prašymus taikyti, pavyzdžiui, pagreitintos tvarkos procedūrą, jų netenkino73.

Kaip matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos analizės, dažniausiai skubos tvarkosprocedūros taikymo klausimas sprendžiamas, kai į Teisingumo Teismą su prašymu priimtiprejudicinį sprendimą kreipiasi nacionalinis teismas, nagrinėjantis bylas, susijusias su Europosarešto orderio vykdymu, kai yra sulaikyti asmenys dėl padarytų pažeidimų. Pavyzdžiui, bylojeA.74 į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą kreipėsi RechtbankAmsterdam (Amsterdamo teismas, Nyderlandai), nagrinėdamas prie jo veikiančios prokuratūrosprašymą vykdyti Europos arešto orderį, kuriame nurodoma perduoti A., tuo metuNyderlanduose atliekantį šios šalies teismų skirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę, atlikti jamskirtą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę Belgijoje. Byloje Lanigan75 prašymą išaiškintipateikęs High Court (Aukščiausiasis Teismas, Airija) taip pat prašė taikyti skubos tvarkosprocedūrą, nurodydamas, kad F. Laninganui atimta laisvė ir pagrindinės bylos baigtis gali lemtijo įkalinimo nutraukimą. Reikia paminėti ir sprendimą F.76, kurį Teisingumo Teismas priėmėišnagrinėjęs Conseil constitutionnel (Konstitucinė Taryba, Prancūzija) prašymą išaiškintiPagrindų sprendimo 2002/584/TVR77 nuostatas taikydamas skubos tvarkos procedūrą. Ši bylasulaukė nemažai dėmesio, nes tai buvo pirmas Conseil constitutionnel kreipimasis į TeisingumoTeismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. Conseil constitutionnel pasinaudoti SESV267 straipsnyje įtvirtinta procedūra nusprendė nagrinėdamas Cour de cassation (Aukščiausiasis(kasacijų) teismas, Prancūzija) jam pateiktą prioritetinį konstitucingumo klausimą, kilusį J. F.pateikus kasacinį skundą dėl Chambre de l’instruction de la cour d’appel de Bordeaux (Bordoapeliacinio teismo tyrimo kolegija, Prancūzija) sprendimo patenkinti Jungtinės Karalystėsteisminių institucijų prašymą išplėsti sprendimo dėl perdavimo poveikį kitai nusikalstamaiveikai nei ta, kuria buvo grindžiamas pirminis Crown court at Maidstone (Jungtinė Karalystė)

72 2008 m. liepos 1 d. sprendimas Rinau (C-195/08 PPU, EU:C:2008:406).73 Pavyzdžiui, Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi Indėlių ir investicijų draudimas ir

Nemaniūnas (C-671/13, EU:C:2014:225) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymas nagrinėti prašymą dėlprejudicinio sprendimo priėmimo pagal Procedūros reglamento 105 straipsnį buvo atmestas. Kaip matytiiš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-666-706/2015, kuria buvo kreiptasi į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, šisteismas prašo, be kita ko, taikyti pagreitintos tvarkos procedūrą minėto kreipimosi pagrindu pradėtojenagrinėti byloje Anisimovienė ir kt. (C-688/15).

74 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis A. (C-463/15 PPU, EU:C:2015:634). Nacionalinis teismas,prašydamas taikyti Procedūros reglamento 107 straipsnyje numatytą procedūrą, pabrėžė, be kita ko, kadvykdant Nyderlandų teismų skirtą laisvės atėmimo bausmę ir dar iki jos visiško įvykdymo baigsis terminaipriimti sprendimą dėl Europos arešto orderio vykdymo, todėl Teisingumo Teismo atsakymas į prejudicinįklausimą turės tiesioginę ir lemiamą įtaką A. įkalinimo Nyderlanduose trukmei. Be to, šis teismas nurodė,kad A. pats paprašė kuo greičiau jį perduoti Belgijos valdžios institucijoms.

75 2015 m. liepos 16 d. sprendimas Lanigan (C-237/15 PPU, EU:C:2015:474).76 2013 m. gegužės 30 d. sprendimas F., C-168/13 PPU, EU:C:2013:358.77 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir

perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk.,6 t., p. 34), iš dalies pakeisto 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR(OL L 81, p. 24).

132



Law review No. 2 (14), 2016, p. 115-138

dėl tokio asmens išduotas Europos arešto orderis, įvykdytai iki perdavimo. Šis prioritetiniskonstitucingumo klausimas kilo dėl Baudžiamojo proceso kodekso 695-4 straipsnio, kiek jissusijęs su lygybės teismui principu ir teise į veiksmingą teisminę gynybą78.

Teisingumo Teismo jurisprudencijos analizė leidžia daryti išvadą, kad prejudiciniųsprendimų, kuriuos priimant buvo taikyta viena iš specialiųjų teisenos rūšių – skubos tvarkosprocedūra – nuolat daugėja. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad iš Teisingumo Teismopateikiamų oficialių bylų statistikos negalime matyti, kiek iš taikant skubos tvarkos procedūrąnagrinėtų prašymų priimti prejudicinį sprendimą buvo tiesiogiai susijusių su baudžiamąja teise(ši tvarka gali būti taikoma ir civilinių bylų atveju), todėl reikia analizuoti kiekvieną konkrečiąTeisingumo Teismo nagrinėtą bylą79.

IŠVADOS

1. Po Lisabonos sutarties įsigaliojimo ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui,nacionaliniams teismams, priklausomai nuo jų vietos nacionalinėje teismųsistemoje, nebeliko ribojimų kreiptis į Teisingumo Teismą prašant priimtiprejudicinį sprendimą tais atvejais, kai prejudiciniai klausimai yra susiję sulaisvės, saugumo ir teisingumo erdve, todėl matyti tendencija, kad nacionaliniaiteismai vis dažniau nusprendžia pasinaudoti minėta Teisingumo Teismojurisprudencijos galimybe ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas.

2. Prejudicinio sprendimo priėmimo procese ypač svarbus vaidmuo tenkanacionaliniam teismui, nes jis pateikdamas prašymą priimti prejudicinį sprendimąne tik pradeda patį procesą, bet jo pateikiamų procesinių dokumentų kokybė galilemti to proceso eigą, trukmę ir rezultatą. Todėl itin reikšmingi Europos SąjungosTeisingumo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnyje nustatyti reikalavimaiir Rekomendacijose nacionaliniams teismams dėl prašymų priimti prejudicinįsprendimą pateikimo nurodyti patarimai.

78 Conseil constitutionnel norėjo sužinoti, ar yra galimybė paduoti suspensyviojo pobūdžio skundądėl sprendimo išplėsti Europos arešto orderio poveikį. Priminęs, kad ir Pagrindų sprendime 2002/584numatyta Chartijos 47 straipsnio reikalavimus atitinkanti procedūra, Teisingumo Teismas pabrėžė, kadtiesiogiai nereglamentuojama galimybė pateikti skundą, kuriuo būtų sustabdomas sprendimų dėl Europosarešto orderio vykdymas, netrukdo valstybėms narėms (tačiau ir neįpareigoja) įtvirtinti tokią teisę.Teisingumo Teismas nusprendė, kad tiek, kiek tai netrukdo taikyti pagrindų sprendimo, juo valstybei nareinedraudžiama taikyti konstitucinių taisyklių, susijusių, be kita ko, su teise į teisingą procesą, dėlnusikalstamos veikos, įvykdytos iki jo perdavimo, priimto sprendimo vykdymo. Žr.: Europos SąjungosTeisingumo Teismo Metinis pranešimas 2013, p. 29.

79 2014 m. ir 2015 m. skubos tvarka prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismasnagrinėjo ir galutinį sprendimą priėmė šiose bylose: sprendimas Bradbrooke (C-498/14 PPU,EU:C:2015:3; teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose); sprendimas Lanigan (C-237/15 PPU,EU:C:2015:474; policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose); sprendimas P (C-455/15 PPU, EU:C:2015:763; teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose); nutartis A. (C-463/15 PPU,EU:C:2015:634; policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose). Teisingumo Teismas,taikydamas minėtą procedūros tvarką, dar nagrinėja 2015 m. gautas bylas: J. N. (C-601/15 PPU; laisvės,saugumo ir teisingumo erdvė); Căldăraru (C-659/15 PPU; policijos ir teismų bendradarbiavimasbaudžiamosiose bylose) ir Mirza (C-695/15 PPU; laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė).

133



Law review No. 2 (14), 2016, p. 115-138

3. Aktyvus nacionalinių teismų naudojimasis galimybe kreiptis į Teisingumo Teismąsu prašymu priimti prejudicinį sprendimą kilus abejonių dėl Europos Sąjungosteisės aktų, priimtų baudžiamosios teisės srityje, aiškinimo ir taikymo, galėtųpadėti, viena vertus, užtikrinti tinkamą Europos Sąjungos teisės įgyvendinimąvisose valstybėse narėse. Kita vertus, nacionalinių teismų prašymuose priimtiprejudicinį sprendimą užduodami Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir taikymoklausimai, kilę nagrinėjant baudžiamąsias bylas, ir Teisingumo Teismo pateikiamiteisės išaiškinimai leistų pasiekti vieną iš pagrindinių Sutarties dėl EuroposSąjungos veikimo 267 straipsnio tikslų – užtikrinti vienodą Europos Sąjungosteisės aiškinimą ir taikymą visoje Europos Sąjungoje.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

I. Teisės aktai

1. Europos Sąjungos sutarties suvestinė redakcija. OL C 326, 2012-10-26, p. 326.2. 2012 m. rugpjūčio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas)Nr. 741/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Protokolas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismostatuto ir jo I priedas OL L 228, 2012-08-23, p. 1.3. Teisingumo Teismo procedūros reglamentas, OL C 337, 2012-11-06, p. 1.

II. Specialioji literatūra

4. ABRAMAVIČIUS, A.; PRAPIESTIS, J. Europos Sąjungos teisės įtaka Lietuvosbaudžiamosios teisės specialiosios dalies institutams. Iš: Europos Sąjungos teisės įtaka Lietuvosteisinei sistemai. Lietuvos narystei Europos Sąjungoje – 10 metų. Recenzuotų moksliniųstraipsnių rinkinys. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas. Vilnius, 2014, p. 161−190 (p. 664).5. BOT, Y. La création de l’espace pénal européen – les réalisations d’ajourd’hui et lesespoirs de demain. Iš: Monografie Centrum Studiów Niemieckich i Europejskich im. WillyBrandta 27. Acta Universitatis Wratislaviensis N°3191. Wroclaw, 2010, p. 241−250.6. BOT, Y. Le droit pénal et l’Union européenne – ombres et lumières. Iš: La Cour dejustice de l’Union européenne sous la présidence de Vassilios Skouris (2003−2015). Liberamicorum Vassilios Skouris. Bruylant, Bruxelles, 2015, p. 143−158 (p. 754).7. Contentieux de l’Union européenne. Renvoi préjudiciel. Recours en manquement / 3.Sous la direction de Denys SIMON. Par SOULARD, Ch.; RIGAUX, A.; MUNOZ, R. ÉditionsLamy, Reuil-Malmaison, 2011, p. 385.8. ČEPAS, A. Europos arešto orderis: pirmieji Europos Sąjungos baudžiamosios teisės irbaudžiamojo proceso teisės žingsniai Lietuvoje. Mokslinis-praktinis žurnalas Teisės problemos.Vilnius, Teisės institutas, 2003, Nr.3 (41).

134



Law review No. 2 (14), 2016, p. 115-138

9. FEDOSIUK, O. Neformalus baudžiamojo įstatymo taikymas: poreikis, ribos,doktrinos. Jurisprudencija: Mokslo darbai. Mykolo Romerio universitetas. Vilnius, 2014, Nr. 21(4), p. 1079−1101. 10. FLORE, D. Les enjeux d’une justice pénale européenne. Bruxelles, Éditions Larcier,2009, p. 633.11. FRUZEROVA, O. Piktnaudžiavimo rinka reglamentas – administracinės atsakomybėsklausimas. Teisė: Mokslo darbai, t. 91. Vilnius: VU leidykla, 2014, p. 100−118.12. GAZIN, F. Droit des personnes dans le cadre de procédures pénales. Europe – Revuemensuelle – LexisNexis JurisClasseur. Décembre, 2015, p. 25−26.13. GRASSO, G. The instruments of harmonisation of national criminal law, theirenforcement and the role of the Court of Justice. New journal of European criminal law:NJECL. Vol. 6 (2015), issue 4, p. 494−504.14. GUTAUSKAS, A. Kai kurių nusikalstamų veikų, susijusių su organizuotunusikalstamumu, tarptautiniai aspektai: žvilgsnis į ateitį. Iš: Baudžiamojo procesotarptautiškumas: patirtis ir iššūkiai. Mykolo Romerio universitetas, Vilnius, 2013, p. 139−169(p. 433).15. JURKA, R. Europos teisės įtaka Lietuvos baudžiamajam procesui. Iš: Baudžiamojoproceso tarptautiškumas: patirtis ir iššūkiai. Mykolo Romerio universitetas, Vilnius, 2013, p.11−81 (p. 433).16. KAUFF-GAZIN, F. Mandat d’arrêt européen et renvoi préjudiciel. Europe – Revuemensuelle LexisNexis JurisClasseur, octobre 2008, p. 17−18.17. KŪRIS, P. Naujoji prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra EuroposBendrijų Teisingumo Teisme. Pranešimas konferencijoje „Europos Sąjunga: teisinės reformoskeliu“. Vilnius, 2008 m. birželio 5 d.18. MANACORDA, Stéfano. Le droit pénal sous Lisbonne: vers un meilleur équilibreentre liberté, sécurité et justice? Revue de science criminelle, 2011, p. 945 [www.dalloz.fr]19. NAMAVIČIUS, J. Baudžiamosios jurisdikcijos taisyklės Europos Sąjungos teisėsaktuose ir įgyvendinimas Lietuvoje. Iš: Šiuolaikinės baudžiamosios teisės tendencijos.Recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, Vilnius, 2015,p. 189−218 (p. 399).20. NEVERA, A. Non bis in idem principas Europos Sąjungos baudžiamojoje teisėje (I).Socialinių mokslų studijos: mokslo darbai. Mykolo Romerio universitetas, Vilnius, 2009, 4 (4).p. 85−106. 21. PERILLO, E. Le droit pénal substantiel et l’espace de liberté, de sécurité et de justice,deux ans après Lisbonne: une analyse de jure condito et quelques perspective de jure condendo.Revue des affaires européennes = Law & European affairs. 19e année, 2012 (2013), 4, p.781−812.22. PRADEL, J.; CORSTEN, G.; VERMEULEN, G. Droit pénal européen. Paris, Dalloz,2009. p. 834.23. PRAPIESTYTĖ, D. Teismo samprata pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo267 straipsnį. Socialinių mokslų studijos. Mykolo Romerio universiteto mokslo darbai, 2011,Nr. 3(4), p. 1207−1227.24. PRAPIESTYTĖ, D. Baudžiamoji teisė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo procesedėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Iš: Nepriklausomos Lietuvos teisė: praeitis, dabartis irperspektyvos. Recenzuotų straipsnių rinkinys. Liber Amicorum Jonui Prapiesčiui. Vilniaus

135



Law review No. 2 (14), 2016, p. 115-138

universiteto Teisės fakultetas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Alumni draugija, Vilniausuniversiteto teisės fakulteto strateginio planavimo komitetas. Vilnius: Vilniaus universitetoTeisės fakulteto Alumni draugija, 2012, p. 61−74 (p. 743).25. ŠVEDAS, G. Europos Sąjungos teisės įtaka Lietuvos baudžiamajai teisei. Teisė:Mokslo darbai, t. 74. Vilnius, VU leidykla, 2010, p. 7−20. 26. ŠVEDAS, G. Europos Sąjungos baudžiamoji teisė ir jos įtaka Lietuvos baudžiamosiosteisės bendrosios dalies institutams. Iš: Europos Sąjungos teisės įtaka Lietuvos teisinei sistemai.Lietuvos narystei Europos Sąjungoje – 10 metų. Recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys.Vilniaus universiteto Teisės fakultetas. Vilnius, 2014, p. 135−159 (p. 664).27. VANDERSANDEN, G. La procédure préjudicielle devant la Cour de Justice del’Union européenne. Bruxelles: Bruylant, 2011, p. 174.28. VON DANWITZ. T. Considérations sur les devoirs réciproques des juges dans lecadre de la coopération juridictionnelle instaurée par l’article 267 du T.F.U.E. Iš: La Cour dejustice de l’Union européenne sous la présidence de Vassilios Skouris (2003-2015). Liberamicorum Vassilios Skouris. Bruylant, Bruxelles, 2015, p. 713−725 (p. 754).29. WEYEMBERGH, A. Les développements de l’espace européen de justice pénaledepuis l’entrée en vigueur du traité de Lisbonne. Iš: Actualités en droit pénal. BruylantBruxelles, 2012, p. 35−66 (p. 120).

III. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija

30. 1997 m. spalio 9 d. sprendimas Grado ir Bashir, C-291/96, EU:C:1997:479.31. 2008 m. liepos 17 d. sprendimas Kozłowski, C-66/08, EU:C:2008:437.32. 2008 m. liepos 1 d. sprendimas Rinau, C-195/08 PPU, EU:C:2008:406.33. 2008 m. liepos 11 d. nutartis Babanov, C-207/08, EU:C:2008:407. 34. 2011 m. gegužės 26 d. sprendimas Stichting Natuur en Milieu ir kt., C-165/09–C-167/09, EU:C:2011:348.35. 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimas Mantello, C-261/09, EU:C:2010:683.36. 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis Martinez, C-278/09, EU:C:2009:725.37. 2011 m. vasario 17 d. sprendimas Weryński, C-283/09, EU:C:2011:85.38. 2011 m. spalio 25 d. sprendimas eDate Advertising ir kt., C-509/09 ir C-161/10,EU:C:2011:685.39. 2010 m. birželio 22 d. sprendimas Melki ir Abdeli, C-188/10 ir C-189/10,EU:C:2010:363.40. 2013 m. vasario 26 d. sprendimas Åkerberg Fransson, C-617/10, EU:C:2013:105.41. 2012 m. birželio 7 d. sprendimas Vinkov, C-27/11, EU:C:2012:326.42. 2012 m. balandžio 10 sprendimas Vo, C-83/12 PPU, EU:C:2012:202.43. 2012 m. birželio 28 d. sprendimas West, C-192/12 PPU, EU:C:2012:404.44. 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimas Filev ir Osmani, C-297/12, EU:C:2013:569.45. 2014 m. sausio 30 d. sprendimas C, C-122/13, EU:C:2014:59.46. 2013 m. gegužės 30 d. sprendimas F., C-168/13 PPU, EU:C:2013:358.47. 2014 m. liepos 10 d. sprendimas Julián Hernández ir kt., C-198/13, EU:C:2014:2055.48. 2014 m. kovo 6 d. sprendimas Siragusa, C-206/13, EU:C:2014:126.

136



Law review No. 2 (14), 2016, p. 115-138

49. 2014 m. kovo 31 d. nutartis Indėlių ir investicijų draudimas ir Nemaniūnas, C-671/13,EU:C:2014:225.50. 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimas Taricco ir kt., C-105/14, EU:C:2015:555.51. 2014 m. gegužės 27 d. sprendimas Spasic, C-129/14 PPU, EU:C:2014:586.52. 2015 m. balandžio 24 d. nutartis Consorci Sanitari del Maresme, C-203/14,EU:C:2015:279.53. 2015 m. spalio 6 d. sprendimas Consorci Sanitari del Maresme, C-203/14,EU:C:2015:664.54. 2015 m. spalio 15 d. sprendimas Covaci, C-216/14, EU:C:2015:686.55. 2015 m. spalio 1 d. sprendimas Celaj, C-290/14, EU:C:2015:640.56. 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas Andreas Wittmann, C-339/14, EU:C:2015:333.57. 2016 m. sausio 28 d. sprendimas Laezza, C-375/14, EU:C:2016:60.58. 2015 m. vasario 5 d. nutartis Petrus, C-451/14, EU:C:2015:71.59. 2015 m. balandžio 15 d. nutartis Burzio, C-497/14, EU:C:2015:251.60. 2015 m. sausio 9 d. sprendimas Bradbrooke, C-498/14 PPU, EU:C:2015:3.61. 2015 m. kovo 19 d. nutartis Andre, C-23/15, EU:C:2015:194.62. 2015 m. liepos 16 d. sprendimas Lanigan, C-237/15 PPU, EU:C:2015:474.63. 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimas P, C-455/15 PPU, EU:C:2015:763.64. 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis A., C-463/15 PPU, EU:C:2015:634.65. Nagrinėjama byla LitSpecMet, C-567/15.66. Nagrinėjama byla Dockevičius ir Dockevičienė, C-587/15.67. Nagrinėjama byla J. N., C-601/15 PPU. 68. Nagrinėjama byla Litdana, C-624/15.69. Nagrinėjama byla Căldăraru, C-659/15 PPU.70. Nagrinėjama byla Anisimovienė ir kt., C-688/15.71. Nagrinėjama byla Mirza, C-695/15 PPU.

IV. Kiti šaltiniai

72. Rekomendacijos nacionaliniams teismams dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimąpateikimo. OL C 338, 2012-11-06, p. 1.73. Informacinis pranešimas dėl nacionalinių teismų prašymų priimti prejudicinįsprendimą pateikimo. OL C 160, 2011, p. 1.74. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Metinis pranešimas, 2013.

SUMMARY

The article analyses the changes of jurisdiction of the Court of Justice of the European Unionafter the coming into force of the Treaty of Lisbon to give preliminary rulings in theproceedings launched where a national court submits a reference for preliminary ruling whenconsidering a criminal matter as well as on a request from a national court to interpret a legalact of the European Union or deliver an opinion on its validity. In addition, it investigates the

137



Law review No. 2 (14), 2016, p. 115-138

role of national courts in the proceedings: the right and/or obligation to make a reference for apreliminary ruling, the requirements to fulfil when presenting procedural documents, andconditions of applying special measures in organizing the proceedings. The analysis of therelevant case-law of the Court of Justice of the European Union will also help to reflect thepotential trends of its future development.On the basis of the analysis of the case-law of the Court of Justice, the following conclusion ismade: after the entry into force of the Treaty of Lisbon and expiry of the transitional period, norestrictions have been left for national courts (irrespective of their position in the nationallegislative system) to submit a reference for a preliminary ruling before the Court of Justice ofthe European Union where preliminary questions are related to the area of freedom, securityand justice, therefore, the following trend arises: national courts more often decide to use thisopportunity of cooperation with the Court also when a criminal case is pending before anational court. In the process of a preliminary ruling the role of a national court is very important, as it,requesting for a preliminary ruling, not only initiates the opening of the process, but also thequality of procedural documents submitted by a referring court may determine the progress,duration and result of the proceedings. Therefore, the requirements and stipulations laid downaccordingly in Article 94 of the Rules of Procedure of the Court of Justice andRecommendations to national courts in relation to the initiation of preliminary rulingproceedings are very important.An active use of national courts of a possibility to submit a reference for a preliminary ruling tothe Court of Justice in cases where there are doubts as regards interpretation of the EuropeanUnion legal acts in considering criminal cases and the preliminary rulings of the Court ofJustice contributes to the attaining of one of the main objectives laid down in Article 267 of theTreaty on the Functioning of the European Union: to ensure uniform interpretation andapplication of the European Union law throughout the Union.

Keywords: Criminal law, Court of Justice of the European Union, preliminary ruling, the roleof national courts

138

Documents

BAUDŽIAMOJI TEISĖ EUROPOS SĄJUNGOS …...Deimilė Prapiestytė „Baudžiamoji teisė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinio sprendimo priėmimo procese“ ISSN 2029-4239