Vasario 24 d., Vilniuje vy-kusiame Darbo partijos prezi-diumo ir tarybos posėdžiuose buvo svarstomas klausimas dėl partijos susijungimo su partija „Tvarka ir teisingumas“.

Partijos pirmininkas Vikto-ras Uspaskich informavo, kad dauguma DP prezidiumo ir tarybos narių iš esmės prita-rė centro jėgų susivienijimui Darbo partijai jungiantis su

partija „Tvarka ir teisingumas“ ir balsavo už keturių darbo grupių sukūrimą, kurios turės suderinti būsimosios bendros partijos ideologiją, statutą, programą ir išspręsti kylančius konfliktus.

„Kiekvienas skyriaus pir-mininkas turi gauti savo sky-riaus tarybos pritarimą susi-jungimui, taip pat savo darbą turi atlikti specialiai susijun-gimui kuriamos darbo grupės. Jeigu šio darbo metu nebus jo-kių nesklandumų ir mums sė-kmingai pavyks suderinti visas pozicijas, galutinį žodį susi-jungimo procese turės tarti partijos suvažiavimas“, — sakė V. Uspaskich. Be to, DP tary-ba pritarė vardiniam balsavi-mui dėl susijungimo.

Darbui statuto grupėje DP

delegavo Artūrą Paulauską, Giedrių Mozūraitį ir Svetla-na Kauzonienę, programų de-rinimo grupėje dirbs Vydas Gedvilas, Petras Narkevičius, Mečislovas Zasčiurinskas, or-ganizacinėje grupėje — Vik-toras Fiodorovas, Valentinas Bukauskas ir Laura Čižiūtė, o susijungimo derinimo grupėje — Vytautas Gapšys, Virginija Baltraitienė, Kęstutis Dauk-šys, Jonas Pinskus ir Zita Žvi-kienė.

Partijos prezidiumo ir tary-bos nariams kilo daug klau-simų dėl būsimosios parti-jos pirmininko, pavadinimo ir ženklo. Kol kas šis klausimas paliktas atviras ateities disku-sijoms darbo grupėse.

Darbiečių žinios2013 m. vasario mėn. Nr. 2 (28)

www.darbopartija.lt

DP prezidiumas ir taryba pritarė darbo grupių sukūrimui dėl jungimosi su partija „Tvarka ir teisingumas“

DP deleguoti ministrai ir viceministrai prisistatė partijos frakcijai

Vasario 13 d. vykusiame Seimo DP frakcijos posėdy-je parlamentarams prisista-tė partijos deleguoti ministrai bei viceministrai.

Socialinės apsaugos ir dar-bo ministrės Algimantos Pa-bedinskienės patarėjomis tapo Giedrė Vitienė, Dan-guolė Juozapavičienė ir Vaida Vincevičiūtė, o viceministrais — Audrius Bitinas bei Aiva-ras Tušas.

A. Bitinas kuruoja Mote-rų ir vyrų lygybės, Socialinio draudimo ir pensijų, Darbo departamento, jaunimo, tei-sės klausimus.

A. Tušas kuruoja Apskai-tos ir atskaitomybės, Darbo departamento Darbo rinkos skyriaus veiklą, Bendrųjų rei-kalų departamento veiklą ir

Europos Sąjungos struktū-rinės paramos departamen-to veiklą.

G. Vitienei patikėtas mi-nisterijos komunikavimas su Seimu, ji taip pat kuruoja šei-mos politikos, jaunimo, soci-alinės aprėpties ir socialinio draudimo sritis. D. Juozapa-vičienė kuruoja Europos Są-jungos struktūrinės paramos, užimtumo ir darbo sritis.

Žemės ūkio ministras Vi-gilijus Jukna pristatė vicemi-nistrą Mindaugą Kuklierių, kuris kuruoja pirmininkavi-mo, užsienio ryšių bei plėtros klausimus. Viceministras Ry-tis Šatkauskas kuruoja žuvi-ninkystės sritį.

Žemės ūkio ministro pata-rėjais paskirti Algirdas Gri-cius, Darius Kondrotas (atsa-

kingas už komunikavimą su Seimu) bei Edita Meškinytė-Kaušilienė.

Švietimo ir mokslo mi-nisterijos viceministre tapu-si Svetlana Kauzonienė ku-ruoja mokslo ir technologijų, mokslinių tyrimų ir eksperi-mentinės plėtros klausimus, taip pat klausimus, susijusius su mokslo ir verslo bendra-darbiavimo plėtojimu. Vice-ministrė Genoveita Krasaus-kienė koordinuoja bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą bei švietimo kokybės ir regi-oninės politikos klausimus. Ministro Dainiaus Pavalkio patarėju tapo Andrius Stan-kevičius.

Kultūros ministro Šarūno Biručio patarėjomis tapo Au-dronė Misikonienė ir Dalia

Vencevičienė.Teisingumo viceministru

tapęs Giedrius Mozūraitis kuruoja teisinių paslaugų tei-kimo sritį.

Krašto apsaugos ministeri-jos viceministras Marijus Ve-lička bus atsakingas už tarp-tautinį bendradarbiavimą.

Susisiekimo viceminis-tras Saulius Girdauskas ku-ruos geležinkelių transporto ir vandens transporto klausi-mus.

Posėdyje taip pat prisistatė ir Mantvydas Bekešius, dele-guotas į Užsienio reikalų mi-nisterijos viceministrus bei Jadvyga Zinkevičiūtė, dele-guota į Sveikatos apsaugos ministeriją.

DARBO PARTIJOS TARYBOS REZOLIUCIJA DĖL POLITINĖS BYLOS2013 m. vasario 24 d.

Vilnius

Mes, Darbo partijos nariai ir Tarybos nariai, pabrėždami, kad jau septintus metus pasitelkus valstybės institucijas yra draskoma ir žlugdoma politinė organizacija Darbo partija, nesuteikiant jai jokios galimybės apsiginti nuo koordinuoto puolimo;atsižvelgdami į tai, kad Darbo partijos bylos medžiagoje nėra jokių Darbo partijos lyderio kaltės įrodymų, o 150 tomų Partijos bylos didžiąją dalį sudaro slapta į Partiją infiltruotų asmenų suklastoti dokumentai;suprasdami, kad teismas Darbo partijos byloje nepriima sprendimų, kurie padėtų objektyviai išnagrinėti bylą, nes tendencingai ignoruoja Darbo partijos lyderių prašymus atlikti Darbo partijos byloje esančių nepatikimų ar net suklastotų įrodymų ekspertizę;suprasdami, kad teisinėje, demokratinėje Europos Sąjungos valstybėje nėra vietos žmogaus teisių pažeidimams, o suinteresuotos politinės grupės, veikdamos koordinuotai su teisėsaugos institucijomis, neturi teisės grasinti uždaryti 17 tūkstančių narių vienijančią politinę organizaciją;suprasdami, kad politinė partija yra bendrai mąstančių ir veikiančių žmonių organizacija, todėl ne tik lyderis, o ir kiekvienas jos narys yra atsakingas už jos veiklą;

p a r e i š k i a m e , • mes, 17 tūkstančių Darbo partijos narių, visiškai solidarizuojamės su Darbo partijoslyderiu;• neketiname taikstytis su tokiomis teisinio nihilizmo apraiškomis Lietuvos teisinėjesistemoje;• kartu su Darbo partijos lyderiais prisiimame visišką atsakomybę už Darbo partijos veikląir prašome skirti mums tokią pačią bausmę Darbo partijos byloje;• Darbo partijos Prezidiumas įgalioja visus Darbo partijos narius būti atstovais ir atsakovais teisme.

2013 m. vasaris Darbiečių žinios // 2www.darbopartija.lt

Darbiečiai teisiniam nihilizmui tarė griežtą NE

Vasario 27 d. Vilniaus Lu-kiškių aikštėje įvyko mitin-gas „Prieš ydingą ir iškreip-tą teisinę sistemą Lietuvoje“, kuriame dalyvavo apie pusė tūkstančio darbiečių iš visos Lietuvos. Nešini vėliavomis bei lozungais žmonės išreiš-kė savo paramą partijos lyde-riams bei parodė, kad neketina taikstytis su teismų savivale.

Mitingą vedė Jauni-mo organizacijos DAR-BAS pirmininkas Benas Ce-chanavičius, jis padėkojo visiems skyriams, kurie neli-ko abejingi ir atvyko į mitingą.

Mitinge dalyvavę Seimo Darbo partijos frakcijos na-riai, vienas po kito lipę į sce-ną ir kalbėję susirinkusiesiems,

buvo vie-ningi — tai politinė byla, o teis-mų saviva-lė pasiekė aukščiau-sią tašką.

„Teismas nori užsi-daryti kaip Va t i k a n o konklava, tačiau pa-

sakykime garsiai — mes su tuo nesusitaikysime. Teismas ne konklava, šiuo atveju jis priva-lo būti viešas. Tai mūsų teisė“, — kalbėjo Seimo Darbo parti-jos frakcijos narė Z. Žvikienė.

Darbiečius atėjo palaiky-ti ir partijos „Tvarka ir teisin-gumas“ narys Petras Gražulis.

Mitingo metu paaiškėjo, kad Vilniaus apygardos teis-mo posėdyje prokuroras siekia neleisti susijungti Darbo par-tijai su partija „Tvarka ir tei-singumas“. Tiesiai iš teismo atėjęs Seimo vicepirmininkas Vytautas Gapšys pareiškė, kad su Darbo partija norima su-sidoroti politiškai, griebian-tis bet kokių priemonių.

„Šiandien prokuroras pa-

prašė neleisti Darbo partijai susijungti su partija „Tvarka ir teisingumas“. Tai akivaiz-dus kišimasis į politiką, no-ras sutrukdyti dviejų partijų demokratinius procesus. Ta-čiau tik mes patys galime nu-spręsti, kaip mums veikti, su kuo jungtis ir kokiomis są-lygomis. Todėl kreipsimės į Konstitucinį Teismą, prašy-sime išaiškinti tokį proku-roro prašymą. Gėda proku-rorui“, — kalbėjo V. Gapšys.

S e i m o Darbo par-tijos frak-cijos narė D a n g u t ė Mikutienė pranešė, kad a r t i m i a u -siu metu startuos in-te rne t in i s puslapis po-litinebyla. lt, taip pat in-formavo, kad partija kreipsis į visas įmanomas Lietuvos ir Europos Sąjungos institucijas, kad galų gale būtų sustabdy-tas šitoks teisinis nihilizmas.

„Mes nenuleisime rankų, esame kovinga, stipri politinė

organizacija, sunkumai mus tik sustiprina. Šiandien susi-rinkome čia tam, kad garsiai pasakytumėm — mes netylė-sime, mes nesėdėsime sudėję rankų, kol prokuroras, teismas vykdys užsakymą sunaikin-ti Darbo partiją. Palaikykime vienas kitą, palaikykime mūsų partijos pirmininką šiuo sun-kiu metu. Juk jo širdies skaus-mas yra mūsų visų skaus-mas“, — sakė D. Mikutienė.

Mitingo pabaigoje buvo

perskaityta mitingo „Prieš ydingą ir iškreiptą teisinę sis-temą Lietuvoje“ politinė de-klaracija. Po mitingo žmo-nės dar ilgai bendravo tiek su Seimo nariais, tiek tarpusa-vyje, vėliau apsilankė Seime.

2013 m. vasaris3 // Darbiečių žinios www.darbopartija.lt

Skandalas dėl balsų pirkimo bliūkštaLietuvos kriminalinės po-

licijos biuro organizuoto nu-sikalstamumo tyrimo 4-oji valdyba patvirtino, jog iki-teisminio tyrimo dėl truk-dymo pasinaudoti rinkimų teise įkalinimo įstaigose me-džiagoje nėra duomenų, kad LR Seimo mandatų netekę Jonas Pinskus, Živilė Pins-kuvienė ir Jolanta Gaudutie-nė organizavo ar kitaip daly-vavo rinkėjų papirkime.

Po rudenį kilusio skanda-lo dėl balsų pirkimo įkali-nimo įstaigose Konstituci-nis Teismas konstatavo, kad Vyriausiajai rinkimų komi-sijai (VRK) nustatant Darbo partijos kandidatų eilę buvo pažeistas LR Seimo rinki-mų įstatymas. Remdamasis

šia išvada, LR Seimas praeitų metų lapkričio 14 dieną nu-sprendė, kad Darbo partijos kandidatai Ž. Pinskuvienė, J. Gaudutienė bei J. Pinskus nėra išrinkti LR Seimo na-riais. Iš Ž. Pinskuvienės ir J. Gaudutienės mandatai buvo atimti po LR Seimo spren-dimo. Nors J. Pinskus savo mandato atsisakė iš karto, kai buvo išrinktas į LR Sei-mą, klausimas dėl jo manda-to panaikinimo vis tiek buvo svarstomas Parlamento po-sėdyje. Netekus mandatų jų vietas LR Seime užėmė že-miau kandidatų į rinkimų są-raše buvę partiečiai.

Šiuo metu ikiteisminis ty-rimas dėl trukdymo pasinau-doti rinkimų teise įkalinimo

įstaigose yra pasibaigęs. Tyri-mo metu nustatyti faktai, kad netekę LR Seimo mandatų J. Pinskus, Ž. Pinskuvienė ir J. Gaudutienė byloje yra mini-mi tik kaip liudytojai ir nėra niekuo kaltinami. Jiems nėra pateikti jokie įtarimai. Man-dato netekusieji jau kreipė-si į Europos Žmogaus Tei-sių Teismą (EŽTT). Nors procesas gali užtrukti net iki ketverių ar penkerių metų, daugelio teisininkų nuomo-ne, Žmogaus Teisių Teismas patenkins ieškovų prašymą ir pripažins, kad buvo pažeistos jų pilietinės teisės.

„Atsiradus naujoms aplin-kybėms, LR Seimas turėtų iš naujo kreiptis į Konstitu-cinį Teismą, kuris galėtų pri-

imti naują sprendimą ir grą-žinti mus į LR Seimą. Buvo sukurtas precedentas, kai mandatai iš mūsų buvo atim-ti, galima sukurti precedentą ir mus priimant atgal“,- situ-aciją komentavo „darbietis“ J. Pinskus.

Šiuo metu J. Pinskus eina prieš rinkimus užimtas Vil-niaus miesto mero pavaduo-tojo pareigas. J. Gaudutienė eina taip pat prieš rinkimus užimtas Aplinkos komite-to pirmininkės pareigas Vil-niaus miesto savivaldybės taryboje, o Ž. Pinskuvienė dirba Širvintų savivaldybės taryboje, yra aktyvi opozici-jos lyderė.

Lankytojai Europos Parlamente džiaugėsi europarlamentarų darbu ir piktinosi iš Lietuvos atimamu vienu EP mandatu

Sveikindama atvykusiuo-sius, Justina Vitkauskaitė-Bernard pristatė savo veiklą EP, jos atstovaujamame Re-gioninės politikos komite-te, taip pat Moterų teisių ir lyčių lygybės komitete. Eu-roparlamentarė papasako-jo apie savo veiklą jauni-mo politikos srityje, taip pat kalbėjo apie narystę ir darbą EP delegacijose. Kalbėdama apie aktualiausius EP dar-

botvarkės klausimus ir poli-tinę institucijos darbotvarkę, europarlamentarė pabrėžė, kad šiuo metu vienas aktua-liausių klausimų — tai nau-jos ES finansinės perspek-tyvos patvirtinimas, taip pat — nedarbo problemos, kova su ekonomine krize ir kt. Pa-minėjo prasidedančius karš-tus debatus dėl Tabako di-rektyvos.

Svečius labiausiai domino Europos ateitis, Lietuvai ak-tualių klausimų kėlimas EP. Be to, svečiams iš Lietuvos EP spaudos skyriaus atstovas R. Pyragis pristatė EP vei-klą, pagrindinius uždavinius ir tikslus.

Svečiams įspūdį pali-

ko daugiatautis EP pagrin-das, įstatymų leidimo tvarka. Lankytojai išsakė savo nepa-sitenkinimą tuo, kad praeitą savaitę EP nusprendė iš kelių valstybių narių, tame tarpe ir iš Lietuvos, atimti po vie-ną nario mandatą ir perduoti jį naujai ES narei (nuo 2013 liepos 1d.) — Kroatijai.

Lietuva dabar turi tik 12 narių, o turėsime tik 11, tuo tarpu didžiosios valstybės, tokios kaip Vokietija, Pran-cūzija, Italija, Didžioji Brita-nija turi atitinkamai 99,74 ir po 73 narius, o jų narių skai-čius ateityje lieka nepakitęs. Tai tik rodo, kad esame maža tauta, todėl negalime apginti savo mandatų skaičiaus.

„Verčiau reikėtų biudžetą taupyti ne EP mandatų sąs-kaita, o atsisakant EP ko-mandiruočių plenarinėms sesijoms į Strasbūrą, kurios kainuoja milijonus mokes-čių mokėtojams“, — antri-no Darbo partijos Radviliš-kio skyriaus atstovai.

Jaunimo organizacijos „Darbas“ delegatai pasigedo oficialios Lietuvos reakcijos į tokį EP sprendimą.

Kaip ir visada, pakeliui į EP, kelionės dalyviai apsi-lankė ne tik Briuselyje, bet viešėjo ir Berlyne, Achene, Drezdene; taip pat lankėsi Amsterdame, matė Belgijos miestus — Briugę ir Gentą.

Vasario 26 d. Europos Parlamente Briuselyje Justinos Vitkauskaitės-Ber-nard kvietimu viešėjo lankytojų grupė iš Lietuvos. Vizitui į EP šįkart buvo pakviesti aktyviausi Darbo partijos nariai iš Vilkaviškio, Radviliškio, Kel-mės, Tauragės, Marijampolės skyrių, taip pat aktyviausi Jaunimo organi-zacijos „Darbas“ nariai, akademikai iš Klaipėdos, ūkininkai iš Kretingos.

2013 m. vasaris Darbiečių žinios // 4www.darbopartija.lt

V. Gapšys. „Karšinsime“ ar atsinaujinsime?

Dar pora iškalbingų skai-čių: pernai į teritorines dar-bo biržas kreipėsi 110,3 tūkst. jaunų žmonių iki 29 metų. Įdarbinta 41,4 tūkst. Tad klau-simas – ką daryti likusiesiems?

Akivaizdu, kad dažnas jaunas žmogus, neradęs darbo gim-tinėje, pasirinks užsienio dar-bo rinką. Tad migracijos pa-sekmė šiandien – kas šeštas lietuvių vaikas gimsta užsie-nyje, o mūsų visuomenė senė-ja milžiniškais tempais. „Eu-rostat“ prognozėmis, 2060 m. Lietuvoje bus 2,5 mln. gyven-tojų, iš jų jaunimo nuo 15 iki 29 metų amžiaus bus vos 339,6 tūkst., o pensinio amžiaus žmo-nių – net 800 tūkst. Norint to išvengti, jaunimo nedarbo pro-blemą reikia spręsti kuo sku-biau. Ir, drįsčiau teigti, su tos pačios vyresnės kartos pagalba.

Verslo sektorių patraukę į šoną, žiūrėkime į faktus po vals-tybės „stogu“. 4 000 – tiek se-natvės pensijos amžiaus vals-tybės tarnautojų ir darbuotojų,

dirbančių pagal darbo sutartis, buvo dar prieš metus2. 248 iš šių valstybės tar-nautojų – vyres-ni kaip 65 me-tai, ir jų tarnyba yra pratęsta3.

Vadinasi, dar-bo biržos duo-menų bazėje fi-gūruoja kone 11 kartų daugiau nei valstybės tarnyboje dir-bančiųjų pensi-nio amžiaus as-menų. Net jei visus minėtus pensinio am-žiaus darbuo-tojus pakeis-tume jaunais specialistais, tai

sudarytų mažiau nei 10 pro-centų bedarbio jaunimo. Bet, kalbant apie tokios apim-ties nedarbą, kiekvienas pro-centas yra svarbus. Tarkim, 5 proc. įdarbinto jaunimo su-darytų 2,2 tūkst. dirbančiųjų.

Be to, gyvename visuomenė-je, kurioje visi tarpusavyje susi-ję. Nuo kiekvieno iš tų 2,2 tūkst. galinčių įsidarbinti jaunų žmo-nių priklauso kokių penkių kitų asmenų gyvenimo kokybė. Pa-vyzdžiui, tėvų – nes nebereikės remti jau suaugusio vaiko, bro-lių ar seserų – nes artimieji ga-lės skirti daugiau finansų jų iš-silavinimui ar gerovei, žmonos ar vyro – nes galima drąsiau planuoti pajamas bei išlaidas, namų ūkio plėtrą ar net šeimos pagausėjimą, vaikų – nes dir-bantys tėvai gali užtikrinti ge-resnes sąlygas mažiesiems ir t. t. Taigi, tai vienaip ar kitaip paliestų 11 tūkst. asmenų. Tai kone tiek, kiek gyvena Anykš-čiuose, Biržuose, Elektrėnuo-se, Lentvaryje ar Raseiniuose.

Prisimenu paradoksą iš vieno Lietuvos miesto, kuomet pen-sinio amžiaus darbuotojų buvo lygiai tiek, kiek tuo metu Darbo biržoje analogiškų darbo vietų laukė jaunų specialistų. Vis dėl-to, nors nuolat pabrėžiama svar-ba užleisti darbo pozicijas jau-niesiems, valstybinės įstaigos neskuba atsižvelgti į tokias re-komendacijas dėl itin paprastos priežasties – įprastai organiza-cijos biudžetas jau „sustyguo-tas“, o pensininkų darbuotojų atleidimas pareikalautų papil-domų finansų išeitinėms išmo-koms. Bet ar taip tikrai sutau-poma? Gal šiandien, kaip toje patarlėje, būdami „skūpi“, su-mokame du kartus: dirbantiems senjorams – pensiją, o jauniems bedarbiams – pašalpą. Tad gal tai, kas sumokama pašalpai, pa-naudoti išeitinei kompensacijai?

Tačiau kol kas yra kaip yra. Šiandien dažniausiai to-liau kantriai „karšinami“4 (gai-la, šis žodis vis rečiau varto-jamas mūsų kalboje, bet šiuo atveju jis puikiai tinka) dar-buotojai, kol jie patys priims sprendimą pasitraukti iš esa-mų pareigų. O jeigu nepriims?

Mano matomas kelias – ter-minuota darbo sutartis su pen-sijos sulaukusiais asmenimis. Nereikia baimintis, kad priėmus tokį įstatymą, masiškai prasidės pensininkų atleidimai. Tarp jų visada yra vertinamų, profesio-nalių, puikiai su pareigomis su-sitvarkančių darbuotojų. Tačiau terminuota darbo sutartis leistų vadovui tam tikrais atvejais lais-viau spręsti ir moralinį aspektą, ir priimti radikalesnius sprendi-mus. Reikia sudaryti sąlygas va-dovams nuspręsti, ką pasirink-ti, – jauną ar seną specialistą.

Dar senovės Kinijos filoso-fas Laodzi teigė, kad tūkstan-čio mylių kelionė prasideda nuo vieno žingsnio. Taigi, visi būdai, skatinantys teigiamus pokyčius

jaunimo užimtumo srityje, svei-kintini ir laukiami. Manau, būti-na apie tai kalbėti, siūlyti, disku-tuoti. Norint – galimybių visada atsiras, tereikia apsispręsti, kaip kad ir pirmiau aptartuoju atveju, kuris kelias mums priimtines-nis, – „karšinti“ ar atsinaujinti.

1 Jaunimo įtraukimui į akty-vios darbo rinkos politikos prie-mones 2012 metais panaudo-ta 28,6 mln. Lt. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse daly-vavo 11,9 tūkst. jaunų žmonių iki 29 metų amžiaus. Tarp tu-rinčių kvalifikaciją, paklausiausia buvo darbo įgūdžių įgijimo pro-grama, po kurios 65 proc. pasili-ko dirbti neterminuotam darbui.

2 LR Vyriausybės 2011 m. lie-pos 13 d. nutarimu Nr. 836, 2013 metams nustatytas senatvės pen-sijos amžius: vyrams – 62 m. 10 mėn.; moterims – 60 m. 8 mėn.

3 Pagal Valstybės tarnybos įsta-tymo 9 straipsnį, į valstybės tar-nautojo pareigas galima priimti asmenį ne vyresnį kaip 65 metų (netaikoma politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams vals-tybės tarnautojams).Taip pat pa-gal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 10 punktą, įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tar-nautojo, kuriems suėjo 65 metai, valstybės tarnyba gali būti pra-tęsta ir bendras pratęstas tarny-bos laikas negali viršyti penkerių metų (netaikoma politinio (as-meninio) pasitikėjimo ir pakai-tiniams valstybės tarnautojams).

4 nukaršinti – išlaikyti sena-tvėje iki amžiaus galo (Lietu-vių kalbos žodynas, www.lkz.lt)

Vytautas Gapšys Seimo Pirmininko pirmasis

pavaduotojas

Lietuvoje jaunimo nedarbas dažnam bado akis. 2013 m. sausio 1 d. šalyje buvo registruota 44 145 bedarbiai, 16–29 m. amžiaus. Ar turėtų guosti, kad tai yra 10 proc. mažiau negu prieš me-tus (2012 m. sausio 1 d. jų buvo įregistruota 49 275)? Taip, jeigu tikėtume, kad tai – jauni-mo įtraukimo į aktyvios darbo rinkos politikos priemones rezultatas ar Darbo biržos „sė-kmės istorijos“1. Ne, jeigu spėtume, kad dalis bedarbių 2012 metais paprasčiausiai migravo.