Knyga Europos Sąjungos teisės pagrindai

7/22/2019 Knyga Europos Sjungos teiss pagrindai

1/133

Prof. dr. Klaus-Dieter Borchardt

Europos Sjungos teiss pagrindai

EuroposSjungosteisspagrinda

i

Prof.dr.Klaus-DieterBorchardt


Europos Sjungos

teiss pagrindai

2009 m. gruodio 1 d. sigaliojo Lisabonos

sutartis, j ratifikavus visoms 27 valstybms

narms. Lisabonos sutartimi padaryta

nemaai ES teiss ir institucij pakeitim.

Prof. dr. Klaus-Dieter Borchardt Europos

Sjungos teiss pagrindaiyra pavyzdinis

veikalas, kuriame isamiai aptartos Europos

integracijos itakos ir ES teistvarkos raida.

Autorius ne tik parodo, kas sudaro Europos

Sjung, kokiais principais ji grindiama

ir kokia jos teistvarka, bet ir susieja i

teistvark su valstybi nari teise.

Veikalas skirtas Europos Sjungos pilieiams,

kurie ir neturdami teisinio isilavinimonori inoti, koki tak Europos teis daro j

kasdieniam gyvenimui.

OA-81-07-147-LT-C

doi:10.2830/46725

Klaus-Dieter Borchardt, nuo

1987 m. Europos Sjungos

institucij tarnautojas, 20042010 m.

pirmiausia buvo Komisijos nars,atsakingos u ems k, kabineto

vadovo pavaduotojas, vliau

kabineto vadovas. Jis yra Viurcburgo

universiteto, kuriame nuo

2001 m. dsto Europos teis, garbs

profesorius.

Interneto svetains

bookshop.europa.eu ES leidiniaicordis.europa.eu moksliniai tyrimai ir pltraeur-lex.europa.eu ES teisted.europa.eu vieieji pirkimai

2, rue Mercier2985 LuxemburgLUXEMBURG

Europos Sjungos leidini biuras

yra Europos Sjungos institucij,

agentr ir kit tarnyb leidjas. Jis

teikia laisv ir nemokam prieig prie

Europos Sjungos teiss akt ir leidini.


2/133

Europos Sjungosteiss pagrindai



3/133

io leidinio turinys nebtinai atitinka oficiali Europos Sjungos pozicij. U jame pateikt

informacij ir nuomones atsako tik autorius.

Nuotrauk sraas

Toliau nurodyti atvaizduot nuotrauk laikymo vieta ir (arba) naudoti altiniai bei teisiturtojai.

Buvo dtos visos manomos pastangos rasti teisi atvaizduotas iliustracijas ir nuotraukasturtojus. Jei turite klausim, praome kreiptis leidj:

Europos Sjungos leidini biuras2, rue Mercier

2985 LuxemburgLUXEMBOURG

8, 18, 28, 34, 49, 70, 92 ir 112 puslapiai:Europos Komisijos mediateka, Briuselis. Europos Sjunga, 2011.

Europe Direct tai paslauga, padsianti Jums rasti atsakymus klausimusapie Europos Sjung

Informacija teikiama nemokamai telefonu (*):

00 800 6 7 8 9 10 11(*) Kai kurie mobiliojo ryio operatoriai neteikia paslaugos skambinti 00 80 0 numeriu arba ie skambuiai yra mokami.

Daug papildomos informacijos apie Europos Sjung yra internete.

Ji prieinama per portal EUROPA (http://europa.eu).

Katalogo duomenys pateikiami io leidinio pabaigoje.

Liuksemburgas: Europos S jungos leidini biuras, 2011

ISBN 978-92-78-40732-2doi:10.2830/46725

Europos Sjunga, 2011

Leidiama atgaminti nurodius altin.

Printed in Luxembourg

SPAUSDINTABALTAMEPOPIERIUJE, BALINTAMENENAUDOJANTCHLORO


4/133

PASTABASKAITYTOJUI

iame leidinyje Europos Sjungos teiss pagrindaiatsivelgta Lisabonos sutar-timi padarytus pakeitimus. Jame cituojami straipsniai i Europos Sjungos Su-tari suvestini redakcij (2010 m. kovo 30 d. Europos Sjungos oficialusis lei-dinysC 83), iskyrus kai kurias citatas ir vietas, kuriose dl istorini aplinkybireikalinga kas kita. Leidinyje pateikti 2010 m. kovo mn. duomenys.


5/133

Turinys

007 VADAS

009 NUO PARYIAUS IKI LISABONOS PER ROM, MASTRICHT,

AMSTERDAM IR NIC

019 PAGRINDINS EUROPOS SJUNGOS VERTYBS020 ES kaip taikos garantas

021 Leitmotyvai vienyb ir lygyb

021 Pagrindins laisvs

022 Solidarumo principas

022 Pagarba nacionaliniam tapatumui

022 Saugumo poreikis

023 Pagrindins teiss

029 EUROPOS SJUNGOS KONSTITUCIJA029 ES teisin prigimtis

033 ES uduotys

038 ES galiojimai

041 ES institucijos

045 Institucijos: Europos Parlamentas Europos Vadov Taryba Taryba

Europos Komisija Europos Sjungos Teisingumo Teismas Europos

centrinis bankas Audito Rmai

075 Patariamieji organai:Ekonomikos ir socialini reikal komitetasRegionkomitetas

077 Europos investicij bankas

079 EUROPOS SJUNGOS TEISTVARKA

079 ES kaip teiss krinys ir teise grindiama bendrija

080 Sjungos teiss altiniai

080 ES steigiamosios sutartys kaip pirmin Sjungos teis ES teiss aktai

kaip antrin Sjungos teis ES tarptautins sutartys Bendrieji teiss

principai Paprotin teis ES valstybi nari susitarimai ir sutartys


6/133

086 ES veikimo priemons

087 Reglamentai Direktyvos Sprendimai Rekomendacijos irnuomons Rezoliucijos, deklaracijos ir veiksm programos

Paskelbimas ir sigaliojimas

096 ES teiskros procedra

098 prasta teiskros procedra Pritarimo procedra Paprastoji

procedra

102 ES teisins apsaugos sistema

102 Pareig pagal Sutartis nevykdymo procedra Iekinys dl

panaikinimo Iekinys dl neveikimo Iekinys dl alos atlyginimo Tarnautoj iekiniai Sjungos patent teiss ginai Apeliacinio

skundo procedra Laikinosios apsaugos priemons Prejudicinio

sprendimo primimo procedra

109 Valstybi nari atsakomyb u Sjungos teiss paeidim

110 Valstybi nari atsakomyb u normatyvini teiss akt primim arba

neprimim Atsakomyb u teismins valdios padaryt Sjungos

teiss paeidim

113 SJUNGOS TEISS VIETA BENDROJE TEISS SISTEMOJE113 ES teistvarkos savarankikumas

114 Sjungos teiss ir nacionalins teiss sveika

115 Sjungos teiss ir nacionalins teiss kolizija

116 Tiesioginis Sjungos teiss taikymas nacionalinje teisje Sjungos

teiss virenyb prie nacionalin teis Sjungos teis atitinkantis

nacionalins teiss aikinimas

123 IVADOS

125 PRIEDAS


7/133


8/133

0 07

EUROPOS SJUNGOS TEISS PAGRINDAI

vadas

Europos Sjungos teistvarka tapo neatskiriama ms politins ir visuome-nins tikrovs dalimi. Remiantis Sjungos Sutartimis kiekvienais metais pri-imami tkstaniai sprendim, kurie nulemia ES valstybi nari ir j pilieigyvenim. Jau seniai esame ne tik savo alies, savo miesto ar bendruomens,bet ir Sjungos pilieiai, o tai yra labai svarbi prieastis susipainti su Sjun-gos teistvarka, kuri daro tak ir kasdieniam ms gyvenimui. Taiau per-prasti vis ES ir jos teistvarkos struktr jos pilieiams ne taip lengva idalies vien dl Sutari tekst, kurie danai bna sunkiai suprantami, o jtaikymo apimtis sunkiai suvokiama. Be to, neprastos dauguma svok, ku-riomis Sutartyse pavadinamos naujos aplinkybs. iame leidinyje bandomavaizdiai parodyti ES struktr ir pagrindinius jos teistvarkos ramsius irtaip padti pagerinti Sjungos piliei supratim.


9/133

1948 m. gegus 7 d., Haga.Vinstonas erilis (Winston Churchill) iltaisutinkamas Europos kongrese, skirtame Europosvienijimosi judjimui.Buvs Britanijos ministras pirmininkas,tuo metu opozicijos lyderis, ved Europos kongreso

atidarymo rengin.1946 m. rugsjo 19 d. Ciuriche savo garsiojojekalboje jis paragino Europ vienytis.


10/133

0 09


Nuo Paryiaus iki Lisabonosper Rom, Mastricht,Amsterdam ir Nic

Dar visai neseniai, po Antrojo pasaulinio karo, ms valstybinis ir politi-nis gyvenimas klostsi beveik tik pagal nacionalines konstitucijas ir sta-tymus, kuriais ms demokratinse valstybse buvo sukurtos pilieiams,partijoms, netgi valstybei ir jos institucijoms privalomos elgesio taisykls.Tik visikas Europos lugimas ir ekonominis bei politinis senojo emynosmukimas sudar slygas naujai pradiai ir dav nauj postm naujos eu-ropins santvarkos idjai.

irdami apskritai pokario Europos pastangas vienytis matome pai-

n daugybs sudting ir sunkiai apvelgiam organizacij vaizd. Pa-vyzdiui, viena alia kitos ir be tikro tarpusavio ryio egzistuoja OECD(Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacija, angl. OECD,Organization for Economic Cooperation and Development), VES (VakarEuropos Sjunga), NATO (iaurs Atlanto sutarties organizacija, angl.North Atlantic Treaty Organisation), Europos Taryba ir Europos Sjunga.Valstybi nari skaiius iose organizacijose svyruoja tarp deimties (VES)ir 47 (Europos Taryba).

i europini darini vairov gis struktr tik jei inosime, koki kon-krei tiksl ios organizacijos siekia. Jas galima suskirstyti tris didelesgrupes.

PIRMAGRUP. EUROPOSIRATLANTOORGANIZACIJOS

Europos ir Atlanto organizacij itakos glauds Jungtini Amerikos

Valstij ir Europos ryiai po Antrojo pasaulinio karo. Todl neatsitikti-nai pirmoji pokario Europos organizacija EEBO (Europos ekonominiobendradarbiavimo organizacija, angl. OEEC, Organization for EuropeanEconomic Cooperation) 1948 m. steigta Jungtini Valstij iniciatyva.


11/133


010

1947 m. tuometinis Jungtini Valstij usienio reikal ministras Dor-

das Maralas (George Marshall) paragino Europos valstybes suvienytipastangas siekiant atgaivinti ekonomik, paaddamas JAV param, kuritapo tikrove gyvendinus Maralo plan ir buvo greito Vakar Europosatstatymo pagrindas. I pradi pagrindinis EEBO siekis buvo prekybostarp valstybi liberalizavimas, o 1960 m., organizacij stojus JAV irKanadai, ikeltas dar vienas tikslas treiojo pasaulio ali ekonomikosskatinimas teikiant vystymosi pagalb; taip EEBO tapo OECD (Ekono-minio bendradarbiavimo ir pltros organizacija).

Po EEBO 1949 m., kaip karinis paktas su Jungtinmis Valstijomis irKanada, steigta NATO, o 1954 m., siekiant stiprinti Europos valstybibendradarbiavim saugumo politikos srityje Vakar Europos Sjunga(VES). Pastaroji kilo i Briuselio pakto, kur jau buvo sudariusios Bel-gija, Pranczija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Jungtin Karalyst, prie

jo prisijungus Vokietijos Federacinei Respublikai ir Italijai. Vliau VESstojo Graikija, Ispanija ir Portugalija. 1954 m. VES enklino saugumo irgynybos politikos vystymosi Europoje pradi. Taiau ios organizacijos

vaidmuo nebuvo iplstas, nes dauguma jos kompetencijos srii perduo-tos kitoms tarptautinms institucijoms, ypa NATO, Europos Tarybai irES. VES kompetencijoje liko kolektyvins gynybos uduotis, kuri ES kolkas neperduota.

ANTRAGRUP. EUROPOSTARYBAIR ESBO

Antrai Europos organizacij grupei bdinga tokia struktra, kuria suda-roma galimyb jose dalyvauti kuo daugiau valstybi, nevirijant prastotarpvalstybinio bendradarbiavimo.

Prie toki organizacij priskirtina 1949 m. gegus 5 d. kaip politin or-ganizacija steigta Europos Taryba. Europos Tarybos statute nekalbama neiapie siek sukurti federacij ar sjung, nei apie ali suvereniteto daliperdavim ar sujungim. Europos Taryboje sprendimai visais svarbiausiaisklausimais priimami pagal vienbalsikumo princip. Tai reikia, kad bet

kuri valstyb, pareikdama veto, gali sukliudyti priimti sprendim toksprincipas taikomas ir Jungtini Taut (JTO) Saugumo Taryboje. Tad Eu-ropos Taryba pagal savo struktr tebra tarptautinio bendradarbiavimoinstitucija. Europos Taryboje priimta daugyb konvencij ekonomikos,


12/133

011


kultros, socialins politikos ir teiss srityse. I j reikmingiausia, o kartu

ir inomiausia 1950 m. lapkriio 4 d. priimta Europos mogaus teisi irpagrindini laisvi apsaugos konvencija(Europos mogaus teisi konvenci-ja, ETK). ia Konvencija valstybms narms ne tik sukurtas praktikaisvarbus btiniausias pagarbos mogaus teisms standartas, bet ir tvirtintateisins apsaugos sistema, kuria Europos mogaus teisi komisijai ir Euro-pos mogaus Teisi Teismui, tai yra vadovaujantis Konvencija Strasbresteigtoms institucijoms, suteikiama galimyb remiantis Konvencija pa-smerkti mogaus teisi paeidimus valstybse narse.

iai grupei priklauso ir 1994 m. steigta Europos saugumo ir bendradarbia-vimo organizacija(ESBO), kilusi i Europos saugumo ir bendradarbiavi-mo konferencijos. ESBO privalo laikytis princip ir siekti tiksl, nusta-tyt 1975 m. Helsinkio baigiamajame akte ir 1990 m. Paryiaus charti-

joje. Tarp j, be Europos valstybi tarpusavio pasitikjim stiprinanipriemoni skatinimo, yra ir saugumo tinklo, kuriuo tikimasi isprstikonfliktus taikiomis priemonmis, sukrimas. Kaip matyti i nesenos pra-eities, btent ioje srityje ir Europoje dar reikia labai daug nuveikti.

TREIAGRUP. EUROPOSSJUNGA

Trei Europos organizacij grup sudaro Europos Sjunga. Palyginti suprastais tarptautiniais valstybi ryiais, esmin ES naujov ta, kad valsty-bs nars dl ES atsisak savo suvereniteto dalies ir paiai Sjungai sutei-k nuo valstybi nari nepriklausomus galiojimus. ES, vykdydama iuos

galiojimus, gali priimti suverenius Europos teiss aktus, kurie pagal po-veik prilygsta valstybs teiss aktams.

ES pamatus padjo tuometinis Pranczijos usienio reikal ministras Ro-beras umanas (Robert Schuman) savo 1950 m. gegus 9 d. deklaracija,kurioje pristat savo ir ano Mon (Jean Monnet) parengt plan, kaipEuropos angli ir plieno pramon suvienyti Europos angli ir plienobendrij. Tai buvo tarsi istorin organizuotos ir aktyvios Europos, kuriosindlis civilizacij yra btinas ir be kurios taika pasaulyje negali bti

garantuota, iniciatyva. umano planas pagaliau tapo realybe 1951 m.balandio 18 d. Paryiuje eioms valstybms steigjoms (Belgijai, Vokie-tijos Federacinei Respublikai, Pranczijai, Italijai, Liuksemburgui ir Ny-derlandams) sudarius Europos angli ir plieno bendrijos(EAPB) steigimo


13/133


012

sutart (Paryiaus sutartis) ir 1952 m. liepos 23 d. iai Sutariai sigaliojus.

i Bendrija veik 50 met ir 2002 m. liepos 23 d., pasibaigus jos steigi-mo sutarties galiojimui, integruota Europos bendrij. Po keleri met,1957 m. kovo 25 d., toms paioms valstybms sudarius Romos sutartissteigta Europos ekonomin bendrija (EEB) ir Europos atomins energijosbendrija(EAEBarba Euratomas), kurios savo veikl pradjo 1958 m. sausio1 d. sigaliojus Sutartims.

Mastrichto sutartimi steigus Europos Sjung (ES) prasidjo naujas Eu-

ropos politinio vienijimosi etapas. ioje Sutartyje, kuri buvo pasiraytadar 1992 m. vasario 7 d. Mastrichte, taiau dl kai kuri ratifikavimoprocedros klii (Danijos gyventojai pritar tik per antr referendum;Vokietijoje pateiktas iekinys dl parlamento nari pritarimo Sutariaiprietaravimo konstitucijai) sigaliojo tik 1993 m. lapkriio 1 d., sakoma,kad jienklina nauj glaudesns Europos taut sjungos krimo etap. iSutartis yra Europos Sjungos steigimo aktas, taiau ji neubaigia paiosSjungos krimo, o yra tik pirmas dalinis ingsnis kuriant galutin kons-

titucin Europos santvark.

Pirmasis ES vystymosi etapas pasiektasAmsterdamoir Nicossutartimis, si-galiojusiomis atitinkamai 1999 m. gegus 1 d. ir 2003 m. vasario 1 d. iSutari reform tikslas buvo ilaikyti nuo 15 iki 27 ar daugiau valstybinari isipltusios Europos Sjungos veiksnum. Todl pagal abi Sutartispirmiausia imtasi institucij reform, o politin valia sustiprinti Europosintegracij, palyginti su ankstesniais reformos etapais, buvo silpna.

Dl to danai pasigirsdavusi kritika dav postm pradti diskusi-j apie ES ateit ir jos institucin sandar. ios diskusijos rezultatas 2001 m. gruodio 15 d. Belgijos mieste Lakene valstybi ir vyriausybivadov priimta Deklaracija dl Europos Sjungos ateities. Joje ES siparei-gojo tapti demokratikesne, skaidresne bei veiksmingesne ir nutiesti ke-li Konstitucijai. Pirmas ingsnis siekiant io tikslo parengti Europoskonstitucij patiktas Konventui dl Europos ateities, vadovaujamambuvusio Pranczijos prezidento Valeri iskaro dEsteno (Valry Giscard

dEstaing). 2003 m. liepos 18 d. Konvento vardu Europos Vadov Ta-rybos pirmininkui jis oficialiai perdav Konvento parengt Sutartiesdl Konstitucijos Europai projekt. Po deimties nauj valstybi naristojimo ES 2004 m. gegus 1 d. ir po rinkim Europos Parlament


14/133

013


2004 m. birelio mn. viduryje projekt su kai kuriomis pataisomis pri-

m valstybi ir vyriausybi vadovai liepos 1718 d. Briuselyje.

Siekta, kad primus Konstitucij ankstesn Europos Sjunga ir ankstesnEuropos bendrija tapt viena nauja Europos Sjunga, grindiama vienaKonstitucine sutartimi. Ilikti turjo tik Europos atomins energijos ben-drija, kaip dar viena savarankika Bendrija, taiau, kaip ir anksiau, glau-diai susijusi su Europos Sjunga.

Taiau pastangos dl Konstitucijos lugo ratifikavimo procedros metu. Ipradi 13 i 25 valstybi nari ES Konstitucinei sutariai pritar, taiauper referendum Pranczijoje (prie balsavo 54,68 % i 69,34 % daly-vavusi referendume piliei) ir Nyderlanduose (prie 61,7 % i 63 %dalyvavusi piliei) ji buvo atmesta.

Po beveik dvejus metus trukusi svarstym tik 2007 m. pirmame pusme-tyje pavyko priimti nauj reform paket. Jame visikai formaliai atsisako-ma Konstitucijos Europai koncepcijos, pagal kuri visos esamos Sutartys

turjo bti panaikintos ir pakeistos vienu tekstu pavadinimu Sutartis dlKonstitucijos Europai. Vietoj to parengta Reform sutartis, kurioje, visaikaip Mastrichto, Amsterdamo ir Nicos sutartyse, padaryti esminiai esamES Sutari pakeitimai, siekiant padidinti ES veiksnum vidaus ir io-rs reikaluose, sustiprinti demokratin teistum ir apskritai pagerinti ESveiksmingum. Lygiai taip pat, sekant sena gera tradicija, Reform sutar-tis pavadinta Lisabonos sutartimi. Lisabonos sutartis parengta nepaprastaispariai, ypa dl to, kad patys valstybi ir vyriausybi vadovai 2007 m.birelio 2122 d. Briuselyje vykusio Europos Vadov Tarybos posdio i-vadose isamiai nustat, kaip ir kokia apimtimi dl Konstitucins sutartiessudertos naujovs turi bti trauktos esamas Sutartis. Toks valstybi irvyriausybi veikimo bdas buvo netipikas jie neapsiribojo, kaip prasta,bendrais nurodymais, kurie vliau gyvendinami Tarpvyriausybinje kon-ferencijoje, o patys reng darytin pakeitim struktr ir turin, danainetgi pateikdami tiksl tekst. Ypa ginytasi dl ES ir valstybi narikompetencijos atskyrimo, tolesnio bendros usienio ir saugumo politikosvystymo, naujo nacionalini parlament vaidmens integracijos procese,

Pagrindini teisi chartijos traukimo Sjungos teis ir galim paan-g policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudiamosiose bylose. Taigi2007 m. suaukta Tarpvyriausybin konferencija didels veiksm lais-vs neturjo ir buvo galiota tik technikai padaryti norimus pakeitimus.


15/133


014

Tarpvyriausybins konferencijos darbas buvo baigtas jau 2007 m. spalio

1819 d. ir tuo pat metu Lisabonoje vykusiame neformaliame EuroposVadov Tarybos susitikime jam duotas politinis pritarimas. Ir pagaliau2007 m. gruodio 13 d. Lisabonoje sutart ikilmingai pasira 27 ES vals-tybi nari ir j vyriausybi vadovai. Taiau ir ios Sutarties ratifikavi-mo procesas vyko labai sunkiai. Nors Lisabonos sutartis, prieingai neguKonstitucin sutartis, veik ratifikavimo klitis Pranczijoje ir Nyderlan-duose, jos ratifikavimas lugo per 2008 m. birelio 12 d. vykus pirmreferendum Airijoje (prie balsavo 53,4 % i 53,1 % dalyvavusi referen-

dume piliei). Tik paadjus kai kurias teisines garantijas dl (ribotos)naujos Sutarties taikymo apimties Airijos piliei nuomons apie Lisabo-nos sutart paklausta per antr 2009 m. spalio mn. vykus referendum. kart Sutartis i Airijos gyventoj sulauk plataus pripainimo (u bal-savo 67,1 % i 59 % dalyvavusi piliei). Be to, skminga referendumo

Airijoje baigtis atvr keli Lisabonos sutarties ratifikavimui Lenkijoje irekijoje. Lenkijos prezidentas Lechas Kainskis (Lech Kacziski) buvopaskelbs, kad savo para po ratifikaciniu ratu ds tik jei Airijos referen-dumas baigsis skmingai. ekijos prezidentas Vaclavas Klausas (VclavKlaus) pirmiausia taip pat norjo palaukti Airijos referendumo, o vliauratifikacinio rato pasiraym dar papildomai susiejo su garantija, kad Li-sabonos sutartimi, ypa ja ES sutart traukta Pagrindini teisi chartija,nebus daromas joks poveikis 1945 m. priimtiems vadinamiesiems Beneodekretams, kuriais atmetamos pretenzijos buvusias Vokietijos teritorijasekijoje. Isprendus ir reikalavim, 2009 m. lapkriio 3 d. ekijos pre-zidentas pasira ratifikacin rat. Tad ir paskutinje i 27 valstybi nariratifikavimo procedra buvo skmingai baigta ir 2009 m. gruodio 1 d.

Lisabonos sutartis sigaliojo.

Lisabonos sutartimi Europos Sjunga ir Europos bendrija tapo viena Eu-ropos Sjunga. Svoka Bendrija visur pakeista svoka Sjunga. Sjungapakeiia Europos bendrij ir yra jos teisi permja. Taiau Sjungos teisir toliau grindiama iomis trimis Sutartimis.


16/133

015


Europos Sjungos sutartis

Europos Sjungos sutartis (ES sutartis) visikai pertvarkyta.Ji suskirstyta ias eias antratines dalis: Bendrosiosnuostatos (I), Nuostatos dl demokratini princip (II),Nuostatos dl institucij (III), Tvirtesnio bendradarbiavimonuostatos (IV), Bendrosios nuostatos, susijusios su Sjungosiors veiksmais, ir konkreios nuostatos, susijusios su bendrausienio ir saugumo politika (V) ir Baigiamosios nuostatos (VI).

Sutartis dl Europos Sjungos veikimo

Sutarties dl Europos Sjungos veikimo (SESV) itakos Europos bendrijos steigimo sutartis. SESV struktra i esmsatitinka EB sutarties struktr. Svarbiausi pakeitimai susij su ESiors veiksmais ir nauj skyri traukimu, ypa dl energetikospolitikos, policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudiamosiosebylose, kosmoso, sporto ir turizmo.

Europos atomins energijos bendrijos steigimo sutartis

Europos atomins energijos bendrijos steigimo sutarties (EAEB)pakeisti tik kai kurie punktai. Atitinkami specifiniai pakeitimaitraukti protokolus, kurie pridti prie Lisabonos sutarties.

ES sutartis ir SESV turi toki pai teisin gali. is tikslus teisinis paai-kinimas yra btinas, nes dl naujo EB sutarties pavadinimo (Sutartis dlEuropos Sjungos veikimo) ir reglamentavimo pobdio abiejose Sutarty-se susidaro spdis, kad ES sutartis yra tarsi pagrindinis statymas ar pa-grind sutartis, o SESV labiau gyvendinimo sutartis. Taiau ES sutarties irSESV pobdis visikai ne konstitucinis. pokyt, palyginti su ankstesniuojuKonstitucijos projektu, atspindi apskritai Sutartyse vartojama terminija: s-voka Konstitucija nevartojama, Sjungos usienio reikal ministras va-dinamas Sjungos vyriausiuoju galiotiniu usienio reikalams ir saugumopolitikai, o svok statymas ir pagrind statymas visai atsisakyta. Taip

pat pakeistose Sutartyse nra straipsni, kuriuose bt minimi ES simboliai,kaip antai: vliava, himnas ir kis. ES teiss virenyb netvirtinta aikiasutartine nuostata, o iplaukia, kaip ir anksiau, i ES Teisingumo Teismopraktikos, kuri iuo klausimu nurodoma vienoje i deklaracij.


17/133


016

Be to, Lisabonos sutartimi panaikintas ES trij ramsi modelis. Pirmasis

ramstis, kur sudar daugiausia vidaus rinka ir EB politikos sritys, sujungtassu antruoju ramsiu, sudarytu i bendros usienio ir saugumo politikos, irtreiuoju ramsiu, sudarytu i policijos ir teisminio bendradarbiavimo bau-diamosiose bylose. Tiesa, tebegalioja specialios procedros bendros usienioir saugumo politikos srityje, skaitant Europos gynyb, o prie Sutarties prid-tomis Tarpvyriausybins konferencijos deklaracijomis pabriamas specifinisios politikos srities pobdis ir ypatinga valstybi nari atsakomyb u j.

iuo metu ES priklauso 27 valstybs nars. Pirmiausia tai eios EEB steigu-sios valstybs Belgija, Vokietija(1990 m. spalio 3 d. susivienijus abiem Vokie-tijos valstybms Sjunga padidjo buvusios VDR teritorija), Pranczija, Itali-ja, Liuksemburgasir Nyderlandai. 1973 m. sausio 1 d. Bendrij stojo Danija(taiau istojo Grenlandija, kurios pilieiai per 1982 m. vasario mn. vykusreferendum nedidele bals persvara pasisak prie salos likim EB), Airijair Jungtin Karalyst; Norvegijos pilieiai ketinim stoti Bendrij 1972 m.spalio mn. vykusiame referendume taip pat atmet (prie 53,5 %). Vadina-moji ES pltra Pietus pradta 1981 m. sausio 1 d. stojus Graikijaiir baigta

1986 m. sausio 1 d. stojus Ispanijaiir Portugalijai. Po pltros Pietus 1995 m.sausio 1 d. ES stojoAustrija, Suomijair vedija. Norvegijoje stojim, kaipir prie 22 metus, sulugd nedidel ne bals persvara 52,4 % Norvegijospiliei per referendum vl pasisak prie alies naryst ES. 2004 m. gegus1 d. ES stojo Baltijos valstybs Estija, Latvijair Lietuva, Ryt ir VidurioEuropos valstybs ekija, Vengrija, Lenkija, Slovnija ir Slovakijabei dviViduremio jros salos Kiprasir Malta. Tik po ger dvej met, 2007 m.sausio 1 d. stojus Bulgarijaiir Rumunijai, pltra Rytus kol kas laikinai baig-

ta. Taigi ES valstybi nari skaiius nuo 15 iaugo iki 27, o Sjungos pilieiskaiius padidjo madaug 90 milijon iki 474 milijon. i istorin ES pl-tra yra branduolys ilgo proceso, per kur galjo susivienyti daugiau kaip pusimtmeio geleins udangos ir altojo karo suskaldytos Europos tautos. Poio penktojo ES pltros etapo suvienytame Europos emyne pirmiausia reikiautikrinti vali, taik, stabilum ir ekonomin gerov.

Dar vienos derybos dl narysts jau vyksta su Turkija. Turkija paraik dlnarysts pateik 1987 m. balandio 14 d., taiau jos ir ES ryiai siekia anks-

tesnius laikus dar 1963 m. sudarytas EEB ir Turkijos asociacijos susitari-mas, kuriame minima alies narysts perspektyva. 1995 m. steigta Muit s-junga, o 1999 m. gruodio mn. Helsinkyje Europos Vadov Taryba Turkijaioficialiai suteik alies kandidats status. Taip ireiktas sitikinimas, kad


18/133

017


alyje yra demokratins sistemos pagrindai, nors ji turi dar labai daug nuveik-

ti pagarbos mogaus teisms ir maum apsaugos srityse. 2004 m. gruodiomn. Europos Vadov Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, dery-boms dl Turkijos narysts pagaliau udeg ali vies. Derybos prasidjo2005 m. spalio mn. Galutinis j tikslas alies naryst. Tiesa, garantijos,kad jis bus pasiektas, nra. ES taip pat sutariama, kad naryst galima ne anks-iau kaip 2014 m. Jai reikia labai rpestingai pasirengti, kad integracija vyk-t sklandiai, nerizikuojant tuo, kas pasiekta per daugiau kaip 50 Europosintegracijos met. Kitos alys kandidats yra Kroatija, kuriai kelias derybas

dl narysts atvertas 2005 m. spalio mn., ir Buvusioji Jugoslavijos Respubli-ka Makedonija, kuriai alies kandidats statusas suteiktas 2005 m. gruodiomn., taiau konkreti deryb pradios data nenustatyta. 2009 m. liepos 17 d.paraik dl narysts pateik Islandija. 2010 m. vasario 24 d. Europos Komi-sija Tarybai rekomendavo su Islandija pradti derybas dl narysts.

ES rytingai atsigr Vakar Balkan valstybes, nusprendusi joms taikytitoki pai strategij, kaip ir pirmesnms alims kandidatms. Tai reikia,kad iplstas stabilizavimo ir asociacijos procesas turi likti bendrja Vakar

Balkan valstybi nuostata ES narysts klausimu per vis stojimo laikotar-p. Pirmas svarbus ingsnis Europos partnerysts, steigtos su Albanija,Bosnija ir Hercegovina, Serbija ir Juodkalnija, skaitant Kosov (1). Euro-pos partnerysts program, kurias kai kuriais atvejais dar reikia pritaikytiprie atitinkam poreiki, tikslas Vakar Balkan valstybms teikti pa-galb, kad pasirengimas galimai narystei vykt tvarkingai ir darniai, taippat padti rengiant veiksm planus, kuriuose turi bti nustatomi vykdy-tin reform tvarkaraiai ir tiksliai apibrtos priemons, kuri valstybs

ketina imtis, kad vykdyt geresns integracijos ES reikalavimus.

I anksto pasirpinta ir istojimu i ES: ES sutart traukta istojimo ilyga,pagal kuri valstyb nar turi teis istoti i ES. Istojimas nesusietas su jo-kia slyga, tik turi bti sudaromas ES ir tos valstybs nars susitarimas dlistojimo tvarkos arba, jei toks susitarimas nesudaromas, istojimas sigaliojair be jo, prajus dvejiems metams po praneimo apie ketinim istoti patei-kimo. Tiesa, nra jokios nuostatos dl valstybs nars paalinimo i ES dliurki ir nuolatini Sutari paeidim.

(1)Kaip apibrta Jungtini Taut Saugumo Tarybos rezoliucijoje 1244.


19/133

1955 m. birelio 13 d., Taormina (Italija).Jozefas Bechas (Joseph Bech), Polas Henris Spakas (Paul-Henri Spaak)ir Johanas Vilemas Bejenas (Johan Willem Beyen) viebuio, kuriame jiegyveno Mesinos konferencijos metu, sode.ie trys usienio reikal ministrai pareng Beniliukso memorandum,dl kurio per i konferencij diskutavo ei ali atstovai.


20/133

019


Pagrindins EuroposSjungos vertybs

ES sutarties 2 straipsnis (Sjungos vertybs)

Sjunga yra grindiama iomis vertybmis: pagarba mogaus orumui,laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba mogaus teisms,

skaitant maumoms priklausani asmen teises. ios vertybs yra

bendros valstybms narms, gyvenanioms visuomenje, kurioje vyrauja

pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir

moter bei vyr lygyb.

ES sutarties 3 straipsnis (Sjungos tikslai)

1. Sjungos tikslas skatinti taik, savo vertybes ir savo taut gerov.

2. Sjunga savo pilieiams silo vidaus sien neturini laisvs, saugumo

ir teisingumo erdv, kurioje laisvas asmen judjimas utikrinamas

kartu taikant atitinkamas iors sien kontrols, prieglobsio suteikimo,

imigracijos ir nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo priemones.

3. Sjunga sukuria vidaus rink. Ji siekia Europos, kurioje vystymasis

bt tvarus, pagrstas subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis

kainomis, didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuriasiekiama visiko uimtumo ir socialins paangos, bei aukto lygio

aplinkos apsauga ir aplinkos kokybs gerinimu. Ji skatina mokslo ir

technikos paang.

Ji kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina socialin

teisingum ir apsaug, moter ir vyr lygyb, kart solidarum ir vaiko

teisi apsaug.

Ji skatina ekonomin, socialin ir teritorin sanglaud bei valstybi nari

solidarum.

Ji gerbia turting savo kultros ir kalb vairov bei utikrina, kad Europos

kultros paveldas bt saugomas ir turtinamas.


21/133


020

4. Sjunga steigia Ekonomin ir pinig s jung, kurios valiuta euro.

5. Palaikydama santykius su platesniu pasauliu, Sjunga isaugo ir skatina

savo vertybes ir savo interesus bei prisideda prie savo piliei apsaugos.

Ji prisideda prie taikos isaugojimo, saugumo utikrinimo, tvaraus

planetos vystymosi, taut tarpusavio solidarumo ir pagarbos, laisvos ir

siningos prekybos, skurdo panaikinimo ir mogaus, ypa vaiko, teisi

apsaugos, taip pat prie grieto tarptautins teiss, skaitant Jungtini

Taut Chartijos principus, laikymosi ir jos pltojimo.

[...]

Suvienytos Europos krimo pamatas esmins vertybi sampratos, kurilaikytis valstybs nars jauia pareig ir kurias gyvendinti patikta veikian-ioms ES institucijoms. Tarp i pripaint pagrindini vertybi ilgalaikstaikos utikrinimas, vienyb, lygyb, laisv, solidarumas ir saugumas. ESaikiai pasisako u visoms valstybms narms bendr demokratijos ir teisi-ns valstybs princip laikymsi bei pagrindini ir mogaus teisi apsaug.ios vertybs yra kelrodis ir toms valstybms, kurios ateityje nort stoti

ES. Be to, dl iurktaus ir nuolatinio i vertybi paeidimo valstyb nargali sulaukti sankcij. Jei valstybi ir vyriausybi vadovai, remdamiesi tre-dalio valstybi nari arba Komisijos pasilymu ir gav Europos Parlamentopritarim, nusprendia, kad iurkiai ir nuolat paeidiamos Sjungos ver-tybs ir principai, Taryba kvalifikuota bals dauguma gali sustabdyti atitin-kamos valstybs nars tam tikras pagal ES sutart ir SESV atsirandaniasteises, skaitant tos valstybs nars vyriausybs atstovo Taryboje balsavimoteises. Taiau atitinkamos valstybs nars sipareigojimai pagal Sutartis te-

bra tai valstybei privalomi. Taryba taip pat ypa atsivelgia tokio teisisustabdymo padarinius piliei ir moni teisms ir pareigoms.

ES KAIPTAIKOSGARANTAS

N vienas kitas Europos vienijimosi motyvas nepranoksta taikos trokimo.Per paskutin imtmet Europoje vyko du pasauliniai karai tarp valstybi,kurios iandien yra ES valstybs nars. Todl Europos politika kartu yra

taikos politika, o krus ES kartu sukurtas Europos ilgalaiks taikos pla-no pagrindas, dl kurio karas tarp valstybi nari nemanomas. Tai rodo50 met Europoje vyravusi taika. Kuo daugiau Europos valstybi prisijungiaprie io ilgalaiks taikos plano, tuo jis tampa stipresnis. iuo poiriu abu


22/133

021


paskutiniai ES pltros etapai, per kuriuos Sjunga padidjo 12, daugiausia

Ryt ir Vidurio Europos valstybi, buvo svarbus indlis Europos ilgalaikstaikos plano stiprinim.

LEITMOTYVAI VIENYBIR LYGYB

Vienybyra leitmotyvas. Tik jei Europos valstybs engs priek keliu, vedan-iu j vienyb, bus galima veikti dabarties problemas. Daugelio nuomone,

be Europos integracijos ir be ES Europoje ir pasaulyje nemanoma utikrintiir isaugoti taikos, demokratijos ir teisins valstybs, ekonomins gerovs irsocialinio saugumo. Nedarbas, nepakankamas augimas, aplinkos tara tai

jau seniai ne nacionalins problemos ir isprsti j nacionaliniu lygmeniunemanoma. Tik ES lygmeniu galima sukurti stabili ekonomikos sistem,tik bendromis Europos pastangomis galima sukurti toki tarptautin ekono-min politik, kuria bt galima pagerinti Europos ekonomikos pajgum irtvirtinti socialin teisin valstyb. Europa be savo vidinio susitelkimo negaliapginti savo politins ir ekonomins nepriklausomybs nuo likusio pasaulio,

atgauti takos pasaulyje ir utikrinti savo dalyvavim pasaulio politikoje.

Vienyb galima tik ten, kur yra lygyb. N vienas Sjungos pilietis dl savopilietybs negali bti statomas blogesn padt, t. y. diskriminuojamas.Turi bti kovojama su nevienodu poiriu dl lyties, rasins arba etnins kil-ms, religijos ar sitikinim, negalios, amiaus arba seksualins orientacijos.Pagrindini teisi chartijoje iais poymiais neapsiribojama joje draudia-ma diskriminacija ir dl odos spalvos, genetini bruo, kalbos, politini ar

kitoki pair, priklausymo tautinei maumai, turtins padties ar gimi-mo. Be to, visi Sjungos pilieiai lygs prie statym. Valstybms narmslygybs principas reikia, kad n viena neturi virenybs prie kit ir kad pri-gimtiniai skirtumai, kaip antai alies dydis, gyventoj skaiius ir skirtingosstruktros, turi bti vertinami laikantis lygybs principo.

PAGRINDINS LAISVS

Taika, vienyb ir lygyb kartu suteikia laisv. Dabar jau 27 valstybi ry-iais sukrus didel erdv kartu suteikiama nemaai laisvi u nacionali-ni rib. Pirmiausia tai darbuotoj judjimo laisv, sisteigimo laisv, laisvteikti paslaugas, preki judjimo laisv ir kapitalo judjimo laisv. iomis


23/133


022

pagrindinmis laisvmis utikrinama galimyb verslininkams laisvai priimti

sprendimus, darbuotojams laisvai pasirinkti darbo viet, vartotojams laisvairinktis i vairiausi produkt. Dl laisvos konkurencijos verslininkai savopasil gali nukreipti nepalyginamai didesniam skaiiui vartotoj. Darbuo-tojai visoje ES erdvje gali iekoti darbo ir keisti j pagal savo norus ir intere-sus. Vartotojai i preki, kuri pasila dl didesns konkurencijos yra daugplatesn, gali pasirinkti pigiausi ir geriausi.

Tiesa, valstybi, kurios ES narmis tapo 2004 m. gegus 1 d. ir2007 m. sausio 1 d., pilieiams i dalies dar taikomos pereinamosios nuos-tatos. ES stojimo sutartyje atitinkamos iimtys numatytos ypa dl laisvodarbuotoj judjimo, laisvs teikti paslaugas ir sisteigimo laisvs. Pagal iasiimtis senesns ES valstybs nars ne daugiau kaip septynerius metus galiriboti laisv i naujesni valstybi nari darbuotoj judjim, t. y. suteiktileidimus dirbti pagal nacionalin teis ar dvialius susitarimus.

SOLIDARUMOPRINCIPAS

Solidarumas yra btina laisvs pataisa, nes dl beatodairiko naudojimosilaisve visada nukenia kiti. Todl norint, kad bendrijos tvarka ilikt, vi-sada kaip esmin princip reikia pripainti jos nari solidarum, o naud,t. y. gerov, ir nat paskirstyti proporcingai ir teisingai visiems nariams.

PAGARBANACIONALINIAMTAPATUMUI

Nacionalinis valstybi nari tapatumas gerbiamas. Valstybs nars ES turine susilieti, o su savo nacionaliniais savitumais j silieti. Btent i naciona-lini savitum ir tapatum vairovs ES semiasi dvasini ir moralini jg,kurios savo ruotu panaudojamos bendros visumos labui.

SAUGUMOPOREIKIS

Pagaliau visos ios pagrindins vertybs priklauso nuo saugumo. Ypa po

2001 m. rugsjo 11 d. teroristini ipuoli Amerikoje kova su terorizmu irorganizuotu nusikalstamumu ir Europoje vl atsidr dmesio centre. Nuo-lat stiprinamas policijos ir teisminis bendradarbiavimas, bendr iorini ESsien apsauga.


24/133

023


Taiau saugumas Europoje reikia ir socialin vis ES gyvenani piliei

apsaug, darbo viet saugum ir verslo priemoni, kuri imamasi pasitikintverslo aplinkos pastovumu, saugum. Todl iuo atvilgiu ES institucijosraginamos piliei ir moni ateiiai suteikti apibrtumo, o slygoms, nuokuri jie priklauso pastovumo.

PAGRINDINS TEISS

Prie pagrindini vertybi ir esmini vertybi samprat, kuriomis grindia-

ma ES, priklauso ir individualios pagrindins Sjungos piliei teiss. Eu-ropos istorij daugiau kaip du imtmeius enklino nuolatins pastangosstiprinti pagrindini teisi apsaug. Nuo pat 18-ojo amiaus, kai buvo pa-skelbta mogaus ir pilieio teisi deklaracija, pagrindins teiss ir laisvs yraneatskiriama daugumos civilizuot valstybi konstitucins santvarkos dalis.

Ypa tai pasakytina apie ES valstybes nares, kuri teistvarka grindiamapagarba teisei ir orumui bei kiekvieno asmens laisve ir galimybmis vystytis.Be to, sudaryta daugyb tarptautini susitarim dl mogaus teisi apsau-

gos, i j ypa svarbi Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugoskonvencija (Europos mogaus teisi konvencija, ETK).

Bendrijos pagrindini teisi sistema susiformavo tik pagal nusistovjusi Eu-ropos Sjungos Teisingumo Teismo praktik, kuri, tiesa, pradta palygintivlai 1969 m., nes i pradi Teisingumo Teismas visus su pagrindinmisteismis susijusius iekinius atmesdavo nurodydamas, kad jis neturs sprstiproblem, priklausani nacionalinei konstitucinei teisei. i savo pozici-

j Teisingumo Teismas turjo pakeisti ypa dl jo paties pagrsto Sjungos

teiss virenybs prie nacionalin teis principo, nes i virenyb manomatik jei Sjungos teise bus manoma utikrinti pagrindini teisi apsaug,lygiavert nacionalini konstitucij suteikiamai apsaugai.

ios Teisingumo Teismo praktikos ieities takas buvo jo sprendimas bylojeStauder, kurios objektas buvo tai, kad karo aukoms skiriam imok gavjassavo orumo ir lygybs principo paeidimu laik reikalavim registruojantisnusipirkti sviesto su nuolaida, vadinamojo kaldinio sviesto, nurodyti savopavard. Nors Teisingumo Teismas jau aikindamas Bendrijos teiss aktprijo prie ivados, kad pavards nurodyti nereikia, ir, ar tai yra pagrindiniteisi paeidimas, i tikrj tirti jau nebereikjo, baigdamas jis konstatavo,kad ir pagrindini teisi utikrinimas priklauso bendriesiems Bendrijos tei-


25/133


024

ss sistemos principams, kuri laikymsi turi utikrinti Teisingumo Teis-

mas. Taip Teisingumo Teismas pirm kart pripaino paios ES pagrindiniteisi sistemos egzistavim.

Atskiras pagrindini teisi utikrinimo nuostatas Teisingumo Teismaspirmiausia ived i kai kuri Sutari nuostat. Tai ypa pasakytina apienemaai diskriminacijos draudim, kuriais ireikiami atitinkamai ypatingibendrojo lygybs principo aspektai, pavyzdiui, bet kokios diskriminacijosdl pilietybs draudimas (SESV 18 straipsnis), kova su nevienodu poi-riu dl lyties, rasins arba etnins kilms, religijos ar sitikinim, negalios,amiaus arba seksualins orientacijos (SESV 10 straipsnis), vienodas prekiir asmen traktavimas keturi pagrindini laisvi atvilgiu (laisvas preki

judjimas, SESV 34 straipsnis; laisvas asmen judjimas, SESV 45 straips-nis; sisteigimo laisv, SESV 49 straipsnis; laisv teikti paslaugas, SESV57 straipsnis), konkurencijos laisv (SESV 101 ir kt. straipsniai) ir vienodasdarbo umokestis vyrams ir moterims (SESV 157 straipsnis). Keturias pa-grindines EB laisves, kuriomis utikrinamos pagrindins profesinio gyveni-mo laisvs, galima laikyti ir Bendrijosjudjimo laisvsir laisvs pasirinktipro-

fesijpagrindine teise. Taip pat aikiai utikrinama teis burtis organizacijas(SESV 153 straipsnis), teis pateikti peticij(SESV 24 straipsnis) ir tarnybinsir komercins paslapties saugojimas(SESV 339 straipsnis).

Bendrijos teise grindiamus pagrindini teisi apsaugos principus Teisin-gumo Teismas nuolat tobulino ir papild kitomis pagrindinmis teismis,pripaindamas bendruosius teiss principus, kuriuos jis konkretino remda-masis, viena vertus, bendromis valstybi nari konstitucinmis tradicijomis,antra vertus, tarptautinmis sutartimis dl mogaus teisi apsaugos, kuriassudarant dalyvavo valstybs nars. Pastarasis teiginys ypa pasakytinas apieETK, kuri, formuluojant Bendrijos pagrindini teisi turin, yra svarbusorientyras dl j apsaugos reikalavim. iuo pagrindu Teisingumo Teismaskaip ES teistvarka utikrinamas pagrindines teises pripaino tokias pa-grindines teises kaip nuosavybs teis, laisv pasirinkti profesij, bsto nelie-iamyb, saviraikos laisv, bendroji asmenin neturtin teis, eimos apsauga(pavyzdiui, teis atvykti darbuotoj migrant eimos nariams), ekonominlaisv, religini sitikinim ir tikjimo laisvbei nemaaiprocesini pagrindi-

ni teisi, kaip antai teiss bti iklausytam principas, i bendrosios teiss(angl. common law) inomas korespondencijos su advokatu slaptumo apsau-gos principas (angl. legal privilege), draudimo bausti du kartus u t patnusikaltim principas arba pareiga motyvuoti Sjungos teiss aktus.


26/133

025


Ypa svarbus ir teisminiuose ginuose danai pasitelkiamas vienodo poi-

rio principas. Bendriausioje io principo apibrtyje sakoma, kad panaiasaplinkybes negalima irti skirtingai, nebent diferenciacija bt objekty-viai pagrsta. Taiau pagal Teisingumo Teismo praktik vienodo poirioprincipu nedraudiama, prieingai ligiolinms tarptautinms tradicijoms,savo alies pilieiams ar savo alies gaminiams taikyti grietesnius reikala-vimus negu kit valstybi nari pilieiams ar veamiems gaminiams. iosvadinamosios atvirktins diskriminacijosBendrijos teise panaikinti nema-noma, nes ji yra ribotos Sjungos kompetencijos pasekm. Pagal ligiolin

Teisingumo Teismo praktik i pagrindini teisi kylantis liberalizavimoprincipas apima i esms tik tarpvalstybinius procesus. Nacionalini gami-ni gamybos ir pardavimo arba tos valstybs piliei teisinio statuso tojevalstybje reglamentavimas Bendrijos teiss reglamentavimo srit patenkatik tiek, kiek tai suderinta Sjungos lygmeniu.

Dl Teisingumo Teismo praktikos Sjungos teisje taip pat yra nemaai supagrindinmis teismis susijusi teisins valstybs princip, tarp j didiulpraktin reikm turintis proporcingumo principas. Jis apima naudos ir in-

teres palyginimo princip, o is savo ruotu priemons tinkamumo irbtinumo bei draudimo nustatyti neproporcingus pareigojimus aspektus.Prie bendrj teiss princip, susijusi su pagrindinmis teismis, priskirtiniir bendrieji administracins teiss ir teisingo proceso (angl. due process) prin-cipai, pavyzdiui, teist lkesi apsaugos principas, nepalanki teiss akttaikymo atgaline data draudimas arba palanki teiss akt ataukimo ar pa-naikinimo draudimas bei teiss bti iklausytam principas, kuris taikomasir Europos Komisijos administracinse procedrose, ir Teisingumo Teismo

bylose. Ypating viet uima ir didesnio skaidrumo reikalavimas, pagal kursprendimai turi bti priimami kuo atviriau ir kuo labiau priartinant juosprie piliei. Esminis io skaidrumo elementas yra tai, kad kiekvienas Sjun-gos pilietis ir kiekvienas juridinis asmuo, kurio bstin vienoje i valstybinari, turi teis prieiti prie Tarybos ir Europos Komisijos dokument. Be to,turi bti vieinamos visos imokos i ES biudeto fiziniams ar juridiniamsasmenims. Tuo tikslu kuriamos duomen bazs, prie kuri gali laisvai prieitikiekvienas Sjungos pilietis.

Net ir labai vertinant Teisingumo Teismo laimjimus kuriant neraytinespagrindines teises, visgi is Europos pagrindini teisi tobulinimo pro-cesas turjo didel trkum Teisingumo Teismas apsiribojo konkreiaisatvejais, todl jis negaljo i bendrj teiss princip ivesdinti pagrindini


27/133


026

teisi visose srityse, kuriose tai atrodo btina ar pageidautina. Jis taip pat ne-

galjo nustatyti pagrindini teisi apsaugos apimties ir rib, kiek tai btinaatsivelgiant visum ir diferencijuotum. Todl ES institucijos negaljo pa-kankamai vertinti, ar joms kyla pavojus paeisti kuri nors pagrindin teis,ar ne. Ir Sjungos pilieiai negaljo taip paprastai kiekvienu atveju nusprsti,ar paeidiama kuri nors i j pagrindini teisi.

Kaip ieitis i ios padties ilg laik buvo laikomas ES prisijungimas prieEuropos mogaus teisi konvencijos (ETK). Taiau Teisingumo Teismas savoNuomonje 2/94 nustat, kad dabartiniame Sjungos teiss raidos etapeES neturi galiojim prisijungti prie Konvencijos. Teisingumo Teismas iuoklausimu iaikino, kad, net jeigu pagarba mogaus teisms yra ES veiksmteistumo slyga, dl prisijungimo prie ETK gerokai pasikeist dabartinSjungos sistema, nes ES bt traukta atskir tarptautin institucin siste-m, o visos ETK nuostatos bt trauktos Sjungos teisin sistem. ToksES mogaus teisi apsaugos sistemos pakeitimas, dl kurio ir ES, ir vals-tybs nars patirt esmini institucini pokyi, Teisingumo Teismo nuo-mone, turt konstitucin svarb ir todl dl savo pobdio viryt SESV

352 straipsnyje numatyt Sutari papildymo kompetencij. Todl, sigalio-jus Lisabonos sutariai, ES sutarties 6 straipsnio 2 dalyje aikiai sakoma, kadES prisijungia prie ETK.

Lisabonos sutartimi engtas dar vienas labai svarbus ingsnis tobulinantES pagrindini teisi sistem ir sukurtas naujas ES pagrindini teisi ap-saugos pagrindas. Naujame ES sutarties straipsnyje dl pagrindini teisi(6 straipsnis) nurodyta, kad ES institucijos ir valstybs nars, taikydamos irgyvendindamos Sjungos teis, privalo laikytis Europos Sjungos pagrindi-ni teisi chartijos. Pagrindini teisi chartij pareng Konventas, sudarytasi 16 valstybi ir vyriausybi vadov galiotini, Europos Komisijos pirmi-ninko, 16 Europos Parlamento nari ir 30 nacionalini parlament nari(po du i kiekvienos tuometins valstybs nars), vadovaujant prof. dr. Ro-manui Hercogui (Roman Herzog). 2000 m. gruodio 7 d. Nicoje per Eu-ropos Vadov Tarybos susitikim Chartij, kaip Europos Sjungos pagrin-dini teisi chartij, ikilmingai paskelb Europos Parlamento, ES Tary-bos ir Europos Komisijos pirmininkai. Vykstant konsultacijoms dl Kons-

titucijos Europai Chartija buvo perirta ir pakeista ir tapo neatskiriama2004 m. spalio 29 d. Konstitucins sutarties dalimi. Konstitucinei sutariailugus Europos Sjungos pagrindini teisi chartij, kaip savarankik tei-ss akt, 2007 m. gruodio 12 d. Strasbre vl ikilmingai paskelb Euro-


28/133

027


pos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkai. ES sutartyje

nurodoma btent i Chartijos redakcij, kaip privalom teiss akt. TaipPagrindini teisi chartija tampa teisikai privaloma ir ja kartu nustatomapagrindini teisi taikymo sritis Sjungos teisje. Taiau tai negalioja Len-kijai ir Jungtinei Karalystei. Abi ios valstybs nars negaljo ar nenorjopaklusti Chartijos pagrindini teisi reikalavimams, bijodamos, kad dlChartijoje tvirtint pagrindini teisi galiojimo jos turs atsisakyti ar bentpakeisti savo nuomon tam tikrais klausimais, kaip antai religini sitikini-m ir tikjimo arba poirio maumas. Abiem ioms valstybms narms

pareiga gerbti pagrindines teises kyla ne i Pagrindini teisi chartijos, o,kaip ir anksiau, i Teisingumo Teismo praktikos, susijusios su pagrindin-mis teismis.


29/133

1964 m. rugsjo 27 d., Briuselis.Automobilis su europiniais numeriais prie statom pastatJoyeuse entre, bsim Europos Komisijos bstin.


30/133

029


Europos SjungosKonstitucija

Kiekviena visuomenin sjunga turi konstitucij. Konstitucija nustatomapolitins sistemos struktra, t. y. sjungos nari vieta vienas kito ir visumos

atvilgiu, bendri tikslai ir privalom sprendim primimo taisykls. TodlES, kaip valstybi sjungos, kuriai suteiktos tam tikros uduotys ir funkci-jos, Konstitucija turi bti pajgi atsakyti tokius paius klausimus, kaip irvalstybs konstitucija.

Du aukiausi valstybi bendruomeni valdymo principai yra teis (angl.rule of law) ir demokratija. Todl bet kokia Sjungos veikla, norint, kad ji ati-tikt pagrindinius teiss ir demokratijos reikalavimus, ir teiss, ir demokrati-

jos poiriu turi bti teista steigimas, struktra, kompetencija, veikimas,

valstybi nari ir j institucij statusas, piliei statusas.

ES Konstitucija, lugus 2004 m. spalio 29 d. Konstitucinei sutariai, kaipir anksiau, nra tvirtinta viename nuosekliame konstituciniame rate, kaipdaugumos valstybi nari konstitucijos. Ji kyla i taisykli ir pagrindinivertybi, kuri suinteresuotieji subjektai laikosi kaip privalom, visumos.ios normos i dalies nustatytos Europos Sutartyse ar Sjungos institucijpriimtuose teiss aktuose, i dalies atsispindi proiuose.

ES TEISINPRIGIMTIS

Apibriant teisin prigimt turima mintyje bendrasis teisinis organizacijossuvokimas pagal jai bdingas savybes. Nors ios savybs nustatytos dar 1963ir 1964 m. dviejuose lemiamuose Europos Bendrij Teisingumo Teismosprendimuose, atsivelgiant tuometin Europos ekonomin bendrij, jostebegalioja ir iandieninei Europos Sjungai.

BYLA VAN GEND & LOOS

ioje byloje Nyderland transporto mon Van Gend & LoosNyderlandteismui apskund Nyderland muit valdyb, kuri u tam tikr i Vokieti-


31/133


030

jos veam chemin gamin m didesn negu anksiau muit. mon tame

velg EEB sutarties 12 straipsnio paeidim, kuriuo valstybms narmsdraudiama bendrojoje rinkoje nustatyti naujus ir didinti jau taikomus mui-tus. Atsivelgdamas tai, Nyderland teismas bylos nagrinjim sustabd irkreipsi Teisingumo Teism praydamas iaikinti ginijamos EB sutartiesnuostatos taikymo apimt turinio ir teiss poiriu.

Teisingumo Teismas, pasinaudodamas ia byla, prim kai kurias esminesnuostatas dl EB teisins prigimties. io bylos sprendime sakoma:

EEB sutarties tikslas sukurti bendrj rink, kurios funkcionavimas bttiesiogiai susijs Bendrijos teiss subjektais, todl i Sutartis yra daugiaunegu paprastas susitarimas, kuris nustatyt tik abipusius SusitarianijValstybi sipareigojimus. i koncepcij patvirtina Sutarties preambul,taikoma ne tik vyriausybms, bet ir tautoms, btent kuriant institucijas,oficialiai teisinanias suverenias teises, kuri gyvendinimas susijs tiek suvalstybmis narmis, tiek su j pilieiais. [...] Tokiomis aplinkybmis da-rytina ivada, jog Bendrija sudaro nauj tarptautins teiss teisin sistem,

kurios labui valstybs, nors ir tik tam tikrose nustatytose srityse, apribojosavo suverenias teises ir kurios subjektai yra ne tik valstybs nars, bet ir jnacionaliniai subjektai.

BYLA COSTA PRIE ENEL

Jau po met byloje Costa prie ENELTeisingumo Teismas turjo prog savoanaliz pagilinti. Bylos aplinkybs buvo tokios: 1962 m. Italija nacionalizavo

elektros energijos gamybos ir skirstymo mones, o elektros energijos bendro-vi eksploatacinius renginius perdav elektros tinkl bendrovei ENEL. Po-nas F. Kosta (Costa), kaip vienos i nacionalizuot moni akcins bendrovsEditon Voltaakcininkas, laik, kad i jo buvo atimti dividendai, ir dl to atsi-sak apmokti 1 926 ITL sskait u elektros energij. Taikos teisjui Milaneponas F. Kosta savo elges teisino, be kita ko, tuo, kad nacionalizavimo sta-tymu paeista nemaai EEB sutarties nuostat. Taikos teismas, nordamasvertinti tok pono F. Kosta pareikim, Teisingumo Teismui pateik vairiklausim dl EEB sutarties aikinimo. is savo sprendime pateik tok EEBteisins prigimties aikinim:

Kitaip negu paprastos tarptautins sutartys, EEB sutartis nustat sav teisi-n sistem, kuri [...] buvo integruota valstybi nari teisin sistem ir kuri


32/133

031


privalo taikyti j teismai. I ties kurdamos neribotam laikui Bendrij, tu-

rini savas institucijas, juridinio asmens teises, veiksnum, tarptautinio ats-tovavimo teises, ir ypa dl valstybi kompetencijos apribojimo arba dalies jfunkcij perdavimo Bendrijai, reali valdi, valstybs, nors ir nedaugelyjesrii, apribojo savo suverenias teises ir taip sukr teis, taikom j nacio-naliniams subjektams ir joms paioms.

I i isami svarstym Teisingumo Teismas daro tokias ivadas:

I vis i argument darytina ivada, jog i Sutarties, kaip autonomiko

altinio, kilusi teis dl savo ypatingos bei originalios prigimties neturtbti teisikai kvestionuojama vidaus teiss aktu, kad ir koks jis bt, nestuomet prarast savo, kaip Bendrijos teiss, pobd, ir dl to kilt grsm pa-ios Bendrijos teisiniam pagrindui. Valstybms perklus i j vidaus teisinssistemos Bendrijos teisin sistem teises ir pareigas, atitinkanias Sutartiesnuostatas, buvo galutinai apribotos valstybi suverenios teiss, ir to apri-bojimo negali panaikinti vliau priimtas su Bendrijos idja nesuderinamasvienaalikas aktas.

Remiantis abiem iais principiniais Teisingumo Teismo sprendimais galimanustatyti elementus, kuri visuma sudaro ES teisins prigimties ypatingumir savitum:

institucin struktra, kuria utikrinama, kad formuojant vali ES busatsivelgiama ir bendr Europos interes, t. y. Sjungos tiksluose tvir-tintus jos interesus;

Sjungos institucijoms suteikta kompetencija didesn negu prasta ki-tose tarptautinse organizacijose, taip pat ji suteikta srityse, u kuriaspaprastai atsako valstybs;

sukurta sava teistvarka, nepriklausoma nuo valstybi nari teis-tvarkos;

Sjungos teis taikoma tiesiogiai, tai yra visas Sjungos teiss nuostatveiksmingumas visose valstybse narse vienodas ir jomis nustatomapareig arba suteikiama teisi ir valstybms narms, ir j pilieiams;

Sjungos teiss virenyb, kuria utikrinama, kad nacionalin teis S-jungos teiss negali nei panaikinti, nei pakeisti, o kolizijos atveju vire-nyb turi Sjungos teis.


33/133


032

Taigi ES yra savarankika valdios sjunga su savomis suvereniomis teismis

ir nuo valstybi nari nepriklausoma teistvarka, kuriai ES priskirtose vei-klos srityse paklsta ir valstybs nars, ir j pilieiai.

I ES bding savybi atsiskleidia ir jos bendrumaiir skirtumai,palyginti suprastomis tarptautinmis organizacijomisir su dariniais, panaiais federacinvalstyb.

Pati ES dar nra galutinai sukurtas darinys, greiiau tapsm patirianti siste-ma, kurios galutinio vaizdo kol kas negalima numatyti.

prastas tarptautines organizacijas ES panai tik tuo, kad ir ji steigta tarp-tautine sutartimi. Taiau nuo savo tarptautini akn ji jau gerokai nuto-lusi. Nes ES steigimo akt, kurie taip pat pagrsti tarptautinmis sutarti-mis, pagrindu sukurta savarankika Sjunga, turinti savas suverenias teisesir kompetencij. Valstybs nars jos labui atsisak savo suverenios valdiosdalies. ES patikt uduoi sraas irgi labai skiriasi nuo kit tarptautini

organizacij uduoi. Pastarj atveju kalbama daniausiai apie tiksliaiatskirtas, tarptautinio valdymo organo vykdomas technines uduotis, o EStenka tokios veiklos sritys, kuri visuma turi valstybi gyvavim lemiantpobd.

Dl ES ir prast tarptautini organizacij skirtum ji kiek priartja prievalstybinio darinio. Ypa faktas, kad valstybs nars ES labui i dalies atsisa-k savo suvereniteto, laikytas poymiu, jog ES jau esama federacin valsty-

b panai struktr, taiau neatsivelgta tai, kad ES institucijos turi kon-kreiai nustatytus galiojimus tik Sjungos Sutartyse tvirtintiems tikslamspasiekti ir tik dl tam tikr dalyk. Todl jos negali paios pasirinkti tiksl,kaip tai gali valstybs, ir negali patenkinti vis reikalavim, kurie iandienkeliami moderniai valstybei. ES neturi nei valstybei bdingos bendrosioskompetencijos, nei galiojimo kurti nauj kompetencij (vadinamosios kom-petencijos paskirstymo kompetencijos).

Todl ES nra nei klasikin tarptautin organizacija, nei valstybi aso-ciacija, o valdios sjunga, kurios vieta tarp i tradicini valstybi susi-vienijim modeli. Juridinje vartosenoje iai ypatingai padiai apibdintisitvirtino svoka virvalstybin organizacija.


34/133

033


ES UDUOTYS

ES patikt uduoi sraas labai panaus valstybs konstitucins santvar-kos uduoi sra. Tai yra ne tiksliai apibrtos technins uduotys, kaipprasta tarptautini organizacij atveju, o veiklos sritys, kuri visuma turivalstybi gyvavim lemiant pobd.

ES uduoi sraas kiek galima iplstas: jis apima ekonomines, socialinesir politines uduotis.

Pagrindinekonomin uduotis bendrosios rinkos, kurioje bt suvienija-mos valstybi nari nacionalins rinkos ir kurioje preks ir paslaugos btsilomos ir parduodamos tokiomis paiomis slygomis kaip vidaus rinkoje, irprie kurios visi Sjungos pilieiai turt vienod ir laisv prieig, sukrimas.

Bendrosios rinkos sukrimo koncepcij inicijavo tuometinis Europos Komi-sijos pirmininkasakas Deloras(Jacques Delors), o ji i esms gyvendintavalstybi ir vyriausybi vadov priimta Vidaus rinkos sukrimo iki 1992 m.

programa. Sjungos institucijoms pavyko nustatyti teisin veikianios vidausrinkos pagrind. Laikui bgant jis isamiai papildytas nacionalinmis gy-vendinimo priemonmis, taigi vidaus rinka jau tapo tikrove. Ji matoma irkasdieniame gyvenime, ypa keliaujant po ES jau seniai nestabdoma prienacionalini sien ir netikrinami asmens dokumentai.

Vidaus rink papildo Ekonomin ir pinig sjunga.

Taiau ES uduotis ekonomins politikos srityje yra ne nustatyti ir vykdyti

Europos ekonomin politik, o koordinuoti valstybi nari ekonomin poli-tik tokiu mastu, kad vienos ar keli valstybi nari sprendimai ekonominspolitikos srityje neturt neigiamo poveikio vidaus rinkos veikimui. iuotikslu priimtas Stabilumo ir augimo paktas, kuriame valstybms narmsnurodomi konkrets kriterijai, kuriuos jos turi orientuotis priimdamos subiudeto politika susijusius sprendimus. Jei valstyb nar io reikalavimo ne-silaiko, Europos Komisija gali j spti, o jei tos valstybs biudeto deficitasnuolat pervirinis, ES Taryba gali prie j imtis sankcij.

ES uduotis pinig politikos srityje buvo ir yra vesti bendr ES valiut irsu pinigais susijusius klausimus sprsti centralizuotai. Pirmoji dalin s-km ioje srityje jau pasiekta. 1999 m. sausio 1 d. valstybse narse, kuriosatitiko tuo tikslu nustatytus konvergencijos kriterijus, vesta bendra Euro-


35/133

1977 m. gruodio 6 d., Briuselis.

Demonstracija u tiesioginius Europos Parlamentorinkimus ir u vien valiut Europos Vadov Tarybossusitikimo metu 1977 m. gruodio 5 6 d.


36/133

035


pos valiuta euro. ios alys Belgija, Vokietija, Ispanija, Pranczija, Ai-

rija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Portugalija ir Suomija.2002 m. sausio 1 d. i ali nacionalins valiutos pakeistos euro banknotaisir euro monetomis. Nuo to laiko ir kasdieniai mokjimai, ir piniginiai sando-riai jose vykdomi tik viena valiuta eurais. I pradi konvergencijos kriterijneatitiko Graikija ir vedija. Graikija euro zon priimta 2001 m. sausio 1 d.,o vedijai, kuri i kriterij i esms negaljo atitikti dl to, kad nedalyvavoEPS valiut kurso mechanizme, kuris laikomas euro laukiamuoju, taiko-ma iimtis, pagal kuri Komisija ir ECB ne reiau kaip kas dvejus metus

dl vedijos turi pateikti konvergencijos ataskaitas, kuriose jie gali rekomen-duoti Tarybai vedij priimti. Jei tokia rekomendacija bus isakyta ir Tarybajai pritars, vedija negals ivengti dalyvavimo euro zonoje. Tiesa, kol kaseuro didels paspirties i vedijos gyventoj nesulaukia. Per 2003 m. vykusreferendum euro vedimui nepritar 55,9 %, 2005 m. gruodio mn. ap-klausoje nepritar 49 %, pritar 36 % gyventoj. Kitokia padtis Danijojeir Jungtinje Karalystje. ios valstybs nars pasiliko atsisakymo (angl. op-ting out) galimyb, tai reikia, kad jos paios gali nusprsti, ar tyrimo pro-cedra dl dalyvavimo bendros valiutos sistemoje bus pradta ir kada. Nau-josios valstybs nars, kai tik atitiks konvergencijos reikalavimus, taip patprivals sivesti eur. N vienai i naujj valstybi nari opting out ilyganetaikoma; o ir dauguma j sivesti eur nori kuo greiiau. Tai jau pavy-ko Slovnijai (2007 m. sausio 1 d.), Kiprui (2008 m. sausio 1 d.), Maltai(2008 m. sausio 1 d.) ir Slovakijai(2009 m. sausio 1 d.). iuo metu vadinama-jai euro zonai, kurios valiuta euro, priklauso 16 valstybi nari (2).

Be ekonomins ir pinig politikos, ES tenka uduoi ir daugelyje kit eko-

nomins politikos srii, tarp j ypa ems kio ir uvininkysts politikos,transporto politikos, vartotoj politikos, struktrins ir sanglaudos politi-kos, mokslini tyrim ir pltros politikos, kosmoso politikos, aplinkos poli-tikos, sveikatos politikos, prekybos politikos ar energetikos politikos.

Socialins politikos srityje ES tenka uduotis pasirpinti, kad ekonomin in-tegracija bt naudinga ne tik aktyviesiems ekonomikos subjektams, bet kadji taip pat padt kurti socialin vidaus rinkos aspekt. Pirmasis pradiostakas iuo poiriu socialins apsaugos sistemos sukrimas darbuotojamsmigrantams. ia sistema utikrinama, kad n vienas darbuotojas, kuris per

(2) 2011 m. sausio 1 d. Estija taps septynioliktja euro zonos nare ir sives bendrj ES valiut.


37/133


036

savo profesin veikl dirbo daugiau kaip vienoje valstybje narje ir dl to

dalyvavo vairiose socialinio draudimo sistemose, dl to neatsidurt nepalan-kioje padtyje socialinio draudimo aspektu (senatvs pensija, invalidumo pen-sija, sveikatos prieiros paslaugos, imokos eimai, bedarbio paalpa). Kitassvarbus neatidliotinos socialins politikos pradios takas, atsivelgiant jaukelerius metus nerim keliant nedarb ES Europos uimtumo strategijoskrimas. Valstybs nars ir ES raginamos kurti uimtumo strategijir skatintivis pirma darbuotoj kvalifikacij, mokym ir lankstum, kartu darbo rin-kas pritaikant prie kintanios ekonomikos poreiki. Uimtumo skatinimas

suprantamas kaip bendro intereso reikalas, todl valstybs nars savo naciona-lin veikl turi suderinti Taryboje. ES turi prisidti prie uimtumo lygio didi-nimo skatindama valstybi nari bendradarbiavim, remdama j priemonesir prireikus, nepaeisdama valstybi nari kompetencijos, jas papildydama.

Politinje srityjeES uduotys susijusios su Sjungos pilietybe, teisminio ben-dradarbiavimo baudiamosiose bylose politika ir bendra usienio ir saugumopolitika. Sjungos pilietybesustiprinti valstybi nari piliei teiss ir interesaiES. Kiekvienas Sjungos pilietis turi teis laisvai judti ES (SESV 21 straips-

nis), balsuoti ir bti kandidatu per vietos savivaldos rinkimus (SESV22 straipsnis), bdamas treiojoje alyje, turi teis bet kurios kitos valstybsnars diplomatini ar konsulini staig teikiam apsaug (SESV 23 straips-nis), turi teis pateikti peticij Europos Parlamentui (SESV 24 straipsnis) ir,susiejant su bendruoju diskriminacijos draudimu, turi teis reikalauti, kadkiekvienoje valstybje narje su juo bt elgiamasi taip, kaip ir su tos vals-tybs nars pilieiais (SESV 20 straipsnio 2 dalis susiejant su 18 straipsniu).

Bendros usienio ir saugumo politikossrityje ES ypa tenka ios uduotys:

pagarba ES bendroms vertybms, jos pagrindini interes ir nepri-klausomybs gynimas;

ES ir jos valstybi nari saugumo stiprinimas;

taikos pasaulyje utikrinimas ir tarptautinio saugumo stiprinimas;

tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas;

demokratijos ir teisins valstybs skatinimas bei pagarba mogaus tei-sms ir pagrindinms laisvms;

bendros gynybos sistemos krimas.


38/133

037


Kadangi ES nra valstybinis darinys, ias uduotis ji gali vykdyti tik pa-

mau. Usienio, ypa saugumo, politika tradicikai priklauso toms sritims,kuriose valstybs nars ypa didel dmes skiria savo suvereniteto isaugo-

jimui. ioje srityje sunku apibrti bendrus interesus dar ir dl to, kad i ESvalstybi nari tik Pranczija ir Jungtin Karalyst turi atomin ginkl. Kitaproblema ne visos ES valstybs nars priklauso gynybinms sjungomsNATO ir VES. Todl iuo metu sprendimai bendros usienio ir saugumopolitikos srityje vis dar daugiausia priimami tarpvalstybinio bendradarbia-vimo lygmeniu. Tiesa, sukurtos savarankikos veikimo priemons, dl kuri

tarpvalstybinis bendradarbiavimas gavo tvirtus teisinius kontrus.Teisminio bendradarbiavimo baudiamosiose bylose srityjeES pirmiausia turivykdyti Europos bendro intereso uduotis, tarp j ypa kov su organizuotunusikalstamumu ir prekyba monmis bei baudiamj persekiojim. Veiks-mingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu atskirai nacionaliniu lygme-niu jau nemanoma, tam reikia bendr ES veiksm. Pirm daug adanipriemoni imtasi primus Direktyv dl kovos su pinig plovimu ir steigusEuropos policijos biur Europol, kuris oficialiai pradjo veikti 1998 m.

(SESV 88 straipsnis). ioje srityje taip pat svarbu palengvinti ir pagreitinti suteismo procesais ir sprendim vykdymu susijus bendradarbiavim, palen-gvinti ekstradicij tarp valstybi nari, nustatyti btiniausias taisykles dlnusikalstam veik ir bausmi nusikaltimo sudties poymi organizuotonusikalstamumo, terorizmo, prekybos monmis bei seksualinio moter irvaik inaudojimo, neteistos prekybos narkotikais ir ginklais, pinig plo-vimo ir korupcijos srityse (SESV 83 straipsnis). Vienas i reikmingiausiingsni ES pltojant teismin bendradarbiavim Eurojusto steigimas

2003 m. balandio mnes (SESV 85 straipsnis). Eurojust, kurio bstinHagoje, sudaro teisjai ir prokurorai i vis Europos Sjungos valstybi.Jo uduotis palengvinti tyrimo ir baudiamojo persekiojimo institucijbendradarbiavim dl sunki tarptautini nusikaltim. Eurojusto pagrinduTaryba gali kurti Europos prokuratr, siekiant kovoti su Sjungos finansi-niams interesams kenkianiais nusikaltimais (SESV 86 straipsnis). Dar vie-nas svarbus ingsnis nuo 2004 m. sausio mn. galiojantis Europos aretoorderis. Areto order galima iduoti, jei maiausia u nusikaltim skirtinabausm laisvs atmimas daugiau kaip vieniems metams. Europos areto

orderiu siekiama pakeisti ilgai trunkanias ekstradicijos procedras.


39/133


038

ES GALIOJIMAI

ES steigiamosiose sutartyse Sjungos institucijoms nesuteikiama bendro ga-liojimo priimti bet kokius teiss aktus, reikalingus Sutartyse nustatytiemstikslams pasiekti, o atskiruose skyriuose konkreiai nustatoma galiojimveikti apimtis. Pagrindinis principas ES ir jos institucijos paios negalipriimti sprendim dl savo teisinio pagrindo ir kompetencijos. Tam taiko-mas kompetencijos suteikimo principas(SESV 2 straipsnis). bd valstybsnars pasirinko, kad aikiai matyt, koki savo gali atsisako, ir kad galt

tai kontroliuoti.Kompetencijos suteikimo apimtis dalykiniu poiriu, atsivelgiant ES su-teikt uduoi srii pobd, yra skirtinga. Jei kompetencija ES nesuteikta,

ji yra iimtinai valstybi nari. ES sutartyje aikiai sakoma, kad nacionali-nio saugumo klausimai yra iimtin valstybi nari kompetencija.

inoma, dl to kyla ES ir valstybi nari kompetencijos atskyrimo klausi-mas. Jis sprendiamas pagal triskompetencijos kategorijas:

iimtin kompetencija(SESV 3 straipsnis) ES priklauso tose srityse, dlkuri manoma, kad veiksmai ES lygmeniu bus veiksmingesni u neko-ordinuotus kurios nors valstybs nars veiksmus. ios sritys yra tiksliaiatskirtos, tai muit sjunga, vidaus rinkos veikimui btin konku-rencijos taisykli nustatymas, pinig politika, skirta valstybms na-rms, kuri valiuta euro, bendra prekybos politika ir bendros uvinin-kysts politikos dalys. iose politikos srityse tik Europos Sjunga galipriimti teisikai privalomus aktus, o valstybs nars paios tai daryti

gali tik Europos Sjungai galiojus arba jei to reikia Sjungos aktamsgyvendinti (SESV sutarties 2 straipsnio 1 dalis);

pasidalijamoji kompetencijatarp ES ir valstybi nari(SESV 4 straips-nis) taikoma tose srityse, kuriose ES veikimas duoda papildomos nau-dos, palyginti su valstybs nars veiksmais. Pasidalijamoji kompetencijanumatyta vidaus rinkos, ekonomins, socialins ir teritorins sanglau-dos, ems kio ir uvininkysts, aplinkosaugos, transporto, transeu-ropini tinkl, energetikos, laisvs, saugumo ir teisingumo erdvs bei

bendr sveikatos saugos problem, mokslini tyrim ir technologijpltros, kosmoso, bendradarbiavimo vystymosi labui ir humanitarinspagalbos srityse. Visose iose srityse ES turi pirmenyb pasinaudo-ti kompetencija, kuri vis dlto apima tik atitinkamu Sjungos teiss


40/133

039


aktu reglamentuojamus elementus, o ne vis politikos srit. Valstybs

nars naudojasi savo kompetencija tiek, kiek ES nepasinaudojo arbanusprend daugiau nesinaudoti savo kompetencija (SESV 2 straipsnio2 dalis). Pastarasis atvejis bna, kai atitinkama ES institucija nuspren-dia panaikinti statymo gali turint teiss akt, ypa siekiant atitiktisubsidiarumo ir proporcingumo principus. Taryba taip pat vienos arkeli savo valstybi nari iniciatyva gali Komisij paraginti teikti pa-silymus dl teiss akto panaikinimo;

remiamoji kompetencija(SESV 6 straipsnis): pagal remiamj kompe-tencij ES gali tik koordinuoti ar papildyti valstybi nari veiksmus, ta-iau tose srityse, kuriose jai priklauso remiamoji kompetencija, ji jokiubdu negali imtis nacionalini teiss akt suderinimo (SESV 2 straips-nio 5 dalis). Taigi u teisin forminim yra atsakingos valstybs na-rs, kurios turi nema veikimo laisv. ios kategorijos kompetencijataikoma tokiose srityse kaip mogaus sveikatos apsauga ir gerinimas,pramons politika, kultra, turizmas, vietimas, jaunimas, sportas irprofesinis mokymas, civilin sauga ir administracinis bendradarbiavi-

mas. Ekonomins ir uimtumo politikos srityse valstybs nars aikiaipripasta, kad j nacionalinius veiksmus turi koordinuoti ES.

Pamintina, kad ES kompetencijos ekonomins ir uimtumo politikos koor-dinavimo srityje bei bendros usienio ir saugumo politikos srityje negalimapriskirti n vienai i i trij kategorij. Taigi ios sritys kompetencijossra nepatenka. Tik viena nuostata patikslinama, kad bendra ES usienioir saugumo politika neturi takos valstybi nari kompetencijai dl savo u-

sienio politikos vykdymo ir nacionalinio atstovavimo pasaulyje.

Be i speciali galiojim veikti, Sjungos Sutartyse Sjungos institucijomssuteikiama galimyb imtis veiksm ir tuomet, kai tai btina vidaus rinkaisukurti ir jai veikti bei neikreiptai konkurencijai utikrinti (plg. SESV352 straipsn vadinamoji Sutari papildymo kompetencija arba lankstumoilyga). Taiau is galiojimas imtis veiksm nra bendras galiojimas, pagalkur Sjungos institucijos galt vykdyti uduotis, nesusijusias su Sutartyseikeltais tikslais; jos taip pat negali, juo remdamosi, iplsti savo kompetenci-

jos valstybi nari sskaita. Anksiau iuo galiojimu suteikiamomis galimy-bmis praktikoje naudotasi labai danai, nes laikui bgant ES buvo keliamosvis naujos uduotys, kuri nebuvo galima numatyti sudarant steigiamsiassutartis, todl Sutartyse nebuvo suteikta ir kompetencijos joms vykdyti. Pir-


41/133


0 40

miausia reikt paminti aplinkosaugos ir vartotoj apsaugos sritis, taip pat

Europos regionins pltros fondo, kuriuo siekiama sumainti atotrk tarpisivysiusi ir nepakankamai isivysiusi ES region, steigim. iuo metudl i srii jau suteikti specials galiojimai, todl dl aikaus reglamenta-vimo Sutari papildymo kompetencijos praktin reikm gerokai sumenko.

Ja pasinaudoti reikalingas Europos Parlamento pritarimas.

Pagaliau numatyta ir kompetencija imtis veiksm, kurie btini jau aikiaisuteiktiems galiojimams veiksmingai ir tikslingai vykdyti (kompetencija pa-

gal dalykin ry). Ypating reikm i kompetencija gavo iors santyki sri-tyje. Pagal j ES gali prisiimti sipareigojimus ir jai nepriklausani valstybiar kit tarptautini organizacij atvilgiu srityse, kurias apima ES uduoisraas. Vaizdus pavyzdys Teisingumo Teismo nagrinta byla Kramer, ku-rios objektas buvo ES kompetencija bendradarbiauti su tarptautinmis jrteiss organizacijomis ir prireikus prisiimti atitinkamus tarptautinius sipa-reigojimus dl jr vejybos kvot nustatymo. Tam reikaling ir Sutartyseaikiai nenumatyt ES iors veiksm kompetencij Teisingumo Teismasived i jos vidins kompetencijos uvininkysts politikos srityje vykdant

bendr ems kio politik.

ES naudodamasi savo kompetencija privalo laikytis i katalikikojo sociali-nio mokymo paimto subsidiarumo principo, kuris, j tvirtinus ES sutartyje(ES sutarties 5 straipsnio 3 dalis), pakeltas konstitucin lygmen. is prin-cipas turi dvi puses teigiam ir neigiam: teigiama, t. y. ES kompetencijosskatinimas ireiktas nuostata, kad ES turi veikti, jei keliamus tiksluspasiektibt geriauSjungos lygmeniu; neigiama, t. y. subsidiarumo principo ribo-

jantis poveikis lemia tai, kad ES neturi veikti, jei tikslams pasiekti utenkavalstybi nari veiksm. Praktikoje tai reikia, kad visos Sjungos institu-cijos, ypa Komisija, turi rodyti, jog bendras reglamentavimas ir bendriveiksmai apskritai reikalingi. Perfrazuojant . Monteskj(Ch. Montesquieu):

jei ES lygmeniu reglamentuoti nebtina, btina nereglamentuoti. Jei porei-kiui reglamentuoti ES lygmeniu pritariama, keliamas veiksmo, kurio Sjun-ga turi imtis, masto ir pobdio klausimas. Atsakymas klausim kylai proporcingumo principo, kuris dl ES Teisingumo Teismo praktikos jo Sjungos teistvark ir, susiejant su nuostatomis dl kompetencijos, tvir-

tintas ES sutartyje (ES sutarties 5 straipsnio 4 dalis). Pagal princip reikiaisamiai apsvarstyti, ar atitinkama teisin priemon btina ir ar nebt pa-kankamai veiksmingi kiti veiksmai. Pirmiausia tai reikia, kad pirmenybteiktina pagrind statymams, btiniausiems reikalavimams ir nacionalini


42/133

041


reikalavim tarpusavio pripainimo taisyklms ir vengtini neproporcingai

isams teiss aktai.

Kaip laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo princip dabar gali priirtiir nacionaliniai parlamentai. iuo tikslu sukurta iankstinio perspjimo sistema,pagal kuri nacionaliniai parlamentai per atuonias savaites nuo pasilymodl statymo gali turinio teiss akto pateikimo gali pateikti pagrst nuomo-n, joje idstydami, kodl atitinkamas pasilymas dl statymo gali turinioteiss akto neatitinka subsidiarumo ir proporcingumo reikalavim. Jei iai pa-grstai nuomonei pritariama ne maiau kaip vienu tredaliu nacionaliniamsparlamentams suteikt bals (kiekvienas nacionalinis parlamentas turi po dubalsus, o jei parlamentas sudarytas i rm kiekvieni rmai turi po vienbals), pasilym dl to teiss akto jo rengjas (daniausiai Europos Komisija)turi dar kart apsvarstyti ir arba palikti tok pat, arba pakeisti, arba ataukti.Jei Europos Komisija nusprendia projekt palikti tok pat, pagrstoje nuo-monje ji turi pagrsti, kodl, jos nuomone, projektas atitinka subsidiarumoprincip. i pagrsta nuomon kartu su nacionalini parlament pagrstomisnuomonmis perduodama ES teiss akt leidjui, kad is jas atsivelgt teis-

kros procedros metu. Jei ES teiss akt leidjas, remdamasis 55 % Tarybosnari dauguma arba Europos Parlamento bals dauguma, mano, kad pasily-mas subsidiarumo principo neatitinka, jis daugiau nebesvarstomas.

ES INSTITUCIJOS

ES sutarties 13 straipsnis (institucin struktra)

1. Sjungos institucine struktra siekiama skatinti jos vertybes, siekti jos

tiksl, tarnauti jos, jos piliei ir valstybi nari interesams bei utikrinti

jos politikos ir veiksm nuoseklum, veiksmingum ir tstinum.

Sjungos institucijos yra ios:

Europos Parlamentas,

Europos Vadov Taryba,

Taryba,

Europos Komisija (toliau Komisija),

Europos Sjungos Teisingumo Teismas,

Europos centrinis bankas,

Audito Rmai.


43/133


0 42

2. Kiekviena institucija veikia nevirydama Sutartyse jai suteikt galiojim

ir laikydamasi jose nustatyt procedr, slyg bei tiksl. Institucijoslojaliai tarpusavyje bendradarbiauja.

3. Nuostatos, susijusios su Europos centriniu banku ir Audito Rmais,

taip pat isamios nuostatos dl kit institucij, pateikiamos Sutartyje dl

Europos S jungos veikimo.

4. Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai padeda Ekonomikos

ir socialini reikal komitetas bei Region komitetas, atliekantys

patariamsias funkcijas.


44/133

(3) 2009 m. gruodio 1 d. sigaliojus Lisabonos sutariai Parlamento nari skaiiuslaikinai padidjo iki 754, taiau iki kit 2014 m. vyksiani rinkim reikspadaryti atitinkamus pakeitimus, kad nebt virijamas didiausias leistinasskaiius 751.

EUROPOS VADOV TARYBA27 valstybi ir vyriausybi vadovai, Europos Tarybos pirmininkas ir

Europos Komisijos pirmininkas

EUROPOS KOMISIJA27 nariai (iki 2014 m.)

ES TEISINGUMO TEISMAS

TARYBA27 ministrai (po vien i

kiekvienos valstybs nars)

EUROPOSPARLAMENTAS

751 narys(3)

REGION KOMITETASne daugiau kaip 350 nari

EKONOMIKOS IR SOCIALINIREIKAL KOMITETAS

ne daugiau kaip 350 nari

EUROPOS CENTRINISBANKAS

AUDITO RMAI

27 nariai (po vien ikiekvienos valstybsnars)

EUROPOS

INVESTICIJBANKAS

VIS INSTITUCIJ APVALGA SESV


45/133


0 4 4

VALSTYB NAR BALS SKAIIUSTARYBOJE VIETOS EUROPOSPARLAMENTE

VOKIETIJA 29 99

PRANCZIJA 29 78

ITALIJA 29 78

JUNGTIN KARALYST 29 78

ISPANIJA 27 54

LENKIJA 27 54

RUMUNIJA 14 35

NYDERLANDAI 13 27

BELGIJA 12 24

EKIJA 12 24

GRAIKIJA 12 24

VENGRIJA 12 24

PORTUGALIJA 12 24

VEDIJA 10 19

BULGARIJA 10 18AUSTRIJA 10 18

DANIJA 7 14

SLOVAKIJA 7 14

SUOMIJA 7 14

AIRIJA 7 13

LIETUVA 7 13

LATVIJA 4 9

SLOVNIJA 4 7ESTIJA 4 6

KIPRAS 4 6

LIUKSEMBURGAS 4 6

MALTA 3 5

Kitas klausimas, kuris kyla kalbant apie ES Konstitucij, susijs su josstruktra: kokios yra ES institucijos? Kadangi ES vykdo uduotis, kurios

prastai priklauso tik valstybms, perasi klausimas, ar ir ji turi vyriausy-b, parlament, administracines staigas ir teismus, kokie veikia valstybsnarse. ES suteikt uduoi vykdymas ir integracijos proceso valdymas s-moningai patikti ne vien valstybi nari iniciatyvai ir j kompetencijai ar


46/133

045


tarptautiniam bendradarbiavimui. Prieingai, ES sistema institucin, todl

Sjunga gali suteikti nauj impuls Europos integracijai ir kelti naujus tiks-lus, taip pat jos kompetencijai priskirtose srityse nustatyti visoms valstybmsnarms vienodai privalom teis.

Pagrindiniai ES institucins sistemos veikjai yra ES institucijos, tarp jEuropos Parlamentas, Europos Vadov Taryba, Taryba, Europos Komisija,ES Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas ir Audito Rmai. Kaippapildomos institucijos ES institucinje sistemoje dar veikia Europos investi-cij bankas, Europos ekonomikos ir socialini reikal komitetas ir Regionkomitetas.

INSTITUCIJOS

Europos Parlamentas (ES sutarties 14 straipsnis)

Europos Parlamentas atstovauja ES susijungusi valstybi tautoms. Jis atsi-rado, kai 1957 m. Konvencija dl tam tikr Europos Bendrij bendr insti-

tucij (pirmoji Sujungimo sutartis) EAPB generalin asamblja, EEB asam-blja ir EAEB asamblja buvo sujungtos vien Asamblj. i EuroposParlament oficialiai pervardyta tik Europos Sjungos sutartimi, taiau tuotik buvo teisintas bendrai vartotas pavadinimas, kils dar 1958 m., kai pati

Asamblja savo pavadinim pakeit Europos Parlament.

Sudtis ir rinkimai

Nuo 2009 m. gruodio 1 d., sigaliojus Lisabonos sutariai, Europos Parla-mente yra 754 vietos, taigi virijamas ES sutartyje (14 straipsnio 2 dalyje)nustatytas didiausias viet skaiius 751. Per 20092014 m. teiskros lai-kotarp tokia padtis iliks, nes i 2009 m. birelio mn. irinkt Parlamentonari atimti mandato negalima. Taiau per kitus 2014 m. vyksianius rin-kimus reikalavimo dl didiausio leistino Parlamento nari skaiiaus reikslaikytis. is skaiius valstybms narms paskirstytas taip, kad, nors kiekvie-nas Parlamento narys i daug gyventoj turinios valstybs nars atstovaujadaugiau piliei negu kiekvienas Parlamento narys i maiau gyventoj tu-

rinios valstybs nars, taiau kartu n viena maiau gyventoj turinti vals-tyb nar neturi daugiau viet negu daug gyventoj turinti valstyb nar.Nustatyta apatin riba paprastai eios vietos, virutin 96 vietos vienaivalstybei narei. Per 20092014 m. teiskros laikotarp dl vlai sigalioju-


47/133


0 46

sios Lisabonos sutarties iimtis kol kas taikoma Vokietijai, kuri ir toliau turi

99 atstovus (2009 m. birelio mn. irinkti Parlamento nariai dl Lisabonossutarties sigaliojimo negali prarasti mandato).

Tiksli sudt dar turi nustatyti Taryba. I tikrj tai turjo vykti laikuprie tiesioginius Europos Parlamento rinkimus 2009 m. birelio mn.Taiau kadangi Lisabonos sutartis laiku prie tiesioginius EP rinkimus2009 m. birelio mn. nesigaliojo, negaljo bti taikomos ir naujos taisy-kls dl EP sudties per 20092014 m. teiskros laikotarp, taigi iems EPrinkimams dar taikytas tas viet paskirstymas, kuris paskutin kart buvopatvirtintas Sjung stojus Bulgarijai ir Rumunijai. 2009 m. gruodio 1 d.sigaliojus Lisabonos sutariai Parlamento nari skaiius padidjo 18 iki 754; naujieji nariai yra i 12 valstybi nari.

Toliau parodyta einamojo 20092014 m. teiskros laikotarpio Europos Par-lamento sudtis. Lisabonos sutartimi padaryti pakeitimai paymti.

PIRMININKAS

14 pirmininko pavaduotoj

5 kvestoriai (turi patariamj bals)

Pirmininkas, jo pavaduotojai ir kvestoriai sudaro Europos Parlamento biur,kur renka Europos Parlamentas dvej su puse met laikotarpiui. Pirminin-k sueigai dar priklauso frakcij pirmininkai. Ji atsakinga u Europos Par-lamento vidaus struktr, santykius tarp institucij ir santykius su EuroposSjungai nepriklausaniomis institucijomis.


48/133

0 47


EUROPOS PARLAMENTO PLENARINIS POSDIS SU 754 NARIAIS

VALSTYB NAR VIETOS EUROPOS PARLAMENTE

VOKIETIJA 99

PRANCZIJA 72 + 2

ITALIJA 72 + 1

JUNGTIN KARALYST 72 + 1

ISPANIJA 50 + 4

LENKIJA 50 + 1

RUMUNIJA 33

NYDERLANDAI 25 + 1

BELGIJA 22

EKIJA 22

GRAIKIJA 22

VENGRIJA 22

PORTUGALIJA 22

VEDIJA 18 + 2

BULGARIJA 17 + 1

AUSTRIJA 17 + 2DANIJA 13

SLOVAKIJA 13

SUOMIJA 13

AIRIJA 12

LIETUVA 12

LATVIJA 8 + 1

SLOVNIJA 7 + 1

ESTIJA 6KIPRAS 6

LIUKSEMBURGAS 6

MALTA 5 + 1

Iki 1979 m. Europos Parlament bdavo skiriami ir deleguojami nacionaliniparlament nariai. Dar Sutartyse tvirtint nuostat, kad Europos Parlamentonariai renkami remiantis tiesiogine visuotine rinkim teise, valstybi nari gy-ventojai po daugybs lugusi iniciatyv galjo gyvendinti tik 1979 m. t

met birelio mn. vyko pirmieji tiesioginiai Europos Parlamento rinkimai.Nuo tada, atsivelgiant Parlamento teiskros laikotarpio trukm, tiesiogi-niai rinkimai vyksta kas penkeri metai. Sjungos teise pagrsta rinkim sistemapo deimtmeius trukusi pastang vesta 1976 m. rugsjo 20 d. Aktu dl


49/133


0 48

atstov Europos Parlament rinkim remiantis tiesiogine visuotine rinkim

teise, paskutin kart i dalies pakeistu 2002 m. birelio 25 d. ir rugsjo 23 d.Tarybos sprendimu (vadinamasis Tiesiogini rinkim aktas). Nors pagal j kie-kviena valstyb nar dar pati nustato rinkim rengimo bd, taiau taiko taspaias pagrindines demokratines taisykles: rinkimai tiesioginiai ir visuotiniai,proporcinio balsavimo sistema, balsavimas slaptas ir laisvas, maiausias amius(visose valstybse narse balsavimo teis turi 18 met sulauk asmenys, isky-rus Austrij, kurioje rinkim amius paankstintas iki 16 met), penkeri metmandatas, kuris gali bti pratsiamas, pareig nesuderinamumas (EP nariai

vienu metu negali eiti dviej pareig, pvz., teisjo, prokuroro, ministro; be to,jiems taikomi j alies statymai, kuriais galimyb eiti kitas pareigas ar uimtikit post gali bti dar labiau ribojama), rinkim data ir lygios vyr ir motergalimybs. Kai kuriose alyse balsuoti privaloma (Belgijoje, Liuksemburge irGraikijoje). Be to, 2009 m. liepos 14 d. sigaliojo Europos Parlamento nari sta-tutas, kuriame skaidriau nustatytos slygos, kuriomis Parlamento nariai dirba,ir pateiktos aikios taisykls. iame Statute taip pat numatytas visiems Parla-mento nariams vienodas atlyginimas, mokamas i ES biudeto.

Tiesioginiais rinkimais tvirtintas demokratinis Europos Parlamento teis-tumas ir jis dabar tikrai gali save laikyti ES valstybi nari piliei atstovy-be. Taiau vien tiesiogiai irinkto Parlamento buvimo neutenka, kad bttenkinamas pagrindinis demokratins sandaros reikalavimas bet kokiavalstybs valdia turi kilti i tautos. Tai reikia ne tik kad turi bti skaidrisprendim primimo procedra ir reprezentatyvios sprendimus priimaniosinstitucijos, bet reikalinga ir parlamentin prieira bei sprendim primi-mo procese dalyvaujani Sjungos institucij teistumas, kur turi suteikti

Parlamentas. Pastaraisiais metais ioje srityje pasiekta nemaa paanga netik buvo nuolat pleiamos Europos Parlamento teiss, bet Lisabonos sutarti-mi aikiai nustatyta pareiga Europos Sjungos veikl pagrsti atstovaujamjademokratija. Tai reikia, kad visiems Sjungos pilieiams yra tiesiogiai ats-tovaujama Europos Parlamente ir jie turi teis aktyviai dalyvauti demokra-tiniame ES gyvenime. Taip siekiama utikrinti, kad sprendimai ES lygme-niu bt priimami kuo atviriau ir kuo labiau priartinant juos prie piliei.Politins partijos ES lygmeniu turi prisidti kuriant europin smoningum

ir reikiant Sjungos piliei vali. Kalbdami apie dabartin demokratinES santvark vieninteliu jos trkumu galtume laikyti tik tai, kad EuroposParlamentas nerenka sau atskaitingos vyriausybs, kaip valstybinio parla-mentins demokratijos modelio atveju.


50/133

1979 m. liepos 20 d., Strasbras.Simone Veil tampa pirmja tiesiogiai irinktoEuropos Parlamento pirmininke.


51/133


050

ES sutarties 10 straipsnis (atstovaujamoji demokratija)

1. Sjungos veikla pagrsta atstovaujamja demokratija.

2. Pilieiai Sjungos lygiu yra tiesiogiai atstovaujami Europos Parlamente.

Valstybms narms Europos Vadov Taryboje atstovauja j valstybi ar

vyriausybi va

Documents

Knyga Europos Sąjungos teisės pagrindai