Genetika mokslas apie paveldimum ir kintamum

LITERATRALSMU Biologini sistem ir genetini tyrim instituto dstytojai Genetikos pratybos, KMU,2013V.Ranelis Genetika, Vilnius, LMAL,2000V.Kuinskas Genetikos ir genomikos pagrindai, VU, 2012

LITERATRA (tsinys)4. A.Sinkus mogaus chromosomins ligos, Vilnius, Mokslas, 19895. Paskait mediaga, 20156. Peter J.Russell, iGenetics, San Francisco . 2002.7.Benjamin A. Pierce, Genetics A Conceptual Approach, 2010.

GenetikaGenetikos mokslo objektas Genetikos mokslo objektas yra paveldimumo ir kintamumo problem nagrinjimas.Genetikos udaviniaiGenetins informacijos, gen perdavimo, informacijos, esanios genuose, virtimo konkreiais poymiais tyrimas.

Paveldimumas ir paveldjimasPaveldimumas organizm gebjimas perduoti palikuonims savo poymius ir individualios raidos savitumus.Kintamumas organizm gebjimas kisti. Bna paveldimas ir nepaveldimas.Paveldjimas poymi perdavimo palikuonims bdas.

Genetikos istorija I

1900 m. genetikos gimimo metai - nustatomi poymi paveldjimo dsniai (H. De Vries (Olandija), C.Correns (Vokietija), E.Tschermak (Austrija)). 1865 m. paskelbti G.Mendelio darbai aplenk laik, bet taip ir liko nesuprasti iki 1900 m.

G.Mendelio atradimai1. Sukr pirm eksperimentin metod poymi paveldjimui tirti hibridologin metod;2. Sukr analizuojant kryminim;3. Suformulavo poymi paveldjimo dsnius;4. Nustat kombinacinio kintamumo tip, bding tik eukariotams;5. rod, kad yra paveldimumo vienetai.

Genetikos istorija II1911 1919 m. T.H.Morgan, C.B.Bridges, A.M. Sturtevant, H.J.Muller sukuria chromosomin paveldimumo teorij.Chromosomin paveldimumo teorija1.Genas yra chromosomos dalis.2.Toje paioje homologini chromosom vietoje (lokuse) yra tapats arba giminiki (aleliniai) genai to paties geno struktrins atmainos.

Chromosomin paveldimumo teorija3.Chromosomoje gen yra daug ir visi isidst linijikai, vienas paskui kit; vienoje chromosomoje esantys genai paveldimi kartu, sukib; jie sudaro t pai sankibos grup.4.Kiek haploidiniame rinkinyje yra chromosom, tiek yra sankibos grupi.

Genetikos istorija III1944 m. rodoma, kad genetin mediaga yra DNR (Avery, MacLeod, McCarty).1953 m. nustatoma antrin DNR struktra (Watson ir Crick, Franklin, Wilkins).1959 m.nustatomos pirmosios chromosomins ligos: Dauno, Ternerio ir Klainfelterio sindromai.1961 m. nustatomas genetinis kodas.

Genetikos istorija IV1985 m. polimerazs grandinin reakcija (Mullis, Saiki).1997 m.klonuotas pirmasis induolis (avyt Doli). (Wilmut).1988 m.-2003 m.HUGO projektas

Ateitis - Molekulin citogenetika

Molekulin citogenetika

Ateitis gardels

Mejoz

Krosingoveris

II mejozinis dalijimasisPrie II mejotin dalijimsi nesintetinama DNR. II mejozs dalijimasis vyksta panaiai kaip per mitoz. Ufiksuojami I dalijimosi metu atsirad pakitimai.

Mejozs biologin reikm1.Utikrina chromosom skaiiaus pastovum organizm kart kaitoje.2.Organizmas gauna vienod genetins informacijos kiek i abiej tv.3.Susidaro nauji nehomologini chromosom deriniai. mogaus gametogenezs metu gali susidaryti 2 8 388 608.4. Per krosingover vyksta genetins mediagos rekombinacija.

Lytinis dauginimasis. Spermatogenez ir oogenez.Spermatogenez prasideda 10 14 gyvenimo metais ir tsiasi vis gyvenim. I vieno pirmos eils spermatocito susidaro keturi spermatozoidai. Vienas spermatogenezs ciklas trunka 60-70 dien. Ovogenez prasideda embrionegenezje.Pirmini ovocit brendimas sustoja diktiotenos stadijoje.Prasidjus mnesinms i vieno pirminio ovocito susidaro 1 kiauialst (didel lstel su maisto mediag atsargomis ir 3 redukciniai kneliai).

Spermatogenezei vertinti - spermos tyrimas

Tris> 2,0 mlpH7,8-8,0Spermij koncentracija>20 mln/mlSpermij kiekis ejakuliate>40 mln/mlSpermij judrumas pagal klases a) greitai, tiesiai judantys, b) ltai tiesiai judantys>50% spermatozoidSpermij morfologija>30% normali formSpermij gyvybingumas>75% gyv

V. Kuinskas. Genetikos ir genomikos pagrindai, psl. 94 112.