Psichologija mokslas, tiriantis elges ir psichikos reikinius

Mokslinio tyrimo etapai:

1) tyrimo problema (klausimas);

2) tyrimo schema;

3) numatymas, kokiais bdais bus renkami empiriniai duomenys;

4) tiriamj atranka;

5) tyrimo projekto turjimas;

6) duomen rinkimas;

7) duomen apdorojimas (apraomoji, ivad statistika)

8) atlikto tyrimo apraymas, ataskaita.

Tyrintojo nuostatos ir siekiai:

a) objektyvumas (nealikumas, rmimasis faktais, kurie gaunami, net jei jie nepatvirtina norimo dalyko);

b) kritikumas;

c) krybingumas (iekojimas ko nors naujo);

d) akademinis siningumas;

e) atvirumas naujoms idjoms;

f) profesin etika.

2 kintamieji pats maiausias kintamj skaiius atliekant koreliacinius tyrimus. Neretai iekoma ryio tarp ymiai daugiau kintamj. Yra daugiamats koreliacijos, leidianios nustatyti didel kiek ryi tarp didelio skaiiaus kintamj.Koreliaciniai tyrimai yra labiau kontroliuojantys nei apraomieji. Taiau, kaip ir apraomieji kintamaisiais nemanipuliuoja.

Koreliaciniai tyrimai psichologijoje danai atliekami tada, kai vienas ar abu kintamieji yra subjekto kintamieji, kurie nusako elgesio, asmenybs, emocines savybes (iais kintamaisiais negalima manipuliuoti, taigi tyrjas neturi kitos galimybs kaip atlikti koreliacinius ar lyginamuosius tyrimus). Aiku, yra subjekto kintamj, kuriais galima manipuliuoti, pvz. motyvacija, stresas ar emocijos (etika kitas dalykas).

Ivados, kurias gauna tyrjas, turi bti suformuluotos taip, kad bt tik konstatuojamas ryys. tYrjas NEGALI daryti ivad apie prieastingum (prieastiniai ryiai reikia, kad vienas kintamasis yra kito prieastis. Verbaliai ireikiama odiais priklauso, lemia, takoja ir pan.). prieastini ryi nustatymas koreliaciniuose tyrimuose yra neetikas dalykas.

Lyginamieji tyrimaiTai tarpin tyrimo strategija tarp koreliacini tyrim ir eksperimento. Todl patys metodologai juos interpretuoja nevienodai:

1) vieni juos laiko koreliaciniais tyrimai.

2) Kiti juos laiko eksperimentais, kuriuose kintamaisiais manipuliuojama netiesiogiai.

3) Treti juos iskiria atskir kategorij lyginamuosius tyrimus. Pagal esm tai koreliaciniai tyrimai, taiau iorikai primena eksperiment (skaiiuojamos ne koreliacijos, o lyginami grupi vidurkai).

Lyginamieji tyrimai tokie tyrimai, kai tyrjas ima vien kintamj (daniausiai subjekto), kurio negali tiesiogiai keisti, taip vadinam klasifikacijos kintamj. Danai is kintamasis dar vadinamas nepriklausomu kintamuoju, nors is terminas bdingas eksperimentui (pvz. tiriamj amius, psichiatrin diagnoz ir pan.). kitas kintamasis priklausomas (pvz. ar depresyvios motinos kitaip elgiasi su savo vaikais, negu nedepresyvios. Elgesys su vaikais priklausomas kintamasis. Tyrjas ima 2 tiriamj grupes: vien su depresija, kit be. Tada vertina elges su vaikais, prieraium ar kt.). iekomi skirtumai tarp vidurki.

Duomen apdorojimas.Pirmiausiai duomenys sutraukiami ir apibendrinami:

1) apraomoji statistika skirstini sudarymas;

2) centrini reikmi iskyrimas vidurkis, moda, mediana, ir klaid paskaiiavimas.

Statistinis apdorojimas susijs su klausimais ir tikslais, nes i duomen gausime atsakymus klausim. alia vidurkio reikalinga variacija, standartinis nuokrypis, ir pats skirstinys (normalus, nenormalus pasiskirstymas).Kok koreliacijos koeficient skaiiuoti priklauso nuo matavimo skals. Jei skal intervalin ar santykio,- Spearmano koreliacijos koef., jei rangin rangin koreliacija (.Eksperimentinio tryrimo statistinis apdorojimas priklauso nuo to, ar buvo 1 NK, ar faktorinis eksperimentas su daugiau nei 1 NK. Faktorinio eksperimento atveju daniausiai naudojama variacijos analiz (ANOVA), kurios pagalba nustatoma, ar reikmingas vienas kintamasis, ar reikmingas kitas kintamasis, ir ar yra sveika tarp j. ANOVOS prasm yra ta, kad tyrjas gali nustatyti, kiek yra reikmingi skirtumai, sukelti jo variacij, ir kokia dalis yra matavimo paklaid.

Atsaks klausimus apibendrintai, tyrjas dar gali leistis detalesn analiz, pvz. pastebi, kad t.t. paveiksll visi atsak geriau/blogiau. Galima paanalizuoti individualius tiriamj skirtumus. Taiau reikia atsivelgti, kad nebt per daug siveliama nereikmingas smulkmenas, kiekvieno tiriamojo aptarim.Tyrimo apraymas (universalus visiems empiriniams psichologiniams tyrimams):1. Tema. Raant darb dar kart reikt gerai pagalvoti apie temos pavadinim, kad vien i temos pavadinimo skaitytojai suprast, kokia problema nagrinjama. Lietuvi kalba tai gana sudtinga, nes norint sudti daug info vien pavadinim, gaunama l. daug kilminink, po ko lieka neaiku. Pavadinimas gali bti sakinys ar klausimas. Reikt vengti odio tyrimas, analiz. Pavadinti reikia taip, kad atsispindt kintamieji. iek tiek vengiaqma odio problema, jis daugiau tinka teoriniam darbui, kur autorius nori parykinti kokio nors klausimo problemikum.

2. Tyrimo santrauka. Tai nedidelis, trumpas (keli-keliolikos eilui) savo tyrimo pristatymas, kuriame turi bti paminta: klausimas, tiriamieji, ir kas gauta. Santraukos reikalingos raant straipsnius, taip pat bakalauro, magistro darbus.

3. vadas. Tai pirmoji darbo dalis. Neraoma vadas, i dalis be pavadinimo. vado paskirtis apvelgti egzistuojanius tyrimus ir suformuluoti savo problem. Tai nra literatros apvalga. Blogai, kai tiesiog referuojama, kas ka padar. Tai analitin literatros apvalga, velgiant tokiu poiriu, kuris vest link klausimo. vadas turi privesti prie problemos. Turi jaustis vystymasis, jis neturi bti kaip mozaika, sulipdyta i atskir straipsniuk. Mintys turi bti apibendrintos, bet remiantis autoriais.

vadins dalies apimtis nra nustatyta ar apribota.

vad galima skirstyti paragrafus, turinius savo pavadinimus. vadinje dalyje formuluojamas ne tiok klausimas, bet ir tikslai bei hipotezs. Jie turi bti, bet jiems nereikia atskirai iskirti paragtraf Tikslai ar Hipotezs.

4. Metodika. i dalis taip ir vardijama. Metodika susideda i poskyri:

Tyrimo dalyviai. i antrat gali bti pajuodinama, o tekstas raomas toliau. Reikia parayti, kas buvo dalyviai, ir iek tiek apie juos: amius, lytis, kaip buvo atrinktos grups. Tai iek tiek priklauso nuo klausimo. Trumpai tyariant reikia isamiai apibdinti savo tiriamj imt.

vertinimo bdai. Pajuodintai raoma eiluts one, toliau tekstas. Turi bti nurodoma, kaip matuojami kintamieji. Jei eksperimentas kokia schema, kaip matuojami NK, PK. Jei koreliacinis ar vienu bdu matuojami, ar keliais.

Jei taikomi standartizuoti ir gerai inomi testai, utenka juos paminti, galima ivardinti subtestus. Jei taikomas nelabai inomas klausimynas, reikia paminti: kas juo matuojama, kiek veri gaunama, kaip ireikiami duomenys (skals ir pan.), galima duoti pavyzd.

Jei eksperimentas, reikia surayti, kas PK, kaip jis registruojamas ir matuojamas.

odiu, ioje dalyje apraoma, kaip bus gauti empiriniai duomenys.

Tyrimo eiga. Apraomas tyrimo scenarijus. Jei tyrimas susideda i keli etap, jie apraomi. ia turi bti aprayta instrukcija. Jei instrukcija maskuoja tikslus, reikia tai paminti. Jei instrukcija standartizuota, tai galima j paminti ir aprayti savais odiais.

Duomen tvarkymas (jei tyrimas kokybinis). Apraoma, kaip tvarkomi kokybiniai duomenys (pvz. kokie kodai iskiriami stebjime). i dalis reikalinga tuose tyrimuose, kur statistika nestandartin. Kitais atvejais i dalis praleidiama.

Apskritai, metodikos apraymui keliamas reikalavimas, kad j perskaits kitas mogus galt pakartoti tyrim, remdamasis ja.

5. Rezultatai. i dalis taip pat vardinama. Paskirtis idstyti gautus tyrimo duomenis. Pirmiausiai idstomi bendriausi dalykai, tie duomenys, kurie leist atsakyti ikeltus klausimus.Daniausiai kiekybiniai duomenys pateikiami lentelmis, kartais grafikais. Ypa kai tyrimas sudtingesnis, t.y. kai kintamasis matuojamas keliais bdais ir yra daug rodikli. Jei tyrimas paprastas ir yra pvz. skaiiuojama koreliacija tarp kintamj, o kintamj reikms vienmats, lentels daryti nra prasms. Tada tiesiog tekste paraoma, kad buvo skaiiuota koreliacija, gauta tokia ir tokia koreliacija, jos patikimumas toks ir toks.

Pirmiausiai vidurkiai, standartiniai nuokrypiai, paskui jau sudtingesni dalykai, reikalingi duomenims apdoroti.

Apie lenteles ir grafikus: nra prasms pateikti abu, tai tik nereikalingas dubliavimas (arba vien, arba kit).

Pateikus apibendrinimus, pagaliau galima pereiti prie tiriamj atsakym pavyzdi.

6. Rezultat aptarimas (diskusija). Tikslas susieti savo tyrimo rezultatus su kit autori darbais. 5 ir 6 dalis galima jungti.

7. Ivados. Privaloma dalis. Tai darbo susumavimas, operuojant jau ne kiekybiniais rodikliais, o odiais. Ivados turi susiaukti su tyrimo tikslais.

Ivadas galima numeruoti, bet nebtinai. Svarbiausia ivados turi remtis paiu tyrimu. Nereikia ivad apie tolesn praktin pritaikym.Sunkumai, kylantys raant ivadas:

Kartais padaromos labai bendros ivados, nepasakanios nieko naujo, arba tinkanios bet kam.

Kartais ivadose pateikiami konkrets gauti skaiiai.

Reikia rasti optimal bendrumo lyg.

Ivad skaiius nra apibrtas,- kaip ieina pagal tyrim, jo tikslus.

8. Literatra. literatros sra traukiami tik tie autoriai, kurie yra minimi tekste. Raoma pavard, vardo inicialas. Straipsnio ar skyriaus ir knygos/urnalo pavadinimas. Numeris (jei urnalas), leidimo metai, leidykla. Jei knyga puslapi skaiius.

Rus autoriai. Vienas variantas rayti lotynika abcle, ir traukti tarp kit. Kitas variantas raoma kirilica, bet jie seka po srao lotyn alfabetu, vl nuo A.

9. Priedai (neprivaloma dalis). dedami metodik pavyzdiai (vienas kitas), klausimynai. Gali bti tiriamj protokol pavyzdiai (btinai be pavardi). Svarbiausia metodiniai ir vertinimo dalykai.

10. Pratarm (neprivaloma). Raoma pradioje. Aikinami temos pasirinkimo motyvai, galima ireikti padk padjusiems monms.

Citavimas.