IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO

UGDYMO PLANAVIMAS IR REFLEKSIJA.

Ugdymo plėtotės centrasMetodinės dienos

„Ugdymo turinio aktualijos“2012 m. rugpjūčio 31 d.

Ida JuraitienėUPC Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio metodininkė

Planuoti būtina

nes tai skatina pedagogus geriau pažinti ugdytinius,

numatyti realius ugdymosi tikslus ir uždavinius, metodus, būdus, perspektyvą ir siekti ugdymo kokybės,

padeda pedagogui kryptingai, tikslingai organizuoti ugdymo procesą,

maksimaliai padėti kiekvienam vaikui pagal jo individualias galias ugdytis gebėjimus, plėtoti turimą patirtį ir siekti pažangos.

Rekomenduojama rengti ilgalaikį ugdymo planą, kuriame

pateikiamas grupės savitumas, metų prioritetinės sritys, bendrieji ugdymo tikslai, uždaviniai, ugdymo turinio gairės, ugdytini gebėjimai, ugdymo tikslų įgyvendinimo refleksija.

trumpalaikį ugdymo planą, (savaitės, kelių savaičių, mėnesio, ketvirčio, kt.) kuriame numatomi trumpalaikiai ugdymo tikslai, uždaviniai, vaikų veiksenos, savaitės veiklos įgyvendinimo refleksija.

1 planavimo pavyzdys ilgalaikis ir trumpalaikis planai

parengtas pagal pedagogams jau įprastą planavimo modelį, kuris buvo pateiktas Ikimokyklinio ir Priešmokyklinio grupių dienynuose. Jeigu jis tinkamas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turiniui planuoti, pedagogai juo gali naudotis toliau.

ILGALAIKIS PLANAS

Vaikų grupės aprašymas

Aprašomi ugdomajai veiklai svarbūs duomenys apie vaikus ir jų šeimas – kokie vaikų gebėjimai susiformavę gerai, kokie susiformavę prasčiau, kiek yra vaikų turinčių sveikatos problemų, specialiųjų ugdymosi poreikių, gabių vaikų, kokie tėvų (globėjų) lūkesčiai, kokios pagalbos jie tikisi.kiek yra vaikų turinčių sveikatos problemų, kiek yra vaikų, kuriems nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai (SUP), gabių vaikų, kokie tėvų (globėjų) lūkesčiai, ir kokios specialistų pagalbos jie tikisi, kaip norėtų bendradarbiauti su pedagogais ir kt.

UGDYMO PRIORITETAI Remiantis grupės aprašymu, numatoma,

kuriems vaikų gebėjimams ugdyti(s) bus skiriama daugiausiai dėmesio

PLANUOJAMA UGDOMOJI VEIKLA

Kūrybiniai projektai, orientacinės temos, šventės, pramogos, išvykos, ekskursijos, sąveika su šeima, mokykla ir kitais

socialiniais partneriais bei kita vaikų grupei aktuali veikla

PLANUOJAMA UGDOMOJI VEIKLA Kūrybiniai projektai, orientacinės temos, šventės, pramogos, išvykos,

ekskursijos, sąveika su šeima, mokykla ir kitais socialiniais partneriais bei kita vaikų grupei aktuali veikla

M

ĖN

UO

Susipažinkime Pažintis su naujai atvykusiais į grupę vaikais, grupės aplinka, priemonėmis. Pokalbis apie tai, kas padeda susidraugauti: mandagūs žodeliai, pasidalijimas žaislais, kvietimas žaisti, bendri pomėgiai. Mano šeima, namai Pokalbiai, pasakojimai apie savo šeimas, jų narius, pomėgius. Savo šeimos pristatymas aptariant jos, sudėtį, šeimos narių vardus, laisvalaikį, mėgstamus vaikų žaidimus (lietuvių žaidimas „Graži mūsų šeimynėlė“). Rudens spalvos Augmenijos (žolės, krūmų, medžių) pokyčių stebėjimas, lapų spalvos, savybių, naudos tyrinėjimai darželio teritorijoje, prie namų. Stebėjimų, tyrinėjimų aptarimas. Gamtinės medžiagos rinkimas. Eksperimentai su spalvomis naudojant akvarelę, kreideles, pieštukus, gamtinę medžiagą. Grupės tėvų susirinkimas (metinio veiklos plano pristatymas ir aptarimas).

Rug

sėjis

UGDOMOSIOS VEIKLOS APMĄSTYMAI

POKYČIŲ ĮVERTINIMAS kaip sekėsi, atsižvelgiant į grupės vaikų

gebėjimus, poreikius, galimybes, realizuoti įstaigos programoje numatytus ugdymo tikslus ir uždavinius:

kas, kaip pavyko, kokie iškilo sunkumai, kodėl tai įvyko, ką ir kaip reikėtų keisti.)

Trumpalaikis (savaitės) planas

UGDOMOSIOS VEIKLOS SAVAITĖS PLANAS

Nuo 201..... metų lapkričio 5 d. iki lapkričio 9 d.

PLANUOJAMA UGDOMOJI VEIKLA Projektas, tema, problema ar kt. Orų išdaigos Tikslas(ai): domėtis orų permainomis, supančia aplinka, lavinti probleminį mąstymą. Uždaviniai: stebint orus aiškintis, tyrinėti jų kaitos priežastis, ugdytis pastabumą; aptariant orų pokyčius, pratintis priimti tinkamus sprendimus taikantis prie oro sąlygų.

INDIVIDUALI UGDOMOJI VEIKLA (Ugdymo individualizavimas pagal vaiko poreikius, gebėjimus ir kitus ypatumus)

Pasiūlyti Justinui ir Saulei namuose sužinoti apie ateinančios dienos orus. Ryte, prisistačius orų pranešėjais,

papasakoti vaikams, kokie orai jų laukia. Visą savaitę stebėti ir sekti, ar orų prognozės teisingos. Norintiems vaikams pasiūlyti pasekti Justino ir Saulės pavyzdžiu, pratintis perduoti žodinę informaciją.

Dianai pasiūlyti lavinti ranką brūkšniuojant lietaus kryptį, piešiant lašiukus. Vaikams, kuriems sunkiau sekasi sukaupti dėmesį (Romui, Jolitai, Jonui) pasiūlyti kruopštumo, išbaigtumo reikalaujančias veiklas (dėlioti dėliones, sukti iš siūlų kamuolį, aprengti meškiną). Apie orus individualiai pasikalbėti su Roberta ir Adomu (vaikais iš dvikalbių šeimų) siekiant lavinti sakytinę kalbą (žaidžiant žaidimą taisyklingai ištarti žodžius termometras, temperatūra, lyja).

UGDOMOJI VEIKLA VAIKŲ GRUPELĖMS (Ugdymo diferencijavimas pagal vaikų poreikius, gebėjimus ir kitus ypatumus)

Kurti skirtingų orų nuotaikas tapant ant šlapio popieriaus, su dažais taškant per tinklelį šepetėliu, su dažais darant atspaudus ant perlenkto popieriaus.

Verti rudeninių lapų girliandą, suskaičiuoti, palyginti, nustatyti girliandos ilgį iš akies, girliandas sudėlioti pagal ilgį nuo ilgiausios iki trumpiausios.

Iš didelio popieriaus lapo pasigaminti lapkričio mėnesio orų kalendorių, jame kiekvieną dieną fiksuoti orus prieš ir po pietų pasirinktais simboliais (saulė, lietus, vėjas, debesys, šlapdriba ir pan.). Apžiūrėjus orų kalendorių, pasiaiškinus gyvūnų ir žmonių (vaikų) dienos ir nakties ritmą, pasiūlyti vaikams pasigaminti lankstinį „Diena–naktis“, nuspalvinant jį atitinkamom spalvom, pripiešiant dienos ir nakties simbolius (saulę, žvaigždes, mėnulį).

Vaikams pasiūlyti šokius su skarelėmis pagal skirtingų nuotaikų muziką – improvizuoti judesiu įsijaučiant į „vėjo“ siūbuojamus medžius, lapų kritimą, saulės spindulėlius, lietaus lašus ir pan.

SĄVEIKA SU ŠEIMA (Auklėtojų, tėvų (globėjų) iniciatyvos, siūlymai, sąveikos būdai)

Pasitarti su Justino ir Saulės tėveliais, kaip jie galėtų padėti vaikams parengti informaciją apie prognozuojamus orus ir ją pristatyti grupėje.

UGDOMOJI VEIKLA VISAI VAIKŲ GRUPEI

(Turinys, būdai, pagrindinės priemonės, vieta)

Stebėti ir aptarti skirtingus oro kalendorius salėje vykstančioje parodoje. Klausytis vaikų parengto savaitės orų pranešimo. Aiškintis ir kalbėtis siekiant išgauti, ką vaikai žino

apie orus, kaip nuspėjami orai, kas pranašauja orų permainas. Senolių išmintis apie orus (mįslės, patarlės,

SAVAITĖS APMĄSTYMAI, REFLEKSIJA

(Kaip sekėsi įgyvendinti numatytą tikslą, uždavinius)

Savaitei keliamus ugdomuosius tikslus pavyko įgyvendinti, nes vaikams siūloma veikla buvo įdomi, skatinanti ir palaikanti vaikų iniciatyvas (dėl orų pranešimo rengimo ir pristatymo, dėl dailės raiškos priemonių paieškos ir pasirinkimo). Vaikai sekė ir aktyviai domėjosi orų pokyčiais juos supančioje aplinkoje, stebėjo orų permainas, fiksavo jas pačių padarytame kalendoriuje, aptarė žmonių aprangą rudenį, stebėjo rudens dienos trukmę. Vaikams labai patiko pabūti orų pranešėjais, į šią veiklą papildomai įsitraukė dar keli vaikai. Ugdytiniai sukūrė originalių kūrybinių darbų, kuriuose atsispindėjo savaitės permainingi orai: ant šlapio popieriaus tapė darganą, taškė šepetėliu šlapdribą, vaizdavo giedras, saulėtas, debesuotas, vėjuotas dienas. Šiuos gamtos reiškinius vaikai savitai perteikė savo sukurtuose darbuose. Romui jau geriau sekėsi tartis su Dominyku dėl bendros veiklos. Jų suverta lapų girlianda – puikiai atliktas darbas. Darydami lankstinį „Diena–naktis“, vaikai tikslinosi, kaip reikia lenkti, kad pavyktų išlankstyti norimą figūrą. Pabandę keletą kartų ir perpratę lankstymo eigą, sukūrė net po keletą skirtingų dydžių figūrų.

2 planavimo pavyzdysIlgalaikis ir trumpalaikis planas

Išplėtotas pagal projektinės veiklos modelį

ILGALAIKIS PLANAS

Esamos situacijos aprašymas

Aprašomi pagrindiniai dalykai, tai: vaikų skaičius grupėje, kiek iš jų berniukų, kiek mergaičių, kiek jų lankė ikimokyklinio ugdymo grupę anksčiau, kiek naujai atėjusių, kokie vaikų charakterio bruožai, savybės išryškėjo, kokie gebėjimai (kas sekasi gerai, ką ir kaip reikia

tobulinti). Specialiųjų poreikių vaikų (gabių, dvikalbių, migrantų, sutrikusio elgesio ar turinčių fizinę negalią ir kt.)

situacijos trumpas apibūdinimas, kokia reikalinga specialioji pagalba. Aprašomos darželio, grupės tradicijos, tėvų lūkesčiai; anksčiau grupėje vykusių projektų patirtis, projekto pasirinkimo aktualumas nurodant, kodėl nuspręsta ugdymo turinį įgyvendinti per projektinę veiklą.

Projekto įgyvendinimo sąlygos Aprašomos įsigytos ar planuojamos įsigyti

priemonės: literatūra, informacinės komunikacinės priemonės, kita.

Pateikiamos nuorodos internete, kuriomis numatoma pasinaudoti ugdymo procese.

Pagal projekto aktualumą nurodomi projekto partneriai.)

Projekto tikslas Atsižvelgiant į įstaigos ugdymo programą,

vaikų grupės aprašymą, formuluojamas metų prioritetinis tikslas ar tikslai.

Projekto uždaviniai Formuluojami uždaviniai, susiję su

esminių vaikų gebėjimų ugdymu, padedantys pasiekti išsikeltą tikslą ar tikslus.

PROJEKTO VEIKLOS

Ketvirčiais (projekto potemė, veikla, problema) tikslas (-ai) (siekiamas ketvirčio tikslas ar

tikslai.) laukiamas rezultatas (numatoma, kokių vaikai

įgis žinių, gebėjimų, kokias vertybines nuostatas formuosis.)

aprašomos vaikų veiklos, pasiekimų vertinimas, kt.)

PROJEKTO VEIKLOS

Vaikų veiklos. Aprašomos planuojamos vaikų veiklos, orientuotos į konkrečių gebėjimų ugdymą. Gali būti nurodomos popietės, šventės, kita drauge su bendruomene organizuojama veikla.

Pasiekimų vertinimas. (Aprašomos vaikų pasiekimų vertinimo ir fiksavimo formos, nurodomi vertinimo būdai.)

MĖNUO 

PROJEKTO VEIKLOS(aprašomos vaikų veiklos, pasiekimų vertinimas, kt.)

PASTABOS, KOMENTARAI

I ketvirtis. Kas vyksta rudenį? Tikslas. Žaidžiant, muzikuojant, bendraujant domėtis rudenį vykstančiais reiškiniais, eksperimentuoti su įvairiomis medžiagomis natūralioje aplinkoje.Laukiamas rezultatas. Vaikai pastebės orų, paros trukmės pasikeitimus, pateiks pavyzdžių; aktyviau kels klausimus, suvoks, kodėl svarbu laikytis taisyklių gatvėje, lauke, grupėje.

RUGSĖJIS 

Vaikų veiklos. Natūraliai tyrinėja artimiausią aplinką rudenį; visais pojūčiais pažįsta reiškinius (pavyzdžiui, medžių lapų pasikeitimą) ir rūšiuoja įvairius gamtos daiktus (pavyzdžiui, rudens gėrybes) ir kt. Stebi orus lauke, aptaria jų pokyčius, tinkamos aprangos pasirinkimą.Aptaria saugaus elgesio grupėje, gatvėje, lauke taisykles.Šventėje „Mano šeimos gardžiausios salotos“ drauge su tėvais gamina salotas.Popietėje „Drauge su vėjeliu“ žaidžia judriuosius žaidimus.

Pasiekimų vertinimas. Stebima vaikų veikla (kaip supranta ir laikosi susitartų elgesio taisyklių grupėje, lauke, tyrinėjimų, pokalbių metu), fiksuojama svarbiausia informacija (filmuojami šventės fragmentai, žaidimų popietė; fotografuojami pasiekti rezultatai: pagamintos salotos, surinkti medžių lapai, surūšiuoti rudens gėrybių pavyzdžiai), iš kurios matome, kaip vaikams sekėsi atlikti konkrečią veiklą, kaip jie buvo nusiteikę darbui, kokių rezultatų pasiekė; pildomas vaiko pasiekimų aplankas (atrenkamos ir įklijuojamos nuotraukos su vertinimo komentarais).

Tėvų susirinkimas (idėjos metų veiklai, bendrieji klausimai, kt.). 

LAPKRITIS

Vaikų veiklos. Žaisdami stalo, pirštų žaidimus, atlikdami ritminius pratimus aiškinasi savaitės dienas, jų pavadinimus. Sudaro, palygina daiktų grupes pagal kelis požymius: formą, dydį, kiekį. Muzikuoja, improvizuoja klausydami įvairių kūrinių, kuria savitas kompozicijas, jas „užrašo“.Drauge su priešmokyklinio amžiaus vaikais žaidžia, veikia kartu, draugauja (Bičiulių savaitė).Popietėje su seneliais pristato pirmame projekto etape sukurtus darbus.Naudojant interaktyvią lentą kuria stebuklines pasakas.Pasiekimų vertinimas. Atliekamas tarpinis vaikų pasiekimų vertinimas aprašant šio laikotarpio vaikų pasiekimus pagal gebėjimų sritis.

Individualūs pokalbiai su vaiku, tėvais apie vaiko pasiekimus. 

I projekto etapo refleksija. Pirmojo projekto etapo rezultatai aptariami su vaikais ir jų tėveliais. Išklausomos nuomonės apie bendras veiklas: ką pavyko pamatyti Čepkelių raiste, kas labiausiai įsiminė, kaip sekėsi išvyka. Peržiūrima sukaupta medžiaga: medžių lapai, rudeniui būdingų gamtos reiškinių stebėjimų pavyzdžiai, įvairių vaizdo įrašų fragmentai. Aptariami antrojo projekto etapo siekiai.

Metų projektinės veiklos refleksija

Apmąstoma, ko vaikai pasiekė, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, ką tęsti kitais metais.)

Trumpalaikis (savaitės) planas

Trumpalaikis (savaitės) planas201__ m. ________ mėn. savaitė ( nuo__ d. iki __d.)

Tikslas. (Formuluojamas savaitės tikslas, atsižvelgiant į metų plane aprašytus bendruosius ketvirčio tikslus. Rekomenduojami veiksmažodžiai: apibūdinti, iliustruoti, palyginti, sudaryti, sukurti, paaiškinti.)

Uždaviniai: (Formuluojami uždaviniai, susiję su vaikų konkrečių gebėjimų ugdymu, padedantys pasiekti išsikeltą tikslą.)

  Pirmadienis Antradienis Trečiadienis Ketvirtadienis PenktadienisPastaba. (Įrašomi pastovios kasdienės veiklos elementai.)

Rytinė veikla 

Aprašomos vaikų veiklos ir veiksenos, pateikiami naudotų kūrinių pavadinimai, priemonės, klausimai diskusijoms, pokalbiams.

         

Popietinė veikla

Aprašoma vaikų veikla grupelėse ir individuali veikla.

         

     

Pasiekimų vertinimas (Įrašomi planuojami vaikų pasiekimų vertinimo būdai ir fiksavimo forma.)Savaitės veiklos refleksija (Aprašoma, kaip sekėsi pasiekti numatytus savaitės tikslus ir uždavinius, kokius gebėjimus pavyko pastebėti ir užfiksuoti; kas buvo netikėta, pradžiugino, įvyko neplanuotai, kas nesisekė, kaip būtų galima tų nesėkmių išvengti.)

Pastabos (Pateikiamos įvairios nuorodos, kita papildoma informacija.) 

3 planavimo pavyzdys

Ilgalaikis ir trumpalaikis planai

Išplėtotas pagal temas

Ilgalaikis planas Vaikų grupės aprašymas (kiek yra vaikų

turinčių sveikatos problemų, kiek yra vaikų, kuriems nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai (SUP), gabių vaikų, kokie tėvų (globėjų) lūkesčiai, kokie jų vaiko pasiekimų ir kokios specialistų pagalbos jie tikis, kaip norėtų bendradarbiauti su pedagogais ir kt.)

Tikslas/ai Uždaviniai Temos Metų refleksija

ILGALAIKIS PLANASMėnuo

 Temos

1 savaitė 2 savaitė 3 savaitė 4 savaitė

 Rugsėjis

(Įrašoma savaitės tema, trumpai apibūdinimas turinys, aktualūs klausimai, kurie bus nagrinėjami grupės veiklose.)

     

(Įrašomos numatomos išvykos, šventės, atmintinos dienos, susirinkimai.)

     

Ilgalaikis planasMėnuo

 Temos

1 savaitė 2 savaitė 3 savaitė 4 savaitė

 Rugsėjis

Diena vaikų darželyje (koks dienos ritmas; kokie draugai; kokios elgesio taisyklės (grupėje, salėje, lauke ir kt.); koks dienos ir savaitės veiklų planas ...)

Vaikų darželio vaizdai(koks darželio adresas, aplinka; darbuotojai; kelias į darželį; darželio patalpų dydis; kokios aplinkos kokia tai vieta darželyje (vietos spėjimas iš nuotraukų fragmentų, darželio vaizdų dėlionių kūrimas panaudojant IKT) ...)

Vaikų darželio garsai (kokie darželio garsai; kuo žalingas triukšmas (įvairių garsų įrašymas, spėjimas; garsų loto gaminimas panaudojant IKT ...)

Ruduo (kokia gamta rudenį, kas ir kaip keičiasi (orų žymėjimas simboliais); kokie vandens, vėjo, lapų skleidžiami garsai (bandymai tokius garsus sukelti, juos išgirsti); kas apie rudenį pasakojama pasakose, kokias iliustracijas galime kurti iš gamtinės medžiagos ...)

  Išvyka „Simo kelias į darželį“

Tėvų susirinkimas Išvyka į parką

 Spalis

Mano seneliai (kas vaikų seneliai, proseneliai: kur jie gyveno, kai buvo vaikai, kur gyvena dabar, ką jie dirbo; kas tuomet buvo kitaip nei šiandien; kokios senovinės nuotraukos, kuo jos skiriasi nuo dabartinių ...)

Mano kaimynai (kas gyvena kaimynystėje; kaip gyvena šeimos kitose šalyse; ką ten veikia vaikai; kaip susisiekia, bendrauja žmonės skirtingose pasaulio šalyse ...)

Aš ir kompiuteris (kokia kompiuterio nauda ir žala; kokios naudojimosi taisyklės; kokie kompiuteriniai žaidimai; kodėl prie kompiuterio nederėtų būti labai ilgai (žaidimas–tyrimas „Ar gerai matau?“) ...)

Žmogus ir gamta(ką reiškia ekologija, ekologiški produktai, kaip jie auginami (daržas – daržovės; sodas – vaisiai; rūšiavimas), salotų gaminimas, ragavimas) ...)

    Pasaulinė baltosios lazdelės diena

 

Trumpalaikis Tema: (Įrašoma savaitės tema) Tikslas: (Formuluojamas savaitės tikslas atsižvelgiant į metų plane

aprašytus bendruosius ketvirčio tikslus. Rekomenduojami veiksmažodžiai: apibūdinti, iliustruoti, palyginti, sudaryti, sukurti, paaiškinti.)

Uždaviniai: (Formuluojami uždaviniai, susiję su konkrečių vaikų gebėjimų ugdymu, padedantys pasiekti išsikeltą tikslą.)

Priemonės: (Įrašomos priemonės, kurias numatoma naudoti.) Nuorodos: (Pateikiamos internetinės nuorodos, kita papildoma

informacija.) Veiklos turinys pagal temas (Aprašomos vaikų veiklos dienos

eigoje, numatomi žaidimai, pateikiami naudotų kūrinėlių pavadinimai, priemonės, klausimai diskusijoms, pokalbiams, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualius ar specialiuosius ugdymosi) poreikius (SUP).

Savaitės refleksija

Trumpalaikis planasVeiklos turinys Pastabos

Pirmadienio tema ................................. (Įrašoma dienos tema.)Aprašomos vaikų veiklos dienos eigoje, numatomi žaidimai, pateikiami naudotų kūrinėlių pavadinimai, priemonės, klausimai diskusijoms, pokalbiams.Rytas Diena Popietė

Pateikiamos įvairios nuorodos, skaitomų kūrinių pavadinimai, kita papildoma informacija. 

Antradienio tema .................................Rytas Diena Popietė

 

Trečiadienio tema ................................Rytas Diena Popietė

 

Ketvirtadienio tema .................................Rytas Diena Popietė

 

Penktadienio tema .................................Rytas Diena Popietė

 

Savaitės refleksijaAprašoma, kaip sekėsi pasiekti savaitės tikslus ir uždavinius, kokius vaikų gebėjimus pavyko pastebėti ir užfiksuoti. Kas buvo netikėta, pradžiugino, įvyko neplanuotai.

Trumpalaikis planas

Veiklos turinys Pastabos Pirmadienio tema ORAS

RytasAptariame dienos temą ir atsakome į klausimus: Kas yra oras, ar jis matomas, kaip jį jaučiame? Ką galima veikti su oru (džiovintis plaukus, rankas, pripūsti balioną, išpūsti pilvuką, pripūsti padangą, kamuolį)? Kas spėja orus? Aptariame retą profesiją – sinoptikas, kur jį matome (TV ekrane). Kodėl reikia žinoti, numatyti orus ( kad žinotume, kaip rengtis, kada sodinti augalus, kad galėtų saugiai skraidyti lėktuvai...)? Koks šiandien oras? Ar atsimename dieną, kada buvo labai šalta, labai karšta? Kuo matuojama oro temperatūra? Kieno dar temperatūrą galima išmatuoti? Aptariame ir apžiūrime nupieštą termometrą, skaičiuojame jo padalas.Rato žaidimas „Pripūsk padangą“. DienaEksperimentuojame, bandydami pajusti šiltą ir šaltą orą (fenų, vėduoklių pagalba), pučiame balionėlius. Susipažįstame su orų kalendoriaus žymėjimu IKT mokymosi priemonėje „Mano darbeliai“. Bėgiojame salėje su balionais, nustatome oro pasipriešinimą. PopietėMename ir kuriame mįsles apie orą. Bandome spėti orą (siūloma žaisti žaidimą „Orų TV pranešėjas“) Pildome orų kalendorių.

Prieš pietų miegą: klausomės

gamtos garsų įrašo (gamtos garsų įrašų ieškome www.youtube.com , raktinis žodis „nature sounds“);

skaitome eiliuotą pasaką „Ledinukas“ (aut. Kostas Kubilinskas).

  

Ačiū už dėmesį