žinios 1L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 1 9 - 3

GYDYTOJŲ

Įvertinti valstybės apdovanojimais . . . . . . . . . . . . . 2, 4

Diskusijoje ir spaudos konferencijoje – epilepsija sergančių situacija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3, 4

Plečiamos šeimos gydytojų komandos . . . . . . . . . . . . .4

Aptartos onkologinių ligonių diskriminacijos problemos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5

Jis – savo vietoje . Taip vertino bendraamžiai . . . . . .6, 7

Kauno seminarai: Vaikų alergologija ir pulmonologija 2019 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .7

Tarptautinė konferencija „Vaikų reumatinės ligos – šių dienų aktualijos“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .8

LIETUVOS GYDYTOJŲ SĄJUNGOSd v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s informacinis leidinys Nr . 2019-3

E l . p a š t a s i n f o @ l g s . l t

žinios3GYDYTOJŲ

2019

m. v

asar

io 1

9 d.

žinios 2L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 1 9 - 3

GYDYTOJŲ

Pradėjome antrą šimtmetį laisvos Lietuvos. Vasario 16-oji yra būtent ta diena, kada kal-bame apie Tėvynę, jos buvi-mą, jos laisvę. Ir ne tik pačios valstybės – laisvę kiekvienam žmogui, laisvę gyventi, laisvę savarankiškai galvoti, mąstyti, dirbti savo valstybei, nebijoti turėti savo nuomonę ir gyventi taip, kaip sutarėme, kad gyven-sime.

„Kiekvienai kartai, kiekvie-nam žmogui Vasario 16-oji buvo pirmiausia laisvė“, – įteikdama apdovanojimus kalbėjo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Lietuvos valstybės atkūrimo die-nos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje vardiniais ordinais ir medaliais buvo apdo-vanoti 39 Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiai. Pasak šalies vadovės, visi šią dieną valstybės apdovanojimais įvertinti žmonės supranta, ką reiškia valstybės laisvė ir ką reiškia jai dirbti.

Tarp apdovanotųjų yra i r mūsų kolegų, kuriuos nuoširdžiai

nuoju jam perduoti vadovavimą Santaros klinikoms, – su puikiais laimėjimais, teigiamais rezulta-tais, padidintais darbuotojų atly-ginimais“, – priminė profesorius J. Raistenskis.

Prof. Kornelijos Mačiulienės teiravomės, kaip laukia naujovių – įstatymu suteiktos teisės gimdyti namuose. Ji sakė, kad į šią nau-jovę reaguoja ramiai. „Įstatymas dabar įteisinta ir gimdymą pri-žiūrės specialistai. Bus mažiau nelaimių, daugiau pasitenkinimo. Už gimdyvę atsakys įstaiga, kuri yra kvalifikuota ir licencijuota. Laimės ir gimdyvė, ir naujagimis,

ir, pagaliau, specialistai. Mūsų kolektyve yra specialistų, kurie norėtų dalyvauti namų gimdy-muose. Esu labai sunerimusi dėl demografinės situacijos, nors Vilniuje kol kas turime pakanka-mai gimdymų, tikiuosi, ateityje demografinė linija nebus tokia laužyta. Reikia manyti, kad viskas susitvarkys“, – įsitikinusi prof. K. Mačiulienė.

ĮVERTINTI VALSTYBĖS APDOVANOJIMAIS

sveikiname. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius buvo įteiktas Vilniaus gimdymo namų direkto-rei gydytojai akušerei-ginekologei profesorei Kornelijai Mačiulienei, VUL Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės vadovui profesoriui Juozui Raistenskiui. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi apdovanotas VU profe-sorius, vaikų ir paauglių psichi-atras, JT specialusis pranešėjas teisei į fizinę ir psichikos sveikatą bei Žmogaus teisių tarnybos spe-cialiųjų procedūrų koordinavimo komiteto pirmininkas Dainius

Pūras. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis įteiktas LSMU Kauno klinikų Skubios medicinos klinikos rezidentui, Jaunųjų gydy-tojų asociacijos prezidentui gyd. Martynui Gedminui.

„Gydytojų žinios“ pakalbino apdovanotuosius kolegas. „Galiu pasakyti, kad mes per tuos metus esame pažengę gerokai į prie-kį. Kokį Santaros klinikų centrą bepaimtume – Europos mastu turime pripažinimą, prestižiniuo-

se mokslo žurnaluose padidė-jo mūsų kolektyvo narių darbų. Mūsų gydytojai-mokslininkai buvo išrinkti į įvairių tarptauti-nių specialybinių organizacijų valdybas“, – teigė profesorius Juozas Raistenskis. Jis priminė, kad Santaros klinikų auditas atli-ko vidinį tyrimą, apklausė per 2 tūkst. respondentų. Pažymėta, kad pagerėjo paslaugų priei-namumas ir kokybė. „Šiomis dienomis šalia Vaikų ligoninės Santariškių g. 4 pradėjo veik-ti daugiaaukštė 1,5 tūkst. vietų aikštelę, kurioje 500 vietų skirta darbuotojams ir per tūkstantį

atvykstantiesiems. Birželio mėne-sį šalia Vaikų ligoninės Santariškių g. 7 bus pastatyta dar viena dau-giaaukštė stovėjimo aikštelė. Tuomet Santaros klinikų darbuo-tojų poreikiai jau bus patenkinti apie 40 proc.

Apdovanojimo išvakarėse įvy-ko konkursas į Santaros klinikų vadovo postą.

Jį laimėjo Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. Feliksas Jankevičius. Nuo kovo 1 d. pla- Nukelta į 4 p.

žinios 3L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 1 9 - 3

GYDYTOJŲ

Nukelta į 4 p.

Lietuvos epilepsija sergan-čiųjų sąjungos „Epilė“ inicia- tyva organizuota apskrito-jo stalo diskusija ir spaudos konferencija, skirta Europos epilepsijos dienai paminėti. Diskusijoje aptartas ambulatori-nių ir psichosocialinių paslaugų poreikis sergantiems epilepsija ir jų artimiesiems, taip pat galimybė rinktis pageidaujamus vaistus. Aptarti teisės aktų pažeidimai. Pasak Lietuvos epilepsija sergan-čiųjų sąjungos „Epilė“ atstovės Donatos Balčikonienės, Lietuvoje epilepsija serga 28 tūkst. žmonių, iš jų – per 5tūkst. vaikų. Visoje Lietuvoje nėra vienos institucijos, kuri koordinuotų sergantiesiems epilepsija teikiamas paslaugas. Sergančiųjų šia liga stigmatizavi-mas išstumia juos iš įprasto soci-alinio gyvenimo, verčia slėpti ligą. Sergantieji epilepsija susiduria su psichologinėmis ir socialinė-mis problemomis tiek dėl ligos sukeliamos fizinės ir psichinės negalios, tiek neigiamo visuo-menės požiūrio į ligą. Sergantieji ir jų artimieji neturi pakanka-mai informacijos apie ligą, jos priežastis, pagalbą ir galimus gydymo būdus. „Trūksta žinių tokiais klausimais kaip ugdymas, įsidarbinimas, vairavimas, nėštu-mas, asmens teisės. Sergančiųjų epilepsija savižudybių rizika daug didesnė nei šia liga nesergan-čiųjų. Todėl mokymų programos sergantiems epilepsija tikslas ir būtų supažindinti sergančius epi-lepsija asmenis ir jų artimuosius su liga, jos diagnostika, gydymu ir prognoze, taip pat su psicholo-ginio ir socialinio gyvenimo sun-

kumais, supažindinti su galimais jų sprendimo būdais, siekiant sėkmingos sergančiųjų integraci-jos į visuomenę“, – teigė Donata Balčikonienė.

Diskusijoje buvo išsakyta nuo-monė ir apie ribojančias galimy-bes rinktis pageidaujamus vais-tus. Brigita Hrytsai jau 10 metų serga epilepsija, kartu jai pasi-reiškia ir žvynelinė. Nuo pernai, kai pasikeitė Kompensuojamųjų vaistų sąrašas, moteris turėjo pakeisti vartotus medikamentus. Ji mano, kad tai galėjo paaštrinti žvynelinės aktyvumą. „Kai vakare išgeriu tabletę, man pradeda viską niežėti – žvynelinė išplito po visą kūną“, – diskusijoje ir spaudos konferencijoje aiški-no Brigita. „Pagal esamą tvarką

gydytojas išduoda kitus vaistus. Kai kuriems pacientams pakeitus vaistus pablogėja sveikata: jiems svaigsta galva, kamuoja nemaža priepuolių. Kiti važiavo į Lenkiją pirkti vaistų, bet ten nebepar-duoda su lietuviškais receptais.

Kai kurie medikamentai dingsta iš vaistinių, nes firmos palieka Lietuvą. Mūsų netenkina pernai priimta kompensavimo tvarka, kai pacientui kas tris mėnesius keičiasi vaistas. Galiausiai mes nebežinome, kokį vaistą pacien-tas galės pasirinkti kaip kompen-suojamą. Gydytojas šioje vietoje nedalyvauja, pacientas neturi teisės primokėti už vaistą, jei VLK dengtų bazinę vaisto kainą. Mes siekiame, kad pacientui būtų galimybė tęsti tą vaistą, kuris jam tinka, primokant prie bazinės kai-nos, jei pacientas apsisprendžia jį vartoti. Jei priepuoliai nesikartoja, kiekvienas norėtų ir toliau tęsti tą patį vaistą“, – diskusijoje ir spau-dos konferencijoje konstatavo VU ligoninės Santaros klinikų profe-

sorė Lietuvos epileptologų drau-gijos vadovė Rūta Mameniškienė. Anot jos, generinių vaistų veiklioji medžiaga yra ta pati kaip ir ori-ginalių, tačiau gali būti nežymus jos skirtumas. Ji mananti, kad gali keistis pridėtinės medžiagos,

kai kada jos gali alergizuoti, t. y. sukelti šalutinį poveikį. Yra atvejų, kai būklė pablogėja ne dėl to, kad vaistas pakeistas kitu, bet dėl to, kad gavęs krūvą naujų tablečių žmogus nebesugeba jų vartoti kaip reikėtų. Neprašoma grąžinti visus originalius vaistus, norima, kad pacientas galėtų tęsti gydymą vaistu, kuris jam padėjo, kad jis nebūtų priverstas kas tris mėnesius keisti. Jei pacientui vaistas tinka, nebūtina jo keisti originaliu, bet tęsti tą, kuris yra efektyvus. Didžiausia rizika yra, kad atsiras priepuoliai, kurių prieš tai nebuvo.

Diskusijoje dalyvavę VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus ir VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Čibirienė priminė, kad nuo liepos 1 dienos bent dalis sergančiųjų epilepsija turėtų pajusti teigiamų pokyčių. VLK atstovai pastebėjo, kad Pasaulio bankas, EBPO ir Europos Komisija rekomenduoja didinti generinių vaistų suvar-tojimą, taip pat racionalų lėšų panaudojimą kompensuojamie-siems vaistams. E. Stropus teigė, kad nuo šio mėnesio bus tei-kiamos farmacinių firmų paraiš-kos įtraukti jų vaistus į būsimą naujojo kompensuojamųjų vais-tų kainyną, kuris pasirodys nuo liepos 1 d. Seimo narės Aušros Maldeikienės pastebėjimu visi bandymai taupyti arba mažinti vaistų kainas turi šalutinį neigia-mą poveikį. „Kai kurie žmonės, sergantys epilepsija ar kitomis ligomis, negali vartoti tų vais-

DISKUSIJOJE IR SPAUDOS KONFERENCIJOJE –

EPILEPSIJA SERGANČIŲ SITUACIJA

VU ligoninės Santaros klinikų profesorė Lietuvos epileptologų draugijos vadovė R. Mameniškienė.

žinios 4L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 1 9 - 3

GYDYTOJŲ

tų, kurie yra pigesni, dėl to jie gali netekti darbo. Tada žmo-gus atsiduria sunkoje socialinėje padėtyje, jis valstybei kainuoja papildomas išlaidas socialinei paramai, nedarbo pašalpoms, o namų ūkiams tai gali tapti dar viena papildoma našta. Sakant, kad sumažėjus priemokai šeimos labiau sutaupo, tai teisinga tik tuo atveju, jeigu tinka vaistai. Bet

DISKUSIJOJE IR SPAUDOS KONFERENCIJOJE – EPILEPSIJA SERGANČIŲ SITUACIJA

jei netinka, tai šeima išleis dar daugiau, nes vaisto reikės ieškoti Lenkijoje ar kur kitur, arba tiesiog daugiau mokėti Lietuvoje“, – įsiti-kinusi A. Maldeikienė.

Advokatė Renata Todesaitė, kal-bėdama apie aktualias teisines problemas, pastebėjo, kad žmonės bijo pripažinti, jog serga – jiems gėda apie tai kalbėti. „Jei dabar pradėčiau vardinti pasaulyje sir-gusius epilepsija, visi nustebtų, jog tarp jų yra daug pasiekusių moks-

le, mene ir kt. srityse. Sergantys šia liga raginami nepasiduoti, būtina ir reikia visiems ir sau priminti: „Aš galiu dirbti šį darbą“. Jei darb-daviai verčia savo noru išeiti iš darbo, nebūtina iš karto samdytis advokatą, bet pirmiausiai galite skambinti į Darbo inspekciją, jos darbuotojai jums suteiks konsul-taciją. Kiekvienas už save privalo ir turi pakovoti. Tai garantuoja įstatymai. Jei patys to neįgyven-dinsime, tai bus tik žodžiai, para-

šyti popieriuje. Tad linkiu žmo-nėms nebijoti, kalbėti, daugiau domėtis“, – padrąsino advoka-tė. Vilniaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro atsto-vė Jurgita Šaulytė kartu su Donata Balčikoniene aptarė finansines galimybes padedant Lietuvos epi-lepsija sergančių sąjungai „Epilė“ įgyvendinti mokymo programą sergantiems epilepsija.

„Gydytojų žinių“ informacija

Atkelta iš 3 p.

Atkelta iš 2 p.

Profesoriui Dainiui Pūrui pri-minėme, kad jis daugelį metų negailėjo kritikos šalies sveikatos sistemai. Ar pastebima pažanga? „Tai amžinas procesas, pasaulyje nėra sveikatos sistemos, kuri būtų tobula. Dabar esu ir Jungtinių Tautų specialiu patarėju, domiuosi kitų šalių sveikatos apsaugos sis-temomis. Pastarasis vizitas buvo Kanadoje. Ten teko stipriai pakri-tikuoti. Kuo labiau išsivysčiusi valstybė, tuo labiau ji savikritiška. Štai kai kalbėjome, ką reikėtų daryti kitaip, sulaukėme padėkos už pastabas. Žmonės neįsižeidžia. Mes dar paveldėjome savotišką gynybiškumą. Kai nepriklausomi ekspertai ką nors mums išsako,

tai dažniausiai patempiame lūpą. Juk kalbami objektyvūs dalykai, o skaidrumo pas mus vis dar trūksta. Taip, mes skaidrinamės, bet, deja, netolygumų yra. Kai kurios sritys išplėtotos ir plėtojamos toliau, tačiau yra ir tokių, kurias reikia kuo skubiau tobulinti. Sakysime, vaikų psichikos sveikatos priežiū-rą. Iki šiol tėvai, turintys vaiką su sudėtinga problema, negali gauti pagalbos, nes tokios pas mus nėra. Reikia ne vaistų, bet kitų paslaugų. Vienose srityse pasie-kiame tarptautinių standartų, jais galime didžiuotis, o kitose atsi-randa įvairių trūkumų. Toks nevie-nodumas bado akis. Sveikatos tinklą reikia racionalizuoti. Turime dvi mega tipo ligonines, kurios beveik išnaudoja pusę sistemos

biudžeto, ir tai – blogai. Sukūrėme socialinę atskirtį. Pabandykite medikus paraginti vykti dirbti į rajonus. Nors sveikatos apsaugos ministrą ir kritikavo, bet jis sakė teisybę, kad kiekvienas, jei tik gali, važiuoja gydytis į Vilnių ar Kauną. Taip neturėtų būti, nes į šias uni-versitetų ligonines turėtų patekti sunkūs ligoniai, kuriems būtina speciali aparatūra ir kt.“, – įsitikinęs profesorius D. Pūras. Taip pat jis sako, kad pacientams nebūti-na veržti pas ypatingus titulus turinčius gydytojus. „Nuoširdžiai bandau įtikinti, kad ne nuo gydy-tojo vardo priklauso paslaugų kokybė. Galėčiau priminti daug pavyzdžių, kad specialistai kartais būna geresni už titulus turinčius kolegas. Profesoriai dažniausiai

ĮVERTINTI VALSTYBĖS APDOVANOJIMAISneturi laiko. Svarbios jų vienkar-tinės konsultacijos, bet ilgesnį laiką būtinas tas gydytojas, kuris gali stebėti, konsultuoti ir gydyti ligonį nuolat. Pasaulio medicino-je nėra geresnio atradimo kaip šeimos gydytojas. Mūsų pacientai niekaip to nepripažįsta. Šeimos gydytojas yra tam, kad matytų ligonio būklės visumą. Jei žmonės labiau patikėtų šeimos gydytojo institucija, palengvintume specia-lizuotos medicinos naštą. Daugelis užsieniečių, paklausti, į ką kreipia-si, jei atsitinka kokia nors sveikatos problema, nesupranta klausimo. Jie teigia: „Mes turime šeimos gydytoją.“ Tai yra vertybė, o pas mus – atvirkščiai“, – „Gydytojų žinioms“ sakė prof. D. Pūras.

Kalbino Kazimieras Valius

Nuo šiol gydymo įstaigoms sudaromos sąlygos įsidarbinti papil-domą šeimos gydytojo komandos paslaugas teikiantį – slaugytojo padėjėją, gyvensenos medicinos specialistą, socialinį darbuotoją ar kineziterapeutą.

Padidintas finansavimas leis gydymo įstaigoms įsidarbinti daugiau reikiamų specialistų šeimos gydytojo komandoje, o šeimos gydyto-jams – skirti daugiau laiko pacientams. Atsižvelgdamos į savo pacientų

PLEČIAMOS ŠEIMOS GYDYTOJŲ KOMANDOS poreikius gydymo įstaigos pačios spręs, kokios srities specialistą įsi-darbinti šeimos gydytojo komandoje. Pasirinkto specialisto teikiamos paslaugos bus apmokamos PSDF lėšomis.

Šioms naujovėms įgyvendinti šiais metais skirta beveik 10 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), iš viso šiais metais pir-minei sveikatos priežiūrai skirta net 39,6 mln. eurų daugiau nei pernai.

Pagal VLK informaciją

žinios 5L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 1 9 - 3

GYDYTOJŲ

Pasaulinę kovos su vėžiu die-ną Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas kar tu su Seimo nare Agne Bilotaite, POLA nare Justina Guste ir Jovita Stalmakova spaudos konferencijoje Seime kalbėjo apie onkologines ligas įveikusių asmenų diskrimi-naciją. Anot POLA prezidento Š.  Narbuto, bene labiausiai dis-kriminaciją dėl onkologinės ligos pajaučia jauni pacientai, kurie įveikę ligą siekia grįžti ir įsilieti į darbo rinką ir sukurti šeimą: „Savo bendruomenėje girdime daugy-bę istorijų, kai dėl buvusio vėžinio susirgimo jauni žmonės neprii-mami į darbą arba jiems nesu-daromos galimybės kilti karjeros laiptais, argumentuojant, kad taip saugoma jų pačių sveikata.“

Š. Narbutas paminėjo, kad onkologiniams ligoniams sun-kumų kyla ir kai reikia gauti

APTARTOS ONKOLOGINIŲ LIGONIŲDISKRIMINACIJOS PROBLEMOS

vienkartinę socialinės paramos išmoką. Nors daugelis savival-dybių ją išmoka be problemų, kai kuriose, pavyzdžiui, Kauno, norint gauti paramą reikalauja-ma pateikti ir pažymą, kad liga yra tikrai labai sunki. POLA narė Justina Gustė diskriminaciją paty-rė ir per draudimo bendroves. Jai pernai pavasarį buvo diagno-zuotas skydliaukės vėžys. Vos sužinoję apie tai, draudimo agen-tai jai sakė: „Apgailestaujame, bet neturime jums ko pasiūlyti.“ Jovita Stalmakova nusprendė viešai prabilti apie savo ligą, kad visuomenė sužinotų, su kokia diskriminacija susiduria susir-gusieji onkologinėmis ligomis. Spaudos konferencijoje ji sakė, kad apie ligą sužinojo kaip tik tąsyk, kai pradėjo planuoti šei-mą. Siekdama tapti mama ji VUL Santaros klinikose užsišaldė savo embrionus. Deja, ji negalės jais pasinaudoti Lietuvoje, nes, anot

ar globoti bent vieną vaiką iš kūdikių namų, bet sužinojo, kad onkologiniai ligoniai negali ir įsivaikinti.

Seimo narė Agnė Bilotaitė paste-bi, kad dėl susiklosčiusios padėties, kai sudaromos galimybės diskri-minuoti onkologinę ligą patyru-sius asmenis, yra kaltas pasenęs požiūris į onkologines ligas ir ilgus metus neperžiūrėti teisės aktai. „Šiandien matome situaciją, kad Lietuvoje onkologinėmis ligomis sergantys asmenys yra stigma-tizuojami. Teisinis reguliavimas susirgusiems asmenims darbo rin-koje ir planuojant šeimą neveikia efektyviai, o kai kurie poįstatymi-niai aktai yra pasenę ir neatitinka realybės“, – teigė A. Bilotaitė.

„Gydytojų žinių“ informacija

jos, mūsų šalyje nei surogatinės, nei altruistinės motinystės nėra. Jovita buvo nusprendusi įvaikinti

2018 m. rugsėjo 28 d. Mažeikių rajono savivaldybės taryba patvirtino Trūkstamos kvalifikacijos gydytojų skatinimo dirbti VšĮ Mažeikių ligoninėje 2018–2022 metų programą (toliau – programa).

Esminė programos nuostata – naujai įsidarbinančiam gydytojui skiriama 30 tūkst. Eur, gydytojų šeimai – 40 tūkst. Eur, specialistas(ai) pagal sutartį įsipareigoja dirbti įstaigoje ne trumpiau nei 7 m., o jei nutraukia sutartį anksčiau laiko – turi grąžinti skatininmo priemo-nėms panaudotų lėšų procentinę dalį.

Išsamiau su programa galima susipažinti VšĮ Mažeikių ligoninės interneto svetainėje www.mazeikiuligonine.lt skiltyje NAUJIENOS – Trūkstamos kvalifikacijos gydytojų skatinimo dirbti VšĮ Mažeikių ligoninėje 2018–2022m. programa.

VšĮ Mažeikių ligoninės prioritetai dėl gydytojų įdarbinimo yra šie:1. Vidausligųgydytojas;2. Gydytojasradiologas;3. Gydytojasotorinolaringologas;4. Gydytojasakušeris-ginekologas;5. Gydytojaskardiologas.

Išsamesnėinformacija: tel. (8 443) 98 305, el. p. personalas@mazeikiuligonine.lt

POLA prezidentas Š. Narbutas kartu su Seimo nare A. Bilotaite.

POLA narė J. GustėPOLA narė J. Stalmakova

žinios 6L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 1 9 - 3

GYDYTOJŲ

Nukelta į 7 p.

VU Medicinos fakultete įvyko mokslinė-praktinė konferenci-ja „Lietuvos sveikatos apsau-gos raida“, skirta dr. Vytauto Kleizos 100-osioms gimimo metinėms. Seimo narys Juozas Olekas konferencijoje kalbė-jo, kad atiduoda pagarbą šiai asmenybei, 20 metų dirbusiai sveikatos apsaugos ministru. Dr. V. Kleiza pirmasis šalyje atliko inksto transplantaciją iš gyvo donoro.

„Šis žmogus tiek metų paskyrė tam, ką dabar galime vertinti kaip didžiulį tautos turtą. Mūsų sveikatos sistema buvo kuriama žingsnis po žingsnio, sistemingai. Dr . V. Kleizos 20 metų minis-travimo įžvalgos buvo nukreip-tos labai toli. Antroji žvaigždė  – Algimantas Marcinkevičius, atli-kęs kitą istorinę misiją: pirmąją širdies persodinimo operaciją. Jis buvo sisteminio požiūrio į sveikatos apsaugos bendražygis. Prisimename, kad tuomet vyku-siame Lietuvos gydytojų suvažia-vime pasiūlėme A. Marcinkevičių į atkurtos LGS prezidentus. Buvo priimta labai daug svarbių doku-mentų. Vienas jų – parengta alternatyvi Lietuvos nacionalinė sveikatos apsaugos koncepcija, vėliau patvirtinta Seime. Buvo pri-imtas Lietuvos sveikatos apsau-gos sistemos įstatymas, kuriame įteisinta infrastruktūra, sukurta dr. V. Kleizos“, – konferencijoje kalbė-jo ES komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis. Eurokomisaras pri-minė, kad ir ES gimė mintis, kad būtina vienyti ir kurti sisteminiu požiūriu valdomą infrastruktūrą. Bent jau retomis ligomis arba labai komplikuotomis ligomis ser-gantiems pacientams bei tiems atvejams, kuriems būtina koncen-truoti specialistus, pajėgas, klini-kinę patirtį ir galimybes suteikti pagalbą ir gydymą. Jei šalyje yra 10 tūkst. sergančiųjų retomis ligomis, tai kvalifikuotą ir speciali-zuotą pagalbą ne visose valstybė-se suteikti įmanoma. Geriausias pavyzdys, kad reikia sujungti gydymo įstaigas į sistemiškai valdomą struktūrą, yra Europos referentiniai tinklai. Dėl telemedi-cinos įmanoma suteikti savotišką

JIS – SAVO VIETOJE. TAIP VERTINO BENDRAAMŽIAI

virtualų gydymą – diagnostiką, konsultavimą. Tai ir būtų sistemi-nio mąstymo, apie kurį galvojo ir dr. V. Kleiza, pavyzdys.

ES komisaras konferencijos dalyviams sakė, kad pernai ES paskelbė e. sveikatos komunikatą, kuriame sakoma, kad pacientai turi prieigos prie savo duomenų teisę, taip pat jie turi bendra-darbiauti su gydytojais ir būti atsakingi už savo sveikatą ir kt. Anot ES komisaro V. Andriukaičio, Lietuvos pacientai teigia, kad medicinos paslaugos yra šiek tiek per brangios, per toli nuo gyvenamosios vietos, bet labiau-siai juos vargina ilgas laukimas, kol patenka pas specialistus. Bet jis nėra toks ilgas kaip Anglijoje, Graikijoje arba Suomijoje. „Nors Lietuvos resursai riboti, tvarko-masi gerai. Dėl dr. V. Kleizos atka-klaus siekio įkūnyta sistema išdės-tyta visoje mūsų šalies teritorijoje. Būtent tai ir leidžia pasakyti, kad gerai tvarkomasi. Ilgėja ES šalių gyventojų gyvenimo trukmė, bet atsiranda ir kita bėda – kuo ilgiau gyvename, tuo daugiau chroniš-kų ligų įgyjame. Auga finansiniai ištekliai joms gydyti. Manau, yra visiškai bevaisės diskusijos apie

ligoninių uždarymus. Tai kažkoks nesusipratimas. Jas reikia perpro-filiuoti arba suteikti joms teisę turėti daugiau funkcijų bei pasa-kyti, kas yra būtina. Investicijos į sveikatos apsaugą negali būti traktuojamos kaip skola“, – įsiti-kinęs eurokomisaras.

VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas prof. Vincas Janušonis konferencijoje skaitė pranešimą „Senoji naujoji vadyba: ministro Vytauto Antano Kleizos sveikatos sistemos valdymas“. Tik tas, kuris kada nors buvo „pir-mas“, supranta pažangos, inovaci-jos prasmę ir naudą, o sveikatos apsaugos ministras V. Kleiza buvo puikus politikas, vadybininkas, mokslininkas, profesionalus medi-kas. Būtent šias savybes ban-dęs apibūdinti prof. V. Janušonis pateikė išvadą: doc. dr. Vytautas Kleiza buvo vadovų vadovas.

To meto studentai daug disku-tavo apie sveikatos apsaugą, jos sistemą. Būsime Kauno medikai nemažai kalbėjo apie biurokra-tus sveikatos apsaugoje ir kt. Studentai yra pateikę savo nuo-monę apie sveikatos apsaugos ministrą V. Kleizą – jis yra savo vietoje. Taip vieningai kalbama

apie jį. Pasak LSMU ligoninės Kauno klinikų generalinio direk-toriaus prof. Renaldo Jurkevičiaus, Kauno klinikos buvo atidarytos metais vėliau nei V. Kleiza įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą. Ši ligoninė buvo itin moderni. Karo metu čia buvo karo ligoninė. Po karo iš esmės buvo likę griaučiai. Ligoninei atstatyti buvo vežami net vokiečių belaisviai. Netrukus V. Kleiza pradėjo dirbti chirurgu. O jo ministravimo metais buvo pastatyti 4 klinikų nauji pastatai – akušerijos-ginekologijos, akių ligų, kardiologijos, neurochirurgi-jos klinikos. Kauno klinikos dabar turi 38 klinikas. Čia teikiamos ne tik planinės paslaugos, bet ir sku-bioji pagalba, ji smarkiai išvysty-ta. Šiandien Kauno klinikos yra 3 darbdavys Lietuvoje – dirba 7300 darbuotojų, tarp jų 1400 gydy-tojų, didžiulis skaičius gydytojų rezidentų. Per metus apsilanko 1,3 mln. pacientų, atliekama 65 tūkst. įvairiausių operacijų ir kt. Džiaugiamasi ir genetikos pasie-kimais. VUL Santaros ir LSMU ligoninės Kauno klinikos kartu dalyvauja bendrame projekte su Japonijos mokslininkais.

Pirmosios dializės Kauno kli-nikose buvo atliktos 1969 m., o pirmoji inkstų transplantacija atlikta 2000 m. Šiandien trans-plantacijos programa, anot prof. R. Jurkevičiaus, sėkmingai juda į priekį. Aktyvių statybų laiko-tarpis yra praėjęs. Šiandieniniai gydymo įstaigų vadovai galvoja apie kolektyvą, darbuotojus, dar-bo sąlygas bei atlyginimus, taip pat mąstoma apie technologijas. Norima, kad abiejų universitetų klinikos būtų labai pažangios. Vadovai siekia pažangos savo ligoninėms, savo kraštui.

„Šiandien Kauno klinikos yra skaitmeninė ligoninė. Praktiškai jau yra išimtis, kai turime popie-rinę, o ne elektroninę ligonio istoriją. Žengiame į priekį. Mūsų misija – gerinti Lietuvos gyvento-jų sveikatą, jų gyvenimo kokybę, ugdyti nuolat tobulėjančius ir ambicingus specialistus, įdieg-ti mokslu pagrįstas inovacijas.

Gydytojas G. Rimdeika konferencijos metu pristatė knygą „Vytautas Kleiza – dviejų dešimtmečių ministras“.

žinios 7L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 1 9 - 3

GYDYTOJŲ

Atkelta iš 6 p.

Kauno klinikų vizija – moderni medicininė, socialiai atsakinga įstaiga, teikianti pagalbą sudėtin-giems pacientams, eksperimenti-nės pasaulinės medicinos naujau-sios žinios bei patirtis studentams bei sveikatos apsaugos priežiūros specialistams, mokslinių tyrimų plėtra, taip pat motyvuojančios socialinės ir darbo sąlygos dar-buotojams. Be jų mūsų turimi pastatai yra ne daug kas. Davose vykusio ekonomikos forumo sim-poziumuose buvo daug kalba-ma apie ateities mediciną, kokia bus moderni ligoninė, kas mūsų laukia po 20 ar 30 metų, kaip sveikatos priežiūra bus teikiama ateityje. Suprantame, kad mūsų visuomenė sensta, daugėja lėti-nių ligų pacientų, tačiau ateina ir galingi įrankiai. Mes kalba-me, kad visi turėsime nuskai-tytą genomą. Tuomet atsiveria didžiulės galimybės gydymui. Be to, ateina dirbtinis intelektas. Jau dabar kai kuriuose skyriuo-

se bandome pasitelkę dirbtinio intelekto algoritmą sudaryti dar-bo grafikus. Taigi, ateitis – labai įdomi. Jaunieji vadovai, gydy-tojai tęs tuos darbus, kuriuos pradėjo mūsų mokytojai, tokie milžinai kaip ministras Vytautas Kleiza, akademikas Aleksandras Januškevičius, prof. Vytautas Jašinskas, akademikas Jurgis Brėdikis ir kt.“, – kalbėjo Kauno kli-nikų vadovas prof. R. Jurkevičius. Su VU Medicinos fakulteto pasie-kimais 1960–1980 m. konfe -rencijos dalyvius supažindino VU Medicinos fakulteto deka-nas prof. Algirdas Utkus. Apie inkstų transplantologijos ištakas konferencijoje pasakojo prof. Balys Dainys. Jis priminė, kad doc. V. Kleizai priklauso idėja įkurti Vilniuje tuo metu modernų inkstų transplantacijos centrą. Nacionalinio transpaltacijos biuro vadovė Audronė Būziuvienė, kal-bėdama apie organų donorystę ir transplantaciją dabar ir ateityje, sakė, kad kiekvieną dieną 10 ES

piliečių miršta nesulaukę organų transplantacijos. Šiuo metu 383 recipientai laukia organų. Šiame sąraše – ir 17 vaikų. Dabar orga-nų donoryste keičiamasi su kai-myninėmis bei kitomis ES šalimis. Anot A. Būziuvienės, visuomenė vis labiau pritaria donorystei. Gydytojas Povilas Rimkus kon-ferencijoje supažindino su doc. Vytauto Kleizos gyvenimu, jo veikla. Buvo prisiminti kai kurie doc. V. Kleizos išsakyti palinkėji-mai bei mintys.

1999 m. švęsdamas 80-metį mokslininkas ir ministras V. Kleiza savo padėkos kalbą užbaigė žodžiais: „Daug pasitenkinimo man atnešė šis darbas, t. y. tarnys-tė ligoniui, ir galiu drąsiai pasaky-ti – ši profesija yra mano laimės talismanas. Mums turi rūpėti, kad žmogus būtų sveikas, žvalus ir darbingas – tai yra laimingas.“

Gydytojas Gediminas Rimdeika konferencijos metu pristatė knygą „Vytautas Kleiza – dviejų dešimtmečių ministras“. Pasak

JIS – SAVO VIETOJE. TAIP VERTINO BENDRAAMŽIAI

jo, knygoje surinkti atsiminimai žmonių, kuriems teko laimė savo kelyje sutikti šį žmogų – mokytoją, gydytoją, ministrą, graugą, tėvą ar senelį. Gydytojas G. Rimdeika įsitikinęs, kad visų atmintyje doc. V. Kleiza paliko gilų pėdsaką. Knygoje pateikiama ir bibliografija, kurią sudaro doc. V. Kleizos mokslinė veikla besitę-sianti beveik 50 metų.

Kazimieras Valius

Vytautas Kleiza chirurginės operacijos metu. 1987 m. Nuotrauka iš knygos.

LSMU Vaikų ligų klinika, Kauno miesto ir krašto Pediatrų draugija, Lietuvos vaikų alergologų draugija ir Vaikų lėtinių kvėpavimo organų ligų centras

organizuoja mokslinę praktinę konferenciją

Kauno seminarai: Vaikų alergologija ir pulmonologija 2019kuri vyks 2019m.vasario28d. LSMUL Kauno klinikose, Vaikų ligų klinikoje 4004 a., Eivenių 2. Konferencija skirta visų specialybių gydytojams. Bus išduodamas 6 valandų gydytojų profesinio tobulinimosi pažymėjimas.Išankstinė registracija vyks 2018 m. vasario 1–21 dienomis e. paštu: vaiku.alergologija@gmail.com. Mokestis – 10 eurų, draugijos nariams – 5 eurai (nuolaida taikoma Lietuvos vaikų alergologų draugijos nariams, sumokėjus draugijos nario mokestį už 2018 metus). Konferencijosdienąregistracijosmokestis15eurų.Vietų skaičius ribotas

Programa Registracija 9:00–10:00

Vaikø ligø klinika

PIRMASISPOSĖDIS.Pirmininkauja:doc.JolantaKudzytėirdoc.R.Kučinskienė10:00 – 10:10 Konferencijos atidarymas. 10:10 – 10:35 Vystyklų dermatitas, doc. Jolanta Kudzytė, LSMU10:35 – 11:00 Dilgėlinė ir infekcijos, dr. Vilija Bubnaitienė, LSMU11:00 – 11:25 Eozinofilinis ezofagitas, doc. Rūta Kučinskienė, LSMU 11:25 – 12:00 Component resolved diagnostics and Allergen

specific immunotherapy, gyd. Regina Pakalne, Vaikų Universitetinė ligoninė, Ryga, Latvija

12:00 – 12:20 Vaikų sergančių AR ir AA spec. IgE ir ODM palyginimas, rez. Brigita Stočkutė

12:20 – 12:40 Klinikinis atvejas, rez. Greta Kalnietytė-Linkevičienė12:40 – 13:00 Klinikinis atvejas, rez. Greta Budukevičiūtė13:00 – 13:30 Diskusijos13:30–14:30 Pietūs

ANTRASISPOSĖDIS.Pirmininkauja:doc.LaimutėVaidelienėir

doc.ValdonėMisevičienė

14:30 – 14:55 Aplinkos ir genetinių veiksnių įtaka astmos išsivystymui, doc. Laimutė Vaidelienė, LSMU

14:55 – 15:20 Pneumonija gripo metu, doc. Valdonė Misevičienė, LSMU

15:20 – 15:45 Klausos vaidmuo vaiko gyvenime, dr. Alina Kuzminienė, LSMUL KK

15:45 – 16:10Aktualūs vaikų tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo klausimai, gyd. Dalia Steponavičienė, gyd. Vaida Kudirkienė, KKL

16:10 – 16:30 Klinikinis atvejis, rez. Marija Krutulytė

16:30 – 17:00 Diskusijos.

žinios 8L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 1 9 - 3

GYDYTOJŲ

VU MF Vaikų ligų klinika VULSK Vaikų ligoninė Lietuvos pediatrų draugija Lietuvos reumatologų asociacija

TARPTAUTINĖ KONFERENCIJA Pasaulinei vaikų reumatinių ligų dienai paminėti

VAIKŲ REUMATINĖS LIGOS – ŠIŲ DIENŲ AKTUALIJOS

2019 m. kovo 22 d. (penktadienis) Inovatyvios medicinos centras, Santariškių g. 5, Vilnius

Konferencija skirta vaikų ir suaugusiųjų reumatologams, oftalmologams, ortopedams - traumatologams,

vaikų ligų gydytojams, šeimos gydytojams, kitų specialybių gydytojams, slaugytojams, rezidentams

PROGRAMA 10.00-11.00 Dalyvių registracija I posėdis. Pirmininkauja doc. V. Panavienė 11.00-11.30 Vaikų reumatologijos aktualijos. Doc.V.Panavienė, VU MF VLK 11.30-12.30 Ką žinome apie jaunatvinį idiopatinį artritą dabar ir jo gydymą ateityje.

Prof. A. Martini, Genujos universitetas, Italija 12.30-13.00 Neuždegiminės vaikų judamojo aparato ligos. Dr. G. Bernotavičius VULSK

Vaikų ligoninė 13.00-13.30 Akių pažeidimai sergant uždegiminėmis jungiamojo audinio ligomis. Dr.

A. Gelžinis LSMU Akių ligų klinika 13.30-14.00 Pietų pertrauka II posėdis. Pirmininkauja dr. S. Rusonienė 14.00-15.00 Vaikų vaskulitai. Prof. P.Dolezalova, Charles universitetas, Čekija 15.00-15.30 Ankstyva sisteminės raudonosios vilkligės diagnostika. Doc.

S.Stropuvienė, VUL SK 15.30-16.30 Klinikiniai atvejai 16.30-16.45 Diskusijos 16.45-17.00 Sertifikatų išdavimas

Visiems konferencijos dalyviams bus išduoti 6 val. trukmės kvalifikacijos kėlimo sertifikatai. Registruotis internetu https://goo.gl/forms/z9AHVcrI91Oh5Jgr2 iki kovo 20 dienos imtinai. Registracijos mokestis 10 Eur. Konferencijos dalyvio mokestį galima pervesti į labdaros ir paramos fondo „Sąnariukai“ sąskaitą: LT 18 7044 0600 0642 7673 (įmonės kodas 301738062), nurodant konferencijos dalyvio VARDĄ PAVARDĘ ir įmokos paskirtį: 2019-03-22 konferencijos dalyvio mokestis. Kilus klausimams, kreipkitės telefonu: +37069589525 arba el.paštu: ausravaiciulenaite@gmail.com