2013 m. sausio 24 d.

aikðtëRinkos

2013 m. sausio 24 d.

KetvirtadienisKaina 1,20 LtNr. 10 (2 523)Këdainiø rajono laikraðtis

Skaitytojø dëmesiui!

18-ieji leidimo metai

/Nukelta á 3 psl./

/Nukelta á 2 psl./

Norite þinoti, kas vyksta Këdainiuose ir visuose rajono miesteliuose bei kaimuose?

Jums skirtas didþiausias rajono laikraðtis

Aktuali informacija, 22-ø televizijø programa, skelbimai ir kiti svarbûs praneðimai.Visa tai – laikraðtyje „Rinkos aikðtë“, kurá savo paðto dëþutëse rasite tris kartus per

savaitæ, jei tapsite mûsø prenumeratoriumi.Prenumeratà nuo bet kurios mënesio dienos priima

„Rinkos aikðtës“ platinimo tarnyba (tel. 55 242),„Lietuvos ryto“ platinimo tarnyba (tel. 56 265)

ir visi Lietuvos paðto laiðkaneðiai.

Irma BAJORÛNË

Antradiená Paberþëje, 1863 metø sukilimo muziejuje, pristatytaAntradiená Paberþëje, 1863 metø sukilimo muziejuje, pristatytaAntradiená Paberþëje, 1863 metø sukilimo muziejuje, pristatytaAntradiená Paberþëje, 1863 metø sukilimo muziejuje, pristatytaAntradiená Paberþëje, 1863 metø sukilimo muziejuje, pristatytaLietuvos banko iðleista kolekcinë moneta, skirta sukilimo 150Lietuvos banko iðleista kolekcinë moneta, skirta sukilimo 150Lietuvos banko iðleista kolekcinë moneta, skirta sukilimo 150Lietuvos banko iðleista kolekcinë moneta, skirta sukilimo 150Lietuvos banko iðleista kolekcinë moneta, skirta sukilimo 150metø sukakèiaimetø sukakèiaimetø sukakèiaimetø sukakèiaimetø sukakèiai. . . . . Monetas nukaldino Lietuvos monetø kalykla.Monetas nukaldino Lietuvos monetø kalykla.Monetas nukaldino Lietuvos monetø kalykla.Monetas nukaldino Lietuvos monetø kalykla.Monetas nukaldino Lietuvos monetø kalykla.TTTTTiraþas – 3 tûkstanèiai monetø. iraþas – 3 tûkstanèiai monetø. iraþas – 3 tûkstanèiai monetø. iraþas – 3 tûkstanèiai monetø. iraþas – 3 tûkstanèiai monetø. Kolekcinë moneta sveria 28,28Kolekcinë moneta sveria 28,28Kolekcinë moneta sveria 28,28Kolekcinë moneta sveria 28,28Kolekcinë moneta sveria 28,28gramo, ji pagaminta ið sidabro.gramo, ji pagaminta ið sidabro.gramo, ji pagaminta ið sidabro.gramo, ji pagaminta ið sidabro.gramo, ji pagaminta ið sidabro.Nominalas – 50 litø. Monetos kaina reprezentacinëje dëþutëje –Nominalas – 50 litø. Monetos kaina reprezentacinëje dëþutëje –Nominalas – 50 litø. Monetos kaina reprezentacinëje dëþutëje –Nominalas – 50 litø. Monetos kaina reprezentacinëje dëþutëje –Nominalas – 50 litø. Monetos kaina reprezentacinëje dëþutëje –175 litai175 litai175 litai175 litai175 litai, be jos – 160 litø., be jos – 160 litø., be jos – 160 litø., be jos – 160 litø., be jos – 160 litø.

Sukilimo jubiliejuiskirtos monetospremjera – Paberþëje

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Maþiau labai sunkiø, sunkiø bei apysunkiø nusikaltimø ir baudþiamøjø nusiþengimø, maþiau nusikaltusiøMaþiau labai sunkiø, sunkiø bei apysunkiø nusikaltimø ir baudþiamøjø nusiþengimø, maþiau nusikaltusiøMaþiau labai sunkiø, sunkiø bei apysunkiø nusikaltimø ir baudþiamøjø nusiþengimø, maþiau nusikaltusiøMaþiau labai sunkiø, sunkiø bei apysunkiø nusikaltimø ir baudþiamøjø nusiþengimø, maþiau nusikaltusiøMaþiau labai sunkiø, sunkiø bei apysunkiø nusikaltimø ir baudþiamøjø nusiþengimø, maþiau nusikaltusiønepilnameèiø ir teistø asmenø, maþiau vieðosios tvarkos paþeidimø ir dar daug ko maþiau praëjusiø metønepilnameèiø ir teistø asmenø, maþiau vieðosios tvarkos paþeidimø ir dar daug ko maþiau praëjusiø metønepilnameèiø ir teistø asmenø, maþiau vieðosios tvarkos paþeidimø ir dar daug ko maþiau praëjusiø metønepilnameèiø ir teistø asmenø, maþiau vieðosios tvarkos paþeidimø ir dar daug ko maþiau praëjusiø metønepilnameèiø ir teistø asmenø, maþiau vieðosios tvarkos paþeidimø ir dar daug ko maþiau praëjusiø metøstatistikoje, kurià praëjusá antradiená pateikë Policijos komisariato virðininkas Dainius Dobilas susitikime sustatistikoje, kurià praëjusá antradiená pateikë Policijos komisariato virðininkas Dainius Dobilas susitikime sustatistikoje, kurià praëjusá antradiená pateikë Policijos komisariato virðininkas Dainius Dobilas susitikime sustatistikoje, kurià praëjusá antradiená pateikë Policijos komisariato virðininkas Dainius Dobilas susitikime sustatistikoje, kurià praëjusá antradiená pateikë Policijos komisariato virðininkas Dainius Dobilas susitikime surajono þiniasklaidos atstovais. Trajono þiniasklaidos atstovais. Trajono þiniasklaidos atstovais. Trajono þiniasklaidos atstovais. Trajono þiniasklaidos atstovais. Tokie pirmàjá metø mënesá rengiami susitikimai – jau tradiciniai ir skirtiokie pirmàjá metø mënesá rengiami susitikimai – jau tradiciniai ir skirtiokie pirmàjá metø mënesá rengiami susitikimai – jau tradiciniai ir skirtiokie pirmàjá metø mënesá rengiami susitikimai – jau tradiciniai ir skirtiokie pirmàjá metø mënesá rengiami susitikimai – jau tradiciniai ir skirtiapþvelgti praëjusiø metø komisariato veiklos rezultatus bei kriminogeninæ situacijà rajone.apþvelgti praëjusiø metø komisariato veiklos rezultatus bei kriminogeninæ situacijà rajone.apþvelgti praëjusiø metø komisariato veiklos rezultatus bei kriminogeninæ situacijà rajone.apþvelgti praëjusiø metø komisariato veiklos rezultatus bei kriminogeninæ situacijà rajone.apþvelgti praëjusiø metø komisariato veiklos rezultatus bei kriminogeninæ situacijà rajone.

Metai turëjo daug minusø,ir tai jiems – pliusas

Lietuvos banko valdybos narys A. Misevièius kolekcinæ monetà, skirtà1863 metø sukilimo jubiliejui, dovanojo Paberþës muziejaus vadoveiA. Galvanauskienei.

Su þiniasklaidos atstovais tradiciðkai susitiko Policijos komisariato virðininkas D. Dobilas ir Organizacinioposkyrio virðininkë V. Èetrauskienë. /Nuotr. autorës/

2013 m. sausio 24 d.2

/Atkelta ið 1 psl./

TELYDI JUS PAGUODA IR DVASIOS STIPRYBËÐIÀ SUNKIÀ NETEKTIES VALANDÀ.

Nuoðirdþiai uþjauèiame Jûsø ðeimà, mirus brangiam vyrui,tëveliui, seneliui Vladui Rumbavièiui.  

Respublikos g. 8A namo gyventojai

Pastoviems perveþimams Lietuvoje ilgalaikiø sutarèiøpagrindu reikalingos transporto ámonës, turinèios gilausðaldymo (-18°C) 15 pll - 32 pll talpos transportà.Kreiptis tel. 8 656 29 160.

Skubiai

Mirus Kostui LEVIÐAUSKUI nuoðirdþiai uþjauèiame velionioþmonà Aldonà, dukras Daivà, Linà ir Rità, gimines ir artimuosius.

Vainikø bendruomenës centras

Dauguma skaièiø buvomaþesni

Metø statistikoje daug minu-so þenklø paprastai turëtø liûdin-ti, taèiau kai jà pateikia policijosvadovas, kalbantis apie ávairiasnusikalstamas veikas, minusai irdþiugina, ir guodþia.

Komisariato virðininko D. Do-bilo teigimu, pernai rajone ið visoávykdytos 1 tûkst. 159 nusikalstamosveikos, o tai – 95-iomis maþiau nei2011-aisiais. Labiausiai, 79-iais, su-maþëjo apysunkiø nusikaltimø.

Paèiø kraupiausiø nusikalti-mø skaièius paprastai nëra didelis,bet jo vietoje visi trokðtø matyti nu-lá. Deja, pernai nuþudyti keturiþmonës, trims sunkiai sutrikdytasveikata, uþregistruoti du iðþagini-mai, vienas seksualinis prievarta-vimas, 24 plëðimai. Visi ðie skaièiaimaþesni nei ankstesniais metais.

Vagysèiø gerokai smuktelëjo

Sumaþëjo ir vagysèiø, kuriøpernai uþregistruota 577, o tai –49-iomis maþiau nei 2011 metais.

Kas ir kokiu bûdu pernai vog-ta? 419 atvejø – asmeninio turtovagystës, 332 – vagystës ásibrau-nant á patalpas, 65 kartus buvo va-giama ið gyvenamøjø patalpø, 30– ið prekybos taðkø.

Nors bendras vagysèiø skai-èius smuktelëjo, bet smarkiai ið-augo apvogtø automobiliø skai-èius – pernai jø apvogta net 105,kai 2011-aisiais buvo 69. Taèiaupaèiø automobiliø pavogta tik try-lika, ir D. Dobilas pabrëþia, kadðis skaièius – maþiausias per dvy-lika pastarøjø metø.

bei psichotropinëmis medþiago-mis ir kuriø skaièius nuo 5 (uþ-pernai) iðaugo iki 15 (pernai).Nors ið pirmo þvilgsnio gali atro-dyti prieðingai, taèiau tokiø iki-teisminiø tyrimø skaièiaus padi-dëjimas – geras rezultatas. „Ðá ga-na aukðtà rezultatà pasiekëmebendradarbiaudami su Kauno irPanevëþio pareigûnais, tirianèiaisorganizuotà nusikalstamumà“, –pabrëþë komisariato virðininkas.

Dël naujo ástatymo – ðuolis

Dar vienas smarkiai padidë-jæs skaièius pasitenkinimo neke-lia, taèiau jo padidëjimas lengvaipaaiðkinamas – pradëjus galiotiApsaugos nuo smurto artimojeaplinkoje ástatymui, imta kur kasgrieþèiau traktuoti ðeimose irtarp kitø artimøjø kylanèius irsmurtu prasiverþianèius konflik-tus, todël pernai smarkiai ðokte-

Metai turëjo daug minusø, ir tai jiems – pliusas

Dvylikos metø laikotarpyjepraëjusieji metai iðsiskiria ir pa-èiu maþiausiu nusikaltusiø nepil-nameèiø skaièiumi – tokiø buvo54. Gerokai maþiau nei uþpernainusikalto ir jau anksèiau teisti as-menys, taèiau girti kaip reikiantpasiþymëjo – statistikoje jø yranet 259.

Pasiektas bendromisjëgomis

Tamsiosios rajono gyvenimopusës vaizdà papildo ir tokie skai-èiai: pernai ávykdyta 40 sukèiavi-mø, 4 turto prievartavimai, 8 tur-to pasisavinimai, 79 turto sunai-kinimai ar sugadinimai, 8 papir-kimai, 4 savavaldþiavimai, 6 nu-sikaltimai, susijæ su ginklais.

D. Dobilas atkreipë þiniask-laidos atstovø dëmesá á nusikalti-mus, kurie susijæ su narkotinëmis

lëjo neþymaus sveikatos sutrikdy-mo atvejø.

Beje, per metus uþregistruo-tus 93 tokius ávykius turëjo tirtiviso labo du Prevencijos posky-rio pareigûnai, kurie atlieka darir kitokias uþduotis, tad darbokrûvis jiems – nemenkas.

Kalbëdamas apie tai D. Do-bilas pabrëþë, kad Prevencijosposkyrio pareigûnai pernai ma-þiau suraðë administraciniø teisëspaþeidimø protokolø, taèiau tamyra rimtø prieþasèiø.

Tenka „dalintis“ inspektoriais

„Ðio poskyrio veiklos aktyvu-mà vaizdþiai parodo tai, kiek uþ-fiksuota administraciniø teisëspaþeidimø, taèiau pernai trysapylinkës inspektoriai iðëjo á pen-sijà, du pareigûnai atlieka minë-tus ikiteisminius tyrimus dëlsmurto artimoje aplinkoje ir ne-begali dalyvauti prevencinëjeveikloje, vienas iðëjo á kitas pa-reigas kitame komisariato pada-linyje“, – permainas Prevencijosposkyryje vardino D. Dobilas.

Tiesa, metø viduryje ðiameposkyryje pradëjo dirbti pareigû-në ið Kauno, o paèioje metø pa-baigoje – ir pareigûnë ið Jonavos,taèiau sudëtinga situacija iðlieka.

Dël pareigûnø stygiaus ke-liems apylinkiø inspektoriamstenka priþiûrëti ne po vienà, o podvi seniûnijø teritorijas. Vienupareigûnu tenka „dalintis“ Jos-vainiø ir Pernaravos, Gudþiûnø irSurviliðkio, taip pat Truskavos irÐëtos seniûnijoms.

Pernai tirti sekësi geriausiai

Susitikime buvo aptartas irnusikalstamø veikø iðtyrimo ro-

diklis, kuriuo komisariato virði-ninkas atvirai pasidþiaugë: nuo2003-iøjø metø, kai ásigaliojonaujas Baudþiamojo proceso ko-deksas, pernai pasiektas didþiau-sias iðtyrimo procentas – 53,1.Negana to, ðis rodiklis – geriau-sias visoje apskrityje.

Këdainieèiø pareigûnø naudai– ir palyginimai, kaip kam apskrity-je sekësi baigti tirti baudþiamàsiasbylas. Pasirodo, Këdainiø rajonopolicijos pareigûnai pernai iðtyrë313 tokiø bylø, Kauno rajono – 308,Kaiðiadoriø – 147, Jonavos – 190.

Á teisingumo rankas këdai-nieèiai perdavë 380 ávykdþiusiø-jø nusikaltimus, Kauno rajono ty-rëjai – 394, Jonavos – 241, Kai-ðiadoriø – 170.

Kas nuþudë, taip ir neaiðku

Komisariato virðininkas, bekita ko, uþsiminë, kad visus nuþu-dymus paprastai pavyksta iðtirti,taèiau vienu atveju to padaryti ikiðiol nepavyko – taip ir neaiðku, kas2010-øjø vasarà nuþudë atokiossodybos savininkà Vilainiø seniû-nijos Rudþiø kaime.

Praðnekus apie nuþudymusnebuvo iðvengta ir klausimø apiekraupø nusikaltimà Pernaravosseniûnijos Goþiø kaime, kur ðie-met sodybos ðeimininkë nuþudy-ta, o ðeimininkas labai sunkiaisuþalotas.

Nors D. Dobilas nenorëjo at-skleisti, kokios tautybës yra iðaiðkin-tos gaujos nariai, kad nebûtø apkal-tintas rasine diskriminacija, taèiauþiniasklaidos atstovø primygtinaiklausinëjamas atskleidë, kad visi jie– romø tautybës, bet ne tie, su ku-riais sodybos savininkas turëjo ver-slo reikalø – prekiavo arkliais.

Rajono þiniasklaidos atstovai visada ádëmiai klausosi skaièiø ir faktø,gilinasi á komisariato pateiktà statistikà.

Pirmadienio rytà AkademijosPirmadienio rytà AkademijosPirmadienio rytà AkademijosPirmadienio rytà AkademijosPirmadienio rytà Akademijosmiestelyje statybininkaimiestelyje statybininkaimiestelyje statybininkaimiestelyje statybininkaimiestelyje statybininkaipasigedo statybiniø medþiagø.pasigedo statybiniø medþiagø.pasigedo statybiniø medþiagø.pasigedo statybiniø medþiagø.pasigedo statybiniø medþiagø.Kita ámonë nuostolius patyrë,Kita ámonë nuostolius patyrë,Kita ámonë nuostolius patyrë,Kita ámonë nuostolius patyrë,Kita ámonë nuostolius patyrë,kai buvo apvogtas joskai buvo apvogtas joskai buvo apvogtas joskai buvo apvogtas joskai buvo apvogtas josautomobilis.automobilis.automobilis.automobilis.automobilis.

Kaune registruotos bendro-vës vadovas antradiená praneðëKëdainiø policijai, kad ið Dotnu-vos seniûnijos Akademijos mies-telyje esanèios statybvietës pa-vogta prilydomoji stogo danga irminkðta mineralinë vata, o ben-drovei padarytas beveik 5 tûkst.litø nuostolis.

Prieð keletà dienø vienosámonës automobilis „PeugeotBoxer“ buvo apvogtas Këdai-niuose, prie Ðëtos gatvës 112-ojonamo.

Iðdauþæ automobilio dure-liø stiklus, vagys ið vidaus iðtrau-kë maiðà, kuriame buvo sudëtikroviniø tvirtinimo dirþai, raktøir jø galvuèiø rinkiniai, tempimovirvë.

„Rinkos aikðtës“ inf.

Þurnalistø kûrybiniø darbø konkurso „Agromedija 2012“ padëka uþÞurnalistø kûrybiniø darbø konkurso „Agromedija 2012“ padëka uþÞurnalistø kûrybiniø darbø konkurso „Agromedija 2012“ padëka uþÞurnalistø kûrybiniø darbø konkurso „Agromedija 2012“ padëka uþÞurnalistø kûrybiniø darbø konkurso „Agromedija 2012“ padëka uþagroþurnalistikos tradicijø puoselëjimà áteikta „Rinkos aikðtës“agroþurnalistikos tradicijø puoselëjimà áteikta „Rinkos aikðtës“agroþurnalistikos tradicijø puoselëjimà áteikta „Rinkos aikðtës“agroþurnalistikos tradicijø puoselëjimà áteikta „Rinkos aikðtës“agroþurnalistikos tradicijø puoselëjimà áteikta „Rinkos aikðtës“bendradarbiui Dainiui Ðepeèiuibendradarbiui Dainiui Ðepeèiuibendradarbiui Dainiui Ðepeèiuibendradarbiui Dainiui Ðepeèiuibendradarbiui Dainiui Ðepeèiui.....

Jovita ÞEBRAUSKAITË

VVVVVienà naktá – aðtuonios visiðkaiienà naktá – aðtuonios visiðkaiienà naktá – aðtuonios visiðkaiienà naktá – aðtuonios visiðkaiienà naktá – aðtuonios visiðkaivienodos vagystës, o kitas dvienodos vagystës, o kitas dvienodos vagystës, o kitas dvienodos vagystës, o kitas dvienodos vagystës, o kitas dvivivivivinaktis – dar po vienà tokià pat.naktis – dar po vienà tokià pat.naktis – dar po vienà tokià pat.naktis – dar po vienà tokià pat.naktis – dar po vienà tokià pat.TTTTTokie ávykiai pasipylë praëjusáokie ávykiai pasipylë praëjusáokie ávykiai pasipylë praëjusáokie ávykiai pasipylë praëjusáokie ávykiai pasipylë praëjusásekmadiená, o juos papildë dar irsekmadiená, o juos papildë dar irsekmadiená, o juos papildë dar irsekmadiená, o juos papildë dar irsekmadiená, o juos papildë dar irpirmadienis bei treèiadienis. Vpirmadienis bei treèiadienis. Vpirmadienis bei treèiadienis. Vpirmadienis bei treèiadienis. Vpirmadienis bei treèiadienis. Visaisisaisisaisisaisisaisðiais atvejais pavogti vien tik keliøðiais atvejais pavogti vien tik keliøðiais atvejais pavogti vien tik keliøðiais atvejais pavogti vien tik keliøðiais atvejais pavogti vien tik keliømarkiø lengvøjø automobiliømarkiø lengvøjø automobiliømarkiø lengvøjø automobiliømarkiø lengvøjø automobiliømarkiø lengvøjø automobiliøgalinio vaizdo veidrodëliaigalinio vaizdo veidrodëliaigalinio vaizdo veidrodëliaigalinio vaizdo veidrodëliaigalinio vaizdo veidrodëliai.....

Apvogë skirtingose gatvëse

Visos vagystës ávykdytos Kë-dainiuose, taèiau skirtingose mies-to vietose. Po du automobilius ap-vogta prie Þemaitës gatvës 14-ojonamo ir Liepø alëjoje, po vienà –P. Lukðio, S. Jaugelio-Telegos, Jos-vainiø, Rasos ir Liaudies gatviøkiemuose, Pavasario gatvës auto-mobiliø stovëjimo aikðtelëje.

Visi namai, kuriø kiemuosenukentëjo automobiliai, yra dau-giabuèiai, në vieno atvejo nepasi-taikë sodybose.

Didþiausià paklausà, matyt,

Padëka uþ raðinius apieþemës ûká

Þemës ûkio temomis raðan-èiø þurnalistø kûrybinis konkursassurengtas pirmà kartà. Jam pa-teikta daugiau kaip 70 kaimui ir

þemës ûkiui skirtø darbø, publi-kuotø daugiausia regioninëjespaudoje.

„Rinkos aikðtës“ inf.

Eidami per miestà, vagysrankiojo veidrodëlius

turi „Audi A4“ ir „Audi A6“ veid-rodëliai, nes ðios markës automo-biliø apvogta daugiausia – netpenki. Dar keturi be galinio vaiz-do veidrodëliø likæ automobiliai –BMW markës. Vienas jø „BMW535“, antras – „BMW 525D“, o ki-ti du – „BMW 530“.

Þala – net keli tûkstanèiai

Toje apvogtøjø kompanijojevieniðas lieka tik „Mercedes BenzE200“ – Rasos gatvës 10-ojo namokieme stovëjusio automobilio „bro-liø“ daugiau niekur neapvogta.

Priklausomai nuo automobi-lio markës ir modelio, automobi-liø savininkams padaryti skirtinginuostoliai. Maþiausià, 400 litø,nuostolá policijai nurodë trys „Au-di“ savininkai, o didþiausià, net 2,6tûkst. litø, teigia patyrusi „BMW530“ savininkë.

Treèiadienio naktá, praëjuspusvalandþiui po vidurnakèio, sa-vo automobilá „BMW 525D“ ap-vogtà radæs këdainietis ásitikinæs,kad jam padaryta apie 2 tûkst. li-tø þala.

Dviem ámonëmspadarytanuostoliø

2013 m. sausio 24 d. 3

/Atkelta ið 1 psl./

Elektros skirstymo bendrovës ABElektros skirstymo bendrovës ABElektros skirstymo bendrovës ABElektros skirstymo bendrovës ABElektros skirstymo bendrovës ABLESTLESTLESTLESTLESTO organizuotame EKOO organizuotame EKOO organizuotame EKOO organizuotame EKOO organizuotame EKOKalëdø konkurse specialusisKalëdø konkurse specialusisKalëdø konkurse specialusisKalëdø konkurse specialusisKalëdø konkurse specialusisprizas skirtas penkiolikmeteiprizas skirtas penkiolikmeteiprizas skirtas penkiolikmeteiprizas skirtas penkiolikmeteiprizas skirtas penkiolikmeteiJosvainiø gimnazijos moksleiveiJosvainiø gimnazijos moksleiveiJosvainiø gimnazijos moksleiveiJosvainiø gimnazijos moksleiveiJosvainiø gimnazijos moksleiveiOdetai Mackevièiûtei (jos mokyto-Odetai Mackevièiûtei (jos mokyto-Odetai Mackevièiûtei (jos mokyto-Odetai Mackevièiûtei (jos mokyto-Odetai Mackevièiûtei (jos mokyto-jos – Asta Jucjos – Asta Jucjos – Asta Jucjos – Asta Jucjos – Asta Juchnevièienë ir Albinahnevièienë ir Albinahnevièienë ir Albinahnevièienë ir Albinahnevièienë ir AlbinaMackevièienë).Mackevièienë).Mackevièienë).Mackevièienë).Mackevièienë).

Specialus konkurso partne-rës „Ekolaboratorijos“ prizasOdetai skirtas uþ ypaè kruopðtøir meniðkà asmeniná darbelá.

EKO Kalëdø konkurso daly-viai kûrë 2013 metø kalendoriussu aplinkai draugiðkø veiklø idë-jomis.

Dovana konkurso nugalëtojai

O. Mackevièiûtës sukurtaskalendorius apdovanotas

specialiuoju prizu.

Sukilimui svarbi vieta

„Leisdami kolekcines mone-tas ne pirmà kartà atkreipiame dë-mesá á svarbius Lietuvos istorijosávykius. Simboliðka, kad 1863–1864metø sukilimui skirtà monetà á gy-venimà palydime Paberþëje – vie-tovëje, ið kurios pirmieji lietuviøsukilëliø bûriai þengë á mûðius sucarine imperija. Moneta iðleista tàdienà, kai prieð 150 metø sukilë-liai Lenkijoje paskelbë manifestàapie atkuriamà Abiejø Tautø Res-publikà. Todël sausio 22-oji laiko-ma sukilimo, kuriuo bandyta at-kurti nepriklausomà valstybæ, da-ta“, – monetos pristatymo renginy-je sakë Lietuvos banko valdybosnarys, Pinigø kûrimo komisijos pir-mininkas Audrius Misevièius.

Pavaizduoti sukilëliø ginklai

Monetos averse pavaizduo-tas triskydis sukilimo herbas, re-verse – stilizuoti sukilëliø naudotiginklai: tiesinti dalgiai ir kardas.Monetos briaunoje yra uþraðas„Laisvë, lygybë, nepriklausomy-bë“ – toks pat uþraðas buvo cen-trinës sukilimo valdþios herbe.

Monetos dailininkai – Vid-mantas Valentas ir Giedrius Pau-lauskis. Pasak V. Valento, nedide-liame plote nebuvo paprasta su-talpinti simbolius, kurie bûtølengvai atpaþástami ir kiekvienamjuos matanèiam asocijuotøsi susukilimu.

Bendrystë su lenkais

Këdainiø kraðto muziejausdirektorius Rimantas Þirgulis dë-kojo Lietuvos banko þmonëms uþtai, kad piniginiuose þenkluose,kurie yra ir valstybingumo þen-klai, skiriamas dëmesys ir mûsøistorijai.

1863 metø sukilimas buvosvarbus ir Lenkijai, ði valstybëtaip pat iðleidþia jam skirtà kolek-cinæ monetà. R. Þirgulis pastebë-jo, kad ðis veiksmas yra graþusþingsnis dviejø valstybiø suartëji-mo link.

Beje, naujosios Paberþësmuziejaus ekspozicijos uþraðaiyra trimis kalbomis: lietuviø, an-glø ir lenkø. Muziejuje apsilan-kæ sveèiai ið Lenkijos dëkingi uþdëmesá jø kalbai, kuri labai daþ-nai skambëjo XIX amþiaus Lie-tuvoje.

Ásigijo monetas

Pirmosios kolekcinës mone-tos padovanotos jà sukûrusiemsdailininkams, Këdainiø kraðto mu-ziejaus direktoriui R. Þirguliui, Pa-berþës 1863 metø sukilimo muzie-jaus vedëjai A. Galvanauskienei.

Pristatyme dalyvavo ne vie-nas numizmatas – monetø kolek-cininkas. Jie èia pat ásigijo mone-tas, praðë dailininkø ir kartu iðleis-to lankstuko autoriø autografø.

„Kai kurie nori geriau paþintivietà, ávyká, kuriam skirta kolek-cinë moneta“, – aiðkino Lietuvosbanko valdybos narys A. Misevi-èius.

Jo teigimu, kolekcinës mone-tos paprastai parduodamos per dutris mënesius. Jos iðsiskirsto po vi-sà pasaulá. Lietuvoje monetosparduodamos Lietuvos banko ka-sose Vilniuje ir Kaune, jas taip patgalima ásigyti internetu.

Sudomino mokinius

Pristatyme dalyvavo istorikai,numizmatai, arèiausiai Paberþësesanèiø Miegënø ir Þibartoniø(Panevëþio raj.) pagrindiniø mo-kyklø mokiniai. Vaikai aktyviai da-lyvavo Lietuvos banko atstovø su-rengtoje viktorinoje, atsakinëjo áklausimus apie litø leidybà, apyvar-tines ir kolekcines monetas.

Teisingai atsakiusieji gavoádomius prizus – 2012 metais Lie-tuvoje cirkuliavusiø apyvartiniømonetø rinkinius.

Sukilimo jubiliejui skirtos monetospremjera – Paberþëje

„Ekolaboratorija“ – ekologi-nis meninis pilietinës iniciatyvosprojektas, kurio tikslas – atkreip-ti visuomenës dëmesá á klimatokaitos problemà, skatinti varto-jimo maþinimà, antriná panaudo-jimà bei atliekø rûðiavimà. „Eko-laboratorijos“ specialieji prizaikonkurso dalyviams – ið tentopasiûta originali planðetë bei tal-pios pieðtukinës ið perdirbtø me-dþiagø.

„Rinkos aikðtës“ inf.

Dainius ÐEPETYS

Paobelio gyvenvietës ûkininkasPaobelio gyvenvietës ûkininkasPaobelio gyvenvietës ûkininkasPaobelio gyvenvietës ûkininkasPaobelio gyvenvietës ûkininkasVVVVVincentas Janka tikina, kadincentas Janka tikina, kadincentas Janka tikina, kadincentas Janka tikina, kadincentas Janka tikina, kadEuropos Sàjungos mûsø ðaliesEuropos Sàjungos mûsø ðaliesEuropos Sàjungos mûsø ðaliesEuropos Sàjungos mûsø ðaliesEuropos Sàjungos mûsø ðaliesþemdirbiams skiriama parama turiþemdirbiams skiriama parama turiþemdirbiams skiriama parama turiþemdirbiams skiriama parama turiþemdirbiams skiriama parama turiir ðeðëlinæ pusæ – ji apraizgytair ðeðëlinæ pusæ – ji apraizgytair ðeðëlinæ pusæ – ji apraizgytair ðeðëlinæ pusæ – ji apraizgytair ðeðëlinæ pusæ – ji apraizgytabiurokratiniais saitais, o jabiurokratiniais saitais, o jabiurokratiniais saitais, o jabiurokratiniais saitais, o jabiurokratiniais saitais, o japasinaudojæ ûkininkai apkraunamipasinaudojæ ûkininkai apkraunamipasinaudojæ ûkininkai apkraunamipasinaudojæ ûkininkai apkraunamipasinaudojæ ûkininkai apkraunamisunkiai suprantamais mokesèiais.sunkiai suprantamais mokesèiais.sunkiai suprantamais mokesèiais.sunkiai suprantamais mokesèiais.sunkiai suprantamais mokesèiais.

Velkasi biurokratinis ðleifas

V. Janka – anksèiau atsakin-gas pareigas ëjæs iðsilavinæs inþi-nierius, mëgstantis þemdirbystësnaujoves. Savo 70 ha ûkyje, tai-kydamas nearimines technologi-jas, jis augina grûdines kultûras.

Kai ðalies Vyriausybë ëmësipadëti ne tik stambiems, bet irsmulkiems ûkininkams, V. Jankaiðkart nusprendë pasinaudoti josteikiama parama. Turëdamas pa-kankamai traktoriø galvotas ûki-ninkas nusprendë ásigyti moder-nià sëjamàjà ir dirvos skutikà.

„Man iðkart nepatiko tai, jogLietuvos þemës ûkio konsultavi-mo tarnybos specialistai vien uþreikiamø dokumentø parengimàuþsipraðë 1 200 litø. Laimei, ne-su visiðkai kvailas ir ðá darbà, þmo-nos, kvalifikuotos ekonomistës,padedamas, atlikau pats“, – apiepirmuosius þingsnius paramoslink kalbëjo Paobelio gyventojas.

Ávykdæs visas supaprastintosparamos ágyvendinimo taisykliø sà-lygas ir priëmæs reikalaujamus ási-pareigojimus bei pateikæs ataskai-tas, V. Janka galvojo, kad dabar galiramiai naudotis ásigyta technika, ta-èiau, pasirodo, ne. Praëjus metamsNacionalinës mokëjimo agentûrosspecialistai pareikalavo, kad ûki-ninkas apie savo ûkio veiklà ata-skaitas teiktø kasmet.

„Kà darysi, á balà kritæs sau-sas nekelsi, todël dabar kasmetteikiu iðsamià ûkio veiklos atskai-tà, raðau paaiðkinamuosius raðtusdël kiekvienos smulkmenos, tei-kiu balansus ir kitas „ámantriasvingrybes“, nors nemanau, kadjas kas nors perþiûri“, – keiksno-jo paskui paramà besivelkantábiurokratizmo ðleifà V. Janka.

Draudimas nuo potvynioar þaibo

Kitas dalykas, kurá iðskyrëparama pasinaudojæs ûkininkas,yra ásigyto turto draudimas.

„Pagal paramos teikimo sà-lygas mano ásigyti þemës ûkio pa-dargai privalomai turëjo bûti ap-drausti „Kasko“ draudimu. Todëlað nieko nelaukæs nuvykau á drau-dimo bendrovæ „Ergo Lietuva“ irèia apdraudþiau 61 tûkst. litø ver-tës naujàjà sëjamàjà bei skutikà.Uþ metus sumokëjau 275 litus,ásigilinau á draudimo sàlygas su-raðytas polise ir labai nustebau“,– prisiminë V. Janka.

Pasirodo, „metalo krûva“,anot V. Jankos, apdrausta nuo þe-

Viena ranka duoda,kita atima

mës drebëjimo, þemës nusëdimo,potvynio, audros, ledoneðio, ðal-nos, ugnies, sprogimo ar þaibo.

„Sunkiai ásivaizduoju, kad po-lise iðvardintos gamtos stichijos galipakenkti, pavyzdþiui, metaliniamskutikui. Kitas dalykas, jei tai bûtøtraktorius ar automobilis, tuometsuprantama, bet èia... Vienintelë,mano nuomone, galima reali nuos-toliø prieþastis – vagystë, bet nuojos ði draudimo kompanija nedrau-dþia“, – piktinosi ûkininkas.

Vëliau V. Janka, norëdamassumaþinti beprasmes draudimo ið-laidas, perëjo á kità draudimokompanijà – BTA. Bet ir èia nuovagystës þemës ûkio padargø nie-kas nedraudë, tik ámokos buvoðiek tiek maþesnës.

Brangi technikos prieþiûra

„Visà penkeriø metø laiko-tarpá pagal paramà ásigytos techni-kos techninæ prieþiûrà privalu at-likti nurodytose specializuotoseámonëse. O tai gana brangu. Ðtaimano paþástamo ûkininko su pa-rama ásigyto traktoriaus „John De-ere“ techninë prieþiûra kainuojaapie 3 500 litø, o jei dirbama itinintensyviai, tokià prieþiûrà per me-tus privaloma atlikti bent du kar-tus. Taip per metus yra gràþinami7 tûkst. litø paramos, o per penke-rius?“ – retoriðkai klausë pinigusskaièiuoti mokantis V. Janka.

Kai kas tikriausiai teigtø, kadgarantinës prieþiûros metu eksplo-atacijai netinkamos technikos deta-lës yra keièiamos nemokamai, ta-èiau V. Janka ir èia siûlo paþvelgtigiliau: „Specialistai greitai surandaprieþasèiø, dël kuriø vienas ar kitastechnikos mazgas iðëjo ið rikiuotës,ir apkaltina savininkà, kad ðis laikunepastebëjo pirminio gedimo, ku-ris sukëlë po to sekantá gedimà, na,ir tada technikos turëtojas privaloplaèiai atverti piniginæ“, – savo min-tis dëstë diplomuotas inþinierius.

Bene vieninteliu dþiuginanèiuparamos gavimo momentu V. Jan-ka laiko tai, kad ðis sezonas yra pas-kutinis, kai reikia raðyti beprasmesataskaitas, kai reikia technikàdrausti nuo ðalnø.

„Ðiemet baigiasi mano ásipa-reigojimø terminas, o su juo ir ma-ne su Nacionaline mokëjimo agen-tûra siejæ nesusipratimai“, – laimin-ga pabaiga dþiaugësi ûkininkas./Nuotr. www.elektromagija.lt/

Kolekcinës monetos pristatymo renginyje dalyvavo numizmatai, istorijosgerbëjai, artimiausiø mokyklø mokiniai.

Naujos monetos pristatymas – reikðmingas ávykis jà iðleidusiam Lietuvosbankui, pagaminusiai Lietuvos monetø kalyklai. Ðiø institucijø atstovaiávertino atnaujintà Paberþës muziejø.

V. Janka taip ir nesuprato, uþ kà jisdraudimo kompanijoms perpenkerius metus sumokëjo daugiaunei 1 300 litø. /Nuotr. autoriaus/

/Nuotr. autorës/

2013 m. sausio 24 d.4

„Pas mus daug diskutuojamaapie atlyginimø uþ darbà dydá. Bettikrà vaizdà susidaryti sunku, nesnëra su kuo palyginti, maþai infor-macijos apie atlyginimà kitose Eu-ropos ðalyse. Kiek vidutiniðkai uþ-dirba Europos valstybiø gyvento-jai?“ – klausia këdainietis Ernes-tas Viliumas.

Atsakymà á ðá këdainieèio E.Viliumo klausimà radome inter-nete ir uþsienio spaudoje.

Pagal vidutiná mënesio atly-ginimà (pavertus JAV doleriais)pirmauja Ðveicarija – 7 100 dole-riø, Danija – 6 600 doleriø ir Nor-vegija – 6 430 doleriø. Paèios var-

TTTTToks vasario pirmosiomis dienomisoks vasario pirmosiomis dienomisoks vasario pirmosiomis dienomisoks vasario pirmosiomis dienomisoks vasario pirmosiomis dienomisVVVVVilniuje vyksianèios kelioniø,ilniuje vyksianèios kelioniø,ilniuje vyksianèios kelioniø,ilniuje vyksianèios kelioniø,ilniuje vyksianèios kelioniø,laisvalaikio ir sporto parodoslaisvalaikio ir sporto parodoslaisvalaikio ir sporto parodoslaisvalaikio ir sporto parodoslaisvalaikio ir sporto parodos„Ad„Ad„Ad„Ad„Adventur“ ðûkis. Ði paroda pakeitëventur“ ðûkis. Ði paroda pakeitëventur“ ðûkis. Ði paroda pakeitëventur“ ðûkis. Ði paroda pakeitëventur“ ðûkis. Ði paroda pakeitëiki ðiol mënesiu vëliau vykdavusiàiki ðiol mënesiu vëliau vykdavusiàiki ðiol mënesiu vëliau vykdavusiàiki ðiol mënesiu vëliau vykdavusiàiki ðiol mënesiu vëliau vykdavusiàturizmo parodà „Vturizmo parodà „Vturizmo parodà „Vturizmo parodà „Vturizmo parodà „Vivattur“.ivattur“.ivattur“.ivattur“.ivattur“.

Aðtuoniolika metø ið eilës orga-nizuota paroda paskutiniu metu su-laukdavo pastabø ir kritikos. PasakValstybinio turizmo departamentoprie LR Ûkio ministerijos direktorësRaimondos Balnienës, susivienijæ Lie-tuvos turizmo sektoriaus atstovai pri-ëmë sprendimà atsinaujinti, pasirink-ti modernesná kelià.

Organizatoriai þada, kad parodalankytojams taps áspûdþiø, ryðkiø emo-cijø ir vertingø patyrimø kupinu nuo-tykiu.

Parodoje bus siûlomos laisvalai-kio idëjos, pramogos (ir viduje, ir lau-ke), paþintys su þymiais keliautojais,pasaulio ðaliø virtuviø patiekalø de-gustacijos, veiks gidø artelës, versloplatformos. Paroda turës kelias rub-rikas: „Paþink Lietuvà“, „Atrask pa-saulá“, „Kelionës – mano gyvenimo

Karðtoji linija

bûdas“, „Paragauk pasaulio“ ir „Poil-siauk aktyviai“.

VðÁ Këdainiø turizmo ir verslo in-formacijos centras dalyvaus bendrameLietuvos turizmo departamento, turiz-mo informacijos centrø bei Lietuvos tu-rizmo asociacijos stende, ásikûrusiame3-iojoje salëje tema „Paþink Lietuvà“.Specialiai parodai buvo atspausdintasturistinis Këdainiø þemëlapis lietuviøir anglø kalbomis (kartografiniai leidi-niai parodos metu bûna paklausiausi),bus platinama informacija apie rengi-nius, turizmo paslaugas, kultûros bei ki-tus marðrutus. Dalyvavimà parodoje re-mia Lietuvos turizmo departamentas.Këdainiai turizmo parodoje prisistatysdeðimtàjá kartà.

Tarptautinë kelioniø, laisvalaikioir sporto paroda „Adventur“ vyks 2013m. vasario 1–3 dienomis „Litexpo“ pa-rodø centre, adresu Laisvës pr. 5, Vil-nius.

Organizatoriai: „Litexpo“, Vals-tybinis turizmo departamentas prieLR Ûkio ministerijos, Lietuvos turiz-mo asociacija bei Lietuvos Respubli-kos turizmo rûmai.

Daugiau informacijos adresuwww.adventur.lt

Irma BAJORÛNË

Këdainiø rajono vietos veiklosKëdainiø rajono vietos veiklosKëdainiø rajono vietos veiklosKëdainiø rajono vietos veiklosKëdainiø rajono vietos veiklosgrupës (VVG) ágyvendinamogrupës (VVG) ágyvendinamogrupës (VVG) ágyvendinamogrupës (VVG) ágyvendinamogrupës (VVG) ágyvendinamoprojekto ,,Vprojekto ,,Vprojekto ,,Vprojekto ,,Vprojekto ,,Veikime ir tobulëkimeeikime ir tobulëkimeeikime ir tobulëkimeeikime ir tobulëkimeeikime ir tobulëkimekartu“ (pagal Lietuvos kaimokartu“ (pagal Lietuvos kaimokartu“ (pagal Lietuvos kaimokartu“ (pagal Lietuvos kaimokartu“ (pagal Lietuvos kaimoplëtros 2007–2013 metøplëtros 2007–2013 metøplëtros 2007–2013 metøplëtros 2007–2013 metøplëtros 2007–2013 metøprogramos priemonës „Paramaprogramos priemonës „Paramaprogramos priemonës „Paramaprogramos priemonës „Paramaprogramos priemonës „ParamaVVG veiklaiVVG veiklaiVVG veiklaiVVG veiklaiVVG veiklai, ágûdþiams ágyti bei, ágûdþiams ágyti bei, ágûdþiams ágyti bei, ágûdþiams ágyti bei, ágûdþiams ágyti beiaktyviai pritaikyti“) dëka rajonoaktyviai pritaikyti“) dëka rajonoaktyviai pritaikyti“) dëka rajonoaktyviai pritaikyti“) dëka rajonoaktyviai pritaikyti“) dëka rajonokaimø þmonës mokosikaimø þmonës mokosikaimø þmonës mokosikaimø þmonës mokosikaimø þmonës mokosi, daug, daug, daug, daug, daugsuþino ir pamato.suþino ir pamato.suþino ir pamato.suþino ir pamato.suþino ir pamato.

Mokosi kalbos, susipaþástasu kompiuteriu

Deðimtys kaimo bendruome-niø þmoniø dalyvavo anglø kalbos(56 val.) ir kompiuterinio raðtin-gumo (80 val.) kursuose. Juos ve-dë Kauno kolegijos Jonuðo Rad-vilos fakulteto dëstytojai.

Rudená kompiuterinio raðtin-gumo kursø baigimo paþymëjimaiáteikti 120 þmoniø, anglø kalbos –13. Dirbti kompiuteriu mokësidaugiausia vyresnio amþiaus þmo-nës, kurie nori naujøjø technolo-gijø pagalba bendrauti su uþsieniniðvykusiais vaikais ir anûkais, kaikam ágûdþiai ir paþymëjimas rei-kalingi darbe.

Tokie kursai vyko pavasará,tuomet populiaresnë buvo angløkalba. Kaimiðkøjø bendruomeniønariø mokymai dar vyks, norintysgalës tobulinti savo ágûdþius.

Projektai sëkmingaiágyvendinami

Rajono kaimiðkosios ben-druomenës jau baigë du „didþiuo-sius“ projektus, finansuojamus iðVVG strategijai ágyvendinti skir-tø lëðø: Aristavos bendruomenëdar spalio mënesá iðkilmingai ati-darë sporto aikðtynà, o Kalnaber-þës þmonës baigia ásirengti ben-druomenës patalpas.

Þiemà sustojo darbai tuosekaimuose, kurie tvarko vieðàsiaserdves, pavasará veiksmai vël pra-sidës.

Ið viso VVG strategijai ágy-vendinti skirta beveik 10 milijonølitø. Rajone veikianèios apie 50bendruomeniø organizacijø pa-ruoðë projektus, kuriems ágyven-dinti skirta iki 250 tûkstanèiø litø.

Iki vasario 4 dienos turi bûtipateikta dar apie 10 projektø, ku-riems ágyvendinti teks beveik 2 mi-lijonai litø.

„Beveik visos kaimiðkosiosbendruomenës, kurios turëjo ga-limybæ teikti projektus ir gauti lë-ðø juos ágyvendinti, tai padarë,ðiuo metu administruojame 44projektus, – tvirtina VVG vadovëAuðra Vaidotienë. – Kelios paraið-kos dar nebaigtos sutvarkyti dëlbiurokratiniø reikalø – kas þemësnuosavybës neturëjo, kam kito-kios kliûtys. Taèiau neabejoju, kadvisi pinigai bus panaudoti pagalpaskirtá.“

Sutaupyti pinigai gráþtakaimui

VVG administracijai pavykosutaupyti apie 150 tûkstanèiø li-tø, kurie buvo skirti projektamsadministruoti. Kaip juos panau-doti, spræs organizacijos valdybair visuotinis susirinkimas. A. Vai-dotienës teigimu, planuojamaskelbti dar vienà bendruomeniøprojektø konkursà.

Vykdant bendruomeniø ágy-vendinamø projektø rangos dar-bø konkursus pinigø sumos pa-prastai maþëjo. Sutaupytos lëðos„neiðëjo“ ið to kaimo, kuriam bu-vo numatytos.

VVG valdybos sprendimubendruomenë galëjo sutaupytuspinigus panaudoti kitiems daly-kams, kuriø reikia ágyvendinus tàpatá projektà: ásigyti uþuolaidas,baldus, inventoriø ar pan.

„Svarbiausia – nenukryptinuo projekto tikslo“, – akcentavoVVG vadovë.

Nauja mokymø idëja

Këdainiø rajono VVG, vieni-janti apie 50 rajono kaimiðkøjøbendruomeniø organizacijø, pasi-rengusi dalyvauti tarptautiniameprojekte „ABC vietos gaminto-jams“.

„Projektas skirtas kaimo vie-toviø amatininkø mokymams, –

pasakojo VVG vadovë A. Vaido-tienë. – Planuojame mokyti juossukurti verslo planà, vykdyti savoprodukcijos marketingà, skatintipardavimus.“

Projekte kartu dalyvaujapartneriai ið Latvijos, Èekijos irLietuvos. Ne tik dalyviai, bet irlektoriai atstovaus skirtingomsðalims.

Planuojama, kad moky-muose dalyvaus apie 20 prade-danèiøjø amatininkø ið Këdai-niø rajono.

Ágyvendinant ðá projektàtaip pat planuojama ásigyti de-ðimt mediniø nameliø – laukomugiø pavilijonø. Nameliai busskirti kiekvienai seniûnijai ir ben-druomeniø þmonës patys spræs, arjuos naudoti tik mugëse, ar savogyvenvietëse, kitose vietovëseprekiauti daþniau.

Projekto metu bus sukurtasbendras visø dalyviø prekinis þen-klas.

„Kai tà patá þenklà naudosskirtingø ðaliø ir vietoviø gamin-tojai, turësime gausø ávairiø pre-kiø krepðelá“, – pastebëjo A. Vai-dotienë.

Projektas jau patvirtintas Þe-mës ûkio ministerijoje, laukiamaatsakymø ið kitø ðaliø. A. Vaido-tienë tikisi, kad rudená mokymaijau vyks.

VVG: vieni projektai duodavaisius, kiti – kuriami

Laimingas telefono numeris arnaujas sukèiavimo bûdas?

Mûsø laikraðèio skaitytoja,pensininkë Marija G. ið Këdainiø,mums raðo: „Siunèiu jums SMSþinutës tekstà. Ði þinutë á mano mo-biløjá telefonà atkeliavo sausio 19d., ketvirtà val. nakties. Tekstas an-glø kalba, já man iðvertë anûkë, kurimokosi Këdainiø kalbø mokyklo-je. Norëèiau patarimo, kaip turë-èiau pasielgti, nes átariu, kad tai galibûti naujas sukèiavimo bûdas.“

O ðtai ðis mûsø skaitytojosatsiøstas þinutës tekstas: „Sveiki-name! Jûsø mobiliojo telefono nu-meris laimëjo 700 eurø sumà mû-sø laisvojo loto reklaminiame kli-pe (FREE LOTO Promo). Susisie-kimo kontaktai: freedraws@li-ve.com . Kreiptis su savo vardu,tel.“

Toliau mûsø skaitytoja raðo:„Papraðiau anûkës paþiûrëti, iðkokio tel. numerio atsiøsta þinu-të. Anûkë surado tà numerá. Ðtaijis: + 447557906238“.

Atsakymo á mûsø skaitytojairûpimà klausimà ieðkojome Kë-

dainiø PK Kriminalinës policijosskyriuje. Ðtai kà pasakë ðio sky-riaus vyr. tyrëjas RemigijusBLANDIS:

„Be abejonës, tai dar vienassukèiavimo bûdas. Ið pateikto te-lefono numerio matyti, kad þinu-të ið Anglijos. Bet gali bûti siøstair Lietuvoje – su angliðka mobilio-jo telefono kortele. Këdainiuosekol kas nepasitaikë tokio sukèia-vimo bûdo, todël galima sakyti,kad pas mus tai naujiena. Taèiaugalimas dalykas, kad Anglijoje jauseniai taip sukèiaujama. Sukèiamstarpvalstybinës sienos – ne kliûtis,todël jø „patirtis“ greitai plinta popasaulá. Protingiausia, kà gali pa-daryti p. Marija, tai iðtrinti gautàþinutæ ir nepradëti jokiø elektro-niniø ar telefoniniø pokalbiø susukèiais. Kadangi pradëjusi kon-taktuoti su jais, gali pati nepaju-tusi patekti á jø uþmestus tinklus.Nes panaðiø þinuèiø siuntëjø vie-nintelis tikslas – iðvilioti ið patik-liø þmoniø pinigus.“

Uþs. Nr. 216

Europos turtuoliai ir skurdþiaigingiausios tarp turtingøjø ðaliøyra Italija ir Malta.

Jose vidutinis mënesio uþ-darbis 2 820 ir 2 600 doleriø. Opati turtingiausia ðalis tarp netur-tingøjø yra Slovënija – 2 300 do-leriø.

Vidutinis uþdarbis Liuksem-burge – 4 420 doleriø, Niderlan-duose – 4 300 doleriø, panaðiai irVokietijoje – 4 270 doleriø.

Patys maþiausi atlyginimaipraëjusiais metais buvo mokamiMoldovoje, Albanijoje ir Ukrai-noje. Vidutinis ukrainieèio atlygi-nimas pagal perkamàjà galià pri-lygsta 841 JAV doleriui.

Këdainiø rajono VVG vadovë A. Vaidotienë tikisi, kad tarptautiniameprojekte ágijæ verslumo ágûdþiø bendruomeniø amatininkai sëkmingaipardavinës savo gaminius.

Kas netelpa á lagaminà – telpakelioniø, laisvalaikio ir sportoparodoje „Adventur“!

/Nuotr. autorës/

2013 m. sausio 24 d. 5

Seniûnijønaujienos

Këdainiø senamiestyje (Senojoje,Këdainiø senamiestyje (Senojoje,Këdainiø senamiestyje (Senojoje,Këdainiø senamiestyje (Senojoje,Këdainiø senamiestyje (Senojoje,Didþiojoje gatvëse) ir Respubli-Didþiojoje gatvëse) ir Respubli-Didþiojoje gatvëse) ir Respubli-Didþiojoje gatvëse) ir Respubli-Didþiojoje gatvëse) ir Respubli-kos gatvëje pastatyti áspëjamiejikos gatvëje pastatyti áspëjamiejikos gatvëje pastatyti áspëjamiejikos gatvëje pastatyti áspëjamiejikos gatvëje pastatyti áspëjamiejiþenklaiþenklaiþenklaiþenklaiþenklai, kurie apriboja automo-, kurie apriboja automo-, kurie apriboja automo-, kurie apriboja automo-, kurie apriboja automo-biliø stovëjimo laikà.biliø stovëjimo laikà.biliø stovëjimo laikà.biliø stovëjimo laikà.biliø stovëjimo laikà.Þenklas galioja nuo 20 val.Þenklas galioja nuo 20 val.Þenklas galioja nuo 20 val.Þenklas galioja nuo 20 val.Þenklas galioja nuo 20 val.vakaro iki 7 val. ryto.vakaro iki 7 val. ryto.vakaro iki 7 val. ryto.vakaro iki 7 val. ryto.vakaro iki 7 val. ryto.

Toje vietoje transporto prie-monës negali stovëti, kadangi sun-ku valyti gatves. „Kai paliekamiautomobiliai, didelë problema va-þiuoti transporto priemonei, va-lanèiai kelià“, – sako miesto seniû-nas Alvydas Kleiva. Ðità situacijàtaip pat kontroliuos Vieðosios po-licijos skyriaus darbuotojai.

Seniûnas praðo budrumo tø,kurie ið áproèio pastato savo auto-mobilius áprastose vietose ir galineatkreipti dëmesio á naujà þenklà.Vasarà paliktos transporto priemo-nës netrukdo vaþiuoti, taèiau þie-mà susidaro keblumø: oro sàlygos

Mieste – nauji áspëjamieji þenklaisudëtingos, sninga, susiformuojadideli sniego luitai, o juos sudëtin-ga nuvalyti ir stumdyti. Dël gatvë-se paliktø automobiliø ðiuos valy-mo darbus sunku vykdyti.

Þenklai pastatyti ir Respub-likos gatvëje, naujai remontuotoskelio dalies atkarpoje nuo Janu-ðavos g. iki Liaudies gatvës posû-kio. Gatvë padaryta nauja ir pla-ti, taèiau statomi automobiliai irkairëje, ir deðinëje gatvës pusëjesukelia bëdø, nes negali iðvaþiuo-ti regiono keliø maðinos.

Anot miesto seniûno A. Klei-vos, didelis dëmesys skiriamas irgatviø elektros ðviestuvams. Tokiøðviestuvø yra beveik 100 ir juosreikia pakeisti naujais. Seniejiðviestuvai bus nuimti ir pakabintinauji. „Tokiu bûdu sutaupysimetreèdaliu elektros energijos, ap-ðvietimo kokybë bus geresnë, di-desnis apðvietimo srautas ir plo-tas“, – sako miesto seniûnas.

Atsinaujins Këdainiø kraðto muziejusRajono savivaldybë ið savo biudþeto skyrë daugiau nei 700 tûkst. LtRajono savivaldybë ið savo biudþeto skyrë daugiau nei 700 tûkst. LtRajono savivaldybë ið savo biudþeto skyrë daugiau nei 700 tûkst. LtRajono savivaldybë ið savo biudþeto skyrë daugiau nei 700 tûkst. LtRajono savivaldybë ið savo biudþeto skyrë daugiau nei 700 tûkst. LtKraðto muziejaus stogo ir palëpiø tvarkymo darbams. PagrindinëjeKraðto muziejaus stogo ir palëpiø tvarkymo darbams. PagrindinëjeKraðto muziejaus stogo ir palëpiø tvarkymo darbams. PagrindinëjeKraðto muziejaus stogo ir palëpiø tvarkymo darbams. PagrindinëjeKraðto muziejaus stogo ir palëpiø tvarkymo darbams. PagrindinëjeKëdainiø senamiesèio gatvëje, buvusiame Karmelitø vienuolyne,Këdainiø senamiesèio gatvëje, buvusiame Karmelitø vienuolyne,Këdainiø senamiesèio gatvëje, buvusiame Karmelitø vienuolyne,Këdainiø senamiesèio gatvëje, buvusiame Karmelitø vienuolyne,Këdainiø senamiesèio gatvëje, buvusiame Karmelitø vienuolyne,ásikûræs Kraðto muziejus yra remontuojamas – ðiuo metu statybininkaiásikûræs Kraðto muziejus yra remontuojamas – ðiuo metu statybininkaiásikûræs Kraðto muziejus yra remontuojamas – ðiuo metu statybininkaiásikûræs Kraðto muziejus yra remontuojamas – ðiuo metu statybininkaiásikûræs Kraðto muziejus yra remontuojamas – ðiuo metu statybininkaidarbuojasi prie ðio pastato stogo.darbuojasi prie ðio pastato stogo.darbuojasi prie ðio pastato stogo.darbuojasi prie ðio pastato stogo.darbuojasi prie ðio pastato stogo.

sispræs nemaþai problemø. Stogeatsivërë skyliø ir á muziejaus vidøpradëjo kristi krituliai, ðlapti eks-pozicijø patalpos ir jose esantyseksponatai. „Ið viso mes turimeapie 50 tûkst. eksponatø. Dalis jøyra ekspozicijoje, dalis – fondøsaugyklose. Ne visi eksponatai iðdabartiniø saugyklø bus perkelti ánaujàsias, bet didþioji dalis tikrai.Eksponatai guli ant þemës, kadan-gi netelpa lentynose. Atlikus re-montà, atsiras daugiau erdvës irpastatas bus optimaliau iðnaudo-tas“, – sakë R. Þirgulis.

Ið viso darbø pernai atlikta uþbeveik 300 tûkst. litø, o ðiemet,2013-aisiais, taryba turëtø patvir-tinti likusias lëðos – 430 tûkst. Lt.Ið viso Kraðto muziejaus stogo re-montui kartu su techniniu projek-tu ið rajono savivaldybës biudþetonumatyta skirti 730 tûkst. litø.

Rajono savivaldybës inf.

Tarësi kultûros ástaigø vadovaiÁ pasitarimà kultûros ástaigø vadovus praëjusià savaitæ sukvietë rajonoÁ pasitarimà kultûros ástaigø vadovus praëjusià savaitæ sukvietë rajonoÁ pasitarimà kultûros ástaigø vadovus praëjusià savaitæ sukvietë rajonoÁ pasitarimà kultûros ástaigø vadovus praëjusià savaitæ sukvietë rajonoÁ pasitarimà kultûros ástaigø vadovus praëjusià savaitæ sukvietë rajonomero pavaduotoja Nijolë Naujokienë. Prasidedant naujiems kalendori-mero pavaduotoja Nijolë Naujokienë. Prasidedant naujiems kalendori-mero pavaduotoja Nijolë Naujokienë. Prasidedant naujiems kalendori-mero pavaduotoja Nijolë Naujokienë. Prasidedant naujiems kalendori-mero pavaduotoja Nijolë Naujokienë. Prasidedant naujiems kalendori-niams, taip pat ir biudþetiniams metams, svarbu pasitartiniams, taip pat ir biudþetiniams metams, svarbu pasitartiniams, taip pat ir biudþetiniams metams, svarbu pasitartiniams, taip pat ir biudþetiniams metams, svarbu pasitartiniams, taip pat ir biudþetiniams metams, svarbu pasitarti, koks bus rajono, koks bus rajono, koks bus rajono, koks bus rajono, koks bus rajonokultûrinis gyvenimas veiklos ir finansiniu atþvilgiu. Kultûros ir sportokultûrinis gyvenimas veiklos ir finansiniu atþvilgiu. Kultûros ir sportokultûrinis gyvenimas veiklos ir finansiniu atþvilgiu. Kultûros ir sportokultûrinis gyvenimas veiklos ir finansiniu atþvilgiu. Kultûros ir sportokultûrinis gyvenimas veiklos ir finansiniu atþvilgiu. Kultûros ir sportoskyriaus vedëjas K. Stadalnykas, kultûros ástaigø vadovai iðsakë savoskyriaus vedëjas K. Stadalnykas, kultûros ástaigø vadovai iðsakë savoskyriaus vedëjas K. Stadalnykas, kultûros ástaigø vadovai iðsakë savoskyriaus vedëjas K. Stadalnykas, kultûros ástaigø vadovai iðsakë savoskyriaus vedëjas K. Stadalnykas, kultûros ástaigø vadovai iðsakë savomintis bei pristatë ðiø metø veiklos planus.mintis bei pristatë ðiø metø veiklos planus.mintis bei pristatë ðiø metø veiklos planus.mintis bei pristatë ðiø metø veiklos planus.mintis bei pristatë ðiø metø veiklos planus.

Kaip teigia rajono savivaldy-bës administracijos Statybos irkomunalinio ûkio skyriaus vedë-jas Algimantas Gedgaudas, svar-biausia yra pakeisti muziejausèerpiø stogà, kuris pradëjo tru-pëti ir byrëti.

Apðiltintoje palëpëje busárengta patalpø, kuriose muzie-jus turës galimybæ susidëti savoeksponatus. Palëpëje turëtø bûtipadaryti laiptai, sutvarkytos elek-tros, ðildymo, prieðgaisrinë siste-mos. Darbai, kuriuos vykdo UAB„Tarda“, pradëti 2012 m. lapkri-èio mënesá.

„Ðiuo momentu daroma per-danga virð saliø, o jà árengus busdedamas èerpiø stogas. Ðià vasa-rà darbai turëtø bûti baigti“, – sa-ko A. Gedgaudas.

Pasak Kraðto muziejaus di-rektoriaus Rimanto Þirgulio, su-tvarkius stogà ir árengus palëpæ ið-

JosvainiaiKONKURSAS NEÁVYKO

Josvainiø kultûros centro re-konstrukcijos, sporto, aktyvaus po-ilsio ir laisvalaikio komplekso áren-gimo, aplinkos sutvarkymo rangosdarbø pradþios teks palaukti. Ra-jono savivaldybës skelbtas rango-vo konkursas neávyko. Gauti du pa-siûlymai, taèiau abu jie atmesti, neskonkurso dalyviø pasiûlyta darbøkaina nepriimtinai didelë.

VilainiaiSUSITIKO SU SENIÛNAIÈIAIS

Treèiadiená seniûnijos admi-nistracija buvo susitikusi su seniû-naièiais. Susitikime buvo apiben-drinta pastarøjø veikla, aptartosproblemos, priminta apie bûtiny-bæ netrukus iðrinkti seniûnaièiusnaujai kadencijai.

Vilainiø seniûnijoje yra susi-kûrusios penkios seniûnaitijos. Se-niûnas Antanas Bruþas sako, kadið penkiø seniûnaièiø tik vieno ka-dencija dar nesibaigia, o kitø ketu-riø ágaliojimai jau eina á pabaigà.

Seniûnaièiai renkami ganatrumpai kadencijai – dvejiems me-tams. Ðventybrastyje, kurio gyvento-jø skaièius nevirðija 500, pagal ásta-tymà seniûnaitis turës bûti renkamasgyventojø susirinkime, o daugiau gy-ventojø turinèiuose seniûnijos kai-muose tai turi bûti padaryta suren-gus gyventojø apklausà.

Seniûnas primena, kad siûly-ti kandidatus gali darbo kolekty-vai ir visuomeninës organizacijos,bet seniûnaièiu norintis tapti þmo-gus savo kandidatûrà gali iðkelti irpats, surinkæs 20-ties já palaikan-èiø þmoniø paraðus.

Taigi seniûnijoje jau pradeda-ma ruoðtis ádomiam procesui, ku-ris turi ávykti per vasará, kad kovopradþioje savo veiklà jau galëtøpradëti naujieji arba naujai per-rinktieji seniûnaièiai.

TVARKO PARKÀ

Buvusio Apytalaukio dvaroparke praëjusià savaitæ pradëtidarbai, kurie gali uþtrukti apie dumënesius.

Seniûno Antano Bruþo teigi-mu, iðdþiûvusius, nulûþusius ar vëjoiðverstus parko medþius pjauna irmedienà tvarko etatiniai seniûnijosdarbuotojai ir gyventojai, atidirban-tys uþ gaunamas socialines paðalpas.

Leidimu ðiems darbams seniû-nija pasirûpino dar gruodá. Kadangiminëtas parkas – kultûros paveldoteritorija, darbai turi bûti atliekamilabai atsakingai. Tiesa, juos atlikti në-ra paprasta, nes parkas iðsidëstæs antkalvelës, per já teka upelis, árengtatvenkiniø, taigi dalis medþiø sugriu-væ pakrantëse, prie skardþiø.

Beje, visa mediena ið Apyta-laukio parko keliaus á kità seniû-nijos kaimà – Aristavà, kur bus pa-naudota ðildyti mokyklai. Vienamðildymo sezonui mokykla sunau-doja apie 60 kubiniø metrø mal-kø, o ið parko sausuoliø, lûþenø iriðvartø tikimasi paruoðti maþdaugtreèdalá ðio kiekio.

„Trys kultûros centrai – Aka-demijos, Josvainiø, Ðëtos – yra re-novuojami, o ketvirtas – Këdainiøkultûros centras, tikimës, netru-kus bus renovuojamas, nes ðiaismetais jau bus parengtas renova-cijos techninis projektas. Organi-zuoti veiklà tokiomis sàlygomisnëra lengva, ir tai negali neturëtiátakos visam rajono kultûriniamlaukui, taèiau vis tiek turime kan-triai dirbti, ieðkoti naujø formø irdaryti viskà, kad veikla bûtø efek-tyvi ir kuo ádomesnë ávairiomsbendruomenës grupëms. Kultû-ros ástaigø veikla turi bûti tokia

ádomi ir ávairiapusiðka, kad trauk-tø kuo ávairesnes þmoniø grupes.Turëtume stengtis stiprinti kultû-rinius mainus, bendradarbiavimàtarp kultûros ástaigø, taip pat tarpkultûros ástaigø ir bendruomeniø,ðvietimo ir socialiniø ástaigø. Aðpati stengsiuosi aplankyti kuodaugiau ávairiø rajoniniø renginiø,ypaè etnokultûriniø. Esu etnogra-finës kultûros ðalininkë ir dëkojutiems, kurie saugo kultûrà, tradi-cijas, paproèius. Manau, kad taiyra labai vertinga ir mûsø Lietu-va, kaip maþa valstybë, atkreiptidëmesá á save Europos ir pasaulio

lygmeniu gali tik savo etnokultû-ra, tradicijomis, paproèiais“, – sa-kë N. Naujokienë ir pakvietë vi-sus kultûros ástaigø vadovus iðsa-kyti savo mintis, idëjas, siûlymus.

Apðiltintoje muziejaus palëpëje bus árengta patalpø, kuriose bus galimasudëti eksponatus.

Senamiestyje (Senojoje, Didþiojoje gatvëse) pastatyti áspëjamieji þenklai,kurie apriboja automobiliø stovëjimo laikà.

K. Stadalnykas, kultûros ástaigøvadovai iðsakë savo mintis beipristatë ðiø metø veiklos planus.

N. Naujokienë: „Lietuva galiatkreipti dëmesá á save Europos irpasaulio lygmeniu savo etnokultûra,tradicijomis, paproèiais“.

2013 m. sausio 24 d.6

Þiupsnelis druskos á rytinæ koðæ, ðiek tiek druska pagardiname pietøÞiupsnelis druskos á rytinæ koðæ, ðiek tiek druska pagardiname pietøÞiupsnelis druskos á rytinæ koðæ, ðiek tiek druska pagardiname pietøÞiupsnelis druskos á rytinæ koðæ, ðiek tiek druska pagardiname pietøÞiupsnelis druskos á rytinæ koðæ, ðiek tiek druska pagardiname pietøpatiekalà ir dar truputá áberiame á vakarienei skirtas salotas. Darpatiekalà ir dar truputá áberiame á vakarienei skirtas salotas. Darpatiekalà ir dar truputá áberiame á vakarienei skirtas salotas. Darpatiekalà ir dar truputá áberiame á vakarienei skirtas salotas. Darpatiekalà ir dar truputá áberiame á vakarienei skirtas salotas. Darpridëkime tà druskà, kuri yra duonoje, deðroje, padaþuose, konservuo-pridëkime tà druskà, kuri yra duonoje, deðroje, padaþuose, konservuo-pridëkime tà druskà, kuri yra duonoje, deðroje, padaþuose, konservuo-pridëkime tà druskà, kuri yra duonoje, deðroje, padaþuose, konservuo-pridëkime tà druskà, kuri yra duonoje, deðroje, padaþuose, konservuo-tose darþovëse ir kituose pramoniniu bûdu gaminamuose maistotose darþovëse ir kituose pramoniniu bûdu gaminamuose maistotose darþovëse ir kituose pramoniniu bûdu gaminamuose maistotose darþovëse ir kituose pramoniniu bûdu gaminamuose maistotose darþovëse ir kituose pramoniniu bûdu gaminamuose maistoproduktuose... ir mes jau gerokai virðijame rekomenduojamà nevirðytiproduktuose... ir mes jau gerokai virðijame rekomenduojamà nevirðytiproduktuose... ir mes jau gerokai virðijame rekomenduojamà nevirðytiproduktuose... ir mes jau gerokai virðijame rekomenduojamà nevirðytiproduktuose... ir mes jau gerokai virðijame rekomenduojamà nevirðytiparos druskos kieká.paros druskos kieká.paros druskos kieká.paros druskos kieká.paros druskos kieká.

Dviejose virtose deðrelëse – pusë paros druskos normos

Pasaulio sveikatos organiza-cija rekomenduoja per parà suvar-toti ne daugiau kaip 5 g druskos,siekiant iðvengti su per dideliu su-vartojamos druskos kiekiu susiju-siø sveikatos problemø, tokiø kaippadidëjæs kraujo spaudimas. Na-cionalinis maisto ir veterinarijosrizikos vertinimo institutas(NMVRVI) iðtyrë, kiek druskosyra daþniausiai vartojamuosemaisto produktuose. Apie tai pa-sakoja NMVRVI Mitybos sky-riaus vedëja Ilona DRULYTË.

Druskos yra maistoproduktuose

Daugelis vartotojø net nesu-simàsto, jog duonos gaminiuose,kurie mûsø mityboje sudaro ganasvarbià dalá, yra nemaþai druskos.Druskos kiekis juodoje, baltojeduonoje ir batone beveik nesiski-ria – 100 gramø ðiø produktø yra

le porcija karðtai rûkytos þuviesgausime 2,73 g druskos, o tai yradaugiau nei pusë rekomenduoja-mo nevirðyti druskos kiekio.

Karðtai rûkytuose mësos ga-miniuose yra apie 2,2 g druskos100 g produkto. Pora grieþinëliøvidutinio storio karðtai rûkytosdeðros ant sumuðtinio – apie 1,1 gdruskos. Kiek maþiau druskos yravirtoje deðroje – 100 g ðios deðrosyra apie 2,1 g druskos. Su ant su-muðtinio uþdëtais pora vidutiniostorio virtos deðros grieþinëliaisgauname 0,6 g druskos.

Vienoje virtoje deðrelëje (60 g)yra apie 1,1 g druskos, taigi – porci-joje, t.y. poroje deðreliø esantisdruskos kiekis (2,2 g) sudaro beveikpusæ paros rekomenduojamo nevir-ðyti druskos kiekio, o juk deðrelesdaþnai pagardiname dar ir pomido-rø padaþu, uþkandame duona ir val-gome kartu su þiupsneliu druskospasûdytomis salotomis.

Kiek druskos suvartojame

Per pusryèius suvalgius juo-dos duonos sumuðtiná su sviestu irkarðtai rûkyta deðra gauname apie1,6 g druskos (beveik treèdalis re-komenduojamo nevirðyti druskos

kiekio). Rinkdamiesi sumuðtiná subatonu, sviestu ir daktariðka deð-ra – 0,8 g druskos.

Beveik visà rekomenduojamànevirðyti paros druskos kieká (apie4,84 g) gauname suvalgæ dvi virtasdeðreles su ðaukðtu pomidorø pada-þo, bulviø koðe ir raugintais agurkais.Kotletas su grikiø koðe ir ðvieþiø ko-pûstø salotomis – 2,5 g druskos. Kep-ta menkë su ryþiais ir marinuotaisburokëliais – 2,8 g druskos.

Jei vakarieniaudami rinksitësvarðkës apkepà, su porcija ðio pa-tiekalo (200 g) gausite apie 0,5 gdruskos. Suvalgydami porà vidu-tinio dydþio lietiniø blynø su varð-kë, gausite apie 0,2 g druskos.

Be abejo, mûsø skaièiavimainebûtinai tiksliai atitinka Jûsø mi-tybà – nelygu koks produktas arpatiekalas.

Kaip sumaþinti druskos kieká

Didþiàjà dalá druskos gauna-me su jau pagamintais maisto pro-duktais (apie 75 proc.), todël rink-damiesi produktus, atkreipkitedëmesá á maisto produktø etike-tëje nurodytà druskos (ar natrio)kieká ir rinkitës tuos produktus,

kuriø sudëtyje yra maþiau drus-kos. Deja, druskos kieká maistoproduktø etiketëse bus privalomanurodyti tik nuo 2016 m. gruodþio13 d., taèiau kai kuriø produktø eti-ketëse ði informacija pateikiamajau dabar. Jei nurodytas natrio kie-kis, padauginus já ið 2,5 suþinosime,kiek druskos tai atitinka.

Stenkitës reèiau vartoti pus-fabrikaèius ir daþniau rinkitësðvieþius produktus ir gaminkitepatys. Taip galësite kontroliuoti,kiek druskos ádedate.

Vartokite maþiau daug drus-kos turinèiø padaþø. Salotas pagar-dinkite aliejumi, citrina ir ávairiaisdruskos neturinèiais prieskoniais.

Paslëpkite druskinæ – busmaþiau pagundos papildomai sû-dyti maistà.

Daug druskos yra konservuo-tose darþovëse. Su ðiais produk-tais gaunamà druskos kieká suma-þinsite, jei prieð vartodami juosnuplausite vandeniu.

NMVRVI specialistai patariamaþinti suvartojamos druskos kieká.Tiems, kurie sako, kad be druskosneskanu, instituto specialistai prime-na, kad prie maþiau sûraus maistoskonio priprantama labai greitai.

Irma BAJORÛNË

KëdainiKëdainiKëdainiKëdainiKëdainiø ligoninës vyriausiojoø ligoninës vyriausiojoø ligoninës vyriausiojoø ligoninës vyriausiojoø ligoninës vyriausiojogydytojo pavaduotoja Ritagydytojo pavaduotoja Ritagydytojo pavaduotoja Ritagydytojo pavaduotoja Ritagydytojo pavaduotoja RitaKuodienë këdainieèiø sveikataKuodienë këdainieèiø sveikataKuodienë këdainieèiø sveikataKuodienë këdainieèiø sveikataKuodienë këdainieèiø sveikatarûpinasi nuo 1983 metø.rûpinasi nuo 1983 metø.rûpinasi nuo 1983 metø.rûpinasi nuo 1983 metø.rûpinasi nuo 1983 metø.TTTTTuomet tik studijas baigusiuomet tik studijas baigusiuomet tik studijas baigusiuomet tik studijas baigusiuomet tik studijas baigusijauna gydytoja gavo paskyrimàjauna gydytoja gavo paskyrimàjauna gydytoja gavo paskyrimàjauna gydytoja gavo paskyrimàjauna gydytoja gavo paskyrimàá internatûrà Këdainiø rajonoá internatûrà Këdainiø rajonoá internatûrà Këdainiø rajonoá internatûrà Këdainiø rajonoá internatûrà Këdainiø rajonocentrinëje ligoninëje, vëliaucentrinëje ligoninëje, vëliaucentrinëje ligoninëje, vëliaucentrinëje ligoninëje, vëliaucentrinëje ligoninëje, vëliaupradëjo dirbti tuometinëspradëjo dirbti tuometinëspradëjo dirbti tuometinëspradëjo dirbti tuometinëspradëjo dirbti tuometinëschemijos gamykloschemijos gamykloschemijos gamykloschemijos gamykloschemijos gamyklos cechinëje cechinëje cechinëje cechinëje cechinëjeapylinkëje vidaus ligø gydytoja.apylinkëje vidaus ligø gydytoja.apylinkëje vidaus ligø gydytoja.apylinkëje vidaus ligø gydytoja.apylinkëje vidaus ligø gydytoja.

1987 metais gimus vaikui jau-na gydytoja trumpam atsisveikinosu Këdainiais – kai maþyliui suka-ko metukai, ji ástojo mokytis or-dinatûroje Leningrado (dabarSankt Peterburgas) medicinos ins-titute. Pasikeitus ðeimos ir politi-nei situacijai ordinatûros studijasR. Kuodienë baigë Kauno medi-cinos institute ir vël gráþo á Këdai-nius dirbti vidaus ligø gydytoja.

Vidaus ligø gydytojas turiþinoti daugiau

„Vidaus ligø gydytojai moko-si ilgiausiai, nes turi þinoti dau-giausia ligø, – apie specializacijàaiðkina R. Kuodienë. – Ðeimos gy-dytojui pakanka átarti susirgimà irparaðyti siuntimà, o vidaus ligø gy-dytojas turi þinoti daugiau. Vidausligos apima kardiologijos, gastro-enterologijos, hematologines, pul-monologines ligas.“

Kyla medicinos lygis

Ðiandien gydytojai gali daugdaugiau negu tuomet, kai R. Kuo-

dienë tik pradëjo gydytojo karjerà.„Tais laikais onkologiniai li-

goniai buvo „nuraðomi“. Net pa-prasto plauèiø uþdegimo jiemsnegydydavo, – prisimena gydyto-

ja. – Dabar jiems gydomos kitosligos ir toliau tæsiamas onkologi-nis gydymas. Tokie ligoniai gyve-na deðimt penkiolika metø.“

Daug geresnë dializuojamø

ligoniø situacija. StudijuodamaR. Kuodienë matë ilgà ir skaus-mingà inkstø nepakankamumuserganèiø þmoniø mirtá. Dabarèia pat, Këdainiø ligoninëje, at-liekamos dializës, þmonës gyvenailgai ir gana kokybiðkai.

Sveikti padeda optimizmas

Papraðyta prisiminti iðskirti-nius netikëtø iðgijimø atvejus gy-dytoja R. Kuodienë sako, jog ste-buklingø iðgijimø jai neteko ma-tyti. O netikëtø ilgalaikiø pagerë-jimø bûta.

Medikës ásitikinimu, sveika-tos pagerëjimas labai susijæs suþmogaus savitaiga.

„Jei þmogus sugeba atsiribo-ti nuo neigiamø emocijø, susitelktiir kovoti, jo prognozë daug geres-në. Optimizmas padeda sveikti, –tvirtina gydytoja. – Net pûliuojantisiûlë optimistui gyja geriau.

Kitas þmogus neturi tiek ligø,kiek pats sau ásiteigia. Kai tik li-gonis pradeda kalbëti, kad mirs,taip ir nutinka…“

Psichoterapija – pas kaimynæ

Psichologinë pagalba ligoni-nës skyriuose (iðskyrus psichiatri-jos) neteikiama, R. Kuodienë ma-no, kad ligoniams jos nelabai irreikia. Psichologas tik parodysproblemà, o jà spræsti turi patsþmogus. Prastai nusiteikusiems irtaip savo sveikatai kenkiantiemsþmonëms gal padëtø pokalbiai supsichoterapeutu, taèiau gydytojajuokauja, kad geriausi Lietuvosþmoniø psichoterapeutai – drau-gai ir kaimynai.

„Vakarø ðalyse psichotera-peutai reikalingi, nes þmonës ne-

pasakoja savo bëdø kaimynams,draugams. Pas mus kitaip. Að pa-pasakojau savo bëdas kaimynei, ji– man. Apsikeitëme krûviais, iðsi-kalbëjome – toks nemokamas psi-choterapijos seansas“, – juokaujaR. Kuodienë.

Didelá psichologiná krûvá tu-ri medicinos darbuotojai. Juos sle-gia ne tik sudëtingas tiesioginisdarbas, dideli krûviai, bet ir nuo-latinës reformos.

„Argi nereikia psichologi-nës paramos slaugytojoms, kai jøatlyginimas dabar tapo minima-lus? Tiek pat uþdirba ir valyto-ja, ir slaugytoja. O reikalavimai,atsakomybë, iðsilavinimas – visaiskirtingi“, – pastebi ligoninësvyr. gydytojo pavaduotoja. – Kaivisi medikai jausis tvirtai, buspsichologiðkai stabilûs, ir ligo-niai tai pajus.“

Klinikø kaimynystë padeda

R. Kuodienë ásitikinusi, kadKëdainiø ligoninës pacientai gau-na geras paslaugas. Toli graþu nevisos Lietuvos rajoninës ligoninësturi tiek specialistø, árangos, tokápaslaugø spektrà, o svarbiausia –kokybæ.

„Mes visuomet turime bûtipasitempæ, nes èia pat – Kaunoklinikos, kur mûsø pacientai tæsiagydymà ar konsultuojasi, – aiðki-na gydytoja. – Nuolat kontaktuo-jame su ástaiga, turinèia aukðtai ið-keltà kartelæ.

Mûsø ligoniai gráþta ið klini-kø su iðraðais, juos analizuodamigydytojai taip pat kelia savo kva-lifikacijà. Visà laikà bendraujantsu aukðtos kvalifikacijos þmonë-mis, kyla ir mûsø kompetencija.“

Këdainiø ligoninës vyr. gydytojo pavaduotoja R. Kuodienë neabejoja, kadpacientams suteikiamos kokybiðkos paslaugos.

apie 1 g druskos. Vienoje vidutiniodydþio baltos duonos riekëje yraapie 0,45 g druskos. Panaðø drus-kos kieká gausime ir su juodos duo-nos rieke, o su rieke batono gausi-me maþiau druskos (apie 0,2 g),nes riekë lengvesnë ir maþesnë.

Anot I. Drulytës, lyderiais pa-gal druskos kieká pieno produktøgrupëje galëtume pavadinti fermen-tinius sûrius – vidutiniðkai 100 g fer-mentinio sûrio yra apie 1,5 g drus-kos. Ant sumuðtinio uþdedame apie30 g sûrio gabalëlá, o tai reiðkia, kadgauname apie 0,45 g druskos.

Viename ðaukðte majonezoyra vidutiniðkai apie 0,2 g druskos,tokiame paèiame kiekyje pomido-rø padaþo yra apie 0,3 g druskos.Daþniausiai maisto produktus pa-gardiname daugiau nei vienuðaukðtu pomidorø padaþo.

100 g karðtai rûkytos þuviesyra apie 2,1 g druskos: su nedide-

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Ligoniams sveikti padeda optimizmas

2013 m. sausio 24 d. 7

Irma BAJORÛNË

Lietuvos nacionalinës ledoLietuvos nacionalinës ledoLietuvos nacionalinës ledoLietuvos nacionalinës ledoLietuvos nacionalinës ledoritulio lygos aukðèiausiajameritulio lygos aukðèiausiajameritulio lygos aukðèiausiajameritulio lygos aukðèiausiajameritulio lygos aukðèiausiajamedivizione rungtyniaujantisdivizione rungtyniaujantisdivizione rungtyniaujantisdivizione rungtyniaujantisdivizione rungtyniaujantisKëdainiø ledo ritulio klubas poKëdainiø ledo ritulio klubas poKëdainiø ledo ritulio klubas poKëdainiø ledo ritulio klubas poKëdainiø ledo ritulio klubas podevyneriø rungtyniø turi tikdevyneriø rungtyniø turi tikdevyneriø rungtyniø turi tikdevyneriø rungtyniø turi tikdevyneriø rungtyniø turi tikvienà pergalæ ir uþimavienà pergalæ ir uþimavienà pergalæ ir uþimavienà pergalæ ir uþimavienà pergalæ ir uþimatreèiàjà vietà.treèiàjà vietà.treèiàjà vietà.treèiàjà vietà.treèiàjà vietà.

Ateinantá savaitgalá (ðeðta-diená 16 val. ir sekmadiená 12.15val.) Këdainiø LRK Kauno „Ak-ropolio“ ledo arenoje þais su Ru-sijos „Delovaja Rus“ komanda.

Divizione rungtyniauja ke-turios komandos: Elektrënø„Energija“, Vilniaus VNA, Kë-dainiø LRK ir „Delovaja Rus“ iðRusijos.

Lyderë – „Energija“, uþtik-rintai áveikusi visus varþovus ir ið-kovojusi aðtuonias pergales. Ru-sijos atstovams kol kas në kartonepavyko laimëti, jie paskutiniai.

Irma BAJORÛNË

Ðeðtadiená Këdainiø „Nevëþio“Ðeðtadiená Këdainiø „Nevëþio“Ðeðtadiená Këdainiø „Nevëþio“Ðeðtadiená Këdainiø „Nevëþio“Ðeðtadiená Këdainiø „Nevëþio“krepðininkai tvirtai árodë, kadkrepðininkai tvirtai árodë, kadkrepðininkai tvirtai árodë, kadkrepðininkai tvirtai árodë, kadkrepðininkai tvirtai árodë, kadyra visa galva stipresni uþyra visa galva stipresni uþyra visa galva stipresni uþyra visa galva stipresni uþyra visa galva stipresni uþVVVVVilniaus „Sakalø“ komandà.ilniaus „Sakalø“ komandà.ilniaus „Sakalø“ komandà.ilniaus „Sakalø“ komandà.ilniaus „Sakalø“ komandà.VVVVVilnieèiai nugalëti 23 taðkøilnieèiai nugalëti 23 taðkøilnieèiai nugalëti 23 taðkøilnieèiai nugalëti 23 taðkøilnieèiai nugalëti 23 taðkøpersvara rezultatu 78:55.persvara rezultatu 78:55.persvara rezultatu 78:55.persvara rezultatu 78:55.persvara rezultatu 78:55.

Á puikià sportinæ formà gráþoTomas Èerneckis, pelnæs 18 taðkø(taiklûs buvo 4 ið 5 mestø tritað-kiø, visi trys mesti dvitaðkiai). Vy-tenio Jasikevièiaus sàskaitoje – 14taðkø, Tony Bishopo – 11.

Per pirmàjá rungtyniø ketvir-tá „Sakalus“ sugniuþdë aktyvi „Ne-vëþio“ gynyba.

Varþovai sugebëjo pelnyti tik7 taðkus. Skirtumas tapo dviþenklis

Sausio 19–20 dienomisSausio 19–20 dienomisSausio 19–20 dienomisSausio 19–20 dienomisSausio 19–20 dienomisVVVVVilniaus teniso akademijojeilniaus teniso akademijojeilniaus teniso akademijojeilniaus teniso akademijojeilniaus teniso akademijojevyko 10 metø ir jaunesniøvyko 10 metø ir jaunesniøvyko 10 metø ir jaunesniøvyko 10 metø ir jaunesniøvyko 10 metø ir jaunesniøvaikø teniso turnyras, kuriamevaikø teniso turnyras, kuriamevaikø teniso turnyras, kuriamevaikø teniso turnyras, kuriamevaikø teniso turnyras, kuriamedalyvavo ir këdainietë Gretadalyvavo ir këdainietë Gretadalyvavo ir këdainietë Gretadalyvavo ir këdainietë Gretadalyvavo ir këdainietë GretaVVVVValiukevièiûtë.aliukevièiûtë.aliukevièiûtë.aliukevièiûtë.aliukevièiûtë.

Áveikusi varþoves, Greta pa-teko á finalà, kur susitiko su te-nisininke ið Kauno.

Tarp 12 mergaièiø G. Valiu-kevièiûtë uþëmë antrà vietà, nu-galëtoja tapo kaunietë, treèiavieta taip pat atiteko Kauno klu-bo atstovei.

G. Valiukevièiûtë atstovau-ja teniso klubui „Tenisas Tau“, jàtreniruoja Julius Sinkevièius.

Ledo ritulininkai planuoja kovoti dël medaliøKadangi Këdainiø komanda

savo mieste neturi kur treniruotisir rungtyniauti, namø rungtynesKëdainiø LRK þaidþia Kauno le-do arenoje arba „Akropolyje“.

Komandai atstovauja keturikëdainieèiai þaidëjai, kiti rituli-ninkai – „legionieriai“ ið Kauno,Krekenavos ir kt. Treneris Rai-mondas Ðtrimaitis dar pernaipats þaidë Elektrënø „Energijos“komandoje.

Klubo vadovas ValentinasGvergþdys tikisi, kad baigiantissezonui komanda turës galimybækovoti dël antrosios vietos.

Jo teigimu, á treèiàjà vietàkomanda smuktelëjo dël to, kadprieð Vilniaus VNA dël ligos ne-galëjo kovoti keli stipriausi þai-dëjai.

Pernai Këdainiø LRK pasi-puoðë Lietuvos ledo ritulio fede-racijos Aukðèiausiojo divizionobronzos medaliais. Divizione tuo-met dalyvavo aðtuonios komandos. Këdainiø ledo ritulio klubas ir ðiemet planuoja iðkovoti medalius. /Nuotr. www.hockey.lt/

jau ápusëjus pirmajam këlinukui.Antrojoje rungtyniø pusëje

skirtumas buvo apie 20 taðkø. Kë-dainieèiai krepðininkai galëjoþaisti savo ir sirgaliø malonumui.Sirgaliams jie pademonstravo nevienà graþø derinukà, efektingàatakà.

„Sakalø“ vyr. treneris Romu-aldas Petronis po rungtyniø pripa-þino, kad „Nevëþis“ buvo mobiles-nis, taiklesnis, kovingesnis. Varþo-vø trenerio teigimu, „Sakalø“ be-liko trupiniai: komanda turi finan-siniø problemø, jà paliko keli stip-riausi þaidëjai.

„Nevëþio“ vyr. treneris Gin-taras Leonavièius pripaþino esàspatenkintas pergale, nes ankstes-nis susitikimas sostinëje baigësi„Sakalø“ pergale. Beje, tuomet

„Nevëþis“ su kaupu atsilygino „Sakalams“uþ ankstesná pralaimëjimà

ðios dienos këdainieèiø komandoslyderis T. Èerneckis þaidë „Saka-lø“ gretose.

„Nesvarbu, kokia situacijakomandoje – ji turi kovoti“, – apievarþovus kalbëjo G. Leonavièius.

Këdainiø komandos trenerissakë esàs patenkintas aktyviu sa-vo auklëtiniø þaidimu, greitomisatakomis.

„Gera pradþia buvo, susikû-ræ nemaþà pranaðumà þaidëme beátampos“, – vertino treneris.

Kitos „Nevëþio“ varþybos –vasario 2 dienà Prienuose su ðiomiesto komanda. „Prienai“ kolkas LKL turnyre turi vienuolikapergaliø ir tik vienà pralaimëjimà.

Savo sirgaliø akivaizdoje„Nevëþis“ þais vasario 15 dienà su„Lietkabeliu“.

VVVVVasaris tradiciðkai skelbiamasasaris tradiciðkai skelbiamasasaris tradiciðkai skelbiamasasaris tradiciðkai skelbiamasasaris tradiciðkai skelbiamassveikatingumo mënesiu.sveikatingumo mënesiu.sveikatingumo mënesiu.sveikatingumo mënesiu.sveikatingumo mënesiu.

Rajono savivaldybës Kultû-ros ir sporto skyrius kartu su Kë-dainiø visuomenës sveikatos biu-ru vasario 9 dienà, ðeðtadiená,kvieèia këdainieèius dalyvauti

Futbolininkai pateko á finalàKëdainiø „Ryto“ pagrindinës mokyklos komanda tapo olimpinio festiva-Këdainiø „Ryto“ pagrindinës mokyklos komanda tapo olimpinio festiva-Këdainiø „Ryto“ pagrindinës mokyklos komanda tapo olimpinio festiva-Këdainiø „Ryto“ pagrindinës mokyklos komanda tapo olimpinio festiva-Këdainiø „Ryto“ pagrindinës mokyklos komanda tapo olimpinio festiva-lio berniukø 5 x 5 tarpzoniniø futbolo varþybø nugalëtoja.lio berniukø 5 x 5 tarpzoniniø futbolo varþybø nugalëtoja.lio berniukø 5 x 5 tarpzoniniø futbolo varþybø nugalëtoja.lio berniukø 5 x 5 tarpzoniniø futbolo varþybø nugalëtoja.lio berniukø 5 x 5 tarpzoniniø futbolo varþybø nugalëtoja.

1999 metais gim. futbolininkai nugalëjo bendraamþius ið Kvë-darnos (Ðilalës raj.), Kurðënø (Ðiauliø raj.) ir Elektrënø.

„Ryto“ mokyklos komanda iðkovojo teisæ þaisti Lietuvos moki-niø olimpinio festivalio finalinëse futbolo varþybose.

Geriausi kvadrato þaidëjai„Auðros“ sveikatinimo ir sporto pagrindinës mokyklos kvadrato koman-„Auðros“ sveikatinimo ir sporto pagrindinës mokyklos kvadrato koman-„Auðros“ sveikatinimo ir sporto pagrindinës mokyklos kvadrato koman-„Auðros“ sveikatinimo ir sporto pagrindinës mokyklos kvadrato koman-„Auðros“ sveikatinimo ir sporto pagrindinës mokyklos kvadrato koman-da nugalëjo tris varþovø komanda. Nugalëtojai iðkovojo teisæ þaistida nugalëjo tris varþovø komanda. Nugalëtojai iðkovojo teisæ þaistida nugalëjo tris varþovø komanda. Nugalëtojai iðkovojo teisæ þaistida nugalëjo tris varþovø komanda. Nugalëtojai iðkovojo teisæ þaistida nugalëjo tris varþovø komanda. Nugalëtojai iðkovojo teisæ þaistiLietuvos mokiniø olimpinio festivalio kvadrato (2002 m. gim. ir jaunes-Lietuvos mokiniø olimpinio festivalio kvadrato (2002 m. gim. ir jaunes-Lietuvos mokiniø olimpinio festivalio kvadrato (2002 m. gim. ir jaunes-Lietuvos mokiniø olimpinio festivalio kvadrato (2002 m. gim. ir jaunes-Lietuvos mokiniø olimpinio festivalio kvadrato (2002 m. gim. ir jaunes-niø) finalinëse varþybose.niø) finalinëse varþybose.niø) finalinëse varþybose.niø) finalinëse varþybose.niø) finalinëse varþybose.

„Auðros“ kvadrato þaidëjus varþyboms ruoðë mokytojos IrenaRatkuvienë ir Jolita Gvergþdienë.

Sveikatingumo mënesiorenginiai sveikatos ir grûdinimosi dienos

renginyje.11 valandà dalyviai rinksis

M. Daukðos pagrindinëje mokyk-loje. Ten jie dalyvaus mankðtoje,puðyno takais bëgs iki Nevëþio irgrûdinsis eketëje.

Vasario 16 dienà, ðeðtadienáplanuojama iðvyka á Palangà, kurvyks grûdinimosi ir sveikatosðventë „Palangos ruoniai 2013“.

Bûrelis uþsigrûdinusiø këdainieèiø kasmet lenda álediná Nevëþio vandená.

„Rinkos aikðtës“ inf.

/Nuotr. ið redakcijos archyvo/

Teniso turnyre – antroji vieta

G. Valiukevièiûtë turnyre uþëmëantràjà vietà.

2013 m. sausio 24 d.8

Irma BAJORÛNË

Daugiakultûriame centreDaugiakultûriame centreDaugiakultûriame centreDaugiakultûriame centreDaugiakultûriame centreatidarytoje parodoje – þvilgsnis áatidarytoje parodoje – þvilgsnis áatidarytoje parodoje – þvilgsnis áatidarytoje parodoje – þvilgsnis áatidarytoje parodoje – þvilgsnis áLietuvos meno pasaulio rytdie-Lietuvos meno pasaulio rytdie-Lietuvos meno pasaulio rytdie-Lietuvos meno pasaulio rytdie-Lietuvos meno pasaulio rytdie-nà. Èia veikia Vnà. Èia veikia Vnà. Èia veikia Vnà. Èia veikia Vnà. Èia veikia Vilniaus dailësilniaus dailësilniaus dailësilniaus dailësilniaus dailësakademijos Kauno fakultetoakademijos Kauno fakultetoakademijos Kauno fakultetoakademijos Kauno fakultetoakademijos Kauno fakultetovizualaus meno katedrosvizualaus meno katedrosvizualaus meno katedrosvizualaus meno katedrosvizualaus meno katedrosstudentø darbø paroda. Jojestudentø darbø paroda. Jojestudentø darbø paroda. Jojestudentø darbø paroda. Jojestudentø darbø paroda. Jojeeksponuojami daugiausiaeksponuojami daugiausiaeksponuojami daugiausiaeksponuojami daugiausiaeksponuojami daugiausiabakalauro ar magistro studijøbakalauro ar magistro studijøbakalauro ar magistro studijøbakalauro ar magistro studijøbakalauro ar magistro studijøbaigiamieji darbaibaigiamieji darbaibaigiamieji darbaibaigiamieji darbaibaigiamieji darbai, saugomi, saugomi, saugomi, saugomi, saugomikatedros „aukso fonde“.katedros „aukso fonde“.katedros „aukso fonde“.katedros „aukso fonde“.katedros „aukso fonde“.

Tapybos ir skulptûros studen-tai mokosi pieðimo, kompozicijos.Tiksliausios formos, originalioskompozicijos ir ávairiø technikøieðkojimai atsispindi eksponuoja-muose darbuose.

Tai pabrëþë parodos atidary-me dalyvavæs dëstytojas DariusRakauskas: „Mums svarbi indivi-duali kiekvieno studento raiðka.Dëstytojai prisitaiko prie jos, o nestumia ta kryptimi, kuria patysdirba.“

Vizualaus meno katedra su-kaupusi gausø fondà studentø dar-

Këdainiø Juozo Paukðtelio pagrindinës mokyklos TKëdainiø Juozo Paukðtelio pagrindinës mokyklos TKëdainiø Juozo Paukðtelio pagrindinës mokyklos TKëdainiø Juozo Paukðtelio pagrindinës mokyklos TKëdainiø Juozo Paukðtelio pagrindinës mokyklos Tiskûnø Juozo Urbðioiskûnø Juozo Urbðioiskûnø Juozo Urbðioiskûnø Juozo Urbðioiskûnø Juozo Urbðioskyriujeskyriujeskyriujeskyriujeskyriuje ant palangiø, ðalia 1991 m. kraupià sausio 13-osios naktáant palangiø, ðalia 1991 m. kraupià sausio 13-osios naktáant palangiø, ðalia 1991 m. kraupià sausio 13-osios naktáant palangiø, ðalia 1991 m. kraupià sausio 13-osios naktáant palangiø, ðalia 1991 m. kraupià sausio 13-osios naktáþuvusiøjø fotografijø, buvo uþdegtos þvakelës. Ankstyvà rytmetá skyriausþuvusiøjø fotografijø, buvo uþdegtos þvakelës. Ankstyvà rytmetá skyriausþuvusiøjø fotografijø, buvo uþdegtos þvakelës. Ankstyvà rytmetá skyriausþuvusiøjø fotografijø, buvo uþdegtos þvakelës. Ankstyvà rytmetá skyriausþuvusiøjø fotografijø, buvo uþdegtos þvakelës. Ankstyvà rytmetá skyriausvedëja Ivedëja Ivedëja Ivedëja Ivedëja I. Peèeliûnienë, susirinkusius moksleivius pakvietusi á bibliotekà,. Peèeliûnienë, susirinkusius moksleivius pakvietusi á bibliotekà,. Peèeliûnienë, susirinkusius moksleivius pakvietusi á bibliotekà,. Peèeliûnienë, susirinkusius moksleivius pakvietusi á bibliotekà,. Peèeliûnienë, susirinkusius moksleivius pakvietusi á bibliotekà,pasakojo, kaip prieð 22 metus Lietuvos pilieèiai gynë atkurtos valstybëspasakojo, kaip prieð 22 metus Lietuvos pilieèiai gynë atkurtos valstybëspasakojo, kaip prieð 22 metus Lietuvos pilieèiai gynë atkurtos valstybëspasakojo, kaip prieð 22 metus Lietuvos pilieèiai gynë atkurtos valstybëspasakojo, kaip prieð 22 metus Lietuvos pilieèiai gynë atkurtos valstybësnepriklausomybæ. Remdamasi istoriniais faktais ji atskleidë bendrànepriklausomybæ. Remdamasi istoriniais faktais ji atskleidë bendrànepriklausomybæ. Remdamasi istoriniais faktais ji atskleidë bendrànepriklausomybæ. Remdamasi istoriniais faktais ji atskleidë bendrànepriklausomybæ. Remdamasi istoriniais faktais ji atskleidë bendràpilietinæ pozicijà, padëjusià atsilaikyti prieð sovietiniø okupantø ir vietiniøpilietinæ pozicijà, padëjusià atsilaikyti prieð sovietiniø okupantø ir vietiniøpilietinæ pozicijà, padëjusià atsilaikyti prieð sovietiniø okupantø ir vietiniøpilietinæ pozicijà, padëjusià atsilaikyti prieð sovietiniø okupantø ir vietiniøpilietinæ pozicijà, padëjusià atsilaikyti prieð sovietiniø okupantø ir vietiniøkolaborantø agresijà, karine jëga mëgintà ávykdyti perversmà.kolaborantø agresijà, karine jëga mëgintà ávykdyti perversmà.kolaborantø agresijà, karine jëga mëgintà ávykdyti perversmà.kolaborantø agresijà, karine jëga mëgintà ávykdyti perversmà.kolaborantø agresijà, karine jëga mëgintà ávykdyti perversmà.

Studentai rodo, ko iðmokoakademijoje

bø, tad surengti tokià parodà, ko-kia eksponuojama Daugiakultû-riame centre, nebuvo sudëtinga.

Panaðios parodos nuolat keliau-ja per Lietuvos parodø sales.

Jos organizatoriai pastebë-jo, kad skulptûros darbai sudë-tingai transportuojami, todël kaikuriose parodose jø visai nebû-na, o ðákart á Këdainius atveþtapora darbø.

Parodà pristatæ VDA Kau-no fakulteto dëstytojai neslëpë,kad ðiuo renginiu nori paskatin-ti moksleivius rinktis meno stu-dijas, nepaisant pragmatiðko po-þiûrio, esà ið meno pragyventisudëtinga.

„Meninis iðsilavinimasanksèiau ar vëliau duoda naudàasmenybei“, – neabejoja docen-tas Vytautas Narutis.

VDA Kauno fakulteto Vi-zualiøjø menø katedros studen-tø darbø paroda Daugiakultû-riame centre veiks iki vasario 7dienos.

Dailës mokyklos mokinukai svajoja, kad ir jø darbai kada nors buseksponuojami didelëse galerijose.

Studentø darbuose akivaizdûs savojo braiþo ieðkojimai.

Pagerbë Laisvësgynëjø atminimà

Iðvydo tikruosiusiðgyvenimus

Prasidëjus Laisvës gynëjødienos minëjimui „Atmintis gyva,nes liudija...“, muzikos mokytojosE. Bujanauskienës smuiko tona-cijomis skambëjusi E. Masytësdaina „Laisvë“ átraukë mokyklosbendruomenæ á jau istoriniu tapu-sá laikà. Bibliotekininkës N. Visoc-kës parengti mokiniai skaitë ið-traukas – realijas, atsiminimus,padràsinimus – ið kraupiosios Sau-sio 13-osios spaudos. Tikruosiusiðgyvenimus moksleiviai iðvydoþiûrëdami þurnalistës VirginijosMotiejûnienës ir reþisieriaus Juo-zo Saboliaus dokumentiná filmà„Sausio mûðis“ (sukurtà Laisvësgynëjø dienos dvideðimtmeèiui),pasakojantá apie tai, kaip elgësiSausio 13-àjà sovietø armijos ag-resijà patyræ vienintelës tuo metunacionalinës televizijos ir radijodarbuotojai.

Dalyvavusieji minëjime pir-màkart pamatë neátikimus kadrus– po 20-ties metø nuo 1991-øjøsausio 12-osios nematytus „Pano-ramos“ fragmentus, iðsaugotus

privaèioje kolekcijoje, girdëjo au-tentiðkus, visà parà trukusius te-lefoninio ryðio áraðus, naktá per-duotus Europai. Rodyti ir ðiurpûsvaizdai, nufilmuoti iðsigandusiosþurnalistës Nijolës Steiblienës, kaità naktá aplankë miesto ligoninæ.

Aktyviausius apdovanojo

Po renginio pradiniø klasiømokiniai pieðë ástrigusius atmin-tin vaizdus – Televizijos bokðtà,naikintojà tankà, Lietuvos vëlia-và, lietuviø tautà, stojusià gintiLietuvos valstybës laisvës, o minë-jimui pasibaigus ir maþiausieji, irvyresnëliai buvo apdovanoti. Sky-riaus vedëja I. Peèeliûnienë daly-vavusiems pieðiniø konkurse, uþásitraukimà á renginá, organizuo-jant Sausio 13-osios literatûrinækompozicijà, áteikë padëkas, o vy-resniesiems – knygeles.

Renginys visiems dalyviamssuteikë galimybæ apsvarstyti lais-vës kainà, tapo pilietiðkumo ugdy-mo pamoka ateièiai.

Neringa VISOCKË,Këdainiø J. Paukðtelio pagrindinës

mokyklos J. Urbðio skyriausbibliotekininkëNuo 2012 metø pabaigos ligoniøNuo 2012 metø pabaigos ligoniøNuo 2012 metø pabaigos ligoniøNuo 2012 metø pabaigos ligoniøNuo 2012 metø pabaigos ligoniø

kasos teikia informacijà apiekasos teikia informacijà apiekasos teikia informacijà apiekasos teikia informacijà apiekasos teikia informacijà apieprivalomàjá sveikatos draudimàprivalomàjá sveikatos draudimàprivalomàjá sveikatos draudimàprivalomàjá sveikatos draudimàprivalomàjá sveikatos draudimànaujuoju gyventojø aptarnavimonaujuoju gyventojø aptarnavimonaujuoju gyventojø aptarnavimonaujuoju gyventojø aptarnavimonaujuoju gyventojø aptarnavimotelefono numeriu 8 700 88 888 ir el.telefono numeriu 8 700 88 888 ir el.telefono numeriu 8 700 88 888 ir el.telefono numeriu 8 700 88 888 ir el.telefono numeriu 8 700 88 888 ir el.paðtu info@vlk.lt. Skambinti galimapaðtu info@vlk.lt. Skambinti galimapaðtu info@vlk.lt. Skambinti galimapaðtu info@vlk.lt. Skambinti galimapaðtu info@vlk.lt. Skambinti galimaiš visos Lietuvos bei uiš visos Lietuvos bei uiš visos Lietuvos bei uiš visos Lietuvos bei uiš visos Lietuvos bei uþþþþþsieniosieniosieniosieniosieniofiksuotais ir mobiliaisiais telefonaisfiksuotais ir mobiliaisiais telefonaisfiksuotais ir mobiliaisiais telefonaisfiksuotais ir mobiliaisiais telefonaisfiksuotais ir mobiliaisiais telefonais.....

Paskambinæ nurodytu telefo-no numeriu ar paraðæ elektroninálaiðkà, Jûs galite gauti aktualios in-formacijos apie:

• draustumà privalomuojusveikatos draudimu,

• draudþiamøjø kategorijas,• draudimo ámokas,• Europos sveikatos draudi-

mo kortelës iðdavimo tvarkà,

• sveikatos prieþiûros paslau-gø teikimà ir jø apmokëjimà,

• dantø protezavimo tvarkà,• medicininës reabilitacijos ir

sanatorinio (antirecidyvinio) gy-dymo tvarkà,

• kompensuojamøjø vaistø irmedicinos pagalbos priemoniø ið-davimà ir kompensavimà,

• iðlaidø endoprotezams ási-gyti kompensavimo tvarkà,

• ortopedijos technikos ásigi-jimo iðlaidø kompensavimo tvarkà,

• ambulatorinio gydymo de-guonimi iðlaidø kompensavimotvarkà,

• klausos aparatø ásigijimo ið-laidø kompensavimo tvarkà.

Be to, nurodytu numeriu ga-lite pareikðti savo pastabas ir pa-

siûlymus.Paskambinæ telefono nume-

riu 8 700 88 888 ið karto pasirin-kite jus dominanèià temà ir taipsusisiekite su tos srities konsul-tantu.

Paraðæ el. paðtu gausite ligo-niø kasø atsakymà jums rûpimaisprivalomojo sveikatos draudimoklausimais.

Pokalbiø kainos

Skambinant ið TEO LT, ABtinklo pokalbiai kainuoja 0,20 Lt/min (su PVM), sujungimo mokes-tis – 0,14 Lt. Uþ skambuèius ið ki-tø tinklø taikomi operatoriø nu-statyti pokalbiø, skambinant áTEO LT, AB tinklà, tarifai.

Informacija apie privalomàjá sveikatos draudimà –vienu ligoniø kasø telefono numeriu 8 700 88 888 irvienu el. paðto adresu info@vlk.lt

/Nuotr. autorës/

Þuvusiøjø atminimui uþdegtos þvakutës.

Pradiniø klasiø mokiniai pieðë ástrigusius atmintin vaizdus – Televizijosbokðtà, naikintojà tankà, Lietuvos vëliavà, lietuviø tautà, stojusià gintiLietuvos valstybës laisvës.VLK inf.

2013 m. sausio 24 d. 15

Kryþiaþodþio, spausdinto sausio 17 d. laikraðtyje, konkurso laimëtoja – Lolita Èiulkevièienë.

Ketvirtadiená: Pranciðkus, Vilgaudas, Gaivilë, Artûras, Felicija.Penktadiená: Viltenis, Þiedë, Povilas, Paulius.

Dienà: –7 –10 oCNaktá: –14 –18 oCvëjas: 3–8 m/s.

VARDADIENIUS ÐVENÈIA

RENGINIAI

Kalendorius

Teka 8.24 val.,leidþiasi 16.39 val.,dienos ilgumas 8.15 val.

Prieðpilnis.MËNULIS

SAULË

Nemokami asmeniniaiskelbimai priimami

tel. 60 763.

KËDAINIØ KULTÛROS CENTRAS (J. Basanavièiaus g. 24, tel. 52 978. Kasa dirba darbodienomis nuo 12 iki 18 val. ir 1 val. prieð renginá, www.kedainiukulturoscentras.lt)Sausio 27 d. 14–16 val. – meditacija pagal Sahadþa jogà.

JANINOS MONKUTËS-MARKS MUZIEJUS-GALERIJA (J. Basanavièiaus g. 45)Tarptautinë kalëdinë paroda „Angelai“. Parodai atrinkti 87 ávairiø technikø ir skirtingøstiliø kûriniai, dalyvauja 52 menininkai ið 12 ðaliø: Anglijos, Estijos, Italijos,Japonijos, JAV, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Prancûzijos, Rumunijos, Suomijos,Ðveicarijos (veiks iki vasario 2 d.).

ÐËTOS KULTÛROS CENTRO MAÞOJI SALËSausio 24 d. 16 val. – liaudiðkos muzikos koncertas.

ÐËTOS KULTÛROS CENTRO PAGIRIØ SKYRIUSSausio 25 d. 11 val. – pusiauþiemio þaidynës.

DAUGIAKULTÛRIS CENTRAS (Senosios Rinkos aikðtë 12)VDA  Kauno fakulteto vizualaus meno katedros studentø darbø paroda (veiks ikivasario 7 d.).Sausio 31 d. 17.30 val. – kamerinës muzikos koncertas. Atlikëjai – pianistaiKotryna Kaklauskaitë ir Mykolas Bazaras.Programoje – Ferenco Liszto ir Moriso Ravelio fortepijoninës muzikos ðedevrai.Koncertà ves ir jaunuosius virtuozus pristatys VDU Muzikos akademijos Fortepijonokatedros vedëjas, pianistas Rokas Zubovas. Bilieto kaina – 10 Lt, mokiniams, studentams, senjorams – 5 Lt. Rëmëjas UAB ,,Dotnuvos projektai”.

2013 m. kultûros ástaigø2013 m. kultûros ástaigø2013 m. kultûros ástaigø2013 m. kultûros ástaigø2013 m. kultûros ástaigøprioritetinës veiklos kryptys:prioritetinës veiklos kryptys:prioritetinës veiklos kryptys:prioritetinës veiklos kryptys:prioritetinës veiklos kryptys:etninës kultûros plëtrosetninës kultûros plëtrosetninës kultûros plëtrosetninës kultûros plëtrosetninës kultûros plëtros2013–2015 metø Këdainiø2013–2015 metø Këdainiø2013–2015 metø Këdainiø2013–2015 metø Këdainiø2013–2015 metø Këdainiørajono savivaldybëje planorajono savivaldybëje planorajono savivaldybëje planorajono savivaldybëje planorajono savivaldybëje planovykdymas, renginiaivykdymas, renginiaivykdymas, renginiaivykdymas, renginiaivykdymas, renginiai, skirti, skirti, skirti, skirti, skirtiTTTTTarmiø metams, kultûros ir kitøarmiø metams, kultûros ir kitøarmiø metams, kultûros ir kitøarmiø metams, kultûros ir kitøarmiø metams, kultûros ir kitøástaigø bendradarbiavimas.ástaigø bendradarbiavimas.ástaigø bendradarbiavimas.ástaigø bendradarbiavimas.ástaigø bendradarbiavimas.

Kultûros centrø prioritetinësveiklos kryptys: sociokultûriniairenginiai, edukacija, skirta ben-druomenës kûrybiðkumui ir kul-tûriniam aktyvumui skatinti; lais-valaikio organizavimas (mëgëjømeno kolektyvø veikla, atviroserdvës).

Vieðosios bibliotekos priorite-tinës veiklos kryptys: skaitymo ska-tinimas (áskaitant ir renginiø or-ganizavimà); atviros erdvës jauni-mui (kaimo filialuose).

Muziejaus prioritetinës veik-los kryptys: 1863 m. sukilimo mi-nëjimas, edukaciniø programøplëtra ir populiarinimas.

Kultûros ástaigø prioritetinësveiklos kryptys

Svarbiausi 2013 metø rengi-niai: Kultûros diena (balandþio 15d.), 1863 m. sukilimo minëjimasPaberþëje (geguþës 19 d.), Agur-

kø ðventë (liepos 13 d.), Këdainiømiesto ðventë (rugpjûèio 8–10 d.),Dþiazo festivalis (rugpjûèio 18 d.).

Rajono savivaldybës inf.

Kaip paskatinti visuomenæ sveikai gyventi? Kaip kitiems padëtiKaip paskatinti visuomenæ sveikai gyventi? Kaip kitiems padëtiKaip paskatinti visuomenæ sveikai gyventi? Kaip kitiems padëtiKaip paskatinti visuomenæ sveikai gyventi? Kaip kitiems padëtiKaip paskatinti visuomenæ sveikai gyventi? Kaip kitiems padëtisuprastisuprastisuprastisuprastisuprasti, kad fizinis aktyvumas ir aktyvus laisvalaikis yra geriau nei, kad fizinis aktyvumas ir aktyvus laisvalaikis yra geriau nei, kad fizinis aktyvumas ir aktyvus laisvalaikis yra geriau nei, kad fizinis aktyvumas ir aktyvus laisvalaikis yra geriau nei, kad fizinis aktyvumas ir aktyvus laisvalaikis yra geriau neitásojimas prie televizoriaus su nesveikais uþkandþiais ir bokalutásojimas prie televizoriaus su nesveikais uþkandþiais ir bokalutásojimas prie televizoriaus su nesveikais uþkandþiais ir bokalutásojimas prie televizoriaus su nesveikais uþkandþiais ir bokalutásojimas prie televizoriaus su nesveikais uþkandþiais ir bokalualaus? Graþios kalbos ir átikinëjimai daþniausiai nepadeda. Geriau-alaus? Graþios kalbos ir átikinëjimai daþniausiai nepadeda. Geriau-alaus? Graþios kalbos ir átikinëjimai daþniausiai nepadeda. Geriau-alaus? Graþios kalbos ir átikinëjimai daþniausiai nepadeda. Geriau-alaus? Graþios kalbos ir átikinëjimai daþniausiai nepadeda. Geriau-sia rodyti pavyzdá paèiam.sia rodyti pavyzdá paèiam.sia rodyti pavyzdá paèiam.sia rodyti pavyzdá paèiam.sia rodyti pavyzdá paèiam.

Vasario 1-àjà – këdainieèiøbëgimas

Jau visà pusmetá këdainieèiaipalaiko idëjà „Tik blaivi tauta ga-li iðlikti“. Labai graþiu startu –Naujametiniu bëgimu këdainie-èiai pradëjo ðiuos Sveikatingumometus.

Nacionalinës tabako ir alko-holio kontrolës koalicijos prezi-dentas dr. Doc. Aurelijus Verygatiki, kad vis daugiau þmoniø pri-sijungs prie bëgimo ir tokiu bûduatkreips likusios visuomenës da-lies dëmesá ne tik á blaivø gyveni-mo bûdà, fiziná aktyvumà, bet irdvasinës lietuviø kultûros puose-lëjimà. Taigi ðios organizacijos dë-ka bëgimo idëja sklinda tiek Lie-tuvos savivaldybëse, tiek tarp uþ-

sienyje gyvenanèiø lietuviø.Viso pasaulio lietuviai kiek-

vieno mënesio pirmàjá penktadie-ná kvieèiami dalyvauti renginyjeuþ blaivybæ, kurio tikslas – palai-kyti sveikos, blaivios ir sàmonin-gos lietuviø tautos idëjà sparèiuëjimu ar bëgimu.

Jeigu esi neabejingas ir Taurûpi Lietuvos ateitis, junkis priejudëjimo „Uþ blaivià ir sveikà Lie-tuvà“ dalyviø.

Susitinkame Didþiosios Rin-kos aikðtëje vasario 1 d. 18 val.

Danguolë AVIÞIUVIENË,rajono savivaldybës Visuomenës

sveikatos biuro direktorë

Vienas iðpopuliariausiømetø renginiø

„Agurkøðventë“.

2013 m. sausio 24 d.

Rankraðèiai negràþinami. Redakcijos ir straipsniøautoriø nuomonës gali nesutapti

SpausdinoSpausdinoSpausdinoSpausdinoSpausdino UAB „Rinkos aikðtë“ UAB „Rinkos aikðtë“ UAB „Rinkos aikðtë“ UAB „Rinkos aikðtë“ UAB „Rinkos aikðtë“ spaustuvë spaustuvë spaustuvë spaustuvë spaustuvë

TTTTTel. 57 771el. 57 771el. 57 771el. 57 771el. 57 771

Laikraðtis „Rinkos aikðtë“ yra Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Redakcijos tel. 8 605 19 294 (TRedakcijos tel. 8 605 19 294 (TRedakcijos tel. 8 605 19 294 (TRedakcijos tel. 8 605 19 294 (TRedakcijos tel. 8 605 19 294 (TELE2)ELE2)ELE2)ELE2)ELE2)

KORESPONDENTKORESPONDENTKORESPONDENTKORESPONDENTKORESPONDENTAAAAAIIIII

TTTTTel. 56 51el. 56 51el. 56 51el. 56 51el. 56 5111111

Stilius, korektûraStilius, korektûraStilius, korektûraStilius, korektûraStilius, korektûra – – – – – Inga ValiukevièienëSteigimo liudijimo nrSteigimo liudijimo nrSteigimo liudijimo nrSteigimo liudijimo nrSteigimo liudijimo nr. 573. 573. 573. 573. 573

Indeksas 67420Indeksas 67420Indeksas 67420Indeksas 67420Indeksas 67420ISSN 1648-0376ISSN 1648-0376ISSN 1648-0376ISSN 1648-0376ISSN 1648-0376

4 sp. l. Uþs. Nr4 sp. l. Uþs. Nr4 sp. l. Uþs. Nr4 sp. l. Uþs. Nr4 sp. l. Uþs. Nr. 71. 71. 71. 71. 71TTTTTiraþas 5 655 egz.iraþas 5 655 egz.iraþas 5 655 egz.iraþas 5 655 egz.iraþas 5 655 egz.

Reklamos vadybininkas – tel. 56 589,Reklamos vadybininkas – tel. 56 589,Reklamos vadybininkas – tel. 56 589,Reklamos vadybininkas – tel. 56 589,Reklamos vadybininkas – tel. 56 589,el. pastasel. pastasel. pastasel. pastasel. pastas reklama@rinkosaikste.lt reklama@rinkosaikste.lt reklama@rinkosaikste.lt reklama@rinkosaikste.lt reklama@rinkosaikste.lt

tel./faks. 52 444tel./faks. 52 444tel./faks. 52 444tel./faks. 52 444tel./faks. 52 444

Direktorë-vyr. redaktorëVVVVVitalija Surgautienëitalija Surgautienëitalija Surgautienëitalija Surgautienëitalija Surgautienë

Josvainiø g. 41Josvainiø g. 41Josvainiø g. 41Josvainiø g. 41Josvainiø g. 41, Këdainiai, Këdainiai, Këdainiai, Këdainiai, Këdainiai

AsmeniniaiAsmeniniaiAsmeniniaiAsmeniniaiAsmeniniaiskelbimai –skelbimai –skelbimai –skelbimai –skelbimai –

tel. 60 763tel. 60 763tel. 60 763tel. 60 763tel. 60 763El. paðtasEl. paðtasEl. paðtasEl. paðtasEl. paðtas

skelbimai@rinkosaikste.ltskelbimai@rinkosaikste.ltskelbimai@rinkosaikste.ltskelbimai@rinkosaikste.ltskelbimai@rinkosaikste.ltEl. paðtas El. paðtas El. paðtas El. paðtas El. paðtas redakcijaredakcijaredakcijaredakcijaredakcija@@@@@rinkosaikste.ltrinkosaikste.ltrinkosaikste.ltrinkosaikste.ltrinkosaikste.lt

Irma BajorûnëGiedrûna GirdenytëIrmina Valantonytë

Auðra MalinauskienëJovita Þebrauskaitë

www.rinkosaikste.lt

16

JAV prezidentui Barakui Obamai davus priesaikà, pirmadiená Vaðingtonevyko jo inauguracijai skirtas paradas.

Singapûre atidengta britø menininko Marko Kvino skulptûra „Planeta“atrodo lyg bûtø pakibusi ore. Ið bronzos ir plieno pagaminta skulptûra sveriaseptynias tonas.

Skulptûra tarsi pakibusi ore

Animaciniø filmø herojais persirengæ þmonës Rusijos Sankt Peterburgomieste paminëjo Tarptautinæ apsikabinimø dienà.

Paminëjo Apsikabinimø dienàPrieð kità savaitæ prasidedant

Pasaulio ekonomikos forumuiDavose, britø labdaros organiza-cija „Oxfam“ paragino stambauskapitalo verslà ir pasaulio lyderiusdëti visas pastangas kovoje suskurdu ir nelygybe. Per pastaruo-sius 20 metø 1 proc. turtingiausiøplanetos þmoniø pajamos, orga-

Uþdirbo tiek, kad pasaulyje neliktø skurdonizacijos duomenimis, padidëjo60 proc.

„Oxfam“ duomenimis, 100turtingiausiø planetos þmoniøpraëjusiais metais uþdirbo pakan-kamai, kad pasaulyje visiems lai-kams bûtø iðnaikintas skurdas.Tiesà sakant, norint iðnaikintiskurdà tarp skurdþiausiø pasaulio

gyventojø uþtektø ir 25 proc. pa-jamø, kurias gavo praëjusiais me-tais pirmasis turtuoliø ðimtukas.

Grynosios ðio ðimtuko paja-mos 2012 metais siekë 240 mlrd.doleriø, praneða BBC. Tuo tarpuskurdþiausi gyventojø sluoksniaiuþdirba maþiau nei 1,25 dolerioper dienà þmogui.

Antsvorá turintys þmonës perautomobiliø avarijas ypaè rizikuo-ja savo gyvybe: jei susiduria du au-tomobiliai, kuo storesnis vairuo-tojas, tuo didesnë yra rizika, kadjis þus. Tai rodo amerikieèiø at-liktas tyrimas.

Mokslininkai iðanalizavo 57000 eismo ávykiø, ávykusiø JAV1996–2008 metais. Tarp jø buvo3 400 mirtinø susidûrimø, kai abuautomobiliai buvo panaðaus tipo

Antsvorá turintys þmonës avarijose þûsta daþniaubei buvo turimi duomenys apievairuotojø amþiø, ûgá ir svorá. Pa-aiðkëjo, kad stori vairuotojai ypaèrizikuoja þûti autoavarijose. Ði ri-zika, palyginus su normalaus svo-rio vairuotojais, yra 80 proc. di-desnë.

Mokslininkai neanalizavoðios rizikos prieþasèiø. Taèiau jieatkreipë dëmesá á ankstesnius ty-rimus. Juose, pavyzdþiui, paþymi-ma, kad saugos dirþai netinkamai

apjuosia storuliø klubus ir maþiaujuos prilaiko.

Antra vertus, mokslininkaipripaþásta, kad padidëjusi rizikasusijusi ir su tuo, kad nutukæ þmo-nës apskritai yra maþiau atsparûssveikatos problemoms – ir peravarijas, ir vëliau gydant juos li-goninëse.

JAV nutukusiais laikomi dau-giau nei treèdalis suaugusiø gy-ventojø.

Prancûzija ir Vokietija mini50-àsias Eliziejaus sutarties, kuripadëjo sutaikyti buvusias prieðes,metines.

Eliziejaus sutartá 1963 metøsausio 22 dienà pasiraðë Prancû-zijos prezidentas Ðarlis de Golisir Vokietijos kancleris Konradas

Minimos 50-osios Eliziejaus sutarties metinësAdenaueris. Nepaisant santykiuo-se pasitaikiusiø sunkumø, Berly-nas ir Paryþius buvo pagrindiniaiEuropos Sàjungos (ES) kûrëjai.

Sutarties pasiraðymo metiniøproga Prancûzija ir Vokietija iðleisspecialius paðto þenklus, monetasir kitus atminimui skirtus atribu-

tus. Berlyne ðalia Vokietijos vëlia-vø bus iðkeltos Prancûzijos vëlia-vos. Vëliau per 500 Prancûzijosparlamentarø nuvyks á Berlynàbendrai sesijai su Bundestagu.Taip pat organizuojami bendriministrø kabinetø pietûs ir kon-certas.

Inauguruotas antrai kadencijai

Finansø krizës laikotarpiuBelgijos miestai rado naujà paja-mø ðaltiná tuðèioms kasoms papil-dyti. Vingene, Lichterveldëje ir kaikuriuose kituose miestuose Flan-drijoje uþdrausta svaidytis sniegogniûþtëmis. Prasiþengëliams gresia

Naujuose 20 doleriø vertësbanknotuose, pagamintuose Ka-nadoje, pavaizduoti Norvegijos, one Kanados klevo lapai.„Neteisin-gi“ klevø lapai pavaizduoti ir 50bei 100 doleriø vertës kupiûrose.Visi ðie banknotai á apyvartà iðleis-ti praëjusiø metø lapkritá.

Botaniko Ð. Bleinio nuomo-ne, Norvegijos klevø lapai netu-rëtø bûti vaizduojami Kanados pi-nigø banknotuose. Kaip paþymiKanados centrinio banko atstovai,klevo lapai kupiûrose – stilizuotiir atspindi specifines ávairiø klevolapø savybes. Be to, ruoðiant kle-vo lapo dizainà kupiûroms buvokonsultuotasi su botanikais.

Kanadoje á apyvartà jau ið-leista 400 mln. naujø 20, 50 ir 100doleriø vertës banknotø, paga-mintø ið polimeriniø medþiagø.

Taip pat planuojama papil-domai atspausdinti 1,2 mlrd. 5 ir10 doleriø vertës polimeriniø ban-knotø.

Norvegijos, arba smailialapis,klevas buvo atveþtas á Kanadà iðEuropos. Dabar jis paplito centri-nëje ir rytinëje ðalies dalyse. Ka-nados simboliu laikomas cukrinioklevo lapas, kuris pavaizduotas irðalies vëliavoje.

Kanados kupiûrose –Norvegijos klevølapai

„Eltos“ ir „Rinkos aikðtës“ inf.

Londono Karaliðkojoje menø akademijoje eksponuojami Eduardo Manëpaveikslai.

Uþ mestà gniûþtæ – 100 eurø bauda100 eurø bauda. Þiniasklaida iro-nizuoja, kad ði idëja valdininkamskilo dël sniego ir finansø krizës.

Minëtø miestø valdþia vaikømëgstamà pramogà vadina pavo-jinga ir prilygina jà mëtymuisi ak-menimis.

Eksponuojami E. Manë paveikslai