Ai I tema. (KT) SAMPRATA

1.Konstitucins teiss svokos vartojimo aspektai. Dvi konstitucins teiss (kaip objektyvios teiss) sampratos: KT kaip aukiausioji teis ir konstitucin teis kaip teiss aka. KT plaij prasme iskyrimo problema.

Kai kalbama apie asmens teises tvirtintas K-je.

1.KT suvokiama kaip tam tikroje alyje galiojani teiss norm, reguliuojani tam tikr visuomenini santyki srit, visuma.

2.Kaip vienas i teiss moksl, tiriantis KT normas.

3.KT reikia studij disciplin.

KT tai centrin teiss sistemos sritis, reguliuojanti reikmingiausius visuomeninius santykius ir tvirtinanti teiss krimo principus. KT teiss sistemos branduolys, lemiantis:

1.KT reguliuojam santyki svarba visuomens gyvenimui.

2.KT svarbiausias altinis yra Konstitucija.

3.KT normos apibria alies konstitucin santvark.

4.alies KT tvirtintos mogaus pagrindins teiss ir laisvs.

5.KT apibria ir teiskros pagrindus.

KT suprantama siaurja ir plaija prasme. S. prasme- Konstitucijos teis (altiniai yra Konstitucija ir konstitucin reguliavim atskleidiantys Konstitucinio Teismo nutarimai). P. prasme sudaro ir KT siaurja prasme, ir statymuose, postatyminiuose aktuose, kituose teiss altiniuose idstytos normos.

KT reguliuoja visuomeninius santykius, nustato j pagrindus. KT reguliuojami visuomeniniai santykiai:

1.Valstybs organizacij, vieosios valdios organizavimo ir jos gyvendinimo santykius.

2.Asmens ir valstybs santykius.

Diskusijos dl konstitucinio reguliavimo objekto ir metodo. Socialin KT paskirtis. Papildomas teiss skirstymo teiss akas kriterijus teisinio reguliavimo metodas (teisinio poveikio priemons, kuriomis teis veikia reguliuojamus vis.santykius, kuriuos lemia reguliavimo objektas). KT taikomi vairs reguliavimo bdai. KT normos nustato teises ir pareigas, atsakomyb, leidim ir draudim. Teisinio reguliavimo metodai: imperatyvinis ir dispozityvinis.

Imperatyviniam metodui bdinga grietas privalomumas, teisinio santykio dalyviai privalo elgtis kaip nustatyta teiss norm.

Dispozityvija .metodui bdinga teisini santyki dalyvi lygybs pripainimas, teisini santyki dalyvi savarankikumas ir galimyb pasirinkti tam tikr elgesio model.

KT paskirtis suderinti vairi visuomens sluoksni interesus, apginti asmens teises ir laisves, nustatyti tam tikr svarbiausi reikal tvarkymo sistem.

2.KT normos.

Konstitucin teiss norma visiems privaloma bendro elgesio taisykl, valstybs prievartos priemonmis saugoma nuo paeidim ir reguliuojanti valstybs organizacij, vieosios valdios organizavim ir jos gyveninimo pagrindus, taip pat svarabiausius asmens ir valstybs tarpusavio santykius.

Konstitucini teiss norm ypatumai:

1.Reguliuoja specifin visuomenini santyki srit.

2.Kuriama valstybs valdios institucij sistema, nustatomas valstybs valdios institucij statusas.

3.Nustatoma asmens teisin padtis civilins, darbo, administracins, baudiamosios, baudiamojo ir civilinio proceso bei kit teiss ak reguliuojamuose santykiuose.

4.Normos idstytos Konstitucijoje, taip pat konstituciniuose statymuose, ir aukiau nurodytus santykius reguliuojaniuose statymuose bei postatyminiuose aktuose, taip pat kituose konstitucins teiss altiniuose.

5.Konstitucijoje,suraytoms normoms netyri prietarauti emesns galios normos.

6.Konstitucinje teisje yra daug norm, kurios formuluojamos tik paia bendriausia prasme. i norm gyvendinimas yra sudtingas. Neretai reikia priimti kitas teiss normas, kurios detalizuot, konkretint jas.

7.Konstitucins teiss normoms Daniausiai bdinga imperatyvumas.

8.Konstitucins teiss norm reguliuojam teisini santyki subjektai ypatingi. Valstyb apskritai, tauta, valdios institucijos, piliei susivienijimai, individai.

1. Konstitucins teiss normos isiskiria savo stabilumu, yra priimamos, keiiamos ir naikinamos sudtingesne nei daugelis kit norm tvarka.

Konstitucins teiss norm klasifikavimo kriterijai, struktriniai ypatumai.Norm klasifikavimo kriterijai:

I. Pagal skristym konstitucin teis siaurj ir plaija prasme:

1. Konstitucins teiss siaurja prame normos

2. Kitos konstitucins teiss normos

II. Pagal teiss altinius:

Konstitucins teiss normos, tvirtintos Konstitucijoje; tvirtintos statymais;vtvirtintos postatyminiais aktais; tvirtintos kitais konstitucins teiss altiniais.

III. Pagal galiojimo trukm:

Pastovios; Laikinosios; Iskirtins. IV. Pagal normomis tvirtint elgesio taisykli privalomum:

Imperatyvusis; Dispozityvusis.

V. Pagal norm paskirt teisinio reguliavimo mechanizme:

1. Materialiosios (reguliuoja socialinius santykius, nustato i santyki dalyvi teises ir pareigas)

2. Proceso (tvirtina materialiose teiss normose nustatyt teisi gyvendino ir gynybos tvark, taip pat valstybs institucij ir pareign veikimo taikant teiss normas tvarka)

VI. Pagal vaidmen reguliuojant visuomeninius santykius

1. Reguliacins (nustato visuomenini santyki dalyvi teises ir pareigas)

2. Apsaugins (sauganios reguliacines teiss normas)

VII. Pagal teiss normose idstyt taisykli pobd:

pareigojamosios; Draudianios; galinanios.

VIII. Pagal formuluojam taisykli pobd:

1. Bendrosios (tiesiogiai neformuluoja teisini santyki dalyvi teisi ir pareig, o formuluoja teisinius principus, tikslus, udavinius)

2. Konkreiosios (tiesiogiai numato teisini santyki dalyvi teises ir pareigas)

IX. Pagal tvirtinimo pobd:

Statutins; Paprotins; Precedentins.

Struktra: (Kiekviena teis norma turi atsakyti 3 klausimus):1. Kokioms aplinkybms esant, reikia vadovautis tam tikra norma (Hipotez).

2. Kokie asmenys laikomi tos normos reguliuojamo visuomeninio santykio dalyviais, ir koks elgesys jiems privalomas ar draudiamas (Dispozicija).

3. Koki teisini padarini atsiras nesilaikant teiss norm reikalavim (Sankcija).

Konstitucins teiss norm realizavimas. Konstitucins teiss norm efektyvumas.

Pagal realizavimo pobd KT normos gali bti tiesioginio taikymo ir netiesioginio taikymo. KT norm realizavimas yra suvokiamas kaip valstybini organ teiss taikymo veikla. K-je numatytais atvejais i veikl gali atlikti ir kiti teiss subjektai. KT norm efektyvumas santykis tarp teiss normos nustatytos socialinio elgesio programos ir faktinio socialinio elgesio.

3.Konstituciniai principai. Konstitucini princip klasifikavimas.

Pagrindins nuostatos, kuriomis grindiamas visas teisinis reguliavimas. Konstituciniai principai Konstitucijoje tvirtintos pamatins nuosatos, kurioms, palyginti su normomis, bdingas labai apibendrinamasisi pobdis. Konstituciniai principai lemia viso teisinio reguliavimo krypt. Teiss principai lemia teiss norm turin ir j taikym. Konstitucini princip sistema pagal du kriterijus:

Pirminiai principai.mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins, tai pirminis prin., nes nra ivedamas i jokio kito konstitucinio principo, tam kad pasakyti kad jis yra pakanka nurodyti K-jos nuostat, kurioje jis tvirtintas.

Sudtiniai principai. Norint konstatuoti j buvim reikia: nurodyti ne vien, bet kelias juos tvirtinanias nuostatas; iskirti tai, kas iose nuostatose yra bendra.

Ivestiniai principai. Tiesiogiai nra deklaruojami K-je, bet ivedami i pirmini arba sudtini prin.juos aikinant.

Pagal antr kriterij konst. prin. skirstomi:

Bendruosius- kreipia, orientuoja vis teiss sistem, visas vairioms teiss akoms priskiriamas normas.

Kitus- kurie gali bti toliau detalizuojami tik tam tikrose teiss akose ar institutuose.

Bendrieji ir kiti prin.neatsiejami vieni nuo kit. Atsisakius konst.principus skirstyti bendruosius ir kitus, pagal tai kokiu mastu jie kreipia teiss sistem juos galima bt suskirstyti determinacinius ir koordinacinius.

Koordinaciniai prin.- utikrina konstitucins teiss vientisum, organizuojantys j vientis sistem.

1. K-jos virenybs principas. Konstitucijos kaip teiss altinio buvim svarbiausiuoju teiss altiniu, o kartu ir konstitucins teiss buvim vir vis teiss ak.

2. K-jos vientisumas. Teisins galios poiriu n viena K-jos norma ar kita nuostata negali bti prieinama kitoms.

3. Teisin valstyb. Konstitucijos dinamika, jos aikinimas bus vieningas. Gali bti: instumentin ir substancin.

Instrumentalistin, teisins valstybs samprata diktuoja tokius teisins valstybs poymius:

1.norm bendras pobdis, leidiantis jas taikyti visiems numatytiems teiss subjektams;

2.norm prieinamumas arba vieumas, utikrinantis teiss subjektams galimyb jas suinoti;

3.norm iankstinis pobdis, reikiantis, kad jos bus nustatytos dar iki ikylant reikalui jas taikyti;

4.norm aikumas, suprantamumas teiss subjektams;

5.norm neprietaringumas, negalimumas vienu metu ir reikalauti tam tikro elgesio, ir j drausti;

6.norm: adresat pajgumas elgtis pagal norm reikalavimus;

7.norm santykinis stabilumas;

8.norm kongruetntikumas:, t.y.atitiktis tarp elgesio, kurio reikalauja normos ir elgesio, kurio reikalauja teissaugos ir kitos teis taikanios inst.

Substantyvin, teisins valstybs samprata papildomai reikalauja, kad:

1.norm adresatai ir valdios inst pajgt elgtis taip, kaip reikalauja normos;

2.panaios bylos bt sprendiamos panaiai;

3.statymai bt inomi, negaliot atgal, nebt baudiama u tai, kas nebuvo udrausta, o nusikaltimai bt grietai apibrti;

4.bt paisoma prigimtinio teisingumo reikalavim.

Determinaciniai prin: demokratija ir suverenitetas; pilietin visuomen; valdi padalijimas; pasaulietin valstyb; socialin orientacija; geopolitin orientacija.

1.Demokratija ir suverenitetas. Demokratiniai institutai, tvirtinti K-je-mogaus teiss ir j primatas, laisvi ir periodiki rinkimai, tiesiogins demokratijos realizavimo galimyb; atstovavimas ir valdios atskaitomyb pilieiams.

2.Pilietin visuomen. Yra penkios pilietins visuomens sampratos tradicijos:

a) pati valstyb ir jos statymai;

b) valstyb organizuota visuomen;

c) kaip valstybs prieyb;

d) kaip istorikai susiklosiusi etinio gyvenimo sankloda;

e) kaip save organizuojanti ir nuo valstybs save teisikai ginanti bendruomen.

3.Valdi padalijimas. statym leidiamoji, vykdomoji, teismin(teismas).

4.Pasaulietin valstyb. Valstyb turi bti neutrali sitikinim atvilgiu, ji neturi teiss nustatyti koki nors privalom pair sistem. Valstyb turi pareig utikrinti, kad niekas nesiksint asmens dvasios dalykus.

5.Valstybs socialin orientacija. Valstyb, kuri siekia pagal igales padti sprsti socialines problemas, o ne tik atlieka naktinio sargo funkcij.

6.Valstybs geopolitin orientacija. K-je L-vos geopolitin orientacija tvirtinta dviem aspektais-negatyviuoju ir pozityviuoju. Negatyvusis. Principas nubria ribas, kuri L-vos valstyb, dalyvaudama globalinse ar regioninse tarptautins integracijos procesuose, negali perengti. Pozityvusis. Valstybs geopolitins orientacijos krypi nustatym ir aktyvios veiklos ia linkme skatinim.

4.KT institutai.

Konstitucins teiss institutas tai konstitucins teiss norm grup, jungianti normas, reguliuojanias vienarius ar giminingus visuomeninius santykius. Konstitucins teiss normos institutus jungiamos pagal j reguliuojamus tam tikrus tarpusavyje tiesiogiai susijusius, santykius. Institutai gali bti skirstomi paprastus ir sudtingus. Paprasti institutai nra skirstomi atskirtus junginius,o sudtingus institutus sudaro poinstituiai.

5.Konstituciniai teisiniai santykiai.

Konstituciniai teisiniai santykiai- konstitucini teiss norm sureguliuoti visuomeniniai santykiai, kuri dalyviai turi tam tikras teises ir teisines pareigas. Konstitucini teisini santyki objektas socialins vertybs. Konstitucini santyki sritis valstybs organizacijos, vieosios valdios organizavimo ir gyvendinimo, asmens ir valstybs tarpusavio santyki sritis. Konstituciniai teisiniai santykiai atsiranda konstitucini teiss norm pagrindu. Konstituciniams teisiniams santykiams bdinga: atsiranda teiss norm pagrindu; yra faktinio visuomeninio santykio teisin iraika; tai teisiniai ryiai tarp konkrei subjekt; tai smoningi, valios santykiai; teisinio santykio dalyvi teiss ir pareigos yra garantuotos valstybs prievarta.

6.KT vieta nacionalinje teiss sistemoje. KT taka vairiomis nacionalins teiss akomis.

KT centrin teiss sistemos sritis, reguliuojanti reikmingiausius visuomeninius santykius ir tvirtinanti teiss krimo principus.

KT sudaro normos reguliuojanios valstybs organizacij, valstybs valdios institucij sistem ir jos veiklos pagrindus, asmens ir valstybs santykius. Tai yra svarbiausi santykiai visuomenje ir nuo i santyki srii sureguliavimo priklauso vis kit santyki reguliavimo kryptis.

Nacionalinje teiss sistemoje KT uima pagrindins teiss srities viet. Tai lemia keletas aplinkybi:

-KT reguliuojam santyki svarba visuomens gyvenime.

-Konstitucija yra svarbiausias KT altinis.

-KT normos apibria alies konstitucin santvark, valstybs valdios altin, tvirtina valstybs form, valstybs valdios institucij sistem bei valstybs valdios institucij galiojimus, j tarpusavio santykius, taip pat vietin valdym ir savivaldos pagrindus.

-alies KT tvirtintos mogaus pagrindins teiss ir laisvs.

-KT apibria ir teiskros pagrindus.

7.Nacionalins teiss konstitucionalizacijos procesas.

iuolaikinio teisinio gyvenimo reikinys. vairiose alyse vyksta nevienodu greiiu, nevienodas jos lygis ir vairiose teiss srityse. i tendencija stipresn alyse, kurioms teko igyventi totalitarin arba autoritarin valdym. Pagrindini teisi apsauga, darnaus valstybs valdios institucij funkcionavimo utikrinimas konstitucinio teismo funkcijos, kuri gyvendinimas skatina teiss sistemos konstitucionalizacij. Konstitucionalizacija takoja visuomens teisin smon.

8.KT ir tarptautin bei supranacionalin teis.

Lietuvos konstitucini teiss altini doktrinoje klasifikuojant altinius pagal j teisin gali, po konstitucini statym reikt iskirti LR ratifikuotas tarptautines sutartis. Tarptautins sutarties ir nacionalins teiss santykis aptariamas konstitucijose. Tarptautins ir nacionalins teiss santykis yra tradicin tarptautins teiss doktrinos problema. Tarptautin teis gali turti virenyb prie nacionalin teis.

II tema. KONSTITUCINS TEISS MOKSLAS LIETUVOJE

1.KT mokslo svoka. KT mokslo metodologija ir altiniai.

KT mokslas yra viena i teiss mokslo srii. Mokslinink konstitucinink tyrinjimo objektas konstitucin teisin tikrov. Tai konstitucins teisins idjos, konstitucins TN ir principai, institutai, taip pat konstituciniai teisiniai santykiai. Mokslininkai konstitucininkai nagrinja jau suformuluotas idjas, koncepcijas ir teorijas apie KT esm, atskirus KT klausimus, j pagrstum, taip pat i idj ir teorij gyvendinim teiss normomis bei teisinje praktikoje. Ypating reikm skiria konstitucinio teisinio reguliavimo tyrimams, nagrinja KT normas ir principus, idstytus vairiuose KT altiniuose. KT mokslo atstovus domina, ar reals konstituciniai teisiniai santykiai atitinka teiss normas bei j atsiradim lmusias teisines idjas. Tyrinjim tikslas atskleisti konstitucini teisini idj, teiss norm bei konstitucins teisins praktikos esm, vystymosi dsningumus ir ypatumus, raidos tendencijas. KT moksle vartojami metodai:

1. Teisin analiz. Tiriam teiss norm, princip, institut esm, aikinamas teisinio reguliavimo turinys.

2. Sisteminis metodas. KT tirtiama kaip teisins sistemos sudtinis elementas, atskleidiama io teisinio reikinio vieta teisins tikrovs sistemoje, leidiama suprasti vairi ios sistemos element sveik.

3. Istorinis metodas. Atskleidia konstitucini teisini reikini istorin raid, vystymosi ypatumus.

4. Lyginamosios teistyros metodas. Tai konstitucins teiss reikini painimas juos palyginant.

5. Statistinis metodas. Padeda suprasti TN efektyvum.

Konstitucins teisins tikrovs tyrimo pagrindas vairs tyrimo altiniai.

1.Teiss mokslinink darbai.

2.LR Konstitucijos tekstas.

3.Konstitucin praktika, teisini idj ir norm gyvendinimas.

2.KT mokslo raida pasaulyje.KT susiformavo XIX a. vid. *Mokslo apie valstyb uuomazgos dar Platono, Aristotelio, Cicerono ir Gajaus veikaluose. v. Augustinas ir v. Tomas Akvinietis savo veikaluose konstravo politines bendruomenes ir valstyb gali grind Dievo delegacija, i kurios ir kyla i galia. * XVI a. Fortescue ir Thomas Smithas aikino Anglijos Konstitucijos dsnius ir valstybs sutvarkym. * XVIII a. autori Ch. L. Montesquieu ir J. J. Rousseau darbai. * 1776 m. liepos 4 d. JAV nepriklausomybs deklaracija yra dokumentas. * 1787 m. priimta JAV Konstitucija. * 1789 m. Rugpjio 26 d. priimta mogaus ir pilieio teisi deklaracija. Pranczijos 1791 m. Konstitucijai, tvirtinusiai daugel konstitucionalizmo idj. * Tik XIX a. vidury, konstatuota atsiradus KT moksl kaip savarankik teiss moksl, tiriant konstitucin teisin reguliavim, valstybs valdios organizacijos ir veiklos konstitucinius pagrindus, valstybs ir asmens santykius. Mokyklos:* XIX a. antroje pusje bei XX a. pradioje suklesti juridin KT mokykla. Suprantama, kad teisinio pozityvizmo laikais valstyb, jos institutai, valstybs ir asmens santykiai buvo tiriami i teiss pozicij. Nors ios krypties atstovai ir pripaino socialin valstybs pobd, bet valstyb, jos institucijas, valstybs veikl tyr vis pirma kaip teisin reikin. XIX a. Autori darbuose suformuluotos KT klasikins teorijos, tokios kaip konstitucin teisin valstyb, parlamentarizmas ir t.t.

* XX a. pradioje sociologin mokykla. ios mokyklos pasiekimais reikt laikyti socialins teiss sampratos ir socialinio solidarumo idjas, teiss virenybs, teiss prioriteto statym leidjo atvilgiu idjas.

* Politologinsociologin kryptis, suklestjusi po IIPK. Teisinius tyrimus siejo su politikos moksl tyrimais.

iandienos konstitucinink tyrinjimuose regime vairiausias koncepcijas, vairi filosofini ir teisini mokykl tak. XX ir XXI a. sandroje, ypa sugriuvus totalitarinei komunizmo sistemai, kaip niekada aktualus mokslinis konstitucins tikrovs vardijimas.

3.KT minties formavimasis ir raida Lietuvoje.

KT mokslo Lietuvoje uuomazgos. KT mokslo Lietuvoje uuomazg randama XVI a. Tai siejama su LDK publicisto ir istoriko Augustinu Rotundu. Traktatas Pasikalbjimas lenko su lietuviu . 1651 m. Arono Olizarovskio veikalas Apie politin moni smon . Jeronimas Stroinovskis 1785 m. Prigimtins, politins teiss, politins ekonomijos ir tarptautins teiss mokslas. KT lietuvi ieivijos darbuose. Konstantinas Rakauskas, Pranas Viktoras Raulinaitis, Kazys idlauskas, Juozas Bronius Lauka. Viena pagrindini nagrint problem, j veikaluose nepriklausomos Lietuvos KT bei bsimos isilaisvinusios Lietuvos konstitucins santvarkos problema. Vieningai buvo laikomasi nuomons, kad laisvoje Lietuvoje teksi grti ne prie paskutiniosios 1938 m. , o prie 1922 m. Konstitucijos. io konstitucinio akto perimamumo naudai buvo isakomi ie svarbiausi argumentai:

1. 1922 m. LR Konstitucija vertinama kaip geriausiai atitikusi ne tik to meto slyg reikalavimus, bet ir niekuomet nekintanias visuomeninio gyvenimo ir asmens laisvs vertybes;

2. 1922 m. Konstitucija buvo tobuliausia, mginusi kurti liberalin, individualistin, centralizuot, reprezentacin demokratin santvark su parlamentinio seimokratinio tipo vyriausybe ir tautini maum personaline autonomija;

3. 1922 m. Konstitucija, vienintel i nuolatini Lietuvos konstitucini dokument, buvo priimta demokratine tvarka irinkto Steigiamojo seimo tikro tautos valios reikjo ir jos suverenumo vykdytojo.

Ieivijos teisinink modeliuojama bsimosios nepriklausomos Lietuvos valstybs konstitucin santvarka orientuojama pirmiausia subalansuoti valdi gali, taip pat sumainti politin partin susiskaldym seime. Pasisakyta prie prezidentin ministr kabinet ir silyta parinkti vien galim tarpin prezidentin ar parlamentin variant. Siloma kurti dviej parlamento rm sistem. Buvo diskutuojama dl naujos institucijos konstitucinio teismo btinumo.

KT mokslas sovietins santvarkos metais. KT specialistai sovietiniais metais ra nemaai, publikuota vairi straipsni, ileista keletas stambesni leidini, nors apskritai teisikai galiojusi konstitucij, ypa 1940 m. konstitucijos, analizs nebuvo gausu, nebuvo ileista konstitucins teiss vadovli. Taiau KT mokslo atstovai buvo kreipiami rodinti sovietins valstybs, sovietinio Lietuvos valstybingumo, suvereniteto, demokratijos tariamai aukt ivystymo lyg ir pranaumus i klasini partini pozicij, kritikuoti nepriklausomos Lietuvos konstitucin santvark, demaskuoti tariam to meto demokratijos ir teistumo ribotum.

KT atstaius Lietuvos nepriklausomyb. Buvo pakartotinai ileidiant svarbiausi M.R darbai: Valstybs ir jos KT, Konstitucins ir teismo teiss pasieniuose, Lietuvos KT paskaitos. Spaudoje pasirodo darb Lietuvos konstitucini tradicij, konstitucini institut, statym konstitucingumo kontrols ir kitomis aktualiomis temomis.

4.Mykolo Romerio konstitucins pairos.

KT kaip mokslas Lietuvoje visikai susiformavo Lietuvos universitete. Mykolas Romeris buvo plataus akiraio specialistas, domjosi ir tyr vairias administracins, baudiamosios, tarptautins ir kit teiss ak, taip pat istorijos moksl, problemas, taiau pagrindin sritis KT. Viena i M. Rmerio tyrint KT problem yra bendrasis mokslas apie valstyb. Vliau ileistos monografijos Administracinis teismas bei Konstitucins ir teismo teiss pasieniuose, skirtos siauresnei konstitucins teiss teisins valstybs problemai. M.R mokslinius tyrinjimus apie valstyb vainikavo kapitalus, liks neubaigtas veikal ciklas Valstyb ir jos KT. Jam vadovaujant, iversta lietuvi kalb, 16 ali konstitucijos. M.R laikomas Lietuvos KT mokslo krju. Jis pirmasis nuosekliai tyr Lietuvos nacionalinio valstybingumo atkrimo teisinius aspektus ir jos konstitucin raid. Paskutinis inomas M.R darbas Istorin Lietuvos sovietizacijos apvalga ir konstitucinis jos vertinimas. Veikale, i KT mokslo pozicij vertino Lietuvos valstybei tragikus 1940 m. Vasaros vykius ir atliko svarbiausi t met konstitucijos nuostat teisin analiz.

5.KT mokslo dabartis ir perspektyvos LT6.KT kaip studij disciplina.

KT privaloma studij disciplina auktosiose teiss mokyklose. Teiss teorija, valstybs ir teiss istorija bei konstitucin teis trys studij disciplinos, kurias pirmiausia btina studijuoti norint skmingai veikti tolesn teiss studij program. KT studij metu susipastama tik su studij programoje numatytomis svarbiausiomis konstitucins teiss temomis, kurias btina imanyti norint suprasti valstybs organizacijos, vieosios valdios organizavimo ir funkcionavimo esm, asmens ir valstybs santyki pagrindus. KT temosi nagrinjami vieosios valdios institutai Lietuvoje, o taip pat- bendrieji konstitucins teiss klausimai ir konkrets konstitucins teiss institutai. Mokomasi analizuoti ir vertinti svarbias teisines problemas, suprasti konstitucijos reikm teisinio reguliavimo sistemoje. Konstitucins teiss studijos padeda isiaikinti, kas yra konstitucija, kok vaidmen ji atlieka alies teisiniame gyvenime, k reikia pagrindini teisi ir laisvi konstitucinis tvirtinimas, valdi padalijimas, teisins valstybs principas, kaip formuojamos ir kokius galiojimus turi valstybs valdios institucijos ir t.t. 3. tema. LK teiss altiniai

1.KT altinio svoka. KT (kaip objektyvios teiss) sampratos reikm apibrinat KT altini sistem.

Terminas teiss altiniai turi kelet reikmi:

1. Teiss altiniais yra vadinami teiss norm tvirtinimo ir iraikos bdai (teiss forma). iuo atvilgiu svokos teiss altinis ir teiss forma sutampa. Taip teiss altinis suprantamas formaliuoju aspektu.

2. Teiss altiniais yra vadinami veiksniai, kurie lemia teiss atsiradim, formuoja teisin smon.Taip T suprantami materialiuoju aspektu.

2. KT kaip aukiausios teiss altiniai: a)LR Konstitucija;

b)LR Konstitucinio teismo jurisprudencijoje suformuluota oficiali konstitucin doktrina.---------------

Konstitucijos teiss (siaurja prasme) altiniais gali bti aukiausios galios, steigiamojo pobdio teiss aktai. Tai 1992m. Lietuvos Respublikos Konstitucija, taip pat konstituciniai statymai ir konstituciniai aktai. Su ia aukiausios galios reguliavimo sistema tiesiogiai susij Konstitucinio Teismo nutarimai, kuriuose, nagrinjant konkrei statym ar teiss akt atitikim Konstitucijai, yra atskleidiamas Konstitucijos princip ir norm turinys. Lietuvos konstitucins teiss altinius reikia pradti nagrinti nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Konstitucinis Teismas 1997 m. gegus 29 d. nutarime: Konstitucija apibdinama kaip pagrindinis statymas, turintis aukiausi teisin gali statym hierarchinje sistemoje.

3.KT plaija)LR Konstirtiniai: a)LR Konstirucijatos reikm apib

prasme altiniai.

Konstitucins teiss plaija prasme altiniai yra ne vien Konstitucija ar Konstitucinio Teismo nutarimai, bet taip pat ir konstituciniai statymai, Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautins sutartys, statymai, Seimo statutas, postatyminiai aktai, kiti teiss altiniai. Nagrinjant Lietuvos konstitucins teises normas tvirtinanius teiss altinius, siloma juos klasifikuoti pagal teisin galia tokia tvarka:

1.KT siaurja prasme altiniai:

*LRK, Konstituciniai st, Konstituciniai aktai.*LR Konstitucinio Teismo nutarimai2.Kiti KT altiniai:

*K. statymai priimami pagal K 69 str. 3d.;

*LR ratifikuotos tarptautins sutartys;

*statymai, Seimo statutas;

*Postatyminiai teiss aktai 4.KT, suvokiamos kaip teiss aka, altiniai.5.Diskusija dl fakultatyvini KT altini.

Fakultatyviniais teiss altiniai: a) teismin praktika; b) teiss principai; c) paproiai ar doktrinos. Jie papildo KT altini tvirtint reglament.

6.LR Konstitucija ir ES teiss altiniai.

Teiss altini specifika yra vienas i kriterij, kuriais remiantis pasaulio teisins sistemos yra priskiriamos prie vienos ar kitos teiss eimos. Egzistuoja dvi pagrindins teiss eimos: 1. Bendrosios teiss (Anglosaks) 2. Konstitucins teiss (Roman-German). KT yra paveikusi ir tarptautin teis, tarptautin teisin mstym. Pagrindinis t. altinis ia pripastamas TNA. TNA grupuojami hierarchijos tvarka, kuri reikia, kad auktesns teisins galios statymams negali prietarauti post. Teiss aktai.iai tradicijai bdinga grietai atriboti pirminius teises altinius, kurie privalomi teisjui, ir antrinius, teisjui neprivalomus t. altinius. Privalomi t. altiniai Konstitucija, kiti ist. ir poist. teiss aktai, neprivalomais teismo precedentai ir doktrina.

Bendrosios teiss tradicijai bdinga atriboti statutin teis ir bendrj teis. Svarbiausiu teiss altiniu pripastamas teismo precedentas teismo sprendimas priimtas konkreioje byloje ir taps privalomu kitiems tos paios arba emesns institucijos teismams nagrinjantiems analogikas bylas. Teorikai pripastama, kad ist. Teiss altini sistemoje turi didiausi gal, taiau praktikai teiss altini hierarchij bendrosios teiss valstybse nustato teismai, sprsdami konkreius ginus.

Bendrosios teiss tradicijoje privalomais KT altiniais yra visi KT mokslo pripastami (statutai), teismo precedentai, K paproiai ir tradicijos, doktrina. Lietuvos KT priklauso kontinentins teiss tradicijai. Pagrindinis teiss altinis ia pripastamas norminis teiss aktas. Visi Lietuvoje galiojantys norminiai t. aktai yra glaudiai tarpusavyje susij: vieni t.aktai konkretina kitus. T. altini hierarchija svarbiausias LK-ns teiss altini sistemos patumas.

4. tema. Lietuvos Konstitucins teiss raida

1. Lietuvos valstybingumo raida ir konstitucins teiss itakos. Valstybs valdios ir asmens teisinio statuso pagrindai Lietuvos statutuose (1529, 1566, 1588m.)

Galiojanios LR (1992 m.) Konstitucijos preambulje pabriamas Lietuvos valstybingumo ir teiss tradicij perimamumas bei istorinis tstinumas skelbiant prie daugel ami sukurtos Lietuvos valstybs teisiniais pamatais buvus Lietuvos statutus ir LR konstitucijas. Ities konstitucins teiss nuostatos Lietuvoje labai senos, gerokai senesns nei kaimyninse alyse: valstybins teiss norm buvo jau paprotinje teisje, po to valdov aktuose, o XVI a. pradioje kai kurios ios teiss nuostatos buvo surinktos ir kodifikuotos Lietuvos statutuose, tapusiuose Lietuvos konstitucingumo tradicij uuomazga. Pagrindin idja, raudona gija nusidriekianti per visus tris Lietuvos statutus, buvo Lietuvos valstybingumo ir Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts teisi apsaugojimo idja.

I LT statuto (1529 m.) preambulje pabriama, statutas vienodai privalomas gyventojams ir valdios institucijoms. Taip pat ir Lietuvos didiajam kunigaikiui. Teismai visiems turi taikyti t pai raytin teis. Konstitucinio turinio teiss normos dstomos daugiausia pirmajame io Statuto skirsnyje. ia yra nuostatai apie Lietuvos suverenum, teritorijos nelieiamum, apie LDK valstybin santvark valdov, Seimo struktr ir prerogatyvas, j tarpusavio santykius. I Statuto teksto iplaukia svarbiausi konstitucini mogaus teisi uuomazgos. Statute suraytos bajor teiss ir pareigos, j tarpusavio santykiai, taip pat santykiai su didiuoju kunigaikiu. Bajor teiss neprilygo pon teisms.

II LT statute (1566 m.) konstitucins teiss sferai skiriami trys pirmieji jo skirsniai. Pagrindin statymo idja visikas LDK valstybinis nepriklausomumas ir savarankikumas. Statutas teisino LDK teritorijos nelieiamum ir apibr jos sienas. i teritorija, pagal XVI a. vidurio LDK reform, padalyta administracinius vienetus ir nustatytos j ribos. Patvirtinta paviet seimeli, kuriuose, vadovaujant pavieto maralkai, galjo dalyvauti visi pavieto bajorai, sistema. Statutas iplt Seimo kompetencij. Valstieiai ir miestieiai dalyvauti politiniame krato gyvenime neturjo teiss.

III LT statutas (1588 m.) teisino nauj valstybs form federacin Respublik, vadovaujama Lenkijos karaliaus. Statutas patvirtino bendr su lenkais Seim Varuvoje, bet Lietuvai nustat prieseimin seimel. Seimas svarst svarbiausius valstybs reikalus karo, santyki su usienio alimis, ekonominius, finansinius. Panaikinus Pon taryb, buv jos nariai tapo Respublikos senatoriais. LDK konstravo kaip nepriklausom valstyb gindamas jos suverenitet. Statutas nepanaikino LDK vykdomosios valdios.

2. 1791m. gegus 3d. Lietuvos- Lenkojos valst Konstitucijos (Valdymo st) reikm.

Konstitucija susidjo i vadins dalies ir 11 straipsni. Dokumentas patvirtino sensias bajorijos teises ir privilegijas, patvirtino miestiei teis sisti savo atstovus Seim. Skelbdama, kad aukiausios valdios pradai gldi tautos valioje, Konstitucija (5 str.) tautos vali laik kiekvienos valdios altiniu. Skmingesnei kovai su ikilusia grsme stengtasi centralizuoti valstyb ir stiprinti centrin valdi. Pagal konstitucij keitsi LietuvosLenkijos valstybs valdymo forma: respublik su renkamu valdovu numatyta reorganizuoti konstitucin monarchij. is dokumentas buvo pirmoji raytin konstitucija, teisikai tvirtinusi i valstybs valdymo form. Ji nebuvo gyvendinta, svarbi tik tuo, kad joje nauj laik idjas sugebta ikelti ir statymikai suformuluoti gerokai anksiau, nei tai padar kitos Vidurio ir Ryt Europos tautos.

3.Pirmieji nepriklausomos Lietuvos valstybs konstitucinai aktai. Lietuvos Tarybos 1918m. vasario 16d. Nepriklausomybs akt.

Lietuvos taryba, paskelb atstatanti nepriklausom, demokratiniais pamatais sutvarkyt Lietuvos valstyb su sostine Vilniuje ir t valstyb atskirianti nuo vis valstybini ryi, kurie yra buv su kitomis tautomis. Taigi is aktas reik vie praneim, kad netenka galios visi buv prievarta Lietuvai primesti valstybiniai ryiai su svetimomis alimis. Taryba suvok negalinti atstovauti bendrajai tautos valiai, todl akte pabr, jog Lietuvos valstybs pagrindus ir santykius su kitomis valstybmis nustatysis vis jos gyventoj demokratikai irinktas Steigiamasis seimas.

Steigiamojo Seimo 1920m. gegus 15d. rezoliucijos konstitucinis vertinimasSteigiamasis seimsi prim rezoliucij, jog, reikdamas Lietuvos moni vali, jis proklamuoja esant atstatyt nepriklausom Lietuvos valstyb, kaipo demokratin respublik. Steigiamasis seimas ubaig tautinio atgimimo, valstybs atstatymo, laikinj konstitucij, bei toki pat vyriausybi laikotarp, proklamavo valstyb esant atstatyt ir fakt vykus. Steigiamojo seimo aktas buvo oficialus steigiamosios valdios dokumentas, fiksuojantis naujos valstybs sukrim.

1918 lapkriio 2d. Lietuvos laikinosios konstitucijos pamatiniai dsniai.

is konstitucinis dokumentas (6 skyriai, suskirstyti 29 str.) statym leidiamuoju organu paskelb Valstybs taryb, o statym iniciatyvos teis suteik Valstybs tarybai ir Ministr kabinetui. Vykdomj valdi laikinoji konstitucija paved Valstybs tarybos Prezidiumui, susidedaniam i prezidento ir dviej viceprezident. Kiekvienam Prezidiumo aktui reikjo ne tik Ministr kabineto atstovo kontrasignacijos, bet ir vis trij jo nari para. Buvo skelbiama vis piliei lygyb prie statymus. Konstitucijos keitimo teis buvo pavesta tai paiai Valstybs tarybai kvalifikuota (2/3) bals dauguma bent pusei jos nari pareikalavus.

1919m. balandio 4d. Lietuvos laikinosios konstitucijos pamatiniai dsniai.

8 skyriai, suskirstyti 40 straipsnius. Svarbiausi tapo vykdomosios valdios organai kolegial Valstybs tarybos Prezidium pakeits vienasmenis Valstybs prezidentas, taip pat Ministr kabinetas. Prezidentui suteik iimtin teis aukti Valstybs tarybos sesijas ir jas paleisti, o laikotarpiu tarp Tarybos sesij ar per j pertraukas paiam leisti statymus, prie tai priimtus Ministr kabinet. Prezidentui konstitucija paved tvirtinti ir Valstybs tarybos priimtus statymus. Valstybs tarybai buvo pavesta kontroliuoti Ministr kabineto veikl, Ministr kabinetas privaljo turti jos pasitikjim. Visiems prezidento aktams reikjo Ministr kabineto nario kontrasignacijos. Sudarytos slygas sutelkti valdi vykdomosios valdios institucij rankose.

1920m. birelio 10d. laikonoji Lietuvos valstybs konstitucija.7 skyriai, 18 straipsni. Steigiamasis seimas praplt aukiausiosios valstybins valdios subjekto samprat. Steigiamajam seimui konstitucija paved iimtine teise leisti statymus ir priirti j vykdym, tvirtinti valstybs biudet ir ratifikuoti tarptautines sutartis. statym iniciatyvos teis pavedama Steigiamajam seimui ir Ministr kabinetui. Vykdomoji valdia buvo pavesta Steigiamojo seimo renkamam Respublikos Prezidentui. Jam pavedama kviesti Ministr Pirminink, pavesti pastarajam sudaryti Ministr kabinet. Konstitucija sumaino Prezidento reikm. Nustatytas Ministr kabineto atsakingumas Steigiamajam Seimui.

5. 1922m. rugpjio 7d. Lietuvos valstybs konstitucija ir jos ypatumai.

Krikioni demokrat bloko Lietuvos Konstitucija 1922 m. rugpjio 1 d. buvo priimta. 15 skyri, 108 straipsniai. Buvo ufiksuotas formalus teisinis konstitucijos prioritetas vis kit teiss norm sistemoje. Konstitucija nra tiesioginio veikimo teisinis aktas, neturi pilieiui ar valstybs institucijai privalomos galios. pirmj viet ikl parlament. Svarbiausia Seimo funkcija- statym leidimas. statym iniciatyvos subjektais buvo pripastami: 25 tkstaniai piliei, turini Seimo rinkim teis; Ministr kabinetas; Seimo atstovai. Skelbti Seimo priimtus statymus priklaus Prezidentui. Ministr kabinetas Seimui solidariai atsak u bendr Vyriausybs politik, o kiekvienas ministras u savo darb. Respublikos Prezident rinko Seimas trejiems metams. Formaliai Prezidentui Konstitucija suteik reikmingas teises: jis buvo pagrindinis valstybs tarptautini santyki reprezentantas, galjo dalyvauti Ministr kabineto posdiuose ir juose pirmininkauti, skyr auktuosius pareignus, vadovavo respublikos ginkluotosioms pajgoms, naudojosi atleidimo nuo bausms teise. Kabinetui pasilius, Prezidentas galjo skelbti karo ar kit kuri nepaprastj padt, laikinai sustabdyti konstitucines piliei teisi garantijas ir imtis priemoni kilusiam pavojui atremti, bet tuojau pat apie tai turjo praneti Seimui, kuris t Vyriausybs ingsn tvirtina ar atmeta. Prezidentas nebuvo takinga politin figra. Visikai sutapo Respublikos Prezidento ir j rinkusio Seimo kadencijos. Ministr kabinetas, susidedantis i Ministro Pirmininko ir ministr, skirtingai nuo Prezidento, konstitucijoje buvo traktuojamas kaip bendrosios kompetencijos valstybs organas. Todl principin reikm, teisikai tvirtinant teismo padt valstybje, turjo 1922 m. Konstitucijos 64 ir 65 str., suformulav tris ia prasme svarbias taisykles:

1.Teismas priima sprendimus vadovaudamasis tik statymu;

2.Teismo sprendimai daromi Respublikos vardu;

3.Keisti ar naikinti teismo sprendimus gali tik teismas.

Tuo Konstitucija pabr, kad savo veikloje teismas tiesiogiai atstovauja valstybei ir kad jokia kita valstybs valdios institucija negali takoti teismo veiklos rezultat. Svarbiausioms konstitucinms piliei teisms ir laisvms reglamentuoti buvo naudojami dar Laikinosios Vyriausybs 1919 m spalio 10 d. priimtas Draugij statymas, lapkriio 30 d. Spaudos statymas, 1920 m. vasario 21 d. Susirinkim statymas ir vlesni nevienkartiniai j pataisymai ir papildymai. Tiesiogin poveik i demokratini teisi ir laisvi realizavimui turjo nepaprastosios padties vedimas. Konstitucija skelb nuosavybs teiss apsaug nurodydama, jog pilieio turt galima nusavinti tik statymo keliu ir tik esant vieajam reikalui, bet nutyljo visuotinai pripaint reikalavim apie iankstin ir teising atlyginim. Skelbdama tikjimo ir sins laisv. Konstitucija formaliai ignoravo politini partij vaidmen valstybs mechanizme, nors i ties is vaidmuo buvo labai reikmingas. Atstovus Seim turjo teis rinkti Lietuvos pilieiai, vyrai ir moterys, ne jaunesni kaip 21 met, o bti irinkti ne jaunesni kaip 24 met amiaus.

6. 1928m. gegus 15d. Lietuvos valstybs konstitucija ir jos ypatumai.

Konstitucij buvo traukta nuostata, jog ji ne vliau kaip per deimt met bsianti patikrinta referendumo bdu. Respublikos Prezidento, galios ipltimas. Atsisakyta Prezidento rinkim Seime nustatant. Prezidento kadencija prailginta iki 7 met ir nebesiejama su seim kaita. Prezidentas ioje Konstitucijoje jau buvo ne tik Vyriausybs, t.y. vykdomosios valdios, komponentas, bet aktyvus ir savarankikas statym leidiamosios valdios subjektas. Svarbiausia Prezidento teis nesant Seimo arba pertrauk tarp jo sesij metu paiam vykdyti Seimo funkcijas. Seimas nebra nuolat dirbanti institucija, dirba kasmet aukiamomis dviem sesijomis, kurios abi galjo trukti iki 6 mnesi. Be to, Prezidentas savo iniciatyva arba 3/5 Seimo atstov pasilius gavo teis suaukti Seim nepaprastajai sesijai i anksto numatytiems klausimams sprsti. Prezidento statymams, nenustatytas veto, tuo tarpu Seimo priimtiems statymams reliatyvus veto pavestas Prezidentui. Nuo Prezidento m priklausyti ir Ministr kabinetas. Rinkjams pakl amiaus cenz iki 24 met aktyviosios rinkim teiss poiriu, ir 30 met amiaus pasyviosios. Seimas turjo bti renkamas penkeriems metams.

7. 1938m. gegus 12d. Lietuvos valstybs konstitucija ir jos ypatumai.

21 skyrius, 156 straipsnius. Konstitucija buvo autoritarinio pobdio. Prezidentas reprezentuoja Lietuvos Valstyb, priima svetim valstybi atstovus, skiria Lietuvos Valstybs atstovus ir daro kita, kas Konstitucija ir statymais jam pavesta. Ikilus pavojui vieajai tvarkai arba valstybs saugumui, jam suteikta teis skelbti nepaprastj met. Prezidentas, Vyriausybei pasilius, sprend mobilizacijos, karo ir taikos klausimus. Kardinaliai keitsi Prezidento santykiai su kitomis valstybs institucijomis. Prezidentas skyr Seimo rinkimus. Konstitucijai nustaius dvi Seimo paprastsias sesijas per metus, Prezidentui buvo pavesta jas suaukti ir suteikta teis udaryti nesibaigus sesijos laikui. Seimas neturjo iimtins statym leidybos teiss: joje nustatyta, kad Seimo ar jo sesijos nesant, statymus leidia Prezidentas. Vyriausyb sudar jau tik Ministras Pirmininkas ir ministrai, visi kartu pavadinti Ministr Taryba, o Prezidentas kaip savarankika institucija Vyriausybs sudt nebuvo trauktas. Konstitucija nereikalavo Vyriausybs atstovo kontrasignacijos, enkliai iplt valstybs vadovo galimybes. Tuo paiu metu Vyriausyb menkai tepriklaus nuo Seimo. 8. Lietuvos valstybs okupacijos ir aneksijos teisinis vertinimas. Lietuvos prievartinis inkorporavimas Soviet Sajung. Sovietins konstitucijos kaip akto, kurias buvo siekiama teisinti okupuotos ir aneksuotos Lietuvos valdym.

1940 m. sovietin Lietuvos Kon buvo parengta pagal Soviet Sjungos 1936 m. Kon tekst. 1940 m. ir 1978 m. sovietins Lietuvos Kon buvo siekiama teisinti Lietuvos aneksij. Tai buvo ne Lietuvos moni priimti, bet svetimos valstybs Lietuvai primesti aktai. 9. Lietuvos nepriklausomos valstybs atstatymas 1990m. LR Aukiausios Tarybos- Atkuriamojo Seimo 1990m. akto kovo 11d. Akto dl Lietuvos nepriklausomos valstybs atsatymo reikm. statymo Dl 1938m. gegus 12d. LR Konstitucijos atstatymo. statymas Dl LR Laikinojo Pagrindinio statymo.

AT Kovo 11 d. prim Deklaracij dl Lietuvos TSR AT deputat galiojim. iuo statymu Lietuvos AT m vadintis LR AT. Po to Aktas dl Lietuvos Nepriklausomos Valstybs atstatymo. Po to statymas Dl 1938 met gegus 12 dienos Lietuvos Kon galiojimo atstatymo. 1938 m. Konstitucijos skyri ir straipsni, reglamentuojani Respublikos Prezidento, Seimo, Valstybs tarybos ir Valstybs kontrols status, galiojimas sustabdomas. Kovo 11 d. priimtas statymas Dl LR Laikinojo Pagrindinio statymo.

10. 1990m. LR Laikinasis Pagrindinis statymas, jo ypatumai.

132 str., 16 skirsni. LR skelbiama suverenia demokratine valstybe, ireikiania Lietuvos liaudies bendr vali bei interesus. Laikinasis Pagrindinis statymas teig, kad Lietuvos ekonomins sistemos pagrindas yra LR nuosavyb, kurioje pirmj viet ikeliama piliei privatin nuosavyb, toliau piliei, susijungusi grupes, nuosavyb ir valstybin nuosavyb. Pateikus 1/10 Aukiausiosios Tarybos deputat arba Vyriausybs, buvo galima pakeisti nuostatas, o 1990 m. rugsjo 11 d. ie reikalavimai buvo dar labiau sumainti: sumanymui pateikti uteko 1/15 deputat. Laikinasis Pagrindinis statymas vykdyti valstybin valdi paved LR Aukiausiajai Tarybai, Vyriausybei ir Teismui. Dalis numatytos Aukiausiosios Tarybos kompetencijos tvirtinti svarbiausi ekonominio ir socialinio vystymo program projektus, nustatyti LR aukiausi ir vietini valstybs valdios organ steigimo ir veiklos tvark, prokuratros, teism ir kit teisingumo organ sistem, kompetencij ir veiklos tvark, sudaryti naujus rajonus, keisti rajon ir miest pavadinimus ir pan. Aukiausioji Taryba buvo renkama 5 metams, o 1990 m. rugsjo 11 d. jos pakeitimu nustatyta, kad Aukiausioji Taryba 2/3 bals gali nutraukti savo galiojimus anksiau laiko. Ministerij skaiius buvo sumaintas. Veik Ekonomikos, Energetikos, Finans, Krato apsaugos, Kultros ir vietimo, Materialini itekli, Mik kio, Pramons, Prekybos, Ryi, Statybos ir urbanistikos, Susisiekimo, Socialins apsaugos, Sveikatos apsaugos, Teisingumo, Usienio reikal, Vidaus reikal ir ems kio ministerijos. Referendum skelbti turjo teis Aukiausioji Taryba savo paios iniciatyva arba to reikalaujant 300 tkstani rinkim teis turini Lietuvos piliei. Laikinasis Pagrindinis statymas nustat principinius rinkim teiss dsnius, kurie buvo bendri vis lygi Liaudies deputat taryb rinkimams. Amiaus cenzas: teis rinkti buvo gyjama sulaukus 18, teis bti irinktam Aukiausij Taryb 21, kitas tarybas 18 met amiaus. Teisjai buvo renkami deimiai, o tarjai penkeriems metams. Vis prokuror galiojim laikas penkeri metai.

11. 1992m. LR Konstitucijos rengimas. Atskir konstitucijos prijekt ypatumai. 1992. LR Konstitucijos primimas ir sigaliojimas.

Konstitucijos rengimo proces slygikai galima suskirstyti kelet didesni etap:

1.parengiamasis etapas ir pirmieji ingsniai;

2.konstitucini konfrontacij etapas;

3.politini jg kompromisas ir Konstitucijos primimas referendumu.

Parengiamasis etapas ir pirmieji ingsniai Naujos Konstitucijos krimo darbo pradi LR AT ymi AT Prezidiumo 1990 met lapkriio 7 d. nutarimas Dl LR Konstitucijos rengimo: Darbo grupei buvo pavesta parengti bendrj Konstitucijos koncepcij.

Konstitucini konfrontacij etapas 1991 m. lapkriio 5 d. A.T prim nutarim Dl LR konstitucingumo raidos. Nesutarimas buvo dl Prezidento institucijos atkrimo. Komisija greitai suskilo. Rengiam projekt autoriai nevienodai sivaizdavo Seimo, Prezidento, Vyriausybs kompetencijos klausimus, regjo skirting valstybs valdios institucij sveik. Pateikti du Konstitucijos modeliai. A.T po svarstymo pritar laikinosios komisijos projektui ir nutar j paskelbti spaudoje visuomenei svarstyti. Respublikos Prezidento institucija nebuvo atkurta. A.T skilo: abi puss, neradusios bendros kalbos, m rengti atskirus posdius. Politini jg kompromisas ir Kon primimas. alies parlamente imta iekoti susitarimo, kaip politin proces nukreipti racionalia kryptimi. A.T frakcij bei nepriklausani frakcijoms deputat grups atstovai tarsi dl ieities i susidariusios situacijos. 1992 m. birelio 9 d. pareikimu LR ATaryba pritar tokiam deputat frakcij susitarimui:

1.Rinkimai LR A.T bus rengiami pagal nauj rinkim statym, paremt miria rinkim sistema.

2.LR AT rinkim dien pateikti referendumui naujos Konstitucijos projekt.

3.Pavesti frakciniu pagrindu sudarytoms derinimo komisijoms iki 1992 m. birelio 16 d. pateikti rinkim statymo projekto metmenis, o iki birelio 23 d. suderintas pagrindines Konstitucijos nuostatas.

4.Priimti nauj rinkim statym iki 1992 m. birelio 30 d. ir, nutraukus AT galiojimus, paskelbti rinkimus nauj AT.

5.Tsti konsultacijas tarp AT frakcij ir, joms sutarus, AT posdi darbotvark traukti statymus ir klausimus, kuriuos AT turs priimti iki nauj rinkim.

1992 m. 08. 4 d. AT prim nutarim, AT konstitucini problem derinimo grups protokolui. Protokolas 1992 m. birelio 10 d. liepos 29 d. vykusi posdi ir pasitarim metu buvo pasiekta toki susitarim:

1.Vadovaujantis AT 1992 m. birelio 9 d. pareikimo nuostatomis, rengti suderint Konstitucijos projekt. Projekto pagrindas Konstitucijos rengimo komisijos ir Sjdio koalicijos U demokratin Lietuv darbo grups parengti projektai. Suderint Konstitucijos projekt 1992 m. rugsjo 1011 d. pristatyti AT, o 1992 m. rugsjo 1725 d. organizuoti AT Konstitucijos projekto svarstym, pritarim ir pateikim referendumui 1992 m. spalio 25 dien.

2.Sudaryti slygas naujai Seimui dalyvauti Konstitucijos tobulinimo darbe ir nustatyti tam tikr Konstitucijos keitimo tvark.

3.Pritarti susitarimams valdios struktros ir gali klausimais.

Paskutiniame suderinto Konstitucijos projekto rengimo etape didiausi darb nuveik konstitucini problem derinimo grups nariai bei iam darbui pasitelkti teisininkai. Konstitucijos projekto derinimo grupei per labai trump laik pavyko parengti suderint Konstitucijos projekt.

12. 1992m. LR Konstitucijos svarbiausiji bruoai.

1992 m. spalio 13 d. Visapusikai vertintos Lietuvos 1922 m. ir 1938 m. Konstitucijos. LR Konstitucijos sudedamoji dalis yra Kon statymas Dl Lietuvos valstybs Kon aktas Dl LR nesijungimo postsovietines Ryt sjungas. AT pritar statymo Dl LR Kon sigaliojimo tvarkos projektui ir nutar abiej teiss akt projektus teikti referendumui. Referendume pritarta LR Kon. 1992 m. lapkriio 2 d. sigaliojus LR Kon, neteko galios LR Laikinasis Pagrindinis statymas.

13. Lietuvos KT tradicij perimamumas.

19891990 m. keliamos konstitucinio reguliavimo idjos vienaip ar kitaip buvo susijusios su nepriklausomos Lietuvos atkrimo siekiu. 1990 m. priimtas Laikinasis Pagrindinis statymas turjo daugybe pasenusi norm, buvo danai kaitaliojamas ir taisomas. Jis negaljo bti Lietuvos teisins sistemos pagrindu, nes daug kuo neatitiko demokratini valstybi konstitucini princip. alies ateit reikjo sieti su nauja konstitucija. Ji turi atitikti Lietuvos kon tradicijas, demokratini valstybi konstitucinius principus. Pototalitarinse Vidurio ir Ryt Europos alyse nauj konstitucij rengimo ir primimo proces slygojo:

1.alies konstitucins tradicijos;

2.Demokratini Vakar valstybi konstitucin patirtis;

3.Naujos konstitucijos rengimo laikotarpio alies politinio ir socialinio gyvenimo aktualijos.

Lietuva ne iimtis. Vis i veiksni tak regime 1992 m. LR Konstitucijos rengimo procese. alies konstitucin tradicija Lietuvos statut, laikinj LR konstitucij, 1922 m., 1928 ir 1938 m. Reikjo atmesti kas laikina, abejotina, kas veda alikel, ir pabrti, kokias vertybes btina isaugoti, vystyti. Teisins minties palikimas tinkanios konstitucinio reguliavimo sistemos paiekose. Vakar Europos demokratini ali konstitucijos. Vakar teisins civilizacijos mokslo atstov darbai, visuotinai pripainti konstitucinio reguliavimo ir konstitucins praktikos etalonai. Svarbus vaidmuo teko S.Staiokui, K.Lapinskui, J.iliui, E.Kriui, .Vilinskui. Jie formavo konstitucinio reguliavimo samprat, ugd ir alies politinio elito, ir visuomens teisin smon.

5 tema. Kon- pagrindins KT raikos forma. 1992 m. LR Kon BRUOAI

1.Konstitucijos samprata ir pagrindins savybs.

Kon svoka. Konstitucija" daniausiai vartojamas dviem prasmmis. Skiriamos kon formalija prasme ir kon materialija prasme. Formalioji Kon - pagrindinis ir svarbiausias, aukiausios teisins galios teiss norm aktas, nustatantis valstybs organizacijos, vieosios valdios organizavimo ir funkcionavimo pagrindus bei tvirtinantis svarbiausius asmens ir valstybs santykius; priimamas ir keiiamas sudtingesne tvarka nei paprasti statymai. Kon materialija prasme: 1. poiris: materialioji kon- tai reali valstybs valdios organizacija, realus asmens statusas valstybje, kuris gali sutapti ar nesutapti su juridine ar formalija konstitucija. 2 poiris. Teigiama, kad materialioji konstitucija -sistema teiss norm, nustatani valstybs valdios organizacij, asmens santykius su valstybe. Ir visai nesvarbu, ar ios normos idstytos viename akte, keliuose ar keliolikoje, ar neraytins teiss normose. Konstitucijos savybs:

Svarbiausias, pagrindinis alies statymas, kuriam tenka viriausia vieta teiss sistemoje. Kon virenyb slygoja jos ypatingas poveikis visai teiss sistemai. Kon normos turi aukiausi juridin gali. Joms negali prietarauti joks teiss aktas. Kon virenyb tvirtinta joje paioje.

Steigiamojo pobdio aktas. Kon priima tauta ar tautos galioti atstovai, joje nustatomi valstybs valdios organizacijos ir veiklos pagrindai, asmens santykiai su valstybe.

Teiskros pagrindas. Kon vardyti teiskros subjektai, nurodytos j priimam akt rys, nustatytos procedros teiss normoms priimti.

Kon virenyb, aukiausioji juridin galia lemia toki io akto savyb, kaip konstitucijos privalomum visiems teiss subjektams visose teisinio reguliavimo srityse.

Kon, svarbiausio alies statymo, iskirtin pobd atskleidia ir ie jos bruoai: teistumas, stabilumas ir realumas.

statym, kit teiss akt teistumas vertinamas atsivelgiant j atitikim kon. Kon nra su kuo lyginti. Jai paiai a priori teikiama visus teiss reikalavimus atitinkanio akto prasm.

Kon stabilumas reikia, kad jos nuostatos yra priimtos ilgesniam visuomens ir valstybs raidos etapui.

Kon yra reali, jeigu jos nuostatos gyvendinamos, jeigu jos utikrintos ekonominmis, socialinmis ir teisinmis garantijomis. Kitaip reikt kalbti ne apie konstitucij - pagrindin statym, bet konstitucij - deklaracij.

1.1.Konstitucijos funkcijos.

Socialins kon funkcijos. Kon- ne tik pagrindinis ir aukiausios galios teisinis dokumentas, bet ir svarbus politinis bei filosofinis dokumentas. Kon- teiss norm sistema, reguliuojanti svarbiausius visuomeninius santykius. Kaip politinis dokumentas- atspindi tam tikr alies politini jg susitarim, kompromis, nustatant politinio proceso formas, politini jg interes gynybos priemones. Kaip filosofinis dokumentas kon- ireikia tam tikr pasaulir. Kon vykdo teisin, politin ir ideologin funkcijas.

Teisin. Kon- pagrindinis, aukiausios galios statymas, teiss sistemos centras, kuriuo tvirtintos normos ir principai lemia teisinio reguliavimo krypt.

Politin. Kon nustato valstybs valdios organizacij, valdios gyvendinimo svarbiausias taisykles, valstybs valdios santykius su atskirais monmis, j grupmis.

Filosofin. Kon tvirtinta tam tikra valstybs valdios organizacijos, asmens ir valstybs santyki doktrina.

1.2.Konstitucin teisin galia.

Kon norm galiojimas. Kon- teiss norm, turini ypating turin, aktas. ios teiss normos, suformuluotos gana abstrakiai, reguliuoja svarbiausius asmens ir valstybs, taip pat valdios valstybje organizavimo ir jos gyvendinimo santykius.

I aspektas- konstitucijos norm galiojimas laiko atvilgiu. Paprastai kon pradeda galioti nuo to momento, kuris nurodytas paioje kon. II aspektas - konstitucijos norm galiojimas teritorijos atvilgiu. Paprastai kon sigalioja isyk visoje valstybs teritorijoje. III aspektas - norm galiojimas teisini santyki subjekt atvilgiu. Kon normos privalomos visoms valstybs valdios institucijoms, valstybs staigoms ir pilieiams. Visi fiziniai asmenys bei organizacijos alies teritorijoje turi jos laikytis.

1.3.Konstitucij rys.

Vadovaujantis istoriniu kriterijumi, kon galima skirstyti : 1) senosios kartos kon; 2) viduriniosios; 3) naujosios.

Senosios kartos kon- visos kon, priimtos iki I pasaulinio karo. Naujsias kon galima skirstyti pirmosios naujj kon bangos ir antrosios bangos. I bangos- iki 90-j met pradios. II banga - XX a. paskutiniame deimtmetyje priimtos kon. Pagal galiojimo laik- nuolatines ir laikinsias. Pagal politin reim jos tvirtina, skiriamos demokratins ir nedemokratins. Pagal keitimo procedras lanksias" ir grietas". Lanksti- parlamentas gali pakeisti nesudtinga tvarka. Grieta- pakeitimas susijs su specialia sudtinga procedra. Pagal tvirtint valdymo form: respublik ir monarchij konstitucijas. Pagal primimo bd: dovanotsias ir tautos priimtas. Pagal j form raytines ir neraytines.

1.4.Kon. teisinio reguliavimo sritis.

Kon nustato valdios organizacij ir funkcionavim, taip pat valdanij ir valdomj santykius. Viena kon norm grup reguliuoja: asmens status, mogaus ir pilieio teises bei laisves. Kita kon norm grup reguliuoja vieosios valdios organizacijos ir funkcionavimo santykius. Kon tvirtinti valstybs funkcijas tarptautini santyki srityje.

1.5.Kon. struktra ir forma.

Kon formos: raytin ir neraytin. Raytin- vientisas aukiausios galios teisinis aktas, priimtas ir keiiamas ypatinga tvarka, nustatantis asmens teisins padties pagrindus bei vieosios valdios organizacijos ir funkcionavimo pagrindus. Neraytin- kon santvarka yra tvirtinta ir teiss norminiuose aktuose, ir teism precedentuose, ir konstituciniuose paproiuose. Sudtin kodifikuota kon skiriasi nuo raytins nekodifikuotos tuo, kad pirmj sudaranios dalys yra viena su kita tiesiogiai susijusios, jos traktuojamos kaip vientisas sudtinis dokumentas, o ne dokument visuma. Kon struktra. Raytin kodifikuota kon. Dalys: preambul (vadin dalis), pagrindin dalis (jos normose atskleidiamas kon turinys), taip pat baigiamosios, pereinamosios ar papildomosios nuostatos bei priedai.

1.6.Kon primimo ir keitimo tvarka.

Kon kaip aukiausiosios galios aktui bdinga, primimo ir jos keitimo tvarka. Kon priimamos keliais atvejais.

1. Naujos valstybs atsiradimas.

2. Politinio reimo pasikeitimas.

3. Sietinas su visuomens politinio, ekonominio ir socialinio gyvenimo esminiais pokyiais.

Ypatinga kon primimo ir keitimo tvarka iuolaikinje konstitucins teiss teorijoje yra grindiama ta aplinkybe, kad statym leidiamoji ir steigiamoji valdios nesutampa. Antai statymai priimami ir keiiami gyvendinant statym leidiamj valdi, o kon priimama gyvendinant steigiamj valdi. Kon primimo bd. Skiriasi pagal tai, kas gyvendina steigiamj valdi.

Dovanotoji (oktrojuotoji). Kon dovanojimas- nelabai demokratikas kelias. Todl oktrojuotoji kon paprastai ymi tik pirm ingsn konstitucionalizmo link, atspindi tam tikr visuomens raidos posk. Oktrojuotoji kon- i tikrj yra ne monarcho malon, bet valdani al jg susitarimo iraika.

Tautos atstov ar paios tautos tiesiogiai priimtos kon. Kartais kon parengia ir j priima parlamentas.

Tautos referendumas.

Kon nuo kit statym skiriasi ir jos keitimo tvarka. Raytinei kon pakeisti yra numatoma sudtingesn procedra nei paprastam statymui pakeisti. Pagal kon keitimo procedr sudtingum, jas galima skirti lanksias" ir grietas".

1.7.Kon interpretavimas

1.8.Kon tiesioginio taikymo mechanizmas.

Kon prieira (kontrol). Kiekviena K numato apsaugos bdus. 1. pareigojimas visiems subjektams laikytis K norm ir j nepaeidinti. 2. Neretai kon paeidimai traktuojami kaip dideli nusikaltimai ir u juos numatomos kriminalins bausms. K apsaugai tarnauja ir teisin sistema, kuri privalo rpintis K apsauga.

Konstitucins prieiros formos: 1)Aukiausieji teismai; 2)Kon teismai; 3)Pranczijoje Kon taryba.

Kon prieiros objektai.

Prieiros paskirtis statymai neprietaraut konstitucijai. (1) statymai;(2)sprsti ginus tarp aukiausi valdi dl kompetencijos.

(3) ginai, kylantys tarp centrins valdios ir regiono; (4) rinkiminiai ginai; (5) ir referendumo organizavimo klausimai; (6) klausimai dl apkaltos procedr; (7)mogaus ar individo konstitucini teisi apsauga; (8)ribojaniosios procedros.

Kon prieiros formos (rys): 1.Iankstin; 2.Paskesnioji.

1.Iankstin- kontrol, kai tikrinami dar nesigalioj teiss aktai ar statym projektai.

2.Paskesnioji- kontrol, kai tikrinamas jau sigaliojusi statym konstitucingumas.

Kon prieiros formos: Fakultatyvin; Privaloma.Fakultatyvin kon prieira laisvai pasirenkama prieira, ir tai priklauso nuo subjekto, kuris gali kreiptis kon teism, valios. Privaloma kon prieira kai statymas ar kon numato atvejus, kai yra btina kreiptis.

Kitos kon prieiros formos: Abstrakti; Konkreti.

Abstrakti kon prieira kai yra kreipiamasi dl statymo ar kito teiss akto konstitucingumo apskritai.Konkreti kon prieira kai konstitucingumo klausimas keliamas dl konkreios bylos ar dl mogaus teisi paeidimo. Subjektai, galintys kreiptis konstitucins prieiros institucij:

Valstybse, kur kon prieir vykdo bendros kompetencijos teismai ar aukiausieji teismai, teis kreiptis turi visi teiss subjektai. Valstybse, kuriose yra kon teismai ar kon taryba, juos gali kreiptis ribotas asmen ratas: gali kreiptis aukiausios valdios institucijos, savivaldybs ar federaciniai subjektai dl j teisi paeidimo,teismai, kai suabejoja statymo konstitucingumu, ten, kur yra skundo teis, gali kreiptis individai, pilieiai.

2. 1992m. LR kon forma, struktra, turinys. LR Kon teisins savybs.

1992 m. LR Kon yra sudtin kodifikuota konstitucija. alies Kon sudaro LR Kon, kurio 150 str. nustatyta: LR Kon sudedamja dalimi yra: 1991 m. vasario 11 d. Kon statymas Dl Lietuvos valstybs", 1992 m. birelio 8 d. Kon aktas Dl Lietuvos nesijungimo postsovietines Ryt sjungas". 2004 m. liepos 13 d. Kon aktas Dl LR narysts ES. Taigi LR Kon sudaro keturi aukiausios galios teisiniai aktai. Juos reikia traktuoti kaip viening sudtin aukiausios galios teisin akt. LR Kon struktros elementai yra ie: 1)preambul; 2)pagrindin Kon dalis (I-XIV skirsniai); 3)baigiamieji nuostatai (150-154 straipsniai); 4)Kon sudedamoji dalis: a)1991 m. vasario 11 d. Kon statymas Dl Lietuvos valstybs",

b)1992 m. birelio 8 d. Kon aktas Dl LR nesijungimo postsovietines Ryt sjungas".

c) LR statymas Dl LR Kon sigaliojimo tvarkos".

d) 2004 m. liepos 13 d. Kon aktas Dl LR narysts ES.

LR Kon preambul- glausta angin konstitucinio teksto dalis- raktas kon reguliavimo sistemai suprasti. Joje tvirtinti esminiai Lietuvos valstybinio gyvenimo principai, svarbiausios konstitucins vertybs ir siekiai. Kon I skirsn Lietuvos valstyb" sudaro 17 straipsni. iame skirsnyje tvirtinti konstituciniai Lietuvos valstybs santvarkos pagrindai: nepriklausoma demokratin respublika, Tautos suverenitetas, valstybs valdios padalijimas, valdios gali ribojimas Kon, valdios staig tikslas- tarnauti monms, Kon virenybs principas ir kt.

II skirsnyje mogus ir valstyb" tvirtintos pagrindins asmens teiss ir laisvs.

III skirsnyje Visuomen ir valstyb" nustatyti eimos, aukljimo, ugdymo santyki pagrindai, tvirtinama asmens teis moksl, kultr, mokslo ir tyrinjim bei dstymo laisv, banyi ir religini organizacij veiklos pagrindai ir t.t.

IV skirsnyje Tautos kis ir darbas" apibrti Lietuvos kio pagrindai, darbo ir socialins paramos santyki pagrindai, gamtos aplinkos apsauga ir t.t.

Valstybs valdios institucij organizacijos ir funkcionavimo, j tarpusavio sveikos pagrindus nustato keli Konstitucijos skirsniai: V skirsnis Seimas", Vl skirsnis Prezidentas", VII skirsnis LR Vyriausyb", VIII skirsnis Kon Teismas", IX skirsnis Teismas".

X skirsnis Vietos savivalda ir valdymas" savivaldos teisei ir auktesniuose administraciniuose vienetuose organizuojamam vietiniam valdymui.

XI skirsnis Finansai ir valstybs biudetas" nustato finans bei valstybs biudeto pagrindus.

XII skirsnis Valstybs kontrol" skirtas valstybs kontrols sistemos pagrindams apibdinti.

XIII skirsnis Usienio politika ir valstybs gynimas" nustato alies usienio politikos bei valstybs gynybos pagrindus.

XIV skirsnis Kon keitimas" reguliuoja Kon keitimo klausimus.

Baigiamieji nuostatai" (150-154 str.) apibriama, kurie aktai yra Kon sudedamoji dalis, taip pat nurodoma, kada Kon sigalioja, kaip ji skelbiama.

LR Kon primimas, keitimas ir sigaliojimas

Ypatinga Kon primimo ir keitimo tvarka, kuri skiriasi nuo paprast statym primimo ir keitimo tvarkos, yra laikoma viena i esmini slyg, utikrinani Kon stabilum. 1992 m. LR Kon buvo priimta Tautos referendumu. LR Kon priskirtina prie t konstitucij, kurioms keisti nustatytos gana sunkios taisykls. Kon 147 str. numatyta, kad sumanym keisti ar papildyti LR Kon turi teis pateikti Seimui ne maesn kaip 1/4 vis Seimo nari grup arba ne maiau kaip 300 tkstani rinkj. Nepaprastos padties ar karo padties metu Kon negali bti taisoma. Kon pataisos dl kit Kon skirsni turi bti svarstomos ir dl j balsuojama Seime du kartus. Tarp i balsavim turi bti daroma ne trumpesn kaip trij mnesi pertrauka. statymo projektas dl Kon keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu u tai balsavo ne maiau kaip 2/3 vis Seimo nari. Nepriimta Kon pataisa Seimui i naujo svarstyti gali bti teikiama ne anksiau kaip po met. Priimt statym dl Kon keitimo pasirao Prezidentas ir ne vliau kaip per 5 dienas oficialiai paskelbia. Jeigu nurodytu laiku tokio statymo Prezidentas nepasirao ir nepaskelbia, is statymas sigalioja, kai j pasirao ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. statymas dl Kon keitimo sigalioja ne anksiau kaip po vieno mnesio nuo jo primimo. 1992 LR Kon buvo priimta referendumu. Per 9 Kon galiojimo metus buvo pasiekti du susitarimai: buvo pakeistos kon normos dl galimybs usienio subjektams sigyti nuosavybn ne ems kio paskirties ems sklypus ir prailgintas savivaldybi taryb galiojimo laikas. Keletas pagrindini Kon keitimo proceso princip:

1)Kon pataisa turi bti akivaizdiai btina;

2)Kon pataisa turi bti rengiama ir priimama laikantis vis konstitucijoje tvirtint reikalavim;

3)Ir rengiant, ir priimant Kon patais, btinas platus Lietuvos politini jg konsensusas;

4)Rengiant ir priimant Kon patais, negalima paeisti Kon dvasios.

3.LR Kon interpretavimo ir tiesioginio taikymo problemos.

4.1992m. LR Kon normos ir principai.5.1992m. LR Kon ir kit valstybi konstitucijos: lyginamasis aspektas.

LR 1992 m. Kon galima nagrinti j lyginant su Vidurio ir Ryt Europos ali kon, ypa su panaiomis istorinmis slygomis priimtomis pototalitarins epochos kon. io regiono valstybi gyvenime regime daug panaum, nors kiekvienos alies situacija individuali. Griuvus totalitarinei sistemai, iose alyse bandoma tvirtinti ir sustiprinti demokratins santvarkos pagrindus, demokratins visuomens vertybes. Daugelis i ali, kaip ir Lietuva, prim naujas Kon. Kon reguliavimo analiz atskleidia, neirint kiekvienos alies skirtum, daug bendr bruo. Pototalitarini Vidurio ir Ryt Europos konstitucijoms bdinga: detalus pagrindini teisi ir laisvi reglamentavimas; kon politinio pliuralizmo ir politini partij veiklos, masins informacijos priemoni veiklos, tautini maum, rinkos kio, nuosavybs santyki apsaugos reglamentavimas; siekimas tvirtinti racionalizuot" parlamentin ar pusiau prezidentin valdym; skelbiamos teisins, pasaulietins, socialins valstybs idjos; daniausiai tekste tiesiogiai formuluojamas ir valdios padalijimo principas, kurio laikantis nustatomi valdios institucij galiojimai ir tarpusavio santykiai; europinis konstitucins kontrols modelis.

ie ir kiti bruoai bdingi daugeliui XX a. pabaigos Vidurio ir Ryt Europos ali kon, taip pat ir Lietuvos. Tai sietina su istorins situacijos panaumais, su i esms tuo paiu metu vykstaniu perjimu demokratij , su iose alyse vykdomomis socialinmis ekonominmis bei politinmis reformomis, su Vakar demokratini ali minties ir teisins praktikos taka. kiekvienos alies Kon reikt velgti ir kaip original vairi veiksni santykio rezultat nepamirtant ir nacionalins praktikos, ir minties savitum. Juolab, kad vienose alyse pokyiai yra akivaizds, kitoms sunkiau sekasi veikti praeities palikim; vienos alys orientuojasi Europos Sjung, jos teisinius standartus, kit siekimai vis dar nesusiklost ar net kitokie ir t.t.

6 tema. KON APSAUGA ir TEISMAS

1. Kon apsaugos btinumas ir jos utikrinimas.

Viena svarbiausi problem KT yra K-jos apsauga. Problema yra ta, kaip utikrinti konstitucin teistum visuomenje ir valstybje. Siekiant tai gyvendinti iuolaikinse valstybse numatoma vairi teisini priemoni (bd): 1.valstybs vadovo veto teis iki paskelbiant parlamento priimt statym; 2.dideli ios srities galiojim turi parlamentas; 3.palaikyti kon teistum skirta ombudsmeno institucija, teissaugos institucijos, valstybs kontrol, ginanti kon nuostatas, reguliuojanias valstybs biudeto klausimus; 4.iskirtin vaidmen utikrinant statym kon prieir vaidina valstybi vadovai; 5.kon tekstuose danai pabriama piliei priederm laikytis K-jos(Italija), tautos vaidmuo utikrinant K-jos apsaug ireikiamas ir nustatant, kad svarbiausi Valstybs ir Tautos gyvenimo klausimai sprendiami referendumu.

2.Kon kontrols svoka. Kon kontrols funkcijos.

Kon prieira(KP). KP institutas visuma teisini priemoni, kuriomis siekiama utikrinti K-jos virenyb ir garantuoti statym kon bei postatymini teiss akt teistum. Svoka KP suprantama plaiai ir siaurai. Plaiuoju po. KP- statymo nustatyt procedr, kuria vadovaudamosi kompetentingos valstybs institucijos tikrina, ar teiss aktai atitinka K-j. Siaurai KP- speciali institucij atliekam teiss akt konstitucingumo tyrim. KP atlieka socialines politines f-jas: 1.atskleidia k-jos socialin politin esm, 2.taiko tarpusavyje prietaraujanias politines jgas; 3.sprendia politinius konfliktus teisiniu bdu; 4.utikrina demokratij ir ugdo visuomens demokratin kultr; 5.gina mogaus teise; 6.atlieka kon evoliucijos f-j.

3.Kon kontrols bdai ir formos.

(irti 5 tema Kon tiesioginio taikymo mechanizmas.)

4.Kon kontrols institucijos.

5. Kon kontrols tvirtinimo LT istorin apvalga. M. Romeris apie konstitucin kontrol.

6.LR Kon Teismas valstybs valdios institucij sistemoje.

KONSTITUCINIS TEISMAS

102 str Konstitucinis Teismas sprendia, ar statymai ir kiti Seimo aktai neprietarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai - neprietarauja Konstitucijai arba statymams.

Konstitucinio Teismo status ir jo galiojim vykdymo tvark nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymas.

103 str Konstitucin Teism sudaro 9 teisjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu tredaliu. Po tris kandidatus Konstitucinio Teismo teisjus skiria Seimas i kandidat, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukiausiojo Teismo pirmininkas, o teisjais juos skiria Seimas.

Konstitucinio Teismo pirminink i io teismo teisj skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

Konstitucinio Teismo teisjais gali bti skiriami nepriekaitingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilieiai, turintys auktj teisin isilavinim ir ne maesn kaip 10 met teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialyb sta.

104 str Konstitucinio Teismo teisjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybins institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Prie praddami eiti savo pareigas, Konstitucinio Teismo teisjai Seime prisiekia bti itikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo teisjams taikomi darbo ir politins veiklos apribojimai, nustatyti teism teisjams.

Konstitucinio Teismo teisjai turi toki pat asmens nelieiamybs teis kaip ir Seimo nariai.

105 str Konstitucinis Teismas nagrinja ir priima sprendim, ar neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos statymai ir kiti Seimo priimti aktai.

Konstitucinis Teismas taip pat nagrinja, ar neprietarauja Konstitucijai ir statymams:

1) Respublikos Prezidento aktai;

2) Respublikos Vyriausybs aktai.

Konstitucinis Teismas teikia ivadas:

1) ar nebuvo paeisti rinkim statymai per Respublikos Prezidento ar Seimo nari rinkimus;

2) ar Respublikos Prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas;

3) ar Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys neprietarauja Konstitucijai;

4) ar Seimo nari ir valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai.

106 str Teis kreiptis Konstitucin Teism dl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyt akt turi Vyriausyb, ne maiau kaip 1/5 vis Seimo nari, taip pat teismai.

Dl Respublikos Prezidento akt sutikimo su Konstitucija ir statymais Konstitucin Teism turi teis kreiptis ne maiau kaip 1/5 vis Seimo nari ir teismai.

Dl Vyriausybs akt sutikimo su Konstitucija ir statymais Konstitucin Teism gali kreiptis ne maiau kaip 1/5 vis Seimo nari, teismai, taip pat Respublikos Prezidentas.

Respublikos Prezidento teikimas Konstituciniam Teismui ar Seimo nutarimas itirti, ar aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo io akto galiojim.

Prayti Konstitucinio Teismo ivados gali Seimas, o dl Seimo rinkim ir tarptautini sutari - ir Respublikos Prezidentas.

Konstitucinis Teismas turi teis atsisakyti priimti nagrinti byl ar rengti ivad, jeigu kreipimasis grindiamas ne teisiniais motyvais.

107 str Lietuvos Respublikos statymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybs aktas (ar jo dalis) negali bti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundiami.

Remdamasis Konstitucinio Teismo ivadomis, Konstitucijos 105 straipsnio treiojoje dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendia Seimas.

108 str Konstitucinio Teismo teisjo galiojimai nutrksta, kai:

1) pasibaigia galiojim laikas;

2) jis mirta;

3) atsistatydina;

4) negali eiti savo pareig dl sveikatos bkls;

5) Seimas j paalina i pareig apkaltos proceso tvarka.7. Kon Teismo kompetencija.

KT sprendia ar st. Ir kt. seimo aktai neprietarauja K, o Prezidento ir Vyriausybs aktai K ir st. LRKT iskirtinum kon sistemoje patvirtina ir jo gyvendinamos kt.f-jos: 1) kon teisini vertybi tvirtinimas; 2) taikdaryst socialiniame politiniame gyvenime; 3) teisinis politini konflikt sprendimas; 4) politinio proceso nepertraukiamumo arba politins kaitos utikrinimas; 5) pedagogin; 6) mogaus teisi apsauga; 7) demokratijos utikrinimas ir visuomens demokratins kultros ugdymas; 8) kon evoliucijos utikrinimas.

KT yra teismins valdios dalis, taiau atskirtas nuo bendrosios jurisdikcijos teism sistemos. Nepriklausomumo ir savarankikumo turin sudaro: 1) KT ir teisj nepriklausomumas nuo jokios valstybs institucijos, asmens ar organizacijos; 2) nuostata, kad KT klauso tik K ir jai neprietaraujani st; 3) draudimas valstybs valdios institucijoms, Seimo nariams ir kt. pareignams, politinms ir visuomeninms organizacijoms bei pilieiams kitis teisjo ar teismo veikl; 4) KT darbo organizavimo tvarkos nustatymo autonomikumas; 5) statyme laiduojamos finansins, materialins-technins garantijos; 6) savarankikumas ir nepriklausomumas vykdant informacin bei organizacin veiklos aprpinim; 7) draudimas riboti teisines, organizacines, finansines, informacines, materialines- technines ir kt. teismo veiklos slygas.

8.Kon Teismo formavimo tvarka.

1. Kon T, dalyvauja ne viena valdia, o kelios. KT sudarymo tvarka skiriasi, nes siekiama izoliuoti KT nuo politini poveiki. 2. Kon T teisjai skiriami ne iki gyvos galvos kaip bendrosios jurisdikcijos teism teisjai, taiau palyginti trumpai kadencijai. 3. Kon T ir bendrosios jurisdikcijos teism sudarymo skirtumas ir tas, kad teism teisjais gali bti skiriami ne tik karjeros teisjai, bet ir ymiausi mokslininkai, auktj teiss mokykl dstytojai, advokatai, asmenys, kurie prie tai dirbo valstybs tarnyboje, politikai.

9. Kon Teismo teisj statusas.

KT teisj reikalavimai: 1) nepriekaitinga reputacija; 2) LR pilietis; 3) m. teisinio ar mokslinio darbo staas; 4) auktasis teisinis isilavinimas; 5) negali gauti kt. atlyginimo iskyrus pedagogin ar kurybin veikl. KT teisjas eidamas savo pareigas yra nepriklausomas ir vadovaujasi tik LR K ir jai neprietaraujaniais st. KT teisjas negali bti traukiamas B ar Adm. atsakomybn, suimamas, negali bti varoma jo laisv be KT sutikimo. Klausimas dl surtikimo traukti teisj B atsakomybn svarstomas generalinio prokuroro teikimu. KT teisjo galiojim pasibaigimas: 1) mirtis; 2) pasibaigusi kadencija; 3) atsistatydinus; 4) dl sveikatos bkls; 5) Seimas paalina i pareig apkaltos proceso veikla. KT teisj galiojimai: 1) turi teis reikalauti pateikti dokumentus ar info. su teismo posdiu susijusia mediaga; 2) reikalauti peteikti pareign pasiaikinimus; 3) ikviesti ir apklausti liditojus ekspertus; 4) pavesti atlikti patikrinimus.

10.Kon Teismo vieta LT valstybs valdios institucij sistemoje.11. Kon Teismo aktai, j rys ir teisin galia.

Kon. teismas nagrinja ir priima sprendimus: ar neprietarauja LR K-jai priimti statymai kiti Seimo priimti aktai, ar neprietarauja K-jai ir st.: Prezidento ir Vyriausybs aktai. K teismas teikia ivadas: 1.ar nebuvo paeisti rinkim st.per Prezidento ar Seimo nari rinkimus; 2.ar Prezidento bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas; 3.ar LR TS neprietarauja K-jai; 4.ar Seimo nari ir valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai neprietarauja K-jai. Kon teismo sprendimai yra galutiniai ir neskundiami, turi st.gali, yra privalomi visom valdios inst., monm, staigoms, organizacijoms, pareignams ir pilieiams. Tik K.teismas turi teis atskleisti, aikinti K-jos normas ir principus, io teismo nutarimas yra vientisas aktas, kurio dali negalima mechanikai skaidyti.

12.Konstitucini gin nagrinjimo procesas.

Proceso dalyviai. Proceso dalyviais iame statyme laikomi dalyvaujantys byloje asmenys, j atstovai, liudytojai, ekspertai, pakviesti specialistai ir vertjai. Liudytojas. Liudytoju gali bti kiekvienas asmuo, kuris gali inoti koki nors su byla susijusi aplinkybi. aukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti Teism ar pas teisj ir duoti teisingus parodymus. U neatvykim pas teisj ar Teismo posd dl prieasi, kurios Teismo pripaintos nesvarbiomis, liudytojui gali bti paskirta bauda, o jei liudytojas neatvyksta be svarbi prieasi posd antr kart aukiamas, jis gali bti priverstinai policijos atvesdinamas. Ekspertas. Ekspertu gali bti skiriamas asmuo, turintis reikiam ini ivadai duoti. Prireikus gali bti skiriami keli ekspertai. Klausimus, kuriais turi bti gauta eksperto ivada, turi teis pateikti teisjas, rengiantis byl nagrinjimui, o posdio metu - kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo. Paskirtas ekspertu asmuo privalo Teismo ar teisjo aukiamas atvykti ir duoti objektyvi ivad jam ikeltais klausimais. Ekspertas turi teis susipainti su bylos mediaga, dalyvauti nagrinjant byl, uduoti klausim dalyvaujantiems byloje asmenims bei liudytojams, prayti papildomos mediagos. Parengiamoji teisminio posdio dalis. Paskirtu laiku posdio pirmininkas paskelbia, kad pradedamas Kon Teismo posdis, ir pranea, kuri byla turi bti nagrinjama. Kon Teismo posdio sekretorius pranea, kurie i auktj asmen yra atvyk, kas inoma apie kit asmen neatvykimo prieastis. Teismas nustato atvykusij asmenyb, patikrina pareign ir atstov galiojimus. Jei kas nors i dalyvaujani byloje asmen neatvyko ar atstovas neturi reikiamo galiojimo, Kon Teismas sprendia, ar galima pradti nagrinti byl. Posdio pirmininkas iaikina dalyvaujantiems byloje asmenims ir ekspertams j teises ir pareigas, o kitiems auktiems asmenims- j pareigas ir atsakomyb. Teismas iklauso dalyvaujani byloje asmen pageidavimus ir juos isprendia. rodymai. rodymais pripastami bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis Kon Teismas konstatuoja esant aplinkybi, pagrindiani dalyvaujani byloje asmen reikalavimus bei atsikirtimus, arba j nesant. Tie duomenys nustatomi remiantis dalyvaujani byloje asmen paaikinimais, liudytoj parodymais, raytiniais rodymais, daiktiniais rodymais ir ekspert ivadomis. Kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi rodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi, keldamas savo reikalavimus ir atsikirsdamas. rodymus pateikia dalyvaujantys byloje asmenys. rodym vertinimas. Kon Teismui pateikti rodymai neturi i anksto nustatytos galios. Teismas rodymus vertina pagal teisj vidin sitikinim, pagrst visapusiku, isamiu ir objektyviu bylos aplinkybi visumos inagrinjimu Teismo posdyje, vadovaudamasis statymais. rodym tyrimas. Bylos nagrinjimas i esms pradedamas nuo teisjo pranejo pasisakymo, kuriame idstoma bylos esm, jos nagrinjimo vada ir pagrindas, turimos mediagos turinys ir kiti reikalingi duomenys. Konr Teismo teisjai gali uduoti klausim pranejui. Po to iklausomi dalyvaujani byloje asmen paaikinimai pradedant pareikju. ie asmenys turi teis uduoti vienas kitam klausim, pasakyti savo nuomon dl kiekvieno kito asmens pareikimo bei praymo. Jiems klausim gali uduoti ir Konstitucinio Teismo teisjai. Posdio pirmininkas garsiai perskaito raytinius t dalyvaujani byloje asmen paaikinimus, kurie neatvyko posd. Prie apklausdamas liudytojus, posdio pirmininkas nustato j asmens tapatyb, pasiraytinai spja juos dl atsakomybs u atsisakym arba vengim duoti parodymus bei u inomai melagingus parodymus. Po liudytojo parodym jam gali bti uduodama klausim. Raytiniai liudytoj parodymai garsiai perskaitomi Teismo posdyje. Raytiniai rodymai arba j apiros protokolai garsiai perskaitomi Teismo posdyje ir pateikiami susipainti dalyvaujantiems byloje asmenims, kurie po to gali duoti paaikinimus. Daiktinius rodymus apiri Teismas; jie parodomi ir dalyvaujantiems byloje asmenims, o prireikus - ekspertams ir liudytojams. Dalyvaujantys byloje asmenys dl daiktini rodym gali duoti paaikinimus. Ekspertizs aktas garsiai perskaitomas Teismo posdyje. Ekspertui gali bti uduodama klausim. Prireikus Teismas gali paskirti papildom arba pakartotin ekspertiz. posd kviesti specialistai pateikia savo paaikinimus jiems ikeltais klausimais, idsto savo argumentus. Specialistams gali bti uduodama klausim. Kai inagrinti visi rodymai, posdio pirmininkas paklausia dalyvaujani byloje asmen, ar jie nori papildyti bylos mediag. Praymus Teismas isprendia, priimdamas dl j sprendimus. Kai praymai isprsti arba j nra, posdio pirmininkas paskelbia, kad rodym tyrimas yra baigtas. Teisminiai ginai. Teisminiai ginai susideda i dalyvaujani byloje asmen kalb. Teisminiuose ginuose pirmieji pasisako pareikjas ir jo atstovas, po to - suinteresuotas asmuo ir jo atstovas. Po to dalyvaujantys byloje asmenys gali pasisakyti antr kart dl to, kas pasakyta ginuose. Paskutinio odio teis visada priklauso suinteresuotam asmeniui ir jo atstovui. Jeigu Kon Teismas teismini gin metu pripasta, jog reikia isiaikinti naujas aplinkybes, turinias reikms bylai, arba itirti naujus rodymus, jis priima sprendim atnaujinti rodym tyrim. Baigs rodym tyrim, Teismas vl iklauso teisminius ginus bendra tvarka.

7 tema. Asmens Konstitucinis teisinis statusas

1.Asmens teisinis statusas kaip konstitucins teiss institutas.

Asmens teisinio statuso instituto susidarymui turi didel tak ne tik valstybs teiss raida, bei politiniai procesai, bet ir tarptautinis mogaus teisi nustatymas. mogaus teiss yra pagrindin iuolaikins civilizacijos vertyb, tai yra teisin, dorovin, filosofin, politin kategorija. mogaus teisi doktrinos:

1) pozityvioji- mogaus teiss suprantamos kaip valstybs duotos,

2) prigimtin- mogaus teiss yra suprantamos kaip neatsiejamos nuo mogaus ir j itakos yra protas, dievo valia, prigimtis.

2.Prigimtini mogaus teisi ir laisvi samprata.

iuolaikin mogaus teisi ir laisvi samprata susiklost filosofijos ir dviej teiss doktrin prigimtins ir pozityviosios raidos takoje. Prigimtin teiss doktrina velgia mogaus teises kaip neatskiriamas nuo individo teises, kuri itakos protas, dievo valia, mogaus prigimtis. Svoka susijusi su mogaus orumo svoka. Samprata nagrinjama ir per poreiki sistem. Teiss poiriu nra skirtumo tarp mogaus teiss ir laisvs. Buvo vystomi trys svarbiausi mogaus teisi aspektai mogaus integralumas, laisv ir lygyb, pagarba kiekvieno mogaus orumui.

mogaus teisi istorin raida.Prasidjo senovs graik ir romn humanizmo idjas, judj, krikioni etik. Renesanso epochos filosofija praturtino mogaus teises nauju turiniu. mogaus suverenumo suvokimas, jo nepriklausymas nuo monarcho valios tapo mogaus teisi idj itakomis. D. Lokas pirmasis suformulavs mogaus teises kaip politins sistemos koncepcijos integral element. Moderni mogaus teisi samprata tvirtinta 1789 m. Pranczijos mogaus ir pilieio teisi deklaracijoje. Kai kuriuose ankstesniuose teiss aktuose mogaus teisms jau buvo skirtas dmesys tai Anglijos teiss aktai: 1215 m. Magna Charta, 1679 m. Habeas corpus act, 1689 m. Teisi bilis; taip pat 1776 m. Amerikos Nepriklausomybs deklaracija, 1787 m. JAV Kon pirmosios 10 patais. mogaus teisi doktrina Lietuvoje klostsi kaip europins mogaus teisi kultros dalis, grindiama prigimtini teisi nuostatomis. 1529 m. Pirmajame Statute. Atkrus nepriklausom valstyb 1918 m. Lietuva galjo tsti savarankik teiss krim. 1922 m. ileistoje konstitucijoje mogaus teisi tvirtinimas atitiko to meto Europos tradicijas. mogaus teisi krimui turjo takos M. Riomerio darbai. Rengiant 1992 m. LR Konstitucij mogaus teiss buvo nurodytos remiantis Europos tarybos bei JTO nurodytus mogaus teisi reikalavimus. Didel tak mogaus teisi nustatymui turi 1948 JTO Generalins asambljos Visuotin mogaus teisi deklaracija ir 1950 Europos tarybos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija. Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje mogaus teiss yra suskirstytos : pilietins, politins, ekonomins, socialins, kultrins teiss. Yra nurodytos pagrindins kiekvieno asmens teiss: gyvyb, asmens apsaug, nelieiamum, lygyb prie statym, apsaug nuo diskriminacijos, gyvenamos vietos pasirinkimo, minties ir sins ir t.t.

mogaus teisi ir laisvi tvirtinimas 1922m., 1928m., 1938m. Lietuvos Konstitucijoje.

1922-08-01 mog galima suimti neilgiau kaip 48 val. arba tik teismo nutarimu. Pripainta korespondencijos, susiinojimo patu, telefonu, telegrafu paslaptis. Atsirado peticijos Seim teis, statym iniciatyvos teis, nuosavybs teis. Maum teiss: tvarkyti savo tautinius, kultrinius reikalus. Piliei socialin apsauga: motinysts teisi, mokykl prieinamumas, sveikatos apsauga.

1928-05-15 ankstesns mogaus teises ir laisves.

1938-02-11 ankstesns konstitucijos mogaus teises. Papildomai: teis laisvai kilnotis visoje valstybs teritorijoje.

3.mogaus teisi ir laisvi klasifikacijos vairov.

mogaus teiss ir laisvs skirstomos: teisi tvirtinimo pobd, turin, subjekt, kuriems jos skirtos grupes, teisi ribojimo galimybes, istorines j susiformavimo slygas.

Pagal mogaus teisi ir laisvi teisinio tvirtinimo pobd:

a) pagrindines konstitucines, tvirtintas konstitucijose;

b) formuluojamas kituose teiss aktuose.

Kon teisi apsaugai yra skiriamas ypatingas dmesys, j apsaug garantuoja ir konstitucins prieiros institucijos.

Pagal galimybes riboti teises ir laisves:

1.absoliuias;

2.kurios tam tikromis slygomis gali bti ribojamos.

Pagal specialius subjektus, kuriems jos yra skirtos:

1.mogaus teiss;

2.pilieio teiss.

Nors mogaus teiss nra siejamos su pilietybe, taiau kartais tokios teiss (politins teiss), kaip teis dalyvauti valdant savo al tiesiogiai ar per irinktus atstovus, rinkim teis, yra sietinos su pilietybe.

Individualios teiss ir laisvs laiduojamos kiekvienam subjektui.

Kolektyvins teiss ir laisvsPagal teisi ir laisvi turin: asmenins, socialins, ekonomins ir kultrins, pilietins ir politins.Pagrindiniai mogaus teisi bruoai yra: visuotinumas, universalumas, nedalumas, jos remiasi lygiateisikumo ir kitais principais.

mogaus teisi struktra: subjektas, objektas ir teisinio santykio turinys.

4.mogaus teisi tarptautinis tesinis reglamentavimas: pagrindiniai tarptautiniai dokumentai.

Po II P.Karo Tarptautin mogaus teisi teis. 1948 m. gruodio 10 d. JTO Visuotins mogaus teisi deklaracija. Europos Tarybos 1950 m. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija. ES pagrindini teisi chartija 2000 m. lapkriio 14 d. moderniausias mogaus teises reglamentuojantis dokumentas. ioje chartijoje mogaus teiss ir laisvs yra dstomos kartu ir klasifikuojamos pagal sritis: orumas; laisv; lygyb; solidarumas; teisingumas; ES piliei teiss- balsuoti ir bti irinktam Europos parlament, judjimo ir gyvenamosios vietos laisv.

5.mogaus teisi ir laisvi sistema ir jos tvirtinimas 1992m. LR Konstitucijoje.

1992 m. LR Kon buvo rengiama atsivelgiant pagrindinius JTO ir Europos Tarybos dokumentus. Kon 2 str. teigiama, LR kuria Tauta, kuriai ir priklauso suverenitetas. mogaus teises sudaro vien i svarbiausi KT institut. Visos mogaus teiss ir laisvs nurodytos Kon turi bti aikinamos jos kontekste, kaip LR Konstitucijos sudtin dalis. Kiekvienas savo teises gali ginti tiesiogiai remiantis LR Kon. Nustatant mogaus teises svarbi reikm taip pat turi Europos mogaus teisi konvencija, nes asmuo manantis, kad jo teiss nurodytos ioje konvencijoje yra valstybs paeistos turi teis kreiptis Europos mogaus Teisi Teism. LR Konstitucijos 18 str. mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins.

6. mogaus teisi ir laisvi klasifikavimas pagal turin. Pilietins( asmens) teiss ir laisvs: teis gyvyb; asmens nelieiamumas; privataus gyvenimo nelieiamumas; nuosavybs nelieiamumas; saviraikos laisv; lygiateisikumas; habeas corpus teiss.

Teis gyvyb: viena pagrindini mogaus teisi. Nurodoma LR Kon ir kitose tarptautiniuose aktuose. CK gyvyb prasideda mogui gimus ir pirm kart kvpus, o pasibaigia mogui mirus. Teis gyvyb problema atsiranda sprendiant klausim dl aborto darymo. Kyla taip pat dl: dirbtinio apvaisinimo; mogaus klonavimo; mogaus mirties momento; organ transplantacijos; teiss sprsti dl savo mirties- eutanazijos; btinosios ginties, mirties bausms.

Teis asmens nelieiamum reikia, kad niekas negali bti sulaikytas ar atimta jo teis kaip statymo nustatytais pagrindais ir atvejais, nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo turi bti per 48 val. pristatytas teism, kur bus sprendiamas jo sulaikymo pagrstumas arba paleistas. Asmens sveikat patikrinti galima tik jam paiam sutikus arba teismo nutarimu, iskyrus tuos atvejus kai jo gyvybei gresia pavojus, arba reikia j guldyti sveikatos prieiros staig tam kad apsaugoti kit asmen interesus. Asmeniui laisv gali bti atimta tik statym numatytais atvejais; suimant asmen jam turi bti praneta jam suprantama kalba kuo jis yra kaltinamas; suimtas tariant padarius nusikaltim asmuo skubiai turi bti pristatytas pas teisj, kuris turi isprsti sulaikymo klausim; sulaikytas asmuo turi teis kreiptis teism dl jo paleidimo; asmuo kuris yra neteistai sulaikomas ar kaltinamas turi teis nuostoli atlyginim.

Teis privataus gyvenimo nelieiamum - asmens privatus gyvenimas yra nelieiamas. Niekas negali kitis susirainjimo slaptum, bsto nelieiamyb, kiekvienas kiimosi atveju gali kreiptis teism. Asmens privatus gyvenimas apima tiek fizin tiek psichin nelieiamyb. Privatus gyvenimas apima ias sritis: 1)informacijos apie mogaus veikl, 2) fizinis privatumas apsaugo nuo priverstini asmens apir 3) komunikacij privatumas, 4) gyvenamosios patalpos privatumas.

Teis nuosavybs nelieiamum. Nuosavybs teis saugo statymas, bet nuosavyb gali bti paimta statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams. Daikto savininkas turi teis reikalauti, kad kiti asmenys nepaeist jo teisi.

Saviraikos laisv apima teis turti sitikinimus ir juos laisvai reikti, iekoti, gauti informacij, spaudos cenzros draudimas. i teis gali bti ribojama statymo nustatyta tvarka siekiant apsaugoti mogaus orum, garb, sveikat, taip pat laisv reikti sitikinimus negalima siekiant tautins, rasins, socialins neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymo.

Lygiateisikumas- statymui, teismui visi asmenys yra lygs. mogaus teisi ir laisvi negalima varyti ar teikti privilegij dl jo lyties, rass, tautybs, kalbos.

8.Politins teiss ir laisvs: piliei teis dalyvauti valdant savo al tiek tiesiogiai, tiek per demokratikai irinktus atstovus; statym leidybos iniciatyvos teis; peticij teis; teis dirbti valstybs tarnyboje; teis kritikuoti valstybs staig ar pareign darb; teis laisvai vienytis politines partijas.

Prie j galima bt priskirti piliei teis dalyvauti valdant al t.y. 50 tkst. piliei teis silyti Seimui svarstyti statymo projekt, taip pat teis rinkti ir bti irinktam Seim. Taip pat priskiriama teis ginti valstyb nuo ginkluoto upuolimo; peticijos teis. Teis pareikti peticij turi ne tik LR pilieiai, bet ir usienieiai nuolat gyvenantys LR.

9.Socialins- ekonomins ir kultros teiss: teis moksl; teis laisvai pasirinkti darb bei versl; teis turti tinkamas, saugias ir sveikas darbo slygas; teis gauti tesing apmokjim u darb ir socialin apsaug nedarbo atveju; teis streikuoti; teis socialin param.

Prie j priskiriamos teis darb t.