MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETOEKONOMIKOS IR FINANSŲ VALDYMO FAKULTETO

FINANSŲ IR MOKESČIŲ KATEDRA

TEISĖ IR VALDYMAS, NUOLATINĖS STUDIJOS3 KURSAS,

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ FINANSŲ KONTROLĖS SISTEMA

Kursinis darbas

TIKRINO:(mokslinis laipsnis, pedagoginis vardas,

vardo pirma raidė, pavardė)

… … … … … … … … … …(parašas)

VERTINIMAS: … … … … … … …

Vilnius, 2012

Turinys

1. Įvadas............................................................................................................................................3

2. Finansų ir finansų kontrolės sąvoka, turinys ir metodai...............................................................4

3. Finansų kontrolė............................................................................................................................8

3.1 Valstybės finansų kontrolė...........................................................................................................9

3.2 Savivaldybių finansų kontrolė....................................................................................................13

4. Finansų kontrolę vykdančios institucijos....................................................................................16

5. Išvados........................................................................................................................................20

6. Naudota literatūra........................................................................................................................20

7. Summary.....................................................................................................................................21

2

1. Įvadas

Finansų kontrolė užima vieną iš svarbiausių vietų užtikrinant normalų ekonomikos ir

finansų sistemos funkcionavimą. Ji, kaip sudėtinė dalis, įeina į vieningą valstybės kontrolės

mechanizmą. Būdama savarankiška ekonomikos valdymo funkcija, kontrolė pasireiškia kaip

svarbus etapas valdymo cikle, kuomet praktiniai rezultatai įtakoja valdymo objektą, bei lyginami su

reikalavimais priimtų nutarimų ir norminiais aktais, o išsiaiškinus jų pažeidimui taikomi

neatidėliotini veiksmai stengiantis ateityje išvengti panašių neatitikimų.

Finansų kontrolės objektu visu pirma yra piniginiai santykiai, atsirandantys formuojant ir

naudojant finansinius resursus įvairiose sferose, visoje finansų sistemos grandyje. Į finansų

kontrolės veiklos diapazoną įeina taip pat nuosavybės santykiai. Kartais būna sunku finansų

kontrolę atskirti nuo vidinės kontrolės, nes dauguma finansinių operacijų atlieka pats ūkinis

vienetas.

Valstybinė finansų kontrolė vykdoma visos valstybės mastu. Jos objektas - visų subjektų,

naudojančių valstybės lėšas, veikla nepriklausomai nuo jų pavaldumo, kitaip tariant visi valstybės

ištekliai. Ją atlieka Seimas (Seimo biudžeto ir finansų komitetas), vyriausybė, valstybės kontrolė,

Lietuvos bankas, valstybinė mokesčių inspekcija.

Savivaldybių finansų kontrolė vykdoma tik konkrečios savivaldybės teritorijoje. Šios

finansų kontrolės objektas - savivaldybės piniginių išteklių naudojimas. Ją vykdo savivaldybės

įsteigtos institucijos (pavyzdžiui savivaldybės kontrolierius ar savivaldybės kontrolieriaus tarnyba).

Savivaldybių kontrolierius turi teisę tikrinti savivaldybės biudžeto sudarymą ir vykdymų ir

nebiudžetinių lėšų sudarymų ir naudojimą.

Temos aktualumas. Valstybės finansų valdymas yra viena iš pagrindinių valstybės

atliekamų funkcijų. Finansus galima įvardyti kaip piniginius išteklius, kurie yra privalomi

visuomenės poreikių tenkinimui ir visų įprastų valstybės funkcijų atlikimui.

Tam, kad finansiniai ištekliai valstybėje būtų racionaliai paskirstomi, yra reikalingi tam tikri

finansinės kontrolės mechanizmai, kurie yra atsakingi už deramą pinigų panaudojimo priežiūrą ir

vykdomos kontrolės rezultatų pateikimą visuomenei.

Šio darbo tema yra aktuali dėl to, kad jame yra analizuojama mūsų valstybės ir savivaldybų

finansų kontrolės sistema, taip pat institucijos kurios atlieką šią kontrolę, be to trumpai

apžvelgiamos pagrindinės problemos, su kuriomis jos dažniausiai susiduria.

Temos naujumas. Nepaisant to, kad Lietuvoje valstybės ir jos finansų kontrolė vykdoma

jau nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikų, šios temos aktualumas nepakito. Finansų

kontrolę atliekančios institucijos dirba nuolat ir jų darbo rezultatai tampa vis svarbesni kiekvienam

3

iš mūsų. Juk kiekvienas valstybės gyventojas sunkmečiu skaičiuodamas pinigus, nori žinoti kur

keliauja valstybės renkami mokesčiai ir kaip yra paskirstomas biudžetas.

Tikslas: išnagrinėjus tinkamą literatūrą aprašyti ir išaiškinti kiek galimą daugiau apie

Lietuvos Valstybės ir savivaldybių finansų kontrolės sistemą, taip pat apžvelgti Lietuvos finansų

kontrolę atliekančių institucijų veiklą ir jų problemas.

Darbo uždaviniai:

Apibrėžti finansų kontrolės sampratą;

Išnagrinėti Lietuvos finansų kontrolės sistemą;

Išnagrinėti finansų išorės kontrolę Lietuvoje vykdančių institucijų veiklą ir problemas;

Darbo struktūra. Darbą sudarys trys pagrindiniai skyriai. Pirmajame bus išnagrinėta

finansų ir finansų kontrolės sąvoka, turinys ir metodai. Antrojoje dalyje bus išsamiau paliesta

konkreti darbo tema – finansų kontrolė. Poskyriuose išskirta Valstybės finansų kontrolė ir

savivaldybių finansų kontrolė. Paskutinėje darbo dalyje bus aprašytos finansų kontrolės veiklą

Lietuvoje atliekančios institucijos, taip pat kelios pagrindinės problemos su kuriomis jos susiduria.

2. Finansų ir finansų kontrolės sąvoka, turinys ir metodai

Finansų sąvoka yra daugiareikšmė. Siaurąją prasme finansai – tai lėšų, priklausančių

įmonei, organizacijai ar valstybei, visuma. Plačiąją prasme – tai įmonių, organizacijų ar valstybės

lėšų sudarymo, paskirstymo ir naudojimo sistema. Yra įvairios žodžio „finansai“ kilmės versijos

(angl. Fine – piniginė bausmė, bauda; vok. Finte – apgaulė, gudrumas. Vokietijoje XVI ir XVII a.

Finansai reiškė apgaulę, palūkanų lupikavimą, neteisėtą priespaudą). Įtikimiausia versija, kad šis

žodis perimtas iš lot. Finare – baigti, apskaičiuoti iki pabaigos.

Analizuojant svarbu atskirti įmonės finansus, apskaitą bei finansų valdymą, nors įmonėje

visi šie komponentai turi sudaryti darnią visumą. Bendrąją prasme įmonės finansai – tai finansiniai

ištekliai kuriais įmonė disponuoja, apskaita – tai tų finansinių išteklių, jais įsigyto turto bei uždirbtų

pajamų suskirstymas ir suskaičiavimas, o finansų valdymas suprantamas kaip finansinių sprendimų

priėmimo procesas.

Finansai skirstomi į viešuosius ir privačiuosius. Viešieji finansai – tai pagrindiniai

ekonominiai santykiai, paskirstant ir perskirstant visuomeninio produkto vertę, bei nacionalinių

vertybių dalis, susijusias su valstybės ir jos įmonių finansinių resursų formavimu ir valstybės lėšų

panaudojimu, plečiant ir vystant valstybės reikmes.

Į viešuosius finansus įeina:

atskirų valstybės valdymo lygio biudžetai, nebiudžetiniai fondai;

4

valstybės kreditas;

valstybės įmonių finansai;

strateginių fondų lėšos.

Privatieji finansai – tai visuomeniniai teisės santykiai, kylantys privačioje erdvėja

kaupiant, paskirstant ar panaudojant lėšas ir materialinės vertybes nuosavybės teise priklausančias

privatiems ir fiziniams, ar juridiniams asmenims.

Finansų kontrolė – tai valstybės ir savivaldos subjektų piniginių fondų sudarymo,

paskirstymo ir panaudojimo teisėtumo ir tikslingumo kontrolė siekiant efektyvaus lėšų panaudojimo

šalies ekonominiame ir socialiniame vystymosi procese.

Finansų kontrolė – viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės sistemos dalis, kurios dėka

siekiama užtikrinti viešojo juridinio asmens ūkinės veiklos teisėtumą ir patikimo finansų valdymo

principų – ekonomiškumo, efektyvumo, rezultatyvumo bei skaidrumo – laikymąsi.

Finansų kontrolės viena iš pagrindinių funkcijų yra kontrolinė funkcija. Būtent ji nusako finansų

kontrolės turinį ir reikšmę.

Finansų kontrolė užima pagrindinę vietą užtikrinant normalų ekonomikos ir finansų

sistemos funkcionavimą. Ji, kaip sudedamoji dalis, įeina į vieningą valstybės kontrolės

mechanizmą. Būdama savarankiška ekonomikos valdymo funkcija, kontrolė pasireiškia kaip

svarbus etapas valdymo cikle, kuomet praktiniai rezultatai įtakoja valdymo objektą, bei lyginami su

reikalavimais priimtų nutarimų ir norminiais aktais, o išsiaiškinus jų pažeidimui taikomi

neatidėliotini veiksmai stengiantis ateityje išvengti panašių neatitikimų.

Finansų kontrolės turinį sudaro:

piliečių ir organizacijų pareigų valstybės ir savivaldybės atžvilgiu laikymosi patikrinimas;

valstybinėms institucijoms skirtų biudžetinių piniginių lėšų panaudojimo teisėtumo

patikrinimas;

įmonėse vykdomų finansinių operacijų, atsiskaitymų ir piniginių lėšų saugojimo teisėtumo

patikrinimas;

finansinės disciplinos pažeidimų prevencija;

ES struktūrinių fondų paramos gavimo ir panaudojimo procedūrų patikrinimas.

Finansų kontrolės objektu yra finansinių resursų ir visų nacionalinės ekonomikos

grandžių piniginių fondų formavimo, skirstymo ir panaudojimo metu atsirandantys procesai.

Finansų kontrolė bendriausia prasme reiškia šalies materialinių, darbinių, gamtinių ir kitokių

resursų panaudojimo kontrolę.

Pagrindiniu finansų kontrolės tikslu yra: - kontroliuoti, kad valstybės turtiniai ir

piniginiai ištekliai būtų naudojami teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai, o visuomenė iš

to gautų didžiausią naudą, skatinti ir įtvirtinti teigiamas tendencijas valstybės valdymo sistemoje bei

5

kuo anksčiau atskleisti nukrypimus nuo priimtų standartų ir pažeidimus valstybės finansų valdymo

teisėtumo, ekonomiškumo, rezultatyvumo ir efektyvumo srityse.

Finansų kontrolės pagrindiniai metodai (suprantami, kaip jos vykdymo būdai) yra šie:

priežiūra-stebėjimas;

patikrinimas;

ištyrimas;

analizė;

revizija;

auditas.

Stebėjimas – tai bendras susipažinimas su kontrolės objekto finansinės veiklos būkle.

Patikrinimas – yra susijęs su pagrindiniais finansinės veiklos klausimais ir vykdomas tikrinant

balanso, atsiskaitymo, išlaidų dokumentus tam, kad būtų nustatyti finansinės disciplinos pažeidimai

ir pašalintos galimos ar jau esamos pasekmės.

Mokestinis patikrinimas – buhalterinių apskaitos dokumentų (kompiuterinių laikmenų

duomenų) atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimas t. y. apskaitoje fiksuotų ūkinių įvykių ir

ūkinių operacijų turinio, atsižvelgiant į jų tikrąją ekonominę esmę įvertinimas.

Ištyrimas – vykdomas siekiant ištirti atskiras finansinės veiklos sritis ir yra tiriamas

daug didesnis kiekis rodiklių, kas jį atskiria nuo patikrinimo. Ištiriant naudojamos tokios priemonės

kaip apklausa ir anketavimas, pokalbis, testas. Ištyrimo rezultatai naudojami įvertinant kontrolės

objekto finansinę padėtį, būtinumą reorganizuoti tam tikrus gamybinius ar paslaugų teikimo

procesus ar atskiras sferas.

Analizė atliekama vadovaujantis metiniu ir einamuoju atsiskaitymu. Nuo kitų metodų

skiriasi tuo, kad yra naudojamos tokios analitinės priemonės kaip vidutiniai ir santykiniai dydžiai,

grupavimas, indeksacija.

Revizija – vienas svarbiausių finansų konrolės metodų. Įstatymai užtikrina revizijos

privalomą ir reguliarų pobūdį. Revizija dažniausiai atliekama vietoje ir yra grindžiama:

pirminių dokumentų,

apskaitos registrų,

kompiuterinių laikmenų duomenų,

buhalterinės ir statistinės atskaitomybės,

faktiniu grynųjų pinigų kiekio tikrinimu ir kt.

Auditas – tai veiklos ar valdymo efektyvumo, apskaitos patikrinimas, remiantis

nuosekliais apskaitos įrašais. Tai yra teisinis reikalavimas,rekomendacija ūkio subjektui leisti, kad

kvalifikuotas specialistas (auditorius) patikrintų jo balansinę ataskaitą, prekybos, pelno, nuostolių

6

ataskaitas, buhalterinės apskaitos sistemą ir dokumentaciją, veiklos efektyvumą, tam, kad nustatyti

teisingą ir nešališką padėtį įmonėje bei įvertinti jos veiklos atitikimą galiojantiems teisės aktams.

Taikant minėtuosius finansų kontrolės metodus gali būti naudojamos dokumentinės ir faktinės

kontrolės priemonės.

Dokumentinė ir faktinė kontrolės neatskirtos viena nuo kitos, o pildo viena kitą.

Dokumentinės kontrolės metodinių priemonių klasifikacija:

- formalus dokumentų patikrinimas, turint tikslą nustatyti revizuojamų dokumentų užpildymo

(surašymo) teisingumą;

- aritmetinis dokumentų patikrinimas, tikrinant dokumentuose nurodytų paskaičiavimų ir tarifų

teisingumą;

- dokumentuose įformintų ūkinių operacijų teisėtumo ir realumo patikrinimas, atliekamas tam, kad

būtų galima nustatyti dokumentuose užfiksuotų operacijų atitikimą galiojantiems įstatymams bei jų

ekonominį tikslingumą;

- loginis patikrinimas atliekamas tam, kad patikrinti ūkinių operacijų ir įvykių, užfiksuotų apskaitos

dokumentuose objektyvų galimumą (pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta vėliau (priėmimo-

perdavimo aktas) negu kad materialinės vertybės išnuomotos);

- priešpriešinis patikrinimas, kai yra sutikrinami revizuojamos įmonės pirminiai dokumentai ar

sąskaitos su kitos įmonės, su kuria turimi komerciniai-ūkiniai ryšiai, dokumentais ir sąskaitomis;

- palyginimas, kai lyginami kontrolės objektai turint tikslą nustatyti tapatumus ir skirtumus tarp jų;

- prekių ir materialinių vertybių judėjimo balansinis derinimas (atitikimas), kai lyginama gautos

inventorizuojamu periodu atskirų rūšių vertybės su jų pardavimu (išleidimu) ir likučiu per tam tikrą

laikotarpį iki revizijos dienos;

Faktinė kontrolė apima tikrinamų objektų faktinę būklę juos apžiūrint. Naudojamos

šios priemonės:

- inventorizacija – tikrinami pagrindinių lėšų, prekių bei materialinių vertybių, piniginių lėšų

faktiniai likučiai su sąskaitomis, jų atitikimas buhalterinės apskaitos duomenims konkrečiai dienai;

- ekspertinis įvertinimas – kvalifikuotų specialistų atliekamos ekspertizės, nustatant atliktų darbų

kokybę ir apimtį, panaudotų materialinių vertybių ir gautos produkcijos atitikimą ir pan.;

- vizualinis stebėjimas – ištyrimas vietoje ar teisingai yra saugomos materialinės vertybės

atitinkamose vietos, ar tos vietos atitinka keliamiems reikalavimams, ar teisingai atliekama kontrolė

įvežant ir išvežant atitinkamą produkciją

7

3. Finansų kontrolė

Taip pat finansų kontrolę galima apibūdinti kaip priežiūros procesą, vykdomą

specialių institucijų, tenkinant viešąjį interesą, kuriuos siekiama įsitikinti, ar efektyviai valdomi

valstybės finansai.1

Finansų kontrolės atsiradimą visų pirma sąlygojo poreikis žinoti, ar racionaliai ir pagal

paskirtį yra naudojami valstybės piniginiai ištekliai, ar jie nėra paskirstomi savanaudiškais tikslais,

ar valstybės turtas nėra grobstomas.2 Kadangi piliečiai, įvairios valstybinės, savivaldybių

institucijos, verslo subjektai yra pagrindiniai valstybės biudžeto formuotojai - mokesčių mokėtojai,

jiems žinojimas apie tai, kaip yra elgiamasi su jų lėšomis, kaip jos tarnauja valstybės finansinių

operacijų atlikimui, yra vienas svarbiausių interesų.3 Tokie siekiai skatino finansinių kontrolės

tarnybų sukūrimą, kurios, vykdydamos priežiūros bei patikros funkcijas, galėtų užtikrinti adekvatų

visuomenės lūkesčiams finansinių išteklių panaudojimą.

Pirmosios tokio pobūdžio centralizuotos institucijos buvo įkurtos Egipte ir Sicilijoje,4 kurios

tarnavo kaip visuomenės apsaugos priemonė nuo valstybės iždo grobstytojų ir blogų tarnų. Taip pat

tam tikri lėšų panaudojimo patikrinimai buvo atliekami ir Senovės Antikos valstybėse, tačiau tikrąją

socialinę reikšmę įgijo tik atskyrus viešąjį turtą nuo privataus monarcho turto.5

Pirmoji specializuota finansų kontrolės institucija buvo įkurta Europoje, Prancūzijoje,

1200m.6 Kontrolės funkcijas atliko Apskaitos rūmai, tikrinę įstaigų lėšų naudojimą, karaliaus turtą.

Vėliau šių rūmų pagrindu buvo įkurtos finansinės kontrolės veiklą vykdančios tarnybos, kurios

veikia iki šiol.

Lietuvoje finansinės kontrolės subjektai evoliucionavosi nuo LDK laikų.1 Pirmoji

tokia institucija buvo „Vienkartinis iždo teismas“. Vėliau jos dažnai buvo likviduojamos,

keičiamos, vėl restruktūrizuojamos dėl istorinių aplinkybių. Galiausiai 1919 m. buvo įkurta

nuolatinė ir iki šiol veikianti aukščiausia finansų kontrolės institucija – Valstybės kontrolė.

3.1 Valstybės finansų kontrolė

1 Zablockytė O, Viešųjų finansų išorės kontrolės sistemos teisinis reglamentavimas, Magistro baigiamasis darbas, Vilnius, 20072 Buškevičiūtė E, Viešieji finansai, Kaunas, 2006, p. 3673 Kam reikalinga finansų kontrolė? http://www.vkontrole.lt/page.aspx?id=56#finans%C5%B3%20kontrol%C4%97 (žiūrėta: 2012 06 04)4 Buškevičiūtė E, Viešieji finansai, Kaunas, 2006, p. 3675 Ten pat.6 Ten pat

8

Valstybės finansų išorės kontrolė gali būti realizuojama atliekant valstybinį auditą.

Aukščiausioji audito institucija Lietuvoje yra Valstybės kontrolė, kurios paskirtis prižiūrėti, ar

teisėtai ir efektyviai valdomi ir naudojami valstybės finansai ir kitas turtas, taip pat kaip vykdomas

valstybės biudžetas.7 Šios institucijos formavimosi kelias buvo gana ilgas.

Valstybės kontrolės įsteigimo datą Lietuvoje galima teigti esant 1919 m. sausio 16 dieną, kai

Valstybės Prezidiumas laikinosioms pareigoms paskyrė Valstybės kontrolės valdytoją – K.

Daugirdą. Įsteigus Valstybės kontrolę, kaip savarankišką žinybą, kilo būtinybė apibrėžti jos teisinę

padėtį, todėl netrukus buvo priimtas ir pirmasis Valstybės kontrolės įstatymas. Jis oficialiai įteisino

institucijos pavadinimą – Valstybės kontrolė. 1940 metais rugpjūčio 26 d. Valstybės kontrolės

veikla buvo prievarta nutraukta, vietoj jos įkurtas Liaudies komisariatas. 1944 – 1990 metais

demokratinėms valstybėms būdingos nepriklausomos Valstybės kontrolės nebuvo, ji buvo tik

partinio vadovavimo ir kontrolės įrankis.8

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę prasidėjo naujas Valstybės kontrolės raidos etapas. 1990

m. balandžio 5 dieną priimtas įstatymas, pagal kurį įkurtas Valstybės kontrolės departamentas,

pavaldus bei atsakingas Aukščiausiajai Tarybai. Šiai institucijai pavesta tikrintį valstybės finansinių

ir materialinių išteklių naudojimo teisėtumą, tikslingumą ir efektyvumą, taip pat valstybės turto

apsaugą. 1995 metais Seime buvo priimtas Valstybės kontrolės įstatymas, kuris detaliai

reglamentavo Valstybės kontrolės teisinį statusą, kompetenciją, tarnybos tvarką. 2001 m. gruodžio

13 dieną naujos redakcijos Valstybės kontrolės įstatymas Valstybės kontrolę įteisino kaip

Aukščiausiąją valstybinio audito instituciją. Remiantis nauju įstatymu kontrolierių pareigybės buvo

panaikintos, vietoj jų įsteigtos valstybinių auditorių pareigybės.9

Valstybės kontrolės veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos

Respublikos valstybės kontrolės įstatymas ir kiti teisės aktai. Valstybės kontrolė yra Seimui

atskaitinga institucija, padedanti jam vykdyti parlamentinę vykdomosios valdžios priežiūrą.

Valstybės kontrolei vadovauja valstybės kontrolierius, kurį penkeriems metams Respublikos

Prezidento teikimu skiria Seimas. Paskirtas Valstybės kontrolierius pradeda eiti savo pareigas, kai

prisiekia.10 Valstybės kontrolierius turi patariamąją instituciją – valstybės kontrolės tarybą, kuri

svarsto svarbiausius Valstybės kontrolės veiklos klausimus. Valstybės kontrolę sudaro

departamentai, skyriai ir kitos tarnybos, būtinos valstybinio audito funkcijoms atlikti. Šios

institucijos biudžeto asignavimų dydį nustato Seimas, lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto.11

7 Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žin., 1992, Nr. 33-1014.8 Lakis V, Išorės audito užuomazgos tarpukario Lietuvoje, Ekonomika, 2007, Nr. 78.9 Institucijos raida, http://www.vkontrole.lt/page.aspx?id=56 , (žiūrėta: 2012–06-01)10 Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žin., 1992, Nr. 33-1014, XII skirsnis.11 Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas, 1995 05 30, Nr. I-907, Žin., 2001, Nr. 112-4070.

9

Šiuo metu Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolei vadovauja valstybės kontrolierė Giedrė

Švedienė, kuri pradėjo darbą 2010 metais. Ji turi tris pavaduotojus: Nijolę Mickuvienę, Arūną

Keraminą ir Daivą Bakutienę.

Valstybės kontrolė turi savo viziją, misiją, strateginį tikslą, vertybes bei pagrindinius

uždavinius: 12

Vizija – siekia tapti kompetetinga ir nepriklausoma aukščiausiaja audito institucija, kuria

pasitikima.

Misija – skatinti efektyvų valstybės turto valdymą.

Strateginis tikslai – didinti valstybinio audito poveikį; efektyviau naudoti turimus išteklius;

tobulinti darbuotojų profesinę kompetenciją, skatinant komandinį darbą.

Vertybės – nepriklausomumas, profesionalus ir sąžiningas komandinis darbas. Pagarba ir

pasitikėjimu pagrįsti santykiai su audituojamais subjektais.

Pagrindiniai Valstybės kontrolės uždaviniai:

1. prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomi ir naudojami valstybės finansai ir kitas turtas

bei kaip vykdomas valstybės biudžetas;

2. skatinti teigiamą ir veiksmingą valstybinio audito poveikį valstybės finansų valdymo ir

kontrolės sistemai bei viešajam valdymui.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė realizuoja jai įstatymu patikėtą kompetenciją. Šios

institucijos pagrindinės veiklos kryptys: 13

Valstybinis auditas:

Finansinis auditas;

Veiklos auditas.

Išvados Seimui;

Bendradarbiavimas;

Gerosios praktikos sklaida.

Įgyvendindama savo funkcijas, Valstybės kontrolė bendradarbiauja su daugeliu institucijų:

Seimu, Seimu Audito komitetu, Finansų ministerija, Savivaldybių kontrolierių asociacija ir kitomis.

Ypač aktyviai bendradarbiaujama su Seimo Audito komitetu, kuris reguliariai svarsto valstybinio

audito ataskaitas. Su Finansų ministerija ši institucija bendradarbiauja diegiant pažangius biudžeto

valdymo ir vidaus kontrolės metodus viešajame sektoriuje. Taip pat Valstybės kontrolė glaudžiai

bendradarbiauja su kitų šalių aukščiausiosiomis audito institucijomis, kartu atliekant tarptautinį

auditą. Valstybės kontrolė nėra tik vertinanti institucija, ji ne tik įvardija daromas klaidas, bet tai pat

skleidžia informaciją apie geriausius pasiekimus.14

12 Misija, strateginis tikslas, vertybės, http://www.vkontrole.lt/page.aspx?id=2 , (žiūrėta: 2012-06-01)13 Veiklos sritys, http://www.vkontrole.lt/page.aspx?id=8, (žiūrėta: 2012-06-01)14 Veiklos sritys, http://www.vkontrole.lt/page.aspx?id=8, (žiūrėta: 2012-06-01).

10

Valstybės kontrolė, prižiūrėdama, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės

turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, audituoja:15

valstybės biudžeto vykdymą;

valstybės piniginių išteklių naudojimą;

valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo;

valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymą;

privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymą;

atitinkamas lėšų valdymo institucijas ir paramos gavėjus;

Lietuvos Respublikoje gautų Europos Sąjungos lėšų naudojimą;

vykdomas programas, kuriose dalyvauja Lietuva;

valstybės biudžeto lėšų, skiriamų savivaldybių biudžetams, naudojimą;

savivaldybių turto valdymą, naudojimą bei disponavimą juo.

Valstybės kontrolė taip pat kasmet privalo pateikti Seimui išvadas dėl valstybės biudžeto

vykdymo ir finansinių ataskaitų rinkinių; valstybės skolos, suteiktų paskolų iš valstybės vardu

pasiskolintų lėšų ir suteiktų valstybės garantijų ataskaitos; valstybei nuosavybės teise priklausančio

turto ataskaitos ir pateikti valstybės kontrolės veiklos ataskaitą.16

Valstybės kontrolė atlieka valstybinį auditą, kuris yra dviejų tipų: finansinis (teisėtumo) ir

veiklos auditas. Finansinis ir veiklos auditas atliekamas pagal valstybės kontrolieriaus patvirtintus

Valstybinio audito reikalavimus. Valstybinė kontrolė kasmet valstybinio audito programose nustato

valstybinio audito mastą. Šias programas taip pat tvirtina valstybės kontrolierius, prieš tai įvertinęs

Seimo Audito komiteto pateiktas rekomendacijas.17

Valstybinio audito subjektais yra tokios institucijos:

valstybės institucijos ir įstaigos;

savivaldybės;

visų rūšių įmonės, kuriose valstybei ar savivaldybei priklausančios akcijos suteikia ne

mažiau kaip ½ balsų;

įmonės ir kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybės ar savivaldybės institucija suteikė

lėšų ar perdavė turto.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė taip pat atlieka valstybės biudžeto, Privalomojo

sveikatos draudimo fondo biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo

valstybinį auditą.18

15 Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas, 1995 05 30, Nr. I-907, Žin., 2001, Nr. 112-4070.16 Ten pat.17 Ten pat.18 Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas, 1995 05 30, Nr. I-907, Žin., 2001, Nr. 112-4070.

11

Taigi kaip jau buvo minėta valstybinis auditas yra dviejų rūšių. Veiklos auditu siekiama

įvertinti ar audituojamas subjektas savo veiklą vykdo vadovaudamasis taupymo, efektyvumo ir

rezultatyvumo principais, taip pat parodyti veiklos tobulinimo galimybes. Veiklos auditas padeda

atskleisti, ar valstybinės institucijos gerai organizuoja ir vykdo savo veiklą ir atlieka joms patikėtas

užduotis. Šis audito tipas dar skirstomas į pogrupius: organizacijos, sistemos ir programų auditas.19

Tuo tarpu finansinis auditas atliekamas siekiant įvertinti, ar audituojami subjektai tinkamai

valdo jiems patikėtus finansus bei turtą, taip pat ar tinkamai vykdo vidaus kontrolę, ar valstybės

turtas yra valdomas ir naudojamas teisėtai. Atlikus teisėtumo auditą, pareiškiama nepriklausoma

nuomonė apie audituotos institucijos finansinių ir kitų ataskaitų tikrumą ir teisingumą. Valstybės

kontrolė atlikdama finansinį auditą vertina audito subjekto ateinančiųjų metų biudžeto projektą

teisėtumo požiūriu, o vertinimo rezultatai pateikiami audituojamo subjekto vadovams iki biudžeto

projekto pateikimo Finansų ministerijai. Taip pat vertinamas subjektų vidaus kontrolės sistemos

veiksmingumas bei tarpinės (trijų ketvirčių) finansinės ataskaitos, kas leidžia audituojamų subjektų

vadovams atsižvelgiant į įvertinimo rezultatus ištaisyti nustatytas klaidas ir pateikti tikslesnius

duomenis metinėse finansinėse ataskaitose.20 Taigi veiklos ir finansinio audito objektai skiriasi.(1

priedas)

Valstybės kontrolė kasmet valstybinio audito programoje numato auditų mastą. Finansinių

auditų subjektai pasirenkami remiantis nustatytais kriterijais. Valstybės kontrolė turi audituoti ne

mažiau kaip 80 proc. metams skirtų valstybės biudžeto asignavimų išlaidoms ir nefinansiniams

turtui įsigyti, taip pat kasmet turi atlikti revizijas ministerijose ir apskričių viršininko

administracijose, atlikti auditus savivaldybėse, kurioms metams iš valstybės biudžeto skiriama

daugiau negu 50 mln. Lt specialiųjų tikslinių dotacijų. Tuo tarpu valstybės institucijos ir

savivaldybės audituojamos ne rečiau kaip kartą per 5 metus.

Pagal 2012 m. valstybinio audito programą21 numatoma atlikti 113 finansinius auditus, iš jų

56 – 2011 m. baigiamieji ir 57 – 2012 m. pradedami auditai (dalis 2012 m. pradėtų auditų bus

baigta 2013m.). Numatoma audituoti:

21,9 mldr. Lt (91 proc.) 2011 metų valstybės biudžeto;

24,9 mlrd. Lt (93 proc.) 2012 m. valstybės biudžeto;

Tuo tarpu veiklos audito objektų įtraukta kur kas mažiau – 40. Didžiausias dėmesys bus

skiriamas pramonei ir verslui, energetikai, žinių ekonomikai ir elektroniniam verslui, finansų

politikai bei regionų plėtrai. Taigi 2012 m. Valstybės kontrolė iš viso atliks 153 valstybinius

auditus.

19 Veiklos sritys http://www.vkontrole.lt/page.aspx?id=8 , (žiūrėta: 2012-06-06)20 Ten pat.21 2012 metų valstybinio audito programa http://www.vkontrole.lt/page.aspx?id=132 (2012-06-01).

12

Geriausias Valstybės kontrolės veiklos rodiklis po Valstybės kontrolės auditų grąžintos į

biudžetą lėšos. Per kelis metus, po auditų į valstybės biudžetą grįžta virš 2 mln. litų, taip pat būna

atstatyta valstybės turto už 417 mln. litų, pavyzdžiui į savivaldybių biudžetus vien per 2009 metus

atstatyta lėšų už 374 tūkst. litų.22

Nors 2009 metasi Valstybės kontrolė pripažinta pačia pažangiausia ir profesionaliausia

valstybės institucija šalyje, tačiau ir ši institucija susiduria su problemomis. Nuo 2001 Valstybės

kontrolė, kaip audito institucija, neteko kvotos ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo

funkcijų, tačiau buvo įpareigota sustiprinti prevencinę veiklą. Taigi Valstybės kontrolė negali

bausti, bet teikia audituotoms institucijoms rekomendacijas. Iš pirmo žvilgsnio Valstybės kontrolė

turi neblogą statistiką – valstybės institucijos įgyvendina daugiau negu 80 proc. Valstybinio audito

rekomendacijų. Tačiau dažnai esminės, daugiausia pastangų ir darbo, o kartais ir politinės valios

reikalaujančios rekomendacijos lieka tik popieriuje.23

Kita Valstybės kontrolės problema ta, kad Konstitucijoje ir Valstybės kontrolės įstatyme dar

nėra pakankamai įtvirtintas esminis Valstybės kontrolės veiklos principas – nepriklausomumas.

Tam, kad visupomenės galėtų gauti tikrą ir objektyvią informaciją apie valstybės finansų

naudojimą, aukščiausioji audito institucija turi būti nepriklausomatiek nuo vykdomosios valdžios,

kurios veiklą ji vertina, tiek nuo bet kokios kitos pašalinės įtakos.24

3.2 Savivaldybių finansų kontrolė

Kaip viešųjų finansų išorės kontrolės subjektas vietos savivaldos lygmenyje įvardintina

savivaldybės kontrolės ir audito institucija – savivaldybės kontrolierius. Savivaldybė tai valstybės

teritorijos administracinis vienetas, turintis Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos

teisę, kurią įgyvendina per savivaldybės tarybą. Savivaldybė yra savarankiškas viešosios valdžios

vienetas, kuris disponuoja viešais finansiniais ištekliais, todėl tai suteikia prielaidą atsirasti tų

išteklių naudojimo kontrolei.25

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nėra užsimenama apie savivaldybės kontrolės ir audito

instituciją, o detaliau jos teisinis statusas reglamentuotas Vietos savivaldos įstatyme, kuriame ji

suprantama kaip savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), prižiūrintis,

ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas bei

22 Švedienė G, Valstybės kontrolierė G. Švedienė: ateinu statyti, Lėka A, 2010 05 03.23 Budbergytė R, Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė : „Mūsų teikiamos rekomendacijos padeda tobulinti valstybės turto valdymą, Aušra A, Transportas, 2009, Nr. 2 (12).24 Ten pat.25 Zablockytė O, Viešųjų finansų išorės kontrolės sistemos teisinis reglamentavimas, Magistro baigiamasis darbas, Vilnius, 2007.

13

patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti

piniginiai ištekliai.26

Savivaldybės kontrolierius atlieka įstatymu jam pavestas funkcijas. Jis atlieka išorės

finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administracijoje, jos administravimo subjektuose ir

kontroliuojamose įmonėse (savivaldybės įmonėse, veikančiose pagal Valstybės ir savivaldybės

įmonių įstatymą, akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kurių akcijos,

suteikiančios daugiau kaip puse balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise

priklauso savivaldybei, taip pat įmonėse, kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę

įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių). Atlikdamas išorės auditą

kontrolierius vadovaujasi Valstybinio audito reikalavimais ir Valstybės kontrolės parengtomis

metodikomis.27

Savivaldybės kontrolierius įpareigotas kasmet rengti ir savivaldybės tarybai teikti išvadas:

dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir patikėjimo teise valdomo

valstybės turto ataskaitos;

dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;

dėl savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų

suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;

skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipreigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir

finansinės būklės;

dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo,

paskolų naudojimo pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo;

Savivaldybės kontrolierius taip pat kasmet savivaldybės tarybai teikia sprendimams priimti

reikalingas išvadas, suteikiančias savivaldybės tarybai pagrindą tvirtinti koncesijos konkurso

sąlygas ir pagrindines koncesijos sutarties sąlygas, savivaldybės tarybai nustačius konkurso etapus

iki koncesijos sutarties pasirašymo, taip pat rengia išvadas galutiniam koncesijos sutarties projektui.

Atlieka įstatymuose ir kituose teisės aktuose priskirtas funkcijas bei Valstybės kontrolės prašymu

teikia atliktų auditų ataskaitas ir darbo dokumentus audito išorinei peržiūrai atlikti.28

Pagal Valstybės kontrolės ir Vietos savivaldos įstatymuose nustatytą kompetenciją

Valstybės kontrolė nuo 2003 metų atlieka Savivaldybių kontrolieriaus tarnybų atliktų auditų išorinę

peržiūrą. Jos tikslas – įvertinti audito institucijos audito kokybės užtikrinimo politiką ir procedūras,

susijusias su bendra audito veikla, bei jų veiksmingumą, siekiant paskleisti geros audito patirties

26 Ten pat.27LR Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas, 2008 09 15, Nr. X-1722.28 LR Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas, 2008 09 15, Nr. X-1722.

14

pavyzdžius, nustatyti auditorių mokymo sritis, pateikti patikimą informaciją apie atliekamo audito

kokybę.29

Savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės tarybai, kuri tuo tarpu savivaldybės

biudžete nustato kontrolieriui skiriamų asignavimų dydį. Savivaldybės kontrolierius ar savivaldybės

kontrolės ir audito tarnyba (jei savivaldybės taryba yra tokią įsteigusi) atlikdama savo veiklą

vadovaujasi nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, obektyvumo bei profesionalumo principais.30

Į pareigas savivaldybės kontrolierius priimamas konkurso būdu. Kandidatas norintis užimti

šias pareigas, privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 3 metų darbo

finansų, ekonomikos, teisės, audito, kontrolės arba viešojo administravimo srityse stažą.

Savivaldybės kontrolierius bei savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojai negali

būti tos savivaldybės nariais, darbo laiku dalyvauti politinių partijų veikloje ir dirbti jokiose kitose

renkamose pareigose valstybės ir savivaldybių institucijose.31

Savivaldybės kontrolierius kasmet sudaro veiklos plano projektą, kuriam turi pritarti

savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas. Prieš patvirtinant veiklos planą, su juo dar

supažindinama Valstybės kontrolė bei savivaldybės centralizuota vidaus audito tarnyba. Per 10

dienų nuo šio plano patvirtinimo kontrolierius pateikia jį Valstybės kontrolei.32

Atlikęs finansinius ir veiklos auditus, savivaldybės kontrolierius nurodo audituotų subjektų

vadovams pastebėtus jų veiklos trūkumus bei nustato teminą, per kurį jie turi būti pašalinti.

Audituoti subjektai privalo ištaisyti audito metu nustatytus pažeidimus, o tai padarę raštu pranešti

savivaldybės kontrolieriui. Kontrolierius ne tik imasi prevencinių priemonių, kad būtų ištaisyti ir

nepasikartotų nustatyti teisės aktų pažeidimai, bet ir audito metu nustatęs nusikalstamos veikos

požymių turi apie tai pranešti teisėsaugos institucijoms. Audito ataskaitos ir išvados skelbiamos

savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei įmanoma ir per kitas visuomenės informavimo priemones,

taip užtikrinant viešumo principą. Taip pat savivaldybės kontrolierius teikia savo veiklos ataskaitą,

kurią turi paskelbti vietinėje spaudoje ir savivaldybės interneto tinklalapyje.33

Įgyvendindamas jam pavestas funkcijas, savivaldybės kontrolierius atlieka ne tik savo

veiklos programoje numatytus auditus, bet taip pat nagrinėja gyventojų gaunamus prašymus,

skundus ir pareiškimus dėl savivaldybės lėšų ir turto, patikėjimo teise valdomo valstybės turto

naudojimo.34

Savivaldybės kontrolieriaus institucija neabejotinai susiduria su veiklos trūkumais ir

problemomis. 2008 metais Valstybės kontolei atlikus 14 savivaldybių kontrolierių atliktų auditų

29 Valstybės kontrolės 2008 metų veiklos ataskaita, Vilnius, 2009 04 01, Nr. Y-2.30 LR Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas, 2008 09 15, Nr. X-1722.31 Ten pat.32 LR Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas, 2008 09 15, Nr. X-1722.33 Ten pat.34 Ten pat.

15

išorinę peržiūrą, išryškėjo kai kurios šios institucijos problemos. Visų pirma savivaldybių atliekamų

auditų kokybė yra nepakankama. Kokybei užtikrinti savivaldybės kontrolės ir audito tarnybose

turėtų būti ne mažesnis kaip trijų darbuotojų etatų skaičius. Kitas trūkumas tai nepakankamas

savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų veiklos viešumas bei jų atliekamų auditų poveikis. Norint

pašalinti šią problemą, reikėtų visas auditų ataskaitas ir išvadas skelbti savivaldybių interneto

puslapyje arba kitose visuomenės informavimo priemonėse. Tai reglamentuoja ir Vietos savivaldos

įstatymo nuostatos, tačiau realybėje ne visada įgyvendinama. Valstybės kontrolė taip pat nustatė,

kad savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos dažnai susiduria su darbuotojų kvalifikacijos trūkumu.

Tam reiktų suplanuoti ir panaudoti maksimalius leistinus mokymo tikslams skirtus asignavimus,

daugiau dėmesio skirti profesiniam mokymui, ypač finansinio ir veiklos audito planavimo, atlikimo

bei rezultatų pateikimo srityse. Taip bus užtikrinta ne tik darbuotojų tinkama kvalifikacija, bet ir

Valstybinio audito reikalavimų laikymasis.35

Šių institucijų veiklos planuose dažniausiai minimos tokios silpnybės ir grėsmės:

įstatymų nuostatos nepakankamai įtvirtina Kontrolieriaus tarnybos politinį ir finansinį

nepriklausomumą;

LR Valstybės tarnybos įstatymas neužtikrina kontrolės ir audito tarnybų darbuotojų

motyvavimo;

neautomatizuotas audito procesas;

audituojami subjektai nevisiškai supranta Kontrolieriaus tarnybos misiją, tikslus,

nepakankamai pasitiki auditoriais ir jų teikiamomis rekomendacijomis. Toks neigiamas

audituojamų subjektų požiūris į Kontrolieriaus tarnybos darbą ir nepakankamas noras

bendradarbiauti mažina audito efektyvumą ir rezultatyvumą (veiksmingumą).36

4. Finansų kontrolę vykdančios institucijos

Lietuvoje finansų kontrolę vykdančios institucijos yra šios:

Seimo biudžeto ir finansų komitetas;

Valstybės kontrolė;

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos; Apskričių valstybinė mokesčių

inspekcija;

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos;

Mokestinių ginčų komisija prie LR Vyriausybės

35 Valstybės kontrolės 2008 metų veiklos ataskaita, Vilnius, 2009 04 01, Nr. Y-2.36 Dėl Šalčininkų rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnybos 2007-2009 metų strateginio veiklos plano, Šalčininkų raj. savivaldybės kontrolierės įsakymas, 2007 02 01; Dėl Utenos rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2010-2012 metų strateginis veiklos planas, Utenos raj. savivaldybės kontrolieriaus įsakymas, 2010 03 16, Nr. I-5.

16

Finansų ministerija;

Lietuvos bankas; Centrinė kredito unija;

Vyriausybė;

Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos;

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba; Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius;

Savivaldybės kontrolierius;

Azartinių lošimų priežiūros tarnyba

Sodra, ligonių kasos ir kt.

Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komiteto veiklos krypys:

- svarsto Vyriausybės pateiktą Seimui tvirtinti LR valstybės biudžeto projektą ir teikia apibendrintas

visų komitetų išvadas;

- atlika bendrąją nuolatinę valstybės biudžeto vykdymo kontrolę;

- rengia įstatymų ir kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus biudžeto ir finansų klausimais;

- svarsto ir rengia išvadas bei pasiūlymus ir specialiųjų fondų įstatymų projektų, dėl iš biudžeto

išlaikomų įstaigų ir organizacijų finansavimo tvarkos, jų išlaidų normatyvų, dėl savivaldybių

biudžetų sudarymo normatyvų, dėl biudžeto asignavimų įvairioms programoms įgyvendinti, taip pat

Seimui bei jo darbuotojams išlaikyti;

- svarsto Seimui ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pateiktas Valstybės kontrolės išvadas ir

kartu su Seimo Audito komitetu bei kitais komitetais įvertinti, kai būtina – padėti įgyvendinti šiose

išvadose pateiktas Valstybės kontrolės rekomendacijas;

- teikia pasiūlymus dėl Seimo pavedimų Valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą;

Taip pat atlieka kitas jai pavestas funkcijas.

Valstybės kontrolė - aukščiausia finansinę kontrolę vykdanti institucija, kuri prižiūri,

kaip naudojamas valstybės turtas, kaip vykdomas jos biudžetas. Valstybės kontrolės, kaip

aukščiausios finansinės institucijos, statusas pagrįstas tuo, kad ji prižiūri biudžeto sudarymą ir

vykdymą.

Pagrindiniai Valstybės kontrolės uždaviniai yra:

1) prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas

valstybės biudžetas;

2) užtikrinti, kad valstybinis auditas atitiktų Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų

organizacijos INTOSAI37 priimtus tarptautinius standartus ir įtvirtintų teigiamą valstybinio audito

vaidmenį bei poveikį valstybei ir visuomenei.

Valstybės kontrolė, atlikdama savo funkcijas, kontroliuoja:

1) valstybės biudžeto vykdymą;

37 INTOSAI standartai – Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos parengti audito standartai.

17

2) valstybės programų, finansuojamų iš biudžeto, įgyvendinimą;

3) Seimo kanceliarijos, Seimui atskaitingų įstaigų, Seimą aptarnaujančių padalinių ūkinę ir

finansinę veiklą;

4) LR Prezidento kanceliarijos bei Prezidentą aptarnaujančių padalinių ūkinę ir finansinę veiklą;

5) Konstitucinio Teismo ūkinę ir finansinę veiklą;

6) ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas LR banke;

7) teismų, teismų antstolių kontorų, prokuratūrų ir policijos ūkinę bei finansinę veiklą;

8) Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, įstaigų ir kitų iš valstybės biudžeto finansuojamų įstaigų

ūkinę ir finansinę veiklą;

9) kitose valstybėse veikiančių LR valstybinių įstaigų ūkinę ir finansinę veiklą;

10) valstybės įmonių veiklą;

11) visų rūšių įmonių, įstaigų ir organizacijų, kuriose valstybė turi ne mažiau kaip pusę balsų

suteikiančių akcijų, veiklą;

12) visų rūšių įmonėse valstybei priklausančių akcijų atstovavimą;

13) valstybės turto privatizavimo ir valstybei priklausančių akcijų pardavimo ar kitokio perdavimo

teisėtumą visų rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose;

14) LR fondo ir kitų gamtos išteklių naudojimo teisėtumą ir apskaitą, taip pat valstybės žemės

vertės nustatymą;

15) ar pagal paskirtį ir efektyviai įmonėse, įstaigose ir organizacijose naudojamos iš valstybės

biudžeto gautos paskolos bei kitos valstybės subsidijos, ūkinę ir finansinę būklę tų ūkio subjektų,

kurių paskolų ar sutartinių įsipareigojimų įvykdymo garantas yra valstybė;

16) ar savivaldybės, religinės, visuomeninės organizacijos pagal paskirtį ir efektyviai naudoja iš

valstybės biudžeto gautas lėšas;

17) valstybės vardu gaunamų, taip pat imamų su Vyriausybės garantija kreditų gavimą,

paskirstymą, naudojimą ir grąžinimą komerciniuose bankuose bei visų rūšių įmonėse, įstaigose ir

organizacijose;

18) valstybinių fondų ir rezervų formavimą bei naudojimą;

19) esant reikalui, savivaldybių biudžetų vykdymą, savivaldybių įstaigų bei įmonių ūkinę ir

finansinę veiklą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos finansų kontrolės institucijos paskirtis ta, kad

mokesčių inspekcija kontroliuoja mokesčių ir kitų įmokų į valstybės ir savivaldybių pinigų fondus

apskaičiavimą ir mokėjimą. Mokesčių inspekcija įsteigta 1990 m. vietoje Finansų ministerijos

valstybės pajamų skyriaus ir vykdomųjų komitetų finansų tarybų. Buvo nustatyta, kad visos

mokesčių inspekcijos išlaikomos iš valstybės biudžeto. Šiuo metu mokesčių inspekcija susideda iš

18

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos – centrinio mokesčių administratoriaus

ir teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų – vietos mokesčių administratorių.

Pagrindiniai Valstybinės mokesčių inspekcijos uždaviniai yra:

1) padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas;

2) įgyvendinti mokesčių įstatymus;

3) užtikrinti, kad mokesčiai į biudžetą būtų sumokėti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos uždaviniai įgyvendindami, kai centrinis ir vietos

mokesčių administratoriai atlieka įstatymų jiems pavestas funkcijas.[5, 19 str.].

LR muitinė taip pat atlieka tam tikrą jai pavesta finansų kontrolę. Viena iš jos misijos, t.y. paskirties

yra užtikrinti muitinės administruojamų mokesčių surinkimą.

Už muitų administravimą Lietuvos Respublikoje yra atsakinga Lietuvos Respublikos muitinė.

Pridėtinės vertės ir akcizo mokesčius LR muitinė administruoja tiek, kiek jai pavesta pagal

Pridėtinės vertės mokesčio ir Akcizų įstatymus. Administruojanti muitus ir nurodytus mokesčius

muitinė laikoma mokesčių administratoriumi, Muitinės departamentas – centriniu mokesčių

administratoriumi, o teritorinė muitinė – vietos mokesčių administratoriumi.

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės yra viešasis

juridinis asmuo, išlaikomas iš valstybės biudžeto. Komisija yra ikiteisminė mokestinius ginčus

nagrinėjanti institucija. Komisijos tikslas – objektyviai išnagrinėti mokesčių mokėtojo skundą ir

priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija yra Lietuvos Respublikos vykdomosios

valdžios institucija. Finansų ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos finansų srities

valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.

Finansų ministerija:

- įgyvendina valstybės politiką mokesčių ir mokesčių administravimo srityje;

- prižiūri ir koordinuoja mokesčių administravimo institucijų veiklą;

- rengia Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės

aktų, susijusių su valstybės politikos įgyvendinimu ministerijai pavestoje finansų srityje, projektus;

- metodiškai vadovauja viešųjų juridinių asmenų, kurie valdo, naudoja valstybės ir savivaldybių

turtą ir juo disponuoja, finansų kontrolės ir vidaus audito juose klausimais.

- rengti ir teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus.

LR Finansų ministerija atlieka ir daug kitų funkcijų.

Kitos išvardintos finansų kontrolę vykdančios institucijos taip pat vykdo įstatymų ar

kitų teisės norminių aktų, nuostatų jiems pavestas funkcijas bei uždavinius, susijusius su finansų

kontrolę.

19

5. Išvados

1. Finansų kontrolė valstybėje reikalinga tam, kad visuomenei, kaip mokesčių mokėtojų

visumai, būtų užtikrinta galimybė žinoti, kaip yra panaudojami iš jų surinkti mokesčiai, ar jų

skirstymo tvarka yra paremta racionaliais principais, ar lėšos nepasisavinamos

savanaudiškoms asmeninėms reikmėms.

2. Finansų kontrolės sričiai priklauso visos su pinigais susijusios finansinės operacijos, ji apima

su biudžeto vykdymu, pajamų perskirstymu susietas sferas bei valstybėje esančių ūkinių

subjektų finansinės drausmės laikymąsi.

3. Valstybės kontrolė yra aukščiausioji audito institucija Lietuvoje, kurios paskirtis prižiūrėti,

ar teisėtai ir efektyviai valdomi ir naudojami valstybės finansai ir kitas turtas, taip pat kaip

vykdomas valstybės biudžetas.

4. Išorės kontrolės subjektu savivaldos lygmenyje laikytinas savivaldybės kontrolierius,

prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas

savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas

savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai. Ši institucija taip pat susiduria

su veiklos trūkumais ir problemomis.

5. Finansinė kontrolė išskiriama kaip atskira vidaus kontrolės rūšis, atsakinga tiek už veiklos,

tiek už rezultatų tikrinimą ir vertinimą, tuo tarpu vidaus auditas apima tik rezultatų kontrolę

ir visą vidaus kontrolės priežiūrą.

6. Naudota literatūra

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žin., 1992, Nr. 33-1014.

2. Buškevičiūtė E, Viešieji finansai, Kaunas, 2006

3. Lakis V., Išorės audito užuomazgos tarpukario Lietuvoje, Ekonomika, 2007, Nr. 78.

4. Švedienė G, Valstybės kontrolierė G. Švedienė: ateinu statyti, Lėka A, 2010 05 03

5. Budbergytė R, Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė : „Mūsų teikiamos rekomendacijos

padeda tobulinti valstybės turto valdymą, Aušra A, Transportas, 2009, Nr. 2 (12).

6. Zablockytė O, Viešųjų finansų išorės kontrolės sistemos teisinis reglamentavimas, Magistro

baigiamasis darbas, Vilnius, 2007

7. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas, 1995 05 30, Nr. I-907, Žin., 2001, Nr.

112-4070.

8. LR Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas, 2008 09 15, Nr. X-1722.

9. Valstybės kontrolės 2008 metų veiklos ataskaita, Vilnius, 2009 04 01, Nr. Y-2.20

10. LR Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas, 2008 09 15, Nr. X-1722.

11. Dėl Šalčininkų rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnybos 2007-2009 metų strateginio

veiklos plano, Šalčininkų raj. savivaldybės kontrolierės įsakymas, 2007 02 01;

12. Dėl Utenos rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2010-2012 metų strateginis

veiklos planas, Utenos raj. savivaldybės kontrolieriaus įsakymas, 2010 03 16, Nr. I-5

13. Institucijos raida, http://www.vkontrole.lt/page.aspx?id=56 , (žiūrėta: 2012–06-01)

14. Misija, strateginis tikslas, vertybės, http://www.vkontrole.lt/page.aspx?id=2 , (žiūrėta: 2012-

06-01)

15. Veiklos sritys http://www.vkontrole.lt/page.aspx?id=8 , (žiūrėta: 2012-06-06)

16. 2012 metų valstybinio audito programa http://www.vkontrole.lt/page.aspx?id=132 (2012-

06-01).

17. Veiklos sritys, http://www.vkontrole.lt/page.aspx?id=8 , (žiūrėta: 2012-06-01)

18. Veiklos sritys, http://www.vkontrole.lt/page.aspx?id=8 , (žiūrėta: 2012-06-01).

19. Kam reikalinga finansų kontrolė? http://www.vkontrole.lt/page.aspx?id=56#finans

%C5%B3%20kontrol%C4%97 (žiūrėta: 2012 06 04)

7. Summary

Financial control covers one of the most important areas to ensure normal economic

and financial system. Financial control is as a component part of a unified state control mechanism.

As an independent economic management function gets control as an important stage in the

management cycle, when the practical results influenced by the object management, and compared

with the requirements of rulings and regulations, but is found damage to their efforts to apply

immediate action to prevent future similar discrepancies.

Financial control is primarily monetary relations, resulting from the formation and use

of financial resources in various areas throughout the financial system chain. The financial control

activities also includes a range of property relations. Sometimes it is difficult to separate from the

financial control of the internal control because the majority of financial transactions carried out by

the same economic unit.

State financial control of state-wide. Its object - all entities that use public resources,

activities, irrespective of their subordination, in other words, all the resources. It was carried out by

the Seimas (Parliament Budget and Finance Committee), the government, state control, the Bank of

Lithuania, the State Tax Inspectorate.

Municipal financial control will be confined to the territory of the municipality. The

financial control - the municipal financial resources. It was established by local authorities (such as

21

the controller of the municipality or local government ombudsman's office). Local Government

Ombudsman has the right to inspect the municipal budget preparation and execution of extra-

budgetary funds and the creation and use.

22