8/11/2019 Laikratis #2

1/8

l, kad agresoriaus veiksmai nebus toleruo-jami ir kad tai susilauks skaudi pasekmi.Tenka tik apgailestauti, kad siauras ratasRusijos prezidento V. Putino aplinkos priimasprendimus, kurie tiesiogiai lieia ir dl kurinukenia visa rus tauta.

Taiau pilietin visuomen, kuriai svar-bs demokratijos idealai ir vertybs, paiojeRusijoje vis labiau bunda. Laiko klausimas,kada bus pasiektas persilauimas. A tikiu,kad rusai, sdintys Kremliuje, nra rus tau-tos ekvivalentas.

Kalbant apie pinigus, kokiasEuropos Sjungos ali ekonomikos

perspektyvas iuo metu prognozuojaEuropos Parlamentas?

Europos Sjungos ekonomika ltaipalieka krizs zon, kapstosi vir. Trukdodidelis nedarbas (visoje ES yra apie 25 mln.bedarbi), menka paklausa ir neatsigaunan-tis eksportas.

Stebime paradoks ES bankai pilnipinig, jie yra labai pigs, taiau investicijos reali ekonomik nejuda. Manau, ekono-mikos skatinimas bus pagrindinis naujosiosEuropos veiklos udavinys.

Ar Js, dirbdamas Briuselyje irStrasbre, dar turite progos apvelgtibei vertinti vykius Lietuvos politinjearenoje?

inoma, negaliu sau leisti atitrktinuo svarbiausi aktualij. Dabar tik praside-da naujoji Seimo rudens sesija, mano kole-

gos liberalai ir toliau dirbs opozicijoje.Svarbiausia, kad Lietuvos ekonomikai

augant, artjant euro vedimui valdaniojiSeimo dauguma neumigt ant laur. Esusitikins, kad kosmetins permainos ir sim-bolinis alg ar pensij paklimas keliais litaisproblem neisprendia.

Esam laik reikia protingai inaudoti kuriant naujas darbo vietas, dedant konkre-ias pastangas padidinti alies ekonomikoskonkurencingum.

Lietuvoje artja savivaldos rin-kimai, kur pirm kart tiesiogiai busrenkami miest ir rajon merai. Kokiopasirinkimo palinktumte kdainie-iams?

Noriau priminti, kad dideli ste-bukl nebna, kaip ir stebukling skaii.Linkiu kdainieiams realiai vertinti politik

nuveiktus ir anksiau duotus paadus. Savi-valdai iuo metu reikia savo krato patriot irger organizatori.

Tikiu, kad kdainieiai tikrai turs i korinktis, ir pasirinks imintingai (panekovasypsosi).

Ai u pokalb.

Kalbjosi Rimgaudas Markonis

Baim tai tokia bsena, kaivisa esybe jauiamas pavojus. Tuo-met, suprantama, iekoma ieiijam ubgti u aki. Vieni individairamiai analizuoja situacij ir randapriemoni ieiti i ios bsenos, kitikartligikai puola kaltinti bet k,lipa sienomis i nevilties ir dl to, gal

net pervertindami jiems gresianiuspavojus, jauia dar didesn baim.

Ko gi taip isigando rajono valdan-iosios politins jgos,vadinamos Darbopartija,virnls? Manau, juos priblokileistas pirmasis leidinio Kdaini aidainumeris, kuriame pareikta prieinga neivaldanij nuomon ir kritikuojami jabejotini veiksmai ar neveiklumas.

Dkojame dabartiniams rajono val-dantiesiems, kad per savo stipriai politi-kai veikiam ir pinigais remiam laikratRinkos aikt ireklamavo pirmj K-daini aid numer. Rinkos aiktje ne-minimas spaudos leidinio, kurio straips-niai komentuojami, pavadinimas, taiaui teksto aiku, kad kalbama apie Liberalsjdio leidiam laikrat Kdaini

aidai. Leidjai grup Liberal sj-dio Kdaini skyriaus nari. Mes niekoneslepiame, kalbame atvirai, reikiamesavo nuomones ir poir valdym, ku-rie danai nesutampa su Darbo partijosnuomone.

Nordami patenkinti Rinkos aiktssmalsum informuojame, kad Kdainiaidai leidiami beveik visuomeniniais pa-grindais. Visus leidinio parengimo, straips-ni raymo, platinimo darbus atlieka Libe-ral sjdio skyriaus nariai, kuri gretospastaruoju metu spariai auga. Nedidelsspausdinimo ilaidos padengiamos i re-klamos.

Kitaip yra su Rinkos aikte jai sa-vivaldyb skiria l i mokesi mokto-j pinig. Po Rinkos aikts, manyiau,

liguistos reakcijos Kdaini aid ilei-

Tik pradjus dirbti naujos kadencijosEuropos Parlamentui (EP), Lietuvoje irink-tas europarlamentaras Petras Autreviius ikarto spjo pasiymti. Jis ne tik tapo akty-viausiu Lietuvoje irinktu europarlamentaru(um 28-j viet tarp 751 EP nari), betir vieai kl Europos lyderiams ne visuometpatogius klausimus dl Europos Sjungosvaidmens ir veiksm agresij toliau demons-truojanios Rusijos atvilgiu.

inote, esu sitikins, kad kiekvienamedarbe pavyksta nuveikti tiek, kiek pats dedidarbo, sielos ir kiek stengiesi pasiekti rezulta-t. Man Europos Parlamentas tikrai nra vieta,skirta atsipsti nuo politini skersvj Lietuvo-

je. Esu rimtai nusiteiks dirbti tam, kad Lietu-vos balsas, skaitant nacionalinius ekonominioir gynybinio saugumo klausimus, bt aikiaigirdimas ir vertinamas tarptautinje erdvje ten, kur priimami mums visiems svarbssprendimai, sako P. Autreviius.

Plaiau apie tai iskirtiniame liberalointerviu Kdaini aidams.

Lietuvoje vis dar nemaai galvo-jani, kad Europos Parlamentas yralabai tolima institucija. Kaip visa taiatrodo Js akimis?

Na, gal kartais patogu galvoti, kadtam tikros bendros europins problemos arklausimai ms nelieia, bet matome, kadgyvenimas rodo prieingai. Visi esame su-sij, ypa iandien, karins Rusijos agresijosUkrainoje akivaizdoje.

Kuomet viskas vyksta gerai ir nereikiavieningos pozicijos ar pagalbos, linkstamepamirti mus j ungianias organizacijas. Vis-kas apsiveria auktyn kojomis, kai itinkabda, ypa didel.

Aiku tai, kad stebime kar ne tik prieUkrain, bet ir prie europietik ios aliespasirinkt ateit. Kartu Rusija kariauja, beje,oficialiai nepaskelbt ir vis dar bandomdangstyti kar su Vakarais, taigi ir su Lie-tuva.

iandieninis kiekvieno i ms saugu-mas priklauso ne tik nuo toki organizacij

kaip NATO karinis aljansas. Labai svarbuEuropos lyderiams politiniu lygmeniu sutar-ti, koki veiksm ir kada imtis. Be vieningoatsako suriti rankas ir nuginkluoti agresoridaug sunkiau.

Todl btent iuo atveju ir reikalinga Eu-ropos Sjunga, Europos Parlamentas ir kitosatsakingos institucijos jos gali panaudotiinstrumentus, leidianius reikiamu metuimtis btin priemoni.

Ar iandien tie instrumentai vei-kia gerai ir gali ukirsti keli besitsian-tiems konfliktams, kraujo praliejimui?

Tie instrumentai iandien yra naudo-jami turbt jie neveikia idealiai, bet svar-biausia, kad jie yra ir mes juos galime panau-doti. Europos ir Vakar pasaulio ekonominssankcijos Rusijai tik viena, taiau svarbimedalio pus.

Suprantama, kad niekas civilizuotamepasaulyje iandien nenori karo. Deja, ne-toliese ms vis dar yra reim, toki kaipRusijoje, kuriems negalioja jokios civilizuotopasaulio taisykls, o moni gyvyb ir gerovyra nevertinama.

Todl dabar Europai btina sutelkti visasmanomas priemones ir pasisti aik signa-

2014 m. rugsjo 13 d., etadienis Nr. 2 (1)

EUROPARLAMENTARASP. AUTREVIIUS: IANDIENOSKARAS NUKREIPTAS PRIE EUROPIR MS GYVENIMO VERTYBES

dim mus kreipsi daug moni jieklaus, kur galima sigyti laikrat. Nu-tarta tira didinti ir neapvilti norinijigirsti kitoki nuomon. Taigi dar kartdkojame Darbo partijai ir Rinkos aik-tei u nuostabi reklam.

Pagrindinis Darbo partijos baimsaltinis, manau, yra tas, kad Viktoras

Muntianas galbt dalyvaus tiesioginiuo-se mero rinkimuose 2015 m. pavasar.Juk reikia pripainti, kad jo vadovavimorajono savivaldybei metais ms rajonasir Kdaini miestas pradjo skmingaiengti priek. Todl i tos baims, uuotargumentuotai diskutav, pagrind fak-tus atsakydami kritines pastabas, Darbopartijos atstovai vairiais bdais mginaeminti mog, kuris, beje, ir atveddaugum dabartini Darbo partijos vad politik, kuris reikia kvalifikuotas pasta-bas rajono ekonomins ir kitokios veiklosklausimais. Jei nra argument, atsako-ma kaip inomame anekdote: o pas jslinuoja juodaodius.

Nra prasms polemizuoti su gru-puote, kuriai, manau, gyvybikai svarbu

neprarasti valdios, nes daugeliui tai btkatastrofa. Dl to jie taiko ne visai pado-rius argumentus ir oponentams smgiuo-ja emiau juostos.

Iluktenus V. Muntiano charak-ter ir gyvenimo bd sau naudingalinkme, galima tiktis ir kit Liberalsjdio ar kit partij atstov, daly-vausiani rinkimuose, apdorojimo.K gi, akivaizdu, su kokiu darbieimentalitetu ir moralinmis nuostatomissusiduriame.

Kad nereikt vargintis kitiems, apiesave i karto pareikiu: monos nemuu,pykstu ant kaimyn uns, kuris 4 valan-d ryto pradeda loti, kritikuoju vietosvaldi, kad, lietui lyjant ijus i nam senamiesio gatv, reikia bristi per dvie-

j metr ploio pur vin vandens sraut,

nenoriu taikstytis su tuo, kad rajono val-dantieji vaisto las, i paskol statydamiauksinius fontanus, perka i savo bosoapgriuvus pastat.

Labiausiai sudomino Rinkos aiktjeV. Muntianui apibdinti pavartotas epite-tas galimai ess nusikaltlis. domu, arkitiems oponentams jis bus taikomas? To

galima tiktis i grupuots, kurios atstovaisavo leksikone vartoja odelius: zaibis,chuli, per televizij visuomenei rodopygas, skaito svetimus laikus. Vadovau-jantis tokia logika, galimais nusikaltliais,manau, galima pavadinti ir teisiamusV. Uspaskich ir V. Gap, buvus administra-cijos direktori R. Gailin su buvusiu mies-to seninu A. Kleiva, kurie tariami vogvaldik kur. Vyriausioji etikos komisijanustat, kad buvs savivaldybs tarybosnarys V. Fiodorovas, tarybos narys V. Vana-gas, vykdydami veikl, suter savo repu-tacij , o J. Gaidamaviius buvo sptas. Tapati komisija svarst, ar nepiktnaudiavotarnybine padtimi naudojant savivaldy-bs transport savo asmeniniams tikslamsrajono vadovai R. Dilnas, N. Naujokien,

administracijos vadovai A. Kaceviius, J. Lu-koeviius. Komisija konstatavo, kad nega-lima vienareikmikai teigti, kad Kdainirajono savivaldybs tarnybiniai automo-biliai buvo naudojami iskirtinai tarnybosreikmms. Taigi, domi puokt arba, kaipkai kas pasakyt, kartina maslom.

Linkiau rajono valdantiesiems ma-iau eminti oponentus, o daugiau dirbtigyventoj labui, siklausant j nuomon,gal tada visuomen juos vertins. Gatviasfaltavimas, visuomenini pastat reno-vavimas, bendruomeni krimas tai nepasiekimai, tai kasdienis darbas ir parei-ga. Kituose rajonuose, manau, ie darbaiatliekami ymiai skmingiau ir skaidriau.Gal klystu, bet niekaip neprisimenu, kokssavivaldybs pastarj met darbas ar

darbai bt iskirtiniai, duodantys gyven-tojams daugiau pajam ir utikrinantysgeresn buit.

Valdanij propoganda man labaipanai iuo metu vykdom per Rusijostelevizij. I rajono pinig gyvenaniosiniasklaida nuolatinis iulbjimas ireilini privalom darb pavertimas pa-siekimais nuteikia labai nemaloniai. Pro-poganda vykdoma kryptingai. Dmesiocentre fondas Viltis Vikonda. Panau-dodami jos suskurt vaizd, darbieiainori pasiekti teigiam rezultat.

Taiau mogaus prigimtis bti lais-vam: laisvai mstyti, elgtis, turti savonuomon, bti laisvam nuo pataikavimoir prisitaiklikumo. Liberal sjdis de-klaruoja tas vertybes ir telkia apie save

bendraminius, nes LAISV VEA.Boleslovas Rinkeviius

BAIMS AKYS DIDELSarba O KARAVANAS EINA

8/11/2019 Laikratis #2

2/8

2 psl.

ir ikelti psichoneurologininternat, Zabiel rmai likotuti ir nepriirimi. Taigi aki-

vaizdu, kad Apytalaukio dvaropritaikymo vieajam turizmuiprojektas yra sulugdytas. Sa-vivaldybei tiesiogiai padarytasiki puss milijono lit nuosto-lis, o netiesioginiai nuostoliaikultros paveldui dar bus ver-tinti ateityje. Tuo tarpu, kai K-dainiuose vyksta paveldo nai-kinimo procesas, kaimyninsesavivaldybse tam skiriama visdaugiau dmesio ir investicij.

Manyiau, pagrindin di-deli praradim prieastis kompetencijos stoka. Tyrimaiparod, kad konkurso dl mi-

nto objekto laimtojas buvopasirinktas i vieno kandida-to. Pastarasis subjektas neturijokios patirties ioje srityjeir buvo sukurtas tik dl iokonkurso. Abejoni, ar to-kia ,,mon gals skmingaigyvendinti didiul projekt,organizatoriams turjo kilti ikarto. Dar rimtesnes ivadasgalima daryti suinojus, kadto meto savivaldybs vadovaigavo ir kit pasilym, ku-ri atsisak, ir pasirinko aki-vaizdiai blogiausi variant.Manau, po to, kai antstoliaigalutinai pasakys, kad nega-

lima ieikoti savivaldybeipriteistos padarytos alos, ioreikalo imsis teissaugos ins-

titucijos.Vieai iniasklaidos prie-monse buvo aptarinjamaKalnabers dvaro rm situ-acija. Istorinis ansamblis be-veik sunaikintas, tiek valsty-bei, tiek savivaldybei padarytadidiul ala, nors iki dvaro iraplink j esanio atuoni hek-tar nuostabaus parko priva-tizavimo ,,darbiei lyderisV. Uspaskichas tikino norintisdvar restauruoti, padaryti ra-jono traukos centru, nes jam,kaip rusui, ypa svarbus PetroStolypino atminimas. Prajus

penkiolikai met akivaizdu,kad tai buvo dar viena mela-

,,Miesto ar rajono atei-tis tiesiogiai priklauso nuovietos bendruomens samo-ningumo ir lyderio vizio-meistrikumo. Tik lyderis,suvokiantis, kuo gali isi-skirti jo vadovaujama savi-valdyb ir kaip pritraukti

investicij bei sukurti darboviet, gali padaryti miest arrajon patrauklius, tvir-tina Lietuvos pramonininkkonfederacijos prezidentasRobertas Dargis.

Niekas nenuneigs, kadKdainiai turi iskirtinai gergeopolitin situacij Lietu-voje. ia nuo seno sukauptasdidiulis pramoninis potencia-las, be ypa dideli praradimvyko privatizavimas, Kdai-ni savivaldyb pirmoji krindustrin park. Esame rajo-nas, turintis aukiausi emskio potencial. Kdainiuosegausus kultrinis paveldas,ms senamiestis pagal plotyra ketvirtas, o pagal istorinreikm treias Lietuvoje.Kdaini rajone gausu dvarsu puikiais parkais, kurie ga-lt bti panaudoti vieajamturizmui. Taigi kyla klausi-mas, kuris i i ms kratoiskirtinum tinkamai panau-dojamas? Manau, n vienas.

Pavelkime faktus. Kadbt galima kuo plaiauskleisti turting Kdainikrato istorij ir kultros pa-veld, buvo sukurtas Turizmo

informacijos centras, taiauios kadencijos ,,darbieiai jsunaikino. O juk Europos S-jungos, Europos iaurs alifondai yra link paremti kiek-vieno krato savitum ir i-skirtinum.

Siekiant maksimalios visa-pusikos naudos ms kratuibei jo gyventojams, didiulipastang dka buvo atkovotiZabiel rmai Apytalaukyje.Net kelet met teko dertissu Kauno apskrities virinin-ko administracija (pensiona-tas priklaus jai pavaldumoteise), socialins apsaugos irdarbo ministre V. Blinkevii-te dl pensionato perklimo lapabers ems kio mo-kyklos patalpas. Kai pagaliaupavyko gauti reikiam l,pritaikyti buvusios ems kiomokyklos pastatus ligoniams

gyst, o gal ir noras sunaikintikrato kultros paveld.

Kdaini savivaldybs ta-ryba turjo unikali galimybigelbti nykstanius dvaro r-mus ir nuostab park, pritai-kyti juos krato moni reik-mms, bet tam pasiprieino

,,darbiei dauguma. Pa-grindin tokio blogo spren-dimo prieastis, kaip j var-dijo Kalnabers dvar nuopraties norjusios igelbtistaigos ,,Vilties iburys va-dovas, bijojo precedento,kad turintys priklausomybmons padarys tai, ko nesu-gebjo padaryti caras su savokariauna.

Mano aprayti pavyzdiairodo, kad rajono ,,darbieiaigalbt smoningai naikina pa-veld, nordami itrinti istori-n atmint.

V. Muntianas(Nuotraukos 5 psl.)

Pastaruoju metu vieinamastatistin analiz veria labairimtai susimstyti. Pasirodo,kad per pastaruosius metusdviem procentiniais vienetaispablogjo gyvenimo kokybir net 610 tkstani Lietu-vos piliei gyvena u skurdoribos. O juk prajusieji metaibuvo paskutinieji 20072013met laikotarpio Europos pa-ramos Lietuvai metai. Kaiprodo ta pati statistika, per pra-jus laikotarp Lietuvai buvosuteikta 42 mlrd. Lt parama.Netgi gavus toki milinikparam, socialin gyventojpadtis Lietuvoje turi tenden-cijos blogti. vertinkime irtai, kad Lietuvos ekonomikai tikrj auga. Tuomet noromnenorom prieiname prie iva-dos, kad blogjanti gyvenimokokyb, didjanti socialinatskirtis yra nekompetentingovaldymo rezultatas.Valdymokokybei labai blog tak darokorupcija, ypa politin, ku-rios mastai Kdainiuose perpastarj penkmet gerokaiiaugo. Tarptautini tyrimoorganizacij nuomone, b-tent korupcija varo privaiasinvesticijas, maina ekono-mikos augim, didina verslo

ilaidas naikina visa tai, kasmums gyvybikai svarbu.

Tai, kad beveik visos i-niasklaidos priemons K-dainiuose priklauso vienaipolitinei jgai, sudar labaipalankias slygas politineikorupcijai suveti. Kita itoreikinio atsiradimo prieas-tis ypa silpnos, o gal ir ne-veiksnios valstybs institucijvykdomos politini procesprieiros funkcijos. Dl iprieasi ms valdia nuo-lat klimpusi viej ir pri-vai interes koniktus irturi galimyb tenkinti asme-ninius arba grupinius intere-sus valstybs, savivaldybs arbendruomens sskaita. Apievisas ias blogybes demokra-tinje visuomenje gyvento-jus informuoja nepriklausomainiasklaida. Akivaizdu, kadtokios iniasklaidos mes netu-rime ir esame pasmerkti jaustiblogjanio gyvenimo padari-nius, bet neinoti tokio rezul-tato prieasi.

Rajono iniasklaida pripil-dyta paslptos politins rek-lamos, kuri atima i monilaisvo apsisprendimo teis.Neigiam propagandos takmoni smonei ir netgi pa-

smonei visi pastebjo vykusRusijos invazijai Ukrain,taiau nuosavos usakomo-sios iniasklaidos priemonipaslptos politins reklamosniekas nenori pastebti ir neivaldia, nei teissauga net-gi neusimena apie klestin-i politin korupcij. Taippaniekinamas demokratiniovaldymo pranaumas atsi-rinkti geriausius atstovus. Dlios prieasties, netgi gaunantdidiul param i EuroposSjungos ir augant alies eko-nomikai, ms gyvenimas negerja, o blogja. Nekompe-tentingi vadovai nesugeba pa-sirinkti tinkamos strategijos,nusistatyti svarbiausi priori-tet, utikrinti, kad mokesimoktoj los bt panaudo-jamos tikslingai ir racionaliai.

Susidaro spdis, kad msrajono savivaldyb disponuo-ja tik ,,kartais pinigais, ku-ri stengiasi kuo greiiau atsi-kratyti, nekreipdama dmesio ilaid ir naudos santyk.Dl ios prieasties pinigileidiama daug, taiau nau-da abejotina. Juk negalimapateisinti investicij pasta-t nykstaniose gyvenvietseatnaujinim, nes nebus, kasnaudojasi, vandentiekio tiesi-m ir kanalizacijos rengim,kai prie tinkl prisijungia tikpenktadalis gyventoj, daug

milijon kainuojani dumblosausinimo rangos statyb, kaineinai, kur padsi idiovintdumbl.

Neseniai Kdaini rajonotarybos posdyje buvo svars-tomas klausimas dl Meiro-nikio vaik darelio atnau-jinimo ir pritaikymo pradineimokyklai. Akivaizdu, kad i-laidos niekada neatsipirks irdl mao vaikui skaiiausgyvenvietje tokio objektoporeikis inyks, taiau ,,dar-biei bals dauguma tokssprendimas buvo priimtas.Vadovaujantis valdaniosiosdaugumos sprendimais buvoikeldinama ir vl grinama ankstesn pastat Jaunimo mo-kykla ir iam nereikalingamsumanymui ileista milijonailit. Savivaldybs administra-cijos direktoriaus sprendimu,paeidiant statymus, gy-vendinamas Ramybs skverorekonstrukcijos projektas. Okai kurie kiti objektai, pavyz-diui ,,Arneto namas, jau de-imtmet stovi nenaudojami irreikalauja papildomo remon-to, nors jau ileista daugiaukaip 1,5 mln. lit.

Toki veikl galima pa-aikinti tik kompetencijosstoka arba nusikalstamu norugauti komisinius. Tuo tarpusavivaldybs strateginiuoseplanuose numatyti tikslai: di-

dinti rajono ekonomin kon-kurencingum, plsti asfal-tuot keli tinkl, puoselti,saugoti kultros paveld irpanaudoti vieajam turizmui,taip ir liko negyvendinti. Jaumintas Kdaini industri-nis parkas, kurio tikslingaspanaudojimas galjo realiaipadidinti rajono ekonominkonkurenciningum, padtipritraukti investicijas, sukur-ti darbo vietas, utikrinti k-dainieiams dideles pajamas,buvo perduotas kio minis-terijai, nors tam prietaravoopozicija, ir inuomotas pri-vaiam operatoriui u vienlit. Prie strategini tikslpriskiriamas ir kultros pa-veldo panaudojimas vieajamturizmui, deja, is sumany-mas patyr visik asko irpridar nuostoli.

Prie rajono konkurencin-gumo didinimo galt prisi-dti rajono keli tinklo pltra,bet vyrkeli asfaltavimo pro-grama taip pat buvo sustab-dyta, nors mokslininkai rengstrategin plan ir akcentavo,

kad btina gyvendinti iprogram.Tai, kad investicijosturi bti panaudojamos ypaimintingai ir racionaliai, pri-valo inoti kiekvienas su val-dymu susijs mogus.

Viktoras Muntianas

Lidna statistika

AR SMONINGAI NAIKINAMASRAJONO KULTROS PAVELDAS?

8/11/2019 Laikratis #2

3/8

3 psl.

Kdaini rajono savivaldybs tarybai.Kdaini rajono merui R. Dilinui

PRAYMASDL DOTNUVOS SENINIJOS PERKLIMO

2014.08.21Akademija

Dotnuvos seninija yra didiausia Kdaini rajone. Didiausia Dotnuvos seninijosgyvenviet yra Akademijos miestelyje su istorine praeitimi: XIV XIX a. ia veik Do-tnuvos dvaras. 1911 m. buvo kurta P. Stolypino ems kio mokykla. 1919 m. emskio technikumas, 1924 m. ems kio akademija. 1956 m. Lietuvos emdirbystsinstitutas. 1999 m. Lietuvos ems kio konsultavimo tarnyba. 2010 m. Lietuvosagrarini ir mik moksl centras. iuo metu Akademijoje veikia Lietuvos agrarini irmik moksl centras su lialu emdirbysts institutu. Lietuvos ems kio konsulta-vimo tarnyba, Akademijos gimnazija, Akademijos kultros centras, Akademijos ambu-latorija. UAB ,, Dotnuvos projektai. UAB ,, Dotnuvos eksperimentinis kis ir kitospagrindins seninijos staigos bei organizacijos. Miestelyje koncentruojasi ems kiomokslas, konsultavimas ir verslas, vyksta daugyb tarptautini , alies ir regiono lygiomokslini, verslo ir kultros rengini, veikia aktyvios Akademijos, Vainotiki ir netoliesani lapabers, Ber bei Mantvilikio kaim bendruomens.

Miestelyje yra kultros apsaugos registr ( unikalus kodas 15939 ) rayta dotnuvos

dvaro sodyba ir akademijos statini kompleksas, o bendras saugotinos teritorijos plotas45,95 ha. ioje saugotinoje teritorijoje yra 45 statiniai ir parkas su tvenkiniu. Vienas ikultros paveldo saugotin objekt, esani ioje teritorijoje, yra pradins mokyklospastatas, kuris po Akademijos gimnazijos rekonstrukcijos likt nenaudojamas.

Akademijos miestelyje sikrusios staigos ir aplink esani kaim gyventojai yrasitikin, kad bt tikslinga Dotnvos seninij perkelti laisv pradins mokyklospastat ( Parko g. 15,Akademijos mstl., Kdaini r. sav.) . Toks sprendimas leisttinkamai panaudoti , priirti ir saugoti kultros paveldo objekt, seninijos admi-nistracija persikelt ariau seninijos teritorijos centro, ji bt lengviau pasiekiamadidesns dalies seninijos gyventoj. Tokiam sprendimui pritaria ir Akademijos, Ber-, Mantvilikio, lapabers bei Vainotiki bendruomeni vadovai, nes gyventojasbt patogiau , greiiau, saugiau ir ekonomikiau susisiekti su perkelta seninija irAkademijos miestelyje esaniomis staigomis. Didesnse patalpose atsirast vietosasociacijos ,,Akademijos bendruomen veiklai.

Praome apsvarstyti galimyb Dotnuvos seninij perkelti atlaisvint pradins

mokyklos pastat ( Parko g. 15, Akademijos mstl. ,Kdaini r. sav.), o laisvas Do-tnuvos seninijos patalpas bt galima tinkamai panaudoti socialinms ar kitomsreikmms.

Tikims Js palankaus sprendimo.

Lietuvos agrarini ir mik mokslo centro direktorius Zenonas DabkeviiusLietuvos ems kio konsultavimo tarybos direktorius Edvardas MakelisUAB ,, Dotnuvos eksperimentinis kis direktorius Andrius TurskisAsociacijos ,,Vainotiki bendruomen pirminink Elena PurauskienAsociacijos ,,Akademijos bendruomen pirmininkas Algimantas PaplauskasAsociacijos ,,Mantvilikio bendruomen pirminink Sigut MiliukienAsociacijos ,,lapabers bendruom. centras pirminink ydron SmulskienAsociacijos ,,Ber bendruomen pirmininkas Jonas Bytautas

KOMENTARAI

Paulius KizerskisDl seninijos perklimo i Dotnuvos Akademij kyla dvejop mini: gy-ventojams gal ir bus patogiau, bet kiekkainuos pastato Akademijoje pritaiky-mas naujoms reikmms? Tas pastatas

paveldo objektas, todl reiks daugl. O kam bus panaudotas Dotnuvosseninijos pastatas?

Algimantas KiauskasA pritariu iems planams. Apie Aka-demij gyvena kur kas daugiau moninei apie Dotnuv. Pastatus Akademijoje

btina isaugoti .Taigi perklus senini-j bt ir monms patogiau, ir pavel-do pastatas bt isaugotas. L reikia

prayti Vyriausybs.

Liudas TauginasAkademijos gimnazijos bendruomen

pritaria seninijos perklimui i Dotnu-vos. Nuo i met nebus naudojamas

buvusios pradins mokyklos pastatas.Jis yra savivaldybs turtas. Manau, sa-vivaldybei aktualu, kad tas turtas bt

panaudojamas btent jos reikmms.

Algimantas emolonskasAkademijoje daug daugiabui nam,gyventojams ymiai patogiau reikalustvarkyti vietoje. Seninijos pirmajameaukte galima rengti sal, kur monsgalt rinktis vairiomis progomis. Taip

pat manau, kad reikia sujungti Akade-mijos ir Dotnuvos gyvenvietes ir pava-dinti Dotnuvos seninija.

Vytautas Grigas

Pasilymui pritariu. Manau, kad Akade-mijos seninijos pastat galima rengtidarant maiau snaud, nes galima pa-naudoti iuolaikines stiklo pertvaras.Ir lankytojams bt patogiau, ir btmatomas tiesioginis darbuotoj darbas.L reikt gauti i ES fond. Dotnu-vos seninijos pastate galima rengti ke-

lis gyvenamuosius bstus,o pirmj aukt palikti bendruomensreikmms. Dotnuvoje yra apie 1 000 gyventoj, Akademijoje 4 000.Visos pagrindins mons veikia Akademijoje. Dabar iaplinkini kaim Dotnuvos seninij lankytojai danai atvykstaautobusais ar automobiliais, o Akademij atvykti bt ariau.Pastatas Dotnuvoje jau dabar reikalauja kapitalinio remonto. Tai-gi remontuojant galima i karto pritaikyti kitoms reikmms.

Vytautas GogaitisJeigu seninija bus perkelta Akademi-j, Dotnuva liks be gyvybs. Senas pas-tatas taps vaiduokliu. iaip perklus se-ninij Akademij gyventojams bt

patogiau, bet remonto kaina, manau,bt gana didel.

Viktoras MuntianasPritariu nuomonei, kad Dotnuvos se-ninijos administracija bt perkelta iDotnuvos miestelio Akademijos mies-telyje esani pradin mokykl. Visi-kai akivaizdu, kad Dotnuvos senini-

jos veikla labai susijusi su Akademijos

miestelyje esaniomis mokslo ir verslostaigomis. Btent ia yra aktyviausios

seninijos bendruomens, krybos ir intelektualins veiklos cen-tras. Perklus seninijos administracij buvusios pradins mo-kyklos pastat, bt tinkamai tvarkomas ir panaudojamas kult-ros paveldo objektas. Seninijos perklimo idj palaikau kaip

pagrst ir tiksling, kuri gyvendinti pats laikas.

8/11/2019 Laikratis #2

4/8

4 psl.

BKIME BUDRS !Rugsjo 11 d. terororis-

tiniai ipuoliai serija ko-ordinuot saviudi ipuo-li surengt islamo ekstre-mist JAV 2011 m.

2011m. rugsjo 11 d. de-vyniolika terorist, susiju-si su Al-Qaeda ugrob ke-turis komercinius lktuvus.Kiekvienoje ugrobj gru-pje buvo po vien asmen,mokjus pilotuoti lktuv.Lktuv ugrobjai du ilktuv nukreip Pasaulioprekybos centr Niujorke,

po vien kiek-vien bok-t dvyn, kurie netrukus posmgi sugriuvo ir apgadi-no aplink esanius pasta-tus. Trei lktuv ugrob-

jai band nukreipti Penta-gon netoli Vaingtono. Ke-tvirtas lktuvas nukrito ke-leiviams pabandius perim-ti lktuvo kontrol i tero-rist. Manoma, jog ketvir-tas lktuvas turjo rtis Baltuosius Rmus.

Atakos nusine beveik3 tkst. moni gyvybes.Grinant pastatams uvo

apie tris imtus Niujorkogaisrinink, taip pat beveikatuonios deimtys polici-nink, gelbjusi mones.

Netrukus po lktuv sm-

gi Pasaulio prekybos cen-tro boktus televizijoje pas-klido inia, kad tai gali btijapon terorist grupuotsipuolis, taiau vliau buvopraneta, kad atsakomybprisim Osama bin Ladenovadovaujama Artimj Rytgrupuot Al-Qaeda.

8/11/2019 Laikratis #2

5/8

5 psl.

KALNABERS DVARAS DABAR

APYTALAUKIO DVARAS

8/11/2019 Laikratis #2

6/8

6 psl.

Priekario Lietuvoje, nuo1930-j, rugsjo 8-oji buvominima kaip Tautos vent,siejant j su 1430 m. idien planuota Vytauto Di-diojo karnacija, kuri lugotik dl lenk intrig. Tautosvent Vytauto karna-vimo diena simbolizavosiek tsti Vytauto darb irvainikuoti Lietuv garbsvainiku.

Btina prasminti kitsvarbi Lietuvos istorijosdat 1514 m. rugsjo8 d. vykus Oros m. i

didiausia Lietuvos Didio-sios Kunigaiktysts karinpergal prie Rusij simbo-lizuoja LDK karus su Mas-kva.

Lietuvoje karai su Ru-sija lieka umartyje, tarsiantrajame istorijos plane.O juk karas su Rusija, pra-sidjs beveik kartu su Ru-sijos valstybs susikrimuXV a. II pusje, truko nek trumpiau, nei karas sukryiuoiais 175 metus(14921667 m.). iuo lai-kotarpiu Lietuva su Rusijakariavo devynis karus, ku-riuos skyr ne ilgesns kaipvienos kartos (2527 met)pertraukos. tai ie karai:

Pirmasis karas14921494 m.

Antrasis karas15001503 m.Treiasis karas15071508 m.Ketvirtasis karas15121522 m.Penktasis karas15341537 m.etasis (Livonijos)karas15621582 m.Septintasis karas16091618 m.

Atuntasis karas

16321634 m.Devintasis karas16541667 m.Sovietmeiu Lietuvos

karo su Rusija baltos d-ms buvo dangstomos pa-sakomis apie amin lietu-vi ir rus taut draugyst.

Daugum i kar, isky-rus penktj ir septintj, pra-djo Rusija. Lietuvos emsbuvo niokojamos, teritorijamajo. Lemiam smg su-dav devintasis karas, kuriometu Lietuv bei Lenkijsiver dar ir vedija. islaikotarpis inomas Tvanopavadinimu, po kurio Lietu-vos dvarai ir pilys liko griu-vsiuose ir daugeliu atveji j nebeprisikl. TuokartVilniuje sugriauti Valdovrmai atstatomi tik ian-dien... i kar idava i-

sekusi ir merdinti Lenkijos irLietuvos valstyb. Vis XVIIIami Abiej Taut Respu-blika egzistavo tik dl to,kad kaimynins valstybsnesutar, kaip j pasidalinti.17721795 m. j pagaliaudraugikai pasidalino Rusi-

ja, Prsija ir Austrija.Oros mis mena lai-

kus, kai po pirmj be galoskaudi Rusijos smgi,netekusi bema tredalioteritorijos, Lietuvos DidiojiKunigaiktyst susitelk irsugebjo atsispirti tolesneiRusijos ekspansijai.

1512 metais Maskvos di-dysis kunigaiktis VasilijusIII pradjo ketvirtj kar suLietuva. Tuo metu Jogailai-i dinastija buvo savo ga-lybs virnje. Du broliaiJogailaiiai vald 4 VidurioRyt Europos valstybes: y-gimantas Senasis Lietuvir Lenkij, Vladislovas e-kij ir Vengrij. Taiau karassu Maskva labai komplikavoJogailaii padt. PrsijojeVokiei ordino didysis ma-gistras Albrechtas Hohenco-lernas maitavo ir atsisakduoti vasalin priesaik y-gimantui Senajam. Albrech-

t rm jo dd Vokietijosimperatorius MaksimilijonasI Habsburgas, kuris, pasi-naudodamas karu, umez-g draugikus santykius irsu Vasilijumi III. Maksimili-

jonas I ketino suburti plaikoalicij prie Jogailaii

valstybes, kuri turjo eitine tik Prsija, Livonija beiMaskvos valstyb, bet ir Da-nija, Brandenburgas, Sak-sonija ir Moldavija. Jogailai-iai bt atsidr prieikvalstybi apsupties iede.

Lietuvos padtis ypapasunkjo, kai 1514 m. lie-

pos 30 d. Rusija umSmolensk. Tolimesn keli Lietuv (vadinamj Dnie-pro koridori) saugojo darVytauto i mro ir mediostatyta Oros pilis, kurioslink Vasilijus III pasiunt pa-grindines savo pajgas 80tkstani raiteli kariuome-n, vadovaujam MichailoBulgakovo-Golicos ir Ivanoeliadnino.

ygimantas Senasis su-telk 32,5 tkstanio jung-tin Lietuvos ir Lenkijos rai-teli kariuomen ir 3 tks-tanius samdyt pstinink.Su 45 tkstaniais kariygimantas pasiliko Bori-sove, o likusi daugiau kaip30 tkstani kariuomen,vadovaujama LDK etmonoKonstantino Ostrogikio,patrauk Oros link.

Rugpjio 27 d. lietuviir lenk kariuomen, kelda-masi per Berezin, pirmkart susidr su Rusijoskariuomens pulkais, ku-riuos skmingai sumu.Sumuti buvo ir tie Maskvospulkai, kurie band sutruk-dyti Lietuvos kariuomeneipersikelti per Druts up.Tada Rusijos kariuomen

persikl Dniepro kairjkrant ir isidst tarp Or-os ir Dubrovnos.

ia 1514 m. rugsjo 8 d.vyko lemiamas mis. Lie-tuvos ir Lenkijos kariai s-kmingai persikl per Dnie-pr ir puol Bulgakovo-Go-licos pulkus. Maskvos ka-riuomens vadai nesutar:eliadninas neatjo pa-galb Bulgakovui-Golicai.Tuo tarpu, kai lietuviai ir len-kai puol eliadnino pulkus,mio veng Bulgakovas-Golica. Galutinai prieo ri-kiuot Konstantinas Ostro-gikis suard, panaudoda-

mas apgaulingo atsitrauki-mo manevr panaiai kaipir kryiuoiai algirio my-

je, rusai patikjo tariamu lie-tuvi atsitraukimu ir puolvytis, bet tariamai bgantyskariai nuviliojo maskvnusprie umaskuot patrank.Rusai buvo visikai sumuti.

Anot Sigizmundo Herber-teino, uvo 40 tkstanikari. Kariuomens vadaiBulgakovas-Golica ir elia-dninas, 8 vaivados, 17 kitvad ir 4 tkstaniai karipateko nelaisv, taiau Va-silijus III atsisak ipirkti be-laisvius, pareiks, kad lai-ko juos mirusiais. eliadni-nas mir Vilniuje 1516 m., oBulgakovas-Golica tvyngro tik 1552 m.

Oros pergal nebu-vo pakankamai inaudota.Konstantinas Ostrogikis tikrugsjo pabaigoje pasiekSmolensk ir nesugebjo jopaimti. Vis dlto buvo atsi-imtas Mstislavlis bei Krye-vas ir ketveriems metamssustabdyti Maskvos puoli-mai. Pasinaudojant ia per-gale Jogailaiiams pavykosuardyti ir Maskvos sjungsu imperatoriumi Maksimili-

jonu I.Tkstaniai rus, patek

lietuvi nelaisv, dar sp-d, tad imperatorius Mak-similijonas netrukus sutikopradti taikos derybas suJogailaiiais. 1515 m. pra-dioje broliai Vladislovas irygimantas Jogailaiiai at-

vyko Bratislav. ia vykopreliminarins derybos suMaksimilijonu I, o gegus20-j pasiraytos preli-minarins sutartys. Galuti-nms deryboms Jogailaiiaibuvo pakviesti Vien.

1515 liepos 16 d. valdo-vai susitiko ant kalvos prieLeitos ups, skyrusios Aus-trij ir Vengrij, o liepos 17d. eng Vien. ia podviej dien prasidjo dery-bos, o liepos 22 d. jau buvosudarytos galutins sutar-tys. Buvo sutarta, kad jeiVladislovo snus Liudvi-kas mirt be pdini, e-

Rugsjo 8-oji

Vytauto karnavimo

(1430 m.) ir Oros

mio (1514 m.) diena

kijos ir Vengrijos sostai ati-tekt Habsburgams (vliau,po 1526 m., taip ir atsitiko).Maksimilijonas I ikilmingaiprisiek nutraukti savo s-

jung su Albrechtu Hohen-colernu bei Vasilijumi III irtarpininkauti tarp j ir ygi-manto senojo sudarant tai-

k. Sutartys buvo sutvirtin-tos Vladislovo vaik Liudvi-ko ir Onos suadtuvmissu Maksimilijono I ankaisMarija ir Ferdinandu.

Vienos susitarimai iardkuriam koalicij prie Jo-gailaiius, bet MaksimilijonoI tarpininkavimas nedavnaudos. Albrechtas 1516 m.liai pareikalavo, kad Len-kija grint visas 1466 m.

jai atitekusias Prsijos e-mes, arba vietoj j atiduotOrdinui Lietuv ir emai-tij. Maksimilijonas I silygimantui taip ir pasielgti.

Maksimilijono I pasiuntinysSigizmundas HerberteinasMaskvoje band kalbtiVasilij III grinti LietuvaiSmolensk, bet, supranta-ma, ir tai nedav joki re-zultat. Vis dlto, paalinstiesiogin Maksimilijono Ikuriamos koalicijos grsm,ygimantas Senasis patssusitvark su savo prie-ais: 1522 m. buvo sudary-tos paliaubos su Maskva, o1525 m. Albrechtas Hohen-colernas, jau kaip Prsijoskunigaiktis, prisiek ygi-mantui.

Net 40 met nuo paliau-b sudarymo Maskva nebe-drso pulti Lietuvos ir taibuvo nemaas laimjimas,leids Lietuvai atsigauti irsustiprti Btent iuo ato-kvpio laikotarpiu sukurtaspirmasis Lietuvos statutas,pastatyti renesansiniai Val-dov rmai, pradtas kny-g spausdinimas, sklidorenesanso ir reformacijosidjos. Taiau vliau Lie-tuvos lauk nauji ibandy-mai...

ParengMindaugas Rindzeviius

8/11/2019 Laikratis #2

7/8

7 psl.

I esms atsinaujinusiKdaini Nevio krep-inio komanda aktyviairuoiasi 20142015 metsezonui. Nors slegiamasdideli skol, klubas op-timistikai velgia ateit.

Didels viltys siejamossu nauja klubo valdyba,

administracija. DirektorVita ilyt energinga, tei-giam nuostat turinti spor-to vadybinink. Tikimasi,kad komandos rmju tapusUAB Neresta (vadovas Ernestas Kias), padedantrajono savivaldybei ir ki-tiems remjams, Nevisveiks negandas ir sezonometu komandos pasiekimai

bus vis svaresni.Subalansavus vadyb ir,

kitaip nei prajus sezon, ipradi samdant pigesniusaidjus, o vliau stiprinantsudt, bus siekiama vyk-dyti planuojamas uduotis.

Nebus tui paad, nepa-grst nansini sipareigo-

jim.

Direktor kvieia k-

dainieius gausiai lankytivarybas, jau dabar sigytiabonementus. Apskaiiavusvien rungtini bilieto kai-nos per visas sezono vary-

bas vidurk, gaunama, kad vienas rungtynes bilietokaina bus 2 litai, o VIP bi-liet kaina 9 litai. Pamin-tina, kad kdainieiai pama-tys ne tik rungtyniaujaniusKauno algir, VilniausLietuvos ryt, Klaipdos

Neptn, kitas stipriau-sias Lietuvos komandas,

bet ir Baltijos ali krepi-ninkus. Taip pat du kartusKdainiuose lankysis Mas-kvos Dinamo komanda.Bilietai platinami TICKETMARKET kasose. Dedama

pastang, kad biliet kasosbt atidarytos KdainiMaximos ir IKI parduo-tuvse.

Komandai jau dabar rei-kia paramos i savivaldy-

bs, atleidiant nuo salsnuomos mokesio.

Nevio krepinio klu-bas ne pirm kart atsiduriasunkioje padtyje. Buvo lai-kotarpis, kai beveik bankru-tuojani komand perm

prezidentu taps VygandasValiukeviius. Jis itrauk

komand i duobs ir tuolaikotarpiu buvo pasiektasvari laimjim. V. Valiu-keviiaus dka buvo prad-tos diskusijos apie krepinioarenos Kdainiuose btinu-m, jis djo daug pastangrengiant arenos projekt,iekant l statybai.

Dabar vis kdainieidka turime ger aren. To-kiai arenai btina gera krep-inio komanda.

Padkime visi, kad ateit

laikai, kai Kdaini krepi-nio komanda taps viena pir-maujani alyje.

Kdaini aido informacija

8/11/2019 Laikratis #2

8/8

8 psl.

Renginiai Kdainiuose

rugsjo 1329 dienomis

ISSN 2351-633X

Didioji g. 46,

57257 Kdainiai

El. patas: aidaiked@gmail.com

Tel. +370 656 47232

Spausdino UAB Valdo leidykla

Gedimino g. 34, Ukmerg

/8,69 Eur.

Kdaini miesto stadionas

Rugsjo 13 d.14 val. LFF I lygos rungtyns ,,Nevis-MRU

Rugsjo 27 d.15 val. LFF II lygos rungtyns Nevis-2 (Kdainiai) Druskininkai

JosvainiaiRugsjo 13 d.21.30 val. ,,Pripuiamas lmas

Knypavos Rinkos aiktRugsjo 15 d.18.30 val. Burbuliatorius

Daugiakultris centrasRugsjo 19 d.16 val. Europos paveldo dien ,, XX amiaus pradiosskonis renginys.Algirdo Jukneviiaus paskaita ,, Tarpukario KdainimodernasRugsjo 20 d.12 val. ,, Lietuvos aklj ir silpnaregi sjungoskdaini skyriaus folkloro ansamblio ,, Temela30 met veiklos jubiliejinis koncertas.Rugsjo 23 d.13 val. Lietuvos yd holokausto dienos paminjimas

v. Juozapo banyiaRugsjo 14 d.12 val. ventojo Kryiaus Iauktinimo vent. v.Miiios bus aukojamos u parapij, banyi ir parapijosdarbuotojus, pastoracin tarnyb, choristus, tikybosmokytojus ir vakui aukotoj intencijomis.Rugsjo 21 d.12 val. v. Mato vent. Miios aukojamos u parapij,eimos ir jaunimo centr darbuotojus, Gyvojo Roiniokalbtojus, iluvos Dievo Motinos draugij, caritasorganizacij, moteris adoruotojas ir vakui aukotojintencijomis.Rugsjo 28 d.12 va. v. Miios aukojamos u parapij ir vakuiaukotoj intencijomis

Rugsjo 27 d. ( etadien) minsime

15 partizan kautynse su soviet kareiviais Puynsmike (Kraki sen.) ties 70-tsias metines.

Minjimas prasids 12 val. Miiomis Kraki v. apataloevangelisto Mato banyioje.

Po v. Mii vyksime Puyns mik prie paminklouvusiems Vl. Pabariaus brio partizanams.(Paminklo autorius J. Razmantas).

Norintieji vykti minjim registruojasi i anksto tel. 8

617 26416 arba (vakare ) 55150 TS-LKD Kdaini skyrius

Gimtadien ius ven ia part i jos nar i a i :

An dr iu s Za pk usVi a es la va s e re nk ov asTomas Kutkevi ius

Ramun Gruodien

Sveik ina bendram in ia i

Jubiliejaus

proga

Vyt Cik

sveikina

bendradarbiai