1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

SLAUGOS FAKULTETAS

GERIATRIJOS KLINIKA

GABRIELĖ LEGOTAITĖ

VYRESNIŲ PACIENTŲ, PIRMĄ KARTĄ BESIKREIPIANČIŲ Į ATMINTIES SUTRIKIMŲ

KABINETĄ, KOGNITYVINIŲ FUNKCIJŲ SUTRIKIMŲ YPATUMAI

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Lekt. Jurgita Knašienė

Konsultantas

Doc. Saulius Sadauskas

KAUNAS, 2016

2

TURINYS

1. SANTRAUKA.................................................................................................................................3

2. INTERESŲ KONFLIKTAS............................................................................................................6

3. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS.................................................................................................6

4. SANTRUMPOS...............................................................................................................................7

5. SĄVOKOS.......................................................................................................................................8

6. ĮVADAS...........................................................................................................................................9

7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...........................................................................................10

8. LITERATŪROS APŽVALGA......................................................................................................11

9. TYRIMO METODIKA IR METODAI..........................................................................................13

10. REZULTATAI................................................................................................................................15

10.1. Kognityvinių funkcijų sutrikimų paplitimas ir charakteristikos..................................................15

10.2. Kognityvinių funkcijų sutrikimai ir demografiniai rodikliai.......................................................16

10.3. Kognityvinių funkcijų sutrikimai ir gretutinės būklės.................................................................17

10.4. Kognityvinių funkcijų sutrikimai ir MMSE testo rezultatai........................................................20

11. REZULTATŲ APTARIMAS..........................................................................................................21

12. IŠVADOS........................................................................................................................................23

13. LITERATŪROS SĄRAŠAS...........................................................................................................24

3

SANTRAUKA

Autorius: Gabrielė Legotaitė

Darbo pavadinimas: Vyresnių pacientų, pirmą kartą besikreipiančių į Atminties sutrikimų kabinetą,

kognityvinių funkcijų sutrikimų ypatumai

Tyrimo tikslas: Įvertinti vyresnių pacientų, pirmą kartą besikreipiančių į Atminties sutrikimų

kabinetą, kognityvinių funkcijų sutrikimų ypatumus.

Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti kognityvinių funkcijų sutrikimų paplitimą ambulatorinėje grandyje.

2. Įvertinti kognityvinių funkcijų sutrikimų charakteristikas.

3. Nustatyti sąsajas tarp kognityvinių funkcijų sutrikimų ir demografinių rodiklių bei gretutinių ligų.

Tyrimo metodika: Į tyrimą įtraukti 60 m. ir vyresnio amžiaus 202 pacientai, kurie 2015 metais pirmą

kartą kreipėsi į Atminties sutrikimų kabinetą, esantį VšĮ Kauno klinikinės ligoninės I konsultacinėje

poliklinikoje. Buvo renkami duomenys iš ambulatorinių kortelių. Rezultatai skaičiuoti naudojant

Microsoft Excel 2010 ir SPSS 22.0 programas. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo α=0,05.

Kintamųjų skirtumai lyginant kelias tiriamųjų grupes ar ryšys tarp kintamųjų laikomi statistiškai

reikšmingais, kai p<α (p<0,05). Duomenų analizėje naudoti Chi-kvadratu, Student t kriterijai,

dispersinė analizė Anova, Spearman ir Kendall tau-b koreliacijos koeficientai, aprašomoji statistika.

Tyrimo rezultatai: Tyrime analizuoti 202 pacientų ambulatorinių kortelių duomenys. 82,7 proc.

nustatyti kognityvinių funkcijų sutrikimai: 67,3 proc. - demencija, 15,4 proc. - lengvas kognityvinis

sutrikimas. Demencijų pasiskirstymas pagal sunkumo formą: sunki 10,4 proc., vidutinio sunkumo 48,5

proc., lengva 8,4 proc.. Dažniausiai nustatyta kraujagyslinė demencija - 41,9 proc. Antra pagal dažnį -

mišri demencija, kuri diagnozuota 34,6 proc. atvejų, trečia – demencija sergant Alzheimerio liga, 15,4

proc. Demencija, sergant kitomis ligomis, sudarė 4,4 proc., Parkinsono liga - 2,2 proc., Piko liga - 1,5

proc. Demencija siejama su vyresniu pacientų amžiumi (p<0,001) ir žemesniu išsilavinimu (p<0,001).

LKS sietinas su IŠL, HL. KD susijusi su insultais, IŠL, HL, šlapimo nelaikymu, griuvimais, išeminiais

lakūnariniais pakitimais KT. Mišri demencija turi sąsajų su IŠL, HL, šlapimo nelaikymu. Demencijai

sergant AL būdingas šlapimo nelaikymas.

Išvados:

1. Iš 202 pacientų 82,7 proc. nustatyti kognityvinių funkcijų sutrikimai: 15,4 proc. - lengvas

kognityvinis sutrikimas, 67,3 proc. – demencija: sunki (10,4 proc.), vidutinio sunkumo (48,5

proc.), lengva (8,4 proc.).

2. Dažniausiai nustatyta kraujagyslinė demencija - 41,9 proc. atvejų, rečiau mišri demencija –

34,6 proc. ir demencija sergant AL – 15,4 proc. Dažniausias kraujagyslinės demencijos tipas –

subkortikinė 64,9 proc.

4

3. Demencija siejama su vyresniu pacientų amžiumi (p<0,001) ir žemesniu išsilavinimu

(p<0,001). LKS sietinas su IŠL, HL. KD susijusi su insultais, IŠL, HL, šlapimo nelaikymu,

griuvimais, išeminiais lakūnariniais pakitimais KT. Mišri demencija turi sąsajų su IŠL, HL,

šlapimo nelaikymu. Demencijai sergant AL būdingas šlapimo nelaikymas.

SUMMARY

Author: Gabrielė Legotaitė

Title of thesis: “Features of cognitive disorders of the older patients going to memory clinic for the

first time”

Aim of research: To assess the features of cognitive disorders of the older patients going to consulting

room of memory disorders for the first time.

Objectives of research:

1. To determine the prevalence of cognitive disorders in the outpatient chain.

2. To assess the characteristics of cognitive disorders.

3. To identify the relationships between cognitive disorders and demographic indicators and

underlying diseases.

Methods of research: The research involved 202 patients of 60 and over year-old, who addressed the

Consulting Room of Memory Disorders in I Consulting Clinic of public institution Kaunas Clinical

Hospital, in 2015 for the first time. Data was collected by using Microsoft Excel 2010 and SPSS 22.0

software. The selected statistical significance level was α=0,05. The differences of variables, while

comparing several groups of subjects, or relationships between variables were considered as

statistically significant when p<α (p<0,05). Chi-square, Student t-test, analysis of variance Anova,

Spearman and Kendall tau-b correlation coefficients , descriptive statistics were used in the data

analysis.

Results of research: The research analysed the data of 202 patients. 82,7 percent of patients had the

following cognitive disorders diagnosed: 67,3 percent – dementia, 15,4 percent – mild cognitive

impairment. Distribution of dementia, according to severity: severe 10,4 percent, moderate 48,5

percent, mild 8,4 percent The most common was vascular dementia - 41,9 percent, the second one,

according to frequency, was mixed dementia, diagnosed for 34,6 percent of cases, and the third one –

dementia in Alzheimer’s disease –15,4 percent. Dementia in patients with other diseases accounted for

only 4,4 percent of cases, while in patients with Parkinson’s disease – 2,2 percent, and Pick’s disease

– 1,5 percent. Dementia is associated with older age (p<0,001) and lower education of the patients

(p<0,001). Mild cognitive impairment is characterized by IHD, hypertension. Vascular dementia is

5

related with strokes, IHD, hypertension, urinary incontinence, falls, old ischemic lacunar changes in

CT. Mixed dementia has relationship with IHD, hypertension, urinary incontinence. Alzheimer’s

disease is characterized by urinary incontinence

Conclusions:

1. 202 had the following cognitive disorders diagnosed: 67,3 percent – dementia, 15,4 percent –

mild cognitive impairment. Distribution of dementia, according to severity: severe (10,4

percent ), moderate (48,5 percent ), mild (8,4 percent ).

2. The most common was vascular dementia - 41,9 percent of cases, less frequent was mixed

dementia – 34,6 percent, and dementia in AL – 15,4 percent. The most common type of

vascular dementia was subcortical, 64,9 percent.

3. Dementia is associated with older age (p<0,001) and lower education of the patients (p<0,001).

MCI is associated with IHD, hypertension. Vascular dementia is related with strokes, IHD,

hypertension, urinary incontinence, falls, old ischemic lacunar changes in CT. Mixed dementia

has relationship with IHD, hypertension, urinary incontinence. Alzheimer’s disease is

characterized by urinary incontinence.

6

INTERESŲ KONFLIKTAS

Autoriui interesų konflikto nebuvo.

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

LSMU Bioetikos centras

Leidimo numeris: BEC-MF-89

Leidimo išdavimo data: 2015.11.19

7

SANTRUMPOS

AL – Alzheimerio liga

BKT – bendras kraujo tyrimas

CD – cukrinis diabetas

FT4 – laisvas tiroksinas

IŠL – išeminė širdies liga

KD – Kraujagyslinė demencija

KFS – kognityvinių funkcijų sutrikimai

KT – kompiuterinė tomorafija

LKS – lengvas kognityvinis sutrikimas

m. – metai

MI – miokardo infarktas

MMSE – protinės būklės trumpas tyrimas

MRT – magnetinio rezonanso tyrimas

N – absoliutus skaičius

proc. – procentai

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

PSP – pirminė sveikatos priežiūra

PV – prieširdžių virpėjimas

TTH - tirotropinas

UG – ultragarsas

8

SĄVOKOS

Anksti prasidėjusi Alzheimerio liga – Alzheimerio liga, prasidėjusi iki 65 m. amžiaus.

Gerontechnologijos – technologijos sveikiems ir sergantiems pagyvenusio amžiaus žmonėms.

Senyvo amžiaus žmonės – 60 m. ir vyresnio amžiaus žmonės.

Vėlai prasidėjusi Alzheimerio liga – Alzheimerio liga, prasidėjusi po 65 m. amžiaus.

9

ĮVADAS

Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, sparčiai daugėja senyvo amžiaus žmonių. Jų dalis

bendroje populiacijoje kasmet vis auga. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) senyvą amžių laiko nuo

65 m., o Jungtinių Tautų statistikos biuras – 60 m. ir vyresnį [1]. Remiantis Statistikos departamento

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2015 metais Lietuvoje 60 metų ir vyresnio

amžiaus žmonės sudarė 24,5 proc. visų gyventojų. Prieš dešimtmetį ši dalis buvo 3,5 proc. mažesnė

[2]. Tam turi įtakos daugelis veiksnių, vienas iš jų – ilgėjanti gyvenimo trukmė. Populiacijai senstant,

kartu didėja sergamumas įvairiomis ligomis, atsiranda naujų iššūkių valstybei: reikia užtikrinti ligų

prevencijos, gydymo, ilgalaikės globos bei slaugos paslaugų plėtrą, prailginti darbingą amžių, mažinti

neįgalumo atvejų skaičių, kurti ir plėsti gerontechnologijas, palaikyti žmonių saugumą ir

savarankiškumą [3, 4].

Senėjanti populiacija, ilgėjanti gyvenimo trukmė lemia tai, jog daugėja žmonių, kuriems

nustatomi kognityvinių (pažinimo) funkcijų sutrikimai (KFS). Pažinimo funkcijoms priskiriamas

dėmesys, mąstymas, atmintis, kalba, socialinė elgsena bei kitos svarbios funkcijos, kurių dėka žmogus

gali įsisavinti, perdirbti, išlaikyti ir atgaminti informaciją. Kognityvinės disfunkcijos tipai įvairūs ir

priklauso nuo daugelio veiksnių. Sunkiausia KFS išraiška – demencija. Jos dažniausios priežastys yra

šios: Alzheimerio liga (AL) bei smegenų kraujagyslių patologija [5, 6]. Demencijai būdinga tai, jog

pažinimo sutrikimai sutrikdo įprastą kasdienę veiklą. Šis požymis skiria nuo lengvesnės patologijos -

lengvo kognityvinio sutrikimo (LKS). Sutrikusios kognityvinės funkcijos neigiamai įtakoja ne tik

sergančiojo, bet ir juo besirūpinančių žmonių gyvenimą [7, 8].

Dažnai LKS ar netgi demencijos požymiai „nurašomi“ normalaus senėjimo išraiškai,

pacientai nesikreipia į gydytoją, nėra tiriami, netiksliai nustatoma diagnozė [9]. Sergantysis negauna

savalaikės pagalbos, gydymo, toliau blogėja bendra būklė, prastėja gyvenimo kokybė. Norint suteikti

kuo efektyvesnę pagalbą sergantiesiems, reikalinga savalaikė diagnostika ir atitinkamas gydymas.

Įtariant ir diagnozuojant KFS, svarbus paciento ir gydytojų bendradarbiavimas, ankstyvas nukreipimas

į specializuotus Atminties sutrikimų kabinetus, išsamūs tyrimai. Šio darbo metu bus vertinamas

kognityvinių funkcijų sutrikimų paplitimas ambulatorinėje grandyje, šių sutrikimų charakteristikos bei

ieškomos sąsajos tarp gretutinių ligų, demografinių rodiklių.

10

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas: Įvertinti vyresnių pacientų, pirmą kartą besikreipiančių į Atminties sutrikimų

kabinetą, kognityvinių funkcijų sutrikimų ypatumus.

Uždaviniai:

1. Nustatyti kognityvinių funkcijų sutrikimų paplitimą ambulatorinėje grandyje.

2. Įvertinti kognityvinių funkcijų sutrikimų charakteristikas.

3. Nustatyti sąsajas tarp kognityvinių funkcijų sutrikimų ir demografinių rodiklių bei

gretutinių ligų.

11

LITERATŪROS APŽVALGA

Atmintis – viena iš kognityvinių funkcijų, kuriai sutrikus, suprastėja žmogaus gyvenimo

kokybė, kyla problemų kasdienėje veikloje [10]. Nusiskundimai atminties pablogėjimu labiau būdingi

vyresniame amžiuje ir dažnėja su metais [11]. Neretai pacientai kreipiasi į gydytojus pradėję jausti

diskomfortą, sunerimę, kad atminties sutrikimai gali reikšti beprasidedančią Alzheimerio ligą.

Įvertinus subjektyvius skundus ir atlikus objektyvų ištyrimą ne visada besiskundžiantiems nustatomi

kognityvinių funkcijų sutrikimai [12].

Lengvas kognityvinis sutrikimas priklauso būklei tarp normalaus senėjimo ir demencijos.

Paplitimas ambulatorinėje grandyje gali būti apie 15,4 - 31,4 proc. [13, 14]. Vilniaus universiteto

ligoninės Santariškių klinikose buvo atliktas tyrimas, kuriame išanalizuoti 2003 – 2009 metais

diagnozuoti LKS atvejai [15]. Didžiąją dalį pacientų sudarė 65 – 85 m. amžiaus pacientai. Vertinant

kelių metų duomenis, stebėta tendencija, kad kasmet nustatoma vis daugiau LKS atvejų, o pacientų

amžius jaunėja. LKS konversija į demenciją būna 14,46 proc. – 47,37 proc. sekamų pacientų [16, 17].

Lengvo kognityvinio sutrikimo atsiradimo rizika susijusi su biologiniais, sociologiniais, metaboliniais,

kardiovaskuliniais bei kitais faktoriais. Mokslinių tiriamųjų darbų metu nustatyti LKS rizikos faktoriai:

moteriška lytis, vyresnis amžius, žemesnis išsilavinimas, hipertenzija, miokardo infarktas (MI),

smegenų infarktas, širdies nepakankamumas, cukrinis diabetas (CD), dislipidemija, rūkymas, alkoholio

vartojimas, depresija ir kiti [17, 18].

Demencija – aktuali visuomenės sveikatos problema, kurią sprendžiant labai svarbi ankstyva

diagnostika. Vis tik dažnai uždelsiama nustatant šią patologiją [19]. Amerikos gydytojų atliktoje

literatūros apžvalgoje nurodytos priežastys, galimai susiję su nepakankamai gera demencijos

diagnostika pirminės sveikatos priežiūros (PSP) įstaigose. Vieni iš įtakojančių faktorių: gydytojo

patirties, žinių trūkumas, paciento skundų dėl KFS sumenkinimas, sutrikimų priskyrimas normaliam

senėjimui, pacientas gyvena kaimo vietovėje, bijo demencijos diagnozės ir kiti faktoriai [9].

Įvairių studijų duomenimis, demencijos paplitimas skiriasi. 65 m. ir vyresnio amžiaus

populiacijoje jis gali būti apie 6,4 - 8,2 proc. [5, 20]. Skirtingiems paplitimams įtakos gali turėti įvairūs

veiksniai, pavyzdžiui, tiriamoje populiacijoje esančių žmonių amžius. Žinoma, jog demencijos rizikos

veiksnys yra vyresnis amžius. Taip pat skiriasi demencijų pasiskirstymas pagal priežastis. Daugelyje

atliktų tyrimų nustatyta, kad dažniausia demencijos priežastis yra Alzheimerio liga, rečiau būna

kraujagyslinė, mišri demencijos [5, 6, 20]. Jaunesniems nei 65 m. amžiaus žmonėms rečiau būna

demencija sergant Alzheimerio liga nei 65 m. ir vyresniems, atitinkamai 34 proc. ir 54 proc. [5].

Nustatyta, jog demencijos atsiradimas yra susijęs su vyresniu amžiumi, hipertenzija, depresija, šeimine

demencijos anamneze, žemu išsilavinimu, galvos smegenų trauma [20].

12

Demencija dėl Parkinsono ligos yra retesnė, sudaro apie 3 – 4 proc. visų demencijų.

Sergantiems Parkinsono liga demencijos atsiradimo riziką didina vyresnis amžius, anamnezėje buvę

griuvimai, ortostatinė hipotenzija, padidėjęs sistolinis kraujo spaudimas ir kt. [21]. Demencija yra

vėlyva Parkinsono ligos komplikacija, kuri po 10 m. trukusios ligos gali atsirasti apie 75 proc.

sergančiųjų [22].

Kraujagyslinėms demencijoms priskiriamos demencijos, sąlygotos galvos smegenų

kraujagyslių ligų. Bendroje populiacijoje ji gali sudaryti apie 1,6 proc., o tarp visų demencijų – 16 - 20

proc. [5, 23]. Įvairios patologinės būklės, susijusios su kraujagyslių pažeidimu, gali įtakoti KD

išsivystymą. Rizikos veiksniams priskiriama: hipertenzija, cukrinis diabetas, dislipidemija, išeminė

širdies liga [24]. Diagnozuojant kraujagyslinę demenciją labai svarbus anamnezėje buvęs galvos

smegenų insultas, jo ryšys su KD atsiradimu [25].

Neretai nustatoma mišri demencija, ypač pagyvenusio amžiaus žmonėms. Jai būdingi dviejų

dažniausiai nustatomų demencijų – Alzheimerio ligos ir kraujagyslinės demencijos - požymiai.

Diagnostika sudėtinga, o paplitimas vertinant klinikopatologinius tyrimus yra labai įvairus, gali būti 2

– 60 proc. Mažai žinoma ir apie specifinius rizikos faktorius, dažniausiai apima demencijos sergant AL

ir KD rizikos faktorius [26].

Demencijos tipo nustatymas yra svarbus dėl gydymo taktikos, ligos eigos bei prognozės.

Laikotarpis, per kurį išryškėja simptomai, taip pat svarbus – Alzheimerio liga siejama su ne tokia

aiškia pradžia kaip KD. Demencijos diagnozavime bei tipo nustatyme didelį vaidmenį atlieka PSP

įstaigos [27]. 2004 metais atliktame tyrime buvo analizuojami 196 PSP gydytojų siuntimai dėl

demencijos patikslinimo į Neurologijos polikliniką. Analizės metu nustatyti siuntimo ir galutinės

diagnozių nesutapimai: patvirtinta tik 40,74 proc. preliminarių diagnozių. Iš nustatytų 131 AL

sergančių pacientų 70 atsiųsta su šia diagnoze, iš 42 nustatytų kraujagyslinių demencijų – 6, o

mažiausiai siunčiant įtarta mišrių demencijų, iš 11 patvirtintų įtarta tik viena. Pagal šiuos duomenis

matoma, jog iš 196 pacientų, kurie buvo atsiųsti dėl demencijos įtarimo, 66,84 proc. nustatyta

demencija sergant AL, 21,43 proc. kraujagyslinė demencija ir 5,61 proc. mišri demencija [28].

Atliktuose tyrimuose lengvo kognityvinio sutrikimo ir demencijos paplitimas, priežastys

skiriasi ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Literatūros šaltiniuose demencija išskiriama kaip aktuali šių

laikų problema, kuriai reikia skirti daugiau dėmesio.

13

TYRIMO METODIKA

Iš viso į tyrimą įtraukti 202 pacientai, kurie 2015 metais pirmą kartą kreipėsi į Atminties

sutrikimų kabinetą, esantį VšĮ Kauno klinikinės ligoninės I konsultacinėje poliklinikoje. Visi pacientai

tirti pagal schemą (1 pav.). Juos konsultavo gydytojai: geriatras, neurologas, psichiatras. Pacientams

atliktas MMSE testas, laikrodžio piešimo užduotis. Atlikti laboratoriniai (bendras kraujo tyrimas

(BKT), kepenų ir inkstų funkcijos rodikliai, tirotropino (TTH), laisvo tiroksino (FT4), vitamino B12

kiekis)), instrumentiniai (galvos smegenų kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso

tyrimas (MRT), skydliaukės ir kaklo kraujagyslių ultragarsinis (UG) tyrimas) tyrimai bei nustatyta

galutinė diagnozė.

Atrankos kriterijai: 60 m. ir vyresni pacientai, kurie kreipėsi į Atminties sutrikimų kabinetą

dėl atminties sutrikimų pirmą kartą. Atmetimo kriterijai: pacientui atlikti ne visi tyrimai, nenustatyta

galutinė diagnozė. Buvo renkami duomenys iš ambulatorinių kortelių: amžius, lytis, išsilavinimas,

gyvenamoji vieta, nusiskundimų trukmė, gretutinės ligos, laboratorinių tyrimų duomenys, skydliaukės

ir kaklo kraujagyslių UG išvada, galvos KT/MRT išvada, MMSE testo balai.

1 pav. Pacientų ambulatorinių kortelių analizės schema

Pacientai (≥ 60 m.)

Ambulatorinių kortelių analizė

Specialistų konsultacijos:

1. Geriatro;

2. Neurologo;

3. Psichiatro.

Laboratoriniai tyrimai

1. BKT;

2. TTH, FT4;

3. Kepenų fermentai;

4. Inkstų funkcijos

rodikliai;

5. Vitaminas B12.

Instrumentiniai tyrimai:

1. KT/MRT;

2. Kraujagyslių UG;

3. Skydliaukės UG.

Testai:

1. MMSE;

2. Laikrodžio

piešimo užduotis.

Diagnozė

14

Rezultatai skaičiuoti naudojant Microsoft Excel 2010 ir SPSS 22.0 programas. Pasirinktas

statistinio reikšmingumo lygmuo α=0,05. Kintamųjų skirtumai lyginant kelias tiriamųjų grupes ar

ryšys tarp kintamųjų laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<α (p<0,05).

Duomenų analizėje naudoti Chi-kvadratu, Student t kriterijai, dispersinė analizė Anova,

Spearman ir Kendall tau-b koreliacijos koeficientai, aprašomoji statistika.

15

REZULTATAI

Tyrime analizuoti 202 pacientų duomenys. Moterys sudarė 74,8 proc. (N=151), o vyrai –

24,2 proc. (N=51) visų tiriamųjų. Vidutinis pacientų amžius - 77,63±7,49 m. Moterų amžiaus vidurkis

77,97±7,40, vyrų – 76,63±7,81 m. Tiriamuosius suskirsčius pagal amžiaus grupes, gauta, kad

daugiausia kreipėsi 75 - 79 m. amžiaus pacientų (1 lentelė).

1 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

Amžiaus

intervalai 60 – 64 m. 65 – 69 m. 70 – 74 m. 75 – 79 m. 80 – 84 m. ≥ 80 m.

N (proc.) 11

(5,4 proc.)

20

(9,9 proc.)

33

(16,3 proc.)

51

(25,2 proc.)

48

(23,8 proc.)

39

(19,3 proc.)

Kognityvinių funkcijų sutrikimų paplitimas ir charakteristikos

Iš 202 konsultuotų ir ištirtų pacientų 82,7 proc. (N=167) nustatyti kognityvinių funkcijų

sutrikimai: 67,3 proc. (N=136) – demencija (amžiaus vidurkis 79,41±7,08 m.), 15,4 proc. (N=31) -

lengvas kognityvinis sutrikimas (73,58±6,95 m.). Kitiems 17,3 proc. (N=35) – KFS nenustatyta

(amžiaus vidurkis 74,31±7,27 m.). Atsižvelgiant į MMSE testo įvertinimus balais, demencijos

skirstytos pagal sunkumo formą: sunki (0 – 10 balų), vidutinio sunkumo (11 – 20 balų), lengva (21 –

24 balai). Dažniausiai nustatyta vidutinio sunkumo forma – 72,1 proc. visų demencijų.

Vertintos demencijų charakteristikos. Didžiausią dalį, 41,9 proc., sudarė pacientai, kuriems

nustatyta kraujagyslinė demencija (KD) (N=57). Antra pagal dažnį - mišri demencija, kuri diagnozuota

34,6 proc. (N=47) atvejų, trečia – demencija sergant Alzheimerio liga, 15,4 proc. (N=21). 4,4 proc.

(N=6) sudarė demencija, sergant kitomis ligomis, 2,2 proc. (N=3) - Parkinsono liga ir 1,5 proc. (N=2) -

Piko liga. (2 pav.).

2 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal KFS ir amžiaus vidurkis

KFS Sunkumo forma N (proc.) Amžius

(vidurkis±st.nuokr.) (m.)

Demencija

Sunki 21 (10,4 proc.) 80,89±7,49

Vidutinio sunkumo 98 (48,5 proc.) 79,39±7,51

Lengva 17 (8,4 proc.) 78,70±7,53

LKS 31 (15,4 proc.) 73,58±6,95

Nenustatyta 35 (17,3 proc.) 74,31±7,27

16

41,9 proc. 34,6 proc.

15,4 proc.

4,4 proc. 2,2 proc.

1,5 proc.

2 pav. Demencijų pasiskirstymas pagal priežastis

Kraujagyslinė demencija

Mišri demencija

Alzheimerio liga

Kitos ligos

Parkinsono liga

Piko liga

Trys dažniausiai nustatytos demencijos: kraujagyslinė, mišri ir demencija sergant

Alzheimerio liga. Iš visų tiriamųjų, kuriems diagnozuota demencija sergant AL, 95,2 proc. buvo vėlai

prasidėjusi AL (N=20) ir tik vienam pacientui, 4,8 proc. – anksti prasidėjusi AL (3 pav.).

Kraujagyslinės demencijos tipai ir paplitimas: subkortikinė KD - 64,9 proc. (N=37), kita KD 21,1

proc. (N=12), mišri kortikinė ir subkortikinė KD 14,0 proc. (N=8) (4 pav.).

Kognityvinių funkcijų sutrikimai ir demografiniai rodikliai

Dispersinės analizės rezultatai atskleidė, kad yra statistiškai reikšmingas ryšys tarp diagnozės

ir pacientų amžiaus (Anova statistika F(2, 199)=13,174, p<0,001). Pacientai, kuriems diagnozuota

95,2

proc.

4,8

proc.

3 pav. Demencija sergant

Alzheimerio liga

Vėlai prasidėjusi AL

Anksti prasidėjusi

AL

64,9

proc.

21,1

proc.

14,0

proc.

4 pav. Kraujagyslinė demencija

Subkortikinė KD

Kita KD

Mišri kortikinė ir subkortikinė KD

17

demencija, yra statistiškai reikšmingai vyresni nei tie, kuriems KFS nenustatyta (p=0,001) arba

nustatytas LKS (p<0,001). Pacientų be KFS ir su LKS amžius statistiškai reikšmingai nesiskyrė

(p=0,908).

Pagal nusiskundimų trukmę metais pacientai suskirstyti į keturias grupes: 1 – nusiskundimai

trunka mažiau nei 1 metus, 2 – nuo 1 iki 2 m., 3 – nuo 2 iki 3 m., 4 – 3 ir daugiau metų. 30 pacientų

(19 moterų, 11 vyrų) duomenys nebuvo žinomi, todėl jie į analizę neįtraukti. Pacientų pasiskirstymas

pagal nusiskundimų trukmę pateiktas 3 lentelėje. Iš surinktų duomenų matoma, jog pacientai

dažniausiai kreipėsi į Atminties sutrikimų kabinetą praėjus 3 arba daugiau metų nuo nusiskundimų

pradžios.

Vertinant ryšį tarp šių pacientų grupių: nenustatyta KFS, LKS, demencija ir nusiskundimų

trukmės, naudotas rangų tipo kintamųjų koreliacijos koeficientas Kendall tau-b (tiriamųjų grupės

koduotos 1 - nenustatyta KFS, 2 - LKS, 3 - demencija). Nustatytas teigiamas silpnas ryšys tarp grupių

ir nusiskundimų trukmės – kuo anamnezėje ilgesnį laikotarpį trunka pacientų nusiskundimai, tuo

dažniau nustatyta demencija (koreliacijos koeficientas Kendall τb=0,215, p=0,002). Nenustatyta

statistiškai reikšmingo ryšio tarp pacientų lyties ir nusiskundimų trukmės (Chi-kvadratu testo statistika

χ²=1,762, p=0,623) – pirmą kartą į Atminties sutrikimų kabinetą vyrai ir moterys kreipėsi praėjus

panašiam laikotarpiui nuo skundų pradžios.

Taip pat vertintas ryšys tarp pacientų nusiskundimų trukmės ir gyvenamosios vietos (miestas,

miestelis, kaimas). Statistiškai reikšmingo ryšio nenustatyta (Chi-kvadratu kriterijaus statistika

χ²=3,455, p=0,750). Negalime teigti, kad konkretaus tipo gyvenvietėje gyvenančių pacientų

nusiskundimai truktų ilgesnį laiką ir jie delstų kreiptis pagalbos į specialistus.

Ieškota sąsajų tarp pacientų išsilavinimo ir kognityvinių funkcijų sutrikimų. Nustatytas

statistiškai reikšmingas silpnas neigiamas ryšys tarp KFS ir išsilavinimo – demencija sergantiems

pacientams būdingas žemesnis išsilavinimas (koreliacijos koeficientas Kendall τb= -0,297, p<0,001).

Kognityvinių funkcijų sutrikimai ir gretutinės būklės

Tiriant, ar pacientams su KFS, būdingos tam tikros gretutinės patologijos, analizėje taikytas

Chi-kvadratu (χ²) kriterijus. Detaliau analizuoti 191 paciento sveikatos būklės duomenys (pacientų,

kuriems nustatytas LKS, mišri demencija, demencija sergant Alzheimerio liga, kraujagyslinė

3 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal nusiskundimų trukmę

Lytis Iki 1 m. [1 – 2) m. [2 – 3) m. 3 ir daugiau m.

Moterys 4 (3,0 proc.) 22 (16,7 proc.) 32 (24,2 proc.) 74 (56,1 proc.)

Vyrai 2 (5,0 proc.) 7 (17,5 proc.) 6 (15,0 proc.) 25 (62,5 proc.)

Visi 6 (3,5 proc.) 29 (16,9 proc.) 38 (22,1 proc.) 99 (57,5 proc.)

18

demencija, taip pat kuriems KFS nenustatyti). Aptariamų gretutinių būklių, su kuriomis rasti

statistiškai reikšmingi ryšiai, dažnis nurodytas 4 lentelėje.

Iš 191 paciento 37 (19,37 proc.) anamnezėje yra buvęs galvos smegenų insultas. Nustatytas

statistiškai reikšmingas ryšys tarp tiriamų grupių ir insulto (χ²=21,617, p<0,001). Sergantiems

kraujagysline demencija statistiškai reikšmingai dažniau buvęs galvos smegenų insultas (38,6 proc.

pacientų) nei likusioms pacientų grupėms: pacientams be KFS (χ²=6,181, p=0,013), sergantiems LKS

(χ²=4,766, p=0,029), AL (χ²=11,289, p=0,001), mišria demencija (χ²=10,475, p=0,001).

Analizuojant kardiovaskulinių ligų ir kognityvinių funkcijų veiklos sutrikimų sąsajas,

statistiškai prasmingas ryšys atrastas su išemine širdies liga (IŠL) (χ²=15,833, p=0,003) ir hipertenzine

liga (χ²=13,487, p=0,009). Pacientai su LKS, statistiškai reikšmingai dažniau serga IŠL nei pacientai

be KFS (28,6 proc., χ²=4,692, p=0,030). KD sergantiems pacientams ši liga diagnozuota statistiškai

reikšmingai dažniau nei pacientams be KFS (28,6 proc., χ²=11,461, p=0,001) ir sergantiems demencija

dėl AL (χ²=8,193, p=0,004). Mišria demencija sergantiems IŠL dažnesnė nei pacientams be KFS

(χ²=4,970, p=0,026). Su visomis tiriamųjų grupėmis susijusi HL išskyrus demenciją sergant AL:

pacientai be KFS (χ²=7,207, p=0,007), su LKS (χ²=11,591, p=0,001), mišria demencija (χ²=7,208,

p=0,007), KD (χ²=6,673, p=0,01). Nenustatyta statistiškai reikšmingo ryšio tarp tiriamų grupių ir

miokardo infarkto (χ²=1,821, p=0,769), širdies nepakankamumo (χ²=3,969, p=0,410).

Rezultatų analizė rodo, kad nebuvo statistiškai reikšmingų sąsajų tarp kognityvinių funkcijų

veiklos sutrikimų ir endokrininių ligų: cukrinio diabeto (χ²=1,901, p=0,754), netoksinės mazginės

strumos (χ²=3,326, p=0,505), hipotirozės (χ²=1,320 , p=0,858).

Egzistuoja statistiškai reikšmingas ryšys tarp KFS ir šlapimo nelaikymo (χ²=30,348,

p<0,001). Poriniai palyginimai tarp skirtingų diagnozių tiriamųjų grupių atskleidė, kad sergantys KD

statistiškai reikšmingai dažniau nelaiko šlapimo nei pacientai be KFS (χ²=22,254, p<0,001) ar turintys

lengvą kognityvinį sutrikimą (χ²=11,737, p=0,001). Asmenys, sergantys mišria demencija, statistiškai

reikšmingai dažniau nelaiko šlapimo nei tiriamieji be KFS (χ²=14,803, p<0,001) ar turintys LKS

(χ²=6,018, p=0,014). Sergantys AL dažniau nelaiko šlapimo nei pacientai be KFS (χ²=7,179, p<0,007).

Nėra statistiškai reikšmingo ryšio tarp pacientams nustatyto KFS ir inkstų funkcijos nepakankamumo

(χ²=1,692, p=0,792).

Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp KFS ir griuvimų (χ²=18,594, p=0,001). Poriniai

palyginimai tarp skirtingų diagnozių grupių atskleidė, kad pacientams, kuriems diagnozuota KD,

statistiškai reikšmingai dažniau būdingi griuvimai nei asmenims be KFS (χ²=11,466, p=0,001), su LKS

(χ²=9,198, p=0,002) ar demencija sergant AL (χ²=7,039, p=0,008). Griuvimai yra siejami su

kraujagyslinės demencijos diagnoze. Anamnezėje buvusios galvos traumos neturėjo sąsajų su KFS

(χ²=4,624, p=0,328).

19

Ieškant sąsajų tarp įvairaus sunkumo KFS ir kitų psichiatrinių ligų, statistiškai reikšmingas

ryšys su organine depresija (χ²=6,686, p=0,083) nenustatytas. Taip pat nebuvo sąsajų su įvairiomis

onkologinėmis ligomis (χ²=5,952, p=0,203), anemijomis (χ²=4,025, p=0,403), dislipidemijomis

(χ²=13,617, p=0,092).

Atliktoje galvos smegenų KT nustatyti seni išeminiai lakūnariniai pakitimai sietini su

kognityvinių funkcijų sutrikimai (χ²=69,041, p<0,001). Sergantiems kraujagysline demencija

statistiškai reikšmingai dažniau nustatyti seni išeminiai lakūnariniai pakitimai galvos smegenų KT nei

pacientams su mišria demencija (χ²=43,499, p<0,001), ar demencija sergant AL (χ²=23,390, p<0,001).

4 lentelė. Gretutinių patologijų, būklių dažnis

Gretutinė

patologija

Diagnozė (N, proc. pagal diagnozę)

KFS

nenustatyta LKS

Demencija

sergant AL

Mišri

demencija

Kraujagyslinė

demencija

Insultas

Nėra 30 (85,7%) 26 (83,9%) 21 (100%) 42 (89,4%) 35 (61,4%)

Yra 5 (14,3%) 5 (16,1%) 0 5 (10,6%) 22 (38,6%)

IŠL

Nėra 25 (71,4%) 14 (45,2%) 15 (71,4%) 22 (46,8%) 20 (35,1%)

Yra 10 (28,6%) 17 (54,8%) 6 (28,6%) 25 (53,2%) 37 (64,9%)

HL

Nėra 9 (25,7%) 5 (16,1%) 13 (61,9%) 13 (27,7%) 17 (29,8%)

Yra 26 (74,3%) 26 (83,9) 8 (38,1%) 34 (72,3%) 40 (70,2%)

Šlapimo

nelaikymas

Nėra 35 (100%) 28 (90,3%) 17 (81%) 31 (66,0%) 31 (54,4%)

Yra 0 3 (9,7%) 4 (19%) 16 (34,0%) 26 (45,6%)

Griuvimai

Nėra 29 (82,9%) 25 (80,6%) 17 (81,0%) 30 (63,8%) 27 (47,4%)

Yra 6 (17,1%) 6 (19,4%) 4 (19,0%) 17 (36,2%) 30 (52,6%)

Seni išeminiai

lakūnariniai

pakitimai

Nėra 29 (82,9%) 27 (87,1%) 21 (100%) 47 (100%) 22 (38,6%)

Yra 6 (17,1%) 4 (12,9%) 0 0 35 (61,4%)

Kognityvinių funkcijų sutrikimai ir MMSE testo rezultatai

Dispersinės analizės rezultatai rodo, kad MMSE vertinimas tinkamai diferencijuoja pacientus,

turinčius skirtingą kognityvinių funkcijų sutrikimo laipsnį (Anova statistika F(4, 186)=70,955,

p<0,001). MMSE balų vidurkiai nurodyti 5 lentelėje. Bet kurį demencijos sutrikimą turinčių asmenų

MMSE balai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05)

20

5 lentelė. MMSE balų vidurkiai esant skirtingiems KFS

Sveiki LKS

Demencija

sergant AL

Mišri

demencija

Kraujagyslinė

demencija

MMSE balas

(vidurkis±

stand.

nuokrypis)

27,29±1,38 24,58±2,12 14,10±6,26 16,21±4,06 16,12±5,20

Analizuojant MMSE vertinimo ir tiriamųjų išsilavinimo sąsajas, naudotas Spearman

koreliacijos koeficientas. Kognityvinių funkcijų sutrikimo neturinčių asmenų grupėje išsilavinimas su

MMSE vertinimo balu statistiškai reikšmingai nesusijęs (Spearman ρ= -0,062, p=0,741). LKS turinčių

tiriamųjų grupėje MMSE vertinimai nuo išsilavinimo taip pat nepriklauso (Spearman ρ=0,273,

p=0,144). Mišrią demenciją turinčių pacientų grupėje MMSE vertinimas silpnai teigiamai susijęs su jų

išsilavinimu (Spearman ρ=0,357, p=0,020). Pacientų, kuriems diagnozuota demencija sergant

Alzheimerio liga, MMSE vertinimas statistiškai reikšmingai nesusijęs su jų išsilavinimu (Spearman

ρ=0,361, p=0,118). Pacientų, kuriems diagnozuota kraujagyslinė demencija, MMSE vertinimas

teigiamai susijęs su jų išsilavinimu (vidutinio stiprumo ryšys: Spearman ρ=0,582, p<0,001) – kuo

aukštesnį išsilavinimą turi kraujagysline demencija sergantis asmuo, tuo geresni jo MMSE vertinimo

rezultatai. Mišria ir kraujagysline demencija sergančių pacientų MMSE vertinimo rezultatai priklauso

nuo jų išsilavinimo – kuo aukštesnis pacientų išsilavinimas, tuo geresni MMSE rezultatai.

21

REZULTATŲ APTARIMAS

Šiame tyrime nustatyta, kad iš 202 dėl atminties sutrikimų besikreipusių pacientų 82,7 proc.

nustatyti kognityvinių funkcijų sutrikimai. Lyginant su užsienio šalies atminties klinikos duomenimis,

rezultatai skiriasi. Ten atminties sutrikimų nustatyta tik 28,8 proc. pacientų. Tačiau reikia atkreipti

dėmesį, kad skiriasi tirtų pacientų vidutinis amžius. Atliktame tyrime vidutinis pacientų amžius

77,63±7,49 m., o kitame tyrime – 52,31±17,97 [12]. Literatūros duomenimis KFS susiję su vyresniu

amžiumi [11].

Didžiausią dalį, 41,9 proc., sudarė pacientai, kuriems nustatyta kraujagyslinė demencija (KD)

(N=57). Antra pagal dažnį - mišri demencija, 34,6 proc. (N=47), trečia – demencija sergant

Alzheimerio liga, 15,4 proc. (N=21). Pasiskirstymas pagal priežastis, lyginant su kitų šalių

duomenimis, skiriasi. Daugelyje kitų šalių tyrimų demencija sergant Alzheimerio liga yra vyraujanti,

rečiau diagnozuojama kraujagyslinių ir mišrių demencijų [5, 6]. Čekijoje 2014 metais atliktame tyrime

nustatyta, jog dažniausia demencijos rūšis buvo KD – 49,6 proc., o dėl AL - 42,6 proc. Lengvas

kognityvinis sutrikimas nustatytas 15,4 proc. (N=31). Panašus LKS paplitimas ambulatorinėje

grandyje nustatytas ir Vokietijoje [13].

Nustatyta, kad demencija susijusi su vyresniu paciento amžiumi (p=0,001) bei žemesniu

išsilavinimu (p<0,001). Kituose atliktuose tyrimuose taip pat nurodoma, jog vyresnis amžius ir

žemesnis išsilavinimas yra demencijos rizikos veiksniai [20].

Pagal surinktus duomenis matoma, jog pacientai į Atminties sutrikimų kabinetą dažniausiai

kreipėsi praėjus 3 arba daugiau metų nuo nusiskundimų pradžios. Tik nedidelė dalis 3,5 proc. tiriamųjų

kreipėsi dėl atminties sutrikimų praėjus mažiau nei 1 metams nuo nusiskundimų pradžios. Taip pat

nustatyta, jog kuo ilgiau pacientai nesikreipia dėl atminties sutrikimų nuo jų pradžios, tuo dažniau

nustatoma demencija (koreliacijos koeficientas Kendall τb=0,215, p=0,002). Tai parodo uždelstą ligos

diagnozavimą. Šios ir kitos problemos, susijusios su vėlyva diagnostika bei gydymu, aptariamos ir

kitose šalyse [9, 19]. Nenustatyta statistiškai reikšmingo ryšio tarp pacientų lyties ir nusiskundimų

trukmės (Chi-kvadratu testo statistika χ²=1,762, p=0,623) – pirmą kartą į Atminties sutrikimų kabinetą

vyrai ir moterys kreipėsi praėjus panašiam laikotarpiui nuo skundų pradžios.

Vertintas ryšys tarp pacientų nusiskundimų trukmės ir gyvenamosios vietos siekiant

išsiaiškinti, ar kaime gyvenantys žmonės ilgiau delsia kreiptis į gydytojus. Literatūros duomenimis,

toliau nuo gydymo įstaigų, kaimuose gyvenantys bei reikalingo važiavimui transporto neturintys

žmonės ilgiau nesikreipia į gydytojus [9]. Tačiau šiame tyrime statistiškai reikšmingo ryšio nenustatyta

(Chi-kvadratu kriterijaus statistika χ²=3,455, p=0,750).

Lyginant keturias tiriamųjų grupes (pacientai be KFS, turintys LKS, sergantys mišria

demencija, kraujagysline demencija ir demencija sergant AL) su gretutinėmis būklėmis, gautos tokios

22

statistiškai reikšmingos sąsajos: LKS sietinas su IŠL ir HL; KD susijusi su insultais, IŠL, HL, šlapimo

nelaikymu, griuvimais bei išeminiais lakūnariniais pakitimais KT; Mišri demencija turi sąsajų su IŠL,

HL, šlapimo nelaikymu; Demencijai sergant AL buvo nustatyta tik viena sąsaja - šlapimo nelaikymas.

Atlikto tyrimo metu gautos KFS sąsajos su gretutinėmis būklėmis sutapo su kituose moksliniuose

darbuose nurodytais faktoriais [17, 18]. Tačiau kai kuriais atvejais statistiškai reikšmingų ryšių

nenustatyta su literatūroje nurodomais rizikos veiksniais: cukriniu diabetu, dislipidemija, depresija ir

kt. [18, 24]. Kiti demencijų tipai (sergant Parkinsono, Piko ar kitomis ligomis) nebuvo analizuojami

dėl mažo tiriamųjų skaičiaus.

23

IŠVADOS

1. Iš 202 pacientų 82,7 proc. nustatyti kognityvinių funkcijų sutrikimai: 15,4 proc. - lengvas

kognityvinis sutrikimas, 67,3 proc. – demencija: sunki (10,4 proc.), vidutinio sunkumo (48,5

proc.), lengva (8,4 proc.).

2. Dažniausiai nustatyta kraujagyslinė demencija - 41,9 proc. atvejų, rečiau mišri demencija –

34,6 proc. ir demencija sergant AL – 15,4 proc. Dažniausia kraujagyslinės demencijos rūšis –

subkortikinė, 64,9 proc.

3. Demencija siejama su vyresniu pacientų amžiumi (p<0,001) ir žemesniu išsilavinimu

(p<0,001). LKS sietinas su IŠL, HL. KD susijusi su insultais, IŠL, HL, šlapimo nelaikymu,

griuvimais, išeminiais lakūnariniais pakitimais KT. Mišri demencija turi sąsajų su IŠL, HL,

šlapimo nelaikymu. Demencijai sergant AL būdingas šlapimo nelaikymas.

24

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. World health organisation. Definition of an older or elderly person [žiūrėta 2015.12.20].

Prieiga internete: http://www.who.int/healthinfo/survey/ageingdefnolder/en/.

2. Lietuvos statistikos departamentas. Nuolatinių gyventojų skaičius pagal lytį ir amžiaus grupes

apskrityse ir savivaldybėse metų pradžioje (XLSX), 2015 [žiūrėta 2015.12.20]. Prieiga

internete: http://osp.stat.gov.lt/temines-lenteles19.

3. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. V-82

“Dėl nacionalinės mokslo programos “Sveikas senėjimas” patvirtinimo”. [žiūrėta 2016.05.01]

Prieiga internete:

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/8b5db9b0ad2811e4b1d79f4bef60993c

4. Damuleviciene G, Lesauskaite V, Knasiene J, Macijauskiene J. Use of technologies in

maintaining autonomy of frail older persons. Medicina (Kaunas). 2010;46 Suppl 1:35-42.

5. Van der Flier WM, Scheltens P. Epidemiology and risk factors of dementia. J Neurol

Neurosurg Psychiatry. 2005 Dec; 76(Suppl 5): v2–v7.

6. Rizzi L, Rosset I, Roriz-Cruz M. Global epidemiology of dementia: Alzheimer's and vascular

types. Biomed Res Int. 2014;2014:908915.

7. Macijauskienė J, Spūdytė K. Globėjų, slaugančių demencija sergančius asmenis

psichosocialinio streso vertinimas. Sveikatos mokslai. 2006, 4: 270-274.

8. Varela G, Varona L, Anderson K, Sansoni J. Alzheimer's care at home: a focus on caregivers

strain. Prof Inferm. 2011 Apr-Jun;64(2):113-7.

9. Bradford A, Kunik ME, Schulz P, Williams SP, Singh H. Missed and delayed diagnosis of

dementia in primary care: prevalence and contributing factors. Alzheimer Dis Assoc Disord.

2009 Oct-Dec;23(4):306-14.

10. Mol ME, van Boxtel MP, Willems D, Verhey FR, Jolles J. Subjective forgetfulness is

associated with lower quality of life in middle-aged and young-old individuals: a 9-year

follow-up in older participants from the Maastricht Aging Study. Aging Ment Health. 2009

Sep;13(5):699-705.

11. Montejo P, Montenegro M, Fernandez MA, Maestu F. Subjective memory complaints in the

elderly: Prevalence and influence of temporal orientation, depression and quality of life in a

population-based study in the city of Madrid. Aging Ment Health. 2011 Jan;15(1):85-96.

12. Arbabi M, Zhand N, Eybpoosh S, Yazdi N, Ansari S, Ramezani M. Correlates of memory

complaints and personality, depression, and anxiety in a memory clinic. Acta Med Iran.

2015;53(5):270-5.

25

13. Luck T, Riedel-Heller SG, Kaduszkiewicz H, Bickel H, Jessen F, Pentzek M et al. Mild

cognitive impairment in general practice: age-specific prevalence and correlate results from the

German study on ageing, cognition and dementia in primary care patients (AgeCoDe). Dement

Geriatr Cogn Disord. 2007;24(4):307-16.

14. Juncos-Rabadán O, Pereiro AX, Facal D, Lojo C, Caamaño JA, Sueiro J et al. Prevalence and

correlates of mild cognitive impairment in adults aged over 50 years with subjective cognitive

complaints in primary care centers. Geriatr Gerontol Int. 2014 Jul;14(3):667-73.

15. Viesulaitė B, Kaubrys G, Audronytė E, Žalienė S. Lengvo kognityvinio sutrikimo diagnostika

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose 2003-2009 metais. Neurologijos seminarai

2010; 14(46): 250-256.

16. Staekenborg SS, Koedam EL, Henneman WJ, Stokman P, Barkhof F, Scheltens P, van der Flier

WM. Progression of mild cognitive impairment to dementia: contribution of cerebrovascular

disease compared with medial temporal lobe atrophy. Stroke. 2009 Apr;40(4):1269-74.

17. Keyimu K, Zhou XH, Miao HJ, Zou T. Mild cognitive impairment risk factor survey of the

Xinjiang Uyghur and Han elderly. Int J Clin Exp Med. 2015; 8(8): 13891–13900.

18. Lopez OL, Jagust WJ, Dulberg C, Becker JT, DeKosky ST, Fitzpatrick A. Risk factors for mild

cognitive impairment in the Cardiovascular Health Study Cognition Study: part 2. Arch Neurol.

2003 Oct;60(10):1394-9.

19. Luzny J, Holmerova I, Wija P, Ondrejka I. Dementia Still Diagnosed Too Late - Data from the

Czech Republic. Iran J Public Health. 2014 Oct;43(10):1436-43.

20. Llibre Jde J, Fernández Y, Marcheco B, Contreras N, López AM, Otero M. Prevalence of

Dementia and Alzheimer's Disease in a Havana Municipality: A Community-Based Study

among Elderly Residents. MEDICC Rev. 2009 Apr;11(2):29-35.

21. Anang JB, Gagnon JF, Bertrand JA, Romenets SR, Latreille V, Panisset M. Predictors of

dementia in Parkinson disease: a prospective cohort study. Neurology. 2014 Sep

30;83(14):1253-60.

22. Aarsland D, Kurz MW. The epidemiology of dementia associated with Parkinson disease. J

Neurol Sci. 2010 Feb 15;289(1-2):18-22.

23. EL Cunningham, B McGuinness, B Herron, AP Passmore. Dementia. Ulster Med J. 2015 May;

84(2): 79–87.

24. Chandra M, Anand KS. Vascular disease burden in Indian subjects with vascular dementia.

Australas Med J. 2015 Jul 31;8(7):227-34.

25. Pikūnienė I, Viršilas M, Gleiznienė R. Kraujagyslinė demencija. Medicinos teorija ir praktika.

2015 T.21 (41): 487-495.

26. Zekry D, Gold G. Management of mixed dementia. Drugs Aging. 2010 Sep 1;27(9):715-28.

26

27. Robinson L, Tang E, Taylor JP. Dementia: timely diagnosis and early intervention. BMJ. 2015

Jun 16;350:h3029.

28. Kriščiūnaitė D, Pauza V, Mikalauskienė L. Demencijos: diagnostika pirminėje sveikatos

priežiūros grandyje. Kaunas: JMTK;2004;