Lkas zinios 97 98

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 97-98

Tęstinis leidinys 2015 m. rugsėjis

„Želdynų erdvė – 2015“ RokiškyjeLietuvos kraštovaizdžio architek-

tų sąjungos (LKAS) nariai kasmet rudenį surengia išvyką į kurį nors Lietuvos rajoną. Tos išvykos turi pavadinimą „Želdynų erdvė“. 2015 m. rugsėjo 4-5 dienomis LKAS na-riai suvažiavo į Rokiškį apžiūrėti miesto ir jo apylinkių, pabendrauti su Rokiškio bendruomenės atstovais ir rajono savivaldybės darbuotojais. Aktyviais pokalbių dalyviais buvo naujasis Rokiškio rajono meras An-tanas Vagonis, vyr. architektė Dan-guolė Dagienė, vyr. specialistė Au-dronė Gavėnienė, rajono Tarybos narė Jūratė Čypienė ir kiti. Rokiškio krašto muziejaus darbuotojos Onos Mackevičienės vedami „Želdynų erdvės“ dalyviai gerai apžiūrėjo Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčią. Šventoriuje neseniai nukirto daug medžių. Iš ponios O. Mackevičienės

teko girdėti, kad visuomenė svarsto, kaip ir ką reikės pasodinti šventoriu-je. Tai labai įdomus uždavinys kraš-tovaizdžio architektams, tačiau iki šiol neteko girdėti, kad būtų viešai svarstoma šventorių tvarkymo klau-simai.

Nuo bažnyčios keliavome į dva-ro rūmus, kuriuose įsikūręsKrašto muziejus. Promenada suplanuota vedant taką per jos vidurį. Suolai

orientuoti į taką, vienas prieš kitą, veja, medžiai ir žemai nugenėtų krūmų gyvatvorė – suolų užnuga-ryje. Nutiesus du lygiagrečius takus juostos pakraščiais arba vieną asi-metriškai, būtų susidariusios jau-kios želdyno erdvės. Lankytojas at-sisėdęs ant suolo matytų vejos plotą ir medžius, o užnugaryje krūmai suteiktų jam ramumo ir atskirumo jausmą.

2007 metų rudenį būdami Ro-kiškio dvare žavėjomės puikiu vejos parteriu priešais rūmus. Dabar, po parko atnaujinimo, ėjome palaido žvyro taku, matėme parterio puo-šybos apraiškas: siauras raudonų begonijų lysves palei takus ir į par-terį įsmeigtus elektros apšvietimo stulpus. Prieš rūmus dar ir apskritas rožynas. Bandoma atkurti (o iš tie-sų pamėgdžioti) senovę, pagražinti

Promenada suplanuota vedant taką per jos vidurį. Rokiškis, 2015 09 04.

Išvykos dalyviai Onuškio dvare. Griūvantys Onuškio dvaro rūmai. 2015 09 04 Manto Pilkausko nuotraukos

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 97-98 2015 m. rugsėjis2

parterį, bet tuo pat metu jis netenka monumentalumo, šiandien mums brangaus paprastumo ir logikos.

Rūmuose su ypatinga išmone mus pavaišino Rokiškio sūriais, aprodė dvaro valgomąjį su indauja ir puošnioje salėje pasikalbėjome su rajono savivaldybės vadovais ir specialistais. Susitikimo metu buvo paklausta vyr. architektės D. Da-gienės, kas projektavo L. Šepkos ir kitus naujuosius Rokiškio parkus. Atsakyta, kad buvo projektuojama savo jėgomis. Vėliau kuluaruose teko daugiau sužinoti. Pasirodo, kad Rokiškio želdynus projektuoja savivaldybės darbuotoja Audronė Gavėnienė, 1993 m. baigusi Lietu-vos žemės ūkio akademijos (dabar Aleksandro Stulginskio universite-to) Miškų fakultetą. Kurį laiką ji dirbo Rokiškio savivaldybės kraš-tovaizdžio architekte, o dabar jau 15 metų kuruoja paminklotvarkos sritį.

Antroje dienos pusėje buvo įdo-mu aplankyti dviejų šiaurės Lie-tuvos dvarų sodybas. Išvažiavome Juodupės kryptimi. Už 24 km pra-važiavome Onuškio bažnytkaimį ir sustojome prie Onuškio dvaro. Griūvančių rūmų vaizdas nepakar-tojamas. Tai paminklas Lietuvos dvarams, jų naikinimui ir šių dienų paminklosaugai. Vietovė minima nuo 1529 m. Dvaro valdytojais ar savininkais yra buvę Mleckiai, Ra-jeckai, Kaminskai, o nuo XIX a. antros pusės – Komarai. Visą laiką galvoju, ką reikėtų daryti, kad rūmų griuvimo procesas būtų sustabdy-tas, griuvėsiai būtų konservuoti ir išsaugoti ateities kartoms.

Pavažiavę dar 3 km pasiekėme Ilzenbergo dvarą, kuris įsikūręs vi-dutiniškai kalvotose ir daubotose moreninėse aukštumose. Šiaurinį dvaro sodybos pakraštį skalauja 38 ha dydžio Ilgio ežeras, per kurio vidurį pravesta valstybinė siena ski-rianti Latviją nuo Lietuvos. Ežere esanti taip vadinamoji Meilės sala priklauso dvarui. Į ją nutiestas pan-

toninis lieptas. Į pietus nuo dvaro telkšo Apvalaso ežeras.

Sena dvaro istorija siekia XVI a. pradžią. Nuo 1515 m. dvarą šim-tą metų valdė bajorų fon Kersen-brockų giminė.Po to savininkai keitėsi iki 1687 m. kol dvarą perė-mė bajorų von Orgies-Rutenbergų giminė, o 1863–1896 m. – gele-žinkelio inžinierius N. N. Fuchsas (N.N.Fuchs). 1896–1940 m. dvarą valdė bajorų Dimšų giminė. 1940-1941 m. dvaras buvo konfiskuotas. 2003 m. įkurtas UAB „Ilzenbergo dvaras“.

Šiuolaikinio panaudojimo po-žiūriu Ilzenbergo dvaras yra prie-šingybė Onuškio dvarui. Ilzenbergo dvaras yra atkuriamas, į jį sugrįžo

ūkinė veikla, diegiamos naujos ūki-ninkavimo formos, ūkiniai pastatai atstatomi, naudojamos naujos sta-tybinės medžiagos, tačiau, kaip pa-prastai, neišvengiama ir senovinių pavidalų imitacijos.

Praėjus porai savaičių po mūsų apsilankymo Ilzenbergo dvaras at-šventė 500 metų jubiliejų. Dva-ro savininką Vaidą Barakauską su žmona Rūta sveikino aukšti svečiai: Lietuvos Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Latvijos Saimos Pir-mininkė Inara Mūrniece, Lietuvos Žemės ūkio ministrė Virginija Bal-traitienė, Rokiškio rajono meras Antanas Vagonis. Tarp svečių buvo ir LKAS narys dr. Laimutis Januš-kevičius.

Vakare LKAS išvykos daly-viai rinkosi į Rokiškio kultūros centro vestibiulį, kuriame įvy-ko plenero „Genius loci – Vietos matymas“(2015 08 22-29) darbų par o dos atidarymas. Plenero rengė-jai pavadinimui pasirinko lotynišką posakį Genius loci (Vergilius). Šis posakis į lietuvių kalbą paprastai verčiamas „Vietos dvasia“, o verta-las „Vietos matymas“ vargu ar buvo taisyklingas ir tinkamas panau-doti. Parodoje eksponuojama 12 tapybos drobių, 3 kraštovaizdžio architektųpasiūlymų lakštai, foto-nuotraukos. Rokiškio plenero kū-rybinėje grupėje dalyvavo tapytojai Aldona Dobrovolskienė, Viktoras Binkis, Valdemaras Stupakas (Val-demar Stupak), fotografas Ričardas Šileika, kraštovaizdžio architektai Vaiva Deveikienė, Goda Chara-ciejienė, Karolis Grušas, Indra Bie-liūnaitė, grafikė Vaida Kunigėlytė. Tapytojai savo drobėse perteikė Rokiškio gamtą,nuotaikas, miesto koloritą. Kraštovaizdžio architektų pagrindinė tema – Laukupės upe-lio pakrančių tvarkymas. Kiti klau-simai: senosios medinės architek-tūros puoselėjimas, miesto erdvių tvarkymas.

Šeštadienio rytą LKAS nariai išvyko po Rokiškio apylinkes pasi-

Atstatomi Ilzenbergo dvaro rūmai. 2015 09 04.

Ilzenbergo dvaro parkas. Laiptai prie liepto.

Lieptas į Meilės salą.

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 97-982015 m. rugsėjis 3

dairyti. Pirmiausiai sustojome Obe-liuose. Tai miestelis 15 km į rytus nuo Rokiškio kalvotose moreninėse ežeruotose aukštumose prie Obelių ežero, Kriaunos upės ir Radviliškio-Daugpilio geležinkelio. Sustojome centre prie autobusų stoties. Čia pat ir nedidelis parkas prie Rastupio upelio buvusio dvaro žemėje. Infor-maciniame stende parašyta, kad tai „Viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtra Obeliuose teri-torijoje prie Rastupio upelio“. Ši pašlapusi teritorija sutvarkyta pasi-telkus Europos Sąjungos lėšas. Joje pastatyta lauko tualetas, trys tilteliai, suoliukai, 400 kv m automobilių stovėjimo aikštelė, dviračių aikštelė su stovais, penkios medinės pavė-sinės, trinkelių šaligatviai, akmeni-mis apipavidalintas Ramintos šalti-nisir pora liaudies meno skulptūrų.Teko pasikalbėti su Obelių seniūnu Eugenijumi Norkūnu. Paklausiau, kas projektavo šį mažą parką. Jis sakė, kad viską padarė savo jėgomis ir pridūrė, kad tokius dalykus ir jie patys pajėgūs suprojektuoti. Seniū-nas papasakojo apie prie upelio sto-vinčias molines skylėtas „degančias skulptūras“. Per šventes į jas pri-kraunama malkų ir uždegama. Pati-riama neregėtų įspūdžių. Skulptūrų

sumanytojas yra vietinis dailės mo-kytojas Rimvydas Pupelis viską pa-daręs su savo mokiniais. Toliau ma-tyti ežero vandenys, bet pakrantės apaugusios meldais ir lankytojams neprieinamos. Parke auga senų me-džių, bet naujų želdinių neteko pa-matyti. Matyt želdiniai „infrastruk-tūrai“ nepriklauso. Ypač pasigedau bent jau krūmų juostos tarp kelio ir pavėsinių.Dailininkas Obeliuose pripažintas ir dirba savo darbą, o vietinių kraštovaizdžio architektų nėra ir todėl želdynus projektuoja patys administracijos darbuotojai.

Apžiūrėję bažnyčios šventorių, kolegos Stepono Deveikio vedami, važiavome į Latviją. Ten etninėse sėlių ir lietuvių žemėse, prie kelio iš Eglaitės į Subatą yra Červonkos kai-mas, kurio kapinėse palaidotas 31 savanoris, žuvęs už Lietuvos nepri-klausomybę. Pulkininko leitenanto Vytauto Augustausko ir kapitono P. Jakšto iniciatyva ir rūpesčiu 1932 m. spalio 2 d. atidengtas paminklas ten palaidotiems Lietuvos kariams. Betoninį 6,5 m aukščio paminklą sukūrė lietuvių skulptorius Stasys Stanišauskas (1899-1941). Pamin-klo viršuje lietuvių ir latvių kalbo-mis užrašyta „Žuvusiems Lietuvos kariams 1919-1920“, o apačioje

lietuvių kalba „Keleivi, pasakyk Lietuvai, kad mes žuvome ginda-mi Tėvynę“. Kaimo kapinaitės yra ant kalvos, aptvertos, su metaliniais vartais. Lietuvių karių paminklas iš-liko nesunaikintas per visą sovietų okupaciją, o ir dabar gerai prižiūri-mas. Gal būt tektų tik apgailestauti, kad karių kapelius užuot apsodinus patvaresnėmis daugiametėmis gėlė-mis, imamasi uždengti akmeninė-mis plokštėmis. Šalia kapinių stovi kryžius Alūkstos (lat. Ilūkste) pulko Lietuvių kuopos partizanams, žuvu-siems 1945 m. liepos 25 d. ir rugsė-jo 28 d. Raudinės miške Latvijoje.

Sugrįžę į Obelius pietavome se-name malūne. Ten visi daug kal-bėjome apie mūsų profesijos atei-tį, bendradarbiavimo su Rokiškio savivaldybe galimumus (žr. 6 psl. LKAS pirmininko Alvydo Mituzo pareiškimą).

Po pietų nuvažiavome prie Sar-tų ežero ir kopėme į aukštą metali-nį apžvalgos bokštą. Iš aukštai toli matyti, patrauklu pasidairyti. Nuo Sartų dauguma „Želdynų erdvės“ dalyvių nuvažiavo į Anykščių šilelį Lajų taku pasivaikščioti. Šio repor-tažo autoriai toliau vykdė progra-moje numatytų želdynų lankymą. Pirmiausiai užsukome į Kriaunas.

Paminklas Lietuvos kariams Červonkos kapinėse Latvijoje. 2015 09 05 Kryžius Lietuvos partizanams prie Červonkos kapinių Latvijoje. Manto Pilkausko nuotraukos.


Visai neseniai baigta pertvarkyti centrinė aikštė priešais bažnyčią. Aikštę kerta du platūs įstriži takai ir vienas senas takas per centrą, kuris veda į bažnyčią. Vienas trikampis plotas išgįstas akmenimis ir jame pastatyta šulinio imitacija. Greta akmuo žymintis Kriaunų 500 metų jubiliejų. Ant tako pastatyta keletas suolų, naujų medžių ar krūmų kol kas nepasodinta. Juos atstoja puo-dai su gėlėmis. Tipinga kraštovaiz-džio architektūros mėgėjų kūryba.

Iš Kriaunų grįžome į Rokiškio centrą. Rokiškis, ypač centre, yra išpuoselėtas ir sudaro kurortinio miesto įspūdį, tačiau želdynai, kaip ir Obeliuose ar Kriaunose, tvarkomi pagal mėgėjiškus projektus. Aikštė prieš savivaldybę ir Kultūros centrą yra beveik visa išgrįsta trinkelėmis panašiai kaip ir kituose Lietuvos miestuose. Ši aikštė turbūt išsiskiria tuo, kad joje nėra pastatytų suolų. Aikštė nelaukia tų, kurie norėtų čia pailsėti. Tapytoja Aldona Dobro-volskienė plenero metu tapė Rokiš-kio kultūros centro aplinkumą ir po to dalijosi įspūdžiais. Ji pamatė, kad jos kompozicija „aštriais smūgiais sukarpyta“. Taip nutiko todėl, kad Kultūros centro rūmų pasieniu ri-kiavosi eglės. Ji sakė kraštovaizdžio architektams, kad lapuočiai savo forma ir spalvasušvelnintų nuotai-

ką. Kol kas mūsų želdynų kūrėjai, proteguodami aštriaviršūnius spy-gliuočius, negalvoja apie tai, kokią nuotaiką želdyne jie sukuria.Nuo-taikų tyrėjai teigia, kad tanki kūgiš-ka paprastosios eglės laja yra niūri,

erzinanti; retoka skėstašakė papras-tojo ąžuolo – didinga, skatinanti; tanki ovalška mažalapės liepos – ra-minanti; o retos svyrančios karpo-tojo beržo ir baltojo gluosnio lajos nuteikia liūdnai, slopinamai.

Aikštės dalis prie Respublikos gatvės apsodinta krūmų kilimais, kuriuos reikėtų pagirti, bet augalų rūšių pasirinkimą tenka ir pakriti-kuoti. Kalninės pušys yra žemi me-džiai, kurie pasodinti parteryje gana greitai užauga, perauga ir tenka nu-kirsti. Turime žemų žydinčių krū-mų, pvz., paprastasis sidabrakrūmis (Dasiphora fruticosa), Bumaldo japoninė lanksva (Spiraea japonica L.’Bumalda‘), Tunbergo raugerš-kis (Berberis thunbergii), kurie galėtų šiuos kilimus sudaryti. Šioje Rokiškio aikštėje dideliame plote prisodinta raudonlapio Tunber-go raugerškio (Berberis thunbergii ‘Atropurpurea’). Be saiko plintantis raudonlapiai medžiai ir krūmai yra tikra Lietuvos nelaimė. Prigimtinė visų augalų lapų spalva yra žalia. Raudona lapų spalva yra jų apsigi-mimas, kartais vadinamas gamtos klaida. Jie kai kada galėtų būti sodi-nami, bet tik pavieniui arba mažais guotais.

Aplankėme 1985 m. įkurtą par-ką, kuris yra netoli savivaldybės pastato ir Kultūros centro.Parką projektavo savivaldybės specialis-tė Audronė Gavėnienė. Penkerius metus truko medžių sodinimas tal-kų būdu. Dažnai teko atsodinti nu-laužtus ar neprigijusius medelius. 2001-2007 m. Rokiškio krašto mu-ziejus šiame parke vykdė ilgalaikį projektą, kurio tikslas kurti medžio skulptūras skirtas žymiausiam XX a. Lietuvos dievdirbiui Lionginui Šepkai (1907-1985) atminti. Taip parkas gavo L. Šepkos vardą. Per 9 metus parke pastatytos 68 medžio skulptūros, kurias sukūrė liaudies menininkai. Parkas įgijo skulptū-rų parodos paskirtį, todėl jo erdvių tvarkymas yra bene svarbiausias uždavinys. Dabar L. Šepkos par-ko tiesūs takai skersai išilgai raižo

Skveras Kriaunose priešais bažnyčią (Vaizdai link bažnyčios ir nuo bažnyčios). 2015 09 05 Manto Pilkausko nuotraukos

Liongino Šepkos parko vaizdas. 2015 09 04. Jūratės Paragytės nuotrauka

Rokiškio kultūros centras. Plenero darbų parodos atidarymo metu iš kairės Goda Čibiraitė-Cha-raciejienė, Ričardas Šileika, Aldona Dobrovolskienė, Vaida Kunigėlytė, Vaiva Deveikienė, Indra Bieliūnaitė Manto Pilkausko nutrauka


parko teritoriją, visi vieno pločio skirti eiti dviems žmonėms, suo-lai statomi vienas prieš kitą laisvos formos išplatėjimuose. Anksčiau pasodintos medžių alėjos arba me-džiai išrikiuoti ratu menkai dera su neseniai pastatytomis skulptūro-mis. Tvarkant erdves pravartu būtų pasodinti daugiau krūmų, kurie sukurtų daugiau uždarų parko er-dvių ir sudarytų foną skulptūroms. Kiaurai permatomi parkai tapo ma-dingi visoje Lietuvoje. Tenka girdė-ti architektų ir parkų prižiūrėtojų aiškinimus, kad tokiuose parkuose, esą, lengviau stebėti lankytojus, jų elgesį, apsisaugoti nuo nusikalsta-mų veikų.

Savivaldybės administracija, mi-nėdama parko sodinimo pradžios 30-metį, 2015 m. balandžio 21 d. parke pasodino dar 30 medžių (pa-prastųjų ąžuolų ir karpotųjų ber-žų). Reikėtų pastebėti, kad paplitę proginiai medžių sodinimai ardo parkų kompozicijas. Talkininkai gali pagelbėti sodinant miškus, bet parkai yra erdvių meno kūriniai ir projektai turi būti vykdomi kruopš-čiai projekto autorių priežiūroje ir patyrusių sodintojų rankomis.

Pakeliui į Velniakalnį, aplankė-me Rokiškio senąsias kapines, ku-riose nukirsti visi senieji medžiai, augę prie kapinių tvoros. Įspūdis mažų mažiausiai nejaukus. Miru-siųjų erdvė paprastai yra atskirta nuo gyvųjų ir todėl aprėminta tvo-romis ir želdiniais. Erdvės atvėrimas į gyvenamuosius kiemus prieštarau-ja tradicijoms ir sveikai nuovokai. Dabar naujų medžių sodinimas prie kapinių tvoros yra apsunkintas, nes visi patvoriai tankiai užlaidoti. Kraštovaizdžio architektams būtų apie ką pagalvoti ir pasiūlyti, tačiau Rokiškio savivaldybės administra-cija viską palieka seniūnų žiniai. Kaip vėliau paaiškėjo, žmonės, esą, nenori medžių, ypač lapuočių, ku-rie rudenį numeta lapus, užkloja takus ir kapus. Lapus tenka šluoti, nešti į šiukšlių dėžes, nes komposto aikštelių kapinėse paprastai nėra.

kyti Jėzaus Kristaus kančių kelio aplinkumą. Nutiesė pėsčiųjų taką jungiantį visas tris senąsias koplytė-les. Kalvų pašlaitėje prie tvenkinio įtaisyti du šiuolaikiniai teniso kortai padengti sintetine danga, paplūdi-mio tinklinio aikštelės, pastatytos dvi medinės pavėsinės. Prie įėjimo įrengta 30 vietų automobilių stovė-jimo aikštelė. Kalvų šlaituose auga paprastųjų pušų guotai, sodinti dar prieš 15 metų. Želdinių dar teks pasodinti ir nuo jų pasirinkimo ir išdėstymo labai daug priklausys, ar šis parkas Rokiškyje bus pirmaujan-tis, ar stos į mėgėjiškos želdininkys-tės gretas.

LKAS organizuojama „Želdynų erdvė“ kasmet įgyja naujų dalyvių. Šį kartą renginyje dalyvavo„Genius loci“ plenero dalyviai, CPD-LA projekto vykdytojai, Aleksandro Stulginskio universiteto rekreaci-nės miškininkystės ir želdininkystės studijų programų studentai su savo vadovais.

Pabaigoje tenka pripažinti, kad „Želdynų erdvės–2015“ tematiką Rokiškio renginyje gerokai nustel-bė Mokymosi visą gyvenimą pro-grama. Nebuvo laiko apžiūrėti visus programoje numatytus želdynus ir trūko profesinės diskusijos želdynų tvarkymo klausimais.

Regimantas Pilkauskas

Galiausiai nuskubėjome į Vel-niakalnį, kuris buvo įtrauktas į „Želdynų erdvė–2015“ programą, bet liko neaplankytas. O tai bene įdomiausias iš naujų Rokiškyje ku-riamų želdynų, pradėtas kurti 1999 metais, kai Rokiškis šventė 500 metų sukaktį nuo dvaro (miesto) paminėjimo. 1499 m. dvarą valdė Grigalius Astikas. Parko projek-to eskizus kūrė mūsų jau minėtoji Audronė Gavėnienė. Šventės proga parke buvo pasodinta 500 ąžuoliu-kų. Prieš porą metų Velniakalnio (kai kur rašomas naujadaras Vely-kalnio) bendruomenė pradėjo tvar-

Velniakalnio parkas Rokiškyje.Tolumoje – Jėzaus Kristaus kančių kelio koplyčia. 2015

Velniakalnio parkas Rokiškyje (matyti tvenk-inys ir aikštynai). 2015

Aikštė prie Rokiškio rajono savivaldybės ir Kultūros centro. 2015. Audronės Gavėnienės nuotraukos


2015 m. rugpjūčio mėnesio pa-baigos ir rugsėjo pradžios Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) renginiai ir susitikimai Rokiškio rajone buvo apibendrin-ti išvykos dalyvių diskusija (2015-09-05)Obelių malūne. Išsakyta įvairiausių pasiūlymų ir įžvalgų.

Tai, kad Rokiškis ir jo apylin-kės yra svarbibaltų genčių ir tautų bendravimo ir bendradarbiavimo vieta patvirtina ne tik istorija, bet ir dabartis. Vietos statusas įparei-goja puoselėti aplinkumą, pasie-nio rajono kraštovaizdį, kad čia būtų jauku ir gera gyventojamsir svečiams. LKAS renginių dalyviai pamatė daug puikių iniciatyvų, dar daugiau – potencialo. LKAS parašė laišką Rokiškio rajono savi-valdybės merui ir administracijos direktoriui. Štai jis:

Lietuvos kraštovaizdžio ar-chitektų sąjunga (LKAS) dėkoja už galimybę 2015 m. Rokiškyje organizuoti tradicinius LKAS renginius – kraštovaizdžio archi-tektūros, tapybos ir fotografijos plenerą „Genius loci – Vietos ma-tymas“ ir išvažiuojamąjį seminarą „Želdynų erdvė 2015“– už su-teiktą globą ir paramą šiems ren-giniams, už atvirą bendravimą su renginių dalyviais.

Gamtos ir kultūros paveldo turtingame rajone ir rajono centre pamatėme vietos bendruomenių, kultūros žmonių, verslininkų, savivaldybės administracijos spe-cialistų pastangas, iniciatyvas ir veiklos rezultatus. Nudžiugino Il-zenbergo dvaro sodybos atgaivini-mo ir biodinaminio ūkio plėtotės projektas, Velniakalnio Rokišky-je, Obelių rekreacinės zonos, Ro-kiškio krašto muziejaus ir parko aplinkumos tvarkymo ir vadybos sprendimai, Rokiškio muzikos

mokyklos ir kitų kultūros įstaigų edukacinės programos.

Susipažinę su Rokiškio miesto ir Rokiškio rajono bendrojo plano sprendiniais (UAB „Urbanistika“, 2008) ir situacija vietoje, paben-dravę su gyventojais ir savival-dybės administracijos atstovais, norėtume atkreipti dėmesį į kai kurias problemas ir pasiūlyti jų sprendimo būdus.

Siūlome:1. Miesto ir rajono miestelių

kraštovaizdžio formavimo, želdy-nų (parkų, skverų, žaliųjų jungčių ir kt.) tvarkybos, gamtinio kar-kaso (kompensacinių teritorijų) diegimo klausimams spręsti būti-na savivaldybės administracijoje stiprinti kraštovaizdžio architekto pozicijas ir užduotis.

2. Kraštovaizdžio formavi-mo, kraštovaizdžio architektūros objektų, želdynų sistemos tvarky-bos ir plėtotės darbus laikyti stra-teginiu prioritetu ir svarbia savi-valdybės strateginio plano dalimi.

3. Stiprinti Viešųjų pirkimų skyriaus veiklą kraštovaizdžio ar-chitektūros ir kraštovaizdžio for-mavimo projektų srityje. Kurti nuoseklią želdynų tvarkybos vady-bos grandinę, numatant projektų konkursus, projektų finansavimo paiešką, įgyvendinimo etapus ir pan.

4. Rengiant atskirus Rokiškio miesto želdynų sistemos projektus, pirmiausia dirbti gamtinio karka-so teritorijose, kurių svarbiausio-ji dalis būtų Laukupės upelio ir tvenkinių pakrančių tvarkymas ir atgaivinimas, pritaikymas miesto gyventojų rekreacijai.

5. Didesnį dėmesį skirti miesto gyvenamųjų kvartalų, ypač dau-giabučių namų kvartalų, apsau-ginių ir rekreacinių erdvių (vaikų

žaidimo aikštelių, ramaus poilsio vietų) želdiniams ir želdynų plė-totei, dviračių takų (su želdinių infrastruktūra) plėtotei.

6. Ieškoti miestovaizdžio for-mavimo sprendinių išlaikant dvi-narę urbanistinio centro mazgų (senoji Nepriklausomybės aikštė ir naujoji savivaldybės administraci-nio kultūrinio centro aikštė) ir ur-banistinių ašių (Nepriklausomy-bės aikštės ašis nuo bažnyčios iki dvaro sodybos centro ir Respubli-kos gatvė) sistemą. Tokią dvinarę urbanistinę struktūrą akcentuoti įstaigų lokalizavimo, transporto judėjimo organizavimo ir erdvinio identiteto bei įvaizdžio stiprinimo sprendiniais.

Minėto kraštovaizdžio archi-tektūros, tapybos ir fotografijos plenero „Genius loci – Vietos ma-tymas“ ir išvažiuojamojo semina-ro „Želdynų erdvė 2015“ dalyviai atkreipė dėmesį į Laukupės upelio probleminį arealą (zoną), bažny-čios silueto išryškinimo miesto panoramoje ir želdynų sistemos segmentavimo, jos pasiekiamumo klausimus.

LKAS yra pasirengusi meto-diniu, intelektiniu ir edukaciniu aspektu talkinti kraštovaizdžio architektūros plėtotės Rokiškyje sprendiniams, padėti projektavi-mo konkursų organizavimo (tech-ninių sąlygų formavimo, projektų ekspertizės ir pan.) klausimais.

Vertiname ir gerbiame Jūsų nuveiktus darbus ir linkime naujų Rokiškio miesto ir rajono krašto-vaizdžio formavimo žingsnių ir sprendimų.

Alvydas MituzasLKAS pirmininkas

LKAS informacinė tarnyba, 2015-09-21

Dėl kraštovaizdžio architektūros plėtotės Rokiškyje


2015 metais liepos mėnesį grupė LKAS narių autobusu buvo išvykusi į Olandiją. Kelionės tikslas – susipažin-ti su Olandijos želdynais. Pamatėme daugybę įvairių kraštovaizdžio archi-tektūros objektų Amsterdame, Roter-dame, Utrechte. Roterdame lankėmės privačiame Maxwan biure, kuriame buvo pristatyti vykdomi projektai, papasakota apie įdomią patirtį, daly-vaujant projektų konkurse Maskvoje, svečiavomėspas vieną žymiausių šiuo-laikinių kraštovaizdžio architektų Pitą Audolfą (Piet Oudolf) jo sodyboje Hummelo. Šio olandų kraštovaizdžio architekto sukurti darbai lydėjo visos kelionės metu.

Eindhovene lankėmės kvartale Strijp S, buvusios Philips gamyklos te-ritorijoje. 1920-2004 metais gamykla aprūpino darbu tūkstančius žmonių. Uždaras gamyklos kompleksas buvo gyvenamųjų namų apsuptyje. 2004 m. gamykla buvo parduota. Investitoriai, išlaikydami buvusios gamyklos bruo-žus, performavo teritoriją į unikalią vietą lankytis, gyventi ir dirbti. Vienas iš projektuotojų buvo Pitas Audolfas.Didelį įspūdį paliko teritorijos želdi-nimas laukine pieva, tarsi užsisėjusia vėjo atneštomis sėklomis.

Leuvenhoofd – parkas Roterdame prie Maso upės – dar vienas Pito Au-dolfo darbas, su didžiuliais nuostabiais daugiamečių gėlių gėlynais. Būnant tokiame parke atrodo keista, kodėl Lietuvoje viešuose želdynuose taip ne-mėgstamos daugiametės gėlės, jų yra labai mažai, o įvairovė yra skurdi, nors įsigyti net ir retesnių daugiamečių au-galų nebėra problemos.

Maxima parkas Utrechte yra ti-kras Olandijos perlas – taip šį parką apibūdino Maxwan biuro darbuoto-jas. Tai didžiausias Olandijoje miesto parkas, užimantis 300 ha plotą, kurio įrengimas dar nevisai baigtas. Parkas įspūdingas savo dydžiu, turtingumu, elementų vieningumu. Parke yragra-žus sodas „Vlinderhof”, („Drugelių sodas”), sukurtas Pito Audolfo 2014

Aplankėme Olandijos želdynusJūratė Paragytė

Naujosios Rytų kapinės Amsterdame įkurtos 2005 m.

Leuvenhoofd parkas Roterdame aut. autorius Pitas Audolfas

Buvusios Philips gamyklos teritorija Eindhovene


Iš kairės į dešinę Indra Bieliūnaitė, Aivaras Trainovičius , Rita Žickytė, Laisvūnas Budėnas, Stasė Jatužienė, Žydrūnė Valainytė, Asta Grabauskienė, Virginija Rimantienė, Evelina Zarembaitė, Joana Grincevičienė, Vaiva Deveikienė, Jūratė Paragytė, Jolanta Tumienė, Simona Kazakauskaitė ir Do-vilė Lileikienė su Pitu Audolfu (Piet Oudolf ) centre, jo sodyboje Hummela

metais, užimantis 0,5 ha plotą. Gai-la, kad apie šio parko kūrimą neteko išgirsti vietos savivaldybės atstovo pasakojimo, nes būtų įdomu sužino-ti, kokiu būdu savivaldybė sugebėjo įsigyti šitiek žemės, kaip buvo prikal-binti parko kaimynystėje gyvenantys žmonės įsijungti į parko visumą su puikiai išeksponuotais paukščių ir gy-vulių aptvarais.

Grift parkas – dar vienas parkas Utrechte, pavadintas Grift upės var-du. Iki 1959 metų šioje vietoje buvo dujų gamykla. Kai gamyklą uždarė, gamyklos užterštoje teritorijoje miesto taryba nusprendė įkurti parką. Parke įkurdinti naminių gyvulių irpaukščių tvartai, kuriuose vaikai gali susipažinti su gyvuliais – triušiais, karvėmis, parše-liais, išeksponuoti laukiniai augalai, yra bendruomenės pastatas.

Taip pat, kaip ir Skandinavijoje, Olandijoje visų pirma krito į akį gam-tą tausojantys, racionalūs ir drąsūs sprendimai, kurių galėtume pasimo-kytitvarkant želdynų ir visuomenines teritorijas Lietuvoje.

Už kelionės organizavimą dėkingi Indrai Bieliūnaitei, suradusiai įdomius objektus.

Vlinderhof – drugelių sodas Maxima parke, autorius Pitas Audolfas (Piet Oudolf )

On September 4-5, 2015, LALA or-ganized a seminar called Želdynų erdvė (The space of parks and gar-dens) in Rokiškis. Old and new parks were visited and discussions with the community members were organ-ized. Regimantas Pilkauskas broadly presents this event. Conclusions and recommendations made after the seminar arepresented in the statement signed by LALA President Alvydas Mituzas.Jūratė Paragytė writes about a LALA member‘s trip to the Netherlands in-July, 2015.The participants have vis-ited a famous landscape architect Piet Oudolf at his private garden (Hum-melo, NL).

Grift parkas Utrechte. Parke ikurdinti naminių gyvulių ir paukščių tvartai. Dešinėje matyti lau-kinių augalų ekspozicija

ISSN 2335-772XLietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungaKalvarijų g. 1, 09310 Vilnius. Tiražas 200 egz.El. pašas: [email protected] www.lkas.lt

Redaktorius Regimantas PilkauskasMaketavo Kristina EičinienėĮ anglų kalbą vertė Guoda Pilkauskaitė

LALA NEWS No. 97-98 September, 2015

Documents

Lkas zinios 97 98